sĖkminga vadyba: mokyklos paŽangos link - … svarbus/edukacines... · mokymas, kūrybiškumo...
TRANSCRIPT
1
Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdyba
Švietimo ir ugdymo skyrius
Kauno pedagogų kvalifikacijos centras
SĖKMINGA VADYBA: MOKYKLOS PAŽANGOS LINK
Respublikinės mokyklų gerosios patirties sklaidos konferencijos straipsnių ir pranešimų rinkinys
Kaunas 2014
2
UDK ................ Leidinio rengėjas Kauno pedagogų kvalifikacijos centras Rengiant leidinį talkino: Doc. dr. Ona Visockienė – Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros (NMVA) išorės vertintoja. Ilmantė Bagdonė – Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos vyriausioji specialistė, NMVA vadovaujančioji išorės vertintoja. Nerija Baltrėnienė – Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos vyriausioji specialistė, NMVA kuruojančioji išorės vertintoja. Vilija Barzdžiuvienė – Kauno pedagogų kvalifikacijos centro direktoriaus pavaduotoja. Sigitas Alubauskas – Kauno Tado Ivanausko vidurinės mokyklos direktorius, NMVA išorės vertintojas. Vilija Demjanova – Kauno Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, NMVA išorės vertintoja. Jolanta Gulbinienė – Kauno „Veršvų“ vidurinės mokyklos direktorė, NMVA vadovaujančioji išorės vertintoja. Deimantė Karaliūtė – Kauno „Santaros“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, NMVA išorės vertintoja. Stanislovas Milašius – Kauno Kovo 11-osios vidurinės mokyklos direktorius, NMVA išorės vertintojas. Ina Petkevičienė – Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, NMVA kuruojančioji išorės vertintoja. Jūratė Slavinenė – Kauno Antano Smetonos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, NMVA išorės vertintoja. Palmira Talijūnienė – Kauno šv. Kazimiero pagrindinės mokyklos direktorė, NMVA vadovaujančioji išorės vertintoja. Viršelio autorė Gražina Šutienė Už pranešimų turinį ir pateiktus duomenis atsakingi pranešimų autoriai Kauno pedagogų kvalifikacijos centras, 2014 ISBN .....................................
3
Gerbiami pedagogai, džiaugiuosi ir dėkoju už Jūsų indėlį į pilietiškos, patriotiškos ir blaiviai mąstančios naujosios kartos ugdymą. Tai – labai atsakinga, bet tuo pačiu ir be galo kilni misija. Mokyklos veiklos kokybės gerinimas yra vienas iš esminių švietimo politikos prioritetų. Mokyklos veiklos rezultatas – išsilavinęs žmogus, kuriam patikime Lietuvos ateitį. Kauno miesto mokyklose vykęs išorinis vertinimas parodė įstaigų stipriąsias ir silpnąsias sritis, paskatino inicijuoti respublikinę mokyklų gerosios patirties sklaidos konferenciją „Sėkminga vadyba: mokyklos pažangos link“. Malonu, kad mokytojai vieni iš kitų perima gerąją patirtį, nuolat siekia geresnių rezultatų mokydami jaunimą. Tobulumui ribų nėra, todėl linkiu sėkmės mokant ir mokantis vieniems iš kitų.
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas
4
5
TURINYS
Kūrybiškumas – sėkmingos mokyklos prielaida ................................................................................. 8
Sėkminga vadyba – mokyklos pažangos garantas ............................................................................... 12
Vaikų, turinčių raidos sutrikimus, ugdymo organizavimo patirtis ir galimybės Kauno lopšelyje –
darželyje „Nežiniukas“ ........................................................................................................................ 15
Visapusiškas vaiko ir šeimos gerovės stiprinimas: Kauno Panemunės lopšelio – darželio geroji
vadybinė patirtis ................................................................................................................................... 18
Kauno lopšelio – darželio „Rasytė‘‘ įstaigos vadovų bei pagalbos vaikui specialistų geroji
partnerystės patirtis. ............................................................................................................................. 22
Tarptautiškumo metodas - naujos patirties perspektyvos .................................................................... 27
Projektų metodas ir pedagogų kompetencijų tobulinimas ................................................................... 30
Kokybišką ugdymą sąlygojantys veiksniai ikimokyklinėje įstaigoje .................................................. 33
Meno metodas vaikų ugdymo įstaigoje ............................................................................................... 37
Mikroklimatas ir mokyklos sėkmė ....................................................................................................... 39
Kauno Panemunės pradinės mokyklos tėvai – iniciatyvūs ir atsakingi modernios mokyklos kūrėjai 42
Pagalbos mokiniui sistemos ypatumai ,,Paparčio“ pradinėje mokykloje ............................................ 46
Suzuki metodas - savitos mokyklos kultūros formavimo pagrinda ..................................................... 50
Efektyviai veikiančios mokyklos bendruomenės link ......................................................................... 53
Vadyba ir informacinių technologijų plėtra ......................................................................................... 58
Bendravimas ir bendradarbiavimas su socialiniais partneriais ugdant mokinių pažinimo,
kūrybingumo, socialinę, komunikacinę kompetencijas ....................................................................... 61
Sėkminga vadyba - įstaigos bendradarbiavimo sistemos kūrimo galimybės ....................................... 64
Švietimo kokybės užtikrinimas kūrybiško mokymo(si) metodais karjerai integravimo į ugdymo
procesą galimybės ................................................................................................................................ 68
Ugdymo karjerai integravimo į ugdymo procesą galimybės ............................................................... 70
Specializuoto sportinio ugdymo įgyvendinimas .................................................................................. 75
Besimokanti mokykla besimokančiame Kaune, kurioje bendrauti su menu ir menas bendrauti –
kasdienybė ............................................................................................................................................ 77
Kauno Kovo 11-osios vidurinė mokykla – mokymosi sėkmės ir galimybių kiekvienam vaikui
mokykla ................................................................................................................................................ 81
Žmogiškųjų išteklių valdymas kaip prielaida sėkmingam mokyklos strategijos įgyvendinimui ........ 84
Mokyklos dalyvavimas įvairiuose projektuose, lėšų pritraukimas ugdymo procesui gerinti .............. 87
Charizma strateginiame mokyklos ugdyme ......................................................................................... 91
6
Savitas ugdymas Kauno „Vyturio“ katalikiškoje vidurinėje mokykloje .......................................... 94
Pagalba mokiniui planuojant karjerą Kauno maironio universitetinėje gimnazijoje ........................ 96
Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos kultūros ir strategijos sąsajos ............................................. 102
Novatoriškos aplinkos mokiniams – sėkmingo mokymosi garantas ................................................ 105
Šimtmetį kurtos Kauno „Saulės” gimnazijos kultūros ir tradicijų puoselėjimas telkia bendruomenę ir
stiprina ugdymo įstaigos identitetą ................................................................................................... 107
Kompleksinė pagalba mokiniui Kauno ,,Saulės‘‘ gimnazijoje ......................................................... 112
Kauno „Saulės“ gimnazijos mokinių pasiekimai .............................................................................. 115
Sėkmingas dalyvavimas tarptautiniame ELOS projekte: europinės gimnazijos link ....................... 119
Inovatyvumas Kauno „Varpo“ gimnazijoje „Non progredi est regredi“ (Neiti priekin – tolygu žengti
atgal) ................................................................................................................................................. 123
Projektinė veikla – kompetencijų ugdymui ir mokyklos pažangai .................................................. 126
Neformalusis ugdymas – asmenybei tobulėti ................................................................................... 131
Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos patirtis, puoselėjant kultūrą ir įvaizdį .............. 133
7
8
KŪRYBIŠKUMAS – SĖKMINGOS MOKYKLOS PRIELAIDA
Doc. dr. Ona Visockienė, Kauno miesto savivaldybės administracijos
Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja
Nepaprastai pasikeitusiame ir besikeičiančiame pasaulyje mokykla verčiama neatsilikti nuo
vykstančių procesų ir tobulėti, kad vaikai būtų pasirengę pokyčiams ir rytojui, kad tokiame kaitos
pasaulyje mokiniai turėtų maksimalias sėkmės galimybes gyventi nenuspėjamame rytojuje.
Dvidešimt pirmam amžiui būdinga žiniasklaidos persmelkta aplinka (Diamandis, Kotler, 2012) ir dėl
vaikų dėmesio aršiai kovoja internetas, vaizdo žaidimai ir penki šimtai kabelinių kanalų, todėl
bendrojo ugdymo mokykla turi būti naši ir lanksti. Tuo tikslu bendrojo ugdymo mokyklose
akcentuojamas kūrybiškumo ugdymas ne tik dėl to, kad mokiniai gebėtų kelti idėjas, spręsti
problemas ir priimti sprendimus nestandartinėse situacijos, bet ir dėlto, kad mokyklos, kurios labai
sėkmingai veikė anksčiau, šiandien taip sėkmingai neveiks, jeigu jos nesikeis ir nebus kūrybiškos.
Žinios apie kūrybiškumą tampa itin reikalingos profesionaliai pedagogo veiklai. Mokykla yra vienas
svarbiausių veiksnių, lemiančių, kaip vaikai gyvens ateityje, – iš tiesų, tai leidimų rinkinys. Leidimas
būti kitokiam, leidimas būti kūrybingam, leidimas būti savimi (Diammandis, Kotler, 2012). Kalbant
apie ugdymą, susijusį su kūrybiškumu, yra išskiriamos trys pagrindinės sampratos: kūrybiškas
mokymas, kūrybiškumo mokymas ir kūrybiškas mokymasis. Tai trys tarpusavyje kryptingai
sąveikaujantys procesai (NACCCE, 1999), kurie ugdymo procese neatsiejami vienas nuo kito (žr. 1
pav.).
1 pav. Kūrybiškumas kaip sąveikaujančių procesų rezultatas
Kūrybiškas mokymas
Kūrybiškumo mokymas
Kūrybiškas mokymasis
KŪRYBIŠKUMAS
9
Tarpusavio ryšiai tarp kūrybiško mokymo, kūrybiškumo mokymo ir kūrybiško mokymosi vis
dar yra tyrinėjami ir iš naujo nustatomi. Pedagogai susiduria su iššūkiu juos tobulinti, detalizuoti,
aiškinti ir priimti (Craft, 2005). Jeffrey (2006) puikiai papildo kūrybiškumo sąvoką, nes kūrybiškumas
kūrybiško mokymosi procese reiškia, kad žmogus yra novatoriškas, nebijantis eksperimentuoti bei
išradingas, o kūrybiškas mokymasis reiškia, kad jauni dalyviai įsitraukia į žinių tyrinėjimą.
Bendromis mokyklų vadovų, mokytojų ir mokinių pastangomis kuriamas kūrybiško mokymo(si)
procesas ugdo mokinių kūrybiškumą. Mokyklų vadovai, mokytojai negali ugdyti kūrybinių mokinių
gebėjimų, jeigu jų pačių kūrybiniai gebėjimai yra užgniaužti. Be to, kūrybiškumo mokymas,
priklauso nuo mokyklos vadovų ir mokytojų požiūrio, noro ir pastangų. Tai yra labai svarbu, nes
mokiniai mokosi iš pavyzdžio. Mokiniams yra svarbu, kad mokykla, kurioje jie mokosi yra
kūrybiška, priimanti nestandartinius sprendimus. Švietimo dokumentuose akcentuojama mokyklos
kūrybiškumas. Kiekviena mokykla turi teisę ir laisvę pasirinkti kryptį, tempą, kad dirbtų ne pagal
taisykles, standartus. Laisvė pasirinkti ir priimti sprendimus dėl mokyklos tobulėjimo, įgyvendinant
ugdymo turinį, suteikiama 2013 – 2014 ir 2014 – 2015 mokslo metų pradinio bei pagrindinio ir
vidurinio ugdymo programų bendruosiuose ugdymo planuose (2013). Pavyzdžiui, mokykla susitaria
dėl ugdymo proceso organizavimo laikotarpių (pusmečiai, trimestrai ar kiti), papildomų atostogų,
ugdymo turinio formavimo (integralaus, dalykinio ir (ar) mišraus ugdymo), ugdymo organizavimo
formų (pamoka, projektinė, kūrybinė veikla ir pan.), edukacinių erdvių kūrimo ir panaudojimo ir kt. Ir
sprendimus mokykla gali priimti kūrybiškai. Vadovaujantis Suomijos patirtimi, galima pasirinkti
ugdymo laikotarpius, kurie trumpesni nei trimestrai, t. y. penki periodai, kurie galėtų būti, pavyzdžiui,
tokie (žr. 1 lentelę).
1 lentelė. Ugdymo periodai
Periodas I II III IV V
Laikotarpis 09 02 –10 25 10 28 –12 20 12 23 – 02 14 02 17–04 11 04 14– 06 06
Kūrybiškumo mokymas reiškia, kad mokytojai ugdo jaunų žmonių kūrybišką mąstymą ir
elgseną (NACCCE, 1999). Vadovaujantis Savage ir Fautley (2007), norint pamokose nukreipti
mokinius į kūrybinį procesą, reikia rasti būdą, kaip mokinius motyvuoti daryti pažangą mokymesi ir
užduočių atlikime. Čia pagrindinis komponentas yra klausimų uždavimas. Taigi, kad rastume prieigą
prie kūrybiškumo mokymo, turime išsiugdyti gebėjimą užduoti klausimus. Tai naudinga pradėti nuo
Bloomo (1950) pažinimo tikslų taksonomijos. Pagal kognityvinį sudėtingumą Bloomas (1950) su
komanda suskirstė mąstymą į kategorijas. Jie taip pat pastebėjo, kad 95 proc. to meto mokytojų
klausimų buvo žemiausio lygio.
10
Pasak Savage ir Fautley (2007), kūrybiškumo mokymas neatsiejamas nuo kūrybiško mokymo.
Jauno žmogaus kūrybiniai gebėjimai labiausiai ugdomi tokioje atmosferoje, kurioje tinkamai
įtraukiami mokytojo kūrybiniai gebėjimai. Kūrybingi mokytojai turi turėti ne tik dalykinių žinių, bet
ir žinoti būdų, kaip skatinti smalsumą ir kelti savigarbą bei pasitikėjimą savimi. Jie turi atpažinti,
kada reikalingas padrąsinimas, o kada iškyla grėsmė pasitikėjimui. Kūrybiškas mokymas priklauso
nuo mokytojų, kaip jie naudoja mokymo(si) metodus, kad padarytų mokymąsi įdomesnį, labiau
jaudinantį, efektyvesnį. Kūrybiškumo mokymas neatsiejamas ir nuo kūrybiško mokymosi, kuris yra
aktyvus procesas, kurio metu mokinys yra įtraukiamas į veiklą, kurio rezultatas yra naujų žinių, idėjų
suformavimas (NACCCE, 1999). Siekiant kūrybiško mokymosi itin svarbu vadovautis tinkamu
požiūriu į mokymąsi, kuris sąlygoja ir galutinį rezultatą. Kūrybiškas mokymasis gali suteikti
mokiniams motyvacijos ir gali reikšti nusistovėjusios mokymo tvarkos pokytį. Pamoka, kurią
mokiniai traktuoja kaip smagų dalyką, negali būti bloga. Ten, kur galima padidinti motyvaciją,
atsiranda potencialas papildomai naudai. Kūrybiškam mokymuisi svarbi galimybė suformuoti sąsajas
tarp įvairių disciplinų mokymo programų kas suteikia kitą kūrybiško mokymosi aspektą. Kai kurie
mokykliniai projektai yra grynai tarpdiscipliniai ir naudoja įvairių disciplinų įgūdžius, technikas ir
žinias. Kūrybiškas mokymasis kai kuriems pedagogams gali tapti didžiuoju pokyčiu. Tačiau kaip
žinia, visos kelionės prasideda nuo pirmo žingsnio. Mokytojai, kurie pakeitė savo požiūrį ir pritaikė
kūrybiško mokymosi technikas, dažnai jaučiasi atradę įkvėpimą ir motyvaciją, be to, dažnai sumažėja
mokinių elgesio problemų, o mokomasis dalykas tampa suprantamas ir įdomus.
Apibendrinant išsakytas mintis galima teigti, kad kūrybiškumas yra kūrybiško mokymo,
kūrybiškumo mokymo ir kūrybiško mokymosi rezultatas. Kūrybiškumas ugdomas ne tik ugdymo
proceso metu, bet jį ugdo mokyklos aplinka bei mokyklos bendruomenės priimami nestandartiniai
sprendimai. Šiandien mokykla labai keičiasi: jai keliami nauji ir vis didesni reikalavimai, kurie
skatina tobulėti ir dirbti naujomis sąlygomis, ieškoti naujo kelio, kaip išugdyti savarankišką, jau
mokykloje save kūrybiškai atskleidžiančią asmenybę.
11
Literatūra
1. Bloom‘s taxonomy of learning domains (1956). Peržiūrėta 2012 lapkričio 11, adresu:
a. http://www.nwlink.com/~donclark/hrd/bloom.html
2. Craft, A. (2005). Creativity and possibility in the early years. Peržiūrėta 2013 liepos 12,
adresu:
a. http://www.tactyc.org.uk/pdfs/Reflection-craft.pdf
3. Diamandis, P. H., Kotler, S. (2012). Gausos amžius: Ateitis geresnė, nei manote. Alma littera,
Vilnius.
4. Jeffrey, B. (2006). Creative teaching and learning: towards a common discourse and practice
// Cambridge journal of education, 36(3), pp. 399–414.
5. NACCCE (Nacional Advisory Committtt on Creative and Cultural Education) (1999).
Peržiūrėta 2012 gruodžio 15, adresu: http://sirkenrobinson.com/pdf/allourfutures.pdf
6. Savage, J., Fautley M. (2007). Creativity in secondary education. Learning matters Ltd. Great
Britain:. 2007, 134 p.
7. 2013–2014 ir 2014–2015 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrasis ugdymo planas,
patvirtintas Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo Ministro 2013 m. gegužės 27 d.
įsakymu Nr. V-460.
8. 2013–2014 ir 2014–2015 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji
ugdymo planai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo Ministro 2013 m.
gegužės 27 d. įsakymu Nr. V- 459.
12
SĖKMINGA VADYBA – MOKYKLOS PAŽANGOS GARANTAS
Regina Kulbokienė, Kauno lopšelio – darželio „Gandriukas“ direktorė
Kauno lopšelio – darželio "Gandriukas" prioritetas – vaikų sveikatinimas, apimantis
visuminį ugdymą, orientuotas į kūrybišką sveikos gyvensenos įgūdžių skiepijimą, aplinkos kūrimą.
Atskleidžiama darželio unikali praktinė veikla, atspindinti, kokiais metodais bendruomenė, skatinama
įstaigos vadovės, inicijuoja pokyčius Lietuvos ikimokyklinių įstaigų pedagogų, vaikų bei tėvų
kompetencijos didinimui.
Vadybinė veikla – tai visuminė organizacijos valdymo veikla, o ne tik žmonių, dirbančių
šioje organizacijoje, veiklos ir santykių reguliavimas. Vadybos, kaip bet kokios žmogaus veiklos,
atsiradimas yra objektyvus reiškinys. Šio reiškinio pagrindas – darbo pasidalijimas.
Mūsų suvoktą vadybos modelį sudarytų ikimokyklinio ugdymo mokyklos: misija ir tikslai; valdymo
struktūra; sprendimų priėmimas; inovacijų ir tradicijų santykis; žmoniškieji ištekliai; personalo
kompetencija; dalyvių bendradarbiavimas; paslaugų pasirinkimo motyvai; dalyvių (strategijų)
tipologizacija. Aktyviai įtraukiami visi bendruomenės nariai. Vadovas – lyderis, apie kurį telkiasi
mokyklos komanda – bendruomenė. Jo inovatyvi vadyba – naujų žinių sklaida, lanksti strategija,
kūrybinio proceso fazių realizavimas per praktines veiklas ir kt. Įstaigos bendruomenė aktyviai
įtraukiama į veiklos įsivertinimą ir tobulinimą, inicijuojant pokyčių įgyvendinimą, stiprinamas
bendradarbiavimas įstaigos darbuotojų tarpe. Jų veikla užtikrina planavimo procedūrų kokybę, dera
su mokyklos ugdymo programa ir užtikrina visuminį vaiko ugdymą.
Į vaiką orientuoto ugdymo paradigmos įtakoje pabrėžiame vaiko individualumo puoselėjimą,
priimant jį, galintį suvokti savo poreikius ir juos realizuoti sprendžiant realias gyvenimo problemas
(NAEYC, 1987, 1992; Bitinas, 2002, Juozaitytė plg. Kvietkienė, 2005). Užtikrinant individualių
vaiko fizinių, saugumo, emocinių, socialinių poreikių tenkinimą, pagalbą specialiųjų ugdymo(si)
poreikių turintiems vaikams, įstaigoje dirba šie specialistai: vyresnioji slaugytoja, kūno kultūros
pedagogas, psichologas, logopedas, muzikos pedagogas, metodininkas - organizatorius.
Atsižvelgdami į pokyčius, inovacijas, fiksuojame vaiko pasiekimus, numatydami artimiausią plėtros
sritį. Ugdymo organizavimo kokybę užtikrina aukšta pedagogų kvalifikacija, kurių novatoriškumas
įrodomas gebėjimu išlaikyti pusiausvyrą tarp susiplanuotos ir ugdytinių spontaniškai pasiūlytos,
nenumatytos temos ar veiklos.
Besiremdami nuostata, jog ugdymo procesas turėtų būti orientuotas į vaiką ir jo interesus,
skatiname savo ugdytinius aktyviai įsitraukti į ugdymo(si) procesą pagal jų amžių. Turime
įsitikinimą, jog vaikai, kaip aktyvūs ugdymo(si) proceso dalyviai, turėtų aktyviai dalyvauti priimant
sprendimus, kurie lemia laisvus pasirinkimus, jų interesų kryptis, kur pedagogas yra jų pagalbininkas.
13
Svarbus mūsų pasiekimas gilinant sveikos gyvensenos įgūdžių puoselėjimą ir stiprinimą – edukacinių
aplinkų kūrimas. Mūsų pastangos įvertintos, nes Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo Lietuvoje 20-
mečio proga gavome padėkos raštą iš LR Sveikatos apsaugos ir LR Švietimo ir mokslo ministerijų už
aktyvų dalyvavimą sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo veikloje. Diegiant inovatyvias ugdymo
formas, 2004 m. pradėjo veikti E. de Bono efektyvaus mąstymo centras. 2011 m. E. de Bono
efektyvaus mąstymo centro veikla praplečiama ir jis pervardintas į Sveikos ir kūrybiškos asmenybės
ugdymo centrą. Skleisdami sveikos gyvensenos idėjas, rengiame ir vykdome sveikatinimo projektus:
„Norim augti sveiki draugų būry“; „Pasidalink obuoliu su draugais“; „Augame sveiki ir laimingi“,
"Kodėl vaikams negalima svaigintis?". 2006 m. įgyvendinome Kauno m. savivaldybės finansuojamą
Gabių vaikų ir jaunimo ugdymo projektą „Gabių ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų
aukštesnių mąstymo formų lavinimas“. Plėsdami ugdomąsias erdves, užtikrinant ugdomojo proceso
lankstumą bei vaikų spontaniško kūrybiškumo raišką, užmezgame ir palaikome veiksmingus ryšius
su socialiniais partneriais Lietuvoje bei užsienyje. Akcentuojame du aspektus: vaiko asmenybės
formavimąsi per jo paties natūralią sąveiką su aplinka, jo laisvės, savarankiškumo, saviraiškos
skatinimą ir vaiko mokymąsi per pateiktus nurodymus. Visuminiu požiūriu svarbu, kad vaikas kaip
galima labiau atskleistų savo asmenybės individualumą ir savo turimus gebėjimus per išreikštą
troškimą laisvai ir nevaržomai veikti.
Iškyla ugdymo(si) veikiant reikšmingumas, o ne tik rezultatas (Mockevičienė, 2008).
Besiremdami mąstymu, jog vaikui gali būti ir turėtų būti suteikiama daug atsakomybės, nepaisant jo
amžiaus, pati atsakomybė deda pamatus vaiko pasaulėžiūrai, užtikrina dvasinį saugumą ir stiprina jo
pasitikėjimą savimi ir savo gebėjimais (Neill, 1964), atsisakant stereotipinių nusistatymų (leisti, o ne
drausti; patarti, o ne padaryti už vaiką; išlaisvinti, o neriboti ir pan.). Dialogo metu vaikas mokosi
prisiimti atsakomybę už savo sprendimus ir veiklą (Freire, 2000). Vykdome metodinius renginius,
kurie padeda tobulinti pedagogų profesinę kompetenciją: „Kaip galiu padėti ugdyti sveiką ir
kūrybišką vaiką?"; "Sveikata – vertybė, to galime pasiekti dirbdami kartu"; „Šaltas vėjas draugystei
nebaisus“; „Kuriame pasaką Lietuvai“ ir kt. Esame nuolatiniai „Teatro dienelės vaikų darželiuose“
bei „Kauno Jazz“ renginių, Knygų eisenos dalyviai. Pedagogų ir šeimų bendradarbiavimo dėka šios
naujovės jau tapo tradicija mūsų įstaigoje.
Atsižvelgiant į tai, kad vaikas save suvokia per jį supančią aplinką, 2001 m. pradėtas vykdyti
subalansuotos plėtros projektas aplinkosaugos tema „Aplinka, kurioje aš gyvenu“. 2012 m. LR
Švietimo ir mokslo ministerijos bei Lietuvos jaunimo turizmo centro „Geriausiai tvarkomos
mokyklos aplinkos apžiūroje – konkurse“ Kauno mieste laimėjome pirmąją vietą. 2013 m. LR
Švietimo ir mokslo ministerijos bei Lietuvos jaunimo turizmo centro „Geriausiai tvarkomos
mokyklos aplinkos apžiūroje – konkurse“ respublikoje tapome nugalėtojais. Gavome Švietimo ir
mokslo ministerijos apdovanojimą „Geriausiai tvarkoma mokyklos aplinka Lietuvoje“.
14
Modernėjančioje visuomenėje vaikas tampa bejėgis patirti emocijas, nes akcentuojami
pažintiniai gebėjimai ir intelektas. Visgi, žmogui yra nesvetima išgyventi visus jausmus ir per tai
atskleisti savo unikalumą. Čia svarbus emocinis intelektas (Legkauskas, 2008). Nauja tai, kad veiklos
iniciatorius yra ugdytinis, o pedagogas – išmintingas padėjėjas, stiprinantis vaiko pasitikėjimo savo
gebėjimais jauseną. Skatinimas įtraukti vaikus į emocijas atveriančias veiklas, ateityje turėtų duoti
pozityvių rezultatų – išugdyti ne tik protingus, bet ir empatiškus visuomenės narius.
Nuo 1993 m. esame Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo nariai. Vadovaujantis
bendruomenės apklausa ir siūlymais, 1995 m. pasirinkta sveikatingumo kryptis. Atsižvelgiant į
individualius vaikų poreikius, renkantis tikslines priemones, darželio vizija tapo sveikas vaikas. 2001
m. pradėjome dalyvauti asociacijos „Sveikatos želmenėliai“ veikloje. 2011 m. įstaiga pripažinta
Sveikatą stiprinančia mokykla. Vykdoma mūsų parengta vaikų sveikatinimo programa „Sveikatos
labirintais“. Dalyvaujame tarptautinio vaikų, mokinių, pedagogų ir visuomenės sveikatos priežiūros
specialistų konkurse „Sveikuolių sveikuoliai“.
Akcentuojame ne tik vaiko fizinių, bet ir psichinių galių puoselėjimą bei sveikatą. Tuo tikslu
2009–2014 m. parengėme kvalifikacines programas ir vedame seminarus Lietuvos pedagogams:
„Inovaciniai vaikų sveikatos stiprinimo būdai ikimokyklinėje įstaigoje“; „Sveikatinimo programos
įgyvendinimo psichologiniai aspektai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje“; „Vaikų kūrybinių gebėjimų
atskleidimas ir lavinimas“; „Ugdymo individualizavimas, atsižvelgiant į vaikų gebėjimus“ ir kt. Baigę
programas dalyviai patobulino ir ugdymo proceso valdymo kompetenciją edukacinių aplinkų kūrimo,
pagalbos ugdytiniams užtikrinimo aspektu.
Mūsų įstaiga yra viena iš pirmųjų visiškai kompiuterizuotų ikimokyklinių ugdymo įstaigų
Kauno mieste. Nuo 2004 m. vasario mėn. įstaigoje veikia kompiuterių tinklas. Kompiuterių tinklas
yra uždarasis (private network), aptarnaujantis konkrečiai tik mūsų lopšelio – darželio informacinius
mainus. Šis ryšys įgalina optimizuoti pedagogų darbą: palengvinamas duomenų (maitinimas, vaikų
lankomumas, darbuotojų darbo grafikai ir t.t.) rinkimas ir apdorojimas, keitimasis naujausia
informacija (pateikiami naujausi įstatymai, teisės aktai, aktualios naujienos ir kt.). Siekiame būti
atviri naujovėms, todėl aktyviai taikome IKT ugdymo ir valdymo procesuose. Internetinis ryšys
pagerina bendravimo ir bendradarbiavimo kokybę: paspartėja informacijos perdavimas tarp pedagogų
ir tėvų. Vaikai įgyja galimybę bendrauti su tėvais bei dėl objektyvių priežasčių likusiais namie grupės
draugais. Pagerėja bendravimo ir bendradarbiavimo kokybė su socialiniais partneriais. Nauja tai, jog
ugdymo(si) procese taikome IKT. Ugdymo procese naudojame ŠMM aprobuotas mokomąsias
programas vaikams. IKT duoda apčiuopiamą naudą vaikams: multimedijos pagalba supažindinami su
įvairiais amatais, kalendorinėmis šventėmis, pristatomi bandymai, eksperimentai, unikalūs kūrybiniai
atradimai, plečiantys ugdytinių akiratį. Mūsų darbas įvertintas – gavome Kauno miesto Švietimo ir
ugdymo skyriaus apdovanojimą už laimėjimą konkurse „Pažangiausia internetinė svetainė 2012
15
metais“. Svarbu ir tai, jog vaikai skatinami suvokti save kaip aktyvius gyvenimo pokyčių procesų
dalyvius.
Išvados
1. Atskleidžiamos vadybinės veiklos sritys, inovatyvi vadybinės veiklos struktūra, daranti įtaką
Kauno ir Lietuvos ikimokyklinių įstaigų pedagogų profesinį tobulėjimą edukacinių aplinkų kūrimo
aspektu. Ugdymo proceso orientacija į vaiką ir jo interesus, skatinant ugdytinius aktyviai įsitraukti į
ugdymo(si) procesą pagal jų amžių. Ugdome tėvų, vaikų atsakomybę už unikalių savybių išryškinimą
ir ugdymą, kur vaikas pripažįstamas kaip ugdymo(si) proceso iniciatorius, kuriant saugią
psichologinę, pasitikėjimą savo gebėjimais stiprinančią atmosferą.
2. Kauno lopšelis – darželis ,,Gandriukas” yra viena pirmųjų ikimokyklinių įstaigų mieste,
įdiegusi IKT. Pasiekimai: vaikų pasaulėžiūros plėtojimas, padedant pasijausti reikšmingais
visuomenės nariais; ,,Pažangiausia internetinė svetainė 2012 metais”. Numatomas tolimesnis IKT
naudojimas ir plėtojimas ugdymo(si) procese.
3. Sveikos ir kūrybiškos asmenybės ugdymo centras teikia metodinę pagalbą tėvams,
pedagogams. Padeda tenkinti individualius vaikų poreikius. Teikia pagalbą atskleidžiant ugdytinių
gabumus ir juos tobulinant. Sudaro sąlygas tolimesnei veiklos plėtotei, skatinančiai kūrybišką vaikų
sveikos gyvensenos įgūdžių prevencinę veiklą, pabrėžiant pedagoginio personalo kompetenciją ir
bendruomenės narių įtraukimo būtinumą, kaip svarbų demokratiškos vadybinės veiklos komponentą.
VAIKŲ, TURINČIŲ RAIDOS SUTRIKIMUS, UGDYMO ORGANIZAVIMO PATIRTIS IR
GALIMYBĖS KAUNO LOPŠELYJE – DARŽELYJE „NEŽINIUKAS“
Edita Gaižauskienė,
Kauno lopšelio – darželio „Nežiniukas“ direktorė
Kauno lopšelyje – darželyje „Nežiniukas“ ugdoma daugiau kaip 40 proc. vaikų, turinčių
raidos sutrikimų. Šie vaikai priskiriami vaikų, turinčių specialiuosius ugdymosi poreikius grupei. Jų
specialieji ugdymosi poreikiai, kaip pagalbos ir paslaugų ugdymo proceso reikmė, atsiranda dėl
įgimtų ar įgytų sutrikimų ir pasireiškia atsilikimu nuo bendraamžių pažintinės, motorikos,
komunikacijos, savitvarkos, socialinės, emocinės raidos srityse. Priklausomai nuo vaikų specialiųjų
ugdymosi poreikių lygio, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijų, tėvų pageidavimų
turintis raidos sutrikimą vaikas mūsų įstaigoje ugdomas integruota ugdymo forma bendrojoje grupėje
arba specialiosios paskirties grupėje, skirtoje vaikams turintiems intelekto, kompleksinių ir raidos
sutrikimų. Vaikams teikiama kompleksinė specialistų (logopedo, specialiojo pedagogo, socialinio
16
pedagogo, menų, muzikos, kūno kultūros pedagogo, masažuotojo) pagalba ir paslaugos. Kai vaikas,
lankantis specialiąją grupę, daro pažangą, matomi jo pozityvūs ugdymosi rezultatai, tėvams sutikus,
perkeliamas į bendrojo ugdymo grupę.
Lopšelio – darželio švietimo politikos kryptis remiasi inkliuzinio ugdymo filosofija
„Mokykla visiems“, kuri akcentuoja, kad ikimokyklinio ugdymo mokykla rūpinasi visais asmenimis,
skatina visų asmenų (vaikas, tėvai, mokytojai, specialistai ir kt.) dalyvavimą ugdymo(si) veikloje,
pripažįsta ir gerbia visų vaikų įvairovę ir skirtybes, nepaisant gebėjimų, negalių, šeimos kultūros ir kt.
Vadovui planuojant ir diegiant inkliuzinio ugdymo politiką ikimokyklinėje įstaigoje
reikalinga atsižvelgti į esmines nuostatas:
– pagalbos vaikui, turinčiam raidos sutrikimą, veiksmingumas priklauso nuo visų ugdymosi proceso
dalyvių (lopšelio – darželio pedagogų, tėvų, vaiko) sutelktumo rengiant ir įgyvendinant vaiko
stiprybėmis grįstas individualias švietimo pagalbos ir ugdymo(si) programas;
– didelis dėmesys skiriamas grupės auklėtojų ir specialistų partnerystei, kryptingai tėvų ir pedagogų
komunikacijai. Tėvai privalo žinoti (pedagogai privalo informuoti) visas vaiko problemas, susijusias
su vaiko ugdymu, ir turi dalyvauti jas sprendžiant (ypatingai tai aktualu integruota ugdymo forma
ugdomiems vaikams);
– ugdymo organizavimas išplečiamas į visas įstaigos bendrąsias vidaus erdves, įrengiant vaikų
žaidimų, eksperimentavimo, sveikatos stiprinimo ir kt. zonas, lavinančias neįgalių vaikų mąstymą,
smulkiąją motoriką, teikiančias vaikams ir visai bendruomenei džiaugsmo;
– vienas iš veiksnių, užtikrinant raidos sutrikimus turinčių vaikų teigiamą socialinį ryšį su
bendraamžiais, tolimesnę ugdymo sėkmę, yra teigiamų bendruomenės nuostatų į vaikus puoselėjimas,
tolerancijos ugdymas. Be to, reikalinga keisti tėvų, auginančių neįgalius vaikus, požiūrį į integruotą
ugdymą, kuris dažnai naudojamas tėvų ambicijoms patenkinti;
– tėvų, auginančių vaikų, turinčių raidos sutrikimus, tėvystės įgūdžių ugdymas, nuolatinis
informavimas apie ikimokyklinės ugdymo mokyklos veiklą (vertybes, tradicijas ir kt.) bei šių šeimų
įtraukimas į bendrus lopšelio – darželio renginius, projektus ir kitą veiklą.
Mūsų lopšelyje – darželyje sukurta bei įgyvendinama vaikų pažangos ir pasiekimų
vertinimo sistema, kurioje akcentuojama, kad turinčių raidos sutrikimus vaikų ugdymas planuojamas
komandiniu principu. Planuodami ugdymo procesą grupės auklėtojai ir specialistai drauge atlieka ir
vertinimą. Kiekvienam vaikui yra sudaroma individuali švietimo pagalbos arba ugdymo(si) programa,
atsižvelgiant į pedagoginės psichologinės tarnybos siūlomą ugdymo(si) programą (bendrąją, pritaikytą
ar individualią), amžių, realius gebėjimus ir jam keliamus ugdymo(si) uždavinius. Programas rengia visi
17
vaiką ugdantys grupės auklėtojai, specialistai ir tėvai. Įgyvendinant programas organizuojama vieninga
pedagogų ugdomoji veikla, t.y. lopšelio – darželio grupių auklėtojų ugdomos vaikų kompetencijos,
lavinami gebėjimai, teikiamos žinios pritaikomos, įtvirtinamos ir plečiamos kitų specialistų
užsiėmimuose. Kas pusmetį atliekama vaiko ugdymo programos įgyvendinimo analizė ir numatomos
vaiko tolimesnio ugdymo strategijos. Vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimas atliekamas pagal žalią,
geltoną ir raudonas spalvas, t.y. programose kiekvienas pedagogas prie įrašo apie planuojamus
ugdymo(si) uždavinius su vaiku reikiama spalva pažymi vaiko pažangą. Žalia spalva reiškia, kad yra
susiformavę, pasiekti gebėjimai („padaryta pažanga“, „kalbos ir kt. sutrikimas pašalintas“), geltona –
besiformuojantys gebėjimai („iš dalies padaryta pažanga“, „kalbos ir kt. sutrikimas iš dalies
pašalintas“), raudona – nesusiformavę gebėjimai („nepadaryta pažanga“, „kalbos ir kt. sutrikimas
nepašalintas“). Pažangos vertinimas spalvomis leidžia vizualiai pamatyti vaiko padarytą pažangą ir
parengti vaiko stiprybėmis grįstas individualias švietimo pagalbos ir ugdymo(si) programas.
Svarbus veiksnys vaikų, turinčių raidos sutrikimus ugdyme yra įstaigos bendrųjų aplinkų
sutvarkymas, įrengiant vaikų žaidimų, eksperimentavimo ir sporto zonas, lavinančias vaikų pažinimo,
socialumo, sveikatos, pažinimo, komunikavimo ir menines kompetencijas. Mūsų įstaiga yra pavadinta
knygos „Nežiniuko ir jo draugų nuotykiai“ (aut. N. Nosovas) herojaus Nežiniuko vardu, todėl
nuspręsta lopšelio – darželio vidaus bendrąsias aplinkas kurti „Nežiniuko miesto“ tema. Įrengiant
Nežiniuko miestą koridoriuose ir laiptinėse kuriamos žaidimų, eksperimentavimo ir smulkiosios
motorikos lavinimo zonos vaikams (žaismingai išpieštos sienos, ant sienų pakabintos vaikų
pažintinius gebėjimus lavinančios dekoracijas ir ugdomosios manipuliacinės sienelės, imituojančios
parką, pievą, miesto gatves). Virš lavinamųjų dekoracijų – žaismingi rėmeliai vaikų piešiniams ir
darbeliams eksponuoti. Be to, pedagogai sukurtas erdves gali kūrybiškai panaudoti organizuojant visų
vaikų ugdymo(si) procesą.
Turinčio raidos sutrikimus vaiko pagalbos ir paramos efektyvumui yra svarbu tėvus įtraukti į
bendrus lopšelio – darželio renginius, projektus ir kitą edukacinę veiklą. Lopšelio – darželio visa
ugdomoji, meninė, kūrybinė ir kita edukacinė veikla organizuojama pagal bendruomenės sukurtas
mėnesio vertybes (temas). Pavyzdžiui, gegužės mėnesio tema – „Šeimą šaunią aš turiu“, birželio –
„Margaspalvė mano vaikystė“ ir t.t. Kiekvieną mėnesį pagal vertybės turinį organizuojami renginiai
bendruomenei, koridoriuose eksponuojamos foto ir vaikų kūrybinių darbelių parodėlės, vykdoma
kryptinga edukacinė veikla kiekvienoje grupėje ir kt. Be to, neįgalių vaikų ugdyme svarbu sudaryti
galimybę tėvams matyti savo vaiko tobulėjimą kitoje socialinėje aplinkoje. Įgyvendinant šį tikslą lopšelis
– darželis bendradarbiauja su neįgaliųjų nevyriausybinėmis organizacijomis, vykdo bendrus projektus.
Bendradarbiaujant su Kauno specialiosios olimpiados klubu mūsų lopšelio – darželio vaikams,
turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių kiekvieną savaitę nemokamai organizuojami sportiniai,
18
gydomieji užsiėmimai. Dalyvaujant Lietuvos Specialiosios Olimpiados Komiteto Jaunojo atleto
programoje vaikams įstaigoje organizuojama sportinė – žaidybinė programa, kurioje dalyvauja sutrikusios
raidos vaikai ir visi lopšelio – darželio vaikai.
Taigi, Kauno lopšelio – darželio „Nežiniukas“ siekiamybė „Mokykla visiems“, kurioje
pripažįstamas kiekvieno asmens individualumas, skiriamas dėmesys kiekvienam vaikui, pagalba ir
paslaugos teikiamos, atsižvelgiant į vaiko individualias galimybes ir ugdymo(si) poreikius.
LITERATŪRA:
1. Bogucka, J. (2003). Neįgalus moksleivis mokykloje. Konferencijos medžiaga „Mokykla
kurtiesiems“, 2003 m. lapkričio 8 d., 19-30. Vilnius: VPU leidykla.
2. Čiuladienė, G. ir Paurienė, L. (2012). Iššūkiai mokyklai: inkliuzijos link. (2012). Žiūrėta 2014-03-
05, prieiga per internetą http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/Issukiai_mokyklai.pdf
3. Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų)
pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo
ugdymosi skyrimo tvarkos aprašas (2011). Valstybės žinios, 2011-10-11, Nr. 122-5769 .
VISAPUSIŠKAS VAIKO IR ŠEIMOS GEROVĖS STIPRINIMAS:
KAUNO PANEMUNĖS LOPŠELIO – DARŽELIO GEROJI VADYBINĖ PATIRTIS
Vilija Gečienė, Kauno Panemunės lopšelio – darželio direktorė
Apie mus. Šiandieninė ikimokyklinė įstaiga – nuolat tobulėjanti institucija, atliepianti
besikeičiančius socialinius, ekonominius sociumo pokyčius. Kauno Panemunės lopšelyje – darželyje
nuolat stebimas ir fiksuojamas įstaigos socialinis kontekstas. Per pastaruosius penkerius metus
lopšelyje – darželyje žymiai padaugėjo vaikų iš socialiai remtinų, nepilnų, socialinės rizikos ir
daugiavaikių šeimų. Be to, kasmet auga šeimų, gaunančių mažas pajamas (šeimos, kurių vidutinės
pajamos vienam šeimos nariui mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio), skaičius. Šie
pokyčiai reikalauja naujų vadybinių sprendimų ir atitinkamų įstaigos strategijų įgyvendinimo. Vienas
iš sėkmingos pastarojo dešimtmečio vadybinės patirties pavyzdžių neabejotinai yra 2003 metais
Panemunės lopšelyje – darželyje įsteigtas Vaiko socialinės raidos metodinis - konsultacinis centras.
Centras yra atviras visuomenei, sprendžiantis vaiko socialines problemas, taikantis prevencines
priemones, teikiantis konsultacinę, korekcinę pagalbą ugdytinių šeimoms, tobulinantis miesto
ikimokyklinių įstaigų mokytojų socialinę - psichologinę kompetenciją. Vaiko socialinės raidos
metodinio - konsultacinio centro savitumas – vykdomos ankstyvosios prevencijos socialinių įgūdžių
19
ugdymo programos, projektai, organizuojami metodiniai renginiai orientuoti į ikimokyklinių įstaigų
specialistų kvalifikacijos tobulinimą.
Veikla. Vaiko socialinės raidos metodiniame - konsultaciniame centre plėtojamos įvairios
veiklos kryptys (žr.1pav.), rengiamos ir įgyvendinamos aktualios kvalifikacijos tobulinimo
programos
(pvz., „Pozityvioji vaikų socializaciją: tendencijos, iššūkiai ir galimybės“; „Ankstyvosios prevencijos
vykdymo galimybės ikimokyklinio ugdymo įstaigoje“), organizuojamos konsultacijos tėvams ir
pedagogams (pvz., „Kaip padėti elgesio ir emocinius sunkumus turinčiam vaikui“; „Socialinė vaiko
atskirtis: situacija ir jos sprendimo būdai ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje“), metodiniai renginiai
pedagogams (pvz., „Ikimokyklinių įstaigų socialinių pedagogų veiklos planavimas ir
dokumentavimas“; „Bendradarbiavimo su Vaiko teisių apsaugos tarnyba galimybės siekiant užtikrinti
vaiko teises ikimokyklinėje įstaigoje“), projektinė veikla vaikams (pvz., projektas „Pradžiugink
ligoniuką“; socialinių įgūdžių projektas „Aš esu aš“), vykdoma parengtos metodinės medžiagos
sklaida (pvz., metodinis leidinys „Socialinė pagalba vaikui ir šeimai“; metodinis leidinys „Kaip
prakalbinti vaiką?“) bei tiriamoji analitinė veikla (pvz., kasmetinis tyrimas „Kauno miesto
ikimokyklinių įstaigų šeimų socialinė analizė“; žr. 2 pav.), vykdomas bendradarbiavimas su
socialiniais partneriais:
• Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius;
• Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius;
Veiklos kryptys
Kauno ikimokyklinių
įstaigų mokytojų, socialinių pedagogų
socialinės – psichologinės kompetencijos
tobulinimas
Socialinė – psichologinė
pagalba, parama ikimokyklinio ir priešmokyklinio
amžiaus vaikams, įveikiant socialinių
gebėjimų raidos problemas
Konsultacinė pagalba ir parama
mikrorajono ir miesto šeimoms,
kurių vaikai nelanko
ikimokyklinių įstaigų
Informacijos, metodinės medžiagos
socialiniais – psichologiniais
klausimais kaupimas,
sisteminimas, panaudojimas,
sklaida
1 pav. Vaiko socialinės raidos metodinio-konsultacinio centro veiklos kryptys
20
• Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros
reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyrius;
• Kauno miesto socialinių paslaugų centras;
• Vaikų gerovės centras „Pastogė”
• Kauno pedagoginė psichologinė tarnyba;
• Kauno Panemunės seniūnija;
• Kauno pedagogų kvalifikacijos centras;
• Lietuvos socialinių pedagogų asociacija;
• Kauno specialiųjų pedagogų ir tėvų draugija;
• Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos
komisariato viešosios policijos skyrius, Šančių ir Panemunės policijos nuovada;
• Kauno visuomenės sveikatos centras;
• Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno vaikų ligų klinika.
2 pav. Vaiko socialinės raidos metodinio - konsultacinio centro veiklos formos
Paslaugos. Kauno Panemunės lopšelyje-darželyje fiksuojamas pastovus didelis
specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų skaičius (žr. 3 pav.). Ugdymo įstaigos geroji patirtis
rodo, jog šiems poreikiams tenkinti būtina išlaikyti specialistų komandą. Kauno Panemunės lopšelyje
– darželyje bendradarbiaudami dirba psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas,
logopedai, tiflopedagogas, menų pedagogas, kūno kultūros pedagogas, muzikos pedagogas,
20
58
33
57
28
16
0
10
20
30
40
50
60
70
Skai
čius
Vaiko socialinės raidos metodinio -konsultacinio centro veiklos formos
Kvalifikacijos tobulinimoprogramos
Konsultacijos
Metodiniai renginiai
Projektinė veikla
Metodiniai leidiniai
Tiriamoji veikla
21
138
108 82 83 85
0
50
100
150
200
250
2010 2011 2012 2013 2014
Vaik
ų sk
aiči
us
Metai
Kauno Panemunės lopšelio – darželio specialiųjų poreikių vaikų statistika
Bendras vaikų skaičius
SUP vaikai
masažistas. Atsižvelgiant į didelį nakvojančių vaikų skaičių, Kauno Panemunės lopšelyje – darželyje
veikia penkios savaitinės grupės. Vaikams, liekantiems nakvoti įstaigoje, reikalingas papildomas
pedagogų ir/ar specialistų dėmesys. Šių vaikų poreikius stebi ir vertina Vaiko gerovės komisija, jais
rūpinasi kvalifikuotų darbuotojų komanda – nuo arčiausiai vaiko esančių auklėtojų, auklėtojų
padėjėjų, naktinių auklių iki specialiuosius ugdymo(si) poreikius tenkinančių įstaigos specialistų.
3 pav. Kauno Panemunės lopšelio – darželio SUP vaikų kaita
4 pav. Kauno Panemunės lopšelio – darželio pedagogų kvalifikacija 2014 m.
4
6
18
6
0 5 10 15 20Pedagogų skaičius
Kauno Panemunės lopšelio – darželio pedagogų kvalifikacija 2014 m.
Mokytojas
Vyresnysis mokytojas
Mokytojas metodininkas
Mokytojas ekspertas
Kvalifikacinė kategorija:
22
Personalas. Panemunės lopšelyje – darželyje šiuo metu dirba 34 pedagogai, visi turi
pedagogo kvalifikaciją, 6 edukologijos magistrai. Jų kvalifikacija buvo įvertinta atestacijos metu (žr.
4 pav.): 4 mokytojai ekspertai, 6 mokytojai metodininkai, 18 vyresniųjų mokytojų, 6 mokytojai.
Direktorei Vilijai Gečienei pirmoji vadovo kvalifikacinė kategorija suteikta 2009 m. Direktoriaus
pavaduotoja ugdymo reikalams Ingrida Šilanskienė sieks antrosios vadovo kvalifikacinės kategorijos
2015 m. Kompetentingi pedagogai, jų taikomi mokymo(si) metodai, novacijų taikymas,
bendradarbiavimas su socialiniais partneriais užtikrina vaikų savalaikę, optimalią pagalbą,
puoselėjant vaiko intelektualines, emocines, fizines ir kitas galias.
Ilgametė vadybinė patirtis būtina numatant įstaigos siekiamybes, formuojant komandos
dvasią, pasirenkant tinkamiausias darbo ir veiklos formas. Užtikrindami kokybišką pagalbą vaikui ir
jo šeimai Kauno Panemunės lopšelyje – darželyje nuolat tobuliname ir asmenį, ir sistemą. Keldami
pedagogų kompetencijas, dalindamiesi gerąją darbo patirtimi, bendradarbiaudami ir plėsdami
socialinių partnerių ratą, pritaikydami švietimo naujoves ir atsižvelgdami į kintančius sociumo
poreikius siekiame visapusiško kiekvieno vaiko gerovės puoselėjimo.
KAUNO LOPŠELIO – DARŽELIO „RASYTĖ‘‘ ĮSTAIGOS VADOVŲ BEI PAGALBOS
VAIKUI SPECIALISTŲ GEROJI PARTNERYSTĖS PATIRTIS
Rita Vaškelienė, Kauno lopšelio – darželio direktorė,
Remigija Kasputienė, Kauno lopšelio – darželio direktorės pavaduotoja ugdymui,
Ingrida Markūnė, Kauno lopšelio – darželio psichologė,
Daiva Malinauskaitė, Kauno lopšelio – darželio socialinė pedagogė
„Viena didžiausių klaidų yra manyti, kad pedagogika – tai mokslas apie vaiką, o ne apie žmogų.“
(Janušas Korsakas)
Šiandieninėje visuomenėje vienas iš esminių modernios, besimokančios organizacijos
bruožų yra komandinė veikla, produktyviai dalyvaujant pokyčiuose, juos valdant, kuriant
organizacijos kultūrą, siekiant jos veiklos efektyvumo ir kt. Komandos kuriamos, norint pasiekti
įvairių tikslų, tačiau pagrindinis jų reikšmingumo ypatumas – įrodymai, kad komandos pasiekia
geresnių rezultatų negu atskiri darbuotojai, nes kiekvienai veiklai reikia įvairių įgūdžių ir patirties.
23
Valstybė siekia užtikrinti visuotinį ankstyvąjį ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą bei
švietimo sistemos kokybę, integruotą į bendrąją Europos šalių švietimo erdvę. Šios sistemos
sudedamoji dalis esame ir mes – Kauno lopšelis – darželis „Rasytė“. Tai mus įpareigoja strategiškai
mąstyti apie mūsų įstaigos perspektyvą, uždavinius bei šių siekių įgyvendinimo kelius.
Lopšelis – darželis ,,Rasytė“ savo veiklą grindžia visuotinio tęstinumo principu, strategiją
apsprendžia pakitęs požiūris į vaiką, integruotas vaikų ugdymas, glaudus bendradarbiavimas su
šeima, ikimokyklinėmis įstaigomis ir kitomis ugdymo institucijomis.
Vizija – Kauno lopšelis – darželis „Rasytė“ yra paramos šeimai centras, kultūros židinys
Šilainių mikrorajone, atvira pokyčiams, teikianti kokybiškas ugdymo paslaugas, veržli, puoselėjanti
savo tradicijas, besimokanti institucija.
Vienas iš prioritetinių tikslų – teikti visapusišką pagalbą vaikui bei šeimai. Mūsų įstaiga gali
pasididžiuoti stipria švietimo pagalbos specialistų komanda. Paslaugas vaikams teikia logopedas -
specialusis pedagogas, psichologas, socialinis pedagogas, vyr. slaugytoja – dietistė, kūno kultūros,
muzikos bei menų pedagogai. Tai sudaro galimybę bendradarbiauti specialistams, papildyti vieniems
kitus, siekti vaiko ir šeimos gyvenimo kokybės.
Įstaigoje kuriama veiksminga socialinių ir psichologinių poreikių nustatymo ir pagalbos
teikimo sistema. Sudarytos palankios sąlygos specialiųjų poreikių (SP) vaikų ugdymui. Pagrindinis
specialiojo ikimokyklinio ugdymo tikslas integruoti specialiųjų poreikių vaikus į bendrojo lavinimo
įstaigą bei parengti tolimesniam ugdymui kartu su bendraamžiais, padėti adaptuotis visuomenėje.
Kartą ketvirtyje organizuojamos integruotos veiklos „Žodžio, judesio ir muzikos harmonija“, kurių
metu SP vaikai mokosi derinti muziką, judesį ir žodį.
Teikiamų paslaugų šeimai įvairovė ir kokybė atitinka beveik visų tėvų lūkesčius. Atlikus
platųjį įstaigos įsivertinimą, vadovaujantis „Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito
metodika“, veiklos sritį „Parama ir pagalba vaikui, šeimai“ 2013 m. duomenimis 83,2 proc.
respondentų įsivertina IV lygiu. Tuo tarpu 2011 m. – 36,4 proc. Pagalbinį rodiklį „Psichologinė ir
socialinė pagalba“ 2013 m. 81,5 proc. respondentų įsivertina IV lygiu, 2011 m. – 59 proc.
Vaiko gerovės komisijos iniciatyva lopšelis – darželis „Rasytė“ dalyvauja bei inicijuoja
daugelį projektų ne tik įstaigoje, bet ir mieste bei Respublikoje. Todėl šio pranešimo TIKSLAS –
pasidalinti gerąja patirtimi, kaip sėkmingos įstaigos vadovų bei pagalbos vaikui specialistų
bendradarbiavimo rezultatu. Aptarsime socialinio pedagogo, psichologo bei įstaigos vadovų
partnerystė, teikiant kompleksines, integruotas švietimo paslaugas vaikams.
24
Prevenciniai renginiai, vykdomi Kauno lopšelyje – darželyje „Rasytė“
Jau trečius metus iš eilės įstaigoje minima Tarptautinė neįgalių žmonių diena. Renginio
tikslas – ugdyti vaikų geranoriškumą bei jautrumą neįgaliesiems. Ryto rato metu kalbamės su vaikais,
kokias vaikai žino negalias, ar dažnai mato neįgaliuosius aplinkoje. Diskutuojame, ką gali ir ko negali
žmonės, turintys negalią, kaip elgtumėmės sutikę neįgalų vaiką darželyje ar lauke. Organizuojama
kanadiečių animacinio filmuko „Akiniai“, kuriame pasakojama apie mažą berniuką, nematantį taip,
kaip mato kiti vaikai, bet labai trokštantį turėti draugų ir pritapti.
Kaip ir kasmet gegužės 15 dieną įstaigoje minima Tarptautinė šeimos diena. Šią dieną
ypatingą dėmesį skiriame šeimos temai. Kalbamės su vaikais, kokios gali būti šeimos (pvz.: vaikas ir
tėvai; vaikas ir senelė (senelis); vaikas ir mama (tėtis); tėveliai be vaikučių ir pan.). Svarstome, kam
mums reikalinga šeima (Kaip atrodytų mūsų gyvenimas be šeimos? Kodėl šeimoje gyventi gera?
Kaip jaučiasi vaikai, kurie neturi šeimos? ir pan.). Taip pat kviečiame vaikus atsinešti savo šeimos
nuotraukas į darželį, kuriame bendrus grupės šeimų paveikslus įstaigos teritorijoje, piešiame savo
šeimos narius kieme ant grindinio ir t.t. Tokiu būdu tikime, jog stipriname ne tik šeimos kultūrą,
tačiau ir prisidedame prie įstaigos bendruomeniškumo jausmo puoselėjimo.
Kasmet įstaigoje minima „Tarptautinė vaikų gynimo diena“. Jos metu organizuojame
įvairius žaidimus bei diskusijas, kuriomis siekiame įtvirtinti socialiai priimtinus bendravimo įgūdžius
bendroje kūrybinėje veikloje su vaikais. Ryto rato metu vedame pokalbius su vaikais, koks elgesys
yra tinkamas ir koks ne, iš ko suprantame, kada vaikai elgiasi tinkamai, o kada ne, kaip galime rodyti
pageidaujamo elgesio pavyzdžius kitiems.
Socialiniai projektai bei prevencinės akcijos Kauno mieste
Mūsų darželis ne tik vykdo įvairius renginius įstaigos viduje, tačiau ir aktyviai įsitraukia į
Kauno miesto organizuojamas prevencines akcijas. Taip pat ir patys rengiame įvairius projektus
kitoms Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms.
Kauno miesto priešmokyklinio ugdymo įstaigos kasmet organizuoja renginius Pasaulinei
psichikos sveikatos dienai paminėti. Šią dieną vykdėme akcijas „Apsikabinkime“, „Nosį aukštyn“,
„Paliesk sunkumus“ ir kt. Renginių tikslas – pirminė psichologinių problemų prevencija ir dėmesys
psichikos sveikatai. Veiklų metu kalbamės su vaikais apie žodinį ir nežodinį bendravimą, teigiamas
bei neigiamas emocijas, apsikabinimus, šypsenas bei kitus dėmesio rodymo būdus kitiems.
Diskutuojame, koks kitų elgesys mus džiugina, koks liūdina, kalbamės, ką kiekvienas galime
padaryti, kad šypsenų būtų kuo daugiau.
25
Kasmet organizuojame renginius Tarptautinei tolerancijos dienai atminti. Galime
pasidžiaugti akcijomis „Draugaukime“, „Aš – tai mes!“, vykdytomis mūsų įstaigoje, kurių metu ne
tik kalbėjomės su vaikais draugiškumo tema, tačiau ir gaminome simbolinius darželio „draugystės
žemėlapius“, „draugystės medžius“. Mūsų misija – formuoti vaikų supratimą apie tai, kad visi esame
skirtingi ir visi esame verti pagarbos. Todėl daug dėmesio ir laiko skiriame pokalbiui su vaikais apie
tai, ką vadiname tolerancija, kodėl svarbu būti tolerantiškais, kaip galima rodyti savo toleranciją
kitiems ir pan. Norisi pasidžiaugti, jog prie renginių įstaigoje mielai prisijungia ir vaikų tėveliai, kurie
rašo savo žinutes vaikams, kuriuose įvardina, kodėl nori, jog jų vaikai užaugę būtų tolerantiški.
Aktyviai dalyvaujame Kauno Panemunės lopšelio – darželio Vaiko socialinės raidos
metodinio konsultacinio centro organizuojamuose projektuose. Vienas jų – „Aš esu Aš“, skirtas
tolerancijos dienai paminėti. Jos metu siekėme ugdyti socialinius įgūdžius, formuoti tarpusavio
supratimą, skatinti ugdytinius palaikyti draugiškus tarpusavio santykius ir kt. Vykdėme vaikų
darbelių parodą „Draugystės gėlė“, kuria galėjo pasigrožėti ne tik įstaigos ugdytiniai, pedagogai, bet
ir jų tėvai.
Mūsų įstaigos inicijuotas projektas „Už vaikystę be žalingų įpročių!“ sulaukė dėmesio:
nemažai kitų ikimokyklinio ugdymo įstaigų pareiškė norą dalyvauti. Projekto metu vykdėme savaitę
veiklų, kuriomis siekėme, kad vaikai turėtų supratimą apie sveiką gyvenseną ir žalingus įpročius,
žinotų, kodėl vaikams draudžiama gerti alkoholinius gėrimus (rūkyti), gebėtų atsisakyti pasiūlytos
cigaretės ar atsispirti smalsumui paragauti alkoholinių gėrimų. Svarbiausia, kad vadovautųsi nuostata
sveikai gyventi ir užaugus negerti (nerūkyti).
Socialiniai projektai bei prevencinės akcijos Respublikoje
Svarbu paminėti, jog mūsų įstaiga glaudžiai bendradarbiauja ne tik su Kauno, bet ir su
kitomis Respublikos ikimokyklinio ugdymo įstaigomis bei socialiniais partneriais.
Kasmet prisijungiame prie vaikų linijos organizuojamos socialinės iniciatyvos „Savaitė be
patyčių“. Šių veiksmo savaičių metu vykdėme akcijas „Savaitė be patyčių 2012 m.“, „Gyvenkime su
šypsena“, „Savaitė be patyčių 2014 m.“. Renginių tikslas – formuoti neigiamą nuostatą patyčių
atžvilgiu bei stiprinti vaikų socialinius įgūdžius. Renginių metu kalbamės su vaikais apie tai, kas yra
patyčios, diskutuojame koks elgesys yra draugiškas, koks – ne. Siekiame ugdytis supratimą, kas
vaikus džiugina, o kas skaudina, mokomės atpažinti emocijas, kurias sukelia patyčios ir
priekabiavimas.
Taip pat organizuojame akciją „Be smurto! Už draugystę!”, skirtą „Gegužė – mėnuo be
smurto“ paminėti. Agresija ir smurtas prieš vaikus – aktuali socialinė problema šiomis dienomis.
26
Vaikų atvirai reiškiamas pyktis ir agresija – kasdienė mūsų gyvenimo dalis. Vaikai auga didelio
streso, įtampos ir neigiamų emocijų pilnoje visuomenėje, taigi dėmesys socialinei aplinkai, iš kurios
jie mokosi, yra labai svarbus. Todėl organizuodami renginius siekiame atkreipti ugdymo įstaigos
bendruomenės dėmesį į smurto problemą ir ieškoti originalių bei kūrybiškų jos sprendimo būdų.
Pasigirti galime „Sveikos mokyklos“ statusu. Organizuojame daug įvairių akcijų ir
užsiėmimų, skatinančių sveiką gyvenseną. Vienas iš renginių „Šeimos psichikos sveikata – pozityvus
bendravimas šeimoje“ skirtas paminėti „Vasaris – sveikatingumo mėnuo“, kuriuo metu ugdome
supratimą apie pozityvų bendravimą tarp vaikų ir tėvų per kūrybinę veiklą įstaigos grupėse. Tokių
kūrybinių „dirbtuvių“ metu siekiame pozityvesnio bendravimo tarp tėvų ir vaikų bei grupės
bendruomenės.
Kasmet kovo 20 d. mūsų įstaigą taip pat mini Tarptautinę Žemės dieną, kurios metu
atkreipiamas lopšelio – darželio bendruomenės dėmesys į ekologines Žemės problemas. Ugdytiniai
kartu su tėveliais gamina įvairius žaislus iš atliekų, kurie eksponuojami mūsų lopšelio – darželio
patalpose.
Pagaliau naudojimasis kompiuteriais bei kitomis šiuolaikinėmis technologijomis tampa vis
svarbesnė net ir ikimokyklinio amžiaus vaikų gyvenimo dalis. Jie mielai leidžia savo laisvalaikį
žaisdami kompiuterinius žaidimus, žiūrėdami filmukus...tačiau, ar visada žino tinkamo naudojimosi
kompiuteriu taisykles? Taigi, siekiant tiek vaikučius, tiek jų tėvelius supažindinti su taisyklėmis,
atsakomybėmis bei rekomendacijomis, kaip tinkamai naudotis kompiuteriu ir internetu, įstaigoje
kasmet vasario 5 d. vykdomas „Tarptautinės saugesnio interneto dienos“ paminėjimas.
Apibendrinimas
• Vienas iš prioritetinių lopšelio – darželio „Rasytė“ tikslų – teikti visapusišką pagalbą vaikui bei
šeimai.
• Mūsų įstaiga gali pasididžiuoti stipria švietimo pagalbos specialistų komanda: logopedas -
specialusis pedagogas, psichologas, socialinis pedagogas, vyr. slaugytoja – dietistė, kūno kultūros,
muzikos bei menų pedagogai.
• Mūsų įstaigos geroji patirtis – sėkmingas įstaigos vadovų bei pagalbos vaikui specialistų
partnerystės rezultatas.
27
TARPTAUTIŠKUMO METODAS – NAUJOS PATIRTIES PERSPEKTYVOS
Ramutė Stanislovaitienė,
Kauno lopšelio – darželio „Rokutis“ direktorė, Saturna Sporišienė,
Kauno lopšelio – darželio „Rokutis“ logopedė Šiuo metu švietimas atsinaujina, didėja informacijos srautai ir keičiasi pedagogo vaidmuo šiame
procese. Svarbus pozityvus mokytojo požiūris bei nuostata kaitos atžvilgiu. Mokytojas, siekdamas
teigiamų pokyčių šiandieniniame besikeičiančiame pasaulyje, turi pažinti ir gebėti valdyti nuolat
kintančias jėgas. Turime prisiminti, kad Europos švietimo prioritetuose keliama ikimokyklinių įstaigų
suartinimo idėja.
Dalyvavimas tarptautiniuose projektuose stiprina vaikų ir pedagogų motyvaciją ugdymo(si)
procese, suteikia ugdytiniams daugiau galimybių stebėti bei kontroliuoti savo pačių ugdymąsi, tapti
atsakingesniais už savo žinias. Siekiame padidinti ugdytinių ir pedagogų iniciatyvumą, savęs
įgalinimą, motyvaciją dalyvauti kuriant ateities švietimą ir inkliuzines ugdymo programas, tobulinti
užsienio kalbos žinias, stiprinti tarpkultūrinius ryšius europiniame kontekste, aktyviai dalyvauti
visuomenės gyvenime.
Tarptautiškumo metodas darželyje – tai galimybė: susipažinti su kitų šalių švietimo
sistemomis; pasikeisti gerąja patirtimi tarp dalyvaujančių institucijų; sukūrus virtualią bendravimo
erdvę, keistis idėjomis tarp šalių partnerių, įtraukiant vietos bendruomenes į informacinius mainus.
Siekdami susipažinti, įvertinti ir taikyti naujus ugdymo metodus, nusprendėme pradėti taikyti
tarptautiškumo metodą ir mūsų įstaigoje.
Kodėl verta taikyti tarptautiškumo metodą? Susipažįstama su kitų šalių kultūra, vyksta kultūros
reiškinių mainai. Ugdoma tolerancija ir partnerystė, skatinama vidinė motyvacija mokytis. Virtualus
bendravimas gali tapti asmenine vaikų pažintimi, kuri ateityje galėtų peraugti į draugystę, skatinančią
naujus susitikimus. Betarpiška pažintis su Europos šalių bendraamžiais plečia vaikų akiratį.
Pedagogai gali keistis metodikos naujovėmis, rengti švietimo sistemų palyginimus. Tam lopšelis –
darželis „Rokutis” pasitelkė programų Comenius, Erasmus+ teikiamomis galimybėmis. Projektai
sudaryti atsižvelgiant į įstaigos strateginį planą, siekiant įgyvendinti pedagoginių kompetencijų
stiprinimo ir ugdymo programų modernizavimo poreikius bei į dalyvių asmeninio bei pedagoginio
tobulėjimo poreikius.
Mūsų vykdytų tarpatutinių projektų „Nuo sėklos iki augalo“ (From Seed to Plant), „Mūsų
sparnuotieji draugai“ (Our Feathery Friends) bei „Vabalėlis dėžutėje“ (Bug in the Box) tematikos
28
pasirinkimą lėmė įstaigos regiono ypatumai. Darželis įsikūręs Pakaunės mikrorajone prie Jiesios
kraštovaizdžio ir Kauno valstybinio teriologinio draustinių, su gausybe paukščių, augalų, iš kurių net
101 rūšis reta, todėl gamtos pažinimas, tyrinėjimai ir eksperimentai vyksta jau darželio teritorijoje.
Projektų metu susipažinome su savo ir kitų projekto dalyvių gyvenamąja aplinka, modeliavome sėklų
kolekcijas, jas sodinome, stebėjome augalų augimą, sudarinėjome augimo diagramas, piešėme savo ir
kitų šalių augalus. Mokėmės atpažinti paukščius, stebėjome jų migraciją, skaitėme įvairias knygeles
apie paukščius. Stebėjome orus, sukūrėme „Orų medį“, parengėme „Orų kalendorių“.
Projekto „Pasakyk pasauliui labas“ (Say hello to the World) tikslas – skatinti vaikus per
įvairias įdomias veiklas pristatyti savo šalies ir susipažinti su kitų šalių įžymiais žmonėmis, istoriniais
objektais, kultūra ir papročiais, stiprinti ryšius tarp skirtingų tautų. Projekto šūkis: „Ir aš galiu pakeisti
pasaulį“. Įvykdžius projektą mums buvo suteiktas „Tolerantiško darželio“ vardas. Projektas gavo I-os
vietos apdovanojimą už inovacijas.
Nauda ugdymui(si). Matematiniai, kalbiniai ir IT naudojimo įgūdžiai buvo lavinami žymint
orus, ruošiant orų diagramas, rengiant orų vaidinimus bei tiesiogiai bendraujant video konferencijose.
Tai padėjo mums, kaip savo šalies ir Europos piliečiams, suprasti ekologijos svarbą, didinti
asmeninės atsakomybės suvokimą ir suformavo veiklai reikalingus įgūdžius. Bendravimas su
partneriais, paprastų frazių mokymasis jų kalbomis, patobulino vaikų komunikavimo ir kūrybinius
įgūdžius. Mokantis dainų, šokių, žaidimų apie augalus, paukščius, ruošiant parodas, kuriant knygeles,
susipažinome ir palyginome savo ir kitų šalių kultūras, tradicijas, gamtą ir klimatą. Taip pat vaikai
išmoko atidžiau rūpintis įstaiga ir jos aplinka.
Projektinė veikla kaip pedagogo profesinių kompetencijų formavimosi prielaida.
Comenius partnerysčių projektai paskatino pedagogus domėtis informacinių technologijų taikymu
ugdymo procese, dalintis jų naudojimo vaikų ugdyme patirtimi, patobulėjo mokytojų IKT įgūdžiai.
Projektas parodė, kad vykdant veiklas kūrybingesniu būdu, vaikai pasiekia geresnių rezultatų. Visi
dalyviai buvo skatinami ieškoti naujų darbo formų gamtos stebėjimui ir tyrinėjimui. Mokytojai
susipažino su kitų kultūrų ugdymo metodais, jais praturtino įstaigos ugdymo procesą. Apsilankę
Anglijos darželyje pedagogai atkreipė dėmesį į specialiųjų poreikių vaikams skirtus ramybės, poilsio
kampelius. Grįžę savo įstaigoje įkūrėme relaksacijos kambarį, skirtą ne tik specialiųjų poreikių
vaikams, bet ir visiems ugdytiniams, tėveliams, darbuotojams. Pasinaudojome Norvegijos mokytojų
patirtimi ieškant naujų tėvų informavimo metodų ir savo įstaigoje kiekvieną mėnesį organizuojame
vaikų, tėvų ir pedagogų bendras išvykas į gamtą, kurių metu aptariame vaikų ugdymosi pasiekimus.
Naujus įvairius vaikų elgesio vertinimo ir įsivertinimo metodus („Varlyčių balos“, „Pasiekimų
kopėtėlės“ ir t.t.) perėmėme iš Turkijos mokytojų. Pagerėjo darbo komandoje, bendradarbiavimo
29
įgūdžiai, projekto planavimo ir organizavimo kompetencijos. Įvykdžius projektą „Pasakyk pasauliui
labas“, įstaiga buvome pripažinta turinti profesionalią „Tolerantiško darželio“ komandą.
Pokyčiai mokykloje. Video konferencijos tapo dienotvarkės dalimi bei galimybe vaikams
tiesiogiai bendrauti su draugais iš partnerių šalių mokyklų. Po konferencijų vykusiose diskusijose:
„Kuo esame panašūs ir skirtingi“, vaikai dažniausiai pastebėdavo, kad kitų šalių vaikai daug
linksmesni, dažniau šypsosi ir yra labai „laisvi“. Ryškiausi pokyčiai įvyko kalbų mokymo(si)
politikoje: mokytojos pradėjo lankyti anglų kalbos kursus, o vaikų domėjimasis kita kalba, atsiradęs
noras išmokti pasisveikinimo, mandagumo žodelių, paskatino mus įsivesti priešmokyklinėse grupėse
ankstyvąjį anglų kalbos pažinimą per žaidybinę veiklą.
Nauda įstaigos bendruomenei. Projektinė veikla turėjo įtakos tėvų požiūrio į ugdymą kaitai.
Įstaigos bendruomenė pradėjo labiau domėtis vaikų ugdymu, suvokė, kad tik glaudus
bendradarbiavimas gali duoti teigiamų rezultatų ugdyme. Išryškėjo sutelktumas, bendruomeniškumas,
pasitikėjimas savimi ir kitais. Išmokome ieškoti kompromisų, bendrų sąlyčio taškų, sprendžiant bet
kokias iškilusias problemas.
Kitos vietos mokyklos bei įstaigos sėmėsi iš mūsų tarptautinių projektų vykdymo patirties. Kaip
Partnerysčių projekto nariai buvom pakviesti ir dalyvavom Vilniuje organizuotoje Europos dienų
šventėje. Vykdydama projektą vietos bendruomenė išbandė ir pritaikė naujus pedagoginius metodus,
buvo skatinama toliau vystyti tarptautinį bendradarbiavimą ankstyvojo vaikų ugdymo srityje.
Norėtume pasidžiaugti, kad mūsų įstaiga tapo kokybės konkurso nominante už puikiai
įgyvendintą Comenius programos mokyklų partnerysčių projektą. Savo patirtį pristatėme „Baltic
Expro+“ parodoje Rygoje, kurioje mūsų veikla labai susidomėjo latvių ikimokyklinės įstaigos. Viena
iš Latvijos įstaigų tapo mūsų dabartinio projekto dalyve.
Taip pat gavome diplomą ir paskatinimo prizą (multimediją ir projektorių) „Už efektyvų
eTwinning įrankių naudojimą Comenius partnerysčių projektuose“.
Įgiję tarptautinių projektų vykdymo patirties, tapome naujo projekto “Mažas paukštelis –
trumpa pasakėlė“ koordinatoriais. Šis projektas – natūrali buvusių projektų tąsa, toliau skiepijanti
suvokimą, kad gamta neturi nei ribų, nei sienų.
Projektinėje veikloje sustiprėjo tarpusavio ryšiai tarp įstaigoje dirbančių žmonių, išaugo
pasitikinėjimas savimi. Pamatėme, kad daugelis Lietuvos darželių dirba labai kūrybiškai ir turime ką
parodyti Europos partneriams. Integruojant gerąją patirtį ir naujus mokymo metodus, įstaigos
pedagogai tapo atviresni įstaigos modernizavimui, tarptautinei projektinei veiklai, kalbinei ir
kultūrinei įvairovei. Pagerėjo darbuotojų motyvacija, pasitenkinimas kasdieniniu darbu.
30
Projektinei veiklai plėtoti ir populiarinti buvo pasitelkta parodos, naujienų laikraštis, vietinė
spauda, prezentacijos, darželio internetinė svetainė bei eTwinning programa, atvirai prieinama
visiems tėvams, Lietuvos Respublikos ir Europos pedagogams.
PROJEKTŲ METODAS IR PEDAGOGŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMAS
Regina Beinorienė, Kauno lopšelio – darželio „Vaikystė“ direktorė
Su projektų metodu susipažinome ir mokėmės dirbti dalyvaudami ilgalaikiame
tarptautiniame projekte „Ikimokyklinio ugdymo sistemos demokratizavimas“ arba Danijos partnerių
garbei pavadintame Egmonto projekte (1993–2005) beveik nuo švietimo reformos ikimokyklinio
ugdymo srityje pradžios. Projektų metodas, kaip darbo forma, buvo pasirinktas, siekiant Lietuvos
ikimokyklinėse įstaigose demokratizuoti ugdymo procesą, t.y. keisti pedagogo ir vaiko santykį –
suteikti vaikui pasirinkimo laisvę, keisti pedagogo ir tėvų santykį – labiau įtraukti šeimą į vaikų
darželio gyvenimą. Svarbu pabrėžti, kad tai ir mokymosi, ir veiklos metodas, kuris skatina iškelti
problemas ir kūrybiškai jas spręsti, ieškoti naujų idėjų.
Mūsų įstaigoje projektų metodo diegimo pradžia buvo sudėtinga, pedagogams teko
įveikti ne vieną iššūkį: keisti požiūrį, nuostatas, santykius, darbo metodus. Vertindami projektinės
veiklos raidą, analizuodami įgyvendintų projektų rezultatus, sąlyginai išskiriame keletą projektinės
raidos etapų. Kaip pokyčiai reiškėsi įstaigos gyvenime?
Pirmieji projektai – „Ką galėtume padaryti, kad vaikai taptų savarankiškesni?“, „Koks
pedagogo vaidmuo sprendžiant vaikų konfliktines situacijas?“ – keitė pedagogų požiūrį į veiklos
organizavimą, vaiko poreikių suvokimą, ugdymo aplinkos kūrimą. Šių projektų įgyvendinimo metu
vyko pasikeitimai ugdymo procese: veiklos pasirinkimo laisvės suteikimas vaikams, vaikų įtraukimas
į sprendimų priėmimą, galimybių sudarymas reikšti nuomonę, naujų veiklos erdvių įrengimas,
nustatytu metu vaikų išleidimas į koridorių ir kt. Kartu su pedagoginiais eksperimentais vyko ir
intensyvus metodinis darbas: mokėmės taikyti stebėjimo metodą, užrašyti stebėjimus ir juos
analizuoti, suvokti individualius vaikų poreikius, interesus ir galimybes. Pedagogai kėlė klausimus:
• koks turi būti organizuotos ir vaikų spontaniškos veiklos santykis?
• kaip pedagogui nedominuoti ir neužgožti vaiko iniciatyvos?
• kaip spręsti vaikų konfliktines situacijas?
Jau tada padarėme išvadą: jei pripažįstame vaikus kaip demokratinio proceso dalyvius –
turime leisti patiems dalyvauti ir spręsti su jų gyvenimu darželyje susijusius klausimus.
Vienas svarbiausių šio laikotarpio pasiekimų – komandinio darbo įgūdžių
formavimasis. Projektinė veikla skatino domėtis analizuojama problema, diskutuoti, turėti savo
31
nuomonę ir ją pagrįsti, priimti konstruktyvią kritiką, išgirsti kitokį požiūrį ar nuomonę, būti
komandos nariu ir prisiimti atsakomybę už bendrą darbą. Nauja patirtis leido suprasti, kad reikia
nebijoti savo darbo problemų atskleisti kitiems, nes tai padeda rasti sprendimo būdų.
Vėlesnių projektų tematika atspindėjo tai, kas įstaigos bendruomenei buvo aktualu.
Pavyzdžiui, projekte „Kokios bendradarbiavimo formos įtakoja tėvų aktyvumą?“ ieškojome
efektyvesnių būdų:
• kaip įtraukti šeimą į ugdymo procesą?
• kaip tėvams pateikti informaciją apie vaiko ugdymąsi?
• kaip jie vertina bendradarbiavimą su pedagogais?
• kokie yra jų siūlymai?
Projekte „Kaip kurti aplinką, kuri skatintų vaiką veikti?“ gilinomės į ugdymo aplinkos
kūrimo principus, atlikome daugybę bandymų ir eksperimentų, kad įsitikintume, koks svarbus
ugdymosi veiksnys yra aplinka, mokėmės įžvelgti, kada vaikai yra aktyvūs aplinkos kūrėjai, kokios
ugdymosi sąlygos yra palankios reikštis vaikų kultūrai.
Kitą ugdymo turinio aspektą analizavome projekte „Kam vaidina vaikai?“ Projekto
vykdymo metu siekėme išsiaiškinti:
• kas vaikui yra vaidyba?
• kokie ugdymo metodai padeda atsiskleisti vaikų vaidybos gebėjimams?
• su kokiais sunkumais susiduria pedagogai, ugdydami vaidybos gebėjimus?
Projektas padėjo suprasti, kad vaidybinę veiklą būtina susieti su pagrindine vaiko veikla
– žaidimu. Vaidybos gebėjimus turime ugdyti taip, kad padėtume vaikui pažinti save ir kitus, o ne
tam, kad vaikai įgyvendintų auklėtojų sumanymus. Tikslas – įtraukti vaikus į kūrybą. Vargu ar jo
sieksime, jei auklėtoja režisuos, o vaikai vaidins.
Šiame etape ypač didelį dėmesį teikėme praktinės veiklos analizei ir refleksijai,
mokėmės rasti teorinių paaiškinimų savo naujiems atradimams pagrįsti, gautus rezultatus
labiau siejome su tolimesnės veiklos žingsniais. Augo pedagogų gebėjimai apibendrinti įgytą patirtį
ir ją perteikti kitiems. Rengėme ir įgyvendinome kvalifikacinių programų ciklus, kuriais siekėme
inicijuoti naują požiūrį į vaiką, vaikų kultūros kaip vertybės pripažinimą, skatinti demokratizavimo
procesus kitose ikimokyklinėse įstaigose.
Dabartinio laikotarpio projektuose keliame ir analizuojame ugdymo kokybės klausimus:
inovatyvių metodų diegimo, vaiko gyvenimo ritmo darželyje, lauko aplinkos kūrimo, švenčių
organizavimo ir kt. Pavyzdžiui, projekte „Ramybės metas darželyje: mokomės atsipalaiduoti“
sprendėme aktualią poilsio problemą vaikams, nemiegantiems pietų miego. Projekto eigoje
32
išbandėme įvairias alternatyvias poilsio formas ir atsipalaidavimo būdus, kurie padeda tenkinti
individualius vaikų poreikius, tėvų pageidavimus.
Kita projektų tematika yra lauko aplinkos kūrimas, kurių įgyvendinime aktyviai
dalyvauja visa bendruomenė. Įstaigos teritorija yra didelė, kasmet ieškome naujų idėjų, kaip išnaudoti
turimas erdves, kiek jų palikti pačių vaikų kūrybai. Projekte „Kaip praplėsti lauko erdvių
funkcionalumą?“ išsiaiškinome vaikų nuomonę, kas jiems labiausiai patinka ir ką mėgsta žaisti
kieme, surinkome jų siūlymus ir pageidavimus, į kuriuos atsižvelgiame, kurdami lauko ugdomąją
aplinką. Tėvų ir pedagogų pastangomis atnaujinamos veiklos erdvės, domimasi kitų šalių patirtimi,
renkamos ir teikiamos idėjos lauko projektams. Pastebėjome, kad veikla lauke tapo įvairesnė,
tikslingai labiau orientuota į vaikų gebėjimų ugdymąsi, išaugo jos edukacinės funkcijos.
Rengiame bendrus projektus su kitų ugdymo įstaigų pedagogais, kuriuose dalinamės
savo praktine patirtimi, diskutuojame apie tai, kaip šiandien suprantama ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo kokybė, kas yra „į vaiką orientuotas” ugdymas, ieškome tokio ugdymo
pavyzdžių. Projektų veiklos analizė rodo, kad institucinio lygmens bendri projektai padeda keisti
pedagogų požiūrį į dalykus, kurie buvo „įaugę“ ir atrodė nekeičiami, paskatina geresnį vaiko
ugdymosi poreikių ir galimybių pažinimą, norą aktyviau domėtis šiuolaikinėmis ugdymo
aktualijomis, taikyti naujus ugdymo būdus.
Apibendrinant galime teigti, kad projektų metodas buvo svarbiausias veiksnys, inicijavęs
ugdymo kokybės pokyčius įstaigos veikloje ir sukūręs prielaidas organizacijos kultūrai atsirasti
ir plėtotis. Projektinė veikla išmokė pedagogus bendradarbiauti, dirbti komandoje, analizuoti ir
reflektuoti savo praktinę veiklą, pastebėti, su kokiomis problemomis susiduria bendruomenės nariai ir
jas spręsti. Metodas kaip veiklos forma ugdo lyderystę, plėtoja kūrybiškumą, iniciatyvumą, skatina
pedagogus dalyvauti institucijos valdyme.
LITERATŪRA
1. Gražienė V. Projektų metodo pagrindai.Vilnius: Gimtasis žodis, 2009.
2. Staerfeldt E., Mahiasen R. Ch. Pedagogika ir demokratija. Vilnius: Aidai, 1999.
3. Demokratiškos pedagogikos matai. Danų autorių straipsnių rinkinys kuriančiam pedagogui. Vilnius:
Vilniaus kolegija, 2005.
4. Gražienė V. Vaikystės sampratos paradigmos kaita: „Ikimokyklinio ugdymo sistemos
demokratizavimo“ projekto (1993–2005) studija // Acta Pedagogica Vilnensia. T. 16. Vilnius: VU
leidykla, 2006.
5. Artyn vaiko. Knyga auklėtojoms, studentams, dėstytojams ir tėvams. 2 dalis. Sud. V. Gražienė.
Vilnius: Polilogas, 1998.
33
KOKYBIŠKĄ UGDYMĄ SĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI IKIMOKYKLINĖJE
ĮSTAIGOJE
Irena Verbavičienė, Kauno lopšelio – darželio „Vyturėlis“, direktorė,
Kristina Gadliauskienė, Kauno lopšelio – darželio „Vyturėlis“, direktorės pavaduotoja ugdymui
Anotacija. Ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje akcentuojamas kaip sudarymas vaikams kuo
palankesnių sąlygų, kurios turi įtakos ugdytinio vidinių galių plėtotei, jo saviraiškai ir saviraidai.
Tokia ugdymo samprata ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje dirbantiems pedagogams kelia tikslą –
ugdyti laisvą ir kūrybingą asmenybę, kuriai būtų sudarytos kokybiškos ugdymo(si) sąlygos.
Dažniausiai, apibūdinant ikimokyklinio ugdymo paslaugų kokybę, remiamasi asmeniniu požiūriu.
Bet labai dažnai kokybė minima kaip vidinis tikslas be jokių apibrėžimų ar nurodymų. Kalbėjimas
apie geresnę paslaugų kokybę, nepažymint, kas tai yra, kaip ją priima tėvai ir kaip ji gali būti įdiegta
bei gerinama, turi ribotą vertę.
Tyrimo tikslas – atskleisti ikimokyklinio ugdymo kokybę sąlygojančius veiksnius.
Tyrimo metodas. Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė (siekiant teoriškai pagrįsti
nagrinėjamą temą).
Ugdymo proceso kokybės šiuolaikinėje ikimokyklinio ugdymo įstaigose samprata.
Ugdymo proceso kokybės samprata siejasi ir su šiuolaikiniu požiūriu į vaiką bei vaikystę.
Atmesdami požiūrius, kad vaikas pasyvus, negabus, nesugebantis kurti – tik mėgdžiojantis ir
kopijuojantis ugdymo subjektus, šiuolaikiniai pedagogai skelbia naują vaikystės ir vaiko sampratą.
Pagal ją, vaikas – ir šeimos, ir sociumo narys, turintis savų interesų, kurie ne visada sutampa su tėvų
ir kitų suaugusiųjų interesais. Vaikas pripažįstamas kaip visuomenės struktūros dalis, kurio, kaip
ankstyvojo amžiaus tarpsnio atstovo, raida ir gyvenimo ypatumai nėra mažiau svarbūs ar aktualūs
visuomenei, nei kitų amžiaus tarpsnių, pvz., jaunuolių ar pagyvenusių žmonių. Nauja vaiko ugdymo
paradigma teigia, kad:
• nėra universalaus vaiko, yra daug vaikų – daug individualybių;
• vaikas kaip sociumo narys dalyvauja savo gyvenimo kūrime, sprendžia su savo būtimi,
ugdymusi, žinojimo plėtote susijusius klausimus;
• vaiko socialiniai santykiai ir kultūra gerbtini kaip fenomenas, konstruojamas pagal vaiko
asmeninį supratimą;
• vaikas turi būti pagarbiai išklausomas, įtraukiant jį į demokratišką dialogą, vaikas turi teisę
turėti savo nuomonę.
34
Vaikų ugdymo proceso kokybė. Naujos vaikų ugdymo paradigmos teiginiai inicijuoja
naujus ugdymo proceso akcentus. Moksliniuose šaltiniuose plačiai analizuojama mažų vaikų ugdymo
proceso įstaigose kokybė, kuri priklauso:
• nuo ugdymo kryptingumo – jei ugdymas neturi tikslo, neįmanoma jo efektyvinti;
• nuo aplinkos, kuri sudaroma vaiko veiklai, patirties įgijimui, įvairovės; aplinka turi vesti
vaiką į socialinį pasaulį, turi garantuoti įvairių kompetencijų plėtotę;
• nuo santykių, kurie formuojasi tarp įstaigoje dirbančių suaugusiųjų, tarp suaugusiųjų ir vaikų:
sąveikavimo puoselėjimo, gebėjimo draugauti, supratimo apie žmonių tarpusavio ryšius
puoselėjimo;
• nuo teisių, kurios yra garantuojamos įstaigose suaugusiesiems ir vaikams;
• nuo suaugusiųjų, kurie garantuoja vaiko globą ir ugdymą, poreikių tenkinimo;
• nuo vaikų poreikių tenkinimo;
• nuo pedagogų komandos kultūros, atviro komunikavimo;
• nuo realaus ugdymo tikslo ir realių ugdymo uždavinių suvokimo;
• nuo ugdymo pasiekimų vertinimo;
• nuo vaiko individualybės puoselėjimo, padedant vaikui tapti unikalia asmenybe, įgyti
žinojimo, asmeninių ir socialinių kompetencijų per intensyvų ugdymą, per vaiko
socializavimąsi.
Santykiai. Ypač plačiai tyrinėjami ir analizuojami įvairūs ir sudėtingi santykiai tarp vaikų,
santykiai tarp vaikų ir suaugusiųjų, santykiai tarp suaugusiųjų, t.y. mokėjimas dirbti komandoje,
padėti vienas kitam, mokytis vienam iš kito. Vaiko – suaugusiojo santykiai lemia vaiko santykį su
pačiu savimi, su kitais vaikais, lemia tai, kaip vaikas padeda socializuotis kitiems vaikams. Pozityvūs
pedagogo – vaiko santykiai rodo emocinę ugdomojo proceso kokybę, gerina emocinį klimatą grupėje,
skatina gerus santykius tarp vaikų, skatina jų pagarbą vienas kitam, palaikymą.
Pedagoginio proceso refleksija. Vaikų ugdymo proceso kokybė priklauso nuo pedagogo
refleksijos: ugdymo proceso, vaikų reakcijų, pasiekimų, pedagoginių veiksmų ir savo kompetencijų.
Šaltiniuose nurodoma, kad viena iš priemonių, darančių refleksiją kokybiškesne, yra pedagoginės
veiklos dokumentavimas. Jis padeda pedagogui ir visai bendruomenei suprasti pedagoginių ir
socialinės aplinkos poveikių įtaką vaikui, geriau įsisąmoninti savo paties santykius su socialine
aplinka, darbu ir kūryba, skatina pedagoginės veiklos demokratėjimą.
Ugdymo tikslingumas. Ugdymo proceso kokybė priklauso nuo vaikų ugdymo tikslingumo.
Įvairių amžiaus tarpsnių vaikų ugdymo tikslingumą ir kryptingumą lemia pedagogo siekiami ugdymo
tikslai. Pagal juos pedagogas konstruoja savo veiklą, numatydamas, kaip ugdymo procese turi keistis
ugdytinio galios. Pedagogo tikslinga veikla – tai ugdymo turinio parinkimas, metodų ir būdų, kuriais
35
garantuojamas ugdymo turinys, vaikų ugdymo proceso organizavimo bei pasiekimų nustatymas,
orientuojantis į ugdymo tikslą. Pedagoginiai tikslai nesirenkami tiesmukai: juos reikia apmąstyti,
nuolat gretinti ir vertinti.
Pedagogų asmeninės savybės. Ugdymo proceso kokybė moksliniuose šaltiniuose siejama
su įstaigos personalo, ypač pedagogų, asmeninėmis savybėmis. Pabrėžiama tokių pedagogo savybių
raiška kaip smalsumas – žingeidumas, dorumas – sąžiningumas, akcentuojant, kad jo veiklos
principai turi būti atviri viešam vertinimui. Pabrėžiamas paslaugumas, elgimasis su vaikais pagarbiai
ir oriai, drąsumas, akcentuojant nusiteikimą ieškoti, rizikuoti, net padaryti klaidų ir iš jų pasimokyti,
geraširdiškumas. Kalbėdami apie santykių su ugdytiniais pobūdį, tyrinėtojai pabrėžia, kad pedagogas
turi būti nuoširdus, lankstus, kūrybiškas ir skatinantis, palaikantis, atviras, tikintis problemos
išsprendimu, dažnai praktikuojantis grįžtamąjį ryšį, skatinantis vaiko savimoką, savęs vertinimą,
nebijantis rizikuoti.
Kokybiškas mažų vaikų ugdymo procesas reikalauja laikytis „klausymo pedagogikos“
reikalavimų, pagal kuriuos vaikas dažniau išklausomas nei jam kalbama: išklausomos vaiko idėjos,
samprotavimai, planai, lūkesčiai.
Ikimokyklinio ugdymo(si) kokybę sąlygojantys veiksniai. Ugdymo kokybę sąlygoja
pedagogų išsilavinimas bei kompetencija. Daugelis edukologų pripažįsta, kad pagrindinis vaikų
darželio veiklos efektyvumą skatinantis veiksnys yra pedagogų kvalifikacija.
Ugdymo(si) kokybei turi reikšmės vaikų, tenkančių vienam suaugusiajam santykis.
Kuo šis santykis mažesnis, tuo aukštesnė ugdymo(si) kokybė.
Ugdymo kokybei įtakos turi bendras vaikų skaičius grupėje. Nuo vaikų skaičiaus grupėje
didžia dalimi priklauso vaikų ugdymo kokybė, nes kuo mažesnis vaikų skaičius, tuo daugiau erdvės
jų veiklai, ramesnis vaikų dienos ritmas, labiau suderinami vaikų poreikiai ir kt.
Ugdymo kokybė priklauso nuo ugdymo(si) finansinių ir materialinių išteklių.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad nepakankamas ikimokyklinio ugdymo prieinamumas, atima
galimybę daliai vaikų gauti kokybiškas institucinio ugdymo(si) paslaugas. Didelė dalis tėvų negali
naudotis ikimokyklinio ugdymo paslaugomis, nes jos tėvams yra neprieinamos. Pedagogus netenkina
ir maži atlyginimai už atsakingą darbą. Materialinės ir finansinės priežastys turi įtakos ugdymo(si)
kokybės siekimui ir jo įgyvendinimui.
Ugdymo kokybė tiesiogiai susijusi su ugdymo filosofijos kaita, strateginių švietimo
dokumentų inicijuojamais pokyčiais. Kitas ugdymo kokybę lemiantis veiksnys – ugdymo
filosofijos kaita ir strateginių švietimo dokumentų inicijuojami pokyčiai. Ugdymui keliamas
kokybiškai naujas tikslas – ugdyti žmogų laisvei, savarankiškumui, demokratijai. Ikimokyklinis
ugdymas yra grindžiamas naująja švietimo filosofija, sisteminio mąstymo sąvokomis ir naująja
visuomenės edukacine kultūra.
36
Ugdymo kokybei įtakos turi steigėjų požiūris ir parama. Atlikti tyrimai rodo, kad
ugdymo kokybės siekti trukdo nepalankus valstybės ir visuomenės požiūris į ikimokyklinio amžiaus
vaiko poreikius, biurokratizmas bei auklėtojos profesijos prestižo menkinimas (maži atlyginimai ir
pan.).
Ugdymo kokybei poveikį daro įstaigų vadovų ir pedagogų atestacija, savianalizė.
Pedagogų atestavimo sistema orientuota į tai, kad darbas būtų atliekamas kokybiškai. Šiuo tikslu
pedagogas turi nuolat tobulėti, plėsti savo profesinį akiratį ir susipažinti su dalyko naujovėmis.
Ugdymo kokybei įtakos turi kvalifikacijos tobulinimas bei geras informavimas.
Pripažįstama, kad mokytojų tobulėjimas ir mokymo gerinimas, jų darbo kokybė, mastas ir
lankstumas tiesiogiai susiję su jų profesine branda, asmeniniu ir profesiniu tobulėjimu. Mokytojų
tobulėjimas, jų karjeros, tarpusavio santykiai, darbo sąlygos – statusas, atlygis ir vadovavimas – visa
tai veikia darbo su vaikais kokybę. Ugdymo kokybei įtakos turi ir geras pedagogų informavimas.
Patys pedagogai pripažįsta, kad turi galimybių susipažinti su naujovėmis ir naujausia informacija
ikimokyklinio ugdymo srityje. Kvalifikacijos tobulinimas ir geras informavimas daro įtaką
ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo kokybei.
Išvados
Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė atskleidė, kad pagrindiniai kokybišką ugdymą
ikimokyklinėje įstaigoje sąlygojantys veiksniai yra: pedagogų išsilavinimas bei kompetencija, vaikų,
tenkančių vienam suaugusiajam, santykis, bendras vaikų skaičius grupėje, įstaigos finansiniai ir
materialiniai ištekliai, ugdymo filosofijos kaita, steigėjų parama, įstaigos vadovų ir pedagogų
atestacija, savianalizė, pedagogų kvalifikacijos tobulinimas ir geras informavimas.
Literatūra 1. Bitinas B. (1996) Ugdymo filosofijos pagrindai. Vilnius: VPU leidykla,157 p. 2. Gudynas P. (2005). Ugdymo kokybės samprata ir kokybės problemos. 3. Czisch F. (2007). Vaikai gali daugiau. Kitokia pradinė mokykla. Vilnius: Kronta. 4. Fullan M. (1998). Pokyčių jėgos. Skverbimasis į ugdymo reformos gelmes (XX a.
pedagogikos klasika). Vilnius: Tyto alba. 5. Ikimokyklinio ugdymo įvairovė: esama situacija ir visuomenės lūkesčiai. (2008). 6. Juodaitytė A., Martišauskienė D. (2009). Ikimokyklinio ugdymo kokybės valdymo prasmių
kontekstualizavimasis Lietuvos Respublikos švietimo dokumentuose. 7. Mokytojų ugdymas. Nr. 9. ŠU: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. 8. Želvys R. (2003). Švietimo organizacijų vadyba. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 9. http://www.upc.smm.lt/projektai/pletra/Tyrimai/VPU%20tyrimo%20ataskaita/Ikimokyklinio,
%20priesmokyklinio%20ugdymo%20turinio%20ir%20jo%20%20igyvendinimo%20kokybes%20analize%20Tyrimo%20ataskaita%202009%2011%2005.pdf
10. http://www.smm.lt/uploads/documents/kiti/201209_Nr_13_Ikimokyklinio%20ugdymo%20kokybe.pdf
37
MENO METODAS VAIKŲ UGDYMO ĮSTAIGOJE
Regina Žukauskienė, Kauno menų darželio „Etiudas“ direktorė,
Dr. Rimanta Adomaitienė, Kauno menų darželio „Etiudas“ metodininkė organizatorė,
Lina Statkevičienė, Kauno menų darželio „Etiudas“ dailės pedagogė metodininkė
Menų darželis „Etiudas“ – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaiga, taikanti meno
metodą. Tai vaikų ugdymo būdas, kai meno priemonėmis įgyvendinami bendrieji vaikų ugdymo
tikslai. Ugdymo procese siekiame vadovautis menu kaip pasaulio pažinimo būdu.
Kuriant savitą darželį įstaigoje pradėjo dirbti dailės, šokio, teatro pedagogės, mokslų daktarė
teoretikė. Siekiama sieti praktiką su vertybinio meninio ugdymo samprata, kuriami menų darželio
tapsmo ir tobulėjimo dokumentai, rengiamos vaikų ugdymo menu programos, ryškinama įstaigos
vaikų ugdymo metodika įvardijant ir pagrindžiant meno metodu.
Nuo 2003 m. tapome Vaikų meninio ugdymo konsultaciniu metodiniu centru, kurio paskirtis
dalytis unikalia patirtimi. Organizuojame vaikų dailės, šokio, teatro, muzikos renginius darželyje ir
mieste akcentuodami vaiko ir meno vertybes, nes, manome, kad tai yra geri mūsų darželio vaikų
ugdymo kokybės požymiai. Dalijamės metodine patirtimi rengdami ir įgyvendindami kvalifikacines
programas, seminarus, vaikų meno projektus, dailės akcijas, organizuodami vaikų dailės parodas,
konkursus, koncertus, rengdami nuostatus, programas, katalogus. Reikšminga „Etiudo“ pedagogių
įtaka Kauno ikimokyklinių įstaigų Dailės ir Muzikos ugdytojų draugijų veiklai. Kauno ikimokyklinių
įstaigų ugdytojoms skleidžiame meninę, pedagoginę kultūrą.
Muzikos, dailės, teatro, šokio ir kiti pedagogai vaikų veiklą organizuoja atsižvelgdami į
natūralią vaiko meninių gebėjimų raidą ir teigiamą bei neigiamą aplinkos įtaką. Ne kritikuoja ar
neigia žemą tėvų, visuomenės skonį, bet vaikams sudaro galimybę išgirsti, pamatyti, pajausti
aukštesnes vertybes teigiantį meną, saviraiškoje išgyventi kūrybos džiaugsmą, gėrį. Tai yra tiesioginė
pedagogo įtaka ugdant vaiko asmenybę.
Meno metodą taikant vaikų darželyje: tenkinami svarbiausieji vaikų poreikiai, atskleidžiami
ir puoselėjami gabumai, saviraiškos gebėjimai; sudaromos sąlygos išryškėti ypatingiems vaikų
gebėjimams; meno priemonės taikomos ugdymosi netolygumams šalinti; sukuriamos sąlygos visiems
vaikams ugdytis menu; padedama įgyti sėkmingam mokymuisi mokykloje reikalingas kompetencijas
(Kauno menų darželio „Etiudas“ ikimokyklinio ugdymo programa, 2010).
Bene svarbiausia yra paties vaiko meninė saviraiška: sudaromos sąlygos vaikams save
išreikšti garsu, vaizdu, judesiu; vaikai išgyvena atradimo, unikalios saviraiškos džiaugsmą, įgyja
įvairių sričių gebėjimus; ugdomas vaikų estetinis jautrumas gamtai, žmogui, žmogaus sukurtai
38
aplinkai; lavinamas meninis skonis, intuityvus suvokimas, emocinis vertinimas, lavinami jausmai,
emocinis intelektas.
Ugdymo turinyje itin svarbią vietą užima meno kūrinių kontaktai su vaiku, nes „pats
menas ugdo, lavina, auklėja ir kuria savęs vertą suvokėją“ (A. Katalynas, 1989). Tikslingai parenkant
vaikų amžiaus ir individualius ypatumus atitinkančius vertingus literatūros, muzikos, dailės, teatro,
šokio kūrinius sudaromos galimybės patirti gėrį, grožį, tiesą kaip atsvarą visuomenėje įsigalėjusiai
mirties kultūrai, teigiančiai beprasmybę, chaosą, bjaurumą.
Atsižvelgiant į meninio pasaulio pažinimo ypatumus ir praktinį meno pobūdį formuluojame
platesnį (vadybinį) meno metodo apibrėžimą: meno metodas ugdymo įstaigoje – vadovavimasis
meniniu pasaulio pažinimo būdu organizuojant vaikų ugdymą. Požiūrį į meną ugdymo įstaigoje rodo:
dėmesys estetinei išorės ir vidaus aplinkai; meno pedagogų, kitų ugdytojų, tėvų bendradarbiavimas;
visos įstaigos bendruomenės dalyvavimas vaikų meno projektuose; šeimos ugdymas(is) įsitraukiant į
vaikų meno projektus; dvasinių kultūros vertybių akcentavimas vaikų meno procese.
Pateikiame praktinio meno metodo įgyvendinimo vaikų darželyje patirtį.
Ugdydami vaikus daile taikome savitus inovatyvius ugdymo būdus: vaikų dailės akcijas,
žemės meno, asambliažų, instaliacijų projektus. Šie ugdymo būdai inspiruoja originalią, dinamišką,
emocionalią vaikų kūrybinę saviraišką, konceptualų savęs ir aplinkos suvokimą, formuoja kritinį
požiūrį į vartotojiškos kultūros apraiškas. Kūrybinę edukacinę aplinką kuriame ne tik ugdymo
įstaigoje, bet ir alternatyviose erdvėse: sakralioje aplinkoje, muziejų salėse, parkuose, skveruose. Čia
veikiame, eksperimentuojame su specifinėmis dailės raiškos priemonėmis, medžiagomis,
technikomis. Žaidybinio dailės proceso metu vyksta organiška keleto sričių meninės raiškos
integracija. Vaikai veikia su savo ir kitų dailės darbais: žaidžia, improvizuoja, eksperimentuoja
ieškodami vis naujesnių formų, išraiškos būdų. Vyksta aktyvus meninės saviraiškos dalyvių ir
žiūrovų bendradarbiavimas, įtakojantis mąstymo procesus ir suvienijantis unikaliam tikslui – kūrybos
džiaugsmui.
Organizuojant vaikų dailės akcijas atsiskleidžia ne tik kiekvieno vaiko individuali
saviraiška, bet ir kūrybos proceso masiškumas, neatsiejamas nuo supančios aplinkos. Taikant
netradicines meno priemones vaikai koncentruoja savo ir akcijos stebėtojų dėmesį į miesto, seniūnijos
architektūrinio paveldo, žaliųjų zonų, vandens telkinių, gyvūnijos saugojimą. Meno akcijų metu
efektyviai ugdoma vaikų, pedagogų, visuomenės socialinė, meninė ir komunikacinė kompetencija.
Nuo 2002 m. organizuojame dailės akcijas – atviras veiklas miesto ir respublikos pedagogams,
studentams: „Mano Tėviškė“, „Saugokime gamtą“, „Kitas aš“ ir kt.
„Etiudo“ dailės studijoje vaikai tampa mažaisiais dizaineriais, projektuojančiais naujus
daiktus. Iš įvairių buities atliekų, sulūžusių žaislų jie kuria erdvinius struktūrinius objektus –
asambliažus, instaliacijas. Taip ugdomas savitas kūrybiškumo aspektas, erdvinis mąstymas,
39
atkreipiamas dėmesys į naujas, netikėtas, anksčiau nepastebėtas detales. Tokiose dailės veiklose
atsiskleidžia aiškus žaidimo ir meninės raiškos giminingumas. Vaikai įsivaizduoja esantys
stebukladariai, galintys bet kokį masinės gamybos daiktą paversti nepakartojamu pavidalu ar
alegorine būtybe ir „aprengti“ jį įvairiaspalve tapyba. Nuo 2004 m. rengiame ir Kauno pedagogų
kvalifikacijos centre pristatome originalų tęstinį menų darželio „Etiudas“ bendruomenės projektą –
asambliažų parodą „Metamorfozės“. Organizuojame savitas įstaigos, miesto, šalies vaikų, pedagogų
dailės parodas, projektus: „Nuo Advento iki Velykų“, „Rudens takeliai“, „Šventoji šeima“ ir kt.
Kauno menų darželyje „Etiudas“ propaguojame vertybinę orientaciją: darželis siekia diegti
vaikams aukštesnę meninę kultūrą negu masinė populiarioji, kurią teigia žiniasklaida, reklama;
tikslingai parenkami vaikų ugdymui vertingi meno kūriniai; aukščiausia vertybe laikant vaiką ir meną
siekiama vaikų meno projektų kokybės; siekiama, kad vaikai, jų šeimos nariai, darželio darbuotojai
patirtų dvasinio tobulėjimo džiaugsmą; orientuojamasi į etninio, klasikinio, šiuolaikinio modernaus
bei postmodernaus meno ypatumus; siekiama tobulinti vertybinę ugdytinių orientaciją, jų dvasinę
kultūrą (Kauno menų darželio „Etiudas“ ikimokyklinio ugdymo programa, 2010. Nepublikuota).
MIKROKLIMATAS IR MOKYKLOS SĖKMĖ
Aušra Burbienė, Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos direktorė
Mikroklimatas dažnai tapatinamas su organizacijos kultūra. Kultūra glaudžiai susijusi su
klimatu. Klimatas – darbo grupių psichologinio klimato pagrindas. Klimatą įtakoja struktūra,
vadovavimo stilius, vadovo asmeninės savybės, įmonės dydis, darbuotojų kontrolė, fizinė aplinka.
Geras klimatas – efektyvi veikla. Klimatas – kas vyksta organizacijoje? Kultūra – kodėl tai vyksta?
Organizacija – unikali kultūra: įvairių žmonių žinios, patirtis ir savybės (tas kas išskiria iš kitų).
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Nacionalinis pasiekimų centras 2012 m.
įvertino 4 klasių mokinių lietuvių kalbos, matematikos pasiekimus, sukuriamą pridėtinę vertę ir
mokinių savijautą mokykloje (žr. 1 pav.). Pateikta 19 klausimų, aprašančių mokyklos ir klasės
emocinį klimatą. Buvo prašoma mokinių išsakyti savo nuomonę apie mokyklą, klasę ir mokytoją.
Mokyklos klimato rodiklis apskaičiuotas taikant moderniosios testų teorijos metodus. Rezultatų
pristatymui naudojama normuota skalė, kurioje mokyklos klimato rodiklio vidurkis lygus 500.
Didesnis nei 500 rodiklio reikšmės parodo geresnį mokyklos klimatą, mažesnės –
prastesnį.Organizacijos kultūra – savaime susiklosčiusi žmonių bendravimo forma, vertybės,
požiūriai, apimantys visą organizaciją. Tai kryptis, identiškumas, įsipareigojimas organizacijai,
motyvuotas elgesys. Lyderių elgesys ir vadovavimo stilius. Nacionaliniai bruožai. Pokyčiai. Naujų
40
kultūrų vertybių perėmimas. Novatoriškumas ir rizika, dėmesys detalėms, orientavimasis į rezultatus,
orientavimasis į žmones, orientavimasis į komandas, agresyvumas, stabilumas.
Organizacinė kultūra – sąmoningai vadovybės sukurta kultūra tam tikriems tikslams pasiekti.
Organizacijos įkūrėjo filosofija – pradžia kultūros formavimuisi. Komandos pasirinkimas pagal
atrankos kriterijus. Įkūrėjo vadovavimas komandai per organizacijos vertybes bei ideologiją.
Darbuotojai identifikuojami su organizacija. Organizacinė kultūra turi aiškią ideologiją, vertybes,
struktūrą, kuri keičiasi veikiama vertybių ir aplinkos pokyčių.
30 proc. veiklos rezultatų lemia vadovo sukuriamas mikroklimatas. 85 proc. veiklos rezultatų
lemia žmonių santykių inžinerija, kurios pagrindas yra emocinis intelektas. Efektyvią mokyklos
veiklą suformuoja vidinis – asmeninis intelektas – sugebėjimas suprasti savo pačių vidinį pasaulį ir
tenkinti jo poreikius, ir tarpasmeninis intelektas – sugebėjimas suprasti kitus žmones, jų santykius ir
tenkinti jų poreikius.
Vadovas lyderis sukuria patikimumo ir pasitikėjimo atmosferą, generuoja energiją, norą priimti
sprendimus, įkvepia kitus savo entuziazmu, aistra ir lūkesčiais, geba komunikuoti akimis,
nenaudojant žodžių, demonstruoja puikią savidiscipliną ir gebėjimą lanksčiai prisitaikyti prie
kintančių aplinkybių, visada pasiekia optimalią sinergiją (bendrą veikimą) kokiame kontekste ir su
kuo tektų dirbti (2 atskiri veiksniai veikdami kartu daro didesnį poveikį).
1 pav. Mokyklos klimato rodiklis
41
Vadovas administratorius įtakoja kitus statusu ir valdžia, kelia konkrečius tikslus, kuriuos
galima išreikšti kiekybiškai, vadovaujasi taisyklėmis ir procedūromis, koncentruojasi ties artimais
tikslais, reikalauja ataskaitų iš kitų, sukuria tvarką ir pastovumą, dirba organizacijos rėmuose.
Svarbiausia yra rasti savyje administravimo ir lyderiavimo dermę, pajungianti visus darbuotojus
bendram tikslui – ŽMOGAUS UGDYMUI.
Kaip mums sekasi (žr. 2 pav.)?
Metai Tyrimas Tiriamasis dalykas
Lietuvos vidurkis
P.Mašioto pradinės mokyklos vidurkis
Mokytojai
2003 TIMSS Matematika 60,64% 72,00% Rima Matulionienė, Vesta Žukienė
Gamtos mokslai 56,60% 68,6% Rima Matulionienė, Vesta Žukienė
2007 TIMSS Matematika 57,05% 72,11% Rita Rulevičiūtė, Asta Žemgulytė
Gamtos mokslai 42,2% 52,9% Rita Rulevičiūtė, Asta Žemgulytė
2011 PIRLS Skaitymas 58,26% 63,75% Asta Žemgulytė, Jolita Staniulevičienė
TIMSS Matematika 60,96% 66,55% Asta Žemgulytė, Jolita Staniulevičienė
Gamtos mokslai 53,65% 56,36% Asta Žemgulytė, Jolita Staniulevičienė
2011 UPC projekte „Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas“
Skaitymas (teksto suvokimas)
531 balai 546 balai Vesta Žukienė, Rima Matulionienė
Rašymas (teksto kūrimas)
512 balai 540 balai Vesta Žukienė, Rima Matulionienė
Matematika 524 balai 592 balai Vesta Žukienė, Rima Matulionienė
2012 Nacionaliniai mokinių pasiekimai
Skaitymas Matematika Rašymas
508 balai 508 balai 509 balai
583 balai 538 balai 597 balai
Zuzana Mažeikaitė
2 pav. 4 klasės mokinių pasiekimų vertinimas
Organizacijos mikroklimato indikatoriai (rodikliai kokybinei charakteristikai): pasitikėjimo
atmosfera, atvirumas pokyčiams ir pokyčių iniciavimas, užduočių vykdymas siekiant strateginių
organizacijos tikslų, komandinis darbas, motyvacija, kadrų kaita, ateities sėkmės perspektyvos,
42
produktyvumas (geri rezultatai), įsipareigojimas bendruomenei siekiant sukurti lojalumo ir
partnerystės santykius.
2004 m. mokykla buvo tarp pirmųjų išorės audito vertintų mokyklų: mokyklos veiklos kokybė
–70,3 proc., mokyklos kultūra – 86,5 proc. „Mokyklą verta pasveikinti dėl gero mokyklos
mikroklimato, šiltų tarpusavio santykių, vyraujančios pagarbos ir pasitikėjimo vienas kitu“, –
išskirtinis 11-asis mokyklos stiprusis veiklos aspektas.
Kauno Prano Mašioto pradinėje mokykloje per 21-erius metus čia dirbančių žmonių žinių,
patirties ir savybių dėka pavyko sukurti unikalią organizacijos kultūrą, kuri lėmė mokyklos sėkmę.
KAUNO PANEMUNĖS PRADINĖS MOKYKLOS TĖVAI –
INICIATYVŪS IR ATSAKINGI MODERNIOS MOKYKLOS KŪRĖJAI
Dr. Virginija Rupainienė, Kauno Panemunės pradinės mokyklos direktorė
Kai 1991 m. rugsėjo 1 d. mokyklos atidarymo šventės filmuotą reportažą tos pačios dienos
vakarą netikėtai pamatėme per Lietuvos televiziją, nustebome. Kaip tai įvyko? Kas tai galėjo
padaryti? Tai buvo pirmoji tėvų iniciatyva skleisti visuomenei gerą žinią apie naujai duris atvėrusią
pradinę mokyklą. Drauge tai buvo geras ženklas mokyklos vadovams ir mokytojams, kad
entuziastingai nusiteikę tėvai linkę bendradarbiauti ir bendromis pastangomis kurti gerą mokyklą
savo vaikams. Mums tereikėjo tą žinią išgirsti, suvokti ir parodyti tėvams, kad jų pagalba mums labai
reikalinga ir vertinga.
Nuo tada mokyklos gyvenime ryškus bendruomeniškumas – mokyklos vadovų, mokytojų,
mokinių ir tėvų vienybė, atsakingas susitarimų ir įsipareigojimų bendruomenei laikymasis. Per 23
mokyklos veiklos metus mokyklos mokinių tėvai geranoriškai, be atlygio nuveikė daug mokyklai
naudingų darbų. 2013 metų balandį mokykloje vykusio išorės vertinimo pažymoje išskirtas 11-asis
veiklos „pliusas“ – mokyklos išskirtinumas: „Tėvai – iniciatyvūs ir atsakingi bendruomenės nariai,
padedantys kurti modernią mokyklą“. Ir toliau norisi cituoti vertintojų išvadas: „Mokyklos vadovai,
mokytojai ir tėvai yra partneriai, siekiantys mokyklos pažangos ir kartu įgyvendinantys strateginius
tikslus. Mokykla taiko įvairias bendravimo ir bendradarbiavimo su tėvais formas, metodus. Tėvai
įtraukiami į įvairias mokyklos darbo grupes, aktyvinami per Mokyklos tarybą, Tėvų tarybą
(kiekvienai klasei atstovauja po 2 tėvelius) bei klasės tėvų savivaldos instituciją – tėvų komitetą.
Tėvai – aktyvūs bendruomenės nariai, dalyvaujantys kuriant mokyklos viziją, misiją bei strateginį
planą. Ugdymo įstaigoje tikslingai organizuotas komandinis darbas leidžia maksimaliai išnaudoti
mokyklos bendruomenės narių kompetencijas ir galimybes.“
43
Galima išskirti keletą ryškių tėvų saviraiškaus dalyvavimo vystant mokyklos kultūrą ir
tobulinant jos veiklą sferų.
Tėvai – mokyklos strategijos rengėjai ir aktyvūs jos įgyvendintojai
Visose mokyklos darbo grupėse, kuriose priimami sprendimai strateginiais mokyklos
vystymo ir vaikų ugdymo(si) klausimais, dirba mokinių tėveliai. Tėvai kviečiami teikti pasiūlymus,
išsakyti mintis apie iškylančias problemas. Taip tėvai realizuoja asmenines ir klasės iniciatyvas.
Drauge užtikrinamas organizacinis mokymasis ir mokymasis bendradarbiaujant.
Darbo grupės, kuriose dirba tėvai:
• Mokyklos strateginių dokumentų rengimo (strateginio, metų, ugdymo plano) grupė.
• Mokinių maitinimo kokybės priežiūros (rūpinasi valgiaraščių sudarymu, siūlo naujus
patiekalus, vertina jų kokybę, parduodamų maisto prekių asortimentą) grupė.
• Mokymosi ir edukacinių erdvių kūrimo (teikia siūlymus, padeda įrengti naujas mokymosi ir
edukacines erdves) grupė.
• Tėvystės/motinystės mokyklėlė – įgūdžių dalijimosi grupė: susirinkę kartą per mėnesį
diskutuoja vaikų auginimo, auklėjimo temomis, drauge bando spręsti kylančias problemas,
pataria vieni kitiems, dalijasi patirtimi.
• Konsultavimo sprendžiant aktualius mokyklai klausimus (pvz., architektai konsultuoja
rengiant pastato rekonstrukcijos planą, viešųjų pirkimų specialistai – organizuojant viešuosius
pirkimus) komandos.
• Informavimo – komunikavimo sistemos tobulinimo grupė.
• Mokytojų atestacijos, mokinių priėmimo mokytis į mokyklą grupė, kt.
Tėvai – kultūrinių renginių dalyviai ir organizatoriai
Tėvai – aktyvūs bendruomenės nariai, kurie noriai įsitraukia į mokyklos gyvenimą, yra
įsipareigoję ir atsakingi mokyklos tradicijų kūrėjai. Mokyklos kultūra grindžiama visų bendruomenės
narių bendravimu ir bendradarbiavimu, mokykloje pripažįstamas kiekvienas bendruomenės narys,
sudaryta galimybių jo asmens tobulėjimui ir saviraiškai. Įstaigoje organizuojamos bendros mokytojų,
mokinių ir tėvų netradicinės ugdomosios veiklos (pvz., bendri spektakliai, šventės, projektai,
bendruomenės Ryto ratas), atvirų pokalbių vakarai, tėvystės - motinystės mokyklėlė, paskaitos ir kt.
Jau pirmaisiais mokslo metais užgimė tradicija puošti savo mokyklą artėjant Kalėdų šventei.
Pakviesti visų klasių tėvai entuziastingai drauge su savo vaikučiais papuošė mokyklą. Ši tradicija
tęsiasi 23 metus. Mokykla buvo tapusi ir gilių marių dugnu, ir paskendusi žiemos sniego pataluose, ir
44
stebuklingu dangaus skliautu. Dabar rengiamas analogiškas konkursas miesto mokyklose „Sveika
gyva, Kalėdų viešnia“.
Galime pasidžiaugti, kad pakviesti tėvus dalyvauti mokyklos šventėse, spektakliuose,
projektuose nėra sunku. Jie ne tik atlieka pagrindinius vaidmenis mokslo metų pradžios ar pabaigos
šventėse, bet ir patys rašo scenarijus, organizuoja įdomius vaidinimus Mokytojo dienos, kitų
mokyklos švenčių progomis. Ypatingas ir plačiai žinomas – mokyklos bendruomenės Kalėdų šventės
spektaklis. Į jo repeticijas keletą kartų per savaitę nuo spalio iki gruodžio mėnesio mokinių tėvai
renkasi vakarais po darbo.
Mokykloje vyksta ir daugiau tokių švenčių, kurios, jei tėvai nedalyvautų, nublanktų. Jie
entuziastingai dalyvauja sporto ir sveikatingumo šventėje (padeda įkurti klasių stovyklavietes,
rungiasi estafetėse skirtose tėveliams, parengia specialų jumoristinį sportinį pasirodymą), Laisvo
šokio festivalyje (vaikų sukurtam šokiui pasiuva sceninius kostiumus). Tėveliai – entuziastingi klasių
bendruomenių švenčių organizatoriai. Klasių mokytojų organizuojamose savaitgalio išvykose
dalyvauja visa šeima, todėl vykstant į ekskursiją dažnai tenka užsakyti didelį dviaukštį autobusą.
Atsidėkodami už iniciatyvas tėvams suteikiame galimybę pabendrauti mokykloje vakarais.
Su malonumu kiekvieną pirmadienį modernioje sporto salėje mamytės ir tėveliai renkasi žaisti
krepšinį, ketvirtadienį – tinklinį. Porą kartų per savaitę mamytes ir tėvelius pramoginių šokių moko
šokio mokytoja, o į linijinių šokių repeticijas atskuba mamytės.
Tėvai – profesinio švietimo veiklos organizatoriai
Bendradarbiaujant su tėvais organizuojamas profesinis švietimas. Mokyklos bendruomenės
Ryto rato metu tėvai pristato savo profesijas, jiems padedant dažnai organizuojamos edukacines–
pažintinės programos, ekskursijos, išvykos į įmones ir organizacijas.
Apie savo profesijas įdomiai pasakoja kariškiai, banko darbuotojai, muziejininkai,
architektai, baldininkai, gydytojai, konditeriai. Jei vykstama į įmones, mokiniams sudaromos
galimybės pagaminti „produktą“, parvežti ir pristatyti jį bendruomenės Ryto rato metu.
Tėvai – mokyklos rėmėjai
2000 m. įsteigtas ir juridinių asmenų registre įregistruotas Kauno Panemunės pradinės
mokyklos paramos fondas. Mokyklos paramos fondo įsteigimo iniciatoriai – mokyklos administracija
ir mokinių tėvai. Į fondą pervedami savanoriški mokinių tėvų įnašai, 2 proc. GPM (gyventojų pajamų
mokesčio), kitų fizinių ir juridinių asmenų parama. Tėvai noriai remia mokyklą, nes visos lėšos yra
skiriamos vaikų saugumui užtikrinti bei jų poreikiams tenkinti.
Tėvų finansinės paramos dėka mokykloje sukurtos unikalios mokymo(si) ir edukacinės bei
poilsio aplinkos, kurias apžiūrėti atvyksta šalies ir užsienio mokyklų delegacijos. Mokykloje šviesu,
45
jauku, čia ugdo ir meninį bei kultūrinį skonį formuoja ir sienos, ir lubos, ir gausiai žydinčios gėlės, ir
informacinės erdvės, ir kiekvienas sutiktas žmogus. Išpuoselėtos ne tik mokymosi erdvės. Mokykloje
gausu mokymo(si) ir sporto priemonių, modernios IKT įrangos, naujų knygų bibliotekoje, kiemo
aikštelėse – žaidimų, sporto atrakcionų, „ramybės“ ir susikaupimo labirintų.
Tėvų lėšomis kuriamos ir puoselėjamos ugdymo sąlygos padeda vaikams integruotis į
supančią aplinką, atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, kurti
sąlygas, padedančias tenkinti prigimtinius, kultūros, socialinius, pažintinius poreikius. Mokymo ir
mokymosi priemonės padeda mokiniams įgyti šiuolaikinėje besikeičiančioje visuomenėje būtinų
kompetencijų, gebėjimų, nuostatų.
Tėvai – elektroninio dienyno kūrėjai ir tobulintojai
Mokyklos pedagogų ir tėvų komanda sukūrė ir nuolat tobulina autorinį Kauno Panemunės
pradinės mokyklos elektroninį dienyną. Jo pagalba mokykloje kuriama elektroninio
bendradarbiavimo kultūra padeda glaudžiau bendrauti ir bendradarbiauti su mokinių tėvais, siekti
geresnės mokinių ugdymosi kokybės, sudaro galimybę aktyviai įsitraukti į įvairius kūrybinius,
edukacinius projektus.
Kitų tėvų profesinių kompetencijų panaudojimo atvejai
Visuotinių tėvų susirinkimų metu mokinių tėveliai nuolat kviečiami siūlyti savo pagalbą
įvairiausiose mokyklos veiklos srityse. Kai kurie prisiima įsipareigojimų ilgesniam laikotarpiui, tiek,
kiek mokyklą lankys vienas ar daugiau jų šeimos vaikų. Jau devintus metus kiekvienos klasės duris
puošia didelės spalvotos mokinių nuotraukos – tėčio fotografo darbas. Tėvai maketuoja ir spausdina
diplomus, įvairius mokyklai reikalingus spaudinius. Tokių pagalbos atvejų galima suskaičiuoti ne
vieną.
Gera mokykla, jei aktyvūs ir atsakingi ne tik jos vadovai, mokytojai, bet ir tėvai bei jų
vaikai, jei jie džiaugiasi ugdymo(si) rezultatais ir drauge kuria bei išgyvena įsimenančias, prasmingas,
malonias gyvenimo mokykloje akimirkas.
Tikra tiesa, mūsų mokinių tėveliai – iniciatyvūs ir atsakingi modernios mokyklos kūrėjai!
46
PAGALBOS MOKINIUI SISTEMOS YPATUMAI
,,PAPARČIO“ PRADINĖJE MOKYKLOJE
Elona Kurklietienė, Kauno ,,Paparčio“ pradinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui, Kauno ,,Paparčio“ pradinės mokyklos Vaiko gerovės komisijos nariai:
Meda Bagušinskė, psichologė, Deimantė Lingytė, socialinė pedagogė,
Jolanta Raimonda Lišauskienė, logopedė ir specialioji pedagogė
Kiekviena mokykla yra skirtinga ugdomų mokinių įvairovės atžvilgiu ir todėl neabejotinai
turi savo unikalias pagalbos mokiniui sistemas. Kauno ,,Paparčio“ pradinės mokyklos pagalbos
mokiniui pažangą įtakojo ,,grandinė“ veiksnių, kurie buvo taikomi ir vėl tobulinami keletą metų.
Mokyklos darbo kasdienybė labai dinamiška, o švietimo strategijos kryptis - mokymosi prieinamumas
ir lygios galimybės – verčia ieškoti naujų galimybių savo mokykloje ir moderniai mąstyti į kiekvieną
vaiką žvelgiant ,,su meile“. Taigi, ilgalaikis sisteminis mąstymas kuria vertybes ir žvelgia bent kelis
mėnesius į priekį.
Vienas pirmųjų žingsnių, nulėmusių pagalbos mokiniui organizavimo sėkmę ,,Paparčio“
pradinėje mokykloje – duomenų ir faktų analizė – turimos, nuolat gaunamos, atsinaujinančios
informacijos apie kiekvieną mokinį objektyvus nagrinėjimas ir ugdytinio stebėsena nuo pirmosios jo
dienos mokykloje. Stebima, kaip mokinys klausosi, reaguoja į klausimus, kaip veikia atlikdamas
užduotis, kaip elgiasi naujose aplinkose. Esant reikalui kartu su Visuomenės sveikatos specialistu
konkrečiai analizuojama mokinio sveikatos pažymos informacija. Gavus brandumo mokyklai ar
Pedagoginės psichologinės tarnybos dokumentus, vaiko kompetencijų aprašą iš darželio, visa
informacija nagrinėjama Vaiko gerovės komisijos (VGK) posėdyje. Pirmosiose būsimų pirmokų
pamokėlėse, kai žaidimo forma išryškinami vaikų gebėjimai, pedagogai pildo pirmus pastebėjimus
apie realius vaiko gebėjimus.
Būsim
o pirmoko vardas,
pavardė
Pirminiai pastebėjimai
Geba užrašyti savo vardą
Žino spausdintines didžią-sias (m
ažąsias) raides
Jungia raides į skiemenis,
skaito, deklamuoja
Pažįsta skaičius iki (....)
Sudeda (atima)dešim
ties ribose( iki 20, 100)
Gali pasakyti savo adresą
Mėgsta (piešti, pasakoti,
klausytis, judėti)
Asm
eninės savybės (tylus, drąsus...)
Kita svarbi inform
acija
47
Kasmet analizuojami socialiniai klasių pasai, atskleidžiantys įvairios pagalbos poreikį
konkrečiose situacijose. Nuo 2013 m. pavasario pasitelkiant IQES online portalo pagalbą, vykdomas
platusis, giluminis mokyklos veiklos įsivertinimas bei bendruomenės narių apklausos, o duomenų
analizė naudojama pokyčių planavimui. Stebima, kaip stiprėja visos bendruomenės narių suvokimas,
kad pagalbos kokybė priklauso ne nuo vieno žmogaus, o daugybės tarpusavyje susijusių veiksnių:
priemonių, žmogiškųjų resursų, poveikio ir pasekmės pasimatavimo, bendruomenės tarpusavio
sąveikos kokybės ir tinkamos vadybos.
Mokykloje psichologė inicijavo klasių mikroklimato, mokinių psichologinio saugumo
apklausas, atliko mokinių mokymosi stilių tyrimus. 2013m. nustatyta, kad didžioji dalis mokyklos
mokinių yra kinestetikai (geriausiai pasaulį pažįsta lytėdami ir dalyvaudami veiklose). Todėl VGK
parengtas lankstinukas apie darbo su skirtingų mokymosi stilių atitinkančiais metodais sąlygojo tam
tikrų mokymo(si) būdų parinkimą atsirose klasėse ir/ar ypatingiems vaikams. Apklausų, anketų
rezultatai analizuojami ir Mokytojų tarybos posėdžiuose bei lemia reikalingų sprendimų strategijas.
Kitas kriterijus – sėkmingas kontaktavimas su tėvais. Mokyklos pedagogų bendrystė su
mokinio šeimos nariais – mokinio ugdymosi sėkmės garantas. Nuo pirmųjų pokalbių su tėveliais,
priimant dokumentus į mokyklą, pirmame klasės susirinkime, tėvai trumpai pristato save, savo šeimą,
papasakoja apie savo vaiko išskirtinumus. Atvirumas – svarbus būsimos bendruomenės pamatas.
Specialiųjų poreikių turinčių mokinių tėveliai turi galimybę kreiptis į aplinkinius su alternatyva, kad
bendruomenė tolerantiškai priims ,,kitokį“ vaiką. Mokiniams dažnai tai pavyksta geriau nei jų
tėveliams... Dalies mokinių šeimos nariai, siekdami būti aktyvūs ugdymo proceso dalyviai, noriai
įsijungia į pagalbos planavimo procesus, diskutuoja apie rezultatyvius pagalbos metodus, net
organizuoja gerosios patirties sklaidą viešose erdvėse. Tėvai siūlė mokymąsi su tutoriumi – pasitelkus
savanorio pagalbą ugdymo procese. Visi mokinio ugdymo turinio pakeitimai (apimtys, laikotarpiai ir
kt.), programų pritaikymai, pamokų tvarkaraščiai, pagalbos teikimo specialistų grafikai, pamokose
taikomi metodai ir priemonės, vertinimas aptariami su mokinių tėvais, mokymosi sutartyje
įforminami individualizuoto mokymo ypatumai. Mokyklos logopedės teigimu, svarbu plėtoti
partnerystę su tėvais, keistis informacija apie vaiko pasiekimus bendrai ieškoti problemų sprendimo.
Specialioji pedagogė skiria laiko apgalvoti klausimus, paruošia ramią pokalbiui aplinką, siekia
suprasti tėvų lūkesčius, nesmerkia mokinių elgesio, nekritikuoja tėvų požiūrio. Jai svarbu, kad
susijaudinę tėvai išeitų iš susitikimo išsikalbėję, nusiraminę, priėmę sprendimus bendrai siekti
išsikeltų tikslų.
Trečioji grandis – mokyklos VGK narių efektyvus bendradarbiavimas su mokytoju, kuris yra
pirmasis ir pats svarbiausias ugdytojas mokykloje. Šiame bare labai svarbi ne tik mokytojo
kompetencija ir gebėjimai matyti vaikų išskirtinumus, bet ir teigiamas požiūris į kiekvieną, taip pat ir
,,nepatogų“ mokinį. Labai svarbu nebijoti klausti, pripažinti, kad kažko nežinai – mokymosi pradžia.
48
Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose vertinami konkretaus mokinio poreikiai, kai kuriais atvejais
dalyvaujant ir konkretaus ugdytinio tėveliams. Svarbu taikliai numatyti mokinio trumpalaikius
tikslus, kurių bendrai siektų ne tik pagalbos mokiniui komandos specialistai (VGK nariai, kartais ir
VSC specialistas), bet ir mokinio tėvai, bei jis pats. Be paties vaiko pastangų – rezultato nebus, todėl
jo nuteikimas veiklai, palaikymas, drąsinimas, skatinimas, orientavimas į teigiamą pokytį lemia
ugdytinio požiūrį į mokymąsi, darbą, tikslo siekimą. Mūsų komandos pasiekimas – tarimasis dėl
atskiram vaikui teiktos pagalbos efektyvumo, ugdymosi rezultatų pokyčių. Net ir mažėjant bendram
švietimo finansavimui Lietuvoje, pagalbos mokiniui kokybė mokykloje gerėja, nes ją stipriausiai
sąlygoja žmogiškieji resursai.
Pastebime, kad rūpesčių kelia atsakomybės už savo elgesį stokojantys mokiniai. Tokių vaikų
grupėms parengti ilgalaikiai projektai ,,Draugystės laiptai“, ,,Saugesnė ir įdomesnė pertrauka“, kurių
metu šalia tokių mokinių visada būna pedagoginiai darbuotojai.
Ketvirtas aspektas – aukšta pagalbos specialistų kvalifikacija bei jų ryšiai su socialiniais
partneriais, nes mokymosi visą gyvenimą aktualija svarbi ne tik jauniems, bet patyrusiems
darbuotojams. Dėl pagalbos specialiųjų poreikių mokiniams bei kitais atvejais, mokykla kreipėsi arba
į ją kreipėsi Kauno PPT, KKNUC, KPKC, Aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, Lietuvos Tėvų
forumas (paskaita ,,Kur vaiko laimė ir sėkmė“ ir pan.), VšĮ ,,Šeimos santykių institutas“, Žaliakalnio
PK ir kitos įstaigos, galinčios konsultuoti, padėti spręsti kylančias problemas. Mokyklos psichologė
Mokyklos pavadinimas ...kl. specialiųjų poreikių turinčiam mokiniui
............................. (vardas, pavardė)
pagalbos teikimo tvarkaraštis ......m. m. ...... pusmečiui
Užsiėmimų laikas/dienos Pirm. Antr. Treč. Ketv. Penkt.
8.00-8.45 8.55-9.40
10.00-10.45 11.05-11.50 12.00-12.45
Pagalbos specialistai
Eil. Nr.
Specialisto pareigos ir vardas, pavardė Specialisto kontaktai Specialisto darbo vieta
............................................................................................... VGK posėdžio data ir Nr., pirmininko vardas, pavardė, parašas
49
teigia, kad teigiamą pokytį SUP vaikų ugdyme suteikia kolektyvo bendradarbiavimas ir kuo didesnis
darbuotojų skaičiaus įsitraukimas į užduotį. Mokinių savijautos gerinimui sėkmingą rezultatą duoda
aktyvus ir iniciatyvus mokytojų bendradarbiavimas su psichologu, stipriai gelbėja aktyvus tėvų
įsitraukmas. Ši specialistė kartu su socialine pedagoge inicijavo pedagogų kolektyvui savitarpio
mokymosi projektus, skatinančius aktyviai ieškoti problemų sprendimo kelių bendradarbiaujant. Per
mokymus ,,patyrę“ mokytojai iš naujo atrado, kad atvirumas ir individualus ryšys su kitu pedagoginiu
darbuotoju gali uždegti ,,žalią“ lemputę sprendimo ieškojimui ir radimui, tolimesnei veiklai.
Pasitikrino teiginį ,,Norėdamas pagerinti kitų laimėjimus, pirmiausia turiu keistis pats“.
Penktasis veiksnys – ypatingi (gabūs, specialiųjų poreikių) mokiniai ir jų sėkmės garantas –
tinkama, savalaikė ir optimali įtaka: mokytojo, pagalbos specialisto, šeimos, kito mokinio. ,,Paparčio“
pradinėje mokykloje sėkmingai veikia socialinės pedagogės vadovaujamas Seniūnų klubas, kuriame
sudaromos sąlygos lyderių saviraiškai. Klasių seniūnai, jų pavaduotojai įsitraukia į tiriamąją -
analitinę (atšvaitų turėjimo apklausos, kuprinių svorio tyrimas), kūrybinę, socialinę ir kitas veiklas
(Kalėdiškiausių klasių rinkimai, nebenaudingų elektroninių priemonių rūšiavimas, akcija
,,Apsikabinkime“, bendras projektas su kita mokykla ,,Draugystės knyga“ ir kt.). Šių mokinių dėka
nustatyta, kad per vienerius mokslo metus 6% padaugėjo mokinių, turinčių atšvaitus. Akcijos ,,Mes
rūšiuojam“ rezultatas – 10 naujų knygų mokyklos bibliotekoje. Jiems labai svarbi saviraiška ir
aštuonerius metus tradiciškai vykstančiame pačių mokinių kuriamo šokio konkurse ,,Paparčio vizija“.
Seniūnams pavyksta į pasirodymą įtraukti beveik visus klasiokus. Šiandien mokykloje ryškėja ne
dalykams gabūs, bet tam tikras stiprias kompetencijas turintys ugdytiniai, kuriems pasitenkinimo bei
džiaugsmo teikia galimybė dalyvauti nuotoliniuose projektuose, konferencijose, akcijose (net ir kartu
su jų šeimos nariais). Mokyklos VGK parengė pedagogams skirtą lankstinuką, kaip dirbti su gabiais
mokiniais.
1 pav. Kauno ,,Paparčio“ pradinės mokyklos pagalbos mokiniui sistema
Šie penki laipteliai nėra ,,viršutinis“ aukštas, pagalbos mokiniui kokybės riba. Pasak,
genialaus pedagogo Šalva Amonašvilio – ,,Mokydami patys mokomės“. Kiekvienas nori būti
svarbus, reikalingas, reikšmingas. Ne reglamentai ir jų gausa mokykloje, o prasmės ir atradimų
siekimas bei bendrystė grindžia kiekvieno besimokančiojo sėkmę. Mūsų įstaigoje svarbu pozityvus
Faktai, skaičiai,
įrodymai, duomenys
Kostrukty-vus
kontaktas su mokinio
šeima
Optimalus mokytojų bendradar-biavimas su
VGK
Tobulini-masis per ryšius su kitomis
įstaigomis
Specialiųjų poreikių vaikai + gabūs, lyderiai
50
bendradravimas, pasakyti komplimentai mokiniui, jo tėvams, pagalbos specialistui, mokytojui. Nuo
jų daugeliui gali prasidėti graži diena su sėkmingais darbo rezultatais. ,,Ką duodi, tas ir sugrįžta“, o
šiandienos jaunoji karta rūpinsis mumis, kai pasensime... Didžiausią reikšmę ateityje turės Lietuvos
piliečių elgesio, mąstymo ir kultūros pokyčiai, todėl tinkama pagalba vaikui, suteikta kokybiškai ir
laiku, garantuos sveikus ir brandžius mūsų šalies rytojaus išteklius.
SUZUKI METODAS – SAVITOS MOKYKLOS KULTŪROS FORMAVIMO
PAGRINDAS
Dr. Dėja Aukštkalnytė, Kauno „Vėtrungės“ pradinės mokyklos direktorė
2005 m. birželio 17 d. LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-1128 patvirtintoje
Suzuki talentų ugdymo Lietuvoje koncepcijoje akcentuojama, kad vaikų ugdymo dėlei turi būti
plėtojami geranoriški, pagarba bei tolerancija grindžiami vaikų, mokytojų bei tėvų (globėjų)
tarpusavio santykiai, skatinamas aktyvus vaiko ir jo šeimos narių dalyvavimas socialiniame ir
kultūriniame gyvenime, karitatyvinė jų veikla, remiamasi suaugusiųjų įsipareigojimu kompetentingai
parengti vaikus gyvenimui rytdienos pasaulyje. Įgyvendinant Suzuki ugdymo tikslus, siekiama
ugdymo procese ir asmeniniame gyvenime skatinti vaikus sekti geru suaugusių pavyzdžiu. Suzuki
ugdymo organizavime tėvų vaidmuo nenusileidžia mokytojo vaidmeniui, nes tėvai įpareigojami
pradėti ugdymą kuo anksčiau (nuo gimimo arba netgi prenataliniame periode), užduotys įtvirtinamos
žingsnis po žingsnio pamokoje vadovaujant mokytojui, tačiau tėvams kartu su vaiku dirbant
namuose, tėvams teikiami patarimai ir praktinė pagalba, kokiais būdais padėti vaikui ugdymo(si)
procese, kurti pakilią ir visapusiškai vaiką palaikančią atmosferą, stebėti vaiko dėmesio sukaupimo
trukmę ir atsižvelgti į jo mokymosi tempą, kurti namuose saugią ir gebėjimams atskleisti palankią
aplinką. Rekomenduojama, kad didžioji dalis ankstyvojo ir ikimokyklinio ugdymo vyktų namuose,
procese aktyviai dalyvaujant visiems šeimos nariams.
26 koncepcijos punkte pabrėžiama: „Suzuki ugdymo sistemoje ypatingas dėmesys teikiamas
aktyviam suaugusių šeimos narių dalyvavimui ugdymo procese. Tėvai nuolat konsultuojami, kaip
psichologiniu požiūriu patraukliai ir saugiai organizuoti namuose ugdomąją aplinką, padėti vaikams
atlikti užduotis, puoselėti jų mokymosi motyvaciją. Skatinamas aktyvus bendradarbiavimas su vaiko
mokytojais, siekiant plėtoti tėvų ugdomąją kompetenciją. Ankstyvojo ugdymo laikotarpiu, taip pat
individualiose muzikinio ugdymo pamokose visais amžiaus tarpsniais tėvų dalyvavimas yra
privalomas“.
51
Kauno „Vėtrungės“ pradinėje mokykloje nuo 2002 m. japonų mokslininko, savito „Motinos
kalbos“ metodo autoriaus dr. Šiniči Suzuki propaguojamos ugdymo idėjos yra skirtos visapusiškam
vaiko gebėjimų atskleidimui ir teigiamų charakterio bruožų formavimui. Dar prieš pasirašant sutartis
dėl privalomo ugdymo teikimo, pokalbiuose su būsimų mokinių tėvais išsiaiškinama, jog šeimos
bendradarbiavimas su mokytoju (-ais) yra būtinas. Remiantis „Motinos kalbos“ metodu iekvienas
vaikas gali išmokti bet kurio dalyko ir pasiekti aukščiausių išmokimo standartų, bet tai priklauso nuo
suaugusių kuriamos ugdomosios aplinkos bei pastangų ir mokėjimo šį dalyką vaikui perteikti.
Metodas pasaulyje daugiausiai paplitęs mokant muzikuoti instrumento pamokose, tačiau lavinant
vaiką galima jį naudoti ne vien muzikinėje veikloje. Ugdytojams svarbiausia laikytis pagrindinių šio
metodo principų: 1) pradėti vaikus mokyti kiek įmanoma anksčiau, 2) namuose sistemingai kartoti
tai, kas išmokta pamokoje, 3) tėvams ir vaikams mokytis kartu, vadovaujant mokytojui, 4) mokymosi
procese vaikui nepatirti nesėkmių (suaugę nei verbalinėmis, nei neverbalinėmis poveikio
priemonėmis nereiškia negatyvių pastabų), 5) palaikyti malonią mokymosi atmosferą, padedančią
atsiskleisti įvairiems vaiko gebėjimams, 6) pagal galimybes apsirūpinti įvairiomis lavinamosiomis
priemonėmis (pav., vaikui muzikuojant mokykloje būtina ir namuose pasirūpinti muzikos
instrumentu). Visi ugdytojai turėtų suprasti ir sutarti, jog mokymosi pažangos greitį diktuoja vaiko
galimybės, o ne programos ar tėvų bei mokytojų ambicijos.
Pažymėtina, kad atsakomybė dėl ankstyvojo ugdymo dr.Š.Suzuki ugdymo filosofijoje gula
ant tėvų pečių. Mokytojo vaidmuo šiame etape yra būti pagalbininku, patarėju, šeimos mokytoju.
Šiame etape užsimezga itin glaudūs ryšiai tarp mokytojo – profesionalo ir ugdytinio šeimos. Tie
ryšiai tęsiasi ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo etape, įgydami vis naujų formų.
Bendraujant, tariantis su mokytoju dėl vaiko poreikių išeinama į platesnį socialinį kontekstą, pamažu
formuojamas šeimos kultūrinis gyvenimas, jie pagal galimybes pradeda įsitraukti į visuomeninę
veiklą. Kadangi ugdymo pagrindu ankstyvajame vaiko gyvenimo periode (1 – 3 metai) ypatinga
reikšmė teikiama muzikai, šeimos skatinamos propaguoti namų muzikavmą, komunikuoti
tarpusavyje, turiningai leisti laisvalaikį, dalintis gerąja patirtimi apie vaikų lavinimą ir auklėjimą.
Šalia mokytojų patarimų šiame etape atsiskleidžia šeimų galimybės bendradarbiauti, dalintis.
Mokytojo vaidmuo – suburti aktyvias šeimas, pasiūlyti joms įvairių kryptingų veiklos formų. Tai
daroma individualių ir grupinių pamokų metu, sistemingai organizuojant tėvų susirinkimus. Tėvai
skatinami gilintis į Suzuki metodo principus, vaiko fizinės, psichinės ir emocinės raidos ypatumus.
Tai daroma paskaitų, pranešimų, seminarų tėvams forma per tėvų susirinkimus bei teikaint
individualias konsultacijas. Siūlytina veikla, kuria gali užsiimti šeimos: muzikuoti namuose
individualiai, šeimoje atlikti dalį repertuaro vieni kitiems, bendrauti šeimomis ir daryti „namų
koncertus“ (šeimyninio muzikavimo skatinimas), organizuoti kelių šeimų narių koncertus viešoje
erdvėje, organizuoti individualius vaiko ar jo šeimos narių koncertus parengus tam tikrą Suzuki
52
metodikos muzikos instrumentui repertuaro dalį (kartu tai atsiskaitymo forma, alternatyvoi
egzaminams muzikos mokyklose), burtis į įvairios sudėties ansamblius ir orkestrus, akompanuoti.
Šios veiklos skirtos ir kultūrinio šeimos gyvenimo turtinimui, ir pastoviam vaikų motyvacijos siekti
aukštesnių rezultatų moksle skatinimui. Tačiau šalia akademinių pasiekimų per visas veiklas kuriami
tvirti šeimos narių ryšiai, akcentuojant pagarbų bendravimą, įsiklausymą į vienas kito nuomonę,
jautrumą kito žmogaus poreikiams, pagalbą ir atjautą vienas kitam bei aplinkiniams. Dr. Š.Suzuki
ugdymo filosofijoje aukščiausiu pasiekimu laikomas kilnus žmogaus charakteris, išreikštas mintimis,
žodžiais ir darbais. Kuriama turtinga ugdomoji aplinka – tai ne tik gausios lavinamosios priemonės,
bet ir gražūs tarpusavio santykių pavyzdžiai, kuriuos demonstruoja tėvai ir mokytojai savo
santykiuose ir santykiuose su vaiku.
Vyresniame amžiuje, iki 15 - 16 m. ir vėliau, tėvai vis dar skatinami dalyvauti vaiko veiklose,
tačiau šis dalyvavimas pereina į kitas formas. Tėvai skatinami būti vaiko partneriais, padėjėjais,
perimti namų mokytojo funkcijas. Vertybiniai pagrindai ir pozityvaus bendravimo įgūdžiai jau būna
suformuoti, tad paauglystėje juos reikia tik puoselėti ir palaikyti. Tėvams vis dar reikia ir metodinių,
ir psichologijos žinių apie vaiko raidos ypatumus, mokytojo konsultacijų. Daugiau orientuojamasi į
paskaitas tėvams ir bendrus užklasinius renginius visiems šeimos nariams (išvykos, koncertinė veikla,
vasaros stovyklos Lietuvoje ir užsienyje). Tačiau šios nuostatos jau nebegalioja pradinės mokyklos
praktikoje.
Kauno „Vėtrungės“ pradinėje mokykloje pagal galimybes laikomasi visų koncepcijoje
pateikiamų rekomendacijų. Galima teigti, kad Suzuki metodo praktikavimas pasiteisino, nes
mokyklos mokinių skaičius per pastaruosius penkis metus kasmet auga, o 2012 m. atlikto NMVA
išvadose pažymėti šie stiprieji mokyklos veiklos aspektai:
1. Mokykloje kuriamos ir puoselėjamos savitos, paremtos dr. Š. Suzuki ugdymo filosofija
vertybės (1.1.1.).
2. Puikūs mokyklos bendruomenės santykiai (1.1.4.).
3. Kryptingas neformalusis švietimas tenkina mokinių saviraiškos poreikius (2.1.5.).
4. Gerai formuluojami pamokos uždaviniai (2.2.2.).
5. Mokymo (si) metodų taikymas, palaikantis daugumos mokinių aktyvumą pamokose (2.3.1.).
6. Tinkamai taikomas mokinių savęs vertinimas (3.2.2.).
7. Pakankamai veiksmingos išmokimo tikrinimo formos (2.3.4.; 3.1.1.).
8. Veiksminga rūpinimosi mokiniais politika (4.1.1.).
9. Išskirtinis tėvų dalyvavimas mokyklos gyvenime (4.5.).
10. Mokyklos valdymas, grindžiamas demokratinėmis vertybėmis (5.3.1.).
Verta pagirti Kauno „Vėtrungės“ mokyklos bendruomenę už ypatingą didžiavimąsi savo mokykla
(1.1.3.).
53
Tad laikantis savitos pedagoginės sistemos mokykla gali sėkmingai puoselėti savitą vidinę
kultūrą ir ja dalintis. Galime daryti išvadas, jog:
1. Pasirinkimas dirbti Suzuki metodu pasiteisino Kauno „Vėtrungės“ pradinėje mokykloje;
2. Tėvų dalyvavimas ugdomojoje veikloje yra vienas stipriausių Suzuki ugdomosios veiklos
bruožų ir svarbi mokyklos gyvenimo dalis;
3. NMVA išvados įrodo, jog mokyklos kultūra yra savita ir išskirtinė.
2002 m. pasirinkta mokyklos, dirbančios Suzuki metodu, kūrimo strategija pasirodė esanti
sėkminga nepraėjus nei dešimtmečiui - 2012 m. NMVA pateiktos mokyklos vertinimo išvados
atskleidė itin aukštus mokyklos pasiekimus pagal visus vertinimo aspektus. Savitų ugdymo metodų
taikymas įtakoja ne tik formaliojo ir neformaliojo švietimo veiklas, bet ir mokyklos bendruomenės
santykius. Glaudus mokytojų, tėvų ir vaikų ryšys yra viena iš svarbiausių dr. Š.Suzuki ugdymo
filosofijos nuostatų. Tik visiems bendruomenės nariams kartu kuriant mokyklos tradicijas galima
siekti mokyklos vizijos – ugdyti laimingus, kultūringus ir kūrybingus vaikus. Mokyklos kultūrą
įtakoja visuomenės bei kiekvienos šeimos kultūra, tačiau per vienodomis vertybėmis susietus
atskirų mokyklos bendruomenės narių santykius pasiekiama sinerginė vertė, kuri atsispindi jau
sukurtose mokyklos tradicijose ir netgi ugdymo(si) pasiekimuose. Savitam ugdymo procesui
užtikrinti reikalingos ir specifinės vadovavimo formos, grindžiamos kolegialumu ir charizmatine
lyderyste.
EFEKTYVIAI VEIKIANČIOS MOKYKLOS BENDRUOMENĖS LINK
Nijolė Šimkevičienė, Kauno Kazio Griniaus progimnazijos
direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Ugdymo turinio kaitą lemia daugybė veiksnių: politiniai, ekonominiai, socialiniai, kultūriniai
visuomenės gyvenimo pokyčiai, edukologijos mokslo raida, tyrimų duomenys apie ugdymo tikslų
įgyvendinimo rezultatus. Švietimo paskirtis: asmens augimas ir branda; kultūros perėmimas;
pasirengimas gyventi visuomenėje, mokytis ir dirbti. Šiuolaikinio ugdymo esmę trumpai nusakyti
galima taip: svarbiausią dėmesį sutelkti į mokinio asmenybės ugdymą, į jo paties aktyvų, sąmoningą
mokymąsi, suteikti mokiniui tinkamą paramą, kad jis išsiugdytų gyvenimui svarbių kompetencijų.
Kaip sėkmingai įgyvendinti į kompetencijų ugdymą orientuotą ugdymo turinį? Kaip tobulinti
mokymą ir mokymąsi, kad jauni žmonės galėtų prasmingai, atsakingai ir sėkmingai veikti sparčiai
kintančiame pasaulyje, o patys galėtume patirti prasmingo bei kūrybingo darbo teikiamą džiaugsmą?
Rasti atsakymus nėra lengva. Kauno Kazio Griniaus progimnazijos bendruomenė atsakymų į šiuos
54
klausimus ieško jau seniai. 2008 m. mokykloje vyko išorės vertinimas. Išorės vertintojų išvados dar
kartą patvirtino, kad mokyklos kelias – efektyviai veikiančios mokyklos bendruomenės link –
pasirinktas teisingai. Efektyvios bendruomenės įgyvendina pokyčius. Ilgainiui šios bendruomenės
sukuria bendrystės (tapatumo) jausmą tarpusavyje. Jie puoselėja asmeninį bendravimą, sąveiką. Tai
jiems padeda kurti bendras žinias, patirtis, metodus. Remiantis moksline literatūra, yra suformuluoti 8
bendruomenės kūrimo principai (Brouwer ir kt., 2012). Siekiant sukurti efektyviai veikiančią
mokyklos bendruomenę reikia:
• nustatyti grupės tikslus (bendrus tikslus susijusius su užduotimis ir/arba viziją);
• nustatyti grupės normas (bendras taisykles ar normas, kurios apibrėš dalyvavimą, socialines ar
funkcines veiklas);
• organizuoti grupinius vaidmenis, vaidmenų pasidalijimą, susijusį su užduotimis, žiniomis,
asmenybe;
• skatinti kritinį analitišką požiūrį, tokiu būdu sukuriant galimybę gebėjimui kritiškai vertinti
komandos kultūrą;
• plėtoti abipusį pasitikėjimą (teigiamą lūkestį tarp komandos narių);
• skatinti savarankiškumą (skatinant atsakomybės už komandos pareigas ir užduotis, įsipareigojimo
jausmą);
• skatinti tarpusavio priklausomybės suvokimą (tarp komandos narių, kad būtų įgyvendinti išsikelti
lūkesčiai, įgyvendintos užduotys);
• skatinti kolektyvinę atmintį, rengiant įvairius dokumentus.
Progimnazija siekdama sukurti efektyviai veikiančią mokyklos bendruomenę pasirinko šias
kryptis: besimokančios, sėkmingos šiuolaikinės organizacijos kūrimas, lyderystės skatinimas,
komandinio darbo organizavimas.
Organizacija – tai dialogas, kuris vyksta tarp žmonių – tos organizacijos narių. Nėra dialogo
– nėra organizacijos. Besimokančios organizacijos – tai tokios organizacijos, kuriose: a) žmonės
nuolat plečia savo kompetenciją, kad pasiektų trokštamų rezultatų; b) ugdomi nauji ir atviri mąstymo
modeliai; c) laisvai plėtojami kolektyviniai siekiai; d) nuolat mokomasi pamatyti visumą
(Simonaitienė, 2003). Progimnazijoje siekiama sukurti besimokančią organizaciją, kurioje būtų
sistemingai sprendžiamos problemos; drąsiai eksperimentuojama su naujais požiūriais darbe
(naujovių taikymas); mokomasi iš patirties; mokomasi iš kitų organizacijų (organizacijų kolegų,
klientų); žinios pritaikomos praktikoje.
Sėkmingai šiuolaikinei organizacijai būdingas bendruomenės jausmas (bendros vertybės ir
tarpusavio parama) bei atvirumas išorei (tolerancija naujiems žmonėms ir idėjoms bei mokėjimas
mokytis, keičiantis aplinkai) (Arie de Geus, 27 didelių kompanijų išgyvenusių virš 100 metų patirtis).
Kuriant tokią organizaciją svarbu:
55
• sukurti svarbiausius vertybinius principus;
• užtikrinti nuolatinę ir atvirą komunikaciją organizacijoje;
• užtikrint atvirumą išorei;
• pasitikėti žmonių gebėjimais ir atsakomybe, įtraukti juos į sprendimų priėmimą, pereiti nuo
hierarchinių santykių prie partnerystės. Kurti bendruomenę;
• kurti bendradarbiavimo ir efektyvios komunikacijos kultūrą;
• stiprinti ne tik technologijas, bet ir komandos potencialą;
• šiuolaikinės organizacijos pagrindas – projektinis/ komandinis darbas.
Nustatyta, kad mokytojų komandos vaidina svarbų vaidmenį formuojant mokyklos
bendruomenę. Paprastai mokyklose komandos suformuojamos siekiant bendro tikslo. Teigiama, jog
praktikų bendruomenės – tai grupės žmonių, kurie turi bendrą susirūpinimą, bendrą aistrą, geba
tarpusavyje dalintis savo žiniomis bei mokytis vieni iš kitų sąveikaujant, kad gebėtų tobulėti. Svarbus
ryšių sukūrimas tarp bendruomenės narių. Bendruomenės (komandos) nariai toje komandoje turi
jaustis saugūs, turi žinoti, ką kiekvienas veikia, už ką yra atsakingi. Komandos nariai jaučiasi
socialiai atsakingais už komandos sėkmę (Brouwer, P., Brekelmans, M., Nieuwenhuis, L., Simons, R.
2012).
Skatindami lyderystę progimnazijos vadovai siekia sužadinti kitų žmonių pasitikėjimą ir juos
įkvėpti, sudarytos sąlygos kiekvienam bendruomenės nariui tapti lyderiu, palaikomos, remiamos ir
skatinamos visų iniciatyvos, skleidžiama geroji patirtis. Lyderiai mokykloje geba objektyviai įvertinti
padėtį, prisiima atsakomybę, teikia siūlymus, teigiamai nuteikia (mokytojus) mokyklos bendruomenę
kaitai. Lyderiavimo principai: smalsus, kūrybingas, puikiai komunikuoja, turi charakterį, drąsus, turi
aiškius įsitikinimus, charizmatiškas, kompetentingas (Iacocca, Whitney, 2009).
Kauno Kazio Griniaus progimnazijos bendruomenės patirtis. Mokykla dalyvavo mokyklų
tobulinimo programoje (2002 – 2004 m.), A (komponento) – Mokymo ir mokymosi sąlygų
gerinimas. Mokytojų tobulinimas. 2008 m. mokykloje vykusio išorės vertinimo, kaip viena iš
stipriųjų mokyklos veiklos sričių, buvo išskirti kompetentingi mokyklos vadovai ir lyderiai,
sutelkiantys mokyklos bendruomenę kaitai. Būtent mokyklos vadovai ir lyderiai mokyklos
bendruomenę ir sutelkė mokyklos veiklos tobulinimui. Viena iš išorės vertintojų išskirtų tobulintinų
mokyklos veiklos sričių – ,,Mokinių pažangos matavimas ir fiksavimas pamokoje“. Siekiant tobulinti
šią mokyklos veiklos sritį buvo organizuota kryptinga veikla, kurios tikslas – sukurti mokinių
pasiekimų vertinimo, įsivertinimo, pažangos matavimo ir fiksavimo mokykloje sistemą, kartu su
mokiniais, jų tėvais sukurti ir naudoti pamokose pasiekimų pažangos matavimo ir fiksavimo formas,
būdus, skatinančius mokinių mokymosi motyvaciją.
Organizavimas ir veikla:
• išorės vertintojų ataskaitos analizė;
56
• seminaras „Veiklos tobulinimas remiantis išorės vertinimo ir vidaus įsivertinimo išvadomis“;
• mokinių pažangos matavimo, fiksavimo ir planavimo sistemos sukūrimas ir naudojimas;
• metodinės literatūros analizė;
• nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros filmuotų pamokų peržiūra ir aptarimas;
• pravesti seminarai mokyklos bendruomenei;
• atviros pamokos;
• dalijimasis gerąja patirtimi;
• dalijimasis įgytomis žiniomis, švietimo naujovėmis, metodinė pagalba;
• seminaras „Mokinių pažangos matavimas ir fiksavimas pamokoje“;
• mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas;
• mokyklos veiklos planai;
• mokykloje dirbančių švietimo konsultantų, mokytojų ekspertų, mokytojų metodininkų, projektų
komandų bendradarbiavimas ir pagalba.
Kaip mokyti? „Geri mokytojai pakeičia visą žmogaus gyvenimą. Mokytojų dėka kai kurie
mokiniai baigs mokslus tik todėl, kad juos puikiai moko. Tada jie sieks tolesnių žinių ir didesnių
įgūdžių, ir vėl tik dėl mokytojų nepriekaištingo mokymo. Vėliau jie gaus gerą darbą, susikurs
gyvenimą, kurio pagrindas bus puikus mokytojų mokymas. Nėra kitos tokios profesijos, kuri būtų
tokia svarbi ir atvertų kitiems tiek galimybių...“ (Geoff Petty. Įrodymais pagrįstas mokymas, 2008).
Projektas „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5 – 8 kl.) mokinių esminių kompetencijų
ugdymas“. Projekto komandos veiklos:
• pamokų planai;
• metodinių rekomendacijų rengimas;
• filmuojamos pamokos;
• atviros pamokos, stebimos projekto koordinatorių; pamokų aptarimas;
• darbas su naujais vadovėliais, stebint ekspertams, vadovėlių aptarimas UPC;
• projekto poveikio tyrimai;
• seminarai Kauno, respublikos bei užsienio mokyklų vadovams bei mokytojams.
Projektas ,,Besimokančių mokyklų tinklai 2“: BMT2 projekte buvo sprendžiama problema:
,,Pažangos stebėjimas ir fiksavimas pamokoje“. BMT2 projekto komandos veikla:
• mokymai mokyklos mokytojams;
• dalijimasis patirtimi su miesto, respublikos, užsienio mokyklų vadovais bei mokytojais;
• apibendrinta patirtis pristatyta respublikinėse konferencijose, pateikta projekto leidiniui;
• medžiaga patalpinta BMT projekto svetainėje.
Rezultatai:
• Mokytojų vedami praktiniai seminarai:
57
– „Mokinių esminių kompetencijų ugdymas, edukacinių aplinkų kūrimas ir panaudojimas ugdymo
procese“;
– „Pažangos pamatavimo ir fiksavimo pamokoje būdai ir formos“.
• Mokytojai dalijasi gerąja patirtimi su miesto, respublikos, užsienio mokyklų vadovais,
mokytojais.
• Parengtos kvalifikacijos tobulinimo programos:
– „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5 – 8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“;
– „Mokinių esminių kompetencijų ugdymas, edukacinių aplinkų kūrimas ir panaudojimas
ugdymo procese“;
– „Pažangos stebėjimo ir fiksavimo formos ir būdai, skatinantys mokinių mokymosi motyvaciją“.
• Visi mokytojai yra sukūrę pažangos matavimo ir fiksavimo instrumentus.
• Bendradarbiaujant su mokiniais ir jų tėvais sukurtas mokinių pažangos matavimo ir fiksavimo
elektroninis įrankių bankas.
• Projekto „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5 – 8 kl.) mokinių esminių kompetencijų
ugdymas“ tyrimas parodė, kad mokykla padarė pažangą.
• Progimnazijoje sukurti mokinių asmeninės pažangos stebėjimo ir fiksavimo 1 – 8 klasėse
sistemos metmenys.
Progimnazijos bendruomenės sukaupta patirtis veda prie išvados, kad kuriant
bendradarbiavimo ir efektyvios komunikacijos kultūrą, organizuojant komandinį darbą, skatinant
lyderystę, kryptingai organizuojant veiklą, priimant bendrus susitarimus, tikslingai dalyvaujant
projektuose, mokant mokytis, keičiantis aplinkai galima pasiekti užsibrėžtų tikslų ir toliau tobulėti –
kurti efektyviai veikiančią mokyklos bendruomenę.
„ Šiame pasaulyje svarbu ne tai, kur stovime, o kuria kryptimi judame...“
(O.V. Holmsas)
58
VADYBA IR INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTRA
Sigitas Alubauskas,
Kauno Tado Ivanausko progimnazijos direktorius, Eglė Misevičiūtė,
Kauno Tado Ivanausko progimnazijos socialinė pedagogė Povilas Barkauskas,
Kauno Tado Ivanausko progimnazijos informacinių ir komunikacinių technologijų specialistas Inovatyvių informacinių technologijų diegimas Kauno Tado Ivanausko progimnazijoje yra
vykdomas tikslingai ir pagrindžia mokyklos strateginio plano tikslus. Siekiama maksimaliai išnaudoti
esamas galimybes bei minimalizuoti IT plėtrai kylančias grėsmes. Informacinių technologijų plėtra
apima ugdymo proceso organizavimą, stebėjimą, ugdymo turinio pateikimą inovatyviais metodais,
saugumo užtikrinimą ir papildomas paslaugas. Naujausių IKT panaudojimas suteikia prielaidą
efektyvesnei bendruomenės narių tarpusavio komunikacijai, ypač mokyklos veikloje integruotas IKT
sujungus į vieną bendrą, centralizuotą informacinę sistemą, kurią sudaro praėjimo kontrolės sistema,
elektroninis dienynas, tėvų informavimas SMS žinutėmis ir nemokamo maitinimo apskaita (Pav. 1).
Šioms informacinėms sistemoms automatiškai tarpusavyje besikeičiant informacija atsiranda
galimybės efektyviau planuoti bei organizuoti progimnazijos valdymo procesus.
1 pav. Mokyklos bendra informacinė sistema
59
Mokykloje įrengus praėjimo kontrolės turniketus kiekvienas progimnazijos bendruomenės
narys (mokiniai, tėvai, mokytojai, administracijos darbuotojai, aptarnaujantis personalas) atvykęs į
progimnaziją identifikuoja save praeidamas pro praėjimo kontrolės turniketus, naudodamas mokyklos
išduotą pakabuką ar kortelę. Taip pat buvo nustatytos skirtingos laiko zonos praėjimo sistemoje I-IV,
V-VI ir VII-VIII klasių mokiniams. Pradinių klasių mokiniai, bendru administracijos ir tėvų sutarimu,
iš mokyklos yra išleidžiami tik pasibaigus pamokoms. Vyresnieji mokiniai iš mokyklos gali išeiti
pasibaigus pamokoms ir per ilgąsias pertraukos: V-VI klasių mokiniai per vieną ilgąją pertrauką, VII-
VIII klasių – per kitą pertrauką. Sistema taip pat fiksuoja mokinių grįžimo į mokyklą laiką, vėlavimus
ar neatvykimą. Integruota praėjimo kontrolės sistema leido užtikrinti saugumą kiekvienam mokyklos
bendruomenės nariui (į ugdymo įstaigą pašaliniai asmenys gali patekti tik pateikę reikiamą
informaciją atsakingiems darbuotojams).
Integravus praėjimo sistemą su elektroniniu dienynu www.manodienynas.lt, mokiniams
pavėlavus ar ryte neatvykus į pamokas elektroniniame dienyne automatiškai įrašomi tai fiksuojantys
ženklai „p“ ir „n“. Taip palengvinamas darbas mokytojams, kurie atvykę į mokyklą žino, kurių
mokinių pamokoje nebus. Ši informacija gaunama iš praėjimo kontrolės sistemos. Naudojant
elektroninį dienyną mokyklos administracijos atstovai gali peržiūrėti ne tik mokinių, bet ir kitų
mokyklos bendruomenės narių įėjimo ir išėjimo į progimnaziją įvykius.
Kiekvieną rytą naudojant praėjimo kontrolės duomenis yra automatiškai formuojami
pavėlavusių ir į progimnaziją neatvykusių mokinių sąrašai, kuriuos patikrina socialinis pedagogas.
Naudojant saugios mokyklos – „SAMO“ sistemą specialistas apie pavėlavimą/neatvykimą informuoja
mokinių tėvus SMS žinute. Ši paslauga tėvams yra teikiama nemokamai. Įdiegus bei ištobulinus
praėjimo kontrolės bei tėvų informavimo sistemos sąsajas, neliko nepateisintų praleistų pamokų
(skaičius nuo 1,2 praleistų ir nepateisintų pamokų mokiniui 2013 m. sumažėjo iki 0 nepateisintų
pamokų mokiniui 2014 m.).
Mokiniams ryte atvykus į progimnaziją yra automatiškai formuojami I-IV klasių mokinių,
gaunančių nemokamą maitinimą, sąrašai. Šie sąrašai kompiuteryje atvaizduojami valgykloje ir
remiantis šia informacija valgyklos darbuotojai paruošia atitinkamą pietų skaičių pradinukams. Šiuo
principu yra autorizuojami ir tie pradinių klasių mokiniai, kurie pietus perka. V-VIII klasių mokiniai,
gaunantys nemokamą maitinimą, valgykloje identifikuoja save, pasižymi prie skaitytuvo pridėję
kortelę ir tuomet jiems yra išduodami pietūs. Mėnesio pabaigoje socialinis pedagogas sistemoje
sugeneruoja mokinių, kurie valgė ar nevalgė nemokamus pietus kiekvieną mėnesio dieną, ataskaitą.
Nemokamo maitinimo apskaitos automatizavimas leido tiksliai ir skaidriai apskaičiuoti nemokamam
maitinimui skiriamas Socialinės paramos skyriaus lėšas, sumažino žmogiško faktoriaus galimų klaidų
tikimybę.
60
Bendradarbiaujant su UAB „BMG Consulting“ progimnazijoje įdiegta mažų mokėjimų
sistema. Šios sistemos naudotojai už kai kurias paslaugas gali atsiskaityti ne grynais pinigais: pietų
pirkimas mokyklos valgykloje, kopijavimo paslaugos. Pinigų įnešimo galimybės į turimas korteles ir
pakabukus yra plačios. Grynuosius pinigus į pakabuką galima „įdėti“ progimnazijoje esančio
„TAPSIS“ mokomato pagalba, „TAPSIS“ sistemoje valgykloje ar internetinėje bankininkystėje.
Naudojant tokį atsiskaitymo būdą mažėja tikimybė vaikams pamesti pinigus ar išleisti juos tėvams
nežinant ne pagal paskirtį.
Progimnazijoje yra du informaciniai terminalai: mokyklos viduje ir prieš praėjimo kontrolės
turniketus. Naudojant šiuos terminalus tėvai gauna informaciją apie mokyklą, siūlomą užklasinę
veiklą, tvarkaraščius, progimnazijos tradicijas ir renginius. Mokyklos viduje esantis terminalas teikia
informaciją apie į pamokas vėluojančius mokinius būdintiems darbuotojams ir socialiniui pedagogui.
Integruotas skaitiklis „skaičiuoja“ mokinius, kurie nėra nei karto pavėlavę į pamokas.
Integruota automatizuota skambučių ir muzikinių pertraukų sistema, kompiuterizuota raktų
išdavimo sistema, posėdžių ir pasitarimų registracija su elektroniniu pakabuku leidžia efektyviau
organizuoti mokyklos darbą. Mokytojai naudoja skaitmeninio turinio pamokas, kas didina mokinių
mokymosi MOTYVACIJĄ dirbant pamokose.
Kauno Tado Ivanausko progimnazijoje įdiegtos ir naudojamos informacinės technologijos
palengvina mokyklos administracijos darbą, vadybinius mokyklos darbo organizavimo procesus,
komunikavimo tarpusavyje ir tikslingas lėšų panaudojimo galimybes. Kadangi matomos plačios IT
plėtros galimybės, artimiausiu metu bus naudojama įdiegta automatizuota skaitytojų aptarnavimo
sistema (su elektroniniu pakabuku) bibliotekoje grožinės literatūros ir vadovėlių apskaitai bei knygų
išdavimui/priėmimui vykdyti.
61
BENDRAVIMAS IR BENDRADARBIAVIMAS SU SOCIALINIAIS PARTNERIAIS UGDANT MOKINIŲ PAŽINIMO, KŪRYBINGUMO,
SOCIALINĘ, KOMUNIKACINĘ KOMPETENCIJAS
Taisija Kovalenkina, Kauno Žaliakalnio progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui,
Daiva Sinkevičienė, Kauno Žaliakalnio progimnazijos istorijos mokytoja metodininkė,
Nijolė Zaiceva, Kauno Žaliakalnio progimnazijos socialinė pedagogė metodininkė
Siekdama pažangos ir atsižvelgdama į mokinių poreikius, Kauno Žaliakalnio progimnazija
kryptingai numato bendravimo ir bendradarbiavimo su įvairiais socialiniais partneriais prioritetus ir
formas.
Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais praturtina, aktyvina bei praplečia mokinių
formalųjį ir neformalųjį ugdymą. Formaliajame ir neformaliajame ugdyme taikomos įvairios
bendravimo ir bendradarbiavimo formos: projektai, parodos, edukaciniai renginiai, netradicinės
pamokos, šventės, viktorinos, konkursai, mokomosios - pažintinės išvykos.
Bendravimas ir bendradarbiavimas su socialiniais partneriais užtikrina turiningą mokinių
laisvalaikio užimtumą, pagilina mokinių žinias apie gimtojo krašto istoriją, ugdomas mokinių
kūrybiškumas, kritinis mąstymas, bendravimo įgūdžiai bei socialiniai, informaciniai, komunikaciniai
gebėjimai. Mokiniai įsitraukia į aktualių socialinių problemų sprendimą, mokosi prisiimti atsakomybę
už save bei už gimtojo miesto ateitį.
Ruošdami mokinius ateičiai, turime juos išmokyti racionaliai ir kūrybingai mąstyti,
efektyviai bendrauti, o tam padaryti reikia mokėti susirasti ir valdyti informaciją. Informacija yra
svarbus resursas visokeriopai veiklai. Bendradarbiaudami su Kauno miesto savivaldybės Vinco
Kudirkos viešosios bibliotekos Žaliakalnio filialu mokiniai mokosi ieškoti informacijos knygose,
įvairiuose leidiniuose. Organizuojamos mokinių, mokytojų kūrybinių darbų parodos.
Bendradarbiaudami su Maironio lietuvių literatūros muziejaus padaliniais: Juozo Grušo, Salomėjos
Nėries memorialiniais muziejais, Vaikų literatūros muziejumi, Balio ir Vandos Sruogų namais -
muziejumi mokiniai dalyvauja įdomiuose edukaciniuose užsiėmimuose, kuriuose įgyja naujų žinių
mokykloje dėstomomis temomis, plačiau susipažįsta su rašytojų gyvenimu ir kūryba, ugdosi
kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi, formuojasi vertybines nuostatas, mokosi bendradarbiavimo
,,meno“. Mokiniai skatinami įsiminti pateiktą medžiagą, įsidėmėti matytus eksponatus, diskutuoti,
dirbti individualiai ir komandoje.
Bendradarbiaudami su Juozo Grušo memorialiniu muziejumi dalyvauja šventėse, susitinka
su vaikų rašytojais. Kiekvienais metais kartu su muziejumi organizuojamas projektas „Vaikai –
62
vaikams“. Jo metu pradinių klasių mokiniai stato spektakliukus, kuriuos vaidina savo bendraamžiams
iš kitų Kauno ir šalies mokyklų.
Progimnazija pasirašiusi sutartis su Nacionaliniu Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės
muziejumi, Ryšių istorijos muziejumi, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejumi. Šis
bendradarbiavimas atvėrė muziejų duris ir leido parengti užduotis Kauno miesto virtualiam istorijos
konkursui 6 -7 klasių mokiniams „Istorijos mokomės gyvai“. Konkurso metu virtualioje erdvėje
atlikdami užduotis (iš 50-ies pateiktų muziejų eksponatų nuotraukų nustatyti, kuriam Kauno miesto
muziejui jie priklauso), varžėsi 489 mokiniai iš 34 Kauno mokyklų.
Bendradarbiaudami su Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centru, Kauno
taikomosios dailės mokykla, Kauno ryšininkų mokykla vykdome mokinių ugdymą karjerai. Mūsų 7-8
klasių mokiniai dalyvaudami atvirose technologijų pamokose, pagilina žinias apie įvairias profesijas,
karjeros galimybes, susipažįsta su mokymosi sąlygomis ir ugdymo planais šiose mokyklose. Tai
padeda mokiniams sąmoningai rinktis būsimą profesiją, sudaromos sąlygos įgyti karjeros
kompetencijų, aktyviai kurti savo ateitį.
Bendradarbiavimas su Žaliakalnio policijos nuovada, Kauno Žaliakalnio vaikų dienos centru
padeda spręsti mokiniams iškilusias problemas, pasirūpinti vaikų popamokiniu užimtumu, vykdyti
ankstyvą teisių pažeidimų, narkotikų vartojimo prevenciją. Nepilnamečių reikalų specialistai
dalyvauja įvairiuose renginiuose, diskusijose, progimnazijos bendruomenės susirinkimuose, padeda
paruošti mokinius konkursams, šviečia mokinius jiems rūpimais klausimais. Bendrai vykdomi
projektai „Mano teisės, pareigos ir atsakomybė“, „Nelik abejingas“ leidžia plėtoti mokinių
socializacijos galimybes, kurti saugią ir sveiką ugdymosi aplinką, ugdyti mokinių teisinį
sąmoningumą, skatinti gerbti visuomenės nustatytas taisykles ir sukurtą tvarką, didinti jų atsakomybę
už savo elgesį. Mokiniai praplečia savo teisinę kompetenciją, stiprėja jų nuostata gyventi pagal
taisykles ir įstatymus.
Mažėjant gimstamumui, mažėja ir vaikų, kurie galėtų ateityje padėti savo tėvams, skaičius.
Todėl reikia keisti ir visuomenės požiūrį į senų žmonių problemas: rūpinimasis jais turėtų tapti
bendru reikalu. Bendradarbiaudami su Kauno Panemunės senelių namais, Kauno Panemunės slaugos
ir palaikomojo gydymo ligonine, Kauno kartų namais norime atkreipti jaunos kartos dėmesį į
pagyvenusių, vienišų, ligotų žmonių problemas, įsitraukti į pagalbos jiems teikimą. Mokinių
parodomosios programėlės, mažos dovanėlės praskaidrina, paįvairina šių žmonių gyvenimą, mažina
jų izoliaciją nuo visuomenės, neleidžia galvoti apie savo nereikalingumą. Bendradarbiavimas su
šiomis įstaigomis rodo mokiniams, kaip reikalingas vienišiems žmonėms mūsų dėmesys,
bendravimas; padeda ugdyti naujus mokinių socialinius įgūdžius, skatina juos įsitraukti į pagalbos
šiems žmonėms teikimą.
63
Bendradarbiaujant su VšĮ ,,Penkta koja“ vykdomas ilgalaikis projektas ,,Padėk beglobiui
keturkojui” , kuriuo siekiama teikti mokiniams žinias apie beglobių gyvūnų atsiradimą, jų skaičiaus
augimą mūsų šalyje, ugdyti atsakingą požiūrį į gyvūnus, jų įsigijimo ir laikymo klausimus, norą
padėti beglobiams keturkojams. Mokiniai gamina paklotėlius, pagalvėles, kilimėlius, aukoja maistą,
žaislus, priežiūros priemones „Penktos kojos“ globojamiems keturkojams. O svarbiausia, mokiniai
supranta, kad pasinaudoję turimomis žiniomis bei įgūdžiais, kūrybiškai juos pritaikę, jie gali padėti
spręsti visuomenei aktualias problemas.
Progimnazijos mokiniai bendrauja ir bendradarbiauja su Žaliakalnio lopšelio – darželio ir
darželių ,,Nykštukas“ bei ,,Rytmetys“ mažaisiais vaikais. Mokiniai lankosi darželiuose ir mielai
priima darželinukus progimnazijoje. Vykdomi bendri projektai ,,Skirtingi, bet lygūs“, ,,Kompiuteris
mano draugas“, ,,Saugok ir globok“, mažiesiems rodomi mokinių sukurti spektakliai, kūrybinių darbų
parodėlės. Mokiniai kalbasi su jaunesniais draugais apie toleranciją, draugystę, pagarbą vienas kitam,
žaidžia žaidimus, gamina žaisliukus iš popieriaus ir gamtinių medžiagų. Bendra veikla moko
atsakomybės, supratimo, lavina bendravimo kompetencijas.
Bendradarbiaudami su Kauno valstybinio lėlių teatru mūsų progimnazijos mokiniai dalyvavo
56 - ojo sezono atidarymo šventėje ,,Pasakų miestas“ po atviru dangumi, teatro didžiojoje salėje
suvaidino du spektaklius: „Pagrandukas“ ir „Daktaras Aiskauda“. Mokinių vaidinimas sulaukė gausių
ovacijų ir nuoširdaus žiūrovų palaikymo. Kokiu džiaugsmu spindėjo vaikų akys ir kokią didelę
atsakomybę jie jautė vaidindami garsiame teatre, kuriame ne kartą lankėsi, kaip žiūrovai. Ši veikla
ugdo mokinių kūrybiškumą, jų aktorinius gebėjimus, didina pasitikėjimą savimi ir savo draugais.
Pradinių klasių mokiniai kartu su Lietuvos Kūno kultūros akademijos dėstytojais ir
studentais dalyvauja varžybose, kurios vyksta pagal Tarptautinės lengvosios atletikos federacijų
asociacijos (IAAF) rekomendacijas ir joms pritaikytą sportinį inventorių. Vaikams yra skirti barjerai,
stovai, specialūs kamuoliai, ietys ir kita įranga. Kūno kultūros pamokos, vykstančios kitoje
aplinkoje, žaismingos varžybos, sporto šventės skatina mokinius sportuoti, pasirinkti sveiką
gyvenimo būdą, lavina vikrumą, ištvermę, fizinį aktyvumą.
Šiandien mokykla išgyvena nuolatinius pokyčius, kuriems įtakos turi ne tik vidiniai, bet ir
išorės veiksniai, todėl pereinant nuo dalyko mokymo prie visapusiškos asmenybės ugdymo(si),
nebepakanka vien mokytojų pastangų. Svarbu sutelkti pastangas kurti ir plėtoti bendravimo,
bendradarbiavimo su įvairiais socialiniais partneriais, mokymosi kartu ir vieniems iš kitų kultūrą.
Sėkmingos mokyklos veiklos pamatu tampa bendradarbiavimu grįsti santykiai, kurie aprėpia
įvairiopą partnerystę.
64
SĖKMINGA VADYBA – ĮSTAIGOS BENDRADARBIAVIMO SISTEMOS
KŪRIMO GALIMYBĖS Lydija Merfeldienė,
KTU Vaižganto progimnazijos direktorė, Rūta Songailienė,
KTU Vaižganto progimnazijos Neformaliojo ugdymo skyriaus vedėja
„Visų pirma mokykla turi tapti ne objektu, kurį tvarko kas nori iš šalies, o subjektu – veikėju,
turinčiu savo veidą, tradicijas, tempus“ (M.Lukšienė).
Istorija
Kauno Technologijos universiteto Vaižganto progimnazija – bendrojo lavinimo įstaiga,
įgyvendinanti pradinio, pagrindinio ugdymo I dalies ir neformaliojo ugdymo programas. Mokyklos
savininkas – Kauno miesto savivaldybė. Mokykla įkurta 1920 metais, 1923 m. mokykla išaugo į
progimnaziją, vėliau tapo 6-ąja gimnazija, kuriai 1938 m. pastatytas originalus pastatas, projektuotas
architekto Stasio Kudoko. 1991 m. mokykloje atidarytos dailės ir chorinio dainavimo klasės, 1994 m.
– klasės su sustiprintu biologijos dėstymu. Iki tol veikusi kaip vidurinė, dėl Kauno miesto tinklo
pertvarkos procesų nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. mokykla reorganizuota į KTU Vaižganto progimnaziją.
Mokyklos istorija ne tik įpareigoja, bet ir vienija daugumos bendruomenės narių lūkesčius, o
puoselėjamos tradicijos ir ritualai užtikrina įstaigos veiklos tęstinumą, stiprina jos narių
bendruomeniškumą.
2011 m. pasirašyta aktyvaus bendradarbiavimo sutartis su KTU numato ypač glaudų
bendradarbiavimą universitetu: mokiniai lankosi universiteto leidykloje, bibliotekoje, fakultetuose,
dirba universiteto mokomosiose laboratorijose, naudojasi rekreacinėmis erdvėmis – vasaros dieninė
stovykla Kapitoniškėse; progimnazijos bendruomenė partnerių teisėmis dalyvauja universiteto
vykdomuose projektuose ir programose, mokslinėse bei metodinėse konferencijose.
Išorės vertintojų komanda konstatuoja, kad progimnazijos ryšiai praplečia mokinių formalųjį ugdymą
ir neformalųjį švietimą, įstaigoje sukurta bendradarbiavimo sistema miesto lygmeniu. KTU Vaižganto
progimnazijoje vadovavimo stilius vertinamas gerai, turi savitų bruožų. Mokyklos vadovai,
palaikydami organizacijos vertybes, geba atskleisti mokykloje planuojamų veiklų prasmę
darbuotojams, strateginiams tikslams pasiekti pasitelkia mokyklos savivaldos institucijas.
Planavimas
Procesas svarbesnis nei planas, tačiau planų yra tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti:
strateginis, metinis, mėnesio, savaitės. Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina, tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję. Strateginiame plane numatomas bendradarbiavimas, sutartys, sutarčių
65
priedai - priemonių planai. Metiniame plane numatomos bendradarbiavimo formos: edukacinės
išvykos, pamokos universiteto edukacinėse erdvėse, praktinio mokymo savaitės, edukacinė stovykla
birželio mėnesį. Mėnesio plane numatomos konkrečios veiklos pagal metodinių grupių-dalykų-planus
„mokytojų užsakymas“ skirtos: supažindinimui su tema, įtvirtinimui, apibendrinimui. Savaitės plane
numatomi susitikimai, įvardinami susitarimai, daromas tvarkaraščio koregavimas. Išsikeliami
konkretūs uždaviniai, kuriuos sudaro: sąlygos, mokinių veikla, tos veiklos rezultatas, rezultato
pamatavimo kriterijai.
Taigi, žinojimas prasideda nuo nežinojimo. Kai žinai, ko nežinai, tai jau daug žinai. Pagal S.
Kovalik mes taip prisimename gaunamą informaciją: 10 proc. to, ką išgirstame, 15 proc. to, ką
matome, 20 proc. to, ką matome ir girdime kartu, 40 proc. to, dėl ko diskutuojame, 80 proc. to, ką
patiriame tiesiogiai ir praktikuodami, 90 proc. to, ko mes mokome kitus. Todėl bendradarbiavimas su
universitetu tampa labai prasmingas ir vertingas.
Vertinimas
Procesas nebus veiksmingas ar sklandus, jei negausime grįžtamosios informacijos.
Vertinimas – nuolatinis informacijos apie pasiekimus ir padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir apibendrinimas. Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas
apie pasiekimus ir padarytą pažangą. Įsivertinimas – sprendimas apie daromą pažangą, remiantis
savistaba, dabartinių pasiekimų lyginimu su ankstesniais, tolimesnių tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Progimnazijoje tai vyksta nuo uždavinio įgyvendinimo vertinimo aptariant kiekvieną savaitę
administracijios posėdžiuose bei mokytojų penkminutėse iškeliant klausimus: Ką nuveikėme? Kas
svarbiausia ? Kaip pasisekė? Kas toliau? Koregavimas.
Kiekvieną mėnesį darbo grupių (pastovių ir laikinų) susirinkimuose – refleksija. Tris kartus
per metus Mokytojų tarybos ir Progimnazijos tarybos susirinkimuose – rezultatų aptarimas,
priemonių numatymas – įvertinimas. Du kartus per metus bendruomenės susirinkimuose –
įsivertinimas – tikslų iškėlimas.
Išorės vertintojų komanda konstatuoja: lyderystė mokykloje lanksti. Progimnazijoje yra geros sąlygos
atsiskleisti vidurinės grandies lyderiams. Lyderiais buvo įvardijami kai kurie mokytojai: lietuvių
kalbos, matematikos, istorijos, informacinių technologijų. Lyderiai – aktyvieji mokytojai geba
inicijuoti projektinę veiklą, naujų mokyklos tradicijų kūrimą, skatina metodinių grupių veiklą, dalijasi
patirtimi, palaiko vieni kitų idėjas. Ryškėja tėvai – lyderiai, veikiantys Progimnazijos taryboje. Nors
mokykloje nėra sukurtos lyderių skatinimo sistemos, bet vadovai vertina mokytojų lyderių savybes,
palaiko iniciatyvą ir sudaro sąlygas jiems veikti.
66
Kodėl KTU progimnazija?
Progimnazija – paauglio mokykla, kurioje mokiniai pagal jų gebėjimus rengiami tolesniems
mokslams įvairiose gimnazijose. Mūsų tikslas – padėti gabiam paaugliui suvokti save kaip asmenybę.
Progimnazijos privalumas – saugi aplinka. Kadangi klasėse mokinių mažai, galime būti reiklesni
kiekvienam ir diferencijuotai ugdyti atsižvelgdami į gebėjimus. Glaudus mokyklos ir universiteto
bendradarbiavimas padeda siekti bendrų interesų. Bendri interesai – tai mokiniai, kurie norėtų tapti
studentais. Mūsų pareiga yra padėti paaugliui suvokti savo gebėjimus, o universiteto – pasiūlyti
programas, kurios gabumus leistų plėtoti ir pritaikyti kūrybiškai. Būtent gabūs vaikai ir jungia šias
švietimo įstaigas.
Edukacinė vasaros stovykla
2012 m. birželio 4 – 8 dienomis KTU Vaižganto vidurinės mokyklos visi 6 - 7 klasių mokiniai
dalyvavo edukacinėje vasaros stovykloje. Ši stovykla buvo organizuojama KTU sporto ir poilsio
bazėje, kuri įsikūrusi prie pat Kauno marių, Kapitoniškių kaime, netoli Rumšiškių. Tai yra pirmoji
kregždutė užgimusi edukacinėje mokyklų erdvėje, kurios pagalba yra tęsiamas glaudus bei darnus
tarpusavio bendradarbiavimas tarp KTU universiteto ir KTU Vaižganto vidurinės mokyklos. Dar
pavasarį, mokyklai bendradarbiaujant su KTU Akademinės pažangos centro vadove Vilija Dabrišiene
bei studentais, buvo sudaryta edukacinių užsiėmimų programa. Buvo nelengva, nes imdamiesi šios
užduoties išsikėlėme tokius reikalavimus: užsiėmimų metu turi būti integruojami įvairūs mokomieji
dalykai, panaudojama KTU mobilios laboratorijos įranga, užsiėmimų temos įdomios, naudingos ir
suprantamos skirtingų gebėjimų lygių 6 - 7 kl. mokiniams. O taip pat reikėjo įvertinti aplinką –
užsiėmimai gali vykti lauke arba nedidelėje salėje su minimalais techniniais resursais. Bei nepamiršti,
kad vienu metu šioje aplinkoje reiks suvaldyti virš 100 paauglių... Po ilgų diskusijų radome teminį
“raktą” – ŽMOGAUS POJŪČIAI.
Kiekvieną dieną 107 moksleivius, 7 mokytojus bei 4 studentus autobusai nuveždavo į
Kapitoniškes ir parveždavo atgal. Užsiėmimų metu mokiniai buvo skeliami į dvi grupes. Vienai
grupei užsiėmimus vesdavo 2 KTU studentai, jiems padėdavo 3 – 4 mokytojai.
Šios išskirtinės stovyklos metu paaugliai turiningai leido laiką, atlikinėjo tiriamuosius darbus.
Užsiėmimus mokiniams vedė sustiprintų studijų KTU studentai, kuriuos subūrė Akademinės
pažangos centro Vadovė Vilija Dabrišienė. Kiekvieną dieną 4 studentams talkino 7 patyrę KTU
Vaižganto vidurinės mokyklos mokytojai prieš tai su gabiausiais KTU studentais aptarę ir suderinę
reikalingiausias priemones įvairioms kruopščiai suplanuotoms veikloms.
Atskirai dirbo skirtingų amžiaus grupių mokiniai (atskirai septintokai ir atskirai šeštokai).
Viena grupė dirbo patalpoje, kita darbus atlikinėjo lauke, po to keitėsi. Lauke mokymasis vyko labiau
67
per žaidimą, o patalpoje buvo taikomas labiau akademinis mokymas – atliktas statistinis tyrimas,
gauti duomenys surašyti į lenteles, nubraižytos diagramos, tyrimo rezultatai apibendrinti, padarytos
išvados.
KTU Vaižganto vidurinės mokyklos mokytojų nuomone, itin pagirtina, kad į stovyklą atkeliavo daug
nešiojamų kompiuterių, reikalingų priemonių, kurių pagalba mokiniai galėjo dirbti mažose grupelėse.
Vaizdinei medžiagai buvo naudojami projektoriai.
Mokyklos mokiniai neslėpė džiaugsmo, kad pamokų laiką galima praleisti taip linksmai. „Mes
matėme įvairias optines apgaules ir žiūrėjome skaidres apie akies sandarą. Mums patiko studentai,
kurie paskaitas vedė labai įdomiai. Mes daug ką sužinojome apie klausą, regą, skonį, lytėjimą ir daug
kitų dalykų. Kapitoniškės – jėga!“, – vieningai kalbėjo jie. Paaugliai neslėpė noro, kad ši vasaros
stovykla taptų gražia kasmetine tradicija.
Birželio 4 d. Pirmadienis
Birželio 5 d. Antradienis
Birželio 6 d. Trečiadienis
Birželio 7 d. Ketvirtadienis
Birželio 8 d. Penktadienis
9.00 Išvykimas iš mokyklos Išvykimas iš mokyklos Išvykimas iš mokyklos Išvykimas iš mokyklos Išvykimas iš mokyklos
9.30 Atvykimas. Stovyklos
atidarymas Dienos veiklos aptarimas
Atvykimas. Dienos veiklos aptarimas
Atvykimas. Dienos veiklos aptarimas
Atvykimas. Dienos veiklos aptarimas
Atvykimas. Dienos veiklos
aptarimas
Inte
grac
ija
„Rega“. Integracija su daile.
„Klausa“ - integracija su muzika, „Nuojauta“ –
integracija psichologija.
„Skonis“ - integracija su matematika ir informatika.
„Uoslė“ – integracija su biologija.
„Širdies ritmas“ - integracija su kūno
kultūra. „ Pirštų antspaudai“ –integracija su daile.
Atliktų tyrimų, darbų
apibendrinimas.
6 kl. 7 kl. 6 kl. 7 kl. 6 kl. 7 kl. 6 kl. 7 kl. 6 kl. ir 7 kl.
10.00-11.30
Rega. Demonstracija
:,,Akies sandara“. Žaidimas ,,Optinės apgaulės“
Rega. Demonstracija: ,,Spalvos“.
Žaidimas ,,Spalvų
maišymasis“
Šeštasis jausmas : nuojauta.
Psichologiniai judrūs
žaidimai
Klausa Demonstracija
,,Garsai“
Skonis Žaidimas ,,Liežuvio
žemėlapis“. Statistinis tyrimas
Uoslė Demonstracija
,,Kvapai”. Žaidimas
,,Gera uoslė“
Lytėjimas. Žaidimas ,,Pirštų
anspaudai“
Širdies ritmo matavimas
Atliktų tyrimų, darbų
apibendrinimas
11.30 – 11. 45 Pertrauka Pertrauka Pertrauka Pertrauka Pertrauka
11.45 -13.15
Rega. Demonstracija
,,Spalvos“. Žaidimas ,,Spalvų
maišymasis“
Rega. Demonstracija
,,Akies sandara“. Žaidimas ,,Optinės apgaulės
Klausa Demonstracija
,,Garsai“
Šeštasis jausmas : nuojauta.
Psichologiniai judrūs
žaidimai
Uoslė Demonstracija
,,Kvapai”. Žaidimas
,,Gera uoslė“
Skonis Žaidimas ,,Liežuvio
žemėlapis“. Statistinis
tyrima.
Širdies ritmo
matavimas
Lytėjimas. Žaidimas ,,Pirštų
anspaudai“
Stovyklos uždarymas
13.30 Išvykimas iš Kapitoniškių Išvykimas iš Kapitoniškių Išvykimas iš Kapitoniškių Išvykimas iš Kapitoniškių Išvykimas iš Kapitoniškių
Šiais 2014 m. jau trečią kartą organizuojama stovykla Kapitoniškėse. Tokią progimnazijos ir
universiteto bendravimo formą labai palaiko ir remia KTUstudijų prorektorius prof. Pranas Žiliukas.
68
Ant aukšto stataus kalno svajotojai uždegė ateities žiburį....Vieni nedelsdami pradėjo rašyti apie jį
pranešimus ir rengti ataskaitas. Kiti pabandę įkopti į kalną vienu ypu nusibrozdino kelius.
Nekantruoliai pagrūmojo nematomiems svajokliams. Tretieji numojo ranka: ar nepakanka įprastų
lempučių?Ketvirtieji toliau nuosaikiai plušėjo kalno papėdėje kartkartėmis vis dėlto žvilgtelėdami į
viliojančią šviesą. Na, o penktieji susirado savo taką į kalną ir tvirtai juo kopė, kol pasiekė tikslą. Tai
mes – Kauno technologijosuniversiteto Vaižganto progimnazija.
ŠVIETIMO KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS KŪRYBIŠKO
MOKYMO(SI) METODAIS
Juzė Grigalienė, Kauno Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos direktorė,
Auksė Petruševičienė, Kauno Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui
Jau treti metai Lietuvoje (ir mūsų mokykloje) įgyvendinama tarptautinio pripažinimo
susilaukusi „Kūrybinių partnerysčių” programa, sukurta Jungtinėje Karalystėje, kuruojama Ugdymo
plėtotės centro bei Švietimo ir mokslo ministerijos, finansuojama Europos Sąjungos fondo. Programa
sukuria sąlygas bendradarbiauti mokykloms ir kūrybinio sektoriaus profesionalams. Šio
bendradarbiavimo tikslas – ieškoti būdų, kaip atskleisti mokinių kūrybingumą bendrojo ugdymo
procese, kaip mokinius įkvėpti ir padėti jiems mokytis bei pasiruošti sėkmingai veikti šiuolaikinėje
visuomenėje. Programa „Kūrybinės partnerystės“ leidžia jos dalyviams geriau suvokti, kaip
kūrybiškas mokymas(is) gali sustiprinti mokyklos bendrojo ugdymo procesus.
Programa sudaro sąlygas mokytojams tobulinti kūrybiško mokymo(si) kompetencijas,
dalintis patirtimi, kaip ugdyti jaunų žmonių kūrybingumą, tokiu būdu keliant jų ateities aspiracijas ir
didinant jų pasiekimus. Taip pat programa skatina mokytojų kūrybiško darbo gebėjimus ir
bendradarbiavimo su kūrėjais įgūdžius; vysto mokyklos bendruomenės požiūrį į kultūrą,
kūrybiškumo ir partnerystės teikiamas galimybes.
Kūrybingumas siejamas su lankstumu, atvirumu naujovėms, gebėjimu stebėtis, kritiškai
mąstyti, drąsa rizikuoti ir pasirengimu patirti nesėkmę. Kūrybiškas mokymas(is), kuris mūsų
mokykloje yra prioritetinis, leidžia mokiniams įsivaizduoti, koks galėtų būti pasaulis ir suteikia jiems
pasitikėjimo savimi, kad patys imtųsi teigiamų pokyčių.
Sėkmingas „Kūrybinių partnerysčių“ programos įgyvendinimas nebūtų įmanomas be
mokyklos administracijos pozityvaus požiūrio, palaikymo ir pagalbos, sudarant sąlygas mokytojų ir
kūrėjų bendradarbiavimui, lanksčiai derinant tvarkaraštį, organizuojant užsiėmimus netradicinėse
aplinkose ir pan. Kaip mūsų komanda suvokia „Kūrybines partnerystes“, pristatysime Pecha Kucha
69
(tariama pečakuča) metodu (metodo esmė – aiškus, apgalvotas kalbėjimas, koncentruojantis ties
svarbiausia žinute ir remiantis tik vizualine metaforizuota medžiaga - PPT skaidrėmis be teksto).
1. Intriga – raktinis kūrybiškumo žodis. Ji turi būti visose mokytojo veiklose, kiekvienoje pamokoje.
Vaikui turi rūpėti: „kas bus toliau?“ Juk kūrybiškumą skatina smalsumas, žingeidumas, netradiciniai
metodai, kritinis mąstymas, ieškojimas, netikėtumas ir pan.
2. Kūrybiškas mokytojas – kaip vandens gurkšnis sausroje, bet vienas lašas greitai išgaruoja,
susigeria žemėje be žymės.
3. Mokykla be kūrybiškumo – deja, dažniausiai panaši į dykumą, kur tuščia, karšta, dulkėta, nyku ir
nuobodu. Vienas kitas lašelis čia išgaruoja akimirksniu, todėl dykumai prikelti reikia lietaus –
daugybės lašų.
4. Kūrybingų mokytojų klubas – tai tas lietus, kuris gaivina dykumą, o tiksliau – girdo savo idėjomis
mokyklą. Tai viena šauniausių naujovių, kurią pasiūlė „Kūrybinės partnerystės“.
5. Dumblas – tai chaoso pavojus, jeigu kūrybiškumas netaps kryptinga, vieninga ugdymo sistema,
nukreipta į bendrą visos mokyklos tikslą – išugdyti laisvą ir kūrybingą asmenybę. Jeigu mokytojai
nebendradarbiaus (būtina dalykų integracija), tai rezultato nebus. Jeigu nebus sistemos – pavojus
įklimpti į nesusikalbėjimų liūną iškils ir vaikams.
6. Aklumas – didžiausias iššūkis, kai susiduriama su mokytojais, nenorinčiais ir negebančiais keistis.
Jie yra valdomi įvairiausių baimių, fobijų ir mitų, pvz., kad kūrybiškumas – tik žaidimas, nesąmonė,
laiko gaišinimas, trukdymas programai ir t.t., – o iš tiesų tingi dirbti kitaip. Maža to, juos erzina
kūrybingi, nestandartiniai žmonės (tiek mokiniai, tiek kolegos), kuriuos jie laiko baltomis varnomis.
7. KA ir KP (kūrybos agentai ir praktikai) ateina į pagalbą per kūrybines partnerystes ir prižiūri
mokyklos „daržą“, kad dykuma nevirstų pelke, perlaistyta skystomis idėjomis; kad kūrybos lietus
būtų laiku ir vietoj; kad žemė būtų išarta (planavimo etapas, kai bendromis jėgomis įvardinamos
mokyklos problemos bei tyrinėjimo aplinkos); apsėta (galutinių rezultatų idėjų formulavimas su
kūrybos praktikais) ir prižiūrima duotų bent viltį, kad bus vaisinga.
8. Želmenys – jau sukurta bendra projekto vizija (vadovaujant aktoriui Mantui Cegelskui bus
pastatytas spektaklis „Lašelio kelionė per gyvąją žemę“, bendradarbiaujant su aplinkosaugininke
Jolanta Uktveryte bus pasodintas mokyklos sodas „Mes kūrėjai – ne teršėjai“, padedant tapytojui
Adomui Danusevičiui, bus sukurta freska „Simbolių jūra“).
9. Vaisiai: bet projekto tikslas – ne spektaklis, sodas ar freska, o įdiegtas kūrybiškas mokymas(is),
ugdymo procese kasdien taikomi aktyvūs metodai, patobulintos mokytojų kompetencijos, išaugusi
mokinių motyvacija, sustiprėjęs bendradarbiavimas ir kūrybiškas požiūris į kasdieninį darbą.
10. KM (kuruojantis mokytojas) – kai kūrybos agentai ir praktikai išvyks, projektas nesibaigs, nes
liks kūrybingų mokytojų klubas. O mokyklos administracija (direktorė ir kuruojanti projektą
70
pavaduotoja) per trejus metus jau išmoko, kaip reikia teisingai laistyti mokyklos daržą, sėkmingai
valdant kūrybiškumo lietaus srautus.
UGDYMO KARJERAI INTEGRAVIMO Į UGDYMO PROCESĄ GALIMYBĖS
Palmira Talijūnienė, Kauno šv. Kazimiero pagrindinės mokyklos direktorė,
Olivijus Spitrys, Kauno šv. Kazimiero pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotojas ugdymui
Bendriausia karjeros samprata kildinama iš lotyniško žodžio „carraria“, reiškiančio žmogaus
gyvenimo kelią, bėgimą, arba iš prancūziško „carriere“, kuriuo įvardijama veikimo dirva, sritis;
profesija. Jau šie du sąvokos aiškinimai rodo, kad galimi skirtingi karjeros supratimai: vienas susijęs
su konkrečia veikla, kitas – su gyvenimo kelio planavimu ir šio plano įgyvendinimu. Karjera gali būti
suprantama kaip įvairių darbų seka. Nors šie požiūriai iš esmės nėra klaidingi, karjera turėtų būti
suprantama plačiau. Remiantis išsamia Lietuvos ir užsienio autorių darbų analize, ugdymo karjerai
modelyje karjera apibrėžiama taip: karjera – įvairių socialiai reikšmingų žmogaus vaidmenų seka,
kylanti iš darbo, mokymosi, saviraiškos ir laisvalaikio veiklų bei apimanti asmens profesinį
gyvenimą, darbo vietas, pareigas ir pasiekimus. Šiuolaikinė karjera netapatintina su profesija.
Profesija paprasčiausiai yra kontekstas, kuriame rutuliojasi individo karjera. Juolab, kad nuolat
kintančiame šiandienos darbo pasaulyje žmogus savo karjeros kelyje retai teapsiriboja viena
profesija.
E.Eriksonas (1980) išskyrė aštuonias žmogaus psichosocialinės raidos stadijas, pabrėždamas,
kad kiekvienai iš jų būdinga tam tikra krizė, kuri turi būti įveikta. Krizė yra laikotarpis, kai žmogus
pasidaro labiau pažeidžiamas vienokių ar kitokių psichosocialinių nesklandumų. Visos krizės yra
susijusios viena su kita. Kiekviena iš jų egzistuoja iki lemiamo jos įveikimo momento. Jei tokios
krizės sėkmingai įveikiamos, jos stiprina bręstančią asmenybę, suteikia jai daugiau galios (Eriksonas,
1963; cituojama pagal: Gage, V. L; Berliner, D. C. Pedagoginė psichologija, Vilnius, 1994, p. 116).
Esant pradinės mokyklos amžiaus, patiriama priešpriešos tarp meistriškumo ir
menkavertiškumo krizė. Vaikas jau turi sugebėti kai kuriuos dalykus atlikti gerai ar net puikiai. Jeigu
jis jaučiasi negalįs daug ko padaryti, susiformuoja menkavertiškumo jausmas, vaikas ima įsivaizduoti
save esant nevykėlį. Teigiamai įveikus šios stadijos krizę, atsiranda sugebėjimo jausmas. Sugebėjimo
jausmas susijęs su pasitikėjimu savo jėgomis. Jis yra svarbus žmogui siekiant karjeros: jai rengiantis,
ją planuojant bei einant individualiu karjeros keliu. Sugebėjimo (ne menkavertiškumo) jausmas ypač
svarbus imantis naujos veiklos bei nuolat mokantis naujų dalykų. O tai yra neišvengiama šiuolaikinės
karjeros dalis.
71
Paauglystėje išgyvenama priešpriešos tarp tapatumo ir vaidmenų sumaišties krizė. Pagrindinė
šio laikotarpio problema – įtvirtinti tapatumo jausmą. Paaugliams kyla daugybė klausimų, kuriais jie
siekia išsiaiškinti, kas jie yra ir koks turėtų būti jų vaidmuo visuomenėje. Nesugebėjimas suprati, kas
aš esu, – tapatumo stoka – sukelia sumaištį. Jeigu nesiseka šią krizę sėkmingai įveikti, paauglystė
užtrunka, ir dėl to vėliau atsiranda kliūčių prisiimti suaugusiųjų vaidmenis. Tokie žmonės nepajėgia
efektyviai įveikti ir tolesnių gyvenimo krizių. Sėkmingai įveikus šią krizę, įgyjama pasitikėjimo
savimi, atsiranda saugios ateities jausmas. Jei tapatumas neįtvirtinamas, žmogus yra nepajėgus
sąmoningai rinktis tolesnes savo mokymosi ar darbines veiklas. Tokio žmogaus karjera negali būti
sėkminga, nes paprasčiausiai jis pats nežino, ko siekia ir kas jam yra karjeros sėkmė. Paauglystės
laikotarpis yra svarbus karjeros aspektu ir dėl kitų priežasčių: būtent tada, kai paauglys bando
įtvirtinti savąjį tapatumą, nustatyti savąjį vaidmenį visuomenėje, jam kyla natūralus poreikis pažinti
save, bendrauti ir veikti socialinėje aplinkoje. Tokia veikla yra prielaida asmeninei ir socialinei
kompetencijoms, kurios yra būtinos siekiant karjeros, ugdytis. Ugdymo aspektu svarbu, kad tos
prielaidos būtent šiuo amžiaus tarpsniu būtų pakankamos.
Kaip padaryti, kad ugdymo procesas būtų organizuojamas taip, kad visi mokiniai patirtų
sėkmę?
72
1 pav. Ugdymo proceso organizavimas, siekinat mokinių mokymosi sėkmės
Organizuoti ugdymo procesą taip, kad visi mokiniai galėtų patirti mokymosi sėkmę. To
siekiama tobulinant ir keičiant:
• ugdymo turinio vadybą;
• ugdymo proceso vadybą;
• edukacines erdves;
• mokinių, tėvų, mokytojų švietimą;
• pagalbą teikiančių specialistų bendradarbiavimą.
73
Ugdymas karjerai vyksta visose šiose srityse. Pateiksime mūsų išskirtinumus ugdymo karjerai
ugdymo turinio vadybos srityje.
1. Sukurtas ir įgyvendinamas mokinių individualios pažangos matavimo projektas „Aš augu“ –
tai priemonė, padedanti mokiniui planuoti pasirinktų gebėjimų tobulinimąsi, fiksuoti pažangą,
apibūdinti ir analizuoti pažangos įrodymus, įsivertinti, būti įvertintam.
Kartu su mokiniu jo pažangą stebi ir analizuoja tėvai, klasės vadovas, lietuvių kalbos,
matematikos, gamtos ir žmogaus, anglų kalbos, informacinių technologijų mokytojai. Tėvai,
dalyvaudami veiklose, kuriose aptariamas projektas, ne tik stebi ir analizuoja savo vaikų pažangą, bet
ir gauna psichologinių, fiziologinių, pedagoginių žinių.
2. Parengta ir įgyvendinama klasės bendruomenės stiprinimo programa: pirmą mėnesio savaitę
– mokinių savo veiklos planavimas, įsivertinimas (savęs pažinimas), kompetencijų knygelių
pildymas, antrą – socialinė praktika, trečią – ugdymas karjerai, ketvirtą – Direktorės valanda.
Programa skirta stiprinti bendravimo ir bendradarbiavimo, kūrybiškumo įgūdžius, ugdytis
pilietiškumo, bendruomeniškumo, asmeninės atsakomybės prisiėmimo, įvairovės pripažinimo ir
tolerancijos vertybes.
3. Parengtos ir išleistos kompetencijų knygelės 1 – 2, 5 – 6 klasių mokiniams – tai individuali
iliustruota vieneriems mokslo metams skirta bendrųjų kompetencijų ugdymosi priemonė, padedanti
mokiniui planuoti pasirinktų gebėjimų tobulinimąsi, fiksuoti individualią pažangą, apibūdinti ir
analizuoti pažangos įrodymus, įsivertinti, būti įvertintam. Kompetencijų knygelę sudaro bendrųjų
kompetencijų apibūdinimai, puslapiai mokinio pasirinktų tobulinti gebėjimų pažangai fiksuoti,
puslapiai įsivertinimui ir refleksijai. Mokslo metų pradžioje mokinys, vadovaudamasis kompetencijų
aprašais, pasitaręs su tėvais ir klasės vadovu, pasirenka, kokius gebėjimus jis norėtų tobulinti.
Kiekvienas iš pasirinktų gebėjimų įrašomas skirtingame knygelės puslapyje, pasirinkimas
pagrindžiamas. Taip mokinys pats sudaro Kompetencijų knygelės puslapius, kuriuos pildo visus
mokslo metus. Knygelės puslapiai (simboliai, schemos, iliustracijos, priemonės) parengti taip, kad,
fiksuojant pažangą, atsispindėtų, kaip dažnai taikomas gebėjimas įvairiuose kontekstuose,
savarankiškumo taikant gebėjimą lygis.
74
2 pav. Kompetencijų knygelė
4. Parengtas ir išleistas mokinio kultūros pasas visų klasių mokiniams – tai priemonė muziejų ir
kitų objektų lankymo apskaitai fiksuoti, mokinio individualų kultūrinį augimą stebėti.
3 pav. Kultūros pasas
Visa tai mokiniui padeda pažinti savo asmenybę, kaupti informaciją apie save, analizuoti savo
sėkmes ir nesėkmes, planuoti tolimesnę karjerą, sisteminti gautą informaciją.
Šiuolaikinis pasaulis nepaprastai dinamiškas. Mūsų amžiaus problema – tai ne informacijos
stoka, o jos perteklius. Kiekvienas žmogus susiduria su naujomis, greitai besikeičiančiomis
situacijomis, reikalaujančiomis kompleksinių sprendimų. Tam nebeužtenka formalių žinių, reikia
75
naujų gebėjimų, nes jis turi tapti iniciatyvia kūrybiškai mąstančia asmenybe, sugebančia harmoningai
dirbti ir kurti. Žmogus, siekiantis rasti sau vietą šiuolaikiniame darbo pasaulyje, turi sugebėti
tikslingai veikti kintančioje situacijoje, atsižvelgdamas į rinkos poreikius bei asmeninės
savirealizacijos tikslus. Jam būtinos karjeros kompetencijos, apibrėžiamos kaip nuostatų, žinių,
supratimo ir gebėjimų visuma, kuria grįstas asmens savęs bei savo karjeros pažinimas, jos
planavimas, valdymas ir derinimas su kitais savo gyvenimo aspektais.
SPECIALIZUOTO SPORTINIO UGDYMO ĮGYVENDINIMAS
Danutė Teškevičienė,
Kauno Gedimino sporto ir svekatinimo vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja
Lietuvoje dar nėra sukurtos ugdymo sistemos sportui gabiems vaikams, kad tinkamai būtų
suderintas bendrasis ugdymas su aktyvia sportine veikla. Mūsų mokykla turi ilgametį įdirbį
derinant bendrąjį ir sportinį ugdymą, sudarant lanksčias ugdymosi sąlygas gabiems sportui
mokiniams: derinamas pamokų ir treniruočių laikas, sukurta mokinių konsultavimo ir atsiskaitymo
sistema, likviduojant žinių spragas, atsiradusias dėl ilgalaikių stovyklų ir išvykų. 25 proc. mokinių
kryptingai siekia aukšto sportinio meistriškumo individualiose sporto šakose, 26 proc. mokinių –
komandinių sporto šakų atstovai. Mūsų mokyklos mokiniai, dalyvaudami įvairių sporto šakų
varžybose, Lietuvos, pasaulio, Europos čempionatuose bei pirmenybėse yra pasiekę aukštų sportinių
rezultatų. Dalis mokyklą baigusių sportininkų sėkmingai tęsia studijas Lietuvos Sporto universitete
(30 – 40 proc.) ir kitose aukštosiose mokyklose.
Remiantis Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas,
tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ bei ilgamete mokyklos patirtimi atsirado galimybė steigti
gimnazijos tipo mokyklą išskirtinių gabumų sportui turintiems mokiniams. Tai būtų mokykla,
teikianti kokybišką pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą ir sportinį išsilavinimą, puoselėjanti mokinių
sveikatą, skatinanti jų užimtumą, plėtojanti teigiamas nuostatas į kūno kultūrą, sportą, sveiką
gyvenseną ir prisidedanti prie Kauno regiono aukšto sportinio meistriškumo mokinių ugdymo.
Mokyklos tikslas – užtikrinti mokinių sportinių gabumų atskleidimą, visavertį ugdymą,
plėtojantį gebėjimus, sudarantį geresnes mokymosi sąlygas, laiduojantį ugdymo tęstinumą aukštųjų
studijų grandyje; ugdyti nuostatą sąmoningai rūpintis savo sveikata, įtvirtinti sveikos mitybos
įgūdžius, atskleisti darbo ir poilsio režimo reikšmę ir įtaką sveikatai, mokymuisi ir darbui, žalingų
įpročių pasekmes sveikatai, gyvenimo ir mokymosi kokybei.
76
Pradinio ir sportinio ugdymo paskirtis – sudaryti sąlygas vaikams patirti judėjimo
džiaugsmą, skatinti jį būti fiziškai aktyviu, padėti išreikšti savo individualumą, saviraišką,
kūrybingumą, ugdytis bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, pasirengti tolesniam mokymuisi
pagal pagrindinio ir sportinio ugdymo programą. Programa siekiama, kad mokinys tenkintų natūralų
poreikį judėti, ugdytų gebėjimą atlikti įvairius judesius, lavintų motoriką ir kūno laikyseną, siektų
judesių kultūros, įgytų saugaus elgesio ir nelaimingų atsitikimų prevencijos žinių bei įgūdžių; įgytų
supratimą apie sporto šakas: lengvąją atletiką, judriuosius ir sportinius žaidimus, bendrąją gimnastiką,
praktikuotų fizinį aktyvumą gryname ore, ugdytų garbingo rungtyniavimo, bendravimo ir
bendradarbiavimo komandoje nuostatas bei elgesį, puoselėtų olimpines sporto vertybes; įgytų
supratimą apie judėjimo formų pasirinkimo įvairovę, rinktųsi patinkančias fizinio aktyvumo formas,
gerintų asmeninį fizinį parengimą ir stiprintų sveikatą.
Pagrindinio ir sportinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui sociokultūrinės, pilietinės ir
sportinės brandos pagrindus, ugdyti valią, įgūdžius, gerinti savo fizines savybes, diegti pozityvų
požiūrį į sveiką gyvenimo būdą bei skatinti mokinius rūpintis sveikata, gerinant savo fizinį
pasirengimą. Pagrindinio ugdymo pakopoje sportinis ugdymas orientuotas į specifinių gebėjimų bei
bendrųjų komunikacinių ir sveikatos stiprinimo kompetencijų ugdymą. Siekiama aktyvaus asmenybės
jausmų, sąmonės, psichikos ir intelekto poveikio kūno kultūros, sporto priemonėmis bei sportinių
gabumų atskleidimo integruotumo suteikiant visapusiškus žinių, gebėjimų ir įgūdžių pagrindus bei
mokant sportinės raiškos gebėjimus ir žinias pritaikyti socialinėje kultūrinėje veikloje.
Pagrindinio ugdymo antroje pakopoje pradedamas specializuotas sporto šakų mokymas,
kuriam reikia tam tikrų fizinių ypatybių, specialių judėjimo įgūdžių bei fizinio pasirengimo
pasirinktai sporto šakai.
Vidurinio ir sportinio ugdymo programa skirta mokinio pasirinktos specializacijos dalykinei
kompetencijai plėtoti ir tobulinti, nuosekliai ir kompleksiškai lavinant sportininko technikos ir
taktikos judesių įgūdžius kartu su teorinėmis žiniomis. Ją įgyvendinant siekiama puoselėti ir ugdyti
ypač gabių sportui mokinių prigimtinius gebėjimus ir individualybę, mokinius motyvuoti dalyvauti
įvairios reikšmės varžybose, festivaliuose ir panašiuose renginiuose, skatinant jų iniciatyvumą,
kūrybiškumą, siekiant atlikimo kokybės ir rezultatyvumo.
Vidurinio ugdymo pakopoje būtų siekiama sportinės patirties įgijimo, kurią mokiniai
panaudos pasirinktos specializacijos ar kitos sporto krypties studijoms aukštojoje mokykloje.
2012 m. Kauno miesto savivaldybei pritarus mokyklos vizijai, mokyklos bendruomenė
parengė sportinio ugdymo sampratą, specializuotas sportinio ugdymo programas pradinio,
pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopose, priėmimo į mokyklą tvarką, bendradarbiavimo sutartis su
Lietuvos sporto universitetu ir sporto mokyklomis.
77
BESIMOKANTI MOKYKLA BESIMOKANČIAME KAUNE, KURIOJE BENDRAUTI SU MENU IR MENAS BENDRAUTI – KASDIENYBĖ
Nijolė Šimienė,
Kauno Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos direktorė, Vilija Demjanova,
Kauno Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, Undinė Diana Tumavičienė,
Kauno Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui
„Menas mūsų vaikams turėtų tapti draugu, į kurį jis kreipiasi su savo džiaugsmu, sielvartu,
laime ir abejonėmis, kada žodžiais to neišreikši. Vaikas, kuris naudojasi kūryba kaip emociniu
išsiliejimu, išsivaduoja nuo įtampos, tampa laisvu“ (V. Louenfeldas).
Menas – tai sritis, kurioje vaikas ugdo ne tik meninius gebėjimus, bet ir sėkmingai plėtoja
asmenines, socialines, kūrybines, pažinimo, komunikavimo kompetencijas. Meninis ugdymas
formuoja visapusiškai kūrybingą, kritiškai mąstančią, iniciatyvią, turinčią tvirtas pilietines nuostatas
asmenybę. Nuo pirmųjų mokyklos gyvavimo metų turėjome savitą viziją, tai yra tipinę mokyklą
paversti tikrais kūrybos ir grožio namais. Nusprendėme tapti meninio ugdymo įstaiga, kurioje būtų
puoselėjamas natūralus, įgimtas vaiko poreikis savo emocijas ir santykį su aplinka reikšti per vaizdą
ir žaidimą, o per tai ugdyti poreikį kurti pačiam, pažinti meno pasaulį, dalyvauti kūrybinėje veikloje,
estetiškai formuoti savo aplinką. Visa bendruomenė nuosekliai kuria vidaus gyvenimo kultūrą. ŠMM
organizuotame projekte „2007 –Vaikų kultūros metai“ įstaiga įvertinta gairele „Kultūros mokykla“.
Ugdant menams gabius mokinius nuosekliai laikėmės nuostatos, kad šis procesas turi tęstis nuo
pradinio iki vidurinio ugdymo.
Subūrę profesionalų komandą nuosekliai meninio ugdymo įdėjai įgyvendinti, įrengę tinkamą
mokymosi bazę, nuolat besimokydami ir ieškodami naujovių, sukaupėme ilgametę akademinio ir
praktinio mokymo derinimo patirtį:
• nuo 1990–1991 m. m. pradėta sustiprintai dėstyti vaizduojamąją ir taikomąją dailę,
integruojant dailinį ir technologinį ugdymą, vadovaujantis Kauno miesto mero 1990-06-15 potvarkiu
Nr. 61;
• esant turtingai mokyklos pakraipą atitinkančiai mokomajai bazei, Švietimo ir mokslo
ministerijos dailės ekspertų komisija 1999 m. patvirtino individualią mokyklos meninio (dailinio-
technologinio) ugdymo programą 9–12 klasėms;
• Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo departamento Švietimo ir
ugdymo skyriaus vedėjo 2002-09-03 įsakymu Nr. 01-37-846 mokykloje įvestas kryptingas meninis
(dailės-technologijų) ugdymas – sustiprinto dailinio ugdymo tąsa;
78
• Kauno miesto savivaldybės taryba 2005-12-22 sprendimu Nr. T-656 mokykloje
įsteigtas neformalaus Meninio ugdymo skyrius. Leista vykdyti formaliojo meninio ugdymo
programas integruojant formalųjį ir neformalųjį ugdymą;
• 2009–2012 m. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Gabių vaikų centrui
rekomendavus, įgyvendinta profesinės linkmės dailės ugdymo modulio programa, skirta mokiniams,
siekiantiems dailės specializacijos ir tolesnio mokymosi pagal meno studijų srities programas.
Pasiektas veiksmingesnis dailės ugdymo diferencijavimas, individualizavimas, specializavimas.
Mokiniams sudarytos platesnės galimybės rinktis tolesnes studijas.
• Nuo 2010 metų įgyvendinant užsibrėžtus tikslus savo veikloje remiamės Netradicinio
ugdymo koncepcija, patvirtinta Švietimo ir mokslo ministro 2010-03-05 įsakymu Nr. V-299 (Žin.,
2010, Nr. 30-1400), Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla samprata, patvirtinta Švietimo ir
mokslo ministro 2012-11-16 įsakymu Nr. V-1595.
Įgyvendinus meninio ugdymo modelį mūsų mokyklos mokiniai geba: kurti tapybos,
grafikos, skulptūros, technologijų, kompiuterinės grafikos, dizaino, fotografijos, videomeno, naujųjų
medijų meno kūrinius; pasirinkti geriausiai tinkamas meninės raiškos technikas ir technologijas;
taikyti įgūdžius veikloje, susijusioje su etnine kultūra, šiuolaikinio meno, kultūros formomis ir
kontekstais, kultūrinėmis bei kūrybinėmis industrijomis; kritiškai vertinti kultūros ir meno reiškinius,
suvokti jų sociokultūrinius kontekstus; skleisti savo menines idėjas socialinėje aplinkoje (rengti
parodas, pristatymus, internetines konferencijas).
Tapome viena sėkmingiausių Kauno mokyklų. Švietimo ir mokslo ministerija savitą
mokyklos ugdymo modelį vertina kaip unikalų, pavykusį akademinio ir praktinio mokymo derinį,
sudarantį sąlygas sėkmingai ugdyti ir ugdytis įvairių interesų ir gebėjimų mokiniams. Nuoseklaus
vaiko emocinio intelekto ugdymo menu poreikis mūsų mokykloje plečiasi: nuo 7-ių dailės ugdymo
klasių komplektų išaugo iki 29, nuo 167 mokinių šiose klasėse iki 675 mokinių. Parengtos ir
įgyvendintos individualios meninio ugdymo programos turinio tinkamumą ir tęstinumo privalumus
iliustruoja tai, kad 14 abiturientų laidų baigė meninio ugdymo klases ir 124 (1999–2013 metais)
mokiniai įstojo į menines specialybes (kasmet vidutiniškai po 9-14 mokinių). Iš jų – 23 baigė ar dar
studijuoja Dailės akademijoje, 32 – KTU, Vytauto Didžiojo bei Vilniaus Gedimino universitetuose,
31 – Kauno kolegijoje ir kt. Populiariausios specialybės: architektūra (15), dailės pedagogika (4),
menotyra (5), grafika (5), įvairių sričių dizainas (35), nors mokykla tikslo rengti profesionalius
kūrėjus sau nekelia.
Greta kryptingo meninio ugdymo yra pasiekti labai geri ir akademiniai rezultatai: valstybinių
brandos egzaminų analizė rodo, kad mokykla patenka tarp 12 geriausių miesto ugdymo įstaigų,
įskaitant ir gimnazijas. Paskutiniųjų penkerių mokslo metų duomenimis olimpiadose, konkursuose,
įvairiuose renginiuose (akcijose, projektuose ir kt.) dalyvavo: mieste – 2390 mokiniai, 545 iš jų tapo
79
laureatais; šalyje – 798 mokiniai, 397 iš jų tapo laureatais; tarptautiniu lygiu – 836, 117 iš jų tapo
laureatais.
Individuali mokyklos pedagogų parengta Meninio (dailės ir technologijų) ugdymo programa
bei savitas jos diegimo modelis – esminis taikomų Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla
elementas, sudaręs galimybę įtvirtinti mokyklos veiklos unikalumą. 2013 m. gruodžio 31 d. raštu Nr.
SR – 6371 pritarė, kad mokykla gali taikyti švietimo ir mokslo ministro 2012 m. lapkričio 16 d.
įsakymu Nr. V-1595 patvirtintos Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla sampratos elementus:
Meninio (dailės ir technologijų) ugdymo programą, susidedančią iš vaizduojamojo, taikomojo ir
šiuolaikinio meno dalykų pradiniame, pagrindiniame ir viduriniame ugdyme, bendrojo ugdymo ir
meninio ugdymo dalykų integraciją, meninės raiškos projektus, neformaliojo švietimo veiklą
studijose bei būreliuose visose ugdymo pakopose. Atsižvelgiant į tai, Kauno miesto savivaldybės
bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrajame plane Kauno miesto
savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimu T-125 numatyta mokyklos struktūrą
pertvarkyti keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į gimnaziją, įgyvendinančią atskirus
savitos pedagoginės sistemos elementus.
Mūsų mokyklos mokiniai savo kūrybiniais darbais yra ženkliai prisidėję prie Kauno miesto
gerbūvio:
• bendradarbiaujant su Kauno valstybiniu lėlių teatru, papuoštos gretimų pastatų ir paties
teatro erdvės;
• mokinių kūrybinio projekto išdavoje apipavidalintos tardymo izoliatoriaus vidaus erdvės;
• sukurta ir sėkmingai įgyvendinta Kauno respublikinės moksleivių dainų ir šokių šventės
„Svaja – tavo sparnai“ vaizdo ir kompiuterinė grafika;
• nuolat dalyvaujame Kauno dienų renginiuose. Aktyviai prisidėjome prie Hanzos dienų
organizavimo;
• dalyvaudami projekte „Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva“
mokiniai prisidėjo prie Linkuvos dvaro išsaugojimo;
• atstovavome Kauną, kaip besimokantį miestą, dalyvaudami Lenkijoje vykusioje
mokinių darbų parodoje bei besimokančių miestų konferencijoje.
Mes mielai laukiame svečių. Mokykla atvira naujoms patirtims ir idėjoms. Viską, ko esame
pasiekę, rodome, pasakojame. Su ilgamete savito meninio ugdymo realizavimo patirtimi, kokios
neturi jokia kita Kauno miesto mokykla, susipažino ir jai pritarė gausiai mokyklą aplankiusieji ne tik
kitų šalies miestų (Alytaus, Gargždų, Ignalinos, Joniškio, Marijampolės, Panevėžio, Radviliškio,
Raseinių, Šakių, Šiaulių, Tauragės, Trakų, Vilniaus), bet ir kitų šalių (Belgijos, Didžiosios Britanijos,
Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos) mokyklų vadovai bei dailės pedagogai. Visi
80
vertina mūsų svetingumą ir atvirumą, vadina mokyklą „galerija“. Taip kuriame bendradarbiavimo
tinklus, įgydami gausų būrį socialinių partnerių: J. Grušo memorialinis muziejus, Kauno valstybinis
lėlių teatras, Vilniaus vidurinė mokykla „Lietuvių namai“, Rygos Centro pradinė mokykla, Kauno
apskrities bibliotekos vaikų literatūros skyrius, VDU menų fakulteto šiuolaikinių menų katedra,
Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultetas, Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakultetas
ir kt. Savo darbais mokiniai aktyviai prisideda prie gimtojo miesto erdvių puoselėjimo, įvairių
projektų įgyvendinimo: „Dovana mokyklai“ „Teatras ir aš“, „Menų sintezė“, „Kuriu save“, „Žemė
bunda“, „Amatą turėsi – bėdos neregėsi“, „Senolių pirkios langines atvėrus“, „Tarp mūsų
europiečių“, „Tavo žvilgsnis“, „Lietuva – tai Aš, Tu, Mes“, „Sausio 13-osios metraštis“, plenerai,
tradiciniai renginiai (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui ir Atstatymui, Advento laukimo, Lietuvos
kariuomenės, Gedulo ir Vilties, Motinos ir Tėvo dienai bei žemės dienai, įprasminti).
Po pirmosios mokinių kūrybinių darbų parodos LR seime Virginijus Domarkas, Lietuvos
respublikos seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, rašė „Manome, kad Jūsų sukaupta
meninio ugdymo patirtis ir neabejotini rezultatai yra didelis pedagoginis laimėjimas. Dėkojame už
racionalius pasiūlymus, kaip mokykloje galėtų būti toliau vykdomos meninio ugdymo programos.“ O
parodų būta daug: Lietuvos Respublikos Seime (dvi), PPRC, KPKC, Kauno miesto savivaldybėje ir
įvairiose miesto ekspozicinėse erdvėse, Vilniaus mokykloje „Lietuvių namai“, užsienyje (JAV
(Čikagoje), Rygos Kongresų rūmuose ir kt.). Savo patirtį bei nueitą kelią pristatėme Lietuvos
pedagogams PPRC surengtoje personalinėje parodoje „Kryptingo meninio (dailinio-technologinio)
ugdymo modelio raida Kauno Juozo Grušo vidurinėje mokykloje“. Eksponuojami mokinių darbai
iliustravo visą mokyklos veiklą, ryškiausius kryptingo meninio (dailinio-technologinio) ugdymo
raidos momentus nuo 1990 iki 2005 metų. ŠMM pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjos
L.Žadeikaitės žodžiais, ši paroda buvo įvertinta „kaip kokybiškiausia, atspindinti ryškiausius
kryptingo meninio ugdymo momentus“.
Buvę mokiniai bei jų tėvai taip vertina mokyklos veiklą:
„Miela mokykla, nuoširdžiai ačiū, kad esi, čia norisi sugrįžti. Taip sako mano vaikai –
Dovydas, Jokūbas ir Adomas, kurie šioje mokykloje mokėsi. Galiu drąsiai sakyti, kad ši mokykla
išaugino sparnus, išmokė svajoti, siekti tikslo, prasmingai ieškoti atsakymų į naujus klausimus.
Sėkmės visiems“ (R. Lukenskienė, mama).
„Mūsų mokykla – tai vieta, kurią išties galiu vadinti „antraisiais namais“. Begalė renginių,
pasiruošimų įvairioms šventėms, konkursams, olimpiadoms, įvairiems projektams. O kur dar
sustiprintas dailės ugdymas, suformavęs gilesnį bei tikresnį meninį supratimą, išplėtusį akiratį...
Mūsų mokykla išskirtinė, nes suteikia mokiniui galimybes kurti, abstrakčiai mąstyti. Aš savo žinias
pasitikrinau, tiek miesto, tiek respublikos mastu ir esu jomis patenkinta. Čia mano mokykla ir man čia
gera“ (J. Raižytė, buvusi mokinė, VU studentė).
81
KAUNO KOVO 11-OSIOS VIDURINĖ MOKYKLA – MOKYMOSI SĖKMĖS
IR GALIMYBIŲ KIEKVIENAM VAIKUI MOKYKLA
Stanislovas Milašius,
Kauno Kovo 11 - osios vidurinės mokyklos direktorius Lina Šakelytė,
Kauno Kovo 11 - osios vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, Jolanta Lokienė,
Kauno Kovo 11 - osios vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, Laima Lukšienė,
Kauno Kovo 11 - osios vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Kauno Kovo 11 - osios vidurinė mokykla – bendrojo ugdymo inkliuzijos vertybėmis grįsta
mokykla, kurioje visiems vaikams pagal jų individualius ugdymosi ir karjeros poreikius, gebėjimus
yra suteikiamos įvairios akademinės, socialinės ir profesinės karjeros galimybės.
Mokyklos misija – sukurti įvairių ugdymosi ir karjeros poreikių, gebėjimų turinčių vaikų
ugdymui ir karjerai palankią edukacinę aplinką sutelkiant inkliuziniam ugdymui tinkamas
kompetencijas ir kuriant palankias nuostatas, plėtojant komandiniu darbu grįstą pagalbos mokytojui,
vaikams ir tėvams sistemą, diegiant savarankiškumą, dialogą ir pozityvumą skatinančias ugdymo ir
įsivertinimo strategijas.
Ugdymu mokykloje siekiama, kad mokiniai taptų dalyvaujančiais ir kuriančiais
bendruomenės nariais, būtų aktyvūs savo mokymosi ir gyvenimiškų pasiekimų įsivertinimo dalyviai,
galėtų plėtoti savo asmeninius gebėjimus ir interesus pagal savo poreikius bei projektuotų savo
akademinę, socialinę ir profesinę karjerą.
Planuojant mokinio karjerą mokykloje ugdymas grindžiamas mokinio polinkių, poreikių,
gebėjimų nustatymu ir tiksliu trukdžių/kliūčių įvardijimu bei jų įveikimu. Mokykloje sukurta ir veikia
ankstyvojo perspėjimo dėl galimų mokymosi nesėkmių, konsultavimo ir mokymosi pagalbos teikimo
mokiniams sistema: pradinio ugdymo pakopoje atliekama ankstyva prevencinė ugdymosi poreikių
diagnostika, siekiant mokymosi sėkmės; nuolat renkami ir analizuojami duomenys apie mokinius, jų
pažangą bei pasiekimus, siekiant užtikrinti sėkmingą perėjimą iš vienos ugdymo pakopos į kitą;
nuosekliai taikomos vertinimo ir įsivertinimo priemonės (2, 4, 6, 8, klasėse atliekami diagnostiniai
testai), kad mokiniai galėtų sekti savo pažangą, o mokyklos personalas įvertinti savo veiklos
efektyvumą ir tobulinti rezultatus; sudaromos trišalės sėkmingo mokymosi sutartys; mokykla,
pasirinkdama pagalbos teikimo būdą įvertina jo veiksmingumą, tobulina mokymo formas, keisdama
mokymosi aplinką, kad ji būtų palanki visiems mokiniams: sudaro grupes mokiniams, patiriantiems
tam tikro pobūdžio sunkumų (mobili grupė); tai gali būti grupė, kurioje mokinys praleidžia dalį laiko
82
ir joje mokosi tam tikrų kompetencijų ar funkcinių įgūdžių; sudaro specialiąsias klases, kuriose gali
mokytis didelių ar labai didelių ugdymosi poreikių turintys mokiniai.
Pagrindinio ugdymo antroje pakopoje ir viduriniame ugdyme organizuojamas lanksčios
struktūros mokymasis. Ugdymo turinys suskirstomas į autonomiškas mažesnes dalis su atskirais
mokymosi uždaviniais, nurodytais mokymo(si) laiko ištekliais ir aiškiai apibrėžtais rezultatų
vertinimo būdais ir kriterijais. Pagrindinio ugdymo antroje pakopoje mokiniai gali pasirinkti
patrauklias, su gyvenimo praktika, tolesnio mokymosi ir darbo pasirinkimu labiau siejamas, lanksčiai
organizuotas šių dalykų pamokas: lietuvių kalbos, matematikos, istorijos, gamtos mokslų (biologijos,
chemijos, fizikos), dorinio ugdymo, menų, technologijų.
Vidurinio ugdymo pakopoje mokykla aktyviai kuria pasirenkamąjį ugdymo turinį, atitinkantį
mokyklos bendruomenės poreikius ir apimantį rengimą karjerai. 11 – 12 klasių mokiniai, įsivertinę
savo poreikius, gebėjimus ir galimybes, pagrįstai, atsakingai gali pasirinkti mokymosi kryptį ir susieti
ją su tolesnio mokymosi bei karjeros siekiais.
Vieno modulio turinys dažnai apima dviejų mokslo metų medžiagą. Planuojant modulį
atsižvelgiama į mokinių jau turimas žinias, modulio programą, literatūrą, kuria galės naudotis
mokiniai. Teminiame plane nurodoma ne tik tema, pamokų skaičius, gebėjimai, bet ir mokinių žinios,
supratimas, (ką jie jau turėjo mokėti ankstesnėse klasėse). Plane nurodomas pamokų turinys ir
vertinimas trims mokinių pasiekimų lygiams. Prie plano pridedami modulio programoje nurodyti
gebėjimus atitinkantys vertinimo kriterijai mokiniui su užduočių pavyzdžiais. Mokinių pasiekimų
vertinimo kriterijai sudaromi trimis lygiais. Patenkinamas lygis įvertinamas pažymiu yra orientuotas
į 4 – 5, pagrindinis – į 6 – 8, aukštesnysis į 9 – 10. Mokiniai supažindinami su reikalavimais visų
lygių pasiekimams kiekvienam moduliui atskirai. Naudodamasis šiais kriterijais mokinys gali
pasiruošti baigiamajam kontroliniam darbui, įvertinti savo įgyjamas žinias ir gebėjimus, nes užduotys
pateikiamos skirtingiems (patenkinamam, pagrindiniam ir aukštesniajam) lygiams. Tokie užduočių
rinkiniai leidžia mokiniui pačiam įvertinti savo žinias, nustatyti savo pasiekimų lygį, skatina stengtis
mokytis. Su modulio programa, vertinimo kriterijais, numatomais atsiskaitymais mokiniai
supažindinami pirmąją modulio pamoką. Dirbant pagal modulių programas naudinga visą informaciją
apie modulį patalpinti bendroje pašto dėžutėje. Pašto dėžutėje yra kiekvieno modulio tikslai ir
uždaviniai, modulio turinio apimtis, modulio programa, orientacinis kiekvienos temos pamokų
skaičius, modulio vertinimo kriterijai mokiniui su užduočių pavyzdžiais, numatoma veikla bei
atsiskaitymo formos, literatūra.
Vertinant modulį nuolat taikomas formuojamasis vertinimas. Diagnostinis vertinimas –
diagnostinės užduotys, taikomas išnagrinėjus kiekvieną modulio temą, pradedant modulį. Mokytojas
neformaliai įvertina, nurodydamas spragas; mokinys, konsultuojamas mokytojo, sudaro planą, kaip
jas užpildys, ir jį įgyvendina. Kaupiamasis vertinimas – savarankiški darbai, apimantys atskiras
83
modulio temas, namų darbai, jų kiekis ir kokybė, įvairios užduotys vertinami taškais, surinkti taškai
konvertuojami pažymiu.
Taikomas ir apibendrinamasis vertinimas –- kontrolinis darbas, vertinamas pažymiu,
išnagrinėjus ir susisteminus visą modulio medžiagą (rašomas dvi pamokas 11 – 12 klasėse, o 9 – 10
klasėse vieną pamoką). Galutinis modulio įvertinimas – kaupiamojo ir apibendrinamojo vertinimo
aritmetinis vidurkis. Jei modulio metu buvo skirtas kūrybinis darbas, tai modulio įvertinimas gali
būti kūrybinio darbo, kaupiamojo ir apibendrinamojo vertinimo aritmetinis vidurkis.
Kauno Kovo 11 - osios vidurinėje mokykloje taikomas modulinis mokymas – mokymo
būdas, kurio metu ugdymo turinys suskirstomas moduliais. Moduliai – logiškai užbaigti ugdymo
turinio vienetai, suformuoti taip, kad juos būtų galima išmokti per tam tikrą apibrėžtą laiką. Modulis
leidžia mokomąją medžiagą pateikti baigtinėmis porcijomis, visiškai atitinkančiomis užsibrėžtą
didaktinį tikslą. Modulinio mokymo paskirtis – suteikti galimybę mokiniui laisvai rinktis mokymosi
programą pagal savo poreikius, galimybes ir individualias savybes. Ši mokymo sistema skatina
mokinius daugiau dėmesio skirti savarankiškam mokymuisi, atsižvelgiant į savo turimus gebėjimus,
gabumus, mokymosi stilių, siekiamus tikslus. Tai ugdo mokinių atsakingumą už pasiektus rezultatus,
priimant svarbius sprendimus, padeda rasti savo vietą tarp kitų žmonių, moko dirbti individualiai ir
komandoje. Tokia mokymo sistema skatina mokytojų kūrybiškumą, priverčia neprisirišti prie vieno
vadovėlio, įdėti daugiau pastangų sudarant modulio teminius planus, diagnostinius bei modulio
atsiskaitomuosius darbus, vertinant mokinių žinias ir gebėjimus.
Mokykloje pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopose derinamas formalusis ir
neformalusis ugdymas, pastiprinant formalųjį ugdymą neformaliuoju, užtikrinant mokinio
pasirinkimo nuoseklų tęstinumą.
Pradinio ugdymo pakopoje mokymosi ir popamokinė veikla organizuojama taikant projektų
metodą, daugialypio intelekto metodą, išbandant save įvairiose srityse ir veiklose; dominuoja
kūrybinė – praktinė veikla gimtosios ir užsienio kalbų, matematikos bei pasaulio pažinimo srityse,
susitikimai su įvairių profesinių sričių atstovais, teminės pažintinės išvykos, dalyvavimas įvairiuose
renginiuose mokykloje ir už jos ribų.
Pagrindinio ugdymo pirmoje pakopoje pamokose ir popamokinėje veikloje toliau dominuoja
projektų ir daugialypio intelekto metodai, mokomasi planuoti savo veiklą, dirbti įvairiose grupėse,
ugdoma mokėjimo mokytis kompetencija, informaciniai gebėjimai, vyksta įsitraukimas į mokinių
savivaldą, kitas lyderystės ir interesų grupes mokykloje; didesnis dėmesys skiriamas akademinės ir
profesinės karjeros planavimo užsiėmimams bei renginiams.
Pagrindinio ugdymo antroje pakopoje tiek pamokose, tiek popamokinėje veikloje dominuoja
projektinė veikla, jos pagrindu atliekami realinės – gamtamokslinės ir humanitarinės – socialinės
krypčių projektai, įvairūs tyrimai, verslumo ugdymas vis labiau siejamas su ekonomikos ir verslo
84
teorija bei praktika; mokiniai dalyvauja ir patys organizuoja įvairius profesinės karjeros renginius
mokykloje ir už jos ribų, vystomi partneriški ryšiai su profesinio rengimo centrais, kolegijomis,
universitetais, bendradarbiaujama ir susitinkama su įvairių sričių specialistais bei įvairių profesijų
atstovais; stiprėja dalyvavimas mokinių savivaldoje bei lyderystė įvairiose grupėse pagal interesus,
bendradarbiaujama su artimomis mokyklai bendruomenėmis ir įvairiomis visuomeninėmis
organizacijomis.
Vidurinio ugdymo pakopoje vis labiau orientuojamasi į profesinės karjeros ugdymą.
Profesinės karjeros planas tampa konkretesnis ir labiau nukreiptas į atitinkamas studijų bei profesijos
įgijimo programas. Glaudžiau bendradarbiaujama su universitetais ir kolegijomis, dažniau
dalyvaujama ir organizuojami tikslingi profesinės karjeros planavimo renginiai, susiję su kiekvieno
mokinio konkrečiais karjeros poreikiais ir lūkesčiais. Taikoma originali projektinių darbų
organizavimo sistema, kai teorinių žinių, jų taikymo ir konkrečios projektinės veiklos pagrindu,
konsultuojantis su projektinio darbo konsultantu ir atitinkamų dalykų mokytojais, 12 klasėje
pasiekiamas savarankiškas galutinis laukiamas rezultatas – Baigiamasis projektinis darbas.
Kovo 11 - osios vidurinėje mokykloje mokiniams dalyvaujant formalioje ir neformalioje
veiklose per jų pasirinkimų galimybes ir formuojamąjį vertinimą prasideda ir tęsiasi jų ugdymas
karjerai, apimantis akademinę karjerą kaip sėkmingą perėjimą iš vieno mokymosi lygmens į kitą,
socialinę karjerą kaip saviraišką ir lyderystę įvairiuose veiklos lygmenyse bei profesinę karjerą, kaip
pasiruošimą laipsniškam perėjimui į tolimesnes profesines studijas ir darbo rinką.
ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS KAIP PRIELAIDA SĖKMINGAM MOKYKLOS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMUI
Kristina Pažėrienė,
Rokų vidurinės mokyklos direktorė
Dinamiškos švietimo reformos, integracija į Europos Sąjungos švietimo erdvę, asmens
gebėjimų tobulinimo būtinybė švietimo organizacijų vadovams kelia reikalavimą, kad jų
vadovavimas būtų tapatus pasaulyje ir Lietuvoje vykstantiems pokyčiams, pasižymėtų
profesionalumu ir intelektualumu. Vadovavimas žmonėms – mokslas ir menas. Organizacijos
vadovui keliami dideli reikalavimai visose visuomeninio gyvenimo sferose ir visuose valdymo
lygiuose. Jis turi būti ne tik geras specialistas, bet ir gabus organizatorius, aukštos kultūros, plačios
erudicijos kolektyvo lyderis, sugebantis įžiebti žmonėse entuziazmą ir vesti juos paskui save.
Vadovavimas organizacijai yra labai svarbus ir atsakingas procesas. Jo tikslas – rasti sprendimus, t.y.
padėti žmonėms suvokti problemas, su kuriomis jie susiduria, kartu padėti tvarkytis su šiomis
85
problemomis, pagaliau ieškoti kaip teisingai pasielgti. Nepaprastas įsipareigojimas reikalauja
tvarkytis su sudėtingumais, vadovautis idėjomis ir plėtoti tai, kad vadovavimas būtų giliai įtvirtintas
organizacijoje platesne prasme.
2012 metais Rokų vidurinė mokykla patyrė svarbius struktūrinius bei vadybinius pokyčius:
keitėsi mokyklos vadovai, vyko pokyčiai mokymo ir mokymosi proceso organizavime,
bendruomenės veikloje. Pasirinkta nauja, aktyvi mokyklos strategija.
Mokykloje vykstantys pokyčiai yra neatsiejami nuo bendruomenės, komandinio, grupinio
darbo plėtotės, todėl šiame kontekste dėmesys bus skiriamas žmogiškųjų išteklių valdymui, kaip
vienai iš prielaidų sėkmingam mokyklos strategijos įgyvendinimui.
Švietimo organizacijos sėkmė labai priklauso nuo to, kaip ji valdo žmogaus potencialą.
Svarbiausia, kad Rokų mokykloje pasikeitė požiūris į žmogiškųjų išteklių valdymą, t.y. į pagrindinį
organizacijos išteklių – žmones, per kuriuos įgyjamas konkurencinis pranašumas.
Šiuolaikinėje švietimo įstaigoje esama daug, taip suprantamos “vadybos” elementų. Galima
teigti, kad mokyklos vadovas yra vadybininkas – organizacijos narys, kuris vienija ir koordinuoja kitų
organizacijos narių darbą, jis atlieka įvairias vadybines funkcijas. Kaip pažymi R. Želvys (1999),
švietimo vadybai būdingas konceptualinis pliuralizmas, nes švietimo sistemoje yra didelė švietimo
institucijų įvairovė, o vadovavimas švietimo sistemoje tapo dar sudėtingesnis, nes švietimas įžengė į
nuolatinės kaitos etapą. Tokioje greitai besikeičiančioje situacijoje svariausiu vadovo privalumu
tampa sugebėjimas sėkmingai susitvarkyti su pokyčiais, ieškoti naujų vadovavimo formų.
Vienas iš jų – tai pertvarkomasis vadovavimas (Želvys, 1999), kuris pripažįsta daugelio
darbe pasitaikančių situacijų unikalumą ir iracionalumą, pokyčių būtinumą. Kadangi mokyklos
aplinka darosi vis neapibrėžtesnė, vadovas palaiko nuolatinių pokyčių atmosferą ir stengiasi sukurti
palankią kaitai organizacijos kultūrą. Vadovo misija yra ne iškelti savo pavaldiniams tikslus ir
nurodyti jų įgyvendinimo būdus, bet motyvuoti darbuotojus pakilti aukščiau asmeninių siekių ir
interesų. Toks vadovas stengiasi taip išplėsti darbuotojų poreikių ribas, kad šie nuveiktų daugiau,
negu reikalaujama. Jis siekia ne tenkinti darbuotojų lūkesčius, bet juos transformuoti.
Pavyzdžiui, su Rokų vidurinės mokyklos pedagogais vadovai plačiai diskutuoja pokyčių ar
naujos veiklos būtinumą, naudą, patrauklumą. Mokyklos bendruomenės telkimas – vienas iš esminių
vadovavimo funkcijų. Vadovai individualizuoja savo santykius su pedagogais, numato jiems tokias
užduotis, kurios geriausiai atitinka jų individualias charakterio savybes. Dalyvavimas mokykloje
vykstančiuose pokyčiuose – tai ir tam tikras kiekvieno bendruomenės nario kūrybiškumo skatinimas.
Mokyklos vadovai skatina darbuotojų kūrybiškumą sprendžiant įvairias problemas, dalyvaujant
formalioje ir neformalioje veikloje, kuriant mokyklos aplinkas ar stiprinant Rokų bendruomenę.
Mokyklos vadovai užsibrėžtų tikslų siekia kryptingai ir apgalvotai: jie užsibrėžia tikslus iš
anksto ir numato būsimų veiklų planą. Tai nenutrūkstamas procesas, kurio metu atsižvelgiama į
86
organizacijos viduje ir aplink vykstančius pokyčius. Planavimo proceso metu nustatomi tikslai ir
numatomos priemonės jiems pasiekti. Planai skirstomi į strateginius ir operatyvinius. Strateginius
planus kuria patys vadovai, juose atsispindi pagrindiniai organizaciniai tikslai.
Vadovaudamiesi planu, mokyklos vadovai suburia darbo grupes, paskirsto įgaliojimus bei
išteklius. Svarbus organizavimo procese aspektas – darbo grupių arba komandų suformavimas iš
atskirų individų. Komanda – tai tokia žmonių grupė, kuri gali veiksmingai atlikti darbą ir pasiekti
tikslus, kuriems įgyvendinti ji buvo skirta. Individas ir komanda turi sąveikauti tarpusavyje tam, kad
galėtų pasiekti optimalių rezultatų.
Mokyklos vadovai vadovauja pačiam darbo procesui: inicijuoja ir koordinuoja darbuotojų
veiklą, juos skatina, motyvuoja, tobulina darbo procesą ir darbuotojų kvalifikaciją, kad sėkmingai
būtų atliekamos užduotys. Motyvavimas vienas iš pagrindinių ir svarbiausių vadovavimo funkcijų.
Motyvavimas – tai pedagogų aktyvumą skatinantis ir jo veiklos kryptį lemiantis procesas. Šis
procesas yra susijęs su visomis pagrindinėmis vadybos funkcijomis. Motyvuotas pedagogas jaučia
pasitenkinimą darbu, atsakingai ir kokybiškai dirba, stengiasi bendradarbiauti, lengviau priima
naujoves ir pokyčius. Skatinami darbu, mokyklos pedagogai geba geriau planuoti savo veiklą ir
paskirstyti laiką, jaučiasi labiau atsakingi už mokyklos strateginius tikslus, mokymo ir mokymosi
kokybę. Šis procesas yra svarbus tuo, kad nuo jo priklauso užsibrėžtų tikslų siekimas ir darbo kokybė.
Apibendrinant pedagogų kolektyvo ar mokyklos bendruomenės įvykdytas veiklas, svarbu
tiksliai žinoti, kiek atliktoji veikla atitiko lauktus rezultatus. Savęs ar darbo grupės vertinimas padeda
išsiaiškinti, kiek veiksmingi ir tikslūs buvo planavimas, organizavimas ir vadovavimas. Žmogiškųjų
išteklių valdymo procese svarbus ir vertinimo bei savęs įsivertinimo procesas. Mokyklos pedagogai
ne tik dirba komandose, tačiau atlikę tam tikras užduotis, savirefleksijos būdu apsvarsto atliktą
užduotį, numato tobulintinus aspektus, stiprybes.
Apibendrinant išsakytas mintis galima teigti, kad Rokų vidurinėje mokykloje pertvarkomasis
vadovavimas vis labiau įsigali, nes mokyklos vadovai kuria žmogiškiesiems ištekliams plėtotis ir
atsiskleisti palankią terpę.
Rokų vidurinėje mokykloje kuriama išsilavinusi ir kūrybiška pedagogų bendruomenė, kuriai
būdingas individualumas, savarankiško darbo įgūdžiai, noras profesiškai tobulėti ir siekti tobulesnės
mokyklos vizijos, o vadovai – tai lyderiai, inovatyvių veiklų atradėjai, pokyčių bei iššūkių vykdytojai.
87
MOKYKLOS DALYVAVIMAS ĮVAIRIUOSE PROJEKTUOSE, LĖŠŲ
PRITRAUKIMAS UGDYMO PROCESUI GERINTI
Jolanta Gulbinienė, Kauno Veršvų vidurinės mokyklos direktorė
2010 metų lapkričio mėnesį mokykloje vyko Išorės vertinimas, kurio metu kaip išskirtinė
veikla buvo nustatyta mokyklos dalyvavimas įvairiuose projektuose, lėšų pritraukimas ugdymo
procesui gerinti.
Mokykla yra atvira kaitai, komandomis dirbanti besimokanti organizacija. Mokykloje
rūpinamasi organizacijos pažangos siekimu: veikla planuojama, apibrėžiami laukiami veiklos
rezultatai, skiriami atsakingi asmenys, paskirstomos lėšos priemonėms įgyvendinti ir uždaviniams
pasiekti. Dalyvavimas įvairiuose projektuose yra galimybė ne tik pritraukti lėšas ugdymo proceso
tobulinimui, bet ir ugdyti mokinių kūrybiškumą, bendrąsias ir dalykines kompetencijas, įtraukti tėvus
į aktyvias veiklas, formuoti mokyklos įvaizdį. Mokykla turi daug partnerių, bendrauja ir
bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis, mokyklomis, universitetais: Kauno technologijos
universitetu, Vytauto Didžiojo universitetu, ISM, Aleksandro Stulginskio universitetu, Tarptautine
komisija nacių ir sovietinio okupacijų režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, IX fortu, Tremties ir
rezistencijos muziejumi, švietėjiška edukacine asociacija „Šviesuva“, Kauno lopšeliu – darželiu
„Daigelis“, Kėdainių specialiąja mokykla, Kauno „Šaltinio“ biblioteka, Kauno miesto savivaldybės
Vinco Kudirkos viešąja biblioteka, Žolės riedulio federacija, Kauno I-ąja specialiąja mokykla, Kauno
vaiko raidos klinika „Lopšelis“, Kauno valstybiniu Lėlių teatru, Krakių Mikalojaus Katkaus
gimnazija ir kt. Tarptautinių projektų partnerės yra Olandijos, Danijos, Italijos, Rumunijos,
Vokietijos, Estijos, Lenkijos, Turkijos, Švedijos mokyklos. Įsitraukiama į projektus aktyvių
mokytojų, mokyklos vadovų iniciatyva. Direktorė remia kiekvieną iniciatyvą. Išanalizavus galimybes
dalyvauti projekte, mokytojai kartu su administracija aptaria galimas projekto veiklas, partnerius,
darbo grupės sudėtį, atsakomybes ir teikia paraiškas. Į projekto darbo grupę stengiamasi įtraukti
norinčius ir prisiimančius atsakomybę asmenis.
Mokykla turi didžiulę patirtį inicijuojant ir įgyvendinant tarptautinius projektus:
• AIESEC, kur studentai iš užsienio šalių šešias savaites mokykloje veda užsiėmimus, vyksta
bendri renginiai, mokiniai tobulina kalbėjimo užsienio kalbomis įgūdžius, užmezga ilgalaikius
kontaktus (dalyvaujame jau trečius metus). Šio projekto veiklos integruojamos į ugdymo
procesą: pamokas, renginius, popamokinę veiklą.
88
• Bustrip “Baltijos jūros regiono valstybių subalansuoto miesto transporto plėtros planavimas“.
2007 – 2008 m. vyko abipusiai mokinių ir mokytojų mainai, parengtas ir Kauno miesto
savivaldybės finansuotas dviračių stovėjimo aikštelių projektas.
• Nordplus mobilumo projektas ,,Sveika mokykla – sveika visuomenė“ 2008 m. Mokiniai
lankėsi Švedijos geriausioje gimnazijoje Lundo mieste, įgyvendino bendras veiklas, gyveno
šeimose. Mūsų mokyklos mokiniai taip pat priėmė gimnazistus iš Lundo Spykeno gimnazijos.
• 2007 – 2009 m. daugiašalis projektas Comenius ,,Taupykime savo energiją“. Įgyvendinant šio
projekto veiklas mokiniai ir mokytojai lankėsi Islandijoje, Norvegijoje, Italijoje, Olandijoje,
Vokietijoje, vykdė bendras veiklas, projektus.
• Nordplus mobilumo projektas su Islandija „Mūsų pareiga – kad šypsotųsi gamta“ 2010 –
2012 m. Tai buvo menų mokytojų įgyvendinamas projektas: gamta liaudies dainose,
nepamirštos ekologinės problemos, vyko bendri renginiai, dviejų šalių kultūros pristatymas
(lankėsi viena garsiausių Islandijos mecosopranų), dalyvavo miesto mokinių „Talentų šou“,
kurį organizavo mūsų Mokyklos mokinių taryba.
• 2012 m. daugiašalis Comenius projektas „Vanduo aplink mus“. Projekte dalyvavo šios šalys:
Didžioji Britanija, Graikija, Ispanija, Lenkija, Prancūzija ir Lietuva. Mokiniai gilino
geografijos, užsienio kalbos, istorijos žinias, rengė tikslines programas prisistatymus (dainos,
vaidinimai, apipavidalinimas). Mokiniai su svečiais iš Lenkijos lankėsi Kruonio, Kauno
elektrinėse, domėjosi Kauno bei Lietuvos vandens telkiniais.
• 2013 – 2014 m. Nordplus mobilumo projektas „Sveiki atvykę į mano gimtąjį miestą“.
Projekto veiklose dalyvavo pradinių klasių mokinai: rengė pristatymus apie mokyklą, miestą,
gilino žinias apie Kauno ir Lietuvos istoriją, geografiją, kultūrą. Mokiniai IKT pagalba kūrė
filmus, pristatymus, keliavo, bendravo, džiaugėsi.
• 2011 metų vasarį bei 2013 metų lapkritį mokykloje vyko parengiamieji Nordplus vizitai, kurių
metu buvo aptariama ne tik tolimesnė projektinė veikla bei ruošiamos paraiškos, bet ir
dalijamasis gerąja patirtimi.
• Projektas “Išlikome, kad papasakotume”, remiamas Izraelio Jad Vashem holokausto studijų
centro (vykdomas nuo 2010 metų rudens). Mokykloje labai aktyviai veikia Tolerancijos
centras (TUC), kurio veiklą remia Tarptautinė istorinė teisingumo komisija. Mokykla ilgus
metus bendradarbiauja su Kauno žydų bendruomene, Kauno IX forto muziejumi - memorialu,
Sugiharos muziejumi fondu “Diplomatai už gyvybę”, Tarptautine istorine teisingumo
komisija. 1941 – 1944 m. žuvo beveik visa litvakų bendruomenė. Likusieji gyvi turi savo
istoriją, kurią dar gali papasakoti jaunajai kartai. Mūsų mokyklos TUC mokiniai, susipažinę
su to laikmečio istorija iš vadovelių, nutarė susitikti su gyvais liudininkais, pabuvoti
89
Vilijampolės geto teritorijoje. Iš nufotografuotų namų, liudininkų pasakojimų gimė
fotokoliažų paroda, atvirukų leidinys. Susitikę su garsiu režisieriumi Kama Ginku, išgelbėtu iš
Kauno geto, nutarė pagal jo tėvo knygą ”Per spygliuotą vielą” sukurti spektaklį. Visą šią
veiklą skyrėme Didžiajai akcijai 1941 10 29 paminėti, kada iš Kauno geto buvo atrinkti ir
nužudyti beveik 10 tūkst. žydų. Mokiniai susitikinėjo su gyvais liudininkais, paruošė dailės
darbų parodą, Kartu su jaunimo kameriniu teatru pastatė spektaklį, savo darbus pristatė
Lietuvos mokyklose. Projekto baigiamasis renginys vyko mūsų mokykloje, kuriame lankėsi
JAV ambasados atstovai, įvairių žydų organizacijų atstovai, televizija. Viena mokytoja buvo
pakviesta į stažuotę JAV. Keturi mokyklos mokytojai stažavosi Yad Vashem – tarptautinėje
studijų apie Holokaustą mokykloje Izraelyje.
• Įgyvendinant ELOS projektą nuo 2004 metų, europinė ir tarptautinė aplinka intensyviai
integruojama į ugdymo turinį (pamokinę ir popamokinę veiklas): visų dalykų pamokose
plačiau kalbama apie Europą, atsirado nauji renginiai (Kalėdinių giesmių konkursas viena
Europos kalba, mokslinės - praktinės konferencijos, kas paskatino mokinius papildomai gilinti
žinias tam tikromis temomis savarankiškai). Mokiniai aktyviai dalyvauja tarptautinių projektų
veiklose, kur tobulina praktinius kalbėjimo įgūdžius, bendravimo ir bendradarbiavimo su
kitataučiais įgūdžius. Išsiplėtė bendradarbiavimas su ELOS mokyklomis: mokytojai dalyvavo
Elos tinklo mokyklos mokytojų susitikimuose Belgijoje, Airijoje; mokiniai lankėsi Belgijoje,
atliko numatytas projekto veiklas, gyveno šeimose, pristatė Lietuvos istoriją, tradicijas,
mokyklos veiklos ypatumus. Belgijos Elos tinklo privačios mokyklos moksleiviai taip pat
lankėsi mūsų mokykloje. Belgų vykdomos veiklos pagal ELOS projektą mažai skiriasi nuo
veiklų mūsų mokykloje. Šis projektas finansuojamas tėvų lėšomis, vyksta mokytojų, mokinių
bei tėvų iniciatyva.
ELOS – tai tarptautinė, aukštą ugdymo kokybę išreiškianti koncepcija, kuria siekiama
propaguoti europinę ir tarptautinę orientaciją vidurinėse mokyklose, ją integruojant į
mokyklos veiklos politiką. Europinis ELOS tinklas egzistuoja nuo 2004 m., mūsų mokykla
yra šio tinklo narė. ELOS mokyklų tinklas, tai įvairių Europos šalių mokyklos, kurios
bendradarbiaudamos pasiekia aukštą tarptautinių ir europinių kompetencijų kokybę. ELOS
esminės kompetencijos: esu informuotas Europos pilietis, kuris gali gauti, apdoroti ir vertinti
žinias, susietas su Europa ir platesniu pasauliu, ir veikti, jas taikydamas; galiu efektyviai
komunikuoti europinėje/tarptautinėje erdvėje ir įsiveikti su kasdieninėmis problemomis; galiu
konstruktyviai bendradarbiauti su man svarbiais kitų šalių žmonėmis, spręsdamas bendrus
uždavinius ar projektus; galiu dirbti ir mokytis darbinės bei neformalios veiklos kontekstuose
ir antrepreneriškai veikti europinėje/tarptautinėje erdvėje.
90
Mokykla du kartus yra praėjusi akreditaciją (nacionalinio ELOS koordinatoriaus vertinimas).
Vienuolika mokyklos mokytojų dalyvavo mokymuose ir yra pasirengę įgyvendinti ELOS
sampratą, bei geba įvertinti mokinių europines kompetencijas. Ateityje mokykla yra
pasirengusi ir toliau įgyvendinti tarptautiškumo ir europinių dimensijų integralaus ugdymo
(ELOS) sampratos elementus. Tai labiausiai skatina dalyvauti tarptautiniuose projektuose ir
ateityje.
• Kad mokykloje būtų tobulinamos veiklos, remiantis sėkmingai pritaikyta patirtimi užsienio
mokyklose, mokytojai susipažintų su kitų šalių pedagoginėmis sistemomis, mokykla
dalyvauja NMVA vykdomuose projektuose. Vienas iš tokių – IQES Online Lietuva
„Instrumentai mokyklos veiklos kokybei įsivertinti ir tobulinti“. Mokykla savo veiklą vertina
ir įsivertina naudodamasi šioje platformoje pateiktais instrumentais, mokytojai gilina savo
dalykines, metodines bei vertintojo kompetencijas naudodamiesi šioje platformoje esančia
biblioteka, pateikta dalykine informacija, (t.y. patys analizuoja ir mokosi bendradarbiavimą
skatinančius metodus, kaip veiksmingai pamokose taikyti grįžtamąjį ryšį, ir kt.). Mokyklos
direktorė yra IQES Online konsultantė.
• Bendri projektai su asociacija „Šviesuva“ : ,, Renkiesi profesiją – susikuri ateitį“; Mokslo
kavinė (Café Scientifique) "Būk atviras! Būk sėkmingas! Būk matomas; Žalioji „Šviesuvos“
mokslo kavinė „Būk atviras! Būk socialiai atsakingas! Būk sveikas! Būk ekologiškai
mąstantis!” ir kt. Mokyklos direktorė yra šių projektų vadovė. Projekto partneriai: Kauno
Pramonės, prekybos ir amatų rūmai, direktorius dr. Vytautas Šileikis; UAB “Pirmas žingsnis”,
direktorius Algimantas Astrauskas; KTU Socialinių mokslų fakultetas, dekanė prof. dr.
Monika Petraitė; KTU Verslo strategijos institutas, direktorius prof. habil. dr. Robertas
Jucevičius; Kauno m. savivaldybės švietimo ir ugdymo skyrius, vedėjas dr. Antanas
Bagdonas. Projektų interesų kryptys – ekologija, verslumas ir veiklumas, inovacijos, socialinė
žmogaus atsakomybė, mokslo reikšmė versle, studijos, savanorystė, sveikata. Projektų tikslas
– mokinių veiklumo ir verslumo ugdymas, pasitelkiant išorės partnerius ir sudarant
mokiniams galimybes aktyviai veikti veiklose. Mokiniai pamokose, popamokinėje veikloje
tikslingai pagal pasirinktas temas ruošėsi kiekvieno mėnesio renginiui: rinko medžiagą, rašė
referatus, kūrė verslo idėjas ir visa tai pristatė renginio metu, dalyvaujant mokslininkams,
verslininkams, kitų mokyklų moksleivių komandoms, vertinimo komisijai. Mokiniai turėjo
galimybę aktyviai veikti už mokyklos ribų: skaityti parengtus pranešimus. būti išgirstais,
dalyvauti paskaitose, diskusijose. Stiprėjo mokinių mokymosi motyvacija, patobulėjo
ekonomikos ir verslo žinios, komunikaciniai gebėjimai. Mokiniai lankėsi kaimyninėse
mokyklose, universitetuose, verslo įmonėse, kur įgijo naujų žinių, pažinčių, patobulino
bendrąsias bei dalykines kompetencijas, išaugo jų savivertė ir pasitikėjimas.
91
• Šiais metais jau pateiktos paraiškos Nordplus „Ar mes labiau panašūs ar skirtingi“ ir
„Tarpukario istorija bei architektūra“. Ruošiamos Erasmus+ paraiškos.
Mokyklos dalyvavimas įvairiuose projektuose sudaro galimybes:
• pritraukti papildomas lėšas ugdymo proceso tobulinimui;
• tobulinti ugdymo procesą, padaryti jį patrauklesnį ir prasmingesnį;
• mokiniams tobulinti bendrąsias bei dalykines kompetencijas;
• didinti mokinių mokymosi motyvaciją, ugdyti mokinių atsakomybę, bei kūrybiškumą;
• tobulinti mokinių gebėjimą komunikuoti užsienio kalbomis;
• ugdyti tarptautiškumo bei europines dimensijas;
• aktyviau įtraukti mokinių tėvelius į mokyklos gyvenimą, aktyviau veikti, stiprinti jų įtaką
mokinių pasiekimams bei prasmingai veiklai.
Projektinė veikla mobilizuoja mokyklos bendruomenę bendrai veiklai, stiprina įvaizdį (išėjimas
už mokyklos ribų: verslininkai, mokyklos – partnerės (vizitinės kortelės), mokyklos
viešinimas,....).
CHARIZMA STRATEGINIAME MOKYKLOS UGDYME
Paulius Martinaitis, Kauno Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos direktorius
1. Lyderio charizma: prigimtinė, išlavinta, išmokta. Jos atitikmuo mokyklos
strategijai. Šiandienos mokyklos vadyba vis plačiau ir giliau naudoja lyderio sąvoką. Tai natūralus
švietimo vadybos siekis įvertinant mokyklų įvairovę, jų funkcijų daugiaplaniškumą, tarpasmeninių
santykių svarbą. Konkrečiai mokyklai vadybos teorija turi būti adaptuojama ir tai geriausiai atlieka
mokyklos vadovas – edukacinis lyderis. Jis turi įvardinti mokyklos konkurencinio pranašumo
prielaidas strategijoje. Jos įgyvendinimo pagrindas yra lyderio ir jo sekėjų kompetencija, o
konkurencinio pranašumo užtikrinimą lemia pokyčiai. Pokyčių variklis yra lyderio veikla. Diskusijos
apie lyderystės šaltinius – prigimtį, mokslą, lavinimą – pripažįsta visus tris, tik numato jų svarbą
pagal vadovavimą konkrečiai mokyklai. Mažiausiai kalbama apie lyderio lavinimą, svarbiausią jo dalį
– saviugdą. Iš visų apibrėžtų lyderystės sričių mokyklai, jos lyderių ir jų sekėjų lavinimui didžiausią
reikšmę teikia transformacinė lyderystė. Jos pagrindinis požymis yra lyderio ir sekėjų kuriamas ryšys,
didinantis šios veiklos grupės motyvaciją ir moralumą. Šioje lyderių veikloje pabrėžiama charizmos
reikšmė. Ji apibrėžiama kaip išskirtinė asmens savybė. Neneigiant prigimtinių charizmos šaknų tenka
92
pastebėti, kad lavinimas, ypač saviugda gali stipriai išvystyti lyderio charizmą. Šis reiškinys nuo
amžių praktikuojamas įvairiose religinėse formacijose, apie jį kalba ir žymiausieji dvidešimto
amžiaus psichologai.
2. Charizma kaip varomoji strategijos jėga.
2.1. A. Maslow iškelta savirealizacijos reikšmė tarpasmeniniams santykiams.
A. Maslow pabrėžė savirealizacijos reikšmę, sakydamas, kad tie asmenys, kurie iš tiesų yra
save realizavę, turi gilesnį tarpasmeninį santykį, palyginimus su kitais. Jie yra pajėgūs didesniam
susitapatinimui ir meilei, didesniam solidarumui, didesniam savo ego apribojimui. Šios A. Maslow
mintys turi gilią pedagoginę prasmę įgyvendinant pedagoginio lyderio pašaukimą. Vykdant mokyklos
strategiją tarpasmeninių santykių gylis veda į kolegialų solidarumą, kurio idealas yra meilė kaip kito
žmogaus pažinimas, gimdantis vienybę. Mokyklos veikloje kokybę užtikrina ne tiek administravimas,
kiek susitarimai. Todėl pedagogų kūrėjų skirtingų nuomonių suvienijimas strateginio tikslo siekimui
turi lemiamą reikšmę strategijos vykdymui. Iki šiol mūsuose strateginiame valdyme didžiausias
dėmesys skiriamas normatyvinei pusei, įvairių veiklų reglamentavimui. Nors ir pripažįstamas
tarpasmeninių santykių unikalumas, jų subtilumo reikšmė, jie giliau nenagrinėjami, o paliekami
vadovo talentui, jo charizmai. Tenka pažymėti, kad ši sritis pradeda įgauti platesnę ir gilesnę analizę.
Parašyta filosofijos daktaro disertacija apie rūpesčio etiką (Renata Bikauskaitė), kurioje bandoma
tiesti tiltą tarp moralinės ir ekonominės vertės. Mokyklos vadyboje šis tiltas labai padėtų
charizmatiniam lyderiui siekti darnos tarp ekonominių mokyklos rodiklių ir pedagoginės kūrybos
rezultatų.
2.2. G. Jungo apibrėžtas aukščiausias personalizacijos lygmuo.
Kaip sako pats transformacinės lyderystės pavadinimas, joje glūdi transformacija, t.y. lyderio
ir jo sekėjų keitimasis per saviugdą, siekiant tarpusavio vienybės. Lyderio charizma aprėpia veikloje
besireiškiančias emocijas, vertybes, etiką, standartus, ilgalaikius tikslus. Transformacinę lyderystę
dažnai vadina vizijų lyderyste. Lyderio charizma sekėjų veiklos motyvus, jų poreikius kreipia vizijos
nubrėžtu keliu, neribojant jų kaip asmenybių. Priešingai pradinė lyderio ir sekėjų priklausomybės
fazė vystosi autonominės moralės link. Šiame procese lyderis siekia tikslų pranokdamas kliūtis ir
ribotumus. Čia lyderio charizma perdėm asmeniška, kartu aprėpianti savo sekėjų asmenybes. Lyderis
tampa ne tuo, kuriam daug kas tarnauja, bet tuo, kuris daug kam tarnauja ir veda. Lyderio charizma
tampa tarnyste siekiant strateginių tikslų. Charizmatinis tarnaujantis lyderis yra aukšto
personalizacijos lygmens, kurio viršūnę, pasak G.Jungo, pasiekė Kristus pasiaukodamas ant kryžiaus.
Čia jo žmogiška prigimtis pasiekė dievišką dimensiją. Tai charizmatinio lyderio švyturys. Šiuose
samprotavimuose atsiranda kančios, skausmo ir meilės kryptys, kurias išplėtojo V. Franklis.
93
2.3. V. Franklio prasmės išgyvenimas meilėje ir kančioje.
V. Franklio logoterapija, gimusi autoriui praėjus koncentracijos stovyklos pragarą, lyderio
charizmai suteikia prasmės ieškojimo dimensiją. Mokyklai tai labai aktualu, nes jos veikloje
kryžiuojasi pragmatiniai žinių įgijimo tikslai ir asmenybės bendrųjų kompetencijų ugdymo tikslai,
kurių pasiekimas vainikuojamas prasmingo pavadinimo dokumentu – brandos atestatu. Viena iš
europinių bendrųjų kompetencijų – mokėjimas būti. Neįvardinus būties prasmės vargu ar galima
išugdyti asmenybę. Šią prasmę privalu įvardinti įvairiuose lygiuose, pradedant strateginiais tikslais,
baigiant amžinai „sunkaus“ dalyko – matematikos mokymosi prasme. Norint išsemti būties prasmės
gelmes, o tik tai užtikrina mokyklos veiklos aukščiausią kokybę, būtina plėtoti meilės ir skausmo
dimensijas. Lyderio charizma – ar tai būtų vadovas, ar mokyklos budintis – turėtų sukurti ugdymo
aplinką, tolygią šeimos aplinkai, kurios siela yra motiniška širdis. Tik tokioje aplinkoje vaikai auga
savarankiškai, autentiški, taikios ateities kūrėjai. Iš kitos pusės, lyderio charizmos dvasinė galia turi
išmintingai pasitikti sunkumus, juos lydintį skausmą. Bėgdami nuo skausmingos patirties,
glaistydami problemas, užuot jas sprendę, susiduriame su dar didesniais keblumais. Neišvengiami
gyvenimo išbandymai yra atsakomybės aktyvintojai. Atsakomybės, kurią kiekviena žmogiška būtybė
turi prisiimti už save, už kitą ir visuomenę. Kokia bebūtų mokyklos strategija, meilės ir skausmo
dialektika yra prasmingas kelias tobulai mokyklos bendruomenei, jos brandos kelias tiek
mokytojams, tiek jų ugdytiniams.
3. Bendruomenė kaip pagrindinis strateginis veiksnys.
Aprašyta lyderio charizma ir jos ypatybės, siekdamos tikslo, neišvengiamai iš savo sekėjų
kuria bendruomenę. Bendruomenę nuo kitokių grupių, sambūrių skiria giluminiai dvasiniai ryšiai.
Mokyklai tai labai aktualu, nes jos veikla, ugdymas galimas tik esant stipresniems ar silpnesniems
dvasiniams ryšiams.
Charizmatinės lyderystės veiksmingumas glūdi tame, kad ji susieja sekėjus bei jų sampratą
apie save su organizacijos tapatumu. Charizmatinė lyderystė, būdama socializuota, savyje vysto
bendruomenės gerovės palaikymą, asmeninius tikslus aukodama dėl savo sekėjų ir aplinkos gerovės.
Savo ruožtu vienas iš charizmatinės bendruomenės požymių yra tai, kad sekėjai pasiekia geresnių
rezultatų nei iš jų tikėjosi lyderis. Taigi mokyklinė bendruomenė gali bręsti ir vystytis, siekdama
optimalių tikslų, atliepiančių jos socialines charakteristikas, tik turėdama charizmatinius lyderius,
kurių saviugda įgalina bendruomenę gyventi tarpusavio meilėje ir išmintingai sutikti skausmingas
akimirkas.
94
SAVITAS UGDYMAS KAUNO „VYTURIO“ KATALIKIŠKOJE VIDURINĖJE MOKYKLOJE
Aleksandra Bancevičienė,
Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos direktorė
Kauno „Vyturio“ katalikiškos (Kauno 27-osios, „Vyturio“) vidurinės mokyklos veikla
skaičiuojama nuo 1968 m. Kartu viename pastate su bendrojo lavinimo mokykla įsikūrė ir Kauno 1-
osios vaikų muzikos mokyklos filialas. Mokyklos mokytojų ir mokinių tėvų iniciatyva paruošti
dokumentai muzikinio ugdymo integracijai su vidurinės mokyklos ugdymo programomis. 1989 m.
rugsėjo 1 d. vidurinėje mokykloje pradėtas sustiprintai dėstyti muzikos dalykas pradedant pirmąja
klase. 1991 m. buvusio muzikos mokyklos filialo bazėje įsteigtas Instrumentinis skyrius (nuo 2009 m.
pervadintas Muzikos skyriumi). Nuo šio laiko ir derėtų skaičiuoti savito ugdymo mokykloje metus.
Artėjant mokyklos 25-čiui, 1993 m. Kauno 27-ajai vidurinei mokyklai buvo suteiktas „Vyturio“
vardas. Nuo 2001 m. Kauno „Vyturio“ vidurinėje mokykloje pradėta vykdyti ir toliau tęsiama
kryptingo meninio (muzikinio ‒ chorinio dainavimo ir folkloro) ugdymo programa.
Kauno „Vyturio“ katalikiška vidurinė mokykla yra vienintelė tokio tipo mokykla Kaune ,
kuri vykdo kryptingo meninio (muzikinio ‒ chorinio dainavimo ir folkloro) formaliąsias programas.
Baigusiems Muzikos skyrių išduodami Lietuvos Respublikos Neformaliojo vaikų švietimo
pažymėjimai.
2011 m. Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra, vertindama mokyklos veiklos kokybę,
pripažino mokyklos savitumą sėkmingai apjungiant kryptingą meninį (muzikinį) ir dorinį mokinių
ugdymą.
Būtų galima vardinti ilgiausią sąrašą konkursų, festivalių Lietuvoje ir užsienyje, kur mūsų
mokiniai instrumentalistai dalyvauja ir laimi aukščiausias vietas, mokyklos trijų chorų (Jaunučių,
Jaunių, Mišraus) ir folklorinio ansamblio „Lygutė“ pasiekimus, efektyvaus bendradarbiavimo su
Lietuvos ir užsienio mokyklomis – partnerėmis sąrašą. Džiugu, kad kasmet mokiniai ir jų mokytojai
yra kviečiami į Lietuvos Prezidentūrą apdovanojimui už aukščiausius tarptautinius pasiekimus.
Mokykla per daug metų yra sukūrusi stiprią materialinę bazę, tarnaujančią kokybiškam
mokinių muzikinių gebėjimų ugdymui. Turime: 1 fortepijoną, 20 pianinų, 10 akordeonų, 6
akustines gitaras, 11 kanklių, 25 išilgines fleitas, 5 elektroninius vargonus, mušamuosius
instrumentus. Mokykloje veikia 4 muzikos kabinetai, aprūpinti šiuolaikinėmis informacinėmis
priemonėmis ir muzikos instrumentais, 13 individualaus instrumentinio muzikavimo klasių.
Šiandien, kai vartotojiška kultūra veržiasi į visas mūsų gyvenimo sritis, kyla klausimas, ar
lieka vietos ir kokia muzikos svarba vaiko, paauglio, jaunuolio gyvenime? Vos atsikėlę skubame
įsijungti radijo imtuvą, kad populiari daina (ir kavos puodelis) pakrautų mus energija visai dienai.
95
Šiandien niekas nesistebi gatvėje, autobuse, automobilyje ar parduotuvėje matydami po muzikos
garsais alsuojančiomis ausinėmis ausis slepiančius žmones. Mokiniai eidami į mokyklą žingsnių taką
taiko prie ausinėse skambančios mėgstamos melodijos. Daugelis iš mūsų sutiks, kad muzika yra mūsų
gyvenimo dalis ir kad žmogaus vidinės kultūros formavime muzika užima didžiulę vietą. Muzika,
visų pirma, reikalinga žmogaus dvasiniam pasauliui. Vaikas nuo pat mažens auklėjamas muzikinėje
aplinkoje jautresnis grožiui, sugeba giliau jausti ir mąstyti. Išskirčiau dviejų rūšių muziką: tikrąją ir,
jeigu taip galima pavadinti, „triukšmą“ – ritmą ir decibelus. Aišku, ir pastaroji muzika turi didžiulę
įtaką jauno žmogaus dvasinio pasaulio formavimuisi.
Neatsitiktinai po ilgų bendruomenės diskusijų, buvo priimtas sprendimas tapti katalikiška
vidurine mokykla. Sprendimas nebuvo priimtas staiga. Buvome vertinami Bažnyčios hierarchų,
Nacionalinės katalikiškų mokyklų asociacijos deleguotų atstovų, ar esame verti tapti katalikiška
mokykla.
Kauno miesto savivaldybės Tarybos sprendimu nuo 2009 m. rugpjūčio 15 dienos mokykla
pertvarkyta į viešąją įstaigą Kauno „Vyturio“ katalikišką vidurinę mokyklą.
Šiandieninėje kasdienybėje, kai aplink tiek daug triukšmo, abejonių, savų ir svetimų tiesų,
bandančių rungtis, kas teisesnis ir geresnis, Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos
bendruomenė niekam nesistengia įrodinėti, kad ji yra tikrai katalikiška, bet kantriai vykdo savo
švietėjišką misiją, persmelktą Evangelijos šviesos, atsiskleidžia kaip integralaus žmogaus asmens
ugdymo vieta.
Tikybos discipliną mokykloje dėsto sesuo salezietė Liucija Grybaitė FMA, teologijos
mokslų daktarė Vida Daugirdienė, kapelionas kun. Tomas Trečiokas. Tai žmonės, kurie savo
asmeniniu pavyzdžiu skleidžia Evangelines tiesas ne tik mokiniams, jų tėvams, bet ir mokytojams bei
mokyklos techniniam personalui.
Dvasinė, pedagoginė, administracinė, bendražmogiška patirtis, tarnystė priimant sprendimus,
tarnystė skiriant laiko problemų sprendimams bei dalinant savo turimą patirtį ir žinias, mokykloje
visapusiškai augina ir mane pačią, kaip žmogų, kaip bendruomenės narę, kaip Bažnyčios dalį.
Šiandien mokykloje aukšti ne tik meniniai, bet ir akademiniai pasiekimai. Pagal PUPP
laikymo kokybę (7 - 10 balų) Kauno mieste 2013 m. mokykla yra 9 vietoje. Pagal 4 VBE kokybinius
parametrus Kauno miesto mokyklų kontekste 2013 m. mokykla yra taip pat 9 vietoje.
Mokyklos sėkmingos veiklos raktas yra pasidalintoji lyderystė. Dalinuosi lyderyste su ją
priimti pasiruošusiais bendruomenės nariais. O jų yra nemažai. Lyderystės kokybę mūsų mokykloje
galima atpažinti iš mikroklimato, mokytojų motyvacijos, tobulėjimo, ugdymo(si) kokybės. Mokyklos
lyderiai dirba kantriai, atidžiai, nuosekliai. Jie daro, kas teisinga žmonėms esantiems aplink juos ir
jiems patiems.
96
„Jei visi tie, kurie įsakinėja, nurodinėja, pamokslauja, ragina ir bara, nuspręstų padaryti patys
tai, ko prašo kitų, galbūt pasaulis virstų rojumi?
Nebijokite mylėti savęs ir priimti netobulumus. Kad ir ką galvotum apie save, Dievo akyse
tavo vertė – pati aukščiausia“ (Bruno Ferrero).
PAGALBA MOKINIUI PLANUOJANT KARJERĄ
KAUNO MAIRONIO UNIVERSITETINĖJE GIMNAZIJOJE
Dr. Daiva Garnienė, Kauno Maironio universitetinės gimnazijos direktorė
Pasirengimas profesinei karjerai vyksta mokymosi bendrojo ugdymo mokykloje laikotarpiu,
todėl mokyklai tenka ypatingas vaidmuo – ne tik padėti suderinti ugdytinio siekius ir galimybes, bet
ir pritaikyti juos prie dinamiškos visuomenės socialinių bei ekonominių poreikių. Mokykloje
mokiniai turi atrasti savo poreikius atitinkančią veiklą, ugdyti kūrybines galias. Svarbu išmokyti juos
savarankiškai bei kartu su kitais spręsti savo ir visuomenės gyvenimo problemas, įgyti bendrąjį
dalykinį ir kultūrinį raštingumą, pasirengti studijoms, įgyti žinių ir gebėjimų, reikalingų
savarankiškam ir prasmingam žmogaus gyvenimui. Jaunimo karjeros projektavimo tikslas – padėti
rasti racionalų profesinį sprendimą, atsižvelgiant į vaikino ar merginos prigimties ypatumus bei darbo
rinkos poreikius ir vertinant visa tai iš tam tikros laiko perspektyvos (Pukelis, 2003).
Ugdymo karjerai modelio kūrimas
Ugdymo karjerai modelis gimnazijoje pradėtas įgyvendinti išanalizavus pasaulio aktualijas,
kitų šalių patirtį, šiuolaikinį požiūrį į karjeros planavimą: mokykloje mokinys turi suvokti, kad jo
būsimas profesinės karjeros kelias priklauso nuo jo paties, todėl ir ugdymo turinį, ir būsimą profesiją
turi pasirinkti pats. Mokiniui pačiam sunku save objektyviai vertinti, nes būtina patirtis, tinkamas
pavyzdys, užduočių parinkimas. Vadinasi, reikalingos prielaidos geriau pažinti save ir teisingai
vertinti. Tam turi pasitarnauti ugdymas karjerai – sistemingas ir kryptingas procesas, kuriuo
padedama mokiniui pasirinkti profesiją ir įgyti karjeros plėtotei būtinų gebėjimų.
Kauno Maironio universitetinė gimnazija – viena pirmųjų Lietuvos mokyklų, kurioje
pagalba mokiniui planuojant karjerą tapo svarbia ugdymo proceso dalimi. Nuo 2002 m. pradėtas kurti
ugdymo karjerai modelis, parengta mokinių ugdymo karjerai programa, gautas LR Švietimo ir
mokslo ministerijos leidimas į ugdymo turinį integruoti karjeros planavimo modulį ir pamokų
tvarkaraštyje numatyti atskiras pamokas šiam moduliui įgyvendinti. 2005 m. gimnazijoje įsteigtas
97
Profesinio konsultavimo koordinacinis centras, teikiantis profesinio informavimo ir konsultavimo,
ugdymo karjerai sistemos diegimo bei plėtotės paslaugas ir kitoms Kauno miesto bendrojo ugdymo
mokykloms, 2011 m. pradėjo veikti universitetiniai centrai. Gimnazijos darbuotojai rengia metodinius
leidinius ir rekomendacijas, dalijasi patirtimi miesto, šalies, tarptautinėse konferencijose bei
seminaruose, teikia konsultacijas ne tik šalies, bet ir tarptautiniu lygiu.
Gimnazijos patirtimi remiamasi kuriant ugdymo karjerai sistemą Lietuvos mastu.
Darbuotojai dirba įvairiuose LR Švietimo ir mokslo ministerijos koordinuojamuose projektuose,
darbo grupėse, įgyvendinant nacionalinį projektą „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas
ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme (I etapas)“ (2012–2014), leidžiant VDU
tarptautinį žurnalą „Karjeros projektavimas: tyrimai ir konsultavimas“, kt.
Pagalba mokiniui renkantis ugdymo(si) sritį, kryptį
Gimnazijoje sudaryta galimybė pasirinkti ugdymo(si) sritį pagal savo gebėjimus, polinkius,
būsimą studijų sritį, kryptį bei profesiją. Jau mokiniui stojant į gimnaziją motyvacinio pokalbio metu
išsiaiškinami jo poreikiai, pasirenkama mokymosi sritis ir veikla sritį atitinkančiame
universitetiniame centre. Mokiniai susipažįsta su Profesinio konsultavimo koordinacinio centro
(PKKC) teikiamomis paslaugomis, pildo karjeros planus, kurie vėliau koreguojami aukštesniosiose
klasėse.
I klasių mokiniams papildomai skiriama po 1 val. per savaitę matematikos ir lietuvių kalbos
privalomiems moduliams, II klasių mokiniai grupinių ir individualių užsiėmimų metu (testai,
pokalbiai, žaidimai) supažindinami su mokymosi perspektyvomis, studijų kryptimis, reikalavimais.
II klasių mokiniai balandžio mėn. internete pildo individualius ugdymosi planus, renkasi
dalykų modulius (pagal pasirinktą mokymosi sritį):
kalbos vartojimo įgūdžių tobulinimas (lietuvių kalba);
anglų kalbos gramatika; istorija anglų kalba (integruotas);
matematikos rinktinių skyrių kartojimas (matematika);
tinklapių kūrimas (IT);
karjeros planavimas.
Labai svarbus ugdymo turinio papildymas žiniomis, vertybinėmis orientacijomis, kurios padėtų
mokiniams įgyti karjeros projektavimo gebėjimų ir patirties, integracija tarp ugdymo karjerai ir kitų
dėstomų dalykų, ugdymo karjerai tikslų ir turinio diferencijavimas pagal amžių, akademinio,
bendrojo ir profesinio ugdymo jungimas į vieną ugdymo karjerai programą.
Pagalba renkantis būsimas studijas
98
Išskirtinės sąlygos planuojant sistemingą ir veiksmingą pagalbą mokiniui, ypatingai
renkantis būsimas studijas, gimnazijoje susidarė jai tapus universitetine. Tai nulėmė istorinės
gimnazijos ištakos (1920–1922 metais gimnazijos pastate veikė Aukštieji kursai, davę pradžią
aukštųjų mokyklų susikūrimui Kaune; 1922 m. vasario 16 dieną, suvalstybinus Aukštuosius kursus,
buvo įsteigtas Kauno universitetas, tuomet pavadintas Lietuvos universitetu).
Minint Aukštųjų kursų Kaune 90-metį buvo pasirašytas gimnazijos susitarimas su Kauno
universitetais dėl aukštojo mokslo istorijos ir tradicijų puoselėjimo, sklaidos visuomenei, aukštojo
mokslo vertės suvokimo ugdymo, aukštųjų mokyklų bei gimnazijos bendradarbiavimo profesinio
informavimo ir konsultavimo srityje, bendrų projektų ir renginių inicijavimo.
Siekiant įamžinti Aukštųjų kursų atminimą ir atsižvelgiant į gimnazijos pasiekimus ugdymo
karjerai srityje, bendru Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų,
Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetų bei gimnazijos sutarimu kreiptasi į Kauno miesto
savivaldybės tarybą, gautas pritarimas gimnazijai vadintis universitetine.
Tapus universitetine gimnazija, mokiniams sudaryta galimybė pasirinkti ugdymo(si) sritį
(humanitarinių, menų, socialinių, fizinių, biomedicinos ar technologijos mokslų) pagal savo
gebėjimus, polinkius, būsimą studijų sritį, kryptį bei profesiją; numatyta galimybė pageidaujantiems
mokiniams pereiti iš vienos ugdymo(si) srities į kitą.
Pradėjo veiklą universitetiniai centrai, padedantys mokiniams praktiškai pasitikrinti mokymosi
srities pasirinkimą, tobulinti mokėjimo mokytis įgūdžius, skatinantys motyvaciją, savarankiškumą ir
bendradarbiavimą:
Vytauto Didžiojo universiteto kalbų ir literatūrologijos centras;
Vytauto Didžiojo universiteto menų centras;
Kauno technologijos universiteto socialinių mokslų centras;
Kauno technologijos universiteto technologijų centras;
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto biomedicinos centras;
Lietuvos sporto universiteto kūno kultūros ir sporto centras;
Aleksandro Stulginskio universiteto ekologijos centras.
Universitetinių centrų veiklai vadovauja vienas gimnazijos darbuotojas ir kitas –
universiteto darbuotojas, numatytos bendros universitetinių centrų veiklos kryptys (1 schema).
99
1 schema. Universitetinių centrų veiklos kryptys
Profesinis švietimas
Pagalbą mokiniui planuojant karjerą koordinuoja gimnazijoje veikiantis Profesinio
konsultavimo koordinacinis centras (PKKC), teikiantis profesinio informavimo ir konsultavimo,
ugdymo karjerai sistemos diegimo bei plėtotės paslaugas ir kitoms Kauno miesto bendrojo ugdymo
mokykloms (2 schema).
2 schema. PKKC veiklos kryptys
100
Siekiama, kad profesinio informavimo ir konsultavimo veikla būtų kuo įdomesnė,
turiningesnė, todėl stengiamasi parinkti įvairias profesinio informavimo ir konsultavimo formas.
Testavimas, darbas grupėse, žaidimai, programų bei projektų įgyvendinimas, konferencijos,
seminarai, individualios konsultacijos, profesinio veiklinimo organizavimas užtikrina efektyvų
ugdymo karjerai procesą mokykloje.
Sėkmingą mokinių profesinio informavimo ir konsultavimo veiklą lemia jau tradiciniais tapę
renginiai:
ugdymo karjerai seminarai: „Komandinis darbas ir lyderystė“, „Savęs pažinimo svarba
profesijos rinkimuisi“, „Savianalizės svarba karjeros projektavimui“, „Oratorinio meno svarba
karjeros planavimui“, dailės ir dramos terapija „Savęs pažinimas“, kt.;
integruotos ugdymo karjerai ir dalyko pamokos;
karjeros pratybos vasaros stovykloje prie Aiseto ežero;
dalyvavimas Studijų mugėse „Išsilavinimas ir karjera“, kituose renginiuose;
kasmetės Studijų savaitės Kauno miesto ir rajono bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams.
Studijų savaitę 8–12 klasių Kauno miesto ir rajono mokiniams gimnazija kartu su
Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto
Didžiojo universitetais organizavo jau keturis kartus. Partneriai – Kauno miesto savivaldybės
administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyrius,
Mykolo Romerio, ISM Vadybos ir ekonomikos, Vilniaus Gedimino technikos universitetai, Vilniaus
universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas. Renginių
metu mokiniai konkrečiai susipažįsta su studijų programomis, gali pabendrauti su dėstytojais ir
studentais, tai sudaro jiems galimybę lengviau apsispręsti dėl būsimų studijų srities bei krypties,
tinkamos profesijos. Kiekviena diena skiriama skirtingų studijų sričių programoms pristatyti: 1 diena
– biomedicinos mokslų; 2 diena – socialinių mokslų; 3 diena – fizinių mokslų ir technologijų mokslų;
4 diena – humanitarinių ir menų studijų; 5 dieną vyksta renginio uždarymas, kuriame renginys
apibendrinamas. Be studijų programų pristatymų, dar supažindinama su stojimo į aukštąsias
mokyklas naujovėmis, vyksta konsultacijos su Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam
priėmimui organizuoti (LAMA BPO) valdybos nariais, konsultacijos - susitikimai su gimnazijos
Profesinio konsultavimo koordinacinio centro darbuotojais. Kad toks renginys reikalingas, rodo
augantis susidomėjimas „Studijų savaite“ (1 lentelė).
101
1 lentelė. „Studijų savaitė“
Dalyviai Metai
Bendrojo ugdymo mokyklų dalyvavimas Aukštųjų mokyklų dalyvavimas
Mokinių skaičius Bendrojo ugdymo mokyklų skaičius
Aukštųjų mokyklų skaičius
Pristatytų studijų programų skaičius
2011 m. 1049 20 7 112
2012 m. 1500 30 7 187
2013 m. 2254 32 10 205
2014 m. 2462 35 10 204
Galimybe susipažinti su studijų programomis daugiausia pasinaudojo mokiniai iš Kauno
„Aušros“, Jono Jablonskio, Maironio universitetinės, KTU, „Saulės“, Antano Smetonos, Aleksandro
Puškino, VDU „Rasos“, „Santaros“, Kauno rajono Garliavos Juozo Lukšos gimnazijų, Kauno
„Atžalyno“, Juozo Grušo meno, Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinių mokyklų, Generolo
Povilo Plechavičiaus kadetų mokyklos.
Tikimasi, kad gimnazijos patirtis padedant mokiniui rinktis karjerą atlieps pačią ugdymo
karjerai modelio esmę – paties mokinio gebėjimą racionaliai pasirinkti profesiją. Tai mokiniui realiai
leidžia padaryti sprendimų priėmimo, savo mokymosi poreikių nustatymo, polinkių ir lūkesčių
vertinimo, refleksijos, nuolatinio mokymosi gebėjimų įgijimas ir integravimas su asmeninėmis
savybėmis – pasitikėjimu savimi, asmenybės orumu. Šis integravimas yra viena esminių prielaidų
mokiniui sėkmingai planuojant karjerą, kai mokykloje tam sudarytos pilnavertės sąlygos, kai
dalyvauja pedagogai, specialistai ir vadovai bei aktyviai įtraukiami mokinių tėvai.
102
KAUNO ALEKSANDRO PUŠKINO GIMNAZIJOS KULTŪROS IR STRATEGIJOS
SĄSAJOS
Erikas Griškevičius, Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos direktorius,
Rimantė Ruzgienė, Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui,
Marija Daunorienė, Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Žmonija jau seniai ieško būdų, kuriais galima įgalinti vaikus, jaunus žmones, parengti nuolat
ir greitai besikeičiančiam šiuolaikiniam gyvenimui, išmokyti juos siekti naujų užsibrėžtų tikslų ir
iššūkių.
Šiuo metu nėra svarbesnės užduoties, kaip informacinės, efektyvios ir atsakingos
visuomenės vystymas(is). Demokratinę santvarką palaiko piliečiai, kurie turi tam reikalingas žinias,
įgūdžius ir nuostatas. Politinės ir ekonominės permainos Rytų Europoje paskatino aktyvias reformas
viešojo sektoriaus srityje. Neišskirtinė tuo požiūriu ir Lietuva – čia radikaliai reformuojamas
švietimas, jis pripažįstamas pamatiniu visuomenės raidos veiksniu, siekiamas plėtoti įvairių
sociokultūrinių paslaugų prieinamumas.
Pagrindinis mūsų valstybės švietimo strateginis tikslas – paversti Lietuvos švietimą tvariu
pagrindu veržliam ir savarankiškam žmogui, atsakingai ir solidariai kuriančiam savo, valstybės ir pasaulio
ateitį (Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija, 2012).
Neatsiliekant nuo pagrindinių valstybės švietimo strategijos tikslų, gimnazijos siekiamybė
ugdyti kūrybingą, atsakingą, ieškanti naujovių, nebijanti iššūkių žmogų. Todėl gimnazijoje nuolat
kuriamos naujos inovatyvios edukacinės aplinkos, taikomi šiuolaikiški ugdymo metodai, skatinamas
mokytojų, mokinių ir tėvų bendradarbiavimas ir lyderystė. Tačiau nediegiant inovacijų ir netaikant
inovatyvių mokymo ir mokymosi metodų tokią pasirinktą misiją būtų įgyvendinti praktiškai
neįmanoma.
Vertindama dabartines švietimo aktualijas, valstybės švietimą reglamentuojančius teisinius
aktus, gimnazijos vadovų komanda nori pristatyti 2013 – 2015 m.m gimnazijos strateginius tikslus,
kurie skatina to siekti:
103
A. KLIENTO PERSPEKTYVA B. ORGANIZACINĖ PERSPEKTYVA
Kurti ir puoselėti tarp gimnazijos
bendruomenės narių bendravimu ir
bendradarbiavimu grindžiamus santykius.
Gerinti mokinių mokymosi motyvaciją, siekiant,
kad 70 proc. mokinių siektų aukštesnio
išsilavinimo.
Užtikrinti mokinių lygių galimybių integraciją į
visuomenės politinį, socialinį ir kultūrinį
gyvenimą.
C. PARAMOS PERSPEKTYVA D. MOKYMOSI PERSPEKTYVA
Įsteigti dienos centrą tautinių mažumų ir
mokymosi motyvacijos stokojantiems
vaikams.
Vystyti lyderystės kultūrą gimnazijoje vadovų,
mokytojų ir mokinių tarpe.
Vykdant Švietimo reformą gimnazijos bendruomenė, apsvarsčiusi visas galimybes, pasirinko
ateities modelį, sutampantį su Lietuvos švietimo koncepcija – Gimnazija nuo gimimo iki mirties, kuri
sudarytu vienodas galimybes visoms tautinėms bendruomenėms ir konfesinėms pakraipoms ugdytis
šiuolaikinėse aplinkose.
Gimnazijoje yra sudaromos lygios galimybės mokytis įvairių tautybių mokiniams. Šiuo metu
gimnaziją lanko 18 tautybių vaikai. Gimnazija pasižymi svetinga aplinka. Dauguma patalpų yra
jaukios, tvarkingos, interjero puošimui panaudojami mokinių darbai. Mokiniai, mokytojai bei kiti
gimnazijos darbuotojai yra mandagūs, geranoriški, dėmesingi gimnazijos svečiams. Bendruomenės
nariai didžiuojasi aplinka, mikroklimatu, tradicijomis, stengiasi prisidėti prie gimnazijos veiklos
planavimo bei įvaizdžio kūrimo. Yra susitarimai dėl saugumo užtikrinimo: budėjimas pertraukų metu,
bendradarbiavimas su policija, vaikų teisių organizacijomis. Kadangi gimnazijoje mokosi daug
mokinių iš įvairių tautinių mažumų (ukrainiečiai, totoriai, žydai, moldavai, romai ir kt.), gimnazija
stengiasi puoselėti visų šių tautinių mažumų tradicijas ir išlaikyti jų tapatumą. Reorganizavus
gimnaziją ir prijungus Kauno P. Eimučio jaunimo mokyklą, ši tapo Kauno Aleksandro Puškino
gimnazijos pagrindinio ugdymo skyriumi, kuriame pradėta gimnazijos kultūros ir tradicijų
puoselėjimo tikslinga veikla. Mūsų įstaiga, vykdo plataus spektro ugdymo paslaugų įvairovę.
Sudaromos individualios mokymosi aplinkos ir saugomas įvairių tautų unikalumas. Įstaiga veiklą
vykdo 2-e pastatuose. Joje vykdomos ugdymo programos:
• Ikimokyklinis ugdymas (IV modelis, 10,5 valandų per dieną)
• Priešmokyklinis ugdymas (IV modelis, 10,5 valandų per dieną);
• Pradinis ugdymas;
104
• Pagrindinis ugdymas;
• Vidurinis ugdymas;
• Suaugusiųjų pagrindinis ugdymas;
• Suaugusiųjų vidurinis ugdymas;
• 16 – 17 metų dirbančio jaunimo ugdymas;
• 12 – 16 metų jaunimo, turinčio socializacijos problemų, stokojančio mokymosi motyvacijos,
linkusio į sportinę veiklą pagrindinis ugdymas.
Gimnazijos administracija eina ugdymo proceso modernizacijos keliu. Mokiniams siūlomos
įvairios neformalaus ugdymo galimybės. Jie turi galimybę lankyti baseiną. Taip pat įstaigoje
sėkmingai veikia sporto būreliai (stalo teniso, krepšinio, turizmo – alpinizmo, Fitneso – kūno
rengybos), meniniai būreliai (dailės, muzikos). Sukurtos ir toliau kuriamos įvairios mokymo (si)
erdvės (choreografijos kabinetas, kūno rengybos salė, konferencijų salė – 3D kinoteatras, sportinių
kovos menų salė). Mokomųjų dalykų kabinetai aprūpinti šiuolaikinėmis priemonėmis:
• 200 personalinių kompiuterių (kiekviename kabinete yra ne mažiau kaip 1 personalinis
kompiuteris);
• 50 spausdintuvų (kiekviename kabinete yra spausdintuvas);
• 19 interaktyvių lentų;
• 34 kompiuteriniai projektoriai;
• 5 kopijavimo aparatai;
• 37 televizoriai (LCD ir CRT) ir 19 DVD grotuvai;
• 3D kinoteatras - moderni konferencijų salė.
Siekiant tapti labiau patrauklia organizacija, miesto tautinių mažumų šeimoms nuo 2013 m.
rugsėjo 1 d. siūlomos ikimokyklinio ugdymo paslaugos.
Gimnazijos vadovų ir mokytojų komanda, bendruomenė supranta, kad dabartinėmis sąlygomis
turime nuolat ieškoti įvairių būdų, kaip patobulinti arba pagerinti ugdymo procesą aprūpinant jį
šiuolaikinėmis mokymo(-si) priemonėmis, taikant naujus ugdymo metodus, formas ir būdus. Tam
tikslui ateityje gimnazija sieks naujų vadybinių iššūkių, siekiant patenkinti augančius ir
besikeičiančius visuomenės švietimo paslaugos poreikius, t.y. steigti sekmadienines mokyklas,
trečiojo amžiaus universitetą ir kitas laikmečiui aktualias ugdymo paslaugas.
105
NOVATORIŠKOS APLINKOS MOKINIAMS – SĖKMINGO MOKYMOSI GARANTAS
Deimantė Karaliūtė, Kauno „Santaros“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja,
Audronė Timofejevienė, Kauno „Santaros“ gimnazijos anglų kalbos mokytoja
Kauno ,,Santaros‘‘ gimnazijoje IKT strategija apima tokias kryptis:
• Mokinių ir mokytojų IKT taikymas klasėje.
• Mokinių ir mokytojų IKT taikymas už klasės ribų.
• Mokyklos infrastruktūra, prieiga prie interneto ir IKT.
• Vadovavimas IKT diegimui ir taikymui ugdyme.
• Mokinių skaitmeninė kompetencija ir požiūris į IKT.
• Mokytojų nuostatos į IKT taikymą ugdyme.
2013 – 2015 m. ,,Santaros“ gimnazija įsijungė į ,,EU Classrroom ePortfolios (EUfolios)
projektą. Projekto metu yra išbandomi ir įvertinami novatoriški elektroninio aplanko modeliai.
Virtualioje EUfolio – Mahara aplinkoje (www.mahara.eufolio.eu) mokytojams ir mokiniams yra
sudaryta galimybė sisteminti nuveiktus darbus, juos komentuoti, pateikti įžvalgas ir pan. Toks
mokinių ir mokytojų bendradarbiavimas aktyvina mokinius, leidžia kaupti ir sisteminti pasiekimus,
ugdo mokytojų ir mokinių IKT gebėjimus, užtikrina tęstinumą (įkelti darbai išlieka virtualioje
erdvėje, galima stebėti kiekvieno mokinio pažangą). Elektroninis aplankas puikiai tinka dalyko
mokymuisi (savarankiškam mokymuisi, temos supratimo plėtimui, įsivertinimui), savęs pažinimui
(kaupiama klasės veikla ir pasiekimai, sekamas progresas), prisistatymui (pasiekimų
demonstravimas).
Elektroninis aplankas išsiskiria forumo funkcijos efektyvumu. Labai svarbu, kad
besimokantieji atlikdami užduotis suvoktų, jog užduotis yra tikroviška. Diskusiniai klausimai
imituoja kasdienišką bendravimą, todėl mokiniai noriai dalyvauja forumo veikloje. Mokytojas gali
iškelti klausimą, pritaikydamas jį prie mokomųjų tikslų. Pavyzdžiui, mokant Simple Past laiką,
klausimas formuluojamas šiame laike, ir mokiniai turėtų atsakyti į jį vartodami tokią pačią gramatinę
struktūrą. Mokinių atsakymus mokytojas tuoj pat gali koreguoti. Klaidų analizė tampa ne individuali,
nes matoma viešai visų grupės narių.
Gimnazijoje diegiant elektroninį aplanką sudaryta darbo grupė, kurioje penki mokytojai
(anglų kalbos, geografijos, istorijos, lietuvių kalbos, informacinių technologijų) ir septyni 1 - 2
gimnazijos klasių mokiniai. Šiuo metu virtualioje aplinkoje yra prisijungę 56 vartotojai, rengiantys
106
asmeninius elektroninius aplankus. Dalyvaudama šiame projekte mokykla gavo penkias planšetes,
kuriomis gali naudotis projekte dalyvaujantys mokytojai bei mokiniai (fotografuoti, filmuoti ir pan.).
Elektroninio aplanko naudojimas leidžia mokymą individualizuoti, jis tampa produktyvesnis,
veiksmingesnis ir patrauklesnis. Jo dėka svarbus kiekvienas mokinys, kiekvieno mokinio patiriama
sėkmė. Tikimasi, jog dalyvavimas EUfolio projekte atlieps mokyklos IKT strategijos kryptis,
pagerins mokinių, mokytojų, tėvų tarpusavio ryšį bei bendradarbiavimą.
Apibendrinus galima teigti:
1. Aplankas teikia galimybę mokiniams:
• geriau įsisavinti mokymo turinį;
• pajusti autorystės džiaugsmą;
• mokytis iš savo bendraklasių;
• interaktyviai bendradarbiauti su mokytoju ir bendraklasiais;
• sistemingai kaupti ir tobulinti savo darbus;
• stebėti savo ir draugų pažangą;
• vertinti savo ir kitų darbus;
• taikyti IT žinias.
2. Aplankas teikia galimybę mokytojams:
• kūrybiškai pateikti mokomąją medžiagą virtualioje erdvėje;
• taikyti visuminį vertinimą, kai vertinamas ne tik rezultatas, bet ir procesas;
• sėkmingai derinti mokymą, mokymąsi ir vertinimą;
• sekti individualią mokinių pažangą;
• diferencijuoti ir individualizuoti mokomąją medžiagą;
• didinti mokinių motyvaciją.
Pateikiame keletą mokinių darbų pavyzdžių, pateiktų virtualioje aplinkoje:
107
Manome, jog EUfolio aplankas ateityje bus taikomas visų dalykų pamokose, nes tai
nereikalauja didelių finansinių investicijų, o skatina efektyviai panaudoti turimas šiuolaikines
priemones (išmaniuosius telefonus, planšetes ir kompiuterius) bei suteikia ugdymo procesui
patrauklumo, priartina prie mokinio, mokinys tampa aktyvus ugdymo proceso dalyvis. EUfolio
projekto sėkmė priklauso nuo mokytojo kūrybiškumo ir geranoriškumo, nes mokiniams užtenka IT
žinių ir pozityvaus nusiteikimo jame dalyvauti.
ŠIMTMETĮ KURTOS KAUNO „SAULĖS” GIMNAZIJOS KULTŪROS IR
TRADICIJŲ PUOSELĖJIMAS TELKIA BENDRUOMENĘ IR STIPRINA
UGDYMO ĮSTAIGOS IDENTITETĄ Aldona Sellienė,
Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorė, Lijana Čiarienė,
Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui
Nuo 2013 m. Kauno „Saulės“ gimnazija savo veiklą projektuoja Valstybinės švietimo 2013-
2022 m. strategijos kontekste: viena iš mokyklos 2013 – 2015 m. strateginių siekiamybių – siekiant
personalo motyvacijos bei kryptingo gimnazijos veiklos tikslų įgyvendinimo, stiprinti kūrybinį,
intelektualinį potencialą.
Gimnazijos sėkmės raktas – ir formalioji, ir popamokinė veikla vienodai svarbios ugdomojo
proceso dalys: ieškomi ir randami kompententingi pedagogai, skiriamos lėšos bazės atnaujinimui,
108
įrangos pirkimui, kultūros veikla ne butaforiškai deklaruojama, o įgyvendinama praktiškai, tiriami ir
tenkinami mokinių poreikiai bei interesai. Ypatingai gimnazija džiaugiasi profesionaliais formaliojo
ir neformaliojo ugdymo mokytojais bei jų ruošiamų mokinių pasiekimais, garsinanačiais įstaigos
vardą. Gimnazijoje dirba 78 mokytojai (68 – pagrindinėse ir 10 – nepagrindinėse pareigose). Iš jų
mokytojų ekspertų – 19, t.y. 24,4 proc., metodininkų – 41, t.y. 52,6 proc., vyr. mokytojų – 14, t.y.
proc. %, mokytojų – 4, t.y. 5,1 proc. , 2 mokslų daktarai. Bendruomenė džiaugiasi gerosios mokytojų
patirties sklaida. Išleista daugiau kaip 35 gimnazijos mokytojų parengti leidiniai, vadovėliai,
uždavinynai, knygos. Mokytojai mieste ir šalyje dalijasi vadovėlių ir mokomųjų metodinių priemonių
leidybine patirtimi.
Gimnazija turi gilias tiksliųjų mokslų mokymo tradicijas, puoselėjamas nuo 1963 m.
Tiksliuosius mokslus dėsto puikūs savo srities žinovai. Ne vienerius metus pagal VBE reitingus
gimnazijos mokinių pasiekimai matematikos srityje mieste fiksuojami 1 vietoje. Gimnazija turi
nemažai tradicinių renginių, vienas iš jų – jau 51 kartą rengta Tiksliukų arba Matematikų vakaronė.
Kiekvienais metais šis renginys yra Tiksliųjų mokslų savaitės paskutinis etapas, kuriame susirungia
komandos, „sudarytos“ pagal klasių raides, kad vaikai turėtų galimybę geriau pažinti skirtingų klasių
mokinius.
Mokykla yra viena pirmųjų Lietuvoje, įsteigusi mokinių mokomąsias bendroves (MMB)
(2000 m.), kurios ne kartą laimėjo geriausios Lietuvos MMB konkursą. Atstovauta Lietuvai
Traptautinėse MMB mugėse Olandijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Italijoje, Danijoje, Vokietijoje. Už
nuopelnus verslui Kauno „Saulės“ gimnazija net 7 kartus buvo pakviesta dalyvauti „Verslo šlovės
galerijos“ apdovanojimuose LR Prezidentūroje.
Džiaugiamės organizuojamomis dalykinėmis savaitėmis. Rengiamos Tiksliųjų mokslų,
Užsienio kalbų, integruota Lietuvių kalbos, literatūros ir menų, Sporto ir sveikatingumo savaitės. Jų
metu organizuojami įvairūs renginai, susitikimai su įdomiomis asmenybėmis: rašytojais (K. Navaku,
R. Keturakiu, D. Teišerskyte ir kt.), visuomenės veikėjais (M. A. Pavilioniene, A. Greičiumi, V.
Nezgada, A. Svidinsku, R. Juknevičiene, R. Šimašiumi), mokslininkais (E.Žmuida, A. Mykolaitytė,
R. Dragenytė, prof. Z. Lydeka), gimnazijos absolventais, socialiniais partneriais. Vyksta įvairių darbų
parodos, integruoti užsiėmimai.
2013 – 2014 m. skelbti gimnazijos įkūrimo 90 m. ir rūmų pastatymo 100 m. Jubiliejiniais
metais. Ta proga išleisti leidiniai: knyga „Kauno „Saulės“ gimnazija“, almanachai „Kauno „Saulės“
gimnazijos absolventai ir jų mokytojai“, „Šimtmečio žiedas: vilties ir meilės žodžiai „Saulės“
gimnazijai“, „Saulės“ draugijos įžiebta šviesa“. Surganizuotas gausus renginiais jubiliejaus
paminėjimas: iškilmės, kuriose dalyvavo miesto, šalies ir užsienio socialiniai partneriai; integruotas
istorijos ir menų spektaklis „Saulės taku“; paroda „Po „Saulės“ gimnazijos skliautais“ (parodą
aplankė apie 1500 lankytojų) bei 2 foto parodos; sporto šventė „Sugrįžk į mokyklą“, susitikimų su
109
gimnazijos absolventais ciklas; Dubravos eksperimentinėje miškų urėdijoje pasodinta 1700 uosiukų
giraitė – gimnazijos Šimtmečio parkas... Suskaičiuojam per 10 renginių ar jų ciklų, akcijų ar veiklų,
skirtų jubiliejinėms sukaktims paminėti. Dvejų metų ciklą, kuriuo siekta įprasminti gimnazijos
istorinį palikimą, suvienyti kartas ir pačią bendruomenę, užbaigė 2014 m. kovo 7 d. gimnazijoje
vykusi respublikinė konferencija „Saulės“ švietimo draugijos įkurtų mokyklų istorija ir dabartis“.
Stiprus tapatumo jausmas sutelkia gimnazijos bendruomenę kryptingai veiklai.
Gimnazijos atributika ir simbolika (vėliava, himnas, priesaika, uniforma) formuoja išskirtinį
įvaizdį. Be to, originali aplinka ugdo estetinį skonį, padeda tinkamai organizuoti ugdymo procesą,
užtikrinti kokybiškas darbo sąlygas visai bendruomenei. Vidaus ir išorės erdvės su derama pagarba
istorijos paveldui racionaliai naudojamos socialiniams, kultūriniams bei ugdymo(si) poreikiams
tenkinti: yra patogių poilsio zonų ir mokiniams, ir mokytojams, nepedagoginiam personalui. Patalpų
puošyboje dominuoja gimnazijos pasirinkta spalva ir simboliai: saulės paukščio pano, vitražai,
„saulučių kalnelis“, ekponuojamos turiningą gimnazijos istoriją įamžinančios nuotraukos, laimėti
prizai, diplomai, piešiniai, mokinių bei tėvų dovanoti vertingi dailės darbai, meno dirbiniai,
eksponuojamas restauruotas senosios mokyklos suolas. Reprezentaciniame aukšte skelbiama
gimnazijos misija, vizija, vertybės, Etikos kodeksas, Vasario 16-osios, Mokslo šlovės galerijos
laureatų, Pavyzdingiausių klasių stendai, visų abiturientų laidų vinjetės. Informacija apie gimnazijos
gyvenimą, vykdomus projektus skoningai pateikiama stenduose III senojo pastato aukšte.
Produktyviai išnaudojama IKT įgarsinimo sistema (gimnazijos radijas, „bėgančioji eilutė“). Nors
gimnazijos pastatas – paveldinis objektas, įrengti modernūs kabinetai, salės, biblioteka, turtingas
eksponatais muziejus; išorės erdvėse yra dekoratyvinių augalų, įrengtas sporto aikštynas, pastatytas
įspūdingas jubiliejinis stogastulpis.
Gimnazija skaičiuoja jau 33 tradicija tapusius renginius, kuriuose dalyvauja bendruomenė ir
visuomenės nariai. Puoselėjant šiuos renginius, akcentuojama kūrybinio proceso svarba, nuolat
ieškoma inovatyvių formų. Stiprinant socializaciją stengiamasi kuo daugiau mokinių įtraukti į
kūrybinę, socialinę, prevencinę veiklą. Svarbiausia – skatinama saviraiška, dalyvavimas savivaldoje.
Deklaruojamas tikėjimas, kad netalentingų, negebančių vaikų nėra: pozityvus požiūris į žmones ir jų
veiklą pagristas gimnazijos filosofijos esmę nusakančiu aforizmu „Sol lucet omnibus“ („Saulė šviečia
visiems“).
Iškiliausias (rengiamas nuo 2003 m.) gimnazijos metų renginys – „Mokslo šlovės galerija”
(MŠG) – einamųjų mokslo metų mokslinės, projektinės, kūrybinės veiklos apibendrinamoji
konferencija, kurioje įvertinama mokslinė veikla, pagerbiami gabiausi, talentingiausi, kūrybingiausi,
populiarinantys mokslą, siekiantys aukštumų ir aktyviai dalyvaujantys įvairiose olimpiadose,
konkursuose mokiniai ir juos ruošę mokytojai. Skelbiami MŠG laureatai mokiniai, jų pavardės
110
įrašomos į „Garbės knygą“, nuotraukos skelbiamos MŠG laureatų stende. Iškiliausi mokytojai
apdovanojami „Aukso/ Sidabro saulutėmis“.
Gimnazijoje laukiami tradiciniai Vasario 16 – osios laureato rinkimai: bendruomenės
siūlymu, direktorės įsakymu suteikiamas gimnazistui, savo brandžia ir pilietine veikla, darbais, geru
mokymusi garsinančiam gimnaziją, miestą ir šalį. Laureatas skelbiamas visai bendruomenei Vasario
16-osios renginyje, laureato pavardė įrašoma gimnazijos „Garbės knygoje“, skelbiama stende.
Tradicija tapo Pavyzdingiausios, Sportiškiausios klasės konkursai, kurių tikslas – įvertinti kūrybiškus,
aktyvius ir pažangius klasių kolektyvus, skatinti jų veiklą ir iniciatyvą, stiprinti klasės
bendradarbiavimo įgūdžius ir atsakomybę. Klasės veda kultūros pasą – kroniką, kurioje atsispindi
visos klasės ir kiekvieno mokinio kultūrinis, sportinis, meninis, visuomeninis gyvenimas ir veikla.
Prasmingas gimnazijos laikraštis “Vivat sol”, kurį nuo 1995 m. leidžia suburta ir gimnazijos
vadovų kuruojama mokinių redakcija. Kad laikraštis pasiektų skaitytoją, dirba visa gimnazijos
bendruomenė: medžiagos rinkimu užsiima Jaunųjų žurnalistų klubas, leidyba – Mokinių taryba,
straipsnius rašo ne tik gimnazistai, bet ir jų tėvai, gimnazijos absolventai, mokytojai bei vadovai.
Leidžiamas 2 – 3 kartus per metus 1000 vnt. tiražu. „Vivat sol“ – leidinys, registruotas kaip
respublikos lygmens laikraštis.
Įvairi neformaliojo mokinių švietimo veikla. Sudaromos galimybės ugdyti vaikus,
siekiančius individualios praktikos: vedamos integruotos pamokos bei užsiėmimai neformalioje
aplinkoje, kurių tikslas – sudominti mokinius bei skatinti juos patiems ieškoti įdomios ir netradicinės
informacijos bei ją perfiltruoti per savo patirtį. Itin aukšti modernaus šokio grupės „Sol“, dramos
studijos, muzikos kolektyvų, turistų, aerobikos bei krepšininkų (beje, 2014 m. tapusių Lietuvos
olimpinio ferstivalio čempionais) komandų, atetininkų ir maironiečių, jaunųjų muziejininkų
pasiekimai mieste bei šalyje.
Gimnazijos veikla yra atvira Europos, šalies, miesto ir mikrosociumo bendruomenės
poreikiams. Organizuojant kultūros renginius, aktyviai bendradarbiaujama su socialiniais partneriais.
Šiuo metu pasirašytos 26 bendradarbiavimo sutartys. Jų pagrindu organizuojami įvairūs projektai,
konferencijos, seminarai, susitikimai, akcijos, integruoti užsiėmimai – statistiškai per mokslo metus
vidutiniškai organizuojame per 200 netradicinių veiklų miesto, šalies, užsienio įstaigose. Nuo 1957
m. draugaujame ir bičiuliaujamės su Estijos – Tartu Forselijaus gimnazija, nuo 2002 m. – Norvegijos
Notteroy gimnazija. Sėkmingai vykdyti tarptautiniai projektai: „Tarptautinė prekyba ir europietiškas
verslas ugdymo procese“, “Mobilus verslumas – nauja Europos lytinio švietimo ir lytiškai plintančių
infekcijų prevencijos strategija“, „Praktinių verslumo ugdymo programų įgyvendinimas – norvegų
patirtis”. 2013 - 2014 m. vykdomas tarptautinis projektas „Kaip ugdyti inovatyvų ir kūrybingą
mąstymą?“ (Lietuva – Danija). Toks bendradarbiavimas padeda garsinti gimnazijos vardą, praturtina
mokinių formalųjį ir neformalųjį ugdymą pamokomis netradicinėse aplinkose.
111
Gimnazija neįsivaizduoja kultūros puoselėjimo be mokinių tėvų įtraukimo į mokyklos
veiklą. Tėvams periodiškai organizuojami edukaciniai seminarai, nuolat vyksta mokytojų ir tėvų
bendradarbiavimas. Kita kryptis – ugdymo organizavimo galimybė kitose aplinkose. Tėvai įtraukiami
į mokinių ugdymą karjerai: klasės valandėlių metu pristato savo profesijas, padeda organizuoti
mokinių apsilankymą įmonėse (pvz., LAMA BPO – renginys apie stojimo į aukštąsias mokyklas
sąlygas; banke – „Verslo idėjų generavimo renginys“; teisme – supažindinant su teismų veikla
karjeros ugdymo srityje, MMB veikloje tėvai kviečiami verslo konsultantais ir kt.). Tėvų atstovai
dalyvauja prevencinėse veiklose, padeda vesti seminarus įvairiomis temomis. Gražus siekio
įgyvendinimas: tėvai prisideda prie ugdymo aplinkos gerinimo, dalyvauja gimnazijos tyrimuose,
tradicinėje Tėvų vakaronėje, popietėje „Sušilkime kalėdine viltim“, labdaros koncertuose, šventėse ir
renginiuose. Vienas iš paskutinių pavyzdžių – 2014 m. kovo 3 d. tėvelių inicijuotas kvarteto
(Mindaugas Zimkus, Žanas Vorunovas, Giedrius Prunskus, Antanas Kulakauskas) „Opus vocalis“
koncertas gimnazijos bendruomenei.
Taigi, būdama atsakinga Steigėjui – už gimnazijos veiklos rezultatus, vienas kitam – už
darbo kokybę, klientams – už paslaugų kokybę ir aukštus akademinius rezultatus, partneriams – už
įsipareigojimų laikymąsi, Kauno „Saulės“ gimnazija visą savo veiklą orientuoja į vaiką – visapusiškai
išsilavinusį, kultūringą, inteligentišką, patriotišką, atvirą tobulėjimui ir kaitai, nuolat besimokantį ir
siekiantį maksimalių bei pozityvių rezultatų, įvaldžiusį šiuolaikines IKT, pilietišką, tolerantišką,
dvasiškai turtingą ir saugų. 2013 m. lapkričio 25 - 29 d. vykusio gimnazijos veiklos išorinio
vertinimo grupė, įvertinusi ir išanalizavusi išvardintus faktus, gimnazijos bendruomenės tapatumo
jausmą, mokyklos atvirumą ir svetingumą, ryšius, neformalųjį mokinių švietimą ir pasiekimus
įvertino labai gerai ir išskyrė kaip vienus iš stipriųjų mokyklos veiklos aspektų. Mokykla ypač pagirta
už tradicijų puoselėjimą, „Saulės“ rūmų ir šimtmetį kurtos Kauno „Saulės” gimnazijos istorinės
dvasios subtilų išsaugojimą, kuris telkia bendruomenę ir stiprina ugdymo įstaigos identitetą. Dėl to
išimtinai išskirtas vienuoliktasis „pliusas“: tradicijos ir ritualai, bendruomenės santykiai. Tad
teigiame, kad gimnazijos kultūra plačiaja prasme prisideda puoselėjant „Saulės“ gimnazijos –
lietuviškos mokyklos tradicijų skleidėjos – įvaizdį.
112
KOMPLEKSINĖ PAGALBA MOKINIUI KAUNO ,,SAULĖS‘‘ GIMNAZIJOJE
Sonata Drazdavičienė, Kauno „Saulės“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Švietimo pagalba gimnazijoje orientuota į mokinių mokymosi motyvacijos stiprinimą ir
pasitikėjimo savimi ugdymą. Kiekvienas gimnazistas, esant poreikiui, gali gauti mokymosi, socialinę,
psichologinę bei ugdymo karjerai pagalbą. Gimnazijoje sukurtos, išplėstos bei veiksmingai ir
funkcionaliai naudojamos įvairiai mokinių veiklai skirtos edukacinės aplinkos. Mokiniai, pasiekę
aukštesnįjį pasiekimų lygį, nustatytą bendrosiose programose, ir turintys mokymosi sunkumų gauna
reikiamą pagalbą siekiant mokymosi pažangos. Vadovaujantis poreikių tyrimų informacija,
mokiniams organizuojamos specialios konsultacijos, padedančios geriau suprasti savo gabumus ir
talentą, tikintis išsiaiškinti, ko jie nori pasiekti gyvenime (dirba pagalbos mokiniui specialistai).
Teikiama pagalba susidorojant su asmeninėmis bei socialinėmis problemomis (pvz., patiria stresą, kai
stinga atsparumo bendraamžių aplinkoje). Įvairių meninių bei organizacinių gabumų turinčius vaikus
kuo labiau stengiamasi įtraukti į gimnazijoje vykstančias veiklas. Mokiniai aktyviai bendradarbiauja
su gimnazijos neformaliojo mokinių švietimo būrelių vadovais, Mokinių taryba. Savo įgūdžius
mokiniai gali lavinti dalyvaujant įvairių būrelių veikloje, kurie orientuoti į sportinių, meninių ir
intelektualinių asmenybės gebėjimų ugdymą. Gimnazijoje tenkinami mokinių, norinčių mokytis
meninės raiškos, poreikiai. Mokiniai turi galimybę mokytis individualiai dainuoti bei groti
fortepijonu. Dalyvavimas konferencijose, pranešimų rengimas, debatai, diskusijos, projektinė ar
karitatyvinė veikla – galimybės, kurios padeda rasti sėkmės kelią kiekvienam žingeidžiam mokiniui.
Mokymosi pagalba teikiama ugdymo procese bendradarbiaujant dalykų mokytojams ir
pagalbos mokiniui specialistams. Mokiniams gimnazijoje sudaryta galimybė konsultuotis laisvu nuo
pamokų metu pas kiekvieną dalyko mokytoją: pagilinti žinias ar likviduoti mokymosi spragas.
Metodinėje taryboje yra susitarta dėl mokymosi pagalbos mokiniui formų ir būdų, numatytos gabių
mokinių ugdymo gairės ir pagalbos būdai mokiniui, kuris turi mokymosi sunkumų. Gimnazijos
ugdymo plane numatytos ugdymo proceso diferencijavimo galimybės atsižvelgiant į gabių mokinių
poreikius, pritaikant jiems mokymosi uždavinius ir užduotis, ugdymo turinį, metodus, mokymo(si)
priemones, tempą ir skiriamą laiką. Diferencijavimas taikomas mokiniui individualiai ir mokinių
grupei. Mokomųjų dalykų moduliai skiriami gabumams plėtoti, dalykinėms ir bendrakultūrinėms
kompetencijoms ugdyti. Mokinių polinkius ir interesus atitinkantys pasirenkamieji dalykai: lotynų
kalba, braižyba, ekonomika ir verslas, filosofija, psichologija, verslo kalba angliškai, kompiuterinė
grafika, fotografija. Darbas su gabiais vaikais mokykloje yra planuojamas strateginėje ir metinėje
113
veiklos programose, analizuojamas bei numatomos veiklos tobulinimo kryptys. Gimnazija turi gabių
mokinių atpažinimo sistemą. Gabūs mokiniai yra skatinami, įtraukiami į aktyvią veiklą gimnazijoje ir
už jos ribų, yra skatinami dalyvauti kūrybinėje – intelektualinėje veikloje, rašyti straipsnius įvairiose
spaudos leidiniuose, dalyvauti respublikiniuose ir tarptautiniuose lietuvių k., užsienio k., menų,
technologijų, IT, socialinių, gamtos ir kitų mokslų konkursuose, įvairiose sporto varžybose,
turnyruose, rungtynėse Kauno mieste ar šalyje; tampa nugalėtojais ar laureatais.
Mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams taip pat skirtos papildomos pamokos
(konsultacijos), kurių metu jie gali gauti individualią pagalbą. Mokymosi motyvacijos stokojančių
mokinių sunkumai sprendžiami bendradarbiaujant su klasių auklėtojais, mokinių tėvais, mokytojais,
pagalbos vaikui specialistais. Darbas su šiais mokiniams reguliariai aptariamas Vaiko gerovės
komisijoje. Šiems mokiniams taikomos socioedukacinės ir psichologinės pagalbos priemonės.
Pagalbos mokiniui specialistai, bendradarbiaudami su klasės auklėtou ir dalykų mokytojais, siekia
išsiaiškinti motyvacijos stokos priežastis. Mokiniui, neatsiskaičiusiam daug užduočių ar praleidusiam
daug pamokų, sudaromas individualus atsiskaitymo grafikas ne pamokų metu; skiriamas laikotarpis
skoloms išlyginti. Gimnazijoje veikia iniciatyva „Mokinys – mokiniui“. Jos metu gabūs gimnazijos
mokiniai teikia pagalbą mokymosi motyvaciją turintiems mokiniams.
Socialinė pagalba mokiniui įprasminta socioedukaciniuose projektuose, integruotų pamokų
cikluose, labdaros projektuose ir kitose veiklose, susijusiose su mokinio gerove, stiprinant
pasitikėjimą savimi. Socialinių įgūdžių ugdymas yra neatsiejama ugdymo proceso dalis: visų dalykų
mokytojai ir klasių auklėtojai, integruoja alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų
vartojimo, smurto, lytiškumo ugdymo ir sveikos gyvensenos programas į ugdymo turinį. Gimnazijos
bendruomenėje susitarta dėl prevencinių priemonių, siekiant išvengti žalos mokinių sveikatai ir
mokymosi motyvacijai. Vaiko gerovės komisija pasiskirsčiusi veiklos funkcijomis, bendradarbiauja
su mokytojais ir mokinių tėvais siekdama užtikrinti pagalbos priemones ir jų dermę, jei yra nustatytas
toks poreikis.
Palanki mokymuisi ir gyvenimo sėkmei emocinė terpė gimnazijoje – viena iš prioritetinių
psichologinės pagalbos mokiniui sričių. Tai įrodo pozityvus bendruomenės narių tarpusavio
bendravimas ir bendradarbiavimas. Gimnazijoje psichologė ne tik teikia individualias konsultacijas,
bet ir padeda naujai atvykusiems mokiniams integruotis į gimnazijos bendruomenę. Veda atskirus
užsiėmimus klasėms, siekdama ugdyti gimnazistų pasitikėjimą savo jėgomis, savarankiškumą,
gebėjimą sugyventi su kitais, toleranciją kitokiai nuomonei. Atsirandančios problemos yra
sprendžiamos sutartinai, bendradarbiaujant tiek mokytojams, tiek pagalbos mokiniui specialistams,
tiek mokiniui ir jo tėvams.
Siekiant veiksmingiau padėti mokiniams pasirengti gyvenimui ir darbui, pasirinkti tolesnę
mokymo(si) kryptį, ugdymas karjerai gimnazijoje yra tikslingai integruojamas į visus mokomuosius
114
dalykus pagal galimybes ir Ugdymo karjerai programos reikalavimus. Mokiniams sudaromos
galimybės pažinti, įvertinti ir aptarti savo galimybes siekti užsibrėžto tikslo, tobulinti sėkmingam
gyvenimui svarbiausias bendrąsias kompetencijas. Gimnazijoje veikia Ugdymo karjerai centras, kurio
veiklą koordinuoja ugdymo karjerai koordinatoriai. Karjeros kompetencijų ugdymui parengtas
tikslinis ugdymo karjerai kursas (pamokos, seminarai mokiniams, tėvams), vyksta mokinių ir jų tėvų
konsultacijos studijų krypčių pasirinkimo, susipažinimo du darbo pasauliu ir kitais aktualiais
klausimais. Direktoriaus įsakymu dirba sudaryta darbo grupė, kuri inicijavo susitarimus
bendruomenėje dėl ugdymo karjerai paslaugų teikimo ir stebėsenos. Sistemingai analizuojama
asmeninė mokinio pažanga karjeros planavimo klausimais (karjeros koordinatoriaus, klasės auklėtojo
bei mokinio ir jo tėvų bendradarbiavimas). Vykdoma prevencinė veikla, skirta išvengti karjeros
problemoms (socialinė atskirtis ir kt.), puoselėjama teigiama bendruomenės nuostata karjeros
paslaugų atžvilgiu.
Sėkmingos pagalbos užtikrinimui didelę įtaką daro tikslingas mokinių tėvų pedagoginis,
psichologinis ir ugdymo karjerai švietimas. Pagalbos mokiniui specialistai, bendradarbiaudami su
socialiniais partneriais, organizuoja teminius seminarus, apskrito stalo diskusijas tėvams „Kaip
išgyventi paauglystę?“, „Veiksniai, darantys įtaką vaiko mokymosi motyvacijai“, „Kaip padėti vaikui
renkantis karjeros kelią?“ ir kita. Tėvai kviečiami į klasės valandėles supažindinti gimnazistus su
savo profesija, papasakoti jiems apie sėkmingai susiklosčiusią karjerą, kiti, pagal galimybes, – priima
gimnazistus savo darbovietėje. Taigi, galima džiaugtis, kad yra sukurta efektyvi tėvų konsultavimo ir
abipusio bendradarbiavimo sistema.
Kaip pasitikriname, ar tuo keliu einame? Vykdydami dalinį bei metinį veiklos įsivertinimą,
tirdami mokinių poreikius ir bendradarbiaudami su jų tėvais. Analizuojame, kaip sekasi teikti
švietimo pagalbą atskiriems mokiniams bei klasėms ar klasių grupėms, kaip sekasi mokiniams
pasiekti nusimatytus tikslus. Priimame sprendimus dėl veiklos tobulinimo krypčių, atliekame naujai
atvykusių mokinių adaptacijos tyrimus. Siekiame, kad visi gimnazijos mokiniai pažintų ir tobulintų
savo gebėjimus, sėkmingai baigtų gimnaziją bei gebėtų efektyviai integruotis į visuomenę.
Gimnazijos pasiekimus liudija geri abiturientų egzaminų bei tolesnės veiklos (tolesnio mokymosi)
rezultatai.
115
KAUNO „SAULĖS“ GIMNAZIJOS MOKINIŲ PASIEKIMAI
Rita Grigelienė, Kauno „Saulės“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Kiekvienos gimnazijos ar mokyklos mokinių pasiekimai – įvairiais mokymosi būdais ir
įvairiose aplinkose įgytos žinios, mokėjimai, gebėjimai, įgūdžiai, vertybinės nuostatos ir požiūriai
domina ir mokinius, ir tėvelius. Nuo gimnazijos mokinių pasiekimų priklauso ir norinčių mokytis
gimnazijoje skaičius. „Saulės“ gimnazijoje „pasiekimai yra labai geri, atskirų mokinių pažanga
pakankamai kryptinga“ – rašoma gimnazijos išorinio vertinimo ataskaitoje, – „mokinių pasiekimai
bei pažanga fiksuojami tinkamai“. Išorės vertinimo duomenimis, gimnazijos pasiekimų kokybės
procentas 96,9 proc. (mieste 64 proc.).
Mokymosi pasiekimai, kurie yra vienas iš gimnazijos ugdymo prioritetų, vertinami labai
gerai. Akademiniai pasiekimai, brandos egzaminų rezultatai, aukštas gimnazijos reitingas pasiekimų
atžvilgiu 2012 – 2013 m. m. mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo grupės išvadose išskirti kaip
stipriosios mokyklos veiklos sritys. Nuo 2005 m. gimnazijoje pagrindinį išsilavinimą įgyja visi (100
proc.) mokiniai ir lieka toliau mokytis „Saulės“ gimnazijoje. PUPP rezultatų kokybė aukštesnė nei
Kauno mieste. 2005 – 2012 m. vidurinį išsilavinimą gimnazijoje įgijo 100 proc., o 2013 m. – 99,6
proc. mokinių. Iki 2013 metų brandos atestatą su pagyrimu gaudavo vidutiniškai 41 mokinys, 2013
metais, pasikeitus brandos atestatų išdavimo tvarkai, – 3 mokiniai.
Metai Baigusių gimnaziją mokinių skaičius
Baigusių su pagyrimu mokinių skaičius
Baigusių su pagyrimu (procentais)
2006 230 43 18,70 2007 268 53 19,78 2008 208 27 12,98 2009 213 28 13,15 2010 234 43 18,38 2011 253 48 18,97 2012 221 45 20,36 2013 242 3 1,24
Gimnazijos darbo kokybę ir efektyvumą atspindi egzaminų centro pateikta 2013 m. VBE
lyginamoji analizė. Gimnazijos rezultatas, išreikštas standartizuotais taškais arba standartizuotas
apibendrintas VBE rodiklis yra 1,4. Kadangi šis rodiklis yra didesnis už vienetą, tai mūsų gimnazija
yra viena iš 16 proc. geriausių šalies mokyklų. Tarp 16 proc. geriausių šalies mokyklų patenkame ir
116
pagal chemijos egzamino rezultatus – 1,7 standartizuoti taškai, lietuvių kalbos – 1,3, matematikos,
užsienio kalbos, biologijos – 1,2 standartizuoti taškai.
Vienas iš rodiklių yra mokinių, kurių žinios egzamino metu buvo įvertintos 100 balų,
skaičius. Pagal gautų 100 balų įvertinimų skaičių 2013 metais esame ketvirtoje vietoje Kaune.
Metai
2004
m.
2005
m.
2006
m.
2007
m.
2008
m.
2009
m.
2010
m.
2011
m.
2012
m.
2013
m.
Gavusių 100 balų įvertinimus mokinių skaičius 3 4 10 8 2 9 7 10 11 19
Dažniausiai per pastaruosius dvejus metus 100 balų buvo įvertinti anglų k., lietuvių k. ir
matematikos mokinių pasiekimai.
Gimnazija dalyvauja tarptautiniame penkiolikmečių tyrime OECD PISA. Ir 2009 m., ir 2012
m. vykusių tyrimų testų teisingų atsakymų matematikos, gamtos mokslų ir skaitymo gebėjimų
vidurkiai aukštesni už visų dalyvavusių mokyklų, už gimnazijų, Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų
mokyklų vidurkius.
Mokyklos darbą stengiamės organizuoti taip, kad kiekvienas mokinys galėtų išnaudoti visas
savo galimybes. Aiškūs mokymosi uždaviniai ir reguliarus individualios pažangos peržiūrėjimas,
117
mokytis ir išmokti padedantis vertinimas įtraukia mokinius į sąmoningą mokymąsi. Mokiniai
mokomi įsivertinti savo ir vertinti draugų mokymąsi ir rezultatus, skatinami lankyti modulius,
pritaikytus jų individualiems poreikiams. Moduliai, skirti pasiekimų spragoms kompensuoti, dalyko
žinioms ir gebėjimams pagilinti, padeda geriau suprasti dėstomą medžiagą, ją įtvirtinti ir pritaikyti.
Gimnazijoje vyksta konsultacijos gabiems ir turintiems sunkumų mokiniams. Trečių ir ketvirtų klasių
mokiniai renkasi pasirenkamuosius dalykus, atitinkančius jų individualius poreikius. Į mokinių
poreikius orientuotas ir neformalus švietimas, ir popamokinė veikla. Mokiniai už pasiektus rezultatus
yra vertinami ir paskatinami.
Geros dalykinės kompetencijos sudaro galimybių mokiniams garsinti savo gimnazijos vardą
mokslo konkursuose, olimpiadose. Gimnazijoje organizuojamos įvairių dalykų olimpiados, kurių
nugalėtojai patenka į Kauno miesto olimpiadas. Mokytojai ne tik nuolat skatina mokinius dalyvauti
olimpiadose, konkursuose, bet ir padeda tam deramai pasiruošti per konsultacines valandas. Mokiniai
kasmet sėkmingai dalyvauja respublikos ir tarptautiniuose tiksliųjų, humanitarinių, socialinių, gamtos
ir kitų mokslų olimpiadose, meno konkursuose, įvairiose sporto varžybose. Lentelėje pateikiamas
pastarųjų metų (2011 – 2013 m.) miesto, respublikos ir tarptautinių konkursų dalyvių bei prizininkų
skaičius.
Metai Dalyvavimas olimpiadose, konkursuose, projektuose
Miesto Respublikos Tarptautiniai
Dalyvių skaičius
Prizininkų skaičius
Dalyvių skaičius
Prizininkų skaičius
Dalyvių skaičius
Prizininkų skaičius
2011 208 73 191 85 50 34
2012 223 107 139 30 47 11
2013 99 52 56 25 17 6
„Saulės“ gimnazijos mokiniai dalyvauja ir užima prizines vietas matematikos, informacinių
technologijų, geografijos, gamtos mokslų, istorijos, kalbų olimpiadose ir konkursuose. Iš tiksliųjų
mokslų paminėtini tarptautiniai matematikos konkursai „Kengūra“ bei „Eruditus“, 61-oji Lietuvos
matematikų olimpiada (III vieta ir gautas pagyrimo raštas), Šiaulių universiteto matematikos
konkursas (III vieta), respublikinis prof. J. Matulionio jaunųjų matematikų konkursas (I, III vietos),
Lietuvos komandinė moksleivių matematikos olimpiada prof. J. Kubiliaus taurei laimėti, dr. J.
Kazicko moksleivių informacinių technologijų ir programavimo konkursas, kuriame buvo iškovotas
pagrindinis prizas, ir kt. Prizinės vietos laimėtos Lietuvos mokinių geografijos olimpiados II ture,
pagyrimo raštas gautas Lietuvos gamtos mokslų olimpiadoje. Respublikiniame istoriniame mokyklų
118
konkurse „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės takais“ gimnazija apdovanota specialiu Lietuvos
Respublikos Seimo prizu.
2011 – 2013 m. jaunieji filologai garsino mokyklos vardą tarptautiniuose konkursuose
„Juvenes translatores“, „Kalbų kengūra“ („Auksinės kengūros“ titulai), „Amberstar“, respublikiniame
konkurse „Pažinkime pasaulį anglų kalba“, nacionaliniame konkurse „Mano žodynas“, rusų ir
vokiečių kalbų olimpiadose, Europos Sąjungos mokinių rašinių, skirtų DNR dienai, konkurse (III
laipsnio diplomas). Gimnazistai pasižymėjo šalyje tapdami skaitovų konkurso „Spjauki, drauguži, į
visa, kas žiba”, Maironio metų proga organizuoto konkurso ,,Pavasario balsai“, poezijos konkurso
„Vilties daina 2012“, Lietuvos Respublikos gimnazijų ir bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų
mokinių lietuvių kalbos (esė ir kalbos tiriamųjų darbų) konkurso, skirto kalbininkams J. Kazlauskui ir
A. Lyberiui atminti, nugalėtojais. Laimėjo paskatinamąją vietą rašinio konkurse „Lietuvos kovų už
laisvę ir netekčių istorija“. Aktyviai dalyvavo konkursuose „Mano teisės ir pareigos“, „Būk
pilietiškas, vartok atsakingai“, „Laisvės paukštis“, „(Ne)emigruosiu. Kodėl aš taip pasirinkau“
(iškovotas laureato vardas ir laimėta kelionę į Briuselį). Tapome VDU organizuoto rašinių konkurso
„Mano karjeros vizija“ nugalėtojais.
Apie mokinių gebėjimą pamokose įgytas žinias taikyti praktikoje byloja laimėjimai
integruotuose projektuose: tarptautiniame politologijos, istorijos, geografijos žinių projekte „Aliante“
laimėta II vieta ir kelionė į Turkiją, dalyvauta respublikiniame Europos Sąjungos egzamine,
respublikiniame projekte - konkurse „Giminės medis“, Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų
konkurso nacionaliniame etape, kuriame buvo pristatyti darbai „Gimnazistų ir profesinės mokyklos
moksleivių profesinio tipo ypatumai“ bei „Genetiškai modifikuotas maistas pamaitins ar numarins?“.
Gimnazija pasižymi išskirtiniais nuo 2000 m. egzistuojančių mokinių mokomųjų bendrovių
(toliau – MMB) pasiekimais: ne kartą laimėtas geriausios Lietuvos MMB konkursas, atstovauta
Lietuvai tarptautinėse MMB mugėse Olandijoje, Norvegijoje, Italijoje, Danijoje, Vokietijoje. Už
nuopelnus verslui Kauno „Saulės“ gimnazija nuo 2003 iki 2010 metų net 7 kartus buvo pakviesta
dalyvauti „Verslo šlovės galerijos“ apdovanojimuose LR Prezidentūroje. Pastaraisiais metais
tarptautinių konkursų nugalėtojais tapo gimnazijos MMB „Tyfrendai“, „Whoop.lt“, „Candomanija“.
2013 m. Kaune vykusiame konkurse geriausia tarptautine MMB pripažinta „Meškila“. 2013 m.
balandžio 8 – 12 dienomis Kauno „Saulės“ gimnazijos mokiniai, atstovaujantys MMB „Meškila“,
„L'Eco“ ir „Tyfrendai Junior“, dalyvavo „EduEBIT“ projekto susitikime Bergamo mieste, Italijoje.
Verslumo kompetencijas mokiniai demonstruoja ir kitose srityse: gimnazistai tapo tarptautinio
projekto „Tarptautinė prekyba ir europietiškas verslas ugdymo procese“ prizininkais, pasaulinių
VEMP (2012 Global JA Titan Challenge) varžybų ketvirtfinalininkais, dalyvavo respublikiniame
VEMP (Vadybos ir ekonominio modeliavimo pratybų) verslo čempionate, ekonomikos olimpiadoje.
119
Mokiniai noriai mokosi neakivaizdinėse jaunųjų fizikų mokyklose „Fotonas“ ir „Olimpas“,
Lietuvos jaunųjų matematikų ir KTU jaunųjų kompiuterininkų mokyklose. Gimnazijoje tenkinami
mokinių, norinčių mokytis meninės raiškos, poreikiai, todėl ryškūs mokinių laimėjimai įvairiuose
meniniuose kūrybiniuose konkursuose, iš kurių paminėtini Lietuvos mokinių dainuojamosios
poezijos konkursas (Kauno regiono turo prizininkai), respublikinė dailės olimpiada „Sparnai. Nuo
vėjo malūnų iki“ (miesto turo diplomantas), respublikinis šiuolaikinio ir modernaus šokio festivalis-
konkursas „Šokio erdvėje“ (I vieta), XXII respublikinis šokio festivalis „Šoku Tau“ (II vieta),
respublikinė moksleiviško teatro šventė „Mažosios scenos dienos“ (dalyviai ir laureatai), integruotas
dailės, technologijų, lietuvių literatūros ir teatro projektas, skirtas M. K. Čiurlionio 100-osioms
mirties metinėms paminėti, respublikinis pramoginių šokių konkursas „Ant bangos 2013“, šalies
jaunimo kelionių ir foto maratonas „Lietuvos gamtos pažintiniai takai“ ir kt.
Mokyklą garsina jaunieji sportininkai ir turistai, kurių vienas svariausių laimėjimų – II vieta
orientavimosi varžybose „Pažinkime Lietuvą - 2011“. 2011 – 2013 m. m. pasiekti laimėjimai
Lietuvos moterų futbolo turnyre „Moterys už futbolą“ (I vieta), Lietuvos Respublikos gimnazijų
jungtinio mokinių ir mokytojų tinklinio čempionate ,,Europos diena su kamuoliu“ (II vieta), Lietuvos
pereinamosios lygos sportinės aerobikos pirmenybėse (III vieta), Lietuvos aerobinės gimnastikos
pereinamosios lygos čempionate (III vieta), Lietuvos Respublikos meninės gimnastikos jaunių
grupinių pratimų pirmenybėse (II vieta). Mokiniai dalyvavo respublikiniame - tarptautiniame
festivalyje „Sportas visiems“ ir kt.
Mokykla domisi buvusiais ugdytiniais, renka apie juos duomenis, bendradarbiauja bendruose
projektuose. 2013 m. į šalies ir užsienio universitetus ir kolegijas įstojo 88,5 proc. gimnazijos
abiturientų (miesto vidurkis – 84,3 proc.), trys tęsia mokslą profesinėse mokyklose, 13 po gimnazijos
baigimo įsidarbino. Buvę abiturientai mielai lankosi gimnazijos renginiuose. Jų sėkmės istorijos
motyvuoja šiandienos mokinius siekti užsibrėžto tikslo.
SĖKMINGAS DALYVAVIMAS TARPTAUTINIAME ELOS PROJEKTE: EUROPINĖS GIMNAZIJOS LINK
Violeta Balčiūnienė, Kauno Antano Smetonos gimnazijos direktorė,
Asta Švarplienė, Kauno Antano Smetonos gimnazijos direktorės pavaduotoja
Pastaraisiais metais mokymas apie Europą tapo viena iš prioritetinių švietimo krypčių.
Europos Sąjunga, Europos Taryba ir nacionalinės švietimo institucijos parengė ir nuolat tobulina
programas ir projektus, skatinančius diegti europines dimensijas į mokymo ir mokymosi procesą.
120
Šiandieninei mokyklai ypač aktualios Europos švietimo dimensijos: mokykla – atvira institucija,
lokali ir globali; nuolatinis mokyklos darbuotojų tobulėjimas; kokybiškas švietimas; mokyklos
atvirumas visuomenei ir pasauliui; mokymosi procesą skatinančios ir palaikančios metodikos.
Kauno Antano Smetonos gimnazija, atsižvelgdama į švietimui keliamus iššūkius, ypatingą
dėmesį kreipia į jos modernizavimą europinių švietimo dimensijų kontekste, dalyvaudama
tarptautinių organizacijų edukaciniuose projektuose (programose), ieškodama esminių bendrybių,
ugdymo kokybės, mokytojų kompetencijų įgijimo ir plėtotės klausimais.
Nuo 2004 m. gimnazija dalyvauja tarptautiniame ELOS (Europa kaip mokymosi aplinka
mokykloje) projekte. Projekto nacionalinis koordinatorius – Kauno technologijos universitetas,
projektą remia Europos komisija. Nuo 2006 – 2007 m. m. gimnazijoje formuojamos ELOS klasės,
orientuotos į gabių mokinių ugdymą, suteikiančios galimybes plėtoti europines kompetencijas:
tarptautinių projektų rengimo ir įgyvendinimo, europinių kalbų mokėjimo bei gilesnio Europos šalių
kultūrinio pažinimo.
Pagrindiniai ELOS projekto tikslai:
• Stiprinti Europos kalbų mokymą (si).
• Skatinti gimnazistus ir pedagogus įgyti kompetencijas, reikšmingas visai Europai.
• Sukurti gimnazijoje europinę aplinką.
• Ugdyti europinį pilietiškumą ir toleranciją kitoms kultūroms.
• Atverti gimnaziją platesnei mokymosi, darbo tyrimų erdvei Europoje.
• Parengti mokinius gyvenimui ir darbui vieningoje Europoje.
ELOS projekto įgyvendinimo kryptys gimnazijoje:
• Europos kalbų mokymas (is): anglų, prancūzų, vokiečių ir ispanų.
• Europinių dimensijų integravimas į socialinių mokslų programas ir neformalųjį švietimą:
integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas (is) (CLIL, EMILE ); tarptautinės jaunimo
organizacijos AIESEC inicijuotų projektų vykdymas; daugiašalių mokyklų bendradarbiavimo
projektų vykdymas.
Siekiami rezultatai:
• Įgytos Europos erdvei aktualios kompetencijos.
• Išaugusi mokinių motyvacija studijuoti kitas kalbas, integruotis į ES darbo rinką.
• Įgyta aukštesnė kalbinė kompetencija padės užmegzti glaudžius ryšius su ES
organizacijomis.
• Išplėtota mokinių kultūrinė, tarpkultūrinė ir komunikacinė kompetencija.
• Išplėtotos mokymosi visą gyvenimą galimybės.
Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo(si) įgyvendinimas gimnazijoje
121
Integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas(is) – tai dalyko mokymas(-is) užsienio
kalba, kai mokymosi procesas koncentruojamas į dalyko (ar jo modulio) mokymąsi, vartojant iš
dalies užsienio kalbą.
Tikslas – bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų ugdymas, iš kurių – dalyko mokymas(is) yra
pagrindinis, o kalbos mokymas(is) tarnauja gilesniam dalyko kompetencijų ugdymui.
Uždaviniai:
• Dalykinių kompetencijų gilinimas, taikant įvairius integruoto dalyko ir užsienio kalbos
mokymo metodus.
• Užsienio kalbos komunikacinių ir dalykinės kalbos kompetencijų ugdymas.
• Mokymo mokytis kompetencijų ugdymas.
• Bendradarbiavimo kompetencijų ugdymas.
Nuo 2004 m. gimnazija dalyvauja tarptautiniame projekte CLIL. Šis projektas paremtas
integruotu dalyko ir anglų kalbos mokymu: vienas ar keli dalykai mokomi anglų kalba, tokiu būdu
mokinys įvaldo dalyko sąvokas abiem kalbomis.
Parengtos ir realizuojamos CLIL programos:
• ,,Mokiniams apie ES anglų kalba“ (I kl.);
• ,,Geografija anglų kalba“ (I kl.);
• ,,Pilietiškumo pagrindai anglų kalba“ (II kl.);
• ,,Atraskime humanitarinę teisę“ (III – IV kl.);
• ,,Politologija anglų kalba“ (III – IV kl.).
2009 m. Kauno miesto savivaldybė pasirašė trišalę bendradarbiavimo sutartį tarp Prancūzų
kultūros centro, Kauno miesto savivaldybės ir Kauno Antano Smetonos gimnazijos dėl programos
,,EMILE klasė“ įgyvendinimo. ,,EMILE klasės“ profilis paremtas integruotu dalyko ir prancūzų
kalbos mokymu: vienas ar keli dalykai mokomi prancūzų kalba, tokiu būdu mokinys įvaldo dalyko
sąvokas abiem kalbomis.
2009 – 2011 m. Prancūzų kultūros centras dviems gimnazijos socialinių mokslų mokytojams
suteikė:
• kalbinius mokymus, siekiant B1 kalbos mokėjimo lygio;
• 300 val. trukmės bendrinės prancūzų kalbos kursus;
• stažuotes Prancūzijoje.
Programos ,,EMILE klasė“ įgyvendinimas gimnazijoje:
• Nuo 2011 – 2012 m. m. siūlome pasirenkamuosius istorijos ir geografijos prancūzų kalba
modulius.
• Mokiniams, nesimokiusiems prancūzų kalbos, siūlome mokytis kaip III užsienio kalbą.
122
• Prancūzų kalba integruojama į neformalųjį mokinių švietimą: veikia prancūziško teatro ir
merginų ansamblio būreliai.
Tarptautinės jaunimo organizacijos AIESEC inicijuotų projektų vykdymas
Nuo 2009 m. gimnazija dalyvauja tarptautinės jaunimo organizacijos AIESEC vykdomuose
projektuose, kuriuose pagrindinį vaidmenį atlieka stažuotojai iš užsienio.
Projekto misija: skatinti mokyklinio amžiaus žmonių supratimą apie kitas kultūras, mokyti
suprasti ir priimti skirtingos pasaulėžiūros ir mąstymo žmones, kelti tolerancijos lygį tarp jaunų
žmonių, griauti įsisenėjusius stereotipus.
Stažuotojai veda integruotas pamokas apie jų kultūrą, meną, moko kalbų, organizuoja
praktinius mokymus ir supažindina su savo kultūra. Stažuotojai atvyksta iš labai skirtingų šalių, todėl
įvairios kultūros mokiniams padeda plėsti jų akiratį, stebėti svečių elgesio įpročius ir taip mokytis
priimti nepažįstamą asmenį.
Daugiašalių mokyklų bendradarbiavimo projektų vykdymas gimnazijoje
Gimnazija, siekdama sitprinti europines švietimo dimensijas, vykdo daugiašalius mokyklų
bendradarbiavimo projektus, paremtus tarptautine partneryste:
• 2007 – 2008 m. – tarptautinis daugiašalis COMENIUS mokyklų partnerysčių projektas
,,Vieningi įvairovėje“ (Unite din Diversity).
Tikslas – skatinti mokinius pažinti kitų šalių kultūras, ugdyti toleranciją.
• 2010 m. – seminaras mokiniams ,,Suvienykime Europą virtualioje aplinkoje“ (Europe
digital - Europe Web 2.0).
Tikslas – skatinti mokinius būti aktyviais socialiniame ir politiniame gyvenime virtualios
erdvės pagalba.
• 2010 m. – tarptautinis projektas ,,Praeities pėdsakais: Griunvaldas 1410- Griunvaldas
2010“ (Traces of the past: Grunwald 1410-Grunwald 2010 m.).
Tikslas – paminėti Žalgirio mūšio 600-ąsias metines.
• 2010 m. – tarptautinis projektas ,,Susitikime žaidime“.
Tikslas – puoselėti liaudies tradicijas, bendrauti per žaidimą.
• 2010 – 2012 m. – tarptautinis daugiašalis COMENIUS mokyklų partnerysčių projektas
,,Mokykimės mokykloje ir už jos ribų“ (Outside and Inside).
Tikslas – kurti aktyvių mokymosi metodų metodinę medžiagą, ugdyti mokinių kūrybiškumą.
• 2013 – 2015 m. – tarptautinis daugiašalis COMENIUS mokyklų partnerysčių projektas
,,Užuojautos gyvūnams ugdymas“ (Developing Empathy For Animals).
123
Tikslas – skatinti mokinių atvirumą, novatoriškumą, gyvūnų teisių žinojimą, ugdyti
savitarpio supratimo ir pagalbos jausmus, lavinti užuojautą nuskriaustiems gyvūnams,
bendrauti ir sąveikauti su Europos mokiniais bei propaguoti europinę dimensiją ir aktyvų
pilietiškumą.
Kauno Antano Smetonos gimnazija, realizuodama europines švietimo dimensijas per
ugdymo turinį bei vykdydama atskirus švietimo projektus, siekia įgalinti mokinius sėkmingai
socializuotis besikeičiančioje visuomenėje, įgyti visai Europos erdvei aktualias kompetencijas,
studijuoti kitas kalbas, išplėtoti kultūrinę, tarpkultūrinę ir komunikacinę kompetencijas, mokymosi
visą gyvenimą galimybes bei integruotis į ES darbo rinką.
INOVATYVUMAS KAUNO „VARPO“ GIMNAZIJOJE
„NON PROGREDI EST REGREDI“
(NEITI PRIEKIN – TOLYGU ŽENGTI ATGAL)
Alfreda Gedminienė, Kauno „Varpo“ gimnazija, direktorė
Rasa Butrimienė, Kauno „Varpo“ gimnazija, direktorės pavaduotoja ugdymui
Kauno Varpo gimnazija – moderni mokykla, pažangių Europos mokyklų tinklo dalis, kuri
jau beveik 10 metų dirba pagal Europinės mokyklos – gimnazijos modelį, o 2008 m. jai suteiktas
Europinės mokyklos sertifikatas. Įvertinus ir įsivertinus vykdomas veiklas dalyvaujant tarptautiniame
Comenius 3 projekte „ELOS – Europa kaip mokymosi aplinka“, pasiekėme bazinę Europinę
kompetenciją. Gimnazijoje diegiamos europinės dimensijos ugdymo procese, kur ypatingai didelis
dėmesys skiriamas tarptautinių projektų vykdymui. Gimnazija dalyvauja tarptautinėje veikloje jau
nuo 1989 m. ir bendradarbiauja su įvairiomis Europos šalimis – Danija, Norvegija, Švedija, Ispanija,
Italija, Škotija, Portugalija, Kipru, Belgija, Prancūzija, Vengrija, Rumunija, Turkija, Graikija,
Lenkija. Gimnazija yra sukaupusi vertingos patirties, kaip sėkmingai integruoti projektus į ugdymo
procesą, kaip tobulinti mokinių kalbinius gebėjimus bei multikultūrines kompetencijas per projektinę
veiklą.
1 dalis. Tarptautinių projektų integravimo į ugdymo procesą galimybės.
Atsižvelgus į moksleivių poreikius (ypač gabiųjų mokinių bei turinčių aukštą mokymosi
motyvaciją mokinius) bei įvertinus nuolatinę kaitą (tarptautinių projektų nuolatinis vykdymas), mūsų
gimnazijoje sistemingai organizuojamas integruotas užsienio kalbos ir dalyko mokymas
europinėse klasėse. Šiose klasėse integruojama matematika, biologija, istorija ir ekonomika su
124
anglų kalba. Tuo tikslu parengtos integruotos programos, teminiai žodynai, įvairi terminologija.
Įvairių dalykų ir anglų kalbos mokytojai veda integruotas pamokas vieną kartą per mėnesį. Mokymo
procese naudojami įvairūs tekstai iš įvairių internetinių svetainių, anglų kalba parašytų vadovėlių,
atitinkantys moksleivių gebėjimus, interesus ir poreikius.
Kalbėjimo įgūdžiai ugdomi savais žodžiais nupasakojant procesą, atsakant į pateiktus
klausimus panaudojant terminus („užduočių kalba“).
Pamokose naudojamos įvairios teminės užduotys. Moksleiviai pirmiausia atlieka jas gimtąja
kalba, o vėliau anglų kalba.
Tikslus, kuriuos diktuoja integruotos dalykų ir užsienio kalbų mokymas, įgyvendiname
pratęsdami pamokos darbą netradicinėse aplinkose – muziejuose, bibliotekose, kino teatruose,
teatruose, aukštųjų mokyklų laboratorijose – ruošdami medžiagą, atitinkančią mokinių lygį ir
poreikius.
Mokymosi rezultatus atspindi individualūs namų darbai, savarankiški darbai, pateikčių
pristatymas, projektų parengimas bei dalijimasis patirtimi užsienyje susitikimų metu. Mokiniams
nesunku pritaikyti žinias, dalyvaujant mokinių mainų programose, jie lengvai orientuojasi Europos
mokyklose įvairių dalykų pamokose. Todėl galima drąsiai teigti, jog integruotos užsienio kalbos –
dalyko pamokos – vienas iš būdų, palengvinantis mokinių aktyvų dalyvavimą tarptautiniuose
projektuose bei projektų integravimą į ugdymo procesą, kuris yra nelengvas, bet mokiniams itin
patrauklus ir naudingas. Tai aktuali galimybė integruotis į Europos mokyklų tinklą,ugdant europines
kompetencijas.
2 dalis. Kalbinių kompetencijų ugdymas.
Kadangi Kauno „Varpo“ gimnazija priklauso ELOS mokykloms ir ruošiasi europinių
mokyklų akreditacijai, todėl didelis dėmesys skiriamas užsienio kalbų mokymui. Šiuo metu
gimnazijoje yra siūloma mokytis 6 užsienio kalbų – anglų, vokiečių, rusų, ispanų, prancūzų bei italų.
Mokiniai vertina galimybę rinktis platų užsienio kalbų mokymosi spektrą, nes aiškiai supranta, kad
kalbos žinojimas atveria daugiau galimybių šiuolaikiniame pasaulyje.
Patys jauniausi gimnazijos mokiniai turėjo puikią galimybę įsivertinti savo kalbinius
gebėjimus tarptautiniu lygmeniu – gimnazija turi Kembridžo egzaminų rengimo centro sertifikatą.
(2012 m. pasirašytos bendradarbiavimo sutartys tiek su Kembridžo universiteto leidykla, tiek su Britų
taryba). Net 40 mokinių sėkmingai išlaikė savo pirmąjį tarptautinį Kembridžo egzaminą, kurį parengė
Kembridžo egzaminų centras, testavo kvalifikuoti mokytojai iš Didžiosios Britanijos. Tai buvo
nelengvas, bet įkvepiantis išbandymas ne tik gimnazistams, bet ir gimnazijos mokytojams, kurie kėlė
kvalifikaciją šioje srityje. Vertinimą atliko Kembridžo ir Britų Tarybos atstovai.
Kalbų mokymasis ugdomas ne tik tradicinių užsiėmimų metu, bet ir per tarptautinius
projektus, kadangi mokiniai, vykdami į projekto susitikimus partnerinėse šalyse tobulina vienos ar
125
kitos kalbos gebėjimus. Visais atvejais mokiniams pavyksta patobulinti anglų kalbos įgūdžius bei
praturtinti šios kalbos žodyną, kadangi tai – pagrindinė tarptautinių projektų kalba. Šalia anglų kalbos
Comenius Individualių Mokinių Mainų projekte mokiniai turėjo galimybę patobulinti ispanų kalbą,
kadangi šios kalbos pradmenis jau buvo įgiję gimnazijoje. Kita dalis mokinių susipažino ir įgijo
olandų – oficialios Belgijos kalbos – pagrindus, kuri, nors ir nėra populiari Lietuvoje, tačiau tuo ir
įdomi projekte dalyvavusiems mokiniams, kadangi jie susipažino su visiškai nauja Europos šalies
kalba ir, padrąsinti savo patirties bei kalbinių žinių, domisi studijų galimybėmis Belgijoje ir
Olandijoje. Be to, viena mokinė, dalyvavusi projekte, gyveno Belgijoje (prancūziškai kalbančioje
dalyje) ir kaip vieną didžiausių privalumų nurodė faktą, jog Belgijos mokykloje mainų metu jai buvo
sudaryta puiki galimybė patobulinti savo prancūzų kalbos žinias, kurios pradmenis įgijo
besimokydama Varpo gimnazijoje.
Taigi, kalbinių kompetencijų ugdymas yra vienas iš pagrindinių tarptautinio
bendradarbiavimo projektų tikslų. Mokiniai, suvokdami užsienio kalbos svarbą šių dienų
visuomenėje, noriai atlieka įvairias užduotis ir aktyviai dalyvauja tarptautinių projektų veikloje. Be
to, jie jaučia pasitenkinimą, galėdami panaudoti turimas kalbines žinias autentiškoje aplinkoje.
3 dalis. Multikultūrinių kompetencijų plėtojimas projektinėje veikloje: pagarbos ir
tolerancijos kitų kultūrų ir tautų atžvilgiu skatinimas.
Tarptautiniai projektai ugdo ne tik kalbinius asmens įgūdžius bei suteikia konkrečių žinių,
tačiau plėtoja multikultūrines kompetencijas ir daugiakultūrinio, globalaus pasaulio suvokimą. Be to,
tai svarbi veikla mokinio asmenybės formavimui(si) ir mokytojo tobulėjimui. Vienas iš prioritetų,
organizuojant tarptautinius projektus, yra gimnazijos bendruomenės atvirumas kitoms kultūroms.
Todėl atrinkdami mokinius, norinčius dalyvauti tarptautinėse programose, atsižvelgiame į asmenines
mokinių savybes – kosmopolitiškumą, toleranciją kitoms kultūroms, kultūrinį smalsumą.
Vykdant Comenius Individualių Mokinių Mainų projektą (2013 m.), mokiniai tris mėnesius
praleido svetimoje šalyje bei šeimoje ir tris mėnesius priėmė užsieniečius savo namuose. Ir jiems, ir
jų tėvams tai buvo savotiškas išbandymas – visą laiką reikia taikytis prie svetimo žmogaus, juo
rūpintis, atsižvelgiant į jo poreikius, kurie mums, kitos kultūros atstovams, kartais galėjo atrodyti kaip
užgaida. Mokiniai turėjo galimybę susipažinti su kitos tautos vertybėmis, palyginti kuo mes panašūs
ir kuo skirtingi. Galima sakyti, jog mokiniai ne tik praplėtė savo akiratį, bet ir pasijuto tikrais
europiečiais. Mokiniai suvokė, kad puoselėdami savo gimtąją kalbą, papročius, tradicijas esame atviri
Europai, pasauliui, gebame bendrauti ir bendradarbiauti, pažinti vieni kitus, surasti tautų bendrumus
ir skirtumus, dalintis sukaupta patirtimi.
Išvados
Kurdami savitą Europinę mokymo(si) aplinką gimnazijoje, diegiame inovatyvias ir unikalias
idėjas ugdymo procese. Tarptautinių projektų vykdymas, platus užsienio kalbų spektras, tarpdalykinė
126
integracija rengia mokinius tolimesniam akademiniam mokymuisi. Visos veiklos orientuotos į
gimnazijos filosofijos įgyvendinimą „Non progredi, est regredi“ (Neiti priekin – tolygu žengti atgal).
(Mokymasis tai ne spektaklis. Sėdėdami auditorijoje, klausydami mokytojo, stengdamiesi atsiminti
galutinai supakuotas tiesas, ir išberdami jas kaip žirnius vertinimų metu mokiniai netobulėja...(...)
...tik kalbėdami apie tai ką mokosi, rašydami apie tai ką mokosi, susiedami tai su savo patirtimi,
pritaikydami tai savo kasdienybėje tai ką mokosi, jie gali paversti dalimi savęs.)
“Seven Principles for Good Practice”
Arthur W. Chickering and Zelda F. Gamson
PROJEKTINĖ VEIKLA – KOMPETENCIJŲ UGDYMUI IR MOKYKLOS
PAŽANGAI
Laimutė Gervinskienė,
Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro direktorė Rasa Jankevičienė,
Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro direktorės pavaduotoja ugdymui
Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro vadybinė komanda siekia veiksmingo vadovavimo ir įstaigos veiklos pažangos plėtojant projektinę veiklą, įgalinančią tobulinti vaikų, turinčių klausos sutrikimą, ugdymą, telkti pedagogų komandas, plėtoti jų kompetencijas, vystyti Centrą kaip besimokančią organizaciją bei pritraukti papildomų lėšų.
Projektais siekiame:
ugdymo procesą padaryti patraukslesniu
plėtoti mokinių bendrąsias ir dalykines kompetencijas
kelti mokytojų ir auklėtojų kvalifikacją bei plėtoti jų kompetencijas
vystyti Centrą kaip besimokančią organizaciją
pritraukti papildomų lėšų
127
Projektinės veiklos organizavimas vykdomas telkiant projektų komandas, koordinuojant jų veiklą. Centro vadovai skatina pasidalytąją lyderystę, dalijasi atsakomybe su projektų darbo grupėmis. Pedagogų profesinis tobulėjimas, naujų kompetencijų įgijimas įtakoja mokyklos kaitą, ugdymo tobulinimo organizavimą, geresnius mokinių mokymosi pasiekimus, sėkmingesnę jų socializaciją.
Remdamiesi savo patirtimi galime teigti, kad projektai daro įtaką visiems ugdymo proceso dalyviams – mokiniams, jų tėvams, mokytojams, o tuo pačiu ir mokyklos, kaip besimokančios organizacijos, vystymuisi.
Įgyvendinant projektų veiklas mokymas(is) tampa tikroviškas, aktualus, patrauklus, motyvuojantis, gali būti lengvai pritaikytas skirtingų mokymo(si) poreikių ir stilių mokiniams, yra visos sąlygos suteikti mokiniams savarankiškumo, plėsti jų akiratį ir skatinti siekti daugiau.
Projektai taip pat yra puikus būdas padėti sutrikusios klausos mokiniui išsiugdyti tiek bendrąsias, tiek dalykines kompetencijas. Negalima ugdyti pasirinktinai kažkurios vienos izoliuotos kompetencijos, kadangi visos bendrosios kompetencijos (mokėjimo mokytis, komunikavimo, pažinimo, socialinė, iniciatyvumo ir kūrybingumo, asmeninė) yra susijusios tarpusavyje bei ugdomos drauge su esminėmis dalykinėmis kompetencijomis: komunikavimo gimtąja ir užsienio kalbomis, matematikos, gamtos mokslų ir technologijų, socialinių mokslų, kultūrine ir menine. Pavyzdžiui, komunikavimo žinios ir gebėjimai plėtojami dalyvaujant gamtamoksliniuose, ekologiniuose projektuose (tinkamas gamtos mokslų sąvokų suvokimas ir vartojimas, gebėjimas verbalizuoti įvairius gamtoje vykstančius procesus, juos vaizduoti schemomis, simboliais ir pan.), o bendroji komunikavimo kompetencija padeda ugdytis gamtamokslinę kompetenciją (rasti ir apdoroti informaciją, pateikti duomenis kitiems, pritaikant adresatui ir t. t.).
Siekiant mokymą(si) padaryti patrauklesnį, padėti mokytojams bei mokiniams ugdytis kompetencijas, rengiame ir įgyvendiname visų lygių – tarptautinius, šalies, mokyklinius ir klasių projektus.
128
Tarptautinius projektus vadovai kartu su mokytojų komandomis rengia ir įgyvendina beveik kasmet. Nuo 2001 m. buvo įgyvendinta 13 projektų, o paraiškų pateikta dar daugiau. Beveik visos paraiškos atitiko tinkamumo kriterijus, tačiau dėl krizės finansavimas nebuvo skirtas.
Viena tarptautinių projektų grupė – tai dvišalių ir daugiašalių mokyklų partnerysčių projektai, kuriuose pagrindiniai veikėjai – mokiniai (tarptautinis bendravimas, bendradarbiavimas, projekto produkto rengimas).
Kita – tai projektai, skirti mokytojų kompetencijoms plėtoti, o mokiniai naudojasi tų projektų rezultatais. Dalyvauti šiuose tarptautiniuose projektuose buvome pakviesti kaip partneriai tų užsienio įstaigų bendruomenių, su kuriomis palaikome glaudžius ir ilgalaikius bendradarbiavimo
Projektai
Tarptautiniai
Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondo projektas „Tai, kas mus vienija“, 2011-2012, 2013-2014
Leonardo da Vinci programos projektai „Skleiskite gestą “, 2006-2008, 2008-2010, 2012-2015, 2013-2015
Comenius daugiašalės mokyklų partnerystės projektas "Finansinio raštingumo tobulinimas „Mano klasės verslas“, 2012-2014
Leonardo da Vinci programos projektas „Profesinio orientavimo ir mokymo strategija tarptautinės patirties kontekste“, 2012-2013
Comenius dvišalės mokyklų partnerystės projektas ,,Įsimylėję pasaką“, 2010-2012
Comenius daugiašalės mokyklų partnerystės projektas ,,Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo tobulinimas“, 2006-2007, 2007-2009
ES Socrates Comenius 1.2. programos projektas,, Bendraukime Europoje”, 2006-2007
ES Socrates Comenius 1.1. programos projektas ,,Aš esu Europos pilietis ir noriu šnekėti su tavimi”, 2001-2004
Finansuojami
struktūrinių fondų
Europos Socialinio fondo ir LR valstybės biudžeto finansuojamas projektas „Mokinių, turinčių klausos sutrikimą, kompetencijų ugdymas, siekiant mažinti jų socialinę atskirtį“, 2011-2012
Šalies Lietuvos tautinio olimpinio komiteto finansuojamas projektas ,,Olimpinę ugnelę – į kiekvieno širdelę. Tylos Olimpas“, kasmet
Mokykliniai Vidutiniškai 6 projektai per metus
Klasių Vidutiniškai 4 projektai per metus
129
ryšius. Pvz., Leonardo da Vinči programos projektų „Skleiskite gestą“ partneriai iš 14 Europos Sąjungos valstybių. Tarp jų – Europos gestų kalbų centras (Švedija), Ca‘Foscari universitetas (Italija), Porto universitetas (Portugalija), Donkasterio komunikacijos koledžas (Jungtinė karalystė) ir kt. Vien bendravimas su šiais partneriais tobulina mokytojų ir vadovų bendrakultūrinę kompetenciją ir suteikia žinių apie mokinių, turinčių klausos sutrikimą, ugdymo sistemas įvairiose Europos Sąjungos valstybėse. Šių Leonardo da Vinči programos projektų rezultatas – didžiausia nemokama internetinė gestų kalbos vertimo priemonė Lietuvoje. Tai puiki edukacinė priemonė mokantis gestų kalbos, kuri gali būti naudojama per gestų kalbos ir kitų dalykų pamokas, o taip pat mokantis gestų kalbos savarankiškai. Ja sėkmingai naudojasi tiek girdintys asmenys, norintys plėsti gestų kalbos žinias, tiek kurtieji kurie vyksta mokytis, gyventi ar dirbti užsienyje. 2009 m. projektas buvo oficialiai pristatytas Jos didenybei Švedijos karalienei Silviai ir kitiems vyriausybės atstovams, užsienio šalių partnerių ambasadoriams, kviestiniams svečiams iš tarptautinių nevyriausybinių organizacijų. 2010 m. gegužės mėnesį projektas Briuselyje buvo pasiūlytas „Geriausios praktikos 2010“ nominacijai.
Kasmet įgyvendiname šalies mastu vykstantį Lietuvos tautinio olimpinio komiteto finansuojamą projektą ,,Olimpinę ugnelę – į kiekvieno širdelę. Tylos Olimpas“.
Didelę išliekamąją vertę turi 2007 – 2009 m. vykęs paveldosauginis projektas ,,Apie paveldą mūsų kalba“. Tai vienas pirmųjų edukacinių projektų Lietuvoje, skirtas kurčių ir neprigirdinčių mokinių paveldosauginiam švietimui. Jo galutiniai rezultatai: sukurtas ir išleistas DVD formatu edukacinis filmas „Apie paveldą mūsų kalba“, parengta ir išleista paveldosauginio švietimo programa klausos negalią turintiems vaikams, parengta ir išleista paveldosauginio švietimo programos dėstymo metodika pedagogams, ugdantiems klausos negalią turinčius vaikus, parengtos mokymui dvikalbiu kurčiųjų ugdymo metodu vaizdinės ir specialiosios mokymo priemonės: paveldosauginis žodynas, adaptuoti tekstai, surengtas seminaras „Specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokinių paveldosauginis švietimas” pedagogams, ugdantiems vaikus, turinčius klausos sutrikimą.
Centro vadovų komandos parengtas ir be tarpininkų įgyvendintas Europos Socialinio fondo ir LR valstybės biudžeto finansuojamas projektas „Mokinių, turinčių klausos sutrikimą, kompetencijų ugdymas, siekiant mažinti jų socialinę atskirtį“ (2011-2012). Projekto metu surdopedagogai, specialieji pedagogai, mokytojo padėjėjai teikė papildomą specialiąją pedagoginę pagalbą pamokų metu. Po pamokų buvo vykdomos neformaliojo švietimo programos, skirtos mokinių saviraiškai ir informacinių komunikacinių technologijų gebėjimams ugdyti. Buvo sudarytos galimybės pasirinkti skirtingas neformaliojo švietimo programas, kurių pagalba buvo tobulinami mokinių gebėjimai, užtikrinamas mokinių užimtumas ir veikla popamokiniu ir mokinių atostogų metu. Neformaliojo ugdymo būreliai vyko mokykloje, Senamiesčio vaikų dienos centre. Dailės būrelio metu sukurti mokinių kūrybiniai darbai puošia mokyklos erdves, dramos būrelyje pastatyti ir mokyklos bendruomenei bei partneriams pristatyti du mokinių spektakliai, informacinių komunikacinių technologijų būrelį lankančių mokinių kurti piešiniai ir video filmukas respublikiniame piešinių ir video konkurse „Kompiuterinė Kalėdų pasaka 2011” užėmė prizines vietas. Mokinių atostogų metu
130
mokiniai dalyvavo edukacinėse kelionėse po lankytinas Lietuvos vietas, kur turėjo galimybę susipažinti su Lietuvos kultūros paveldo objektais, senosiomis lietuvių tautos tradicijomis. Projekto rezultatas – 2012 m. pagerėjo mokinių pasiekimai, ženkliai padidėjo mokinių užimtumas popamokiniu laiku, patobulėjo pedagogų ir pagalbos mokiniui specialistų kompetencijos.
Svarbią reikšmę mokinių ir mokytojų kompetencijų plėtojimui turi ir mokykliniai projektai. Mokykliniai – tai visoms klasėms arba visam koncentrui skirti projektai. Pedagogų komandos, rengdamos ir įgyvendindamos projektus, pajunta savo reikšmingumą, mokosi bendradarbiauti, dirbti komandose, pasidalinti atsakomybe. Jie nuolat jaučia Centro vadovų palaikymą ir paramą. Kadangi mūsų mokiniai ne tik mokosi, bet ir gyvena Centro bendrabutyje, tai mokykliniai projektai skiriami kuo įvairesnėms jų kompetencijoms ugdytis.
Jeigu peržvelgtume aukščiau išvardintus projektus finansavimo šaltinių prasme, tai pastebėtume, kad didžiausias šaltinis yra Europos Sąjungos lėšos. Kiti šaltiniai:
Per 2001-2014 m. laikotarpį buvo pritraukta ir įsisavinta virš 1 mln. lt. papildomų lėšų. Projektų sėkmingas įgyvendinimas įrodo, kad Centras, kaip besimokanti organizacija,
puikiai geba organizuoti ir koordinuoti komandinį darbą, kur kiekvienas organizacijos narys atsakingas už veiklos rezultatus.
Skatindami mokytojus, mokinius, tėvus dalyvauti projektinėje veikloje, skatiname visų jų bendrą pasiryžimą ugdyti visus mokinius ir visiems kartu turėti bendrą tikslą – mokyklos pažangą.
Projektų finansavimo šaltiniai:
Europos Sąjungos lėšos
Europos Socialinis fondas
LR valstybės biudžetas
Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondas
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas
Švietimo ir mokslo ministerija
Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas
ir kt.
131
NEFORMALUSIS UGDYMAS – ASMENYBEI TOBULĖTI
Laimutė Nakutienė, Kauno Jaunųjų turistų centro direktoriaus pavaduotoja
Neformalusis ugdymas Europoje – pripažinta švietimo sritis, kurios paskirtis yra skatinti
asmenybės tobulėjimą, aktyvų pilietiškumą ir padėti spręsti žmonių integravimosi į darbo rinką
problemą. Panašūs tikslai yra keliami ir Lietuvoje: ugdant kompetencijas formuoti asmenį, gebantį
tapti aktyviu visuomenės nariu, sėkmingai veikti visuomenėje, tenkinti pažinimo, lavinimosi ir
saviraiškos poreikius.
Šiandien vaikai kitokie nei prieš 30 metų – jie galvoja, dirba ir mokosi kitaip. Šiandieninė
mergaitė gali vienu metu žiūrėti du filmus, pasidėjusi nešiojamąjį kompiuterį ant kelių susirašinėti
elektroniniu paštu, valgyti sumuštinį ir dar kalbėti telefonu su drauge. Šiems vaikams nebepakanka
formalių mokykloje gaunamų žinių. Kad prisitaikytų nuolatos besikeičiančiame pasaulyje, jiems
būtinas neformalusis ugdymas. Jis išsiskiria tikslais, metodais, mokymosi aplinka, lygiaverčiu
santykiu tarp mokytojo ir vaiko. Neformalioje aplinkoje pažinimo procesas malonus ir
atpalaiduojantis, pagrindinis dėmesys kreipiamas ne į rezultatą, o į procesą, ne į mokomą dalyką, bet
į vaiko individualybę. Patirdami, liesdami, klausinėdami, vaikai geriau įsisavina informaciją, vysto
svarbiausius gebėjimus ir kompetencijas, turi galimybę pasirinkti ir taip įgyja daugiau motyvacijos,
lengviau prisitaiko prie besikeičiančios aplinkos, sugeba siekti užsibrėžtų tikslų, išsaugo savo
asmenybės individualumą ir laisvę. Neformalusis ugdymas skatina būti savimi, turėti savo nuomonę,
nebijoti klysti, tikėti savo jėgomis, bendradarbiauti, augti ir kurti nekonkuruojant, siekti savo tikslų ir
nebūti abejingam. Neformalusis ugdymas yra už atvirų, kūrybingų, savitai mąstančių, tolerantiškų,
bendrauti ir kurti mokančių motyvuotų asmenybių visuomenę. Asmuo turi turėti galimybę
papildomai plėtoti savo gabumus ir išreikšti save.
Kauno jaunųjų turistų centras yra Kauno miesto savivaldybės įsteigta neformaliojo ugdymo
įstaiga, dirbanti pagal neformaliojo švietimo programas. Centro veikla grindžiama demokratiškumo,
humaniškumo, atsinaujinimo, komandinio darbo bei individualumo dermės principais, yra orientuota
į valstybės ir savivaldybės švietimo politikos įgyvendinimą atsižvelgiant į neformaliojo ugdymo
koncepciją Kauno mieste. Centro būrelių vadovai siūlo 15 kraštotyros, turizmo ir skautų programų
pagal vaikų poreikius, paklausą, pasirengimo lygį bei galimybes. Šiuo metu Centre 24 būrelius lanko
per 320 mokinių nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Dėl padidėjusios konkurencijos tarp neformaliojo
ugdymo įstaigų, veiklų pasiūlos, madų ir dalies tėvų pasyvumo sprendžiant vaikų ugdymo klausimus
ne visada vaikai renkasi neformaliojo švietimo veiklas pagal savo individualius interesus.
132
Užsiėmimus jie pradeda lankyti daugiau dėl išorinių motyvų, bet ne dėl vidinio susidomėjimo.
Individualius polinkius apriboja ir tėvų galimybės bei interesai.
Jaunųjų turistų centro ugdymo programos leidžia jauniems žmonėms įgyti ir įtvirtini
įgūdžius bei kompetencijas, kurios reikalingos jų adaptacijai nuolat kintančioje aplinkoje. Kauno
jaunųjų turistų centre atliktas tyrimas „Vaikų suinteresuotumas būrelių veikla“ (2013), siekiant
išsiaiškinti būrelių veiklos paklausą, pasiūlą, siūlomų veiklų patrauklumą.
Centro turistinė ir kraštotyrinė veikla skatina vaikų ir jaunimo tautinį, pilietinį ugdymą,
socialinių įgūdžių formavimą, saviraiškos, gebėjimų ir polinkių plėtrą, pažintinių, bendravimo ir
bendradarbiavimo kompetencijų įtvirtinimą. Centre atsiveria pažinimo, idėjų, kūrybos ir veiksmo
erdvės tiems, kas nori išbandyti save, tobulėti, susirasti draugų, jaustis svarbūs ir reikalingi. Būrelių
nariai ugdo(si) kūrybiškumą, atsakingumą ir pasitikėjimą savimi, puoselėja savo krašto papročius ir
tradicijas, dalyvauja žygiuose, mokosi orientuotis vietovėje, rengia šventes ir vakarones.
Dalyvaudami turistinėse varžybose ir konkursuose mokiniai išmoksta dirbti komandoje, stiprina
sveikatą, įgyja praktinių turistinių įgūdžių.
Kauno jaunųjų turistų centre parengti ir vykdomi kryptingo užimtumo, vaikų ir jaunimo
pilietinio bei tautinio ugdymo projektai, būrelių nariai dalyvauja tarptautiniuose projektuose,
edukacinėse, pažintinėse programose („Keliauk, pažink, nenurimk“, „Matau Tėvynę širdimi“,
„Rėdos ratas“ ir kt.).
Kauno miesto ugdymo įstaigų mokytojai ir mokiniai kviečiami dalyvauti kraštotyrinės
ekspedicijos programoje „Kraštotyra – pažinimo knyga“. Jos metu mokiniai susipažįsta su savo
senelių, tėvų tradicijomis, skatinamas jų kūrybiškumas ir sukuriama palanki aplinka realizuoti save.
Renkama kraštotyrinė medžiaga iš žmonių atsiminimų, spaudos leidinių, vykstančių akcijų bei
renginių, nuotraukos, garso ir vaizdo įrašai, įvairūs dokumentiniai ir daiktiniai eksponatai, įvykių
organizatorių, dalyvių, liudininkų prisiminimai. Pažinimo ir atradimo džiaugsmas lydi mokinius,
dalyvaujančius ekspedicijos pažintinėse programose, kuriose jie susipažįsta su krašto kultūrinėmis
vertybėmis, dailės, meno darbais ir senaisiais amatais, dalyvauja diskusijose, konferencijose.
Turistinėje programoje mokiniai dalyvauja sveikos gyvensenos, organizmo grūdinimo,
krašto pažinimo programose, pažintinėse išvykose, žygiuose. Per bendravimą, bendradarbiavimą
vaikai ir jaunimas tobulina krašto pažinimo, darbo komandoje įgūdžius, turi galimybių saviraiškai ir
aktyviai veiklai.
Centras Kauno mokykloms siūlo įvairių edukacinių programų pagal mokinių amžių, jų
pažintinius interesus. Programoje „Pažinimo džiaugsmas“ yra 10 edukacinių programų,
integruojančių gamtos mokslų, istorijos ir kitus dalykus. Jos supažindina mokinius su Kauno ir jo
regiono gamta, istorija, suteikia aplinkosauginių ir etnokultūros žinių. Šiose programose taikomi
133
aktyvūs pateikimo metodai (pamatyti, paliesti, pačiam pabandyti ar su bendraklasių komanda kartu
atlikti užduotį).
Programoje ,,Po vasaros dangumi“ birželio – rugpjūčio mėnesiais kasmet užimame apie 250
miesto vaikų dienos, poilsinėse, kraštotyrinėse stovyklose, žygiuose Lietuvoje ir už jos ribų.
Stovyklų programos skirtos turiningam vaikų vasaros poilsiui, susipažįstant su Kauno krašto,
Lietuvos etnografinių regionų kultūros, gamtos paminklais, tradicijomis, praeitimi ir dabarties
atspindžiais, kraštovaizdžiais. Kryptingo užimtumo veiklos programos skatina vaikų kūrybiškumą,
formuoja požiūrį į sveiką gyvenseną, ugdo socialinius, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.
Neformaliojo ugdymo poreikis visuomenėje auga, žmonės pradeda suprasti, kad toli
nenužygiuos su vienu batu – turėdami žinių, bet nemokėdami jomis naudotis.
KAUNO ALGIO ŽIKEVIČIAUS SAUGAUS VAIKO MOKYKLOS PATIRTIS,
PUOSELĖJANT KULTŪRĄ IR ĮVAIZDĮ
Rasa Šerpytienė, Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos direktorė
Sakome, kad kultūra yra tuomet, kai organizacijos nariai veikia dėl to, kad jų vertybės
linkusios atitikti organizacijos vertybes. Ir priešingai, yra kultūra silpna arba jos nėra – kuomet šios
vertybės skiriasi nuo organizacijos vertybių. Ten, kur kultūra stipri – žmonės veikia todėl, kad jie tiki,
kad tai, ką jie daro, yra tai, ką reikėtų daryti.
Organizacinės psichologijos klasikas E. Sheinas, daug tyrinėjęs organizacijų kultūrą, ją
apibūdino kaip bendrų bazinių prielaidų visumą, kurią grupė išmoksta spręsdama išorinės adaptacijos
ir vidinės integracijos problemas. Jis organizacijos kultūrą palygino su DNR. Mes galime turėti
panašių genų, tačiau jų išraiška gali būti labai skirtinga.Visi vadinamės vienu žodžiu – „mokykla“,
turime panašų DNR, tačiau atrodome ir gyvename skirtingai. Kiekvienos mokyklos „kultūrinis
DNR“ kodas turi bazines prielaidas, kurios nustato ir reguliuoja darbuotojų ir visos bendruomenės
elgesį.
Antropologas K. Gercas ypač prisidėjo prie „Mokyklos kultūros“ termino suvokimo. Kaip
teigia K. Gercas, kultūra reiškia „istoriškai perduodamą prasmių sistemą“. Šios prasmių sistemos yra
išreiškiamos (aiškiai) per simbolius ir (netiesiogiai) per mūsų savaime suprantamais laikomus
įsitikinimus.
Mokyklos kultūra prasideda nuo lyderio, mūsų atveju, mokyklos vadovo. Žymiausi pasaulio
vadybos ekspertai, mokslininkai pripažįsta, kad Lyderis turi turėti savo viziją, vertybes, nuostatas,
prielaidas dėl to, ką ir kaip jis nori pasiekti. Šiuos dalykus jis perduoda savo aplinkai, šiuo atveju
134
kolegoms, mokiniams, jų tėvams (įkvepia, motyvuoja, uždega ar priverčia) arba pasirenka tuos
žmones (pasekėjus), kurie yra panašūs į jį ir jam pritaria.Tik tuomet, kai lyderio nuostatos ir elgesys
veda į sėkmę – tikslas pasiekiamas. Mokyklos vadovai, kurie suinteresuoti pakeisti savo mokyklos
kultūrą, pirmiausia turėtų suprasti esamą kultūrą. Kultūros keitimas iš esmės pakeičia daugybę
įvairiausių santykių. Tačiau, bet kuriai organizacijai, kad ji dirbtų realiai, reikia žmogaus ar žmonių,
kurie mąstytų kritiškai. Mokyklos kultūros vizija turėtų būti sukurta bendradarbiaujant visai
bendruomenei: mokytojams, mokiniams, jų tėvams, kitiems darbuotojams ir direktoriui. Visų jų
sąveika į sėkmę – tikslo pasiekiamą. Mokyklos kultūra atspindi ir mokyklos lyderio elgesio stilių:
griežtas diktatorius, globėjiškas, demokratiškas, šiuolaikiškas, pasipūtęs ir t.t.
Kai mokyklos vadovo vertybės neveda į sėkmę, mokyklos veikla lyg su viena koja. Kai
mokyklai būtina keistis, prisitaikyti, o kartais ir atsilaikyti prieš tam tikras nepalankias mokyklai
aplinkybes, tuomet reikia gebėti pasižiūrėti į savo bendruomenę iš šalies ir pradėti pokyčius, kurie ne
visada visiems yra palankūs, patrauklūs. Gebėjimas suvokti savo mokyklos kultūros ribotumus yra
iššūkis mokyklai. Taip patikrinamas jos lankstumas, kūrybiškumas ir gebėjimas keistis.
Kuriant mokyklos kultūrą, viskas prasideda nuo mokyklos darbuotojų. Bazinės mokyklos
darbuotojų kultūros prielaidos turėtų derėti su visa mokyklos kultūra. Artefaktai, t.y. aprangos
stilius, darbo vieta ir aplinka, informacinės sistemos, kontrolės sistemos, darbuotojų elgesys,
atsiliepimas telefonu, bendravimas elektroniniu paštu ir kt., tai – paviršinis lygmuo, tačiau jis daug
pasako apie visos įstaigos darbo kultūrą. Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos vidaus
darbo tvarkos taisyklėse šis lygmuo yra gan aiškiai apibrėžtas.
Dažniausiai viešai (tinklalapyje, lankstinukuose, leidiniuose ir kitur) deklaruojami tokie
dalykai: misija, vizija, strategija, politika, vertybės, tikslai. Mokyklos darbuotojams kyla dilema –
koks elgesys yra „teisingas“, priimtinas, kai deklaruojamos vertybės skiriasi nuo bazinių prielaidų,
vertybių, įtakojančių mūsų elgesį ir savijautą. Sudėtinga priimti tinkamus sprendimus ar pasirinkti
tinkamą elgesį, kai deklaruojamos vertybės yra prieštaringos. Pvz., sunku suderinti du skirtingus
dalykus: „Siekiame aukštų mokymosi rezultatų“, bet 90 proc. mokyklos mokinių yra vidutiniokai.
Akivaizdu, kad vidutiniškai besimokantys mokiniai, vargu ar pasieks aukštus akademinius
įvertinimus.
Ar galime iš karto pasakyti, kokia mano, tavo, mūsų mokyklos kultūra? Į šį klausimą iš karto
atsakysime ne visi. Kiekviena įstaiga turime kertinius dalykus, bemaž galime sakyti, archetipus,
išskiriančius (arba ne) iš kitų mokyklų tarpo. Tai mokyklos vėliava, mokyklos himnas, stendai,
edukacinės erdvės, tarpusavio santykiai viduje ir išorėje bei kt.
Kalbant apie fizinę kultūros išraišką, kartais užtenka pereiti per mokyklą ir užfiksuoti tam
tikrus momentus. Kai kam pakaks atidaus ir kritiško žvilgsnio, kitiems prireiks fotoaparato, kad
135
peržvelgus nuotraukas suprastume, ką reikia keisti. Ar mokyklos iškaba, stendai, sienų spalvos,
tvarka ir kita dera tarpusavyje, ar tikrai mokyklos aplinka padedame mokyklos lankytojui?
Mūsų mokyklos vizija yra tapti Kauno miesto bendruomenės saugaus elgesio sampratos
ugdymo židiniu. Šis židinys dega jau daug metų: tai stipriau, tai prislopdamas, tačiau ne rusena, o
dega. Vykdome kilnią misiją ir sakome, kad „mūsų lietuvių nėra daug, todėl turime branginti ir
saugoti kiekvieną gyvybę bei už ją kovoti: žodžiu, elgesiu, pakantumu, supratingumu, vaizdu, juoku,
viskuo kuo galime“. Saugaus elgesio įgūdžiai, įgyti vaikystėje, formuoja vaiko, o vėliau ir suaugusio
nuostatą būti atsakingam ne tik už savo, bet ir už kitų saugumą. Apie saugaus elgesio kultūros
ugdymą, nekalbėsiu, nes tai atskira, plati tema, todėl daugiau pažiūrėsime į išorę, labiau matomą
mokyklos kultūros dalį, kuri suformuoja aplinkinių nuomonę apie mokyklą.
Mūsų veiklos būrelius šiuo metu lanko apie 400 Kauno miesto vaikų. Edukaciniuose
užsiėmimuose kasmet apsilanko apie 4000 vaikų iš visos Lietuvos. Todėl mūsų bendruomenei kultūra
visomis prasmėmis, pradedant edukacinėmis erdvėmis, baigiant bendravimu su aplinkiniais, yra itin
reikšminga ir integrali.
Mokyklos kultūra turi gilias ištakas. Buvęs mokyklos direktorius Algis Žikevičius subūrė
saugaus eismo entuziastus ir įkūrė pirmąjį Lietuvoje jaunųjų eismo inspektorių būrelį. Vėliau šio
būrelio veikla plėtėsi ir 1980 m. Kaune buvo įsteigta Saugaus eismo mokykla. Tai buvo vienintelė
tokia įstaiga ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, siekusi įtvirtinti saugaus elgesio žinias ir suteikti
galimybę vaikams pasirinkti popamokinės veiklos kryptį. Algio Žikevičiaus pastangomis mokykla
tapo pavyzdine ne tik Kaune, bet Lietuvoje. Vienam pirmųjų ugdymo įstaigų vadovų respublikoje,
jam buvo suteikta aukščiausia vadybos kategorija.
2006 m. rugsėjo mėn. mokykla pavadinta mokyklos įkūrėjo Algio Žikevičiaus saugaus vaiko
mokykla. Mokykloje lankėsi ir lankosi svečių iš įvairių šalių: Japonijos, Italijos, Anglijos, Rusijos,
Graikijos, Lenkijos, Latvijos, Islandijos ir kt.
Saugaus eismo sampratos ugdymas, dabar jau keletą metų vaiko saugaus elgesio sampratos
ugdymas tapo visos Lietuvos eismo kultūros dalimi. Kultūringas žmogus yra ne tik tas, kuris
sveikinasi ir dėkoja, teisingai pereina gatvę ar važiuoja pagal kelių eismo taisykles, bet ir tas, kurio
elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.
Mokyklos veikla orientuota į fizinę ir emocinę vaiko saugą bei popamokinį užimtumą. Kad
vaikus sudomint, reikalingos tam tikros prielaidos. Mūsų atveju, didžiausias dėmesys skiriamas
edukacinėms aplinkoms. Apie saugų elgesį reikia pasakoti netradiciniais būdais: mokykla nuo seno
garsėjo unikaliomis vaizdinėmis priemonėmis, kurių Lietuvoje nebuvo ir kol kas nėra.
Tačiau, ne viskas buvo sklandu. Buvo momentas, kai supratome, kad “sėdime baloje”:
priemonės pasenusios, patalpos ankštos, o laikmetis reikalauja naujo požiūrio į tuos pačius dalykus.
Norime būti patrauklūs ir kitokie, turėti savo DNR. Norime smagios, šiuolaikiškos, tvarkingos
136
ugdymo aplinkos. Tokia aplinka skatina veikti ne tik vaiką, bet ir mokytoją, visą bendruomenę.
Mokyklos aplinkoms pasirinkome spalvingą, šiuolaikišką, neperkrautą stilių, kuris atsispindi visose
naujai sutvarkytose erdvėse: klasėse, darbuotojų kabinetuose. Spalvinė gama dera tarpusavyje ir
sukuria šiuolaikinės ugdymo įstaigos stilių.
Kaip žinia, mes organizuojame Lietuvos mokinių konkurso „Saugokime jaunas gyvybes
keliuose“ renginius. Renginiai vykdomi miesto, regiono, šalies mastu. Renginių organizavimui
skiriame didelį dėmesį ir, tikriausiai, ne veltui Lietuvoje garsėjame pasiruošimu renginiams, komandų
priėmimu, santykiais su atvykusiais. Pirmiausia, visada galvojame, kur, kokioje aplinkoje organizuoti
konkursus, varžybas. Reprezentuojame ne tik savo mokyklą, bet ir Kauno miestą. Mūsų parinktos
vietos visada yra patrauklios, tvarkingos. Varžybų priemonės, apranga tiek darbuotojų, tiek Kauno
komandą atstovaujančių vaikų, tvarkinga, estetiška.
Mūsų iniciatyva, Kaunas yra pirmasis miestas Lietuvoje, kurio vaikai (ikimokyklinio ir
jaunesniojo mokyklinio amžiaus) išvykų, ekskursijų, renginių metu privalo dėvėti atšvaitines
liemenes. Tai puikus pavyzdys kitoms savivaldybės, norinčios ir privalančioms saugoti vaikus. Tai ne
tik saugos, bet ir kultūros dalis. Sulaukiame susidomėjusių mokytojų, atsakingų kitų savivaldybių
darbuotojų paklausimų kokiu keliu ėjome, kad tai pasiekėme.
Bet ne visada viskas sklandžiai pavyksta. Visko būna. Kai kuriuos dalykus keisti labai
sunku, nes naujų dalykų taikymas reiškia patikrintų, anksčiau buvusių įsitikinimų laužymą ir keitimą
naujais, mažai patikrintais. Naujovės griauna stabilumą, kelia žmonėms nerimą ir kai kada jie
priešinasi pokyčiams. Mokyklos kultūros sąvoka, yra ir įstaigos mikroklimatas, neatsiejama vidaus
kultūros dalis yra ir darbuotojų bendravimas neformalioje aplinkoje.
Šiandien pabrėžiu tik kelis mokyklos kultūros elementus. Daug gražių dalykų turime. Dar
daugiau jų norime turėti. Galima daug kalbėti apie kultūros ugdymą, puoselėjimą, tradicijas, tačiau
nieko nebus, jeigu mokyklos bendruomenė nežinos kur eina, ko siekia ir kas keičiasi.