GAMYBOS TEORIJA

Gamybos teorija1. Verslo organizavimo formos. 2. Gamyba ir jos veiksniai. 3. Gamybos funkcija. 4. Izokvantin kartograma ir gamybos veiksni

pakeiiamumas. 5. Gamyba trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu. 6. Gamybos veiksni pakeiiamumas: ribin techninio keitimo norma.

Firm tipai -

Verslo organizavimo formosIndividuali mon Partnerin (kin bendrija) Akcin bendrov Kooperatin bendrov Vieoji staiga Valstybin mon: biudetin, valstybin akcin bendrov, valstybin korporacija Socialin mon EB (Europos bendrov) EEIG (Europos ekonomini interes grup)

GamybaGamyba (production) procesas, kuriame gamybos itekliai, naudojami produkt ir paslaug gamybai.

Gamybos rezultatas yra preks ir paslaugos.

Gamybos itekliai (factors of production) itekliai, kuriuos firma panaudoja kaip snaudas prekei pagaminti: em natralus gamybos veiksnys, nra mogaus veiklos rezultatas. Darbas mogaus fiziniai ar protiniai sugebjimai, panaudoti preki ir paslaug gamyboje. Kapitalas pastatai, renginiai, anksiau pagamintos preks, vartojamos kit preki gamyboje.

Firma, iekodama optimalaus gamybos metodo, nagrinja efektyvius gamybos variantus. Tarp gamybos veiksni snaud ir pagaminto produkcijos kiekio yra priklausomyb, kuri galima aprayti matematikai, kaip gamybos funkcij.

Kadangi gamybos funkcija ufiksuoja didiausi produkcijos kiek, kuris gali bti pagamintas esant tam tikroms gamybos veiksni snaudoms, tai ji rodo alternatyvi technologikai efektyvi gamybos metod panaudojimo rezultatus. Kitaip tariant, gamybos funkcija apraomas atitinkamas technologijos lygis.

Jei gamybos veiksni derin sudaro darbo ir kapitalo snaudos, tai gamybos funkcija uraoma taip:

Q = f ( L, K )

,

ia Q maksimali produkcijos apimtis, pasiekiama esant atitinkamam technologijos lygiui; L darbo snaudos, matuojamos fiziniais vienetais; K kapitalo snaudos, matuojamos fiziniais vienetais.

Gamybos funkcija parodo, kiek darbo, kapitalo bei kit gamybos veiksni ir kokiomis proporcijomis sunaudojama, norint pagaminti maksimal produkcijos kiek.

Gamybos aibVis derini aib, susidedanti i gamybos veiksni snaud ir gamini, kuri sudaro technologikai manom gamybos bd, vadinama gamybos aibe. Gamybos aib rodo galimus technologinius firmos pasirinkimus.yGamybos funkcija

y = f(x)

Kreiv rodo maksimal produkcijos kiek, kur galima pagaminti panaudojant tam tikr ekonomini itekli kiek. x ia X naudojami itekliai (pvz. darbas); Y produkcijos kiekis.

Bendros gamybos funkcijos savybs:1. Didinant vieno kurio nors veiksnio

snaudas, kai kitos snaudos pastovios, greitai pasiekiama gamybos apimties riba. 2. Egzistuoja naudojam gamybos veiksni pakeiiamumo (substitucijos) ir papildymo, nepakeitus gamybos apimties, galimyb. Gamybos proceso metu naudojami vairs gamybos veiksni deriniai.

Izokvantin kartogramaIzokvant (isoquant) koordinai sistemos kreiv, rodanti vairius gamybos veiksni snaud derinius, kurie gali bti panaudoti gaminant apibrt produkto kiek. Izokvani emlapis yra izokvani aib, kuri rodo maksimaliai galim gamini kiek i tam tikr itekli kombinacij. Izokvani metodas naudojamas norint nustatyti gamybos veiksni keiiamumo galimybes.

Izokvantin kartogramaK5

4

Izokvant kreiv, rodanti efektyvius gamybos veiksni derinius gaminant maksimal produkcijos kiek.

3 2 1Q=90 vnt.

Q=55 vnt.

Q=75 vnt.

0

1

2

3

4

5

L

ia pasireikia substitucijos (pakeiiamumo) efektas (darbas gali bti pakeistas kapitalu ir atvirkiai).

Ribin technin substitucijos norma

Gamybos veiksni keitimo norma bet kuriame izokvants take (kai kapitalas keiiamas darbu) gali bti apskaiiuojama:MRTSLK = K L = K L

.

MRTS visada turi bti teigiamas. Tai izokvants nuolydio absoliutus dydis (nuolydis neigiamas).

Ribinei techninei keitimo normai poveik daro gamybos veiksni ribiniai produktai ir j pokyiai. Todl MRTS, darb keiiant kapitalu, galima apskaiiuoti ir naudojant gamybos veiksni ribini produkt duomenis:

MPK L MRTSKL = = MPL K

Ribins techninio keitimo normos majimo prieastis yra ir ta, kad firmos gamybos veiksniai ne tik keiia, bet ir papildo vienas kit.

Gamybos veiksni pakeiiamumasK K =2 L400

Kai firma juda izokvante auktyn, keisdama darb kapitalu, MRTSKL maja. Tai reikia, kad ribinis produktas MPL didja, o MPK maja. Tai riboja gamybos proceso

K1 =250

L2

modernizavim. TodlQ=10200 500

norint padidinti produkcijos kiek, reikia didinti ir darbo, ir kapitalo Lsnaudas.

Pastovi naudojam veiksni proporcijaKapitalo ir darbo santykis yra pastovus, vadinasi naudojant tam tikr darbo kiek, btina naudoti ir atitinkam kapitalo kiek. ia gamybos veiksniai vienas kito nepakeiia, o papildo:KK =1 LQ=3 Q=2 Q=1

L

Absoliutus gamybos veiksni pakeiiamumasK

K

K =1 LL

Q=10

L

ios kreivs nuolydis lygus 1. Tai reikia, kad naudojamieji gamybos veiksniai yra idealiai tarpusavyje keiiami, nesikeiiant gamybos apimiai. Pastovi ribin techninio keitimo norma rodo, kad gamybos veiksniai vienas kito nepapildo.

Izokvani savybsIzokvants nuo abejingumo kreivi skiriasi tuo, kad matuojamos konkreiais matavimo vienetais. Toliausiai nuo koordinai pradios nutolusi izokvant rodo didiausi gamybos rezultat. Izokvants visuomet leidiasi emyn ir rodo atvirki ry tarp veiksni. Kapitalo keitimo darbu norma MRTSLK maja judant kreive emyn, t.y. kiekviena papildoma darbo valanda gali pakeisti vis maesn kapitalo snaud kiek.

Gamybos veiksni ribiniai produktai, didinant gamybos veiksni ilaidas, ima mati, t.y. didinant kapitalo snaudas, maja MPK, o didinant darbo snaudas, maja MPL. Todl sparios mokslo ir technikos paangos slygomis firmos naudoja naujus kapitalui imlius gamybos metodus. Norint isaugoti esam gamybos apimt vyksta judjimas iilgai izokvants auktyn.

Technologinis efektyvumasSavo veikloje mon siekia technologinio ir ekonominio efektyvumo. Technologikai efektyvus (technological efficiency) gamybos metodas yra tuomet, kai nra kito metodo, kuris leist pagaminti t pai produkcijos apimt, naudojant maesn gamybos veiksni kiek, arba, kai naudojant tiksliai apibrt (ribot) gamybos veiksni kiek, pagaminamas maksimaliai galimas produkcijos kiekis.

Technologiniai pokyiaiTechnologiniai pokyiai maina kapitalo ir darbo snaudas, didina darbo naum. Majant snaudoms, gamybos apimtis ilieka nepakitusi, maja preks vieneto katai, o tai maina kainas.

Ekonominis efektyvumasEkonomikai efektyvus (economic efficiency) gamybos metodas yra tas, kuris leidia pagaminti apibrt gamybos apimt su minimaliomis gamybos veiksni ilaidomis. Siekdama ekonominio efektyvumo, mon turi vertinti naudojam gamybos veiksni ilaidas, t.y. nustatyti, kuris i technologikai efektyvi gamybos metod yra pigiausias. Keiiantis gamybos veiksni kainoms, gamybos ilaidos gali labai pasikeisti ir metodas, anksiau vertintas kaip efektyvus, gali tapti ekonomikai neefektyviu.

mons arba gamintojo uduotis yra parinkti geriausi gamybos veiksni derin ir gaunamos produkcijos kiek, organizuoti gamybos proces, siekiant maksimalaus pelno.

Pasirinkimo galimyb priklauso nuo to, kiek laiko turi firma, kad sureaguot rinkos pokyius.

Laikotarpiai gamybojeTrumpasis laikotarpis firmos veikloje tai abstraktus laiko tarpas, kai firmos naudojami veiksniai yra pastovs, o produkcijos apimtis kinta keiiant sunaudot kintamj veiksni kiek.

Ilgasis laikotarpis firmos veikloje tai abstraktus laiko tarpas, kuomet keiiasi visi firmos naudojami veiksniai.

Gamyba trumpuoju laikotarpiuTrumpasis laikotarpis (short run) pasiymi tuo, kad kai kurie gamybos veiksniai yra pastovs. Tai riboja gamybos pokyius. Firmos gamybos rezultatus apibdina bendrojo, vidutinio ir ribinio produkto svokos.

Bendrasis produktas

TP (total product) tai per tam tikr laikotarp pagamintos produkcijos apimtis. Trumpo laikotarpio slygomis priklausys nuo darbo kitimo.

Vidutinis darbo produktasAPL (average product of labour) tai bendrojo produkto dalis, tenkanti vienam darbo snaud vienetui

TPL APL = L

, kai K const;

Vidutinis kapitalo produktasAPK (average product of capital) tai bendrojo produkto dalis, tenkanti vienam kapitalo snaud vienetui

TPK , kai L const APK = K

Ribinis produktasTam, kad mon teisingai pasirinkt gamybos veiksni kiek, yra skaiiuojamas ribinis produktas MP (marginal product). MP bendrojo produkto pokytis, pasikeitus kurio nors gamybos veiksnio snaudoms vienu vienetu:

L, TP (kai K const) tai bendrojo darbo MPL = L produkto pokytis, pasikeitus darbo snaudoms vienu vienetu. K, TP MPK = K(kai L const) tai bendrojo kapitalo

produkto pokytis, pasikeitus kapitalo snaudoms vienu vienetu.

TP, AP ir MP tarpusavio priklausomybII III

TPI

TP

AP, MP

LMaksimumo takas

AP MP L

Pirmoje stadijoje kapitalo ir darbo snaud santykis nra optimalus. Kapitalo snaudos yra pastovios, o darbo didja. J didjimas didina ir APL, tuo paiu didja ir darbo naumas. Taiau gamintojas patiria nuostoli dl to, kad yra kapitalo perteklius ir dalis jo lieka nepanaudota. Kadangi kapitalas yra pastovus veiksnys, tai nra galimybs j sumainti.

Treioji, kaip ir pirmoji, pasiymi darbo snaud pertekliumi, lyginant su kapitalo snaudomis. Ribinis produktas yra neigiamas. Gamintojo poiriu, pirmoji ir treioji stadijos nra naudingos. Tik antrojoje stadijoje nra nei darbo, nei kapitalo pertekliaus.

Majanio ribinio rezultatyvumo dsnisRibinio darbo produkto majimas, kai darbo snaudos didja, o kapitalo snaudos lieka pastovios, vadinamas majanio ribinio rezultatyvumo dsniu (majanio ribinio produkto dsnis). Didjant darbo snaudoms, vis maiau kapitalo tenka vienam darbuotojui ir kapitalas tampa gamybos augim ribojaniu veiksniu.

Gamyba ilguoju laikotarpiu

Ilgasis laikotarpis (long run) tai laiko tarpas, per kur firma sugeba pakeisti naudojamus pagrindinius gamybos veiksnius: 1. Kapitalo apimtis. 2. Gamtini itekli (ems) apimtis.

Ilgu periodu galimos trys gamybos funkcijos: 1. Rezultatyvumo didjimas dl gamybos mast (didjanti gamybos masto gra) Tai gamybos snaud padidjimas, lemiantis didesn rezultatyvum (pvz. didesn mon gali turti labiau specializuotus rengimus ir daug gilesn darbo pasidalijim).

Didjanti gamybos masto graK 200 Q=80 vnt. 150 Q=50 vnt. 100 Q=20 vnt. 50

50

100

150

200

L

2. Pastovus rezultatyvumas dl gamybos mast pasiekiamas tada, kai padidjus snaudoms tiek pat padidja gaminamos produkcijos kiekis (produkcijos vieneto vidutiniai katai nepakinta)

Pastovi gamybos masto graK 200 Q=400 vnt. 150 100 Q=200 vnt. 50

50

100

150

200

L

3. Majantis rezultatyvumas dl gamybos mast bna tada, kai didjant snaudoms gamybos rezultatai auga maiau.

Majanti gamybos masto graK 200 Q=300 vnt. 150 Q=270 vnt. 100 Q=200 vnt. 50

50

100

150

200

L

Bendra gamybos funkcija

Bendra gamybos funkcija ireikiama, kai naudojami du gamybos veiksniai L ir K, keliais bdais.

Kubin funkcija2 3 Q = aLK + bL 2 + cLK dL K eLK K 3

ia Q kiekis, L darbas, K kapitalas, a, b, c, d, e nekintami koeficientai, apskaiiuojami regresijos metodu. Suradus firmai bdingus koeficientus ir raius L ir K reikmes, galima nustatyti tinkam firmai gamybos veiksni kiek, t.y. parinkti optimal kiek bei j derinius.

Kobo ir Duglaso funkcijaTaip pat naudojama ir Kobo ir Duglaso (CobbDouglas production function) gamybos funkcija.

Q = aL bK

c

ia Q kiekis, L darbas, K kapitalas, a, b ir c koeficientai vertinami regresijos metodu. Koeficientas a matuoja gamybos mast ir gamybos bei darbo organizavimo efektyvum, o santykis b/c gamybos veiksni naudojimo intensyvum (didesnis b/c santykis rodo maiau automatizuotas technologijas, maesnis b/c daugiau automatizuotas technologijas).

Kobo ir Duglaso funkcija ir gamybos elastingumasGamybos elastingumas apibdinamas gamybos procentiniu pokyiu 1% padidjus gamybos veiksniams. Jei koeficientai b + c > 1, gamybos veiksni kiekio didinimas elastingas gamybos kiekiui. Jei b + c = 1, turime vienetin elastingumo atvej. Kai b + c < 1 neelastinga. Tik esant optimaliam L ir K santykiui pasiekiama, kad b + c > 1.

Kobo ir Duglaso gamybos funkcijoje gali bti ir daugiau veiksni:

Q = aL b M K c

d

ia Q kiekis, L darbas, K kapitalas, M mediag ir aliav, naudojam gamyboje kiekis, a, b, c ir d koeficientai vertinami regresijos metodu.

Esant optimaliam veiksni santykiui pasiekiama, kad b + c + d > 1.

Kobo ir Duglaso gamybos funkcijos laipsni koeficient reikms:ali kio akosMaisto produktai (JAV) Metalas ir stakls (JAV Medviln (Indija) Anglis (Didioji Britanija) Grdins kultros (JAV, Montana) Grdins kultros (JAV, Ajova) Gyvuliai

b0,72 0,71 0,92 0,51 0,04 0,09 0,08

c0,35 0,26 0,12 0,49 0,50 0,15 0,94

d0,50 0,97 -

b+c+d1,07 0,97 1,04 1,00 1,04 1,21 1,02

Veiksniai, didinantys gamybos masto gr1. Racionalus darbo pasidalijimas 2. Efektyvus realaus kapitalo

panaudojimas, technologijos 3. Gamybos valdymo specializacija, darbuotoj kvalifikacija 4. Gamybos atliek panaudojimas