www.veidas.lt2 EUR / 6,91 Lt2015 birželio 26

Nr. 25

MOKSLEIVIŲ MAISTAS:PIGUS IR BLOGAS 26 p.

ANTSVORIS: MOTINOS DIETAATSILIEPIA VAIKAMS 30 p.

UKRAINA: VISUOMENINĖS TV PAMOKOS 44 p.

ATSARGIAI: KENGŪRŲ VALDŽIA

Kai aukštuose valstybiniuose postuose atsiduria peršokę kelis karjeroslaiptus vadybos pradinukai ar provincijos klerkai – kenčia valstybė

2015–06–26 ● 3

Turinys

Nr. 25, 2015 m. birželio 26 d.

26 p.Sriuba iškirvio užvieną centąIšmaitinti maždaug 83tūkst. nemokamą mai-tinimą gaunančių mo-kinių – nelengvas už-davinys. Pasaką apiesriubą iš kirvio žino-me, bet kaip paga-minti didžkukulius sumėsa už vieną centą –mįslė bet kokiai šeimi-ninkei.

44 p.Visuomeninė televizija „iš oro“Ukrainos „Hromadske.TV“ – visuomenės akys ir balsas. R.Skry -pinas – idėjos autorius ir vienas šio populiaraus kanalo steigėjų.

Ekspresas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6

Viršelio temaPolitinės kengūros: šuoliai į valdžią per pakopas . . . .10

LietuvaG.Dominas: daržininkystės ūkis sukurtas nuo nulio . . .18

VisuomenėMoksleivių maistas: pigus ir abejotinos kokybės . . . . .26

Nutukimas: priežasčių ieškok ir motinos mityboje . . . .30

Vertybės: kai idealu tampa H.Daktaras . . . . . . . . . . . . .34

KultūraFestivaliai: Kristupas žengia į vasarą . . . . . . . . . . . . . . .38

FotoreportažasŽemės ūkis: automatai ir rankų darbo ilgesys . . . . . . . .42

Pasaulis„Hromadske.TV“: Ukrainos visuomeninė televizija . . . .44

Istorija„Atsarginė Roma“: kodėl lietuviai

dainuoja apie Dunojėlį? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .46

Sprogdinimai: politikos ir kriminalinio

pasaulio sąsajos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .52

LaisvalaikisŠventoji žemė: kelionė į save . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .54

KomentaraiRedaktoriaus laiškas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4

A.Šindeikis: apie bylą Estija vs „Delfi“ . . . . . . . . . . . . . .17

R.Milašiūnas: kasdienybės „karžygiai“ . . . . . . . . . . . . .58

18 p.Bulvių karaliusG.Dominas pradėjo nuo 22 ha ūkio, o dabar valdo 1800 ha daržovių laukus.

VIRŠELYJE PANAUDOTA „BFL“, „SHUTTERSTOCK“ NUOTR., „VEIDO“ FOTOMONTAŽAS PUSLAPYJE PANAUDOTOS „BFL“, „SHUTTERSTOCK“, „SCANPIX“, „VEIDO“ IR ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

38 p.Muzikinė Vilniaus vasaraĮ miestą privežta kalnai braškių ir bijūnų, tačiau iki tikros vasaros šio bei to trūksta –Vilniaus vasaros muzikos festivalio.

Lenkijos valstybės galvapareiškė, kad galima įvar-dyti konkrečius Amerikos

TV kanalus, kuriuose už Rusijospinigus dirba puikūs žurnalistai,daugeliu klausimų atstovaujantysRusijos pozicijai. Tačiau B.Ko -morowskis nenurodė nė vienospavardės.

Dar Lenkijos prezidentas kal-bėjo taip, tarsi lenkų žvalgai ste-bėtų Vladimiro Putino miegamą-jį ir skaitytų jo mintis: „Esu įsitikinęs, kad pre-zidentas Putinas, guldamas miegoti, galvojaapie tai, kodėl subyrėjo Sovietų Sąjunga ir visasovietų imperija. Tikriausiai jis dažnai svarsto,ar galėtų apgręžti laiką atgal. Aš manau, kaddaugelis rusų pasirengę pripažinti, jog SSRSnuosmukis atnešė jiems nelaimę.“

B.Komorowskio išsakyti dalykai reikšmin-gi ne todėl, kad yra nauji, o todėl, kad šnekavalstybės vadovas. Kiek laiko Rusija žaidžiapasaulio galybių lygoje, tiek ji papirkinėjakitų valstybių politikus. Antai XIX–XX a.Rusijos finansai nemažai priklausė nuo to, arprancūzai pirks Rusijos iždo obligacijas,todėl rusai papirkinėjo prancūzų politikus iržurnalistus, kad šie palankiai nušviestų tautųkalėjimu tada vadintą Rusijos imperiją.Paskui carinius archyvus perėmę bolševikaišantažavo kyšius ėmusius prancūzus – grasi-no paskelbti jų pavardes.

Tačiau siekiant įtakos nereikia būti pasau-lio galybe. 1976 m. JAV įsiplieskė vadinama-sis „Korėjageitas“ (Koreagate) – politinisskandalas, susijęs su Pietų Korėjos bandy-mais papirkinėti JAV Kongreso narius. JAVpolitinės sistemos atsparumą tokiems daly-kams rodo tai, kad viskas galų gale baigėsiparlamentiniu tyrimu, po kurio atsistatydinoarti dešimties Kongreso narių, nors sklidogandai, jog kyšius ėmė daugiau nei šimtas.

Korėjiečių požiūriu, tikslas pateisino prie-mones: Kongresą bandyta papirkti ne dėl kokiųnors ekonominių nuolaidų ar lengvatų, o sie-kiant, kad JAV nesumažintų ar visiškai neišves-

tų savo kariuomenės iš PietųKorėjos. Spręs dama savo saugu-mo problemas, Pietų Korėja žval-gėsi į sėkmingo lobizmo pavyz-džius – Tai vaną ir Izraelį.

Jeigu dabar Ukraina bandytųpapirkti JAV, kad šios tiektų ukrai-niečiams ginklų, ar Baltijos šalysnelegaliai susimokėtų kongresme-nams, kad šie „prastumtų“ spren-dimą dėl JAV kariuomenės briga-dos nuolatinio dislokavimo tų

valstybių teritorijoje, – sakytume, jog naudoja-mos žinomos schemos, kurios savo kilme nėrarusiškos, o, tarkime, kad ir babilonietiškos, nesyra senos kaip rašytinė istorija.

Nesunku atspėti, kodėl B.Komorowskisužvažiavo Jungtinių Valstijų, svarbiausiųLenkijos sąjungininkių, žiniasklaidai. Len kijaderasi su JAV dėl amerikiečių kariuomenėsnuolatinių bazių Lenkijoje įkūrimo esantdidesnei ar mažesnei Vokietijos opozicijai –tiek politiniu, tiek viešosios nuomonės lygme -niu (74 proc. vokiečių pernai lapkritį pasisakėprieš tokias bazes). Belieka tik atrasti, kurieįtakingi amerikiečių žurnalistai nepritaria JAVkariuomenės dislokavimui Len ki jo je.

Kol viršūnės sprendžia klausimus diplo-matijos priemonėmis, Rusija greta kariniošantažo ir papirkinėjimo naudoja gana pigiusbūdus, skirtus dundukams. Lietuviško inter-neto troliai veisia rusiškos kilmės tekstusapie visuotinį sąmokslą, iliuminatus, gėjųplanus numarinti tradicinę šeimą, iš stratos-feros barstomus nuodus ir reptilijas, kurios,apsimetusios žmonėmis, išties valdo pasaulį,– visa tai pramaišiui su pacifizmu, antigloba-lizmu ir raudomis dėl „pamatinių vertybių“.Smegenų plovimas kvailystėmis – minkštojiinterneto pusė. Kietoji jo galia reiškiasi,pavyzdžiui, tuo, kad birželio 21 d. kol kasnežinomi programišiai kelioms valandomssutrikdė didžiulio oro uosto darbą – kažkodėlVaršuvos. ■

Arūnas Brazauskas

Geopolitika, dundukai ir programišiaiKadenciją baigiantis Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis nūnaibūdamas Slovakijoje apgailestavo, kad JAV yra įtakingų žurnalistų,kuriuos papirko Rusija.

2015 m. birželio 26 d.; Nr. 25 (1164)Leidžia UAB „Veido“ periodikos leidykla ISSN 1392-5156Steigimo liudijimas Nr. 1452Leidžiamas nuo 1992 m.

Direktorius Andrius ValackaLaikinai einantis vyr. redaktoriaus pareigasArūnas Brazauskas, tel. 264 9427

SKYRIAI:Vidaus politika – A.Lėka, tel. 264 9423,J.Kiliulienė, tel. 264 9386,D.Pabiržis, tel. 264 9436Užsienis – R.JanužytėVisuomenė – K.Kanišauskaitė-Šaltmerė, tel. 264 9433, V.Sapetkaitė, tel. 264 9431,G.Sabaliauskaitė, tel. 264 9435Kultūra – R.Baltrušaitytė, tel. 264 9418 Fotoredaktorė – L.Gušauskienė, tel. 264 9415 Bendradarbiai – A.Bačiulis, E.Labanauskas,R.Milašiūnas, J.Rudokas, D.Urbienė,J.Laurinėnaitė-ŠimelevičienėVyr. dizainerė L.Beatričė PaukštėDizaineriai K.Katkus, R.OstrouchKalbos redaktorė V.KundrotienėReklama R.Senkuvienė, tel. 264 9422,A.Papievienė, tel. 264 9421Rinkodara J.KariniauskaitėPlatinimas ir prenumerataG.Strazdienė, tel. 264 9424Buhalterija – tel. 264 9417

Redakcijos adresas:A.Goštauto g. 8, (I a.), LT-01108 VilniusTelefonas 262 6813, Faksas 262 2407El. paštas mailv@veidas.ltSpausdinoUAB „Spaudos kontūrai“, Vakarinė g. 1, Vilnius

Tiražas audituojamasVisos teisės saugomos © 2015 UAB „Veido“periodikos leidykla. Žurnale „Veidas“ paskelb-tą informaciją galima platinti ar naudoti kitosežiniasklaidos priemonėse tik gavus rašytinįUAB „Veido“ periodikos leidyklos sutikimą.Rankraščiai negrąžinami ir nerecenzuojami.Už laiškų, reklaminių bei PR raidėmis pažy-mėtų straipsnių turinį redakcija neatsako.2015 m. savaitraščio „Veidas“ prenumeratainternetu: www.veidas.lt, privačiose platini-mo tarnybose ir redakcijoje, Lietuvos paš-tuose – iki mėnesio 20 d.

Savaitinis iliustruotas žurnalas

SAVAITRAŠTIS „VEIDAS“ IŠEINA PENKTADIENIAIS

Redaktoriaus laiškas

Viršelio tema

Taip ir nesužinosime, ar Nerijus Mei lu -tis būtų buvęs geras valstybės generali-nis prokuroras, – Seimas Prezidentės

pa siūlytą kandidatūrą praėjusią savaitęišbrokavo, o pats buvęs kandidatas pareiškėantrą kartą į tą pačią upę nebrisiąs, net jeiDalia Gry baus kaitė tokį siūlymą pakartotų.

Tad tegalima dedukcijos būdu bandytiatsakyti į šį klausimą. 41 metų kaunietisN.Mei lutis teisės mokslus baigė tuometėjePolicijos akademijoje, bakalauro – tojepačioje alma mater, jau persivadinusiojeTeisės akademija (dabar tai Mykolo Ro me -rio universitetas). Pagal šiuos faktus galimadaryti prielaidą, kad N.Meilutis pasirinkostudijas toje teisininkų kalvėje, į kurią įstotibuvo lengviau. Bet baigęs studijas jis sėk-mingai kopė karjeros laiptais: STT Kaunoskyriuje nuo agento-inspektoriaus pakilo ikivyr. tardytojo ir vyr. specialisto, paskui tapoKauno miesto apylinkės teismo teisėju, iškur pakilo iki Kaišiadorių rajono apylinkėsteismo pirmininko, o po metų, 2011-aisiais,buvo paskirtas visos Kauno apygardos teis-mo pirmininku. Tai didžiausia plotu ir gy ven -tojų skaičiumi apygarda, joje gyvena trečda-lis Lietuvos gyventojų, veikia trylika apylin-kės teismų.

Verta priminti, kad N.Meilučiui tekoimtis vadovauti skandalų krečiamam teis-mui: jo pirmtakas Albertas Milinis turėjopasitraukti po Prezidentės pareikšto nepasi-tikėjimo, mat teismo pirmininkas nuslėpėvykstant tyrimą dėl galbūt klastotų teismonutarčių, prieš tai teismo darbą trikdėNeringos Venckienės violetinė epopėja.N.Meilutis sugebėjo teismo darbą grąžinti įderamą vagą.

Vis dėlto teisininko karjeros hierarchijojenuo apygardos teismo pirmininko iki valsty-bės generalinio prokuroro dar yra laiptelių,kuriuos D.Grybauskaitės valia N.Meilutis,jei būtų tapęs generaliniu prokuroru, būtųperšokęs. Iki nacionalinio lygmens postopakilęs jis nebuvo ir net pretenduodamas įregiono teismo vadovus nelyderiavo (anuo-met Prezidentė pasirinko jį, nors pretenden-tų į teisėjus atrankos komisijos atrankojepagal surinktus balus jis buvo antras).Negarsėjo jis ir įspūdingų bylų išnarpliojimu,atvirkščiai – buvo sulaukęs kritikos, kai jopriimtas verdiktas su bankrutuojančiu Ūkiobanku susijusioje byloje buvo labai naudin-gas su nusikalstamu pasauliu siejamai ben-drovei.

Ne visai skaidrus buvo ir jo kandidatavi-mas į generalinius prokurorus: sakyta, kad jokandidatūrą rekomenduoja prokurorų prof-sąjunga, bet, kaip vėliau paaiškėjo, tai tebu-

vo vienasmenė jos pirmininko, N.Meilučiodraugo, rekomendacija.

Nepaisant šių neigiamų aspektų, vis dėltokolegos jį vertina kaip kompetentingą teisi-ninką, gabų vadovą, žmogų su stuburu. Nie -kas nė neabejojo, kad jis būtų buvęs geresnisge neralinis prokuroras už savo pirmtaką.Nedidelis komplimentas, bet jau vien todėl,kad blogesniam sunku būti.

Jau skiriant į šį postą Darių Valį retas kasabejojo, kad jo paskyrimas buvo klaida. Pre -zi den tė generalinio prokuroro keturis mėne-sius karštligiškai ieškojo būtinai provincijoje,kad jis nepriklausytų jokiam „klanui“, kolpagaliau buvo rastas savanoris. Tuomet 38-erių gimtojoje Akmenėje triūsusio D.Valiokarjera nebuvo įspūdinga: jis dirbo tardytojuAkmenės rajono policijos komisariate, pas -kui Akmenės rajono apylinkės prokuratūrosprokuroru, devynerius metus jai vadovavo,bet pavaldinių teturėjo tris kolegas. Jokiųypatingų nuopelnų, jokių išskirtinių bylų.Tuometis premjeras konservatorius AndriusKubilius net viešai pareiškė, kad labai sunkuprisiimti atsakomybę už paskyrimus, kai apiekandidatą nesi nė girdėjęs, o, pasak kai kuriųjo partijos kolegų, frakcijoje net agitavonebalsuoti už D.Valį, nes Prezidentės favori-tas – akivaizdžiai bejėgis.

Nuogąstavimai, ar D.Valys tinkamas to -kio ms atsakingoms pareigoms, išsipildė sukaupu: tiek skandalų dėl kompetencijos, va -dovaujamo darbo patirties stokos ir asmeni-nių savybių prokuratūroje lig tol nėra buvę.

Tad N.Meilutis buvo nepalyginti tinka-mesnis kandidatas nei ligšiolinis generalinisprokuroras, nors akivaizdu, kad tarp Te mi -dės pašauktųjų elito yra kur kas autoritetin-gesnių pavardžių.

Ne tik į šį – ir į daugelį kitų aukštų Lie tu -vos val džios postų, lemiančių visos valstybėssėk mę ir jos žmonių gerovę, vis rečiau siūlo-mi tų sričių autoritetai, jau pelnę visuomenėspasitikėjimą. Jiems nesiūloma ar jie nenorisės tis ant karštų kėdžių? Jei nenori – ar kadLietuvoje valdžios žmogui iš karto klijuoja-ma savanaudžio ir neišmanėlio etiketė? Arkad pasibaigus kadencijai su tokia neigiamarenomė žmogus ne tik nesusigrąžina anks-tes nės darbo vietos, bet ir sunkiai randa nau -ją? Ar kad skambios pareigos yra gana kuk-liai apmokamos? Ar kad nenori patekti į to -kią skyrimo procedūros mėsmalę kaipN.Mei lutis, kai pre tendentas tampa politiniųsąskaitų suvedinėjimo auka?

O jei korifėjams nesiūlomi postai – ar kadskiriantysis turėtų kišeninį vadovą: mažiaukompetentingą, bet iš dėkingumo už avansudovanotą postą paklusnesnį ir nuolankesnį?

Atsargiai: kengūrų valdžiaValdymas. Kai aukštuose valstybės postuose atsiduria kelis karjeroslaiptus peršokę vadybos pradinukai ar provincijos klerkai, geriausiuatveju būna juokinga, bet dažniausiai – žalinga visai valstybei.

10 ● 2015–06–26

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

18 ● 2015–06–26

Lietuva

Savaitraščio „Veidas“ kartu su Žemėsūkio rūmais organizuojamo naujo pro-jekto „Metų ūkininkas“, skirto parodyti

pažangaus ir sėkmingo ūkininkavimo pavyz-džius, pirmuoju herojumi pasirinktas vienasstambiausių šalies daržovių augintojų –Panevėžio rajone gyvenantis ir dirbantisGintautas Dominas.

Jo ūkis yra įvairiašakis: šiemet užsėta per200 hektarų bulvių, per 60 hektarų svogūnų irapie 1200 hektarų grūdinių kultūrų. Šiuo

metu ūkyje dirba 79 darbuotojai, tačiau pri-klausomai nuo sezono šis skaičius gali būti irdvigubai didesnis.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos(LDAA) vadovė Zofija Cironkienė atkreipiadėmesį, kad didžiausias bulvių augintojasLietuvoje šias daržoves augina ne tik maistui,bet ir sėklai. Tai puikus savo srities išmanymorodiklis, nes auginti bulves, skirtas sėklai, yragana sudėtinga. Dažniausiai šio iššūkio nepa-būgsta tik daug patirties sukaupę ir gerą

supratimą apie naujas technologijas turintysūkininkai.

Ko jau ko, o pažangios įrangos šiame ūkyjetikrai netrūksta. G.Dominas patikina, kadtechnologijos yra šiuolaikiškos, nuolatos sten-giamasi sekti aktualias naujoves. Į ūkio plėtrąir modernizavimą per visą laiką jau investuotadešimtys milijonų eurų. „Stengiamės, kad mū -sų naudojamos technologijos eitų koja kojonsu naujovėmis“, – sako ūkininkas, aktyviaidalyvaujantis inovacijų diegimo projektuose.

G.Dominas didžiausią šaliesbulvininkystės ūkį sukūrė nuo nulioŪkininko profilis. Gintautas Dominas yra didžiausias šalies bulvių ir vienas didžiausių svogūnų augintojų.Panevėžio rajono Švaininkų kaime jo įkurtas ūkis vertinamas kaip itin modernus ir puikiai valdomas.

G.Dominas ūkininko kelią pradėjo nuo 22 hektarų žemės ploto, o dabar jau turi daugiau negu 1800 hektarų ir yra vienas matomiausių ūkininkų

V.D

OM

INĖ

S N

UO

TR.

22 ● 2015–06–26

Lietuva

Transporto srities strategiją, infrastruktū-rinių projektų perspektyvą ir ES para-mos skyrimo prioritetus nubrėžia Su si -

sie kimo ministerija. Tačiau kad lėšos būtų pa -naudojamos pagal paskirtį, kontroliuoja Trans -porto investicijų direkcija. Ši valstybės institu-cija tikrina pateikiamų paraiškų atitikimą fi -nansavimo reikalavimams, kontroliuoja, kaiplėšos panaudojamos, teikia ataskaitas atsakin-goms Lietuvos ir ES institucijoms, analizuojalė šų panaudojimą ir likutį, kad iš sutaupytų lė -šų būtų galima įgyvendinti daugiau visuomeneireikalingų projektų.

„ES lėšų panaudojimo efektyvumas, sėk-mingas projektų įgyvendinimas – tai prioritetai,taikomi ES lėšomis finansuojamiems projek-tams“, – sako Transporto investicijų direkcijosdi rektoriaus pavaduotoja dr. Aušra Railaitė.

2007–2013 m. finansinio laikotarpio projek-tai buvo vykdomi valstybės planavimo būdu. Taireiškia, jog valstybė sprendė, kuriuos projektusbūtina vykdyti, kad Lietuvai numatyti 1,57mlrd. Eur būtų panaudoti tikslingai ir efekty-viai. Išimtis buvo taikoma regionams, nes pri-oritetinius projektus išrinko Regionų plėtrostarybos.

Kurdama kokybišką ir patrauklų kelių tinklą,steigdama viešuosius logistikos centrus, moder-nizuodama oro uostus, geležinkelius, Klaipėdosjūrų uostą, Lietuva atveria savo šalies vartuslaisvam krovinių, prekių ir žmonių judėjimui.Skirdama finansavimą ES narėms, Bendrijagerina ir plečia ES transeuropinio tinklo dalį.

Mūsų šalies transportas yra viena sparčiau-siai besiplėtojančių ūkio šakų, todėl visi įgyven-dinami transporto infrastruktūros modernizavi-mo ir plėtros projektai – tai ilgalaikės ir per-spektyvios investicijos, kurios užtikrina pato-gias ir kokybiškas žmonių gyvenimo, darbo irverslo sąlygas.

Iš viso 2007–2013 m. finansavimo laikotar-pio ES lėšomis finansuojamų projektų skaičiusyra 356. Iš jų baigtų įgyvendinti projektų – 324.

Iš ES Europos regioninės plėtros ir Sanglaudosfondų investicijos leido modernizuoti kelius,geležinkelius, jūrų ir oro uostus.

Šalies pasididžiavimas – viešieji logistikos centrai

Praėjęs ES finansinis laikotarpis Lietuvojepaskatino viešųjų logistikos centrų statybą. Taireikš mingas žingsnis į priekį plėtojant šaliestransporto ir logistikos sritį.

Vykdant Vilniaus viešojo logistikos centro(VLC) ES lėšomis finansuojamą statybos pro-jektą Vaidotuose, atkreiptinas dėmesys į jocentrinę dalį – intermodalinį (įvairiarūšį) termi-nalą. Terminalas – daugiau nei kilometro ilgio,sunkvežimių aikštelių plotas sudaro 2 tūkst.kva dratinių metrų, terminalo talpa konteine-riais – 1465 TEU 15 tūkst. kvadratinių metrųplo to konteinerių saugojimo aikštelėje. VisasVil niaus viešojo logistikos centro perspektyvi-nės teritorijos plotas – 460 hektarų.

Šio projekto bendra vertė – 31,04 mln. Eur;vien ES lėšų panaudota 26,23 mln. Eur.

Pagal savo pobūdį ir apimtis – tai didžiausiassausumos transporto terminalas. Jis suteiksVilniaus VLC įsikūrusioms įmonėms prieigąprie kelių ir geležinkelių bei leis greitai ir efek-tyviai perkrauti krovinius tarp skirtingų trans-porto priemonių.

Vilniaus VLC geografiniu požiūriu įsikūręsypač patogioje vietoje – 15 km nuo Vilniaus

cen tro, šalia Vaidotų geležinkelio stoties, perkurią reguliariai kursuoja konteineriniai trauki-niai „Vikingas“, „Šeštokai Express“, „Saulė“ ir„Merkurijus“. Į terminalo teritoriją veda Vil -niaus pietinis aplinkkelis, kurio kitas etapas –sujungimas su Minsko plentu – bus vykdomastiesiai per logistikos centro teritoriją ir suteiksgeras galimybes patekti į būsimą VLC teritorijąautomobilių transportu.

Viešasis logistikos centras yra šalia Lenkijosbei savo prieigos prie Baltijos jūros neturinčios irtinkamų sandėliavimo plotų poreikį jaučiančiosBaltarusijos. Didelis Vilniaus VLC privalumas,kad jis bus šalia transeuropinio transporto (keliųir geležinkelių) koridoriaus, jungiančio Rytus irVakarus per Klaipėdos uostą bei I transeuropi-nio transporto koridoriaus, jungiančio Pietų Eu -ropą su Šiaurės valstybėmis. Vilniaus VLC – taitarsi savotiškas uostas sausumoje, netolimojeatei tyje leisiantis sumažinti Klaipėdos jūrų uostedidėjančias konteinerinių srautų apkrovas.

Kitas didelis „Lietuvos geležinkelių“ vykdo-mas logistikos projektas – intermodalinio ter-minalo statyba Kauno viešajame logistikos cen -tre, Palemone, šalia Kauno tarptautinio orouos to, Kauno laisvosios ekonominės zonos irne toli Lenkijos bei savo prieigos prie Baltijosjūros neturinčios ir tinkamų sandėliavimo plotųporeikį jaučiančios Baltarusijos.

Šio projekto bendra vertė – 25,38 mln. Eur;ES lėšos sudaro 21,44 mln. Eur.

Į transporto infrastruktūrą Lietuvojeinvestuota apie ketvirtadalį visų ES lėšųŠiandien sunku įsivaizduoti, kaip at ro -dytų Lietuvos transporto infrastruk -tūra, jei ne daugiau kaip pusantro mi -lijardo ES lėšų, per 2007–2013 m.skir tų Lietuvos keliams, geležinkeliui,vandens ir jūrų uostams. Iš viso tran -sporto infrastruktūros projektams šiuolaikotarpiu yra numatyta 1,6 mlrd. Eur.Tai sudaro 21,64 proc. viso Lietuvostransporto infrastruktūrai numatytofinansavimo, o nuo visų Lietuvai nu -matytų skirti ES lėšų – 23,2 proc..

Modernizuotame „Lietuvos geležinkelių“ Eismo valdymo centre organizuojamas ir valdomas visos šalies traukinių eismas

LG A

RC

HYV

O N

UO

TR.

2015–06–26 ● 23

Terminale vienu metu gali būti sutalpinta apie1120 TEU konteinerių. Kauno viešojo lo gistikoscentro intermodalinis terminalas tu rės dviejųpločių geležinkelio vėžių kelius, visą būtiną tokiotipo statiniams infrastruktūrą, privažiavimais bussujungtas su greitkeliu Vil nius–Kau nas–Klai pė -da. Be to, nutiesus „Rail Baltica“ vė žę, atsiras ga -limybė aptarnauti skirtingų vėžių sąstatus: stan-dartinės europinės ir plačiosios – rusiškos.

Šio terminalo vizija – aptarnauti kroviniųsrautus, į Lietuvą patenkančius iš žemyninėsEu ropos ir judančius tolyn į Latviją, Rusiją arBal tarusiją.

Abu terminalai buvo finansuojami pagal2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panau-dojimo strategijos Ekonomikos augimo veiks-mų programos 5 prioriteto „Transeuropiniųtran sporto tinklų plėtra“ priemonę „Tran s eu -ropinės reikšmės geležinkelio linijų moderniza-vimas ir plėtra, reikiamos infrastruktūros sukū-rimas viešiesiems logistikos centrams steigti“.

Apie tokių terminalų poreikį liudija nuolatdidėjančios krovinių vežimo konteineriuose ap -imtys ne tik Vakarų Europoje, bet ir Lietuvoje.Šiuo metu tiek Vakarų Europoje, tiek Lietuvojedidelė dalis krovinių vežama kelių transportu,todėl pagrindinės kelių magistralės yra gan stip-riai apkrautos. Prognozuojama, kad iki 2050 m.krovinių, vežamų kelių transportu, apimtys turė-tų padvigubėti. Todėl artimiausiais metais būtinaieškoti bei taikyti efektyvesnius krovinių tran -

sportavimo būdus. Vienas tokių – intermodali-niai vežimai, kuriems tinkamai organizuoti beiaptarnauti būtinas viešasis logistikos centras.

Skatina ekologijąViešųjų logistikos centrų projektai prisideda

ir prie Europos „žaliųjų koridorių“ koncepcijosįgyvendinimo, nes didesnę krovinių vežimo dalįsudarys būtent intermodaliniai vežimai geležin-kelių transportu tarptautiniais koridoriais.

Naujoji ES Baltosios knygos redakcija skatinakombinuotą krovinių vežimą labiau aplinką tau-sojančiomis transporto priemonėmis: geležinke-liu arba vidaus vandenų transportu. Lie tu vos vi -daus vandenų transportas nėra išplėtotas, ta čiaugeležinkeliai veikia efektyviai. Pagal ES Bal tąjąknygą 2030 m. apie 30 proc. visų krovinių, kurieve žami ilgesniu nei 300 km atstumu, turi bū ti ve -žami geležinkeliu, o iki 2050 m. tokiu bū du turibūti gabenama apie 50 proc. krovinių. To dėl ESir skatina tokių intermodalinių termina lų atsira-dimą, kad gabenant krovinius būtų ga lima efek-tyviai keisti transporto rūšis, krovinius perkeliantnuo geležinkelio į autotransportą.

Šiuo metu geležinkeliu iš uosto pervežamatik apie 25 proc. konteinerių. Manoma, kadsau sumos terminalų atsiradimas padės balansąpakeisti į geležinkelių pusę.

Būtent geležinkelių transportui Europos Ko -misija teikia pirmenybę pagal ES lėšų pa skirs -tymą. Pasak Transporto investicijų direkcijos

Ge ležinkelių projektų skyriaus vedėjo An driausNavicko, geležinkeliai laikomi ekologiška trans-porto priemone, padedančia siekti ES už si brėž -to tikslo – mažinti CO2. ES lėšos nu krei pia mosį projektus, skatinančius geležinkelių elektrifi-kavimą. Tokį projektą įgyvendina Lie tuva, ben-dradarbiaudama su Baltarusija elek tri fi kuo jantgeležinkelio liniją Vil nius–Minskas.

Visas geležinkelių eismas – vienose rankose

ES lėšos naudojamos ir informacinėms tech-nologijoms transporte diegti. Reikšmingas pro-veržis šioje srityje pasiektas pernai AB „Lie tu -vos geležinkeliai“ įmonėje įdiegus Eismo valdy-mo centrą (EVC). Jame organizuojamas ir val-domas visos šalies traukinių eismas, automatiš-kai sudaromi ir koreguojami traukinių grafikai,de rinamos eismo pertraukos geležinkelių infras -truk tūros priežiūrai ir remonto darbams, opera-tyviai reaguojama į susidariusias eismo saugu-mui ir efektyvumui pavojingas situacijas. Ga li -ma drąsiai tvirtinti, kad visos šalies traukinių eis -mo saugumas priklauso nuo šio centro veiklos.

Eismo valdymo centre duomenys centrali-zuotai surenkami ir apdorojami iš geležinkeliųobjektų ir informacinių sistemų, į vieną tinkląsujungtos 94 geležinkelio stotys. Taigi tinklasapi ma visą Lietuvą ir kiekviename taške galimamatyti keleivinių, krovininių traukinių judėjimą.

Svarbu pabrėžti ir tai, kad EVC tenkina vi - �

Projekto „IXB koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Kyviškės – Valčiūnai antrojo kelio statyba“ svarbiausias tikslas – įrengti antrąjį kelią irkrovininių traukinių eismą nukreipti nuo Vilniaus miesto

LG A

RC

HYV

O N

UO

TR.

24 ● 2015–06–26

Lietuva

sus ES geležinkeliams keliamus reikalavimus,užtikrina gerą techninę sąveiką tarp nacionali-nių tinklų ir transeuropinio transporto tinklo(TEN-T).

Šiam projektui skirta 21 mln. Eur paramos,iš kurios ES lėšos sudarė 18 mln. Eur.

Raizgosi geležinkelių tinklasDidžiausias transporto infrastruktūros pro-

jektas – tiesiamas transeuropinis geležinkelis„Rail Baltica“. Tai brangus ir sudėtingas projek-tas. 2015 m. pabaigoje Lietuva europine vė že su -sijungs su Lenkijos, o per ją – ir su kitų Europosvalstybių geležinkelio infrastruktūra, bus baigtatiesti europinio 1435 mm standarto vėžė iki Kau -no ir rekonstruota esama rusiška vėžė – iš viso123 km. Statybos darbų nuo Len kijos ir Lietuvossienos iki Kauno vertė siekia apie 380 mln. Eur.

Verta paminėti ir kitus milijoninių apimčių2014 m. baigtus ar baigiamus geležinkelių mo -dernizavimo projektus: „Kauno stoties, aplink-kelio Palemonas–Rokai–Jiesia ir Kauno–Ky bar -tų linijos signalizacijos ir elektros tiekimo įren -ginių modernizavimas“, „Infrastruktūros dia g -nostikos sistemų įrengimas“, „Esamo geležinke-lio ruožo Kaunas (Palemonas)–Gaižiūnai re kon -strukcija“, ir „IX B koridoriaus jungtis su Klai -pėdos uostu – Klaipėdos geležinkelio maz goplėtra, III etapas“.

Tai pat 2015 m. bus baigti geležinkelio ruožonuo Šiaulių ir Klaipėdos antrųjų geležinkelio ke -lių tiesimo darbai vienkelio kelio atkarpose Pa -venčiai–Raudėnai, Telšiai–Dūseikiai ir Kūlu -pėnai–Kretinga. Įgyvendinus šiuos infrastruktū-ros projektus dvikelė geležinkelio linija eliminuossiauras vietas ir užtikrins traukinių eismo sau -gumą, padidins pralaidumą Klaipėdos uosto link.

Ne mažiau strategiškai svarbaus geležinkeliųinfrastruktūros plėtros 79 mln. Eur vertės pro-

jekto „IXB koridoriaus Vilniaus aplinkkelioKyviškės–Valčiūnai antrojo kelio statyba“ pa -baiga taip pat numatyta 2015 m. Projekto svar-biausias tikslas – panaikinti geležinkelio ap link -kelio pervežimų srauto pralaidumo silpnąsiasvietas, įrengti antrąjį kelią ir krovininių trau -kinių eismą nukreipti nuo Vilniaus miesto.

Kai kurie geležinkelių projektai vėluoja, ta -čiau darbai artėja prie pabaigos. Juos galimalaiku įgyvendinti, jei rangovai laikysis įsiparei-gojimų, numatytų terminų ir sąlygų.

Investicijos į transeuropinį kelių tinklą2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu Lietu voje

buvo intensyviai statomi ir rekonstruojami kraštoir magistralinių kelių ruožai. Naudojant ES struk-tūrinę paramą pagrindinėse magistralėse gerina-mos eismo sąlygos. Gerėjant infrastruktūros sąly-goms, didėja ir eismo sauga keliuose.

Su ES teikiama struktūrine parama iš esmėsbu vo baigtas rekonstruoti transeuropinio tinkloke lias A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Vykdantdvie jų etapų net 42,87 mln. Eur vertės (iš jų 39,61mln. Eur – ES lėšos) projektą, Klaipėdoje pa sta -tyta trijų lygių Jakų žiedinė sankryža ir ke turių eis -mo juostų estakada. Tokių projektų nau da negin-či jama – važiuoti estakada tapo grei čiau ir saugiau,gerokai sumažėjo išmetamų dujų tar ša ap lin kai.

Jakų žiedinė sankryža yra šiauriausio neužšą-lančio Baltijos jūros Klaipėdos valstybinio jūrųuosto vartai bei vieta, kurioje pasiskirsto poilsiau-tojų srautai, atvykstantys vasarą į Lietuvos pajūrį.Automobilių kelių infrastruktūroje šis re gionasyra vienas svarbiausių Lietuvoje, čia susikertavieni didžiausių vietinių ir tranzitinių krovinių beikeleivių srautai. Pagrindinė šių srautų dalis pasi-skirsto Jakų sankryžoje besikertančiuose keliuoseVilnius–Kaunas–Klaipėda, Klaipė da–Lie poja irKaunas–Jurbar kas–Klai pė da. San kryža taip pat

priklauso Europiniam transporto koridoriui,kuris yra svarbi jungtis Eu ropos Sąjungos mastu.Pagal parengtą projek tą Jakų žiedinė sankryžaperstatyta į trijų lygių transporto mazgą.

Minėtas projektas įgyvendintas ES2007–2013 m. struktūrinės paramos lėšomispagal Ekonomikos augimo veiksmų programos5 prioriteto „Transeuropinių transporto tinklųplėtra“ priemonę „Transeuropinės reikšmėsautomobilių kelių infrastruktūros pralaidumodidinimas, techninių parametrų gerinimas“.

Vilniuje baigtas tiesti pietinis išorinis ir baig-ti vakarinio aplinkkelio I ir II etapai. VykdantVilniaus vakarinio aplinkkelio projekto I ir IIetapo darbus buvo nutiesta nemaža atkarpa A1kategorijos kelio. Pirmuoju etapu pastatyta tri jųlygių sankryža su dviem estakadomis, įrengtossankryžos su įvažomis ir nuovažomis bei sutvar-kytos įsijungiančių Vilniaus gyventojams ir sve-čiams reikšmingų Erfurto, Gudelių, Šilt namių,Lazdynėlių gatvių atkarpos. An truo ju etapupastatytos dvi dviejų lygių sankryžos ir du 93,4 milgio viadukai, įrengtos įvažos ir nuovažos,sutvarkytos įsijungiančių gatvių L.Asa na vičiūtėsg. ir Pilaitės pr. atkarpos, pastatyta sankirta su46,72 m ilgio viaduku, pastatytas 48,8 m ilgiopėsčiųjų viadukas.

Vilniaus vakarinis aplinkkelis sostinėje su -mažino transporto spūstis, triukšmą ir aplinkostaršą. Sutrumpėjo kelionės laikas, pagerėjo su -sisiekimas su kitais miesto rajonais. Abiejų pro-jektų bendra vertė – 82,2 mln. Eur, iš jų ES lė -šos – 64,27 mln. Eur.

Išskirtinis kelių transporto projektas – „Tran -seuropinio tinklo kelias E85. Vilniaus mies topietinio apvažiavimo tiesimas“. Įgyvendi nuspro jektą nutiesta 7,67 km A1 kategorijos Vil -niaus miesto Kirtimų gatvės. Įrengta keturiųeismo juostų gatvė su skiriamąja juosta, apšvie-timu, lietaus vandens nuvedimu ir apželdinimu.Pastatytos dvi estakados ir vienas viadukas pergeležinkelį, taip pat pastatytas dviračių ir pės-čiųjų takui skirtas viadukas. Keturios vieno ly giosankryžos rekonstruotos į skirtingų lygių san -kryžas. Įrengta triukšmo slopinimo sienutė,nutiestas pėsčiųjų ir dviračių takas.

Kirtimų gatvės rekonstrukcija pagerino eis mosąlygas Vilniaus mieste: dabar Vilnių galima per-važiuoti patogiau ir greičiau, nebesusidaro dide-lės transporto spūstys. Vilniaus tarptautinis orouostas, esantis pietrytinėje miesto dalyje, grei-čiau pasiekiamas keleiviams, atvykstantiems išvakarinės Lietuvos dalies. Pagerėjo susisiekimassu Vilniaus pietine gamybine miesto dalimi, kuryra įsikūrę svarbūs logistikos centrai.

Bendra šio projekto vertė – 65,38 mln. Eur, išjų ES lėšos – 47,11 mln. Eur.

Pasistūmėjo žvyrkelių asfaltavimasKaip pabrėžė Transporto investicijų direkcijos

Kelių projektų skyriaus vedėja Aurelija Meš -kauskaitė, 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiuintensyviai buvo vykdomi ir žvyrkelių asfaltavimoprojektai. Jų įgyvendinta 14, bendra projektųvertė – 207,37 mln. Eur. 149,33 mln. Eur sudaroES parama iš Europos regioninės plėtros fon do.

Buvo išasfaltuoti 228 kelių ruožai, kurių ben -dras ilgis sudaro 723,68 km Alytaus, Ma rijam -

�

Jakų žiedinė sankryža, kurioje susikerta strateginiai keliai Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Klaipėda–Liepoja ir Kaunas–Jurbarkas–Klaipėda, perstatyta į trijų lygių transporto mazgą

KA

UN

O T

ILTŲ

NU

OTR

.

2015–06–26 ● 25

po lės, Panevėžio, Utenos, Vilniaus, Kau no,Klai pėdos, Šiaulių, Tauragės ir Telšių ap skrityse.Ne sunku numanyti, kaip pagerėjo gy venimo są -ly g os aplinkiniams gyventojams.

„Įgyvendinus žvyrkelių asfaltavimo projek-tus pagerėjo eismo sąlygos ir saugumas, suma-žėjo kelių transporto priemonių eksploatacinėssąnaudos, sutrumpėjo kelionių laikas, sumažėjoneigiamas poveikis aplinkai dėl triukšmo, dul-kių, transporto priemonių išmetamųjų dujų kie-kio sumažėjimo“, – sakė A.Meškauskaitė.

Didinamas jūrų transporto patrauklumasTurėdama Klaipėdos valstybinį jūrų uostą,

Lietuva pastaraisiais metais aktyviai vykdė jo gi -linimo darbus. Viena svarbiausių uosto konku -ren cingumo savybių – galimybė priimti ir pa -krauti kuo didesnės grimzlės laivus, nesukeliantpavojaus laivybos saugumui.

Gilinant uostą svarbus kiekvienas centimet-ras. Šiuo metu Klaipėdos uosto įplaukos kana-lo gylis – 15 metrų, vidiniame kanale – 14,5 m,o prie krantinių didžiausias gylis siekia 14,5 m.Šiuo metu prie tų krantinių galima švartuoti lai-vus su 13,2–13,4 m leistina maksimalia laivųgrimz le. Siekiamybė – Klaipėdos uosto vidinia-me kanale užtikrinti 17 m gylį, kad įplauktų lai-vai, turinys 15,5 m grimzlę, – didžiausi į Baltijosjūrą galintys įplaukti laivai.

Per šį finansinį laikotarpį Klaipėdos uoste bu -vo atlikti didžiausios uosto istorijoje apimties lai -vybos kanalo gilinimo ir platinimo darbai, ku riųbendra vertė – 28,55 mln. Eur, ES lėšos – 24,27mln. Eur. Visa tai leis padidinti krovinių apy var -tą ir gabenti juos didesniais „Panamax“ tipo lai-vais, kurių ilgis neretai siekia apie 300–310 m,plotis – iki 40 m.

Projektas vykdytas pagal 2007–2013 m ESstruktūrinės paramos Ekonomikos augimoveiks mų programos 5 prioriteto „Trans euro pi -nių transporto tinklų plėtra“ priemonę „Kro vi -nių ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros plė -tra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste“.

Klaipėda jau yra pasirengusi tinkamai ir ko -kybiškai priimti bei aptarnauti didėjančius ke -leivių ir krovinių srautus. Panaudojant ES struk -tūrinės paramos lėšas centrinėje uosto dalyjepa statytas naujas Klaipėdos uosto keleivių irkrovinių terminalas. Pastačius 950 m naudingoilgio krantines ir pirsą, čia vienu metu ga li švar-tuotis net trys „ro-ro“ tipo laivai.

Pasinaudojant ES skirtomis lėšomis ir siekiantatgaivinti krovininę laivybą Lietuvos upėmis di de -lis dėmesys skirtas Kauno krovininės prieplaukosMarvelėje statybai. Įgyvendinus 2,6 mln. Eur (ESlėšos – 1,95 mln. Eur) projektą įrengta kro vininėprieplauka su 120 m krantine, apie 1 ha plo to kro-vinių aikštele, privažiuojamaisiais ke liais ir inžine-riniais tinklais. Pla nuo ja mas objekto pa jėgumas –apie 0,5 mln. tonų kro vinių per metus.

Oro uostų renesansasNors Lietuva jau nebeturi savo oro linijų, ta -

čiau tris didžiuosius oro uostus sujungus į vie nąbendrovę – Lietuvos oro uostai – uostų pa trau k -lumas padidėjo. Be to, prie oro uostų in fras -truktūros gerinimo gerokai prisideda ES lėšomisfinansuojami projektai.

Tarptautiniuose Vilniaus, Kauno ir Palangosoro uostuose buvo vykdomi modernizavimodar bai pagal Lietuvos 2007–2013 m. ES struk-tū rinės paramos panaudojimo strategijos Eko -nomikos augimo veiksmų programos 5 priorite-to „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“priemonę „Tarptautinių oro uostų keleivių ter-minalų išplėtimas, skrydžių saugos ir aviacijossaugumo priemonių diegimas“.

Pasak Transporto investicijų direkcijos Van -dens, oro transporto ir logistikos skyriaus vedė-jos Danutės Čepienės, įgyvendinus visų trijų orouostų keleivių terminalų plėtimo projektus netik pagerėjo keleivių aptarnavimo kokybė, betkartu uostai buvo pritaikyti prie Šengeno erd vėsreikalavimų. Per šį finansinį laikotarpį buvoatnaujinti oro uostų peronai, lėktuvų kilimo irleidimosi bei riedėjimo takai, atliktas tarp -tautinio Palan gos oro uosto degalų bazės mo -dernizavimas ir avarinių gelbėjimo darbų pa -stato statyba.

Baigiantis 2007–2013 m. finansiniam laiko-tarpiui pavyko sutaupyti 10 proc. lėšų. Iš šių lėšųbus vykdomas dar vienas papildomas projektas– Kauno oro uosto dalyje įrengtas orlaivių sto-vėjimo peronas, tinkamas stovėti E ir žemesnėskategorijos orlaiviams (apie 12 tūkst. kv. m) irriedėjimo takas (apie 200 m ilgio ir 45 m pločio).

„Įrengus infrastruktūrą pietinėje aerodromopusėje bus aptarnaujami krovininiai orlaiviai, okeleiviniai, pašto bei į techninį aptarnavimą ats -kri dę orlaiviai bus aptarnaujami šiaurinėje ae ro -dromo pusėje. Toks orlaivių išskirstymas už -tikrins aerodromo judėjimo lauko atitikimą ke -liamiems tarptautiniams skrydžių saugos reika-lavimams“, – apie 2,28 mln. Eur (ES lėšos – 1,94mln. Eur) vertės projektą pasakojo D.Čepienė.

Išmokys investuotiAnkstesnėje finansinėje perspektyvoje iš ES

Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų

investicijos leido modernizuoti kelius, geležin-kelius, jūrų ir oro uostus, o ko tikėtis iš naujosios2014–2020 m. finansinės perspektyvos?

„Esminis šio finansinio laikotarpio išskirtinu-mas, kad skiriamos ES lėšos yra investicijos, one parama“, – pabrėžia Transporto investicijųdirekcijos direktoriaus pavaduotoja A.Railaitė.

2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų in -vesticijų veiksmų programos stebėsenos ko -miteto posėdžiuose pabrėžiama, kad žodžio„pa rama“ projektuose negali likti. Kiekviena in -vesticija turi teikti visuomenei socialinę bei eko -nominę naudą.

Pasak A.Railaitės, po šio finansavimo laiko-tarpio, atrodo, jau nebegausime tokių ženkliųinvesticijų iš ES, todėl per šią septynerių metųatkarpą privalome išmokti investuoti.

Kol kas dar vykdomi nauji projektai, vado-vaujantis laikinąja tvarka, o finansavimas skiria-mas iš valstybės biudžeto.

Tai Lietuvos automobilių kelių direkcijos(LAKD) vykdomi kelių modernizavimo projek-tai: „Transeuropinio tinklo kelio E262 (Kau -nas–Zarasai– Daugpilis) plėtra. Dangos re -konstravimo III etapas“, kuriam skirtas 35,301tūkst. Eur finansavimas; „Trans euro pinio tinklokelio E67 („Via Baltica“) plėtra. Dangos re -konstravimo II etapas“, skirta 16,114 tūkst.Eur; „Eismo saugos ir aplinkosaugos priemo-nių diegimas 2014–2020 m. TEN-T keliuose. Ietapas“, projektui skirtas 19,056 tūkst. Eurfinansavimas.

Šiuos projektus žadama finansuoti vadovau-jantis 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiks-mų programos projekto šeštuoju prioritetu„Darniojo transporto, pagrindinių tinklų inf-rastruktūros skatinimas“.

Iš viso Lietuva transporto infrastruktūrossektoriuje turės tikslingai panaudoti 1,2 mlrd.Eur ES struktūrinių investicijų lėšų. ■

Austė Merkytė

Siekiant atgaivinti krovininę laivybą Lietuvos upėmis, didelis dėmesysskirtas Kauno krovininės prieplaukos Marvelėje statybai

Europos regioninės plėtros fondasSanglaudos fondas

VID

AU

S V

AN

DE

NS

KE

LIŲ

DIR

EK

CIJ

OS

NU

OTR

.

2015–06–26 �29

PR

Nauja „Švyturio“ alaus darykla skatinsalaus kultūrą ir turizmąŠių metų pabaigoje prasidės Klaipėdoje įsikūrusios „Švyturio“ daryklos rekonstrukcija. Bendrovė „Švyturys-Utenosalus“, į šį projektą planuojanti investuoti iki 5 mln. eurų, daryklą ketina paversti nauju uostamiesčio traukoscentru. O pagrindinė jos funkcija – tapti sparčiai pasaulyje populiarėjančios craft alaus kultūros ambasada.

Angliškas žodis crafttam pa v i s dažniaulinksniuojamas alaus

mėgėjų, nors niekas tikslaus joapibrėžimo iki šiol nepasiūlė.Būtent tai ir atspindi šios besi-formuojančios ir nuolat kin-tančios alaus kultūros išskirti-numą.

Šio alaus judėjimo pradi-ninkais galima vadinti JAValudarius. Vienas jų – žymiosNiujorko craft alaus daryklos„Brooklyn Brewery“ vyriau-siasis aludaris GarrettasOliveris, kuris gegužės mėnesį„Švyturio“ kvietimu viešėjoLietuvoje. Jo teigimu, pirmąkartą su šios rūšies alumi susi-dūrusiems žmonėms sunkupatikėti jo skonių įvairove –nuo kavos, šokolado, karame-lės aromatų iki imbiero araštriųjų pipirų.

Pasak G.Oliverio, pasitvir-tinęs ir laiko patikrintasreceptas craft alaus gamybojeneegzistuoja, o kiekvienas šįalų pasiryžęs gaminti aludarisimasi eksperimentų. Jis renka-si netradicinius sudedamųjųdalių derinius, į gamybos pro-cesą įtraukia naujus virimo irbrandinimo etapus. Todėl šioalaus gamyba nėra tik ištobu-lintas technologinis procesas –tai nuolatinė kūryba ir ieškoji-mas.

Su „Švyturio“ pasiekimais gaminant craftalų ir naujais sumanymais susipažinęsG.Oliveris teigė, kad tai Lietuvai padės eititeisingu keliu plėtojant šią alaus kultūrą irneatsilikti nuo naujausių pasaulinių tenden-cijų.

Didėjanti paklausaRekonstruota „Švyturio“ darykla taps svar-

biu craft alaus kultūros simboliu Lietuvoje irleis geriau patenkinti augančius šio alausmėgėjų poreikius. Įmonės duomenimis, craftalaus pardavimas Lietuvoje sparčiai didėja –per pastaruosius dvejus metus jis ūgtelėjo 57proc. Kad lietuviai vis labiau neabejingi koky-biškam alui, rodo ir alaus pardavimas aukš-čiausios kokybės „Premium“ segmente: per2011–2014 m. laikotarpį ši alaus rinkos dalis

padidėjo nuo 18,3 iki 25,3 proc.„Rekonstruota darykla suteiks galimybes

nedidelėmis partijomis virti išskirtinės koky-bės craft alų, kurio paklausos nespėjamepatenkinti dabartine labai sėkmingų „Rau -donų plytų“ mikrolinija“, – teigia bendrovės„Švyturys-Utenos alus“ direktorius RolandasViršilas.

Iki šiol craft alus „Švyturyje“ gamintas nau-dojantis mažąja „Raudonų plytų“ gamybosįranga. Tad naujoji craft alaus linija gerokaipadidins dabartines „Švyturio“ gamybos gali-mybes ir leis išplėsti alaus asortimentą. Šioslinijos pranašumas – daug brandinimo talpyk-lų, kuriose vienu metu galima brandinti net 18skirtingų rūšių alaus. Be to, šioje specializuo-toje linijoje bus galima naudoti skirtingodydžio ir aukščio alaus butelius, keisti jų eti-

ketes ar naudoti šampanokamštį išskirtinėms alausrūšims.

Planuojama, kad naujasisstatinys, suprojektuotas atsi-žvelgiant į „Švyturio“ daryklosir Klaipėdos miesto istorinįpaveldą bei šiuolaikines archi-tektūros tendencijas, užimsapie 3 tūkst. kv. m plotą. Jamebus įrengtos funkcionalios erd-vės, pritaikytos ir čia dirbsian-čių darbuotojų, ir į jas užsuk-siančių lankytojų poreikiams.

Pavyzdžiui, lankytojų cent-re bus galima susipažinti sualaus gamyba ir jo kultūrosplėtra. O stebėdami prie craftgamybos linijos besisukančiusaludarius, visi norintieji savoakimis galės išvysti, kaip gims-ta kokybiškas alus, ir čia pat joparagauti.

Turizmo paskata Naujojoje „Švyturio“ da -

ryk loje bus puoselėjama netik craft alaus kultūra. Ji tapsir svarbiu traukos centru uos-tamiestyje. Pasak Klaipėdosturizmo ir kultūros informaci-jos centro vadovės RomenosSavickienės, tokie šiuolaikiškitraukos centrai Klaipėdojereikalingi ir labai laukiami.„Planuojamą „Švyturio“ da -ryklos rekonstrukciją vadin-čiau pavyzdine, nes bendrovė

savo projekte planuoja sujungti pramonėsistoriją bei šiandienos funkcionalumą, o taiyra labiausiai lankytojus traukiantys dalykai“,– teigia R.Savickienė.

Jos nuomone, ateityje atsinaujinusi daryklabus vienas įdomiausių lankytinų objektų ne tikuostamiestyje, kuriam tokių vietų šiuo metuitin trūksta, bet ir visoje Lietuvoje.

Pasak R.Viršilo, šis projektas unikalus irtuo, kad patį alaus gamybos procesą padarysatviresnį ir visiems pageidaujantiems suteiksgalimybę jį stebėti iš šalies. „Mums tai leis pri-statyti visas „Švyturio“ daryklos galimybes –ne tik kaip alaus gamybos vietos, bet ir kaipvienos seniausių Lietuvos įmonių, savo istori-ja glaudžiai susijusios su Klaipėdos kraštoistorija ir žmonėmis“, – teigia R.Viršilas. �Mantas Alekna

Rekonstruota „Švyturio“ alaus darykla suteiks pagreitį craft alaus kultūros plėtrai Lietuvoje.

VE

IDO

AR

CH

YVO

NU

OTR

.

LIEPOS 3 d.

Prenumerata – www.veidas.ltReklama „Veide“ – tel. (8 5) 264 9422

JIE DIRBAVALSTYBEI

Metųvalstybės

tarnautojas

Visuomenė

Jei tada Simonas už minėtą rašinį buvo įver-tintas aukščiausiu pažymiu ir po to nutarėimtis rašytojo amato, šiandien jis galėtų

parašyti kur kas įdomiau. Netrukus ir antrasis –Lietuvos apeliacinis teismas paskelbs verdiktąsenosios Daktarų gaujos gvardijos nusikaltimų,padarytų 1993–2000 m., byloje.

Nors oficialiai teigiama, kad Lietuvoje nusi-kalstamumas kasmet mažėja, tačiau reti, bet itinšiurpūs ir žiaurūs įvykiai sukelia didžiulį rezo-nansą visuomenėje.

Paskutiniais 2015-ųjų pavasario mėnesiaisKauno gatvėse aidėję šūviai iš pradžių teisėsau-gininkams užminė daug mįslių. Kas tai – kerš-tas, asmeninių sąskaitų suvedinėjimas ar kovadėl miesto kriminalinio pasaulio sosto?Pareigūnai iki šiol tiria kelias tokių platausatgarsio visuomenėje sulaukusių konfliktų,pasibaigusių jaunų vyrų žmogžudystėmis beisuluošinimais, versijas.

Po minėtų šaudynių vidaus reikalų ministrasSaulius Skvernelis žiniasklaidai suskubo viešaipranešti, kad tokie atvejai Kaune vis dėlto nėrasiejami su organizuoto nusikalstamumo gaujo-mis. Kaltuosius kaip ir sudėtinga surasti, nesšiuo metu už grotų sėdi, o kai kurie jau ir teisia-mi didžiausi pastarojo meto kauniečių „berniu-kų” autoritetai iš Agurkinių, Kamuolinių arAguoninių nusikalstamų susivienijimų.

Tačiau dabar jau beveik neabejojama, kadmirtini šūviai aidėjo po to, kai jaunieji nusikal-tėliai norėjo įrodyti savo autoritetą antrajameLietuvos mieste, nuo seno garsėjančiame speci-finiais, gaujoms priskiriamais nusikaltimais, betpastaraisiais metais likusiame be aiškaus krimi-nalinio pasaulio lyderio.

Kai kurie šnekinti kriminalistai pripažįsta,kad ankstesniais laikais, kai Kauno banditamsvadovavo iki gyvos galvos nuteistas HenrikasDaktaras ir kiti nusikaltėlių šulai, tokių nusikal-

timų beveik nebūdavo. Jeigu tarp žemiausiolygio gaujos narių kildavo ginčų, besivaidijan-čios pusės kreipdavosi į vieną iš pagrindiniųmiesto kriminalinių šeimininkų. Jų žodis kruvi-naisiais 1990-aisiais buvo lemiamas, o kaltu pri-pažintas banditėlis paprastai turėdavo susimo-kėti baudą.

Anksčiau ne tik Kauno, bet ir kitų šaliesmiestų kriminalinį pasaulį valdę ir nerašytų„zonose“ sugalvotų įstatymų laikytis vertę šulai– šiandien išblaškyti arba šalies kalėjimuose pri-versti atlikti ilgametes bausmes. Kai kurie iš jųnuteisti ir aukščiausia bausme – kalėjimu ikigyvos galvos.

Tačiau policininkai tarsi susitarę tvirtina, kadgyvi likę senieji kriminalinio pasaulio šulaibeveik neturi jokios įtakos jaunajai kartai. Šiveikia pagal visiškai kitus principus, o neretaidėl greitų pinigų ar prabangaus gyvenimo yrapasiryžusi imtis kraštutinių priemonių.

XXI amžiaus tamsioji karta – nuožmūs ir kerštingiTendencija. „Apie Henriką Daktarą dvyliktoje klasėje rašiau baigiamąjį rašinį, kai buvo pasiūlyta tema„Autoritetas“. Labai džiaugiuosi, kad taip baigiau vidurinę mokyklą. Žinau, kad Henrikas – stiprus žmogus irištvers šį didžiulį spaudimą, o aš visada už jį“, – taip rašė Simonu prisistatęs kaunietis interneto puslapyjehenrikasdaktaras.lt. Jame galima perskaityti daugybės Kauno Daktarų grupuotės garsenybe vadinamą HenrikąDaktarą, pravarde Henytė, šlovinančių gerbėjų komentarų.

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

Kriminalistai bando išaiškinti tamsiuose sąmonėskloduose gimusius nusikaltimus

42 ● 2015–06–26

Fotoreportažas

LCVA, „BFL“ IR „SHUTTERSTOCK“, A.KLAIPĖDŽIO, A.SABALIAUSKO, B.ALEKNAVIČIAUS, G.SVITOJAUS NUOTR.

Sena – nauja

Klaipėdos mėsos kombinato rūkytų dešrų gamybos linijos darbuotojos darbometu. Klaipėda, 1972 m.

Žemės ūkio bendrovės „Draugystė“ laukuose traktoriai ruošia dirvą pavasario sėjai. Pasvalio r., 1996 m.

Kauno rajono Mičiurino tarybinio ūkio-technikumo pienininkystės komplekso melžimo operatorės prie automatinio melžimo sistemos „Karuselė“. Kauno r., 1981 m.

Klaipėdos pieninėje į popierinius pakelius pilstomas pienas. Klaipėda, 1975 m. Krauti šieną rankomis: tada – darbas, dabar – sveikatinimo būdas

2015–06–26 ● 43

Fotoreportažas

Inovacijos. Geidžiamos permainos žemės ūkyje gausina kompiuterių ir automatų, bet pienas ir šienasliko, kaip buvę. Žmonės pripranta prie automatų. Ar jie pasiilgsta rankų darbo?

Traktoriaus važiuoklės idėja liko ta pati, tačiau po gaubtu – daugiau arklio jėgų, valdymo pulte – išmanumo

Mechaninio melžimo principai nepakito, užtat greta karvės, siurblių ir talpyklųdabar atsirado kompiuteris

Žarnoką keičiant plastiku pasiekta natūrali riba

Žmonių prie pieno pilstymo linijų ir automatinių šėryklų mažėja ne dėl demografinių problemų, o dėl automatizacijos

46 � 2015–06–26

Istorija

Lietuva – atsarginė Litava, bėglių išRomos imperijos prieglobstis (2)Hipotezės. Ar Kazys Pakštas, ieškojęs atsarginės Dausuvos ir įtikinėjęs valdžią ten perkelti Lietuvą, buvo toks nepirmas? Ar negalėjo ypatingi Romos imperijos sąjungininkai LAETI – už atlygį ir privilegijas tarnavusiosbendruomenės – atsikelti į Lietuvą, kada imperija ėmė byrėti? Juolab kad LAETI gali būti susiję su žemėmis prieLeitos-Litavos, Dunojaus intako.

Prieš hunų antplūdį V a. Dvynių legionuoseAukštutinėje Panonijoje tarnavo didelėdalis Leitos-Litavos baseino vyrų, o apy-

linkėse gyveno daug veteranų ir jų palikuonių sušeimomis. Visi jie turėjo ilgametę karinę patirti,strategijos, taktikos supratimą, žinojo apie blo-gėjančią gynybinę padėtį ir suirutę Romoje.Tikėtina, kad jie buvo vadovaujami ne mažiauišmintingų vyrų. Ar galėjo jie sudėję rankaslaukti, kol priešas nušluos jų bendruomenę, kaicentrinė valdžia bus žlugusi?

Vienos miesto istorija tik lakoniškai byloja,kad V a. Vindobonos apylinkės ištuštėjo. Kurpasitraukė žmonės?

Visuotinai priimta nuomonė, kad po RIžlugimo įsivyravo „tamsieji viduramžiai, kadasunyko materialinė kultūra“. O Europospakraščiuose tuo metu kažkodėl pastebimas

kokybinis pakilimas. Mokslininkai sutaria, kadV a. Lietuvos teritorijoje keitėsi laidojimopapročiai. Atsiranda mirusiųjų deginimas,žirgų kapai, ginklai įkapėse (randama damas-kinio plieno dirbinių) – neabejotinai naujasįkapių lygmuo.

Oficialiai priimta versija teigia, kad visa taiatėjo į Lietuvos teritoriją per prekybą. Tačiaureikėtų prisiminti, kad prekyba gintaru ir kitaisdalykais, matyt, žlugo V a. kartu su imperijosrinka.

Lietuva pagrįstai vadinama piliakalniųkraštu. Iš viso Lietuvoje yra apie tūkstantįpiliakalnių, nemaža jų dalis gynybai pritaikytibūtent IV–V a. – hunų įsiveržimo į Europą lai-kotarpiu. Lietuvoje vienas piliakalnis tenka78,5 kv. km plotui – tai dvigubai tankiau neiLatvijoje ir keturis kartus nei Estijoje.

Pagramančio piliakalnį kasinėjęs archeolo-gas Olegas Fediajevas teigia, kad šis piliakalnispilimi tapo IV mūsų eros amžiuje – hunamsįsiveržus į Europą. Tuo metu ant dabartinioPagramančio piliakalnio kalvos pastatomapirma medinė pilis. O.Fediajevo žodžiais,kasant pylimą aplink pilies sieną kažkas iš sta-tytojų taip uoliai dirbo, kad nepastebėjo, kaippametė II a. Romoje nukaldintą monetą, kuriąpo maždaug 1600 metų surado piliakalnį kasi-nėjantys archeologai. Artimiausias baltų gen-tims Romos imperijos miestas buvo Viena. Čiatarp Romos imperijos ir baltų genčių iki hunųįsiveržimo vyko aktyvi prekyba. Pasak archeo-logo, pilis ant Pagramančio piliakalnio įrengtaIV a., kaip gynybinis įrenginys ji naudotaIV–VII a. Po to apleista ir vėl naudota XIII a.,kai kryžiuočiai pasistatė Tilžės bei Ragainės

Romos X Dvynių legiono vėliava gali būti palaikyta Kauno herbui, bet juk įvairios tautos turėjo tuos pačius totemus.

UŽS

IEN

IO S

PA

UD

OS

AR

CH

YVO

NU

OTR

.

2015–06–26 �47

Istorija

pilis ir pradėjo nuolatinius Žemaitijos puldinė-jimus.

Gerulatos forto kapus primena Vidgiriųkapinyne (Šilutės r.) rastas V a. savitai įrengtasvyro kapas su paaukotais dviem žirgais.Turtingos įkapės – sidabru puoštas geriamasisragas, penkios segės (viena iš jų paauksuota),sidabrinė antkaklė rodo, kad tai turtingo kario,dalyvavusio tolimuose žygiuose, kapas.Priminsime, kad lankinės segės – įprasta romė-nų karių uniformos dalis. Jų būta trijų rūšių:žalvarinės, sidabrinės ir auksinės – pagal kariorangą.

1971 m. archeologė Regina Kulikauskienė,kalbėdama apie jai prieinamus duomenis, tvir-tino: „Žirgų kapai labai reti Latvijoje ir visai jųnerandama Estijoje. Niekur šis reiškinys neta-po toks masiškas, kaip Lietuvoje.“ Dabar gali-me pridurti, kad karių kapų su žirgais randamavisoje Šiaurės Europoje (iš viso 600 kapų):Didžiojoje Britanijoje, Danijoje,Grenlandijoje, Skandinavijoje, o didžiausias jųtankumas – Lietuvoje. Gali būti, tai yraLAETI raitelių persikėlėlių bei palikuonių ski-riamasis bruožas.

Lietuvoje ir Prūsijoje randami palaidojimaidėl ypač puošnių įkapių istorikų sąlyginaipavadinti kunigaikščių. Kapai išsiskiria ginklųir kario aprangos puošnumu. Vienas jų, vadi-namasis Taurapilio kapas, apsuptas 13 kitųkapų, ten gausu ypatingų radinių: žalvarinėmisvinutėmis prie medinio pagrindo pritvirtintasantskydis, ant kojų uždėti pentinai, kuriuos suapavu jungia sidabru apkaustyti diržai, sidabri-nis žiedas ant piršto. Iš Padunojo atvežto kala-vijo makštis puošė sidabriniai paauksuotiapkalai, plokštelės, sagtys, geležinė, granataisdabinta sagtis ir savitai kaustytas ragas.Istorikai mano, kad ragas ir ten rastas pincetassusiję su religiniais ar pilietiniais ritualais, irpriduria, jog Vidurio Europoje kunigaikščiųkapuose dažnai randami pincetai ir puošnūsgeriamieji ragai, kartais žirklės bei šukos.Mada švariai skustis vyrui veidą ir kūno prie-žiūros kultas įsigalėjo ankstyvoje RI. Tai liudy-davo aplinkiniams „romėnišką“ kilmę.Pincetai ir šukos rastos romėnų viloseDidžiojoje Britanijoje Lesteryje ir Silčesteryje,taip pat kalvio kape netoli BergenoNorvegijoje.

Kai kurie archeologai apibūdina visasTaurapilio kunigaikščio įkapes kaip kilusias išskirtingų regionų. Tai gana keista „tamsiaisiaisviduramžiais“ lokaliai gyvenančiai bendruo-menei.

Įkapių margumą būtų nesunku paaiškinti,jei tartume, kad karys dalyvavo įvairiuose RIkaro žygiuose. Beje, Dvynių X legiono simbo-lis buvo jautis. Kauno herbe irgi vaizduojamasjautis. O Marvelės kapinyne prie Kauno dau-giausiai Lietuvoje randama turtingų įkapių iržirgų kapų.

Archeologai skaičiuoja, kad šiuo metu ištir-ta tik apie 5 proc. Lietuvoje žinomų archeolo-ginių paminklų. Pritaikius šiuolaikinius meto-dus archeologinių objektų gali padaugėti keliskartus. Todėl daryti toli siekiančias išvadasvien iš archeologinių radinių, sieti juos su etni-

ne ir juo labiau kalbine grupe ne visai patiki-ma.

Lietuvių dainose Dunojus (Dunojėlis) –etnomuzikologų laikomas populiariausiu hid-ronimu, nepaisant nuolatinės kaitos į patoges-nį ir suprantamesnį pakaitalą – Nemunėlį.Kalbininkų teorijos apie skolinius iš slavų nėralogiškos. Lietuvių dainose, kitaip nei kalboje,slavizmų žymiai mažiau. Kam skolintis upės,tekančios už tūkstančio kilometrų nuoLietuvos, pavadinimą, nesiskolinant pačiosdainos, melodijos ir teksto? Kaip Dunojus galibūti populiaresnis už vietines upes?

Viena iš dainų, užrašytų XX a.:Anoj pusėj Dunojėlio pievelė žaliavo,Grėbė pulkas mergužėlių, grėbdamos dai-

navo.(...)Aš išjodams į karužę laimės neturėjauIr sutikau raitų pulką, širdelę pervėrė.Kodėl „anoj pusėj“ žolė žalesnė? Iš kur tas

„raitų pulkas“?Tai nesunku paaiškinti žinant, kad romėnų

karo žygiai vykdavo kitoje nei Leitos-Litavosžiotys Dunojaus pusėje. Karys, kuris laukia,kada po 15 tarnybos metų gaus žemės ir galėsramiai ūkininkauti, galėjo jaustis, kaip čiaišdainuota.

Lietuvių karinių dainų tekstuose gausudualizmų. Viena populiariausių lietuviškųkarinių dainų visada prasideda vienodai, o bai-giasi atliepiant laikmečio aktualijas:

Augin tėvas du sūneliu, du sūneliu,Augindamas labai džiaugės,Manė pajaug artojeliai, artojeliai,Ir pajaugo žalniereliai, žalniereliai.Šėrė tėvas du žirgeliu, du žirgeliu, Ir abudu juodbėreliu, juodbėreliu.Vienas iš variantų baigiasi: „Už Kaukazų

aukštų kalnų... ir padėjo mūsų galvas...“Be abejonės, Leitos-Litavos žemės vyrai

tarnavo netoliese stovinčiuose Dvynių legio-nuose. Legiono kareiviai dainavo žygio dainas,kurios, reikia manyti, skyrėsi nuo kitų legionų.Akivaizdu, kad „Du sūneliu“ dainos motyvasderėjo prie Dvynių legionų pavadinimo.

Galimas dar vienas Dunojaus ir Leitos-Litavos atspindys tautosakoje. Lietuvoje daž-

nas padavimas apie iš „didelio debesio nusilei-dusį ežerą“. Lietuvoje visi ežerai yra ledyninėskilmės, o tokiems nebūdinga išdžiūti. Leithos-Litavos apylinkėse prie Vienos yra didžiulis315 kv. km Fertės (vengr. Fertő), arba Fertės-Noizydlio stepinis ežeras (vok. Neusiedler See).Telkinio vidutinis gylis 1 metras, ežeras maiti-namas tik lietaus, išdžiūva reguliariai ir tikraiturėjo išdžiūti, kada romėnų laikais klimatasbuvo atšilęs. Apskritai lietuvių dainose dažnaisutinkamas motyvas apie išdžiūvusius vandenstelkinius, o tai keista, turint omenyje vandensperteklių Lietuvoje senovėje. Beje, vienas išnedaugelio Lietuvoje maitinamų tik lietaus beišaltinių (panašiai kaip Fertė) ežerų Zarasųapylinkėse turi Švento vardą.

Lietuvių folklore dominuoja daugiabalsėsdainos, išskirtinai daug archajiškų karinių-isto-rinių dainų, sutartinių. Dažnai minimiDunojus, žirgas, žalias vynas, raudonas vynasnėra būdingi nei estų, nei latvių, nei lenkų dai-noms. Etno muzikologai teigia, kad latvių dai-nos savo melodika panašesnės į estų dainas,yra archajiškesnio turinio. Pasak tyrinėtojodoc. Gustavo Juzalos, lenkų dainos taip patvisos vienbalsės, išskyrus Karpatų aukštikalniųdainas, o karinės-istorinės – visos vėlyvos.Žalio vyno, vyno medelio motyvo kilmė kalen-dorinėse ir vaišių dainuose nedavė ramybėsLietuvos folkloro tyrinėtojams. Neradus tinka-mo paaiškinimo teigiama, kad vietoj vynoturėta omenyje kas nors kita, tarytum kalbojetrūktų žodžių ar gėrimų pavadinimų.

Jauną (žalią) vyną senovėje buvo sunku toligabenti, o jo gerta, matyt, tikrai daug – tiek,kad imta minėti dainose. Šio termino atsiradi-mą galėtų paaiškintų faktas, kad Vienos apy-linkėse imperatoriaus Probo (Probus, valdė276–282 m.) laikais buvo užveisti vynuogynai –vietoje Karnuntumo statybai iškirstų ąžuolynų.Tikėtina, kad LAETI veteranai iš Romos įLeitos-Litavos žemes atsivežė įprotį gerti vynąbei išmanymą, kaip auginti vynuoges.

Pavyzdys, liudijantis dainų ilgaamžiškumą,galėtų būti mažažemių bajorų, vadinamųjųszlachta laudańska, tankiai gyvenusių Liaudosistoriniame regione tarp Kauno ir Panevėžio,bajorkaimiuose (akalyčiose), užrašytos lenkiš-kos dainos su verstiniais tekstais iš lietuviškųtos pačios melodikos dainų (šiuos dalykustyrinėjo G.Juzala). Lokali lenkiškai kalbantibendruomenė bene šimtmečiais dainuojanepakitusias tradicines lietuviškas dainas,išverstas į lenkų kalbą. Galima manyti, kadtradicinių dainų melodika ir poetika yra ilga-laikės, jos išreiškia mentalitetą, yra atsparioskalbų kaitai.

Pasak prof. Daivos Račiūnaitės-Vyčinienės,sutartinių muzika yra gimininga Balkanų irViduržemio jūros baseino kalnų (Apeninų,Alpių) ir salų (Sicilijos, Sardinijos, Korsikos),Kaukazo ir kt. tautų daugiabalsiam dainavi-mui. Tyrinėtoja pabrėžia, kad sutartinės yrasenesnio klodo folkloras nei daugiabalsės dai-nos, o šios senesnės nei vienbalsis giedojimas.Ji pastebi, kad apie Biržus dainuotų piemenųdainose yra reliktų, artimų finougriškomsmelodijoms.

Gediminas Vaišvila. Gimė 1964 m. Vilniuje.1982–1988 m. Kauno technologijos univer-sitete įgijo automatikos pavarų inžinieriausspecialybę.1983–1990 m. dirbo inžinieriumi derintoju.1991–1995 m. užsiėmė privačiu verslu.1995–2011m. įkuria ir vadovauja Švedijos irVokietijos kapitalo UAB „LAPP-MILTRO-NIC“. Nuo 2014 m. – UAB „VILTRON“ direk-torius.2006–2010 m. Nacionalinės elektrotechni-kos verslo asociacijos (NETA) valdybos pir-mininkas.Nuo 1980 m. – folkloro judėjimo, VISI folk-lorinio ansamblio narys, dalyvavo 16 dainųrinkimo ekspedicijų Žemaitijoje. �

Apie autorių

�

54 ● 2015–06–26

Laisvalaikis

Šiandieninis piligrimas menkai tesiskiria nuopirmųjų, maždaug IV a. ryžtingai žengusiųpro miesto vartus ir su viltimi išžygiavusių

per tuo metu nelabai svetingą Europą Švento-sios žemės link, kad bent akies krašteliu pamaty-tų švenčiausią relikviją – kryžių, ant kurio mirėJėzus Kristus.

Kryžių atrado imperatorienė Elena, Romosim peratoriaus Konstantino Didžiojo motina, vė -liau paskelbta šventąja. IV a. pradžioje ji pa sik -rikš tijo, į krikščionybę atvedė ir savo sūnų Kons -tan tiną, kuris įteisino krikščionių tikėjimą Ro -mos imperijoje. Imperatorienė jau būdama gar -bingo amžiaus nuvyko į Jeruzalę, surado Jė zausKristaus nukankinimo vietą ir atkasė kryžių, antkurio jis buvo nukryžiuotas. O kad tai tas tikrasiskryžius, ji esą atpažino iš kitų kartu rastų kryžių.

Kryžių padalijo į tris dalis: vieną dalį palikoJe ruzalėje, Kristaus Kapo bažnyčioje, kuriossta tyba rūpinosi asmeniškai. Antra dalis buvonu gabenta į Konstantinopolį. Šią relikviją rite-riai XIII a. parsivežė į Paryžių. Trečioji buvo nu -siųs ta imperatoriui į Romą. Netrukus visamekrikš čioniškajame pasaulyje pasklido žinia, kadras tas kryžius, ant kurio buvo nukryžiuotas Jė -zus, ir prisiliesti prie to kryžiaus patraukė bū riaipi ligrimų. Maždaug tada pirmą kartą ra šy ti -niuo se šaltiniuose ir paminėti piligrimų žygiai.

333–334 m. buvo išleistas anoniminio auto-riaus, žinomo tik kaip Piligrimas iš Bordo, sa -vo tiškas viduramžių kelionių vadovas į Šventą-ją žemę „Itinerarium Burdigalense“. Šiamevei kale paminimi kai kurie miestai, pro kuriuostenka keliauti, taip pat nakvynės vietos.

Įdomu, kad vėlesniais amžiais tikrojo kry-žiaus dalelės pasklido po visą krikščioniškąjįpa saulį. Didžiausia Rytų Europoje Šventojokry žiaus relikvija saugoma Žemaičių Kal va ri -jos bazilikoje. Taigi jei nėra galimybės nu ke -liauti į Jeruzalę, prie šventosios relikvijos ga li -ma pasimelsti ir Lietuvoje.

Vis dėlto piligriminė kelionė į Šventąją že -mę daugeliui maldininkų dovanoja ne tik neiš-dil domų įspūdžių bei atradimų, bet ir galimybęsustiprinti tikėjimą bei pasimelsti kiekvienamkrikščioniui brangiose vietose, kur prieš porątūks tančių metų gyveno ir skleidė tikėjimą Jė -zus Kristus.

„Mūsų šeima įgyvendino savo seną svajonę– nuskristi į Šventąją žemę. Keliavome kartu supiligrimų grupe. Mūsų kelionės maršrutasbuvo sudėliotas pagal Šventąjį Raštą. Ke lia vo -me Jėzaus keliais, skaitėme Evangelijų ištrau-kas, šlovinome Dievą giesmėmis. Kunigai kas-dien aukojo mišias, ir tai dar labiau sustiprinomūsų išgyvenimus bei gilino tikėjimą. Kelionė įŠventąją žemę mums buvo ypatingos dvasinėsrekolekcijos“, – pradeda pasakojimą Jovita Ja -ru tienė, jau iki šios kelionės su šeima sukorusine vieną tūkstantį kilometrų piligrimų keliais –aplankiusi Lurdą Prancūzijoje, važiavusi Šv.

Jo kūbo keliu iki pat Santjago de Kompostelos,pabuvusi Fatimoje Portugalijoje, kalne įsikūru-siame benediktinų Montserato vienuolyne (Is -panija), užsukusi ir į Čenstakavą Lenkijoje.

Pasak Jovitos, visos šventos vietos, kuriosegyveno Jėzus Kristus, švč. Mergelė Marija, kitišven tieji ar įvyko svarbūs apsireiškimai, yra ypa-tin gos ir jaudinančios. Kiekvienas kampelisdvel kia istorija: Nazaretas, kuriame gyveno švč.Mer gelė Marija ir jos sužadėtinis Juo za pas, Bet -lie jus, kuriame gimė Jėzus, Jordano upė, ku riojeJo nas pakrikštijo Jėzų, Taboro kal nas, Die voSū naus atsimainymo vieta, Je ru zalė, kur Jė zusbu vo žiauriai nukryžiuotas, pa lai dotas ir, pa galkrikš čionių tikėjimą, prisikėlė.

„Kiekvienas krikščionis turėtų bent kartą ap -lan kyti Šventąją žemę ir pakeliauti tomis vieto-

mis, kur prieš du tūkstančius metų gyveno Jė zusKris tus. Jei esi tikintis žmogus, piligriminės vie tospadeda stiprinti ir gilinti tikėjimą. Jei esi ne ti kin -tis ar ieškantis – tos vietos tuo labiau svar bios: tengalima rasti tikėjimą. Kaip iš Šven to jo Raš to: kasieško – tas randa“, – ne abe joja pi li gri mė.

Piligriminę kelionę geriausia pradėti Ga li lė -jo je, Nazareto mieste, kuriame Mergelei Ma ri -jai pasirodė angelas Gabrielius ir apreiškė, kadji pagimdysianti sūnų, kurį pavadinsianti Jė zu -mi. Apreiškimo Švč. Marijai bazilikoje vos už -me tę akį į IV a. bizantiškos šventyklos liekanasdau guma maldininkų skuba link Marijos gro -tos, kurioje Marijai esą ir apsireiškęs angelas.Na zarete prabėgusi ir Jėzaus vaikystė, čia jis sa -kęs pirmuosius pamokslus.

Kita vertus, įdomu, kad mokslininkai ginčijasi,

Į Šventąją žemę – sustiprinti tikėjimoKelionės. Neramiame šių dienų pasaulyje vis labiau populiarėja piligriminės kelionės. Vieni piligrimai šventųjųkeliais leidžiasi ieškodami vidinės ramybės, kiti – tikėjimo, treti – savęs.

Tel Avivą verta aplankyti kelionės pradžioje,kad jo nenustelbtų Šventosios žemės įspūdžiai

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

Laisvalaikis

ar prieš porą tūkstantmečių šioje vietoje gy ven -vie tės apskritai būta, esą Nazaretas pir mą kar tąpa minėtas tik IV a. išpopuliarėjus pi li gri mys tei.Ta čiau šios vietos per porą tūkstant me čių taipstip riai nuniokotos, kad daiktinių ar tefaktų, liu di -jančių apie čia buvusią gy venvietę, sunku ir ras ti.

Šiandien Nazaretas – nedidelis miestas, ku -riame daugiausia gyvena Izraelio arabai. Anks -čiau čia būdavo daugiau arabų krikščionių, ta -čiau jų nuolat mažėja, o musulmonų daugėja.Iš pirmo žvilgsnio Nazaretas primeta kitus ara-biš kus miestus: siaurų, kreivų ir klaidžių gatve-lių voratinklis ir triukšmingas turgus. Klai džio -da mas jomis gali pasijusti it arabų pasakoje, ta -čiau būriai piligrimų, traukiančių prie šventųjųvietų, greitai grąžina į realybę.

Sekant Jėzaus pėdomis maršrutas toliauvin giuoja prie Galilėjos ežero, link Ka far nau -mo, kuriame Jėzus gydė ligonius, pamokslavoir darė stebuklus. Yra išlikę įspūdingų miestolie kanų, tačiau daugiausiai dėmesio sulaukiane toliese bananų sodais ir alyvmedžių giraitė-mis apaugęs Palaiminimų kalnas, kylantis apie175 metrų virš Galilėjos ežero. Nuo kalno atsi-

ve ria įspūdinga Genezareto lyguma. Čia įdo-miausia stabtelėti ir pabandyti įsivaizduoti,kaip Jėzus sakė garsųjį Kalno pamokslą apiepa laiminimą. Sunku nebus, nes aplink išsidės-čiu sios kalvos sudaro natūralų gamtinį amfi-teatrą, pasižymintį itin puikia akustika.

„Lankėmės ir Duonos Padauginimo bazili-koje Tabgoje. Po altoriumi esanti uola yra bū -tent ta vieta, kuri primena Jėzaus stebuklą, kaijis penkiais kepaliukais duonos ir dviem žuvimispamaitintino penkis tūkstančius vyrų, ne skai -čiuojant moterų ir vaikų“, – primena Jo vita.

Vos porą šimtų metrų nuo Duonos Pa dau gi -nimo bazilikos, ant Tiberiados ežero kranto,pa statyta Prisikėlusiojo Pasirodymo bažnyčia.Jo je išlikusi uola, vadinama Kristaus stalu, kurJė zus paruošė apaštalams pusryčius.

Pasak Jovitos, Tiberiados ežeras primenadau giau Jėzaus stebuklų: jis sutramdė didžiulęaudrą, kai bangos jau sėmė mokinių valtį, ir atė -jo pas mokinius, žengdamas ežero paviršiumi.Pas Jėzų ežero paviršiumi ėjo ir Petras, tačiaupa matęs vėjo smarkumą suabejojo ir ėmė skęsti.

„Simboliškas ir jaudinantis buvo santuokos

įžadų atnaujinimas Kanoje, per kurį Jėzus vestu -vininkams pritrūkus vyno padarė pirmąjį stebuk -lą – vandenį pavertė vynu. Netoli Jericho, prieJor dano upės, Jonas Krikštytojas kvietė žmo nesatsiversti ir krikštytis. Čia jis pakrikštijo ir patįJėzų. Mūsų piligrimų grupelė Jordano upė je taippat atnaujino krikšto įžadus. Visi pasipuošę vie-nodais baltais, specialiai piligrimams siuvamaismarškiniais įbridome į ne itin švariai atrodančią,bet istorinę upę. At gai vi no me ir kūnus, ir sielas“,– pasakoja Jovita ir priduria, kad tai dar ne visospatirtys, leidusios sus tiprinti tikėjimą, – visa pi -ligrimų grupė įko pė į Taboro kalną.

Taboro kalnas, stūksantis 588 metrų aukštyje,daug kartų minimas Šventajame Rašte. Tai darvie na ypatinga krikščionims – Jėzaus Kristausat simainymo vieta. Nuostabaus grožio kalnas,ap augęs pušimis, pagal alpinistų standartus yravisai žemas, tačiau daugumai piligrimų, ypač vy -resnio amžiaus, kamuojamų negalios ar ligų, aršeimoms, keliaujančioms su mažais vaikais, jistam pa nemažu iššūkiu. Todėl dauguma sė da įnuo lat kursuojančius taksi autobusiukus ir pato-giai užvažiuoja į kalną.

Negyvojoje jūroje smagiausia atrakcija – bandyti paskęsti

Jeruzalė – trims religijoms šventas miestas

�

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

TRUKMĖ KAINA INTERNETE *JURIDINIAMS ASMENIMSBEI PRENUMERATOSTARNYBOSE

KAINAINTERNETE*FIZINIAMSASMENIMS

12 mėn. 100,79 EUR / 348 Lt 79,94 EUR / 276 Lt

6 mėn. 50,39 EUR / 174 Lt 39,97 EUR / 138 Lt

3 mėn. 25,20 EUR / 87 Lt 19,98 EUR / 69 Lt

1 mėn. 8,40 EUR / 29 Lt 6,66 EUR / 23 Lt

Savaitraščio VEIDAS 2015 m. prenumerata