v. tema. specialieji žmogaus teisių apsaugos dokumentai
DESCRIPTION
V. Tema. Specialieji žmogaus teisių apsaugos dokumentai. LYGINAMOSIOS TEISĖS KATEDROS LEKTORĖ DOVILĖ GAILIŪTĖ. Rasinė diskriminacija. 19 6 5 m. Tarptautinė konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo (CERD); įsigaliojo 1969 m. 173 valstybės Konvencijos dalyvės ; - PowerPoint PPT PresentationTRANSCRIPT
V. Tema.Specialieji žmogaus teisių apsaugos dokumentai
LYGINAMOSIOS TEISĖS KATEDROS
LEKTORĖ DOVILĖ GAILIŪTĖ
Rasinė diskriminacija
1965 m. Tarptautinė konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo (CERD);
įsigaliojo 1969 m. 173 valstybės Konvencijos dalyvės; Lietuvos Respublika Konvenciją
ratifikavo 1998 m.
Rasinės diskriminacijos sąvoka:
kokių nors skirtumų, išimčių, apribojimų darymą ar pranašumo teikimą, pagrįstą rasės, odos spalvos, giminės, tautybės ar etninės kilmės požymiais, siekiant panaikinti arba apriboti pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves ir neleisti vienodai naudotis jomis arba jas realizuoti politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje ar kurioje kitoje visuomenės gyvenimo srityje.
Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas
18 narių Aukštos moralės ir kompetencijos Geografinio pasiskirstymo principas 4 m. kadencija
Kontrolės mechanizmai:
1) valstybių ataskaitos
2) tarpvalstybiniai skundai
3) individualūs pranešimai
Moterų diskriminacija
1979 m. buvo priimta Jungtinių Tautų konvencija „Dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims”;
Konvencija įsigaliojo 1981 m.; 186 valstybės dalyvės; Lietuvos Respublikoje Konvencija įsigaliojo
nuo 1994 m.
Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas
23 nariai; Aukštos moralės ir kompetencijos; Geografinio pasiskirstymo principas; 4 m. kadencija.
Kontrolės procedūros:
1. Valstybių ataskaitos;
2. Individualūs pranešimai;
3. Tyrimai.
1999 m. buvo priimtas Fakultatyvinis protokolas, kuris įsigaliojo 2000 m. Protokolas numato individualių pranešimų pateikimo bei tyrimų procedūras
Kankinimų draudimas
Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą;
priimta 1984 m., o įsigaliojo 1987 m. 146 valstybės dalyvės; Lietuvos Respublika prie Konvencijos
prisijungė 1991 m.
Kankinimo sąvoka
„kankinimas“ - tai bet koks veiksmas, kuriuo asmeniui tyčia sukeliamas stiprus fizinis ar psichinis skausmas arba kančia siekiant išgauti iš jo ar trečiojo asmens informaciją arba prisipažinimą, nubausti jį už kokį nors veiksmą, kurį jis arba trečiasis asmuo įvykdė ar yra įtariamas jį įvykdęs, arba įbauginti ar priversti jį arba trečiąjį asmenį ką nors padaryti, arba dėl bet kurios kokiu nors diskriminavimu grindžiamos priežasties, kai tokį skausmą ar kančią sukelia viešosios valdžios pareigūnas ar kitas oficialias pareigas einantis asmuo arba kai jis sukeliamas jam kurstant arba sutinkant ar jo tyliu pritarimu. Šis apibrėžimas neapima tik teisėtomis sankcijomis sukeliamo, joms būdingo arba su jomis susijusio skausmo ar kančios.
Valstybių įsipareigojimai
Valstybės Konvencijos dalyvės įsipareigoja: imtis veiksmingų priemonių, kad jos jurisdikcijoje
esančioje teritorijoje būtų užkirstas kelias kankinimo veiksmams (2 str.);
neišduoti asmens, kuriam gresia kankinimas kitoje valstybėje (3 str.);
užtikrinti, kad kankinimo veiksmai būtų pripažinti nusikaltimu pagal valstybės baudžiamąją teisę (4 str.);
vykdyti asmenų, kaltinamų kankinimų vykdymu, baudžiamąjį persekiojimą arba juos išduoti (7 str.);
užtikrinti, kad nukentėjusiems nuo kankinimų asmenims būtų atlyginta žala (14 str.).
Komitetas prieš kankinimą
10 narių Aukštos moralės ir kompetencijos Geografinio pasiskirstymo principas 4 m. kadencija Veiklą finansuoja pačios valstybės
Konvencija numato keturis įgyvendinimo mechanizmus:
1) valstybių ataskaitos;
2) tarpvalstybiniai skundai;
3) individualūs pranešimai;
4) Tyrimai.
Kankinimų draudimas
2002 m. buvo priimtas Fakultatyvus protokolas, kuris įsigaliojo 2006 m.
Protokolas numato dvigubą kankinimų prevencijos įgyvendinimo sistemą.
Šio protokolo tikslas - sukurti nuolatinių vizitų į laisvės atėmimo įstaigas, kuriuos vykdys nepriklausomos tarptautinės ir nacionalinės institucijos, sistemą, siekiant užkirsti kelią kankinimui ir kitam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ar baudimui.
Kankinimų draudimas
Tarptautiniu lygiu vykdyti minėtus vizitus įsteigiamas Komiteto prieš kankinimą Pakomitetis prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą;
Pakomitetį sudaro 10 narių
Pakomitečio kompetencija:
vykti į valstybių Protokolo dalyvių įkalinimo įstaigas ir pateikti valstybėms rekomendacijas.
koordinuoti visų nacionalinių prevencinių institucijų veiklą, su jomis bendradarbiauja, teikia rekomendacijas.
Pagal Protokolą kiekviena valstybė įsipareigoja įsteigti nepriklausomas nacionalines institucijas, atsakingas už kankinimų prevenciją nacionaliniu lygmeniu.
Nacionalinėms prevencinėms institucijoms suteikta teisė nuolat tirti, kaip su asmenimis elgiamasi įkalinimo įstaigose, pateikti rekomendacijas bei teikti pasiūlymus dėl susijusių teisės aktų rengimo.
Kankinimų draudimas
1987 m. priimta Europos konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą;
įsigaliojo 1989 m.; 47 valstybės dalyvės; Lietuvos Respublika Konvenciją ratifikavo
1998 m. skirta reglamentuoti priežiūros institucijos –
Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą veiklą.
Kankinimų draudimas
Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą:
tiek narių, kiek yra valstybių dalyvių (dabar 47);
Komitetas inspektuoja laisvės atėmimo įstaigas, kad susipažintų su asmenų, iš kurių atimta laisvė, laikymo sąlygomis ir, jeigu reikalinga, pateiktų valstybėms rekomendacijas dėl sąlygų gerinimo
Kankinimų draudimas
Inspektavimai: Periodiniai; Papildomi.
Komitetas turi informuoti valstybę, kurią rengiasi inspektuoti.
Ataskaitos yra griežtai konfidencialios.
Vaiko teisės
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija: Priimta 1989 m. Įsigaliojo 1990 m. 193 valstybės dalyvės. Lietuvos Respublikoje Konvencija
įsigaliojo nuo 1992 m.
Vaiko teisės
2000 m. Konvencija buvo papildyta dviem fakultatyviniais protokolais - dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos bei dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose
Vaiko teisės
vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18-os metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau
Vaiko teisės
Konvencija pabrėžia vaiko interesų svarbą:
„Imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai.“
Vaiko teisės
Teisių katalogas: Pilietinės, politinės; Ekonominės, socialinės ir kultūrinės.
Apima tiek tradicines, tiek modernias vaikų teises.
Vaiko teisių komitetas: 18 narių Aukštos moralės ir kompetencijos Geografinio pasiskirstymo principas 4 m. kadencija
Kontrolės mechanizmai: Valstybių ataskaitos (ataskaitas
turi teikti ne tik dėl Konvencijos, bet ir dėl Protokolų įgyvendinimo)