universiteti n4-2019_web.pdf · ivane java xisvilis saxe lobis tbili - sis saxel mwifo univer...

4
profesor jefri devid saqss Tsu sapatio doqtoris wodeba mieniWa statia magnituri naxevargamtarebis Sesaxeb unikalur aRmoCenaze Tsu mecnierebis TanaavtorobiT swavla CineTSi _ saintereso Tavgadasavali da gamowveva gv. 4 gv. 2 gv. 2 „SemoqmedebiT naperwkali“ _ Tsu-Si Tsu-codnis gadacemisa da inovaciebis centris proeqtebi da miznebi ganviTarebisTvis gv. 3 universiteti iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi Tsu studentebi gamogonebas ´4 (95) 2019 gagrZeleba me-3 gv. saqarTvelos jesapis saerTaSoriso samarTlis imitirebul procesebze kvlav Tsu-s gundi warmoadgens Tbilisis saxelmwifo universitetis gun- di filip s. jesapis saxelobis saerTaSoriso samarTlis imitirebul sasamarTlo pro- cesebSi vaSingtonSi monawileobis misaRebad emzadeba. Tsu-s gundma saerTaSoriso raundebze as- parezobis ufleba erovnul SesarCev raundeb- Si gamarjvebis Semdeg Tavisufali universite- tis gundTan warmatebiT asparezobis Sedegad moipova. Tsu-s saerTaSoriso samarTlis stu- dentebis gundma aseve moipova saukeTeso wer- iTi memorialis mqone gundis tituli; gundis wevri Tamar ruseiSvili ki Sejibris saukeTe- so spikerad aRiares. saerTaSoriso samarTlis cnobili mecn- ieris filip s. jesapis saxelobis saerTaSo- riso imitirebuli procesebis konkursSi monawile gundi SeirCa da momzadda Tsu saerTaSoriso samarTlis institutis mier. saerTaSoriso samarTlis sabakalavro da samagistro programis studentebis Tamar ruseiSvilis, konstantine kopalianisa da ana mRebriSvilis gundis mwvrTneli Tsu doqto- ranturis studenti TamTa zaaliSvilia. filip s.jesapis saxelobis saerTaSoriso samarTlis imitirebuli sasamarTlo pro- cesebi msoflioSi saerTaSoriso samarTlis yvelaze prestiJul konkursad miiCneva, ro- melSic 100-ze meti qveynis samarTlis skolis studentebi monawileoben. Tbilisis saxelmwifo universitetis gundi saerTaSoriso raundebSi 2019 wlis 1-6 aprils vaSingtonSi, aSS, iasparezebs. „damfuZnebeli kreba _ 100“ _ eseebis konkursis gamarjvebulebi sakuTar aRmoCenebsa da gamocdilebaze irma Wanturia, Tsu humanitarul mecnier- Ta fakultetis studentia. patara, Turme, xSi- rad ocnebobda respondenti gamxdariyo da JurnalistebisTvis saintereso saqme gaekeTe- bina. studenturi gamocdilebis pirvelive dReebSi mas amis Sansi mieca: _ me var irma Wanturia, 19 wlis, qalaq abaSidan. ori wlis win Cavabare istori- is mimarTulebiT da rogorc yvela skolis moswavle, maSin mec vfiqrobdi, rom studen- turi cxovreba bevrad ufro martivi iqnebo- da, vidre realobaSia. pirvelive semestrSi gavacnobiere, rom yvelaferTan erTad, da- moukideblobis swavlis droc damidga. ga- suli wlis oqtomberSi staJireba daviwye araCveulebriv xalxTan, aseTive organizaci- aSi. „sabWoTa warsulis kvlevis laborato- riam“ momca yvelaze mTavari _ praqtika. rac vfiqrob, nebismieri profesiisTvis aucilebe- lia. vmuSaobT Zalian saintereso mogonebebis gamocemaze da am asakSi, am codniTa da profe- siis gareSe, amaze ukeTesi saqmis keTeba, mgo- ni, warmoudgenelia. eseebis konkursis „damfuZnebeli kreba _ 100“ gamarjvebulebi Tsu studentebi irma Wanturia da giorgi javaxiSvili arian. irma Wanturias naSromi damfuZnebeli krebis saqmianobaSi qalTa CarTulobas exeboda, giorgi javaxiSvilis namuSevari ki socialist-feder- alistebis partias da maT saarCevno programas. gamarjvebulebi Tsu reqtorma giorgi SarvaSiZem daajildova. studentTa eseebis konkursi „damfuZnebeli kreba _ 100“ 1919 wlis 12 marts pirveli sayovelTao demokratiuli arCevnebis Sedegad arCeuli damfuZnebeli krebis pirveli sxdomis 100 wlis iubiles eZRvneba. dRes miTxvels gamarjvebuli studentebi sakuTar Tavsac gaacnoben da naSromebzec esaubrebian. studentebi evropidan _ Tsu-Si 25 ucxoeli studenti miiRo gacvliTi pro- gramis farglebSi ivane javaxiSvilis saxelo- bis Tbilisis saxelmwifo universitetma 2018- 2019 saswavlo wlis gazafxulis semestrSi. studentebis umravlesoba evropis sxvadasxva universitetebidan aris. maT erasmus+ granti moipoves da erT semestrs Tbilisis saxelm- wifo universitetSi gaatareben. miSelin leuni safrangeTidanaa. igi Tbilisis saxelmwifo universitetSi gacvli- Ti programiT Seiswavlis politikur mecnier- ebebs. „Tsu avirCie, radgan es universiteti Semx- vda siaSi. xSiri Sexeba maqvs dasavleT evropis qveynebTan da didi xania mindoda aRmosavleT evropaSi aRmomeCina axali qveyana da axali SesaZleblobebi. Cemi megobrebi stumrobd- nen saqarTvelos da maT mirCies aq Camosvla, miTxres rom aqauroba Zalian hgavs Sveicar- ias“, _ ambobs miSelini. feliqs falkenbergi avstriidanaa, swav- lobs zalcburgis universitetSi. Tbilisis saxelmwifo universitetSi gacvliTi program- is farglebSi aseve politikuri mecnierebebis Sesaswavlad Camovida. saqarTveloze da Tsu- ze arCevanis SeCerebas ase xsnis: „avstriaSi bevri qarTveli studenti gavi- cani, romlebic erasmusis programaSi iyvnen CarTuli da did dros vatarebdi maTTan. am- itom Zalian davinteresdi am qveyniT. wina zafxuls viyavi TbilisSi, Zalian momewona es qalaqi da misi kultura“. sara nunec torado espaneTidan, swavlobs espaneTSi korunas universitetSi fsiqologi- is fakultetis doqtoranturis programaze. „Tbilisis saxelmwifo universitetiT, pirvel rigSi, imitom davinteresdi, rom mov- iZie informacia profesorebis Sesaxeb da Cems specialobasTan yvelaze axlos romlebic miviCnie, maTTan gadavwyvite swavla. Cemi TanaxelmZRvaneli aris qeTi wereTeli, ro- melic Tavi saqmis profesionalia, vuziarebT codnas erTmaneTs. meore mizezi ki is aris, rom dainteresebuli viyavi TviTon qveyniT“, _ ambobs sara. studentebi axla mxolod pirvel nabijebs dgamen Tbilisis saxelmwifo universitetSi da pirvel STabeWdilebebsac axla agroveben. maTi gamocdilebis Sesaxeb momavalSi ufro detalurad da, aucileblad gulwrfelad, kidev mogiTxrobT. „yvelaze gavleniani ekonomisti“, „msof- lios yvelaze cnobili ekonomisti“, "msof- lios yvelaze mniSvnelovani ekonomisti“ ase moixsenieben msoflios yvelaze gavleniani mediasaSualebebi jefri saqss, romelsac ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm- wifo universitetis sapatio doqtoris wodeba mieniWa. sazeimo ceremonialis Semdeg, gaeros generaluri mdivnis specialurma mrCevelma, profesorma jefri saqsma Tsu studentebisa da profesorebisTvis sajaro leqcia waikiTxa. RonisZiebas Tsu reqtori giorgi SarvaSiZe, regionuli ganviTarebisa da infrastruqtur- is ministri maia cqitiSvili, parlamentis wev- rebi, profesorebi, studentebi eswrebodnen. Tsu studenti vaxtang noRaideli _ iusticiis saswavlo centris eseebis konkursis gamarjvebuli gv. 2

Upload: others

Post on 30-Jul-2020

9 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

Page 1: universiteti N4-2019_web.pdf · ivane java xiSvilis saxe lobis Tbili - sis saxel mwifo univer sitetis zusti da sabunebismetyvelo fakultetis fizikis ... iqonion masTan konkretuli kavSiri

profesor jefri devid saqss Tsu sapatio doqtoris

wodeba mieniWa

statia magnituri naxevargamtarebis Sesaxeb unikalur aRmoCenaze Tsu mecnierebis TanaavtorobiT

swavla CineTSi _ saintereso Tavgadasavali da gamowveva

gv. 4

gv. 2

gv. 2

„SemoqmedebiTnaperwkali“ _ Tsu-Si

Tsu-codnis gadacemisa da inovaciebis centris proeqtebi da miznebi

ganviTarebisTvis

gv. 3

universiteti#11 (54) 2015iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi

gagrZeleba me-2 gv.

gagrZeleba me-3 gv.

gv. 2

gv. 2

gv. 3

Tsu studentebi gamogonebas dubaiSi waradgenen

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis

saxelmwifo universiteti administraciis

xelmZRvanelis Tanamdebobis dasakaveblad kandidatis SerCevis mizniT konkurss

acxadebs

gagrZeleba me-4 gv.

va Jas me mo ri a lu rimu ze u mi Tsu- Si

kon kursi sko lismos­wav­le­e­bi­saT­vis­–,,Seq me ni nar Ce ne bis gan sa a xal wlo naZ vis xe“

`Semodgomis legenda 2015~-is gamarjve-bulebis vinaoba cnobilia: pirveli adgili _ ani gigaSvili; meore adgili _ mariam Wum-

buriZe; mesame adgili _ beqa beraZe. gasuli Tvis miwuruls kaxeTSi, ilias tbaze mde-bare qarTul SatoSi „roial batoni“ stu-denturi literaturuli konkursis „Semod-gomis legenda 2015“ improvizaciuli turi gaimarTa.

10 finalisti SidaSesarCevma Jiurim ga-moavlina. finalistebi improvizaciul turSi Jiuris mier SerCeul Temaze, 12 saaTis gan-mavlobaSi axal naSromebs qmnidnen. final-istTa Soris Tbilisis saxelmwifo, ilias saxelmwifo, SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos saxelmwifo, Tbilisis saxelmwifo sa-medicino da quTaisis akaki wereTlis saxelm-wifo universitetebis studentebi iyvnen.

konkursis wlevandeli Tema warmosax-viTi qalaqi da 10 personaJi (biblioTekari, policieli, mkeravi, sapatio yarauli, mZRoli, mkiTxavi, mzareuli, qalaqis meri, meezove, azartuli moTamaSe) iyo. finalistebma erT-erTi maTgani SemTxvevi-

Tobis principiT airCies. maT unda daew-eraT Txzuleba, romlis siuJetic qalaqSi viTardeba.

wlevandeli konkursis gamarjvebuls dasawerad mkeravis personaJi Sexvda. „ke-dlebze darCenili ambavi” - ase hqvia ani gigaSvilis saliteraturo naSroms, rome-lic man, konkursis pirobebis Sesabamis-ad, Tormeti saaTis ganmavlobaSi dawera. pirveli saprizo adgilis mflobeli 1000 lariT da konkursis simboloTi dajildo-vda, meore da mesame adgilis mflobelebs ki, Sesabamisad _ 700 da 500 lari gadaecaT. wels literaturuli Jiuri 6 wevrisgan Sedgeboda: mwerlebi daTo turaSvili, Teo-na dolenjaSvili, maka ldokoneni, toresa mosi, mwerali da gamomcemloba „inteleq-tis“ xelmZRvaneli zviad kvaracxelia da SarSandeli gamarjvebuli qeTi mefariZe.

Tbilisis saxelmwifo universitetisa da kompania jeoselis erToblivi proeq-

literaturuli konkursis„Semodgomis legenda“ gamarjvebulebi

iva ne ja va xiS vi lis sa xe lo bis Tbi li-sis sa xel mwi fo uni ver si te tis zus ti da sa bu ne bis mety ve lo fa kul te tis fi zi kis mi mar Tu le bis stu den te bi gi or gi meS ve-li a ni da si mon in vi a, ag reT ve „Ta vi su-fa li uni ver si te tis“ stu den te bi gi or gi ga ba raS vi li da di mit ri cxov re ba Ze mo-na wi le o bas mi i Re ben ara be Tis ga er Ti a-ne bul sa e mi ro eb Si, du bai mol Si DP Wor­ld-is ga mo fe na ze. sa er Ta So ri so teq no-lo gi ur ga mo fe na ze, ro me lic 24 no em bri-dan 6 de kem bram de i mar Te ba, stu den te bi er Tob liv ga mo go ne bas _ „in te raq ti ul xel TaT mans“ wa rad ge nen. vir tu a lu ri xel TaT ma nis meS ve o biT Se saZ le be li xde ba vir tu a lur re a lo ba Si vir tu a-lu ri obi eq te bis mar Tva da Seg rZne ba. axal gaz rda ga mom go neb lebs ko ma ro vis sko la aer Ti a nebs. sxva das xva er Tob liv pro eq teb ze jer ki dev sko li dan ve da iwy-es mu Sa o ba.

ga sul wels So Ta rus Ta ve lis erov­nul ma sa mec ni e ro fon dma sa qar Tve lo Si ga mo ce mu li Jur na lis Else vi er ­is ba za Si gan sa Tav seb lad kon kur si ga mo acx a da. am kon kur sSi mo na wi le o bas 50­ze me ti Jur na li iReb da, ro mel Tga nac fon dma 8 Se ar Ci a. Else vi er ­is mi er am rva Jur na­li dan ga mor Ce ul iq na ori da maT gan er T­er Ti „an dria raz ma Zis sa xe lo bis ma Te ma ti kis in sti tu tis Sro me bi“ aR moC­nda. 2016 wli dan es Jur na li ga mo i ce ma sa xel wo de biT ~Tran sac ti ons of A.Raz mad ze Mat he ma ti cal Insti tu te~, mi si pir ve li ga mo ce­ma iq ne ba Jur na lis 170­e to mi, ro me lic mi si wi na mor be dis to me bis nu me ra ci as ga ag rZe lebs. am gva rad aq ar mox de ba ri­gi To bis wyve ta.

~Tran sac ti ons of A.Raz mad ze Mat he ma ti cal Insti tu te~ ni ko mus xe liS vi lis mi er 1937 wels da ar se bu li ma Te ma ti ku ri Jur na­lis gag rZe le ba a, ro mel sac 1947 wlis CaT vliT hqon da da sa xe le ba fran gul ena ze: Tra va ux de L’Insti tu te Mat he ma ti que de Tbi li si, t. 1­15 (1937­1947). am wle bis gan­mav lo ba Si Jur nal Si ga moq vey nda msof­li o Si Za li an cno bi li ma Te ma ti ko se­bis naS ro me bi, ise Te bis, ro go ri ca a:

ada ma ri, to ne li (ro me lic gax ldaT an dria raz ma Zis di ser ta ci is opo nen ti sor bo na Si), ber gma ni, er de Si, gi un te ri,

har tma ni, uin tne ri, lan da u, lu­ keng hu a, kel di Si, os trov ski, lav ren ti e­vi, gi or gi ni ko la Ze da sxva. Sem dgom­Si am Jur na lis gag rZe le ba ga mo di o da ori, qar Tu li da ru su li da sa xe le­biT: `Труды Тбилисского Математического Института~, `Tbi li sis ma Te ma ti kis in­sti tu tis Sro me bi~, t. 16­73 (1948­1983), mis gag rZe le bas mxo lod ru su li da­sa xe le ba Ra Ser Ca, t. 74­99(1984­1990), 1990 wli dan Jur na li ga mo dis mxo lod in gli sur ena ze sa xel wo de biT „Pro ce­e dings of A. Raz mad ze Mat he ma ti cal Insti tu te“, t. 100­169(1990­2015).

`Se ic va la Jur na lis ga re ka nis di za­i ni. ro gorc xe davT, mas kvlav am Sve­nebs an dria raz ma Zis ga mo sa xu le ba da qar­Tul­ena­ze­aris­war­we­ra­–­iva­ne­ja­va xiS vi lis sa xe lo bis Tbi li sis sa xel­mwi fo uni ver si te ti. el se vi e ris egi diT ga mo ce mul Jur na lebs So ris me pi ra­dad ver mo vi Zie ro me li me qvey nis Jur na­li, ro mel sac am qvey nis ena ze hqon des war we ra“, _ acx a debs Jur na lis mTa va ri re daq to ri, Tsu a. raz ma Zis ma te ma ti­kis in sti tu tis ma Te ma ti ku ri ana li zis gan yo fi le bis gam ge. fi zi ka­ ma Te ma ti kis

Tsu institutis Jurnali Elsevier-is bazaSi Sevida

1915 we li iyo, 27 iv li si. xan grZli vi avad myo fo bis Sem deg va Ja- fSa ve la Tbi li-sis sa Ta va daz na u ro gim na zi a Si (ax lan de li Tsu pir ve li kor pu si) gax snil wmin da ni nos sa xe lo bis qar Tul la za reT Si plev ri tiT iw va. va Jam min dvris yva vi le bi mo iTx o va. ro gorc am bo ben, Txov na aus ru les. swo red aq, min dvris yva vi le bis ga re moc va Si gar da-ic va la udi de si qar Tve li mgo sa ni da mo za-rov ne.

aq, iva ne ja va xiS vi lis sa xe lo bis Tbi-li sis sa xel mwi fo uni ver si tet Si va Ja- fSa-ve las gar dac va le bi dan 100 wlis Tav ze va Ja fSa ve las me mo ri a lu ri mu ze u mi ga ix sna. mu ze u mis gax snas es wre bod nen Tbi li sis sa-xel mwi fo uni ver si te tis req to ri, aka de mi-ko si vla di mer pa pa va, va Ja- fSa ve las STa mo-mav le bi, mow ve u li stum re bi, aka de mi u ri da ad mi nis tra ci u li per so na li, stu den te bi.

axa li we li ax lov de ba da iva ne ja va xiS vi-lis sa xe lo bis Tbi li sis sa xel mwi fo uni ver-si te ti mos wav le ebs mo rig sa a xal wlo eko lo-gi ur kon kur sSi mo na wi le o bas sTa va zobs. Tsu aka de mi u ri gan vi Ta re bi sa da uwy ve ti ga naT-le bis cen tris sa bav Svo uni ver si te tis, Tsu -e-ko klu bis, sa qar Tve los ga re mo sa da bu neb ri-vi re sur se bis dac vis sa mi nis tros ssip ga re-mos dac vi Ti in for ma ci i sa da ga naT le bis cen-tris mxar da We riT cxaddeba kon kursi sko lis mos wav le e bi saT vis – ,,Seq me ni nar Ce ne bis gan sa a xal wlo naZ vis xe“. kon kur si mTe li sa qar-Tve los mas Sta biT tar de ba da mas Si mo na wi le-o bis mi Re ba Se uZ lia ne bis mi er msur vels. kon-kur sis mi za ni, tye e bi sa da axal gaz rda naZ vis xe e bis umowy a lo Wris Se Ce re ba a.

´4 (95) 2019

gagrZeleba me-3 gv.

saqarTvelos jesapis saerTaSoriso samarTlis imitirebul procesebze kvlav Tsu-s gundi warmoadgens

Tbilisis saxelmwifo universitetis gun-di filip s. jesapis saxelobis saerTaSoriso samarTlis imitirebul sasamarTlo pro-cesebSi vaSingtonSi monawileobis misaRebad emzadeba.

Tsu-s gundma saerTaSoriso raundebze as-parezobis ufleba erovnul SesarCev raundeb-Si gamarjvebis Semdeg Tavisufali universite-tis gundTan warmatebiT asparezobis Sedegad moipova. Tsu-s saerTaSoriso samarTlis stu-dentebis gundma aseve moipova saukeTeso wer-iTi memorialis mqone gundis tituli; gundis wevri Tamar ruseiSvili ki Sejibris saukeTe-so spikerad aRiares.

saerTaSoriso samarTlis cnobili mecn-ieris filip s. jesapis saxelobis saerTaSo-riso imitirebuli procesebis konkursSi monawile gundi SeirCa da momzadda Tsu saerTaSoriso samarTlis institutis mier. saerTaSoriso samarTlis sabakalavro da samagistro programis studentebis Tamar ruseiSvilis, konstantine kopalianisa da ana mRebriSvilis gundis mwvrTneli Tsu doqto-ranturis studenti TamTa zaaliSvilia.

filip s.jesapis saxelobis saerTaSoriso samarTlis imitirebuli sasamarTlo pro-cesebi msoflioSi saerTaSoriso samarTlis

yvelaze prestiJul konkursad miiCneva, ro-melSic 100-ze meti qveynis samarTlis skolis studentebi monawileoben.

Tbilisis saxelmwifo universitetis gundi saerTaSoriso raundebSi 2019 wlis 1-6 aprils vaSingtonSi, aSS, iasparezebs.

„damfuZnebeli kreba _ 100“ _ eseebis konkursis gamarjvebulebi sakuTar aRmoCenebsa da gamocdilebaze

irma Wanturia, Tsu humanitarul mecnier-Ta fakultetis studentia. patara, Turme, xSi-rad ocnebobda respondenti gamxdariyo da JurnalistebisTvis saintereso saqme gaekeTe-bina. studenturi gamocdilebis pirvelive dReebSi mas amis Sansi mieca:

_ me var irma Wanturia, 19 wlis, qalaq abaSidan. ori wlis win Cavabare istori-is mimarTulebiT da rogorc yvela skolis moswavle, maSin mec vfiqrobdi, rom studen-turi cxovreba bevrad ufro martivi iqnebo-da, vidre realobaSia. pirvelive semestrSi gavacnobiere, rom yvelaferTan erTad, da-moukideblobis swavlis droc damidga. ga-suli wlis oqtomberSi staJireba daviwye araCveulebriv xalxTan, aseTive organizaci-aSi. „sabWoTa warsulis kvlevis laborato-riam“ momca yvelaze mTavari _ praqtika. rac vfiqrob, nebismieri profesiisTvis aucilebe-lia. vmuSaobT Zalian saintereso mogonebebis gamocemaze da am asakSi, am codniTa da profe-siis gareSe, amaze ukeTesi saqmis keTeba, mgo-ni, warmoudgenelia.

eseebis konkursis „damfuZnebeli kreba _ 100“ gamarjvebulebi Tsu studentebi irma Wanturia da giorgi javaxiSvili arian. irma Wanturias naSromi damfuZnebeli krebis saqmianobaSi qalTa CarTulobas exeboda, giorgi javaxiSvilis namuSevari ki socialist-feder-

alistebis partias da maT saarCevno programas. gamarjvebulebi Tsu reqtorma giorgi SarvaSiZem daajildova.studentTa eseebis konkursi „damfuZnebeli kreba _ 100“ 1919 wlis 12 marts pirveli sayovelTao demokratiuli arCevnebis Sedegad arCeuli

damfuZnebeli krebis pirveli sxdomis 100 wlis iubiles eZRvneba.dRes miTxvels gamarjvebuli studentebi sakuTar Tavsac gaacnoben da naSromebzec esaubrebian.

studentebi evropidan _ Tsu-Si25 ucxoeli studenti miiRo gacvliTi pro-

gramis farglebSi ivane javaxiSvilis saxelo-bis Tbilisis saxelmwifo universitetma 2018-2019 saswavlo wlis gazafxulis semestrSi. studentebis umravlesoba evropis sxvadasxva universitetebidan aris. maT erasmus+ granti moipoves da erT semestrs Tbilisis saxelm-wifo universitetSi gaatareben.

miSelin leuni safrangeTidanaa. igi Tbilisis saxelmwifo universitetSi gacvli-Ti programiT Seiswavlis politikur mecnier-ebebs.

„Tsu avirCie, radgan es universiteti Semx-vda siaSi. xSiri Sexeba maqvs dasavleT evropis qveynebTan da didi xania mindoda aRmosavleT evropaSi aRmomeCina axali qveyana da axali SesaZleblobebi. Cemi megobrebi stumrobd-nen saqarTvelos da maT mirCies aq Camosvla, miTxres rom aqauroba Zalian hgavs Sveicar-ias“, _ ambobs miSelini.

feliqs falkenbergi avstriidanaa, swav-lobs zalcburgis universitetSi. Tbilisis saxelmwifo universitetSi gacvliTi program-is farglebSi aseve politikuri mecnierebebis Sesaswavlad Camovida. saqarTveloze da Tsu-ze arCevanis SeCerebas ase xsnis:

„avstriaSi bevri qarTveli studenti gavi-cani, romlebic erasmusis programaSi iyvnen CarTuli da did dros vatarebdi maTTan. am-

itom Zalian davinteresdi am qveyniT. wina zafxuls viyavi TbilisSi, Zalian momewona es qalaqi da misi kultura“.

sara nunec torado espaneTidan, swavlobs espaneTSi korunas universitetSi fsiqologi-is fakultetis doqtoranturis programaze.

„Tbilisis saxelmwifo universitetiT, pirvel rigSi, imitom davinteresdi, rom mov-iZie informacia profesorebis Sesaxeb da Cems specialobasTan yvelaze axlos romlebic miviCnie, maTTan gadavwyvite swavla. Cemi

TanaxelmZRvaneli aris qeTi wereTeli, ro-melic Tavi saqmis profesionalia, vuziarebT codnas erTmaneTs. meore mizezi ki is aris, rom dainteresebuli viyavi TviTon qveyniT“, _ ambobs sara.

studentebi axla mxolod pirvel nabijebs dgamen Tbilisis saxelmwifo universitetSi da pirvel STabeWdilebebsac axla agroveben. maTi gamocdilebis Sesaxeb momavalSi ufro detalurad da, aucileblad gulwrfelad, kidev mogiTxrobT.

„yvelaze gavleniani ekonomisti“, „msof-lios yvelaze cnobili ekonomisti“, "msof-lios yvelaze mniSvnelovani ekonomisti“ ase moixsenieben msoflios yvelaze gavleniani mediasaSualebebi jefri saqss, romelsac ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universitetis sapatio doqtoris wodeba mieniWa. sazeimo ceremonialis Semdeg, gaeros generaluri mdivnis specialurma mrCevelma, profesorma jefri saqsma Tsu studentebisa da profesorebisTvis sajaro leqcia waikiTxa. RonisZiebas Tsu reqtori giorgi SarvaSiZe, regionuli ganviTarebisa da infrastruqtur-is ministri maia cqitiSvili, parlamentis wev-rebi, profesorebi, studentebi eswrebodnen.

Tsu studenti vaxtang noRaideli _ iusticiis

saswavlo centris eseebis konkursis gamarjvebuli

gv. 2

Page 2: universiteti N4-2019_web.pdf · ivane java xiSvilis saxe lobis Tbili - sis saxel mwifo univer sitetis zusti da sabunebismetyvelo fakultetis fizikis ... iqonion masTan konkretuli kavSiri

2

universiteti

statia magnituri naxevargamtarebis Sesaxeb unikalur aRmoCenaze Tsu

mecnierebis TanaavtorobiT1-li gverdidan 1-li gverdidan

„CemTvis didi pativia, rom gavx-di Tbilisis saxelmwifo universi-tetis sapatio doqtori. es aris uni-versiteti, romelmac erTi wlis win izeima daarsebidan 100 wlis iubile. momeca saSualeba, rom universite-tisaTvis gameziarebina mniSvnelo-vani mesijebi mdgradi ganviTarebis mniSvnelobaze da amaSi universite-tis monawileobaze. jandacva, ganaT-leba, finansebi da mTavrobis axali midgoma, rom qveynis Semosavlebis didi nawili moxmardes ganaTlebas - aris swori gza. mixaria, rom saqa-rTvelom airCia es gza da Zalian optimisturad var ganwyobili am wamowyebis mimarT,“- aRniSna jefri saqsma.

„aseTi rangis adamianebis stum-roba saqarTveloSi Zalian saint-ereso da misasalmebelia,“ -ganacxa-da Tsu reqtorma giorgi SarvaSiZem. misi TqmiT, „is, rom jefri saqsi gaxda Cveni universitetis sapatio doqtori, marTla sapatioa ara mx-olod misTvis, aramed CvenTvisac. jefri saqsi kvlav dabrundeba saqa-rTveloSi, kvlav gveqneba saSuale-ba, rom studentebma mousminon mis leqciebs, Cvenma profesorebmac iqonion masTan konkretuli kavSiri gamomdinare maTi sagnidan. imedia, rom Cveni mTavrobac CaerTveba am saqmianobaSi, radgan jefri saqsi

Zalian bevr warCinebul proeqts xe-lmZRvanelobda da xelmZRvanelobs bevr qveyanaSi“.

Tsu studentebsa da profe-sorebs jefri saqsi saqarTvelos ekonomikis ganviTarebis gzebsa da SesaZleblobebze esaubra. „sakmaod saintereso leqcia Caatara jefri saqsma, romelmac ilaparaka rogorc qveynis ekonomikur gamowvevebze, ise globalur gamowvevebze - gare-mos dacvaze. CemTvis mniSvnelovani iyo misi mosmena, vinaidan bevri saintereso informacia gavige. zo-gadad, vfiqrob, rom mniSvnelovania aseTi adamianebis mowveva Cvens uni-versitetSi,“- aRniSna Tsu studentma saba saxvaZem. jefri devid saq-si aris msoflioSi cnobili profe-sori ekonomikis dargSi, yvelaze gayidvadi wignebis avtori, inovaci-uri maswavlebeli da msoflio lid-eri mdgradi ganviTarebis sferoSi. kolumbiis universitetSi muSaobis dawyebamde igi oc welze meti har-vardis universitetis profesori iyo. is gaeros mdgradi ganviTarebis qselis direqtori, aseve ganviTare-bis sakiTxebSi gaeros farTo diapa-zonis komisiis komisari da gaeros generaluri mdivnis antonio guter-eSis specialuri mrCevelia. profe-sori saqsi „cisferi planetis“ 2015 wlis jildos erT-erTi mflobelia.

profesor jefri devid saqss Tsu sapatio

doqtoris wodeba mieniWa

Tsu profesoris aleqsandre Sen-gelaiasa da Tsu zust da sabunebi-smetyvelo mecnierebaTa fakulte-tis ori kursdamTavrebulis zurab guguCias da zurab Sermadinis statia „mecnierebis ganviTarebis ameri-kuli asociaciis“ mier gamocemul impaqt-faqtorian (11.5) JurnalSi Science Advances-Si daibeWda. statia magnituri naxevargamtarebis Sesax-eb unikalur aRmoCenas exeba.

magnituri naxevargamtarebi mecnierebisTvis erT-erT saint-ereso sakvlev nivTirebebs war-moadgenen. isini swrafi da axali Tvisebebis mqone eleqtronuli mowyobilobebis misaRebad gamoi-yeneba. Tsu profesorma aleqsandre Sengelaiam da misi kolegeba aqamde sruliad ucnobi, axali tipis magni-turi naxevargamtari aRmoaCines.

„Cveni kvlevebis Sedegad vaCven-eT, rom ori qimiuri elementis, molibdenis da selenis SenaerTi qimiuri formuliT MoSe2 warmoad-gens axali tipis magnitur naxe-vargamtars, romelic aqamde ar iyo cnobili. am nivTierebis didi upiratesobaa is, rom misi miReba SedarebiT advilia rogorc Txeli firebis aseve kristalebis saxiT. rac mTavaria, TviTon magnetizmis buneba sruliad gansxvavdeba aqamde

cnobili magnituri naxevargamtare-bisagan. Sesabamisad am nivTierebis kvleva Zalian sainteresoa rogorc fundamenturi, aseve gamoyenebiTi TvalsazrisiT. rogorc cnobilia Tanamedrove eleqtronikis sa-fuZvels warmoadgenen nivTiere-bebi romelTac naxevargamtarebi ewodebaT. am nivTierebebSi xdeba eleqtronebis muxtis moZraobis marTva. axali tipis eleqtronikas, romlis Seqmnazec amJamad muSao-ben mecnierebi, spintronika ewode-ba. Cveulebrivi eleqtronikisgan gansxvavebiT spintronikis mizania marTos ara eleqtronis muxti, ar-amed eleqtronis kvanturi Tvise-ba romelsac spini ewodeba. spinis marTva mogvcems SesaZleblobas mi-viRoT ufro energoefeqturi, swra-fi da principulad axali Tvisebebis mqone eleqtronuli mowyobilobebi. amisTvis aucilebelia axali tipis masalebi, magnituri naxevargam-tarebi, radgan amJamad gamoyenebul naxevargamtarebs magnituri Tvise-bebi ar gaaCniaT. aRmoCnda, rom magnituri naxevargamtarebis Seqm-na Zalian rTuli amocanaa da mTel msoflioSi aqtiurad mimdinareobs aseTi masalebis Zieba“, _ ambobs Tsu profesori aleqsandre Sengelaia.

miRebuli Sedegebi farTo saer-

TaSoriso TanamSromlobis nayofia, romelSic Tsu profesorTan, kurs-damTavrebulebTan da andronikaS-vilis saxelobis fizikis institutis mecnierebTan erTad monawileobd-nen mecnierebi msoflioSi cnobili centrebidan: kolumbiis universite-ti (aSS), brukheivenis nacionaluri laboratoria (aSS), paul Sereris instituti (Sveicaria), ciurixis universiteti (Sveicaria), dedoflis universiteti belfastSi (gaer-Tianebuli samefo).

rogorc Tsu profesori ale-qsandre Sengelaia CvenTan saubri-sas aRniSnavs, yvelaze didi wvlili ganxorcielebul kvlevebSi swored zurab guguCias miuZRvis da amitom is gamoqveynebuli statiis pirveli avtoria. amJamad zurab guguCia Svei-cariaSi, paul Sereris institutis mecnier-TanamSromelia, xolo zur-ab Sermadini Sveicariidan saqarT-veloSi dabrunda da amJamad is Tsu andronikaSvilis saxelobis fizikis institutis mecnier-TanamSromelia.

JurnalSi Science Advances stati-is gamoqveynebisaTvis aucilebe-lia miRebuli Sedegebi asaxavdnen mniSvnelovan win gadadgmul nabijs mecnierebisa da inJineriis dargeb-Si. Sesabamisad, Science Advances-Si gamoqveynebuli yvela statia msof-lios mecnierTa did interess iwvevs.

„statiis gamoqveyneba am Jur-nalSi Zalian rTulia radgan gadis Zalian mkacr da xangrZliv recen-zirebis process. Cvens SemTxveva-Si statiis gagzavnidan mis dasa-beWdad miRebas 9 Tve dasWirda.gamoqveynebuli Sedegebi mxolod pirveli nabijia axali magnituri naxevargamtarebis Seswavlis pro-cesSi. ukve dagegmilia axali eqsper-imentebi maTi Tvisebebis ufro Rrma SeswavlisaTvis. ase rom win saint-ereso kvlevis procesi gvelis“, _ ambobs Tsu profesori aleqsandre Sengelaia.

Tsu studenti vaxtang noRaideli qalTa mimarT da ojaxSi Zaladobis Temaze iusticiis saswavlo centris eseebis konkursis gamarjvebuli gaxda.

vaxtang noRaidelis naSromi „bavSvTa mimarT Zaladobis social-ur aspeqtebs“ Seexeboda. iusticiis saswavlo centris proeqtSi sxva-dasxva universitetis 20 studenti monawileobda. maTgan sami final-isti gamovlinda, samive Tbilisis saxelmwifo universitetis studen-tebi iyvnen.

konkursis gamarjvebuli vax-tang noRaideli, Tsu iuridiuli fakultetis me-8 semestris studen-tia. swavlis paralelurad, aris iu-ridiuli kompania J&T Consulting-is saswavlo centris mmarTveli gundis wevri da amave centris erT-erTi mimarTulebis xelmZRvaneli. vax-tangi ase gvixsnis konkursis TemiT dainteresebas:

„proeqti exeboda qalTa mimarT da ojaxSi Zaladobis sakiTxebs. konkurss organizebas uwevda saqa-rTvelos iusticiis saswavlo centri, saqarTvelos iusticiis saministros saerTaSoriso saja-ro samarTlis departamentTan Ta-namSromlobiT. aRniSnuli konkur-

si gasuli wlis bolos, genderuli Zaladobis winaaRmdeg gamarTuli 16-dRiani samTavrobo kampaniis farglebSi gamocxadda. bunebrivia, proeqtis mizani iyo qalTa mimarT da ojaxSi Zaladobis sakiTxebze samarTlis fakultetis studentebis cnobierebis amaRleba.

proeqti ramdenime etapisagan Sedgeboda. pirvel etapze saaplik-acio formisa da samotivacio weri-lis safuZvelze SeirCa 20 saukeTeso studenti, romelTac kvalificiuri specialistebis meSveobiT Cagvitar-da treningebi zemoaRniSnul sakiTx-ebze. Semdeg etapze studentebs gvqonda gansazRvruli garkveuli dro, romlis farglebSic Cven davw-ereT naSromebi. komisiam naSromebi Seafasa da gamoavlina 3 saukeTeso naSromis avtori, romlebic vmonaw-ileobdiT proeqtis daskvniT, fi-nalur etapze, sadac ukve moxsen-ebebis gakeTebis SesaZlebloba gvqonda.

aRsaniSnavia is faqti, rom pro-eqtis daskvniT etapze gasuli samive konkursanti viyaviT Tsu iuridi-uli fakultetis studentebi, rac , marTlac, sasixarulo iyo CemTvis.

proeqtSi monawileoba ga-davwyvite sxvadasxva faqtoris gaT-valiswinebiT, kerZod, qalTa mimarT da ojaxSi Zaladobis sakiTxebiT yovelTvis viyavi dainteresebuli, adrec mimiRia monawileoba msgavsi Tematikis proeqtebSi - imitirebul sasamarTlo procesebSi Tu sazafxu-lo skolebSi. amdenad, mocemul pro-eqtSi monawileobiT mindoda, jer erTi, mimeRo meti informacia da gamocdileba, romelic gagviziares specialistebma. meore mxriv, Cemi motivacia iyo gamomecada sakuTari Tavi da SesaZleblobebi, erTgvarad akumulireba momexdina im Teori-uli codnisa Tu praqtikuli gamoc-dilebisa, romelic mqonda proeqtis ganxorcielebamde da proeqtis meo-

re etapis Semdeg. Cemi namuSevari Seexeboda

ojaxSi ,,bavSvTa mimarT Zalado-bis socialur aspeqtebs’’. vfiqrob, sakiTxi metad mniSvnelovani da sen-sitiuria, mTeli rigi faqtorebis gaTvaliswinebiT.

Cvens qveyanaSi dRes arsebuli viTareba ojaxSi bavSvTa aRzrdisas gamoyenebuli meTodebisa da amis Sedegad gamowveuli mZime emociuri Sokisa Tu fizikuri tkivilebis er-Toblioba, agreTve qarTuli sazo-gadoebis cnobierebis done, gaeros bavSvTa fondis mier Catarebuli kv-levis angariSebis gaTvaliswinebiT, sagangaSo suraTs iZleva.

proeqtSi monawileobam Semivso garkveuli informaciuli vakuumi, romelic proeqtSi moanwileobamde mqonda garkveul sakiTxebTan da-kavSirebiT. specialistebma gagviz-iares maTi praqtikuli gamocdile-ba, rac CemTvis Zalian saintereso iyo da, mimaCnia, rom samomavlod mas relevanturad gamoviyeneb. siR-rmiseulad Seviswavle ojaxSi bavSv-Ta mimarT Zaladobis socialuri mxare, rac sasikeTod gamomadgeba momavalSi rogorc profesiuli, ise cxovrebiseuli kuTxiT. agreTve, ukeT ganmiviTarda analitikuri da kvleviTi unarebi, rac, vfiqrob, mniSvnelovani `benefitia~ nebi-smieri adamianisaTvis.

msgavsi tipis proeqtebSi ar-aerTxel mimiRia monawileoba da Tsu-is saxeliT momipovebia araer-Ti gamarjvebac, rac CemTvis, ro-gorc universitetelisTvis, didi pativi da pasuxismgeblobaa. Cems megobrebs, studentebs vurCevdi, rom aqtiurad CaerTon msgavsi tipis proeqtebSi, radgan igi xels uwyobs studentSi sxvadasxva unaris gan-viTrebas, codnisa da gamocdielebis gazrdas, rac, saboloo jamSi, profe-siuli Tu pirovnuli zrdis safuZve-lia.

Tsu studenti vaxtang noRaideli _ iusticiis saswavlo centris eseebis

konkursis gamarjvebuli

saerTaSoriso konferencia neitrinoebis fizikasa da astrofizikaSi

26 Tebervals Tsu-Si 10-ze meti qveynis 100-mde mecnieri Seikriba, romlebic xmel-TaSua zRvis fskerze unikaluri neitrinuli deteqtoris Seqmnaze muSaoben.

Tsu aris im 15 qveynis samecniero kv-leviT centrebsa da universitetebs Soris, romlebic KM3NeT eqsperimentSi arian Car-Tuli. eqsperimenti zRvis da dedamiwis Sems-wavlel mecnierebebSi kvlevebis Catarebas gulisxmobs.

amasTan dakavSirebiT Tbilisis saxel-mwifo universitetSi dRes saerTaSoriso konferencia gaixsna. konferencia 1 martam-de gagrZeldeba.

konferenciis gaxsnas Tsu reqtori giorgi SarvaSiZe, qarTveli da ucxo-eli profesor-maswavleblebi da studentebi eswrebodnen.

Tsu reqtoris giorgi SarvaSiZis informaciiT, mniSvnelovania, rom ase-Ti rangis kolaboraciaSi qarTveli mecnierebic arian CarTuli. „Cveni jgu-fis wevrebi muSaoben programuli uzrunvelyofis ganviTarebaze; muSaoben im monacemebze, romelsac aziareben ucxoeli partniorebi da amuSaveben mas. am proeqtis samecniero warmatebaze bevri ram iqneba damokidebuli. amaSi didi wvlili SeaqvT Cvens mecnierebs, romlebic proeqtis yoveldRiur cx-ovrebaSi arian CarTulni. darwmunebuli var, es proeqti warmatebuli iqne-ba“, _ aRniSna Tsu reqtorma.

,,saqarTvelos umaRles saganmanaTleblo dawesebulebebSi samecniero kvlevebis ganviTarebis xelSewyoba”

saqarTveloSi samecniero kvlevis menejmentis erTiani sistema iqmneba, romelSic Tsu-sTan erTad 12 qarTuli da 3 evropuli (germania, safrangeTi) universiteti CaerTveba.

qarTveli mecnier-mkvlevrebis mier Sesrulebuli kvlevebi evrokav-Siris kvlevisa da inovaciis umsxvilesi programis horizonti 2020-isa da sxva saerTaSoriso fondebisTvis gaxdeba xelmisawvdomi.

evrokavSiris mier dafinansebuli erazmus+ KA2 programis farglebSi ganxorcielebuli proeqt HEDR-is ,,saqarTvelos umaRles saganmanaTleb-lo dawesebulebebSi samecniero kvlevebis ganviTarebis xelSewyoba” pir-veli samuSao Sexvedra 27 Tebervals Tsu-Si gaimarTa.

proeqti „re-koncefcia“

proeqtis `re-koncefcia~ prez-entacia gaimarTa ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo uni-versitetSi, romelic SemoqmedebiTi saqarTvelosa da isT angliis uni-versitetis (UEA) saerTo proeqtia.

proeqtis mizania studentebis bi-znes unarebis gaumjobeseba da ingli-suri enis codnis donis amaRleba.

studentebis CarTulobiT SemuSavdeba saqarTvelos saxelmwifo muze-umebis rekoncefciebi, rac organizaciebis menejmentis axlebur gaazrebas da biznes midgomebis danergvas gulisxmobs.

gagrZ. me-4 gv.

Page 3: universiteti N4-2019_web.pdf · ivane java xiSvilis saxe lobis Tbili - sis saxel mwifo univer sitetis zusti da sabunebismetyvelo fakultetis fizikis ... iqonion masTan konkretuli kavSiri

3

universiteti

ratom dainteresda proeqtiT?

100 wlis win Cvens qveyanaSi Zalian mniSvnelovani movlenebi viTardeboda. 1919 wlis 12 marts qveynis demokratiulad arCeulma sakanonmdeblo organom pirveli sx-doma gamarTa da konkursi swored am TariRis aRniSnvnas exeboda.

universitetSi gvaqvs pirveli respublikis kvlevis centri. am centris organizebiT damfuZnebeli krebis asi wlis iubilesTan dakav-SirebiT konferencia imarTeboda da ideaSi moxsenebasac am RonisZiebi-sTvis vamzadebdi. mogvianebiT organizatorebma Segvatyobines konkuris Sesaxeb da yvelanairi molodinis gareSe, mec gavgzavne Cemi naSromi. ramdenime dReSi damirekes universitetidan, miTxres, rom Cem-ma moxsenebam gaimarjva da finalSi Tsu-is saxeliT miviRebdi monawil-eobas. 7 marts ki finalSi gamarjve-bis Sesaxebac Sematyobines.

ratom unda vicodeT istoriaSi qalTa wvlilis Sesaxeb?

Cemi naSromi Seexeboda qalTa CarTulobas damfuZnebeli krebis saqmianobaSi. krebis 130 kanonmde-blidan 5 iyo qali. is periodi, ro-melSic es qalebi moRvaweobdnen, iyo periodi, roca sazogadoeba qalebs mxolod saojaxo sivrcis wevrebad aRiqvamda. es faqtori ki maT moRvaweobas ufro mniSvnelo-vans xdis. is, rom axla qalebs gva-qvs ufleba miviRoT ganaTleba, vimuSaoT da ar viyoT damokidebu-li meuRleebze, mamebze, Zmebze an ubralod sxva mamakacebze, swored am qalebis damsaxurebaa. maT SeZles asi wlis win ebrZolaT jer kidev mi-uRweveli genderuli Tanasworobi-saTvis da qalebis saxeliT daetove-binaT kvali istoriis furclebze. CemTvis, rogorc feministisTvis, romelic istorikosis profesias eufleba, mniSvnelovania sworad gvqondes gaazrebuli Cveni warsuli da am warsulis SeqmnaSi qalTa wvli-

lis Sesaxebac vicodeT. miT umetes, rom es Cveni warsulis is nawilia, romliTac Tavisuflad SegviZlia viamayoT. am dros saqarTvelos pirveli demokratiuli respublika qmnida standartebs evropisTvis, maT Soris genderuli Tanasworobis kuTxiTac.

siaxles rac Seexeba, pirvelad momiwia arqivSi muSaoba. rogorc zeviT aRvniSne, nebismieri profe-siisTvis aucilebelia praqtika. ar-qivSi muSaoba ki SesaniSnavi Sansia Seni profesiis siRrmeebs Cawvde. rac ar unda bevri ikiTxo sxvisi dawerili wignebi, Tundac am Temaze, roca Tavad gaqvs Sexeba dokumen-tebTan, romelTac im adamianebis xelSi gamouvlia, mainc sxvanairi grZnobaa. Seni kvlevis safuZvelze daweril erT winadadebasac ki imaze meti fasi aqvs SenTvis, vidre sxvis daweril mTel wigns.

rCeva studentebs

mgonia, rom yvela studentisT-vis individualuri rCevis micema SeiZleba, magram erTi mainc univer-saluria _ sakuTar Tavze muSaoba. zustad vici, rom bevr Cems Tana-tols sizarmace ar aZlevs saSuale-bas sakuTari SesaZleblobebis maq-

simumi gaakeTon. Tumca, Tu erTxel daZlev da masze maRla dadgebi, im-denad saintereso garemos dainaxav, rom ukan gaxedva aRar mogindeba. Cemi rCeva iqneba pativi sceT, pir-vel rigSi, sakuTar Tavebs da maq-simumi gaakeToT iseTi cxovrebis SeqmnisTvis, romelzec bavSvobaSi ocnebobdiT.

magaliTisTvis SemiZlia giTx-raT, rom patara irmas bevrjer aqvs repeticia gavlili im gazeTisTvis intervius misacemad, romelsac bebo didi interesiT kiTxulobda. hoda, ager, miviwyebuli ocneba amixda.

* * *giorgi javaxiSvili, swavlobs

Tbilisis saxelmwifo universi-tetis humanitarul mecnierebaTa fakultetis istoriis mimarTuleba-ze, me-3 kursze. ambobs, rom 2 wel-ze metia davinteresda me-19-me-20 saukunis saqarTvelosa da kavkasiis istoriiT da pirveli mignebebic am dainteresebis Sedegad movida.

interesi kvlevis Temisadmi

am kvlevis farglebSi, SeiZle-ba iTqvas, mivageni saqarTvelos demokratiul respublikas da da-

viwye misi kvlva, aman damakavSira Tsu-is bioblioTekasTan, sadac aqvT pirveli respublikis kvleviTi centri. aq aris daculi uamravi Zve-li dokumenti da gazeTi, ramac gami-advila Tsu farglebSive martivad mewarmoebina Cemi kvlevebi da aRar gaxda saWiro sajaro biblioTekis fondebisa da arqivis gamoyeneba.

rac Seexeba Tavad proeqts, sim-boluri iyo rom konkursi pirveli parlamentis arCevidan 100 wlis Tavze Catarda. pirveli gancda iyo _ ratomac ara, pirvel rigSi gamoukvleveli Tema aris Tavidan bolomde da, meores mxriv, axali gamocdilebac iqneboda weris kuTx-iT. davwerdi naSroms, rac iqneboda met-naklebad samecniero formatis da momcemda imis saSualebas. rom safuZveli mqonoda momavalSi aka-demiuri moRvaweobisTvis.

rogor aRmoaCina „axali“Zveli ideebi

Cemi naSromi Seexeboda saqa-rTvelos social-demokratiuli partiis opoziciur, saqarTvelos socialist-federaciul partias, romelic saqarTvelos istoria-Si erT-erTi pirveli partia iyo _ daarda JenevaSi da ar hqonda qarTu-li fesvebi. igi 1917 wlisTvis ukve icvlis Tavis politikur platfor-mas da 1919 wlis arCevnebSi iRebs monawileobas. aris ukiduresad me-marcxene partia, gansxvavebiT so-cial-demokratebisgan. me davwere am partiis saarCevno programaze, mis xedvebze sxvadasxva mimarTulebiT _ esaa ganaTlebis politika, sagareo politika, armiisa da usafrTxoebis mimarTuleba Tu SromiTi uflebe-bi. aman momca imis gamocdileba da codna, rom politikur pluralizmis idea da demokratiuli Rirebule-bebis damkvidreba im drois saqarT-veloSi iyo ara romelime konkretu-li politikuri jgufis neba, aramed mTliani politikuri elitis sur-vili. demokratizacia, ekonomikuri Tavisufleba, mcire regulaciebi biznesisTvis aerTianebda yvela

partias, maT Soris cirkularizmis ideac, rac gulisxmobs dasavluri politikuri ideebis da politikuri kulturis damkvidrebas saqarTve-loSi. es axali xili iyo aRmosavleT evropisa da saqarTvelosTvis im droisaTvis da yvela partias, garda erovnul-demokratiuli partiisa, hqonda saarCevno programaSi. aman kidev ufro gamimyara safuZveli, codna da rwmena imisa, rom zogier-Ti ideas, romelic gvgonia axali da Cveni kulturisaTvis miuRebeli, sinamdvileSi aqvs xangrZlivi isto-ria da ganxorcielebis praqtikac hqonia.

proeqtebSi monawileobis gamocdileba

TiTqmis yvela proeqtSi ma-qvs miRebuli monawileoba, rac gamocxadda saqarTvelos axal da uaxles istoriaze. vfiqrob aseTi proeqtebi, miT umetes iseT dargSi, rogoricaa humanitaruli mecniere-bebi, xSirad unda Catardes, radgan xSiri ar aris am mimarTulebis stu-dentebSi survili, rom raRac axali gamoikvlion da daweron, garda ami-sa, rac Seexeba TviTon gamocdile-bas, am asakidan muSaobis dawyeba arqivTan da xelnawerebTan bevrad win wevs da sabolood isaxeba stu-dentis sabakalavro naSromzec.

rCeva Tanatolebs

studentebs vurCevdi, rom Cam-oyalibdnen TavianT interesebSi da sakvlevi Tema airCion, meti imuSa-on im Temaze romelic ainteresebT. am asakSi gvaqvs imis fufuneba, rom gvqondes swavlisTvis didi dro da martivad gamovkveToT is konture-bi, Tu SemdgomSi ra mimaarTulebiT vimuSavebT, rac sagrZnoblad gagvimartivebs momavalSi akademi-ur moRvaweobas. vurCevdi rom ar gamotovon aseTi RonisZiebebi da maqsimalurad miiRon yvelafridan meti gamocdileba.

„damfuZnebeli kreba _ 100“ _ eseebis konkursis gamarjvebulebi sakuTar aRmoCenebsa da gamocdilebaze

1-li gverdidan

„SemoqmedebiTi naperwkali: samewarmeo ganaTleba umaRlesebi-saTvis“ farglebSi - am saxelwodebis poreqtma Tsu-Si 2019 wlis martSi aiRo starti. iniciativa leqtore-bisa da studentebisTvis samewarmeo ganaTlebis micemas gulisxmobs.

am mizniT, proeqtis farglebSi, Tbilisis saxelmwifo universite-tis, Tbilisis saxelmwifo konser-vatoriis, Tbilisis saxelmwifo samxatvro akademiis, erovnuli samecniero biblioTekisa da Teat-risa da kinos saxelmwifo univer-sitetis TanamSromlebisTvis, Semd-gomaSi ki maT mier studentebisTvis treningebi Catardeba.

treningi, romelic Tsu-codnis gadacemisa da inovaciebis centris mier mopovebuli dafinansebiT 5 dRis ganmavlobaSi ukve gaimarTa, eseqsis universitetisa da `Change School~-is warmomadgenlebi gauZ-Rvnen.

satreningo kursis gavlis Sem-deg, zemoT CamoTvlili univer-sitetebis TanamSromlebi Tsu-Si 3 Tvis ganmavlobaSi `TECHART SESSIONS~ _ treningebis serias Caatareben, romlis farglebSic 600-mde studenti startap ekosistemasa da mis ganviTarebas, biznesis daw-yebis wesebsa da marTvas Seiswavlis.

proeqti dafinansebulia brita-neTis sabWos mier gamocxadebuli sagranto programis _ „Semoqmedeb-iTi naperwkali: samewarmeo ganaT-leba umaRlesebisaTvis“ fargleb-Si, romlis dafinansebac Tbilisis saxelmwifo universitetis, Tbili-sis saxelmwifo konservatori-is, University of Essex-isa da Change School-is konsorciumma moipova.

es erT-erTia im proeqtebs So-ris, romSic CarTulia Tbilisis saxelmwifo universitetSi 2018 wlis Semodgomaze gaxsnili Tsu cod-nis gadacemisa da inovaciebis cen-

tri. centris mizania, rac SeiZleba

meti piri daainteresos inovaciu-ri saqmianobiT mecnierebisa da te-qnologiebis dargSi da daexmaros maT TavianTi saqmianobis ganxor-cielebasa da ganviTarebaSi. ino-vaciuri ideebis stimulireba da mecnierebis popularizacia, Sesa-Zleblobebis Ziebis meqanizmebisa da meTodebis SemuSaveba Tsu-Si da ideebis ganxorcielebis mxardam-Weri meqanizmebis ganviTareba cen-tris amocanebia.

rogorc codnis gadacemisa da inovaciebis centris xelmZRvan-eli, nika melqaZe ambobs, centri teqnologiebisa da gamogonebebis komercializacias, da socialuri proeqtebis ganxorcielebas uzrun-velyofs.

„yvela ganviTarebul univer-sitets, romelsac aqvs kvleviTi komponenti, aqvs aseve codnis gada-cemisa da inovaciebis centric. zog-gan mas sxva saxeli aqvs, magaliTad, teqnologiebis gadacemis centri, an komercializaciis ofisi da a.S. magram amas didi mniSvneloba ar aqvs, mTavaria funqcia. mTavari fun-

qcia ki aris is, rom universitetSi inovaciuri kvleviTi ideebi da ga-mogonebebi waxalisdes da Semdgom moxdes maTi gayidva. komercial-izacia SeuZlebelia, kerZo seqtor-Tan, samTavrobo struqturebTan an sxva erTeulebTan urTierTobis gareSe. amdenad, centrs mWidro ka-vSiri eqneba maTTan“, – ambobs nika melqaZe.

swored am mizniT, centri Camoy-alibda, rogorc erTgvari sainfor-macio habi, romelic uzrunvelyofs komunikacias fakultetebTan, fab-labTan, kvleviT institutebTan, samecniero biblioTekasTan da sxva erTeulebTan, riTic gaaumjobesebs koordinacias komercializaciis procesSi mesame mxaresTan. mag-aliTad, daexmareba mecnierebs ga-mogonebebis registracia-gayidvaSi, inovaciuri ideebis realizebaSi.

amis erT-erTi instrumenti aseve aris Tsu fablabi, romelic dRes centris struqturaSi aris gaerTianebuli.

fablabi (samrewvelo ino-vaciebis laboratoria da bi-znes-inkubatori) Tsu-Si Seiqmna 2015 wels Tbilisis meriis mxardaWer-

iT. misi mizania studentebis in-ovaciuri ideebis generireba da gamogonebebis Seqmna. fablabi Tsu-is studentebs saSualebas aZlevs Camoayalibon da realobad aqcion sakuTari biznes ideebi, pirveli nabijebi gadadgan sakuTari Start-Up biznesis dasawyebad.

Fab Lab TSU ganTavsebulia Tsu-is meaTe (maRliv) korpusSi 321-e au-ditoriaSi.

Fab Lab TSU-s oficialuri Face-book gverdi.

Fab Lab TSU – studentebs sTava-zobs unikalur serviss, romelic mo-icavs biznes analitikosebTan kon-sultaciebs, Sexvedrebis dagegmvas potenciur investorebTan, muSaobas grafikosebTan da specialur teqni-kur personalTan.

Fab Lab TSU-Si studentebs Ses-aZlebloba aqvT warmoadginon, an adgilze SeimuSavon sasurveli produqciis naxazebi. Semdeg ki uni-kaluri, maRalteqnologiuri da Ta-namedrove aparaturis gamoyenebiT usasyidlod Seqmnan produqtis pro-totipebi.

Fab Lab TSU-Si warmodgenilia Semdegi ZiriTadi danadgarebi:

3D printerebi: a. uPrint 3D b. Dual Extruder;

Epilog Fusion – lazeruli danad-gari;

UV Printer _ ultraiisferi sx-iviT beWdva/ laminirebisTvis;

CNC danadgari;3D skaneri.aRsaniSnavia, rom Tsu-is sam-

rewvelo inovaciebis laboratoria da biznes inkubatorma fab-labebis msoflio asociaciaSi gasawevriane-blad yvela kriteriumi daakmayo-fila da laboratoriebis msoflio rukaze gamoCnda, rac laboratorias saSualebas aZlevs aqtiuri komunik-acia daamyaros msoflios sxvadasx-va wertilSi mdebare Fab Lab-ebTan, miiRos da gaavrcelos inovaciebis dargSi arsebuli codna da gamoc-dileba.

am da sxva resursebiT, maT Soris iseTi proeqtebiT, romelzec weri-lis dasawyisSi visaubreT, centri gegmavs mecniereba maqsimalurad daaaxlovos praqtikasTan da biznes-Tan da Sekras codnis samkuTxedi, rac menierebis komercializacias Seuwyobs xels.

„SemoqmedebiT naperwkali“ _ Tsu-SiTsu-codnis gadacemisa da inovaciebis centris proeqtebi da miznebi ganviTarebisTvis

Page 4: universiteti N4-2019_web.pdf · ivane java xiSvilis saxe lobis Tbili - sis saxel mwifo univer sitetis zusti da sabunebismetyvelo fakultetis fizikis ... iqonion masTan konkretuli kavSiri

4

universiteti

gazeTi momzadda Tsu sazogadoebasTan urTierTobis departamentis mier. sakontaqto informacia _ tel: 2 22 23 91; el.fosta: [email protected]; vebgverdi: www.tsu.edu.ge

swavla CineTSi _ saintereso Tavgadasavali da gamowveva

lilia daviTaSvili ivane javax-iSvilis saxelobis Tbilisis saxel-mwifo universitetis humanitarul mecnierebaTa fakultetis, xelovne-baTmcodneobis (major) da Soreuli aRmosavleTis regionmcodneobis, sinologiis (minor) mimarTulebis kursdamTavrebulia. amJamad We-Ziangis universitetis humanitarul mecnierebaTa fakultetis, kul-turuli reliqviebisa da muzeumebis mimarTulebis meore kursis samagis-tro programaze swavlobs, CineTis saxalxo respublikis stipendiis da-finansebiT. Tavisi Cinuri cxovre-bisa da gamowvevebis Sesaxeb lilia Tavad gviyveba.

_ CineTSi swavlebis Sesa-Zleblobaze informacia saqarT-velos ganaTlebis saministros internetgverdze ideba. konkursi weliwadSi erTxel cxaddeba da masSi monawileoba SeuZlia saqarTvelos yvela students, vinc dainteresebu-lia Cinuri kulturiT da Cinuris Seswavla CineTis universitetebSi surs. stipendia sxvadasxva saxisaa: arsebobs erTwliani, enis kursis stipendia. arsebobs aseve samagis-tro stipendia, riTac axla vimyofe-bi aq. Cemi programa samwliania.

maxsovs, q-n nana gelaSvilis leqcias veswrebodi Cinuri kul-turis Sesaxeb da swored maSin axse-na q-n nanam CineTSi saswavleblad wasvlis msurvelTaTvis arsebuli konkursi. rodesac Tbilisis saxel-mwifo universitetSi Cinuri enis swavla daviwye, verc warmovidgendi, rom arsebobs msgavsi programebi. konkursis arseboba Zalian gamix-arda, magram Tavidan gamarjvebaze ki ara, monawiloebazec ver vbe-davdi fiqrs. Cinuris swavla imi-tom daviwye, rom gamego ramdenad rTuli iyo igi. universitetSi enis erTi wlis ganmavlobaSi swavlis Semdeg, leqtorebis, megobrebisa da ojaxis wevrebis gamxnevebis Se-degad, konkursSi monawileoba ga-davwyvite. igi Semdeg etaps moicav-da: 1) Cinuri enis testi; 2) inglisur enaze Sedenili testi CineTis Sesax-eb; 3) gasaubreba CineTis saelCoSi elCTan da konsulTan. 4) sabuTebis Segroveba da universitetSi Car-icxvis Tanxmoba CineTis universi-tetisgan. didi sixaruli iyo imis mosmena, rom 2015-2016 wels CineTis qalaq xangWouSi, WeZiangis univer-sitetSi gavivlidi Cinuri enis erT-Tvian kurss. maSin Tsu-s mesame kur-sis studenti viyavi. saqarTveloSi ukve didi gegmebiT davbrundi. davam-Tavre universiteti da, isev imave konkursSi gamarjvebiT, movipove samagistro stipendia. vfiqrob, am warmatebas ver mivaRwevdi, rom ara Cemi leqtorebi, Tsu Soreuli aRmo-savleTis regionmcodneobis mimar-Tulebis xelmZRvaneli, q-n nana gel-aSvili da nino bregvaZe, romelmac maswavla ieroglifebis wera da yovelTvis gvamxnevebda studentebs, „Cinuri enis swavla araa rTuli da es SesaZlebeliao“!

2015-2016 wlebSi, rodesac jer kidev CineTSi, enis kursze vswavlob-di, gadavwyvite Cinuri enis donis sasertifikacio gamocdaze gavla. vi-codi, rom CineTSi samagistro pro-gramaze swavlis gasagrZeleblad, univeristetis erT-erT moTxovna swored Cinur enis sertifikati, HSK 5 (C1) iyo. gamocda warmatebiT Cavabare. samagistro stipendiis mosapoveblad ufro meti moTxovnis dakmayofilebaa saWiro. maT Soris, kargad unda gqondes gaazrebuli, ras niSnavs CineTSi swavla da ram-denad xar amisTvis mzad. CineTi aziuri samyaros akvania, aq gansx-vavebuli kultura, tradiciebia. saganmanaTlebo sistemac radikalu-rad gansxvavdeba qarTulisgan. ami-tom, mxolod sabuTebis Segrovebaa araa sakmarisi, moraluradac unda iyo mzad axali gamowvevebisTvis da axali, Cinuri cxovrebis dasawyebad.

rodesac 2015 wels enis kursis programebiT vapirebdi CineTSi Ca-mosvlas, swored maSin aRmovaCine pirvelad qalaqi xangWou da We-Ziangis universiteti. radgan Tavad SemeZlo arCeva, gadavwyvite, amer-Cia universiteti, romelic erT-er-Ti saukeTeso iqneboda CineTis

masStabiT (WeZiangis universiteti wlebia CineTis saukeTeso univeri-stetebs Soris meoTxe adgils ar Tmobs) da CineTis samxreT nawilSi mdebareobs. mogexsenebaT, CineTis CrdiloeT nawilSi Zalian civi zam-Taria da haeris dabinZurebac did problemas warmoadgens. xangWou CineTis samxreT nawilSi ganTavse-buli maradmwvane qalaqia, romel-sac Cinelebi „samoTxes dedamiwaze“ uwodeben. yovelwliurad Tsu-dan ramdenime studenti miemgzavreba xolme CineTSi saswavleblad.

erTaderTi ucxoeli jgufSi

axal garemosTan Segueba ar gamWirvebia. miyvars siaxleebi, ax-ali garemo, axali megobrebi. Tan ukve vicnobdi Cinur kulturasa da yoveldRiur cxovrebis wesebs, mzad viyavi misi nawili gavmxdariyavi. swavlis TvalsazrisiT, Tavidan sirTuleebma iCina Tavi. pirvelad viyavi Camosuli aseTo xangrZlivi droiT saswavleblad da Tan ukve magistri, romelsac yvela leqcia eqneboda Cinur enaze. jgufSi ucxoe-li mxolod me var. leqciebi ZiriT-adad sam saaTze met xans grZeldeba, rac CemTvis uCveulo iyo. Tavidan jgufelebTan kontaqtis damyarebac miWirda. nel-nela yvelafers mi-veCvie, leqciebi ufro saintereso

gaxda CemTvis, jgufelebTanac saer-To ena gamovnaxe. maSindel prob-lemebis gaxsenebaze axla sakuTar Tavze mecineba da, vfiqrob, nervi-ulobad ar Rirda. enobriv bariers rac Seexeba, pirvelad Cinuris arc Tu ise maRali enis doniT Camovedi CineTSi. es xels miSlida diskusieb-Si monawileobis miRebaSi, magram elementarul donze magaliTad, produqtebis yidvisas, enis barieri did problemas ar warmoadgenda.

CineTSi miRebuli ganaTleba iqneba pirveli nabiji Cemi miznis misaRwevad, gavacno saqarTvelos Cinuri kultura da xelovneba. msurs Cemi karieris didi nawili xelovnebas daeTmos. CineTSi miRe-buli codna namdvilad did rols iTamaSebs CemTvis rogorc swavlis kuTxiT, aseve pirovnuli Tvalsaz-risiT. studenti, romelic sakuTari samSoblodan Sors, Soreul aRmo-savleTSi, sruliad sxva garemoSi swavlobs da cxovrobs, aucileblad SeiZens cxovrebiseul gamocdile-bas, rac aisaxeba mis pirovnul Camoyalibebaze. aq swavlis peri-odSi mravli problema Segvexeba, romelsac marto unda gaumklavde. Tavidan SeiZleba SiSma da stresma gZlios, Tumca swored es grZnobebi gaZlierebs da Semdeg samSoblo-Si SeiZleba sruliad sxva, Zlieri pirovneba dabrunde. vfiqrob, swav-lobde iseT garemoSi, rogoric aziaa, erTgvari Tavgadasavali da gamowvevaa sakuTar TavTan.

Cinuri arc ise „Cinurad“ mogeCvenebaT Tuki...

Tsu-Si miRebuli codna Cineli studentebisa da leqtorebisTvis qarTuli xelovnebis da kulturis gacnobaSi mexmareba. Tsu-Si dava-grove gamocdileba, rac sakuTari azris werilobiT Tu sityvierad Tavisuflad gamoTqmis saSualebas maZlevas. vfiqrob, Tu safuZveli myaria, Semdeg axlis swavla ukve martivi da sainteresoa.

studentebs vurCevdi, ar SeuSin-den cxovrebisgan SemoTavazebul gamowvevebs. miiRon konkursebSi monawileoba, gaecnon msoflios sxvadasxva kulturas. es pirovnu-ladac gagzrdiT da Tqvens cxovre-bas ufro xalisians, sainteresos gaxdis. xolo maT, visac Cinuri enis swavla unda, magram misi swavla Seu-Zleblad miaCnia, girCevT Tavidan amoigdoT azri, rom „Cinuri zedme-tad Cinuria“ TqvenTvis. mTavaria, nebisyofa da Zlieri survili. mar-Talia, sxva enebisgan gansxvavebiT, Cinuris swavla ufro met drosa da moTminebas moiTxovs, magram Seu-Zlebeli araferia! vfiqrob, iswav-lo ucxo ena, ar niSnavs mxolod isaubro am enaze, esaa Seicno axali kultura da tradiciebi. amitom mTa-varia kultura Seiyvaro da Semdeg Cinuri arc ise „Cinurad“ mogeCven-ebaT.

zamTris saerTaSoriso qarTvelologiuri skola

28 Tebervals zamTris saerTaSo-riso qarTvelologiuri skola das-rulda, romelSic monawileoba 30-ma qarTvelma da ucxoelma studentma miiRo.

maT 8 dRis ganmavlobaSi qarT-velologiuri mecnierebebis sxvadasxva mimarTulebiT leqciebi da vorqSo-pebi CautardaT.

gamorCeuli naSromebis avtorebi „qarTvelologiis mxardamWerTa saerTaSoriso asociaciam“ cnobili qarTvelologis hainc fenrixis saxe-lobis fuladi premiiT daajildova.

Tsu qarTvelologiuri skolis centri proeqt „zamTris saerTaSori-so qarTvelologiuri skola“ SoTa rusTavelis saqarTvelos erovnuli samecniero fondisa da qarTvelologiis mxardamWerTa saerTaSoriso aso-ciaciis mxardaWeriT atarebs.

unikaluri sabiblioTeko er-Teulebis restavrirebuli

nimuSebis prezentacia

Tsu biblioTekis mier restavri-rebuli unikaluri nimuSebi _ rar-itetuli nabeWdi wignebi, ferweruli nimuSebi, fotomasalebi _ sul 50 eq-sponati gamoifina ivane javaxiSvi-lis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi. maT Soris, saRmrTo

da samRvdelo saxareba (vaxtangVI-is stamba) 1709 w; daviTni (vaxtang VI-is stamba - 1709 w.); saRmrTo da samRvdelo saxareba (1818w.) da sxva. Tsu bib-lioTekis restavraciis ganyofilebis angariS-prezentacias Tsu reqtori giorgi SarvaSiZe, biblioTekis xelmZRvaneli zurab gaiparaSvili, profe-sor-maswavleblebi da studentebi eswrebodnen.

Tsu reqtoris giorgi SarvaSiZis informaciiT, biblioTekis restavraci-is ganyofilebam bolo wlebis ganmavlobaSi restavracia Cautarda 650 wigns, maT Soris 95 _ unikaluri raritetuli gamocemaa. „restavraciis lab-oratoria muSaobs Zveli, raritetuli wignebis aRdgenaze. yvelaze Zveli wigni, romelsac restavracia Cautarda aris vaxtangiseuli saxareba, aseve unikaluri 1709 wels dabeWdili daviTni. Zalian intensiurad imuSava lab-oratoriam da kargia, rom axalgazrdebi arian CarTulni am saqmeSi“, _ ga-nacxada Tsu reqtorma.

sajaro skolis moswavleebi Tsu-Si

6 marts universitetSi sajaro skolis moswavleebi gvewvivnen.

„qarTuli parlamentarizmis istoria“, „pirveli qali kanonmde-blebi saqarTveloSi“, „evropeli liderebi da saqarTvelos demokra-tiuli respublika“ _ es sajaro le-qciebi skolis moswavleebma Tsu-Si moismines.

RonisZieba saqarTvelos demokratiuli respublikis damfuZnebeli kre-bis 100 wlis iubiles mieZRvna.

wignis _ „maTematika, informatika da maTi gamoyenebebisabunebismetyvelo mecnierebebsa da inJineriaSi“ prezentacia

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi wignis _ „maTematika, informatika da maTi gamoyenebebi sabunebismetyvelo mecnierebebsa da inJineriaSi“ prezentacia gaimarTa. wigni mimdinare wels gamosca gamomcemloba Springer-ma seriiT Springer Proceedings in Mathematics and Statistics. RonisZiebas Tsu reqtori giorgi SarvaSiZe, profesorebi, studen-tebi daeswrnen.

„Springer~-is mier gamocemuli wigni mniSvnelovani moculobiTi Sromaa, romliTac dainteresdnen saerTaSoriso doneze. gamocemaSi bevri saintere-so masalaa da imedia, is waadgeba ara mxolod studentebs, aramed profe-sor-maswavleblebsac“, _ ganacxada Tsu reqtorma giorgi SarvaSiZem.

wigni gamoica Tsu ilia vekuas saxelobis gamoyenebiTi maTematikis institutis TanamSromlebis giorgi jaianis (Tsu ilia vekuas saxelo-bis gamoyenebiTi maTematikis instituti, Tsu zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti) da daviT natroSvilis (Tsu ilia vekuas saxelobis gamoyenebiTi maTematikis instituti, saqarTvelos teqnikuri universite-tis maTematikis departamenti) redaqtorobiT. wignSi Sesulia 2017 wlis 6-9 dekembers ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universite-tis ilia vekuas saxelobis gamoyenebiTi maTematikis institutSi Catare-buli mesame saerTaSoriso konferenciis „maTematikisa da informatikis gamoyenebebi sabunebismetyvelo mecnierebebsa da inJineriaSi“ wakiTxuli moxsenebebis nawili. konferencia mieZRvna qarTveli maTematikosis, 1986-2006 wlebSi institutis direqtoris, profesor daviT gordezianis (1937-2015) dabadebidan 80 wlis iubiles.

daTo evgeniZis saRamo Tsu-Si

Tsu pirveli korpusis saaqto darbazSi daTo evgeniZis saRamo gaimarTa. saRamoze daTo evgeniZis avtobiografiuli leqsebis performansi iyo na-Cvenebi. RonisZiebaSi saqarTveloSi vizitiT myofi cnobili mevioline, sa-frangeTSi moRvawe _ kamil Calaevi monawileobda. RonisZieba Tsu studen-turi TviTmmarTvelobis da qarTuli Rvinis fondis organizebiT gaimarTa.

1-li gverdidan