biologijos studijŲ krypties ekologijos ir … · 2015-10-24 · romaldas Šemeta programos...
TRANSCRIPT
ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
BIOLOGIJOS STUDIJŲ KRYPTIES
EKOLOGIJOS IR APLINKOTYROS STUDIJŲ PROGRAMOS (612C18003)
SAVIANALIZĖS SUVESTINĖ
ŠU Studijų prorektorius ………………… doc. dr. Juozas Pabrėža
Savianalizės rengimo grupės vadovas ………………… dr. Martynas Kazlauskas
Šiauliai
2014, sausis
2
Pagrindiniai duomenys apie studijų programą Studijų sritis Biomedicinos mokslai
Studijų kryptis Ekologija ir aplinkotyra
Naujoji studijų kryptis (šaka) Biologija (ekologija)
Studijų programos pavadinimas Ekologija ir aplinkotyra
Valstybinis kodas 61203B107
Naujasis valstybinis kodas 612C18003
Studijų programos rūšis Universitetinės studijos
Studijų pakopa Pirmoji
Studijų forma (trukmė metais) Nuolatinė (4 metai)
Studijų programos apimtis kreditais 240 ECTS
Suteikiamas laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija Ekologijos bakalauras
Išsilavinimo reikalavimai stojantiesiems Vidurinis išsilavinimas
Programos vykdymo kalba lietuvių kalba
Programos įregistravimo data 2008-02-22
Akreditavimo data, įsakymo numeris, tipas, pakartotinės
akreditacijos terminas
2009-08-31, Nr. 1-73, akredituota iki 2014-12-31
Duomenys apie savianalizės suvestinės rengėjus Eil.
Nr.
Pedagoginis vardas, mokslo
laipsnis, vardas, pavardė
Pareigos Telefonas Elektroninis pašto adresas
1. Dr. Martynas Kazlauskas Aplinkotyros katedros lektorius +370 68454652 [email protected]
2. Doc. dr. Zigmantas Gudžinskas Aplinkotyros katedros docentas +370 68577054 [email protected]
3. Dr. Laura Šukienė Aplinkotyros katedros lektorė +370 65070981 [email protected]
4. Laura Kasparaitė Studijų programos Ekologija ir
aplinkotyra studentė
+370 60493430 [email protected]
5. Giedrė Vičiūnaitė Studijų programos Ekologija ir
aplinkotyra absolventė
+37062247021 [email protected]
6. Gedas Kukanauskas Gražutės regioninio parko
direktorius
+370 60105222 [email protected]
7. Romaldas Šemeta Šiaulių miesto savivaldybės
Aplinkos skyriaus vedėjas
+370 41500525 [email protected]
3
TURINYS
ĮŽANGA ............................................................................................................................................................ 4
1. PROGRAMOS TIKSLAI IR NUMATOMI STUDIJŲ REZULTATAI ....................................................... 6
1.1. Programos poreikis, tikslas, studijų rezultatai ............................................................................................. 6
1.2. Studijų rezultatų atitiktis teisiniams ir kitiems dokumentams ..................................................................... 8
2. PROGRAMOS SANDARA ........................................................................................................................... 9
3. PERSONALAS ............................................................................................................................................ 12
4. MATERIALIEJI IŠTEKLIAI ...................................................................................................................... 15
4.1. Programos įgyvendinimui naudojamos patalpos ir įranga ........................................................................ 15
4.2. Programos praktikų bazė ........................................................................................................................... 16
4.3. Programos vykdymui reikalingi metodiniai ištekliai ................................................................................ 17
5. STUDIJŲ EIGA IR JOS VERTINIMAS ..................................................................................................... 18
5.1. Priėmimo į studijas reikalavimai ir konkursiniai balai .............................................................................. 18
5.2. Studijų procesas ........................................................................................................................................ 19
5.3. Paramos studentams formos ...................................................................................................................... 22
5.4. Studentų pasiekimų vertinimo sistema ...................................................................................................... 24
6. PROGRAMOS VADYBA ........................................................................................................................... 25
1 priedas Studijų dalykų aprašai
2 priedas Programos akademinio personalo sąrašas
3 priedas Dėstytojų veiklos aprašymai (CV)
4 priedas Studentų baigiamųjų darbų sąrašas
5 priedas Ankstesnio vertinimo (naujos programos) išvadų santrauka
6 priedas Lietuvos universitetuose vykdomų panašių studijų programų palyginimas
7 priedas Programos studijų rezultatų atitiktis pakopai
8 priedas Programos studijų rezultatų ir studijų dalykų mokymosi metodų sąsajos
9 priedas Programų dėstytojų patirtis dėstomų dalykų srityse
10 priedas Programos materialieji ištekliai
11 priedas Bibliotekos ištekliai
12 priedas Studentų nuomonė apie Programą
4
ĮŽANGA
1. Šiaulių universitetas (toliau – Universitetas) yra valstybinė aukštoji mokykla, veikiantis kaip viešoji
įstaiga1. Universiteto struktūra – klasikinio tipo universitetas, kuris strateginiu tikslu save sieja su Šiaurės
Lietuvos regiono vystymu. Yra 7 fakultetai, Tęstinių studijų institutas, Europos studijų institutas, 10 mokslo
centrų, Biblioteka, Botanikos sodas, Dailės galerija, Universiteto istorijos muziejus, Gamtos muziejus,
Astronomijos observatorija. Universitete veikia Sporto klubas, Universiteto studentų atstovybė, 8 meno
kolektyvai. Universiteto struktūra2 tenkina akademinių ir neakademinių (kultūrinių, visuomenių, sportinių)
padalinių poreikius.
2. Pirmos pakopos studijų programa Ekologija ir aplinkotyra (toliau – Programa) 2008-2013 mokslo
metais buvo vykdyta Gamtos mokslų fakultete. Studentų ir valstybės finansavimo mažėjimo situacijoje
Universitete pradėta pertvarka, kuria siekiama veiklos efektyvumo (lėšų, žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių
taupymo). Vykdant padalinių veiklos optimizavimą, nuo 2013 m. birželio mėnesio Gamtos mokslų fakultetas
sujungtas su Technologijos fakultetu3, o pagal 2013 m. lapkričio mėn. 20 d. Senato sprendimą naujasis
padalinys vadinamas Technologijos ir gamtos mokslų fakultetu. Naujajame fakultete reorganizaciniai
procesai vis dar vyksta.
3. Už Programos vykdymą analizuojamuoju laikotarpiu atsakinga Aplinkotyros katedra (toliau –
Katedra). Programą realizuoti Katedrai padeda kiti Universiteto padaliniai: Studijų tarnyba, Nuotolinių
studijų centras, Tarptautinių programų ir ryšių tarnyba, Komunikacijos ir rinkodaros tarnyba, Neakademinės
veiklos tarnyba, Biblioteka. Katedra bendradarbiauja su Fizikos, Vadybos, Statybos inžinerijos katedromis.
Fakulteto padalinių tarpusavio, Katedros bendrauniversitetiniai ryšiai, ryšiai su socialiniais dalininkais
sudaro sąlygas tinkamai vykdyti Programą ir užtikrinti studijų kokybę.
4. 2012 metų spalio 3 d. Gamtos mokslų fakulteto dekano potvarkiu GMDP-054-1 Programos
savianalizės rengimo grupė suformuota, studijų programos komiteto4, 5
pagrindu, kuris rūpinosi periodišku
programos stebėjimu, jos tobulinimu6. Šios grupės sudėtis, narių pareigos bei kontaktinė informacija
pateikiama antro antraštinio puslapio apačioje. Savianalizės grupės narių pasiskirstymas darbais nurodytas 1
lentelėje.
1 lentelė
Savianalizės grupės narių atsakomybės Eil. Nr. Grupės nario vardas, pavardė Darbo apimtis ir atsakomybė
1. Martynas Kazlauskas Programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai. Programos sandara.
Veiklos koordinavimas. Galutinio savianalizės varianto rengimas.
2. Zigmantas Gudžinskas Personalas. Materialieji ištekliai. Savianalizės rezultatų aptarimas.
3. Laura Šukienė Studijų eiga ir jos vertinimas. Programos vadyba.
4. Laura Kasparaitė Studentų nuomonė ir neakademinė veikla. Parama studentams.
5. Giedrė Vičiūnaitė Absolventų įsitvirtinimas darbo rinkoje.
6. Gedas Kukanauskas Programos tikslai. Programos tobulinimas.
7. Romaldas Šemeta Programos tikslai. Programos sandara.
5. Universitete studijų programų kokybė vertinama periodiškai, ne rečiau kaip kas treji metai. Vertinimą
atlieka Strateginio ir kokybės valdymo tarnyba, panaudodama studentų, dėstytojų apklausos instrumentus.
Gauti tyrimo rezultatai pateikiami fakultetų dekanams detalesnei analizei fakulteto akademiniuose
padaliniuose, pristatomi rektorate, ataskaitos skelbiamos internete. Akademiniai padaliniai, susipažinę su
tyrimo rezultatais, parengia priemonių planą studijų kokybei gerinti.
6. Šios Programos savianalizės rengimo tvarkaraštyje išskirti 4 etapai: (1) duomenys surinkti iki 2013 m.
gegužės mėn., (2) pirminė duomenų analizė katedros bendruomenei buvo pateikta 2013 m. birželio mėn., (3)
savianalizės rezultatų aptarimas su studentais ir darbdaviais vyko 2013 m. spalio mėn., (4) darbo grupė
paruošė galutinį savianalizės dokumentą 2014 m. sausio mėn. Duomenis apie Programos vykdymą rinko visi
Katedroje pagrindinėse pareigose dirbantys darbuotojai. Savianalizės rengimo pažanga buvo aptariama
Katedros posėdžiuose svarstant einamuosius klausimus nuo 2013 m. kovo mėnesio. Taip dauguma
antraeilėse pareigose dirbančių dėstytojų irgi buvo įtraukti į Programos savianalizės procesą.
1 Šiaulių universiteto statutas. http://www.su.lt/bylos/su_statutas_new.pdf 2 Universiteto struktūra. http://su.lt/struktra 3 Senato posėdžio protokolas 2013-06-05 Nr.8. http://su.lt/strukturasenatas/senatassenatonutarimai/11947-2013-06-05-protokolas-nr-8 4 Studijų programų komitetai. http://www.su.lt/studijos/studiju-kokybe 5 Šiaulių universiteto studijų programos komiteto nuostatai. http://www.su.lt/studijos/studijos-st-regl-dok/13034-sp-steb-vert 6 Studijų programų, dalykų (modulių) rengimas ir tobulinimas. http://www.su.lt/studijos/studijos-st-regl-dok/13032-stud-prog-dalyk-rengim
5
7. 2006 m. Šiaulių universitetas pateikė naują bakalauro studijų programą Ekologija ir aplinkotyra Studijų
kokybės vertinimo centrui, kurio iniciatyva buvo atliktas Programos vertinimas pasitelkus tarptautinius
ekspertus. Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC), kartu su pažyma apie teigiamą studijų programos
įvertinimą, pateikė ekspertų galutinius pastebėjimus (5 priedas). Išoriniam vertinimui Programa teikiama
pirmą kartą.
8. Per analizuojamą laikotarpį (2009–2013) Programa buvo nuolat tobulinama, vadovaujantis išvadomis
ir rekomendacijomis, gautomis iš SKVC ekspertų, vertinusių naują studijų programą, taip pat naujais
Bolonijos proceso ir nacionaliniais aukštojo mokslo dokumentais, programos socialinių dalininkų
(darbdavių, studentų, dėstytojų) siūlymais. 2010 m. pertvarkyta Programos sąranga pagal ECTS
reikalavimus. Per analizuojamą laikotarpį išaugo Programos dėstytojų mokslinis potencialas,
sustiprinta dėstytojų didaktinė kompetencija, išplėtoti ryšiai su Programos socialiniais dalininkais,
pagerinta materialinė ir metodinė studijų bazė.
9. Katedroje taip pat vykdoma be sąlygų akredituota (6 metams) pirmos pakopos programa Dekoratyvioji
želdininkystė (miestų ir rekreacinės miškininkystės bakalauras). Nuo 2012 m. vykdoma antros pakopos
studijų programa Gamtinių sistemų valdymas (ekologijos magistras). Universitete veikia Technologijos
studijų kryptyje akredituota pirmos pakopos programa Aplinkos ir profesinė sauga (aplinkos inžinerijos
bakalauras). Pastaroji programa, skirtingai nuo Ekologija ir aplinkotyra yra nukreipta rengti aplinkos
inžinerijos specialistus, gebančius inžinerinėmis priemonėmis kontroliuoti antropogeninę apkrovą aplinkai.
Tuo tarpu analizuojamoji Programa rengia ekologijos specialistus, gebančius tirti gamtinę ekologinę
sistemą, gyvosios ir negyvosios gamtos abipusius ryšius ir juose vykstančius fizikinius, cheminius ir
biologinius vyksmus, organizmų prisitaikymo prie gyvenamosios aplinkos ypatybes, gyvūnų ir augalų
paplitimą ir jį veikiančias sąlygas, nustato, ar jos yra palankios augalijos ir gyvūnijos raidai, kokie
veiksniai pažeidžia gamtinės aplinkos pusiausvyrą ir kaip to išvengti. Lyginat abi programas sudarančius
dalykus ir jų apimtis programos tinklelyje (2 lentelė) akivaizdžiai išsiskiria vyraujančių studijų sričių
sandara.
2 lentelė
Šiaulių universitete vykdomų programų palyginimas
Studijų sritis
Ekologija ir aplinkotyra
(ekologijos bakalauras)
Aplinkos ir profesinė sauga
(aplinkos inžinerijos bakalauras)
Dalykai, vnt. %, programos apimties Dalykai, vnt. %, programos apimties
Biomedicinos mokslai 32 69,0 3 5,5
Fiziniai mokslai 10 21,6 14 28,7
Technologijos mokslai 2 3,5 21 48,9
Socialiniai mokslai 7 5,9 3 16,9
10. Lyginant Programą su kitomis panašaus pobūdžio studijomis Lietuvoje, pirmiausiai reikia atsižvelgti į
faktą, kad po 2009–2010 m. įvykusių pakeitimų dėl studijų sričių, krypčių7 ir šakų
8, Universitetai, vykdę
studijas ekologijos ir aplinkotyros srityje, buvo priversti iš esmės pergalvoti studijų programų strategiją.
Svarbiausias pokytis buvo tas, kad ekologija išliko biomedicinos mokslų studijų srityje, bet tapo biologijos
krypties šaka, o aplinkotyra buvo perkelta į Fizinių mokslų studijų srities gamtos mokslų kryptį. 6 priede
pateiktoje lentelėje matyti, kad Šiaulių universitete realizuojama Programa artimiausia Klaipėdos
universiteto Ekologijai ir aplinkotyrai, nes abiejose programose studijų pagrindu yra ekosisteminis požiūris.
Tačiau vertinant programas sudarančius dalykus ir siekiamus rezultatus, išryškėja, kad išoriniam vertinimui
teikiama Šiaulių universiteto programa yra daugiau skirta asmenims, kurie asmeninę ekologo
profesinę karjerą sieja sausumos ekosistemomis, o Klaipėdos universiteto absolventai geriau žino jūrų
ekosistemas. Abiejose programose daug dėmesio skiriama gyvosios biosferos dalies pažinimui ir
prisitaikymui prie klimato ir kitų šiuolaikinio pasaulio pokyčių. Kitų universitetų programos yra labiau
aplinkosauginio pobūdžio, siūlančios kiek daugiau technologinių aspektų ir tai aiškiai identifikuoja
pateikdamos programų priklausomybę švietimo posričiui (Aplinkosauga, Aplinkosaugos technologijos).
Šiaulių universiteto ir kituose Lietuvos universitetuose vykdomų panašių studijų programų suteikiamos
kvalifikacijos ir tikslai pateikti 6 priede.
7 Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašas. Žin., 2009, Nr. 158-7135 8 Studijų kryptis sudarančių šakų sąrašas Žin., 2010, Nr. 22-10
6
1. PROGRAMOS TIKSLAI IR NUMATOMI STUDIJŲ REZULTATAI
1.1. Programos poreikis, tikslas, studijų rezultatai
11. Programa orientuota į ugdymą ekologinių kompetencijų, reikalingų rūpinantis ekosistemomis kaip
visuma ir organizmų gausumu jose bei atkuriant pažeistus gamtinius komponentus, užtikrinant racionalų
kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės naudojimą. Specialistų, kurie ekologais gebėtų dirbti valstybės
institucijose ir privačiame versle poreikis yra realus ir perspektyvus, nes: (1) Aplinkos ministerijos
skyriuose, atsižvelgiant į „ES biologinės įvairovės srities tikslą ir vizijos po 2010 m. pasirinktis“9 daugės
darbo užsakymų ekosistemų specialistams10
, (2) Saugomų teritorijų tinklas Lietuvoje apima daugiau nei
15 procentų11
šalies teritorijos, (3) 2011 m. saugomose teritorijose įsteigus reindžerio pareigybę, Aplinkos
ministerija manė esant tikslinga paruošti 340 tokių specialistų12
, (4) 2013 metais iš viso Aplinkos
ministerijoje buvo 2906 pareigybė13
, kurioms užimti reikalingi specialistai, turintys ekologo išsilavinimą
(5) savivaldybėse, kurių Lietuvoje yra 60, dirba bent po vieną ekologą14
, (6) ekologo pareigybes ir turi ir
keliasdešimt iš kelių šimtų šalies seniūnijų, (7) visuomenės aplinkosauginiam sąmoningumui didinti bus
skiriamos 2014–2020 m. ES finansavimo lėšos15
, (8) verslui trūksta ekologijos specialistų16
, (9) viena iš šešių
darbo vietų Europoje yra vienaip ar kitaip – tiesiogiai arba netiesiogiai – susijusi su aplinka ir biologine
įvairove17
, (10) gamtosaugos ir aplinkosaugos veikla vykdoma daugiau nei 400 Lietuvos įmonių (1 pav.,
22 psl.). Stebint absolventų įsidarbinimą, aiškėja, kad dalis parengtų specialistų, puikiai integruojasi ir
į kitų ministerijų kuruojamas sritis, todėl pagal šią pastarojo laikmečio tendenciją ir prioritetus Programos
absolventai bus reikalingi Žemės ūkio, Energetikos, Ūkio ministerijų kuruojamose srityse.
12. Atsižvelgiant į šalies aplinkosauginės plėtros perspektyvas, regionų darnaus vystymosi strateginius
tikslus, siekiant užtikrinti pažangų augimą, susijusį su žinių, mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimu,
Programoje keliamas tikslas: parengti aukštos kvalifikacijos ekologijos specialistus, turinčius
fundamentaliųjų ekologijos žinių ir išmanančius sausumos ekosistemų tvarumo principus, gebančius
praktiškai taikyti žinias, susijusias su vidaus vandenų ir sausumos ekosistemų išteklių naudojimu,
ekologinių bendrijų galimybėmis prisitaikyti prie kintančių klimato ir aplinkos sąlygų bei pagrindinių
ūkio šakų poveikio aplinkai mažinimu ir diegti inovacijas profesinėje veikloje. Realizuojant pagrindinį
programos tikslą iškelti ir daliniai Programos tikslai, kurie 3 lentelėje pateikiami kartu su studijų rezultatais.
Programos studijų rezultatų atitiktis pakopai pateikti 7 priede.
3 lentelėje
Programos tikslai ir studijų rezultatai
Programos tikslai Numatomi studijų rezultatai
Ugdyti gebėjimą taikyti plačias
teorines ekologijos ir aplinkotyros
žinias, pagrįstas naujų fundamentinių
ir taikomųjų tyrimų rezultatais,
kurios įgalins identifikuoti ir spręsti
sudėtingas specializuotas profesinės
veiklos problemas, užtikrinant darnią
gamtinių ir antropogeninių sistemų
raidą
A1 Žinodami fizinių ir cheminių procesų dėsningumus biologinėse sistemose, gebės
analizuoti energijos ir medžiagų srautus tarp įvairių sistemos lygmenų bei parinkti ir taikyti
metodus gyvųjų sistemų homeostazei išsaugoti arba atkurti.
A2 Suprasdami biologinės įvairovės sąveikų nulemtą erdvinę gyvybės organizaciją gebės
veikti ekologijos srityje, užtikrindami tvarią ekosistemų raidą ir išteklių naudojimą bei
turimas žinias integruoti sprendžiant sudėtingas profesinės veiklos problemas.
C1 Supratę tvarios raidos gamtinėse ir antropogeninėse sistemose principus, absolventai
gebės panaudoti plačias tarpdalykines žinias kritiškam žmogaus poveikio aplinkai
vertinimui ir profesionaliam valdymui, išsaugant visuomenės gyvenimo kokybę.
Ugdyti gebėjimą planuoti tiriamąją ir
profesinę veiklą ekologijos srityje,
atsižvelgiant į numatytus tikslus ir
B1 Įgiję gamtinių ir antropogeninių sistemų modernių tyrimo metodų taikymo patirties,
gebės kūrybiškai pasirinkti tinkamą metodologinę strategiją ekologiniams uždaviniams
spręsti.
9 „Options for an EU vision and target for biodiversity beyond 2010“.
http://ec.europa.eu/environment/nature/biodiversity/policy/pdf/communication_2010_0004.pdf 10 Aplinkos ministerijos 2013–2015-ųjų metų strateginis veiklos planas. Biologinės įvairovės apsauga, kraštovaizdžio tvarkymas ir išsaugojimas. http://www.am.lt/VI/rubric.php3?rubric_id=209 11 Saugomų teritorijų statistika. http://www.vstt.lt/VI/index.php#r/188 12 Mokymai saugomų teritorijų specialistams. http://www.vstt.lt/VI/article.php?article_id=1274 13 Aplinkos ministerijos 2013–2015-ųjų metų strateginis veiklos planas. 2013-ųjų metų pareigybių skaičius pagal institucijas/įstaigas ir pareigybių
grupes. http://www.am.lt/VI/rubric.php3?rubric_id=209 14 Lietuvos savivaldybių portalas. http://www.savivaldybes.lt/savivaldybes/ 15 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos veiksmų programos 5-to prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie
klimato kaitos“ viešas aptarimas. http://www.am.lt/vi/files/file/espadas-
2008/Pranesimai/5%20prioriteto%20viesojo%20aptarimo%20protokolas,%2020131011.pdf 16 Ekologai – verslininkai. Darbo rinka tik tokių ir laukia. http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/ekologai-verslininkai-darbo-rinka-tik-tokiu-ir-
laukia.d?id=59108497#ixzz2laEdKTrC 17 „Our life insurance, our natural capital: an EU biodiversity strategy to 2020.“ SEK(2011) 541. http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2011:0244:FIN:EN:PDF
7
darbo rezultatus bei įgalinti
savarankiškai, pasirinkti uždavinių
atlikimo būdus, organizuoti žmonių
darbą su ekologija susijusiems
uždaviniams atlikti ir koreguoti
veiklą atsižvelgiant į veiklos
rezultatų analizę.
B2 Naudodami fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų pasiekimus bei informacinių
komunikacinių technologijų naujoves, gebės fiksuoti ir rinkti duomenis gamtoje ir
laboratorijoje , apdoroti juos praktinėms ir svarbioms mokslinėms problemoms ekologijos
srityje spręsti.
C2 Identifikuodami socialinės aplinkos pokyčius ir gamtos mokslų pažangą bei
sugretindami veiklos rezultatus, gebės organizuoti ekologo darbą gamtinėse ir
antropogeninėse sistemose bei savalaikiai koreguoti aplinkotyrinius metodus veiklos
tikslams pasiekti.
Ugdyti išsilavinusią, plačios
pasaulėžiūros pilietišką ir socialiai
atsakingą asmenybę, gebančią
prisitaikyti prie nuolatinių ir
paprastai nenuspėjamų pokyčių,
kuriuos lemia žinių bei technologijų
pažanga ne tik ekologijos srityje ir
nuolat savarankiškai tobulintis
išlaikant profesinę kompetenciją
A3 Suvokę ekologijos dėsnius ir darnaus vystymosi principus, absolventai gebės domėtis
mokslų pažanga ir taikyti ją įvairiomis aplinkybėmis taip išlaikant profesinę kompetenciją
per visą gyvenimą trunkantį mokymąsi.
D1 Įvertinę globalias ir vietos sąlygas gebės argumentuotai interpretuoti profesinius
duomenis bei pristatyti ekologinių tyrimų rezultatus, kitiems besimokantiesiems ir
specialistams.
E1 Įgiję žinių ir gebėjimų, reikalingų kritiniam mokslo teorijų suvokimui, bendrai
erudicijai ugdyti, absolventai gebės kritiškai vertinti ekologijos ir aplinkotyros srityje
dirbančiam specialistui reikalingų kompetencijų visumą ir numatyti jų plėtojimo galimybes
bakalauro studijose ir vėliau mokantis visą gyvenimą.
E2 Vykdydamas ekologo veiklą, pasižyminčią uždavinių ir jų turinio įvairove, gebės
vertinti savo bei pavaldžių darbuotojų veiklos kokybę ir prisiimti moralinę atsakomybę už
darbo rezultatų poveikį visuomeninei, ekonominei, kultūrinei raidai, gerovei ir aplinkai.
13. Vadovaujantis integruota, vientisa, atvira, Švietimo ir mokslo ministerijos sistema AIKOS, kurios
pagrindinis tikslas – teikti aktualią, kokybišką informaciją apie mokymosi galimybes Lietuvoje, ekologai yra
gyvosios ir negyvosios gamtos sąveikų specialistai. Pagal sistemoje pateiktą aprašą (informacijos teikėjai
Švietimo mokslo ministerija, Lietuvos darbo birža ir Statistikos departamentas) 4 lentelėje susiejami
Programos studijų rezultatai.
4 lentelė
Profesijos „Ekologas“ aprašo ir Programos studijų rezultatų sąsajos Profesijos "Ekologas" aprašas18 Programos rezultatai
Tiria gyvūnų ir augalų ryšius su aplinka bei tarpusavio sąveiką A2
Tiria gamtinę ekologinę sistemą, tai yra gyvosios ir negyvosios gamtos abipusius ryšius ir juose vykstančius
fizikinius, cheminius ir biologinius vyksmus, organizmų prisitaikymo prie gyvenamosios aplinkos ypatybes,
gyvūnų ir augalų paplitimą ir jį veikiančias sąlygas – klimatines (oras, šviesa, šiluma, vanduo), reljefines
(dirvožemis, gruntas, reljefo poveikis), biologines (vienų organizmų poveikis kitiems) ir kt., nustato, ar jos
yra palankios augmenijos ir gyvūnijos raidai, kokie veiksniai pažeidžia gamtinės aplinkos pusiausvyrą ir
kaip to išvengti
A1, A2, B1, C2, D1,
E1, E2
Nagrinėja žmogaus ir ekologinės sistemos sąveiką A2, B2, C1, C2, D1
Turi išmanyti ekonomiką, ekologinę teisę, geofiziką ir geochemiją A1, A2, B1, C1, E2
Specializuojasi gamtotyroje (gyvosios gamtos, kraštovaizdžio, dirvožemio, klimato ir pan.) A1, A3, B1, B2, E1
Turi kompetencijų darbui pramonės ekologijoje (įvairūs oro, vandens valymo įrenginiai ir įtaisai, jų
projektavimas, gamyba, priežiūra)
A2, B2, C2, D1, E2
Turi kompetencijų darbui švietimo srityje (dėstymas ir mokslo tiriamieji darbai) A1, B2, D1, E1
Turi kompetencijų darbui žuvininkystės, medžioklės ir miškų ūkiuose A1, B1, B2, C1, E2
Geba dirbti apskričių valdybose ir savivaldybėse miesto ekologais A1, B1, C2, D1, E2
14. Programoje ugdomos kompetencijos dera su profesinės veiklos poreikiais užsienio šalyse19,20
.
Remiantis daugumos pasaulio ekspertų nuomone21, 22
viena iš svarbių ateities profesijų yra gyvybės
mokslų specialistai. Europos komisijos duomenimis Europe 2020 kertinė iniciatyva23
- efektyvus natūralių
išteklių naudojimas, todėl specialistų, išmanančių ekosistemų tvarumo principus ir prisiimančius etinę,
socialinę atsakomybę, poreikis didės. Specialistų, gebančių tirti ir stebėti gamtines sistemas, saugoti
biologinius išteklius ir juos atkurti poreikis dabar ir ateityje yra identifikuotas pagrindiniuose šalies
strateginiuose dokumentuose24, 25, 26, 27, 28
.
18 Informacija apie profesiją. Ekologas. http://www.aikos.smm.lt/profesijos_pagal_abecele.htm?a=displayItem&id=221125 19 Ecologist: Job description. http://www.prospects.ac.uk/ecologist_job_description.htm 20 What does an Ecologist do? http://www.mypursuit.com/careers-99-0024.00/Ecologist.html#job_duties 21 Ateities profesijos. http://www.rinkispats.lt/jaunimasprofesija/darbo-rinkos-tendencijos?showall=&start=8 22 10 Jobs of the Future. https://www.examtime.com/blog/jobs-of-the-future/ 23 Europe 2020: Europe’s growth strategy. http://ec.europa.eu/europe2020/pdf/europe_2020_explained.pdf 24 Nacionalinė darnaus vystymosi strategija, Žin., 2003-09-19, Nr. 89-4029 25 Valstybinė aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programa, Žin., 2011-03-22, Nr. 34-1603 26 Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonės, Žin., 2005-08-25, Nr. 103-3808 su galiojančiais pakeitimais. 27 LR Aplinkos apsaugos įstatymas Žin., 1992, Nr. 5-75, su galiojančiais pakeitimais.
8
15. Programos tikslas ir studijų rezultatai skelbiami Atviroje informavimo konsultavimo orientavimo
sistemoje (www.aikos.smm.lt), Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti
skirtame tinklalapyje (http://www.lamabpo.lt/), Universiteto tinklapyje (www.su.lt) rubrikoje Stojantiesiems,
Katedros svetainėje29
, feisbuke30
. Informacija apie studijų programą pateikiama kiekvienais metais
leidžiamuose informaciniuose leidiniuose (lankstinukuose, bukletuose, universiteto laikraštyje ir kt).
Informacija apie Programą platinama studijų mugėse, parodose bei vizitų į mokyklas ir kolegijas metu. Taip
pat informacija apie Programą skleidžiama renginių „Tyrėjų nakties“ ir „Erdvėlaivis Žemė“ metu. Šios
informacijos, kaip parodė „Šiaulių universiteto studentų nuomonės apie studijų kokybę tyrimas“, atliktas
2011 metais pakanka31
. Net 91,4 % respondentų atsakė, kad specialybę rinkosi apgalvotai, tam iš anksto
ruošdamiesi. Nepaisant to, programos tikslai ir aprašymai yra nuolatos koreguojami atliepiant naujausias
studijų organizavimo tendencijas. Papildoma informacija apie studijas, jei jos reikia būsimam studentui, yra
suteikiama Fakulteto dekanate, Katedroje, individualių konsultacijų priėmimo į studijas metu.
16. Studijų programos tikslai bei studijų rezultatai yra periodiškai peržiūrimi ir atnaujinami,
laikantis studijų programų atnaujinimui nustatytų reikalavimų ir taisyklių32, 33, 34
, atsižvelgiant į socialinių
partnerių nuomonę, kurią surenkama per periodinius susitikimus studijų programos komitete, baigiamųjų
darbų gynime, studentų praktikų metu ir jų rezultatų aptarime, susitikimuose su regiono valdžios atstovais.
1.2. Studijų rezultatų atitiktis teisiniams ir kitiems dokumentams
17. Studijų rezultatai atitinka bakalauro kvalifikacinį laipsnį suteikiančioms universitetinių studijų
programoms keliamus reikalavimus: studentas įgyja kompetencijas, reikalingas I pakopos universitetinio
bakalauro kvalifikaciniam laipsniui35
, kuris atitinka VI kvalifikacijų lygmenį pagal Europos ir Lietuvos
nacionalinės kvalifikacijų sandaros36
lygmenis, Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangą37
.
Formuluojant studijų rezultatus vadovautasi Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos gairėmis38
.
Studijų rezultatai suformuoti laikantis studijas Lietuvoje reglamentuojančių dokumentų23,
39, 40, 41
.
18. 2008 metais pradėjus vykdyti Programą, ji priklausė ekologijos ir aplinkotyros studijų krypčiai. 2009
m. gruodžio 23 d. buvo patvirtintas naujas Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose
mokyklose, sąrašas (Žin., Nr. 158-7135), o 2010 m. vasario 19 d. Studijų kryptis sudarančių šakų sąrašą
(Žin., Nr. 22-1054), pagal kurias ekologijos ir aplinkotyros studijų kryptis buvo padalinta į dvi: ekologija
tapo biologijos studijų krypties šaka, o aplinkotyra buvo perkelta į fizinių mokslų studijų sritį. Atsižvelgus į
akademinio personalo mokslinius interesus ir į Programos tikslą bei rezultatus, 2010 m. buvo pasirinkta
biologijos studijų kryptis. Šiuo metu yra rengiamas dar vienas „Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta
studijos aukštosiose mokyklose, sąrašas“, kuriuo Švietimo ir mokslo ministerija siekia tiksliau suderinti
studijų, mokslo ir tarptautines klasifikacijas. Tuo pačiu turime pastebėti, kad Biologijos studijų krypties
reglamentas, kuris buvo patvirtintas 2008 metais (Žin., 2008-08-12, Nr. 92-3664) skirtas tik programoms,
suteikiančioms biologijos bakalauro laipsnį. Laikantis šio dokumento programos formavimui, neįmanoma
parengti darbo rinkos reikalavimus atitinkančius ekologijos specialistus. Taigi, Programa Biologijos studijų
krypties reglamentą atitinka tik iš dalies. Išoriniam vertinimui teikiamos Programos socialinių partnerių
nuomone, ekologo profesinei veiklai paruošti specialistai privalo gauti žinių ir ugdytis gebėjimus ne tik
biologijos kryptyje, bet ir fizinių (matematika, geologija, meteorologija, hidrologija ir pan.), socialinių
28 Saugomų teritorijų įstatymas, Žin., 1993, Nr. 63-1188, su galiojančiais pakeitimais. 29 Studijų programos. Ekologija ir aplinkotyra. http://su.lt/technologijos-ir-gamtos-mokslu-fakultetas/technologijos-
fakultetas/struktra/katedros/aplinkotyros-katedra/studij-programos-ak 30 Aplinkotyros katedros paskyra feisbuke. https://www.facebook.com/pages/Aplinkotyros-katedra/165001636854562 31 Šiaulių Universitetas. Studijų skyrius „Šiaulių universiteto studentų nuomonės apie studijų kokybę. Tyrimo ataskaita. Gamtos mokslų fakultetas“,
2011 m 32 Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) diegimo tvarka; Tuning Europos švietimo struktūrų suderinimo projektas; Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (Žin., Nr. 54-2140, 2009) 33 Ketinamų vykdyti studijų programų aprašų rengimo ir jo atitikties LR švietimo ir mokslo ministro patvirtintiems bendriesiems ir specialiesiems
reikalavimams studijų programoms nustatymo metodiniai nurodymai, patvirtinti Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2010 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 1-01-18; 2010 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1-01-163 redakcija (Žin., Nr. 156-7955, 2010) 34 Dėl Šiaulių universiteto studijų programų kūrimo, tobulinimo, įregistravimo ir išregistravimo tvarkos aprašo patvirtinimo.
http://www.su.lt/studijos/studijos-st-regl-dok/13032-stud-prog-dalyk-rengim 35 Shared ‘Dublin’ descriptors for Short Cycle, First Cycle, Second Cycle and Third Cycle Awards,18 October 2004 36 Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašas Valstybės žinios, 2010-05-15, Nr. 56-2761 37 Europos komisija. Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąranga. Liuksemburgas: Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras, 2009 38 ECTS Users’ Guide. http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/doc/ects/guide_en.pdf 39 LR mokslo ir studijų įstatymas, 2009-04-30 Nr. XI-242 40 Dėl laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo, Žin., 2010, Nr. 43-2139. 41 Dėl nuolatinės ir ištęstinės studijų formų aprašo patvirtinimo. Žin., 2010, Nr. 59-2325.
9
(aplinkos psichologija, aplinkos politika ir teisė, aplinkosaugos vadyba ir pan.) mokslų studijų
kryptyse. 19. Savianalizės metu nustatytos šios Programos tikslų ir numatomų studijų rezultatų srities stipriosios
pusės: (1) Programa derindama studijų rezultatus su kitų valstybių teikiamu išsilavinimu Europoje, sudaro
absolventams didesnes galimybes integruotis į Europos darbo rinką, (2) Programoje ugdomos darbo rinkos
poreikius atitinkančios kompetencijos, (3) išnaudojamos visos Universiteto norminiuose dokumentuose
apibrėžtos socialinių dalininkų dalyvavimo Programos rezultatų nustatyme galimybės, (4) programoje
numatytų rezultatų pasiekimas įgalina absolventus profesionaliai veikti kontinentinių ekosistemų tvarumo
užtikrinimo srityje. Nustatytos šios tobulinimo kryptys: (1) socialinių dalininkų dalyvavimo formų įvairovės
plėtimas, (2) bendradarbiavimo stiprinimas su kitomis aukštosiomis mokyklomis Programos tobulinimo
tikslais.
2. PROGRAMOS SANDARA
20. Programa nuolat atnaujinama ir koreguojama remiantis šiais dokumentais: Dublino aprašais (2004),
Europos kvalifikacijų sąranga mokymuisi visą gyvenimą (2008), LR Vyriausybės nutarimu „Dėl Lietuvos
kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“ (2010 m. gegužės 4 d. Nr. 535), LR Mokslo ir studijų įstatymu
(2009 ir aktualiomis jo redakcijomis), LR Vyriausybės nutarimu „Dėl studijų sričių ir krypčių, pagal kurias
vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo ir kvalifikacinių laipsnių sąrašo patvirtinimo“ (2009 m.
gruodžio 23 d. Nr.1749). Programa atnaujinta vadovaujantis, Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos
gairėmis (ECTS User Guide, 2009), Bendrieji universitetinių studijų dalykai bakalauro studijų programose
(rekt. įsak. 2013-04-24 Nr. V-368), Šiaulių universiteto kalbų mokymo(si) gerinimo bendrieji principai (rekt.
įsak. 2013-06-17 Nr. V-459), Pirmosios pakopos studijų programų sudarymo bendrieji principai (rekt. įsak.
2013-07-03 Nr. V-488), Dėl Šiaulių universiteto studijų programų kūrimo, tobulinimo, įregistravimo ir
išregistravimo tvarkos aprašo patvirtinimo (rekt. įsak. 2013-11-18 Nr. V-727).
21. Baigus Programą yra suteikiamas ekologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Programa per
analizuojamąjį laikotarpį buvo vykdoma nuolatine studijų forma. Studijų trukmė – 4 m. (8 semestrai).
Atsižvelgiant poreikį, nustatytą bendraujant su visuomene, nuo 2014/2015 m. m. numatyta pradėti priėmimą
į Programos ištęstinę studijų formą (trukmė 5,5 metai, 11 semestrų). Programos apimtis kreditais– 240 ECTS
(6400 val.). Studentai, per mokslo metus sukaupia 60 ECTS kreditų, o per semestrą – 30 ECTS. Dalykų
skaičius semestruose svyruoja nuo 3–7 priklausomai nuo dalykų ECTS apimties.
22. Programą sudaro 3032 kontaktinės valandos darbui su studentais (1224 val. teorijos, 746 val.
pratybos, 1030 val. laboratoriniai darbai) bei 3399 savarankiško darbo valandos. Pagal Universiteto
Rektoriaus įsakymą42
dėstytojo tiesioginis darbas sudaro ne mažiau kaip 5% ir ne daugiau kaip 40% studijų
programoje numatyto studento darbo laiko. Kadangi ekologijos studijos pagal 2010 m. vasario 19 d. Studijų
kryptis sudarančių šakų sąrašą (Žin., Nr. 22-1054) yra biologijos studijų krypties šaka, o Biologijos
reglamente yra reikalavimas kontaktiniam laikui ne mažiau 55% dalyko apimties, todėl Programos
vykdytojai laikosi reglamento normos ir dalyko studijose apie 60% dalyko apimties skirta kontaktiniam,
o likusi dalis – savarankiškam studento darbui. Studentų darbo valandos kiekviename studijų dalyke taip
pat yra paskirstomos pagal dalyko specifiką atitinkančias savarankiško darbo užduotis ir nurodomos
kiekvieno dalyko apraše (1 priedas).
23. Studijų dalykų aprašuose pateikti dalyko studijų rezultatai, turinio anotacija, teikianti sisteminę jo
apžvalgą, turinio išdėstymas temomis, nurodant jiems skirtų akademinių valandų apimtį, literatūrą.
Literatūros šaltiniai atrenkami ir išdėstomi dalyko aprašo kortelėje. Dalykų aprašuose matomi studijų bei jų
rezultatų vertinimo metodai, sistema ir kriterijai, kurie adekvatūs numatytiems rezultatams pasiekti.
Studentai, pasinaudodami Akademine informacijos sistema43
, gali peržiūrėti trumpą dalykų aprašą, o išsami
dalyko programa aptariama pirmojo susitikimo metu.
24. Programą sudaro šios studijų dalykų grupės: bendrieji universitetinių studijų (8,75%
Programos apimties), studijų krypties dalykai (68,75%), universiteto nustatyti ir studento pasirenkami
dalykai (22,50%) (5 lentelė).
42 Universiteto Rektoriaus 2010 m. spalio 10 d. įsakymas „Dėl studijų programų pertvarkymo gairių patvirtinimo“. 43 Akademinė informacijos sistema. http://uais.cr.ktu.lt/suis/spk01$.startup
10
5 lentelė
Programos dalykų išdėstymas ir paskirstymas semestrais
Studijų programa: EKOLOGIJA IR APLINKOTYRA Kodas: 612C18003
Kvalifikacinis laipsnis: Ekologijos bakalauras Studijų forma: nuolatinė
8
Iš v
iso
Teo
rijo
s
Pra
tyb
os
Lab
or.
dar
bai
Val
. p
er
sem
.
Kre
dit
ai
Val
. p
er
sem
.
Kre
dit
ai
Val
. p
er
sem
.
Kre
dit
ai
Val
. p
er
sem
.
Kre
dit
ai
Val
. p
er
sem
.
Kre
dit
ai
Val
. p
er
sem
.
Kre
dit
ai
Val
. p
er
sem
.
Kre
dit
ai
Val
. p
er
sem
.
Kre
dit
ai
P170B1061 3 32 16 16 48 80 3
1 6 64 64 96 160 6
S260B125 2 3 32 32 48 80 3
H120B511 2 5 48 32 16 85 134 5
H590B117 3 4 48 16 32 59 107 4
% studijų programos 21 224 96 48 80 336 240 9 214 8 107 4 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
B001B120 1 6 96 32 32 32 64 160 6
B001B115 1 5 78 32 30 16 55 133 5
P130B112 1 6 96 32 32 32 64 160 6
B100B102 1 4 64 32 32 43 107 4
P002B104 2 6 96 32 32 32 64 160 6
P390B102 2 6 96 32 32 32 64 160 6
B001B116 2 5 78 32 24 22 55 133 5
P005B106 2 5 78 32 14 32 55 133 5
P005B107 3 5 78 32 14 32 55 133 5
P305B101 3 6 96 32 32 32 64 160 6
P004B104 3 3 48 24 24 32 80 3
B003B126 3 3 48 16 16 16 32 80 3
B320B101 3 6 96 32 16 48 64 160 6
B001B121 3 3 48 24 24 32 80 3
S180B130 4 6 96 48 16 32 64 160 6
P005B102 4 6 96 32 16 48 64 160 6
B003B113 4 6 96 32 32 32 64 160 6
B004B107 4 6 96 48 16 32 64 160 6
P510B119 5 6 96 32 16 48 64 160 6
B001B011 5 6 96 32 16 48 64 160 6
S120B001 5 6 96 48 16 32 64 160 6
B003B129 6 6 96 32 32 32 64 160 6
B001B119 6 3 80 80 3
P510B129 6 6 96 32 32 32 64 160 6
B003B136 7 3 48 24 24 32 80 3
B003B115 7 6 96 32 16 48 64 160 6
B003B120 8 6 96 32 32 32 64 160 6
B003B116 8 9 144 32 48 64 96 240 9
B001B114 8 15 400 400 15
68,75 % studijų programos 165 2344 872 618 854 2055 560 21 586 22 693 26 640 24 480 18 400 15 240 9 800 30
Universiteto nustatyti ir studento pasirenkami dalykai
5 6 96 48 16 32 64 160 6
B003B137
B430B108
B003B131
6 3 48 16 16 16 32 80 3
T270B113
B003B164
H005B001
6 6 160 160 6
B003B133
B003B130
7 6 96 32 16 48 64 160 6
T500B804
B003B139 Gamtinių procesų modeliavimas
B003B135
7 6 96 32 32 0 96 160 6
B003B122
B700B102
B700B103
12 128 128 192 80 3 80 3 80 3 80 3
B001B117 4 3 80 80 3
B001B118 5 3 80 80 3
B003B132 6 3 80 80 3
B003B121 7 6 160 160 6
22,50 % studijų programos 54 464 256 80 96 1008 0 0 0 0 0 0 160 6 320 12 400 15 560 21 0 0
Bendroji suma: 240 3032 1224 746 1030 3399 800 30 800 30 800 30 800 30 800 30 800 30 800 30 800 30
Semestrai:
47
Studijų porgramos komiteto pirmininkas Martynas Kazlauskas
Praktika
Geologijos ir hidrogeologijos pagrindai
Globali ekologija
Gyvūnų sistematika ir ekologija
Organinė chemija
Biochemija
Ekosistemų ekologija
Aplinkos ekonomika
Mokomoji kompleksinė praktika 1
Aplinkos politika ir teisė
Meteorologija ir klimatologija
Geografinės informacinės sistemos
Ekstremalių situacijų modeliavimas
Saugomų teritorijų praktika
Taikomoji ekologija
Aplinka ir darnus vystymasis
Socioekologinis vertinimas
Bakalauro baigiamasis darbas
Alternatyva 2
Miškininkystė
Augalų ir gyvūnų fiziologija
Aplinkos monitoringas ir tyrimų metodai
Augalų sistematika ir ekologija
Alternatyva 3
Aplinkos inžinerija
Kraštovaizdžio vizualizavimas
Laisvųjų dalykų apimtis
Populiacijų valdymas ir modeliai
Aplinkosaugos vadyba
Urbanizuotos aplinkos problemos
Alternatyva 5
7
Aplinkos psichologija
Alternatyva 4
Paveldosauga
valandos
Gamybinė praktika
42
31 2
Dalyko pavadinimas
5
Sem.
4
Dalyko kodas Sav
aran
. d
arb
o v
al.
Specialybės lietuvių kalbaE
gzam
inai
Specialybės užsienio kalba
Kre
dit
ai
Auditorinės
Bendrieji universitetinių studijų dalykai
6
Paskirstymas semestrais
Mikrobiologija ir mikologija
Mokslo filosofijos problemos
Modernioji palinologija
Gamtinė rekreacija
Dirvožemis ir jo racionalus panaudojimas
Rizikos aplinkai vertinimas
Alternatyva 1
Studijų krypties dalykai
Kursinis darbas
Biometeorologija
6
6
6
5
67
7
6 7 3
Aplinkos chemija
Rizikos aplinkai vertinimo praktika
Antropogeninė aplinkos apkrova
3 81
Aplinkos apsaugos praktika
Mokomoji kompleksinė praktika 2
6Egzaminai:
Evoliucijos teorija
Kraštovaizdžio ekologija
Informacijos valdymas gamtos mokslų
studijose
Matematika ir jos taikymai ekologijoje
Molekulinė ląstelės biologija
Hidrologija
Fizika
8,75
11
25. Programos dalykų išdėstymo seka organizuota taip, kad studentai pirmiausiai įgyja žinių iš
fundamentaliųjų mokslų srities (pvz., Matematika ir jos taikymai ekologijoje, Fizika, Organinė chemija,
Mikrobiologija, Molekulinė ląstelės biologija ir kt.) ir susiformuoja gebėjimus darbui laboratorijoje
(Organinė chemija, Molekulinė ląstelės biologija, Augalų ir gyvūnų fiziologija) bei gamtoje (Hidrologija,
Geologijos ir hidrogeologijos pagrindai). Pasiekus šių dalykų rezultatus studentai turi pakankamai gebėjimų
gilintis į ekologo profesijai svarbų ekosisteminį mąstymą. Išplėstos teorinės žinios ir atsiradęs gebėjimas
numatyti tikslus ir darbo rezultatus, įgalina studentus studijuoti kompleksinio požiūrio
reikalaujančius dalykus, tokius kaip Ekosistemų ekologija, Meteorologija ir klimatologija, Aplinkos
monitoringas ir tyrimo metodai ir kt.
26. Jau antro kurso pavasario semestre studentai gali pradėti formuoti individualų pasiruošimą profesinei
veiklai (darbui urbanizuotose ar gamtinėse ekosistemose) per pasirenkamuosius dalykus. Sukurta galimybė
dalį Programos rezultatus pasiekti reikalingų dalykų pasirinkti alternatyviai (iš Programoje siūlomų
trijų dalykų grupės). Laisvai (iš universiteto pasiūlytų dalykų) pasirenkami dalykai padeda studentui
ugdytis socialinius ir asmeninius gebėjimus iš jo paties pasirinktos srities. Laisvųjų dalykų apimčiai
skirtus kreditus studentai gali sukaupti studijuodami bet kuriame Lietuvos ir užsienio universitete.
27. Programos praktikų apimtis 21 kreditas, kurių metu pasitikrina ekologijos ir aplinkotyros srityje
dirbančiam specialistų reikalingų kompetencijų visumą. 15 kreditų studentai sukaupia atlikdami
privalomąsias praktikas ugdančias skirtingus gebėjimus. Pradeda nuo gamtotyrinių ir ekosisteminių tyrimų
(Mokomoji kompleksinė praktika), vėliau trečiame kurse atlieka Aplinkos apsaugos praktiką valstybinių
institucijų padaliniuose (savivaldybių aplinkos skyriuose, Aplinkos ministerijos padaliniuose, verslo
įmonėse). Gamybinės praktikos metu studentai ne tik pasitikrina gebėjimus gamybinėje aplinkoje, bet ir
mokosi integruotis į darbo rinką. Praktikų grupėje sukurta galimybė studentams ir nuosekliai formuoti
profesinius gebėjimus, t. y. pasirinkti praktiką saugomose teritorijose (jei profesinę karjerą sieja su
gamtinėmis sistemomis) ar antropogeninės taršos modeliavimui ir valdymui skirtą Rizikos aplinkai vertinimo
praktiką (jei ateitį sieja su analitiko pozicija gamyboje). Prieš atliekant praktiką studentams yra
organizuojami instruktažai, kurių metu susipažįstama su praktikos tikslais, uždaviniais, siekiniais, vertinimo
kriterijais, pateikiama ir aptariama praktikos programa, etapai ir užduotys. Praktikos pabaigoje studentai
teikia individualias ataskaitas, jas pristato ir diskutuoja kartu su socialiniais partneriais ir kurso studentais.
28. Programa užbaigiama bakalauro darbo gynimu. Programoje bakalauro darbo rengimas vyksta keliais
etapais. Studentas pasirenka baigiamojo darbo temą jau 6 semestre prieš rašydamas Kursinį darbą (3
kreditai), kurio paskirtis pademonstruoti plačias teorines žinias, pagrįstas naujų fundamentinių ir taikomųjų
tyrimų rezultatais, įsigilinimą į planuojamo atlikti tyrimo problematiką ir metodų, kuriais atliekami tyrimai,
žinojimą. Bakalauro baigiamajame darbe, kuris yra kursinio darbo tęsinys, studentas, panaudodamas
technologijų pažangą ne tik ekologijos srityje ir žinodamas pasirinktų uždavinių atlikimo būdus, atlieka
originalų tyrimą ir kvalifikacinei darbo gynimo komisijai, argumentuotai interpretuodamas duomenis,
pateikia savarankiškai gautų rezultatų analizę. Baigiamųjų darbų rengimo reikalavimai ir vertinimo kriterijai
pateikiami Aplinkotyros katedros reikalavimuose kursiniams ir bakalauro darbams rengti44
suderinti su
„Baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo tvarkos aprašo bendraisiais principais“45
.
29. Dauguma baigiamųjų darbų yra gamtotyriniai ir gamtosauginiai (4 priedas), kuriuose nagrinėjamos
ekologines problemas ir pateikiami galimi jų sprendimo būdai, siejasi su katedros mokslinėmis kryptimis.
42% bakalauro darbų yra orientuoti į vieną Katedros pagrindinių mokslinių krypčių (žiedadulkių sklaidos
atmosferoje tyrimus). Toks studentų integravimas į prioritetinius Katedros mokslinius tyrimus yra naudingas,
nes studentai turi galimybę dalyvauti tyrimuose ir jų rezultatų viešinime, konferencijose, renginiuose, TV
laidose ir pan. 29 % baigiamųjų darbų orientuoti į bendrijų tyrimus (struktūra, pažeidimai ir pan.) tiek
urbanizuotoje, tiek ir gamtinėje (sąlygiškai mažai urbanizuotoje) teritorijoje, 13% darbų bioindikaciniais
tyrimo metodais vertinama tarša. Mažesnėje darbų dalyje tyrinėjamos gyvūnų populiacijos. Parengta
taikomojo pobūdžio darbų (augalų pažeidimų vertinimas, buveinių tinkamumas, sunkiųjų metalų tyrimai
dirvožemiuose ir pan.).
30. Programos studijų dalyko rezultatai yra derinami su Programos studijų tikslu ir rezultatais.
Studijuojant atskirus dalykus yra įgyjamos žinios bei kompetencijos, formuojančios Programos absolventų
gebėjimų visumą. Programos sudėtingumo lygis yra tinkamas pagal jos rūšį ir pakopą, rezultatai
optimalūs ir pasiekiami per studijų laikotarpį. Studijų metodų pasirinkimą lemia plėtojamos
kompetencijos ir numatomi pasiekti dalyko rezultatai. Įvertinus tai, kad metodai skiriasi savo paskirtimi
44 Aplinkotyros katedros reikalavimai kursiniams ir bakalauro darbams rengti. http://su.lt/technologijos-ir-gamtos-mokslu-fakultetas/technologijos-
fakultetas/struktra/katedros/aplinkotyros-katedra/studentams/308-reikalavimai-kursiniams-ir-bakalauro-darbams 45 Baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo tvarkos aprašo bendrieji principai. http://su.lt/studijos/studijos-st-regl-dok/su-dok/522-kt-dokum
12
(vieni labiau tinka naujai medžiagai perteikti, kiti – individualiam darbui ar mokymuisi grupėse), siekiant
užsibrėžtų studijų rezultatų, jie yra integruojami ir derinami tarpusavyje. Metodų atitiktis studentų
mokymosi poreikiams nustatoma semestrinių studentų apklausų, kurios vykdomos pasibaigus dalyko
dėstymui, metu. Remiantis studentų nuomonės tyrimų rezultatais, dalykų dėstytojai atlieka savo didaktinės
sistemos korekcijas: perskirstomos valandos, keičiami studijų metodai, koreguojama mokymosi pasiekimų
vertinimo sistema.
31. Su programos tikslu suderintų studijų dalykų rezultatų turinys apima svarbiausias profesines žinias ir
praktinius gebėjimus, Programos studijų rezultatų ir studijų dalykuose taikomų mokymo(-si) metodų sąsajos
pateikiamos 8 priede. Kiekvieno studijų dalyko studijų rezultatai nurodomi jo apraše, kuris pateikiamas 1
priede.
32. Dalykų studijos apima paskaitas, pratybas, laboratorinius darbus, individualias ir grupines
konsultacijas. Dėstytojai skatina studentų aktyvų mokymąsi, kuris leidžia studentams į analizuojamą
temą pažvelgti iš skirtingų pozicijų ir svarbiu elementu laikomas kritinis studento vertinimas,
gebėjimas analizuoti ir daryti išvadas bei atskleisti savo požiūrį nagrinėjamu klausimu. Nedidelės
studentų grupės leidžia organizuoti diskusijas tiesiog paskaitoje, o kūrybinės grupinio darbo užduotys plėtoja
profesinius ir perkeliamuosius gebėjimus. Toks mokymosi principas leidžia studentui išsiugdyti kritinį,
kūrybišką ir konstruktyvų mąstymą vedantį į sėkmingą integraciją besikeičiančioje darbo rinkoje.
33. Studijų metu sudarytos puikios galimybės savarankiškai mokytis ir išugdyta savimotyvacija
studijuoti mokslinę ir metodinę literatūrą bei vystyti praktinio darbo laboratorijoje ir ekosistemose
gebėjimus, įgalina asmenį tobulintis ir ateityje, išlaikant savo profesinę kompetenciją.
34. Programos sandaros stipriosios pusės: (1) įdiegta studento aktyvias ir kūrybiškas studijas palaikanti
tyrinėjimu grįsta mokymosi strategija; (2) daugiau nei 55% dalyko apimties sudaro kontaktinės valandos; (3)
tinkamas praktikų išdėstymas Programoje, leidžia studentui pasitikrinti kompetencijas iki patenkant į darbo
rinką; (4) inovatyvūs dalyko studijų metodai (pvz., problemomis grįstas mokymas, realių gyvenimiškų
situacijų imitavimas, darbas su imitaciniais modeliais, debatai) įgalina studentus pasiekti studijų rezultatus.
Tobulintinos pusės: (1) taikyti virtualių studijų technologijas; (2) drąsiau studijų procese diegti tarptautinio
bendradarbiavimo patirtimi įsisavintus metodus.
3. PERSONALAS
35. Programoje dirbančių dėstytojų kvalifikacija atitinka Lietuvos teisės aktų, reglamentuojančių
studijas, reikalavimus46
. Studijų programą realizuoja aukštos kvalifikacijos darbuotojai, turintys ilgametę
praktinę patirtį, vykdantys tarptautinius mokslinius tyrimus ir išsiskiriantys aukšto lygio mokslinėmis
publikacijomis.
36. Dėstytojų veiklos aprašymuose (3 priedas) pateikiama programoje dirbančių dėstytojų mokslinė ir
praktinė patirtis, mokslinių interesų kryptys, reikšmingiausi moksliniai ir metodiniai darbai, kurie susiję su
dėstomu dalyku, pedagoginės, mokslinės, praktinės kvalifikacijos tobulinimas, dėstytojų mobilumas per
paskutinius 5 metus, mokslo, taikomieji, bendradarbiavimo projektai. Dėstytojų mokslinės sritys yra
tiesiogiai susijusios su analizuojama Programa (9 priedas). Sutelktas mokslinio ir praktinio darbo patirties
turintis akademinis personalas (2 priedas) užtikrina Programos rezultatų pasiekimą.
37. Programoje dirba biomedicinos, fizinių, technologijos, socialinių, humanitarinių mokslų daktarai ir
doktorantai. 80% studijų krypties dalykų dėstančių dėstytojų (įskaitant ir pasirenkamų dalykų ir praktikų)
yra mokslo daktarai, iš jų 40% biomedicinos mokslų daktarai. Pasiskirstymas pagal pareigas toks: 20%
dirba profesoriaus pareigose, 45% – docento, 25% – lektoriaus, 10% – asistento pareigose. 57% studijų
krypties dalykų apimties dėstytojų eina profesoriaus ir docento pareigas, 36% – lektoriaus ir 7% –
asistento. Atitinkamas personalo mokslo laipsnių ir pareigų pasiskirstymas studijų programoje ir studijų
krypties dalykų apimtyje iliustruoja, kad Programos akademinį personalą sudaro aukščiausios kvalifikacijos
dėstytojai, turintys tinkamas kompetencijas studentų įgūdžių ir gebėjimų formavimui, ilgametę pedagoginę ir
mokslinę patirtį (2 priedas). Programoje dėstantys profesoriai turi 12–43 metų mokslinės patirties, docentai –
7–32 metų, lektoriai – 3–8 metų ir asistentai – 2 metų mokslinės patirties (3 priedas). Daugiau nei 65%
studijų programoje dirbančių dėstytojų turi ilgesnę nei 3 metų praktinę patirtį dėstomų dalykų srityje. Labai
svarbu ir tai, kad per Programos įgyvendinimo laikotarpį personalas pakėlė ir toliau kelia savo kvalifikaciją.
M. Kazlauskas ir L. Šukienė sėkmingai apgynė daktaro disertacijas ir įsiliejo į aukštos kvalifikacijos
mokslininkų gretas. Programoje dirbantys doktorantai A. Mačiulytė-Šniukienė, E. Zaleskienė ir I. Kerienė
46 Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. V-501.
13
kelia savo kompetencijas įvairiose mokslinėse veiklose. I. Kerienė skaito J. G. Švirmicko dėstytą
Biochemijos dalyką. Z. Dabkevičiaus skaitomus dalykus Mikrobiologija ir mikologija bei Dirvožemis ir jo
racionalus naudojimas nuo šiol dėsto R. Mikaliūnaitė, kuri Šiaulių universitete dirba pagrindinėse pareigose
ir eina docento pareigas. Z. Dabkevičius ir toliau savanoriškai dalyvauja Programos įgyvendinime, dirba šios
studijų programos kvalifikacinėje gynimo komisijoje.
38. Programoje dirbantys dėstytojai yra darbingo, kūrybingo amžiaus, kadangi daugiau kaip pusės
programoje dėstančių dėstytojų amžius – iki 50 m. (amžiaus vidurkis – 47 m.). Personalo pasiskirstymas
pagal amžiaus grupes išsidėsto sekančiai: 24% – iki 40 m., 36% – 41–50 m., 20% – 51–60 m., 16% virš 60
m. amžiaus. Personalas išsiskiria savo tarptautiniu mobilumu. Aktyviai dalyvauja Erasmus IP veikloje,
dirba su Erasmus studentais, pristato savo mokslo rezultatus tarptautinėse konferencijose visame
pasaulyje, stažuojasi užsienio institucijose. Siekiant geriausių studijų rezultatų dėstytojai rengia Erasmus
IP ir kartu su šios programos studentų grupėmis keturiolikai dienų išvyksta į užsienio universitetus (pvz.,
Karlstado ir Daugpilio universitetus). Per studijų realizavimo laikotarpį jau suorganizuotos ir kartu su
studentais dalyvauta dvejose Erasmus IP: „Understanding environmental problem through interdisciplinary
education: from dead pheasant to government“ (2011 m., I. Šaulienė, L. Šukienė, A. Dumčius, M.
Kazlauskas), „Science communication as tool for future biologist and environmental specialist“ (2013 m., M.
Kazlauskas, Z. Gudžinskas, A. Dumčius). Programos akademinio personalo iniciatyva trečioji Erasmus IP
„Nature conservation in different European landscapes: joint research and management (NACELA)“
organizuojama kartu su Evoros, Thessaloniki ir Daugpilio universitetais ir bus įgyvendinta 2014 m. gegužės
mėn. (I. Šaulienė, L. Šukienė, R. Mikaliūnaitė). Dėstytojai aktyviai tobulina savo kvalifikaciją dalyvaudami
mokslinėse konferencijose įvairiose Lietuvos ir kitų šalių institucijose (pvz., Argentinoje, Bulgarijoje,
Danijoje, D. Britanijoje, Graikijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Šveicarijoje), stažuojasi profesinėje
srityje ar įvairiuose mokymuose kelia pedagoginę kompetenciją. Bendra kvalifikacijos kėlimo situacija
renginių skaičiaus atžvilgiu pateikta 6 lentelėje.
6 lentelė
Kvalifikacijos kėlimas (renginių skaičius)
Metai Konferencijos Stažuotės/mokymai
Lietuvoje ir užsienyje Lietuvoje Užsienyje
2013 4 9 3
2012 9 3 3
2011 9 7 9
2010 4 3 2
2009 3 8 2
39. Per analizuojamąjį laikotarpį (2009–-2013 m.) dėstytojai aktyviai naudojosi programos galimybe
išvykti (7 lentelė) skaityti paskaitų į kitus universitetus, užmegzti Erasmus bendradarbiavimo ryšius, stebėti
studijų procesą, kelti didaktinę kompetencija.
7 lentelė
Dėstytojų mobilumas pagal Erasmus programą Rodiklis 2009 2010 2011 2012 2013 Iš viso
Atvykimai 1 2 0 2 3 7
Išvykimai 1 2 5 2 4 14
40. Dažniausiai Programos dėstytojai vyko į Švediją, Ispaniją, Turkiją ir Latviją. Sulaukta dėstytojų vizito
iš Turkijos, Latvijos, Lenkijos. Per analizuojamą laikotarpį (2007–2012 m.) atvykusių ir išvykusiųjų
dėstytojų santykis (1:2).
41. Dėstytojų mokslinę kompetenciją patvirtina parengtos mokslo publikacijos. Per analizuojamą
laikotarpį parengti 94 straipsniai, publikuoti ISI Web of Science, kitose duomenų bazėse,
recenzuojamuose periodiniuose leidiniuose bei recenzuojamuose Lietuvos ir užsienio tarptautinės
konferencijos leidiniuose (8 lentelė).
8 lentelė
Mokslinės veiklos rodikliai Rodiklis 2009 2010 2011 2012 2013 Iš viso
Mokslo projektai 11 9 8 6 5 39
Straipsniai ISI Web of Science 1 1 5 6 4 17
Straipsniai ISI Master List 2 2 4 - 1 9
Straipsniai kitose duomenų bazėse 4 4 4 7 1 20
Kiti recenzuojami straipsniai 1 1 5 2 - 9
14
42. Per 2009-2013 m. m. Programos dėstytojai vykdė 11 užsakomųjų taikomųjų tyrimų ir dalyvavo
64 tarptautiniuose, šalies bei Šiaulių regiono projektuose. Programos dėstytojai gilina savo kompetencijas
vykdydami kartu su kitomis institucijomis įvairaus lygmens projektus (pvz., The Executive Agency for
Health and Consumers (EAHC). Health Impacts of Airborne Allergen Information Network (HIALINE); EB
svarbos natūralių buveinių inventorizavimas visoje šalyje; COST FA1203 Sustainable management of
Ambrosia artemisiifolia in Europe (SMARTER)). Taip pat tobulėja ir savarankiškai rengdami bei
įgyvendindami mokslinius, taikomuosiuos ir bendradarbiavimo projektus. Pavyzdžiui, VP1-3.1-ŠMM-07-K-
03-069 „Genetinio imlumo sunkiam alerginiam rinitui tyrimas“; mokslinių tyrimų projektas „Ambrozijų
paplitimas ir invazijos galimybės Lietuvoje bei žiedadulkių sklaida ore“; LLIV-250 “Joint resistance to
bioinvasions for sustainable agriculture and management of natural resources (TEAMWORK)“. Nuo 2012
m. Programos dėstytojai Šiaulių rajono savivaldybei vykdo užsakomąjį aplinkos ir požeminio vandens
monitoringus. Kartu su studentais prisideda prie Šiaulių regiono aplinkos kokybės ir ekosistemų gerinimo
dalyvaudami įvairiose akcijose tokiose kaip DAROM, Žemės dienos renginiai. Patys aktyviai rengia ir
organizuoja akcijas, pavyzdžiui, „Naikinkime Sosnovskio barštį“47
.
43. Per pastaruosius penkerius metus Programoje dirbantys dėstytojai dalyvavo 73-jose veiklose
viešinant ir populiarinant Programos studijas. Yra nuolatiniai F7 Marie-Curie veiklos „Tyrėjų naktis“ ir
nacionalinio mokslo populiarinimo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ dalyviai. Šiaulių regiono gyventojams savo
tyrimų rezultatus ir studijų galimybes pristato kasmetinėje Šiaulių miesto verslo ir inovacijų parodoje.
44. Programos akademinis personalas tobulindamas programos rezultatų pasiekimo kokybę
bendradarbiauja ne tik su įvairiomis užsienio studijų ir mokslo institucijomis (pvz., Suomijos molekulinės
medicinos institutu, Suomijos meteorologijos institutu, Helsinkio, Karlstado, Daugpilio, Turku,
Worchesterio, Evoros, Thessaloniki universitetais), bet ir su Lietuvos įstaigomis ir įmonėmis, tokiomis kaip
Gražutės, Žagarės, Kurtuvėnų regioniniai parkai, Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių miškų urėdija, Lietuvos
hidrometeorologijos tarnyba, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos
agrarinių ir miškų mokslų centras ir daugeliu kitų. Taip pat ūkio subjektais UAB „Žalvaris“, UAB
„Metaloidas“, UAB „Šiaulių vandenys" ir kiti.
45. Atsižvelgus į Programos personalo kvalifikaciją ir turimas bei tobulinamas kompetencijas bei
darbdavių atsiliepimus (įvairių susitikimų metu), akivaizdu, kad įgudęs akademinis personalas, dalindamasis
su studentais savo žiniomis ir patirtimi, išugdo kompetentingus, plačios erudicijos, įvairiapusišką teorinį
ekologijos veiklos pažinimą, duomenų rinkimo ir analizavimo gebėjimus, socialinio ir profesinio bendravimo
bei asmeninio tobulėjimo įgūdžius turinčius ekologijos srities specialistus. Suburtas platus specialistų
ratas užtikrina studijų programos tikslų realizavimą ir studijų rezultatų pasiekimą.
46. Programos dėstytojų pedagoginio darbo krūvis nustatomas pagal Šiaulių universiteto pedagoginių ir
mokslo darbuotojų darbo apskaitos principus, kurie kasmet yra patvirtinami Šiaulių universiteto Senato.
Bendra dėstytojo 1 etato darbo apimtis 1584 val. per akademinius metus. Pedagoginio darbo apimtis per
akademinius metus sudaro ne daugiau kaip 1056 val. Dėstytojo kontaktinio darbo krūvis neviršija 792 val.
per akademinius metus ir ne mažiau kaip 264 – nekontaktinio darbo valandos, likusios 528 val. (33%) –
moksliniam ir metodiniam darbui, kuris vertinamas pagal kvalifikacinius reikalavimus dėstytojams per
kadenciją48
.
47. Atsižvelgiant dėstytojų (pvz., 2013 m. 19) dirbančių šioje studijų programoje ir studijuojančių (2013
m. 37 studentai) skaičių, šiuo metu dėstytojų ir studentų santykis yra 1:2. Šis santykis užtikrina aukštą studijų
kokybę, dėl nedidelio studentų srauto, išaugusio individualios ir grupinės konsultacijų dažnumo,
padidėjusiomis tiesioginio kontakto su dėstytoju galimybėmis, geresnio savitarpio supratimo tarp dėstytojo ir
studento. Siekiant Programos rezultatų mažos grupės yra privalumas lyginant su didelėmis: aiškesnis teorijų
išdėstymas atsižvelgiant į kiekvieno studento suvokimą teorinių užsiėmimų metu, kokybiški laboratoriniai
darbai, reikalaujantys ne didesnės nei 8 žmonių grupės, glaudus bendradarbiavimas studijų ir mokslo srityje.
48. Savianalizės metu nustatytos šios Personalo stipriosios pusės: (1) dėstytojai aktyviai dalyvauja
mokslo projektuose, todėl jų mokslinė kompetencija atitinka šiuolaikines mokslo tendencijas; (2) aktyvus
kvalifikacijos kėlimas dėstomų dalykų srityje ir pakankamas mokslinių publikacijų skaičius, sudaro
galimybes skleisti pažangias idėjas, diegti studijų naujoves visuose lygmenyse ir laiku reaguoti į aukštojo
mokslo studijų pertvarkos keliamus reikalavimus; (3) atliekami tyrimai reikšmingi regiono ir šalies mastu.
Personalo tobulinimosi kryptys: (1) plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje; (2)
aktyviau imtis užsakomųjų tyrimų; (3) didinti aukšto lygio mokslo produkcijos kiekį.
47 Šiauliuose rengiama Sosnovskio barščio naikinimo akcija. http://etaplius.lt/siauliuose-rengiama-sosnovskio-barscio-naikinimo-akcija/ 48Atestacijos ir konkurso dokumentai. http://www.su.lt/su-darbuotojams/atestacija-ir-konkursai
15
4. MATERIALIEJI IŠTEKLIAI
4.1. Programos įgyvendinimui naudojamos patalpos ir įranga
49. Programa vykdoma Technologijos ir gamtos mokslų fakultete Višinskio g. 19/23, kur studijų procesui
realizuoti paskirtos 7 auditorijos su 323 darbo vietomis, 10 mokomųjų mokslinių laboratorijų su 182 darbo
vietomis (10 priedas). Studijų proceso kokybei ir aukštų gebėjimų specialistų ruošimo užtikrinimui
papildomai naudojamasi Šiaulių universiteto Nuotolinių studijų centro, Biologinių tyrimų mokslinio centro ir
Bibliotekos patalpomis (209 darbo vietos).
50. Atsižvelgiant į studentų skaičiaus dinamiką naudojamos patalpos ir darbo vietos užtikrina
sėkmingą Programos vykdymą. Visos auditorijos ir laboratorijos yra aprūpintos studijų procesui
vykdyti reikalingais materialiaisiais ištekliais. Teoriniai užsiėmimai vedami auditorijose (nuo 16 iki 88
darbo vietų), kurios įrengtos atsižvelgiant į studentų poreikius, aprūpintos stacionariais video-projektoriais,
patogiai ir ergonomiškai išdėstyti stalai. Pratyboms ir seminarams pagal poreikį naudojamos auditorijos su
apskritu stalu diskusijoms, imituotų problemų sprendimui, grupinio darbo realizavimui (pvz., 202 auditorija).
Grupinių užduočių įgyvendinimui dažnai naudojami grupinio darbo ir seminaro kambariai (10–18 darbo
vietų) esantys greta fakulteto stovinčioje Šiaulių universiteto bibliotekoje.
51. Laboratoriniai darbai yra vedami profiliuotose laboratorijose (nuo 6 iki 18 darbo vietų), kuriose pagal
Programoje numatytus uždavinius yra atliekami biologiniai, genetiniai, cheminiai, fizikiniai eksperimentai,
sudaromi lauko tyrimo žemėlapiai ir planai, modeliuojami procesai vykstantys skirtingose ekosistemose.
Atsižvelgiant į tai, kad Programa orientuota į kompetentingų ekologijos specialistų ruošimą, neretai
užsiėmimai vyksta ne patalpose, o gamtinėse (miškuose, prie vandens objektų, pelkėse, pievose) ar
urbanizuotose (miesto gatvėse, skveruose, parkuose) sistemose.
52. Visos laboratorijos yra aprūpintos nauja šiuolaikine įranga, kuri garantuoja laboratorinių darbų
kokybę ir užtikrina ekologui būtinų gebėjimų išugdymą. Dabartiniu metu yra sukaupta materialinė bazė,
suformuota iš eksperimentams ir lauko tyrimams bei aplinkos monitoringui būtinos įrangos. Labai didelis
dėmesys yra sutelktas į biologinių, fizinių ir cheminių parametrų pokyčių ekosistemose tyrimus, kurie yra
būtini formuojant specialybės įgūdžius. Biologinių tyrimų (pvz., mikrobiologinių, molekulinių, fiziologinių,
anatominių) atlikimui pilnai sukomplektuotos 3 laboratorijos, kuriose studentai tyrinėja lauko medžiagą,
įvairiapusiškai dirba su biologiniais preparatais, analizuoja duomenų kokybinius parametrus, vertina tyrimo
eigą, mokosi planuoti. Pilnus genetinius tyrimus, DNR analizę studentai kartu su mokslininkais atlieka
Biologinių tyrimų mokslinio centro laboratorijoje, kuri yra aprūpinta naujausia genetinių tyrimų įranga ir
reikalingomis medžiagomis. Naudodamiesi naujausiais biotechnologijos (Augalų biotechnologijų
laboratorijoje sukaupta įranga) pasiekimais atlieka in vitro eksperimentus, analizuoja dauginimo (-si)
procesus, studijuoja nykstančių rūšių prisitaikymo galimybes ir jų išplėtimo ribas. Pilnai sukomplektuota ir
chemijos laboratorija, kurioje naudodamiesi prietaisais (pvz., spektrofotometru) ir cheminiais reagentais bei
medžiagomis studentai atlieka įvairius bandymus susijusius su cheminių medžiagų virsmais ir transformacija
atmosferoje, vandenyje, biologinėse sistemose, teršalų judėjimu ir kaupimusi. Ne mažesnis dėmesys skirtas
ir dirvotyros bei agrochemijos procesų analizei. Tuo tikslu sukaupta puiki dirvotyrinė bazė, kuri yra būtina
ruošiant plataus profilio ekologijos specialistus. Pavyzdžiui, Kejldalio aparatu studentai tyrinėja dirvožemio
kokybinius parametrus, stebi vykstančius pokyčius, vertina medžiagų judėjimą sausumos ekosistemose,
įskaitant ir agroekosistemas. Be to, sukomplektuota ir geotyrimų bazė, leidžianti pagilinti žinias tyrinėjant
litosferą (naujausi žemės matavimo prietaisai). Atsižvelgiant į tai, kad ekologo kompetencijos siekia
organizmų ir jų bendrijų santykių su aplinka vertinimą, sukurta ir atmosferos tyrimų mokomoji-
eksperimentinė bazė, integruojanti tiek cheminę analizę (chemijos laboratoriniai darbai), tiek ir fizinių
atmosferos parametrų kitimo dėsningumų nustatymą ir poveikio biosistemoms vertinimą (meteorologijos,
klimatologijos, biometerologijos laboratoriniai darbai). Šiuo tikslu sukaupta įvairialypė atmosferos reiškinius
bei atmosferoje vykstančius procesus leidžianti stebėti mokomoji tiriamoji bazė (pvz., meteorologiniai ir
klimatologiniai prietaisai), kurios pagrindu gaunama informacija integruojama vertinat atmosferos poveikį
augalams, gyvūnams ir žmogui (kompiuterinė ir programinė įranga modelių sudarymui ir skaičiavimams).
53. Šiaulių universitete sukurta laboratorinė ir lauko tyrimų bazė visiškai atitinka šiuolaikines
tendencijas, ruošiant aukštos kvalifikacijos plataus profilio ekologus, gebančius atsakingai spręsti
ekologijos uždavinius ir pateikti argumentuotus problemų sprendinius.
54. Be laboratorinės ir lauko įrangos studentai nuolatos naudojasi ir kompiuterine įranga. Visa
kompiuterinė ir programinė įranga yra nauja ir licencijuota. Lauko tyrimų metu studentai naudojasi
GPS imtuvais, integruoja gautus duomenis pasinaudodami ArcInfo programinės įrangos galimybėmis, dirba
su georeferencinėmis duomenų bazėmis ir ortofotonuotraukomis. Duomenų sisteminimui ir analizei naudoja
16
statistinius paketus, įskaitant ir LibreOffice Calc, R galimybes. Naudoja įvairius sklaidos modelius:
HYSPLIT, SILAM. Dirba su bioaerozolių (žiedadulkių, sporų) skaičiavimo programa Tilia.
55. Kasmet medžiagų ir atsargų kiekis, reikalingas bakalauro Programos studijų procesui įgyvendinti, yra
atnaujinamas. Nuolatos rūpinamasi materialiniais ištekliais, stiprinama mokymo bazė. Šiuo tikslu rengiama
ir dalyvaujama įvairios paskirties projektuose. Artimiausiu metu bus įsigyta papildomos įrangos daugiau nei
už 250 000 Lt genetiniams tyrimams, duomenų sisteminimui ir analizei atlikti (STATISTICA), kuria
naudosis ir Programos studentai.
4.2. Programos praktikų bazė
56. Šiaulių miestas yra labai geroje geografinėje padėtyje, tiek susisiekimo, tiek ir žaliųjų erdvių
išsidėstymo aspektais, todėl gamtinei praktikai įgyvendinti Šiauliuose ir jo apylinkėse yra puikios
sąlygos. Rekreacinės paskirties želdynai – parkai, skverai, miesto sodai, žaliosios jungtys sudaro 8,6%
miesto teritorijos. Miesto žaliųjų plotų sistemoje beveik pusė jų teritorijų ploto (48%) tenka miškams, t.y. 8,9
% miesto teritorijos. Todėl dalis laboratorinių darbų užduočių yra realizuojama išnaudojant turimą gamtinį
karkasą. Kita vertus, apie 7 km į pietus nuo Šiaulių miesto centro yra vienas seniausių ledyninės kilmės
ežerų, Rėkyvos ežeras. Šis ežeras – didžiausias Lietuvoje vandenskyrinis ir vienintelis tokio dydžio
aukštapelkinis ežeras, jo aplinkoje yra saugomos teritorijos ir vertingos buveinės. Rėkyvos ežeras ir jo
apylinkės yra be galo įdomus ir vertingas studijų objektas, apjungiantis daugelį aspektų (pelkėjimo procesai,
vandens kokybė, augalijos susiformavimas ir pan.). Kasmet dalis Mokomosios kompleksinės praktikos
vyksta Rėkyvos ežero apylinkėse: tyrinėjama miško, pievų, pelkių, vandens ekosistemos. Taip pat dalį savo
praktikos laiko studentai praleidžia Talkšos ežero pakrantėse (yra įrengtas ekologinis takas), Salduvės parke
(kartu su Talkšos parku sudaro didžiausią Šiaulių žaliąjį masyvą, 100 ha ploto), Kurtuvėnų regioninio parko
teritorijoje (kertinių miško buveinių tyrimai, saugotinos rūšys). Kaip praktikų baze naudojamasi ir Šiaulių
universiteto Botanikos sodu, kuriame studentai turi galimybės tyrinėti ne tik tipiškus Lietuvos, bet ir kitose
šalyse paplitusius, bet Lietuvoje neįsitvirtinusius, augalus. Studentai mokomi rinkti augalų herbariumą,
išnaudojamos ir Katedros Herbariumo patalpos, dirbama su herbariumo duomenų baze (HERBARIUM
UNIVERSITATIS SAULENSIS (HUS) (http://pollen.lt/hus/). Šiaulių universiteto herbariumas įregistruotas
Niujorko duomenų bazėje.
56. Zoologinė praktikos dalis yra atliekama ornitologinėje stotyje "Ventės ragas", VĮ Telšių miškų
urėdijos "Žvėrinčiuje" ir Šiaulių universiteto Gamtos muziejuje. Ventės ragas – nedidelis pusiasalis rytinėje
Kuršių marių pakrantėje, todėl čia yra ideali geografinė vieta paukščiams gaudyti ir žieduoti. Studentai
atlieka praktiką ornitologinėje stotyje, sukaupia vertingų įgūdžių, reikalingų tolimesniame studijų procese.
VĮ Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčiuje“ yra įrengtas 14,7 ha ploto miško aptvaras šernams, danieliams,
muflonams, aptvertas 2,4 ha ploto miško sklypas vilkams, dalis miško teritorijos atitverta lūšims, stirnoms,
meškai. Čia studentai tyrinėja laukinius gyvūnus, vertina jų elgseną. Šiaulių universiteto Gamtos muziejuje
eksponuojami per kelis dešimtmečius sukaupti gyvosios gamtos eksponatai, daugelis jų atspindi Lietuvos
gamtą. Iš viso muziejuje sukaupta daugiau kaip 4000 eksponatų: 73 pinčių ir duobagyvių rūšių, 889 vabzdžių
rūšių, 534 drugių rūšių, apie 1011moliuskų rūšių ir variacijų, 182 paukščių rūšių, 39 jūros žvaigždžių ir jūros
ežių, 46 žuvų, varliagyvių ir roplių rūšys. Muziejuje dar eksponuojami vėžiagyviai, voragyviai, šimtakojai,
šiltųjų jūrų gyvūnijos atstovai. Ekspozicijoje demonstruojami ir vabzdžių bei paukščių gyvenamieji būstai.
Gamtos muziejus puikiai tinka gyvūnų rūšių ir muziejinio darbo pažinimui.
58. Saugomų teritorijų praktika vyksta Gražutės regioniniame parke (Zarasų r.). Parke saugomas
miškingas ežeringas Šventosios aukštupio kraštovaizdis. 16 km tęsiasi sudėtingiausią konfigūraciją Lietuvoje
turintis vandens telkinys – Antalieptės marios su daugybe salų, pusiasalių ir įlankų. Šventosios vandeniu
užpildytame duburyje susilieję net 26 ežerai. Regioniniame parke prasideda Šventoji – gražiausia Rytų
Aukštaitijos upė. Čia gausu stambių lėkštų iki 20 m aukščio kalvų. Regioninis parkas labai miškingas.
Didžiausią plotą užima Gražutės giria. Šiame parke studentai dirba rutininius ekologo darbus, patikrinamos
studentų kompetencijos, suformuojami praktiniai įgūdžiai gamtosaugos srityje.
59. Aplinkosauginių kompetencijų formavimui Aplinkos apsaugos praktika vyksta pavojingųjų ir
nepavojingųjų atliekų surinkimo ir tvarkymo įmonėje UAB "Žalvaris", Šiaulių miesto savivaldybės aplinkos
skyriuje, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) Pakruojo rajono agentūroje. UAB
"Žalvaris" studentai susipažįsta su pačios įmonės veikla, ekologo veikla įmonėje, turi galimybių įvertinti kaip
laikomasi įdiegtų kokybės vadybos ISO 9001:2008/LST bei aplinkos apsaugos vadybos ISO
14001:2004/LST sertifikatų. Šiaulių miesto savivaldybės aplinkos skyriuje studentai gilinasi kaip yra
organizuojamas aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga, kaip informuojama visuomenė apie miesto aplinkos
būklę, organizuojamas ekologinis švietimas, turi galimybių bendrauti su visuomene aplinkosauginiais ir
17
gamtosauginiais klausimais. Vykdo savivaldybės darbuotojų paskirtas užduotis skirtas miesto aplinkos
gerinimui. ŠRAAD Pakruojo rajono agentūroje studentai savo veiklomis prisideda organizuojant ir vykdant
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ir kitų įstatymų bei teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą
ir gamtos išteklių naudojimą, laikymosi kontrolę Šiaulių regione, užtikrinant racionalų gamtos išteklių
naudojimą, saugojant būdingą Lietuvos kraštovaizdį, ekosistemas, gamtos objektus bei biologinę įvairovę ir
gerinant ekologinę būklę Šiaulių regione.
60. Rizikos aplinkai vertinimo praktiką studentai atlieka gamybinėse įmonėse, kuriose gaminant
produkciją į aplinką išsiskiria įvairios cheminės medžiagos. Šios medžiagos potencialiai kelia rizikai
aplinkai. Studentai praktikos metu gilinasi į gamybinius procesus, stengdamiesi inventorizuoti į aplinką
išsiskiriančių medžiagų spektrą. Remiantis detalia įmonės produkcijos gaminimo energijos ir medžiagų
balanso lygties analize, studentai nustato minėtų medžiagų išsikariančius kiekius. Surinktus duomenis apie
chemines medžiagas, studentai naudoja modeliavimo programose, stengdamiesi įvertinti ar šios medžiagos
kelia riziką aplinkai, skirtingiems aplinkos komponentams. Daugelis įmonių, kuriose studentai atlieka
praktikas (Šiaulių vandenys, UAB „Metaloidas“, Mindaugo Čegio įmonė) turi savas laboratorijas,
specialistus dirbančius mėginio ėmimo, taršos vertinimo ir tyrimų srityse. Studentai, bendradarbiaudami su
patyrusiais įmonių specialistais, dalyvauja laboratoriniuose tyrimuose, mėginių ėmimo procesuose,
įvairiuose lauko tyrimuose susijusiuose su taršos kiekybine ir kokybine analize. Praktikos metu studentai
įgyja gebėjimus atlikti rizikos aplinkai vertinimą nuo problemos radimo iki rizikos aprašymo iš teorinės ir
praktinės pusės. Studentai gauna žinių apie įmonių gamybinio proceso analizę, jo sudedamąsias dalis. Taip
išsivysto supratimas apie teorinių ir praktinių tyrimų skirtumus, jų tikslumą, skirtingų tyrimų palyginimą ir
susisteminimą.
61. Gamybinė praktika atliekama 7-ajame semestre realioje gamybinėje įmonėje ar kitoje organizacijoje,
naudojančioje gamtinius išteklius. Ši praktika nuo kitų studijų praktikų skiriasi ne tik mokymusi veikloje ir iš
veiklos, bet ir tuo, kad praktikos atlikimo vietą turi susirasti pats studentas. Praktikos vietos pasirinkimą
kiekvienas studentas argumentuotai pristato praktikos vadovui. Tik tada bendradarbiaujant praktikos
vadovui, studentui ir gamybinės įmonės atstovui yra aptariamos praktikos užduotys bei pasirašoma trišalė
sutartis. Toks metodas padeda studentui susiorientuoti darbo rinkoje bei suvokti savo gebėjimų ir įgūdžių
lygį. Vykdydami tokį praktikos modelį pamatėme, kad studentai renkasi praktiką ne tik Šiaulių regiono
įmonėse, bet Kauno, Klaipėdos, Panevėžio apskrityse. Praktika gamybos įmonėje jaunam žmogui išplečia
galimybę, baigus studijas, iškart pradėti dirbti.
4.3. Programos vykdymui reikalingi metodiniai ištekliai
62. Katedroje kaupiama naujausia Lietuvos ir tarptautinė mokslinė literatūra ekologijos, gamtos mokslų
tematika (daugiau nei 1200 leidinių), o knygos yra laisvai prieinamos studentams. Dalis metodinių leidinių
reikalingų dalykų studijoms yra parengta pačių dėstytojų. Juos studentai gali gauti Katedros metodiniame
kabinete, įsigyti universiteto knygyne arba pasiimti bibliotekos abonemente. Didelius metodinius resursus
yra sukaupusi ir nuolatos kaupianti moderniausia Lietuvoje renovuota Šiaulių universiteto biblioteka (po renovacijos atidaryta 2008 m. lapkričio 27 d.). Bibliotekos (Vytauto g. 84) fonduose yra daugiau nei 460
100 knygų ir serijinių leidinių, prenumeruojami 151 periodiniai leidiniai, 39 mokslinės informacijos
duomenų bazės. Bendras bibliotekos pastatų / patalpų plotas: 7543 kv. m.
63. Biblioteka skolina leidinius į namus. Gausus Programai būtinos ir reikalingos literatūros
pasirinkimas (11 priedas) lietuvių ir užsienio (pvz., anglų, vokiečių, rusų) kalbomis. Neradus norimo
leidinio Šiaulių universiteto bibliotekoje, jį galima užsisakyti iš kitų Lietuvos ar užsienio bibliotekų per Tarp-
bibliotekinį abonementą, ar per Tarptautinį tarpbibliotekinį abonementą. Tarpbibliotekinis abonementas
veikia labai operatyviai ir pageidaujamą leidinį pristato per 3−14 kalendorinių dienų, o Tarptautinis
tarpbibliotekinis abonementą – per 14−30 kalendorinių dienų. Šiaulių universiteto biblioteka labai rūpinasi
literatūros atnaujinimu ir vidutiniškai per metus įsigyja virš 400 naujų biomedicinos srities knygų ir
vadovėlių, 80 periodinių leidinių (11 priedas).
64. Bibliotekoje taip pat prieinami ir naujausi normatyviniai dokumentai (virš 2500 vnt.) – standartai
(LST, LST EN, LST ISO, GOST), aplinkos apsaugos normatyviniai dokumentai (LAND), taisyklės,
rekomendacijos, higienos normos, patentų aprašymai (virš 30134 vnt.) bei kiti leidiniai. Biblioteka rengia
įvairaus pobūdžio mokymus susijusius su paieška gamtos ir biomedicinos mokslų srities duomenų bazėse,
citavimo ir literatūros sąrašo sudarymo taisyklėmis. Teikia įvairias konsultacijas studentams. Bibliotekoje
veikia mediateka, skirta individualiai bei kolektyviai žiūrėti filmus, TV laidas, vertinti juose pateiktą
informaciją, išanalizuoti vienokią ar kitokią susidariusią situaciją gamtinėse ir antropogeninėse
ekosistemose. Biblioteka yra aprūpinta naujausia kompiuterine įranga su interneto prieiga užtikinčia greitą
18
mokslinės informacijos paiešką. Kompiuterinės darbo vietos yra skirtos informacijos paieškai mokslui
ir studijoms bei mokslinių ar su studijomis susijusių darbų rašymui bei laisvai prieinamos visiems
universiteto studentams. Prenumeruojamos tokios mokslinės informacijos bazės, prie kurių galima prieiti iš
universiteto tinklo kompiuterių, kaip Academic Search Complete EBSCO Publishing, suteikianti prieigą prie
7000 mokslo žurnalų,11000 santraukų, 11600 monografijų, ataskaitų, konferencijų straipsnių rinkinių;
GreenFILE EBSCO Publishing – aplinkosaugos srities duomenų bazė; LITLEX – Lietuvos Respublikos
teisės aktų duomenų bazė; Nacionalinės bibliografijos duomenų bazė - Lietuvos spaudos straipsniai;
Newspaper Source EBSCO Publishing – Amerikos nacionalinių ir tarptautinių dienraščių, 375 regioninių
leidinių, radio ir televizijos naujienų stenogramų duomenų bazė; Oxford Reference Online – jungia žinynus
bei enciklopedijas, citatų žodynus, kalbų žodynus, socialinių, humanitarinių, gamtos bei tiksliųjų mokslų
informacinius leidinius; Oxford University Press Journals Collection – Oxford University Press leidyklos
multidisciplinė mokslinių žurnalų duomenų bazė; SciVerse (Science Direct) - įvairių mokslo sričių viso
teksto žurnalų duomenų bazė; Springer LINK (su Kluwer Academic Press) - duomenų bazėje yra leidyklų
Springer Verlag ir Kluwer Academic Press visateksčiai moksliniai žurnalai biomedicinos, gamtos mokslų,
fizikos, matematikos, inžinerijos, kompiuterijos, humanitarinių, socialinių mokslų ir kt. klausimais. Taip pat
studentams prieinamos tokios svarbios mokslinių leidinių bazės kaip Taylor & Francis, Elsevier Wiley
Online Library. Per metus vidutiniškai prenumeruojamos 39 mokslo duomenų bazės (11 priedas),
kasmet testuojamos naujos (daugiau kaip 5–6 bazės per metus).
65. Veikia virtuali biblioteka – integrali paieškos sistema, leidžianti ieškoti Šiaulių universiteto
bibliotekos ištekliuose, institucinėje talpykloje, Lietuvos akademinėje elektroninėje bibliotekoje eLABa,
prenumeruojamose duomenų bazėse, atviros prieigos talpyklose ir archyvuose, kitose duomenų bazėse ir
elektroniniuose ištekliuose, LIBIS suvestiniame kataloge, apimančiame Lietuvos viešosiose bibliotekose
saugomus išteklius.
66. Materialiųjų išteklių stipriosios pusės: (1) sukurta studijoms tinkama ir kokybiška materialiųjų išteklių
bazė; (2) laboratorinė įranga periodiškai atnaujinama; (3) metodiniai ištekliai nuolatos papildomi; (4)
praktikų kokybė užtikrinta per socialinių partnerių sukurtą galimybę atlikti praktikas. Tobulintinos pusės: (1)
sukurti tinkamą aplinką herbariumui; (2) laboratorijas sutelkti ergonomiškai; (3) didinti vietų skaičių
individualiems ir grupiniams studentų tyrimams.
5. STUDIJŲ EIGA IR JOS VERTINIMAS
5.1. Priėmimo į studijas reikalavimai ir konkursiniai balai
67. Į Programą priimami asmenys, turintys vidurinį (arba jam prilygstantį) išsilavinimą. Priėmimas vyksta
vadovaujantis LR teisės aktais, reglamentuojančiais priėmimą į universitetą ir studijų organizavimą Lietuvos
aukštosiose mokyklose49
ir Bendrojo priėmimo principais50, 51
. Į Programą priimama per bendrąjį priėmimą52
lygiaverčiai konkuruojant visiems stojantiesiems į visas Lietuvos aukštąsias mokyklas.
68. Konkursiniam balui apskaičiuoti imami dalykai, nustatyti priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygose.
ŠU 2012 m. studentų priėmimo taisyklėse (sudarytas vadovaujantis LR teisės aktais) reglamentuota
Programos konkursinio balo sandara pateikiama 10 lentelėje.
10 lentelė
Programos konkursinio balo sandara
Brandos egzaminai Egzaminų pažymių
svertiniai koeficientai Mokomieji dalykai
Mokomųjų dalykų metinių
pažymių svertiniai koeficientai
Biologija 0,4 Matematika arba
chemija 0,2 Chemija arba matematika 0,2
Lietuvių kalba ir literatūra 0,2
69. Stojančiųjų į Šiaulių universitetą priėmimą vykdo Šiaulių universiteto rektoriaus įsakymu sudaryta
Priėmimo komisija. Bendrojo priėmimo ir priėmimo į Šiaulių universitetą klausimais konsultuoja Studijų
tarnyba. Papildomos ir rūpimos informacijos stojimo klausimais galima rasti Šiaulių universiteto tinklalapyje
49 Lietuvos respublikos Mokslo ir studijų įstatymas (2009 m. balandžio 30 d. Nr. XI-242).
LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl asmenų, pretenduojančių į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas, mokymosi rezultatų minimalių rodiklių nustatymo“ (2013 m. gegužės 10 d. Nr. V-397).
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1291 „Dėl geriausiai vidurinio ugdymo programą
baigusiųjų eilės sudarymo 2013 metais tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2012-09-06, Nr. 104-5284). 50 Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas 2013 metų tvarkos aprašas (patvirtintas LAMA BPO
Prezidento 2013 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 13-08). 51 Priėmimas į studijas ŠU. http://www.su.lt/stojantiesiems/priemimas/bakalauro-studijos 52 Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti. http://www.lamabpo.lt/apie-mus#top
19
www.su.lt paspaudus nuorodą „Stojantiesiems“. Išsamesnę informaciją apie Programą teikia Katedros
darbuotojai, galima rasti Aplinkotyros katedros tinklalapyje53
ir feisbuke54
.
70. Šiaulių universitete siūloma galimybė neuniversitetinių aukštųjų mokyklų absolventams stoti į
aukštesnius bakalauro studijų kursus55
, galioja ir analizuojamai Programai. Dalykų įskaitymus atlieka
fakulteto administracija, bendradarbiaudama su studijų Programos komitetu. Įskaitymas reglamentuojamas
rektoriaus įsakymais56
.
71. Pagal 2008–2012 m. m. stojimo rezultatus Programa yra paklausi. Pirmuoju pageidavimo numeriu yra
įregistruojama nuo 26–43 prašymų per metus, antruoju pageidavimo numeriu – 21–57 prašymų. Trečiuoju –
penktuoju pageidavimais vidutiniškai po 23–38 prašymus, o šeštuoju ir tolesniais – vidutiniškai po 14–20
prašymų per metus. Toks intensyvus pageidavimų pateikimas patvirtina apie studijų programos pasirinkimą.
2008–2012 m. m. laikotarpiu priimtų į Programą konkursinio balo vidurkis kito nežymiai tarp 10,63 ir 13,12
(11 lentelė).
11 lentelė
Priimtųjų į Programą studentų skaičiai ir konkursiniai balai
Stojimo
metai
Priimtų
studentų
skaičius
Valstybės
finansuojamų
studentų skaičius
Konkursinis balas
Programos studentų Minimalus valstybės
finansuojamai vietai gauti Vidutinis Maksimalus Minimalus
2008 19 18 12,43 17,7 9,78 9,78
2009 23 4 10,63 18,96 3,4 16,02
2010 14 3 10,33 16,88 3,8 16,6
2011 13 4 10,56 17,1 3 17,56
2012 7 - 13,12 16,6 11,06 18,4
72. Vertinant maksimalius konkursinius balus pastebima, kad jų kitimo tendencijos taip pat nėra
labai didelės, vidutiniškai apie 2 balų ribose. Didesnis skirtumas minimalių balų variacijoje, kai į studijas
buvo priimami studentai, kurie nelaikę biologijos, chemijos ar matematikos brandos egzaminų, žemais
matematikos ar chemijos metiniais pažymiais. Ypatingai silpnų pasiekimų moksleiviai įstoję į Programą
studijų nebaigia, tai yra viena iš „nubyrėjimo“ priežasčių. Netinkamas pasirinkimas profiliavimo ar stojimo
metu, lemia minimalius konkursinius balus. Apibendrinus esamą situaciją galima spręsti, kad studijas renkasi
ir labai gabūs studentai, kuriems paskiriamos valstybės finansuojamos vietos, ir mažiau gabūs, tačiau
norintys mokėti už kokybiškas studijas moksleiviai. Vis dėl to, atsižvelgiant į įstojusiųjų kitimo tendencijas
akivaizdu, kad priimtų studentų skaičiaus mažėjimas tiesiogiai proporcingas valstybės finansuojamų vietų
minimalaus konkursinio balo didėjimui. Neatmetama galimybė, kad viena iš šio reiškinio priežasčių yra
šalies ekonominis ciklas (finansinė krizė, darbo vietų ir darbo užmokesčio mažėjimas) ir demografiniai
pokyčiai (gimstamumo mažėjimas, emigracija).
73. Nepaisant to, kad silpniausieji studentai nubyra, reikia pripažinti, kad grupėje lieka studentų su
žemesniu žinių lygiu. Kadangi grupės yra nedidelės, o kontaktinių valandų skaičius dalyko studijų metu yra
didesnis nei 50 proc. dalyko apimties, dėstytojas skiria pakankamai laiko individualiam darbui su
studentais. Taip pat dėstytojų taikomi aktyvūs ir inovatyvūs studijų metodai (žr. 8 priedas) didina
studentų motyvaciją siekti geresnių rezultatų. Programos vykdytojai mato, kad jau baigiamuosiuose
kursuose vidutinių gebėjimų studentai sumažina atotrūkį nuo geriausiai besimokančių ir laiku pasiekia
studijų rezultatus.
5.2. Studijų procesas
74. Studijų procesas organizuojamas vadovaujantis LR Mokslo ir studijų įstatymu (2009 m.), Universiteto
studijų nuostatais (2011 m.), kitais norminiais dokumentais ir teisės aktais. Daugiausiai sąlyčio su studentų
organizaciniais klausimais turi Katedra ir Dekanatas. Kontaktiniai užsiėmimai ir egzaminų sesijos vyksta
pagal fakulteto Dekano patvirtintą tvarkaraštį, kuris sudaromas Dekanato administracijos, atsižvelgiant į
studentų ir dėstytojų galimybes, pageidavimus. Studentai dėl svarbių priežasčių negalintys laikytis
reguliaraus tvarkaraščio gali prašyti individualaus studijų grafiko57
. Tvarkaraštis skelbiamas ne vėliau kaip
prieš 2 savaites iki semestro ar egzaminų sesijos pradžios. Egzaminui pasirengti skiriama ne mažiau kaip 3
53 Studijų programos Aplinkotyros katedroje. http://su.lt/technologijos-ir-gamtos-mokslu-fakultetas/technologijos-
fakultetas/struktra/katedros/aplinkotyros-katedra/studij-programos-ak 54 Aplinkotyros katedros feisbuke. https://www.facebook.com/pages/Aplinkotyros-katedra/165001636854562 55 Studijų galimybės kolegijos absolventams. http://www.su.lt/stojantiesiems/priemimas/kolegiju-absolventams. 56 Studijų rezultatų įskaitymo tvarka. http://www.su.lt/rezult-iskait-koord 57 Individualios studijos. http://www.su.lt/studentams/studiju-procesas/stdn-individualios-studijos
20
dienos, egzamino data ir laikas derinami su dėstytojais ir studentais. Informacija apie studijų organizavimą,
paskaitų tvarkaraščius, jų pakeitimus teikiama Fakulteto internetiniame puslapyje58
, skelbimų lentoje,
studentų grupėms siunčiami laiškai į grupių paštus.
75. Semestro trukmė 20 savaičių, iš kurių 4 savaitės skirtos egzaminų sesijai. Pagal Šiaulių
universiteto studijų nuostatus kontaktinis darbas (paskaitos, seminarai, laboratoriniai darbai, pratybos,
konsultacijos ir kt.) sudaro ne mažiau kaip 20% pirmosios pakopos studijų programos apimties59
. Per
semestrą Programos studentai turi 30 kreditų, nuo 416 iki 878 kontaktinių, t. y. auditorinių valandų,
priklausomai nuo kurso (ketvirtas kursas turi mažiausiai). Studento savarankiško darbo apimtis yra nuo
642 iki 1024 akademinių valandų. Įvertinus procentinę valandų pasiskirstymo išraišką ji būtų sekančiai: 26–
55% auditorinių valandų, 2–20% vientisos praktikos laiko ir 37–64% savarankiškų valandų per semestrą.
Teoriniai ir praktiniai dalykai išdėstomi auditorijose bei laboratorijose dienos metu; jie trunka ne
ilgiau kaip 8 val. per dieną. Savarankiškam darbui skirtą laiką studentas planuoja pats taip, kad mokymosi
rezultatai būtų pasiekti per nurodytą laiką.
76. Studentai turi galimybės pasirinkti studijuojamus dalykus (45 kreditai), pradedant specialybės
užsienio kalba ir baigiant alternatyviai pasirenkamais profesinės srities dalykais. Jau būnant pirmame kurse
studentams yra suteikta galimybė pasirinkti, kokią užsienio kalbą (anglų, rusų, vokiečių, prancūzų) jie nori
studijuoti. Nuo 4 semestro studentai gali pasirinkti laisvai pasirenkamus dalykus, skirtus asmens
lavinimui (pvz., Fizinė saviugda, Pasaulio istorijos paslaptys, Fizika ir žmonija, Programavimas
išmaniesiems įrenginiams, Modernaus šokio studija, Meno kolektyvo „Pavasaris“ studija, Režisūrinė
fotografija, Dailės terapijos pagrindai ir daugelis kitų). Trečiajame kurse studentai iš 14 pasiūlytų dalykų
renkasi alternatyvas. Alternatyvų formavimas išlaiko gamtosauginę arba aplinkosauginę koncepcijas,
atsižvelgiant į studentų pageidavimus, kurią šaką norėtų labiau gilinti.
77. Įstojusiųjų skaičiaus kitimo dinamika (12 lentelė) akivaizdžiai sutampa su naujo LR Mokslo ir studijų
įstatymo įsigaliojimu ir mokesčio už studijas išaugimu. Įvertinus tai, kad nemokamu vietų minimalus
konkursinis balas metai iš metų didėja, vis mažiau žmonių gali pretenduoti į valstybės finansavimą.
Vykdydami studijų programų viešinimą įsitikinome, kad potencialūs studentai vis drąsiau renkasi studijas
užsienyje (dažniausiai šalyse, kuriose siūlomas nemokamos studijos).
12 lentelė
Programos studentų skaičiaus kitimas
Mokslo metai I kursas II kursas III kursas IV kursas Iš viso
2008/2009 20 20
2009/2010 23 20 43
2010/2011 14 18 18 50
2011/2012 14 8 17 17 56
2012/2013 7 8 8 17 40
78. 2008 m. į programą buvo priimta 20 studentų, iš jų 17 sėkmingai apgynė bakalauro darbus. 2009 m.
atitinkamai 23 priimti ir 14 sėkmingai apgintų darbų. Toks 2009 m. santykis paaiškinamas, tuo, kad dalis
studentų „nubyrėjo“ dėl nepažangumo (netinkamas sprendimas dėl mokymosi krypties mokykloje arba
neadekvatus studijų programos pasirinkimas), išėjo akademinių atostogų, keli nespėjo atlikti tyrimus ir
tinkamai paruošti bakalauro darbų, todėl juos ruošia šiais studijų metais ir planuoja apginti bakalauro darbus
2014 m.
79. Programos studentai naudoja visas Erasmus siūlomas mobilumo (13 lentelė) formas: Erasmus
studijos, Erasmus praktikos, Erasmus intensyvios programos. Populiariausios šalys studentų išvykimui
yra Švedija, Latvija, Ispanija, Čekija.
13 lentelė
Studentų mobilumas Rodiklis 2009 2010 2011 2012 2013
Atvykusiųjų 0 0 6 7 7
Išvykusiųjų 3 6 16 0 7
58 Tvarkaraščiai. http://www.su.lt/technologijos-ir-gamtos-mokslu-fakultetas/studij-gidas/studentams/tvarkaraiai 59 ŠU Studijų nuostatai. http://www.su.lt/bylos/studijos/Studij_reglam_dok/rekt_isak/siauliu%20universiteto%20studiju%20nuostatai%20is-v-
450_20130612_patikslinti.pdf
21
80. Programos studentai noriai įsitraukia į mokslinę veiklą. Kasmet dalyvauja ŠU tarptautinėje
konferencijoje „Studentų moksliniai darbai“, kurioje pranešimus skaito bakalaurantai, magistrantai,
doktorantai iš įvairių Lietuvos ir užsienio institucijų. Kasmet šioje konferencijoje 3-5 Programos studentai
pristato savo tyrimo rezultatus, įgyja patirties diskutuoti mokslo bendruomenėje. Su pranešimais aktyviai
dalyvauja ir Šiaulių kolegijos organizuojamose mokslinėse konferencijose, tokiose kaip „Naujų technologijų
taikymas“. Taip pat Pasaulinės žemės dienos minėjimo konferencijose Šiaulių ir Radviliškio miestų
savivaldybėse.
81. Kita puiki galimybė studentams skelbti savo mokslines idėjas – universiteto mokslo žurnalai. Nuo
2003 m. Šiaulių universitete leidžiamas mokslo žurnalas „Jaunųjų mokslininkų darbai“. Jis skirtas jaunų
mokslininkų – daktarų, aukštųjų mokyklų dėstytojų, doktorantų, magistrantų, bakalaurantų – atliekamų
tyrimų rezultatams skelbti. Šio leidinio tikslas – skatinti jaunųjų mokslininkų kūrybinę veiklą, sudarant
galimybes skleisti savo mokslines idėjas, paremtas tyrimais, stebėjimais, eksperimentinių tyrimų duomenų
interpretacijomis. Programos studentai tyrimų rezultatus skelbia „Jaunųjų mokslininkų darbuose“60,61
.
82. Studentams nuolat yra suteikiama informacija (paskaitų metu, skelbimai lentoje, elektroniniu
paštu, susitikimuose su konkursų organizatoriais) apie Lietuvoje ir užsienyje rengiamus konkursus,
motyvuojami juose dalyvauti. Programos studentai, skatinami dėstytojų, dalyvauja įvairiuose konkursuose,
kuriuose atskleidžia suformuotus savo įgūdžius ir gebėjimus (profesinius, socialinius ir pan.). Keli metai iš
eilės studentai laimi (Karolina Juodrytė, Ilona Karpinskaitė) geriausio ekologo praktiką, kurią siūlo
bendrovė „Šiaulių vandenys“. Šioje bendrovėje studentai pasitikrina savo kompetencijas atlikti ekologo
darbą. Programos studentė Almeda Šinušaitė laimėjo tarptautinį konkursą mokslinei stažuotei ir 3 mėnesius
dirbo Molekulinės ir ląstelės biologijos institute Singapūre.
83. Ne tik labai svarbu, kad studentai turėtų galimybę dalyvauti įvairaus pobūdžio moksliniuose
tyrimuose, konkursuose, bet ir galėtų įsitraukti ir į kultūros veiklas. Šiaulių universitetas suteikia studentams
galimybę įsitraukti ir į kultūros centrų bei meno kolektyvų (pvz., folkloro ansamblis ,,Vaiguva“, ansamblis
„Saulė“, merginų choras "Pavasaris"), studentų atstovybės veiklą, dalyvauti įvairiuose konkursuose
(fotografijų, stažuočių, praktikų, mokslinių tyrimų ir pan.), įsitraukti į studentų – mentorių (pagalbininkų)
sistemą. Labai dažnai grįžtantys iš mainų programų Programos studentai mielai savanoriškai įsitraukia į
mentorių veiklą. Be to, studentų atstovybės iniciatyva studentai yra skatinami dalyvauti organizuojant studijų
procesą, rengiant studijų programas, rūpintis akademinių, socialinių problemų sprendimu, kultūrinių mainų
programų organizavimu, padėti kitiems studentams integruotis į visuomeninį gyvenimą ir tobulėti, ugdyti
pilietiškumo jausmą, bendradarbiauti su įvairiomis jaunimo organizacijomis. Programos studentai yra
aktyvūs studentų atstovybės, fakulteto tarybos nariai, todėl jie tiesiogiai ir prisideda prie studijų
kokybės gerinimo.
84. Kitas nuolat yra suteikiam pavyzdys apjungiantis pilietiškumo ugdymą, tiriamąją veiklą (mokslo
aspektus) bei įvairius socialinius įgūdžius yra akcija „Naikinkime Sosnovskio barštį“, kurią suorganizavo
Programos akademinis personalas ir visų kursų šios studijų programos studentai. Šios akcijos metu studentai
patys ištyrinėjo Šiaulių miestą ir jo apylinkes, įvertino invazinio augalo Sosnovskio barščio (Heracleum
sosnowskyi) paplitimo arealus, sudarė šio augalo paplitimo žemėlapį, kurį perdavė Šiaulių miesto
savivaldybei. Studentai akcijos metu bendravo su visuomene, pasakojo apie Sosnovskio barščio daromą žalą,
naikinimo būtinumą, kovojimo su šiuo augalu priemones, kvietė miesto bendruomenę prisidėti prie tvarkymo
darbų. Bendromis pastangomis buvo suorganizuoti tvarkymo darbai (parėmė Šiaulių miesto savivaldybė):
studentai, kartu su dėstytojais ir visuomene išnaikino Rėkyvoje bei dalyje Elnio teritorijos didelius barščių
sąžalynus. Sosnovskio barščio paplitimo žemėlapio pagrindu Šiaulių miesto savivaldybė tęsia invazijomis
užterštų teritorijų tvarkymo darbus bei teikdami Programos studentų atliktų veiklų sėkmę, kaip pavydį,
kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl lėšų skyrimo.
85. Bendradarbiaujat su Saugomų teritorijų tarnybos padaliniais (nacionaliniais, regioniniais parkais)
sudarytos galimybės studentams savanoriauti saugomose teritorijose, tokiu būdu prisidėti prie teritorijų
tvarkymo, gauti papildomos praktikos, realizuoti savo idėjas ir mintis. Dalis studentų pasinaudoja šia
galimybe ir mielai savanoriauja regioniniuose parkuose studijų metu, kiti šią veiklą tęsia ir vėliau.
86. Įtraukdama studentus į įvairias veiklas bendromis pastangomis universiteto bendruomenė užtikrina
studentų meniškumo vystymąsi, bendravimo ir bendradarbiavimo ugdymąsi, pilietiškumo diegimą, vertybių
sistemos susiformavimą. Atlikdami įvairius mokslinius tyrimus ir kartu su mokslininkais arba savarankiškai
gaudami rezultatus studentai yra orientuojami į mokslo taikomuosius aspektus, nepamirštant, kad mokslas
tarnauja žmonijos pažangai, o pažanga – tvarios aplinkos raktas.
60 http://www.su.lt/bylos/mokslo_leidiniai/jmd/12_03_36/sinusaite_veriankaite.pdf 61 http://www.su.lt/bylos/mokslo_leidiniai/jmd/12_03_36/songailaite_veriankaite.pdf
22
87. Nuolatos yra stebimos absolventų įsidarbinimo galimybes. Informacija yra gaunama analizuojant
darbo biržos, įmonių informaciją sisteminančias duomenų bazes, ūkio subjektų ir kituose internetiniuose
tinklalapiuose skelbiamą informaciją apie siūlomas laisvas darbo vietas, stebint specialistų judėjimo
intensyvumą, skirtingų institucijų kreipimąsi ir specialistų paieškas, apklausiant Programos absolventus.
Studijų programos komitetas, įvertinęs visą prieinamą informaciją, skirtingose įstaigose Šiaurės Lietuvos
regione (Šiaulių, Akmenės, Mažeikių, Plungės Telšių, Kelmės, Radviliškio, Panevėžio, Kupiškio, Rokiškio,
Biržų, Pasvalio, Pakruojo, Joniškio rajonuose) yra apie 100 ekologo darbo vietų regiono valstybės
institucijose: savivaldybėse – 18, aplinkos apsaugos departamentuose – 40, saugomose teritorijose – 25,
keletą vietų nacionalinėse visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijose. Vertinant įsidarbinimo ūkio
subjektų padaliniuose galimybes, buvo atlikta Lietuvos įmonių ir jų deklaruojamos veiklos analizė. Buvo
nustatyta, kad gamtosaugos-aplinkosaugos veikla vykdoma daugiau nei 400 Lietuvos įmonių (1 pav.).
Alytus; 17
Kaunas; 89
Klaipėda; 63
Marijampolė; 13Panevėžys; 22Šiauliai; 26
Tauragė; 9
Telšiai; 16
Utena; 12
Vilnius; 145
1 pav. Ūkio subjektų, vykdančių veiklas, kuriose reikalingi ekologiniai sprendimai, skaičius pagal apskritis
88. Aukščiau paminėtos darbo vietos tiesiogiai siejasi su analizuojama programa. Visgi programoje įgytos
kompetencijos yra būtinos įgyvendinat atskiras veiklas, pvz., gamtosauginių projektų vykdymas, visuomenės
ir gamtos interesu ginančios nevyriausybinės organizacijos, įmonių specialistai, atsakingi už ekologiją ir pan.
89. Atsižvelgiant į tai, kad vien tik Šiaulių apskrityje yra nemaža dalis darbo vietų, kuriose reikalingi
ekologijos specialistai, tai absolventų įsitvirtinimo į darbo rinką galimybės yra didelės. Per visą studijų
programos realizavimo laikotarpį išleistas 31 absolventas. Studijų programos komitetui apklausus
absolventus pastebėta, kad pastarieji įsitvirtina į darbo rinką labai greitai. Kadangi studijų programą baigė du
kursai, dėsningumų pastebėti yra neįmanoma, bet absolventų įsidarbinimo rezultatai nuteikia optimistiškai.
Iš 2012 m. baigusių Programos studijas dirba 71% absolventų (iš jų 18 % pagal specialybę). Daugiau
nei 90% studentų, baigusių Programą 2013 m., įsidarbino ir net 69% iš jų dirba pagal specialybę.
Turime pastebėti, kad 24% pirmos laidos absolventų sėkmingai tęsia studijas magistratūroje, dalis iš
jų planuoja mokslininko karjerą po doktorantūros studijų.
5.3. Paramos studentams formos
90. Sėkmingas studijų procesas yra sudarytas iš subalansuotos studijų sistemos, kurios kiekviena sudėtinė
dalis suformuoja bendrą visumą, todėl turi būti racionaliai apgalvota. Viena iš tokių dalių studijų sistemoje –
parama studentams. Katedros darbuotojai (akademinis-mokslinis, administracinis personalas) yra
visada lengvai pasiekiami. Studentų patogumui akademinis personalas kas pusmetį paskelbia konsultacijų
tvarkaraštį, kuris yra viešai kabinamas skelbimo lentoje ir talpinamas Katedros tinklalapyje. Viešai paskelbti
ir dėstytojų kontaktai, t. y. elektroniniai paštai, kuriais bet kuriuo paros metu studentai gali kreiptis jiems
rūpimais klausimais. Greita reakcija ir operatyvus problemų sprendimas – personalo stiprioji pusė.
Glaudus bendravimas leidžia konsultuoti įvairiais studijų proceso klausimais, taip pašalinamos tam tikros
žinių spragos (organizaciniai, moksliniai klausimai), savišvietos ir saviugdos problemos, išsprendžiami
tyrimų atlikimo klausimai, įveikiami rezultatų analizės ir interpretacijos sunkumai. Ši dalykinė parama labai
svarbi kiekvienam studijuojančiam.
91. Įvairiais socialinės, finansinės paramos klausimais (stipendijos, paskolos, premijos) konsultuoja
dekanato administracija kiekvieną dieną darbo metu apsilankius dekanate, telefonu ir el. paštu. Aktuali
informacija studentams apie studijų procesą, įvairias paramas, įskaitant ir finansinę yra pateikta ir Šiaulių
universiteto tinklalapyje skyrelyje „Studentams“62
. Ši organizacinė-informacinė parama leidžia lengviau
62 Informacija studentams apie studijų procesą. http://www.su.lt/studentams/studiju-procesas
23
studentams susivokti bendroje paramų sistemoje, savalaikiai sužinoti apie vieną ar kitą paramos formą ir jų
prieinamumą.
92. Puikiai sutvarkyta socialinės paramos sistema yra prieinama kiekvienam studijuojančiam.
Šiaulių universiteto studentams stipendijos skiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais63
ir
Šiaulių universiteto pirmosios, antrosios studijų pakopų studentų, stipendijų skyrimo nuostatais64
. Lietuvos
Respublikos Vyriausybės numatytos stipendijų rūšys yra: tikslinė, socialinė, skatinamoji, vienkartinė.
Universitete stipendijų fondo lėšos skiriamos skatinamosioms ir vienkartinėms stipendijoms. Studentai turi
teisę gauti ir kitų tipų stipendijas, tame tarpe ir vardines, kurios mokamos steigėjo nustatyta tvarka. Už
skatinamųjų stipendijų skyrimą atsakinga Fakulteto stipendijų skyrimo komisija, kuri sudaryta iš fakulteto
dekano ir 8 narių, iš kurių 5 – studentų atstovybės deleguoti nariai.
93. Skatinamoji stipendija skiriama semestrui už studijų rezultatus. Skatinamosios stipendijos yra trijų
dydžių: 130 Lt, 228 Lt, 325 Lt. Skatinamąsias stipendijas gali gauti pirmosios ir antros pakopos valstybės
finansuojamų vietų studentai, išskyrus studijuojančius I kurso pirmame semestre. I kurso valstybės
finansuojamų vietų studentams 1 semestre gruodžio mėnesį skiriama vienkartinė 130 Lt dydžio skatinamoji
stipendija. Skatinamosios stipendijos skirstomos pagal studijų programą ir kursą arba tik kursą, atsižvelgiant
į studentų pažangumo svertinį vidurkį fakultete.
94. Vienkartinė stipendija yra 130 Lt, 260 Lt, 390 Lt, 520 Lt dydžių. Jos mokamos už studentų
pasiekimus kiekvieno semestro pabaigoje (gruodis, birželis). Vienkartinių stipendijų rūšys: vienkartinė
skatinamoji už pasiekimus, vienkartinė socialinė. Vienkartines skatinamąsias stipendijas skirsto Rektoriaus
vadovaujama Vienkartinių stipendijų skyrimo komisija (sudaro Rektorius, Mokslo ir meno prorektorius,
Studijų prorektorius, Studentų reikalų tarnybos direktorius, trys Šiaulių universiteto studentų atstovybės
deleguoti nariai). Vienkartinę skatinamąją stipendiją turi teisę gauti visi pirmosios ir antrosios studijų pakopų
studentai, nepriklausomai nuo to, ar yra gavę socialinę ar skatinamąją stipendiją. Vienkartinės stipendijos
gali būti skiriamos už Šiaulių universiteto garsinimą: už išskirtinius studijų ir mokslinės veiklos rezultatus;
už universiteto atstovavimą tarptautiniuose projektuose, konferencijose; už aukštus pasiekimus meno, sporto,
kultūros veiklos srityse; už aktyvią visuomeninę veiklą.
95. Socialines stipendijas gali gauti ir aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos studijų studentai,
studijuojantys tiek valstybės finansuojamose vietose, tiek už studijas mokantys savo lėšomis. Socialinių
stipendijų skyrimą ir administravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai (nutarimai)65,66
.
Norintys gauti socialinę stipendiją asmenys turi atitikti bent vieną iš šių kriterijų: yra iš nepasiturinčių šeimų
ar vieni gyvenantys asmenys, turintys teisę gauti arba gaunantys socialinę pašalpą pagal Lietuvos
Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą; turi teisės aktų nustatyta
tvarka nustatytą 45 procentų ar mažesnį darbingumo lygį arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį; yra ne
vyresni kaip 25 metų ir jiems iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba
jų tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę. Socialinės stipendijos dydis – 390 Lt. Studentui gali būti
skiriama viena socialinė stipendija per studijų semestrą.
96. Vadovaujantis Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo,
administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės
27 d. nutarimu Nr. 480 „Dėl valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo,
administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 64-2569) studentai gali gauti
valstybės paskolas ir valstybės remiamas paskolas. Teisę gauti valstybės paskolą turi Lietuvos valstybinių
aukštųjų mokyklų ir pirmosios pakopos studijų studentai, kurie moka už mokslą. Valstybės paskola gali būti
skiriama studentui kas semestrą. Valstybės paskola teikiama 2 kartus per metus, pavasario ir rudens
semestruose, laikantis Paskolų teikimo studentams nuostatų67
.
97. Valstybės remiamos paskolos skirtos studijų kainai sumokėti; gyvenimo išlaidoms; dalinėms
studijoms užsienyje pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis. Rudens semestre paskola teikiama vieneriems
studijų metams. Pavasario semestre paskolos studijų kainai suma negali būti didesnė nei pavasario semestre
mokama studijų kainos dalis. Valstybės remiamos paskolos pradėtos teikti nuo 2009 m. rudens semestro.
63 LR Law on higher education and research (Žin., 2009, Nr. 54-2140). http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=438419 64 Šiaulių universiteto pirmosios, antrosios studijų pakopų studentų, stipendijų skyrimo nuostatai, patvirtinti Šiaulių universiteto rektoriaus 2012-02-20 įsakymu Nr. V-280. 65 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1801 „Dėl socialinių stipendijų aukštųjų mokyklų studentams skyrimo ir
administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 158-7187). 66 Valstybinio studijų fondo direktoriaus 2011 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V1-23 „Dėl valstybinio studijų fondo direktoriaus 2010 m. sausio 14 d.
įsakymo Nr. V1-6 „Dėl socialinių stipendijų skyrimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 112-5289). Pakeitimas (2012-01-04, Nr. V1-3) 67 Valstybinio studijų fondo direktoriaus įsakymas Dėl Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direktoriaus 2009 m. Rugpjūčio 24 d. Įsakymo NR. V1-29 „Dėl paskolų teikimo studentams nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo 2010 m. rugpjūčio 18 d. Nr. V1-43.
24
Valstybės remiama paskola yra paskola su valstybės garantija, teikiama iš kredito įstaigų lėšų, laikantis
Paskolų teikimo studentams nuostatų68
.
98. Lietuvos socialdemokratų partija kasmet (nuo 2006 metų) skiria finansinę paramą talentingiems
Lietuvos valstybinių universitetų studentams, pasižymėjusiems studijų metu ir (ar) mokslinėje kūrybinėje ar
meno veikloje. Parama skiriama tik studentams iš daugiavaikių šeimų Vardine finansine parama siekiama
skatinti studentus labai gerai mokytis, suteikti socialinę paramą, skatinti kūrybinę veiklą, ugdyti pilietiškumą,
skleisti tarp studentų laisvės, lygybės, solidarumo ir socialinio teisingumo idėjas.
99. Universitete laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo69
yra įdiegta finansinė pagalba
neįgaliesiems. Parama teikiama neatsižvelgiant į tai, kurią studijų forma studijuoja neįgalusis. Teikiamos šios
finansinės pagalbos priemonės: specialiems poreikiams tenkinti – 50% valstybinės socialinio draudimo
bazinės pensijos dydžio tikslinė išmoka kas mėnesį; įstojusiems į valstybines aukštąsias mokyklas iki 2009
metų ir studijuojantiems valstybinėse aukštosiose mokyklose iš dalies Lietuvos Respublikos valstybės
biudžeto lėšomis finansuojamose arba nefinansuojamose vietose – Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta 416 Lt tikslinė išmoka už kiekvieną semestrą studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti. Paramos
teikimą koordinuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Valstybinis studijų fondas vykdo projektą ,,Studijų prieinamumo užtikrinimas specialiųjų poreikių turintiems
studentams“. Viena iš pagrindinių šio projekto veiklų yra tikslinių išmokų skyrimas. Tikslinė išmoka
skiriama tik studijų reikmėms t. y. prekėms, paslaugoms ir kitoms išlaidoms, būtinoms studijų prieinamumui
didinti. Laisvieji klausytojai šios išmokos gauti negali.
100. Nors Programos studentai gali gauti įvairiapusę finansinę paramą pateikdami savo pageidavimą
raštu, tačiau tik dalis studijuojančių naudojasi jiems suteiktomis galimybėmis (14 lentelė).
14 lentelė
Programos studentų finansinė parama
Mokslo metai Finansinės paramos forma, studentų skaičius
Skatinamoji stipendija Vienkartinė stipendija Socialinė stipendija Vardinės stipendijos
2012-2013 2 7 - -
2011-2012 9 8 - 1
2010-2011 16 20 - -
2009-2010 4 - 17 -
2008-2009 9 - 11 -
101. Su finansinės paramos galimybėmis visi studentai yra supažindinami. Be aukščiau minėtų
įvairiais norminiais dokumentais reglamentuotų finansinės paramos formų, universitetas taiko solidarumo
nuolaidą, studentams, kurių finansinė padėtis ypatingai sudėtinga. Studentas pageidaujantis studijų nuolaidos
teikia prašymą dekanui, kuris yra svarstomas dekanato posėdyje ir įvertinus studento pažangumą bei kitas
objektyvias aplinkybes yra priimamas sprendimas dėl nuolaidos taikymo.
5.4. Studentų pasiekimų vertinimo sistema
102. Programos studentų studijų rezultatai vertinami vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, LR
švietimo ir mokslo ministro įsakymais70,71
ir ŠU Studijų nuostatais (2011)72
. Studijuojančiųjų Programoje
studijų rezultatai vertinami pagal įtvirtintą 10 balų vertinimo sistemą.
103. Šiaulių universitete yra taikoma kaupiamojo studijų vertinimo sistema dalyko vertinimui.
Semestro pradžioje dėstytojas nustato ir su studentais aptaria studijų dalyko galutinio pažymio (balo)
sukaupimo tvarką. Tvarka yra pateikiama išplėstiniame dalyko apraše, kuris yra talpinamas akademinėje
informacinėje sistemoje, kurią laisvai prieina ir studentai. Galutinis balas gali susidėti iš keleto dedamųjų,
surenkamų studijų proceso metu. Dėstytojas nustato ir semestro pradžioje informuoja studentus apie
kiekvienos dedamosios (užduoties, darbo) įtaką (procentais) galutiniam įvertinimui ir formuluoja
kiekvienos tarpinės užduoties vertinimo kriterijus. Egzaminas gali būti kaip dalis kaupiamojo vertinimo,
68 Valstybinio studijų fondo nuostatai, patvirtinti LR vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 540 (Žin., 1993, Nr. 32-741; 2009, Nr. 102-4256). 69 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 831 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimo
Nr. 1187 redakcija) patvirtintas ,,Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašas“. 70 Rekomendacijos studijų rezultatų vertinimui tobulinti (2009-01-05 Nr. ISAK-16) 71 Dėl studijų rezultatų vertinimo sistemos patvirtinimo (2008-07-24 Nr. ISAK-2194). 72 ŠU Studijų nuostatai. http://www.su.lt/bylos/studijos/Studij_reglam_dok/rekt_isak/siauliu%20universiteto%20studiju%20nuostatai%20is-v-450_20130612_patikslinti.pdf
25
turintis įtakos galutiniam pažymiui; ŠU jis privalomas teorinio ir mišraus (teorija ir pratybos arba teorija ir
laboratoriniai darbai) pobūdžio studijų dalykuose.
104. Reikalavimus baigiamiesiems darbams reglamentuoja Katedros posėdyje patvirtinti „Aplinkotyros
katedros reikalavimai kursiniams ir bakalauro darbams rengti“, kuriame aprašyta baigiamojo darbo vertinimo
tvarka ir kriterijai. Reikalavimai yra laisvai prieinami kiekvienam studentui, jie yra katedros internetiniame
tinklalapyje73
. Katedros vedėjo skirti recenzentai, remdamiesi minėtuose reikalavimuose nurodytais
vertinimo kriterijais, pateikia darbų įvertinimus, nurodo pagrindinius jų privalumus ir trūkumus. Pagrindiniai
vertinimo kriterijai yra tokie: temos aktualumas, bakalauro darbo turinio ir struktūros tikslingumas, iškelto
tikslo ir uždavinių pasiekimas, kalbos stilius, sąvokų vartojimas, tyrimo rezultatų sąsajos su literatūra, išvadų
atitikimas tyrimo rezultatams ir suformuluotam tikslui, naujausios mokslinės literatūros naudojimas, darbo
įforminimo atitikimas reikalavimams.
105. Baigiamąjį bakalauro darbą pažymiu įvertina kvalifikacinė egzaminų komisija, kurios sudėtį
fakulteto Dekano teikimu tvirtina ŠU Rektorius. Komisiją sudaro 5 nariai, iš jų vienas yra kitos aukštosios
mokyklos atstovas. Komisijos nariai vertina baigiamąjį darbą, jo gynimą, atsakymus į recenzento, komisijos
narių, kitų asmenų klausimus, atsižvelgia į recenzento pastabas, recenzento ir vadovo atsiliepimus.
Komisijos nariai atsižvelgia į argumentuotus recenzento ir baigiamojo darbo vadovo vertinimus, siūlo savo
įvertinimą. Jei komisijos narių nuomonės dėl baigiamojo darbo vertinimo pasiskirsto po lygiai, baigiamojo
darbo įvertinimą nulemia komisijos pirmininko siūlomas įvertinimas. Baigiamojo darbo įvertinimas yra
teigiamas, jei darbe pasiekiamas ne mažesnis nei minimalus rezultatų pasiekimų lygis. Komisijos
pirmininkas prieš skelbdamas vertinimus privalo gauti visų dalyvaujančių sutikimą apie viešą rezultatų
skelbimą. Nesant visuotinam sutarimui viešai rezultatai yra neskelbiami, tokiu atveju rezultatai pateikiami
individualiai (darbo autoriui).
106. 2008 m. 17 sėkmingai apgintų bakalauro darbų: įvertinimo vidurkis siekė 8,8 balo. 2009 m. 14
sėkmingai apgintų darbų, o vidurkis 8,2 balai. Apgintų bakalauro darbų sąrašas, darbų autoriai, jų vadovai,
temos bei įvertinimai pateikti 4 priede.
107. Universitete ir Aplinkotyros katedroje yra užtikrinamas akademinis sąžiningumas. Sąžiningas
studentų studijavimas reglamentuotas ŠU Studijų nuostatuose, kur teigiama, kad už nusirašinėjimą,
plagijavimą, kitokį nesąžiningumą ir apgaudinėjimą per atsiskaitymus, atliekant įvairius darbus ir egzaminų
sesijos metu baudžiama: neleidžiama perlaikyti egzamino, reikia iš naujo kartoti dalyką, studentas gali būti
šalinamas iš Universiteto. Nuo 2009 – 2010 m. m. Šiaulių universiteto studentų atstovybė vykdo projektą,
kuriuo metu deleguoti studentų atstovai egzaminų sesijos metu lankosi egzaminuose, stebi egzaminavimo
tvarką, padeda dėstytojui pastebėti nesąžiningai besielgiančius studentus. Sąžiningumas pabrėžiamas ir
„Aplinkotyros katedros reikalavimuose kursiniams ir bakalauro darbams rengti“. Baigiamųjų darbų
paskutiniuose puslapiuose studentai pasirašo patvirtinimą apie atlikto darbo savarankiškumą, nurodydami,
kad įteikiamas bakalauro baigiamasis darbas yra atliktas paties studento, darbas arba jo dalis nebuvo
naudotas kitoje mokslo ir studijų institucijoje, visi darbe naudoti šaltiniai yra pateikti literatūros sąraše.
108. Studijų eigos ir rezultatų vertinimo stipriosios pusės: (1) lankstus studijų proceso organizavimas; (2)
galimybė sudaryti individualaus darbo grafiką; (3) įvairios Erasmus formos leidžia daugumai studentų įgyti
studijavimo tarptautinėje komandoje patirties, (4) taikomos įvairios skatinimo ir socialinės paramos
studentams formos; (5) aiškiai reglamentuota studijų pasiekimų vertinimo sistema; (6) Programos absolventų
įsidarbinimo lygis kyla, daug dirba su ekologija susijusį darbą, t. y. pagal kvalifikaciją. Tobulintinos pusės:
(1) plėsti ryšius su Alumni ir darbdaviais ir užtikrinti glaudesnį grįžtamąjį ryšį; (2) didinti fakulteto
rinkodaros veiklos efektyvumą, taikyti įvairesnes rinkodaros priemones.
6. PROGRAMOS VADYBA
109. Įgyvendinant projektą UNIQMAS sukurta Šiaulių universiteto vidinės studijų kokybės vadybos
sistema (VSKVS) leidžia tobulinti studijų kokybę, skatinant dialogo kultūrą akademinėje
bendruomenėje, žinių ir inovacijų kūrimo bei visuomenės švietimo srityje. VSKVS pamatinė koncepcija
reprezentuoja kokybės vertybių viešinimą / realizavimą dialogo kultūros kontekste per mokslo žinias, studijų
procesą ir per liberalią aplinką, siekiant veikti bei įgalinti veikti kitus išskirtinai; nuolat keičiant ir keičiantis;
formuojant bei tenkinant interesų reiškėjų lūkesčius puoselėjant vertingą tapatumą74
. Šiaulių universitetas
greta pagrindinių organizacijos procesų (mokslas ir menas, studijos, poveikis visuomenei) ypatingą dėmesį
73 Aplinkotyros katedros reikalavimai kursiniams ir bakalauro darbams rengti. http://su.lt/technologijos-ir-gamtos-mokslu-fakultetas/technologijos-
fakultetas/struktra/katedros/aplinkotyros-katedra/studentams/308-reikalavimai-kursiniams-ir-bakalauro-darbams 74 Vidinės (studijų) kokybės vadybos sistemos koncepcija. www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/ESFproduktai/2012_VSKVS_koncepcija.pdf
26
skiria organizacijos strateginiam ir kokybės valdymui aukščiausiu lygiu ir papildomiesiems procesams, ypač
žmonių išteklių, informacijos ir dokumentų valdymui. Universiteto vidinė studijų kokybės valdymo sistema
užtikrinti padeda Programos studijų kokybę. Šiuo metu visame Universitete studijų kokybės valdymo ir
sprendimų priėmimo struktūrą sudaro keturi lygmenys: 1) viso universiteto lygmuo – Strateginio ir
kokybės valdymo tarnyba75
; 2) fakultetų lygmuo – studijų programų vertinimo komitetai; studijų programos
komitetai, kuriems vadovauja studijų programos komiteto pirmininkai; 3) katedros lygmuo; 4) dėstytojo
lygmuo.
110. Universiteto lygmenyje Senatas svarsto ir tvirtina studijų programas, jų struktūros pakeitimus,
tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą. Strateginio ir kokybės valdymo tarnyba kuria ir plėtoja
studijų kokybės užtikrinimo sistemą, analizuoja studijų kokybę Universitete atlikdama studentų, dėstytojų ir
darbdavių apklausas, konsultuoja studijų kokybės užtikrinimo klausimais. Šiaulių universiteto studijų
programų aprašų vidinio ekspertavimo ir konsultavimo darbo grupė76
atlieka pirminį (prieš teikiant SKVC)
ekspertinį parengtų dokumentų skaitymą, užtikrina grįžtamąjį ryšį, siekiant garantuoti turimos gerosios
patirties sklaidą tarp akademinių padalinių. Šiaulių universiteto Neakademinės veiklos tarnyba atsakinga už
studijų programos absolventų integracijos į darbo rinką stebėjimą, pagalbą, tarpininkavimą integruojantis
darbo rinkoje.
111. Fakulteto lygmenyje studijų programos kokybę užtikrina: Fakulteto taryba, kuri svarsto ir teikia
Senatui tvirtinti naujas studijų programas, tvirtina pakeitimus vykdomose, svarsto ir sprendžia leidybos
klausimus, jos sudėtis skelbiama internete77
. Fakulteto dekanatas organizuoja ir kontroliuoja studijų procesą
sudaro ir tvirtina semestro paskaitų ir egzaminų sesijų tvarkaraščius, rengia su fakultete vykdomų studijų
programų kokybe susijusios dokumentus, organizuoja studijų kokybės dienas, kuriose aptariami studijų
kokybės klausimai. Dekanas leidžia fakulteto studijų programų kokybės priežiūrą reglamentuojančius
potvarkius privalomus fakulteto padaliniams, darbuotojams ir studentams. Dekano teikimu rektoriaus
įsakymu paskirti asmenys – SPK pirmininkas ir SPK, reikalui esant ir kiti asmenys – pradeda rengti
Programos savianalizės aprašą.
112. Fakulteto Programų vertinimo komitetas78
atsakingas už Fakultete vykdomų studijų programų
nuolatinę priežiūrą ir kontrolę. Svarbiausi uždaviniai: periodiškai vertinti fakultete vykdomų studijų
programų kokybę, analizuoti vertinimo rezultatus ir teikti siūlymus studijų programų komitetams, fakulteto
tarybai dėl problemų sprendimo; užtikrinti ekspertinę pagalbą studijų programų ir studijų dalykų (modulių)
įgyvendinimo klausimais studijų programų komitetams, katedroms, dėstytojams; išryškinti gerąją patirtį
vykdant studijų programas ir ją skleisti Universitete, aukštojo mokslo erdvėje. Fakulteto programų vertinimo
komitetas atsitiktinės imties būdu tikrina į Akademinę informacijos sistemą įvestų studijų modulių (dalykų)
aprašų kokybę, informuoja padalinių vadovus apie studijų modulių (dalykų) aprašų, teikiamų Akademinei
informacijos sistemai, neatitiktį akredituotiems Komitete, studijų programų komitetus – apie dažniausiai
pasitaikančias klaidas studijų dalykų (modulių) aprašuose. Parengti studijų programų savianalizės aprašai
teikiami fakulteto studijų programų vertinimo komitetui, vėliau Šiaulių universiteto studijų programų aprašų
vidinio ekspertavimo ir konsultavimo darbo grupę. Fakulteto studijų programų vertinimo komitetą sudaro:
prof. Ingrida Šaulienė (pirmininkė), prof. Donatas Jurgaitis, prof. Ramutis Klimas, doc. Jūratė Sitonytė, doc.
Violeta Šlekienė, Bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Vida Steponavičienė, narių sąrašas viešai
skelbiamas ŠU interneto puslapyje79
.
113. Katedros lygmenyje rengiamos ir tobulinamos studijų programos, aprobuojami dėstytojų parengti
vadovėliai, mokymo priemonės, konspektai, kita studijoms būtina metodinė medžiaga, sprendžiami dėstytojų
krūvio paskirstymo, baigiamųjų darbų rengimo etapų, darbų vadovų skyrimo, klausimai. Katedros nariai
nagrinėja ir vertina studijų kokybę, absolventų pasirengimą praktiniam darbui, ruošia siūlymus dėl
specialistų rengimo tobulinimo. Studijų metų pabaigoje katedros posėdžiuose aptariami dėstytojų mokslinės
ir pedagoginės veiklos rezultatai, baigiamųjų darbų gynimo rezultatai, kiekvieno semestro pabaigoje – atliktų
studentų, dėstytojų, absolventų ir darbdavių apklausų rezultatai.
114. Už Programos tikslų įgyvendinimą ir nuolatinę jos kokybės priežiūrą, stebėjimą ir tobulinimą
atsakingas Programos komitetas, kuris yra Katedros organizacinis struktūros darinys, atsakingas tik už šią
75 Šiauliu universiteto studiju kokybės valdymo grupės nuostatai. http://www.su.lt/bylos/studijos/stud_sk/is-v-128_2007-11-
28_studiju%20kokybes%20valdymo%20grupes%20steigimas_nuostatu%20tvirtinimas.pdf 76 Šiaulių universiteto studijų programų kūrimo, tobulinimo, įregistravimo ir išregistravimo tvarkos aprašas. http://www.su.lt/studijos/studijos-st-regl-
dok/13032-stud-prog-dalyk-rengim 77 Fakulteto taryba. http://www.su.lt/technologijos-ir-gamtos-mokslu-fakultetas/technologijos-fakultetas/struktra/fakulteto-taryba 78 Šiaulių universiteto studijų programų vertinimo komitetų nuostatai. 2013 m. birželio 17 d. Nr V-457 http://www.su.lt/stud-prog-komi/11986-progr-
komit-nuost 79 Studijų kokybės valdymo grupė. http://su.lt/studijos/studiju-kokybe
27
Programą. Komiteto sudėtį siūlo katedra ir tvirtina fakulteto taryba. Programos komiteto sudėtis: 4 dėstytojai
ir trys socialiniai dalininkai: programos studentė, absolventas dirbantis pagal specialybę ir darbdavys: lekt.
dr. Martynas Kazlauskas (pirmininkas), prof. habil. dr. Vidmantas Pileckas, doc. dr. Zigmantas Gudžinskas,
lekt. dr. Laura Šukienė, Gedas Kukanauskas (Gražutės regioninio parko direktorius), Mindaugas Čegys
(individualios įmonės vadovas), Giedrė Vičiūnaitė (pagal specialybę dirbanti absolventė), Laura Kasparaitė
(studentė). Komiteto pirmininkas turi pedagoginio darbo, tarptautinio akademinio bendradarbiavimo, ryšių
su socialiniais partneriais patirties, gebantis diegti inovatyvius studijų metodus, kurio moksliniai interesai
atitinka kuruojamą studijų programą. Dėstytojais – komiteto nariais dirba programą vykdantys dėstytojai,
kurie yra aktyvūs mokslininkai, turintys pedagoginio darbo, tarptautinio akademinio bendradarbiavimo, ryšių
su socialiniais partneriais patirties. Komiteto narys – studentas yra atrinktas iš pedagogų pasiūlytų motyvuotų
studentų, kurio kandidatūra suderinta su studentų atstovybe. Darbdavys turi vadovaujamo darbo patirties.
115. Komitetas sprendimus priima kolegialiai. Komiteto pirmininkas organizuoja narių veiklą ir už ją
atsako. Jis teikia siūlymus katedros vedėjui dėl programos pertvarkos. Komiteto pirmininkas atsako už
rektoriaus įsakymų, dekano potvarkių ir katedros nutarimų, susijusių su studijų programos realizavimu.
Nariai savo darbe bendradarbiauja su kitais ŠU bendruomenės nariais, priimdamas sprendimus dėl
programos vykdymo ir kokybės užtikrinimo. Komiteto sprendimai priimami posėdžiuose, kurie yra atviri,
esant būtinybei, vykdomi per nuotolį, pasitelkus informacines – komunikacines priemones. Posėdžiuose
sprendimai priimami, kai dalyvauja daugiau kaip pusė narių paprasta balsų dauguma.
116. Dėstytojo lygmenyje, Katedros dėstytojai atsakingi už akademinės etikos laikymąsi, dėstomo
dalyko kokybę: dėstomos medžiagos šiuolaikiškumą, auditorinio darbo kokybę, dalykinę ir metodinę
pagalbą studentui siekiant studijų dalyko rezultatų, metodų taikymą, tarpinių ir galutinių atsiskaitymų tvarką,
studentų įgytų žinių vertinimo būdų parinkimą, vertinimo objektyvumą. Bakalauro baigiamojo darbo
vadovai, atsakingi už kompetentingas konsultacijas bakalauro darbą rengiantiems studentams tiek
individualių konsultacijų tiek pirminių bakalauro darbo gynimų renginio metu.
117. Studentai taip pat įsitraukia į Programos kokybės gerinimą. Jie atsakingi už asmeninius studijų
rezultatus ir asmeninę studijų kokybę, savalaikį sąžiningą atsiskaitymą, konsultavimąsi su baigiamojo darbo
vadovu, praktikos vietos pasirinkimą, akademinės bendruomenės keliamų reikalavimų studijų kokybei
užtikrinti laikymąsi. Didžiausią atsakomybę, tuo pačiu ir didžiausią poveikį studijų vadybai daro studentų
atstovybės (ŠUSA) deleguoti asmenys į senatą, ir jo komitetus. Fakultete veikianti studentų atstovybė į
Fakulteto tarybą deleguoja asmenis, kurioje jie sudaro ne mažiau kaip 20 % visų narių.
118. Efektyvią studijų programos priežiūra didžiąja dalimi laiduoja ŠU dokumentuose išdėstytų nuostatų
ir reikalavimų laikymasis. Programos administravimo ir kokybės užtikrinimo procesas reglamentuotas
Šiaulių universiteto ir Fakulteto normatyviniuose dokumentuose, kuriuose yra apibrėžta programos
vykdytojų (kiekvieno padalinio) ir dalyvių atsakomybė už programos kokybės užtikrinimą, stebėseną,
vertinimą ir rezultatų viešinimą. Kone visi ŠU dokumentai susiję su vidiniu studijų kokybės užtikrinimu
universitete, tačiau svarbiausi yra šie: Šiaulių universiteto 2009–2020 m. strateginis plėtros planas80
, kuriame
institucijos strateginiai tikslai, ir apibrėžtos strateginės plėtros programos grįstos studijų kokybe; 2012–2014
m. strateginis veiklos planas81
kuriame studijų kokybės gerinimas, studijų kokybės stebėsenos ir savianalizės
sistemų tobulinimas įvardijami prioritetu. Universiteto vidinės (studijų) kokybės vadybos sistemos
koncepcija82
kuriama atsižvelgiant į kontekstą, organizacijos kultūrą, jos misiją, strateginius tikslus,
bendruomenės vertybines nuostatas ir vyraujančias kokybės užtikrinimo ir tobulinimo praktikas.
119. ŠU studijų nuostatai83
yra pagrindinis studijas reglamentuojantis dokumentas, pagal kurį vykdomos
studijos Šiaulių universitete. Nuostatuose yra reglamentuota studijų sistema, priėmimas į universitetą, studijų
procesas, sąlygos, tvarka, organizavimas, studentų ir klausytojų teisės ir pareigos, jų santykiai su
universitetu, apibrėžtos atskirų procesų ar jų etapų atsakomybės.
120. ŠU studijų programos komiteto nuostatai84
, kuriuose reglamentuojamas Programos turinio atitikties
studijuojančiųjų ir darbo rinkos poreikiams bei Universiteto studijų politikos nuostatoms užtikrinimas,
numatytų pasiekti studijų rezultatų periodiška peržiūra lyginant su studentų pasiekimais, programos
personalo potencialu, aplinkos keliamais iššūkiais, žmogiškųjų išteklių, reikalingų programai vykdyti ir joje
80 Šiaulių universiteto 2009–2020 metų strateginis plėtros planas. http://www.su.lt/bylos/pletros%20planas_2009-2020_naujas.pdf 81 Šiaulių universiteto 2012 – 2014-ųjų metų strateginis veiklos planas. http://www.su.lt/bylos/2012-
2014%20m.%20strateginis%20veiklos%20planas.doc 82 Vidinės (studijų) kokybės vadybos sistemos koncepcija. www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/ESFproduktai/2012_VSKVS_koncepcija.pdf 83 Studijų nuostatai. http://www.su.lt/bylos/studijos/Studij_reglam_dok/rekt_isak/siauliu%20universiteto%20studiju%20nuostatai%20is-v-
450_20130612_patikslinti.pdf 84 Šiaulių universiteto studijų programos komiteto nuostatai. http://www.su.lt/component/content/article/147-stud-regl-dok/13034-sp-steb-vert
28
numatytiems studijų rezultatams pasiekti, numatymas ir įtraukimas į nuolatinį rūpinimąsi savo kvalifikacija
ir Programos viešinimas, studentų ir klausytojų pritraukimas.
121. Pagal ŠU studijų programų vertinimo komitetų nuostatus85
, Gamtos mokslų studijų programų
vertinimo komitetas periodiškai vertina Programos kokybę, analizuoja vertinimo rezultatus ir teikia siūlymus
Programos studijų komitetui, užtikrina ekspertinę pagalbą Programos ir studijų dalykų įgyvendinimo
klausimais Programos komitetui, katedrai, dėstytojams, išryškina gerąją patirtį vykdant Programą ir ją
skleidžia Universitete.
122. Universitete yra visa eilė dokumentų, kurie reglamentuoja skirtingus studijų etapus bei studijų
vykdymo tvarką86
. Vienas iš svarbių yra Studijų programų pertvarkymo pereinant prie ECTS kreditų
sistemos gairės87
. Egzaminų stebėjimo tvarka reglamentuota Šiaulių universiteto pirmosios ir antrosios
studijų pakopų studentų egzaminų stebėjimo nuostatuose, siekiant studijų kokybės gerinimo bei studijų
vykdymo skaidrumo universitete. Šiaulių universiteto akademinės duomenų bazės tvarkymo grafikas ir
atsakomybės (priėmimo komisijos, informacinių sistemų tarnybos, dekanatų, studijų skyriaus, katedrų,
studijų programų kuratorių, studijų modulių autorių, studijų programų komitetų, studijų programų priežiūros
grupių, studijų rezultatų įskaitymo koordinatorių) yra viešai prieinamas bet kuriam suinteresuotam
asmeniui88
.
123. Programos informacinė bazę sudaro įvairių lygių universiteto padaliniuose kaupiama informacija
kuria yra efektyviai dalinamasi tarp padalinių. Katedroje per programos vykdymo laikotarpį sukaupti
duomenys, susiję su programos vykdymu: baigiamųjų bakalauro darbų temų sąrašai; baigiamųjų darbų
rengimo etapų terminai, duomenys apie studentų ir potencialių darbdavių nuomonę, absolventų įsidarbinimo
sėkmė, karjera ir studijų tęsimas, studentų dalyvavimas mokslinėje tiriamojoje veikloje, katedros metinės
veiklos ataskaitos, posėdžių protokolai. Dekanate kaupiama studentų ir dėstytojų judumo statistika, studentų
pažangos ir nubyrėjimo duomenys, parama studentams, stipendijų skirstymo dokumentai, fakulteto metinės
veiklos ataskaitos, dekanato ir fakulteto tarybos posėdžių protokolai. Pagrindiniai duomenys įtraukiami į
katedros ir fakulteto metines ataskaitas, pastaroji skelbiama viešai.
124. Studijų programos vykdymo duomenys yra kaupiami centralizuotai nuo studijų programos
realizavimo pradžios veikiančioje Šiaulių universiteto Akademinėje informacijos sistemoje89
. Sistemos
duomenų bazėje kaupiami studentų asmens duomenys, privalomi ir per atitinkamą laikotarpį sukaupti
kreditai, pažangumo duomenys. Sistemoje dėstytojams ir studentams yra prieinami studijų dalykų aprašai,
kuriuose pateiktas studijų dalyko tikslas, numatomi rezultatai, temos, aprašomi mokymo(si) ir vertinimo
metodai bei kriterijai, atsiskaitymo terminai, studijų literatūra, už dalykus atsakingi dėstytojai. Sistemoje
rengiamos ataskaitos, suvestinės, formuojami studentų studijų planai, pildomi žiniaraščiai, planuojami
dėstytojų darbo krūviai. Plačiajai visuomenei prieinami sutrumpinti dalykų aprašymai90
. Universitete veikia
mokslo publikacijų, leidinių duomenų, personalo duomenų bazės duomenų kaupimo sistema E.
bendruomenė91
, kurioje laisvai prieinama informacija apie pedagoginį ir mokslo darbuotojų bei
administracijos ir mokslo pagalbinį personalą.
125. Informacija apie studijų kokybę renkama Katedroje. Kiekvieno semestro pabaigoje (studentų
apklausa internete) vertinama Programos dalykų kokybė ir jų dėstymo kokybė. Studijų kokybės
klausimai pristatomi ir aptariami fakultete organizuojamų renginių metu. Neakademinės veiklos tarnyba
atlieka tyrimą kuriuo siekia išsiaiškinti, kaip Šiaulių universiteto absolventai integruojasi į darbo rinką92
.
Kiekvienais metais vykdomos kokybės dienos, kurių metu susirinkusi Fakulteto bendruomenė turi
galimybę išgirsti studentų pasiūlymus studijų kokybės gerinimui93
. Rengiamos atviros diskusijos, kuriose
dalyvauja darbdaviai, absolventai ir studentai, kur dalijantis patirtimi pastebimos taisytinos programos sritys
ar neatitikimai dabarties darbo rinkai94
. Studentams sudaromos galimybės ir jie dalyvauja gerinant
studijų kokybę įvairiais lygmenimis, dalyvaudami kaip nuolatiniai Programos komiteto, fakulteto
tarybos, senato ir Senato komisijų nariai.
85 Šiaulių universiteto studijų programų vertinimo komitetų nuostatai. http://www.su.lt/component/content/article/251-informacija/11986-progr-
komit-nuost 86Studijų vykdymo tvarką reglamentuojantys dokumentai. http://www.su.lt/studijos/studijos-st-regl-dok 87 Studijų programų pertvarkymo pereinant prie ECTS kreditų sistemos gairės.
http://www.su.lt/bylos/paveiksleliai/tarnybos/stud_sk/bylos/studi_dok/kiti_dok/gaires%20pereinant%20prie%20ects_10%2025.doc 88 Akademinės duomenų bazės tvarkymo grafikas. http://www.su.lt/sp-modul-tvark-term 89 Akademinė informacijos sistema. https://uais.cr.ktu.lt/suis/stp_prisijungimas 90 Dalykų aprašymai. http://uais.cr.ktu.lt/suis/spk01$.startup 91 E. bendruomenė. http://ebendruomene.distance.su.lt/ 92 Absolventų apklausa. http://studijuok.su.lt/apklausa/ 93 Studijų kokybės diena. http://su.lt/studijos/studiju-kokybe/stud-koky-naujienos/11208-kokybs-diena-gamtos-moksl-fakultete 94 Ekologų diskusija "Įsidarbinimo perspektyva" https://www.facebook.com/media/set/?set=a.644259795595408.1073741857.165001636854562&type=1
29
126. Programos kokybės vertinimas atliekamas nuolat. Programos komiteto nariai po atliktos analizės
ar susirinkimų (15 lentelė) su socialiniai dalininkais bei dėstytojais gavę informacijos apie trūkumus ar
įžvelgę tobulinimo galimybes, inicijuoja keitimus, kuriuos teikia svarstyti katedroje, kurioje priimtas
sprendimas teikiamas aukštesnę sprendžiamąją galią turintiems universiteto padaliniams (pagal aukščiau
nurodytas atsakomybes). Kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje pagal susirinkimų, vykusių visų metų
bėgyje, apsvarstytus įvairius kokybės tobulinimo aspektus dėstytojai atnaujina dalykų aprašus – papildo savo
dalykų aprašus nauja literatūra, pažangiais mokymo metodais ir kita naujausia informacija. Kasmet po
baigiamųjų darbų gynimų dėstytojai aptaria baigiamųjų darbų gynimo rezultatus, dalyvaujant komisijų
pirmininkams padaromos išvados kurios naudingos parenkant temas naujiems studentams ir tobulinant
Aplinkotyros katedros reikalavimus kursiniams ir bakalauro darbams rengti. Tobulinant studijų programą
dalyvauja katedros dėstytojai, inicijuodami naujų dalykų įtraukimą, jų apimties keitimą ir studijavimo
eiliškumą ir kt. Socialinių dalininkų dalyvavimas kokybės vertinime ir gerinime yra veiksmingas, nes
vien pedagoginį ir mokslinį darbą universitete dirbančių asmenų pastabumo ir pajėgumo neužtenka
programos taisytinoms vietoms aptikti ir jas ištaisyti pvz., atsižvelgiant į darbdavių nuomonę buvo atsisakyta
mažiau reikalingų darbo rinkai dalykų ir į programą įtraukti nauji (Kraštovaizdžio vizualizavimas, Gamtinių
procesų modeliavimas).
15 lentelė
Studijų programos kokybės užtikrinimo sistema Studijų kokybės
objektas Atsakingi asmenys ar padaliniai Periodiškumas Stebėsenos metodas Sprendimų priėmėjas
Studijų programos
(SP) tikslai, turinys
SP komiteto pirmininkas,
Katedra
Pasibaigus mokslo
metams
Katedros posėdis Katedra
Studijų kokybė SP komiteto pirmininkas Pasibaigus
semestrui
Studentų apklausa Katedra
Strateginio ir kokybės valdymo
tarnyba
Kas treji metai Studentų, dėstytojų
apklausos
Dekanas
Nesąžiningumo egzaminų metu
prevencija
Kiekvienos
egzaminų sesijos
metu
Dalyvavimas
egzamine
Dekanas
Studijų rezultatai Fakulteto administracija Pasibaigus
semestrui
Studijų rezultatų
analizė
Katedra, fakultetas
Parama
studijuojantiems
Fakulteto administracija Nuolat Studentų poreikių
fiksavimas ir analizė
Fakulteto administracija
Studijų aplinka SP komiteto pirmininkas, Nuolat Studentų apklausa Katedra, Fakulteto
administracija
Absolventų
įsidarbinimas ir
karjera
SP komiteto pirmininkas, ŠU
karjeros centras
Kasmet Alumni renginiai,
telefoninė apklausa
SP komitetas, Gamtos
mokslų SP vertinimo
komitetas, katedra,
fakulteto administracija
Dėstytojų
kompetencija
SP komiteto pirmininkas,
Katedra,
Pasibaigus
semestrui
Studentų apklausa,
katedros metinė
veiklos ataskaita
Katedra, SPV komitetas
127. Informacija apie ketinamus programos tobulinimo veiksmus, kvietimai, rezultatai, naujovės
viešinami įvairiais kanalais: (1) Universiteto laikraštyje, leidžiamame nuo 1997 m., kuris prieinamas ŠU
bendruomenės nariams, partneriams, stojantiesiems ir, plačiajai visuomenei nes yra nemokamai platinamas
Universiteto padaliniuose ir internete. Juo skelbiama informacija apie studijų naujovės, paramą studentams,
pateikiama aktuali informacija stojantiesiems, atliekamų studijų kokybės vertinimų rezultatai (studentų,
absolventų nuomonė, įsidarbinimo galimybės), studentų ir dėstytojų judumo rezultatai ir patirtys, bendros su
užsienio partneriais vykdomos veiklos, renginiai, neakademinė studentų veikla. (2) organizuojant piešinių ir
nuotraukų konkursus, (3) vykstant į mokyklas, (4) vykdant švietėjiškus projektus, mokytojų vizitų Katedroje
metu, (5) kasmet organizuojamų atvirų durų Universitete metu; (6) rudenį organizuojamoje katedros
absolventų dienoje; (7) internete: Fakulteto internetinėje paskyroje www.su.lt; katedros kuruojamame
pollen.lt tinklapyje bei socialiniame tinkle „Facebook“. Programos žinomumas didinamas ruošiant
straipsnius „Etaplius“ e-laikraščiui95
.
128. Dėstytojų studentų ir absolventų nuomonė apie Programos vykdymą atliekama keliose
kokybės užtikrinimo universiteto lygiuose. Universiteto Studijų tarnyba 2010 m. atliko Programos
studentų apklausą96
. Identifikuoti silpniausi Programos studijų kokybės aspektai, pagal sutikimą su teiginiais:
95 Užsitęsę šalčiai kalendorinį pavasarį pavertė žiema. http://etaplius.lt/uzsitese-salciai-kalendorini-pavasari-paverte-ziema/ 96 Šiaulių universiteto studentų nuomonės apie studijų kokybę tyrimas. 2011.
30
1) „Dėstytojai siūlo "uždegančias", motyvuojančias studijuoti savarankiško darbo temas“ (sutiko su teiginiu
tik 34,9%), 2) „Sudėtingi dalykai išdėstomi prieinamai ir paprastai“ – 51,2%; 3) „Dėstytojai ir studentai
kartu rašo straipsnius, dalyvauja mokslinėse konferencijose“ – 32,6%; 4) „Padedama spręsti problemas, su
kuriomis susiduriama grįžus iš studijų užsienyje“ – 41,7%; 5) „Studijoms užtenka prenumeruojamų
internetinių duomenų bazių“ – 34,9%.
129. Sprendžiant pirmąjį studentų įvardintą trūkumą, katedros posėdyje dėstytojams buvo rekomenduota
naudoti įtraukiančias paskaitas. Vėlesnio tyrimo metu, kurį 2012 m. atliko Programos komitetas, daugiau nei
pusė studentų jau tvirtino, kad „dėstytojas paskaitose taiko įvairius aktyviuosius metodus“ (12 priedas).
Pašalinus šį trūkumą, dingo ir antrasis trūkumas, tikėtina jog dėl dėstytojo pastangų jį pašalinti ir dėl savaime
kokybiškesnio įsisavinimo, išaugusio imlumo, kai studentą labiau domina dėstomas dalykas. Trečiasis
trūkumas yra šalinamas ypač įtraukiant studentus į konferencijas bei mokslinių straipsnių rašymą atlikus
tiriamuosius darbus. Ketvirtuoju aspektu nustatyti trūkumai šalinami, vedant studentams instruktažą
Tarptautinių ryšių ir programų tarnyboje prieš išvykstant studijoms ir praktikoms užsienyje, užtikrinant
glaudesnę komunikaciją su išvykusiais studentais. Penktajame punkte studentų pateiktas vertinimas buvo
spręstas universiteto lygiu, t. y. pirmo kurso studijos prasideda nuo dalyko Informacijos valdymas. Dalis šio
kurso yra skaitoma ŠU bibliotekoje, todėl studentai šiuo metu jau gerai žino, kad universitetas pakankamai
prenumeruoja internetinių duomenų bazių, kurios tinka kokybiškoms ekologijos studijoms.
130. 2012 m. atlikta apklausa (12 priedas) parodė, kad dauguma studentų gerai arba labai gerai
vertina studijų dalykų dėstymą, materialiąją bazę, tačiau iš šio labai gero Programos vykdymo vertinimo,
kai kuriems aspektams, turime skirti daugiau dėmesio: (1) universiteto IT sistema (pvz., kompiuteriai,
kopijavimo aparatai, informacinė įranga auditorijose, skaityklose, bibliotekoje ir pan.), (2) studentų noras
ruoštis dalykų užsiėmimams, (3) aktyvių metodų taikymą, (4) tikslesnis akcentų sudėjimas apie gebėjimus
reikalingus darbo rinkoje, dalyko dėstymo metu.
131. Programos vykdytojai atsižvelgdami į studentų nuomonę daugumoje dalykų taiko aktyvius studijų
metodus (1, 8 priedai) ir formuoja užduotis artimas ekologo veiklai ūkio subjektuose. Aktyvių studijų
metodų formų dėstytojai mokėsi Erasmus intensyvių programų metu ir gerąja patirtimi dalinosi su Katedros
kolegomis susirinkimų metu. Studentų motyvacijos klausimus sprendžiame per bendradarbiavimą
aplinkosauginėse pilietiškumo akcijose, įtraukiant studentus į Katedros veiklas su socialiniais
partneriais.
132. Programa išoriniam vertinimui teikiama pirmą kartą. Po naujos programos aprašo vertinimo SKVC
ekspertų pateikti pastebėjimai ir galutinė išvada yra savianalizės aprašo 5 priede.
133. Atlikus Programos vadybos analizę, galima išskirti stipriąsias puses: (1) į Programos kokybės
gerinimą įsitraukia ne tik visi ŠU skyriai ir asmenys, kuriems ši atsakomybė pavesta, bet ir visuomeniniais
pagrindais veikiantys socialiniai partneriai, (2) aktyvi informacijos sklaida apie programą Katedros naujienų
skyrelyje, feisbuke ir dažnai vykstančių renginių su visuomene metu, (3) Programos kokybės įrodymai ir
analizės rezultatai viešinami suinteresuotiems asmenims patogiausiu būdu, (4) gera edukacinė aplinka ir
materialinė bazė, įgalinanti naujų metodų taikymą ir Programos vadybos naujovių diegimą, (5) aukšta
akademinio personalo dalykinė, pedagoginė ir mokslinė kvalifikacija, leidžianti efektyviai dirbti su
skirtingus lūkesčius turinčių žmonių grupėmis (stojančiaisiais, darbdaviais, užsakovais, studentais), (6)
personalo geranoriškumas, lankstumas ir kompetencija vykdant programos vadybą.
134. Programos tobulintinos pusės: (1) vadybos sistema neužtikrina absolventų įsidarbinimo sėkmės
stebėjimo, nes ne visi studentai būna pasiekiami, (2) pedagoginis personalas paskutinius du metus patiria
didelį netiesioginio darbo krūvį (dalyvavimas komitetuose, komisijose), ypač universiteto ir fakulteto
pertvarkos metu, (3) studentai katedros veikloje ypač renginiuose su visuomene dalyvauja labai aktyviai,
tačiau neišnaudoja visų galimybių prisidėti tobulinant Programos vadybą.