varesnis kuras ir transporto priemons

Santrauka apie keli transporto kur ir technologijas aplinkosauginiu poiriu

2

Pareng Energy Saving Trust, Londonas EC TREATISE projektui, 2005 rugpjtis Parm Europos Komisija pagal program Paangi energetika Europai

U leidinio turin atsakingi autoriai. iame leidinyje pateikta autori nuomon neatspindi Europos Komisijos nuomons. Europos Komisija neatsako u bet kok ia pateiktos informacijos panaudojim. Parengta kartu su EC e-Atomium ir COMPETENCE projektais

3

Turinys

Benzinins ir dyzelins transporto priemons 4 Hibridins transporto priemons 8 Suskystintos naftos dujos 10 Gamtins dujos 12 Biodegalai 15 Biodyzelinas 15 Bioetanolis 17 Biodujos 19 Akumuliatorins elektrins transporto priemons 20 Kuro element transporto priemons 23 Vandeniliniai vidaus degimo varikliai 25

4

Benzinins ir dyzelins transporto priemons Per pastaruosius 15-20 met benzinins ir dyzelins transporto priemons tapo daug varesns atmosferos teral, alingai veikiani mogaus sveikat, atvilgiu. Taip pat buvo padaryta paanga nors ir ne tokia ymi tradicini degal sunaudojimo ir CO2 imetim srityse. (Platesnei informacijai r. Treatise publikacij Background: Road Tansport Emissions, Legislation and Policies). Dauguma patobulinim, aptart iame skyriuje, tokie kaip automobilio matmen sumainimas, katalizatoriai bei elektros rangos ir oro-kondicionavimo taka - taip pat taikytini alternatyviam kurui ir hibridinms transporto priemonms. Transporto priemoni matmen ir svorio mainimas Pastaraisiais metais dauguma Europos automobili rink susiduria su ribotu matmen mainimo procesu (maai moni renkasi maesnius automobilius), ir tai ilieka sritimi, kur galima didiul paanga. Deja, giliai siaknij sitkinimai, kad automobilis nusako mogaus padt visuomenje, lemia moni pasirinkim pirkti didesnius ir galingesnius, nei i ties reikia, bet maiau ekonomikus automobilius. Gamintoj reklama tradicikai sustiprina situacij, kadangi dideli ir galingi automobiliai yra brangesni, o tai padidina peln. Skatinimas mones rinktis maesnius, maiau galingus, bet ekonomikesnius automobilius - tai ta sritis, kur galimi dideli aplinkosauginiai laimjimai. Nordami sumainti svor, kai kurie gamintojai naudoja aliumin ar lengvus lydinius, taiau daniausiai bet koks svorio sumajimas, pasiektas naudojant lengvesnes mediagas, kompensuojamas rengiant papildom saugumo rang, pvz. oro pagalves, oninius sutvirtinimus.

Kuro eikvojimas- pinig vaistymas Papildoma elektros ranga padidina degal suvartojim, kadangi kintamos srovs generatorius, pakraunantis automobilio baterijas, gauna energijos i variklio. Oro kondicionavimas taip pat labai padidina degal suvartojim dl papildomos mechanins ir elektros energijos. 2003 m. ADEME paskelbti tyrimai rodo, kad oro kondicionavimas maksimaliu reimu padidina kuro suvartojim 25 %, o oro kondicionieriaus darbas vidutiniu reimu itisus metus - padidina 5 %. Kai kuriose klimato kontrols sistemose oro kondicionavimo kompresorius dirba automatiniu reimu vis laik ir todl turt bti rengtas ekonominis reimas. Kuro snaud mainimas yra prioritetinis tikslas daugumai gamintoj. Taigi ateityje, patobulinimai transporto priemoni ekonomikumo srityje bus dl technologini laimjim, o ne dl kultrini pokyi.

Pastaraisiais metais buvo labai

sumainti kenksmingi

mogaus sveikatai imetimai, taip pat padaryta paanga

mainant CO2 Didel paanga gali

bti padaryta mainant

automobili matmenis ir gali

Lengv lydini panaudojimas kompensuoja saugumo ir

prabangos rangos papildom svor

Papildoma elektros ir oro

kondicionavimo ranga padidina kuro suvartojim

5

Technologijos, mainanios alingus mogaus sveikatai imetimus Per paskutinius 15 met svarbiausias technologinis laimjimas, leids sumainti imetimus, yra katalizinis konverteris arba tiesiog katalizatorius. sigaliojus 1996 metais Euro II standartams, automobiliuose, parduodamuose ES, privalomi katalizatoriai. Katalizatoriai, rengiami tarp variklio ir imetimo vamzdio. Jie yra keraminiai, korytos struktros, dengti katalizini savybi turiniais metalais, daniausiai platina, rodiu ir/arba paladiu. Katalizatori darbin dalis yra smulkiai akyta, korio pavidalo taip ma tr sutalpinama didel paviriaus plot turinti aktyvioji mediaga. Benzininiai varikliai (kibirktinis udegimas) turi 3 komponent katalizatori, kuris taip vadinamas todl, kad sumaina 3 teral imetimus: CO, HC ir NOx. 3 komponent katalizatori i tikrj sudaro 2 skirtingos dalys: redukcinis katalizatorius iskaido kenksmingus NO netoksikus N2 ir O2 [2NO>N2+O2]. Oksidacinis katalizatorius oksiduoja kenksmingus CO ir HC nekenksmingus CO2 ir H2O.

Katalizatorius Redukcinis katalizatorius gali veikti tik tada, jei variklis dirba beveik stechiometrikai, t.y. kai oro santykis kure, patenkaniame cilindrus yra tiksliai toks, koks reikalingas pilnam sudegimui be papildomo oro ar kuro. Todl iuolaikiniuose katalizatoriuose veikia chemins kontrols sistema: katalizatoriaus korpuse montuojamas taip vadinamas lambda zondas, kuris matuoja deguonies kiek imetamose dujose. Duomenys i zondo siuniami elektronin variklio valdymo blok, kuris pagal gautus duomenis reguliuoja degiojo miinio kuro-oro santyk, taip garantuodamas geresn kuro sudegim. Dyzeliniai varikliai naudoja lies miin, t.y. jie dirba esant didesniam oro kiekiui, negu stechiometriku reimu. Todl dyzeliniai varikliai turi tik oksidacinius katalizatorius. Oksidaciniai katalizatoriai yra efektyvs, mainant CO ir HC, taip pat kai kurias kietas daleles, bet jie nesumaina NOx. Todl dyzeliniai varikliai imeta daugiau NOx negu benzininiai. Imetam duj recirkuliacija (angl. EGR exhaust gas recirculation), tai technologija, mainanti NOx imetimus. Norint suprasti i technologij, reikia prisiminti, kad NOx susidaro labai auktoje temperatroje deguoniui reaguojant su azotu, ir kuo auktesn temperatra, tuo daugiau susidaro NOx. Varikliai su imetam duj recirkuliacija, dal imetam duj, kuriose maas deguonies kiekis ir kurios gali bti deginamos dar kart, grina atgal variklio cilindrus. Tuo paiu mainama degimo temperatra, nes grinamose dujose yra maesnis deguonies kiekis. Sumajus degimo temperatrai, maja ir NOx kiekis.

Katalizatori panaudojimas

ymiai sumaino alingus mogaus

sveikatai imetimus

Benzinini varikli katalizatoriai

maina HC, CO ir NOx

Daugumos dyzelini varikli

katalizatoriai maina tik HC ir

CO

Imetam duj recirkuliacija maina NOx imetimus,

maindama degimo temperatr

6

Pirm kart i technologija buvo panaudotas JAV, benzininiuose varikliuose, 1970aisiais, bet atsiradus 3 komponent katalizatoriams, tai tapo neaktualu (kadangi 3 komponent katalizatoriai yra labai efektyvs mainant NOx - r. aukiau). Europoje imetam duj recirkuliacija diegta beveik visose dyzelinse transporto priemonse nuo tada, kai 1996 metais sigaliojo Euro II standartai. Imetam duj recirkuliacija neymiai padidina degal suvartojim, todl gamintojai nenoriai montuoja ias sistemas sunkisias transporto priemones, nes i priemoni savininkams labai svarbus kuro snaud mainimas. Taiau, laikantis 2005 Euro IV standart, kai kurios sunkiosios transporto priemons vl bus komplektuojamos su imetam duj recirkuliacija. Selektyvinis katalitinis redukavimas (angl. SCR - selective catalytic reduction) yra efektyvi technologija mainanti NOx dyzelinse transporto priemonse. i technologija paalina NOx i imetam duj prieingai nei imetam duj recirkuliacija, kuri maina NOx susidarym. Veikimo principas pagrstas katalizs reakcija, kurios metu azoto oksidas, susimais su amoniaku ar karbamido tirpalu, kurie purkiami imetamas dujas, virsta ms atmosfer sudaraniais ir nekenksmingais azotu N2 bei vandens garais H2O [4NO + 4NH3 + O2 = 4N2 + 6H2O]. Selektyvinis katalitinis redukavimas jau yra komercin technologija, taikoma dideliems stacionariems dyzeliniams varikliams ( kur matmenys ir svoris yra ne tokie svarbs) ir kai kurioms dyzelinms sunkiosioms transporto priemonms. Tiktina, kad i technologija bus plaiau taikoma nuo 2006 met, kai sigalios Euro IV ir V standartai dl NOx imetim dyzelinms sunkiosioms transporto priemonms. Dyzelino daleli filtras (angl.DPF diesel particulate filters) filtruodamas paalina kietsias daleles i imetamj duj. Jie yra labai efektyvs ir danai paalina daugiau kaip 90 % kietj daleli. Dalels surenkamos suodi pavidalu, kurie po to, kad neusikimt filtras, alinami naudojant ilumin regeneracij.

Dyzelino daleli filtras Imetam duj temperatra nra pakankamai aukta suodiams sudeginti, bet problema isprendiama vienu i 2 bd. Pasyvus dyzelino daleli filtras naudoja oksidacin katalizatori maindamas temperatr, prie kurios susidaro suodiai, tuo tarpu aktyvusis dyzelino daleli filtras periodikai padidina temperatr iki reikiamo lygio. Labiausiai prastas metodas didinant temperatr aktyvioje sistemoje - arba periodikai deginti papildom dyzelin kur imetam duj paildymui, arba panaudoti elektrin ildym.

Europoje, imetam duj recirkuliacijos

technologija tapo norma dyzeliniuose

lengvuosiuose ir krovininiuose

automobiliuose nuo 1996

Imetam duj recirkuliacija

neymiai padidina kuro suvartojim

Selektyvinis katalitinis

redukavimas yra efektyvesn NOx

mainimo technologija, negu

karbamidinio katalizatoriaus panaudojimas

Tiktina, kad selektyvinis katalitinis

redukavimas taps prastiniu

sunkiosiose transporto

priemonse nuo 2006

Dyzelino daleli filtrai yra labai

efektyvs alinant kietsias daleles

Surinktos kietosios dalels

sudeginamos, kad neukimt filtr

7

iuo metu dyzelino daleli filtrai yra montuojami nedaugelyje nauj transporto priemoni, bet tampa vis populiaresni. Kai kuriose Europos alyse galimos subsidijos j rengimui. Daugumos nuomone, dyzelino daleli filtrai greitai bus norma, kadangi jie yra santykinai pigs lyginant su j efektyvumu. EuroV standartai dar tik bus patvirtinti, bet tiktina , kad jie sigalios 2008/9 ir tuo paiu atsiras btinyb montuoti dyzelino daleli filtrus. BMW, Citroen, Ford, GM, Mercedes, Peugeot, Toyta jau parduoda automobilius su dyzelino daleli filtrais. i filtr rengimas jau eksploatuojamose transporto priemonse yra sudtingas ir paprastai apsiimama tai padaryti tik sunkijame transporte. Variklio efektyvumo didinimas Pastaraisiais metais prastinio kuro transporto priemons taip pat buvo patobulintos variklio efektyvumo didinimo srityje. Ypa patobuljo dyzeliniai varikliai, todl, dl santykinai nedideli dyzelino kain daugelyje ali, per paskutin deimtmet labai iaugo dyzelini transporto priemoni savinink gretos visoje Europoje. Nuo ankstyvj 1990 beveik visi dyzeliai turi turbokompresori, kuris ymiai padidina j efektyvum, tuo paiu ir gali. Tiesioginis purkimas taip pat tapo prastiniu dalyku dyzelinse transporto priemonse nuo vlyvj 1990. Esant tiesioginiam purkimui, kuras tiesiogiai purkiamas degimo kamer. Tiesioginio purkimo varikliai yra daug efektyvesni, nei netiesioginio, ir todl taupo kur ir maina CO2 imetimus, bet imetama daugiau kietj daleli ir yra triukmingesni. Per paskutinius 3 metus taip pat buvo pasilyti ir tiesioginio purkimo benzininiai varikliai, bet tai vis dar retas reikinys. Common-rail tiesioginis purkimas nuadojamas varikliuose, kuriuose vienintele labai aukto slgio linija kuras paduodamas visus cilindrus. Dka aukto slgio, kuras ipurkiamas labai smulkiai, todl degimas daug efektyvesnis. Solenoidai, esantys kiekviename cilindre, labai tiksliai kontroliuoja kuro kiek bei purkimo laik, tuo paiu padidindami bendr variklio efektyvum. Maai sieringas kuras Naudojant maai siering kur - kur, kurio sudtyje yra max 50 ppm sieros - imetimuose faktikai nra SO2 ir maja kietj daleli kiekis. Be to maai sieringo kuro naudojimas taip pat maina CO, HC ir NOx imetimus. Per paskutinius 6-7 metus Europos Sjungoje, sieros kiekis keli transpoto kure -benzine ir dyzeline - sumaintas nuo 500 ppm iki 50 ppm pagal ES priimtus standartus. Iki 2009 met ES statymai taip pat numato sumainti leistin maksimali rib iki 10 ppm. Kuras, kuriame sieros 10 ppm, kartais vadinamas laisvu nuo sieros kuru. Toks sieros kiekio sumainimas kure leidia ymiai pagerinti atmosferos oro kokyb, nors technologiniuose sieros alinimo procesuose yra naudojama energija ir tuo paiu neymiai padidinami CO2 imetimai kuro gamyboje. Aplinkosauga iuolaikins benzinins transporto priemons yra daug varesns nei j analogai prie kelet met. Faktikai oro kokybs atvilgiu, yra nedidelis skirtumas tarp iuolaikini benzinini transporto priemoni ir dujas naudojani analog. Dyzelins transporto priemons taip pat daug varesns, taiau daugumos dyzelini varikli imetamose dujose vis dar dideli NOx ir kietj daleli (KD) kiekiai, nebent juose rengti dyzelino daleli filtrai. Taiau dyzeliai turi pranaum CO2 atvilgiu, todl daugumoje atvej dyzelins transporto priemons su dyzelino daleli filtrais

Dyzelino daleli filtrai vis dar retas, bet populiarjantis

dalykas

Varikli efektyvumas

pastaraisiais metais padidjo, ypa

dyzelini

Atlikti patobulinimai:

turbokompresorius, tiesioginis purkimas,

common-rail tiesioginis purkimas

Maai sieringas benzinas ir

dyzelinas maina transporto priemoni imetimus

Dabartiniai ES

statymai pareigoja, kad ES parduodamame

benzine ir dyzeline tuti bti maai

sieros

Nra dideli skirtum tarp iuolaikini

benzinini varikli ir dujin kur

naudojani analog

8

yra geras sprendimas aplinkosaugos poiriu. Ir benzininiai, ir dyzeliniai varikliai yra tinkami naudoti su hibridine transmisija (r. skyri Hibridins transporto priemons, kur pateikiamos galimybs transporto priemoni ekonomikumui didinti bei tuo paiu mainti CO2 imetimus). Benzininiai ir dyzeliniai varikliai taip pat gali naudoti biodegalus (r. skyri Biodegalai, kur pateikiamos galimybs mainti CO2 imetimus).

Dyzelini varikli imetimuose vis

dar daug KD ir NOx, nebent juose rengti papildomi valymo

renginiai

Benzininiai ir dyzeliniai varikliai tinkami naudoti

hibridinse sistemose

Hibridins transporto priemons vadas Hibridins transporto priemons turi ir vidaus degimo varikl, ir elektros varikl. Hibridai yra varesni ir ekonomikesni nei prastins transporto priemons, j eksploatacins ilaidos emesns, bet auktesn pardavimo kaina. Hibridines transporto priemones nra sunkiau vairuoti, negu prastinius automobilius: perjungimas i vienos sistemos kit vyksta automatikai, nereikalingas kibirktinis udegimas ir jos turi automatin pavar d. Toyota pirmj hibridin automobil pasaulyje pirmos kartos Prius pristat Japonijos rinkai 1997 metais, 1999 metais Honda ileido Honda Insight. Neseniai ios dvi gamintojos, taip pat Ford, GM, Lexus ir Peugeot-Citroen pristat naujus hibridinius modelius. I pradi hibridins transporto priemons sulauk tik automobilist dmesio, bet dabartiniu metu jais susidomjo ir pagrindins iniasklaidos priemons. Daugelyje ali galima gauti subsidijas sigijant hibridinius automobilius, o tai prisideda prie toki automobili populiarinimo ir netgi egzistuoja norinij ir laukianij eils sigyti kai kuriuos hibridinius modelius JAV ir Europoje. Tiktina, kad hibridins transporto priemons sitvirtins rinkoje artimiausiais metais ir iliks svarbia transporto technologija daugeliui met. Dauguma apvalginink mano, kad 15-25 metus hibridiniai automobiliai egzistuos greta vandenilini kuro element transporto priemoni, kurios dominuos ateityje. iuo metu visos hibridins transporto priemons yra benzinins- elektrins, bet tiktina, kad netrukus bus pristatyti efektyvesni dyzeliniai - elektriniai modeliai, gal bt net 2006. Gamintojai pirmum teikia benzininiams - elektriniams modeliams, kadangi dyzeliniai varikliai brangesni, o tai padidina automobilio kain.

Toyota Prius hibridas

Hibridai turi

prastinius vidaus degimo variklius ir elektros variklius. Jie yra varesni,

nei prastins transporto priemons

Hibridams

nereikalingas kibirktinis udegimas

iuo metu daug

gamintoj gamina hibridus

Hibridai tampa vis

populiaresni

Greitai pasirodys dyzeliniai-elektriniai hibridiniai modeliai

9

Technologijos Hibridins sistemos labai skiriasi kainos, sudtingumo, naumo atvilgiu ir jos danai skirstomos ias kategorijas. Stop-start arba mikro-hibridai turi santykinai ma elektros varikl, kuris nesuka tiesiogiai rat, bet kuris turi pakankamai galios pakartotinai paleisti variklius beveik akimirksniu. ai reikia, kad mikro-hibridininis benzininis variklis gali isijungti automatikai, automobiliui stovint (pvz. laukiant alios viesos sankryoje) ir vl pradti veikti, kai tik vairuotojas nuspaus akceleratori ( iuo atveju vairuotojui nereikia pasukti udegimo raktelio ar netgi inoti, kad variklis nedirba). Stop-start sistemos nra prastiniai hibridiniai automobiliai, kaip galvojama, nes jos nra tiesiogiai varomos elektros variklio. Jos paprastai sutaupo apie 10 % kuro, bet turi pranaum bdamos santykinai nebrangios. Stop-start hibrido pavyzdys Citroen C3. Mild hybridai turi stop-start funkcij, aprayt aukiau, bet paprastai elektros variklis naudojamas startuoti. Taiau tokie hibridai negali veikti tiktai elektriniu reimu, kadangi variklis nesujungtas tiesiogiai su ratais. Vietoj to jie tiekia papildom gali esant dideliam variklio apkrovimui, pvz.: sunkiai sibgjant. Tokios sistemos taip pat naudingos regeneratyvinio stabdymo metu: stabdant, varikliai dal vaistiklio judesio energijos veria elektros energij, kuri naudojama krauti baterijas. Honda Integrated Motor Assist technologija, kuri diegta Honda Insight ir Civic( ir kai kur Accord) yra mild hibrido pavyzdys. Civic hibridas 25 % sumaina CO2, lyginant su prastine ne hibridine transporto priemone. Full hibridin sistema, tame tarpe Toyota Hybrid Synergy Drive, kuri yra Prius modelyje, varoma arba tik vidaus degimo varikliu, arba tik elektros varikliu arba abiem kartu. Toyota sistema, kuri licencijuota naudoti Ford Escape hibriduose, naudoja galios paskirstymo rengin, kuris dal benzininio variklio galios perduoda tiesiogiai ratams, o dal generatori. Generatorius suka elektros varikl, kurio galia taip pat perduodama ratams. Sistema sudtinga, bet pasiekiamas didelis efektyvumas, leidiantis varikliui dirbti ekonomikai vis laik. Kai vairuojant automobil pilna galia nereikalinga, elektros variklis veikia kaip generatorius ir krauna baterijas. Baterijos taip pat kraunamos regeneratyvinio stabdymo metu. Esant eismo slygom, kai reikia danai stabdyti ar vaiuoti maais greiiais, t.y. kai benzininis variklis maiausiai ekonomikas, jis isijungia ir pradeda veikti elektros variklis. Panai sistema eksploatuojama 4 varom rat Lexus RX400h, taiau turi du elektros variklius: vienas priekiniams ratams, kitas upakaliniams. Nors nei vienas hibridas i dabar silom negali bti kraunamas i alies, kai kurie kraunami i tinklo hibridai jau buvo demonstruoti ir gali tapti populiars per kelet met. iuo metu atskirai kraunam hibrid trkumas rinkoje yra dl gamintoj noro garantuoti vartotojams hibridines transporto priemones, kurios skirtsi nuo elektrini transporto priemoni. Prekyba Lexus taip pat suinteresuotas prekybos perspektyva: kadangi pirmieji hibridai buvo parduoti daugiausia dl pranaum aplinkosaugos poiriu (turdamas omenyje Insight kosmin dizain ir neprast pirmos kartos Prius ivaizd) Lexus reklamuoja prabang variant RX300.

Stop-start hibrid varikliai isijungia automatikai, kai

transporto priemon nejuda

Mild-hibrid elektros variklis

suteikia reikaling papildom gali. Jie taip pat turi regeneratyvin

stabdym

Full hibridin sistema varoma arba tik vidaus degimo varikliu, arba tik elektros

varikliu, arba abiem kartu

Mild ir full

hibridins sistemos ymiai sutaupo

kuro ir sumaina CO2 imetimus

kraunami i tinklo hibridai gali tapti

populiars ateityje

Dauguma parduodam

dabartini hibrid yra prabangs

modeliai

10

Honda Accord IMA hibridas (ileistas JAV 2004, bet dar neprieinamas Europoje) buvo panaioje pozicijoje, kaip 240 AJ Accord V6 ir kompaktins klass ekonomikas keturi cilindr Civic. ie du modeliai pasirod norint pabrti, kad ateityje hibridins transporto priemons taps vis labiau vyraujanios ir bus vertinamos dl technini savybi, o ne dl ivaizdos. Aplinkosauga Honda Insight (1999-2004) turjo maiausius CO2 imetimus (80g/km), lyginant su bet kuriuo egzistuojaniu vidaus degimo varikliu pasaulyje, o Prius su 104 g/km geriausias, lyginant su serijiniais vidaus degimo varikli automobiliais. Todl lengva sivaizduoti, kodl hibridai sukl susidomjim aplinkosaugos ir automobili srityse per pastaruosius 8 metus. I tikrj Prius mai imetimai atrodo dar spdingiau, atsivelgiant tai, kad tai 5 sdim viet eimyninis automobilis, o imetimai maesni, negu toki ma dyzelini automobili, kaip Toyota Yaris, Citroen C2 ar VW Lupo. Daugumos modeli imetimai yra daug maesni, nei numato Euro IV standartai. Buvo kalb, kad hibrid faktinis kuro suvartojimas ir CO2 imetimai didesni, negu oficialiai nurodomi gamintojo. Taiau ie dalykai yra prasti visoms transporto priemoni technologijoms. Ekonomika Hibridini transporto priemoni kainos didesns, bet sutaupoma ilaid kurui. Daugumoje ES ali - taip pat ir daugumoje JAV valstij bei miest hibridinms priemonms taikomos pirkimo subsidijos ar maesni mokesiai. Transporto priemons savininkams, nuvaiuojantiems didelius atstumus, tai ypa aktualu finansiniu poiriu. I gamintoj puss, hibrid ekonomika nra aiki, ypa artimiausiu laikotarpiu, kadangi apvalgininkai mano, kad gamintojai patiria nuostolius nuo kiekvieno pardavimo. Taiau tikimasi, kad gamybos katai sumas, kai padids toki transporto priemoni skaiius. Rinka Hibrid pardavimai ilieka santykinai mai, lyginant su prastiniais automobiliais ir galima sakyti, kad paklausa gerokai virija pasil. Dl ios prieasties Europoje ir JAV egzistuoja laukianij sigyti hibridinius modelius eils. Toyota Prius yra labiausiai perkamas hibridas pasaulyje. Nuo 1997 jau parduota daugiau kaip 300 000 Prius. 2005 m. Toyota tikisi parduoti 3500 Prius modeli Didiojoje Britanijoje.

Hibridins transporto

priemons imeta maiau CO2 nei j prastiniai analogai

Kai kurie vartotojai tvirtina, kad faktinis kuro suvartojimas ( ir CO2 imetimai) yra didesnis, nei teigiama oficialiai

Hibridai kainuoja brangiau, bet

daugumoje ali sutaupomi

mokesiai bei ilaidos kurui, ypa

nuvaiuojantieji didelius atstumus

Nors egzistuoja laukianij sigyti

tam tikrus modelius eils, prekyba

hibridinmis transporto

priemonmis vis dar menka

Suskystintos naftos dujos (LPG) vadas Suskystintos naftos dujos yra propano ( C3H8) ir butano (C4H10) miinys. i duj santykis vairiose alyse skirtingas, bet paprastai propanas sudaro 80-95 %. Suskystintos naftos dujos gaunamos i naftos produkt, perdirbant naft ar gamtines dujas. Suskystint naftos duj transporto priemons ios transporto priemons panaios benzinines, taiau turi skirting nei benzinins

11

kuro bak ir kuro padavimo sistem. Dauguma vairuotoj net nepastebi skirtum tarp benzinins ir LPG transporto priemons. LPG atmosferiniame slgyje yra dujos, bet skystja esant nedideliam (madaug 20 bar) slgiui. Todl automobilio kuro bake jos bna skystoje bsenoje 25 bar slgio, bet variklio cilindrus tiekiamos dujins bsenos. Dauguma LPG transporto priemoni Europoje yra dviej kur (Bi-fuel )sistemos: jos turi benzino ir LPG bakus ir kuras gali bti naudojamas pasirinktinai, tuo paiu ivengiant priverstinio sustojimo pasibaigus kurui tose vietose, kur neivystyta LPG infrastruktra. Taiau dauguma LPG specialist tvirtina, kad automobiliai, naudojantys tik LPG (mono fuel), suvartoja maiau kuro ir imeta maiau teral. LPG automobiliai savo galia prilygsta benzininms transporto priemonms ir vairuojant nepastebimas joks aikus skirtumas. LPG transporto priemons paprastai naudos 20 - 25 % daugiau kuro, negu atitinkamas benzininis variklis ir 30 - 40 % daugiau nei dyzelinis. Dauguma LPG kuro bak yra cilindro formos ir talpinami automobilio bagainje arba krovininio pagrindiniame kbule, kas sukelia nepatogum dl sumajusios krovinins talpos. Kaip alternatyva silomas apvalus bakas, telpantis atsarginio rato viet, nors iuo atveju vis tiek btinas atsarginis ratas sumaina bagains talp.

Dviej ri degal LPG krovininio automobilio degal papildymas Standartiniame automobili kuro bake telpa nuo 15 iki 25 litr, o krovininiuose iki 40 litr LPG kuro. LPG autobusai turi daug didesn kuro bak, patalpint j stoguose. Dauguma benzinini varikli gali bti perdirbami naudoti LPG, bet dyzeliniai praktikai neperdirbami dl dideli ilaid, taip pat sudtinga taisyti udegimo vakes, pakeisti suslgimo laipsn ir pan. Kiekvienas ne gamyklinis pakeitimas turi papildomai garantuoti, kad bus nepakeista gamintojo teikiama garantija. LPG transporto priemoni saugumas Nors visos LPG pirktos i gamintoj turi patenkinti auktus reikalavimus, kokyb ir saugumas, perdirbus po pirkimo, ymiai pasikeiia. Kokybikos LPG transporto priemons turs daug saugum utikrinani charakteristik, tame tarpe jos LPG kuro bakas pakankamai gerai atlaiko smgius avarij metu, yra apsaugos votuvas, atjungiantis LPG padavim i bako, esant sprogimo pavojui perkaitus. Kuro vamzdeliai pagaminti i atitinkam mediag ir utikrina saug atstum nuo imetim, dujoms nepralaidus apsauginis skydas dengiantis bako votuvus ir

prastiniai LPG kuro bakai yra

cilindro formos ar apvals

Dauguma benzinini transporto

priemoni gali bti perdirbamos LPG,

bet ne dyzelins

Perdirbtos transporto priemons reikalauja papildom

saugumo garantij

12

angas transporto priemons apaioje. Didiojoje Britanijoje, vartotojai, norintys perdirbti prastin transporto priemon LPG, turi pasirinkti kompanij, kuri rekomenduoja LPG Asociacija www.lpag.co.uk, nes tai garantas, kad kompanija vadovaujasi saugumo rekomendacijomis. Aplinkosauga Yra sunku apibendrinti skirting kur santykin imetim naud, kadangi tai priklauso nuo transporto priemons modelio ir rangos joje. Taiau lyginant su benzininiu ekvivalentu, grynas LPG automobilis paprastai imeta 5-10 % maiau CO2 ir neymiai maiau HC ir NOx. Lyginant su dyzeliniu ekvivalentu, CO2 kiekis madaug tas pats ar neymiai didesnis, bet daug maiau kiet daleli ir NOx - nebent dyzelis turi kiet daleli filtr. LPG privalumai aplinkosauginiu atvilgiu lyginant su benzininmis ar dyzelinmis transporto priemonmis sumajo per paskutinius metus, nes prastinio kuro transporto priemons tapo taip pat daug varesns. Rinka Didiojoje Britanijoje bendrame uregistruot 31 mln. transporto priemoni skaiiuje yra apie 100 tkst. LPG transporto priemoni, beveik visos jos dviej kur sistemos keleiviniai ar krovininiai automobiliai. Didiojoje Britanijoje LPG transporto priemones aptarnauja tik daugiau kaip 1200 degalini ir tai sudaro 10 % nuo bendro degalini skaiiaus. emlap, nurodant kur yra ios degalins galima rasti www.transportenergy.org.uk/tools/refuellingmap/ . LPG automobili skaiius ir aptarnavimo degalins spariai iaugo vlyvaisiais 1990 - aisiais dl sumaint LPG kuro mokesi 1999 ir 2001 ir galimybs gauti Vyriausybs param perdirbant transporto priemones 1996-2004. Ekonomika Kokybikos LPG transporto priemons paprastai kainuoja apie 1500 brangiau, negu j benzininis analogas, o kokybikas automobilio perdirbimas LPG kainuoja madaug tiek pat. LPG kainuoja iek tiek daugiau negu pus benzino ar dyzelino litro kainos, taiau LPG automobiliai nuvaiuoja maiau myli su 1 galonu, todl bendros kuro ilaidos yra beveik tokios paios ar iek tiek maesns nei dyzelinui ir madaug 20 % maesns nei benzinui. Taiau aplinkosauginiu poiriu LPG transporto priemoni pranaumas sumajo, o kadangi aplinkosaugin politika didiausi dmes skiria CO2 mainimui, todl pasikeit ir transporto politika: Didiojoje Britanijoje parama LPG pasibaig 2005 kovo mn. ir tuo pat metu buvo paskelbta apie mokesi lenvat LPG sumainim. Taigi LPG ateitis Didiojoje Britanijoje lieka neaiki.

Perdirbus prastines transporto

priemones, kokyb ymiai pasikeiia

LPG transporto priemons pranaumai

aplinkosauginiu poiriu nra dideli,

lyginant su benzininiu ekvivalentu

ie pranaumai sumajo, nes

benzinas ir dyzelinas tapo daug varesni

Didiojoje Britanijoje LPG

aptarnauja tik 10 % vis degalini

Didiojoje

Britanijoje LPG transporto

priemoni ir degalini skaiius

ypa iaugo vlyvaisiais 1990

iuo metu parama baigsi, o mokesi

lengvatos nedidels

Gamtins dujos vadas Gamtins dujos tai daugiausia metanas (CH4) ir tai tos paios dujos, kurias mons vartoja maisto gamybai ir nam ildymui. Tikslesn i duj sudtis - tai 70-90 % metano ir likusioji frakcija - etanas, propanas ir butanas. Gamtins dujos - tai ikastinis kuras, igaunamas i didiuli poemini telkini, esani pvz. iaurs ar Kaspijos jrose. Biodujose, susidaraniose organini mediag anaerobinio puvimo proceso metu, taip pat didij dal sudaro metanas. Daugiau informacijos apie biodujas galima suinoti skyriuje Biodegalai.

Gamtins dujos tai

daugiausia metanas (CH4) ir jos igaunamos i didiuli poemini

gamtini telkini

13

Gamtinmis dujomis varomos transporto priemons Gamtinmis dujomis varomos transporto priemons turi vidaus degimo varikl su kibirktiniu udegimu (iskyrus dvigubo kuro modelyje - ir. emiau) ir yra labai panaios benzinu varomas transporto priemones, bet su skirtinga kuro laikymo bei tiekimo sistema. Kol gamtins dujos veikiamos slgio nesuskystja, jos gali bti laikomos transporto priemonse kaip labai aukto slgio suspaustos gamtins dujos, paprastai iki 200 bar ar kaip ataldytos suskystintos gamtins dujos emiau -180 oC. Aukto slgio gamtins dujos labiau populiarios dl to, kad reikalauja maiau ilaid ir energijos joms pagaminti bei nra uvirimo pavojaus jas paskirstant bei naudojant, skirtingai nei suskystintas dujas. Aukto slgio gamtini duj kuro bakai turi ilaikyti perteklin 200 bar slg, todl turi bti pagaminti i storo sunkaus metalo. Suskystint natrali duj kuro bakai daug lengvesni, i tikrj tai didiuls aldymo kolbos, bet jos turi bti pakankamai izoliuotos, siekiant apsaugoti dujas nuo ilumos ir uvirimo.

Sunkveimio suskystint gamtini duj kuro bakas Taigi gamtini duj kuro bakai ir dideli, ir sunks, todl toks kuras labiau tinkamas didelms transporto priemonms, kaip pvz. sunkveimiams, autobusams ar vilkikams. Gamtini duj sistemos ir technologijos Yra trys kuro pasirinkimo galimybs transporto priemonms, varomoms gamtinmis dujomis: tik gamtins dujos; gamtins dujos + benzinas; gamtini duj ir dyzelino miinys, kurio santykis priklauso nuo variklio greiio ir apkrovos. i trij galimybi privalumai ir trkumai: Gamtins dujos (viena kuro ris) - toki transporto priemoni vaiavimo slygos gali bti optimizuojamos, naudojant auktesn suspaudimo laipsn, kuris slygoja ir didesn variklio efektyvum. Tai manoma, kadangi gamtins dujos turi auktesn oktanin skaii nei benzinas ar dyzelinis kuras, ir tai leidia ivengti detonacijos. Toks kuras taip pat gali bti naudojamas su specialiais efektyviau metan panaudojaniais katalizatoriais, nei prasti benzino ar dyzelino katalizatoriai, siekiant maesni imetim. Dauguma, bet ne visos gamtinmis dujomis varomos transporto priemons, gaminamos Europoje, naudoja vien tik gamtines dujas. alyse, kur populiarios mao galingumo gamtini duj automobiliai, pvz. Italijoje ir Vokietijoje, transporto priemons paprastai turi variklius dviej ri degalams, siekiant ivengti kuro trkumo, kai nra galimybs rasti gamtini duj pildymo stoties. Tai daniausiai pasitaikanti problema su maai galingomis transporto priemonmis, kadangi jos turi maiau i anksto apie tai perspjanios rangos, nei

Gamtinmis

dujomis varomos transporto priemons panaios

benzinines - skiriasi tik kuro tiekimo

sistema

Kuras gali bti laikomos kuro bake kaip labai aukto slgio suspaustos

gamtins dujos ar suskystintos

gamtins dujos

Aukto slgio gamtins dujos populiaresns

Tik gamtinmis dujomis (viena kuro

ris) varom transporto priemoni

imetimai yra maesni

Dviej ri degal transporto

priemons gali bti varomos arba benzinu, arba gamtinmis

dujomis, siekiant ivengti priverstinio sustojimo, kai bake

baigiasi kuras

14

sunkveimiai ar autobusai, ir be to automobiliuose nra galimybs patalpinti didels talpos kuro bako. Miraus kuro varikliai turi privalumus prie dyzelinius variklius dl didesnio efektyvumo, esant maoms apkrovoms, kadangi maesni droseliavimo nuostoliai. Dyzelinis kuras usidega j suslgiant ir tada kaip pagalbinis udegimas udega gamtines dujas. Esant emoms apkrovoms (t.y. kai variklis veikia tuia eiga), miraus kuro variklis dirba pagrindinai naudodamas dyzelin kur, bet didjant apkrovoms, jis naudoja dviej kur miin, o dirbant didiausiu apkrovimu - 80-90% gamtini duj. Aplinkosauga Gamtinmis dujomis varomos transporto priemons apskritai yra laikomos variomis imetim aplink poiriu, t.y. t teral, kurie pavojingi mogaus sveikatai (kietos dalels KD, anglies monoksidas CO, azoto oksidai NOx, kancerogeniniai angliavandeniliai HC). Pats metanas yra angliavandenilis, bet jis paprastai traktuojamas skirtingai nei HC. Jis nra tiesiogiai pavojingas mogaus sveikatai, bet tai iltnamio efekt sukelianios dujos. Kaip aptarta anksiau, gamtini duj transporto priemons turi metano katalizatori, skirt paalinti santykinai aukt metano kiek, kur imeta gamtini duj varikliai. Taiau metano katalizatoriai negali bti rengiami dviej ri degal ir miraus kuro varikliuose, taigi i transporto priemoni metano emisijos gali enkliai takoti klimato kait. Gamtini duj transporto priemons, dirbdamos dideliais apkrovimais, paprastai sumains CO2 20 % lyginant su benzininiais analogais ir 5 -10 % - su dyzeliniais. Miesto eismo slygomis, esant maoms variklio apkrovoms, ir dyzelini, ir gamtini duj varikli CO2 emisijos yra panaaus lygio.Lyginant dyzelini ir gamtini duj transporto priemoni santykinius CO2 imetimus, yra 2 prieingi efektai: dyzeliniai varikliai yra efektyvesni (dalis kuro degimo ilumins energijos paveriama kinetine), o gamtini duj produkt degimas iskiria maiau CO2 energijos vienetui. Deja, miesto teritorijose miraus kuro transporto priemons daniau naudoja dyzelin, ir btent ten, kur gamtini duj panaudojimas bt ypa svarbus oro kokybei gerinti. Ekonomika Kartu su kitomis alternatyvaus kuro transporto priemonmis, gamtinmis dujomis varomos transporto priemons charakterizuojamos auktesniais kapitaliniais djimais, bet maesnmis kuro ilaidomis. Be to gamtini duj degalins yra daug brangesns nei suskystint naftos duj degalins ir finansikai perspektyvios tik tada, kai aptarnauja didel skaii transporto priemoni. Tai reikia, kad gamtini duj diegimas transporte patiria bdingas problemas - kai kuro tiekjai nenoriai stato degalines, kol nra pakankamai tokio tipo transporto priemoni, o gamintojai nenoriai gamina tokias transporto priemones, kol nra pakankamai degalini. Rinka Tarptautins Gamtinmis Dujomis Varom Transporto Priemoni Asociacijos (angl. IANGV- International Association of Natural Gas Vehicle) duomenimis, pasaulyje yra apie 4 mln. toki transport priemoni vartotoj, i kuri 1,4 mln. Argentinoje, 1 mln. Brazilijoje. Europoje didiausias toki transporto priemoni skaiius yra Italijoje - 420 tkst., Vokietijoje - 27 tkst., Airijoje - 10 tkst. Daugiau nei 500 toki vieojo transporto priemoni naudojama Madride. Yra keletas gamtini duj

Miraus kuro

varikliai gali dirbti gamtini duj ir dyzelino miiniu

Gamtinmis dujomis varom

transporto priemoni

imetimai maesni nei benzinini ar

dyzellini transporto priemoni

Metano imetimai didesni, nebent rengtas metano

katalizatorius

Gamtini duj transporto

priemons gali sumainti CO2

imetimus, lyginant su prastinmis

transporto priemonmis. Taiau, miesto slygomis, CO2 imetimai tokie

patys kaip dyzeli

Miraus kuro sistemos miesto

slygomis daniausiai

naudoja dyzelin

Gamtini duj transporto

priemons kainuoja brangiau, bet kuro ilaidos maesns

Pasaulyje yra apie 4 mln. toki transporto priemoni naudotoj

15

degalini Didiojoje Britanijoje. Tikimasi, kad situacija pagers, kadangi 2005 met rugpjt paskelbta subsidij programa, dalinai finansuojanti gamtini duj degalini statyb Gamtini duj transporto priemones gamina tokios firmos kaip Cummins, ERF, Ford, General Motors, Iveco, Volkswagen ir Volvo.

Didiojoje Britanijoje maai

gamtini duj transporto

priemoni, bet paskelbta gamtini

duj degalini statyb dalinai finansuojanti

programa Biodegalai vadas Biodegalai yra skystasis kuras, gaunamas i biomass. Jie gali bti gaminami i augal, tam tikros ries grd ar i perdirbto arba panaudoto augalinio aliejaus. Naudojami kaip degalai keli transporto priemonse, biodegalai yra alternatyva ateites transportui, kaip atsinaujinantis ir turintis maai anglies imetim kuras bei prieingyb prastiniam transporto kurui - benzinui ir dyzelinui - ar dujiniam transporto kurui - suskystintom naftos dujom ar suslgtom gamtinm dujom -, kurie visi yra ikastiniai ir turi ribotus iteklius. Transporto biodegal panaudojimas padidjo pastaraisiais metais. Pagrindins prieastys skatinanios biodegal panaudojim: indlis energijos tiekimo saugum; indlis iltnamio efekt sukeliani duj imetim mainim; platesnis atsinaujinanios energijos naudojimas; nauj rink ems kyje pltra.

Atsivelgiant tai, Europos Komisija 2003 metais prim direktyv dl Biodegal naudojimo, kurioje numatyta, kad iki 2005-j, biodegal sunaudojimas transportui sudaryt ne maiau kaip 2 proc. i vis Europos Sjungoje sunaudojam degal, o iki 2010 m. biodegalai bendram transportui naudojam degal balanse turs sudaryti 5,7 proc. Kiekviena alis nar nustatydama savo biodegal pardavimo rodiklius 2005-2010 met periodui, turi remtis iais bendrais rodikliais. Pagrindiniai biodegalai yra biodyzelinas ir bioetanolis. Biodyzelinas skirtas dyzeliniams varikliams, o bioetanolis benzininiams. Biodegalai gali bti naudojami visose keli transporto priemonse automobiliuose, krovininiuose, autobusuose, sunkveimiuose ir ems kio transporto priemonse. Biodyzelinas Biodyzelino gamyba Biodyzelinas yra bendras metilo esterio i organini aliav pavadinimas. Biodyzelinas gali bti pagamintas i vairaus augalinio aliejaus, tame tarpe raps, taip pat saulgr, palmi ir sojos. Jis taip pat gali bti igaunamas i gyvulini riebal, tauk ir lajaus. Rapsai yra vieni i pagrindini aliejini augal, auginam Europoje, ir labiausiai paplitusi aliava naudojama biodyzelino gamybai. Aliejaus esterifikavimo metu gaunamas metilo esteris, kuris turi panaias savybes kaip ir ikastinis dyzelinis kuras. Biodyzelinas i raps taip pat yra inomas kaip raps metilo esteris (RME). Europa yra didiausia biodyzelino gamintoja visame pasaulyje. Bendra Europos gamyba 2004 metais virijo 1,5 Mt (Vokietija ir Pranczija yra stambiausi

Biodegalai gaminami i vairi

ri biomass. Pagrindiniai biodegalai-

biodyzelinas ir bioetanolis

Biodegalai gera priemon, utikrinanti

energijos tiekimo saugum, iltnamio

duj emisij mainim ir nauj rink pltr ems

kyje

ES Direktyva nustato biodegal

naudojimo rodiklius

Biodyzelinas gaminamas i

augalini aliej ar panaudoto maisto gamyboje aliejaus

16

gamintojai ES). Taip pat aktyvs ioje rinkoje - Italija, ekija ir Austrija. Aliejiniai augalai, naudojami biodyzelinui, gali bti auginami naudojant prastin kininkavimo technik daugelyje Europos ali. Toki augal auginimas gali iplsti dirbamosios ems panaudojim, o biodyzelino gamyba gali tapti nauja rinka ems kyje. Biodyzelino gamybos i augalinio aliejaus technologija pasitvirtino ir yra ekonomikai pelninga jau kelerius metus. Pavyzdiui, biodyzelinas gaunamas, esterifikuojant raps skl ispaudas nedideliu metanolio kiekiu, kuris yra katalizatoriaus sudtin dalis. Gaunamas biodyzelinas daniausiai maiomas su tradiciniais dyzeliniais degalais. Biodyzelinas taip pat gali bti gaminamas i perdirbto ar panaudoto maisto gamybai aliejaus, taigi atliekos panaudojamos naudingai, nes prieingu atveju jos turt bti alinamos kitais aplinkai nekensmingais bdais.

Biodyzelinas gaminamas i aliejini augal ar panaudoto aliejaus Miiniai ir garantijos varikliams Biodyzelinas gali visikai pakeisti tradicin dyzelin kur arba gali bti maiomas skirtingomis proporcijomis naudojimui dyzeliniuose varikliuose. Miiniai yra prasti daugelyje ali, daniausiai naudojamas 5 % miinys t.y. 5 % biodyzelino, 95 % prastinio dyzelino. Biodyzelino fizins ir chemins savybs yra labai panaios tradicinio dyzelinio kuro ir prastiniai varikliai nereikalauja joki modifikacij, kai naudojamas 5 % miinys. Patys moderniausi dyzeliniai varikliai gali naudoti ir 30 % miin, bet dauguma gamintoj nesuteikia garantijos, jei naudojamas miinys, kuriame daugiau kaip 5% biodyzelino. Varikli gamintojai paprastai sutinka suteikti garantij kai yra naudojamas 5% biodyzelino miinys. Taigi, didesns biodyzelino maiymo proporcijos gali bti nepriimtinos gamintojui. Patys moderniausi dyzeliniai varikliai puikiai veiks su biodyzelinu, bet esant didesniam nei 30 % biodyzelino kiekiui miinyje gali sukietti gumins tarpins ar usikimti purktukai. Yra labai svarbu, kad biodyzelinas bt pakankamai auktos kokybs. Pagal EN 590 standart biokuro kiekis dyzeline negali viryti 5 proc. pagal apimt. Ekonomika Biodyzelino gamyba i aliejini augal kainuoja beveik dvigubai daugiau nei dyzelino gamyba i aliavins naftos. Faktins kainos priklauso nuo biodyzelino gamybai naudojam aliav ir aliavins naftos kain. Biodyzelinas yra brangus

Biodyzelino gamybos

technologija yra ekonomikai

pelninga

Biodyzelinas paprastai

naudojamas kaip 5 % miinys su

ikastiniu dyzelinu

Naudojant 5 % miin, modifikacija

varikliui nereikalinga

Gamintojai nesuteikia

garantijos, jei naudojamas

miinys, kuriame > 5 % biodyzelino

17

kuras, nes jo aukti muito mokesiai ir jo kainos mainimui bei konkurencingumo rinkoje didinimui reikia mainti muito mokesius. Tokie muit sumainimai yra prasti Europoje ir yra naudojami kaip priemon skatinanti degal tiekjus pltoti biodegal produkt rink. Biodyzelinas iuo metu yra gaminamas daugelyje Europos ali. Biodyzelinas pagamintas i augalinio aliejaus atliek yra pelningas dl palyginti em aliav kain. Tai padaro j ekonomikai pelningu netgi esant dabartiniams muit tarifams. Taiau riboti augalinio aliejaus atliek kiekiai ir degal kokyb gali riboti tokio tipo degalus. Aplinkosauga Pagrindinis privalumas, naudojant biodyzelin, kaip transporto kur, yra tas, kad lyginant su tradiciniu dyzelinu, jis gali padti sumainti iltnamio duj emisijas. 100 % biodyzelino (kuris yra retas) naudojimas CO2 emisijas sumaint 50-60 %, o naudojant 5% miin - CO2 emisijos sumaja 2-2,5 %. ie skaiiavimai atlikti, vertinus vis biodyzelino gyvavimo cikl pradedant grd kultivavimu, biodegal gamyba ir biodyzelino panaudojimu transporto priemonse. Teorikai, biodyzelinas gali bti be anglies, nes anglis, isiskirianti jam degant, natraliai sisavinama augani augal i atmosferos. Taiau praktikai, anglies sutaupymai gaminant biodyzelin i aliejini augal yra riboti, nes auginimo ir apdorojimo metu grdai maiomi su ikastiniu kuru. Biodyzelino naudojimas gali padti pasiekti Europos nustatytus rodiklius mainant klimato kait. Biodyzelinas taip pat gali padti sumainti kai kuriuos transporto priemoni imetimus, taiau biodyzelino naudingumas priklauso nuo transporto priemons tipo ir degal specifikacijos. Biodyzelinas yra gaminamas i Europos vietini aliav, taip maindamas Europos priklausomyb nuo importuojamos aliavins naftos. Biodyzelinas yra saugiai ir lengvai suskaidomas mikroorganizm, ir tai yra didelis privalumas kai kuriais atvejais, pvz. Laivyboje ekologikai jautriuose vidaus vandenyse. Bioetanolis Bioetanolio gamyba iuo metu Brazilija ir JAV yra didiausi bioetanolio, kaip transporto degal, gaminam i cukranendri ir kukurz, gamintojai pasaulyje. Europoje bioetanolis daugiausia gaminamas i cukrini runkeli ir kviei. Europos bioetanolio gamyboje pirmauja Ispanija, Lenkija ir Pranczija, kartu 2004 metais pagamin vir 500,000 ton bioetanolio. Taip pat ioje rinkoje aktyvs vedija, Austrija ir Vokietija. aliava bioetanolio gamybai yra ems kyje, naudojant prastin technik, auginami grdai daugelyje Europos region. Bioetanolio gamyba i grd bt nauja rinka ems kyje ir galt padti j pltoti. Bioetanolis gaminamas fermentuojant cukr, krakmol arba celiuliozs turinias aliavas rauginimo bdu. aliav pasirinkimas priklauso nuo kain, technologini ir ekonomini galimybi. Bioetanolio gamyba i cukraus ar krakmolo turini augal yra ekonomikai priimtiniausia. Celiuliozs turinios ems kio, medienos bei nam kio atliekos yra papildoma ateities aliava bioetanolio gamybai. Taiau technologijos, leidianios gaminti bioetanol i i aliav yra daug sudtingesns ir dar nra pakankamai ivystytos. Taigi prireiks bent jau 5-10 met, kol ios technologijos taps ekonomikai naudingos.

Biodyzelino gamyba i aliejini augal kainuoja 2

kartus brangiau nei ikastinis dyzelinas

100 % biodyzelino panaudojimas sumaint CO2

emisij gyvavimo cikl 40-50 %

5 % biodyzelino

miinys sumaina CO2 emisijas 2-5 %

Biodyzelinas gali sumainti kitas

imetamj duj emisijas

Bioetanolis pagrindinai

gaminamas i cukrini runkeli ar

kviei

Bioetanolio i cukrini runkeli ar kviei gamybos technologijos yra

ekonomikai priimtinos

Bioetanolis taip pat

gali bti gaminamas i

celiuliozs turini aliav, bet

technologijos dar nra pakankamai

ivystytos

18

Miiniai ir transporto priemoni garantijos Bioetanolis, pagal Europos kokybs standart EN 228, gali bti naudojamas kaip 5 % miinys su benzinu ir tokiam miiniui nereikia joki technini variklio pakeitim. Transporto priemoni savininkai, naudojantys bioetanolio miinius, turt laikytis individuali automobili gamintoj reikalavim. Kai kurie transpoto priemoni gamintojai nurodo, jog maksimalus bioetanolio kiekis benzine neturt viryti 5%, tuo tarpu kiti nurodo jog maksimalus bioetanolio kiekis gali siekti iki 10 %. Jeigu nustatyta miinio proporcija yra virijama, transporto priemonei nra taikoma garantija. 100% bioetanolis gali bti naudojamas modifikuotuose, kibirktinio udegimo varikliuose, nors alto variklio uvedimui btinas papildomas lakus kuro komponentas daniausiai benzinas. Bioetanolio energetin vert sudaro tik 2/3 benzino verts. Techniniai pakeitimai, btini >5% miiniams Benzino oktaninis skaiius nusako benzino savyb vidaus degimo variklyje sudegti be detonacijos. Kuo auktesnis oktaninis skaiius, tuo detonacijos tikimyb maesn. Tam tikromis slygomis (pablogjus kuro kokybei, perkaitus varikliui ir t.t.) dalis darbinio miinio sudega labai greitai (2000 m/s), susidaro smgin banga ir labai pakyla slgis. Toks darbinio miinio degimas vadinamas detonacija. Detonacijos poymiai yra tokie: girdimi stiprs bildesiai variklyje, sumaja variklio galia, i slopintuvo pradeda eiti juodi dmai. Detonacijos metu daug intensyviau dyla variklio detals. maiant 10% bioetanolio benzin, benzino oktaninis skaiius padidinamas dviem vienetais. Todl bioetanolis yra vadinamas oktaninio skaiiaus didintoju. Oro ir kuro santykis, reikalingas pilnam benzino sudegimui yra apie 14,6. Tai reikia, kad pilnai sudeginti 1 kg benzino reikia 14,6 kg oro. 10 % bioetanolio miinys paprastai turi 3,5 % deguonies ir is deguonis, esantis bioetanolyje, takoja oro ir kuro santyk dirbant varikliui. Todl paprastai btina sumainti oro/kuro santyk, vertinus deguonies kiek miinyje. Elektronins varikli valdymo sistemos, kurios diegtos beveik visuose iuolaikiniuose varikliuose, fiksuoja ir keiia oro/kuro santyk, palaikydamos j tinkamu, kai naudojamas bioetanolis. Kai kuriose transporto priemonse, maksimalus deguonies kiekis, kuris vertinamas reguliuojant oro/kuro santyk yra 3,5% (t.y. 10 % bioetanolio degal miiniams). Senesns konstrukcijos karbiuratoriniai varikliai neturi elektronini valdymo sistem. Todl naudojant bioetanol, toki varikli oro/ kuro santykis turi bti sureguliuojamas rankiniu bdu. Gali tekti daniau keisti variklio kuro filtr, nes bioetanolio miiniai gali turti kietj daleli, kurios bna degal bakuose ir tiekimo linijose. Bioetanolio miiniai turi didesn slaptj garavimo ilum nei 100% benzinas, todl sunkiau uvesti varikl iemos metu. Todl, kai kuriose transporto priemonse yra rengiamas maas benzino, reikalingo uvedimui iemos metu, bakas. Transporto priemoni garantija Kai kurie transporto priemoni gamintojai nurodo, kad maksimalus bioetanolio ir benzino miinys negali viryti 5 %, tuo tarpu kiti nurodo, kad miinys gali bti 10 %. Transporto priemoni savininkai turt laikytis i rekomendacij, nes virijus nustatytas ribas, garantijos nesuteikiamos.

Bioetanolis gali bti naudojamas kaip 5 % miinys su

benzinu

Naudojant 5 % miin, modifikacija

varikliui nereikalinga

Naudojant > 5% miinius, btinas tam tikras variklio valdymo sistemos

patobulinimas

Variklio valdymo sistema turi vertinti didesn deguonies

kiek kure

Gali tekti daniau valyti kuro filtrus

Variklio uvedimas iemos metu gali

bti problema

Prie naudojant 5% miin, pasitikslinti gamintoj garantijas

19

Degal prieira Papildoma problema, aptarnaujant, saugant ir paskirstant bioetanol, yra jo savyb absorbuoti vanden. Bioetanolis, sumaiytas su benzinu, negali bti laikomas prastinse saugojimo talpyklose ir j sudtinga paskirstyti per iuo metu esani degalini tinkl infrastruktr dl galimo varuklio purkimo sistemos purktuk usikimimo. Vadinasi, maiymo procedra turt bti atliekama paskirstymo terminaluose. Reiklavimai degal gar slgiui, dar viena problema, padidinanti bioetanolio gamybos ilaidas. Ekonomika ir pelnas Dl bioetanolio gamybai naudojam aliav kain ir neapdirbtos naftos kain skirtumo, bioetanolio gamybos kaina 2-3 kartus didesn nei benzino i aliavins naftos. Pardavimo kaina taip pat priklauso nuo dideli kapitalini ilaid, sigyjant gamybos renginius hidrolizei ir fermentacijai. vertinus visus katus, bioetanolis yra brangus kuras, todl mokesi mainimas btinas, siekiant, kad jis tapt ekonomikai konkurencingu. Naudojant biodyzelin, toks mokesi mainimas yra prastas Europoje ir todl ketinama panaudoti tai kaip pavyzd skatinant degal tiekjus pltoti bioetanolio rink. Aplinkosauginiai bioetanolio privalumai Pagrindinis bioetanolio privalumas, yra tas, kad jis padt sumainti iltnamio duj emisijas. 100% bioetanolio naudojimas sumaina emisijas 50-60 % lyginant su prastiniu ikastiniu kuru. Naudingumas naudojant miinius, inoma, yra maesnis. Pavyzdiui, 5% miinys emisijas sumaint 2,5-3 %. Kaip ir biodyzelino atveju, naudingumas klimato kaitos atvilgiu priklausys nuo etanolio gamybai naudojam aliav. iltnamio duj emisij 50-60% sumainimai gyvavimo ciklo metu, bna tuomet, kai bioetanolis yra gaminamas i cukrini runkeli ar kviei. Jei naudojama celiuliozs aliava, iltnamio duj emisij mainimas dar didesnis gali siekti madaug 75-80 %. Celiuliozs turini jav gamybai reikia maai energijos ir ji yra efektyvesnis/atsinaujinantis procesas, kas ir yra emisij sumainimo prieastis. Labai svarbu suprasti, kad bioetanolio gamybos procesas yra savaime energetikai intensyvus ir reikalauja didelio ikastinio kuro kiekio djimo. Taiau, yra aiku, kad bioetanolio naudojimas gali padti, siekiant klimato kaitos mainimo tikls. Bioetanolis taip pat gali padti sumainti transporto priemoni imetamj duj emisijas, nors tikslus bioetanolio poveikis priklausys nuo transporto priemons naudojamo kuro tipo ir degal specifikacijos. Biodujos Biodujos yra duj, daugiausia metano ir anglies dvideginio, miinys, gaunamas nam kio, pramons ar ems kio atliek anaerobinio puvimo metu. Biodujos yra gaminamos daugiau kaip 4000 viet visoje Europoje, pagrindinai svartynuose ir nuotk valymo renginiuose ir jos naudojamos duj turbinose elektros gamybai. Taiau, jei jos pagerinamos iki gamtini duj kokybs kai kuriais atvejais dar vadinamos gamtini guj pakaitalas (GDP) jos taip pat gali bti naudojamos transporto priemonse. Norint pagerinti biodujas reikia paalinti CO2, kuris biodujose paprastai sudaro 30-45% , o gamtinse - maiau nei 1%, taip pat kitas susijusias dujas bei priemaias, ypa H2S.

Bioetanolio prieira reikalauja

atsargumo priemoni

Bioetanolis kainuoja 2-3 kartus

daugiau nei benzinas

Bioetanolis sumaina CO2

emisij gyvavimo cikl 50-60 %

Bioetanolis gali sumainti kitas

imetamj duj emisijas

Biodujos pagrinde yra metanas ir

gaunamos atliek puvimo metu

Pagerintos biodujos gali bti

naudojamos kaip transporto kuras

Bioduj

20

Aplinkosauga Biodujos yra efektyvios gamtins dujos, taigi transporto priemons naudojanios biodujas, imeta panaias emisijas lyginant su kitomis gamtini duj transporto priemonmis (r. skyri Gamtins dujos). Taiau naudojant biodujas, aplinka teriama ymiai maiau, nes jos yra atsinaujinantis kuras, kuris degdamas iskiria pana kiek anglies, kok prie tai absorbavo i atmosferos. Taip pat, bioduj naudojimas utikrina, kad metanas (stiprios iltnamio dujos), atsirandantis svartynuose ir nuotk valymo renginiuose bus sulaikomos, o ne imetamas atmosfer. Rinka vedijoje, ir visai neseniai veicarijoje, biodujos yra naudojamos kaip transporto priemoni kuras, nes jose galioja Valstybinis bioduj standartas, nurodantis, kad degaluose turi bti min 95 % metano. Taiau pasauliniu mastu, naudojimas ilieka maas, vos keletas tkstani transporto priemoni naudoja biodujas.

panaudojimas ymiai sumaint

iltnamio duj imetimus

Kol kas tik keletas tkstani transporto

priemoni naudoja biodujas

Akumuliatorins elektrins transporto priemons vadas Elektrins transporto priemons yra nulins emisijos transporto priemons, jos beveik neskleidia triukmo ir yra pigios eksploatuoti. Pirmosios elektrins transporto priemons buvo pagamintos 1830 m. ir nuo to laiko yra nudojamos vairi modeli akumuliatorins elektrins transporto priemons. 1990-aisiais metais dauguma gamintoj (Citroen, Ford, Honda, GM, Peugeot, Toyota) dalyvavo svarbiausiose elektrini transporto priemoni progamose ir ileido naujus modelius. Taiau netgi po didelio masto tyrim, iuolakini elektrini transporto priemoni pasila yra nedidel lyginant su benzininmis ar dyzelinmis, ir j pardavimas yra palyginti maas. Nuo vlyvj 1990-j didelis dmesys bei didels tyrim investicijos buvo nukreiptos transporto priemones su hibridinmis vidaus degimo ir elektros varikli sistemomis. Nepaisant to, akumuliatorins elektrins transporto priemons yra labai gerai pritaikomos kai kuriose srityse ir turi didelius aplinkosauginius privalumus. Baterij eksploatacins savybs Akumuliatorini elektrini transporto priemoni pats svarbiausias techninis skirtumas yra j baterij tipas. Ideali transporto priemoni baterija turt atitikti iuos kriterijus: ji turt turti aukt savitj energij (energijos kiekis svorio vienetui, kWh/kg), aukt energijos tank (energijos kiekis trio vienetui, kWh/m3) ir aukt savitj gali (didiausia galima galia, W/kg). Ji taip pat turt turti ilg gyvavimo cikl (t.y. ikraunama ir kraunama daug kart be jokio ymaus nusidvjimo ir veikimo pasikeitimo), turt bti trumpas krovimo laikas ir ilgas veikimas (t.y. baigiantis krovai, danai ikraunama tuo paiu neprarasdama funkcionalumo). Taip pat turt veikti esant plaiam temperatr diapozonui bei bti saugi, perdirbama ir pigi. Nra nei vieno baterijos tipo, atitinkanio visus aukiau ivardintus kriterijus, taigi elektros baterij gamintojai visuomet turi pasirinkimo ir kompromiso laisv. Daniausiai pasitaikantys baterij tipai yra apvelgiami toliau. Baterij tipai vino-rgtins baterijos buvo pradtos naudoti pirmosiose elektrinse transporto priemonse prie 170 met ir iandien vis dar yra plaiausiai naudojamos. Jos yra

Elektrins transporto

priemons yra nulins emisijos ir beveik neskleidia

triukmo

Dauguma gamintoj naujus

elektrinius modelius ileido 1990

Elektrins transporto

priemons turi maesnes

panaudojimo galimybes nei prastins, bet tinkamos kai

kuriose srityse

Baterij eksploatacins

savybs turi atitikti daug skirting

reikalavim: ideali baterij nra

21

nebrangios, lengvai perdirbamos ir dauguma io tipo baterij gali bti kraunamos madaug per 6 valandas. Dauguma vino-rgtini baterij yra vandeningos (skystos) ir turi bti laikomos vertikaliai nutekjimui ivengti, bet yra ir elins vino rgtins baterijos, kurias nebtina sumontuoti vertikaliai. Taiau vino-rgtines baterijos turi em savitj energij ir em energijos tank, todl jos yra didels, sunkios ir turi ribot panaudojimo srit. vino-rgtins baterijos neturt bti ikraunamos daugiau kaip 80 % viso krovimo, t.y. turt bti paliekama bent 20% j trio, nes kitu atveju trumpja j tarnavimo laikas. vino rgtins baterijos naudojamos daugumoje akumuliatorini elektrini transporto priemoni, t.t. REVA, GM EV1 (Mk1) ir kai kuriuose elektriniuose mopeduose. Nikelio-kadmio (Ni-Cd) baterijos taip pat naudojamos jau daugel met. Jos turi aukt savitj (apie 55 Wh/kg) ir auktesn energijos tank nei vino-rgtins baterijos. J taip pat ilgas gyvavimo ciklas ir jos gali bti ikraunamos 100 % be neigiamo poveikio. Nors Ni-Cd baterijos yra perdirbamos, dl kadmio savybi (sunkusis metalas), pagal 2002 m. ES direktyv udrausta pardavinti tokio tipo baterijas naujoms transporto priemonms nuo 2005 m. pabaigos. Ni-Cd baterijos taip pat yra brangios. Nikelio metalo hidrido (Ni-MH) baterijos turi aukt savitj energij (madaug 90 Wh/kg) ir labai ilg gyvavimo cikl. Jos yra perdirbamos ir slyginai neteria aplinkos, kadangi anodas yra pagamintas i lydini ar nesunkij metal - nra teriamas dirvoemis ar poeminiai vandenys. Ni-MH baterijos buvo panaudotos GM EV1, leidianios jas krovus, nuvaiuoti madaug 250 km ir Toyota Rav4, nuvaiuojantis 200 km. Maesns Ni-MH baterijos buvo panaudotos Honda Insight ir Toyota Prius hibriduose, o visai maos Ni-MH baterijos naudojamos mobiliuosiuose telefonuose ir neiojamuose kompiuteriuose. Ford trumpai naudojo natrio-sieros (NAS) baterijas Escort Ecostar Van 1990-j viduryje.Taiau jos jau nebenaudojamos transporto priemonse dl saugumo: j darbin temperatra 300 oC, o natris, kontaktuodamas su vandeniu, sprogsta.

Ford Think elektra varomi automobiliai Liio-jon (Li-ion) baterijos turi labai aukt savitj energij (150 Wh/kg) ir labai

vino rgtins baterijos yra pigios ir seniai ibandytos,

bet turi ribot panaudojimo srit

Ni Cd baterijos turi ilgesn

gyvavimo cikl, bet yra brangios ir netrukus bus

udraustos ES

Ni MH baterijos turi ilgiausi

gyvavimo trukm ir naudojamos daugumoje iuolaikini

elektrini transporto priemoni

Natrio sieros baterijos jau

nebenaudojamos transporto

priemonse dl saugumo

22

ilg gyvavimo cikl. Li-ion prototipai buvo panaudoti Ford Ka 2000 metais, leidianios nuvaiuoti 150-200 km ir pasiekti 130 km/h maksimal greit. Deja, Li-ion baterijos ilieka pernelyg brangios panaudojimui transporte ir artimiausioje ateityje j nenumatoma naudoti. Aplinkosauga Elektrins transporto priemons yra nulins emisijos transporto priemons ir todl labai patrauklios aplinkosauginiu poiriu apkrautose miesto teritorijose, kur sveikata labai susijusi su oro kokybe.

Peugeot 106 Electric krovimas Pilna elektrini transporto priemoni aplinkosaugins naudos analiz turi bti atlikta, vertinus elektros, naudojamos automobiliuose ir baterij krovimui, gamyb ir tiekim. Daugumoje ali tai lengva vertinti, nes yra inomi CO2 1 kWh tiekiamos elektros energijos. Didiojoje Britanijoje, pavyzdiui, 1 kWh tenka 430 g CO2. Maiems elektriniams automobiliams, tokiems kaip Peugeot 106s ir Citroen Berlingos tai sudaro madaug 80-90 g CO2./km ir atitinka 2 sdim viet Honda Insight hibrid bei ymiai geriau nei prastiniams benzininiams ar dyzeliniams varikliams. Pranczijoje, kur didioji dalis elektros energijos pagaminama atominse elektrinse, ar veicarijoje, kur elektra gaminama hidro ir atominse elektrinse, CO2 imetimai 1 km bt daug maesni. Baterj panaudojimas ymiai takoja aplink dl j naudojamos energijos ir dl galimos dirvoemio ar poemini vanden taros jas panaudojus. Taiau populiariausios (vino rgtins ir Ni-MH) baterijos yra lengvai perdirbamos ir atsivelgiant 2000/53/EC direktyvos reiklavimus, jas privaloma perdirbti. Ekonomika Elektrins transporto priemons charakterizuojamos auktais gamybos katais, bet emesnmis eksploatacinmis ilaidomis. Yra tam tikr abejoni dl baterij tarnavimo trukms ir j pakeitimo brangumo, bet Ni-MH baterijos turi ypa ilg gyvavimo trukm ir paskutiniai tyrimai parod, kad jos tiktina tarnauja tiek pat, kiek pats automobilis. Ekonomin toki automobili panaudojimo pus turt bti vertinama platesniu kontekstu: ar automobiliai bus naudojami specialioms reikmms ir kaip jie bus derinami su kitais automobiliais. Pavyzdiui, vargu ar bus gerai, jei tai bus vienintelis eimos automobilis, bet jo naudojimas miesto ribose, vainjimui darb ar apsipirkti, bt labai ekonomikai patrauklus variantas.

Li - ion baterijos gali bti plaiausiai

taikomos ir j puikios

eksploatacins savybs, bet jos

brangios

Elektra varomos transporto

priemons labai patrauklios miest

oro kokybs poiriu

Imetimai, gaminant elektros energij, taip pat turi bti vertinti

Daugumoje ali tokia analiz vis tiek parod, kad

elektrini transporto priemoni labai

mai anglies imetimai

Europoje

panaudotos baterijos turi bti

perdirbamos

Elektrins transporto

priemons turi didelius gamybos katus, bet maas

eksploatacines ilaidas

Ekonomin perspektyva priklauso nuo

23

Artimiausia elektrini transporto priemoni ateitis priklausys ar bus rasta tinkama j panaudojimo nia rinkoje. Rinka Tokio tipo transporto priemoni pardavimai Didiojoje Britanijoje labai mai: keli imtai iuolaikini elektrini transporto priemoni ir 12 visiems inom krovimo punkt.

operatori specifini slyg ir

poreiki

Didiojoje Britanijoje

pardavimai ilieka labai mai

Kuro element transporto priemons vadas Kuro elementas tai elektrocheminis renginys, kuriame vyksta vandenilio (H2) ir deguonies chemin reakcija ir gaunamas vanduo, iluma ir elektros energija. Kuro elementai yra labai perspektyvi technologija siekiant varaus ir efektyvaus energijos altinio daugumoje srii, tame tarpe ir transporte. Beveik visi transporto priemoni gamintojai yra traukti pagrindines kuro element tyrimo programas, bet dauguma j tiki, kad kuro element transporto priemons taps prastinmis anksiausiai tik apie 2020 metus. Kuro elemento veikimo principas Kuro element sudaro anodas ir katodas tarp kuri yra elektrolitas. Elektrolitas turi ypating savyb praleisti teigiamus jonus, bet neleidia prasiskverbti neutralioms dalelms ar neigiamiems elektronams. H2 molekuls tiekiamos kuro elemento anodin pus, kur katalizatorius, daniausiai platina, iskaido kiekvien molekul 2 H+ jonus ir 2 elektronus. H+ jonai laisvai pereina per elektrolit ir maiosi su deguonies molekule katode, o elektronai negali pereiti elektrolito. Elektronai keliauja per iorin kontr nuo anodo link katodo, kur jie vl sujungia H2 jonus ir deguonies molekules vanden. is elektron judjimas per iorin kontr yra nuolatin srov, kuri gali bti naudojama kaip galios altinis kuro element transporto priemoni varikliams. Kiekvienas kuro elementas vidutinikai pagamina 0,7 V, bet norint pagaminti kuro element blok norimai tampai, elementai gali bti sujungiami kartu nuosekliai. Dirbantiems kuro elementams btinas nepertraukiamas deguonies tiekimas. is deguonis paprastai paimamas i oro.

DaimlerChrysler Citaro kuro element autobusas Kuro element tipai

Kuro elementai

naudoja vandenil (H2) ir gamina

elektros energij

Dauguma tyrimo program

vykdomos, siekiant, kad kuro elementai tapt ekonomikai

priimtini

Vienintelis imetimas yra

vanduo

Kuro element blokai gali duoti bet

koki norim tamp

24

Yra keletas skirting kuro element tip, kurie daugiausia skiriasi elektrolito sudtimi. Proton membranos kuro elementai (angl. PEM - proton exchange membrane) yra tinkamiausi keli transporto priemonms dl aukto energijos generavimo efektyvumo, santykinai emos darbins temperatros ir trumpo ilimo laiko. Papildymo bdai Yra skirtingos galimybs laikyti vandenil transporto priemonje. Viena i galimybi bt kuro element papildyti skysiu, kurio sudtyje yra didelis deguonies kiekis, pvz. metanoliu ar angliavandeniliu panaiu gazolin. Skyst kur bt lengviau paskirstyti ir tiekti dl jo aukto energijos generavimo efektyvumo bei jau egzistuojanios kuro papildymo infrastruktros (talpyklos, aptarnavimo stotys ir t.t.), kuri yra skirta skystam kurui. Tokio kuro laikymas automobilio bake yra taip pat paprastesnis, nes nereikia slgiui atsparaus kuro bako, o auktas energijos generavimo efektyvumas leidia lengvai nuvaiuoti didesnius atstumus. Taiau kuro elementams btinas varus dujinis vandenilis, taigi tuo atveju kai naudojamas skystas kuras, jau paioje transporto priemonje turi bti technins galimybs iskirti H2 i skysio. ios rekonstrukcijos padidint svor ir ilaidas bei atsirast naujo tipo transporto priemoni imetimai. Skysto kuro panaudojimas taip pat paalint galimyb pereiti prie tikrojo vandenilio taupymo, kai kurui naudojamas vandenilis i atsinaujinani alini. Todl atrodo, kad kuro elementai bus papildomi vandeniliu, kuris bus laikomas transporto priemons kuro bake kaip aukto slgio dujos.

GM HydroGen-3 kuro element automobilis Aplinkosauga Vandenilini kuro element transporto priemoni imetimai yra vandens garas, taigi tai bt labai naudinga aplinkosauginiu poiriu. Pradioje didioji dalis vandenilio greiiausiai bt gaunama i gamtini duj, CO2 susidarymo procese. Vis dlto, dl didelio kuro element efektyvumo, bendri CO2 imetimai sumat (well to- wheel poiriu). Ilgainiui H2 galt bti gaminamas elektrolizs bdu, naudojant elektros energij i atsinaujinani altini, ir tiekiamas vamzdynais tiek transporto vartotojams, tiek nam kio vartotojams. Tai bt vandenilins eros atjimo, adanios i esms laisvos nuo CO2 energijos, paskelbimas.

Yra keletas galimybi laikyti

vandenil transporto priemoni kuro

bakuose Skyst kur, kurio sudtyje yra H2,

bt lengviau tiekti, bet tai pareikalaut

automobilio rekonstrukcij

Papildymas variu

H2 bt tinkamiausias

bdas aplinkosauginiu

poiriu

Kuro elementai veikiantys vandeniliu, gaunamu

atsinaujinaniu bdu, ada

energij be CO2

25

Ekonomika Kuro element ekonomin perspektyva priklauso nuo kuro elemet gamybos kat sumajimo bei tokio tipo kuro degalini infrastruktros pltros. Rinka Pasaulyje yra keli imtai demonstracini kuro element transporto priemoni, i j 3 kuro element autobusai Londone, kurie yra ES finansuojamo projekto varus miesto transportas Europai dalis. iame projekte dalyvauja 10 miest (30 kuro element autobus).

Kuro elemantai iuo metu

naudojami tik demonstraciniuose

projektuose Vandeniliniai vidaus degimo varikliai H2 gali bti taip pat deginamas vidaus degimo varikliuose, kurie labai panas benzininius variklius, taiau j imetamose dujose nra CO2, CO ir angliavandenili (iskyrus labai ma kiek, iskiriam variklio alyvos). Vandeniliniai vidaus degimo varikliai turi kai kuriuos pranaumus prie kuro element transporto priemones tose technologijose, kurias vartotojai jau gerai vertino ir pripaino. Kai kurie transporto priemoni gamintojai tiki, kad vandeniliniai vidaus degimo varikliai upildys ateities kuro element transporto priemoni ni, tuo paiu padidindami H2, kaip kuro, paklaus bei pltodami H2 degalini infrastruktr. BMW tiki, kad ateitis priklauso ne kuro elementams, o vandeniliniams vidaus degimo varikliams. Taiau dauguma gamintoj mano, kad ateitis priklauso kuro element transporto priemonms, kadangi jos daug efektyvesns nei vandeniliniai vidaus degimo varikliai.

H2 gali bti naudojamas kaip

kuras vidaus degimo varikliuose.

Vandeniliniai vidaus degimo

varikliai gali nutiesti tilt kuro element

ateit

Vandeniliniai vidaus degimo

varikliai nra tokie efektyvs kaip kuro

elementai