Sueigų planas

logijos

temai nagrinėti

Turinys

Žodis vadovams

1 SUEIGA - Ekologija

2 SUEIGA – Rūšiavimas

3 SUEIGA – Chemikalai maiste ir mityba 4 SUEIGA – Vanduo 5 SUEIGA – Energija 6 SUEIGA – Ekologija skautų stovykloje

7 SUEIGA – Ekologija namuose

8 SUEIGA – Oro tarša

9 SUEIGA – Ekomada

10 SUEIGA – Ekomenas

Žodis vadovui

Šis sueigų planas yra skirtas supažindinti 10-14 amžiaus skautes seses su ekologijos pagrindais –

tai yra pagrindinėmis ekologinėmis problemomis, su kuriomis kovoja žalieji; žmogaus daromos

žalos padariniais; būdais, kaip galima padėti gamtai. Konkretaus amžiaus pasirinkimas yra

tikslingas, nes sesės skautės yra amžiaus, kai jau gali būti atsakingos už savo veiksmus. Svarbu

šiomis temomis kalbėtis nuo mažens, kai formuojasi savimonė, nes tada įmanoma pasiekti, kad

sesės užaugtų neabejingos šioms vis aštrėjančioms problemoms. Sueigos skirtos tik supažindinti ir

paskatinti realiems veiksmams. Sueigų planus sudaro 10 autorės pasirinktų temų, kurios jai atrodo

kaip labiausiai būtinos aptarti. Taip pat įeina įvairūs žaidimai, užsiėmimai ir video medžiaga, kurie

neleis nuobodžiauti sueigos metu. Taip pat kalbama apie skautiškų įstatų sąsaja su pačia ekologija,

tad svarbu sesėms perteikti,jog jei taikysime skautiškas vertybes ir kitose gyvenimo srityse (skautas

gamtos draugas, skautas padeda artimui, skautas taupus ir pan.) automatiškai būsime „draugiški

gamtai“ ir ne tik. Autorė tikisi, jog šis sueigų planas bus naudingas rinkinys, padedantis vadovui

šviesti savo vaikus.

SUEIGA

Tema: Ekologija

Tikslas: Suteikti bendrą supratimą apie ekologiją.

Laikas Veikla Paaiškinimas Priemonės/ Pastabos

10 min. Diskusija Sueigą pradedame klausimu

„Ką tu žinai apie

ekologiją?“. Kiekviena

skautė pasidalina mintimis

ir informacija.

Svarbu sužinoti kiek sesės žino

apie ekologiją ir jei jų žinios

nevisai teisingos, padėti joms

suprasti kas,tai yra.

20 min. Temos

pristatymas

Pristatoma sueigos tema:

papasakojama apie

ekologiją, ką reiškia šis

terminas, kodėl jis atsirado.

Papasakoti apie taršą, dėl

taršos vykstančius procesus

bei kaip galima juos

pristabdyti.

Pridėta informacija.

5 min. Filmukas Filmukas apie žmogaus žalą

gamtai.

Nuoroda į filmuką

http://www.youtube.com/watch?v

=3zyizEz9XUs&feature=related

5 min. Aptarimas Pamatyto filmuko

aptarimas.

Svarbu išsiaiškinti ką skautės

suprato ir pan.

40 min. Eko maišelių

gamyba

Medžiaginio maišelio

gaminimas iš senų

marškinėlių.

Marškinėliai, žirklės ir siuvimo

reikmenys.

Nuoroda į video, kaip gaminti

maišelius

http://www.girlscouts.org/gsfore

vergreen/Reduce-Plastic-Waste-

Details.asp

1 min. Filmukas Trumpas filmukas sueigos

galui.

Nuoroda:

http://www.youtube.com/watch?v

=VzsQwwnqSGo&feature=player

_embedded

10 min. Aptarimas /

atsisveikinimas

Visi ratu dalijasi, ką naujo

sužinojo ar išmoko.

Svarbu aptarti ką naujo sužinojote

bei užtvirtinti žinias.

INFORMACIJA

Naujos sąvokos:

Vartotojiškumas - sistema, pagrįsta vis didesniu materialinių gerybių ir paslaugų vartojimu.

Tokioje sistemoje perkamoji galia laikoma vienu svarbiausių žmogaus gyvenimo gerovės rodiklių.

Šnekamojoje kalboje vartotojiškumas dar įvardijamas materializmu, nors pastarasis terminas apima

daug platesnį reikšmių spektrą.

Pesticidai – medžiagos, skirtos kovai su nepageidaujamais organizmais. Pesticidai gali būti tiek

biologinės kilmės, tiek sintetinės cheminės medžiagos. Daugelis pesticidų yra toksiški ir pavojingi

žmonėms ir kitiems šiltakraujams gyvūnams.

Šiltnamio efektas - procesas, dėl kurio atmosferos sugeriamas infraraudonasis spinduliavimas šildo

planetą.

Ekologija – tai mokslas apie organizmų ryšius ir santykius su juos supančia aplinka.

Mūsų žemėje kas minutę vyksta daugybė įvairių gamtos procesų. Nors jie ir atrodo labai chaotiški ir

nenuspėjami, vis dėl to visi šie veiksniai turi tam tikra tvarką. Žmogus kaip ir visi kiti gyvi žemės

organizmai daro didžiulę įtaką visam gamtos mechanizmui. Kadangi jis gali daryti veiksmus, kurie

gali daryti įtaką gamtai, supratęs visą tos sistemos tvarką ar esmę, jis galėtų suprasti ir tai, kaip jis

galėtų jai pakenkti ar atvirkščiai. Šiai sistemai suprasti atsirado mokslo šaka pavadinta ekologija.

Tai, kad turime nenusakomą klimatą Lietuvoje, kad pasaulyje daugėja cunamių, potvynių ir uraganų

yra tik žmogaus vartotojiškumo ir neatsakingumo padariniai. Stebint vis modernėjantį pasaulį,

žmogaus tikslas aiškus - padaryti savo gyvenimą kuo įmanoma lengvesnį, bet kokia to kaina?

Žmogus suvartoja vis daugiau ir kiekvienais metais sugeneruojama vis daugiau atliekų, kurios

keliauja tiesiog į sąvartyną kur kaupiamos ištisos tonos nebepanaudojamų atliekų.

Žmogui bent šiek tiek pasistengus, pradėjus į gamtos saugojimą žiūrėti šiek tiek samoningiau viską

galima pakeisti. Svarbiausia atkreipti į tai dėmesį ir pradėti apie tai šnekėtis. Toks ir yra šio sueigų

plano tikslas – atkreipti dėmesį į svarbias problemas su kuriomis susiduria gamta dėl žmogaus

nerūpestingumo ir parodyti, kad nėra taip sunku prisidėti prie jos saugojimo.

Kalbant su sesėmis skautėmis apie ekologiją, reikėtų priminti joms skautiškas vertybes - skautas

taupus, skautas gamtos draugas, kalbėtis apie gerąjį darbelį ir pan. Nes pritaikius skautiškus

principus kitoms savo gyvenimo sritims gamta tau tikrai padėkos!

Neteisingai vartojamas žodis

Ekologija tapo madingu žodžiu. Jį dažnai vartoja politikai ir kiti valdžios žmonės, norėdami

parodyti, jog rūpinasi aplinka, dėl to daugelis žmonių deda lygybės ženklą tarp aplinkos apsaugos ir

ekologijos. Tai klaida. Ne ekologijos uždavinys yra atsakyti, dera ar nedera mėgstamoje poilsio

vietoje įrengti sąvartyną, arba – gerai ar blogai, kad išnaikinami vilkai. Tačiau ekologinės žinios

mums leidžia bendrais bruožais numatyti žmogaus veiklos pasekmes gamtoje.

Ar mums labai svarbu, kad neteksime poilsio vietos, kad bus išnaikinti vilkai arba kad vanduo

ežeruose taps rūgštus? Žinios yra būtina, bet nepakankama prielaida: savaime aišku, kad lengviau

susidoroti su tuo darbu, apie kurį jau šį tą žinai, negu su tuo, kurio visiškai nepažįsti.

Ekologija - palyginti nauja mokslo šaka, nagrinėjanti organizmų ryšį su aplinka. Ji taip pat siekia,

kad kenksmingų medžiagų išmetimas gamtoje būtų ne didesnis negu pati gamta pajėgi atlaikyti.

Taip pat terminas naudojamas apibūdinti gaminius ar procesus, kurie neteršia gamtos (pvz.:

ekologiški sausainiai, ekologiškas valiklis).

Pagrindinės problemos/vykstantys procesai su kuriais kovoja ekologija

Oro tarša

Ugnikalnių išmestos dujos, miškų ir stepių gaisrų dūmai, audros ir net žiedadulkės keičia oro sudėtį,

daro jį kenksmingą gyviems organizmams. Tai natūrali oro tarša, prie kurios Žemės gyventojai yra

iš dalies prisitaikę.

Daug pavojingesnė yra žmogaus sukelta tarša ore. Jos pagrindiniai šaltiniai yra šiluminės ir

atominės elektrinės, metalurgijos ir chemijos gamyklos, automobiliai ir lėktuvai, degančios

šiukšlės.

Orą labiausiai teršia deginamas organinis kuras - nafta ir anglys. Joms degant, susidaro anglies

oksidai: Anglies monoksidas (CO) ir Anglies dioksidas (CO2) .

Anglies monoksidas (CO)

Išsiskiria ne visiškai sudegus kurui. Jo yra automobilių išmetamose dujose, gamyklų, šiluminių

elektrinių ir cigarečių dūmuose. Anglies monoksidas - labai nuodingos bespalvės ir bekvapės dujos.

Jos sukelia galvos skausmus, pykinimą, vėmimą. Kai anglies monoksido koncentracija ore pasiekia

0,06%, kraujas nebesugeba aprūpinti organizmo deguonimi ir žmogus uždūsta.

Anglies dioksidas (CO2)

Susidaro visiškai sudegus kurui. Šios dujos taip pat bespalvės ir bekvapės. Jų visada yra ore, tačiau

dėl žmogaus kaltės šis kiekis visą laiką didėja. Anglies dioksidas ir kai kurios kitos orą teršiančios

dujos telkiasi apatiniuose atmosferos sluoksniuose.

Panašiai kaip šiltnamio stiklas, jos gerai praleidžia Saulės spindulius, tačiau sulaiko nuo Žemės

paviršiaus sklindančią šilumą. Dėl to pakyla oro temperatūra, keičiasi klimatas. Šis reiškinys

vadinamas „šiltnamio efektu". Per pastaruosius 100 metų vidutinė metinė oro temperatūra jau

pakilo 0,5 C. Jeigu anglies dioksido koncentracija ore ir toliau taip didės, po 60-70 metų, vidutinė

oro temperatūra Šiaurės pusrutulyje gali pakilti 3-4°C. Tada pradėtų tirpti ledynai, užtvindydami

didelę sausumos dalį. Paprastai tariant, daugybe miestų gali atsidurti po vandeniu.

Vandens tarša

Natūraliuose, švariuose vandens telkiniuose visų mineralinių elementų yra pakankamai, išskyrus

fosforą ir azotą. Jų trūkumas dažnai būna tas veiksnys, kuris riboja pirminės produkcijos didėjimą

vandens ekosistemose.

Buitiniai ir maisto pramonės nutekamieji vandenys, srutos ir nuplautos nuo laukų trąšos atneša į

upes ir ežerus daug organinių atliekų ir augalams reikalingų medžiagų. Organinėms atliekoms

skaidantis, fosforo, azoto ir kitų elementų kiekis dar labiau didėja. Išnykus azoto ir fosforo

trūkumui, pradeda vešliai augti greitai besidauginantys dumbliai ir aukštesnieji augalai. Žolėdžiai

nebepajėgia suvartoti visos pirminės produkcijos, ir organinės medžiagos perteklius nusėda į dugną.

Vandens telkinys ima sparčiai želti, jo pakrantės dumblėja.

Žemės tarša

Didėjant gyventojų skaičiui, maisto poreikias visą laiką didėja, o dirbamų žemių plotai nedidėja

arba netgi mažėja, mat juos užima besiplečiantys miestai, keliai, pramonės centrai. Todėl žemės

ūkio produktų gamybą tenka didinti, intensyviau naudojant turimas žemės. Tam padeda trąšos ir

pesticidai. Tačiau, čia žmogus patiria „bumerango efektą". Naudojant vis daugiau mineralinių trąšų

ir pesticidų, dirvas galima užteršti neišvalomai, o užterštos dirvos užaugina užterštą maistą, kuris

vėliau patenka į žmogaus organizmą.

Kaip spręsti kylančias problemas?

• Mažinti gamtos išteklių naudojimą (visada užsuk čiaupą, kai valaisi dantis, nelaikyk

pakrovėjo įkišto į elektros lizdą, kai nekrauni telefono ar kito elektroninio prietaiso, nes jis

tuo metu taip pat naudoja energiją, visada išjunk šviesą, kai išeini iš kambario bei naudok

ekonomiškas lemputes).

• Naudoti daugiau ekologiškų maisto produktų (juos vartodami būsite sveikesni)

• Rūšiuoti atliekas (jas galima perdirbti )

• Naudoti ekonomiškus automobilius(mažesnė tarša aplinkai, naudojama mažiau gamtinių

išteklių, tai yra - naftos )

• Kovoti prieš gamyklas, kurios išskiria daug teršalų (teršia orą kuriuo kvėpuojame)

• Nevartoti kenksmingų aerozolių (naikina ozono sluoksnį)

• Rengti akcijas, skatinančias gamtos išsaugojimą

• Mažiau vartoti ilgai yrančias medžiagas (stiklas, plastikas).

SUEIGA

Tema: Rūšiavimas

Tikslas: Papasakoti apie atliekų rūšiavimo svarbą

ir kaip tai daryti.

Laikas Veikla Paaiškinimas Priemonės/ Pastabos

20 min. Temos

pristatymas

Pristatoma sueigos tema: papasakojama

apie atliekų rūšiavimo svarbą.

Informacija pridėta.

3 min. Filmukas Filmukas Nuoroda į filmuką

http://www.youtube.com/watch?v=

Gv9i93CNzsg&feature=related

5 min. Diskusija Diskusija apie filmuką: kiekviena skautė

pasako, ką naujo sužinojo, kas atrodo

buvo svarbu.

Svarbu, kad skautės suprastų kodėl

reikia rūšiuoti.

15 min Žaidimas

„Surūšiuok!”

Sueigos dalyvės suskirstomos į dvi

komandas. Per 1min. kiekviena turi

susirasti 5 skirtingus daiktus iš to kas yra

aplink jas. Tada pastatomi trys rūšiavimo

„konteineriai“ (tai gali būti dėžės, maišai

ar bet kas kitas ką tik sugalvosite su

užrašais „stiklas“, “plastikas“,

„popierius“, „buitinės atliekos“). Tada

kuo greičiau pirmoji grupė turi išrūšiuoti

savo daiktus į tam skirtus konteinerius.

Baigus vadovas su kita komanda tikrina,

ar viskas gerai išrūšiuota. Jei taip, už

kiekvieną daiktą gaunamas taškas. Tada

tą patį daro kita komanda. Laimi

komanda, greičiausiai išrūšiavusi daiktus

ir surinkusi daugiausiai taškų.

Keturi „konteineriai“ su užrašais

„plastikas“, „popierius“ ir

„stiklas“, „buitinės atliekos“.

Žaidimas turėtų įtvirtinti žinias,

apie kurias ką tik kalbėjome.

30 min. Papuošalų

gamyba iš

„šiukšlių“.

Gaminame auskarus su kabliukais iš bet

kokio daikto, atsinešto iš namų (jei

mergaitės nenešioja auskarų, galima

gamintis apyrankes).

Auskarų kabliukai, replytės (tinka

ir manikiūrinės), replytės

suspaudimui.

Nuoroda į puslapį, kaip gaminti

auskarus

http://www.craftbits.com/project/b

ottle-cap-earrings

2 min. Filmukas Smagus filmukas pabaigai Nuoroda į filmuką

http://www.youtube.com/watch?

NR=1&feature=endscreen&v=x

UeNyPTjfec

10 min. Saldusis

aptarimas /

atsisveikinimas

Sueigos pabaigoje, apibendrinant

išmoktą medžiagą, skautėms galima

pasiūlyti įvairiaspalvių dražė saldainių.

Kiekviena spalva turi savo reikšmę:

Raudona – kam prieštaraujate?Oranžinė

– kas nuliūdino?Žalia – kam

pritariate?Mėlyna – kas

nustebino?Geltona – kas nudžiugino?

Taip linksmai ir žaismingai ugdomi

įsivertinimo gebėjimai.

INFORMACIJA

Taigi, praeitą sueigą gvildenant ekologijos temą apskritai, turėjote užsiminti vaikams apie

vartotojiškumą, kuris ir yra viena iš priežasčių kodėl žemė taip „kenčia“. Vienas iš sprendimo būdų

bent kiek atpirkti besaikį vartojimą yra rūšiavimas.

Sąvokos:

Vartotojiškumas - sistema, pagrįsta vis didesniu materialinių gėrybių ir paslaugų vartojimu.

Tokioje sistemoje perkamoji galia laikoma vienu svarbiausių žmogaus gyvenimo gerovės rodiklių.

Šnekamojoje kalboje vartotojiškumas dar įvardijamas materializmu, nors pastarasis terminas apima

daug platesnį reikšmių spektrą.

Antrinės žaliavos - perdirbti tinkamos atliekos. Gaminti naujus daiktus iš antrinių žaliavų daug

paprasčiau, pigiau, mažiau teršiama aplinka. Kuo daugiau naudojama antrinių žaliavų, tuo daugiau

sutaupoma žemės turtų (gamtinių išteklių).

Manau, kad yra labai svarbu su skautėmis padiskutuoti vartojiškumo tema, nes šiuo metu

gyvename tokioje visuomenėje, kurioje klesti vertybių krizė ir moralės nebuvimas, tad labai svarbu

ne tiek pakeisti jų mąstymą šia tema, kiek duoti peno apmąstymams.

Kuo naudingas rūšiavimas?

Lietuvoje į sąvartynus kasmet išvežama maždaug 3 mln. tonų įvairių atliekų.

Sąvartyne atliekos ilgai išlieka nesuirusios:

Popierius - 2 metus,

Konservų dėžutės - 90 metų,

Plastiko pakuotės - 200 metų,

Stiklainiai, buteliai - 900 metų.

Tad, kad tam stiklainiui ar buteliui nereikėtų gulėti sąvartyne 900 metų būtina rušiuoti ir tai

daryti į tam skirtus konteinerius.

Rūšiuodami atliekas mes:

išsaugosime sveiką aplinką;

sukaupsime antrinių žaliavų;

sutaupysime gamtos išteklių ir energijos;

sumažinsime atliekų tvarkymo išlaidas.

Patarimai rušiuojant:

Į popieriui skirtą konteinerį meskite švarų popierių:

laikraščius,

žurnalus,

pakavimo popierių,

kartonines dėžes,

kartoninę gėrimų pakuotę (pieno, sulčių ir pan. “tetrapakus”).

Nemeskite:

tapetų,

servetėlių,

popierinių nosinių,

pakelių nuo traškučių

kalkinio ir riebalais sutepto popieriaus (pvz., dėžutės nuo picos).

Į stiklo konteinerius meskite:

butelius,

stiklainius,

kitus stiklo indus,

įvairaus stiklo duženas,

metalo atliekas (žiūrėti žemiau).

Nemeskite:

porceliano duženų,

elektros lempučių,

dažais ar tepalais užterštos taros,

ampulių, stiklinių vaistų buteliukų,

keramikos šukių,

veidrodžių,

automobilių langų stiklų,

lempų ir dujinių lempų,

stiklo lakštų,

armuoto stiklo,

kristalų.

Į plastikui skirtą konteinerį meskite:

plastikinius PET butelius (nuo limonado, mineralinio vandens, alaus, aliejaus),

indelius nuo padažų, majonezo, indų ploviklio, šampūno,

polietileno plėvelę,

kita plastikinę pakuotę, žaislus, indus, gaminius.

Prieš mesdami į konteinerį PET butelius, nusukite kamštelius, nuimkite žiedelį, nes jie pagaminti iš

kitos rūšies plastiko. Pasistenkite, kad pakuotės būtų kuo švaresnės. Tas pats galioja ir metalo

pakuotėms.

Nemeskite:

tepalo bakelių,

taros nuo dažų ar antifrizo,

riebalais užterštų jogurto, margarino, grietinės indelių.

Paskutiniu metu plastikai vis labiau keičia stiklą, metalą, medieną. Todėl, jei nepatingėsim ir

skirsim daugiau dėmesio, galima ženkliai sumažinti atliekų kiekius sąvartynuose, kuriuose plastiko

pakuotės išsilaiko 200 metų, o irdamos išskiria daug nuodingų junginių. Tereikia praplauti

nešvarius maišelius (pvz., jogurto), kitas pakuotes ir išmesti į jiems skirtą konteinerį.

Metalo pakuočių nėra tiek daug, todėl specialių konteinerių

joms dažniausiai nėra. Metalo atliekas meskite į stiklui

skirtą konteinerį.

Meskite:

konservų dėžutes,

skardines nuo gėrimų,

aliuminio lėkšteles ir kepimo skardines,

metalinius dangtelius, dėžutes ir visas kitas metalinės

pakuotės atliekas.

Nemeskite:

aerozolinių flakonų,

taros nuo pavojingų cheminių medžiagų,

dažais užterštų dėžučių.

Paskaičius viršuje pateiktą informaciją gali pasirodyti, jog ekologija reikalauja labai daug pastangų,

bet pagalvojus kiek gamta dėl mūsų stengiasi ir vargsta (o skautas juk gamtos draugas!), neturėtų

būti sunku skirti šiek tiek laiko jos „gyvenimo“ palengvinimui

SUEIGA

Tema: Chemikalai maiste ir mityba

Tikslas: Papasakoti apie sveiką, subalansuotą mitybą.

Laikas Veikla Paaiškinimas Priemonės/ Pastabos

5 min. Žaidimas Žaidžiamas žaidimas/ daina

„Kepė kepė boba blynus“

Žodžiai (su judesiais):

Kepė kepė kepė kepė

Boba blynus 4x

Pr.

Blynai, bulviniai blynai

Bulviniai blynai labai skanu 2x

20min. Temos

pristatymas

Pristatoma sueigos tema:

papasakojama apie maisto įtaką

organizmui.

Informacija pridėta.

5 min. Filmukas Filmukas apie eksperimentą su

greitu maistu.

Nuoroda į filmuką

http://www.youtube.com/watch?v=f

SHaZIOk9nY&feature=related

5 min. Diskusija Diskusija apie filmuką -

kiekvienas dalyvis pasako, ką šis

filmukas privertė suprasti, ką

naujo sužinojo.

Filmukas turėtų padėti suprasti

skautėms, kad greitas maistas yra

nuodai.

15 min. Maisto

piramidės

piešimas

Naudojant maisto piramidės

pavyzdį (kokie produktai kurioje

jos vietoje yra ir kiek jie

naudingi), mergaitės piešia savo

maisto piramides iš savo

mėgstamiausių patiekalų ir taip

sužino, kiek jų valgomas maistas

naudingas jų organizmams.

Maisto piramidė (yra informacijoje),

popierius, pieštukai.

5 min. Piešinių

aptarimas

Skautės pristato savo nupieštas

piramides.

Su vadovu aptariamos piramidės.

Svarbu, kad skautės atkreiptų

dėmesį į produktus, kuriuos

labiausiai mėgsta (kurių greičiausiai

daugiausiai ir valgo) - ar jie

naudingi jų organizmams, ar

suteikia naudingų medžiagų.

6 min Filmukas Filmukas apie berniuką, kuris

šneka apie maisto svarbą.

Nuoroda į filmuką

http://www.ted.com/talks/birke_bae

hr_what_s_wrong_with_our_food_s

ystem.html

10 min. Aptarimas /

atsisveikinimas

Visi ratu dalijasi, ką naujo

sužinojo ar išmoko.

Svarbu užtvirtinti, kas naujo buvo

sužinota, suprasta per šią sueigą.

INFORMACIJA

Mityba yra mūsų geros savijautos ir gero, visaverčio gyvenimo šaltinis, tad labai svarbu vaikams

nuo mažens skiepyti žinias apie maistą ir jo naudą. Kadangi gyvename laikais, kai žmogaus

sveikata nustumiama beveik į paskutinę vietą, gaminant ar parduodant maistą atsižvelgiama į tokius

faktorius kaip jo galiojimo data, išvaizda, skonis, bet ne vitaminų ar mineralų kiekis. Dėl šios

priežasties reikėtų sąmoningai rinktis ką valgome.

Sveikos mitybos piramidė

Sveikos mitybos piramidė padės pasirinkti maisto produktus, kad jūsų mityba būtų sveika. Ji

iliustruoja mitybos įvairovės taisyklę ir parodo, koks turėtų būti maisto produktų grupių santykis

paros maisto davinyje. Daugiausiai reikėtų valgyti tų maisto produktų, kurie pavaizduoti piramidės

pagrinde. Iš grūdinių produktų, bulvių, daržovių ir vaisių turėtų susidaryti daugiau nei pusė visos

per parą gaunamos energijos. Piramidės vidurinėje dalyje pavaizduoti mėsos ir pieno produktai

vartotini saikingai. Iš jų organizmas gauna reikiamų medžiagų (baltymų, kalcio, geležies, vitaminų

ir kt.), bet juose yra riebalų, ypač sočiųjų riebalų rūgščių, kurie kenkia sveikatai. Mažiausiai reikėtų

vartoti riebalų ir saldumynų, nupieštų piramidės viršūnėje. Iš šių produktų gaunama daug energijos,

o būtinų maisto medžiagų juose beveik nėra.

Rekomenduojama paros maisto davinio sudėtis

Maisto produktų

grupė

Porcijų

skaičius

Porcijos dydis Maistinė vertė

Daržovės 3-5 1 stiklinė lapinių

daržovių

1/2 stiklinės kitokių

daržovių

Energija, skaidulos, kalis, kiti

mikroelementai, vit. C, B, beta

karotinas

Vaisiai 2-4 1 vaisius

1/2 stiklinės uogų

3/4 stiklinės sulčių

Energija, skaidulos, vit. C, beta

karotinas

Grūdiniai produktai ir

bulvės

6-11 1 riekelė duonos

(30g)

1/2 stiklinės kruopų

košės ar makaronų

1/2 stiklinės dribsnių

1 vidutinio dydžio

bulvė (75 g)

Energija, skaidulos, magnis, varis,

geležis, B grupės vitaminai

Pienas, pieno produktai 2-3 1 stiklinė pieno ar

rūgpienio

1/2 stiklinės varškės

40 g sūrio

Energija, baltymai, kalcis, magnis,

fosforas, vit. A, D, B

Mėsa, žuvis, kiaušiniai,

ankštiniai, riešutai

2-3 70 g mėsos, 100g

žuvies, 2 kiaušiniai

1 stiklinė virtų

pupelių ar žirnių

Energija, baltymai, geležis, cinkas,

varis, vit. B

Taigi, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ką valgome ir kartais pagalvoti, jog vienas ar kitas patiekalas

nieko naudingo kūnui neatneš ir energijos nesuteiks, o priešingai – tik apsunkins ir jausies

mieguistas ir pavargęs.

Kalbant apie sąmoningumą, reiktų savęs paklausti – ar visada valgome, nes esame alkani? Dažnai

net neatkreipiame dėmesio pradėdami užkandžiauti ar valgyti ar skrandis jau tuščias. Gal tiesiog

žinome, jog tas pyragas, kurį iškepė mama, labai skanus arba einame apsižvalgyti į šaldytuvą, nes

„nėra ką veikti“. Taip elgiasi labai didelė dalis planetos gyventojų. Jei anksčiau gyvavo posakis

„Valgau, kad gyvenčiau“, tai dabar tvirtai galima teigti, kad yra atvirkščiai. Labai didelę žalą daro

„nesąmoningas valgymas“ – kai valgant veikiame ką nors kita: žiūrime televizorių ar skaitome

laikraštį, nes moksliškai įrodyta, kad valgant, jei smegenys „turi kitų užsiėmimų“ ir

nesikoncentruoja į maistą, sotumo jausmas taip ir neateina tuo metu, kai kažką veiki ir labai lengvai

gali persivalgyti, o tai yra milžiniška kūno apkrova.

Nors maistas - ir yra energijos šaltinis ir privalome valgyti, kad gyventume, bet užkimšus savo

skrandį bet kuo, energijos ir vitaminų, reikalingų organizmui, tikrai negausime. Šiuo metu

parduotuvėse atsiranda vis daugiau „ekologiškų“ produktų, bet ne visada yra taip, kaip sakoma, tad

naudinga mokėti atpažinti sudėtyje esančius „nuodus“.

Ką mes valgome?

Ar žinote kas yra natrio benzoatas ? O karageninas ar guaro derva? Ir tai tik keletas pavadinimų,

kuriuos perskaičius net neįsivaizduoji ką tai galėtų reikšti.

Jie naudojami siekiant tam tikro tikslo:

- konservantai pailgina produkto vartojimo trukmę, apsaugo nuo mikroorganizmų sukeliamo

gedimo;

- kvapo ir skonio stiprikliai sustiprina produkto kvapą ir (arba) skonį: prieskoniai, saldikliai;

- dažikliai suteikia produktui spalvą ar ją atgaivina;

- maistingosios medžiagos: vitaminai, mineralai;

- medžiagos „patrauklesniam“ produktui pagaminti: emulsikliai, tirštikliai, kietikliai, lipnumą

reguliuojančios medžiagos, stabilizatoriai, stingdikliai....

Priedai pailgina produktų galiojimą (mažiau atliekų), maisto produktus galima transportuoti po visą

pasaulį, pagerina skonį. Tačiau jie gali sukelti alergiją, gimdos, odos, šlapimo pūslės vėžį, pilvo,

skrandžio skausmus, meteorizmą ir daug kitų baisių ligų vartojant juos nesaikingai.

Ar visi priedai yra saugūs?

Uždraustų naudoti priedų yra nedaug: E 103, E105, E111, E121, E125, E126, E1330, E152, E181.

Kitus yra leidžiama naudoti, tačiau patartina vengti.

Kancerogenai – medžiagos sukeliančios ar paskatinančios organizme vėžinių

auglių vystymąsi.

Kur naudojama? Poveikis

Sintetiniai dažikliai (E

102, E 110, E 123, E 124,

E 127, E 120, E 131, E

142...)

Naudojami labai plačiai Gali sukelti alergiją, apsinuodijimą,

vėžinius susirgimus.

Konservantai

(E 210 - E 215, E 217, E

239)

Naudojami labai plačiai Gali sukelti vėžinius susirgimus

E 250/ E 251/ E 252

Natrio nitritas / Natrio

nitratas/ Kalio nitratas

Konservantas mėsos produktuose

Nitratai iš principo nekenksmingi, bet

skyla į nitritą, kuris jungdamasis su

aminais sudaro nitrozaminus – stiprius

kancerogenus. Šie pokyčiai

greičiausiai įvyksta kepant mėsą.

Didina kraujospūdį.

E 221-E 228

Sulfitai

Konservantai, antioksidantai ->

pjaustyti vaisiai ir daržovės

atrodo švieži; padeda išlaikyti

džiovintų vaisių spalvą,

naudojamas gaminant vyną

Gali sukelti stiprią alergiją.

Sergantiesiems astma gali būti mirtini.

Sukelia virškinimo sutrikimus.

E 950

Acesulfamas K

Saldiklis (200 k. saldesnis už

cukrų) - kramtomoji guma,

gėrimų milteliai, tirpi kava ir

arbata, želatino desertai, kremai

Gali sukelti vėžį (įrodyta, kad sukelia

gyvūnams); veikia skydliaukę.

E 951

Aspartamas Saldiklis (Equal, NutraSweet)

Didesnis kiekis kraujyje slopina

protinį vystymąsi, trikdo smegenų

veiklą, gali sukelti pykinimą, galvos

skausmą, priepuolius panašius į

epilepsiją

E 320/ E 321

Butilintas

hidroksianizolas/

Butilintas

hidroksitoluenas

Antioksidatorius, dedamas į

riebalų ir aliejaus turinčius

produktus, kad šie neapkarstų;

naudojamas labai plačiai!

Manoma, kad sukelia vėžį; didina

cholesterolio kiekį

E 621

Mononatrio glutamatas

Aromato ir skonio stipriklis

proteino turinčiuose gaminiuose

Didesnis kiekis sukelia galvos

skausmą, sprando niežulį.

E 330 Citrinų rūgštis

Naudojama daugelyje produktų

kaip rūgštingumą reguliuojanti

medžiaga, antioksidatorius,

izoliuojanti medžiaga

Gali sukelti vėžinius susirgimus.

Auginant daržoves, vaisius ir pašarus gyvuliams yra naudojama daug įvairių augalų apsaugos

priemonių. Chemikalais naikiname piktžoles, vabzdžius, grybelį, graužikus, tuo pačiu ir save... Kai

kurie pesticidai naudojami tarytum „kosmetika“, t.y. kad vaisiai ir daržovės parduotuvių lentynose

atrodytų gražiai. Tačiau...

Pesticidų likučiai lieka maiste, kurį valgome. Daugelis jų patekę į žmogaus organizmą

ardo endokrininę sistemą, siejami su vėžiniais susirgimais, nervų ligomis, apsigimimais...

Pavyzdžiui:

chlorpirifosas - labai toksiškai veikia vandens organizmus, lėtai skyla gamtoje ir kaupiasi

organizmuose, esant kartotiniam poveikiui veikia nervų sistemą, gali sukelti vėžinius

susirgimus, silpnina imuninę sistemą (beje, jis yra daugelyje tarakonams naikinti skirtų

priemonių!);

trifluralinas - sunkiai skyla gamtoje, kaupiasi vandens organizmuose, labai toksiškai veikia

žuvis, dirgina odą, gali sukelti vėžinius susirgimus, aptinkamas motinų piene.

Pesticidais užteršiamas geriamas vanduo!

Tad kam nuodyti save, jei aplink yra tiek daug vitaminų ir kitų naudingų maisto medžiagų.

Pagrindiniai principai, kuriais turėtų vadovautis kiekvienas, norintis būti sveikas:

Valgyti kuo mažiau apdorotą maistą (žalios daržovės, vaisiai, grūdai, riešutai turi

daugiausia naudingų medžiagų)

Valgyti produktus, kurių galiojimo laikas trumpas (jei pusfabrikatis pagamintas prieš

savaitę ir nusipirkus jį galioja dar vieną, tai reikia suprasti, kad ten pridėta kažko,

kad jis tiek laiko būtų tinkamas naudoti).

Reikia valgyti, kai esi alkanas (tada ir maistas būna šimtą kartų skanesnis!).

Valgant reikia valgyti, o ne paskęsti kitose veiklose, kurios atitrauks smegenų

„dėmesį“ nuo tikslo – sotumo.

Pagalvoti prieš dedant kąsnį į burną – kaip po to jausiuos? Nesmagu pavalgius

apsunkti ir galvoti tik apie poilsį (maistas turi suteikti energijos!).Tad reikia vengti

visokių perdirbinių, kurie ne tik, kad nesuteiks organizmui energijos, bet ir sunaudos

ją, kad būtų suvirškinti.

Atrasti mėgstamą sportą, nes kai sportuojame geriau veikia viskas mūsų kūne:

suaktyvėja smegenų veikla, kraujo varymas, turime daug energijos (sportas-

sveikata). Bet labai svarbu, kad sportas būtų malonus ir tai darytumėte su malonumu,

nes jei tai bus kančia ir daroma tuo tikslu, kad sumažintumėte savo apimtis, neverta

to imtis, nes tai bus tik laikinas užsiėmimas.

SUEIGA

Tema: Vanduo

Tikslas: Sužinoti koks svarbus žmogui yra vanduo.

Laikas Veikla Paaiškinimas Priemonės/ Pastabos

5 min Apšilimas/

žaidimas

Žaidžiame žaidimą „Aukščiau

vandens“. Taisyklės tokios pačios

kaip aukščiau žemės (gaudynės) tik

čia reikia atsiduri aukščiau

vandens.

Greitos kojos ir patalpa/ erdvė, kurioje

būtų kažkas virš žemės ant ko galėtum

užsilipti.

20 min. Temos

pristatymas

Pristatoma sueigos tema.

Papasakojama apie vandens svarbą

ir jo teršimą.

Informacija pridėta.

5 min. Filmukas Filmukas apie vandenį. Nuoroda į filmuką

http://www.youtube.com/watch?v=B

CHhwxvQqxg

5 min. Diskusija Filmuko aptarimas Filmukas turi padėti suprasti

skautėms, kad vandenį reikia labai

vertinti ne tik dėl naudos jų

organizmams, bet ir dėl to, kad jo

galime gauti bet kada, kitaip nei kitų

žemynų gyventojai.

10- 15

min.

Muzikavimas

su vandeniu

Vanduo ne tik yra naudingas

žmogui ir gamtai, bet ir gali būti

puikus muzikos instrumentas.

Tikslas sukurti melodiją iš turimų

garsų, į kurios kūrimą turi būti

įtrauktos visos sesės,

5 stiklinės, vanduo, pieštukas.

Nuoroda kaip groti su vandeniu

http://www.sciencekids.co.nz/experim

ents/makemusic.html

5 min. Daina Dainuojame „Visos upės

akmenuotos“

Dainai taip at galima panaudoti

vandens garsus.

2 min Filmukas Smagus filmukas sueigos galui http://www.youtube.com/watch?v=h8

Ek3v1RBEU&feature=relmfu

10 min. Aptarimas /

atsisveikinimas

Visos upės akmenuotos

Visos upės akmenuotos, 2x

Ech, visos upės akmenuotos,

Nėra iš ko gerti.

Parsivedžiau jauną žmoną, 2x

Ech, parsivedžiau jauną žmoną,

Nėra už ką barti.

Nuo to laiko neduok dieve 2x,

Ech, nuo to laiko neduok dieve,

Daugiau nebebarsiu.

Pats sau virsiu, pats sau kepsiu, 2x

Ech, pats sau virsiu, pats sau kepsiu,

Pats vaikus gimdysiu.

Ir pabandžiau kartą vieną, 2x

Ech, ir pabandžiau kartą vieną,

Verkiau visą dieną.

Nuo to karto neduok dieve, 2x

Ech, nuo to karto neduok dieve,

Daugiau negimdysiu !

INFORMACIJA

Vanduo sudaro 70% organizmo, vandeniu padengta apie 70% žemės paviršiaus. Be vandens nebūtų

gyvybės ir be vandens žmogus paprastai išgyvena apie 3 dienas, kai be maisto gali prabūti

keliasdešimt dienų.

Deja, daugelis žmonių nevertina vandens ir net jį be reikalo eikvoja palikdami atsuktą kraną,

ilgiausiai maudydamiesi duše ar vonioje.

Geriamojo vandens fiziologinis vaidmuo

Vanduo yra labai svarbus žmogaus organizmui, jis dalyvauja daugelyje žmogaus organizmo

funkcijų. Vandens trūkumas pasireiškia labai greitai, simptomai atsiranda jau esant 1 procento

vandens deficitui. Dehidracijai tęsiantis, gresia pavojus kraujotakos, kvėpavimo ir

termoreguliacinės sistemos veiklai. Netekęs apie 12-20 procentų vandens, organizmas žūva

apsinuodijęs savo paties apykaitos produktais. Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse

yra pakankamai vandens. Senstant vandens audiniuose mažėja ir tai susiję su lėtėjančia medžiagų

apykaita. Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį – apie 60-70 procentų.

Organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti svarbu kasdien gauti reikiamą vandens kiekį. Vandens

poreikis skiriasi priklausomai nuo klimatinių sąlygų, fizinio krūvio ir netgi individualių žmogaus

savybių (pvz., prakaitavimo intensyvumo). Paprastai troškulys įspėja apie vandens poreikį, tačiau

žmonės dažnai išgeria tik tiek vandens, kad sudrėkintų burną. Per parą rekomenduojama išgerti 6-8

stiklines vandens.

Vandens sudėtis

Geriamasis vanduo sveikas vartoti ir švarus yra tuomet, kai jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir

medžiagų, galinčių kelti potencialų pavojų žmonių sveikatai, kai užtikrinama apsauga nuo taršos ir

vykdoma programinė priežiūra (monitoringas). Gamtoje esantis vanduo nėra tik vandenilio ir

deguonies junginys, jame daug įvairių ištirpusių mineralinių druskų, kurių sudėtyje yra kalcio,

magnio, natrio, kalio, chloridų, sulfatų, rūgščiųjų karbonatų ir kt. Šių medžiagų kiekis priklauso nuo

hidrogeologinių vandens formavimosi sąlygų. Vandenyje taip pat yra biologiškai aktyvių

mikroelementų, vadinamų būtinaisiais elementais – fluoro, mangano, geležies, jodo, cinko, vario ir

kt. Be šių gamtinės kilmės medžiagų vandenyje gali būti teršalų – pesticidų, sunkiųjų metalų, naftos

produktų ir kt. – bei specialiai vandenį ruošiant pridėtų medžiagų (pvz., dezinfektantų). Visa tai,

beje, apsprendžia ir vandens juslines savybes: skonį, kvapą, spalvą.

Vandens kokybė

Vandens kokybė yra griežtai reglamentuojama, tačiau, deja, ne visi turime reikiamos ar

pageidaujamos kokybės vandenį. Mūsų šalyje gėrimui vartojamas tik požeminis vanduo.

Daugumoje Europos valstybių viešajam vandens tiekimui naudojamas ir paviršinis – upių ar ežerų –

vanduo. Formuojantis požeminiam gėlam vandeniui pagrindinis vaidmuo tenka atmosferos

krituliams bei uolienoms ir nuoguloms, per kurias filtruojasi vanduo. Juo blogesnės uolienų

filtracinės savybės, juo ilgesnis vandens filtracijos kelias, tuo ilgiau vanduo kontaktuoja su uoliena

ir tuo daugiau cheminių junginių jame ištirpsta. Cheminių junginių įvairovė geriamajame vandenyje

priklauso nuo uolienos cheminės sudėties.

Specialistų nuomone, neužterštų Lietuvos giliųjų vandeningųjų horizontų požeminio (spūdinio)

vandens, jo kokybės (cheminės sudėties ir mikrobiologinių rodiklių atžvilgiu) gali pavydėti

dauguma šalių. Tiesa, jame nėra kai kurių mikroelementų (pvz., jodo) arba jų kiekiai šalies

teritorijoje pasiskirstę labai nevienodai (pvz., fluoridų).

Miestų vanduo

Lietuvoje viešajam geriamojo vandens tiekimui vartojamas giliųjų vandeningųjų horizontų vanduo,

išskyrus kelias vandenvietes, kuriose vartojamas infiltracinis vanduo (kai požeminio vandens

atsargos papildomos paviršiniu vandeniu). Giliųjų vandeningų horizontų vandeniui aplinkos tarša

didelės įtakos neturi. Mikrobiologinės šio vandens savybės paprastai irgi yra geros. Daugeliu atvejų

jis yra saugus, tik neišvaizdus dėl per didelio geležies, mangano kiekio. Tiek geležies, tiek mangano

koncentracijos geriamajame vandenyje reglamentuojamos; jų perteklius turėtų būti šalinamas

geriamojo vandens paruošimo metu iki patiekiant vartotojams. Jei geležies perteklius

nepašalinamas, jos junginiai nuosėdų pavidalu susikaupia vandentiekio vamzdžiuose. Vandens

kokybė nukenčia ir dėl mažo vandens tekėjimo greičio bei pasenusių vandentiekio tinklų. Iš čiaupo

tekantis rudas vanduo ne tik blogai atrodo, bet ir gadina santechnikos įrangą bei skalbinius. Šiaurės

vakarų Lietuvos kai kurių vietovių arteziniame vandenyje (pvz., Kelmėje, Salantuose ir kt.) dėl

gamtinių sąlygų fluoridų koncentracija neretai viršija 1,5 mg/l (vietomis net iki 5 mg/l), ir kyla

pavojus susirgti fluoro pertekliaus organizme sukelta liga – fluoroze.

Šulinių vanduo

Šulinių vandenį Lietuvoje vartoja beveik 1 mln. gyventojų. Daugumai šių žmonių – tai vienintelis

geriamojo vandens šaltinis. Deja, gruntinį vandenį iš tiesų nėra saugu vartoti. Tyrimai rodo, kad per

40 procentų tirtų šulinių nustatyta padidėjusi mikrobinė tarša, vidutiniškai 30 procentų visų šulinių

ir net iki 90 procentų šulinių, esančių miestuose ar gyvenvietėse, yra užteršti nitratais. Taip yra

todėl, kad į šulinius vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio,

taigi jo kokybė labai priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, šulinio įrengimo ir priežiūros ir,

žinoma, ūkinės veiklos. Didžiausias gruntinio vandens teršėjas – dirbamų žemių tręšimas

organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, o taip pat žema ūkininkavimo ekologinė kultūra.

Sodybose neretai šeimininkai patys teršia vandenį, kurį geria. Tradiciškai šulinys kasamas sodybos

centre, šalia gyvenamųjų ir ūkinių pastatų, daržų. Pagrindiniai taršos šaltiniai čia yra mėšlo krūvos,

iš tvartų ir lauko tualetų besisunkiančios srutos, netvarkingai laikomos ar naudojamos mineralinės

trąšos. Atskiri taršos šaltiniai gyvenvietėse suformuoja ištisus užteršto vandens plotus. Vandenį

išvirinę mes galime sunaikinti ten buvusius mikroorganizmus, deja, nitratai ar pesticidai virinant

nežūna. Nitratai ypač pavojingi dirbtinai maitinamiems kūdikiams iki 3 mėnesių amžiaus, jei jų

maisto paruošimui vartojamas užterštas vanduo. Vandens skonis ir išvaizda dažnai yra apgaulinga.

Pavyzdžiui, nitratai nekeičia juslinių vandens savybių – skaidrus ir labai skanus vanduo gali būti

nuodingas. Ar vanduo saugus ir tinkamas vartoti galime sužinoti tik ištyrę jį laboratorijoje.

Geriamojo vandens ženklinimas

Fasuoto geriamojo vandens pavadinimas – „Geriamasis vanduo“. Prisotinto anglies dioksido

geriamojo vandens pavadinimas – „Gazuotas geriamasis vanduo“ arba „Prisotintas anglies dioksido

geriamasis vanduo“. Paprastai informacija apie vandens paruošimo būdą nepateikiama, o

informacija apie vandens cheminę sudėtį ar vandens šaltinio vietovę dažnai pateikiama tendencingai

siekiant geriamąjį vandenį pateikti panašiai kaip natūralų mineralinį vandenį ar šaltinio vandenį ir

suklaidinti vartotoją.

Natūralus mineralinis vanduo

Natūralus mineralinis vanduo – mikrobiologiškai visavertis vanduo, esantis požeminiame vandens

sluoksnyje ar telkinyje ir išgaunamas iš vieno ar daugiau natūralių ar dirbtinai atvertų šaltinių.

Natūralus mineralinis vanduo formuojasi neužterštoje ir nuo taršos patikimai apsaugotoje

požeminėje aplinkoje, pasižymi natūraliu tyrumu, savita ir pastovia chemine kompozicija,

biologinėmis ir fizikinėmis savybėmis. Jo išgavimui ir paruošimui, iki pilstant į butelius, taikomi

labai griežti reikalavimai: vandens negalima dezinfekuoti, konservuoti ar dėti kitų priedų, išskyrus

anglies dvideginį. Siekiant išvengti užteršimo, natūralus mineralinis vanduo fasuojamas tiesiai

išgavimo vietoje (pvz., negali būti autocisternomis pervežamas nuo išgavimo vietos iki išpilstymo

vietos).

Šaltinio vanduo

Šaltinio vanduo – žmonėms vartoti skirtas gamtinis vanduo, išfasuotas gavybos vietoje. Tai

originalios cheminės sudėties neužterštoje aplinkoje susidaręs vanduo, tačiau jis nėra oficialiai

pripažintas natūraliu geriamuoju mineraliniu vandeniu. Jo cheminė sudėtis turi atitikti geriamajam,

o mikrobiologinė – natūraliam mineraliniam vandeniui keliamus reikalavimus. Šaltinio vandens

gamybai bei ženklinimui iš esmės taikomi tie patys reikalavimai kaip ir natūraliam mineraliniam

vandeniui, išskyrus reikalavimą ženklinti analitinę kompoziciją.

Mineralizuotas geriamasis vanduo

Gaminamas sumaišant įvairių rūšių vandenį ir mineralines medžiagas arba skiedžiant geriamuoju

vandeniu natūralų mineralinį vandenį. Mineralizuotas vanduo pasižymi troškulį mažinančiomis,

gaivinančiomis savybėmis. Sodos vanduo, gaminamas iš geriamojo vandens, geriamosios sodos –

natrio bikarbonato, valgomosios druskos – natrio chlorido bei angliarūgštės. Produkto etiketėje turi

būti pažymėtas sudedamųjų dalių sąrašas, kuriame bus nurodyta, kokias sudedamąsias dalis maišant

buvo pagamintas šis vanduo.

Siekdami išvengti per vandenį plintančių užkrečiamųjų ligų, jei gėrimui, maisto gaminimui,

dantų valymui naudojate šulinio vandenį:

• atkreipkite dėmesį, ar nėra pakitusi vandens spalva, skonis, kvapas; jei, taip vandens nenaudokite;

• naudokite virintą vandenį;

• jei nėra galimybės virinti vandenį, naudokite fasuotą pirktinį geriamąjį vandenį.

Paprastai vandentiekio vanduo potvynio metu būna neužterštas ir yra saugus vartoti. Jei jis tampa

nesaugus, apie tai informuoja atsakingos institucijos.

Jei vandentiekio vanduo yra / gali būti užterštas: • naudokite virintą vandenį gėrimui ir maisto produktams plauti (vaisiams, salotoms ir kt.);

• jei nėra galimybės virinti vandenį, naudokite fasuotą pirktinį geriamąjį vandenį.

Laikykitės bendrųjų higienos priemonių: • Jei lietėte potvynio vandenį, daiktus, buvusius potvynio vandenyje, nuotekas, prieš valgio

gaminimą būtinai kruopščiai plaukite rankas šiltu (jei nėra, šaltu), švariu vandeniu su muilu, po to

kruopščiai nuskalaukite ir nusausinkite. Jei nėra švaraus vandens, naudokite vienkartines drėgnas

dezinfekuojančias servetėles.

• Venkite tiesioginio sąlyčio su potvynio vandeniu. Jei būtina bristi į vandenį, mūvėkite vandeniui

nepralaidžius guminius batus, gumines pirštines.

SUEIGA

Tema: Energija

Tikslas: Papasakoti apie energijos netaupymo žalą (skautas taupus) ir

alternatyvius energijos šaltinius.

Laikas Veikla Paaiškinimas Priemonės/ Pastabos

INFORMACIJA

10 min. Apšilimas

(enerdžaizeris)

Žadimas „Rėksnys“ – visi

vaikai stovi ratu nuleidę

galvas. Staiga, kuris nors

pakelia galvą ir žiūri į ką

nors, jei žvilgsniai susitinka,

abu vaikai surėkia ir iškrenta

iš žaidimo. Taip tęsiama, kol

lieka vienas arba du žmonės

(priklauso ar lyginis žmonių

skaičius ar ne).

20 min. Temos

pristatymas

Pristatoma sueigos tema.

Papasakojama apie energijos

taupymo svarbą.

Informacija pridėta. Svarbu

priminti, kad skautas taupus

visose savo gyvenimo srityse.

5 min. Filmukas Filmukas apie alternatyvius

energijos šaltinius

Nuoroda į filmuką

http://www.youtube.com/watch

?v=g3cmakI56M8

10-15 min. Vėjo

malūnėlių

gamyba

Kad ir negalime pagaminti

tikrų vėjo malūnų, tai bent iš

popieriaus pasigaminsime!

Spalvotas popierius, medinis

pagaliukas(arba pieštukas),

smeigtukas.

http://www.youtube.com/watch

?v=p3lBOmwbulg vėjo

malūnėlių darymas (tik vietoj

vietulės, prie kurios video

tvirtinamas malūnėlis,

naudosime kokį medinį

pagaliuką arba paprasčiausią

pieštuką, prie kurio su

smeigtuku prisegsime malūnėlį

).

2 min. Filmukas Smagus filmukas sueigos

galui

http://www.youtube.com/watch

?v=_kocZ-j-

o3I&feature=relmfu

10 min. Aptarimas /

atsisveikinimas

Skautės sėdi ratu ir atsiplešia

po kažkiek tualietinio

popieriaus lapelių. Kiekviena

sueigos dalyvė turi pasakyti

tiek naujų/ naudingų dalykų,

apie kuriuos sužinojo per

sueigą, kiek turi atsiplėšusi

tualetinio popieriaus

skiautelių.

Tualetinio popieriaus rulonas.

Priėjus prie temos apie energiją, svarbu paminėti, jog jei žmonės patys taip neeikvotų energijos

(būtų taupesni kokie yra skautai) tokio taršos lygio tikrai nebūtume pasiekę.

Didėjant organinio kuro deginimo mastams ir į aplinką patenkant vis daugiau anglies dioksido bei

kitų su žmogaus veikla susijusių šiltnamio reiškinį skatinančių dujų klimatas Žemėje po truputį

pradėjo šilti. Tam tikra prasme galima sakyti, kad antrinis šiltnamio reiškinį skatinančių dujų

poveikis yra pasaulinio masto šiluminė (terminė) tarša, tačiau pasaulinio klimato atšilimo priežastys

ir pasekmės yra jau kitas klausimas.

Gaminant energiją į aplinką sąlyginai žemų temperatūrų pavidalu patenka didžiulis energijos atliekų

kiekis, o realiam darbui atlikti yra sunaudojama tik keliolika energijai išgauti naudojamame kure

esančios energijos procentų, visa kita energija tampa energijos atliekomis ir lemia šiluminę aplinkos

taršą. Taip pat energijos gamyboje labai kenčia vanduo, kuris yra naudojamas aušinimui (agregatų

vėsinimui). Paprastai elektrinių agregatams vėsinti naudojamas natūralių gamtinių telkinių vanduo,

nes vanduo geba sugerti ypač didelį šilumos kiekį. O panaudotas vanduo vėliau grąžinamas į

telkinius. Deja, į tuos telkinius (jie vadinami aušintuvais) išleidžiamas šiltas vanduo, ir jis, ypač jei

jame yra biogeninių, toksinių ir kitų medžiagų, trikdo vandens ekosistemą. Pakyla aušintuvo

vandens temperatūra, daugiau jo išgaruoja, vasarą nusenka vandens lygis, kinta jo cheminės

savybės, aplinkos mikroklimatas, prastėja vandens kokybė.

Kurį laiką buvo manoma, kad terminė tarša, kurios metu į aplinką nepatenka jokių kenksmingų

medžiagų, nedaro jokio neigiamo poveikio gyvajai gamtai. Tačiau gana greitai išaiškėjo, kad

didėjant aušinančio vandens telkinio temperatūrai prasideda reikšmingi vandens ekosistemų

pokyčiai . Tad apie šią terminę vandens telkinių taršą ir jos poveikį vandens ekosistemoms

daugiausia ir kalbama. Galima sakyti, kad tik avariniais atvejais susidaro tokia situacija, kai gyvi

organizmai nukenčia nuo tiesioginio terminio šoko, tačiau pasikeitus, nors ir palyginti nedaug,

vandens temperatūrai pranašumą įgauna šilumą mėgstančios rūšys, kurios pamažu išstumia prie

šaltesnės aplinkos geriau prisitaikiusias rūšis. Biologinės įvairovės kaita yra viena iš svarbiausių

terminės taršos pasekmių.

Ypač jautrūs šilumos pokyčiams yra šaltakraujai gyvūnai. Kadangi dauguma brangių žuvų rūšių ir

visų pirma lašišinės žuvys yra prisitaikiusios gyventi vėsiame vandenyje, jos dėl terminės vandens

taršos išnyksta pirmiausia, o jų vietą užima karpinės žuvys, ešeriai ir kitos labiau šilumą

mėgstančios, dažniausiai menkavertės, žuvys.

Tad kaip išvengti viso šito? Kaip aprūpinti žmogų visais patogumais, prie kurių jis jau spėjo

priprasti, nekenkiant gamtai? Išeitis yra atsinaujinantys energijos šaltiniai.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai – tai gamtos ištekliai, kurių atsiradimą ir atsinaujinimą nulemia

gamtos ar žmogaus sukurti procesai - vandens potencinė energija (hidroenergija), vėjo, žemės

gelmių (geoterminė) energija, biomasė (mediena, šiaudai), biodujos, žaliava biodegalams gaminti,

cheminių procesų energija, durpės.

Vandens energija (hidroenergija)

Dabar vandens energija naudojama elektros energijai gaminti. Didelė jos dalis gaunama ant upių

pastačius užtvankas. Užtvenkus upę, susidaro vandens saugykla. Vanduo tekėdamas vamzdžiais ir

krisdamas suka turbinas, o šios suka generatorių, kuris gamina elektros energiją. Šiuo metu vandens

energija pasaulyje ir Lietuvoje yra svarbiausias atsinaujinantysis energijos išteklius elektrai gaminti,

kuris užtikrina didžiausią globalinę aplinkosaugos naudą, išvengiant atmosferos taršos ir su ja

susijusios klimato kaitos. Lietuvoje elektrai gaminti apie 96 proc. kuro yra importuojama iš

kaimyninių valstybių. Hidroenergijos dalis šalies elektros energijos balanse sudaro vos 3 procentus.

Antra vertus, kol kas panaudota tik 14 proc. turimų techninių hidroenergijos išteklių. Panaudojus

visą hidroenergijos potencialą būtų galima tenkinti iki 15 proc. šalies elektros energijos poreikių.

Vėjo energija

Viena iš aplinką labiausiai tausojančių energetikos šakų, kurioje vėjo energija verčiama į elektros

energiją, panaudojant vėjo turbinas. Naujosios vėjo energetikos pradžia Lietuvoje galima būtų

laikyti 2003 metus, kai Skuodo rajone vietinio verslininko Algimanto Lukošiaus pastangomis buvo

pastatyta pirmoji į elektros tinklą įjungta 160 Kw (kilovatų) galios vėjo jėgainė. Pasaulyje

pagaminamos vėjo energijos kiekis nuo 1999 m. iki 2005 m. išaugo beveik keturis kartus ir sudarė 1

proc. visos pagaminamos elektros energijos.

Geoterminė energija

Geoterminė energija – šiluminė gilesnių žemės plutos dalių (įtraukiant karštus požeminio vandens

telkinius) energija. Toks terminas dažniausiai naudojamas kalbant apie šios energijos panaudojimą

žmogaus poreikiams. Geoterminė energija naudojama dviem būdais:

▪ Kaip šiluminė energija.( karštas gelmių vanduo naudojamas namams apšildyti),

▪ Kaip energijos resursas elektros energijai išgauti.

Geoterminės energijos privalumai: Geoterminės energija, palyginus su kitais energijos gavybos

būdais, yra švari ir saugi. Be to, tai atsinaujinanti energijos rūšis, kurios pagrindinis energijos

perdavėjas yra vanduo. Šiai energijai išgauti nereikalingos ypatingos klimato sąlygos. Energijos

gavyba gali vykti nenutrūkstamai, 24 valandas per parą.

Geoterminės energijos trūkumai: Geoterminės jėgainės gali pakenkti seisminiam stabilumui. Jos

taipogi išmeta į atmosferą tam tikrą kiekį anglies dioksido ir azoto oksido dujų. Be to, ekonomiškai

efektyviai elektros jėgainei reikalingos specialios geologinės sąlygos.

Biokuras

Biomasė yra bene ekologiškiausias ir reikšmingiausias alternatyvios energijos ir vietinio kuro

šaltinis Lietuvoje. Augalinę biomasę sudaro: mediena, šiaudai, energetiniai augalai. Lietuvos

Respublikos ministerijos Miškų departamento duomenimis, 2006 metais Lietuvoje buvo įrengta

daugiau nei 160 medienos atliekomis kūrenamų katilinių. Energetinėms reikmėms dabar

sunaudojama apie 60-70% medienos kuro potencialo. Lietuvoje suskaičiuojama beveik 30 tūkst. ha

žemės ūkiui netinkamų žemių ir apie 20 tūkst. ha baigiamų eksploatuoti durpynų. Net ketvirtadalis

šio kiekio sunaudojama centrinio šilumos tiekimo sistemoje.

Lietuva, paėmusi pavyzdį iš tokių šalių kaip Danija ar Vokietija, galėtų pasigaminti didžiąją dalį

energijos, kiek jos pagaminama dabar, iš atsinaujinančių šaltinių, kurie taip neteršia gamtos.

Tereikia šiek tiek investicijų, kurios ateityje atsipirktų su kaupu šiek tiek kitokia nei pinigine

išraiška.

SUEIGA

Tema: Ekologija skautų stovykloje.

Tikslas: Suteikti informacijos kaip galima pritaikyti ekologiją

būnant stovykloje.

Laikas Veikla Paaiškinimas Priemonės/ Pastabos

20 min. Temos

pristatymas

Pristatoma sueigos tema.

Papasakojama apie

ekologijos pritaikymą

skautų stovykloje.

Informacija pridėta.

10 min. Diskusija Diskusija tema „Kaip aš

galėčiau prisidėti prie

gamtos tausojimo būnant

Temos pristatymas turėtų

skautes užvesti ant kelio, kad

jos pačios pagalvotų kaip galėtų

stovykloje“. taupyti gamtos resursus.

2 min. Filmukas apie

miškų saugojimą

Trumpas filmukas apie

tai kaip bent šiek tiek

galime prisidėti prie

medžių saugojimo.

Nuoroda

http://www.youtube.com/watch

?v=jHQGyMBtE9Y&feature=r

elated

20 min Origami

lankstymas

Kadangi sueigos tema

yra apie mišką ir

medžius, iš kurių yra

gaunamas popierius, tai

lankstysime iš

popieriaus.

Popierius.

http://origami-

paper.ru/origami/lithuanian/she

my_origami/Morskie_figurki_r

yba.html - internetinė origami

knyga, kurioje, su

paaiškinimais, galėsite išsirinkti

ką lankstyti.

5 min Parodėlė Išlankstytų darbų

parodėlė.

Galima jais papuošti sueigų

kambarį.

10 min Gamtos pažinimo

kimas

Jei skaučių daug, jos

žaidžia grupelėse, jei ne

– po vieną. Joms

leidžiama 1 min.

Įsižiūrėti į sudėtus

daiktus. Paskui per

nustatyta laiką

žaidėjai turi surašyti,

koks augalas, kurio

medžio lapai, kurio

augalo sėklos ir t.t.

Laimi grupelė/skautė,

surašiusi daugiausiai

teisingų atsakymų.

Gamtoje rasti daiktai: įvairūs

augalai, medžių lapai, sėklos,

paukščių plunksnos, akmenukai

ir pan.,

lapelis popieriaus ir rašiklis

kiekvienam žaidėjui.

10 min. Aptarimas /

atsisveikinimas

Visi ratu dalijasi, ką

naujo sužinojo ar

išmoko.

Svarbu užtvirtinti įgytas žinias

INFORMACIJA

Skautas yra gamtos draugas. Iš šono pažiūrėjus atrodo, jog skautų apie ekologiją mokyti nereikėtų,

nes jie ir taip stengiasi tausoti gamtą ir daryti, kad jai būtų geriau: skautai nenaudoja elektros miške,

piktybiškai neteršia vietų, kuriose stovyklauja ir pan.

Bet pažvelgus iš kitos pusės, ne viskas taip ir gražu: kiekvieną kartą stovyklaudami turime bent

minimaliai įsirengti stovyklą tam tikrais statiniais, kurie yra statomi iš medienos. Medienos

dažniausiai reikia daug. Tad, kirsdindami medžius, kenkiame gamtai atimdami didžiuosius

deguonies gamintojus. Aišku, jei stovyklaujame trumpai, vieną ar dvi dienas, miškas nieko

nepajaus, bet jei toje pačioje vietoje gyvename savaitę ar daugiau bei ta vieta yra pastovi rengiant

stovyklas kiekvienais metais, tai galima padaryti didelės, neatitaisomos žalos. Ir tai galioja ne tik

medienai. Pastoviai naudojant vandenį iš mažo vandens telkinio (pavyzdžiui šaltinėlio), jis ima

džiūti, o vandens srovė ir lygis ženkliai sumažėja ar net visai išsenka. Ir ką tada reikia daryti miško

gyvūnijai, kuriems tas mažas šaltinėlis buvo vienintelis arti esantis vandens šaltinis?

Ir tai tikrai ne viskas. Bet reikėtų savęs paklausti – kaip aš galėčiau sumažinti ar pakeisti tuos

veiksnius, kurie daro įtaką gamtos ir jos organizmų gyvenimo sąlygoms?

Rūšiavimas

Ankstesnėse sueigose šnekėjome apie rūšiavimą ir jo naudą – rūšiuojamas atliekas galima perdirbti

ir panaudoti dar kartą.

Mieste galime pastebėti spalvotus konteinerius, kurie yra skirti rūšiavimui. Kodėl to paties nebūtų

galima padaryti stovykloje?

Viskas labai paprasta, reikės:

Keturių šiukšlių maišų.

Keturių užrašų – „popierius“, „plastikas“, „stiklas“, „buitinės atliekos“.

Pasibaigus stovyklai reikia nepatingėti ir nuvežti visas surūšiuotas šiukšles iki artimiausių,

rūšiavimui skirtų, konteinerių.

Vanduo

Didelė problema stovykloje yra maudymasis. Esant didelei masei žmonių prie vandens telkinio,

kurie visi švarinasi naudodami prausiamąsias priemones, kaip muilas, dušo žėlė ar šampūnas,

vandens telkinys paliekamas labai užterštas muilu ir kitom cheminėm medžiagom, kurių yra

naudojamuose prausikliuose. Tos medžiagos, savo ruoštu, kenkia ežere/ upėje/ šaltinyje

gyvenantiems organizmams. Tad kartais reiktų pamiršti savo patogumus ir daryti kaip geriau

gamtai.

Maudantis reikėtų išsimuilinti ant kranto ir užsipilant (ar paprašant draugo, kad užpiltų) vandeniu

nusiplauti visą muilą, esantį ant savęs. Tik tada eiti plaukioti ežere/upėje ar kitame vandens

telkinyje.

Alternatyva yra lauko dušas, kurį pasidaryti nėra sunku.

O jei ši konstrukcija pasirodys per sunki, galima susikonstruoti dušą tiesiog iš aukšto trikojo (po

kuriuo tilptų žmogus) ir kibiro/pūslės ar kažko panašaus pilno vandens.

Pabandėme išspręsti vandens užterštumo problemą, bet kaip gi jo eikvojimo problema? Kalbant

apie geriamą vandenį, juo reikėtų pasirūpinti iš anksto. Esant galimybei, galima jį vežioti iš kur nors

netoliese esančio šulinio ar didesnio/sraunesnio šaltinio. O štai kalbant apie vandenį, kuris yra

naudojamas kitoms reikmėms, pavyzdžiui indų plovimui (kurių plauti švariame ežere ar upelyje irgi

nederėtų), visada galima panaudoti lietaus vandenį. Kai lyja, lietaus vandenį reikia kaupti induose

(galima turėti didelį bidoną, iš kurio vėliau visi gali ateiti pasisemti vandens) ir jį galima puikiai

panaudoti drabužių skalbimui, indų plovimui ir panašiems ūkio darbams, kurie nereikalauja švaraus

vandens.

Tai būtų vienas iš būdų stengtis naudoti mažiau gamtos resursų.

Mediena

Stovyklaudami užsiimame pionerija. Statome daug statinių, kurie reikalauja daug medienos. Bet ar

tie statiniai tikrai reikalingi gyvenimui stovykloje? Kartais reikėtų susimąstyti, kad augantis medis,

gaminantis deguonį, yra kur kas naudingesnis nei iš jo pastatytos supynės, kuriomis pasidžiaugsime

tikrai trumpiau nei tas medis galėtų „džiaugtis“ gyvenimu miške, augdamas ir gyvuodamas galbūt

net kelis šimtus metų. Viskas ir čia susiveda į vartotojiškumą vardan patogumo. Tad tokiu atveju

reikėtų nekirsti medžių be reikalo ir stengtis panaudoti nukirstus medžius (kalbant apie pioneriją)

kuo daugiau kartų įvairiems statiniams.

Gamtovaizdis

Atvažiavus stovyklauti į gamtą, reikėtų stengtis išvažiuojant palikti vietą tokią, kokią radai.

Nesvarbu, ar tai tam tikslui įrengta stovyklavietė ar tiesiog pieva prie kelio ar miško užuovėja.

Laužo kūrimas

Reikėtų kurti laužą tik tam skirtose laužavietėse. Jei tokios nėra, reikėtų gamintis pakeliamą laužą.

O jei nėra galimybės pasigaminti ir tokio (neturite virvių ir pan.), reikėtų nuimti velėną ir tik tada

kurti laužą bei išvažiuojant (gerai užgesinus laužą) ją uždėti atgal. Tokiu atveju apsisaugosite nuo

gaisro galimybės, kurio metu gali žūti įvairios retos augalų ir gyvūnų rūšys bei patys galite

susižeisti.

Tualeto reikalai

Jei stovyklaujate poilsiavietėje, kurioje yra tualetas, reikėtų į jį ir eiti, bet jei tokio nėra būtina

iškasti duobę savo gamtiniams reikalams ir viską atlikus užkasti kartu su tualetiniu popieriumi

(tualetinis popierius lengvai suyra).

Pabaigai

Galbūt po šios sueigos pasakysite, kad nesužinojote nieko naujo, ko skautai ir taip nepraktikuoja,

bet kartais, elgdamiesi vienaip ar kitaip, sąmoningai nesusimąstome apie to veiksmo reikšmę. Tad,

jei apie visus šiuos dalykus jau žinojote, verta susimąstyti, kad taip elgiamės dėl gamtos gerovės,

nes skautas yra gamtos draugas ir reikėtų į tai kreipti daugiau dėmesio.

SUEIGA

Tema: Ekologija namuose.

Tikslas: Išmokti, kaip galima prisidėti prie gamtos tausojimo tiesiog

namuose.

Laikas Veikla Paaiškinimas Priemonės/ Pastabos

7 min. Diskusija „Kaip aš galėčiau

prisidėti prie gamtos

tausojimo savo

namuose?“

Kiekvienuose namuose

tvarka yra skirtinga, tad

kiekviena sesė, pagalvojusi

apie tvarką savo namuose,

galėtų pasidalinti ką ji

galėtų pakeisti (pokyčiai

turėtų būti realūs ir

įgyvendinami).

10-15min. Temos

pristatymas

Pristatoma sueigos

tema.

Informacija pridėta.

8 min. Filmukas Filmukas apie sodą

tiesiog savo bute.

Nuoroda į filmuką

http://www.ted.com/talks/b

ritta_riley_a_garden_in_m

y_apartment.html

5 min. Diskusija Filmuko aptarimas.

Visos pasidalina savo

įžvalgomis.

Pagalvoti ką panašaus

sesės gali „įsirengti“ savo

namuose (pvz, auginti

mėtas ir darytis mėtų

arbatą iš šviečių mėtų!)

20-25 min. Žvakidžių,

dekoruotų medžių

gamyba

Puikus pavyzdys kaip

galima pasigaminti ką

nors pačiam.

Stiklinė, medžių šakelės,

klijai.

Nuoroda į tinklapį, kaip

gaminti žvakides

http://blog.fossil.com/2011

/04/d-i-y-candle-holder/

2 min. Filmukas Smagus filmukas

sueigos galui

http://www.youtube.com/w

atch?v=oNtX3m9UajQ&fe

ature=relmfu

10 min. Aptarimas /

atsisveikinimas

Visi ratu dalijasi, ką

naujo sužinojo ar

išmoko.

INFORMACIJA

Vienoje iš sueigų kalbėjome kaip galima pritaikyti ekologiją skautų stovykloje, o ši sueiga bus

skirta sužinoti kaip galime taupyti gamtos resursus namuose.

Atliekos

Taip pat kaip ir stovykloje, atliekas derėtų rūšiuoti ir namuose. Tam pasiekti nereikia didelių

pastangų ar sąnaudų. Negalvokite, jei norite rūšiuoti, kad jums reikės priversti mamą ir tėtį nupirkti

dar tuziną šiukšlių dėžių, kuriose galėtumėte talpinti skirtingo tipo šiukšles.

Jei gyvenate bute, tai tikriausiai turite ir sandėliuką, kuriame tereiktų surasti vietas, kuriose kaupsite

tokias šiukšles kaip plastiką, popierių ir stiklą. Jei išnešinėsite atliekas kas savaitę, jų tikrai

neprisikaups tiek, kad nebeužtektų vietos mamos raugintiems agurkams ir virtoms uogienėms.

Svarbiausia yra susirasti artimiausius rūšiavimo konteinerius, o jei jų arti nėra, visada galima

paprašyti, kad tėveliai nuvežtų, juk gamta rūpi ir jiems Maisto atliekoms naudokite tą pačią

šiukšlių dėžę, kurią turėjote iki šiol (dažniausiai jas randame po kriaukle), o jei turite sodą ar

gyvenate name, tai jūsų maistinės atliekos gali virsti puikiu kompostu jūsų sodui (puiki trąša be

jokių chemikalų!).

Tereikia šiek tiek noro ir pastangų!

Elektra

Išjunkite šviesą išeidami iš kambario. Jei reikia elektros šviesos, įjunkite tik tiek lempučių, kiek yra

būtinai reikalinga.

Išnaudokime natūralų apšvietimą – reguliariai valykite langus, neužstatykime jų baldais ir didelėmis

gėlėmis. Šviesiu paros metu atitraukite užuolaidas ir žaliuzes.

Naudokite tik ekonomiškas lemputes, kurios naudoja net 4-5 kartus mažiau elektros energijos ir,

nors kainuoja daugiau, greitai atsiperka ir veikia 6-15 kartų ilgiau (iki 15000 val.). tačiau

nepamirškite, kad ekonomiškas lemputes reikia išmesti į pavojingų atliekų konteinerį, nes jose yra

gyvsidabrio.

Išjunkite elektros prietaisus iš tinklo, kai jų nenaudojate. Televizorius ar kita moderni buitinė

technika, palikta „budinčiame režime“ (prietaisas yra pilnai neišjungtas, t.y. jį galima bet kada

įjungti distanciniu būdu) sunaudoja kur kas daugiau elektros energijos nei galvojate. Tad nederėtų

paikti mobiliojo telefono pakrovėjo lizde, kai jo nekraunate ar nešiojamo kompiuterio, kai jo

nenaudojate (pavyzdžiui naktį).

Į šaldytuvą nedėkite karštų ar šiltų maisto produktų. Jiems atvėsinti reikės naudoti elektros energiją.

Prieš dedant į šaldytuvą, maistą reikia atvėsinti kambario temperatūroje.

Nelaikykite atviro šaldytuvo ilgai. Pirma pagalvokite, ką norime iš jo išimti, o tik paskui atverkite

dureles. Dažnai varstomos šaldytuvo durelės padidina elektros energijos suvartojimą.

Valgį virkite sandariai uždengtame puode. Virdami valgį greitpuodyje, elektros energijos

sunaudosite trigubai mažiau, o virdami paprastame uždengtame puode – pusantro karto mažiau nei

naudodamiesi neuždengtu indu.

Įpraskite išjungti elektrinę viryklę likus kelioms minutėms iki maisto ruošimo pabaigos.

Negaminkite valgio esant maksimaliai įjungtai viryklės kaitvietei. Kai tik užverda puode esantis

skystis, sumažinkite elektros viryklės kaitvietės kaitrumą. Stenkitės gaminti patiekalus paeiliui,

vieną po kito – pasigaminę vieną patiekalą, ant tos pačios kaitvietės statykime kitą puodą.

Sutaupysime ir laiko, ir šilumos.

Vanduo

Visada užsukite čiaupą, kai valotės dantis ar kol muilinate indus.

Skalbkite tik pilnai prikrovę skalbiamąją mašiną ir pasirinkę ekonominį skalbimo režimą –

sunaudosite mažiau vandens ir elektros energijos jam pašildyti. Nustatykite mažiausią galimą

vandens temperatūrą. Vandens virimui

naudokite elektrinį virdulį vietoj to, kad

virtumėte jį puode ant viryklės. Virkite

tiek vandens, kiek reikia. Jei norite

išgerti puodelį arbatos, Jums nereikia

užvirinti pilno arbatinuko vandens.

Daiktai

Visada pirkite tik tiek kiek jums reikia.

Tai reiškia, į parduotuvę eikite susidarę

pirkinių sąrašą, o ne su mintimi

„sugalvosiu ten ko noriu“, nes taip

nusiperkate krūvą daiktų ir produktų,

kurių jums iš tikrųjų nereikia, o tai didina

išlaidas bei apkrauna jūsų namus

„atliekomis“.

Palaikykite sendaikčių ir „second-

hand‘ų“ idėją. Tai labai ekologiška ir

madinga šiuo metu, nes jei nusiperki sofa

iš sendaikčių (kurios tau labai reikėjo),

tai „suvartoji“ vienu daiktu mažiau.

Galbūt kai kuriems žmonėms nemalonu

naudoti kito žmogaus daiktą, bet juk tas

žmogus galėjo palikti tik purvą ant

to/tame daikte, o tai lengvai išvaloma

(bet tik pagalvok kokią istoriją saugo ta sena sofa ir kiek šarmo ji suteiks tavo kambariui!). Taip pat

yra ir su rūbais. Juk pasaulis ne be reikalo užsikrėtė vintažo mada. Tai ir gražu ir ekologiška, nes

nevartojame, o panaudojame antrą kartą!

Užsiimkite rankdarbiais dekoruodami savo namus ar kambarį. Šiuo metu internete apstu puslapių,

kur žmonės dalinasi savo pasigamintais daiktais/rankdarbiais ir aprašymais, kaip tai pasigaminti

pačiam. Tai suteiks daugiau jaukumo bei sutaupysite pinigų!

Tad jei nepatingėtume ištraukti televizoriaus laido nakčiai iš rozetės ar tiesiog nejungtume visų

šviesų namie, kai ateina vakaras, manau, visų elektros sąskaitos būtų mažesnės.

Chemija

Nenaudokite brangių chemijos priemonių savo namams valyti, ypač tų vietų , kurios turi tiesioginį

sąlytį su maistu ar jūsų rankomis, nes jose gausu chemikalų, kurie kenkia jūsų organizmui, jei

patenka į burną. Rinkitės tik ekologiškus valiklius, kurie neturi trijų puslapių sąrašo su visokiais

priedais, o galų gale – draugė soda išvalo beveik viską, tik kai kada reikia netingėti ir ilgiau

patrinti Taip ir pinigų sutaupysite ir namai bus švarūs nebijant, kad kartu su maistu suvalgysite

chemikalų liekanų.

SUEIGA

Tema: Oro tarša

Tikslas: Papasakoti skautėms apie orą teršiančius veiksnius

Laikas Veikla Paaiškinimas Priemonės/ Pastabos

5 min. Žaidimas Žaidžiame „Kaubojų“ (pykšt

pokšt).

Dalyviai stovi ratu. Per vidurį

stovi vienas „kaubojus“. Jis

sukasi ratu kol sustoja ir

„šaudamas“ (rodydamas į vieną

žmogų) sako „pykšt“. Žmogus į

kurį yra rodoma tupia ir jo

kaimynai (iš kairės ir dešinės )

„susišaudo“ (kuris pirmas

sureaguoja ir šauna į kitą

sakydamas „pokšt“, tas ir laimi,

o kitas iškrenta iš žaidimo).

Laimėjęs eina į rato vidurį ir

žaidimas žaidžiamas toliau.

20 min. Temos

pristatymas

Pristatoma sueigos tema. Informacija pridėta

5 min. Filmukas Filmukas apie oro taršą namie. Nuoroda į filmuką

http://www.youtube.com/watch?

v=bSCOnFLTzGQ

5 min. Diskusija Filmuko aptarimas. Pagalvojimas, kaip būtų galima

pagerinti oro kokybę namie.

30 min Vazonų gamyba Kadangi augalai yra pagrindinis

švaraus oro veiksnys, dekoruosime

vazonus, kad namie pasodintume

augalų, kurie pašvarintų mūsų

namų orą!

Vazonas, gabalas medžiagos,

klijai, žirklės.

Nuoroda į tinklapį, kur parodyta

kaip tą padaryti

http://weheartit.com/entry/23748

586

10 min. Aptarimas /

atsisveikinimas

Kiekvienas rate aptaria, ką naujo

sužinojo ir išmoko.

INFORMACIJA

Kas yra oro tarša?

Oro tarša gali būti laikomos smulkiosios dalelės, chemikalai ir dujos, patenkančios į orą dėl žmonių

veiklos ir keliančios grėsmę gyventojams ir aplinkai.

Kokie yra pagrindiniai oro taršos šaltiniai?

Yra keli žmonių sukeliamos oro taršos šaltiniai:

Pramoniniai procesai, įskaitant energijos gamybą ir gamybinę veiklą

Transportas

Namų šildymas, ypač malkomis ir anglimi

Atliekų apdorojimas

Ūkininkavimas

Statistika rodo, kad vienas iš didžiausių „teršėjų“ yra kelių transportas. Degant kurui, motorinės

transporto priemonės, automobiliai ir sunkvežimiai išmeta į išorę daugelį kenksmingų teršalų, tokių

kaip sveikatai žalingos smulkiosios kietosios dalelės, azoto oksidas, sieros dioksidas, anglies

monoksidas ir lakieji organiniai junginiai (LOJ). Kai kurios variklių išmetamos medžiagos lemia

antrinių teršalų susidarymą – tai vyksta dėl cheminių reakcijų ore. Vienas iš pavyzdžių – pažemio

ozonas.

Oro tarša ypač didelė problema miestuose, kur yra daugybė

transporto. Tačiau kai kurie teršalai dėl oro sąlygų, pvz., vėjo arba

žemo slėgio, gali nukeliauti nemažus atstumus ir kauptis priemiesčių

ir kaimo vietovėse. Palyginti su transportu, pramoninė veikla lemia

kur kas didesnį bendrąjį metinį kiekį. Tačiau pramonė dažniausiai

sukoncentruota ne gyvenamuosiuose rajonuose, tad oras teršiamas

būtent ten, kur sutelkta gamyba.

Koks yra oro taršos poveikis sveikatai?

Oro taršos poveikis sveikatai priklauso nuo keleto veiksnių:

Teršalų tipo

Oro taršos lygio (chemikalų koncentracijos ore)

Poveikio trukmės (trumpalaikis ar ilgalaikis poveikis)

Individualaus jautrumo

Trumpai tariant, oro teršalų trumpalaikis poveikis gali sukelti:

Akių, nosies ir gerklės sudirginimą

Kvėpavimo sunkumą

Viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, tokias kaip bronchitas, plaučių uždegimas

Kvėpavimo takų ligos paūmėjimą

Kitus simptomus, įskaitant galvos skausmą, pykinimą, alergines reakcijas

Moksliniai tyrimai rodo, kad oro tarša per ilgą laiką gali būti labai pavojinga. Ilgalaikio poveikio

pasėkmės:

Lėtinės kvėpavimo takų ligos

Plaučių vėžys

Širdies ligos

Plaučių funkcijos sumažėjimas

Astmos priepuolis

Smegenų, nervų sistemos, kepenų ir inkstų pažeidimai

Europos Sąjungoje oro tarša, ypač kietosios dalelės ir pažemio ozonas, kasmet lemia 370 000

pirmalaikių mirčių. Smulkiosios kietosios dalelės ore kiekvieno europiečio gyvenimo trukmę

sumažina vidutiniškai vieneriais metais.

Kai kurioms žmonių grupėms, kaip pagyvenusiesiems, vaikams ar sergantiesiems lėtinėmis

kvėpavimo ligomis, žalingo poveikio rizika yra didesnė. Nyderlanduose atliktas ilgalaikis tyrimas,

kuriame aktyviai dalyvavo per 4000 vaikų, parodė, kad vaikams, gyvenantiems šalia judrių kelių,

gresia didesnė kvėpavimo takų ligų, tokių kaip astma, švokštimas, ausų, nosies ir gerklės infekcijos,

išsivystymo rizika.

Jeigu jūsų kvėpavimo takai jautrūs, oro teršalų poveikis gali sukelti astmos priepuolį ir kosulį,

švokštimą, krūtinės skausmus.

Kaip aš galiu apsaugoti savo sveikatą?

Daugumoje miesto ir kaimo vietovių išvengti tam tikro kelių transporto teršalų poveikio nepavyks.

Tačiau yra keletas būdų sumažinti šį poveikį ir galimą žalą sveikatai:

Kasdien patikrinkite savo miesto ar miestelio oro kokybės prognozę, kad galėtumėte

planuoti veiklą: kai teršalų lygis didelis, venkite energingos veiklos lauke arba atlikite ją ryte

arba vėlai vakare. Venkite buvimo užterštame ore, ypač po pietų, kai ozono lygis būna

aukščiausias.

Venkite vaikščioti judriomis gatvėmis, kuriose pilna transporto išmetamųjų dujų.

Nesportuokite netoli judraus transporto rajonų , ypač piko valandomis.

Dienomis, kai didelis smogas, pasilikite viduje, uždarykite išorines duris ir langus.

Jei gyvenate netoli judraus kelio, piko valandomis uždarykite langus ir duris.

Pabandykite susirasti namus ir darbą ne per arti judrios gatvės ar greitkelio.

Prireikus lauke galite dėvėti efektyvią kvėpavimo kaukę, pvz., kai važiuojate dviračiu.

Žmonėms, sergantiems kvėpavimo takų ligomis, svarbu:

Laikykitės paskirto gydymo.

Nešiokitės pirmosios pagalbos vaistus.

Pasikalbėkite su savo gydytoju, kokių veiksmų prireikus galėtumėte imtis per oro taršos

piką.

Kaip aš galiu padėti mažinti oro taršą?

Yra keletas būdų jums, kaip privačiam asmeniui, prisidėti prie oro taršos mažinimo:

Kiek įmanoma mažiau važiuokite automobiliu, ypač – mažais atstumais. Pabandykite

naudoti kitas transporto priemones, pavyzdžiui, dviratį, eikite pėsčiomis arba važiuokite

viešuoju transportu. Kai vis dėlto tenka naudoti automobilį, važiuokite keliese.

Kai važiuojate automobiliu, jūsų vairavimo stilius gali mažinti taršą: sumažinkite greitį ir

niekada jo neviršykite, venkite staigaus stabdymo ir išjunkite variklį, kai stovite. Prižiūrėkite

savo automobilį, stebėkite, kad variklis ir filtrai būtų geros būklės. Reguliariai tikrinkite

padangų slėgį.

Nusipirkite mažiau teršiantį aplinką automobilį.

Pasodinkite medžių: medžiai valo orą.

Mažinkite energijos vartojimą.

Pirkite vietoje išaugintus produktus (pvz., vaisius ir daržoves), kad mažėtų krovinių

gabenimas transportu.

Savo sode nedekite laužų, kai oro taršos lygis yra aukštas. Niekada nedeginkite buitinių

atliekų, ypač plastiko ir gumos.

SUEIGA

Tema: Eko mada

Tikslas: Supažindinti seses su eko mada.

Laikas Veikla Paaiškinimas Priemonės/ Pastabos

10 min. Apšilimas Žaidimas „Skalbiam

drabužius“

Skalbaim drabužius, skalbiam drabužius,

ochochochocho ochochochocho 2x

Išdžiovino saulė, saulė išdžiovino 2x

Miau Miau, kačiuko ūsai 2x

Kas iš jūsų nori mūsų daržovių 2x

Antrą kartą dainuojant visos balsės keičiamos

į kokią kitą, pvz e, tada dainuojama –

Skelbem drebežes skelbem drebežes

echechecheche..... ir t.t. Galima dainuoti kol

pasibaigs balsės arba mažiau.

15 min. Temos

pristatymas

Pristatoma sueigos

tema.

Informacija pridėta.

7 min. Filmukas Filmukas apie eko

drabužių dizainą.

Nuoroda:

http://www.ted.com/talks/suzanne_lee_grow_

your_own_clothes.html

5 min. Filmuko

aptarimas

Aptariamas ką tik

pamatytas filmukas.

Galima padiskutuoti tema „Iš kokios

natūralios medžiagos ar produkto tu norėtum

pasigaminti drabužį?“

30 min. Eko

drabužio

gaminimas

Visos kartu arba

pasidalinusios į dvi

grupes sesės gamina

vieną drabužį iš

šiukšlių. Fantazijai

nėra ribų.

Šiukšlių maišai, plastmasiniai buteliai, tušti

pieno pakeliai ir kitokios „šiukšlės“, klijai,

žirklės, lipni juosta ir t.t.

10 min. Aptarimas /

atsisveikini

mas

Sueigos dalyviai

dalina naujomis

žiniomis ir

įspūdžiais.

INFORMACIJA

Ekologija jau kurį laiką yra paplitusi – žmonės stengiasi skaityti visą produkto sudėtį nuo pradžios

iki galo, nuolat lankosi ūkininkų turgeliuose, rūšiuoja atliekas, dažnai vietoj automobilio renkasi

alternatyvią, bet ne tokią aplinką teršiančią transporto priemonę, naudoja tik natūralias kosmetines

priemones arba patys pasigamina jas namuose. Ekologiją taip pat galima pritaikyti ir savo drabužių

spintai.

Eko mada – kas tai?

Eko mada – tai drabužių kūrimas ir siuvimas, atsižvelgiant į aplinkosaugą, vartotojų sveikatą ir

darbuotojų, kurie gamina drabužį, darbo sąlygas. Visų pirma, tai organinės kilmės žaliavų

panaudojimas, pavyzdžiui, šilkas gaminamas natūraliu būdu maitinant šilkverpius, o vilna gaunama

tiesiog apkerpant avis.

Taip pat svarbu paminėti, jog „ekologiško“ drabužio gamyboje nenaudojami jokie kenksmingi

chemikalai ir dažai, ir net pasitaiko atvejų, kai drabužiai perdirbami ir gaminami naudojant

perdirbtą tekstilę ar dėvėtus rūbus ir skirti nešioti gan ilgą laiką. Be to, dar vienas svarbus aspektas:

žmonėms, kurie gamina, tiksliau, siuva, šiuos drabužius,

turi būti sudarytos palankios, sveikatai nekenksmingos

darbo sąlygos ir mokamas atitinkamas atlyginimas,

priklausantis nuo darbo krūvio, sudėtingumo ir laiko.

Nors ir nelabai tikėtina, tačiau drabužių pramonė iš tiesų

daro didelę žalą aplinkai. Naudojant pesticidus

medvilnės gamyboje (25 proc. visų pesticidų, naudojamų

visame pasaulyje, yra įtraukti į medvilnės gamybos

procesą), ne tik teršiama ir keliama grėsmė aplinkai, bet

žmonių, gyvenančių tose šalyse, sveikatai.

Daugelyje procesų, susijusių su drabužių gamyba,

pavyzdžiui, pesticidai, trąšos, taip pat balinimas ir

dažymas perdirbant tekstilę, naudojama daug vandens, todėl tam tikri gamybos etapai dažnai kelia

grėsmę vandens užterštumui. Sintetinių audinių (tokių, kaip nailonas) gamyboje naudojamas

kenksmingas kuras, todėl, kai mūsų drabužiai gaminami, paleidžiami į prekybą ir nešiojami, jie

išskiria anglies dvideginį, kuris prisideda prie klimato kaitos ir kenkia žmonių sveikatai. Kai

drabužiai išmesti, o ne paaukoti arba ne perdirbti (tik 14 proc. visų drabužių yra perdirbama), jie

patenka į sąvartynus, kur pradeda pūti, taip žalojant aplinką, pavyzdžiui, vilna puvimo stadijoje

išmeta į orą metano dujų, kas daro neigiamą įtaką klimato kaitai.

Kokios medžiagos tinkamiausios

Ar žinojote, jog vieneriems marškinėliams pagaminti sunaudojama 257 galonai vandens? Be viso

to, balinimo ir dažymo metu audinys išskiria toksinus, kurie patenka į mūsų ekosistemą. Naftos

pagrindu pagaminti produktai yra labai kenksmingi aplinkai, iš viskozės pagaminti drabužiai įtakoja

miškų nykimą ir pan., o alergiškiems žmonėms sintetiniai audiniai sukelia bėrimus ar net astmos

priepuolius. Tad visuomet rinkitės tik tuos audinius, kurie pagaminti su „Eko“ ženklu.

Kanapės. Iki šiol jos turi didžiausią potencialą ekologiškai tekstilei išgauti. Ekologinis lygis

kanapėse yra daug didesnis nei daugumoje kitų augalų, naudojamų pluoštų gamybai. Kanapių

augalai auga labai greitai ir tankiai, todėl jie nejaučia pesticidų ir trąšų poreikio. Jų nereikia

dirbtinai drėkinti, nes kanapėms užtenka vidutinio kritulių kiekio, be to, kanapės labai atsparios

kenkėjams. Tai yra natūraliai ilgas pluoštas, kuris labai tinkamas verpimui ir perdirbimui, taip pat

jos labai tinkamos tekstilei dėl savo tvirtos sandaros, todėl iš jos pasiūti drabužiai patvarūs ir ilgai

nešiojami. Iš kanapių pagaminti audiniai pasižymi svorių ir faktūrų įvairove, o svarbiausia, iš jų

pagaminti rūbai yra patys pigiausi.

Vilna. Vilna išgaunama visiškai natūraliu būdu, t. y.

ūkininkams auginant avis. Po to, kai jos apkerpamos,

pradedamas apdorojimo procesas: balinimas arba

dažymas, tačiau čia svarbiausia, kad šiame procese

nedalyvautų jokie chemikalai. Vilnos tekstūra yra labai

įvairi – nuo pūkuotos, storos iki labai lengvos ir plonos

– todėl tinka ir dažnai naudojama drabužių pramonėje.

Organinė medvilnė. Organinė medvilnė yra žymiai

labiau ekologiškesnė nei įprasta medvilnė tuo požiūriu,

kad jai užauginti ir išgauti nenaudojami pesticidai ar

kitos cheminės medžiagos, o ji surenkama rankomis. Be

to, revoliucijos į medvilnės auginimą buvo įnešta

pradėjus natūraliai auginti spalvotą – rudos ir žalios

spalvos – medvilnę. Kadangi pastarosios nereikia

blukinti ar dažyti, ji yra daug tvirtesnė ir lankstesnė. Medvilnė labai plačiai naudojama tekstilės

gamyboje, galima teigti, kad tai – populiariausias audinys, todėl, jei gamintojai naudotų vien

organinę medvilnę, daugelis drabužių jau būtų savaime ekologiški.

Sojos šilkas. Sojos šilkas naudojamas kaip ir bet kuris kitas austas ar megztas audinys. Jo galite

įsigyti specializuotose parduotuvėse ir išbandyti patys. Didelis baltymų kiekis, esantis šios rūšies

pluošte, padeda natūraliai įsisavinti dažus, todėl galite sukurti savo norimų spalvų audinį.

Bambukas. Bambuko pluoštas yra plonas, tačiau patvarus ir ilgalaikis. Jis laikomas ekologišku

todėl, kad yra bene viena greičiausiai atsinaujinančių žolių. Be to, jis turi antibakterinių savybių, o

audiniai, kartu su jūsų kūnu, „kvėpuoja“. Įgyjamas audinys yra biologiškai suskaidomos, nes

bambuko pluoštas puikiai sugeria drėgmę ir yra pralaidus orui, tad iš jo pasiūti drabužiai ypač

švelnūs ir minkšti.

Linas. Linas yra augalinės kilmės produktas, todėl jo ekologiškumas atsiskleidžia jo auginimo

procese. Natūraliai išaugintas lino pluoštas yra visiškai nekenksmingas ir visiškai nepavojingas

žmogaus sveikatai. Iš jo pagaminti drabužiai yra lengvi ir lengvai praleidžia orą, todėl jūsų kūnas

nuolat kvėpuos.

Natūrali oda. Odą galima taip pat priskirti prie ekologinių audinių, iš kurių yra gaminami drabužiai.

Čia svarbiausia, kad oda būtų gyvūno, mirusio natūralia mirtimi, ir kad jos apdirbimo procese

nedalyvautų jokie chemikalai.

Šilkas. Šilkas yra gyvūninės kilmės pluoštas, pasižymintis labai geromis higieninėmis savybėmis

(leidžia odai kvėpuoti, sugeria drėgmę), yra pakankamai stiprus ir tamprus pluoštas, todėl iš jo

pagaminti drabužiai ilgai nešiojami ir patogūs. Be to, tai labai lengvos ir švelnios tekstūros pluoštas,

todėl labai tinkantis nešioti itin jautrios odos žmonėms. Šilko gavimo procesas yra visiškai

natūralus, jis gaunamas iš įvairių šilkverpių kokonų gijų, taip pat jį gamina ir kai kurių rūšių vorai.

Viskozė. Nors viskozė yra dirbtinis pluoštas ir gaunamas cheminiu būdu apdorojant celiuliozę, ją

galima laikyti natūralia. Iš jos pagaminti drabužiai yra lengvi, malonūs dėvėti, švelnūs ir nedirgina

odos. Savo sudėtyje viskozės turintys drabužiai puikiai praleidžia orą ir sugeria drėgmę, pasižymi

geromis šilumos izoliacijos savybėmis.

Alternatyva Lietuvoje

Be abejo, brangiems audiniams pakeisti ir Lietuvoje sunkiai prieinamiems gamintojų drabužiams

įsigyti yra ir gana neblogų alternatyvų. Pavyzdžiui, drabužiai iš natūraliai užauginto lino, kuriuos

siuva lietuvių pramoninkai.

Taip pat vis plačiau pradedama naudoti medvilnė, išauginta be pesticidų. Ir tikrai, pasaulyje jau

nemažai gamintojų, kurie savo produkcijoje naudoja būtent organinės kilmės medvilnę. Deja,

Lietuvoje tokia praktika dar retai taikoma, tačiau galima rasti nemažai užsienio interneto svetainių,

kurios prekiauja būtent ekologiniu būdu išgautais drabužiais. Beje, ir kaina pakankamai prieinama ir

paprastam vartotojui, todėl tiems, kas rūpinasi aplinkosauga, tai labai gera išeitis.

Jeigu norite prisidėti prie „eko“ mados, bet neįstengiate puoštis brangiais apdarais, dizaineriai siūlo

tiesiog perdirbti savo senus drabužius. Jeigu jums nusibodo seni džinsai, nusikirpkite klešnes ir

pasidarykite šortus. Juos galite pagyvinti sukūrę plėšytų džinsinių šortų efektą ir pan., senus

megztinius galite prikelti naujam gyvenimui tiesiog persiuvę naujas sagas, jei mokate siuvinėti,

išsiuvinėkite įdomų ir spalvotą paveiksliuką, sena palaidinė atrodys puikiai, jei ją pagyvinsite

masyvia rože, karoliukais ar kokia kita puošmena. Iš tiesų, viskas priklauso nuo jūsų fantazijos, o

kartais, atrodo, minimali detalė gali jį pakeisti kardinaliai.

Taip pat, norėdami propaguoti ekologinę madą, dažniau užsukite į dėvėtų rūbų parduotuvę ar į

vadinamąjį blusų turgų. Be to, kad įsigysite naują drabužį, dažnai jis bus unikalus ir išskirtinis, todėl

atrodysite originaliai ir stilingai. Gaminkitės papuošalus patys arba įsigykite iš tų, kurie tai daro,

keiskitės drabužiais su draugais ir pan.

Pabaigai

Ekologinė mada apima ne tik drabužių gamybos ir pirkimo procesus. Iš tiesų yra daugiau veiksnių,

kurie lemia ekologinį sąmoningumą ir atitinkamus veiksmus. Todėl tam, kad prisidėtumėte prie

globalios problemos sprendimo, turite daugiau skirti jai dėmesio. Pavyzdžiui, neišmeskite

nenešiojamų drabužių, o atiduokite juos labdarai, skalbkite mažesnėje nei 30 laipsnių temperatūroje,

nes taip sutaupysite energijos, nenaudokite sauso džiovinimo, nuolat stebėkite drabužio sudėtį ir t. t.

SUEIGA

Tema: „Ekomenas“.

Tikslas: Papasakoti skautėms apie „ekomeną“.

Laikas Veikla Paaiškinimas Priemonės/ Pastabos

10 min. Temos pristatymas Pristatoma sueigos

tema. Pristatomas

„ekomenas“.

10 min. Meno darbų

peržiūra

Vienas iš pavyzdžių

kaip atrodo „ekomenas“

Nuoroda į foto galeriją

http://www.neozoon.org/pictures.ht

ml

http://www.youtube.com/watch?v=r

jVQfth76ss filmukas apie vieną iš

meno kūrinių

http://www.youtube.com/watch?v=

H9FRj9fX4yk&feature=related

grafiti iš samanų

5 min. Aptarimas Aptariami matyti meno

kūriniai. Kokia skaučių

nuomonė: ar jų reikia?

Ar tai kvaila? Ir pan.

Svarbu skautes sudominti

pasidomėti daugiau, o gal net

pačioms užsiimti eko menais.

20 min. „Ekomeninimas“ Piešime su maistu. Maistas pagal fantazija, svarbiausią,

kad turėtų spalvą: garstyčios,

pomidorų padažas, uogienė,

pomidorai, jogurtas ir panašiai. Taip

pat popierius, teptukai (galima

piešti ir su pirštais).

5 min „Ekomeno“ paroda Skautės apžiūrinėja kas

ką nupiešė.

Galima papuošti sueigų kambarį

10 min. Aptarimas /

atsisveikinimas

„Pyrago dalinimas“.

Kai skautės baigia

dirbti, joms įteikiami

popieriaus lapai su

nubraižytais

apskritimais. Skautės

turi padalyti „pyragą“ į

tokias dalis, kurios

vaizdžiai rodytų

kiekvienos iš jų

šiandieninius pokyčius:

geriausia, kad pyragas

turėtų 4 dalis – ką naujo

sužinojau, pasirodė

įdomu, pasirodė

neįdomu, jau žinojau.

Puikus būdas sužinoti kaip skautės

vertina sueigą.

20 min Piknikas Jei yra galimybė (metų

laikas, yra nuostabus

parkas ar žolės lopinėlis

aplink), surenkite

pikniką sueigų plano

užbaigimui.

Puikiai tinka piknikas gamtoje su

sveikom vaišėm, nes apie tai

pastarasias 10 sueigų tiek daug

kalbėjome!

INFORMACIJA

Žmonija ne vieną amžių dėjo pastangas gyventi sočiau, patogiau, turtingiau. Šis, atrodytų, visiškai

natūralus ir nekaltas noras mūsų laikais pasiekė savo apogėjų – besaikio vartotojiškumo pasekmės

vieniems tapo jau seniai nebepastebima kasdienio gyvenimo dalimi, kitiems gi vis labiau bado akis

ir verčia ieškoti priemonių gydyti šią piktžaizdę. Ne paslaptis tai, kad menas yra labai patogus ir

priimtinas būdas rūpimas problemas pateikti visuomenei taip, kad būtų išvengta nuobodžios

didaktikos. Įgijęs netikėtą formą ir kryptį, jis neretai tampa daug paveikesnis nei įgrisusios paskaitų

„kaip nereikia daryti“ litanijos.

Lietuvoje dar nelabai žinoma, bet pasaulyje sparčiai populiarėjanti meno rūšis – vadinamasis

„ekomenas“. Paprastai jis apibrėžiamas arba kaip viena iš aplinkos meno šakų, arba kaip aplinkos

meno forma (neretai laikytinas ir sinonimu). Tai ir tradicinė gamtos fotografija, tapyba, skulptūra, ir

originali nebetinkamų naudoti daiktų transformacija, tačiau tik tuo neapsiribojama – kadangi jis turi

labai daug įvairių pavidalų, išraiškos būdų ir galimybių, jį sudėtinga įsprausti į griežtus rėmus.

„Ekomeno“ tikslas – skatinti socialinės ir natūralios aplinkos, kurioje mes gyvename, dialogą,

ilgalaikį abiejų klestėjimą – jis tiek savo forma, tiek turiniu apima ekologinę etiką, gali padėti

sukelti pagarbą gamtai, nurodyti pamatines vertybes, išplėsti supratimą. Tai socialiai angažuotas,

paremtas atkūrimo ar tiesiog žmogaus įsikišimo į aplinką principu menas, kuriam keliamas vienas iš

šių reikalavimų:

Kreipti dėmesį į mūsų aplinkos tarpusavio ryšius – į fizinius, biologinius, kultūrinius,

politinius ir istorinius ekologinių sistemų aspektus;

Kurti darbus iš natūralių medžiagų (gali būti pasitelkiama ir vėjo, vandens, saulės energija);

Atkurti, atgaivinti pažeistą aplinką;

Informuoti visuomenę apie aplinkos problemas, su kuriomis susiduriame;

Kūrybingai pateikiant naujas sanbūvio, tvarumo ir gijimo galimybes iš naujo pažvelgti į

ekologinius ryšius.

Nebūtina baigti prestižinę meno mokyklą, nebūtina turėti labai daug specifinių žinių, ypatingų

medžiagų ar sąlygų – iš tiesų net kojos neiškėlus iš namų galima sukurti ką nors, kas ir pačiam

paglostys širdį, ir kitą privers išsižioti iš nuostabos. Svarbiausia – noras ir fantazija.

Tad jei nieko negirdėjai apie siuvamą porcelianą ar grafiti iš samanų metas pasidomėti daugiau!

Pabaigai

Labai tikiuosi, kad po šių sueigų sesės skautės bet kiek atsakingiau žiūrės į savo elgesį ir pagalvos

apie pasėkmės. Svarbiausia jas užvesti ant kelio, nes 10 sueigų yra per trumpas laiko tarpas pakeisi

žmogaus mąstymą, bet sudominus jį, galima pasiekti neblogų rezultatų. Tikiuosi, kad iš šio sueigų

plano ką nors naujo sužinojai ir tu, mielas vadove.

Sėkmės!

Parengė kandidatė į vyr. seses Giedrė Putramentaitė

Kernavės tuntas