tyrimo lietuvos mtep finansavimo bŪklĖs analizĖ...

TyrimoLIETUVOS MTEP FINANSAVIMO BŪKLĖS ANALIZĖ

ataskaita

2008

2Lietuvos MTEP finansavimo būklės analizė

Tyrimas „Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) finansavimo Lietuvoje būklės analizė“ atliktas vykdant Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – ŠMM) užsakymą.

Siekiant detaliau ištirti MTEP finansavimo statistikos duomenų rinkimo procesus, identifikuoti problemas bei rasti sprendimus problemoms spręsti sudaryta darbo grupė:

Salvinija Chomičienė (Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės),Jonas Gradauskas (Puslaidininkių fizikos institutas),Dangis Gudelis (Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA)),Alma Jurelytė (Švietimo ir mokslo ministerija),Vida Lapinskaitė (Vilniaus universitetas),Birutė Mikulskienė (ŠMM Mokslo ir technologijų departamentas),Jurgita Petrauskienė (MOSTA),Vitalija Rudzkienė (Mykolo Romerio universitetas),Donata Sekonaitė (MOSTA),Eugenijus Stumbrys (Studijų kokybės vertinimo centras),Danutė Vansevičienė (Matematikos ir informatikos institutas),Albertas Žalys (ŠMM Mokslo ir technologijų departamentas),Loreta Žebuolienė (Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės),Pranas Žiliukas (Kauno technologijos universitetas).

Tyrimo ataskaitą parengė:Dangis Gudelis,Jurgita Petrauskienė,Donata Sekonaitė,Danutė Vansevičienė.


Turinys

Turinys........................................................................................................................................... 3

Santrauka ....................................................................................................................................... 4

Įvadas. Esama būklė ...................................................................................................................... 6

1. Lisabonos strategijos įgyvendinimo Europoje ir Lietuvoje eiga ....................................... 10

2. Pagrindinių MTEP finansavimo ir veiklos rodiklių Lietuvoje ir Europoje palyginimas .. 12

2.1. Išlaidų pagal lėšų šaltinius pasiskirstymas šalyse.................................................... 12

2.2. Aukštojo mokslo finansavimas................................................................................ 17

2.3. Darbo užmokesčio didinimo politika....................................................................... 18

2.4. Vidutinis mokslininko atlyginimas ES šalyse ......................................................... 20

2.5. MTEP darbuotojų (tyrėjų) skaičiaus dinamika............................................................. 22

2.6. Išlaidų MTEP pasiskirstymo pagal MTEP darbuotojų skaičių (ne)tolygumas tarp

Europos šalių ............................................................................................................................. 23

3. MTEP finansavimas Lietuvoje ................................................................................................ 25

3.1. Mokslinių tyrimų finansavimo sistemos modernizavimas ........................................... 25

Valstybės biudžeto asignavimai MTEP........................................................................... 25

3.2. MTEP finansavimo tipai Lietuvoje .............................................................................. 27

3.2.1. Bazinis finansavimas ............................................................................................. 27

3.2.2. Finansavimas pagal mokslinės veiklos rezultatus ................................................. 28

3.2.2.1. Lėšos MTEP už ūkio subjektų užsakymų vykdymą....................................... 29

3.2.2.2. Tarptautinių mokslo programų lėšos .............................................................. 31

3.2.2.3. Autorių indėlis į išleistą mokslinę produkciją ................................................ 32

3.2.2.4. Išlaidų MTEP ir tyrėjų etatų skaičiaus dinamika mokslų srityse ................... 47

3.2.2.5. Finansavimo pasiskirstymo tarp institucijų pagal tyrėjų etatų skaičių

(ne)tolygumas .................................................................................................................... 48

3.2.3. Konkursinis finansavimas...................................................................................... 50

3.3. Valstybės biudžeto asignavimų MTEP didinimo poreikio analizė .............................. 52

3.4. Statistinių duomenų apie MTEP finansavimą rinkimo procesų palyginamoji analizė. 54

Išvados ......................................................................................................................................... 58

Naudota literatūra ir informacijos šaltiniai .................................................................................. 60


Santrauka

Šioje ataskaitoje pristatomi tyrimo „Lietuvos MTEP finansavimo būklės analizė“ rezultatai.

Tyrimo tikslas – apžvelgti ir įvertinti MTEP finansavimo būklę Lietuvoje ir pateikti MTEP

finansavimo procesų tobulinimo rekomendacijas.

Pirmoje ataskaitos dalyje apžvelgiama Lisabonos strategijos įgyvendinimo Europoje ir

Lietuvoje eiga. Siekiant, kad Lietuva įgyvendintų Lisabonos strategijoje suformuluotą tikslą –

pasiekti, kad 2010 m. išlaidos MTEP sudarytų 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), –

lyginant su 2004 metų rezultatais lėšos MTEP turėtų padidėti beveik tris kartus. Įvertinant tai, kad

pagal bendrąjį inovatyvumo indeksą Lietuva yra viena iš labiausiai atsiliekančių tarp visų ES šalių.

Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje keliami kuklesni tikslai – pasiekti,

kad 2010 m. viešojo sektoriaus išlaidos MTEP sudarytų 1 proc. nuo BVP, o privataus sektoriaus

investicijos į MTEP – taip pat 1 proc. nuo BVP.

Antroje ataskaitos dalyje pateikiama MTEP finansavimo statistika, palyginami pagrindiniai

MTEP finansavimo rodikliai Lietuvoje ir kitose Europos šalyse: išlaidos pagal finansavimo šaltinius

(išskyrus, specialiąsias mokslo finansavimo programas), aukštojo mokslo finansavimas, tyrėjų

darbo užmokestis, tyrėjų skaičiaus dinamika, MTEP išlaidų pasiskirstymas, atsižvelgiant į tyrėjų

etatų skaičių. Lietuva atsilieka nuo kitų Europos šalių pagal privataus sektoriaus investicijų į MTEP

dydį, pagal mokslininkų darbo užmokesčio dydį (nors mokslininkų darbo užmokestis kasmet

didėja). Lietuvoje išlaidos MTEP, lyginant su vidutinėms išlaidomis MTEP Europos Sąjungos

šalyse, yra mažesnės.

Trečioje ataskaitos dalyje apžvelgiami ir analizuojami MTEP finansavimo Lietuvoje būdai: 1)

bazinis finansavimas, 2) finansavimas pagal mokslinės veiklos rezultatus, 3) konkursinis

finansavimas.

Bazinis finansavimas, įgyvendinamas vadovaujantis 2004 m. spalio 11 d. LR Vyriausybės

nutarimu Nr.1272 patvirtintos Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir

studijų institucijoms metodikos 19 punktu, iki šiol buvo vyraujantis būdas skirstyti valstybės

biudžeto asignavimus mokslo ir studijų institucijoms. Baziniam finansavimui būdinga, kad

valstybės biudžeto asignavimai MTEP (80 proc. visų asignavimų MTEP be konkursinio

finansavimo) kiekvienais metais tarp mokslo ir studijų institucijų paskirstomi pagal tą pačią

proporciją, jų dydžiui įtakos turi įtakoja studentų ir mokslo darbuotojų skaičius kiekvienoje mokslo

ir studijų institucijoje.


Finansavimas pagal mokslinės veiklos rezultatus įgyvendinamas vadovaujantis metodikos 18

punktu. 20 proc. valstybės biudžeto asignavimų MTEP (be konkursinio finansavimo) skirstomi

pagal mokslo ir studijų institucijų ankstesnių trejų metų mokslinės veiklos rezultatus: mokslo

produkciją, tarptautinių programų lėšas ir ūkio subjektų užsakymus.

Konkursinis MTEP finansavimas iki šiol buvo įgyvendinamas, skirstant lėšas mokslinių tyrimų

projektams per Valstybinį mokslo ir studijų fondą, konkursinio finansavimo dalis sudarė

vidutiniškai 12 proc. visų valstybės biudžeto asignavimų MTEP. Nuo 2008 metų konkursinio

finansavimo būdu MTEP bus skirstomos ES struktūrinių fondų lėšos ir nacionalinės kofinansavimo

lėšos, tuomet konkursinio finansavimo dalis išaugs iki 30 proc. visų valstybės biudžeto asignavimų,

tenkančių MTEP.

Trečios ataskaitos dalies pabaigoje pateikiami valstybės biudžeto asignavimų MTEP didinimo

poreikio analizės rezultatai ir statistinių duomenų apie MTEP finansavimą rinkimo procesų

palyginamosios analizės rezultatai, kuriais remiantis, pateikiamos rekomendacijos.


Įvadas. Esama būklė

Daugelis politinių susitarimų, Lietuvos ir užsienio ekspertų, atliktų analizių ir studijų

rekomendacijos akcentuoja investicijų į MTEP didinimo svarbą. Tyrimų rezultatai rodo, kad

kiekvienas papildomas procentas, skiriamas MTEP finansavimui sąlygoja produktyvumo augimą

0,17 proc. Visuotinai pripažįstama, kad mokslas, inovacijos, puoselėjamas intelektinis potencialas

didžiąja dalimi lemia šalies konkurencingumą ir ilgalaikę gerovę.

Jau tris dešimtmečius Pasaulio ekonomikos forumas analizuoja šalių konkurencingumą. Kasmet

pateikiamose ataskaitose šalys lyginamos pagal kriterijus, kurie lemia nacionalinių ekonomikų

pajėgumą pasiekti darnaus ekonomikos augimo ir ilgalaikio klestėjimo. 2007-2008 m. Pasaulio

ekonomikos forumo parengtoje Pasaulinėje konkurencingumo ataskaitoje Lietuva užima 38 vietą

tarp 131 šalies (Estija – 25, Latvija – 45). Šalys lyginamos pagal 12 konkurencingumą įtakojančių

veiksnių, tarp jų: aukštasis mokslas, technologinis pasirengimas, inovatyvumo ir išprusimo

faktorius, inovacijos.

29

42

44

50

59

40

25

38

44

48

58

38

0 10 20 30 40 50 60 70

Aukštasis mokslas ir mokymas

Technologinis pasirengimas

Inovacijų ir patirties faktoriai

Inovacijos

Institucijos

Pasaulinis konkurencingumo indeksas

2005-2006 (125 šalys) 2007-2008 (131 šalis)

Pav. 1 Pasaulio ekonomikos forumo parengta Pasaulio konkurencingumo ataskaita 2007-2008 m. , Lietuvos padėtis pagal pagrindinius rodiklius.


ES valstybių narių įsipareigojimas daugiau ir efektyviau investuoti į žinias, mokslinius tyrimus

ir inovacijas, siekiant Barselonos tikslo – 3 proc. BVP skirti MTEP – ne tik politinė deklaracija.

Toks įsipareigojimas inicijuoja nacionalinių mokslo politikų reformas, skatina peržiūrėti mokslo

prioritetus, finansavimo mechanizmus, koordinuoti nacionalinę mokslo politiką Europos lygmenyje.

Daugelis ekspertų Lietuvai teikė siūlymus kiek ir kaip didinti investicijas į MTEP. Jau 2000 m.

PHARE ekspertai, remdamiesi tarptautine patirtimi, rekomendavo didinti biudžetinį MTEP

finansavimą pabrėždami, kad verslas pradeda investuoti į MTEP tada, kai valstybė savo lėšomis

užtikrina efektyvią MTEP infrastruktūrą.

0

0,5

1

1,5

2

2,5

1998 2000 2005 2006 2007 2008 2010 2015

MI

MM

St

PH

PHv

Pav. 2 Investicijos į mokslinius tyrimus, lyginant su PHARE rekomendacijomis. MI–mokslo institutams tiesiogiai skiriamas mokslinių tyrimų finansavimas, įskaitant lėšas institutų administravimui ir ūkiui, MM–pilnas realus biudžetinis mokslo ir meno finansavimas, įskaitant finansavimą per VMSF programas, St–Statistikos departamento duomenys apie biudžetinį mokslinių tyrimų finansavimą, PH ir PHv–PHARE ekspertų rekomendacijos dėl atitinkamai biudžetinio ir viso, įskaitant verslo, MTEP finansavimo.

Pasaulio banko ekspertų atliktoje studijoje „Lietuva. Žinių ekonomikos plėtra. 2003 m. kovas“

siūloma pereiti nuo institucinio valstybinių tyrimų ir taikomosios veiklos finansavimo prie

programų ir projektų finansavimo, kartu didinant tyrimų ir taikomosios veiklos finansavimo

tikslingumą, efektyvumą ir atskaitomybę bei užtikrinant ilgalaikį tyrimų finansavimą.

Esama teisinė, finansinė ir institucinė valstybės politika neskatina technologinės pažangos,

mokslinių tyrimų finansavimas yra ne investicinio, o remiamojo pobūdžio. Pagrindinės MTEP

finansavimo problemos kyla todėl, kad skiriamas finansavimas nepakankamai siejamas su

gaunamais rezultatais, konkurencijai atsirasti trukdo įvairios lėšų „gludinimo“ procedūros, kai nuo

geriau dirbančių institucijų nuimama ir pridedama silpnesniems. Nemaža dalis mokslui skiriamų

lėšų tenka ne konkretiems valstybei, visuomenei ir ūkiui reikalingiems tyrimams, bet institucijoms,

kurios pačios nusprendžia, kokiose tematikose vykdyti tyrimus.


Dabartinėje situacijoje nepakankamai funkcionuoja programinis – konkursinis MTEP finansavimo

modelis, nesuformuluoti finansinės paramos moksliniams tyrimams prioritetai, valstybės

finansuojamų tyrimų tematika nepakankamai susieta su ES mokslinių tyrimų prioritetinės veiklos

programomis. Neaiškios bendrų mokslo ir verslo projektų finansavimo nuostatos, biudžetinių

mokslinių tyrimų institucijų finansavimui nepakankamai pritraukiamos privačios lėšos,

universitetuose, trūkstant lėšų studijoms, sumenkėja dėmesys ir finansavimas MTEP veiklai.

Lietuvoje skiriant finansavimą moksliniams tyrimams realiai egzistuoja du šaltiniai: tiesioginiai

valstybės biudžeto asignavimai, skiriami instituciniu pagrindu bei valstybės ir verslo užsakymai.

Šiuo metu Lietuvos mokslo ir studijų institucijų vykdomi moksliniai tyrimai didžiąja dalimi

finansuojami instituciniu pagrindu. Mokslo ir studijų institucijos gauna bendrą valstybės

finansavimą, apskaičiuotą remiantis ankstesniais metais skirtomis lėšomis ir paskutiniųjų trejų metų

mokslinės veiklos rezultatais. Tik nedidelė dalis valstybės lėšų moksliniams tyrimams skiriama

programiniu-konkursiniu būdu.

Valstybė, finansuodama mokslinius tyrimus instituciniu ir konkursiniu pagrindu prisiima

mokslinių žinių kūrimo mokslo ir studijų institucijose bei rezultatų sklaidos visuomenei

atsakomybę. Dabartinė MTEP finansavimo politika neatspindi inovacijų kaip svarbiausio

konkurencingumą pasaulinėje rinkoje užtikrinančio veiksnio svarbos, neskatina mokslinių tyrimų

konkurencingumo, mokslas neatlieka pagrindinės misijos – tenkinti valstybės, visuomenės ir verslo

poreikius. Didžioji dalis atliekamų mokslinių tyrimų nėra taikomi versle, valstybės mokslo ir

studijų institucijos nepakankamai pritraukia privačių lėšų moksliniams tyrimams finansuoti.

Lietuvos verslas nepajėgia tinkamai finansuoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros. Dėl

menko finansavimo sunyko MTEP infrastruktūra, mokslinis potencialas beveik nepasipildo jaunais

mokslininkais, visuomenė menkai suvokia mokslo misiją valstybėje.

Pastaruoju metu valstybė ėmėsi svarbių žingsnių siekdama reformuoti esamą sistemą. 2007 m.

pradėta įgyvendinti mokslo ir studijų reforma, kurios tikslas – pasiekti, kad aukštojo mokslo ir

mokslinių tyrimų sistema atitiktų šalies ūkio, visuomenės ir individualaus žmogaus poreikius,

užtikrintų ilgalaikį darnų šalies vystimąsi ir tarptautinį konkurencingumą. Vykdant reformą

numatyta pertvarkyti mokslinių tyrimų ir studijų finansavimą, taip pat planuojama pertvarkyti

bazinį finansavimą mokslo ir studijų institucijoms. Finansavimo pertvarkos nuostatos yra numatytos

šiuo metu Seime svarstomame Mokslo ir studijų įstatymo projekte. Siekiant sustiprinti konkursinį

mokslinių tyrimų finansavimą pradedamos įgyvendinti nacionalinės mokslinių tyrimų programos,

skirtos valstybei svarbių sričių mokslinių tyrimų plėtrai, pakeisti Lietuvos mokslo tarybos nuostatai.


Kartu rengiami ir tvirtinami nauji mokslo ir studijų reformos dokumentai, numatantys

pertvarkas MTEP finansavimo srityje: ES struktūrinės paramos panaudojimo nacionalinės Studijų,

Tyrėjų karjeros, Kompleksinė, Mokslinių tyrimų ir mokslo – verslo bendradarbiavimo programos,

Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) vizijos ir programos, Nacionalinės kompleksinės

programos, apimančios tam tikrų mokslo, studijų ir ūkio sektorių integruotą plėtrą, Nacionalinės

mokslo programos, skirtos valstybei svarbių sričių mokslinių tyrimų plėtrai, Nacionalinis mokslinių

tyrimų infrastruktūros plėtros planas.

Šias priemones numatyta įgyvendinti 2007 – 2013 m. laikotarpiu ES struktūrinių fondų lėšomis.

Švietimui ir mokslui iš viso yra skiriama 3,398 mlrd. Lt ES lėšų. Tai rekordinė suma skiriama šiai

sričiai. Nacionalinėmis lėšomis turės prisidėti ir Lietuva, skirdama ne mažiau nei 15 proc.

Pav. 3 Nacionalinės (teminės) ŠMM programos aukštojo mokslo ir MTEP srityje ir 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos Veiksmų programų prioritetai.

Struktūrinių fondų parama MTEP suteiks galimybes spręsti struktūrines mokslo problemas,

papildomai finansuojant tas sritis, kurioms iki šiol trūkdavo biudžeto asignavimų, t.y. bus

numatytos lėšos tyrėjų gebėjimų stiprinimui, mokslinių tyrimų infrastruktūros atnaujinimui,

nacionalinių mokslo programų finansavimui, mokslo ir verslo bendradarbiavimo stiprinimui,

mokslo tarptautiškumo skatinimui, mokslo populiarinimui ir pan.


1. Lisabonos strategijos įgyvendinimo Europoje ir Lietuvoje eiga

Lisabonoje 2000 m. vykusi Europos Vadovų taryba iškėlė strateginį ES tikslą – per dešimt metų

paversti Europos Sąjungos ekonomiką dinamiškiausia ir konkurencingiausia, žiniomis grįsta

ekonomika pasaulyje. Šis tikslas pradėtas vadinti Lisabonos strategija. Strategijoje buvo numatyta

imtis priemonių įvairiose gyvenimo srityse – vidaus rinkoje, moksliniuose tyrimuose, švietime bei

ekonomikoje, stabilios valiutos ir makroekonomikos politikoje ir kt., stengiantis sudaryti palankias

sąlygas augti bendrajam vidaus produktui ir darniems viešiesiems finansams.

Vadovaudamasi Lisabonos strategija, 2002 m. kovo 15–16 d. Barselonoje Europos Vadovų

Taryba susitarė didinti ES bendras išlaidas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai bei

inovacijoms taip, kad 2010 m. jos sudarytų 3 proc. BVP, du trečdalius lėšų skiriant iš privataus

sektoriaus.

Lietuvoje žengiami tik pirmi inovacinės politikos formavimo žingsniai, beveik nėra verslo

inovacijų srityje patirties. LR Vyriausybė 2005 m. patvirtino nacionalinę Lisabonos strategijos

gyvendinimo programą (toliau – Lisabonos programa). Jos tikslas – priartinti šalies ūkinį

išsivystymą prie ES šalių vidurkio. LR Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitoje Inovacijų

plėtra Lietuvoje pripažįstama, kad per mažas įmonių aktyvumas investuojant į mokslinius tyrimus,

eksperimentinę plėtrą ir inovacijas gali turėti rimtų padarinių ilgalaikei Lietuvos ūkio plėtrai ir

ekonomikos augimui. Neigiami veiksniai yra per mažos lėšos MTEP bei neefektyvus jų

naudojimas. Kritikuotinas ir investicijų į mokslinę veikla skatinimas.

Lietuvos statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenimis bendros investicijos į

MTEP 2005 m. sudarė 0,76 proc. (BVP). Tai daugiau kaip du kartus mažiau nei ES šalių vidurkis.

Nacionalinėje Lisabonos programoje numatyta:

1. siekti ugdyti žinių visuomenę, sukurti žiniomis pagrįstą ekonomiką ir eiti suderintos

plėtros keliu, kurti ir plėtoti modernų, dinamišką, konkurencingą ūkį;

2. kviesti ir skatinti privatų verslą didinti investicijas į MTEP;

3. orientuoti valstybės inovacijų politiką į visus sektorius, įskaitant pramonę ir paslaugas,

aukštųjų technologijų ir tradicinių šakų įmones;

4. stiprinti verslo įmonių konkurencingumą vidutinės trukmės laikotarpiu (5 metų –

auditorių pastaba), tinkamai naudojantis esamais lyginamaisiais pranašumais, vis didesnę

reikšmę skiriant ne paveldėtoms ar įsigytoms, bet šalyje sukurtoms žinioms.1

1 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitos „Inovacijų plėtra Lietuvoje“, 2008-05-16,

Nr. VA-20-10P-9


Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje pripažįstama – Lietuvai bus

sunku pasiekti, kad 2010 m. šios išlaidos sudarytų 3 proc. BVP, ypač verslo sektoriuje. Lyginant su

kitų šalių tikslais – šis tikslas yra vienas ambicingiausių – lyginant su 2004 m. rezultatais, lėšos

MTEP turėtų padidėti beveik tris kartus.

Tam, kad šie tikslai būtų įgyvendinti, reikia problemas, ypač finansavimo, spręsti tolygiai.

Būtina ugdyti visuomenės verslumą, norą siekti žinių, formuoti inovacinės veiklos naudos ir

svarbos suvokimą.

„Lietuva turi suformuoti savo, kaip konkurencingos ekonomikos pasaulinėje rinkoje prekės

ženklą, aiškiai duodama suprasti pasauliniam verslui ir investuotojams, kur yra jos ekonomikos

unikalumas ir jėga.“2

2 Tokią bendrą Baltijos šalims rekomendaciją pateikia dr. Christian Ketels ir prof. Michael Porter iš Harvardo

verslo mokyklos, dalyvavę regiono plėtros konferencijoje Taline. Šaltinis: Taikomojo mokslinio tyrimo darbas „Lietuvos ūkio (ekonomikos) raidos įžvalga pagal regionines ir pasaulio tendencijas“ (autorius – VšĮ „Socialinės ir ekonominės plėtros centras“).


2. Pagrindinių MTEP finansavimo ir veiklos rodiklių Lietuvoje ir Europoje palyginimas

2.1. Išlaidų pagal lėšų šaltinius pasiskirstymas šalyse

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Kipras

Lietuva

Bulgarija

Rusija

Lenkija

Kroatija

Latvija

Portugalija

Slovakija

Rumunija

Estija

Didžioji Britanija

Ispanija

Prancūzija

Čekija

Slovėnija

Airija

Belgija

Suomija

Japonija

Išlaidų MTEP dalis, procentais

Verslo sektoriaus lėšos Viešojo sektoriaus lėšos

Užsienio lėšos Aukštojo mokslo sektoriaus lėšos

Pav. 4 Išlaidų MTEP pasiskirstymo pagal šaltinius pavyzdžiai pasaulio šalyse, 2005 m. Surūšiuota pagal išlaidų dalį, kurią sudaro verslo sektoriaus lėšos. (Eurostat)

Kaip matome iš grafiko (Pav. 4), Europoje pagal išlaidų MTEP dalį, kurią sudaro verslo

sektoriaus lėšos, 2005 m. pirmauja Suomija (66,86 proc.) ir Belgija (59,68 proc.). Lietuva pagal šį

rodiklį atsiduria sąrašo apačioje (20,85 proc.). Lėšų iš verslo sektoriaus dalis tarp šalių, esančių šio

reitingo viršuje ir apačioje skiriasi beveik 4 kartus.


0 10 20 30 40 50 60 70 80

Japonija

Belgija

Suomija

Slovėnija

Airija

Latvija

Didžioji Britanija

Prancūzija

Ispanija

Čekija

Estija

Kroatija

Rumunija

Slovakija

Portugalija

Rusija

Lenkija

Lietuva

Kipras

Bulgarija




Pav. 5 Išlaidų MTEP pasiskirstymo pagal šaltinius pavyzdžiai pasaulio šalyse, 2005 m. Surūšiuota pagal išlaidų dalį, kurią sudaro viešojo sektoriaus lėšos. (Eurostat)

Sureitingavus šalis pagal išlaidų MTEP dalies, kurią sudaro viešojo sektoriaus lėšos, dydį (Pav.

5), Lietuva yra viena pirmaujančiųjų (63,11 proc.). Tačiau tos šalys, kurios pirmauja verslo

sektoriaus lėšų dalimi MTEP išlaidoms, šiame reitinge atsiduria sąrašo apačioje (Suomija – 26,33

proc., Belgija – 24,41 proc.). Lėšų iš viešojo sektoriaus dalis tarp šalių, esančių šio reitingo viršuje

ir apačioje skiriasi maždaug 2,5 karto. Galime pastebėti, kad lėšų iš viešojo ir privataus sektoriaus

dalys išlaidose MTEP yra atvirkščiai proporcingi dydžiai.


0 10 20 30 40 50 60 70 80

Japonija

Kroatija

Čekija

Portugalija

Rumunija

Lenkija

Ispanija

Slovakija

Suomija

Slovėnija

Prancūzija

Bulgarija

Rusija

Airija

Lietuva

Kipras

Belgija

Estija

Latvija

Didžioji Britanija




Pav. 6 Išlaidų MTEP pasiskirstymo pagal šaltinius pavyzdžiai pasaulio šalyse, 2005 m. Surūšiuota pagal išlaidų dalį, kurią sudaro lėšos iš užsienio. (Eurostat)

Lyginant šalis pagal išlaidų MTEP dalies, kurią sudaro lėšos iš užsienio, dydį (Pav. 6), Lietuva

yra netoli reitingo viršaus (10,52 proc.), o pirmauja Didžioji Britanija ir kitos Baltijos šalys –

Latvija ir Estija (atitinkamai 19,23; 18,47; 17,06 proc.). Grafiko viršuje ir apačioje esančių Europos

šalių lyginamo rodiklio reikšmės skiriasi daugiau nei 7 kartus.


0 10 20 30 40 50 60 70 80

Suomija

Slovakija

Bulgarija

Rusija

Slovėnija

Estija

Portugalija

Prancūzija

Čekija

Didžioji Britanija

Latvija

Airija

Belgija

Lenkija

Rumunija

Ispanija

Kipras

Kroatija

Lietuva

Japonija




Pav. 7 Išlaidų MTEP pasiskirstymo pagal šaltinius pavyzdžiai pasaulio šalyse, 2005 m. Surūšiuota pagal išlaidų dalį, kurią sudaro aukštojo mokslo sektoriaus lėšos. (Eurostat)

Pagal išlaidų MTEP dalį, kurią sudaro lėšos iš aukštojo mokslo sektoriaus, tarp lyginamų

Europos šalių pirmauja Lietuva (5,66 proc.), Kroatija (4,93 proc.) ir Kipras (4,16). Šio rodiklio

reikšmės tarp Europos šalių, esančių reitingo pradžioje ir pabaigoje, skiriasi daugiau nei 20 kartų.

Galime pastebėti, kad išlaidų MTEP dalys, kurias sudaro lėšos iš viešojo ir verslo sektorių, yra

atvirkščiai proporcingi dydžiai. T.y. šalyse, kuriose didžiąją dalį MTEP išlaidų sudaro lėšos iš

viešojo sektoriaus, verslo sektoriaus lėšų dalis yra maža, ir atvirkščiai.


0

10

20

30

40

50

60

70

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006

Viešojo sektoriaus lėšos Verslo sektoriaus lėšos

Lėšos iš užsienio Aukštojo mokslo sektoriaus lėšos

0

10

20

30

40

50

60

70

Viešojo sektoriauslėšos

Verslo sektoriaus lėšos Lėšos iš užsienio Aukštojo mokslosektoriaus lėšos

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006

Pav. 8 Išlaidų MTEP Lietuvoje dalys (procentais) pagal lėšų šaltinius 2000-2006 m.. (Eurostat)

Iš grafikų (Pav. 8) matyti, kad Lietuvoje didžiausią dalį išlaidų MTEP sudaro lėšos iš viešojo

sektoriaus. Tiesa, šis skaičius turi tendenciją mažėti. Verslo sektoriaus lėšų dalis nuo 37 proc. 2001

m. krito iki 16,7 proc. 2003 m., tačiau po šio nuosmukio kasmet didėjo vidutiniškai 3 proc. Nuo

2003 m. pateikiami duomenys apie lėšas iš aukštojo mokslo sektoriaus. 2003-2006 m. šios lėšos

sudarė apie 5,4 proc. išlaidų MTEP.

Remiantis Eurostat duomenimis, 2000-2005 m. didžiausią išlaidų MTEP dalį Lietuvoje sudarė

viešojo sektoriaus lėšos. Mažesnę – apie 25 proc. – privataus sektoriaus lėšos, o mažiausią – apie 9

proc. – lėšos iš užsienio. Atitinkamai didžiausią dalį išlaidų sudaro viešojo sektoriaus lėšos ir kitose

Baltijos šalyse.


0

0,5

1

1,5

2

2,5

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006

Belgija Vokietija Estija Prancūzija

Latvija Lietuva Rumunija Švedija

Pav. 9 Lėšų MTEP dalis nuo bendrųjų valstybės biudžeto išlaidų. (Eurostat)

2.2. Aukštojo mokslo finansavimas

Pasak universitetų, lėšų aukštajam mokslui iš valstybės biudžeto skiriama per mažai, nors ir

skiriama suma kasmet didėja. LR Valstybės kontrolės duomenimis3 universitetams skirtos lėšos

2002-2005 m. padidėjo 1,5 karto (nuo 450 983 tūkst. Lt iki 695 354 tūkst. Lt). Vidutiniškai

kiekvienais metais finansavimas universitetams didėjo apie 10,8 proc. Universitetų pajamos už

mokamas studijas 2005 m. buvo 122 691,6 tūkst. Lt (14,1 proc. visų pajamų), 2006 m. – 129 235,4

tūkst. Lt (15,2 proc. visų pajamų).

Mokslo ir studijų institucijoms lėšas skiria Lietuvos Respublikos Seimas. Lėšos iš valstybės

biudžeto yra skiriamos mažesnės nei paskaičiuojamos pagal Metodiką4. Universitetams 2005–2007

m. studijoms buvo skirta tik apie pusę pagal Metodiką apskaičiuotų lėšų. Dėl nepakankamo

finansavimo, universitetai yra nepajėgūs plėtoti mokslą, užtikrinti studijų kokybę, gerinti

materialinę bazę, kelti darbuotojų kvalifikaciją. Kuriant naują aukštojo mokslo finansavimo modelį

reikėtų atsižvelgti į ilgalaikio finansavimo strategiją, numatantmaterialinės bazės tobulinimą,

švietimo sistemos darbuotojų darbo užmokesčio didinimą.

3 Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitos „Švietimo sistemos reforma“, 2008-05-

19, Nr. VA- 50-2-104 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio

nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikos patvirtinimo // Valstybės žinios. 2004, Nr. 151-5493


2.3. Darbo užmokesčio didinimo politika

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, pasirinko žinių visuomenės kūrimo kelią.

Studijos, MTEP ir inovacijos sudaro „žinių trikampį“. Tačiau ypač didelę grėsmę šalies mokslui ir

studijoms kelia smukęs mokslininko karjeros prestižas, jaunų tyrėjų ir dėstytojų stygius. Tam

spręsti reikia ilgalaikės paramos mokslo ir studijų plėtrai.

20,00%

10,00%

20,00%

70,00%

2007.07.01 2007.09.01 2008.01.01 2011.12.31

LR Vyriausybės 2006–2008 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2006

m. liepos 18 d. nutarimu Nr. X-767 (Žin., 2006, Nr. 80-3143), 3.6 punkte numatyta didinti aukštųjų

mokyklų dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimus. Pagal tai , 2007m. mokslo ir studijų institucijų

darbuotojų darbo užmokestis buvo didintas 2 kartus: liepos 1d. – 20 porc., rugsėjo 1 d. – mažiausiai

uždirbančių akademinių darbuotojų darbo užmokestis padidintas dar 10 proc.

2008 m. sausio 1 d. dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestis padidintas 20 proc.: 11,3

proc. padidinta bazinė mėnesinė alga ir 8,7 proc. – dėstytojų ir mokslo darbuotojų tarnybinių

atlyginimų koeficientai.

2008 m. gegužės 28 d. priimtas nutarimas dėl mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo

užmokesčio didinimo 2009–2011 metų programos patvirtinimo. Ši programa bus įgyvendinama nuo

2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Jos metu numatyta, kad mokslo ir studijų institucijų

darbuotojų darbo užmokestis kasmet nuo sausio 1 d. bus didinamas vidutiniškai po 20 proc.

Tikimasi, kad šios programos įgyvendinimas leis sudaryti sąlygas gerinti studijų kokybę ir stiprinti

mokslinį šalies potencialą.


LR Valstybės kontrolės duomenimis5, vidutinis dėstytojų atlyginimas didesnis už vidutinį

valstybės sektoriaus tarnautojų atlyginimą, bet dėstytojų atlyginimų diferenciacija labai didelė. Tik

profesorių atlyginimai viršija vidutinį valstybės tarnautojų atlyginimą. Dėstytojų diferenciacija

pagal gaunamus atlyginimus yra daug didesnė nei mokytojų. ŠMM duomenimis, 2006 m.

jaunesniųjų mokslo darbuotojų bruto atlyginimai buvo 948–1265 Lt, lektorių, mokslo darbuotojų,

tyrinėtojų bruto atlyginimai buvo 948–1834 Lt.

Šaltinis: Valstybės audito ataskaita „Švietimo sistemos reforma“Pav. 10 Švietimo ir valstybės darbuotojų algų santykis, Lt.

Šaltinis: B.Kaulakys, Mokslas ir studijos. Faktai, mintys, siūlymai, 2007-10-30.Pav. 11 Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimų Lietuvoje (Lt, iki mokesčių) dinamika.

5 Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitos „Švietimo sistemos

reforma“, 2008-05-19, Nr. VA- 50-2-10


Vidutinis pradedančio dirbti ir daktaro laipsnį turinčio dėstytojo bruto darbo užmokestis buvo

1200 Lt; profesoriaus, vyriausiojo mokslo darbuotojo – nuo 1897 iki 3412 Lt. Tais pačiais metais

vidutinis valstybės sektoriaus tarnautojo bruto atlyginimas buvo 1751 Lt (I ketv.), 2018 Lt (III

ketv.). Tik habilituoto daktaro mokslo laipsnį ir profesoriaus pedagoginį vardą turinčių dėstytojų

baziniai atlyginimai didesni negu vidutinis mėnesinis valstybės tarnautojų darbo užmokestis. Tokių

dėstytojų kolegijose ir universitetuose 2005 – 2006 mokslo metais buvo 7,3 proc.

2.4. Vidutinis mokslininko atlyginimas ES šalyse

3,55

6

6,28

6

3,15

9,17

8

11,7

48

10,4

88

11,6

59 16,2

49

16,6

71

15,8

12

13,8

51

25,6

85

29,0

01

50,8

03

36,2

01

44,6

35

19,6

2

27,7

56 34,9

08

37,9

48

28,0

78

58,9

97

61,3

55

9,17

7

56,0

53

50,8

79

60,7

27

45,0

39

56,0

48

56,1

32

58,4

62 63,8

65

59,1

03

42,5

52

82,7

25

62,4

06 68,8

72

64,1

5

60,1

56

9,77 13

,489

13,7

55 18,2

82

21,0

53

21,5

8

21,5

91 26,2

5

27,0

63

27,6

92

29,6

6

30,8

35

33,3

34

33,8

01

34,1

2

36,6

46

36,9

5

37,9

7

38,8

73

40,1

26

40,3

42

41,8

13

43,6

69

45,2

07

47,1

43

47,5

5

49,6

54

50,5

49

52,7

76

53,3

58

55,9

98

56,2

68

56,7

21

59,5

8

59,9

02

60,5

3

61,9

91

62,3

42

62,7

93

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Bul

garij

a

Rum

unija

Kin

ija

Slo

vaki

ja

Est

ija

Latv

ija

Lenk

ija

Tur

kija

Kro

atija

Ven

grija

Liet

uva

Gra

ikija

Por

tuga

lija

Isla

ndija

Italija

Suo

mija

Ček

ija

Slo

vėni

ja

Ispa

nija

ES

-25

Mal

ta

Nor

vegi

ja

Dan

ija

Indi

ja

Šve

dija

Pra

ncūz

ija

Airi

ja

Kip

ras JK

Vok

ietij

a

Bel

gija

Liks

embu

rgas

Nyd

erla

ndai

Izra

elis

Šve

icar

ija

Aus

trija

Japo

nija

Aus

tral

ija

JAV

Vidutinis metinis atlyginimas, eurais, 2006 Vidutinis metinis atlyginimas, perskaičiavus pagal PGP, eurais, 2006

Pav. 12 Vidutinis metinis tyrėjų atlyginimas (Eurostat)


Pav. 13 Vidutinis metinis mokslininko atlyginimas Europos Sąjungos ir asocijuotose šalyse, pagal lytį bei patirties lygmenį išreikštas perkamosios galios standartais (PGS) (Šaltinis: EK tyrimo „Remuneration of Researchers in the Public and Private Sectors“ ataskaita, 2007).

Kaip matome iš aukščiau pateiktų grafiko ( Pav. 12) ir lentelės (Pav. 13), Lietuvoje mokslininko

atlyginimas, lyginant su kitomis Europos šalimis, buvo gan mažas – 13.851 eurų per metus (2006

m., Eurostat). Kokį atlyginimą skirtingose ES šalyse gauna tyrėjas priklausomai nuo darbo patirties,

matome lentelėje ( Pav. 12). Lietuvoje, kitaip nei daugumoje šalių, moterys, turinčios iki 4 metų

mokslinio darbo patirtį gauna didesnį atlyginimą (7.356 PGS), nei tokį patį darbo stažą turintys

vyrai (6.836 PGS). Didžiausias atlyginimas mokslininkams, turintiems iki 4 metų patirties

mokamas Norvegijoje (49.031 PGS moterims ir 52829 PGS vyrams), mažiausias – Bulgarijoje

(2.045 PGS moterims ir 1.961 PGS vyrams). Didžiausi skirtumai yra tarp atlyginimų mokamų

tyrėjams turintiems didesnę nei 15 metų mokslinio darbo patirtį. Lietuvoje moterims vidutiniškai

per metus teko 11.076 PGS, vyrams – 15.793 PGS. Didžiausi atlyginimai mokslininkams su

didesne nei 15 metų patirtimi mokami Šveicarijoje (104.047 PGS moterims ir 121.714 PGS

vyrams), mažiausi – Bulgarijoje (4.539 PGS moterims ir 4,872 PGS vyrams).


2.5. MTEP darbuotojų (tyrėjų) skaičiaus dinamika

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9B

elgi

ja

Šve

icar

ija

Airi

ja

Isla

ndija

Suo

mija

Šve

dija

Dan

ija

Ola

ndija

Vok

ietij

a

Pra

ncūz

ija

Liuk

sem

burg

as

Slo

vėni

ja

Did

žioj

i

Lenk

ija

Nor

vegi

ja

Est

ija

Liet

uva

Ispa

nija

Kip

ras

Gra

ikija

Ven

grija

Rum

unija

Latv

ija

Mal

ta

Ček

ija

Ital

ija

Aus

trija

Bul

garij

a

Por

tuga

lija

Slo

vaki

ja

Tur

kija

Šaltinis: EurostatPav. 14 Darbo jėgos dalis (procentais), kurią sudaro tyrėjai ir techniniai MTEP darbuotojai, 2006 m.

Lietuvoje tyrėjai ir techniniai MTEP darbuotojai 2006 m. sudarė 4,5 proc. darbo jėgos dalies

(Pav. 14). Vidutiniškai tiek procentų tyrėjai sudaro daugumoje Europos šalių. Didžiausią dalį darbo

jėgos tyrėjai 2006 m. sudarė Belgijoje – 7,7 proc. Kaimyninėje Estijoje šis rodiklis buvo toks pat

kaip ir Lietuvoje – 4,5 proc., Latvijoje mažesnis – 3,7 proc.

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

4,5

5

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006

Šaltinis: EurostatPav. 15 Tyrėjų ir techninių MTEP darbuotojų dalis (procentais) nuo darbo jėgos, Lietuva.

Kaip matome iš grafiko (Pav. 15), tyrėjų ir techninių MTEP darbuotojų dalis nuo darbo jėgos

Lietuvoje 2000–2006 m. padidėjo 1 proc. – nuo 3,5 proc. 2000 m. iki 4,5 proc. 2006 m. ir tuo pačiu

priartėjo prie Europos vidurkio.


2.6. Išlaidų MTEP pasiskirstymo pagal MTEP darbuotojų skaičių (ne)tolygumas tarp

Europos šalių

Išlaidų MTEP pagrindimą pasirinktoje 18 Europos šalių grupėje6 nagrinėjame remiantis MTEP

darbuotojų skaičiumi toje šalyje. Bus skaičiuojamas skirtumas tarp esamų išlaidų MTEP toje šalyje

ir išlaidų, kokios būtų joje, jeigu bendra pasirinktos šalių grupės išlaidų, tenkančių MTEP, suma

būtų padalinta toms šalims tolygiai pagal MTEP darbuotojų skaičių toje šalyje naudojantis formule

(1).

Vi

AiViAiAi D

DIslIslSk , (1)

čia AiSk – skirtumas tarp esamo ir siūlomo finansavimo MTEP šalyje A,

AiIsl – išlaidos MTEP šalyje A,

ViIsl – išlaidų MTEP visose pasirinktoje n šalių grupėje, suma

n

AAiVi LL

1

,

AiD – MTEP darbuotojų skaičius šalyje A,

ViD – MTEP darbuotojų skaičius visoje pasirinktoje n šalių grupėje

n

AAiVi DD

1

,

i=2002, 2003, …2006 – metai.

Jeigu skaičius AiSk įgyja teigiamą reikšmę, tai reiškia, kad išlaidos šalyje A pagal darbuotojų

skaičių yra didesnės nei būtų vidutiniškai pagal darbuotojų skaičių šalių grupėje. Jeigu AiSk įgyja

neigiamą reikšmę – išlaidos MTEP lyginant su vidutinėmis pagal MTEP darbuotojų skaičių šalių

grupėje yra mažesnės. Arba kitaip – jeigu AiSk neigiamas, MTEP darbo jėga šalyje A yra pigesnė

nei vidutiniškai pasirinktoje n šalių grupėje.

6 Belgija, Danija, Estija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Norvegija,

Olandija, Prancūzija, Rumunija, Suomija, Švedija, Vokietija


Ispanija

Lenkija

Graikija

Rumunija

Italija

Latvija

Estija

Islandija

Norvegija

Suomija

Liuksemburgas

Belgija

Danija

Olandija

Švedija

Prancūzija

Vokietija

Lietuva

-10000,00 -5000,00 0,00 5000,00 10000,00 15000,00

Pav. 16 Skirtumas tarp esamų išlaidų MTEP ir bendros išlaidų MTEP pasirinktoje Europos šalių grupėje sumos, paskirstytos šalims tolygiai pagal MTEP darbuotojų skaičių toje šalyje, 2003 m.

Priimant prielaidą, kad daugiau lėšų MTEP turėtų būti skirta tose šalyse, kuriose MTEP

darbuotojų yra daugiau, paskaičiuotas skirtumas tarp realių lėšų MTEP ir, paskirstytų šalių grupėje

pagal MTEP darbuotojų skaičių. Jeigu šis skirtumas gautas neigiamas – tai parodo, kad pagal

MTEP darbuotojų skaičių išlaidos MTEP toje šalyje turėtų būti didesnės, jei skirtumas teigiamas –

MTEP darbo jėga toje šalyje yra brangesnė nei vidutiniškai pasirinktoje 18 šalių grupėje. Jeigu

skirtumas artimas nuliui – išlaidos MTEP yra atitinkamos (artimos vidutinėms šalių grupėje) pagal

MTEP darbuotojų skaičių.

Kaip matome iš grafiko (Pav. 16), MTEP darbo jėga šalių grupėje 2003 m. buvo pigiausia

Ispanijoje ir Lenkijoje, o brangiausia Prancūzijoje ir Vokietijoje. Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse

išlaidos MTEP buvo artimos proporcingai galimoms pagal MTEP darbuotojų skaičių lyginant su

pasirinkta šalių grupe.


3. MTEP finansavimas Lietuvoje

3.1. Mokslinių tyrimų finansavimo sistemos modernizavimas

Svarstydama mokslinių tyrimų finansavimą Lietuvoje, Europos Komisijos CREST ekspertų

grupė nustatė, kad konkurencingam finansavimui numatoma skirti per mažą lėšų dalį, o tai kelia

problemų, susijusių su valdymo galimybėmis ir konkurencija. Apie 90 proc. valstybinių mokslinių

tyrimų institutų biudžetų sudaro bazinio finansavimo lėšos Šios lėšos turėtų būti skirstomos

remiantis bendraisiais rodikliais. Ekspertų grupė susidarė įspūdį, kad šis rodikliais paremtas lėšų

skirstymo principas ne visais atvejais visapusiškai taikomas ir nėra vienintelis kriterijus, pagal kurį

institucijoms paskirstomos lėšos, ir kad, priimant konkrečius sprendimus skirti lėšas, taikomi

neoficialūs ir, atrodytų, neskaidrūs mechanizmai. Reikėtų nustatyti labiau į aplinkybes orientuotų ir

prasmingų rodiklių sistemas. Antra, kadangi bazinio finansavimo dalis yra didelė, o teminėms ir

konkurencingoms programoms skirta dalis maža, Švietimo ir mokslo ministerija neturi pakankamai

galios nustatyti bei įgyvendinti prioritetus, o tai neskatina konkurencijos mokslo visuomenėje.

Santykinis teminių programų trūkumas taip pat reiškia, kad trūksta galimybių finansavimu

skatinti elgesio pokyčius, pvz., daugiau arba įvairesnių ryšių mokslo sistemoje (pvz., tinklų

programomis) arba mokslo ir pramonės ryšių. Šiuo atžvilgiu svarbių pokyčių atneš Integruotų

mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimas. Konceptualus sprendimas sukurti Mokslinių

tyrimų tarybą, kuri paskirstytų pagrindines mokslinių tyrimų lėšas pagal daugelyje ES valstybių

taikomą modelį, iš pagrindų pakeistų Lietuvos finansavimo struktūras ir principus. Tokia įstaiga

galėtų duoti puikių rezultatų ir padidinti sistemos konkurencingumą, skaidrumą bei atskaitingumą,

taip pat galbūt sudarytų tinkamas sąlygas įgyvendinti programas, skatinančias elgesio pokyčius

sistemoje7.

Valstybės biudžeto asignavimai MTEP

Didžiausią dalį išlaidų MTEP Lietuvoje sudaro valstybės biudžeto tiesioginių asignavimų lėšos MTEP.

7 Atviro koordinavimo metodo (AKM) mišriosios politikos ekspertų grupės įvertinimo ataskaita, 2007 m. birželis

2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005m. 2006m.


0

20000

40000

60000

80000

100000

120000

140000

160000

180000

2002 2003 2004 2005 2006

Iš viso valstybės institutai Iš viso institutai prie universitetų Iš viso universitetai

Pav. 17 Valstybės biudžeto tiesioginiai asignavimai MTEP (tūkst. Lt)

-20,00%

-10,00%

0,00%

10,00%

20,00%

30,00%

40,00%

50,00%

2003 2004 2005 2006


Pav. 18 Valstybės biudžeto tiesioginių asignavimų MTEP metinis prieauglis (procentais)

Didžiausios valstybės biudžeto tiesioginių asignavimų MTEP sumos tenka universitetams,

mažesnės – valstybės institutams, o mažiausios – universitetų mokslo institutams. Šių lėšų metinis

prieauglis 2002-2006 m. kasmet buvo teigiamas universitetams. Galima manyti, kad universitetai,

lyginant su kitomis institucijų grupėmis, kasmet vis geriau vykdė mokslinę veiklą, todėl ir didėjo

valstybės skiriamų lėšų sumos. Išsiskiria universitetų mokslo institutų lėšų MTEP, gautų iš

valstybės biudžeto metinis prieauglis 2004 ir 2005 m.


3.2. MTEP finansavimo tipai Lietuvoje

Lietuvoje egzistuoja trys valstybės biudžeto asignavimų MTEP paskirstymo mokslo ir studijų

institucijoms būdai: 1) bazinis finansavimas; 2) finansavimas pagal mokslinės veiklos rezultatus; 3)

konkursinis finansavimas. Be šių MTEP finansavimo būdų lėšos mokslui iš valstybės biudžeto yra

skiriamos pagal specialiąsias finansavimo programas.

3.2.1. Bazinis finansavimas

Bazinis finansavimas iki šiol buvo vyraujantis būdas skirstyti valstybės biudžeto asignavimus

mokslo ir studijų institucijoms. 2004 m. spalio 11 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr.1272 patvirtintos

Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikos

19 punkte nustatoma, kad: „Einamiesiems metams atitinkamoms mokslo ir studijų institucijoms

numatytos lėšų administravimui ir ūkiui, kultūros vertybėms prižiūrėti sumos, taip pat 80 proc.

einamiesiems metams atitinkamoms mokslo ir studijų institucijoms mokslui ir menui numatytų lėšų

sumos, rengiant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, tarp mokslo ir studijų institucijų neperskirstoma ir

numatoma šioms institucijoms ateinantiesiems metams (jeigu valstybės biudžeto sudarymą

reglamentuojantys teisės aktai nenustato ko kita).“ (Žin., 2006, Nr. 108-4114). Vadovaujantis

metodika, 49–50 proc. lėšų numatoma skirti studijų veiklai, 29–30 proc. – moksliniams tyrimams ir

meninei veiklai, 20 proc. – administravimui, 1 proc. – kultūros vertybėms išsaugoti. Baziniam

finansavimui būdinga, kad valstybės biudžeto asignavimai MTEP (80 proc. visų asignavimų MTEP

be konkursinio finansavimo) kiekvienais metais tarp mokslo ir studijų institucijų paskirstomi pagal

tą pačią proporciją, jų dydį įtakoja studentų ir mokslo darbuotojų skaičius kiekvienoje mokslo ir

studijų institucijoje. Valstybiniai universitetai turi autonomiją spręsdami kaip panaudoti valstybės

skiriamas lėšas.

Trūkstant lėšų studijų procesui užtikrinti ir mokslinei veiklai organizuoti, universitetai išnaudoja

galimybę pritraukti daugiau studentų, mokančių už studijas. Dėl to sustiprėja aukštųjų mokyklų

orientacija į studijų procesą ir sumenkėja dėmesys moksliniams tyrimams, nuo kurių tiesiogiai

priklauso ir studijų kokybė. Esant tokioms sąlygoms moksliniams tyrimams universitetuose vis

labiau trūksta lėšų. Valstybės politikos siekis didinti mokslinių tyrimų konkurencingumą yra

sunkiai įgyvendinamas, kai tikimasi vis geresnių rezultatų moksle, o institucijose moksliniams

tyrimams skiriama vis mažiau lėšų.


Analizuojant Lietuvos universitetų biudžetus, galima pastebėti, kad tiesioginis valstybės bazinis

finansavimas nemažai daliai universitetų sudaro nedaugiau kaip pusę visų disponuojamų finansinių

išteklių.

3.2.2. Finansavimas pagal mokslinės veiklos rezultatus

Finansavimas pagal mokslinės veiklos rezultatus yra įtvirtintas Valstybės biudžeto lėšų poreikio

nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikoje (žr. 18 punktą), tačiau šiuo būdu

perskirstoma tik 20 proc. valstybės biudžeto asignavimų MTEP, neskaičiuojant konkursinio

finansavimo. Lėšos MTEP paskirstomos atsižvelgiant į trijų paskutinių metų, ėjusių prieš

einamuosius metus, mokslinę ir meninę produkciją, įvertintą vadovaujantis Mokslo ir studijų

institucijų mokslinės produkcijos formaliojo vertinimo metodika (Žin., 2006, Nr. 50-1836), taip pat

į lėšų, gautų dalyvaujant tarptautinių mokslo programų projektuose, sumas ir lėšų, gautų vykdant

ūkio subjektų užsakymus, sumas.

Pagal šiuo metu galiojančią metodiką 30 proc. numatytos lėšų mokslui ir menui skatinti skirti

sumos skiriama humanitarinių ir socialinių mokslų srityse, o kiti 70 proc. – fizinių, biomedicinos ir

technologijų mokslų srityse. Šios sumos mokslų srityse už skirtingus pasiekimus dalijamos

skirtingai. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse 3 proc. lėšų paskirstoma proporcingai lėšų,

gautų dalyvaujant tarptautinių humanitarinių ir socialinių mokslų programų projektuose, sumoms, 5

proc. paskirstomi proporcingai pagal lėšas, gautas už ūkio subjektų užsakymų vykdymą, 92 proc.

skirstomi tolygiai pagal išleistos mokslo ir meninės produkcijos kiekius. Iš jų 87,3 proc. pagal

mokslinę produkciją, 12,7 proc. – pagal meninę produkciją. Fizinių, biomedicinos ir technologijų

mokslų srityse 12 proc. lėšų paskirstoma proporcingai pagal lėšų, 15 proc. lėšų paskirstomos pagal

lėšų sumas, gautas vykdant ūkio subjektų užsakymus, 73 proc. valstybės biudžeto lėšų paskirstomi

pagal išleistos mokslo produkcijos kiekius. Žemiau pateikiama grafinė valstybės biudžeto asignavimų MTEP

paskirstymo mokslo ir studijų institucijoms schema.

Iki 2007 m. rugsėjo 11 d. priimto nutarimo dėl metodikos pakeitimo, lėšų mokslui ir menui

skirti suma buvo skirstoma tokiomis dalimis: 24 proc. sumos skirta humanitarinių ir mokslų srityse,

o 76 proc. – fizinių, biomedicinos ir technologijų mokslų srityse. Toliau šiose dviejose grupėse lėšų

skirstymas pagal mokslo ir meno veiklos rezultatus buvo toks pat, kaip ir pagal šiuo metu taikomą

metodiką.


Pav. 19 Valstybės biudžeto tiesioginių asignavimų MTEP paskirstymo pagal 2006 m.valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką schema.

3.2.2.1. Lėšos MTEP už ūkio subjektų užsakymų vykdymą

Didžiausią nebiudžetinių pajamų dalį už mokslinę veiklą mokslo ir studijų institucijos gauna

vykdydami ūkiskaitines mokslinių tyrimų, projektavimo ar net vienetinės gamybos sutartis su


įmonėmis, kitomis institucijomis, lėšas gauna iš tarptautinių mokslo programų. Mokslinė veikla į

universitetus pritraukia didžiąją dalį nebazinio finansavimo lėšų. Mokslo ir studijų institucijos,

kurios pagal tokius mokslinės veiklos rodiklius, kaip publikacijų ar monografijų skaičius,

efektyviau vykdo mokslinę veiklą, pritraukia didesnę dalį papildomo finansavimo.

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

18000

2002 2003 2004 2005 2006


Pav. 20 Lėšos MTEP, gautos vykdant ūkio subjektų užsakymus (tūkst. Lt)

-40,00%

-30,00%

-20,00%

-10,00%

0,00%

10,00%

20,00%

30,00%

40,00%

50,00%

2003 2004 2005 2006


Pav. 21 Lėšų MTEP, gautų vykdant ūkio subjektų užsakymus, metinis prieauglis (procentais).

2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005m. 2006m.


Kaip matome iš grafikų (Pav. 20), daugiausia lėšų už ūkio subjektų užsakymų vykdymą 2002-

2006 m. gavo valstybės institutai ir universitetai. Institutų prie universitetų lėšos, lyginant su šių

institucijų grupių lėšomis, atrodo kukliai. Be to, universitetų mokslo institutai turėjo netgi neigiamą

šių lėšų metinį prieauglį 2003 m., tačiau 2005 m. išsiskyrė didžiausiu prieaugliu.

3.2.2.2. Tarptautinių mokslo programų lėšos

Dar vienas lėšų MTEP šaltinis – tarptautinės mokslo programos. Lietuvos mokslo ir studijų

institucijos aktyviai dalyvauja šiose programose ir lėšos, gautos MTEP už dalyvavimą programose

kasmet didėja.

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

2002 2003 2004 2005 2006


Pav. 22 Lėšos, gautos už dalyvavimą tarptautinėse mokslo programose (tūkst. Lt)

2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005m. 2006m.


-60,00%

-40,00%

-20,00%

0,00%

20,00%

40,00%

60,00%

80,00%

100,00%

2003 2004 2005 2006


Pav. 23 Lėšų, gautų už dalyvavimą tarptautiniuose mokslo projektuose, metinis prieauglis.

Kaip matome iš aukščiau pateiktų grafikų, daugiausia lėšų už dalyvavimą tarptautinėse mokslo

programose 2002 ir 2004-2006 m. teko universitetams. Išskyrus neigiamą šių lėšų prieauglį 2003

m., kitais metais prieauglis universitetuose buvo teigiamas ir kasmet vis didesnis (2004 m. – 26,71

proc., 2006 m.– 55,77 proc.). Universitetų mokslo institutuose labai didelis tarptautinių mokslo

programų lėšų prieauglis buvo 2004 m. – 78,32 proc., tačiau nuo kitų metų, nors ir palyginti

nedidele dalimi – apie 12 proc., šis prieauglis buvo neigiamas. Valstybės institutuose išsiskiria

didelis (78,05 proc.) tarptautinių projektų lėšų prieauglis nuo 4873,6 tūkst. Lt 2002 m. iki 8677,4

tūkst. Lt 2003 m. Eliminuojant šį šuolį matome, kad valstybės institutuose tarptautinių mokslo

programų lėšos didėjo kasmet. Atsižvelgiant į tai, kad lėšos už dalyvavimą tarptautinėse

programose gaunamos didžiulės tarptautinės konkurencijos sąlygomis, pasiekti rezultatai

santykinai neblogi.

3.2.2.3. Autorių indėlis į išleistą mokslinę produkciją

Vertinant mokslinę produkciją (išskyrus ISI (Institute for Scientific Information) straipsnius),

institucijoms skiriami taškai (balai), kurie skaičiuojami pagal formulę

Balai = indėlis · K · mato vienetas,

kur K – koeficientas, kurio dydis priklauso nuo produkcijos rūšies ir produkcijos publikavimo

vietos, mato vienetas – priklausomai nuo publikacijos rūšies – vienetai arba autorinių lankų

skaičius, indėlis – institucijos autorių indėlis į išleistą mokslo produkciją (gaunamas skaičiuojant

santykį A

IA

N

N, kur NIA – institucijos autorių skaičius, NA – šios produkcijos visų autorių skaičius).


Vertinant ISI straipsnius, taškai skiriami papildomai atsižvelgiant į cituojamumą, prieskyrų

skaičių ir kt. Dėl metodikos pakeitimų, taškų, skiriamų už ISI straipsnius skaičius kasmet augo ypač

dideliu greičiu.

Mokslinės produkcijos vertinimo metodikoje kasmet daromi pakeitimai: nusprendžiama skirti

didesnį koeficientą už vienos ar kitos rūšies mokslinės produkcijos vienetus. Pavyzdžiui, 2003 m.

už tarptautiniu mastu pripažintų leidyklų išleistos monografijos fizinių, biomedicinos ir

technologijų (toliau – FBT) mokslų srityje 1 autorinį lanką buvo skiriamas koeficientas 5, o nuo

2005 m. už tokį patį kiekį skirtas koeficientas 10 kartų didesnis. Taigi prieš tai neatlikus atitinkamų

perskaičiavimų negalima nagrinėti išleidžiamos mokslinės produkcijos kiekio, išreikšto taškais,

dinamikos. Dėl šios priežasties pasirinkta apžvelgti autorių indėlio į išleistą mokslinę produkciją

dinamiką, kadangi rodiklio skaičiavimas nekito.

Institucijos autorių indėliui skaičiuoti naudoti 2003–2006 m. duomenys, surinkti mokslo ir

studijų institucijų mokslinės, meninės ir su jomis susijusios kitos veiklos ataskaitos 4.11, 4.12.1 ir

4.12.2 punktais.

Pažymima, kad indėlio tarp skirtingų mokslo sričių grupių nelyginsime, nes kiekviena mokslo

sričių grupė turi savo specifiką. Be to, 2003 m. autorių indėlis humanitarinių ir socialinių (toliau –

HS) mokslų grupėje buvo skaičiuojamas kitaip ir tų metų duomenys į dinamikos analizę

neįtraukiami.

0,00

5,00

10,00

15,00

20,00

25,00

30,00

35,00

2003 2004 2005 2006

Institutai Universitetų institutai Valstybės mokslo įstaigos Universitetai

Pav. 24 Autorių indėlio į monografijas, išleistas FBT mokslų sričių grupėje dinamika mokslo ir studijų institucijose 2003-2006 m.


0,00

500,00

1000,00

1500,00

2000,00

2500,00

3000,00

3500,00

4000,00

2003 2004 2005 2006

Institutai Universitetų institutai Valstybės mokslo įstaigos Universitetai

Pav. 25 Autorių indėlio į straipsnius (ISI ir kitus), išleistus FBT mokslų sričių grupėje dinamika mokslo ir studijų institucijose 2003-2006 m.

Kaip matome iš aukščiau pateiktų grafikų (Pav. 24, Pav. 25), didžiausias indėlis į produkciją

išleistą FBT mokslų sričių grupėje buvo universitetuose. Indėlis už išleistas monografijas FBT

grupėje stebimu laikotarpiu valstybės mokslo įstaigose buvo lygus nuliui.

-40,00%

-30,00%

-20,00%

-10,00%

0,00%

10,00%

20,00%

30,00%

Institutai Universitetų institutai Valstybės moksloįstaigos

Universitetai

2004 2005 2006

Pav. 26 Mokslo ir studijų institucijų autorių indėlio į išleistą mokslinę ir meninę produkciją metinis prieauglis FBT mokslų srityse 2003-2006 m.


2003

Monografijos; 34,37

Straipsniai ISI; 473,27

Straipsniai kiti; 3815,45

2004

Monografijos; 46,51



2005

Monografijos; 39,89



2006

Monografijos; 46,92



Pav. 27 Autorių indėlis FBT mokslų grupėje visose valstybinėse mokslo ir studijų institucijose 2003-2006 m.


2003

Monografijos; 10,50



2004

Monografijos; 6,94



2005

Monografijos; 8,70



2006

Monografijos; 8,68



Pav. 28 Autorių indėlis FBT mokslų grupėje valstybės mokslo institutuose 2003-2006 m.


2003

Monografijos; 5,27



2004

Monografijos; 8,02



2005

Monografijos; 10,44



2006

Monografijos; 14,76



Pav. 29 Autorių indėlis FBT mokslų grupėje universitetų mokslo institutuose 2003-2006 m.


2003

Monografijos; 0,00



2004

Monografijos; 0,00



2005

Monografijos; 0,00



2006

Monografijos; 0,00



Pav. 30 Autorių indėlis FBT mokslų grupėje valstybės mokslo įstaigose.

2003-2006 m. valstybės mokslo įstaigose autorių indėlis už monografijas buvo lygus nuliui.

Tiesa, valstybės mokslo įstaigose tuo laikotarpiu buvo išleistos vos kelios monografijos HS mokslų

grupėje.


2003

Monografijos; 18,60



2004

Monografijos; 31,55



2005

Monografijos; 20,75



2006

Monografijos; 23,47



Pav. 31 Autorių indėlis FBT mokslų grupėje universitetuose.

Apžvelgus autorių indėlio dinamiką mokslo ir studijų institucijų grupėse FBT mokslų grupėje

pagal publikacijų rūšis, akivaizdu, kad lyginant su autorių indėliu už mokslo monografijas8 ir ISI

straipsnius9, didžiausią indėlį institucijos turi už kitus straipsnius10.

8 Mokslo ir studijų institucijų mokslinės, meninės ir su jomis susijusios kitos veiklos ataskaitos 4.11 skiltis –

mokslo monografijos.9 Mokslo ir studijų institucijų mokslinės, meninės ir su jomis susijusios kitos veiklos ataskaitos 4.12.1 skiltis –

mokslo straipsniai recenzuojamuose moksliniuose periodiniuose leidiniuose, įrašytuose į Mokslinės informacijos


0,00

10,00

20,00

30,00

40,00

50,00

60,00

70,00

80,00


Universitetai

2004 2005 2006

Pav. 32 Autorių indėlio į monografijas, išleistas HS mokslų sričių grupėje dinamika mokslo ir studijų institucijose 2004-2006 m.

0,00

1000,00

2000,00

3000,00

4000,00

5000,00

6000,00


Universitetai

2004 2005 2006

Pav. 33 Autorių indėlio į straipsnius (ISI ir kitus), išleistas HS mokslų sričių grupėje dinamika mokslo ir studijų institucijose 2004-2006 m.

instituto (ISI – Institute of Scientific Information) bazės Mokslo citavimo indeksų (SCI – Science Citation Index) pagrindinių leidinių sąrašą (Master Journal List), kurie ekspertizės metu yra įtraukti į ISI WOS duomenų bazę.

10 Mokslo ir studijų institucijų mokslinės, meninės ir su jomis susijusios kitos veiklos ataskaitos 4.12.2 skiltis –Mokslo publikacijos kituose recenzuojamuose periodiniuose mokslo leidiniuose.


-60,00%

-40,00%

-20,00%

0,00%

20,00%

40,00%

60,00%


Universitetai

2005 2006

Pav. 34 Valstybinių mokslo ir studijų institucijų autorių indėlio į išleistą mokslinę ir meninę produkciją metinis prieauglis HS mokslų srityse.

2004

Monografijos; 110,31



2005

Monografijos; 113,60




2006

Monografijos; 98,56



Pav. 35 Autorių indėlis HS mokslų grupėje visose valstybinėse mokslo ir studijų institucijose 2004-2006 m.

2004

Monografijos; 35,70



2005

Monografijos; 42,73




2006

Monografijos; 24,00



Pav. 36 Autorių indėlis HS mokslų grupėje valstybės mokslo institutuose 2004-2006 m.


2004

Monografijos; 1,50



2005

Monografijos; 1,50



2006

Monografijos; 1,00



Pav. 37 Autorių indėlis HS mokslų grupėje universitetų mokslo institutuose 2004-2006 m.


2005

Monografijos; 2,40



2006

Monografijos; 1,00



Pav. 38 Autorių indėlis HS mokslų grupėje visose valstybės mokslo įstaigose 2004-2006 m.

2005 m. valstybės mokslo įstaigose nebuvo išleista monografijų ir ISI straipsnių. Už kitus

straipsnius visų valstybės mokslo įstaigų indėlių suma buvo 41,25.


2004

Monografijos; 73,11



2005

Monografijos; 66,97



2006

Monografijos; 72,56



Pav. 39 Autorių indėlis HS mokslų grupėje universitetuose 2004-2006 m.

Akivaizdu, kad kaip ir FBT mokslų grupėje, HS mokslų grupėje didžiausią indėlį institucijos

turi už kitus straipsnius (lyginant su indėliu į išleistas monografijas ir indėliu į ISI straipsnius).

Taip pat matome, kad 2006 m. indėlio prieauglis buvo neigiamas visose mokslo ir studijų

institucijų grupėse. Tačiau turint tik 3 stebėjimų laiko eilutes negalime nustatyti indėlio dinamikos

tendencijų.


3.2.2.4. Išlaidų MTEP ir tyrėjų etatų skaičiaus dinamika mokslų srityse

0

20000

40000

60000

80000

100000

120000

140000

160000

180000

H S F B T

2002

2003

2004

2005

2006

Pav. 40 Išlaidos MTEP skirtingose mokslų srityse (tūkst. Lt)

B

B

B

B

B

B

F

F

F

F

F

F

H

H

H

H

H

H

S

S

S

S

S

S

T

T

T

T

T

T

0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000 8000 9000 10000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

Pav. 41 Tyrėjų etatų skaičius skirtingose mokslų srityse 2001-2006 m.

Didesnių tyrėjų etatų skaičiaus skirtingose mokslų srityse proporcijų pasikeitimų 2001-2006 m.

nepastebima. Bendras etatų skaičius didėjo nuo 6116,21 etato 2001 iki 9085,38 etato 2003 m. 2004

m. sumažėjo iki 7968,4 ir kasmetinis didėjimas buvo palyginti nedidelis (258,44 etato 2005 m.,

114,33 etato 2006 m.).


3.2.2.5. Finansavimo pasiskirstymo tarp institucijų pagal tyrėjų etatų skaičių

(ne)tolygumas

Pagal formulę (2) paskaičiavus skirtumus tarp institucijai tenkančių valstybės biudžeto

tiesioginių asignavimų MTEP ir lėšų, kurių dydis tiesiogiai priklausytų nuo tyrėjų etatų skaičiaus,

įvertinsime, kuriose institucijose tyrėjo etato kaina yra per maža arba per didelė.

Vi

AiViAiAi Et

EtLLSk , (2)

čia AiSk – skirtumas tarp esamo ir siūlomo finansavimo MTEP institucijoje A,

AiL – valstybės biudžeto tiesioginių asignavimų lėšos, skirtos MTEP institucijoje A,

ViL – valstybės biudžeto tiesioginių asignavimų lėšų, skirtų MTEP pasirinktoje n institucijų

grupėje, suma

n

AAiVi LL

1

,

AiEt – tyrėjų etatų skaičius institucijoje A,

ViEt – tyrėjų skaičius visoje pasirinktų institucijų grupėje

n

AAiVi EtEt

1

,

i=2002, 2003, …2006 – metai.


VU

KU

KTU

ŠU

KMU

VDA

VGTU

MRU Teismo medicinos institutas

LŽŪU

MRU Teismo medicinos institutas

VDU

LKKA

KTU Maisto institutas

Geologijos ir geografijos institutas

LŽŪU Vandens ūkio institutas

LKA

Fizikos institutas

Kultūros, filosofijos ir meno institutas

Lietuvių kalbos institutas

KTU Architektūros ir statybos institutas

VU Ekologijos institutas

LMA

KTU Fizikinės elektronikos institutas

KMU Endokrinologijos institutas

VGTU Termoizoliacijos institutas

KMU Biomedicininių tyrimų institutas

Lietuvos miškų institutas

VU Imunologijos institutas

KMU Kardiologijos institutas

Socialinių tyrimų institutas

Lietuvos istorijos institutas

Matematikos ir informatikos institutas

LŽŪU Žemės ūkio inžinerijos institutas

Biochemijos institutas

Botanikos institutas

VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas

KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas

LVA Veterinarijos institutas

Biotechnologijos institutas

Chemijos institutas

Lietuvos žemdirbystės institutas

Puslaidininkių fizikos institutas

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas

VU Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas

Lietuvos energetikos institutas

LVA

VU Onkologijos institutas

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

VPU

LVA Gyvulininkystės institutas

-15000 -10000 -5000 0 5000 10000 15000

Pav. 42 Skirtumai tarp mokslo ir studijų institucijų gaunamų valstybės biudžeto lėšų MTEP ir lėšų, kurios joms būtų skiriamos bendrą valstybės biudžeto tiesioginių asignavimų MTEP sumą paskirsčius tolygiai pagal turimus tyrėjų etatų kiekius, 2006 m.


3.2.3. Konkursinis finansavimas

Dar vienas finansavimo būdas, kuriuo Lietuvoje yra paskirstomos lėšos MTEP, yra konkursinis

finansavimas. Kaip pažymima ekspertų atliktoje studijoje „Vieningas programinis konkursinis

MTEP finansavimo modelis“ (UAB EuroParama ir The CIRCA Group Europe Ltd., 2007 m.

balandžio mėn.), „programinio konkursinio MTEP finansavimo modelis apibrėžia vieningą

valstybės paramos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms sistemą,

užtikrinančią:

Ilgalaikį Lietuvos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų sistemos (toliau –

Sistema) tvarumą bei reikiamą kompetencijų spektrą;

Aukščiausio pasaulinio lygio kompetencijas nusistatytose srityse;

Lietuvos įmonių tarptautinio konkurencingumo, paremto inovacijomis, pagrindą;

Aukštųjų technologijų sektoriaus plėtrą.

Programinio konkursinio konkursinio finansavimo tikslai turi apimti tiek fundamentinių

mokslinių tyrimų plėtrai, tiek ir taikomiesiems moksliniams tyrimams keliamus reikalavimus ir

koreliuoti tarpusavyje norint kad būtų pasiektas reikiamas valstybinio finansavimo moksliniams

tyrimams poveikis t.y. būtų užtikrintas ilgalaikis Lietuvos mokslinių tyrimų, eksperimentinės

plėtros ir inovacijų sistemos tvarumas bei reikiamas kompetencijų spektras, aukščiausio pasaulinio

lygio kompetencijos prioritetinėmis pripažintose srityse, aukštųjų technologijų sektoriaus ilgalaikė

plėtra.“ (Europarama, The CIRCA Group Europe Ltd., 2007).

Konkursinis MTEP finansavimas Lietuvoje iki šiol buvo įgyvendinamas iš valstybės biudžeto

skiriant asignavimus Valstybiniam mokslo ir studijų fondui, kuris finansuodavo pavienių

mokslininkų arba mokslininkų grupių parengtus mokslinių tyrimų projektus. Lyginant su kitais

valstybės biudžeto asignavimais MTEP, per Valstybinį mokslo ir studijų fondą perskirstyta lėšų

MTEP dalis būdavo nedidelė. Konkursinio finansavimo dalį valstybės biudžeto asignavimuose

MTEP 2004, 2005 ir 2006 m. galime apskaičiuoti:

%100*2004

20042004 A

VK , (3)

%100*2005

20052004 A

VK , (4)

%100*2006

20062004 A

VK . (5)


Čia 2004V , 2005V , 2006V – Valstybės mokslo ir studijų fondo asignavimai; 200620052004 ,, AAA –

biudžeto asignavimai MTEP; 2004K , 2005K , 2006K – konkursinio finansavimo procentinė dalis tarp

visų valstybės biudžeto asignavimų MTEP.

Apskaičiuojame:

%7,11%100*6,310713/365002004 K ,

%2,12%100*5,341373/417002005 K ,

%1,12%100*2,368930/447002006 K .

Taigi konkursinio finansavimo dalis bendruose valstybės biudžeto asignavimuose MTEP 2004–

2006 m. beveik nekito ir sudarė vidutiniškai 12 proc.

Pagal 2007–2013 metų finansavimo programą planuojant per valstybės biudžetą skirstyti

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, nuo 2008 metų kasmet numatyta MTEP skirti 184365

tūkst. Lt11. Kadangi struktūrinių fondų lėšos taip pat bus skirstomos konkurso būdu atrenkant

geriausius mokslinių tyrimų, mokslinės veiklos organizavimo projektus, konkursinio finansavimo

dalis bendruose valstybės biudžeto asignavimuose MTEP bus žymiai didesnė nei ankstesniais

metais. Kartu su Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalinėmis finansavimo lėšomis 2008

metų valstybės biudžete konkursinio finansavimo dalis sudaro:

%34%100*735049/)65374184365(%100*2008

200820082008

A

VSK .

Konkursinis MTEP finansavimas, lyginant su baziniu finansavimu ir finansavimu pagal

mokslinės veiklos rezultatus, pasižymi privalumais: 1) skirtingai nei bazinis finansavimas ir

finansavimas pagal mokslinės veiklos rezultatus, konkursinis MTEP finansavimas sudaro

galimybes įvertinti preliminarias mokslinės produkcijos sukūrimo sąnaudas, nes konkursiniam

finansavimui pateikiamų mokslinių tyrimų projektų veiklų sąnaudos turi būti suplanuotos ir

pagrįstos; 2) skirstant valstybės biudžeto asignavimus MTEP konkursiniu būdu, mokslininkai yra

skatinami atsakingiau planuoti savo mokslinę veiklą, bendradarbiauti ir tuo pačiu konkuruoti

tarpusavyje, o tai lemia aukštesnę mokslinių tyrimų kokybę; 3) finansavimas pagal mokslinės

veiklos rezultatus yra motyvuojantis veiksnys mokslo ir studijų institucijoms siekti didesnės

mokslinės produkcijos kiekybės (nes mokslo ir studijų institucijos, veikiant šiai finansavimo

sistemai, gali tikėtis didesnio finansavimo tuomet, jei jose dirbantys mokslininkai paskelbia daugiau

mokslinių publikacijų ir pan.), o tinkamai organizuotas konkursinis finansavimas motyvuoja pačius

11 Nacionalinėje bendrojoje strategijoje (2007 m., kovo 30 d., psl. .58) nustatyta, kad MTEP

tenkančios vidutinės metinės išlaidos (nacionalinės ir ES struktūrinių fondų) 2007 – 2013 metų laikotarpiui yra 53439 tūkst. eurų arba 184365 tūkst. Lt.


mokslininkus siekti aukštesnės mokslinių tyrimų kokybės (nes finansuojami tik kokybiški

mokslinių tyrimų projektai). Siekiant užtikrinti, kad konkursinio finansavimo didinimas turėtų

teigiamą poveikį mokslinių tyrimų kokybei, būtina tobulinti konkursinio finansavimo – viešųjų

pirkimų, projektų vertinimo ir atrankos, projektų įgyvendinimo stebėsenos ir kt. – procedūras.

Atsižvelgiant į pateiktus konkursinio MTEP finansavimo privalumus, tikslinga ateityje

palaipsniui didinti konkursinio finansavimo dalį bendruose valstybės biudžeto asignavimuose

MTEP, atitinkamai mažinant bazinio finansavimo dalį.

3.3. Valstybės biudžeto asignavimų MTEP didinimo poreikio analizė

Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje (Žin., 2005, Nr.139-5019)

numatyta, kad 2010 m. viešojo sektoriaus išlaidos MTEP sudarys 1 proc. BVP. Vienas iš šioje

ataskaitoje sprendžiamų uždavinių ir yra apskaičiuoti, kiek reikėtų padidinti valstybės biudžeto

asignavimus MTEP, kad šis Lietuvos įsipareigojimas, įgyvendinant Lisabonos strategiją, būtų realizuotas.

Prognozuodami BVP pokyčius, ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimą mokslo projektams

finansuoti, kitas viešojo sektoriaus investicijas į MTEP, galime apskaičiuoti poreikį padidinti

MTEP finansavimą 2009 ir 2010 metų valstybės biudžetuose pagal šias formules:

200920082009200920092009

2009 %100DAKS

BtX

, (6)

201020082010201020102010

2010 %100DAKS

BtX

. (7)

Čia 20102009 , XX – papildomi valstybės biudžeto asignavimai 2009, 2010 m.; 20102009 ,tt – viešojo

sektoriaus investicijų į MTEP siekiniai 2009, 2010 metams (proc. nuo BVP),

.1.,85,0 20102009 proctproct ; 20102009 ,SS – numatomos ES struktūrinių fondų lėšos; 20102009 , KK –

kitos viešojo sektoriaus lėšos (tarptautinių programų, savivaldybių biudžetų ir kt.); 2008A – 2008 m.

valstybės biudžeto asignavimai MTEP; 20102009 , BB – prognozuojamas BVP dydis 2009, 2010 m.;

2009D , 2010D – skirtumas tarp biudžeto asignavimų MTEP ir viešojo sektoriaus išlaidų MTEP.

Apskaičiuojant valstybės biudžeto asignavimų poreikį 2009, 2010 metams, reikia atsižvelgti į

numatomas ES struktūrinių fondų lėšas, taip pat į kitas užsienio, aukštojo mokslo ir ne pelno

sektoriaus investicijas į MTEP.


BVP prognozes teikia Finansų ministerija, S struktūrinių fondų lėšų paskirstymas MTEP 2007–

2013 m. yra numatytas ŠMM planuose. Viešojo sektoriaus investicijų į MTEP siekinys 2009

metams gali būti apskaičiuotas

220082010

20082009

tttt

, kai .7,02008 proct

Valstybės asignavimai MTEP 2008 m. biudžete gali būti apskaičiuoti, remiantis LR valstybės

biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodika (LRV

nutarimas Nr. 1272). Kitas investicijas į MTEP numatyti yra sudėtingiau, tačiau jas galima

prognozuoti atsižvelgiant į ankstesnių metų tendencijas.

Dydžiai 2009D , 2010D gali būti apskaičiuoti įvertinus ankstesnių metų skirtumų tarp biudžeto

asignavimų MTEP ir deklaruojamų išlaidų MTEP mokslo ir studijų institucijų statistinėse

ataskaitose tendencijas:

200420042004 MAD , (8)

200520052005 MAD , (9)

200620062006 MAD . (10)

Čia 200620052004 ,, AAA – biudžeto asignavimai MTEP, 200620052004 ,, MMM – mokslo ir studijų

institucijų išlaidos MTEP atitinkamais metais.

Apskaičiuojame skirtumus (tūkst. Lt):

6,463132644006,3107132004 D ,

5,498732915005,3413732005 D ,

2,592303097002,3689302006 D .

Kodėl taip skiriasi valstybės biudžeto asignavimai MTEP nuo išlaidų MTEP, kurias mokslo ir

studijų institucijos deklaruoja Statistikos departamentui pateikiamose ataskaitose? Galima kelti

prielaidą, kad universitetai valstybės biudžeto asignavimus, numatytus MTEP, panaudoja studijų

tikslams.

Kadangi Statistikos departamentas dėl skaičiavimo metodikos pasikeitimų 2003 m. duomenis

apie valdžios ir aukštojo mokslo sektorių išlaidas MTEP gali pateikti tik nuo 2004 m., o 2007 m.

statistiniai duomenys dar nėra surinkti, tiksliai prognozuoti, kokios skirtumo tarp valstybės biudžeto

asignavimų MTEP ir statistikos ataskaitose pateikiamų duomenų apie mokslo ir studijų institucijų

išlaidas MTEP tendencijos bus ateityje, neįmanoma. Vis dėlto, stebint šio skirtumo augimą 2004–

2005 m., prognozuotume, jog panašus augimas išliks ir 2009 - 2010 m. Todėl darome prielaidą, jog:

650002009 D tūkst. Lt , 720002010 D tūkst. Lt .


Taigi galime apskaičiuoti poreikį padidinti valstybės biudžeto asignavimus MTEP 2009 ir 2010

m. biudžetuose:

00,7278465000735049239155100/)11552800085,0(2009 X tūkst. Lt

arba 72784/735049·100% = 9,9% visų 2008 m. valstybės biudžeto asignavimų MTEP.

78,221030727847200073504924,286986100/)1243850001(2010 X tūkst. Lt

arba 221030,78/735049·100% = 30,1% visų 2008 m. valstybės biudžeto asignavimų MTEP.

Struktūrinių fondų lėšos įskaičiuotos į 2008 m. valstybės biudžeto asignavimus MTEP (735049

tūkst. Lt). Kitos lėšos (239155 tūkst. Lt – 2009 m., 286986,24 tūkst. Lt – 2010 m.) apskaičiuotos,

įvertinus 2004, 2005 ir 2006 m. išlaidas pagal MDV-01 ataskaitos 607-617 eilutes ir nustačius 20

proc. metinę augimo tendenciją.

3.4. Statistinių duomenų apie MTEP finansavimą rinkimo procesų palyginamoji analizė

Problemos pristatymas

Statistinių duomenų apie MTEP finansavimą rinkimas yra sudėtinis bendros mokslo ir studijų

statistikos rinkimo sistemos procesas (Pav. 43). Kadangi LIEMSIS (Lietuvos mokslo ir studijų

informacijos sistema) duomenų bazė dar nėra funkcionuojanti, pagrindiniai statistinių duomenų apie

MTEP finansavimą šaliniai yra Statistikos departamento ataskaitos forma MDV-01 ir ŠMM Mokslo

ir studijų institucijų mokslinės, meninės ir su ja susijusios veiklos ataskaitos forma.

Mokslo ir studijų statistika (dabar)

ŠMM

LIEMSISPDB

MOSTAŠVIS

MII Duomenųbazių sistemaStudentų registras

ŠITC

STD

ESEUROSTATERAWATCHEURIDYCEBOLOGNA

Mokslo institutaiUniversitetai

OECD ???

Kolegijos

ŠM institucijųregistras

Studijų ir mokymo programųregistras

Pav. 43 Mokslo ir studijų statistikos duomenų rinkimo schema.


Mokslo ir studijų institucijos – universitetai, mokslo institutai, kolegijos – kiekvienais metais

kovo mėnesį Statistikos departamentui pateikia ataskaitas apie MTEP išlaidas už praėjusius metus,

surinktus duomenis Statistikos departamentas analizuoja, apibendrina ir skelbia savo leidiniuose ir

interneto svetainėje, šiuos duomenis pateikia Eurostatui. Taip pat mokslo ir studijų institucijų

padaliniai pildo ŠMM ataskaitos formą, šiose ataskaitose pateikti duomenys patenka į Matematikos

ir informatikos instituto (toliau – MII) administruojamą mokslo ir studijų duomenų bazę. Šiais

duomenimis naudojasi ŠMM pagal 2004 m. spalio 11 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr.1272

patvirtintą Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms

metodiką planuodama mokslo ir studijų institucijų biudžeto asignavimus kitiems metams.

Argumentai, kodėl ataskaitų sujungimas yra netikslingas

Statistinių duomenų pateikimo terminai. Vienas iš argumentų, kodėl netikslinga atsisakyti

Statistikos departamento ataskaitos formos MDV-01 – mokslo ir studijų institucijos duomenis

Statistikos departamentui pagal šią formą pateikia kovo–balandžio mėnesiais, o ataskaitos ŠMM

pildomos kiekvienais metais skirtingu metu (2007 m. ataskaitos buvo pildomos gegužės–birželio

mėn.), tada mokslo ir studijų institucijų pateiktus duomenis vertina ekspertai, po kurių vertinimo

mokslo ir studijų institucijos, nesutinkančios su vertinimo rezultatais, gali pateikti apeliacijas, šios

apeliacijos yra svarstomos, priimamas sprendimas dėl apeliacijų pagrįstumo. Galutiniai tikslūs

statistiniai duomenys pagal Mokslo ir studijų institucijų mokslinės, meninės ir su ja susijusios

veiklos ataskaitos formą ŠMM pasiekia metų pabaigoje. Taigi Statistikos departamentas statistinius

duomenis iš mokslo ir studijų institucijų gauna anksčiau nei ŠMM. Nusprendus, jog Statistikos

departamentas visą reikalingą statistinę informaciją gautų ne tiesiogiai iš mokslo ir studijų

institucijų, bet iš ŠMM, statistiniai duomenys Statistikos departamentą pasiektų vėliau nei pagal

šiuo metu galiojančią tvarką.

Tačiau Statistikos departamento Žinių ekonomikos statistikos skyrius patvirtino, jog Statistikos

departamentui vėlesnis duomenų gavimas iš ŠMM nesukeltų didelių problemų. Kita vertus,

vėlesnio duomenų gavimo problema galėtų būti išspręsta, jeigu ŠMM duomenis pagal mokslinės,

meninės ir su ja susijusios veiklos ataskaitos formą iš mokslo ir studijų institucijų pradėtų rinkti

anksčiau, pavyzdžiui, pirmojo metų ketvirčio pradžioje.


Statistinių duomenų konfidencialumas. Kitas argumentas, kodėl netikslinga keisti šiuo metu

galiojančios statistinių duomenų apie MTEP finansavimą rinkimo tvarkos, yra tas, kad Statistikos

departamentas kelia aukštesnius reikalavimus statistinių duomenų saugumui ir konfidencialumui nei

ŠMM, todėl, atsisakius ataskaitos formos MDV-01 ir įvedus tvarką, kad reikalingus statistinius

duomenis rinktų ir Statistikos departamentui perduotų ŠMM, iškiltų keblumų užtikrinant duomenų

konfidencialumą.

Tačiau ŠMM taip pat laikosi konfidencialumo principo statistinių duomenų, kurie renkami pagal

mokslinės, meninės ir su ja susijusios veiklos ataskaitos formą atžvilgiu – MII duomenų bazėje

saugomi statistiniai duomenys apie mokslo ir studijų institucijų finansus nėra viešai skelbiami.

Konfidencialumo, reikalingo Statistikos departamento duomenims, problema galėtų būti išspręsta,

susitarus Statistikos departamentui ir ŠMM.

Papildomi ištekliai, reikalingi statistinių duomenų rinkimo procesų pertvarkymams

įgyvendinti. Svarstytinas ir argumentas, jog statistinių duomenų rinkimo tvarkai pakeisti ŠMM

turėtų skirti didelius papildomus išteklius, kurių nekompensuos nauda, gauta, įgyvendinus siūlomus

pertvarkymus. MII Programų inžinerijos skyriaus, atsakingo už mokslo ir studijų institucijų

duomenų bazės palaikymą ir plėtojimą, atstovai patvirtino, jog kaštai, įvedant papildomas duomenų

kategorijas ir naujus duomenis į duomenų bazę, užtikrinant šių duomenų apsaugą, būtų nedideli.

Argumentai kodėl ataskaitų sujungimas yra reikalingas

Tikslesni duomenys. Keisti statistinių duomenų apie MTEP finansavimą rinkimo tvarką,

atsisakant tiesioginio Statistikos departamentui reikalingų duomenų rinkimo iš mokslo ir studijų

institucijų, reikėtų todėl, kad nauja sistema užtikrintų didesnį duomenų tikslumą. Statistikos

departamento ataskaitas mokslo ir studijų institucijos pildo centralizuotai pateikdamos

apibendrintus duomenis. ŠMM ataskaitas pildo mokslo ir studijų institucijų padaliniai, o tai sudaro

galimybes gauti tikslesnius duomenis iš pirmųjų šaltinių.

Esant dabartinei padėčiai, kai Statistikos departamento ataskaitas mokslo ir studijų institucijos

pildo anksčiau nei ŠMM ataskaitas, Statistikos departamento sukaupta informacija apie MTEP

finansavimą ne visuomet atitinka tikrovę – tai, kas, mokslo ir studijų institucijų požiūriu, yra

išlaidos mokslinei produkcijai sukurti, nebūtinai pripažįstama tokiomis išlaidomis, mokslo ir studijų

institucijų ataskaitas įvertinus Studijų kokybės vertinimo centro ekspertams. Įvedus tvarką, kad

Statistikos departamentui reikalingus duomenis teiktų ŠMM, galutiniai duomenys Statistikos

departamentą pasiektų po ekspertų įvertinimo ir atitinkamo duomenų patikslinimo.


Proceso supaprastinimas. Pagrindinis argumentas, kodėl reikalinga keisti statistinių duomenų

apie MTEP finansavimą tvarką – dabartinė tvarka yra nepatogi mokslo ir studijų institucijoms. Iš jų

reikalaujama teikti panašius arba identiškus statistinius duomenis Statistikos departamento ir

Švietimo ir mokslo ministerijos ataskaitoms. Atsisakius tiesioginio Statistikos departamentui

reikalingų duomenų rinkimo iš mokslo ir studijų institucijų, ir tuo pačiu dvigubo atsiskaitymo,

statistinių duomenų apie MTEP finansavimą procesas taptų paprastesnis, sumažėtų mokslo ir

studijų institucijoms tenkantys statistinių ataskaitų pildymo kaštai.


Išvados

1. Rekomenduotina tobulinti mokslinės produkcijos kiekybės ir kokybės rodiklių sistemą, kad,

vertinant mokslinę veiklą mokslo ir studijų institucijose, būtų labiau atsižvelgiama į

mokslinės produkcijos kokybę, poveikį ekonomikai ir visuomenei.

2. Lietuvoje MTEP daugiausiai finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų. Tuo tarpu valstybės,

kuriose mokslas ypač plėtojamas, didžiąją dalį išlaidų MTEP sudaro verslo sektoriaus lėšos.

Nors šios lėšos Lietuvoje, kaip ir gaunamos už dalyvavimą tarptautinėse mokslo programose

kasmet didėja, finansavimas MTEP nėra pakankamas, kad būtų galima užtikrinti šiandienos

poreikius atitinkančias mokslinių tyrimų vykdymo apimtis.

3. Universitetuose mokslui ir studijoms tenkančios lėšos nėra aiškiai atskirtos (pavyzdžiui,

nors 30 proc. universitetuose dirbančių mokslininkų atlyginimo sudaro atlyginimas už

mokslinę veiklą, darbo krūvis apskaičiuojamas 100 proc. viso universitetų mokslininkų

darbo laiko). Rekomenduotina tobulinti studijoms ir moksliniams tyrimams tenkančio

finansavimo ir universitetų darbuotojų darbo krūvio apskaitos tvarką, kad valstybės biudžeto

ir kitų finansavimo šaltinių lėšas bei išlaidas MTEP būtų galima aiškiai atskirti nuo pajamų

ir išlaidų, tenkančių studijoms. Šiam tikslui turėtų būti atliktas tyrimas, parengti atitinkamų

teisės aktų pakeitimų projektai.

4. Konkursinis MTEP finansavimas 2004–2006 m. sudarė vidutiniškai 12 proc. visų valstybės

biudžeto asignavimų MTEP. Nuo 2008 m. numatytas konkursinio finansavimo dalies

bendruose valstybės biudžeto asignavimuose MTEP padidėjimas, nes konkursinio

finansavimo būdu bus skirstomos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.

Rekomenduotina ateityje proporcingai didinti konkursiniam MTEP finansavimui skiriamų

lėšų dalį, atitinkamai mažinant procentinę dalį, tenkančią baziniam finansavimui, nes

konkursinis finansavimas sudaro galimybes tiksliau įvertinti mokslinės veiklos sąnaudas,

skatina mokslininkus kruopščiau planuoti mokslinius tyrimus, bendradarbiauti ir konkuruoti

tarpusavyje, ir todėl sukuria prielaidas aukštesnei mokslinių tyrimų kokybei.

5. Siekiant užtikrinti, kad konkursinio finansavimo didinimas turėtų teigiamą poveikį

mokslinių tyrimų kokybei, būtina tobulinti konkursinio finansavimo – viešųjų pirkimų,

projektų vertinimo ir atrankos, projektų įgyvendinimo stebėsenos ir kt. – procedūras. Šiam

tikslui rekomenduotina atlikti tyrimą, parengti konkursinio MTEP finansavimo modelio

įgyvendinimo gaires, atitinkamų teisės aktų pakeitimų projektus.


6. Atlikti skaičiavimai parodė, jog, siekiant realizuoti Nacionalinėje Lisabonos strategijos

įgyvendinimo programoje iškeltą siekinį – kad 2010 m. viešojo sektoriaus išlaidos MTEP

sudarytų 1 proc. BVP, – reikalinga 2009 m. valstybės biudžeto asignavimus MTEP padidinti

72784 tūkst. Lt (9,9 proc. visų 2008 m. valstybės biudžeto asignavimų MTEP, neįskaitant

tikslinių lėšų ir specialiųjų programų), 2010 m. – 221030,78 tūkst. Lt (30,1 proc. visų 2008

m. valstybės biudžeto asignavimų MTEP, neįskaitant tikslinių lėšų ir specialiųjų programų).

7. Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje formuluojami siekiniai

didinti privataus sektoriaus investicijas į MTEP (siekiama, kad 2010 m. privataus sektoriaus

investicijos į MTEP sudarytų 1 proc. BVP). Rekomenduotina atlikti tyrimą, kuris nustatytų,

kokia yra esama privataus sektoriaus investavimo į MTEP būklė, kokie veiksniai sąlygoja

privataus sektoriaus investicijas į MTEP, kokiomis valstybinės politikos priemonėmis

galima tokias investicijas skatinti.

8. Siūloma supaprastinti statistinių duomenų apie MTEP finansavimą rinkimo ir panaudojimo

procesus, sujungiant Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijų institucijų mokslinės,

meninės ir su ja susijusios veiklos ataskaitos ir Statistikos departamento ataskaitos MDV-01

formas taip, kad ŠMM ataskaitos forma apimtų visą Statistikos departamentui reikalingą

informaciją apie MTEP finansavimą, ir šią informaciją Statistikos departamentas gautų ne

tiesiogiai iš mokslo ir studijų institucijų, bet iš Švietimo ir mokslo ministerijos.


Naudota literatūra ir informacijos šaltiniai

Duomenys iš:

1. Eurostat duomenų bazės,

2. Matematikos ir informatikos instituto,

3. Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos,

4. Lietuvos Respublikos nutarimų dėl 2004–2008 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto,

5. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

6. Studijų kokybės vertinimo centro.

Literatūra:

1. EK tyrimo „Remuneration of Researchers in the Public and Private Sectors“

ataskaita, 2007

2. B.Kaulakys, Mokslas ir studijos. Faktai, mintys, siūlymai, 2007-10-30

3. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymo dėl mokslo ir studijų

institucijų mokslinės produkcijos vertinimo projektas, 2006-04-06

4. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaita „Inovacijų

plėtra Lietuvoje“, 2008-05-19, Nr. VA-20-10P-9

5. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaita „Švietimo

sistemos reforma“, 2008-05-19, Nr. VA-P5-50-2-10

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Ilgalaikės pedagoginių darbuotojų

darbo užmokesčio didinimo programos patvirtinimo // Valstybės žinios, 2008, Nr. 29-

1032

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos valstybės

biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikos

patvirtinimo // Valstybės žinios. 2004, Nr. 151-5493

8. Lietuvos Respublikos nutarimas dėl Mokslo ir studijų institucijų vadovų, jų

pavaduotojų, akademinių padalinių vadovų, jų pavaduotojų, mokslo darbuotojų, kitų

tyrėjų ir dėstytojų darbo apmokėjimo sąlygų aprašo patvirtinimo // Valstybės žinios,

2007-04-14, Nr. 42-1582


9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Mokslo ir studijų sistemos

tobulinimo programos patvirtinimo // Valstybės žinios. 2008, Nr. 61-2298

10. Nacionalinė Bendroji strategija: Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos

struktūrinės paramos panaudojimo strategija konvergencijos tikslui įgyvendinti, 2007-

03-30

11. UAB EuroParama ir The CIRCA Group Europe Ltd., studija Vieningas programinis

konkursinis MTEP finansavimo modelis, 2007

12. Veidas, Mokslo tyrėjai ir pramonė nesusišneka, Nr. 21, 2008-05-26


Priedas. Statistinių duomenų rinkimo procesų tobulinimo rekomendacijos

1. Papildyti ŠMM Mokslo ir studijų institucijų mokslinės, meninės ir su ja susijusios veiklos

ataskaitos formos 3.7 skiltį taip, kad mokslo ir studijų institucijos, pildydamos šias ataskaitas,

pateiktų ir informaciją, reikalingą Statistikos departamentui (žr. Priedą). Ši informacija šiuo metu

surenkama, mokslo ir studijų institucijoms pateikiant ataskaitas Statistikos departamentui pagal

formą MDV-01. Papildžius Mokslo ir studijų institucijų mokslinės, meninės ir su ja susijusios

veiklos ataskaitą, Statistikos departamentas reikalingus mokslo ir studijų institucijų duomenis apie

MTEP finansavimą gautų iš ŠMM, o ne tiesiogiai iš pačių institucijų. Duomenys pagal formą

MDV-01 būtų renkami tik iš tų mokslo ir studijų institucijų, kurios ŠMM ataskaitų neteikia.

2. Mokslinės produkcijos vertinimo metodiką patvirtinti ir ataskaitas mokslo ir studijų

institucijoms išsiųsti kiekvienų metų pirmojo ketvirčio pradžioje, kad Statistikos departamentą

patikslinti duomenys apie MTEP finansavimą pasiektų iki antrojo ketvirčio pabaigos.

3. Atsisakyti statistinių duomenų rinkimo pagal Mokslo ir studijų institucijų mokslinės,

meninės ir su ja susijusios veiklos ataskaitos formos skiltis 3.7 „Institucijos pajamos”, 4.7.

„Dalyvavimas tarptautinėse programose“, 4.8. „Sutartys” iš universitetų fakultetų, kadangi

universitetų buhalterijos tvarkomos centralizuotai ir universitetų fakultetai finansine informacija

nedisponuoja.

4. Atsisakyti reikalavimo, kad Mokslo ir studijų institucijų mokslinės, meninės ir su ja

susijusios veiklos ataskaitos 4.7 „Dalyvavimas tarptautinėse programose” ir 4.8 „Sutartys” skilčių

duomenys sutaptų su 3.7 skilties duomenimis, kadangi ataskaitos formos 4.7 ir 4.8 skiltyse

reikalinga pateikti informaciją apie pajamas iš pasiektų MTEP rezultatų, o skiltyje 3.7 „Institucijos

pajamos” punktuose 3.7.3.1 „Iš Lietuvos subjektų“, 3.7.3.2. „Iš užsienio subjektų”, 3.7.3.3 „Už

dalyvavimą tarptautinėse programose” pateikiami duomenys, apimantys ir lėšas, kurios skiriamos

mokslinės veiklos organizavimui (pvz., konferencijoms, mokslo populiarinimo leidiniams ir pan.).

5. Įdiegus Mokslo ir studijų institucijų mokslinės, meninės ir su ja susijusios veiklos ataskaitos

formos pildymo internetu procesus, užtikrinti technines galimybes mokslo ir studijų institucijų

vadovams arba jų įgaliotiems asmenims patikrinti ir patvirtinti institucijų padalinių pateikiamą

informaciją.


6. Išspręsti koliziją tarp LR Geodezijos ir kartografijos įstatymo (2001 m. birželio 28 d. Nr.

IX-415) 34 straipsnio 2 punkto, pagal kurį originalūs teminės kartografijos darbai laikomi mokslo

darbais, o jų išleidimas prilyginamas mokslinei publikacijai, ir 2006 m. balandžio 12 d. LR švietimo

ir mokslo ministro įsakymu patvirtintos Mokslo ir studijų institucijų mokslinės, meninės ir su ja

susijusios veiklos ataskaitos formos, kurioje, remiantis Frascati vadovu, kartografijos darbai nėra

laikomi MTEP rezultatais (žr. ataskaitos formos 4.7, 4.8 skilčių paaiškinimus).

7. Organizuoti mokymo seminarus mokslo ir institucijų darbuotojams, kuriems pavesta pildyti

ŠMM ir kitas statistines ataskaitas.


Priedas. Siūlomas Mokslo ir studijų institucijų mokslinės, meninės ir su jomis susijusios kitos veiklos ataskaitos projektas

Institucijos arba padalinio pavadinimas

3.7. Institucijos pajamos (tūkst. Lt) 0,0

3.7.1. Valstybės biudžeto lėšos 0,03.7.1.1. Tiesioginiai asignavimai 0,0

3.7.1.1.1. Lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP)

0,0

3.7.1.1.1.1. MTEP darbuotojų darbo užmokestis ir socialinio draudimo įnašai 0,03.7.1.1.1.2. doktorantų stipendijos (67 proc.) 0,03.7.1.1.1.3. lėšų šildymui, elektros energijai, ryšių paslaugoms dalis, tenkanti MTEP 0,03.7.1.1.1.4. kitų išlaidų ilgalaikiam ir trumpalaikiam turtui įsigyti dalis, tenkanti MTEP 0,0

3.7.1.1.2. Lėšos studijoms 0,03.7.1.1.2.1. studijų personalo darbo užmokestis ir socialinio draudimo įnašai 0,03.7.1.1.2.2. lėšos stipendijoms (rezidentams – paramai): 0,0

3.7.1.1.2.2.1. I, II pakopų ir vientisųjų studijų studentams 0,03.7.1.1.2.2.2. doktorantams (įskaityti 33 proc. doktorantų stipendijų), rezidentams, meno aspirantams 0,0

3.7.1.1.2.3. lėšų šildymui, elektros energijai, ryšių paslaugoms dalis, tenkanti studijoms 0,03.7.1.1.2.4. kitų paprastųjų ir nepaprastųjų lėšų dalis, tenkanti studijoms 0,0

3.7.1.2. Lėšos iš Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo 0,03.7.1.2.1. Iš jų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai3.7.1.2.2. Iš jų studijoms3.7.1.3. Struktūrinių fondų lėšos3.7.1.3.1. Iš jų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai3.7.1.3.2. Iš jų studijoms3.7.1.4. Lėšos Lietuvos valstybinėms mokslo programoms vykdyti 0,03.7.1.5. Kitos biudžetinės lėšos (išskyrus 3.7.1.6.) 0,0

3.7.1.5.1. Iš jų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai 0,03.7.1.5.2. Iš jų studijoms (pvz., įmokos už studijų paslaugas, kai biudžetinė įstaiga

apmoka įmokas už studijas, kursus ir pan.) 0,0

3.7.1.5.3. Biudžetinių institucijų kitų užsakymų lėšos (išskyrus 3.7.1.6.)3.7.1.5.3.1. Iš jų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai3.7.1.5.3.2. Iš jų studijoms

0,0

3.7.1.6. Švietimo ir mokslo ministerijos lėšos

3.7.1.6.1. Iš jų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai 3.7.1.6.2. Iš jų studijoms3.7.2. Savivaldybių lėšos

0,0

3.7.2.1. Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai 0,0

3.7.2.2. Studijų paslaugos 0,0

3.7.2.3. Kitų užsakymų lėšos 0,0

3.7.3. Užsakovų lėšos (nepatenkančios į 3.7.1 ir 3.7.2) 0,0

3.7.3.1. Iš jų užsakovų (nebiudžetinės) lėšos už MTEP 0,0

3.7.3.1.1. Iš Lietuvos subjektų 0,0

3.7.3.1.1.1. Ne pelno institucijų lėšos 3.7.3.1.1.2. Aukštojo mokslo įstaigų lėšos 3.7.3.1.1.3. Verslo įmonių lėšos

3.7.3.1.2. Iš užsienio subjektų

0,0


3.7.3.1.2.1. Kitų valstybių budžetų lėšos 3.7.3.1.2.2. Verslo įmonių lėšos 3.7.3.1.2.3. Ne pelno institucijų lėšos 3.7.3.1.2.4. Aukštojo mokslo įstaigų lėšos 3.7.3.1.2.5. Europos Sąjungos programų lėšos 3.7.3.1.2.6. Kitų tarptautinių organizacijų lėšos

3.7.3.1.3. Už dalyvavimą tarptautinėse mokslo programose

0,0

3.7.3.1.4. Lėšos, gautos už parduotas licencijas 0,0

3.7.3.1.5. Lėšos, gautos už sukurtas ir panaudotas naujas technologijas 0,0

3.7.3.1.6. Iš rėmėjų gautos lėšos, skirtos MTEP 0,0

3.7.3.2. Iš jų užsakovų (nebiudžetinės) lėšos už studijas 0,0

3.7.3.2.1. Lėšos, gautos už studijų paslaugas 0,0

3.7.3.2.1.1. Lėšos, gautos iš mokančiųjų 4MGL dydžio įmokas už semestrą 0,0

3.7.3.2.1.2. Lėšos, gautos iš mokančiųjų visą studijų kainą 0,0

3.7.3.2.1.3. Kitos lėšos (stojamosios įmokos, įmokos už kurso kartojimą, pasirenkamus dalykus, nenuosekliųjų studijų klausytojų įmokos, kursai ir pan.) 0,0

3.7.3.2.2. Už dalyvavimą tarptautinėse studijų programose 0,0

3.7.3.2.3. Kitos lėšos (pvz., už užsienio studentų praktiką, mokomosios medžiagos parengimą ir pan.) 0,0

3.7.3.2.4. Iš rėmėjų gautos lėšos studijoms 0,0

3.7.3.3. Savi šaltiniai (lėšos iš ūkinės, komercinės veiklos, leidybos, dokumentų išdavimo ar jų kopijavimo ir kt.)

0,0

3.7.3.3.1. Iš jų lėšos, gautos už bendrabučius 0,0

3.7.3.3.2. Iš jų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai 3.7.3.3.3. Iš jų studijoms3.7.3.4. Lėšos, gautos už dalyvavimą kitose (ne mokslo ir ne studijų) tarptautinėse programose 0,0 3.7.3.4.1. Iš jų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai 3.7.3.4.2. Iš jų studijoms

3.8. Išlaidos ( tūkst. Lt ) 0,0

3.8.1. Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai pagal mokslo sritis: 0,0

3.8.1.1. Humanitariniai mokslai: 0,0

3.8.1.2. Socialiniai mokslai: 0,0

3.8.1.3. Fiziniai mokslai: 0,0

3.8.1.4. Biomedicinos mokslai: 0,0

3.8.1.4.1. agrariniai3.8.1.4.2. gamtos3.8.1.4.3. medicinos3.8.1.5. Technologijos mokslai: 0,0

3.8.2. Studijoms: 0,0


3.8.3. Nepanaudotas likutis:3.8.2. Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai pagal ekonominę išlaidų klasifikaciją:3.8.2.1. Išlaidos3.8.2.1.1. darbo užmokestis3.8.2.1.1.1. iš jų tyrėjų3.8.2.1.2. kitos (prekėms ir paslaugoms)3.8.2.2. ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas3.8.2.2.1. žemė, pastatai ir statiniai3.8.2.2.2. įrengimai, mašinos3.8.2.2.3. kiti3.8.3. Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai pagal socialinius ekonominius tikslus:3.8.3.1. žemė ir atmosferos tyrimas3.8.3.2. infrastruktūra3.8.3.3. gamtos apsauga ir kontrolė3.8.3.4. sveikatos apsauga3.8.3.5. kuro ir energijos apsauga3.8.3.6. žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė ir veterinarija3.8.3.7. gamyba ir technologijos3.8.3.8. švietimas, socialinė apsauga ir kultūra3.8.3.9. gynyba3.8.3.10. kiti tikslai (tyrimai)

3.9. Mokėjimai kitoms institucijoms (tūkst. Lt)3.9.1. Šalies institucijoms3.9.1.1. Valstybės įstaigoms3.9.1.2. Aukštojo mokslo įstaigoms3.9.1.3. Ne pelno institucijoms3.9.1.4. Verslo įmonėms3.9.2. Užsienio institucijoms3.9.2.1. Valstybės įstaigoms3.9.2.2. Aukštojo mokslo įstaigoms3.9.2.3. Ne pelno institucijoms3.9.2.4. Verslo įmonėms

0,0

3.7. ir 3.8. punktų paaiškinimai:1. Visa tiesioginių asignavimų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (toliau – MTEP) suma apskaičiuojama

(susumuojant) taip:1.1. MTEP darbuotojų darbo užmokestis ir socialinio draudimo įnašai:

1.1.1. mokslo darbuotojų darbo užmokestis ir socialinio draudimo įnašai;1.1.2. mokslo aptarnaujančio personalo darbo užmokestis ir socialinio draudimo įnašai;1.1.3. 33% pedagoginio personalo darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įnašų (meno mokyklų - atitinkamai 11%);1.1.4. 10% mokymo pagalbinio personalo darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įnašų (meno mokyklų - atitinkamai 11%);

1.1.5. 33% kito aptarnaujančio ir ūkio personalo darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įnašų (meno mokyklų atitinkamai 11%).

1.2. 67 % doktorantų stipendijų. Darbo užmokesčio negali būti.1.3. Lėšų šildymui, elektros energijai, ryšių paslaugoms dalis, tenkanti MTEP, nustatoma proporcingai MTEP tenkančiam darbo

užmokesčiui, socialinio draudimo įnašams ir 67% doktorantų stipendijų, t.y. proporcingai 1.1 ir 1.2 punktuose apskaičiuotų lėšų ir visų tiesioginių asignavimų santykiui.1.4. Kitų išlaidų dalis, susijusi su MTEP, nustatoma taip pat kaip 1.3 punkte.


2. Visa tiesioginių asignavimų studijoms suma apskaičiuojama (susumuojant) taip:2.1. Studijų personalo darbo užmokestis ir socialinio draudimo įnašai:

2.1.1. 67% dėstytojų darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įnašų (meno mokyklų - atitinkamai 89 %);2.1.2. 90% mokymo pagalbinio personalo darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įnašų;

2.1.3. 67% kito aptarnaujančio ir ūkio personalo darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įnašų (meno mokyklų atitinkamai 89%).

2.2. Stipendijos:2.2.1. I, II pakopų ir vientisųjų studijų studentams;2.2.2. 33% doktorantų stipendijų; 100% meno aspirantų stipendijų, 100% rezidentų stipendijų.

2.3. Lėšų šildymui, elektros energijai, ryšių paslaugoms dalis, tenkanti studijoms, nustatoma proporcingai (nuo tiesioginių asignavimų sumos) studijoms tenkančiam darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įnašams.2.4. Kitų išlaidų dalis, susijusi su studijomis, nustatoma taip pat, kaip 2.3 punkte.

3. Visos išlaidos MTEP veiklai (paskirstant pagal mokslo sritis 3.8 punktą) apskaičiuojamos susumavus tikslines valstybės biudžeto lėšas MTEP veiklai pagal 3.7.1.1.1, 3.7.1.2, 3.7.1.3, 3.7.1.4, 3.7.1.5.1 punktus, savivaldybių biudžeto lėšas MTEP veiklai pagal 3.7.2.1 punktą ir užsakovų (nebiudžetines) lėšas MTEP veiklai pagal 3.7.3.1 punktą bei pagal šių paaiškinimų 1.3 punkte aprašytą metodiką apskaičiavus išlaidų, tenkančių MTEP veiklai, dalį pagal 3.7.1.5.3, 3.7.2.3, 3.7.3.2.1, 3.7.3.3, 3.7.3.4 punktus.

4. Visos išlaidos studijoms apskaičiuojamos susumavus tikslines valstybės biudžeto lėšas studijoms pagal 3.7.1.1.2,..., 3.7.1.5.2, savivaldybių biudžeto lėšas studijoms 3.7.2.2. ir užsakovų (nebiudžetines) lėšas studijoms 3.7.3.2. punktus, atmetus 3.7.3.2. punkto lėšų dalį priskirtų MTEP ir nurodytų 3 punkte, ir pagal šių paaiškinimų 2.3 punkte aprašytą metodiką apskaičiavus išlaidų, tenkančių studijoms, dalį pagal 3.7.1.5.3, 3.7.2.3, 3.7.3.3 ir 3.7.3.4 punktus.

5. Rėmėjų lėšos, jei jos ne tikslinės, paskirstomos MTEP ir studijoms, remiantis pagal šių paaiškinimų 1.3 bei 2.3 punktuose aprašyta metodika.

tyrimo lietuvos mtep finansavimo bŪklĖs analizĖ...

Documents