turinys - socialinisverslas.lt · 5 danija susitikimai danijoje leido susipažinti ne tik su...
TRANSCRIPT
3 2
Turinys
Įžanga ......................................................................................Danija ......................................................................................
Socialinis verslas tarp finansinės grąžos ir socialinės vertės.............Socialinio verslo aplinka..................................................................Poveikio investavimas ......................................................................“Social Capital Fond”........................................................................Poveikio matavimas ..........................................................................Socialinio verslo aplinka..................................................................Sėkminga investicija - “Bornholms Mosteri”........................................Organizacija “Design to Improve Life” .................................................“Index award” laimėtojo pavyzdys - “What3words”.............................KPH bendradarbystės erdvė.............................................................
Norvegija ..................................................................................Socialinio verslo aplinka ir valstybinės investicijos ...........................Socialinio poveikio obligacijų metodikos taikymas................................Poveikio matavimas ..........................................................................SoCentral .......................................................................................“Semja” pilotinė investavimo programa ..............................................Poveikio matavimas ..........................................................................Ferd Social Entrepreneurs................................................................Trumpa istorija................................................................................Nauda įmonei ...................................................................................Ferd gerosios investicijų praktikos ...................................................
Suomija .....................................................................................Suomijos inovacijų fondas “Sitra” ......................................................Poveikio investavimas ......................................................................Socialinio poveikio obligacijos ..........................................................Socialinio poveikio obligacijų pavyzdys: imigrantų įdarbinimas .............
Baigiamasis žodis ........................................................................
3 557 99
1112121313
1519 19202121222527
272829333434353740
Projektą finansavo ataskaitą rengė
3
Įžanga
Kintantis socialinės ekonomikos laukas reikalauja iš naujo įvertinti aplinką, kurioje veikia
socialiniaiirįpoveikįorientuotiverslai.Socialinėsinovacijos,kuriostampalabaireikšmingos
kintant visuomenei ir augant naujiems iššūkiams, dažnu atveju nebesutelpa po tradicinių
nevyriausybinių organizacijų (NVO) ar verslo samprata. Dėl šios priežasties, suvokiant
socialines inovacijas kuriančių organizacijų vertę visuomenei, vis plačiau ieškoma įrankių,
kurie padėtų joms pasiekti užsibrėžtus tikslus, sukurti alternatyvias paslaugas ar produktus,
atitinkančiustiksliniųgrupiųporeikiusirsprendžiančiusproblemas.
Lietuvojediskusijosapiesocialinesinovacijasirsocialinįversląvykstapastaruosiusaštuonerius
metus.Nuo2012metųsparčiaipradėjoaugtisocialiniųverslųskaičius,nuo2016metųpasie-
kiamosvalstybinėsinvesticijos,išskirtinaiorientuotosįsocialiniųverslųkūrimą.Tačiauneretai
socialinioversloorganizacijosarsocialinesinovacijaskuriantysžmonėsvisdarsusiduriasu
iššūkiaisnorėdamipasiektisavoveiklaivykdytireikiamusresursus.Naujosiniciatyvosstokoja
lanksčiųfinansiniųinstrumentų,kurieleistųeksperimentuotiirįvertinti,arvertatoliauįidėją
investuoti laiką ir pinigus. Tuo metu veikiantiems socialiniams verslams yra pakankamai
sudėtingapritrauktiinvesticijasplėtraiirteikiamospaslaugosarproduktokokybėsgerinimui.
Jiemsneretaitenkalaviruotitarpskirtingųvalstybiniųfondųprioritetųirreikiamasinvesticijas
surinktiišskirtingųprojektų.
TaippatLietuvoje jaukuris laikasyrakalbamaapieviešųjųpaslaugųperdavimą, siekį į jų
teikimą įtraukti socialiniuspartnerius, tokiubūdugerinant jųkokybę ir efektyvumą.Tačiau
tokieatvejaipasitaikopakankamairetaiirsocialinėspaslaugos,kuriasgalėtųkurtisocialiniai
verslai,yrateikiamospernevyriausybiniųorganizacijųvykdomusprojektus.
Siekiantatrastiįrankius,kuriebūtųtinkamiLietuvai,šiojeataskaitojepristatomosŠiaurėsšalių:
Danijos,NorvegijosirSuomijospatirtyspoveikioinvesticijųsrityje–josapimatiekvalstybines
investicijas,tiekprivačiusfondus,papildomaiįtraukiantskirtingasparamosstruktūras,siekiant
sukurtisocialinėmsinovacijomspalankiąaplinką.
Turinys
Įžanga ......................................................................................Danija ......................................................................................
Socialinis verslas tarp finansinės grąžos ir socialinės vertės.............Socialinio verslo aplinka..................................................................Poveikio investavimas ......................................................................“Social Capital Fond”........................................................................Poveikio matavimas ..........................................................................Socialinio verslo aplinka..................................................................Sėkminga investicija - “Bornholms Mosteri”........................................Organizacija “Design to Improve Life” .................................................“Index award” laimėtojo pavyzdys - “What3words”.............................KPH bendradarbystės erdvė.............................................................
Norvegija ..................................................................................Socialinio verslo aplinka ir valstybinės investicijos ...........................Socialinio poveikio obligacijų metodikos taikymas................................Poveikio matavimas ..........................................................................SoCentral .......................................................................................“Semja” pilotinė investavimo programa ..............................................Poveikio matavimas ..........................................................................Ferd Social Entrepreneurs................................................................Trumpa istorija................................................................................Nauda įmonei ...................................................................................Ferd gerosios investicijų praktikos ...................................................
Suomija .....................................................................................Suomijos inovacijų fondas “Sitra” ......................................................Poveikio investavimas ......................................................................Socialinio poveikio obligacijos ..........................................................Socialinio poveikio obligacijų pavyzdys: imigrantų įdarbinimas .............
Baigiamasis žodis ........................................................................
5
Danija
SusitikimaiDanijojeleidosusipažintinetiksupoveikioinvestavimoalternatyvomis,tačiauir
plačiauįvertintiskirtinguspagalbosmechanizmusskirtussocialiniamsverslamsbeiverslams,
orientuotiemsįpoveikįaplinkai.VizitųDanijojemetususitikomesu:
Kai Hockerts, „Compenhagen Business School“, atsakingo valdymo švietimo akademiniu
direktoriumi,socialinioversloprofesoriumi
Anne Kjær Skovgaard,„SocialCapitalFond“,plėtrosvadove
Mette Sindet Hansen,„DesigntoImprove“,strategijųirpartnerysčiųvadove
Anne Katrine Heje Larsen,„KPHProjects“,įkūrėjairvadove
Socialinis verslas tarp finansinės grąžos ir socialinės vertės
Pirmasis susitikimas su„CopenhagenBusinessSchool“profesoriumi leidosuprastiplatesnį
socialinės ekonomikos kontekstą Danijoje. Kai Hockerts kelia fundamentalų klausimą
socialiniam verslui – kokią dalį socialinio verslo veikloje užima verslo sąvoka, t.y. kiek
socialinisverslasturirūpintisverslomodeliu,finansiniutvarumu.
Susitikimo metu Kai Hockerts pateikia automobilių dalinimosi paslaugą teikiančių dviejų
organizacijų pavyzdį ir šis pavyzdys išryškina įtampą tarp socialinės misijos ir finansinio
tvarumo.Pirmojiorganizacijasocialinįversląsukūrėsavobendruomenėje.Jossiekisbuvo,viena
vertus,mažintinaudojamųautomobiliųskaičių,tačiaudarsvarbiaujiemsbuvobendruomenės
bendradarbiavimas dalinantis įranga. Visi paslauga besinaudojantys bendruomenės nariai
įsipareigojo rūpintis automobiliu, bet kuris iš jų galėjo automobilį rezervuoti, o raktelius
pasiimtiišsavokaimyno.Šiuoatvejufinansinėgrąžanebuvoesminėveiklossąlyga.Antroji
įmonėveikląstipriaiorientavoįfinansinįtvarumąiratsiperkamumą.Bendruomenėssantykiai
nebuvojųprioritetas.Bėgantmetamsįmonėsėkmingaiplėtėsiirnukonkuravopirmąją,kadangi
pastariejinebuvopajėgūssuvaldytiišaugusiovartotojųskaičiaus,infrastruktūros.
TaippatKaiHockertskeliaklausimą,kasyrasvarbu–įmonėsstatusasarkuriamassocialinis
7 6
poveikis?Šiuoatvejugalbūtvertaorientuotisnevienįmažasorganizacijas,kuriosyrakuriamos
tam,kadspręstųtamtikrąproblemą,tačiauirįdidelesįmones,kuriomsnedidelęveiklosdalį
nukreipusįsocialiniustikslus,įmanomasukurtikurkasdidesnįsocialinįpoveikį?
Akivaizdu,kadšiuopožiūriuDanijojeyraperžengiamastradicinissocialinioversloapibrėžimas
irpereinama(arbakaikuriaispožiūriaisgrįžtama)priesocialiniopoveikioklausimo,t.y.kaip
investicijospadedakurtikuodidesnęsocialinęgrąžąirkurinvestuotiyraefektyviau.
7
poveikis?Šiuoatvejugalbūtvertaorientuotisnevienįmažasorganizacijas,kuriosyrakuriamos
tam,kadspręstųtamtikrąproblemą,tačiauirįdidelesįmones,kuriomsnedidelęveiklosdalį
nukreipusįsocialiniustikslus,įmanomasukurtikurkasdidesnįsocialinįpoveikį?
Akivaizdu,kadšiuopožiūriuDanijojeyraperžengiamastradicinissocialinioversloapibrėžimas
irpereinama(arbakaikuriaispožiūriaisgrįžtama)priesocialiniopoveikioklausimo,t.y.kaip
investicijospadedakurtikuodidesnęsocialinęgrąžąirkurinvestuotiyraefektyviau.
Socialinio verslo aplinka
KaiHockertsteigimuDanijojedaugiausiasocialiniųverslųveikiasiekdamipažeidžiamųgrupių
darbinėsintegracijos.
„Specialisterne“ įmonės pavyzdys
„Specialisterne“–taiorganizacija,kuriospavadinimotiesioginisvertimasyra„Specialistai“.
Organizacija save pristato kaip socialiai inovatyvią įmonę, kurioje didžiajai darbuotojų da-
liaidiagnozuotasautizmas.Darbuotojaidirbakaipverslokonsultantaisuprograminėsįrangos
testavimu,programavimu irduomenųsuvedimu.Paslaugos teikiamosprivačiam irviešajam
sektoriams.
Įmonėišnaudojažmonių,turinčiųautizmą,ypatumusirtalentus,kaipkonkurencinįpranašumą
ir tuo patmetu kaip įrankį, siekdama sukurti jiems kokybišką ir reikšmingą darbo aplinką.
Įmonėveikiaskirtingosepasauliošalyse.1
Remiantisšiuopavyzdžiu,KaiHockertsteigimu,labaisvarbuatrastižmogaus,priklausančio
pažeidžiamai grupei, stiprybes. Pavyzdžiui galbūt aklieji gali būti labai geri klausytojai ir
aptarnautiklientustelefonu.
Darbinės integracijos socialinių verslų atveju jie yra riboti poveikio prasme– nėra pajėgūs
didele apimtimi išspręsti problemos. „Specialisterne“ atveju, įmonė šiuo metu samdo apie
50tikslineigrupeipriklausančiųžmonių,poveikisyradidelis,tačiauribotas.ŠiuoatvejuKai
1 Daugiau informacijos: http://specialisterne.com/
9 8
Hockertsmano,kadreikiaieškotiskirtingųpartnerysčių,įtrauktisuinteresuotasšalis–tarkime,
potencialiusdarbdavius,kuriuosgalimaapmokyti,kaipįdarbintitikslineigrupeipriklausančius
asmenisirplanuotijųdarbus,siekiantdidintikuriamąsocialinįpoveikį.Tokiubūduįsidarbinti
galėsdidesnisskaičiustikslineigrupeipriklausančiųžmonių.
Danijoje yra įstatymas, kuris apibrėžia socialinio verslo organizaciją. Šios organizacijos
vadinamos socialinės ekonomikosverslu (social economyenterpirses), vienapagrindinių jų
sąlygų–nemažiaukaip60%pelnoturibūtireinvestuojamaatgalįorganizaciją.KaiHockerts
teigimu,tokiavalstybėsintervencijaturėjoneigiamąpoveikįsocialinioverslolaukui.Atsiradus
įstatymui dauguma iki tol veikusių tradicinių organizacijų persiregistravo kaip socialiniai
verslai,siekdamosgautivalstybėsparamąirlengvatas,norsjųveiklakeliaabejonių,artikraišios
organizacijosyrasocialiniaiverslai.Joteigimu,būtųlabainaudingaatliktityrimąirįvertinti,ar
atsiradusįstatymuisavivaldybėsyralabiaulinkusiosdirbtisuatitinkamaissocialiniaisverslais
vietoslygmeniu.Anotjo,taigreičiaupriklausonuopačiossavivaldosneinuobendrųjųteisės
aktų: akivaizdu, kad kai kuriuos savivaldybės ir anksčiau sėkmingai dirbo su socialiniais
partneriais,tuometukitosirpoįstatymonededatampakankamaipastangų.
KaiHockertsteigimu,socialiniaiverslaigalisukurtitiekekonominę,tieksocialinęvertęregionų
vystymuisi,todėlvienasiš„CopenhagenBusinessSchool“ateitiesprojektų,planuojama,bus
socialiniam verslui palankiausių savivaldybių reitingas. Ateityje jis gali tapti tarptautinis.
Šiuopožiūriusocialiniaiverslaibuskviečiamikurtispalankiausiosevietovėse,tokiubūdune
tik sprendžiant vietos socialines problemas, bet ir gerinant konkrečios vietovės ekonominę
situaciją.
Kai Hockerts teigimu, švietimas, aukštojo mokslo institucijos gali stipriai prisidėti prie
socialinioversloaugimo.Jisatkreipiadėmesį,kadikišiolnėraneivienosstudijųprogramos,
kuriruoštųpažangiussocialinioverslovadovus,atskiriantjųgebėjimąsukurtisocialinįverslą,
nuo gebėjimo jį vystyti ir plėtoti. „Copenhagen Business School“ ketina tokią programą
sukurti.Ikišiol„CopenhagenBusinessSchool“socialinioverslokursasyralaisvaiprieinamas
„Coursera“tinklapyje.2
2 Kursas prieinamas interenete: https://www.coursera.org/specializations/social-entrepreneurship-cbs
9
Hockertsmano,kadreikiaieškotiskirtingųpartnerysčių,įtrauktisuinteresuotasšalis–tarkime,
potencialiusdarbdavius,kuriuosgalimaapmokyti,kaipįdarbintitikslineigrupeipriklausančius
asmenisirplanuotijųdarbus,siekiantdidintikuriamąsocialinįpoveikį.Tokiubūduįsidarbinti
galėsdidesnisskaičiustikslineigrupeipriklausančiųžmonių.
Danijoje yra įstatymas, kuris apibrėžia socialinio verslo organizaciją. Šios organizacijos
vadinamos socialinės ekonomikosverslu (social economyenterpirses), vienapagrindinių jų
sąlygų–nemažiaukaip60%pelnoturibūtireinvestuojamaatgalįorganizaciją.KaiHockerts
teigimu,tokiavalstybėsintervencijaturėjoneigiamąpoveikįsocialinioverslolaukui.Atsiradus
įstatymui dauguma iki tol veikusių tradicinių organizacijų persiregistravo kaip socialiniai
verslai,siekdamosgautivalstybėsparamąirlengvatas,norsjųveiklakeliaabejonių,artikraišios
organizacijosyrasocialiniaiverslai.Joteigimu,būtųlabainaudingaatliktityrimąirįvertinti,ar
atsiradusįstatymuisavivaldybėsyralabiaulinkusiosdirbtisuatitinkamaissocialiniaisverslais
vietoslygmeniu.Anotjo,taigreičiaupriklausonuopačiossavivaldosneinuobendrųjųteisės
aktų: akivaizdu, kad kai kuriuos savivaldybės ir anksčiau sėkmingai dirbo su socialiniais
partneriais,tuometukitosirpoįstatymonededatampakankamaipastangų.
KaiHockertsteigimu,socialiniaiverslaigalisukurtitiekekonominę,tieksocialinęvertęregionų
vystymuisi,todėlvienasiš„CopenhagenBusinessSchool“ateitiesprojektų,planuojama,bus
socialiniam verslui palankiausių savivaldybių reitingas. Ateityje jis gali tapti tarptautinis.
Šiuopožiūriusocialiniaiverslaibuskviečiamikurtispalankiausiosevietovėse,tokiubūdune
tik sprendžiant vietos socialines problemas, bet ir gerinant konkrečios vietovės ekonominę
situaciją.
Kai Hockerts teigimu, švietimas, aukštojo mokslo institucijos gali stipriai prisidėti prie
socialinioversloaugimo.Jisatkreipiadėmesį,kadikišiolnėraneivienosstudijųprogramos,
kuriruoštųpažangiussocialinioverslovadovus,atskiriantjųgebėjimąsukurtisocialinįverslą,
nuo gebėjimo jį vystyti ir plėtoti. „Copenhagen Business School“ ketina tokią programą
sukurti.Ikišiol„CopenhagenBusinessSchool“socialinioverslokursasyralaisvaiprieinamas
„Coursera“tinklapyje.2
Poveikio investavimas
KaiHockertsteigimu,sunkusukurtipoveikioinvestavimomodelį,kadangisocialinioverslo
atveju yra daug skirtingų modelių, teisinių statusų, kurių rėmuose gali veikti socialinio
versloorganizacija.Taidaromodeliokūrimąirinvesticijųvertinimąitinsudėtingą,kadangi,
pavyzdžiui,kreipiantis įbankąbūstopaskolaigauti,bankai turistandartinesprocedūras,per
kuriasgaliįvertintižmogausarorganizacijoskreditingumą,josyraatliekamoskiekvienądieną
pagallabaiaiškiąmetodiką,osocialinioversloatvejutainėraįmanoma,kadangikiekvienas
atvejisyraindividualusirreikalaujaatskirovertinimo.
„Social Capital Fond“
Taiinvesticinisfondas,kurisduodapaskolasarbainvestuojaįsocialinįpoveikį3.Šiuoatveju
sakomesocialinįpoveikį,onesocialinįverslą,kadangiAnneKjærSkovgaardteigimu,jiemsne
tieksvarbusorganizacijosstatusas:artaiyrasocialinisverslas,artradicinėversloįmonė.Šiam
fonduisvarbiausiayrakonkrečiosorganizacijoskuriamassocialinispoveikis.
TaipirmasissocialiniųinvesticijųfondasDanijoje.Fondą2011metaisįkūrėirįjįpirmuosius
25mln.kronų investavoDanijos fondas„TrygFonden“.Vėliaufondasskyrėpapildomus50
mln. kronų fondo veiklai. „Social Capital Fond“ pagrindiniam investuotojui pelnas nebuvo
svarbus: jo tikslasbuvosukurtikuodidesnįsocialinįpoveikį.Kitaip tariant,„SocialCapital
Fond“siekėuždirbtitiktam,kadgalėtųtoliausėkmingaiinvestuotiįkitasiniciatyvas.Fondas
nuopatpradžiųorientuojasi įverslus,kuriekuriaalternatyviądarbinę integraciją. Jisgauna
pelnąišpaskolųpalūkanųarba,investavimoatveju,parduodantjiemspriklausančiąsėkmingai
veikiančio socialinio verslo dalį. Tinkamiausias modelis yra pasirenkamas atsižvelgiant į
organizacijosstatusą:jeitaiDanijosteisėsaktusatitinkantissocialinisverslas,fondasskolina
2 Daugiau informacijos: http://www.densocialekapitalfond.dk/en/om-os/
11 10
pinigustam,kadgalėtųuždirbtipalūkanas,ojeitradicinėversloorganizacija,dažniausiaiyra
investuojama.
Antrasis žingsnis, kurį neseniai žengė fondas, yra „Social capital fond invest“. I šį fondą
investavo skirtingos organizacijos: Europos investicijų fondas, Danijos augimo forndas
(„Vækstfonden“), Tryghedsgruppen, Novo Nordisk Fonden, Ferd Sosiale Entreprenører,
SparekassenSjælland-Fyn,HempelFonden,Færchfonden,Østifterne,FærchogDøtre,Den
SocialeKapitalfond,ManagementTeamogSeniorAdvisors.
Šio fondo lėšassiekiamapanaudoti investuojant įkomerciniusverslus,kuriekuriasocialinį
11
poveikį,tačiautaippatyrastipriaiorientuotiįkapitalodidinimą.AnneKjærSkovgaardteigimu,
tikimasi,kadšisinvestavimobūdasateityjepadėsgerintifondofinansinęsituacijąirsėkmingai
investuotiįsocialinįpoveikįdarančiasorganizacijas.
Taigi pirmuoju atveju fondas investuoja tik į verslus, kurie integruoja atskirtį patiriančius
asmenis į darbo rinką.Antruoju atveju – į produktus ar paslaugas, kurie padeda integruoti
pažeidžiamasgrupesįdarborinką.
Fondo atstovės teigimu, poveikio investavimas palaipsniui sulaukia vis daugiau tradicinių
investuotojų dėmesio, kadangi leidžia diversifikuoti investicijas į skirtingas sritis. Nors
atsiperkamumasšiuoatvejuyramažas,investicijosyrasaugesnėsneguinvestuojantįdaugelį
kitųsričių.
Poveikio matavimas
Svarbu pabrėžti, kad fondas investuoja į socialinį poveikį darbinės integracijos srityje, t.y.
organizacijas,kurioskuriaalternatyvaspažeidžiamųgrupiųintegracijaiįdarborinką.
Pačios investicijos yra tiesiogiai siejamos su kuriamu poveikiu, kadangi investuojama
nepriklausomai nuo organizacijos juridinio statuso, vertinama, kokio dydžio investicija ar
paskolayrareikalingairkokiomastosocialinįpoveikįjisukurs.
Fondoatstovėsteigimu,fondoatstovaipuikiaisupranta,kadverslai, įkuriuosfondasinves-
tuoja,sukuriakurkasdaugiauvertėsneiatsispindijųmetinėseataskaitose.Fondoatstovaiyra
sukūręduomenųbazę,kuri leidžiakiekybiškaipaskaičiuoti ir įvertinti, kokįpoveikįverslas
sukūrė, parodyti intervencijos poveikį, t.y., kas būtų, jei verslas nebūtų vykdęs atitinkamos
veiklos.Fondoatstovėsteigimu,norsįrankisirnaudingas,tačiauvisdaryraribotas–matuojatik
tiesioginįpoveikį,šiuoatvejuorientuotąįįdarbinimą.Ateityje,tobulinantmatavimometodiką,
siekiamaįtrauktidaugiaunetiesioginįpoveikįatspindinčiųkintamųjų.
13 12
Socialinio verslo aplinka
Atstovės teigimu, teisinėbazėDanijojenepadedasocialiniamversluiveiktiefektyviau.Pats
fondas,kaipirminėtaanksčiau,daugiaudėmesioteikiapoveikiui,onestatusui,apibrėžimams:
nepriklausomai ar tai socialinis verslas, ar įmonės socialinė atsakomybė, ar visą pelną
reinvestuoja,armokadividendusakcininkams,dalininkams.
Kalbantapiebendrąteisinębazę,atstovėsteigimu,norsyrasukurtiteisėsaktai,reglamentuojantys
socialinįverslą,okartuirteisinėaplinka,kuripalengvinasavivaldybiųirvietossocialiniųverslų
bendradarbiavimą, taimažaiprisidedaprie socialinioverslo aplinkosgerinimo.Kaikuriuos
savivaldybės perka iš socialinių verslų, kitos – ne. Tad socialinio verslo aplinka tiesiogiai
priklausonuoregiono,kuriameveikiama.
Sėkminga investicija – „Bornholms Mosteri“ 4
„BornholmsMosteri“–sulčiųspaudykla,įsikūrusisaulėtojeDanijossalojeBornholm,Baltijos
jūroje.„BornholmsMosteri“gaminairparduodakonegeriausiasDanijojeekologiškassultis
pagrindiniamsDanijosrestoranams.Versledirbažmonės,turintysfizinėsarpsichinėssveikatos
sutrikimus, kurie negali dirbti tradicinėje darbo vietoje. Gamyba pasižymi išskirtiniu, lėtu
procesuirgeriausiaisingredientais,leidžiančiaispasiektiaukštągalutinioproduktokokybę.
Įmonė veiklą pradėjo 2006 metais, kaip savivaldos palaikoma įdarbinimo bendrovė. 2013
metaisprojektąperėmėkeliosvietosįmonės,siekdamosplėtotiveikląirsukurtidaugiaudarbo
vietų,nesveikląvykdantvietossavivaldaitainebuvoįmanoma.
„Social Capital Fond“ pradėjo bendradarbiauti su naujai suformuota „BornholmsMosteri“
keliomiskryptimis.Fondasinvestavo3mln.Danijoskronų,taippatfondovadyboskomanda,
kartusuverslopartneriais„Accura“ir„EY“sutarėdėlbendradarbiavimo,stiprinantsocialinę
misijąatnaujintosorganizacijosstruktūrosrėmuose.
4 Daugiau informacijos: http://www.bornholmsmosteri.dk/en/
13
Organizacija „Design to Improve Life“
Organizacija kasmet organizuoja vieną didžiausių dizaino konkursų „Index award“, į kurį
pateikiama per 1400 paraiškų kiekvienaismetais.Konkursas skirtas kūrėjams, sukūrusiems
produktus,gerinančiusžmoniųgyvenimą.
Sėkminga investicija – „Bornholms Mosteri“ 4
„BornholmsMosteri“–sulčiųspaudykla,įsikūrusisaulėtojeDanijossalojeBornholm,Baltijos
jūroje.„BornholmsMosteri“gaminairparduodakonegeriausiasDanijojeekologiškassultis
pagrindiniamsDanijosrestoranams.Versledirbažmonės,turintysfizinėsarpsichinėssveikatos
sutrikimus, kurie negali dirbti tradicinėje darbo vietoje. Gamyba pasižymi išskirtiniu, lėtu
procesuirgeriausiaisingredientais,leidžiančiaispasiektiaukštągalutinioproduktokokybę.
Įmonė veiklą pradėjo 2006 metais, kaip savivaldos palaikoma įdarbinimo bendrovė. 2013
metaisprojektąperėmėkeliosvietosįmonės,siekdamosplėtotiveikląirsukurtidaugiaudarbo
vietų,nesveikląvykdantvietossavivaldaitainebuvoįmanoma.
„Social Capital Fond“ pradėjo bendradarbiauti su naujai suformuota „BornholmsMosteri“
keliomiskryptimis.Fondasinvestavo3mln.Danijoskronų,taippatfondovadyboskomanda,
kartusuverslopartneriais„Accura“ir„EY“sutarėdėlbendradarbiavimo,stiprinantsocialinę
misijąatnaujintosorganizacijosstruktūrosrėmuose.
„Index award“ laimėtojo pavyzdys - „What3words“5
Kaipteigiaidėjosautoriai,tikslumasnustatantirpranešantapiesavotiksliąbuvimovietąyra
didelisiššūkisvisamepasaulyjeirkartaisgalitaptigyvenimoarmirtiesklausimu.Pavyzdžiui,
jeižmogusgyvenalūšnynebejokioadreso,gelbėtojamsgalibūtilabaisudėtingajįrasti.
5 Daugiau informacijos arba savo vietą 3 žodžių formatu sužinoti galite: https://what3words.com/
15 14
„What3words“sprendžiašiąproblemą:programėlėjevisaspasaulispadalinamasį57trilijonus
3x3metrokvadratųirkiekvienaisekcijaipriskiriamitrysžodžiai.Kadirkuržmogusbūtų,jis
galipasižiūrėti,kuriamekvadrateyrairkokstrijųžodžių„adresas“priskirtasjobuvimovietai.
Šiaisžodžiaigalimadalintissubetkuo,kasturišiąmobiliąjąaplikaciją,argaliprisijungtiprie
žemėlapiointernete5irrastižmogų3kvadratiniųmetrųteritorijoje.Žemėlapisnaudojalengvai
įsimenamusžodžius,vietojesudėtingųGPSkoordinačių,skaičiųsistemų.
Organizacijos vertė yra labai aiški – namams ir pastatams visame pasaulyje priskiriami
alternatyvūsadresai,kuriepadedapristatytilaiškus,rastižmones,iškviestiavarinestarnybas.
Technologija leidžiastiprinti identitetą irsaugumąžmonių,kurieanksčiauapskritaineturėjo
jokioadreso.
Konkursas „Index award“ skirtas idėjoms iš viso pasaulio. Kasmet konkursas turi 50 -
60 finalininkų, iš kurių apie 30 yra kviečiami teikti paraiškas dalyvauti „Design Orbit“
akseleravimoprogramoje,kuripradėta2013metais.Tam,kaddalyvautųprogramoje,prašoma
pateiktiproduktoprototipą.Išvisųkandidatųatrenkami10atvejų,sukuriaisyratoliaudirbama.
Naujomsidėjomsaugtipadeda„Bostonconsultinggroup“.
Pasibaigus akseleratoriui organizuojamos investuotojų dienos, siekiant padėti į poveikį
orientuotomsversloorganizacijomspritrauktinaujusinvestuotojus.
Kaipteigiaatstovės,jųkomandanuolatdirbatieksuverslu,komandakuriančiaproduktą,tiek
supotencialiaisaresamaisinvestuotojais.Šiuopožiūriudidelisdėmesysskiriamasankstesnių
konkursųlaimėtojams,siekiantparodytijųaugimą,tieksocialine,tiekfinansineprasme.Taip
patorganizacijaturisavopoveikiomatavimometodiką,kuriparodo,kiekirkokiubūdužmonių
gyvenimai pagerėjo pasitelkus sukurtą produktą, kokia yra rinka, kaip veikia inovatyvus
produktodizainas.
15
„What3words“sprendžiašiąproblemą:programėlėjevisaspasaulispadalinamasį57trilijonus
3x3metrokvadratųirkiekvienaisekcijaipriskiriamitrysžodžiai.Kadirkuržmogusbūtų,jis
galipasižiūrėti,kuriamekvadrateyrairkokstrijųžodžių„adresas“priskirtasjobuvimovietai.
Šiaisžodžiaigalimadalintissubetkuo,kasturišiąmobiliąjąaplikaciją,argaliprisijungtiprie
žemėlapiointernete5irrastižmogų3kvadratiniųmetrųteritorijoje.Žemėlapisnaudojalengvai
įsimenamusžodžius,vietojesudėtingųGPSkoordinačių,skaičiųsistemų.
Organizacijos vertė yra labai aiški – namams ir pastatams visame pasaulyje priskiriami
alternatyvūsadresai,kuriepadedapristatytilaiškus,rastižmones,iškviestiavarinestarnybas.
Technologija leidžiastiprinti identitetą irsaugumąžmonių,kurieanksčiauapskritaineturėjo
jokioadreso.
Konkursas „Index award“ skirtas idėjoms iš viso pasaulio. Kasmet konkursas turi 50 -
60 finalininkų, iš kurių apie 30 yra kviečiami teikti paraiškas dalyvauti „Design Orbit“
akseleravimoprogramoje,kuripradėta2013metais.Tam,kaddalyvautųprogramoje,prašoma
pateiktiproduktoprototipą.Išvisųkandidatųatrenkami10atvejų,sukuriaisyratoliaudirbama.
Naujomsidėjomsaugtipadeda„Bostonconsultinggroup“.
Pasibaigus akseleratoriui organizuojamos investuotojų dienos, siekiant padėti į poveikį
orientuotomsversloorganizacijomspritrauktinaujusinvestuotojus.
Kaipteigiaatstovės,jųkomandanuolatdirbatieksuverslu,komandakuriančiaproduktą,tiek
supotencialiaisaresamaisinvestuotojais.Šiuopožiūriudidelisdėmesysskiriamasankstesnių
konkursųlaimėtojams,siekiantparodytijųaugimą,tieksocialine,tiekfinansineprasme.Taip
patorganizacijaturisavopoveikiomatavimometodiką,kuriparodo,kiekirkokiubūdužmonių
gyvenimai pagerėjo pasitelkus sukurtą produktą, kokia yra rinka, kaip veikia inovatyvus
produktodizainas.
KPH bendradarbystės erdvė
KPH– tai bendradarbystės erdvėKopenhagoje, gavusi apleistas patalpas iš savivaldybės ir
sėkmingai pritaikiusi jas savo veiklai. Šiuo metu bendradarbystės erdvės atstovai savo ry-
šius su savivalda siekia stiprinti veikdami kaip „Think Tank“ (organizacija, vykdanti tiek
tiriamąją, tiekpraktinęveiklą ir atstovaujanti tam tikrą sritį, kuriojeyra ekspertai), kadangi
yrasubūrędidelęskirtingųsričiųprofesionalųbendruomenę.Šiosbendruomenėsdidžiojidalis
–skirtingussocialiniusverslusarsocialinesinovacijaskuriančioskomandos.Norintystapti
šiosbendruomenėsdalimituriatitiktitamtikruskriterijus,pristatytipoveikįkurįkuriairkurį
ketinasukurtiateityje.Kiekvienasbendruomenėsnarysįsipareigojadalyvautibendruomenės
renginiuose.Taippatteikiapoveikioataskaitas,pagalorganizacijospatvirtintąformą.Atstovų
teigimu,atitinkamaveiklosataskaitayranesudėtingairjąparengtiužtrunkaapievalandą.
17 16
Bendradarbystės erdvė glaudžiai bendradarbiauja su akademikais, siekia įtraukti daugiau
studijuojančių žmonių, stiprinti bendruomenę ir joje dirbančias komandas skirtingomis
kompetencijos,didintibendrąplatformos,kaip„ThinkTank‘o,“vertę.
Organizacija siekia sukurti savo poveikio investavimo pilotinį instrumentą, kuris būdų
orientuotas į ankstyvos stadijos verslus. Siekiama sujungti Europos sąjungos ir privačių
investuotojų investicijas.Atstovų teigimu, verslomotyvacija investuoti į socialinius verslus
yradaugiausiasusijusisuįmoniųsocialineatsakomybe,kadangiekonominiupožiūriunaudos
permaža:verslui,orientuotamįsocialinįpoveikį,būdingaslėtasatsiperkamumas.Neretai
įmonėsyramotyvuotosįsteigtistipendijassocialiniamsverslininkams,kaspotencialiaikuria
papildomąvertęinvestuotojamsbeigalipadėtiatrastinaujustalentus.
Remiantispilotiniumodeliu,kaipir„SocialCapitalFond“atveju,ketinainvestuotipriklausomai
nuoorganizacijosjuridinėsformos–perpaskolasarbatampantversloorganizacijosdalininkais.
19
Norvegija
PoveikioinvestavimoaplinkąNorvegijojepažintipadėjo:
Sofie Furu,„SoCentral“bendruomenėsinkubatoriausirnarysčiųvadovė
Thomas Evensen,„SoCentral“vyriausiasisfinansųirtechnologijųvadovas
Tilde Hagen,Oslosavivaldybės,gerovėsirsveikatosdepartamentoatstovė
Katinka Greve Leiner,FerdSocialEntrepreneursdirektorė
Øyvind Opland, Darbo ir socialinės apsaugosministerijos,Gerovės politikos departamento
direktorius
Socialinio verslo aplinka ir valstybinės investicijos
Darboirsocialinėsapsaugosministerijosatstovo,ØyvindOplandteigimu,politiniodėmesio
socialinis verslas sulaukė 2008 metais, kai sąvoka buvo pradėta naudoti valstybiniuose
dokumentuose.
2011metaisskirtapirmojivalstybinėparama,finansavimasnevyriausybiniųorganizacijų(NVO)
vykdomomssocialinėmspaslaugoms.Norėdamagautiparamą,organizacijaturibūtiregistruota
kaipNVOirvisasgaunamaspelnasturibūtireinvestuojamasatgalįšiosorganizacijosveiklą.
Atitinkamasfinansavimasgalibūtisuprantamaskaippradinėinvesticija(angl.seedinvestment),
ši parama gali būti skiriama iki trejų metų laikotarpiui, su galimybe pratęsti dar dvejiems
metams.Atstovųteigimu,investicijosyrapakankamailanksčios,atsižvelgiamaįorganizacijos
poreikius.Pagrindinisprioritetasskiriamasskurdoirsocialinėsatskirtiesmažinimui.
Oslo savivaldybės atstovės,TildeHagen teigimu, jų atveju, daugiausia paslaugų teikia pati
savivaldybė.Daugiausiapaslaugųišsocialiniųpartneriųperkamanarkotikųprevencijossrityje.
Šiame lauke dažniausiai paslaugas teikia Osle veikiančios nevyriausybinės organizacijos,
tačiaupasakatstovės,savivaldybėlabaiatvirairbendradarbiavimuisuverslu.Taippatsiekiama
stiprintiorganizacijas,kuriospalengvintųatskirtįpatiriančiųgrupiųįsidarbinimą.
21 20
Atstovės teigimu, prie paslaugų perdavimo Oslo savivaldybė perėjo prieš 20 metų, tačiau
šiandienpastebima,kadpirkimųprocedūrosorganizavimasyrapakankamaibrangus,taippat
sunkuužtikrintiteikiamųpaslaugųefektyviąkontrolęirkartukokybę.Teigiama,kadkaikuriais
atvejaisnorėdamikontroliuotipaslaugoskokybęsavivaldybėsatstovaituripraktiškaigyventiją
teikiančiojeorganizacijoje.Todėltainepadedasutaupytisavivaldybėslėšų.
Taip patOslo savivaldybė teikia organizacijomsnedidelės apimties paramą, kuria siekiama
stimuliuotipaslaugųtiekimą.Atstovėsteigimu,šiojevietojeyralabaisveikintina,kadaparamos
prašonaujosorganizacijosarbaorganizacijosnorinčioskurtinaujas,pilotinespaslaugas.Tačiau
praktikarodo,kaddažniausiąskiriamąparamąpasiimailgusmetusveikiančios,didelėsapimties
nevyriausybinės organizacijos. Bendrai skiriama paramos vertė - 10 mln. Eur per metus.
Pagrindiniai kriterijai atrenkant organizacijas, projektus - pilietinės visuomenės įtraukimas,
organizacijosnuosavasindėlis,projektosukuriamapapildomavertė.Organizacijomsleidžiama
iš projekto metu kuriamų paslaugų ar produktų gauti papildomas pajamas (dėl to parama
nemažėja),tačiautaigalisukeltikeblumųparamosprašantkitaisfinansiniaismetais,tikėtina,
kadparamosnegautų.
Socialinio poveikio obligacijų metodikos taikymas
Šiuometuyrakuriamaspilotinisviešojoirprivataussektoriųbendradarbiavimomechanizmas,
taikantsocialiniopoveikioobligacijųmodelį,kuriopagrinduyraapjungiamossavivaldybės,
vietos verslas ir socialinis verslas. Šiuo požiūriu socialinis verslas pasiūlo sprendimą
vietovėsproblemai,įsprendimoįgyvendinimąinvestuojaverslas,osukūrussiekiamąpoveikį
savivaldybėįsipareigojasumokėtiužrezultatą(plačiausocialiniopoveikioobligacijųmodelis
pristatomaskalbantapieSuomijosir„Sitra“patirtį).Norvegijosatvejisyraišskirtinis,kadangi
siekiantdiegtiirpaskatintimodelįvalstybėje,Ministerijaįsipareigoja,pasiteisinusinvesticijai
irsukūrussiekiamąpoveikį,savivaldybeigrąžintiiki75proc.sumokėtossumos.Numatoma,
kadatitinkamaspilotastruks5metus.
21
Poveikio matavimas
Ministerijosteigimu,jieneturimodeliopoveikiomatavimuiirjisnėrataikomasjųfinansavimo
sistemoje. Siekdama gauti paramą organizacija turi įrodyti, kad yra patikima, gyvybinga,
prognozuotinumatomusrezultatus.
Oslosavivaldybėsatstovėsteigimu,teikiantparamąarperkantpaslaugasmatuojamapaslaugos
kokybė:įtraukiamasklientų,darbuotojųirsusijusiųšaliųpasitenkinimovertinimas,vykdomos
apklausos.Išgautųduomenųorganizacijaisuteikiamasbalas,pagalkurįgalimaorganizacijas
palyginti.
SoCentral
2012 metais įsikūrusi organizacija, veikia kaip nepriklausoma bendradarbystės erdvė.
„SoCentral“ save pristato kaip inkubatorių, bendruomenę, kurios siekis telkti pažangias
organizacijas, žmones, socialinius verslus, valstybines institucijas, skatinti jų dalinimąsi
žiniomisirbendradarbiavimą.
23 22
Organizacijos atstovai pabrėžia, kad jų bendruomenė įtraukia žmones iš skirtingų sektorių.
Sujungus įvairių sektorių atstovus siekiama ieškoti inovatyvių sprendimų skirtingiems
Norvegijosvisuomenėjekylantiemsiššūkiams:miestųvystymuisi,klimatokaitai,įtraukčiaiir
įvairovei.Norintystaptibendruomenėsdalimineišsinuomojapatalpas,tačiauperkanarystę.
Kiekvienąmėnesįorganizuojamidiskusijųforumaiskirtingomistemomis.Vienaspagrindinių
renginiųciklųyra„Inclusiondays“,kuriųmetukalbamaapieatskirtiessukeliamusiššūkiusir
skirtinguosesektoriuosetaikomasinovacijas,leidžiančiasdidintiįtrauktįirįvairovę.
„Semja“ pilotinė investavimo programa
„Semja“ yra programa, per kurią vystomi geresni ir plėtrai palankūsmodeliai visuomenės
problemoms spręsti ir reikšmingam socialiniam poveikiui kurti. Programa finansuojama iš
viešųjų irprivačių partnerių lėšų.„Semja“sukurtasiekiantkurti inovacijas,kuriosmažintų
socialinęnelygybęOsle.Šiuometu„SoCentral“rengiasipilotiniammodelio įgyvendinimui,
tikimasi,kadveiklaprasidės2020metais.
„Semja“modelis
23
Investuotojų valdyba–nepriklausomavaldyba,susidedantiišpartnerių,ekspertųir tikslinių
socialiniųgrupiųatstovų.
Valdymo komanda – komanda, atsakingauž lėšųpritraukimą,vystymą,poveikiovadybą ir
kasdienėsveiklosvykdymą.
Kontrolė, auditas – nepriklausomas „Semja“ socialinio poveikio ir kiekvieno socialinio
sprendimoauditorius.
Vykdančioji komanda–atitinkamąsprendimąįgyvendintiaukštąkompetencijąturintikomanda.
Kuriantprogramąnumanoma,kadveikloslaukuosejaušiandienįgyvendinamadaugsprendimų,
tačiaujųvystymuitrūkstasistemiškumoirtinkamaipaskirstytųresursų.Dalissprendimųgali
būti tvarūs ilgalaikėje perspektyvoje, pagelbėjus jų kūrėjams. Todėl „Semja“ programa iš
principosiekiasujungtivisassuinteresuotasšalisirresursus,tam,kadbūtųkuriamiilgalaikiai
irfinansiškaitvarūssprendimai.
Šiuometukuriamospirmosios,pilotinės„Semja“programospavyzdys:
Sprendžiama problema:socialinėnelygybėOsle
Busatrinkti10sprendimų,veiklavykdoma5metus,įmodelįinvestuojam100mln.Norvegijos
kronų.
Esamos situacijos analizė:
# 17proc.vaikųiki18metųOsleaugašeimose,turinčiosemažaspajamas;
# 8iš10vaikųaugančiųšeimose,turinčiosemažaspajamas,yraimigrantųtėvųvaikai;
# 40proc. viduriniųmokyklųmoksleiviųGamlebyen rajone iškrenta iš švietimo sistemos
(nebelankomokyklos);
# 50proc.moterųgyvenančiųGrorudrajoneneturidarbo.
Pagrindinėssritys,įkuriasorientuojasipilotinėprograma:įdarbinimas,visuomenėssveikata,
švietimas,kaimynystė.
Valdymo komanda, kuri šiuo atveju yra „SoCentral“, pirmiausia įsipareigoja sukurti
25 24
partnerystes su savivaldybe, valstybinėmis įstaigomis, fondais ir privačiu sektoriumi.Kartu
identifikuotijauvykdomus,tinkamussprendimus,kuriuosgalimastiprinti,rastijiemsreikiamą
finansavimąirpagalbąjuosįgyvendinant.Taippatkomandosatsakomybėyramatuoti,valdyti
iroptimizuotikuriamąsocialinįpoveikį.Galiausiai,siekiantglaudausvisųsuinteresuotųšalių
bendradarbiavimo(savivaldos,paslaugųtiekėjų,verslo),naudojantįvairiasko-dizainodizaino
metodikasieškotibūdų,kaipdidintivykdomųsprendimųefektyvumą.
Manoma, kad įgyvendinant šį modelį ir dirbant su idėjomis bus maksimizuotas kiekvieno
sprendimosocialinispoveikis,neskiekvienainiciatyvasulaukstiekfinansinės,tiekorganizacinės
pagalbos. Jei idėjos nebebus pajėgios pasiekti užsibrėžto socialinio poveikio, finansavimas
bus nutraukiamas. Todėl, kaip teigia „Semja“ ir „SoCentral“ atstovai, socialinis poveikis,
programos rėmuose, bus vertinamas taip pat atsakingai, kaip tradicinio verslo investuotojai
valdytųirvertintųsavofinansinęgrąžą.
Kas dalyvaus programoje ir į ką bus investuojama – geriausius sprendimus siūlančios
organizacijosbusatrenkamosiš„SoCentral“ inkubatoriausir jopartneriųtinklo.Kiekvienas
sprendimasbus vertinamas individualiai, atsižvelgiant į galimą socialinio poveikiomastą ir
finansinįtvarumą.Įsprendimąbusinvestuojamatikgavusinvestuotojųvaldybospatvirtinimą.
Siekiama, kad kiekvienas programoje dalyvaujantis sprendimas būtų finansiškai tvarus.Tai
gali būti pasiekiama keliais būdais: (1) galimybė sprendimą replikuoti, nepriklausomai nuo
vietovės,kurioje jisvykdomas; (2)pritaikomumasviešajamesektoriuje–sprendimągalima
integruotiįvalstybėspaslaugasarprogramas;(3)sukuriamasfinansiškaitvarusverslomodelis.
„SoCentral“ atstovų teigimu, socialinis verslas yra labai svarbus įrankis, nes leidžia kurti
modeliusspręstitiemsiššūkiams,sukuriaisviešasissektoriussusitvarkytinegali.Vistikneką
mažiausvarbuyrakurtitinklusirskatintiskirtingųsektoriųbendradarbiavimą.
25
Poveikio matavimas
Savoveikloje,plačiąjaprasme–„SoCentral“kaipinkubatoriusirbendruomenėyrasukūrusi
poveikio vadybosmodelį „SoImpact“.Atstovų teigimu,modelis yra labai paprastas, skirtas
organizacijosvertėspristatymuiirdaugiausiaparemtas„Pokyčiųteorija“.Taippatorganizacijos
atstovai pastebi, kad egzistuoja labai daug skirtingų poveikio matavimo modelių, iš kurių
kiekvienaorganizacijapasirenkajaitinkamiausiąirpritaikosavoveiklai.
27
Ferd Social Entrepreneurs
„Ferd“įsocialiniusverslusirsocialinioversloaplinkąinvestuotipradėjoprieš10metų.Įmonė
ne tik investuoja, bet kartu ir siekia gerinti socialinio verslo aplinką: Norvegijoje „Ferd“
atpažįstamikaippagrindiniaisocialinioversloaplinkoskūrėjai.Įmonėglaudžiaibendradarbiauja
suvalstybinėmisinstitucijomis,tik,jųpožiūriu,sprendimaiirpokyčiaivykstalėtai.Jietaippat
dirbakartusu„SoCentral“bendruomene.
Trumpa istorija
„Ferd“ vadovui anksčiau priklausė didžiausia Norvegijoje tabako įmonė, o jis pats buvo
vadinamastabakoprincu.Reorganizavusbendrovę„Ferd“tapovienadidžiausiųinvestavimo
įmonių Norvegijoje. Poveikio investicijos prasidėjo, kai įmonės vadovas Davose vykusio
pasaulioekonomikosforumometususitikosocialiniųverslųkūrėjus.Jįypačnustebinovienasiš
jų–entuziastas,kurisorganizavofutboločempionatusbenamiams.„Ferd“įkūrėjaspagalvojo,
kadjeišisžmogusvienasgalisukurtitokįdidelįpoveikį,kątuometgalėtųpadarytijoįmonė,
valdantitokiasdidžiuleslėšasirturintiprofesionalųkomandą.TodėlgrįžęsįNorvegijąrado2
socialiniusverslus,davėjiemslėšųirpasakė:„Aš–Jūsųinvestuotojas“.Dirbdamassušiais
socialiniais verslais jis suprato, kad „Ferd“ kompetencijas galima panaudoti tiek dirbant su
tradiciniu,tieksusocialiniuverslu.Nuotolaikobuvęs„tabakoprincas“laikomaspagrindiniu
socialinioversloveiduNorvegijoje.
Kiekvienaismetais „Ferd“ skiria 2,5mln. eurų socialinio poveikio investicijoms.Aktyviai
įtraukiamivisiįmonėsdarbuotojaiirjųkompetencijos.
29 28
Pagrindiniai investavimo kriterijai:
1. Inovatyvussprendimasvisuomenėsiššūkiams
2. Veiklapagrįstasocialiniaisrezultatais
3. Ekonomiškaitvarusverslomodelis
Taip pat svarbu:
# InvesticijosskiriamosNorvegijojeirkitoseŠiaurėsšalyseveikiančiomsorganizacijoms
# Nuolatmatuojamassocialinispoveikis
# Dirbapatikimakomanda
# Verslomodelis,yrapalankusplėtrai,lengvaiperkeliamasįkitąšalįarregioną(scalable)
Paklausta, kas yra svarbiau – ekonominė grąža ar socialinis poveikis, „Ferd“ atstovė teigė,
kadvienareikšmiškaisvarbesniskuriamassocialinispoveikis.Įmonėspagrindinissiekis,kad
organizacijos,įkuriasjiinvestuoja,kurtųvertęvisuomeneipačiosveikdamostvariai.
Investicijas „Ferd“ skiria labiau kaip paramą, tačiau elgiasi kaip investuotojas: dalyvauja
įmonėsvaldyme,stebėsenoje,konsultuoja.Įmonėsocialinioversloorganizacijomssuteikiatiek
finansinę,tieknefinansinępagalbą,pavyzdžiui,konsultuojastrateginėsplėtrosklausimais.
Nauda įmonei
Atstovės teigimu, poveikio investavimas atneša reikšmingąvertę pačiai įmonei.Visųpirma
taiyražinomumas,kadangiinvesticijosįsocialinįpoveikįleidžiapasiektididelęvisuomenės
dalį.Kartutaididinapasitikėjimąįmone–kaikitosįmonėsnoriparduotisavoorganizaciją,
poveikioinvestavimasyramatomaskaippranašumas,kuriantispasitikėjimąirskatinantisįmonę
parduotibūtent„Ferd“.Atstovęstebina,kodėlkitospanašiąveikląvykdančiosįmonėsvisdar
nesiimapoveikio investavimo.Tačiau tuo pačiu ji sutinka, kadpoveikio investavimas kelia
daugiššūkių,kadangiįmonės,įkuriasyrainvestuojama,dirbasupažeidžiamomisgrupėmis.
Taireiškia,kadbetkokianesėkmėgalibūtilabainepalankiaivertinamavisuomenėje.Tačiau
„Ferd“atvejulabaipadedaankstesnėsįmonėsvadovopatirtys.Joįsitikinimublogosnaujienos
yragreitaipamirštamos.
29
Įmonėnėralinkusikurtipoveikioinvestavimofondo,kursujungtųskirtingųįmoniųarbadar
irvalstybinesinvesticijas.Atstovėsteigimu,motyvasyrapaprastas–sutikuspriimtidaugiau
investuotojų,reiktųtarpusavyjederintiveiksmus.Šiuoatveju,„Ferd“yravienasinvestuotojas,
todėlįmonėsatstovaigaliinvestuotikurkaslanksčiauirgreičiaupriimtisprendimus.Tačiautai
nereiškia,kad„Ferd“nesiekiastiprintibendrossocialinioversloaplinkos.Organizacijaskatina
skirtingų suinteresuotų šaliųbendradarbiavimą,kadanginori stiprinti rinką iružtikrinti,kad
visossuinteresuotospusėsatliktųsavovaidmenį(ypač–valstybinėsinstitucijos).
31 30
Ferd gerosios investicijų praktikos
„Ferd“investuojaįveikląjaupradėjusiasorganizacijas,kuriosvisdaryraankstyvojestadijoje.
Organizacijos prašoma parodyti kuriamą produktą ar paslaugą, pirmuosius pardavimus,
numatomąpoveikį.Pirmuosiusmetusdirbamasuverslostrategijairpardavimais.Jeipavyksta
sukurtisantykįsusocialineorganizacija–„Ferd“investuoja.Investicijaskiriamaapytiksliai3
metams(priklausomainuoatvejo).Poveikiuimatuotiįmonėyrasukūrusisavoatskirąmetodiką.
„Forskerfabrikken“
Organizacija, kurios pavadinimas reiškia „tyrėjų gamykla“, siekia sukurti vaikams ir
jauniems žmonėms galimybes mokytis apie mokslą ir technologijas savo bendruomenėse.
„Forskerfabrikken“siūlovasaros stovyklas irpusėsdienosveiklas,kurios sukuriagalimybę
vaikams ir jauniems žmonėms dalyvauti įdomiuose ir jaudinančiuose eksperimentuose,
kuriuosvedairprižiūriprofesionalūstyrėjai.Šiųrenginiųmetukomandasiekiaskatintijaunus
žmonesNorvegijojestudijuotitiksliuosiusmokslusirtechnologijas.Organizacijataippatsiūlo
mokymusirtolimesnįšvietimątiksliųjųdalykųmokytojams.
Modelispagrįstastuo,kadstovyklosorganizuojamosvaikams,kuriųtėvaigaliužjassusimokėti,
tokiubūdu jiedalinaifinansuojapusėsdienosmokymusmokykloseneišgalinčiųsusimokėti
šeimųvaikams.
„Monsterbedriften“
31
Organizacija,kuriįdarbinabuvusiuspažeidėjus.Įmonėdarbuotojamssuteikiabendruomenę,
apgyvendinimą, pozityvią socialinę aplinką, galimybes asmeniniam tobulėjimui. Įdarbinus
žmogųirprofesionalamsnuolatjįstebint,mažiautikėtina,kadjisbuslinkęsnusižengti.
„Monsterbedriften“ specializuojasi vonios kambarių ardymo darbuose. Nuo sukūrimo
organizacijaišardėper6500vonioskambarių.Įmonėtaippatteikiasaugiasasbestošalinimoir
nuvirtusiųmedžiųšalinimopaslaugas.Kadangiverslasišskirtinaiorientuotasįjaunųvaikinų
įdarbinimą,manoma,kadtokiadarbinėveiklakartujiemspadedanukreiptienergijąnuoblogų
darbų.
Didžiausias iššūkis, „Ferd“ atstovės teigimu, kylantis socialiniams verslams, yra rinka.
Ypatingai rizikinga rinka tampa, kada pagrindinis socialinio poveikio organizacijos klientas
yravalstybė.PirkimaiorientuotiįinovatyviussprendimusNorvegijojeteisiškaiyraapibrėžti,
tačiauniekasnežinokaipjuostaikytiirtokiųpraktikųyramažai.
33
Suomija
SusitikimoSuomijojemetu,daugiausiadėmesiobuvoskirtasocialiniopoveikioobligacijoms
(social impact bonds), kadangi Suomijoje šis modelis yra bene labiausiai pasiteisinęs tarp
Šiaurės šalių ir sėkmingai vykdomas. Susitikimo metu Lietuvos delegacija, kurią sudarė
atstovai išLRFinansųministerijos,LRSocialinėsapsaugos irdarboministerijos,„Invega“,
ŠiaurėsministrųtarybosbiuroLietuvojeirNVOAvilio,turėjogalimybęsusipažintisumodelį
Suomijoje koordinuojančiu Suomijos inovacijų fondu „Sitra“ atstovu, vienu iš pavyzdinių
obligacijų fondovaldytoju, socialinioverslopaslaugų tiekėjais, investuotoju irEkonomikos
ministerijosatstovu.
35 34
Suomijos inovacijų fondas „Sitra“
Pagrindiniai Suomijos iššūkiai:
# norsSuomijayragerovėsvalstybė,atstovųteigimu,egzistuojadidelėatskirtistarpžmonių.
Taidažniausiaipriklausonuojųišsilavinimo;
# visuomenėssenėjimas–reikiadaugiausocialiniųirsveikatospaslaugų,ovalstybėsbiudžete
tamtrūkstalėšų.Pagrindinisiššūkisyratai,kadsiekiamasuvaldytijauesančiasproblemas,
vietojto,kadužkirstųkeliągresiančiomsproblemomsirkurtųgerovėsvalstybę.
„Sitra“buvoįkurta1967metais,kaipdovanavalstybeipenkiasdešimtmečioproga.Savoveiklą
fondaspradėjonuotyrimų,vėliautapoinvestuotoju,įSuomijąatnešėrizikoskapitalokonceptą.
Nuo2000metų„Sitra“orientuojasiįsocialinįpoveikįirtokiopobūdžioverslus.
Fono steigimo laikotarpiu, tam valstybė neturėjo daug lėšų, todėl tuo metu perdavė dalį
bendrovės „NOKIA“ akcijų. Nuo 1992metų „Sitra“ jokios papildomos valstybės paramos
nebegavo.UžsavoveikląfondasyraatskaitingasSuomijosparlamentui.
Pradėjusipoveikioinvestavimą„Sitra“patiinvestavoįsocialiniusirpoveikioverslus.Ikišios
dienosfondasyra investavęsper800mln.Eur.Šiuometufondas investuojadaugiau įkitus
fondusveikiančiusSuomijojeirEuropoje.
Iki šios dienos „Sitra“ turi veikiančią akseleravimo programą, kurios siekis yra stiprinti
potencialiuspaslaugųtiekėjus.
Poveikio investavimas
„Sitra“ atstovai poveikio investavimą apibrėžia kaip privačias investicijas į organizacijas,
kuriomissiekiamanetikfinansinėsgrąžos,betirsocialiniopoveikio.Tokiopobūdžioinvesticijos
galibūtiorganizuojamosskirtingomisformomis.Dėmesyspoveikio investavimuiSuomijoje
išaugo2014metais,kadabuvonuspręsta,kadreikalingasnaujaspožiūrisįprivatausirviešojo
sektoriųbendradarbiavimą.
35
Suomijos inovacijų fondas „Sitra“
Pagrindiniai Suomijos iššūkiai:
# norsSuomijayragerovėsvalstybė,atstovųteigimu,egzistuojadidelėatskirtistarpžmonių.
Taidažniausiaipriklausonuojųišsilavinimo;
# visuomenėssenėjimas–reikiadaugiausocialiniųirsveikatospaslaugų,ovalstybėsbiudžete
tamtrūkstalėšų.Pagrindinisiššūkisyratai,kadsiekiamasuvaldytijauesančiasproblemas,
vietojto,kadužkirstųkeliągresiančiomsproblemomsirkurtųgerovėsvalstybę.
„Sitra“buvoįkurta1967metais,kaipdovanavalstybeipenkiasdešimtmečioproga.Savoveiklą
fondaspradėjonuotyrimų,vėliautapoinvestuotoju,įSuomijąatnešėrizikoskapitalokonceptą.
Nuo2000metų„Sitra“orientuojasiįsocialinįpoveikįirtokiopobūdžioverslus.
Fono steigimo laikotarpiu, tam valstybė neturėjo daug lėšų, todėl tuo metu perdavė dalį
bendrovės „NOKIA“ akcijų. Nuo 1992metų „Sitra“ jokios papildomos valstybės paramos
nebegavo.UžsavoveikląfondasyraatskaitingasSuomijosparlamentui.
Pradėjusipoveikioinvestavimą„Sitra“patiinvestavoįsocialiniusirpoveikioverslus.Ikišios
dienosfondasyra investavęsper800mln.Eur.Šiuometufondas investuojadaugiau įkitus
fondusveikiančiusSuomijojeirEuropoje.
Iki šios dienos „Sitra“ turi veikiančią akseleravimo programą, kurios siekis yra stiprinti
potencialiuspaslaugųtiekėjus.
Poveikio investavimas
„Sitra“ atstovai poveikio investavimą apibrėžia kaip privačias investicijas į organizacijas,
kuriomissiekiamanetikfinansinėsgrąžos,betirsocialiniopoveikio.Tokiopobūdžioinvesticijos
galibūtiorganizuojamosskirtingomisformomis.Dėmesyspoveikio investavimuiSuomijoje
išaugo2014metais,kadabuvonuspręsta,kadreikalingasnaujaspožiūrisįprivatausirviešojo
sektoriųbendradarbiavimą.
Socialinio poveikio obligacijos
„Sitra“ yra pagrindinė organizacija Suomijoje skatinanti socialinio poveikio obligacijas ir
padedanti šį modelį pritaikyti sprendžiant skirtingus valstybėje kylančius iššūkius. Sukurti
individualųsocialiniopoveikioobligacijųmodelįvidutiniškaitrunkanuo6mėnesiųiki1metų.
Įgyvendinantmodelįkyladaugiššūkių,irpasirodošiuometulengviauprikalbintiinvestuotoją
investuoti savo lėšas, nei viešojo sektoriaus organizaciją.Nors taip pat atstovas teigia, kad
šiaidienaiinvestuotojaiyradaugiauįmonės,kuriospačiossavoveiklojeyradaugiausocialiai
orientuotos.
Šiuo metu Suomijoje yra įgyvendinama 130 socialinio poveikio obligacijų projektų, kurių
vidutinėnumatomafinansinėgrąžayra7proc.
37 36
Pagrindinės socialinio poveikio obligacijų vertės:
# Pagrindinis socialinio poveikio obligacijų tikslas yra ne sutaupyti valstybės lėšas, bet
pagerintižmoniųgyvenimokokybę.
# Socialiniopoveikioobligacijųmodelioplanavimasprasidedanenuoturimųresursų,onuo
siekiamopoveikio.
# Įrankis leidžia tiekėjamsnekonkuruoti, tačiau jungtis įkoalicijas, tokiubūduglaudžiau
bendradarbiaujanttarpusavyjeirpasiekiantefektyvesniųrezultatų.„Sitra“atstovųteigimu
jungimasisįkoalicijasbūtinas,nespavienėsorganizacijosnėrapajėgospasiektireikšmingo
poveikio,obendradarbiavimasleidžiajungtiresursusirsprendimus.
Socialiniopoveikioobligacijųmodelis
Socialinio poveikio obligacijų modelio rėmuose visų pirma yra identifikuojama problema,
kuriąnorimaspręsti,įvertinamakiekšiandienjikainuojavisuomenei,kokiorezultato,poveikio
yratikimasi,kiekbūtųgalimasutaupytiirkokiądalįsutaupytųlėšųbūtųsumokamaužpasiektą
rezultatą, poveikį. Šiame etape Suomijoje taip pat dalyvauja „Sitra“ ekspertai, padedantys
valstybinėmsinstitucijomsapskaičiuotiirsukurtimodelį.
Jį sukūrus ieškoma fondo valdytojo, kuris prisiima atsakomybę už modelio įgyvendinimą,
investuotojų paiešką. Tuomet ieškoma investuotojų: įmonių, privačių ar valstybinių fondų,
37
Socialiniopoveikioobligacijųmodelis
Socialinio poveikio obligacijų modelio rėmuose visų pirma yra identifikuojama problema,
kuriąnorimaspręsti,įvertinamakiekšiandienjikainuojavisuomenei,kokiorezultato,poveikio
yratikimasi,kiekbūtųgalimasutaupytiirkokiądalįsutaupytųlėšųbūtųsumokamaužpasiektą
rezultatą, poveikį. Šiame etape Suomijoje taip pat dalyvauja „Sitra“ ekspertai, padedantys
valstybinėmsinstitucijomsapskaičiuotiirsukurtimodelį.
Jį sukūrus ieškoma fondo valdytojo, kuris prisiima atsakomybę už modelio įgyvendinimą,
investuotojų paiešką. Tuomet ieškoma investuotojų: įmonių, privačių ar valstybinių fondų,
kurie sutiktųprisiimti rizikąuž siūlomąfinansinęgrąžąmodeliuipasiteisinus. Investuotojų
įtraukimaspadedasurinktikapitaląveiklaivykdytiirpaslaugomsišjųtiekėjųpirkti.Suformavus
finansinįfondąirraduspaslaugųtiekėjus,pradedamosteiktipaslaugostikslineigrupei.Sutartu
periodiškumunepriklausomasorganasvertina,arnumatytopoveikiobuvopasiekta.Jeitaip–
investuotojaisusigrąžinainvesticijųdalįirsutartaspalūkanas.
Vienas svarbiausiųdalykų socialiniopoveikioobligacijųmodelyjeyra rasti problematiką ir
laukąsuvokiantį,instituciškaistiprųfondovaldytoją,organizaciją,kuriyraatsakingaužprojekto
įgyvendinimą.Šiuoatvejufondovaldytojasyratarpininkastarpinvestuotojųirpaslaugųtiekėjų,
kuriųtikslasyraužtikrintinumatomąpasiektisocialinįpoveikį.Fondovaldytojasužpasiektus
rezultatus atsiskaito tiesiogiai investuotojams. Socialinio verslo išmanymas šiuo atveju yra
labaisvarbus,kadangisocialiniopoveikioobligacijųatvejuinvestuotojaijokiaformanedaro
įtakospaslaugostiekimomodeliui.Jiemspaprasčiausiatrūkstakompetencijostaiįvertinti.
„Sitros“atstovųteigimu,labiausiapasiteisinaatvejai,kaifondovaldytojuyradviejųorganizacijų
koalicija,iškuriųvienagebaužtikrintiefektyvųvaldymą,oantrojipuikiaisuprantaproblemąir
sritį,kuriojeyraveikiama.
Socialinio poveikio obligacijų pavyzdys: imigrantų įdarbinimas
VienadidžiausiųproblemųSuomijojeyradidelisprocentasbedarbiųimigrantų.Šiaiproblemai
spręsti anksčiaubuvo taikomi tradiciniai pirkimai, tačiaunesulaukusnorimopoveikiobuvo
pritaikytassocialiniųobligacijųmodelis.
Šiuo atveju „Sitra“ paskatino Ekonomikos ministeriją kurti socialinio poveikio obligacijų
modelį,kartusuministerijaišgryninoirapskaičiavosiekiamąpoveikį,suformavoužduotįfondo
valdytojui.Ministerijaskelbėpirkimąfondovaldytojui,kurįlaimėjoorganizacija„Epiqus“.
Pasirašius sutartį fondo valdytojas tapo atsakingas už investuotojų paiešką, tolimesnę
komunikaciją ir atsiskaitymą su investuotojais.Taip pat fondo valdytojas yra atsakingas už
paslaugųtiekėjus,kuriuossamdoirkartukuriamodelį.Šiuoatvejuįdarbinimomodelisbuvo
39 38
kuriamaskartusupaslaugųtiekėjais,kurieturireikiamąkompetencijąsuprastitikslinėsgrupės,
sukuriayradirbama,poreikius,beipotencialiusdarbdaviusirjųreikalavimus.
Atlygis,orientuotasįrezultatusčiapasireiškiatuo,kadvisųpirmabuvoįvardytassiekiamas
poveikis – tikslinei grupei priklausančių asmenų įdarbinimas. Šiuo požiūriumokamane už
mokymų ar kitų alternatyvių įgalinimo formų įgyvendinimą, tačiau tuomet, kada tikslinei
grupeipriklausantisasmuoįdarbinamas.Ministerijosir„Sitra“atstovaitaivadinaįdarbinimo
modeliopilotiniuprojektu.
Įproblemossprendimą investavo„Sitros“ irEuropos investicinis fondas, fondų investicijos
padėjopritrauktikeletąprivačiųinvestuotojų.Investuotojainedalyvaujaveiklosturiniokūrime,
negalidarytiįtakospaslaugųtiekimo.Dėlšiospriežastiesjiemsyrasudėtingaįvertintikokią
finansinęgrąžągausirarinvesticijapasiteisins.
Pateiktopavyzdžioatvejuinvestuotojoteigimu,sprendimąskirti investicijądaugiausia lėmė
socialinėatsakomybė.Numatomainvesticinėgrąžayra8proc., tačiautradiciškai,prisiimant
panašiąrizikąjiturėtųbūtinuo10proc.,tačiausuprasdamiirįvertindami,kadtaiyrasocialinio
poveikioinvesticija–sutinkairsumažesnesuma.Taippatšiaminvestuotojuitaiyrapirmoji
socialiniopoveikioobligacijųinvesticija,kuriaipasiteisinusjisyralinkęsinvestuotitoliau.
Taippatsvarbu,kadsocialiniopoveikioobligacijųfondovaldytojopajamostiesiogiaipriklauso
nuomodeliosukuriamopoveikio–fondovaldytojasužveiklosorganizavimąiradministravimą
papildomųlėšųnegauna,odirbatikėdamasisinvesticinėsgrąžos.Įjąjistaippatpretenduoja.
Taip pat teigiama, kad pagal nutylėjimą armoralinį susitarimą finansinė investicijos grąža
neturėtųviršyti16proc.,kadangikalbantapiesocialinįpoveikįvisųsuinteresuotųšaliųteigimu
–tainėraetiška.
39
Pagrindiniai iššūkiai kylantys pristatytam atvejui:
# reikiainvestuotiįpaslaugųtiekėjųkompetenciją;
# sudėtinga, kuomet Suomijoje buvo iš karto pereita nuo tradicinių pirkimų prie į atlygį,
orientuotąįrezultatą,kadangivėlgi–paslaugųtiekėjaitamnebuvopasiruošę;
# Ministerijaužpasiektusrezultatusmokaperiodiškai,beveikkas3metus,todėlreikalinga
didelėinvesticija.Sutrumpinusmokėjimųperiodiškumąbūtųreikalingamažesnėinvesticija,
kaspalengvintųinvestuotojųpaieškąirleistųkitaippaskirstytiinvesticinęgrąžą,taippat,
kadangiinvestuotojųpinigaibūtųnaudojamitrumpiau,leistųgalvotiapiemažesnęgrąžą
investuotojams(šiandienšisrodiklisyraapie8proc.investicijųvertės);
# poveikio vertinimui pasitelkiama kontrolinė grupė, todėl vertinimas yra pakankamai
sudėtingasirreikalaujanemažairesursų.
41 40
Baigiamasis žodis
Nors Šiaurės šalis, neretai esame įpratę matyti kaip panašias gerovės valstybes, poveikio
investavimo laukas ir taikomos priemonės, siekiant skatinti socialines inovacijas, socialinius ar į
poveikį orientuotus verslus, kiekvienoje šalyje skiriasi. Galime rasti tiek privačių, tiek valstybinių
investicijų ir skirtingus modelius, siekiant jas įsisavinti kuo efektyviau. Šiuo požiūriu, galime
įvertinti daug skirtingų praktikų ir atitinkamus modelius bandyti pritaikyti Lietuvoje.
Tačiau nors modeliai tarp šalių skiriasi, visgi galima identifikuoti keletą esminių prielaidų,
kuriuos būdingos visais ataskaitoje pristatomais atvejais:
# Poveikio matavimo instrumentai sukurti individualiai kiekvienam investiciniam ar veiklos
modeliui, siekiant kuo geriau atspindėti ne tiek kiekybinius, tačiau kokybinius rezultatus ir
kuriamą poveikį. Standartizuoti matavimo instrumentus, sutiktų ekspertų požiūriu, nėra
įmanoma.
# Atlygis, orientuotas į rezultatą (eng. payment by results). Šiuo požiūriu svarbų vaidmenį
vaidina poveikio matavimas ir investicijų logika, kuria siekiama finansus skirti kuriamai
vertei, o ne priemonių įgyvendinimui. Investicijos yra paskirstomos atsižvelgiant į tai, kokią
vertę organizacija sukurs ir ar numanoma vertė yra pakankama investuotojui, atsižvelgiant
į finansinį poreikį.
# Socialinių ar poveikio verslų, tiekėjų palaikymas, mentorystė, palydėjimas procese. Visai
atvejais yra akcentuojamos ne tik finansinės investicijos, tačiau kartu skirtingų kompetencijų
poreikis. Tai suteikiama per partnerystes su skirtingomis organizacijomis, skiriant reikšmingą
dėmesį privataus sektoriaus partnerystei, taip pat alternatyviems tinklams: bendradarbystės
erdvėms, inkubatoriams, kuriose organizacijos gali keistis skirtingais resursais, informacija
ir kompetencijomis.
# Investicijų lakstumas, individualus požiūris į kiekvieną socialinį ar poveikio verslą. Ekspertai
visais atvejais akcentuoja, kad investicijos, orientuotos į poveikį, turi būti lanksčios,
atsižvelgiant į komandos poreikius ir galimybes, tiesiogiai siejamos su kuriamu poveikiu.
Neretai vertinant ar investuoti yra pasitelkiami išoriniai ekspertai ar sudaromos valdybos,
kurios apjungia skirtingas sritis – viešąjį ir privatų sektorius, investuotojus, kai kuriais
atvejais įtraukiamos tikslinės grupės.