VILNIAUS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS FAKULTETAS

EKONOMINĖS POLITIKOS KATEDRA

AUDRONĖ ŠALNAITĖ

4 kursas, Ekonomikos studijų programa, Tarptautinė ekonomika

Baigiamasis bakalauro darbas

MOKSLINIAI TYRIMAI IR EKSPERIMENTINĖ PLĖTRA

GLOBALIZACIJOS KONTEKSTE. LIETUVOS ATVEJO ANALIZĖ

Leidžiama ginti_____________ Studentas_________________

Katedros vedėjas________________ Darbo vadovas___________________

_____________

Darbo įteikimo data____________

Registracijos Nr. _______________

Darbas įvertintas _________________

Vilnius, 2016

2

Turinys

Įvadas ................................................................................................................................................... 3

1. Globalizacijos proceso ir MTEP samprata. Teorijų sisteminė analizė. ........................................... 6

1.1 Globalizacijos proceso teorijų analizė ....................................................................................... 6

1.1.1 Globalizacijos proceso samprata, charakteristikos ir formos .............................................. 6

1.1.2 Globalizacijos kiekybinio vertinimo metodai ..................................................................... 8

1.1.3 Globalizacijos ir technologinės pažangos sąsajos ............................................................. 10

1.2 Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ............................................................................. 11

1.2.1 MTEP samprata ................................................................................................................. 11

1.2.2 Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rūšys ........................................................... 13

1.2.3 Investicijų į MTEP priežastys ........................................................................................... 15

1.3 MTEP ir ekonominio augimo ryšys globalizacijos kontekste ................................................. 16

1.3.1 Tarptautinis verslas ir inovacijos globalizacijos aspektu .................................................. 20

1.3.2 Nacionalinė politika ir skatinamoji parama MTEP ........................................................... 25

2. Tyrimo metodologija ..................................................................................................................... 29

3. Lietuvos atvejo analizė. MTEP įgyvendinimo problemos ir pranašumai ..................................... 34

3.1 Lietuvos atvejo apžvalga MTEP įgyvendinimo aspektu ......................................................... 34

3.2 Globalizacijos, išlaidų MTEP ir ekonominio augimo ryšio nustatymas ................................. 35

3.3 Lietuvos ir JAV mokestinių lengvatų rūšių lyginamoji analizė .............................................. 38

3.4 Išlaidų, skirtų MTEP, analizė pagal sektorių, finansavimo šaltinį ir išlaidų sritį .................... 40

3.5 MTEP veikloje dalyvaujančios darbo jėgos analizė ................................................................ 44

3.6 Išlaidų MTEP efektyvumo vertinimas inovacijų sukūrimo aspektu ........................................ 47

3.7 Lietuvos atvejo analizės rezultatų apibendrinimas .................................................................. 50

Išvados ir rekomendacijos ................................................................................................................. 53

SUMMARY ...................................................................................................................................... 57

Naudoti literatūros šaltiniai ............................................................................................................... 58

Priedai ................................................................................................................................................ 61

3

Įvadas

Globalizacija - vienas aktualiausių šių laikų reiškinių ir procesų, sukeliančių pokyčius

įvairiose srityse. Reiškinys veikia atskirus individus (kasdien naudojami inovatyvūs prietaisai),

verslo struktūrą (nauji metodai ir vertinga programinė įranga, padedanti supaprastinti kasdienius

procesus), valstybių valdymą (išaugus tarptautinių organizacijų skaičiui, paveiktas valstybių

suverenumas). Pirmieji globalizacijos apibrėžimai suformuluoti dar XX amžiuje, tačiau vis dar

nepavyksta sutarti konceptualiu lygmeniu – tai reiškinys, procesas ar istorinė epocha? Šiandien

stengiamasi įvardyti tiek globalizacijos tikslią sampratą, tiek jos procesų tikslų poveikį įvairioms

sferoms. Didelis dėmesys skiriamas kokybiniam situacijos vertinimui, tačiau labai mažas

kiekybiniam. Neaiškus ir tikslus poveikis ekonomikai.

Tačiau pripažįstama, jog veikiant globalizacijai, kuriami ar atnaujinami procesai, išrastos

naujos egzistuojančių veiklų formos ar sukuriamos naujos veiklų rūšys. Mokslinių tyrimų ir

eksperimentinė plėtra (toliau – MTEP) gali būti laikoma viena iš naujai sukurtų veiklų, suformuotų

veikiant globalizacijos procesui. Augant vartotojų poreikiams, plečiantis pasaulio valstybių ryšiams,

kintant verslo struktūrai ir rinkos taisyklėms, ši veikla tampa vienu iš svarbiausių ramsčių tiek

atskirų verslų tiek šalių ekonomikų sėkmei užtikrinti. Sėkmingai veikiant globalizacijai,

įgyvendinama MTEP veikla leidžia sukurti inovatyvius, konkurencingus, aukštą pridėtinę vertę

sukuriančius produktus, kurie kelia atskirų šalių ekonominį lygį. Diskusijos apie investicijų į MTEP

teigiamą poveikį ekonomikai - vienos svarbiausių šiandien. Taigi tema nauja ir aktuali, kadangi

atskleidžia vieną iš pagrindinių ryšių šių dienų ūkio vystymosi procese. Globalizacijos procesai

modifikavo ne tik verslo ar politikos įgyvendinimą, tačiau ir būdus šalies ūkio lygio kėlimui.

Tikima, jog skatinant investicijas į MTEP, sukuriamos inovacijos, kurios sukuria didelę pridėtinę

vertę šalių ekonomikoms. Tačiau nėra aišku, ar investicijos į MTEP užtikrina inovacijų generavimą

ir koks realus sukurtų inovacijų poveikis ekonominiam augimui. Dėl globalizacijos masto, MTEP

veiklos įgyvendinimo kompleksiškumo bei sudėtingumo, yra labai sunku įvertinti šiuos ryšius.

Tačiau remiantis gerąja praktika, aptiktomis statistinių duomenų koreliacijomis, šalys skatina

investicijų į MTEP augimą, įgyvendindamos įvairius pokyčius politikos bei verslo struktūrose,

skirdamos finansinę paramą. Tik kompleksiškai įgyvendinama MTEP veikla operatyviai bei tiksliai

sukuria inovacijas, atitinkančias rinkos poreikius bei reikalingas ekonomikos augimui užtikrinti.

Dažnai valstybėms sunku užtikrinti tokį MTEP vykdymo būdą ir gauti tikėtiną ekonominę naudą.

MTEP veikla Lietuvoje pradėta koordinuoti ir planuoti tik nuo 2008-ųjų metų. Šalyje didelis

4

dėmesys skiriamas moksliniams tyrimams, tačiau sukauptos žinios bei inovacijų prototipai dažnai

parduodami užsienio valstybėms, pridėtinę vertę sukuriant kitų šalių ekonomikoms. Taip pat,

Lietuva, būdama ES nare, gauna didelę finansinę paramą MTEP vykdymui, tačiau pastebėta, jog

gautos lėšos nėra paskirstomos efektyviai. Todėl pagrindinė bakalaurinio darbo problema –

Lietuva neišnaudoja MTEP potencialo pridėtinei vertei šalyje kurti.

Bakalaurinio darbo objektas: MTEP ir ekonominio augimo ryšys globalizacijos kontekste.

Bakalaurinio darbo tikslas: nustatyti globalizacijos, MTEP ir ekonominio augimo ryšį ir, atlikus

statistinę duomenų analizę, pateikti rekomendacijas MTEP veiklos įgyvendinimui Lietuvoje.

Bakalaurinio darbo uždaviniai:

1. Apibrėžti globalizacijos proceso sampratą, globalizacijos charakteristikas bei formas;

2. Palyginti globalizacijos kiekybinio matavimo metodus;

3. Atskleisti teorinį globalizacijos ir technologinės plėtros (inovacijų kūrimo) ryšį;

4. Atskleisti MTEP sampratą, apžvelgiant MTEP veiklų rūšis ir nustatant investicijų į MTEP

priežastis;

5. Pagrįsti MTEP ir ekonominio augimo ryšį;

6. Apžvelgsti tarptautinio verslo ir inovacijų generavimo pokyčius, veikiant globalizacijai;

7. Apibrėžti nacionalinės politikos vaidmenį vykdant MTEP;

8. Nustatyti pagrindines Lietuvos problemas ir pranašumus, įgyvendinant MTEP;

9. Pateikti rekomendacijas MTEP įgyvendinimui Lietuvoje, remiantis visų bakalauriniame

darbe atliktų analizės rūšių rezultatais.

Bakalaurinio darbo struktūra: bakalaurinis darbas susideda iš įvado, trijų pagrindinių dalių

(teorinė ir metodologijos apžvalga bei tyrimo dalis), išvadų ir rekomendacijų, literatūros sąrašo,

santraukos anglų kalba ir priedų.

Pirmoje pagrindinėje – teorinėje – dalyje atliekama teorinė įvairių literatūros šaltinių

analizė. Aptariama globalizacijos proceso samprata, pagrindinės charakteristikos ir formos,

nustatomas ryšys su technologine plėtra bei inovacijų kūrimu. Taip pat nustatoma MTEP samprata,

rūšys, apibrėžiamas procesas bei plačiau paaiškinama proceso pasekmė – inovacijų sukūrimas.

Teorinėje dalyje taip pat aptariami pagrindiniai MTEP investavimo šaltiniai: atskleidžiamas viešojo

sektoriaus bei privataus sektoriaus vaidmuo. Identifikuojami ryšiai tarp globalizacijos ir inovacijų

generavimo, taip pat tarp išlaidų MTEP ir ekonominio augimo.

5

Antroje dalyje, remiantis teorinėje dalyje surinkta informacija, atspindinčia pagrindinius

ryšius, vykdant MTEP, aptariama bakalauriniame darbe atlikto tyrimo metodologija. Apibrėžiamas

tyrimo tikslas, aptariama tyrimo metodologija ir iškeliamos hipotezės. Šioje dalyje taip pat trumpai

paaiškinti darbo autorės pasirinkti aktualūs rodikliai, padedantys atskleisti pagrindines problemas,

naudojami su tikslu atskleisti pagrindines problemas ir pranašumus, susijusius su MTEP

įgyvendinimu Lietuvoje.

Trečiojoje dalyje pristatomi tyrimo rezultatai ir atliekama rezultatų analizė, akcentuojant

pagrindines MTEP vykdymo ir inovacijų generavimo problemas Lietuvoje. Remiantis „Lietuvos

inovacijų plėtros programa 2014-2020 metams“, pateikiami siūlymai MTEP ir inovacijų politikos

tobulinimui ir įgyvendinimui Lietuvoje.

Tyrimo metodai ir naudoti šaltiniai. Darbe pristatomi aktualiausi moksliniai požiūriai,

atliekant lyginamąją mokslinės literatūros analizę. Lyginamosios analizės tikslas yra nustatyti, koks

ryšys sieja globalizaciją, investicijas į MTEP bei ekonomikų augimą, įvertinant globalizacijos ir

technologinės plėtros aspektus. Parenkant aktualius kiekybinius rodiklius, atskleidžiančius

pagrindinius teorinėje dalyje nustatytus ryšius, atlikta statistinė duomenų bei rodiklių lyginamoji

analizė, naudojant regresinės analizės, laiko eilučių analizės ir kitus metodus.

6

1. Globalizacijos proceso ir MTEP samprata. Teorijų sisteminė analizė.

1.1 Globalizacijos proceso teorijų analizė

1.1.1 Globalizacijos proceso samprata, charakteristikos ir formos

Viena galingiausių jėgų, formuojanti pasaulį ir jo ryšius yra globalizacija. Tai nemažai

diskusijų keliantis procesas, kurio pasekmės matomos ar numanomos įvairiose srityse: socialiniame

gyvenime, ekonomikoje bei politikoje. Globalizacija dažnai lyginama su pasauline šalių

konvergencija, persiliejimais ir sąjungomis, tačiau tai nėra visiškai tas pats. Daug lengviau įvertinti

šio reiškinio daromą įtaką, nei tiksliai apibrėžti patį reiškinį ar jo mąstą (Held ir kt., 2002).

Reiškinys pastebėtas ir pradėtas analizuoti labai neseniai, todėl vis dar nėra sutariama dėl

globalizacijos termino bendro apibrėžimo. Nėra aišku kuo laikyti globalizaciją: istorine epocha,

procesu, teorija ar nauja paradigma. S. Reich (1998) globalizaciją siūlo vadinti procesu.

Mokslininkas atsižvelgia į globalizacijos veikimo mastą, sričių ir formų gausą. Globalizacijos

negalima vadinti įvykiu, nes ji nėra vienalaikė, negalima vadinti epocha, kadangi procesai vis dar

tęsiasi. Todėl šiame bakalauriniame darbe globalizacija įvardijama kaip nenutrūkstamas, vis dar

vykstantis procesas.

Globalizacijos proceso apibrėžimas dažnai siejamas ar net sutapatinamas su

internacionalizacija, liberalizacija, universalizacija arba deteritorizacija (Urbšienė, 2011).

Internacionalizacija – augantis ekonominės veiklos geografinis plėtimasis, kuomet kertamos

valstybės sienos. Procesas pasireiškia per priklausomybės tarp šalių didėjimą, prekybinių sandorių

skaičiaus augimą. Tokiu būdu globalizacijos samprata susiaurinama tik iki ekonominės

globalizacijos, žvelgiant per prekybinių ryšių integracijos ir tarptautinių projektų įgyvendinimo tarp

atskirų šalių prizmę. Liberalizacija – dar aukštesnis globalizacijos proceso veikimo lygis. Tai

reiškinys, formuojantis ekonomiką „be sienų“ (Urbšienė, 2011). Laisvai juda kapitalas bei darbo

jėga. Tai nulemia atskirų šalių ir viso pasaulio ekonomikos, socialinio gyvenimo reorganizavimą.

Universalizacija apibrėžia dar glaudesnius ryšius, kai laisvai juda ne tik ištekliai, bet ir

intelektinės žinios, išradimai ir patirtys. Šių intelektinių žinių plitimas dažnai prilyginamas kultūros,

ekonomikos ar politikos konvergencijos homogenizacijai (Urbšienė, 2011). Viena iš intelektinių

žinių plitimo formų laikoma ir MTEP. Pati aukščiausia, kol kas neegzistuojanti globalizacijos forma

yra deteritorizacija, kai geografiniuose žemėlapiuose egzistuojančios valstybių sienos, kultūros,

atskiros politikos formos praranda prasmę, o valstybių ryšiai tampa labai glaudūs. Tai tokia žmonių

7

santykių plėtra, kuomet įsigali bendras suvokimas apie pasaulį kaip vieną didelę valstybę. Taigi

globalizacijos procesas apima ryšių integraciją, tačiau šie ryšiai suvokiami vis kitu – šalies,

regioniniu, tarpžemyniniu ar viso pasaulio – mastu. Tai pastebima ir mokslininkų darbuose,

prelegentų kalbose, kai globalizacijos sąvokos sinonimais laikomi tokie terminai kaip jau minėtoji

internacionalizacija (Walters, 1996), ar tiesiog integracija (Reich, 1998).

Mishkin (2007) teigia, jog globalizacijos procesas negali būti teisingai paaiškintas,

neįvertinus šio proceso charakteristikų ir formų įvairovės. Globalizacijos charakteristikos tai

požymiai, kurie nurodo globalizacijos procesų vyksmą. Snieška, Bernatorytė ir Kavaliauskienė

(1992) išskiria septynias pagrindines globalizacijos charakteristikas: judrumo, judėjimo, kalbų

mokymosi, deteritorizacijos, greičio, laiko ir visuotinumo. Judrumo charakteristika apibūdina

augantį gebėjimą keistis informacija, kai konkreti geografinė ar fizinė vieta praranda prasmę.

Judėjimo charakteristika nurodo, jog išteklius vis lengviau perkelti iš vienos valstybės į kitą, taip

pat greičiau keliauja ir žmonės („perkeliama kultūra“). Judrumo ir judėjimo charakteristika stipriai

susieta su kalbų mokymosi aspektu: pastebėta, jog gerėjant komunikacijos priemonėms, augant

švietimo būdų įvairovei, auga ir poliglotų skaičius.

Judant žmonėms, gerėjant kalbų mokymosi sąlygoms, nyksta geografinės vietos reikšmė.

Tai atspindi deteritorizacijos charakteristika. Ši charakteristika apibrėžia ir informacinių

technologijų procesų pokyčius. Technologijų naudojimas taip pat aktualus apibrėžiant greičio

charakteristiką. Įmonės suvokia pristatymo greičio įtaką pelno dydžiui, todėl stengiasi optimizuoti

ne tik gamybą, bet ir logistikos procesus. Su greičio charakteristika glaudžiai susijusi laiko

charakteristika. Augant vartotojų poreikiams bei galimybėms, atsiradus pasirinkimo laisvei, laiko

aspektas tampa lemiamu. Konkreti informacija, apgalvota paslauga, išsprendžianti kasdienę

problemą, yra tai, ko reikia šiandieniniam vartotojui. Visuotinumo charakteristika apibrėžia

padarinius, kuriuos jaučia atskiri asmenys, įmonės, sektoriai ir valstybės. Formuojasi nauji ryšiai ir

formos, kuriasi bendruomenės ir sąjungos. Nors kokybinis ir kiekybinis globalizacijos egzistencijos

įrodymas yra komplikuotas, dėl visuotinumo aspekto globalizacijos proceso poveikį sunku paneigti

(Mishkin, 2007).

Taigi, globalizacija veikia skirtingas sritis. Penkios pagrindinės globalizacijos formos

(Snieška, Bernatorytė, Kavaliauskienė, 1992) leidžia įvertinti šias poveikio sritis. Pastebėta:

o Ekonominė globalizacija, apimanti tarptautinių organizacijų ir tarptautinių įstatymų

skaičiaus augimą, skatinant ekonominį vystymąsi, finansų ir inovacijų judėjimą.

o Kultūrinė globalizacija, kuri nurodo kultūrų konvergencijos tendenciją (angl. cultural

8

merging), sudarant galimybę ne tik pažinti kultūras, tačiau ir išmokti skirtingų kalbų,

gerinant visuotinę komunikaciją ir didinant bendradarbiavimo galimybes.

o Politinė globalizacija. Vis dažniau taikoma demokratinio valdymo forma, gilėja tarptautiniai

politiniai santykiai, kuriasi sąjungos (pavyzdžiui, ES, NATO).

o Technologijos pažanga. Ši forma apibrėžia technikos laimėjimus, inovacijų kūrimą ir MTEP

įgyvendinimą, dalijimąsi žiniomis, intelektiniu turtu (patentai, licencijos).

o Mokslinė globalizacija, apibrėžianti švietimo srityje kuriamus ryšius. Bendradarbiauja šalys,

universitetai, akcentuojant mokslo pažangą tam, kad pasaulis vystytųsi ir gebėtų patenkinti

augančios populiacijos dar greičiau augančius norus. Mokslinės globalizacijos aspektas

glaudžiai susijęs su technologinės globalizacijos aspektu: aukštasis mokslas pasitelkiamas

technologijoms kurti.

Apibendrinant atliktą globalizacijos charakteristikų ir formų aprašomąją analizę, galima

teigti, jog dėl savo masto, sričių, aspektų įvairovės, globalizacijos sąvoka nėra apibrėžiama oficialiu

sutarimu. Tačiau globalizacijos procesas nurodo nuolatinę ryšių visame pasaulyje plėtrą, augant

tarpusavio priklausomybei ir tobulėjant apsikeitimo ištekliais galimybėms. Ši ryšių plėtra pastebima

įvairiomis formomis: išauga tarptautinio verslo vaidmuo, didelis dėmesys skiriamas technologijų

kūrimui bei moksliniams tyrimams, švietimui, kultūros aspektui ar politinių jėgų konsolidavimui.

1.1.2 Globalizacijos kiekybinio vertinimo metodai

Teorinis ryšys nurodantis, jog globalizacija veikia įvairias sritis, egzistuoja, todėl

mokslininkai stengiasi įvertinti šį poveikį kiekybiniais matavimais. Kiekybiniai matavimai suteikia

daugiau racionalumo moksliniam pagrindui, aiškinančiam globalizacijos proceso poveikį. Tam, kad

būtų įvertintas miestų ar šalių globalizacijos lygis, naudojami skirtingi rodikliai, sudaryti iš

integruotų rodiklių rinkinių. Juščius (2004) pažymi, jog globalizacija turi būti suprantama kaip

kompleksiškas socialinio gyvenimo raidos fenomenas, apimantis ne tik ekonominę, bet ir politinę,

technologinę, kultūrinę, karinę, ekologinę ir kitas sferas, todėl globalizacijos masto ir eigos

vertinimas taip pat turi būti kompleksiškas. Integruotų rodiklių rinkiniai padeda įvertinti

globalizacijos reiškinį kaip visumą, o taip pat ir atskirų šalių globalizacijos poveikio gylį

(Pekarskienė, Susnienė, 2010).

Kiekvienas iš egzistuojančių globalizacijos matavimo rodiklių remiasi skirtinga

9

metodologija. Dėl anksčiau minėtų mokslininkų nesutarimų dėl globalizacijos sampratos, visuotinai

priimtina globalizacijos kiekybinio vertinimo metodologija taip pat nėra apibrėžta. Skirtingos

metodologijos parinkimas nulemia, kokią vietą viso pasaulio šalių kontekste užims atskira valstybė.

Rodiklio skaičiavimuose įtraukiami tam tikri koeficientai (proporcijos), kurie suteikiami atskiroms

globalizacijos paveiktoms sritims (ekonomikai, politikai, socialiniam gyvenimui). Priklausomai nuo

rodiklio skaičiavimo metodologijos, nuo metodologijos kūrėjo požiūrio, tos pačios šalies

įvertinimas tampa labai skirtingu. Siekiant bakalaurinio darbo tyrimo rezultatų objektyvumo,

tikslinga palyginti du populiariausius ir dažniausiai naudojamus globalizacijos kiekybinio vertinimo

metodus: Kearney globalizacijos indeksą ir Dreherio (KOF) globalizacijos indeksą. 1 lentelė,

suformuota bakalaurinio darbo autorės, išskiria tris pagrindinius aspektus, kurie leidžia palyginti

rodiklius, pasirenkant esminius aspektus. Lentelės pavidalo lyginamoji analizė įgalina pasirinkti

rodiklį, teisingiausiai atspindintį globalizacijos mastą ir labiausiai tinkamą atskiro tyrimo tikslui

pasiekti.

1 lentelė. Kearney ir Dreher globalizacijos matavimo indeksų palyginimas

Kearney Dreher (KOF)

Rodiklio naujumas Indeksas skaičiuojamas nuo 2001 m.

Paskutinį kartą atskirų šalių

globalizacijos mastas įvertintas

2007 metais.

Pirmą kartą pateiktas 2002 metais,

tačiau skaičiuojamas jau nuo 1970-

ųjų. Indeksas atnaujinamas kasmet.

Rodiklio aprėpiamos sritys Indeksas įvertina šalies ekonominę

integraciją, technologinius ryšius,

asmeninius kontaktus ir politinius

įsipareigojimus. Aprėpiami tik

svarbiausi, labiausiai pastebimi

globalizacijos poveikio aspektai –

tarptautiniai santykiai, žmonių

judėjimas, finansų srautai,

tarptautinė prekyba ir kita.

Apima tris pagrindines

globalizacijos veikiamas sritis:

ekonominę, socialinę ir politinę.

Indeksas labiausiai atsižvelgia į

ekonominės globalizacijos formą.

Šalių palyginimo galimybės 2007-ųjų metų indeksas įvertina 72

pasaulio šalis, kurios pagamino 97%

bendrojo pasaulio vidaus produkto,

ir kuriose gyveno 88% viso pasaulio

gyventojų.

Globalizacija įvertinama skalėje nuo

1 iki 100. Pateikiami 122 pasaulio

šalių įvertinimai. Rodiklis įgalina

palyginti daugiau nei 30 metų

laikotarpio rodiklių dinamiką.

(Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis Pekarskienė, Susnienė, 2010)

Remiantis lentelėje pateikta informacija, galima daryti išvadą, jog KOF indeksas yra

sudėtingesnis, apimantis ilgesnį periodą ir dėl šios priežasties įgalinantis tolimesnius skaičiavimus

būti dar tikslesniais. Dreher (KOF) indeksas įtraukia didesnį skaičių šalių, negu Kearney indeksas.

Juščius (2004) atkreipia dėmesį į Kearney indekso trūkumus: minimalus indeksui atrinktų blokų

kiekis, ribotas rodiklių skaičius, kiekybiškai neišmatuotais lieka kultūros, aplinkos, gyventojų

10

migracijos, karinės integracijos ir kiti aspektai; indekse apjungiami nehomogeniški globalizacijos

fenomeno elementai; blokų viduje rodiklių grupes sudaro nevienodo reikšmingumo dydžiai;

ignoruojami svarbūs procesai atskirų globalizacijos indekso blokų grupėse ir kita. Taip pat, Dreher

(KOF) indeksas atspindi ekonominį šalių augimą, siekiant išsiaiškinti kaip atskiros globalizacijos

veikiamos sritys daro įtaką šalių ekonomikai (Mačerinskas,J., Pipinytė, A. 2003). Tuo tarpu

Kearney neturi tokio tikslo ir neieško tarpusavio koreliacinių ryšių.

Atlikus dažniausiai naudojamų globalizacijos kiekybinio vertinimo metodų apžvalgą ir

lyginamąją analizę, galima teigti, jog Dreher (KOF) koeficientas geriau įvertina ekonominį ir

technologinį šalių aspektus, kurie yra patys svarbiausi šiame bakalauriniame darbe.

1.1.3 Globalizacijos ir technologinės pažangos sąsajos

Viena iš globalizacijos formų – technologinė globalizacija. Technologinę globalizaciją

įvertina ir ankstesniame poskyryje minėti globalizacijos indeksai. Kearney indeksas atsižvelgia į

tiesioginį technologinės pažangos kilimą, tačiau sąmoningai pasirinktas Dreher (KOF) indeksas

leidžia atskleisti technologijų pažangumo ir ekonomikos augimo ryšį (Dreher, A. 2007). Šiandien

stebima didžiulė technologinė pažanga pačiose įvairiausiose srityse, pavyzdžiui, komunikacijoje,

logistikoje, statybos inžinerijoje. Taigi vienas iš globalizacijos pasireiškimo aspektų yra

technologijų tobulinimas, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vaidmens išaugimas bei

inovacijų generavimas (Globalization of R&D…, 2005).

Technologija, vertinant bendriniu aspektu, gali būti suprantama kaip įrankis ar tam tikras

būdas, kurio tikslas - transformuoti pradines turimas medžiagas (angl. inputs) į galutinius

produktus, siekiant tam tikro tikslo (Zeleny, 2012). Technologija susideda iš techninės įrangos,

programinės įrangos, žinių, kaip pastarosiomis įrangomis naudotis. Tai sudaro technologijų kūrimo

branduolį. Tačiau yra ir ketvirtasis komponentas, kurio vaidmuo šiandien išaugo. Tai palaikantis-

aptarnaujantis tinklas, paremtas intelektinių žinių bazės generavimu. Zeleny (2012) pastebi, kad

geros techninės įrangos turėjimas šiandien nebe toks svarbus kaip anksčiau. Formuojasi požiūris į

techninę įrangą kaip į prekę technologijai sukurti. Vis didesnis vaidmuo globalizacijos paveiktame

pasaulyje skiriamas būtent intelektinių žinių bazės formavimui, generavimui bei palaikančiųjų

tinklų tobulinimui. Tai susiję su nuodugniais moksliniais tyrimais bei eksperimentinės veiklos

atlikimu, apsikeitimu informacija, idėjų generavimu su tikslu pagerinti fizinius, organizacinius,

administracinius, kultūrinius technologijos aspektus ir struktūras. Būtent tai šiandienos

11

technologijoms suteikia išskirtinumo ir sėkmingumo.

Pagal H.G. Stever ir J. H. Muroyama (1988) globalizacijos poveikis technologinei pažangai

pastebimas šiais aspektais: transformuojasi kompanijų ir šalių gamybos organizavimas, prekybos

ryšiai, laisviau ir didesniais kiekiais juda investicinis kapitalas, žmogiškieji ištekliai, todėl gilėja

bendradarbiavimas, greičiau vystomi produktai bei kokybiškiau atliekami procesai. Akivaizdūs

tokio pasireiškimo įrodymai yra aviacijos technikos pažanga pastaraisiais metais, lėktuvų rūšių ir

reisų gausa, prekybos ir bendradarbiavimo sutarčių skaičiaus išaugimas, tarptautinių studijų

programų populiarėjimas ar naujai atsiradusi ir dažnai eskaluojama „protų nutekėjimo“ problema.

Tokie pavyzdžiai byloja apie pačių įvairiausių ryšių gilėjimą, o tuo pačiu ir technologinę pažangą

per technologijų judėjimą įvairiausiais būdais.

Taigi, globalizacija, pasireiškusi per bendradarbiavimo/prekybos sutartis, investicinius

ryšius, standartų taikymo naudos įžvalgas ir diegimą atskirose pasaulio šalyse atvėrė valstybių

sienas (Frankel, 2000). Labiausiai sutariama dėl globalizacijos proceso pasireiškimo per

komunikacijos technologijų pažangą. Tuomet nebūtų klaidinga manyti, kad globalizacija visų pirma

atvėrė sienas keistis informacija, žiniomis, dalintis gerąja patirtimi. Labai svarbu suvokti, kad

informacija ir žinios – ne tas pats. Jau XX-ojo amžiaus viduryje amerikiečių ekonomistas F.

Machlup (1962) informaciją įvardijo kaip prekę, kurią galima įvertinti, įkainoti ir parduoti.

Šiandieniniame globalizacijos paveiktame pasaulyje informacija tampa strateginiu-ketvirtuoju

ekonominiu ištekliu, kuris didžiąja dalimi nulemia rinkos dalyvių konkurencingumą (Zeleny, 2002).

Apdorota informacija tampa žiniomis, kurios yra esminės tolimesniam gyvavimo procesui. Būtent

informacijos apdorojimas ir žinių kaupimas leidžia užtikrinti sėkmingą technologinę pažangą

visame pasaulyje, na o globalizacijos procesas padėjo pamatą sparčiam apsikeitimui informacija ir

ketvirtojo ištekliaus atsiradimui.

Informacijos kaupimas ir žinių generavimas, technologijų judėjimas per atviras valstybių

sienas, bendradarbiavimo ryšių gilėjimas yra pagrindiniai kintamieji globalizacijos procese,

tobulinant technologijas ir skatinant technologinę pažangą pasaulyje. Globalizacijos procesas

spartina technologinę pažangą, kuri keičia ūkio, ekonomikos ir verslo taisykles.

1.2 Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra

1.2.1 MTEP samprata

Dažniausiai sutinkamas terminas, kalbant apie inovacijas ir atskiros šalies ar įmonės

12

technologinę pažangą, yra mokslinių tyrimų ir eksperimentinė plėtra. Vis daugiau dėmesio skiriama

MTEP ir inovacijų generavimo veikloms, jas laikant pagrindiniais žinių ekonomikos elementais, ir

suvokiant, jog žinių ekonomika – vienas iš globalizacijos proceso reiškinių (Ekonominio

Bendradarbiavimo ir..., 2007). Valstybės pastebi ekonominę naudą, gaunamą dėl sėkmingo MTEP

įgyvendinimo, todėl dalijasi gerąja praktika, teikia rekomendacijas ir vykdo išteklių mainus. Taigi,

MTEP tampa veikla, įgyvendinama globaliu mastu, todėl svarbu giliau pažvelgti į šios veiklos

sampratą.

Yra pačių įvairiausių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros apibrėžimų. Visa

apimantys apibrėžimai, kurie paaiškina MTEP kaip veiklą, kurios metu vyksta daugybė procesų,

sutinkami oficialiuose reglamentuose ar tarptautinių organizacijų leidiniuose. Remiantis Europos

Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 1291/2013, MTEP yra sisteminga kūrybinė veikla, kuria

siekiama padidinti turimas žinias ir jas naudoti kuriant ar plėtojant naujus produktus, taip pat

patobulintas esamų produktų versijas ar savybes arba naujus ar veiksmingesnius gamybos procesus.

Kitais žodžiais tariant, MTEP yra sistemingai atliekama kūrybinė veikla, stengiantis pažinti žmogų,

kultūrą, visuomenę, identifikuoti poreikius ir pastaruosius tinkamai patenkinti. Į MTEP patenka visa

veikla, kurios tikslas yra toliau techniškai tobulinti produktą ar procesą. Tačiau, jei produktas,

procesas ar metodas yra iš esmės parengtas, o pagrindinis tikslas yra, pavyzdžiui, plėtoti rinkas,

tuomet tokia veikla nėra priskiriama MTEP (Standartinė praktika, siūloma..., 2007). Tuo tarpu

„Mokslinių tyrimų ir...“ ataskaitoje1 (2014) akcentuojama, jog MTEP nuo kitų vykdomų veiklų

galima atskirti pagal MTEP būtiną savybę spręsti mokslines ar technologines problemas. Todėl

moksliniai tyrimai turi rašytinę prigimtį. Tai yra ankstyvasis etapas, kuomet inovacijos ar

patobulinimai dar tik planuojami. Dažnai moksliniai tyrimai evoliucionuoja į eksperimentinės

plėtros stadiją, kuomet kuriami tam tikri produktų prototipai (žr. 1 priedą).

MTEP neturi būti laikoma pagalbine veikla. Tai yra atskira tikslinga veiklos rūšys. MTEP

veiklos rezultatu tampa inovacijos/intelektinės nuosavybės produktai. Vertėtų giliau pažvelgti ir į

inovacijų sąvoką. Remiantis „Mokslinių tyrimų ir...“ (2014) ataskaita, inovacijos tai rinkoje

prieinami produktai, paslaugos arba sukurtas meno objektas. Inovacijos samprata taip pat labai

pasikeitusi. 1934 m. Schumpeteris pats pirmasis apibūdino inovaciją kaip „naujų derinių sukūrimą“,

na o šiandien inovacija suprantama kaip naujų technologijų, idėjų ir metodų kūrimas bei jau

egzistuojančių produktų ir procesų tobulinimas. Inovatyvu – tai, kas nauja ir tai, kas pritaikoma

(Pogosian, S., Dzemyda, I. 2012). Taigi, inovacijų sąvoka yra labai menkai atsieta nuo MTEP

1 MT-02 statistinė ataskaita (2014) paruošta Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Bakalaurinio darbo teorinėje dalyje

naudojami statistinės analizės rezultatai ir lentelė, apibrėžianti MTEP veiklos etapus (žr. 1 priedą).

13

sąvokos, o inovacijų sukūrimas gali būti laikomas MTEP rezultatu/tikslu (plačiau poskyryje 1.2.3)

ir šiandieninio verslo vienu iš konkurencingumo užtikrinimo aspektų (plačiau poskyryje 1.3.1).

Taigi, MTEP veiklos įgyvendinamos siekiant užtikrinti technologinę pažangą, atnaujinant

procesus, veiklų koordinavimo būdus, ryšius, įrenginius ir kita. MTEP veikla pradėta įgyvendinti

dar XX amžiuje, tačiau šiandien ši sisteminga, kompleksinio pobūdžio veikla, tapo viena iš

prioritetinių veiklų valdant šalies ūkį. Galima teigti, jog globalizacijos procesai paruošė pagrindą

keistis žiniomis, išradimais, nesunkiai perduoti technologijas, gerąją praktiką ir dėl šios priežasties

susiformavo nauja veiklos rūšis – MTEP. Tačiau MTEP įgyvendinimas taip pat skatina

globalizacijos procesų veikimą (egzistuoja abipusis teigiamas ryšys), kadangi MTEP - sisteminga

kūrybinė veikla, kuri atliekama tam, jog būtų sukaupta žinių bazė, kurios pagalba būtų sukurti nauji

produktai ar vystomi jau egzistuojantys produktai ar procesai (Nacionalinių sąskaitų vadovas,

2008).

1.2.2 Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rūšys

MTEP veikla yra sudėtinga, todėl ji skirstoma į tam tikrus etapus (MTEP rūšis) (žr. 1

priedą). Yra pačių įvairiausių MTEP veiklų rūšių klasifikavimų. Dažniausiai išskiriamos šios trys

pagrindinės MTEP rūšys: fundamentalieji moksliniai tyrimai, taikomieji moksliniai tyrimai ir

eksperimentinė plėtra (Standartinė praktika, siūloma..., 2007).

Fundamentalieji moksliniai tyrimai - eksperimentiniai arba teoriniai darbai, atliekami visų

pirma reiškinių esmei ir stebimai tikrovei pažinti, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti

gautus rezultatus. Taigi ši rūšis apima labiau pažintines veiklas, stengiantis identifikuoti tam tikrus

aspektus, faktus, savybes, ryšius, patikrinti hipotezes, teorijas ar dėsnius, kurie ateityje gali būti

naudojami ir pritaikyti naujovėms kurti. Šio tipo mokslinius tyrimus galima atlikti ir nieko nežinant

apie faktinius taikymus, na o rezultatai – nėra parduodami. Dažniausiai šios MTEP rūšies rezultatai

yra skelbiami mokslo leidiniuose, stengiantis apsisaugoti nuo sukauptų žinių pasisavinimo, arba

visiškai įslaptinami. Tokio tipo tyrimai dažniausiai atliekami aukštojo mokslo sektoriuje, tačiau

išimtiniais atvejais gali būti įgyvendinami ir valstybės sektoriuje. Nors tokio tipo tyrimai turi

daugiau laisvės, dažnai jie tikslingai nukreipiami į visuotinį susidomėjimą keliančias plačias sritis,

turint aiškų plataus masto pritaikymo tikslą ateityje. Taigi fundamentalieji tyrimai gali būti

tiksliniai, siekiantys ilgalaikės ekonominės ar socialinės naudos, turint aiškią viziją, jog pastarieji

ateityje padės išspręsti praktines problemas ir t.t. Čia labai svarbi ir strateginių mokslinių tyrimų

14

sąvoka, kuri dažniausiai sutinkama politiniuose valstybių sprendimuose.

Tam, kad praktiniai tikslai būtų pasiekti ar specifiniai klausimai išspręsti, vykdomi

taikomieji moksliniai tyrimai. Taikomieji tyrimai galėtų būti laikomi fundamentinių tyrimų

plėtiniu. Fundamentaliųjų tyrimų metu gautos žinios, duomenys yra apdorojami ir, atliekant

taikomuosius tyrimus, nustatomi šių panaudojimo būdai, surandami nauji metodai. Tai gilesni

tyrimai, kurių metu atliekama turimų žinių analizė, su tikslu išspręsti konkrečias problemas. Verslo

įmonių sektoriuje taikomuosius mokslinius tyrimus galima sutikti kaip fundamentaliųjų tyrimų tąsą,

finansuojant naujus projektus, kuomet iš fundamentalių tyrimų gauti rezultatai yra daug žadantys

ateityje. Taikomųjų mokslinių tyrimų konkretumas byloja apie tai, jog šio tyrimo rezultatai bus

skirti vienam produktui, metodui, operacijai ar ribotam kiekiui. Šių tyrimų metu idėjoms suteikiama

veikianti forma. Rezultatai dažnai patentuojami arba įslaptinami.

Eksperimentinė plėtra kitaip vadinama moksline taikomąja veikla, kuri dar tikslingiau nei

taikomieji moksliniai tyrimai taiko sukauptas žinias su tikslu, vykdant sistemingus darbus, sukurti

naujas medžiagas, produktus ar įrenginius, diegti naujus procesus, pasiūlyti naujas sistemas ar

paslaugas arba iš esmės patobulinti tai, kas jau sukurta ir pritaikyta. Taigi eksperimentinės plėtros

tikslas yra inovacijų kūrimas. Ši veikla nėra tokia svarbi humanitariniams mokslams, tačiau didelį

vaidmenį vaidina socialinių mokslų srityje, kur mokslinių tyrimų eigoje įgytos žinios perkeliamos į

jau veikiančias programas.

Toks MTEP skirstymas leidžia atlikti statistinę lyginamąją analizę tarp sektorių, šalių ir kt.

Tačiau duomenis reikėtų lyginti tik pagal einamąsias išlaidas tam, kad būtų išvengta tarptautinio

palyginimo neatitikimų, pavyzdžiui, dėl skirtingų skaičiavimo metodikų. Reikia suprasti, kad

MTEP apima ir formaliąją mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą, vykdomą atsakingų už

tai vienetų, ir neformaliąją, kurią atsitiktinai vykdo kiti vienetai, tad svarbus teisingas atskirų MTEP

rūšių atskyrimas tam, kad būtų teisingai nagrinėjama ir palyginama plati MTEP įvairovė. Gali kilti

pačių įvairiausių problemų priskiriant vykdomą MTEP veiklą rūšims: kartais tie patys darbuotojai

tame pačiame centre gali vykdyti iš esmės visas tris MTEP rūšis. Taip pat, galimas judėjimas

įvairiomis kryptimis, pavyzdžiui, kai MTEP projektas yra taikomųjų mokslinių tyrimų stadijoje

tam, kad būtų stebima tolesnė pažanga, dalį pinigų tenka investuoti į papildomus

fundamentaliuosius tyrimus ir pan.

Yra ir kitų klasifikavimo būdų, pavyzdžiui, MTEP veiklos gali būti skirstomos į sritis pagal

mokslinius interesus, pagal kuriuos ir kuriamos specializuotos laboratorijos. Sritys galėtų būti

tokios: socialinių tyrimų, edukacinių tyrimų ir medijotyros ar kt. Tačiau tyrimui ir tolesnei teorinei

analizei naudojama aptarta klasifikacija, apibrėžianti, jog pagrindinės trys MTEP rūšys yra

15

fundamentalieji, taikomieji moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. Tai populiariausia

klasifikacija, naudojama didžiausios dalies pasaulio šalių, todėl leidžianti palyginti labai skirtingų

ekonomikų rezultatus.

1.2.3 Investicijų į MTEP priežastys

Kaip aptarta ankstesniame poskyryje, yra trys pagrindinės MTEP veiklos rūšys, kurios turi

skirtingus, tačiau susijusius tikslus. Remiantis moksline literatūra bei ekspertų įžvalgomis, tikslinga

nustatyti ir apibrėžti visa apimantį MTEP tikslą bei atsakyti į klausimą: kodėl yra investuojama į

MTEP?

MTEP gali būti vykdoma dėl pačių įvairiausių priežasčių. Remiantis „Mokslinių tyrimų

ir...“ (2014) ataskaitoje siūloma MTEP etapų klasifikavimo lentele (žr. 1 priedą) galima pastebėti,

jog gautas veiklos rezultatas labai priklauso nuo nustatyto tikslo ir MTEP veiklos rūšies

pasirinkimo. Jei nustatytas tikslas yra gauti tam tikros vertingos informacijos, kuri gali būti

panaudota ateityje (tačiau nebūtinai bus), pakanka fundamentinių tyrimų įgyvendinimo. Tačiau, jei

nustatytas tikslas yra patobulinti jau egzistuojančią įmonės technologiją ir tokiu būdu įgyti

konkurencinį pranašumą, įgyvendinami visi MTEP veiklos etapai. MTEP vykdymo priežastys

konkrečios (naujo įrankio sukūrimas darbuotojų kvalifikacijai kelti, taršos problemos išsprendimo

būdo paieška, verslo plėtra), tačiau nustatyti tikslai yra glaudžiai susiję su pridėtinės vertės kūrimu.

Taigi, MTEP veikla įgyvendinama projektiniu principu, nustatant aiškų tikslą ir etapus, kurie

užtikrina, jog tikslas bus pasiektas. Tokie projektai sprendžia iš anksto neišsprendžiamas problemas,

atsako į klausimus tose srityse, kuriose pastebimos informacijos spragos. Pagrindinis kriterijus,

pagal kurį galima identifikuoti MTEP veiklą ir atskirti ją nuo kitų įgyvendinamų veiklų, yra

mokslinis ir (arba) technologinis pagrindas bei apčiuopiamas naujumo elementas.

Iš tiesų, MTEP įgyvendinimo priežastys ir nustatomi tikslai susiję su intelektinių žinių apie

produktus, procesus ar paslaugas generavimu, siekiant šias žinias pritaikyti produktų, procesų ar

paslaugų gerinimui tam, kad būtų patenkinti nuolat kintantys rinkos poreikiai (Bayarcelik, 2012).

Taigi, vykdant MTEP, tikimasi gauti naujos informacijos apie tuos procesus ar reiškinius, kuriuos

norime tirti, ir, remiantis šiais tyrimais, juos panaudoti, prognozuoti, valdyti arba praktiškai

pritaikyti. Ekspertai sutinka, jog šiandien MTEP veikla gali būti laikoma verslų, valstybių

konkurencijos stuburu, žiniomis remto ekonomikos augimo pamatu (Markovich, 2012). MTEP

veikla įgalina atlikti jau egzistuojančių produktų ar paslaugų analizę, ištirti konkurentus ir rinkos

16

tendencijas. Tai stipriai didina konkurencinį pranašumą. MTEP pagrindu sukurti produktai,

paslaugos ar procesų patobulinimų šablonai, įdiegti į rinką ir paruošti naudojimui, virsta

inovacijomis. Galima teigti, jog inovacijų sukūrimo pagrindas yra tinkamas MTEP įgyvendinamas,

sprendžiant konkrečią problemą. Tiesa, ne visa MTEP veikla virsta inovacijomis. Didelė dalis

įmonių ar individų pristato naujus produktus ar paslaugas niekada nevykdę MTEP veiklos. Taip pat,

ne visa MTEP veikla įgyvendinama sėkmingai ir baigiasi inovatyvių produktų į rinką įvedimu

(Standartinė praktika, siūloma..., 2007). Atsiradus kliūčių tam tikruose MTEP veiklos etapuose,

pavyzdžiui, pritrūkus informacijos arba nustačius, jog pradinės prielaidos nepasiteisino, paskutinis –

produkto sukūrimo – etapas negali būti įgyvendintas. Todėl MTEP negali būti laikoma inovacijų

sinonimu.

Tačiau investicijos į MTEP padeda sukurti naujus produktus ar paslaugas, darbo vietas,

auginti socialinę gerovę (išlaidos MTEP, skiriamos ir švietimo, sveikatos sritims), o taip pat skatinti

vartojimą ir ekonomikos augimą (Markovich, 2012). MTEP veiklos vertė turi būti apibrėžiama kaip

tikėtina ekonominė nauda ateityje, gaunama pritaikius inovaciją (Nacionalinių sąskaitų vadovas,

2008). Naudą gauna tiek visuomenė (kai vyriausybė investuoja į viešųjų paslaugų gerinimui skirtus

MTEP procesus), tiek atskiri tiksliniai ateities vartotojai (kai į MTEP veiklą investuojama

privačiai). Privatus ir viešasis sektorius į MTEP, įžvelgdamas naudą skirtingose srityse. Tai gali

būti prilyginama ilgalaikėms, strateginio pobūdžio investicijoms - todėl daug išteklių (finansinių

lėšų ir laiko) reikalaujančioms investicijoms. Tačiau grąža, gaunama iš investicijų į MTEP, labai

didelė. Dėl šios priežasties verslai ir vyriausybės, sąjungos ir susivienijimai skiria dalį savo lėšų

MTEP procesams. Kaip teigiama Europos Komisijos (toliau – EK) pranešime spaudai (2011),

siekiant skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, konkurencingumą pasaulio mastu, reikia

investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijų kūrimą.

MTEP veiklos įgyvendinimo procesai žymi naują pasaulio ekonomikų augimo erą, atveria

naujas ekonominio augimo galimybes. Taigi MTEP įgyvendinimo priežastys yra stipriai susietos su

tikslu skatinti ekonominį augimą, o tai susiję su atskirų nacionalinių valstybių politika ar privataus

sektoriaus (atskirų įmonių ar tarptautinių korporacijų) strateginiais tikslais.

1.3 MTEP ir ekonominio augimo ryšys globalizacijos kontekste

MTEP ir ekonominio augimo ryšys šiandien yra taip pat ginčytinas kaip ir pačios

globalizacijos proceso egzistavimas. Tačiau, atliktų mokslinių darbų ir tyrimų dėka vis gi pavyksta

17

įrodyti, kad globalizacija – egzistuojantis procesas, o MTEP – vienas iš globalizacijos pasireiškimo

aspektų, teigiamai veikiančių ekonomiką. Įvairūs tyrimai parodė, kad MTEP veikla tampa

pasaulinio masto veikla ir vis didesnė MTEP dalis yra vykdoma bendradarbiaujant su individualiais

tyrėjais, tyrėjų grupėmis bei mokslinių tyrimų vienetais (Standartinė praktika, siūloma..., 2007). Yra

teigiama, kad vienas iš globalizacijos proceso padarinių yra tarptautinių organizacijų kūrimasis,

pasaulinio bendradarbiavimo skatinimas, tarptautinių ryšių gilėjimas, kuris teigiamai veikia atskirų

šalių ekonomikų augimą. Šis bendradarbiavimas, pajungiant atskirų valstybių ar individų išteklius,

stebimas pačiose įvairiausiose srityse – neaplenkiant ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės

plėtros.

Viena iš globalizacijos proceso pasireiškimo formų – technologinė pažanga (Snieška,

Bernatorytė, Kavaliauskienė, 1992). Tam, kad technologinė pažanga būtų įgyvendinta, reikalinga

tobulinti, atnaujinti tai, kas naudojama šiandien (plačiau poskyryje 1.1.3). Savo prigimtimi,

mokslinių tyrimų pasiekimai visuomet buvo tarptautinio bendradarbiavimo rezultatas (Baily, 2007).

Įvairūs bendradarbiavimo pavyzdžiai, stengiantis apsikeisti mokslo žiniomis, tarp šalių ir regionų

fiksuojami mokslo istorijoje. Bendradarbiauja ne tik institutai, universitetai ar vyriausybės. Keičiasi

ir verslo požiūris. Tarptautinės kompanijos užsienyje kuria skambučių, operacijų centrus, bei MTEP

veiklų vykdymo laboratorijas, kurios aptarnauja verslą ir kelia produktyvumo lygį bei skatina

ekonomikos augimą (Bilbao-Osorio ir Rodriguez, 2004). Veikiant globalizacijai, formuojasi naujos

partnerysčių apraiškos tiek nacionaliniu, tiek viso pasaulio lygmeniu. Technologijų kūrimas

suprantamas kaip diversifikuotas procesas, kuris gali būti aptarnaujamas bendradarbiaujant

skirtingoms pasaulio šalims (Baily, 2007). Naudojant atskirų šalių resursus bendram tikslui

(įgyvendinti MTEP veiklas), gimsta inovatyvūs produktai ir paslaugos. Inovacijos pripažįstamos

vienu svarbiausių ekonomikos augimo variklių. Inovatyvių produktų sukūrimas skatina vartojimą,

aktyvina ekonomikos procesus. Remiantis verslo aplinkos empiriniais tyrimais, inovacijų diegimas

užtikrina produktyvumo augimą ir kainų mažėjimą. Dėl šios priežasties ekonomikos, kurios nuolat

generuoja inovacijas, pasižymi dideliu ir pastoviu ekonomikos augimu (Atkinson ir McKay, 2007).

Aiškiai pastebimas ir mokslinės globalizacijos bei MTEP ryšys. Teigiama, kad

globalizacijos procesai paveikė ir būdus kaip organizuojamas mokslas, švietimas, žinių vadyba ir

generavimas. Mokslas tampa nebeatsiejamu nuo technologinės pažangos ir mokslinių tyrimų. Vis

dažniau remiamasi duomenų, mokslo šaltinių bazėmis, žiniomis keičiamasi interneto platformomis

ar tarptautinių konferencijų metu (Atkinson ir McKay, 2007). Tuo pačiu kinta ir MTEP

organizavimo metodai. MTEP įgyvendinimas tampa decentralizuotu. Pastebimi vyriausybių

susitarimai ar daugianacionalinių korporacijų iniciatyvos, kuomet tam tikras MTEP etapas

18

įgyvendinamas vienoje šalyje, kuri turi stipresnį pagrindą jo išpildymui, o sekantis, pavyzdžiui,

produkto įvedimo etapas, kitoje. Tokiu būdu dalijimąsi intelektinėmis žiniomis, kuomet laimi visos

bendradarbiaujančios pusės. Turint omenyje makroekonomikos teoriją, kuri teigia, jog ištekliai yra

riboti (tuo pačiu ir žmogiškieji ištekliai ir jų generuojamos intelektinės žinios), tenka pripažinti jog

bendradarbiavimas MTEP srityje sukuria tam tikrą sinergiją, kuomet sukuriama labai aukšta

pridėtinė vertė (Pagirskienė, 2008; McGrath, 1999). Iš esamų išteklių, pasitelkiant intelektines

žinias, sukuriami nauji produktai/procesai, kurie generuoja pajamas, atneša naują vartojimo ir

augimo bangą (Bayarcelik, 2012).

Taigi MTEP – kūrybinis ir sistemingas darbas, kurio tikslas yra padidinti žmogaus, kultūros

ir visuomenės intelektinių žinių bazę ir panaudoti šias žinias inovacijų sukūrimui (Torun ir Cicekci,

2007). Pasaulio vyriausybės stengiasi užtikrinti, kad jų šalių darbo jėga pasižymės aukšta

kvalifikacija, ekonomikose bus kuriama aukšta pridėtinė vertė ne tik verslo, bet ir visos visuomenės

bei kultūros prasme (Brown, Hugh ir Ashton, 2008). Taigi MTEP turi dar vieną aiškią sąsają su kitu

globalizacijos procesu aspektu – žinių visuomenės formavimusi. Kol didžioji dalis mokslinės

literatūros fokusą skiria inovacijoms, kūrybiškam verslumui, verta atkreipti dėmesį ir į žinių

visuomenės kūrimąsi, bruožus bei poveikį ekonomikai.

Žinių ekonomikos sąvoka imta vartoti prieš kelis dešimtmečius, žmonijai supratus

intelektinių žinių ir jų pagrindu sukurtų technologijų indėlio ekonomikai svarbą. Snitka, V. (2002)

pabrėžė, jog „auganti žinių reikšmė inovaciniame procese, auganti žinių tinklų ir „nacionalinių

inovacijų sistemų“, pagrįstų žinių srautais reikšmė ekonominiame procese, formuoja naują

visuomeninę-ekonominę organizacinę sistemą, kuri vadinama žinių ekonomika.“ Intelektinės žinios

įkūnytos žmonėse, todėl vis labiau vertinami aukštos kvalifikacijos specialistai, įgyvendinamos

švietimo reformos, kadangi pagrindiniai darbuotojai, vykdant MTEP, yra tyrėjai (Mokslinių tyrimų

ir..., 2014). Tai vadovai bei specialistai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Išsivysčiusių šalių

ekonomikos šiandien labai priklausomos nuo inovacijų kūrimo, generuojant intelektines žinias,

todėl sparčiausias produkcijos ir darbo vietų augimas šiandien fiksuojamas būtent aukštųjų

technologijų, imlių žinioms, pramonėje (Snitka, 2002). Viena aršiausių konkurencijos apraiškų

šiandien stebima talentų paieškoje – darbo rinkoje. Įmonės bendradarbiauja su švietimo

institucijomis tam, kad pirmosios apsirūpintų kvalifikuota darbo jėga (Brown, Hugh ir Ashton,

2008).

Moksliniai tiriamieji darbai nagrinėja investicijas į MTEP, švietimą ir vystymąsi, nustatant

kokią vertę šios investicijos sukuria ekonomikai. Tokio pobūdžio investicijos padeda sukurti naujus

produktus ir paslaugas, kurios didina šalies ūkio konkurencingumą internacionaliniu mastu.

19

Šiandien suprantama, jog mokslas, švietimas ir ekonomika turi veikti iš vien tam, kad būtų

sudarytos sąlygos moksliniams išradimams, kvalifikuotiems profesionalams ir konkurencingiems

produktams sukurti. Toks skirtingų sričių bendradarbiavimas yra šiuolaikinės – žinių – ekonomikos

pagrindinis bruožas. (Bužinskienė ir Rudytė, 2014). Veikiant globalizacijai, kinta žmonių pasaulio

suvokimas, ūkio procesai, ryšių organizavimas, kultūra, stiprėja bendruomenių ryšiai. Esant tiek

daug kintamųjų, pastebimos naujos nišos ekonomikai augti ir perorganizuoti.

Tarp vykdomos MTEP ir globalizacijos pastebimas ir atvirkštinis ryšys (Grant, 2008). Viena

vertus, mokslo tyrimai ir eksperimentinė plėtra yra šių dienų globalizacijos variklis. Skatinant

investicijas ir bendradarbiavimą, gilėja tarptautiniai ryšiai ir alokacinis verslo plėtros suvokimas.

Besikeičiant žiniomis, judant technologijoms ir žmogiškiesiems ištekliams, į tokį integruotą

bendradarbiavimą pajungiama vis daugiau sričių (socialinė, ekonominė, kultūrinė aplinka), kartu

keičiasi ir asmeninis visuomenės/ekonomikos dalyvio gyvenimas. Kita vertus, mokslinių tyrimų ir

eksperimentinės plėtros prigimtis slypi globalizacijos proceso raidoje. MTEP taikomi metodai –

naujausi modeliai – kurie be visuomenės dalijimosi žiniomis ir visų šalių pajungimo į

bendradarbiavimą, apsikeitimą visokio tipo ištekliais, o visų svarbiausia žiniomis, būtų neįmanomi

(Baily, 2007).

Nors mokslininkai pripažįsta, jog investicijos į MTEP teigiamai veikia ekonomiką, kyla

sunkumų išmatuoti šio poveikio mastą (Dzemyda, 2009). Investicijų teigiamą poveikį galime

pastebėti ir kiekvienas iš mūsų: atnaujinamos kaimų infrastruktūros, paprastėjančios kasdienės

funkcijos darbo vietoje. Vis dėl to, poveikio vertinimui trūksta mokslinio pagrindimo, kadangi

atlikta labai nedaug praktinių studijų. Pagrindinė problema, lemianti poveikio išmatavimo

sudėtingumą, yra inovacijų ir MTEP veiklos poveikio pobūdis (Dzemyda, 2009). MTEP ir

inovacijų kūrimas tiesiogiai veikia visuomenę ir jos vystymąsi, o tai labai sudėtinga įvertinti

skaičiais. Taip pat sunku įvertinti ir MTEP bei inovacijų reikšmingumą nacionalinėms

ekonomikoms. Yra kelios priežastys, trukdančios įvertinti poveikį valstybės mastu. Visų pirma,

MTEP veikla gali būti įgyvendinta viename regione, o jos dėka sukurtos inovacijos pritaikytos

visiškai kitame. Taip pat pastebėta, jog sukurtos inovacijos gali būti pritaikytos visiškai kituose

sektoriuose, negu numatyta pirminių projektų planuose (Dzemyda, 2009). Galima teigti, jog

inovacijų ir MTEP veiklos vertinimas yra labai komplikuotas. Yra sudėtinga tiksliai įvertinti

investicijų į MTEP reikšmingumą visuomenės vystymuisi bei ekonomikos augimui. Dėl šios

priežasties dažnai sunku priimti sprendimus, o taip pat kyla sunkumų priimant sprendimą

bendradarbiauti.

Nors investicijų į MTEP skaičius auga, o poreikis inovacijų kūrimui nuolat didėja,

20

bendradarbiavimas vykdant MTEP vis dar labai sudėtingas. Veikla (kaip ir pati globalizacija) yra

pakankamai jauna, todėl dažnai sunku efektyviai ir greitai perimti patirtį, nėra aiškiai numatyta

struktūra. Atskiros šalys stokoja patirties, taip pat dažnai nėra galimybių dalytis rekomendacijomis

dėl duomenų rinkimo apie bendradarbiavimą MTEP veikloje (Standartinė praktika, siūloma...,

2007). Taip yra todėl, kad bendradarbiavimas MTEP veikloje yra daug platesnis negu tik statistinių

tyrimų atlikimas. Labai svarbus ir tarptautinio palyginimo aspektas, kuris dažnai neįmanomas dėl

taikomų skirtingų metodų ir praktikų tam tikrose bendradarbiauti pasirengusiose pusėse/šalyse.

MTEP rezultatai gali būti pateikiami skirtingomis formomis, efektyvumas matuojamas ir

vertinamas skirtingais metodais. Būtent dėl šio sudėtingumo MTEP dažnai paliekama vykdyti

atskirų įmonių, institutų ar kitų ekonomikos dalyvių atsakomybei (plačiau poskyryje 1.3.1).

Apibendrinus galima teigti, jog vis dar sudėtinga tiksliai įvertinti investicijų į MTEP įtaką

ekonominiam augimui. Netikslumų atsiranda stengiantis bendradarbiauti atskirų šalių

valdantiesiems, mokslo institucijoms ar verslams, o taip pat, kuomet investuojama į kelis MTEP

etapus tiksliai neapibrėžiant, kurioje šalyje bus įdiegta galutinė inovacija. Nežiūrint į tai, jog

skaičiavimai, vertinant investicijų į MTEP poveikio mastą ir reikšmingumą šalių ekonomikoms,

sudėtingi ir ne visada tikslūs, pripažįstama, jog poveikis egzistuoja ir yra ganėtinai žymus. Teisinga

manyti, kad būtent tai, jog MTEP pagrindu sukurtos inovacijos turi aukštą pridėtinę vertę, lemia

augantį investicijų į MTEP skaičių.

1.3.1 Tarptautinis verslas ir inovacijos globalizacijos aspektu

Globalizacijos proceso poveikis tampa vis labiau pastebimu verslo pasaulyje. Auga

tarptautinių verslų skaičius, didėja rinkų priklausomybė, gilėja bendradarbiavimo ryšiai tarptautiniu

mastu. Globalizacija, anksčiau veikusi tik tokius sektorius kaip elektronika, farmacija, automobilių

pramonė, šiandien keičia ir kitų verslų rūšių kasdienybę. Anksčiau nejautę konkurencijos, vietos

verslai išgyvena globaliai pripažintų konkurentų atėjimą į nacionalines rinkas (Lambin, 2007).

Keičiasi tarptautinio verslo konkurencinė aplinka, o tai verčia atsigręžti į naujų technologijų kūrimą,

ekonominius ir socialinius rūpesčius, kylančius iš nacionalinių kultūrų skirtumų, bei gyvenimo

standartus, stengiantis adaptuoti sukurtas inovacijas skirtingose aplinkose (Stever ir Muroyama,

1988). Globalizacija ne tik lemia tarptautinių verslų svarbos išaugimą, tačiau, suteikdama begalę

plėtros galimybių tarptautiniu mastu, verčia ieškoti išeičių aštrėjančios konkurencijos sukeltiems

iššūkiams įveikti. Todėl verslas investuoja į mokslinių tyrimų ir eksperimentinę plėtrą tam, kad

21

įgytų konkurencinį pranašumą, sukurdamas konkurencingus produktus. Šio poskyrio tikslas –

apibrėžti globalizacijos įtaką verslui bei nustatyti augančių investicijų į MTEP priežastis, nustatant

inovacijų svarbą verslui ilgalaikėje perspektyvoje.

Veikiant globalizacijai, auga rinkų tarpusavio priklausomybė. Iš dalies tai nulemia

šiandieninio vartotojo informacijos šaltinių gausa, įžvalgumas ir įsitraukimo lygis į verslo

įgyvendinimą (Lambin, 2007). Tačiau įtakos turi ir augantis naujų rinkos dalyvių vaidmuo,

pavyzdžiui, netiesioginių vartotojų. Verslams tenka iš naujo identifikuoti rinkos dalyvius bei

nustatyti prioritetus. Egzistuojant rinkos ekonomikai, rinkos ekosistema susideda iš verslų,

vartotojų, tiekėjų, konkurentų, partnerių grupių, kurie, egzistuojant tarpusavio ryšiams, pelnosi

(Manning ir Thorne, 2003). Dėl globalizacijos pakitus ekosistemai ir sutelkus fokusą į vartotoją,

rinkos veiksmai – investicijos, produkto vystymas, komunikacija, logistika ir pervedimai – labiau

priklauso ir yra kontroliuojami vartotojo nei tiekėjo (verslo pusės atstovo). Taigi, globalizacijos

procesai veikia ir paties vartotojo vietą verslo įgyvendinimo procese. Viena iš naujai

susiformavusių tarptautinių įmonių pasirenkamų strategijų yra orientacija į vartotoją (McGrath,

1999). Egzistuojant tokiai strategijai, visi įmonėje atliekami procesai atliekami tam, kad būtų

užtikrinta aukštos kokybės vartotojo patirtis, o MTEP pagrindu kuriamos inovacijos tenkina

vartotojų laike kintančius norus.

Inovacijų kūrimas – lemiamas konkurencinio pranašumo įgijimo šaltinis, paplitus masinei

gamybai (produktų replikavimui) beveik visuose industriniuose sektoriuose. Pakitus vartotojų

skoniams bei poreikiams, išaugus vartotojo svarbai, bei dėl globalizacijos proceso sparčiai

tobulėjant technologijoms, auga nuolatinis inovacijų generavimo poreikis. Tarptautiniai verslai

nuolat patiria spaudimą: kyla reikalavimas greitam inovacijų generavimui kuo mažesniais kaštais

(Brown, Hugh ir Ashton, 2008). Tuo tarpu vietiniai verslai jaučia spaudimą turėdami tokius stiprius,

nuolat tobulinančius savo produktus ar paslaugas, konkurentus. Verslams teko priimti šį

globalizacijos procesų sukeltą spaudimą ir pripažinti, jog rinka ir konkurencijos taisyklės labai

pasikeitė.

Taigi, egzistuoja trumpalaikė įgyto pranašumo samprata dėl spartaus technologijų

tobulėjimo (Stever ir Muroyama, 1988). Pastaraisiais dešimtmečiais pastebėta nauja tarptautinio

verslo tendencija –partnerysčių skaičiaus išaugimas bei bendrų globalių įmonių kūrimas. Tai tam

tikra strateginės partnerystės forma, vienijanti partnerius globaliu mastu. Veikiant globalizacijos

procesui ir pakitus konkurencijos sąlygoms, kinta ir tarptautinio verslo aplinka. Pagrindinė

priežastis, kodėl kuriasi strategine partneryste paremti verslai, yra galimybė prieiti prie naujų rinkų

intelektinių bazių, pasinaudoti vietinių kompanijų (partnerių) logistinio paskirstymo kanalais,

22

prekių ženklais, technologijomis, produkto vystymo būdais, perimant patirtį ir taip sutaupant laiko

bei resursų (Grant, 2008). Hamel, Doz ir Prahalad (1989) pabrėžia, jog tokios tarptautinės

partnerystės, paremtos efektyvia strategine vadyba, yra ne kas kita kaip nauja konkuravimo forma,

pasitelkiant bendradarbiavimą. Potencialių partnerių paieška tampa strateginiu verslo įrankiu

sėkmei ateityje užtikrinti.

Lambin, J. J. (2007) teigia, jog globalizacijos procesas taip pat inicijavo tarptautinių verslų

plėtrą, o tai atnešė keletą aiškių privalumų tiek pavieniams verslams, tiek pasaulio ekonomikoms.

Visų pirma, verslui peržengiant nacionalines sienas, atsiranda didesnė galimybė pasiekti masto

ekonomiją. Dažniausiai verslininkai ieško tokių valstybių, kuriose pigesnė reikalinga darbo jėga ar

kiti ištekliai (Grant, 2008). Tokiu būdu įmanoma sumažinti prekės ar paslaugos pagaminimo kaštus

ir padidinti konkurencingumą. Masto ekonomija pasiekiama keičiant operacijų atlikimo struktūrą

bei procesų įgyvendinimą, pavyzdžiui MTEP atveju, tyrimus galima inicijuoti keliuose

geografiniuose regionuose, paskirstant atsakomybes taip, kad kaštai (aukštos kvalifikacijos

darbuotojų kaina, įrengimai) būtų kuo mažesni. Taigi, verslai decentralizuoja savo procesų

valdymą, perskirsto atsakomybes su tikslu – sumažinti tiek gamybos, tiek inovacijų kaštus. Visų

antra, globaliu mastu veikiančių verslų valdymas yra daug labiau centralizuotas. Tai nulemia daug

greitesnį produktų/paslaugų modifikavimą ir pristatymą rinkai. Strategijos bei projektų planavimas

vyksta centralizuotai, paskirstant atsakomybes per darbuotojus ir padalinius bet kurioje geografinėje

vietovėje, kai tam tikri padaliniai ar verslo taškai neturi sprendžiamosios teisės (Lambin, 2007).

Kai MTEP įgyvendinimas yra įtraukiamas į strategiją, teigiamas efektas pastebimas inovacijų

sukūrimo laiko aspektu, o taip pat kokybės bei kaštų atžvilgiu.

Veikiant globalizacijos procesui, kinta ir verslo strategijos formavimo būdas. Atsirado

„globalios strategijos“ sąvoka, kuri reiškia, jog verslų formuojama strategija pasaulį įvertina kaip

vieną globalią, tačiau segmentuotą, rinką. Verslai, kurie veikia už nacionalinių valstybių ribų,

dažniau pasiekia masto ekonomiją produkto vystymo, gamybos, rinkodaros ir kitais aspektais. Tai

suteikia didelį konkurencinį pranašumą (Grant, 2008). Tam, kad toks pranašumas būtų įgytas, o

verslo plėtra – sėkminga, reikalingas strateginis planavimas. Jei „globali strategija“ formuojama

apgalvojant ir įvertinant visas detales (aplinkas, konkurentus, galimybes, resursus pasauliniu

mastu), daugianacionalinės įmonės įgyja didelį pranašumą prieš savo varžoves nacionaliniu mastu,

kadangi konkuruodamos turi galimybę pasitelkti piniginius srautus ir iš kitų nacionalinių rinkų

(Grant, 2008). Pranašumas įgyjamas ir prieš tas daugianacionalines įmones, kurios patiria sunkumų

formuodamos savo „globalias strategijas“.

23

Tarptautinių strategijų sėkmė labai priklauso nuo pasirinktų priemonių ir planavimo

efektyvumo (Grant, 2008). Vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria įmonės valdyba, yra

strategijos tikslų perkėlimas ir paskirstymas atskiriems įmonės padaliniams taip, kad visi

strateginiai tikslai būtų įgyvendinti, o organizacijos struktūroje nebūtų sukurta perteklinių padalinių.

Tai yra vienas iš pagrindinių tarptautinio verslo iššūkių šiandien.

Vienas iš esminių strategijos formavimo pokyčių šiandien, ypač aktualių šiame

bakalauriniame darbe, yra mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros įtraukimas (1 pav). Šiandien

MTEP užima vieną iš pagrindinių vietų įmonės valdyme bei strategijos formavime. Veikla

suprantama ne kaip pavienė, tik tam tikru atveju įgyvendinama veikla, priskirta egzistuojantiems,

kitų sričių darbuotojams, tačiau kaip nenutrūkstamai įgyvendinama veikla, atliekama šios srities

specialistų.

1 pav. Verslo strategijos formavimas: strateginės sritys

(Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis Lambin, 2007)

Augantys MTEP veiklos įgyvendinimo kaštai verčia tarptautinius verslus sukurti tam tikras

pasaulinio lygio produktų kūrimo platformas (paskirstyti atsakomybes per šalis bei padalinius), tuo

pačiu atsižvelgiant į vartotojo poreikius kiekvienoje nacionalinėje rinkoje. Šiandien inovacijų

kūrimas reikalauja ne tik centralizuoto planavimo, decentralizuoto įgyvendinimo, tačiau ir

iniciatyvų bei kūrybiškumo iš kiekvieno organizacijos segmento. Tam tikros kompanijos drastiškai

mažina centrinių būstinių vaidmenį, paskirstydamos atsakomybes globaliu mastu, bei

įgyvendindamos tik procesų kokybės vertinimą bei priežiūrą (Grant, 2008). Jau minėtas

partnerysčių skaičiaus augimas bei naujos verslų bendradarbiavimo formos suteikia privalumų ne

tik konkurencijos aspektu, tačiau ir strategijos formavimo bei MTEP įgyvendinimo aspektais.

Strategine partneryste paremti verslai žlunga daug rečiau, kadangi pastarieji dalijasi ne tik

technologija, resursais, tačiau ir valdymo atsakomybėmis: kartu planuoja strategiją, pasitelkdami

abiejų pusių specialistus – aukštos kvalifikacijos darbuotojus (Grant, 2008).

Pripažįstama, jog įtraukti MTEP į strategijos formavimą, bei pradėti nuolat generuoti

inovacijas – sudėtinga. Kompanijos, diegdamos inovacijų kūrimu paremtą kultūrą, susiduria su

Valdyba: strategijos formavimas

Rinkodara MTEP Gamyba Žmogiškieji

ištekliai

Pardavimai

24

vidinės kultūros pokyčiais, diegia naujus valdymo procesus ir ieško įvairių būdų, kaip išplėsti savo

verslo galimybes (Pogosian, Dzemyda, 2012). Phillips, J. ir Hering, D. (2005) išskiria bruožus,

kurie apibrėžia sėkmingai inovacijas generuojančią įmonę. Visų pirma, įmonė turi gebėti keisti savo

organizacinę struktūrą ir kultūrą tam, kad išsaugotų konkurencinį pranašumą. Daugelis įmonių

nepalaiko valdymo lyderystės ir kultūrinio imperatyvo metodų, kurie skatintų inovacijas ir

pasikeitimus. Visų antra, įmonės valdyba turi tinkamai paskirti atsakingus žmones, kurie užsiims

inovacinėmis iniciatyvomis ir bus atsakingi už MTEP įgyvendinimo finansų tvarkymą. Tik taip

idėjos taps konkurencingais produktais, procesais ar paslaugomis (Phillips ir Hering, 2005). Labai

svarbu turėti aiškų verslo modelį, nurodantį idėjos virsmo sėkminga inovacija trajektoriją. Tinkamai

koordinuoti inovacijų kūrimą ir MTEP veiklos įgyvendinimą yra labai sudėtinga. Inovacijos

kuriamos projektų principu, todėl reikalauja didelės kontrolės bei priežiūros. Inovacijų kūrimą

sužadina savarankiška ir įvairiapusiška organizacijos aplinka, kuomet sėkmingą inovacijų sukūrimą

apibrėžia komandinis darbas ir griežtas koordinavimas (Grant, 2008).

Sėkmingai suformavę MTEP įgyvendinimo strategiją, tarptautiniai verslai yra pajėgiausi

surasti resursų produktų vystymui ir inovacijų kūrimui. Naujų produktų, procesų, paslaugų

sukūrimas kainuoja labai daug, tačiau, kai sukuriamas pirmasis prototipas, labai pigu pastarąjį

replikuoti, modifikuoti ir pritaikyti naujoms rinkoms. Tarptautiniai verslai įgalinti semtis

intelektinių žinių iš skirtingų nacionalinių verslo aplinkų, kas suteikia pranašumo kuriant inovacijas

(Grant, 2008). Taip pat, tarptautiniai verslai dažnai turi papildomų lėšų, kurias gali skirti produktų

ar procesų vystymui. Tačiau, dažnai dėl stiprių nacionalinių skirtumų tą patį MTEP pagrindu

sukurtą produktą labai sunku replikuoti tam tikroje rinkoje ir tam, kad jis būtų pritaikytas pastarajai,

tenka pradėti mokslinius tyrimus nuo pradžių (Grant, 2008). Todėl svarbu nepamiršti tinkamai

įvertinti nacionalines ūkių skirtybes, kadangi inovacijų sukūrimas – labai brangus.

Inovacija laikoma būtinu verslumo elementu ir pagrindiniu verslo sėkmės rodikliu

(Pogosian, Dzemyda, 2012). Vietiniai ir ypač tarptautiniai verslai supranta investicijų į MTEP

naudą ilgalaikėje perspektyvoje. Naudą supranta ir nacionalinės šalių vyriausybės, kurios pačios

inicijuoja MTEP įgyvendinimą arba įvairiais būdais remia verslus (plačiau poskyryje 1.3.2). Vienas

iš tokių būdų – skatinamosios subsidijos, įgalinančios verslus pasinaudoti vietiniais resursais

kuriant inovacijas – savo iniciatyvų rezultatus – ir pritaikant jas globaliu mastu (Grant, 2008). Tiek

verslai (privatus sektorius), tiek vyriausybės (viešasis sektorius) investuoja į MTEP vykdymą (žr. 2

priedą). Investuoti į MTEP gali ir kitų sektorių atstovai. Staigi technologinė pažanga bei nuolatinis

inovacijų poreikis skatina globalios ekonomikos suvokimo plėtrą, augantį bendradarbiavimo bei

investicijų naujose srityse poreikį (Stever, Muroyama, 1988).

25

Apibendrinus, galima teigti, jog, veikiant globalizacijos procesui, stipriai keičiasi verslo

organizacinė struktūra. MTEP veikla įtraukiama į įmonių strategijos formavimą, o šios veiklos

pagalba sukurtos inovacijos tampa lemiančiu veiksniu nuolat aštrėjančioje konkurencinėje kovoje.

Verslai priversti ieškoti naujų būdų ir sprendimų. Vienas tokių būdų – valstybės ar organizacijų

teikiama parama.

1.3.2 Nacionalinė politika ir skatinamoji parama MTEP

Investicija į MTEP yra labai sudėtinga, o tikėtina grąža ateityje nėra užtikrinta. Žvelgiant iš

investicijų teorijos perspektyvos, MTEP nuo įprastų investicijų išsiskiria keletu charakteristikų.

Visų pirma, apie 50% MTEP įgyvendinimo išlaidų sudaro darbo užmokesčio mokėjimas aukštos

kvalifikacijos darbuotojams (pavyzdžiui, mokslininkams, inžinieriams) (Hall, 2002). Egzistuoja

rizika, jog MTEP projekto įgyvendinimui pasamdyti darbuotojai atsistatydins taip priversdami

stagnuoti investicinį projektą ir sukeldami papildomas išlaidas naujų darbuotojų paieškai. Visų

antra, investuojant į MTEP egzistuoja neužtikrintumas dėl projekto atsipirkimo ateityje (Hall,

2002). Pavyzdžiui, tam tikri nedideli projektai, kuriems priskiriama maža sėkmės ir tęstinumo

tikimybė, ateityje gali peraugti į didelius, visos įmonės resursus jungiančius pelningus projektus.

Būtent dėl tokio neužtikrintumo ir investicijos brangumo, šalių vyriausybės įtraukia MTEP

įgyvendinimą į šalių mokslo ir plėtros strategiją, suteikdamos MTEP įgyvendinantiems organams

lengvatas bei paramą. Šiame poskyryje atliekama šaltinių analizė, atskleidžianti MTEP vietą

atskiros šalies nacionalinėje politikoje ir vyriausybės kaip investuotojos į MTEP vaidmenį (žr. 2

priedą).

Globalizacijos procesai paveikė pasaulį, formuodami žinių visuomenę ir žinių ekonomiką.

Nacionalinės vyriausybės stengiasi sudaryti pačias palankiausias sąlygas, reikalingas įgyvendinti ir

plėsti MTEP. Valstybės stiprina mokslinius tyrimus palaikančias struktūras (žmonių ir finansų

ištekliai, technologinė įranga, infrastruktūra), o taip pat skatina keitimąsi gerąja praktika ir

bendradarbiavimą tarptautiniu mastu. Tam, kad būtų geriau identifikuotos atskiros šalies

ekonominės ir socialinės plėtros galimybės, tiksliau reaguojama į globalizacijos iššūkius,

neišvengiamą žinių ekonomikos globalią plėtrą bei demografinį spaudimą, nacionalinės vyriausybės

kuria vyriausybines ar valstybines struktūras, kurios rengia ir nuolat tikslina tos valstybės plėtros,

taip pat ir mokslo, politiką, mokslinių tyrimų ir jų rezultatų sklaidos bei naudojimo strategiją

(Lanskoronskis, 2008). Galima teigti, jog visose valstybėse stebimas ir sekamas globalaus

26

vystymosi kontekstas. Sutariama, jog strateginei valstybės plėtrai yra būtinas mokslinis

pagrindimas. Nacionalinės valstybių politikos strategiškai sujungia ir aprėpia visas MTEP tyrimų

rūšis.

Valstybės, suvokdamos besikeičiančio pasaulio iššūkius, poreikį organizuoti ekonomiką

efektyviau, diegti naujoves tam, kad būtų išlaikomas ir didinamas šalies konkurencingumo lygis,

didelį dėmesį skiria ir mokslo politikai. Lanskoronskis (2008) pabrėžia, jog šalies mokslo ir

inovacijų politika yra glaudžiai siejama su šalies ekonomikos politika ir visuomenės raidos

prioritetais. Tinkamos mokslo politikos egzistavimas padeda išpildyti šalies ūkio visuomenės

poreikius, kelti ekonominį konkurencingumą ir siekti šalies gyventojų visuminės socialinės gerovės.

Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų politika yra inovacinė veikla, politinių akcijų

visuma, skirta padidinti mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacinės veiklos apimtis ir

efektyvumą, sukuriant naujus ar pagerintus produktus, atnaujinant procesus, kuriant paslaugas, ar

perimant ir pritaikant naujas praktikas (Snitka, 2002). Inovacijų politikos tikslas yra užtikrinti šalyje

palankias teisines, ekonomines, finansines ir socialinio palaikymo sąlygas institucijų ir jų

darbuotojų atsinaujinimui, veiklos kokybės gerinimui pačiose įvairiausiose sferose. Taigi, MTEP

įgyvendinimo politika ne tik glaudžiai susijusi su ekonomikos politika, tačiau taip pat prisideda prie

ekonomikos skatinimo (augimo).

Valstybės remia inovacijų generavimą keliais būdais. Vienas jų – mokestinės lengvatos

verslams. Dalis pasaulio vyriausybių, pavyzdžiui JAV, Jungtinės Karalystės, Japonijos vyriausybės,

verslams, įgyvendinantiems MTEP ir generuojantiems inovacijas, kuria paramos programas,

apibrėžiančias mokestines lengvatas (Hall, 2002). Tokių programų kūrimas paremtas faktu, jog

MTEP veikla reikalauja didelių investicijų, tačiau nauda ekonomikai yra žymi. Tokia parama ypač

svarbi mažiems ar vidutinio dydžio verslams, ypač veikiantiems nacionaliniu mastu ir ne tokiems

turtingiems ištekliais (Hall, 2002). Egzistuoja mokslinis pagrindimas bei empiriniai vertinimai, jog

nedideliems verslams MTEP įgyvendinimo kaštai yra daug didesni, negu jų didesniems

konkurentams. Kaip aptarta poskyryje 1.3.1., dažnai inovacijų sistema yra ne nacionalinio, tačiau

regioninio ar dar didesnio masto, kuomet MTEP įgyvendina verslai, veikiantys tarptautiniu mastu.

Atskiros šalies politikai yra suinteresuoti tokių regionų plėtra, kadangi tokiuose regionuose yra

žymi bendradarbiaujančių verslų koncentracija, turinti bendrą tikslą – užtikrinti ekonominę plėtrą

regione, keičiantis ištekliais vardan inovacijų sukūrimo (Snitka, 2002). Verslų bendradarbiavimas

mažina reikalingų valstybės investicijų į būtiną ekonominę plėtrą apimtis. Valstybės remia tokias

iniciatyvas, mažindamos mokesčius tokiems inovatyviems verslams ar skirdamos paramą.

27

Taigi, kita valstybės paramos išraiška yra subsidijų (paramos) teikimas. Subsidijas teikia ir

tam tikros suinteresuotos šalių sąjungos (pavyzdžiui, ES skiriama parama per struktūrinius fondus).

Vykstant globalizacijos procesui, vis labiau menksta valstybės vaidmuo priimant sprendimus,

kontroliuojant ekonomiką bei įgyvendinant MTEP. Didėja ne tik daugianacionalinių įmonių

vaidmuo (plačiau poskyryje 1.3.1), tačiau ir bendradarbiavimo MTEP srityje tarp universitetų ir kitų

mokslinių tyrimų vienetų bei įmonių vaidmuo, o tuo pačiu ir oficialaus bendradarbiavimo per tokias

organizacijas kaip ES ar neoficialaus bendradarbiavimo, vykdant dvišalius ar daugiašalius

susitarimus, vaidmuo (Standartinė praktika, siūloma..., 2007). Šalys visapusiškai stiprina ir

universitetus, didina jų autonomiją, sudarydamos sąlygas efektyviai veikti pagal savo tarybos

patvirtintą plėtros strategiją, kuri atsižvelgia į visos šalies mokslo pažangos strategiją.

Lanskoronskis (2008) akcentuoja, jog universitetai, kaip institucijos, kuriose vykdomi moksliniai

tyrimai, yra svarbiausi, nes jie vieninteliai sujungia visas tris – žmonių išteklių, žinių kūrimo ir

inovacinės veiklos – sferas. Tai ypač aktualu tokioms mažo vidinio talpumo ekonomikoms kaip

Lietuva, kur yra labai sudėtinga rasti lėšų tokio tipo veiklai finansuoti. Taigi, ne tik valstybės, bet ir

tokios organizacijos kaip ES remia iniciatyvas, finansuoja verslų, universitetų, kitų struktūrinių

vienetų inicijuojamus projektus, o taip pat skiria finansavimą ir privatiems mokslinių tyrimų

institutams bei novatoriškoms įmonėms, kur MTEP vykdoma ir įgyvendinama tiesiogiai.

ES mokslo ir inovacijų politika priklausoma nuo šalių nacionalinių kompetencijų.

Egzistuoja nuostatos, kurios savarankiškai perkeliamos į nacionalinę politiką ir institucijas atviro

koordinavimo metodu (Lanskoronskis, 2008). Mokslo politikos įgyvendinimą koordinuoja valstybė,

tačiau įgyvendina universitetai, mokslinių tyrimų institutai, valstybinės tyrimus finansuojančios,

tyrimų kokybę ir efektyvumą stebinčios institucijos, privatūs finansiniai fondai, o taip pat ir

novatoriškos įmonės, turinčios padalinius MTEP atlikti.

Taigi, paramos gavėjais laikomi ne tik verslai, tačiau ir mokslo institucijos. Veikiant

globalizacijai, pokyčius išgyvena ir šalių universitetai – aukštos kvalifikacijos specialistus

užtikrinančios struktūros, žmogiškųjų išteklių kūrimu prisidedančios prie atskirų šalių ekonominės

plėtros (Snitka, 2002). Dalis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros įgyvendinama universitetų

ribose. Iš dalies, reikalingas pastovus dėstytojų žinių, infrastruktūrų atnaujinimas tam, kad

universitetai išlaikytų tam tikrą akademinį lygį ir ruoštų specialistus, labiausiai atitinkančius rinkos

poreikį. Suvokdamos žmogiškųjų išteklių svarbą šiandieninėje žinių visuomenėje, atskiros

vyriausybės finansuoja mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą universitetų ribose ar teikia

tam tikro dydžio finansinę paramą pavieniams projektams. Finansavimo pagrindą sudaro valstybės

biudžetiniai asignavimai, tačiau pastebima, jog auga išorinių finansavimo šaltinių dalis bendroje

28

mokslinių tyrimų finansavimo struktūroje (Snitka, 2002). Universitetai palaipsniui bendradarbiauja

su verslais ar kitomis įstaigomis, dalijasi resursais, kuria naujus-bendrus projektus. ES akcentuoja,

jog stipriai sąjungai reikia ir stiprių universitetų. Būtent dėl šios priežasties egzistuoja Europos

universitetų asociacija, kurios nariais yra virš beveik 1000 universitetų. Daugelio šalių universitetų

ir kitų mokslinio tyrimo institucijų individualūs tyrėjai ir jų grupės turi veiklos autonomiją. Tokiu

būdų padedamas pagrindas laisvam keitimuisi žiniomis, pasiekimais bei gerosios praktikos

perdavimui.

Taigi, mokslinių tyrimų finansavimas įgyvendinamas pasitelkiant tiek nacionalinius

biudžetus, tiek tarptautinius šaltinius per įvairius nacionalinius bei tarptautinius fondus, tarybas,

komitetus, programas, projektus ir kitaip vadinamas finansuojančiąsias institucijas. Paramos gavėjai

– nacionaliniai, tarptautiniai verslai, atskiros mokslo institucijos, ar kitos organizacinės struktūros,

egzistuojančios šalyje ar regione. Šiame poskyryje aptartos dvi paramos rūšys – mokestinės

lengvatos, bei subsidijų teikimas – kurios analizuojamos bakalaurinio darbo tyrimo dalyje.

Valstybės, suvokdamos globalizacijos efektą žinių visuomenės susiformavimui bei MTEP svarbą

ekonominiam augimui, skatina investicijas į MTEP, o ypač tokias MTEP veiklas, kurios leidžia

sukurti aukštą pridėtinę vertę užtikrinančias inovacijas.

29

2. Tyrimo metodologija

Bakalaurinio darbo tyrimo tikslas – išnagrinėti Lietuvos problemas bei pranašumus,

vykdant MTEP veiklą, ir pateikti rekomendacijas MTEP įgyvendinimui Lietuvoje. Pagrindinė

bakalaurinio darbo problema - Lietuvos negebėjimas išnaudoti MTEP potencialo pridėtinei vertei

kurti. Pasirinktas tyrimas padeda surasti pagrindines problemas lemiančias, jog MTEP potencialas

yra neišnaudojamas. Aptariant ir vertinant tyrimo rezultatus, atliekama ir „Lietuvos inovacijų

plėtros programos 2014-2020 metams“ (Lietuvos MTEPI politikos dokumento) apžvalga bei

vertinimas. Dėl šios priežasties tyrimas leidžia numatyti galimas MTEP politikos kryptis Lietuvoje

ir įžvelgti pagrindines MTEP įgyvendinimo klaidas.

Tyrimas išskaidytas į šešis etapus, kurie įtraukia duomenis, vertinančius MTEP veiklą

įvairiapusiškai. Pirmasis tyrimo etapas leidžia patikrinti, ar egzistuoja surinktų statistinių duomenų

ryšys tarp bakalaurinio darbo teorinėje dalyje įžvelgtų priklausomybių: globalizacijos ir MTEP bei

MTEP ir ekonominio augimo. Šis tikrinimas tyrimui suteikia svarumo, kadangi tik egzistuojant

šiems ryšiams yra tikslinga investuoti į MTEP veiklą bei formuoti inovacijų politiką. Kituose

tyrimo etapuose, pasitvirtinus pirmojo etapo ryšiams, atliekamas įtakos ekonominiam augimui

vertinimas.

2 lentelė. Bakalaurinio darbo tyrimo etapai (sudaryta autorės)

Etapo nr. Tyrimo etapo tikslas

(uždavinys)

Hipotezė Statistiniai duomenys

1 Pagrįsti ryšių egzistavimą tarp

globalizacijos procesų ir

MTEP svarbos didėjimo bei

tarp išlaidų į MTEP ir

ekonominio augimo Lietuvos

ir JAV atveju, atliekant

regresinę ir koreliacinę

statistinių duomenų analizę.

Ryšys tarp globalizacijos,

MTEP ir ekonominio augimo

Lietuvos ir JAV atveju

egzistuoja.

Dreher (KOF)

globalizacijos indeksas;

išlaidos MTEP, proc. nuo

BVP; BVP 1 gyventojui,

eurais.

2 Nustatyti egzistuojančių

paramos būdų vykdantiesiems

MTEP skaičių bei efektyvumą

Lietuvos ir JAV atveju.

Palankesnė terpė, mokestinių

lengvatų aspektu, egzistuoja

Jungtinėse Amerikos

Valstijose.

Mokestinių lengvatų

skaičius ir dydis (proc.);

įmonių, pasinaudojusių

mokestinėmis

lengvatomis, skaičius.

3 Nustatyti pagrindinį sektorių,

kuris įgyvendina MTEP, ir

finansavimo šaltinį, kuris

MTEP veiklai skiria

daugiausiai lėšų.

Lietuvos atveju, pagrindinis

sektorius, įgyvendinantis

MTEP, ir pagrindinis MTEP

finansavimo šaltinis yra

valdžia.

Išlaidos MTEP, mln.

EUR pagal sektorių;

išlaidos MTEP (mln.

EUR) pagal finansavimo

šaltinį.

30

2 lentelės tęsinys. Bakalaurinio darbo tyrimo etapai (sudaryta autorės)

Etapo nr. Tyrimo etapo tikslas

(uždavinys)

Hipotezė Statistiniai duomenys

4 Įvertinti, kokios rūšies MTEP

veiklai skiriama didžiausia

dalis išlaidų.

Lietuvoje didžiausią dalį

išlaidų, skirtų MTEP, sudaro

išlaidos skirtos eksperimentinei

plėtrai.

Išlaidos MTEP pagal

išlaidų sritį

(fundamentalieji,

taikomieji tyrimai ar

eksperimentinė plėtra)

(mln. EUR).

5 Nustatyti, ar aukštos

kvalifikacijos darbo jėgos,

reikalingos MTEP

įgyvendinimui, skaičius auga

ir įvertinti augimui

reikšmingus sektorius.

Lietuvoje daugėja aukštos

kvalifikacijos darbo jėgos,

reikalingos MTEP

įgyvendinimui. Didžiausias

augimas fiksuojamas valdžios

sektoriuje.

Tyrėjų skaičius, tenkantis

1 mln. gyventojų;

darbuotojų,

dalyvaujančių MTEP

veikloje, skaičius pagal

sektorių.

6 Nustatyti, kokia dalis išlaidų į

MTEP (JAV dol.) virsta

inovacijomis;

Įvertinti ar patentų skaičius,

pateikiamų patentų biurui,

tolygiai auga; įvertinti MTEP

skirtų išlaidų efektyvumą.

Lietuvos atveju, maža dalis

išlaidų į MTEP virsta

inovacijomis;

Patentų paraiškų skaičius

Lietuvos atveju auga tolygiai;

Lietuva neefektyviai panaudoja

lėšas MTEP įgyvendinimui.

Išlaidų į MTEP (JAV

dol.) ir patentų paraiškų

skaičiaus santykis;

patentų paraiškų skaičius,

pateiktas biurui iš šalies

vidaus; Patentų paraiškų

skaičius, pateiktas biurui

iš užsienio; vidutinė

inovacijos sukūrimo

kaina.

1, 2 ir 6 tyrimo etape analizuojami ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) duomenys tam, kad

būtų galima palyginti Lietuvos ir vienos inovacijų kūrimo lyderių situacijas. Šiuose etapuose

palyginamoji dviejų šalių analizė yra tikslinga, nes leidžia nustatyti tam tikras Lietuvos MTEP

vykdymo spragas ir pateikti siūlymus inovacijų kūrimui Lietuvoje. MTEP JAV įgyvendinama

beveik šimtmetį (Anthony, 1954). Ilgą laikotarpį JAV buvo inovacijų kūrimo lyderė pasaulio mastu.

Šalyje egzistuoja suvokimas, jog investicija į inovacijų kūrimą yra vertinga. Taip pat šalis yra

lyderė aukštos pridėtinės vertės inovacijų kūrimo aspektu. Taigi JAV statistiniai duomenys

įtraukiami tam, kad būtų galima tiksliau įvertinti Lietuvos atotrūkį, o taip pat įžvelgti galimus

sprendimo būdus.

Bakalauriniame darbe naudojami įvairūs statistinių duomenų analizės metodai, atsižvelgiant

į skirtingame etape analizuojamus duomenis ir tyrimo etapo tikslą. 1 etape atliekama regresinė

analizė, apskaičiuojamas determinacijos ir koreliacijos koeficientas. Regresinė analizė aprašo

31

būdą, kaip vienas dydis yra susijęs su kitu. Atlikta regresinė analizė parodo, ar nagrinėjami

kintamieji yra tarpusavyje susiję. Regresinės analizės rezultatas – tiesinės regresijos modelis,

suformuotas naudojantis „MS Excel“ duomenų analizės įrankiu „Regresija“ (angl. “Regression”).

Modelio išraiška (Kasnauskienė, 2010):

𝑦 = 𝛽0 + 𝛽1𝑥 + 𝜀 (1);

čia: y – priklausomas kintamasis, β0 – populiacijos (y) atkarpa, β1 – populiacijos nuolydžio

koeficientas, x – nepriklausomas kintamasis, ε – atsitiktinė paklaida.

Determinacijos koeficientas plačiai naudojamas kaip regresijos modelio tinkamumo

indikatorius (Čekanavičius, Murauskas, 2002). Determinacijos koeficientas, dar vadinamas R

kvadratu (angl. R square), įgyja reikšmes intervale nuo 0 iki 1. Kuo R kvadrato (R2) reikšmė

didesnė, tuo didesnę statistinių duomenų imties dalį paaiškina sudarytoji regresinė lygtis (regresinės

lygties modelis). Jei R2 reikšmė mažesnė už 0,25, sudarytas tiesinės regresijos modelis netinkamas

imčiai analizuoti ir ryšiams paaiškinti. Determinacijos koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę

(Čekanavičius, Murauskas, 2002):

𝑅2 =𝑆𝑆𝑅

𝑆𝑆𝑇 (2);

čia: SSR – regresijos kvadratų suma, atskleidžianti variacijos dalį, kurią paaiškina regresijos

modelis, SST – visų kvadratų suma, atspindinti visą variaciją.

Formulei pritaikyti naudojamas MS Excel duomenų analizės įrankis „Regresija“ (angl.

“Regression”), automatiškai apskaičiuojantis SST ir SSR reikšmes. Determinacijos koeficientas

atskleidžia ne tik atliekamos regresinės analizės tinkamumą tam tikro atvejo analizei, tačiau taip pat

nurodo priklausomo ir nepriklausomo kintamojo ryšio stiprumą. Determinacijos koeficientas yra

priklausomojo kintamojo (y) sklaidos dalis, kurią regresijos modelyje paaiškina nepriklausomas

kintamasis (x) (Kasnauskienė, 2010). Šią priklausomybę patogu išreikšti procentine išraiška. Tačiau

ryšio stiprumui nustatyti naudojamas ir koreliacinės analizės metodas. Šis metodas padeda

nustatyti kintamųjų priklausomybės stiprumo laipsnį. Metodas taip pat papildo regresinę analizę,

išmatuodamas kokiu mastu regresijos tiesė paaiškina priklausomo kintamojo priklausomybę nuo

nepriklausomo kintamojo (Kasnauskienė, 2010). Atliekant koreliacinę analizę, suskaičiuojamas

Pirsono koreliacijos koeficientas, ištraukiant šaknį iš determinacijos koeficiento reikšmės. Tačiau

koreliacijos koeficiento reikšmės gali įgyti ir teigiamą ir neigiamą reikšmę (svyruoja intervale nuo -

1 iki 1), todėl turi būti priskiriamas tinkamas ženklas. „MS Excel“ duomenų analizės įrankio

„Koreliacija“ (angl. “Correlation”) pagalba nubrėžiamos koreliacijos matricos, vizualiai

atskleidžiančios koeficiento ženklą. Kasnauskienė (2010) teigia, jog koeficiento ženklą galima

32

nustatyti remiantis šiomis taisyklėmis: jei regresijos tiesė kyla į aukštyn, o jos nuolydis b1 yra

teigiamas, teigiamas bus ir koreliacijos koeficientas; jei tiesę leidžiasi žemyn, o juos nuolydis b1 yra

neigiamas, neigiamas bus ir koreliacijos koeficientas.

5 ir 6 tyrimo etapuose naudojami du laiko eilučių analizės metodai: absoliutus pokytis ir

padidėjimo (sumažėjimo) tempas. Laiko eilutė (kitaip vadinama dinamikos eilute) yra statistinių

dydžių eilutė, parodanti socialinių-ekonominių reiškinių kitimą laiko atžvilgiu (Aprašomoji

statistika, 1998). Pirmasis laiko eilutės analizės metodas – absoliutus pokytis, skaičiuojamas pagal

formulę (Kasnauskienė, 2010):

∆𝑦 = 𝑦𝑛 − 𝑦1 (3);

čia: ∆y – absoliutus pokytis, yn – paskutinis dinamikos eilutės lygis, y1 – pirmas dinamikos

eilutės lygis.

Apskaičiuotas rodiklis parodo keliais vienetais pasikeičia reiškinio lygis per tam tikrą

laikotarpį. Absoliutus pokytis išreiškiamas tais pačiais vienetais kaip ir dinamikos eilutės lygiai

(valiutinė išraiška, vienetų skaičius). Rodiklis gali įgyti teigiamą ir neigiamą reikšmes kurios parodo

laiko eilutės lygio padidėjimą (sumažėjimą). Antrasis naudojamas metodas – laiko eilutės

padidėjimo (sumažėjimo) tempas, leidžiantis atlikti gilesnę analizę, interpretuojant suskaičiuotą

reikšmę. Padidėjimo (sumažėjimo) tempas rodo reikšmės pasikeitimą procentais nagrinėjamu

laikotarpiu, kai atskaitos pradžia lygi 0. Rodiklis gali įgyti teigiamą ir neigiamą reikšmes ir yra

skaičiuojamas pagal formulę (Kasnauskienė, 2010):

𝑇𝑝 =𝑦𝑛−𝑦1

𝑦1∗ 100 (4);

čia: Tp – sumažėjimo (padidėjimo) tempas, yn – paskutinis dinamikos eilutės lygis, y1 –

pirmas dinamikos eilutės lygis.

Visuose etapuose naudojamas lyginamosios statistinės analizės metodas. Lyginimo

metodas pasižymi realių objektų gretinimu ir vertinimu, siekiant pažinti jų tarpusavio santykius

(Juraitė, 2005). Svarbu, jog lyginami objektai būtų vienarūšiai. Šiame bakalauriniame darbe

didžiąją lyginamosios analizės metodo taikymo dalį sudaro analitinis būdas, siekiant pateikti

praktines rekomendacijas Lietuvos MTEP veiklų įgyvendinimui, prisidedant prie ekonominio

augimo. Lyginamieji metodai leidžia nustatyti priežastis bei ištirti pasekmes. Palaipsniui gilėjančios

analizės ir sintezės kaita leidžia lyginimu atskleisti objektų vienodumo, skirtingumo, tapatumo ir

panašumo santykius (Juraitė, 2005). 6 tyrimo etape, naudojant lyginamosios statistinės analizės

metodą, išvesta formulė, darant prielaidą, jog visų šalyje sukuriamų inovacijų išlaidų dydis

33

vienodas, o visos išlaidos, skirtos MTEP, 1995-2013 metų laikotarpiu panaudojamos. Formulė

leidžia suskaičiuoti vidutinė inovacijos sukūrimo kainą2 (sudaryta autorės):

𝑉𝐼𝑆𝐾 =∑ 𝐼𝑀𝑇𝐸𝑃 :∑ (𝑃𝑔+𝑃𝑛𝑔

20131995 )2013

1995

19 (5);

čia: VISK – vidutinė inovacijos sukūrimo kaina, IMTEP – išlaidos, skirtos MTEP (JAV

doleriais), Pg – patentų paraiškų, pateiktų patentų biurui, skaičius iš gyventojų (vienetais), Png -

patentų paraiškų, pateiktų patentų biurui, skaičius iš ne gyventojų (vienetais).

Bakalauriniame darbe naudojami statistiniai duomenys surinkti iš oficialių Pasaulio Banko

ir Lietuvos Statistikos Departamento duomenų bazių. Pasirinktų duomenų laikotarpis nevienodas,

kadangi tam tikra statistika pradėta skaičiuoti labai neseniai. Detali kiekviename etape naudojama

duombazė apibrėžiama tyrimo rezultatų lentelėse ir paveiksluose. Globalizacijai įvertinti pasirinktas

Dreher (KOF) koeficientas, kadangi šis globalizacijos mastą matuojantis indeksas įtraukia didesnį

skaičių šalių, taip pat ir Lietuvą. Indeksas įvertina pagrindinius globalizacijos aspektus, apžvelgtus

bakalaurinio darbo teorinėje dalyje. Dreher (KOF) koeficiento skaičiavimo metodika įtraukia

politinį, ekonominį ir socialinį aspektus, išskiriant pagrindinius vertinimo rodiklius aspektų

įvertinimui bei suteikiant tam tikrą svorį bendrame globalizacijos koeficiente (žr. 3 priedą).

Tyrimo rezultatu laikomos suformuluotos rekomendacijos MTEP vykdymui ir inovacijų

kūrimui Lietuvoje, kylančios iš analizės metu identifikuotų problemų. Nustatytos problemos

neleidžia išnaudoti iš investicijų į MTEP gaunamo potencialo ekonominiam Lietuvos augimui. Šis

tyrimas taip pat leidžia patikrinti Lietuvos inovacijų politikos veiksmingumą, priemonių

efektyvumą bei identifikuoti MTEP įgyvendinimo Lietuvoje spragas.

2

Formulės pagalba apskaičiuotas dydis yra abstraktus, netiksliai realybę atspindintis kiekybinis rodiklis, tačiau

leidžiantis daryti tam tikras išvadas.

34

3. Lietuvos atvejo analizė. MTEP įgyvendinimo problemos ir pranašumai

3.1 Lietuvos atvejo apžvalga MTEP įgyvendinimo aspektu

Inovacijų politikos formavimas ir įgyvendinimas Lietuvoje yra gana naujas reiškinys. ES

valstybių vadovai, 2000 metais susirinkę Lisabonoje, suformulavo uždavinį, jog iki 2010-ųjų metų

ES turi tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomikos sistema pasaulyje. Buvo

pabrėžta, kad Lisabonos strategijos pagrindas – sparti kiekybinė ir kokybinė MTEP plėtra. Dėl šios

priežasties turi būti sukurta darni Europos mokslinių tyrimų erdvė (Moksliniai tyrimai ir..., 2005).

Lietuvai įstojus į ES, šalis pradėjo vykdyti strateginius MTEP įgyvendinimo tikslus. Vienas pirmųjų

nustatytų tikslų – siekti, jog iki 2010 metų išlaidos moksliniams tyrimams siektų 3 proc. bendrojo

vidaus produkto (toliau – BVP), iš jų – du trečdalius turėjo sudaryti privataus sektoriaus

investicijos. Lietuvoje, kaip ir didžiojoje dalyje sąjungos narių, šis tikslas nebuvo įgyvendintas ir

nėra pasiektas iki šiol. EK nutarimu, sąjungos narės dalyvauja naujoje programoje „Horizontas

2020“, kurios siekis – plėtoti Europos žinių ekonomiką, investuojant į MTEP ir inovacijų kūrimą ir

užtikrinant tvarų šalių narių augimą.

Šiuo metu Lietuvoje jau aiškiai suvokiama MTEP svarba. Suprantama, kad viena

svarbiausių šalies raidos ir modernizavimo sąlygų yra žiniomis ir inovacijomis pagrįsta ekonomika,

gebėjimas kurti ir visose gyvenimo srityse pritaikyti naujas žinias. Remiantis EK nutarimu,

Lietuvoje sudaryta inovacijų plėtros programa 2014-2020 metams, nurodanti pagrindinius tikslus ir

priemones jiems pasiekti. Tai vienas pirmųjų MTEP ir inovacijų politiką šalyje reglamentuojančių

dokumentų. Kaip akcentuojama „Lietuvos inovacijų plėtros programoje 2014-2020 metams“, iki

šiol Lietuvoje nebuvo kryptingos MTEP politikos – vyravo interesų skirtumai dėl MTEP veiklos

rūšių ir prioritetų tarp valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų, verslo subjektų, nėra vieno

teisės akto, reguliuojančio visą MTEP veiklą. Lietuvoje egzistuoja daug finansavimo priemonių,

vykdomi įvairūs MTEP projektai, tačiau dažnai jie neturi sąsajos. Viena didžiausių problemų –

koordinavimo trūkumas, atsakomybių ir funkcijų neefektyvus paskirstymas bei rezultatų

interpretacijos ir analizės neįgyvendinimas. Šios programos sukūrimas turi padėti didinti Lietuvos

ūkio konkurencingumą, kuriant efektyvią inovacijų sistemą, skatinančią ūkio inovatyvumą.

„Lietuvos inovacijų plėtros programa 2014-2020 metams“ įvardija keturis tikslus ir

priemones jiems pasiekti, apibrėžiant pagrindines atsakomybes ir koordinavimo metodus. Tai

strateginiai MTEP įgyvendinimo tikslai Lietuvoje. Pirmasis tikslas yra ugdyti inovatyvią

visuomenę, plėtojant naujas žinias ir jų taikymą. Kaip aptarta bakalaurinio darbo 1.3 dalyje, žinių

35

visuomenės formavimasis - vienas svarbiausių ir aktualiausių reiškinių šiandien. Lietuva,

remdamasi ES pavyzdžiu, supranta žinių ekonomikos svarbą, todėl vienas iš tikslų yra išnaudoti šį

mokslo, gyventojų kūrybiškumo, verslumo ir inovatyvumo potencialą. Antrasis tikslas – didinti

verslo inovacinį potencialą. Šis tikslas atspindi vieną didžiausių problemų Lietuvoje – silpnus

verslo inovacinius gebėjimus. Tai nulemia seką naujų problemų: viešojo sektoriaus investicijų

nepakanka inovatyviai terpei sukurti, o skiriant vienkartinę finansinę paramą verslui nėra

užtikrinamas ilgalaikis augimas ir inovacijų generavimas. Trečiasis tikslas – skatinti vertės tinklų

kūrimą, plėtrą ir jų tarptautiškumą. Anksčiau minėtas MTEP įgyvendinimo koordinavimo trūkumas,

bendradarbiavimo šalies viduje (ypač tarp mokslo ir verslo sektoriaus) ar tarptautiniu mastu stoka

yra tik kelios pagrindinės problemos, kurias norima išspręsti šios programos pagalba. Ketvirtasis

tikslas atspindi Lietuvos inovacijų politikos kūrimo būtinybę. Siekiama didinti inovacijų politikos

formavimo ir įgyvendinimo efektyvumą ir skatinti inovacijas viešajame sektoriuje. Lietuvos patirtis

inovacijų politikos formavimo klausimu yra menka. Dėl šios priežasties neefektyviai panaudojamos

lėšos, neužbaigiamas inovacijų kūrimo procesas ir rinkai nepateikiami galutiniai inovatyvūs

produktai. Taip pat, didelė dalis projektų žlunga. Tačiau ne visos problemos, egzistuojančios

Lietuvoje, įvardijamos šiame dokumente. Tyrimo etapų rezultatai suformuoti taip, kad būtų galima

nustatyti papildomas problemas bei egzistuojančios inovacijų politikos trūkumus.

Taigi, galima teigti, jog Lietuvoje egzistuoja tam tikros su MTEP veiklos įgyvendinimu

susijusios problemos, lemiančios jog ekonominio augimo potencialas, gaunamas iš inovacijų

generavimo, nėra išnaudojamas. Svarbu tinkamai įvertinti su MTEP veikla susijusias problemas ir

apibrėžti sprendimo būdus, nustatant pranašumus bei prioritetines MTEP įgyvendinimo sritis.

3.2 Globalizacijos, išlaidų MTEP ir ekonominio augimo ryšio nustatymas

Tam, kad būtų galima atlikti kitus tyrimo etapus, leidžiančius identifikuoti pagrindines

MTEP įgyvendinimo problemas, būtina pagrįsti globalizacijos (Dreher KOF indekso), išlaidų

MTEP (JAV doleriais) ir ekonominio augimo (BVP tenkančio vienam gyventojui) ryšius. Kadangi

tyrimo analizei atlikti naudojamas ne tik Lietuvos atvejis bei duomenys, tačiau palyginimo tikslais

įtraukiami ir JAV duomenys, atliktas abiejų šalių ryšių tikrinimas. Šių ryšių egzistavimas pagrįstas

teorinėje bakalaurinio darbo dalyje, tačiau svarbu patikrinti, ar tyrimo atvejų analizėje parinkti

statistiniai duomenys atspindi šiuos ryšius. Ryšiams pasitvirtinus – vėliau teikiami siūlymai įgyja

reikšmingumą.

36

Atlikus regresinę analizę, pastebėta jog visais nagrinėtais atvejais egzistuoja teigiama tiesinė

priklausomybė (žr. 4 priedą). Tai nurodo, kad didėjant globaliacijos efektui, daugėja išlaidų MTEP,

o tuo tarpu auga bendrojo vidaus produkto, tenkančio vienam gyventojui, apimtis. Lietuvos atveju

globalizacijos ir išlaidų MTEP ryšio nustatymui nubrėžtas regresinės tiesės modelis gana tiksliai

apibūdina analizuojamą populiaciją - nubrėžta regresijos lygtis paaiškina net 83% populiacijos (R2=

0,8275). Nubrėžta koreliacinė matrica atskleidė, jog ryšys tarp pasirinktų statistinių duomenų rūšių

yra teigiamas ir stiprus (apskaičiuotas koreliacijos koeficientas arti vieneto). Todėl galima teigti, jog

Lietuvos atveju, didėjant globalizacijos efektui auga išlaidos MTEP. Tai reiškia, jog šalyje

globalizacijos reiškinys veikia. Valstybė yra atvira naujovėms, o taip pat egzistuoja technologinės

pažangos globalizacijos aspektas.

Lietuvos išlaidų MTEP (JAV doleriais) ir BVP, tenkančio 1 gyventojui, ryšio nustatymui

nubrėžta regresinė tiesė dar tiksliau reprezentuoja populiaciją: sudarytas modelis paaiškina net 86%

populiacijos. Šiuo atveju didesnis ir koreliacijos koeficientas, nurodantis labai didelį stiprumo

laipsnį tarp šių dviejų veiksnių. Todėl teisinga manyti, jog augant išlaidoms į MTEP, kils ir BVP,

tenkančio 1 gyventojui, dydis. Globalizacijos reiškinys teigiamai veikia Lietuvos investicijų į

MTEP augimą, kurios sukuria pridėtinę vertę šalies ekonomikoje. Taigi, Lietuvos atveju verta

investuoti į MTEP dėl stipraus ryšio su ekonominiu augimu.

3 lentelė. Regresinė ir koreliacinė analizė. Tyrimo reikšmingumo tikrinimas

Regresijos lygtis Determinacijos

koeficientas

Koreliacijos

koeficientas

Lietuvos atvejis Globalizacijos ir

išlaidų MTEP ryšys

Y = 0,0001x – 0,0028 0,8275 0,9097

Išlaidų MTEP ryšys

ir BVP 1 gyv. ryšys

Y = 3E+06x – 12329 0,8617 0,9283

JAV atvejis Globalizacijos ir

išlaidų MTEP ryšys

Y = 0.0009x – 0.045 0,2818 0,5308

Išlaidų MTEP ryšys

ir BVP 1 gyv. ryšys

Y = 4E+06x – 51133 0,7534 0,86798

(Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis atliktu tyrimu)

Atlikus JAV atvejo regresinę ir koreliacinę analizę pastebėta, kad tiesinis regresijos modelis

tinkamas abiems ryšiams įvertinti (R2 reikšmės ne mažesnės už 0,25). Tai reiškia, jog ir JAV atvejo

analizė patvirtina globalizacijos tiesioginę įtaką išlaidų, skirtų MTEP veiklai, augimui, o šių išlaidų

augimas prisideda prie BVP dydžio augimo. Tačiau nagrinėjant globalizacijos ir išlaidų, skirtų

37

MTEP, ryšį pastebėta, jog šią priklausomybę tiksliausiai atspindi ne tiesinė, o 6-ojo laipsnio

polinominė funkcija (žr. 2 pav.).

2 pav. JAV globalizacijos išlaidų MTEP ryšys: polinominė funkcija

(Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis atliktu tyrimu)

Polinominė funkcija pasirinkta dėl to, jog šiam funkciniam modeliui apskaičiuotas

determinacijos koeficientas yra didžiausias (R2 = 0,7079). Todėl ši funkcija tiksliausiai paaiškina

analizuojamų statistinių duomenų imtį (net 70 procentų imties paaiškinama nubrėžtu polinominės

funkcijos modeliu). Galima daryti prielaidą, jog tiesinės regresijos modelis šiuo atveju nėra

tinkamas dėl Dreher KOF indekso sandaros (žr. 3 priedą). Į indeksą įtrauktas socialinės

globalizacijos aspektas mažina bendrą JAV globalizacijos indekso rezultatą (dydį). JAV teritorija ir

gyventojų skaičius yra daug didesnis negu, pavyzdžiui, Lietuvos. Todėl tinkamai įvertinti JAV

globalizacijos proceso poveikį yra daug sudėtingiau: poveikio mastas didesnis (teritorijos,

gyventojų aspektu), tačiau dėl šios priežasties globalizacijos procesai vyksta lėčiau nei Lietuvos

atveju. Tai patvirtina ir 2013-ųjų metų duomenys, kurie rodo, jog Lietuvos Dreher KOF indeksas

yra didesnis už JAV (77,26 > 75,71). Galima daryti išvadą, jog Lietuvoje globalizacijos procesai

vyksta greičiau. Greičiau juntamas ir teigiamas globalizacijos poveikis.

Nagrinėjant išlaidų MTEP (JAV doleriais) ir BVP, tenkančio 1 gyventojui, rodiklių ryšį

JAV atveju, pastebėta, jog determinacijos koeficientas paaiškina 75% populiacijos, o koreliacijos

koeficientas nurodo stiprų ryšį tarp pasirinktų rodiklių (0,87). Taigi JAV atveju taip pat patvirtintas

svarbiausias tyrimui ryšys, atspindintis investicijų į MTEP teigiamą poveikį ekonominiam augimui.

Galima teigti, jog JAV atvejis tinkamas gilesnei analizei kituose etapuose atlikti.

Taigi tyrimo pirmojo etapo rezultatai patvirtina teorinėje bakalaurinio darbo dalyje aptartus

ryšius tarp globalizacijos, išlaidų, skirtų MTEP, ir ekonominio augimo. Tiesinis ryšys, nurodantis

teigiamą globalizacijos ir investicijų į MTEP poveikį ekonominiam augimui, Lietuvos atveju

pasitvirtino, todėl galima tęsti tyrimą. JAV atveju ryšiai taip pat nustatyti, todėl atvejis tinkamas

y = -0.0002x6 + 0.0745x5 - 14.105x4 +

1423.4x3 - 80786x2 + 2E+06x - 3E+07

R² = 0.7079

0.0%

0.5%

1.0%

1.5%

2.0%

2.5%

3.0%

3.5%

72.00 74.00 76.00 78.00 80.00

Išla

ido

s M

TE

P (

pro

c. n

uo

BV

P)

Dreher (KOF) rodiklis

Išlaidos MTEP, proc. nuo

BVP (JAV)

Poly. (Išlaidos MTEP,

proc. nuo BVP (JAV))

38

lyginamajai analizei atlikti. Galima teigti, jog atliktas tyrimas bus statistiškai reikšmingas. Kitų

etapų rezultatų analizė atliekama, darant prielaidą, jog sprendimai, skatinantys MTEP veiklos

įgyvendinimą, taip pat skatina ekonominį šalių augimą, veikiant globalizacijos procesui.

3.3 Lietuvos ir JAV mokestinių lengvatų rūšių lyginamoji analizė

Vyriausybės, suvokdamos globalizacijos proceso suformuotus technologinius pokyčius ir

tokių pokyčių įsisavinimo svarbą šalies gerovei, skatina investicijas į inovatyvią, šalies

ekonominiam augimui svarbią veiklą. Dėl šių priežasčių antrame tyrimo etape vertinama Lietuvos ir

JAV vyriausybių skiriama parama MTEP vykdytojams bei tokios paramos efektyvumas.

Remiantis Deloitte kompanijos atliktu tyrimu (Global survey of...,2015), Lietuvoje

egzistuoja trijų rūšių mokestinės lengvatos. Mažoms įmonės (turinčioms mažiau nei 10 darbuotojų),

vykdančioms MTEP, suteikiama 5 procentų mokestinė lengvata pajamų mokesčiui. Vidutinio

dydžio ir didelės įmonės šia lengvata pasinaudoti negali, tačiau visi juridiniai asmenys, vykdantys

MTEP, gali pretenduoti į 300 proc. išlaidų, skirtų MTEP, finansavimo lengvatą. Finansuojamos

įvairaus pobūdžio išlaidos, tačiau reikia įrodyti, jog jos susijusios su MTEP veiklos vykdymu.

Egzistuoja ir trečia lengvata, neturinti procentinės išraiškos, tačiau leidžianti sutrumpinti

amortizacijos periodo trukmę (žr. 3 pav.).

3 pav. Mokestinių lengvatų dydis Lietuvoje ir JAV

(Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis Global survey of..., 2015)

JAV mokestinės lengvatos egzistuoja mokesčių kreditų išraiška. Finansinė parama

įvertinama procentine išraiška ir yra skiriama atsižvelgiant į finansines aplinkybes. JAV vyriausybė

patvirtinusi du pagrindinius mokesčių kreditus, skirtus vykdantiems MTEP veiklą. Kreditai suteikia

14% arba 20% finansinę paramą, kurios tikslus dydis apskaičiuojamas įvertinus bazinį išlaidų,

skirtų aukštos kvalifikacijos darbuotojų reikalaujančiai MTEP veiklai, dydį (Deloitte, 2015).

5%

300%

20% 14%

0%

50%

100%

150%

200%

250%

300%

350%

Mokestinė lengvata

Lietuvoje, mažoms įm.

MTEP išlaidų

finansavimas

Lietuvoje

Tradicinis mokesčių

kreditas JAV

Paprastasis mokesčių

kreditas JAV

39

Tradicinio mokesčių kredito skaičiavimo metodika yra daug sudėtingesnė, taip pat sunkiau įvertinti

ar verslas gali pasinaudoti šia lengvata. Tačiau paprastuoju mokesčių kreditu pasinaudoti yra

lengviau, kadangi skaičiuojant šios finansinės paramos dydį įvertinamas trijų praėjusių finansinių

metų išlaidų, skirtų aukštos kvalifikacijos darbuotojų reikalaujančiai MTEP veiklai, dydis.

Pastebėta, jog šių mokesčių kreditų teikimo tvarka yra labai sudėtinga. Tam, kad kreditas būtų

suteiktas, reikia užpildyti labai daug dokumentacijos, gauti patvirtinimą iš skirtingų šalyje

veikiančių organų ar institucijų. Galima teigti, jog dėl šių priežasčių JAV vyriausybė pristatė

pakoreguotą mokesčių kredito variantą, atsižvelgdama į pakitusius verslo poreikius, užtikrinant, jog

didesnė dalis MTEP vykdytojų gaus finansinę paramą (Deloitte, 2015). Egzistuoja ir kiti specialūs

mokesčių kreditai tam tikroms MTEP sritims, pavyzdžiui, farmacijos.

Lietuvos ir JAV vyriausybių teikiamos paramos MTEP įgyvendinimui būdai yra labai

skirtingi. Lietuvoje teikiama mokestinė lengvata pajamų mokesčiui yra gana nedidelė. Ja

pasinaudoti gali tik maži verslai. Tai rodo, jog tokio mažo verslo idėja (specifika) turi būti susijusi

tik su inovacijų kūrimu ir MTEP įgyvendinimu. Tokį verslą sukurti yra labai sunku ir rizikinga.

Globalizacijos procesas nulemia sudėtingą konkurencinę kovą, todėl startuoliai, kuriantį aukštos

rizikos produktus, įsteigiami labai retai. Lietuvos vidutinio dydžio ir didelės įmonės, turinčios

išteklių investuoti į inovacijų kūrimą ir rizikuoti projekto sėkmės aspektu, pajamų mokesčio

lengvatos gauti negali. Negaudamos paramos, reikiamų apmokymų ir finansinių lengvatų, tokio tipo

įmonės dažnai neįgyvendina MTEP, atsižvelgdamos į organizacijos struktūros pertvarkymo poreikį

ir kitus aspektus. Tačiau MTEP išlaidų finansavimo iniciatyva vertinga, kadangi padeda sumažinti

riziką MTEP vykdantiems verslams, kurie atitinka kriterijus ir paramą gauna. Lietuvos mokestinės

lengvatos įvestos tik 2008-aisiais metais, MTEP ryšiai šalyje nėra išvystyti, įgyvendinamų projektų

nedaug, todėl vyriausybė taiko skatinamąją politiką ir taip pat skiria net 300 proc. finansavimą

MTEP išlaidoms padengti. Ši lengvata iš dalies panaikina anksčiau aptartus trūkumus. JAV

mokestinių lengvatų skaičiavimo metodika daug sudėtingesnė nei Lietuvos. Mokestinės lengvatos

diversifikuojamos taip, kad kiekvienos rūšies ar skirtingo dydžio verslas galėtų pasinaudoti

finansinės paramos galimybe. Todėl didesnis investuotojų į MTEP spektras yra paveikiamas

valstybės teikiamos finansinės paramos.

Poveikio mastui ir mokestinių lengvatų efektyvumui įvertinti nuspręsta apžvelgti įmonių,

pasinaudojusių mokestinėmis lengvatomis, statistiką. Oficialios viešai skelbiamos statistikos surasti

nepavyko, todėl negalima teigti, jog palankesnė terpė, mokestinių lengvatų aspektu, egzistuoja

Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau Lietuvai vertėtų tobulinti skiriamų mokestinių lengvatų

teikimo tvarką, kad kuo didesnis spektras šalyje veikiančių verslų šia galimybe galėtų pasinaudoti.

40

Tokiu būdu ekonomika augs dar labiau, o globalizacijos sukelti pokyčiai bus įsisavinami lengviau.

3.4 Išlaidų, skirtų MTEP, analizė pagal sektorių, finansavimo šaltinį ir išlaidų sritį

Rinkoje veikia įvairūs dalyviai, kurie gali tapti investuotojais į MTEP. Trečiojo tyrimo etapo

tikslas – identifikuoti sektorius, kurių investicijos į MTEP sudaro didžiausią dalį, ir nustatyti

finansavimo šaltinius, kurie skiria daugiausiai lėšų. Bakalaurinio darbo teorinėje dalyje nagrinėti

šaltiniai įvairiai klasifikuoja šalyje egzistuojančius sektorius bei investuotojus į MTEP (žr. 2

priedą). Tyrimo metu išskirti ir apžvelgti trys pagrindiniai sektoriai – investuotojai į MTEP:

aukštojo mokslo, valdžios ir verslo įmonių sektorius. Pastebėta, jog ketvirtojo – ne pelno institucijų

sektorius - statistika nėra vedama ir duomenys nėra pateikiami dėl mažo reikšmingumo. Tai reiškia,

jog Lietuvoje ne pelno siekiančių institucijų finansinės galimybės yra labai ribotos, kad jos galėtų

vykdyti tokią lėšoms imlią investicinę veiklą kaip MTEP.

Remiantis Lietuvos statistiniais duomenimis, galima teigti, jog daugiausiai išlaidų

moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skiria aukštojo mokslo sektorius (žr. 4 pav.). 2014-

aisiais metais aukštojo mokslo sektoriaus išlaidos MTEP (196,477 mln. EUR) buvo 2 kartus

didesnės už verslo įmonių sektoriaus išlaidas (109,333 mln. EUR) ir daugiau nei 3 kartus didesnės

už valdžios sektoriaus išlaidas (64,045 mln. EUR). Tai reiškia, jog Lietuvoje veikiančios aukštojo

mokslo institucijos yra geriausiai pasirengusios vykdyti MTEP finansiniu ir darbo jėgos aspektais.

Gali būti kelios tokio pasiskirstymo priežastys. Visų pirma, aukštojo mokslo institucijos dažnai

gauna finansinę paramą iš Lietuvos vyriausybės ar Europos Sąjungos tam, kad kurtų aukštą

pridėtinę vertę sukuriančius produktus. Visų antra, aukštojo mokslo institucijos, gaudamos tokią

paramą, yra pajėgios įgyvendinti MTEP ir kurti inovacijas dėl nuolat generuojamų darbo jėgos

išteklių. Tačiau „Lietuvos inovacijų plėtros 2014-2020 metams“ programoje teigiama, jog reikia

skatinti bendradarbiavimą tarp sektorių. Tokia parama aukštojo mokslo sektoriui yra našta tiek ES,

tiek Lietuvos vyriausybei. Viena pagrindinių užduočių Lietuvos vyriausybei, kurią būtina

įgyvendinti prieš diegiant priemones, akcentuojamas MTEPI politikos dokumente, yra suformuoti

suvokimą, jog aukštojo mokslo sektorius dažnai neturi gebėjimų pristatyti inovatyvius produktus

rinkai, o verslas – nuosekliai įgyvendinti MTEP veiklą. Šiuo metu siūlomos priemonės šiai

problemai spręsti yra efektyvios, tačiau kiek neapgalvotos. Visuomenei reikia paaiškinti ryšius,

padėti suprasti naudą, o tik tuomet siūlyti išeitis.

Valdžios sektoriaus ir verslo įmonių sektoriaus išlaidos MTEP iki 2010-ųjų metų buvo

41

panašaus dydžio. Nuo 2011-ųjų metų valdžios sektoriaus išlaidų, skirtų MTEP, apimtys augo lėčiau

nei verslo įmonių sektoriaus. 2014-aisiais verslo įmonių sektorius MTEP išleido beveik 2 kartus

daugiau nei valdžios sektorius. Tai reiškia, jog šiandien naudojamos programos ir kuriamos

iniciatyvos prisideda prie valdžios sektoriaus išlaidų mažėjimo ir verslo įmonių sektoriaus

aktyvumo MTEP aspektu didėjimo.

4 pav. Lietuvos išlaidos MTEP (mln. EUR) pagal sektorių (2008 – 2014 m.)

(Šaltinis: Lietuvos Statistikos Departamentas)

Pastebėta, jog prasidėjus pasaulinei finansų krizei, bendros išlaidos MTEP Lietuvoje sudarė

257,791 mln. EUR, o 2010-aisiais pasiekė žemiausią tašką – sudarė vos 219,59 mln. EUR. Toks

nuosmukis stebėtas ir ūkio BVP statistikoje, pardavimų ataskaitose ir kitose srityse. 2011-aisiais

metais, šalies ekonomikai atsigavus, išlaidos MTEP laipsniškai didėjo (vidutiniškai 29 mln. EUR

per metus). 2014-aisiais bendros MTEP išlaidos sudarė jau 369,824 mln. EUR. Taigi MTEP

vykdymui skiriama vis daugiau lėšų. Tai rodo, jog Lietuvos investicijų į MTEP augimo tendencija

pastebima, o MTEP svarba ekonominiam augimui suvokiama.

Apibendrinant, aukštojo mokslo sektoriaus išlaidos MTEP apytiksliai sudaro 53% bendrų

išlaidų MTEP, o verslo įmonių sektoriaus išlaidos net 30%. Valdžios sektoriaus išlaidos sudaro tik

17% bendrų išlaidų MTEP. Taigi, pagrindinis sektorius, įgyvendinantis MTEP Lietuvoje, yra

aukštojo mokslo sektorius, tačiau, remiantis pastarųjų metų statistiniais duomenimis, auga ir verslo

įmonių sektoriaus vaidmuo. Tam, kad būtų nustatytas pagrindinis investuotojas į MTEP, reikalinga

apžvelgti ir išlaidų MTEP (mln. EUR) istorinius duomenis pagal finansavimo šaltinius.

Yra penki pagrindiniai finansavimo šaltiniai, skiriantys lėšas MTEP: verslo įmonės, valdžia,

aukštojo mokslo institucijos, ne pelno institucijos ir užsienio lėšos. Finansavimo šaltinius tikslinga

apžvelgti dėl to, jog šie gali investuoti į skirtingų šalies sektorių įgyvendinamas MTEP veiklas.

116.514

196.447

38.519 65.918

54.506

109.333

219.59

369.824

050

100150200250300350400

200

8

200

9

201

0

201

1

201

2

201

3

201

4

200

8

200

9

201

0

201

1

201

2

201

3

201

4

200

8

200

9

201

0

201

1

201

2

201

3

201

4

200

8

200

9

201

0

201

1

201

2

201

3

201

4

Aukštojo mokslo

sektorius

Valdžios sektorius Verslo įmonių sektorius IŠ VISO

Išlaidos MTEP (mln. EUR)

42

Finansavimo šaltinių apžvalga leidžia atlikti gilesnę sektorių reikšmingumo analizę. Remiantis

2008-2014 metų statistiniais duomenimis, pagrindiniai MTEP veikla daugiausiai finansuojama

užsienio (126,681 mln. EUR), valdžios (124,607 mln. EUR) ir verslo įmonių (117,168 mln. EUR)

lėšomis (žr. 5 pav.). Valdžios lėšos 2008 metais sudarė net 140,842 mln. EUR, taigi valdžia buvo

pagrindiniu MTEP finansavimo šaltiniu. Valdžios skirtų lėšų apimtys sumažėjo 2009-2013 metų

laikotarpiu, tačiau 2014 – valdžia vėl tampa vienu svarbiausių investuotojų į MTEP veiklą. Taigi

užsienio lėšų pritraukimas galėtų tapti svarbiu alternatyviu pasirinkimu Lietuvos valdžios finansinei

naštai sumažinti.

5 pav. Lietuvos išlaidos MTEP (mln. EUR) (2008 – 2014 m.) pagal finansavimo

šaltinius

(Šaltinis: Lietuvos Statistikos Departamentas)

MTEPI programoje teigiama, jog būtina pritraukti tiesiogines užsienio investicijas (toliau -

TUI) tam, kad būtų galima pereiti prie didelę pridėtinę vertę kuriančių inovacijų generavimo ir

sumažinti vyriausybės finansinę naštą. Atlikus trumpą pagrindinių Lietuvos tinklalapių, susijusių su

MTEP ir inovacijomis, apžvalgą pastebėta, jog beveik visa informacija pateikiama tik lietuvių

kalba. Todėl tam, kad būtų pritrauktos TUI bei tam, kad būtų galima sėkmingai bendradarbiauti

tarptautiniu mastu, verta investuoti į tinklalapių informacijos atnaujinimą bei kokybės užtikrinimą.

68.843

117.168

140.842

124.607

7.183

0.434

0.434

2.491

29.078 43.762

80.283

126.681

0 20 40 60 80 100 120 140 160

2008

2010

2012

2014

2009

2011

2013

2008

2010

2012

2014

2009

2011

2013

2008

2010

2012

2014

Ver

slo

įmonių

lėš

os

Val

dži

os

lėšo

s

Aukšt

ojo

moksl

o

inst

ituci

jų

Ne

pel

no

inst

ituci

jų

lėšo

s

Užs

ien

io

lėšo

s

43

Taip pat Lietuvos verslus būtina išmokyti naudotis socialiniais tinklais bei pristatyti jų teikiamą

naudą prekės ženklo kūrimui ir jo žinomumui tarptautiniu mastu. Tai viena iš naujų galimybių, kuri

atsirado dėl globalizacijos proceso. Kol kas ši sritis Lietuvos verslams yra pakankamai nauja. Yra

įvairių būdų kaip tai padaryti, pavyzdžiui, valstybė galėtų skirti paramą socialinių tinklų

agentūroms, kurios įgyvendina verslų prekės ženklo žinomumo didinimo projektus.

Svarbūs pokyčiai taip pat pastebėti verslo įmonių investavimo aspektu. Verslo įmonių lėšos

aptariamu laikotarpiu išaugo beveik 2 kartus. Galima daryti prielaidą, jog valdžios įgyvendinamos

priemonės, skatinančios verslo įmonių įsitraukimą, įgyvendinant MTEP, yra veiksmingos.

Analizuojant MTEPI politikos dokumentą pastebėta, jog tam tikrose pasirinktose tikslų

įgyvendinimo siekimo priemonėse egzistuoja spraga. Pavyzdžiui, stengiantis skatinti inovatyvaus

verslo kūrimą, sudarant palankias sąlygas ir suteikiant žinių apie inovatyvaus verslo pradžią,

siūlomi tokie sprendimo būdai kaip trumpalaikiai seminarai, inkubatorių, verslo akseleratorių

steigimas. Lėtai augantis verslo sektoriaus indėlis atskleidžia, jog šių priemonių nepakanka. MTEP

veiklos įgyvendinimas ir inovacijų kūrimas yra rizikinga ir daug lėšų reikalaujanti veikla, todėl

verta suteikti platesnę pagalbą verslo pradžios atžvilgiu. Pavyzdžiui, rengti dokumentacijos

užpildymo ir paruošimo mokymus, ar su MTEP susijusio verslo vadybos darbo grupes, kurių metu

toje pačioje srityje veikiantys verslininkai galėtų dalintis patarimais ir idėjomis. Taip pat, svarbu

sukurti vieningą komunikacijos platformą, kuri užtikrintų patogaus ir produktyvaus

bendradarbiavimo galimybę.

Pastebėta, jog ne pelno institucijų ir aukštojo mokslo institucijų skiriamos lėšos sudaro

mažiau nei 1 procentą visų skiriamų lėšų, kadangi šie sektoriai patys pajamų negeneruoja.

Pastebėtas netikėtas ne pelno institucijų skiriamų investicijų MTEP apimčių išaugimas 2013 metais

(skirta 2,491 mln. EUR). Toks pat nuokrypis nuo tendencijos užfiksuotas ir aukštojo mokslo

institucijų aspektu – 2009 metais skirta net 7,183 mln. EUR lėšų MTEP. Tokie nuokrypiai gali

pasitaikyti dėl tam tikrų vienkartinių programų šalyje sukūrimo, pavyzdžiui, skatinančių aukštojo

mokslo investicijas į MTEP tam tikroje srityje. ES skiria vienkartinius lėšų paketus tiems rinkos

dalyviams, kurie padeda įgyvendinti tam tikras strategines programas. Tačiau, apibendrinant

trečiojo etapo analizės rezultatus, pagrindinis sektorius, įgyvendinantis MTEP, yra aukštojo mokslo

sektorius, o pagrindiniai investuotojai į MTEP (finansavimo šaltiniai) yra verslo įmonės, valdžia ir

užsienio juridiniai asmenys.

MTEPI dokumente pabrėžta, jog dažnai Lietuvos įmonės ar kiti rinkos dalyviai įgyvendina

MTEP veiklą, kuri nepadeda rinkai pristatyti galutinio produkto, kuris galėtų būti konkurencingas

globalizacijos sąlygomis. Tai reiškia, jog įgyvendinama MTEP veikla retai pasiekia

44

eksperimentinės plėtros stadiją (žr. 1 priedą). Dėl šios priežasties ketvirtojo tyrimo etapo metu

apžvelgtas išlaidų pasiskirstymas pagal MTEP sritį (žr. 6 pav.).

6 pav. Lietuvos išlaidos MTEP (mln. EUR) pagal MTEP sritis (2014 m.)

(Šaltinis: Lietuvos Statistikos Departamentas)

Nustatyta, jog Lietuvoje didžiausią dalį išlaidų, skirtų MTEP, sudaro taikomieji tyrimai

(46%), o fundamentiniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra sudaro beveik du kartus mažesnę dalį (žr.

6 pav.). Taigi Lietuvoje dažniausiai įgyvendinama vidurinė MTEP veiklos ciklo stadija.

Eksperimentinė plėtra sudaro mažiausią dalį visų išlaidų, skirtų MTEP – tik 26%. Ši stadija pati

svarbiausia produkto įvedimui į rinką. Apibendrinus MTEPI politikos dokumente pateiktą

informaciją, galima teigti, jog Lietuva didžiąją dalį įgyvendintų fundamentinių ir taikomųjų tyrimų

parduoda užsienio valstybėms sudėtingesnėms MTEP stadijoms įgyvendinti ir galutiniam produktui

sukurti. Maža dalis atliktų tyrimų tęsiama, įgyvendinant eksperimentinę plėtrą. Dėl šios priežasties

penktajame etape analizuojama, ar pakanka aukštos kvalifikacijos specialistų, o šeštajame etape

tikrinama, ar Lietuvoje egzistuoja spraga tarp MTEP veiklos įgyvendinimo ir inovacijų sukūrimo.

3.5 MTEP veikloje dalyvaujančios darbo jėgos analizė

„Lietuvos inovacijų plėtros programoje 2014-2020 metams“ pabrėžta, jog vienas iš Lietuvos

pranašumų, vykdant MTEP, yra aukštos kvalifikacijos specialistų koncentracija šalyje. 4-ajame

tyrimo etape nustatyta, jog eksperimentinė plėtra sudaro nedidelę dalį visų išlaidų skirtų MTEP. Šio

etapo tikslas yra įvertinti ar aukštos kvalifikacijos specialistų pakanka bei nustatyti, ar MTEP

veiklos nepasiekia eksperimentinės plėtros stadijos, kuri yra sudėtingiausia, dėl nepakankamos

28%

46%

26%

Išlaidos MTEP (mln. EUR) pagal MTEP sritis (2014 m.)

Fundamentiniai tyrimai Taikomieji tyrimai Eksperimentinė plėtra

45

kvalifikuotos darbo jėgos. Taigi, 5 tyrimo etape, remiantis lyginamosios analizės ir laiko eilučių

analizės metodais, vertinama Lietuvos aukštos kvalifikacijos darbo jėga, reikalinga MTEP

įgyvendinimui. Absoliutaus pokyčio ir padidėjimo (sumažėjimo) tempo laiko eilučių analizės

metodai leidžia įvertinti socialinių-ekonominių reiškinių kitimą laiko atžvilgiu. Taigi šis etapas

padeda nuspręsti, ar Lietuvoje trūksta aukštos kvalifikacijos darbo jėgos, reikalingos MTEP

įgyvendinimui, ir nustatyti, ar tokios darbo jėgos koncentracija šalyje didėja.

Pastebėta, jog tyrėjų skaičius Lietuvoje auga (tiesinės lygties nuolydis teigiamas)(žr. 7 pav.).

Galima manyti, jog Lietuvos švietimo sistema padeda užtikrinti aukštos kvalifikacijos specialistų,

reikalingų MTEP veiklai įgyvendinti, paruošimą. 2002-aisiais metais pastebėta, jog tyrėjų skaičius

stipriai sumažėjo (iki 1842,884 tyrėjų/1mln. gyv.). Toks nuokrypis nuo tendencijos gali būti

užfiksuotas dėl struktūrinių darbo rinkos pokyčių ar mokslo ir švietimo reformų Lietuvoje, vykdytų

stengiantis įstoti į ES. Nuo 2002 metų iki 2012 metų tyrėjų skaičius nuosekliai didėjo. 2012-aisiais

metais užfiksuotas dar vienas tyrėjų skaičiaus, tenkančio 1 mln. gyventojų, sumažėjimas. Ši išskirtis

gali būti paaiškinta „protų nutekėjimo“ reiškiniu, kuris dažnai pasireiškia globalizacijos procesų

veikiamose valstybėse.

7 pav. Tyrėjų skaičiaus, tenkančio 1 mln. gyventojų, istorinė kaita Lietuvoje (1996 – 2013 m.)

(Šaltinis: Pasaulio Banko duomenys)

Gilesnei analizei atlikti naudojami laiko eilučių analizės metodai parodė, jog absoliutus

analizuojamo reiškinio pokytis lygus 796,197. Tai rodo, jog 1996-2013 metų laikotarpiu tyrėjų

skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų, išaugo 796,197 vienetais. Šis skaičius sudaro 27,58% 2013-ųjų

metų tyrėjų skaičiaus. Tačiau apskaičiuotas padidėjimo tempas rodo, jog tikrasis pokytis prilygsta

38%. Taigi tyrėjų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų, Lietuvoje auga, o šio reiškinio pokyčio

tempas teigiamas. Taip pat apskaičiuotos kiekvienų metų reikšmės, gautos taikant šiuos du laiko

eilučių analizės metodus (žr. 5 priedą). Pastebėta, jog vidutinis pokyčio tempas kasmet lygus

2429.15

1842.89

2887.16 y = 41.415x + 2008.2

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Tyrėjai/1 mln. gyv. Linear (Tyrėjai/1 mln. gyv.)

46

2,214%, tačiau tam tikrais metais fiksuotas ir neigiamas reiškinio pokyčio tempas. Galima teigti,

jog tyrėjų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų, Lietuvoje auga, tačiau šio dydžio pokytis nežymus.

Gauti rezultatai atskleidė, jog bendras tyrėjų skaičiaus augimo tempas yra labai lėtas. Siekiant, jog

MTEP taptų viena iš ekonomikos skatinamųjų priemonių, būtina užtikrinti, jog aukštos

kvalifikacijos specialistų skaičius augs tempu, kuris atitiks skiriamų išlaidų dydį ir programų

įgyvendinimo intensyvumą. Šiuo metu finansavimo ir paramos būdų dažnai yra daugiau, nei

specialistų šiai veiklai įgyvendinti. Todėl MTEPI politikos dokumente pabrėžiama, jog reikia

skatinti jauno žmogaus susidomėjimą šia nauja sritimi. Tačiau egzistuoja gana daug švietimo

sistemos problemų, kurios tampa lemiamu veiksniu jaunam žmogui renkantis studijas, pavyzdžiui,

nemokamo aukštojo mokslo prieinamumas.

Penktajame etape atliekamas ir darbuotojų, dalyvaujančių MTEP veiklose, vertinimas, pagal

sektorių. Pastebėta, jog darbuotojų skaičius 2008-2014 metų laikotarpiu išaugo 4635 vienetais. Tai

reiškia, kad darbuotojų, dalyvaujančių MTEP veiklose, skaičius padidėjo 1,25 karto (žr. 8 pav.).

Daugiausiai tokių darbuotojų veikia aukštojo mokslo sektoriuje (15 975). Aukštojo mokslo

sektoriaus darbuotojų skaičius 2014-aisiais metais sudarė 68,76% visų MTEP veiklose dirbančių

darbuotojų.

8 pav. Darbuotojų, dalyvaujančių MTEP veiklose, pasiskirstymas pagal sektorių Lietuvoje

(2008 – 2014 m.)

(Šaltinis: Lietuvos Statistikos Departamentas)

13280

16584

15975 3023

2853

2863

4405 18598

23233

0 5000 10000 15000 20000 25000

2008

2010

2012

2014

2009

2011

2013

2008

2010

2012

2014

2009

2011

2013

Aukšt

ojo

moksl

o

sekto

rius

Val

dži

os

sek

tori

us

Ver

slo

įmonių

sekto

rius

IŠ V

ISO

47

Remiantis laiko eilučių analizės metodais, bendras 2008-2014 metų laikotarpio darbuotojų,

dirbančių aukštojo mokslo sektoriuje, augimas lygus 23% (žr. 5 priedą). Valdžios ir verslo įmonių

sektoriuose pastaraisiais metais vyrauja darbuotojų skaičiaus augimo tendencija. Verslo įmonių

sektoriaus darbuotojų skaičius per šį laikotarpį išaugo beveik du kartus. Remiantis laiko eilučių

analizės metodais, pastebėta, jog valdžios sektoriuje veikiančių darbuotojų skaičiaus padidėjimo

(sumažėjimo) tempas neigiamas (-5,62%), tačiau verslo sektoriuje veikiančių darbuotojų teigiamas

– net 70,87%. Tai dar kartą įrodo, kad verslo įmonių sektorius vis daugiau investuoja į MTEP, o šio

sektoriaus svarba Lietuvos MTEP įgyvendinimo procesuose auga. Taigi, Lietuvoje daugėja aukštos

kvalifikacijos darbo jėgos, reikalingos MTEP įgyvendinimui, o didžiausias augimas fiksuojamas

verslo įmonių sektoriuje.

Lietuvoje veikiantys verslai stengiasi pritraukti talentingą darbo jėgą. MTEPI politikos

dokumente akcentuojama, jog inovacijoms reikalingų žinių įgijimas yra tiesiogiai siejamas su

moksliniais tyrimais, todėl kuriant žiniomis ir inovacijomis grįstą ekonomiką bus siekiama

išnaudoti esamą intelektinį potencialą. Toks sprendimo būdas bus sėkmingas tik tuo atveju, jei bus

investuojama į tyrimus, kurie padėtų atskleisti visuomenės ir šalies ūkio poreikius. Vertėtų skatinti

konferencijas, mokymus MTEP darbuotojų kompetencijai kelti. Pasirinktas vertinimo kriterijus

šiam tikslui pasiekti yra bendras išlaidų, skirtų MTEP, dydis, kuris neatskleidžia tikrojo lėšų

panaudojimo žinių visuomenės sukūrimo link. Taigi, tam tikri Lietuvos MTEPI programos tikslų

įgyvendinimui įvertinti pasirinkti kriterijai nėra tinkami.

Apibendrinant, galima teigti, jog tyrėjų skaičius, reikalingas MTEP veiklai įgyvendinti,

auga, tačiau augimo tempai lėti. Lietuvos švietimo sistema turi tam tikrų trūkumų, kurie neleidžia

sukurti dar didesnės bazės aukštos kvalifikacijos specialistų. Tačiau auga skaičius darbuotojų,

dalyvaujančių MTEP veiklose verslo sektoriuje. Tai yra labai teigiamas rodiklis, atskleidžiantis, jog

dabar įgyvendinamos priemonės yra veiksmingos. Darbo jėga yra vienas didžiausių Lietuvos

pranašumų MTEP veiklos įgyvendinimo ir inovacijų generavimo aspektu.

3.6 Išlaidų MTEP efektyvumo vertinimas inovacijų sukūrimo aspektu

Viena iš pagrindinių problemų, akcentuojamų oficialiuose Lietuvos šaltiniuose yra tai, jog

tik nedidelė MTEP įgyvendinamų veiklų dalis virsta inovacijomis. Ketvirtajame tyrimo etape

nustatyta, jog eksperimentinė plėtra sudaro mažiausią dalį visų išlaidų, skirtų MTEP. Todėl

penktajame tyrimo etape įgyvendinami du žingsniai. Pirmojo žingsnio tikslas - įvertinti, ar patentų

48

paraiškų, pateikiamų patentų biurui, skaičius Lietuvoje tolygiai auga. Remiantis Pasaulio Banko

duomenimis, patentų paraiškos priimamos iš šalies gyventojų ir iš ne šalies gyventojų (užsienyje

gyvenančių piliečių, teikiančių paraišką Lietuvai). Šiuos duomenis susumavus, gaunamas bendras

patentų paraiškų skaičius (žr. 9 pav.). Remiantis laiko eilučių analizės metodų taikymo rezultatais

(žr. 6 priedą) pastebėta, jog Lietuvos atveju, pokyčio tempas dažniau buvo teigiamas ir nedidelis.

Tačiau atskirais metais fiksuotos labai didelės neigiamos pokyčio tempo reikšmės. Didžiausias

neigiamas pokytis - 1994-aisiais metais (net -79,848%). Tai metai, kuriais prasidėjo Lietuvos

ekonominė krizė. Didžiausi teigiami patentų paraiškų, pateiktų patentų biurui, skaičiaus pokyčiai

fiksuoti 1996-aisiais metais (33,835%) ir 2008-aisiais metais (28,049%). Abi šios datos žymi

permainingą laikotarpį Lietuvos ekonomikai – krizės laikotarpio pabaigą arba pradžią. Tai gali

reikšti ekonominio ciklo aukščiausius taškus, kurių atveju lieka laisvų lėšų, kurias galima panaudoti

ir MTEP veikloms. JAV atveju, iš 21-nerių metų laikotarpio statistinių duomenų užfiksuoti tik du

atvejai, kuomet patentų paraiškų skaičiaus pokyčio tempas buvo neigiamas. Remiantis atliktais

skaičiavimais, galima teigti, jog Lietuvos atveju patentų paraiškų skaičiaus augimas nėra tolygus, o

JAV atveju – tolygus. Tai rodo, jog Lietuvoje egzistuoja problema, atskleidžianti ne vienodą

inovacijų generavimą, todėl išlaidos, skirtos MTEP, negali prisidėti prie tolygaus šalies BVP

augimo.

9 pav. Patentų paraiškų skaičiaus pokyčio tempas (1993-2013 m.) Lietuvoje ir JAV

(Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis Pasaulio Banko duomenimis)

Verta aptarti ir viso 1993-2013 m. laikotarpio absoliutų pokytį bei padidėjimo (sumažėjimo)

tempų reikšmes (žr. 4 lentelę). Pastebėta, jog Lietuvos atveju patentų paraiškų skaičiaus pokyčio

tempas lygus -90,55%, o JAV atveju – net 210%. Tai rodo, jog Lietuvos atveju, palyginus su JAV,

nedidelė dalis MTEP įgyvendinamų MTEP veiklų virsta inovacijomis, o patentų paraiškų skaičius –

labai sumažėjo. Todėl galima teigti, jog Lietuvoje iš tiesų egzistuoja spraga tarp MTEP veiklos ir

-79.848

-100

-80

-60

-40

-20

0

20

40

Po

ky

čio

tem

pa

s Pokyčio tempas (Lietuva)

Pokyčio tempas (JAV)

49

inovacijų pristatymo rinkai. Gilesnė šios problemos analizė atliekama tyrimo šeštojo etapo

antrajame žingsnyje.

4 lentelė. Laiko eilučių analizės metodų taikymo rezultatai JAV ir Lietuvos atveju

(1993-2013 m.)

Absoliutus

pokytis

Abs. pok.

santykis su

pirmuoju lygiu

Pokyčio

tempas

Iš viso (Lietuva) -1312 -0,905452036 -90,545

Iš viso (JAV) 387416 2,103281287 210,328

(Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis Pasaulio Banko duomenimis)

Kita problema, dėl kurios įgyvendinama MTEP veikla nevirsta inovacijomis ir patentų

paraiškų skaičius tolygiai neauga, gali būti neefektyvus lėšų, skirtų MTEP, panaudojimas. Tam, kad

būtų galima įvertinti lėšų, skirtų MTEP, efektyvumą, reikia nustatyti vidutinę išlaidų skaitinę

reikšmę, reikalingą vienos inovacijos sukūrimui Lietuvos ir JAV atveju. Tai šeštojo tyrimo etapo

antrasis žingsnis. JAV patentų paraiškų skaičius tolygiai auga, todėl šių dviejų šalių lyginamoji

analizė leis daryti tam tikras išvadas apie išlaidų, skirtų MTEP, panaudojimą. Apskaičiuojama

vidutinė inovacijos sukūrimo kaina JAV ir Lietuvos atveju (žr. 5 formulę). Interpretuojant gautus

rezultatus laikomasi dviejų taisyklių: visų šalyje sukuriamų inovacijų išlaidų dydis vienodas, o visos

išlaidos, skirtos MTEP, panaudojamos. Gauta Lietuvos vidutinė inovacijos sukūrimo kaina

apytiksliai lygi 79 521 JAV doleriui, o JAV vidutinė inovacijos sukūrimo kaina apytiksliai lygi 45

448 JAV doleriams. Lietuvos vidutinė inovacijos sukūrimo kaina yra 1,75 karto didesnė už JAV.

Tai gali reikšti, kad MTEP skirtos lėšos, kurių tikslas – inovacijų sukūrimas, Lietuvos atveju yra

panaudojamos ne taip efektyviai arba Lietuvoje sukuriamos inovacijos sukuria daug didesnę

pridėtinę vertę.

Tam, kad būtų galima įvertinti, kuri išvada yra teisinga, tikslinga patikrinti MTEP išlaidų

pasiskirstymą pagal veiklos rūšį (žr. 7 priedą). Pastebėta, jog didžiausia dalis išlaidų tenka

apdirbamajai gamybai (net 31,368 mln. EUR). Pagrindinės apdirbamosios gamybos sritys –

chemikalų ir chemijos produktų, kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių, ir baldų gamyba.

Kaip pabrėžiama „Lietuvos inovacijų plėtros programoje 2014 - 2020 metams“, didelė dalis įmonių

veikia srityse, kuriose įgyvendinamos MTEP veiklos nesukuria aukštos pridėtinės vertės. Tačiau ši

analizė leidžia iš dalies paneigti šį faktą, kadangi kompiuterių ir elektroninių gaminių pramonė yra

viena iš perspektyviausių augimo aspektu ir šiandien svarbiu technologinės pažangos aspektu.

Tačiau šių produktų kaina ir vertė yra gana maža, todėl tokių produktų sukūrimas ekonomikai

didelio postūmio neturi. Taip pat didelė dalis išlaidų tenka informacijai ir ryšiams (14,462 mln.

50

EUR), profesinei, mokslinei ir techninei veiklai (25,743 mln. EUR) bei mokslinei tiriamajai ir

taikomajai veiklai (22,13 mln. EUR). Taigi pagrindinės sritys, kurioms skiriamos didelės lėšos,

Lietuvos atveju yra tinkamai pasirinktos, siekiant kurti konkurencingus produktus, o MTEP veiklą

įgyvendinti taip, jog ekonomika nuolat augtų. Tačiau yra sričių, kurios sukuria dar aukštesnės

pridėtinės vertės produktus, pavyzdžiui, nanotechnologijų ar biofarmacijos produktų kūrimas.

Todėl, remiantis antrojo žingsnio rezultatais, galima daryti prielaidą, jog Lietuvos atveju išlaidos

MTEP kol kas panaudojamos, įvertinant MTEPI politikos dokumente apibrėžtą MTEP

įgyvendinimo siekį.

Taigi 6-ajame tyrimo etape įžvelgta prielaida, nurodanti, jog Lietuvoje egzistuoja spraga

tarp MTEP veiklos įgyvendinimo ir inovacijų sukūrimo. Kitais žodžiais tariant, didelė dalis

mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų nesibaigia inovacijų sukūrimu ir produktų ar

paslaugų pristatymu rinkai. „Lietuvos inovacijų plėtros programoje 2014-2020 metams“

pabrėžiama, jog EK parengtoje Inovacijų sąjungos švieslentėje Lietuva priskiriama vidutinių

inovatorių grupei. Tai reiškia, jog Lietuvai inovacijas sukurti pavyksta, tačiau šalies negalima

laikyti inovacijų kūrimo lydere. Verta bendradarbiauti su kitomis – sėkmingomis ES šalimis

inovatorėmis – ir pasiremti jų gerąja praktika, specialistų (darbo jėgos) žiniomis bei gebėjimais.

Kadangi Lietuvos ekonomika yra mažo vidinio talpumo, tam, kad BVP dėl investicijų į MTEP

augtų dar sparčiau, būtina kurti konkurencingus tarptautinėje rinkoje produktus. Tačiau, kad tai būtų

galima įgyvendinti, reikia tinkamai sukoordinuoti MTEP projektų procesus, kurie leistų MTEP

veiklai peržengti 9-ąjį etapą (žr. 1 priedą), bei padėti rinkos dalyviams pereiti ir veikti kitose,

daugiau perspektyvų ekonomikai augti užtikrinančiose, veiklos srityse.

3.7 Lietuvos atvejo analizės rezultatų apibendrinimas

Tyrimo etapų metu įžvelgti pagrindiniai ryšiai, problemos ir sprendimo būdai, remiantis

atlikta lyginamąja Lietuvos ir JAV atvejo analize bei Lietuvos inovacijų politikos analize,

apibendrinami šiame poskyryje.

5 lentelėje apibendrinama tyrimo metu identifikuota informacija, apibūdinanti MTEP

įgyvendinimą Lietuvoje, apžvelgiant tyrimo pradžioje iškeltas hipotezes. Hipotezių priėmimą ar

atmetimą nurodantis rezultatas leidžia daryti tam tikras išvadas apie Lietuvos ūkio problemas ir

pranašumus, įgyvendinant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Svarbiausias aspektas,

51

užtikrinantis tokiu tyrimo principu gautų išvadų adekvatumą, yra pirmajame tyrimo etape

patvirtintas ryšys tarp globalizacijos, išlaidų MTEP ir ekonominio augimo Lietuvos ir JAV atveju.

5 lentelė. Tyrimo metu iškeltų hipotezių rezultatai

Tyrimo

etapas

Hipotezės

nr. Hipotezė Rezultatas

1 1 Ryšys tarp globalizacijos, MTEP ir ekonominio augimo Lietuvos ir JAV

atveju egzistuoja.

Priimama

2 2 Palankesnė terpė, mokestinių lengvatų aspektu, egzistuoja Jungtinėse

Amerikos Valstijose.

Atmetama

3 3 Lietuvos atveju, pagrindinis sektorius, įgyvendinantis MTEP, ir

pagrindinis MTEP finansavimo šaltinis yra valdžia.

Atmetama

4 4 Lietuvoje didžiausią dalį išlaidų, skirtų MTEP, sudaro išlaidos skirtos

eksperimentinei plėtrai.

Atmetama

5 5 Lietuvoje daugėja aukštos kvalifikacijos darbo jėgos, reikalingos MTEP

įgyvendinimui. Didžiausias augimas fiksuojamas valdžios sektoriuje.

Atmetama

6 6 Lietuvos atveju, maža dalis išlaidų į MTEP virsta inovacijomis; Priimama

6 7 Patentų paraiškų skaičius Lietuvos atveju auga tolygiai; Atmetama

6 8 Lietuva neefektyviai panaudoja lėšas MTEP įgyvendinimui Priimama

(Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis atliktu tyrimu)

Tyrimo rezultatai nurodo įvairias problemas ir pranašumus, egzistuojančias Lietuvoje. Visų

pirma, nėra aišku, kokių mokestinių lengvatų įvedimas suteiktų didesnę paskatą MTEP veiklai

vykdyti. Galima daryti prielaidą, jog Lietuvoje taikomos mokestinės lengvatos prieinamos ne

visiems rinkos dalyviams, dėl egzistuojančių apribojimų. Tam, kad būtų galima pasinaudoti

mokestine lengvata, reikia pagrįsti MTEP skirtas išlaidas. Tai sudaro papildomas kliūtis investuoti į

MTEP ir naujų produktų kūrimą ar tobulinimą. Šios problemos analizės tęsti nepavyko dėl oficialių

statistinių duomenų, apibūdinančių mokestinėmis lengvatomis pasinaudojusių rinkos dalyvių

skaičių, trūkumo.

Pagrindinis sektorius, įgyvendinantis MTEP Lietuvoje, yra aukštojo mokslo sektorius.

Verslo įmonių sektoriaus ir valdžios sektoriaus išlaidos sudaro mažą dalį visų išlaidų MTEP.

Pagrindinė problema – aukštojo sektoriaus gebėjimų trūkumas inovatyvių produktų pristatymo

rinkai aspektu bei nuolatinio finansavimo šaltinio būtinybė. Svarbus verslo sektoriaus įsitraukimas,

kadangi verslas – vienas pagrindinių rinkos dalyvių, pridėtinę vertę šalies ekonomikai kuriančių

tiesiogiai. Aukštojo mokslo sektorius yra turtingas tam tikrais ištekliais, pavyzdžiui, aukštos

kvalifikacijos darbo jėga, tačiau neturi galimybių (lėšų, laiko) ir gebėjimų vystyti MTEP veiklas

tam, kad būtų sukurti inovatyvūs produktai. Tiesa, verslo įmonių sektoriaus vaidmuo auga. Todėl

52

svarbu užtikrinti sąlygas pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis, suteikti reikalingą paramą ir

užtikrinti bendradarbiavimą su šiuo metu svarbiausiu investuotoju į MTEP veiklos įgyvendinimo

aspektu – aukštojo mokslo sektoriumi.

Didžiausią dalį finansavimo sudaro užsienio, valdžios bei verslo įmonių lėšos. Lietuva

gauna didelę finansinę paramą iš ES, įgyvendindama tam tikrus numatytus projektus. Galimybė

pasinaudoti ES fondų lėšomis yra didelis privalumas. Kita vertus, ilgą laiką MTEP veikla didžiąja

dalimi įgyvendinama valdžios lėšomis. Tai yra didelė našta valstybei. Lietuva privalo rasti būdų

užsienio lėšų pritraukimui (pavyzdžiui, investuoti į palankios verslo terpės įvaizdžio kūrimą), o taip

pat verslo įmonių įsitraukimui didinti. Lėšų pritraukimas yra labai svarbus MTEP veiklai

įgyvendinti, kadangi kuo sudėtingesnė MTEP veiklos rūšis įgyvendinama, tuo daugiau lėšų tenka

investuoti ir tuo didesnis efektas juntamas ekonominio augimo aspektu. Šiuo metu sudėtingiausia iš

MTEP rūšių – eksperimentinė plėtra – sudaro mažiausią dalį išlaidų, skirtų MTEP. Tai yra didelė

problema, patvirtinanti jog egzistuoja spraga tarp MTEP veiklos vykdymo ir inovacijų generavimo.

Tikrinant, ar eksperimentinės plėtros stadija pasiekiama retai dėl tyrėjų bei darbuotojų,

dalyvaujančių MTEP veikloje, trūkumo Lietuvoje pastebėta, jog tokių darbuotojų skaičius nuolat

auga, tačiau šis pokytis nėra žymus. MTEP veikla reikalauja aukštos kvalifikacijos darbo jėgos,

todėl svarbu investuoti į švietimo sistemos problemų sprendimus bei tokios darbo jėgos išlaikymą

šalyje (aktuali „protų nutekėjimo problema, veikiant globalizacijos procesui). Lietuvai svarbu

užtikrinti tinkamas darbo sąlygas bei adekvatų darbo užmokestį. Kartu su šiame etape nustatyta

problema galėtų būti sprendžiama ir nedarbo problema. Lietuvos pranašumas – aukštas švietimo

lygis, todėl reikalinga surasti būdų, kaip šį aspektą išnaudoti.

Atlikus išlaidų, skirtų MTEP, efektyvumo analizę, pastebėta, jog Lietuvoje išlaidos

panaudojamos ne taip efektyviai, kaip JAV atveju. Koordinavimo, patirties stoka, projektų

įgyvendinimo barjerai ar kitos priežastys Lietuvos atveju gali nulemti tokį rezultatą. Taip pat

pastebėta, jog patentų paraiškų skaičius auga netolygiai, o bendras patentų skaičius, lyginant su

Lietuvos ekonomikos dydžiu ir gyventojų skaičiumi, yra labai mažas. Taigi 5 ir 6 tyrimo etapų

rezultatai atskleidė, jog egzistuoja spragą tarp MTEP ir inovatyvių produktų įvedimo į rinką, kuri

dar kartą patvirtina 3 tyrimo etape nustatytą aukštojo mokslo sektoriaus ir verslo įmonių sektoriaus

bendradarbiavimo būtinybę. Atlikus išlaidų, skiriamų MTEP pagal ekonomines veiklos rūšis,

analizę, pastebėta, jog Lietuva lėšas paskirsto tinkamai, tačiau ne visas potencialas yra

išnaudojamas. Todėl verta investuoti į dar aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias sritis, pavyzdžiui,

energetiką.

53

Išvados ir rekomendacijos

Remiantis visų bakalauriniame darbe atliktų analizės rūšių rezultatais, galima daryti šias

išvadas:

1. Atlikus globalizacijos proceso analizę, pastebėta, jog tai kompleksiškas ir nevienalytis

reiškinys, veikiantis įvairias sritis. Sunku tiksliai įvertinti globalizacijos proceso lemiamus

pokyčius, todėl įgyvendinama vis daugiau mokslinių studijų ir tyrimų, stengiantis pagrįsti

proceso teigiamą ir neigiamą poveikį pasaulio ekonomikoms. Dėl šios priežasties

skaičiuojami ir kiekybiniai rodikliai. Bakalauriniame darbe atlikta kiekybinių rodiklių

analizė atskleidė kiekybinių rodiklių panaudojimo ir interpretavimo problemas.

2. Globalizacijos procesas veikia įvairias sritis. Nustatyta tiesioginė sąsaja su technologine

plėtra ir inovacijų kūrimu. Atlikus aprašomojo pobūdžio teorinę analizę, galima teigti, jog

globalizacija yra tiek MTEP atsiradimo priežastimi, tiek išaugusio MTEP vaidmens

priežastimi.

3. MTEP veikla, kaip ir globalizacijos procesas, yra kompleksiška. Egzistuoja trys pagrindinės

MTEP veiklų rūšys: fundamentalieji tyrimai, taikomieji tyrimai ir eksperimentinė plėtra.

MTEP veiklų nuoseklaus įgyvendinimo produktas – inovacijų sukūrimas. Nauda, gaunama

iš įgyvendintų MTEP veiklų ar inovacijų sukūrimo, yra pagrindinė MTEP vykdymo

priežastis. Naudos pagrindas – ekonominis augimas.

4. Nustatyta, jog egzistuoja ryšys tarp globalizacijos ir išlaidų į MTEP apimčių augimo, o taip

pat ir ekonominio augimo. Dėl šios priežasties investicijų į MTEP skaičius nuolat auga.

Pasaulio šalys supranta inovatyvių produktų sukūrimo įtaką šalies ekonomikos

konkurencingumui. Tačiau sunku išmatuoti tikslų investicijų į MTEP poveikį ekonomikai

dėl investicijos sudėtingumo, neaiškaus atsipirkimo laikotarpio ir aukšto rizikos lygio.

5. Veikiant globalizacijos procesui ir augant MTEP veiklos svarbai, kinta ir verslo formos.

Pastebėta, kad vis daugiau verslų MTEP įtraukia į strategijos formavimą. Kinta ir verslų

organizacinė struktūra. Daugianacionalinės įmonės įkuria specialius padalinius, vykdančius

MTEP globaliu mastu. Taigi, keičiasi rinkos taisyklės, auga rinkų tarpusavio priklausomybė,

o tai sukelia naujus iššūkius šių dienų verslui. Todėl dažnai lemiamu konkurencingumo

elementu tampa gebėjimas ne tik vykdyti MTEP, tačiau ir pritaikyti sukurtas inovacijas.

6. Vyriausybė, stebėdama globalizacijos atneštus rinkos pokyčius, stengiasi suteikti reikalingą

paramą vietos verslams ir organizacijoms, vykdančioms MTEP. Veikla atvėrė naujas

54

galimybes ekonominiam augimui, o tai ypač svarbu mažo vidinio talpumo šalims,

pavyzdžiui, Lietuvai. Stengiantis išnaudoti MTEP suteikiamą potencialą pridėtinei vertei

šalyje kurti, valstybės formuoja nacionalines MTEP ir inovacijų politikos gaires.

7. Lietuvos MTEPI politika yra jaunas reiškinys. Egzistuoja įvairios programos, finansinės

paramos gavimo būdai, mokestinės lengvatos, tačiau pastebėta, jog teigiamas efektas

juntamas lėtai. Apžvelgta „Lietuvos inovacijų plėtros programa 2014-2020 metams“ –

pirmasis MTEP politiką apibrėžiantis dokumentas. Šio dokumento sukūrimas yra didelis

Lietuvos privalumas MTEP įgyvendinimo aspektu.

8. Tyrimo metu nustatyti dar keturi Lietuvos pranašumai MTEP įgyvendinimo aspektu.

Privalumu galima laikyti nuolatinės ES paramos galimybę. Taip pat Lietuva jau taiko

mokestinių lengvatų praktiką, kuri apibrėžia vyriausybės teigiamą požiūrį į MTEP naudą.

Didžiausiais pranašumais, kurie turi būti išnaudojami ateityje lėšų pritraukimui ir galutinių

konkurencingų produktų sukūrimui, galima laikyti palankią verslo terpę ir kvalifikuotą

darbo jėgą.

9. Lietuvoje taikomomis mokestinėmis lengvatomis negali pasinaudoti visi verslai. Tai įrodo

nustatyta verslo sektoriaus santykinai maža dalis, vertinant bendras išlaidas, skirtas MTEP

veiklai. Gilesnės mokestinių lengvatų analizės atlikti nepavyko dėl oficialios statistikos

trūkumo.

10. Aukštojo mokslo sektorius ir verslo įmonių sektorius beveik nebendradarbiauja. Aukštojo

mokslo sektorius yra pagrindinis MTEP veiklos vykdytojas, tačiau šio sektoriaus gebėjimas

užbaigti MTEP veiklos paskutinę – eksperimentinės plėtros – stadiją yra ribotas. Verslo

sektoriuje vykdomos MTEP veiklos dalis auga, tačiau tempas – lėtas.

11. Pagrindinis MTEP veiklos finansavimo šaltinis yra užsienio lėšos, tačiau valdžios lėšos taip

pat sudaro didelę dalį. Tai yra finansinė našta valstybei.

12. Didžiausią dalį išlaidų, skirtų MTEP, Lietuvoje sudaro skiriamos išlaidos taikomiesiems

tyrimams. Eksperimentinė plėtra sudaro mažiausią dalį. Taigi, Lietuva retai pasiekia

inovacijos įvedimo į rinką stadiją. Dažnai įgyvendinti tyrimai perduodami (parduodami)

užsienio šalims, o pridėtinė vertė ekonominiam augimui sukuriama nebe Lietuvoje.

13. Atlikta Lietuvos darbo jėgos, veikiančios MTEP srityje, analizė, atskleidė, jog tyrėjų

skaičius nuolat auga, tačiau augimo tempas yra labai lėtas. Dažnai finansavimo ir paramos

būdų yra daugiau, nei laisvų specialistų šiai veiklai įgyvendinti. Tai susiję su Lietuvos

švietimo sistemos problemomis.

55

14. Patentų paraiškų skaičius, teikiamas patentų biurui, Lietuvoje auga netolygiai. Nustatyta, jog

to priežastimi gali būti neefektyvus lėšų, skirtų MTEP, panaudojimas. Lietuvoje

apskaičiuota apytikslė vidutinė inovacijos sukūrimo kaina yra didesnė už inovacijų lyderės –

JAV. Patirties stoka ar procesų koordinavimo problemos yra tik kelios šio aspekto

priežastys.

15. Lietuva investuoja į MTEP atlikimą ekonominėse veiklos rūšyse, kurios sukuria pridėtinę

vertę, tačiau šiandien pasirinktos ekonominės veiklos rūšys, tokios kaip apdirbamoji

gamyba, didelio postūmio ekonominiam augimui nesuteikia. Todėl visas ekonominio

augimo potencialas nėra išnaudotas.

Tam, kad būtų išnaudotas MTEP potencialas ekonominiam augimui užtikrinti, siūloma:

1. Lietuvai vertėtų tobulinti skiriamų mokestinių lengvatų teikimo tvarką, visų pirma

palengvinant dokumentacijos vedimą, kad kuo didesnis spektras šalyje veikiančių verslų šia

galimybe galėtų pasinaudoti. Tokiu būdu ekonomika augs dar labiau, o globalizacijos sukelti

pokyčiai bus įsisavinami lengviau.

2. Lėtai augantis verslo sektoriaus indėlis, įgyvendinant MTEP Lietuvoje, atskleidžia, jog

šiandien naudojamos priemonės, apibrėžtos „Lietuvos inovacijų plėtros programoje 2014-

2020 metams“ yra veiksmingos, tačiau tam, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai, reikia

koreguoti Lietuvos inovacijų politika. Verta atlikti gilesnę programos analizę,

atskleidžiančią tam tikrų pasirinktų sprendimo būdų veiksmingumą.

3. Svarbu išspręsti aukštojo mokslo sektoriaus ir verslo įmonių sektoriaus atotrūkį. Vienas iš

sprendimo būdų – sukurti vieningą, patogią ir prieinamą komunikavimui skirtą platformą,

atsižvelgiant į globalizacijos proceso technologinės pažangos tendencijas.

4. Reikia išnaudoti užsienio lėšų, skirtų MTEP veiklai, aspektą. ES teikia didelę paramą įvairių

programų įgyvendinimui, tačiau verta pritraukti ir atskiras valstybes. Viena iš naujų

galimybių, kuri atsirado dėl globalizacijos proceso, yra komunikacijos kanalų internete

galia. Tinkamai panaudojus lėšas Lietuvos kaip palankios terpės verslui vykdyti pristatymui

ir prekės ženklų, veikiančių šalyje, akcentavimui, galima sulaukti didelio užsienio lėšų

pritraukimo.

5. Atotrūkiui tarp MTEP vykdymo ir inovacijų generavimo panaikinti, verta atlikti kitų

pasaulyje lyderiaujančių šalių (inovacijų kūrimo aspektu) priemonių ir sprendimo būdų

analizę. Pasirinkus Lietuvos ūkiui priimtinus būdus ir užtikrinus aukštojo mokslo sektoriaus

ir verslo įmonių sektoriaus bendradarbiavimą, Lietuva galės išnaudoti aukštos kvalifikacijos

darbo jėgos pranašumą.

56

6. Kai kurie MTEPI politikos dokumente siūlomi sprendimo būdai šiandien sunkiai

įgyvendinami, o įvardytiems tikslams pasiekti reikalingas ilgesnis nei šešių metų

(programos trukmės) laikotarpis. Tik kompleksiniu pobūdžiu įgyvendinama MTEP veikla,

aiški ir nuolat redaguojama sistema užtikrins Lietuvos ekonominį augimą.

57

RESEARCH AND DEVELOPMENT IN THE CONTEXT OF GLOBALIZATION. CASE

STUDY OF LITHUANIA

Audronė ŠALNAITĖ

Paper for the Bachelor‘s degree

International Economics Bachelor‘s Program

Vilnius university, Faculty of Economics, Economical Politics Department

Supervisor – R. Sakalauskaitė

Vilnius, 2016

SUMMARY

60 pages, 15 charts, 7 tables.

The main purpose of this bachelor‘s thesis is to confirm that connection between

globalization, investment into R&D and economic growth exists and evaluate Lithuanian strengths

and problems while trying to profit from the potential to its economic growth. This is new and

poorly analysed topic which is often escalated in the politics and economics.

The work consists of three main parts; the analysis of literature, the research and its results,

conclusion, determing Lithuania‘s problems and advantages, and recommendations for the

economic growth potential to be used.

The literature analysis has shown a clear view of globalization impact on business structure,

and political decisions. Globalization is strongly connected with the age of technology. Research

and Development activity is one of the new activities that occured because of the impact of

globalization process. Countries evaluated the positive impact of investments to R&D that is why

the political documents are often created to determine this activity. Lithuania also has a document

determing R&D activities.

Performed research revealed many problems in the terms of Lithuania‘s efforts while trying

to benefit and make economy grow. Lithuania‘s strength is qualifed human resources, good

business environment and government‘s attitude. There are many weaknesses that were discovered,

e.g., there is no link between higher education sector and business sector or that the number of

investments to R&D grows slow. Further analysis has to be performed in order to find out what

actual solutions in Lithuania‘s R&D political document do work and what has to be adjusted.

58

Naudoti literatūros šaltiniai

1. Monografijos, knygos, straipsniai, daugiatomiai leidiniai

Aprašomoji statistika. Mokomoji priemonė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1998.

Anthony, R. N. (1954). Research and Development expenditures, 1941-1953. Prieiga per internetą

https://fraser.stlouisfed.org/docs/publications/ERP/pages/10987_1950-1954.pdf (žiūrėta 2016 m. kovo 3 d.).

Atkinson, R.D., McKay, A.S. (2007). Digital Prosperity: Understanding the Economic Benefits of the Information

Technology Revolution. Prieiga per internetą http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=1004516 (žiūrėta 2016

m. kovo 2 d.).

Baily, M.N. (2007). The globalization of research and development and innovation. Prieiga per internetą

http://www.iie.com/publications/papers/paper.cfm?ResearchID=767 (žiūrėta 2016 m. kovo 2 d.).

Bayarcelik, E. B. (2012). Research and development: source of economic growth. Prieiga per internetą

http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1877042812045144 (žiūrėta 2016 m. kovo 2 d.).

Bilbao-Osorio, B. ir Rodriguez-Pose, A. (2004). From R&D to Innovation and Economic Growth in the EU Prieiga per

internetą http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1468-2257.2004.00256.x/abstract (žiūrėta 2016 m. kovo 8 d.).

Brown, P., Hugh, P., Ashton, D. (2008). Education, globalisation and the knowledge economy. A commentary by the

Teaching and Learning Reaserch Programme. Prieiga per internetą

http://www.tlrp.org/pub/documents/globalisationcomm.pdf (žiūrėta 2016 m. kovo 8 d.).

Bužinskienė, R., Rudytė, D. (2014). The Impact of Knowledge Generating Investment on GDP Growth. Prieiga per

internetą https://eb-journals.rtu.lv/article/view/eb.2014.014 (žiūrėta 2016 m. kovo 9 d.).

Čekanavičius, V., Murauskas, G. (2002). Statistika ir jos taikymai, II knyga. Vilnius: leidykla TEV

Dreher, A. (2007). Does globalizaction affect growth? Evidence from a new index of globalization. Prieiga per internetą

http://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/00036840500392078#.VtgPTU15I_w (žiūrėta 2016 m. kovo 2 d.).

Dzemyda, I., Melnikas, B. (2009). Innovations, Research and Development in the European Union: Impact on Regional

Economy. Prieiga per internetą http://www3.mruni.eu/~int.economics/5nr/Dzemyda,%20Melnikas.pdf (žiūrėta 2016 m.

kovo 8 d.).

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji bendroji mokslinių tyrimų ir

inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014-2020) ir panaikinamas sprendimas Nr. 1982/2006/EB

Frankel, J.A. (2000). Globalization of the economy. Prieiga per internetą http://www.nber.org/papers/w7858.pdf

(žiūrėta 2016 m. sausio 2 d.).

Goshal, S., Nohria, N. (1993). Horses for Courses: Organizational Forms for Multinational Coorporations. Prieiga per

internetą http://business.illinois.edu/aguilera/Teaching/Ghoshal%20Noria%20Horses%20for%20Courses.pdf (žiūrėta

2016m. kovo 9d.).

Grant, R. M. (2008). Contemporary strategy anglysis. Sixth edition. Blackwell Publishing Ltd, Oxford.

Hall, B. H. (2002). The financing of research and development. Prieiga per internetą

59

http://www.nber.org/papers/w8773.pdf (žiūrėta 2016 m. kovo 14 d.).

Held, D., McGrew, A., Goldblatt, D., Perraton, J. (2002). Globaliniai Pokyčiai: politika, ekonomika ir kultūra. Vilnius:

Margi raštai

Juraitė, K. (2005). Lyginamieji tyrimo metodai: nuo intensyvaus ir ekstensyvaus prie visapusiško tyrimo. Prieiga per

internetą http://fcis.vdu.lt/~z.lydeka@adm.vdu.lt/KJuraite_paskaita%20ISM%202.pdf (žiūrėta 2016 m. balandžio 6 d.).

Juščius, V. (2004). The issues of quantitative assessment of globalization. Inžinerinė ekonomika. Nr. 5 (40). Kaunas:

Kauno Technologijos Universitetas

Kasnauskienė, G. (2010). Statistika verslo sprendimams. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla

Lambin, J. J. (2007). Market-driven Management. Strategic and Operational Marketing. Second Edition. Printed in

China, 30-52 p.

Lanskoronskis, M. (2008). Išskirtinių mokslinių tyrimų vadyba: monografija. Kaunas: ISM Vadybos ir ekonomikos

universitetas, p. 231-259

Machlup, F. (1962). The production and distribution of knowledge in the United States. Prieiga per internetą

https://archive.org/details/productiondistri00mach (žiūrėta 2016 m. kovo 2 d.).

Mačerinskas, J., Pipinytė, A. (2003). Globalization measurement methodology. Organizacijų vadyba: sisteminiai

tyrimai, Nr. 28, 71-85 p.

Manning, B., Thorne, C. (2003). Demand Driven - 6 Steps to Building an Ecosystem of Demand for Your Business.

New York, MCGRAW HILL BOOK Company

McGrath, P. (1999). Tarptautinės ekonomikos pagrindai. Vilnius: Margi raštai

Mishkin, F.S. (2007). Is financial globalization beneficial? Journal of Money, Credit and Banking. Prieiga per internetą

http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.0022-2879.2007.00026.x/abstract (žiūrėta 2015 m. gegužės 6 d.).

Pagirskienė, Z. (2008). Makroekonomikos pagrindai. Mokomoji knyga. Vilnius: Vilniaus verslo teisės akademija

Phillips, J. Hering, D. (2005). A systematic approach to sustainable, repeatable innovation using the Concept to Cash

business process. Prieiga per internetą http://www.ttmp.com/assets/Uploads/Innovation-Concept-to-Cash.pdf (žiūrėta

2016 m. kovo 14 d.).

Pogosian, S., Dzemyda, I. (2012). Inovacijos versle ir jas lemiantys veiksniai teoriniu ir politiniu aspektu. Prieiga per

internetą http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2012~ISSN_1648-9098.N_1_25.PG_63-

76/DS.002.0.01.ARTIC (žiūrėta 2016 m. kovo 14 d.).

Reich, S. (1998). What is globalization? Four possible answers. Prieiga per internetą

https://kellogg.nd.edu/publications/workingpapers/WPS/261.pdf (žiūrėta 2015 gegužės 6 d.).

Snieška, V., Bernatorytė, D., Kavaliauskienė, V. (1992) Tarptautinių ekonominių santykių, bei globalinių problemų

ekonomikos pagrindai. Kaunas: Šviesa

Snitka, V. (2002). Mokslinių tyrimų, technologijų, inovacijų politika ir žinių ekonomikos plėtra. Nacionalinio plano

matmenys. Monografija. Kaunas, 121-130 p.

60

Standartinė praktika, siūloma mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros statistiniams tyrimams. Ekonominio

Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacijos (EBPO) Frascati vadovas. Vilnius: Eugrimas, 2007

Stever, H.G., Muroyama, J.H. (1988). Globalization of Technology: International Perspectives. Prieiga per internetą

http://www.nap.edu/read/1101/chapter/2 (žiūrėta 2016 m. sausio 2 d.).

Torun, H., Cicekci, C. (2007). Innovation: is the engine for the economic growth? Prieiga per internetą

http://zanran_storage.s3.amazonaws.com/www.tcmb.gov.tr/ContentPages/53339333.pdf (žiūrėta 2016 m. kovo 8d.).

Urbšienė, L. (2011). Globalizacijos samprata: šiuolaikiniai požiūriai. Prieiga per internetą

http://www.btp.vgtu.lt/index.php/btp/article/viewFile/btp.2011.21/pdf (žiūrėta 2015 m. kovo 21 d.).

Walters, R.S. (1996). „Disembedding" Liberalism: Unanticipated Consequences of Internationalizing the State.

Konferencijos protokolas. University of Sheffield/University of Pittsburgh

Zeleny, M. (2002). Информационные технологии в бизнесе. Prieiga per internetą

http://bc.fdo.msu.ru/Nik_s/WorkFiles/DOC_files/IT_in_Business_Ed._by_Milan_Zeleny.pdf (žiūrėta 2016 m. sausio 2

d.).

2. Elektroniniai dokumentai

Global survey of R&D Incentives. Deloitte research of 2015. Prieiga per internetą

http://www2.deloitte.com/us/en/pages/tax/articles/global-survey-of-research-and-development-incentives.html (žiūrėta

2016 m. balandžio 18 d.).

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Lietuvos universitetuose. LR Švietimo ir mokslo ministerija. Prieiga per

internetą http://www.smm.lt/uploads/documents/kiti/MTEP_perspektyva.pdf (žiūrėta 2016 m. balandžio 2 d.)

Nacionalinių sąskaitų vadovas. Europos Komisija, Jungtinių Tautų Organizacija, Tarptautinis Valiutos Fondas, Pasaulio

Bankas ir OECD. Prieiga per internetą http://ec.europa.eu/eurostat/ramon/statmanuals/files/SNA2008.pdf (žiūrėta 2016

m. sausio 15 d.).

Globalization of R&D and developing countries. United Nations Conference on Trade and Development UNCTAD,

2005. (žiūrėta 2016 m. kovo 2 d.). Prieiga per internetą http://unctad.org/en/docs/iteiia20056_en.pdf (žiūrėta 2016 m.

kovo 2 d

3. Įstatymai ir kiti teisiniai dokumentai

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros metinė statistinė ataskaita MT-02, 2014 metai. Prieiga per internetą

https://estatistika.stat.gov.lt/EStatistikaOuter/questionnairiesportlet?printFileid=1383389494 (žiūrėta 2016 m. sausio 11

d.).

61

Priedai

1 priedas

6 lentelė. Rekomenduojamos MTEP etapų klasifikacijos sąrašas

Bendroji sritis MTEP etapo

eilės

numeris

MTEP etapo

pavadinimas Veiklos aprašymas

Veiklos

rezultatas

Fundamentiniai

moksliniai tyrimai

1 Fundamentinių žinių

įgijimas

Pirminis MTEP etapas. Šiuo etapu

baigiama fundamentinių mokslinių

tyrimų fazė ir pradedama taikomųjų

mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės

plėtros fazė.

Gauti

fundamentinių

mokslinių

tyrimų

rezultatai,

suformuluota

jų taikymo

(naudojimo)

idėja.

Taikomieji

moksliniai tyrimai

2 Žinių taikymo

koncepcijos

formulavimas

Koncepcija formuluojama teoriniu

lygmeniu, grindžiama mokslinių tyrimų

rezultatų analize. Nėra konkrečių

koncepcijos įgyvendinimą

pagrindžiančių įrodymų.

Suformuluota

žinių taikymo,

kitaip –

produkto

sukūrimo,

koncepcija.

3 Koncepcijos

įgyvendinimo

įrodymas ir (ar)

patvirtinimas

Vykdomi teoriniai ir eksperimentiniai

taikomieji moksliniai tyrimai ir jų

rezultatais įrodomos ir (ar) patvirtinamos

prielaidos dėl atskirų produkto elementų.

Nustatyti

esminiai

parametrai

produktui

kurti, įrodytas

koncepcijos

įgyvendinimo

aspektas.

4 Maketo (modelio),

meno objekto

projekto kūrimas ir

testavimas

Veikla apima skirtingų (ir esminių)

būsimo produkto sudedamųjų dalių

integraciją siekiant patvirtinti jų

sisteminį veikimą laboratorinėmis

sąlygomis. Maketas (modelis), meno

objekto projektas dar labai tolimas nuo

numanomo galutinio produkto ir jo

testavimas paprastai parodo, kad reikia

papildomų taikomųjų mokslinių tyrimų.

Šiame etape gali atsirasti

eksperimentinės plėtros elementų.

Veikiantis

pirminis

maketas

(proceso,

paslaugos ir kt.

modelis),

parengtas

meno objekto

projektinis

siūlymas.

5 Maketo (modelio)

patikrinimas

imituojant realias

sąlygas, meno

objekto projekto

pristatymas

visuomenei

Šio lygio maketas (modelis) labai

priartėjęs prie galutinio produkto. Į

maketą (modelį) integruota daugiau

sudedamųjų dalių. Siekiant patvirtinti

faktinį veikimą, jis išbandomas

laboratorinėmis arba kitomis bandymo

sąlygomis imituojant realią aplinką ar

stebimas tam tikroje socialinėje

aplinkoje.Šiame etape gali atsirasti

eksperimentinės plėtros elementų.

Realioje

veiklos

aplinkoje

veikiantis

maketas

(modelis),

paruoštas meno

objekto

projektas.

62

6 lentelės tęsinys. Rekomenduojamos MTEP etapų klasifikacijos sąrašas

Bendroji sritis MTEP etapo

eilės

numeris

MTEP etapo

pavadinimas Veiklos aprašymas

Veiklos

rezultatas

Eksperimentinė

plėtra

6 Prototipo

(bandomosios

versijos) kūrimas

Kuriamas konkretus produkto prototipas

daug pažangesnis, nei nurodyta 5 MTEP

etape, jam suteikta reikiama

konfigūracija, turinys, išvaizda ar kitos

ypatybės; jo veikimą patvirtina

laboratorinės arba kitos bandymo

sąlygos (tam tikroje socialinėje

aplinkoje). Šiame etape gali kilti

poreikis atlikti papildomų taikomųjų

mokslinių tyrimų. Tokio poreikio

tikimybė mažėja vėlesniuose etapuose.

Prototipas

(prototipai,

bandomosios

proceso,

sistemos,

paslaugos,

žmogaus,

kultūros ar

visuomenės

problemų

sprendinio

versijos).

7 Prototipo

(bandomosios

versijos)

demonstravimas

Šiuo lygmeniu labai artimas galutiniam

produktui prototipas (bandomoji versija)

išbandomas ir demonstruojamas realioje

veikimo aplinkoje. Šiame etape gali kilti

poreikis atlikti papildomų taikomųjų

mokslinių tyrimų. Tokio poreikio

tikimybė mažėja vėlesniuose etapuose.

Galutinis

prototipas

(galutinė

proceso,

sistemos,

paslaugos,

žmogaus,

kultūros ar

visuomenės

problemų

sprendinio

versija).

8 Bandomosios

partijos gamyba

(versijos galutinis

išbandymas)

Parengiama įranga, sukaupiami ištekliai

galutinio produkto bandomosios partijos

gamybai. Pagaminama bandomoji

produkto partija.

Pagaminta

galutinio

produkto

bandomoji

partija,

išbandyta

galutinė versija

9 Sukurto naujo

produkto įvertinimas

(bandomieji sukurto

naujo produkto

pavyzdžiai, įvertinti

vartotojo ir (arba)

užsakovo)

Įvertinama produkto kokybė ir išeiga.

Produktas pristatomas potencialiems

vartotojams.

Įvertinta

galutinio

produkto

bandomoji

partija.

Inovacijos - Įdiegimas į rinką,

meno objekto

kūrimas

Sumontuojama ir suderinama įranga,

sutelkiami ištekliai masinei produkto

(gaminio, sistemos, naujos medžiagos,

įrenginio) gamybai. Produktas

pristatomas potencialiems vartotojams.

Visuomenė (potencialūs vartotojai)

informuojama apie naujos paslaugos

(technologijos, proceso ar žmogaus,

kultūros ar visuomenės problemų

sprendinio) sukūrimą, kuriamas meno

objektas.

Rinkoje

prieinami

produktai,

paslaugos arba

sukurtas meno

objektas.

(Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis Mokslinių tyrimų ir..., 2014)

63

2 priedas

10 pav. Pagrindiniai investuotojai (instituciniai sektoriai) į MTEP

(Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis Lietuvos Statistikos Departamento informacija ir Europos

parlamento ir tarybos reglamentu (ES) Nr. 549/2013)

Instituciniai sektoriai

Ne finansų bendrovės

Instituciniai vienetai, kurie

yra nepriklausomi

juridiniai vienetai ir

rinkos gamintojai,

kurių pagrindinė veikla yra

prekių gamyba ir nefinansinių

paslaugų teikimas.

Finansų bendrovės

Instituciniai vienetai, kurie

yra nepriklausomi

juridiniai vienetai, rinkos

gamintojai ir kurių

pagrindinė veikla yra finansinių paslaugų teikimas.

Valdžios sektorius

Instituciniai vienetai, kurie yra ne rinkos gamintojai, kurių

produkcija yra skirta individualiam ir kolektyviniam

vartojimui ir kurie yra finansuojami iš

privalomų mokėjimų, kuriuos moka kitiems

sektoriams priklausantys vienetai

ir instituciniai vienetai, kurių pagrindinė

veikla yra nacionalinių pajamų ir turto perskirstymas.

Namų ūkiai

Priskiriami asmenys ar

asmenų grupės, kurie yra

vartotojai, taip pat verslininkai,

gaminantys rinkos prekes ir

teikiantys nefinansines ir

finansines paslaugas

(rinkos gamintojai),

įkūrę juridinio asmens statuso

neturinčias individualias

įmones ar partnerystes.

Namų ūkiams paslaugas

teikiančios ne pelno institucijos

Sudaro ne pelno institucijos, kurios

yra atskiri juridiniai vienetai,

teikiantys paslaugas namų

ūkiams, ir kurie yra privatieji ne rinkos

gamintojai. Jų pagrindiniai ištekliai –

savanoriškos įmokos grynaisiais

arba natūra iš namų ūkių kaip

vartotojų, iš valdžios sektoriaus

mokėjimų ir nuosavybės

pajamų.

PAGRINDINIAI INVESTUOTOJAI Į MOKSLINIUS TYRIMUS IR EKSPERIMENTINĘ

PLĖTRĄ YRA:

1. AUKŠTOJO MOKSLO SEKTORIUS

2. VALDŽIOS SEKTORIUS

3. VERSLO ĮMONIŲ SEKTORIUS

64

3 priedas

7 lentelė. Dreher (KOF) globalizacijos indekso sandara

Rodikliai ir kintamieji Svoris

A. Ekonominė globalizacija [36%]

i) Srautai (50%)

Prekyba (proc. nuo BVP) (22%)

Tiesioginės užsienio investicijos,

kapitalas (proc. nuo BVP) (27%)

Investicinis portfelis (proc. nuo BVP) (24%)

Išmokos piliečiams, gyvenantiems

užsienyje (proc. nuo BVP) (27%)

ii) Apribojimai (50%)

Paslėpti importo barjerai (23%)

Vidutinis tarifo dydis (28%)

Tarptautinės prekybos mokesčiai (proc.

nuo einamųjų pajamų) (26%)

Kapitalo sąskaitos ribojimai (23%)

B. Socialinė globalizacija [37%]

i) Duomenys, atspindintys

individualų įsitraukimą (33%)

Telefoninio ryšio prieinamumas (26%)

Pervedimai (proc. nuo BVP) (2%)

Turizmas (26%)

Užsieniečių dalis (proc. nuo visos

populiacijos (21%)

Tarptautiniai laiškai (vienam gyventojui) (25%)

ii) Duomenys, atspindintys informacijos judėjimą (35%)

Interneto vartotojai (per 1000 gyventojų) (36%)

Televizijos vartotojai (per 1000

gyventojų) (38%)

Prekyba spauda (proc. nuo BVP) (26%)

iii) Duomenys, atspindintys kultūrinį supanašėjimą (32%)

“McDonald's” restoranų skaičius (vienam

gyventojui) (46%)

“Ikea” prekybos centrų skaičius (vienam

gyventojui) (46%)

Prekyba knygomis (proc. nuo BVP) (7%)

C. Politinė globalizacija [27%]

Ambasadų skaičius šalyje (25%)

Narystės tarptautinėse organizacijose (27%)

Dalyvavimas JAV Saugumo Tarybos

misijose (22%)

Tarptautinių sutarčių skaičius (26%)

(Šaltinis: Šveicarijos Federalinio Technologijų Instituto Ciūriche skirstymas. Prieiga per internetą

http://globalization.kof.ethz.ch (žiūrėta 2015 m. gegužės 4 d.))

65

4 priedas

11 pav. Lietuvos globalizacijos ir išlaidų MTEP (% nuo BVP) ryšio nustatymas

(Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis Pasaulio banko duomenimis)

12 pav. Lietuvos išlaidų MTEP (% nuo BVP) ir BVP (tenkančio 1 gyv.) ryšio nustatymas.

(Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis Pasaulio banko duomenimis)

y = 0.0001x - 0.0028

R² = 0.8275

0.0%

0.1%

0.2%

0.3%

0.4%

0.5%

0.6%

0.7%

0.8%

0.9%

1.0%

0.00 20.00 40.00 60.00 80.00 100.00

Išla

ido

s M

TE

P (

pro

c.

nu

o B

VP

)

Dreher KOF globalizacijos indeksas

Išlaidos MTEP, proc. nuo

BVP (Lietuva)

Linear (Išlaidos MTEP,

proc. nuo BVP (Lietuva))

y = 3E+06x - 12329

R² = 0.8617

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

18000

0.0% 0.2% 0.4% 0.6% 0.8% 1.0%

BV

P 1

gy

v. (J

AV

do

l.)

Išlaidos MTEP (proc. nuo BVP)

BVP 1 gyv. (Lietuva)

Linear (BVP 1 gyv.

(Lietuva))

66

13 pav. JAV globalizacijos ir išlaidų MTEP (% nuo BVP) ryšio nustatymas

(Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis Pasaulio banko duomenimis)

14 pav. JAV išlaidų MTEP (% nuo BVP) ir BVP (tenkančio 1 gyv.) ryšio nustatymas

(Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis Pasaulio banko duomenimis)

y = 0.0009x - 0.045

R² = 0.2818

0.0%

0.5%

1.0%

1.5%

2.0%

2.5%

3.0%

3.5%

73.00 74.00 75.00 76.00 77.00 78.00 79.00

Išla

ido

s M

TE

P (

pro

c.

nu

o B

VP

)

Dreher KOF globalizacijos indeksas

Išlaidos MTEP, proc. nuo

BVP (JAV)

Linear (Išlaidos MTEP, proc.

nuo BVP (JAV))

y = 4E+06x - 51133

R² = 0.7534

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

0.0% 1.0% 2.0% 3.0% 4.0%

BV

P 1

gy

v. (J

AV

do

l.)

Išlaidos MTEP (proc. nuo BVP)

BVP 1 gyv. (JAV)

Linear (BVP 1 gyv. (JAV))

67

5 priedas

8 lentelė. Laiko eilučių analizės metodų taikymo rezultatai 5-jo tyrimo etapo

pirmajame žingsnyje

Absoliutus

pokytis

Abs. pok.

santykis su

pirmuoju lygiu

Pokyčio

tempas

1997 91,455 0,044 4,374

1998 197,492 0,090 9,049

1999 49,240 0,021 2,069

2000 -198,467 -0,082 -8,170

2001 103,857 0,047 4,656

2002 -491,658 -0,211 -21,060

2003 96,617 0,052 5,243

2004 238,917 0,123 12,319

2005 105,873 0,049 4,860

2006 129,845 0,057 5,684

2007 179,678 0,074 7,443

2008 25,290 0,010 0,975

2009 57,072 0,022 2,179

2010 77,411 0,029 2,893

2011 -21,216 -0,008 -0,771

2012 -72,663 -0,027 -2,659

2013 227,454 0,086 8,552

VISO (per

laikotarpį) 796,197 0,381 38,0779

(Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis Lietuvos Statistikos Departamento duomenimis)

9 lentelė. Laiko eilučių analizės metodų taikymo rezultatai 5-jo tyrimo

etapo antrajame žingsnyje

Absoliutus

pokytis

Abs. pok.

santykis su

pirmuoju

lygiu

Pokyčio

tempas

Aukštojo mokslo

sektorius 2978 0,229129799 22,91297992

Valdžios sektorius -170 -0,056235528 -5,623552762

Verslo įmonių sektorius 1827 0,708688906 70,86889061

(Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis Lietuvos Statistikos Departamento duomenimis)

68

6 priedas

10 lentelė. Šeštojo tyrimo etapo pirmojo žingsnio laiko eilučių analizės metodų taikymo rezultatai

Lietuvos atvejis JAV atvejis

Absoliutus pokytis Pokyčio tempas Absoliutus pokytis Pokyčio tempas

1994 -1157 -79,848 18559 10,076

1995 -159 -54,452 25387 12,521

1996 45 33,835 -16196 -7,099

1997 24 13,483 8550 4,034

1998 3 1,485 16483 7,475

1999 -48 -23,415 28784 12,146

2000 -30 -19,108 30132 11,338

2001 -4 -3,15 30576 10,333

2002 8 6,504 7974 2,442

2003 -18 -13,74 7996 2,391

2004 1 0,885 14502 4,235

2005 1 0,877 33790 9,466

2006 -16 -13,913 35233 9,017

2007 -17 -17,172 30188 7,087

2008 23 28,049 167 0,037

2009 2 1,905 -215 -0,047

2010 7 6,542 34120 7,481

2011 -6 -5,263 13356 2,724

2012 16 14,815 39233 7,791

2013 13 10,484 28797 5,305

(Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis Pasaulio Banko duomenimis)

69

7 priedas

15 pav. Lietuvos išlaidos MTEP (mln. EUR) pagal ekonominės veiklos rūšį

(Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis Lietuvos Statistikos Departamento duomenimis)

31.368

4.667 5.677 5.377

14.462

25.743

22.13

0

5

10

15

20

25

30

35A

Žem

ės ū

kis

. m

iškin

inky

stė

ir ž

uvin

inky

stė

B K

asyba

ir k

arje

rų e

ksp

loat

avim

asC

Ap

dir

bam

oji

gam

yba

C1

0_T

O_

C12

Mai

sto

pro

duktų

. g

ėrim

ų i

r ta

bak

o g

amyba

C1

3 T

ekst

ilės

gam

inių

gam

yba

C1

4 D

rabuži

ų s

iuv

imas

(gam

yba)

C1

5 O

do

s ir

odo

s d

irb

inių

gam

yb

aC

16 M

edie

no

s b

ei m

edie

nos

ir k

amšt

ienos

gam

inių

. iš

skyru

s bal

dus.

…C

17 P

op

ieri

aus

ir p

opie

riau

s gam

inių

gam

yba

C1

8 S

pau

sdin

imas

ir

įraš

ytų

lai

km

enų

tir

ažav

imas

C1

9 K

ok

so i

r ra

finuo

tų n

afto

s pro

duk

tų g

amyb

aC

20 C

hem

ikal

ų i

r ch

emij

os

pro

duk

tų g

amyb

aC

21 P

agri

ndin

ių v

aist

ų p

ram

onės

gam

inių

ir

farm

acin

ių p

repar

atų g

amyba

C2

2 G

um

inių

ir

pla

stik

inių

gam

inių

gam

yba

C2

3 K

itų n

emet

alo m

iner

alin

ių p

rodu

ktų

gam

yba

C2

4 P

agri

ndin

ių m

etal

ų g

amyba

C2

5 M

etal

o g

amin

ių. iš

skyru

s m

ašin

as i

r įr

engin

ius.

gam

yba

C2

6 K

om

piu

teri

nių

. el

ektr

onin

ių i

r op

tinių

gam

inių

gam

yba

C2

7 E

lektr

os

įran

gos

gam

yba

C2

8 N

ieku

r kit

ur

nep

risk

irtų

maš

inų i

r įr

ang

os

gam

yba

C2

9 V

arik

linių

tra

nsp

ort

o p

riem

on

ių. pri

ekab

ų i

r p

usp

riek

abių

gam

yba

C3

0 K

itų t

ran

sport

o p

riem

onių

ir

įran

go

s g

amyb

aC

31 B

ald

ų g

amyba

C3

2 K

ita

gam

yb

aC

33 M

ašin

ų i

r įr

angos

rem

onta

s ir

įre

ngim

asD

35

Ele

ktr

os.

du

jų. gar

o t

iekim

as i

r oro

kon

dic

ionav

imas

E36_

TO

_E

39 V

anden

s ti

ekim

as. nu

ote

kų v

alym

as. at

liek

ų t

var

ky

mas

ir…

F41

_T

O_F

43 S

taty

ba

G45

_T

O_G

47 D

idm

enin

ė ir

maž

men

inė

pre

kyba;

var

ikli

nių

tra

nsp

ort

o…

H49

_T

O_H

53 T

ran

sport

as i

r sa

ug

oji

mas

I55_I5

6 A

pg

yven

din

imo i

r m

aiti

nim

o p

asla

ug

ų v

eikla

J58

_T

O_J6

3 I

nfo

rmac

ija

ir r

yši

aiJ5

8_T

O_J6

0 L

eid

ybin

ė v

eikla

; kin

o f

ilm

ų.

vai

zdo f

ilm

ų i

r te

leviz

ijo

s…J6

1 T

elek

om

unik

acij

os

J62

Ko

mpiu

teri

ų p

rogra

mav

imo.

kon

sult

acin

ė ir

susi

jusi

vei

kla

J63

Info

rmac

inių

pas

laug

ų v

eik

laK

64

_T

O_K

66 F

inan

sinė

ir d

rau

dim

o v

eikla

L68 N

ekil

noja

mojo

tu

rto

oper

acij

os

M_

NO

T_M

72 P

rofe

sin

ė. m

oksl

inė

ir t

echn

inė

vei

kla

. iš

skyru

s m

oksl

inia

i…M

69_T

O_M

75 P

rofe

sinė.

mok

slin

ė ir

tec

hnin

ė v

eikla

M7

2 M

ok

slin

iai

tyri

mai

ir

taik

om

oji

vei

kla

N77

_T

O_N

82 A

dm

inis

trac

inė

ir a

pta

rnav

imo v

eik

laO

84

Vie

šasi

s v

aldy

mas

ir

gy

nyb

a; p

rival

om

asis

soci

alin

is d

raudim

asQ

86

_T

O_Q

88 Ž

mo

nių

svei

kat

os

pri

ežiū

ra i

r so

cial

inis

dar

bas

Q86

Žm

on

ių s

vei

kat

os

pri

ežiū

ros

vei

kla

Q87

_Q

88 K

ita

stac

ionar

inė

glo

bo

s v

eikla

; n

esu

siju

sio s

u a

pg

yven

din

imu…

R9

0_T

O_

R93

Men

inė.

pra

mo

gin

ė ir

poil

sio o

rgan

izav

imo v

eikla

S K

ita

apta

rnav

imo v

eikla

Išla

ido

s M

TE

P, m

ln. E

UR

e

Ekonominės veiklos rūšis