Marijampolės vaikų lopšelis – darželis , 2012m., gruodžio mėnuo

SVEIKATA

DVASINĖ VISUOMENINĖ

EMOCINĖ

PROTINĖ ASMENINĖ

FIZINĖ

Prioritetas – sveikatos stiprinimas ir saugojimas.

Kartais žmonės mano, kad ugdymas yra faktų ir įgūdžių kaupimas. Kartais jie tiki, kad būti sveikam reiškia nesirgti. Tačiau ir ugdymas, ir sveikata yra kur kas platesnės, turiningesnės, viena nuo kitos neatsiejamos sąvokos.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) apibrėžia sveikatą, kaip visišką fizinės, protinės ir socialinės gerovės būseną, kad „sveikata yra kuriama ir diegiama kasdieninėse situacijose, ten kur žmonės dirba, mokosi, žaidžia. Sveikata kuriama, kai žmogus rūpinasi savimi ir aplinkiniais, kai jis sugeba apsispręsti ir kontroliuoti savo gyvenimo aplinkybes ir kai užtikrinama, kad aplinkoje, kurioje jis gyvena, sudarytos sąlygos visiems bendruomenės nariams sveikai gyventi“.

Sveikata – pati didžiausia vertybė. Visas vaiko gyvenimas grindžiamas sveikatos puoselėjimo, tausojimo, stiprinimo idėjomis. Žmogus tampa stiprus, doras ir sąžiningas tik per ugdymą, kuris yra didžiausias menas. Profesorius J.Laužikas teigė, kad „sveikatos stiprinimas yra kaip raudona linija, einanti per visų kitų sričių vienovę…“.

Ugdymo įstaiga ir šeima siekia, kad vaikas augtų sveikas, vystytųsi pagal savo prigimtį. Pedagogai integruoja sveikos gyvensenos programą į bendrąsias ugdymo programas, ieško naujų, netradicinių darbo su vaikais formų, taiko aktyviuosius ugdymo metodus.

Projektas – vienas iš priimtinausių metodų, taikomų mūsų įstaigoje. Pedagogai renkasi šį metodą todėl, kad pastebėjus nesklandumų kurioje nors srityje, radus apie tai duomenų (faktų, jausmų, poveikių ir kt.), galima įvardinti problemą ir iškelti idėją. Šis metodas labai vertingas dar ir todėl, kad pedagogai, įgyvendindami sveikatos ugdymo programą, gali įtraukti kuo platesnius visuomenės sluoksnius, vaiko aplinkos žmones siekti bendrų tikslų. Vieni projektai trumpalaikiai, kiti tęstiniai, vykdomi kelerius metus. Kai kurie išaugo į didesnes programas, kurios daugelį metų teikiamos Marijampolės savivaldybės sveikatos programų rėmimo konkursui. Įgyvendinant šiuos projektus, pedagogai siekia, kad vaikai pajustų judėjimo džiaugsmą, suvoktų atsakomybę už savo ir kitų sveikatą, išsiugdytų poreikį rūpintis gamta, supančia aplinka ir patys gebėtų pažinti sveikatą žalojančius veiksnius.

Nepretenduojame į absoliučias tiesas, bet tikimės, kad mūsų įstaigos pedagogų patirtis sudomins ir paskatins domėtis sveikatos stiprinimo ir puoselėjimo galimybėmis .

Direktorė Regina Kaleinikienė

2

********************************************************************************** Kultūriniai- higieniniai įgūdžiai - svarbi elgesio kultūros sudėtinė dalis

Sveikatos ugdymo sėkmę lemia paties vaiko nusiteikimas, jo požiūris į save, individualios asmens savybės, amžius. Mes darželyje - vieni iš mažiausiųjų, todėl mums būtina ugdyti norą būti sveikam, stipriam, vikriam, grūdintis, išvengti ligų. Sveikatos ugdymui didelę įtaką daro kultūriniai- higieniniai įgūdžiai.

Asmeninė higiena

Asmeninės higienos laikymasis yra svarbus ne tik suaugusiajam, bet ir vaikui. Tvarkingumo būtinybę, kūno bei rūbų švarą diktuoja ne tik higienos reikalavimai, bet ir žmonių santykių normos. Vaikai turi suprasti, kad šių taisyklių laikymasis išreiškia pagarbą žmonėms. Todėl labai svarbu išmokyti vaikus tvarkos nuo pat mažų dienų, įdiegti asmeninės higienos taisykles. Grupėje dažnai kalbame apie švarą, tvarkingumą; vykdome praktines veiklas. Stengiamės, kad mažyliai ne tik įgautų tam tikrų įgūdžių, bet ir suprastų, kodėl reikia maudytis ir plauti plaukučius, dažnai plauti rankeles, karpyti nagus ir valyti panages, valytis dantis, pūsti nosytę į servetėlę, užsidengti, kai kosėja ir čiaudi, šukuotis, pasikeisti drabužėlius, kai šie išsipurvina,

naudotis tik savo asmens higienos daiktais. Pakalbame ir apie tai, kaip reikia rengtis pagal sezoniškumą, kodėl taip rengiamės.

Aiškinant, kodėl būtina laikytis švaros, pakanka vaikams pasakyti, kad susikišus nešvarias rankas į burną, galima susirgti, bet reikia gerai nusiplauti rankeles, ir pavyks to išvengti.

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Savarankiškumas Savarankiškumo ugdymas – tai vienas

iš puikiausių dalykų, ką galima suteikti vaikui. Vaikui labai sunku pačiam išmąstyti, kaip „išlaviruoti“ šaukštą, ką pirma užsimauti –

batukus ar kelnes. Tai vaikui yra didelis darbas, kuriam „įveikti“ jis naudoja visą savo intelektą, koordinaciją ir kantrybę. Leidžiame vaikui būti savarankiškam tiek, kiek leidžia jo amžius – padedame, bet nedarome už jį. Dauguma mažylių valgo savarankiškai, tik retkarčiais jiems reikia padėti. Mūsų grupėje vaikai jau moka laikyti puoduką abiem rankomis ir gerti iš jo. Moka nusiplauti rankeles, nusirengti (jei suaugusysis atsagsto sageles) ir bando tvarkingai susidėti rūbelius, prašosi ant puoduko. Stengiasi apsivilkti marškinėlius, apsimauti kojinaites; susitvarkyti savo žaidimo vietą. Tvarkomės kartu, bet nedarome visko vietoj jo. Prašome nueiti ir kažką atnešti. Sudarome sąlygas vaikui būti savarankišku, kiek leidžia jo amžius.

3

Saugi ir sveika aplinka vaikų darželyje

Aplinka turi didelį poveikį vaiko

sveikatai, todėl rūpinamės sveikos aplinkos išsaugojimu. Stengiamės, kad vaikai, jaustųsi mylimi, labiau pasitikintys savo galiomis, dažniau užsiimtų mėgstama veikla. Emocinei vaikų sveikatai labai svarbų vaidmenį atlieka jų bendravimas su aplinkiniais, todėl vaikus nuo mažens pratiname sutarti su kitais vaikais, reikšti jausmus, tvardytis ir valdyti pykčio bei agresijos apraiškas. Taip jie gauna svarbias bendravimo pamokas. Grupėje sudarytos sąlygos įvairiai vaikų veiklai. Žaisdami vaikai mokosi bendrauti; kultūringai, mandagiai elgtis, suprasti kitą; gerbti aplinkinių nuomonę; mokosi kalbos kultūros, įpranta išklausyti pašnekovo. Siekiame, kad mažyliai pastebėtų netvarką aplinkoje, susitvarkytų žaislus.

Nuo senų laikų galioja nepaneigiamas dėsnis, kad judėjimas – neatskiriama žmogaus

raidos sąlyga. Vaiko fizinis aktyvumas turi įtakos ištvermei, valios ugdymui. Todėl grupėje sudarytos sąlygos aktyviai vaikų veiklai.. Fizinę veiklą stengiamės organizuoti taip, kad vaikai patirtų judėjimo džiaugsmą. Per judesius vaikai susipažįsta su kūno dalių paskirtimi ir funkcijomis, įvairiais būdais įveikia iškilusias kliūtis. Siekiame, kad vaikai judėtų atsargiai, neužsigaudami ir neužgaudami kitų.

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- Visavertė mityba ir elgesys prie stalo

Vaikui svarbu nuo mažens padėti išsiugdyti tinkamus mitybos įpročius – jis turi mokėti elgtis prie stalo, valgyti tik tam skirtoje

vietoje, švariomis rankomis, ramiai. Šie įpročiai lemia ir sveikatos būklę. Nemokėjimas elgtis prie stalo, valgymas bet kur, nešvariomis rankomis, skaitant knygą ar žiūrint televizorių, skubant– atspindi žmogaus išauklėjimą ir kultūrą. Šie įpročiai lemia ir sveikatą. Todėl mitybos kultūros mokymas turėtų tapti viena iš sudedamųjų racionalios mitybos mokymosi dalių.

Mes vaikus pratiname kultūringai elgtis prie stalo, gerai sukramtyti maistą, nekalbėti pilna burna, pavalgius padėkoti, nusivalyti burnas, pristumti kėdutes. Kalbame, kokį maistą sveika valgyti, o kokiu mėgautis tik retkarčiais.

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- Siekiant turėti gerą sveikatą, reikia ją ugdyti nuosekliai ir sistemingai. Taip žingsnis po

žingsnio, diena po dienos vaikas įgyja vis daugiau žinių apie vidinę sielos ramybę ir asmenybės darnų santykį su supančia aplinka, asmens higieną, suderintą mitybą, fizinį aktyvumą, reguliarų miegą ir kt.Taigi, laikui bėgant, mažylis išmoksta saugoti sveikatą, supranta ją silpninančių veiksnių žalą, suvokia, kaip teisingai elgtis. “Žirnienę virė” auklėtojos Snieguolė Karpavičienė ir Zita Kuncienė 4

Mes vaikučiai ,,boružiukai” Striksim pievoj, šokam salėj. Piešiam, maudomės, sportuojam, Stipriai kamuolį smūgiuojam.

Mūsų vaikams patinka, kai: Seka jiems pasakas.

Sveikas žmogus geba pajusti visa,

kas pasaulyje gražu ir pakilu.

Žmogaus sveikatą labiausiai lemia

gamta

Su jais žaidžia. Meiliai apkabina. Kartu išdykauja. Juos padrąsina.

EKOLOGINIO UGDYMO PRADMENYS

,, BORUŽIUKŲ‘‘ GRUPĖJE ,,Gamta nesupranta juokų, ji visada tikra, visada rimta, visada griežta, ji visada teisi. Apsirinka ir klysta tik žmogus.‘‘-sakė V.Gėtė. Bet ar visada žmogus tinkamai elgiasi gamtoje? Tai įpareigoja mus pedagogus akyliau žiūrėti į aplinką, ekologiškai mąstyti ir tai perteikti mūsų vaikams. ,,Plėtoti vaiko emocinę, kultūrinę patirtį, žadinant vaiko poreikį pažinti aplinkinį pasaulį, pratinant jame atitinkamai elgtis ir vertinti visa, kas jį supa‘‘- tai vienas iš tikslų mūsų grupės ekologinio ,, Aš– gamtos vaikas‘‘ projekto. Mūsų pedagoginė patirtis rodo, kad apie gamtą ,ekologiją su vaikais reikia pradėti kalbėti labai anksti- nuo mažų dienų- pradedant šeimoje ir vėliau

darželyje. Sėkmės įmanoma tikėtis, jeigu vaiką ugdysime geru savo pavyzdžiu ir nuoširdžiu geranorišku bendravimu su ugdytiniais ir jų šeimomis.

Buvimas gamtoje daro teigiamą įtaką žmogaus

sveikatai.

Mes vaikučiai ,,boružiukai” Striksim pievoj, šokam salėj. Piešiam, maudomės, sportuojam, Stipriai kamuolį smūgiuojam.

Mūsų vaikams patinka, kai: Seka jiems pasakas.

Sveikas žmogus geba pajusti visa,

kas pasaulyje gražu ir pakilu.

Žmogaus sveikatą labiausiai lemia

gamta

Su jais žaidžia. Meiliai apkabina. Kartu išdykauja. Juos padrąsina.

EKOLOGINIO UGDYMO PRADMENYS

,, BORUŽIUKŲ‘‘ GRUPĖJE ,,Gamta nesupranta juokų, ji visada tikra, visada rimta, visada griežta, ji visada teisi. Apsirinka ir klysta tik žmogus.‘‘-sakė V.Gėtė. Bet ar visada žmogus tinkamai elgiasi gamtoje? Tai įpareigoja mus pedagogus akyliau žiūrėti į aplinką, ekologiškai mąstyti ir tai perteikti mūsų vaikams. ,,Plėtoti vaiko emocinę, kultūrinę patirtį, žadinant vaiko poreikį pažinti aplinkinį pasaulį, pratinant jame atitinkamai elgtis ir vertinti visa, kas jį supa‘‘- tai vienas iš tikslų mūsų grupės ekologinio ,, Aš– gamtos vaikas‘‘ projekto. Mūsų pedagoginė patirtis rodo, kad apie gamtą ,ekologiją su vaikais reikia pradėti kalbėti labai anksti- nuo mažų dienų- pradedant šeimoje ir vėliau

darželyje. Sėkmės įmanoma tikėtis, jeigu vaiką ugdysime geru savo pavyzdžiu ir nuoširdžiu geranorišku bendravimu su ugdytiniais ir jų šeimomis.

Buvimas gamtoje daro teigiamą įtaką žmogaus

sveikatai.

5

MARGASPALVIS RUDUO IR VAIKAI

Ruduo, tai metų laikas kai mes pradedame eiti į darželį. Ruduo– tai laikas, kai krenta nusidažę medžių lapai ir už lango darosi vis šalčiau ir niūriau,

kai saulės spindesys pasislepia, ir gėlės nustoja kvepėjusios ir užsiskleidžia. Bet vaikai myli rudenį. Jie mėgsta pasivaikščioti rudens takeliais, nutiestais iš kaštonų, kankorėžių ar akmenukų. Žvalgytis į medžius, džiaugtis rudens spalvomis, braidžioti po lapus, aukštai keliant kojas arba čiuožiant lapais, pajusti čežėjimą, tratėjimą, šlamėjimą, pasimėtyti lapais.

Sveikata - pats reikalingiausias dalykas pasaulyje. Būti sveikam – natūralu, nes mes – Gamtos dalis,

mes – pati Gamta. Gamta stengiasi mus saugoti, nes mes reikalingi jos

veiklai. E. Habardas

IŠVYKA PRIE UPĖS ŠEŠUPĖS Siekiant ugdyti pagarbą savo kultūrai, stebėti ir tirti gamtą, suorganizavome išvyką prie upės Šešupės, kurios tikslas- supažindinti vaikus su laukiniais paukščiais. Stebėdami laukinius paukščius, galėjome dar kartą įtvirtinti žinias apie sausumos ir vandens paukščių skirtumus, jų snapų ir kojų ypatumus bei grožėjomės jų apdarų įvairove. Vaikai ne tik domėjosi

laukiniais paukščiais, bet ir patys turėjo galimybę prisidėti prie jų globos, pašerti antis.

AKCIJOS - PARODOS ,,PRAKALBINKIME AKMENĮ“

ORGANIZAVIMAS MARIJAMPOLĖS ŠVIETIMO CENTRE

,,Boružiukų“ grupės ugdytiniai, tėveliai, darželio bendruomenė, įgyvendino trumpalaikį projektą ,,Prakalbinkime akmenį“, kurio tikslas- skatinti vaikų tautinės savimonės ugdymą, kūrybiškumą, skiepyti meilę gamtos turtams, propoguoti sveiką gyvenseną per sąlytį su gamtine aplinka. Dalyvauti šioje parodoje-akcijoje pakvietėme ir visus Marijampolės ikimokyklinių įstaigų pedagogus,

tėvelius. Savo kūrybinių ieškojimų rezultatus pateikė daugiau kaip dešimties Marijampolės savivaldybės darželių ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų atstovai. Parodos–akcijos,,Prakalbinkime akmenį“ uždarymo metu vyko šventinis rytmetys ,,Ir akmenėlis turi širdį“. ,,Boružiukų“ grupės vaikučiai parodė gražią, prasmingą programėlę.

Informaciją parengė: ;,Boružiukų“ grupės auklėtojos: Giedrė Bagdonienė ir Lina Lenkutienė. 6

VAIKŲ ADAPTACIJA „MEŠKIUKŲ” GRUPĖJE Kas per miška triuška, pyška?

Kai dainuoja dainą? Tai meškiukas lepeškiukas

Smaguriauti eina

Adaptacija – sunkus išbandymas ir patiems mažyliams ir jų tėveliams. Atėjus į lopšelio grupę gyvenimo sąlygos pasikeičia. Čia jiems reikia priprasti prie naujos dienotvarkės, grupės draugų, auklėtojų, žaislų, naujų veiklos formų. Per trumpą laiką adaptuotis sunku, šis procesas gali trukti nuo dviejų savaičių iki kelių mėnesių. Mažylio organizmui reikia laiko persitvarkyti. Kaip jis priims naują aplinką bei žmones, priklauso nuo daugelio dalykų. Visų pirma tai individualios savybės. Vieni į svetimų žmonių būrį ateina lengvai, kiti patiria didelę traumą. Ir šiems išbandymams reikėtų ruoštis iš anksto.

PATARIMAI TĖVAMS:

Pirmiausiai derėtų susipažinti su aplinka, dienotvarke, pasikalbėti su aklėtojomis apie vaiko elgesio ir mitybos įpročius.

Nevalia pasiduoti emocijoms. Atsisveikindami būkite draugiški, linksmi ir ryžtingi. Jei sunku atsisveikinti geriau, kad į darželį atvestų tas asmuo su kuriuo lengviau išsiskirtų.

Vaikui suprantamai paaiškinkite, kuriam laikui jį paliekate. Venkite išankstinės neigiamos nuostatos, pasitikėkite ten dirbančiais pedagogais.

Norėdami išsiaiškinti, kaip sekėsi mūsų grupės vaikučiams rugsėjo mėnesį naujoje aplinkoje atlikome stebėjimą.

PAGRINDINIAI ADAPTACIJOS PROCESO RODIKLIAI:

Lengvai atsisveikina su tėvais Bendrauja su kitais vaikais Nebijo suaugusių, bendrauja su jais Gerai orientuojasi patalpose Ima daiktus, žaislus, jais domisi Bando valgyti ar valgo savarankiškai Gerai miega Pabudę ramiai guli lovelėje

VAIKŲ ADAPTACIJA „MEŠKIUKŲ” GRUPĖJE Kas per miška triuška, pyška?

Kai dainuoja dainą? Tai meškiukas lepeškiukas

Smaguriauti eina

Adaptacija – sunkus išbandymas ir patiems mažyliams ir jų tėveliams. Atėjus į lopšelio grupę gyvenimo sąlygos pasikeičia. Čia jiems reikia priprasti prie naujos dienotvarkės, grupės draugų, auklėtojų, žaislų, naujų veiklos formų. Per trumpą laiką adaptuotis sunku, šis procesas gali trukti nuo dviejų savaičių iki kelių mėnesių. Mažylio organizmui reikia laiko persitvarkyti. Kaip jis priims naują aplinką bei žmones, priklauso nuo daugelio dalykų. Visų pirma tai individualios savybės. Vieni į svetimų žmonių būrį ateina lengvai, kiti patiria didelę traumą. Ir šiems išbandymams reikėtų ruoštis iš anksto.

PATARIMAI TĖVAMS:

Pirmiausiai derėtų susipažinti su aplinka, dienotvarke, pasikalbėti su aklėtojomis apie vaiko elgesio ir mitybos įpročius.

Nevalia pasiduoti emocijoms. Atsisveikindami būkite draugiški, linksmi ir ryžtingi. Jei sunku atsisveikinti geriau, kad į darželį atvestų tas asmuo su kuriuo lengviau išsiskirtų.

Vaikui suprantamai paaiškinkite, kuriam laikui jį paliekate. Venkite išankstinės neigiamos nuostatos, pasitikėkite ten dirbančiais pedagogais.

Norėdami išsiaiškinti, kaip sekėsi mūsų grupės vaikučiams rugsėjo mėnesį naujoje aplinkoje atlikome stebėjimą.

PAGRINDINIAI ADAPTACIJOS PROCESO RODIKLIAI:

Lengvai atsisveikina su tėvais Bendrauja su kitais vaikais Nebijo suaugusių, bendrauja su jais Gerai orientuojasi patalpose Ima daiktus, žaislus, jais domisi Bando valgyti ar valgo savarankiškai Gerai miega Pabudę ramiai guli lovelėje

7

TYRIMAS PROCENTAIS

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

45%

R ug sė jo m ė n.

P iln a a d a pta c ija

D a linėa d a pta c ijaNė ra

IŠ PRIGIMTIES VAIKAS YRA NENUILSTANTIS FANTAZUOTOJAS IR MENININKAS, KURIS NUOLAT TYRINĖJA, KURIA, ATRANDA. NORAS IŠBANDYTI IR ATRASTI YRA PAGRINDINIAI VAIKO POREIKIAI.

LAIKAS NENUMALDOMAI BĖGA

IR AŠARAS KEIČIA JUOKAS.

Taip bėga mūsų dienelės.

8

TYRIMAS PROCENTAIS

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

45%

R ug sė jo m ė n.

P iln a a d a pta c ija

D a linėa d a pta c ijaNė ra

IŠ PRIGIMTIES VAIKAS YRA NENUILSTANTIS FANTAZUOTOJAS IR MENININKAS, KURIS NUOLAT TYRINĖJA, KURIA, ATRANDA. NORAS IŠBANDYTI IR ATRASTI YRA PAGRINDINIAI VAIKO POREIKIAI.

LAIKAS NENUMALDOMAI BĖGA

IR AŠARAS KEIČIA JUOKAS.

Taip bėga mūsų dienelės.

Pats nuostabiausias ir

žaviausias ankstyvasis vaikų amžius. Jų gebėjimas aplink

save sukurti emocionalią, mielą, chaotišką aplinką kartais žavi, o kartais - pribloškia. Jie krykštauja iš mažų, mielų impulsų, ar meiliai žvelgia į mus kai mes dainuojam, sekam pasakas, žaidžiam žaidimus, o kartais jie... lyg „netyčia“ aplink save sukuria nepaprastą chaosą: apverčia daiktus, suverčia žaislus į vieną krūvelę, išbarsto smulkiausius detales, ardo, plėšo ir pan. „Žuvyčių“ grupės tinkamai sukurtoje aplinkoje (kūdikiai turi du kambarius: aktyviai ir ramiai veiklai) sudarome sąlygas ugdyti ir ugdytis vaikų smulkiajai motorikai, fizinei ir psichinei vaiko raidai, kalbos supratimo ir kalbinio bendravimo ugdymui, meniniam ir muzikiniam lavinimui.

Kūdikiams svarbu kuo anksčiau pradėti lavinti vaiko rankų pirščiukų motoriką (smulkioji motorika). Maži vaikai tikri smalsučiai. Jie ir taip visą dieną

grupėje ką nors liečia, tyrinėja, čiupinėja. Bet to nepakanka ir reikia lavinti rankų pirštelius, plaštaką, riešą. Aktyvindamos pirščiukų pagalvėles skatiname vystytis kalbą, nes jose esantys centrai susiję su galvos smegenų zonomis, atsakingomis už kalbą. O kai kurie pirštų ir riešo judesiai susiję su aplinkos suvokimu, intelektine smegenų veikla.

Pradedame nuo paprasčiausių pratimų: delniukų masažo, glostymo, patrynimo, katučių, o vėliau pereiname prie sunkesnių užduočių. Nepakeičiami pirštukų žaidimai atėję iš lietuvių liaudies folkloro lobyno: „Virė virė košę“, „Gydu gydu kateles“, „Plojam plojame rankelėm“, „Kius kius į Šakius“ ir t.t. Kūdikiams sudarytos sąlygos žaisti su įvairios tekstūros žaislais. Tai suteikia progą pirštukams paliesti įvairius paviršius, vaikai mokosi gniaužyti, čiupinėti.

KŪDIKIŲ GYVENIMAS „ŽUVYČIŲ“ GRUPĖJE

9

Didelį dėmesį skiriame kūdikio judesių lavinimui. Tik gimęs kūdikis iš prigimties gauna poreikį veikti ir judėti. Vaiko veikimas ir judėjimas leidžia jam visiškai lavintis ir tobulintis: lavinti protą, fizinius gebėjimus. Fizinė veikla realizuoja visus svarbiausius vaiko poreikius: judėjimo, pažintinius, veikimo, bendravimo, saviraiškos. Žaisdami grupėje vaikai jau gali nušliaužti prie nurodyto daikto, atsitūpti, atsistoti ir vaikščioti.

Vaikas pratinamas abiem ir viena ranka paimti, įdėti ir išimti daiktą, jį nešti, perduoti draugui. Mažylis skatinamas pralįsti pro kliūtį, vaikščioti takeliais, nuožulnia lenta, užlipti ir nulipti, peržengti kliūtį, virvę, juostelę, atlikti nesudėtingą pavedimą: atnešti žaislą, nueiti „į svečius“, paridenti, mesti, permesti ir paėmus atnešti sviedinį ar kitą daiktą. Štai kelios akimirkos iš darželyje organizuotos pavasarinės sporto šventės, kurioje taip pat dalyvavo ir „Žuvyčių“ grupės vaikučiai.

Labai svarbu yra gera vaiko socialinė ir

emocinė raida: kaip vaikas pažįsta save ir kitus, kaip supranta ir valdo savo jausmus ir kaip sutaria su kitais. Ši raida vyksta sklandžiai, kai vaikų santykiai su suaugusiais yra artimi, kai jaučiamas pasitikėjimas ir parama. Mes greitai, nuolat ir su meile tenkiname vaiko poreikius, padedame pažinti jausmus. Tęsiame teigiamų pojūčių, kuriuos vaikas patiria namuose, ugdymą.

Kūdikių grupėje mažųjų ugdymas vyksta užsiimant kasdienine veikla (pasisveikinimas ir atsisveikinimas, sauskelnių keitimas, valgymas, miegas, rengimasis) ir žaidžiant (su žaislais, mėgdžiojant auklėtoją, vartant knygeles, girdint muziką ir judant pagal ją). O kiekvieną dieną stebėdamos mažylius, galime įvertinti jų pažangą.

Informuoja auklėtojos: Rasa Savickienė ir Nijolė Piliponienė

10

„PAPŪGIUKŲ“ GRUPĖ

T& |Ü ~|à|

Mūsų grupę lanko 5-6 metų amžiaus vaikai.

Iš spalvotų šypsenėlių atspėkite, kiek grupėje yra mergaičių ir kiek berniukų?

G G G G

Raudonos šypsenėlės – mergaitės

Mėlynos šypsenėlės – berniukai

Šiuos vaikučius auklėja ir jiems padeda suprasti juos supančią aplinką, drąsina, padeda nugalėti sunkumus auklėtojos: Ryto rato metu pasidaliname gerumu ( perduodame vienas kitam raudoną širdelę ir pasakome gražius žodelius), pasidžiaugiame vienas kitu. Pažadiname savo kūną, „nuvejame“ miegelį. „Labas rytas tau, galvyte, (šukuoja galvą į šalis) Ausys, nosis ir burnyte. (masažuoja) Labas rytas jums, pečiai, (pakelia pečius) Būkit tiesūs, kaip kariai. (pakelia pečius) Rankos būkit visad stiprios, (ištiesia rankas i priekį) Pirštai būkit visad miklūs, ( judina pirštus)

Į svečius keliaukit, (su dviem pirštais rodo ėjimą) Kojų pirštus pagaukit. ( lenkia prie kojų iškvepia orą) Tu, liemuo, lankstykis, ( lankstosi į šonus) Kojos patrepsėkit ( trepsi) Ir linksmai pas mamą bėkit. (bėga vietoje)

Vaikai judrūs, nenustygstantys vietoje, žingeidūs, aktyvūs. Dalyvaujame įvairiose akcijose, renginiuose. Vienas iš jų – „Judrioji savaitė“- važinėjimas su paspirtukais ir dviratukais. Buvimas gryname ore tenkina vaiko poreikį judėti, didina organizmo fizinį pajėgumą.

R A

ŽI

NA I R

A J

I

L

I

V

11

Vaikus mokome gyventi švarioje aplinkoje, neteršti. Skatiname nereikalingus daiktus prikelti naujam gyvenimui. Iš įpakavimo dėžių gaminome skulptūras. Vaikai dažnai girdi žodžius: būk grupės šeimininku, susitvarkyk savo darbo vietą, stalčių ir kt. Ir greitai patys įsitikina, kad švarioje, tvarkingoje aplinkoje daug smagiau būti. Darbinės veiklos metu vaikai ne tik valo dulkes nuo lentynų, žaislų, bet ir lukštena pupeles, mokosi skirti sveikas pupeles nuo sugedusių, supranta, kad jų negalima naudoti maistui. Vaikai įsitikino, kad kartu dirbti yra smagu. Bendras darbas suartina ir stiprina draugystę.

Vaikai kartu su tėveliais darė įvairius darbelius iš daržovių, vaisių, gamtinės medžiagos – ruošėsi „Rudenėlio“ šventei – praturtino žinias apie vaisius, daržoves, juose esančius vitaminus ir jų naudą augančiam organizmui. Daug kalbama apie sveiką maistą, jo suderinamumą. Gaminame mišraines iš daržovių, darome darbelius daržovių, vaisių tema. Aptarėme sveiko maisto piramidę.

Su savo auklėtiniais dažnai susiruošiame į ekskursijas. Aplankėme atsinaujinusį miesto parką. Grožėjomės akmenimis, fontanais, prisirinkome akmenukų. Vaikai suprato, kad reikia saugoti gamtą, mylėti savo gimtąjį miestą. Keliaujant vaikai stebi gamtą, prisimena, kaip saugiai pereiti gatvę, pratinasi kultūringai elgtis.

12

4-5metų amžiaus grupė

Mūsų grupę lanko 26 draugiški, linksmi, savimi pasitikintys vaikučiai. Mes esame sveiki, žvalūs, energingi. Kiekvieną rytą pradedame su savo šūkiu : MES LAŠELIAI, MES LAŠIUKAI,

MES NEBIJOM VANDENUKO. MUILAS, PASTA IR ŠAMPŪNAS AMŽINI DRAUGAI MUMS BŪNA.

O tokie stiprūs, sveiki ir žvalūs esame todėl, kad žinome apie sveiką maistą. Vaikučiai noriai dalyvauja diskutuojant, aiškinantis apie „sveiką“ ir “ nesveiką“ maistą. Žino apie maisto piramidę

(kokių maisto produktų, kiek ir kada reikia valgyti).

Noriai vaišinasi įvairiais vaisiais: obuoliais, kriaušėmis, bananais, apelsinais, vynuogėmis ir kt. Mes žinome, kad svarbu yra ne tik sveikas, pilnavertis maistas, turintis daug vitaminų, vaisiai ir daržovės, bet ir judėjimas, judėjimas gryname ore visais metų laikais du kartus dienoje.

Lauke, pasivaikščiojimų metu, mes ne tik stebime mus supantį pasaulį, aplinką, jos daiktus, bet ir žaidžiame judriuosius žaidimus, organizuojame varžybas tarpusavyje. Vaikučiams labai patinka žaisti su kamuoliukais ne tik grupėje, sporto salėje, bet ir lauke. Taip džiaugiamės kiekviena diena, galėdami kuo daugiau laiko praleisti gryname ore.

4-5metų amžiaus grupė

Mūsų grupę lanko 26 draugiški, linksmi, savimi pasitikintys vaikučiai. Mes esame sveiki, žvalūs, energingi. Kiekvieną rytą pradedame su savo šūkiu : MES LAŠELIAI, MES LAŠIUKAI,

MES NEBIJOM VANDENUKO. MUILAS, PASTA IR ŠAMPŪNAS AMŽINI DRAUGAI MUMS BŪNA.

O tokie stiprūs, sveiki ir žvalūs esame todėl, kad žinome apie sveiką maistą. Vaikučiai noriai dalyvauja diskutuojant, aiškinantis apie „sveiką“ ir “ nesveiką“ maistą. Žino apie maisto piramidę

(kokių maisto produktų, kiek ir kada reikia valgyti).

Noriai vaišinasi įvairiais vaisiais: obuoliais, kriaušėmis, bananais, apelsinais, vynuogėmis ir kt. Mes žinome, kad svarbu yra ne tik sveikas, pilnavertis maistas, turintis daug vitaminų, vaisiai ir daržovės, bet ir judėjimas, judėjimas gryname ore visais metų laikais du kartus dienoje.

Lauke, pasivaikščiojimų metu, mes ne tik stebime mus supantį pasaulį, aplinką, jos daiktus, bet ir žaidžiame judriuosius žaidimus, organizuojame varžybas tarpusavyje. Vaikučiams labai patinka žaisti su kamuoliukais ne tik grupėje, sporto salėje, bet ir lauke. Taip džiaugiamės kiekviena diena, galėdami kuo daugiau laiko praleisti gryname ore.

13

Mes suprantame, turime žinių, įgūdžių kaip saugiai elgtis su aštriais daiktais, elektros prietaisais, vaistais. Žinome, kaip elgtis gatvėje. Tai mums papasakojo šuniukas „AMSIUS“, kuris lankėsi pas mus grupėje, rodė kino filmukus. Taip pat ir sveikatos valandėlių metu, vaikučiai įgijo žinių apie šviesoforo spalvų reikšmes, kad per gatvę galima eiti degant žaliai spalvai, tik per perėją ir su suaugusiuoju. Pasižadėjo būti saugūs, atsakingi už savo ir kitų saugumą.

Daug laiko praleidžiame sporto salėje, kurioje gausybė sportinio inventoriaus. Su didžiuliu noru mes visas priemones išbandome, sugalvojame įvairių estafečių. Atliekame kvėpavimo pratimus, taip pat didelį dėmesį skiriame taisyklingai laikysenai. Dauguma grupės vaikučių lanko darželyje baseiną, kuriame ne tik grūdinami vandeniu, bet ir linksmai praleidžia laiką.

Visa tai mes išmokome vykdomo projekto „Mes lašiukai – sveikuoliukai“ dėka. Kuris vykdomas ne tik darželyje, bet ir namuose (įtraukiant ir šeimos narius).

Vaikai pastebi netvarką aplinkoje, susitvarko savo žaisliukus, knygeles. Mokosi tausoti rūbelius, juos gražiai susidėti. Savarankiškai naudojasi asmens higienos priemonėmis. Patys jas spalvina, piešia popieriaus lape, džiaugiasi savo ir draugų piešinėliais.

Poilsis labai svarbus sveikatai, žino tai visi „lašiukai“, todėl visi suskubo į savo gražias lovytes, kuriose pailsės, pamiegos, sapnuodami pačius gražiausius sapnus. O pailsėjus, vėl lauks nauji atradimai, įspūdžiai grupėje ir lauke.

Taip, žinoma, mums dar daug ko reikia išmokti, sužinoti, tačiau žingsnis po žingsnio mes žengiame pirmyn į žinių, mokėjimų, įgūdžių pasaulį... Auklėtojos: Zita Dzetaveckienė Vida Rudaitienė

14

„KIŠKIUKŲ“ GRUPĖS NAUJIENOS

Mieli skaitytojai,

Redaktoriaus žodis

Ikimokyklinis vaikų amžius vienas įdomiausių, nes jame yra visko: emocionalumo, impulsyvumo, smalsumo, chaotiškumo ir daug įvairiausių staigmenų. Tad šiame sveikatos

Kiškiukų“ grupės vaikų pasiekimus. laikraštuko numerėlyje pateikiame mūsų darželio „Linkime gerų, smagių dienų ir malonaus skaitymo.

Grupės auklėtojos: Nastutė Uzdilienė,Vilma Šlekaitienė

Šiame numeryje skaitykite:

Lietuvių liaudies žaidimai vaiko gyvenime

„Kiškučių“ grupės pasiekimai

Vaikučiai šnekučiai

15

LIETUVIŲ LIAUDIES ŽAIDIMAI VAIKO GYVENIME Šiais laikais rūpestis žmogaus sveikata ir jo pajėgų padidinimu vis didesnes apima sritis. Visokiais

būdais rūpinamasi to pasiekti. Žymią vietą užima žaidimai. Žaidimai lavina atmintį, ugdo valią, moko bendrauti, laikytis taisyklių, įveikti įvairias kliūtis, ugdo kalbos gyvumą, nuovokumą, lavina atmintį, vaizduotę, ritmo pojūtį. Žaidimai žmogų linksmina, daro jį vikresnį, tvirtina jo sveikatą, didina pajėgas.

Mes, pedagogai, norime išsaugoti savo krašto tradicijas, į kasdieninę veiklą integruodami etninio paveldo turtus, tai lietuvių liaudies žaidimus. Lietuvių liaudies žaidimai – tai iš kartos į kartą perduodama liaudies kūrybos dalis. Žaisdami įvairius liaudies žaidimus vaikai susipažįsta su papročiais, tradicijomis, išmoksta liaudies šokio elementų, mokosi gražiai ritmiškai judėti, bendrauti, lavinti vikrumą, orientaciją. Žaidimų turinys būna nesudėtingas, turi tikslą, aiškų veiksmą, pabaigą. Žodžių pakartojimai, skaičiuotės, veiksmų išskaičiavimai, klausimai – atsakymai, sutartiniai gestai, pozos, grimasos – visos šios paprastos meninės išraiškos prieinamos vaikams, lengvai įsimenamos ir pakartojamos.

Didaktiniai žaidimai, lavinantys vaiko pojūčius: kalbą (skaičiuotės, patarlės įvestos į žaidimus turtina vaikų žodyną, lavina kalbos jausmą, padeda formuoti tautinę savimonę ); klausą; orientaciją erdvėje aplinkos ir gamtos pažinimą (žaidimai, kuriuose kalbama apie metų laikus, žmogaus, gyvulio, augalo gyvenimą, įvairius darbus).

Judrieji lietuvių liaudies žaidimai: liaudies žaidimai – rateliai (jie gali būti atliekami tiek dainuojant, tiek šokant, arba ir dainuojant ir šokant pagal lietuvių liaudies melodiją; įvairūs einamieji, bėgamieji žaidimai; žaidimai su žaislais ugdo vaikų kūno plastiškumą, tvirtumą (žaidimai su sviediniu, įvairiais rutuliukais, lazdelėmis ir kt.)

Žaisdami lietuvių liaudies žaidimus, vaikai tobulina savo asmenybę, fizines, intelektines ir socialines galimybes.

Žaidimai žmogų linksmina...

L.l. Žaidimas“Kiškeli, piškeli, tu gražiausysis“ L.l.Žaidimas „Kurapkėlė rugiuos“

L.l.Žaidimas „Kurapkėlė rugiuos“

16

Liaudies išmintis yra nepaprastai plastiška... Lietuvis moka dirbti, moka ir linksmintis...

L.l. žaidimas „Lydekėlė“ L.l. žaidimas „Audėjėlė“

Lietuvių liaudies žaidimai

yra labai artimi ir mieli... Žaidimai tyrame ore užima labai svarbią vietą, nes jie yra naudingi sveikatai.

L.l. Žaidimas “Mano maišas pakulinis“ nes jie yra naudingi sveikatai. Žaidimai žmogų linksmina, daro jį vikresnį, tvirtina jo sveikatą.

L.l. žaidimas „Raganėlė,pamotėle“

17

„KIŠKIUKŲ“ PASIEKIMAI

Žaidimas yra vaiko kalba, o žaislai -žodžiai. Žaislas - vaikų veiklos realizavimo priemonė. Jis padeda vaikams pradėti veiklą, įsijausti į vaidmenį, įgyvendinti sumanymą. Žaislas vaiko veiksmus padaro realius.

„Kiškiukų“ grupės vaikučiai ir auklėtojos organizavome akciją

“Padovanok žaisliuką-pradžiugink draugą“.

Mes, jaunoji karta, iš kur sužinotume apie lietuvių liaudies žaidimus, tradicijas, papročius ,jai ne knygos ir mūsų senoliai. Buvo organizuojama akcija „Padovanok knygą-pasidalink gerumu“

Dalį surinktų žaisliukų ir knygelių padovanojome „Vaiko dienos centrui.“-Pasidalinome gerumu ir su našlaičiais vaikučiais.

18

SLAPTAS KIŠKIŲ MIKROFONAS

(KALBAMĖS, PASAKOJAME, ATSAKINĖJAME)

Auklėtoja: Kas yra laimė?

„Kiškiukų“ grupės meniu:

Pusryčiai: morka.

Pietūs: morka su česnaku.

Pavakariai: morkų sultys.

Vakarienė: morkų košė su cukrum.

Toma (4m.):-Laimė, tai kaip nelaimė atsitinka....

Adrijus (4m.): Kad geri būtų... Auklėtoja:- Kaip gydomės kai susergam?

Gustė(4m): klauso nugarytę, pilvuką...

Kasparas(4m): arbatos geriame, vitaminai su arbata.... Auklėtoja:- Ką darai ,kad

būtum sveikas?

Matas(4m) : bananų valgau, valgau vaisių, valgau obuolių, visko valgau...

Toma:- Reikia gerti vaistukų...

19

,,Aitvarų‘‘ grupės vaikučius ugdo:

Dalytė Kavaliauskienė,

Rasa Mokolaitė

,,Aitvarų‘‘ grupėje įgyvendinamas projektas ,,Sportuok – ir būsi sveikas‘‘. Projekto

tikslai: suteikti žinių apie save ir savo sveikatą; tenkinti vaiko poreikį judėti; lavinti fizines galias.

Uždaviniai

Judrieji žaidimai

Ugdytiniai laukia pasivaikščiojimų po lauką. Išėjus į lauką, smagu ir palenktyniauti, ir pažaisti judriuosius žaidimus.

,,Aitvariukų‘‘ bėgimo lenktynės prasidėjo. Kurie vaikučiai sugrįš pirmiausiai?

Daugumai judriųjų žaidimų būdingas lenktyniavimas, ir tai suteikia daugiau emocijų nei kuri kita veikla. Vaikas būna emocionalesnis, aktyvėja jo kūrybinis žaismingumas. Atveriamos neribotos galimybės pasireikšti savarankiškumui, iniciatyvai, mokomasi spręsti ir rasti išeitį iš įvairių situacijų, skatinamas fizinį aktyvumas.

Suteikti žinių apie sveikatą ir

sportą

Įjungti į judriuosius žaidimus

Atkreipti dėmesį į

taisyklingą laikyseną

Atlikti pratimus plokščiapėdiš-

kumo profilaktikai

Stiprinti vaikų sveikatą

20

Ikimokyklinuko kūno judesiai intensyviai lavėja. Jis turi daug noro ir energijos judėti, nori pasirinkti savo veiklą, vaidmenį žaidime.

Į kurį ,,kiškį‘‘ ,,medžiotojas‘‘ pataikys? ,,Kiškiai‘‘ sprunka nuo ,,medžiotojo‘‘.

Judrieji žaidimai žadina fizinį, protinį ir emocinį aktyvumą; padeda analizuoti ir apibendrinti, ieškoti sprendimų. Vaikai žaisdami judriuosius žaidimus lavina atmintį, kalbą, išmoksta žaidimo taisyklių, pradeda derinti veiksmus grupėse, komandose; išmoksta veikti su sportiniu inventoriumi.

Žaidžiant judriuosius žaidimus, vaikas gali palyginti savo ir kitų vaikų laimėjimus. Vaikas mokosi žaisti grupelėje, vertinti žaidimo taisykles ir joms paklusti.

Taisyklinga laikysena

Vaikams būtina kaskart priminti taisyklingos kūno laikysenos reikalavimus, dažniau daryti

įvairius kūno laikysenos koregavimo pratimus. Svarbu lavinti kaklo, pečių juostos, nugaros ir pilvo preso raumenis, kad taisyklingai formuotųsi griaučiai ir neiškryptų stuburas.

,,Paukšteliai ištiesė sparnelius‘‘. ,,Paukšteliai mojuoja sparneliais‘‘.

Savo laikyseną galima pasitikrinti atsistojus prie sienos. Kojos ir nugara turi būti priglaustos prie sienos, galva pakelta.

Ugdytiniai dažnai atlieka pratimą ,,Paukšteliai mojuoja sparneliais‘‘: pagrindinė stovėsena, tiesti rankas pirmyn, atgal.

,,Turkiškai‘‘ sėdint ant grindų, kojos turi būti sulenktos ir sukryžiuotos, rankos ant kelių, nugara tiesi. Reikia ritmiškai kvėpuoti. Mažieji sėdi ,,turkiškai‘‘. Taisyklingai sėdint, lengviau

kvėpuoti ir virškinti maistą, ne taip greitai pavargstama. Vaikai nuo mažens mokosi taisyklingos laikysenos stovint, sėdint, einant.

21

GRUPĖS PROJEKTAS

„KELIAUKIM Į SVEIKATOS ŠALĮ“

Vaikų sveikatą ir elgesį sąlygoja daug veiksnių. Vienas iš jų – gyvenimo būdas (50%). Taigi, sveiko gyvenimo būdo ugdymas, tinkamos aplinkos sudarymas ir saugaus elgesio įgūdžių formavimas nuo vaikystės yra

labai reikšmingas tolimesnei vaiko raidai. Mūsų rūpestis – suteikti žinių, rodyti asmeninį pavyzdį, kad vaikas išsiugdytų teigiamas nuostatas, pajustų atsakomybę už savo ir kitų sveikatą, sugebėtų įvertinti negatyvius reiškinius, jų pasekmes.

VAIKAI Siekiant įgyvendinti iškeltą tikslą, apibrėžėme pagrindines ugdymo turinio sritis ir

kiekvienai jų numatėme temas.

Projekto tikslas - ugdyti tinkamą sveikatos, higienos, pozityvaus bendravimo ir saugaus elgesio sampratą.

PROJEKTO VEIKLOS PROGRAMA

VAIKU MINTYS APIE SVEIKATA

Sveikas

žmogus turi sportuoti, gerti daug vandens. (Melita)

Kd būtų sveikas,

žmugus turi valgyti

daržoves, gerti vaistus.

(Povilas)

Sveikas, žmogus turi valgyti daug daržovių, vaisių, vitaminų iš vaistinės.(Matas K.)

Sveikata – kai geri pieną, sportuoji, spardai

kamuolį. (Erlandas)

22

RYTĄ PRADEDAME MANKŠTA

Priešmokyklinėje „Spalviukų“ grupėje, pasitarę su tėvais pasirinkome įgyvendinti projektą „Keliaukim į sveikatos šalį“. Tikime, kad sveikos ir saugios gyvensenos ugdymo projektas padės vaikams gilinti žinias sveikatos saugojimo ir stiprinimo klausimais, padės ugdytinių tėvams aktyviai dalyvauti sveikatos ugdymo procese ir domėtis jo rezultatais. Gera sveikata savaime neateina. Tam reikia valios, pastangų, tėvų ir pedagogų rūpesčio, bei kruopštaus, sistemingo ir nuoseklaus darbo.

Rytinė mankšta – vienas pirmųjų vaiko dienos režimo elementų darželyje. Ji „pažadina“ vaiko organizmą, suteikia jam darbingą nuotaiką, aktyvinamas širdies, kvėpavimo takų ir kitų organų darbas, formuojama taisyklinga laikysena, graži eisena, užkertamas kelias plokščiapėdystei.

Medžiagą parengė priešmokyklinio ugdymo pedagogės: Aušra Žaliauskienė ir Diana Donauskienė

Rytinę mankštą atliekame prieš pusryčius, kai

susirenka dauguma vaikų. Vieni jau būna aktyvūs ir judrūs, o kiti – mieguisti. Po mankštos labai judrūs vaikai aprimsta, o lėtesnieji - suaktyvėja.

Kai atliekame mankštą su muzika ar su įvairiomis priemonėmis, vaikai labai noriai joje dalyvauja. Svarbu, kad vaikai judesius atliktų savarankiškai, nes tai žadina vaikų judėjimo aktyvumą, o judesių kokybės siekiama palengva, laipsniškai. Muzika drausmina vaikus, sutelkia jų dėmesį, pabrėžia judesių ritmą, suteikia vaikams džiugių emocijų.

Mes siekiame, kad mankšta vaikams taptų būtinybe, džiaugsmu, sveikatos šaltiniu, galimybe kelti

vaikus dienos veiklai.

Spalio 16 dieną su vaikais paminėjome Pasaulinę maisto dieną.

Vaikai sužinojo, kad ši diena minima visame pasaulyje, kokių medžiagų yra maiste, analizavo maisto pasirinkimo piramidę, žiūrėjo darželio vaikų slaugytojos paruoštą filmuką apie taisyklingą mitybą.

Ugdytiniai suprato, kad tik tinkamai maitinantis, galima užaugti sveikais žmonėmis.

23

Jau atėjo rudenėlis,

Krenta lapai, pučia vėjas.

Šiaušia medžių šakeles

Ir vaikučių galveles.

Visi vaikučiai su gera nuotaika

pasitinka į svečius atvykusius Dėdę derlių ir

Rudenėlį. Vaikai gėrėjosi rudenine gamta,

įvairiaspalviais lapais, atsakinėjo į

Rudenėlio pateiktus klausimus. Dėdė

derlius” supažindino vaikus su įvairiomis

daržovėmis, vaisiais, uždavė vaikams

mįslių. Vaikai deklamavo eilėraštukus,

dainavo daineles, žaidė žaidimus. Rudenėlis

vaikams organizavo estafetes su gilėmis ir

kaštonais. Vaikai turėjo surinkti į atskiras

pintinėles ir kas greičiau tai padarys, atskirti

klevo ir ąžuolo lapus.

Ypač vaikai džiaugėsi Rudenėlio ir

Dėdės derliaus vaišėmis. Vaikai patyrė

daug gerų emocijų, naujų įspūdžių. Visiems

buvo smagu ir linksma.

Aš ruduo, aš vyras

rimtas!

Štai gėrybių – visas

šimtas!

24

Džiaugiamės rudenėliu, jo gražiomis spalvomis, jo gražiomis spalvomis ir

žinoma, užaugintu gausiu derliumi. Visą savaitę tėveliai kartu su vaikučiais kūrė iš

vaisių, daržovių, gamtinės medžiagos įvairiausius personažus. Grupė pasipuošė

parodėlės eksponatais.

Dėkojame vaikučiams ir jų tėveliams už kūrybiškus darbelius ir aktyvų

dalyvavimą parodoje.

“Ančiukų” grupės

pasivaikščiojimai Pasivaikščiojimų metu su

vaikais aptariame oro sąlygas, gamtą,

stebime darželio teritorijoje augančius

medžius, krūmus, žydinčias gėles.

Rudenį vaikams labai patinka stebėti

rudeninių medžių lapus. Jie juos rinko,

rodė, pasakojo, kuris didesnis, kuris

mažesnis, kokių spalvų lapai. Vaikai

žaidė su lapais, darė “lapų lietų” ir

kiekvieną dieną stebėjo, kad ant

medžių lieka vis mažiau ir mažiau

lapų.

AUKLĖTOJOS: LINUTĖ GRIŠKELIENĖ, LINA SAKALAUSKIENĖ

Džiaugiamės rudenėliu, jo gražiomis spalvomis, jo gražiomis spalvomis ir

žinoma, užaugintu gausiu derliumi. Visą savaitę tėveliai kartu su vaikučiais kūrė iš

vaisių, daržovių, gamtinės medžiagos įvairiausius personažus. Grupė pasipuošė

parodėlės eksponatais.

Dėkojame vaikučiams ir jų tėveliams už kūrybiškus darbelius ir aktyvų

dalyvavimą parodoje.

“Ančiukų” grupės

pasivaikščiojimai Pasivaikščiojimų metu su

vaikais aptariame oro sąlygas, gamtą,

stebime darželio teritorijoje augančius

medžius, krūmus, žydinčias gėles.

Rudenį vaikams labai patinka stebėti

rudeninių medžių lapus. Jie juos rinko,

rodė, pasakojo, kuris didesnis, kuris

mažesnis, kokių spalvų lapai. Vaikai

žaidė su lapais, darė “lapų lietų” ir

kiekvieną dieną stebėjo, kad ant

medžių lieka vis mažiau ir mažiau

lapų.

AUKLĖTOJOS: LINUTĖ GRIŠKELIENĖ, LINA SAKALAUSKIENĖ

25

Atliekų tvarkymo, miesto aplinkos priežiūros gerinimo tema šiandien Lietuvoje ypač aktuali. Marijampolės lopšelyje – darželyje „Vaivorykštė“ skiriamas ypatingas dėmesys sveikos gyvensenos ir ekologijos ugdymui. Esame tvirtai įsitikinę, jog tik švarioje aplinkoje užaugs sveikas žmogus. Siekdamos atkreipti dėmesį į ekologines problemas, priešmokyklinio ugdymo „ Darbščiųjų bitučių“ grupėje įgyvendiname projektą

„RŪŠIUOK ATLIEKAS ILGINK PLANETOS GYVENIMĄ“ Projekto „Rūšiuok atliekas- ilgink planetos gyvenimą“ darbus pradėjome nuo mažų darbų,

smulkmenų ir iškilusių problemų, tęsdamos kolegių pradėtą darbą. Projekto tikslas – prisijungti prie „Žaliųjų“ iniciatyvų, ugdyti vartojimo įpročius, padedančius tausoti išteklius, mažinti atliekas, bei aplinkos taršą. Pabrėžti rūšiavimo naudą ir įsipareigoti rūšiuoti buityje susikaupiančias atliekas ir tokiu būdu prisidėti prie planetos išsaugojimo ateinančioms kartoms.

Organizuojame renginius, kurių metu dalinamės patirtimi. Dalyvaujame akcijose, parodose, konkursuose, ne tik Marijampolės miesto, apskrities, bet respublikos mastu.

AKIMIRKOS IŠ ORGANIZUOJAMŲ RENGINIŲ

AKCIJA „RŪŠIUOK LINKSMAI“ AKCIJA „SAUGOKIME GAMTĄ IR SAVO SVEIKATĄ“

,,SAUGOKIME APLINKĄ IR SAVO SVEIKATĄ”PANAUDOTŲ NEŠIOJAMŲ BATERIJŲ, AKUMULIATORIŲ, BEI GALVANINIŲ MAITINIMO ELEMENTŲ SURINKIMO AKCIJA

KONKURSAS „ KOMPOZICIJA – SKULPTŪRA IŠ BUITINIŲ ATLIEKŲ“

26

RENGINYS „EKOLOGINIO VAIKŲ UGDYMO PATIRTIES SKLAIDA“ PARODA „ VELYKINIS MARGUTIS IŠ BUITINIŲ ATLIEKŲ

Ugdomas vaikų supratimas, jog egzistuoja ne tik grožis, bet ir blogis

Suteikiama vaikams žinių apie saugų elgesį,mokomi būti dėmesingais, drausmingais, vengti žlingų įpročių, rūpintis savo sveikata

Vaikai mokomi įveikti problemas, apsisaugoti nuo jų, tinkamai elgtis

...BŪTI SVEIKI IR STIPRŪS

Ieš

MES NORIME AUGTI SAUGIOJ IR ŠVARIOJ APLINKOJ...,

Užkrečiamųjų ligų profilaktikai itin reikšminga rankų higiena, nes per nešvarias rankas plinta virusinės ir bakterinės infekcijos. Higienos įpročiai formuojasi vaikystėje, todėl „DARBŠČIŲJŲ BITUČIŲ“ grupės vaikučiai ir pedagogės pritaria ULAC( užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras) iniciatyvai lavinti asmens higienos įpročius, sukurti originalų šokį. Nusprendėme kūrybiškai pažvelgti į švarių rankų svarbą ir sukūrėme „ŠVARIŲ RANKŲ ŠOKĮ“

Priešmokyklinio ugdymo pedagogės – metodininkės Virginija Šidlauskienė ir Janina Lelešienė

RENGINYS „EKOLOGINIO VAIKŲ UGDYMO PATIRTIES SKLAIDA“ PARODA „ VELYKINIS MARGUTIS IŠ BUITINIŲ ATLIEKŲ

Ugdomas vaikų supratimas, jog egzistuoja ne tik grožis, bet ir blogis

Suteikiama vaikams žinių apie saugų elgesį,mokomi būti dėmesingais, drausmingais, vengti žlingų įpročių, rūpintis savo sveikata

Vaikai mokomi įveikti problemas, apsisaugoti nuo jų, tinkamai elgtis

...BŪTI SVEIKI IR STIPRŪS

Ieš

MES NORIME AUGTI SAUGIOJ IR ŠVARIOJ APLINKOJ...,

Užkrečiamųjų ligų profilaktikai itin reikšminga rankų higiena, nes per nešvarias rankas plinta virusinės ir bakterinės infekcijos. Higienos įpročiai formuojasi vaikystėje, todėl „DARBŠČIŲJŲ BITUČIŲ“ grupės vaikučiai ir pedagogės pritaria ULAC( užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras) iniciatyvai lavinti asmens higienos įpročius, sukurti originalų šokį. Nusprendėme kūrybiškai pažvelgti į švarių rankų svarbą ir sukūrėme „ŠVARIŲ RANKŲ ŠOKĮ“

Priešmokyklinio ugdymo pedagogės – metodininkės Virginija Šidlauskienė ir Janina Lelešienė

27

Keletas Pilates pratimų

Šoninis kojų kėlimas

Kojų kėlimas su kamuolio spaudimu

Kamuolio spaudimas sėdint

Tiltelis

imų

Pilates – tai treniruočių metodas, kuriame sujungti įvairūs rytų ir vakarų treniravimosi metodai, ypač akivaizdi jogos įtaka. Pilateso sistemos esmė – giliųjų kūno raumenų lavinimas. Pilates metodas – tai kūno treniruotė, kuri stiprina ir formuoja raumenyną, gerina laikyseną, lankstumą, pusiausvyrą.Kiekvienas pratimas atliekamas susikoncentravus, neįsitempus, tolygiai, kontroliuojant savo judesius ir giliai kvėpuojant.Taip kūnas darosi lankstesnis, ilgesnis ir stipresnis. Vienas didžiausių šios mankštos privalumų – atsipalaidavimas po įtampos ir streso pašalinimas. Ypač maloni treniruotė, kai pratimai atliekami skambant muzikai. Pilates programoje yra daug pratimų, stiprinančių pilvo preso raumenis ir dubens dugno raumenis. Stiprūs pilvo raumenys padeda išvengti nugaros skausmų, formuoja plokščią pilvą. Ypač efektyvūs Pilates pratimai yra su Soft Gym kamuoliu. Būtent šiuos pratimus ir taikau mūsų lopšelyje – darželyje. Pratimai gerina pusiausvyrą, laikyseną, lankstumą, stiprina ir ištempia nugaros ir liemens raumenis.Kiekvieną pratimą atliekame susikoncentravus, laisvai, kontroliuojant save ir teisingai kvėpuojant. Pilates formuoja sveiką kūną ir dvasią ir moko gyventi sveikai.

28

Keletas Pilates pratimų

Šoninis kojų kėlimas

Kojų kėlimas su kamuolio spaudimu

Kamuolio spaudimas sėdint

Tiltelis

29

Ridenimasis atgal

Kamuolio spaudimas klūpant

Spyruokliniai paspaudimai

Kūno kultūros instruktorė Vilija Cironkienė

30

Vaikų lopšelio - darželio pedagogės ir ugdytiniai dalyvavo Marijampolės sav.administracijos ir visuomenės sveikatos biuro organizuotoje Europos judriosios savaitės akcijoje ,,Mieste be savo automobilio''.Pokalbių su ugdytiniais metu aiškinome apie neigiamą transporto įtaką aplinkai ,žmonių sveikatai ,apie tai ,kad vietoje lengvųjų automobilių rinktis dviračius.Organizavome vaikų piešinių konkursą - ,,Gatvės - žmonėms''. Rugsėjo 22d. - Tarptautinę dieną be automobilio - mūsų lopšelio- darželio ugdytiniai į darželį atvažiavo dviratukais ir paspirtukais,net ir mažieji - 2-3 metų vaikai.Prieš pietus važinėjomes dviračiais ir paspirtukais Mokolų mikrorajono dviračių takais ir ,,Šaltinio vid.m-los stadione. Po pietų su priešmokyklinio ugdymo grupių vaikais dalyvavome dviračių žygyje Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos stadione,kuriame policijos pareigūnai pažymėjo mūsų dviračius(vagystės atveju tai padeda nustatyti tikrąjį dviračio šeimininką).Vaikams buvo įteiktos šviesą atspindinčios liemenės ,atminimo ženkliukai ,lankstinukai.Nors ir pavargę nuo dviračių žygio, vaikai buvo labai patenkinti renginiu.

Kūno kultūros instruktorės Vilijos Cironkienės inf.

Vaikų lopšelio - darželio pedagogės ir ugdytiniai dalyvavo Marijampolės sav.administracijos ir visuomenės sveikatos biuro organizuotoje Europos judriosios savaitės akcijoje ,,Mieste be savo automobilio''.Pokalbių su ugdytiniais metu aiškinome apie neigiamą transporto įtaką aplinkai ,žmonių sveikatai ,apie tai ,kad vietoje lengvųjų automobilių rinktis dviračius.Organizavome vaikų piešinių konkursą - ,,Gatvės - žmonėms''. Rugsėjo 22d. - Tarptautinę dieną be automobilio - mūsų lopšelio- darželio ugdytiniai į darželį atvažiavo dviratukais ir paspirtukais,net ir mažieji - 2-3 metų vaikai.Prieš pietus važinėjomes dviračiais ir paspirtukais Mokolų mikrorajono dviračių takais ir ,,Šaltinio vid.m-los stadione. Po pietų su priešmokyklinio ugdymo grupių vaikais dalyvavome dviračių žygyje Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos stadione,kuriame policijos pareigūnai pažymėjo mūsų dviračius(vagystės atveju tai padeda nustatyti tikrąjį dviračio šeimininką).Vaikams buvo įteiktos šviesą atspindinčios liemenės ,atminimo ženkliukai ,lankstinukai.Nors ir pavargę nuo dviračių žygio, vaikai buvo labai patenkinti renginiu.

Kūno kultūros instruktorės Vilijos Cironkienės inf.

31

Kokia nauda?

Su kūdikiu – į baseiną

Vanduo mažiems vaikams – tobula aplinka, kurioje jie gali aktyviai judėti ir stiprinti raumenis.Praktika rodo, kad pusę vaiko adaptacijos darželyje sėkmės lemia ar patys tėvai buvo pasiruošę naujam jų gyvenimo etapui. Prisitaikymo naujoje aplinkoje sėkmė labai priklauso nuo individualių mažylio savybių, nuo tėvų galimybių ,,pratinti‘‘ vaiką prie naujos aplinkos. Todėl visiškai neatsitiktinai mūsų lopšelyje – darželyje baseiną lanko ne tik mūsų ugdytiniai, bet ir kūdikiai, kurie ateityje lankys mūsų įstaigą.

Stiprėja nervų sistema. Štai kodėl į baseiną patariama vesti vaikus, kurie blogai miega, neturi apetito, yra irzlūs. Vystosi ir tobulėja kraujotakos bei kvėpavimo sistemos. Ne veltui plaukti patariama vaikams, dažnai sergantiems bronchitu. Tobulėja vaikučio judesiai. Didėja ištvermingumas. Plaukiojantys kūdikiai anksčiau už bendraamžius išmoksta sėdėti, vaikščioti. Formuojasi taisyklinga laikysena, todėl plaukiojimas – geriausia sporto šaka, kai vaiko laikysena ydinga, stuburas iškrypęs ar krypstantis. Tvirtėja vaiko pėdų ir kojų raumenys. Todėl plaukimas nepakeičiamas esant plokščiapadiškumui, šleivapėdiškumui. Vandenyje mažėja statinė kūno įtampa, atsipalaiduoja raumenys, sąnariai, ,,nuimama” stuburo kaulų įtampa. Vaikas mokosi būti kolektyve, adaptuotis kitoje aplinkoje. Todėl baseiną lankyti rekomenduojama ir baugštiems, sunkiai naujoje vietoje pritampantiems vaikams. Gerėja medžiagų apykaita, todėl lankantys baseiną kūdikiai turi geresnį apetitą, geriau miega.

32

Ko mokosi? Pirmas mokymo etapas – pripratimas prie vandens – trunka tol, kol vaikutis išmoksta panardinti galvą. Tada prasideda antrasis etapas, kai vaikai mokosi plaukti ir nardyti.

Kiek truks užsiėmimas? Pirmoji treniruotė paprastai trunka vos 15 minučių. Kai vaikutis baseine apsipranta, užsiėmimai trunka ilgiau.

33

Kūno kultūros instruktorės Vilijos Cironkienės inf.

Ar nesusirgs? Mamos baiminasi, kad į ausis patekus vandeniui, vaikas susirgs. Į ausis turi patekti vandens, tai nieko baisaus. Visos kūno dalys turi justi vandenį. Mamos įsčiose vaikutis visą laiką buvo vandenyje, jo ausys buvo pilnos vandens, bet tai nekenkė.

34

ATKREIPKITE DĖMESĮ Į VAIKO LAIKYSENĄ Vaikų sveikatos profilaktinių patikrinimų duomenys rodo, kad kasmet nustatoma vis daugiau

vaikų, turinčių ydingą laikyseną. Pagrindinė netaisyklingos laikysenos priežastis – judėjimo stoka.

Vaikų kaulai greičiau auga, nei suspėja vystytis nugaros raumenys. Vaikai daug laiko praleidžia prie

televizorių, kompiuterių, sėdi prie jų ūgiui nepritaikytų stalų, nešioja per sunkias kuprines.

Norint užkirsti kelią šiai problemai, tėvams derėtų atkreipti dėmesį, kiek vaikai juda, kiek

laiko praleidžia gryname ore, kaip sėdi prie televizoriaus, kompiuterio,, ruošdami pamokas, ar jo

darbo vieta atitinka jo ūgį, ar tinkamai apšviesta, kiek miega, ką valgo, kaip nešioja kuprinę.

Labai svarbu, kad laikysenos sutrikimus pastebėtų tėvai. Suprantama, kad specialisto

patikra skiriasi nuo to, ką gali atlikti tėvai namuose, tačiau yra tokių požymių, kuriuos būtina žinoti.

Vaikas apžiūrimas iš priekio, iš nugaros, iš šono ir palenkus liemenį į priekį. Pradžioje

įvertinama bendra laikysena, raumenyno būklė. Vaikas turi stovėti atsipalaidavęs, laisvai nuleistom

rankom, savo įprastinėje pozoje. Liemens šoniniai kontūrai (lankai), tarp laisvai nuleistų rankų, turi

būti visiškai simetriški. Atkreipkite dėmesį, kaip vaikas laiko galvą. Jei yra laikysenos sutrikimų,

galva bus nežymiai palinkusi į stuburo iškrypimo pusę. Abiejų menčių ir pečių kampai turi būti tame

pačiame aukštyje. Apžiūrime vaiką iš šono. Ar neryškėja stuburo kifozė (vaikas lyg palinkęs

pirmyn), arba lordozė – per didelis išlinkimas į priekį juosmens dalyje.

Sekantis etapas – prašome vaiką pasilenkti pirmyn (kojos per kelius nelenkiamos ir rankos

nuleistos laisvai). Esant stuburo iškrypimui, šioje padėtyje matysis šonkaulių pakilimas – kuprelė.

Jeigu, apžiūrėję vaiką, pastebėjote laikysenos sutrikimų, kreipkitės į specialistą

(reabilitologą, ortopedą, kineziterapeutą) dėl gydymo.

Svarbu laikysenos sutrikimus nustatyti kuo jaunesniame amžiuje, nes vaikui augant

korekcijos galimybės mažesnės.

Judesio korekcijos pedagogė

Žydrė Bubnelytė

ATKREIPKITE DĖMESĮ Į VAIKO LAIKYSENĄ Vaikų sveikatos profilaktinių patikrinimų duomenys rodo, kad kasmet nustatoma vis daugiau

vaikų, turinčių ydingą laikyseną. Pagrindinė netaisyklingos laikysenos priežastis – judėjimo stoka.

Vaikų kaulai greičiau auga, nei suspėja vystytis nugaros raumenys. Vaikai daug laiko praleidžia prie

televizorių, kompiuterių, sėdi prie jų ūgiui nepritaikytų stalų, nešioja per sunkias kuprines.

Norint užkirsti kelią šiai problemai, tėvams derėtų atkreipti dėmesį, kiek vaikai juda, kiek

laiko praleidžia gryname ore, kaip sėdi prie televizoriaus, kompiuterio,, ruošdami pamokas, ar jo

darbo vieta atitinka jo ūgį, ar tinkamai apšviesta, kiek miega, ką valgo, kaip nešioja kuprinę.

Labai svarbu, kad laikysenos sutrikimus pastebėtų tėvai. Suprantama, kad specialisto

patikra skiriasi nuo to, ką gali atlikti tėvai namuose, tačiau yra tokių požymių, kuriuos būtina žinoti.

Vaikas apžiūrimas iš priekio, iš nugaros, iš šono ir palenkus liemenį į priekį. Pradžioje

įvertinama bendra laikysena, raumenyno būklė. Vaikas turi stovėti atsipalaidavęs, laisvai nuleistom

rankom, savo įprastinėje pozoje. Liemens šoniniai kontūrai (lankai), tarp laisvai nuleistų rankų, turi

būti visiškai simetriški. Atkreipkite dėmesį, kaip vaikas laiko galvą. Jei yra laikysenos sutrikimų,

galva bus nežymiai palinkusi į stuburo iškrypimo pusę. Abiejų menčių ir pečių kampai turi būti tame

pačiame aukštyje. Apžiūrime vaiką iš šono. Ar neryškėja stuburo kifozė (vaikas lyg palinkęs

pirmyn), arba lordozė – per didelis išlinkimas į priekį juosmens dalyje.

Sekantis etapas – prašome vaiką pasilenkti pirmyn (kojos per kelius nelenkiamos ir rankos

nuleistos laisvai). Esant stuburo iškrypimui, šioje padėtyje matysis šonkaulių pakilimas – kuprelė.

Jeigu, apžiūrėję vaiką, pastebėjote laikysenos sutrikimų, kreipkitės į specialistą

(reabilitologą, ortopedą, kineziterapeutą) dėl gydymo.

Svarbu laikysenos sutrikimus nustatyti kuo jaunesniame amžiuje, nes vaikui augant

korekcijos galimybės mažesnės.

Judesio korekcijos pedagogė

Žydrė Bubnelytė

35

LOGOPEDINĖS PRATYBOS IR SVEIKATINGUMO UGDYMAS – NEATSIEJAMI

Taisyklinga kalba yra vaiko sveikatingumo požymis, nes vaiko raida bei kalbos išmokimas yra glaudžiai susiję su centrinės nervų sistemos subrendimu, intelekto bei socialiniu vystymusi.

Kalbos ir komunikacijos sutrikimus gali sukelti įvairios priežastys. Tam įtakos turi įgimti ar įgyti centrinės nervų sistemos pažeidimai, įgimtos biologinės vaiko savybės, kalbinė kultūrinė aplinka.

Logopedinis darbas šalina sveikatos sutrikimus. Jei vaikas sveikas, jis neturi ir kalbos problemų. Toks vaikas neišsiskiria iš bendraamžių, nebesijaučia esąs kitoks, pagerėja jo psichinė savijauta grupėje, didėja teigiamas savęs vertinimas.

Sveikos gyvensenos įgūdžių formavimas logopedinių pratybų metu svarbus tuo, kad dažna kalbos defektų atsiradimo priežastis – netaisyklingas kvėpavimas, netinkamas emocinės sferos valdymas, kalbos padargų nestabilumas, ydinga laikysena. Dažnai vaikams, turintiems kalbos neisšsivystymą arba sulėtėjusį kalbos vystymąsi, yra ir daugiau sveikatos sutrikimų.

Logopedinės pratybos – tai vaiko kalbos vystymo dalis. Todėl logopedo darbo tikslas – siekti, kad iš darželio į mokyklą išeitų komunikabilus, kūrybingas ir sveikas vaikas.

Kad logopedinės pratybos vaikams būtų įdomios ir nenuobodžios, naudojami patys įvairiausi darbo metodai ir formos, kuriuose vyrauja žaidybiniai elementai.

Įrodyta, kad vaikas greičiau išmoksta kalbėti, jeigu veikia pats. Tad logopedinėse pratybose kalba ugdoma žaidžiant, atliekant veiksmus su konkrečiais daiktais. Tokiomis sąlygomis lengviau sukuriamas kalbėjimo motyvas. Kalbos mokymo pratyboms naudojami natūralūs daiktai, paveikslėliai. Vaikams sudominti pasitelkiamos įvairios priemonės (žaislai, konstruktoriai, dėlionės ir pan.).

Vaikams, turintiems kalbos sutrikimų, būdingas motorikos bei pažinimo funkcijų (dėmesio, regimojo bei girdimojo suvokimo, regimosios bei girdimosios atminties ir t.t.) nepakankamas išlavėjimas.

Smulkiosios motorikos išlavėjimas turi reikšmės kalbos vystymuisi, nes rankų plaštakų ir kalbinės motorikos projekcijos galvos smegenų žievėje yra greta. Smulkiosios rankų motorikos lavinimas didina galvos smegenų žievės aktyvumą, todėl gerėja kalbėjimas, dėmesys, rega. Logopedinių pratybų metu smulkiosios motorikos lavinimui žaidžiami įvairūs pirštukų žaidimai, derinant juos su eiliuotais teksteliais, dainelėmis, tautosakos elementais, dėliojamos dėlionės, sagos, pupos, varstomi raišteliai ir t.t.

Artikuliacinio aparato lavinimui atliekami įvairūs liežuvio, lūpų pratimai (sekama „Liežuvėlio pasaka“, imituojama saulutės šypsena, katinėlio nugarėlė, samtelis ir pan.).

Mokant taisyklingo kalbinio kvėpavimo, atliekami įvairūs pūtimo pratimai- žvakės, balionėlio, plunksnos, vėjo malūnėlio ir kt.).

Girdimajam suvokimui ir foneminei klausai lavinti atliekamos garsų pamėgdžiojimo pratybos, garso sklidimo krypties nustatymo, išskyrimo iš kitų garsų nustatymo ir kt. pratybos.

Rišliosios kalbos ugdymui naudingi siužetiniai – vaidmeniniai žaidimai, inscenizavimas. Žaidimai ir inscenizacijos parenkami atsižvelgiant į vaiko gebėjimų lygį.

Kad kalbos sutrikimų šalinimas būtų efektyvesnis, reikalingas logopedo darbo tęstinumas grupėje ir namuose, glaudus pedagogų, tėvų, medikų ir kitų specialistų bendradarbiavimas.

Pedagogės, su vaiku grupėje praleidžiančios didžiąją dienos dalį, įvairios veiklos metu turtina vaiko žodyną, koreguoja tarimą, kalbėjimą, tęsia logopedinėse pratybose pradėtą darbą.

Kad vaiko burnelė būtų pilna žodžių, tų žodžių pirmiausiai turi būti pilnos ir vaikui artimiausių žmonių burnos.

Ankstyvasis, ikimokyklinis amžius – pats reikšmingiausias laikotarpis vaiko kalbai ugdyti. Bendraudami, kalbėdami su vaiku, mes visapusiškai ugdome jo kalbą, laviname vaizduotę, mąstymą, formuojame jo charakterį.

Logopedė V. Bružinskienė 36