Neseniai Vilniaus ir Kauno águloskarininkø ramovëse buvo pristatytasLietuvos kariuomenës kariø, nukentë-jusiø nuo sovietinio ir nacistinio geno-cido, artimøjø sàjungos (LKKAS) en-ciklopedinio leidinio „Lietuvos kariuo-menës karininkai 1918–1953“ pasku-tinis – deðimtasis tomas, dedikuotasLietuvos kariuomenës ðimtmeèiui.

LKKAS pirmininko Vytauto Za-bielsko teigimu, „jame áraðyti LietuvosRespublikos Prezidentës ir Ministropirmininko þodþiai, aukðtai ávertinan-tys leidinio rengëjø darbà. (…) Dar irdabar neretai iðgirstame komentarø,kad kariuomenë neiððovë në vieno ðû-vio, neþinant ar specialiai nutylintprieþastis, kodël taip ávyko, todël ðia-me tome parengta trumpa áþanga irasmenø, dalyvavusiø pasiprieðinimookupantams organizacijose, Birþeliosukilime, tarnavusiø lietuviø savisau-gos daliniuose, Lietuvos vietinëje rink-tinëje, Tëvynës apsaugos rinktinëje,kovojusiøjø Lietuvos ginkluotosios re-zistencijos kovoje, sàvadas, kuriame1260 karininkø pavardþiø. Þymiai pa-

Uþbaigta enciklopedija „Lietuvos kariuomenës karininkai 1918–1953“pildytas ir karininkø, nukentëjusiø nuopirmos ir antros sovietø okupacijø vyk-dyto genocido, sàvadas – nuo 705 iki1168 pavardþiø. Remiantis ðiais duo-menimis, galima tvirtinti, kad sovie-tø okupacijos metais buvo nuþudyti,suðaudyti, þuvo kalëjimuose, lage-riuose ir tremtyje 654 karininkai, per160 þuvo pasiprieðinimo kovose, dar26 tapo naciø okupacijos aukomis; tarpjø 14 generolø, 42 pulkininkai, 48 pul-kininkai leitenantai, 68 majorai, 131kapitonas, 233 leitenantai, 306 jau-nesnieji leitenantai. Ðiame deðimtaja-me tome ávardyti ir Pasiprieðinimokovø dalyviai, kuriems, atkûrus Lie-tuvos nepriklausomybæ, Prezidentodekretu, Vyriausybës potvarkiu ar Krað-to apsaugos ministerijos ásakymu, iki2015 metø spalio 1 dienos suteiktas ka-rininko laipsnis. Jame 423 ginkluotosiosrezistencijos vadai ir per 110 Lietuvos ka-riuomenës karininkø, vadovavusiø gink-luotajai pasiprieðinimo kovai. Ðios þiniosleidþia spræsti, kokio milþiniðko mastobuvo ginkluota kova su okupantais“. De-ðimtajame enciklopedijos tome taip pat

publikuojami patikslinti duomenys irapie Aukðtuosius karininkø kursus,patikslintos daugelio ginkluotosios re-zistencijos dalyviø biografijos, pateik-tas Lietuvos kariuomenës karininkø,karo kapelionø, 1940 metø kariûnø iraspirantø, 1940–1945 metais emigra-vusiøjø á uþsiená (pastarasis papildytasnet 1139 pavardëmis) sàvadas.

Ðio baigiamojo enciklopedijos tomopristatymo metu rengëjus Vilniuje pa-sveikino Prezidentë Dalia Grybauskai-të; Kaune savo áþvalgas iðsakë prof. Jo-nas Vaièenonis, birutietë ir LKKAS na-rë Laura Maèiokaitë-Januðauskienë, is-torikai dr. Auðra Jurevièiûtë, Algis Mar-kûnas. Susirinkusiøjø ðventinæ nuotaikàpagyvino Lietuvos kariuomenës LDK Bi-rutës ulonø bataliono orkestro fleitinin-kas Algirdas Tamulaitis ir Lietuvos ðau-liø sàjungos narys Dovydas Jokubauskis.

Ðá enciklopedijos rengimo darbà vi-suomeninës organizacijos LKKAS na-riai ið idealistiniø paskatø vykdë nuo1998 metø ir visus deðimt tomø, kuriødauguma iðleisti uþsienyje ir tëvynëjegyvenanèiø kariø artimøjø lëðomis, pa-

skyrë Lietuvos valstybës ðimtmeèiuipaminëti. Ðis leidinys tomas po tomojau seniai keliauja po pasaulá, pripaþin-tas istorikø, juo naudojamasi leidþiantkitus istorinius veikalus.

Nuoðirdþiai dëkoju LKKAS pirmi-ninkui Vytautui Zabielskui, pirminin-ko pavaduotojui Vytautui Miliukui irorganizacijos nariams, ypaè LDK Biru-tës karininkø ðeimø moterø draugijos bi-rutietëms, pastaèiusiems raðytiná pa-minklà, áamþinusá Lietuvos kariuomenëskarininkus, tarp jø ir tris Laisvës kovo-tojus brolius Lukðas. Tegul ðis leidinys il-gus amþius liudys garbingà mûsø valsty-bës vyrø kovos kelià dël nepriklausomy-bës, tragiðkus jø likimus ir suteiks galimy-bæ su derama pagarba vis plaèiau paþintiLietuvos istorijà.

Enciklopedinio leidinio „Lietuvoskariuomenës karininkai 1918–1953“10-àjá ir anksèiau iðleistus tomus (iðsky-rus 1-àjá ir 2-àjá) galite ásigyti Lietuvospolitiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungosknygynëlyje, Laisvës al. 39, Kaune.

Dalia LUKÐAITË-MACIUKEVIÈIENË

Balandþio 10 dienà „Auðros“ lei-dyklos direktoriaus Sigito Birgelio pa-kviesti atvykome á demonstruojamo fil-mo „Baladë apie Rimvydà ir Þaibà“premjerà. Lenkijoje Punsko lietuviøkultûros namø pilnutëlëje salëje apiedvi valandas stebëjome partizanø ko-vø uþ laisvæ vaizdus.

Dar 2000-øjø liepà, lankydamasiðiame Lietuvos–Lenkijos pasienyje pasNatalijà Briliûtæ-Januðauskienæ ir Ja-kimavièius, daug suþinojau apie mûsið-kius miðko brolius. Nors ðie punskie-èiai jau iðkeliavæ Amþinybën, bet jø iðsa-kytos mintys ypaè apie Jurgá Krikðèiûnà-Rimvydà ir jo adjutantà Vytautà Prabu-

Baladë apie Rimvydà ir Þaibà

lá-Þaibà giliai ásirëþë atmintin. JuozasJakimavièius pasakojo, kaip jo tëvø þe-mëje ðie du kovotojai gyveno jau pasku-tiniame bunkeryje. Já iðsikasë viename iðpenkiø puðynëliø po Antrojo pasauliniokaro artilerijos iðraustoje duobëje.

Ðioje Ðlynakiemio kaimo 2,30 met-ro gylio slëptuvëje buvo rûselis, po ku-rio medinëm lentom rastos dvi pintinësbulviø. Po 1949 metø gruodþio 15 die-nos miðko broliø þûties dëmesá patrau-kë ir kiti èia palikti daiktai – kasdieny-bës dalelë. Tai Auðros Vartø Ðvè. Ma-rijos paveikslëlis, ant ajerø keptos duo-nos gabalas, apie 20 litrø bakelis þiba-lo primusui uþkurti, ginklai, Rimvydo

pradëta raðyti Suvalkijos isto-rija. Juozo Jakimavièiausþmona Petronëlë, poetë, lydë-jo mane, seserá Anelæ, fil-muotojà Zenonà Kazlauskà ávienà ið kalneliø – þûties vie-tà. Èia Jakimavièiai Rimvy-dui ir Prabuliui atminti pasta-të geleþiná kryþiø, o bunkeriovietà paþenklino horizontaliuVyèio kryþiumi. Jø lëðomisprieð Punsko baþnyèià iðkiloir stogastulpis ðiame Suvalkøtrikampyje kritusiems uþ Lie-tuvos Laisvæ karþygiams.(Paminklo autoriai – Akvilëir Vytautas Juknos).

Visos ðios þinios, skaudûsiðgyvenimai leido ávairiapu-siðkiau vertinti paèiø Lenki-jos lietuviø mëgëjø sukurtàjuostà, kurios vienas ið auto-riø ir reþisieriø – S. Birgelis,antroji reþisierë – J. Vekto-rienë. Ðeðerius metus Lenki-joje ir Lietuvoje buvo filmuo-ti pagrindiniø vaidmenø atli-këjai (Rimvydas – T. Senda,Þaibas – A. Vaznelis) ir kiti entuzias-tai. Þiûrovai iðgirdo 24 asmenø liudi-jimus, dviejø istorijos daktarø pokariotragiðkø ávykiø komentarus, jø vertini-mus. Tai kilnus patriotiðkumo pavyzdys.Tokios meilës savo kraðto istorijai galipavydëti kiekvienas mûsø pilietis!

Po premjeros filmo kûrëjams buvoáteikti „Baladës apie Rimvydà ir Þai-

Filmo kûrëjai ir autoriai

bà“ diskeliai, svetingai vaiðinami.Maloniai nustebino Lietuvos Res-

publikos konsulas Seinuose VaclovStankeviè, asmeniðkai pakviesdamasDruskinininkø rezistencijos ir tremtiesmuziejø bendradarbiauti su Lenkijoslietuviais, dalintis patirtimi, kaip pat-riotiðkai auklëti jaunàjà kartà.

Eugenija SIDARAVIÈIÛTË

Koplytstulpis, skirtas Lietuvos partizanamsatminti. Punskas

* *

Nr. 15(1181)

2016 m. balandþio 22 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22222 2016 m. balandþio 22 d.Nr. 15 (1181) Tremtinys

Paskutiniuose keliuose „Tremti-nio“ numeriuose buvo iðspausdinta ke-letas straipsniø þydø holokausto tema,kaip reakcija á neseniai pasirodþiusiàR. Vanagaitës knygà „Mûsiðkiai“. No-rëèiau pateikti keletà savo samprota-vimø ðiuo klausimu.

Mûsø tëvukas Povilas Tamoðiûnaskaro metais iðgelbëjo dvi jaunas þydai-tes, bet pokario laikø sovietø valdþiospotvarkiø vykdytojai þydø gelbëjimonelaikë nuopelnu ir todël mûsø ðeima,kaip ir daugelis kitø, buvo iðtremta á Si-birà. Praëjusiø metø geguþës 8 dienàradijo laidoje, skirtoje paþymëti tautøpergalei Antrajame pasauliniame kare

Mintys holokausto temaprieð hitlerinæ Vokietijà, buvo palies-ta ir holokausto tema. Pavykus prisi-skambinti á radijà bandþiau iðsakyti tamtikrus savo samprotavimus dël holo-kausto Lietuvoje, bet net neápusëjusmano komentavimui, buvau nutrauk-tas laidà vedusio þurnalisto, neva kaipbandantis pateisinti þydðaudþius. O aðtikrai neteisinau þydðaudþiø, tik norë-jau pasakyti, kad dabar neretai galimagirdëti ið kai kuriø pasisakanèiø, kadLietuvoje karo metais þydus naikinobeveik vieni lietuviai ir kad tik lietuviaikalti, kad Lietuva neteko 90 ar 95 pro-centø þydø bendruomenës ir jei ne tielietuviai þydðaudþiai, tai visi tie þydai

po ðiai dienai laimingai klestëtø ir gy-vuotø Lietuvoje.

Noriu priminti, kad karo metais þy-dø likimas buvo nulemtas, nepriklau-somai, ar bûtø, ar nebûtø lietuviai pri-sidëjæ prie fizinio þydø naikinimo. Va-karø Europoje þydø neðaudë, vokieèiaisu talkininkais juos varë á eðelonus irveþë á konclagerius, ten juos masiðkainaikino krematoriumuose, kuriuos ap-tarnavo iðimtinai vokieèiai.

Yra toks þinomas posakis, kad në-ra to blogo, kas neiðeitø á gerà. Many-èiau, kad tie þydø ðaudymai Lietuvoje irkitur karo metais, faktiðkai matant vie-tos gyventojams, kaip tik jautresniems

þmonëms davë stimulà bandyti gelbëtiá didelæ bëdà papuolusius þydø tautybësþmones. Kitu atveju vokieèiai bûtø „kul-tûringai“ susodinæ þydus á eðelonus ir ið-veþæ neþinoma kryptimi, ir niekam ne-bûtø kilæs noras juos gelbëti, kaip nie-kas nebandë gelbëti veþamus á Sibiràþmones. O negelbëjo todël, kad visi ti-këjosi, kad þmones veþa darbams, o nenaikinimui. Baisu bûti suðaudytam prieduobës, bet karo ir pokario þmoniø þû-tys në kiek nëra maþiau baisios. Sibiretremtiniai mirë nuo ðalèio ir bado, nuopatyèiø ir sunkaus katorginio darbo.Jauni vyrai fronte masiðkai þûdavo.

Vytas TAMOÐIÛNAS

Raðytojas Vytautas Raèickas iðlei-do apsakymø apie tremtá knygà vai-kams „Sveèiuose pas meðkà“. „Áspû-dþiø ðiai knygai ëmiausi ne ið gyvenimo,o ið Sibiro kanèias patyrusiø tremtiniøliteratûros, – sako raðytojas. – Todëljos autorystæ dalinuosiu su Daina Alek-saite, Izabele Baublyte-Balèiûniene,Ona Beleckiene, Jonu Kudþma, StaseMaþelyte-Makutëniene ir kitais. Ûgte-lëjusiems vaikams, paaugliams ir jau-nimui papasakojau asmenines istorijas,kurias iðgyveno Stalino represijø aukos,o pasakojimø herojai liudija þiaurià Si-biro tremtiniø kasdienybæ – badà, ðal-tá, artimøjø netektis ir patyèias“.

Idëja paraðyti ðià knygà jam kilo ta-da, kai sveèiavosi Evenkijoje, ant srau-niosios Tunguskos upës kranto, pasvaikystës draugà briedþiø, meðkø, sa-balø, voveriø ir kitø taigos keturkojømedþiotojà bei þvejá Antanà Vaiðnorà,kuris ten gyvena jau keturiasdeðimt me-tø. Knygà sudaro dvideðimt apsakymø.

Noveliø tematika ávairi, taèiauskaudi ir gerai þinoma mûsø skaityto-jams. Tai tremties epizodai, pradedantsvetimø ásiverþimu á svetimus namus,sunkià kelionæ gyvuliniame vagone,plaukimà laivu Lenos upe, svajonæ apiesugráþimà á gimtinæ. Jø herojai – vaikai,taèiau tremtyje susidûræ su ávykiais,kurie keltø siaubà ir suaugusiesiems.

„Pagrindinis mûsø maistas – duona.Dar bulvës. Duona daþniausiai ðlapia,lipni, neskani. O bulvës – suðalusios.Bet vis tiek – duona yra duona. Na, obulvës – savotiðks delikatesas. Turi bul-viø, esi turtingas. Mat jas galima á kà ið-mainyti, parduoti. Taèiau ir duona, irbulvës, oi kaip atsibodusios. Juk kiek-vienà dienà tai tik ir valgom, ðiltu van-

Apie tremtá – vaikamsdeniu uþgerdami. Net ir sriuboje, va-dinamojoje buizoje, daugiau susmul-kintø bulviø nei miltø ar kruopø.

Labiausiai esame pasiilgæ ko norssaldaus. Saldainiai, ðokoladas. Ðiuosskanëstus gali tik pasapnuoti. Beje, aðsapnuoju. Kone kasnakt. O susapnavæsvalgau. Èepsiu, laiþausi. Gultø kaimy-nas, toks Vania, kuriam keturiolika,nuo mano èepsëjimo net pabunda.

– Jonai, tu vël kaþkà valgai?– Aha, valgau.– Ar labai skanaus?– Ðokoladà...“ („Ðiandien valgysim

saldþiai“).Tremties istorijos paraðytos lengva

ranka, reikia tik palinkëti, kad apsaky-mai surastø kelià á vaiko ðirdá, kad ðissuprastø, kad tai ne pasaka, o jo sene-liø gyvenimo kasdienybë.

Stanislovas ABROMAVIÈIUS

Seimo narys Mantas Adomënas ant-radiená registravo ástatymo projektà,kuriuo siekiama kompensuoti visuspensijø praradimus buvusiems tremti-niams ir politiniams kaliniams.

Krizës laikotarpiu, 2009 metais,buvo priimtas labai sunkus sprendi-mas – laikinai sumaþinti pensijas – ir2012 metais pensijø dydþiai buvo at-statyti, taip pat buvo nuspræsta, kadlaikinas pensijø sumaþinimas valsty-

Ar kompensuos pensijø praradimus buvusiems tremtiniamsir politiniams kaliniams

bës pastangomis privalo bûti kom-pensuotas.

Problema, kad pradëjus kompen-suoti pensijas, buvusiems tremti-niams ir politiniams kaliniams jø pra-rastos valstybinës pensijos kompen-suotos ne visiðkai.

Pensijø praradimus nutarta kom-pensuoti tik dirbusiems ir valstybinespensijas gaunantiems pensininkams.Labiausiai nukentëjo tie, kurie gyveno

tik ið pensijos, nes jiems nutarta ne-kompensuoti prarastos pensijos dalies.

„Buvæ tremtiniai, politiniai kali-niai – þmonës, ypaè prisidëjæ prie vals-tybingumo idealø iðsaugojimo ir vals-tybës atkûrimo. Valstybei sunkiu me-tu, atëjus krizei, esu ne vienà tremtinágirdëjæs sakant, kad dþiaugiasi, galëda-mi kuklios savo pensijos dalimi prisi-dëti prie valstybës traukimo ið krizës.Jie tai kalbëjo pasitikëdami savo vals-

tybe, ásitikinæ, kad sunkumams praëjusjø praradimai bus atkurti. Dabar yralaikas jø lûkesèius iðpildyti – sunkumaipraeityje, ir ðiai garbingai Lietuvos pi-lieèiø grupei reikia kompensuoti tai, kojie krizës metu atsisakë valstybës la-bui“, – teigë M. Adomënas.

Tikimasi, kad ðis ástatymas bus pri-imtas ir teisingumas bus atkurtas darpavasario sesijoje.

„Tremtinio“ inf.

Dëkojame uþ Jûsø gerumà.

Uþsiprenumeruokite „Tremtiná“Prenumerata priimama bet kuriame „Lietuvos paðto“,„Pay Post“ skyriuje, per „Lietuvos paðto“ laiðkininkà,paskambinus informacijos tel. 8 700 55 400, internetu

www.prenumeruok.lt.Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá.Prenumeratos indeksas 0117. Kaina:

1 mën. – 2,40, 3 mën. – 7,19, 6 mën. – 14,40 Eur.

Kvieèiame skirti 2 procentøgyventojø pajamø mokesèio dalá

Lietuvos politiniø kaliniø irtremtiniø sàjungai

333332016 m. balandþio 22 d. Nr. 15 (1181)TremtinysÁvykiai, komentarai

Prieð porà metø Tëvynës sàjungos-Lietuvos krikðèioniø demokratø par-tijos lyderis Andrius Kubilius kalbëjo:„Mûsø parengta „Minkðtoji Rusijossulaikymo strategija“ buvo paraðyta irpaskelbta dar 2014 metø vasario pra-dþioje, kai Maidane dar nebuvo pralie-tas kraujas, kai ES ir NATO valstybë-se dar nebuvo atsivërusios akys. Taèiauir atsivërus akims bûtina pamatyti pla-èiau, o pamaèius – suremti peèius vi-siems ir sustabdyti didelæ naujai senàEuropos bëdà. Sustabdyti Rusijos im-perializmà. „Minkðtoji Rusijos sulai-kymo strategija“ yra tæsinys 2007 me-tais mûsø parengtos „Rusijos sulaiky-mo strategijos“, kurioje daug dëmesiobuvo skirta kitai aktualiai temai – ener-getinei nepriklausomybei, be kurios neimes, nei Europa negali sulaikyti Rusi-jos agresyvumo. Skaitydami abu doku-mentus, galite suvokti, kaip mes, Lie-tuvos politikai, matëme ir matome Ru-sijos grësmes, besikeièianèias jos galiasir tø galiø panaudojimo naujas techno-logijas. Ilgà laikà Europoje buvome ne-labai suprantami, buvome vadinami ru-sofobais, o ðiandien turime su apgailes-tavimu pasakyti, kad mes buvome teisûs.Putinas tai árodë. Dabar jau reikia tikroseuropinës Rusijos imperializmo sulaiky-mo strategijos. Tikimës, kad mûsø iki ðiolatliktas darbas tam padës...“

Ar pamenate, kaip buvo tyèiojama-si ið ðio TS-LKD parengto projekto? Irkas garsiausiai tai darë? Paskui Putinas,anot A. Kubiliaus, árodë, kas teisus.Taigi praëjo dveji metai. Nors pateik-toje „Minkðtojoje Rusijos sulaikymostrategijoje“ buvo aiðkiai ávardinti Ru-sijos minkðtosios galios árankiai ir prie-monës, svarbiausi jos taikiniai ir tiks-lai, taip pat pateikti pasiûlymai, kaip suRusijos agresija kovoti, neatrodo, kadðalies gyventojai suvokë pavojaus mas-tà, perprato Rusijos propagandos me-lo metodus. Kita vertus, negali smerk-ti þmoniø, jei jie nesuvokia, jog ið pa-þiûros labai patriotiðkas vaizdo ar ki-tokio formato kûrinys ið tikrøjø tëragraþiai ápakuotas Kremliaus gaminys,skirtas pakenkti Lietuvos valstybei.(Juk Kremlius nevynioja savo propa-gandos á raudonà popieriø, papuoðtàdvigalviais ereliais ar pjautuvu su kû-ju.) Pripaþinkime, kad ne taip seniaipradëta aiðkintis, kà reiðkia keisti „su-tapimai“, kai per valstybines mûsøðventes atvaþiuoja koncertuoti palaiky-

Ar atpaþástame Rusijos propagandà?mà Putinui vieðai deklaruojantys dai-nininkai, kokià potekstæ turi akivaizdþiaiantikatalikiðko pobûdþio renginiai, kuriøniekaip nepavadinsi ir ateistiniais.

Vyksta graþus renginys, skirtas tau-tinio tapatumo puoselëjimui – puikimonospektaklio autorë, nuosekli, isto-riðkai tiksli medþiaga, archyvinës nuo-traukos, istoriniø asmenybiø, tautinioatgimimo patriarchø paveikslai... Betakys uþkliûva uþ vienos nuotraukos –tai dokumentinë fotografija ið vadina-møjø „tautininkø eityniø“: skustagal-viai vyrukai neða ilgà plakatà su þymiø-jø tautieèiø portretais (Gedimino, Ku-dirkos, Smetonos, Maironio...). Ta-èiau visas ádomumas slypi uþ tø portre-tø... Na, kad ne kiekvienas ið neðanèiøtà juostà sugebëtø ávardyti, kas tuoseportretuose pavaizduota, galima su-prasti ir pateisinti – juk ne kiekvienasfutbolo fanas gali paþinoti tautos pat-riarchus (kaip ir ne kiekvienas istori-kas sugebës ávardyti nacionalinës fut-bolo rinktinës þaidëjus). Taèiau kurkas ádomiau, kad tarp tø neðëjø ðmë-þuoja veikëjai, kurie pasiþymëjo Vals-tybës saugumo departamento ávardin-tuose Kremliaus propagandos tinkla-lapiuose (pvz., „nacionalistas.lt“), juosgalima pamatyti Janutienës laidose.Ðtai tau ir patriotiðkumas su Kremliausprieskoniu. Visa bëda, kad þmonës to-ká nuodø prikimðtà „patiekalà“ ir su-kemða á save, nepajusdami skonio, kaipkad suvalgomas apnuodytas maistas.Nors ði nuotrauka, gadinanti bendràrenginio vaizdà, ir nekeièia renginio gi-lios prasmës ir tautiðkumo savivokossvarbos, bet verèia susimàstyti, kaipsubtiliai gali bûti manipuliuojama tauti-niais jausmais, ypaè turint galvoje, kadvienas svarbiausiø Kremliaus propagan-dos taikiniø yra mûsø istorija. Tad kaipatpaþinti Kremliaus propagandà?

Ðtai vienas pavyzdys. Internete, vie-noje ið populiariausiø socialiniø tinkløsvetainiø „Facebook“ draugai pasida-lijo filmuku, kuriame, skambant dra-matiðkai muzikai, tarsi pateikiama di-dinga mûsø tautos praeitis, protëviøpalikimas ir t. t. Patriotiðkumo tiek,kad net uþ ðirdies griebia. Kas prieðta-raus, kad mûsø kalba yra seniausia Eu-ropoje, kad mûsø protëviai apsigynënuo kalavijuoèiø ir kryþiuoèiø? Bet...kodël filmukas prasideda juodþiausio-mis spalvomis pieðiant Lietuvos dabar-tá: klausiama, ar neatsibodo „neþmonið-

ka valdþios politika“, teigiama, kadLietuvà uþvaldþiusi „neviltis, neapy-kanta, baimë, netikëjimas savimi, emig-racija“ ir t. t. Þodþiu, juodþiau niekurnëra. Toliau primenami himno þodþiai,patariantys, ið kur semtis stiprybës.Paskui dëstoma, kad nei vokieèiams,nei lenkams, nei rusams (dalis teisybëspropagandai privaloma, antraip jà buslengva iððifruoti, – red. past.) nepavy-ko árodyti, kad esame nieko neverti irkad „nei rusø, nei amerikieèiø (keista,juk kalbama apie mûsø tautos senovæ,kai dar Amerika nebuvo atrasta, – red.past.), nei prancûzø (uþuomina á áta-kingà ES naræ, – red. past.) taisyklësmums netiks“. Ðtai dar vienas ádomussakinys: „Pirmieji tûkstantmeèiai pa-baltyje buvo taikûs“. Labai jau keistaièia paraðytas þodis „pabaltyje“ – visøpirma, taisyklinga raðyba bûtø „pabal-tijyje“, o antra – tai Rusijos vartojamasgeopolitinis Baltijos ðaliø pavadinimas!Smulkmena, bet iðkalbinga. Jau nekal-bant apie tai, jog teiginys apie taikius„pirmuosius tûkstantmeèius“ visiðkaineatitinka istoriniø faktø. Kalbosmokslui prieðtarauja ir þodþiø reikðmiøbei garsø „aiðkinimas“. O teiginys „At-laikëme visos krikðèioniðkos Europosspaudimà“ aiðkiai meta akmená á Euro-pos Sàjungos ir Baþnyèios darþà, kurijau nuo pat pradþiø netiesiogiai greti-nama su kryþiuoèiais (tai atitinka Du-gino koncepcijà, kurioje kalbama apieRusijos geopolitiniams tikslams Lietu-voje trukdanèià Katalikø Baþnyèià).

Kaip reaguoja á tokius filmukus sa-ve patriotais laikantys þmonës? Ðtai vie-no tautininko komentaras: „Geras fil-mukas, tik vienas dalykas nepatiko,kad amerikieèiai kaþkaip sulyginami surusais. Visko á vienà vietà nesudësi, ta-èiau pagirtina, kad iðryðkinama gimto-sios kalbos reikðmë. Kremlius gal tuonebûtø labai suinteresuotas. Nepaneig-si, kad davëm malkø kryþiuoèiams, ka-lavijuoèiams, vikingai ir tie gavo. Tai,kad Lietuva buvo Europos gynybinisbuferis, irgi faktas. Èia dëmesys dau-giau sutelktas á senesnæ istorijà. Tikrainemanau, kad tai Kremliaus produk-tas. Sakau, kad man tik nepatiko, jogbuvo pasakyta, kad mes nepasiduosi-me nei amerikonams, nei rusams. Vaèia kaþkaip nesueina... Nuo kada ame-rikieèiai mums padarë blogo? Bet taitikrai ne Kremliaus produktas...“

Ðe, tau, boba, devintinës! Atrodytø,

akis bado tendencingas istorijos patei-kimas, kai nieko nesakoma apie Lietu-vos kovas su Maskvos kunigaikðtyste,kad perðama mintis, jog gyveno lietu-viai kaip kaþkokia neapibrëþta þmoniøgrupë neapibrëþtoje teritorijoje ir „da-vë visiems malkø“ (t. y. perðama min-tis, jog valstybës lietuviai neturëjo ir netnebuvo reikalo jà turëti), galø gale, ko-dël reikia akcentuoti bûtent kovas sukryþiuoèiais, o ne su kaimynais ið Ry-tø, kurie galiausiai sunaikino mûsøvalstybæ? Jei jau taip uþsimota suþadin-ti patriotines emocijas, tai gal dar áspû-dingesnis ir neprilygstamo pasiaukoji-mo pavyzdys yra Lietuvos partizanøpasiprieðinimas? Ak, tiesa, koncent-ruojamasi á senovæ, kai dar jokios vals-tybës lietuviai neturëjo... O kodël bû-tent á senovæ, nekyla klausimø?

Bet visiems turëtø likti pats svar-biausias klausimas – kas sukûrë ðá fil-mukà, kas já platina interneto platybë-se? Deja, kûrëjai nepasiraðë (nors kaikuriuose kadruose vaizduojamo „mû-sø“ protëvio paveikslas stebëtinai pa-naðus á skandinavø dievà Torà, laikan-tá rankoje kûjá, ir tai leidþia spëti, kadautoriai nelabai susipaþinæ su mûsøtautos mitologija, jeigu jà painioja suskandinavø). Bet kas platina – aiðku,nes pateikiamos nuorodos. Pasmalsa-væs, kà dar platina tas „kanalas plius“,aptinki, kad jame pilna filmukø apie ðu-niukus, paneles, zoologijos sodø vaiz-deliø, pasilinksminimo vakarëliuosenutinkanèiø kuriozø nuotraukø ar fil-mukø, rusiðkø TV kanalø populiariølaidø iðtraukø... Ir staiga – ðitoks lie-tuviðko patriotiðkumo protrûkis! Taipgriebiantis uþ ðirdies, kad neklausk...Va ir griebia tokius „tautininkus“ to-kie filmukai, ugdantys antivakarietið-kas, euroskeptiðkas nuostatas. O jukkaip tik to siekia Putinas ne tik Lietu-voje, bet visame Vakarø pasaulyje. Kadðio to jau pasiekë, galëjome ásitikinti poNyderlandø referendumo, ES ir Ukrai-nos asociacijos sutarèiai pasakiusio„ne“. Ádomu, kad mûsø tautininkai,komentuodami ðio referendumo rezul-tatus, pagrindine olandø nusiteikimoprieð sutartá prieþastimi ávardijo ne sëk-mingà Kremliaus propagandos povei-ká, bet „Briuselio diktatà“.

Tad ar verta klausti, kam naudingastautininkø mëgstamas ðûkis „ne Ry-tams, ne Vakarams“ ir ar suvokiamasjo dviprasmiðkumas?

Lietuvos Respublikos Seimas prië-më pataisas, numatanèias baudþiamà-jà atsakomybæ uþ nevieðø teismo posë-dþiø medþiagos atskleidimà ir vieðà pa-skelbimà. Reikëtø patikslinti – social-demokratø valdomas Seimas. Valsty-bës vadovë Dalia Grybauskaitë ðias pa-taisas tiesiai ðviesiai ávardijo gëdingo-mis, todël belieka tikëtis, jog jø nepa-siraðys.

Þiniasklaidos priemoniø vadovai,redaktoriai, þurnalistai, kreipdamiesiá Prezidentæ, teigë, jog „priimtos Bau-dþiamojo kodekso pataisos kelia grës-

Uþèiaupus burnas ir uþdengus akis vijûnëliø dvarai netaps teisëtimæ þodþio laisvei ir prieðtarauja Lietu-vos teismø bei Europos Þmogaus Tei-siø Teismo átvirtintiems þurnalistø ap-saugos principams“.

Ðiø „pataisø“, kurias inicijavo so-cialdemokratës Rimantë Ðalaðevièiûtë irIrena Ðiaulienë, esmë ta, kad Baudþiama-sis Kodeksas papildomas straipsniu, nu-matanèiu baudþiamàjà atsakomybæ uþuþdarame teismo posëdyje nagrinëjamosar iðnagrinëtos bylos medþiagos at-skleidimà ar vieðà paskelbimà. Tai reið-kia, kad labiausiai ðis ástatymas saugosnusikaltëlius, nes informacija apie jø

padarytà nusikaltimà bus paslëpta nuovisuomenës, o nukentëjusieji ar jø ar-timieji, iðdrásæ pasipasakoti apie savonelaimæ netgi artimiausiems giminai-èiams, jau bus paþeidæ ástatymà.

Tiesa, iniciatoriai teigia, jog ástaty-mas turëtø bûti taikomas tik bylø, su-sijusiø su nepilnameèiais, atveju, ta-èiau, sprendþiant ið valdanèiøjø pasisa-kymø, kuriuose buvo piktinamasi þi-niasklaida, paskelbusia visuomenëje þi-nias apie juodàsias buhalterijas, Vijû-nëlës dvarà, Druskininkø vandens par-ko istorijas ir kitas „santa barbaras“,

galima neabejoti, jog tai tiesiog asme-ninis kerðtas þiniasklaidai, neðokanèiaipagal valdanèiosios socdemø ir jø part-neriø daugumos dûdelæ.

O gal tai uþslëpta bomba naujajamSeimui? Juk jam tektø reikalauti tokioástatymo laikymosi, o tuomet, tikëtina,opozicijoje atsidûræ socdemai pragys-tø apie varþomà visuomenës teisæ gau-ti informacijà apie valstybëje vykstan-èius ne visai teisëtus procesus. Antraip,kam reikia priiminëti tokias pataisasbenueinant nuo scenos?

Gintaras MARKEVIÈIUS

44444 2016 m. balandþio 22 d.Nr. 15 (1181) TremtinysNaujos knygos

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikiname90-ojo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname buvusià

Krasnojarsko kraðto tremtinæ Elenà JANÈIAUSKAITÆ-KI-SIELIENÆ. Linkime, kad visada lydëtø laimë, sveikata, dva-sios ramybë ir Aukðèiausiojo palaima.

LPKTS Kretingos filialas

80-ojo jubiliejaus proga, sveikiname LPKTS Tauragës fi-lialo tarybos nará Alfonsà JAZAPAVIÈIØ.

Linkime àþuolo stiprybës, dþiaugsmo, laimës gyvenimo kely.Þmona Birutë su ðeima, artimieji Antanas, Alius ir

LPKTS Tauragës filialas

Nuoðirdþiai sveikiname LPKTS Panevëþio filialo narius graþaus jubi-liejaus proga:

Stasæ SURVILIENÆ, Gertrûdà SEIBUTIENÆ ir Eleonorà GRIGALI-ÛNIENÆ – 85-ojo,

Linà KLUSYTÆ – 80-ojo,Irenà SABLIENÆ – 75-ojo.Linkime gamtos dosnumo, þmoniø gerumo, Dievo palaimos.

LPKTS Panevëþio filialas

Garbingo jubiliejaus proga sveikiname LPKTS Jurbarkofilialo valdybos nará Jonà KVIETKØ ir linkime daug prasmin-gø metø, sveikatos ir Dievo palaimos.

LPKTS Jurbarko filialas

Garbingo 80-ojo gimtadienio proga nuoðirdþiai sveikina-me buvusá tremtiná Jonà GRIGONÁ ir linkime sëkmës, svei-katos ir Aukðèiausiojo globos.

LPKTS Rokiðkio filialas

Dëkojame knygos „Tremties vaikai“ III tomo leidybai paaukojusiamVytautui Mikðai – 20 eurø.

LPKTS valdybos pirmininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë

Padëka

„O to gyvenimo tik kelios dienos,rodos, tebuvo...“ – raðo savo prisimi-nimø knygoje „Gyvenimo istorijos...“sediðkis Stasys Januta. Prisiminimailiûdni – vaikystë, tremtis, tikrovë, at-skleista per prievartiná darbà ir, rodos,þmogui neámanomas iðgyventi sàlygassvetimame kraðte. Jam, Stasiui Janu-tai, dviem jo seserims, broliui ir tëvams,kaip ir daugeliui Lietuvos þmoniø, pa-ti juodþiausia diena buvo 1949-øjø ko-vo 25-oji. Prasidëjusi ilga kelionë á ne-þinià baigësi Krasnojarsko kraðte, ðal-tame ir nesvetingame, gûdþiame ir sun-kiai pritampamame.

Tik prisiminimuose liko graþûs Va-baliø kaimo peizaþai, kur ûkininkai Ja-nutai, turëjæ 61 ha þemës, kûrësi patys,augino vaikus ir svajojo apie ðviesesnágyvenimà. Prisiminimø knygoje patei-kiami ne tik prisiminimai, bet ir eiliuo-ta forma uþraðyti tø dienø ar metø atspin-dþiai, gausu nuotraukø.

„Tëvø þidinio ugnelë uþgesinta,Ten mums jau amþinai.Okupacija sunaikino viskà,Tik vëjelis dar skraido laukais.“Prisiminimai, nusëdæ giliai á sielà ir

sudëti eilëmis, þadina nostalgijà ne tikjø autoriui, bet ir skaitytojui. Daugely-je posmø Stasys Januta prisimena gim-tuosius Vabalius, pro kuriuos vingiavopenki keliai, vedantys á Skuodà, Bars-tyèius, Ylakius, Ðates ir AntruosiusVabalius. Ðias vietoves autorius daþnaiprisimena ir pakartoja savo kûryboje,nes tai brangiausios vietos, kurios ið-plaukia ið jaunystës dienø vizijø.

Didesnæ knygos dalá uþima liûdnosmintys: apie Sibire kenèianèiø tautie-èiø bûtá, viltá kada nors sugráþti ir amþi-nai visus iðtremtuosius kankinusá klausi-mà: uþ kà?! Kai laikas nugludino aðtriusbeviltiðkumo kampus, kai tremtiniai ið-moko gyventi vergijoje, knygos autoriuspapasakoja apie lietuviø tremtiniø su-manumà, jø darbðtumà, maþas ðventes

Prisiminimø vërinysproza ir eilëmis

ir pramogas. „Ne tiek vargas kankino,kiek Tëvynës ilgesys“, – raðo knygosautorius.

Ðiokie tokie gyvenimo pokyèiaineaplenkë ir jo. Ir tai kiek palengvino sun-kià tremtinio naðtà. 1955 metais Stasyssusituokë su tremtine Justina: „Susira-ðëm 1955 metø sausio 4 dienà. Nereikë-jo nei þiedø, nes nebuvo kur jø gauti. Bu-vo tik du liudininkai – mano brolis ir bû-simos þmonos sesuo Stasë“,– prisimenaS. Januta. Gimæ Janutø vaikai Roma irAugustinas, jei nepakeitë tëvø gyvenimo,tai bent laikinai atitolino mintis apie sun-kumus, nepriteklius ir beviltiðkumà.

Kai viena kita tremtiniø ðeima jaurengësi gráþti á Lietuvà, S.Januta para-ðë tokias eilutes:

„Kaip pavasará gráþta paukðèiai,Taip mes gráðim irgi namo.Tik gal nerasim gimtinës namø,Kaip neranda paukðèiai lizdø.“Pirmieji Sibro platybes pradëjo palikti

vaikai ir nepilnameèiai jaunuoliai. „Ðvintasaulë Rytuose“,– raðë tada S.Januta.

Po beveik 10 metø trukusios trem-

ties sugráþæs á Lietuvà S.Januta dþiau-gësi tëviðkës laukø ramuma ir seniai ne-matytu Lietuvos groþiu.

„Pasivaikðèiojau su vaikaite po gim-tuosius laukus ir tik kryþius priminë,kur stovëjo namai. Tëvø þidinio ugne-lë uþgesinta. Tik vëjelis tais paèiais lau-kais dar skraido, o pavasariais uþklydusigegutë dar kukuoja Senakiuose“, – tokios

nostalgijos kupinos mintys vainikuojaðios knygos paskutinius puslapius.

Knyga „Gyvenimo istorijos...“, kaippaþymima jos tituliniame puslapyje, ið-leista Stasio Janutos 90 metø jubiliejausproga. Tai prasminga ir kilni dovana josautoriui bei ðio garbaus þmogaus arti-miesiems.

Auðra ÐUOPYTË

Pakruojo rajono tremtiniai, visø pir-ma Zita Bruþaitë-Vëþienë, kasmet pra-dþiugina naujomis prisiminimø, istori-nës atminties knygomis. Ðiemet mus pa-siekë knyga „Jono Ðvëgþdos gyvenimaspo saule”. Kaip ávade raðo knygos su-darytoja Zita Vëþienë, LPKTS Pa-kruojo filialo archyve ilgai gulëjo raðo-màja maðinële paraðyti buvusio Roza-limo vidurinës mokyklos dailës ir fiziniolavinimo mokytojo Jono Ðvëgþdos atsi-minimai „Mano kelionë po saule”. Taibuvo kûrybingas þmogus: raðë, tapë, netkûrë naujas vaismedþiø veisles. Iðleidoknygelæ „Kalvës pasakos” – tai septyniospasakos suaugusiems, nors dukros Lai-mos Ðvëgþdaitës-Boguþienës archyve irkitur jø yra virð septyniø deðimèiø. Tadðiame leidinyje pasakos, eilëraðèiai suda-ro tris ketvirtadalius knygos. Ketvirtada-lis ir yra jau minëti atsiminimai apie tremtá,ðeimos istorijos, gyvenimas nepriklauso-moje Lietuvoje.

Jonas Ðvëgþda (1911–1995) gimë

Vieno gyvenimo istorijaJuodþiø kaime, Grinkiðkio valsèiuje,Këdainiø apskrityje. Jono senelis vete-rinarijos gydytojas Vincas Tvarijona-vièius ikirevoliuciniu laiku gyveno uþVladivostoko, kur vadovavo vaistø nuomaro gamybos stoèiai. Tad pasikvietëten gyventi ir dukters ðeimà, kai Jonu-kui tebuvo dveji. Á Lietuvà jie sugráþotik po deðimties metø… Gyvenimasjuos nubloðkë á Kaiðiadoris, paskui ðei-ma sugráþo gyventi á Juodþius. Jonasbaigë Kauno aukðtesniàjà meno mo-kyklà. Jo mokytojais buvo áþymûs dai-lininkai P. Kalpokas, V. Didþiokas, J.Ðileika, P. Rauduvë, A. Þmuidzinavi-èius, K. Sklërius... Paðauktas á karinætarnybà, jaunuolis mokësi Karo mokyk-loje, jà baigæs tapo jaunesniuoju leite-nantu. Taèiau tolimesná savo gyvenimàsusiejo su mokytojo profesija. 1939metais susituokë su mokytoja PaulinaEringyte. Augino Danguolæ, Algiman-tà ir Laimutæ, kol 1945 metais já suë-më ir iðveþë á Vorkutos lagerá, o þmo-

na su vaikais liko neþinioje... NuteisëJonà aðtuonerius metus kalëti, su trem-timi iki gyvos galvos. Kalëjo lageryjeKrasnojarko kraðte. Amþinam gyveni-mui iðveþë á Sokolovo miestelá Ka-zachstano ðiaurëje. Á Lietuvà iðleido1956 metais, sugráþo pas ðeimà… Ro-zalimo mokykloje tapo pieðimo moky-toju, buvo mokiniø mëgiamas…

Paskutiná gyvenimo tarpsná JonasÐvëgþda gyveno Plauèiðkiø kaime, Pa-kruojo rajone. Buvo Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjungos aktyvusnarys. Ðeimai, þmonai ir vaikams, pa-vyko iðvengti tremties, nes slapstësi Jo-niðkio rajone. Algimantas Ðvëgþda at-simena: „Kaþkas mus pamokë nebûti il-giau kaip vienus metus vienoje vietoje.Taip mama ir darë, bëgiodama ir saugo-dama mus nuo Sibiro tremties. Ið-trëmimo grësmë buvo susijusi su dauge-liu þmoniø, nes reikëjo planus vykdyti...“

Ði knyga – tai graþi Ðvëgþdø giminësistorija. Kad ji mus pasiekë, turime pa-

dëkoti ne tik Zitai Vëþienei, bet ir ûki-ninkams Jonui Jurgeliûnui, Dariui Bal-nioniui, Pakruojo rajono savivaldybei,LGGRTC fondui, Rolandui Èinèiui...

Stanislovas ABROMAVIÈIUS

555552016 m. balandþio 22 d. Nr. 15 (1181)Tremtinys

Statistika byloja, kad tolimoje Sibi-ro tremtyje gimë 18 306 lietuvaièiai.Nuo pat gimimo likimas jiems skyrë ið-bandymus, net ir sugráþæ á Lietuvà jau-tësi nepilnaverèiais. Jiems buvo sunkugauti norimà iðsilavinimà, pakilti kar-jeros laipteliais. Taèiau Seimo narys so-cialdemokratas Bronius Bradauskasporino: ”Koks skirtumas vaikui, kurjam gimti? Að pasikalbu su draugais,kurie gimë Sibire: kà tu, sako, mes tenþymiai geriau gyvenome negu Lietuvoj,nei mums ten svarbu, kur ten tie tëvaiLietuvoje gyveno, nei kà...“ Tada pagal-vojau, kuprotà tik „smertis“ iðlygins...

Rimgaudas Aliðauskas sakë, kadtremties nepamena, nes á Lietuvà tëve-liai sugráþo, kai jam nebuvo në dvejømetø. Apie tremtá suþinojo ið mamospasakojimø, kai paaugo ir pradëjo do-mëtis ðeimos istorija. Tëvelis mirë, kaiRimgaudas buvo penkeriø, o mama su-laukë 88 metø.

Aliðauskai gyveno Meðkuèiø kai-me, Ðunskø valsèiuje, Marijampolës ap-skrityje, penki kilometrai nuo miesto.Okupacijos metu kaimas buvo apylinkëscentru, istorijos ðaltiniuose minimasnuo 1684 metø. 1912 metais ákurta pra-dþios mokykla, 1930 metais senosiosekapinëse pastatytas paminklasVytautui Didþiajam. 1870 metais Með-kuèiose gimë Jonas Èësna – knygneðys,mokytojas, „Sietyno“ draugijos steigëjas(mirë 1912 metais Minersvilyje, JAV).

Rimgaudo tëvelio brolis buvo áþy-mus Lietuvos karininkas, pulkininkasleitenantas, Vyèio Kryþiaus ordino ka-valierius Kazys Aliðauskas (1898–1979). Mirë Èikagoje. 1919 metais ta-po Lietuvos kariuomenës kariu sava-noriu, nepriklausomybës kovø dalyviu.Baigë Karo mokyklà, vëliau –Aukðtuosius karininkø kursus. Studi-javo Vytauto Didþiojo universitetoTeisës fakultete. Paraðë istoriniø kny-gø. 1944 metø pabaigoje pasitraukë iðLietuvos, gyveno JAV; „Lietuviøenciklopedijos“ Karybos skyriaus re-daktorius. Istoriniai ðaltiniai teigia, kad1919 metø liepos 6 dienà baigë karomokyklos antrà laidà, paskirtas á 2-àpëstininkø pulkà. 1926 metais tapo ka-pitonu, sovietams uþëjus turëjo pulki-ninko leitenanto laipsná.

Meðkuèiø apylinkëse didesniø mið-kø nebuvo, taèiau ir èia rezistencijoslaikotarpiu slapstësi partizanai. Þino-ma, kad 1947 metais pas Garnatkevi-èiø árengtoje slëptuvëje iðduoti susi-sprogdino Vytauto rinktinës Þvalgybosskyriaus virðininkas Albinas Ratkelis-Oþe-lis. Su juo kartu þuvo rinktinës adjutantasA. Salinka-Dainius ir pasyvus kovotojas A.Garnatkevièius-Vilkas.

Petras Aliðauskas (1885–1963) irPetronëlë Vinèiûtë-Aliðauskienë(1915–2003), Meðkuèiuose turëjo 32hektarø ûká. Ûkininkauti tëveliai pra-dëjo turëdami apie 25 hektarus þemës.Matyt, gyventi jiems sekësi, nes ið kai-myno Laigonio ásigijo dar septynis hek-tarus. Þinoma, tokiame ûkyje reikëjodaug ir sunkiai dirbti, tëveliui teko sam-dytis pagalbininkø.

Petronëlë buvo kilusi ið Vinèiø-Ðu-pilø giminës, auginusios devynis vaikus.Jie valdë 19 hektarø ûká. Senelis An-tanas Vinèys buvo pavyzdingas ûkinin-

Gimæs tremtyjekas, stengësi vaikus iðmokslin-ti. Duktë Leokadija baigëmokslus ir dirbo mokytoja. Jøsûnus Antanas buvo mobili-zuotas á vokieèiø kariuomenæ,iðsiøstas á Rytø frontà. Liko gy-vas, sugráþo á Lietuvà. Apie sa-vo gyvenimo vingius yra uþraðæsatsiminimus. Þinoma, po karoAntanas Ðupila su þmona ir ke-liais vaikais taip pat buvo iðtremtiá Sibirà. Moèiutë Ðupilaitë kilu-si ið Þmuidø giminës. Visi – Su-valkijos kraðto þmonës.

Senelis ið tëvelio pusës An-tanas Aliðauskas gyveno priePlutiðkiø (dabar – Kazlø Rû-dos savivaldybë). Moèiutë Ie-va Papeèkytë-Aliðauskienë suAntanu susilaukë trijø sûnø,taèiau vienas mirë paauglys, uþ-augo du: mano tëvelis Antanasir jau minëtas Kazys, karinin-kas, istorikas, raðytojas.

Praëjo sunki okupacijospradþia, Antrasis pasauliniskaras, taèiau sugráþæs okupan-tas ûká nacionalizavo. Uþdëjonepakeliamus mokesèius.1948 metais tëveliams gimëpirmagimis Antanukas. Liki-mas jø ðeimai jau tada galandokalavijà…

Apie tremtá RimgaudasAliðauskas pasakojo: „1949metø kovo 25-àjà tëvelius sumetukø neturinèiu broliu An-tanuku iðtrëmë á Irkutsko sri-ties Þigalovo rajono Konstanti-novkos kaimà. Þigalovas – gyven-vietë ant Lenos upës deðiniojokranto, netoli Baikalo eþero, þino-mas nuo 17 amþiaus. 1949 metaisten buvo atveþta keliasdeðimtlietuviø tremtiniø ðeimø. Tadaið Meðkuèiø iðveþë keturiasðeimas. Ðaltiniai skelbia, kadpagal SSRS ministrø tarybos nutarimàá Krasnojarsko kraðto Tomsko sritá ta-da iðtremta „prieðiðkai veikianèiø prieðkolûkius buoþiø ðeimø“. Iðvengusiejitrëmimo, netikëtai po dviejø savaièiøbuvo surinkti ir iðveþti á Irkutsko sri-ties Þigalovo rajonà.

Sibire mums sunkiai sekësi. Tëveliaidirbo sunkius darbus vietinio kolûkiolaukuose, fermose. Trûko ne tik mais-to, bet ir paprasèiausiø buities daiktø. Të-velis net barzdà augino. Visa laimë, kadjiems pavyko susisiekti su Amerikojegyvenanèiu dëde Kaziu Aliðausku, ku-ris atsiuntë du siuntinius: vienà á Sibi-rà, kità – jau gráþus á Lietuvà. Dideliamtëvelio dþiaugsmui, pirmame siuntiny-je buvo ádëti du jam labai svarbûs daik-tai: skustuvas ir stiklo pjaustymo rëþ-tukas. Dabar galvoju, gal tëvelis broliuibuvo nusiuntæs savo nuotraukà su barz-da? Tuo metu gero rëþtuko niekas netu-rëjo, tad tëvelá su juo priëmë dirbti á sta-tybas. Darbas èia buvo daug lengvesnis.

Brolis Antanas pradëjo eiti á rusiðkàmokyklà, ten iki sugráþimo á Lietuvàbaigë keturias klases. Kai jau ðeima ga-lëjo keliauti namo, gal kiek netikëtai gi-miau að. Buvo 1958 metø kovas, tad Si-bire teko dar ðiek tiek pagyventi. Tadaávyko nelaimë: tëvelis dirbo prie kom-baino, uþlipæs ant jo paslydo ir nukri-

to, susilauþë ðonkaulius ir kojà. Tad áLietuvà jis gráþo su dviem vaikais, þmo-na ir ramentais. Gavo invalidumo gru-pæ ir 19 rubliø pensijà.

1960 metø vëlø rudená sugráþome átëviðkæ. Norëjome apsigyventi Meðku-èiuose, taèiau mûsø namuose gyvenotrys ðeimos. Visa laimë, kad priglaudëkaimynai. Vietinio tarybinio ûkio direk-torius liepë pastatyti verandà prie áëji-mo á mûsø dviejø galø namà. Èia pra-dþioje ir ásikûrëme. Brolis pradëjo lan-kyti penktàjà klasæ. Po dvejø metø sa-vo namus iðsipirkome. Tëvelis dirbtinegalëjo, o mama sunkiai pluðo laukuo-se, taèiau labai sunkiai sudurdavomegalà su galu. Kai nusipirkome karvutæ,pristatinëjome pienà á pieninæ. Buvaudar nekrikðtytas, tai kaimynai Petras irBirutë Cëpliai mane pakrikðtijo. Tëve-lis mirë 1963 metais, taip ir neatsiga-væs po suluoðinimo tremtyje. Kai manreikëjo perþengti mokyklos slenkstá,dëdë Kazys Aliðauskas ið Amerikos at-siuntë siuntiná. Tarp kitø naudingødaiktø man buvo ádëti drabuþëliai. Pa-menu paltukà su kapiðonu. Labaidþiaugiausi, nes neturëjau kuo apsi-rengti. Taip tada gyvenome Lietuvoje.

Brolis Antanas Meðkuèiuose baigëaðtuonias klases. Greitai já paðaukë tar-nauti á sovietø kariuomenæ. Gráþæs ve-

dë. Su þmona Elvyra uþaugino dukte-ris Astà ir Eglæ, gyveno Kaune. Per At-gimimà buvo Sàjûdyje, tapo parlamen-to gynëju. Deja, 2009 metais mirë, pa-laidotas Eiguliø kapinëse.

Kai baigiau Marijampolës VincoMykolaièio-Putino mokyklos-interna-to devynias klases, su mama atsidûrë-me Domeikavoje, Kauno rajone. Bai-giau vakarinæ vidurinæ mokyklà dabar-tinëje Kauno „Auðros“ gimnazijoje.Tada patyriau nuoskaudà, kad esu gi-mæs tremtyje: sekdamas tetos Leoka-dijos pavyzdþiu, bandþiau studijuotilietuviø kalbà ir literatûrà (traukë ir vo-kieèiø kalbos studijos) Vilniaus unive-rsitete. Egzaminus iðlaikiau, taèiau per„mandatinæ“ buvau nepraleistas, manpatarë pirmiausiai atitarnauti sovieti-nëje kariuomenëje, o paskui – paþiûrë-sim... Maniau, man, iki dvejø su pusemetukø Sibiro tremtiniui, nebus kliû-èiø studijuoti Lietuvoje. Bet klydau…Po tarnybos kariuomenëje pramokauelektromonterio darbo. Vedþiau Vir-ginijà Brazaitytæ ið Pilviðkiø, uþaugino-me sûnø Robertà ir dukterá Silvijà. Gy-venu Kaune, daug metø iðdirbau elekt-romonteriu, dþiaugiuosi mûsø iðsilavi-nusiais vaikais, gyvenanèiais nepriklau-somoje Lietuvoje.“

Stanislovas ABROMAVIÈIUS

Pranas Aliðauskas (kairëje) su vietiniu sibirieèiu. 1955 metai

Rimgaudas su tëveliais ir broliu Antanu. Irkutsko sritis, 1958 metai

66666 2016 m. balandþio 22 d.Nr. 15 (1181) Tremtinys

Mûsø ,,tëvas‘‘ – taip Bajorø sunkiøjødarbø kalëjimo kaliniai vadino MorkøAkstinà, 1929–1935 metais buvusá ka-lëjimo virðininku.

,,Kalëjimo virðininkas buvo neblo-gas þmogus“, – taip 1978 metais savo at-siminimø knygoje ,,Ateities viltys“ raðëmarksistinio judëjimo Lietuvoje dalyvëMichalina Navikaitë-Meðkauskienë, uþsavo veiklà, nukreiptà prieð Lietuvosvalstybingumà, 1932–1934 metais kaippolitinë kalinë kalëjusi Bajorø kalëjime,nors savo atsiminimuose ,,faðistinës“Lietuvos kalëjimams neigiamø epitetønegailëjo. Kas buvo tas kaliniø pagar-bà pelnæs þmogus, pakrikðtytas Lietu-voje retu ðv. Morkaus vardu?

Morkus Akstinas gimë 1895 metøvasario 4 dienà Randamoniø kaime,Merkinës parapijoje, ûkininko miðkinin-ko ðeimoje. Baigæs Merkinës pradþiosmokyklà, toliau mokslus tæsti iðvyko áMaskvà, kur buvo iðlaikomas Irkutskeásikûrusio ir ekonomistu dirbanèio vy-riausiojo brolio Vlado. Baigæs 6 gimna-zijos klases gráþo á Lietuvà ir mokytoja-vo Merkinëje. 1919 metais tapo kariu sa-vanoriu, tarnavo Lietuvos kariuomenëspulke, ásikûrusiame Alytuje buvusiosecarinës Rusijos kareivinëse.

Kaip doras, iðsimokslinæs, tvirtosmoralës, fiziðkai stiprus vyras LietuvosRespublikos kraðto apsaugos ministe-rijos skyriaus virðininko Balio Ðlyþiorekomenduotas tarnauti Lietuvos po-licijoje. 1920–1922 metais dirbo poli-cijos nuovados virðininko pavaduoto-ju Virbalyje, 1922–1928 metais polici-jos nuovados virðininku Panevëþyje,Prienuose, Marijampolëje. 1924-ai-siais ástojo á Ðauliø sàjungà. 1928 me-tais uþ gerà tarnybà paaukðtintas parei-gose ir paskirtas Kauno kalëjimo virðinin-ko pavaduotoju. 1929 metais MorkusAkstinas tapo Bajorø sunkiøjø darbø ka-lëjimo virðininku. Ten jis atvyko su visaðeima: þmona Brone, kurià vedë 1920metais, vaikais Gediminu, gimusiu1926 metais, ir Laimute, gimusia 1928metais. Ðeima pradþioje ásikûrë kalëji-mo administracinio pastato tarnybinia-me bute, vëliau persikëlë á kitoje gat-vës pusëje buvusá tvora aptvertà namàsu veranda, kiemu ir sodeliu.

Kalëjimas – nemaþas ûkis, kurio tvar-kymui ir valdymui reikëjo ádëti daug pas-tangø, o kur dar kaliniø darbinis, kultû-rinis ir dvasinis auklëjimas...

Kalëjime veikë akmens apdirbimodirbtuvë, gaminusi paminklus, kitusdirbinius ne tik Þemaitijai, kaliniai taippat darbavosi pas aplinkinius ûkinin-kus, kasë durpes Tenþës upelio slëny-je, moterys netgi plëðë plunksnas. Ka-liniø dvasiniu gyvenimu rûpinosi Tel-ðiø vyskupo skiriamas kapelionas. Juokurá laikà buvo kunigas T. Budraitis,tuo pat metu dirbæs ir Kretingos pran-ciðkonø gimnazijos kapelionu. Susirgu-siø kaliniø sveikata rûpinosi Kretingosapskrities ligoninës gydytojai. Kalëjimokoplyèioje sekmadieniais ir per didþià-sias religines ðventes buvo aukojamosðv. Miðios. Kaliniai turëjo galimybæskaityti knygas. Bajorø kalëjime kalë-jusios politinës kalinës savo atsimini-muose raðë, kad tuo rûpinosi pats ka-lëjimo virðininkas. Jis atneðdavo kny-

Morkus Akstinas – Kretingos (Bajorø) kalëjimo „tëvas“gø, su kalinëmisjas aptardavo,klausdavo jø nuo-monës. Kalinëmsmoterims, pabu-vusioms kituoseLietuvos kalëji-muose, buvo neá-prasta, kad kalbë-damas á jas krei-piasi ,,jûs“ ir prieðkalbëdamas visa-da atsistoja. Sil-pnos sveikatos ka-linèioms moterimspatardavo raðytimalonës praðymàdël paleidimo á laisvæ, o dël savo poli-tiniø paþiûrø to nenorinèioms darytiparûpindavo perkëlimà á Kauno kalë-jimà, turëjusá savo ligoninæ. ,,Mano ka-lëjime sëdi protingi kaliniai“, – mëgda-vo sakyti jis.

Deja, ne visi buvo tokie. Kretingið-kis istorikas J. Kanarskas raðë, kad1930 metø spalio 15 dienà ið kalëjimopabëgo 3 kaliniai. Vienas ið jø gráþo at-gal, o kiti du – Adomas Budrys ir Sta-sys Urbonas – nutarë pasislëpti Latvi-joje. Kretingos–Darbënø kelyje jie api-plëðë ûkininkà Juozà Butkø. S. Urbo-nas buvo sulaikytas Latvijoje ir gràþin-tas á Bajorus; A. Budrys po 25 dienøklajoniø pats sugráþo á kalëjimà. Su nu-sikaltëliais buvo susidëjæs ir kalëjimopriþiûrëtojas Kazlauskas, tapæs gudriuir pavojingu plëðiku. 1934 metais po-licija Darbënuose jo gaujà susekë ir jápatá per susiðaudymà nuðovë.

1935 metais M. Akstinas su ðeimagráþo á Kaunà, dirbo Kauno kalëjimoadministracijoje. 1936-aisiais, norëda-mas ramesnio gyvenimo ir daugiau lai-ko skirti savo ðeimai, paliko tarnybàkalëjime ir pradëjo dirbti kà tik ásteig-toje jûrø laivininkystës kompanijoje,,Lietuvos Baltijos Loidas“. Ði tautiniojûros prekybos laivyno bendrovë buvosukurta iðveþti Lietuvoje pagamintàpramonës ir þemës ûkio produkcijà irimportuoti kraðto ûkiui reikalinguskrovinius laivais su Lietuvos vëliava,taip ðalyje paliekant kroviniø gabeni-mui skirtas lëðas. Ten jis dirbo iki 1940metø, kol ámonë buvo nacionalizuota.

Akstinø ðeima gyveno 1936-aisiaisásigytame namelyje Þaliakalnyje, netoliÀþuolyno. Vaikai lankë Jono Jablons-kio mokyklà, priklausë skautø organi-zacijai. Gediminas ypaè susidraugavosu klasës draugu Valdu Adamkumi,bûsimuoju Lietuvos Prezidentu. M.Akstinas iðlaikë ðiltus santykius ir suKretingos pranciðkonais. Vykdamas áRomà ar ið jos gráþdamas, jo namuoseapsistodavo tëvas Augustinas Dirvelë.

Nepastebimai atëjo 1940 metø va-sara, kai Raudonoji armija okupavo Lie-tuvà. M. Akstinas, netekæs darbo na-cionalizuotoje bendrovëje, kurá laikàdirbo suaugusiøjø vakarinëje mokyk-loje rusø kalbos mokytoju. NetrukusLietuvoje prasidëjo suëmimai. GerasAkstinø ðeimos bièiulis, vokieèiø tau-tybës verslininkas ið Marijampolës Ka-rolis Vitmozeris, atvykæs á Kaunà, siû-lësi padëti gauti dokumentus, árodan-èius neva jø ðeimos vokiðkà kilmæ ir su-

teikianèius galimybæ iðvykti á Vokietijà.Pagal Vokietijos–SSRS sudarytà Molo-tovo–Ribentropo sutartá, vokieèiø tau-tybës þmonës ið 1940 metais SSRS oku-puotø Baltijos kraðtø tai galëjo daryti.,,Að nieko blogo nepadariau nei Lietu-vai, nei jos þmonëms“, – toks buvo M.Akstino atsakymas. Deja, okupacinësovietinë valdþia manë kitaip.

1941 metø birþelio 14 dienà M.Akstinas ir jo ðeima suimti. Kauno ge-leþinkelio stotyje jis atskirtas nuo ðei-mos ir kartu su ðimtais kitø Lietuvosvalstybës tarnautojø, karininkø, moky-tojø, policijos pareigûnø gyvuliniuosevagonuose iðveþti á Ukrainà, Starobels-ko karo belaisviø lagerá, ákurdintà se-name vienuolyne, kuriame 1939–1940metais buvo laikomi lenkø karo belais-viai. Prasidëjus karui su faðistine Vo-kietija, suimtieji vël susodinti á vagonusir iðveþti tolyn nuo fronto, á ðiaurës Ura-là – Gorio lagerá. Tarp jø buvo þinomokretingiðkio miðkininko R. Kviklio të-vas Meèislovas Kviklys. Á ðá lagerá ið Sta-robelsko buvo atveþta per 250 lietuviø,250 Vilniaus kraðto lenkø ir pabëgëliøið Lenkijos, 200 Lietuvos ir Lenkijosþydø ir per 80 estø. Kaliniai þiemà bereikiamo apavo ir drabuþiø, menkaimaitinami turëjo atlikti sunkius miðkoruoðos darbus, trûko vandens, sanita-rinës sàlygos buvo baisios. Dël nepake-liamai sunkiø darbo ir gyvenimo sàly-gø, ðalèio ir bado pirmàjà þiemà lage-ryje mirë treèdalis lietuviø ir lenkø, be-veik visi estai. 1942-øjø vasará á lageráatvyko Sverdlovsko srities NKVD val-dybos operatyvinë tardymo grupë, ku-ri tardë ir supaprastinta tvarka uþ pri-klausymà vadinamoms ,,kontrrevoliu-cinëms“ organizacijoms: Ðauliø sàjun-gai, politinëms partijoms bei darbàvalstybës tarnyboje, skelbdavo nuo-sprendþius – daugelá metø kalëti arbasuðaudyti. 1942 metø gruodþio 9 die-nà mirties bausme buvo nuteistas ir M.Akstinas – nuosprendis ávykdytas1943 metø vasario 5 dienà.

Tokia pat lemtis, tik kiek anksèiau,iðtiko ir M. Kviklá, kuris buvo suðaudy-tas 1942 metø liepos 23-iàjà. Ið visoSverdlovsko NKVD valdybos rûsiuo-se nuþudyti 79 lietuviai. Jie palaidotibendruose kapuose kartu su per 20 tûks-tanèiø politiniø represijø aukø. 1996 me-tais èia buvo pastatytas politiniø repre-sijø aukø memorialinis kompleksas su ið-kaltomis nuþudytøjø pavardëmis. Deja,tarp jø lietuviðkø pavardþiø nëra.

Atskirtos M. Akstino ðeimos taip

pat laukë sunkûs iðbandymai. Ið Kau-no geleþinkelio stoties jie per visà Ru-sijà gyvuliniuose vagonuose nukeliavoiki Altajaus kraðto Sibire. Apie prasi-dëjusá Vokietijos ir SSRS karà suþino-jo Orðos geleþinkelio stotyje, netoliMaskvos. Kartu su kitomis iðtremtøjøðeimomis, tarp jø ir M. Kviklio, gyven-dami barakuose ir þeminëse, þiemà uþ-pustyti sniego, maitindamiesi cukri-niais runkeliais, aviþø paplotëliais beiaviþiniu kisieliumi, iðgyveno karo lai-kotarpá, iðvengë tolimesnës tremtiesprie Laptevø jûros. 1946 metais L.Akstinaitë nelegaliai gráþo á Kaunà, ap-sistojo pas savo dëdæ Vladà.

1947 metais gráþo ir brolis Gedimi-nas su mama. Brolis ir sesuo pradëjo vëllankyti mokyklà. 1949 metais L. Aks-tinaitë egzaminø mokykloje metu su-imta ir apkaltinta pabëgimu ið tremties.Draugø perspëtas, G. Akstinas iðvyko áLeningradà, ástojo á Lesgafto vardo kû-no kultûros institutà. Ten studijuodamasuþsikrëtë kalnø ,,liga“– pamilo alpiniz-mà. Negalëdamas vasaros atostogø me-tu gráþti á Lietuvà, Kaukaze dirbo alpi-nizmo instruktoriumi. Tuo tarpu B.Akstinienë slapstësi Lietuvoje, jà pri-glaudë draugai ir paþástami. Po suëmi-mo L. Akstinaitë pateko á lagerá Gorkiosrityje, po to vël iðtremta á Altajaus krað-tà. 1955 metais gráþusi á Lietuvà aplan-kyti besislapstanèios mamos suþinojo,kad mama ir brolis amnestuoti. Gráþda-ma á Altajø, Laima Kaukaze aplankë bro-lá Gediminà ir jam praneðë dþiugià nau-jienà. Nieko nelaukdamas G.Akstinasgráþo á Lietuvà ir tapo vienu ið alpinizmoLietuvoje pradininkø, ðios sporto ðakosorganizatoriumi. 1956 metais amnestuo-ta á Lietuvà gráþo ir L. Akstinaitë.

Akstinø ðeimos tremèiø ir slapsty-mosi epopëja pasibaigë. LegendinisLietuvos alpinistas G. Akstinas 1959metø rugpjûèio 2 dienà kartu su kole-gomis F. Mieliausku ir V. Vosyliumitragiðkai þuvo Kaukazo kalnuose nu-slinkus sniego lavinai, kai kopë á 5205metrø aukðèio Dych Tau virðukalnæ.Netrukus jo geras draugas A. Roma-novas Tian Ðanio kalnuose ákopë á be-vardæ virðukalnæ ir jà pavadino G. Aks-tino vardu. Taip jis pagerbë savo gerodraugo ir bendraþygio, kalnuose jamiðgelbëjusio gyvybæ, atminimà. G. Aks-tinas ir V. Vosylius iðkilmingai palaidotiKaune, Petraðiûnø kapinëse, Alpinis-tø kalnelyje, jø bendraþygis F. Mieliaus-kas – Saulës kapinëse Vilniuje.

(keliama á 7 psl.)

777772016 m. balandþio 22 d. Nr. 15 (1181)TremtinysILSËKITËS RAMYBËJE

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas, tel. (8 37) 323 204el. paðtas: tremtinys.redakcija@gmail.com

Tremtinys

Kaina 0,60 euro

Leidëjas Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjunga

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø,tremties ir tautos netekèiøatspindþiai“ remia

Ámonës kodas 300032645Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365, AB „SEB“ bankas

2 spaudos lankaiTiraþas 1920 egz.

Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X Redaktorë Jolita NavickienëRedakcija: Audronë Kaminskienë, Vesta MilerienëMaketavo Ignas Navickas

www.lpkts.lt

Skelbimai

Balandþio 24 d. (sekmadiená) 15 val. Klaipëdos universite-to JTGM fakulteto aktø salëje (Bijûnø g. 17) ávyks Klaipëdospolitiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos pakartotinis ataskaitinissusirinkimas – konferencija. Kvieèiame aktyviai dalyvauti.

Turëkite nario paþymëjimà. Bus galima susimokëti nario mo-kestá ir uþsisakyti ,,Tremtiná“.

Balandþio 29 d. (penktadiená) 10 val. LPKTS Ðiauliø fi-lialas kvieèia á tremtiniø kapiniø sutvarkymo talkà ÐiauliøGinkûnø kapinëse. Atveðime juodþemio. Turëkite darbinespirðtines, kibirëlius þemëms suneðti.

LPKTS Jaunesniosios kartos XIII sàskrydþiosportiniø varþybø programa

„Vasaros slidës“. Komandos sudëtis: 3 dalyviai. Startuoja vi-sa komanda. Su medinëmis slidëmis turi „nuèiuoþti“ numatytàatstumà. Pusiaukelëje visi komandos nariai apsisuka 10 kartøratu ir „parèiuoþia“ atgal.

Pasagø metimas. Individuali rungtis. Moterys ir vyrai var-þosi atskirai. Dvi amþiaus grupës: iki 14 metø ir nuo 15 metøir vyresni. Meta 5 pasagas 7 metrø atstumu.

Galiûno rungtis. Individuali rungtis. Moterys ir vyrai varþosi at-skirai. Rungties dalyvis stovëdamas nugara prie linijos meta svorá(kelmà) sau per galvà. Laimi dalyvis, toliausiai nusviedæs svorá.

Parko tinklinis. Komandos sudëtis: 3 dalyviai. Þaidþiama antþolës. Varþybø sistema priklausys nuo varþybose dalyvaujan-èiø komandø skaièiaus.

Virvës traukimas. Komandos sudëtis: 5 dalyviai (ið jø 1 mo-teris). Komandos burtø keliu pasirenka pusæ. Varþybø sistemapriklausys nuo varþybose dalyvaujanèiø komandø skaièiaus.

Smiginis. Individuali rungtis. Dvi amþiaus grupës: iki 14 metøir nuo 15 metø ir vyresni. Kiekvienas dalyvis rungtyje dalyvaujatik vienà kartà. Á taikiná metama 5 kartus po 3 strëlytes.

Sporto varþybos vyks Ariogalos dainø slënyje. Varþybø da-lyviai ir prizininkai bus apdovanojami.

Dalyvius praðome registruotis iki geguþës 6 d. el. paðtubautronis.andrius@gmail.com; visais rûpimais klausimais skam-binti Andriui Bautroniui tel. 8 624 86 944.

Zigmuntas Linkis1926–2016

Gimë Tauragës aps. Pajûrio valsè. Kalniðkiø k.ûkininkø ðeimoje. 1948 m. ðeimà iðtrëmë á Toms-ko sr. Teguldeto r. Zigmuntas tremtyje susipaþinosu to paties likimo drauge Irena Gedþiûnaite. Susi-tuokë. Sulaukë dviejø sûneliø: Antano ir Stepono. ÁLietuvà jauna ðeima gráþo 1956 m. Apsigyveno tëvið-këje. Vëliau pasistatë namà Pajûrio miestelyje, kur uþ-augino dar tris sûnus. Sulaukë gausaus bûrio vaikai-èiø. Zigmuntas buvo aktyvus Ðauliø sàjungos narys.Visada pareigingas, uolus buvusiø tremtiniø renginiø dalyvis.

Palaidotas Pajûrio parapijos kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame vaikus, vaikaièius, provaikaièius, gimi-

nes ir artimuosius.LPKTS Ðilalës filialas

Uþjauèiame

Augustina Linkevièiûtë-Lengvinienë

1932–2016

Gyveno Senojo Subaèiaus miestelyje. 1951 m. kartu su tëvais ið-tremta á Tomsko sr. Aukðtutinës Ketës r. 1956 m. gráþo á Lietuvà.Ágijusi buhalterës specialybæ dirbo Klaipëdos dramos teatre. Sukû-rë ðeimà. Apie 1970 m. persikëlë gyventi á Vilniø ir pradëjo dirbtiNacionalinëje filharmonijoje vyr. buhaltere. Vëliau dirbo Vilniausvalstybiniame lëliø teatre. Buvo sàþininga, nepaprastai darbðti, dos-ni, mylinti ir stipri moteris.

Palaidota Senojo Subaèiaus kapinaitëse.Uþjauèiame dukterá, vaikaitæ ir seserá su ðeima.

LPKTB

Balandþio 23 d. (ðeðtadiená) 11 val. Kauno águlos karinin-kø ramovëje (A. Mickevièiaus g. 19, 3 a.) ávyks LLKS Tauro ap-ygardos partizanø visuotinis susirinkimas. Praðome dalyvauti vi-sus Tauro apygardos karius savanorius ir Laisvës kovø dalyvius.Negalintieji dalyvauti apie tai praneðkite ðtabui tel. 8 672 08 455.

Balandþio 28 d. (ketvirtadiená) 11 val. LPKTS Kauno filia-las organizuoja kasmetæ talkà Petraðiûnø kanèiø memoriale.

Maloniai kvieèiame dalyvauti talkoje. Turëkite kibirëlá, sku-durà, grëbliukà ir gumines pirðtines.

Netekus mylimos dukters Ingos, nuoðirdþiai uþjauèiameAudronæ Gruodytæ-Matiekienæ ir artimuosius.

Dël Rolando Kriauèiûno (1951–2016), gimusio tremtyjeIrkutsko sr. Zimos r. Kimeltø k., mirties nuoðirdþiai uþjau-èiame gimines ir artimuosius.

LPKTS Rokiðkio filialas

SkelbimaiBalandþio 24 d. (sekmadiená) Ðilalës r. Traksëdþio sen. Lap-

kalnio senkapiuose bus atidengtas paminklas ið aplinkiniø kai-mø á Sibirà iðtremtoms Auðkalniø, Buciø, Daukantø, Karbaus-kø ir Kirþgalviø ðeimoms. 14 val. ðv. Miðias prie paminklo au-kos karo kapelionas Remigijus Montvilas.

Geguþës 8 d. (sekmadiená) Ðilalës r. Traksëdþio sen. Dro-bûkðtaliø k. atidengsime paminklà Kæstuèio apygardos ðtabo vir-ðininkui Pranui Briedþiui-Jûrai. 12 val. Kvëdarnos parapijosbaþnyèioje bus aukojamos ðv. Miðios.

Geguþës 15 d. (sekmadie-ná) Tauragës r. Maþonø sen.Griauþø k. senkapiuose busatidengtas paminklas VladuiÐniaukðtai-Bijûnui ir kitiemsslapèia palaidotiems partiza-nams. 13 val. prie paminklobus aukojamos Ðv. Miðios.

Patriotiniø filmø popietëBalandþio 25 d. (pirmadie-

ná) 16 val. LPKTS salëje (Lais-vës al.39, Kaune) rodysime fil-mo „Lûþis prie Baltijos“ 2 dalá„Bunda Baltijos dvasia“. Kvie-èiame dalyvauti.

MorkusAkstinas –Kretingos(Bajorø)kalëjimo„tëvas“(atkelta ið 6 psl.)

L. Akstinaitë ilgà laikà dir-bo pedagoge, dëstë matemati-kà M. K. Èiurlionio meno mo-kykloje, buvo mëgstama savomokiniø. Apie tëvo likimà suþi-nojo tik 1991 metais Lietuvai pe-rëmus KGB archyvus, kuriuosebuvo rasta ir M. Akstino byla.

Iki tol ji turëjo 1955 metaisLietuvos TSR VRM jai iðduo-tà melagingà paþymà, kad jostëvas 1949-aisiais mirë Kaunenuo ðirdies smûgio. B. Aksti-nienë mirë 1982 metais taip irnesuþinojusi teisybës apie savovyro likimà. Praëjus 10 metø pojos brolio G. Akstino þûties,1969-øjø vasarà L. Akstinaitëákopë á jo vardu pavadintà vir-ðukalnæ, taip pagerbdama savobrolio atminimà. Neseniai tàpatá padarë ir jos vaikaitis, taippat Gediminas Akstinas.

Kaune, Þaliakalnyje, neto-li Àþuolyno, savo tëvø namely-je gyvena garbaus amþiaus skau-të L. Akstinaitë. Þinome, kadkiekvienas skautas kasdien turipadaryti koká nors gerà darbà.Tai, kad jos dëka buvo paraðy-tas ðis pasakojimas apie Bajorøkalëjimo ,,tëvà“ – Morkø Aks-tinà, manau, ir yra vienas ið josdaugybës atliktø gerø darbø.Akstinø ðeimos gyvenimas, pa-tirti iðbandymai ir likimo smû-giai tikrai verti ir viso romano.

Romualdas BENIUÐIS

Balandþio 23 d. (ðeðtadiená) 10 val. LPKTS buveinëje(Laisvës al. 39, Kaune) ávyks LPKTS valdybos posëdis. Valdybosnarius kvieèiame dalyvauti.

Patikslinimas„Tremtinyje“ Nr. 13 (1179) paskelbtame LPKTS tarybos

nariø sàraðe áraðytas ne toks tarybos nario Kemëðio vardas. Turibûti Valentinas Kemëðis. Atsipraðome.

88888 2016 m. balandþio 22 d.Nr. 15 (1181) Tremtinys

1946 metø vasarà buvæs policijosvachmistras Bronius Gricius-Ekeris,Dëdukas ið Lûðës kaimo vyrø subûrëÞaibo partizanø bûrá, kuris veikë Se-dos, Þidikø ir Ylakiø apylinkëse.

Þemaièiø partizanø apygardoje prieAlkos rinktinës ðtabo veikë Prano Þel-vio-Barzdos bûrys. Vyrai palaikë glau-dþius ryðius su buvusio policijos vachmist-ro Broniaus Griciaus-Dëduko 1946 metøvasarà ákurtu Þaibo partizanø bûriu.

Maþeikiø sovietinis saugumas, pa-dedamas vidaus kariuomenës garnizo-nø, ákurtø visuose valsèiuose, metë di-dþiules pajëgas tiems bûriams sunaikin-ti. Ið vietiniø gyventojø, susijusiø su par-tizanais, buvo verbuojami agentai ko-votojams sekti.

Pagal agento praneðimà, 1947 me-tø rugpjûèio 24 dienà Skuodo valsèiausûkininko sodyboje kariuomenës apsup-tas þuvo bûrio vadas Pranas Þelvys-Barz-da. Partizanai Juozas Jucius-Vilkas ir Ka-zys Budrys-Naras paimti nelaisvën.

1947 metø rugsëjo 16 dienà, pagalagento Lapo praneðimà, kariuomenësgrupë, vedama Þidikø valsèiaus ágalio-tinio vyresniojo leitenanto Maksimen-kos, apsupo Geduèio sodybà Vadagiøkaime Þidikø valsèiuje. Kautyniø metuþuvo bûrio vadas, Alkos rinktinës vadoadjutantas Bronius Gricius-Dëdukas, gi-mæs 1916 metais Lûðës kaime.

Kautyniø metu sodyba uþsidegë. Al-kos rinktinës ðtabo Propagandos sky-riaus vedëjas Juozas Ulskis-Daktaras,gimæs 1923 metais Raèiø kaime, buvopaimtas á nelaisvæ. Jis, 1945 metais ið-veþtas á filtracijos lagerá, ið ten pabëgo.

Po Broniaus Griciaus þûties rugp-jûèio 26–29 dienomis buvo suimta irnuteista 14 asmenø: jau minëtas Juo-zas Ulskis, Albertas Januðka-Sakalas,gimæs 1917 metais Daktarø kaime,Ylakiø valsèiuje, P. Þelvio bûrio vadopavaduotojas, tarnavæs gen. Plechavi-èiaus rinktinëje, Juozas Jucius-Vilkas,gimæs 1904 metais Pandëlyje, Rokið-kio rajone, 1941 metø Birþelio sukilë-lis ir Kazys Budrys-Naras, gimæs 1927metais Kaukolikø kaime, Skuodo rajo-ne, P. Þelvio bûrio sekretorius, nuteisti25 metams lagerio.

Likusieji nuteisti po 10 metø lage-rio: Pranas Vyðniauskas-Tiltas, gimæs1916 metais Geduèiø kaime, Mosëdþiovalsèiuje, Antanas Puðinskas-Tylutis,gimæs 1918 metais Drupiø kaime,Skuodo valsèiuje, Bronë Bruþienë, gi-musi 1915 metais Rumðaièiø kaime,Ylakiø valsèiuje, Liuda Bruèaitë-God-liauskienë-Laimutë, gimusi 1922 me-tais Mosëdþiø kaime, Ylakiø valsèiuje,Bronius Rudneckas, gimæs 1903 me-tais Kruopiø kaime, Skuodo valsèiuje,Leonas Maþrimas, gimæs 1925 metais,gyvenæsParakalnio kaime, Petras Ðukys,gimæs 1915 metais Paluobës kaime, Pra-nas Liutika, gimæs Palûðës kaime, ir Zo-së Gedutytë-Þydelkaitë, gimusi 1920metais Skëriø kaime, Þidikø valsèiuje.

Sudegusios sodybos vietoje 2011metø rugsëjo 9 dienà atidengtas atmi-nimo þenklas.

Bûriui pradëjo vadovauti partizanasnuo 1945 metø Pranas Liutikas-Bizû-nas, gimæs 1916 metais. Kartu jis tapoir Alkos rinktinës vado pavaduotoju.

Liutikø ðeima – trys broliai ir trys

Þaibo bûrio partizanaiseserys – gyveno Palûðës kaime, 50hektarø ûkyje. Atëjus sovietams, ðei-mos likimas buvo tragiðkas. Prano të-vas Pranas Liutikas mirë 1948 metørugpjûèio 19 dienà Kengyro lageryje,Kazachstane.

Motina Cecilija Liutikienë, gimusi1882 metais, ir sesuo Stasë Liutikaitë-Jo-naitienë-Maitintoja, gimusi 1925 metais,buvo iðtremtos á Taiðetà, Irkutsko sritá.

Brolis Steponas Liutikas-Kurapka,gimæs 1922 metais, buvæs Vietinës rink-tinës karys, suimtas 1948 metø liepos15 dienà, kalëjo Komijoje, Intos lage-riuose. Pats Pranas su broliu Adolfu Liu-tiku-Plienu, gimusiu 1930 metais, þuvo1948-øjø liepos 12-àjà Skuodo rajonoErðlos kaimo Laumaièiø miðke kauty-nëse su okupantais. Kartu su jais þuvopartizanai Silvestras Skurvydas-Þvaigþ-dë, gimæs 1927 metais, Ignas Kaupas, Sta-sys Þudauskas, partizanas Perkûnas. Visipalaidoti Norvydþiø kapinëse.

Þaibo bûro vyrai apsilankydavo Ri-tinës kaime pas Virkðienæ. MGB uþver-bavo jos dukterá Juzæ. Pagal jos paro-dymus, Þidikø ir Ylakiø garnizonai1947 metø vasario 26 dienà ties Ken-tauèiø ir Kugiø kaimais surengë pasa-las. Po ilgo laukimo baltais apsiaustaisaprengti kareiviai tik kovo 3-iàjà 23 va-landà 40 minuèiø pamatë á Kugiø kai-mà vaþiuojant roges su trimis ginkluo-tais partizanais. Susiðaudymo metu nu-kautas partizanas Juozas Ronkauskis-Tulpë, gimæs 1918 metais Bukonèiøkaime. Nuðautas ir jo arklys.

Kleopas Muleris-Ugnis, gimæs 1922metais, ir suþeistas Bronius Gricius pa-bëgo. Kareiviai paëmë þuvusio J. Ron-kauskio ðautuvà, pistoletà „Parabe-llum“ ir granatà. Juozas Ronkauskisbuvo gráþæs ið sovietinës kariuomenës.Stribams atvykus ðeimà iðveþti, jà nuotremties iðgelbëjo Juozo kariuomenë-je gautas medalis. Stribai nedavë Juo-zui ramybës, ir jis iðëjo á miðkà, á B. Gri-ciaus bûrá.

Kovo 4-àjà 5 valandà kita pasalojebuvusi kareiviø grupë Kesmino sody-boje pamatë Kleopà Mulerá, kuris pa-beldë á langà ir paðvietë þibintuvëliu.Kareivis Igaðevas automato serija já nu-kovë. Paëmë þuvusio K. Mulerio auto-matà PPÐ, anksèiau priklausiusá kovo1-àjà nuðautam MGB kareiviui Tara-ðevièiui, pistoletà ,,Parabellum“ ir gra-natà F-1. Kesmino sodyboje kareiviaiaptiko bunkerá, kuriame rado sugedu-sá lëktuviná radijo siøstuvà. Kità dienà uþ500 metrø nuo Kesmino sodybos rastas su-þeisto Broniaus Griciaus automatas. Sody-bos savininkas Kesminas ir nuðauto arkliosavininkas Sugaudþiø kaimo gyventojasVaclovas Pocius buvo suimti.

Juozo Ronkauskio ir Kleopo Mule-rio kûnai Þidikø miestelio aikðtëje stri-bø niekinami iðgulëjo apie savaitæ, poto nuveþti á Dautarø durpynà ir sumestiá duobæ. J. Ronkauskio tëvas, pavasa-rá nuëjæs á durpynà, rado K. Muleráámestà á duobæ þemyn galva, o sûnausgalva kyðojo ið duobës, ir vëjas ðiurenoplaukus... Vietinis kaimo pusbernis pa-dëjo tëvui uþkasti partizanø palaikus.

Juozo Ronkauskio suþadëtinë, jam þu-vus, iðtekëjo uþ Juozo brolio Bonifaco.

Broniaus Griciaus svainá, Ritinëskaimo gyventojà S. O. uþverbavo Þidi-

kø MGB. Jo slapy-vardis – ,,Stukas“.Jis praneðë, kadUþpelkiø kaimepas Magdæ Liutikie-næ, gimusià 1918metais, 1947 metøbalandþio 15 dienàateis B. Griciausbûrio partizanai.

Gavæ tokià þi-nià, Þidikø MGBvirðininkas kapi-tonas Devetjaro-vas ir jaunesnysisltn. Matulionis su 11 garnizono karei-viø apsupo Liutikienës namà. Naktáatëjo trys partizanai, bet pajutæ pasa-là, pradëjo trauktis.

Devetjarovas liepë kareiviui Bogda-novui raketomis apðviesti teritorijà. Ka-reivis ið 11 turëtø raketø ðeðias jau buvopraradæs, o ið likusiøjø iððovë tik viena.Kautyniø metu buvo nukautas partizanasIzidorius Pronckus-Vëjas, Branginëlis,gimæs 1927 metais Uþpelkiø kaime. Ras-tas ir paimtas jo rusiðkas karabinas irbelgiðkas pistoletas. Mûðio metu darpaimta partizanø angliðka milinë su vir-ðilos antpeèiais, sovietø armijos vatinu-kas, pilotë su raudona þvaigþde, 40 ðo-viniø, granata ir duonos kepalas.

Pagal agento ,,Sotka“ praneðimà,Þidikø MGB 21 kareivis, vadovaujamikapitono Devetjarovo ir ltn. Masado-vo, 1947 metø gruodþio 3 dienà, 22 va-landà, apsupo Augzeliø kaime Bara-nausko vienkiemá, kuriame buvo ðven-èiamas Barboros Baranauskaitës gim-tadienis. 2 valandà nakties ið namo ið-ëjo þmogus. Pasaloje buvæs kareivis lie-pë jam stoti. Þmogus puolë bëgti, uþ 150metrø nuo namo buvo paðautas. Tai bu-vo Liudvikas Pronckus-Artistas, gimæs1929 metais Uþpelkiø kaime. Jis vëliaubuvo nuteistas 25 metams lagerio.

Liudviko brolis Antanas Pronckus,gimæs 1925 metais, laisvëje iðsilaikë il-giau. 1951 metø sausio 13 dienà, já, tuo-met jau priklausiusá Gerulskio bûriui,apsupo pas Þurnienæ Augzeliø kaime.Kautyniø metu suþeistas nusiðovë. Ras-tas jo pistoletas.

Partizanø motina Julija Pronckuvie-në ir jos duktë Stasë Pronckutë buvosuimtos ir nuteistos po 7 metus lagerio.

Paviliotës kaime, Sedos valsèiuje, 7hektarø Antano ir Antaninos Ðetkø ûky-je augo sûnûs: Antanas, gimæs 1924 me-tais, Aleksas, gimæs 1926 metais, Jonas,gimæs 1927 metais, Pranas, gimæs 1931metais, Juozas, gimæs 1939 metais, irduktë Stasë, gimusi 1933 metais, beiKleopas Muleris, gimæs 1922 metais.

Atëjus sovietams, ðeima buvo ið-draskyta. Kleopas Muleris ir Antanas,Aleksas, Jonas Ðetkai iðëjo á miðkà. Mo-tina Antanina Ðetkienë, gimusi 1896 me-tais, nuteista 8 metams lagerio. VaikaiStasë, Pranas ir Juozas 1949 metais ið-tremti á Krasnojarsko kraðtà.

Ylakiø stribai 1947 metø rugpjûèio14 dienà, vaþiuodami pro Uþpelkiø kai-mo Julijos Pronckuvienës sodybà, pa-matë á darþinæ bëgantá berniukà. Átarë,kad kaþkas darþinëje yra, jà apsupo ir ra-do tris vyrus. Ið sykio nuðovë Aleksà Ðet-kø-Papartá, kuris jau anksèiau buvo su-þeistas á rankà ir ðonà per susiðaudymà

su Þidikø stribu Buta. Jonà Ðetkø-La-kûnà suþeidë, ir jis negalëdamas pabëg-ti nusiðovë. Treèiam vyrui – LiudvikuiPronckui pavyko iðbëgti ir pasiekti mið-kà. Nuðautø partizanø Ðetkø brolis Pra-nas, MGB iðkviestas atpaþinti brolius, ma-të, kad Jono galva buvo perðauta.

Antanas Ðetkus-Balandis, MGB su-imtas, buvo uþverbuotas agentu ,,Ve-ter“ ir nufotografuotas kartu su èekis-tais. Bet jis saugumui nedirbo, iðëjæs álaisvæ kartu su Antanu Kaèerausku-Vilku, gimusiu 1921 metais, slëpësiLatvijos miðkuose Vainodës apylinkë-se, Kalkës, Lucës vienkiemiuose.MGB agento ,,Èaikos“ iðduotas, 1948metø sausio 14 dienà Antanas buvo pa-imtas nelaisvën. Nuteistas 25 metamslagerio. Gráþæs gyveno Pasvalyje.

Likusá vienà Antanà Kaèerauskà jobrolis, apkrovæs ðienu, nuveþë á Maþei-kiø MGB legalizuotis. Vëliau jis buvoteisiamas Klaipëdoje.

Kartà Maþeikiø gimnazijos „kom-sorgë“ Aleksandra Mickienë, gyvenu-si Saulës g. 16, labai iðsigandusi gráþoið Ruzgø tarybinio ûkio, kuriameMaþeikiø aktyvistai daþnai „baliavo-davo“, patikrinæ pyliavø valstybei pri-statymà. Á namo, kuriame ji nakvojo,gretimà kambará buvo ámesta grana-ta, o aktyvistai tik per plaukà liko gy-vi. Daugiau Ruzguose ji nebenakvo-jo. Toks buvo Þaibo bûrio partizanøpagàsdinimas.

Buvusiame Dautarø dvare buvomokykla ir ten bûdavo rodomi sovie-tiniai filmai, taip pat vykdavo ðokiai.Partizanas Pranas Liutika, sutikæs kai-mynà Sviklá, áspëjo Gavënios metu ne-ðokti. Taèiau Sviklys nuëjo. Ðokiø me-tu pasirodæ partizanai suklupdë ðokë-jus, jiems liepë buèiuoti ðautuvà, kal-bëti poterius ir daugiau Gavënios metuðokiø nerengti.

1948 metø vasario 28 dienà Þidikøapylinkëje V. Mockaus sodyboje stri-bai suëmë Aleksandrà Stoná-Algá, Ðau-lá, gimusá 1922 metais Maþeikiuose,vokietmeèiu dirbusá geleþinkelio pagal-binëje policijoje. Þaibo bûryje A. Sto-nys buvo nuo 1946 metø. Turëjo pa-dirbtus dokumentus Mato Kivylio var-du. Juos buvo gavæs ið Alkos rinktinësvado K.Venckaus, mat ruoðësi su OnaBruèaite iðvykti á Vilniø ir ten pasislëpti.

Tai buvo paskutinis Þaibo bûrio par-tizanas. Beje, Ona Buèaitë, vëliau Lin-kevièienë, gráþo ið Potmos lagerio ir gy-veno Kurðënuose.

Pagal archyvinius dokumentus,Algimanto Muturo straipsnius ir

liudininkø prisiminimus, parengëAlbertas RUGINIS

Pronckø ðeima