KAUNO KOLEGIJOS MEDIJŲ TECHNOLOGIJŲ KATEDROS RAŠTO DARBŲ RENGIMO NURODYMAI

Šie Rašto darbų rengimo nurodymai skiriami Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Medijų technologijų katedros studentams ir dėstytojams. Šių nurodymų tikslas – supažindinti studijų proceso dalyvius su studijų metu rengiamų rašto darbų paskirtimi, struktūra, įforminimu, įteikimu ir vaizdiniu pristatymu. Metodiniai nurodymai apsvarstyti ir patvirtinti Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Medijų technologijų katedros posėdyje 2013 m. vasario mėn. 13 d. (protokolas Nr. 4).

1. RAŠTO DARBŲ PASKIRTIS IR STRUKTŪRA

Rašto darbas – tai savarankiška analitinio ar tiriamojo pobūdžio studija, kurios pagalba studentas parodo savo gebėjimus apibendrinti ir pritaikyti studijų metu įgytas žinias. Rengiami individualūs ir grupiniai rašto darbai: referatai, savarankiškų darbų ir praktikų ataskaitos, kursinių ir baigiamųjų darbų ataskaitos, kurių tikslas:

Atskleisti studijų dalyko tikslų pasiekimo lygį;

Skatinti gilintis į studijų dalykų specifiką;

Ugdyti gebėjimą tinkamai pasirinkti ir naudoti literatūros šaltinius;

Lavinti loginį ir analitinį mąstymą ir gebėjimą nuosekliai, logiškai ir suprantamai dėstyti mintis, formuoti išvadas ir teikti pasiūlymus;

Ugdyti mokslo tiriamojo ir taikomojo darbo įgūdžius – gebėjimą teorines žinias pritaikyti praktiniams sprendimams;

Ugdyti rašto darbo įforminimo kultūrą, savarankiškumą ir atsakomybę.

Rašto darbų rūšys:

Praktinis darbas, atliekamas auditorijoje (laboratorinis darbas, kolokviumas ir pan.);

Savarankiškas darbas, rengiamas laisvu nuo paskaitų ir užsiėmimų metu. Savarankiškas darbas gali būti: teorinis (referatas), aprašomasis (ataskaita), analitinis-taikomasis (situacijos analizė, kursinis ar baigiamasis darbas) ir mokslo-tiriamasis (eksperimentinis tyrimas, verslo planas ir pan.). Savarankiškas darbas gali būti rengiamas individualiai arba su grupe. Grupinis savarankiškas darbas – tai kelių autorių (studentų) darbas, kuriame nagrinėjama viena arba kelios tarpusavyje susijusios temos. Konkrečią šio rašto darbo apimtį nustato dėstytojas. Rekomenduojama individualaus darbo apimtis apie 12–15 puslapių (literatūros sąrašas ir priedai į darbo apimtį neįskaičiuojami). Grupinių darbų apimtis gali būti ir didesnė.

Neformalus savarankiškas darbas. Tai papildomas, dalyko programoje nenumatytas darbas, pavyzdžiui, atsiliepimas, konferencijoms, pristatymams skirtos medžiagos rengimas ir įforminimas;

Praktikos ar praktinio darbo ataskaita;

Baigiamasis darbas. Referatas – tai savarankiškas studijų darbas, skirtas išsamiai nagrinėti konkrečią teorinę problemą, naudojantis dalykinės ir mokslinės literatūros šaltiniais, teisės aktais, statistiniais duomenimis. Referate taip pat gali būti analizuojama, sisteminama ir apibendrinama dalykinė ir mokslinė informaciją tam tikra tema. Referatas gali būti rengiamas individualiai arba darbo grupėje.

2

Referato pateikimo būdai:

1. Rašytinis referatas, kuriame atskleidžiami gebėjimai kryptingai analizuoti informaciją, daryti loginius apibendrinimus ir išvadas;

2. Rašytinis referatas kartu su žodiniu pristatymu. Šis būdas suteikia studentui galimybių papildomai pademonstruoti žinias nagrinėjama tema, atsakyti į iškilusius klausimus, įgyti auditorijos valdymo įgūdžių.

Referato struktūra:

Titulinis lapas (žr. 1 priedas)

Turinys (žr. 1.3.4. skyrius). Referatas yra nedidelės apimties darbas, todėl turinys neturėtų būti platus.

Įvadas. Jame aprašomas darbo objektas, tikslas ir uždaviniai, naudoti metodai. Jeigu referatą rašo grupė studentų, nurodomas kiekvieno autoriaus indėlis (kuris autorius kokią medžiagą surinko ir išanalizavo, kokį skyrių parašė ir pan.).

Pagrindinė (dėstomoji) dalis. Informacija pateikiama tokiu būdu, kad būtų pasiektas įvade suformuluotas darbo tikslas. Dėstymas turi būti aiškus, logiškas, nedviprasmiškas, teiginiai grindžiami citatomis, statistiniais duomenimis ar pan. Referato dėstomoji dalis skaidoma į 2–3 skyrius, kurių kiekvienas gali būti skaidomas į poskyrius. Pagrindinė dalis turėtų sudaryti 7–10 puslapių.

Apibendrinimas. Čia pateikiamas išdėstytos informacijos apibendrinamas, įvertinama ar pasiekti išsikelti tikslai.

Literatūra (žr. 1.3.6. skyrius). Šioje dalyje pateikiamas bibliografinis informacijos šaltinių sąrašas. Referate apžvelgiama nemažiau kaip 5 mokslinės ar dalykinės informacijos šaltiniai.

Priedai (žr. 3.3. skyrius). Priedai į darbo apimtį neįskaičiuojami. Jei nėra būtina, ši dalis nepateikiama.

Kursinio darbo (projekto, situacijos analizės) tikslas – plėtoti asmens mąstymą, ugdyti gebėjimą apibendrinti ir susieti mokslines ir dalykines žinias į sistemą bei rasti sprendimus. Darbe dėmesys skiriamas problemoms, su kuriomis susiduriama profesinėje veikloje — nagrinėjamos temai aktualios teorijos, analizuojami problemos spendimo būdai, atliekami projektiniai skaičiavimai, pateikiami sprendimai, apibendrinimai, daromos išvados ir formuluojami pasiūlymai. Iškeltai problemai rekomenduojama pateikti kelis sprendimo variantus, atlikti jų analizę ir išrinkti optimalų sprendimo metodą.

Darbo tema ir apimtis derinama su dalyko dėstytoju ir priklauso nuo pasirinktos srities specifikos, dalyko studijų tikslų apimties. Informacija pateikiama dalykine moksline kalba. Kursinio darbo struktūra:

Titulinis lapas (žr. 1 priedas)

Užduoties lapas. Šį lapą pateikia dėstytojas(-a).

Turinys (žr. 3.4. skyrius).

Pagrindinė (dėstomoji) dalis. Informacija pateikiama tokiu būdu, kad būtų pasiektas įvade suformuluotas darbo tikslas ir atlikti numatyti darbo uždaviniai. Pradedama nuo teorinės informacijos analizės, aprašoma praktinės užduoties atlikimo eiga, pateikiami skaičiavimai. Susisteminti rezultatai iliustruojami lentelėmis ir paveikslais. Teorinė dalis turi būti aiški, logiška, nedviprasmiška, grindžiama instrukcijomis, normatyvais, standartais, įrangos ir medžiagų gamintojų ar tiekėjų rekomendacijomis ir pan.,

Dėstomoji dalis skaidoma į 3–4 struktūrines dalis (skyrius), kurios kiekviena savo ruožtu skaidomos į nemažiau kaip dvi smulkesnes dalis. Pagrindinė dalis turėtų sudaryti apie 15–20 puslapių.

Išvados. Jose pateikiamas darbo apibendrinamas, įvertinama ar yra pasiektas išsikeltas tikslas. Išvados numeruojamos arabiškais skaitmenimis, jų turi būti tiek, kiek yra uždavinių arba daugiau.

3

Rekomendacijos. Šioje dalyje teikiami siūlymai, pavyzdžiui, „Nors nagrinėtos

paslaugos kaina yra didelė, tačiau ši priemonė leistų sumažinti bendrąją produkto

savikainą 5 proc.“

Literatūra (žr. 3.6. skyrius). Šioje dalyje pateikiamas bibliografinis informacijos šaltinių sąrašas. Apžvelgiama nemažiau kaip 10 šaltinių, tame tarpe 4–5 moksliniai ar dalykiniai straipsniai.

Priedai (žr. 3.3. skyrius). Priedai į darbo apimtį neįskaičiuojami.

Praktikos ar praktinio darbo ataskaita rengiama atlikus savarankišką praktinį darbą, įvadinę specialybės, technologinę, gamybinę-technologinę ar baigiamąją praktikas. Tai savarankiškas aprašomasis darbas, kuriame atsispindi įvykdytos praktinės užduotys, demonstruojami praktikos metu įgytos žinios ir gebėjimai. Praktikos arba praktinio darbo ataskaitos struktūra:

Titulinis lapas (žr. 1 priedas)

Užduoties lapas. Šį lapą pateikia dėstytojas(-a).

Turinys (žr. 3.4. skyrius).

Įvadas. Čia apibrėžiamas darbo objektas (praktikos užduotis ir vieta), nurodomas, darbo tikslas ir uždaviniai.

Pagrindinė (dėstomoji) dalis. Pagrindinėje dalyje informacija pateikiama tokiu būdu, kad būtų pasiektas įvade suformuluotas darbo tikslas ir atlikti numatyti darbo uždaviniai, aprašoma gamybos įranga, technologijos, žmogaus sauga, pateikiama produktų analizė, analogai, nagrinėjami pavyzdžiai ir rezultatai.

Išvados. Jose pateikiamas darbo apibendrinamas, įvertinama ar yra pasiektas išsikeltas tikslas. Išvados numeruojamos arabiškais skaitmenimis, ir turi būti tiek, kiek yra uždavinių arba daugiau.

Literatūra (žr. 3.6. skyrius). Šioje dalyje pateikiamas bibliografinis informacijos šaltinių sąrašas, nurodomi normatyvai, instrukcijos, standartai, norminiai aktai, susiję su užduotimi, atliktais darbais ar nagrinėtomis technologijomis, įranga bei medžiagomis, naudotomis užduočiai atlikti, metodikomis, standartais bei normatyvais, praktikų rekomendacijomis.

Priedai (žr. 3.3. skyrius). Prieduose talpinama vaizdinė medžiaga, eskizai, darbų pavyzdžiai, schemos ir brėžiniai, kita pagalbinė medžiaga išsamiai iliustruoti praktikos atlikimo eigą. Priedai į darbo apimtį neįskaičiuojami.

Prie praktikos darbo pridedama užpildyta ir praktikos vadovo / įmonės atsakingų darbuotojų pasirašyta praktikos lankomumo ataskaita (žr. 1 pav.) arba žurnalas (žr. 2 pav.) ir darbdavio ar įmonės atstovo atsiliepimas.

1 pav. Praktikos lankomumo ataskaitos

pavyzdys

2 pav. Gamybinės-technologinės

praktikos žurnalo pavyzdys

4

Praktikos ataskaitos apimtis:

įvadinės specialybės praktikos ataskaitos apimtis – ne mažiau 10 puslapių,

technologinės praktikos ir gamybinės-technologinės praktikos ataskaitų apimtis – ne mažiau 20 puslapių.

Praktikos ataskaitos pateikimo datą nurodo praktikos vadovas / gynimo komisija.

Atsiliepimas. Studijų metu organizuojamos įvairios išvykos ir ekskursijos: spaustuvių, muziejų, ekspozicijų ir pan. lankymas, kurių metu mokymosi procesas vyksta ne auditorijose, o perkeliamas į dalykinę edukacinę aplinką. Prieš ekskursiją studentai supažindinami su ekskursijos forma, tikslais ir uždaviniais. Ekskursijos formą, laiką ir trukmę numato dalyko dėstytojas / praktikos vadovas. Kaip grįžtamojo ryšio rezultatas rengiamas atsiliepimas, atskleidžiantis, kaip išvykos dalyvis suprato ekskursijos tikslą ir gautą informaciją. Atsiliepimas – tai nedidelis laisvos formos 2–3 puslapių apimties rašto darbas, kurio įžanginėje dalyje pateikiamas išvykos objektas ir tikslas. Aprašomojoje dalyje – apibendrinama išvykos metu gauta ir regėta dalykinė informacija, akcentuojamos svarbiausios detalės, atkreipimas dėmesys į gautos informacijos tikslingumą, naujumą ir naudingumą. Baigiamasis darbas – tai savarankiškas kvalifikacinis darbas, atskleidžiantis studento gebėjimą susieti studijų dalykų teorines žinias, tyrimo metodus, praktinius įgūdžius ir studijų metu įgytas profesines kompetencijas. Baigiamojo darbo metodiniai nurodymai pateikiami atskiru leidiniu – „Baigiamųjų darbų rengimo metodiniai nurodymai“, ir yra neatsiejama šios metodinės priemonės dalis.

2. BENDRIEJI RAŠTVEDYBOS REIKALAVIMAI

Studijų darbų tekstai rengiami laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir mokslinės terminijos.

2.1. Tarpai

Renkant tekstą, tarp žodžių paliekamas tik vienas tarpas. Tarpai nepaliekami:

Prieš skyrybos ženklą. Taškas, kablelis, kabliataškis, šauktukas, klaustukas ir pan. – rašomas prie pat žodžio nepaliekant jokio tarpo. Po skyrybos ženklo paliekamas tik vienas tarpas. Jei reikia naudoti du skyrybos ženklus greta, tarpas tarp jų nepaliekamas.

Tarp skliaustų ir kabučių. Rašant skliaustus ar kabutes, rašomas tekstas

apgaubiamas jais nepaliekant tarpų, pavyzdžiui, „Banga“, (Banga).

Prieš kampo laipsnių ženklą: 90o kampas.

Tarp žodžių ar skaičių, kuriais nurodomos tam tikros ribos, ir brūkšnio:

Birželis–rugpjūtis; p. 18–23 ar jungiamojo brūkšnelio darželis-lopšelis.

Tarp punkto ir papunkčio skaitmenų:

1.

1.1.

1.1.1.

1.1.2.

5

Kai žodžių junginio nenorime atskirti vienas nuo kito (vieną dalį perkelti į kitą eilutę) tarpo

vietoje, galime naudoti jungiamąjį tarpą ( ), kuris MS Word programoje įterpiamas klavišų deriniu [Ctrl] ir [Shift] ir [Spacebar] arba klavišų deriniu [Atl] ir [0] [1] [6] [0].

tarp žodžių santrumpų: t. y. (ne t.y.) arba doc. dr. (ne doc.dr.);

tarp vardo santrumpos ir pavardės: T. Petrauskas (ne T.Petrauskas). Renkant

paprastą tarpą gali susidaryti situacija, kada vardas netelpa vienoje eilutėje su pavarde. Pavardė nukeliama į kitą eilutę, o tekste neišvengiamai atsiranda alogizmas.

2.2. Brūkšniai

Kompiuteriu renkamuose tekstuose vartojami trijų rūšių brūkšniai — ilgasis brūkšnys Em Dash, brūkšnys (minuso ženklas) En Dash ir trumpasis brūkšnys (brūkšnelis) arba

jungiamasis brūkšnys nonbreaking hyphen (žr. 1 lentelė).

1 lentelė. Brūkšnių ASCII kodų lentelė

Ženklo pavadinimas Ženklas Dešimtainis kodas

Ilgasis brūkšnys — 0151

Brūkšnys (minuso ženklas)

– 0150

Jungiamasis brūkšnys - 045

Ilgasis brūkšnys, kurį vartojame kaip skyrybos ženklą, yra tokio pločio kaip raidės „m“ plotis,

pavyzdžiui, Bitas — informacijos matavimo vienetas. Renkant ilgąjį brūkšnį vietoje tarinio,

tarpai paliekami iš abiejų pusių. Tačiau nurodant laikotarpį ar trukmę tarpai abipus brūkšnio nepaliekami: tarp skaičių, kai nurodomas adresas, laikotarpis, dydžio kitimas tarp žodžių ar skaitmenų, žyminčių pradinę ir tarpinę ar galinę ko nors ribą, pavyzdžiui:

magistralė Kaunas–Vilnius;

Baltijos g. 100–24;

buvo išvykęs 1936–1937 metais;

slėgis padidėja 3–5 kartus.

Jei leidinyje nėra matematinių formulių išraiškų, nesvarbu, kokio ilgio brūkšnys (ilgasis) ar brūkšnys (minuso ženklas) yra vartojamas tekste. Svarbu tik, kad jis aiškiai skirtųsi nuo jungiamojo brūkšnio – būtų už jį ilgesnis ir vienodas visame tekste.

Jungiamasis brūkšnys visada renkamas nepaliekant tarpo nei prieš nei po jo. Jis vartojamas

skiemenims atskirti, pavyzdžiui, saus-medis, kel-t-as; žodžio sudedamosioms dalims nurodyti,

pavyzdžiui, priešdėlis pra-; priesagos -yti, -auti, -ėti; skaičių trumpiniams 1-asis, 12-ieji rašyti. Juo taip pat jungiami lygiaverčiai žodžiai (daiktavardžiai, būdvardžiai) reiškiantys vieną

dalyką, pavyzdžiui, seminaras-pasitarimas, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, anglų-lietuvių

kalbų žodynas, pirkimo-pardavimo sutartis, kasininkas-kontrolierius. Trumpasis brūkšnys

žodžių junginyje atstoja jungtuką ir, pavyzdžiui, sekretorė-referentė; sekretorė ir referentė.

Kai antrasis žodžių junginio žodis turi kitą prasmę, jungiamasis brūkšnys nerašomas:

gydytojas konsultantas, gydytojas ekspertas, bankas akcininkas, firma partnerė, įmonė rėmėja,

sąskaita faktūra. Šiuo atveju žodžiai nėra lygiaverčiai, nes antrasis žodis tik paaiškina ar

patikslina pirmąjį. Norint uždrausti lygiaverčių žodžių atskyrimą, naudojamas jungiamasis tarpas.

6

2.3. Kėlimo ženklas

Žodžiai į kitą eilutę keliami pagal lietuvių kalbos reikalavimus: ne bet kaip, o skiemenimis – įterpiant kėlimo ženklą. MS Word programoje klavišų deriniu [Ctrl] ir [ _ ] pirmasis žemesnės

eilutės žodis gali būti suskaidomas į dalis kėlimo ženklu . Kėlimo ženklas bus spausdinamas tik tuo atveju, jei viena žodžio dalis nukeliama į kitą eilutę, o kita – lieka toje pačioje eilutėje kaip ir kėlimo ženklas.

Atsiminkite, jei tarpai tarp žodžių nėra dideli – pastraipa atrodo estetiškai, geriau žodžio nekelti.

2.4. Specialių simbolių rinkimas

Namo numeris su raide rašomas be tarpo: 12a; 8b

Numerio pažymėjimas renkamas su tarpu po taško: Byla⊔Nr.⊔2.

Paragrafo ženklas renkamas su tarpu prieš arba po ženklo: §⊔3, 3⊔§

Lietuviškame tekste vietoje ženklo % renkamas tekstas: 5 proc., 25 proc.

Temperatūros išraiška renkama su tarpu tarp skaitmenų ir skalės ženklo:

1⊔°F, +11⊔°C, 0,56⊔K

Valiutos ženklai renkami su tarpu po skaitinės reikšmės:

15⊔Lt, 20⊔$

Ilgio, ploto, tūrio, saiko ir kiti matai žymimi tam tikrais simboliais, po kurių nededamas taškas:

km; cm; kg; m3

Dešinysis pasvirasis brūkšnys / tinka analogiškiems objektams pažymėti.

Vartojant šį brūkšnį tarp žodžių ar jų sutrumpinimų šiais atvejais abipus jo paliekami tarpai:

tarp greta vartojamų alternatyvius dalykus reiškiančių žodžių:

tel. ⊔/⊔ faks.;

Sriuba⊔/⊔Soup.

Tel. ⊔/⊔faks. 2126575

Medelyno⊔g.⊔5⊔/⊔Sodų⊔g.⊔8

Cituojant poeziją arba nurodant tekstą, parašytą atskirose eilutėse:

Posėdžio pirmininkas⊔/⊔Posėdžio sekretorius⊔/⊔Dalyvauja

Dešinysis pasvirasis brūkšnys nerašomas:

tarp žodžių ar santrumpų, susijusių priklausomybės santykiais:

asmens kodas – a.⊔k. (ne a / k)

atsiskaitomoji sąskaita – a.⊔s. (ne a / s)

nurodant metų ribas:

2000–2007⊔m. (ne 2000 / 2007 m.)

Alternatyvūs dalykai nusakomi su skliausteliais:

Rajonų (miestų) tarybos

Pasirašo pirmininkas ir (arba) pirmininko pavaduotojas

Norint pateikti abiejų giminių formas, tinka tik skliaustai: Reikalingi vadybininkai(-ės).

7

Iš ženklų pirmenybė teikiama – skliaustams:

Didelio ir (ar) vidutinio formato spaudos mašinos

Tarp skaičių ar matavimo vienetų tarpai abipus dešiniojo pasvirojo brūkšnio nepaliekami:

vėjas 5–8⊔m/s

greitis 124⊔Mb/s

važiavo 180⊔km/h⊔greičiu

nurodant dokumentų numerius:

Įsakymas Nr.⊔06/48

nurodant kompiuterių programų versijas:

Microsoft⊔Office⊔97/2003

Žodžių junginys elektroninis paštas trumpinamas el. paštas, e. paštas, (ne el. P., e-paštas,

e-p.). Po trumpinio dvitaškis nerenkamas.

Skaitmenis iki dešimties tekste rekomenduojama rašyti žodžiais, o didesnius kaip 10 –

skaitmenimis. Objektų kiekis rašomas arabiškais skaitmenimis, pavyzdžiui, 5 projektai.

2.5. Matematinių išraiškų rinkimas

Tekste visi skaičiai iki dešimt imtinai rašomi žodžiais, didesni – arabiškais skaitmenimis.

Lietuviškame tekste skaičiaus trupmeninė dalis skiriama kableliu, o tarp sveikosios ir

dešimtainės dalies tarpas nerenkamas, pavyzdžiui, 0,7.

Matematiniuose veiksmuose prieš aritmetinius ženklus ir po jų, išskyrus daugybos ženklą,

parašytą tašku, renkamas tarpas arba jungiamasis tarpas ( ). Matematinių išraiškų rinkimo

pavyzdžiai pateikiami 2 lentelėje.

2 lentelė. Aritmetinių ženklų rinkimas

Ženklas Reikšmė Pavyzdys

+ (pliuso ženklas) Sudėtis 3⊔+⊔3; 3 + 3

– (minuso ženklas) Atimtis

Neigiamas skaičius 3⊔–⊔1; 3 – 1

–1

× (daugybos ženklas) Daugyba 3⊔×⊔3; 3 × 3 / (dešinysis pasvirasis

brūkšnys) Dalyba 3⊔/⊔3; 3 / 3

% (procento ženklas) Procentai 20⊔%; 20 %

^ (karė) Kėlimas laipsniu 3⊔^⊔2; 3 ^ 2

3 lentelė. Lyginimo ženklų rinkimas

Ženklas Reikšmė Pavyzdys

= Lygu A1⊔=⊔B1

> Daugiau A1⊔>⊔B1

< Mažiau A1⊔<⊔B1

≥ Daugiau arba lygu A1⊔≥⊔B1

≤ Mažiau arba lygu A1⊔≤⊔B1

≠ Nelygu A1⊔≠⊔B1

8

Daugiaženkliai arabiški skaitmenys, pradedant penkiaženkliais, renkami tarp skaičių klasių –

iš dešinės po tris. Rišliame tekste rinkite ne paprastą, o jungiamąjį tarpą ( ). Tarp skaičių siaurą tarpą (1/4 Em space):

5;

7456;

21 000;

759 467;

98 265 985;

100 100 100.

Paprastos trupmenos renkamos be tarpo, pavyzdžiui, 1/3, 1/78. Jei paprastojoje trupmenoje

yra sveika dalis, ji skiriama siauru tarpu: 3 1/3.

2.6. Formulių išraiškų rinkimas

Rengiant įvairius rašto darbus, rašant mokslinius straipsnius, tenka rinkti formulių išraiškas, pavyzdžiui:

čia

– intervalo ilgis;

– didžiausia reikšmė;

– mažiausia reikšmė;

– grupavimo intervalų skaičius.

Formulių išraiškos susideda iš skirtingų žymėjimų: kintamųjų, funkcijų ir teksto simbolių, kurie ir apipavidalinami skirtingai. Kintamieji ir funkcijos apipavidalinami kursyvu. Matavimo vienetams šis formatas netaikomas. Formulių rinkimui naudokite formulių rengyklę, pavyzdžiui, Equation Tools. Šio tipo programos palengvins formulių išraiškų rengimą ir automatizuos apipavidalinimą.

Rašto darbuose visos surinktos formulių išraiškos numeruojamos arabiškais skaitmenimis eilės tvarka. Formulės pabaigoje po skaičiaus renkamas kabliataškis. Visi raidiniai žymėjimai

paaiškinami po žodžio čia, jų pateikimo formulėje nuoseklumu. Paaiškinimai skiriami

kabliataškiais. Paaiškinimų pabaigoje renkamas taškas. Minint formulę darbo aiškinamajame tekste, skliausteliuose nurodomas jos numeris (žr. 2.5. poskyris).

Visi matavimų rezultatai pateikiami tarptautinės SI vienetų sistemos dydžiais.

2.7. Datos rašymas

Šiuo metu vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu dėl Dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo (2011 m. liepos 4 d. Nr. V-117) oficialiuose dokumentuose data rašoma

trumpuoju ir mišriuoju būdais, pavyzdžiui, 2002-04-05 (jei mėnesį ar dieną reiškia

vienaženkliai skaičiai, prieš juos rašomas nulis) arba 2002 m. balandžio 5 d. (vienaženkliai

dienos skaitmenys rašomi be nulio).

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. gegužės 3 d. nutarime Nr. 2 (78) numatoma kitose kalbos vartojimo srityse datą rašant trumpuoju būdu metus, mėnesį ir dieną reiškiančias skaitmenų grupes skirti tiek brūkšneliais tiek tarpeliais:

2002-04-29, 2002 04 29.

Taigi, vadovaudamiesi Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu patvirtintomis Dokumentų rengimo taisyklėmis, oficialiuose dokumentuose (raštuose, įsakymuose, nutarimuose ir pan.) datą turime rašyti su brūkšneliais, o kituose tekstuose galime rašyti, kaip mums patogiau – su brūkšneliais ar be jų, tik svarbu, kad tame pačiame dokumente būtų rašoma vienodai.

9

2.8. Telefonų numerių rašymo rekomendacijos

Telefono ir fakso numeriai rašomi pagal Nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio numerių rašymo rekomendacijose, direktoriaus patvirtintose LR ryšių reguliavimo tarnybos 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. IV–1162 nustatytus reikalavimus.

Tarptautinio prefikso simbolis + (pliusas) – rašomas tarptautiniame telefono ryšio numeryje

prieš šalies kodą. Jis atskiria tarptautinį telefono ryšio numerį nuo nacionalinio. Renkant tarptautinį telefono ryšio numerį, tarpas paliekamas tarp šalies ir paskirties kodo, taip pat tarp paskirties kodo ir tinklo galinio taško numerio.

Skliaustelių simboliu () suskliaudžiami tik nacionalinis prefiksas ir geografinių numerių paskirties kodo skaitmenys, kurie nurodo, kad suskliausti skaitmenys toje pačioje numeracijos zonoje nerenkami. Rašant nacionalinį ir tarptautinį telefono ryšio numerius, dvigubas tarpas paliekamas tarp paskirties kodo ir tinklo galinio taško numerio (t. y. tarp miesto kodo ir telefono numerio).

Toninių parengties signalų simbolis ~ rodo, kad reikia laukti papildomo toninio parengties

signalo – rašant iš abiejų pusių jis atskiriamas tarpais, pvz.: (8 ~ 342) 00 000. Šis simbolis

praktiškai nevartojamas, nes Lietuvos teritorijoje jau įdiegtas skaitmeninis telefono ryšys.

Žodžiai Telefonas, Faksas, Mobilusis telefonas ar jų santrumpos Tel., Faks., Mob. turi būti

nurodyti telefono ryšio numerio kairėje pusėje. Nurodant vieną numerį po žodžių Telefonas,

Faksas, Mobilusis telefonas santrumpų dedamas taškas (Tel., Faks., Mob.), nurodant du ar

daugiau numerių – taškas ir dvitaškis (Tel.:, Faks.:, Mob.:).

Tarpas naudojamas telefono ryšio numerio skaitmenims grupuoti. Telefono ryšio numerio skaitmenys gali būti grupuojami taip, kad juos būtų galima lengviau įsidėmėti, išgirsti ir

pamatyti: 12345, 12 345, 12 34 56, 123 4567.

Nacionaliniai telefono ryšio numeriai rašomi taip:

Telefonas arba Tel. (8 342) 12 345

Faksas arba Faks. (8 342) 12 345

Mobilusis telefonas arba Mob. 8 123 45 678

Tarptautiniai telefono ryšio numeriai rašomi taip:

Telephone arba Tel. + 370 342 12 345

Fax + 370 342 12 345

Mobile arba Mob. + 370 123 45 678

Tarptautinis telefono ryšio numeris turi būti rašomas po nacionalinio ryšio numerio, o atitinkami skaitmenys išdėstomi vienas po kito taip:

Telefonas (8 342) 12 345___

arba Tel. + 370 342 12 345

Jei abonentas turi kelis telefono ryšio numerius (nesujungtus automatinės paieškos rinkimo būdu), tai šiems telefono ryšio numeriams atskirti vartojamas pasvirasis brūkšnys ( / ) (iš abiejų pusių atskiriamas tarpais):

Telefonai arba Tel.: (8 342) 12 345 / 12 346 / 12 347

Faksai arba Faks.: (8 342) 12 345 / 12 346 / 12 347

Galima rašyti visą tik pirmąjį telefono ryšio numerį, o kitų – tik paskutiniuosius besiskiriančius skaitmenis. Šiuo atveju tarpai abipus pasvirojo brūkšnio nepaliekami:

Telefonai arba Tel.: (8 342) 12 345/46/47

Faksai arba Faks.: (8 342) 12 345/46/47

Paslaugų telefono ryšio numeris ir serijos 7XX XX XXX, 8XX XX XXX ir 9XX XX

XXX (X – bet koks skaičius nuo 0 iki 9) rašomas taip:

Telefonas arba Tel. 8 800 12 345

Telephone arba Tel. + 370 800 12 345

10

Nurodant papildomą telefono ryšio numerį, kurį galima surinkti paskambinus

pagrindiniu telefono ryšio numeriu, jis rašomas taip:

Telefonas arba Tel. (8 342) 12 345, papild. 123

Telephone arba Tel. + 370 342 12 345, papild. 123

3. RAŠTO DARBO APIPAVIDALINIMAS

Apipavidalinimas padaro dokumentą informatyvesnį. Jis padeda skaitytojui suvokti dokumento struktūrą, orientuotis ir suprasti kas jame yra svarbiausia. Būtent nuo apipavidalinimo priklauso, kokį emocinį įspūdį studijų darbas padarys skaitytojui – nuo subtiliai išbaigto iki beviltiškai padriko.

Studijų darbų ataskaitose taikoma keturkampė simetrinė kompozicija – formato ir teksto, su jį papildančiais komponentais tarpusavio santykis. Paraščių atžvilgiu centruotos teksto antraštės, lentelės, paveikslai ir jų pavadinimai visada dera su pagrindiniu tekstu.

Aiškinamasis (pagrindinis) tekstas ir jį papildantys komponentai: lentelės, paveikslai,

išdėstomi vertikaliame lape (žr. 3 pav.). Tačiau, kuriant dideles daug stulpelių turinčias

lenteles ar pateikiant dideles, daug smulkių komponentų turinčias diagramas, tikslingiau

komponuoti horizontaliame formate (žr. 4 pav.).

Studijų darbų ataskaitos įforminamos tik vienoje A4 formato (210 x 290 mm) balto popieriaus lapo pusėje, nustatant tokio dydžio paraštės:

viršuje – 20 mm,

apačioje – 20 mm,

kairėje – 30 mm,

dešinėje – 20 mm.

Siekiant simetrinės kompozicijos kairiosios paraštės dydis turi atitikti dešiniosios paraštės dydį. Todėl reikia įvertinti susegimui skirtą paraštės dalį (20 mm ir 10 mm įrišimui).

Lapai pradedami skaičiuoti nuo antraštinio lapo (viršelio), tačiau puslapių numeriai nurodomi tik nuo įvado lapo. Antraštiniame lape, užduoties ir priedų lapuose numeriai nenurodomi. Puslapio numeris nurodomas lapo viršutinės puslapinės antraštės dešinėje arabiškais skaitmenimis (be taškų ar brūkšnelių), 1 pt mažesnio dydžio šriftu nei pagrindinis tekstas.

Kiekvienas studijų darbo skyrius pradedamas naujame lape. Poskyriams ir skirsniams šis reikalavimas negalioja. Skyriai, poskyriai ir skirsnių pavadinimuose santrumpos nenaudojamos, žodžiai nekeliami. Šios struktūrinės dalys negali nei prasidėti nei baigtis lentele ar paveikslu.

3 pav. Vertikalaus formato simetrinė kompozicija

4 pav. Horizontalaus formato simetrinė kompozicija

11

Skyriai, poskyriai ir skirsniai numeruojami hierarchiškai. Po skaičiaus būtina rinkti tašką, pabaigoje rinkti tarpą ir tik tada rašyti skyriaus, poskyrio ar skirsnio pavadinimą, pavyzdžiui:

1.⊔

1.1. ⊔

1.1.1. ⊔

1.1.2. ⊔

Po skyriaus, poskyrio ir skirsnio pavadinimo taškas nerenkamas.

Antraštės neskiemenuojamos. Dalys: ĮVADAS, TURINYS, SANTRUMPŲ

SĄRAŠAS (jei jo reikia), IŠVADOS, LITERATŪRA, PRIEDAI, formuojamos kaip

pirmojo lygio skyrių antraštės, tačiau nenumeruojamos.

Išnašos visame darbe numeruojamos arabiškais skaitmenimis eilės tvarka. Visų išnašų aiškinamasis tekstas pateikiamas lapo apačioje. Jis turi tilpti į tą puslapį, kuriame yra išnašos žymė (nuoroda). Išnašose pateikiami paaiškinimai ar tekste cituojami šaltiniai, kurių duomenys pateikiami pagal bibliografinio aprašo reikalavimus (žr. 2.7. poskyrį).

3.1. Teksto struktūrinių dalių apipavidalinimas

Vieno lygio antraštės – skyrių pavadinimai – visame dokumente apipavidalinamos vienodai. Jos turi derėti su žemesnio lygio antraštėmis ir pagrindiniu tekstu. Visada akcentuojama pagrindinė tema, o papildomoms temoms teksto ryškumas suteikiamas pagal svarbą, taip pat nepamirštant palikti pakankamai erdvės virš ir po antraštėmis.

Bendrosios studijų darbo struktūrinių dalių apipavidalinimo charakteristikos pateikiamos

4 lentelėje.

4 lentelė. Bendrosios struktūrinių dokumento dalių apipavidalinimo charakteristikos

Struktūrinė dalis Šrifto stilius Šrifto dydis Lygiuotė Šrifto tipas

Pagrindinis tekstas Paprastas 12 pt Abipusė

Sakinys. Pusantrinės eilutės. Tekstą, į kurį

norime atkreipti dėmesį, galima paryškinti, išskirti, i š r e t i n t i .

ANTRAŠTĖ I LYGIS Pusjuodis 14–12 pt Centruota Didžiosios raidės

Antraštė II lygis Pusjuodis 14–12 pt Centruota Sakinys

Antraštė III lygis Pusjuodis 12 pt Centruota Sakinys

Lentelės pavadinimas Kursyvas 12 pt Centruota Sakinys

Informacija lentelėje Paprastas 11 pt

Tekstas kairioji;

Skaičiai centruota

Sakinys

Paveikslo pavadinimas Kursyvas 12 pt Centruota Sakinys

Informacija paveiksle Paprastas 10–9 pt – Sakinys

Apatinė puslapinė išnaša,

numeruojama arabiškais

skaitmenimis Paprastas 10 pt Abipusė Sakinys

12

Padarydami didesnį atstumą parodote, kad tam tikros struktūrinės teksto dalys yra susijusios silpniau, nei tos, tarp kurių atstumas yra mažesnis. Tarpas tarp pastraipos eilučių (ang. Line spacing) taikomas tik rišlaus teksto pastraipoms. Kitiems teksto elementams – antraštėms, formulėms, lentelių ar paveikslų pavadinimams, lentelėse ar paveiksluose pateikiamiems duomenims – tarpas tarp eilučių neformuojamas. Nurodomas tik didesnis atstumas virš ir mažesnis atstumas po struktūrine dalimi.

Pagal nutylėjimą MS Word 2010 teksto antraštėms (ang. Headings) naudoja Cambria šriftą, o pagrindiniam tekstui (ang. Body text) Calibri šriftą. Tačiau, kai tekstą renkate žemesne MS

Word programos versija ar kita tekstų rengimo programa, šių šriftų galite neturėti1. Todėl

siekdami studijų darbų vieningumo, apipavidalinimui taikome Times New Roman šriftą.

3.2. Lentelių ir paveikslų apipavidalinimas

Studijų darbų pagrindinis tekstas gali būti iliustruojamas lentelėmis ir paveikslais: schemomis, nuotraukomis, grafikais ir pan. Tiek lentelės, tiek paveikslai turi būti sunumeruoti, turėti pavadinimus ir būti minimi aiškinamajame tekste. Studijų darbo tekstas turi ne atkartoti lentelėje ar iliustracijoje pateiktus duomenis, bet juos paaiškinti ir papildyti. Jei tekstą paaiškiname lentele, tai grafiškai jos duomenų nepateikiame ir atvirkščiai, jei tekstą paaiškiname grafiškai, šių duomenų nekartojame lentelėje. Pateikiant kitur publikuotą lentelę ar paveikslą, po jais būtina pateikti nuorodą – nurodyti šaltinio autorių, pavadinimą ir puslapį. Ši informacija renkama 1 pt mažesniu šriftu nei pagrindinis tekstas (žr. 5 lentelė).

Lentelės numeris, žodis lentelė ir pavadinimas renkami tokio pat dydžio šriftu kaip pagrindinis

tekstas ir lygiuojami pastraipos viduryje. Žodis lentelė netrumpinamas. Visos darbe esančios

lentelės numeruojamos arabiškais skaitmenimis eilės tvarka. Taškas po numerio ir po pavadinimo nerenkamas. Po lentelės pavadinimu formuojamas 6–12 pt dydžio tarpas. Jei

studijų darbo aprašyme yra tik viena lentelė, tai renkamas tik žodis Lentelė. Apipavidalindami

lentelių antraštines eilutes, rezultatų eilutes ir išorines kraštines parinkite storesnes 1½ pt linijas, o vidines linijas formuokite plonesnes – ½ pt. Atkreipkite dėmesį, kad renkant tekstą

Eil. nr. sutrumpinimas nr. pradedamas mažąja raide!

5 lentelė. Lentelės pavadinimas

Eilučių

antraštė

Stulpelio antraštė Stulpelio antraštė

Stulpelio paantraštė, matavimo vnt. Stulpelio

paantraštė Stulpelio

paantraštė

Vieta, kurioje nurodomas originalus šaltinis

Tekstas renkamas lentelėje yra 1 pt mažesnis negu pagrindinis tekstas. Skaitmeninė informacija centruojama, tekstinė informacijai taikoma kairioji lygiuotė. Jei tekstas lentelėje sudaro keletas pastraipų, jis gali būti centruojamas ir suskiemenuojamas. Tarpas tarp lentelėje pateikiamo teksto eilučių neformuojamas.

Tekstų redaktoriuje kuriant naują lentelę visi stulpeliai automatiškai įterpiami vienodo pločio, o eilutės – vienodo aukščio. Dažniausiai stulpelius ir eilutes reikia koreguoti taip, kad juose

1 Diegiant operacinę sistemą kompiuteryje įdiegiamas standartinis šriftų rinkinys. Diegiant programų komplektą Microsoft Office ir kitas panašaus pobūdžio programas kompiuterio šriftų rinkinys didėja. Tačiau skirtinguose kompiuteriuose gali būti nevienodi šriftų rinkiniai: šriftai gali būti neišsamūs, juose gali nebūti lietuviškų rašmenų. Jei parengtą dokumentą spausdinsite ne savo darbo vietoje, nenaudokite retesnių šriftų. Gali būti, kad kitame kompiuteryje pasirinktas šriftas nebus įdiegtas. Tada tekstui bus suteiktas artimiausias šrifto garnitūras, kuris pakeis ar net iškreips tikrąjį vaizdą.

13

esantis tekstas išsidėstytų optimaliai ir proporcingai (žr. 6 ir 7 lentelės). Tai atliekama didinant

lentelės eilutės aukštį, praplečiant stulpelį ar formuojant patį tekstą. Tačiau lentelė neturi viršyti darbo lapo pločio (neturi patekti į paraščių lauką).

6 lentelė. Proporcinga lengvai suvokiama lentelė

Eil. nr. Popieriaus rūšis Charakteristikos

Formatas Storis, g/m2

1. Rašomasis popierius A4 70

2. Foto popierius A6 185

7 lentelė. Neproporcinga sunkai suvokiama lentelė

Eil. nr. Popieriaus

rūšis Charakteristikos Formatas Storis, g/m2

1. Rašomasis

popierius A4 70

2. Foto

popierius A6 185

Jei lentelė netelpa viename lape, lentelės eilučių ir stulpelių antraštė (ne pavadinimas!) kartojama kitame lape. Lentelėje pateiktų dydžių matavimo vienetai nurodomi stulpelio antraštėje ar paantraštėje. Skaičių reikšmės tame pačiame stulpelyje privalo turėti vienodą skaičių dešimtainių ženklų. Stulpelyje vietoje pasikartojančių skaičių, ženklų ar simbolių

kabutės nerenkamos. Jei lentelėse nėra kurių nors duomenų, renkamas tekstas N. d. (nėra

duomenų). Skaičiavimų lenteles rekomenduojama rengti skaičiuokle ir tik vėliau įkelti į teksto rengimo programą.

Siekdami simetrinės lapo kompozicijos, lentelėms suteikite centrinę lygiuotę (žr. 3 ir 4 pav.).

Žmogaus smegenys vaizdus suvokia greičiau nei tekstą. Kai procesui ar objektui apibūdinti reikalingas ilgas aprašomasis tekstas, geriau jį paaiškinkite paveikslais. Vaizdai ne tik iliustruoja, bet ir suskaido, ritmiškai „perkerta“ tekstą į dalis. Ritmiškas lentelių ir paveikslų įterpimas sumažina monotonija ir nuobodulį, padedama regimajai atminčiai lengviau įsiminti ir greičiau suprasti dokumente pateikiamą informaciją.

Studijų darbų ataskaitose paveikslai, kaip ir lentelės, įterpiami tekste tuojau po nuorodų į juos. Rekomenduojama grafines schemas rengti skaičiuokle ir tik vėliau įkelti į teksto rengimo programą. Darbe pateikiami paveikslai turi būti vieno stiliaus, kokybės, formato, neužgožti vienas kito dydžiu ar intensyvumu. Priklausomai nuo paveikslą sudarančių komponentų dydžio ir kiekio, jo dydis parenkamas optimalus – toks, kad jis būtų aiškiai vizualiai

suvokiamas ir įskaitomas, jame būtų pateiktos skaitmeninės reikšmės (žr. 5 ir 6 pav.).

5 pav. Aiškiai suvokiamas ir įskaitomas grafinis vaizdas

14

6 pav. Neaiškus ir sunkiai suvokiamas grafinis vaizdas

Siekdami simetrinės lapo kompozicijos, paveikslus centruokite. Paveikslo numeris,

sutrumpinimas pav. ir paveikslo pavadinimas renkami po paveikslu paliekant 6–12 pt atstumą

iki paveikslo, tokio pat dydžio šriftu kaip pagrindinis tekstas. Taškas po numerio ir paveikslo pavadinimo nerenkamas. Paveikslų numeracija arabiškais skaitmenimis visame darbe ištisinė. Spalvos naudojamos tik esant būtinybei, pateikiant pavyzdžius. Didelės apimties pavyzdžiai pateikiami kaip priedai.

3.3. Priedai

Prieduose pateikiami pavyzdžiai, statistinės lentelės, klausimynai, iliustracijos, planai, kurie papildo studijų darbo ataskaitą, tačiau dėl savo apimties, negali būti įtraukti į pagrindinę

darbo dalį. PRIEDAI talpinami darbo pabaigoje, po literatūros skyriaus. Jie numeruojami

arabiškais skaitmenimis eilės tvarka, pavyzdžiui, 1 PRIEDAS, 2 PRIEDAS ir t. t. Jei priedas

yra tik vienas, jis nenumeruojamas, renkamas tik žodis PRIEDAS be numerio. Lapo numeris

priedų lapuose gali būti nenurodomas. Jie neįskaičiuojami į bendrą darbo apimtį.

3.4. Turinys

Turinys pateikiamas tik didelės apimties darbe, pavyzdžiui, baigiamajame darbe. Mažesnės apimties darbuose: atsiliepimuose, praktikos ataskaitose ir pan., turinys neformuojamas. Turinys atsispindi studijų darbo struktūrą (žr. 7 pav.). Skyrių pavadinimai negali sutapti su darbo pavadinimu, o poskyrių pavadinimai – su skyrių pavadinimais. Struktūrinės dalys išdėstomos nuosekliai.

7 pav. Turinio lapo pavyzdys

Rašto darbe formuojamas ne didesnis kaip trijų lygių nuorodų turinys. Skyrių, poskyrių ir skyrelių pavadinimams nurodomos tinkamo lygio antraščių nuostatos (žr. 4 lentelė) su taškiniu užpildu ir dešiniąja tabuliavimo žyme puslapių numeriams.

15

3.5. Nuorodos

Nuorodos į tam tikras darbo dalis: skyrius, poskyrius, lenteles, paveikslus, priedus, kuriamos

nurodant jų eilės numerius, pavyzdžiui, (žr. 21 p.), (žr. 3 skyrių), (žr. 2.3. poskyrį),

(žr. 2.3.1 skyrelį), (žr. 3 lentelę), (žr. 2 priedą), (žr. 1 formulę).

Nuorodos į naudotus literatūros šaltinius gali būti pateikiamos įvairiai. Nuorodas į cituojamus šaltinius galima pateikti tekste arba laužtiniuose skliaustuose.

Jeigu autorius minimas tekste, po jo pavardės skliaustuose nurodomi tik metai, pavyzdžiui,

Pasak V. Vainoro (1993), .... Toje pačioje pastraipoje minint tą patį autorių, nurodoma tik jo

pavardė ir inicialai, o metai nebekartojami. Kai minimas dviejų autorių šaltinis, būtina kaskart nurodyti abiejų autorių pavardes ir inicialus.

Pateikiant nuorodą į kelių autorių skirtingus šaltinius, autorių pavardės, inicialai, metai

atskiriami kableliu, pavyzdžiui: (Grikšienė L., 1993; Valčiukas V., 1997). Kai mokslinės

literatūros šaltinio yra daugiau kaip trys autoriai, tai ir pirmą, ir kitus kartus nurodoma tik

pirmojo autoriaus pavardė ir inicialai, priduriant žodžių junginį ir kt. Pavyzdžiui:

(Macijauskas A. ir kt., 1997).

Tekste minint to paties autoriaus skirtingas publikacijas, išleistas tais pačiais metais,

naudojamos raides: a, b, c ir pan. Pavyzdžiui, (Sajek D., 1995a, 1995b). Kai nėra autoriaus,

minimas šaltinio pavadinimas, metai ir puslapis. Pavyzdžiui, (Lietuvos statistikos

metraštis, 1997, 25 p.).

Pateikiant nuorodą laužtiniuose skliaustuose nurodoma šaltinio pozicija literatūros sąraše ir

puslapis(-iai), pavyzdžiui, [8, p. 16], [5, p. 13–16].

3.6. Literatūra ir bibliografinio aprašo sudarymas

Literatūros sąraše nurodomi tik tie šaltiniai, į kuriuos darbo tekste yra pateiktos nuorodos arba jie minimi išnašose. Savavališkas šaltinių, tame tarpe ir interneto, perrašymas yra intelektinės nuosavybės teisės pažeidimas. Nukopijuota šaltinio dalis, tame tarpe ir elektroninio dokumento, nenurodyta rašto darbo literatūros sąraše, yra laikoma plagiatu. Interneto šaltinio nuoroda

http://www.mokslai.lt nėra mokslinės ar dalykinės informacijos šaltinis.

Numeruoti naudotų dokumentų: monografijų, periodinių ir tęstinių leidinių, įstatyminių ir norminių aktų bibliografiniai aprašai pateikiami abėcėlės tvarka, taikant kairiąją lygiuotę. Pirmiau pateikiamos lotyniškosios abėcėlės literatūros pozicijos, po to – kirilica.

Toliau pateikiami bibliografinio aprašo sudarymo pavyzdžiai:

Knygos

Vieno autoriaus dokumentas

Anzenbacher A. Filosofijos įvadas. – Vilnius : Katalikų pasaulis, 1992. – 343 p.

Narbutas S. Nuo Mindaugo raštų iki Karpavičiaus pamokslų: XIII–XVIII amžiaus LDK literatūros

apžvalga: red. G. Vaškelis. – Vilnius: LLTI, 2000. - 72 p.

Paulavičius K. B. Darbo rinka : mokymo priemonė. – Vilnius : [VPU l-kla], 1998. - 63, [1] p. : brėž. –

Bibliogr. : p. 62 (30 pavad.)

Trijų autorių dokumentas

Čėsna B., Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė L., Jakubavičius A. Moksliniai tyrimai ir inovacijos inžinerijoje :

vadovėlis / Vilnius : Technika, 2011 - 239 p.

16

Dokumentai aprašomi pagal pavadinimą, kai nepaminėtas autorius

ar yra kolektyvinis autorius

Vaikų privatumo apsauga internete / M. Mačėnaitė, D. Paulikienė, I. Skersytė, D. Šinkūnienė. -

Vilnius : Lietuvos vartotojų institutas, 2011. – 80, [2] p. : iliustr.

Paantraštės rašomos tik tada, kai siekiama aiškumo (aprašant vadovėlius, konferencijų medžiagą ir panašiai)

Simanavičienė Ž. Inžinerinių sprendimų ekonomika : mokomoji knyga [vadovėlis aukštosioms

mokykloms]. – Kaunas : Technologija, 2011. – 249, [1] p.

Burneckienė I. Braižyba : vadovėlis bendrojo lavinimo mokyklai. – Kaunas : Šviesa, 1998. – 142, [1]

p. : iliustr.

Žukauskaitė A. Funkcionalizuotų mažianarių azaheterociklinių amino rūgščių darinių sintezė ir

tyrimas : daktaro disertacijos santrauka, fizikiniai mokslai (chemija) (03P) / Kauno technologijos

universitetas, Gento universitetas. – Kaunas : technologija, 2012. – 26, [2] p.

Jei sudarytojai, dailininkai, ar kiti asmenys ir organizacijos yra labai svarbūs, jie minimi po pavadinimo ir paantraštės (jei tokia yra)

Darben D. Kompiuterinės leidybos pradmenys : dizainas ir maketavimas / [iš anglų kalbos vertė

J. Aušraitė, K. Sprindžiūnaitė]. – Vilnius : Žara, 2010. – 128, [1] p. (Principai, sprendimai, projektai)

Rankraštis

Grincevičienė V. Ugdymo dalyvių požiūris į dabarties mokyklą [Rankraštis] : (socialinis pedagoginis

aspektas) : daktaro disertacija : socialiniai mokslai, edukologija (078) / Vilniaus pedagoginis

universitetas. – Vilnius, 1998. – 165 lap. : iliustr.

Grafiniai dokumentai (žemėlapiai, gaidų, vaizduojamojo meno leidiniai ir foto nuotraukos)

Lietuvos geležinkelių žemėlapis. – 1 : 600 00. – Vilnius : Valst. įm. „Lietuvos geležinkeliai“, 1994. –

1 žml. Wilczynski J. K. Vilniaus albumas : [litogr.] / parengė Z. Budrytė. – Vilnius : Vaga, 1987. – 12

p., [24] iliustr. lap. aplanke. – Tekstas lygiagr. liet., rus., angl. – Reprod. sąr. : p.13–12

Interneto šaltiniai

Okenson A. Strengh in Numbers: Library Consortia in the Electronic Age // Les Consortiums

Documentaires. – Kreipties būdas: World Wide Web. URL:

http://www.idt.fr/idt/pages_fra/actes/actes2000/page3.htm

Okrston A. Nordic Countries [presentation] // 3rd e-ICOLC (International Coalition of Library

Consortia in Europe), 29.11.–1.12.2001 Espoo, Finland. – Kreipties būdas: World Wide Web. URL:

http://www.lib.helsinki.fi/finelib/eicolc/Ohrstrom1.ppt

Garso ir (ar) vaizdo įrašai

Haydn J. Styginių kvartetas : op. Nr. 2 : c-dur / J. Haidnas; atl. Viln. Kvartetas. – Vilnius : Melodija,

1985. – 1 pl.

Straipsniai ar skyriai iš knygos

Jackūnas Ž. Demokratinio švietimo sklaida Lietuvoje // Švietimo reforma ir mokytojų rengimas :

humanizmas, demokratija ir pilietiškumas mokykloje : IV tarptautinė mokslinė konferencija : mokslo

darbai : Vilnius, 1997 spalio 8–10 d. – Vilnius, 1997, p. 57–60

Venckus R. Korektūra // Formatas Nr. 6 / ats. red. L. Kaubrinė-Stunžėnienė. – Kaunas, 2003, p. 24–26

Paluckienė J. Pensininkų darbo rinka // IX pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas = 9th

Lithuanian sympozium on arts and sciences : tezės : 1995 m. lapkričio mėn. 22–25 d., Vilnius. –

[Vilnius, 1996], p. 151

Žadeikaitė L. Veränderungstendenzen in der Allgemeinbildung // Litauische Gespräche zur Pädagogik

II : Staat und Schule = Lietuvos valstybingumas ir mokykla / Gerd-Bodo Reinert, Irena Musteikienė

(Hrsg.). – Frankfurt am Main, 2000, p. 127–133

17

Motiejūnienė E., Žadeikaitė L. Development of Competence – A Challenge to the Creators of the

Contents of Education // Entwicklung erziehungswissenschaftlicher Paradigmen: Theorie und Praxis =

Development of educational paradigms: theory and practice : [Beiträge der XI. Internationalen

wissenschaftlichen Konferenz vom 19. bis 20. Oktober 2005 in Vilnius zur Bildungsreform und

Lehrerbildung] / Gerd-Bodo von Carlsburg (Hrsg./ed.). – Frankfurt am Main, 2007, p. 187–194. –

ISBN 3-631-56029-X

Serialinių (periodinių, tęsiamųjų ir serijinių) leidinių straipsniai

Kardelis K. Edukologijos disertacinių darbų, apgintų po 1991 metų Lietuvoje, metodologiniai

aspektai. – Santr. angl. // Socialiniai mokslai. Edukologija. – ISSN 1392-0758. – 1996, Nr. 1, p. 56–58

Grigas G. Tolimasis programavimo mokymas Lietuvoje. – Bibliogr. išnašose // Lietuvos mokslas. –

1995, t. 3, kn. 6, p. 50–57

Beresnevičienė D. Ontogenetiniai techninio intelekto ypatumai. – Santr. angl. – Bibliogr. : 9 pavad. //

Pedagogika. – ISSN 1392-0340. – T. 34 (1997), p. 122–128.

3.7. Antraštinis lapas

Studijų darbų antraštinio lapo kompozicijoje taikoma labiausiai žmogaus regėjimo nuostatas ir estetikos reikalavimus atitinkanti proporcijos taisyklė vadinama „aukso pjūviu“. Žinodami antraštinio lapo išmatavimus (A4, 210 x 297 mm) galime rasti padalinimo linijas ir jų susikirtimo taškus, kurie darniai suskirsto lapo plokštumą į dalis. Tai į ką pirmiausia turi būti atkreipiamas dėmesys talpinama viduryje. Antraštiniame lape tai – darbo paskirtis ir pavadinimas

(žr. 8 pav.).

Paprastai studijų darbai turi ilgas antraštes, kurios netelpa „aukso viduryje“, todėl ilgas antraštes turime tinkamai suskaidyti. Stenkitės suskaidyti ritmingai ir logiškai, nes nevietoję nutraukiamas tekstas sukuria

nelogiškumus ir apsunkina informacijos suvokimą (žr. 9

ir 10 pav.).

8 pav. Vertikalaus lapo idealios proporcijos

PROGRAMOS

MICROSOFT WORD

TAIKYMAS

PROGRAMOS MICROSOFT

WORD TAIKYMAS

9 pav. Logiškai suskaidyta pastraipa

10 pav. Nelogiškai suskaidyta pastraipa

Visų rašto darbų antraštinis lapas įforminamas pagal 1 priede pateikiamus pavyzdį, išskyrus baigiamojo darbo antraštinį lapą, kuris įforminamas pagal 2 priede pateikiamą pavyzdį. Įrašai antraštiniame lape pateikiami vardininko linksniu. Autoriaus, darbo vadovo(-ės) katedros vedėjo(-s), konsultantų, recenzentų vardai netrumpinami ir pateikiami su pavardėmis, pareigomis, mokslo vardais.

4. RAŠTO DARBŲ ĮTEIKIMAS

Studentas(-ė) užtikrina, kad teikiamas rašto darbas atitinka mokslo darbui keliamus bendruosius raštvedybos reikalavimus (žr. 2 skyrius) ir rašto darbo struktūros reikalavimus (žr. 1 skyrius), t. y. turi tikslą ir uždavinius, nagrinėja problemos išskirtinumo laipsnį, demonstruoja rezultatus, turi išvadą(-as) ir apžvelgia konkrečiam rašto darbui reikalaujamą dalykinės ir mokslinės informacijos šaltinių skaičių.

18

Rašto darbas, kurio tekstas sudarytas tik mechaniškai sudėliojant kitų autorių publikuotus tekstus ar perfrazuojant jų ištraukas, laikomas neatitinkančiu mokslo darbui keliamų reikalavimų. Toks rašto darbas traktuojamas kaip plagiatas ir vertinamas neigiamai.

Rašto darbas yra laikomas plagiatu jeigu yra:

jame pateikiamas svetimas tekstas be citavimo ženklų (pvz. kabutėse, atskira pastraipa, kursyvu);

didesnė darbo dalis sudaryta iš pažodžiui nurašyto kito autoriaus teksto, t. y. nepateikiamų paties studento minčių, apibendrinimo, įžvalgų;

jame perpasakojama arba cituojama svetima idėja, iliustracinė medžiaga ar duomenys nenurodant šaltinio;

pažodinis užsienio kalbos teksto vertimas pateikiamas kaip paties studento mintys, nenurodant originalaus teksto šaltinio.

visas arba iš dalies jau buvo panaudotas rašto darbui Kauno kolegijoje ar kitose mokslo institucijose.

5. VAIZDINIS DARBO PRISTATYMAS

Rašto darbo pristatymo metu studentai ar jų grupė gali demonstruoti 10 min. trukmės vaizdinį pranešimą. Pristatomo darbo pateiktis turi būti sudaryta iš 8–12 skaidrių, kurios atspindinti darbo turinį. Vaizdinė pateiktis yra tik papildoma priemonė, padedanti atskleisti darbo esmę, todėl informacija nesusijusi su darbo turiniu nepateikiama.

Pateiktį pradėkite rengti tik tada, kai jau turėsite parengtą rašto darbą. Apmąstykite, ką ir kaip jūs norite papasakoti ar pristatyti. Sukurkite pateikties scenarijų – pasakojimo planą arba informacijos pateikimo eigą. Pranešimo metu patartina neskaityti skaidrių turinio, o tik jį komentuoti. Klausytojai ir patys perskaitys pateiktą informaciją, nereikia tai daryti už juos.

Skaidrėse pateikiama informacija turi atitikti bendruosius raštvedybos reikalavimus, nebūti perkrauta tekstu ar vaizdais, aiški, logiška ir struktūruota. Teksto šriftas aiškus, lengvai skaitomas. Rekomenduojami neserifiniai šriftai, pavyzdžiui, Arial. Teksto dydis – pakankamai didelis, gerai matomas skaidrės demonstravimo ekrane metu. Skaidrėje komponuojamas tekstas neturi patekti už skaidrės ribų. Skaidrių antraštes patariama rinkti didžiosiomis raidėmis. Prieš demonstravimą patartina pateiktį peržiūrėti realioje aplinkoje, nes švieslentėje ji gali atrodyti kitaip nei kompiuterio ekrane.

Visos skaidrės turėtų būti apipavidalintos vienodai, išlaikyta spalvų, antraščių stilistika. Nenaudokite labai ryškių, konfliktuojančių spalvų derinių. Apipavidalinimas niekuomet neturi užgožti skaidrių turinio. Skaidrių apipavidalinimą ir animacinius bei garso efektus parinkite priklausomai nuo pranešimo tikslo. Rašto darbo pristatymui (pranešimui) netinka garso efektai ar per didelis animacinių efektų kiekis.

Pagalvokite, kaip komentuosite kiekvieną skaidrę ir kiek laiko tai užtruks (ar tilpsite į pranešimo laiką). Vienu metu pateikite tik tiek informacijos, kiek galite paaiškinti per 10–20 s. Optimalu, vienai skaidrei skirti apie 1 min. laiko. Be reikalo nenaudokite laiko kontrolės skaidrėms keisti. Ne visuomet galima tiksliai pasakyti, kiek konkrečiai prie kiekvienos skaidrės kalbėsite. Geriausiai, kai skaidrės keičiamos pelės ar klavišo paspaudimu. Vaizdinio pristatymo struktūra iš esmės atitinka rašto darbo struktūrą (žr. 11 pav.):

Titulinė skaidrė, kurioje nurodoma studijų institucija, tema, darbo tipas, autorius(-iai), darbo parengimo metai.

Įvadas (1–2 skaidrės). Čia nurodomas darbo objektas, tikslas ir uždaviniai (numeruoti arabiškais skaitmenimis), naudoti metodai. Jeigu darbą rengė grupė studentų, nurodomas kiekvieno autoriaus indėlis (kuris autorius kokią medžiagą surinko ir išanalizavo, kokį skyrių parašė ir pan.).

19

Pagrindinė (dėstomoji) dalis (4–5 skaidrės). Pateikiama įvykių chronologija, projekto eiga, taikymo sritys ir t. t. Pateikite svarbiausius teiginius, o ne viską, ką ruošiatės pasakoti. Skaidrėse neturi būti daug teksto. Pateikiamas tekstas turi būti informatyvus ir greitai suvokiamas. Tiek tekstinė, tiek vaizdinė informacija turi būti pateikiama tiksliai, lakoniškai ir aiškiai, kad klausantysis (skaitantysis) spėtų atkreipti dėmesį, užfiksuoti ir įsiminti.

Išvados arba apibendrinimas (1–2 skaidrės). Išvados numeruojamos arabiškais skaitmenimis.

Rekomendacijos (1–2 skaidrės), jei tokios yra.

Baigiamoji skaidrė. Ji gali būti tokia pati kaip titulinė skaidrė.

Bibliografinis naudotų informacijos šaltinių sąrašas vaizdiniame pristatyme nepateikiamas.

11 pav. Pristatymo struktūra

1 PRIEDAS

KAUNO KOLEGIJA

TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

MEDIJŲ TECHNOLOGIJŲ KATEDRA

LS.../ MM... gr. studentas(-ė)

Vardas Pavardė

DARBO PAVADINIMAS

Darbo tipas

Darbo vadovas(-ė) lekt. Vardas Pavardė

KAUNAS

201...

2 PRIEDAS

KAUNO KOLEGIJA

TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

MEDIJŲ TECHNOLOGIJŲ KATEDRA

Vardas Pavardė

TEMOS PAVADINIMAS

Baigiamasis darbas

Vadovas(-ė) lekt. Vardas Pavardė

Katedros vedėjas(-a) lekt. Vardas Pavardė

Ekonominės dalies konsultantas(-ė) lekt. dr. Vardas Pavardė

Žmogaus saugos konsultantas(-ė) lekt. Vardas Pavardė

Recenzentas(-ė) doc. dr. Vardas Pavardė

KAUNAS

201...