smd pranešimas. dovydas gedrimas knz 10
TRANSCRIPT
![Page 1: SMD pranešimas. Dovydas Gedrimas KNZ 10](https://reader036.vdocuments.site/reader036/viewer/2022081801/553689184a7959361a8b49c9/html5/thumbnails/1.jpg)
LAISVOJO KYBOJIMO PRATIMŲ POVEIKIS VAIKŲ SU CEREBRINIU
PARALYŽIUMI STAMBIOSIOS MOTORIKOS FUNKCIJŲ
POKYČIUI:TYRIMO PROTOKOLAS
Dovydas Gedrimas
Darbo vadovė: dokt. lekt. L. Straubergaitė
Šiaulių valstybinė kolegija
TEMOS AKTUALUMAS
Cerebrinis paralyžius – tai vaikų būklė sukelta statinio nekintančio pažeidimo galvos
smegenyse, kuri pasireiškia judėjimo negalia (paralyžiumi) (Miller, 2004). Ši būklė yra pastovi,
tačiau nėra nesikeičianti. Sergant cerebriniu paralyžiumi visuomet yra pažeidžiama stambiosios
motorikos funkcijos. Pažeidimas pasireiškia raumenų tonuso sutrikimais, sutrikusiu judesių
organizavimu ir jų atlikimu, įskaitant sėdjimą, stovėjimą, judėjimą, taip pat sutrikusiomis kasdienės
veiklos funkcijomis (Davis, 1997; Wiley & Damiano, 1998). Taip pat vaikams su cerebriniu
paralyžiumi gali būti pažeistos kognityvinės, emocinės ar socialinės funkcijos (Davis, 1997;
Petersen, 1998).
Pasaulyje cerebrinio paralyžiaus gydymui yra naudojami įvairūs būdai ir metodikos:
hiperbarinio deguonies terapija, Adeli-Suit, Doman-Delacato, hipoterapija, Fendelkrais metodas,
akupunktūra, elektrostimuliacija (Liptak, 2005). Taip pat taikomas medikamentinis gydymas
botulino toksinu (Baker, 2002), chirurginis gydymas (Tsirikos, 2008), Vojta ir Bobath metodikos
(Stark, 2010), kineziterapija. Taikant šias metodikas yra atlikti įvairūs tyrimai, kurie pagrindžia šių
metodikų veiksmingumą, atskleidžia trūkumus bei privalumus, sprendžia iškilusias problemas. Visa
tai yra labai svarbu optimizuojant cerebrinio paralyžiaus gydymo efektyvumą.
Nors reabilitacijos tikslai kiekviename vaiko amžiaus tarpsnyje skiriasi, priklausomai nuo
pažeidimo lygio ir metodikos, kuri yra taikoma, tačiau pagrindiniai gydymo tikslai visuomet būna
— gerinti vaiko laikyseną, mokyti aktyvių judesių, ugdyti savarankiškumą. (Mikulėnaitė, 2005).
Laisvo kybojimo (angl. S-E-T – sling exercise therapy) koncepcija – tai nauja koncepcija
moderniojoje kineziterapijoje. Ją sukūrė norvegų specialistai, remdamiesi pastarojo dešimtmečio
mokslinių tyrinėjimų rezultatais. Koncepcijos esmė – laisvo kūno kabojimo efekto išnaudojimas
griaučių raumenų sistemos sutrikimų gydyme ir profilaktikoje. (Zaveckas, 2005). Ši koncepcija yra
plačiai naudojama kineziterapinėje veikloje po traumų, sužeidimų, raumenų stiprinimui,
![Page 2: SMD pranešimas. Dovydas Gedrimas KNZ 10](https://reader036.vdocuments.site/reader036/viewer/2022081801/553689184a7959361a8b49c9/html5/thumbnails/2.jpg)
koordinacijos, pusiausvyros lavinimui, nes vienu metu galima lavinti daug raumenų grupių. Taip
pat didinama ne tik jėga, bet gerėja ir judesių koordinacija, pusiausvyra (Kirkesola, 2000). Tačiau
mokslinėje literatūroje nėra duomenų, kuriuose būtų aprašytas laisvo kybojimo pratimų koncepcijos
poveikis vaikams su cerebriniu paralyžiumi.
Tikslas: Įvertinti laisvo kybojimo pratimų koncepcijos poveikį vaikų, sergančių cerebriniu
paralyžiumi stambiosios motorikos funkcijų pokyčiui.
Uždaviniai:
1. Įvertinti vaikų su CP stambiosios motorikos funkcijas tyrimo pradžioje ir pabaigoje.
2. Sudaryti laisvo kybojimo pratimų programą atsižvelgiant į sutrikimo laipsnį.
Objektas: Stambiosios motorikos funkcijos.
Hipotezė. Tikėtina, kad atliekant laisvo kybojimo koncepcijos pratimus, vaikų stambiosios
motorikos funkcija lavės greičiau kiekybiškai ir kokybiškai, nei taikant kineziterapiją.
TYRIMO METODAI
Stambiosios motorikos funkcijų vertinimas
GMFM (angl. Gross motor function measure) – standartizuotas testas, skirtas kūno judesių
funkcijos kitimui laikui bėgant įvertinti vaikams su cerebriniu paralyžiumi. Šį testą sudaro 88
judesių vertinimas, kuriuos bendrai būtų galima suskirstyti į: gulėjimas ir vertimasis; sėdėjimas;
šliaužimas ir klūpėjimas; stovėjimas; ėjimas, bėgimas ir šokinėjimas. Kiekvienas judesys
vertinamas balais nuo 0 iki 3. Įvertinus judesius, balai sudedami ir pagal gautą bendrą sumą
sprendžiama, koks yra funkcinis lygis. Yra skiriami penki funkciniai lygiai: I lygis – eina laisvai; II
lygis – apsunkintas ėjimas; III lygis – eina pasiremdami rankomis laikomomis pagalbinėmis
judėjimo priemonėmis; IV lygis – apsunkintas judėjimas; kai kurie naudojasi elektriniu vežimėliu;
V lygis – transportuojamas neįgaliojo vežimėliu (Palisano, 2007).
Laisvo kybojimo pratimai
Pratimai bus atliekami Terapi Master įtaisu. Visi šios programos pratimai bus atliekami
atviroje ir uždaroje kinematinėje grandinėje ant stabilios ir nestabilios plokštumos. Šiais pratimais
bus siekiama lavinti nervinį judesio komponentą, nes šis komponentas yra atsakingas už judesių
valdymą. Programos tikslas - gerinti stambiosios motorikos funkcijas, normalizuoti raumenų
tonusą. Programos uždaviniai: gerinti judesių kontrolę; lavinti koordinaciją; gerinti liemens
kontrolę; skatinti normalias judesių sinergijas.
Pratimų programa bus sudaroma atsižvelgiant į tai, koks vaiko funkcinis lygis pagal
GMFM testą. Tyrimą planuojama atlikti Šiaulių specialiojo ugdymo centre. Planuojama, kad tyrime
dalyvaus 10 vaikų sergančių cerebriniu paralyžiumi, kurių amžius 6 – 7 metai. Planuojama tyrimo
2
![Page 3: SMD pranešimas. Dovydas Gedrimas KNZ 10](https://reader036.vdocuments.site/reader036/viewer/2022081801/553689184a7959361a8b49c9/html5/thumbnails/3.jpg)
trukmė – 4 savaitės. Pratimai atliekami 5 kartus per savaitę. Pabaigus šį kursą stambiosios
motorikos funkcija bus vėl vertinamos GMFM 88 testu, siekiant įvertinti laisvo kybojimo pratimų
koncepcijos efektyvumą.
Praktinis reikšmingumas
Laisvojo kybojimo pratimų programa, naudojant Terapi Master įtaisą, pasaulyje yra
naudojama mažinant nugaros skausmus (Unsgaard-Tøndel, 2010), kritimų prevencijai (Zavackas,
2005). Taip pat treniruojant profesionalius sportininkus pasiekta daug gerų rezultatų, kurie parodo,
kad šio tipo pratimai yra pranašesni už standartinius pratimus, kurie atliekami įprastose treniruotėse
(Pedersen, 2006). Dauguma gydymo įstaigų šį prietaisą turi, tačiau dėl mokslinių įrodymų trūkumo
ne visuomet gali jį panaudoti praktikoje. Gydant cerebrinį paralyžių yra rekomenduojama taikyti
laisvo kybojimo pratimus, tačiau jų poveikis moksliškai dar nėra įrodytas, todėl šis tyrimas
praktikams suteiks informacijos, ar verta į gydymo programą įtraukti šiuos pratimus, ir koks jų
poveikis. Vaikams tai bus naudinga, nes šiais pratimais aktyviau stimuliuojama jų stambioji
motorika, pasiekti greitesni ir geresni rezultatai pagerins jų judesių laisvę ir savarankiškumą. Taip
pat kineziterapijos užsiėmimai taps įdomesni, dėl šio prietaiso savitumo vaikų motyvacija atlikti
pratimus turėtų būti didesnė.
LITERATŪRA
1. Athanasios I. Tsirikos, Glen Lipton, Wei-Ning Chang, Kirk W. Dabney, Freeman Miller.
Surgical Correction of Scoliosis in Pediatric Patients With Cerebral Palsy Using the Unit
Rod Instrumentation. SPINE 2008; Volume 33, Number 10, pp 1133–1140.
2. C. Stark, P. Nikopoulou-Smyrni, A. Stabrey, O. Semler, E. Schoenau. Effect of a new
physiotherapy concept on bone mineral density, muscle force and gross motor function in
children with bilateral cerebral palsy. J Musculoskelet Neuronal Interact 2010; 10(2):151-
158.
3. Cerebrinis paralyžius. Vaikų diagnostikos, gydymo ir stebėjimo rekomendacijos. Available
at: http://www.lopselis.lt/informacija/CP/?Apie [žiūrėta 2012 03 18].
4. Davis, D. Review of cerebral palsy, Part II: identification and intervention, Neonatal
Network 1997; 16, 19–25.
5. D. Mockevičienė, R. Adomaitienė, J. Mikelkevičiūtė. Vaikų motorinė raida. Pirmieji
gyvenimo metai. Šiauliai. ŠU leidykla; 2005.
6. Gitle Kirkesola. Sling Exercise Therapy. Fysioterapeuten 2000; 12: 9 – 16.
3
![Page 4: SMD pranešimas. Dovydas Gedrimas KNZ 10](https://reader036.vdocuments.site/reader036/viewer/2022081801/553689184a7959361a8b49c9/html5/thumbnails/4.jpg)
7. Gregory S. Liptak. Complementary and alternative therapies for cerebral palsy. Mental
retardation and developmental disabilities research reviews 2005; 11: 156 –163.
8. L. Mikulėnaitė. Pagrindiniai raidos sutrikimo gydymo ir reabilitacijos aspektai.Viltis
2005/2.
9. M. Unsgaard-Tøndel, A. Margrethe Fladmark, Ø. Salvesen, O. Vasseljen. Motor Control
Exercises, Sling Exercises, and General Exercises for Patients With Chronic Low Back
Pain: A Randomized Controlled Trial With 1-Year Follow-up. Phys Ther 2010; 90:1426-
1440.
10. Petersen, M., Kube, D. & Palmer, F. The prevalence and correlates of specific learning
difficulties in a representative sample of children with hemiplegia, British Journal of
Educational Psychology 1998; 5, 39–51.
11. S. Pedersen J.I, R. Magnusser, E. Kuffel, S. Seiler. Sling exercise training improves balance,
kicking velocity and torso stabilization strenght in elite soccer players. Medicine & Science
in Sport & Exercise 2006; 38(5):S243.
12. V. Zavackas. S-E-T pratimų koncepcija pagyvenusių žmonių kritimų profilaktikoje.
Respublikinė mokslinė praktinė konferencija "PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ SLAUGA IR
REABILITACIJA”. 2005.
13. Xue Yang, Nong Xiao, Jianying Yan. The PedsQL in pediatric cerebral palsy: reliability and
validity of the Chinese version pediatric quality of life inventory 4.0 generic core scales and
3.0 cerebral palsy module. Qual Life Res 2011; 20:243–252.
4