teisminës ir neteisminës ðeimos ginèø · pdf fileel. p....

70

Straipsniai

ISSN 1392-1592. TEISËS PROBLEMOS. 2009. Nr. 4 (66)

Salomëja ZAKSAITË

Teisës instituto Teisinës sistemos

tyrimø skyriaus tyrëja

Gedimino pr. 39/Ankðtoji g. 1,

LT-01109,Vilnius

Tel. (8 5) 210 16 75

El. p. [email protected]

TEISMINËS IR NETEISMINËS ÐEIMOS GINÈØ

MEDIACIJOS GALIMYBËS

Straipsnyje analizuojama ðeimos ginèø mediacija Europos Sàjungos valstybëse.

Skiriamos dvi ðeimos ginèø mediacijos formos: teisminë ir neteisminë. Kiekviena ið

ðiø formø turi savitø privalumø bei trûkumø, vidiniø bei iðoriniø prieðtaravimø.

Straipsnyje, remiantis nacionaliniais ir Europos Sàjungos valstybiø teisës aktais bei

moksline doktrina, siekiama iðtirti teisminës ir neteisminës mediacijos stipriàsias

bei silpnàsias puses, nustatyti, koks modelis ar modeliø derinys bûtø priimtiniausias

ðeimos ginèams spræsti ir identifikuoti problemas, trukdanèias ðeimos ginèø media-

cijos plëtrai Lietuvoje.

„Problema be iðeities yra netinkamai suformuluota problema“

Albertas Einðteinas

ÁVADAS

Ðeimos ginèø mediacija (angl. family disputes mediation) yra konflikto spren-

dimo procesas, kurio metu neutrali treèioji ðalis (mediatorius(iai)), skatina ir

padeda konfliktuojanèioms ðalims pasiekti bendrà susitarimà.1 Ðeimos ginèø

mediacija yra vienas ið teisminiam bylinëjimuisi alternatyviø ginèo sprendimo

bûdø (angl. alternative disputes resolution).2 Daugelyje ðaliø ðeimos ginèø me-

Zigmas GARALEVIÈIUS

Advokato padëjëjas

Panthéon-Assas (Paris II) universiteto doktorantas

El. p. [email protected]

1 Europos Tarybos Ministrø Komiteto rekomendacija dël ðeimos mediacijos 1998 (1), 10 str.2 Kitos galimos alternatyvios konflikto sprendimo formos – arbitraþas, derybos, bendradarbiavimas,kuriø pagalba gali bûti sprendþiami ávairaus pobûdþio civiliniai ginèai. Angl.: „ADR is generally

classified into at least four types: arbitration, negotiation, collaborative law and mediation.“ Iðtrauka iðlaisvosios enciklopedijos. Prieiga per internetà: <http://en.wikipedia.org/wiki/Alternative_dispute_re-solution> [Þiûrëta: 2009 08 10]

71

Teisminës ir neteisminës ðeimos ginèø mediacijos galimybës

diacija plaèiai ir sëkmingai taikoma, o tarptautiniu mastu rekomenduojama jà

dar labiau plësti:3 Europos Tarybos Ministrø Komitetas 1998 m. sausio 21 d.

priëmë rekomendacijà dël ðeimos mediacijos Nr. (98) 1, Europos Vadovø Ta-

ryba 1999 m. spalio 15 d. Tamperëje paragino valstybes nares sukurti alterna-

tyvias neteismines procedûras, uþtikrinant didesná teismø prieinamumà Euro-

poje,4 2002 m. Europos Komisija parengë „Þaliàjà knygà“ dël alternatyviø

civiliniø ir komerciniø ginèø sprendimo bûdø,5 2004 m. spalio 22 d. priimta

Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva dël tam tikrø tarpininkavimo civili-

nëse ir komercinëse bylose aspektø.6 Naujausia Europos Parlamento ir Tarybos

Direktyva dël tam tikrø mediacijos civiliniuose ir komerciniuose ginèuose as-

pektø priimta 2008 m. balandþio 23 d.7

Paþymëtina, jog mediacija (áskaitant ir ðeimos ginèø mediacijà) nëra Euro-

pos „iðradimas“ – ðá ginèø sprendimo bûdà pirmiausiai pradëta taikyti JAV ir

Kanadoje. Teisinio reglamentavimo ir teisës tradicijø kontekste Lietuvai arti-

mesnës Europos Sàjungos valstybës, todël ðiame straipsnyje daugiausiai anali-

zuojama Europos Sàjungos valstybiø patirtis. JAV, Kanadoje, Australijoje ir dau-

gelyje Vakarø Europos ðaliø ðeimos ginèø mediacijai skiriama daug dëmesio, o

sprendþiant ávarius ðeimoje kylanèius konfliktus mediacija taikoma labai daþnai.

Ðeimos ginèø mediacijos keliu sprendþiami ávairûs ðeimoje kylantys turtiniai ir

neturtinai konfliktai, nesutarimai dël vedybø sutarèiø, skyrybø metu iðkylantys

klausimai – dël vaikø prieþiûros ir bendravimo su jais, ðeimos turto dalybø, ali-

mentø mokëjimo, ávaikinimo ir pan.8 Mediacija siûlo integruojantá konflikto

3 Per pastaruosius metus Europoje mediacija iðpopuliarëjo ne tik sprendþiant konfliktus, kylanèiusðeimoje, bet ir verslo, prekybos, draudimo, sporto, statybø, aplinkos apsaugos, bankø veiklos irkituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, taip pat ir baudþiamosiose bylose. Pasak Europos komi-saro Antonio Vitorino, mediacijos populiarumà sàlygojo paprastumas, operatyvumas ir ekonomiðku-mas. Plaèiau þr.: EU Directive Requires New Mediation Policies. Prieiga per internetà: <http://findarticles.com/p/articles/mi_qa3923/is_200411/ai_n9469135/> [Þiûrëta: 2009 08 10]4 Tampere European Council. Presidency conclusions. V. Better acess to justice in Europe. Prieigaper internetà: <http://www.ena.lu/>. [Þiûrëta: 2009 08 10]5 Green paper on alternative dispute resolution in civil and commercial law. Prieiga per internetà:<http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/site/en/com/2002/com2002_0196en01.pdf>.6 Prieiga per internetà lietuviø kalba: <http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2004:0718:FIN:LT:PDF>.7 Nr. 2008/52/EB. Prieiga per internetà lietuviø kalba: <http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32008L0052:LT:HTML>.8 Sondaitë J. Ðeimos mediacija: uþsienio ðaliø patirtis // Socialinis darbas, 2006, Nr. 5 (2), p. 24.

72

Straipsniai

sprendimo bûdà ir tuo ji daugeliu poþiûriø yra palankesnë, lyginant su teisminiu

bylinëjimusi, kai kiekviena ðalis stengiasi árodyti savo tiesà, o bylos rezultatai

neretai priklauso ne nuo paèiø ðaliø, o nuo jø advokatø kvalifikacijos. Mediaci-

niai susitarimai apibûdami kaip abipusiðkai palankûs (angl. „win-win“), tuo tar-

pu teismo sprendimai – daþniausiai naudingi tik vienai pusei (angl. „win-lost“).9

Lietuviø kalba yra publikacijø apie mediacijà kaip alternatyvø ginèø spren-

dimo bûdà apskritai,10 taèiau nedaug surinkta medþiagos bei praktinës patir-

ties, susijusios su ðeimos ginèø mediacija.11 Vakarø ðalyse ði tematika ne tik

giliau analizuojama, bet ir egzistuoja savarankiðkos ðeimos mediatoriø asociaci-

jos, institutai, mediatoriø rengimo programos, kursai ir pan.

Ðiame straipsnyje apþvelgiamos ðeimos ginèø mediacijos koncepcijos, re-

miantis moksline doktrina bei Europos Sàjungos valstybiø patirtimi lyginama

teisminë bei neteisminë mediacija, analizuojami jø privalumai ir trûkumai, iden-

tifikuojamos ðeimos ginèø mediacijos inkorporavimo á Lietuvos teisës sistemà

problemos bei nubrëþiamos pirminës gairës priimtiniausiam ðeimos ginèø me-

diacijos modeliui.

TEISMINË MEDIACIJA

Teisminë mediacija (angl. court-annexed or normative mediation) – tai kon-

flikto sprendimo procesas, kurio metu neðaliðki teisëjai ar teisëjø nurodyti as-

menys (mediatoriai) padeda ðalims priimti taikø sprendimà. Neretai mediato-

riais teisminëse mediacijose yra atitinkamo teismo teisëjai, iðklausæ specialius

9 Baruch Bush R. A., Folger J. P. The Promise of Mediation. 2005, p. 10.10 Plaèiau þr.: Kaminskienë N. Alternatyvus civiliniø ginèø sprendimas. Daktaro disertacija. Sociali-niai mokslai, teisë. Vilnius: MRU, 2009; Michailoviè I. Nepilnameèio kaltininko ir nukentëjusiojomediacijos galimybës Lietuvoje // Teisë, 2000, Nr. 35, p. 69–79; Milaðius T. Mediacija kaip alter-natyvus ginèø sprendimo bûdas // Teisë, 2007, Nr. 63; Sakalauskas G. Sutaikinimo institutas Vo-kietijos jaunimo baudþiamojoje teisëje // Teisës problemos, 1998, Nr. 1, p. 71–80; Simaitis R.Mediacijos privaèiuose ginèuose teisinio reguliavimo tendencijos Lietuvoje // Justitia, 2007, Nr. 2(64); Sondaitë J. Mediacijos stiliø lyginamoji analizë // Socialinis darbas, 2004, 3 (2), p. 114–118;Uscila R. Aukos ir nusikaltëlio mediacija Skandinavijos ðalyse // Jurisprudencija, 2002, t. 29 (21),p. 93–109; Uscila R. Nusikaltimo aukos ir nusikaltëlio mediacijos instituto samprata, pagrindiniaimodeliai ir jø veikimo principai // Jurisprudencija, 2001, t. 20 (12), p. 74–84; Uscila R. Nusikal-timo aukos ir kaltininko mediacijos ádiegimo galimybës Lietuvoje // Teisës problemos, 2006, Nr. 2(52), p. 84–99; Vëbraitë V. Ðaliø sutaikymas civiliniame procese. Daktaro disertacija. Socialiniaimokslai, teisë. Vilnius: VU, 2009.11 Lietuvoje itin pasigendama tarpdisciplininio poþiûrio á ðeimos ginèø mediacijà.

73


mediacijos mokymus. Mediacijai nepavykus, ðie teisëjai negali bûti skiriami

teisëjais, nagrinësianèiais tø paèiø ðaliø bylà teisme, ar bûti kvieèiami liudyto-

jais.12 Teisminë bei þemiau analizuojama neteisminë mediacija skiriasi savo sub-

jektais (mediatoriais teisminës mediacijos atveju gali bûti teisëjai ar jø padëjëjai,

taip pat privatûs asmenys, o neteisminës mediacijos atveju – tik privatûs asme-

nys). Kitas svarbus teisminës ir neteisminës mediacijos skirtumas yra tas, kad

teisminë mediacija orientuota á teises ir pareigas (angl. rights-based), jai labiau

bûdingas vertinamasis, analitinis stilius (angl. evaluative in style). Neteisminë

mediacija orientuota á ðaliø interesus (angl. interest-based) ir jai labiau bûdingas

lengvinamasis stilius (angl. facilitative in style).13 JAV Mediacijos mokymø ir

konsultavimo prezidentë Zena Zumeta nurodo, kad vertinamojo stiliaus tarpi-

ninkai gali rekomenduoti ðalims priimti vienokio ar kitokio pobûdþio sprendi-

mus. Jie daugiau rûpinasi ðaliø teisëmis, o ne poreikiais ir interesais, daþnai

susitikimai vyksta atskirai su kiekviena ið konfliktuojanèiø ðaliø ir jø advoka-

tais. Vertinamojo stiliaus tarpininkai struktûruoja procesà ir daro tiesioginæ áta-

kà mediacijos rezultatams. Ðis stilius daþniausiai taikomas tais atvejais, kai spren-

dþiama problema, susijusi su turtiniais interesais.14 Skyrybø atveju daþnai kyla

nesutarimø dël turto (neretai – nekilnojamojo) dalybø, todël teisminë mediaci-

ja tokiomis sàlygomis laikoma tinkamu ginèø sprendimo bûdu.

Teisminë mediacija egzistuoja daugelyje Europos ðaliø ir paprastai regla-

mentuojama ástatymais. Paþymëtina, jog teisminæ mediacijà kai kuriais atvejais

sudëtinga atskirti nuo teismo vykdomos sutaikinimo procedûros (angl. conci-

liation). Juos galima skirti pagal ávarius kriterijus, inter alia vedimo formà15 ir

12 Tokia nuostata átvirtinta ir Lietuvos Respublikos civiliniø ginèø taikinamojo tarpininkavimo ásta-tymo (Þin., 2008, Nr. 87–3462) 4 str. 6 d.: „Taikinimo tarpininkas negali bûti arbitru arba teisëju

tame paèiame ginèe, kuriame vykdë ar vykdo taikinamàjá tarpininkavimà, iðskyrus atvejus, kai ginèo

ðalys raðtu susitaria skirti taikinimo tarpininkà arbitru ir ðis tam neprieðtarauja“.13 Pagal Alexander N. Mediation in Practice: Common Law and Civil Law Perspectives Compared.Int‘l. Trade& Bus. L. Ann. 2001, p. 1–17.14 Zumeta Zena. Styles of Mediation: Facilitative, Evaluative and Transformative Mediation. Septem-ber, 2000. Prieiga per internetà: <http://www.mediate.com/articles/zumeta.cfm> [Þiûrëta: 2009 08 07]15 Paprastai, mediacija ir taikinimas traktuojami skirtingai – mediacija laikoma teisingumo admi-nistravimo priemone civiliniame procese, tuo tarpu taikinimas uþima sàlyginai „marginalinæ“ pozi-cijà, pavyzdþiui, Prancûzijoje: „En France, les conciliateurs ont bénéficié d’une faveur de l’Etat par

l’octroi d’une indemnité forfaitaire pour les frais occasionnés par leur fonction (1). Quant à la médiation,

si elle suppose toujours l’accord des parties, il s’agit de la part du juge d’une simple mesure d’administra-

tion judiciaire (2).“ Douchy-Oudot M. Contentieux familial // Recueil Dalloz, 2006, p. 2430.

74

Straipsniai

tikslà: mediacijos atveju ðalys bendrauja tarpusavyje (joms gali padëti advoka-

tai), o mediatorius padeda valdyti konfliktà, gali pasiûlyti ir konkretø ginèo

sprendimà. Èia itin svarbus ðaliø savitarpio supratimas. Sutaikinimo atveju svar-

biausia ne ðaliø bendradarbiavimas, o profesionalus ir kompetentingas taikyto-

jas, kuris pataria ðalims ir siûlo konkretø sprendimà. Visgi labai dideliø skirtu-

mø tarp teisminës mediacijos ir sutaikinimo (konsiliacijos) nëra, todël toliau

straipsnyje ðie terminai vartojami kaip sinonimai.

Vokietijoje teisminæ mediacijà reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas

(vok. k. Zivilprozessordnung, toliau vadinama – CPK)16 bei Ávadinis civilinio

proceso kodekso ástatymas (vok. Gesetz betreffend die Einführung der Zivilpro-

zeßordnung, toliau vadinama – ÁCPKÁ). Vokietijos teisë expréssis verbis reikalau-

ja, jog teismas kiekvienos teismo proceso stadijos metu stengtøsi padëti ðalims

pasiekti taikø susitarimà (vok. gütliche Beilegung).17 Taigi teisëjas teisminës me-

diacijos atveju turi teisæ inicijuoti mediacijos procesà. Tai yra svarbus skirtu-

mas, lyginant su neteismine mediacija, – ðiuo atveju tarpininkavimà paprastai

inicijuoja ðalys. Kad taikus susitarimas bûtø pasiektas, vyksta þodinës derybos,

– jos gali vykti tiek teisme, tiek uþ teismo ribø. Teismas per posëdá, skirtà tai-

kiam susitarimui pasiekti, turi apsvarstyti visas bylos aplinkybes ir uþduoti ða-

lims reikiamus klausimus. Abi ginèo ðalys turi bûti asmeniðkai iðklausytos, –

taigi kiekviena ðalis turi dalyvauti posëdyje pati (neuþtenka atstovø dalyvavi-

mo). Teisëjas taikinamajam posëdþiui rengti gali paskirti teisëjà savo nuoþiûra

arba tà teisëjà, kurio praðo ðalys. Tarpininkas gali bûti ir nesusijæs su teismu.

Paskyrus mediacijà, byla sustabdoma.18 Mediacinis susitarimas ðalims ir tretie-

siems asmenims turi privalomà teisminio sprendimo galià.19

ÁCPKÁ 15a str. nuostatomis siekiama skatinti teisminæ mediacijà. ÁCPKÁ

15a str. 1 d. nustatyta, kad þemiø ástatymuose mediacija gali bûti átvirtinta kaip

iðankstinë sàlyga ieðkiniui pareikðti ðiuose ginèuose: 1) finansiniuose ginèuose, ka-

da ginèo suma nevirðija 750 eurø; 2) kaimynystës ginèuose; 3) reikalavimuose

dël þiniasklaidoje nepasklidusio garbës áþeidimo; 4) ginèuose pagal Lygiø galimy-

16 Priimtas 1877 m. sausio 30 d., nauja redakcija 2005 m. gruodþio 5 d. Paskutiniai pakeitimai2009 m. rugsëjo 24 d. (BGBl I S. 3145).17 Vok. k.: „Das Gericht soll in jeder Lage des Verfahrens auf eine gütliche Beilegung des Rechtsstreits oder

einzelner Streitpunkte bedacht sein.“ CPK 278 str. 1 d.18 CPK 251 str.19 Vokietijos civilinio kodekso 127a str. (vok. Bürgerliches Gesetzbuch. Priimtas 1896 m. rugpjûèio18 d. Paskutiniai pakeitimai 2009 m. rugsëjo 24 d. (BGBl I S. 3145)).

75


biø ástatymo 3 d.20 Matyti, jog privaloma teisminë mediacija netaikoma ðeimos

ginèams. Atkreiptinas dëmesys, jog Vokietijos þemës neprivalo vykdyti ÁCPKÁ ir

bûtinai numatyti privalomà teisminæ mediacijà. Þemiø diskrecija yra spræsti dël

mediacijos (ne)privalomumo, atsiþvelgiant á kiekvienos þemës specifinæ bylinëji-

mosi kultûrà, prieinamus iðteklius bei infrastruktûrà. Iki 2001 m. ði teisminës

mediacijos rûðis nebuvo populiari, taèiau Bavarijos þemëje padëtis pasikeitë iðlei-

dus ástatymà, numatantá privalomà mediacijà anksèiau iðvardytoms civiliniø ginèø

rûðims.21 Nors ðis Ástatymas nëra taikomas ðeimos ginèø mediacijai, kai kurios

kritinës áþvalgos gali bûti labai naudingos bei aktualios Lietuvai. Remiantis Ástaty-

mu, teisminiai mediatoriai gali bûti tik teisininkai ir notarai. Pagal ðio Ástatymo

13 str., uþmokestis mediatoriams svyruoja nuo 20 iki 200 eurø, já turi sumokëti

ðalys. Ástatyme numatoma galimybë mediacijos procesà vesti ir tik apsikeièiant

dokumentais. Dël to keliamas klausimas dël galimo rungimosi principo paþeidi-

mo, nes procesui vykstant tik raðytine tvarka, gali bûti sudëtinga tinkamai ir kvali-

fikuotai ávertinti abiejø ðaliø pozicijas ir jø argumentus. Lyginamosios mediacijos

specialistës profesorës N. Alexander nuomone,22 ðis ástatymas yra pernelyg legalisti-

nis, intervencinis, vertinamasis ir orientuotas á rezultatà, – vienintelio teisingo spren-

dimo paieðkà. Mediatoriø profesionalumas, mokslininkës manymu, nebûtinai tu-

rëtø reikðti jø teisiná pasiruoðimà, turëtø bûti ieðkoma platesnio, tarpdisciplininio

poþiûrio rengiant bei skiriant mediatorius bei renkantis mediacijos stiliø. Australi-

jos, JAV ir Jungtinës Karalystës patirtis atskleidþia, jog nepatyræ mediacijos srityje,

taèiau turintys teisiná iðsilavinimà asmenys, daþniau nei kitø profesijø atstovai tie-

siogiai ar netiesiogiai verèia ginèo ðalis priimti jø poþiûriu teisingà sprendimà. Moks-

lininkë mano, kad turëtø bûti labiau plëtojamas á interesus nukreiptas mediacijos

stilius (angl. interest-based approach), nes prieðingu atveju stipriai varþoma ðaliø

pasirinkimo laisvë. Apibendrindama minëto Ástatymo nuostatas, N. Alexander tei-

gia, jog ástatymas, nors ir skatina alternatyvius ginèø sprendimo bûdus, taèiau tei-

sës akte numatyti ginèo sprendimo rëmai pernelyg siauri.23

20 Ðie ginèai susijæ su galima diskriminacija rasës, religijos, seksualinës orientacijos, amþiaus, neágalu-mo atþvilgiu ir kitais pagrindais.21 Bayerisches Gesetz zur obligatorischen außergerichtlichen Streit-Schlichtung in Zivilsachen undzur Änderung gerichtsverfassungsrechtlicher Vorschriften (BaySchlG). Galioja nuo 2000 m. ba-landþio 25 d. Paskutiniai pakeitimai 2007 m. geguþës 24 d.22 Alexander N. German law paves the way for mandatory mediation // ADR bulletin vol 2 no 9,February 2000, p. 87–88.23 Ten pat.

76

Straipsniai

Vokietijoje, be teisminës ir privaèios, kuri bus nagrinëjama vëliau, me-

diacijø rûðiø, egzistuoja ávairûs tarpiniai variantai, kaip antai vieða neteisminë

mediacija (vok. Schlichtung). Ði mediacijos rûðis finansuojama valstybës ir vyks-

ta teisiniø centrø, teikianèiø ávairià teisinæ pagalbà, patalpose. Tai – „pripa-

þinti susitaikymo centrai“ (vok. annerkannte Gütestellen) – daþniausiai notarø

biurai, advokatø kontoros arba kitos teisiniø paslaugø ástaigos. Ðaliø susitari-

mai atitinkamuose centruose sukelia atitinkamus teisinius padarinius: 1) pra-

sidëjus susitaikymo procedûrai, senaties eiga sustoja; 2) ðaliø susitarimai turi

teismo sprendimo galià ir gali bûti ginami teisme.24 Dar vienas mediacijos

variantas, ið esmës neturintis analogø kitose ðalyse ir nereglamentuojamas na-

cionalinio lygmens teisës aktais, yra arbitro (vok. Schiedsmann) institutas, ku-

rio iðtakos siekia 180 metø ir egzistuoja ávairiose Vokietijos þemëse.25 Pa-

prastai uþ arbitrø paskyrimà ir atrankà atsakingos þemiø savivaldybës. Arbitrai

turi bûti ypatingai visuomenëje gerbiami asmenys, o ginèo pobûdis, anot ðio

instituto tyrinëtojo G. Bierbauer, priklauso ir nuo paties arbitro, ir nuo juris-

dikcijos.26

Anglijoje ir Velse teisminæ mediacijà reglamentuoja Civilinio proceso tai-

syklës (Civil Procedure Rules),27 galiojanèios nuo 1999 m. Ðios taisyklës taiko-

mos visiems civiliniams ginèams. Specialiai ðeimos ginèams spræsti priimtos

Ðeimos proceso (ávaikinimo) taisyklës (angl. Family Procedure (Adoption) rules),

priimtos 2005 m., kuriø tikslas, be kita ko, – harmonizuoti ðeimos ginèams

taikomas taisykles su Civilinio proceso taisyklëmis.28

Civilinio proceso taisyklëse numatyta ðaliø pareiga apsvarstyti galimybæ pasi-

naudoti alternatyvia ginèø nagrinëjimo forma ir, pasiekus susitarimà dël konkre-

24 Pagal Alexander N. Mediation in Practice: Common Law and Civil Law Perspectives Compared.Int‘l. Trade& Bus. L. Ann. 2001, p. 4.25 Ten pat, p. 5.26 Bierbauer G. Factors Affecting Success in the Mediation of Legal Disputes: Third Party Concila-tion through the German „Schiedsmann“. In: Lloyd-Bostock (ed), Law and Psychology, Oxford1981, 103. Cituota ið Alexander N. Mediation in Practice: Common Law and Civil Law Perspecti-ves Compared. Int‘l. Trade& Bus. L. Ann. 2001, p. 5.27 Civilinio proceso taisyklës. <http://www.justice.gov.uk/civil/procrules_fin/menus/rules.htm> [Þiû-rëta: 2009 08 25]28 Prieiga per internetà: <http://www.familylore.co.uk/2006/09/proposed-new-family-procedure-rules.html> [Þiûrëta: 2009 08 25]

77


èios alternatyvios ginèø nagrinëjimo formos, spræsti ginèà.29 Neávykdþius numa-

tytos piniginës sankcijos, teismas á ðiø reikalavimø neávykdymà gali atsiþvelgti

spræsdamas dël bylinëjimosi iðlaidø dydþio. Protokoluose ávardijamos konkreèios

neteisminës ginèø nagrinëjimo formos, kuriomis ðalys gali pasinaudoti, pavyz-

dþiui, diskusijos ir derybos, iðankstinis nepriklausomos treèiosios ðalies, patyru-

sios konkreèioje srityje, ávertinimas, mediacija. Ðeimos proceso taisyklëse numa-

tyta panaði nuostata: aktyvus bylos nagrinëjimas inter alia reiðkia ðaliø skatinimà

pasinaudoti alternatyvia ginèø sprendimo forma, jei teismas nusprendþia, jog ati-

tinkamas konfliktø sprendimo bûdas konkreèiai situacijai yra tinkamas.30

Civilinëse bylose, susijusiose su vaikais, Vaikø ir ðeimos teismo Paramos

tarnybos (angl. Children and Family Court Support Service) pareigûnai dalyvau-

ja teismo vykdomo sutaikinimo (angl. court conciliation) susitikimuose, kurie

vyksta prieð pirmàjá teismo posëdá arba jo metu. Ðie susitikimai trunka nuo

30 minuèiø iki 1 valandos ir jø metu minëtos tarnybos pareigûnai siekia ið-

spræsti kilusias problemas iki prasidedant teisminiam bylos nagrinëjimui. Paþy-

mëtina, kad ðie pareigûnai paprastai nëra apmokyti kaip mediatoriai ir yra lai-

komi teismo pareigûnais, todël bet kokia informacija, kuri buvo atskleista per

sutaikinimo susitikimus, gali tapti þinoma teismui. Svarbu paþymëti ir tai, kad

Anglijos bei Velso vietiniuose teismuose paplitusi praktika, jog vietinës media-

cijos tarnybos teismo patalpose organizuoja „ávertinimo posëdþius“ (angl. asses-

sment sessions), kuriø tikslas – nustatyti, ar ginèø, kuriø atþvilgiu teismo proce-

sas jau yra prasidëjæs, nebûtø galima iðspræsti pasitelkiant mediacijà.31

Prancûzijoje egzistuoja teisminë mediacija visoms civiliniø ginèø rûðims,

neiðskiriant specialiai ðeimos ginèø mediacijos.32 Apibûdinant mediacijos pri-

29 Practice Direction – Protocols. Pre-action behaviour in other cases. 4.7. Prieiga per internetà:<http://www.justice.gov.uk/civil/procrules_fin/contents/practice_directions/pd_proto-col.htm#IDAEDCAC>.30 Family Procedure Rules. Part 1. Courts duty to manage cases. 4 str. 2 d. e punktas.31 Pagal Didþiosios Britanijos teisingumo ministerijos specialistës pateiktà informacijà apie ðeimosginèø mediacijà Jungtinëje Karalystëje. Diana Roy. Family Relationships Branch 1. Family JusticeDivision. Her Majesty‘s Courts Service. 2007 m. geguþës 14 dienà gautas atsakymas á Teisës insti-tuto paklausimà.32 Naujasis Prancûzijos civilinio proceso kodeksas 2003-542 du 23/06/03 (JO 25/06/03), 131-1–131-15 str. Prieiga per internetà anglø kalba: <http://www.legifrance.gouv.fr/html/codes_traduits/ncpcatext.htm#SECTION%20I%20PROCEEDINGS> [Þiûrëta: 2009 02 11]

78

Straipsniai

valomumà Prancûzijoje, aktuali yra Prancûzijos Kasacinio teismo nutartis, ku-

rioje pasakyta, jog jei ðalys sutartyje numatë mediacijà kaip alternatyvø ginèø

sprendimo bûdà, jos privalo stengtis ðiuo bûdu spræsti ginèà, o teismas gali ne-

priimti ieðkinio, jei ðalys nepabandë ginèo spræsti atitinkamu bûdu.33 Teisëjas,

gavæs ginèo ðaliø sutikimà, gali paskirti treèiàjá asmená (mediatoriø) ðaliø susitai-

kymui. Mediacija turi apimti visus bylos klausimus. Teisëjas turi bûti informuo-

tas apie mediacijos procesà ir gali imtis jo diskrecijoje esanèiø priemoniø. Me-

diacijos trukmë negali virðyti 3 mënesiø, – ðis terminas vienà kartà gali bûti

pratæstas. Mediatoriumi gali bûti ir fizinis, ir juridinis asmuo. Fizinis asmuo

negali bûti teistas kriminaline bausme, turi bûti sàþiningas, patikimas, garbin-

gas, dalyvavæs mokymuose, turëti reikiamas kvalifikacijas, bûti nepriklausomas

nuo ginèo ðaliø. Atlygá mediatoriui moka ðalys abipusiu susitarimu (jei nesusita-

riama – lygiomis dalimis),34 jo dydá nustato teisëjas. Paþymëtina, jog teisëjas yra

aktyvus mediacinio proceso dalyvis, be kitø diskreciniø teisiø, jis gali bet kuriuo

metu nutraukti mediacijà. Mediacinis susitarimas yra privalomas erga omnes ir

neskundþiamas apeliacine tvarka.35

Estijos teisëje átvirtintas teisminio sutaikymo (angl. conciliation) modelis,

neiðskiriant specialiai ðeimos ginèø mediacijos. Estijos teisë expressis verbis rei-

kalauja, kad teismas kiekvienos proceso stadijos metu stengtøsi padëti ðalims

pasiekti taikø susitarimà (Estijos CPK 4 str. 4 d.).36 Ðiuo tikslu, jeigu teismo

nuomone tai yra reikalinga, gali bûti siekiama kompromiso ar kitokio pobûdþio

susitarimo tarp ðaliø. Teismas gali pasiûlyti pirminá kompromisinio susitarimo

variantà, gali pasiûlyti nutraukti posëdá, jei tai padëtø pasiekti kompromisà, taip

pat pasiûlyti ðalims ginèà iðspræsti uþ teismo ribø arba kreiptis pagalbos á konsilia-

33 Angl.: „Contractual mediation clause pre-existing any court case required the parties to attempt to a

reconciliaton, failing which no redress would be given to a court of law“. Cour de cassation, chambermixte (mixed division), February 14 2003, Bulletin des arrest civils de la Cour de Cassation, ch.Mixte, n 1. Cituota ið Tarptautinës konferencijos medþiagos „The Recent Tendencies of Develop-ment in Civil Procedure Law – Between East and West“. Vilnius, 2007, p. 58.34 Prancûzijos Respublikos 1995 m. vasario 8 d. ástatymas Nr. 95–125 dël teismø organizacijos irdël civilinio, baudþiamojo ir administracinio proceso, 22 str. (pranc. Loi n°95-125 du 8 février

1995 relative à l’organisation des juridictions et à la procédure civile, pénale et administrative).35 Naujasis Prancûzijos civilinio proceso kodeksas 2003-542 du 23/06/03 (JO 25/06/03), 131–15 str. Prieiga per internetà anglø kalba: <http://www.legifrance.gouv.fr/html/codes_traduits/ncpca-text.htm#SECTION%20I%20PROCEEDINGS> [Þiûrëta: 2009 02 11]36 Estijos civilinio proceso kodeksas, ásigaliojæs 2006 m. sausio 1 d. (RTI 2005, 26, 197). Prieigaper internetà anglø kalba: <http://www.legaltext.ee/text/en/X90041.htm> [Þiûrëta: 2009 02 11]

79


toriø. Advokatø asociacijos akto37 (angl. Bar Association Act) 41 str. 6 d. nurody-

ta, kad advokatai gali veikti kaip konsiliatoriai. Sutaikymo institutui reikðmingas

yra Estijos CPK 346 str., kuriame nurodyta, jog teismas gali pareikalauti ðalies

dalyvavimo procese, jei, teismo nuomone, tai yra bûtina kompromisui pasiekti.

Ðeimos ginèø mediacijai svarbûs 357, 561 ir 563 Estijos CPK straipsniai.

357 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, atidëdamas posëdá, bûtinai turi paskirti

sutuoktiniams ðeimos konsultantà.38 Mokslinëje doktrinoje ði nuostata vertina-

ma pozityviai – kaip padedanti suðvelninti sutuoktiniø konfliktà. 561 str. nu-

statyta, jog tais atvejais, kai ginèas susijæs su vaikø interesais, teismas privalo

pakviesti ðalis á posëdá ir bandyti jas sutaikyti. Taigi pastebima iðimtis, susijusi

su vaikø interesais,39 kuomet sutuoktinius sutaikyti yra teismo pareiga. Teisæ

inicijuoti ðeimos ginèø mediacijos procesà turi teismas tëvø praðymo pagrindu.

Pozityviai vertinamas ir 563 str., kuriame nustatyta, kad ðeimos ginèø mediaci-

ja, kai sprendþiamas klausimas dël teismo nustatyto bendravimo su vaiku pa-

þeidimo, yra privaloma abiem tëvams. Teismas turi pakviesti tëvus ir informuoti

juos apie galimus teisinius padarinius, jeigu jie nedalyvaus mediacijos procese.40

Lietuvoje teismas privalo skatinti ðalis taikiai iðspræsti ginèà. Teisinë bazë,

reglamentuojanti teisminæ mediacijà, Lietuvos civiliniame procese yra: Civili-

nio proceso kodekso41 nuostatos, t. y. 376 str. 2 d., kurioje nustatyta, jog teis-

mas privalo imtis priemoniø ðalims sutaikyti, taip pat siekti, kad bûtø apsaugo-

tos vaikø teisës ir interesai; Civilinio proceso kodekso 2 str., kuriame inter alia

numatyta, jog civilinio proceso tikslai – kuo greièiau atkurti teisinæ taikà tarp

37 2007 12 28 redakcija, RTI 2007, 67, 413.38 Pagal Vëbraitë V. Judicial Conciliation in Civil Procedure of Lithuania, Latvia and Estonia. Tarp-tautinës konferencijos medþiaga „The Recent Tendencies of Development in Civil Procedure Law –Between East and West. Vilnius, 2007, p. 211–218.39 Paþymëtina, kad mokslinëje doktrinoje diskutuojama dël vaikø procesinio teisinio statuso media-cijos procese. Pripaþástama, jog ávertinus dabartinæ padëtá, vaikai ateityje galëtø bûti átraukiami ámediacijos procesà, taèiau su jais reikia dirbti atskirai. Þr. Van Kote A. Médiation // Actualité Juridi-que Famille, DALLOZ, 2009, p. 337, taip pat Bigot J., Schauder C. Les dangers de l’audition del’enfant par le juge aux affaires familiales, 2009, p. 324. Paminëtina ir Jungtiniø Tautø vaiko teisiøkonvencijos 12 str. nuostata, jog vaiko turi bûti iðklausoma bet kuriame administraciniame ar kita-me procese, kuriame svarstomi su vaiko interesais susijæ klausimai.40 Pagal Vebraitë V. Judicial Conciliation in Civil Procedure of Lithuania, Latvia and Estonia. Tarp-tautinës konferencijos medþiaga „The Recent Tendencies of Development in Civil Procedure Law –Between East and West. Vilnius, 2007, p. 211–218.41 Nr. 87–3462 (Þin., 2002, Nr. IX–743).

80

Straipsniai

ginèo ðaliø; Teisëjø tarybos 2005 m. geguþës 20 d. nutarimas Nr. 13 P–348

Dël bandomojo teisminës mediacijos projekto; tuo paèiu Teisëjø tarybos nutari-

mu patvirtintos Teisminës mediacijos taisyklës; Lietuvos Respublikos civiliniø

ginèø taikinamojo tarpininkavimo ástatymas.42 Pagal minëtà Teisëjø tarybos nu-

tarimà, nagrinëjant civilinæ bylà, kai yra galimybë ginèà iðspræsti taikiai, proceso

ðalims pasiûloma pasinaudoti teismine mediacija. Ðalims sutikus, civilinës bylos

nagrinëjimas atidedamas ir ginèà bandoma iðspræsti taikiai tarpininkaujant spe-

cialiai apmokytiems mediatoriams, – teisëjams ir (arba) teisëjø padëjëjams. Teis-

minë mediacija vyksta teismo patalpose, – lyginant su uþsienio valstybëmis, pa-

stebëtina, jog uþ teismo ribø Lietuvoje mediacija negalima.43 Ginèo perdavimà

teisminei mediacijai gali inicijuoti civilinæ bylà nagrinëjantis teisëjas arba bet ku-

ris dalyvaujantis byloje asmuo. Mediacija yra nemokama ir teismo mediatoriai

turi laikytis Europos mediatoriø elgesio kodekso44 nuostatø. Pastebëtina, jog Lie-

tuvoje pagal vienodas taisykles vyksta tiek ðeimos ginèø mediacija, tiek bet kuri

kita mediacija, jei ginèo pobûdis leidþia sudaryti taikos sutartá. Taikos sutartis

pateikiama tvirtinti bylà nagrinëjanèiam teisëjui. Teismo patvirtinta taikos sutar-

tis yra privaloma ir gali bûti vykdoma priverstinai, t. y. jos pagrindu galima pra-

ðyti teismo iðduoti vykdomàjá raðtà, su kuriuo galima kreiptis á antstolá.45 Ðeimos

ginèams Lietuvoje nëra specialiø mediacijos taisykliø.46

Tyrinëjant mediacijos teisiná reglamentavimà Europos Sàjungos valstybëse,

galima daryti iðvadà, jog teisminë mediacija paprastai vyksta civilinio proceso ribo-

42 Ðie teisës aktai detaliau nagrinëjami kitame ðio straipsnio skyriuje.43 Ðiuo metu dël teisminës mediacijos gali kreiptis proceso ðalys, kuriø civilinë byla nagrinëjamaLietuvos apeliaciniame, Kauno apygardos, Ðiauliø apygardos, Vilniaus miesto 2 apylinkës, Vilniausmiesto 3 apylinkës, Druskininkø miesto apylinkës, Ðalèininkø rajono apylinkës, Molëtø rajono apy-linkës, Vilkaviðkio rajono apylinkës, Pasvalio rajono apylinkës, Klaipëdos miesto apylinkës, Palan-gos miesto apylinkës, Raseiniø rajono apylinkës ir Zarasø rajono apylinkës teismuose, – ðiuose teis-muose vykdomas bandomasis teisminës mediacijos projektas. Pagal Nacionalinës teismø administ-racijos svetainëje pateiktà informacijà: <http://www.teismai.lt/teismai/mediacija/mediacija.asp> [Þiû-rëta: 2009 08 07]44 Europos mediatoriø elgesio kodekso vertimas á lietuviø kalbà pateikiamas Nacionalinës teismøadministracijos svetainëje: <http://www.teismai.lt/teismai/mediacija/europos_mediatoriu_elgesio_ko-deksas.asp> [Þiûrëta: 2009 08 07]45 Taikos sutarties pavyzdys pateikiamas Nacionalinës teismø administracijos interneto svetainëje:<http://www.teismai.lt/teismai/mediacija/taikos_sutartis.doc> [Þiûrëta: 2009 08 07]46 Plaèiau þr. Milaðius T. Mediacija kaip alternatyvus ginèø sprendimo bûdas // Teisë, 2007, Nr. 63,p. 44.

81


se, jos teisinë galia atitinka teismo sprendimo teisinæ galià ir mediatorius turi teisæ

valdyti mediacijos procesà. Su retomis iðimtimis (pavyzdþiui, Estijoje tëvø valdþios

nustatymo atveju ir Bavarijos þemëje smulkiø ginèø atveju) teisminë mediacija

nëra privaloma ginèo ðalims. Taip pat svarbu paþymëti, jog teisminë mediacija

paprastai taikoma visiems civiliniams ginèams, neiðskiriant specialiai ðeimos gin-

èø. Lietuvoje plëtojama teisminë mediacija, jos metu priimta taikos sutartis, pa-

tvirtinta teismo nutartimi, atitinka teismo sprendimo teisinæ galià, taèiau ðeimos

ginèø mediacijos praktiðkai nëra. Apie ðeimos ginèø mediacijos inkorporavimo á

Lietuvos teisinæ sistemà problematikà bus raðoma kitame ðio straipsnio skyriuje.

Teisminës mediacijos privalumai ir trûkumai

Teisminë mediacija turi privalumø ir trûkumø. Kai kurie privalumai iðryðkë-

ja lyginant su teisminiu bylinëjimusi, kai kurie – ir su teisminiu bylinëjimusi, ir

su neteismine mediacija, o konkretûs trûkumai gali bûti bûdingi abiem mediaci-

jos rûðims, arba tik teisminei mediacijai. Santykinis trûkumø pobûdis leidþia teigti,

jog jø nereikëtø absoliutinti, tiesiog prasminga tirti situacijà ir numatyti galimus

trukdþius mediacijai plëtotis bei siûlyti priemones mediacijai tobulinti.47

Teisminës mediacijos privalumai

1. Operatyvumas, efektyvumas ir ekonomiðkumas. Ðis privalumas bû-

dingas tiek teisminei, tiek neteisminei mediacijai. Tiek teisminës, tiek neteis-

minës mediacijos atveju atsiranda galimybë áveikti teisingumo sistemos trûku-

mus (formalias procedûras, biurokratizmà, korupcijos pavojø) bei optimizuoti

teisëjø darbo krûvá, suteikiant jiems galimybæ daugiau dëmesio skirti sudëtin-

goms byloms. Pavyzdþiui, Austrijoje maksimali mediacijos trukmë yra 12 va-

landø,48 ilgiau mediacija gali trukti tik tuo atveju, jei ðalys nëra finansuojamos

valstybës, t. y. apmoka visà mediacijos kainà (182 eurus uþ valandà). Europos

Parlamento ir Tarybos Direktyvos aiðkinamojo memorandumo49 1.1.4 punk-

47 Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvà dël tam tikrø tarpininkavimo civilinëse ir komer-cinëse bylose aspektø. SEK (2004) 1314; taip pat Mediation: the Judge‘s New Tool For Case-Management. Robillio Kay S. Tenn. J. Prac. & Proc. 26 (1997), p. 26–28.48 Richtlinien zur Förderung von Mediation. Gairiø 4.3 punktas. Prieiga per internetà: <www.rap-pert.at/mediation/pdf/ARLFLAG.pdf> [Þiûrëta: 2008 02 11]49 Pagal Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvà dël tam tikrø tarpininkavimo civilinëse ir komer-cinëse bylose aspektø. SEK (2004) 1314.

82

Straipsniai

te nurodoma, jog vienas ið tarpininkavimo privalumø yra tas, kad jo naudoji-

mas platesniu mastu gali sumaþinti teismams tenkanèio darbo naðtà, iðvengiant

daþnai pasitaikanèiø ilgø uþdelsimø nagrinëjant bylas, padëti sutaupyti valsty-

bës lëðø. Kartu akcentuotina, jog operatyvumas neturi bûti suprantamas kaip

skubotumas. Kaip paþymëjo Europos þmogaus teisiø teismas byloje Königas

prieð Vokietijà, siekiant nustatyti, ar proceso terminai buvo „ámanomai trum-

piausi“, bûtina atsiþvelgti á ginèo sudëtingumà ir kitas aplinkybes.50

2. Kooperacija tarp teismo ir ginèo ðaliø. Kooperacijos principas civilinia-

me procese reiðkia aktyvø ginèo ðaliø ir bylà nagrinëjanèio teismo bendradarbia-

vimà, siekiant kuo greièiau iðspræsti ginèà ir priimti byloje teisingà sprendimà.51

Teisminës mediacijos atveju, skirtingai nei neteisminëje mediacijoje, ðalys labiau

átraukiamos á teismo procesà, joms suteikiama galimybë procese dalyvauti tiesio-

giai, plaèiai iðsiaiðkinti ir iðnagrinëti jø problemas. Tai iliustruoja Vokietijos CPK

nuostata, pagal kurià abi ginèo ðalys turi bûti asmeniðkai iðklausytos teisminës

mediacijos procese, – taigi kiekviena ðalis turi dalyvauti posëdyje pati (neuþtenka

atstovø dalyvavimo).52 Teisëjai, advokatai, mediatorius ir bylos ðalys dalyvauja

mediacijos procese ir byla nedingsta ið teisingumo vykdymo sistemos, tokiu atve-

ju gali padidëti pasitikëjimas teisësaugos institucijomis.53 Atitinkamas bendradar-

biavimas tarp teisësaugos institucijø ir visuomenës gali padëti sustiprinti ben-

druomeninius ryðius ir prisidëti prie socialinio teisingumo plëtojimo. Remiantis

socialinio teisingumo teorija, mediacija suvokiama kaip bûdas, kuriuo galima su-

burti þmones vardan bendrø tikslø, sustiprinti bendruomenës nariø ryðá.54

3. Privalomumas vykdyti. Teisminë mediacija yra privaloma vykdyti, –

mediacinis susitarimas (Lietuvos civiliniame procese – taikos sutartis, patvirtin-

ta teismo nutartimi) turi teismo sprendimo teisinæ galià ir galioja erga omnes.

50 Berger V. Europos þmogaus teisiø teismo jurisprudencija. Vilnius, 1997, p. 272–273.51 Nekroðius V. Kooperacijos principas civiliniame procese // Teisë, 1999, Nr. 33 (2), p. 36.52 Vokietijos CPK 278 str. 3 d.53 Niranjan J. B. Court annexed mediation. „The advantage of court annexed mediation is that the

judges, lawyers and litigants become participants therein, thereby giving to them a feeling that negotiated

settlement is achieved by all the three actors in justice delivery system. When a judge refers a case to the

court annexed mediation service, keeping overall supervision on the process, no one would feel that the

system parts with the case.“ Prieiga per internetà: <http://lawcommissionofindia.nic.in/adr_conf/ni-ranjan%20court%20annx%20med13.pdf> [Þiûrëta: 2009 08 25]54 Baruch Bush R. A., Folger J. P. The Promise of Mediation. 2005, p. 12.

83


Ðis aspektas ypaè svarbus tais atvejais, kai susitariama dël nekilnojamojo turto ir

kitø klausimø, kurie be teisinio patvirtinimo negalioja.

Teisminës mediacijos trûkumai

1. Galimas konfidencialumo principo paþeidimas. Konfidencialumà teis-

minës mediacijos atveju uþtikrinti sudëtingiau negu neteisminës, nes, kaip anks-

èiau minëta, teisminë mediacija vykdoma teismo patalpose, tarpininkaujant teisë-

jams ar jø padëjëjams. Su konfidencialumo principu yra glaudþiai susijæs tinkamos

aplinkos siekis. Europos Tarybos Ministrø Komiteto rekomendacijoje Nr. (98) 1

nurodoma, kad aplinka, kurioje vyksta mediacija, turi garantuoti privatumà.55 Me-

diatorius turi bûti jautrus ðaliø paþeidþiamumui, tarpininkavimas turi bûti vykdo-

mas ðalims priimtinoje aplinkoje. Ðalys gali bijoti teisëjui sakyti viskà atvirai, nes jis

gali papasakoti apie mediacijà savo kolegai, kuris spræstø bylà, jeigu ðalys nesusitai-

kytø, taip pat ðalys gali bijoti ar negalëti atvirai pasakyti „ne“, jas gali slëgti teisëjo

autoritetas.56 Taigi reikia uþtikrinti, kad privatûs ðaliø pokalbiai nebûtø pavieðinti

teismo proceso metu, – o kai mediacijà vykdo teisëjai (ar ji vykdoma su teisëjø

þinia), tai gali bûti sudëtinga ágyvendinti. Kartu pastebëtina, jog konfidencialumo

principo paþeidimo pavojus yra labiau socialinë-psichologinë, nei teisinë proble-

ma (kaip minëta, ðalims gali trûkti dràsos nuoðirdumui teisëjo akivaizdoje). Teisi-

ne prasme konfidencialumo principui abiejø rûðiø mediacijos atveju skiriama pa-

kankamai dëmesio, pavyzdþiui, Lietuvos Respublikos teisminës mediacijos taisykliø

25 punkte nurodoma, jog teismo mediatoriai privalo saugoti ðiø taisykliø 23 punk-

te nurodytos informacijos paslaptá ir neatskleisti jos bylà nagrinëjantiems teisëjams

bei kitiems asmenims, iðskyrus ðiø taisykliø 26 punkte nurodytus atvejus.

2. Galimas savanoriðkumo principo paþeidimas. Kaip jau anksèiau ana-

lizuota, kai kur egzistuoja privaloma teisminë mediacija. Ðiuo atveju tikëtina,

jog spaudimas ið ðalies gali apsunkinti sutuoktiniø norà nuoðirdþiai kalbëtis.

Vis dëlto ðaliø norà bendradarbiauti labiau sàlygoja ne mediacijos forma, o me-

diatoriaus kvalifikacija, taigi vargu ar ðá trûkumà galima laikyti itin grësmingu.

55 „The conditions in which family mediation takes place should guarantee privacy.“ Europos Tarybosrekomendacija dël ðeimos mediacijos 1998 (1), 3 str. 5 punktas.56 Heden T. Coercion and Self-Determination In Court-Connected Mediation: All Mediations AreVoluntary, But Some Are More Voluntary Than Others // The Justice System Yournal, Vol. 26,Number 3 (2005), p. 273–292.

84

Straipsniai

3. Intervencinis proceso pobûdis. Ðis pavojus ypaè aktualus tuo atveju,

jei mediacija vykdoma tarpininkaujant teisininkams. Teisininkai neretai ten-

dencingai primeta ðalims vienoká ar kitoká sprendimà, tinkamai neásigilinæ á

ðaliø interesus. Siekiant iðvengti ðio pavojaus, bûtina uþtikrinti europinius stan-

dartus atitinkanèià mediatoriø kvalifikacijà.

Ávertinus teisminës mediacijos stipriàsias ir silpnàsias puses, manytina, jog teis-

minë mediacija yra skatintinas ginèø sprendimo bûdas dël galimybës sutaikyti ða-

lis, jos operatyvumo ir ekonomiðkumo. Kartu paþymëtina, jog teisminë mediacija

nepraranda teismo proceso privalumø, – ji atitinka teismo sprendimo teisinæ galià.

Siekiant kad teisminë mediacija efektyviai veiktø, bûtina paðalinti galimus jos trû-

kumus, – reikia sukurti konfidencialià aplinkà teisme, vengti pernelyg intervenci-

nio proceso bei vykdyti tæstinius mediatoriø mokymus. Kartu bûtina paþymëti,

jog teisminë mediacija daþniausiai nëra specialiai pritaikyta ðeimos ginèams spræsti.

NETEISMINË MEDIACIJA

Neteisminë mediacija (angl. interest – based or facilitative mediation) – tai á

konfliktuojanèiø ðaliø interesus nukreiptas ginèo sprendimo procesas, kurio metu

neðaliðkas mediatorius(iai) padeda ðalims priimti abi puses tenkinantá sprendimà.

Mokslinëje doktrinoje teigiama, jog neteisminë, o tiksliau – lengvinamojo stiliaus

mediacija, ypaè tinka tada, kai konfliktas susijæs su subjektyviais tarpusavio santy-

kiais, ávaizdþio, reputacijos, savigarbos dalykais.57 Neteisminës mediacijos ir leng-

vinamojo stiliaus mediacijos analogija yra santykinë. Mediacijos stilius ir vyksmas

labiau priklauso ne nuo teisminës ar neteisminës formos, o nuo mediatoriaus kva-

lifikacijos ir gebëjimo organizuoti procesà. Vis dëlto akivaizdu, jog teisminë aplin-

ka per se labiau susijusi su teisëmis ir pareigomis, o neteisminë arba privati – su ðaliø

poreikiais ir interesais. Todël ðiame straipsnyje nëra gilinamasi á niuansus, susiju-

sius su mediacijos stiliais ir forma, ir supaprastintai laikoma, jog teisminë mediacija

– tai á ðaliø teises ir pareigas orientuotas ginèø sprendimo bûdas, o privati arba

neteisminë – á ðaliø poreikius ir interesus orientuotas ginèø sprendimo bûdas.

Vokietijoje privaèià neteisminæ mediacijà organizuoja Ðeimos ginèø me-

diatoriø asociacija (toliau vadinama – Asociacija)58 bei Mediatoriø susivieniji-

57 Sondaitë J. Mediacijos stiliø lyginamoji analizë // Socialinis darbas, 2004, Nr. 3 (2), p. 114–118.58 Bundes-Arbeitsgemeinschaft für Familien-Mediation e. V. Plaèiau þr. <http://www.bafm-media-tion.de/>.

85


mas (toliau vadinama – Susivienijimas).59 Asociacija yra priëmusi gaires, skirtas

neteisminës (privaèios) ðeimos ginèø mediacijos plëtojimui.60 Asociacijos me-

diatoriams privalomas Europos mediatoriø elgesio kodeksas, be to Asociacija

turi savo praktikos kodeksà, parengtà remiantis Europos mediatoriø elgesio ko-

deksu. Asociacijos internetinëje svetainëje nurodoma, kad ir turtiniai, ir netur-

tiniai ðeimos ginèai gali bûti sprendþiami ðeimos ginèø mediacijos keliu.61 Gin-

èø pobûdis gali bûti labai ávairus: turto padalijimas, paveldëjimas, konfliktai

tarp kartø, konfliktai ðeimose, kuriose gyvena ávaikintas vaikas, skyrybos, sepa-

racija, problemos mokykloje, tëvø atsakomybë vaikams ir pan. Ðeimos ginèø

mediacijos procesas susideda ið penkiø stadijø: (a) áþangos – paaiðkinimo ða-

lims, kaip organizuojamas procesas; (b) problemos iðkëlimo – kiekvienos ðalies

problemø pristatymo ið savo perspektyvos; (c) konflikto sprendimo – kiekvie-

nos ðalies interesø tyrimo; (d) galimø konfliktø sprendimo bûdø analizavimo;

(e) proceso pabaigos – abipusio susitarimo radimo ir pasiraðymo.62 Vienos se-

sijos trukmë – 60 arba 90 minuèiø. Sesijø skaièius priklauso nuo ginèo pobû-

dþio ir nuo atstumo: jei ðalys gyvena tame paèiame mieste, susitinkama nuo 3

iki 8 kartø. Sesijø skaièius taip pat priklauso nuo to, kaip greitai ðalys pristato

reikiamus dokumentus.63 Ið pateiktø skaièiø matyti, jog neteisminës mediacijos

procesas yra gana operatyvus. Mediacijos procese gali dalyvauti treèiosios ðalys

(teisininkai, notaras). Vokietijoje neteisminë mediacija yra savanoriðka ir gali

bûti nutraukiama ðaliø ar mediatoriaus bet kurioje stadijoje. Vokietijos teisë

nenustato bendros pareigos ðalims bandyti iðspræsti savo ginèà neteismine tvar-

ka prieð perduodant já nagrinëti teismui. Jau buvo minëta, jog pagal ÁCPKÁ

15a str. 2 d. taikinimo procedûros ðeimos ginèø bylose nëra bûtinos. Atitin-

kamà nuostatà atkartoja ir rekomendacinio pobûdþio teisës aktai – Asociacijos

59 Bundesverband Mediation. Plaèiau þr. <http://www.bmev.de/>.60 Vokietijos Federacinës Respublikos Gairës ðeimos mediacijos vystymui, priimtos 2004 m., aktu-ali redakcija 2008 m. lapkrièio 16 d. (vok. Richtlinien zur Förderung von Mediation). <http://www.bafm-mediation.de/ausbildung/ausbildungs-richtlinien-der-bafm/2-richtlinien-der-bafm-fur-mediation-in-familienkonflikten/> [Þiûrëta: 2009 08 07]61 Prieiga per internetà: <http://www.bafm-mediation.de/ausbildung/warum-eine-mediationsaus-bildung/> [Þiûrëta: 2009 08 07]62 Die Phasen einer Mediation. Prieiga per internetà: <http://www.mediation-goebel.de/Pha-sen_der_Mediation/phasen_der_mediation.html> [Þiûrëta: 2009 08 07]63 Daþniausiai uþduodami klausimai apie Asociacijos vykdomà mediacijà Vokietijoje: <http://www.bafm-mediation.de/hauptfragen/the_most_important_questions/> [Þiûrëta: 2009 08 07]

86

Straipsniai

gairëse nurodoma, kad vienas ið ðeimos ginèø mediacijos principø yra savano-

riðkumas.64

Austrijoje praktikuojama ir teisminë, ir neteisminë mediacija. Pagrindinis

mediacijà reglamentuojantis teisës aktas yra Federalinis ástatymas dël mediacijos

civilinëse bylose (vok. Bundesgesetz über Mediation in Zivilrechtssachen). Ástatymas

ásigaliojo 2004 m. kovo 1 d. ir padëjo teisinius pagrindus mediacijai visoje civi-

linëje teisëje, áskaitant ir ðeimos teisæ. Neteisminë mediacija yra savanoriðkas gin-

èø sprendimo bûdas, kurá veda tarpininkas (mediatorius) pripaþintais metodais.

Mediacijos tikslas – pasiekti sprendimà, uþ kurá ðalys bûtø paèios atsakingos.65

Pagrindinës mediatoriaus pareigos:66 toliau kelti kvalifikacijà bent 50 valandø

per penkerius metus, iðaiðkinti ðalims mediacijos esmæ, pasiðalinti ið mediacijos,

kai atsiranda interesø susidûrimas tarp mediatoriaus ir vienos ið ðaliø, protoko-

luoti mediacijos procesà, uþtikrinti savanoriðkumà ir konfidencialumà, apsidrausti

civilinæ atsakomybæ. Mediatoriø Taryba ruoðia ir tvirtina mediacijos mokymø

programas. Tarybos nariai skiriami Teisingumo ministerijos penkeriems metams

ið ávairiø mediatoriø asociacijø, teisininkø asociacijø, kitø profesijø, susijusiø su

mediacija, atstovø, mokslininkø, turinèiø specialiø þiniø mediacijos srityje. Tary-

ba priima ir ðalina mediatorius ið sertifikuotø mediatoriø sàraðo.67

Nutraukti santuokà, paskelbti jà negaliojanèia arba nuspræsti dël jos nega-

liojimo gali tik teismas. Ginèai dël santuokos nutraukimo, negaliojimo ar pri-

paþinimo negaliojanèia arba apskritai dël santuokos buvimo ar nebuvimo teis-

mingi apylinkiø teismams (vok. Bezirksgericht).68 Tokia nuostata egzistuoja ir

Vokietijoje, – santuoka gali bûti nutraukta tik teismo sprendimu (nutartimi)

vieno arba abiejø sutuoktiniø praðymu.69

Specialiai ðeimos ginèams spræsti taikoma miðri mediacijos rûðis – tarpdis-

ciplininë komediacija. Komediacija jungia teisinæ ir psichologinæ perspektyvas,

64 Gairiø 2.3.1 str.65 Austrijos federalinio ástatymo dël mediacijos civilinëse bylose 1 str. Prieiga per internetà: <http://www.mediatorenliste.justiz.gv.at/mediatoren/mediatorenliste.nsf/ContentByKey/VSTR-7JRVHG-DE-p/$file/2003a029.pdf> [Þiûrëta: 2009 08 25]66 Austrijos federalinio ástatymo dël mediacijos civilinëse bylose 15, 16, 17, 20, 29 str.67 Ten pat.68 Europos teisminis tinklas civilinëse ir komercinëse bylose, 10 klausimas. Prieiga per internetà:<http://ec.europa.eu/civiljustice/divorce/divorce_aus_lt.htm> [Þiûrëta: 2009 08 07].69 Vokietijos Civilinio kodekso 1564 str. 1 d. 1 p.

87


nes tarpininkais joje gali bûti du asmenys, ið kuriø vienas yra ágijæs teisiná, kitas

– psichosocialiná iðsilavinimà. Komediacija gali bûti rekomenduojama teismo,

jà rinktis taip pat gali paèios ðalys. Komediacijà organizuoja Austrijos komedia-

cijos asociacija, ásteigta 1996 m. Asociacija yra subsidijuojama Teisingumo mi-

nisterijos bei Socialinës apsaugos, vartotojø ir kartø ministerijos.70

Nyderlanduose, panaðiai kaip kitose Europos Sàjungos valstybëse, taip pat

praktikuojama ir teisminë, ir neteisminë mediacija. Mokslininkai nurodo, jog

mediacijos iðpopuliarëjimà Nyderlanduose sàlygojo 3 veiksniai: 1) privaèiø me-

diacijos paslaugø plëtra; 2) Vyriausybës (ypaè Teisingumo ministerijos) para-

ma; 3) akademinës bendruomenës atliekami moksliniai tyrimai.71

1993 m. ásteigtas Nyderlandø mediacijos institutas, tvarkantis mediatoriø

registrà, registruojantis mediatorius ir iðduodantis mediatoriø sertifikatus. Ðio

Instituto funkcija nëra iðskirtinai ðeimos ginèø mediacija, taèiau paþymima, jog

ðeimos ginèai kartu su darbo bei komerciniais ginèais yra vieni ið populiariau-

siø. Pagrindiniai Instituto veiklos principai yra savanoriðkumas, neðaliðkumas

bei konfidencialumas (angl. guiding principles for mediation are voluntariness,

impartality and confidentiality).72

Skyrybø atveju, panaðiai kaip Austrijoje, ðis Institutas siûlo komediacijà, kai

vienas ið tarpininkø yra psichologas. Nyderlandø teisingumo ministerijos specia-

listai73 nurodo, jog projekte dël „geros tëvystës/motinystës“ (angl. good parentho-

od) numatyta, kad skyrybø atveju tëvai turëtø paruoðti planà, kuriame aptariamas

tolesnis rûpinimasis vaikais. Atsiþvelgiant á tai, kad toks planas turëtø bûti tvirti-

namas abiejø tëvø, ðalys, sudarydamos planà, galëtø pasinaudoti mediatoriø pa-

slaugomis. Vis dëlto ir tokiais atvejais mediacija nëra privaloma, taèiau gali bûti

rekomenduojama teismo – ðiuo atveju kalbama apie miðrø mediacijos modelá.

Teismai patys mediacijos neatlieka, o ðalys negali bûti verèiamos naudotis media-

toriø paslaugomis. Teismas gali ðalis nukreipti pas mediatoriø, jeigu yra pagrindo

manyti, jog ginèas gali bûti iðspræstas mediacijos bûdu (tai daroma laikantis sava-

noriðkumo principo), – sprendþiant ðeimos ginèus tai pasitaiko gana daþnai.74

70 Pagal Alexander N. Global trends in mediation. Kluver Law International, 2006, p. 72.71 Ten pat, p. 279.72 Ten pat, p. 280.73 Nyderlandø teisingumo ministerijos specialisto atsakymas á Teisës instituto 2007 m. kovo 22 d.paklausimà. Hans Schoenmakers, Head of Unit, Department for Administration of Justice.74 Ten pat.

88

Straipsniai

Lietuvoje egzistuoja tik teisminë mediacija, neteisminë ðeimos ginèø me-

diacija nëra plëtojama, siûlomos tik pavienës mediacijos paslaugos.75 Atsiranda

ir valstybës iniciatyvø remti ðeimos ginèø mediacijà, taèiau kol kas tai yra reti

atvejai, susijæ su vaikø interesais. Valstybës vaiko teisiø apsaugos ir ávaikinimo

tarnyba prie Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos siûlo ikiteisminæ ðeimos

ginèø mediacijà specifinëms situacijoms, kuomet vienas ið tëvø nusprendþia

kartu su vaiku gráþti á savo kilmës ðalá be kito ið tëvø sutikimo.76

Apibendrinant galima teigti, jog neteisminë mediacija organizuojama pri-

vaèiø mediatoriø asociacijø, paprastai pritaikyta bûtent ðeimos ginèø mediaci-

jai, taèiau gana ribota savo teisine galia. Taip pat svarbu paþymëti, jog teisë

inicijuoti, stabdyti ar nutraukti neteisminæ mediacijà suteikta ginèo ðalims, –

tai sàlygoja aptariamos mediacijos rûðies lankstumà bei dinamiðkumà.

Neteisminë mediacija turi ir privalumø, ir trûkumø – tiek lyginant su teis-

miniu bylinëjimusi, tiek ir su teismine mediacija.

Neteisminës mediacijos privalumai

1. Atsakomybës suteikimas ðalims. Tai – didelis privalumas, palyginus su

bylinëjimosi procesu bei teismine mediacija. Neteisminës mediacijos atveju kon-

flikto sprendimo galimybë suteikiama paèioms ðalims, o mediatorius moko kon-

struktyviø, bendradarbiavimu pagrástø ginèø sprendimo ágûdþiø. Su atsakomybës

suteikimu paèioms ðalims glaudþiai susijæs savanoriðkumo principas – laisva valia

ginèà mediacijos bûdu sprendþiantis asmuo labiau linkæs bendradarbiauti su kita

ðalimi bei su mediatoriumi.77 Savanoriðkumo principas átvirtintas Vakarø Europos

valstybiø teisës aktuose, pavyzdþiui, jau minëtose Vokietijos mediatoriø gairëse.78

2. Psichologinis komfortas. Ðis privalumas itin ryðkus interesams skirtoje

neteisminëje mediacijoje. Sudaroma galimybë kiekvienai ðaliai iðlieti nuoskau-

das tuo metu, kai kita ðalis klausosi, o tai sunkiau uþtikrinti bylinëjimosi proce-

so ir teisminës mediacijos metu. Mediacija leidþia pasijusti reikðmingu proceso

75 Pastaruoju metu atsirado skelbimø, kuriais privatûs asmenys (neaiðku, ar turintys reikiamà iðsila-vinimà) siûlo mediacijos paslaugas, áskaitant ir ðeimos ginèø mediacijà.76Plaèiau: Diplomatijos pamokos besipykstantiems tëvams. Prieiga per internetà: <http://ivaikini-mas.lt/print.php?&nn=252> [Þiûrëta: 2009 08 07]77 Spencer D. Brogan M. Mediation Law and Practice. Cambridge, 2006, p. 87.78 Gairiø 2.3.1 str.

89


dalyviu, – tai gali sàlygoti didesnæ ginèo ðaliø savigarbà bei pasitikëjimà. Ðis

psichologinis aspektas vadinamas „ágalinimo“ (angl. empowerment) dimensija

mediacijos proceso metu.79 Be to, nevertinantis ðaliø interesams skirtos media-

cijos pobûdis sàlygoja galimybæ tolerantiðkai kalbëtis apie savo poreikius.80 Ginèo

ðalys daþnai pradeda viena kità suprasti, nepaisant nesutarimø. Mediacija tokiu

bûdu suartina þmones, arðûs prieðininkai gali transformuotis á bendradarbiau-

janèius sàjungininkus. Tai buvo pavadinta „pripaþinimo“ (angl. recognition) di-

mensija mediacijos proceso metu.81

3. Dëmesys vaiko interesams. Ðis privalumas bûdingas tiek teisminei, tiek

neteisminei mediacijai, vis dëlto, kaip minëta, lengvinamojo stiliaus (neteisminë)

mediacija rekomenduotina tas atvejais, kai ginèas susijæs su subjektyviais tarpusa-

vio santykiais, savigarba. Manytina, jog neformalus ir nevertinantis neteisminës

mediacijos proceso pobûdis labiau apsaugo vaiko interesus. Neteisminë mediaci-

ja skatina tëvus gilintis á vaikø poreikius ir apriboja psichologinæ þalà vaikø ir tëvø

santykiams. Ji daþnai neiðvengiama teismo proceso metu, nes konfliktuojanèios

ðalys siekia diskredituoti viena kità tam, kad ágytø palankesnæ derybinæ pozicijà.

Vokietijoje, Jungtinëje Karalystëje ir kitose ðalyse vaikai gali dalyvauti mediacijos

procese, atsiþvelgiant á jø amþiø. Mediatorius turi uþtikrinti, kad sprendimas ati-

tiks vaiko interesus ir turëti specialiø þiniø apie vaikø ir tëvø santykius.82

4. Iðsaugomi ðaliø santykiai ir galimybë bendradarbiauti ateityje. Ðis

privalumas bûdingas tiek teisminei, tiek neteisminei mediacijai, vis dëlto priva-

èios mediacijos atveju aptariamas privalumas labiau pastebimas, nes mediacinis

susitarimas nëra res judicata, jis priklauso tik nuo ginèo ðaliø ir tarpininko.

Neteisminë mediacija iðsiskiria tuo, kad ji stimuliuoja proceso dalyvius tiesio-

giai bendradarbiauti vienam su kitu, nagrinëti ginèà kaip bendrà problemà,

kuriai iðspræsti reikalinga aktyvi ávairiø galimø sprendimo variantø paieðka, þiû-

rëti vienam á kità su pagarba, sutelkti dëmesá á tai, „kas bus ateityje“, o ne vien

79 Baruch Bush R. A., Folger J. P. The Promise of Mediation. 2005, p. 11.80 „Le médiateur familial comme tous les acteurs de la gestion de la crise intrafamiliale se trouve en

face de personnes en fragilité, en souffrance psychologique, en perte de repères; leur permettre d’être

accompagnées de façon structurée, pour la seule demande qui est formulée permet d’aider à étayer et

à être autonome, à sortir des confusions.“ Dahan J. Quelle déontologie pour la médiation fami-

liale? // Actualité Juridique Famille, DALLOZ, 2004, p. 351.81 Baruch Bush R. A., Folger J. P. The Promise of Mediation. 2005, p. 11.82 Vokietijos Federacinës Respublikos Gairiø ðeimos mediacijos vystymui 4.2 str.

90

Straipsniai

á tai, „kas ávyko praeityje“. Neutrali treèioji ðalis (mediatorius) nëra nei teisëjas,

nei patarëjas, turintis paskelbti sprendimà (kas buvo teisus, o kas – kaltas). Vie-

toje to mediatorius rûpinasi dialogu tarp ðaliø ir ágalina – veda jas prie abipusiai

tenkinanèio sprendimo paieðkos. Neteisminës mediacijos atveju susitariama taip,

kad liktø patenkintos abi ðalys, ir didëja tikimybë, jog ðalys laikysis priimtø

sprendimø.83 Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos aiðkinamojo memo-

randumo84 1.1.5 punkte nurodoma, jog tarpininkavimas taip pat gali prisidëti

prie tvaresniø ekonominiø ir socialiniø tendencijø, iðsaugant santykius tarp ða-

liø po ginèo iðsprendimo, skirtingai nuo ardomojo poveikio, kurá daro ginèas,

sprendþiamas arbitraþo bûdu.

5. Konfidencialumas. Ðis privalumas bûdingas tiek privaèiai, tiek teisminei

mediacijai, vis dëlto manytina, jog privaèios mediacijos atveju ðalys yra santykinai

„ramesnës“ dël to, kad konfidenciali informacija nepasieks teisëjø.85 Privaèios me-

diacijos procesui mediatoriø pasirenka ðalys. Mediatorius negali po mediacijos

bûti liudytoju, atstovu ar ekspertu teisme. Visi mediacijos proceso dalyviai negali

atskleisti mediacijos procese aptartø dalykø be visø kitø dalyviø sutikimo.86

Neteisminës mediacijos trûkumai

1. Sàlyginis neteisminës ðeimos ginèø mediacijos privalomumas. Pabrëþ-

tina, kad neteisminëje mediacijoje priimtas susitarimas gali bûti vykdomas tik

gera ðaliø valia. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos dël tam tikrø media-

cijos aspektø civilinëse bylose87 19 punkte nustatyta, jog ðalys narës turi uþtikrin-

ti, kad raðytinis mediacinis susitarimas bûtø ágyvendinamas, be to, mediacinis

susitarimas vienoje valstybëje narëje turëtø bûti pripaþástamas ir vykdytinas ir

kitoje valstybëje narëje (20 punktas). Kaip iliustratyvø pavyzdá galima pateikti

Vokietijà – mediacinis susitarimas èia baigiamas memorandumo aktu – abiejø

83 Model Standards of Practice for Family and Divorce Mediation, 2001; cituota ið Sondaitë J.

Ðeimos mediacija: uþsienio ðaliø patirtis // Socialinis darbas, 2006, Nr. 5 (2), p. 24.84 Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva dël tam tikrø tarpininkavimo civilinëse ir komercinësebylose aspektø. SEK (2004) 1314.85 Heden T. Coercion and Self-Determination In Court-Connected Mediation: All Mediations AreVoluntary, But Some Are More Voluntary Than Others // The Justice System Yournal, Vol. 26,Number 3 (2005), p. 273–292.86 Vokietijos Federacinës Respublikos Gairiø ðeimos mediacijos vystymui 3.1 str.87 Direktyva Nr. 2008/52/EC.

91


ðaliø patvirtintu sprendimu, kuris nëra teisiðkai privalomas ir vykdytinas. Taèiau

memorandumo aktà patvirtinus notariðkai, jis tampa vykdytinu.88 Panaði nuosta-

ta átvirtinta ir Lietuvos Respublikos taikinamojo tarpininkavimo ástatymo 6 str.

2 d.: „Taikinamojo tarpininkavimo metu ginèo ðaliø sudaryta taikos sutartis ginèo

ðalims turi ástatymo galià.“ N. Kaminskienës teigimu, alternatyviu ginèo sprendi-

mo keliu pasiektiems taikiems susitarimams reikëtø ne tik suteikti privalomàjá

pobûdá, bet ir uþkirsti kelià konflikto nagrinëjimui teisme dël to paties dalyko tuo

paèiu pagrindu. Mokslininkë siûlo papildyti LR CPK str. 2 d. esantá atsisakymo

priimti ieðkiná pagrindø sàraðà ir LR komercinio arbitraþo ástatymo 11 str. nauju

pagrindu, ágalinanèiu teismà (arbitraþà) atsisakyti priimti ieðkiná: „jeigu ðalys yra

taikiai iðsprendusios ginèà tarp tø paèiø ðaliø, dël to paties dalyko ir tuo paèiu pagrin-

du alternatyvaus ginèo sprendimo procedûra sudarydamos taikø susitarimà ir atsako-

vas prieðtarauja ðio ginèo nagrinëjimui teisme (arbitraþe) bei reikalauja laikytis tai-

kaus susitarimo, iðskyrus atvejá, kai ieðkiniu reikalaujama alternatyvia ginèo sprendimo

procedûra pasiektà susitarimà ar jo dalá pripaþinti negaliojanèiais“.89

2. Neteisminës mediacijos ribotumas. Neteisminë mediacija ribota savo

apimtimi: nutraukti santuokà, paskelbti jà negaliojanèia arba nuspræsti dël jos

negaliojimo gali tik teismas (Vokietijoje, Austrijoje, Prancûzijoje ir kitose Eu-

ropos ðalyse, taip pat ir Lietuvoje). Taigi galutinë mediacijos trukmë iðsitæstø,

jeigu ginèai dël santuokos nutraukimo bûtø sprendþiami ir teisme, ir privaèios

mediacijos bûdu. Kita vertus, kokybiðkai parengtas ir abi ðalis tenkinantis me-

diacinis susitarimas dël santuokos nutraukimo padariniø turëtø bûti svarbiau

uþ kelis „sutaupytus“ mënesius, o mediacijos operatyvumas neturëtø bûti su-

prantamas kaip skubotumas.

3. Pasitikëjimo teisingumo sistema dilema. Privaèios ðeimos ginèø me-

diacijos plëtros atveju gali menkëti teismo, teisës normø ir teisëjø vaidmuo,

maþëti advokatø poreikis, – tai gali lemti pasitikëjimo paèia teisingumo vykdy-

mo sistema sumaþëjimà. Kitaip tariant, privaèiai mediacijai tapus veikiau tai-

sykle, nei iðimtimi, galëtø tapti neaiðkûs teismo kaip valstybës institucijos uþda-

88 Daþniausiai uþduodami klausimai apie Asociacijos organizuojamà mediacijà Vokietijoje. Prieigaper internetà: <http://www.bafm-mediation.de/hauptfragen/the_most_important_questions/> [Þiû-rëta: 2009 08 07]89 Kaminskienë N. Alternatyvus civiliniø ginèø sprendimas. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai,teisë. Vilnius: MRU, 2009, p. 150.

92

Straipsniai

viniai. Ðia prasme kyla konceptualus klausimas dël civilinio proceso tikslø. Þvel-

giant ið ðiø dienø perspektyvos, vis daugiau mokslininkø laikosi poþiûrio, ku-

riuo remiantis civilinis bylinëjimasis laikomas ultimum remedium.90 Kitaip ta-

riant, manoma, kad civilinio proceso tvarka turëtø bûti nagrinëjami tik sudëtingi

ginèai, tuo tarpu paprastesniems reikëtø taikyti alternatyvias ginèø sprendimo

formas. Taigi pasitikëjimo teisingumo sistema sumaþëjimà vargu ar galima lai-

kyti realiu trûkumu, atvirkðèiai, daugiau dëmesio teisme skiriant sudëtingoms

byloms, teisëjai galëtø kvalifikuoèiau iðspræsti komplikuotus atvejus, dël to pa-

sitikëjimas teisingumo vykdymo sistema galëtø netgi padidëti.

4. Neteisminës mediacijos kaðtai. Paþymëtina, kad neteisminës mediacijos

atveju kaðtai paprastai tenka ne valstybei, o paèioms ginèo ðalims. Ir teisminës

mediacijos atveju yra ðaliø (pavyzdþiui, Prancûzija),91 kuriose atlygá teismo pasiû-

lytam mediatoriui moka ðalys. Dël nemaþø kaðtø mediacija gali bûti netgi bran-

gesnë uþ teisminá bylinëjimàsi. Antai Vokietijos Asociacijos internetiniame tin-

klalapyje92 nurodoma, kad valandinis atlygis mediatoriui svyruoja nuo 50 iki 180

eurø uþ vienà susitikimà (advokato konsultacija Vokietijoje kainuoja apytiksliai

nuo 100 iki 225 eurø).93 Vokietijoje vieðà neteisminæ mediacijà, remiantis Socia-

linës apsaugos kodekso VIII knygos (Parama vaikams ir jaunimui)94 17 ir 18 str.,

siûlo vietos institucijos, kurios paèios arba per valstybës pripaþástamas nevyriausy-

bines organizacijas privalo teikti konsultacijas partnerystës, separacijos ar skyrybø

klausimais. Siekiama suteikti tëvams galimybæ iðspræsti ginèus bendru sutarimu ir

savo iniciatyva, t. y. priimti sprendimà, kuris tëvø ir vaikø bendrø poreikiø ir

interesø poþiûriu bûtø teisingas.95 Austrijoje Socialinës apsaugos, vartotojø ir kar-

90 Plaèiau: Tarptautinës konferencijos medþiaga „The Recent Tendencies of Development in CivilProcedure Law – Between East and West. Vilnius, 2007, p. 87.91 Prancûzijos Respublikos 1995 m. vasario 8 d. ástatymas Nr. 95–125 dël teismø organizacijos irdël civilinio, baudþiamojo ir administracinio proceso, 22 str. (pranc. Loi n°95-125 du 8 février

1995 relative à l’organisation des juridictions et à la procédure civile, pénale et administrative).92 <http://www.bafm-mediation.de/wichtige-texte/2008-mediations-rechtschutz/> [Þiûrëta: 2009 08 07]93 Pateikta pagal vienos ið Vokietijos advokatø kontoros, ásikûrusios Hamburge, vieðus ákainius:<http://wienskowski-law.com/html/fees.html>.94 Plaèiau apie paramos vaikams ir jaunimui sistemà Vokietijoje þr. Oberloskamp H. Paramos jaunimuiLietuvoje ir Vokietijoje teisës ir praktikos palyginimas // Teisës problemos, 2007, Nr. 4 (58), p. 5–28.95 SGB VIII (KJHG) 17 str.: „Konsultavimas partnerystës, separacijos ir skyrybø klausimais“, 18 str.:„Konsultavimas ir parama vykdant asmenø globà“. Interneto tinklalapyje <www.dajeb.de> galimarasti duomenø bazes, kuriose pateikiama informacija apie konsultacijas teikianèius centrus. [Þiûrë-ta: 2009 08 07]

93


tø ministerija teikia subsidijas mediacijai, t. y. ðalys moka tik dalá mokesèio arba

jo visai nemoka. Valandinis atlygis Austrijoje – 182 eurai mediatoriø komandai.

Atlygis priklauso ne nuo ginèo pobûdþio, o nuo mediacijai skirto laiko. Mokëtinà

kainà ðalys pasidalija perpus. Subsidijuojama suma priklauso nuo ðeimos pajamø

(ðalims reikia pateikti pajamø deklaracijà) ir nuo vaikø skaièiaus ðeimoje.

5. Galimas lygiateisiðkumo principo paþeidimas. Mediacija gali paþeisti

silpnesniosios ðalies interesus. Priespaudos teorijos autoriø teigimu,96 nepaisant

gerø ketinimø, mediacija gali tapti pavojingu árankiu, kuriuo pasinaudojæ stip-

resnieji gali engti silpnesniuosius. Formalumø nebuvimas ir proceso privatu-

mas gali tik sustiprinti ðaliø nelygybæ, o mediatoriui suteiktos galios formuoti

procesà ir valdyti diskusijas gali atvesti ðalis prie rezultato, kuris yra neteisingas

ir tenkina tik stipresniosios ðalies interesus. Svarbu paþymëti, jog mediacijos

metu negalioja bendras pamatinis principas „vienodas bylas spræsti vienodai, o

skirtingas – skirtingai“. Tokiu atveju neprivaloma atsiþvelgti nei á susiklosèiusià

praktikà, nei á vieðà interesà ir gali nutikti taip, kad mediacija padës stipresniajai

ðaliai iðnaudoti silpnesniàjà.97 Taèiau absoliutinti ðio pavojaus nereikëtø – tikë-

tina, jog lygiateisiðkumo principo paþeidimo pavyktø iðvengti, jei mediatoriai

bûtø kompetentingi bei geranoriðki profesionalai, iðmokæ atpaþinti ir dirbti su

nevienodos padëties ðalimis, turinèiomis nesubalansuotai daug ir maþai galiø.98

Apibendrinant privaèios mediacijos privalumus ir trûkumus, matyti, jog

trûkumai gali bûti sëkmingai neutralizuojami, uþtikrinant mediacijos kokybæ.

Manytina, jog neteisminë mediacija yra skatintinas ðeimos ginèø sprendimo

bûdas dël savo efektyvumo, dinamiðkumo ir konfidencialumo. Kartu paþymë-

tina, jog neteisminës mediacijos atveju atsakomybë suteikiama paèioms ginèo

ðalims, – tai gali sàlygoti geranoriðkesná bendravimà ateityje. Siekiant, kad pri-

vati mediacija efektyviai veiktø, bûtina paðalinti galimus pavojus: investuoti á

kompensuojamàsias mediacijos paslaugas, vykdyti tæstinius mediatoriø moky-

mus bei átvirtinti teisës aktuose nuostatà, jog mediacinis susitarimas turëtø bûti

patvirtintas teisiðkai ir turëti ástatymo galià, skleisti visuomenëje informacijà

apie alternatyvius ginèø sprendimo bûdus bei jø privalumus. Taip pat svarbu

96 Baruch Bush R. A., Folger J. P. The Promise of Mediation. 2005, p. 9–22.97 Ten pat.98 Pagal ðeimos mediacijos pagalbos linijà Jungtinëje Karalystëje. Prieiga per internetà: <http://www.fa-milymediationhelpline.co.uk/faqs.php> [Þiûrëta: 2009 08 25]

94

Straipsniai

paþymëti, jog skirtumai tarp teisminës ir neteisminës mediacijos nëra labai ryð-

kûs ir galimos tam tikros „hibridinës“ mediacijos formos, egzistuojanèios uþsie-

nio valstybëse. Pavyzdþiui, teisminë mediacija galëtø transformuotis á neteismi-

næ, jei teisëjo iniciatyva mediacija vyktø uþ teismo ribø, konfidencialioje

aplinkoje, tarpininkaujant privaèiam mediatoriui (kaip yra Vokietijoje). Tokiu

atveju teisminës ir neteisminës mediacijos privalumai susijungtø ir bûtø áma-

noma lengviau iðvengti galimø konfidencialumo principo paþeidimo bei nepri-

valomumo pavojø. Kitas miðrus modelis – privati mediacija, vykdoma dviejø

mediatoriø, kuriø vienas turëtø teisiná, kitas – psichosocialiná iðsilavinimà (ðis

modelis praktikuojamas Austrijoje bei Nyderlanduose). Atitinkamà mediaciná

susitarimà patvirtinus notarui, pavyktø iðvengti galimø piktnaudþiavimo susi-

tarimais ir silpnesnës ðalies interesø paþeidimo pavojø.

ÐEIMOS GINÈØ MEDIACIJOS PERSPEKTYVOS

LIETUVOS TEISINËJE SISTEMOJE

Ðioje straipsnio dalyje aptarsime esamà ir kurtinà (galimà) teisinæ bei insti-

tucinæ aplinkà, kurioje ðeimos ginèø mediacija kaip alternatyvus ginèø sprendi-

mo bûdas galëtø plëtotis Lietuvoje.

Santuokos nutraukimas kaip autentiðkas veiksmas

ir teisingumo aktas99

Vienas ið numatomø ðeimos teisës modifikavimo projektø numato, jog san-

tuokos nutraukimui bendru sutuoktiniø susitarimu uþtektø notaro patvirtini-

mo.100 Vakarø teisës tradicijoje lotyniðkasis notariatas savo veiksmu uþtikrina, jog

atliktas teisinis veiksmas yra autentiðkas. Tiesa, Lietuvos Respublikos notariato

ástatymo 2 str., kuriame apibrëþiama notaro sàvoka, vadovaujamasi formaliuoju-

funkciniu apibrëþimu: „Notaras yra valstybës ágaliotas asmuo, atliekantis ðio ástaty-

mo nustatytas funkcijas, uþtikrinanèias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebû-

tø neteisëtø sandoriø ir dokumentø.“101 Tai reikðtø, jog teleologiniu poþiûriu dabar

99 Autentiðkas – ðiuo atveju reikðtø notarinis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso prasme.100 Teisingumo ministras: nekilnojamojo turto sandoriai pigs. Prieiga per internetà: <http://www.tm.lt/naujienos/pranesimasspaudai/28> [Þiûrëta: 2009 08 03]101 Lietuvos Respublikos notariato ástatymas (Þin., 1992, Nr. 28–810) (su vëlesniais pakeitimais irpapildymais).

95


galiojanèioje Lietuvos teisëje yra átvirtinta hipotezë, kad notaras, atlikdamas san-

doriø tvirtinimo ir kitus veiksmus, yra teisës aktø teisëtumo garantas lato sensu.

Pagal Lietuvos Respublikos notariato ástatymo 26 str. 1 d. 1 p., notaras tvirtina

sandorius bei atlieka kitus ástatyme numatytus notarinius veiksmus.

Ðiuo metu diskusijoje dël santuokos nutraukimo bendru sutuoktiniø susi-

tarimu, kaip notarinio veiksmo, teigiama, jog „Notarai galëtø perimti kai ku-

riuos civilinës metrikacijos ástaigø atliekamus veiksmus – santuokø ar gimimo re-

gistravimà, taip pat vykdyti dalá ðiuo metu teismø atliekamø funkcijø – santuokos

nutraukimà bendru sutuoktiniø sutikimu, pareiðkimø dël paveldëjimo procedûrø

taikymo nagrinëjimà ir kita.“102 Taèiau ðiuose debatuose nepastebima, jog san-

tuokos nutraukimas gali bûti vienas ið teisingumo vykdymo aktø.103

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. átvirtinama, jog „Lietuvos Res-

publikoje teisingumà vykdo tik teismai“. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso

(toliau vadinama – LR CK) 3.52 str. 1 d. átvirtinta, jog „bendras sutuoktiniø

praðymas nutraukti santuokà paduodamas vieno ið sutuoktiniø gyvenamosios vietos

apylinkës teismui.“ Dar plaèiau ir giliau turëtø bûti nagrinëjama „teisingumo

vykdymo“ sàvoka – ta apimtimi, kuria santuoka lato sensu yra sandoris tarp

ðaliø. Kaip ir kitiems sandoriams, joms galioja atitinkamas nutraukimo ir pri-

paþinimo negaliojanèiais teisinis mechanizmas. Ðiuo poþiûriu, santuokos teisi-

niam vertinimui (kartu ir vertinimui visuomenëje) negali neturëti átakos ta ap-

linkybë, koks subjektas turi teisæ priimti sprendimà, kad santuoka yra nutraukta,

ir tà sprendimà patvirtinti valstybës vardu. Ðiuo poþiûriu ðeimos ginèø mediaci-

102 Teisingumo ministras: nekilnojamojo turto sandoriai pigs. Prieiga per internetà: <http://www.tm.lt/naujienos/pranesimasspaudai/28> [Þiûrëta: 2009 08 03]103 Istoriðkai santuoka abipusiu ðaliø susitarimu buvo ir yra plaèiai diskutuojama ávairiais aspektais.Santuokos nutraukimo tema yra integrali sutarèiø teisës dalis, inter alia ta apimtimi, kuria siekiamaaiðkintis ðaliø valios reikðmæ. Tuo bûdu ir santuokos nutraukimas betarpiðkai susijæs su santuokoskoncepcija: ar ji traktuotina tik kaip paprasta sutartis, ar kaip platesnio pobûdþio vertybë. Pvz.,Prancûzijos CK 227-2 str. nustato, kad santuoka nutraukiama „par le divorce légalement prononse“(teisëtai paskelbus skyrybas). Prancûzijos teisës tradicijoje santuokinio ryðio nutraukimas kildintinastiek ið abiejø ðaliø valios, tiek ið vienaðaliðko veiksmo. Ði nuostata grindþiama 1791 m. Assemblée

constituante sprendimu, kad „santuoka yra civilinë sutartis“. Lietuvos teisëje santuoka pripaþástamadidesne vertybe, nei vien civilinë sutartis. Ðiø dviejø aspektø sàveika ir pagrindþia nuomonæ, jogviena vertus, sutarties nutraukimas nesikreipiant á teismà negali bûti traktuojama kaip pakankamaiteisiðkai pagrásta priemonë, kita vertus, santuokà pripaþástant didesne vertybe nei vien civiline sutar-timi, jai taikytinas ir sudëtingesnis nutraukimo mechanizmas. Giacopelli-Mori M. L’autonomie dela volonté dans les conventions entre époux divorcés // RTD Civ., 2001, p. 505.

96

Straipsniai

ja Lietuvoje ágytø ypatingà reikðmæ dël to, kad mëginimo sutaikyti veiksmø imtø-

si teismo ar kito subjekto ágaliotas ar paskirtas mediatorius, o mediatoriaus veikla,

siekiant sutaikyti ðalis, taptø neatsiejama teisingumo vykdymo dalimi. Teismo

sprendimas, sutartis turi ástatymo galià ir ðiuo poþiûriu notarinis veiksmas negali

bûti prilyginamas teisingumà vykdanèio teismo sprendimui ar paèiai sutarèiai,

kurios pagrindas yra ðaliø valios iðraiðka, nebent notaras ágytø quasi deleguotà104

teisæ priimti sprendimà dël santuokos nutraukimo. Pagal klasikinæ aristotelinæ

filosofijà, sutartis ástatymo galià turi ne pati ið savæs (ne dël to, kad tam tikri asme-

nys apsitarë, suraðë dokumentà, pasiraðë), bet pirmiausia dël to, kad ástatymas

suteikia tam tikros rûðies susitarimui (sutarèiai, sandoriui) tokià galià.105 Taigi ir

santuokos atþvilgiu galioja panaði nuostata, o tai reiðkia, kad santuokos nutrauki-

mà átvirtinus tik kaip formalø veiksmà, santuoka praranda svarbios visuomeninës

vertybës reikðmæ. Ypatingà santuokos pobûdá sàlygoja pati santuokos prigimtis,

tarpusavio santykiai, vaikø auklëjimas, iðlaikymo pareigos ir t. t. Ðiuo poþiûriu

bûtina ávertinti, kad teismas, priimdamas sprendimà nutraukti santuokà, tai at-

lieka pirmiausia ne kaip formalø patvirtinimà, bet iðtyræs situacijà, jog ðaliø suda-

ryta santuoka tikrai nutrauktina (pripaþintina negaliojanèia), atlieka teisingumo

veiksmà Lietuvos Respublikos Konstitucijos cituoto straipsnio prasme. Ðiuo as-

pektu valstybës ásikiðimas ne tik nutraukiant santuokà, bet ir naudojant mediaci-

jos institutà – bandant santuokà iðsaugoti (ar bent taikiai iðspræsti su skyrybomis

susijusius ginèus), – turëtø bûti proporcingas tai socialinei tikrovei, su kuria susi-

duriama. Bûtent ðia prasme mediacija laikytina ðeimos politikos dalimi, reikalau-

104 „Quasi deleguota teisë“ vykdyti teisingumà konstitucinës teisës poþiûriu yra sudëtinga konstruk-cija, nes notaras negalëtø bûti ágaliotas konkretaus teismo, bet turëtø turëti bendro pobûdþio ástaty-mo lygmeniu (ar Konstitucijos?) nustatytà ágaliojimà priimti sprendimà dël santuokos nutraukimo.Tarsi delegavimo pobûdis atsiranda ið to, kad Konstitucija nedviprasmiðkai ir aiðkiai nustato teisin-gumo vykdymo subjektà, dël to numatomas reguliavimas galimai neatitinka Konstitucijos nuosta-tos ta apimtimi, kuria Konstitucija nustato, kad teisingumo vykdymas yra ið esmës iðimtinë teismoprerogatyva. Ði nuostata Lietuvos sutarèiø teisëje yra sàlyginë – viena ið sutarties ðaliø sutartyje ir/arástatymuose nustatyta tvarka gali nutraukti sutartá, o tai reiðkia ir ávykdyti teisingumà. Taèiau dëlsantuokos nutraukimo, kaip teisingumo vykdymo akto, diskusija lieka atvira ir reikalauja papildo-mø argumentø bei svarstymø.105 “<…> while contracts do not of course make the law binding, the law does make any lawful contract

binding, and that the law itself as a whole is a of contract, so that any one who disregards or repudiates

any contract is repudiating the law itself”. Aristotle. Rhetoric, 1376b, 7–10. Cituota ið McKeon R.

(ed.). The Basic Works of Aristotle. New York, 1941. Prieiga per internetà: <http://www.jstor.org/pss/2708158?cookieSet=1> [Þiûrëta: 2009 12 02]

97


janèia atitinkamø ástatyminiø priemoniø ir plaèios diskusijos visuomenëje. Ma-

nytina, kad mediacija ágytø ypatingà reikðmæ aiðkinant santuokos nutraukimà

kaip teisingumo veiksmà, atliekamà valstybës vardu ne tik dël to, kad teisingumà

vykdo tik teismai, bet ir dël to, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str.

nustatyta, jog „Ðeima yra visuomenës ir valstybës pagrindas.“

Teisës sociologijos poþiûriu, situacija daug sudëtingesnë, kai santuokos nu-

traukimo siekiama vienos ið ðaliø praðymu ir konflikto ðeimoje sprendimo for-

ma yra siekis teisine prasme panaikinti santuokà kaip visuomeniniø santykiø

pagrindà. Konfliktas sprendþiamas nutraukiant santuokà, t. y. jà panaikinant.

Kreipimasis á teismà yra kraðtutinë priemonë ir jos yra imamasi jau po ilgo

laukimo ir tikëjimosi, jog situacija pasikeis savaime. Ðiuo aspektu nëra labai

svarbu, ar notaras, ar kitas subjektas ávykdys teisingumà, formaliu veiksmu nu-

traukdamas santuokà. Reikðmingas laikotarpis yra nuo problemos identifikavi-

mo iki galutinio sprendimo priëmimo, kuriame bûtinos pastangos imtis visø

ámanomø priemoniø rasti kitas iðeitis. Paþymëtina, kad LR CK ir CPK nuosta-

tomis dël santuokos nutraukimo, nors ir deklaruojama pareiga imtis taikinimo

priemoniø, taèiau iðimèiø sistema sudaro teisiná pagrindà tam tikrais atvejais

nutraukti santuokà taip pat lengvai, kaip ir suþadëtuves.

Ðiuo aspektu svarbu, kaip minëta, kad notariato vaidmuo Lietuvos teisës

sistemoje yra valstybës deleguotø funkcijø vykdymas, taèiau notaras ið esmës

nëra savo klientø patarëjas ar konsultantas. Tiesioginës mediatoriaus funkcijos

notaras negalëtø imtis ne tik dël jam valstybës patikëtos veiklos ypatumø, me-

diatoriui keliamø kvalifikaciniø reikalavimø, bet ir dël finansinio suinteresuo-

tumo santuokos nutraukimu. Notaras ið esmës galëtø bûti ir mediatoriumi,

taèiau ði funkcija turëtø bûti atliekama atskirai nuo tiesioginiø notaro funkcijø.

Vargu ar notarui galëtø bûti suteikta teisë (juo labiau – pareiga) paèiam paskirti

mediatoriø, nes tai dubliuotø teismo funkcijas.

Ðeimos ginèø mediacija nëra vien LR CPK 540 str. 3 d., LR CK 3.54 str.,

LR notariato ástatymo objektas, bet vertintina daug platesniame kontekste,

t. y. kaip ðeimos politikos objektas, reikalaujantis rimtos diskusijos tiek vi-

suomenëje, tiek akademinëje bendruomenëje, tiek aukðèiausiuoju valstybës

lygiu. Teisës praktika rodo, kad sudëtingas ir/ar brangus skyrybø procesas

skatina ginèo ðalis ieðkoti papildomø (alternatyviø) priemoniø spræsti susida-

riusià sudëtingà situacijà. LR CK 3.54 str. 4 d. átvirtinta: „jeigu sutuoktiniai

daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti

nustatymas ið esmës prieðtarautø vieno sutuoktinio ar jø vaikø interesams, taip

98

Straipsniai

pat, kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinëti bylà ið esmës, terminas susitaikyti

nenustatomas.“ Taigi ði dalis yra to paties straipsnio 1 d. iðimtis, pagal kurià

„teismas privalo imtis priemoniø sutuoktiniams sutaikyti“. Sutuoktiniø taikini-

mas yra tik formalus veiksmas – tereikia „nustatyti ne ilgesná nei ðeðiø mënesiø

terminà sutuoktiniams susitaikyti“. Taigi, viena vertus, LR CK 3.54 str. nu-

stato realø teisiná pagrindà mediacijai, taèiau nenumato jokiø konkreèiø prie-

moniø „sutuoktiniams sutaikyti“.

Mediatoriø rengimas ir mediacijos kaðtai

Mediacijos plëtrai itin svarbi mediacijos idëjø sklaida ir mediatoriø paruoði-

mas. Europos Parlamento ir Tarybos priimtoje Direktyvoje dël tam tikrø tarpi-

ninkavimo civilinëse ir komercinëse bylose aspektø106 átvirtinta, kad „Tarpinin-

kavimas“ – tai visi procesai, kuriuose dviem ginèo ðalims arba didesniam jø skaièiui

susitarti padeda treèioji ðalis, neatsiþvelgiant á tai, ar procesas inicijuojamas ðaliø

sprendimu, siûlant arba reikalaujant teismui, ar pagal valstybës narës nacionalinæ

teisæ. Jis neapima teisëjo pastangø iðspræsti ginèà su juo susijusiame teisminiame proce-

se.“ Tai reikðtø, kad tarpininkavimas negali bûti suprantamas kaip teisëjo veikla

stricto sensu, bet kaip treèiojo asmens dalyvavimas, siekiant padëti susitarti ðalims.

Be to, tarpininkavimo sàvoka yra labai plati ir apima daugelá civiliniø santykiø.

Ðios Direktyvos 4 str. 1 d. numatyta, jog „Komisija ir valstybës narës remia ir

skatina tarpininkø bei tarpininkavimo paslaugas teikianèiø organizacijø savanorið-

kø elgsenos kodeksø parengimà ir laikymàsi Bendrijos bei nacionaliniu lygmenimis ir

kitus su tarpininkavimo paslaugø teikimu susijusius veiksmingus kontrolës mechaniz-

mus.“ Kvalifikuotø mediatoriø rengimas pagal europinæ teisæ yra valstybës narës

pareiga (4 str. 2 d.): „Valstybës narës remia ir skatina tarpininkø mokymà, kad

ginèo ðalys galëtø pasirinkti tarpininkà, kuris sugebëtø veiksmingai tarpininkauti,

pateisindamas ðaliø lûkesèius.“ Paþymëtina, kad minëta Direktyva turëjo bûti ágy-

vendinta iki 2007 m. rugsëjo 1 d. Ðios Direktyvos nuostatos buvo perkeltos á

jau minëtà Lietuvos Respublikos civiliniø ginèø taikinamojo tarpininkavimo ásta-

tymà (ásigaliojo 2008 m. liepos 31 d.), kuris ið esmës atkartoja Direktyvà, iðsky-

rus finansavimo aspektà, kuriame numatyta, jog Vyriausybës nustatyta tvarka

valstybë remia tarpininkavimo vystymà, ir ðis 10 str. ásigalioja 2010 m. sausio

106 Prieiga per internetà lietuviø kalba: <http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2004:0718:FIN:LT:PDF> [Þiûrëta: 2009 08 09]

99


1 d. Taigi taikinamasis tarpininkavimas beveik trejus metus nuo Direktyvos ágy-

vendinimo pradþios nebuvo finansuojamas.

Vadovaujantis Europos Tarybos rekomendacija 2002 (10), turi bûti nusta-

tyti standartai dël mediatoriø mokymø, atsakomybës, atrankos ir skyrimo.107

Vakarø Europos valstybëse mediatoriø iðsilavinimui skiriamas ypatingas dëme-

sys. Pavyzdþiui, Prancûzijoje mokymus organizuoja specialios mokyklos, So-

cialiniø reikalø ministerijos autorizuotos teikti mediatoriø iðsilavinimà. 2004 m.

liepos 30 d. aplinkraðtyje átvirtintos keturios mediatoriø gebëjimø sritys: 1) pri-

ëmimas, ávertinimas, informavimas, orientavimas; 2) ryðiø tarp ðaliø atradimas

ar atstatymas, mediacijos tikslo nustatymas kartu su ðalimis; 3) administravi-

mas, raporto raðymas, valdymas; 4) mediacinës kultûros propagavimas ir mo-

kymas. Jungtinëje Karalystëje mediatoriumi tampama baigus specialius kursus.

Mediatoriø mokymus organizuojanèios asociacijos nenustato iðsilavinimo rei-

kalavimø, taèiau ið kandidatø tikimasi patirties ðeimos teisës ar psichoterapijos

(t. y. konsultavimo, psichologijos ar socialinio darbo) srityse.108 Vokietijoje yra

jau minëtos dvi mediatoriø organizacijos, uþsiimanèios ðeimos mediacija: Ðei-

mos mediatoriø asociacija ir Mediatoriø susivienijimas. Susivienijimas neorga-

nizuoja specialiø mokymø ir nekelia specialiø reikalavimø kvalifikacijai. Be to,

Mediatoriø susivienijimas vienija visus, ne vien ðeimos ginèø mediatorius. Aso-

ciacijà ákûrë mediatoriai, ágijæ iðsilavinimà JAV, ir jø kvalifikacijos reikalavimai

yra itin aukðti.109 Asociacijos gairëse110 nurodoma, kad bendrieji iðsilavinimo

reikalavimai mediatoriams yra teisinis, sociopedagoginis arba psichologinis ið-

silavinimas. Be to, kandidatai á mediatorius 2 metus mokosi viename ið 14

107 „States should consider taking measures to promote the adoption of appropriate standards for the

selection, responsibilities, training and qualification of mediators, including mediators dealing with in-

ternational issues“. Europos Tarybos 2002 (10) rekomendacija dël mediacijos civilinëse bylose, 5 str.108 Didþiosios Britanijos teisingumo ministerijos specialistës atsakymas. Diana Roy. Family Rela-tionships Branch 1. Family Justice Division. Her Majesty‘s Courts Service. 2007 m. geguþës 14dienà gautas atsakymas á Teisës instituto paklausimà.109 Divorce mediation in Europe: An introductory Outline. Miquel Martin Pasals (University ofGirona, Spain) [interaktyvus]. Prieiga per internetà <http://www.ejcl.org/92/art92-2.html> [Þiûrë-ta: 2007 08 07]110 2008 m. lapkrièio 16 d. BAFM gairës. Iðsilavinimo reikalavimai ðeimos ginèø mediatoriams(vok. Ausbildungsordnung der BAFM für Familien-Mediation). Prieiga per internetà: <http://www.bafm-mediation.de/ausbildung/ausbildungs-richtlinien-der-bafm/3-ausbildungsordnung-der-bafm-fur-familien-mediation/> [Þiûrëta: 2009 08 07] 3.III punktas.

100

Straipsniai

ðeimos ginèø mediacijos institutø ar kituose institutuose, kuriuos pripaþásta

Asociacija. Reikalaujama ir toliau reguliariai kelti kvalifikacijà. Austrijoje ðei-

mos ginèø mediacijà (komediacijà) vykdo 2 mediatoriai, vienas ið kuriø yra

ágijæs baziná psichosocialiná iðsilavinimà (psichoterapeutas, psichologas ar so-

cialinis darbuotojas), o kitas – teisininkas (advokatas, notaras ar teisëjas). Gai-

rëse111 rekomenduojama, kad mediacijos procese ðie 2 asmenys bûtø skirtingø

lyèiø. Be bazinio iðsilavinimo, visi mediatoriai turi bûti baigæ specialius media-

cijos mokymus.112 Mokymus sudaro teorinë ir praktinë dalis. Teorinæ dalá su-

daro nuo 200 iki 300, o praktinæ – nuo 100 iki 200 uþsiëmimø. Teorinëje

dalyje dëstoma mediacijos istorija, raida bei pagrindiniai pavyzdþiai, mediacijos

eiga, metodai, specialø dëmesá skiriant deryboms ir sprendimø paieðkai, komu-

nikacijos pagrindai, specialiø konflikto situacijø pristatymas, konflikto analizë,

mediacijos taikymo sritys, asmenybës teorijos ir psichosocialinës intervencijos

formos, etinës mediacijos problemos, specialø dëmesá skiriant mediatoriaus po-

zicijai, teisiniai, ypaè – civiliniai teisiniai, – mediacijos aspektai. Praktinæ dalá

sudaro seminarai, orientuoti á vaidmenø atlikimà, realiø sàlygø imitavimà ir

refleksijà, darbas su grupëmis, mediacijos proceso stebësena ir organizavimas

padedant supervizoriui, specialûs mokymai.113 Lyginant su Lietuvoje oficialiai

pateikiama teisëjø mokymo programa,114 pastebëtina, jog Austrijos mediacijos

mokymø programa yra iðsamesnë ir labiau orientuota á praktinius ágûdþius.

Apibendrinant mokymø metodus Europos Sàjungos valstybëse pastebëtina,

jog mediatoriais gali bûti baziná socialinio darbo/pedagogikos, psichologijos arba

teisës iðsilavinimà turintys asmenys, iðklausæ papildomus mokymus. Vieni ið aukð-

èiausiø standartø yra Vokietijoje, kur ðeimos ginèø mediacijos mokomasi dvejus

metus. Mediatoriø mokymai yra tarpdisciplininio pobûdþio – siekiant tapti me-

diatoriumi reikalingos teisinës, psichologinës, vadybinës teorinës þinios bei prakti-

niai minëtø srièiø ágûdþiai. Lietuvoje pastebimos tik mediatoriø mokymø uþuo-

mazgos. 2001 m. geguþës 16–18 d. Miuncheno ir Drezdeno (Vokietija) Mediacijos

111 Richtlinien zur Förderung von Mediation [interaktyvus]. Prieiga per internetà: <www.rappert.at/mediation/pdf/ARLFLAG.pdf> [Þiûrëta: 2009 08 07] Gairiø 3.(2) ir 3. (5) punktai.112 Divorce mediation in Europe: An introductory Outline. Miquel Martin Pasals (University ofGirona, Spain). Prieiga per internetà <http://www.ejcl.org/92/art92-2.html> [Þiûrëta: 2009 08 07]113 Austrijos Federalinio ástatymo dël mediacijos civilinëse bylose 29 (2) str.114 Prieiga per internetà: <http://www.teismai.lt/teismai/mediacija/mediacija.asp> [Þiûrëta:2009 08 25]

101


ir skyrybø konsultavimo instituto referentai advokatas ir mediatorius Joachim Neu-

feldt ir mediatorë prof. dr. Ingemarie Neufeldt115 vedë pirmàjá ðio straipsnio auto-

riams þinomà ðeimos ginèø mediacijos seminarà Lietuvoje, kuriame dalyvavo so-

cialiniai darbuotojai, psichologai, teisininkai. Ðá seminarà organizavo Teisës institutas

pagal Nepilnameèiø justicijos programà.116 Nors ðá seminarà vedë Vokietijoje pri-

paþinti, þinomi ir patyræ mediatoriai, jame dalyvavo 20 ávairiø srièiø atstovø – tiek

teoretikø, tiek praktikø, taèiau po jo negimë iniciatyvø toliau plëtoti ðià veiklà

idëjø ar praktikos lygmenyje. 2007 m. Teisëjø taryba aprobavo teisëjø kvalifikaci-

jos tobulinimo programà „Mediacija. Teisminis sutaikymas. Derybos“,117 2008 m.

Mykolo Romerio universitete buvo parengta ir aprobuota atkuriamojo teisingumo

ir tarpininkavimo specializacijos magistrantûros studijø programa.

Paþymëtina, jog tardisciplininiam mediacijos pobûdþiui (netgi ir komedia-

cijai) atsirasti teisinës prielaidos Lietuvos teisëje egzistuoja ir ðiuo metu: Teis-

minës mediacijos taisykliø 8 punkte numatyta, kad teismo mediatoriumi ski-

riamas teisëjas, teisëjo padëjëjas ar kitas asmuo, kurie yra átraukti á teismo

mediatoriø sàraðà. Prireikus, gali bûti skiriami du mediatoriai. Taigi formaliai

Teisminës mediacijos taisyklëse sudarytos sàlygos mediacijoje dalyvauti ne tik

teisëjams ar teisëjø padëjëjams.

Dar viena svarbi mediacijos plëtros sàlyga – jos kaðtai ir finansavimas. Kaip

jau minëta, neteisminës mediacijos atveju kaðtai paprastai tenka ne valstybei, o

paèioms ginèo ðalims. Panaðiai ir teisminës mediacijos atveju, nes yra ðaliø (pa-

vyzdþiui, Prancûzija),118 kai honorarà teismo pasiûlytam mediatoriui moka ða-

lys. Dël nemaþø kaðtø mediacija gali bûti netgi brangesnë (arba tik neþymiai

pigesnë) uþ teisminá bylinëjimàsi. Lyginant su teismo procesu, ðeimos ginèø

mediacijos pranaðumas yra reali galimybë sumaþinti bylinëjimosi iðlaidas iki

protingo minimumo, ne vien tuo, kad nëra pralaimëjusiosios ðalies, kuri kom-

115 Plaèiau þr. <http://www.abc-mediation.de/>.116 Plaèiau þr. Nepilnameèiø justicijos programa: vidinis ávertinimas. Vilnius: Teisës institutas, 2002.Prieiga per internetà: <http://www.nplc.lt/sena/nj/Dokumentai/Vid_ivert/NJ_progra-mos_teis_inst_ivertinimas.htm>.117 Teisëjø tarybos 2007 m. gruodþio 14 d. nutarimas Nr. 13P–208. Prieiga per internetà: <http://www.teismai.lt/teismai/mediacija/teiseju_kvalifikacijos_tobulinimo_programa.doc> [Þiûrëta:2009 02 12]118 Prancûzijos Respublikos 1995 m. vasario 8 d. ástatymas Nr. 95–125 dël teismø organizacijos irdël civilinio, baudþiamojo ir administracinio proceso, 22 str. (pranc. k. Loi n°95-125 du 8 février

1995 relative à l’organisation des juridictions et à la procédure civile, pénale et administrative).

102

Straipsniai

pensuoja laimëjusiosios ðalies patirtas bylinëjimosi iðlaidas, bet ir tuo, kad me-

diatoriaus honoraras paprastai neturëtø virðyti tam tikrø ribø, kurias reiktø de-

rinti su galimomis bylinëjimosi iðlaidomis.119

Sunku pasakyti, ar neteisminë ðeimos ginèø mediacija Lietuvoje bûtø pigesnë

uþ teisminá bylinëjimàsi. Pavyzdþiui, viena psichologinë ðeimos konsultacija, tei-

kiama Vilniaus universiteto mokslininkø, kainuoja nuo 70 iki 120 litø (priklauso-

mai nuo psichologo mokslinio laipsnio).120 Lyginant su teisminiu bylinëjimusi,

paþymëtina, kad teisminis bylinëjimasis Lietuvoje didþiàja dalimi priklauso nuo

ginèo sumos (þyminis mokestis sudaro apytiksliai nuo 1 iki 3 proc. ieðkinio sumos)

ir nuo laiko, kurá konkreèiai bylai skiria advokatai (taèiau pabrëþtina, jog egzistuo-

ja valstybës garantuojama pirminë bei antrinë teisinë pagalba).121 Be to, svarbu

paþymëti, jog sutuoktiniai uþ praðymus nutraukti santuokà bendru sutikimu ir

vieno sutuoktinio praðymu atleidþiami nuo þyminio mokesèio.122 Taigi esamø á

mediacijà panaðiø paslaugø ar teisminio bylinëjimosi kainà sunku palyginti su kol

kas Lietuvoje praktiðkai neegzistuojanèios mediacijos paslaugø kaðtais.

IÐVADOS

Apibendrinant straipsnyje atliktà analizæ, darytinos ðios iðvados:

1. Tarpininkavimas (mediacija) bendriausia prasme yra visi procesai, kuriuo-

se dviem ginèo ðalims arba didesniam jø skaièiui susitarti padeda treèioji ðalis,

neatsiþvelgiant á tai, ar procesas inicijuojamas ðaliø sprendimu, siûlant arba reika-

laujant teismui, ar pagal ástatymà. Teisminë mediacija – tai konfliktø sprendimo

bûdas, kai aptariamos konfliktuojanèiø ðaliø teisës ir pareigos, o proceso iniciaty-

va priklauso teismo paskirtam mediatoriui. Neteisminë mediacija – tai ðaliø po-

reikiams ir interesams nagrinëti skirtas ginèø sprendimo bûdas, kai tarpininkai

yra privatûs mediatoriai, o proceso iniciatyva priklauso ðalims.

2. Ir teisminei, ir neteisminei mediacijai bûdingi savi privalumai bei trûku-

mai: teisminë mediacija pasiþymi ekonomiðkumu, privalomumu vykdyti susita-

rimus bei bendradarbiavimu tarp teismo ir bendruomenës, – tokiu atveju tikëti-

119 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandþio 2 d. ásakymas Nr. 1R–85 Dëlrekomendacijø dël civilinëse bylose priteistino uþmokesèio uþ advokato ar advokato padëjëjo teikia-mà teisinæ pagalbà (paslaugas) maksimalaus dydþio patvirtinimo (Þin., 2004, Nr. 54–1845).120 Prieiga per internetà: <http://www.fsf.vu.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=161&Itemid=282> [Þiûrëta: 2009 08 07].121 Valstybës garantuojamos teisinës pagalbos ástatymas (Þin., 2000, Nr. 30–827).122 LR CPK 83 str. 1 d. 12 punktas.

103


nas pasitikëjimas teismais ir visa teisingumo vykdymo sistema. Neteisminë me-

diacija pasiþymi lankstumu bei atsakomybës paèioms ðalims suteikimu. Pagrindi-

nis pavojus, kylantis teisminëje mediacijoje, yra pernelyg intervencinis mediaci-

nis procesas; neteisminëje mediacijoje – mediacinio susitarimo nevykdymas bei

silpnesnës ðalies interesø paþeidimas, taèiau tinkama mediatoriaus kvalifikacija

kompensuoja galimus ir teisminës, ir neteisminës mediacijos trûkumus.

3. Lietuvoje plëtojasi teisminës mediacijos uþuomazgos, taèiau trûksta þi-

niø apie mediacijà, nëra mediacijos sistemos, mediacijos standartø. Akivaizdu,

kad Lietuvos teisinë sistema ið esmës bûdama atvira ðeimos ginèø mediacijai,

nesudaro esminiø kliûèiø ðiam alternatyviam ginèø sprendimo bûdui ásitvirtin-

ti, taèiau be pagalbos ir mediacijà skatinanèios valstybës politikos ðis institutas

neturi realios galimybës tapti áprasta ðeimos ginèø sprendimo priemone. Tarp-

tautinës rekomendacijos ir uþsienio ðaliø patirtis galëtø tapti svaria paskata ðei-

mos ginèø mediacijos plëtrai Lietuvoje.

LITERATÛRA

I. Teisës aktai

1. Austrijos federalinis ástatymas dël mediacijos civilinëse bylose (vok. Bundesgesetz über Media-

tion in Zivilrechtssachen), ásigaliojæs 2004 m. kovo 1 d.

2. Didþiosios Britanijos civilinio proceso taisyklës. Civil Procedure Rules. Prieiga per interne-

tà:. <http://www.justice.gov.uk/civil/procrules_fin/menus/rules.htm>.

3. Estijos advokatø asociacijos aktas, ásigaliojæs 2007 m. gruodþio 28 d. (RTI 2007, 67, 413).

4. Estijos civilinio proceso kodeksas, ásigaliojæs 2006 m sausio 1 d. (RTI 2005, 26, 197).

5. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva dël tam tikrø tarpininkavimo civilinëse ir komerci-

nëse bylose aspektø SEK(2004)1314 (angl. Directive of the European Parliament and of the Council

on certain aspects of mediation in civil and commercial matters). Prieiga per internetà lietuviø kalba:

<http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2004:0718:FIN:LT:PDF>.

6. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2008/52/EC dël tam tikrø mediacijos aspek-

tø civilinëse ir komercinëse bylose (angl. Directive 2008/52/EC of the European Parliament

and of the Council of 21 May 2008 on certain aspects of mediation in civil and commercial

matters). Prieiga per internetà lietuviø kalba: <http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/

LexUriServ.do?uri=CELEX:32008L0052:LT:HTML>.

7. Europos Tarybos 1998 (1) rekomendacija dël ðeimos mediacijos (angl. Recommendation

No. R (98) 1 of the Committee of Ministers to member States on family mediation).

8. Europos Tarybos 2002 (10) rekomendacija dël mediacijos civilinëse bylose (angl. Recom-

mendation Rec (2002)10 of the Committee of Ministers to member States on mediation in civil

matters ).

104

Straipsniai

9. Family Procedure (Adoption) rules. Prieiga per internetà: <http://www.familylore.co.uk/

2006/09/proposed-new-family-procedure-rules.html>.

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (Þin., 2002, Nr. 36–1340) (su vëlesniais

pakeitimais ir papildymais).

11. Lietuvos Respublikos civiliniø ginèø taikinamojo tarpininkavimo ástatymas (Þin., 2008,

Nr. 87–3462).

12. Lietuvos Respublikos notariato ástatymas (Þin., 1992, Nr. 28–810) (su vëlesniais pakeiti-

mais ir papildymais).

13. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandþio 2 d. ásakymas Nr. 1R–85

Dël rekomendacijø dël civilinëse bylose priteistino uþmokesèio uþ advokato ar advokato padëjëjo

teikiamà teisinæ pagalbà (paslaugas) maksimalaus dydþio patvirtinimo (Þin., 2004, Nr. 54–1845).

14. Lietuvos Respublikos Teismø tarybos 2005 m. geguþës 20 d. nutarimas Nr. 13 P–348

Dël bandomojo teisminës mediacijos projekto.

15. Lietuvos Respublikos Teismø tarybos 2005 m. geguþës 20 d. nutarimu Nr. 13 P–348

patvirtintos Teisminës mediacijos taisyklës, aktuali redakcija 2007 m. sausio 26 d.

16. Lietuvos Respublikos valstybës garantuojamos teisinës pagalbos ástatymas (Þin., 2000,

Nr. 30–827).

17. Prancûzijos Respublikos 2004 m. liepos 30 d. Nr. DGAS/4A/2004/376 aplinkraðtis (pranc. Cir-

culaire n°DGAS/4A/ 2004/376 du 30 juillet 2004 relative aux modalités de la formation prépara-

toire au diplôme d’état de Médiateur familial et à l’organisation des épreuves de certification).

18. Prancûzijos Respublikos 1995 m. vasario 8 d. ástatymas Nr. 95–125 dël teismø organiza-

cijos ir dël civilinio, baudþiamojo ir administracinio proceso (pranc. Loi n°95-125 du 8 février

1995 relative à l’organisation des juridictions et à la procédure civile, pénale et administrative ).

19. Vokietijos Federacinës Respublikos Bavarijos federalinës þemës ástatymas dël privalomos

neteisminës mediacijos (vok. Bayerisches Gesetz zur obligatorischen außergerichtlichen Streit-Schlich-

tung in Zivilsachen und zur Änderung gerichtsverfassungsrechtlicher Vorschriften). Galioja nuo

2000 m. balandþio 25 d. Paskutiniai pakeitimai 2007 m. geguþës 24 d.

20. Vokietijos Federacinës Respublikos civilinis kodeksas (vok. Bürgerliches Gesezbuch). Priim-

tas 1896 m. rugpjûèio 18 d. Paskutiniai pakeitimai 2009 m. rugsëjo 24 d. (BGBl I S. 3145)).

21. Vokietijos Federacinës Respublikos civilinio proceso kodeksas (vok. Zivilprozessordnung).

Priimtas 1877 m. sausio 30 d., nauja redakcija 2005 m. gruodþio 5 d. Paskutiniai pakeiti-

mai 2009 m. rugsëjo 24 d. (BGBl I S. 3145).

22. Vokietijos Federacinës Respublikos Gairës ðeimos mediacijos vystymui, priimtos 2004 m.

(vok. Richtlinien zur Förderung von Mediation), aktuali redakcija 2008 m. lapkrièio 16 d.

23. Vokietijos Federacinës Respublikos ávadinis civilinio proceso kodekso ástatymas (vok. Ge-

setz betreffend die Einführung der Zivilprozeßordnung (EGZPO)). Priimtas 1877 m. sausio 30 d.

Paskutiniai pakeitimai 2009 m. liepos 30 d. (BGBl. I S. 2449).

105


II. Mokslinë literatûra

24. Alexander N. German law paves the way for mandatory mediation // Australian ADR Bul-

letin, 2000, Vol. 2 no 9, February. Prieiga per internetà: <http://www.uq.edu.au/acpacs/do-

cuments/elibrary/german_law_paves.pdf>.

25. Alexander N. Global trends in mediation. Kluwer Law Interntional BV, 2006.

26. Alexander N. Mediation in Practice: Common Law and Civil Law Perspectives Compared.

Int‘l. Trade& Bus. L. Ann. 2001.

27. Berger V. Europos þmogaus teisiø teismo jurisprudencija. Vilnius, 1997.

28. Baruch Bush R. A., Folger J. P. The Promise of Mediation. 2005.

29. Bigot J., Schauder C. Les dangers de l’audition de l’enfant par le juge aux affaires familiales,

2009. Prieiga per internetà: <http://www.coe.int/t/dghl/standardsetting/childjustice/Les_dan-

gers_de_l’audition_VERSION%20Juillet%202009.pdf>.

30. Dahan J. Quelle déontologie pour la médiation familiale? // Actualité Juridique Famille,

DALLOZ, 2004.

31. Divorce mediation in Europe: An introductory Outline. Miquel Martin Pasals (University

of Girona, Spain) [interaktyvus]. Prieiga per internetà: <http://www.ejcl.org/92/art92-2.html>.

32. Douchy-Oudot M. Contentieux familial // Recueil Dalloz, 2006.

33. Giacopelli-Mori M. L’autonomie de la volonté dans les conventions entre époux divorcés /

/ RTD Civ., 2001.

34. Heden T. Coercion and Self-Determination In Court-Connected Mediation: All Media-

tions Are Voluntary, But Some Are More Voluntary Than Others. The Justice System Your-

nal, Vol. 26, Number 3.

35. Kaminskienë N. Alternatyvus civiliniø ginèø sprendimas. Daktaro disertacija. Socialiniai

mokslai, teisë. Vilnius: MRU, 2009.

36. McKeon R. (ed.). The Basic Works of Aristotle. New York, 1941.

37. Mediation: the Judge‘s New Tool For Case-Management. Robillio Kay S. Tenn. J. Prac. &

Proc. 26 (1997).

38. Michailoviè I. Nepilnameèio kaltininko ir nukentëjusiojo mediacijos galimybës Lietuvoje /

/ Teisë, 2000, Nr. 35.

39. Milaðius T. Mediacija kaip alternatyvus ginèø sprendimo bûdas // Teisë, 2007, Nr. 63.

40. Nekroðius V. Kooperacijos principas civiliniame procese // Teisë, 1999, Nr. 33 (2).

41. Niranjan J. B. Court annexed mediation. Prieiga per internetà: <http://lawcommissiono-

findia.nic.in/adr_conf/niranjan%20court%20annx%20med13.pdf>.

42. Macfarlane D. Family mediation in France. Journal of Family Studies, April 2004. Prieiga

per internetà: <http://www.unaf.fr/spip.php?article793>.

106

Straipsniai

43. Nepilnameèiø justicijos programa: vidinis ávertinimas. Vilnius: Teisës institutas, 2002. Pri-

eiga per internetà: <http://www.nplc.lt/sena/nj/Dokumentai/Vid_ivert/NJ_progra-

mos_teis_inst_ivertinimas.htm>.

44. Oberloskamp H. Paramos jaunimui Lietuvoje ir Vokietijoje teisës ir praktikos palyginimas /

/ Teisës problemos, 2007, Nr. 4 (58), p. 5–28.

45. Robillio K. S. Mediation: the Judge‘s New Tool For Case-Management. Tenn. J. Prac. &

Proc. 26 (1997).

46. Roy D. Family Relationships Branch 1. Family Justice Division. Her Majesty‘s Courts

Service. 2007 m. geguþës 14 dienà gautas atsakymas á Teisës instituto paklausimà.

47. Sakalauskas G. Sutaikinimo institutas Vokietijos jaunimo baudþiamojoje teisëje // Teisës

problemos, 1998, Nr. 1, p. 71–80.

48. Schoenmakers H. Head of Unit, Department for Administration of Justine. Nyderlandø

teisingumo ministerijos eksperto atsakymas á Teisës instituto 2007 m. kovo 22 d. paklausimà.

49. Simaitis R. Mediacijos privaèiuose ginèuose teisinio reguliavimo tendencijos Lietuvoje //

Justitia, 2007, Nr. 2 (64).

50. Sondaitë J. Mediacijos stiliø lyginamoji analizë // Socialinis darbas, 2004, Nr. 3 (2).

51. Sondaitë J. Ðeimos mediacija: uþsienio ðaliø patirtis // Socialinis darbas, 2006, Nr. 5 (2).

52. Spencer D., Brogan M. Mediation Law and Practice. Cambridge, 2006.

53. Tarptautinës konferencijos medþiaga „The Recent Tendencies of Development in Civil

Procedure Law – Between East and West“. Vilnius, 2007.

54. Uscila R. Aukos ir nusikaltëlio mediacija Skandinavijos ðalyse // Jurisprudencija, 2002,

t. 29 (21), p. 93–109.

55. Uscila R. Nusikaltimo aukos ir kaltininko mediacijos ádiegimo galimybës Lietuvoje // Tei-

sës problemos, 2006, Nr. 2 (52), p. 84–99.

56. Uscila R. Nusikaltimo aukos ir nusikaltëlio mediacijos instituto samprata, pagrindiniai mo-

deliai ir jø veikimo principai // Jurisprudencija, 2001, t. 20 (12), p. 74–84.

57. Van Kote A. Médiation // Actualité Juridique Famille, DALLOZ, 2009.

58. Vëbraitë V. Ðaliø sutaikymas civiliniame procese. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai,

teisë. Vilnius: VU, 2009.

59. Zumeta Z. Styles of Mediation: Facilitative, Evaluative and Transformative Mediation.

September, 2000. Prieiga per internetà: <http://www.mediate.com/articles/zumeta.cfm>.

III. Teismø praktika

60. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2009 m. birþelio mën. 10 d. aprobuotas tarptautinës teis-

mø praktikos apibendrinimas „Asmens teisë sukurti ir plëtoti ryðius su kitais asmenimis ir iðori-

niu pasauliu“.

107


61. Prancûzijos kasacinio teismo 2003 m. vasario 14 d. nutartis. Cour de cassation, chamber

mixte (mixed division), February 14 2003, n° 00-19.423, J.C.P. G 2003, IV. Bulletin des

arrest civils de la Cour de Cassation, ch. Mixte, no1.

IV. Ðaltiniai internete

62. Bundes-Arbeitsgemeinschaft für Familien-Mediation e. V. Prieiga per internetà: <http://

www.bafm-mediation.de/>.

63. Bundesverband Mediation. Prieiga per internetà: <http://www.bmev.de/>.

64. Daþniausiai uþduodami klausimai apie Ðeimos ginèø mediatoriø asociacijos vykdomà me-

diacijà Vokietijoje: <http://www.bafm-mediation.de/hauptfragen/the_most_important_ques-

tions/>.

65. Die Phasen einer Mediation. Prieiga per internetà: <http://www.mediation-goebel.de/Pha-

sen_der_Mediation/phasen_der_mediation.html>.

66. Diplomatijos pamokos besipykstantiems tëvams. Prieiga per internetà: <http://ivaikini-

mas.lt/print.php?&nn=252>.

67. EU Directive Requires New Mediation Policies. Prieiga per internetà: <http://findarticles.

com/p/articles/mi_qa3923/is_200411/ai_n9469135/>.

68. Europos mediatoriø elgesio kodeksas. Prieiga per internetà: <http://www.teismai.lt/

teismai/mediacija/europos_mediatoriu_elgesio_kodeksas.asp>.

69. Europos teisminis tinklas civilinëse ir komercinëse bylose. Prieiga per internetà: <http://

ec.europa.eu/civiljustice/divorce/divorce_aus_lt.htm>.

70. Green paper on alternative dispute resolution in civil and commercial law. Prieiga per

internetà: <http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/site/en/com/2002/com2002_0196en01.pdf>.

71. Mediationszentrum Weistropp (bei Dresden). Prieiga per internetà: <http://www.abc-

mediation.de>./

72. Practice Direction – Protocols. Pre-action behaviour in other cases. Prieiga per internetà:

<http://www.justice.gov.uk/civil/procrules_fin/contents/practice_directions/pd_protocol.

htm#IDAEDCAC>.

73. Ðeimos mediacijos pagalbos linija Jungtinëje Karalystëje. Prieiga per internetà: <http://

www.familymediationhelpline.co.uk/faqs.php>.

74. Taikos sutarties pavyzdys. Prieiga per internetà: <http://www.teismai.lt/teismai/mediacija/

taikos_sutartis.doc>.

75. Tampere European Council. Presidency conclusions. V. Better acess to justice in Europe.

Prieiga per internetà: <http://www.ena.lu/>.

76. Teisingumo ministras: nekilnojamojo turto sandoriai pigs. Prieiga per internetà: <http://

www.tm.lt/naujienos/pranesimasspaudai/28>.

108

Straipsniai

Salomëja ZAKSAITË

Law Institute

Zigmas GARALEVIÈIUS

PhD student University Pantheon-Assas

(Paris2)

OPPORTUNITIES OF COURT-ANNEXED

AND PRIVATE FAMILY DISPUTES MEDIATION

Summary

In this article the regulation of family disputes mediation in several Euro-

pean Union countries is analyzed in order to offer the most effective model of

family mediation. Generally, two forms of family mediation exist: court-anne-

xed and private. Both types have specific advantages and disadvantages. The

main points of court-mandated mediation are economy, obligatory character

and cooperation between the court and community. The key virtues of private

mediation are flexibility, responsibility carried by parties (not the court) and

confidentiality. The most optimal way is to search for the hybrid model, for

instance to implement co-mediation, when one mediator is lawyer; the other –

psychologist. It should also be noted that both types of mediation are encoura-

ged by informing the society about possible ways of alternative dispute resolu-

tion (ADR), implanting interdisciplinary theoretical and practical education

for mediators and investing in state-compensated mediation services. What con-

cerns Lithuania‘s situation in the concrete, some special obstructions, related

mainly with the lack of state recognized family disputes policy, exist. Therefore

it is questionable whether family disputes mediation extends in the Republic of

Lithuania, still international standards could be a solid incentive for the deve-

lopment of family disputes mediation at a national level.

Straipsnis redakcijai áteiktas 2009 m. rugpjûèio 25 d.

teisminës ir neteisminës ðeimos ginèø · pdf fileel. p....

Documents