rugsėjį, o artimiausiu metu bendrovė planuo-ja puslapius norvegų ir rusų kalbomis. Šiuometu bendrovė prekiauja savo produkcija in -ter netu bei turi agentų Rusijoje ir Nor ve gi jo -je, kurie dirba su mažomis netinklinėmis par -duotuvėmis.

Kita bendrovė „Greenmoon“ lapkričio vi -du ryje atidarė prekybos vaikiškais naktiniaisdrabužiais bei patalyne tinklalapį ir čia pre-kiauja iš ekologiškų medžiagų – medvilnės,lino, šilko, tencelio, sojų, kanapių, bambukųpluoš to pagamintais vaikiškais naktiniais beiapa tiniais drabužiais ir patalyne. Kol kas įmo -nė su užsieniui sukurtu prekės ženklu pre-kiau ja Skandinavijos rinkoje, daugiausia Suo -mi joje, tačiau daug susidomėjimo sulaukia iriš Rusijos. Tai turtingesniems pirkėjams skirtiga miniai. Kiekvieno modelio pagaminama iki20 vienetų, naktiniai drabužiai dekoruojamilietuvių vaikiškų knygelių iliustratorių pieši -niais, o į patalynę įsiuvama gintaro gabalėlių.

Lietuva – „sunki“ rinka

„Lietuvoje perkamoji galia men ka, tokiotipo produkcijai pa klausos nėra, – konstatuo-

ja „Green Rose“ direktorius Rytis Sta -nevičius. – Tai ne pirmas mū sų vers-

las ir jau gerą dešimtmetį savokailiu jaučiame, kad su už sieniudirbti daug paprasčiau.“

Atsargus, įnoringas, reiklus,stipriai besiderantis dėl nuolai-dų, radęs kažkur kitur panašųgaminį mažesne kaina mielaiatsiunčiantis nuorodą ir toliaubesiderantis, perkantis tik akcijų,nuolaidų, išpardavimų metu,norintis, kad drabužį būtų galimadėvėti kuo ilgiau – taip galėtųatrodyti šiek tiek ironiškas, bet

gana tikroviškas lietuvio pirkėjo por -tretas. Pardavėjų tai nedžiugina,tačiau tenka derintis prie bendrų ten-dencijų, antraip pirkėjas tiesiogužsuks į gretimą parduotuvę.

Be to, lietuviai įpratę prieš pirkda-mi daiktą paliesti, apžiūrėti, įsitikintikokybe, pasimatuoti ir interneto par-duotuvėmis kol kas pasitiki mažiau. Oštai užsieniečiams įprasta pirkti inter-netu, jie nesidera dėl kainos ir, žino-ma, turi daug daugiau pinigų. Juk apy-tikriai du trečdalius vidutinės Lietuvosšeimos išlaidų sudaro išlaidos maistui,būstui ir transportui, o užsienyje šiproporcija yra atvirkščia ir apie dutrečdalius pajamų gyventojams liekavisiems kitiems poreikiams tenkinti.

Rusijoje – daug potencialo

Kalbinti Lietuvos gamintojai Ru si jąlaiko viena potencialiausių rinkų šian -dien. Pasirodo, Rusijos rinka šiuometu atrodo netgi patrauklesnė nei VakarųEuropos šalių, nes Rusija santykinai mažiaunukentėjo nuo euro krizės, be to, ten pamažuima rastis vidutinis gyventojų sluoksnis. Vi du -ti nio sluoksnio rusų nebetenkina kiniškos pre -kės turguje ar prekybos centruose, jie nori ko -kybiško daikto už kokybę atitinkančią kai ną.

„Rusijoje atlikome nemažai rinkos tyrimųir pamatėme, kad ekologiškų produktų porei-kis tikrai nemenkas“, – kaip išgrynino versloidėją, pasakoja G.Didžiokas. Tyrimai taip patparodė, kad europietiškus produktus ir euro-pietiškus „eko“, „bio“ ar kitus kokybės ženk-lus rusai vertina teigiamai. Be to, krizės laiko-tarpiu vaikiško maisto vartojimas Rusijojenemažėjo, netgi šiek tiek augo. Alergiškųvaikų gausėja visose šalyse, todėl ekologiškųproduktų paklausa vis auga.

Penkiolika metų tekstilės rinkoje veikian-čios bendrovės „Vilaugė“ savininkė LoretaŠatkuvienė sako, kad rusai iki šiol dar prisi-mena „Pribaltikos“ tekstilės gaminių kokybęir noriai perka Lietuvoje pagamintus drabu-žius. Lietuviai savo ruožtu stengiasi vardonesugadinti ir skverbiasi į Rusiją su savo pre-kių ženklais. „Vilaugė“ vaikiškų drabužiųprekės ženklą OXOX sukūrė prieš penkeriusmetus ir beveik tuo pat metu atidarė preky-bos internetu puslapį.

Internetinėprekyba augakartais

Per penkerius metus„Vilaugės“ prekybos in -ternetu srautai padidėjopenkiskart. Dau giau -

VERSLAS»EKSPORTAS

Masinanti rinkos niša –turtingesnių rusų vaikaiLietuvos bendrovės ieško naujų eksporto galimybių, bet gręžiasi įseniai pažįstamas rinkas – Rusiją ir kitas NVS šalis. Patrauklusrinkos segmentas, į kurį žvalgosi Lietuvos gamintojai, yra vaikai.

Dar šiais metais netoli Vilniaus, Pa gi riuo -se, bus pradėta ekologiško vaikų maisto

ga mybos cecho statyba. Ten dirbs apie 30žmo nių, o įmonės pajėgumas sieks 1200 t perme tus, dirbant viena pamaina. Projektą įgy-vendinančios bendrovės „Straikas“ vadovasGintaras Didžiokas tikina, kad ekologiškasvaikų maistas bus daugiausia eksportuoja-mas, pirmiausia į Rusiją ir kitas NVS šalis, nesLietuva – maža rinka, kuri dėl krizės ir emig-racijos dar labiau traukiasi. O iš Rusijos jauateina išankstiniai ekologiško vaikų maistoužsakymai, nors dar net gamyklos nėra.

Gamintojai atidaro internetoparduotuves

Vaikiškų drabužėlių gamintojai vienas pokito pradėjo atidarinėti prekybos internetusvetaines. Daugkartines sauskelnes iš bambu-kų ir kanapių pluošto gaminanti bendrovė„Green Rose“ lietuvišką prekybos internetupuslapį atidarė birželio mėnesį, anglų kalba –

Giedrė Putelytė

2012-12-10 ● VEIDAS28

„VE

IDO

“ F

OT

OM

ON

TA

ŽA

S

siai užsakymų internetu dabar ateina išAnglijos, Airijos, kur pagrindiniai pirkėjai –lietuviai emigrantai. Juos suvilioja lietuviškiužrašai ant drabužėlių ir ryškios spalvos.Antra didelė užsakymų grupė atkeliauja išRusijos ir Kazachstano – šių šalių pirkėjailabiausiai vertina gaminių kokybę.Spalvingus drabužėlius mielai perka irnuo pilko rudens besiginantys skandina-vai. Pamažu prie pirkimo internetuįpranta ir lietuvės mamos – daug siuntųišvažiuoja į Lietuvos provinciją.

„Vilaugės“ užsakymai internetu šian-dien sudaro apie 40 proc. viso pardavi-mo. L.Šatkuvienė tikisi, kad per trejusketverius metus pardavimo internetu dalįpavyks padidinti iki 70 proc.

„Green Rose“ prekyba internetu kol kastik įsibėgėja. R.Stanevičius sako, kad didiejitinklai, stambios parduotuvės stipriai diktuo-ja savo sąlygas, verčia taikyti nuolaidas, jiemsreikia didelių kiekių, ir tai savininkui atrodonepatrauklu. „Mes nenorim, kad per didelįkiekį nukentėtų produkcijos kokybė, orien-tuojamės į išskirtinio produkto ieškantį pirkė-ją“, – aiškina R.Stanevičius.

Jis atkreipia dėmesį, kad prekyba interne-tu atveria daug galimybių, tačiau pateikia irnemenkų iššūkių: įsitvirtinti paieškos siste-mose, susikurti įvaizdį, įgyti pasitikėjimą.Direktorius tikisi, kad jau šiais metais jiemspavyks pasiekti 2 tūkst. užsakymų per mėnesįinternetu.

Eksportas į Rusiją nuolat didėjaPaminėtos bendrovės nėra kažkokios

išimtys. Statistikos departamento duomeni-mis, pernai ir šiemet kiekvieną mėnesį buvofiksuojamas eksporto į Rusiją didėjimas, šiųmetų trečiąjį ketvirtį eksportas augo 25 proc.,palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vienrugsėjį augimas sudarė 17 proc. VšĮ „VersliLietuva“ analitikas Vadimas Ivanovas teigia,kad apie 80 proc. sudaro reeksportas, tačiaudžiugina tai, kad didėja ir Lietuvoje pagamin-

tų prekių eksportas į Rusiją.Pasak V.Ivanovo, vasaros pradžioje Ru -

sijos rinkoje buvo nerimą keliančių ženklų,bet netrukus rinka atsigavo, ir kol naftos kai-nos yra didelės, Rusijos ekonomika kyla,perkamoji galia stiprėja ir vidaus vartojimasdidėja. Be to, Lietuvos verslininkai mokadirbti su Rusijos rinka, tad nemažai Vakarųšalių bendrovių ieško tarpininkų Baltijosšalyse.

Lietuvos verslininkai daugiausia dirba suvakarine Rusijos dalimi, kurioje yra turtinges-nių pirkėjų, – su Maskva ar Sankt Peterburgu.Į Rusiją iškeliauja maisto produktai, daugiau-sia pieno, mėsos, taip pat gyvos kiaulės, maši-nos, įranga, plastiko gaminiai, baldai. Tekstilėir drabužiai sudaro gana nedidelę eksportodalį.

Priešinga kryptimi, į Vakarų Europą,Lietuvos eksportas irgi nemažėja. Eu ro pie -čiai mažina vartojimo išlaidas, ieško kokybiš-kų, bet pigesnių prekių, o Lietuvos gaminto-jai moka pagaminti gana kokybiškų ir paly-

ginti nebrangių prekių. Europos Sąjungojepagal eksporto didėjimą 2010 m. Lietuva pir-mavo, 2011 m. buvo trečioje vietoje, šiemetper 9 mėn. yra antra.

V.Ivanovas prognozuoja, kad maisto pra-monės sektoriaus eksportas į Rusiją tikrai

didės. Po Rusijos įstojimo į Pasaulio pre-kybos organizaciją turėtų mažėti muitai,taigi Rusijos vidaus rinkoje lietuviškosprekės santykinai turėtų atpigti, o paklau-sa – didėti. „Neatrodo, kad naftos kainosartimiausiu metu kristų, taigi kitais metaispadėtis Rusijoje dar bus gera“, – progno-zuoja V.Ivanovas.

Konkuruoti ne morkomis, oidėjomis

G.Didžiokas pabrėžia, kad tokiai mažaišaliai, kaip Lietuva, plėtoti eksportą įvairio-mis kryptimis yra ypač svarbu. Dar svarbiau –plėtoti ne žaliavų, o galutinių produktų eks-portą, nes taip Lietuvoje sukuriama daugdidesnė pridėtinė vertė, daugiau užsakymųgauna žaliavos gamintojai. „Viena yra konku-ruoti su lenkais, belgais ar olandais, parduo-dant morkas, ir visai kas kita – sukurtais pro-duktais ar idėjomis“, – sako G.Didžiokas.

Jo vertinimu, Lietuvos ambasadoriai irįvairios valstybės institucijos galėtų ir privalė-tų daryti daugiau. „Mažiems gamintojamsgerokai sunkiau prasimušti, tad svarbu, kadjiems padėtų ir valstybė, – tvirtina buvęs euro-parlamentaras. – Galima sukurti prekybosnamus, dalyvauti konkursuose, forumuose,pirkti plotą tarptautinėse parodose, susitartisu didžiaisiais prekybos tinklais.“

Ypač tą veiklą derėtų stiprinti krizės laiko-tarpiu. ■

VERSLAS

»292012-12-10 ● VEIDAS

Bendrovės „Straikas“ vadovasG.Didžiokas: „Tokiai mažaišaliai, kaip Lietuva ypačsvarbu plėtoti ne žaliavų, ogalutinių produktų eksportą.“

AS

ME

NIN

IO A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

Pernai ir šiemet kiekvieną mėnesįbuvo fiksuojamas Lietuvos eksporto į Rusiją didėjimas

Patrauklus rinkos segmentas, į kurįžvalgosi Lietuvos gamintojai, yra

vaikai

Kalbinti Lietuvos gamintojai :Kryptis – Rusija

Tikslinė rinka – vaikaiPrekyba – internetu

„VE

IDO

“ A

RC

HY

VO

NU

OT

R.