užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos

Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų,

vokiečių) brandos egzamino modelis

2013, Vilnius

2

TURINYS

Įvadas 3

1. Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino vykdymo

instrukcija

4

2. Egzamino užduoties ir jos vertinimo instrukcijos atitikties Užsienio kalbos (anglų,

prancūzų, rusų, vokiečių) egzamino ir Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų,

vokiečių) įskaitos programoms turinio modelis

9

3. Vadybinės egzamino užduoties ir jos vertinimo instrukcijos rengimo procedūros

3.1. Kvalifikaciniai reikalavimai užduoties rengėjams ir recenzentams

3.2. Darbų atlikimo eiga ir terminai

13

4. Reikalavimai dėl užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino

užduoties ir jos vertinimo instrukcijos atitikties brandos egzamino kriterinio vertinimo

slenksčių aprašams

17

5. Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino vertinimo skalių

(visuminės ir analitinės) aptartys ir jų tinkamumas

5.1. Monologo ir dialogo vertinimo skalės.

5.2. Vertinimo pagrįstumo, patikimumo ir atsakymų tikslumo užtikrinimo procedūrų

aprašas.

5.3. Rašymo užduočių vertinimo skalės.

18

6. Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino kandidatų darbų

vertinimo proceso aprašas

6.1. Pagrindiniai atliktos užduoties vertinimo procesai 2008–2012 m.

6.2. Vertinimo proceso kaita 2013–2015 m.

6.3. Reikalavimai užduoties vertintojų kvalifikacijai 2008–2012 m.


6.5. Vertinimo strategijos 2015 m.

6.6. Diferencijuoto vertinimo modelis

35

7. Skirtingi užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino rezultatų

pateikimo modeliai

44

8. Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino statistinės ir

kokybinės analizės parametrai, mokinių darbų vertinimo standartizavimo pavyzdžiai,

užduočių atlikčių klasifikacijos modelis

8.1. Bendrieji egzamino užduoties statistinės ir kokybinės analizės parametrai

8.2. Siūlomi parametrai bandomojo egzamino užduočiai analizuoti (statistinė ir

kokybinė analizė)

8.3. Mokinių darbų vertinimo standartizavimas

8.4. Užduočių atlikčių klasifikacijos modelis

54

9. Išvados ir rekomendacijos 56

Literatūra ir šaltiniai 60

Priedai

Priedas nr. 1. UŽSIENIO KALBOS ĮRAŠO SCHEMA

Priedas nr. 2. ATMINTINĖ RECENZENTUI

Priedas nr. 3. BENDRI KLAUSIMAI UŽDUOČIAI RECENZUOTI

Priedas nr. 4. EGZAMINO UŽDUOTIES ATITIKTIES EGZAMINO PROGRAMAI (EP)

PAGRINDIMAS

Priedas nr. 5. LENTELĖS UŽDUOČIAI RECENZUOTI (PAGAL EGZAMINO DALIS)

Priedas nr. 6. KALBĖJIMO DALIES ATITIKTIES PAGRINDIMAS 74

61

3

Įvadas

Brandos egzaminai užima svarbią vietą šalies švietimo sistemoje. Prasidėjęs 1999 m., brandos egzaminų

reformos pirmasis etapas buvo baigtas 2002 metais, kai buvo vykdomi 12 mokomųjų dalykų – matematikos,

istorijos, biologijos, chemijos, fizikos, anglų, prancūzų, vokiečių ir rusų užsienio kalbų, valstybinės ir gimtosios

lietuvių kalbos valstybiniai brandos egzaminai. Tiek pat tęsiasi ir valstybinių brandos egzaminų centralizuotas

vertinimas, nes vertinimas – neatsiejama ir ne mažiau svarbi bet kokio egzamino dalis.

Šiame užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino modelyje pristatomi skirtingi

egzamino vykdymo variantai, jų organizavimo ir vykdymo specifika. Taip pat aptariamos vadybinės egzamino

užduoties ir jos vertinimo instrukcijos rengimo procedūros, analizuojama kokie kvalifikaciniai reikalavimai

keliami užduoties rengėjams ir recenzentams.

Taip pat aptariami kriterinio vertinimo slenksčių aprašai ir užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių)

brandos egzamino vertinimo skalių (visuminės ir analitinės) aptartys ir jų tinkamumas. Atskirai analizuojama

kalbėjimo ir rašymo užduočių vertinimo skalės.

Centralizuotą vertinimo patirtį galima būtų suskirstyti į tokius periodus: 2002–2007m., 2008–2012 m. ir 2013–

2015m. VBE vertinimo kokybei didžiulės takos turėjo 2007–2008 m. NEC „Brandos egzaminų kokybės

sistemos plėtros“ projektas, kuriame buvo susisteminti vertinimo kokybės principai, standartizavimo

procedūros, vertinimo proceso valdymas bei kontrolė. Projekte dalyvavę 12 vertintojų vėliau vedė vertinimo

seminarus ir apmokė 1754 naujų vertintojų. Užsienio kalbų (toliau – UK) vertinimo kokybei padėjo kandidato

atsakymo lapo (dvipusis A3 formato lapas) įvedimas 2011 m., pilotinis integruoto kandidato atsakymų ir

vertinimo lapo išbandymas 2011 m. rusų, vokiečių kalbų VBE, uždarojo tipo klausimų atsakymų (teisingo

atsakymo pasirinkimo iš kelių pateiktų) elektroninis vertinimas. Kandidato atsakymų lapo įvedimas taip pat

leido pateikti vertintojams ne originalų kandidato darbą, bet jo kopiją, kas užtikrino originalo saugumą ir

sumažino įtampą vertinimo grupėse.

Plačiau aptarsime 2007–2012m. užsienio kalbų VBE vertinimo patirtį bei to laikotarpio reikalavimus kandidatų

darbų vertintojų kvalifikacijai. Taip pat numatysime 2013–2015 m. vertinimo proceso galimus pokyčius ir

naujus reikalavimus kandidatų darbų vertintojų kvalifikacijai. Kokios bus vertinimo strategijos 2015 metais

priklausys nuo atliktų tyrimų bei naujovių įgyvendinimo vertinimo procese.

Modelyje svarstomi kokie gali būti pateikti užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino

statistinės ir kokybinės analizės parametrai, mokinių darbų vertinimo standartizavimo pavyzdžiai, koks

užduočių atlikčių klasifikacijos modelis galėtų būti siūlomas kaip egzamino kokybės užtikrinimo priemonės.

Į

4

1. Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino vykdymo instrukcija

Šioje projekto dalyje pateikiama užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų ir vokiečių) egzamino vykdymo

instrukcija. Projektu siekta išbandyti vienodą egzamino formatą visų keturių kalbų testuose ir keletą skirtingų

egzamino vykdymo modelių. Toliau aptariami projekto veiklos rezultatai ir pateikiamos svarbiausios egzamino

vykdymo įžvalgos, susijusios su vykdymo instrukcija.

1.1. Reikalavimai kandidatams.

Mokosi LR vidurinės mokyklos dvyliktoje klasėje.

Laiku registravosi laikyti užsienio kalbos egzaminą.

Išklausė bendrąjį arba išplėstinį dalyko kursą.

Jei kandidatai yra mokęsi kalbų tokį periodą1:

Cambridge ESOL prilygina mokymo kursų apimtis( angl. guided learning – tai ir mokymo, ir mokymosi,

t.y. įvairių klasės ir savarankiško darbo formatų) prilyginimą kalbos lygiui: A2, 180–200 val.; B1,(prie A2

pridedama valandų, kad bendras mokymas truktų 350–400 val ir t.t.).; B2, 500–600; C1, 700–800; C2,

1,000–1,200.

Deutsche Welle ( žymiausias tarptautinis transliuotojas vokiečių kalba, turintis panašios kalbos mokymo

patirties kaip ir BBC World Service, France 24, Voice of America, Radio Canada International, Radio Free

Europe and Radio France Internationale.)2

rekomenduoja tokias mokymo trukmes vokiečių kalbos lygiams pasiekti: A1–75 mokymo valandų; A2.1

150 mokymo valandų (75 +75), A2.2 – 225 mokymo valandų, B1.1 – 300 mokymo valandų,B1.2 po 400

mokymo valandų.

1.2. Pasirengimo egzamino vykdymui etapai ir jų administravimas. Egzamino vykdymo modeliai ir

trukmė

Vykdomo tyrimo tikslas – išbandyti skirtingus užsienio kalbos brandos egzamino vykdymo modelius; atlikti

bandomojo tyrimo užduočių ir vertinimo statistinę ir kokybinę analizę bei įvertinti egzamino turinio, vykdymo,

vertinimo ir rezultatų pateikimo principų dermę su Bendraisiais Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo

metmenimis (BEKM).

Bandomajame egzamino vykdyme turėjo dalyvauti 3500 mokinių. Tyrimas vyko rugsėjo mėn. 71 Lietuvos

bendrojo lavinimo mokykloje. Iš daugiau nei 5000 užsiregistravusių, atrinkta 3570 mokinių, dalyvavo 2985.

Užsienio kalbos (anglų), užsiregistravo 4752, atrinkta 2122 mokinių; užsienio kalbos (prancūzų) pakviesti 54

mokiniai; užsienio kalbos (rusų), užsiregistravo 589, dalyvavo 439 mokiniai; užsienio kalbos (vokiečių)

užsiregistravo / pakviesti 156, dalyvavo 121 mokinys. Mokinių darbų vertinimas buvo diferencijuotas, iš viso

vertino 68 vertintojai.

Pasirengimo bandomajam egzamino vykdymui etapai:

Kas atsako? Kada

Dalyvaujančių mokyklų ir

mokytojų atranka

NEC 2012 birželis

Egzamino datų ir laikymo vietų

derinimas su dalyvaujančiais

mokytojais

NEC 2012 m. rugsėjo 2–10

Egzamino vykdymas NEC 2012 m. rugsėjo 24–28 d.

Egzamino darbų vertinimas NEC 2012 m. spalio 5–17 d.

Bandomojo tyrimo dalyvių

rezultatų skelbimas

NEC 2012 m. spalio 24–31 dienomis.

Egzamino kiekybinė analizė NEC 2012 m. lapkričio 5 d.

Bandomasis egzaminas, kaip ir planuota, buvo vykdomas dvi dienas, išbandant tris skirtingus egzamino

vykdymo variantus:

I diena II diena

1 Common_European_Framework_of_Reference_for_Languages, (be datos), žiūrėta 2013 m. sausio 21 d.

http://en.wikipedia.org/wiki/Common_European_Framework_of_Reference_for_Languages 2 Deutsche Welle( be dtaos), žiūrėta 2013 m. sausio 30 d. http://en.wikipedia.org/wiki/Deutsche_Welle

http://en.wikipedia.org/wiki/Deutsche_Welle

http://en.wikipedia.org/wiki/BBC_World_Service

http://en.wikipedia.org/wiki/France_24

http://en.wikipedia.org/wiki/Voice_of_America

http://en.wikipedia.org/wiki/Radio_Canada_International

http://en.wikipedia.org/wiki/Radio_Free_Europe

http://en.wikipedia.org/wiki/Radio_Free_Europe

http://en.wikipedia.org/wiki/Radio_France_Internationale

5

I variantas Skaitymas – klausymas – rašymas

Kandidatai gauna tris skirtingus užduoties

sąsiuvinius ir tris atsakymų lapus. Kiekviena

užduotis atliekama per tai užduočiai skirtą

laiką. Pasibaigus užduoties atlikimo laikui,

atsakymų lapai surenkami.

Kalbėjimo testas

Kalbėjimo tekstas organizuojama įprasta

įskaitos tvarka: mokiniai testą laiko savo

mokyklose. Jie atsakinėja poromis, juos

egzaminuoja tos pačios mokyklos mokytojai,

nedėstantys atsakinėjantiems mokiniams.

Egzamine dalyvauja du mokytojai: vienas –

egzaminuojantysis, kitas – vertinantis

mokytojas. Pastarasis pildo atskirą kalbėjimo

testo vertinimo lapą.

Visi egzaminai įrašomi, pervertinama 20

proc. įrašų.

II variantas Užduočių seka: skaitymas – klausymas –

rašymas






Mokyklos poruojamos: egzaminuojantys ir

vertinantys mokytojai egzaminą vykdo ne

savo mokykloje, o mokykloje-porininkėje.

Mokiniai atsakinėja poromis, juos vertina

kitos mokyklos mokytojai.

Egzamine dalyvauja du mokytojai: vienas –

egzaminuojantysis, kitas – vertinantis

mokytojas. Pastarasis pildo atskirą kalbėjimo

testo vertinimo lapą.


proc. įrašų.

III variantas Užduočių seka: skaitymas – klausymas –

rašymas






Kalbėjimo testą mokiniai laiko savo

mokyklose, tačiau juos egzaminuoja jiems

nedėstantis mokytojas.

Mokiniai atsakinėja po vieną.

Egzamine dalyvauja vienas mokytojas,

atliekantis ir egzaminuotojo, ir vertintojo

funkcijas. Jis pildo ir testo vertinimo lapą.


proc. įrašų.

Egzamino trukmė:

Skaitymas: 70 min

Klausymas: 40 min

Rašymas: 100 min

Kalbėjimas: 15 min

Iš viso: 3 val. 45 min

Pagal trukmę NEC išbandytas brandos egzaminas panašus į kitus užsienio kalbų egzaminus:

klausymas kalbėjimas skaitymas rašymas

IELTS 30 min. ~11-14 min. 60 min. 60 min.

TOEFL 60 min. ~20 min. 60 min. 50 min.

Delf/Dalf 20- 40 min. 5- 30 min. 30-60 min. 30-2.30 min.

DaF 40 min. 30 min. 60 min. 60 min.

6

1.3. Mokytojų ir mokinių apklausa

Po egzamino mokytojai ir mokiniai išsakė savo nuomones apie skirtingus modelius. Ši apklausa parodė, jog

dauguma pritaria I ir/arba II variantui, ir vos keletas respondentų sutiko, kad kalbėjimo teste mokiniai atsakinėtų

po vieną. Be to, tik pusė jų pritaria išorinio nepriklausomo eksperto dalyvavimui, kai toks ekspertas testuoja ne

mokinių porą, o tik vieną kandidatą. Tuo tarpu dauguma mokytojų mano, jog mokiniai galėtų būti testuojami

poromis. Kai kurie mokytojai nurodė, jog poras galėtų testuoti tos pačios mokyklos mokinio nepažįstantys

mokytojai, nes kai kuriose savivaldybėse vertintojų mainai tarp mokyklų būtų neįmanomi dėl mokytojų

stygiaus. Kiti nurodė, jog geriausiai mokinį gali įvertinti tik savas mokytojas. Tad mokytojai sutaria dėl testo

formato poromis, tačiau jie nebūtinai linkę pritarti išorinių vertintojų dalyvavimui.

Apskritai, 65 iš 69 apklausoje dalyvavusiųjų mokytojų-vertintojų pritaria, kad brandos egzaminas turi tikrinti

mokinių gebėjimus iš visų keturių kalbinių veiklos sričių (kalbėjimo, skaitymo, rašymo ir klausymo). Daugumai

mokytojų priimtinos pasirodė ir bandomojo egzamino kalbėjimo užduotys, ir vertinimo lentelė, nors buvo

išsakyta nuomonių apie tai, kad tam tikri kalbėjimo užduočių bilietai nėra lygiaverčiai, dialogo užduotis

vieniems pasirodė pernelyg smulkmeniška ir detaliai pateikta, kitiems – pernelyg lengva. Vertinimo lentelė 45 iš

67 į šį klausimą atsakiusiųjų pasirodė tinkama. Pastabos dėl vertinimo lentelės iš esmės atspindi vertintojų

nepasirengimą vykdyti kalbėjimo testą: jie išsakė pastabas dėl įvairių lentelėje vartojamų sąvokų ir formuluočių,

t.y. tokių dalykų, kurie turėtų būti aptariami ir išsiaiškinami per vertintojų mokymus ir vertinant neturėtų kelti

jokių abejonių. Tačiau nebuvo pateikta pastabų dėl to, kad užduotys arba vertinimo lentelė neatitinka mokinių

pasiekimų lygio ir neleidžia jų diferencijuoti.

Kiek labiau išsiskyrė mokytojų ir mokinių nuomonės dėl užduočių eiliškumo. Įvertinus visas keturias kalbas

laikiusių mokinių atsakymus, maždaug 75 proc. respondentų-mokinių užduočių eiliškumas, kai pradedama nuo

skaitymo, pasirodė priimtinas ir 20 proc. mokinių tokiam užduočių sekai nepritarė. Mokytojų nuomonės

pasiskirstė maždaug po lygiai „už“ ir „prieš“ tokią seką, kai skaitymas yra pirmasis gebėjimas. Labiausiai

mokytojai nuogastavo dėl pačios sekos naujumo, dėl to, kad ji kels stresą mokiniams. Kai kurie išsakė nuomonę,

jog egzaminas turi būti individualizuotas, kad kiekvienas mokinys turėtų galimybę pats nuspręsti, kiek laiko jis

nori skirti vienai ar kitai užduočiai, o būtent tą leidžia daryti egzamino modelis, kai užduotys pradedamos nuo

klausymo, o po to mokiniai savo nuožiūra atlieka visas likusias užduotis, esant reikalui, grįžta ir tikslina

klausymo atsakymus. Vis dėlto individualizavimas turėtų būti paliktas mokymo, o ne pasiekimų tikrinimo

procesui.

1.3. Techninė bazė egzamino vykdymui.

Egzamino vykdymui reikalinga tokia techninė bazė:

I diena: kompaktinių diskų grotuvas klausymo užduočiai.

II diena: garso įrašymo įranga kalbėjimo testui.

Mokiniai gali naudotis mėlynos spalvos rašikliais, pieštukais ir trintukais.

Egzamino vykdymui reikalingos patalpos:

I diena: patalpa su stalais ir kėdėmis.

I diena: dvi atskiros patalpos kalbėjimo testui. Vienoje – ruošiamasi, kitoje – atsakinėjama.

1.4. Vertinimas

Skaitymo, klausymo ir rašymo užduotys vertinamos centralizuotai, pasitelkiant mokytojus-vertintojus.

Kalbėjimo užduotis buvo vertinama egzamino metu. Tą atlieka vertinantis mokytojas (antrasis egzamine

dalyvaujantis mokytojas). Visi kalbėjimo įrašai siunčiami į NEC, o bandomojo egzamino dalyviai

informuojami, jog 20 proc. atsitiktine tvarka atrinktų įrašų buvo perklausomi ir pervertinami (Bandomajame

tyrime buvo pervertinta – prancūzų – 52 (visi), rusų (39), anglų (109), vokiečių (39).

7

Per bandomąjį egzaminą atlikta vertintojų apklausa parodė, kad dar vienas mokytojų kiek dažniau išsakomas

pastebėjimas susijęs su gramatinių klaidų vertinimu. Jie siūlo už kalbėjimo užduotis skiriamus taškus susieti su

mokinio daromų klaidų skaičiumi. Praktiškai tai reiškia, jog kalbėjimo testai turi būti įrašomi, gal net

transkribuojami, nes klausant įrašo skaičiuoti klaidas ir vertinti kitus pasisakymo aspektus yra itin sudėtinga

arba tokie skaičiavimai būtų labai netikslūs ir nepatikimi. Kita vertus, kalbėjime viena kita gramatinė klaida,

netrukdanti suprasti reiškiamos minties, nėra esminis dalykas. Čia kur kas svarbesnė natūrali raiška, sklandumas

– visa tai, į ką mokymo procese ko gero kreipiama mažiau dėmesio.

1.5. Egzamino užduoties rengimo, vertinimo ir vykdymo rizikos (vidinės ir išorinės).

Siekiant kiek įmanoma labiau užtikrinti vertinimo patikimumą ir objektyvumą, 2012 m. rugsėjo mėnesį surengti

mokymai kalbėjimo teste dalyvausiantiems mokytojams. Per mokymus mokytojai buvo supažindinami su trim

kalbėjimo testo variantais, jų bandymo tikslais ir taip pat mokomi interpretuoti kalbėjimo užduoties skalę.

Mokymams buvo parengti specialūs įrašai, imituojantys bandomąjį testą. Šie įrašai buvo analizuojami ir

aptariami per mokymus. Pagrindinė šio etapo išdava – išbandyta kalbėjimo užduočių vertinimo lentelė, pagal

dalyvių rekomendacijas patikslintos kriterijų aptartys. Deja, į šiuos mokymus nepavyko pritraukti visų

bandomajame teste dalyvavusių vertintojų, todėl dalis jų naują patirtį turėjo perimti iš apmokytų kolegų, o toks

mokymo kelias ne visuomet efektyvus ir sėkmingas.

Lietuvos užsienio kalbų mokytojai buvo mokomi vertinti kalbėjimo užduotis ir anksčiau. 1996 m. „Year 12“

kalbėjimo užduočių rengimo grupė sukūrė video ir vykdė tada naujo ir dabar tebeesančio Kalbėjimo įskaitos

formato - (vienas mokytojas egzaminuoja, kitas vertina), atsakinėja mokinių pora – bei kelių mokinių porų

kalbėjimo vertinimo standartizavimą. Po to eilę metų vyko kalbėjimo standartizavimas naudojant įrašus

kasetėje.

„Year 12“ projekto veiklą rėmė Britų taryba. Ji inicijavo PDP (Professional Development Training ) sistemos

sukūrimą. Tai reiškė, kad kiekvienas Lietuvos rajonas turėjo savo PDP treinerį, kuris užsiėmė mokymais,

naujovių sklaida, tame tarpe vedė standartizavimo seminarus savo rajonuose.

1998 m. visose mokyklose buvo daromi kalbėjimo įskaitos įrašai. Buvo parengtas ir scenarijaus, ką

egzaminuotojui sakyti pradedant įrašą, įrašo metu ir jį baigus. Britų tarybai iškėlus kitus savo veiklos prioritetus,

o ŠMM sumažinus kalbėjimo svorį -suteikus jai įskaitos statusą - sunyko ir kalbėjimo standartizavimo poreikis.

Apskritai, po ilgesnio periodo tai buvo pirmas kartas, kai Lietuvos užsienio kalbų mokytojai buvo mokomi

vertinti kalbėjimo užduotis. Jie pripažino, jog iki šiol mokyklose vykdomos įskaitos vertinimo kokybė išlieka

nežinoma, ji iš esmės priklauso nuo mokykloje dirbančių pedagogų kompetencijos. Turbūt todėl mokymai, skirti

kalbėjimo užduočių vertinimui, mokytojams pasirodė itin naujoviški ir svarbūs. Jie nerimavo dėl to, kad

bandomasis testas turi būti įrašomas, tad ir jų darbo kokybė bus tikrinama. Neabejotina, kad tokie mokymai

turėtų būti tęsiami ir po projekto baigties – tai būtų proga ugdyti mokytojų dalykines kompetencijas.

Kalbėjimo vertinimo subjektyvumą sumažintų užduoties rengėjų paruoštas kalbėjimo testo scenarijus su

egzaminuojančiajam mokytojui leistinais klausimais ar replikomis. Toks egzamino scenarijus galėtų būti

standartizuoto ir pastovaus formato . Užduočių rengėjams reikėtų jį papildyti konkrečiais, jų manymu, tinkamais

klausimais ar replikomis, kurie galbūt būtų papildomas stimulas mokiniui ir kurie nesuteiktų atsakinėjančiam

mokiniui per daug kalbinės medžiagos. Scenarijus minimalizuotų egzaminuojančiųjų mokytojų veiksmų ir

kalbos įvairovę per egzaminą ir tokiu būdu padidintų vertinimo patikimumą.

Didesnį vertinimo patikimumą užtikrintų du kalbėjimo testą vertinantys mokytojai. To reikėtų ir tuo atveju, jei

kalbėjimo testas nuo 2015 m. taptų brandos egzamino dalimi. Kandidatų teisė apeliuoti bei vertintojams tenkanti

atsakomybė per kalbėjimo testą yra tie faktoriai, į kuriuos būtina atsižvelgti. Net ir dabar visi egzamino darbai

vertinami bent du kartus, vadinasi, ir kalbėjimo testas, kuriame subjektyvumui lieka itin daug erdvės, turėtų būti

vertinamas dviejų vertintojų. Jei jų vertinimai skiriasi, pvz., 2 taškais, tokio egzamino įrašą turėtų perklausyti ir

mokinio pasisakymą pervertinti trečiasis vertintojas.

Dar viena kalbėjimo testo problema – informacijos apie užduotis nutekėjimas po pirmųjų kandidatų pasirodymo.

Kol kalbėjimas buvo vykdomas kaip įskaita ir jo įtaka mokinių ateičiai buvo mažesnė, ši problema lyg ir likdavo

nuošaly. Bet egzaminas reikalauja visiems lygių galimybių, o juk akivaizdu, kad pirmieji kalbėjimo testą išlaikę

mokiniai pasidalins savo patirtimi su tais, kurie savo eilės dar tik laukia. Vadinasi, vėliau atsakinėsiantys

8

kandidatai turės daugiau informacijos apie užduotis. Vienas iš galimų sprendimų – parengti kalbėjimo

egzaminui gerokai daugiau užduočių negu jų buvo rengiama įskaitai.

1.6. Egzamino rezultatai ir pasiekimų lygiai

Dar vienas įdomus bandomojo tyrimo rezultatas ryškėja iš mokytojų-vertintojų ir egzamino statistinių rezultatų

gretinimo. Beveik visi apklausoje po bandomojo egzamino dalyvavę respondentai sutinka, kad visų

bandomosios užduoties dalių (kalbėjimo, skaitymo, klausymo ir rašymo) tematika ir sudėtingumas atitinka

programos reikalavimus, taigi ir B1 / B2 lygius. Tuo tarpu statistika rodo, kad maždaug tik trečdalis laikiusiųjų

tvirtai pasiekia B2 lygį, t.y. surenka daugiau nei 81 tašką, o tai jau neabejotinai užtikrintų aukštesnį lygį. Be to

pačios egzamino užduotie sunkumo dar nekalibravo, todėl galutinai daryti išvadas dar anksti. Anglų k. egzamine

tokių mokinių buvo 9,7 proc., prancūzų – 5,7 proc., rusų – 12 proc., vokiečių – 4,9 proc. Žinoma, šie skaičiai

gana apytikriai, nes projekto grupėje išsiskyrė nuomonės dėl minimalių vieno ar kito lygio išlaikymo ribų,

tačiau net ir apytikriai skaičiai rodo tendenciją. Panašu, jog užsienio kalbų mokymo lygis vidurinėje ugdymo

grandyje nesiekia švietimo dokumentuose užsibrėžto lygio (B2).

Kriterijus, pagal kurį galima nustatyti, koks yra kalbų mokymo lygis vidurinėje mokyklose, išlieka vadovėlių

autorių ir leidyklų nurodomas orientacinis lygis pagal „Bendruosius Europos kalbų metmenis“. Deja, net ir

užsienio leidyklos neatskleidžia, pagal ką nustatomi vadovėlių lygiai ir vienos leidyklos B2 lygio vadovėlis gali

labai stipriai skirtis nuo kitos tokį pat lygį skelbiančios leidyklos vadovėlio. Net jeigu leidyklos ir siekia

patikimai nurodyti lygius, bandomasis egzaminas patvirtina, jog tą lygį pasiekia tik maža dalis abiturientų, tuo

tarpu likusieji dėl įvairių priežasčių to lygio nepaisant naudojamos medžiagos taip ir nepasiekia. Taip pat verta

pastebėti, kad mokymasis vyksta ne tik klasėje3, o šios didžiulį potencialą apglėbiančios kalbinės veiklos,

koreguojančios mokinio interesus, gebėjimus ir išmokimo lygį, mokyklos programos neapima ir menkai

atsižvelgia. Bandomasis egzaminas labai įtikinamai parodė, jog prieš nustatant vieną ar kitą pasiekimų lygį kaip

privalomą mokykloms būtina atlikti išsamesnius mokyklas baigiančių mokinių gebėjimų tyrimus.

1.7. Rekomendacijos vertintojų kompetencijoms

BE rezultatas lemia tolesnes abiturientų studijų perspektyvas, todėl vertinimo kokybė neturėtų kelti jokių

abejonių. Siūlomos tokios vertinimo kokybės užtikrinimo priemonės:

Vertintojų atranka pagal dalykines (kalbos žinių) kompetencijas.

Reguliariai vykstantys ir privalomi vertintojų mokymai, kurių tikslas – gilinti vertinimo kriterijų

sampratą; plėsti žinias apie BEKM lygius ir jų aprašus; lavinti vertinimo gebėjimus ir patikrinti, kaip tos

žinios įsisavinamos.

Po egzamino vykdymo dienos numatyti bent savaitę (pagal logistines galimybes), per kurias vertinimo

komisija, patyrę mokytojai ir kt. ekspertai atlieka vertinimo standartizavimo procedūrą, parenka

standartinių įvairaus lygio aptartis atitinkančių rašymo (ir kalbėjimo, jei kalbėjimas būtų egzamino

dalis) užduočių, esant reikalui, paruošia papildymus to egzamino vertinimo instrukcijai. Vertinimo

savaitės pradžioje skiriama laiko ekspertų aprašytų standartų išaiškinimui visiems vertintojams. Nors

jeigu vyktų nuolatiniai vertintojų mokymai, patirtis rodo, jog šiai veiklai užtektų ir dviejų akademinių

valandų.

3 Prensky, M. Do They Really Think Differently? Žiūrėta 2013 m. sausio 21 d.

<http://www.marcprensky.com/writing/prensky%20-%20digital%20natives,%20digital%20immigrants%20-%20part2.pdf>

9

2. Egzamino užduoties ir jos vertinimo instrukcijos atitikties Užsienio kalbos (anglų, prancūzų,

rusų, vokiečių) egzamino ir Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) įskaitos

programoms turinio modelis

EGZAMINO DALYS Procentinė

svarba

Užduoties struktūra

Rašytinio teksto

supratimas (skaitymas)

30 4 užduotys (2 užduotys B1 ir 2 užduotys B2)

B1: 1. Sieti tekstą / teksto dalį su teiginiu.

2. Įrašyti į tekstą praleistus žodžius naudojantis žodžių

sąrašu.

B2: 1. Nurodyti (pažymint) praleistų sakinių vietą tekste.

2. Pažymėti teisingą atsakymą / teiginį iš keleto pateiktųjų.

Atsakyti į klausimus.

Bendra tekstų apimtis: 1700–2400 žodžių

Egzamino dalies vertė taškais – 30 taškų.

Sakytinio teksto

supratimas (klausymas)

20 (30*) 5* užduotys (2 užduotys B1 ir 3* užduotys B2)

B1: 1. Pažymėti teisingą atsakymą / teiginį iš keleto

pateiktųjų.

2. Užpildyti lentelę.

B2: 1. Sieti teiginius su pasisakymo / trumpo teksto

informacija.

2. Įrašyti į sakinį praleistus žodžius.

3. Pažymėti teksto turinį atitinkančius ir / ar neatitinkančius

teiginius.*

Egzamino dalies vertė taškais – 20 (30*) taškų.

Rašytinio teksto

kūrimas (rašymas)

30 (40*) 2 užduotys (1 užduotis B1, 1 užduotis B2)

B1: Asmeninis laiškas (100–120 žodžių)

B2: Samprotaujamo tipo apibrėžtos formos rašinys /esė

(180–230 žodžių)


Sakytinio teksto

kūrimas (kalbėjimas)

20 (0*) 2 užduotys:

1. Pasisakymas / monologas (produkavimo užduotis, atlieka

vienas mokinys)

2. Pokalbis / dialogas siekiant susitarti (pateikiamas pokalbio

planas)


* - pavyzdinė užduotis (2013 m.),

bandomoji užduotis – 2015 m.

Rašytinio teksto supratimas (skaitymas)

B1 kursas (40 proc. šios

egzamino dalies svarbos)



Užduočių skaičius 4 užduotys

2 2

Bendra tekstų apimtis 1700–2400 žodžių

Tekstų autentiškumas Tekstai neilgi, aiškios loginės

struktūros, informacija pateikiama

tiesmukai

Tekstai autentiški

Tekstų tipai ir žanrai 1. Informacinis / reklaminis

tekstas

2. Mišraus tipo tekstas su

aprašymo, pasakojimo,

informavimo elementais

3. Samprotavimo tipo tekstas

/recenzija

4. Mokslo populiarusis tekstas

Tikrinami gebėjimai

Suprasti korespondenciją (laiškus,

elektronines žinutes)

Suprasti įvykių, jausmų, norų

aprašymus elektroninėse žinutėse

ir asmeniniuose laiškuose.

10

Suprasti krašto pažinimo tekstus,

pasakojimus, recenzijas

Suprasti nesudėtingus krašto

pažinimo tekstus, trumpus

pasakojimus apie įvykius ir

žmones (pasakojimo raidą, temų,

veiksmų vietų, laiko kaitą).

Suprasti recenzijas kultūros

temomis (pvz., apie filmus,

spektaklius, koncertus, knygas),

apibendrinti pagrindines mintis.

Rasti tekste reikiamą (nurodytą)

informaciją.

Suprasti aiškios struktūros teksto

(pvz., laikraščio straipsnio ar jo

ištraukos) svarbiausias mintis,

problemas.

Išrinkti reikiamą informaciją iš

keleto trumpų tekstų (pvz., žinių

suvestinių, skelbimų) ar teksto

vietų.

Suprasti aktualios problematikos

laikraščio straipsnių ištraukas ar

pranešimus, kuriuose reiškiamos

nuostatos ar požiūriai.

Suprasti mokslo populiariojo

teksto pagrindinę informaciją.

Rasti teksto fragmentus,

reiškiančius pagrindinę mintį ar

esminę informaciją, svarbiausius

argumentus, reikalingas detales.

Apibendrinti informacinių

straipsnių, interviu ištraukas,

kuriose yra nuomonių, argumentų

ir svarstymų.

Užduočių tipai 1. Sieti tekstą / teksto dalį su

teiginiu.

2. Įrašyti į tekstą praleistus

žodžius naudojantis žodžių sąrašu.

3. Nurodyti (pažymint) praleistų

sakinių vietą tekste.

4. Pažymėti teisingą atsakymą /

teiginį iš keleto pateiktųjų. /

Atsakyti į klausimus.

Taškų skaičius 1. 4 taškai

2. 8 taškai (+2 neteisingi)

1. 7 taškai (+1 neteisingas)

2. 11 taškų (3 + 8)

Sakytinio teksto supratimas (klausymas)





Užduočių skaičius 4 (5*) užduotys

2 2 (3*)

Tekstų autentiškumas Tekstai autentiški arba šiek tiek

adaptuoti. Kalba bendrinė. Kalbos

tempas natūralus. Galima ne

didesnė nei 3 minučių vieno teksto

trukmė.

Tekstai autentiški. Kalba

bendrinė. Kalbos tempas

natūralus. Galima ne didesnė nei 5

minučių vieno teksto trukmė.

Tekstų tipai ir žanrai 1. Dialogas.

2. Skelbimas / trumpas

pranešimas.

3. Pasisakymai.

4. Reportažas.

5. Interviu*.


Suprasti pokalbį ar diskusiją Suprasti svarbiausias ilgesnio

pokalbio mintis, jei kalbama

aiškiai ir bendrine tartimi.

Suprasti pagrindines neoficialių

diskusijų mintis, jei aiškiai

kalbama bendrine kalba.

Suprasti didžiąją dalį to, kas

kalbama ilgame ir

sudėtingesniame pokalbyje ir

diskusijoje.

Suprasti tiesiogiai perteikiamą

monologinę kalbą

Suprasti pranešimo ar pasakojimo

pagrindinę informaciją, jei

dėstymas yra paprastas ir aiškios

struktūros.

Suprasti turinio ir kalbos atžvilgiu

sudėtingų pranešimų, pasakojimų,

samprotavimų pagrindinę

informaciją.

Suprasti skelbimus ir nurodymus Suprasti paprastą informaciją

skelbimuose ir detaliuose

nurodymuose.

Detaliai suprasti sudėtingesnio

turinio skelbimus ir nurodymus.

Suprasti radijo (laidų, interviu,

informacinių pranešimų, naujienų,

oro prognozių ir kt.) garso įrašus

Suprasti svarbiausias radijo laidų

mintis.

Suprasti pagrindinę informacinių

pranešimų, oro prognozių

informaciją.

Suprasti įvairių sričių įrašytus

tekstus, nustatyti kalbėtojo

požiūrius ir nuostatas,

informacijos turinį.

Detaliai suprasti radijo

11

Detaliai suprasti naujienas, neilgus

informacinius pranešimus,

kuriuose informacija pateikiama

tiesmukai.

dokumentinių laidų ištraukų garso

įrašus.

Užduočių tipai 1. Pažymėti teisingą atsakymą /

teiginį iš keleto pateiktųjų.

2. Užpildyti lentelę.

3. Sieti teiginius su pasisakymo /

trumpo teksto informacija. (+1

neteisingas)

4. Įrašyti į sakinį praleistus

žodžius.

5. Pažymėti teksto turinį

atitinkančius ir / ar neatitinkančius

teiginius.

Taškų skaičius 1. 4 taškai

2. 4 taškai

3. 5 taškai

4. 7 taškai (9 taškai*)

5. 8 taškai*

Rašytinio teksto kūrimas (rašymas)





Bendra kuriamų tekstų apimtis 280–350 žodžių

Užduočių skaičius 2 užduotys

1 1

Orientacinis žodžių skaičius 100–120 žodžių 180–230 žodžių

Tikrinami gebėjimai Kurti įvairių tipų rašytinius tekstus reiškiant nurodytas komunikacines

intencijas nurodytomis temomis

Kuriamų tekstų tipai Kurti tekstą, kurio pagrindas pasakojimas

Kurti tekstą, kurio pagrindas aprašymas

Kurti tekstą, kurio pagrindas informavimas / aiškinimas

Kurti mišraus tipo tekstą su

samprotavimo elementais

Kurti tekstą, kurio pagrindas

samprotavimas / argumentavimas

Pagrindinės komunikacinės

intencijos/rašymo tikslai

Papasakoti

Informuoti / aiškinti

Aprašyti / apibūdinti

Samprotauti (argumentuoti, reikšti nuomonę)

Pasiteirauti informacijos, teikti informaciją

Reikšti mintis, jausmus, nuostatas, nuomonę

Paprašyti

Pakviesti, padėkoti, atsiprašyti, pasveikinti ir kt.

Užduočių pobūdis 1. Asmeninis laiškas

a) Užduoties įvestis formuluojama

anglų / prancūzų / rusų / vokiečių

kalba:

Part 1. Read the task given in

Lithuanian and do it in English.

(Perskaitykite lietuviškai pateiktą

užduotį ir atlikite ją anglų /

prancūzų / rusų / vokiečių kalba)

Jūs gavote laišką iš savo

susirašinėjimo draugo. Jis/ji prašo

jūsų papasakoti apie savo

mėgstamą muziką. Parašykite

asmeninį laišką (100-120 žodžių)

savo draugui. Jūs turite:

padėkoti draugui/-ei už

laišką,

nurodyti savo mėgstamą

atlikėją ir pateikti bent du

2. Samprotaujamo tipo apibrėžtos

formos rašinys /esė.

Užduotis formuluojama angliškai /

prancūziškai / rusiškai / vokiškai.

Rašinio temos formuluotė:

Studijos užsienyje: už ir prieš.

Rašinyje pateikite bent tris

argumentus, pavyzdžiui, du

argumentus „už“ ir vieną „prieš“

ARBA vieną „už“ ir du „prieš“,

ARBA tris „už“, ARBA tris

„prieš“.

12

jo ypatumus,

paklausti, kokią muziką

mėgsta jūsų draugas,

pakviesti draugą į gatvės

muzikos šventę Lietuvoje.

b) Visa užduotis formuluojama

anglų / prancūzų / rusų / vokiečių

kalba.

Sakytinio teksto kūrimas (kalbėjimas)

Užduotys Užduoties tipas Trukmė

(min.)

Temos

1 užduotis Pasisakymas / monologas

(produkavimo užduotis,

atlieka vienas mokinys)

Pasisakymas / monologas

pagal pateiktą tekstą/teiginį

– stimulą (pateikiamas

pokalbio planas)

3-4 A.

1. Mokymasis

2. Ekologija

3. Sportas

4. Kinas, teatras,

koncertas

5. Šventės, tradicijos,

pramogos

6. Visuomeninis

gyvenimas

B.

1. Ekologija

2. Šventės, tradicijos,

pramogos

3. Mokymasis

4. Sportas

5. Visuomeninis

gyvenimas

6. Kinas, teatras,

koncertas


Realizuoti komunikacines intencijas, atitinkančias užduoties turinį ir tikslą (pasakoti, apibūdinti,

samprotauti).

Kurti rišlų, vientisą, tinkamai organizuotą monologinį sakytinį tekstą.

Naudotis teksto kūrimo (pasisakymo planavimas) bei kompensavimo strategijomis.

2 užduotis Pokalbis / dialogas

(interakcinio tipo

užduotis, atlieka mokinių

pora – mokinys A ir

mokinys B)

Pokalbis / dialogas siekiant

susitarti (pateikiamas

pokalbio planas)

4-5 1. Kelionės ir

susisiekimas

2. Užsienio kalbų

mokymasis

3. Namas ir butas

4. Ateitis ir karjera

5. Nakvynė ir

maitinimasis

6. Paslaugos ir

aptarnavimas


Realizuoti komunikacines intencijas, atitinkančias pokalbio turinį ir komunikacinį tikslą.

Kurti interakcinio pobūdžio sakytinį tekstą.

Taikyti įvairias pokalbio strategijas:

- perfrazuoti, perklausti,

- užpildyti pauzes intarpais,

- pakreipti pokalbį pageidaujama / reikiama linkme,

- įvertinti, apibendrinti, interpretuoti ir kt.

13

3. Vadybinės egzamino užduoties ir jos vertinimo instrukcijos rengimo procedūros

Šios egzamino modelio dalies tikslas – aprašyti užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) egzamino

(toliau – egzamino) užduoties rengimo specifikaciją. Vadybinės užduoties ir jos vertinimo instrukcijos rengimo

procedūros:

kvalifikaciniai reikalavimai užduočių rengėjams;

kvalifikaciniai reikalavimai recenzentams;

užduoties rengimo darbų atlikimo eiga ir terminai;

klausymo įrašų ruošimo „scenarijus“;

užduoties recenzavimo formos;

kalbėjimo dalies temų „žemėlapio“ formos;

naudojama programinė įranga;

bibliografijos pateikimo reikalavimai.

3.1. Kvalifikaciniai reikalavimai užduoties rengėjams ir recenzentams

Optimali užsienio kalbos egzamino užduoties rengėjų grupės sudėtis – 3–5 asmenys. Siekiant maksimaliai

užtikrinti užduoties rengėjų grupės darbo efektyvumą ir rezultatų kokybę, keliami šie reikalavimai grupės

sudėčiai:

1. Bent vienas grupės narys turi būti užsienio kalbos mokytojas metodininkas ar ekspertas, turintis darbo pagal

vidurinio ugdymo programą ir mokinių pasiekimų vertinimo užduočių rengimo patirties.

2. Bent vienas grupės narys turi būti aukštos kvalifikacijos filologas, aukštosios mokyklos dėstytojas, turintis

studentų pasiekimų vertinimo užduočių rengimo patirties.

3. Taip pat rekomenduojama įtraukti į grupę vieną naują (besimokantį) narį, kuris būtų ugdomas ateičiai,

siekiant užtikrinti patirties perimamumą ir sklaidą.

4. Būtų gerai, jei užduoties rengimo grupės sudėtyje būtų ir asmuo, kuriam ši kalba yra gimtoji. Idealu būtų, jei

jis būtų įgijęs filologinį išsilavinimą ir turėtų pedagoginio darbo bei užduočių rengimo patirties. Net ir tuo

atveju, kai jis tokios patirties neturi, jo kaip gimtakalbio pastabos padėtų užtikrinti užduočių kalbos

taisyklingumą, formuluočių adekvatumą (tinkamus stilistinius niuansus, vartoseną ir t.t.).

Būtų prasminga, kad prieš pradėdama darbą grupė susipažintų su užduočių rengėjams skirta teorine metodine

medžiaga, ankstesnių metų užduočių pavyzdžiais, atliktomis statistinėmis ir kokybinėmis užduočių, jų rezultatų

analizėmis, ankstesnių metų užduočių atsakymo lapais, taip pat su recenzavimo formomis, klausimais ir

atmintine recenzentui, nes tai padėtų kuriant užduotį.

Pabrėžtina, kad egzamino užduotis4 – tai bendras visos grupės kūrinys, t.y. kiekvienas narys turi būti išsamiai

susipažinęs ir su tais klausimais, kurių jis pats nerengė. Rengiant užduotį reikia žiūrėti į ją kaip į visumą, visus

klausimus reikia suderinti tematikos ir kt. požiūriais, pvz., jei skaitymo testo tematika – gamtosauga, rašymo

užduotis negali būti skirta taršos problemoms ir pan. Būtina laikytis pažangios užduočių rengimo praktikos, kai

atliekamas visų užduoties klausimų bandomasis testavimas (pretesting) – pirmiausia – vidinis testavimas (tarp

grupės narių, tarp jų esant ir gimtakalbiui), vėliau – bandomasis testavimas su didesne tiriamųjų imtimi (žr. 2

skyrių).

Siekiant maksimaliai užtikrinti užduoties kokybę, būtina numatyti du recenzentus. Recenzentams keliami šie

reikalavimai:

1. Vienas iš recenzentų turėtų būti asmuo, kuriam konkretaus egzamino kalba yra gimtoji kalba. Šis recenzentas

galėtų atlikti kalbos redaktoriaus funkciją, iš jo galima būtų gauti pastabų dėl kalbos taisyklingumo, stiliaus,

vartosenos. Pvz., gali būti taip, kad kurio nors klausimo formuluotė yra gramatikos požiūriu visiškai teisinga,

tačiau žymiai mažiau vartojama gimtakalbių, labiau paplitusi bus kita – taip pat gramatiškai taisyklinga –

formuluotė.

2. Kitas recenzentas turėtų būti dalyko ekspertas, gerai susipažinęs su ugdymo ir egzaminų programomis,

išmanantis dalyko didaktiką, testų teoriją ir praktiką, turintis kandidatų darbų vertinimo patirties.

4 Užduotis suprantama kaip visas komplektas – užduotys (klausimai), vertinimo instrukcija ir atsakymų lapas.

14

Recenzentai pirmiausia turėtų patys pabandyti atlikti visą užduotį be vertinimo instrukcijos (tai būtų dar vienas

– po užduoties rengėjų grupės – minimalusis bandomasis testavimas), ir tik tada – ją recenzuoti. Recenzentams

pateikiamas visas komplektas: abi užduotys, kad būtų galima nustatyti jų sudėtingumą (ar jos panašaus

sunkumo) ir vertinimo instrukcijos, kad vėliau galėtų palyginti savo atsakymus su rengėjų pasiūlytaisiais bei

teikti pastabas. Recenzentai turėtų tiesiogiai bendrauti su užduoties rengėjais, komentuodami užduotis ir

teikdami siūlymų, kaip jas patobulinti. Tai būtų tam tikras minimalusis kokybės garantas tuo atveju, jei pilotinis

testavimas neatliekamas.

3.2. Darbų atlikimo eiga ir terminai

Siūloma tokia darbų atlikimo eiga ir terminai:

Eil.

nr.

Veiklos Vykdantieji Terminai

1. Suburiama užduoties rengėjų grupė. NEC Likus 1 metams iki

egzamino

2. Organizuojamas visų užsienio kalbų užduoties rengėjų

grupių susitikimas siekiant susitarti dėl vieningos konkrečių

metų užduoties struktūros, užduočių tipų ir tikrinamų

gebėjimų.

NEC Per 1 mėn. nuo

grupės sukūrimo

3. Kuriama užduotis, atliekamas vidinis testavimas ir

recenzavimas, užduotis tobulinama ir redaguojama.

Pildoma užduoties atitikties programai pagrindimo lentelė

(1-oji redakcija, kuri vėliau bus tikslinama)

Užduoties

rengėjai

Per 5 mėn. nuo

grupės sukūrimo

4. Užduoties projektas pateikiamas NEC. Užduoties

rengėjai

Likus 8 mėn. iki

egzamino

5. Rengiamas užduoties projekto maketas. NEC Per 1 mėn. nuo

užduoties projekto

pateikimo

6. Įrašomi klausymo tekstai. NEC, užduoties

rengėjai

Per 1 mėn. nuo

užduoties projekto

pateikimo

7. Užduoties projekto maketas redaguojamas (užduoties

rengėjų grupės).

Užduoties

rengėjai

Per 1 mėn. nuo

maketo parengimo

8. Užduoties projekto maketas pateikiamas recenzentams. NEC Likus 4 mėn. iki

egzamino

9. Atliekamas pirmasis recenzavimas: abu recenzentai

lygiagrečiai atlieka visas užduotis, teikia rengėjams

siūlymus, kaip jas tobulinti.

Recenzentai,

užduoties

rengėjai

Per 1 mėn. nuo

užduoties pateikimo

recenzentams

10. Rengėjams atlikus pataisymus pagal recenzentų pastabas,

pastarieji pateikia galutinę recenziją (išvadą).

Recenzentai Likus 3 mėn. iki

egzamino

11. Rengiamas galutinis užduoties ir atsakymų lapo maketas:

užduoties ir atsakymų lapo maketas peržiūrimas (tiek

rengėjų, tiek NEC), suderinamas, pasirašomas.

Tikslinama atitikties programai pagrindimo lentelė.

Užduoties

rengėjai, NEC

Likus 2 mėn. iki

egzamino

12. Vertinimo instrukcijos papildymas derinamas su užduoties

rengėjais.

NEC, vertintojų

komisija,

užduoties

rengėjai

Vykstant kandidatų

darbų žvalgomajam

vertinimui

13. Refleksija: analizuojama ir aptariama įvykęs egzaminas, jo

rezultatai (statistinės ir (ar) kokybinė analizė).

Užduoties

rengėjai, NEC

Per 1 mėn. nuo

statistinės ir(ar)

kokybinės analizės

rezultatų pristatymo

15

PASTABOS

1. DĖL BANDOMOJO TESTAVIMO.

Laikantis pažangios testavimo praktikos, būtina atlikti bandomąjį testavimą. Tokiu atveju užduoties

rengimo ciklas apimtų dvejus metus.

2. DĖL VERTINIMO INSTRUKCIJOS SUDERINIMO IR VIEŠO SKELBIMO.

Vertinimo komisijos nariai ir užduoties rengėjai galėtų bendrauti per tarpininkus – NEC atstovus. Jei

rengėjų ir vertintojų nuomonė dėl vertinimo instrukcijos keitimo nesutampa, galutinį sprendimą

išsiskyrus nuomonėms galėtų priimti testo autoriai, nes jie tiesiogiai atsako už užduoties kokybę.

Vertinimo instrukciją reikėtų skelbti viešai NEC tinklalapyje. Suprantama, kad ji galėtų sukelti

diskusijų dėl vieno ar kito atsakymo teisingumo, tačiau vertinimo instrukciją galima prasmingai

panaudoti ugdymo procese. Mokytojams, kurie išbando užduotis su mokiniais per pamokas, būtų

lengviau ištaisyti darbus, žinant teisingus atsakymus. Be to, jei kiltų nuomonių skirtumų dėl tam tikro

varianto, mokytojai būtų motyvuoti pasidomėti tam tikra taisykle, įsigilinti į tekstą ar pan. Jei dėl

kokio nors punkto kiltų labai daug diskusijų, būtų galima netgi patikslinti, kodėl tik nurodytieji

variantai yra teisingi, o kiti – ne. Labai svarbu ir tai, kad patys mokiniai, besiruošdami egzaminui,

galėtų pabandyti atlikti užduotis ir po to pasitikrinti. Galų gale, jei NEC nuspręstų neskelbti

instrukcijos, vertintojai ją vis tiek galėtų skleisti savo iniciatyva, darydami tai neoficialiai, tai gal tegul

būna oficiali versija.

3. PASTABA. Jei užduoties rengėjai dalyvauja keliose grupėse, darbų atlikimo terminai derinami

individualiai, teikiant pirmenybę tam egzaminui (ar įskaitai), kuris numatytas anksčiau.

4. DĖL ALTERNATYVIOS RENGĖJŲ GRUPĖS

Dirbant lygiagrečiai kelioms užduočių rengėjų grupėms išauga išlaidos, tačiau alternatyvių grupių

kvietimas galėtų būti prasmingas tiek rengėjų mokymo tikslais, ugdant specialistus, tiek užduočių

alternatyvoms kurti. Viską turėtų recenzuoti tie patys recenzentai. Recenzentų siūlymu galbūt galima

būtų aptarti galimybę pakeisti kurį nors tekstą kitu, alternatyviu, geriau pavykusiu.

3.2.1. Klausymo įrašų ,,scenarijus“

Užsienio kalbos egzamino klausymo dalies trukmė – 40 minučių. Siūloma pridėti dar 3–5 minutes, reikalingas

perrašyti atsakymams į atsakymų lapą.

Tekstams įkalbėti kviečiami mažiausiai du asmenys, geriausia – skirtingų lyčių (arba bent jau skirtingo balso

tembro) atstovai, kad klausant įrašo juos būtų galima lengvai atskirti.

Tekstus įkalbantieji turi būti asmenys, kuriems ši kalba yra gimtoji. Jie turi kalbėti bendrine tartimi (dėl anglų –

amerikiečių ar britų turėtų pasisakyti anglistai), vidutiniu tempu.

Egzamino klausymo dalies įrašo schema pateikiama 1 priede.

3.2.2. Recenzavimo formos

Recenzentui siūloma pateikti:

1. atmintinę, kurioje išdėstyti bendri reikalavimai užduočiai, paaiškintos ir pakomentuotos svarbesnės testų

teorijos sąvokos (žr. 2 priedą);

2. bendrų klausimų ir (ar) atitikties kriterijų sąrašą (žr. 3 priedą);

3. pagrindimo lentelę, kurioje nurodoma, ar (kiek) pateikta užduotis atitinka egzamino programą (žr. 4 priedą);

4. lenteles užduočiai recenzuoti, kuriose nurodyti konkretūs klausimai kiekvienai daliai (kiekvienai užduočiai) ir

(ar) atitikties kriterijai ir palikta skiltis laisvos formos pastaboms įrašyti (žr. 5 priedą).

PASTABA. Patyrusiems recenzentams gali pakakti tik bendrų klausimų ir(ar) atitikties kriterijų (3 priedas), o

turintiems mažiau patirties prasminga būtų dirbti su išsamiomis lentelėmis (4 priedas).

3.2.3. Kalbėjimo dalies atitiktis įskaitos / egzamino programai

Siekiant pagrįsti įskaitos kalbėjimo dalies atitiktį įskaitos programai rekomenduojama pildyti pagrindimo lentelę

(žr. 6 priede). Pirmiausia nurodomi ir komentuojami užduočių tipai (monologas ir dialogas). Tada pateikiamas

užduočių temų, potemių ir situacijų žemėlapis, iš kurio matyti, kurios programoje nurodytos temos yra įtrauktos,

ar jos nesidubliuoja vienai porai skirtose užduotyse, ar pakankama temų įvairovė ir aprėptis.

Būtina apmąstyti, kaip diferencijuoti skirtingo lygio (B1 ar B2) kalbėjimo gebėjimų tikrinimą ir vertinimą.

16

3.2.4. Naudojama programinė įranga

Parengtą egzamino užduotį rengėjai pateikia NEC skaitmeniniu formatu kompiuterinėje laikmenoje.

Egzamino užduotis NEC pateikia mokykloms atspausdintas, o klausymo tekstų įrašus ir (esant poreikiui)

vertinimo instrukcijas – skaitmeniniu formatu internetu ir (ar) kompiuterinėje laikmenoje.

Įvykus egzaminui užduotis talpinama internete NEC portale pdf (garso įrašai – mp3) formatu.

3.2.5. Bibliografija

Rengiant užduotį būtina laikytis elementarios akademinės kultūros taisyklės – tiksliai nurodyti visus naudotus

šaltinius. Tai ne tik formalusis reikalavimas, jis turi ir labai pragmatinių aspektų: tiek patys rengėjai, tiek

recenzentai prireikus bet kada galės sugrįžti prie šaltinio, jei reikės ką nors papildomai patikslinti, patikrinti ar

pan.; be to, tai padės užtikrinti, kad užduočiai rengti bus naudojami autentiški arba nežymiai adaptuoti (pvz.

sutrumpinti) tekstai.

Šaltiniai, kurie buvo panaudoti rengiant užduotį, nurodomi dvejopai:

1. Po kiekvienu tekstu būtina įterpti trumpą nuorodą, informuojančią apie tai, iš kurio šaltinio šis tekstas yra

paimtas.

2. Sudaromas bendras visų užduočiai kurti panaudotų šaltinių sąrašas. Šiame sąraše išskleidžiamos po tekstais

įterptos trumposios nuorodos ir pridedamos prie pagrindimo lentelės.

Trumposioms nuorodoms pateikti rekomenduojama vad. Harvardo arba autoriaus ir metų sistema. Po tekstu

skliaustuose nurodoma autoriaus pavardė, leidinio (knygos ar straipsnių rinkinio), kuriame jis buvo paskelbtas,

leidimo metai ir puslapis (-iai), pvz., (Rost 2005, 247-248) arba (Kontutytė 2008, 165).

Šaltinių sąraše pozicijos, išdėstant jas abėcėlės tvarka pagal autoriaus pavardę, nurodomos taip:

Autoriaus pavardė, pirmoji vardo raidė. Leidimo metai. Publikacijos pavadinimas (kursyvu). Leidimo

vieta: leidykla.

Pavyzdys:

Rost, F. 2005. Lern- und Arbeitstechniken für das Studium. Wiesbaden: VS Verlag für Sozialwissenschaften.

Pabrėžtina, kad kursyvu išskiriami savarankiškų šaltinių – knygų, straipsnių rinkinių ar žurnalų (ne paties

straipsnio!) – pavadinimai, taip pat straipsnio atveju nurodomas žurnalo numeris ir puslapiai, kuriuose

atspausdintas šis straipsnis, pvz.:

Kontutytė, E. 2008. Gibt es eine linguistische „Werkstattsprache“? Ein Versuch der vertikalen Schichtung der

Fachsprache Linguistik. In: Kalbotyra 59(3), 164-173.

Šileikaitė, D. 2003. Bildungs- und Sprachenpolitik in Litauen und in Europa aus litauischer Sicht. In: Wilss, W.

(Hrsg.) Die Zukunft der internationalen Kommunikation im 21. Jahrhundert (2001-2020). Annäherungen an

einen komplexen kommunikationspraktischen Begriff. Europäische Akademie Otzenhausen (4.-7. Oktober

2001). Tübingen: Narr. 103-113.

Kelių (iki trijų) autorių publikacijos nurodomos, pavardes atskiriant įžambiuoju brūkšniu (/) arba &:

Rienecker, L./ Jǿrgensen, P. S. 2003. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai. ARBA

Rienecker, L. & P. S. Jǿrgensen. 2003. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai.

Jei publikaciją parengė keturi ar daugiau autorių, nurodoma tik pirmojo iš jų pavardė, po jos įterpiant

paaiškinimą „et. al.“:

Balzert, H. et al. 2008. Wissenschaftliches Arbeiten: Wissenschaft, Quellen, Artefakte, Organisation,

Präsentation. Witten: W3L GmbH

Tikėtina, kad egzamino užduotims rengti grožinė ar mokslinė literatūra kaip šaltiniai bus naudojama retai, o

pirmenybė teikiama žiniasklaidai – tiek spaudos, tiek naujienų portalams. Pvz., panaudojus straipsnį iš portalo

SPIEGEL ONLINE po tekstu (straipsniu) skliaustuose vietoje autoriaus pavardės reikėtų nurodyti portalo

17

pavadinimą, pvz., (SPIEGEL ONLINE). Šaltinių sąraše ši pozicija pateikiama nurodant straipsnio pavadinimą,

datą, kada straipsnis buvo publikuotas, interneto adresą, kuriuo jis yra pasiekiamas, ir datą, kada paskutinį kartą

jis buvo žiūrėtas:

Portalas. Straipsnis. Paskelbimo data. URL: www adresas. [Žiūrėta: data].

Pavyzdys:

SPIEGEL ONLINE. Die Zeitung, das bin ich. 09.04.2012.URL:

http://www.spiegel.de/schulspiegel/leben/0,1518,826031,00.html [Žiūrėta: 2012-05-18].

Taisyklė, kad turi būti nurodomas interneto adresas ir data, kada šaltinis buvo žiūrėtas, galioja ne tik

žiniasklaidos straipsniams, bet ir bet kuriam kitam internete publikuotam šaltiniui:

Odendahl, W. 2007. Schreiben für Fortgeschrittene. URL: http://www2.nkfust.edu.tw/~

odendahl/schreiben/index.htm [Žiūrėta: 2009-08-01].

Pospiech, U. 2004. Schreibend schreiben lernen – über die Schreibhandlung zum Text als Sprachwerk. URL:

http://www.uni-due.de/imperia/md/content/elise/ beiheft_01_2004.pdf [Žiūrėta: 2009-08-05].

Schlobinski, P./Siever, T. (Hrsg.). 2005. Sprachliche und textuelle Merkmale in Weblogs. Networx 46. URL:

http://www.mediensprache.net/networx/networx-46.pdf [Žiūrėta: 2009-08-05].

4. Reikalavimai dėl užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino užduoties ir

jos vertinimo instrukcijos atitikties brandos egzamino kriterinio vertinimo slenksčių aprašams

UŽSIENIO KALBOS BRANDOS EGZAMINO MOKINIŲ PASIEKIMŲ LYGIŲ APRAŠAS

Patenkinamas pasiekimų lygis Pagrindinis pasiekimų lygis Aukštesnysis pasiekimų

lygis

B1 B2

SAKYTINIO TEKSTO SUPRATIMAS (KLAUSYMAS)

Supranta aiškią faktinę informaciją

įprastomis kasdienio gyvenimo

temomis, supranta esmę ir

konkrečias detales, jei tartis aiški

bendrinė.

Supranta trumpus pasakojimus.

Supranta svarbiausias radijo žinių

laidų ir garso įrašų mintis, jei

kalbama lėtai ir aiškiai.

Supranta turinio ir kalbinės raiškos

atžvilgiu sudėtingą bendrinės tarties

kalbą ir konkrečiomis, ir abstrakčiomis

temomis.

Seka išplėtotą kalbą ir sudėtingą

argumentavimą, jei tema yra žinoma.

Supranta radijo žinių laidų ir garso

įrašų mintis programos temomis, jei

kalbama normaliu tempu.

Supranta bendrinę sakytinę

kalbą, girdimą tiesiogiai ar

per radiją, televiziją,

temomis, su kuriomis

paprastai susiduriama

asmeniniame ir

visuomeniniame gyvenime.

RAŠYTINIO TEKSTO SUPRATIMAS (SKAITYMAS)

Supranta tekstus, kuriuose

pateikiama faktinė informacija.

Supranta įvykių, jausmų, norų

aprašymus.

Peržvelgia ilgesnį tekstą ir atrenka

informaciją iš įvairių tekstų ar teksto

vietų, kad atliktų tam tikrą užduotį.

Žodynas yra platus, bet gali kilti

sunkumų dėl retesnių posakių.

Skaito korespondenciją ir lengvai

suvokia jos esmę.

Nustato žinių, straipsnių ar pranešimų

turinį ir svarbą.

Detaliai supranta ilgus

sudėtingus tekstus,

atpažindamas smulkmenas,

taip pat nuostatas ir

nuomones.

Supranta bet kokią

korespondenciją.

Greitai peržvelgia ilgą ir

sudėtingą tekstą ir nustato

svarbias detales.

RAŠYTINĖ SĄVEIKA IR RAIŠKA (RAŠYMAS)

Asmeninis laiškas. Kuria rišlius

tekstus, siedamas trumpesnes

atkarpas į nuoseklią seką. Rašo

asmeninį laišką, perteikia naujienas,

išdėsto

savo mintis ir su detalėmis aprašo

savo patirtį, jausmus, įvykius ar

Rašinys / esė. Rašo samprotaujamojo

tipo apibrėžtos formos rašinį / esė su

pasakojimo ir / arba aprašymo

elementais,

tinkamai išryškina svarbiausias mintis

ir

aktualias pagrindžiamąsias detales ir

Rašo samprotaujamojo tipo

apibrėžtos formos rašinį / esė

su pasakojimo ir / arba

aprašymo elementais,

tinkamai išryškina

svarbiausias mintis ir

aktualias pagrindžiamąsias

http://www.spiegel.de/schulspiegel/leben/0,1518,826031,00.html

18

įspūdžius atitikdamas šiuos

kriterijus:

veiksmingai pasirenka minčių dėstymo

strategiją / būdą:

– pagrindžia pateiktus požiūrius „už“ ir

„prieš“ argumentais ar

atskleidžia privalumus ir trūkumus;

– paaiškina įvairių dalykų

pranašumus ir skirtumus;

– atskleidžia aprašomų dalykų

priežasties ir pasekmės ryšį;

– pateikia konkrečių pavyzdžių

atitikdamas šiuos kriterijus:

detales ir

veiksmingai pasirenka

minčių dėstymo

strategiją / būdą:

– pagrindžia pateiktus

požiūrius „už“ ir „prieš“

argumentais ar

atskleidžia privalumus ir

trūkumus;

– paaiškina įvairių dalykų

pranašumus ir skirtumus;

– atskleidžia aprašomų

dalykų priežasties ir

pasekmės ryšį;

– pateikia konkrečių

pavyzdžių atitikdamas šiuos

kriterijus:

1. Turinys

Teksto turinys atitinka temą,

komunikacinės intencijos užduoties

situaciją, pasiekiamas užduoties

tikslas, mintys rišlios, turinys

pakankamai išsamus ir išplėtotas.

Beveik visas turinys atitinka temą;

gana išsamus, pakankamai minčių /

argumentų, tačiau jos ne visada rišlios.

Visas turinys atitinka temą ir

yra išsamus, daug įvairių

minčių / argumentų; mintys

rišlios.

2. Teksto struktūra ir forma

Logiškai ir nuosekliai išdėstytas

turinys; teksto struktūra tinkama,

pagrindinės mintys atskirtos ir

išryškintos; tekstas rišlus, tinkamai

vartojamos teksto jungimo

priemonės; tekstas apiformintas

tinkamai.

Gana logiškai ir nuosekliai išdėstytas

turinys, gana logiškas skirstymas į

pastraipas; tačiau pagrindinės mintys

ne visada atskirtos ir išryškintos, ne

visur iki galo išplėtotos; tekstas gana

rišlus, beveik visada tinkamai

vartojamos teksto jungimo priemonės.

Logiškai ir nuosekliai

išdėstytas turinys, tinkamai

skirstomas į pastraipas;

pagrindinės mintys atskirtos

ir išryškintos, tinkamai

išplėtotos; tekstas rišlus,

visada tinkamai vartojamos

teksto jungimo priemonės.

3. Kalbos vartojimas

Žodynas turtingas; tinkamai ir

taisyklingai vartojamos įvairios

paprastos leksinės ir gramatinės

formos ir struktūros, registras

tinkamas (neutralus), atitinkantis

rašymo tikslą, situaciją, adresatą;

rašybos klaidos iš esmės netrukdo

komunikacijai.

Vidutiniškas žodynas, tinkamai ir

taisyklingai vartojamos įvairios, bet

paprastos leksinės ir gramatinės

formos ir struktūros, prasmė aiški; yra

keletas rašybos klaidų.

Platus ir turtingas žodynas;

visada tinkamai ir

taisyklingai vartojamos

įvairios paprastos ir

sudėtingos leksinės ir

gramatinės formos ir

struktūros; visai nėra rašybos

klaidų.

5. Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino vertinimo skalių (visuminės

ir analitinės) aptartys ir jų tinkamumas

Projekte parengtos naujos vertinimo lentelės, skirtos vertinti Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių)

brandos egzamino rašymo užduotis ir Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbėjimo įskaitos

užduotis (žr. 1 ir 2 priedus). Toliau bus išdėstyti pagrindiniai lentelių rengimo principai, nurodyti aptarčių

šaltiniai ir komentuojami dažniausiai vertintojų, kurie išbandė šias lenteles, užduodami klausimai.

Tekstas išdėstytas tokia seka:

5.1. Kalbėjimo įskaitos vertinimo lentelės.

5.1.1. Naujoji vertinimo lentelė, jos struktūra

5.1.2. Taškų paskirstymo pagrindimas

5.1.3. Vertinimo lentelės atitiktis įskaitos programai ir BEKM

5.2. Rašymo užduočių vertinimo lentelės.

2.1. Naujoji vertinimo lentelė, jos struktūra

19

2.2. Taškų paskirstymo pagrindimas

2.3. Vertinimo lentelės atitiktis įskaitos programai ir BEKM

2.4. Vertinimo lentelių aptartys ir jų interpretavimas

5.3. Šaltiniai

5.1. Kalbėjimo įskaitos vertinimo lentelės.

Vienas šio projekto tikslų – susieti BE egzamino ir užsienio kalbų įskaitos vertinimo lenteles su „Bendraisiais

Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenimis“ (toliau – BEKM). Būtent todėl ir buvo parengta

nauja kalbėjimo užduočių vertinimo lentelė.

Kalbėjimo vertinimo lentelė buvo rengiama pagal 2011 m. liepos mėn. LR ŠMM patvirtintą „Užsienio kalbos

(anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) įskaitos programą“ (toliau – „įskaitos programa“). Įskaitos programoje

numatyti įvairūs reikalavimai, tarp jų ir tokie:

užduotys orientuojamos į B1 ir B2 mokėjimo lygius pagal BEKM (1 skyrius);

tikrinami gebėjimai kurti monologą ir dialogą, naudojantis teksto kūrimo ir kompensacinėmis

strategijomis (5 sk.);

tikrinami gebėjimai realizuoti įvairias komunikacines intencijas (7 sk.);

vertinimo kriterijai (12 sk.).

Būtent šie reikalavimai ir nulėmė naujosios vertinimo lentelės formatą ir struktūrą.

Iki šiol įskaitos vertinimui naudota lentelė nebuvo nuosekliai susieta su BEKM. Tą iliustruoja toliau pateikiami

1 ir 2 pavydžiai:

1 pavyzdys: KRITERIJUS: Žodyno turtingumas, įvairovė

Įskaitos programoje BEKM (150 psl. – „Žodyno aprėptis“)

4 tšk.: Žodynas turtingas, įvairus

3 tšk.: Žodynas pakankamai turtingas, gana įvairus

2 tšk.: Žodynas ribotas, neįvairus

1 tšk.: Žodynas skurdus

0 tšk.: Žodynas labai skurdus.

B2: Žodynas yra pakankamai platus, kad mokinys

galėtų reikšti mintis įvairiais savo srities

klausimais ar bendrosiomis temomis. Norint išvengti

dažno kartojimosi, mintys formuluojamos

įvairiai, bet dėl žodyno spragų vis dėlto gali būti

sudvejojama ir perfrazuojama.

B1: Žodyno mokama užtektinai, kad šiek tiek

perfrazuojant būtų galima perteikti savo mintis

dauguma su asmeniniu gyvenimu susijusių temų:

šeimos, pomėgių, darbo, kelionių, pakalbėti

apie dabarties įvykius.

2 pavyzdys: KRITERIJUS: Pokalbio organizavimas

Įskaitos programoje BEKM (50-51 psl. – sąveika)

4 tšk.: Sėkmingai organizuojamas, inicijuojamas ir

palaikomas pokalbis, tinkamai reaguojama į

pašnekovo replikas.

3 tšk.: Pakankamai sėkmingai inicijuojamas ir

palaikomas pokalbis, beveik visuomet tinkamai

reaguojama į pašnekovo replikas.

2 tšk.: Nepakankamai inicijuojamas ir palaikomas

pokalbis, dažnai netinkamai reaguojama į pašnekovo

replikas.

1 tšk.: Neinicijuojamas ir nepalaikomas pokalbis,

neadekvačiai reaguojama į pašnekovo replikas.

0 tšk.: Nedalyvaujama pokalbyje.

B2: Geba pradėti pokalbį, tinkamai į jį įsiterpti ar, kai

reikia, jį užbaigti, nors ir ne visada tai daro

pakankamai lengvai. Geba palaikyti pokalbį

žinomomis temomis, patikinti, kad aptariamus dalykus

supranta, paraginti kitus kalbėti ir t.t.

B1: Geba pradėti, palaikyti ir baigti paprastą tiesioginį

pokalbį žinomomis ar dominančiomis temomis. Geba

pakartoti dalį pašnekovo pasakymo, kad patvirtintų,

jog vienas kitą supranta.

20

Akivaizdu, jog kriterijų aptartys skiriasi įvairiais aspektais. BEKM formuluotėse siekiami tiksliau apibūdinti

parametrą, plg. turtingas žodynas ir pakankamai platus, kad ... galėtų reikšti mintis .... – pastarasis teiginys

patikslina, ką reiškia „pakankamas platumas“. Dar vienas skirtumas atsiranda dėl įskaitos lentelėje neigiama

forma pateiktų aptarčių: neįvairus, neinicijuojamas, nepalaikomas. O ką kalbėtojas daro, jeigu jis neinicijuoja ar

nepalaiko pokalbio? Tuo tarpu BEKM autoriai neigiamų formuluočių apskritai nerekomenduoja vartoti, o savo

aptartyse pasako, ką kalbėtojas geba daryti, o ne ko jis nedaro, pvz.: žodyno mokama užtektinai, kad ... būtų

galima perteikti savo mintis (B1) arba geba pakartoti dalį pašnekovo pasakymo (B2). Kitaip tariant, vertintojui

pateikiamas veiklos aprašas, o ne neigiamos formos teiginys, konstatuojantis, kad tam tikra veikla nedaroma.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad BEKM lentelėse ta pati aptartis nėra kartojama aprašant skirtingus

lygius, keičiant tik vieną detalę, kaip tai daroma įskaitos lentelėje: sėkmingai inicijuoja vs. pakankamai

sėkmingai inicijuoja vs. nepakankamai inicijuoja vs. neinicijuoja. Vietoj to, BEKM autoriai vartoja kokybiškai

skirtingą leksiką, kuri įvardija skirtingą veiklą, plg. B2 ir B1 pokalbio organizavimo aptartis 2 pavyzdyje.

Būtent dėl šių ypatumų BEKM lenteles sunkiau taikyti vertinimui, o prieš vertinimą vertintojų komandai būtina

suvienodinti aptarčių interpretavimą. Tačiau BEKM lentelės yra empiriškai pagrįstos, jų teiginiai pagrįsti

praktika, ir tai suteikia joms pranašumo prieš kitas vertinimo lenteles. Kiek ši užsienio praktika pritaikoma

Lietuvos kontekstui yra nežinoma, nes Lietuvoje tokių tyrimų skelbta nebuvo. Tad projekto metu ir siekta

parengti ir empiriškai išbandyti vertinimo lenteles, susietas su BEKM.


Ruošiant naują lentelę be BEKM taip pat remtasi užsienio pažangia patirtimi, tiksliau – Kembridžo egzaminų

rengėjų viešai skelbiamomis vertinimo lentelėmis, įvairių lygių vartotojų ir jų pasiekimų aptartimis

(www.englishprofile.org).

Kalbėjimo vertinimas gali apimti daug įvairių kriterijų. Jų atranka konkrečiai užduočiai ar egzaminui iš esmės

priklauso nuo egzamino tikslų, o Lietuvoje vertinimo kriterijus numato įskaitos programa. Tad lentelę siekta

sudaryti taip, kad ji apimtų kuo daugiau programoje išvardytų kriterijų. Lentelės formatą ir vertinimo normų

paskirstymą ribojo ir maksimalus taškų skaičius, kuriuo gali būti vertinamas kandidatas, t.y. 20 taškų. Būtent

todėl nuspręsta, jog pagal kalbos taisyklingumo ir tarimo/intonavimo kriterijus kandidatai galėtų būti vertinami

tik vieną kartą, atsižvelgiant į bendrą jų kalbos taisyklingumą ir tarimą, pademonstruotą abejose kalbėjimo

užduotyse. Toliau pateikiami vertinimo kriterijai ir jiems skiriami taškai:

1 lentelė. Taškų paskirstymas pagal atskirus kriterijus ir užduotis

Vertinimo kriterijai MONOLOGAS DIALOGAS ABI UŽDUOTYS

Turinio atskleidimas,

išsamumas.

Žodyno turtingumas ir

įvairovė.

4 taškai Nevertinama Nevertinama

Pasisakymo

sklandumas ir rišlumas 4 taškai Nevertinama Nevertinama

Komunikacinių

intencijų realizavimas Nevertinama 3 taškai Nevertinama

Sąveika ir lankstumas Nevertinama 4 taškai Nevertinama

Kalbos priemonių

taisyklingumas Vertinama už visą užduotį Vertinama už visą užduotį 3 taškai

Tarimas ir intonavimas Vertinama už visą užduotį Vertinama už visą užduotį 2 taškai


Turinys ir žodyno turtingumas, kaip ir buvo įskaitos vertinimo lentelėje iki šiol, apjungti į vieną kriterijų, nes

gebėjimas išsamiai aptarti temą atsiremia į kalbėtojo leksinius išteklius. Tą patvirtina ir BEKM aptartys, kuriose

įvardijus, kad žodynas „ribotas“ tuoj pat patikslinama, jog „jo pakanka reikšti“ tam tikras mintis vienokia ar

kitokia tema. Be to, kandidatai privalo patys sugalvoti argumentų ir pavyzdžių, savo nuomonei pagrįsti, todėl

monologo turiniui skirti 4, o ne mažiau taškų. Tuo tarpu dialoge už turinį („Komunikacinių intencijų

realizavimas“) skiriami 3 taškai, nes dialogo scenarijus išdėstytas užduotyje, tad kandidatams belieka teisingai

išreikšti jau pateiktas komunikacines intencijas.

http://www.englishprofile.org/

21

Pasisakymo sklandumas ir rišlumas vertinami tik monologe, nes dialogo seka jau pateikta užduotyje. Be to,

dialogo kalba neturi būti nuosekli, čia galimas šokinėjimas tarp minčių, todėl vertinant dialogą būtų sunku

išskirti šį parametrą. Tuo tarpu monologo užduotyje kandidatai gali parodyti ne tik kalbos tempą, bet ir gebėjimą

sudėti loginius akcentus, išryškinti pagrindines mintis ir produkuoti sklandų ir rišlų pasisakymą.

Sąveikai ir lankstumui dialogo užduotyje skirti 4 taškai, nes tai esminiai interakcinės sakytinės veiklos

parametrai, nuo kurių priklauso komunikacijos sėkmė. Būtent jie parodo, ar kandidatas ne tik moka produkuoti

kalbą, bet geba pritaikyti savo kalbą prie pašnekovo ir plėtoti dialogą, reaguoti į replikas, modifikuoti savo

pasakymus pagal dialogo eigą, esant reikalui imtis iniciatyvos ar pasiteirauti pašnekovo nuomonės.

Kalbos priemonių taisyklingumui ir tarimui skirti 5 taškai, kuriuos skirstant nuspręsta daugiau svorio skirti

taisyklingumui (3 tšk.). Apskritai, B lygių vartotojai taria ir intonuoja suprantamai, tad detalesnis skirstymas

nebūtų racionalus.


2 lentelė. Atitiktis įskaitos programai

Vertinimo kriterijai Juos atitinkantys įskaitos programoje numatyti

kriterijai

Turinio atskleidimas, išsamumas. Žodyno turtingumas

ir įvairovė.

12.1. komunikacinio pasisakymo/pokalbio tikslo

pasiekimas, komunikacinių intencijų realizavimas

12.2. turinio išsamumas

12.5. leksinių ir gramatinių struktūrų įvairovė ir

sudėtingumas

Pasisakymo sklandumas ir rišlumas 12.3. teksto rišlumas, sklandumas

12.4. teksto organizavimas/struktūravimas,

nuoseklumas

Komunikacinių intencijų realizavimas 12.1. komunikacinio pasisakymo/pokalbio tikslo

pasiekimas, komunikacinių intencijų realizavimas

Sąveika ir lankstumas 12.8. kalbėjimo strategijų taikymas

Kalbos priemonių taisyklingumas 12.7. leksinių ir gramatinių struktūrų taisyklingumas

Tarimas ir intonavimas 12.9. tarimas ir intonavimas

Į naująją vertinimo lentelę tiesiogiai neįtrauktas vienintelis įskaitos programoje numatytas kriterijus, t.y „12.6.

leksinių ir gramatinių struktūrų tinkamumas, pritaikymas adresatui“. Viena vertus, tai sudėtinga padaryti, kai

įskaitai įvertinti numatyta tik 20 taškų. Tikėtina, jog ateityje, jeigu kalbėjimo užduotis taptų BE dalimi, šiai

užduočiai galėtų būti numatytas didesnis svoris ir tai leistų į vertinimo lentelę įtraukti registro tinkamumo

kriterijų. Kita vertus, antrojoje užduotyje (dialoge) mokiniai imituoja bendravimą su bendraamžiais, tad jų

bendravimo stilius pagal užduotį yra gana laisvas. Kitaip tariant, kalbos tinkamumas antrojoje užduotyje būtų

netinkamas, jei mokiniai bendrautų itin formaliai, vartodami šnekamajai kalbai nebūdingus pasakymus, tačiau

toks registro „užkėlimas“ greičiau pavyktų aukštesnio negu B1 ir B2 lygio vartotojams. Monologo užduotyje

mokiniai, tikėtina, dėl formalios egzamino situacijos laikosi neutralaus kalbos registro. Be to, kalbėti formaliau

arba pereiti žemesnį, itin neformalaus šnekamosios kalbos lygmenį, jiems būtų sunku.

3 lentelė. Atitiktis BEKM

Vertinimo kriterijai Juos atitinkantys „Metmenyse“ pateikti kriterijai

Turinio atskleidimas, išsamumas. Žodyno

turtingumas ir įvairovė.

Bendroji kalbinė aprėptis (148 psl.)

Žodyno aprėptis (150 psl.)

Pasisakymo sklandumas ir rišlumas Kalbėjimo laisvumas (171 psl.)

Rišlumas (kohezija ir koherencija) (166 psl.)

Komunikacinių intencijų realizavimas Neoficialios diskusijos su draugais (109 psl.)

Keitimasis informacija (113 psl.)

Sąveika ir lankstumas Žodžio perėmimas (keitimasis kalbėtojo ir klausytojo

vaidmenimis) (118 psl.)

Bendradarbiavimas (118 psl.)

Prašymas paaiškinti (118 psl.)

Kalbos priemonių taisyklingumas Žodyno vartojimas (150 psl.)

Gramatinis taisyklingumas (152 psl.)

Tarimas ir intonavimas Tartis ir intonacija (156 psl.)

22

Taigi naujoji vertinimo lentelė leidžia priskirti mokinio atliktį B1 ar B2 lygiui, nes aptartys susietos su

kriteriniais šių lygių aprašais. Kadangi kalbėjimo įskaitos užduotys nėra orientuotos į vieną kurį nors lygį, jos

neriboja mokinio kalbėjimo ir leidžia jam tinkamai atskleisti savo pasiekimus.

Kaip ir reikėjo tikėtis, bandomasis vertinimas su naująja lentele parodė, jog mokinys siekia B2 pagal vieną ar

kelis kriterijus, tačiau pagal kitus jis atitinka tik žemesnio lygio (B1) aptartis. Norint priimti sprendimą dėl tokio

mokinio galutinio vertinimo ir jo turimo kalbos lygio, reikėtų atlikti išsamius mokinių atlikčių (pasisakymų)

tyrimus ir nustatyti, kiek ir pagal kuriuos parametrus mokinys gali atitikti B1 lygį ir kiek B2 lygį , kad jo

pasiekimus galima būtų apibūdinti teiginiu „siekia B2 lygį“. Kraštutinis variantas būtų toks: mokinys pagal

visus kriterijus turi atitikti B2 lygio aptartis, kad jis būtų laikomas to lygio vartotoju. Vis dėlto tokiems

sprendimams būtini išsamūs galimų pasekmių tyrimai, nes vieno ar kito lygio suteikimas mokiniui gali turėti

didelės įtakos jo tolesnėms akademinėms ar profesinėms perspektyvoms, tad bet kokie kvalifikacijų priskyrimai

turi būti itin gerai pasveriami ir moksliškai pagrindžiami.

5.2. Rašymo užduočių vertinimo lentelės.

Rašymo užduočių vertinimo lentelių aptartys (deskriptoriai) suformuluotos pagal „Užsienio kalbos (anglų,

prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino programą“ (patvirtinta 2011-07-01, toliau – BE programa) ir

„Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis“ (toliau – BEKM).

Naujos lentelės tikslas, kaip ir kalbėjimo lentelių atveju, susieti BE vertinimą su BEKM lygiais. Akivaizdu, jog

iki šiol BE vertinime naudojamos lentelės gerokai skyrėsi nuo BEKM, pavyzdžiui:

3 pavyzdys: KRITERIJUS: rišlumas

BE egzamino programoje BEKM (166 psl.), „Rišlumas (koherencija ir

kohezija)

Mintys rišlios

Mintys ne visada rišlios

Mintys beveik nerišlios

Mintys visai nerišlios

B2: Geba vartoti įvairius teksto siejimo žodžius, kad

aiškiai parodytų minčių sąsajas. Geba vartoti ribotą

siejimo priemonių kiekį, kad savo pasakymus

sujungtų į aiškų, rišlų diskursą, nors ilgiau

produkuojant mintis gali šiek tiek šokinėti.

B1: Geba jungti trumpesnius, paprastus pavienius

elementus į rišlią grandininę minčių seką.

Kaip parodyta skyriuje prie kalbėjimo vertinimo, aptartys iš esmės skiriasi.


Ruošiant naują lentelę be BEKM remtasi ir užsienio pažangia patirtimi, tiksliau – Kembridžo egzaminų rengėjų

viešai skelbiamomis vertinimo lentelėmis, įvairių lygių vartotojų ir jų pasiekimų aptartimis

(www.englishprofile.org). Be to, atsižvelgta į BE programos reikalavimus ir tą aplinkybę, jog rašymo užduotys

orientuojamos į skirtingus lygius: 1 užduotis (laiškas) – B1, 2 užduotis (rašinys) – B2. Dar vienas lentelės

struktūrą nulėmęs faktorius yra programoje nurodytas taškų skaičius abiems lygiams: B1 – 16 taškų (arba 40

procentų visų taškų), B2 – 24 taškai (arba 60 procentų).

Toliau pristatomas taškų paskirstymas kriterijus.

4 lentelė. Taškų paskirstymas pagal atskirus kriterijus ir užduotis

Vertinimo kriterijai 1 užduotis (laiškas), B1 2 užduotis (rašinys), B2

Turinys 4 taškai 5 taškai

Teksto struktūra. Forma. 4 taškai 5 taškai

Leksinių ir gramatinių formų bei

struktūrų įvairovė. Registras. 4 taškai 5 taškai

Leksinių ir gramatinių struktūrų

taisyklingumas. Rašyba ir

skyryba.

4 taškai 9 taškai (5 tšk. už taisyklingumą ir

4 tšk. už rašybą / skyrybą)

Iš viso: 16 taškų 24 taškai

http://www.englishprofile.org/

23


Kaip minėta, taškų paskirstymą pagal kriterijus vertinimo lentelėse nulėmė šie BE programos reikalavimai:

40 proc. taškų renkama iš B1 lygio užduoties – 16 taškų;

60 proc. taškų renkama iš B2 lygio užduoties – 24 taškai.

Iš viso rašymo testui numatyta 40 proc. egzamino taškų, tai atitinka 40 taškų (iki šiol buvo 30 proc./taškų).

Siekiant paskirstyti 40 taškų per dvi užduotis proporcingai lygiams, išlaikyti skirtumus tarp lygių ir aptarčių ir

nepažeisti programos reikalavimų, reikėjo keisti iki šiol įprastą taškų skirstymą pagal kriterijus. Būtent todėl

kalbos vartojimo taisyklingumas ir rašyba/skyryba išskirti į atskirus kriterijus (žr. rašinio lentelę, 2 priedas), o

kriterijai smulkinami į penkis (rašyba/skyryba rašinyje – keturis) lygius. Smulkesnis dalinimas būtų

neracionalus, nes išgraduoti kriterijus pagal šešis ar dar daugiau lygių ir parengti jiems skirtingas aptartis itin

sudėtinga. Tuo tarpu taisyklingumą ir rašybą/skyryba išgraduoti lengviau, nes čia galima remtis ne tik žodinėmis

aptartimis, bet ir klaidų skaičiumi.

Atskirai reikėtų pakomentuoti registro (sociolingvistinio tinkamumo) kriterijų, kuris yra numatytas BE

programoje, nors tai ir nevisai atitinka BEKM lygių aprašus. BEKM autorių manymu, kalbos registro ar stiliaus

pojūtis būdingas aukštesnio lygio vartotojams. Be to, pirmiausia išmokstama atpažinti kalbos stilių ir tik vėliau

randasi gebėjimas jį kurti kalbant, dar vėliau – rašant. Keletas citatų iš BEKM:

Su oficialesniu ar familiaresniu registru turėtų būti susipažįstama po tam tikro laiko, galbūt skaitant

skirtingų tipų tekstus, ypač romanus, ir pirmiausia turėtų būti įgyta recepcinė kompetencija. (160 psl.)

Reikia būti atsargiems vartojant oficialesnius arba familiaresnius registrus, nes dėl netinkamo jų

vartojimo žmogus gali būti neteisingai suprastas ar pajuoktas. (160 psl.)

Pateikiamos skalės apačioje kalbama tik apie socialinių santykių žymeklius ir mandagumo normas.

Manoma, kad nuo B2 lygio kalbos vartotojai jau geba tinkamai reikšti savo mintis tokia kalba, kuri yra

sociolingvistiškai derinama prie pokalbio situacijų bei pašnekovų, ir pamažu įgyja gebėjimą dorotis su

kalbos variantais, geriau suvokti ir vartoti skirtingus registrus bei idiomas. (161 psl.)

B1: Geba reikšti daug komunikacinių intencijų ir į jas reaguoti, vartodamas patį įprasčiausią neutralų

registrą. Išmano pagrindines mandagumo normas ir elgiasi pagal jas. (M162)

Akivaizdu, jog sociolingvistinio kalbos tinkamumo kriterijus, kuris yra numatytas BE programoje, tik ribotai

gali būti taikomas vertinant B1 ir B2 lygio kalbos vartotojus, nes B1 lygio vartotojas neturi tokio žodyno, kad

sugebėtų rašydamas laikytis vieno ar kito registro, o B2 vartotojas tik pradeda suvokti, kaip galima kaitalioti

registrą. Todėl laiško lentelėje registras įtrauktas prie teksto formos kriterijaus, o rašinio lentelėje registras

įtrauktas prie žodyno įvairovės kriterijaus.


5 lentelė. Atitiktis BE programai ir taškų paskirstymas pagal kriterijus

Kriterijai ir jų svarba abiejose užduotyje BE programa Naujoji vertinimo lentelė

Turinys – 25 proc. ( ±5 proc.) 10 taškų (±2) 9 taškai

Teksto struktūra. Forma – 25 proc. (±5 proc.) 10 taškų (±2) 9 taškai

Kalbos vartojimas – 50 proc. 20 taškų 22 taškų

Formaliai žiūrint, naujoje lentelėje viršytas taškų skaičius pagal kalbos vartojimo kriterijų, ir šį neatitikimą

lemia rašinio lentelės taškai. Viena vertus, galima kelti klausimą, ar rašyba ir skyryba, kurias šiuolaikiniame

pasaulyje sutvarko kompiuterinės programos, negalėtų būti interpretuojamas kaip teksto formos, o ne kalbos

vartojimo aspektas. Tuomet rašybos ir skyrybos taškai galėtų būti traktuojami kaip formos parametrai. Iš kitos

pusės, kaip jau minėta, išskirti papildomų kriterijų ir tokiu keliu sumažinti taškų skaičių kalbos vartojimui nėra

galimybių arba tai būtų neracionalu. Be to, kai BE egzamine neliko kalbos vartojimo užduoties, būtų logiška

padidinti šio parametro svorį rašymo užduotyse. Skirstant taškus atsižvelgta ir vertintojų išsakytas pastabas.

Pirmoji lentelės versija, kurioje taškų paskirstymas pagal kriterijus buvo kitoks, išbandytas su ca. 300 vertintojų

(2012 m. gruodžio mėn. NEC vertintojų mokymai), tad galutinis variantas atspindi ir vertinimo praktiką bei

patirtis. Nors Lietuvoje neatliekama jokia sisteminga BE darbų vertinimo kokybės analizė ar patikra, galima

spėti, jog kalbos taisyklingumo kriterijus kelia mažiausiai problemų vertinimo procese, nes vertinti turinį ar

24

teksto rišlumą, kaip rodo vertintojų per mokymus keliami klausimai, yra kur kas sunkiau. Tad padidinus kalbos

vartojimo svorį, tikėtina, žala vertinimo patikimumui bus mažiausia.

6 lentelė. Atitiktis įskaitos programai

Vertinimo kriterijai lentelėje Juos atitinkantys BE programoje numatyti kriterijai

Turinys LAIŠKAS

Temos atitikimas. Minties rišlumas (koherencija).

Turinio išsamumas, plėtojimas, apimtis.

RAŠINYS

Temos atitikimas. Išsamumas, minčių / argumentų

įvairovė. Minties rišlumas (koherencija).

Teksto struktūra. Forma LAIŠKAS

Logiškumas, nuoseklumas. Teksto rišlumas.

(kohezija), teksto jungimo priemonių vartojimas.

Teksto apiforminimas.

RAŠINYS

Loginis skirstymas į pastraipas, nuoseklus dėstymas.

Teksto dalių / pastraipų struktūra. Teksto rišlumas

(kohezija), teksto jungimo priemonių vartojimas.

Leksinių ir gramatinių formų bei struktūrų įvairovė.

Registras.

LAIŠKAS / RAŠINYS

Žodyno turtingumas. Leksinių ir gramatinių formų ir

struktūrų įvairovė, sudėtingumas, tinkamumas

(registras).

Leksinių ir gramatinių formų bei struktūrų

taisyklingumas. Rašyba ir skyryba.

LAIŠKAS / RAŠINYS

Leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų


Formuluojant aptartis buvo atsižvelgiama į jų formuluotes ir BE programoje, ir BEKM. 7 lentelėje nurodoma

(skliaustuose – BEKM puslapiai), į kurias BEKM lenteles orientuotos naujos vertinimo lentelės aptartys.

7 lentelė. Atitiktis BEKM

Vertinimo kriterijai Juos atitinkantys BEKM pateikti kriterijai

Turinys Temos plėtotė (166 psl.)

Pranešimai ir esė (93 psl.)

Kūrybinis rašymas (93 psl.)

Temos plėtotė (166 psl.)

Tikslumas arba gebėjimas aiškiai formuluoti mintis

(171 psl.)

Teksto struktūra. Forma Rišlumas: koherencija ir kohezija (166 psl.)

Leksinių ir gramatinių formų bei struktūrų įvairovė.

Registras.

Bendroji kalbinė aprėptis (148 psl.)

Žodyno aprėptis (150 psl.)

Žodyno vartojimas (150 psl.)



Gramatinis taisyklingumas (152 psl.)

Rašyba (157 psl.)

5.3. Vertinimo lentelių aptartys ir jų interpretavimas

BEKM aptarčių leksika vis dar kelia įvairių interpretavimo sunkumų. Todėl toliau pateikiami komentarai /

atsakymai į dažniausiai vertintojų keliamus klausimus. Pirmiausia siekta aptarti tuos dalykus, kurie, kaip parodė

2012 m. gruodžio mėn. vykę vertintojų mokymai, kelia daugiausia interpretavimo sunkumų. Atsižvelgta į anglų,

vokiečių ir prancūzų grupių pateiktas pastabas. Pastabos suskirstytos pagal užduotis (laiškas ir rašinys), tačiau

kai kurios jų taikytinos abiejų užduočių kriterijams, nes aptartyse, kiek tai įmanoma, siekta vartoti identiškas

formuluotes.

25

Kriterijus: TURINYS

Komentarai LAIŠKO VERTINIMO LENTELEI:

„tinkamai realizuotos komunikacinės intencijos“ – su visais laiško atributais (tinkamai parinkti

kreipinys, laiško pradžios ir pabaigos frazės/sakiniai, laiško autoriaus parašas). Šie elementai aiškiai

rodo, kad reaguojama į komunikacinę situaciją ir rašomas interakcinis tekstas – laiškas, o ne šiaip rišlūs

atsakymai į klausimus. Laiško interakcinį pobūdį ypač veiksmingai rodo tie teiginiai, kuriais

komentuojamos adresato mintys ar reaguojama į jo pasiūlymus.

„komunikacinės intencijos realizuojamos tik iš dalies“ – mažiau negu pusė intencijų arba realizuojamos

visos, bet tai daroma nesėkmingai/nepilnai/apibendrintai

„gana laisvai ir išsamiai“ – išsamumas atsiranda iš specifinių detalių kiekio. Kuo jos specifiškesnės ar

kuo jų daugiau, tuo išsamesnis apibūdinimas.

„informacija perteikiama apibendrintai“ – tekstą galima interpretuoti įvairiai, nes vartojami itin plačios

reikšmės žodžiai. Pavydžiui, I liked the music because it was good – ar muzika buvo gera, nes

šiuolaikiška? populiari? tranki? linksma? greito tempo? raminanti? Good gali reikšti daug skirtingų

dalykų, todėl šitam sakinyje jo reikšmė labai bendra, nepasakanti konkrečiai, kodėl muzika patiko.

Raiškos tikslumas ir detalumas ir siauros reikšmės žodžių vartojimas yra aukštesnio lygio požymis negu

dažniausių plačios reikšmės žodžių vartojimas.

„mintys rišlios“ – prie pirmojo kriterijaus rišlumas nurodo koherenciją arba minčių rišlumą, jų

tarpusavio sąsajas. Pateikiamos mintys yra tarpusavyje logiškai susijusios, o ne bet kokios mintys. Tai

BE programos nuostata.

„tiesmukai ir paprastai“ - angl. in a straightforward and simple manner (CEFR). Rašoma be įmantrybių,

tiesiai ir nesudėtingai pasakant tą, ką reikia.

Komentarai RAŠINIO VERTINIMO LENTELEI:

0 taškų: „Tik dalis turinio atitinka temą arba visas turinys neatitinka temos” - tokia formuluotė

pasirinkta todėl, kad net ir A2 lygio vartotojas gali rašyti į temą, tik nebūtinai sėkmingai. Jeigu tekstą

rašo B1/B2 lygio mokinys, bet ne į temą, tuomet už turinį jis gauna 0 taškų. BEKM pateikiami lygių

aprašai visuomet formuluojami teigiamai, todėl 0 taškų aptartys (A2) taip pat turi pozityvias

formuluotes. Ar 0 taškų reiškia, kad darbas toliau nevertinamas, turėtų nuspręsti užduočių rengėjai ir

įrašyti į vertinimo instrukciją, BE programą tą daryti leidžia.

Perfrazuotas rašinio pavadinimas gali būti laikomas turinio klaida tuo atveju, jei naujoji formuluotė

pagal prasmę skiriasi nuo originaliosios. Vadinasi, ir tokio rašinio turinys neatitiks temos. Jei

perfrazuoto pavadinimo prasmė sutampa su užduotyje pateiktu pavadinimu, bausti būtų neteisinga. Kita

vertus, pavadinimas gali būti sumaketuotas ir iš anksto įrašytas į egzamino lapą – tai techninė užduoties

rengimo detalė, tad jeigu ji neišspręsta, mokinys nukentėti neturėtų.

Siūlomas klaidų žymėjimas pagal šį kriterijų (anglistams):

Rel - angl. content (ir)relevance, nukrypimai nuo turinio, užduoties neatitinkantis tekstas

Kriterijus: TEKSTO STRUKTŪRA. FORMA.


„teksto siejimo žodžiai“ – labai platus terminas, apimantis ir paprastus jungtukus (but, and, or), ir

sudėtinius jungtukus (as regards, as long as), ir kitas jungiamąsias frazes (first of all, at the same time,

on the other hand). Angliški atitikmenys iš CEFR: cohesive devices, connectors (konektoriai), linking

words – vieningos terminijos nesilaiko net ir angliško teksto autoriai. Diskurso žymikliai (angl.

discourse markers) yra dar platesnis terminas, nes be teksto kohezijos žodžių apima ir požiūrio raiškos

žodžius (of course, naturally, actually).

26

„apiforminimas“ – BE egzamino programoje paaiškinta taip: „data, kreipinys, pagrindinė teksto dalis,

atsisveikinimo frazė, rašančiojo vardas“. Jei kuris nors iš šių aspektų pateiktas netinkamai, laikoma, kad

„pasitaiko apiforminimo trūkumų“. BE vertinime tokios klaidos laikomos organizacijos klaidomis.

Vertėtų pasvarstyti, kiek apiforminimas yra svarbus komunikaciniam laiško turiniui, ir vertinant

nepervertinti jo svarbos. Kai kuriuose egzaminuose, pvz., Pearson Test of English, tokie dalykai iš viso

nevertinami, žiūrima tik į laiško „body“. Jei visi kiti struktūros aspektai geri, galbūt bausti tik už

apiforminimo pažeidimą neverta. Tai užduočių rengėjų sprendimas, kuris turėtų būti eksplikuojamas

konkrečios užduoties vertinimo instrukcijoje.

„tinkamai suskirstytas į pastraipas“ – laiške dėl itin ribotos jo apimties siūloma vertinant vadovautis

visuminiu teksto kokybės įspūdžiu, o ne formaliai ieškoti pastraipų ir bausti už jų nebuvimą. Jeigu

laiškas visiškai sklandus, jame gerai siejamos mintys, nelabai kruopščiai suskirstytos pastraipos neturėtų

nelemti galutinio vertinimo. Apskritai, reikalavimas rašyti pastraipomis yra BE programoje, todėl jis

neišvengiamai išlieka ir vertinimo lentelėje. Tačiau tai kertasi su BEKM aprašais. Be to, negalima

nepaisyti kitų su BEKM susietų anglų kalbos testų, kurie vykdomi Lietuvoje, į kuriuos vis labiau nori

orientuotis mokiniai ir kurie pradeda daryti vis didesnę įtaką anglų kalbos mokymui Lietuvoje. O jų

praktika yra tokia: IELTS tik prie 8 lygio laiško užduotyje (band 8, IELTS skiria devynis lygius, B2

prilyginamas 6-6,5 lygiui, B1 – 5, nuo 4 lygio žemyn – A2) įrašyta „uses paragraphing sufficiently and

appropriately“. Niekur prie žemesnių lygių deskriptorių apie tai nekalbama, vadinasi, ir vertinant tai

nėra esminis dalykas (re. http://www.ieltsessentials.com/results/assessment-criteria.aspx) . Pearson Test

of English (PTE) visus deskriptorius formuluoja tik pagal BEKM (re.

http://www.pearsonpte.com/PTEGeneral/Pages/resources.aspx). Čia taip pat iki C1 lygio

neakcentuojamas laiško skirstymas į pastraipas, o vertinamas komunikacinio tikslo pasiekimas, rišlumas

(teksto siejimo priemonių vartojimas), kalbinė raiška, o deskritorius „well-structured text“ įtrauktas tik

prie Level 4 (C1 pagal BEKM). Tačiau pastraipos kur kas svarbesnės rašiniui (žr. žemiau).


„rišlus tekstas“ – kaip numatyta BE programoje, čia kalbama apie koheziją (teksto, ne turinio rišlumą).

„tekstas dėstomas logiškai ir nuosekliai“ – pavyzdžiui, nuo svarbiausio prie mažiau svarbaus

argumento, chronologine tvarka, pirma „už“, po to„prieš“ ir t.t. Skaitant yra aišku, kokį organizacijos

modelį mokinys pasirinko, ir matosi, kad jis nuosekliai pagal tą modelį dėsto mintis.

„nuoseklumas“ – laikomasi pasirinktos loginės sekos

„veiksmingai vartojama teksto siejimo žodžių“ – nei per daug, nei per mažai, jie vartomi ten, kur reikia,

pagal savo reikšmę/funkciją.

Rašinyje pastraipavimas kur kas svarbesnis, tai sudėtingesnis tekstas, kurio suvokimą tinkamai

išdėstytos pastraipos gali gerokai palengvinti. Todėl čia pastraipavimas turi didesnį svorį ir svarbą.

Kitaip negu laiške, pastraipoms čia reikėtų skirti daugiau dėmesio ir rašant, ir vertinant.


Org – angl. organisation, taip siūloma žymėti visas teksto siejimo priemonių vartojimo klaidas, netinkamą

pastraipų skirstymą, kohezijos (teksto rišlumo) klaidas. Ši žyma pakeistų senąją „Link“, kartais – „Wr w” (taip

kartais žymimas neteisingai parinktas jungtukas) ir apimtų daugiau aspektų.

Kriterijus: LEKSINIŲ IR GRAMATINIŲ FORMŲ BEI STRUKTŪRŲ ĮVAIROVĖ. REGISTRAS


„žodynas“ ir „leksinės-gramatinės struktūros“ – apima ir leksines, ir gramatines struktūras.

Šiuolaikinėje kalbotyroje kalbama apie vocabulary range, neskirstant į leksines ir gramatines formas,

nes kartais riba tarp jų labai neaiški. Pvz., to look forward to sth – leksinė ar gramatinė struktūra? Arba

http://www.ieltsessentials.com/results/assessment-criteria.aspx

http://www.pearsonpte.com/PTEGeneral/Pages/resources.aspx

27

used to doing sth? BEKM pateikiama tokia formuluotė: „Leksinė kompetencija, žinios ir gebėjimas

vartoti žodyną, susideda iš leksinių ir gramatinių elementų“ (2008: 148). Vertintojams reikėtų

perskaityti BEKM 148-149 psl., kad būtų aiškiau, kokius konkrečius dalykus apima šis terminas. Kaip

tik čia vartojami ir terminai sustabarėję pasakymai, ir pavieniai žodžiai, kurių taisyklingumas vis dar

kelia abejonių. Apskritai, BEKM autoriai ir vertėjai vartoja terminą žodynas, VBE programoje – ir

žodynas, ir leksinės-gramatinės formos ir struktūros. Žodyną daugelis tradiciškai nori suprasti tik kaip

leksiką, be gramatinių struktūrų, tačiau BEKM jis suprantamas plačiau. Lentelėje vartojami terminai

atitinka BE programą – ir žodynas, ir leksinės-gramatinės struktūros – ir apima ir leksinius, ir

gramatinius išteklius.

„sudėtingos“ ir „paprastos“ leksinės-gramatinės struktūros gali būti nustatomos pagal Kembridžo

„Vocabulary Profile“ aprašus. Tipinės B2 ir aukštesnių lygių struktūros laikytinos „sudėtingomis“, o A2

ir B1 sąrašų struktūros – „paprastomis“. Tokį sprendimą priėmė ir vokiečių vertintojų grupė (jie naudoja

vokiečių kalbos Profile duomenis). Leksinės sustabarėjusios (gatavos) frazės, jeigu jos atitinka registrą,

laikytinos sudėtingesnėmis negu tiesiogine reikšme vartojami žodžiai. Šios frazės apima frazinius

veiksmažodžius, kolokacijas, idiomatiškas frazes, patarles, metaforas ir pan. Sudėtinga raiška vertinama

daugiau taškų negu paprasta, nepriklausomai nuo jos taisyklingumo. Jeigu vartojant sudėtingesnę frazę

klystama, tuomet atimama taškų pagal taisyklingumo kriterijų.

„viena kita sudėtingesnė struktūra“ arba „kartais“ – nebūtinai 1 ar 2 kartai, gal net 3. Iš jų viena

struktūra gali būti labai sudėtinga, o kitos dvi lengvesnės ir dažnesnės. Bet tokių struktūrų tekste reta,

jos išsiskiria ir akivaizdžiai rodo mokinio pastangas „rašyti taip, kad geriau atrodytų“. Tačiau dėl

sudėtingumo tokios struktūros nėra tam mokiniui būdingos raiškos priemonės, jas vartodamas mokinys

greičiausiai daro klaidų.

„dažna/reta leksika“ – žodžių dažnumas žymimas beveik visuose po 2000 metų išleistuose

svetimkalbiams skirtuose anglų kalbos žodynuose (MacMillan, Collins COBUILD, Longman ir pan.).

Įvairių žodžių dažnumo aprašų galima rasti internete, peržiūrėjus bent keletą jų vertintojams būtų aišku,

kokie žodžiai laikytini retestne leksika. (Žr. http://ucrel.lancs.ac.uk/bncfreq,

http://en.wiktionary.org/wiki/Wiktionary:Frequency_lists ir kt.)


Klausimas apie santrumpas/trumpinius (don’t, haven’t ir pan.) ir registrą – stiliaus vientisumas negali

būti apibūdinamas sutrumpėjusių formų ar kitų teksto ypatumų skaičiumi. Kartais vienas kitas mažiau

oficialus pasakymas netgi praturtina oficialų teksto stilių, suteikia jam vaizdingumo, ritmiškumo ir

pagyvina raišką. Vertintojai turi pasikliauti savo kalbos jausmu ir sugebėti įvertinti visuminį teksto toną

ir stilių, o ne ieškoti neesminių formalių nusižengimų. Kartais užtenka pagalvoti, ar vienas iš pažiūros

stilistiškai netinkamas žodis smarkiai keičia bendrą stilių ir gali nemaloniai nuteikti ar net įžeisti

skaitytoją. Jeigu taip, tuomet tai yra stiliaus vientisumo pažeidimas, nemalonus tonas, netinkamai

parinktas žodis – pažeistas sociolingvistinis tinkamumas. Ar tokį efektą turi vieną kartą tekste

pavartotas a lot of arba don’t? Ko gero, tai nėra registro pažeidimai. Todėl geroje vertinimo praktikoje

aptartys niekada nesmulkinamos ir nenurodoma, už kiek ir kokių konkrečių nusižengimų baudžiama.

Jos formuluojamos apibendrintai ir aptakiai, kad vertintojas nenukryptų į smulkmenas, o vertindamas

galvotų apie visumą.


Reg – neleistini registro vientisumo pažeidimai.

Kriterijus: LEKSINIŲ IR GRAMATINIŲ STRUKTŪRŲ TAISYKLINGUMAS. RAŠYBA IR SKYRYBA.


Klaidų skaičius - lentelėse pateiktos apibendrintos orientacinės aptartys ir klaidų skaičius. Vertinimui

siūloma tokia strategija: pirmiausia vertinama pagal žodines aptartis. Jeigu jos nėra pakankamai

informatyvios, siūloma vadovautis pateiktais klaidų skaičiais, kuriuos kiekviena kalba ir kiekviena

užduoties rengėjų grupė idealiu atveju turėtų patikslinti po užduoties išbandymo arba prieš vertinimą.

http://ucrel.lancs.ac.uk/bncfreq

http://en.wiktionary.org/wiki/Wiktionary:Frequency_lists

28

Kitaip tariant, pirmiausia siūloma skaityti aptartį ir vertinti, kiek ji atitinka mokinio darbą. Jei to negana,

galima skaičiuoti klaidas. Apskritai, šios lentelės skaičiai – labai apytikriai, jie atspindi vertintojų

išsakytas rekomendacijas, bet kitaip negu visos kitos aptartys iš BEKM, nėra pagrįsti jokiais tyrimais.

Žodžių kėlimo klaida yra rašybos klaida. Skyryba – tai ženklai tarp žodžių, o klaidos žodžio viduje –

rašyba. Žodžio kėlimas į kitą eilutę – jo „vidinės“ tvarkos perrašymas į dvi eilutes, o ne ženklų tarp

atskirų žodžių įterpimas.


Rašyba ir skyryba čia lieka išskirtos į atskirus kriterijus, nes kiti būdai paskirstyti 24 taškus būtų gerokai

sudėtingesni.

„nedidelė klaida“ – paprasta, galbūt slip of the pen ir paprastose, ir sudėtingose struktūrose


Voc – visos leksinės klaidos: kolokacijos, žodžių reikšmės klaidos, frazinių veiksmažodžių klaidos, neteisingai

vartojamas žodis (wrong word), supinklinta leksinė (rečiau – gramatinė) raiška, kuri iki šiol būdavo žymima

awkward.

Gr – visos gramatinės klaidos: veiksmažodžių laikai, prielinksniai, artikeliai, įvardžiai, veiksnio-tarinio

derinimas, žodžių tvarka ir t.t. Kartais awkward pasakymas gali būti nulemtas dviejų klaidų: Voc ir Gr. Jeigu jas

sunku atskirti, nedidelė bėda, nes jos skaičiuojamos ir sumuojamos pagal vieną kriterijų.

Sp – spelling, rašyba

Punct – punctuation, skyryba

29

1 priedas. Rašymo užduočių (asmeninio laiško ir rašinio) vertinimo lentelės.

ASMENINIS LAIŠKAS (maks. 16 taškų) Turinys (maks. 4 tšk.)

Teksto struktūra. Forma. (maks. 4

tšk.)

Leksinių ir gramatinių formų bei

struktūrų įvairovė. Registras. (maks. 4

tšk.)

Leksinių ir gramatinių struktūrų


(maks. 4 tšk.)

B1 4 tšk. Tinkamai realizuotos visos

užduotyje nurodytos komunikacinės

intencijos.

Gana laisvai ir išsamiai perteikiama

informacija, pasakojama ar

apibūdinama. Mintys rišlios

(koherentiškos).

Turinys išdėstytas nuosekliai ir

logiškai. Teksto siejimo žodžiais

pavieniai elementai veiksmingai

jungiami į rišlią grandininę minčių

seką. Laiškas tinkamai suskirstytas į

pastraipas ir apiformintas.

Žodyno mokama užtektinai, kad pavyktų

paaiškinti svarbiausius dalykus. Vartojama

dažniausia leksika, vyrauja paprastos

leksinės-gramatinės struktūros, pasitaiko

viena kita sudėtingesnė struktūra ar retesnis

žodis. Nuosekliai laikomasi neutralaus ar

neoficialaus, ar familiaraus registro.

Pasitaiko nedidelių klaidų, bet visuomet

aišku, kas norima pasakyti. Klystama

vartojant sudėtingesnes struktūras.

ARBA

1-3 kalbos vartojimo klaidos

1-2 rašybos ir/ar skyrybos klaidos.

3 tšk. Dauguma komunikacinių intencijų

realizuotos sėkmingai. Informacija

perteikiama tiesmukai ir paprastai.

Mintys gana rišlios.

Beveik visas turinys išdėstytas

nuosekliai ir logiškai. Teksto siejimo

žodžiais pavieniai elementai jungiami

į grandininę seką. Laiškas tinkamai

suskirstytas į pastraipas. Gali

pasitaikyti apiforminimo trūkumų.

Žodynas vidutiniškas, tačiau kartais jo

nepakanka apibūdinant detales. Vartojamos

tik paprastos leksinės-gramatinės struktūros

ir dažniausia kasdienė leksika. Vienas kitas

žodis pažeidžia registro vientisumą.

Klystama vartojant ir paprastas, ir

sudėtingas struktūras, bet mintis beveik

visada aiški.


3-4 rašybos ir/ar skyrybos klaidos

2 tšk. Dauguma komunikacinių intencijų

realizuotos, bet ne visada

sėkmingai. Informacija perteikiama

gana apibendrintai, be detalių, todėl

ją galima įvairiai interpretuoti. Kai

kurios mintys nerišlios.

Beveik visas turinys išdėstytas

nuosekliai. Teksto siejimo žodžiai

kartais vartojami netinkamai. Kai

kurios pastraipos išskirtos

netinkamai, pasitaiko apiforminimo

trūkumų.

Žodyno užtenka reikšti asmenines mintis.

Vyrauja paprastas kasdienis žodynas ir

paprastos leksinės-gramatinės struktūros.

Gali būti sunku nustatyti registrą, nes

vartojama įvairaus oficialumo lygio žodžių.

Klystama vartojant paprastas struktūras.

Viena kita mintis dėl klaidų gali būti

nesuprantama.



1 tšk. Komunikacinės intencijos

realizuojamos tik iš dalies.

Pasitaiko nukrypimų nuo temos.

Intencija paminėta, bet neišplėtota.

Mintis gali būti sunku suprasti dėl

nepakankamo rišlumo.

Turinys išdėstytas nenuosekliai.

Teksto siejimo žodžių vartojama per

daug arba per mažai, gali būti

klystama. Skirstymas į pastraipas

netinkamas, pasitaiko apiforminimo

trūkumų.

Žodynas ribotas: kartojama ta pati leksika ir

gramatinės struktūros. Vartojamos

nesudėtingos struktūros ir kasdieniai žodžiai.

Registro raiška nenuosekli, skirtingo

oficialumo lygio žodžiai pasirenkami

atsitiktinai.

Daroma daug klaidų vartojant paprastas

leksines-gramatines struktūras, bet

dauguma minčių suprantamos.

10-12 kalbos vartojimo klaidų


A2 0 tšk. Užduoties tikslas pasiekiamas tik iš

dalies arba iš viso nepasiekiamas.

Minčių raiška netiksli, mintys

nerišlios.

Turinys išdėstytas nenuosekliai.

Teksto siejimo žodžiai vartojami

mechaniškai, dažnai netinkamai.

Teksto struktūra ir apiforminimas

netinkami.

Žodynas labai ribotas. Jį sudaro pagrindiniai

pavieniai žodžiai ir frazės. Nuolat

painiojama skirtingų registrų leksika.

Darama daug elementarių klaidų, labai

dažnos rašybos/skyrybos klaidos. Dėl

klaidų sunku suprasti reiškiamas mintis.

13 ir daugiau kalbos vartojimo klaidų

9 ir daugiau rašybos klaidų

30

RAŠINYS / ESĖ (maks. 24 taškai) Turinys (maks. 5 tšk.)

Teksto struktūra (maks. 5 tšk.)


įvairovė. Registras (maks. 5 tšk.)

Leksinių ir gramatinių

struktūrų taisyklingumas

(maks. 5 tšk.)

Rašyba ir

skyryba (maks. 4

tšk.)

B2 5

tšk.

Visas turinys atitinka temą.

Mintys reiškiamos aiškiai ir

detaliai. Į temą atsakoma

išsamiai. Svarbiausios

mintys išplečiamos ir

paremiamos tinkamomis

detalėmis bei pavyzdžiais.

Turinys dėstomas logiškai ir nuosekliai.

Visuomet išryškinamos svarbiausios mintys ir

paremiamosios detalės. Veiksmingai

vartojama įvairių teksto siejimo žodžių ir

aiškiai parodomos minčių sąsajos. Tekstas

tinkamai suskirstytas į pastraipas.

Žodynas pakankamai platus, mintys

formuluojamos įvairiai. Laisvai perfrazuojama

siekiant išvengti pasikartojimo. Dažnai

vartojama retesnių žodžių ir sudėtingesnių

leksinių-gramatinių struktūrų. Tinkamai

vartojamas neutralus arba pusiau oficialus

registras.

Pasitaiko viena kita nedidelė

klaida, bet yra aišku, kas

norima pasakyti.

ARBA

1-3 klaidos

NEVERTINAMA

4

tšk.

Visas turinys atitinka temą.

Mintys beveik visada

reiškiamos aiškiai ir

detaliai. Į temą atsakoma

gana išsamiai.

Dauguma minčių

išplečiamos ir paremiamos

tinkamomis detalėmis bei

pavyzdžiais.

Turinys dėstomas logiškai ir nuosekliai.

Beveik visuomet išryškinamos svarbiausios

mintys ir paremiamosios detalės. Vartojama

teksto siejimo žodžių, parodomos minčių

sąsajos, nors ne visada veiksmingai. Tekstas

tinkamai suskirstytas į pastraipas.

Žodynas pakankamai platus. Kartais bandoma

perfrazuoti siekiant išvengti pasikartojimo, bet

gali būti klystama. Vartojamas vienas kitas

retesnis žodis ir sudėtingesnės leksinės-

gramatinės struktūros. Tinkamai vartojamas

neutralus arba pusiau oficialus registras.

Pasitaiko klaidų, kai kurios

kartojasi, tačiau jos netrukdo

suprasti minties.

4-6 klaidos.

Visai nėra

rašybos ir/ar

skyrybos klaidų

3

tšk.

Turinys iš esmės atitinka

temą. Kartais mintys

reiškiamos netiksliai ir

apibendrintai. Dauguma

minčių išplečiamos, tačiau

paremiamosios detalės gali

būti netinkamos.

Turinys dėstomas gana logiškai, kartais

nuoseklus dėstymas gali būti pažeidžiamas.

Pasitaiko viena kita pastraipa, kurių

pagrindinės mintys neišryškinamos. Tekstas

gana rišlus (koheziškas) tekstas, nors gali

pasitaikyti nesusietų minčių. Skirstymas į

pastraipas suprantamas, bet ne visada

tinkamas.

Žodynas gana platus, tačiau dėl žodyno spragų

ne visuomet tiksliai išreiškiama mintis ar

apibūdinama detalė. Vyrauja kasdienė leksika,

pasitaiko viena kita sudėtingesnė leksinė-

gramatinė struktūra. Pasitaiko nedidelių

formulavimo klaidų, tačiau iš esmės

išlaikomas neutralus ar pusiau oficialus tonas.

Dažniau klystama vartojant

sudėtingesnes struktūras,

viena kita klaida daroma

paprastose struktūrose.

Klaidos netrukdo suprasti, kas

norima pasakyti.

7-9 klaidos

1-3 rašybos ir/ar

skyrybos klaidos

B1 2

tšk.

Beveik visas turinys

atitinka temą, gali

pasitaikyti nukrypimų nuo

temos. Mintys reiškiamos

tiesmukai ir paprastai,

tačiau jos yra rišlios

(koherentiškos). Ne visada

pateikiama paremiamųjų

detalių ir pavyzdžių

Turinio loginė seka gali būti nenuosekli.

Svarbiausia mintis tinkamai išryškinama tik

kai kuriose pastraipose. Pavieniai elementai

jungiami į į grandininę minčių seką. Kartais

mintis gali šokinėti. Skirstymas į pastraipas

kartais netinkamas.

Žodyno mokama užtektinai, kad pavyktų

paaiškinti svarbiausius dalykus. Vartojama

dažniausia leksika, vyrauja paprastos leksinės-

gramatinės struktūros, pasitaiko viena kita

sudėtingesnė struktūra ar retesnis žodis. Gana

nuosekliai laikomasi neutralaus registro.

Daroma klaidų ir sudėtingose,

ir paprastose struktūrose.

Visas tekstas iš esmės

suprantamas, tačiau rašinyje

gali pasitaikyti viena kita

nesuprantama vieta.

10-12 klaidų

4-6 rašybos ir/ar

skyrybos klaidų

1

tšk.

Dalis turinio atitinka temą.

Mintys reiškiamos

suprantamai, tačiau

pasitaiko nerišlių minčių.

Turinys dėstomas gana padrikai, sunku

įžvelgti loginę seką ir suprasti pagrindines

mintis. Teksto siejimo žodžių vartojama per

daug arba per mažai, juos vartojant gali būti

Žodyno užtenka reikšti asmenines mintis.

Vyrauja paprastas kasdienis žodynas ir

paprastos leksinės-gramatinės struktūros. Gali

būti sunku nustatyti registrą, nes vartojama

Daroma daug klaidų, bet

beveik visos mintys

suprantamos. Klystama

vartojant paprastas leksines-

7-9 skyrybos ir/ar

rašybos klaidų

31

Pagrindinės mintys gali

būti painiojamos su

paremiamosiomis

detalėmis. Kartais mintis

gali nutrūkti.

klystama. Skirstymas į pastraipas dažnai

netinkamas.

įvairaus oficialumo lygio žodžių.

gramatines struktūras.

13-14 klaidų

A2 0

tšk.

Tik dalis turinio atitinka

temą arba visas turinys

neatitinka temos. Kai kurias

mintis sunku suprasti, jos

gali būti nerišlios.

Paremiamosios detalės ir

pavyzdžiai dažnai

netinkami.

Loginė seka netinkama arba jos nesilaikoma.

Teksto siejimo priemonės vartojamos

netinkamai. Tekstas į pastraipas nesuskirstytas

arba tai daroma netinkamai.

Žodynas labai ribotas. Jį sudaro dažniausi

pavieniai žodžiai ir frazės. Painiojama

skirtingų registrų leksika, neatsižvelgiama į

žodžių stilistinius ypatumus.

Darama daug klaidų, jos

trukdo suprasti, kas norima

pasakyti.

15 ir daugiau

10 ir daugiau

klaidų rašybos

ir/ar skyrybos

klaidų

32

2 priedas. KALBĖJIMO UŽDUOČIŲ VERTINIMO LENTELĖ (maksimalus taškų skaičius: 20)

MONOLOGAS (maks. 8 taškai) DIALOGAS (maks. 7 taškai) ABI UŽDUOTYS (maks. 5 taškai)

Turinio atskleidimas,

išsamumas.

Žodyno turtingumas ir

įvairovė.

(maks. 4 taškai)

Pasisakymo sklandumas ir

rišlumas

(maks. 4 taškai)

Komunikacinių

intencijų realizavimas

(maks. 3 taškai)

Sąveika ir lankstumas

(maks. 4 taškai)

Kalbos priemonių

taisyklingumas

(maks. 3 taškai)

Tarimas ir

intonavimas

(maks. 2 taškai)

B2 4 tšk. Turinys išsamus, pateikiama

pavyzdžių ir detalių.

Žodynas pakankamai platus,

mintys reiškiamos aiškiai ir

taip, kad beveik nepastebima,

jog kalbėjimas yra ribojamas

kalbinių išteklių. Mintys

formuluojamos vartojant

įvairias leksines-gramatines

struktūras; laisvai

perfrazuojama, jei trūksta

žodyno.

Komunikuoja spontaniškai,

natūraliu tempu, dažnai itin

laisvai ir lengvai reiškia

mintis net ir tada, kai šneka

daugiau ir kalba yra

sudėtinga.

Veiksmingai vartojami

diskurso žymikliai ir teksto

siejimo žodžiai, siekiant

parodyti minčių sąsajas ir

pabrėžti pagrindinę mintį.

Tinkamai pradedamas,

palaikomas ir pabaigiamas

pokalbis. Veiksmingai imamasi

iniciatyvos. Vartojama įvairių

sustabarėjusių (gatavų) frazių,

pvz., Sunku pasakyti... / Geras

klausimas... tam, kad būtų

laimima laiko ir išlaikoma

iniciatyva, kol formuluojama,

ką atsakyti. Įtraukiamas

pašnekovas, komentuojami jo

pasakymai.

3 tšk. Turinys gana išsamus,

stengiamasi teiginius pagrįsti

pavyzdžiais ar detalėmis.

Žodynas pakankamai platus,

nors mintys ne visada

formuluojamos įvairiai, o dėl

žodyno spragų kartais

akivaizdžiai sudvejojama ar

perfrazuojama, ar

pasikartojama, tačiau tai

nereikalauja didelių pastangų.

Kalba gana tolygiu tempu,

ilgesnių pauzių pasitaiko

retai, jos dažnesnės tarp

sakinių. Ilgiau kalbant,

mintis gali šiek tiek šokinėti,

trūkinėja nuoseklus

dėstymas. Vartojamas

ribotas siejimo priemonių

kiekis. Diskurso žymikliai

vartojami, bet ne visada

tinkamai.

Komunikacinis tikslas

pasiekiamas. Pakanka

kalbinių išteklių aiškiai

dėstyti mintis, pasverti

skirtingus pranašumus ir

trūkumus. Išreiškiamos

mintys ir nuomonė,

vertinamos alternatyvos.

Tinkamai ir aiškiai

pateikiama sudėtinga ir

smulki informacija.

Tinkamai palaikomas pokalbis

ir reaguojama į pasiūlymus.

Apibendrinami pokalbio

rezultatai ir tokiu būdu

nenukrypstama nuo temos.

Sustabarėjusių (gatavų) frazių

vartojama, tačiau ne visada

tinkamai. Komentuojami

pašnekovo pasakymai.

Gramatika ir žodžiai

vartojami gerai, klaidos

retos. Klystama vartojant

sudėtingesnes

konstrukcijas, o suklydus

dažniausiai pasitaisoma.

B1 2 tšk. Turinys siauras, kalbama

paviršutiniškai ir

apibendrintai, be pavyzdžių.

Žodynas ribotas, tačiau jo

pakanka paaiškinti

svarbiausius minties ar

problemos aspektus ir reikšti

Mintis reiškia palyginti

laisvai, tačiau dėl

formulavimo sunkumų

dažnai stabteli, ieško

tinkamo žodžio.

Sieja trumpesnius paprastus

elementus į rišlią grandininę


pasiekiamas iš dalies.

Trumpai komentuojamas

pašnekovo požiūris.

Lyginamos alternatyvos,

svarstant, ką daryti.

Keičiamasi tiesmuka

Palaikomas pokalbis, tačiau jo

sėkmė priklauso nuo

pašnekovo.

Pakartoja dalį to, ką sakė

pašnekovas, kad parodytų, jog

suprato ir kad padėtų plėtoti

mintis tam tikra tema.

Pasitaiko nesisteminių

klaidų, menkų sakinio

sandaros trūkumų, bet jie

gana reti ir nesukelia

nesusipratimų.

Nepasitaisoma suklydus

vartojant sudėtingesnes

Tartis ir intonacija

aiški, natūrali.

33

mintis abstrakčiomis temomis.

Vengiant pasikartojimo,

bandoma perfrazuoti.

minčių seką. Diskurso

žymikliai vartojami retai

ir/ar netinkamai. Vietoj jų –

daromos pauzės.

faktine informacija,

perteikiama smulki

informacija.

Sustabarėjusios (gatavos)

frazės vartojamos retai arba

kartojamos tos pačios.

Atsižvelgia į pašnekovo

pasiūlymus, į juos reaguoja.

konstrukcijas.

1 tšk. Turinys labai siauras, į temos

klausimus atsakoma tik iš

dalies.

Žodynas leidžia šiek tiek

dvejojant ir perfrazuojant, ne

visada sėkmingai, išsakyti

savo mintis, tačiau žodyno

ribotumas verčia dažnai

kartotis arba kartais dėl to

netgi sunkiai formuluojamos

mintys.

Kalbama su labai

akivaizdžiomis pauzėmis ir

stabtelėjimus ieškant

gramatinių konstrukcijų bei

žodžių ir taisantis. Į rišlią

grandininę minčių seką

sujungiamos atskiros frazės

ar mintys, nors tai daroma ne

visada. Diskurso žymikliai

vartojami netinkamai.


pasiekiamas iš dalies.

Suprantamai, tačiau

glaustai pasakoma

asmeninė nuomonė.

Pokalbio sėkmė

priklauso nuo pašnekovo.

Perteikiama tiesmuka

faktinė informacija, bet

sunkiai perteikiama

smulki informacija.

Palaikomas paprastas pokalbis.

Dažniau kartojama tai, ką

pasakė pašnekovas.

Sustabarėjusių (gatavų) frazių

nevartojama.

Vartojamos paprastos

konstrukcijos, tačiau ir tada

klystama. Klaidos kartais

trukdo suprasti, kas norima

pasakyti.

Sudėtingesnių konstrukcijų

vartojama retai.

Tartis gerai

suprantama, net jei

kartais akivaizdus

kitos kalbos akcentas

ir tariant retkarčiais

klystama. Klaidos

netrukdo suprasti,

kas sakoma.

A2 0 tšk. Kalbėjimas nesiekia 1 taško

aptarčių.

Turinys nepakankamas.

Žodynas per siauras, kad būtų

įmanoma pasisakyti nurodyta

tema. Vartojamos tik

elementarios struktūros.

Nesiekia 1 taško aptarčių.

Kalba taip, kad būtų

suprastas, nors daro daug

pauzių, vis mėgina iš naujo,

performuluoja.

Vartoja tik dažniausius

jungtukus paprastiems

sakiniams ar žodžiams sieti

(ir, bet, todėl, kad).

Nesiekia 1 taško

aptarčių.


nepasiekiamas.

Teikiami pasiūlymai,

sutinkama ar

nesutinkama su

pašnekovo pasiūlymais.

Perteikiama skurdi

asmeninė informacija.


Parodoma, kad suprantamas

pašnekovas. Paprašoma

dėmesio, kad turėtų galimybę

įsiterpti. Atsakinėjama su

pašnekovo pagalba.


Vartoja tik paprastas

gramatines formas, bet

nuolat daroma elementarių

klaidų. Vartojant

sudėtingesnes konstrukcijas

visuomet klystama. Dėl

dažnų klaidų pašnekovui

sunku suprasti, kas norima

pasakyti.

Nesiekia 1 taško

aptarčių.

Nepaisant pastebimo

kitos kalbos akcento,

apskritai tartis yra

pakankamai gera,

kad būtų aišku, kas

norima pasakyti, bet

pašnekovai kartais

turi paprašyti

pakartoti.

34

5.4. Kriterinių ribų skaičiavimas

Modelyje numatytos dvi rašymo užduotys, kurių kiekviena turėtų atitikti skirtingus pasiekimų lygius pagal

Bendruosius Europos kalbų metmenis, t. y. B1 ir B2 lygius. Tad iš pirmosios rašymo užduoties kandidato surinkti

taškai parodys, kokiu mastu/apimtimi tas kandidatas siekia B1 lygį ir, atitinkamai, antrosios užduoties rezultatas

leis daryti išvadas apie kandidato rašytinės kompetencijos atitiktį B2 lygiui. Pavyzdžiui, I rašymo užduotyje

maksimalus surenkamų taškų skaičius gali būti 16 taškų. Minimalus taškų skaičius pagal atskirus asmeninio

laiško vertinimo kriterijus yra 1 (turinys), 1 (teksto struktūra), 1 (kalbos vartojimas: įvairovė, tinkamumas) ir 1

(taisyklingumas), vadinasi už laišką 4 iš 16 taškų surinkęs kandidatas pagal pirmosios užduoties atlikimą galėtų

būti apibūdinamas tokiu teiginiu: „rašytinė kompetencija atitinka minimalius B1 lygio reikalavimus“. Jeigu

kandidatas už bent vieną kriterijų įvertinimas 0 taškų, siūloma laikyti, kad jis nesiekia B1 (jei tai pirmoji užduotis)

lygio.

5.5. Komentarai ir vertinimo skalių sąsajos „Metmenimis“

Modelyje numatytos dvi rašymo užduotys, kurių kiekviena turėtų atitikti skirtingus pasiekimų lygius pagal

Bendruosius Europos kalbų metmenis, t. y. B1 ir B2 lygius. Tad iš pirmosios rašymo užduoties kandidato surinkti

taškai parodys, kokiu mastu/apimtimi tas kandidatas siekia B1 lygį ir, atitinkamai, antrosios užduoties rezultatas

leis daryti išvadas apie kandidato rašytinės kompetencijos atitiktį B2 lygiui. Pavyzdžiui, I užduotyje maksimalus

surenkamų taškų skaičius gali būti 12 (16 taškų). Minimalus taškų skaičius pagal atskirus asmeninio laiško

vertinimo kriterijus yra 1 (turinys), 1 (teksto struktūra), 3 (kalbos vartojimas: įvairovė, tinkamumas,

taisyklingumas), vadinasi už laišką 5 iš 12 (16) taškų surinkęs kandidatas pagal pirmosios užduoties atlikimą

galėtų būti apibūdinamas tokiu teiginiu: „rašytinė kompetencija atitinka minimalius B1 lygio reikalavimus“.

Atitinkamai surinkus bent po vieną tašką už kiekvieną kriterijų II užduotyje, t. y. būtų 5 iš 18 (24) taškų, būtų

galima teigti, kad „kandidato rašytinė kompetencija atitinka minimalius B2 lygio reikalavimus“. Jeigu kandidatas

kurioje nors užduotyje už bent vieną kriterijų įvertinimas 0 taškų, siūlyčiau laiktyti, kad jis nesiekia B1 (jei tai

pirmoji užduotis) ar B2 (antroji užduotis) lygios.

Vertinimo lapuose vertintojai turėtų įrašyti taškus atskirai už kiekvieną kriterijų, ir tuomet būtų gana paprasta

nustatyti darbus, kurie pagal surinktus taškus tenkina minimalius vieno ar kito lygio pasiekimus.

5.6. Vertinimo pagrįstumo, patikimumo ir atsakymų tikslumo užtikrinimo procedūrų aprašas

Vertinimo pagrįstumas (validumas, angly. validity) suprantamas „kaip mastas, kiek testas matuoja tai, ką turi

matuoti“ (Pribušauskaitė ir Vilkienė 2006: 31, taip pat Hughes 2003: 26). Tai labai plati sąvoka, apimanti daug

skirtingų pagrįstumo aspektų ar tipų. Kuo daugiau jų nustatoma analizuojant testą, tuo tas testas laikytinas

pagrįstesniu (validesniu). Tiriant testus dažniausiai nustatomas konstrukto pagrįstumas (ar testas iš tiesų testuoja

vieną ar kitą gebėjimą), turinio pagrįstumas (ar testo turinys atitinka egzamino programą ar kitą testo

specifikaciją), nuspėjamasis pagrįstumas (ar testo rezultatai koreliuoja su kitu kalbos gebėjimų testu). Pagrįstumo

tipų esama daug, tačiau egzaminą vykdančios institucijos dažniausiai renkasi tirti tik kelis svarbiausius tipus.

Testo pagrįstumui įvertinti ir nustatyti reikalinga viena pagrindinė sąlyga – testas turi būti išbandomas, o

bandomojo testavimo rezultatai bei duomenys naudojami įvertinti, ar testas yra pagrįsta (validi) priemonė vieno ar

kito gebėjimo tikrinimui. Tam reikia ilgesnio negu vienerių metų testų rengimo ciklo, kuris ir užtikrintų, kad

taikomos bent minimalios vertinimo pagrįstumo užtikrinimo procedūros. Kaip kitaip būtų įmanoma patikrinti

pagrįstumą kriterijaus atžvilgiu (Pribušauskaitė ir Vilkienė 2006: 32), jei nėra bandomojo testo rezultatų?

Pagrįstumo (validumo) tyrimas post factum testą administruojančiai institucijai dažnai tėra jau įvykdyto testo

trūkumų konstatavimas ir pamokos ateičiai. Tačiau siekiant kokybės, matyt, būtų prasminga pagrįstumo tyrimą

perkelti į užduoties bandymo etapą.

Vienintelis šiuo metu bent minimaliai paisomas pagrįstumo užtikrinimo procesas sietinas su turinio validumu.

Stengiamasi, kad užduotis apimtų kuo margesnį ir įvairesnį programoje numatytų temų, tikrinamų kompetencijų,

užduočių tipų ir t. t. spektrą – būtent tai ir lemia turinio validumą.

Vertinimo patikimumas (angl. reliability) siejamas su tuo, ką teste daro vertintojai, t. y. ar visi vienodai supranta

ir taiko vertinimo kriterijus, ir ką teste daro kandidatai, t. y. ar visi vienodai supranta užduoties pateiktį ir pateikia

reikiamo formato/apimties atsakymus (Hughes 2003: 36-50). Vadinasi, patikimumas užtikrinamas dviem keliais:

apmokant vertintojus vienodai interpretuoti vertinimo skales ir mažinant jiems tenkantį aritmetinių skaičiavimų

krūvį (kad mažiau pavargtų ir ilgiau gebėtų gilintis į analitinės skalės kriterijus) ir užduotimi ribojant kandidatų

35

atsakymų laisvę, pvz., „pateikite DU argumentus už ir VIENĄ prieš“ arba „įrašykite vieną žodį tiksliai taip, kaip

jis pasakomas įraše“. Jei vertintojų mokymai Lietuvoje jau seniai nėra jokia naujovė, ir vertinimo procesas turi

savo nusistovėjusią tvarką, kurią, panašu, priima ir visuomenė, ir patys vertintojai, tai antrasis patikimumo

didinimo kelias yra sunkesnis.

Norint parengti tokią užduotį, kurioje neliktų skirtingų atsakymų variantų, būtinas užduoties išbandymas.

Užduočių rengėjams beveik neįmanoma numatyti visų galimų atsakymų variantų, kurie, pagal šiuo metu

galiojančią tvarką, pradedami fiksuoti vos tik prasidėjus vertinimo procesui. Tai gerokai ir apsunkina vertinimą, ir

kelia visuomenėje pagrįstų abejonių užduoties kokybe.

6. Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino kandidatų darbų vertinimo

proceso aprašas

6.1. Pagrindiniai atliktos užduoties vertinimo procesai 2008–2012 m.

Kad bet kokio dalyko VBE vertinimas būtų sėkmingas, reikia turėti profesionalią vertintojų komandą.

Pasirengimas užsienio kalbos BE vertinimui prasideda nuo vertintojų, vyresniųjų vertintojų bei vertintojų grupių

sąrašų sudarymo ir patvirtinimo. Žemiau pateikiama galima šio darbo eiga. Šiuos darbus daugiausia atlieka

vertinimo komisijos pirmininkas.

1.1 Kandidatų darbų ir vertintojų skaičiaus subalansavimas.

Pagal užsiregistravusių kandidatų skaičių NEC ir dalyko VBE kandidatų darbų vertinimo komisijos

pirmininkas numato bendrą vertintojų skaičių ir vertinimo centrų skaičių bei jų vietą. Vertintojų skaičius turi

būti pakankamas, kad per centralizuotam vertinimui numatomas darbo dienas be įtampos ir kokybiškai būtų

atliktas pirmasis ir antrasis visų kandidatų darbų vertinimas.

1.2. Užsiregistravusių vertintojų sąrašo peržiūra: vertintojų atrinkimas, jų suskirstymas į centrus pagal

gyvenamąją vietą (jei yra daugiau nei vienas vertinimo centras) bei pateikimas NEC.

1.3. Vyresniųjų vertintojų su kontaktais sąrašo kiekvienam vertinimo centrui sudarymas ir pateikimas NEC.

1.4. Vertinimo grupių kiekviename vertinimo centre sudarymas ir pateikimas NEC.

1.5. NEC sudaryto užsienio kalbų BE vertinimo sesijos tvarkaraščio papildymas, numatant kas dirbs su iškeltais

darbais, pakartotinės sesijos vertinime, su apeliacijomis ir t.t. (Žr. 8 lentelė Vertinimo sesijos tvarkaraščio

papildymas)

8 lentelė. Vertinimo tvarkaraščio papildymas

EIGA KADA KAS VERTINA

Pagrindinės sesijos vertinimas visi NEC direktoriaus įsakymu

patvirtinti vertintojai

Pakartotinė sesija

Darbų iškėlimai

Pakartotinės sesijos vertinimas

Pakartotiniai iškėlimai

Rezultatų skelbimas

Apeliacijų peržiūra

2. Vertinimo centrų parinkimas ir vertintojų apgyvendinimas

Vertinimo kokybei didelę įtaką daro tinkamos darbo sąlygos - vertinimui pritaikytos patalpos, triukšmo

nebuvimas vertinimo proceso metu, tinkami patogūs stalai ir kėdės, ir t.t. bei normalios apgyvendinimo sąlygos

atvykusiems vertintojams. Vilniaus m. 2009 m. ypač pasiteisino vertintojų organizuotas atvežimas į vertinimo

centrus ir išvežimas iš jų.

36

3. Užsienio kalbos BE kandidatų atsakymų lapų ir vertinimo lapų apskaitos žiniaraščio parengimas

2011 m. užsienio kalbos (anglų) VBE vertinime buvo įdiegtas kandidatų atsakymų lapų ir vertinimo lapų

apskaitos žiniaraštis, kurio naudojimas didino kiekvieno vertintojo atsakomybę ir atskaitomybę. (Žr. 9 lentelė

Kandidatų atsakymų lapų ir vertinimo lapų apskaitos žiniaraštis)

DATA: ………..…. Aplanko Nr. ……………….…....

Vyr. vertintojas (vardas, pavardė): ………………………………………………….

Centras, grupė: ………………………………………….…………………………..

9 lentelė. Kandidatų atsakymų lapų ir vertinimo lapų apskaitos žiniaraštis

Vertintoj

o

pavardė,

vardas;

ID ir

lipdukų

serijos

numeris

Paėmė-

kandidatų

atsakymų

lapų

skaičius

Vertintojo

parašas Grąžino -

kandidatų

atsakymų

lapų

skaičius

Grąžino

Vertinimo

lapų

skaičius

Vertintojo

parašas

Vertinimo lapų

užpildymo kokybė:

pažymėtas 1 ar 2 vert.,

nėra pribraukymų,

užpildyti visi

reikalingi langeliai (+ )

arba (-) su pastaba

Vyr.

vertint

ojo

paraša

s

Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) BE pirmininko, pavaduotojų ir vyr. vertintojų atsakomybės

sričių nustatymas. (Žr. 10 lentelė Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) BE pirmininko, pavaduotojų

ir vyr. vertintojų atsakomybės sritys)

10 lentelė. Anglų VBE pirmininko, pavaduotojų ir vyr. vertintojų atsakomybės sritys.

PIRMININKO PAVADUOTOJŲ VYR. VERTINTOJŲ

I. Vertinimo proceso valdymas

1.1 Vertinimo proceso organizavimas,

monitoringas / stebėsena ir kontrolė.

I. Darbas prieš vertinimą –

sąrašų sudarymas

1.1 Pirminis Centro vyr.

vertintojų ir vertintojų

sąrašų sudarymas pagal

rajonus ir pateikimas

pirmininkui.

I. Darbas prieš vertinimą.

1.1 Vertintojų sąrašų tikslinimas.

1.2 Centro / ų vyr. vertintojų ir

vertintojų sąrašų pateikimas NEC.

1.2 Antrinis Centro (išbraukus

atsisakiusius vertintojus ir

suderinus su NEC

patvirtintu) vyr. vertintojų

ir vertintojų sąrašų

pateikimas pirmininkui.

1.2 Sąrašų pateikimas

pirmininkui/pavaduotojams.

1.3 VBE užduoties atlikimas.

1.3 Vertinimo proceso koordinavimas

ir ryšio palaikymas tarp centrų.

1.4 Problemų sprendimas dėl

nekokybiško vertintojų, vyr.

vertintojų ar pavaduotojų darbo.

1.5 Vertinimo proceso įvertinimas bei

tobulinimas.

1.3 Centro vertintojų grupių

sudarymas kiekvienam

vyr. vertintojui ir


1.4 Dalyvavimas pirminiame

vertinimo instrukcijos tikslinimo

seminare

II. Vertinimo kokybės užtikrinimas

2.1 Pavaduotojų ir vyr. vertintojų

komandos sudarymas.

2.2 Vertintojų, vyr. vertintojų

apmokymas, standartizavimas.

2.3 Vertinimo instrukcijos

papildymas, tobulinimas.

II. Darbas prieš vertinimą –

standartizavimo seminarų

vertintojams ir vyr.

vertintojams rengimas

2.1 Kandidatų darbų

pavyzdžių atranka

standartizavimo

seminarams.

2.2 Atrinktų darbų vertinimas

ir standarto nustatymas.

2.3 Metodinės medžiagos

seminarams rengimas.

2.4 Seminarų vedimas.

II. Darbas prieš vertinimą-

informacijos vertintojams

teikimas

2.1 Supažindinimas su papildyta

vertinimo instrukcija ir pagalbos

vertintojui aptarimas.

2.2 Kelių atrinktų darbų

įvertinimas bei vertinimo

standartizavimas (ar vieno laiško

ir vieno rašinio, atsižvelgiant į tai,

ar grupėse yra naujų vertintojų).

37

III. Išlaikymo ribos aptarimas

3.1 Dalyvavimas vertinimo komisijos

posėdžiuose.

3.2 Vertintojų siūlymų dėl išlaikymo

ribos apibendrinimas.

3.3 Šių metų rezultatų statistinių

duomenų interpretavimas ir

palyginimas su ankstesnių metų

rezultatais.

3.4 Išlaikymo ribos/ribų aptarimas

VBE vertinimo komisijoje.

III. Efektyvaus darbo

vertinimo centre

užtikrinimas

3.1 Aplankų ir kandidatų

darbų skaičiaus apskaita,

kiekvienos grupės tikrinamų ir

patikrintų aplankų numerių

registracija 1-jo ir 2-jo

vertinimo metu.

3.2 Vyr. vertintojų darbo

organizavimas ir jų darbo

grupėse kontrolė:

3.2.1 Efektyvus vyr.

vertintojų informavimas apie

pokyčius vertinimo

instrukcijoje ir kontrolė, ar jie

taikomi vertintojų.

3.2.2 Informacijos iš vyr.

vertintojų apie grupių darbą

surinkimas (darbo tempas,

problemos-vertinimo ir

vertintojų asmenybių, darbo

sąlygos, t.t.)

3.3 Atsakomybė už darbo

drausmės pažeidimus

centre.

Vertintojų anketų apie

vertinimo procesą suvedimas ir


III. Efektyvaus darbo vertinimo

centre užtikrinimas

3.1 Aplankų ir kandidatų darbų

skaičiaus apskaita, kiekvienos

grupės tikrinamų ir patikrintų

aplankų numerių registracija 1-jo

ir 2-jo vertinimo metu.

3.2 Vertintojų darbo

organizavimas ir jų darbo

kokybės kontrolė.

3.3 Vertintojų informavimas apie

pokyčius vertinimo instrukcijoje

3.4 Informacijos pateikimas apie

grupių darbo efektyvumą ir

kokybę pavaduotojams.

3.4 Atsakomybė už darbo

drausmės pažeidimus grupėje .

3.5 Vertintojų anketavimas .

4. Darbo vertinimo centre organizavimas.

Tinkamas vertinimo centro administravimas kelia vertinimo efektyvumą ir kokybę. Dalyko VBE vertinimo

komisijos pirmininkas (ir pavaduotojas/ai, jei tokie yra) numato vertinimo centro darbo režimą, su vyr.

vertintojais aptaria pirmojo ir antrojo vertinimo proceso organizavimą. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti vertinimo

grupių suformavimui, iš anksto subalansavus patirtį turinčių ir naujų vertintojų skaičių grupėje. Tai ypač svarbu

tuo atveju, kai vertinimo centre dirba daug vertinimo grupių ir siekiama tolygaus darbo.

Vertinimo grupė – tai komanda, kurioje kiekvienas vertintojas ir vyr. vertintojas yra atsakingas už savo ir

grupės vertinimo kokybę ir efektyvumą.

Pavyzdžiui, vertinant užsienio kalbos (anglų) VBE 2008–2011metais, darbas vertinimo grupėse buvo

organizuojamas pagal žemiau pateiktas rekomendacijas ir buvo produktyvus.

Kandidatų darbus vertinti, laikantis vertinimo instrukcijos reikalavimų, atriboti vertintojo kompetenciją nuo

mokytojo kompetencijos.

Iškilus užduoties vertinimo instrukcijoje nenumatytiems atvejams ar kitoms su instrukcija iškilusioms

problemoms, apie tai pranešti vyresniajam vertintojui.

Vertinimo instrukcija papildoma pirmąją darbo dieną, pasiūlymus komisijos pirmininkui bei pavaduotojams

gali teikti visi vertintojai ir vyr. vertintojai.

Antrąją darbo dieną papildyta vertinimo instrukcija tampa oficialiu dokumentu, kurio visi vertintojai privalo

vieningai laikytis.

Darbo dienos pradžioje vertintojas, gavęs kandidatų atsakymų lapų tam tikrą skaičių, perskaičiuoja juos ir

patvirtina gautą skaičių parašu dienos apskaitos žiniaraštyje.

38

Iš vertinimo patalpos darbo dienos pabaigoje vertintojas išeina, tik kai vyr. vertintojas suskaičiuoja jo atsakymų ir

vertinimo lapus. Sutapus paimtų ir grąžintų kandidatų atsakymų lapų ir vertinimo lapų skaičiams, vertintojas ir

vyr. vertintojas pasirašo tos dienos apskaitos žiniaraštyje.

Laikytis darbo drausmės: darbą pradėti ir baigti numatytu laiku.

Pietų pertraukai skiriama 1 val.

UK VBE pagrindinės vertinimo sesijos grafikas

11 lentelė. Pagrindinės vertinimo sesijos grafikas

DATA, savaitės diena DARBO LAIKAS

- dėl ankstesnės vertintojų darbo pradžios ir pabaigos turi būti informuojamas komisijos pirmininkas ar

pavaduotojas;

- grupė išeina pietauti vienu metu;

- vertinant kandidatų darbus, laikytis rimties, netrukdyti kitų vertintojų, garsiai komentuojant, išsakant savo

nuomonę, ir t.t.

- vertinimo patalpoje mobilių telefonų garsas turi būti išjungtas.

Iškilus bet kokiems asmeniniams klausimams, tiesiai kreiptis į grupės vyr. vertintoją.

Laikytis darbo etikos: nepiktnaudžiauti pokalbiais mobiliuoju telefonu, rūkymo ar kavos pertraukėlėmis, nes tai

daro įtaką vertinimo kokybei ir efektyvumui.

Iš vertinimo patalpos vertintojai negali išsinešti kandidatų atsakymų lapų.

Paskutinę darbo dieną visos vertinimo grupės savo centre darbą baigia kartu.

Vertintojai ir vyr. vertintojai neskleidžia ir nekomentuoja informacijos, susijusios su vertinimu ir kandidatų

darbų turiniu.

6.2. Vertinimo proceso kaita 2013–2015m.

Naujų technologijų įdiegimas ir panaudojimas padarytų vertinimo procesą objektyvesnį, veiksmingesnį bei keltų

kandidatų darbų vertinimo kokybę.

1. Elektroninis vertinimas populiarėja pasaulyje ir turi daug privalumų:

padaro vertinimą tikslesniu, dingsta aritmetinės skaičiavimo klaidos, yra spartesnis, greitina rezultatų paskelbimą,

jį lengviau administruoti, lengviau vesti įvertintų ir neįvertintų darbų apskaitą, yra taupesnis už įprastą, nes

atkrenta transporto ir vertintojų apgyvendinimo išlaidos, leidžia patikrinti vertinimo kokybę proceso metu,

užtikrina kandidato darbo saugumą, lengviau atlikti egzamino statistinę analizę ir t.t.

2. Egzaminų apeliacijų sistema nėra pakankamai skaidri: būtinas kandidatų brandos egzamino darbų viešinimas.

VBE sistema taptų skaidresnė, jei kandidatas turėtų galimybę pamatyti savo įvertintą atsakymų lapą NEC

interneto svetainėje (su autorizuota kandidato prieiga), įsitikinti centralizuoto vertinimo objektyvumu ir tik tada

nuspręsti dėl apeliacijos teikimo. Apeliacija būtų priimama ne visam darbui, o tik atskiriems užduoties

klausimams.

3. Vertinimas kompiuterio ekrane – naujo tipo vertinimas, todėl jam reikia naujų įrankių ir vertinimo

kompetencijos.

3.1. Pavyzdžiui, Markin Word-o programa, naudojama personaliniame kompiuteryje, leidžia atsisiųsti kandidato

rašymo darbą ( pvz., rašinėlį) ir vertinti, naudojant įrankių juostą – klaidų žymėjimo simbolius. Užbaigus

vertinimą, Marking išsaugo dokumento kopiją (XHTML), o vertintojo pažymėtos klaidos išryškėja dėl kitos

spalvos.

Taip atrodo vertintojo vertintas tekstas kompiuterio ekrane:

39

Ši programa yra patogi ir lengva naudoti ir mokytojui, ir mokiniui, bet labiau tiktų mokymo procese. Mokytojai

priprastų vertinti kompiuterio ekrane, suformuotų e-vertinimo įgūdžius, kurie praverstų vertinant VBE kandidatų

darbus.

Kita profesionalesnė programa - DRS e-Marker®., su kuria vertinami nuskenuoti kandidatų darbai. Ši programa

leidžia atskirti, sugrupuoti klausimus pagal sunkumą ar kitus požymius ir pateikti vertintojų grupėms vertinti.

DRS e-Marker®. atlieka 3-jų tipų segmentuotą vertinimą: auto-vertinimą (vienos raidės ar žodžio atsakymus vertina kompiuteris),

kelių žodžių atsakymai, diagramos (vertina apmokyti vertintojai, gali būti net kito dalyko vertintojai) ir sudėtingesni atsakymai,

reikalaujantys dalyko žinių (vertina tik specialistai).

Ši programa taip pat turi apsaugos funkciją, leidžia stebėti vertinimo procesą ir jį kontroliuoti, perskirstyti darbų kiekį

vertintojams e-būdu, patikimai fiksuoja rezultatus, palengvina apeliacijų organizavimą, mokiniams gali pateikti

daug papildomos dalykinės informacijos.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad toks atskirų klausimų specializuotas vertinimas yra patikimesnis. Nepaisant

specializuoto vertinimo privalumų, kvalifikacijos kėlimo ir patirties įgijimo prasme, visos užduoties vertinimas

mokytojams yra palankesnis, nes vertintojas įgyja patirties vertinti tiek uždarojo, tiek atvirojo tipo užduotis.

Vertindamas rašymo užduotis pagal vertinimo lentelėje apibrėžtus kriterijus, vertintojas ugdo gebėjimą vertinti

pagal standartus.

Reikėtų plačiau pasidomėti e-vertinimo galimybėmis, tokias paslaugas tiekiančiomis kompanijomis, atsirinkti

elektroninio vertinimo programas bei jas išbandyti. Taigi, naujasis vertinimo reformos etapas neabejotinai susijęs

su elektroniniu ir Internetiniu vertinimu („electronic and online marking“).


1. Vertintojų atrankos kriterijai

Atrenkant vertintojus visų pirma reikėtų atsižvelgti į jų turimas dalykines žinias ir gebėjimus, vertinimo patirtį

bei motyvaciją. Net ir turėdami visus aukščiau pateiktus reikalavimus, ne visi pedagogai gali dirbti vertintojais.

Dirbant vertintoju, visų pirma reikia atsiriboti nuo mokytojo patirties. Bruožai, apibūdinantys gerą mokytoją –

originalus, išradingas, kūrybingas, suprantantis, atjaučiantis, pasirengęs padėti, turintis asmeninį požiūrį į

egzamino užduotis ir į egzaminą laikantį mokinį – neatitinka gero vertintojo apibūdinimo. Vertinimo procese

vertintojas tarsi netenka asmenybės spalvų, jis turi atsiriboti nuo teigiamų ar neigiamų asmeninių emocijų, nuo

savo požiūrio į egzamino užduotį bei jo nuomone galimus atsakymus vertinimo instrukcijoje, ir tapti vienu iš

daugelio vertintojų, efektyviai dirbančiu vertintojų komandos nariu. Tokie bruožai, kaip pozityvus nusiteikimas,

susikaupimas, tinkamas pasirengimas, pripažinimas, kad vertinimo instrukcija yra pagrindinis vertinimo sesijos

40

dokumentas, atidumas, produktyvumas, atsakingas požiūris ne tik už savo, bet ir visos vertintojų komandos darbą,

siekimas kuo didesnio vertinimo patikimumo,- apibūdintų vieną iš vertintojų atrankos kriterijų-etines profesines

nuostatas. (Žr. 12 lentelė Naujų vertintojų atrankos kriterijai)

12 lentelė Naujų vertintojų atrankos kriterijai

Kompetencija(-os) Gebėjimas

Dalykinės žinios ir

supratimas

dirba 11-12 kl. (3-4 gimnazijos kl.), pirmenybė teikiama dalyko

vyresniojo mokytojo ar aukštesnės pedagoginės kvalifikacijos

vertintojui. Mažesnę patirtį jauni pedagogai galėtų tapti vertintojais

pagal e-standartizavimo rezultatus bei mokyklos vadovų rekomendaciją.

Praktinės veiklos patirtis Mokinių rengimas užsienio kalbos VBE egzaminui mokykloje pagal

Brandos egzaminų programą, mokyklinių rašto darbų vertinimas pagal

vertinimo lenteles, bandomųjų egzaminų rengimas ir vertinimas

mokykloje, dalyvavimas vertinimo standartizavimo seminaruose, VBE

vertinimo mokymuose ir VBE vertinime.

Pirmenybė teikiama gerai užsirekomendavusiems ir pagal vertinimo

statistiką nenukrypstantiems nuo vidurkio ankstesnių metų VBE

kandidatų darbų vertintojams.

Etinės-profesinės

nuostatos

gebėjimas dirbti grupėje – turi bendravimo ir bendradarbiavimo

įgūdžių, geba vertinti objektyviai, sąžiningai ir atsakingai, paisyti ne tik

asmeninio, bet ir grupės darbo efektyvumo, esant reikalui padėti kitiems

grupės nariams, vykdyti vyr. vertintojo nurodymus ir atsižvelgti į vyr.

vertintojo pastabas. „Grupė tampa komanda tada, kai kiekvienas jos

narys pakankamai pasitiki savimi ir savo bendru indeliu į bendrą

darbą.“ Ričard Templar, „Vadovavimo tiesos“.

Vertintojo kandidatūrai pritaria mokyklos administracija, kuri registruodama NEC duomenų perdavimo sistemoje

KELTAS patvirtina, kad vertintojas yra pakankamai kompetentingas, susipažinęs su vertinamo dalyko egzaminų

programa bei Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarka.

6. Dalykinis vertintojų parengimas

2.1. Vertintojų kvalifikacijos kėlimas.

Siekiant gerinti vertintojų darbo kokybę ir kompetencijas svarbus vaidmuo tenka dalykiniam vertintojų

parengimui. VBE užsienio kalbų kandidatų darbų vertintojams būtinas kvalifikacijos tobulinimas, nes jie turi

išmanyti ir gebėti taikyti pagrindinius vertinimo principus: vertinti objektyviai, standartizuotai, gebėti suprasti ir

taikyti vertinimo instrukciją. VBE egzamino kokybę užtikrina ne tik kokybiška užduotis, bei ir kiekvieno

kandidato atliktos užduoties kokybiškas įvertinimas.

2.2. Mokslo metų eigoje ir prieš egzaminą būtina rengti VBE kandidatų darbų vertintojų apmokymus –

vertinimo standartizavimo seminarus, kuriuose vertintojai išmoktų/įprastų naudotis vertinimo lentelėmis,

nuosekliai taikytų vertinimo kriterijus, vertindami mokinių rašymo darbus bei atvirojo tipo užduotis.

Vertinimo standartizavimo seminarai yra vienas iš svarbiausių būdų vertinimo kokybei užtikrinti, t.y. vertinimo

patikimumo didinimui, mažinant pirmojo ir antrojo vertinimo skirtumus („Kai du daro tą patį, išeina ne tas

pats“, Publijus Terencijus“), bei vertinimo pagrįstumo ir efektyvumo gerinimui.

Seminaro metu mokytojai-vertintojai, aptarę praėjusių metų užsienio kalbos VBE vertinimo patirtį vertina

ankstesnių metų užsienio kalbų VBE užduotis, taip pasitikrindami individualaus vertinimo atitikimą standartui,

tobulina savo vertinimo kompetenciją, kuri prisideda prie VBE užsienio kalbos kandidatų darbų vertinimo

proceso efektyvumo bei vertinimo kokybės užtikrinimo. 2.3. Mokymasis vertinti elektroninėje aplinkoje

2011 m. NEC pasiūlė naują vertintojų mokymo būdą, naudojant elektroninę aplinką – kol kas ją išbandė nedidelis

skaičius vertinimo ekspertų ir įvertino ją teigiamai. Kiek ši mokymosi vertinti alternatyva bus efektyvi bei

naudinga mokytojams ir vertinimo procesui kol kas sunku pasakyti, nes priklausys nuo mokytojų aktyvumo,

gebėjimo savarankiškai dirbti ir praktinės naudos – maksimalaus priartėjimo prie standarto. Ar būtų realu pagal

joje vykstančius praktinius vertinimus atsirinkti vertintojus, sunku numatyti be atlikto tyrimo.

41

Tikėtina(-os) kompetencija(-os), kurią(-ias) įgis standartizavimo seminare dalyvavęs asmuo:

13 lentelė Vertinimo standartizavimo seminaro tikslai, metodai ir įvertinimo būdai

Seminare numatoma suteikti

žinių ir supratimo, gebėjimų bei

formuoti nuostatas

Kompetencija (-os) Mokymo

modelis

(mokymo(-osi)

metodai ir būdai)

Įgytos (-ų)

kompetencijos (-

ų) įvertinimo

būdai

Žinių ir supratimo įgijimas

(teorinė dalis)

Įgis teorinių žinių apie

vertinimo principus

(patikimumą, pagrįstumą,

efektyvumą).

Paskaita Pateiktos teorinės

medžiagos

aptarimas

Gebėjimų ugdymas (praktinė

dalis)

Įgis užsienio kalbų VBE

kandidatų darbų vertinimo

kompetenciją: gebės vertinti

naudojant vertinimo lenteles,

vertinti pagal standartus.

Teorinė dalis ir

savarankiškas

darbas.

Darbas grupėse

Savarankiškai

atliktų darbų

analizė

Nuostatų įgijimas (vertybinių,

etinių-profesinių nuostatų

teikimas ir įgijimas)

Tobulins vertintojo etiką.

Gebės suprasti vertintojo ir

mokytojo darbo skirtumus

Paskaita Pateiktos teorinės

medžiagos

aptarimas

2.3. Pirminis susipažinimas su VBE užduotimi

Vyr. vertintojai ir vertintojai patys privalo atlikti šių metų užduotį (be rašymo dalies) ir iki nurodytos datos

atsiųsti savo atsakymus ir komentarus pirmininkui ar pavaduotojui. Ypač svarbūs yra atvirųjų (klausymo,

skaitymo bei kalbos vartosenos) užduočių atsakymai, nes iškyla papildomi galimi teisingi variantai, kuriuos

reikia įtraukti į vertinimo instrukciją. Pilotinis užduoties išbandymas (pretesting), kuris dabar nėra vykdomas,

padėtų užduoties rengėjams pateikti kokybiškesnę vertimo instrukciją ir sutaupytų vertintojų laiką, tikslinant

vertinimo instrukciją po egzamino. Pilotinis vertinimas leistų vertintojams pateikti pavyzdinių ir/ar probleminių

rašymo užduočių.

2.4. Pirminis susipažinimas su kandidatų darbais, atsakymų ir vertinimo lapais.

Įvykus dalyko VBE, po to kai kandidatų darbai atvyksta į NEC (pirmieji po 1-2 dienų), pirmininkas (su

pavaduotojais ir/ar vyr. vertintojais) atsirenka kandidatų darbų atvirųjų užduočių bei rašto darbų vertinimui ir

standartizavimui.

2.5. Pirminis vertinimo instrukcijos tikslinimas

Pirminis vertinimo instrukcijos tikslinimo tikslas – pasirengti pagrindinei vertinimo sesijai, susipažinti su

einamųjų metų vertinimo proceso naujovėmis bei aptarti praėjusių metų užsienio kalbų VBE vertinimo patirtį:

pristatyti gerąją patirtį, iškelti vertinimo proceso ir administravimo problemas, taisytinas vietas vertinimo

instrukcijoje ir iki sesijos pradžios aptarti veiksmų planą su NEC.

Kelios dienos prieš UK valstybinio brandos egzamino pagrindinės sesijos vertinimą, vertinimo komisijos

pirmininkas (su pavaduotojais, jei tokie yra) veda instruktažą vyresniems vertintojams, kuriame trumpai

aptariama VBE užduotis, atvirųjų užduočių išryškėję atsakymų variantai, tikslinama uždarųjų, atvirųjų bei

rašymo užduočių vertinimo instrukcija, aptariamas vertinimo procesas, pavaduotojų , vyr. vertintojų ir vertintojų

pareigos.

Papildyta ir patikslinta VBE instrukcija su PAGALBA VERTINTOJUI pateikiama NEC ir tampa pagrindinės

vertinimo sesijos dokumentu vertintojams. Parengta papildyta instrukcija išsiunčiama visiems vertintojams prieš

pagrindinės sesijos pradžią.


Naujų vertintojų atrankos kriterijai iš esmės išliktų tokie patys kaip ir 2008–2012m. Naujovė būtų naujiems

vertintojams pateikti standartizavimo testą, kurį jie atliktų po standartizavimo seminaro. Kvalifikacijos kėlimas

42

galėtų būti tiek tradicinis- seminarų forma, tiek internetinis, naudojantis NEC sukurtomis vertinimo kokybės

gerinimo programomis.

6.5. Vertinimo strategijos 2015 m.

Numatant ateities vertinimo procesą reikia išnagrinėti ankstesnę vertinimo patirtį, perimti stipriąsias puses,

pamatyti problemas ir jas bandyti spręsti. Žemiau pateiktas klausimynas yra tik maža dalis to, ką reikia numatyti

bei įgyvendinti, kad vertinimas būtų kokybiškas ir efektyvus.

14 lentelė. Vertinimo proceso organizavimas

Klausimai Galimybės Įgyvendinimas

KUR Namie, dirbant su asmeniniu

kompiuteriu ar NEC kompiuteriu

Viename vertinimo centre

Keliuose vertinimo centruose

Priklauso nuo elektroninio

vertinimo sistemos įdiegimo ir

vertintojų gebėjimo ja naudotis

KIEK DIENŲ 5

Mažiau, nei 5

Daugiau, nei 5

Priklauso nuo dalyko kandidatų

skaičiaus, vertintojų skaičiaus bei

elektroninio vertinimo sistemos

naudojimo

KIEK KANDIDATO DARBŲ PER

DIENĄ

I-as vertinimas

II- as vertinimas

5-20

20-25

Reikėtų atlikti tyrimą, nes

dokumentuose nenustatyta

KAIP VERTINTI KANDIDATO

DARBĄ VIENAM VERTINTOJUI

Visas užduotis

Tik vieno tipo, atrinktus klausimus

Tik rašymo užduotis

Reikėtų atlikti tyrimą

Pvz. kandidato darbas gali būti

„sukarpytas“/diferencijuotas pagal

kelias atvirų klausimų grupes,

tokiu būdu vertintojai

specializuotųsi vertinti tik kelis

klausimus

KIEK VERTINTOJŲ VERTINA VIENO

KANDIDATO DARBO UŽDUOTIS

1

2

3

Reikėtų atlikti tyrimą, kiek darbų

vertinami trečiojo vertintojo

AR KT INSTRUMENTAI

NAUDOJIMAMI VERTINIME/

ELEKTRONINIS VERTINIMAS

Taip

Iš dalies

Ne

Didinti e-vertinimo svarbą, naudoti

e-vertinimą atviriems klausimams

ir kandidato sukurtam tekstui

vertinti

KIEK LT UŽ ĮVERTINTĄ

DARBĄ/DARBO DIENĄ

Mokėti už darbo dieną

Mokėti už kiekvieną įvertintą darbą

Mokėti atskirai už atvirojo tipo

užduočių bei rašymo užduočių

vertinimą ( rašiniai, laiškai)

Reikėtų atlikti tyrimą, ar pagerėtų

vertinimo kokybė atskirai vertinant

rašto darbus

Jei atskirtumėme rašto darbų

vertinimą, reikėtų nustatyti

įkainius už kiekvieną įvertintą

darbą

6.6. Diferencijuoto vertinimo modelis

Brandos egzaminų vertinimo organizavimas ir vykdymas yra didelis logistinis iššūkis NEC. Vertinimo kokybė ir

sparta yra du svarbiausi dabarties ir ateities vertinimo proceso tikslai, kuriems pasiekti ieškoma naujų pažangių

technologijų, vertinimo būdų, ir vienas iš jų yra diferencijuoto vertinimo modelis. Šis modelis buvo išbandytas

2012 m., vertinant bandomojo užsienio kalbų brandos egzamino tyrimo užduotį.

Iki šiol UK VBE vertinimo procesas nebuvo kompiuterizuotas, išskyrus teisingo atsakymo pasirinkimo iš kelių

pateiktų (multiple choice) vertinimą bei kandidatų darbų skenavimą (rusų, vokiečių VBE – 2011 m., anglų VBE –

2012 m.). Dabartinė vertinimo praktika yra tokia, kad vertintojai tikrina kandidatų atsakymus popieriuje, o ne

43

kompiuterio ekrane ir tikrina visas kandidato atsakymo lape atliktas užduotis, jame žymėdami bei sumuodami

tarpinius ir galutinius teisingus atsakymus.

6.6. Diferencijuoto vertinimo modelio organizavimas

Diferencijuoto vertinimo modelis gali veikti, jei yra galimybė vertinimą kompiuterizuoti. Tai būtų didelė naujovė,

nes vertintojas galėtų vertinti nuotoliniu būdu ir jo vertinimo kokybė galėtų būti kontroliuojama:

1. Kompiuterinės vertinimo programos/sistemos įdiegimas ir panaudojimas vertinimo procese leistų

vertintojams dirbti tiek namie, tiek centruose, kuriuose yra įrengtos kompiuterių klasės.

2. Vienas vertintojas vertintų tik tą užduoties dalį, kurią matytų kompiuterio ekrane.

3. Vertinimo komisijų pirmininkai ir vyr. vertintojai galėtų šios programos rėmuose atlikti jiems skirtas

kokybės gerinimo ir vertinimo efektyvumo kontrolės funkcijas.

Vertintojo veikla diferencijuoto vertinimo procese

1. Vertintojui skiriamas tik uždarųjų, tik atvirųjų ar rašto darbų vertinimas.

2. Prieš pradėdamas vertinti pagrindinės sesijos metu, vertintojas turėtų atlikti kelis bandomuosius

vertinimus ir palyginti savo vertinimą su standartizuotu.

3. Vertintojas, kurio vertinimas ženkliai skiriasi nuo standartizuoto, turėtų būti vyr. vertintojo

kontroliuojamas.

4. Jeigu rašto darbų vertinimas skiriasi per abi užduotis 3-mis taškais (ar kitu sutartu ir patvirtintu NEC

skirtumu), tokie darbai vertinami trečią kartą. Šį vertinimą atlieka vyr. vertintojas.

Diferencijuoto vertinimo privalumai:

1. Patikimesnis vertinimas dėl vertintojų „specializacijos“ – įsigilinimo į vertinamos užduoties reikalavimus,

jos atlikimo niuansų aptarimo ir suvokimo bei efektyvesnio vertinimo kriterijų „išlaikymo“ atmintyje.

2. Teikia nuolatinę informaciją apie vertintojo vertinimo kokybę – patikimumą, vertinimo nuoseklumą,

objektyvumą. Statistinius vertintojo rodiklius kompiuteris pateikia iškart, todėl, esant reikalui, galima

priimti sprendimus konkretaus vertintojo atžvilgiu, aptikti vertintojo silpnąsias vietas ir jam padėti.

3. Suteikia galimybę asmeniškam vertintojo ir vyr. vertintojo bendradarbiavimui. Tai ypač aktualu, jei

vertintojai vertina namie.

4. Geresnė kompiuteryje nuskenuotų darbų kokybė, lyginant su popieriniu variantu (atkrenta rašiklio

spalvos intensyvumo įtaka skenuojant darbus, klausimai, kaip vertinti blogai nuskenuotas, sunkiai

įskaitomas vietas kandidato darbe, ir t.t.).

5. Tą patį kandidato darbą tuo pačiu metu gali tikrinti keli vertintojai, nes vertinimo neriboja popierinių

kopijų skaičius. Tai reiškia, kad į vertinimo procesą galima būtų įtraukti daugiau vertintojų.

6. Greitesnis – nereikia vartyti vertinimo instrukcijos ar kandidato atsakymų lapų, sumuoti tarpinių ir

galutinių rezultatų, persijungti iš vieno užduoties tipo į kitą ir naudoti kitus kriterijus ir vertinimo balus už

teisingus atsakymus (pvz. 1, 2 ar 3 taškai).

7. Vyr. vertintojai gali sužinoti, kiek darbų jo grupėje jau įvertinta, kiek jų liko, kiek jo grupėje esantis

vertintojas įvertino darbų per dieną, kiek vidutiniškai reikia laiko vienam klausimui įvertinti ir tokiu būdu

planuoti bei valdyti vertinimo eigą.

8. Būtų sutaupytos vertinimui skirtos lėšos, nes:

- nereikėtų popieriaus, tonerio nuskenuotų atsakymų lapų spausdinimui,

- nereikėtų pakuoti ir išvežioti darbus po centrus,

- diferencijuotas vertinimas užtruktų trumpiau. Kompiuteriniu būdu tą patį darbą galėtų vertinti keli

vertintojai, taigi antrasis vertinimas galėtų būti atliktas daug greičiau,

- vertinant nuotoliniu būdu, nereikėtų vertintojams padengti kelionės išlaidų.

Diferencijuoto vertinimo trūkumai:

1. kad ir kokia pažangi technologinė priemonė būtų, ji gali sugesti, gali strigti tam tikros funkcijos, kas

sutrikdytų pagrindinės sesijos vertinimo procesą,

2. dėl kompiuterinių gebėjimų stokos ar programos funkcijų neišmanymo vertintojai gali padaryti klaidų ir

to rezultatas – nepatikimas vertinimas. Todėl būtina visus vertintojus apmokyti ir patikrinti bandomajame

44

vertinime jų kompiuterinius gebėjimus kartu su vertinimo kompetencija. Tam reikėtų numatyti lėšų,

sudaryti apmokymų programą,

3. apmokymams reikia kompiuterinių darbo vietų, todėl tradicinis vertinimo standartizavimas naudojant

popierinį kandidato darbą nėra efektyvus.

Pasiūlymas

1. Reikėtų įkurti modernų vertinimo centrą, kuriame būtų pakankamai patalpų su kompiuterizuotomis darbo

vietomis, pvz. 10 kabinetų su 10-20 darbo vietų . Čia galėtų vykti pastovūs mokymai 2-3 kartus metuose.

2. Sudaryti sąlygas būsimiems pedagogams, vyresnių kursų studentams, bei neseniai pradėjusiems dirbti

mokytojams dalyvauti tokiose apmokymuose.

Diferencijuotas vertinimo modelis yra kompiuterinio arba e-vertinimo sudedamoji dalis ir, be abejo, yra pažangus

vertinimo metodas, kuris bus plačiai naudojamas ateityje.

7. Skirtingi užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino rezultatų pateikimo

modeliai

Valstybinio užsienio kalbos brandos egzamino rezultatų pateikimas gali būti įvairus priklausomai nuo to, kokiu

tikslu naudojami minėti rezultatai. Egzamino vertinimas yra apibendrinamasis. Pastarasis pateikiamas dviem

būdais: prioritetu laikant kriterinį arba norminį vertinimo principą. Rezultatų pateikimo modelio pasirinkimas

turėtų priklausyti nuo pasirinkto esminio vertinimo principo – ar pateikiant egzamino rezultatus pagrindiniu

laikomas kriterinis ar norminis įvertinimas.

Norminis vertinimo principas taikomas tuomet, kai mokinių/kandidatų rezultatus reikia pateikti palyginus juos

tarpusavyje (suranguoti pagal gautus rezultatus taškais, pavertus juos į procentilius, parodant kandidato ,,vietą“

palyginus su kitais laikiusiais egzaminą kandidatais). Tokiais atvejais atskiro kandidato rezultatas priklauso ne tik

nuo surinkto taškų skaičiaus (kiekybinis parametras), bet ir nuo laikančiųjų egzaminą kitų kandidatų kalbos

mokėjimo lygio. Siekiant išskirstyti mokinius/kandidatus, norminio vertinimo principo taikymo atveju egzamino

užduotis turi būti santykinai sunkesnė, teikianti galimybių realizuoti minėtą egzamino tikslą. Kandidatas į tokį

egzaminą eina iš dalies kaip į loteriją, nes jo rezultatas priklauso nuo kitų kandidatų mokėjimo lygio. Jei atsitiktų

taip, jog, pvz., visi kandidatai surinktų apie pusę numatytų taškų, netgi vidutinis kalbos mokėjimas (pagal

programos reikalavimus) neleistų išlaikyti egzamino.

Norminio vertinimo kaip pagrindinio taikymas tinka atrankai (sertifikavimui, konkursui, stojimui į aukštąją

mokyklą), - nors tai taip pat diskutuotinas dalykas - tačiau jo taikymas teikia mažai galimybių parodyti, kiek

mokinys pasiekė palyginus su tuo, kas numatyta ugdymo programoje. Kalbos mokėjimo požiūriu - rezultatas

neparodo/nefiksuoja, kokie mokinio/kandidato pasiekimai kiekvienos kalbinės veiklos (kalbėjimo, skaitymo,

klausymo, rašymo). Surinktas taškų skaičius neteikia tokios informacijos (mokinys gali, pvz, visai neatlikti vienos

egzamino dalies ir išlaikyti egzaminą, galbūt neblogu rezultatu).

Kriterinis vertinimas (angl. criterion-referencing assessment) vertinimas lyginant su nustatytais kriterijais,

standartais ir neatsižvelgiant į kitų asmenų pasiekimus. Šiuo požiūriu kriterinis vertinimas priešinamas

norminiam. Taikomas tada, kai svarbu nustatyti, ar asmens kompetencija atitinka žemiausių rodiklių rinkinį

(apibrėžtą kriterijų). Kriterinis vertinimo principas taikomas tuomet, kai norima gauti informacijos apie

konkrečius mokinių pasiekimus palyginus su numatytais programoje. Apibendrinamojo vertinimo atveju šis

principas leidžia pamatyti objektyvesnį, ne tik kiekybinį, bet ir kokybinį kandidatų mokymosi rezultatų vaizdą.

Kriterinis vertinimas mažiau tinka sertifikavimui (kandidatai nerikiuojami ir nelyginami tarpusavyje), jie

palyginami su numatytu mokymosi standartu. Taikant kriterinį vertinimą pagal numatytus kriterijus aprašomas

mokinio patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis pasiekimų lygis bei iš anksto nustatoma egzamino išlaikymo

riba.

Užsienio kalbų pasiekimams įvertinti labiau tinkamu laikytinas kriterinis mokinių pasiekimų įvertinimas. Jo

pagrindu aukštosios mokyklos galėtų gauti informaciją apie pasiektą mokinių kalbos mokėjimo lygį arba apie

konkrečius mokinio pasiekimus (kokie mokinio skaitymo, klausymo, kalbėjimo ir rašymo gebėjimai). Sakykim,

aukštoji mokykla nori žinoti, ar būsimasis studentas gebės naudotis moksline literatūra užsienio kalba, arba kokiu

lygiu moka užsienio kalbą). Tokią informaciją galėtų teikti egzamino rezultatai, kuomet vertinimas yra kriterinis.

Panagrinėsime, kokie rezultatų pateikimo variantai galimi esamoje situacijoje taikant kriterinį mokinių pasiekimų

vertinimą.

Mokinio pasirodymas paprastai įvertinamas taškais, kurių suma lemia išlaikymą/egzamino rezultatą. Pagrindiniu

laikant kriterinį vertinimą (įvedus atitikimo atskiriems kriterijams reikalavimą) situacija gali atrodyti kiek kitaip.

Mokinys turėtų pademonstruoti pasiekimus pagal atskirus numatytus kriterijus, t.y surinkti bent minimalų taškų

45

skaičių iš visų egzamino dalių. Taigi, bendras surinktų taškų skaičius ne visuomet gali lemti egzamino išlaikymą

ir jo rezultatą.

Užsienio kalbos egzamine pateikiamos dviejų kalbos mokėjimo lygių (B1 ir B2) užduotys. VBE programoje

nurodyta, jog egzamino užduotyje 40 proc. užduoties taškų atitinka B1 kursą, 60 proc. – B2 kursą. Taigi,

konkretaus kalbos mokėjimo lygio gebėjimams patikrinti priskiriamas tam tikras galimų surinkti taškų procentas.

Kai įskaita (t.y. kalbėjimas) yra egzamino dalis ir kai kalbėjimo įskaita vykdoma atskirai

Esminis klausimas šiuo požiūriu yra pats kalbėjimo įskaitos statusas. Jei kalbėjimas laikomas lygiaverte egzamino

dalimi, jo rezultatai sumuojami (pridedami) prie bendro egzamino įvertinimo, išreikšto taškais. Abiem atvejais

visi taškai skiriami už atliktas užduotis egzamino (įskaitos metu), t.y nieko ,,neatsinešama“ iš proceso. Apie kitus

variantus galima svarstyti tuo atveju, jeigu egzamino rezultatai nebūtų panaudojami stojimui į aukštąją mokyklą.

Galimi du įskaitos rezultatų pateikimo variantai:

kalbėjimo įskaitos rezultatai už atliktais kalbėjimo užduotis įvertinami ir fiksuojami taškais ir pridedami

prie bendro egzamino rezultato;

dalis kalbėjimo įskaitos rezultatų paimama iš mokymo proceso (kontrolinių darbų įvertinimas arba kitais

būdais sukauptas metinis įvertinimas už kalbėjimą (kalbinės vs) paverčiamas į taškus ir sudaro dalį

įvertinimo (proc). Bet kokiu atveju įvertinimas paverčiamas egzamino taškais. Motyvas pasirinkti tokį

variantą galėtų būti nebent tai, jog skatintų mokytojus ugdymo procese naudoti tuos pačius vertinimo

kriterijus (kaip įskaitos/egzamino metu).

Galimi egzamino rezultatų pateikimo modeliai, kai:

vertinama visa užduotis taškais ir priskiriamas kalbos mokėjimo lygis;

taškais vertinamos atskiros užduoties dalys ir joms priskiriamas kalbos mokėjimo lygis.

Tokie egzamino rezultatų pateikimo modeliai leistų taikyti kriterinį pasiekimų įvertinimą , kas yra numatoma

brandos egzaminuose nuo 2013 metų. Visa užduotis įvertinama taškais (sakykim, 100 taškų) ir nustatomi ,,lygio

pasiekimo“ slenksčiai: patenkinamas (egzamino išlaikymo), B1 lygio pasiekimo, B2 lygio pasiekimo (minimalūs

reikalavimai) ir galimo B2.2 (pilno lygio) bendras arba atskirų kalbinės veiklos sričių. Reikėtų pastebėti, jog toks

lygių nustatymas palyginti mažos apimties egzamine, apimančiame du kalbos mokėjimo lygius (B1 ir B2) negali

iki galo objektyviai atspindėti mokinio kalbos mokėjimą (jo lygį) ir tegali būti tik sąlyginis. Tokiems

,,slenksčiams“ nustatyti naudojamos specialios metodikos. Objektyvumą pagerinti galėtų dvigubai didesnės

apimties egzaminas, kuriame tilptų užduotys, tikrinančios daugumą galimų mokinių gebėjimų. ŠMM (UPC)

paregtame Kriterijų vertinimo apraše ,,lygiai“ nustatomi tokie: I lygis – 16-40 taškų; II lygis – 41-84 taškai; III

lygis – 85-100 taškų. Aišku, kad tai nėra ,,slenksčiai“, kurie nubrėžtų lygių pasiekimo ribas. Užsienio kalbose

turėtų būti nustatytos trys pagrindinės ribos: egzamino išlaikymo riba; B1 lygio pasiekimo riba; B2 lygio

pasiekimo riba. Lygis gali būti laikomas pasiektu surinkus 60 proc. tam lygiui skiriamų taškų. Bendras taškų

skaičius šiuo atveju taip pat negali būti užskaitomas: pvz., mokinys gali atlikti ne visas žemesnio lygio užduotis,

bet trečdalį aukštesnio lygio užduočių įveiks.

1 MODELIS: kai vertinama visa užduotis taškais ir priskiriamas kalbos mokėjimo lygis

Toks rezultatų pateikimo modelis išsiskiria tuo, jog fiksuojamas tik lygio pasiekimas B1 ar B2 atskirai

nepateikiant kalbinės veiklos sričių pasiekimų. Čia galima atskirti du dalykus: pasiektą lygį ir išlaikytą egzaminą

(kas nebūtinai turi sutapti). Sakykime, kad lygis būtų laikomas pasiektu, gali neužtekti surinkti trečdalį to lygio

taškų, tačiau jų gali pakakti išlaikyti egzaminą. Tuomet galėtų būti trys pagrindiniai įvertinimai: egzaminas

išlaikytas; pasiektas B1 kalbos mokėjimo lygis; pasiektas B2 kalbos mokėjimo lygis.

Galimas rezultatų pateikimo modelis šiuo atveju galėtų būti toks:

Minimali egzamino išlaikymo riba: 18 taškų

Fiksuojamas rezultatas – išlaikytas brandos egzaminas.

Pasiektas B1 išlaikymo lygis – 60 proc. surinktų to lygio taškų (t.y. (neskaitant galimai atsitiktinai

surinktų taškų B2 lygio užduotyse)

Fiksuojamas rezultatas – pasiektas B1 kalbos mokėjimo lygis.

Pasiektas B2 išlaikymo lygis – 60 proc. surinktų B2 lygio taškų (su sąlyga, jog atlika ne mažiau 90 proc.

B1 lygio užduočių, t.y. surinktas atitinkamas taškų skaičius)


Pateikamo įvertinimo patikimumas kalbos mokėjimo lygio požiūriu: rezultatas menkai patikimas, kadangi

rezultatas skaičiuojamas nuo bendros surinktos taškų sumos neatsižvelgiant į tai, iš kurios egzamino dalies

surenkami taškai.

46

Pateikiamo įvertinimo patikimumas kandidatų pasiekimų kriterinio įvertinimo požiūriu: rezultatas

nepatikimas, kadangi atskirai nefiksuojami mokinių pasiekimai pagal atskirus kriterijus (kalbinės veiklos

sritis).

IŠVADA: Toks rezultatų pateikimo modelis galėtų būti tinkamas brandos egzamino išlaikymui/neišlaikymui

fiksuoti, iš dalies – kiekybiškai matuoti kandidatų pasiekimus, tačiau yra netinkamas konkursiniam

egzaminui.

Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino išlaikymo ribos

Egzamino dalys Taškai Bendra šios

egzamino dalies B1

ar B2 lygio taškų

suma

Procentai nuo

bendros šios

egzamino dalies taškų sumos

Procentai nuo

bendros viso

egzamino taškų

sumos (100 taškų)

Minimali

egzamino

išlaikymo riba

18 taškų 40 taškų 18 tšk. nuo 40 taškų

-45%

18 proc.

Minimali B1 lygio

taškų suma

24 taškai 40 taškų 24 tšk. nuo 40 taškų

- 60%

24 proc.

Minimali B2 lygio

taškų suma


- 60%

36 proc.

Bendra taškų

suma, kai

įvertinimas -

pasiektas B2 lygis

76 taškai (arba 75-

72 taškai: kai

nesurenkama iki 4

taškų iš B1 lygio)

76-72 taškai

76-72 roc.

2 MODELIS: kai taškais vertinamos atskiros užduoties dalys ir joms priskiriamas kalbos mokėjimo

lygis

Toks rezultatų pateikimo variantas labiau atitinka kriterinio vertinimo esmę ir teikia daugiausia informacijos apie

kandidato pasiekimus. Mokinio pasiekimai fiksuojami nustatant, kiek mokinys pasiekė kiekvienoje kalbinės

veiklos srityje: kalbėjime, klausyme, skaityme, rašyme. Gali būti įvairių būdų kaip pateikti rezultatus: nurodant

surinktą taškų skaičių ar tiesiog pažymint, jog tos dalies pasiekimai atitinka minimalius, vidutinius pasiekimus ar

kalbos mokėjimo lygis konkrečioje kalbinės veiklos srityje pasiektas pilnai. Tam reikia nustatyti surinktų taškų

skaičių iš kiekvienos egzamino dalies (kalbinės veiklos srities) atitinkantį konkretų įvardytą mokinio

pasirodymą. Toks rezultatų pateikimo variantas leistų aukštosioms mokykloms atsirinkti kandidatus pagal jų

nusistatytus reikalavimus (kas buvo paminėta aukščiau). Egzaminas būtų laikomas išlaikytu tuo atveju, kai

surenkamas taškų minimumas iš visų kalbinės veiklos sričių (žr. lentelę)



egzamino dalies B1

ar B2 lygio taškų

suma

Procentai nuo

bendros šios


Procentai nuo

bendros viso

egzamino taškų

sumos (100 taškų)

Minimali

egzamino

išlaikymo riba


-45%

18 proc.

Minimali taškų

suma kalbėjimo

dalyje

5 taškai 12 taškų

5 tšk. nuo 20 taškų

- 25%

5 proc.

Minimali taškų

suma skaitymo

dalyje

5 taškai

12 taškų 5 tšk. nuo 30 taškų

- 16%

5 proc.

Minimali taškų

suma klausymo

dalyje

4 taškai 8 taškai


- 20%

4 proc.

Minimali taškų

suma rašymo

dalyje

4 taškai 12 taškų


- 13%

4 proc.

47

Minimali B1

lygio taškų suma

31 taškas 40 taškų 31 tšk. nuo 40 taškų

- 77%

31 proc.

Minimali B1 lygio

taškų suma

kalbėjimo dalyje

10 taškų

12 taškų 10 tšk. nuo 20 taškų

- 50%

10 proc. (???)

Minimali B1 lygio

taškų suma

skaitymo dalyje


-27%

8 proc.

Minimali B1 lygio

taškų suma

klausymo dalyje

6 taškai 8 taškai 6 tšk. nuo 20 taškų

- 30%

6 proc.

Minimali B1 lygio

taškų suma

rašymo dalyje


-23%

7 proc.

Minimali B2

lygio taškų suma

34 taškai 56 taškai 34 tšk. nuo 60 taškų

- 57%

34 proc.

Minimali B2 lygio

taškų suma

kalbėjimo dalyje

Iš B2 lygio:5 taškai 8 taškai 5 tšk. nuo 20 taškų

25%

5 proc. (???)

Minimali B2 lygio

taškų suma

skaitymo dalyje


- 33%

10 proc.

Minimali B2 lygio

taškų suma

klausymo dalyje


- 35%

7 proc.

Minimali B2 lygio

taškų suma

rašymo dalyje

12 taškų 18 taškų 12 nuo 30 taškų -

40%

12 proc.

Fiksuojamas rezultatas – išlaikytas egzaminas, pasiektas B1 ar B2 kalbos mokėjimo lygis atskirose kalbinės

veiklos srityse.

Pateikiamo įvertinimo patikimumas kalbos mokėjimo lygio požiūriu: jei užduotis parengta pagal aprašą ir

patikrinta jos kokybė, rezultatas pakankamai patikimas, kadangi skaičiuojamas kiekvienos egzamino

dalies/gebėjimų grupės rezultatas.

Pateikiamo įvertinimo patikimumas kandidatų pasiekimų kriterinio įvertinimo požiūriu: rezultatas patikimas,

kadangi atskirai fiksuojami mokinių pasiekimai pagal atskirus kriterijus (kalbinės veiklos sritis).

IŠVADA: Toks rezultatų pateikimo modelis tinkamas brandos egzamino išlaikymui/neišlaikymui fiksuoti ir

kalbos mokėjimo lygių (B1 ir B2) riboms nustatyti. Šis vertinimo modelis labiau nei pirmasis tinkamas

kandidatų atrankai.

.

Vertinama visa užduotis taškais ir priskiriamas kalbos mokėjimo lygis

Toks rezultatų pateikimo modelis išsiskiria tuo, jog fiksuojamas tik lygio pasiekimas B1 ar B2 atskirai

nepateikiant kalbinės veiklos sričių pasiekimų. Čia galima atskirti du dalykus: pasiektą lygį ir išlaikytą egzaminą

(kas nebūtinai turi sutapti). Sakykime, kad lygis būtų laikomas pasiektu, gali neužtekti surinkti trečdalį to lygio

taškų, tačiau jų gali pakakti išlaikyti egzaminą. Tuomet galėtų būti trys pagrindiniai įvertinimai: egzaminas

išlaikytas; pasiektas B1 kalbos mokėjimo lygis; pasiektas B2 kalbos mokėjimo lygis.

Galimas rezultatų pateikimo modelis šiuo atveju galėtų būti toks:

Minimali egzamino išlaikymo riba: 18 taškų

Fiksuojamas rezultatas – išlaikytas brandos egzaminas.

Pasiektas B1 išlaikymo lygis – 60 proc. surinktų to lygio taškų (t.y. (neskaitant galimai atsitiktinai

surinktų taškų B2 lygio užduotyse)


48

Pasiektas B2 išlaikymo lygis – 60 proc. surinktų B2 lygio taškų (su sąlyga, jog atlika ne mažiau 90 proc.

B1 lygio užduočių, t.y. surinktas atitinkamas taškų skaičius)


Pateikamo įvertinimo patikimumas kalbos mokėjimo lygio požiūriu: rezultatas menkai patikimas, kadangi

rezultatas skaičiuojamas nuo bendros surinktos taškų sumos neatsižvelgiant į tai, iš kurios egzamino dalies

surenkami taškai.

Pateikiamo įvertinimo patikimumas kandidatų pasiekimų kriterinio įvertinimo požiūriu: rezultatas

nepatikimas, kadangi atskirai nefiksuojami mokinių pasiekimai pagal atskirus kriterijus (kalbinės veiklos

sritis).

IŠVADA: Toks rezultatų pateikimo modelis galėtų būti tinkamas brandos egzamino išlaikymui/neišlaikymui

fiksuoti, iš dalies – kiekybiškai matuoti kandidatų pasiekimus, tačiau yra netinkamas konkursiniam

egzaminui.



egzamino dalies B1

ar B2 lygio taškų

suma

Procentai nuo

bendros šios


Procentai nuo

bendros viso

egzamino taškų

sumos (100 taškų)

Minimali

egzamino

išlaikymo riba


-45%

18 proc.

Minimali B1

lygio taškų suma


- 60%

24 proc.

Minimali B2

lygio taškų suma


- 60%

36 proc.

Bendra taškų

suma, kai

įvertinimas -

pasiektas B2 lygis

76 taškai (arba 75-

72 taškai: kai

nesurenkama iki 4

taškų iš B1 lygio)

76-72 taškai

76-73 proc.

7.1. Normų nustatymo procedūros

Testų rezultatai dažniausiai pateikiami skaitine išraiška. Skaitymo ir klausymo sandų, kurie paprastai susideda iš

punktų, rezultatas rodo teisingų atsakymų skaičių. Vertinant produkcinius gebėjimus, paprastai atskiriems

aspektams skiriamas tam tikras taškų skaičius ir kiekviena atliktis reitinguojama už kiekvieną aspektą skiriant tam

tikrą skaičių taškų (pvz., nuo 0 iki 4). Viso testo rezultatas yra už visus sandus gautų taškų suma. Taigi remiantis

šiais skaičiais priimami sprendimai apie kandidato gebėjimus, kurių svarbiausias – išlaikyta ar neišlaikyta, o jei

egzaminas susietas su „Metmenimis“, tai remiantis šia taškų suma sprendžiama, ar kandidato gebėjimai atitinka

tam tikrą BEKM lygį, ar ne. Abiem atvejais svarbu nustatyti išlaikymo ribos taškus nustatant atlikties normą.

Išlaikymo ribos taškai yra minimalus taškų skaičius, kurį surinkęs kandidatas išlaiko egzaminą ar laikoma, kad jo

gebėjimai yra tam tikro lygio (pvz., B2). Jei surenkama mažiau taškų, laikoma, kad jo gebėjimai yra „žemesni nei

B2 lygio“ (=B1 ar žemesni).

Gali būti, kad vienam testui reikia nustatyti daugeriopas normas, pvz., A2, B1 ir B2 išlaikymo ribos taškus.

Svarbu suvokti, kad išlaikymo ribos taškai yra riba tarp dviejų gretimų kategorijų toje pačioje skalėje. Taigi

turint galvoje ankstesnį pavyzdį, reikėtų nustatyti ribą tarp A2 bei B1 ir ribą tarp B1 bei B2 lygių. Tačiau nereikia

painioti kategorijų (lygių) ir išlaikymo ribos (ribos tarp jų), taigi jei surinkta mažiau taškų, nei yra A2/B1 riba,

tikslinga įvardyti ne A2, bet „A2 ar žemesnis lygis“, o jei daugiau, nei B2 – „B2 ar aukštesnis lygis“.

Atlikties normų nustatymas (ar išlaikymo ribų nubrėžimas) paprastai yra specialistų grupės sprendimas. Kad

galėtų sieti egzaminus su BEKM, specialistų grupė turi:

49

susipažinti su BEKM,

įsitikinti, kad paties egzamino aprėptis grindžiama BEKM;

būti išmokyti taikyti BEKM aptartis egzaminui.

Normų nustatymo procedūros yra formalizuotos, tad svarbu žinoti:

kokius sprendimus priima specialistų grupė;

kokia informacija jie turi gauti;

kaip jų sprendimai apdorojami ir apibendrinami, kad būtų nustatyta išlaikymo riba.

7.2. Organizavimas

Grupinis normų nustatymas paprastai užima 2–3 dienas. Pirmiausia susipažįstama su BEKM, išdiskutuojamas

testo aprašas (specifikacija), mokomasi su iliustracine medžiaga ir – būtinai – atliekamas pats testas, kuris bus

siejamas su BEKM. Paskui grupės nariai pateikia savo sprendimus, paprastai dviem ar trimis etapais, tarp kurių

diskutuojama, užtikrinamas grįžtamasis ryšys (gauna sprendimų analizę), suteikiama papildomų duomenų.

Po pirmojo etapo specialistams suteikiama informaciją apie juos pačius: kurio grupės nario sprendimai labai

nutolę nuo daugumos. Ši informacija vadinama normatyvine, ji padeda nustatyti nurodymų trūkumus, dėl kurių

kyla nesusipratimų, ir juos pašalinti. Gerai būtų šią informaciją aptarti grupelėmis. Kartais gali kilti pavojus, kad

visoje grupėje yra dominuojančių asmenų ir jų požiūriui paklūstama. Tuomet grupės vadovas turėtų taip

organizuoti darbą, kad nariai nejustų vienas kito spaudimo.

Po antrojo etapo paprastai suteikiama kitokios rūšies informacija, vadinamoji informacija apie poveikį. Tai yra

suskaičiavimas, kiek kandidatų peržengtų kiekvieną išlaikymo ribą, kuri buvo nustatyta pirmajame etape. Kad

būtų galima tai padaryti, grupės nariai turi gauti reprezentatyvios imties rezultatus.

Normos nustatomos remiantis kriteriniu požiūriu: kvalifikuoti specialistai prašomi suformuluoti minimalius

reikalavimus: kokia atliktis būtų tinkama, kad būtų išlaikytas egzaminas ar pasiektas tam tikras lygis. Taigi grupė

specialistų turi bendrųjų atskaitos lygių sistemą, pateiktą BEKM, taikyti konkretiems testams. Gali pasirodyti, kad

nesvarbu, 10 ar 90 procentų kandidatų išlaikys egzaminą. Bet nereikia užmiršti, kad didelės svarbos egzamino

normų nustatymas paprastai susijęs su visuomeniniu ir dažnai su politiniu kontekstu, tad vargu ar naudinga

priešinti grupės narius ir jų sprendimų socialinius padarinius. Gali būti ir taip, kad gavę informaciją apie poveikį,

kai kurie nariai gali persigalvoti ir spręsti griežčiau ar atlaidžiau. Jei taip nutiktų, tai nebūtinai pakitusios

nuomonės lemtų galutinius grupės sprendimus, bet tokią padėtį galima išnaudoti: plačiau išdiskutuoti, aptarti

skirtingas nuomones ir pasiekti kompromisą. Dėl to gali prireikti organizuoti ketvirtąjį etapą.

Kad būtų galima pateikti susistemintą normatyvinę informaciją ir informaciją apie poveikį, reikia nuveikti daug

parengiamųjų darbų: greitai kompiuteriu apdoroti sprendimų rezultatus, kad jau kitame etape grupės nariai gautų

kompiuterinę analizę.

Beveik visos literatūroje aprašomos normų nustatymo procedūros gali būti šiek tiek modifikuojamos atsižvelgiant

į specialius poreikius ar į ankstesnę patirtį. Nekeistina esmė, bet detalės: grupės darbo etapų skaičius, diskusijų

tvarka (grupelėmis ar visi kartu) ir pan. – gali skirtis

Kad būtų galima teigti procedūrą esant pagrįstą, svarbu tinkamai dokumentuoti visus žingsnius ir detales. Be šito

sunku profesionaliai spręsti apie rezultatus ir negalima teigti, kad argumentai yra tvirti.

7.3. Metodai

Normų nustatymo metodų esama įvairių. Vieni jų yra orientuoti į pačius testus (T), kiti – į egzaminuojamuosius

(E), dar kiti galėtų būti vadinami punktų-atsakymų teorijos 5 (angl. Item response theory, IRT) metodais, nes

pastarųjų esmė ta, kad specialistų grupė normoms nustatyti naudoja apibendrintus empirinius duomenis (paprastai

apdorotus taikant IRT). Tačiau bet koks metodas ar jų kombinacija, nuoseklus jų taikymas savaime nėra garantas,

kad normos nustatytos tinkamai, dar būtina sukaupti procedūros rezultatų kokybės įrodymų ir juos pakankamai

detaliai ir skaidriai pateikti.

50

Dažniausiai taikomi šie metodai:

Metodas Kategorija

1. Tuckerio-Angoffo (Tucker-Angoff) metodas T

2. Taip/ne (Yes-No) metodas T

3. Išplėstasis Tuckerio-Angoffo (Extended Tucker-Angoff) metodas T

4. Kontrastingų grupių (Contrasting Groups) metodas E

5. Tarpinės grupės (Borderline Group) metodas E

6. Darbų analizės(Body of Work) metodas E

7. Punktų ir aptarčių siejimo (Item-descriptor Matching) metodas T

8. „Krepšių“ (Basket) metodas T

9. Skirtuko (Bookmark) metodas IRT

10. Skirtuko (Bookmark) metodo CITO versija IRT

Tuckerio-Angoffo (Tucker-Angoff) metodas. Šis metodas orientuotas į testą. Trys svarbūs procedūros

komponentai: ribinio asmens sąvoka, tikimybės nustatymas ir duomenų apibendrinimas. Ribinis asmuo (angl.

borderline person) – taip apibūdinamas kandidatas, turintis minimalių kompetencijų, arba „vos išlaikęs“

egzaminą. Tikimybė nustatoma taip: kiekvienas specialistų grupės narys, turėdamas galvoje tokį ribinį asmenį,

analizuoja visus punktus ir bando nustatyti, kiek procentų tokių ribinių asmenų punktą atliktų teisingai. Paskui

duomenys apibendrinami: sumuojami ir kiekvieno grupės nario, ir visų grupės narių atsakymai, apskaičiuojamas

vidurkis.

Taikant šį metodą, svarbu apsibrėžti, kas laikomas ribiniu asmeniu. Tam turi būti skiriama laiko mokant grupės

narius, kad būtų įsitikinta, jog (a) visi grupės nariai tokį asmenį įsivaizduoja panašų ir (b) tas įsivaizdavimas

atitinka testo tikslus ir testo rezultatų interpretavimą. Pvz., norint nustatyti B1 lygio normas, t. y. nubrėžti ribą tarp

A2 ir B1 lygių, pirmiausia reikia įsitikinti, ar visi grupės nariai aiškiai suvokia, kokie tie lygiai yra, kitaip tariant,

ne tik apskritai įsivaizduoja tuos lygius, bet yra labai gerai susipažinę su visomis aptartimis. Taip pat grupės nariai

turi aiškiai suvokti, kaip BEKM aptartys taikomos kiekvienam punktui, ir ypač gerai žinoti, kurios aptartys

geriausiai rodo A1 ir B2 lygių skirtumą.

Nustatant tikimybę, kiekvienas grupės narys turi prie kiekvieno punkto parašyti, kiek kandidatų iš šimto atliktų

punktą. Paskui skaičiai paverčiami procentais. Sumuojant ir apibendrinant rezultatus gali būti atmetami tų grupės

narių sprendimai, kurie nutolę nuo vidurkio.

Taip/ne (Yes-No) metodas taip pat orientuotas į testą. Grupės nariai, užuot pateikę tikimybę, kiek iš šimto ribinių

asmenų atliktų punktą gerai, sprendžia dichotomiškai: atliktų ar neatliktų (taip/ne). Tačiau taikant vien šį metodą

galima gauti dviprasmiškų rezultatų. Tarkim, jei testas labai homogeniškas ir palyginti lengvas ribiniam asmeniui,

tai toks asmuo gali atlikti daugiau kaip pusę užduočių gerai. O toks rezultatas rodytų jau ne ribą, bet gerą

mokėjimą.

Išplėstasis Tuckerio-Angoffo (Extended Tucker-Angoff) metodas taikomas testams, kurie sudaryti iš įvairių punktų

– ir vertinamų binariškai (atliko/neatliko), ir graduojant. Taigi specialistų grupės nariams užduotis kiek kitokia,

formuluojama, pvz., taip: Įsivaizduokite, kad 100 ribinių asmenų atlieka punktą, už kurį skiriama iki 4 taškų.

Kiek, jūsų manymu, taškų surinktų kiekvienas iš tų asmenų?

Tiek Tuckerio-Angoffo metodas, tiek jo atmainos yra orientuoti į testą, nes specialistų grupės nariai pirmiausia

turi analizuoti punktus ir juos suklasifikuoti atsižvelgdami į įsivaizduojamo abstraktaus ribinio asmens gebėjimus.

Žiūrint grynai formaliai, sprendėjų grupės nariai neturėtų būti susiję nei su mokymu, nei su aptariamo lygio

mokiniais, bet praktiškai tokia grupė gali nustatyti visai nepriimtinas normas.

Kontrastingų grupių (Contrasting Groups) ir Tarpinės grupės (Borderline Group) metodai orientuoti į

egzaminuojamuosius – vertinamos pažįstamų studentų testo atliktys. Svarbu du reikalavimai: testuojamieji turi

būti pažįstami grupės nariams ir sprendėjai turi gauti jų atliktis. Taip pat tiriamieji turi būti reprezentatyvi imtis

visos populiacijos atžvilgiu.

Kontrastingų grupių metodo esmė – mokinių priskyrimas tam tikram lygiui (pvz., jei reikia nustatyti ribą tarp B1

ir B2 lygių, tai specialistų grupė turi pirmiausia nuspręsti, kurie testuojamieji yra B1 (ar žemesnio), kurios – B2

(ar aukštesnio) lygių). Paskui jų sprendimai sugretinami su testo rezultatais: brėžiamas grafikas (vertikalė –

51

dažnumas, horizontalė – testo rezultatai), iš kurio matyti, kiek taškų surinko mokiniai, specialistų priskirti vienai

ar kitai grupei. Priimtina išlaikymo riba yra apie vidurį tarp dviejų vidurkių (priskirtųjų vienai ir kitai grupei).

Tarpinės grupės metodas yra labai panašus, nes taip pat sprendžiama apie pažįstamų mokinių lygį, skirtumas tas,

kad pirmiausia nuspendžiama, kurie mokiniai yra ribiniai. Išlaikymo riba yra šios išskirtos grupės testo rezultatų

vidurkis arba mediana. Kyla klausimas, kaip nustatyti, kas yra tas ribinis mokinys, nes BEKM tokie atvejai nėra

aptariami. Sprendėjų grupei gali padėti ribinės atlikties pavyzdžiai.

Darbų analizės(Body of Work) metodas taip pat orientuotas į egzaminuojamąjį, labai tinkamas visuminiams

sprendimams priimti. Analizuojama nepažįstamų mokinių darbų visuma: testai, sudaryti iš bet kokio tipo

užduočių (uždarųjų, pusiau atvirųjų ir atvirųjų), rašinių ir pan. Svarbu tik, kad visų šių darbų vertinimas būtų

išreikštas skaičiais, bet grupės nariams nežinomas iš anksto. Visi grupės nariai skaito visus darbus ir juos vertina

visuminiu požiūriu – priskiria kuriam nors lygiui (pvz., A2, B1 ar B2). Paskui sprendimai diskutuojami. Šio

metodo etapai: mokymasis, aprėpties nustatymas ir tikslus taškų nustatymas.

Punktų ir aptarčių siejimo (Item-descriptor Matching) ir „Krepšių“ (Basket) metodai orientuoti į testą. Punktų ir

aptarčių metodu nustatant normas, specialistų grupė gauna punktų, sudėliotų pagal sunkumą, sąrašą ir prašoma,

remiantis BEKM aptartimis, nurodyti, kuriuos, jų nuomone, galėtų atlikti, pvz., A2, B1 ar B2 lygių kandidatai.

Remiantis visų sprendimais nustatoma „slenkstinė zona“ ir apskaičiuojama, kur turėtų būti išlaikymo riba.

Nustatant normas „Krepšių“ metodu specialistų grupei reikia įvertinti testo punktus remiantis BEKM aptartimis.

Šis būdas nuo punktų ir aptarčių metodo skiriasi tuo, kad sprendėjai nežino, koks yra punktų sunkumas.

Klausimas formuluojamas taip: „Kokio kalbos mokėjimo lygio (pagal BEKM) kandidatas jau geba atlikti šiuos

punktus teisingai?“ Taigi punktai tarsi „sumėtomi į krepšius“: A1, A2, B1, B2, C1, C2.

Skirtuko (Bookmark) metodas yra orientuotas į testą, galimas taikyti tiek binariškai vertinamiems punktams, tiek

tokiems, kurių atlikimas vertinamas nevienodu taškų skaičiumi. Šiam metodui taip pat svarbi ribinio asmens

sąvoka. Specialistų grupės nariai gauna punktų, sudėliotų pagal sunkumą, bukletą (kiekvienas punktas

skirtingame puslapyje, jei už punktą galima gauti kelis taškus, toks pateikiamas kelis kartus). Jiems reikia, einant

nuo lengvesnių prie sunkesnių, nuspręsti, kur galėtų būti riba. Pvz., iš pradžių vertinant punktus būtų žymima, kad

A1 lygio kandidatas atliktų teisingai – tarkim, iki 10, o 11, specialisto nuomone, A1 lygio kandidatas jau

neįveiktų. Toje bukleto vietoje dedamas tikras ar menamas skirtukas, toliau jau vertinama galvojant apie A2/B1

lygį ir t. t.

Tiek punktų ir aptarčių siejimo, tiek skirtuko metodus taikyti galima turint jau pagal IRT apdorotus duomenis.

Taikyti skirtuko (Bookmark) metodą gali būti sudėtinga, jei punkto skiriamoji geba nėra labai gera (tai – neretas

atvejis), todėl CITO yra modifikavę šį metodą ir pritaikę tiems atvejams, kai punktai nelabai gerai skiria

kandidatus.

7.4. Pagrįstumo nustatymas

Egzaminų siejimas su BEKM yra sudėtingas daugiapakopis procesas, tad reikalauja profesionalaus požiūrio.

Pagrįstumo nustatymas – tai įrodymų, kad visas testavimo procesas ir jo padariniai yra verti pasitikėjimo,

pateikimas socialiniams partneriams (testo vartotojams). Skiriamos 3 socialinių partnerių grupės: egzaminų

rengėjai, egzaminuojamieji – pirminiai vartotojai, kurie arba patys pasirenka konkretų egzaminą, arba yra

priversti aplinkybių, egzaminų rezultatų vartotojai – antriniai vartotojai (pvz., mokytojai, aukštųjų mokyklų

vadovai), kuriems reikia egzamino, kad galėtų priimti sprendimus.

Pagrįstumo negalima vertinti dichotomiškai pagrįsta/ nepagrįsta, veikiau – kiek pagrįsta. Vertinant pagrįstumą,

reikia apimti labai daug aspektų, bet kokius teiginius ir apibendrinimus paremti gerai apgalvotais argumentais ir

empiriniais duomenimis. Todėl visa testavimo veikla turi būti kruopščiai dokumentuota.

7.5. Egzamino kokybė

Prastai parengtų egzaminų siejimas su BEKM yra tik laiko ir jėgų švaistymas. Siejimo su BEKM požiūriu svarbu

egzamino turinio, jo veikimo aspektai (pilotavimas, pirminis testavimas) ir psichometriniai aspektai.

Turinio pagrįstumas. Paprastai turinį lemia mokymo programa, taigi gali būti taip, kad programos neatitinka

BEKM. Taip pat gali būti, kad kai kurie testo punktai yra tokie sudėtingi, kad neįmanoma jų vienareikšmiškai

52

susieti su kuriuo nors BEKM lygiu, o jų išmesti negalima, nes juos lemia programa. Galimi keli sprendimai:

apskritai nebandyti užduočių sieti su BEKM, kol būtų pataisytos programos; galima sieti ne visą testą, o kai

kuriuos sandus arba galima rinktis nelabai analitišką normų nustatymo metodą, kai nereikia gilintis į kurias nors

konkrečias BEKM aptartis (pvz., darbų analizės metodą).

Kitas šios problemos aspektas: kiek programa apima BEKM aprašytas veiklos rūšis ir kompetencijas. Egzamino

apraše konstatuojama, kas įtraukiama į egzaminą, bet ne kas neįtraukta. Dėl to, kad praleisti svarbūs BEKM

konstrukto aspektai, egzaminas gali būti vienpusiškas ir jokie siejamieji apibendrinimai neteisingi. Perdėtų

apibendrinimų išvengiama, jei aiškiai išvardijama, ką apima egzamino turinys (turinio reprezentatyvumas).

Veikimo aspektai: pilotavimas. Egzamino užduotys prieš vykdymą turi būti bandomos. Pilotavimu vadinamas

egzamino medžiagos bandymas, kurio tikslas – pastebėti neaiškumus, patikrinti, ar aiškios ir suprantamos

užduočių formuluotės, susivokti, koks užduočių sunkumas, nustatyti, kiek laiko reikia konkrečioms užduotims

atlikti. Užduotis bandyti galima su nedideliu skaičiumi asmenų, visapusiškai išnaudoti grįžtamąjį ryšį – gauti kiek

galima daugiau duomenų apie testo medžiagos kokybę. Daug informacijos galima gauti pasitelkiant kokybinius

metodus (interviu, žodinį protokolą ir pan.). Tokiuose bandymuose gali dalyvauti ir mokiniai, ir mokytojai. Geri

bandymai padeda išvengti nemalonių netikėtumų per egzaminus. Pvz., galima pastebėti punktų tarpusavio

priklausomybę – t. y., kai viena klaida lemia kitą ar vienas teisingas atsakymas lemia kitą. Gerai ir apgalvotai

išnaudojant grįžtamąjį ryšį, tokius dalykus galima ištaisyti po pilotavimo.

Pirminis testavimas (pretest). Šiame etape gaunama informacija apie pagrindines egzamino charakteristikas. Per

pirminį testavimą nustatoma, kiek iš tikrųjų reikia laiko užduotims atlikti: kartais mokiniai kurių nors punktų

neatlieka ne todėl, kad nemoka, o todėl, kad nespėja. Taip pat taip galima sulyginti egzaminus. Nors egzaminų

struktūra paprastai nesikeičia, bet tikslinė populiacija gali kisti, todėl rezultatai gali skirtis tiek dėl skirtingos

tikslinės populiacijos, tiek dėl pačių egzaminų skirtumo, tiek dėl abiejų priežasčių ir nėra kitokių būdų tiems

skirtumams išryškinti.

Kadangi tas pats testas negali būti duodamas tiems patiems mokiniams, kurie dalyvavo pirminiame testavime, tai

rekomenduojama pirminį testavimą atlikti iš anksto (pvz., šiais metais išbandytas užduotis per tikrą egzaminą

duoti po dvejų metų).

Kad būtų išvengta vadinamojo pirminio testavimo poveikio, rekomenduojama:

pirminį testavimą vykdyti kiek įmanoma panašesnėmis sąlygomis į tikro egzamino, pristatyti jį kaip

savotišką „generalinę repeticiją“;

atlikus testą, duoti užpildyti klausimyną, – iš atsakymų gali pasirodyti, kas testą atliko atmestinai, tad

tokius testus atmesti;

galima palyginti pirminio testavimo ir tikrojo egzamino rezultatus – jei rezultatai skiriasi, pvz., dviem

taškais, tai galima įtarti, kad toks yra pirminio testavimo poveikis.

Psichometriniai aspektai. Per pirminį testavimą turėtų būti gaunama pakankamai duomenų apytikrėms testo

charakteristikoms nustatyti – punkto sunkumo indeksui ir skiriamajai gebai. Be to, egzaminų siejimui su BEKM

svarbu egzamino patikimumas.

7.6. Specialistų grupės mokymo ir normų nustatymo procedūros pagrįstumas

Specialistų grupei svarbu gerai susipažinti su BEKM, nustatyti naudingus etaloninius pavyzdžius ir normas.

Pačios normų nustatymo sesijos būtinai turi prasidėti nuo aiškinimo ir instruktavimo, kad grupės nariai galėtų

visas užduotis atlikti pasitikėdami savo išmanymu. Jei šio reikalavimo nepaisoma, grupės darbo rezultatai gali

būti nepatenkinami.

Pagrįstumo problema susijusi su pakankama veiklos apimtimi. Pvz., būtina mokyti, kaip suprasti BEKM skales;

jei nemokoma, negali būti nė kalbos apie sprendimų pagrįstumą. Tačiau vien tai, kad buvo mokoma, dar

negarantuoja pagrįsto rezultato. Mokoma turi būti pakankamai ilgai – tol, kol akivaizdžiai bus galima įsitikinti,

kaip suprantamos tos skalės.

Procedūros pagrįstumo aspektai:

aiškumas: kiek aiškiai ir tiksliai a priori formuluojami normų nustatymo tikslai ir procesas;

praktiškumas: metodas turi būti nesunkiai įdiegiamas, pasirengiama greitai apdoroti duomenis, veiksmai

suprantami ne specialistams;

53

įgyvendinimas: kaip sistemingai ir reikliai atrinkta ir išmokyta grupė, kaip gerai jos nariai suprato BEKM

lygius ir kaip veiksmingai dirbama (analizuojami punktai ir sprendžiama dėl jų priskyrimo konkrečiam

lygiui ir pan.);

grįžtamasis ryšys: kiek grupės nariai pasitiki savimi dirbdami ir analizuodami rezultatus (turi būti

renkama ir pateikiama informacija);

dokumentavimas: kaip gerai normų nustatymo procedūra dokumentuojama ir skelbiama.

7.7. Normų nustatymo vidinis pagrįstumas

Normų nustatymo rezultatai turi būti tikslūs ir nuoseklūs. Nenuoseklūs jie gali būti dėl netinkamo darbo metodo,

dėl kai kurių grupės narių ar dėl kurių nors punktų. Nustačius problemą, galima atsisakyti tų grupės narių darbo ar

išmesti netinkamus punktus. Atsisakant grupės narių, turi būti pateikta įrodymų, kad jie arba nesupranta

instrukcijų, arba dėl kokių priežasčių jų nesilaiko. Išmetant punktus reikia žiūrėti, kad nenukentėtų turinio

pagrįstumas.

Su tikslumu ir nuoseklumu susiję dalykai:

grupės nario sprendimų vidinis nuoseklumas (intra-judge consistency): kiek kiekvieno grupės nario

sprendimai dera su kita jiems žinoma informacija apie egzaminą;

narių sprendimų tarpusavio nuoseklumas (intra-judge consistency): kiek grupės narių sprendimai

sutampa;

rezultatų pastovumas, reiškiamas išlaikymo ribos taškų standartiniu nuokrypiu;

nustatytomis normomis grindžiamos klasifikacijos tikslumas ir nuoseklumas.

Kalbant apie grupės nario sprendimų vidinį nuoseklumą reikia atsakyti į du klausimus: ar jo sprendimai yra

nuoseklūs ir ar jie dera su kita jiems žinoma informacija? Kad būtų galima atsakyti į pirmąjį, sprendėjas turi

dukart atsakyti į tą patį (arba panašų) klausimą. Tai galima padaryti įvairiai: per normų nustatymo sesijas

paskutiniajame etape pakartotinai duodami įvertinti punktai, apie kuriuos buvo klausiama ankstesniuose etapuose;

taikant Tuckerio-Angoffo metodą, prašoma antrąkart nustatyti atlikimo tikimybę. Kompiuteriu apskaičiuojama,

kiek to paties vertintojo sprendimai varijuoja. Taikant kai kuriuos metodus (pvz., „skirtuko“) grupės nariams

suteikiama tiek daug informacijos, kad praktiškai nėra kur parodyti nenuoseklumo.

Narių sprendimų tarpusavio nuoseklumas vertinamas mastu, kiek grupės nariai sutaria spręsdami arba sprendžia

vienodai. Yra įvairių metodikų šiam tarpusavio nuoseklumui apskaičiuoti, ir būtina jas taikyti.

Normos nustatomos, t. y. apibrėžiama, kiek taškų bus išlaikymo riba, remiantis individualiomis atliktimis. Tačiau

šių sprendimų tikslumą ir patikimumą lemia paties testo patikimumas.

7.8. Išorinio pagrįstumo nustatymas

Normų nustatymo procedūros svarbiausias rezultatas yra nustatyta taisyklė, pagal kurią, remiantis atliktimis,

kandidatai išskirstomi į kategorijas pagal BEKM lygius. Testo atliktis paprastai apibendrinama surinktų taškų

skaičiumi. Nustatyti tokią taisyklę yra sudėtingas ir daug laiko reikalaujantis darbas, be to, vargu ar įmanoma

išvengti pavojų ir rezultatas niekada nėra puikus dėl matavimo paklaidos ir specialistų grupės sprendimų tam tikro

variantiškumo. Tačiau silpnoji tokio pagrindimo vieta yra tai, kad jis visiškai priklausomas nuo asmens ar kelių

asmenų priimamų sprendimų remiantis duomenimis, kurie surinkti naudojant vieną testą vienu metu ir vienoje

grupėje. Kitaip tariant, silpnybė yra ta, kad per didelis kontrastas tarp procedūrų individualumo ir sprendimo

visuotinumo.

Todėl svarbu nustatyti išorinį pagrįstumą, kad įrodymais iš nepriklausomų šaltinių būtų galima paremti savo

darbo rezultatus ir išvadas. Įrodymai gali būti:

tų pačių mokinių kito testo ar kitokio vertinimo rezultatai arba kitų mokinių to paties testo rezultatai;

tos pačios ar kitos grupės iš naujo atliekamas normų nustatymas.

Testų teorijoje išorinio pagrįstumo problema paprastai sprendžiama parodant testo rezultatų ir kokio nors išorinio

kriterijaus atitikimą. Kartais tas išorinis kriterijus laikomas savaime teisingu, nors iš tikrųjų joks kriterijus nėra

tobulai pagrįstas.

Esama kelių išorinio pagrįstumo nustatymo būdų:

54

kryžminis pagrįstumo nustatymas (cross validation): nustatytas normas (ribinius išlaikymo taškus) pritaikyti

kitai mokinių grupei vertinti; paprastai taikoma, jei normos buvo nustatomos kontrastingų grupių ar ribinės

grupės (į egzaminuojamąjį orientuotais) metodais;

ribinio pasiskirstymo palyginimas (comparison of marginal distributions): normų nustatymo rezultatų

(nustatytos taisyklės) ir kitokios nustatytos taisyklės palyginimas (pvz., reprezentatyvios imties duomenų,

kalibruotų taikant IRT modelį, ir tos pačios populiacijos mokinių priskyrimo tam tikram BEKM lygiui taikant

„skirtuko“ metodą).

bivariantinių sprendimų lentelės (bivariate decision tables): dviejų taisyklių, gautų taikant skirtingus metodus,

taikymo tai pačiai imčiai palyginimas.

8. Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino statistinės ir kokybinės analizės

parametrai, mokinių darbų vertinimo standartizavimo pavyzdžiai, užduočių atlikčių klasifikacijos

modelis

8.1. Bendrieji egzamino užduoties statistinės ir kokybinės analizės parametrai

1. Egzamino programos pagrįstumas: ar egzamino programa atitinka bendrąsias programas, Bendruosius Europos

kalbų metmenis, mokyklos realybę?

2. Egzamino užduoties turinio validumas: ar užduotis atitinka egzamino programą?

3. Užduoties (ir konkrečių jos klausimų) veikimas (patikimumas): ar kandidatai tinkamai išskirstomi (Kronbacho

alfa, koreliacijos parametras);

4. Vertinimo objektyvumas: kaip sumažinti subjektyvumo įtaką? Kaip suvienodinti vertinimą?

5. Užduoties sunkumas (subalansuotumas).

6. Užsienio kalbos mokytojų nuomonė apie užduotį. Reikėtų sukonkretinti klausimus vertintojams dėl užduoties.

Galima būtų paprašyti paanalizuoti probleminius, prastai funkcionavusius punktus – tas užduotis, kuriose

mokiniai dažniausiai darė klaidų. Galbūt reikėtų pateikti mokytojams recenzavimo lenteles (tas jų dalis, kurios

buvo skirtos būtent šiai konkrečiai užduočiai).

PASTABA. Statistiniai duomenys turėtų būti vertinami mokymo, mokymosi ir mokinių pasiekimų kontekste.

8.2. Siūlomi parametrai bandomojo egzamino užduočiai analizuoti (statistinė ir kokybinė analizė)

8.2.1. Statistinė analizė

Statistinę analizę siūloma atlikti pagal šiuos parametrus:

1. bandomąją užduotį atlikusių mokinių surinktų taškų pasiskirstymas;

2. visų užduočių sunkumo ir skiriamosios gebos priklausomybė;

3. konkrečių užduočių sunkumo ir skiriamosios gebos parametrai; konkrečių užduoties dalių koreliacija su visa

užduotimi;

4. testo patikimumas (Kronbacho alfa);

5. užduoties taškų priklausomybė nuo dalyko mokymosi kurso;

6. kandidato lytis;

7. mokyklos tipas;

8. mokyklos vietovė (miestas ar kaimas).

8.2.2. Kokybinė analizė

Kokybinę analizę siūloma atlikti pagal šiuos parametrus:

1. užduoties pagrindimo lentelės analizė;

2. užduoties struktūros atitikimas Bendriesiems Europos kalbų metmenims (BEKM) ir egzamino programai (EP);

3. užduoties turinio atitikimas BEKM ir EP;

4. tikrinamų gebėjimų atitikimas BEKM ir EP;

5. vertinimo skalių atitikimas BEKM ir EP;

6. atlikčių atitikimas BEKM;

7. kandidatų apklausa;

8. mokytojų apklausa.

PASTABA. Ypatingas dėmesys skiriamas statistikos požiūriu prastai funkcionavusioms užduotims.

55

8.3. Mokinių darbų vertinimo standartizavimas

Egzamino užduoties vertinimo instrukcija rengiama ir tobulinama keliais etapais:

1. Kartu su egzamino užduotimi parengiama preliminari vertinimo instrukcija;

2. vertinimo instrukcija papildoma po recenzentų pastabų, pasiūlymų;

3. įvykus egzaminui vertinimo instrukcija tikslinama pirminio (žvalgomojo) vertinimo metu ir derinama su

užduoties rengėjais, parengiama galutinė vertinimo instrukcija (tuo atveju, jei nevykdomas užduoties

bandomasis testavimas).

Vertinimo standartizavimas vykdomas per vertintojų mokymus: vertintojams pateikiama atliktų atvirų užduočių

pavyzdžių, nagrinėjama vertinimo instrukcija ir vertinami pateikti pavyzdžiai ir priimami bendri susitarimai;

Svarbu tinkamai detalizuoti vertinimą, kad būtų galima įvertinti visas kandidato parodytas žinias ir gebėjimus.

Atviro tipo užduotis vertina du vertintojai. Jei pirmojo ir antrojo vertintojų įvertinimai skiriasi, vertina trečias

vertintojas ir priima sprendimą.

Jei nevykdomas bandomasis testavimas, vertinimo instrukciją galima (rekomenduojama) papildyti vykdant

pirminį (žvalgomąjį) vertinimą. Tai padidintų testo užduočių patikimumą ir pagerintų užduoties kokybę.

1. Pirminis (žvalgomasis) dalies kandidatų darbų vertinimas organizuojamas likus savaitei iki vertinimo.

2. Pirminį (žvalgomąjį) dalies kandidatų darbų vertinimą atlieka vertinimo komisijos pirmininkas ir vyresnieji

vertintojai. Grupės narių skaičių vertinimo komisijos pirmininkas gali padidinti, pasitelkdamas brandos

egzamino vertintojus.

3. Pirminio (žvalgomojo) vertinimo metu rekomenduojama peržiūrėti tik kandidatų atsakymus į atvirus

skaitymo ir klausymo dalių klausimus.

4. Surinkusi kandidatų pateiktus galimus teisingus atsakymus, kurie nebuvo numatyti vertinimo instrukcijoje,

žvalgomąjį vertinimą atlikusi grupė teikia pasiūlymus NEC vykdymo instrukcijai papildyti.

5. Svarbu susitarti dėl kandidatų darbų imties dydžio. Sociologai teigia, kad bandomiesiems tyrimams

pakanka 100–250 darbų. Jeigu generalinė visuma – 5000 ir daugiau žmonių, tai atrankos dydis – 10% jos

dydžio. Edukologų patirtis rodo, kad jau 600–700 vienetų imtis pakankamai patikima, tai yra, didesnės

imties pagrindu apskaičiuoti duomenys dažnai yra nedaug tikslesni. Paprastai reprezentatyvios yra imtys,

sudaromos atsitiktinės atrankos būdu6.

6. Kandidatų darbų imties dydį pasirenka žvalgomąjį vertinimą atliekanti grupė.

8.4. Užduočių atlikčių klasifikacijos modelis

Žvalgomojo vertinimo metu užduočių atliktims klasifikuoti (labai geras; vidutiniškas; labai prastas) kandidatų

darbai (tik rašymo užduotys7) atrenkami pagal šiuos kriterijus

8:

1. Ar turinys atitinka reikalavimus:

1.1. Ar pasiektas komunikacinis tikslas?

1.2. Ar turinys atitinka temą?

1.3. Ar mintis rišli?

1.4.Ar argumentai ir pavyzdžiai tinkami?

1.5. Ar/kaip atskleistas turinys, ar atsakyta į visus punktus/klausimus?

1.6. Ar apimtis atitinka reikalavimus?

2. Ar teksto organizavimas, struktūra, forma atitinka reikalavimus?

3. Ar kalbos vartojimas atitinka reikalavimus?

3.1. Ar žodynas įvairus, sudėtingas, tinkamas, vartojamas taisyklingai?

3.2. Ar gramatinės formos įvairios, sudėtingos, tinkamos, taisyklingos?

3.3. Ar registras tinkamas?

3.4. Ar rašyba ir skyryba atitinka reikalavimus?

6 Mičiulienė R. 2012. Mokslinio tyrimo pagrindai edukologijoje. URL:

http://www.lzuu.lt/nm/failai/MT_pagrindai_edukologijoje/50930.html [Žiūrėta: 2012-05-05].

7 Klausymo ir skaitymo atvirųjų užduočių punktai šiuo metu vertinami 1 tašku, nėra jokio gradavimo; jei būtų galimybė

graduoti atviruosius atsakymus (pvz., 0,5 – 1 – 2 ar pan.), tada reikėtų klasifikuoti ir juos.

8 Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino programa. Patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro

2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1197. Žr. 21.1. punktą.

http://www.lzuu.lt/nm/failai/MT_pagrindai_edukologijoje/50930.html

56

Išvados ir rekomendacijos

Dėl egzamino užduoties apimties

Minimalios ribos nustatytos atsižvelgiant į tikrinamų gebėjimų ir vertinimo kriterijų proporcijas kiekvienoje

egzamino dalyje. Toks paskaičiavimas yra paremtas ne konkrečia sukurta užduotimi, o orientuojasi į projekte

parengtą užduoties modelį, tikrinamus klausymo ir skaitymo gebėjimus ir kalbėjimo ir rašymo atliktos užduoties

vertinimo kriterijus ir jų išraišką taškais. Tačiau dėl mažos užduoties apimties (pvz., klausymo B1 dalyje yra 8

tšk.)., tikrinamų gebėjimų spektras yra labai ribotas. Minimaliam kandidato pasirodymui patvirtinti reikėtų

atsakyti bent į du klausimus kiekvienoje užduotyje, jei mažiau – pasiekimo beveik ,,nematyti“. Lygiui nustatyti

dar reikia pridėti bent po vieną tašką. Taip gauname 6 taškus iš 8 galimų. Apimtis aiškiai per maža lygiui

nustatyti, taigi, mokiniui toks egzaminas nelabai draugiškas). Remdamiesi atlikta analize rekomenduojame :

didinti egzamino : užduoties apimtį (klausymo ir skaitymo dalis), pagal galimybes atskirai tikrinti ir kalbos

vartojimo gebėjimus. Galimos kalbos vartojimo užduotys turėtų būti komunikaciškai kryptingos. Vertinant kalbos

vartojimo gebėjimus ir per gebėjimą taisyklingai rašyti rašymo dalyje susiduriama su daugeliu įvertinimo

objektyvumą liečiančių problemų. Pirma, rašymo dalimi negalime patikrinti konkrečių pageidaujamų kalbos

taisyklingumo aspektų ; antra, nėra detalaus kalbos (leksikos ir gramatikos) ir rašybos klaidų aprašo atskiriems

lygiams ; trečia, atskirų kandidatų kalbos taisyklingumo ,,vaizdas’’ yra labai skirtingas, todėl tampa problemišku

jų surangavimas pagal bendrai nustatytus kriterijus : pasikartojančios klaidos, vieno tipo klaidos, klaidos taikant

pagrindines rašybos taisykles, fonetinės kilmės, gimtosios kalbos įtakojamos klaidos - pvz., supainiotos

gimtosios kalbos ir užsienio kalbos raidyno raidės, taip pat komunikacijai (t.y. teksto supratimui) trukdančios

klaidos ir t.t. Didesnė egzamino apimtis leistų patikrinti visus pagrindinius mokinių gebėjimus ir patikimai

nustatyti jo kalbos mokėjimo lygį. Taigi, siekiant galimo kandidato įvertinimo objektyvumo( kalbos mokėjimo

lygio požiūriu) tikslinga didinti egzamino apimtį (pateikti daugiau užduočių).

Dėl vertintojų kompetencijos

Brandos egzamino rezultatas lemia tolesnes abiturientų studijų perspektyvas, todėl vertinimo kokybė neturėtų

kelti jokių abejonių. Siūlomos tokios vertinimo kokybės užtikrinimo priemonės:

Vertintojų atranka pagal dalykines (kalbos žinių) kompetencijas.

Reguliariai vykstantys ir privalomi vertintojų mokymai, kurių tikslas – gilinti vertinimo kriterijų sampratą;

plėsti žinias apie BEKM lygius ir jų aprašus; lavinti vertinimo gebėjimus ir patikrinti, kaip tos žinios

įsisavinamos.

Po egzamino vykdymo dienos numatyti bent savaitę (pagal logistines galimybes), per kurias vertinimo

komisija, patyrę mokytojai ir kt. ekspertai atlieka vertinimo standartizavimo procedūrą, parenka standartinių

įvairaus lygio aptartis atitinkančių rašymo (ir kalbėjimo, jei kalbėjimas būtų egzamino dalis) užduočių, esant

reikalui, paruošia papildymus to egzamino vertinimo instrukcijai. Vertinimo savaitės pradžioje skiriama laiko

ekspertų aprašytų standartų išaiškinimui visiems vertintojams. Nors jeigu vyktų nuolatiniai vertintojų

mokymai, patirtis rodo, jog šiai veiklai užtektų ir dviejų akademinių valandų.

Dėl vertinimo proceso ir vertinimo strategijų tobulinimo

1. VBE vertinimo procesą palaipsniui perkelti į elektroninę aplinką.

2. Dėl elektroninių vertinimo programų efektyvumo ir elektroninio proceso administravimo konsultuotis su

elektroninę vertinimo patirtį turinčiais užsienio šalių ekspertais iš tokių egzaminų centrų kaip, pvz., Cambridge

ESOL ar Vertinimo ir kokybės aljanso ( AQA -Assessment and Qualifications Alliance), vienijančio Anglijos,

Velso Šiaurės Airijos Egzaminų Centrus.

3. Atskirti/diferencijuoti VBE objektyvių (uždarųjų klausimų, kai galimas vienas teisingas atsakymas) ir

subjektyvių užduočių (atvirų klausimų, kai galimi keli teisingi atsakymai ir rašymo užduočių pagal tam tikrus

kriterijus) vertinimą.

57

4. Įdiegti visų VBE užduočių elektroninį diferencijuoto vertinimo modelį, kuris leistų įvertinti kiekvieno

vertintojo darbo kokybę ir efektyvumą.

5. Apibrėžti ir patvirtinti vertinimo komisijos pirmininko, vyr. vertintojų ir vertintojų funkcijas vertinant

elektroninėje aplinkoje.

6. Sukurti ir patvirtinti NEC (ŠMM?) vertintojo vertinimo kokybę nustatančius kriterijus.

Dėl VBE užduoties atvirųjų klausimų ir rašymo užduoties vertintojų kvalifikacijos tobulinimo

1. Pretenduoti į VBE atvirųjų VBE užduoties klausimų bei rašymo užduočių vertinimą galėtų mokytojai,

dirbantys pagal B2 lygio/kurso programas. Mokytojų kvalifikacinė kategorija neturėtų būti pagrindiniu

atrankos principu. Uždarųjų VBE užduoties klausimų vertinimą atliktų kompiuterinė programa.

2. Vertintojų atranką vykdyti pagal Vertinimo kokybę nustatančius kriterijus, žr. 6 punktą ‚Rekomendacijos dėl

vertinimo proceso ir vertinimo strategijų tobulinimo‘.

3. Rengti bent 2 privalomus seminarus per mokslo metus visiems atvirųjų klausimų bei rašymo užduočių

vertintojams, kuriuose jie galėtų kelti vertintojo kvalifikaciją.

4. Prieš pagrindinę vertinimo sesiją organizuoti Standartizavimo komiteto posėdį, kuriame, vadovaujami

vertinimo komisijos pirmininko, vyr. vertintojai susitartų dėl vertinimo standartų pagal vertinimo lentelių

aprašus ir aptartų rengėjų neįtrauktus į vertinimo instrukciją , bet galimus teisingus uždarųjų klausimų

atsakymus.

5. Įkurti modernų vertinimo centrą, kuriame būtų pakankamai patalpų su kompiuterizuotomis darbo vietomis.

Jame galėtų vykti visi su elektroniniu vertinimu susiję mokymai bei kai kurių VBE vertinimas.

Dėl vertinimo lentelių rengimo ir naudojimo VBE

1. Keičiant rašymo ir/ar kalbėjimo vertinimo lenteles reikia nustatyti naujųjų lentelių išbandymo, taisymo,

tvirtinimo ŠMM ir jų vartojimo vertinant VBE ir/ar Kalbėjimo įskaitą procedūras ir laiko tarpsnius, kurie būtų

logiškai pagrįsti ir nuosekliai vestų prie kokybiškų vertinimo lentelių parengimo. Rekomenduočiau bent minimalų

metų laikotarpį per kurį vyktų lentelių išbandymas kuo platesnėje auditorijoje.

2. Naujų vertinimo lentelių pagrįstumo ir patikimumo įvertinimui nepakanka pasitelkti tik mokytojus-vertintojus

ir atsižvelgti į jų pastabas, kurios dažniausiai sutelktos ties detalėmis/terminais kriterijų aprašuose. Ar lentelės iš

esmės tinkamos naudoti, ar jų turinys dera su atitinkamais švietimo dokumentais, ar jos neperkrautos, ir ar jos

parengtos pagal pripažintą testavimo praktiką ir vertinimo principus gali nuspręsti testavimo ekspertai,

recenzentai iš užsienio, todėl į jų pastabas būtina atsižvelgti pristatant paskutinį lentelių variantą.

3. Vertinimo lentelės kaip VBE užduoties instrukcijos dalys gali būti koreguojamos, atskirų kriterijų aprašai jose

gali būti tikslinami ir keičiami, jei dėl rengėjų parengtos nekokybiškos užduoties kandidatų darbų negalima

objektyviai įvertinti pagal pateiktus kriterijų aprašus.

Dėl atskirų kalbinės veikos sričių vertinimo principinių nuostatų suvienodinimo

Dabartiniu metu kalbėjimo ir rašymo gebėjimai vertinami vadovaujantis skirtingomis principinėmis

nuostatomis. Kalbėjimui pateikiamos dvi užduotys, kurių atlikimas įvertinamas taikant B2 ir B1/A2 lygiams

priskirtus kriterijus vienoje užduotyje. Rašymo užduotis susideda iš dviejų skirtingų užduočių, priskiriamų

skirtingiems kalbos mokėjimo (B1 – asmeninis laiškas) ir B2 (rašinys/esė) lygiams. Tai apsunkina atliktų

užduočių įvertinimą ir rezultatų interpretavimą. Rekomenduojame : žvelgiant į užsienio kalbų brandos

egzamino perspektyvą, t.y. numatomą kalbėjimo dalies statuso pakeitimą ir jos tapimą brandos egzamino

dalimi, suvienodinti kalbėjimo ir rašymo vertinimo principines nuostatas. Atsižvelgdami į bandomosios

užduoties analizę atlikusių ekspertų pastabas, siūlome kalbėjimo dalies užduotis pateikti ir įvertinti taip, kaip

rašymo dalį, t.y. kalbėjimo gebėjimus tikrinti dviem skirtingų lygių užduotimis (dialogą – B1, monologą –

B2).

58

Dėl egzamino užduoties ir jos vertinimo instrukcijos rengimo procedūrų

Siekiant užtikrinti kokybišką ir laiku parengtą egzamino užduotį būtinas glaudus užduoties rengėjų, recenzentų,

vertintojų ir NEC komandos bendradarbiavimas.

Laikantis pažangios testavimo praktikos reikėtų sudaryti galimybę atlikti bandomąjį testavimą.

Siekiant užtikrinti parengtos užduoties vertinimo objektyvumą, užduotį individualiai turėtų vertinti mažiausiai du

recenzentai du kartus ir pateikti NEC vertinimo išvadas (pirmines ir galutines).

Autoriams turėtų būti palikta galutinė teisė apsispręsti dėl recenzentų vertinimo pastabų perkėlimo į užduotį, nes

jie atsako už užduoties kokybę.

Siekiant užtikrinti kryptingą recenzentų darbą, būtina parengti lenteles (klausimyną, vertinimo kriterijus)

užduočiai recenzuoti.

Siekiant užtikrinti užduoties kokybę būtina detaliai suplanuoti užduoties rengimo, recenzavimo, bandomojo

testavimo, užduoties tobulinimo, korektūros skaitymo, rengimo spaudai ir kitus reikiamus etapus.

Siekiant skaidrumo ir abipusio mokyklų bei NEC bendradarbiavimo reikėtų kasmet skelbti egzamino užduotį ir

vertinimo instrukciją NEC tinklalapyje.

Siekiamybė sudaryti visų keturių užsienio kalbų egzaminų kandidatams vienodas sąlygas yra sveikintina, tačiau

atsižvelgus į konkrečios kalbos struktūros, vartosenos, jos mokymosi situacijos Lietuvoje specifiką tenka

konstatuoti, kad yra būtina palikti galimybę diferencijuoti egzamino modelį.

Modelio kūrimas, rezultatų aptarimas ir analizė parodė, kad tai ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik

testavimo, vertinimo ir statistikos ekspertų kruopštaus, racionalaus ir konstruktyvaus darbo, bet ir glaudaus ir

supratingo bendradarbiavimo tarpusavyje. Projekto metu išryškėjo problemos (lygių ribų nustatymas, vertinimas,

vieningo testo tarp keturių kalbų sukūrimas, etc), kurios turi būti toliau sprendžiamos ir tobulinamos, jei norime,

kad VB egzaminas kokybiškai atitiktų UK egzamino programos reikalavimus.

Dėl orientavimosi į tarptautinių egzaminų rezultatų skaičiavimo modelius :

Tarptautiniuose egzaminuose parengtuose orientuojantis į ET kalbos mokėjimo lygius, pasiektam kalbos

mokėjimo lygiui įrodyti reikalaujama egzamino išlaikymo fiksavimui tam tikru lygiu surinkti 60-70 proc.

kiekvienos egzamino dalies taškų. Rekomenduojame: įvesti reikalavimą atitikti svarbiausius kriterijus visose

kalbinės veiklos srityse. Tokie kriterijai turėtų būti taikomi bent minimaliems kandidatų visų kalbinės veiklos

sričių (klausymo, skaitymo, kalbėjimo ir rašymo) pasiekimams. Pasiektu konkretus kalbos mokėjimo lygis

laikomas tuomet, kai surenkamas nurodytas minimalus skaičius taškų iš kiekvienos kalbinės veiklos srities (ar

galimos kokios išlygos, reikia nustatyti atlikus konkrečios užduoties detalią analizę).

Dėl egzamino išlaikymo ribos ir kitų ,,slenksčių nustatymo

Išlaikymo riba nustatoma taikant atitinkamus metodus ir normų nustatymo procedūras (žr 7 skyrių). Išlaikymo

slenksčiai turi būti koreguojami kiekvienai konkrečiai užduočiai, parengtai pagal pateiktą specifikaciją.

1. Visais atvejais – taikant įvairius modelius - neišvengiamas rezultatų įvertinimas taškais ir tam tikrų ,,ribų,

slenksčių“ nustatymas.

2. Rezultatų pateikimo modelio pasirinkimas priklausys nuo numatomo rezultatų panaudojimo (kandidatų

sertifikavikui ar atrankai) ir egzamino tikslų. Numatomo valstybinio egzamino rezultatų objektyvumo

poreikis yra didelis (rezultatai žada būtu panaudojami kandidatų atrankai į valstybės finansuojamas vietas

aukštojoje mokykloje).

3. Labiausiai kriterinio vertinimo esmę atspindinčiu ir daugiausia informacijos teiksiančiu gali būti laikomas

rezultatų pateikimo modelis, kai taškais vertinamos atskiros užduoties dalys ir joms priskiriamas kalbos

mokėjimo lygis. Tai iš esmės atspindi tarptautinių lygio nustatymo egzaminų taikomus vertinimo principus.

59

4. Rezultatų objektyvumas didele dalimi priklauso nuo kompetentingai parengtos užduoties, atitinkančios

validumo ir patikimumo kokybinius kriterijus. Užduotis privalo visiškai atitikti aprašytą modelį

(specifikaciją) tikrinamų gebėjimų, klausimų sunkumo požiūriu ir būti išbandyta bei atitinkamai

koreguojama.

5. Siekiant maksimaliai objektyvaus įvertinimo ir nustatyti kandidatų kalbos mokėjimo lygį, reikalinga

egzamino apimtis, suteikianti minėto įvertinimo galimybę. Dabartinis egzamino modelis, parengtas pagal

brandos egzamino programos reikalavimus, riboja šią galimybę. Egzamine pateikiamos dviejų lygių

užduotys, todėl galimų patikrinti gebėjimų spektras susiaurinamas. Egzamino modelį reikėtų koreguoti

dviem aspektais/kryptimis : didinat užduoties apimtį ir atskiriant/išryškinant vertinimą pagal atskirus

kriterijus.

60

Literatūra

1. Kęstutis Bredelis, Saulius Jurkevičius, Gediminas Trakas, Algirdas Zabulionis. Pagrindinio ugdymo

pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų gairių 2008-2012m. projektas

2. http://www.drs.co.uk/ Examination Marking - e-Marker® Development

3. DRS, Data Services Limited. The administration of examinations for 15 to 19 year olds in England.

4. Graham Davies, Editor-in-Chief, ICT4LT Website, Terry Atkinson, Freelance Educational Consultant,

UK/France. Computer Aided Assessment.

5. http://dera.ioe.ac.uk/2576/1/2011-04-13-national-curriculum-assessments-review-report.pdf .National

Curriculum Assessments Review Report. An overview of the marking process.

6. Alte 2011. Manual for Language Test Developing and Examining.

7. Test DaF http://www.testdaf.de/teilnehmer/pdf/pruefungsordnung.pdf

8. Delf/Dalf http://www.institutfrancais-lituanie.com/spip.php?rubrique128&lang=lt#4

9. IELTS http://www.cambridgeesol.org/exams/ielts/index.html

10. TOEFL http://en.wikipedia.org/wiki/TOEFL

11. ISAT http://www.isbe.state.il.us/assessment/isat.htm

12. Council of Europe. 2008 (2001). Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys. 2008

m. lietuviškoji laida. Vilnius: Firidas.

13. Hughes, A. 2003. Testing for Language Teachers. Cambridge: CUP.

14. Nakamura, Y. 2004. A comparison of holistic and analytic scoring methods in the assessment of writing,

prieiga http://jalt.org/pansig/2004/HTML/Nakamura.htm (2012-04-19).

15. Pribušauskaitė, J. ir L. Vilkienė. 2006. Kalbos testų ir jų užduočių rengimo gairės. Vilnius: Apostrofa.

16. ŠMM. 2011. Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino programa. ŠMM: Vilnius.

17. Weigle, S. C. 2002. Assessing writing. Cambridge: Cambridge University Press.

18. Council of Europe. 2008 (2001). Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys. 2008

m. lietuviškoji laida. Vilnius: Firidas.

19. Luoma, Sari. Assessing speaking. 2003. Cambridge: Cambridge University Press

20. Pribušauskaitė, J. ir L. Vilkienė. 2006. Kalbos testų ir jų užduočių rengimo gairės. Vilnius: Apostrofa.

21. ŠMM. 2011. Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino programa. ŠMM: Vilnius.

22. Weird, C. J. 2005. Language testing and validation. Palgrave, Macmillan.

23. J. Charles Alderson, Caroline Clapham, Dianne Wall, Language Test Construction and Evaluation

Cambridge University Press, 1995.

http://www.drs.co.uk/

http://dera.ioe.ac.uk/2576/1/2011-04-13-national-curriculum-assessments-review-report.pdf

http://www.testdaf.de/teilnehmer/pdf/pruefungsordnung.pdf

http://www.institutfrancais-lituanie.com/spip.php?rubrique128&lang=lt#4

http://www.cambridgeesol.org/exams/ielts/index.html

http://en.wikipedia.org/wiki/TOEFL

http://www.isbe.state.il.us/assessment/isat.htm

http://jalt.org/pansig/2004/HTML/Nakamura.htm

http://www.google.lt/search?hl=lt&tbo=p&tbm=bks&q=inauthor:%22J.+Charles+Alderson%22

http://www.google.lt/search?hl=lt&tbo=p&tbm=bks&q=inauthor:%22Caroline+Clapham%22

http://www.google.lt/search?hl=lt&tbo=p&tbm=bks&q=inauthor:%22Dianne+Wall%22

61

PRIEDAI

1 PRIEDAS. UŽSIENIO KALBOS ĮRAŠO SCHEMA

Gerbiami vykdytojai, klausydami šio teksto sureguliuokite grotuvo tembrą ir garsą. Prašome įsitikinti, ar

visoje egzamino patalpoje tekstas gerai girdimas. Jeigu garsas per silpnas, ar per stiprus, tinkamai

sureguliuokite grotuvą, kad tekstas būtų aiškiai girdimas. Po šio teksto bus 10 sekundžių pauzė, o po jos

prasidės klausymo testas. Klausymo testo pabaigoje jums bus skirtos trys minutės šio testo atsakymams

perrašyti į atsakymų lapą. Linkime sėkmės.

(10 s.)

Klausymo testo pradžia.

(Intro užsienio kalba) Pradedame 2012 metų užsienio kalbos (xxx) valstybinį brandos egzaminą. Klausymo

dalis. Testo nurodymai: jums bus pristatoma kiekviena užduotis ir turėsite laiko susipažinti su jos turiniu;

prieš nuskambant užduoties tekstui jūs išgirsite šį garsą [signalas]; klausydami nepamirškite atsakymus

žymėti egzamino sąsiuvinyje; klausymo testo pabaigoje jums bus skirtos trys minutės atsakymams perrašyti į

atsakymų lapą.

Dabar pradedame pirmą užduotį.

[signalas]

(Užsienio kalba) Pirma užduotis.

(Pristatoma užduotis) Jūs girdėsite... [...] Dabar turite x sekundžių susipažinti su užduoties turiniu.

X s pauzė susipažinti su užduotimi.

[signalas]

(Skaito 1 užduotį I kartą)

(Užsienio kalba) Dabar išgirsite pirmą užduotį antrą kartą.

[signalas]

(Skaito 1 užduoties tekstą II kartą)

X s pauzė pabaigti užduotį.

(Užsienio kalba) Pirmos užduoties pabaiga. Pradedame antrą užduotį.

***

[signalas]

(Užsienio kalba) Antra užduotis.



[signalas]


(Užsienio kalba) Dabar išgirsite antrą užduotį antrą kartą.

[signalas]



(Užsienio kalba) Antros užduoties pabaiga. Pradedame trečią užduotį.

***

[signalas]

(Užsienio kalba) Trečia užduotis.



[signalas]


(Užsienio kalba) Dabar išgirsite trečią užduotį antrą kartą.

[signalas]



(Užsienio kalba) Trečios užduoties pabaiga. Pradedame ketvirtą užduotį.

***

[signalas]

(Užsienio kalba) Ketvirta užduotis.



[signalas]

62


(Užsienio kalba) Dabar išgirsite ketvirtą užduotį antrą kartą.

[signalas]



(Užsienio kalba) Ketvirtos užduoties ir klausymo dalies pabaiga.

Dabar Jūs turite 3 min. laiko klausymo testo atsakymams perrašyti į atsakymų lapą. Ačiū.

(Lietuvių kalba) Dabar Jūs turite 3 min. laiko klausymo testo atsakymams perrašyti į atsakymų lapą.

3 min pauzė atsakymams perrašyti.

[signalas]

(Lietuvių kalba) Klausymo testo pabaiga.

63

2 PRIEDAS. ATMINTINĖ RECENZENTUI

Paprastu šriftu pateikti reikalavimai ir(ar) komentarai egzamino užduočiai recenzuoti, smulkesniu šriftu – tam

tikrų testų teorijos sąvokų komentarai.

Atitiktis programai – vertinama vienareikšmiškai: ar šiuo klausimu/uždaviniu tikrinama potemė/gebėjimas yra

apibrėžtas egzaminų programoje, ar nėra.

Distraktorių tinkamumas – vertinama, ar distraktoriai parinkti tinkamai:

ar visi distraktoriai yra tikėtini, kad kandidatas galėtų juos pasirinkti vietoje teisingo atsakymo;

ar distraktorių skaičius yra pakankamas (nėra per mažas - 4);

ar visi distraktoriai ir teisingas atsakymas yra tinkamo formato;

ar yra tik vienas teisingas atsakymas.

Distraktorius – neteisingas atsakymas pasirenkamojo atsakymo tipo klausimų atveju. Vienam

klausimui (uždaviniui) jų turi būti pateikta bent 3 (plius teisingas atsakymas). Klausimai su tik dviem

distraktoriais naudojami retai.

Distraktorius yra parinktas gerai, kai

jis yra prasmingas, t. y., jis yra tikėtinas, įmanomas, padarius klaidą (dažnai – tipinę); ARBA / IR

jis savo formatu neišsiskiria iš kitų distraktorių ir teisingo atsakymo.

Visi distraktoriai ir teisingas atsakymas paprastai yra to paties formato (pvz., visi yra žodžių

junginiai, o ne sakiniai) ir formos (pvz., nei vienas atsakymas neturi išsiskirti ilgiu ar detalumu). Jei

pateikti skirtingų formatų atsakymai, tai jų turėtų būti lyginis skaičius (pvz., trys atsakymai yra

sudaryti iš vieno žodžio, trys – iš dviejų žodžių junginių). Įprasta visus atsakymus (ir teisingą, ir

distraktorius) išdėlioti iš eilės: pvz., pagal ilgį arba abėcėlės tvarka pagal atsakymo pirmo žodžio

pirmą raidę.

Paprastai teste teisingas atsakymas pateikiamas įvairiose pozicijose (A, B ir t. t.), tačiau nebūtinai

kiekvienoje pozicijoje teisingas atsakymas turi pasikartoti lygiai tiek pat kartų. Teisingo atsakymo

pozicijų eiliškumas turėtų būti atsitiktinis, neturėtų būti galima įžiūrėti prasmingų „figūrų“ ar žodžių

(pvz., ABBA, CACA, ABCDEF...).

Dažniausiai testuose pasirenkamojo atsakymo uždaviniams pateikiamas tik vienas teisingas

atsakymas.

Užduoties įvesties/formuluotės korektiškumas – vertinama, ar:

įvestis yra aiški ir logiška (yra aišku, ko prašoma, nėra galimybės suprasti dviprasmiškai);

įvestis yra teisinga (be dalykinių klaidų);

įvestis nereikalauja nevertinamo dalyko žinių (pvz., žinoti kokio nors žaidimo taisykles);

nepažeidžiami religiniai įsitikinimai, kultūrinis identitetas, kokios nors žmonių grupės interesai;

naudojami grafikai ir paveikslai yra tinkamos kokybės;

pateiktos naudotų šaltinių nuorodos;

aiškiai nurodyta, kokio atsakymo tipo / formato tikimasi, pateiktas pavyzdys.

Kalbant apie užduoties įvesties korektiškumą pastebėtina, kad brandos egzaminu tikrinamos

mokinių žinios ir gebėjimai, o ne pastabumas, reakcija ar pan., todėl formuluojant

uždavinius/klausimus siekiama viską pateikti kuo aiškiau, vengiama klaidinančių išsireiškimų.

Jei naudojama retesnė ar painesnė klausimų forma, pvz., vietoje „kuris teisingas“ vartojama „kuris

neteisingas“, siūloma žodį „neteisingas“ paryškinti.

Siekiant užtikrinti, kad sąlyga bus suprasta teisingai, patartina paryškinti esminę klausimo vietą,

pvz., „išvardykite tris priežastis“, „pateikite du pavyzdžius“.

Norint, kad egzaminas būtų patikimas, reikia mažinti atsitiktinių, per neatidumą padarytų klaidų,

tikimybę.

Jei nuo to priklausys vertinimas, sąlygoje būtina nurodyti, kokio atsakymo tipo / formato tikimasi.

Pvz., jei norima, kad atsakymas būtų suapvalintas arba pagrįstas, arba pateikti du atsakymai ir pan.,

reikia tą paminėti. Jei tai nebus vertinama arba atsakymo forma yra nesvarbi, arba vertinamas būtent

atsakymo formos žinojimas, tai sąlygoje nurodyti atsakymo formos nereikia.

Lygių galimybių principas – vertinama, ar klausimas yra vienodo sunkumo skirtingų lyčių, religijų, kultūrų,

įsitikinimų ir pomėgių žmonėms. Pasitelkiant realaus gyvenimo situacijas, kai kurių klausimų / uždavinių

kontekstas gali būti šiek tiek labiau priimtinas vaikinams arba merginoms, tačiau tuomet visame teste turėtų būti

64

vienodas skaičius klausimų, priimtinesnių vaikinams, ir klausimų, priimtinesnių merginoms; tokie klausimai

turėtų būti panašaus sunkumo.

Sunkumas – jį parodo bandomasis testavimas.

Klausimas / punktas laikomas sunkiu, jei numanomas jo sunkumas yra 20-30 procentų.

Klausimas / punktas laikomas lengvu, jei numanomas jo sunkumas yra 70-80 procentų.

Kiti klausimai / punktai yra laikomi vidutinio sunkumo.

Sprendžiant apie klausimo /punkto sunkumą galvojama apie tuos mokinius, kurie laikys egzaminą.

Kiekviename egzamine turi būti įvairaus sunkumo punktų / klausimų. Lengvų taškų (punktų /

klausimų arba jų dalių) turi būti tiek, kad jais būtų galima pamatuoti vos egzaminą išlaikiusiųjų

žinias ir gebėjimus. Egzaminas neturi būti taip sudarytas, kad pasiekti žemiausią egzamino išlaikymo

ribą būtų galima atsitiktinai surinkus taškus iš įvairių punktų / klausimų atsitiktinai arba net atspėjus.

Mokiniai, kurie pasiekė tik egzamino išlaikymo ribą , taip pat turi būti pademonstravę tam tikras

žinias ir gebėjimus.

Dažnai teste uždaviniai / klausimai išdėliojami sunkumo tvarka, tačiau tai nėra būtina. Kiekviename

uždavinių tipe (tiek atvirojo atsakymo formato, tiek uždarojo) turi būti skirtingo sunkumo

uždavinių / klausimų. Svarbu, kad testas neprasidėtų sunkiais klausimais. Daugiausia mąstymo ir

laiko reikalaujantys uždaviniai / klausimai paprastai pateikiami testo pabaigoje. Jei įmanoma,

skirtingų turinio sričių, skirtingo sąlygos formato (pvz., pratimai ir teksto uždaviniai), skirtingų

gebėjimų reikalaujantys uždaviniai / klausimai išdėliojami pakaitomis.

Egzamino matrica

Egzamino atitiktis matricai gali būti atliekama keliais principais. Recenzentas egzamino atitiktį matricai vertina

vadovaudamasis tais pačiais principais, kaip buvo padaryta užduoties rengėjų.

Egzamino atitiktis matricai gali būti atliekama remiantis keliais principais:

visi vienos užduoties punktai/klausimai yra to paties tipo, pvz., pažymėti teisingą atsakymą iš keleto

pateiktųjų; ARBA

ienos užduoties punktai/klausimai gali būti skirtingų tipų: pažymėti teisingą atsakymą iš keleto

pateiktųjų ir atsakyti į klausimus ir ;

laikoma, kad visi vienos užduoties punktai/klausimai skirti tik vieno konkretaus lygio (B1 AR B2)

gebėjimams matuoti, t.y. skirtingų lygių gebėjimai matuojami skirtingomis užduotimis atskirai; ARBA

laikoma, kad dalis konkrečios užduoties punktų/klausimų skirta B1 lygio gebėjimams matuoti, o kita

dalis – B2 lygio gebėjimams matuoti;

laikoma, kad tam tikros teminės sritys gali persikloti, pvz., „Muzika“ gali atitikti temą „Kultūra,

menas“ ir „Apie save (pomėgiai)“; ARBA

laikoma, kad visos teminės sritys matuojamos atskirai.

Lengvų, vidutinio sudėtingumo ir sudėtingų taškų skaičius – lengviausia apskaičiuoti pagal vertinimo

instrukciją.

Egzamino išlaikymo riba įvertinama atsižvelgiant į laikančiųjų konkretų egzaminą populiaciją. Egzamino

išlaikymo riba – lengvų taškų suma. Ji nustatoma Angofo metodu ar panašiu metodu.

3 PRIEDAS. BENDRI KLAUSIMAI UŽDUOČIAI RECENZUOTI

1. Ar nurodyto laiko užtenka užduotims atlikti?

2. Ar egzamino užduoties maketas yra tinkamas:

2.1. Ar atsakymų lape yra pakankamai vietos atsakymams pateikti?

2.2. Ar užduočių sąsiuvinyje užduotys pateiktos taip, kad skaityti ir atlikti užduotis yra patogu?

2.3. Ar teksto šriftas yra tinkamas?

2.4. Ar iliustracijos yra tinkamo dydžio, aiškios, reikalingos kaip papildomas šaltinis?

3. Ar užduočių eiliškumas yra aiškus ir tinkamas?

4. Ar užduotys pateikiamos nuosekliai – nuo lengvesnių pereinant prie sudėtingesnių.

5. Ar užduoties formuluotė aiški, tiksli, nuosekli?

6. Ar pateiktas atsakymo pavyzdys?

7. Ar tekstų tematika atitinka egzamino programą?

8. Ar konkretaus teksto tematika nesidubliuoja su kitų egzamino užduoties dalių tematika?

65

9. Ar tekstų žanrai parinkti tinkamai?

10. Ar teksto/tekstų ilgis atitinka B1 / B2 lygį?

11. Ar teksto/tekstų žodynas atitinka B1 / B2 lygį?

12. Ar teksto/tekstų sudėtingumas atitinka B1 / B2 lygį.

13. Ar tekstui suprasti nereikia specifinių / papildomų žinių ir gebėjimų?

14. Ar tekstai savo tematika, žanru, ilgiu, sudėtingumu atitinka 12 (IV) klasės mokinių amžiaus grupės gebėjimus

/ interesus?

15. Ar tekstuose nėra gramatinių, rašybos, skyrybos klaidų?

16. Ar tekstuose nėra propaguojamas smurtas, rasinė, tautinė, lytinė, socialinė, kultūrinė diskriminacija?

17. (įrašui) Ar kalbėtojai yra skirtingų lyčių (arba bent skirtingo balso tembro)?

18. (įrašui) Ar kalbėtojų tembras, akcentas, tartis yra tinkama?

19. (įrašui) Ar kalbėjimo tempas, pauzės yra tinkamos?

20. (įrašui) Ar garso įrašai yra kokybiški, be trukdžių?

21. (įrašui)Ar kalbėtojai gerai atskiriami, lengva nustatyti, kuris asmuo kalba?

22. Ar vertinimo instrukcijoje pateikti konkretūs ir aiškūs atsakymai, atitinkantys užduoties klausimo formuluotę?

23. (klausimui su pasirenkamaisiais atsakymais) Ar yra pateiktas tik vienas teisingas atsakymas?

24. Ar distraktorių skaičius yra pakankamas?

25. Ar distraktorius yra prasmingas, t. y., ar jis yra tikėtinas, įmanomas klaidos atveju?

26. Ar distraktorius savo formatu neišsiskiria iš kitų distraktorių ir teisingo atsakymo?

27. Ar teiginiai, kuriuos reikia pasirinkti, dera su klausomo/skaitomo teksto informacija?

28. Ar teiginiai/žodžiai/žodžių junginiai, kuriuos reikia užbaigti/įterpti/transformuoti/parinkti, dera su

klausomo/skaitomo teksto informacija?

29. Ar užduotyje reikalaujamas įrašyti žodis tinka tik vienam tarpui?

30. Ar tekstui pateikiamuose teiginiuose/žodžiuose/žodžių junginiuose nėra perteklinės informacijos?

31. Ar tekste yra pakankamai informacijos, kuri yra reikalinga susieti teiginį su pastraipa/įterpti žodžių junginį?

32. Ar žodžiai, kuriuos reikia įterpti, pateikti reikiama gramatine forma?

33. Ar klausimai nėra susiję vienas su kitu (nuo vieno klausimo atsakymo neturi priklausyti kito klausimo

atsakymas)?

34. Ar rašymo/kalbėjimo temos nėra šališka tautybės, lyties, rasės, socialinio statuso požiūriais?

35. Ar rašymo/kalbėjimo temos atitinka B1 / B2 reikalavimus?

36. Ar rašymo/kalbėjimo temos savo tematika, sudėtingumu atitinka 12 (IV) klasės mokinių amžiaus grupės

gebėjimus / interesus?

37. Ar rašymo/kalbėjimo tematika atitinka egzamino programą?

38. Ar temos įvestis yra tinkama, aiški, informatyvi?

4 PRIEDAS. EGZAMINO UŽDUOTIES ATITIKTIES EGZAMINO PROGRAMAI (EP)

PAGRINDIMAS

Užduoties dalis

Užduočių skaičius pagal

(EP) (2015 m. modelis)

Egzamino

užduočių skaičius

(įrašyti skaičių)

Apimtis pagal EP

(2015 m. modelis)

Egzamino

apimtis (įrašyti

T arba skaičių)

SKAITYMAS 4 užduotys:

B1: 2 užduotys

B2: 2 užduotys

1700–2000 žodžių

B1: 680-800

B2: 1020-1200

KLAUSYMAS 4 užduotys:

B1: 2 užduotys

B2: 2 užduotys

Vieno teksto trukmė:

B1: ≤ 3 min.

B2: ≤ 5 min.

RAŠYMAS 2 užduotys:

B1: 1 užduotis

B2: 1 užduotis

B1: 100-120 žodžių;

B2: 180–230 žodžių

KALBĖJIMAS 2 užduotys

B1 ir B2

Monologas: 3-4 min.

Dialogas: 4-5 min.

66

Egzamino užduoties įvertinimas (pabraukti):

tinkamas / tinkamas po nedidelių pataisymų / reikia rimtų pataisymų / netinkamas.

Komentarai:

Recenzento parašas: ______________

Data: ______________

PASTABA. Čia gerai būtų įdėti atitikties pagrindimo lentelę, kurią pildo rengėjai (gebėjimai, tipas, tematika.

67

5 PRIEDAS. LENTELĖS UŽDUOČIAI RECENZUOTI (PAGAL EGZAMINO DALIS)

SKAITYMO UŽDUOTYS TAIP / NE PASTABOS

Nurodyto laiko užtenka skaitymo užduotims atlikti.

Užduočių eiliškumas yra aiškus ir tinkamas.

Užduotys pateikiamos nuosekliai – nuo lengvesnių pereinant prie sudėtingesnių.

Užduoties maketas yra tinkamas.

Skaitymas (1 dalis) TAIP / NE PASTABOS

Užduoties formuluotė yra aiški, tiksli, nuosekli.

Pateiktas atsakymo pavyzdys.

Teksto tematika atitinka egzamino programą.

Teksto tematika nesidubliuoja su kitų egzamino užduoties dalių tematika.

Tikrinami gebėjimai atitinka egzamino programos B1 lygio reikalavimus.

Teksto žanras parinktas tinkamai.

Teksto ilgis atitinka B1 lygį.

Teksto žodynas atitinka B1 lygį.

Teksto sudėtingumas atitinka B1 lygį.

Tekstui suprasti nereikia specifinių/papildomų žinių ir gebėjimų.

Tekstas savo tematika, žanru, ilgiu, sudėtingumu atitinka 12 (IV) klasės mokinių amžiaus grupės

gebėjimus/interesus.

Tekste nėra gramatinių, rašybos, skyrybos klaidų.

Tekste nėra propaguojamas smurtas, rasinė, tautinė, lytinė, socialinė, kultūrinė diskriminacija.

Tekstui pateiktų teiginių formuluotės yra aiškios, nedviprasmiškos.

Tekstui pateiktuose teiginiuose nėra perteklinės informacijos.

Tekste yra pakankamai informacijos, kuri yra reikalinga susieti teiginį su pastraipa.

Vertinimo instrukcijoje pateikti konkretūs ir aiškūs atsakymai, atitinkantys užduoties klausimo

formuluotę.







68










Žodžiai, kuriuos reikia įterpti, pateikti reikiama gramatine forma.

Žodžiuose, kuriuos reikia įterpti, nėra perteklinės informacijos.

Tekste yra pakankamai informacijos, kuri yra reikalinga susieti tekstą su pateiktais žodžiais.

Kiekvienas pateiktas žodis tinka tik vienam tarpui.


formuluotę.
















Teiginiai, kuriuos reikia įterpti, pateikti reikiama gramatine forma.

Teiginiuose, kuriuos reikia įterpti, nėra perteklinės informacijos.

Tekste yra pakankamai informacijos, kuri yra reikalinga susieti tekstą su pateiktais teiginiais.

Vienas teiginys tinka vienam tarpui.

69


formuluotę.
















Teiginiai, kuriuos reikia įterpti, yra pateikti reikiama gramatine forma.

Teiginiai, kuriuo reikia įterpti, yra pateikti tekste.

Teiginiai, kuriuos reikia įterpti, yra aiškūs ir nedviprasmiški.

Teiginiuose, kuriuos reikia įterpti, nėra perteklinės informacijos.

Kiekvienam klausimui su pasirenkamaisiais atsakymais yra pateiktas tik vienas teisingas

atsakymas.

Distraktorių skaičius yra pakankamas.

Distraktoriai yra prasmingi, t. y., jie yra įmanomi, padarius klaidą

Distraktoriai savo formatu neišsiskiria iš kitų distraktorių ir teisingo atsakymo.

Užduotyje reikalaujami įrašyti žodžiai/teiginiai yra pateikti tekste.


formuluotę.

KLAUSYMO UŽDUOTYS TAIP / NE PASTABOS

Nurodyto laiko užtenka klausymo užduotims atlikti.

Užduočių eiliškumas aiškus ir tinkamas.


70

Kalbėtojai yra skirtingų lyčių (arba bent skirtingo balso tembro).

Kalbėtojų tembras, akcentas, tartis yra tinkama.

Kalbėjimo tempas, pauzės yra tinkamos.

Garso įrašai yra kokybiški, be trukdžių.

Kalbėtojai gerai atskiriami, lengva nustatyti, kuris asmuo kalba.


Klausymas (1 dalis) TAIP / NE PASTABOS













Tekste nėra gramatinių klaidų.


Teiginiai, kuriuos reikia užbaigti, dera su klausomo teksto informacija.

Vertinimo instrukcijoje pateikti konkretūs, aiškūs atsakymai, atitinkantys užduoties formuluotę.











71







atsakymas.




Teiginiai, kuriuos reikia pasirinkti, dera su klausomo teksto informacija.


formuluotę.
















Teiginiai, kuriuos reikia susieti su tekstu, dera su klausomo teksto informacija.

Tekste yra pakankamai informacijos, kuri yra reikalinga susieti teiginius su tekstu.


atsakymas.



72



formuluotę.
















Reikalaujamas įrašyti žodis tinka tik vienam tarpui.

Reikalaujami įrašyti žodžiai yra klausomame tekste.


formuluotę.

RAŠYMAS TAIP / NE PASTABOS

Nurodyto laiko užtenka rašymo užduotims atlikti.

Užduotys išdėstytos aiškiai ir tinkamai.



Rašymas (1 dalis) TAIP / NE PASTABOS


Tema atitinka egzamino programos B1 lygio reikalavimus.

Tema nėra šališka tautybės, lyties, rasės, socialinio statuso požiūriais.

Tema atitinka mokinių amžiaus kategorijos interesus.

Tema nereikalauja specifinių/papildomų žinių ir gebėjimų.

73


Kuriamo teksto tipas parinktas tinkamai.

Užduotyje nėra gramatinių, rašybos, skyrybos klaidų.

Klausimyno klausimai yra tinkami ir jų skaičius pakankamas.

Rašymas (2 dalis) TAIP / NE PASTABOS


Tema atitinka egzamino programos B2 lygio reikalavimus.





Kuriamo teksto tipas parinktas tinkamai.


Temos įvestis yra aiški, informatyvi, tinkama.

Kalbėjimas TAIP / NE PASTABOS

Nurodyto laiko užtenka kalbėjimo užduotims atlikti

Užduotys išdėstytos aiškiai ir tinkamai.

Kalbėjimas (1 dalis) TAIP / NE PASTABOS


Tema atitinka egzamino programos B1/B2??? lygio reikalavimus.




Tikrinami gebėjimai atitinka egzamino programos B1 ir B2 lygio reikalavimus.



Kalbėjimas 2 dalis TAIP / NE PASTABOS


Tema atitinka egzamino programos B1ir B2 lygio reikalavimus.




Tikrinami gebėjimai atitinka egzamino programos B1 ir B2 lygio reikalavimus.



74

6 PRIEDAS. KALBĖJIMO DALIES ATITIKTIES PAGRINDIMAS

Užduočių tipai:

Monologas Pasisakymas / monologas pagal pateiktą tekstą/teiginį – stimulą (pateikiamas pokalbio

planas)

Dialogas Pokalbis / dialogas siekiant susitarti (pateikiamas pokalbio planas

Užduočių temos, potemės, situacijos:

Bilieto

Nr.

Monologas

A mokinys

Monologas

B mokinys

Dialogas

1. Pvz., Šeima

(1. asmens identifikavimas ir

apibūdinimas)

Pvz., Profesija ir laimė

(11. Profesija, amatas, darbas)

Pvz., Atostogos

(6.3. Atostogos ir turizmas)

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12. .

13.

14.

15.

16.

užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos

Documents