structum 2013 pavasaris nr.2

PAVASARIS I 2013 (2)Žurnalas sėkmingam verslui!

Vertingumą gali padidintitik toks dalykas, kuris patsyra vertingas. /Aristotelis/

NAUJIENA!ŽIAUNINIS TRUPINTUVAS

XR400S PRE-SCREEN – KAI REIKALINGAS IKI 400 t/h NAŠUMAS

Lietuvos rinkoje – tai pirmasis tokios naujoviškos komplektacijos žiauninis trupintuvas, pagamintas Powerscreen gamykloje. XR400S PRE-SCREEN svoris 49 t, žiaunų dydis – 1100 x 700 mm.

ESMINIAI PRANAŠUMAI:didžiulis produktyvumas,puiki trupinimo kokybė, mažos kuro sąnaudos,hidraulinė žiaunų apsauga nuo perkrovos,dviejų lygių atsijų sijotuvas priešais žiaunas,konvejerio juostos apsauga nuo supjaustymo,ilgesnis teleskopinis šoninis atsijų konvejeris,sustiprintas galios magnetas.

Tokių išskirtinių galimybių trupintuvo, skirto dirbti su sta-tybiniu laužu, kol kas negali pasiūlyti jokie kiti gamintojai.

Dėl visų išvardintų inovacinių pranašumų jis yra nepra-lenkiamas savo klasėje, o jo našumas – tiesiog stulbi-nantis. UAB „VAIDVA“ šį inovatyvų trupintuvą XR400S PRE-SCREEN įsigijo spartesniam darbui užtikrinti.

UAB „Karjerų technika“, Kirtimų g. 47B, LT-02244, Vilnius Tel. +370 5 264 06 33, faks. +370 5 264 27 70, mob. +370 655 45 571, el. p. [email protected]

www.ktechnika.lt

TURI

NYS

INFRASTRUKTŪRA

TEMAKintanti Lietuvos kelių ir tiltų situacija 74AKTUALIJOSPavojingų atliekų tvarkymas pramonės įmonėse 82

SUMMARY 88

INŽINERIJA

Naujovė Europoje – išmanusis nuotekų valymo įrenginys 62Unikalios „HL“ vandens nuvedimo sistemos 64Ką turime žinoti apie profesinės rizikos vertinimą? 66AKTUALIJOSAr skalūninės dujos Lietuvoje netolima realybė? 68Kai sėkmingas projektų įgyvendinimas lemia įmonės plėtrą 73

STATYBAOBJEKTASSantariškių klinikų akušerijos ir chirurgijos korpuso rekonstrukcija – žingsnis po žingsnio 30PATIRTISKo reikia, kad pastatų šiltinimas atneštų lauktą naudą? 40Efektyviausi šiltinimo polistireniniu putplasčiu būdai ir dažniausios klaidos 44MEDŽIAGOS„Kebony“ – ekologiška alternatyva tropinės medienos importo ribojimams 49SPRENDIMAI„TecTem®“ – ideali pastatų šiltinimo iš vidaus sistema 50Išskirtiniai metalo konstrukcijų sprendimai 53MEDŽIAGOSRacionalumo paieškos: sienos iš blokelių (tęsinys) 54Lietuvos statybinių medžiagų pramonės pasiekimai 58

ARCHITEKTŪRA

UŽSIENISKodėl Magreido gaisrinė įsiskverbė į uolą 04SPRENDIMAIVėdinamas fasadas – investicija į ateitį 12POKALBISArchitektas Rimas Adomaitis: savame kaime pranašu nebūsi 14INTERJERASInterjeras 2013 m. – minimalizmas pražydo spalvomis! 20PASIRINKIMASAtšiaurioms sąlygoms pritaikytos slankiosios durys atveria kraštovaizdį 28

04

20 74 30

Redakcijos žodis

žurnalas sTRUcTUMISSN 2335-2116

Leidėjas UAB „S MedIA GroUp“A. Mickevičiaus g. 7LT-08119 VilniusTelefonas +370 5 265 3733Faksas +370 5 272 4241

diRekToRėIGNė dAUSeVIčIūTė

VyR. RedakToRėdALIA ZILINSKIeNėel. paštas [email protected]

TeksTų aUToRiai:dr. čeSLoVAS IGNATAVIčIUSAISTė GALAUNyTėdr. ALBINAS GAILIUSdANGIrAS GIrdAUSKASSTASyS LIAUKeVIčIUSeGLė KAjAUSKAITėerLeNd dIAGILeVjULIUS jUSTINAVIčIUS

nUoTRaUkų aUToRiUsMArTyNAS MIKoLIūNAS

kaLbos sTiLiUs iR koRekTūRaVšĮ KALBoS Ir KoMUNIKAcIjoS ceNTrASwww.kkc.lt

PaRengiMas sPaUdaiUAB „S MedIA GroUp“

RekLaMos skyRiUsVIKTorIjA LIpšIcTelefonas +370 611 10125el. paštas [email protected]

rūTA peTrošIūTėTelefonas +370 620 25156el. paštas [email protected]

sPaUsdinoUAB „BALTo prINT“

redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama.

© UAB „S Media Group“, 2013© STrUcTUM, 2013

ŽUrNALAS pLATINAMAS NeMoKAMAI

pavasaris2013 (2)

Lietuva ir statybos – tai du skirtingi žodžiai. Tačiau daugelio mintyse jie neatskiriamai suaugę į vieną tvirtą nuostatą – nuo to, ką ir kaip dabar statome, priklauso, kokia bus Lietuva, kokią ją pa-liksime ateities kartoms, kurios pagal šiandienos darbus atpažins mūsų išpažįstamas vertybes.

Kokios vertybės yra svarbios šalies statybų pramonės įmonėms, kasmet supažindina paro-da „Resta“. Pirmą kartą joje dalyvaudamas mūsų žurnalas (stendas Nr. 4.64) patvirtina savo misiją – būti statybų sektoriaus viešąja erdve, kurioje žinių, idėjų, problemų ir nuomonių mainai būtų naudingi sėkmingai verslo plėtrai, padėtų inžinieriams, architektams ir kitiems statybų specialistams gauti reikalingiausią profesionalų darbui informaciją.

Nuolat brangstant gamtiniams ištekliams ir energijai, pradėjome kur kas labiau taupyti. Bet dar ne tiek, kad kokį nors svarbų visuomenei objektą taupumo tikslais suprojektuotume po žeme, kaip tai padarė Alpių uoloje gaisrinę įrengę italai. Už tai apie pinigų poreikį vis besi-sukančias mintis sugebėjome įkūnyti Kaune, kur buvo pastatytas savotiškos architektūrinės išraiškos verslo centras. Jo fasadai atkartoja 1926–1941 m. apyvartoje buvusio 1 000 litų banknoto piešinį. Dabar, jau pripratę prie šio objekto išvaizdos, galime į jį atidžiau pažvelgti ir pastatą sukūrusio architekto akimis.

Kasdienė gyvenimo kaita atsispindi mūsų aplinkoje, kurią patys susikuriame. Greitų pokyčių panūdus, pakeisti interjerą lengviau nei ką kitą. Tad įdomu, kokios yra pastarosios interjero mados tendencijos, ką dizaineriai gali patarti, kad mus supanti aplinka nuteiktų maloniai jaustis. O gerai nesijausime, jei nepakaks sveikatos. Todėl pristatome gydymo įstaigos, ku-rioje įdiegti bene moderniausi architektūriniai ir inžineriniai sprendimai, rekonstrukciją. Gal tai bus pirmas žingsnis, kuriuo paseks ir kitos gydymo įstaigos.

Didinti pastatų energinį efektyvumą yra vienas svarbiausių uždavinių, todėl žurnalo pus-lapių vis nepalieka aktualios pastatų renovavimo problemos. Šį kartą dėmesį skiriame pastatų šiltinimo klaidoms. Apie tai, kokios jos būna ir kaip jų išvengti, rasite ne vieną straipsnį. Taip pat aptariami efektyviausi šiltinimo būdai ir jų ypatybės, nagrinėjama, ko trūksta, kad pastatų šiltinimas pagaliau atneštų lauktą naudą. Ar tai priklauso nuo sta-tybinių medžiagų kokybės?

Statybinių medžiagų ir gaminių pramonė yra svarbiausia statybų industrijos materialinės bazės dalis – medžiagų kaina sudaro apie 60 % visos pastatų statybos vertės. Tad verta pasidomėti ir Lietuvos statybinių medžiagų pramonės pasiekimais – šalyje gaminamos naujoviškos medžiagos turi geras fizikines bei mechanines savybes, jų kokybė atitinka tarp-tautinių standartų reikalavimus. Tai galima palyginti ir su čia pat pateikiama informacija apie mūsų statyboms importuojamus iš užsienio gaminius, jų charakteristikas.

Straipsniai apie išmaniųjų technologijų naujoves ir inovacinius inžinerinius sprendimus skirti ne vien inžinerijos atstovams. Beje, daugelis jų diskutuoja ir apie skalūnų dujų gavybos šalyje perspektyvas. Tad pateikiame dvi priešingas šia tema nuomones. Kita vertus, gerai, kai požiūris vienas, pavyzdžiui, vertinant šalies kelių ir tiltų būklę. Apie ją skaitykite infras-truktūrai skirtuose puslapiuose. Ten pat – publikacija, atsakanti į klausimą, kas kaltas, kad kitų šalių kontekste Lietuvos pavojingų atliekų tvarkymo sritis atrodo varganai? Aišku, tai taip pat susiję su tuo, ką vertingo paliksime būsimoms kartoms.

A r c h i t e k t ū r A / U ž s i e n i s

KODĖL MAGREIDOGAISRINĖ ĮSISKVERBĖ Į UOLĄ

aistė Galaunytė, architektė

Prieš kurį laiką šio žurnalo puslapiuo-se buvo pristatytas gaisrinės Antakal-nyje projekto įgyvendinimas, įkvėpęs pasidairyti į analogiškus projektus už-sienyje. Pristatome Italijos architektų sukurtą gaisrinę netradiciniame gam-tiniame kontekste.

Alpių regiono pakelę supanti uola – tai vieta, kur buvo įkurta Magreido savanorių gaisrinė. šis statinys – tai trys dideli uoloje išgręžti urvai, sujungti skersiniu tuneliu. Trys angos įrėmintos juodai dažyta betono plokšte, palinkusia tuo pačiu kampu kaip ir visa uola. ji yra ne tik pagrindinis architektūrinis akcentas, bet ir apsaugo nuo kartkartėmis vis krentančių riedulių.

U ž s i e n i s / A r c h i t e k t ū r A

Garažus ir administracines patalpas jungiantis tunelis.


AUTORIAI

Architektai: Gerdas Bergmeisteris ir Michaela Wolf (biuras „Bergmeisterwolf Architekten“)

DUOMENYS

Vieta: Magreidas, ItalijaBendrasis pastato plotas: 690 m2, iš kurio 430,43 m2 – po žeme

REALIZACIJA

2009–2012 m.

Pastato maketas.

Betoninė plokštė apsaugo kelią nuo krentančių riedulių.

Netradicinės architektūros gaisrinė Alpių kalnuose.


Architektai teigia pasirinkę betoną, nes tai – ilgalaikė, atspari ir stipri medžiaga, o jam neįprastą juodą spal-vą galima buvo išgauti padengus paviršių bukų anglies dulkėmis. Tokia danga betoną daro panašų į degintą medį.

Išskirtinę gaisrinę sudaro trys korpusai, pro šią sieną įsiskverbę į uolą. Du iš jų – „urvai”, plieno apdaila deng-tu vidumi, yra skirti garažams, o ir iš lauko pusės, kad matytųsi raudoni gaisrinės automobiliai, įrengti sti-kliniai vartai. Trečiasis „urvas“ atiteko administracijos

PIRMOJO AUKŠTO PLANAS

PIRMojo AUKšTo PLANAS1. Pagrindinis įėjimas2. Pasitarimų kambarys3. Virtuvė4. Higienos patalpos5. Persirengimo kambarys6. Ekspozicijų patalpa7. Sandėlis8. Garažas9. Dispečerinė


patalpoms. jį žymi tarsi į sieną įsirėžęs, ant gembės ka-bantis stiklinis kubas, leidžiantis maksimaliai apšviesti patalpas. Gaisrinės interjeras buvo sukurtas iš paprastų natūralių medžiagų: medžio, stiklo ir plieno, panaudotų kaip subtilus kontrastas šiurkščioms ir nelygioms urvų sienoms.

Vis dėlto gaisrinės Magreide architektūra nėra tik eks-travagantiškas, ir, kaip būtų galima pagalvoti, savitikslis sprendimas. Projektas tiek dėl objekto neįprastos dislo-kacijos, tiek dėl energiją taupančių veiksnių yra tvarios architektūros pavyzdys. Gaisrinė Magreide, kaip ir kiti

įprasti pastatai, galėjo sklype stovėti tiesiog ant žemės. Tačiau Alpių kalnų regione žemė yra brangi ir vertinama kaip gamtos išteklių dalis. Dėl to Magreido miesto ben-druomenė nusprendė gaisrinę įrengti pačiame uolos viduje. Taip buvo išsaugotas nemažas brangios žemės plotas, kuris gali būti naudojamas ūkininkystei ar kitai ekologiškai veiklai.

Magreido gyventojų bendruomenė taip pat pageida-vo turėti energiją tausojančią gaisrinę, kurios pastato eksploatacinės išlaidos būtų visai nedidelės. Gaisrinės įkurdinimas uoloje leido to tikėtis. Reikia prisiminti,

Išilginis objekto pjūvis.


kad objektas veikiamas gana atšiaurių aplinkos sąly-gų (žiemą temperatūra šiame regione siekia –10 °c) tik per tris įstiklintus įėjimus. Tai reiškia, kad statinys iš esmės beveik nepraranda šilumos, nes neturi išori-nių sienų, per kurias galėtų jos dalį atiduoti išorei. Taip pat stikliniai įėjimai neleidžia šalčiui patekti į pastato vidų, nes yra trisluoksniai ir nelaidūs šilumai. Ne ma-žiau svarbu, kad natūraliomis sąlygomis uolos viduje žiemą temperatūra siekia net 12 °c šilumos! Būtent dėl šių veiksnių buvo įmanoma stipriai sumažinti ši-lumos energijos suvartojimą bei nuostolius ir visiškai sumažinti šildymo išlaidas. Be to, pasitelkus dinaminį šilumos srauto modeliavimą buvo nustatyta, kurios uolos dalys turėtų būti labiausiai izoliuotos. Paaiškėjo, kad reikia apšiltinti tik administracinę objekto dalį, o garažams skirtose patalpose pakaks natūralios uoloje esančios temperatūros. Kitą reikalingą objekto ir van-dens šildymui energijos dalį čia tiekia ekologiška šildy-mo granulėmis sistema.

Laiptai į antrojo aukšto patalpas.

Garažai – „urvai“.

10


* * *

Bendrą architektūrinio projektavimo veiklą Gerdas Bergmeisteris ir Michaela Wolf pradėjo 2009 m., kai įkūrė biurą „Bergmeisterwolf Architekten“. Prieš tai jie abu baigė studijas Insbruko Leopold Franzens univer-sitete (Austrija). M. Wolf taip pat studijavo Architektū-ros asociacijos mokykloje Londone ir Milano techni-kos universitete Italijoje. šių architektų kūryba jau yra įvertinta ne vienu apdovanojimu. G. Bergmeisteris ir M. Wolf taip pat nuolat skaito paskaitas Italijoje ir ki-tose užsienio šalyse, dažnai dalyvauja įvairiose kūrybi-nėse dirbtuvėse.

„Mes suvokiame architektūrą kaip dinamišką procesą, kie-kvieną kartą kaip naują iššūkį, atsirandantį kartu su nauja užduotimi. Į problemas žiūrime kaip į stimulą eiti vis toliau ir atrasti naujų galimybių. Vertiname projektavimo eigą kaip pozityvų architektų ir statytojų santykį, kuris skatina nefor-malų ir laisvą bendravimą, padeda vienodai suvokti me-džiagas ir spalvas. Mūsų kuriamą architektūrą dažnai galima apibūdinti kaip paprastą. Tačiau kai pirmą kartą susiduri su paprastumu, visada atsiranda įspūdis, kad jo išraiška egzis-tavo visada. Kurti kažką paprastą – tai reiškia būti kartu su pasauliu, dirbti sinchroniškai su gamtos jėgomis, o ne prieš jas. Mūsų architektūros praktikos pagrindinis tikslas ir yra at-rasti gamtos ir žmogaus kūrinių sinergiją.”

Parengta pagal „Bergmeisterwolf architekten“ informaciją

Konferencijų salė po žeme. Meno kūrinio autorius Christianas Kaufmannas.

ANTROJO AUKŠTO PLANAS

ANTRojo AUKšTo PLANAS10. Konferencijų salė11. Techninė patalpa12. Kompiuterių patalpa13. Sandėlis

„Cembrit“ atstovybė LietuvojeSavanorių pr. 219, LT-02300 VilniusTelefonas +370 5 264 4302, faksas +370 5 205 8552El. paštas [email protected], www.cembrit.lt

www.cembrit.lt

Prasidėjus šiltajam metų sezonui, vis dažniau pagalvojame apie savo namų atnaujinimą. šiuo metu, jau įsibėgėjus daugiabučių namų modernizacijai, dažnam architektui, statybi-ninkui ar gyventojui iškyla klausimas, kokias fasado medžiagas pasirinkti, kad pastatas būtų atnaujintas ir apšiltintas efektyviai bei kokybiškai.

KODėL VėDINAMAS FASADAS?Sienų konstrukcijas apibūdinantis terminas „vėdinamas fasadas“ statyboje naudojamas jau ne vienerius metus. Vėdinamas fasadas – tai tokia daugiasluoksnė sienos konstrukcija, kurios pagrindas dažniausiai yra sunki lai-kančioji atitvarinė siena iš plytų, surenkamų betono ele-mentų ar blokų. Tokia siena iš išorinės pusės paprastai yra apšiltinta mineralinės vatos plokštėmis. šilumos izo-liacinio sluoksnio apsaugai nuo oro tarpe judančio oro poveikio įrengiamas vėjo izoliacinis sluoksnis. Prie pa-ruoštos karkaso sistemos iš aliuminio ar cinkuotų pro-filiuočių tvirtinamos fibrocementinės fasado apdailos plokštės „cembrit“. šios plokštės atlieka ne tik estetinę fasado apdailos funkciją, tačiau yra tarsi skydas, apsau-gantis visą už jų esančią konstrukciją.

Tokia sistema ne tik padės išvengti šilumos nuostolių šaltuoju metų laiku, tačiau neleis pastatui „perkaisti“ va-sarą. Tokiu būdu ne tik sutaupysime šildydami patalpas žiemą, tačiau sumažinsime elektros energijos suvartoji-mą vasarą.

VėDINAMOS SISTEMOS PRANAŠUMAI

UŽTIKRINA ŠILUMą IR EFEKTYVų ENERGIJOS NAUDOJIMą masyvi išorinė atitvarinė siena yra kaip akumulia-

cinė medžiaga, kuri, žiemą šildant patalpas dieną ir naktį skirtingais režimais bei vasarą įjungiant ir išjungiant kondicionierius, padės išvengti stai-gios šilumos kaitos pastato viduje. „Reguliuotojo“ vaidmenį išorinė konstrukcija atliks ir esant stai-giems temperatūros svyravimams lauke – ypač pavasarį ir rudenį, kai temperatūra per parą gali skirtis net iki 20 °c;

šilumos izoliacija vėdinamų sistemų konstruk-cijose įrengta žymiai efektyviau nei tradicinėse daugiasluoksnėse konstrukcijose – tradicinėje daugiasluoksnėje išorinėje atitvaroje šilumos izo-liacija yra tarp dviejų sienos sluoksnių iš plytų ar betono, be konstrukcijai vėdinti įrengto oro tar-po. Todėl išorinis sluoksnis „nedirba“ efektyviai – negali reguliuoti temperatūros pastato viduje, jei lauke yra staigūs temperatūros pokyčiai.

Vėdinamas fasadas –investicija į ateitį

12

A r c h i t e k t ū r A / s p r e n d i m A i

www.cembrit.lt

VėDINAMAS FASADAS ATSPARUS APLINKOS POVEIKIUI išorinis apdailos sluoksnis iš fibrocementinių

„cembrit“ plokščių apsaugo už jo esančius sienos elementus nuo atmosferos poveikio;

vasarą jis veikia kaip apsauginis skydas, atspin-dintis didelę dalį šilumos ir apsaugantis nuo saulės. oro tarpe tarp išorinės apdailos ir vėjo izoliacinio sluoksnio judantis oras taip pat paša-lina nemažą dalį šilumos, perduodamos iš lauko į atitvarinę sieną;

žiemą oro tarpe judantis oras pašalina migruo-jančius vandens garus iš statinio patalpų link lauko ir tokiu būdu apsaugo šilumos izoliaciją nuo drėgmės kaupimosi. Tokiu būdu patalpose užtikrinamas sveikatai nekenksmingas mikrokli-matas, nesusidaro pelėsių ar grybelių;

oro vėdinimo tarpas sumažina šilumos nuos-tolius, patiriamus per išorinę atitvarinę sienos konstrukciją. Už jo temperatūra bus trimis laips-niais aukštesnė, palyginti su lauko temperatūra. Todėl tokios vėdinamos sienos konstrukcijos šilumos nuostoliai bus maždaug 8 % mažes-ni, palyginti su nevėdinama išorine atitvarine konstrukcija, turinčia tą patį šilumos izoliacijos sluoksnį.

LEIDŽIA SUKURTI PATRAUKLų FASADą naudojant fibrocementines „cembrit“ apdailos

plokštes, ant išorinės atitvarinės vėdinamos sie-nos konstrukcijos paprasta kurti estetiškus, klien-tų poreikius atitinkančius pastatų fasadus. Plokš-tėmis galima „apsiūti“ bet kokios formos pastatus, skaidyti fasadus į didesnius ar mažesnius plotus, derinti tarpusavyje spalvas, neapribojant kūrybi-nės laisvės;

tokiu būdu suprojektuojamas unikalus pastato fasadas.

ILGALAIKIS IR PATIKIMAS PASTATO RŪBASTeisingai pagal visus reikalavimus sumontuotos vėdina-mo fasado konstrukcijos sistema išliks nepakitusi visą jos eksploatavimo laiką, tai yra ne mažiau nei 50 metų. Dažytam paviršiui „cembrit oy“ suteikia 5 metų garan-tiją. Bet ir praėjus šiam laikotarpiui, spalva pasikeis la-bai nežymiai arba visai nepakis. Viso fasado perdažymo gali prireikti tik po 30 metų. Pačiai plokštei suteikiama 10 metų garantija. Papildomai sumontuotas plokštes ant fasado galima padengti „Anti-graffiti“ apsaugos sis-tema.

VėDINAMO FASADO SISTEMOS VERTIKALUS PJŪVIS, „CEMBRIT URBANNATURE“ FASADINė PLOKŠTė

13

s p r e n d i m A i / A r c h i t e k t ū r A

1. Laikančioji sienos konstrukcija 3. šilumos izoliacija su apsauga nuo vėjo 5. oro tarpas min. 25 mm 8. EPDM tarpinė12. Termotarpinė13. Tvirtinimo gembė19. Stogo konstrukcija

21. „cembrit UN“ fasadinė plokštė 8 mm storio23. Ventiliacinis profiliuotis (grotelės nuo vabzdžių)24. L tipo cinkuotas plieninis profiliuotis25. Ω tipo cinkuotas plieninis profiliuotis27. Kniedės cinkuotam plieniniam karkasui 4,8x20/K14d Tarpas orui ištraukti min 200 cm2/mf Užlaida apie 30 mm

A r c h i t e k t ū r A / p o k A l b i s

11

p o k A l b i s / A r c h i t e k t ū r A

1

ARCHITEKTAS RIMAS ADOMAITIS: SAVAME KAIME PRANAŠU NEBŪSI

Rimas adomaitis gimė 1976 m. Kaune, 1994 m. baigė Kauno taikomosios dailės mokyklą, 2000 m. įgijo architekto specialybę VDA Kauno dailės insti-tute. Nuo 1997 m. dirbo architektu studijoje „Vila“, vėliau – architektų biure „G. Natkevičius ir partneriai“, o nuo 2004 m. vadovauja architektų biurui „RA studija“, kur projektuojami ypatingi objektai, gyvenamieji namai, interjerai.

Pasikalbėti su Rimu Adomaičiu nuspren-dėme neatsitiktinai – jaunas architektas iš tiesų jau nemažai pasiekė. Ir nors jis dir-ba Lietuvoje, ko gero, daug garsesnis yra užsienyje. Buvo laikas, kai pakalbėti su juo ir pamatyti jo projektus norėjo po ke-liolika užsienio žurnalistų per savaitę. Iki 2010 m., kai R. Adomaičio suprojektuotas verslo centras „1000“ sulaukė tarptauti-nio pripažinimo ir neeilinio įvertinimo, ar-chitektas nuėjo netrumpą kūrybinį kelią. Pats sako tikįs, kad dar ilgą nueis ir atei-tyje. Taigi, pažintis su garsiu architektu Rimu Adomaičiu iš pirmų lūpų.

Projektas „Al JABER CLUB HOUSE“ Dohoje, Katare.


1

Kada nusprendėte tapti architektu? ar tai buvo Jūsų vaikystės svajonė?

Architektu nusprendžiau būti 18 metų, kai gavau gali-mybę suprojektuoti pirmą savo objektą. Iki tol studija-vau baldų projektavimą ir net buvau perėjęs prie baldų gamybos. Tačiau, kai pirmą kartą susitikau su užsakovu ir pristačiau jam savo baldų projektą, jis pasiūlė man su-kurti ir jo rekonstruojamo namo fasadą bei interjerą. Tai buvo pirmas darbelis, kurį padariau dar neturėdamas ar-chitektūrinio išsilavinimo. Todėl ir santykis su užsakovu buvo kiek kitoks nei dabar – užsakovas atliko labiau gal mokytojo vaidmenį, o aš – vykdytojo. Tuomet gavau tokį verslo ir tolesnės projektavimo eigos pradžiamokslį, ku-

ris „užkabino“. Būtent šis darbas paskatino mane įstoti į VDA Kauno dailės institutą, o iš jo išėjau jau atestuotas architektas. Supratau, kad baldų projektavimas įdomus, tačiau kai pamačiau, kas yra interjerų ir fasadų kūrimas, didesnių objektų projektavimas, supratau, kad tai visai kitos galimybės, jos mane ir užbūrė.

Kuo labiausiai jus žavi jūsų specialybė?

Turbūt pats procesas – tai nuolat kintanti bendravimo ir kūrybinio darbo visuma. šiuo metu, be projektavimo, užsiimu ir projektų realizavimu. Dalį objektų patys pro-jektuojame ir patys įgyvendiname – tai vėl nauji iššūkiai. Visas tas procesas yra labai įdomus ir žavintis, tad išskirti kurį nors vieną momentų būtų sudėtinga. Ar kurti interje-

1

Administracinio pastato Kaune projektas.


1

rą, ar pastatą – visiškai nesvarbu. yra daug labai skirtingų darbo krypčių. šiuo metu projektuoju baldų sistemą vie-nai stambiai švedų įmonei ir kartu kuriu labai stambius projektus. Pavyzdžiui, Vilniuje projektuoju gyvenamųjų daugiabučių namų kvartalą. Tad mano darbai – nuo labai mažų iki labai didelių. jie visi man yra lygūs. Nėra didelio skirtumo, ar projektuoti visą namą, ar durų rankeną.

Ką patartumėte jaunam žmogui, norinčiam tapti archi-tektu? Kokių savybių reikia, kad galėtum juo būti?

Esu labai dėkingas vienam puikiam dėstytojui, kuris mane visuomet skatino toliau mokytis ir daugiau siekti. Iš tiesų šios profesijos neįmanoma išmokti iki galo. ja reikia do-mėtis ir mokytis iki gyvenimo pabaigos, nuolat tobulėti.

Biurų pastatas Kaune.

1

APDOVANOJIMAI

2000 m. – Vilniaus banko Kėdainių filialo projektas parodo-je-konkurse „Geriausias metų projektas“ apdovanotas kaip geriausias metų projektas (bendraautoriai: G. Natkevičius, j. šyvokienė, A. Asauskas, R. Bridžiuvienė);

2002 m. – mokykla Metelių regioniniame parke įvertinta „Archiformos“ premija kaip geriausias 2001 m. architektū-ros kūrinys (bendraautoris – G. Natkevičius);

2003 m. – už individualaus namo Lukšio g., Kaune, projek-tą architektūros parodoje „Žvilgsnis į save“ gautas didysis apdovanojimas „1/5 metro“ (bendraautoris – G. Natkevi-čius);

2003 m. – trijų individualių namų kompleksas Alytuje įvertintas už geriausią architektūrinę realizaciją parodo-je-konkurse „Geriausias metų projektas“ (bendraautoris – G. Natkevičius);

2005 m. – UAB „Pentacom“ administracinių ir sandėliavi-mo patalpų projektas už geriausią rekonstrukciją įvertintas parodoje-konkurse „Geriausias metų projektas“ (bendra-autoriai: G. Natkevičius, M. Mickevičius);

2005 m. – už realizuotą gyvenamojo namo projektą Utrių kaime, Klaipėdos raj., parodoje „Lietuvos individualių namų architektūra“ laimėta nominacija „Pripažintas tarp kolegų“ (bendraautoriai: G. Natkevičius, R. Babrauskas);

2005 m. – už gyvenamąjį namą Utrių kaime parodoje „Žvilgsnis į save“ gautas „1/5 metro“ apdovanojimas (ben-draautoriai: G. Natkevičius, R. Babrauskas);

2010 m. – Kauno verslo centras „1000“ pateko tarp 170 geriausių planetos biurų pastatų, pastatytų per pasta-ruosius penkerius metus. Pastato nuotraukos publikuo-jamas prestižiniame architektūros albume „collection: offices“.


1

Mano manymu, tai turi būti įgimtas dalykas, nes tai nėra matuojamas valandomis darbas. šioje profesijoje labai daug fanatizmo. ji turi tapti gyvenimo būdu, eiti iš širdies. Ir kitas svarbus aspektas – jei žmogus nusprendė būti ar-chitektu ir ėmėsi studijuoti – studijas jis būtinai turi derinti su darbu, realia gyvenimo praktika. jau nuo pat pradžių šalia įgyjamų universitete teorinių žinių reikia gauti ir prak-tinių. Net pirmo kurso studentas turėtų per metus bent tris mėnesius projektuoti realius objektus. Architektūra nėra vien teorija. Neįmanoma viską sužinoti iš vadovėlių ar už-sidarius studijoje piešti paveiksliukus, nes tokiu atveju būsi atsietas nuo realybės. Patalpos aukštis, plotis, baldas, vieta, kur jis stovi, – yra daug funkcinių, ergonominių dalykų, su-sipinančių su estetika. Nuolatos kyla klausimai: kaip tai at-rodo, kokios medžiagos, kokia apdaila ir pan. Pasaulėžiūra turi plėtotis įvairiomis kryptimis, nepakanka sauso mokslo. Žinių santykį naudos prasme įvertinčiau taip – 20 % iš uni-versiteto, o 80 % iš realaus gyvenimo.

Jums teko dirbti su užsakovais ir iš užsienio, ir iš Lietu-vos. Koks užsakovas yra lietuvis? Kuo skiriasi darbai vieniems ir kitiems?

Pirmiausia skiriasi bendravimas. Lietuvis užsakovas ir užsienietis užsakovas – tai dvi skirtingo svorio kategori-

jos. Lietuvoje reikia vienų dalykų, o užsienyje labiau ak-centuojama kūrybinė dalis. Kitokie stilius ir orientacija, kitoks išsilavinimas ir intelekto lygis. Kai kitoks santykis, tai ir produktas kitoks. Apie lietuvį užsakovą reikėtų kal-bėti nevienareikšmiškai, tai priklauso nuo projektų. yra komerciniai objektai, kuriais siekiama verslo naudos. jų kvadratiniai metrai ir biudžetai turi vieną tikslą: pastatyti kuo pigiau ir parduoti kuo brangiau. Tačiau tie patys už-sakovai, užsakydami individualius projektus nuosavam būstui – butui ar namui, tampa visiškai kitokie ir kelia jau visai kitus reikalavimus.

Lietuviams labiau rūpi, ką pasakys kaimynai ir drau-gai, kaip aš atrodysiu. šis atskaitos taškas galioja daugeliui dalykų: ir medžiagų pasirinkimui, namo dydžiui, baldų kategorijai, pasirenkamiems pre-kių ženklams ir t. t. Dažnai galvojama, kaip aš at-rodysiu bendrame kontekste, ar neišsiskirsiu iš kaimynų. Pavyzdžiui, individualaus namo lietu-viai dažniausiai nori didesnio, nes kaip čia bus... Ateis pas mane kas nors, o mano miegamasis vos 12 m2, todėl turi būti 20 m2! Žodžiu, drabužis ma-tuojamas ne sau, ne toks, koks patogus ir gražus turi būti užsakovui, bet labiau susikoncentruojama į išorę, kaip atrodys kitiems. o visa kita priklauso


1

nuo paties architekto – kokį jis sukuria bendravi-mą. Blogai, jei architektas tampa „dėstytoju“ ir už-sakovą auklėja, tuomet užsakovas pradeda jausti diskomfortą. Negerai, kai architektas gali daryti ką nori, bet negerai ir kai neturi jokios laisvės ir tam-pa tik vykdytoju. jei surandamas būdas palaikyti dialogą, tuomet ir rezultatai bus geri. Architektas įgy-vendins projektą taip, kaip jis įsivaizduoja. jis galės kurti, o užsakovas taip pat bus laimingas, galės būstą prisitaikyti konkrečiai sau. Turi būti dialogas.

Beveik kasmet nuo 2000 m. pelnote apdovanojimus. 2010 m. jūsų suprojektuotas Kauno verslo centras „1000“ pateko tarp 170 geriausių pasaulio biurų pas-tatų, pastatytų per pastaruosius penkerius metus. Kurie apdovanojimai Jums brangiausi ir kokie tolesni siekiai?

Negaliu išskirti kokio nors apdovanojimo – per darbus tikrai nepastebiu ir nevertinu, kuris man svarbiausias. Dėl jūsų paminėto Kauno verslo centro „1000“ pastato man tikrai smagu, kad kitose šalyse jis yra pripažintas įdomiu objektu. Tačiau keista ir kiek liūdna, kad Lietuvo-

je šis objektas liko visiškai nepastebėtas, kad atsiradus kitokiam pastatui, išsiskiriančiam iš bendro konteksto, visa vietinė architektų gildija ir meno kritikai visiškai nesureagavo, o vakariečiai apie jį rašo. Vienu metu su-laukdavau po dešimt užklausimų, ar galima šį objektą į tokią ar kitokią knygą įtraukti. o Lietuvoje – lyg jo ne-būtų... čia kalba ne apie tai, kad jaučiuosi nepripažintas. Labiau stebina, kad paties objekto niekas nenori paste-bėti – lyg jis būtų miestui nereikšmingas. Kartais atrodo, kad mūsų šalyje galioja standartai, kuriuos bijoma pa-keisti. Pasaulyje bandoma iš rėmų išsilaisvinti, o Lietu-voje labiau mėgstama vadovautis vyraujančiomis ten-dencijomis. Buvo laikotarpis, kai pastatus statė vien iš klinkerio ir buvo manoma, kad tokie namai yra tobuli ir patys gražiausi. Visada šiek tiek atsargiau buvo žiūrima į naujus dalykus, naujus pasiūlymus. Tačiau toks jau yra konservatoriškas požiūris. o kokie mano ateities planai, tai nežinau... jei išlaikysiu tempą, kuriuo šiuo metu dir-bu (duok Dieve, jį išlaikyti), manau, daugiau nieko nerei-kia – ir taip viskas gerai.

Kalbino EGlė KajausKaitė

Kauno verslo centras „1000“.

1

A r c h i t e k t ū r A / i n t e r j e r A s

20

INtERjERAS 2013 M. –MINIMALIzMASpRAžyDO SpALVOMIS!

20

i n t e r j e r A s / A r c h i t e k t ū r A

21

EGlė KajausKaitė

Jau pavasaris, gal todėl taip nori-si atsinaujinti ne tik patiems, bet ir sulaukti naujų vėjų dvelksmo namų interjere. Jei savi namai jau įrengti – tikrai nudžiugins kokia nors nauja detalė ar perstumdy-ti baldai. Tačiau jei įsirenginė-jate naujus namus ir norite, kad jie būtų gražūs bei šiuolaikiški, – tikrai neapsiriksite, jei pasirink-site minimalistinį stilių, interje-rui naudosite tik kokybiškas ar ekologiškas priemones, šviesią ir laiko patikrintą spalvinę gamą, tačiau... nepamiršite ir vieno kito ryškesnio akcento. Jeigu rink-tume 2013 m. šūkį naujausiam namų interjerui, jis, be abejonių, skambėtų taip: „Spalvos grįžta!“

NAMUOSE ARčIAU GAMTOS yra keli nemarūs dalykai, kurie atlaiko bet kokius laiko išbandymus, jei kalbėtume apie tai, kaip sukurti patogius, jaukius namus sau ir visai savo šeimai. Komfortas ir sveikata – madingi amžinai. Tiek savo gyvenimo būdu, tiek įrengdami na-mus, žmonės atsisuka į gamtą, jos tausojimą. Vis daugiau dėmesio skiriama natūraliems, ekologiš-kiems produktams. Todėl nieko keista, kad patar-dami, kaip įrengti namus šiais metais, dauguma dizainerių vieningi – medžiagos, kurias naudosite įrengdami būstą, ir baldai, kuriais apstatysite savo namus, turi būti gražūs, pagaminti iš natūralių, nekenksmingų medžiagų. Vertinant interjero de-tales ar baldus, dėmesys kreiptinas ir į tai, iš ko ir kaip jie pagaminti.

jūsų namuose viskas turi būti komfortiška ir patogu naudoti. juk nepatogų drabužį ar batus galite nusi-mesti, o namų taip paprastai pakeisti neįmanoma. Į juos grįžtama pailsėti, atsipalaiduoti. Tai bus sunku padaryti, jei teks bandyti nenatūraliomis pozomis įsisprausti į plastikinį, nesuvokiamos formos fotelį.

Individualaus namo Vytėnuose interjeras. Autorės arch. E. Prunskienė ir diz. I. Prunskaitė.


22

Taip pat svarbu, kad namuose viską būtų patogu ir ma-lonu liesti – visuomet maloniau perbraukti ranka per na-tūralias medžiagas. Niekas nesiginčys, kad medis kelia kur kas geresnius pojūčius nei plastikas, o ant natūraliu audiniu aptrauktos sofos sėdėti maloniau nei ant sinte-tinės. Gamtos formos kelia koją ir į baldų gamintojų ce-chus – šįmet itin madingos gėlių ir kitų gamtinių formų kėdės, stalai, augalų raštais marginti minkšti baldai.

Namai, kaip ir drabužiai, turėtų būti atnaujinami. Tačiau vaikantis madų, visuomet reikia suprasti, kad interjeras pirmiausia turi turėti išliekamąją vertę. Žmogui nepatogu kas kelerius metus keisti interjero, todėl reikėtų ne stačia galva vaikytis mados, bet ją pasitelkti savo poreikiams patenkinti.

22

NAMų JAUKUMAS SUKURIAMAS DARBUKelioliką metų ne tik pati kurianti interjerus, bet ir šio meno universitete bei savo dizaino mokykloje kitus mokanti ar-chitektūros projektavimo firmos „GRAFo“ vykdomoji di-rektorė Danguolė Pilkauskienė tvirtina, kad norint sukurti patrauklų ir gražų namų interjerą reikia nemažai laiko. šian-dien, kai visiems prieinami interjero dizaino žurnalai, kny-gos, galima aplankyti įvairiausių parodų ar su naujausiais interjero dizainerių kūrybos vaisiais susipažinti internete, susikurti jaukią, komfortišką ir madingą namų aplinką gali ir pats žmogus be specialaus išsilavinimo. Tačiau tam rei-kia įdėti nemažai pastangų. jei norite, kad šį darbą už jus nudirbtų kitas žmogus – interjero dizaineris – rinkitės tokį, kuris savo mėgstamu darbu kvėpuoja ir gyvena.

„Geras dizaineris privalo nuolatos, kiekvieną dieną, do-mėtis moderniomis medžiagomis, naujausiomis interjero sprendinių tendencijomis, geriausiais projektais ir pavyz-džiais. Kurdamas interjerus tiesiog privalai nuolat apie juos galvoti, tai yra darbas dieną–naktį, – tvirtina D. Pilkauskie-nė. – Interjerą reikia kurti. Negali būti taip – atsisėdau ir pa-dariau. Norint įrengti namus, būtina kurti ir dirbti tol, kol bus gautas pats geriausias rezultatas.“

PERSISTUMDYKIME ERDVESNorint turėti patogius namus, pirmiausia būtina itin gerai suformuoti erdves. Kadangi erdvių kaitalioti taip paprastai kaip baldų ar sienų apmušalų neįmanoma,


23

jos turi būti suprojektuotos patogiai. Beje, kurdami erdves atkreipkite dėmesį į tai, kad ankstesnė mada į vieną erdvę sujungti virtuvę, valgomąjį ir svetainę – jau praeitis... „Virtuvė, valgomasis ir svetainė su namų kinu vienoje erdvėje nepasiteisino dėl kelių priežasčių. Pir-miausia tokiu atveju virtuvėje gaminamo valgio kvapai pasklinda po visą namą, įsigeria į svetainės baldus ir sie-nas, o tai nėra labai patrauklu, – tikina D. Pilkauskienė. – Turint sujungtas į vieną šias tris erdves, tenka susidurti ir su kita blogybe – po namus pasklinda ne tik virtuvės kvapai, bet ir svetainėje žiūrimo televizoriaus garsai. Todėl visuomet patogiau, kai virtuvės erdvę ar svetinę galima uždaryti ir viską palikti už durų.“ jei nenorite tu-rėti daug atskirų kambarių, tam puikiai tiks stumdomos durys ar širmos.

Kalbėdama apie tai, kaip geriausia paskirstyti namų erdves, dizainerė pataria pirmiausia apsispręsti, ar žmogus namuose daugiau dirbs, ar daugiau ilsėsis. Tai yra kokia bus jų paskirtis. „Žinoma, viskas priklauso nuo interjero užsakovo pageidavimų. Ar jis nori atvirų, ar uždarų erdvių, – sako dizainerė. – Tačiau net jei tai yra mažas butas, vis tiek jis turi turėti virtuvę, valgomojo zoną, vonios kambarį ir svetainę, o prie įėjimo turi būti spinta. Tuo atveju kai įrengiamas didelis namas – vis-kas bus taip pat, tik masteliai didesni. Ar didelė erdvė, ar maža – vis tiek namuose bus reikalingos tos pačios zonos.“

Kalbant apie didesnius namus ir juose ku-riamas erdves, reikia nepamiršti kai kurių pa-pildomų kambarių, ga-linčių palengvinti buitį. Tačiau jiems reikės pa-pildomos erdvės, todėl mažesniuose namuo-se juos įsirengti bus sunkiau. „Visuomet yra kur kas patogiau, jei šalia miegamojo ir prie vonios yra įreng-ta drabužinė, – tikina specialistė. – Didesniuose namuose patogu įsirengti ir atskirą skalbimo patalpą. Taip pat labai patogu šalia virtuvės turėti nedidelį sandėliuką, ypač tuo atveju, kai didelis namas stovi užmiestyje.“

Interjero dizaino dėstytoja, arch. DaNguolė PilkauskieNė. Nuotraukos iš D. Pilkauskienės asmeninio archyvo.


2

INTERJERO PALETėJE – PAVASARIO SPALVOSIr šįmet, kaip praėjusiais ir dar ankstesniais metais, interjere karaliauja minimalizmas ir šviesios spalvos. Tačiau vienas skirtumas vis dėlto yra. Laikas plačiau atsiverti spalvoms! jei į savo šviesų interjerą įsileisi-te vieną kitą ryškesnę spalvą – tikrai neprasilenksite su interjero mados tendencijomis. šalia madingų iki šiol baltos spalvos variacijų atsiranda įvairesnių spal-vų, augalų ar gėlių raštų. šiuo metu ypač populiarūs augaliniai motyvai baltame fone. Beje, jie ne tik gra-žūs, bet ir praktiški, nes dera beveik prie bet kokios aplinkos.

„šiuolaikiniame interjere vis dar išlieka šviesi balta spalva, tačiau atsiranda ir mėlyna, alyvinė, oranži-nė, – vardija architektė. – Purpurinė, rausva, gelsva, žalsva gali būti naudojamos ne tik baldų gobele-nams, bet ir sienų apdailai, šviestuvams. Niekur ne-sitrauks ir floristiniai motyvai – augalų ar gėlių raš-tai, dryžiai.“ o ši žinia turėtų būti džiugi tiems, kas namus jau įsirengę, bet nori juos atnaujinti ir tam

Buto Vilniuje interjeras. Autorė arch. E. Prunskienė.

Individualaus namo Vytėnuose interjeras. Autorės arch. E. Prunskienė ir diz. I. Prunskaitė.

2


22


2

neišleisti milijonų. „Iki šiol vyravusią šviesią skandina-viškų interjerų koloristiką galima paįvairinti margesnė-mis ryškiomis pagalvėlėmis, pakeisti kitus aksesuarus, įsigyti naują fotelį ar pufą, – pataria D. Pilkauskienė. – Ir tam tikrai nereikės iš naujo įrenginėti visų namų – at-naujinus ar pakeitus vos kelias interjero detales, namai vėl taps švieži, patrauklūs ir įdomūs.“

Kalbėdama apie naujausias namų interjero tendenci-jas, D. Pilkauskienė gana kategoriška tik dėl vieno – ge-riausiai žmogus jausis savo namuose, kurie bus patrau-klūs būtent jam. „Pirmiausia jis turi žinoti, ko nori, ko-kio interjero geidžia. jis sprendžia, kokio stiliaus aplin-koje nori gyventi. Vieniems patinka klasikinis interjero stilius, kitiems – skandinaviškojo minimalizmo, treti gal geriausiai jausis futuristinio stiliaus apsuptyje, – sako patyrusi dizainerė. – Žinoma, kažkiek atsižvelgti į naujausias mados tendencijas reikėtų. Namai, kaip ir drabužiai, turėtų būti atnaujinami. Tačiau vaikantis madų, visuomet reikia suprasti, kad interjeras pirmiau-sia turi turėti išliekamąją vertę. Žmogui nepatogu kas kelerius metus keisti interjero, todėl reikėtų ne stačia galva vaikytis mados, bet ją pasitelkti savo poreikiams patenkinti.“

2

A r c h i t e k t ū r A

2

A r c h i t e k t ū r A / p A s i r i n k i m A s

Atšiaurioms sąlygoms pritaikytosslankiosios durys atveria kraštovaizdįTurite sklypą su įspūdingu kraštovaizdžiu, tačiau nežino-te, kaip pastatyti namą, kuris ne tik leistų gėrėtis nuosta-bia panorama, bet ir atlaikytų kontrastingą bei neretai at-šiaurų Lietuvos klimatą? šią problemą gali išspręsti UAB „Sapa statybų sistemos“ – bendrovė, kurianti ir tiekianti Skandinavijos bei šiaurės Europos atšiaurioms klimato sąlygoms pritaikytas architektūrines durų, langų, fasadų ir stiklinių stogų aliuminio profilių sistemas.

Vienas ne tik Skandinavijos statybų rinkos lyderių, bet ir vie-nas didžiausių pasaulyje nepriklausomų gamintojų AB „Sapa Building System“ kuria, gamina ir tiekia statybų architektūri-nes profilių sistemas iš lengvo metalo aliuminio. Kodėl iš aliu-minio? Nes, palyginti su jo svoriu, aliuminis yra stipri, atspari ir patikimai eksploatuojama medžiaga. Be to, aliuminio profilių gaminiams nereikia didelės priežiūros – tai ypač vertina tiek nekilnojamojo turto savininkai, tiek gyventojai. Svarbu yra ir tai, kad aliuminis – trečias pagal paplitimą cheminės periodi-nės elementų lentelės elementas Žemėje. Galima teigti, kad aliuminio ištekliai yra neriboti, nes jo randama ir skirtinguose mineralų junginiuose. Be to, beveik 100 % aliuminio galima perdirbti. Pavyzdžiui, apie 50 % visos „Sapa“ produkcijos yra pagaminta būtent iš perdirbto aliuminio.

šio sezono AB „Sapa Building System“ naujiena – ele-gantiška, minimalistinė ir išskirtinė slankiųjų aliuminio profiliuočių durų sistema „Artline“, sukurianti lengvu-mo, prabangos ir šviesos įspūdį bei dėl vadinamosios berėmės konstrukcijos galinti atverti įspūdingas kraš-tovaizdžio panoramas. šią slankiųjų durų sistemą reko-menduojama statyti naujai projektuojamuose namuo-se, nes jos profiliuočiai yra montuojami tiesiai į pastato konstrukcijas. Taip sukuriamas „berėmiškumo“ įspūdis. jis gali būti dar labiau sustiprintas, jei tokia slankiųjų durų sistema montuojama namo kampe, mat šios siste-mos kampinėms durų varčioms nebereikia papildomo profiliuočio, todėl, pavyzdžiui, į terasą visiškai laisvai gali atsiverti durys iš pastato kampo.

Nors yra lengva ir sukuria malonų akiai erdviškumą, „Artline“ slankiųjų durų sistema atitinka aukščiau-sius energijos efektyvumo reikalavimus. Pavyzdžiui, konstrukcijos šilumos perdavimo koeficientas yra 1,1 W/m2·K, o nelaidumas vandeniui atitinka 8A kla-sę (pagal EN 12208), oro laidumas – 4 klasę (pagal EN 12207). Tai yra vieni aukščiausių rodiklių iš panašių rinkos produktų.

2

p A s i r i n k i m A s / A r c h i t e k t ū r A

„Premium“ segmentui priskiriamų „Artline“ slankiųjų durų sistemos maksimalus varčios plotis yra 3 200 mm, aukštis – 2 800 mm. Profiliuočio gylis – 125 mm. Vidutinis vieno stumdomo elemento svoris yra apie 320 kg. Pagal pageidavimą papildomai galima sumontuoti elektrines durų stumdymo pavaras su varikliukais. Kadangi durų sąvaros gylis gali siekti iki 47 mm, galimos dvi stiklinimo alternatyvos: vienkamerinis ir dvikamerinis stiklo pake-tas, kur paketo storis gali svyruoti nuo 28 iki 42 mm.

Pigesnė, bet jokiu būdu neprastesnė alternatyva „Artli-ne“ durų serijai yra Lietuvoje jau paplitusi ir tapusi popu-liari slankiųjų durų sistema 2160. ji beveik 100 % atitinka „Artline“ energijos efektyvumo reikalavimus: šilumos perdavimo koeficientas – 1,1 W/m2·K, nelaidumas vande-niui atitinka 9A klasę (EN 12208), oro laidumas – 4 klasę (EN 12207). Atšiaurioms klimato sąlygoms sukurta slan-kiųjų durų sistema 2160 taip pat leidžia efektyviai tausoti šilumą, nes į profiliuočių centrines kameras yra papildo-mai įmontuotos termoizoliacinės juostos, o maksimalus stiklo paketo storis gali siekti net iki 51 mm. 2160 slankių-jų durų sistemos varčios didžiausias plotis yra 3 200 mm, aukštis – 2 700 mm, o profilio gylis – 160 mm.

Tiesa, ši slankiųjų durų sistema yra gerokai sunkesnė. jos vienas stumdomas elementas vidutiniškai 80 kg sveria daugiau nei „Artline“ – apie 400 kg. Vis dėlto šią aplinkybę atsveria galybė kitų 2160 sistemos pranašumų. o konkre-čiai – galimybė tokią durų sistemą montuoti ne tik naujai statomuose, bet ir renovuojamuose pastatuose. Taip pat ši sistema nepamainoma, kai reikia sukurti labai dideles net iki 12 m ilgio stiklines erdves, leidžiančias praplėsti vidines ka-vinių, biurų ar kitų visuomeninės paskirties pastatų erdves.

2160 slankiųjų durų sistema taip pat ypač patogi varto-tojams, nes užraktus galima montuoti tiek jos viduje, tiek išorėje. Be to, ši durų sistema yra gana efektyvi saugumo požiūriu ir visiškai „nedraugiška“ vagims – atitinka 2 ap-saugos nuo įsilaužimo klasę (pagal ENV 1627). Nepaisant to, ši durų sistema yra praktiška ir patogi: slenksčiai lygūs, gali būti montuojami į grindis. Taip pat galima reguliuoti durų atidarymo plotį – tai svarbu vėdinant patalpas.

Prie kitų 2160 sistemos pranašumų priskirtinos ir beveik ne-ribotos aliuminio profiliuočių dažymo galimybės – bet kuri

RAL ar NcS palečių spalva ir įvairi paviršiaus faktūrų gama, leidžianti architektams sukurti originalų pastatų dizainą. Pavyzdžiui, pastaruoju metu ypač populiarėja dvipusis aliuminio profiliuočių dažymas, kai išorėje esantis profilis dažomas viena (dažniausiai pilko atspalvio) spalva, o vidu-je profiliuočių spalva derinama prie kambaryje vyraujančių tonų (dažniausiai šviesių spalvų paletės). šių metų „Sapa“ aliuminio profiliuočių dažymo „mados klyksmas“ – „Sapa Fusion“ – vadinamasis „chameleono efektas“, t. y. slankiųjų durų sistemos profiliuočiai gali būti nudažyti taip, kad at-sižvelgiant į apšvietimą ir matymo kampą, keistų spalvą. ši AB „Sapa Building System“ sukurta naujovė pirmą kartą buvo pristatyta 2012 m. didžiausioje Skandinavijoje statybų paro-doje „NordBygg“ Stokholme ir 2013 m. pasaulinėje architek-tūros, medžiagų ir sistemų parodoje „Bau“ Miunchene.

AB „Sapa Building System“ atstovaujančios UAB „Sapa sta-tybų sistemos“ vadovas Rimantas Staknevičius tikina, kad jų projektuojamos, gaminamos ir parduodamos aliuminio profiliuočių slankiųjų durų sistemos ne tik Skandinaviją, bet ir Lietuvą savotiškai priartina prie Viduržemio jūros regiono šalių, mat tokios sistemos dėl galimybės namuose matyti panoraminius kraštovaizdžius yra ypač populiarios Ispani-joje, Italijoje, Portugalijoje. Dėl „Sapa“ aliuminio profiliuočių sistemų dabar tokia prabanga galima ir gerokai atšiaures-nių klimato sąlygų šalyse – Norvegijoje, švedijoje ir gimto-joje Lietuvoje. Pavyzdžiui, UAB „Sapa statybų sistemos“ yra suprojektavusi ir pardavusi ne vieną aliuminio profiliuočių slankiųjų durų sistemą naujai pastatytų individualių namų šeimininkams Norvegijoje, kur ant fiordo stovinčio namo ir į šiaurės jūrą pro slankiųjų durų sistemą atsiveriantis vaizdas ne tik užima kvapą didingumu, bet ir atlaiko įspūdingas ru-denines audras bei speiguotą arktinę žiemą.

UaB „saPa statYBŲ sistEmos“ Kirtimų g. 47, LT-02244 VilniusTel. +370 5 210 2587, faks. +370 5 210 2589El. p. [email protected]

2

w w w . s a p a b u i l d i n g s y s t e m . l t

30

s t A t y b A / o b j e k t A s

SANTARIŠKIų KLINIKų AKUŠERIJOS IR CHIRURGIJOS KORPUSO REKONSTRUKCIJA – ŽINGSNIS PO ŽINGSNIO30

31

o b j e k t A s / s t A t y b A

SANTARIŠKIų KLINIKų AKUŠERIJOS IR CHIRURGIJOS KORPUSO REKONSTRUKCIJA – ŽINGSNIS PO ŽINGSNIO 31

32


EGlė KajausKaitė

Po kiek daugiau nei prieš metus pabaigtos VšĮ Vilniaus universite-to ligoninės Santariškių klinikų akušerijos ir chirurgijos korpuso

rekonstrukcijos drąsiai galima teigti, kad bent jau viena gydy-mo įstaiga Lietuvoje tikrai atitinka XXI amžių. Šiuolaikiškoje

valstybinėje gydymo įstaigoje įdiegti bene moderniausi architektūriniai ir inžineriniai sprendimai, padėsiantys

pacientams jaustis jaukiai bei patogiai. Gal tai bus pir-mas žingsnis, kuriuo įvertinusios naudą paseks ir ki-

tos gydymo įstaigos...

PIRMIEJI ŽINGSNIAI TIKSLO LINK –

PROJEKTAVIMASVšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių

klinikų akušerijos ir chirurgijos korpuso projektavimo nuspręsta imtis beveik prieš

10 metų. 2004–2005 m. UAB „jAS“ su ar-chitektu Virginijumi juozaičiu parengė pirmąjį naujojo Santariškių klinikų kor-puso projektą. Deja, darbams nespėjus prasidėti, Lietuvą užklupo ekonominė

krizė, todėl tolesnius planus įgyven-dinti projektą, kuriam reikėjo nemažos valstybės biudžeto dalies, teko atidėti.

Tačiau architektas V. juozaitis tame įžvelgia teigiamų dalykų.

Projekto parengimas truko beveik trejus metus.

32

33


Per tiek laiko medicininių technologijų ir įrenginių progresas spėjo taip toli pa-žengti, jog kai kurie sprendimai privalėjo būti ir buvo pakeisti naujesniais. At-sirado ir galimybių padaryti tam tikrų korekcijų ir įdiegti nuolat tobulėjančias technologijas. „Projektuoti ligoninę yra labai didelė ir atsakinga užduotis. Tenka pasitelkti tipologiškai visiškai kitokius metodus, negu kuriant komercinius, vi-suomeninius ar gyvenamuosius objektus, – tvirtina V. juozaitis. – Ligoninė – tai tarsi vienas didelis mechanizmas, kuriame sukasi daug atskirų sraigtelių, lemian-čių jos užtikrintą funkcionavimą. Negana to, kad tenka svarstyti, kaip sutilps ir veiks speciali technologinė įranga, labai svarbu nepamiršti, jog šiame pastate žmonės lankysis tikrai ne rekreaciniais tikslais.“ Įveikti ekonominę krizę iš dalies padėjo ir pilietiškas darbo projektą rengusios bei rangos darbus vykdžiusios UAB „Mitnija“ požiūris – atsižvelgusi į sunkią ekonominę Lietuvos padėtį įmonė statyboms skyrė ir nuosavų lėšų. Galutinis rezultatas pranoko visus lūkesčius, šiandien jau turime vieną moderniausių šiuolaikinių Lietuvos ligoninių, kuri savo įranga stebina net užsienio ekspertus.

NEMATOMA PUSė – INŽINERINėS SISTEMOSšiuolaikiniu įrengimu ir patogumais su bet kurios kitos šalies gydymo įstaigo-mis galinčiame konkuruoti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų akušerijos ir chirurgijos korpuse sėkmingai įdiegti modernūs iš karto nepaste-bimi, tačiau itin svarbūs inžineriniai sprendimai. „šio objekto inžinerinėms siste-moms projekte skirtas ypatingas dėmesys, – tvirtina UAB „Mitnija“ komercijos direktorius Linas Venslovas. – Modernus oro, šviesos, medicininių dujų tiekimas operacinėse vyksta per pultus (oPERAS), kurie sudaro galimybę medicinos per-sonalui operacijų metu dirbti itin efektyviai. oras į operacines tiekiamas vėdi-nimo agregatais su šilumos atgavimu, drėkinimu ir sausinimu per HEPA filtrus bei laminarinio oro srauto dėžes, sieninis šildymas operacinėse leidžia palaikyti reikiamą temperatūrą.“ šie ir kiti panaudoti sprendimai leidžia laikytis aukščiau-sių sterilumo standartų operacijų metu, o tai minimizuoja infekcijų galimybę pacientams. šildymo, vėdinimo, vėsinimo, vandentiekio, nuotekų, gesinimo ir šiluminio mazgo įrengimo darbus šiame pastate atliko bendrovė „Termomatika“. ši įmonė nemažai panašių projektų yra turėjusi anksčiau ir vykdo šiuo metu. Vie-na sudėtingiausių inžinerinių dalių – vėdinimas. Gydymo paskirties objektuose

UAB „TERMOMATIKA“Gėlių g. 2B, Avižieniai, Vilniaus r.Tel. +370 5 243 0134Faks. +370 5 243 0137El. p. [email protected]

INŽINERINIų SISTEMų MONTAVIMO, PROJEKTAVIMO IR TECHNINėS PRIEŽIŪROS DARBAI

šildymasVėdinimasVėsinimasoro kondicionavimasVandentiekisNuotekosKatilinėsšiluminiai punktaiAutomatikašvarios patalpos

Aukščiausią projektavimo ir montavimo darbų kokybę užtikrina ilgametė įmonės specialistų patirtis bei naudojamos kokybiškiausios medžiagos, tiekiamos iš Lietuvos ir užsienio gamintojų.

UAB „TERMOMATIKA“ partneriai:„Honeywell“, „Rehau“, „Kermi“, „Danfoss“, GEA, „Systemair“, „Amalva“, „Wilo“, „Grundfos“, „Buderus“, „Viessmann“, „Giersch“, „Allen Bradley“ ir kiti.

Mariaus Mikoliūno nuotraukos.

3


svarbiausia užtikrinti, kad vėdinimo sistemos atitiktų joms keliamus reika-lavimus, t. y. į patalpas tiekiamas oras turi būti ne tik reikiamos temperatū-ros, drėgmės, steriliai išvalytas, bet ir tolygiai paskleistas. Projektuodama ir montuodama inžinerines sistemas „Termomatika“, kaip visuomet, orientavo-si į itin aukštą darbų kokybę, išnaudojo ilgametę įmonės darbuotojų patirtį, tiekė itin kokybiškas medžiagas.

ELEKTRONINėS SISTEMOS – XXI A. TECHNOLOGIJOSNė viena XXI a. gydymo įstaiga negalėtų funkcionuoti be naujausių techno-logijų, padedančių ne tik palengvinti darbą gydytojams, bet ir užtikrinan-čių patogumus pacientams. Bene įdomiausia naujiena pastariesiems – prie kiekvienos paciento lovos sumontuotas planšetinis kompiuteris, kuris, beje, skirtas ne tik pramogoms. „šiame kompiuteryje gydytojas apžiūros metu gali matyti kitų kolegų skirtą gydymą, vaistus ir kitą informaciją. Lygiai taip pat gydytojas namų sąlygomis gali stebėti paciento sveikatos pokyčius, – vardija darbus atlikusios bendrovės „Euroelektronika“ direktorius Tomas Vai-čiukynas. – Kai kompiuterio nenaudoja gydytojas, ligonis pats gali susižinoti savo sveikatos būklę, naršyti internete, bendrauti su artimaisiais ir t. t. Tiesa, mums teko pasukti galvas, kaip sumontuoti šias planšetes, kad jos atitiktų visus medicininius reikalavimus, tačiau šį gana sunkų inžineriniu požiūriu uždavinį išsprendėme.“ Visų sistemų montavimo darbams analogų Lietu-voje neturinčioje gydymo įstaigoje maždaug 200 km kabelių sunaudojusi įmonė turėjo išspręsti 12 skirtingų uždavinių. ji turėjo įrengti kompiuterių tinklą, vietinės ir palydovinės televizijos sistemą, pneumatinį paštą, gaisri-nę signalizaciją, operacinių vaizdo bei garso stebėjimo ir įrašymo sistemas, viešojo informavimo bei evakuacinio įgarsinimo sistemas, apsauginę signa-

UAB „Euroelektronika“ – pirmaujan-ti inžinerinių sistemų integravimo bendrovė Lietuvoje, jau 20 metų besilaikanti aukščiausių kompeten-cijos ir kokybės reikalavimų. Klientų lūkesčius padeda patenkinti ne tik profesionalumas, lankstumas, no-vatoriškumas, bet ir specialistų to-bulinimosi stažuotės bei patikimas bendradarbiavimas su užsienio par-tneriais.

APSAUGą UŽTIKRINANTYS ELEKTRONINIAI INŽINERINIAI SPRENDIMAI:

apsaugos bei perimetro signalizacijos sistemos, gaisro signalizacijos ir gesinimo sistemos, vaizdo stebėjimo sistemos, transporto valdymo ir kontrolės sistemos, įeigos kontrolės sistemos, duomenų perdavimo tinklai.

Ir visa tai – iš vienų rankų: projektavimas, prekyba, nuoma, instaliavimas, priežiūra ir 24 val. kasdienis skubios techninės pa-galbos teikimas visoje šalyje.

Stambiausi užsakovai:AB „orlen Lietuva“, UAB „Statoil Lietu-va“, AB SEB bankas, Lietuvos bankas, AB „Bankas Snoras“, AB „Lietuvos dujos“, AB „Lietuvos geležinkeliai“, Tarptautinis Vilniaus oro uostas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Pasienio kontrolės punktų direkcija, UAB „Palink“, „Senukų“ įmonių asociacija, „Maxima LT“.

Pramonės pr. 15A, LT-51327 Kaunas, tel. (8 37) 350 568

švitrigailos g. 11H, LT-03228 Vilnius, tel. (8 5) 279 8962

Dubysos g. 64A, LT-94107 Klaipėda, tel./faks. (8 46) 342 049

Saugome jūSų verSlą

www.euroelektronika.lt

3


lizaciją ir vaizdo sistemą, serverinių elektros paruošimą, modernią slaugos personalo iškvietimo sistemą ir t. t. „Iš visų šių darbų, kaip pacientams aktualią, galėčiau išskirti dar vieną itin modernią ir patogią slaugos personalo iš-kvietimo sistemą, paremtą IT pagrindu, – sako T. Vaičiu-kynas. – Pagalbos prašančio ligonio kvietimas nukeliauja į budėtojo postą. jei slaugių jame nėra – jis automatiškai perduodamas į nešiojamuosius telefonus. jei slaugės vis tiek negali reaguoti, paspaudusios vos vieną mygtuką jos gali peradresuoti iškvietimą kitam postui. Tokiu pačiu principu veikia ir gyvybės palaikymo įrenginių informaci-jos perdavimas.“ Gydytojams ne mažiau aktuali dar viena galimybė – operacijos metu visą procesą galima filmuoti, įrašyti ir transliuoti į mokomąsias auditorijas.

3

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės santariškių klinikų akušerijos ir chirurgijos korpuse sėkmingai įdiegti modernūs iš karto nepastebimi, tačiau itin svarbūs inžineriniai sprendimai.

Nuotrauka iš UAB „Eugvilsta“ archyvo.

3


UŽTIKRINTAS SAUGUMASKitas labai svarbus klausimas – pastato saugumas. Specialios paskirties priešgaisrinės durys šiame pasta-te privalo atitikti visus atsparumo ugniai keliamus rei-kalavimus tam, kad užtirtintų žmonių, esančių pastate pavojaus metu, saugumą. Kadangi priešgaisrinėms du-rims nėra patvirtinto darniojo Europos standarto, jos turi būti privalomai sertifikuojamos Lietuvoje. Duris vi-same pastate montavusi įmonė „Eugvilsta“ yra viena iš nedaugelio Lietuvoje, kuri tokius sertifikatus turi.

„Kadangi šis pastatas – visuomeninės paskirties, beveik vi-soms jame sumontuotoms durims buvo keliami specialūs reikalavimai, – pasakoja UAB „Eugvilsta“ direktorius Vilius Ambrazevičius. – Laiptinės durims buvo keliami dūmų pra-laidumo ir savaiminio užsidarymo reikalavimai, o gydymo įstaigos medicininiams skyriams atskirti sukonstravome duris su priešgaisriniais stiklais, kurios būtų ne tik itin at-sparios ugniai, bet ir patogios, jei pro jas netikėtai patalpas palikti tektų didesniam skaičiui žmonių. jas sumontavo-me plačias, dvivėres. Kai plotai dideli – konstrukcijos turi būti nestandartinės.“ Tačiau vadovas tvirtina, kad dirbti nebuvo sunku, nes tai tikrai ne pirmas toks įmonės vyk-domas projektas. Per metus bendrovė įgyvendina kelias dešimtis panašių užsakymų ne tik Lietuvoje, bet ir užsie-nyje. Būtent todėl ir šiam pastatui kelti uždaviniai buvo nesunkiai įveikti, o tai užtikrina, kad Santariškių klinikų akušerijos ir chirurgijos korpuso pacientai, darbuotojai bei lankytojai gali būti ramūs, kad ištikus nelaimei jų sau-gumu yra pasirūpinta.

HARMONINGI EKSTERJERAS IR INTERJERASVšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų akušerijos ir chirurgijos korpusas yra penkių aukštų, 27 362 m2 ploto stiklo, spalvinio tinko bei betono sienų,

3

Nuotrauka iš UAB „Eugvilsta“ archyvo.

3


netaisyklingo plano išskaidytas į skirtingas dalis kar-kasinis statinys. Pagrindinė apšiltintų išorės sienų statybinė medžiaga – betoniniai blokeliai. Pastato eksterjere dominuoja pakaitomis derinamos langų eilės, suteikiančios statiniui horizontalumo įspūdį, tačiau išlaikančios vientisą ir stilistiškai gryną paties objekto architektūrą, kuri tolygiai įsikomponuoja į klinikų miestelio bendro komplekso vaizdą. Naujo pastato suderinamumą taip pat pabrėžia spalvinė gama, kurioje vyrauja balta ir vyšninė spalvos. Skai-drios juostinių langų linijos pastato tūriui suteikia plastikos ir perregimumo įspūdį, vizualiai sumažina statinio tūrius.

Kalbant apie naujojo korpuso vidaus erdves ir inter-jerą, visų pirma jie pritaikyti tiesioginėms ligoninės funkcijoms. „operacinėse sienos ir grindys jungtos ištisine PVc jungtimi, nenaudojant grindjuosčių, visos patalpos dažytos specialiais steriliai aplinkai skirtais dažais ir t. t., – vardija Linas Venslovas. – Di-delei daliai medžiagų buvo keliami specialūs tech-niniai reikalavimai, todėl naudotos išskirtinės me-džiagos, kai kurios pirmą kartą. Kadangi laikėmės instrukcijų ir statybinių medžiagų panaudojimo reglamento, didelių problemų nebuvo.“ Kiekviena-me pastato aukšte įkurti skirtingų funkcijų skyriai, kuriuose yra akušerijos, chirurgijos ir laboratorijų patalpos, auditorijos ir pan. Dėl daugiafunkcio po-būdžio vidaus erdvės suplanuotos atsižvelgiant į tai, kokia medicininė aparatūra ten stovės, kai kuriuo-se skyriuose net įsigyta vienetinės Lietuvoje medi-cininės technikos. Kitas labai svarbus įgyvendinto projekto aspektas – sveikos aplinkos sukūrimas. Prieš operacines įrengtos specialios patalpos su viršslėgiu. Tai neleidžia patekti bakterijoms ar ne-švarumams. Sveika aplinka pasirūpinta ir palatose, ir koridoriuose. Tam panaudotos natūralios grindų, sienų ir lubų dangos, atsigabentos iš olandijos. Ku-riant interjerą, buvo iki smulkmenų apgalvota, kaip sergantis žmogus jausis pastato viduje. Projektuo-tojai atsisakė įmantrių dizaino formų ar negatyvias mintis skatinančių spalvų. Patalpos – šviesios, neu-tralios, kuriamas paprastumo ir ramybės įspūdis, pa-dedantis sumažinti sergančiųjų psichologinę įtam-pą. Vaikštant po VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų akušerijos ir chirurgijos korpuso patalpas, tarsi pamirštama, kad tai – gydymo įstaiga: čia nėra ilgų, tamsių tipiškų tunelių, kurie sujungia skirtingas ligoninės dalis. Vietoje jų yra išorinė per-regima jungtis, išlaikanti pozityvios erdvės koncep-ciją ir leidžianti personalo srautams lengvai judėti iš senojo į naująjį korpusą. Erdvūs priimamieji, didelės drabužinės ir auditorijos su modernia įranga leidžia patogiai jaustis ne tik lankytojams, bet ir ligoninės darbuotojams.

0

s t A t y b A / p A t i r t i s

julius PiEliKys (Klaipėdos universitetas)

Žiniasklaidoje mirgėte mirga straipsniai ir reportažai apie žadančią iš sąstingio išsi-judinti daugiabučių namų renovaciją. Eksponuojama jos ekonominė ir estetinė ver-tė, rečiau nurodoma nevykusių, neatnešusių lauktos naudos pavyzdžių. Renovacijos darbų efektą dažnai eliminuoja ar sumažina fasadų parengiamųjų ir šiltinimo dar-bų klaidos. Dažniausiai mažaaukščiams ir 4–9 aukštų pastatams renovuoti naudo-jamos tinkuojamos išorinės termoizoliacinės sistemos su polistireniniu putplasčiu arba mineraline vata. Šių sistemų techniniai reikalavimai aptarti statybos techninia-me reglamente STR 2.01.10:2007 „Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos“, todėl čia nagrinėsime tik tas priežastis, kurios lemia blogą šiltinimo darbų kokybę, aptarsime pagrindinius veiksnius, dėl kurių apšiltintų (renovuotų) objektų fasadai tampa problemiški.

Ko reikia, kad pastatų šiltinimas atneštų lauktą naudą?

šiltinimo sistemų montuotojai nemėgsta margaspalvių ir skirtingos faktūros fasadų. jie bando nuo jų atkalbėti ar-chitektus ar užsakovus, nors dažnai žino sprendimus, ku-rie padėtų išvengti įvardytų bėdų. Tai – tinkamo apdailinio sluoksnio storio pasirinkimas, tinko mišinių armavimas smulkiu polimeriniu plaušu arba dvigubu, trigubu tinklelio sluoksniu, tikėtinų plyšių „slėpimas“ specialiai suformuo-tuose grioveliuose ir pan. Tačiau tokios priemonės padidina darbų sąmatas ir, pripažinkime, neleidžia panaudoti vadi-namojo „rangovo rezervo“, t. y. suploninti armuojamojo bei apdailinio tinko sluoksnių storį.

PARUOŠIAMIEJI DARBAIšiltinama atitvara – tinkuojamos sudėtinės termoizoliaci-nės sistemos pagrindas – turi būti tvirta, švari, be pelėsių ir kerpių. jei tenka valyti mikroflorą, tai geriausia ją nuplauti aukšto slėgio srove, būtinai su fungicidų tirpalais. Seną at-šokusį ar nepatikimą tinką ir trupančias kiaurymėtas plytas taip pat derėtų pašalinti ir remontiniais mišiniais atkurti sie-nos plokštumą. Patirtis rodo, kad esant senam mūrui, ypač cokolinėse druskų prisigėrusiose sienų dalyse, geriausia pa-grindą nutepti elastinga hidroizoliacine danga.

Pagrindas, ant kurio bus klijuojamos termoizoliacinės plokštės, turi būti išlygintas. Pakanka ištaisyti didesnius nei 10 mm nelygumus. jokiu būdu negalima šiltinamos sienos lyginti storu klijavimo mišinio sluoksniu. Patirtis rodo, kad dauguma fasadinių šiltinimo sistemų eksploataciją trum-pinančių defektų susidaro dėl atmestino pagrindų paruo-šimo ar bandymų šiuos defektus (pagrindo medžiagų iš-trupėjimą, plokštumų kreivumą ir pan.) ištaisyti šiltinimo sistemos įrengimo metu.

PROJEKTAVIMO SPRENDIMų NIUANSAI šiltinimo sistemos įrengimo projektai dažniausiai būna individualūs. Projektuotojai kartais net nedetalizuoja visų sprendimų, palikdami tai statybininkų ar sudėtinės termoizoliacinės sistemos tiekėjų nuožiūrai. Minėtame techniniame reglamente įrašyta nuostata, kad kai kuriuos projektinius ir technologinius sistemų rodiklius bei reika-lavimus gali pateikti ir tiekėjas. Vis dėlto dauguma rodiklių priklauso projektuotojų kompetencijai, pvz., šiltinimo me-džiagų atmainos, jų šiluminių savybių ir storio parinkimas, atnaujinto fasado dizainas ir pan.

Deja, pastatų renovavimo projektuose klausimai, susiję su tvirtinimo pagrindų (esamų atitvarų paviršių) būkle, jų tvirtumu, fasado plokštumų atkūrimu ar ištrupėjusių plotų remontu, dažniausiai nėra aptariami. jie yra paliekami kon-kursuose dalyvaujančių rangovų kompetencijai. Pastarieji dažniausiai dėl netobulo Viešųjų pirkimų įstatymo privers-ti mažinti kainą ir priima ne pačius geriausius sprendimus arba ignoruoja atitvarų paruošimo būtinybę.

Kita sritis, kur projektuotojų nuorodos turi įtakos eksploata-cinėms termoizoliacinės sistemos savybėms, – fasadų spal-viniai sprendimai. Rekomenduojama rinktis šviesius, pa-stelinių tonų dažus, nes tamsiai nudažyti paviršiai daugiau įšyla, todėl padidėja visos šiltinimo sistemos įtempiai bei deformacijos. Dėl didelių ar netolygių deformacijų fasade gali susidaryti plyšių. Kartais architektai fasadą siūlo dažyti keliomis spalvomis. jei viena iš spalvų pasirenkama ryški, tamsumu smarkiai besiskirianti nuo kitų spalvų, tai fasade lygiagrečiai su spalvų skirtumo linija neišvengiamai susifor-muos plyšys (-iai). Neretai jų susidaro ir skirtingos apdailinio tinko faktūros paviršių sandūrose.

0

1

p A t i r t i s / s t A t y b A

Dažniausiai statybininkai vengia prie pastato ilgai laikyti pas-tolius, todėl retai kada šiltinimo sistemos pagrindui lyginti ir deramam paruošimui skiriama pakankamai laiko. Deja, prak-tiškai dažnai šiltinimo sistemos pagrindo nelygumus bando-ma užtaisyti ne brangokais remontiniais mišiniais, o storesniu klijų mišinio sluoksniu. Tokiu atveju kartais net nelaukiama, kol šis sukietės, ir iš karto klijuojamos termoizoliacinės plokš-tės. Tuomet, klijų skiediniui dėl sunkio jėgų slenkant žemyn, tarp sienos plokštumos ir termoizoliacinės plokštės susidaro dideli tarpai, plokštės atsiknoja, išsikreivina, tarp jų prasiveria plačios siūlės – plyšiai. jei į juos patenka armavimo mišinio (kartais po jo sluoksniu šiuos plyšius bandoma paslėpti), su-sidaro puikiai matomi termovizoriumi ar net paprasta akimi vadinamieji „šalčio tilteliai“, kuriuose tam tikru metų ir paros laikotarpiu kondensuojasi vandens garai. Nors technologiš-kai taisyklingai suklijavus termoizoliacines plokštes plyšių tarp jų neturėtų likti, bet jei vis dėlto susidarė tarpas, didesnis nei tikėtasi, tai iki 4 mm pločio siūles tenka sandarinti ne itin plėtriomis sandarinimo putomis, o didesnius tarpus užkam-šyti juostelėmis supjaustyta šiltinimo medžiaga. Tiesa, pedan-tiški vokiečiai tokiu atveju termoizoliacines plokštes pasiūlytų klijuoti iš naujo, bet mūsų statybų realijos yra kitokios...

MEDŽIAGų PASIRINKIMAS IR DERMėPagal reglamentą STR 2.01.10:2007 visos išorinės tinkuo-jamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos turi turėti Eu-ropos techninį liudijimą (ETL) ir privalo būti pažymėtos cE ženklu. Tačiau šie kokybės rodikliai dažnai vertinami kaip formalūs, nes negarantuoja išorinės šiltinimo sistemos efektyvumo, o svarbiausia – šiltintojų sąžiningumo. Deja, vis dar gajos nesistemiško skirtingos kokybės medžiagų pasirinkimo „tradicijos“. Nors dauguma statybininkų ir už-sakovų supranta, kad sudėtinė šiltinimo sistema turi būti tik vienintelio gamintojo, kad visų jos medžiagų savybės tarpusavyje turi būti suderintos, o ir sistema yra nedaloma, tačiau dėl trumpalaikės naudos tai neretai „pamirštama“.

Įdomu, kad rinkoje pasirodžius pigesniam šiltinimo siste-mos komponentui (smeigėms, tinkleliui, dekoratyviniam tinko sluoksniui ir pan.), jis būtinai išmėginamas statybos objektuose ir derinant su keliomis skirtingomis šiltinimo sis-temomis. Pavyzdžiui, pastarųjų kelerių metų bėda – pigus, nekokybiškas armavimo tinklelis, neatlaikantis temperatū-ros pokyčių ir sudarantis prielaidas šiltinimo sluoksniuose rastis įtempiams. Be to, jis nepakankamai atsparus šarmams. yra daug pavyzdžių, kai po poros eksploatavimo metų, pra-ardžius sutrūkinėjusį dekoratyvinį tinką ir armavimo sluoks-nį, tokio tinklelio nėra nė pėdsakų – skiedinio rišamosios medžiagos ir susidarę kietėjant šarmai jį visiškai „suėda“.

Dažniausiai iš išorės tinkuojamų šiltinimo sistemų gamin-tojai suderina daugelio sluoksnių rodiklius: stiprį, lipnumą, laidumą vandens garams, rišimosi ir kietėjimo trukmes, granuliometrinę užpildų sudėtį ir t. t. Todėl panaudojus skir-tingų gamintojų atsitiktinai ar vadovaujantis pigumo krite-

Pelijimą ir apdailinio tinko irimą lemia pastato cokolinėje da-lyje, atitvaroje, susikaupusi drėgmė. Jos patekimą į atitvarą lemia arba tai, kad neįrengta nuogrinda, arba bloga rūsio sienų ar pamatų hidroizoliacija.

Įspaudo juosta apdailiniame tinko sluoksnyje. Lygus paviršius ne-gali užmaskuoti technologinių pažeidimų: armavimo tinklelis deramai neįspaustas į armavimo skiedinį ir (arba) pernelyg plonas apdailinio skiedinio sluoksnis. Abejonių kelia ir armavimo sluoksnio storis... Kita galima priežastis – „užmiršta“ skiriamojoje juostoje užkrėsti apdailinio skiedinio sluoksnį – tikėtina, kad tinkuojant šioje vietoje buvo priklijuo-ta technologinė juosta (plėvelė), žyminti dienos darbų pabaigą.

2


rijumi pasirinktas ir nederančias medžiagas, iš jų suformuoti sluoksniai ilgainiui vienas nuo kito atšoka, skiedinių sistema išsisluoksniuoja, dekoratyvus tinkas nubyra.

šiltinimo plokščių papildomo tvirtinimo prie atitvaros smei-gių atmaina ir jų skaičius parenkamas, atsižvelgiant į pagrin-do būklę, pastato aukštį, šiltinimo medžiagos storį ir visų sistemos sluoksnių masę. Pavyzdžiui, jei 1 m2 šiltinimo siste-mos masė yra didesnė nei 10 kg, jai būtina naudoti smeiges su kalama metaline šerdimi. Deja, gana dažnai naudojamos pigiausios smeigės. jos neatlaiko apkrovų ar lūžinėja jau jas kalant. o kai smeigė nulūžta, šalia tenka gręžti kiaurymę ki-tai – taip sienoje susidaro daugiau šalčio tiltelių.

Kartais užsakovai, pirštu pabadę mineralinės vatos plokš-tes, pradeda įtarinėti, kad ši yra pernelyg minkšta, nuo-gąstauja, kad virš šiltalo įrengti tinko sluoksniai bus pra-laužti. Tačiau apdailos ir šiltinimo sistemos atsparumas

Nuolat brangstant energiniams ištekliams, svarbu labai efektyviai apšiltinti pastatus.

Sėkmingai veiklą plėtojanti Lietuvos įmonė UAB „ŠILPUTA“ gamina Europos kokybės standartus atitinkantį polistireninį putplastį (EPS) – vieną iš XXI a. reikalingiausių šilumą izoliuojančių statybinių medžiagų. jis itin dažnai naudojamas apšiltinti įvairiems pamatams, perdangoms, fasadams, grindims, stogams, terasoms, automobilių stovėjimo aikštelių konstrukcijoms ir pan.

UAB „ŠILPUTA“ gaminamas naujoviškas polistireninis putplastis – pilkasis neoporas, garantuojantis ypač didelę šiluminę varžą, jau tapo paklausus ne tik Lietuvoje, bet ir beveik visoje Europoje.

Ilgamete patirtimi ir kokybiška produkcija garsėjanti UAB „ŠILPUTA“ visada nepriekaištingai įvykdo visus klientų užsakymus.

UaB „ŠiLPUta“, Sodų g. 14, LT-13270 Skaidiškių k., Vilniaus r.Tel. +370 5 235 0109 , faks. +370 5 235 0104 , el. p. [email protected] www.silputa.lt

mechaniniams poveikiams daugiausia priklauso nuo armavimo sluoksnio skiedinio, jo storio, armavimo miši-nio bei tinklelio ir jų įrengimo kokybės. Pavyzdžiui, geros kokybės tinklelis mažiausiai du kartus padidina sistemos paviršinių sluoksnių atsparumą smūgiams. Dažniausiai dispersiniai arba polimeriniai mišiniai šiuo požiūriu būna atsparesni už mineralinius mišinius, nors kai kurios jų sa-vybės (laidumas vandens garams, atsparumas UV spin-duliams, temperatūros poveikiui) gali būti blogesnės.

Remiantis nurodytu statybos techniniu reglamentu, šil-tinimo sistemos atsparumas smūgiams vertinamas jos naudojimo kategorijomis. jų yra trys ir visos jos gali būti taikomos tam pačiam pastatui:

lengvai pasiekiamos atitvarų dalys, neapsaugotos nuo smūgių ir netinkamo naudojimo;

nepasiekiamos atitvarų dalys, neapsaugotos nuo smūgių spiriant arba metant daiktus, kurių atstumas nuo grindų ar žemės riboja smūgio stiprumą; pasie-kiamos atitvarų dalys, kurių netinkamo naudojimo tikimybė yra maža;

atitvarų dalys, kurių atstumas nuo grindų ar žemės užtikrina apsaugą nuo smūgių spiriant arba metant daiktus; atitvarų dalys, kurių netinkamo naudojimo tikimybė yra labai maža.

Pirmosios, pavojingiausios naudojimo kategorijos, plotus, kad jie taptų atsparesni smūgiams, reikėtų armuoti tinkle-liu du kartus. Apie medžiagų „taupymą“ šios kategorijos plotuose ploninant kurį (-iuos) nors sistemos skiedinio sluoksnį (-ius), net negali būti minties. Kalbant apie apšil-tintų ir nutinkuotų fasadų atsparumą smūgiams, tenka ap-gailestauti, kad Lietuvoje paplito vadinamosios lengvosios plonasluoksnės išorinio šiltinimo ir apdailos sistemos. At-sparumu smūgiams jos gerokai prastesnės nei Skandina-

Apdailinio ir šiltinimo sluoksnių įmirkis – dažnas reiškinys, at-skleidžiantis kompleksinio požiūrio trūkumą. Renovuojant pastatą, derėtų pagalvoti ir apie laiptų aikštelių nuolydžių formavimą, stoge-lius virš laiptų ir įeigų, geresnę vandens nutekinimo sistemą.

3

p A t i r t i s / s t A t y b A

vijos šalyse naudojamos storasluoksnės sistemos, kurioms naudojamas standesnis metalinis tinklas, didesnes apkro-vas atlaikantys inkarai-smeigės, o išorinio tinko sluoksnio storis gali siekti ir 30 mm.

ŠILTINIMO DARBų TECHNOLOGIJOS KLAIDOSPasitaiko, kad statybininkai, įrengiantys šiltinimo sistemą, darbus atlieka neišlaukdami tiek laiko, kiek nurodo patys sistemos gamintojai. Pavyzdžiui, kai per greitai kalamos tvirtinimo smeigės, sujudinamas pradėjęs rištis ir kietėti klijų skiedinio sluoksnis. šis dėl to ilgainiui gali atšokti nuo termoizoliacinių plokščių. Pasitaiko, kad nepadaroma ir technologinės pertraukos prieš apdailinio tinko sluoksnio įrengimą, nors per ją iš apatinių skiedinio sluoksnių turėtų visiškai išgaruoti drėgmė. Tokiu atveju, jeigu apdailos tin-kas yra mažiau laidus drėgmei, dėl didelio vandens garų slėgio jis gali atšokti (nebūtinai nukris jo fragmentai – tiesiog bilsnojant paviršių, girdėsis duslus garsas). Nebus geriau, ir jei apdailinio tinko laidumas garams didelis (jei jis yra „kvėpuojantis“) – drėgmė pasišalins neatplėšdama sluoksnio, tačiau fasadas atrodys apvarvėjęs: juk šalinantis drėgmei, į paviršių išstumiamos kalkės, ištirpusios druskos, o jei fasadas dažytas, gali būti pažeista ir garams nelaidžių arba šarmų poveikiui neatsparių dažų plėvelė.

Neretai „išradingi“ statybininkai taupo armavimo mišinį atitinkamame sistemos sluoksnyje pakeisdami jį piges-niu klijavimo mišiniu. Tačiau klijavimo mišiniai nėra tokie atsparūs šalčiui, kaip armavimo mišiniai, todėl panaudoti netinkamoje vietoje (sluoksnyje) nuo temperatūros poky-čių suskilinėja. Patirtis parodė, kad tepti armuojamojo mi-šinio ir gramzdinti tinklelio nepatartina ir veikiant tiesiogi-niams saulės spinduliams, pučiant stipresniam vėjui, nes skiediniui per greitai džiūstant, nepavyks išvengti smulkių plyšelių. Deja, fasadų šiltintojai vengia uždarų pastolių su apsauginėmis plėvelėmis – juos sumontuoti ir išmontuoti trunka ilgiau, o ir jų nuoma brangesnė.

Kad išorinė tinkuojama sudėtinė termoizoliacinė sistema būtų efektyvi, svarbu išlaikyti jos sandarumą – į ją neturėtų patekti drėgmės. Todėl ypač atsakingai turėtų būti mon-tuojamos palangės, parapetai, o pagrindo paviršių siūlės – užsandarinamos. Aišku, kad šiuo požiūriu yra svarbūs ir atnaujinamo pastato architektūriniai sprendimai: eksplo-ataciniu požiūriu geriau, jei fasade nebus didelių galinčių įmirkti plokštumų. Kai jų neišvengiama, svarbu rinktis ko-kybišką tinką, gerus fasadinius dažus ir impregnantus.

Neatsižvelgus į šiuos patarimus ir nepaisant daugelio kitų rangovams gerai žinomų reikalavimų, padariniai bus mato-mi jau po pirmos žiemos: pradeda skilinėti tinkas, per ply-šius skverbiasi drėgmė, ilgainiui plyšiai tik platėja, galop tin-kas pradeda byrėti, o fasado šiltinimas neatneša planuotos naudos. Norint, kad to nebūtų, reikėtų visus darbus patikėti profesionalumą vertinantiems projektuotojams ir rango-vams, kurie nevengtų įvardyti ankstesnius darbus ir taip pa-tvirtintų savo darbų kokybę.

Nuolat brangstant energiniams ištekliams, svarbu labai efektyviai apšiltinti pastatus.

Sėkmingai veiklą plėtojanti Lietuvos įmonė UAB „ŠILPUTA“ gamina Europos kokybės standartus atitinkantį polistireninį putplastį (EPS) – vieną iš XXI a. reikalingiausių šilumą izoliuojančių statybinių medžiagų. jis itin dažnai naudojamas apšiltinti įvairiems pamatams, perdangoms, fasadams, grindims, stogams, terasoms, automobilių stovėjimo aikštelių konstrukcijoms ir pan.

UAB „ŠILPUTA“ gaminamas naujoviškas polistireninis putplastis – pilkasis neoporas, garantuojantis ypač didelę šiluminę varžą, jau tapo paklausus ne tik Lietuvoje, bet ir beveik visoje Europoje.

Ilgamete patirtimi ir kokybiška produkcija garsėjanti UAB „ŠILPUTA“ visada nepriekaištingai įvykdo visus klientų užsakymus.

UaB „ŠiLPUta“, Sodų g. 14, LT-13270 Skaidiškių k., Vilniaus r.Tel. +370 5 235 0109 , faks. +370 5 235 0104 , el. p. [email protected] www.silputa.lt


KLAIDų VIS DAR

NEIŠVENGIAMAVisus pastatų šiltinimo, re-novacijos ir modernizacijos darbus būtina atlikti labai atsakingai ir kokybiškai, an-traip rezultatas bus prastas. Renovuojant daugiabučius pastatus, klaidų neišven-giama. Dažnai nukrypsta-ma nuo projektų, norint sutaupyti lėšų, pasirenka-mos pigiausios ir nekoky-biškos medžiagos. Be to, kai tinkuojami cokoliai prie uždarų nuogrindų, pleišėja ir trupa cokolių tinkas. Kai

cokolis tinkuojamas, būtina prie jo taikyti atvirą vėdinamą, drenuojamą ir iš akmenų padarytą nuogrindą. Kita klaida – darbus atlieka per mažai patyrę ir nekvalifikuoti meistrai, nesilaikantys pastatų šiltinimo technologijų ir gaminto-jų nurodytų taisyklių. Dažnai tokie meistrai polistireninio putplasčio plokštes prie šiltinamos sienos klijuoja netinka-mai ir padrikai, todėl palieka tarpus, pro kuriuos praranda-ma dalis šilumos. Patyrę ir kvalifikuoti meistrai tokių klaidų nedaro. Mano nuomone, jeigu darbuotojas neturi reikia-mos kvalifikacijos, jis neturėtų imtis šiltinimo darbų. Tik reikalaudami atsakomybės ir kokybės iš dirbančių meistrų, galėsime turėti gerus rezultatus, ir tik tada žmonės patikės renovacijos efektyvumu bei nauda, kuri yra akivaizdi ir ne-nuginčijama.

EFEKTYVIAUSI ŠILTINIMO BŪDAI IR Jų YPATYBėSPirmiausia būtina atkreipti dėmesį į tai, kad polistireninį putplastį reikia naudoti tik tokį, koks yra Lietuvoje įtei-sintas ir sertifikuotas, taip pat taikyti ir naudoti tik pagal gamintojų paruoštas rekomendacijas ir taisykles. Statybų ekspertai dėl aukštos gaminių kokybės dažniausiai reko-menduoja pastatus šiltinti būtent Lietuvos gamintojų po-listireniniu putplasčiu.

Efektyviausi šiltinimo polistireniniu putplasčiu būdai ir dažniausios klaidos

Dr. ČEsLovas ignataviČiUs,Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas, VGTU vyresnysis mokslo darbuotojas

Efektyviausias pastatų šiltinimo būdas yra iš išorės, kai polis-tireninis putplastis padengiamas kompozicine tinkuojamąja sistema. šis būdas yra patikimas, patikrintas moksliniais tyri-mais ir taikomas visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir daugelyje kitų Europos šalių apie 80 % daugiabučių namų yra šiltinami polistireniniu putplasčiu. Toks šiltinimo būdas yra ilgalaikis ir dvigubai pigesnis už šiltinimą vadinamosio-mis „ventiliuojamomis“ sistemomis, kai izoliacija metalinia-me karkase yra uždengiama apdailos plokštėmis. Pastarai-siais metais atlikti modernizuotų daugiabučių namų tyrimai rodo, kad po to, kai buvo sugriežtinti tinkuojamų sudėtinių termoizoliacinių sistemų montavimo reikalavimai, šiltinimo kokybė šiomis šiltinimo sistemomis Lietuvoje žymiai page-rėjo, o defektų beveik neaptinkama.

Svarbu nepamiršti ir to, kad dirbti su polistireniniu put-plasčiu yra patogu bei saugu, nes jame nėra, pvz., žmonių sveikatai pavojingų plaušelių. Be to, dirbant nereikia nau-doti jokių specialių apsaugos priemonių, o pati medžia-ga pakankamai lengva. Polistireninį putplastį sudaro net 98 % oro kapsulių, todėl jis nepūva, nesusėda, jo neprapu-čia vėjai, į jį neprasiskverbia teršalų. Taip pat labai svarbu, kad ši termoizoliacinė medžiaga per visą eksploatavimo laiką nekeičia savo savybių.

IŠ IŠORėS ŠILTINAMOS IR APDAILOS PLYTELėMISDENGIAMOS IŠORINėS SIENOS SCHEMA

1. Siena2. Klijų sluoksnis3. Polistireninis putplastis EPS 704. Armuotas tinkas

5. Smeigė6. Armavimo tinklas7. Plytelių klijai8. Apdailos plytelių apdaila

s t A t y b A

„Peikko NIRO“ – tai ter-moizoliacinė gembinių balkonų laikomoji jung-tis, skirta surenkamojo ar monolitinio gelžbeto-nio balkonų plokštėms. Norint eliminuoti šalčio tiltus, naudoti „Peikko NIRo“ jungtis yra labai racionalu, nes tuomet nereikia balkono plokš-tės atskirti nuo pastato perdangos ir remti jos iš išorės. Balkonų plokščių rėmimas iš išorės vizu-aliai yra nepatrauklus, nes tam reikia montuoti papildomas kolonas ar kitokio tipo konstrukci-jas. Be to, nors juo ir galima išspręsti šilumos nuostolių problemą, tačiau tenka keisti fasadus ir skirti tam kur kas daugiau lėšų. Daug geriau pasirinkti „Peikko NIRo“ jungtis, leidžiančias paprasčiau įrengti atraminius balkono plokštės mazgus ir sutrumpinančias pro-jekto įgyvendinimo laiką. Taip pat svarbu, kad naudojant šias jungtis nereikia pastato apkrauti papildomomis konstrukcijomis ir galima išsaugoti architektūriškai patrauklius fasadus. „Peikko NIRo“ jungtis galima montuoti tiesiai į paruoštus monolitinio gelžbetonio kloji-nius statybvietėse arba naudoti gaminant balkonų plokštes kaip su-renkamojo gelžbetonio elementus gamyklose. Beje, „Peikko NIRo“ jungtys yra pritaikytos naudoti ir su „Filigran“ perdangomis.

„Peikko NIRo“ jungtis yra sudaryta iš laikančiųjų kombinuoto ne-rūdijančiojo plieno profiliuočių ir paprastos armatūros karkaso su integruota termoizoliacine EPS 200 medžiaga. Rinkai tiekiamos ir specialios jungtys, atsparios ugniai iki F90. Gausus NIRo standar-tinių termoizoliacinių jungčių asortimentas pritaikytas balkonų plokštėms, kurių storis − nuo 160 mm, o ilgis − iki 9 metrų. Nors standartinių balkono jungčių projektavimas yra greitas ir pa-prastas, tačiau gali susiklostyti neįprastų situacijų. Tokiu atveju kvalifikuotą pagalbą suteiks profesionalūs UAB „Peikko Lietuva“ specialistai.

Nuolatos brangstant pastatų šildymui ir eksploatacijai, esmi-niu veiksniu, lemian-čiu vartotojų pasirin-kimą, tampa energi-nis būsto efektyvu-mas. Būtina atsakyti į daugybę klausimų, kad rengiant taupaus

statinio projektą būtų parinkti optimalūs sprendiniai, nes jie da-rys įtaką viso būsto energiniam efektyvumui. Ne mažiau už sienų ir stogo konstrukcijas, langų tipą ar šildymo sistemą svarbūs yra balkono prijungimo ir atrėmimo mazgai. Iš tikrųjų, parinkus ne-tinkamą sprendimą, dėl šiuose mazguose susidarančių šalčio til-telių gali būti patiriama daug šilumos nuostolių, o jie atitinkamai padidins sąskaitas už šildymą. Tačiau, konstrukciškai panaikinus šalčio tiltelius, gali pasirodyti, kad tokio sprendimo įgyvendini-mas yra pernelyg brangus ir estetiškai nesiderina su pastato ar-chitektūra.

Atsižvelgdama į au-gantį patikimų ir efek-tyvių tokio tipo spren-dimų poreikį rinkoje, tarptautinė kompanija „Peikko“ tiekia „Peikko NIRo“ produktus, ku-rie jau ne vienus me-tus sėkmingai naudo-jami Skandinavijos ir kitose Europoje šalyse, taip pat ir Lietuvoje.

peikko NIROGEMBINIų GELŽBETONINIų BALKONų

TERMOIZOLIACINėS LAIKOMOSIOS JUNGTYS

UAB „PEIKKO Lietuva“Naglio g. 4A, 52367 Kaunas, Lietuva

Tel./faks. +370 37 37 00 88El. p. [email protected]

TECHNINėS KONSULTACIJOS IR PARDAVIMAI

WWW.PEIKKO.LT

SPRENDIMAI SURENKAMAM IR MoNILoTINIAM GELŽBETONIUI

KoMPoZIcINėS IR PLIENINėS KONSTRUKCIJOS

„PEIKKO NIRO“ PRANAŠUMAI:

sertifikuotas, kokybiškas ir, palyginti su panašiais, nebrangus produktas;integruota į konstrukciją termoizoliacija;

balkonams neprireikia jokių papildomų atramų;

tinka naudoti tiek su surenkamojo, tiek su monolitinio gelžbetonio gaminiais;

paprasta montuoti;

greitas standartinių gaminių pristatymas;

profesionali techninė pagalba projektavimo ir montavimo metu.

PAGAL PASKIRTĮ „PEIKKO NIRO“ JUNGTYS YRA TRIJų TIPų:

TKM/G – standartinės, dažniausiai naudojamos jungtys, skirtos perimti momentinėms ir kirpimo jėgos apkrovoms;

TKM/E – jungtys, laikomosios galios požiūriu identiškos TKM/G tipui, tačiau pritaikytos naudoti su „Filigran“ plokštėmis;

TKA – nestandartinių konstrukcijų jungtys, tinkamos sudėtingiems sujungimo mazgams su termoizoliaciniu sluoksniu, pvz., kai fasado apdaila – gelžbetonio plokštės

ir pan.

LINAS LELEŠIUS, pardavimų vadybininkas. El. p. [email protected], tel. +370 679 43 851NERIJUS KAčIUKAS, pardavimų vadybininkas. El. p. [email protected], tel. +370 645 73 113

s t A t y b A

s t A t y b A

dinimas buvo PoK, yra sertifikuota ir jau beveik 20 metų dažnai naudojama Skandinavijoje. Tame regione ji sėkmingai pakeitė ki-tus angų įrengimo perdangose sprendimus. „Peikko PETRA“ sijų populiarumą tarp projektuotojų ir statybos rangovų lėmė gamin-tojo „Peikko“ garantijos, užtikrinančios produkto kokybės kontro-lę ir techninę pagalbą visų darbo stadijų metu – pradedant pro-jektavimu ir baigiant montavimu. „Peikko“ grupė sėkmingai tęsia savo plėtrą tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje. ji sėkmingai atnaujino „Peikko PETRA“ pagal eurokodo reikalavimus ir pristatė šį produktą kitose Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Naudojant plokščių atrėmimo siją „Peikko PETRA“, nesunku įrengti įvairiausias, bet kokios paskirties angas – nesvarbu, ar tai būtų pa-prasčiausia laiptų anga individualaus namo per-dangoje, ar sudėtingos formos pramoninio stati-nio technologinė anga.

Ant PETRA sijos atremtų kiaurymėtųjų plokščių apkrovų perdavimas ša-lia esančioms perdangos plokštėms yra šios sijos veikimo esmė. Taip pat PETRA sijas galima mon-tuoti ant kolonos, sienos ar kitos atramos. Pri-reikus jas galima paga-minti su papildomomis atramomis iš kampuo-čių, kurios reikalingos įrengiamam angoje monolitiniam perdangos intarpui atremti ar kitokioms konstrukcijoms tvirtinti. Taipogi PETRA sijas ga-lima naudoti su skirtingo aukščio plokštėmis ir formuoti jose specialias išėmas.

PETRA sija – tai L formos atraminė lentyna su prie jos privirintomis lenktomis šoninėmis plokštėmis. Dėl konstrukcinių ypatumų sijos ugnies atsparumas siekia net R60, todėl nereikia naudoti jokių pa-pildomų apsaugos nuo gaisro priemonių.

Vertinant bet kurio statybų projekto

įgyvendinimą, vieni svarbiausių

kriterijų yra sąnau-dos ir laikas. Dažnai,

atlikus pirminius laiko-mųjų konstrukcijų tipų paly-

ginimus, būtent pagal šiuos kriterijus ir pasirenkamos šiuolaikiškos surenkamojo

gelžbetonio konstrukcijos, suteikiančios galimybę naudoti standartinius gausaus asortimento gaminius, derančius su pastatų architektūrinių ir funkcinių sprendimų reikalavimais.

Neretai surenkamojo gelžbetonio perdangų plokštėse ypač ak-tualu būna įrengti angas. Su tuo pradžioje susiduria projektuoto-jai, o vėliau ir montuotojai. Naudojantis sena patirtimi problema buvo sprendžiama įrengiant perdangoms atremti papildomas kolonas ar kitokio tipo atramas, keičiant laikomųjų konstrukcijų ar pačių angų vietas, išliejant monolitinių perdangų ruožus. Ta-

čiau, palyginti su „Peikko PETRA“ gaminių naudo-jimu, tokiems sprendi-mams įgyvendinti pri-reikia kur kas daugiau papildomo laiko ir finan-sinių išteklių.

„Peikko PETRA“ – tai plieninė sija, skirta at-remti kiaurymėtosioms plokštėms, kurios gali būti net iki 500 mm aukš-čio ir iki 10 m ilgio. ši sija, kurios ankstesnis pava-

peikko pEtRAŠIUOLAIKIŠKAS ANGų ĮRENGIMAS

GELŽBETONIO PERDANGOSE

„PEIKKO NIRO“ PRANAŠUMAI:

kokybiški ir nebrangūs sertifikuoti gaminiai;

įvairus pritaikymas – tinka įrengti bet kokio tipo ir formos angoms;

lengvas ir greitas montavimas be papildomų sudėtingų mechanizmų naudojimo;

operatyvus tiekimas (standartiniai gaminiai – iš sandėlio, o specialūs – greitai suprojektuojami ir pagaminami);

profesionali techninė pagalba projektavimo ir montavimo metu.

„PETRA“ SIJOS PAGAL PASKIRTĮ IR FORMą BŪNA TRIJų PAGRINDINIų TIPų:

PETRA – paprasčiausia sija, naudojama gyvenamųjų namų statyboje, skirta atremti standartines apkrovas išlaikančioms iki 4 m ilgio plokštėms;

PETRA strong – pakabinimo sija, skirta atremti didesnes apkrovas išlaikančioms ilgesnėms perdangoms plokštėms;

PETRA special – nestandartinio tipo sija su papildomomis atramomis ar kitais, konkrečiai konstrukcijai apskaičiuotais parametrais.

UAB „PEIKKO Lietuva“Naglio g. 4A, 52367 Kaunas, Lietuva

Tel./faks. +370 37 37 00 88El. p. [email protected]

TECHNINėS KONSULTACIJOS IR PARDAVIMAI

SPRENDIMAI SURENKAMAM IR MoNILoTINIAM GELŽBETONIUI

KoMPoZIcINėS IR PLIENINėS KONSTRUKCIJOS

LINAS LELEŠIUS, pardavimų vadybininkas. El. p. [email protected], tel. +370 679 43 851NERIJUS KAčIUKAS, pardavimų vadybininkas. El. p. [email protected], tel. +370 645 73 113

WWW.PEIKKO.LT

TERMOIZOLIACINIų APDAILOS PLOKŠčIų GAMYBA

Termoizoliacinę apdailos plokštę sudaro:1) orientuotų drožlių plokštė arba vandeniui atspari fanera,2) putų poliuretano izoliacinis sluoksnis,3) bazaltinės kalnų uolienos sluoksnis,4) fasado apdailos „Klinker“ tipo plytelės.

PASTATų ŠILTINIMAS IR TECHNINė IZOLIACIJA PUTų POLIURETANU

ĮVAIRIOS PASKIRTIES RąSTINIų STATINIų GAMYBA IR STATYBA

UAB „Termosnaigė ir Ko“ Pramonės g. 16S, LT-62175 Alytus

Tel./faks. +370 315 77 866 Mob.: +370 698 33 896, +370 687 32 145

El. p. [email protected]

m e d ž i A g o s / s t A t y b A

Egzotiška atogrąžų miškų mediena pasaulyje populia-ri dėl įvairių priežasčių: estetinių, finansinių ir praktinių. Dauguma jos rūšių išsiskiria dailumu, kietumu ir atsparu-mu. Nuo 2013 m. įsigaliojusi Europos Sąjungos direktyva, siekianti išsaugoti planetos gamtos išteklius ir ribojanti tropinių medžių importo kiekius, gerokai pakoregavo rinką. Naujasis draudimų paketas įsigaliojo, norint užkirs-ti kelią tiekti į ES šalis nelegaliai iškirstą medieną. Taip ti-kimasi apsaugoti vis sparčiau nykstančius tropinius miš-kus, iš kurių gaunamos medienos paklausa įspūdingu skirtumu viršija pasiūlą.

Vykdant kontrolę numatyta neleisti importuoti į ES šalis iš nesertifikuotų miško auginimo ūkių, įpareigoti prekybinin-kus įvertinti produkto rizikos vadybą ir saugoti įrašus apie tiekėjus bei klientus. Akivaizdu, kad ši direktyva gali padi-dinti sertifikuotos tropinės medienos kainą ir sumažinti pasiūlą, taip pat dėl didesnės kontrolės prailginti tiekimo terminus. Be abejonių, visa tai reiškia, kad auga ir alterna-tyvių tropinei medienai medžiagų paklausa, atsigręžiama į naujausių šios srities technologijų laimėjimus.

Ilgametį, daugiau nei 20 metų Norvegijos mokslininkų dar-bą vainikavo naujoviškos medienos „Kebony“ pristatymas rinkai. Dėl jų sukurtos novatoriškos technologijos minkštų rūšių mediena, pavyzdžiui, pušies ar klevo, po kebonizacijos tampa tokia pat atspari, nepūva, yra kieta ir išlaiko dimensi-jas, kaip, pvz., didžiojo tikmedžio ar septynlapio balamedžio (braziliškojo ype).

Kebonizacija – tai medžio ląstelių sienelių storinimas (tankio padidinimas), „užrakinant“ jose ekologiško furfurilo alkoho-

„KEBONy“ – EKOLOGIšKA ALtERNAtyVAtROpINĖS MEDIENOS IMpORtO RIBOjIMAMS

lio polimerus. Po impregnavimo mediena kaitinama aukš-tesnėje nei 100 °c temperatūroje, todėl polimerai visam laikui lieka ląstelėse, medis visam laikui tampa atsparus pu-vimui, padidėja mechaninis atsparumas ir dimensinis stabi-lumas. šis procesas neturi įtakos degumui, todėl „Kebony“ gaminiams suteikta D-s2,d0 klasė pagal EN 13986.

„Kebony“ medieną tinka naudoti visur, kur reikia ilgalai-kiškiausių ir patvariausių jos gaminių, – fasadų apdailai, stogo konstrukcijoms, terasoms, laivų deniams, tvoroms ir t. t. Palyginti su termiškai apdorota mediena, „Kebony“ medienos mechaninis atsparumas ir elastingumas yra kur kas didesni. Kebonizacijos metu medienos standumas pa-didėja iki 20 %, o mechaninis atsparumas – net iki 50 %.

Tokia mediena vienintelė turi pirmą atsparumo laipsnį nuo puvimo pagal EN 350. Tuo ji taip pat lenkia kompo-zicinius medžio hibridus, nes juose išlikę medžio plaušai nėra apsaugoti nuo puvimo, todėl kompozicinio medžio lentos lauko sąlygomis gali pažaliuoti. ypač „Kebony“ medieną pamėgo jachtų gamintojai, nes ji yra net 50 % atsparesnė už geriausią tikmedžio medieną, be to, eko-nomiškumu ir ekologiškumu gerokai lenkia atogrąžų medžių savybes. Palyginti su kitų rūšių mediena, „Kebo-ny“ medienos vandens įgeriamumas ypač mažas, todėl jos gaminių paviršius yra neslidus ir labai tinka terasų, jachtų ar sporto salių grindims.

UaB „Hota“Tel. +370 687 34 450 Faks. +370 464 94 913 El. p. [email protected]

TERMOIZOLIACINIų APDAILOS PLOKŠčIų GAMYBA

Termoizoliacinę apdailos plokštę sudaro:1) orientuotų drožlių plokštė arba vandeniui atspari fanera,2) putų poliuretano izoliacinis sluoksnis,3) bazaltinės kalnų uolienos sluoksnis,4) fasado apdailos „Klinker“ tipo plytelės.

PASTATų ŠILTINIMAS IR TECHNINė IZOLIACIJA PUTų POLIURETANU

ĮVAIRIOS PASKIRTIES RąSTINIų STATINIų GAMYBA IR STATYBA

UAB „Termosnaigė ir Ko“ Pramonės g. 16S, LT-62175 Alytus

Tel./faks. +370 315 77 866 Mob.: +370 698 33 896, +370 687 32 145

El. p. [email protected]

0

s t A t y b A / s p r e n d i m A i

Prabėgo žiema. Daugybė šalies piliečių su apmaudu apmokėjo nemažą kie-kvieno šaltojo sezono mėnesio sąskaitą ne tik už sunaudotą šilumos energi-ją, bet ir už tai, kad senesnės statybos pastatų sienų konstrukcijos nepakan-kamai gerai sulaiko šilumą ir didelį jos kiekį atiduoda išorei. Be abejonių, tokias sienas reikia šiltinti. Ypač tai aktualu pavasarį, kai galima suplanuoti pastatų šiltinimo darbus visai vasarai.

„TecTem®“ – ideali pastatų šiltinimo iš vidaus sistema

www.knauf.lt

0

1

s p r e n d i m A i / s t A t y b A

„TECTEM®“ SISTEMOS SCHEMA

1. „TecTem® Insulation Board Indoor“ plokštė2. Apkrovą laikantis pagrindas3. „TecTem® Klebespachtel“ klijai4. „TecTem® Grundierung“ giluminis gruntas5. „TecTem® Innenputz“ mineralinis mišinys6. „TecTem® Gewebe“ armavimo tinklas7. Paruoštas seno tinko sluoksnis

Deja, padidinti pastato sienų šiluminę varžą šiltinda-mi pastatus iš išorės, net ir labai norėdami, gali ne visi patalpų savininkai. Dažnai pasitaiko atvejų, kai tarp kelių nuosavybės teises turinčių vartotojų kyla ginčų ir nesutariama dėl viso pastato šiltinimo. Atsiranda ir kitokių komplikuojančių šiltinimo darbus priežasčių, pavyzdžiui, susiduriama su griežtais paveldosauginiais reikalavimais, kurie jokiu būdu neleidžia net menkiau-sių vertingos architektūros pastatų fasadų pokyčių. Taip pat nėra paprasta šiltinti ir renovuoti pastatus su apdai-linių plytų fasadais, įmantresnės architektūros objektus, kulto pastatus, patalpas rūsiuose, konferencijų ar kino sales ir pan.

Statybinių medžiagų žinovų nuomone, tiesiog idealią išeitį šioms problemoms išspręsti rado „Knauf“ statybi-nių produktų kūrėjai, neseniai pristatę ypač paklausią rinkoje išorinių sienų ir lubų šiltinimo iš vidaus siste-mą su plokštėmis. ją iš tikrųjų galima laikyti į ateitį orientuotų šiuolaikinių tausojančių aplinką statybų technologijų dalimi. ši sistema puikiai tinka šiltinti iš vidaus visų tipų patalpas, neatsižvelgiant į tai, kokios yra išorės sienos – ar tai būtų mūrinės iš įvairiausių plytų, ar betoninės iš paprastojo, lengvojo betono ir keramzitbetonio, ar sienos iš natūralių uolienų (grani-to, kalkakmenio). Be to, šia sistema efektingai galima apšiltinti ir dvisluoksnės bei trisluoksnės konstrukcijos išorės sienas ir pasiekti dar didesnę jų šiluminę varžą, nes plokštės „TecTem® Insulation Board Indoor“ šilu-mos laidumo koeficientas λ = 0,045 W/mK.

čia pristatomą sistemą sudaro plokštės ir įvairūs prie-dai – specialūs šiltinamojo sluoksnio montavimo pro-duktai. Inovatyvi beplaušė izoliacinė plokštė „TecTem® Insulation Board Indoor“ yra gaminama iš natūralaus perlito ir mineralinių rišiklių. ši plokštė išsiskiria ne tik puikiomis šilumą izoliuojančiomis savybėmis. ji yra ir kapiliariškai aktyvi, todėl sugeria ant išorinių konstruk-cijų vidinių paviršių susidariusią kondensato drėgmę (rasos taškas) ir vėliau pamažu atiduoda ją tiek išori-nėms sienoms, tiek vidaus patalpoms. Tyrimais įrody-ta, kad taip sureguliavus patalpų oro drėgmę ir apsau-gojus išorės sienas nuo papildomos drėgmės iš vidaus, jų paviršiaus temperatūra būna aukštesnė, todėl pas-tatams šildyti prireikia mažesnių energijos sąnaudų.

Be to, plokštės „TecTem® Insulation Board Indoor“ maksimaliai sumažina pelėsių atsiradimo riziką ir pa-deda išlaikyti patalpose sveiką bei malonų mikrokli-matą, užtikrinantį žmonėms komfortišką savijautą. juk ne veltui šiai naujoviškai šiltinimo sistemai su-teikti ekologiniai Europos Sąjungos sertifikatai „Na-turePlus®“ ir „Eco Institut“, europinis techninis liudiji-mas ETA 08/0313, be to, ji atitinka kitas ES statybinių medžiagų normas.

„TecTem® Insulation Board Indoor“ plokščių matmenys pritaikyti patogiai dirbti ir transportuoti. jie yra unifikuoti: plotis – 625 mm, ilgis – 416 mm, o storis – pagal poreikį: 50, 60, 80, 100, 120, 140, 160, 180 ir 200 mm. Beje, mon-tuoti šias plokštes gana patogu, nes jos santykinai nėra sunkios: tankis – apie 90–105 kg/m3. Plokštės į statybvie-tes tiekiamos apjuostos plėvele – taip jos apsaugomos nuo šalčio, drėgmės ir kitų atmosferinių poveikių. Ant įprasto transportavimo padėklo, atsižvelgiant į plokštės storį, yra nuo 6,24 m2 iki 32,76 m2 plokščių.

„TecTem® Insulation Board Indoor“ yra kompleksiška šil-tinimo iš vidaus sistema, kurios komponentai optimaliai pritaikyti vieni prie kitų, todėl naudoti joms montuoti nepritaikytus kitų gamintojų produktus yra tikrai ne-leistina, nes priešingu atveju neįmanoma prognozuoti, ar sistema bus efektyvi, ar bus išvengta nepageidautinų padarinių, ar bus garantuota darbų kokybė. Kad ji būtų garantuota, „Knauf“ gamina ir sistemos montavimo dar-bams rekomenduoja įvairių gaminių:

2

s t A t y b A / s p r e n d i m A i

džiui, vonios kambariuose, būtina konsultuotis su ga-mintojo atstovu. Be to, vienos pagrindinių šios sistemos efektyvumo sąlygų – orui sandari šiltinamoji konstrukci-ja ir mikroventiliacinių procesų izoliaciniame sluoksnyje išvengimas. Sistema tikrai gerai veiks, jei bus užtikrintas fasado atsparumas lietui ir vandens įmerkiui. Bet kuriuo atveju šiltinamoji konstrukcija turi būti apsaugota nuo drėgmės ir prireikus įrengta horizontali sienų hidroizolia-cija. Griežtai draudžiama sumontuoti drėgnas ar visiškai šlapias plokštes.

aukštos kokybės difuziškai laidūs klijai „TecTem®

Klebespachtel“, skirti klijuoti plokštėms prie pa-viršių;

mineralinis mišinys iš baltojo cemento ir perlito „TecTem® Füllmörtel“, naudojamas plokščių siū-lėms, pažeistoms vietoms bei smeigių galvutėms užglaistyti;

„TecTem® Innenputz“ – mineralinis mišinys, skirtas armavimo sluoksniui ir dekoratyviam paviršiui su-formuoti;

atsparus šarmų poveikiui armavimo tinklas „Tec-Tem® Gewebe“, naudojamas visai plokštei armuoti „TecTem® Innenputz“ sluoksnyje;

„TecTem® Grundierung“ – giluminis gruntas, nau-dojamas plokščių paviršiui sustiprinti ir gruntuoti didelės įgerties pagrindus, pavyzdžiui, akytbetonio, mūro, kalkakmenio ir pan.;

durų ir langų angokraščių plokštė iš suspausto per-lito „TecTem® Laibungsplatte“, izoliuojanti šalčio tiltelius.

Patalpų šiltinimas „TecTem® Insulation Board Indoor“ sis-tema nėra sudėtingas, jeigu laikomasi visų montavimo technologijos reikalavimų. Tada tiek sienų, tiek lubų šil-tinimo darbai vyksta palyginti sparčiai. Pavyzdžiui, 1 m2 paviršiaus plotą su gruntu „TecTem® Grundierung“ ranki-niu būdu galima nugruntuoti vos per 1 min., o tokio pa-ties ploto armavimo sluoksniui su „TecTem® Innenputz“ ir „TecTem® Gewebe“ gaminiais įrengti prireikia tik 15–20 minučių. Tiek pat laiko užtrunka ir 1 m2 plokštės klijavimas prie įvairių paviršių su „TecTem® Klebespachtel“ klijais.

Aišku, labai svarbus šiltinimo etapas yra tinkamas pa-viršių, ant kurių bus klijuojama, paruošimas. jie turi būti nedulkėti, sausi, be apnašų. Beje, pagrindo trūkiai neturi jokios įtakos šios šiltinimo sistemos efektyvumui, jei už-tikrinamas jos sandarumas. Tam reikia izoliuoti kapiliari-nę drėgmę. jei paviršiai kreiduoti, juos būtina gruntuoti. Taip pat būtina pašalinti apkrovų nelaikančius seno tinko sluoksnius, dažus, senus tapetus, drėgmės poveikiui jau-trius tinkus ir pažeistus pelėsių sluoksnius. Nelygumus reikia padengti išlyginamuoju tinko sluoksniu. Gruntą re-komenduojama parinkti pagal paviršiaus būklę.

Nors „TecTem® Insulation Board Indoor“ šiltinimo siste-ma daugeliu atveju yra nepamainoma, tačiau gamintojai įspėja, kad ji netinkama naudoti medinių konstrukcijų pastatuose, o norint įrengti drėgnose patalpose, pavyz-

Statybų ekspertai šiandien jau neabejoja, kad tinkamos „TecTem® Insulation Board Indoor“ sistemos pasirinkimas padės statybose pasiekti nuostabių rezultatų ir pastatų savininkams po to neteks apmokėti tokių didelių šildymo sąskaitų, kokias jie buvo gavę iki patalpų apšiltinimo šia sistema.

Jei norite pasikonsultuoti, prašom skambinti į „Knauf“ infocentrą tel. (8 5) 213 2222.

„TECTEM® INSULATION BOARD INDOOR“

SISTEMOS PRANAŠUMAI:

aukšti termoizoliaciniai rodikliai;

pagaminta iš natūralių ekologiškų medžiagų (perlito ir mineralinių rišiklių);

racionalus šiltinimo iš vidaus sprendimas;

reguliuoja patalpų klimatą ir palaiko tolygią patalpų drėgmę;

atsparumas pelėsinių grybelių susidarymui;

atspari ugniai – statybinių medžiagų A1 klasė (nedegi);

nesudėtingas montavimas;

teikiama profesionali techninė priežiūra.

3

s t A t y b A

Lengvų konstrukcijų statiniai – tai ateities problemų spren-dimas, leidžiantis derinti inovatyvius technologinius atradi-mus su darbų sparta ne tik sandėliavimo, prekybos, žemės ūkio, pramonės, bet ir sporto objektų statybos srityse. Ge-rokai mažesnės bendros statybos sąnaudos ir minimalios išlaidos ateityje pastato priežiūrai – idealus būdas sutaupyti lėšų planuojantiesiems Lietuvoje savo verslo plėtrą.

„Borga“ koncernas turi daugiau nei 40 metų patirtį, gamin-damas ir montuodamas lengvų konstrukcijų plieninius pas-tatus, paklausius įvairių šalių rinkose. jų statyba Lietuvoje jau keletą metų užsiima UAB „Borgalita“. šiandien galima pasidžiaugti jos įgyvendintų projektų įvairove ir sėkminga eksploatacija.

Standartinė plieninio pastato konstrukcijos sistema daž-niausiai sumontuojama pagal individualius kliento porei-kius. Statinio ilgis gali būti neribotas, o plotis – siekti nuo 8 iki 40 m be papildomų atramų ir – net iki 60 m su papil-doma atrama. Naudingasis konstrukcijų aukštis siekia 12 m ir leidžia efektyviai išnaudoti visą pastato tūrį. Projektuojant šiuos pastatus pasirūpinama ne tik jų išore, bet ir vidaus per-tvaromis, patalpų apdaila.

Užsakovą pasiekia visas metalinio statinio konstrukcijos komplektas. jo surinkimo statybos aikštelėje metu nereikia atlikti jokių papildomų suvirinimo darbų. Angaras pristato-mas per 6–8 savaites nuo užsakymo sutarties pasirašymo. UAB „Borgalita“ montuotojai pastato surinkimo darbus gali atlikti bet kuriuo metų laiku.

Pagrindinės laikančiosios angaro konstrukcijos gamina-mos iš europinės kokybės standartus atitinkančio kons-trukcinio plieno. jos tiekiamos kartu su visiškai pritaiky-tomis ir jau gamykloje privirintomis montavimo detalė-mis, turinčiomis montavimo angas – tai labai palengvina vėlesnius pastato karkaso statymo darbus. Tokios kons-trukcijos statinio laikantieji plieniniai rėmai suvirinami iš plieninių lakštų. jų paviršiai apdirbami smėliasraute, po to gruntuojami ir nudažomi alkidiniais arba poliuretani-nio pagrindo dažais. Unikalus „Borga“ laikančiojo rėmo konstrukcinis sprendimas – profiliuotas vidurinis lakštas, leidžiantis sumažinti bendrą konstrukcijos svorį, tačiau nesumažinantis jos laikomosios galios.

Išskirtiniai metalo konstrukcijųsprendimai„Borga“ sistemos angarai gali būti dvišlaičiai, dvišlaičiai dvi-naviai ir vienšlaičiai. Pagal užsakymą kartu su pagrindinė-mis pastato konstrukcijomis galima sukomplektuoti langus, švieslangius, pramoninius vartus, ventiliacinius kaminėlius, lietaus nuvedimo sistemas ir visas kitas nepriekaištingai pas-tato eksploatacijai reikalingų sistemų dalis. Išorinės „Borga“ angaro atitvaros gali būti apšiltintos akmens arba stiklo vata.

šiandien tokių modernių plieninių pastatų masė yra kelis kartus mažesnė nei pastatytų anksčiau iš kitokių tradicinių statybinių medžiagų. Dėl to jų pamatų apkrovos yra gero-kai lengvesnės, o transportavimo ir surinkimo išlaidos – kur kas mažesnės, nes darbams atlikti nereikia naudoti galingos technikos. Beje, prireikus tokį lengvų konstrukcijų plieninį statinį galima išmontuoti ir perkelti į kitą vietą.

UAB „Borgalita“ specialistai visuomet lanksčiai sprendžia problemas, galinčias atsirasti įgyvendinant bet kokį angaro projektą. jie tarpininkauja renkantis žemės darbų, pamatų ir pastato aplinkos įrengimo rangovus, pagelbėja įdiegiant pastato viduje inžinerines komunikacijas.

UaB „Borgalita“ Sakalų g. 6/2-45, LT08124 Vilnius Tel. +370 5 210 2051, faks. +370 5 210 2054 El. p. [email protected], www.borga.lt

s t A t y b A / m e d ž i A g o s

DanGiras GirDausKas

KERAMINIAI BLOKELIAIStatybiniai gaminiai iš molio – bene archajiškiausia ir kar-tu pati žinomiausia bei patikimiausia statybinė medžiaga. Vakarų Lietuvoje gerai žinoma tokia statybos technologi-ja, kai įrengus tinkamą drenažą, molio plytos buvo nau-dojamos net sekliesiems pamatams. šių dienų statybose molio plytos, čerpės, vamzdžiai efektyviai atlaiko ne tik drėgmę, bet ir žiemos šalčių bei vasaros kaitros kaitą.

Laikui bėgant keraminės plytos buvo tobulinamos ir at-sirado akytieji keramikos blokai, o tai – naujas kokybinis šios statybinės medžiagos pritaikymo statybose šuolis. Pradėjus naudoti blokelius, statyba tapo greitesnė, o namai – šiltesni. Kartu buvo išsaugotos gilios tradicijos statyti Lietuvoje namus iš gamtoje randamų medžiagų. šiandien niekas nesiginčija, kad keraminiai blokeliai yra puiki laikančiųjų sienų statybinė medžiaga.

Kalbant apie keraminių blokelių savybes, verta paminė-ti jų gebėjimą palaikyti patalpose žmogui komfortišką mikroklimatą. Kadangi degta keramika išsiskiria unikalia savybe akumuliuoti šilumą, o dėl ištobulintos blokelio gamybos technologijos galima ilgą laiką palaikyti pasta-to viduje nusistovėjusią temperatūrą, tai net pasikeitus išorės temperatūrai, keraminių blokelių sienos patalpose ilgiau išlaiko šilumą, o esant karščiui – gali namuose išlai-kyti ir vėsą.

Svarbu paminėti neblogas keraminių blokelių šilumines savybes. jų šilumos laidumo koeficientas λ yra 0,13–0,22

1. Apdailos tinkas2. Armavimo tinklas3. Armuotas tinkas4. Smeigė5. šilumos izoliacija6. Klijai7. Siena

IŠ IŠORėS APŠILTINTOS BLOKELIų SIENOS SCHEMA

RAcIONALUMO pAIEšKOS: SIENOS Iš BLOKELIų(Antroji dalis)

KERAMINIų BLOKELIų „KERATERM 25“ RODIKLIAI

Pavadinimas Mato vienetai „KERATERM 25“Matmenys mm 238 x 375 x 250

Tūrio svoris g/cm3 0,77

Stipris gniuždant N/mm2 15

šilumos laidumo koeficientas λ 10 W/(m•K) 0,22

Garso izoliacija dB 49

Atsparumas šalčiui, konstrukcinis 50 ciklų stipris nesumažėjo

Įmirkis % ≤ 25

Svoris kg 17,94


W/(m·K). Taip pat geri yra keraminių blokelių stiprio gniuždant rodikliai – 12,5–20 Mpa. Tačiau labai svarbu nepamiršti, kad keraminių blokelių negalima ilgesnį lai-ką laikyti statybvietėse neapdengus, nes drėgmė ir šaltis gali pažeisti sienas, sumenkinti jų atsparumą apkrovoms ir atmosferiniams poveikiams. Taip pat ypatingą dėmesį reikia skirti tinkamam blokelių į statybvietę transportavi-mui ir jų sandėliavimo sąlygoms.

Keraminiai blokai mūrijami smėlio ir cemento arba smė-lio, cemento ir kalkių skiediniu. Dažniausiai visos kera-minių blokelių gamybos įmonės yra numačiusios savo blokelių mūrijimo taisykles ir reikalavimus, pavyzdžiui, siūlės storį, jos klojimo ant blokelio principą ir pan. Ta-čiau visų svarbiausia yra tai, kad mūrijant sienas iš kera-minių blokelių, skiedinys naudojamas tik blokelį klojant ant blokelio. Be to, keraminių blokelių mūro sienos turi būti apšiltintos 15 cm storio šiltinamąja izoliacija.

KERAMZITBETONIO BLOKELIAIKeramzitbetonio blokeliai gaminami vibracinio presa-vimo būdu iš keramzito, cemento ir vandens. Keramzi-tas – tai aukštoje temperatūroje kepto molio granulės, kurios yra keturis kartus lengvesnės už gamtoje ran-damus statybinius užpildus ir turi puikias termoizo-liacines savybes. jų rišamoji medžiaga – cementas, jie nebijo vandens ir gerai sukimba su tinku. jau keletą dešimtmečių Skandinavijoje gaminami ir naudojami keramzitbetonio blokeliai yra puiki statybinė medžia-ga atšiauraus klimato sąlygomis. jie formuojami pusiau sausuoju būdu vibropresais, tiksliose metalinėse formo-se. Tokia gamybos technologija užtikrina masės, iš ku-rios formuojami blokeliai, vienalytiškumą ir eliminuoja galimybę išsisluoksniuoti. Gauta pilnavidurė kompoziti-nė medžiaga yra mažo svorio, bet turi didelę laikančiąją galią, jai būdingas atsparumas šalčiui, puikus sukibimas su tinku. ji menkai absorbuoja vandenį ir išsiskiria mažu kapiliariškumu, taip pat geromis terminėmis savybėmis. Nutinkuota keramzitbetonio blokelių siena puikiausiai izoliuoja garsą ir yra atspari ugniai.

KERAMZITBETONIO BLOKELIO „FIBO 5 MPA“ RODIKLIAI

Pavadinimas Mato vienetai „FIBO 5 Mpa“Matmenys mm 185 x 490 x 250

Tankis kg/m3 1210 ÷ 1400

Vidutinis stipris gniuždant N/mm2 10,6 ÷ 17,5

šilumos laidumo koeficientas λ 10 W/(m•K) 0,23

Garso izoliacija (sienos iš abiejų pusių tinkuotos 10 mm storio tinku) dB 52


Drėgnis % 4

Siūlės storis mm 10

Svoris kg 18

Nuotraukos iš „Saint-Gobain statybos gaminiai“ archyvo.


BETONINIAI BLOKELIAIBetoniniai blokeliai – puikiomis savybėmis išsiskirianti vi-same pasaulyje paplitusi ekonomiška statybinė medžiaga. jie gaminami vibracinio presavimo būdu iš cemento, žvy-ro, smėlio, vandens ir fizines charakteristikas gerinančių priedų. šie blokeliai yra tuštymėti. Skaičiuojant nuo visos masės, tuštymės skirtingų matmenų blokeliuose gali su-daryti iki 50 %. Statybvietėse vidinės ertmės užpildomos betonu, kurį galima pasigaminti vietoje, todėl neprireikia jo gabenti. Betono blokeliai surenkami be skiedinio, po to betonas užpilamas į suformuotą pamatinį klojinį ir užpildo visas tuštumas. Kai užpilti paviršiai stipriai sukimba, gau-namas vientisas betoninis pastato pamatas. Išsiskiriantys iš kitokių blokelių atsparumu gniuždymui betoniniai blo-keliai ypač tinka daugiaaukščiams pastatams statyti.

Kapiliarų betoniniuose blokeliuose kiekis, palyginti su kitomis mūrijimo medžiagomis, yra minimalus. Tai la-bai svarbu vertinant medžiagos drėgmės įgeriamumą ir drėgmės laidumą. (Net panardinus blokelį į vandenį, drėgmė neprasiskverbia aukščiau nei ketvirtis blokelio apimties.) Dėl to betoniniai blokeliai neperšlampa, nebi-jo drėgmės, lietaus ir sniego.

Kitaip nei kiti, šie blokeliai nėra mūrijami, todėl pa-matų konstrukcijose nebūna vertikalių ir horizontalių

Keramzitbetonio blokeliai naudojami mažaaukščių pas-tatų statybai, vidaus pertvaroms mūryti, pastatų angoms užpildyti. Blokeliai ekologiški, atsparūs ugniai ir šalčiui, nekaupia drėgmės ir puikiai džiūsta. jie išsiskiria gera ši-lumos varža ir garso izoliacija. šiuos lengvus, bet tvirtus blokelius nesunku mūryti ir apdirbti, o iš jų sumūrytas sienas lengva nutinkuoti.

Dėl ypatingos keramzitbetonio porų struktūros mū-rinės blokelių sienos kapiliariškai drėgmės nesulaiko. Statybos metu į konstrukciją patekęs vanduo yra dre-nuojamas ir sienoje nesikaupia, todėl pastatas greitai džiūna, o sienoms nebaisus nei lietus, nei šaltis. Papras-tai išorinių sienų konstrukcijų drėgmė yra apie 4 %. jei oras sausas, toks rodiklis pasiekiamas per 3–4 savaites nuo statybų pradžios. Vanduo nepatenka į uždaras ke-ramzito mikroporas, o stambiosios išorinės poros dre-nuoja vandenį tarp granulių ir niekada juo neužsipildo. Dėl to net užšaldžius sumirkusį blokelį, ledas nesuardo medžiagos struktūros, nes turi vietos plėstis. Pradėtas mūryti iš šių blokelių sienas galima žiemai konservuoti nebijant, kad jos suirs.

Keramzitas yra kepamas aukštoje temperatūroje, todėl nebijo ir ugnies. Surišta cementu ši medžiaga gali būti naudojama priešgaisrinių atitvarų statybai. Be to, keram-zitbetonio blokeliai neišskiria jokių dujų, nes gaminami be cheminių priedų. jie visada padeda išlaikyti sveiką aplinką pastatų viduje.


BETONINIO BLOKELIO „BROLIO MB1“ RODIKLIAI

Pavadinimas Mato vienetai „MB1“Matmenys mm 190 x 390 x 190

Blokelių vidutinis tankis kg/m3 1400

Vidutinis stipris gniuždant N/mm2 10

šiluminė varža m2•K/W 0,24

Garso izoliacija dB 49


Įmirkis % ≤ 7

Matmenų pokytis mm 0,6–0,1

Svoris kg 16

siūlių. Modernios betoninių blokelių gamybos tech-nologijos užtikrina tikslius jų matmenis. Kai pamatų apkrovos numatomos didesnės, jie gali būti sutvirtinti horizontalia ir vertikalia armatūra. Betoniniai blokeliai neyra, neskyla ir netrupa. Kuo betonas yra senesnis, tuo tvirtesnis. šiems blokeliams būdingas geras suki-bimas su tinku.

Be to, betoniniai blokeliai yra nedegūs, neužšąla, nepū-va, yra atsparūs atplėšimui. Nors juos galima tinkuoti bet kokios rūšies tinku, panorėjus iš jų sumūrytų lauko sienų galima netinkuoti ir nedažyti, nes bėgant laikui betono

savybės mažai kinta. Betono blokelius galima sandėliuoti neuždengtus lauko sąlygomis ir mūryti ištisus metus.

Betoninius blokelius tikslinga rinktis, kai norima sutaupy-ti skiriant mažiau lėšų apdailos darbams, nes jų matme-nų tikslumas ir paviršių lygumas leidžia sumažinti tokių darbų poreikį, o betoninių blokelių mūro sienų nebūtina tinkuoti.

Parengta pagal AB SKV, UAB „Aeroc“, UAB „Lode“, UAB „Matuizų dujų silikatas“, AB „Aksa“, UAB „Maxit“,

UAB „Vilniaus betono gaminiai“ informaciją


Statybinių medžiagų ir gaminių pramonė yra sun-kiosios pramonės šaka ir svarbiausia statybos indus-trijos materialinės bazės dalis, nes medžiagų kaina sudaro apie 60 % visos pastatų statybos sąmati-nės vertės. Statybinių me-džiagų pramonė perdirba labai daug žaliavų. Įmones stengiamasi statyti tokio-se vietose, kad vietinės žaliavos būtų maksimaliai panaudotos, o gamybos, transportavimo, produkci-jos saugojimo ir energijos

sąnaudos būtų kuo mažesnės. Didinti pastatų energinį efektyvumą yra vienas svarbiausių ne tik šių dienų, bet ir ateities technikos mokslų bei ekonomikos uždavinių. Pagrindinis dėmesys turi būti nukreiptas į naujų staty-binių medžiagų ir gaminių kūrimą bei gamybą. Naujo-viškos statybinės medžiagos turi turėti geras fizikines ir

LIEtUVOS StAtyBINIųMEDžIAGų pRAMONĖS pASIEKIMAI

mechanines savybes bei kuo mažesnį šilumos laidumą. Svarbu sukurti naujas efektyvias statybos medžiagas iš vietinių žaliavų, naudojant pramonės ir žemės ūkio ga-mybos technogenines atliekas, taip pat atsinaujinančius energijos išteklius ir kt.

Praktika rodo, kad efektyvias medžiagas bei šiuolaikinius reikalavimus atitinkančias konstrukcijas galima sukurti tik tinkamai parinkus ir sujungus jas sudarančius kompo-nentus.

Dauguma statybos medžiagų ir dirbinių yra daugiakom-ponenčiai, kur kiekvienas komponentas turi savąją pa-skirtį. Pavyzdžiui, betonas, kurio matrica skiedinys suriša į jį įmaišytus stambiuosius užpildus. Lietuvoje aukštos ko-kybės betono ir gelžbetonio gaminius šiandien gamina ne viena gamykla. Viena didžiausių – UAB „Markučiai“.

šalies statybose vis dažniau naudojamos kompozicinės medžiagos ir konstrukcijos: įvairūs kompozitai su porė-taisiais mineraliniais arba organiniais intarpais bei atitin-kama matrica, sluoksniuotosios konstrukcijos ir pan. Sie-kiama, kad nauji statybiniai dirbiniai būtų ne tik stiprūs, tvarūs, bet ir gerai izoliuotų šilumą bei garsą. Vienkompo-nentės medžiagos tokių reikalavimų visumos netenkina.

Viena pastarųjų metų naujovių – savaime sutankėjantis be-tonas. Tai specialios sudėties betonas: nevibruotas ir kito-kiais būdais netankintas mišinys, veikiamas tik sunkio jėgos neišsisluoksniuojant užpildams ir paviršiuje neatsiskiriant vandeniui, tolygiai užpildo formas ar klojinius. Specialistai savaime sutankėjantį betoną vertina kaip tokią pat statybų srities naujovę, kokia XX a. pirmojoje pusėje buvo pripažin-tas gelžbetonis. Techninėje literatūroje anglų arba vokie-čių kalbomis savaime sutankėjantis betonas įvardijamas trumpiniais Scc (self-compacting concrete) arba SVB (selbs-tverdichtender Beton), todėl ir lietuviškai jį žymėsime san-trumpa SSB. Tikėtina, kad vienos tokio betono atmainos – smulkiagrūdžio savaime išsilyginančio mišinio – jau prireikė ne vienam grindis įrengusiam statybininkui.

aLBinas gaiLiUs,VGTU Statybinių medžiagų katedros profesorius

Keraminių gaminių pavyzdžiai.


Savaime sutankėjantis betonas – naujas betono tech-nologijos žingsnis Lietuvoje. jis tinkamas ne tik paly-ginti plonam grindų sluoksniui įrengti, bet ir įvairioms laikančiosioms bei apdailos konstrukcijoms betonuoti. ši medžiaga suteikia architektams ir dizaineriams dau-giau laisvės sukurti modernius pastatus, jų interjerus. Tokio itin sklidaus betono mišinio naudojimas gerokai palengvina betonavimo darbus, ypač tada, kai gaminyje yra tankiai išdėstyta armatūra, kai sudėtingos gaminio formos ir įprastinį betono mišinį būtų sunku sutankinti bei jį sukloti vibruojant. Iš savaime sutankėjančio betono mišinio nesunku formuoti sudėtingos formos gaminius, kurių kokybiškai pagaminti iš įprastinio, tegul ir labai ta-kaus betono mišinio, neįmanoma. Naudojant SSB, gali-ma gauti ne tik didelio stiprio, patvarią, bet ir labai gerą gaminių paviršiaus kokybę – paviršius bus tankus, beveik beporis.

Reikia įvertinti ir kitus SSB mišinių pranašumus – atsi-sakius vibracinio tankinimo, naudojami paprastesni konstrukcijų gamybos linijų įrenginiai. jie mažiau dėvi-si, o formos yra lengvesnės. jas lengviau surinkti ir pri-taikyti nestandartiniams dirbiniams gaminti. Be to, jas naudojant gamybos cechuose sumažėja triukšmo lygis ir mažiau darbuotojų suserga profesinėmis ligomis. Gaminant SSB mišinius, cemento tešlos tūris turi būti apie 330–370 l/m3. jis yra kiek didesnis nei įprastiniame tankiajame betone. Tokį tešlos kiekio padidėjimą gali-ma pasiekti dviem būdais: a) didinant rišamosios me-džiagos (cemento) kiekį; b) cementą maišant su tokios pačios ar labai panašaus smulkumo frakcijos užpildais, dar vadinamais mikroužpildais, ar dispersiniais minera-liniais priedais.

Vietinių dispersinių atliekų naudojimas SSB leistų padi-dinti betono technologijai tinkamų užpildų išteklius, su-taupyti cemento, stabilizuoti fizikines ir mechanines SSB ypatybes ir taip gauti didelį technologinį bei ekonominį efektą. Gali būti gaminamas ir spalvotasis SSB. Tokių miši-nių gamybos technologijas nuolat tobulina UAB „Betono centras“ ir jos filialai.

jau prieš daugelį metų išsivysčiusiose panašių klimatinių sąlygų užsienio šalyse buvo atsisakyta masyvių išorės sienų statybos. Reikiama jų šiluminė varža pasiekiama naudojant efektyvias šilumos izoliacijos medžiagas, pa-vyzdžiui, akmens vatą, putų polistireną ir kitas, o vidinis sluoksnis dažniausiai mūrijamas iš tuštymėtųjų kerami-nių medžiagų.

Lietuvoje tikslinga vidinį išorės sienos sluoksnį mūryti iš di-desnio porėtumo tuštymėtųjų keraminių gaminių. Efektas pasiekiamas didinant tokių gaminių tuštumų tūrį. Tai ne tik padidina keraminių blokų šilumos varžą ir juos palengvina, bet ir sumažina gamybai reikalingas žaliavų ir energijos są-naudas. Tuštymėtumo poveikis blokelių šilumos laidumui didėja, mažėjant bloko keraminės masės laidumui, kai di-dinamas jos porėtumas. Beje, keraminiai perdangų blokai yra nepakeičiama medžiaga modernizuojant pastatus, kai nėra galimybių naudoti galingus kėlimo mechanizmus. šalies statybose dažnai naudojami aukštos kokybės įvai-rios paskirties keraminiai gaminiai, pagaminti AB „Rokų keramika“. Galima teigiamai vertinti ir apdailos keramiką gaminančios AB „Dvarčionių keramika“ produkciją.

Mūro darbams naudojami sausieji statybiniai mišiniai. Vakarų Europos šalyse jie naudojami jau seniai ir įvairiai.

BLOKELIAI IŠ POLISTIRENINIO PUTPLASčIO ARBA NEOPORO

Sienos blokas Perdangos blokas Sąramos blokas

0


Lietuvoje sausųjų mišinių gamybą buvo planuota pradė-ti 1985 m., tačiau tik 1995 m. buvo pradėta kiek platesnė sausųjų mišinių gamyba, įsigyta importinės įrangos.

Gaminant įprastus šlapiuosius skiedinius tikslios svėri-mo ir maišymo įrangos reikia gamyklose, o ne statybos aikštelėse, kur būtų sunku tiksliai pasverti ir pagaminti norimų savybių skiedinius. Dėl šios priežasties daugiau gaminama ir naudojama sausųjų mišinių. Sausuosius mišinius į aikštelę galima atsivežti įvairiais kiekiais. Labai svarbu, kad naudoti dar neparuošti sausieji mišiniai gali išlaikyti savo savybes ilgą laiką, o juos paruošti naudoti

paprasta – tereikia užpilti tam tikru kiekiu vandens ir ge-rai išmaišyti.

Kokių pranašumų turi sausieji mišiniai? jų tiksli daugia-komponentė sudėtis padeda pasiekti puikią skiedinio ar betono kokybę, leidžia neriboti gabenimo atstumų (vežant savybės nesikeičia), o ir jiems gabenti tinka įvairios trans-porto priemonės. Be to, tokius mišinius patogu sandėliuo-ti, nes jų rišiklių kietėjimo laikas neriboja terminų. Taip pat svarbu, kad sausieji mišiniai neišsibarsto vežami ar laikomi sandėlyje. Naudojant sausuosius mišinius sutaupoma apie 15–20 % rišamosios medžiagos ir nereikia vežioti vandens, kuris šlapiame mišinyje sudaro apie 15–20 %. Beje, sau-suosius mišinius patogu naudoti dideliais kiekiais.

Sausieji mišiniai pakuojami į maišus po 15–30 ar 40 kg. Sukrautus ant medinių padėklų maišus patogu vežti, me-chanizuotai krauti. jei reikia didelio kiekio mišinių, juos galima supilstyti į didelius 200–1 000 kg talpos maišus arba supilti į 8–18 m3 talpos mobiliuosius silosus.

Sausųjų mišinių pranašumas ypač aiškus, kai reikia at-likti tinkavimo darbus. Ruošiant tinkavimo skiedinį sta-tybos aikštelėje, vienas tinkuotojas per pamainą gali nutinkuoti iki 10 m2. Mišinius tiekiant popieriniais mai-šais, darbo našumas tampa dvigubai spartesnis, o nau-dojant juos iš silosų ir naudojantis maišymo įranga, vie-nas darbininkas per pamainą gali nutinkuoti 40–60 m2 plotą – tad darbo našumas išauga iki 600 %. Vokieti-joje 1 m2 gyvenamųjų pastatų statybai sunaudojama 10–300 kg sausųjų mišinių. Mūsų šalyje gerai žinomi šiuo-laikiškomis technologijomis įmonėse UAB „Sakret Lt.“ ir

UAB „Dvarčionių keramika“ apdailos plytelės.

1


„SIM MIX Statybiniai mišiniai“ paga-minti sausieji mišiniai.

Lietuvoje svarbu plėsti termoizoliaci-nių ir akustinių medžiagų gamybą ir naudojimą. Lietuvos Polistireninio put-plasčio asociacijos įmonės UAB „Baltijos polistirenas“, UAB „Kauno šilas“ ir kt. jau ne vienus metus gamina ne tik šalyje paklausias aukštos kokybės medžiagas ir dirbinius.

UAB „Baltijos polistirenas“ gaminiai: langų apvadai, kraštų profiliai, karnizai.

Kalvarijų g. 125, VilniusTel. +370 5 272 5900 (visą parą)Mob.: +370 679 11 110, +370 607 77 757El. p. [email protected]

AKCIJA!Jūsų saugumas – mūsų darbas!

Siūlome gyvenamojo būsto apsaugos paslaugų paketą:

nemokamas signalizacijos komplektas*,

nemokami montavimo darbai, mėnesio trukmės apsaugos

mokestis – 39 Lt už butą ir 69 Lt už namą.

* Signalizacijos komplektą sudaro: apsaugos pultas, klaviatūra, transformatorius, sirena, akumuliatorius, infraraudonieji jutikliai (iki 3 vnt.), magnetinis kontaktas.

AKcIjA vyksta iki spalio 31 d.

Būtina terminuota 3-jų metų apsaugos sutartis.

w w w.sigreta.lt

Apžvelgėme tik kelias šalyje naudoja-mų statybinių medžiagų grupes. Lie-tuvos statybų rinkoje jų tikrai gausu ir daugelio kokybė atitinka aukščiausius tarptautinių standartų reikalavimus.

Naujausių žinių apie inovatyvias staty-binių medžiagų technologijas galima įgyti VGTU Statybinių medžiagų kate-droje, pasirinkus bakalauro arba ma-gistrantūros studijas.

2

i n ž i n e r i j A

jau 17 metų Lietuvos ir užsienio rinkose dirbanti UAB „Traidenis“ yra atvira naujovėms ir inovaciniams sprendimams. Technologiniai, inžineriniai sprendimai ir jų suderinamumas – geriausias įmonės gaminių kokybės įrodymas, įvertintas Nacionaliniu kokybės prizu, Inovacijų prizu ir kt. Visa tai įpareigoja UAB „Traidenis“ ir toliau inves-tuoti į mokslą, žinias ir kurti inovacijas. šiandien ši įmonė po metus trukusių bandymų pristato rinkai naujovę – nuo-tolinę duomenų perdavimo sistemą (NDPS) mažiems nuo-tekų valymo įrenginiams. Pasak bendrovės generalinio di-rektoriaus Sigito Leonavičiaus, naujoji NDPS sistema – tai telemetrinė kontrolės sistema, skirta nuotekų valymo įren-ginio veikimui stebėti ir valdyti bei signalizuoti pakitus jo parametrams arba įvykus neordinariniam atvejui.

Naujoji NDPS sistema yra jutiklių, valdiklio, modemo ir programinės įrangos sistema, montuojama į standartinį nuotekų valymo įrenginį. Į kiekvieną valymo įrenginio prietaisą įmontuojami jutikliai, fiksuojantys parametrų pokyčius ir perduodantys juos į valdiklį, o šis – į modemą. Modemas nuotoliniu būdu perduoda duomenis į šei-mininko mobilųjį telefoną ar kompiuterį bei į gaminto-jo duomenų apdorojimo centrą, kur programinė įranga juos susistemina, apdoroja ir valdo valymo įrenginį. Taip pat, jei yra sudaryta priežiūros sutartis, sistema gali duo-menis perduoti ir aptarnaujančiam operatoriui.

Kad ir kokiame pasaulio taške būtų nuotekų valymo įren-ginio savininkas, jis visada galės būti ramus dėl jo veikimo. NDPS sistema automatiniu būdu visiškai valdo orapūtės ir aeracinės sistemos darbą, leidžia reguliuoti dumblo koncentraciją, nuotekų ištekėjimą į infiltracinį lauką (ope-ratorius gali matyti, ar susidarė patvanka), reguliuoti per-teklinio dumblo šalinimą bei paties valymo įrenginio ir orapūtės saugumą. Tai aktualu vagysčių atvejais, ypač kai valymo įrenginys įrengtas ne nuolat gyvenamoje vietoje, o, tarkime, kaimo sodyboje. jei kas sugalvotų įrenginį pa-liesti, jo savininkas ar operatorius iškart gautų signalą. Be to, jei vagystė vis dėlto įvyktų, programinė įranga išlaiky-tų prietaisų veikimo istoriją, kurią galima būtų peržiūrėti kompiuteryje. Padedant naujajai išmaniajai funkcijai, vyk-doma nuolatinė įrenginio stebėsena, palengvinanti var-totojui įrenginio eksploataciją. Programinė įranga leidžia stebėti jo veikimą realiuoju laiku naudojantis išmaniuoju mobiliuoju telefonu arba kompiuteriu. Kartu veikimą stebi ir „Traidenio“ specialistai.

NDPS sistema leidžia vykdyti ne tik kontrolės, bet ir pre-vencijos funkciją. Tarkime, užsikimšus infiltraciniam laukui, užšalus ištekėjimo vamzdžiui ar įlindus gyvūnui, įrenginyje

Naujovė Europoje – išmanusisnuotekų valymo įrenginys

iškart pakyla vandens lygis. jam pakilus vos 3 cm, bus gau-tas signalas. Gavus signalą apie incidentą ar gedimą, gali-ma imtis veiksmų, kol dar neatsirado neigiamų padarinių, ir išvengti avarijos. „Traidenio“ specialistai apskaičiavo, kad NDPS sistema atsiperka įvykus vos vienam gedimui. NDPS sistema leidžia apsisaugoti ir nuo nesąžiningų priežiūros darbuotojų veiksmų. Tarkime, jei bus pateikta sąskaita už neatliktus darbus ar nepakeistas detales, vartotojas savo mobiliuoju telefonu galės pasitikrinti, kokie buvo atlikti darbai. Taigi jis nebus apgautas.

jei kliento name jau yra įdiegtos išmaniosios technologi-jos, tai NDPS sistemą galima integruoti į esamą nuotekų valymo įrenginio sistemą. Kitu atveju nuotekų valymo įrenginio NDPS sistema gali tapti tuo centru, per kurį bus galima valdyti kitus namo įrenginius ar prietaisus, pavyz-džiui, kiemo ir garažo vartus, apšvietimą, saugumo siste-mas. Bendrovės „Traidenis“ klientams, įsirengusiems nuo-tekų valymo įrenginius gerokai anksčiau, reikėtų žinoti, kad NDPS sistemą galima bet kuriuo momentu prijungti prie senojo įrenginio ir paversti jį šiuolaikišku.

UAB „Traidenis“ gaminami buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginiai yra vieni pirmųjų mažųjų įrenginių, į kuriuos įdiegtas visas telemetrinis valdymas. Tuo jie ski-riasi nuo visų kitų šiuo metu esančių rinkoje, o pažangi įmonė ir toliau išlaiko rinkos lyderio pozicijas regione.

UAB „Traidenis”, Pramonės g. 31B, AlytusTel. 8 315 78 263, mob. 8 698 74 080, www.traidenis.com

NUOTOLINė DUOMENų PERDAVIMO SISTEMA

3



Vienos priemiestyje įsikūrusi ir jau daugiau nei 70 metų gy-vuojanti austrų bendrovė „Hutterer & Lechner GmbH“, įpras-tai vadinama tiesiog „HL“, gerai žinoma ir Lietuvos rinkai. čia jos gaminama produkcija specializuotos santechnikos pre-kių parduotuvės prekiauja jau 15 metų. „HL“ siūlo vandens surinkimo sistemas vidaus patalpoms, lauko trapus, stogų įlajas, trapus terasoms ir eksploatuojamiems stogams, kon-densato nuvedimo sifonus, nuotekų sistemų atbulinius vož-tuvus ir kitus gaminius, padedančius saugiai nuvesti vande-nį nuo pastatų ir vidaus patalpose.

Bendrovė „HL“ itin didelį dėmesį ski-ria gaminių kokybei ir techniniams sprendimams. Gaminamų produk-tų įvairovė labai didelė, visus juos galima rasti interneto svetainėje www.hlbaltic.info. Be to, čia yra ir specialių programų projektuoto-jams, montuotojams bei privatiems vartotojams „Stogų ir terasų kons-trukciniai mazgai“, taip pat progra-ma dizaineriams „Dušo patalpų vizu-alizacija bei montavimo schemos“.

PATENTUOTAS SAUSOJO TIPO SIFONAS Bendrovė nuolat siekia kurti vis tobu-lesnius įrenginius. Vienas iš „HL“ išra-dimų – unikalus patentuotas sausojo tipo sifonas „Primus“, apsaugantis pa-talpas nuo blogo kvapo, sklindančio iš nuotekų sistemų, net ir iš vandens surinkimo trapų išgaravus vandeniui. Trapai su sifonu „Primus“ žymimi rai-dėmis PR (pavyzdžiui, HL3100PR). Vartotojai jau spėjo išbandyti ir įver-

tinti gaminių su „Primus“ privalumus. Įprastai blogus kvapus iš nuotekų sistemos sulaiko vandens sifonas, kuriame sto-vintis vanduo ir atlieka šią funkciją. Pagal Europos Sąjungos standartus vandens lygis sifone turi būti ne mažesnis kaip 50 mm, tačiau šiuo metu statybose reikia kuo žemesnės konstrukcijos vandens surinkimo trapų ir dušo latakų – juo-se vanduo sifone siekia vos 30 mm. Be to, dabar populiaru vonios kambariuose įrengti ir šildomąsias grindis. Dėl to vanduo, esantis sifone ir sulaikantis blogą kvapą iš nuotekų

Unikalios „HL“ vandens nuvedimo sistemos

„Hutterer & Lechner GmbH“ atstovas Baltijos šalyse SAULIUS ŠALNA „HL Baltic technical Center“Draugystės g. 19, LT-51230 Kaunas, tel. +370 645 11 101, faks. +370 37 331 662,el. p. [email protected], www.hlbaltic.info.Technines „HL“ gaminių specifikacijas rasite www.statybosproduktai.lt.

sistemų, labai greitai išgaruoja ir nemalonus kvapas pasklin-da po vonios kambarius, pirtis, katilines ar kitas patalpas. „HL“ sifonas „Primus“ veikia plūdės principu, todėl nemalonius kvapus sulaiko net ir išgaravus vandeniui iš sifono. jis puikiai tinka ne tik vonios kambariams namuose, bet ir viešbučiuose, katilinėse, pirtyse ar kitose patalpose, kur iš nuotekų sistemos sklindantis blogas kvapas gali sukelti diskomfortą.

NAUJOVė – DUŠO LATAKAI „PRIMUS-LINE“Ne mažiau aktuali sklindančio blogo kvapo problema ir rengiant populiariuosius linijinio rinkimo dušo latakus. juos įrengus nebereikia dušo padėklo, patalpoje lieka daugiau erdvės, nėra kliūčių judėti, o tai itin patogu vyresnio amžiaus žmonėms. Po ilgų bandymų ir techninių tyrimų „HL“ tech-nologai išrado būdą pritaikyti sausojo tipo sifoną „Primus“ ir dušo latakams. „HL“ dušo latakai „Primus-Line“ su sausojo tipo sifonu bus pradėti gaminti jau šių metų birželį.

Latakas „Primus-Line“ (gaminio kodas HL531) skirtas montuoti dušo patalpoje prie sienos ir yra komplektuojamas su termoi-zoliacine plokšte, kurioje suformuotas 3 proc. nuolydis latako kryptimi. Latako matmenys su plokšte – 1 200 x 200 x 79 mm. Minimalus latako ilgis – 600 mm, tačiau jį galima po 600 mm dar pailginti specialiais elementais arba jungti kelis latakus į vieną bendrą liniją (pavyzdžiui, kai įrengiama keletas dušų šalia vienas kito). Latako grotelės pagamintos iš chemiškai at-sparaus AISI316 nerūdijančio plieno plyšinės formos. Latako forma, plokštė ir speciali jungė latakui tvirtinti prie sienos iki minimumo sumažina tikimybę suklysti montuojant lataką ir leidžia išvengti problemų eksploatuojant dušą. šis inovaty-vus sprendimas padės ne tik išvengti blogo kvapo dušo pa-talpoje, bet ir užtikrins puikų estetinį vaizdą.

Kviečiame į parodą „Resta 2013“ susipažinti su „HL“ produktais. Stendo Nr. 5.A22. „Primus“ veikimo principas.

Dušo latakas HL „Primus-Line“.


Ką turime žinoti apie profesinės rizikos vertinimą?Dar taip neseniai profesinės rizikos vertinimas buvo sunkiai suvokiamas, o įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistams ši užduotis buvo gana sudėtinga. Nors šiuo metu situacija visiškai pasikeitė – per ilgesnį laikotarpį esame įgiję ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių, tačiau nuo 2012 m. lapkričio mėnesio įsigalioję Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai įnešė šiek tiek sumaišties... Įmonių vadovai ir atsakingi specialistai teirauja-si, ar reikia profesinės rizikos vertinimą atlikti iš naujo, kas yra svarbu verti-nant rizikos faktorius ir pan.? Tokie saugos ir sveikatos tarnybų specialistams iškilę klausimai vėl tapo nauju rūpesčiu įmonėms, siekiančioms nesusilaukti priekaištų ir baudų iš kontroliuojančių valstybinių institucijų ir, svarbiausia, išvengti galimų rizikos padarinių.

nuostatams, įmonės gali susikurti ir naudoti savo rizikos vertinimo metodus, o rizika gali būti ne tik „priimtina“, „nepriimtina“, bet net ir „toleruotina“. Naujovė ir tai, kad taip pat neliko „privalomos“ profesinės rizikos nustatymo kortelės. Dabar ji jau gali būti patogesnės, paties darbda-vio pasirinktos formos.

Įsigaliojus naujiems Profesinės rizikos vertinimo bendrie-siems nuostatams, vertinant riziką daugiausia dėmesio reikėtų atkreipti į tai, kad šiek tiek keitėsi rizikos vertini-mo etapų formuluotės, atsirado visai naujas rizikos ver-tinimo etapas – formuluojamas kaip „rizikos stebėjimas“. Taip pat patartina pastebėti, kad įsigaliojus minėtiems


Daugelio Lietuvos įmonių profesinės rizikos vertinimas buvo atliktas prieš keletą metų, o kai kurių galbūt ir dar visai neseniai. jį atlikusios įmonės beveik visada pradeda manyti, kad bent kurį laiką nieko daryti nereikės ir šiuos rūpesčius bus galima pamiršti. Tačiau pradėjus atidžiau nagrinėti rizikos vertinimo duomenis, paaiškėja, kad dar-bo vietose buvo įvertinti toli gražu ne visi rizikos veiksniai. Pavyzdžiui, kai suvirintojo darbo vieta gamybiniame ce-che yra pastovi darbo vieta, o joje nėra įvertinti cheminiai veiksniai – suvirinimo aerozoliai. Labai dažnai atsakingi įmonių darbuotojai neįvertina ir ergonominių bei psicho-socialinių veiksnių, taip pat per mažai dėmesio skiria įvai-riems fiziniams veiksniams.

Neretai visiškai neįvertinama ir darbo įrenginių kelia-ma rizika. Gamybos įmonėse labai dažnai nepastebima, kad eksploatuojamų technologinių linijų įranga, įvai-rios staklės ar kiti cechuose veikiantys prietaisai netu-ri reikalaujamų apsaugų ir neužtikrina saugaus darbo. Pastaruoju metu ekonomijos sumetimais vis daugiau įsigyjama ir naujų, ir naudotų įrenginių, kurie neatitinka saugos reikalavimų. o juk skaudžiausi nelaimingi atsiti-kimai įvyksta, dirbant su būtent tokiais įrenginiais. To-dėl visada daug geriau įvertinti realią riziką ir pasisteng-ti pavojus numatyti iš anksto.

Žinoma, vertinant technologinių gamybos įrenginių ke-liamą riziką, būtina žinoti ir vadovautis direktyvų, nuosta-tų, standartų reikalavimais. Tam yra reikalingi šios srities specialistai. Tačiau nereikėtų pamiršti ir konkrečiose dar-bo vietose dirbančių žmonių – jie dažniausiai puikiai žino visus galimus pavojus ir „silpnąsias“ įrenginių ar prietaisų, su kuriais dirba, vietas. Todėl verta į rizikos vertinimo pro-cesą įtraukti ir juos, ypač atsižvelgti į realią patirtį.

Su laiku, keičiantis technologijoms, daugelyje įmonių atsiranda įvairiausių pokyčių. juk įsigyjama naujų darbo

priemonių, kitaip suplanuojamas turimų įrenginių išdės-tymas, tobulinami technologiniai procesai, pradedama naudoti naujoviškų žaliavų, cheminių medžiagų ir... be-veik visada pamirštama su pokyčiais darbe susijusi rizika. Todėl dabar, įsigaliojus Profesinės rizikos vertinimo ben-driesiems nuostatams, reikėtų itin atidžiai peržiūrėti jau turimus rizikos vertinimo dokumentus ir tų darbo vietų, kurių rizikos veiksnių įvertinimas atliktas nevisiškai, ir tų darbo vietų, kuriose atsirado pokyčių. Todėl šiose darbo vietose, norint išvengti galimų nemalonumų, tikslinga atnaujinti rizikos veiksnių vertinimą pagal nuostatuose keliamus reikalavimus.

Praktika rodo, kad bus ir tokių darbo vietų, kur per ilgą laiką niekas nekito, o rizika ir pavojai išliko tie patys, tad nesikeitė joms taikomų higienos normų bei teisės aktų reikalavimai. Tik tokiais atvejais dar kuriam laikui galima būtų atidėti papildomą rizikos faktorių vertinimą. Tačiau visada reikia nepamiršti, kad įmonių vadovams ir specia-listams atsirado nauja atsakomybė, susijusi su naujuoju reikalavimu, įvardytu kaip „rizikos stebėjimas“. šis reika-lavimas buvo patvirtintas tam, kad laiku būtų pastebėti pokyčiai ir atsiradę nauji pavojai, kad būtų stebimas ir už-tikrinamas jau numatytų prevencijos priemonių įgyven-dinimas, o prireikus – rizika darbo vietoje ilgai nelaukus dar kartą būtų vertinama iš naujo.

UaB „inspecta“ , Mėnulio g. 7, LT-04326 VilniusTel. +370 5 203 1395, faks. +370 5 203 1396El. paštas [email protected]

www.inspecta.com

i n ž i n e r i j A / A k t U A l i j o s

EGlė KajausKaitė

Pirmą kartą apie galimus skalūninių dujų klodus mūsų šalyje pradėta kalbė-ti dar 2012 metais. Būtent praėjusių metų lapkričio pabaigoje speciali darbo grupė, išnagrinėjusi geologų preliminarius vertinimus, paskelbė, kad Lietu-voje gali būti dideli skalūninių dujų ištekliai. Teigta, kad išgaunamų skalūnų dujų po žeme gali būti net iki 100–120 mlrd. kubinių metrų. Tai išgirdę, kai kurie mokslininkai ir gamtosaugos organizacijos ėmė garsiai prieštarauti, esą skaičiai laužti iš piršto, o skalūninių dujų gavyba gali daug labiau pakenkti, nei duoti naudos.

AR SKALūNINĖS DUjOS LIEtUVOjE NEtOLIMA REALyBĖ?

A k t U A l i j o s / i n ž i n e r i j A

VIENINTELIS KONKURSO DALYVISSkalūninių dujų paieškas Lietuvoje nori pradėti pasaulio energetikos giganto „chevron Global Energy“ specialiai įkurta ir mūsų šalyje registruota bendrovė „chevron Ex-ploration & Production Lietuva“. ši bendrovė vienintelė dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos birželį paskelbta-me konkurse žvalgyti ir išgauti skalūnų dujas Vakarų Lie-tuvoje. Planuojamas eksploatuoti 1,8 tūkst. km2 plotas šilutės ir Tauragės apylinkėse, kur, kaip spėjama, gali būti dideli skalūninių dujų klodai. jei „chevron“ bus pripažinta konkurso laimėtoja, ji į žvalgybos darbus šiame plote tu-rės investuoti ne mažiau kaip 80 mln. litų. Tiesa, skelbta, kad atsirado dar trys norintieji dujų paieškas atlikti Kudir-kos Naumiesčio ir Kybartų plote. Tačiau Lietuvos geologi-jos tarnybos direktorius viešai yra sakęs, kad vadinamųjų molio skalūnų greičiausiai gali būti tik šilutės ir Taura-gės plote, o Kudirkos Naumiesčio ir Kybartų apylinkėse labiau tikėtina aptikti tik tradicinių angliavandenilių – naftos ir dujų. Todėl, nors čia niekas ir nedraus ieškoti molio skalūnų, tačiau tai nėra perspektyvu.

Pasaulis netruko sužinoti apie mūsų siekius imtis skalūni-nių dujų žvalgybos. štai jAV žurnalas „The Forbes“ jau ne-trukus ėmėsi gvildenti šią temą ir pareiškė, kad pagrindi-nės problemos, susijusios su skalūninėmis dujomis, – sun-ki jų gavyba. o ir jos technologija yra palyginti nauja. Tiesa, žurnalas pripažino, kad bendrovės „chevron“ užmojai rim-ti, juo labiau kad šis energetikos gigantas taip pat verčiasi žvalgymu ir gavyba kaimynystėje – Lenkijoje ir Rusijoje. Tačiau šiose šalyse dalis visuomenės tam priešinasi – esą gavybos metodai itin neigiamai veikia aplinką.

LIETUVOJE − PROTESTAI „chevron“, pareiškusi norą ieškoti ir vėliau išgauti skalūninių dujų mūsų šalyje, sulaukė protestų. Va-sario pabaigoje maždaug šimtas protestuotojų prie Vyriausybės reikalavo išsaugoti švarią gamtą ir „ne-parduoti Lietuvos“. Dalis susirinkusiųjų laikė plakatus su šūkiais prieš „chevron“ ir skalūninių dujų žvalgybą ir gavybą. Buvo nuogąstaujama, kad vykdant tyrimus gali būti sugriauta melioracijos sistema, o išgaunant dujas – užteršiama ne tik žemė, bet ir požeminis van-duo. Tačiau tokias kalbas suskubo neigti skalūninių dujų žvalgybos konkursą organizavusios Geologijos tarnybos vadovas. Esą atlikti poveikio aplinkai ver-tinimai atskleidė, kad skalūninių dujų žvalgyba jo-kios žalos aplinkai nedaro. Žvalgytuvėms pritarė ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. ji buvo susitikusi su „chevron“ tyrinėjimo ir gamybos prezidentu, atsa-kingu už Eurazijos ir Vidurio Rytų regionus, jay john-sonu (Džei Džonsonu). Po susitikimo jis teigė, kad jo atstovaujama bendrovė, ruošdamasi Lietuvoje žval-gyti skalūnų dujas ar naftos išteklius, visais atvejais bendradarbiaus su vietos bendruomenėmis ir šalies Vyriausybe, o atliekant žvalgybos darbus bus laiko-masi visų saugumo reikalavimų. Lietuvos Prezidentė atitarė, kad skalūninių dujų žvalgyba Seimo ir Vyriau-sybės įvardyta kaip vienas iš prioritetų ir labai svarbu žinoti, kokių resursų Lietuva turi.

Taigi − dvi nuomonės ir skirtingi argumentai. Atsakyti kiekvienas sau gali pats, o kas buvo teisus – parodys laikas.

Eišiškių pl. 26LT-02184 Vilnius

Tel.: 8 5 213 3819,8 5 213 3568

[email protected]

Įrengiame vandens, šilumos energijos, įžeminimų gręžinius;remontuojame vandens gręžinius;montuojame siurblius ir jų valdymo aparatūrą;statome nuotekų valymo įrenginius;

klojame vandentiekio ir kanalizacijos tinklus;parengiame aplinkos apsaugos, vandentiekio ir

nuotekų šalinimo techninių projektų dalis;atliekame požeminių vandens išteklių aprobavimą;nustatome gręžinių sanitarinės apsaugos zonas.

0

i n ž i n e r i j A / A k t U A l i j o s

vaLEntinas maZURonis, Lietuvos aplinkos ministras

UŽneseniai grįžote iš Jav, kur domėjotės skalūninių dujų perspektyvomis mūsų šalyje. su kokiomis žiniomis grįžo-te? ar manote, kad Lietuvai būtų naudinga skalūnines dujas išžvalgyti, o po to jas ir išgauti?

v. mazuronis: „Mano nuomo-ne, visuomet geriau daryti, nei nieko neveikti, nes nieko ne-darymas visuomet duoda nu-linį rezultatą, o darymas, šiuo atveju – žvalgymas ir, jei atra-sime, dujų išgavimas – duotų ekonominį efektą, padidintų energetinę nepriklausomybę ir t. t. Tiesa, pirmiausia turėtume

išspręsti du svarbiausius klausimus. Pirma, užtikrin-ti šio proceso saugumą. Kad tai padaryti galima, mačiau viešėdamas jungtinėse Vals-tijose. Tiesa, jei mes atrasime dujas ir galėsime jas naudoti, bus būtina patobulinti įstaty-mus ir priežiūros struktūras. Antra, turėtume susitarti ir atrasti bendrą visiems naudą: valstybei, savivaldybei, ben-druomenei ir žemės savinin-kams, kurių žemėje bus daro-mi gręžiniai. Būtina, kad tais procesais būtų suinteresuoti ir turėtų naudos visi.

Kokią realią naudą turėtų mūsų valstybė, jei vis dėlto būtų pradėtos žvalgytuvės ir rasti skalūnų dujų telki-niai?

v. mazuronis: Tai būtų vienas būdų tapti mažiau pri-klausomiems nuo dabar vienintelio mūsų dujų tiekėjo – Rusijos, gyventojai taip pat pajustų naudą. Kiek teko matyti jAV, pirmiausia – tai mokesčiai valstybei. Pa-gal šiandienius įstatymus apie 20 % pinigų nuo rastų ir parduotų dujų ar naftos būtų sumokama valstybei. jei dujų būtų rasta tiek, kiek mes prognozuojame, tai kalbėtume apie 100 mln. Lt kasmet, o gal ir didesnės sumos Lietuvos biudžeto papildymą. Be to, būtų su-teikta ekonominė paspirtis ir regionui, kuriame būtų vykdoma dujų gavyba. Skaičiuojama, kad vienam gręžiniui būtų sukuriama apie 400 darbo vietų. Be to, būtų sukurta papildoma darbuotojams paslaugas tei-kianti infrastruktūra − viešbučiai, keliai ir pan. Už dalį pinigų būtų finansuojami vietos poreikiai: mokyklos,

ligoninės ir kt. Iš principo tai būtų naudingas visiems ekonominis suaktyvėjimas.

skalūninių dujų priešininkai teigia, kad skalūninių dujų tyrimai, o juo labiau jų gavyba bus itin kenks-mingi gamtai ir aplinkiniams gyventojams. Ką jiems galėtumėte atsakyti?

v. mazuronis: Mano nuomone, jei taip žiūrėtume, tai ir automobilius reikėtų uždrausti, nes automobilis kas savaitę sužaloja po keletą ar net keliolika šalies piliečių, taigi − taip pat žalingas. Tas pat pasakyti-na ir, pavyzdžiui, apie trąšas žemės ūkyje. Gal ir jas uždrauskime, nes didžiuliai jų kiekiai nuplaunami į upes? Tai gal gyventi nustokime? Rimtai kalbant, rei-kia nustatyti, ką reiškia „kenkia gamtai“. Kiek mačiau ten, kenkimas viso labo toks, kad yra pastatoma 100 m x 150 m statybos aikštelė. Gavybos metu darant gręžinius, mano manymu, jAV imamasi visų apsau-gos priemonių, kurių reikėtų reikalauti ir Lietuvoje:

aikštelė uždengiama specialia medžiaga, kad, jei kartais van-duo išsiveržtų iš gręžinio, ne-susigertų į žemę. Panaudotas vanduo atskirai surenkamas, valomas ir t. t. Žinoma, jei nie-ko nedarytume – nebūtų ir statybinės aikštelės. Tačiau jei mes norėtume ne gręžinį da-ryti, o statyti gamyklą, fermą ar dar ką nors – tai statybinė aikštelė būtų gerokai dides-nė. jei mes norime visiškai

nekenkti gamtai, tai neturėtume statyti nei gyvena-mųjų namų, nei plėsti miestų. Mes turime apsispręsti, atrasti pusiausvyrą tarp gamtos saugojimo ir to, ką tikrai reikia daryti mūsų gerovei. Mano manymu, reikėtų kurti sąlygas, kad viskas būtų vykdoma kuo saugiau, ir siekti daugiau investicijų mūsų šalyje bei maksimalių geresnio gyvenimo prielaidų.

Kaip manote, jei skalūninių dujų būtų aptikta, ar jos būtų išgaunamos?

v. mazuronis: Kaip būtų išgaunamos dujos, pama-čiau viešėdamas jAV Pensilvanijos valstijoje. yra da-romas maždaug 2 km gylio vertikalus ir analogiško ilgio horizontalus gręžinys, kuriais pumpuojamas vanduo su smėliu ir 0,5 % cheminių medžiagų prie-maiša. šiuo mišiniu, naudojant spaudimą, plėšomi ir ardomi gruntų, tarp kurių yra dujos, sluoksniai. Per tą vandenį dujos kyla į viršų. Tuomet viršuje vyksta dujų atskyrimas ir nukreipimas į dujotiekį. jei mes ką nors rasime, analogiškai viskas turėtų būti daroma ir pas mus.

Jei dujų būtų rasta tiek, kiek mes prognozuojame, tai kalbėtume apie 100 mln. lt kasmet, o gal ir didesnės sumos lietuvos biudžeto papildymą.

ValEntinas MaZurOnis, lietuvos aplinkos ministras

0

1

A k t U A l i j o s / i n ž i n e r i j A

PRIEŠ

Prof. RomUaLdas JUKnYs, VDU Aplinkotyros katedros vedėjas

Kaip vertinate valdžios siekius imtis skalūninių dujų žvalgybos, o vėliau gal ir gavybos mūsų šalyje?

Prof. R. Juknys: Man labai keista, kai Lietuvos aplinkos ministras važiuoja į jAV energetikos klausimais ir neran-da laiko apsilankyti jAV Aplinkos apsaugos agentūroje, kuri jau baigia rengti ataskaitą apie galimą neigiamą to-kių gręžinių poveikį aplinkai. Be to, niekas nieko tiksliai nežino, tik spėlioja, kiek tų dujų po žeme pas mus gali būti. Lenkijos patirtis labai aiški: pagal pradinius vertini-mus buvo vienas skaičius, o padarius gręžinius ir pažiūrė-jus realiai, jis dešimt kartų sumažėjo. Taip visuomet būna. Nėra nė vieno gręžinio, kuris viršytų teorinius lūkesčius. Aš noriu paklausti, ar mes lenktyniaujame? Ar lenkai paims ir išsiurbs mūsų dujas? šiemet arba kitais metais jAV baigiama kapitalinė tokių gręžinių realaus poveikio studija. Per dvejus metus Europos Sąjunga parengs tei-sinę tokių gręžinių bazę. Lenkai pramoninę gavybą pla-nuoja tik po dvejų metų. Tai palaukime tuos porą metų, išsiaiškinkime realią padėtį, per tą laiką ir technologijos gal patobulės, gal nebereikės tų baisių chemikalų dujoms iš-gauti naudoti? jei pamatysime, kad lenkai gauną realią naudą – tuomet ir mes galime šio pro-jekto imtis. Galų gale ir žmones tuomet įtikinti realia skalūninių dujų nauda bus lengviau.

Bijoma, kad tokie gręžiniai kenks gamtai ir aplinkiniams gyventojams. Jav apsilankęs aplinkos ministras teigia įsiti-kinęs, kad gręžiniai yra visiškai saugūs. gal tai įtikino ir Jus?

Prof. R. Juknys: Labai įdomu. Būtent tas telkinys, Mar-cellus, gręžinys, prie kurio lankėsi aplinkos ministras, yra vienas pavojingiausių ir jame daugiausia įvyko visokių nelaimingų atsitikimų. Buvo užsidegęs net tvenkinys, kuriame laikytas panaudotas gręžiniui vanduo. Įsivaiz-duokite, ko ten turėjo būti, jei vanduo sumaišytas su gręžiniui naudojamu cheminiu mišiniu degė keliasde-šimties metrų aukščio ugnies stulpu. o kas dar į aplin-ką pasklido su dūmais − baisu net pagalvoti. Iš viso yra buvę apie dvidešimt ir kitų su tuo gręžiniu susijusių inci-dentų. o ministras nieko nepamatė... Gręžinio šalininkai guodžia: „Nesijaudinkit, jei kas nors į žemę ir įsigers, tai mums gali pakenkti ne anksčiau kaip po 25 metų.“ Ar čia didelė paguoda? Mes juk planuojame Lietuvoje gyventi ilgiau nei 25 metus. Ir apskritai – pagal mūsų įstatymus iš viso draudžiama po žeme pilti bet kokius chemikalus.

juk tie naudojami chemikalai – itin pavojingi. juose yra bent 15–20 kancerogenų ir n toksiškų medžiagų. Dalis tų chemikalų iš viso yra labai kenksmingi. juk prie to paties gręžinio, prie kurio lankėsi ministras, kai dalis che-mikalų kažkokiu būdu pateko į vandenis, iškart išdvėsė visos žuvys.

vienas pagrindinių argumentų, kodėl mums reikėtų skalūninių dujų, – tai mažesnė priklauso-mybė nuo Rusijos dujų. Ką apie tai manote?

Prof. R. Juknys: Tas argumentas išvis juokingas. juk net jei viskas vyktų sklandžiai ir paaiškėtų, kad mes turime skalūninių

dujų klodus, jų gavybą anks-čiausiai galėtume pradėti tik po dešimties metų. o suskys-tintųjų dujų terminalą mes greičiausiai jau turėsime kitų metų rudenį. Ir tuomet mums to „Gazprom“ visai nebereikės paisyti. jei rusai dujas parduos pigiai, galėsim pirkti, jei ne – mums pakaks tiek, kiek at-siplukdysime jų jūra. Pagal pajėgumus laivais galima pa-tenkinti visus Lietuvos porei-

kius, o skalūninės dujos nuo rusų dujų išgelbėtų labai negreitai.

Įsivaizduokite, ko ten turėjo būti, jei vanduo sumaišytas su gręžiniui naudojamu cheminiu mišiniu degė keliasdešimties metrų aukščio ugnies stulpu.

Prof. rOMualDas juKnys, VDu aplinkotyros katedros vedėjas

1

Lietuvos aplinkos ministras Valentinas Mazuronis su JAV Atstovų rūmų Energetikos ir komercijos komiteto nariu, Baltijos šalių grupės komisijos bendrapirmininkiu John‘u Shimkumi.

3


Kai sėkmingas projektų įgyvendinimaslemia įmonėsplėtrąPirmajame žurnalo „Structum“ numeryje susipažinome su viena iš strateginių UAB „Voltas“ veiklos krypčių – vėjo ir saulės energetikos plėtra. šį kartą pristatome pagrindinę įmonės veiklos kryptį. Tai – elektrotechninių sprendimų projektavimo, montavimo ir eksploatavimo darbų vykdy-mas statomuose bei rekonstruojamuose objektuose.

Įgyvendinusi daugybę projektų, šiandien įmonė pajėgi atlikti visus elektrifikavimo darbus, o jos turima technika leidžia ne tik sutaupyti laiko, vykdant didelės apimties pro-jektus, bet ir gerokai sumažina jų įgyvendinimo sąnaudas. Išplėtusi savo darbuotojų kompetenciją, bendrovė drąsiai imasi ir sudėtingesnių elektrifikavimo užduočių – paleidimo ir derinimo darbų, relinės apsaugos bei automatikos derini-mo darbų. o pastaraisiais metais įmonėje įdiegtos ir atnau-jintos kokybės, aplinkos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos užtikrina, kad visi darbai bus atliekami laikantis visų šiuolaikinių vadybos ir darbo organizavimo principų.

DIDŽIULIAI PROJEKTAI

ĮGYVENDINAMI BALTARUSIJOJEUAB „Voltas“ projektai Baltarusijoje susiję su lietu-viško kapitalo įmonėmis, tiekiančiomis produkciją vienai didžiausių pasaulio baldų prekybos įmonių „IKEA“. „Vakarų medienos grupė“, plėsdama savo verslą Baltarusijoje, 22 ha plote pastatė naują me-dienos perdirbimo ir baldų gamybos fabrikų kom-pleksą, o bendros investicijos į projektą sudarė 222 mln. litų.

Ne mažesnis buvo ir kitas UAB „Voltas“ objektas. Mogilio-vo teritorijoje įsikūrusioje laisvojoje ekonominėje zonoje neseniai iškilo „SBA baldų“ gamykla „Mebelain“. Į ją inves-tuota 14 mln. eurų.

šiose gamyklose UAB „Voltas“ atliko visus elektrifikavimo darbus – technologinių įrenginių prijungimo prie elektros tinklo, elektros skirstymo tinklų, apšvietimo, įžeminimo, žai-bosaugos projektavimo ir montavimo darbus. Taip pat įmo-nė suderino ir paleido veikti jai patikėtus technologinius įrenginius.

ĮGYVENDINTI PROJEKTAI – NEĮKAINOJAMA PATIRTISAnksčiau sėkmingai įgyvendinti projektai ir neįkainojama ilgametė patirtis, įgauta vykdant skirtingas užduotis, didina bendrovės užsakymų skaičių. Naujausias įmonės įgyvendi-namas projektas – Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumas, kuriame UAB „Voltas“ atlieka elektros jėgos paskirstymo, išorės ir vidaus apšvietimo sistemos, žaibosaugos projekta-vimo ir montavimo darbus.

Taip pat bendrovė elektrifikavimo darbus yra atlikusi ir ki-tuose stambiuose pramonės objektuose: AB „orlen Lietuva“ gamybinėse patalpose Mažeikių r., „Vičiūnai Group“ žuvų gaminių fabrike Plungėje, AB „Klaipėdos nafta“ gamybinė-se patalpose Klaipėdoje. o AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų siurblinėje bendrovė atliko ne tik elektros projektavimo ir montavimo darbus, bet ir naujai pastatytų technologinių įrenginių, elektros variklių paleidimo ir derinimo darbus. Per daugelį metų įmonė yra įgyvendinusi daugybę projek-tų ir viešosios paskirties objektuose – prekybos centruose, viešbučiuose, stadionuose, oro uostuose ir pan. Pasibaigus 2012-iesiems, buvo suskaičiuota, kad pastaraisiais metais UAB „Voltas“ įgyvendino daugiau nei 50 atsinaujinančios energijos objektų projektų.

UaB „voltas“Šilutės pl. 2, LT-91111 Klaipėda Tel. +370 463 90 931, faks. +370 463 90 930 El. p. [email protected], www.voltas.lt

3

Mėnesio pasiūlymai 2013 m. balandžio 24 – gegužes 31 d.

Kainos su nuolaida galioja 2013 ėbalandžio 24 – geguž s 31 dienomis. Prekių kiekis ribotas.Sutartiniams klientams akcijinių prekių nuolaida gali i ribojabūt ma. Kainos nurodytos su PVM.

www.sanistal.lt

20.146,50 15.110, - Lt4.389,88 3.292, - Lt

5.615,61 4.492, - Lt

4.193,86 3.355, - Lt

3.620,32 2.896, - Lt

Kodas 201033000

Kodas 200101025

Kodas 506090244+506090927

Kodas 506090813+506090423

Kodas 506090289+506090299

Dujinis kondensacinis – saulės šildymo katilas „ComfortLine CSZ“

Kieto kuro šildymo katilas „BURNIT WBS 25“

SRK50ZJX-S ir SRC50ZJX-S

Šilumos siurblys



Therm X2 radiatoriai taupantys energiją

Profil-kompak 22 550/3000 su prijungimo komplektu (220022580+228070003)

444,07 Lt - 311 Lt

Profil-kompak 22 500/1000 su prijungimo komplektu (220022510+228070003)

502,15 Lt - 352 LtProfil-kompak 22 500/1200 su prijungimo komplektu (220022512+228070004)

566,28 Lt - 396 Lt

„Mitsubishi Heavy Industries“ deimantinės serijos šilumos siurbliai turi aukščiausią COP efektyvumą, kuris yra ženkliai didesnis už „A+“ klasės standartą. Kintama kompresoriaus galia užtikrina greitą oro šildymą/šaldymą įjungus įrenginį ir nustatyta oro temperatūra pasiekiama žymiai greičiau. Šilumos siurbliuose standartiškai komplektuojami antialerginiai, fotokatalitiniai plaunami filtrai ir jonizatorius. Šildymo ir šaldymo režimuose įranga efektyviai veikia

onukritus lauko temperatūrai žemiau negu -15 C.Unikali oro srautą reguliuojanti sistema tolygiai paskirsto išpučiamą orą patalpoje, maksimaliai sumažindama triukšmą.

Plieninių vandens šildymo katilų BURNIT WBS galia yra nuo 20 iki 110 kW. Jie gali būti naudojami mažų ir didelių plotų šildymui. Katilų konstrukcija yra pritaikyta kieto kuro deginimui. Prie katilų galima montuoti granulių, alyvos arba dujų degiklius.

726,00 545, - Lt

27.615 20.712, - Lt

11.164 8.374, - Lt

968,00 726, - Lt

1.589, - Lt

Kodas 240202541

Kodas 208000302

Kodas 201003240

Kodas 240212540

Kodas 180101401+180190010

Grundfos Alpha 2L 25-40 cirkuliacinis siurblys

Šilumos siurblys BWS 08

Dujinis kondensacinis katilas WOLF CGW-24/140

Grundfos Alpha 2 25-40

6.025,80 4.218, - LtKodas 180269000+180242055

Grundfos SQE 2-55 su elektroniniu valdymo pultu

6.399,69 4.480, - LtKodas 180269000+180242070

Grundfos Giluminis siurblys Grundfoss SQE 2-70 su elektroniniu valdymo pultu

Vandens pakelimo siurblys šuliniui Grundfos SB3-45MW su firminiu valdikliu

SQE aukščiausios kokybės Grundfos giluminis siurblys. Geriausias pasirinkimas iš rinkoje esančių vandens tiekimo pasiūlymų. Dirba ir esant įtampos svyravimams. Idealus buitinio vartotojo pasirinkimas.

SB - panardinami Grundfos siurbliai šuliniams, rezervua-rams, įvairioms talpoms. Aukštos kokybės kompozicinės medžiagos- užtikrintas ilgaamžis tarnavimas.

Alpha 2, elektroniniai cirkuliaciniai siurbliai atitinkantys ES direktyvas. Tinkantys visoms tipinėms šildymo ir šaldymo sistemoms. AUTOADAPT valdymo režimas- įjungei ir užmiršai. Alpha 2L elektroniniai cirkuliaciniai siurbliai atitinkantys ES direktyvas. Tinkantys visoms tipinėms šildymo sistemoms.

9.799,769 7.350, - LtKodas 200104025

Dujų generaciniai medienos katilai „BURNIT PyroBurn/ PyroBurn Lambda“

Didelio efektyvumo dujų generaciniai medienos katilai, skirti ekonomiškam ir ekologiškam gyvenamųjų bei gamybinių patalpų šildymui. PyroBurn Lambda katilas turi intuityvią valdymo sąsają, „Lambda“ deguonies jutiklį, šilumos reguliatorių ir sudėtingą apsauginę sistemą.

Aukšto efektyvumo sūrymo/vandens tipo šilumos siurblys šildymui ir šilto vandens ruošimui. Šilumos siurblį galima naudoti naujai įrengtose arba jau esančiose šildymo sistemose. Maksimali šildomo vandens temperatūra 63°C, minimali sūrymo – (-5°C). Šaltnešis - R407C. Integruoti šilumos kiekio skaitliukas, didelio našumo šildymo kontūro siurblys (klasė A). Elektroniniu būdu pagal poreikį reguliuojamas papildomas elektrinis šildymas. Tylus - triukšmo lygis 1 m atstumu - < 40 dB (A). Pagaminta Vokietijoje.

Dujinis kondensacinis šildymo modulis CGW-24/140 su didžiausio našumo greitaeigiu plokšteliniu nerūdijančio plieno tūriniu vandens šildytuvu. Kabinamas ant sienos. Galingumo moduliavimo diapazonas (kai paduoda-mo/grįžtamojo vandens temperatūra yra 50/30° C) - nuo 7,8 iki 24,8 kW. Padidintas galingumas vandens tūriniame šildytuve ruošimo metu - 27,6 kW. Integruotas, aukštą komforto lygį atitinkantis, karšto vandens paruošimo įrenginys yra našesnis nei įprastinio 140 l tūrio vandens šildytuvo.


www.sanistal.lt

15.783 11.837, - Lt

128,30128, - Lt

Kodas 520510000

Kodas 212000208

Šilumos siurbliai

Akumuliacinė talpa su pasluoksniniu paskirstymu BSP-800 kombinuotam saulės energijos, biomasės, iškastinio kuro naudojimui.

Išsiplėtimo indas N 25/6 REFLEX

Slėginis indas ReflexŠildymo ir slėgiminėms sistemoms. Maksimalus darbinis slėgis - 6 bar, maksimali temperatūra: 120°C (prie 1,5 bar), 70°C (prie 3,0bar). Priešslėgis - 1,5 bar. Talpa – 25 l.

Akumuliacinė talpa užima nedaug vietos. Hidraulinės įrangos komponentus, tokius kaip geriamojo vandens paruošimo modulis, du pamaišymo kontūrai ir saulės energijos siurblio grupė, galima montuoti tiek ant akumuliacinės talpos, tiek ant sienos. Sluoksniavimo lakštai užtikrina pastovią vandens sluoksnių temperatūrą talpoje ir ženkliai padidina saulės energijos išgavimą.

4.193,86 3.355, - Lt

3.620,32 2.896, - Lt

Kodas 506090813+506090423

Kodas 506090289+506090299



15.221 11.416, - LtKodas 520700044

Vandens šildymo paketas: 2 kolektoriai + 300 l talpa + priedai


www.sanistal.lt

157,36 110, - LtKodas 214000322

Rotacinis vožtuvas DN32 BAXI Slim katilų iš sandėlio išpardavimas

254,10 178, - LtKodas 214004400

Rotacinis DN40

338,80 237, - LtKodas 215500323

Termostatinis DN32

Kodas 215500403

Termostatinis DN40

375,10 263, - Lt

VexveNuolaida 40%

Rotaciniams ir termostatiniams vožtuvams DN 32 ir DN 40 -30 %

9.483,98 7.113, - Lt10.919,04

8.189, - Lt Kodas 520600009

Kodas 520600082

Komfortiška gyvenamųjų patalpų vėdinimo sistema CWL-300 Excellent

Gyvenamųjų patalpų vėdinimo sistema CWL-400 Excellent

CWL-400 Excellent yra šilumos grąžinimo įtaisas su maždaug 95 % efektyvumo laipsniu ir maksimaliu 400 m3/h vėdinimo našumu, su energiją taupančiais ventiliatoriais. Tylus. Naujos kokybė apsaugos nuo užšalimo valdymas, užtikrinantis, kad prietaisas optimaliai veiktų ir tuomet, kai lauke oro temperatūra labai žema. Jei reikia, įsijungia serijiniu būdu sumontuotas pašildymo elementas. Pastatomas. Pagamintas Vokietijoje.

Šis prietaisas yra didelio efektyvumo (iki 95 %) rekuperatorius su energija taupančiais ventiliatoriais, veikiančiais pagal pastovios tūrinės srovės principą. Palubinis. Ventiliatoriaus galingumas yra maks. 300 m3/val., esant 150 Pa pasipriešinimui ortakių sistemoje. Naujos kokybės apsaugos nuo užšalimo valdymas, užtikrinantis, kad prietaisas optimaliai veiktų ir tuomet, kai lauke oro temperatūra labai žema. Jei reikia, įsijungia serijiniu būdu sumontuotas pašildymo elementas. Pagamintas Vokietijoje.

Iki š.m. gegužės 31 1 m. vamzdžio DN 18 (008600018) 1 m tik 5 Lt, o vamzdžio DN 16 (008600016) - tik 4 Lt


www.sanistal.lt

Lengva užmontuoti

Raindance Select E 300 3jet Showerpipe dušo sistema

ShowerTablet Select 300 termostatinis maišytuvas dušui

Hansgrohe Raindance Select E 120 EcoSmart / Unica´S Puro Set 0,9 m

3-jų srovių nauja dušo galvutė Raindance Select E 120 EcoSmart su EcoSmart vandens taupymo funkcija – vandens sunaudojimas tik 9 l/min

Naujas termostatinis maišytuvas su unikaliu komfortišku valdymu – norint įjungti ar išjungti dušą tereikia paspausti mygtuką

Termostatas turi naują dizainą ir yra kompaktiškas. Jo viršutinė plokštuma pilnai liečiasi su siena, o tai suteikia ir papildomos naudos, kuri mielai laukiama bet kuriame vonios kambaryje: tai plati lentynėlė, skirta vonios reikmenims susidėti. Paviršius pagamintas iš saugaus stiklo, ant kurio aiškiai pavaizduoti lengvai įskaitomi simboliai. O ergonomiškos formos reguliatorių lengva valdyti net ir slidžiomis muiluotomis rankomis ar vaikams.

Kodas 100030102, 151100010

Kodas 515040016, 515040017, 150410080

Pasiūlymas galioja iki š.m. gegužės 31 d.

Pakabinamas WC IDOL, su dangčiu iš duroplast.

Komplektas: „Duofix Basic“WC rėmas, rėmo montavimo laikikliai, mygtukas „Delta 20”.

Įprastinė komplekto kaina - 233.98, Lt,

akcijinė kaina - 204 Lt.

Įprastinė komplekto kaina - 971.92 Lt,

speciali komplekto kaina - 548.99 Lt.

Sieninės plytelės

21,77 17,99 Lt/m2Kodas 510990001, 510990002

Spalva – balta.Blizgios, matinėsIšmatavimai – 25x33 cm.Pagaminta Vokietijoje.

337,59 249 Lt/m2Kodas 510990001, 510990002

Plieninė vonia Eurowa, 170x70 cm, be kojelių

VONIOS KAMBARIO IRANGAPLYTELESSANTECHNIKA

KAUNASRaudondvario pl. 78Tel. 8 5 231 0491

VILNIUSUkmergės g. 317bTel. 8 37 395 092

KLAIPĖDAŠilutes pl. 83aTel. 8 46 343 464

NAUJIENA!

NAUJIENA!

ACO SELF® EuroLine latakai gaminami iš polimerbetonio, kuris pasižymi dideliu stiprumu ir atsparumu atmosferos poveikiams. ACO SELF® EuroLine sistemos privalumai: „V“ formos skerspjūvis; lygus paviršius; optimizuoti standumo kontūrai užtikrina gerą sukibimą su pagrindu; latako skerspjūvio forma ir mažas vidinio paviršiaus šiurkštumas padidina tekėjimo greitį ir savaiminio valymo efektą; lengvas ir paprastas montavimas (paprasti elementai, mažas jų svoris).

ACO Hexaline paviršinio vandens surinkimo sistema yra skirti individualaus namo aplinkai. Latakai yra gaminami iš 100% perdirbamo polipropileno.Atlaiko neintensyvias lengvojo automobilio apkrovas.

ACO Garažo latako komplektas 3 metrų garažui su cinkuotomis grotelėmis „Hexaline“

42,35 32, - Lt

8,12 5,28, - Lt 5,46 3,55, - Lt

264,99 199, - Lt

91,96 69, - Lt

153 100, - Lt

Kodas 435010001

Kodas 433000060

Kodas 006001032

Kodas 435010183

Kodas 435000300

Kodas 521133014

Surinkimo latakas Hexalinesu plastikinėmis grotelėmis L=1m

Drenažinis vamzdis d50/60 su geotekstile WAVIN

Vandentiekio vamzdis PE80 d32x2.4x100m PN10 SDR13.6 WAVIN

Garažo latako komplektas 3 m garažui

Surinkimo latakas SELF su cinkuotomis grotelėmis L=1m

Kaminų įdėklaidn150*1000 standart


VILNIUSLinkmenu g. 15Tel. 8 5 2461 592


PANEVĖŽYSBeržu g. 54Tel. 8 45 468 899

ŠIAULIAIMetalistu g. 3Tel. 8 41 598 588

Techniniai duomenys:

Akumuliatoriaus itampa 14,4 V

Sukiai tušciaja eiga (1-mu/2-ru gr.) 0-500/1500 min-1

Isukamu varžtu Ø 7 mm

Maks. sukimo momentas (kietas suj.) 53 Nm

Grežinio Ø medienoje/pliene 28/10 mm

Sukimo momento nustatymo pakopu sk. 18 +

Griebtuvo atverimo ribos 1,5-13 mm

Svoris su akumuliatoriumi 1,7 kg

Kodas 310615005

grežimo pakopa

Akumuliatorinis suktuvas Bosch GSR14.4 V Li +3 akumuliatoriai 2.6V + lagaminas L-boxx!

1.234,00 830, - Lt

Komplekte: 3x2.6 AhLi-Ion akumuliatoriai, greitas kroviklis, lagaminas L-boxx

Nukalkinimo pompa ROTHENBERGER Romatic 20

Akcija

300 vnt. diskų „XT67 125x1,0x22,23“ perki ir „Bosch IXO 4“ akumuliatorinį suktuvą dovanų randi!

Akcija vyksta tik iki š.m. gegužės 31 d.

244,00 186, - LtKodas 530570008

4698,43 2541, - LtKodas 202011260

„Mitsubishi Heavy Industries“šilumos siurbliai“

473,35 355, - Lt

7,746,97, - Lt

Kodas 370900129

Kodas 347802011

Skydelis Origo™ Tech 9-13

Suvirinimo Viela OK Aristorod 12.50 0.8mm

Automatiškai užtamsėjantis skydelis naudoja naujausias technologijas, kurios buvo patikrintos įvairiuose testuose.Origo™ Tech 9-13 tamsėjimo lygio reguliavimas 9-13 DIN. Uždelsimas ir jautrumas reguliuojami iš vidaus. Origo™ Tech 9-13 tinkamas MIG/MAG, MMA ir TIG procesams (virš 20 amperų).

Prietaisas, leidžiantis greitai ir efektyviai pašalinti kalkes iš vandens šildytuvų, katilų, radiatorių ir pan. Greitas aparato užpildymas bei ištuštinimas. Paprastas prijungimas prie sistemos, programiniu būdu valdoma plovimo trukmė bei skysčio tekėjimo krypties keitimo intervalas. Jungtis: R 1/2", bako talpa: 15 l, el. tinklo jungtis: 230 V / 50–60 Hz, variklio galia: 150 W, tūrinė tėkmė: 40 l / min., tiekimo aukštis: 10 m

REMS ROS P – patogios vamzdžių žirklės plastikiniams ir daugiasluoksniams vamzdžiams švariai ir sparčiai pjauti.

REMS ROS P 42 P

244,00 186, - LtKodas 530570008

Vamzdžių žirklės su sparčiąja atgaline eiga vamzdžiams

Ø ≤ 42 mm, 1⅝”.

www.sanistal.lt


www.sanistal.lt

5.965 4.200, - LtKodas 538020020

GOTASStatybos įrankių

NUOMA ir REMONTAS

VILNIUSLinkmenų g. 38, VilniusTel. +37052300680; Mob. +37069840780

El.paštas [email protected]

www.gotas.lt

KAUNAS Draugystės g. 15B, Kaunas

Tel. +37037408708; Mob. +37069854128

El.paštas [email protected]

Statybinė armatūra iš „Sanistal“

Centrinio metalų sandėlio.

Nuo 8 iki 32 mm skersmens.

Kaune – 8 650 25776 (Aistis),

8 656 36163 (Marius),

8 37 309822

Vilniuje – 8 655 66509 (Kęstutis),

8 5 2491766

Klaipėdoje – 8 652 20268 (Mindaugas),

Šiauliuose – 8 650 73864 (Darius),

8 41 383097,

Panevėžyje - 8 650 73864 (Darius)

Statybinė armatūra iš „Sanistal“

Centrinio metalų sandėlio.

Nuo 8 iki 32 mm skersmens.

Kaune – 8 650 25776 (Aistis),

8 656 36163 (Marius),

8 37 309822


8 5 2491766



8 41 383097,


3.599 2.698, - Lt

Kodas 530450002

ROMATIC 20 Nukalkinimo pompa

Prietaisas, leidžiantis greitai ir efektyviai pašalinti kalkes iš vandens šildytuvų, katilų, radiatorių ir pan. Greitas aparato užpildymas bei ištuštinimas. Paprastas prijungimas prie sistemos, programiniu būdu valdoma plovimo trukmė bei skysčio tekėjimo krypties keitimo intervalas.Jungtis: R 1/2", bako talpa: 15 l, el. tinklo jungtis: 230 V / 50–60 Hz, variklio galia: 150 W, tūrinė tėkmė: 40 l / min., tiekimo aukštis: 10 m

Besiūliai vamzdžiai nuo ½' iki 5’

Kaune – 8 650 25776 (Aistis),

8 656 36163 (Marius),

8 37 309822


8 5 2491766



8 41 383097,


Nuolaida 20%

Grindinio šildymo valdymo automatikai Danfoss Link

„Danfoss Link®“ - modernus šildymo valdymo sprendimas visiems, kurie vertina patogumą ir technologijas. Su „Danfoss Link®“ paprasta reguliuoti viso namo šildymo sistemą belaidžiu ryšiu iš centrinio pulto. Nuo šiol jūs galite valdyti kelias sistemas vienu metu - radiatorių, vandeninio ir elektrinio grindų šildymo, šilumos siurblius ar katilus ir net elektros reles. Tai paprastas būdas greitai ir daug sutaupyti. Be to, Jūs galite ne tik reguliuoti viso namo temperatūrą iš vienos vietos, bet ir optimizuoti produktų darbą pagal esamas šildymo sistemos sąlygas.


VILNIUSLinkmenu g. 15Tel. 8 5 2461 592


PANEVĖŽYSBeržu g. 54Tel. 8 45 468 899

ŠIAULIAIMetalistu g. 3Tel. 8 41 598 588

I n f r a s t r u k t ū r a / te m a

KINtANtILIEtUVOSKELIų IR tILtų SItUAcIjAstasys liauKEVičius

Lietuvos automobilių kelių direkci-jos (LAKD) duomenimis, šalyje yra 21 258,5 km kelių. Tai – tik šiek tiek nei dvigubai mažiau už Žemės pu-siaujo ilgį. Lietuvoje yra 1 738,2 km magistralinių, 14 582,7 km rajoninių ir 4 937,6 km krašto kelių. Šie keliai – tai valstybinės ir iš dalies vietinės reikšmės keliai, priklausantys LAKD priežiūros sferai. Keliai, priklausan-tys savivaldybių priežiūros sferai, į šį skaičių neįtraukti.

Asfalto danga padengta daugiau nei 13,8 tūkst. km Lietuvos kelių, cementbetonio – apie 72,5 km, žvyro – 7,4 tūkst. km, grindinio – tik apie 7,5 km. Pagal Pasaulio ekonomikos forumo ekspertų pranešimo apie pasaulinį konkurencingumą duomenis, Lietuva savo kelių kokybe lenkia visas buvusios Sovietų Sąjungos respublikas. Pasau-lio reitinge tarp 144-ių šalių ji užima 32-ą vietą. Lietuvos keliai įvertinti 5,2 balo iš 7. Artimiausių kaimynių – Latvijos, Estijos ir Rusijos – keliai pagal būklę vertinami atitinkamai 3,2 balo (99 vieta), 4,2 balo (61 vieta) ir 2,3 balo (136 vie-ta). Tai, kad Lietuvos keliai vertinami gana gerai, nieko keista. Dar tarybiniais laikais svečiai iš kitų respublikų ža-vėdamiesi sakydavo: „jūsų keliai kaip Amerikoje.“

Toks vertinimas neturėtų stebinti dar ir dėl to, kad ir ke-liams prižiūrėti valstybė kasmet skiria šimtus milijonų

Rekonstruota Jakų žiedinė sankryža.

te m a / I n f r a s t r u k t ū r a


litų. Vien 2012 m. Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) finansuoti buvo skirta apie 1,06 mlrd. litų. Iš jų 98 038,7 tūkst. litų buvo kirti skoloms už 2011 m. atliktus darbus apmokėti, 719 460,2 tūkst. litų (75 %) – valstybi-nės reikšmės kelių priežiūrai finansuoti, 191 856,1 tūkst. litų (20 %) – vietinės reikšmės keliams (gatvėms) ir 47 964 tūkst. litų (5 %) – kitoms, susijusioms su keliais, valstybės reikmėms.

Valstybinės ir iš dalies vietinės reikšmės keliai Lietuvoje tiesiami bei prižiūrimi vykdant KPPP. Programa siekiama plėsti tarptautinių transporto koridorių tinklo kelius ir už-tikrinti jų laidumą, mažinti gaištį, kelio naudotojų išlaidas, poveikį aplinkai, socialinę atskirtį, gerinti valstybinės reikš-mės kelių eismo saugą ir užtikrinti susisiekimą, išsaugant kelių tinklo būklę ir nebloginant eksploatacinių savybių.

šiais tikslais vien per 2012 m. buvo rekonstruota ir nuties-ta 27,39 km tarptautinio tinklo kelių – apie 1,7 % viso Lie-tuvos tarptautinio kelių tinklo ilgio. Naudojant europinės paramos lėšas, buvo baigta rekonstruoti kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda jakų sankryža ties Klaipėda, transeu-ropinio tinklo kelio Vilnius–Panevėžys–šiauliai–Palanga ruože šiauliai–Radviliškis rekonstruota 1,98 km esamo kelio ir nutiestas 7,2 km ilgio Kairių aplinkkelis. Rekons-

PAGAL 2012 M. PASIRAŠYTAS NAUJAS PROJEKTų

FINANSAVIMO IR ADMINISTRAVIMO SUTARTIS

LIETUVOJE PLANUOJAMA:

vykdyti transeuropinio tinklo kelio Ryga–šiauliai–Tauragė–Kaliningradas rekonstrukcijos II etapą;

tiesiant Priekulės aplinkkelį, pailginti transeuropi-nės reikšmės kelią Kaunas–jurbarkas–šilutė–Klai-pėda. 2014 m. turėtų būti užbaigtas I jo tiesimo etapas;

rekonstruoti transeuropinio transporto tinklo E67 („Via Baltica“) atkarpos dangą;

rekonstruoti transeuropinio tinklo kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda atkarpą ir pagerinti eismo ja saugą;

taip pat numatoma rekonstruoti transeuropinio tinklo kelio Vilnius–Lyda atkarpą.


truojant jakų sankryžą, buvo įrengta dviejų eismo juostų 0,85 km estakada (Kauno–Palangos kryptimi 2-ojo ly-gio ilgis – 0,3 km; Palangos–Kauno kryptimi 3-iojo ly-gio ilgis – 0,55 km). jakų sankryžai rekonstruoti buvo panaudota 27,5 mln. litų ES paramos lėšų ir 1,3 mln. litų KPPP lėšų. Kairių aplinkkelio tiesimo ir rekonstra-vimo darbams 2012 m. buvo panaudota 57,2 mln. litų ES lėšų ir 24,9 mln. litų KPPP lėšų.

jakų sankryžą buvo būtina rekonstruoti, nes padidėjus automobilių srautui, sankryžoje dažnai susidarydavo au-tomobilių spūstys, o piko metu automobilių greitis kartais sumažėdavo iki 10 km/val. Pagal prognozes, ateityje šioje sankryžoje eismo intensyvumas bus beveik dar 35 % di-desnis nei prieš rekonstrukciją. Kelias Panevėžys–šiauliai ties Kairiais buvo dviejų eismo juostų, todėl neužtikrino greito ir saugaus judėjimo. Be to, buvo sudėtinga kirsti kelią krovininėms transporto priemonėms. Avaringumo analizė parodė, kad šis ruožas – nesaugus ir avaringas: 1997–2010 m. čia įvyko 103 įskaitiniai eismo įvykiai. Beje, eismo intensyvumas čia siekė nuo 7,5 iki 10,129 tūkst. au-tomobilių per parą.

Daugumą šių darbų planuojama atlikti dar šiais metais. Transeuropinio tinklo kelių plėtrai numatoma skirti be-veik 224 mln. litų ES lėšų. Kasmet 20 % programos lėšų skiriama vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisy-ti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. 2012 m. vietinės reikšmės kelių (gatvių) priežiūrai ir plėtrai buvo panaudota daugiau nei 263 mln. litų. Skirtos lėšos buvo panaudotos Vilniaus Gariūnų tiltui ir gatvei rekonstruoti (apie 6,095 mln. litų), Kauno Panemunės tiltui per Nemu-ną rekonstruoti (5 mln. litų), tiltui per Nemuną Druskinin-kuose ir jo privažiuojamajam keliui statyti (3 mln. litų), Klaipėdos miesto Minijos gatvei rekonstruoti (2,3 mln. litų), viadukui per geležinkelį šiauliuose, Tilžės gatvėje, rekonstruoti (3,6 mln. litų), viadukui per geležinkelį Ma-rijampolėje, Gamyklų gatvėje, ir šiai gatvei kapitališkai remontuoti (1 mln. litų), Plungės rajono Žlibinų seniū-nijos vietinės reikšmės keliui Žlibinai–Kantaučiai, susi-jungiančiam su rajoniniu keliu Plungė–Žlibinai–Žarėnai, rekonstruoti (1,66 mln. litų) ir kitiems kelių remonto bei rekonstrukcijos projektams.

Tačiau, nepaisant to, kad savivaldybės prašo skirti bene septynis kartus daugiau tikslinių ar rezervinių lėšų, nei numatyta programoje, nemaža jų dalis lieka nepanau-dotos. Lėšos nepanaudojamos dažniausiai dėl to, kad savivaldybių institucijoms bei įmonėms neretai trūksta administracinių gebėjimų joms gauti ir panaudoti, dar-bai ar paslaugos perkami nepagrįstai mažomis kainomis, programos lėšomis planuojama sumokėti už netinkamus finansuoti darbus, vėluojama skelbti viešųjų pirkimų kon-kursus ir nespėjama iki metų pabaigos jų atlikti, trukdo teisminiai ginčai dėl viešųjų pirkimų ir t. t.

AVARINGUMASKaip atskiras kriterijus, iš dalies nusakantis kelių situa-ciją, yra avaringumo lygis. Deja, Lietuvoje jis yra vienas didžiausių Europoje. Nepaisant kelių sistemos plėtrai ir priežiūrai skiriamų šimtamilijoninių sumų, avaringumas beveik nemažėja. LAKD duomenimis, 2012 m. Lietuvoje įvyko 3 173 eismo įvykiai (2011 m. – 3 266, 2010 m. – 3 532, 2009 m. – 3 827). juose 2012 m. buvo sužeista 3 712 žmonių (2011 m. – 3 919, 2010 m. – 4 228, 2009 m. – 4 459), žuvo 301 žmogus (2011 m. – 296, 2010 m. – 299, 2009 m. – 370).

AVARIJų IR ŽUVUSIųJų BEI SUŽEISTųJų

SKAIčIAUS POKYčIAI

Šaltinis – Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenys.


FASERFIX®, RECYFIX®, SPORTFIX® ir HICAP® – lietaus nuotekų surinkimo sistemos pramonės, infrastruktūros, komercinės ir visuomeninės paskirties objektams.DRAINFIX® – lietaus vandens akumuliavimo ir infiltravimo į gruntą sistemos.AQUAFIX® – lietaus nuotekų valymo sistemos.

telefonas +370 5 262 9594, el. paštas [email protected]

Visiems čia pateiktiems faktams neturėtų likti abejingi dauguma šalies piliečių – tiek verslininkai ir kiti mokesčių mokėtojai, tiek vairuoti mėgstantys automobilinio transporto savininkai. Juk visi esame suinteresuoti, kad galima būtų važinėti ar gabenti krovinius patogiais ir saugiais keliais.


AVARIJų IR ŽUVUSIųJų

BEI SUŽEISTųJų SKAIčIAUS POKYčIAI LAKD avaringumo padėtį šalyje apibūdina kaip stabilią, bet ne gerėjančią. Kasmet automobilių skaičius didėja, eismas intensyvėja, todėl eismo įvykių bei juose sužeistų ir žuvusių žmonių skaičius taip pat išlieka didelis. Daž-niausia avarijų priežastis, kaip ir anksčiau, – viršytas ar nepasirinktas saugus greitis.

Automobilių akvaplanavimo liūties metu pavojų ir kartu avarijų skaičių galima efektyviai sumažinti kelių atkarpo-se tinkamai įrengus lietaus vandens nuvedimo sistemas, pavyzdžiui, lietaus nuotekų surinkimo latakus. Dėl tradi-cinėms inžinerinėms sistemoms įrengti skirtos teritorijos trūkumo tai ypač svarbu keliams, nutiestiems per miestus ar gyvenvietes. šiuo metu į Lietuvos kelių statybą diegia-mos naujausios technologijos, pasiekusios mus iš užsie-nio šalių, turinčių šioje srityje didesnę patirtį. Modernias lietaus vandens nuo kietųjų dangų surinkimo, valymo bei infiltravimo į gruntą sistemas projektuoja ir gamina žinoma vokiečių bendrovė „Hauraton GmbH & co KG“. jos produktai Lietuvos kelių infrastruktūroje pradedami nau-doti ir dėl funkcinių, ir dėl aplinkosauginių motyvų. šioje srityje šalyje žengiami dar tik pirmieji žingsniai – tai lemia tiek finansiniai motyvai, tiek informacijos trūkumas.

Įmonės „Hauraton“ gaminiai skirti įrengti miestuose ir mies-teliuose, t. y., teritorijose su dideliais kietųjų dangų plotais.

FASERFIX®, RECYFIX®, SPORTFIX® ir HICAP® – lietaus nuotekų surinkimo sistemos pramonės, infrastruktūros, komercinės ir visuomeninės paskirties objektams.DRAINFIX® – lietaus vandens akumuliavimo ir infiltravimo į gruntą sistemos.AQUAFIX® – lietaus nuotekų valymo sistemos.

telefonas +370 5 262 9594, el. paštas [email protected]

jie paviršines nuotekas nepriekaištingai surenka, išvalo (tai atlieka naftos produktų atskirtuvai) ir nuveda arba infiltruoja į gruntą tais atvejais, kai šalia nėra lietaus nuotekų tinklų sis-temos, o gruntas tam tinkamas. Sistemos skirtos montuoti ir intensyviai eksploatuojamose dangose (ar po dangomis), kur numatomas sunkiasvorio transporto eismas.

AR SAUGŪS TILTAI IR VIADUKAI?Svarbi kelių sistemos dalis yra tiltai, viadukai ir estaka-dos. Lietuvos valstybinės reikšmės automobilių keliuo-se yra 1 537 tiltai ir viadukai. Daugiausia jų (apie 68 %) buvo pastatyta 1960–1990 metais. Visų tiltų bendras ilgis – 49,2 km. Net apie 92 % Lietuvos tiltų yra gelžbe-

Palemono viaduko valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 89,21 km remontas.

Rimučių viaduko per autostradą Vilnius–Panevėžys surenkamųjų gelžbetoninių sijų perdangą išoriniais įtemptų lynų pluoštais sustiprino UAB „Delta Nova“ darbininkai.

Nuotraukos iš UAB „Delta Nova“ archyvo.

0


toniniai. Tikrinant 20–25 ir daugiau metų naudojamus tiltus, nustatyta, kad ne-remontuotų tiltų būklė yra bloga: susidėvėjęs jų paklotas, irsta perdangos kons-trukcija, mažėja tokių tiltų laikymo galia, tad jais naudotis darosi nesaugu.

Tiltai ir viadukai yra bene geriausias pavyzdys, kaip atskiros konstrukcijos dalys gali būti veikiamos skirtingų poveikių bei aplinkų ir kodėl joms apsaugoti svarbu taiky-ti antikorozijos priemones. Korozija yra gamtinis procesas, nuo kurio neįmanoma 100 % apsisaugoti. Pasaulio mastu dėl korozijos patiriama maždaug 10–12 % nuos-tolių iš viso per metus išlydomo metalo kiekio. o kur dar avarijos ir nelaimingi atsi-tikimai, įvykstantys dėl korozijos paveiktų metalo konstrukcijų ar įrenginių blogos būklės ir netgi nusinešantys žmonių gyvybes?

Dažniausiai korozijos procesas pristabdomas padengiant metalo paviršius anti-korozinėmis medžiagomis, kurių yra be galo daug. Tačiau dauguma medžiagų naudojamos jau vykstančiai korozijai sustabdyti. o ką daryti, kad metalo kons-trukcijų apskritai netektų gelbėti nuo rūdžių? Arba kad tai tektų daryti kaip įma-noma vėliau? Tai ypač aktualu nuo korozijos saugant metalines tiltų konstrukcijas. Tiltų viršutinės dalies konstrukcijas veikia tik klimatas, todėl šios dalies apsaugai gali pakakti paprastesnių dangų sistemų. Tilto dalis, esanti važiuojamosios dalies pakraštyje ar šalia jos, jau gali būti veikiama ir mechaninių poveikių (automobilių, žmonių veiklos, akmenukų), cheminio poveikio (druskų), todėl jos apsaugai reikia kitokios sudėties sistemų. jei tilto per upę atramos yra vandenyje, jų antikorozinei apsaugai taikomi vienokie reikalavimai, o daliai virš vandens, vadinamojoje „ska-lavimo zonoje“, – kitokie.

Nors ir keista, bet Lietuvoje tokiems svarbiems strateginiams valstybiniams objektams kaip tiltai, viadukai, uostų krantinės, terminalai, galioja tik penke-rių metų garantinis laikotarpis. Todėl itin svarbu, kad jų projektuotojai pateiktų optimalius sprendimus – būtų geriausias ilgalaikiškumo ir gamintojo garantijų patikimumo santykis.

Kaip geros praktikos pavyzdys gali būti paminėtas Lietuvos geležinkelių tiltų ap-saugos nuo korozijos reikalavimas, kad po 15 metų ant tiltų konstrukcijų meta-linių paviršių nebūtų jokių rūdžių (aprūdijimo laipsnis Ri 0 pagal ISo standartą). šiuos reikalavimus puikiai atitinka šiaurės šalyse naudojamas ir vis labiau pasauly-je taikomas NoRSoK M501 standartas. Vienos iš galimų reikalavimus atitinkančių dangų buvo naudotos pasaulinio apsauginių dangų gamintojo „International Pc“ (atstovaujamo UAB „Litnobiles“) antikorozinių ir apdailinių dangų sistemos.

Lietuvoje UAB „Litnobiles“ tiekiamomis „International Pc“ antikorozinių dangų sis-temomis dažomos konstrukcijos naudojamos naftos ir dujų, chemijos pramonė-je, energetikos sektoriuje, transporto bei kitos infrastruktūros statiniuose, maisto pramonėje, vandenvalos įmonėse bei kitose ūkio šakose. Beje, šios produkcijos kokybe garsėjančio koncerno istorijoje buvo įdomus atvejis, kai koncernas garan-tavo už didžiausio Europoje tilto, jungiančio Daniją ir švediją, antikorozinį paden-gimą. Koncernas skyrė 20 mln. eurų depozitą tuo atveju, jei po penkerių metų tilto konstrukcijose bus rasta ne daugiau negu 0,05 % korodavusio ploto. Praėjus terminui ir nepriklausomų ekspertų komisijai patikrinus tilto būklę, nebuvo rasta nė vienos surūdijusios vietos.

2012 m. UAB „Litnobiles“ buvo sertifikuota ISo 9001 vadybos ir kokybės valdymo sertifikatu, tapo Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos nare ir dienraščio „Verslo žinių“ priede „Gazelė 2012“ pripažinta viena sėkmingiausių Lietuvos ben-drovių. Tai – atsakingu darbu pelnyti įvertinimai. Kiekvieną kartą įmonės specia-listai, prieš pateikdami užsakovams pasiūlymus, pirmiausia išsiaiškina, ką norima dažyti, kokia bus dažymo ir dažomo paviršiaus eksploatacijos aplinka bei pan. da-lykus. Tik po to parenkama produktų sistema, kuri maksimaliai patenkintų kliento

0

www.deltanova.lt

UAB „Delta Nova“Užupio g. 30, LT-01203 Vilnius

Tel. + 370 5 272 5308, faks. + 370 5 272 1062El. paštas [email protected]

KON

STRU

KCIJ

ų S

TIPR

INIM

AS

IŠO

RIN

IAIS

ĮTEM

PIA

Mų

LYN

ų P

LUO

ŠTA

IS IR

AN

GLI

ES P

LUO

ŠTO

LA

MIN

ATA

IS B

EI T

EKST

ILE

1


poreikius ir standartų reikalavimus. Visada siūloma rinktis iš kelių variantų. jie dažniausiai skiriasi patvarumu, atspa-rumu cheminiam poveikiui, trinčiai ar kitomis specifinėmis detalėmis, priklausančiomis nuo objekto ir poreikių. Tai reiškia, kad UAB „Litnobiles“ ir „International Pc“ specialis-tai gali pasiūlyti tikrai įvairius sprendimus metalinių kons-trukcijų apsaugai nuo aplinkos, cheminio ar kitų poveikių, sukeliančių koroziją. šie sprendimai gali saugoti metalą nuo kelerių metų iki dešimtmečių, netgi eksploatuojant labai agresyviose aplinkose.

Taip pat UAB „Litnobiles“ teikia techninės priežiūros ir inspektavimo paslaugas darbų atlikimo metu bei garan-tiniu laikotarpiu. Projektuotojai, pramonės specialistai, gamintojai ir dažymo kompanijos konsultuojami tiek atskirai, tiek įmonės rengiamuose seminaruose. ypač su-dėtinguose objektuose sudaroma galimybė pasinaudoti pasaulio antikorozijos inžinierių asociacijų NAcE ir FRoS-jo inspektorių paslaugomis. Be to, „Litnobiles“ specialistai rengia mokymus, kurių metu suteikia žinių norintiesiems mokėti tinkamai parinkti apsaugines dangas konkrečiais ir nestandartiniais atvejais, moko, kaip teisingai paruošti metalą, kaip ir kokio storio sluoksniais dengti dažus ir pan. jų metu užsakovams atskleidžiama daugelis smulkmenų, kurių visumą sužinojus, nelieka abejonių dėl tinkamų anti-korozinių dangų pritaikymo objektuose naudos.

Be tiltų metalinių konstrukcijų korozijos problemų, kelinin-kams ypač kelia rūpestį ir tiltų, kurių perdangos sumon-tuotos iš įtemptojo gelžbetonio elementų, techninė būklė. Tokių tiltų automobilių keliuose yra 284. Iš užsienio šalių patirties žinoma, kad dėl įtemptosios armatūros korozijos tokie tiltai gali sugriūti visai netikėtai. Mūsų šalyje taip pat pastebėta tiltų įtemptosios armatūros korozijos atvejų. Dėl jos tris viadukus jau prireikė nedelsiant sustiprinti.

2012 m. iš KPPP lėšų buvo rekonstruoti ir kapitališkai su-remontuoti šeši tiltai. Iš jų – tiltas per Nemuną valstybinės reikšmės magistralinio kelio Kaunas–Marijampolė–Suval-kai 4,91 km (dešinėje kelio juostoje), rekonstruotas kelio Kaunas–jurbarkas–šilutė–Klaipėda tiltas per Perkaso upę, taip pat kelio Kaunas–jurbarkas–šilutė–Klaipėda tiltas per jūros upę. Rekonstruotas ir rajoninio kelio Aukštutiniai Ka-niūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai Babtų viadukas, esan-tis virš kelio Vilnius–Klaipėda. Pagal stebėjimų rezultatus tai buvo vienas iš daugiausia rūpesčių kėlusių įtemptojo gelžbetonio statinių. Beje, krašto kelio Kaunas–jurbar-kas–šilutė–Klaipėda tiltas per Perkaso upę yra ypatingas. šis metalinis arkinis tiltas statytas dar 1910 m. ir priklauso kultūros paveldui. Avarinės būklės tiltą teko rekonstruoti, išsaugant visas jo vertingąsias savybes ir pritaikant dabar-tiniams eismo poreikiams.

Taip pat 2012 m. buvo atliekami ir einamieji tiltų remontai. Per praėjusius metus suremontuota 11 tiltų. Pakeisti ma-gistralinio kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 54-ajame kilometre esančio viaduko deformaciniai pjūviai. Pernai buvo suremontuoti magistralinio kelio Vilnius–Prienai–Marijampolė viadukas ir krašto kelio Alytus–Simnas–Kal-varija viadukas per geležinkelį, magistralinio kelio Ryga–šiauliai–Tauragė–Kaliningradas 34-ajame ir 35-ajame kilometruose esantys tiltai per Voverkį, krašto kelio Užven-tis–Tryškiai–Viekšniai tiltas per Virvyčią bei kiti smulkesni objektai.

Visiems čia pateiktiems faktams neturėtų likti abejingi dauguma šalies piliečių – tiek verslininkai ir kiti mokesčių mokėtojai, tiek vairuoti mėgstantys automobilinio trans-porto savininkai. juk visi esame suinteresuoti, kad galima būtų važinėti ar gabenti krovinius patogiais ir saugiais keliais.

2

I n f r a s t r u k t ū r a / a k t u a l I j o s

stasys liauKEVičius

Pramonės įmonių gamybos procesų metu susidaro gausybė įvairių atliekų. Jas tenka tvarkyti utilizuojant ar kitais būdais taip, kad jų nepatektų į aplinką ar bent jau jai nekenktų. Be įprastų mišrių komunalinių atliekų, įmonėse susidaro ir pavojingų atliekų. Tai – įvairios che-minės medžiagos, panaudotos eksplo-atacinės medžiagos, pavyzdžiui, alyvos, tepalai, pavojingai užterštos skysčių ar birių medžiagų pakuotės, galvaniniai elementai, akumuliatoriai, liuminescen-cinės lempos, elektros ir elektronikos įrangos atliekos, medicininės bei kitos atliekos.

ĮSTATYMINė BAZėLietuvoje pavojingų atliekų tvarkymą reglamentuoja LR Atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 72-3016; 2004, Nr. 73-2544), Atliekų tvarkymo taisyklės bei daugybė Aplinkos ministro įsa-kymų, konkrečiu aspektu liečiančių ir pavojingų atliekų tvarky-mą. šie teisės aktai nustato bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo reikalavi-mus ir pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo bei planavimo principus. jie įpareigoja pavojingas atliekas rūšiuoti ir perduoti atliekų tvarkytojams, t. y. įmonėms, turinčioms atlie-kų tvarkymo licencijas. Gamintojai privalo identifikuoti turimas pavojingas atliekas, nustatyti sudėtį ir deklaruoti jų susidarymą

pAVOjINGųAtLIEKų tVARKyMAS pRAMONĖSĮMONĖSE

3

a k t u a l I j o s / I n f r a s t r u k t ū r a

paraiška Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimui gauti.

Lietuvoje reikalaujama, kad pavojingų atliekų pakuotės, konteineriai būtų sukons-truoti ir pagaminti taip, kad pavojingos atliekos negalėtų išsipilti, išsibarstyti, išgaruoti ar kitaip patekti į aplinką. jų medžiagos turi būti atsparios supakuotų pavojingų atlie-kų ir atskirų jų komponentų poveikiui ir su jais nereaguo-ti. Pakuočių bei konteinerių dangčiai ir kamščiai turi būti tvirti, sandarūs ir paga-minti taip, kad juos būtų galima saugiai atidaryti ir uždaryti, kad saugojimo, perkėlimo ar vežimo metu jie nesutrūktų, neatsilaisvintų, neatsidarytų ir juo-se esančios medžiagos nepatektų į aplinką. Taip pat mūsų šalyje ardančias ozono sluoksnį medžiagas (šal-dymo agentus, halonus ir kt.) ir šių medžiagų turinčią įrangą draudžiama vežti į sąvartynus.

Pavojingas atliekas apdorojančios įmonės privalo laikytis pavojingų atliekų naudojimo ir šalinimo veiklai nustatytų reikalavimų, įrengti pavojingų atliekų saugojimo zonas, turėti sandarias talpyklas izoliuotai saugoti skysčius (tarp jų – oro kondicio-navimo sistemos ir kt.), ne vėliau kaip per tris mė-nesius nuo transporto priemonės priėmimo atski-rai surinkti ir saugoti transporto priemonės skys-čius. Be to, atliekų tvarkymo išlaidas pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktus privalo apmokėti atliekų turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių ga-mintojas ar importuotojas.

Tai – tik nedaugelis reikalavimų, kurių turi laikytis Lie-tuvoje veikiančios įmonės, turinčios pavojingų atlie-kų arba užsiimančios jų perdirbimu.

KAIP LIETUVOJE VISKAS VYKSTA Žurnalas „Structum“ pakalbino atliekų tvarkymo įmo-nės „Žalvaris“ komercijos direktorių Sigitą Ašmoną. Pasak jo, pavojingų atliekų tvarkymo požiūriu sunku išskirti pramonės įmones iš visų atliekų turėtojų. Tie-siog jose susidarantys pavojingų atliekų kiekiai yra didesni nei, tarkime, pavienio buitinio atliekų turėto-jo. Todėl atliekų tvarkymo įmonės savo darbą su pra-monės įmonėmis organizuoja šiek tiek kitaip. o pačių pavojingų atliekų susidarymo požiūriu pramonės įmonės yra atliekų turėtojos.

sigitas aŠmonas,UAB „Žalvaris“ komercijos direktorius

Nuotraukos iš UAB „Žalvaris“ archyvo.


S. Ašmonas teigia, kad pavojingų atliekų tvarkymo būdų yra daug. Dalis atliekų, pavyzdžiui, akumuliatoriai, alyvos, yra to-kios, už kurias tvarkytojas moka atliekos turėtojams, nes gauna naudos – akumuliatoriai ardomi ir jų atskiros dalys perdirba-mos, o alyva regeneruojama. T. y. tokias atliekas galima panau-doti kaip antrines žaliavas. Iš akumuliatorių perdirbėjai išskiria šviną, plastiką ir netgi elektrolitą, kurį perka trąšų gamintojai. Beje, Vokietijoje elektrolitas naudojamas skalbimo miltelių ga-mybai. Panaudota alyva yra regeneruojama ir iš jos gaunama bazinė alyva, o ji naudojama naujai alyvai gaminti. Vadinasi, alyvai tarsi suteikiamas antras gyvenimas. Alyvą galima rege-neruoti beveik neribotą skaičių kartų. Todėl ją ypač svarbu su-rinkti, siekiant tausoti gamtos išteklius. ją surenkant gaunama dviguba nauda: ir nenaudojama naftos tam pačiam kiekiui aly-vos pagaminti, ir gaunama nauja alyva. Be alyvos, dar gali būti regeneruojami ir aušinimo bei kai kurie kiti skysčiai, dažai, iš jų galima išgauti techninį spiritą.

Tačiau daugiausia pavojingos atliekos deginamos. Tai daroma specialiais deginimo įrenginiais. Gaila, tačiau Lietuvoje vienin-telis pavojingų atliekų deginimo įrenginys, esantis įmonėje „Toksika“, dar neveikia, todėl iš esmės šalyje pavojingos atliekos dar niekur nėra deginamos, o jų deginti komunalinių atliekų deginimo įmonėse negalima. Artimiausi veikiantys pavojingų atliekų deginimo įrenginiai yra Lenkijoje ir švedijoje. Lenkijoje šių atliekų deginimo gamykla sudegina apie 60 000 t atliekų per metus, švedijoje – iki 300 000 t. Pavojingos atliekos deginamos 1 200–1 500 °c temperatūroje, atsižvelgiant į jų pavojingumą.

Deginant kai kurias pavojingas atliekas, gaunami šlakai, kurių jau niekur kitur negalima panaudoti. Todėl šie šlakai yra deponuojami, t. y. atiduodami į pavojingų atliekų sąvartynus. Tačiau Lietuvoje to-kio sąvartyno taip pat nėra. jį planuojama įkurti, bet numatoma, kad tai bus nedidelis sąvartynas.

švedijoje toks sąvartynas yra ir per metus į jį padedama saugoti apie 80 000 t pavojingų atliekų. šis sąvartynas užima apie 150 ha. Sąvartynai – vienintelė išeitis, jei atliekų neapsimoka nei regeneruoti, nei išardyti, nei deginti. Toks sąvartynas turi būti gerai įrengtas, t. y. turi būti tinkamas jo dugnas, kad pavojin-gos atliekos nepatektų į gruntą. Be to, atliekos turi būti užden-giamos (užlydomos) polietilenu, kad jų negalėtų paveikti jokie meteorologiniai veiksniai.

Apskritai, S. Ašmono nuomone, kitų šalių kontekste Lietuva pavojingų atliekų tvarkymo srityje atrodo varganai. Statistiškai ES ir Lietuvoje pavojingos atliekos iš viso komunalinių atliekų srauto vidutiniškai sudaro apie 2,5 %. Lietuvos mastais tai yra apie 140 000 t pavojingų atliekų per metus. šiuo metu Lietuvo-je sutvarkoma daugiausia 40 000 t šių atliekų per metus. Vadi-nasi, apie 100 000 t jų kažkur dingsta. Tikėtina, kad jas „pradan-gina“ patys atliekų turėtojai.

Tas „pradanginimas“ veikiausiai reiškia, kad pavojingos atliekos tiesiog tinkamai neapskaitomos. Visos pramonės įmonės, užsii-mančios gamyba, turi turėti TIPK leidimus. Pavyzdžiui, jei įmonė

a k t u a l I j o s / I n f r a s t r u k t ū r a

naudoja dažus, leidimuose turi būti nurodyta, kokie tai dažai. Dažnai pasitaiko, kad vandeninius dažus įmonės traktuoja kaip nepavojingus. Nors iš tiesų turė-tų nurodyti juos kaip pavojingas atliekas, nes visų dažų pigmentai pagaminti iš sunkiųjų metalų, kurie savaime yra pavojingos atliekos. Ir visai nesvarbu, ar dažai pagaminti vandens, ar skiediklių pagrindu. Tai tipinis pavyzdys, kai netinkamai apskaitomos pavojingos atliekos būna tvarkomos kaip nepavojingos, ir taip da-roma žala aplinkai bei iškreipiama statistika.

Atskira problema – cheminėmis medžiagomis užterštos plastikinės pakuo-tės. Net ir Vakarų Europoje jos ne visada išskiriamos iš bendro komunalinio srauto. Tiek buitiniai vartotojai, tiek įmonės dažniausiai meta jas į bendrą komunalinių atliekų ar į plastikui skirtą konteinerį – taip užteršiamos kon-teineryje esančios kitos plastikinės pakuotės. Tiesą sakant, visos plastikinės pakuotės, bakeliai, kuriuose buvo laikomi įvairūs skiedikliai, kiti pramonėje ar buityje naudojami skysčiai, yra pavojingos atliekos.

Lygiai ta pati problema yra ir žemės ūkyje su pesticidų pakuotėmis. Nuo praėjusių metų rugsėjo 1 d., pasikeitus reglamentui, šias pakuo-tes privalu tvarkyti pagal atliekų tvarkymo taisykles, kuriose sako-ma, kad, tvarkant pesticidų pakuotes, reikia vadovautis saugos duo-menų lapuose surašytais nurodymais. juose parašyta, ką reikia daryti su konkrečia pakuote. jei nurodyta, kad ją galima saugiai perdirbti, tai tas ir gali būti daroma, o jei nurodyta, kad tą pakuotę reikia šalinti, deginti ir kad ji netinkama perdirbti, tai ji turi būti apskaitoma ir tvarkoma kaip pavojinga. Apmaudu, tačiau, pasak S. Ašmono, šių pakuočių tvarkymo srityje kol kas, galima sakyti, yra betvarkė. Be abejo, šių pakuočių išvežimas perdirbti kai-nuoja nemažus pinigus, o jų niekas nenori mokėti. Tuo naudojasi kai kurios

įmonės, priimančios tokias pakuotes nemokamai ir po to jas naudojančios kaip antrines žaliavas. Kur tos pakuo-tės „nueina“, niekas nežino.


Galbūt jos yra išlydomos ir panaudojamos kaip antrinės žaliavos. Tačiau svarbu žinoti, kad plastiko lydymosi tem-peratūros yra gana žemos – apie 200 °c, o pavojingos medžiagos, įsigėrusios į plastiką, tokioje temperatūroje nesudega. jos lieka pačiame plastike ir tam, kad sudegtų, išgaruotų ar skiltų, reikia apie 1 200–1 500 °c temperatū-ros. Taigi tinkamai neapskaitę ir nesutvarkę tokių pakuo-čių, smarkiai rizikuojame visuomenės sveikata.

šiuo metu kaip tik pradedamas bendras projektas su Kau-no miesto savivaldybe. jo esmė – skatinti žmones vežti pavojingas plastikines pakuotes į stambiagabaričių atliekų aikšteles, kur jas galėtų nemokamai atiduoti, o jau po to jos būtų rūšiuojamos ir sutvarkomos kaip pavojingos atlie-kos. Staigaus žmonių mentaliteto persilaužimo nesitikima, tačiau tai būtų žingsnis į priekį. Tam, kad žmonės pradėtų atsakingiau žiūrėti į pavojingų atliekų tvarkymą, būtina juos šviesti ir suteikti kuo daugiau informacijos apie tvarkymo svarbą. jei žmogus žinos, kad jo pakuotė po perdirbimo gali grįžti pas jį su maisto produktu, jis galbūt pagalvos, kad tą pakuotę reikia sutvarkyti tinkamai.

Pasak S. Ašmono, Lietuvoje apskritai dar labai gajus noras nesilaikyti įstatymų tvarkant (tiksliau netvarkant) pavo-jingas atliekas. Kaip galimą auklėjimo priemonę S. Ašmo-nas mini ir baudas už netinkamą tokių atliekų tvarkymą. Pasak pašnekovo, dabar jos – neadekvačios. Tarkime, už neleistiną alyvos deginimą numatyta 300 Lt bauda. Tad automobilių serviso savininkas, savo patalpas šildantis degindamas nebetinkamą alyvą, mieliau sumoka tą bau-dą ir nuodija visus aplinkinius, nei šildosi leistinu būdu ir tausoja aplinką, nes tai galbūt jam kainuotų keletą tūks-tančių per mėnesį. Deja, tokia yra lietuviška realybė...

Apskritai pagrindinė problema, anot S. Ašmono, ta, kad Lietuvoje niekas nenori mokėti už pavojingų atliekų tvar-kymą. Visiems atrodo, kad tai – valdžios rūpestis. Ir nors dabartinė pavojingų atliekų tvarkymo sistema pagrįsta ga-mintojo atsakomybės ir „teršėjas moka“ principais, pana-šu, kad lietuviai, atvirkščiai, kol kas netgi linkę manyti, kad atliekų tvarkytojai turi sumokėti už jų atliekas. Deja, mokėti turi atliekų gamintojas (turėtojas). o supratimas, kad atlie-kų tvarkymas – irgi darbas, mums dar svetimas.

s U m m A r y / s p r i n g 2 0 1 3

Kabeliai ir laidaijėgos, pramoniniai ir instaliaciniai kabeliaiKontroliniai, lankstūs, karščiui atsparūs kabeliaiUgniai atsparūs kabeliai E30–E90Ryšio ir telekomunikaciniai kabeliai

Elektros instaliacijos komponentaiAutomatiniai jungikliai 0,5A–6300ASpintos ir skydeliaiRelės ir automatika

Kabelių tiesimo sistemosKabelinės kopėčiosKabeliniai loviaiUgniai atsparios sistemos E30–E90Pogrindinės sistemosSavaime išsilaikančios kabelinės kopėčios

PREKYBA ELEKTROS INSTALIACINėMIS MEDŽIAGOMIS

UAB „EUGENSA“Ateities g. 2D, LT-08333, VilniusTel.: +370 5 210 2802, +370 5 232 8333Faks. +370 5 232 8100 El. p.: [email protected], [email protected], [email protected], [email protected]

www.eugensa.lt www.tkd.de www.schrack.com www.puk.com

s p r i n g 2 0 1 3 ( 2 ) / s U m m A r y

Gailius: ACHIEVEMENTS OF THE LITHUANIAN BUILDING MATERIALS INDUSTRYThe industry of building materials and products make up the largest sha-re of the material basis as the price of materials constitute about 60% of the whole building estimate. Increasing the buildings’ energy efficiency is one of the most important goals of technology sciences and economi-cs. Attention must be focused on creation and production of up-to-date building materials and products. They must possess proper physical and mechanical characteristics and distinguish themselves with extremely low conductivity. It is important that we produce new building materials from local raw materials as well as technogenic industrial and agricultural waste and exploit renewable energy sources. (page 54)

ENGINEERING

Kajauskaitė: WILL SHALE GAS BE EXPLOITED IN LITHUANIA IN THE NEAR FUTURE?Last November it was announced that there may be large shale gas re-sources residing in Lithuania, even up to 120 bln m3. Some scientists and organisations began claiming that the potential damange of shale scale extraction may be mucg bigger than the gain. A company named ‘chev-ron Exploration & Production’, established by the energetics giant ‘chevron Global Energy’, seeks to embark on the shale gas exploration in Lithuania, however, a part of the society opposes that claiming that the exploration methods will have a negative impact on the environment. The gas explora-tion has been identified as one of the priorities by the president, the Parlia-ment as well as the government. Therefore, there are two conflicting views: ‘FoR’, preferred by, for example, the Lithuanian Minister of Environment Valentinas Mazuronis, and ‘AGAINST’, supported by professor R.juknys, the head of Environmental Department of VDU. (page 68)

INFRASTRUCTURE

Liaukevičius: THE CHANGING SITUATION OF LITHUANIAN ROADS AND BRIDGESLithuania’s got 21,258.5 km of roads. It holds 32nd position in the world rankings among 144 countries. Lithuania’s roads scored 5.2 points out of 7. The roads of the neighbouring countries Latvia, Estonia and Russia scored respectively 3.2 (99th position), 4.2 (61st position) and 2.3 (136th positi-on) points. As far back as in the Soviet times guests from other republics would praise: ‘you’ve got roads like in America’. There are 1,537 bridges and viaducts on the state roads. Even up to 92% of the Lithuanian bridges are made of ferroconcrete. Particularly concerning is the technical state of bridges with bridge spans structured of elements of reinforced concrete. There are 284 bridges of this kind on the roads. (page 74)

Liaukevičius: HAZARDOUS WASTE MANAGEMENT IN INDUSTRIAL COMPANIESIndustrial processes result in great amounts of waste. They have to be managed in a way to ensure that they do not enter the environment and harm it. companies also generate some hazardous waste. What appears to be the situation in Lithuania is that no one wants to pay for the waste management. Most people seem to think that this is a concern for the government. In the EU and Lithuania hazardous waste constitutes about 2.5% of the total waste. country-wide that equals about 40,000 t of the waste per year. That is, about 100,000 t. of the waste simply disappears somewhere. It is not impossible that the waste is ‘evaporated’ by its ow-ners. (page 82)

ARCHITECTURE

Galaunytė: WHY MAGREID’S FIRE STATION WAS SETTLED INSIDE A ROCKWe want to present you a fire station designed by Italian architects Gerd Bergmeister and Michaela Wolf (‘Bergmeisterwolf Architekten’ office). The new volunteer fire station was set up inside a rock on the roadside in the Alps. The construction is basically three caves bored into the rock and con-nected by a traversal tunnel. The architecture of the fire station is far more than just an extravagant decision. The project is an example of sustainable architecture for both its unusual dislocation and energy efficiency factors. As Magreid city community came to a decision to set up the fire station inside a rock, a great deal of expensive land was saved which can be used for farming or other environmentally friendly activity. (page 4)

Kajauskaitė: INTERIOR 2013: MINIMALISM HAS BLOOMED IN COLOURS! Spring is here, probably that’s why we get the urge not only to change ourselves but also to let some fresh spring air into our home interior as well. If your home is already furnished, adding some new extra details or moving furniture will bring a delightful change. But if you are arranging your brand new home and want it to be nice and modern, you definitely will not make a mistake choosing a minimalist style, using only quality and ecologic means for your interior, a bright and time-tested range of colours. However, do not forget to add a few brighter touches. If we had to pick the slogan of 2013 for the newest home interior, that would undoubtedly be ‘colours are back!’ . (page 20)

CONSTRUCTION

Kajauskaitė: VŠĮ VILNIUS UNIVERSITY HOSPITAL SANTARIŠKėS CLINIC OF OBSTETRICS AND SURGERY The obstetrics and surgery block of Santariškės clinics is a successful at-tempt to establish a modern healthcare institution that combines both modern architectural and engineering decisions and a cosy environment for the patients. A hospital is a like a mechanism with thousands of screws that all their effect the functioning. It’s not all about installing specialised equipment: one has to remember that people are going to come here for treatment. Nonetheless, the result has exceeded the expectations: we now have one of the most modern Lithuanian hospitals with facilities to im-press even foreign experts. (page 30) Pielikys: WHAT IS NECESSARY IR ORDER TO ENSURE THAT BUILDING INSULATION BRINGS THE EXPECTED BENE-FIT?The effect of building renovation is often eliminated or decreased by mis-takes made during the stage of insulation works of preliminary facades. External plaster thermal insulation systems containing polystyrene foam and mineral wool are usually used for renovation of buildings. The techni-cal requirements of these systems are set forth in construction technical regulation STR 2.01.10:2007 under the title ‘External plaster thermal insula-tion systems’, therefore the article only covers the reasons that determine the poor quality of insulation works. The article also discusses various fac-tors regarding the fact that renovated facades become problematic in the course of time. (page 40)

spring 2013 (2)

structum 2013 pavasaris nr.2

Documents