Sparčiai tobulėjant

technologijoms kompiuteris tampa

neatsiejama kiekvieno iš mūsų

gyvenimo dalimi. Tai pagrindinė

darbo su vis gausėjančia informacija

priemonė, be kurios daugelio

užduočių nebegalėtume atlikti.

Kompiuteris mums padeda tiek

darbe, tiek laisvalaikiu. Naudodamiesi

juo galime klausytis muzikos, žiūrėti

filmus, žaisti žaidimus, bendrauti, ieškoti ir pateikti

informaciją internete, rašyti tekstus,

piešti, skaičiuoti ir atlikti dar daug

įvairių funkcijų. Tačiau visų pirma

sužinokime, kokie būna kompiuteriai,

iš ko jie susideda ir ką svarbu žinoti

ruošiantis įsigyti ar atnaujinti

asmeninį kompiuterį.

yra mašinos,

atliekančios užduotis ar

skaičiavimus pagal instrukcijų

rinkinį arba programas.

Pirmieji visiškai elektroniniai

kompiuteriai, sukurti 1940 m., buvo

didžiulės mašinos, kurioms veikti

buvo būtinos žmonių komandos.

Palyginti

su šiomis

ankstyvos

iomis

mašinomis, šiandieniniai

kompiuteriai yra stulbinantys.

Jie ne tik tūkstantį kartų

greitesni, bet taip pat telpa

ant stalo, ant jūsų kelių ar net

jūsų kišenėje.

Pav. 1 Pirmasis kompiuteris

Kompiuteriai būna labai

įvairūs priklausomai nuo to, kam

yra skirti. Pavyzdžiui, ypač

sudėtingas operacijas ir

skaičiavimus galintys atlikti

superkompiuteriai yra naudojami

aviacijos, farmacijos, kino

pramonėje. Šie įrenginiai geba per

vieną sekundę atlikti kelias

dešimtis (o kai kurie – net kelis

tūkstančius) milijardų operacijų

(tokių kaip sudėtis, daugyba,

palyginimas ir pan.), atmintinėje

saugoti milžiniškus informacijos

kiekius.

Paveikslėlyje matome, kaip

atrodo 2010 metais greičiausiu tituluotas superkompiuteris, esantis

Kinijoje.

Didieji kompiuteriai (angl. mainframes) skirti didelės apimties

skaičiavimams ir dideliam vartotojų skaičiui aptarnauti. Pagal skaičiavimo

galimybes jie maždaug dviem eilėmis (šimtus kartų) nusileidžia

superkompiuteriams. Didieji kompiuteriai dažniausiai naudojami stambių

organizacijų skaičiavimo ir informacinių sistemų poreikiams realizuoti.

Naudojantis kompiuteriu asmeniniais tikslais atliekami veiksmai yra

žymiai paprastesni, tokie kompiuteriai yra mažesni, ne tokie sudėtingi, pigesni,

lengviau valdomi. Jie yra vadinami asmeniniais kompiuteriais. Vis dėlto

asmeninių kompiuterių įvairovė yra gana didelė:

staliniai,

nešiojamieji,

kišeniniai,

planšetiniai ir kitokie kompiuteriai.

Staliniai kompiuteriai yra

stacionarūs ir skirti naudotis prie darbo

stalo. Jie paprastai būna didesni ir

galingesni nei kitų tipų asmeniniai

kompiuteriai. Stalinį kompiuterį sudaro jo

pagrindinė dalis sisteminis blokas ir prie

jo jungiami kiti įrenginiai.

Nešiojamieji kompiuteriai, priešingai nei staliniai, yra nedideli, gana

lengvi ir pritaikyti nešiotis. Jie turi akumuliatorių, todėl kurį laiką galima dirbti

neprisijungus prie elektros tinklo. Nešiojamųjų kompiuterių ekranas ir

klaviatūra yra sumontuoti viename korpuse, o kompiuteriu nesinaudojant ir/ar

nešant jį į kitą

vietą ekranas

gali būti

užlenkiamas.

Kišeniniai (delniniai) kompiuteriai – tai visai nedideli ir ypač patogūs

visur nešiotis kompiuteriai. Jie dažniausiai skirti naudotis užrašų knygele,

dienotvarke, kalendoriumi, naršyti internete. Ekranas sąlyginai ne didelis,

duomenys įvedami nedidele klaviatūra arba liečiant jautrų ekraną pirštu ar tam

skirta lazdele.

Planšetė yra nešiojamas mobilusis

kompiuteris, turintis tiek kompiuterio, tiek išmaniojo

telefono bruožų. Planšetiniai kompiuteriai sąlyginai

nedideli, todėl juos lengva nešiotis, jų ekranas žymiai

didesnis nei telefono, todėl patogu žiūrėti filmus,

naršyti internete ar skaityti el. knygas. Planšetiniai

kompiuteriai turi liečiamą ekraną ir dėl to (bei dėl

operacinės sistemos) jų valdymas panašesnis į

telefono negu įprasto kompiuterio. Planšetės turi kameras, mikrofonus kaip ir

įprasti kompiuteriai, turi akselerometrą, kuriuo naudojantis bus įdomiau žaisti

lenktyninius ir panašius žaidimus, nes

akselerometro dėka kaip vairą galima

sukioti planšetę. Planšetės, kaip ir

įprasti kompiuteriai, skiriasi savo vidine

ir operatyviąja atmintimi, procesoriaus

modeliu, ekrano raiška, dydžiu ir kitais

parametrais.

Tinklo kompiuteriai – prie kompiuterių

tinklo prijungti AK, kurie neturi standžiojo

disko arba turi nedidelės talpos standųjį diską.

Tokių kompiuterių programinė įranga saugoma

kituose kompiuteriuose, o prieš vykdant

programas jos iš kito kompiuterio standžiojo

disko įkeliamos į tinklo kompiuterio atmintinę.

Žaidimų kompiuteriai – tai kompiuteriai, kurie specialiai sukurti

kompiuterinių žaidimų programoms vykdyti; jie sparčiai atlieka žaidimui

reikalingas garso ir vaizdo informacijos apdorojimo operacijas.

Skaičiuotuvai (angl. calculator) – tai mažų matmenų kompiuteriai,

skirti paprastiems (kai kurie – ir sudėtingesniems) matematiniams

skaičiavimams atlikti, apdorojant skaitmeninę informaciją.

– prietaisas, kuris leidžia vizualiai stebėti tam tikrus

procesus. Monitorius yra ne tik būtinas atributas staliniam kompiuteriui, bet ir

dažnai naudojamas kartu su nešiojamais kompiuteriais. Ryškus vaizdas, didelis

matymo laukas, energijos taupymas ir turintis daugybė kitų parametrų.

Svarbiausioji asmeninio kompiuterio dalis - .

LCD CRT PDP

Sisteminio bloko sandara:

- korpusas. Korpusai skiriasi dydžiu, išvaizda, galingumu ir jungtimi su

pagrindine plokšte. Korpuse įmontuotas kompiuterio maitinimo šaltinis.

- pagrindinė plokštė (angl. motherboard), motininė plokštė, sisteminė

plokštė – spausdinta schema, naudojama, kaip montažo pagrindas

kompiuteryje. Pagrindinė plokštė yra viena iš pagrindinių asmeninio

kompiuterio techninės įrangos dalių. Svarbiausia pagrindinės plokštės funkcija

– duomenų magistralių, apjungiančių procesorių, atmintį ir įvairius prietaisus,

realizacija. Be šios, pagrindinė plokštė atlieka ir kitas būtinas funkcijas:

- procesorius. Procesorius (angl. Processor – apdorojantis,

perdirbantis) - kompiuterio širdis, įtaisas, kuriame atliekamos visos

skaičiavimo operacijos, loginės operacijos, komandų valdymo operacijos,

duomenų mainų su pagrindine bei išorine atmintine operacijos.

Procesorių sudaro du pagrindiniai įtaisai: valdymo ir operacijų atlikimo.

Procesoriaus greitis išreiškiamas darbo dažniu megahercais

(MHz) arba gigahercais (GHz). Procesorius dirba taip intensyviai, kad

jam reikalingas net aušintuvas!

- vidinės atmintinės. Ši atmintinė saugo apdorojamus

duomenis kol kompiuteris įjungtas. Procesorius joje “pasideda” laikinus

duomenis.

- vaizdo plokštė. Dabartinėje vaizdo plokštėje yra įmontuotas

specialus grafinis procesorius ir vaizdą sauganti atmintinė. Šis

procesorius grafinius duomenis apdoroja beveik savarankiškai,

neapkraudamas pagrindinio procesoriaus.

- garso plokštė. Garso plokštė skirta apdoroti kompiuterinį

garsą. Skiriasi jungtimi su pagrindine plokšte, jungčių skaičiumi,

gaunamo garso kokybe.

- tinklo plokštė. Tinklo korta skirta keistis informacija su

nutolusiu kompiuteriu Skiriasi jungtimi su pagrindine plokšte, ir kabelio

jungtimi. Taip pat tinklo plokštės skiriasi informacijos perdavimo greičiu .

Šiuolaikinių tinklo kortų mažiausia duomenų informacijos perdavimo

sparta – 10 Mbitų/sek.

- standusis diskas. Kietasis diskas - išorinės atmintinės

įrenginys. Pagrindinės dalys - diskeliai sumauti ant vienos ašies, variklis

(kuris suka diskus) ir skaitymo - rašymo galvutės plaukiojančios ant oro

pagalvių.

- kompaktinių plokštelių skaitymo (rašymo) įrenginys. Įrenginiai

skirti tik skaitymui (CD-ROM) bei skaitymui ir rašymui (CD-RW). Pagrindinės

dalys - variklis, skaitymo-rašymo lazeris. Skirstomi pagal skaitymo spartą.

- maitinimo šaltinis. Maitinimo blokas elektros srovę ateinančią iš

maitinimo šaltinio paverčia į kompiuteriui naudoti tikkama elektros srovę.

- magistralės. Dvikryptė duomenų magistralė, kuri perneša elektroninį

informacijos signalą tarp procesoriaus (CPU) ir kitų įrenginių (RAM, vaizdo

plokščių magistralės, kietieji diskai, BIOS ir kiti).

- jungtys (COM, LPT, USB).

Klaviatūra – įrenginys, skirtas įvesti duomenims į kompiuterį ar kitą

įrenginį bei kompiuteriui valdyti. Klavišas – klaviatūros elementas, kurį

paspaudus ekrane parašomas atitinkamas ženklas arba atliekamas tam tikras

veiksmas.

Pelė -tai įvesties įrenginys, palengvinantis darbą su kompiuteriu.

Yra trys pagrindiniai pelių tipai:

Mechaninė pelė, apačioje

turinti guminį ar metalinį rutulį, kuris

gali suktis bet kuria kryptimi.

Optinė pelė, kurioje pelės

judesiams nustatyti naudojamas

lazeris.

Bevielė pelė jungiama

radio signalu.

Bevielė

pelė

Laikmena – įtaisas duomenims laikyti, pvz., diskelis, diskas, magnetinė

juosta ir kt.

Įvesties įrenginys – įrenginys, skirtas informacijos apdorojimo sistemai

reikalingų duomenų įvesčiai.

Kompiuterio išvesties įrenginys – prietaisas, kuris naudojamas

informacijai iš kompiuterio pateikti žmonėms ar kitiems įrenginiams.