structum 2013 pavasaris nr.3

PAVASARIS I 2013 (3)Žurnalas sėkmingam verslui!

Kad atsirastų tai, kas įmanoma, nuolat turi būti mėginama daryti tai, kas neįmanoma. /Hermann Hesse/

TURI

NYS

INFRASTRUKTŪRA

Ar pajėgsime pritraukti daugiau investicijų? 72

Prie Europos standartų Lietuva artėja „Rail Baltica“ geležinkeliu 74

SUmmARY 79

STATYbARangovo atsakomybė už statybos darbų defektus statinio garantiniu periodu 26

Pastatų pagrindų deformatyvumo priežastys ir veiksniai 28

Vilniaus Gedimino technikos universitetas – Tavo studijų universitetas! 33

Pastatų fasadų irimo problemų įmanoma išvengti 34

Kai kurie įspūdžiai iš parodos „Resta 2013“ 38

„Knauf“ sisteminiai sprendimai – atitvaros, izoliuojančios garsą 42

Stogas perpus pigiau – pasiūlymas, kurio negalima praleisti 44

Naujosios „Eternit“ plokštės padės efektyviau kovoti su grafičiais 48

ARCHITEKTŪRA

Busano kino centras – realus akibrokštas žemės traukos dėsniui 04

Namuose su scenarijumi paveikslų beveik nereikia 10

Palankūs interjero mados vėjai iš šių metų Milano baldų ir apšvietimo parodos 18

INŽINERIJA

Potinkinis „TECElux“ terminalas – naujos kartos WC koncepcijos įsikūnijimas 50

FESI Lietuvoje – efektyvaus energijos taupymo pamokos pramonei 53

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos plėtra: sostinėje įgyvendintas išskirtinis investicijų projektas? 54

Įvairiapusė veikla užtikrina bendrovės sėkmę 64

Lietuviški statybos techninių reglamentų laikymosi ypatumai 65

Susidėvėjusių detalių restauravimas ir kietinamasis aplydymas panaudojant antrines žaliavas 68

Kviečia KTu mechanikos ir mechatronikos fakultetas 71

20

10

18

38

REdAKCIJoSŽodIS

ŽurnalasSTRUCTUmISSN 2335-2116

LEIdėJASuAB „S MEdIA GRouP“A. Mickevičiaus g. 7LT-08119 VilniusTelefonas +370 5 265 3733Faksas +370 5 272 4241

dIREKToRėIGNė dAuSEVIčIūTė

VYR.REdAKToRėdALIA ZILINSKIENėEl. paštas [email protected]

TEKSTųAUToRIAI:AISTė GALAuNYTė EGLė KAJAuSKAITė dr. JuRGITA MALAIŠKIENė dr. LINA KAVALIAuSKIENėdr. ANTANAS čIuPLYSSTASYS LIAuKEVIčIuS JoLITA KoMIčIūTė JuLIuS JuSTINAVIčIuSRITA GRIGuoLAITė

NUoTRAUKųAUToRIUSMATAS KAZLAuSKAS

KALboSSTILIUSIRKoREKTŪRAVŠĮ KALBoS IR KoMuNIKACIJoS CENTRASwww.kkc.lt

PARENgImASSPAUdAIuAB „S MEdIA GRouP“

REKLAmoSSKYRIUSVIKToRIJA LIPŠICTelefonas +370 611 10125El. paštas [email protected]

RūTA PETRoŠIūTėTelefonas +370 620 25156El. paštas [email protected]

SPAUSdINouAB „BALTo PRINT“

Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama.

© uAB „S Media Group“, 2013© STRuCTuM, 2013

ŽuRNALAS PLATINAMAS NEMoKAMAI

pavasaris2013 (3)

Projektuojam, sprendžiam, statom, posėdžiaujam – tai kasdienybė... Kai nusibosta rutina, ji veikia kaip variklis. Tada atsiranda išskirtinumo poreikis, verčiantis pasitelkti vaizduotės jėgą. Kartu su žiniomis ir įgyta patirtimi ji padeda sukurti neeilinius objektus, sumodeliuoti naujus veiklos ir gyvenimo scenarijus, pagal kuriuos siekiame progreso.

Dažnai gerų scenarijų filmai sukviečia daugybę žiūrovų. Būtent jiems Pietų Korėjoje pasta-tytas kino centras – pastatų, prasilenkiančių su vaizduote, kompleksas. Pagal savotišką sce-narijų buvo sukurtas ir išskirtinis gyvenamasis namas Kleboniškyje. Šio namo suplanavimo koncepcija tapo kelių drauge gyvenančių kartų gyvenimo būdas ir kasdienybė... O koks tu-rėtų būti interjeras, galintis nugalėti kasdienybės jausmą, galima bus padiskutuoti perskai-čius įspūdžius iš „Milan: interiors of tomorrow“ parodos.

Tam tikra prasme ir projektus galima laikyti statybų scenarijais. Jei statant objektus nuo jų nu-krypstama, kaltinami rangovai. Ar tikrai jie visada kalti ir turi prisiimti atsakomybę – siūlome teisinę konsultaciją. Be abejonių, rečiau į nemalonias situacijas paklius tie statybininkai, kurie atkreips dėmesį į pastatų deformatyvumo priežastis ar, parinkę ilgalaikes keramines medžia-gas, išvengs pastatų irimo problemų.

Tinkamai parinktos garsą izoliuojančios ir fasadų apdailos medžiagos ar pagal NMA pro-gramą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ pagaliau naująja pakeista sena stogų danga ne tik užtikrins normalias gyvenimo sąlygas, bet ir daug kam sumažins galvos skausmą bei rūpesčius, ypač jei jų be jokių skrupulų sukelia grafičių ant sienų piešėjai. O tam, kad suži-notumėte, kokios iš naujų siūlomų rinkoje statybinių medžiagų yra tinkamiausios, reikėjo apsilankyti parodoje „Resta 2013“, jau tapusioje šalies statybų verslo Meka. Aišku, ji taip pat veikė pagal išankstinį planą-scenarijų, ir 530 dalyvių iš 12 pasaulio šalių savo vaidmenis stengėsi atlikti gerai. Kuo šiųmetė paroda buvo ypatinga, rasite įspūdžiuose iš jos.

Neeilinių inžinerinių žinių ir nekasdieniško sumanumo prireikė įgyvendinant išskirtinių šaly-je objektų – NVSPL olfaktometrijos ir BSL3 laboratorijų – projektus. Kodėl ir kuo šie objektai ypatingi, paaiškės perskaičius išsamią publikaciją inžinerijos puslapiuose.

Nesunku suvokti, kad nė vienos dienos negalime apsieiti be inžinierių, projektuotojų, statybų specialistų. Jie sudaro kūrybingą ir gerbtiną pažangiąją visuomenės dalį. Tai jie sugalvoja, kaip, pavyzdžiui, panaudoti antrines žaliavas, kokiu dar būdu sutaupyti vis brangstančios energijos. Norint priklausyti jų gretoms, tenka daug mokytis, studijuoti. Lietuvoje specialistus rengia ne vie-na aukštoji mokykla. Kurią pasirinkti? Informacija šiame žurnalo numeryje padės apsispręsti.

Kasdien vadovaudamasi ES reikalavimais savo sprendimus nutarimais tvirtina ir ateities planus kuria šalies vyriausybė. Gegužę Mockavoje įvyko iškilmingas renginys, skirtas naujo „Rail Baltica“ etapo darbų pradžiai pažymėti. Tikimasi, kad didžiulio geležinkelių infrastruk-tūros projekto įgyvendinimas leis gerokai padidinti žmonių mobilumą bei krovinių gabeni-mo apimtis, sustiprins tranzito pozicijas, konkurencingumą, pritrauks daugiau investicijų, ir tai turės didžiulį teigiamą poveikį visos šalies ekonomikos augimui. Ar pasitvirtins toks scenarijus, parodys ateitis. O juk būtų gerai! Tik, matyt, tuomet prireiks dar naujesnio nei dabar rengiamas Teritorijų planavimo įstatymo projekto – pasidomėkime kodėl?

�

A r c h i t e k t ū r A

bUSANoKINoCENTRAS–REALUSAKIbRoKšTASŽEmėSTRAUKoSdėSNIUI

�

�


Kinoteatraiyrasuprojektuotiįkalnąpanašiame pastate, o centro viešojierdvė yra padalinta tarp lauko kinoteatroirRaudonojokilimozonos,at-liekančiosrecepcijosfunkciją.

Raudonojo kilimo zona yra trimatė:perrampą,kurisukasipaleidvigubąkūgį,garbėssvečiaigalipasiektipri-ėmimo salę. dvi erdvės perdengtosdidžiuliais stogais, vienas iš jų – net60 m pločio ir 120 m ilgio, o tai yravisafutboloaikštė.

PRoJEKTAVImo KomANdA: „CooP HIMMELB(L)Au Wolf d. Prix / W. dreibholz & Partner ZT GmbH“: Wolfas d. Prixas, Michaelis Volkas, Güntheris Weberis, Martinas obe-rascheris, Jörgas Hugo, Sergio Gonzalezas, Robas Henderso-nas, Guthu Hallsteinas, Mattas Kirkhamas, Veronica Janovska, dieteris Segereris, Markusas Baumannas, Jasmin dieterle, Anja Sorger, Jana Kucerova, Janas Broschas, Ivana Jug

UŽSAKoVASPietų Korėjos Busano miesto savivaldybė

SKLYPoPLoTAS 32 100 m²

bENdRASISPASTATųINTERJERoERdVIųPLoTAS

57 981 m²

UŽSTATYmoTERIToRIJA(bESTogųPLoTo)

10 005 m²

PASTAToTŪRIS 349 708 m³

PRoJEKTAVImoTRUKmė 2007–2008 m

PRoJEKTASįgYVENdINTAS 2012 m.

Pagrindinė Busano kino centro projekto idėja buvo atvirų ir uždarų, viešų ir privačių erdvių sintezė.

Didysis-konsolinis Busan kino centro stogas, tolumoje matomas APEC parkas.

�


Šis projektas „Wolf D. Prix / COOP HIMMELB(L)AU“ studi-jai yra pirmasis darbas Pietų Korėjoje, ir paliečia daugelį metų „COOP HIMMELB(L)AU“ eksploatuotą stogo kaip architektūrinio elemento temą. Jau renesanso ir ba-roko laikais stogas buvo transformuotas į kupolą, taip suteikiant jam didesnio matomumo ir reikšmės pasta-to kompozicijoje. Bet tik architektūros grandai oscaras Niemeyeris ir Le Corbusier apibrėžė stogą ne tik kaip funkcinį-apsauginį elementą, bet ir kaip padedantį plė-toti įvairiausias architektūros koncepcijas įrankį. o. Nie-meyerio sukurtuose namuose Rio de Žaneire stogas ne-beatitinka pastato plano – jis tampa rėmu, kadruojančiu supančią aplinką. Taip pat ir Le Corbusier suprojektuoto „Unité d’Habitation“ Marselyje stogas dėl savo skulptū-riškos formos yra pats tapęs kraštovaizdžio elementu.

Remdamiesi šiomis idėjomis „COOP HIMMELB(L)AU“ pro-jektuotojai ir sukūrė „BMW Welt“ pastato Miunchene ir Busano kino centro stogus. Stogo be kolonų konstrukcija yra labai artima „skraidančiųjų stogų“ koncepcijai, o tri-jose dimensijose išlankstytos lubos sukuria įdomias dau-giaplanes projekcijas.

Wolfas d. Prixas, „COOP HIMMELB(L)AU“ studijos įkūrėjas.

�

�


IšSKIRTINėARCHITEKTŪRoSobJEKTo

KoNCEPCIJA–dAUgIAFUNKCėmIESToAIKšTėĮgyvendintas naujojo Busano kino centro, kuris kartu yra ir oficialūs Tarptautinio Busano kino festivalio (BIFF) namai, projektas sukūrė naujų viešųjų erdvių, kultūrinių programų,

pramogų, technologijų ir architektūros persipynimo galimy-bių. Tuo pačiu šis statinys tapo moderniu ir įspūdingu miesto akcentu bei traukos tašku. Šviesadiodės sistemos lauko stogo elementuose, veikiančiuose kaip virtualus dangus, sujungia pastatus ir aikštes į daugiafunkcę miesto viešąją erdvę.

�


Taigi medijos, technologijos, pramogos ir laisvalaikis buvo sujungti atviroje architektūroje, generuojančioje nuolat besikeičiančius įspūdžius ir patirtis. Rezultatas – lanksti ir kintanti miesto erdvė, veikianti kaip kataliza-torius, skatinantis kultūrinius mainus ir transformacijas.

Busano kino centro pastato koncepcija yra paremta miesto aikštės modeliu, sujungiančiu idėjines Miesto slė-

nio (Urban Valley), Raudonojo kilimo, Šlovės alėjos (Walk of Fame) ir BIFF parko (BIFF Canal Park) zonas. Miesto aikštė yra suformuota iš pastatų ir aikščių komponentų, apdengtų dviem didžiuliais stogais. Stogų paviršių den-gia kompiuteriu programuojami ir valdomi šviesos dio-dų elementai. didesnysis iš stogų turi 85 m ilgio konsolę, kuri tarsi paneigdama žemės traukos dėsnį sklendžia virš Memorialinio kiemo (Memorial Court).

Komplekso urbanistinės erdvės yra suformuotos iš ats-kirai stovinčių ir lengvai atpažįstamų statinių, kurie taip pat koncentruojasi po gigantiškais stogais. Komplekso pastatuose įsikūrę teatrai, kino teatrai, konferencijų sa-lės, administracija, restoranai. Šių erdvių dizainas remiasi lanksčia, hibridine funkcija, tad jos gali būti naudojamos ne tik kasmečio festivalio metu, bet ir ištisus metus, kie-kvieną dieną.

daugiafunkcis pastatas yra suplanuotas taip, kad skirtin-gos jo zonos būtų atskirtos, remiantis funkcija, o jų dialo-gas toliau vystytųsi sąlyčio vietoje. Tačiau tai pasiekta ir pasitelkiant medžiagiškumą. Akmens plokštėmis dengti žemę simbolizuojantys Kino kalnas (Cinema Mountain) ir BIFF kalva (BIFF Hill), o šviesos diodų stogai ir metaliniai paviršiai simbolizuoja dangų. Taip panaudotas medžia-

�


giškumas atskiria erdves ir išryškina pastato architektū-rinę koncepciją. Kūrybiškai panaudojus formas, jų išdės-tymą ir medžiagiškumą, įvairiose komplekso dalyse yra sukurtos įtampos zonos tarp žemės paviršiaus ir stogų.

KINoKALNASVienas išraiškingiausių komplekso objektų yra Kino kal-nas. Tai pastatas, kuriame suprojektuotas 1 000 vietų daugiafunkcis teatras ir trys kino teatro salės: viena 400 vietų ir dvi po 200 vietų. Teatras ir kino teatro salės turi atskirus įėjimus ir fojė, tačiau tuo pat metu, esant rei-kalui, palikta ir galimybė juos apjungti. Visiškas teatro ir kino teatro atskyrimas užtikrina puikią garso izoliaciją, kuri ypač svarbi teatro salėje vykstančių spektaklių ar re-peticijų metu. Aukščiausios klasės teatro salėje žiūrovų vietos yra patogiai išdėstytos dviem lygiais, todėl jiems užtikrinamas puikus matomumas iš bet kurio salės taško. Scena turi dvi šonines scenas, taip pat dekoracijų pakėli-mo mechanizmą ir visą naudojamą koncertams ir operai

modernią akustinę įrangą. Scenoje taip pat sumontuotas avantscenos keltuvas, leidžiantis įrengti papildomų sėdi-mų vietų, praplėsti sceną arba orkestro duobę. Horizon-taliai pagal salės sieną judančios scenos užuolaidos gali būti paslėptos arba išskleidžiamos konkrečioje vietoje, kad būtų pakoreguota salės akustika.

2007 m. Busano kino centro projektas buvo įvertintas Tarptautiniu architektūros apdovanojimu, taip pat gavo „Chicago Athenaeum“ prizą, o 2011 m. konsolinis centro stogas buvo įregistruotas Gineso rekordų knygoje kaip ilgiausias.

„COOP HIMMELB(L)AU“ studija buvo įkurta 1968 m. Vienoje (Austrija) architektų Wolfo D. Prixo, Helmuto Swiczinsky ir Michaelio Holzerio. Šiuo metu studija aktyviai veikia archi-tektūros, miestų planavimo ir meno sferose. 1988 m. Los An-džele (JAV) buvo atidaryta antroji studija. Vėliau buvo įsteig-ti filialai Frankfurte ir Paryžiuje. „COOP HIMMELB(L)AU“ šiuo metu turi 150 komandos narių iš 19 pasaulio šalių.

�

10


NAmUoSESUSCENARIJUmIPAVEIKSLųbEVEIKNEREIKIA

EGLĖ KAJAUSKAITĖ

Namai–taivieta,įkuriąnorisisugrįžti,kurgeraijaučiasinetikjųgyventojai,betirsvečiai.Jiegalipalaikytiharmonijąirleidžiaatsipūstiposunkiosdarbodienosarba,atvirkščiai,galibūtiitingeravietajaunimovakarėliui...Arįma-nomasuderintivisusšiuosdalykus?ArchitektasgintautasNatkevičiussakoTAIP irpraveriaduris į josukurtusnamus,kuriuoserealizuotosvisų juosegyvenančiųžmoniųvizijos.SusipažinkitesuKleboniškyje,antupėskranto,stovinčionamofilosofija–tainamai,kuriuoseneprireikiapaveikslų...

11


obJEKTASGyvenamasis namas Kleboniškyje

STUdIJAArchitektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“

AUToRIAIGintautas Natkevičius, Rasa diškevičiūtė, Adomas Rimšelis

PRoJEKToįgYVENdINImAS2012 m.

Patalpų išdėstymas name prilysta tam, kaip puošiasi moteris, – svarbiausia išryškinti gražiąsias savybes ir kuo labiau paslėpti blogąsias. Man teko įgyvendinti analogišką uždavinį – dėliojant namo patalpas, reikėjo jas taip sukomponuoti, kad matytųsi tai, kas vertingiausia...

ŽIŪRINTįšįJŪSųPRoJEKTUoTąNAmą,PIRmIAUSIA

AKISTRAUKIAJoVIETAIRHARmoNINgAS

įSILIEJImASįSUPANčIąAPLINKą.

PUšYNAS,mIšKAS,UPė...KAIPPAVYKoTAIP

dARNIAIįKomPoNUoTIgYVENAmąJįNAmą?Tai ir buvo pagrindinis uždavinys, kaip pastatyti namą taip, jog jis derėtų prie išskirtinės vietos. o šitas sklypas ypatingas – visiškai ant upės kranto ir itin tankiame pu-šyne. Todėl užsakovai prašė įrengti namą taip, kad būtų išspręsta tos vietos lygtis: namas harmoningai įsilietų į gamtinę aplinką. Statybos rangovams teko išspręsti ir kitą ne mažiau sunkų galvosūkį. Vietai, kurioje jau dabar

Gintautas natkevičius, architektas

12


pastatytas šis namas, reikėjo labai sunkių inžinerinių sis-temų sprendimų, nes šalia namo tekanti Neries upė per pavasario potvynius šią teritoriją visuomet užliedavo. Bet namo gyventojai norėjo, kad pastatas būtinai turė-tų ir rūsį, kuriame būtų įrengtas didžiulis baseinas. Teko spręsti sunkų uždavinį, kaip apsaugoti ne tik rūsį, bet ir patį namą nuo galimų potvynių. Privalėjome sukelti skly-pą ir „patupdyti“ namą vos aukščiau. Tačiau buvo labai svarbu tai padaryti taip, kad nesudarkytų bendro gamtos vaizdo. Teko imituoti, kad neatsirado kalvelės miške tarp medžių... Nepaprasta, kaip rangovas sugebėjo su akme-nimis sužaisti taip, kad net nesijaučia, jog namas yra metru aukščiau tarp pušų...

Buvo nuspręsta statyti didelį dviaukštį namą su ne-įprastai antrame aukšte įkurtomis dviem atskiromis erdvėmis. Visi namai dažniausiai susideda iš garažo, virtuvės, sandėliuko, svetainės, vonios, miegamųjų... Patalpų išdėstymas name prilysta tam, kaip puošiasi moteris, – svarbiausia išryškinti gražiąsias savybes ir

... ant namo atsirado lyg dar du atskiri miegamieji namukai. Tad jie – tarsi įvadas į tą filosofiją, kad tėvai ir vaikai gyvena atskirai, vieni kitiems netrukdo, nekontroliuoja, tačiau susitinka nusileidę į apačią bendroje erdvėje, kurioje ir bendrauja.

kuo labiau paslėpti blogąsias. Man teko įgyvendinti analogišką uždavinį – dėliojant namo patalpas, reikėjo jas taip sukomponuoti, kad matytųsi tai, kas vertin-giausia: geriausi vaizdai, tinkama orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, ir kartu būtų paslėpti trūkumai: ten, kur šiaurė, būtų pastatyta aklina siena, garažo vartai ir t. t. Nors atsižvelgiant į vietą buvo labai sunku tai padaryti, bet mums tai pavyko.

JAUUŽSImINėTE,KAdNAmoANTRAmEAUKšTEYRA

dVIATSKIRoSERdVėSTėVAmSIRVAIKAmS.KodėL

NUSPRENdėTEKoNEVISIšKAIJASATSKIRTI?Kiekvienam iš mūsų kartais reikia pabūti vienam er-dvėje ar vietoje, kur mes galime atsipalaiduoti, pabūti patys su savimi, netrukdomi kitų, susikaupti, pailsėti. Žinoma, vaikai, kol yra maži, nori gyventi šalia tėvų, dažnai net įsikuria jų miegamajame. Tačiau, kai tam-pa paaugliai, kai suauga, jie kuo toliau, tuo labiau nori būti savarankiški, atsiskirti nuo tėvų ir turėti savo au-tonomijos. Lygiai taip pat ir tėvai, jie irgi kartais nori atsiriboti nuo vaikų, jų problemų, rūpesčių. Tiesiog pagalvojome, kad tai galima išspręsti labai įdomiai. Mes jiems pasiūlėme – ir šeimai patiko. Taip įrengiant namą buvo nuspręsta, kad iš bendros erdvės – pirma-me aukšte įsikūrusios itin didelės svetainės – į antrojo aukšto miegamuosius vestų dveji atskiri laiptai.

Vienais laiptais galima pakilti į tėvų miegamąjį, šalia kurio yra drabužinė ir vonia. Kiti laiptai veda į priešin-gą namo šoną – vaikų antrą aukštą, kuriame įrengti du miegamieji, vonios kambarys ir drabužinė. Taip ant namo atsirado lyg dar du atskiri miegamieji namukai. Tad jie – tarsi įvadas į tą filosofiją, kad tėvai ir vaikai gyvena atskirai, vieni kitiems netrukdo, nekontroliuo-ja, tačiau susitinka nusileidę į apačią bendroje erdvėje, kurioje ir bendrauja. Beje, antrame aukšte yra padary-ta itin didelė ir erdvi medinė terasa, todėl, jei labai nori pabendrauti su vaikais, tėvai tai gali padaryti atsidarę balkono duris ir iš savo kambario nuėję iki vaikų pa-talpų, jei nori – jie gali palikti atvirus langus ir matyti vieni kitus.

Tas neįprastas antro aukšto atskirų erdvių išdėstymas sukūrė tam tikrą scenarijų... Vaikai, žinoma, visomis ke-turiomis balsavo „už“, kad turėtų autonomijos nuo tėvų, tėvams irgi buvo įdomus toks scenarijus. Tai nėra didelis atradimas – tiesiog žmonėms pasirodė, kad truputį ki-toks gyvenimo organizavimas gal net papildo kažkokiu filosofiniu pradu. Tai lyg užuomina į tai, kad vaikai gali turėti savo erdvę, kurioje tarsi yra itin nutolę nuo tėvų. Jei tėvai nori ateiti į vaikų kambarį – tai turi įveikti bent jau laiptus.

Projektuojant namą neužtenka suprojektuoti daug pa-talpų, daug aukštų, kambarių ar dar ko nors. Visuomet

adomas Rimšelis, architektas

13


13

1�


labai gerai, jei projektuojant atsiranda scenarijus, kuris būtų visiškai kitoks nei kitų, individualus ir atspindintis gyvenimo būdą. Mums pasisekė pasiekti tą penktąją di-mensiją. Juk turi ne tik kambarį, lovą ar spintą, bet dar gyveni pagal tam tikrą scenarijų.

Projektuojant namą neužtenka suprojektuoti daug patalpų, daug aukštų, kambarių ar dar ko nors. Visuomet labai gerai, jei projektuojant atsiranda scenarijus, kuris būtų visiškai kitoks nei kitų, individualus ir atspindintis gyvenimo būdą.

KAIPPAVYKoSUKURTIbENdRąJąERdVęVISIEmS

NAmogYVENToJAmS?KAIPSEKėSI

įgYVENdINTISKIRTINgųKARTųNoRUS?bEJE,

ATRodo,KAdšIUoSENAmUoSENėRAPAVEIKSLų...

1�

Rasa diškevičiūtė, architektė

1�


Name gyvenanti šeima harmoninga – tėvai puikiai su-taria su vaikais. Todėl įrengiant bendrąją erdvę prisi-dėjo visi namo gyventojai, ir surasti sprendimus buvo lengva. o kalbant apie paveikslus... Jų nereikia, nes namas stovi unikalioje vietoje. Iš kiekvienos erdvės, kiekviename žingsnyje matai alsuojančią, nuolat be-sikeičiančią upę. Žiemą, pavasarį, vasarą, rudenį, ryte, vakare, naktį – vaizdas už lango vis kitoks. Tai tarsi gy-vas paveikslas, kuris nuolat keičiasi. Kita vertus, scena-rijus įdomus ir tuo, kad pirmajame aukšte pro langus galima matyti upę ir, kadangi tai pušynas, tik nieko ne-užstojančius medžių kamienus.

Tačiau antrajame aukšte iš įrengtų tėvų ir vaikų na-mukų atsiveria visiškai kitokie vaizdai – matyti ne tik upė, bet ir pušų lajos. čia tarsi patenki visiškai į kitą gyvenimo terpę. Tame aukštyje viskas atrodo šiek tiek kitaip, nes medžių lajos čia pat, prie vitrinų. Manau, kad tai yra svarbu. Žmonės bando paįvairinti savo būstus puošyba, gėlėtais tapetais, paveikslais, knygų lentynomis ar spalvingais baldų gobelenais, o čia viso to nereikia. Nėra jokių nereikalingų daiktų – tiesiog pirmame aukšte supanti gamta vienaip da-lyvauja interjere, antrajame – visiškai kitaip. Manau, kad toks sukurtas itin artimas interjero ir eksterjero santykis yra labai vertingas.

NEįPRASTASNAmoEKSTERJERAS.KoKIAFASAdo

APdAILA,IšKoPASTATYTASšISNAmAS?Šio namo fasadas iš tiesų yra savotiškai unikalus. Jis yra tarsi sumūrytas iš centimetro storio natūralaus akmens juostelių. Įsivaizduokite tai – centimetro storio akmuo, tada skiedinio siūlė, tada vėl centimetro storio akmens sluoksnis ir t. t. Ir šios siūlės visu pastato perimetru išlaiko horizontalumą. Iš tiesų tai ir yra neįprasta. Lyg ir visiškai na-tūrali medžiaga – akmuo, tačiau prie fasado jis yra pritvir-tintas ne plokštuma, o kaip fanera suguldytas, kaip žvynais sumūrytas. Tokia fasado apdaila užtruko labai ilgai. Beveik metus kas centimetrą teko dėti kiekvieną plokštelę ant plokštelės. Namas – septynių metrų aukščio ir reikėjo po centimetrą tuos septynis metrus pasiekti...

Fasadas neturi spalvų, nes tai yra juodo skalūno akmuo, o visa kita – tik blizgantis stiklas, kuriame atsispindi gamta: upė, medžiai, vanduo. Tas derinys, blizgančio ir pasišiaušusio fasado, kuria aplink namą tokią netikėtą, nelauktą emociją. Atrodo, lyg visą laiką būtum nerealia-me pasaulyje. Visi, kas ateina, puola glostyti fasadą ne-suprasdami, kas tai yra. Atrodo, kad tai lyg pušų žvynai. Pačiupinėjus matosi, kad tai lyg ir natūralus akmuo, bet centimetro storio... Iš tiesų būtent šis natūralus fasadas padėjo tokį itin didelio tūrio namą į aplinką įlieti taip sklandžiai ir lengvai, taip lyg jis ten ir turėtų būti.

1�

1�


PALANKŪSINTERJERomAdoSVėJAIIššIųmETųmILANobALdųIRAPšVIETImoPARodoS

EGLĖ KAJAUSKAITĖ

Neseniaiišvisamepasaulyjegeraižinomostarptauti-nėsbaldųirapšvietimoparodos„milan:interiorsofto-morrow“ grįžusi architektė ir interjero dizainerė IevaPrunskaitė išskirtinai žurnalui„Structum“ sutiko pra-skleisti daugiau kaip 300 tūkst. lankytojų pritrauku-sios parodos širmą. 52-ojoje parodoje dalyvavo dau-giau kaip 2,5 tūkst.baldų ir interjero detalių gamin-tojų.dizainerėtikina,kadnemažaišiųmečiųnaujienųkūrybiškaigalimapritaikytiirbenekiekvienamlietu-viškaminterjerui,onaujausiaismadosvėjaisišmilanolabiausiaiturėtųnudžiugtinagingiejimūsųtautiečiai.Taigi–apiešiąparodąišpirmųlūpų...

1�

KETVIRTąKARTąVAŽIAVoTEįmILANą.

KUošIPARodAIšSISKYRėIšKITų?Į Milano baldų parodas važiuoju maždaug kas dvejus metus ir vis atrandu kažką naujo – kaskart šios parodos visiškai pasikeičia, stebina. dar niekada neteko nusivilti, visuomet pamatau kažką netikėto. Ką išskirčiau šiųmetėje parodoje? Šių metų interjerai labai individualūs, nenuobo-dūs, net prabangūs, kartu ir šmaikštūs. Šiemet jie pulsuo-ja spalvomis – subtiliais, nerėkiančiais deriniais. Susidarė įspūdis, kad šių metų interjerai yra labai jaukūs, pritemdyti, tarsi šviesą kas būtų prisukęs, paskaninti spalviniais akcen-tais. Labai daug metalo, kartu su juo svarbūs tapo tinklo motyvai, ažūriškumas. Visi daiktai, baldai, dekoro detalės atrodo kaip vienetiniai rankų darbo gaminiai, ne masinės gamybos net ir tais atvejais, kai taip nėra.

Į namus grįžta 7-ojo dešimtmečio dizainas. Tiesa, jis at-gimsta kitu rakursu, sprendimai minimalistiškesni, šva-resni, kokybiškesni, naudojamos natūralios medžiagos: akmuo, medis, metalas. Nėra ankstesniems laikams bū-

dingos sintetikos, plastiko, tačiau labai jaučiamos 7-ojo dešimtmečio formos – jos šių metų interjero akcentas. Viskas suapvalinta – baldų kampai, veidrodžiai, net to-kios įprastos aštrios formos kaip kvadratas ar trikampis, aiškių stačiakampių beveik nėra. Taip pat dizaine simetriją keičia asimetrinės kompozicijos – ne-svarbu baldas tai (staliukas, siaurėjantis į vieną galą) ar šviestuvas (iškreipto ovalo formos), ar dekoro elementas (akmens formos veidro-džiai) – visur asimetrija. Bene pagrindinė šių metų naujiena ta, kad į madą vėl grįžta indi-vidualus dizainas. Žinoma, yra ir nebrangių elementų, tačiau itin aiški individualaus dizaino tendencija, kai, atrodo, kad baldas kurtas tarsi tau asmeniškai. o tai kainuoja nemažai.

KoKIoSbALdųgAmYboS

mEdŽIAgoSVYRAUJAšįSEzoNą?Šįmet interjeruose labai madingas akmuo, dau-giausia dviejų rūšių marmuras – baltasis ir rudasis.

ieva PRunskaitė, interjero dizainerė

1�


1�

Šis akmuo yra labai brangus, lepus ir tepus, todėl naudoti jį interjere gana prabangu. Mums tai gal mažiau įprasta, nes lietuviams tai asocijuojasi su šaltumu, gal kapinėmis, dar kuo nors. Lietuviai marmuro į savo namus įsileisti ne-nori, geriau renkasi plyteles. Tačiau akmuo yra natūralus gamtos produktas, kurio nepakeisi niekuo kitu. Jis visa-da bus gražesnis už bet kokią plytelę. Pačios geriausios, brangiausios plytelės kaip tik imituoja akmenį. Šįmet visi Milano parodos ekspozicijos žurnaliniai staliukai, valgo-mojo stalai, spintelių paviršiai, virtuvių stalviršiai – viskas iš baltojo arba rudojo marmuro. Šis akmuo naudojamas ne tik stalams, bet ir baldams. Grįžęs iš klasikos laikų mar-muras buvo nepelnytai pamirštas ir jau seniai nenaudo-tas baldams ar spintelių paviršiams – bent jau ne pramo-ninio dizaino srityje. Šįmet kiekvienas baldų gamintojas eksponavo gaminius iš marmuro.

Kita šio sezono medžiaga – metalas, naudojamas ga-minti tiek baldams, tiek šviestuvams. Metalas naudo-jamas dažyto, spalvoto, juodo, parūdijusio, natūralaus plieno ir visokiausiais kitais įmanomais pavidalais, būdais, raštais. Jo labai daug. Mačiau net metalines grindis... atrodė itin įdomiai, naujai. Iš tiesų tai visiš-ka naujiena. o pagrindinis ir labiausiai šįmet interjere naudojamas metalas – varis. Jis atsiskleidžia absoliu-čiai nauju rakursu. Anksčiau varis buvo labiau klasiki-nio dizaino dalis: naudotas rankenoms, šviestuvams ir pan. dabar jis pritaikytas bet kur pačiomis įvairiausio-mis formomis ir pavidalais. Galima sakyti, kad atsirado šiuolaikinis varis. Nepaprastai gražūs vario šviestuvai, variniai tinklai, įvairiausių raštų dideli ir gražūs ažūrai, pertvaros.

20


Trečioji šio sezono interjero medžiaga – medis. Jo galima rasti kiekviename interjere. Kaip ir anksčiau itin vertinamos natūralaus medžio grindys. Pagrin-dinė medžio rūšis – riešutas. Nors dar vyrauja tam-sus medis, galima aptikti ir šviesaus, tiesa, tai labiau grindims naudojamos plačios ilgos lentos.

KoKIEbALdAI,JųSPALVoSIRRAšTAI

mAdINgIšįSEzoNą?Madingiausios baldų spalvos iš esmės nesiskiria nuo šio sezono drabužių spalvų. Tai – ultramarino, turkio, mėtų žalia, šiek tiek violetinė. Šias spalvas naudoja kone visi gamintojai. Tereikėjo pereiti vos per kelis garsiausių gamintojų paviljonus, ir tapo aišku, kad būtent šios spalvos ir atspalviai šiais me-tais yra „ant bangos“. Beje, kadangi bene pagrin-dinė šių metų interjero medžiaga yra varis, tai ir spalvos parenkamos taip, kad derėtų būtent prie šio metalo.

Kuriant baldus derinamos skirtingos spalvos. Kėdės, sofos, foteliai nebūtinai turi būti vienodos spalvos. Tačiau patys baldai labiau vienspalviai, o baldai su raštais yra retesni ir naudojami dažniau kaip deko-ratyviniai akcentai. Kalbant apie baldus ir jų kompo-

20

21


navimą, čia išlaikomas tradicinis dizainas, kiekvienas baldas turi savo paskirtį, nėra nereikalingų detalių, interjerai neperkrauti. Svetainėje vietą ras sofa, fo-teliai, žurnalinis staliukas. Beje, ryškėja tendencija komponuoti ne vieną, o kelis skirtingų formų, aukš-čių, tekstūrų ar net spalvų žurnalinius staliukus. Aps-kritai baldai, kaip ir interjerai, primena individualų dizainą, o ne masinę gamybą. Minkštų baldų gamy-bai taip pat naudojamos natūralios medžiagos: sen-dinta oda, spalvingas ir 7-ąjį dešimtmetį primenan-tis gobelenas arba visiškai natūralus maišo audinys. Fotelių, sofų ir miegamojo lovų atkaltės praplatintos ir paaukštintos. dauguma baldų labiau pritaikyti di-deliems namams. Atsisėdus į fotelį atrodė, kad jis ap-gaubia ne tik aukšta atkalte, bet ir plačiais gaubtais šonais.

KoKIoSVYRAUJAdEKoRodETALėS?Šiųmečiame interjere yra labai daug veidrodžių, jie pakeičia paveikslus. Retai kur mačiau vieną veidro-dį. Jie buvo įvairiausių formų, suapvalinti, išdėlioti skirtingomis kompozicijomis – dažniausiai įvairia-me aukštyje kabojo keli skirtingų formų ir dydžių. Kai kuriais atvejais veidrodžiai net atlieka išskirtinai dekoratyvinę funkciją, yra gaubti, tūriniai, skulptūri-niai, laužyti. Beje, kartais interjere dominuojančiais

21

22


bei svarbiais akcentais tampa labai netikėtos detalės, pavyzdžiui, šviestuvą laikantys laidai komponuojami taip, kad sukurtų grafinį linijinį paveikslą baltos sienos fone.

Pasikeitė ir kitos interjero detalės, pavyzdžiui, kilimo pa-skirtis. Anksčiau buvo labai populiarūs dideli, į akis krin-tantys, šiek tiek aptrinti kilimai, o dabar jie tapo ramiu fono, o ne dominuojančiu akcentu. Kas dar nustebino? Interjere naudojama labai daug augalų – įvairiausiuo-se induose: skardinėse, pirties kubiluose, statinėse... Jie tapo kambario dalimi. Šiųmečiai interjerai itin žali.

Tradicinė dekoro detalė – šviestuvai. Variniai šviestuvai atrodo kaip vienetiniai. Net ir masinės gamybos būdu pagaminti šviestuvai imituoja rankų darbą. Mačiau to-kių šviestuvų, kurie pagaminti itin grubiai, matosi net suvirinimo siūlės. Nebijoma, kad kažkas neišdailinta, neišbaigta iki galo. Tačiau, aišku, pati forma yra labai apgalvota, subtili. Variniai šviestuvai nepaprastai gra-žūs, įspūdingi – tai man buvo didelis atradimas.

Kita toliau besivystanti šviestuvų rūšis – šviesos diodų šviestuvai. Jie savo veikimo principu vystomi visiškai kitaip nei masyvieji dekoratyviniai šviestuvai. Kadangi šviesos diodų šviestuvuose šviesos šaltinis yra visiškai minimalus, tai ir šviestuvai daromi kuo minimalistiš-kesni, beveik nematomi, švaraus dizaino. Jų šviesos šaltinis dažnai yra paslėptas. Tai nėra dekoratyvūs šviestuvai.

Beje, pastebėjau, kad atsirado visiškai naujas apšvietimo būdas: gamintojai ieško netikėtų apšvietimo galimybių. Anksčiau buvo įprasta tiesiog virš stalo pakabinti švies-tuvą, o dabar šviestuvai montuojami sienose, balduose, bandoma net kažkaip kitaip paslėpti apšvietimą. Sie-kiama, kad matytųsi ne atskiras šviesos šaltinis, o jos atspindys. Labai daug žaidžiama su tuo, kad matoma apšviesta plokštuma, bet ne tai, kas šviečia.

Labai daug šviestuvų, šviečiančių per kažkokį objektą, – tai vadinamasis 7-ajam dešimtmečiui būdingas kosmo-sas. Apskritai šviesos diodų šviestuvai man nebuvo tokie įdomūs. Labiau domėjausi dekoratyviniais šviestuvais, nes jie naudojami kaip daiktai, kaip skulptūros. Tokiems šviestuvams naudojama labai daug netikėtų medžiagų: yra šviestuvų iš popieriaus, parašiuto maišo, gumos, net iš betono ar nailono. Nežinau, ar jie atsirado dėl itin madingos ekologijos, ar dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, bandymo atrasti naujas medžiagas, nustebinti, tačiau šviestuvams naudojamos pačios netikėčiausios me-džiagos. Tiesa, tai, kad šviestuvams naudojamos iš es-mės nebrangios medžiagos, niekaip neveikia jų kainų... Pinigus tenka mokėti už dizainą. Tai kartais prasilenkia su tradicinio lietuvio psichologija: „Negi aš tiek mokėsiu už guminį šviestuvą?!“

KąIšJŪSųmATYToSmILANoPARodoSgALėTųSAVoNAmUoSEPRITAIKYTITRAdICINISLIETUVIS?

ARšIųmETųINTERJERųSTILIUSmUmSPRIImTINAS?Kalbant apie šiųmetes spalvas, reikėtų pasakyti, kad lietu-viai nėra linkę taikyti daug spalvų, ypač ryškių. Retai kada pavyksta įkalbėti panaudoti interjere ryškesnes, pavyz-

22

23


džiui, turkio ar mėtos žalumo spalvas. Tačiau pats princi-pas, vyraujantis šiųmečiame interjere, – jaukus, su keliais akcentais interjeras – lietuviams yra priimtinas ir būdingas. Tiesa, mūsų interjerai dažniau būna šviesūs. Tačiau tai jau klimato diktatas. Lietuvoje, kur saulė pasirodo gana retai, norisi šviesos trūkumą kompensuoti šviesiais, gaiviais in-

terjerais. Todėl mums labai tamsių interjerų nesinori, nors tai ir labai gražu, romantiška. Tačiau, mano įsitikinimu, lie-tuviškiems interjerams tikrai galima pritaikyti netikėtus sprendimus, kuriuos šįmet buvo galima pamatyti Milane. Lietuviams labai tinkamas dabar itin populiarus rankų darbo stilius. dauguma lietuvių nagingi, todėl nemažai

23

2�


sprendimų gali prisitaikyti patys – interjero detales, švies-tuvus ar net atskirus baldus iš netikėtų medžiagų sukurti savo rankomis. Be to, itin populiarus varis – lietuviui arti-ma medžiaga. Mane Milano paroda įkvėpė, sukėlė nenu-

maldomą norą kurti. Esu įsitikinusi, kad tikrai galima rasti netikėtų sprendimų ir sukurti išskirtinį bei individualų in-terjerą... Šiais metais Milanas atpūtė laisvo dizaino vėjus ir jie mums, lietuviams, itin palankūs.

2�

2�

S t A t y b A

Statybų procese dalyvauja daug skirtingų statybosproceso dalyvių, pradedant užsakovu, projektuotojurangovu,baigiantautorinėsprojektovykdymobeista-tybos darbų techninės priežiūros vykdytoju. Priskir-tas viešojo administravimo funkcijas statybų procesevykdoirvalstybinėsbeisavivaldosinstitucijos,kuriosišduoda specialiuosius reikalavimus projektui rengti,tikrinaprojektosprendinius,išduodastatybąleidžian-čius dokumentus, statybos užbaigimo aktus, atliekastatybosteisėtumovalstybinępriežiūrą.

Rangovoatsakomybėužstatybosdarbųdefektusstatiniogarantiniuperiodu

Nors teisės aktai pakan-kamai detaliai apibrėžia kiekvieno iš šių staty-

bos proceso dalyvių teises ir pareigas, tačiau, nepaisant to, rangos ginčų kyla dažnai ir pačių įvairiausių – tiek dėl atliktų darbų defektų ir darbų vykdymo terminų, tiek dėl tinkamo atsiskaitymo už atliktus darbus, dėl neteisėtų bei savavališkų statybų pasekmių, taip pat dėl neteisėtų projekto sprendinių bei neteisėtai išduoto statybos lei-dimo ir kt.

RANgoVoATSAKomYbėUŽdARbųdEFEKTUSYpač dažni rangos ginčai dėl atliktų darbų defektų. Ne-paisant gausaus statybų procese dalyvaujančių subjektų skaičiaus, dažniausiai tokio pobūdžio ginčuose atsako-mybėn traukiami rangovai. To priežastys yra kelios.

Visų pirma statybos darbų atlikimas yra rangovo vers-las. užsiimdamas ūkine ir komercine veikla, kurios tiks-las – pelno siekimas, rangovas gerai žino arba privalo žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika už tuos nuostolius, kuriuos jis numatė ar galėjo protin-gai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną savo įsipareigojimų neįvykdymo pasekmę. dėl to, be kita ko, įstatymas rangovui už tinkamą statybos ran-gos sutarties vykdymą nustato griežtą atsakomybę be kaltės.

Antra, dažnai rangovai dar sutarties vykdymo metu ne-siima reikiamų priemonių, kurios galimai sudarytų sąly-gas ateityje išvengti atsakomybės taikymo arba būtų pa-grindas ją bent reikšmingai sumažinti, pavyzdžiui, gavę neteisėtus užsakovo nurodymus, rangovai, manydami, kad atsakomybė už pasekmes bus priskirta užsakovui, neretai šiuos nurodymus vykdo, nors turėtų sustabdyti rangos darbus ir įspėti užsakovą apie galimus neigiamus padarinius.

Trečia, rangovai, susidūrę su užsakovų pretenzijomis dėl atliktų darbų kokybės, dažnai nesiima tinkamų savo intere-sų gynimo priemonių. dažnai rangovai, siekdami išvengti atsakomybės taikymo, pavyzdžiui, teigia, kad užsakovo pasitelkto projektuotojo parengto projekto sprendiniai buvo neteisėti ir būtent užsakovas reikalavo juos įgyven-dinti, užsakovas pateikė netinkamos kokybės medžiagas, rangos darbų atlikimą (įskaitant ir darbų atitiktį kokybės reikalavimams) kontroliavo užsakovo paskirtas statybos darbų techninis prižiūrėtojas, be to, galiausiai dalį darbų, kurie ir lėmė defektų atsiradimą, faktiškai atliko ne rango-vas, o jo pasitelkti subrangovai. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokio pobūdžio argumentai ne visada padeda išvengti rangovo atsakomybės taikymo.

Ginčuose dėl darbų defektų, sprendžiant dėl atsakomy-bės taikymo, be kitų sąlygų, itin svarbu įvertinti du aspek-

Jolita komičiūtė, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ asocijuota teisininkė, advokato padėjėja

2�

2�

S t A t y b A

tus. Pirma, defektų atsiradimo momentą, t. y., ar defektai atsirado statinio garantinio termino metu. defektų atsira-dimo momentas lemia, ar apskritai yra pagrindas atsako-mybei taikyti, bei kaip tarp šalių pasiskirsto įrodinėjimo našta. Antra, priežastinį ryšį tarp atsiradusių nuostolių ir atliktų neteisėtų veiksmų. Priežastinio ryšio konstatavi-mas lemia atsakingus asmenis bei atsakomybės tarp jų pasiskirstymą.

STATINIogARANTINISTERmINASStatybos įstatyme yra nustatyti minimalūs imperatyvūs statinio garantiniai terminai. Rangovas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar de-fektai buvo nustatyti per: 1) 5 metus; 2) 10 metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) defektų; 3) 20 metų – esant šiuose elementuose ty-čia paslėptų defektų. Šie garantiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos, kuria yra laikoma statybos užbaigimo akto išdavimo arba deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo diena. Svarbu, kad garantinio termino skaičiavimas yra sustab-domas tiek laiko, kiek objektas negali būti naudojamas dėl nustatytų defektų, už kuriuos atsako rangovas. Šalys gali susitarti dėl ilgesnių garantinių terminų, tačiau ne dėl trumpesnių.

užsakovas, per garantinį terminą nustatęs objekto trū-kumus, privalo per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenziją rangovui. Jeigu rangovas nepripažįs-ta pretenzijos, užsakovas per vienus metus nuo preten-zijos pareiškimo turi teisę kreiptis į teismą. Paminėtina, kad teisę reikšti reikalavimus garantiniu periodu turi ne tik užsakovas, bet ir statinio (buto, patalpų ar kt.) pirkėjas (įgijėjas).

Tuo atveju, jeigu darbų trūkumai paaiškėja po garantinio termino pabaigos, atsakomybė rangovui netaikoma, t. y. užsakovas ir bet kurie tretieji asmenys laikomi praradu-siais teisę į ieškinį dėl daiktų kokybės trūkumų, paaiškė-jusių po garantinio termino pabaigos.

PRIEŽASTINIoRYšIoNUSTATYmASIRVERTINImASNustačius, kad defektų atsirado garantiniu periodu, svar-bu nustatyti jų atsiradimo priežastis bei priežastinį ryšį tarp trūkumų atsiradimo ir atsakingų už defektus asme-nų veiksmų. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektų atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto, arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų ki-tokių netinkamų veiksmų, pavyzdžiui, dėl projektuotojo, padariusio projektavimo klaidą, kaltės. Taigi užsakovas ginčo atveju privalo įrodyti tik defektų faktą. o defektų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas. Išimtinis atvejis yra statinio griū-

tis. Šiuo atveju rangovas turi teisę įrodyti, kad nėra gali-mybės nustatyti statinio griuvimo priežasties. Tada taiko-ma solidari projektuotojo, rangovo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybė.

Taigi rangovas, siekdamas nelikti atsakingas už statybos darbų defektus, privalo paneigti priežastinį ryšį tarp savo veiksmų ir defektų atsiradimo priežasčių ir pagrįsti, kad defektų atsiradimo priežastis (bent jau pagrindinė) yra kita. Rangovas, neįrodęs savo atsakomybę šalinančių aplinkybių, privalo neatlygintinai pašalinti defektus arba atlyginti užsakovui defektų šalinimo išlaidas.

RANgoVoPAREIgoSSUTARTIESVYKdYmomETUAtkreiptinas dėmesys, kad rangovui, siekiant išvengti atsakomybės taikymo, nepakanka įrodyti neteisėtų už-sakovo ar kitų statybos proceso dalyvių veiksmų, pavyz-džiui, kad užsakovas davė neteisėtus nurodymus, reika-lavo nukrypti nuo projekto, bei imperatyvių teisės aktų reikalavimų, kad užsakovas nesudarė tinkamų sąlygų statybos darbams vykdyti, pateikė naudoti nekokybiškas medžiagas ar kt. Nors tokie neteisėti užsakovo ar kitų sta-tybos proceso dalyvių nurodymai ir kiti pažeidimai gali būti akivaizdūs, tačiau jie nebūtinai reikš, kad rangovas atleidžiamas nuo atsakomybės arba kad rangovo atsako-mybė mažinama.

Teismas daugeliu atvejų vertina, ar rangovas įvykdė pareigą įspėti bei informuoti užsakovą ar kitą statybos proceso dalyvį apie galimas neigiamas pasekmes, ar ran-govas sustabdė darbų atlikimą, ar tinkamai bendradar-biavo. Tik tinkamai vykdęs visas šias pareigas rangovas ateityje gali išvengti atsakomybės taikymo arba bent jau reikšmingai sumažinti sau tenkančią atsakomybės dalį. Į šias pareigas itin svarbu atkreipti dėmesį sutarties vyk-dymo metu, o bet kokius užsakovui ar kitiems statybos proceso dalyviams teikiamus pranešimus įforminti raštu ir tinkamai įteikti tam, kad vėliau nekiltų faktų įrodinėji-mo sunkumų.

UŽSAKoVoATLIEKAmASTATYboSdARbųKoNTRoLėSvarbu ir tai, kad rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevyk-dė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atve-jus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis. Taip pat svarbu sudaro-mose rangos sutartyse tiesiogiai numatyti užsakovo pareigą kontroliuoti rangovo atliekamų darbų kokybę, ypač tais atvejais, kai įstatymas tokios pareigos užsako-vui nenumato. Kita vertus, netinkamas užsakovo parei-gos kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę vykdymas dažniausiai nėra pagrindas rangovą visiškai atleisti nuo atsakomybės dėl statinio defektų. Rangovo atsakomybė tokiu atveju dažniausiai mažinama.

2�

2�

S t A t y b A

PASTATųPAgRINdųdEFoRmATYVUmo

PRIEŽASTYSIRVEIKSNIAI

JULIUS JUSTInAvIčIUS

Stiprumasbeideformatyvumaslaikomiesminėmisgruntoirpa-matųpagrindųgeotechninėmissavybėmis.Kartaisvertinamairjųelgsena,veikiantspecifiniamsveiksniams,–dinaminiams,kli-matiniams poveikiams, grun-to konsolidacijos reiškiniams(struktūrinio stabilumo kaitai).deja, individualių gyvenamųjųnamųstatyboje,neretai irdau-giabučių pastatų bei kituoseprojektuose, pamatų pagrindųgeotechniniai rodikliai laikomipastoviais, o įvardytieji specifi-niai veiksniai – vertinami retai.beto,visdartrūkstasupratimo,kadpastatokonstrukcinėssche-mos turėtų būti glaudžiau sie-jamos su jo pagrindų atmaina,būkle bei statybos aplinkybė-mis.ojukpastatokonstrukcinispatikimumas priklauso ir nuoto, kaip adekvačiai įvertinsimestatybvietės geotechninių są-lygųkaitą,pagrindų,pamatųirvirš jų sumontuotų laikančiųjųkonstrukcijųbendrądarbą.

Pastatas Šilutėje – neaiškios balkono ir kitos pastato dalies deformacijų netolygumo priežastys. Neįprasta, kad beveik šimtmetį išstovėjusio pastato dalių nuosėdžiai yra skirtingi...2�

2�

S t A t y b A

Adekvačiai vertinti situaciją kartais trukdo aukštojoje mokykloje įkalti šablonai, kad smėliai ir moliai yra geri, stiprūs, mažai besideformuojantys gruntai („negili more-na – pamatų projektuotojų svajonė“?). Tačiau šių gruntų kilmės, granuliometrinių, drėgnio rodiklių ir, svarbiausia, eksploatacinių sąlygų įtakos įvardytomis savybėmis įver-tinti dažnai nesugebame arba neteikiame reikšmės. dėl to ir kyla noras siaurinti geotechninių tiriamųjų darbų programas arba jų atsisakyti, pasitenkinti ribotu duome-nų kiekiu, o atnaujintas statybas tęsti, neįvertinus suin-tensyvėjusio klimatinio poveikio be dirvožemio (velėnos) sluoksnių ilgą laikotarpį išbuvusioms aikštelėms, iškasų gruntui ar peršalusiems pamatams.

Netinkamai užkonservuotos (įrengtos), apvandenintos iškasos, ilgam paliktos statybos aikštelės be paviršinio dirvožemio sluoksnio, nukasti pylimai, iškastos šlaitų te-rasos ir organizuoto paviršinių vandenų surinkimo bei nutekinimo sistemos nebuvimas, dėl teritorijos lygini-mo nesutankintu supiltiniu gruntu padidėjusi kritulių ir paviršinių vandenų infiltracija, kitaip pakeistas vietovės reljefas, drėgmės garavimą paviršinėje aeracijos zonoje trikdančiomis dangomis padengti plotai gali lemti dides-nį (papildomą) pagrindų grunto įmirkį ir gilesnį jų perša-limą. Tai veiksniai, būdingi objektams, kuriuose statybos darbai buvo laikinai sustabdyti neužpylus pamatų iškasų arba jas užpylus, bet nesutankinus supiltinio grunto, neį-rengus drenažo ir t. t.

Žinoma, patogiau manyti, kad kažkieno surinkti ir projekte nurodyti pagrindų geotechniniai rodikliai išliks pastovūs ir nepriklausys nuo organizacinių ir technologinių staty-bos aspektų: pertraukų, jų trukmės ir darbų atnaujinimo momento, aikštelės paruoštumo, paviršinio vandens su-rinkimo ir gruntinių vandenų drenavimo būdų, gretimai vykstančių statybos darbų ar / ir nutiestų kelių, savavališkų iškasų (o kiek žalos patiriama dėl tvenkinukų prie sody-bų!), paklotų standžiųjų, vandeniui nelaidžių dangų, šlai-tuose įrengtų atraminių sienelių... deja, net vienos atmai-nos pagrindo geotechninių savybių kaitos priežasčių yra daug ir įvairių, todėl kai kuriems projektuotojams, darbų vadovams ir užsakovams atrodo, kad patikimas pamatų pagrindų elgsenos prognozavimas – neįgyvendinamas uždavinys, siekiamybė, spekuliacijų objektas. Tokia nuo-monė pagrįsta – pagrindų būklė priklauso ir nuo atsitikti-nių gamtinių veiksnių, tačiau egzistuoja ir techninės, deja, ne visada numatomos arba darbų vadovų nedrįstamos siūlyti, konstrukcinės priemonės ir sprendimai, neutrali-zuojantys žalingus poveikius pagrindams.

ILgALAIKISdRėgmėSPoVEIKISBesibaigianti ūkio krizė, ne visada sėkminga objektų statybos atnaujinimo patirtis rodo sustabdytų statybos darbų konservavimo klaidas. Ne kartą įsitikinta, kad dėl pakitusių pagrindų eksploatacinių sąlygų kartais būtų naudinga patobulinti ar net pakeisti laikančiąsias pastatų konstrukcijas ar jų konstrukcines schemas.

1 pav. Schema iš 2011 m. Č. Ignatavičiaus ir S. V. Skrodenio „Daugiabučių namų atnau-jinimui (modernizavimui) skirtų tipinių de-talių bei priemonių katalogo“. Nors pastato atnaujinimo tikslai ir bus pasiekti, bet cokolio ir pamatinis blokas tikrai peršals, ir jei, be to, dar bus nepalankios geologinės sąlygos, drė-gmė kaupsis prie šaltesnių paviršių. Žinoma, renovuojami daugiabučiai namai išstovėjo dešimtis metų, jų pagrindus veikia didelės apkrovos, ir tikimybė, kad jie ims deformuotis dėl keliais procentais padidėjusios drėgmės, yra labai maža... Kas kita – individualiame gyvenamajame pastate.

2�

30

S t A t y b A

Yra ir kitų, „sėkminguose” statybos objektuose pasitai-kančių priežasčių, lemiančių pagrindų ar šalia pamatų esančio supilto grunto drėgnio padidėjimą – netin-kamo pločio, šalčio iškelta ir neigiamą nuolydį įgijusi nuogrinda, blogai sutankintas supiltinis gruntas ša-lia pamatų arba komunikacinėse tranšėjose, kuriomis priteka gruntinių vandenų. dažnai tai lemia grunto stiprio sumažėjimą ir didesnes deformacijas, peršalusio pagrindo kilsnumo padidėjimą, būdingą molingiems gruntams. dažniausiai pagrindų stipris sumažėja, jei pas-tatai buvo pradėti statyti ant sekliųjų pamatų, jei ilgesnį (žiemos) laikotarpį buvo palikta atvira iškasa, nespėta įrengti šildomo rūsio. Vėliau, suaižėjus pastatų sienoms ar išsiklaipius kolonoms, prasideda nemaloni ir dažniau-siai nerezultatyvi kaltųjų paieška.

Žinoma, neaukštiems individualiesiems gyvenamiesiems namams dėl drėgmės pakitusi molinių gruntų konsisten-cija ir padidėjusios plastinės deformacijos gal ir nekels didelio pavojaus. Jų pamatai dėl brinkstančio ir beside-formuojančio grunto, pagilėjusio įšalo nulemto kilsnumo gal neišsikilnos ar pasislinks (tai priklauso ir nuo pagrindų

2 pav. Schema iš 2011 m. Č. Ignatavičiaus ir S. V. Skrodenio „Daugiabu-čių namų atnaujinimui (modernizavimui) skirtų tipinių detalių bei prie-monių katalogo“. Jei bus netinkamai įrengta nuogrinda, gruntas bus pa-lankus skverbtis drėgmei, nes storesnis nei 250 mm drenuojamas skaldos sluoksnis šiandienėje renovavimo praktikoje retai naudojamas, o grun-tas prie pastato nuolat įmirksta ir 600 mm aukščio šiltinimo sluoksnio gali nepakakti.

30

atmainos, sluoksniuotumo, pastato konstrukcinių ir eks-ploatacinių apkrovų), bet negilūs prie pastato prišlietų laiptelių ir terasų pamatai gali susiklaipyti.

TIRAŽUoTISPRENdImAI–

ARJIEVISAdAAdEKVATŪS?Įvairiuose tipizuotų detalių kataloguose galima aptikti skirtingų juostinių pamatų, rūsio sienų ir pirmojo aukšto, rūsio grindų šiltinimo variantų (1, 2 pav.). Atsižvelgiant ne tik į rūsio šildymo / eksploatavimo pobūdį, naudingiau, kai šiltinimas įrengiamas per visą rūsio sienos (cokolio) aukštį, kai vertikalūs termoizoliaciniai sluoksniai, izoliuo-jantys visą pastato perimetrą, įrengiami pamatų išorėje ir per visą jų aukštį (3 pav.). Tariamai ekonomiškesnė, šilti-nimo medžiagas ir darbą taupanti alternatyva – termoi-zoliacinio sluoksnio įrengimas negilaus juostinio pamato viduje arba tik ribotame paviršiniame gylyje, bet giliau, nei siektų įšalas, kartais ir perimetrinėse grindų juostose prie vidinio išorinių sienų paviršiaus. Bėda, kad šiuo atve-ju ne visada pavyksta sutapdinti sienos ir pamatiniuose blokuose (juostinio pamato monolite) įspraustus termoi-zoliacijos intarpus. Tačiau svarbiausia, kad pasirinkus tokį pamatų ar rūsio sienų apšiltinimą, neįvertinamas neiš-vengiamas pagrindų ir aplinkinio grunto drėgnio padidė-jimas dėl periferinių ir pagrindų grunto zonų temperatū-ros skirtumo. Jis gali siekti iki dešimties laipsnių (priklauso ir nuo pastato eksploatacinio režimo), o susidaro dėl to, kad pamatų betonas tampa tarsi tankus „šalčio bangos laidininkas”, giliau įšąlantis grunto analogas. dėl šio skir-tumo gruntinio vandens garai migruos iš šiltesnių grun-to zonų ir kaupsis šaltesnėse (daugiau įšalusiose) zonose prie pamatų. Molingame ar molio grunte drėgmė gali pa-didėti 7–8 %. Įmirkis bus didesnis pirmaisiais pastato eks-ploatacijos metais ir paviršiniuose grunto sluoksniuose. Situaciją blogina geoinžinerinių tyrimų rezultatais nepa-grįstas gyvenamųjų teritorijų plėtotojų noras įrengti se-kliuosius pamatus, ne visada pamatuotas noras atsisakyti drenažo sistemų. Jis dažniausiai grindžiamas argumentu, kad projektuose nebenumatoma rūsių ir pusrūsių, bet iš tikro svarbių teritorijų inžinerinio paruošimo elementų atsisakoma siekiant didesnio pelno.

Kiek teko kalbėti su mokslininkais, geotechnikos specia-listais, vieningos nuomonės dėl sutankinto paruošiamojo pamatų sluoksnio po pamato padu nėra. Vieni teigia, kad senosios rekomendacijos silpnuose pagrinduose įrengti monolitinį betoninį, kartais net armuotą paruošiamąjį sluoksnį yra pagrįstos ir pasiteisinusios, tačiau kiti yra at-sargesni. Pavyzdžiui, teigiama, kad silpnesnių molio, mo-lingų gruntų reakcija į apkrovas priklauso nuo drenavimo sąlygų: jų sutankėjimo ir sustiprėjimo (konsolidacijos) zonos dydis priklauso nuo išspausto vandens pašalinimo galimybių. o šios bus geriausios, jei toks paruošiamasis sluoksnis bus įrengtas iš gruntinį vandenį gerai drenuo-

31

S t A t y b A

jančio, sutankintos ir tinkamos frakcinės sudėties skaldos sluoksnio. Betonas, kad ir koks stiprus jis būtų, išspausto vandens nedrenuoja ir silpnam vandens prisotintam pa-grindų gruntui konsoliduotis, dalelių sankabumui padi-dėti nepadeda. Šiuo požiūriu ne ką geresnis ir daugelio statybininkų mėgstamas smėlio sluoksnis – jo smulkios poros užsikemša molio dalelėmis ir drėgmės drenavimas nutrūksta.

PRAKTINėSIRPRoJEKTINėSREKomENdACIJoSJei pastatui teks remtis į palyginti silpną, vandens pri-sotintą ar kitokį netolygiai bei smarkiai deformuojamą (nusėdantį ar kilsnų) pagrindą, būtina numatyti pamatų ir viso pastato standumą didinančias priemones. Tiesa, didelė dalis geotechnikos specialistų tokiam teiginiui prieštarautų, siūlytų lyg ir priešingo pobūdžio rekomen-dacijas – taikyti ne standžias, o lanksčias, prie pamatų deformacijų geriau prisitaikančias antžeminių konstruk-cinių elementų jungtis. Jų argumentas logiškas – defor-muojantis standžios konstrukcijos pastatų pagrindams, pastato laikančiosiose konstrukcijose susidaro papildo-mų įrąžų, momentų, formuojasi sudėtingesnis įtempimų būvis (sukamasis lenkimas ir pan.), tokias konstrukcijas tenka atsakingiau ir gausiau armuoti, imtis kitų jungčių standumą užtikrinančių priemonių. Santykiškai laisvos jungtys, lankstūs konstrukciniai elementai gal ir geriau prisitaikytų prie pamatų deformacijų, bet ar daug esame matę tokių konstrukcinių sprendimų katalogų, tipinių de-talių? Tokie galėtų būti pastatai su plūktinėmis molio ar laikančiosiomis presuotų šiaudų sienomis, seisminiams rajonams pritaikyti projektai, bet mūsų šalyje jie statomi palyginti retai.

Medinių karkasinių pastatų savininkai taip pat nebūna patenkinti braškančiais statramsčiais, išlinkusiomis sijo-

mis, suskeldėjusiu gipskartoniu; metalinių karkasų spe-cialiosios judriosios (lankstinės) jungtys daugeliui užsa-kovų būtų brangokos, sudėtingos, o ir nėra įprasta tokių konstrukcijų naudoti mūsų šalies statybose. Taigi, matyt, teturime vieną išeitį – užtikrinti priimtiną pamatų defor-macijų lygį ir kiek galima mažesnes, tolygias antžeminės pastato dalies deformacijas.

Kokios nuomonės aptartu atveju besilaikytume, visada naudinga surenkamuosius juostinius ar kitokius atski-ruosius pamatus keisti standesniais monolitiniais, taip pat ir poliniais (gręžtiniais, spraustiniais su atskiraisiais ar sijiniais rostverkais); šiuo požiūriu šiuolaikinės statybų technologijos tendencijos yra palankios.

Kad ir kaip žiūrėsime, mūriniuose pastatuose iš blokelių būtinai reikėtų numatyti standumo juostas (aukštų per-dangų lygyje, sutapdinant su sąramomis virš langų). Pas-tarosios turėtų būti armuotos išilgine, ne mažesnio kaip 12 mm skersmens armatūra (4–6 strypai), o jas betonuoti geriau šiltuoju metų laikotarpiu, kai pagrindo gruntas tikrai nebus iškeltas. Anksčiau, kai buvo daugiau paplitę surenkamieji juostiniai pamatai, standumo juostos buvo betonuojamos ir virš pamatinių blokų eilių, dabar pasta-rąsias pakeitė monolitiniai juostiniai pamatai, juostinis polių rostverkas. Šiuo požiūriu yra palanki tendencija perimti skandinavų, vokiečių patirtį – projektuoti ištisi-nes pamatų plokštes.

Svarbus ir perdangos standumas, nes jis lemia šios kons-trukcijos gebą išlyginti didelius ir netolygius pamatų nuo-sėdžius. Tam perdangos konstrukcijoms galima numatyti monolitines plokščiąsias ar surenkamąsias-monolitines (briaunotąsias) perdangas. Lengvai surenkamų net be kranų, vėliau užpilamų monolitinio betono sluoksniu, pri-taikytų individualiems gyvenamiesiems ir neaukštiems

32

S t A t y b A

3 pav. Schema iš prieš dešimtmetį įmonės „Tex–Color“ išleisto katalo-go: mūrinės rūsio sienos – retas sprendimas naujose statybose, tačiau apšiltinimas iki pamato pagalvės viršaus sudaro palankesnes drėgmės pasiskirstymo sąlygas pagrinduose.

visuomeniniams pastatams, horizontalias standžias diaf-ragmas formuojančių surenkamųjų-monolitinių perdan-gų konstrukcijų sprendimų netrūksta. Žinoma, nederėtų „nurašyti“ ir gelžbetoninių surenkamųjų plokščių, tačiau individualiuose gyvenamuosiuose pastatuose jos nere-tai deramai neinkaruojamos, siūlės tarp jų užpildomos silpnu skiediniu, net statybinėmis šiukšlėmis, todėl ir to-lygesnių nuosėdžių užtikrinti negali.

Kitos aptariamu požiūriu palankios individualių gyve-namųjų, nedidelių daugiabučių pastatų konstrukcinės raidos tendencijos – liktinių klojinių iš polistireninio putplasčio, cemento ir medienos drožlių plokščių, tuš-čiavidurių smulkiagrūdžio betono blokelių panauda pastatų sienose. Jei pernelyg netaupoma armatūros, o jos strypynai tinkamai sujungiami, nenaudojama itin žemų klasių betono, tokiuose liktiniuose klojiniuose su-formuojamas pakankamai standus gelžbetoninis karka-sas iš horizontalių ir vertikalių ryšių, statramsčių, spyrių. Jis padeda išlyginti pastato deformacijas, suteikia šiam standumo.

Matyt, svarstant pastato konstrukcinių schemų pra-našumus, reikėtų pasisakyti už visas konstrukcines, technologines ir projektines priemones, lemiančias kuo didesnių pagrindų grunto tūrių panaudą, ilgalaikį jų laikančiųjų savybių, jei ne didėjimą, tai nors pasto-vumą, kuo tolygesnį įtempimų būvį ir kuo mažesnes įtempių koncentracijas šiuose pagrinduose, tempimo įtempių ir momentų perdavimo į šiuos pagrindus eli-minavimą ar geroką sumažinimą. o kokiomis priemo-nėmis tai bus pasiekta – lemia techninės ir finansinės galimybės, architektūrinių ir konstrukcinių pastato sprendimų specifika.

KLINKERINĖS PLYTOS / FASADINĖS PLYTELĖS / GRINDINIO TRINKELĖS

www.olfry.lt„Olfry LT“, Taikos pr. 24, 1 aukštas, LT-91222 Klaipėda, tel. 8 655 40 446

Vilniuje: tel. 8 685 33 848, Kaune: tel. 8 663 53 820El. p. [email protected]

33

S t A t y b A

Vilniaus Gedimino technikos universitetas – Tavo studijų universitetas!

Doc. dr. Olegas PrenTkOVskisVilniaus Gedimino technikos universitetas

Lietuvos plėtra priklauso nuo mokslininkų, inžinierių, vadybininkų, kurie kuria ir diegia pažangias techno-logijas, taiko inovatyvius vadybos metodus veikda-mi kartu su kitų sričių spe-cialistais. Vilniaus Gedimino technikos universitete gali-ma pasirinkti savo interesus bei pomėgius atitinkančią studijų programą ir įgyti technologijos, fizinių ir so-cialinių mokslų studijų sri-čių bei meno studijų žinių, reikalingų plataus mąstymo specialistams.

unikalios studijų programos, galimybė studijuoti užsie-nyje, interaktyvi mokymo įranga, šiuolaikinė, itin reta ir brangi laboratorijų įranga – į tai daugiausia investuoja VGTu, kur ugdomi profesionalūs, kūrybingi inžinieriai, sėkmingai dirbantys tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

universitete sudaromos išskirtinės galimybės studijuoti ar atlikti praktiką užsienyje. VGTu – vienintelis universi-tetas šalyje, turintis 80 % technologijų ir fizinių mokslų studentų, kurio prioritetas yra skatinti būsimųjų inžinie-rių verslumą. Jame yra trijų pakopų studijų sistema – ren-giami bakalaurai, magistrai ir mokslų daktarai, be to, yra sudarytos nuolatinių, ištęstinių ir ištęstinių nuotolinių studijų programos.

VGTu galima įgyti šiuos bakalauro laipsnius: technologijos mokslų srityje – aeronautikos inžinerijos, aplinkos inžine-rijos, bioinžinerijos, biomechanikos inžinerijos, elektroni-kos inžinerijos, elektros inžinerijos, energijos inžinerijos, gamybos inžinerijos, informacinių technologijų, informa-tikos inžinerijos, kompiuterių inžinerijos, matavimų inži-nerijos, mechanikos inžinerijos, mechatronikos, pramonės gaminių dizaino, saugos inžinerijos, sausumos transporto inžinerijos, statybos inžinerijos, statinių inžinerinių siste-mų, statybų technologijų, telekomunikacijų inžinerijos; fizinių mokslų srityje – informacijos sistemų, informatikos, matematikos, statistikos; socialinių mokslų srityje – eko-nomikos, komunikacijos, kūrybinių industrijų, transporto ir logistikos, vadybos, verslo; menų srityje – architektūros.

dažnai inžinerinius (techniškuosius) mokslus studijuoja ne patys stropiausi abiturientai, todėl VGTu bene vienintelis Lietuvoje papildomai moko tuos studentus, kurie mokyklo-

je matematiką, fiziką ar chemiją mokėsi B lygiu, nelaikė šių dalykų egzaminų ar jų nesimokė. Todėl problemų dėl studi-jų turi tik tie studentai, kurie nelanko paskaitų.

VGTu organizuojami įvairūs kvalifikacijos kėlimo kursai, seminarai ar konferencijos gamybininkams ir pan. Siek-damas būti pripažintas pasaulyje, taip pat dalyvauti tarp-tautiniuose akademiniuose mainuose, VGTu kviečia stu-dijuoti anglų kalba – visuose fakultetuose yra bent viena dėstoma šia kalba studijų programa.

Paskelbus naujausią tarptautinės studentų ir personalo mainų programos ERASMuS statistiką, paaiškėjo, kad pagal skaičiusių paskaitas užsienio institucijose dėstytojų skaičių net du Lietuvos universitetai patenka tarp 100 tarptautiš-kiausių universitetų Europoje. VGTu, išsiuntęs į užsienį per metus stažuotis net 144 dėstytojus, užėmė 24-ąją vietą Eu-ropos universitetų dėstytojų mobilumo sąraše, o studentų mobilumo sąraše – 69-ąją vietą. Per metus iš Lietuvos pagal ERASMuS programą daugiausia išvyksta VGTu studentų.

Atsižvelgiant į pasaulines tendencijas nuolat tobulina-mos VGTu studijų programos, užtikrinančios absolventų paklausą darbo rinkoje. VGTu, būdamas studentų mainų su užsienio universitetais lyderis, suteikia jiems galimy-bių įgytas žinias ir patirtį praplėsti mokantis ES ir kitų ša-lių universitetuose. Tokios galimybės sudaromos norint, kad akademinės aplinkos skatinami studentai siektų tap-ti tais, kurių gabumai užtikrintų inovacijų bei technologi-jų plėtrą kasdieniame gyvenime.

Ar kokybiškos studijos VGTu? Taip, jos yra kokybiškos. Apie tai byloja reitingai. 2012 m. paskelbus 2012/13 QS World university Rankings duomenis, VGTu pateko tarp 700 geriausių pasaulio universitetų. Į vieną iš prestižiš-kiausių pasaulio universitetų reitingų VGTu pateko pirmą kartą. Tai didelis įvertinimas Lietuvos aukštajam mokslui, nes iš daugiau nei 20 tūkst. aukštojo mokslo institucijų tarp 700 geriausiųjų yra net trys universitetai iš Lietuvos. džiugu, kad VGTu – vienintelis Baltijos šalių technikos universitetas, patekęs į šį reitingą. 2012 m. atlikus tarp-tautinį QS Stars aukštojo mokslo kokybės auditą, net tri-jose veiklos srityse – studijų, infrastruktūros ir inovacijų – VGTu įvertintas penkiomis žvaigždutėmis.

daugiau informacijos apie studijas vGtu – http://stojantiesiems.vgtu.lt.

KLINKERINĖS PLYTOS / FASADINĖS PLYTELĖS / GRINDINIO TRINKELĖS

www.olfry.lt„Olfry LT“, Taikos pr. 24, 1 aukštas, LT-91222 Klaipėda, tel. 8 655 40 446

Vilniuje: tel. 8 685 33 848, Kaune: tel. 8 663 53 820El. p. [email protected]

33

3�

S t A t y b A

3�

3�

S t A t y b A

Lietuvoje vis dar aktuali tinko ir kitokiospastatųapdailosirimoproblema.Neretas

vaizdas, ypač pajūrio zonoje, yra atsilu-pinėjusios, atpleišėjusios ar ištrupėjusios

tiek gyvenamųjų, tiek pramoninių pastatųsienos. dabar, kai dauguma namų yra renovuo-

jamiirįjuosinvestuojamosnemažoslėšos,vėliškylaklausimas,arpaskolaspaėmęgyventojaiišlikspatenkintistatybininkų atliktais darbais, ar neatsitiks taip, kad jaupokeleriųmetų,darvismokantpaskolą,pradėsirtiįsigy-tobūstoarpastatosienos?

PASTATųFASAdųIRImoPRobLEmųįmANomAIšVENgTI

Pagrindine problema galima būtų įvardyti pastatų ilgalaikiškumą. dažniausiai jų išorinių atitvarų iri-

mas prasideda dėl mažo mūro gaminių atsparumo šalčiui, drėgmei ir korozijai.

Pagrindiniai atmosferiniai reiškiniai, lemiantys iš-orinių sienų paviršiaus ilgalaikiškumą, yra saulės spinduliuotė, temperatūros svyravimai, oro drėgnu-

mas, krituliai, vėjas, oro teršalai. Šiluminė saulės

spinduliuotė visada didina atitvarų paviršiaus tem-

peratūrą. Vasaros metu ati-tvaros išorinis paviršius gali įkaisti taip, kad jos tempera-tūra bus du ir daugiau kartų didesnė už aplinkos tempe-ratūrą. o štai žiemos metu šiluminė saulės spinduliuotė sukelia atodrėkius. Išorinės pastato apdailos paviršiaus temperatūros pokytis gali siekti 50 oC per parą, o įvertinant temperatūros sumažė-jimą žiemos metu – 90 oC per metus, todėl medžiagos gali pradėti irti dėl skirtingų temperatūrinių plėtimosi koeficientų, t. y. kai vienos medžiagos šildamos plečiasi daugiau, o kitos – mažiau, ir dėl skirtingų tūrio pokyčių atsiranda plyšių.

didžioji Lietuvos dalis yra drėgno klimato zonoje, o ypač – pajūris, kur vyrauja nuolatinė drėgmė, dar labiau pabloginanti pastatų eksploatacijos sąlygas. dažnai pastatų sienos sudrėksta lyjant įstrižam lietui. Taip pat dažni atvejai, kai atšilus orams žiemą, lietus papildomai drėkina sienas, sukeldamas pavojų pastatams staigiai atšalus. Tada išorinėje sienos dalyje plečiantis ledui, t. y.

didėjant vandens tūriui ir vandeniui pereinant iš skys-tos į kietą būseną bei vis di-dėjant ledo kiekiui, atsiran-da įtrūkų. Pasak mokslinin-kų Valdo Paukščio, Rolando Samajausko ir Raimondo Bliūdžiaus, labiausiai atitva-rų išorinis paviršius įmirksta ne tada, kai būna gausios liūtys, bet tuomet, kai lyjant pučia vėjas, o pastato pa-viršiai apiplaunami kritulių

vandens sūkuriais. Įrodyta, kad išorinių konstrukcijų su-drėkimas priklauso ne vien nuo lietaus intensyvumo ir trukmės, bet ir nuo vėjo stiprumo bei krypties.

Ypač gaminių ilgalaikiškumui kenkia rūgštūs lietūs. Be to, dažnai užterštame ore yra daug cheminių medžia-gų, kurios ir chemiškai, ir mechaniškai veikia išorinius

Dr. JuRGita malaiškienė, VGTU Statybinių medžiagų katedra

keraminių gaminių irimo pobūdis ypač priklauso ir nuo vidinės porų ir kapiliarų struktūros. Jeigu keraminiame dirbinyje daugiausia yra didelio spindulio kapiliarų, tai drėgmė jame gali migruoti ir pagal, ir prieš šilumos srautą.

3�

S t A t y b A

KERAmINIųmŪRogAmINIųATSPARUmošALčIUIKLASIųLENTELė

Atsparumošalčiuiklasė

Tūriniošaldymoiratšildymociklų

skaičius

Vienpusiošaldymoiratšildymociklų

skaičius

F.0 15 0

F.1

25 1535 2550 3575 50

100 75F.2 – 100

Pastaba: kai gaminiai numatomi naudoti tik vidinėms sienoms, deklaruoti atsparumo šalčiui nebūtina.

pastatų apdailos sluoksnius. Lietuvos geografinė pa-dėtis yra itin nepalanki tolimų užteršto oro pernašų požiūriu, nes vyraujantys pietvakarių ir vakarų vėjai pučia nuo labiausiai užterštų Vakarų ir Vidurio Europos regionų.

Remdamiesi ilgalaikiais pajūrio ir visos Lietuvos pastatų fasadų stebėjimais, mokslininkai Juozas Ra-manauskas, Vytautas Stankevičius ir Romualdas Ma-čiulaitis nustatė, kad labiausiai suyra pastato sienos, eksploatuojamos vakarų ir pietvakarių zonose, kiek mažiau – pietų, pietryčių ir rytų, o ilgiausiai nepaki-tę, be pastebimų irimo požymių išlieka pastatų fasa-dai, orientuoti šiaurės, šiaurės vakarų ir šiaurės rytų kryptimi. Tai galima paaiškinti tuo, kad pagal atliktus ilgalaikius meteorologų tyrimus Lietuvoje vyraujan-tys vėjai yra vakarų ir pietvakarių krypties. Jų kartoji-masis yra 17 % per metus, o, pavyzdžiui, šiaurės rytų krypties – vos 8 %.

Kaip galima būtų spręsti aktualias Lietuvoje tiek senes-nės statybos, tiek naujai statomų pastatų ilgalaikišku-mo problemas? Žinoma, ypatingą dėmesį reikia skirti konstrukcijoms apsaugoti nuo drėgmės. Tuo tikslu pa-tartina pastatus dengti dvišlaičiais stogais su ilgesniais kraigais. Tai svarbu ne tik statant naujus, bet ir reno-vuojant senus namus, įrengiant papildomus aukštus ir pan. Antrasis šios problemos sprendimo būdas – nau-doti ypač atsparias šalčiui fasadines medžiagas.

Keraminių gaminių irimo pobūdis ypač priklauso ir nuo vidinės porų ir kapiliarų struktūros. Jeigu keraminiame dirbinyje daugiausia yra didelio spindulio kapiliarų, tai drėgmė jame gali migruoti ir pagal, ir prieš šilumos srautą. Kadangi yra reali tikimybė, kad dideliuose ka-piliaruose gali užšalti vanduo, tai bendras viršslėgis priklausys nuo drėgmės migracijos prieš šilumos srau-tą galimybių ir dėl to bus skirtingas. Kai keraminiame dirbinyje vyrauja mažo spindulio kapiliarai, vandens užšalimo juose tikimybė yra mažesnė, procesai vyksta lėčiau ir vanduo migruoja šilumos nukreipimo krypti-

mi. Taigi keraminio gaminio destrukcijos priežastis yra kryptingas skirtingos būsenos vandens (skysčio, garų, plastiško ledo) judėjimas porose, kapiliaruose ir defek-tų erdvėse. dėl tokio judėjimo po tam tikro laiko šal-domame kūno paviršiuje atsiranda suirimų.

Perkant gaminius, skirtus fasadams, svarbu atsižvelgti į jų atsparumo šalčiui klasę. Standarte LST 1985: 2006 („Kera-minių mūro gaminių atsparumo šalčiui nustatymas“) yra pateikta atsparumo šalčiui vertinimo lentelė.

Atsparumas šalčiui gali būti nustatomas tiek tūriniu, tiek vienpusio šaldymo metodu. Tačiau mokslininkų tyrimų išvados rodo, kad naudojantis tūrinio šaldymo metodika galima išbrokuoti iš esmės gerą produkciją arba atvirkščiai. Tūrinis atsparumo šalčiui nustatymo metodas nemodeliuoja sieninių gaminių eksploatacijos mūre bei natūrinių klimatinių poveikio sąlygų (bandinys tiesiog pamerkiamas į vandenį, kad iš pradžių įsisotintų, o po to ore, šildant jo tūrį iš visų pusių, ir atšildomas vandenyje, taip pat tiekiant šilumą iš visų pusių). Todėl tūrinis atsparumo šalčiui nustatymo būdas nesukuria sąlygų, būdingų mūrui irti, t. y. gaminys, pavyzdžiui, plyta, dažniausiai suskyla į gabalus dėl didžiausių keraminio dirbinio viduryje susikaupusių įtempių, o vienpusio šaldymo metodu bandomas mūras suyra trupėdamas, suskilinėjant ar atsilupinėjant jo pavir-šiui, tai būdinga eksploatacijos metu vykstantiems procesams.

Taigi tūriniu metodu nustatytas atsparumas šalčiui, atitinkantis tą pačią klasę, turi būti didesnis nei nustatytas vienpusio šaldymo būdu. Atsparumo šalčiui klasės parodo, kokioje aplinkoje gali būti naudojami mūro gaminiai: F.0 – tinka naudoti neardančioje aplinkoje (gaminiai konstrukcijoje apsaugoti nuo aplinkos poveikio), F.1 – vidutiniš-kai ardančioje aplinkoje (konstrukcija iš dalies apsaugota nuo kenksmingo aplinkos poveikio), F.2 – stipriai ardančioje aplinkoje. F.2 klasės ga-minius galima drąsiai naudoti pastatų išorės apdailai netgi pajūrio zonoje.

daug kas domisi ir klausia, kas yra tas at-sparumas šalčiui, ar tai maksimali minusinė temperatūra, kurią gaminys dar atlaiko? At-sparumas šalčiui – tai fizikinė medžiagos savybė, parodanti jos gebėjimą išlaikyti kai kurių fizikinių parametrų tam tikras iš anksto nustatytas kitimo ribas, kai ji po mirkymo vandenyje pakaitomis yra šal-doma ir atšildoma. Medžiagos atspa-rumas šalčiui išreiškiamas šaldymo ir atitirpinimo ciklų skaičiumi, kurį be jokių suirimų atlaikė gaminys. Atsparumo šalčiui vertinimo

3�

S t A t y b A

kriterijai yra tokie: stiprumo sumažėjimas, masės pokyčiai, akimi matomi įtrūkiai ir kitokie irimai. Nu-statant keramikos atsparumą šalčiui vienpusio šal-dymo būdu, bandiniai mirkomi septynias paras,

sudedami į specialią talpą, kad būtų šaldomi tik iš vienos pusės, o kita pusė būtų apšil-

tinama, vėliau atliekami šaldymo ir at-šildymo ciklai, kai bandiniai šaldomi

dvi valandas minusinėje 15 °C ±3 °C temperatūroje ir 20 min. atšildomi

iki 20 (±3) oC temperatūros (tokios trukmės ciklai kartojami). Bando-

mosios plokštės paviršius gali būti apžiūrimas 15, 25, 35, 50,

75 arba 100 šaldymo ir atšil-dymo ciklų atšildymo pe-

riodo pabaigoje, o jeigu reikia, ir kiekvieno tar-

pinio bandymo etapo atšildymo periodo

pabaigoje, o visos suir-tys – užrašomos. Pasibai-

gus šaldymo ir atšildymo bandymui, plokštė visiškai

atšildoma ir kiekviena matoma neapsaugoto plokštės pavir-šiaus suirtis užrašoma.

Norint iš keramikos įsirengti il-galaikį pagal atsparumą šalčiui fasadą, reikėtų naudoti atspa-rias šalčiui keramines plytas. Viena iš labiausiai žinomų ir stambiausių tokias plytas ga-minančių įmonių yra koncer-nas „Wienerberger“, turintis gamybos filialus net 30-e pa-saulio šalių. Jis Lietuvos sta-tybų rinkai tiekia itin platų apdailos plytų, pažymėtų prekių ženklu „Terca“, asor-timentą.

Beje, išsamių žinių apie sta-tybinių medžiagų savybes, jų gamybos technologijų subtilybes ir naudojimo ypatumus galima įgyti VGTu Statybinių medžia-gų katedros kuruojamo-se bakalauro ir magis-trantūros studijų pro-

gramose arba išklau-sius kvalifikacijos

kėlimo kursus.

3�

S t A t y b A

3�

3�

S t A t y b A

Akivaizdu,kadparodosedaugiau-siaišmonėsirnoroįsaveatkreip-

ti dėmesį parodo eksponuojantiejivienetinius ar specializuotus dirbinius

ir medžiagas – pasirodo, siaura speciali-zacijanetrukdopasireikšti fantazijai.šįmet

„Restoje“tokiųspecializuotųstendųpadaugė-jo – juose buvo demonstruojamos karštame ore

susitraukiančiospakavimoplėvelės,dirbiniaiišme-dienos,skaidriųjųplastikų,įvairiossienųarstogodan-

gos,taippataplinkostvarkymoelementai,įvairūspastatųsienų, perdangų, pamatų plokščių konstrukciniai sprendi-

mai.

VIENETINIAIEKSPoNATAIĮdomų, netradicinį medienos panaudojimo būdą propagavo nedidelė kauniečių

įmonė – siūlė mozaikines ir didesnio formato plyteles, apdailines juostas. Ant lankstaus tinklelio pritvirtintos mozaikinės plytelės iš medienos traukė akį šil-

tais atspalviais, medienos faktūra, o didesnių formatų dirbiniai – skoningu išpjaustymu, įdomiu vaizdu sienų plokštumose. Nedidelio formato, bet

kokybiško dizaino informatyvus lankstinukas ir pasirinktas angliškas – pietietiškas – gaminių įvardijimas (NaturioR, Wooden Mosaic Tiles)

stabtelėjusius prie šio stendo žmones suklaidindavo: daugelis manydavo, kad apžiūrinėja importines interjero medžiagas, o

stendo šeimininkai juokdamiesi prisipažindavo, kad apdaila iš medienos gaminama kažkurioje baldų įmonėje Kaune. Kal-

binti baldininkai pripažino, kad ne itin jaukiai jaučiasi spe-cializuotoje statybos verslo parodoje, kur bando ištirti paklausą, galvoja ir apie eksporto galimybes. Nežinau,

ar šios apdailos medžiagos iš tikrųjų yra originalios, ar kur nors nusižiūrėtos, tačiau už taupų nestandartinį medienos atliekų panaudojimą šiai įmonei tikrai

verta palinkėti sėkmės.

KAIKURIEįSPŪdŽIAIIšPARodoS

„RESTA2013“

Utenoje gaminamų biokuro katilinių vaizdas ir detalės.

�0

S t A t y b A

Vienetinių parodos eksponatų kategorijai priklausė ir estų kompanijos atsivežtos originalios formos su kiau-rymėmis – garso bangų „gaudyklėmis“ – išpjaustinėtos medienos plokštės „Topakustik“, nors jos buvo pristato-mos gana kukliai. Vienintelis stendą pristatęs tradiciškai santūrus, lankytojų beveik nekalbinęs, o užkalbintas rusiškai viską aiškinęs estas nedalino lankstinukų, paprašytas pasiū-lė vizitinę kortelę estų kalba, ant kurios tušinuku buvo už-rašyta nuoroda į įmonės tinklalapį – „smulkmenų“ ieškokis pats. Nedidelis medžiagų pavyzdžių rinkinėlis ant stalelio, gausesnė, bet į lengvojo automobilio bagažinę telpanti, ant stendo sienų sukabinta įvairiaspalvių plokščių pavyzdėlių ko-lekcija, ant kiliminės dangos pasidėtas parodos rengėjų įteik-tas diplomas – štai ir visa parodos dalyvio atributika. Sąmo-ninga, tik į tikėtinus prekybos atstovus orientuota strategija ar paprastas aplaidumas – nesuprasi, bet saviplaka, būdinga mums, kai lyginamės su estais, šiuo atveju nepasiteisina.

Šiuo požiūriu parodoje keistas pasirodė ir įvairių čekų įmo-nių atstovų darbas – jie centriniame parodos paviljone tu-rėjo vieną stendų eilę, bet nuolat užkandžiavo, gėrė alų,

šnekučiavosi susibūrę į vieną ar du stendus, patys lankyto-jų nekalbino, nesiūlė lankstinukų. Jų elgesys disonavo su netoliese dislokuotų lenkų taktika – pastarieji buvo žymiai aktyvesni, šnekesni, nors dalis jų reklaminių lankstinukų buvo lenkų kalba.

PARodoSNAUJoVėSIRRUTINAdalis parodos dalyvių sąmoningai akcentavo naujienas, ne-tradicines technologijas. Pavyzdžiui, geodezinius prietaisus reklamavusi uAB „Hnit-Baltic“ pristatė iš kariškių perimtą technologiją – geodezinių duomenų rinkimą nepaprastai lengvu nepilotuojamu lėktuvėliu „SenseFly eBee“ (kariškas tokio aparatėlio trumpinys – uAV). Ši šveicariška „bitutė“ sveria tik apie 630 g (lėktuvėlio korpusas – iš polistireninio putplasčio, kuriame įstatyta kontroliuojama 16 MP kamera, baterija), jos sparnų mostas – 96 cm. ore šis uAV yra valdo-mas radijo ryšiu 3 km atstumu, pakilęs gali išbūti iki 45 min., išvysto 36–57 km/val. greitį. Jam nepavojingas iki 12 m/s vėjas. Parodinio stendo ekrane neprailgo stebėti, kaip toks lėktuvėlis sparčiai surenkamas ir per kelias sekundes palei-džiamas skristi. Valdomu skrydžiu išžvalgomas ir persiden-giančiais vaizdais nufotografuojamas nuo 1,5 iki 10 km2 plo-tas, o duomenis galima apdoroti teritorijos erdvinį modelį, ortofotografinį žemėlapį sukuriančia programa.

Tarp kitų parodos naujovių galima paminėti ir žinomo akmens vatos gamintojo „Rockwool“ palapinę – lig šiol mes būdavome įpratę didžiuosius mineralinių plaušinių šiltinimo medžiagų gamintojus matyti ekspozicinių salių viduryje, didelio ploto, dažnai originaliai papuoštuose, firminėmis spalvomis iš tolo išsiskiriančiuose, bet iš es-mės statiškų ekspozicijų stenduose. Šiais metais „Rockwo-ol“ pasirinko demokratiškesnį ir lankstesnį produkcijos ir įmonės reprezentavimo būdą. Atrodo, kad dėl to buvo tik laimėta: geroje vietoje lauke pastatytoje palapinėje rasta vietos įgarsintai seminarų salytei, tiesiogiai bendrauti su klientais prie stalelių skirta zona. čia pat buvo organizuo-tas ir praktinių akmens vatos dirbinių klijavimo, apdailinio tinkavimo mokomasis baras. dėl to bendravimas su par-odos lankytojais tapo gyvesnis, dalykiškesnis, ekspoziciją aplankė daugiau žmonių. Iš esmės šie pokyčiai, matyt, pasiteisino – parodoje nuolat sutikdavau ūkiškų žmonių su raudonaisiais „Rockwool“ kibirėliais... Beje, įvairindami bendravimo su esamais ir būsimais klientais formas, „Roc-kwool“ atstovai tuojau po parodos su ta pačia raudona pa-lapine ir specialiai įrengtu autobusu pradėjo informacinius reklaminius turus po Lietuvos, Latvijos ir Estijos regionus.

Kita šios įmonės „Restoje 2013“ pristatyta naujiena – kom-pleksinė fasadinė šiltinimo sistema „ECoRoCK FF“. Ją suda-ro ne tik fasadams šiltinti skirtos plokštės iš akmens vatos, bet ir fasadų šiltinimo sluoksniams klijuoti bei apdailai skirti klijų, armavimo-paruošiamojo ir apdailinių silikoninio, sili-katinio bei polimerinio-silikatinio skiedinio mišiniai su visais priklausiniais. Įmonės stende buvo paaiškinta, kad ši siste-

�0

�1

S t A t y b A

ma yra specialiai adaptuota akmens vatai, todėl išsiskiria ge-resnėmis technologinėmis bei eksploatacinėmis savybėmis (kiti gamintojai tiekia mažiau adaptuotas, universalias, mi-neralinei vatai bei polimerinėms šiltinimo medžiagoms kli-juoti ir apdailinti skirtas sausųjų mišinių sistemas). Turėdama geriau adaptuotas išorinio pastatų šiltinimo sistemas, uAB „Rockwool“ siūlo ir ilgesnį garantinį laikotarpį – 10 metų.

džiugina, kad dalis parodos dalyvių bus susikūrę verslą „iš nieko“ – racionaliai išnaudoja kažkokią idėją arba suspėja įžvelgti pasaulines tendencijas. Pavyzdžiui, uAB „Profab“, kurios specializacija – įvairios paskirties modulių projekta-vimas ir įrengimas iš krovininių konteinerių, demonstravo „konteinerinę“ pirtelę, o dalijamose skrajutėse galėjome pamatyti gyvenamąsias patalpas, sodo ar užmiesčio name-lius, baseinus, buitines patalpas. Kiti, atstovaudami kuriam nors tiekėjui, ir patys bando vystyti gamybą, siūlo savus dirbinius. Pavyzdžiui, teracines (mozaikines) čekų gamybos betonines plyteles, dekoratyviuosius užpildus siūlantys ma-rijampoliečiai (uAB „Veikta“) ir patys plėtoja smulkių betoni-nių dirbinių gamybą. Parodoje jie demonstravo laiptų tera-cines pakopas, pirmųjų teracinio betono gamybos su stiklo užpildais eksperimentų rezultatus.

Matyt, dalis šiųmetės parodos dalyvių negalėjo tikėtis visų jos lankytojų dėmesio ir tokiose parodose siekia suintere-suoti specialistus, savivaldybių atstovus, įmonių ir didesnių ūkių savininkus, rinkodariniais sumetimais stengiasi pri-minti apie savą produkciją, nepalikti nišos konkurentams. Kaip tokius dalyvius reikėtų įvardyti stambiosios statybų technikos, klojinių bei pastolių sistemų tiekėjus. Tikėtina, kad panašiais tikslais parodoje dalyvavo ir uteniškių AB „umega“, demonstravusi šiaudų ir kitokį biokurą naudo-jančias didelės galios katilines. Šios įmonės atstovai dalijo kiek senstelėjusius reklaminius lankstinukus, tačiau, kai per 80 % jų katilinių iškeliauja už Lietuvos ribų, rimtesnių ir ilgalaikių investicijų reikalingos įrangos gamintojams kar-tais tikrai tereikia apie save priminti.

Iš tikro statybos parodos dalyvių buvo daugiau, nei jie už-ėmė stendų: dalis reklamavosi parodos lankytojams siū-lydami lankstinukus, dalijo įvairių medžiagų pavyzdžius, pristatinėjo akcijas, vykdė savotiškas apklausas – rinkos tyrimus. Kaip visada, parodą įvairino vaikščiojanti rekla-ma, tačiau nerimą kėlė su parodos lankytojų saugumu susiję aspektai. Pavyzdžiui, nesijaučiau saugi šalia stendo šeimininkų dideliu greičiu įsukamų palyginti nedidelės 600 W galios, bet itin inertiškų, sunkiai sustabdomų ir ne tokių jau mažų (1,8 m aukščio ir 1,4 m pločio) elektros energiją generuojančių vėjo turbinų menčių. daugiau saugos norėjosi ir kai kuriuose darbo įrankius, medienos apdorojimo staklių galimybes eksponavusiuose sten-duose. čia derėtų ir pastaba dėl neparuoštų ekspozicinių plotų, bet iš esmės „Resta 2013“ pavyko ir liudija statybos verslo atsigavimą.

Estų prekybininkų siūlytos akustinės plokštės surenkamos iš nedidelių fragmentų ir sujungiamos paslėptomis jungtimis.

Abejotina darbo sauga kai kuriuose darbo įrankius ir medienos apdorojimo staklių galimybes eksponavusiuose stenduose.

�1

�2

sisteminiai sprendimai – atitvaros, izoliuojančios garsą

Po šalies nepriklausomybės atgavimo pastačius pirmuosius vadinamuosius naujosios statybos daugiabučius namus, ne viena juos stačiusi įmonė susidūrė su nemalonia problema. Gyventojai, tikėjęsi naujuosiuose butuose ramaus gyveni-mo, užvertė statybas kontroliuojančias institucijas skundais dėl nepakankamos garso tarp butų izoliacijos. Sumontuo-tų iš netinkamai parinktų medžiagų pertvarų praleidžiamo triukšmo lygis kėlė galvos skausmą ne tik patiems gyvento-jams, bet ir daugeliui statybų verslo atstovų.

Todėl 2003 m. liepos 17 d. buvo priimtas ir įsigaliojo Staty-bos techninis reglamentas STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“. Šiandien jo turi paisyti visi be išimties statytojai, o būstų naujakuriams jis neleidžia kelti nepamatuotų pretenzijų. Reglamente labai aiškiai nustatyti pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsaugos nuo triukšmo kokybės reikalavimai ir pastato atitvarų bei jo dalių akustinių rodiklių vertės (žr. 1 lentelę). Šis reglamentas skirtas tam, kad žmonėms būtų užtikrintai sudarytos akus-tinio komforto sąlygos, kurios yra tiesiog būtinos gyventojų sveikatai, jų normaliam darbui bei poilsiui. deja, vis dar pa-sitaiko atvejų, kai triukšmo problemų sprendimas baigiasi teisiniais procesais, ir dažnai – ne statytojų naudai.

LENgVAPASIRINKTI,KAIPRANAšUmAIAKIVAIzdŪSŠiuo metu statybinių medžiagų rinkoje galima rasti gausią pastatų atitvaroms montuoti skirtų statybinių medžiagų pasiūlą. Tačiau, norint turėti mažiausiai rūpesčių dėl galinčių atsirasti garso izoliacijos pastatuose problemų, geriausiai naudoti ne pavienes atsitiktines medžiagas, o inovatyvias ir neginčijamos kokybės garsą izoliuojančių pertvarų siste-mas. Tokias sistemas Lietuvos rinkai tiekia „Knauf“ statybinių medžiagų gamintojai. „Knauf“ gaminamos sistemos, skirtos montuoti tarpbutinėms ir skiriančioms butus nuo bendrųjų patalpų atitvaroms, atitinka garso izoliavimo klases: F, E, d, C, B, A ir A*. Įdomu tai, kad Lietuvoje F ir A* garso izolia-

gARSoKLASIųSISTEmAPAgAL STR2.01.07:2003REgLAmENTą:

A ypač gero akustinio komforto sąlygų klasė;

b pagerinto akustinio komforto sąlygų klasė;

C priimtino akustinio komforto sąlygų klasė;

d nepakankamo akustinio komforto sąlygų klasė;

E ribinio akustinio komforto sąlygų klasė.

Pertvarų(R‘w)

Knaufgarsoizoliacinėsistema.Nurodytos laboratorinės reikšmės. Realiai objekte rezultatas gali būti mažesnis dėl galimų garso izoliacijos nuostolių

masyviojistatyba(besiribojančiųkonstrukcijų tūrinėmasė – min. 300 kg/m3),sienos tinkuotos

mASYVIoSIoSIRSAUSoSIoSSTATYboSPERTVARųgARSoIzoLIACIJoSPALYgINImoLENTELė

Pastaba. Naudojant atitvarą kaip tarpbutinę pertvarą, reikėtų pasirinkti W115 sistemą su dviguba statramsčių konstrukcija.

garsoizoliacijosklasė

�3

vimo klasės pagal STR 2.01.07:2003 nereglamentuojamos, tačiau šias pagalbines Vokietijos akustikų sąjungos nustaty-tas klases atitinkantys gaminiai puikiai padidina mūsų pro-jektuotojų ir statybininkų pasirinkimą. Pavyzdžiui, A* garso izoliavimo klasę garantuojančios sienos labai reikalingos, kai būtina izoliuoti didesnį nei 72 dB iš už sienos skleidžia-mą garsą, o F – kai numatoma, kad netrukdys normalūs, iki 48 dB garsumo kaimynų pašnekesiai. Beje, „Knauf“ sistemos gali izoliuoti garsą net pradedant nuo žmogaus žemųjų dažnių girdimumo ribos – 33 Hz.

„Knauf“ pertvarinių plokščių sistemos izoliuoja garsą daug efektyviau ir yra kur kas pranašesnės daugeliu atžvilgiu nei, pavyzdžiui, masyviosios statybos tinkuotos sienos, kurių konstrukcijų tūrinė masė – min. 300 kg/m3. Tai gerai atspindi čia pateikiama 2 lentelė. Nors „Knauf“ garso izoliavimo siste-mų konstrukcijos yra plonesnės, bet turi tokius pačius arba kur kas geresnius garso izoliacijos rodiklius. Be to, naudo-jant pažangias garsą izoliuojančias „Knauf“ sistemas, atitva-roms sumontuoti reikia trumpesnio montavimo laiko. Taip pat svarbu, kad, atsisakius įprastų masyvių konstrukcijų me-džiagų, nemažai sutaupoma transportavimo į statybvietę ir kėlimo mašinų eksploatavimo lėšų. Statybininkams patogu ir tai, kad nereikia rūpintis, kokias pasirinkti montavimo me-džiagas, nes visoms „Knauf“ garso izoliacinėms sistemoms tinka siūlių glaistas „uniflott“, konstrukcijos užpildas „Knauf Insulation TP115“ ir sandarinimo mastika „Trennwandkitt“.

„KNAUF“gARSoIzoLIACIJoSSISTEmųYPATUmAI„Knauf“ siūlo visas garso izoliavimo klases atitinkančius sprendimus, todėl statytojai gali būti ramūs, kad bet kuriuo atveju nereikės be reikalo išlaidauti, nes atitvaroms sumon-tuoti bus pasiūlyta racionaliausia, konkrečius reikiamos gar-so izoliavimo klasės reikalavimus atitinkanti sistema, o jos visi komponentai bus idealiai suderinti vieni su kitais ir tai leis sparčiau bei kokybiškiau atlikti darbus. „Knauf“ gaminių pasirinkimas tikrai gausus, todėl verta pasidomėti kiekvieną garso izoliavimo klasę atitinkančiais sisteminių sprendimų ypatumais.

Kai reikia, kad atitvara atitiktų paprasčiausius F garso izo-liavimo klasės reikalavimus (< 48 dB), geriausia pasirinkti „Knauf W112“ sistemą su„Knauf White“ plokštėmis. Šią sis-temą galima vadinti sausosios statybos klasika. Ji leidžia su-montuoti visai nestoras pertvaras ir užsitikrinti itin palankų kainos ir kokybės santykį.

Padidinus šios pertvaros storį ir ją sumontavus su storesniu mineralinės vatos sluoksniu, galima pasiekti dar apie 3 dB didesnę konstrukcijos garso varžą, atitinkančią Egarso izo-liavimo klasės reikalavimus (≥ 48 dB). Tokį sprendimą šios sistemos gamintojai vadina ekonominiu bazinės sistemos sprendimu,kai reikalinga nedidelio storio pertvara standar-tinei garso izoliacijai garantuoti.

d garso izoliavimo klasę (≥ 52 dB) atitinkančią sistemą „Knauf“ specialistai sukūrė pritaikę jai priešgaisrinę plokš-

tę „Knauf Red“. Tai galima įvardyti kaip universalų spren-dimą, nes pasiekiama nebloga konstrukcijos garso izo-liacija ir kartu užtikrinami geri gaisrinės saugos rodikliai. Naudojant šią sistemą, kaimynai kalbėjimo normaliu garsu nesupras.

Aukštos vertės garso izoliacijos sprendimu yra pripažinta C garso izoliavimo klasės reikalavimus (≥ 55 dB) atitinkan-ti W112 sistema, montuojama su „Knauf Blue“ plokštėmis. Šios plokštės ne tik turi gerus garso varžos rodiklius, bet ir suteikia sistemai papildomų pranašumų – tokios atitvaros yra ypač atsparios smūgiams, jos užtikrina puikią gaisrinę saugą ir tinka naudoti drėgnose patalpose. Per jas visiškai neįmanoma suprasti normalaus garsumo kaimynų kalbėji-mo. Šios sistemos „Knauf Blue“ plokštės taip pat turi ir kitą pranašumą – jų stipris kaištinių varžtų apkrovai yra kur kas didesnis nei kitų. Tai praverčia, kai reikia stipresnių buto per-tvarų kam nors prie jų pritvirtinti.

b garso izoliavimo klasės (≥ 58 dB) normatyvai reikalau-ja dar geresnės atitvarų varžos. Suderinus 150 mm storio konstrukcijoje „Knauf Silentboard“ ir „Knauf Blue“ plokštes, atitvaros garso izoliacija dar padidėjo maždaug 5 dB. Tokio tipo pertvaros ypač tinka tuomet, kai negalima montuo-ti storesnių sienų, bet yra būtina didelė garso varža. Šios iš dviejų tipų plokščių kombinuotos ir su specialiu gipso plokščių branduoliu sumontuotos pertvarų sistemos atitin-ka ypač aukštus garso izoliavimo reikalavimus: per jas negir-dimas normalaus garsumo kalbėjimas. Be to, šios sistemos džiugina, kai mažai girdisi sklindanti iš kaimynų žemo dia-pazono muzika ar buitinės technikos garsai.

Itin aukšti reikalavimai numatyti A garso izoliavimo klasės (≥ 63 dB) atitvaroms. Juos atitinka W112sistema su garso izoliacinėmis plokštėmis „Knauf Silentboard“, montuoja-momis su „Knauf MW“ profiliais. Tai specialūs garso bangas slopinantys profiliai, leidžiantys pasiekti aukščiausią garso varžos lygį. gyvenamosiose patalpose užtikrinama komfor-tiška ramybė.

o štai atitinkanti garso izoliavimo ekstra klasę A*, dar vadi-namą „High–End“ klase (≥ 72 dB), W113 sistema montuo-jama su„Knauf Silentboard“ plokštėmis ir specialiais profi-liais.Tokioje sistemoje pastorintos pertvaros storis neviršija 180 mm ir leidžia pasiekti fantastišką garso izoliacijos lygį. Be to, „Knauf Silentboard“ plokštės tinka ir tada, kai stato-mas naujas pastatas, ir tada, kai renovuojamas senesnis. už jų negirdimas ir nesuprantamas net garsus kalbėjimas, ne-trikdo ir garsiai skambanti muzika.

Visų pertvarų garso izoliacinę vertę (R‘w) lengva apskaičiuo-ti – tereikia surinkti interneto adresą www.knauf.de/schalls-chutzrechner, kur pagal į skaičiuoklę įvestus jūsų duomenis gaunami pasirinktų konstrukcijų parametrai.

Juk svarbiausia, kad pastatas būtų pripažintas tinkamu nau-doti ir vėliau nekiltų jokių nemalonumų dėl jo eksploatavi-mo problemų.

PAgEIdAUJANčIUoSIUSPASIKoNSULTUoTIPRAšomSKAmbINTIį„KNAUF“INFoCENTRąTEL.(85)2132222.www.knauf.lt �3

��

S t A t y b A

EGLĖ KAJAUSKAITĖ

„Senieji Vilniaus stogai, apžėlę sa-mana žalia...“ šią dainą galėtų už-trauktijaunebeVilniaus,betnemen-kosLietuvosdaliesgyventojai.būtųgerai, kad jų senieji asbesto stogaibūtųapžėlętiksamanomis.didžiau-sia bėda ta, kad seni asbesto stogaikenkia sveikatai. o blogiausia, kadpotokiaisstogaismažųmiesteliųarkaimo vietovėse dažniausiai gyve-na vyresnio amžiaus žmonės, mūsųtėvai ir seneliai.Taip, čia jau ne dai-nosturėtųrūpėti...gallaikaspriimtiištiestąpagalbosrankąiružgerokaimažesnękainą(t.y.sutaupant)užsi-dengtinaująstogą?Pranešame–Na-cionalinėmokėjimoagentūra (NmA)prie Žemės ūkio ministerijos priima

STogASPERPUSPIgIAU–PASIŪLYmAS,KURIoNEgALImAPRALEISTI

paraiškasdalyvautiprogramoje„As-bestiniųstogųdangoskeitimas“.Savostogusatnaujintigalikaimovietoviųgyventojai.Laikaskeististogą...

Nuotraukos iš UAB „Ruukki Lietuva” archyvo.

��

S t A t y b A

Pirmiausia prašyti finansuoti valstybės lėšomis bus gali-ma tik šias išlaidas: stogo keitimo medžiagų (stogo dan-gos); statybinių medžiagų, būtinų stogo dangai pakeisti, įsigijimo; asbestinių atliekų transportavimo iki šalinimo vietos ir jų šalinimo paslaugų pirkimo; projekto viešini-mo išlaidos. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad stogo laikan-čiosios konstrukcijos bei stogo šiltinimo medžiagos arba medžiagos termoizoliaciniam sluoksniui įrengti kaip ir statybos darbai nebus kompensuojami. „Sutaupyti gali-ma iki 50 % stogo dangos ir jai pakeisti būtinų medžiagų sumos. Šiemet maksimali paramos suma vienam projek-tui yra 6 tūkst. litų, – perspėja Bendrovės „Ruukki Lietuva“ rinkodaros vadovas Mantas Grigaliūnas. – Pavyzdžiui, jei stogo danga ir jai pakeisti būtinos medžiagos iš viso kai-nuos 12 tūkst. litų – galima tikėtis 6 tūkst. litų paramos. Remiantis pernai asbesto keitimo programoje dalyvavu-sių žmonių apklausa, nuo bendros viso projekto įgyven-dinimo sumos vidutiniškai sutaupoma apie 30 %.“

PAPILdomoSSąLYgoSAsbestinių stogų pakeitimas sveikatai nekenkiančiais stogais finansuojamas ne pirmą kartą, gal todėl kai kurie žmonės, norintys gyventi sveikesniuose namuose, paraiš-kas šiais metais numatytam asbestinių stogų keitimo fi-nansavimui gauti pateikė jau anksčiau. „Šiuo metu turime apie 5 tūkst. patvirtintų mokėjimo prašymų, – skaičiuoja NMA Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja A. Mileikaitė. – Tai reiškia, kad tiek projektų įgyvendinta tų paramos gavėjų, kurie pateikė paraiškas 2012 metais.“

didelio susidomėjimo jų siūlomais stogais sako sulaukianti ir bendrovė „Ruukki Lietuva“. „Besidominčių žmonių nema-žai. Kasdien visoje Lietuvoje sulaukiame po keliasdešimt pa-klausimų, – tvirtina įmonės atstovas M. Grigaliūnas. – Beje, dalį jų teisingiau būtų vadinti ne „besidominčiais“, o „apsi-sprendusiais“, nes programa žmonės pradėjo domėtis dar pernai, pasikonsultavo su šia parama sėkmingai pasinaudo-jusiais kaimynais, draugais ir šiemet nusprendė pasinaudoti patys. Nemažai sulaukiame ir tų, kurie pernai norėjo daly-vauti, bet nespėjo pateikti paraiškų arba neturėjo tam lėšų.“

Tačiau, kaip visuomet, kai kurios sąlygos, palyginti su anks-tesnėmis, vis dėlto keičiasi. NMA perspėja, kad šiais metais paramai gauti bus taikomas naujas reikalavimas – pareiškėjas ne mažiau kaip dvejus pastaruosius metus iki paramos pa-raiškos pateikimo kaimo vietovėje turi vykdyti profesinę ir / ar ekonominę veiklą. Tiesa, yra tam tikrų išimčių. Šis reikalavimas nebus taikomas tiems žmonėms, kurie yra sulaukę pensinio amžiaus arba jiems pripažintas iki 55 % darbingumas.

Na, o jei jums pasisekė ir paramą stogui keisti gavote, pa-sidėti gautos paramos į stalčiuką nepavyks, nes pagal tai-sykles NMA patvirtinti projektai privalo būti įgyvendinti per 12 mėnesių nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. Beje, parama stogui keisti išmokama ne iš karto.

KASIRKAdAgALIgAUTIPARAmąJau gegužės 13 d. NMA darbuotojai ėmėsi rinkti žmonių paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. pro-gramos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“. Pagal šią programą remiamas tik gyvenamųjų namų, priklausančių fiziniams asmenims, asbestinių stogų dangos keitimas. Beje, labai svarbu atsižvelgti ir į žmogaus, norinčio pasikeisti stogą, gy-venamąją vietą. Pigiau naują stogą užsidengti galės tik tie žmonės, kurių gyvenamasis namas stovi kaimo vietovėje (kaime, miestelyje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 6 tūkst. gyventojų).

„Kaimo atnaujinimo ir plėtros“ priemonė, kurios viena iš veiklų skirta asbesto stogų dangai keisti, skatina gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse, ekonominės veiklos naudingumą, turistų pritraukimą, – pagrindinį paramos tikslą atskleidžia NMA Komunikacijos skyriaus Viešųjų ry-šių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė. – Bendras priemonės tikslas – kurti patrauklią ir saugią aplinką gyventi ir dirbti kaimo vietovėse turint patrauklesnius ir modernesnius kaimus.“

Paraišką kompensuoti naujo stogo dengimą gali teikti tik pilnametis kaimo žmogus, ne mažiau kaip penkerius me-tus iki paramos paraiškos pateikimo nuolatinę gyvenamą-ją vietą deklaravęs kaimo vietovėje. Svarbu įsidėmėti ir tai, kad vienas žmogus gali pateikti tik vieną paraišką. „Parama skiriama tik kaimo gyventojams, jos negaus savivaldybės centre arba sodo bendrijoje gyvenantys žmonės, – perspė-ja A. Mileikaitė. – Pareiškėjas taip pat turi užtikrinti, kad in-vesticijos bus skirtos gyvenamajam namui, kuriame jis šiuo metu gyvena.“ Beje, norintieji pasikeisti stogus turi gerai pa-siskaičiuoti ir savo finansines galimybes prisidėti prie stogo keitimo. NMA kompensuoja toli gražu ne visas senojo stogo keitimo išlaidas.

��

S t A t y b A

Pirmiausia stogą reikia pasikeisti savo lėšomis, kurių dalį vėliau kompensuos valstybė. Patirtas kompensuotinas išlaidas reikia įrodyti, todėl dengiant naują stogą būtina rinkti patirtas sąnaudas pagrindžiančius čekius, doku-mentus ir juos vėliau būtina deklaruoti, pateikiant NMA numatytus mokėjimo prašymus, pagal kuriuos ir bus iš-mokama parama.

Paraiškos dalyvauti „Asbestinių stogų dangos keitimo“ pro-gramoje renkamos ne tik NMA teritoriniuose skyriuose, bet ir rajonų savivaldybių centruose. „Pagal iš anksto numatytą grafiką savivaldybėse nuo 9 iki 12 val. bus ne tik renkamos paraiškos, bet ir teikiamos konsultacijos, atsakoma į rūpi-mus klausimus, paaiškinami kylantys neaiškumai“, – tvirtina NMA atstovė A. Mileikaitė.

bŪKITEATIdŪS–PILNAAPSIšAUKėLIų!dirbant bet kokį darbą geriausių rezultatų galima pasiekti tik jį kruopščiai suplanuojant. Analogiškai reikėtų elgtis ir nusprendus pasikeisti asbestinį stogą nauju – gerai supla-navus darbų eigą ir numačius, kokių priemonių stogui keisti reikės, pasidomėjus, kur ir už kiek jų įmanoma įsigyti, galima nemažai sutaupyti. Klaidą daro tie, kurie stogo dangą renka-si vadovaudamiesi vien tiesmuku aritmetikos taikymu – juk svarbu ne vien kaina, bet ir ilgalaikiškumas. čia verta prisi-minti patarlę: „Godus moka du kartus.“

„Blogiausia, kai renkantis stogo dangą žiūrima vien į kai-ną. Juolab kai 50 % tos kainos kompensuojama. daug kas nesusimąsto, kad pasirinkę keletu litų pigesnę dan-gą sutaupo kelis šimtus litų nuo viso stogo sąmatos, bet gauna gerokai prastesnę kokybę, – perspėja M. Griga-liūnas. – Net jei žadama ilgalaikė garantija, labai svarbu atsižvelgti į įmonės, iš kurios perkate stogo dangą, patir-tį ir patikimumą.“ uAB „Ruukki Lietuva“ atstovas pataria kritiškiau žiūrėti ir į skelbimų lentas internete bei laikraš-čiuose, mirgančias nuo rinkoje atsiradusių trumpalaikių „verslininkų“. „Jie įmones steigia ir uždarinėja keliskart per metus, siūlo žemiausias kainas, dažnai naudoja ir gar-sių gamintojų pavadinimus su pakeista viena kita raide, – tikina uAB „Ruukki Lietuva“ atstovas. – Žmonės dažnai nesusimąsto, kad tokiais atvejais kalbos apie garantijas negali būti. Rytoj tiesiog nebus į ką kreiptis.“

Kitas dažnas atvejis, kai nesąžiningi prekeiviai specialiai su-mažina dangos kainą, bet padidina būtinų jos priedų kai-nas. Tokiu atveju pirkėjas apgaunamas ir dėl kainos, ir dėl kokybės. „Norint išvengti visų šių klaidų, visuomet prieš įsigyjant stogo dangą ir papildomų priedų, reikia reikalauti detalios sąmatos, kurioje atskiromis eilutėmis būtų surašy-tos kiekvienos prekės ar paslaugos kainos, – pataria M. Gri-galiūnas. – Be to, patartina pasikonsultuoti su stogdengiu ar individualią statybą išmanančiu specialistu ir susirašyti visas galimas išlaidas: pradedant vieno ar kito tipo dangai reika-linga medine konstrukcija, stogo danga su visais priedais ir tvirtinimo detalėmis, lietaus nuvedimo sistema, stogo sau-gos elementais ir baigiant darbų kaina.“

Asbesto keitimo programa nenumato kompensacijos už dar-bus ar stogo konstrukcijos medieną, tad daugiausia sutaupo tie, kas pasirenka lengvas, tvirtas, lakštines, t. y. plienines arba beasbesčio šiferio dangas. Jas pasirinkus, išlaidos medinei stogo konstrukcijai – minimalios, dengimo darbai vyksta sparčiai, tad ir su stogdengiais lengviau sutarti kainą.

Beje, sutaupyti gali ir tie, kurie nori įsigyti patikimą, ilga-laikę, tačiau kiek brangesnę nei „verslininkėlių“ ar viena-dienių įmonių per skelbimus siūlomą stogo dangą. Kai kurie didelę patirtį ir patikimą vardą užsitarnavę stogų gamintojai kaip tik šiuo metu stogams taiko akcijas – te-reikia pasidomėti. „Šiuo metu suomių kompanija „Ruukki Lietuva“ siūlo 20 % nuolaidą naujoviškai, aukščiausios klasės dangai „Ruukki Adamante“. Pasinaudoję šiuo pa-siūlymu asbesto šalinimo programos dalyviai galėtų su-taupyti net 60 % šios stogo dangos kainos! – tvirtina „Ru-ukki“ atstovas. – Kitas puikus pasiūlymas – prieš dvejus metus rinkai pristatyta modulinė, nedideliais lakštais par-duodama danga „Ruukki Finnera“. Ji unikali tuo, kad yra parduodama nedideliais, montuoti paruoštais lakštais, todėl yra ypač patraukli tiems, kas stogą nuspręs dengti savo jėgomis – mažus lakštus patogiau įsigyti, transpor-tuoti ir sumontuoti ant stogo.“

��

S t A t y b A

doKUmENTAI,KURIUoSbŪTINAPATEIKTI

KARTUSUPARAIšKASTogodANgAIPAKEISTI

Pažyma apie pareiškėjo deklaruojamą gyvenamąją vietą kaimo vietovėje per ne trumpesnį kaip penkerių metų laikotarpį iki paramos paraiškos pateikimo dienos.

Asbesto turinčių gaminių inventorizacijos ataskaitos kopija pagal Asbesto turinčių gaminių inventorizacijos tvarkos aprašą, patvirtintą LR aplinkos ministro 2009 m. gegužės 11 d. įsak. Nr. d1-267.

Paprastojo remonto aprašas, kaip nustatyta LR statybos įstatymo 20 str. 1 d. 9 p., parengtas pagal STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. d1-708, reikalavimus, bei statybos leidimas, parengtas pagal Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p. ir STR 1.01.07:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. d1-826, reikalavimus. (Šiuos dokumentus reikia pateikti tik tuo atveju, jeigu jie yra pri-valomi pagal statybas reglamentuojančius teisės aktus.)

Jei pareiškėjo projektui taikomi STR 1.01.07:2010 „Sta-tybą leidžiantys dokumentai“ reikalavimai, kartu su pa-ramos paraiška ir paprastojo remonto aprašu jis turi pa-teikti įgaliotų valstybės tarnautojų rašytinius pritarimus projektui (savivaldybės administracijos direktoriaus, saugomos teritorijos direkcijos arba regiono aplinkos apsaugos departamento, arba Kultūros paveldo depar-tamento prie Kultūros ministerijos), kaip nustatyta Sta-tybos įstatymo 23 str. 17 d. Pastaba: paprastojo remon-to aprašą pareiškėjas privalo parengti, jeigu jis yra pri-valomas parengti pagal statybas reglamentuojančius teisės aktus. dėl informacijos, kokius dokumentus reikia parengti dėl planuojamų statybų, bei tai teritorijai tai-komų apribojimų ir kitų sąlygų pareiškėjas turi kreiptis į savivaldybės rajono specialistus ar statybos ekspertus.

dokumentai, įrodantys pareiškėjo vykdomą profesinę ir (ar) ekonominę veiklą kaimo vietovėje (pažyma iš darbda-vio, įmonės pažymėjimas, verslo liudijimas ar individu-alios veiklos pažyma).

dokumentai, įrodantys pareiškėjo atitiktis pirmumo kri-terijams: (vaikų gimimo liudijimo kopija, pažyma iš mo-kyklos, negalią (pripažintas 0–55 % darbingumas) pa-tvirtinantis dokumentas, kaimo bendruomenės išduota pažyma, kartu su pareiškėju gyvenančio šeimos nario gyvenamosios vietos deklaracija, kitų negalią turinčių asmenų gyvenamosios vietos deklaracijos).

Rašytinis sutuoktinio sutikimas investuoti į jam (jiems) priklausantį nekilnojamąjį turtą, jeigu namas priklauso abiem sutuoktiniams.

Įgaliojimas teikti paramos paraišką, jeigu planuojama investuoti į dvibutį ir (arba) daugiabutį namą.

Jungtinės veiklos sutartis, jeigu planuojama investuoti į dvibutį ir (arba) daugiabutį namą.

��

S t A t y b A

NAUJoSIoS„ETERNIT“PLoKšTėSPAdėSEFEKTYVIAUKoVoTISUgRAFIčIAISGrafičiai – menas ar vandalizmas? Kas gi yra grafičiai? Informa-cijos šaltiniuose grafičiai – tai viešosiose vietose dažais ar ra-šalu nupiešti, užrašyti ar išpurkšti piešiniai, vaizdai, užrašai ant sienų ir kitų paviršių. Grafičių ištakos siekia net senovės Egip-tą, senovės Graikiją ir Romos imperiją. Žodis graffiti yra kilęs iš itališko žodžio graffiato (liet. „įrėžtas“), o pastarasis kildinamas iš Graikijos. Senovėje grafitis būdavo įrėžiamas kokiu nors aš-triu daiktu, o kartais išpiešiamas kreida ar anglimi.

Šiuolaikiniai grafičiai atsirado Niujorke. 1971 m. dienraš-tis „The New York Times“ pirmą kartą grafičio sąvoką pavar-tojo naujajai miestų meno rūšiai apibrėžti. Ji greitai išplito po visą pasaulį. Šiuolaikinių grafičių turinys – socialinių ir politinių idealų eksponavimas ir saviraiška. Jie ypač popu-liarūs Brazilijoje, ypač San Paulo mieste. Grafičiai yra dažnas reginys ir Pietryčių Azijoje, Malaizijoje, kur jaučiama Vakarų kultūros įtaka. Paprastai grafičiai kuriami dėl prestižo ir kitų grafitininkų pripažinimo, dėl teisės įsikišti į viešąją erdvę, ją padaryti iš tiesų vieša ir atvira diskusijų vieta, dėl noro pie-šiniais estetizuoti miesto sienas ar suteikti praeiviams neti-kėtumo pojūtį. daugelis modernaus meno kritikų grafičius pripažino viešojo meno forma. Prancūzų grupė „123 Klan“ pagal grafičių stilių sukūrė logotipus ir iliustracijas kompa-nijoms „Nike“, „Adidas“, „Lamborghini“, „Coca Cola“ ir kt. Vi-same pasaulyje nuolat rengiami grafitininkų gatvės meno festivaliai. Vienas tokių – tarptautinis festivalis NuART, ren-giamas Norvegijos Stavangerio mieste.

Iš pradžių grafičiai buvo piešiami ant apleistų gamyklų ir ne-gyvenamų pastatų sienų, bet vėliau persikėlė į miestų centrus. Juos kasdien matome ir Lietuvos gyvenvietėse. Ar tai gražu? Aišku viena – jei piešiama ant sienos be savininko leidimo – tai yra vandalizmas, už kurį baudžiama pagal įstatymus.

SITUACIJALIETUVoJELietuvos miestų savivaldybės, gelbėdamos sienas nuo grafi-čių, ėmėsi gaudyti ir bausti jų piešėjus. deja, šie pajuto kovos azartą ir ėmė apdairiai slapstytis, o grafičiai tapo jų garbės reikalu ir šaunumo įrodymu. „uždraustas vaisius“ tapo dar saldesnis. Tuomet buvo sugalvota bausti ne tik piešėjus, nes juos itin sunku sučiupti, bet skirti baudas išpaišytų statinių

savininkams, jei jie per tam tikrą laiką jų nenuvalys. Taip valdi-ninkams tapo paprasčiau spręsti šią problemą, nes savininkus visada galima rasti, jie turi baudoms pinigų ir nesislapsto.

Vilniuje grafičių atsiranda ne tik požeminėse perėjose, bet ir ant pastatų stogų, tiltų, kitose matomose vietose. 2012 m. grafičiams nuo tiltų, viadukų, požeminių perėjų ir kitų stati-nių valyti buvo išleista daugiau kaip 300 000 Lt savivaldybės lėšų. Tai – tikri nuostoliai. Siekiant sumažinti nelegalių grafi-čių skaičių, piešėjams siūlomi nauji plotai, kur jie galėtų le-galiai piešti grafičius, organizuojami piešėjų saviraiškai skirti renginiai, todėl atsiranda vis daugiau norinčiųjų piešti tam skirtose vietose. Vilniuje yra 15 legalių grafičių piešimo vie-tų. Šešiose iš jų galima piešti be derinimo su savivaldybe.

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departa-mento Miesto estetikos skyriaus vyr. specialistės Kornelijos Jodkaitės, požiūris į grafičius yra toks: savivaldybė yra už tai, kad būtų piešiama tam skirtoje vietoje, piešiama pro-fesionaliai, o ne terliojama. Jei po nakties ant kurios nors sienos atsiranda estetiškai gerai atrodantis darbas, nors ir nelegalus, savivaldybė neprieštarauja, kad jis būtų paliktas ir neuždažytas bent pusmetį. Grafičiai, suderinti su Vilniaus savivaldybe ir atlikti profesionaliai, pasak specialistės, netgi papuošia miesto erdvę (apytikriai 2–3 darbai per savaitę). o savavališkas darbas, jei jis yra miestui estetiškai priimtinas, neuždažomas ilgesnį laiką. Specialistė sako, kad šiuo metu netgi sulaukia skambučių iš gyventojų, kuriems patinka ant jų namų sienų atsiradę grafičiai, ir jie mielai juos pasiliktų, tačiau bijo baudų.

Vilniuje už nelegalių grafičių piešimą skiriamas įspėjimas arba bauda iki 2 000 Lt. Nepilnamečių piešėjų tėvams gresia įspėjimas, o už pakartotinį pažeidimą – bauda iki 400 Lt. Vien 2011 m. pareigūnai nubaudė 36 asmenis, piešusius neleistinose vietose. Atsakomybė už statinių fasadų netinkamą priežiūrą, nenuvalytus (neuždažytus grafičius) – įspėjimas arba bauda iki 2 000 Lt. Per 2012 m. Vil-niaus viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai surašė 37 admi-nistracinių teisės pažeidimų protokolus dėl statinių fasadų netinkamos priežiūros.

��

��

S t A t y b A

FASAdųTVARKYmASNorint sutvarkyti fasadą, reikia jį nuvalyti, nugruntuoti ir iš naujo nudažyti taip, kad grafičių nesimatytų. Tai kainuoja apie 50 Lt/m2. Tačiau vidutinio dydžio piešinys ant sienos būna maždaug apie 10 m2 ploto. Taigi sienai suremontuo-ti prireiks 500 Lt. Be to, seniau nudažytų fasadų spalva gali skirtis nuo naujai nudažytos ir tai gali būti priežastis, dėl ku-rios teks perdažyti ir visą fasadą. Tokiu atveju remonto kaina gali siekti ir keliolika tūkstančių litų.

daugiabučių namų bendrijos tokias išlaidas paskirsto gy-ventojams, o biurų pastatų nuomotojai prideda fasadų tvarkymo išlaidas prie valymo paslaugų. Tokiais atvejais kiekviena sąskaita padidėja keliais šimtais litų. didžiausia bėda ta, kad sutvarkytas fasadas gatvės menininkams – tai tarsi naujas baltas lapas, skirtas piešti. Namų šeimininkus tai varo į neviltį ir skatina ieškoti išeičių.

NAUJoSIoS„ETERNIT“„ANTIgRAFITINėS“PLoKšTėSBene naujausia ir geriausia išeitis, kai nebereikia gaudyti piešė-jų ir skirti daug lėšų, yra ant fasado sumontuoti grafičių dažams atsparias plokštes „Natura Pro“ arba „Pictura“. Jas tiekia Lietuvos įmonė „Eternit Baltic“. Šios plokštės visiškai neįgeria skvarbiųjų grafičio dažų. dėl to nuo jų nesunku nuvalyti piešinius dažų valikliu. Ant plokščių nelieka jokių žymių – valiklis dažus tiesiog nuplauna ir siena bei jos spalva lieka kokia buvusi.

Bandymai įrodė, kad nusivalo net keliais sluoksniais užpurkšti dažai. Tiesa, tokiam darbui reikia jėgų, tačiau... plokštes „Na-tura Pro“ ir „Pictura“ galima valyti begalę kartų – paviršius išliks nepakitęs, tad ir išlaidos bus skirtos ne brangiam fasa-do remontui, o valikliui ir kempinei pirkti. Be to, šios plokštės turi grafičių piešėjams ir psichologinį poveikį. Jiems neįdomu piešti ten, kur piešinys neišlieka ilgą laiką.

Estetiškas ir „Natura Pro“ plokščių glotnus „anti-graffiti“ pa-viršius su matoma medžiagos struktūra, o plokščių „Pictura“ paviršius išsiskiria lygiu šilko blizgesiu. Visos šios plokštės gaminamos su permatomais ir uV atspariais dažų pigmen-tais, yra atsparios braižymui, purvui ir dulkėms.

uAB „Eternit Baltic“ projektų vadovas Gintaras Šlepikas sako, kad naujosios plokštės yra išskirtinės kokybės, bet neišsiskiria kaina. Tuo jos yra labai konkurencingas gaminys, palyginti su panašiais konkurentų produktais. Kaip išskirtinę šių plokščių savybę G. Šlepikas įvardija tai, kad nuo naujųjų plokščių grafi-čius galima valyti paprastais pigiais skiedikliais ir jų paviršius ne-pasikeičia. Tradicinį tinkuotą ar dažytą mūrinį fasadą atnaujinti yra daug sudėtingiau ir brangiau, negu nuvalyti „anti-graffiti“

plokštę. Nuo „Pictura“ ir „Natura Pro“ plokš-

tėmis padengto fasado dažai

visiškai nuvalomi ir jis vėl tampa švarus kaip buvęs. Tai daryti galima neribotą skaičių kartų. G. Šlepikas neabejoja, kad nau-josios grafičių dažams atsparios pluoštinio cemento plokštės „Pictura“ ir „Natura Pro“ yra puiki alternatyva kitoms savi-valdybių kovos priemonėms su grafičių piešėjais. Naujosios plokštės – tai ilgai ieškota efektyvi priemonė, galinti išgelbėti namų fasadus nuo nepageidaujamų grafičių problemų.

Neseniai naująsias „anti-graffiti“ plokštes uAB „Eternit Baltic“ demonstravo parodoje „Resta 2013“. Joje surengtoje konfe-rencijoje „Grafičiai – menas ar vandalizmas?“ apie grafičių problemos sprendimo būdus pranešimus skaitė dailėtyri-ninkai, Vilniaus savivaldybės atstovai, grafičių profesionalai bei „Eternit Baltic“ specialistai. dailėtyrininkas Ernestas Pa-rulskis sakė: „Prabilus apie grafičių prevencijos problemas, aš esu profanas. Bet jei kalbėtume iš visuomeninės, mėgė-jiškos pozicijos, tai „Eternit“ plokštės yra puiki išeitis, kai no-rima sumažinti grafičių padaromus nuostolius.“

„Eternit“ pluoštinio cemento plokštės atlieka ir apsaugos nuo karščio, lietaus, vėjo bei triukšmo funkcijas. Jos atspa-rios ugniai, nes jų sudėtyje yra visiškai nedegios (A2-s1, d0) medžiagos. Taip pat jos atsparios drėgmei, šalčiui, uV spin-duliams bei biologiniam poveikiui ir gali būti montuojamos visais metų laikais.

Sprendimai su „anti-graffiti“ plokštėmis dar iki jų pristatymo parodoje buvo pritaikyti Žirmūnų ir Radvilų gimnazijoms Vilniuje, Sūduvos gimnazijai Marijampolėje, L. Ivinskio gim-nazijai Kuršėnuose, renovuojant daugiabučius namus Jona-voje, Rukloje, Klaipėdoje, taip pat bibliotekai druskininkuose ir kt.

www.eternit.lt

��

�0

i n ž i n e r i j A

PoTINKINIS„TECElux“TERmINALAS–NAUJoSKARToSWCKoNCEPCIJoSįSIKŪNIJImAS

Kaipirkasmet,taipiršiaismetaisUAb„TECEbaltikum“,LietuvojeatstovaujantipirmaujančiampasauliniomastoVokietijosvidausinžinerijosįrangoskoncer-nui„TECE“,turikuonustebinti„inteligentiškos“pastatųinžinerijosgerbėjus.Jišalies statybų rinkai pateikė naujos kartosWC koncepciją įkūnijusį potinkinį

WCterminalą„TECElux“.Tai–gaminys,kuristiekišinterjerodizainerių,tiekišpastatųin-žineriniųsistemųprojektuotojųturėtųsusi-lauktiypačdaugdėmesio.VosatsiradęsšisnaujoviškasWCmodulisbuvoapdovanotasnet trimis plačiai visame pasaulyje žino-maisprestižiniaisdizainosritiesapdovano-jimais. Naujasis„TECElux“ terminalas buvoįvertintas„Reddot“dizainoapdovanojimu,„designPlus“apdovanojimuir„InnovationAward for Architecture + Technology“ ap-dovanojimu už savo itin sėkmingo dizainoformasiraukščiausiągaminiokokybę.

Nuo pat pirmųjų šio naujo „TECE“ koncerno gaminio atsiradi-mo rinkoje dienų stebima didelė jo paklausa. Ir tai

nieko keista, nes jame yra suderintos esminės sa-vybės, geriausiai atitinkančios tuos reikalavimus, kuriuos kelia šiandienis vartotojas, besiorientuo-jantis į pačią aukščiausią gaminių kokybę ir šiuo-laikinį minimalistinį dizainą. Galima drąsiai teigti, kad WC terminalas „TECElux“ savo išskirtinėmis tiek techninėmis, tiek eksploatacinėmis, tiek este-tinėmis savybėmis aplenkė laiką ir visiškai atitinka ateities vonios kambario vizijas. Be to, jo dizainas

yra toks nepriekaištingas ir neutralus, kad be jokių problemų gali būti pritaikytas bet kokių vonios kamba-rio interjerų sprendimuose. Tai reiškia, kad jis turi realią papildomą pridėtinę vertę – juk visi profesionalūs dizai-neriai pripažįsta: skoningo ir subtilaus dizaino gaminiai morališkai nesensta, todėl nenusibosta, ir tuo požiūriu jų vartojimo laikas gali būti itin ilgas.

Plokščia balto stiklo plokštė uždengia techninės apžiūros angą ir paslepia oro filtravimo sistemą bei vandens ir elektros jungtis. �0

�1


Aišku, puikus dizainas – dar toli gražu ne viskas. Nė kiek ne mažiau nei dizainas svarbios yra ir gaminio techni-nės charakteristikos bei eksploatacinės savybės. Pa-grindinė „TECElux“ terminalo kūrėjų koncepcija buvo palikti realią galimybę nesunkiai integruoti į potinkinį unitazo modulį įvairiausias funkcijas, kokių naudojant kitus panašius gaminius neįmanoma būtų net įsivaiz-duoti. Todėl patyrusių inžinierių pastangomis šiandien „TECElux“ – iš tiesų universali ir labai patogi eksploa-tuoti sistema.

Ją sudaro potinkinis modulis, viršutinė stiklinė plokš-tė su valdymo bloku, taip pat apatinė stiklinė plokš-tė, skirta unitazui pritvirtinti. Šiame terminale pagal pageidavimus galima sumontuoti teikiančią varto-tojui išskirtinį komfortą įrangą. Pavyzdžiui, jame gali būti integruota oro filtravimo sistemą „Ceramic-Air“ su aktyvuotosios anglies filtru, papildomai veikti bidė funkcija. Be to, yra numatyta galimybė WC terminalo „TECElux“ eksploatacijos metu pasirinkti ir patogų bei ergonomišką unitazo aukštį.

Taip pat, jei labiau už mechaninį vandens nuleidimo būdą bus pageidaujama elektroninio, tereikės pasi-rinkti viršutinę plokštę su elektroniniu „sen-Touch“ val-dymo bloku. Tuomet, vos prie jos prisiartinus, visiškai lygioje stiklinėje plokštėje automatiškai įsijungs akty-vios zonos apšvietimas ir, norint aktyvuoti vandens nu-leidimą, pakaks tik švelniai paliesti plokštės paviršių.

Ekonomiškas bus ir už stiklinės plokštės atitvaroje pa-slėptas, iš atsparaus smūgiams PE-Hd plastiko paga-mintas 10 l talpos vandens bakelis. Nors yra numatytas standartinis didysis 6 l vandens nuleidimo kiekis, gali-ma nusistatyti ir 4,5 l, 7,5 l ir 9 l kiekį, o daliniam nuplo-vimui yra skirta 3 l vandens nuleidimo funkcija. Vonios kambaryje su terminalu „TECElux“ komfortiškai leis

Gediminas Ražanskas,UAB „Vonios stilius“ projektų vadovas

„TECElux“ iš tikrųjų atveria visiškai naujas galimy-bes sukurti išskirtinį vonios kambario dizainą. Tai suteikia mums puikią galimybę pasiūlyti klientui ne atskirą prekę, o vientisą vonios kambario interjerą, kuris apjungtų pastarąsias interjero mados tenden-cijas – stiklinių paviršių žavesį, integruojamas siste-mas ir jutiklinio valdymo patogumą.

uaB „teCe Baltikum“ Terminalo g. 10, Biruliškių km., LT-54469 Kauno r. Tel. +370 37 314 078, faks. +370 37 313 084 El. p. [email protected], www.tece.lt

jaustis ir tyliai veikiantis hidraulinis bakelio užpildy-mo vožtuvas bei apsauganti nuo vandens kondensato izoliacija. Puikių terminalo „TECElux“ eksploatacinių savybių sąrašą praplečia jo išorinių dalių atsparumas teršalams ir itin lengva priežiūra: kai prireikia, stiklinių plokščių paviršių iš tiesų labai lengva nuvalyti.

Sumontuoti „TECElux“ – visiškai paprasta, nes pakanka kelių paprastų veiksmų. o jei kam nors montavimo ins-trukcija atrodytų sudėtinga, galima naudoti „TECEpro-fil“ vamzdžių sistemą, su kuria montavimas tikrai bus kur kas lengvesnis. Beje, kai reikia pasiekti potinkinį mechanizmą, viršutinę šio terminalo stiklinę plokštę galima nuimti visai lengvai.

Patogus eksploatuoti WC terminalas „TECElux“ yra kur kas daugiau nei tik potinkinis vonios kambariui skir-tas WC modulis. „TECE“ koncerno Technologijų ir plė-tros skyriaus vadovas Martinas Krabbe teigia, kad WC „TECElux“ terminalas turi visas funkcijas, kurių gali pri-reikti ateities tualetui: „Rinka nuspręs, kokios funkcijos reikalingos. Mes tiesiog teikiame uždengtą erdvę su integruota reikiama technologija.“

�2


�3


Gegužės 22–25 d. Vilniuje vyko kasmetis pavasarinis FESI su-sirinkimas. FESI – tai Europos izoliacijos asociacijų federacija, savo veiklą pradėjusi vykdyti nuo 1970 metų. Pagrindinis FESI tikslas – skatinti pramoninės techninės izoliacijos naudojimą kaip vieną geriausių ir efektyviausių būdų, leidžiančių efekty-viai taupyti vis brangstančią energiją. Šiuo metu šiai organi-zacijai priklauso 18 valstybių narių, atstovaujančių apie 3 500 izoliacinių medžiagų rangovų, kurių beveik 48 000 darbuoto-jų triūsia įvairios paskirties komercinių objektų statybose, dir-ba įvairiuose pramonės ir energetikos objektuose, montuoja izoliaciją laivuose bei kuria ir tiekia priešgaisrines izoliacines medžiagas visoje Europoje. Mūsų šalį FESI reprezentuoja Lie-tuvos techninės izoliacijos įmonių asociacija.

FESI būstinė yra įsikūrusi Šveicarijoje. dabartinis jos prezi-dentas Lorenzo Borsini teigia, jog jo vadovaujama organiza-cija siekia, kad civilinėje statyboje egzistuojantys izoliacijos ir energijos taupymo standartai natūraliai prigytų ir pramonė-je. Pastaroji, deja, iki šiol dėl įvairių priežasčių nelabai suvokia investicijų į energijos taupymą svarbos.

FESI sudaro keli komitetai: direktoratas, nustatantis FESI stra-tegiją ir užduotis darbo komisijoms, Strategijos ir biudžeto komitetas, vykdantis narystės ir mokesčių politiką, Akustinis komitetas, nagrinėjantis akustinės izoliacijos klausimus, Ši-luminis ir techninis komitetas, nagrinėjantis techninės izo-liacijos klausimus bei standartizacijos politiką, Mokymosi ir naujokų komitetas, organizuojantis izoliuotojų mokymą ir lavinimą Europoje, rengiantis jaunųjų termoizoliuotojų kon-kursus, bei Priešgaisrinės apsaugos komitetas, nagrinėjantis priešgaisrinės apsaugos izoliacijos klausimus ir dokumentus.

Pasak Peterio Hoedemakerio, FESI konsultanto ir ilgame-čio federacijos prezidento, vieną kartą į tinkamą izoliacijos projektą investavusi gamykla, investicijų grąžą pajustų jau po 2–3 metų. Beje, šiuolaikinės technologijos dažniausiai

FESILIETUVoJE–EFEKTYVAUSENERgIJoSTAUPYmoPAmoKoSPRAmoNEI

Iš kairės į dešinę: PeteRis HoedemakeRis, FESI konsultan-tas, ilgametis FESI prezidentas, loRenzo BoRsini, FESI preziden-tas, andReasas GüRtleRis, EIIF fondo direktorius, euGeniJus sližys, FESI atstovas Lietuvoje, Lietuvos techninės izoliacijos įmonių asociacijos prezidentas.

www.ltiia.ltwww.fesi.euww.eiif.eu

leidžia vykdyti izoliacinius energijos taupymo projektus ne-stabdant pagrindinės gamybos.

Siekdama ne tik populiarinti, bet ir praktiškai prisidėti prie energijos taupymo, FESI tapo viena iš pelno nesiekiančio fondo EIIF steigėjų. EIIF fondas – tai Europos pramoninės izoliacijos fondas, kurį įkūrė pramoninės izoliacijos gamin-tojai ir rangovai, kad paskatintų naudoti izoliaciją kuo įvai-resnėse srityse ir taupyti brangią energiją. Svarbiausiu tiks-lu fondas laiko anglies dvideginio išmetimų mažinimą bei energijos taupymą. Jis, be kita ko, apmoko nepriklausomus „Tipcheck“ inžinierius, rengia šviečiamąją medžiagą ir atlie-ka tyrimus, analizuojančius techninės izoliacijos naudą.

Pasak Andreaso Gürtlerio, EIIF fondo direktoriaus, „Tipcheck“ inžinierių apmokymo programa – tai pramoninių įrenginių termoizoliacinės energijos audito standartas Europoje, lei-džiantis taupyti pinigus, energiją ir, kas svarbiausia, kurti švaresnę aplinką, mažinant anglies dvideginio išmetimus. „Tipcheck“ taip pat svariai prisideda prie tarptautinio va-dybos sistemos standarto ISo 50001 „Energijos vadyba“ įgyvendinimo. JAV atlikti skaičiavimai parodė, kad įdiegta energijos vadybos sistema jau po pirmųjų metų leidžia su-mažinti energijos suvartojimą nuo 15 iki 30 %.

�3

��


NACIoNALINėSVISUomENėSSVEIKAToSPRIEŽIŪRoSLAboRAToRIJoSPLėTRA:SoSTINėJEįgYVENdINTASIšSKIRTINISINVESTICIJųPRoJEKTAS

Naujoji NVSPL olfaktometrijos laboratorija.��

��


��

Vis spartėjant gyvenimo tempui, dau-gėjaūkinėjekomercinėjeveiklojenau-dojamų stacionarių taršos šaltinių.Jie gali būti skirstomi į organizuotus(įvairiųgamybosirpramoninėsįmoniųkaminai, ventiliacijos angos sienoseir pan.) arba neorganizuotus (sąvarty-nai, nuotekų valymo įrenginiai ir kt.).Visitiešaltiniaivienaiparkitaipkenkiaaplinkai,kuriojemesgyvename.TodėlLietuvoje kvapų koncentracijos nusta-tymotyrimaiyralabaiaktualūs.Netaipseniai Vilniuje, Žolyno gatvėje, buvopastatytas svarbus, neįprastos paskir-ties objektas – olfaktometrijos labora-torija.Taireiškia,kadbuvoįgyvendin-tas investicijų projekto tikslas – suda-ryti sąlygas atlikti kvapo koncentraci-jos tyrimus dinaminės olfaktometrijosmetodu.

TARPTAUTINIAISTANdARTAIVERčIANEATSILIKTIdaugelyje Europos Sąjungos ir pasaulio šalių yra nustatyti aplinkos oro kvapų valdymo ir kontrolės politikos, aplinkos oro kvapų identifikavimo, kokybinio ir kiekybinio įvertinimo, norminimo prognozavimo ir kontrolės principai. Europos standartas LST EN 13725:2004+AC:2006 „oro kokybė. Kvapo koncentracijos nustatymas dinamine olfaktometrija“ yra įtei-sintas Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, danijoje, didžiojoje Brita-nijoje, Graikijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Italijoje, Liuksembur-ge, Norvegijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje. Šio standarto nuostatas taip pat įgyvendina Australija ir Naujoji Zelandija. Šiose šalyse galioja teisės aktai, reguliuojantys kvapų, susiju-sių su ūkine komercine veikla, sklidimą aplinkoje. Įvairių Eu-ropos ir kitų šalių teisės aktuose yra įrašyti aplinkos oro taršos kvapais mažinimo bei kontrolės reikalavimai.

Lietuvoje už oro taršos kontrolę yra atsakinga Aplinkos mi-nisterija, o funkcijos, susijusios su technogeninių kvapų norminimu ir jų poveikiu gyventojų savijautai bei dvasinei gerovei, priskirtos Sveikatos apsaugos ministerijai. Sveika-tos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-885 buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 121:2010 „Kva-po koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir „Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklės“. Jose numatyta, kad atliekant kvapo koncentracijos matavimus ir nustatant konkrečių cheminių medžiagų buvimą aplinkos

��


oro mėginyje ir cheminių, sukeliančių kvapą medžia-gų koncentraciją, turi būti taikomi cheminės analizės ir dinaminės olfaktometri-jos nustatymo metodai.

Vertinant galimą ūkinės komercinės veiklos povei-kį aplinkai, prognozuojant galimą kvapiųjų medžiagų mišinių kvapo poveikį, nau-dojami kvapo sklaidos mo-deliai, padedantys įvertinti buvusią, nustatyti esamą bei prognozuoti būsimą kvapo

koncentraciją, nuspręsti, kur statyti tam tikrus objektus, kokias planuoti kontrolės priemones ir kt.

oRIENTACIJA–AUKščIAUSIATYRImųKoKYbėŠiandien Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) jau yra suformuota kvapiųjų me-džiagų mišinių kvapų tyrimų infrastruktūra. Tai reiškia, kad laboratorija aprūpinta moderniausia analitine labo-ratorine įranga, reikalinga aplinkos oro kvapo intensy-

vumui matuoti bei kvapo sudėčiai nustatyti. Tai – dujų chromatografas su masių selektyviu detektoriumi, olfak-tometras ir kiti įrenginiai, atitinkantys visus jiems kelia-mus techninius reikalavimus. Tokia moderni įranga leis nepriekaištingai atlikti kvapo koncentracijos matavimus, nustatyti aplinkos orą teršiančias chemines medžiagas, įvertinti sukeliančių kvapą cheminių medžiagų koncen-traciją, taikant ne tik cheminės analizės, bet ir dinaminės olfaktometrijos metodus.

Tinkamas kvapų tyrimo laboratorijos techninių reikalavi-mų įgyvendinimas investicinio projekto metu leidžia už-tikrinti kvapų koncentracijos matavimų paslaugų kokybę ir atitiktį Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams. Tuo tikslu buvo parengti ir specialistai, reikalingi darbui su nauja įranga. Tai atrinkti ir apmokyti ekspertai, žinan-tys kitų šalių patirtį bei nuolat keliantys savo profesinę kvalifikaciją.

Be to, šiuo metu laboratorijoje atliekami paskutiniai pa-rengiamieji darbai. Juos pabaigus, Vokietijos akredita-vimo tarnybos ekspertai atliks laboratorijos pasirengi-mo atlikti skleidžiamų kvapų intensyvumo tyrimus bei

��

Romualdas BRusokas,NVSPL direktorius

Olfaktometrijos laboratorijos statyba.

��


nustatyti ir kiekybiškai įvertinti visą spektrą cheminių teršalų gyvenamosios aplinkos ore vertinimą, po kurio laboratorijai bus išduotas akreditacijos pažymėjimas, įrodantys atliekamų tyrimų aukščiausią kokybę ir atitiktį Europos Sąjungos standartams.

YPATINgoPRoJEKToįgYVENdINImAS–

NEEILINėUŽdUoTISNVSPL olfaktometrijos laboratorijos statybos užsakymą, finansuojamą LR biudžeto lėšomis, įgyvendino genera-linis objekto statybos rangovas uAB „Naresta“, vadovau-jama gen. direktoriaus Arūno Šlenio. Įrengti neeilinės paskirties objektą tapo gana išskirtine užduotimi ir ne vienos subrangovinės įmonės specialistams.

„dažnai pasitaiko viešųjų pirkimų su projektavimo už-duotimi. Konkursui pateikę preliminarius pasiūlymus ir jį laimėję, pradėjome nuo detalaus projektavimo, skly-po paruošimo darbų, leidimų gavimo. čia susidūrėme su didžiausiu iššūkiu – palyginti mažų kainų reikalavi-mu“, – pasakojo uAB „Naresta“ projekto vadovas Riman-tas Svarauskas.

Trijų aukštų, 242,84 m2 bendrojo ploto pastatą supro-jektavo architektas Rimantas Anusevičius, turintis ne

vieno medicininio objekto projektavimo patirties. Jis sukūrė santūrų minimalistinės architektūros pastatą, kurį pagal fasadų išraišką galima drąsiai laikyti dar vie-nu pavyzdžiu, kai finansinės galimybės riboja fantaziją, bet galima džiaugtis rezultatu. Pagrindine užduotimi architektas įvardijo organišką pastato į aplinką įkompo-navimą ir jo suderinamumą su jau anksčiau pastatytais NVSPL korpusais. Projektuotojo teigimu, šiuo atveju pagrindinę objekto projektavimo koncepciją inspiravo tausojantis aplinką požiūris ir neeilinė pastato funkcinė paskirtis.

Iš pirmo žvilgsnio nesudėtingo pastato statybos dar-bus šiek tiek apsunkino tai, kad sklypas yra šlaite, šalia veikiančios transformatorinės. Todėl pastato pamatai yra gręžtiniai, gelžbetoniniai, o pirmojo aukšto atrami-nę sieną šiaurinėje dalyje teko statyti iš gelžbetoninių konstrukcijų. Visos kitos konstrukcijos įprastos – silika-tinių plytų mūro sienos, surenkamojo gelžbetonio per-dangos, sutapdintas ir dengtas ritinine danga stogas. Pastato fasadai yra vėdinamieji, apšiltinti akmens vata, apdailinti „Eternit“ plokštėmis, su plastikiniais langais, išskyrus kvapų tyrimo patalpą, kuriai buvo parinkti lan-gai su neskleidžiančiais pašalinių kvapų aliuminio rė-mais. Taip pat pagal užduotį visos apdailos medžiagos ir įrenginiai – glaistai, dažai, grindų danga, palangės, durys ir inžineriniai agregatai – šioje patalpoje yra spe-cifiniai, neskleidžiantys kvapų.

Įdiegta moderni įranga ir parengti specialistai užtikrina tyrimų kokybę.

��


TYRImųKoKYbę

UŽTIKRINSPATIKImAI

SUmoNTUoTAįRANgAAnalogų Lietuvoje neturin-čią laboratorijos vėdinimo sistemą teko komplektuoti užsienyje. „Laboratorijos patalpoms įrengta nepri-klausoma oro tiekimo ir ša-linimo sistema su šilumos atgavimu. Ji užtikrina išva-lyto iki 99,95 % bekvapio oro, kurio temperatūrą ga-lima nustatyti, tiekimą. Kad į kvapų laboratorijos patal-

pas nepatektų oro iš gretimų patalpų, palaikomas viršslė-gis, kontroliuojamas slėgio daviklių. Mechaninė oro tieki-mo ir šalinimo sistema su šilumos atgavimu sumontuota ir administracinėms, darbo bei poilsio patalpoms vėdinti. Ji nuolat tiekia nustatytos temperatūros pastovų oro kie-kį. Anot projekto vadovo, laboratorijoje sumontuotos iš-skirtinės kokybės vokiškos traukos spintos. Vasaros metu patalpose temperatūrinį komfortą palaiko kondicionavi-mo sistema. Sistemų projektavimo, montavimo ir derini-mo darbus atliko uAB „Folisita“, – teigė R. Svarauskas

Pasak uAB „Naresta“ projekto vadovo, tokios neeilinės paskirties objektą įrengti tapo gana išskirtine užduotimi ir ne vienos subrangovinės įmonės specialistams. Pavyz-džiui, uAB „Elme Messer“ darbuotojai sumontavo darbi-

UAb„Naresta“–vienaišpirmaujančiųvidutiniodydžio rangovinių organizacijų, įgyvendinantipramoninių, gyvenamosios ir viešosios paskir-tiespastatųprojektusLietuvojebeiužsienyje.

Įmonė dirba naudodama efektyviausias, pasau-linius standartus atitinkančias technologijas ir medžiagas. Bendrovė užima tvirtas pozicijas mo-nolitinių gelžbetoninių konstrukcijų statyboje, taip pat nepriekaištingai atlieka pastatų fasadų ir vidaus apdailą.

UAB „Naresta“Mėsinių g. 9/1, LT-01133 VilniusTel. (8 5) 262 5500, fFaks. (8 5) 262 5533El. p. [email protected], www.naresta.lt

Rimantas svaRauskas,UAB „Naresta“ projekto vadovas

nių dujų – sintetinio oro, vandenilio, helio ir azoto – tieki-mo linijas, įrengė vandenilio detektorius-signalizatorius, anglies dvideginio monitoringo sistemą su elektroniniu rašytuvu, programine įranga ir uSB keitikliu.

uAB „Elme Messer“ specialistai savo atliktus darbus pako-mentavo išsamiau. Jų teigimu, šioje laboratorijoje buvo sumontuoti dujiniai chromatografai, naudojantys minėtas sintetinio oro, vandenilio, helio ir azoto dujas, kurios tie-kiamos iš 50 l/200 bar balionų, saugomų atskiroje pirmojo aukšto patalpoje. Jų nuolatinį tiekimą užtikrina automati-nės perjungimo stotys. Visa dujų įranga ir dujų tiekimo lini-jos sumontuotos pagal 5.0 klasės laboratorinėms dujoms keliamus reikalavimus. darbai buvo atlikti naudojant kom-panijos „Swagelok“ armatūrą ir jungiančiąsias detales bei specialiai valytus nerūdijančio plieno vamzdelius. Taip pat šios įmonės darbuotojai pagal kvapų analizės dinaminės olfaktometrijos metodo keliamus reikalavimus sumontavo patalpose anglies dvideginio monitoringo prietaisus. Beje, vandenilis, jei jo koncentracija ore pasiekia 4–5 %, gali su-daryti sprogų mišinį, todėl laboratorijoje ir kitose patalpo-se, kuriose saugomi balionai, saugumo sumetimais buvo sumontuota ir vandenilio detektavimo įrangą.

STATANTNAUJąJąNVSPLoLFAKTomETRIJoS

LAboRAToRIJą,SVARIAIPRISIdėJoIRUAb„EUgENSA“.Pasak šios įmonės generalinio direktoriaus Eugenijus Voi-siato, jo vadovaujama bendrovė dirbo kaip subrangovas, todėl darbų apimtys nebuvo didelės. Tačiau šiame objek-te uAB „EugenSA“ specialistai sumontavo laboratorijos vi-daus elektros tinklus, gaisrinę signalizaciją, Co2 kontrolės įrangą, apsaugos signalizaciją, vaizdo stebėjimo sistemą, įeigos kontrolę, telefoninius ir kompiuterių tinklus. Pirmi-nis reikalavimas buvo, kad montuojamos įrangos ir ap-dailos medžiagos atitiktų olfaktometrijos laboratorijoms keliamus reikalavimus, t. y. nebūtų kvapus skleidžiančių apdailos medžiagų. Iš labiau specifiškų reikalavimų buvo prašymas sumontuoti atsparius cheminiam poveikiui šviestuvus. Tai ir buvo padaryta – laboratorijoje šiandien šviesą skleidžia cheminiam poveikiui atsparūs bendrovės „Northcliffe lighting“ šviestuvai. Taip pat, įrenginėjant

uAB „Naresta“, vykdydama objekto generalinio rangovo įsipareigojimus, prisiima atsakomybę už visų darbų kokybę. Šiai įmonei verta patikėti:

bemonoličių konstrukcijų betonavimo darbus; ventiliuojamų fasadų įrengimo darbus; aukštos kokybės vidaus apdailos darbus; istorinių ir paminklosauginių kompleksų tvarkymo

darbus; rekreacinių objektų regioniniuose ir nacionaliniuo-

se parkuose projektavimo ir įrengimo darbus.

��


naCionalinė visuomenės sveikatos PRiežiūRos laBoRatoRiJa

Laboratorijoje atliekami visapusiški fizikinių, cheminių veiksnių, kvapų ir kitų sveikatai darančių įtaką aplinkos taršos veiksnių vertinimai.

nvsPl kvalifikuoti specialistai teikia šias paslaugas: nustato ir įvertina kenksmingų

veiksnių poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai;

moderniausia programine įranga sumodeliuoja esamus ir prognozuoja galimus taršos lygius;

randa geriausius sprendimus taršai aplinkoje mažinti;

taršos veiksnių vertinimą ir modeliavimą atlieka Europoje pripažintais metodais bei programomis: „ADMS-Urban“, IMMI, „Cellular Expert“, „ArcGIS“.

Kreipkitės į nvsPl, jeigu rengiate poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus (TIPK), teritorijų planavimo bei statinių projektus. Visais šiais atvejais NVSPL specialistų komanda padės jums greitai ir kompetentingai.

Žolyno g. 36, LT-10210 Vilnius Tel. +370 5 210 5782 El. p. [email protected]

įeigos kontrolę, kliento pageidavimu, uAB „EugenSA“ suderino naujai pastatytos kvapų laboratorijos ir kitų NVSPL pastatų kontrolės parametrus ir, atsižvelgdama į kvapų laboratorijos išskirtinumą, nustatė skirtingus patekimo į laboratorijos pa-talpas lygius. Tai reiškia, kad į visas aštuonias laboratorijos patalpas žmonės gali patekti su leidimu, ir tik tuo atveju, jeigu jiems bus suteikta tokia galimybė. Kitu atveju – netgi čia dirbantiems darbuotojams – patekimas į patalpas yra apribotas. Nors uAB „EugenSA“ yra įpratusi vykdyti kur kas didesnės apimties projektus, ta-čiau neatmetė ir galimybės įrengti šį neeilinį šalyje objektą.

įVEIKTIVISISTATYboSSUNKUmAIGeneralinis rangovas uAB „Naresta“, vykdydama įsipareigojimus, turėjo viso-kiausių rūpesčių. Projekto vadovas R. Svarauskas pasakoja: „Vykdant darbus išskirtinis dėmesys buvo skirtas veikiančiai transformatorinei, kurią reikėjo tin-kamai apsaugoti nuo lietaus. o žiemą kilo problemų, kai mūrijimo darbus teko pristabdyti dėl šalčio. Rūpesčių buvo ir su pastato šildymo dujiniu katilu. Iš „Vil-niaus energijos“ gauti sutikimą dujų įvadui įrengti buvo ne taip paprasta. Seno-joje laboratorijoje, kurią nugriovėme, dujinis šildymas su veikiančio dujotiekio įvadu buvo visai šalia.“

Nepaisant to, uAB „Naresta“ visus darbus atliko laiku ir užsakovas liko patenkin-tas. džiugu, kad užuot reikalautos C energinio naudingumo klasės, uAB „Naresta“ specialistų pastangomis objektas yra priskirtas B energinio naudingumo klasei. Be to, kad būtų efektyviai išnaudotos visos erdvės, rangovas po pastatu įrengė ir papildomą automobilių stovėjimo aikštelę.

Tai buvo kol kas paskutinis akcentas NVSPL laboratorijų komplekso plėtroje.

Darbas olfaktometru.

�0


NVSPLPLėTRoSIšTAKoS–

ANKSčIAUįgYVENdINTASPRoJEKTASKvapų tyrimo laboratorijos atidarymas šiais metais yra nuosekli NVSPL plėtros tąsa ir tik vienas iš jos etapų. dar 2001 m. po teroristinių įvykių Niujorke LR Vyriausybė, svarstydama nacionalinės visuomenės sveikatos prie-žiūros 2006–2013 m. strategiją, priėmė nutarimą Nr. 941, įpareigojantį užtikrinti pasirengimą reaguoti į sveikatai kylančias grėsmes ir įsteigti III biologinės saugos lygio laboratoriją (BSL3), kur būtų galima tirti pavojingas li-gas sukeliančius mikroorganizmus. Be to, jos poreikis buvo identifikuotas ir Lietuvos tarptautiniuose įsipa-reigojimuose bei ES teisės aktuose. Aišku, kad svarbiu šalies saugumui užtikrinti objektu yra verta pasidomėti atidžiau, juolab kad pirmosios ir vienintelės tokios labo-ratorijos Lietuvoje įrengimas buvo vainikuotas „Lietuvos metų gaminys 2011“ įvertinimu.

UAb„FImA“–KAIREIKIAįVYKdYTI

SUdėTINgUSUŽdAVINIUS2009 m. NVSPL paskelbtą konkursą statyti BSL3 laimėjo itin aukštus kvalifikacijos reikalavimus atitikusi elektro-ninių inžinerinių sprendimų bendrovė „Fima“. darbus ji pradėjo 2010 m. gegužės mėn. ir baigė juos nepraėjus nė metams. Anot NVSPL vadovo Romualdo Brusoko, per tiek laiko uAB „Fima“ specialistai sėkmingai įvykdė visus jiems iškeltus tikrai sudėtingus uždavinius – įdiegė dar šalyje netaikytus unikalius technologinius sprendi-mus, pasiekė, kad laboratorija

atitiktų III saugos lygio reikalavimus, kad jos darbuoto-jams būtų užtikrinta visiškai saugi aplinka bei užkirstas kelias bet kokiam užkratui patekti į aplinką už laborato-rijos ribų.

Reikėjo įrengti griežtus reikalavimus atitinkančias vėdini-mo ir oro paruošimo, valdymo ir automatizavimo, prieš-gaisrinę, vaizdo stebėjimo, apsaugos, įeigos kontrolės bei kitas sistemas.

Pasak NVSPL direktoriaus R. Brusoko, generalinis rangovas su ypač griežtais ir neeiliniais reikalavimais susidūrė įren-giant itin svarbias saugiam darbui laboratorijoje patalpų vėdinimo bei oro paruošimo ir automatizavimo sistemas. Lietuvoje nebuvo specialistų, išmanančių tokio lygio labo-ratorijoms vėdinti keliamų reikalavimų, tad teko vadovau-tis ir vieno žymiausio pasaulyje Berlyno Roberto Kocho instituto mokslininkų patarimais.

bSL3–modERNIųTECHNoLogINIų

SPRENdImųgAUSAuAB „Fima“ specialistai įrengė ypatingą vėdinimo sistemą su pakopine neigiamų slėgių kaskada – laboratoriją supa pagalbinės patalpos, kuriose palaikomi skirtingi neigia-mi slėgiai. Tai reiškia, kad pačioje laboratorijoje palaiko-mas minus 90 Pa slėgis, darbuotojų persirengimo patal-poje – minus 60 Pa, koridoriuje ir įnešamų bei išnešamų

mėginių patalpose – minus 30 Pa, o aplinkiniuose koridoriuose – 0

Pa slėgis. Tokia slėgių sis-tema neleidžia orui

�0

�1


kontrolės sistemą integravus į automatizavimo sistemą, pagal atitinkamą laboratorijos darbo režimą veikia šliuzai – neuždarius vienų durų, negalima atidaryti kitų, o, pa-vyzdžiui, esant dezinfekcijos režimui, kol patalpos nebus išdezinfekuotos, durys iš viso neatsidarys.

Beje, BSL3 įdiegta speciali automatizavimo sistema, tiek analizuojanti, tiek valdanti vėdinimo ir oro paruo-šimo sistemos darbą bei šliuzus, leidžia vieno klavi-šo paspaudimu nustatyti laboratorijos darbo režimą, pavyzdžiui, ypatingąjį, dezinfekavimo, paprastąjį ne-darbo, ypatingąjį ar pan. Automatizavimo sistemoje nepertraukiamai kaupiami ir analizuojami parametrai: slėgio, oro srautų, temperatūros, drėgmės ir kt. Atsira-dus kritiniams parametrams, ji automatiškai paskelb-tų aliarmą. Šią sistemą galima valdyti ir kompiuteriu, ir nuotoliniu būdu. Be to, laboratorijoje dirbantiems žmonėms, kaip ir apsaugos darbuotojui, yra įrengti in-dikaciniai pultai, kad atsiradus bet kokiam sutrikimui, galėtų sureaguoti iš karto.

Patogenų paplitimą į aplinką riboja ir specialios mėginių ar mėgintuvėlių, pirštinių ir pan. priemonių perdavimo kame-ros, skirtos perduoti jas į laboratoriją ar iš jos išgabenti. Gau-tus mėginius ir juos tiriančius darbuotojus taip pat padeda apsaugoti II ir III klasės laminariniai blokai. Tyrimų atliekos išgabenamos tik pro dvidurį, jas nukenksminantį autokla-vą. Be to, įrengtas vandenilio peroksido rūko generatorius leidžia greitai dezinfekuoti laboratorinę patalpą avarijos ar remonto ir reguliaraus patalpos valymo atvejais.

J. Jablonskio teigimu, uAB „Fima“ specialistų įrengta BSL3 laboratorija – tai unikalus kompleksas, kuriame pa-talpos, pagalbinės sistemos ir laboratorinė įranga veikia kaip vieninga sistema. Įrengus šią laboratoriją, Lietuvos sveikatos apsaugos institucijoms buvo sudarytos sąlygos dalyvauti ES ir kitose tarptautinėse sveikatos apsaugos

iš laboratorijos patekti į išorę. o štai vėdinimo ir oro pa-ruošimo sistemoje įrengti specialūs, bene didžiausi šalyje „HEPA“ filtrai sulaiko mikroorganizmus – jie nepraleidžia 99,97 % didesnių nei 0,3 µm dalelių.

Taip pat pagal BSL3 reikalavimus buvo užtikrintas ir iki 12 kartų oro pakeitimas (palyginkite – biuro patalpose – iki 3 kartų) bei nustatytos temperatūros palaikymas. Tam la-boratorijoje tiek tiekiamo, tiek šalinamo oro kiekiui regu-liuoti ir matuoti įdiegtas kintamo oro tiekimo prietaisas „VAV“. Be to, norėdami užtikrinti sistemos patikimumą, uAB „Fima“ specialistai sumontavo dubliuotą vėdinimo sistemą – skirtinguose aukštuose įrengtos dvi analogiš-kos laboratorijų patalpos su atskiromis vėdinimo ir oro paruošimo sistemomis. Jas, sujungtas ortakiais, bet at-skirtas vožtuvais, valdo viena automatizuota sistema. Todėl, vienai oro paruošimo sistemai sugedus, kita gali užtikrinti abiejų laboratorijų darbą. Įdomu, kad labora-torijos patalpos ir vėdinimo bei oro paruošimo sistemos yra pritaikytos dezinfekuoti vandenilio peroksido garais ir kitomis dezinfekcinėmis medžiagomis. Šios sistemos yra hermetiškos, atsparios dezinfekantams, dezinfekuo-jamos iš vidaus ir išorės bei prieinamos valyti. Jose su-montuoti oro paruošimo įrenginiai ir ortakiai yra iš nerū-dijančio plieno, o jungtys – suvirintos.

YPATINgAmEobJEKTEVISKASVIENodAISVARbUSaugumui užtikrinti svarbūs ir patalpų sandarumas bei apdaila, tad buvo įrengta papildoma hidroizoliacija, o sienos nudažytos plastifikuotais dažais. Taip pat, kad už-kratas nepatektų į aplinką, buvo įrengtos hermetiškos sienos, durys ir langai.

Veikia pastate ir įeigos kontrolės sistema, todėl bet kas negali į jį patekti. Kaip papildoma apsaugos priemo-nė objekte yra įdiegta vaizdo stebėjimo sistema. Įeigos

Tokių laboratorijų įrengimo praktikos iki tol dar nebuvo ne tik lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse, todėl tai tapo iššūkiu tiek užsakovui nVsPl, tiek ir generaliniam rangovui – UaB „Fima“, kurios specialistams teko įrengti ne tik patikimas ir saugias Bsl3 patalpas, bet ir visas būtinas jų eksploatacijai sistemas.

UAB „Fima“ Rangos sprendimų departamento direktorius

JonAS JABLonSKIS

�2


programose, skirtose infekcinių ligų profilaktikai, preven-cijai bei diagnostikai, taip pat atsirado daugiau galimybių plėtoti biomedicinos mokslą, atlikti aukštesnio lygmens tyrimus. BSL3 laboratorija kol kas vienintelė Lietuvoje ati-tinka standarto ISo14644 reikalavimus.

Belieka tikėtis, kad naujos modernios NVSPL laboratori-jos funkcionavimas pateisins visus su šalies visuomenės sveikatos apsauga susijusius lūkesčius, o jas projektavu-sių, stačiusių ir įrenginėjusių specialistų darbas bus verti-namas kaip ryškus neeilinės patirties pėdsakas.

�2

UAB „Fima“ specialistų įrengta BSL3 laboratorija.

�3


��


įVAIRIAPUSėVEIKLAUŽTIKRINAbENdRoVėSSėKmęApie įvairių dujų naudojimo išskirtinę reikšmę mūsų šalies ūkiui niekam nereikia aiškinti – visi sutiks, kad be šiuolaiki-nių technologijų, kurios gali būti taikomos vartojant vieno-kios ar kitokios sudėties dujas, Lietuva nesugebėtų išsivers-ti. Jos naudojamos beveik visų pramonės šakų gamybinėse įmonėse. Be jų neapsieina, pavyzdžiui, perdirbimo pramo-nė, medicinos ir gyventojų aptarnavimo įstaigos, taip pat buitiniai vartotojai. deja, nedaug yra žinoma apie įmones, kurių kasdienė veikla skirta šių gyvybiškai svarbių chemijos pramonės produktų tinkamam vartojimui užtikrinti.

uAB „Elme Messer Lit“ – tai dviejų stambių užsienio kapitalo įmonių grupių „Messer Group“ ir „BLRT Group“ Lietuvos rin-kai sukurta įmonė, kurios veikla – technologinių, medicini-nių ir specialiųjų laboratorinių dujų gamyba bei prekyba. Ji priklauso didžiulei tarptautinei „Elme Messer GAAS“ įmonių

Ateities g. 10, LT-08303 VilniusTel.: +370 5 271 5605, +370 5 271 2194, faks. +370 5 271 2249 El. p. [email protected], www.elmemesser.lt

grupei, sudarytai iš analogiškų įmonių, veikiančių Estijoje, Latvijoje, ukrainoje ir Rusijos Federacijoje. Ši solidi įmonė aprūpina Lietuvos vartotojus jiems reikalingomis technolo-ginėmis dujomis, medicininėmis dujomis ir dujomis, skirto-mis maisto pramonei. Ji turi puikią gamybinę įrangą ir geres-nes nei kitos įmonės sąlygas patenkinti užsakovų poreikius, nes gali naudotis verslo grupei priklausančiais galingais oro skaidymo blokais Latvijoje ir Estijoje, taip pat šiuolaikiniais įrenginiais aprūpintu techninių dujų ir jų mišinių pildymo cechu Vilniuje. Bendrovės klientų patogumui pardavimo centrai dirba Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Visa-gine, todėl jos specialistai gali operatyviai spręsti visus var-totojų aprūpinimo reikalingomis dujomis klausimus.

uAB „Elme Messer Lit“ aptarnauja įvairiausių poreikių turin-čius klientus – pradedant nuo aprūpinimo paprastu dujų balionu, baigiant šiuolaikinių, Europos Sąjungos direktyvas atitinkančių suskystintųjų medicininių dujų sistemų tiekimu. Esant reikalui įmonės specialistai gali nedelsdami išspręsti nestandartinių, ypač skirtų metalui suvirinti dujų mišinių gamybos klausimus, nes turi visą tam reikalingą šiuolaikinę dujų maišymo ir programinę įrangą.

Lietuvoje koncernui „Messer Group“ atstovaujanti įmo-nė tiekia ypač švarias (6.0 ir uHP) dujas ir mokslinėms bei gamybinėms laboratorijoms. Jos klientai – šalyje gerai ži-nomos įmonės: uAB „Vakarų laivų remontas“, uAB „Arginta Engineering“, uAB „Nosted mechanika“, uAB „Kitron“, uAB „utenos mėsa“, uAB „Švyturys“ ir daugelis kitų. uAB „Elme Messer Lit“ yra tapusi patikima uAB „Biotechpharma“, Vil-niaus universiteto, Fizikinių ir technologijos mokslų centro bei kitų mokslo įstaigų partnere. Tai ji tiekia medicinines dujas Vilniaus universiteto Santariškių klinikoms, Vilniaus miesto klinikinei, Kauno miesto klinikinei, Klaipėdos jūrinin-kų ir daugeliui kitų mažesnių ligoninių.

Beje, dujų tiekimas yra tik viena iš įmonės veiklos sričių. Kita – vartotojų aprūpinimas reikalingomis technologijomis, dujų tiekimo reguliavimo ir paskirstymo įranga. Be to, įmonės spe-cialistai projektuoja ir įrengia laboratorinių, įvairaus, net uHP švarumo klasės dujų tiekimo sistemas. Jų sumontuotos dujų tiekimo sistemos veikia Vilniaus universiteto Taikomųjų moks-lų instituto, Fizikos ir chemijos fakultetų, uAB „Biotechpharma“, AB „Lietuvos dujos“, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir kitose laboratorijose. Sėkmingas bendradarbiavimas uAB „Elme Messer Lit“ sieja ir su tokiais matavimo prietaisų tiekė-jais, kaip, pavyzdžiui, uAB „Labochema“, uAB „Linea Libera“, uAB „Lokmis“, uAB „Analytical solutions“.

Šiuo metu uAB „Elme Messer Lit“ projektuotojai ir montuo-tojai dirba visos šalies mokslo pažangai svarbiam objektui – jie prisiėmė atsakomybę už dujų tiekimo sistemų įrengimą Saulėtekio slėnio fizikinių, technologinių ir gyvybės mokslų centruose. Tokioms sistemoms sukurti bendrovės specialis-tai naudoja moderniausią „Swagelok“, „Gloor“, „Messer Spek-trolab“ įrangą ir orbitalinio-robotinio vamzdelių jungimo technologiją, kuria gali dirbti tik aukštos kvalifikacijos inži-nerijos specialistai ir sertifikatus turintys montuotojai.

Anot uAB „Elme Messer Lit“ vadovų, įmonės sėkmę užtikrina itin aukšta tiekiamų produktų ir teikiamų paslaugų kokybė, taip pat – palanki jų kaina.

��


LieTuViški sTaTybos Techninių reGLamenTų Laikymosi ypaTumai

Rytis mažuolis, architektas

��

LRaplinkosministerijosduomenimis,šiuometuLietuvojegaliojanet90įvai-riųstatybostechniniųreglamentųir77jųpriedai.Neabejotina,susigaudytitarptokiosgausosdokumentųirįvykdytijuosenumatytusreikalavimusga-nėtinaisunku.Tačiauyradaugybėstatybųverslodalyvių,kuriemsstatybostechniniųreglamentų(toliau–STR)reikalavimai–kasdieniodarbodalis.šiežmonės–taiarchitektai,projektuotojai,statybosinžinieriaibeikitisustaty-baarpastatųeksploatavimususijęspecialistai.

APIE STR PRAKTINį TAIKYmą KASdIENIAmE dARbE

„STRUCTUm“ PAKALbINo KAUNIETį ARCHITEKTą

RYTįmAŽUoLį.R. mažuolis. Bendrai kalbant, STR yra tam tikros visuome-nės gyvenimo normos. Su jų griežtais reikalavimais susi-duriame, jei ne kiekvieną dieną, tai kiekviename projekte. Nebent projektuotum mažus objektus, pavyzdžiui, indi-vidualius namus, kuriuos jau rengi daugybę metų, tai jau daugmaž gali žinoti, kokie reikalavimai jiems taikomi. Tuo-met reikia tik sekti, kas STR pasikeitė. Bet pradėdamas pro-jektuoti kiekvieną naują objektą, privalai įsigilinti į konkrečią esamą situaciją ir pagal ją išsistudijuoti reglamentus.

bETARįmANomAŽINoTIVISUS

90LIETUVoSRESPUbLIKoJEgALIoJANčIUSSTR?R. mažuolis. Be abejonių – ne. Ypač mintinai. Juolab kad jie keičiasi. o ir nereikia mintinai žinoti. Bet vis tiek projektuodami tuos pagrindinius statybos, pavyzdžiui, priešgaisrinius, užstatymo aukščio ar pastatų orientavi-mo sklype STR reikalavimus mes, aišku, žinome.

oKąJUmSdARbEREIšKIASTRdoKUmENTAI?R. mažuolis. Tai yra taisyklės! Tas pat kaip eismo taisyklės! Išvažiuoji į gatvę ir žinai, kaip gali važiuoti, o kaip ne. Jie reikalingi. Šie reglamentai yra reikalingi tam, kad mes projektuodami nepažeistume, pavyzdžiui, trečiųjų asme-nų interesų. Jie konkrečiai apibrėžia, kas yra statinys, kas yra projektas, iš kokių dalių jis susideda, kaip jie yra skirs-tomi, kas yra remontai, kokie jų tipai ir pan.

Kartais kai kas juose pasikeičia. Pavyzdžiui, remontų tipų sąvokos. Tarkime, radiatorių keitimas bute anksčiau buvo

laikomas šildymo sis-temos rekonstrukcija ir tam reikėdavo gauti kai-mynų sutikimus. dabar šis veiksmas laikomas paprastuoju remontu ir jokių sutikimų jau nebe-reikia.

Aišku, pasitaiko ir kar-tais erzinančių dalykų. Pavyzdžiui, kai atva-žiuoji prie naujo namo ir matai, kad nėra kur pasistatyti automobilio. Tuomet pradedi galvo-ti, kad kažkas „pražiūrėjo“ atitinkamą STR ir nepadarė au-tomobilių stovėjimo vietų tiek, kiek reikia. o kai projek-tuoji kokį nors pramoninį objektą ar logistikos centrą, tai privalai automobilių stovėjimo vietų suprojektuoti tiek, kiek numatyta pagal plotą. Pavyzdžiui, projektuojant 10 000 m2 ploto logistikos sandėlį, reikia suprojektuoti 100 automobilių stovėjimo vietų, nors tame sandėlyje galbūt dirbs tik aštuoni žmonės.

o KAIP REIKALAVImų SUdERINAmUmAS?TARKImE,

YRAKoKIųNoRSEURoPoSSąJUNgoSTEISėSAKTų

REIKALAVImų ARbA KITų šALIų, AR gAmINToJų

NUSISTATYTų STANdARTų, KURIE NE VISAdA gALI

ATITIKTI LIETUVIšKų STR REIKALAVImUS. o dAR IR

KLIENToPAgEIdAVImAI...

��


��

R. mažuolis.Aišku, tai priklauso ir nuo projekto užsakovo kultūros. Šiandien bene visi užsakovai pageidauja, kad architektūriniai sprendiniai būtų kuo pigesni, todėl koky-biškoms medžiagoms, įdomesniems architektūriniams sprendimams skiriama labai mažai dėmesio. dažniausiai užsakovams yra svarbiausia kaina. Tai atspindi ir požiūris į STR, ir apskritai į kitus statybos normatyvus. Neretai už-sakovams atrodo, kad gal kurio nors reikalavimo nereikia vykdyti, ką nors galima ignoruoti, ko nors nesuprojektuo-ti, kad tik ko nors nereikėtų daryti. Kartais projekto užsa-kovas tiesiog prašo: „Pažiūrėk, gal ten yra kokia „landa“, gal kaip nors galima apeiti.“ Kad tik būtų galima atpiginti statybą. Pavyzdžiui, kai kurie statytojai nenori pastatuose diegti gaisrų gesinimo sistemų, nors pagal statinio pobū-dį, paskirtį ar dydį tokia sistema yra privaloma.

Šioje vietoje kaip gerą pavyzdį galėčiau paminėti projek-tų užsakovus iš mūsų kaimynės Baltarusijos. Ten jie patys spaudžia projektuotojus, kad visi STR reikalavimai būtų išpildyti. Ir neduok dieve, ką nors „pražiūrėsi“ ar nepada-rysi, kaip numatyta STR. Tai bus įvertinta kaip didelis tavo darbo minusas.

IRVISdėLTo,ARPERJŪSųPRAKTIKąPASITAIKė,KAd

LIETUVIšKųSTRNoRmoSKAIPNoRS„KIRSTųSI“SU

EURoPIETIšKomIS?R. mažuolis. Asmeniškai man neteko susidurti. Manau, gali pasitaikyti pastatų sertifikavimo skirtumų ar kitų, kurie gali būti sąlygoti klimato juostų skirtumų ir pan. Šiaip mes vadovauja-mės Lietuvoje galiojančiais STR. Be to, nemanau, kad praktiškai kas nors juos lygina.

ARYRA KoKIų NoRSTAISYKLIų AR NUoSTATų, KU-

RIAS ARCHITEKTAmS IR STATYboS INŽINIERIAmS

KARTAIS SUNKU įgYVENdINTI PRoJEKTUoJANT AR

STATANTKoNKRETųobJEKTą?R. mažuolis. Lietuvoje taip jau įprasta, kad projektų užsa-kovams (statytojams) svarbu, kad viskas būtų kuo pigiau, kad būtų galima ko nors nedaryti ir sutaupyti. Be to, būna ir atvirkščiai – kartais užsakovus labai sunku įtikinti, kodėl ko nors negalima daryti. Pavyzdžiui, juos būna sunku įti-kinti, kad reikia kaimyno sutikimo, jei nori ką nors pasista-tyti prie savo sklypo ribos. Tad, jei nebūtų STR, tai tokiais ir panašiais atvejais visi darytų ką tik nori... Būtent tokiais atvejais ir iškyla architektui uždavinys užsakovą „atvesti į protą“, įrodyti, kad taip negalima, ir apginti įstatyminę bazę bei trečiųjų asmenų interesus.

APIE STATYboS TECHNINIų REgLAmENTų ATITIKTį

ESTEISėSAKTAmSŽURNALASKALbINoIRAPLINKoS

mINISTERIJoSSTATYboSIRbŪSTodEPARTAmENTo

PRoJEKTAVImo, STATYboS PRodUKTų IR PRoCESo

NoRmAVImo SKYRIAUS VYRIAUSIąJį SPECIALISTą

dAINIųčERgELį.d. čergelis. Statybos techniniais reglamentais į naciona-linę teisę perkelti šie teisės aktai: 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (oL 2010 L 153, p. 13), Eu-ropos Parlamento ir Tarybos 2000 m. gegužės 8 d. direk-tyva 2000/14/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžia-mu triukšmu, suderinimo (oL 2004 m. specialusis leidimas,

13 skyrius, 25 tomas, p. 287), 1988 m. gruodžio 21 d. Europos Tarybos direktyva 89/106/EEB dėl valsty-

bių narių įstatymų, kitų teisės aktų ir admi-nistracinių nuostatų, susijusių su staty-

bos produktais, suvienodinimo (oL 2004 m. specialusis leidimas,

13 skyrius, 009 tomas, p. 296). Pastarąją nuo

š. m. liepos 1 d.

��


keičia 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos re-glamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderin-tos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (oL 2011 L 88, p. 5). Su šio reglamento nuostatomis šiuo metu derinamos ir kai ku-rių statybos techninių reglamentų nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad direktyvos nėra tiesiogiai ES valstybėse vei-kiantys teisės aktai, todėl jos įpareigoja šalies specialistus tiek, kiek reikia direktyvose nurodytam rezultatui pasiekti, o nacionalinės institucijos gali laisvai pasirinkti direktyvų įgyvendinimo būdus ir priemones.

direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ar jos suderi-nimo su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento nuostatomis procesus griežtai kontroliuoja Europos Komisijos darbuotojai. Kiekviena ES šalis turi pateikti išsamias ataskaitas (notifikuoti) apie konkrečių direk-tyvų nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę. Svarbu, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pasta-ruoju metu nėra gavusi jokių pranešimų iš Europos Komisijos apie netinkamai minėtas direktyvas perke-liančias ar joms prieštaraujančias statybos techninių reglamentų nuostatas.

dAŽNAITENKAIšgIRSTI,KAdKAIKURIoSESRITYSE

LIETUVoS TEISėS AKTAI YRA gERoKAI gRIEŽTESNI

NEIEURoPoSSąJUNgoS.KAIPYRASUSTR?d. čergelis Į šį klausimą sudėtinga atsakyti vienareikš-miškai. Kai kuriais atvejais statybos techninių reglamentų

reikalavimai gali būti laikomi šiek tiek griežtesniais, paly-ginti su neprivalomo pobūdžio ES teisės aktų nustatytais reikalavimais. Reikėtų nepamiršti, kad būtinybė statybos techniniuose reglamentuose išlaikyti tokio pobūdžio griežtesnius nacionalinius reikalavimus dažniausiai sie-jama su poreikiu užtikrinti maksimalų visuomenės narių saugumą ir statinių atitiktį Lietuvos Respublikos staty-bos įstatyme nustatytiems esminiams statinių reikalavi-mams.

Kalbant apie privalomus taikyti ES teisės aktus, būtina pastebėti, kad, pavyzdžiui, reglamentai yra taikomi tie-siogiai ir jų taikymo srityje nacionalinio teisinio reguliavi-mo iš esmės net neturėtų būti, todėl jų nuostatų griežtu-mo palyginimas gali būti įmanomas tik retrospektyviniu požiūriu, t. y. lyginant reglamento ir prieš jam įsigaliojant jo taikymo sritį reglamentavusio nacionalinio teisės akto nuostatas.

Kaip jau minėjau atsakydamas į pirmąjį klausimą, direk-tyvos nėra tiesiogiai ES valstybėse veikiantys teisės aktai, todėl jos įpareigoja tiek, kiek reikia direktyvose nurody-tam rezultatui pasiekti, o nacionalinės institucijos šiuo atveju gali laisvai pasirinkti direktyvų įgyvendinimo bū-dus ir priemones. direktyvose nustatyti pagrindiniai rei-kalavimai, kuriuos ES šalys turi įgyvendinti. Griežtesnių nei tam yra pagrindo pačioje direktyvoje reikalavimų nu-statymas nacionaliniuose teisės aktuose, taip pat ir sta-tybos techniniuose reglamentuose prieštarautų ES teisės perkėlimo reikalavimams.

��


dr. LINA KAVALIAuSKIENė, dr. ANTANAS čIuPLYSKTu Mechanikos ir mechatronikos fakultetas, Gamybos technologijų katedra

mAšINųdETALIųAPLYdYmoAKTUALUmASMašinų detalių patvarumas ir patikimumas labai priklau-so nuo paviršiaus sandaros ir savybių, kurias galima keisti įvairiomis paviršiaus apdorojimo technologijomis. Eks-ploatacijos metu mašinų ir įrenginių detalės dažniausiai tampa netinkamomis dėl nudilimo, todėl yra aktuali jų atkūrimo ir paviršiaus stiprinimo problema. Paviršių gali-ma stiprinti grūdinimu, termodinaminiu plastiniu defor-mavimu, purškimo ir aplydymo dangomis.

Aplydymas yra vienas iš ekonomiškiausių būdų, leidžian-čių padidinti detalių atsparumą dilimui. dažnai plieniniai paviršiai stiprinami lankiniu aplydymu, nes tai yra nesu-dėtinga technologija ir ja naudojantis galima gauti įvai-rios sudėties bei paskirties dangas. Procesui būdingas didelis našumas, be to, jis lengvai automatizuojamas. Aplydant dažniausiai atkuriama 70 % detalių, o naujų de-talių gaminama apie 30 %. Aplydoma apie 30 % detalių atsparumo dilimui padidinti – tai ypač aktualu detalėms, kurios darbo metu kontaktuoja su abrazyvine aplinka.

didelės susidėvėjusių detalių keitimo į naujas sąnaudos paspartino atskiros aplydymo darbų srities, vadinamos kietinamuoju aplydymu, vystymąsi. Pritaikius šį meto-dą, detalės tampa tinkamomis naudoti toliau. daugeliu atveju po kietinamojo aplydymo detalių eksploatavimo laikas tampa ilgesnis nei originalių, nes jų paviršius tam-pa atsparesnis dilimui, smūgiams, įbrėžimams ir korozijai. Todėl šiandien šis procesas vis dažniau yra naudojamas.

Kietinamasis sluoksnis paprastai būna gana storas – nuo 2 mm ir daugiau. Įvairaus lygio atsparumą dilimui, ko-rozijai ar karščiui galima užtikrinti naudojant glaistytus elektrodus ir vientisą ar miltelinę suvirinimo vielą. Kieti-namasis aplydymas plačiai taikomas žemės stumdymo ar kasimo, granito smulkinimo mechanizmų paviršiams su-kietinti. Remontas ar susidėvėjusių detalių restauravimas gali būti naudojamas smulkioms detalėms, pavyzdžiui, vožtuvams, vožtuvų lizdams, ar didesnių plotų, pavyz-

susiDĖVĖJusių DeTaLių resTauraVimas ir kieTinamasis apLyDymas panauDoJanT anTrines ŽaLiaVas

džiui, velenų kakliukams, arba atskirų vietų plieno liejimo formoms atnaujinti.

detalės aplydomos įvairiais lankinio apvirinimo būdais: rankiniu, automatiniu po fliusu arba apsauginėse dujose. Rankinis apvirinimas vykdomas vientisos vielos (sormai-tas, stelitas) arba milteliniais elektrodais. Automatiniam lankiniam apvirinimui naudojama įvairios sudėties vien-tisa arba miltelinė viela. Milteliniai elektrodai ir viela yra sudaryti iš metalinio apvalkalo bei užpildo, kuriame būna šlaką sudarančių, dujas išskiriančių, legiruojančiųjų ir kitų medžiagų. Pigesnis yra lankinis apvirinimas po fliusu, kai į lanko degimo zoną beriant nerišlius medžiagų miltelius ir jiems išsilydžius, gaunama norimos sudėties danga.

Aplydymas, taikomas tam tikroms greitai nusidėvinčioms metalinėms detalėms padengti danga iš kito metalo, pa-didina paviršiaus atsparumą ir kitas specifines savybes. Nors dažniausiai aplydomos jau nusidėvėjusios dalys, atkuriama jų formą ir savybės, tačiau šią technologiją ga-lima naudoti ir naujų gaminių paviršiams sustiprinti ar jų savybėms pakeisti. Kartais įrankis gali būti pagamintas iš pigesnio metalo, o paviršiaus ypatingos savybės gali būti gaunamos naudojant apvirinimą specialiais metalais. Pa-viršius gali būti apvirintas pritaikant apvirinimo medžia-gas ir beveik visus žinomus suvirinimo procesus.

Aplydymas dažniausiai taikomas detalėms, naudoja-moms intensyvaus dilumo sąlygomis. dilimui atspari yra kieta martensitinės struktūros danga, nedidelio kietumo austenitinės struktūros, bet kietėjanti veikiant įtempiams danga arba kai palyginti minkštoje dangos matricoje yra įsiterpusių kietų dalelių (karbidų ar boridų). Abrazyvinis dilumas taip pat priklauso nuo kietos fazės dalelių for-mos ir išsidėstymo dangoje bei nuo matricos kietumo ir plastiškumo.

dilimui atsparioms dangoms gauti naudojama daug įvai-rių medžiagų ir aplydymo technologijų. dažnai naudoja-mi geležies anglies lydiniai, kurių pagrindinis legiruojan-tysis elementas yra chromas arba volframas, daug man-gano turintys bei legiruoti keliais elementais. Beveik vi-suose lydiniuose yra daug anglies, o kai kuriuose – boro.

��

��


mEdŽIAgųmILTELIųmIšINIųSUdėTYSIRAPLYdYTųSLUoKSNIųKIETUmAS(HRC)medžiagųmilteliųkiekis,% Sluoksnių

kietumasStiklas grafitas SiC marmuras Fe-70%mn52 10 38 37

60 30 10 6270 30 61

Aplydytų sluoksnių mikrostruktūros.Aplydytos dangos struktūra ir savybės priklauso nuo ap-lydymui naudotų medžiagų, technologijos ir režimų, au-šinimo sąlygų bei terminio apdorojimo.

ANTRINIųŽALIAVųPANAUdoJImASAPLYdYmUIMedžiagų taupymas – viena aktualiausių mūsų dienų problemų. Naudojant vietoj įprastų medžiagų antrines žaliavas yra sprendžiamos ne tik ekonominės, bet ir eko-loginės problemos.

Įvairiose pramonės ir ūkinės veiklos srityse susidaro ga-mybos atliekų, kurias apdorojus galima naudoti detalėms aplydyti. Tai yra metalo pjovimo, abrazyvinio apdirbimo įrankių liekanos, nerūdijančių plienų drožlės ir pan. antri-nės žaliavos, turinčios didelį kiekį reikiamų legiruojančių-jų elementų – chromo, volframo, molibdeno, silicio ir kt.

Kauno technologijos universiteto Gamybos technolo-gijų katedros mokslininkų grupė, vadovaujama doc. dr. P. Ambrozos, per pastaruosius metus vykdė mokslinius medžiagų aplydymo panaudojant antrines žaliavas tyri-mus. Buvo tiriamos antrinių žaliavų miltelių naudojimo galimybės konstrukcinio plieno kietinamajam aplydymui bei suvirinimui.

Aplydyti naudojamos įvairios medžiagos – vientisos arba miltelinės. Naudojant miltelius galima padidinti proceso našumą ir efektyvumą bei gauti optimalios sudėties ap-lydytus sluoksnius.

APLYdYmUIIRSUVIRINImUIbUVo

NAUdoJAmoSANTRINėSŽALIAVoS:

malto stiklo milteliai,

susmulkinti, nebetinkami šlifavimo diskai (SiC milteliai),

malto marmuro, kurio pagrindiniai komponentai – kalcitas ir dolomitas, milteliai,

susmulkintos greitapjovio plieno P6M5 (GoST 19265-73) ir daugiachromio plieno X12 (GoST 5950-73) frezavimo drožlės bei ketaus tekinimo drožlės,

susmulkintos, naudoti nebetinkamos BK-8 ir T15K6 (GoST 3882-74) metalo keraminės plokštelės.

�0


su pagrindiniu metalu. Plienui suvirinti naudojant fliusą AMS1 arba stiklo miltelius, sumaišytus su ketaus drožlė-mis, siūlių mikrostruktūros yra panašios, o siūlių kietu-mas mažai skiriasi (14–19 HRC). Suvirinimui naudojant tik stiklo miltelius, gaunama feritinės struktūros siūlė (kietu-mas 7 HRC) ir nesimato ryškios susilydymo su pagrindi-niu metalu zonos. Plieno S235IRG2, suvirinto mažaangle viela, vietoj fliuso naudojant stiklo ir P6M5 plieno miltelių mišinį, siūlės mikrostruktūroje nesimato dendritinės kris-talizacijos požymių, fazės pasiskirsčiusios tolygiai. Tokia siūlė yra kietesnė (24 HRC), nes buvo legiruota elemen-tais, esančiais P6M5 pliene. Mikrostruktūros tyrimai rodo, kad suvirinimui naudojant antrinių žaliavų miltelius, gali-ma gauti panašios struktūros siūles, kaip ir suvirinus plie-ną S235IRG2 mažaangle viela po fliusu AMS1.

Suvirinimui naudojant antrinių medžiagų miltelius, dėl juose esančių legiruojančiųjų elementų galima gauti gerų mechaninių savybių jungtis. Siūlių, gautų suviri-nimui naudojant stiklo arba stiklo ir ketaus drožlių mil-telius, stiprumas tempiant yra didesnis nei pagrindinio metalo.

Be abejonių, antrinis žaliavų naudojimas yra neatsieja-ma ekologinių problemų sprendimo dalis. Atliekamas medžiagas galima „atgaivinti“ ir, pakeitus jų pagrindinę paskirtį, dar gauti naudos. Svarbiausia ieškoti vis naujų būdų, kaip ir kur antrines žaliavas galima pritaikyti, – juk tinkamai jas panaudojus galima gauti medžiagas su ge-resnėmis savybėmis ar atkurti pramonei reikalingas susi-dėvėjusias detales.

Buvo tiriama aplydyto metalo struktūra ir savybės, ma-tuojamas kietumas, nustatoma aplydytų sluoksnių che-minė sudėtis.

Aukštoje lanko degimo temperatūroje lydosi milteliai, skystas metalas yra apsaugotas nuo aplinkos oro poveikio ir kartu esančiais juose elementais legiruojamas. Miltelių mišiniuose buvo pakankamai anglies ir silicio, todėl šiuo atveju susidarė grafitiniai intarpai. Aplydytuose sluoksniuo-se taip pat susiformavo daug karbidų, kurių kietumas siekia 7 500 MPa. Šalia grafito esančios šviesios fazės mikrokie-tumas yra apie 2 500 MPa. Martensitinės trostitinės fazės (tamsūs plotai) mikrokietumas siekia iki 4 800 MPa.

ANTRINIųŽALIAVųPANAUdoJImASSUVIRINImUILankinio automatinio suvirinimo siūlių mechaninės sa-vybės priklauso nuo mikrostruktūros, kurią veikia fliusas ir suvirinimo parametrai. Gerų mechaninių savybių siūlė būna esant adatinio ferito struktūrai. Adatinio ferito susi-darymą skatina į fliusą įterptas titano dioksidas Tio2.

Lankinio automatinio suvirinimo proceso metu susidaręs šlakas yra atlieka, kurią apdorojus galima pakartotinai pa-naudoti. Šlakas malamas, maišomas su dezoksidatoriais ir silikatiniu rišikliu, formuojamos granulės. 850 °C tem-peratūroje kaitintos granulės susmulkinamos, gaunant reikalingo stambumo miltelius, naudojamus kaip fliusas.

Konstrukciniam plienui S235IRG2 (EN 10025) suvirinti vietoj standartinio fliuso naudojant stiklo ir P6M5 plieno bei ketaus drožlių miltelius, gautos siūlės gerai susilydo

Siūlės ir pagrindinio metalo susilydymo zonų mikrostruktūros.

SUVIRINANTNAUdoTųmEdŽIAgųmILTELIųmIšINIųSUdėTYSIRSIŪLIųKIETUmASmišiniosudėtis,%

Siūlėskietumas,HRCAmS1 Stiklas Ketus P6m5

100 14100 770 30 1970 30 24

�0

�1


TAI: tarptautinis pripažinimas ir patirtis; bendradarbiavimas su verslo įmonėmis; modernios studijos; naujausios technologijos.

PAgRINdINIųbAKALAURoSTUdIJųPRogRAmoS Aviacijos inžinerija Branduolinė energetika Gamybos inžinerija ir technologijos Mechanikos inžinerija Mechatronika Sporto inžinerija Šilumos energetika ir technologijos Transporto priemonių inžinerija

mAgISTRoSTUdIJųPRogRAmoS Branduolinė energetika Gamybos inžinerija Mechanikos inžinerija Mechatronika Pramonės inžinerija ir vadyba Pramonės termoinžinerija Termoinžinerija Transporto priemonių inžinerija Transporto priemonės

mECHANIKoSINŽINERIJoS,ENERgETIKoSIRTERmoINŽINERIJoS,TRANSPoRToINŽINERIJoSmoKSLųKRYPčIųdoKToRANTŪRoSSTUdIJųPRogRAmoS

Tęstinio mokymosi (kvalifikacijos kėlimo) kursai Specialistų konsultacijos Taikomieji tyrimai ir paslaugos verslui Technologinių procesų kūrimas, modeliavimas ir tobulinimas Inžinerinių medžiagų savybių tyrimai ir apdorojimo technologijų rengimas Mašinų ir konstrukcijų stiprumo ir ilgalaikiškumo tyrimas degimo procesų ir aplinkosaugos problemų tyrimas Šilumos transformavimo įrenginių kūrimas ir tyrimas Kompiuterinis konstrukcijų ir technologijų modeliavimas, optimizavimas ir projektavimas Naujų gaminių projektavimas naudojant sparčiuosius prototipus Mašinų spinduliuojamo triukšmo lygio matavimai, akustinių laukų analizė ir rekomendacijų rengimas Rotorinių sistemų (turbinų, generatorių, siurblių) diagnostika ir stebėsenos sistemų kūrimas Transporto priemonių tobulinimas ir naudojimo efektyvumo didinimas

Jei studijos,

tai studijos,

ir ne bet kur!!!

KVIEčIAKTUmECHANIKoSIRmECHATRoNIKoSFAKULTETAS

KTU Mechanikos ir mechatronikos fakultetasKęstučio g. 27 (VIII rūmai)LT-44312 KaunasTel. +370 37 300 400El. p. [email protected]/mmf/ www.ktu.lt/priemimas

�1

�2

I n f r a s t r u k t ū r a

Investicijos yra būtina sąlyga ekonomikai augti. Jos ska-tina našumą, leidžia didinti įmonių parduodamų prekiųirpaslaugųkonkurencingumą,keliagyventojųdarbouž-mokesčiovidurkį.InvesticijųkiekioskirtinguoseLietuvosekonomikossektoriuoseduomenysrodo,kad1000Ltma-terialiniųinvesticijųpadidėjimasvienamdarbuotojuidar-bovietosproduktyvumąpadidinavidutiniškai0,5Lt.Taigibetkokiaivalstybei,kurisautikslingaikeliaaugančiosirstipriosekonomikosreikalavimus,investicijosturirūpėti.

Aišku, kad visi investuotojai šalis ar regionus pasirenka skaičiuodami. Į šią „aritmetiką“ patenka ne tik prekių ar paslaugų kainos, valstybės ekonominiai rodikliai, tačiau ir laiko, reikalingo suderinti veiklą ir gauti jai leidimus, sąnaudos, t. y., mokesčių, darbo santykių, teritorijų pla-navimo, statybų procesų reguliavimo, įvairių leidimų išdavimo, įmonių registravimo trukmė. Tad nuosavybės (piniginių lėšų, žemės ar gamybinės įrangos) turėjimas, dar nereiškia, kad investuotojas gali imti ir veikti iš karto. Bet kokio objekto statybą ar kelio tiesimą reglamentuoja įstatymai ir teisinis reguliavimas – tik nuo jų detalumo ir griežtumo priklauso, kiek ir kokią privačią ūkinę-ekono-minę veiklą galima vykdyti.

dažniausiai dauguma tiek valstybinių institucijų, tiek už-sienio verslo atstovų, planuodami savo ar siekdami nu-spėti kitų investicijas, remiasi Pasaulio banko sudaromu

ar paJĖGsime priTraukTi DauGiau inVesTiciJų?

Tačiau nors tiek Vyriausy-bė, tiek ir visuomenė yra suinteresuotos didesniais investicijų mastais, kurie

leistų tikėtis realaus ekonominio augimo, naujų darbo vietų ir patogios gyvenimui aplinkos sukūrimo, kol kas Lietuvos investicijų statistika neatrodo įspūdingai. „Eu-romonitor International“ skaičiavimais, pagal tai, kiek ka-pitalo (investicijų) tenka vienam mūsų šalies gyventojui, Europoje lenkiame tik tokias šalis kaip Rusija, Baltarusija, ukraina, Rumunija ir Lenkija. Tiesioginių užsienio investi-cijų pritraukimas į Lietuvą taip pat galėtų būti kur kas di-desnis. Šiuo metu, 2011 m. Jungtinių Tautų duomenimis, investicijos į šalį procentais nuo BVP Lietuvoje siekia vos 33 %, kaimyninėje Latvijoje – 43 %, o štai Estijoje – dau-giau kaip dvigubai nei mūsų šalyje – net 75 %.

Šaltinis – „Euromonitor Inernational“, 2012 m.

KAPITALAS(INVESTICIJoS)VIENAmšALIESgYVENToJUI,2012m.,TŪKST.

Rita GRiGuolaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė

�3


„doing Business“ indeksu. Pagal nustatytą metodologiją Pasaulio bankas vertina šalių reguliavimo naštą – reika-lavimus verslui ir nuosavybei įregistruoti, statybos lei-dimams, investicijų apsaugą, mokesčius ir kt., ir skelbia, kurioje šalyje ar regione yra numatomos palankiausios verslo sąlygos.

deja, pagal statybos leidimų išdavimą 2012 m. Lietuva pasistūmėjo viena vieta žemiau, t. y., į 48-ą eilutę. Minėtas indeksas nevertina teritorijų planavimo procesų, tačiau, remdamasis esama praktika, sufleruoja, kad situacijos vertinimas būtų gana prastas, ir vargu, ar Aplinkos minis-terijos dar nuo 2009 m. rengiamas Teritorijų planavimo įstatymo projektas sulauktų palankesnių rezultatų.

Nors naujasis Teritorijų planavimo įstatymo projektas, kaip skelbiama, turėtų supaprastinti teritorijų plana-vimo procesus ir į juos įvesti daugiau aiškumo, tačiau projektuojamas jame reguliavimas turi pagrindinę te-ritorijų planavimo ydą. Tai – aiškus neatitikimas tarp apribojimų naudotis nuosavybe ir savininkų galimybės paveikti planavimo procesus. Savininkui pateikiama ga-lybė reikalavimų – pradedant gamtos apsauga, baigiant visuomenės informavimu apie savo planuojamą veiklą. Nereikėtų pamiršti ir nepatogių suvaržymų naudotis nuosavybe – žemę naudoti tik tam tikrai nustatytai vei-klai, tam tikrais atvejais leisti naudotis savo nuosavybe visuomenei ir t. t. Visi tokie įpareigojimai akivaizdžiai nustumia nuosavybės apsaugą ir savininko teisę priimti sprendimus dėl savo nuosavybės į antrąjį planą. Be to, jais stabdoma ir savarankiška ekonominė-ūkinė veikla, tad jie neskatina žmogaus imtis ne tik didesnių investi-cinių projektų, bet ir gerinti savo paties buities.

Siūlomas naujo Teritorijų planavimo įstatymo projektas labiau centralizuoja teritorijų planavimą. Planavimas su-skirstomas į valstybės, savivaldybės ir vietovės, teritorijų planavimo dokumentų rengimą, jį priskiriant atitinkamai valstybės, savivaldybės ar vietos lygmens institucijoms. Tai turėtų įnešti tik daugiau aiškumo pačioms institucijoms. Tačiau reikėtų pastebėti, kad vieno lygmens planavimo

dokumentų įsigaliojimo hierarchinis priklau-somumas nuo kito

neišsprendžia es-minės teritorijų

dokumentų

rengimo problemos – dokumentų efektyvaus rengimo ir savininkų galimybės daryti įtaką sprendimams. Apmau-du, kad valdžios institucijos sau pasilieka praktiškai visas sprendimų teises.

Naujojo Teritorijų planavimo įstatymo projekto rengėjai viešai pabrėžia, kad mažiau reikės rengti detaliųjų pla-nų. Pagal projektą žemės naudojimo paskirtis galės būti keičiama, tik jei tokia galimybė bus numatyta savival-dybės kompleksiniame plane. Vadinasi, jei statybos bus planuojamos urbanizuotose ar numatytose urbanizuoti teritorijose, tai užstatomųjų (naujai vadinamų – deta-liųjų) planų rengti nereikės. Tai tikrai virs palengvinimu nemažai daliai esamų ir būsimų savininkų, vykdant savo veiklą. Tačiau jei žemės nuosavybė nepateks į savivaldy-bės kompleksinius planus kaip urbanizuotina teritorija, tai naujasis įstatymas galutinai užkirs kelią savininkui spręsti, kaip ateityje naudotis savo nuosavybe. Todėl būtų kur kas parankiau savivaldybės kompleksiniame plane priemiesčio teritorijose, kur dabar yra žemės ūkio paskirties sklypai, nustatyti daugiafunkcę paskirtį, bet neįtvirtinti galimoms veikloms alternatyvų, o nustatyti saugomus rodiklius – taršos, eismo, triukšmo ir kt. rei-kalavimus.

Įdomiausias aspektas – valstybės institucijos turės „grei-tąjį kelią“ teritorijas. Atskiras valstybei svarbių projektų režimas lems, kad investuotojai, turintys valdžios insti-tucijų patepimą, turės išimtines, pavyzdžiui, visuomenės informavimo ir konsultavimo taisykles. Tokio mechaniz-mo sukūrimas rodo, kad bendroji tvarka lieka neparan-ki veikloms vykdyti, o valstybė, norėdama, kad kai kurie projektai neužstrigtų, – susikuria atskirą mechanizmą.

Toks sprendimas iš vienos pusės atrodo logiškas. Rei-kia investicijų ir aktyvios ekonominės veiklos šalyje, o su esamu teritorijų planavimo reguliavimu ji sudėtin-gai vykdoma. Kita vertus, ekonominės-ūkinės veiklos vykdymas yra privataus sektoriaus prerogatyva, todėl valstybės dalyvavimas investiciniuose projektuose ne-turėtų būti nuolatinė praktika. Kur kas veiksmingesnis būdas paspartinti investicinę veiklą ir ekonominį au-gimą – leisti nuosavybę valdančiam asmeniui laisviau veikti.

�3

��


PRIEEURoPoSSTANdARTųLIETUVAARTėJA„RAILbALTICA“gELEŽINKELIUŠiandien geležinkeliai yra viena ekologiškiausių ir ekono-miškiausių transporto rūšių pasaulyje. Šiuo metu šalyje vykdomas „Rail Baltica“ projektas Europos Sąjungos mas-tu pripažintas prioritetiniu Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) projektu ir yra sudėtinė Europos Sąjungos transporto tinklo plėtros programos dalis. Tai dar 2004 m. patvirtino ES Parlamentas ir Taryba. Lietuvoje jam suteik-tas ypatingas, valstybei svarbaus ekonominio projekto statusas. „Rail Baltica“ – pirmasis rytinėje Baltijos jūros pakrantėje tokios didelės apimties geležinkelių transpor-to plėtros projektas, kuris turėtų išspręsti itin svarbias di-dėjančių krovinių srautų ir keleivių vežimo šiaurės–pietų kryptimi užduotis. Transeuropinio transporto tinklo pro-gramoje numatyta geležinkeliu sujungti Helsinkį ir Vene-ciją, Baltijos ir Adrijos jūras. Visai realu, jei viskas klosty-sis sėkmingai, kad gal jau net po 10-ies metų traukiniu iš Estijos bus galima patogiai nuvažiuoti ar gana greitai nugabenti krovinius iki pat Portugalijos.

Planuojama, kad pagal „Rail Baltica“ projektą nutiesta atitinkanti Europos Sąjungos standartų reikalavimus 1 219 km ilgio geležinkelio linija jungs ne vieną kaimy-ninę valstybę – traukiniai iš Varšuvos riedės per Mari-jampolę, Kauną, Šiaulius ir Rygą iki Talino, o perkelti keltu, sieks net Helsinkį. didžioji dalis „Rail Baltica“ gele-žinkeliui tiesti reikalingų lėšų skiriama iš Europos Sąjun-gos TEN-T ir Sanglaudos fondų paramos, dar 770 mln. litų numatoma skirti iš valstybės biudžeto. Savo lėšomis prie projekto įgyvendinimo prisideda ir jo vykdytoja Lietuvoje AB „Lietuvos geležinkeliai”, ant kurios pečių gula pagrindinė rūpesčių našta.

Lietuvai įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą yra svarbu vi-sokeriopai. Tai privalu siekiant, kad ne tik būtų pagerinta esama šalies geležinkelių infrastruktūra, kuri yra gerokai nusidėvėjusi, gana nepatogi ir turi daugybę trūkumų, bet ir būtų lengvesnis susisiekimas tarp Europos Sąjungos ir Baltijos šalių. Neabejojama, kad „Rail Baltica“ projekto

��

��


įgyvendinimas leis gerokai padidinti žmonių mobilumą ir krovinių gabenimo apimtis. Tai gerins keleivių ir kro-vinių pervežimo kokybę, didins šio verslo pelningumą ir konkurencingumą, sustiprins tranzito pozicijas, ga-rantuos greitesnę Baltijos valstybių regioninę plėtrą bei turės didžiulį teigiamą poveikį visos šalies ekonomikos augimui. Be to, sukurs nemažai naujų darbo vietų, ska-tins turizmą.

Pagal Vyriausybės patvirtintą veiksmų planą nuo 2013 m. pabaigos traukiniai europinės vėžės geležinkeliu turi pradėti važiuoti ruože Lenkijos ir Lietuvos valstybių sie-na–Marijampolė–Kaunas, o apie 120 km ilgio europinių vėžių geležinkelio iki Kauno tiesimo darbai bus pabaigti 2015 metais. dar vėliau bus nutiesta ir visa likusi 335 km ilgio Lietuvoje planuojamo „Rail Baltica“ geležinkelio da-lis. Bendra projekto įgyvendinimo mūsų šalyje vertė turė-tų siekti 1,9 mlrd. litų.

Lietuvoje vienas iš tokios didžiulės apimties visos šalies mastu vykdomo projekto ypatumų yra susijęs su tuo, kad turime dvi skirtingo standarto geležinkelio vėžes. Tik trumpą atkarpą nuo Lenkijos sienos traukiniai rieda ES standartus atitinkančia 1 435 mm pločio geležinkelio lini-ja, o visos kitos – Sovietų Sąjungos palikimas – 1 520 mm pločio vėžės. ES TEN-T programos ir Lietuvos lėšomis nu-matyta skirti lėšų dviem „Rail Baltica“ projekto įgyvendi-nimo dalims: viena jų – europinės vėžės rekonstrukcija ir tiesimas nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Marijampolės, kita – esamos geležinkelio linijos rekonstrukcija nuo Šiau-lių iki Lietuvos ir Latvijos sienos. Tai reiškia, kad įvykdžius planus, nuo Mockavos iki Lenkijos sienos bus tik vieno tipo 1 435 mm pločio vėžė.

Be to, planuojama, kad ties Palemonu europinės vėžės geležinkelio linija prie „Rail Baltica“ transporto sistemos bus prijungtas ir Kauno viešasis logistikos centras. Šio ge-ležinkelio ruožo Rokai–Palemonas–Kaunas projektavimo ir rekonstravimo darbai kainuos 342 mln. litų. Juos turėtų skirti Europos Sąjungos TEN-T ir Sanglaudos fondai, ša-lies Vyriausybė ir AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Pirmieji projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo darbai buvo pradėti 2010 m. gegužės 10 d. ruožo tarp Šeštokų ir Moc-kavos atkarpoje. Būtent čia susijungia Vakarų (1 435 mm) ir Rytų (1 520 mm) standarto vėžės. Iki 2011 m. rugpjūčio mėn. šios apie 6 km ilgio atkarpos rekonstrukcijos projektą „Šeštokai–Mockava sugretinto geležinkelio ruožo rekons-travimas“ įvykdė uAB Geležinkelio tiesimo centras (GTC).

Viena iš metalinių rekonstruoto geležinkelio ruožų pralaidų.

Naujoviška guminė pervaža per keturis bėgius.

Rekonstruotas geležinkelio ruožas su dvejomis skirtingo pločio vėžėmis.

��

��


Buvo atlikta daugybė įvairiausių darbų ir jiems prireikė vykdytojų inžinerinio sumanumo bei aukšto profesio-nalumo lygio. Tai – žemės, viršutinės kelio konstrukcijos, laikinųjų pervažų įrengimo, vandens nuvedimo, pervažų įrengimo, pralaidų remonto ir statinių remonto darbai, taip pat trijų tiltų rekonstrukcijos darbai. Visi jie nebuvo paprasti ir ta prasme, kad viskas turėjo būti suprojek-tuota ir iki smulkmenų atlikta nepriekaištingai, užtikri-nant traukinių judėjimo saugumą, – juk numatytas po rekonstrukcijos keleivinių vagonų vidutinis greitis turės būti 120 km/val., o prekinių – 80 km/val. Reikėjo rekons-truoti 6 km geležinkelio atkarpą su R65 tipo bėgiais ant gelžbetoninių pabėgių sugretintai abiejų (europinei ir Rytų standarto) vėžei, įrengti metalines gofruotas pra-laidas, rekonstruojant ne vieną tiltą, taip pat įrengti ke-turias naujoviškas su guminėmis dangomis pervažas.

Aišku, kad naujoms „Rail Baltica“ geležinkelio atkar-poms keliami ir nauji gamtosauginiai reikalavimai, o jie negali būti įvykdyti nepritaikius pačių naujausių technologijų ar gaminių. Pavyzdžiui, labai svarbu, kad būtų eliminuota geležinkelio ruožų tarša naftos produktais. Tokių sprendimų toli ieškoti nereikia. Rekonstruotose perva-žose patiesti kilimai „oIL-EX“ puikiai apsaugo nuo terša-lų gruntą. Juose vystan-čios cheminės reak-

cijos absorbuoja naftos produktus ir neleidžia jiems pratekėti į gruntą, o dangos paviršius išlieka sausas ir neslidus vaikščioti pėstiesiems.

Rekonstravus ruožą tarp Šeštokų ir Mockavos, kitam kiek ilgesniam nei 13 km „Rail Baltica“ geležinkelio ruo-žui įrengti AB „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė konkursą ir balandžio gale pasirašė sutartį su rangovu – įvykusio konkurso nugalėtoju (dalyvavo keturios įmonės). Tai ta pati įmonė – uAB Geležinkelio tiesimo centras“ (GTC). Jai teks nutiesti ruožą nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Mockavos bei rekonstruoti esamą geležinkelį Marijam-polė–Šeštokai, šalia jo įrengiant papildomas 1 435 mm pločio vėžes. Pasirašytos sutarties vertė – 85,3 mln. litų. Įtarimus, kad GTC darbus įvykdys ne laiku ar neko-kybiškai, galima iš karto atmesti, jei atidžiau pasidomėtumėme šia įmone.

��

��


uAB Geležinkelio tiesimo centras veiklą pradėjo dar 1945 m., kai Vilniaus geležinkelio apygardoje buvo įkur-ta Mašinų remonto stotis Nr. 95. Šiandien GTC yra sa-varankiška AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinė įmonė ir viena stipriausių geležinkelio srities rinkos dalyvių. Joje 400 darbininkų, inžinierių bei aukštos kvalifikacijos atestuotų specialistų dirba kaip viena atsakinga koman-da, kurioje puikiai dera tiek ilgametę patirtį turinčių, tiek jaunų diplomuotų specialistų siekiai. darniam kolekty-vui ne vienus metus vadovauja bendrovės direktorius Adomas Kazbaras.

Kad GTC laimi konkursus, nieko keista – tam yra visos prie-laidos. Įmonė yra atestuotaStatybosprodukcijossertifi-kavimocentre(SPSC) ypatingų statinių statybos darbams atlikti, taip pat turi atestatą, suteikiantį teisę atlikti geležin-kelių riedmenų ir jų mazgų techninę priežiūrą bei remontą. GTC konkuruoti rinkoje padeda ir joje veikianti sertifikuota kokybės sistema, atitinkanti ES kokybės valdymo standar-tą ISo 9001:2008. Be to, šioje bendrovėje įdiegtos aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos siste-mos procedūros, atitinkančios LST EN ISo 14001:2004, BS oHSAS 18001:2004 standartų reikalavimus ir leidžiamos praktiškai vykdyti.

Su geležinkelių atnaujinimu ir tobulinimu susiję visi GTC vei-klos strateginiai planai. Pagrindinė įmonės veikla – geležin-kelio kelių ir visų rūšių iešmų remonto darbai

bei naujų kelių tiesimas. Bendrovė nepriekaištingai atlieka didelės apimties darbus, kuriems reikia aukšto technologi-nio lygio pasirengimo. Jos darbuotojai visada patikimai ir laiku įvykdo prisiimtus įsipareigojimus, kai reikia atlikti kapi-talinio ir vidutinio geležinkelio remonto darbus, pertvarkyti geležinkelio stočių kelius ar pakeisti iešmus. GTC yra įprasti ir kiti specifiniai geležinkelio remontui būdingi darbai: že-mės sankasų suformavimas, pervažų ar pralaidų įrengimas ir pan. Visus darbus įmonė atlieka mechanizuotai, naudoda-masi sunkiųjų kelio mašinų kompleksais.

Norėdama žengti koja kojon su laikmečio naujovėmis, ši bendrovė nuolat atnaujina per visą istoriją sukurtą savo techninę bazę. Tai leidžia jai tiesti šiandienius reikalavi-mus atitinkančias ir atlaikančias didesnes apkrovas gele-žinkelio linijas, skirtas riedėti greitesniems šiuolaikiniams traukiniams. Efektyvų GTC darbą padeda užtikrinti įsigyta nauja moderni technika: universali iešmų keitimo mašina „desec“, geležinkelio tiesinimo, kelio lyginimo ir plūkimo mašina „duomatic 08-32u“ su lazerine sistema, geležinke-lio kranas KŽu, dvi motorinės platformos, balasto planira-vimo mašina uSP, sunkiojo tipo drezina. Artimiausiu metu bendrovės darbuotojai jau galės naudoti ir naują iešmų iš-taisymo mašiną „unimat“, taip pat ir antrąją kelio lyginimo ir plūkimo mašiną „duomatic 08-32u“. Kasmet GTC įsigyja nemažai ir mažosios mechanizacijos priemonių. Įmonė negaili lėšų, kad profesionalus ir atsakingas jos specialistų darbas, naudojantis modernia technika bei įrenginiais, už-tikrintų nepriekaištingą geležinkelio tiesimo darbų koky-bę – juk ji yra būtina eismo saugumui garantuoti.

Be to, GTC darbuotojai puikiai išmano ne tik savo kasdie-nius darbus. Jie yra parengti operatyviai reaguoti ir atsira-dus nenumatytoms situacijoms. Stichinės nelaimės, ava-rijų ir pan. atvejais GTC greitai gali mobilizuoti savo visą nenumatytų situacijų likvidavimo komandą, todėl pasi-rašiusiems su šia įmone sutartį užsakovams galima išlikti ramiems net susidarius ekstremalioms sąlygoms.

Pakalbinti GTC vadovai teigia, kad per 68 įmonės veiklos metus jau nebeliko Lietuvoje tokio geležinkelio ruožo, kuriame ji nebūtų klojusi kelio. Nors darbų sąrašas tikrai ilgas, bet, aišku, geriausiai įsimena pastarieji. Šiandien, be užbaigtų darbų tarpstotyje Šeštokai–Mockava, kur buvo paklota pirmoji sugretinto kelio geležinkelio „Rail Baltica“ gardelė, galima džiaugtis ir sėkmingai atliktais draugystės geležinkelio stoties kelyno rekonstrukcijos, ruožo Radviliš-kis–Pagėgiai–Valstybinė siena atstatymo ir modernizacijos darbais. Taip pat atsakingai GTC įvykdė ir vidutinių kelio remontų užduotis Kazlų Rūdos, Palemono, Marijampolės stotyse bei daugelyje tarpstočių atliko ilgabėgių ir sąvar-žų keitimo darbus. Tikrai įspūdinga yra per 2012 m. GTC atliktų darbų ataskaita: įrengta 97 km geležinkelio kelio, pakeistas 41 iešmas, ištaisyta 130 km geležinkelio kelio.

Spartus darbas su geležinkelio klotuvu UK 25/9-18.

��

S p r i n g 2 0 1 3 ( 3 ) / S u m m A r y

Ne mažesni įmonės planai ir šiais metais. Ji planuoja tęsti jau pradėtus Rimkų stoties kelyno, Perkėlos kelyno, ge-ležinkelio ruožo Kaunas (Palemonas)–Gaižiūnai rekons-trukcijos darbus, jungiamosios geležinkelio linijos Klaipė-da–Pagėgiai infrastruktūros modernizavimo ir kitus gele-žinkelio kelio remonto darbus. Be abejonių, kad vienas iš svarbiausių darbo barų bus susijęs su minėta pasirašyta sutartimi – esamo geležinkelio „Rail Baltica“ ruožo Lenkijos ir Lietuvos valstybės siena–Mockava rekonstravimas.

Beje, pagal sutartį šiame ruože GTC ne tik rekonstruos 13,15 km ilgio 1 435 mm vėžės pločio kelią tarpstotyje, bet ir 9,359 km geležinkelio kelių pačioje Mockavos geležin-kelio teritorijoje. Vien tik naujų iešmų, įskaitant sąraizgas ir sankirtas, bendrovei teks įrengti 24 vnt. Ne mažiau atsako-mybės iš įmonės specialistų prireiks ir tvarkant kitus reika-lingus geležinkeliui eksploatuoti statinius. Sutartyje numa-tyta, kad bus rekonstruoti 4 tiltai, 8 pervažos ir 16 pralaidų, taip pat pastatyta 326 m ilgio apsaugos nuo garso atitvara. Aišku, dalį darbų atlikti bus patikėta ir subrangovams: že-mės darbai ir kiti kelio statiniai – uAB „Alkesta, AB „Eurovia“, signalizacijos ir ryšių darbai – uAB „Fima“, elektros darbai – uAB „Tilta“, garsą slopinančių sienučių įrengimo darbai – uAB „Gatas“, o darbo projektą parengs – EPG.

uaB Geležinkelio tiesimo centras Trikampio g. 10, LT-25112, Lentvaris, Trakų r. Tel. (8 5) 269 3202, el. p. [email protected], www.gtc.lt

Gegužės 21 d. Mockavos geležinkelio stotyje buvo suor-ganizuotas iškilmingas renginys, skirtas naujo „Rail Balti-ca“ etapo darbų pradžiai ruože nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Mockavos paminėti. Jame dalyvavo Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, AB „Lietu-vos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys dailydka, GTC direktorius Adomas Kazbaras ir daugelis kitų su pro-jektu susijusių įmonių vadovų bei specialistų. Renginio metu buvo pademonstruota moderni geležinkelio tiesi-mo technika – kelio klotuvas uK 25/9-18, portalinės plat-formos, biraliniai vagonai, kelio mašina PT-800 ir kt. Visa ši technika yra pritaikyta tiek 1 435 mm europinei vėžei, tiek plačiajai 1 520 mm vėžei tiesti.

Ministro R. Sinkevičiaus teigimu, „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo sėkmė priklausys ne tik nuo Lietuvos, bet ir nuo kaimyninių valstybių. Ypač Lenkijos, nes per jos te-ritoriją bus tiesiama šiaurės–pietų geležinkelio atkarpa, sujungsianti Baltijos šalis su Vokietija ir kitomis Vakarų Europos valstybėmis. Jo manymu, Lietuvoje atlikti „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo darbai paskatins paspar-tinti kolegų darbus kaimyninėse šalyse.

Gegužės 21 d. iškilmingame renginyje dalyvavo Lietuvos Res-publikos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, susisiekimo mi-nistras Rimantas Sinkevičius, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka, GTC direktorius Adomas Kazbaras ir kt.

��

S u m m A r y / S p r i n g 2 0 1 3 ( 3 )

ARCHITECTURE

bUSANCINEmACENTER:ANACTUALSLAPINTHEFACETogRAVITYThe idea of the Busan Cinema Center project was a synthesis of open and close, public and private spaces. The total area of the interior spaces equals 57 981 m². The project was completed in 2012. The project is ‘Wolf d.Prix/ CooP HIMMELB(L)Au’ studio’s first job in North Korea and deals with the theme of the roof as an architectural element, which has been exploited for numerous years now. The complex’s ur-ban spaces are composed of separate buildings that are concentrated under gigantic roofs. The complex holds theatres, cinemas, conference halls, adminis-trative offices and restaurants. The design of the spaces is based on a flexible hybrid function there-fore they can be used all the year round. In 2007 the Busan Cinema Center project took International Ar-chitecture Award and received Chicago Athanaeum Award while in 2011 the centre’s cantilevered roof was registered on Guinness World Records Book as the longest roof of this kind.

FAVoURAbLEFASHIoNWINdSFRomTHISYEAR’SmILANFURNITUREFAIRArchitect and interior designer Ieva Prunskaitė who’s recently returned from the world-famous furniture and lighting exhibition ‘Milan: interiors of tomorrow’ has agreed to lift the veil on the exhibition that attrac-ted more than 300,000 visitors. The 52th exhibition featured more than 2,500 manufacturers of furniture and interior design elements. The designer assures that quite a few of this year’s novelties could be cre-atively adjusted to almost any Lithuanian interior the-refore the new fashion trends from Milan should be particularly exciting for skilful Lithuanians. So, some first-hand impressions from the exhibition…

CoNSTRUCTIoN

PRobLEmSoFdECAYoFbUILdINgFACAdESCANbEAVoIdEdThe durability of buildings could be identified as the key problem in this area. usually decay of the outer partition walls begins due to the low resistance to fre-eze, humidity and corrosion of masonry products. The larger part of Lithuania lies in the humid climate zone, particularly the seaside where constant humidity pre-vails, aggravating buildings’ exploitation conditions even more so. How could the topical issues of the du-rability of buildings of both old and modern construc-

tion be approached? Particular attention must be paid to protecting the constructions from humidity. The second solution to the problem is applying freeze-resistant facade materials. The freeze-resistance class must also be taken into consideration. (page 33)

REASoNSANdFACToRSoFdEFoRmAbILITYoFbASESoFbUILdINgSStrength and deformability are the key geotechnical characteristics of bases of soil and foundations. occa-sionally their behaviour under the influence of various dynamic and climatic effects and soil consolidation phenomena are estimated. However, it is often the case in the field of construction that the geotechnical indexes of bases of foundations are considered cons-tant meanwhile the aforementioned specific factors rarely get estimated. There is still a lack of understan-ding that a building’s construction scheme has to be closely associated with the type and condition of its bases as well as the circumstances of the building’s construction. After all, the building’s constructional reliability depends on how adequately we estimate the joint work of change in geotechnical conditions of the construction site, bases and foundations and the holding constructions installed above them.

ARooFFoRHALFTHEPRICE:ANoFFERYoUCAN’TREFUSEAsbestos roofs are harmful to your health. Perhaps it’s time to get a new roof for a much lower price? on 13th of May NMA (National Paying Agency) started collecting applications under the ‘Asbestos roofing re-placement’ activity of the measure ‘Rural renewal and development’ of the Lithuanian Rural development Programme 2007-2013. The aim of the measure is cre-ating a safe environment to live and work in rural areas enjoying more modern villages. The asbestos roofing replacement programme does not foresee any com-pensation for the work and the wood of the roof cons-truction therefore it is most beneficial for those who choose steel or non-asbestos slate roofing sheets. This choice guarantees minimum costs as well as a rapid process of the roofing works what makes it easy to ar-range the price with the roofers. Some of the reliable roof manufacturers are currently offering discounts, for instance, a Finnish company ‘Ruukki Lietuva’ has some attractive offers for those who’ll decide to install their new roof on their own.

�0

S p r i n g 2 0 1 3 ( 3 ) / S u m m A r y

INFRASTRUCTURE

WILLWEbEAbLEToATTRACTmoREINVESTmENTS?Investments is a necessary condition for economic grow. Every country that purposefully sets require-ments for its growing economics should be concer-ned with investments. Lithuania is concerned with investments of a larger scale, which are expected to allow economic growth, new jobs and creation of a comfortable living environment. However, the inves-tment statistics does not look promising. By issue of building permits Lithuania moved up by one position to the 48th place in 2012. However, this index does not assess spatial planning processes. Even though the new Spatial planning draft law should simplify spatial planning processes, it has a clear discrepancy between limitations on access to property and the possibility to influence planning process granted to owners.

THE RAIL bALTIKA RAILWAY HELPS LITHUANIAmoVECLoSERToTHEEURoPEANSTANdARdSThe ‘Rail Baltica’ project has been recognised as a pri-ority project at the Eu level and is part of the Europe-an transportation network development plan. Works began in 2010 on the dual gauge (1435 mm. Western and 1520 mm Eastern) section between Šeštokai and Mockava. The section’s reconstruction was comple-ted by uAB ‘Geležinkelio tiesimo centras’ (‘Railway Construction Centre’), abbreviated as GTC. The many works carried out required engineering brilliance and a high level of professionalism. AB ‘Lietuvos ge-ležinkeliai’ has recently signed a contract with GTC, once more a winner of the competition, which will complete another section from the Lithuanian-Polish border to Mockava and will reconstruct the existing Marijampolė-Šeštokai track. The contact is estimated to be worth 85.3 mln. Lt.

ENgINEERINg

LITHUANIANPECULIARITIESoFComPLIANCEWITHbUILdINgTECHNICALREgULATIoNSAccording to the Ministry of Environment of the Repu-blic of Lithuania even up to 90 various building tech-nical regulations and 77 annexes to the regulations are currently in force in Lithuania. It is no doubt that making sense of such a vast number of documents and managing to comply with all the requirements set forth by them is quite difficult. However, to a number of building business participants requirements of buil-ding technical regulations (BTR) are part of their eve-ryday work. These are architects, designers, building engineers and other specialists related to constructi-on or exploitation of buildings. STRuCTuM talked to architect Rytis Mažuolis from Kaunas about practical appliance of BTR in everyday work.

RENoVATIoNANdCLAddINgoFobSoLETEPARTSdurability and reliability of parts of machines depend on the structure and characteristics of the surface. They can be altered using various surface treatment technologies. during the exploitation various parts of machines and mechanisms become unsatisfactory due to attrition therefore the problem of their reno-vation and surface consolidation comes into the fore-ground. A surface can be consolidated by cladding co-atings. Cladding is one of the most economical ways of increasing resistance to attrition of various parts. Saving raw materials is one of the most topical issu-es nowadays. using secondary raw materials instead of the usual ones solves not only economic but eco-logical problems as well. What is crucial is searching for new ways how and where secondary raw materials can be applied.

spring 2013 (3)

�


structum 2013 pavasaris nr.3

Documents