LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Gyvulininkystės technologijos fakultetas

Pavelas Tatariškinas

Probiotikų poveikis triušių sveikatingumui ir produkcijos kokybei

An effect of probiotics on rabbit wellness and quality of production

Gyvulininkystės technologijos ištęstinių studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: lekt. Dr. Gediminas Gerulis

Kaunas, 2016

2

DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Probiotikų poveikis triušių

sveikatingumui ir produkcijos kokybei“,

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)

3

TURINYS SANTRUMPOS .................................................................................................................................. 4

SANTRAUKA .................................................................................................................................... 6

SUMMARY ........................................................................................................................................ 7

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 9

1. LITERATŪROS APŽVALGA .................................................................................................. 10

1.1 Triušininkystė ..................................................................................................................... 10

1.1.1 Triušių kilmė, biologinės savybės ir ūkinė nauda ............................................................. 10

1.1.2 Triušienos savybės ............................................................................................................ 11

1.1.3 Pagrindinės problemos triušininkystėje ............................................................................ 15

1.2 Probiotikai ................................................................................................................................ 18

1.2.1 Probiotikų poveikis triušiams ............................................................................................ 19

2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ......................................................................... 22

2.1 Tyrimų atlikimo vieta, laikotarpis, tyrimo objektas.................................................................22

2.2 Tiriamų grupių sudarymas ir tyrimų eiga ................................................................................ 23

2.3 Statistinė duomenų analizė ...................................................................................................... 26

3. REZULTATAI ........................................................................................................................... 27

3.1 Skirtingų probiotikų poveikis triušiukų augimo intensyvumui ............................................... 27

3.2 Skirtingų probiotikų poveikis triušių išsaugojimui .................................................................. 29

3.3 Skirtingų probiotikų poveikis triušių skerdenos išeigai ........................................................... 30

3.4 Skirtingų probiotikų įtaka triušienos cheminėms bei fizinėms savybėms ............................... 31

3.5 Skirtingų probiotikų poveikis triušių kergimosi intensyvumui .............................................. 32

3.6 Skirtingų probiotikų poveikis atvestų triušiukų gyvybingumui .............................................. 33

3.7 Skirtingų probiotikų poveikis atvestų triušiukų svoriui .......................................................... 34

3.8 Skirtingų probiotikų poveikis triušiukų augimo intensyvumui ............................................... 35

3.9 Skirtingų probiotikų poveikis triušiukų išsaugojimui .............................................................. 36

4. REZULTATŲ APTARIMAS .................................................................................................... 38

IŠVADOS .......................................................................................................................................... 40

REKOMENDACIJOS ....................................................................................................................... 41

LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 42

4

SANTRUMPOS

a* – mėsos rausvumas

b* – mėsos gelsvumas

cm – centimetrai

d – diena

E. – Eimeria pirmuonys

E. - Escherichia coli bakterijos

EB – Europos Bendrija

g – gramai

gr. – grupė

HN – higienos norma

kg – kilogramai

kJ – kilo džauliai

kt. – kitas

l – litrai

L* – šviesumas

LST – Lietuvos standartas

m. – metai

mėn. – mėnuo

mg – miligramai

ml – mililitrai

mln. - milijonas

min. – minutės

5

m/sek. – metrai per sekundę

NEM – neazotinės ekstraktinės medžiagos

Nr. – numeris

P – patikimumas

pav. – paveikslėlis

pH – vandenilio jonų rodiklis

proc. – procentai

p. m. e. – prieš mūsų erą

pvz. – pavyzdys, pavyzdžiui

s. m. – sausosios medžiagos

t – tona

tūkst. – tūkstantis

vnt. – vienetai

µg – mikrogramai

° – nuolydžio laipsnis

°C – laipsniai Celsijaus

♀ – patelė

♂ – patinas

6

SANTRAUKA

Probiotikų poveikis triušių sveikatingumui ir produkcijos kokybei

Pavelas Tatariškinas

Magistro baigiamasis darbas

Magistro darbas: Probiotikų poveikis triušių sveikatingumui ir produkcijos kokybei. Darbą

sudaro 47 psl. Darbe pateikta 9 paveikslėliai ir 2 lentelės.

Triušininkystės produkcijos poreikis yra pastoviai didėjantis, tačiau, triušininkystės ūkiai

nuolatos susiduria su įvairiomis triušių virškinamojo trakto ligomis, kurios mažina triušių

produktyvumą. Šioms problemos sumažinti vis dažniau yra naudojami probiotikai.

Darbo tikslas – įvertinti probiotikų poveikį triušių sveikatingumui ir produkcijos kokybei.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti skirtingų probiotikų preparatų poveikį jaunesnių ir vyresnių triušiukų augimo

intensyvumui.

2. Įvertinti skirtingų probiotikų poveikį triušiukų išsaugojimui.

3. Nustatyti probiotikų įtaką triušių reprodukcijai.

4. Nustatyti probiotikų įtaką skedenos išeigai ir triušienos cheminėms bei fizinėms savybėms.

Tyrimai atlikti su viename Lietuvos ūkyje auginamais triušiais, suskirstant juos į tris grupes

po: 12 triušiukų 45–60 d amžiaus, 24 triušiukai 100–120 d amžiaus, 5 pateles ir 1 patiną 6 mėn.

amžiaus. Kontrolinės grupės triušiai buvo šeriami įprastiniu pašaru ir girdomi įprastiniu vandeniu,

bandomosios gr. Nr. 1 triušiai – girdomi vandeniu, praturtintu probiotikais „Probio active“,

bandomosios gr. Nr. 2 triušiai – girdomi vandeniu, praturtintu probiotikais „Poliprobiotic rabbits“.

Nustatėme, kad probiotikai turi įtakos jaunesnių grupių triušiukų augimo intensyvumui ir

išsaugojimui, o vyresniems triušiukams įtakos neturėjo. Pastebėtas neigiamas probiotikų poveikis

triušių reprodukcijai. Probiotikai turėjo teigiamos įtakos skerdenos išeigai. „Rabbits poliprobiotic“

gavusių triušių mėsa šviesesnė, vandeningesnė, pasižymėjo 6,58 proc. (P < 0,05) didesniu vandens

rišlumu, bei mažesniu tarpraumeninių riebalų kiekiu. „Probio active“ girdytų triušių mėsoje

nustatytas didesnis sausųjų medžiagų kiekis, mėsa ryškesnio atspalvio, su padidėjusiu

vandeningumu ir vandens rišlumu, bei 3,51 proc. (P < 0,05) sumažėjusiu virimo nuostoliu.

Kontrolinės grupės triušienoje nustatytas didžiausias pelenų kiekis bei mažesnis vandeningumas.

Raktažodžiai: probiotikai, triušiai, priesvoriai, išsaugojimas, reprodukcija, triušiena.

7

SUMMARY

An effect of probiotics on rabbit wellness and quality of production

Pavelas Tatariškinas

Master‘s thesis

Master‘s thesis: An effect of probiotics on rabbit wellness and a quality of production. The

thesis consists of 47 pages. 9 illustrations and 2 tables are presented in the thesis.

Demand for rabbit meat and fur products is constantly growing. However rabbit farms

constantly encounter with various gastrointestinal diseases in rabbits which reduce productivity of

rabbits. In order to reduce the incidence of these problems probiotics are used more and more often.

The aim of the thesis: to assess an effect of probiotics on rabbit wellness and a quality of

production.

The tasks of the thesis:

1. To assess an effect of different probiotic preparations on a growing rate of younger and

older baby rabbits.

2. To assess an effect of different probiotics on survival of rabbits.

3. To determine an influence of probiotics on rabbit reproduction.

4. To determine an influence of probiotics on the output of carcass meat and chemical and

physical properties of rabbit meat.

The analyses have been carried out with the rabbits of one Lithuanian farm. The rabbits have

been divided into three groups as follows: 12 rabbits 45–60 days old, 24 rabbits 100–120 days old,

5 females and 1 male 6 months old. The rabbits in the control group were fed an ordinary feed and

were given ordinary water. The rabbits in the trial group No. 1 were given a water enriched with

probiotics “Probio active”, while the rabbits in the trial group No. 2 were given a water enriched

with probiotics “Poliprobiotic rabbits“.

The analyses revealed that probiotics affect a growing rate and survival of younger rabbits in

the groups and have no effect on older rabbits. A negative effect of probiotics on rabbit

reproduction has been noticed. Probiotics had a favourable effect on the output of carcass meat. A

meat of the rabbits that were given “Rabbits poliprobiotic“ was lighter in colour, contained more

water, was characterised by 6,58% (P < 0,05) bigger water binding capacity and lower content of

intramuscular fat. A higher content of dry materials has been determined in a meat of the rabbits

8

that were given “Probio active“. Their meat was characterized by more intense shade, an increased

water content and water binding capacity, and the cooking loss decreased by 3,51 % (P < 0,05). The

highest ash content and a lower content of water have been determined in a rabbit meat of the

control group.

Key words: probiotics, rabbits, weight gain, survival, reproduction, rabbit meat.

9

ĮVADAS

Triušininkystė yra viena seniausių gyvulininkystės šakų (1).

Triušininkystės produkcijos rinka vis dar nėra užpildyta, nes triušiena vertinama dėl skonio,

pasižyminti dietinėmis savybėmis, turtinga nesočių riebalų rūgščių, dėl mažo cholesterolio ir natrio

kiekio dažnai rekomenduojama daugeliui vartotojų (2).

Pastebėta, kad triušių susirgimai yra dažnesni nei kitų gyvūnų rūšių (3). Triušininkystės

ūkiuose neretai susiduriama su įvairiais triušių sveikatos sutrikimais – tai dažnai pasitaikančios ir

nuostolingos užkrečiamos ligos, kai kurios iš jų pažeidžia virškinamąjį traktą, tai turi įtakos

mažėjančios produkcijos kiekiui (4,5,6). Tam ypač jautrūs triušių jaunikliai (7).

Šiuo metu vykdomi intensyvūs tyrimai, kurių pagrindinis tikslas – stiprinti triušių

sveikatingumą, padidinti išsaugojimą, pagreitinti augimą, pagerinti reprodukciją bei triušienos

savybes. Šiems tikslams įgyvendinti buvo naudojami antibiotikai, tačiau, dabartiniu metu, vis

dažniau yra naudojami įvairūs natūralios kilmės pašarų priedai, tai: fermentiniai preparatai,

organinės rūgštys, probiotikai bei prebiotikai (8,9).

Darbo tikslas – įvertinti probiotikų poveikį triušių sveikatingumui ir produkcijos kokybei.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti skirtingų probiotikų preparatų poveikį jaunesnių ir vyresnių triušiukų augimo

intensyvumui.

2. Įvertinti skirtingų probiotikų poveikį triušiukų išsaugojimui.

3. Nustatyti probiotikų įtaką triušių reprodukcijai.

4. Nustatyti probiotikų įtaką skedenos išeigai ir triušienos cheminėms bei fizinėms

savybėms.

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Triušininkystė

1.1.1 Triušių kilmė, biologinės savybės ir ūkinė nauda

Naminiai triušiai prijaukinti iš laukinių triušių, kurie gyveno Pietų Europoje ir Šiaurės

Afrikoje (5). Manoma, jog laukiniai triušiai buvo prijaukinti Pirėnų pusiasalyje, akmens ir bronzos

amžių sandūroje (apie 2500–1800 m. p. m. e.). Viduramžiais triušiai paplito po visą Europą, vėliau

ir tuose kraštuose, kur jie anksčiau niekada negyveno: Amerikoje, Australijoje, Naujojoje

Zelandijoje ir kt. Dabar laukinių ir naminių triušių yra beveik visame pasaulyje (10).

Triušininkystė yra viena seniausių gyvulininkystės šakų. Yra žinoma, kad romėnai daugiau

kaip prieš 2000 metų plačiai veisė šiuos gyvūnus pusiau laisvėje (1).

Triušiai pasižymi greitu vislumu, dėl tankaus kailio – greitai adaptuojasi prie naujos aplinkos,

jie paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Jeigu triušiai netūri natūralių plėšrūnų jie tampa

kenkėjais, nes naikina pasėlius, kitą augaliją, bei konkuruoja su kitos rūšies gyvūnais (11).

Triušių didesnis aktyvumas pasireiškia prieblandoje arba sutemus. Vidutinė gyvenimo trukmė

5–10 metų, tačiau pasitaiko rekordų, kuomet triušiai išgyvena daugiau kaip 15 m. (5).

Visame pasaulyje yra daugiau kaip 200 triušių veislių. Triušių veislės yra skirstomos pagal jų

kūno masę, kailio tankumą, plaukuotumą, spalvą, triušių vislumą, ausų dydį ir kt. fenotipus (12).

Taip pat triušiai klasifikuojami pagal dydį, svorį ir kailio rūšį. Mažųjų veislių triušiai sveria apie

1,4–1,8 kg, vidutinių veislių – 4,1–5,4 kg, stambiųjų veislių triušiai sveria 6,4–7,3 kg (5).

Populiariausi mėsiniai triušiai yra Naujosios Zelandijos baltieji ir Kalifornijos veislių triušiai.

Šių veislių triušių vertingi ir kailiai, nes jie yra baltos spalvos – tai vertinama tarp kailių perdirbėjų,

nes jie lengvai dažomi. Populiariausios kailinių triušių veislės yra Reks ir Šinšilos (5).

Triušių virškinimo sistema skiriasi nuo kitų žemės ūkio gyvulių, jų skrandis vienos kameros,

žarnynas ilgas su gerai išvystytomis akląja ir storąja žarnomis (10). Triušiai pasižymi kaprofagija –

išskiria minkštas išmatas, kurias suėda (13). Dėl tokios virškinamojo trakto sandaros ir kaprofagijos

triušiai gali lengvai virškinti pašarus, kuriuose daug ląstelienos (10). Triušiai yra žolėdžiai gyvūnai,

kurių mitybos racione daug celiuliozės. Celiuliozei suskaidyti reikalingas didelis mikroorganizmų

kiekis, kuris sudaro sudėtingą virškinamojo trakto ekosistemą (14).

Žindimo laikotarpiu, jaunų triušiukų aklosios žarnos mikroflora skiriasi nuo suaugusių triušių.

Triušiukų aklosios žarnos mikroflora pasikeičia į suaugusiems triušiams būdingą žarnyno

11

mikroflorą tuo metu, kai jaunikliai pradeda ėsti sausą pašarą – tai įvyksta maždaug trečią triušiukų

gyvenimo savaitę. Tuo metu triušiukai pradeda ėsti savo minkštas išmatas – tampa kaprofagais (13).

Triušiai turi trumpą reprodukcijos ciklą (triušingumas trunka apie 30–32 dienas), per metus iš

vienos patelės gaunama apie 40–60 (kartais ir daugiau) triušiukų. Vadoje pasitaiko nuo 1 iki 12

(pasitaiko ir daugiau) triušiukų, vidutiniškai vadoje būna apie 8 triušiukus. Patelės gali būti

kergiamos iškart po triušiavimosi, arba praėjus kelioms dienos po triušiavimosi, bet dažniausiai

kergiamos iškart po nujunkymo nuo triušiukų – praėjus 35–42 d po triušiavimosi. Pramoniniuose

ūkiuose patelės yra apvaisinamos dirbtinu būdu (15).

Triušių reprodukcijai yra svarbus šviesos rėžimas. Rekomenduojamas šviesos rėžimas

reprodukciniu laikotarpiu yra 14 valandų (5).

Skirtingai negu kiškiai, triušiai jauniklius veda aklus, jaunikliai be plaukų, lėtai juda ir gali

išgyventi tik gaudami motinos pieną (11). Po 5–7 d jų kūnas apauga plaukais, po 10–14 d – praregi,

o po 17–20 d – išeina iš lizdo ir savarankiškai maitinasi (10).

Ką tik atvesti triušiukai sveria po 40–65 g, šeštą gyvenimo dieną jie sveria 2 kartus, o po 1

mėn. net 10 kartų daugiau. Jaunikliai greitai auga ir vystosi misdami kaloringu triušės pienu,

kuriame yra 10–20 proc. riebalų, 13–15 proc. baltymų, 1,8–2,1 proc. laktozės, 0,64 proc. kalcio,

0,44 proc. fosforo, vitaminų ir kt. medžiagų (10).

Triušiai pasižymi ankstyvu brendimu (fiziškai subręsta 4–5 mėn. amžiaus), nuo šio

laikotarpio triušiai gali būti naudojami reprodukciniams tikslams, bet tai nerekomenduojama.

Triušių penėjimas užtrunka maždaug 2 mėn. nuo nujunkymo (5). Triušiai gali būti skerdžiami 9–13

savaičių amžiaus, vidutinis minėto amžiaus triušių svoris svyruoja nuo 2 iki 2,6 kg (15).

Triušių privalumai yra: aukštas gimstamumo rodiklis, spartus augimas, platus žaliavų

naudojimas pašarams, geras kaulų ir mėsos santykis skerdenoje (16).

Lyginant su kitomis ūkinių gyvūnų rūšimis, triušiai pasižymi dideliu efektyvumu mėsos

gamyboje. Triušininkystei nereikia ypatingai didelių investicijų, juos galima auginti lauke,

nenaudojant pastatų, todėl triušius gali auginti ir kaimo gyventojai, taip pat tai gali būti jaunuolių

užimtumo bei pragyvenimo šaltinis (5,17).

Triušiai yra auginami dėl mėsos, kailio, pūkų, taip pat kaip dekoratyviniai ar hobiui,

naudojami kaip laboratoriniai gyvūnai (18). Triušių mėšlas yra puiki dirvožemio trąša – dėl to

triušiai gali būti auginami uždaro ciklo ūkininkavimo sistemoje (5).

1.1.2 Triušienos savybės

Pagal Lietuvos LST 1430:2003 standartą „Triušių skerdenos“, triušio skerdenėlė – tai

paskersto ir, nuleidus kraują, nulupus odą, išdarinėto triušio kūnas, pateiktas be galvos, atskirtos

12

tarp pakaušio kaulo ir pirmojo kaklo slankstelio, kojų, atskirtų per riešo ir kulno sąnarius, krūtinės

ląstos ir pilvo ertmės organų, išskyrus inkstus ir inkstų riebalus (1).

Visų veislių triušių mėsa yra naudojama žmonių maistui. Jų skerdenos išeiga pakankamai

didelė, mėsa švelni, minkšta, pasižymi dietinėmis savybėmis, todėl ypač tinka vartoti vaikams ir

vyresnio amžiaus žmonėms (1). Vidutiniškai triušienoje yra apie 20 proc. kaulų (5). Triušienoje,

lyginant su kitų gyvūnų mėsa, yra daug visaverčių baltymų, mažai riebalų, vandens (1). Tai svarbu

vartotojų subalansuotai mitybai, kuri turėtų įtakos tam tikrų ligų (pvz. nutukimas, širdies ir

kraujagyslių ligų ir kt.) prevencijai (19).

Įvairūs tyrimai rodo, kad vartotojai, rinkdamiesi mėsą, atsižvelgia į tokius pagrindinius

kokybės aspektus kaip mėsos šviežumą, sveikatingumą, skonį, liesumą, sultingumą ir maistingumą

(20).

Zamkevičiūtės A. (21) teigimu, triušienos kokybę – augintojai, perdirbėjai ir vartotojai

apibūdina skirtingai, kurią lemia keturios pagrindinės veiksnių grupės: cheminė sudėtis (baltymų,

riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų kiekis), technologinės savybės (vandens laikymo

talpa, šilumos nuostoliai, kolageno, riebalų ir pigmentų kiekis), fizinės savybės (vandens kiekis, pH,

konsistencija ir spalvos ryškumas), juslinės savybės (minkštumas, sultingumas, skonis) ir mitybos

savybės (maistinė vertė ir virškinamumas). Minėtų savybių tyrimas ir jų tarpusavio ryšių

nustatymas gali padėti sukurti patikimų metodų sistemą kokybiškam triušienos įvertinimui.

Mėsos spalva ir skonis yra pagrindinės savybės, kurios svarbios pirkėjui ir vartotojui.

Pirmas kriterijus, atspindintis triušienos patrauklumą, yra mėsos išvaizda, kuri labai priklauso

nuo spalvos. Vienas iš svarbių mėsos spalvos faktorių yra pigmentas mioglobinas, kurio kiekis

svyruoja priklausomai nuo veislės, amžiaus ir triušio mitybos raciono, prieš skerdiminis stresas,

skerdimo procesas ir triušių laikymo sąlygos.

Mėsos skonis lemia mėsos priimtinumą vartotojui. Mėsos skonis yra susijęs su vandenyje

tirpiais junginiais, pavyzdžiui, amino rūgštys ir nukleotidai. Mėsos skoniui įtakos turi fosfolipidai ir

skirtingos riebiųjų rūgščių proporcijos. Mėsos skoniui gali turėti įtakos ir triušio veislė. Vertinant

keturias skirtinų veislių (Kalifornijos, Naujosios Zelandijos, Havanos ir Palomino) triušių mėsos

skonines savybes, nustatyta, kad labiausiai išreikštą skonį turėjo Havana veislės triušiai. Palomino ir

Naujosios Zelandijos triušiai nepasižymėjo išskirtinėm skonio savybėm, o Kalifornijos veislės

triušių mėsos skoninės savybės buvo prasčiausios. Veislė turėjo įtakos ir mėsos skoniui, švelnumui,

sultingumui ir bendram priimtinumui.

13

Nustatyta, kad triušių lytis turi didelės įtakos triušienos spalvai, skoniui, jautrumui,

sultingumui, tekstūrai, bendram priimtinumui. Vyriškos lyties triušio mėsa visomis minėtomis

savybėmis yra pranašesnė už moteriškos lyties triušieną.

Triušienos savybėm įtakos turi ir triušio laikymo sąlygos. Stresas gali turėti įtakos triušienos

pH, tamsumui ir švelnumui (22).

Triušiena turi daug baltymų, mažai cholesterolio, lipidų – dėl to rekomenduojama žmonių

mityboje (16).

Pagrindinės sudedamosios dalys mėsoje, išskyrus vandenį, yra baltymai ir lipidai. Taip pat

triušienoje yra nemenkas vitaminų ir mineralų kiekis (23).

Triušienoje figūruoja gana pastovus vandens kiekis (73,0±2,3 g) (24,25).

Triušiena vertinama dėl baltymingumo – baltymų yra apie 20–22 proc. (7,15,24,25,26), kai,

pavyzdžiui, kiaulienoje yra apie 16–18 proc., galvijų mėsoje – 8–12 proc. (15). Triušiena pasižymi

aukšto lygio aminorūgščių skaičiumi: lizino (2,12 g/100 g), treonino (2,01 g/100 g), leucino (1,73

g/100 g), valino (1,19 g/100 g), izoleucino (1,15 g/100 g), ir fenilalanino (1,04 g/ 100 g) (15,25).

Triušienoje yra eterinių amino rūgščių (23). Be to, triušių mėsoje nėra šlapimo rūgšties ir taip pat

mažas purino kiekis (15,23).

Triušiena yra vertinama žmonių mityboje dėl to, kad tai yra dietinė mėsa, pasižyminti

mažesniu nei kitų žemės ūkio gyvūnų mėsos riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio kiekiu.

Tiriant triušieną, pastebėta, kad mėsos cheminė sudėtis (ypač riebalų) yra kintanti – tai priklauso

nuo skerdenos dalies, gamybinių veiksnių, ypatingai mėsos cheminė sudėtis gali kisti nuo triušio

mitybos raciono (23).

Riebalų kiekis triušienoje svyruoja nuo 0,6 iki 14,4 proc., vidutiniškai yra apie 6,8 proc. – tai

priklauso nuo pasirinktos skerdenos dalies, taip pat didelę įtaką triušienos riebalų kiekiui daro

triušių mitybos racionas (23). Mokslininkai Dalle Zotte A. ir kt. (24) ir Di Iorio M. (25) pateikia kur

kas mažesnius riebalų kiekius triušių mėsoje – vidutiniškai 3,4 g/100 g triušienos.

Triušių mėsoje yra daug nesočiųjų riebalų rūgščių (apie 60 proc.) ir polinesočiųjų riebalų

rūgščių (apie 27–33 proc.). Be to, triušienoje gausu ilgos grandinės polinesočių riebalų rūgščių,

kurios susidaro iš linolo ir alfa-linoleno rūgščių. Kitos svarbios rūgštys yra arachidono rūgštis,

eikozapenteno rūgštis ir dokozaheksaeno rūgšties (25).

Cholesterolis – tai daugelio žmonių sveikatos problemų priežastis. Dėl to visuomenė riboja

mėsą, kurioje yra daug cholesterolio (26). Cholesterolio kiekis triušienoje yra menkas (47,0–61,2

mg /100 g) (25).

14

Triušiena pasižymi aukšta energetine verte (nuo 603 iki 899 kJ/100 g), baltymai sudaro apie

80 proc. energetinės vertės (15,24,25).

Mineralinių medžiagų kiekis svyruoja 1,2–1,3 g/100 g mėsos (25). Triušiena pasižymi menku

natrio kiekiu (37–49,5 mg/100 g už užpakalinių kojų ir juosmens, atitinkamai). Kaip ir kitoje baltoje

mėsoje, triušienoje yra mažas geležies kiekis (1,1–1,3 mg/100 g) ir cinko kiekis (100 g nugarinės

dalies mėsoje 0,55–1,1 mg) (23,24,25). Tyrimais nustatyta, kad ekstensyviai auginamų, vietinių

veislių triušių mėsoje randamas didesnis geležies kiekis (2,15 mg/100 g triušienos) (24). Triušienoje

yra aukštas fosforo kiekis (222–230 mg/100 g, užpakalinės kojos ir juosmens, atitinkamai). Vario

koncentracijos atžvilgiu, triušiena yra panaši į kitų rūšių mėsą (0,03 mg/100 g), seleno koncentracija

triušienoje, priklausomai nuo triušių mitybos raciono, skiriasi nuo 9 µg/100 g iki 22 µg/100 g (23).

Triušienoje gausu B grupės vitaminų. B12 yra tris kartus daugiau nei avienoje ar jautienoje

(24). Kasdien vartojant 100 g triušienos gautumėm 8 proc. vitamino B2, 12 proc. vitamino B5, 21

proc. vitamino B6 ir 77 proc. vitamino B3 reikiamą paros kiekį. Tačiau, terminis apdorojimas

mėsoje sumažina B grupės vitaminų kiekį. Nustatyta, kad triušienoje yra labai menkas vitamino A

kiekis, tačiau šio vitamino didelis kiekis randamas triušienos kepenyse (23).

Šiuo metu vykdomi įvairūs tyrimai, kurie padėtų atskleisti galimybes, kaip pagerinti

triušienos maistinę ir energetinę vertę. Bandomos įvairios pašarų receptūros, kurios labiau

praturtintų triušienos vertę įvairiais funkciniais ingredientais, tai selenas, omega-3 riebiosios

rūgštys, antioksidantai, vitaminai ir kt. kas galėtų pagerinti ir išsaugoti naudingas triušienos savybes

saugant ar perdirbant.

Tyrimais nustatyta, kad praturtinus triušių mitybos racioną nuo 3 iki 6 proc. linų sėmenų,

triušienoje padidėja alfa-linoleno rūgšties kiekis, kuris pagerina triušienos stabilumą ją perdirbant ir

saugant (2).

Lipidų oksidacija pablogina triušienos kokybę, pakinta mėsos skonis, tekstūra bei maistinė

vertė (27). Dal Bosco A. ir kitų (20) mokslininkų teigimu, dėl mėsos technologinių procesų ar

saugojimo, galima spartesnė mėsos lipidų oksidacija. Dėl šių priežasčių buvo ieškoma būdų kaip

šiuos procesus prislopinti ir prieita išvados, kad triušienos kokybę galima pagerinti papildant triušių

pašarus antioksidantais. Siekiant pagerinti mėsos oksidacinį stabilumą, į pašarus įterpus vitamino E

– 200 mg/kg, triušienoje buvo padidintas vitamino E kiekis beveik iki 50 proc. (23).

Kai kurios natūralios priemonės gali turėti įtakos mėsos kokybės gerinimui, pavyzdžiui,

prieskoninių augalų eteriniai aliejai gerina mėsos spalvą (27).

15

1.1.3 Pagrindinės problemos triušininkystėje

Triušių sergamumas ir gaištamumas pastebimas gerokai didesnis nei kitų gyvūnų rūšių (3).

Triušininkystėje ligos sukelia didelių ekonominių nuostolių. Triušių jauniklių ar apvaisintos patelės

gaišimas ‒ ne tik finansinė žala, bet ir neigiamas emocinis poveikis triušių augintojams. Gaišimas

triušių vadose, kai kurių ligų atvejais, gali siekti iki 40 proc., tai suteikia didžiulius nuostolius

ūkiams. Daugelis ligų pasireiškia dėl laikymo klaidų ar nepakankamų žinių apie tinkamą triušių

priežiūrą. Bendras triušių nuostolis dėl ligų atvedus negyvus jauniklius, veislinių patinų ar patelių

gaišimo gali siekti nuo 40 iki 60 proc. (4).

Triušių ūkiuose aptinkama daug triušių sveikatos sutrikimų – tai dažnai pasitaikančios ir

didžiausius ekonominius nuostolius sukeliančios ligos, tokios kaip miksomatozė, triušių virusinė

hemoraginė liga, pastereliozė, eimeriozė, nematodozė, ausų niežai ir kt., kurių pasekmės –

mažėjantis gaunamos produkcijos kiekis (4,5,28). Nustatyta, kad triušiai turi daug paveldimų ligų,

tokių kaip epilepsija, katarakta, aortos aterosklerozė, silpna virškinimo sistema ir kt. (12). Viena iš

opiausių triušininkystės problemų yra enteritas, kuriam ypač jautrūs jaunikliai (6).

Miksomatozė – tai generalizuota, ūmi, dažnai mirtina naminių ir laukinių triušių liga, kurią

sukelia Myxoma virusas, priklausantis Poxviridae šeimos Leporipoxvirus genčiai. Pirmą kartą

miksomatozė triušiams buvo nustatyta 1898 metais Urugvajuje, poksivirusas, kaip ligos sukėlėjas,

buvo išskirtas ir identifikuotas 1927 metais (4). 1950 m. miksomatozės virusas buvo naudojamas

Australijoje ir Pietų Amerikoje nekontroliuojamai triušių populiacijai sumažinti (11,29).

Miksomatozė pasireiškia šiais požymiais: apatiškumas, karščiavimas, akių vokų patinimas, iš

akių ir nosies teka pūlingos išskyros, pūliai ausyse, snukio edema, ir išangės patinimas, dažnai

triušiai nuo šios ligos nugaižta (29). Miksomatozė yra plačiai paplitusi pasaulyje. Nuo šios ligos

gaišta apie 25–90 proc. triušių. Kitos gyvūnų rūšys Myxoma virusui yra atsparūs. Myxoma virusas

tarp gyvūnų plinta oro lašeliniu būdu arba per užkrėstą inventorių bei pašarą. Taip pat virusą platina

kraujasiurbiai uodai, musės, erkės, blusos (4).

Vieni dažniausių triušių endoparazitų yra žarnyno nematodai Graphidium strigosum,

Trichostrongylus retortaeformis – kolonizuoja plonąsias žarnas, Passalurus ambiguus – dažniausiai

aptinkami aklojoje ir storojoje žarnose. Šie endoparazitai gali sukelti triušių viduriavimą ir anemiją,

dėl to triušiai (ypatingai jaunikliai) lėtai priauga svorio (30). Triušiai gali būti tarpiniai šeimininkai

dviejų kaspinuočių rūšims (5).

16

Triušių kokcidiozė aptinama visame pasaulyje, dažniausiai tuose triušių ūkiuose, kuriuose

nėra laikomasi sanitarijos taisyklių (31). Kokcidiozė (Eimeria Sp.) yra dviejų formų: žarnyno ir

kepenų (5,30). Kokcidijos E. intestinalis E. irresidua ir E. magna dažniausiai aptinkamos triušių

žarnose, o E. stiedae – tulžies latakų epitelinėse ląstelėse. E stiedae yra viena iš pavojingiausių

kokcidiozės sukėlėjų. Tyrimais nustatyta, kad apie 9 proc. triušiukų susirgimų yra kepenų

kokcidiozės, kuri sukelia apie 5 proc. jauniklių gaištamumą (auginant netinkamomis sąlygomis šis

skaičius gali padidėti) (31).

Sirgę triušiai lieka kokcidiozės nešiotojai. Kokcidiozė gali būti pastebima, jei triušio snukutis

yra dažnai užterštas išmatomis – sergantys kokcidioze triušiai turi didesnį polinkį į kaprofagiją (5).

Kokcidiozės požymiai yra šie: prastas jauniklių apetitas, viduriavimas, šiurkštus ir neblizgus

kailis, prasti priesvoriai, kepenyse pastebimos baltos kietos dėmės ir sutrinka riebaluose tirpių

vitaminų apykaita (5,30,31).

Kokcidiozė yra pavojinga triušių jaunikliams, kurie užsikrečia kokcidijomis nuo suaugusių

triušių (31). Esant triušių organizme didesnei kokcidijų populiacijai, triušių jaunikliai masiškai

gaišta (30). Rekomenduojama triušius auginti vielos tinklo narvuose, kur išmatos lengvai

pasišalintų ir triušis neturėtų su jomis kontakto – tuomet bus sumažinta užsikrėtimo rizika. (5,18)

Nors Europinių triušių populiaciją šiuo metu daugiausiai riboja virusinės ligos (miksomatozė

ir triušių hemoraginė liga), tačiau kepenų kokcidiozė yra viena iš pagrindinių triušių jauniklių

gaištamumo priežasčių (30).

Triušių virškinamasis traktas yra labai jautrus įvairiems aplinkos poveikiams pradedant

šėrimo raciono pasikeitimais, nujunkymu ir baigiant infekcinėmis ligomis. Dėl to dažniausiai

triušiai pradeda viduriuoti (26).

Maždaug nuo 18 gyvenimo dienos, triušiukai pradeda maitintis kietu maistu, tuo metu jų

virškinamasis traktas tampa itin jautrus. Dėl įvykusių pokyčių, triušiukų organizmas patiria stresą,

kurio pasėkoje jaunikliai tampa jautresni užkrečiamoms ir medžiagų apykaitos ligoms, dėl to

padidėja kritimų rizika (7).

Nujunkymas yra labai svarbus laikotarpis visiems jaunikliams. Atskyrimas nuo motinos,

pasikeitusi aplinka, racionas bei pergrupavimai su kitais jaunikliais, gyvūnų prieaugliui sukelia

daug streso, dėl to jauniklių organizmą ištinka imunosupresija – nusilpsta prieauglio imuninė

sistema ir jis labiau pažeidžiamas įvairių patologijų.

17

Mitybos pokyčiai jauniklio virškinamajame trakte sukelia tam tikrus sutrikimus, pradedant

sutrikusia fermentų veikla, maisto medžiagų rezorbcija, baigiant žarnyno mikrofloros pasikeitimais,

kuri nevisada yra palanki jauniklio sveikatingumui (32).

Triušiukų nujunkymo metu, jų žarnyno veiklos sistema dar nėra tokia pati kaip ir suaugusių,

nes nėra tinkamos žarnyno mikrofloros. Tuo metu triušiukai dar yra pažeidžiami patogeninių

mikroorganizmų ir gali susirgti virškinimo trakto ligomis, dėl kurių gali prasidėti masiniai kritimai

– net iki 25 ir daugiau procentų triušiukų gali nugaišti (13,33,34).

Triušių virškinamojo trakto sutrikimai dažniausiai pasitaiko aklojoje žarnoje, kur randama

didžiausias kiekis mikroorganizmų (35). Tačiau, ne visada virškinamojo trakto gyvieji

mikroorganizmai yra naudingi makroorganizmui. Neretai pasitaiko ir virškinamojo trakto

patogeninių mikroorganizmų, kurie gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimus, pasižyminčiais

gausiu viduriavimu, dėl kurių triušiai, ypač jų prieauglis, gali nugaišti (14).

Esant virškinamojo trakto susirgimams pagrindiniai išskiriami sukėlėjai yra:

enteropatogeninės E. coli padermės, Clostridium spiroforme, Clostridium piliformis, Pasteurella

multocida (36). Ypač pavojingi E. coli serotipai O103:K:H2 ir O157:H7. Minėtais patogeniniais

mikroorganizmais triušiai dažniausiai triušiai užsikrečia jei nesilaikoma higieninių reikalavimų, taip

pat per geriamąjį vandenį ar pašarus (35,37). Infekuoti triušiai gausiai viduriuoja vandeningomis

išmatomis, dėl to jų užpakalinė kūno dalis yra nešvari. Triušio organizmas patiria dehidrataciją,

elektrolitų disbalansą, dėl infekcijos mažėja kūno masė, pastebimi minkšti ekskrementai ant narvo

dugno (37).

Normalus virškinamojo trakto funkcionavimas priklauso nuo skaidulinių medžiagų kiekio

racionuose. Esant mažai skaidulinių medžiagų, proksimalinėje žarnyno dalyje absorbuojamas

didelis kiekis skysčio ir didelė dalis suvirškinto pašaro grįžta į akląją žarną. Dėl to sumažėja

mitybinių medžiagų kiekis, reikalingų normaliai žarnyno mikroflorai. To pasėkoje, mažėja jos

kiekis, o daugėja oportunistinių patogenų (36).

Norint išvengti nuostolių triušininkystės ūkiuose, dažnai mažiems triušiukams buvo duodami

antibiotikai. Tačiau, laikui bėgant, pastebėta, kad antibiotikų veikimas nebebuvo toks efektyvus ir

triušių augintojai privalėjo ieškoti naujų alternatyvų minėtiems veterinariniams preparatams (7).

Siekiant sustabdyti patogeninių bakterijų įgytą atsparumą antibiotikams, bei kurti kokybiškus

ir efektyvius antibiotikus, kuriuos galima naudoti tik svarbiam reikalui esant, 2006 metais ES

oficialiai uždraudė kaip augimo stimuliatorius naudoti antibiotikus visų žemės ūkio gyvulių ir

paukščių jaunikliams (38,39).

18

Antibiotikų alternatyva buvo siūlomi probiotikai, prebiotikai, organinės rūgštys, eteriniai

aliejai, fermentai. Moksliniais tyrimais yra nustatyta, kad probiotikai sumažina jauniklių

viduriavimo problemas, jei yra atitinkamais kiekiais įterpiami į pašarą ar geriamąjį vandenį (33).

1.2 Probiotikai

Remiantis plačiai pripažintu G. R. Gibsono ir M. B. Roberfroido apibrėžimu, probiotikai yra

apibūdinami kaip „nevirškinami maisto ingredientai“, kurie teigiamai veikia gyvūną selektyviai

stimuliuodami augimą ir/arba aktyvumą vienos ar keleto bakterijų rūšių storajame žarnyne ir tai turi

teigiamą įtaką organizmo sveikatingumui (40).

Probiotikai yra “gyvi mikroorganizmai“, kurie, vartojant atitinkamomis dozėmis, didina

teigiamų mikroorganizmų kiekį žarnyne taip gerindami žarnyno sveikatingumą, greitindami

funkcijas ir apsaugines reakcijas – gerindami gyvulio sveikatingumą (6,17,39,41,42,43). Pagal

Reglamento (EB) 1831/2003, probiotikai yra klasifikuojami prie "zootechniniai priedai" ir prie

funkcinės grupės "žarnyno floros stabilizatoriai", kurie, kai šeriami gyvūnams atitinkamais kiekiais,

turi teigiamą poveikį žarnyno florai (39).

Dauguma organizmui naudojami probiotikai yra gramteigiamos bakterijos: Bacillus (B.

subtilis), Enterococcus (E. faecium), Lactobacillus (L. acidophilus), bifidobakterijos (B. lactis)

Streptococcus (S. infanarius), kai kurios mielės, pavyzdžiui, Saccharomyces cerevisiae (33,43).

Kaip probiotikai dažniausiai yra naudojamos pieno rūgšties ir bifidobakterijos (37). Dažniausiai

triušiams naudojamos probiotinės bakterijos yra: laktobakterijos, enterokokai, bifidobakterijos ir

mielės (35).

Konkretus probiotikų veikimo mechanizmas dar iki šiol nėra išsamiai ištyrinėtas, bet jau yra

nustatyta, kad probiotikai:

mažina žarnyno turinio pH, taip pat pasižymi baktericidinėmis ir bakterostatinėmis

savybėmis (37).

žarnyne mažina toksinių medžiagų koncentracijas (bakterijų toksinai, amoniakas ir kt.) (6).

pasižymi augimą skatinančiu poveikiu (44).

stiprina imuninę sistemą – veikia kaip imunomoduliatoriai.

spartina pašarų virškinamumą, didina priesvorius, bei produkcijos (mėsos, pieno, kiaušinių)

kokybę ir kiekį (42).

slopina gyvūno stresą (45).

19

slopina antibiotikų sukeltą diarėją (46).

reguliuoja kraujo lipidų kiekį ir taip sumažinti kraujagyslių aterosklerozės vystimąsi (47).

gerina reprodukcijos funkciją (41).

skatina fermentų gamybą makroorganizme.

gamina kai kuriuos vitaminus ir antimikrobines medžiagas, gerina mineralinių medžiagų

absorbciją (7).

slopina viduriavimą, kandidozę, šlapimo takų infekciją, laktozės netoleravimą,

hipercholesterolemiją, ir alergiją maistui (41).

veikia antikancerogeniškai, mažina diabeto riziką, pasižymi organizmo senėjimo proceso

slopinimu (48).

skatina žarnyno gaurelių augimą ir aklosios žarnos lakiųjų riebiųjų rūgščių koncentraciją (7).

gerina mėsos technologinės savybės (padidėja vandens rišlumas, sumažėjo mėsos kietumas ir

kt.) (43).

Probiotikų poveikis priklauso nuo tam tikrų sąlygų: probiotiką patartina naudoti tik tam tikrai

gyvūno rūšiai, probiotiką vartoti tik tam tikromis dozėmis, probiotiką pateikti tik tam tikrai būdais,

probiotiko vartojimo efektyvumas priklauso ir nuo aplinkos sąlygų. Probiotikų poveikis yra

skirtingas, tai labiausiai priklauso nuo to kokie mikroorganizmų štamai bus parinkti naudojimui. Per

eilę metų buvo atlikta daugybė tyrimų su įvairiomis probiotinėmis kultūromis ir tik tam tikros

mikroorganizmų padermės bei štamai pasižymėjo teigiamu poveikiu organizmui (39).

Siekiant teigiamo probiotikų efekto, probiotikas turėtų būti:

gerai įsisavinamas,

ne patogeninis,

būti atsparus skrandžio rūgšties ir tulžies rūgščių poveikiui,

gebėti įsitvirtinti prie epitelio ar gleivinės,

išlikti skrandžio ir žarnyno turinyje,

gaminti slopinamas medžiagas prieš patogenines bakterijas ir moduliuoti imuninį atsaką

(43).

1.2.1 Probiotikų poveikis triušiams

Visame pasaulyje yra atlikta nemažai įvairių tyrimų dėl probiotikų poveikio triušiams. Tyrimų

autoriai skelbia įvairius rezultatus.

20

Onbasilar I. ir Yalcin S. (6) atliko tyrimą su 48 vnt. Naujosios Zelandijos baltųjų veislės

triušiukais, suskirstant juos į 4 grupes (1 grupė kontrolinė – šeriama įprastiniais pašarais, 2 grupė –

šeriama pašarais, praturtintais probiotiku, 3 grupė – šeriama pašarais, papildytais kokcidiostatikais,

4 grupė – triušiukai šeriami pašarais, papildytais probiotiku ir kokcidiostatiku).

Tyrimo rezultatai parodė, kad didžiausios triušiukų kepenys buvo 3 grupėje – kur triušiukai

nuolatos gaudavo kokcidiostatiko. Mažiausia cholesterolio koncentracija kraujo serume buvo

nustatyta 2 tiriamoje grupėje – kur triušiukai nuolat gaudavo pašaro, papildyto probiotiku. Kitų

tiriamųjų rodiklių pokyčių nenustatyta.

Pascual J. J. ir kiti bendraautoriai (38) tyrimo metu nustatė, kad probiotikų naudojimas

neturėjo įtakos triušių priesvoriui, pašarų suvartojimui ir pašarų konversijai, tačiau padidino

atsparumą patogeniniams mikroorganizmams ir sumažino triušiukų gaištamumą.

Kritas S. K. ir kiti (44) gavo priešingus rezultatus. Tyrimų metu nustatyta, kad probiotikų

gavę triušiai svėrė daugiau už triušius kurie šio priedo negavo.

Rozas de Perez ir kiti (49) teigė, kad eksperimentai neįrodė galutinio ir pastovaus teigiamo

probiotikų poveikio.

Chrastinova L. ir kiti (50) nustatė, kad probiotikų naudojimas turėjo teigiamą įtaką triušienos

kokybei. Probiotikai padidino mėsos baltymų ir riebalų kiekį, energetinę vertę. Probiotikai

sumažino triušiukų gaištamumą bei kokcidijų oocistų kiekį, padidino triušiukų priesvorius.

Kotenkova E. ir kiti mokslininkai (13) pastebėjo, kad, eksperimento pradžioje, kontrolinės

grupės triušiukai augo greičiau už tiriamosios grupės triušiukus, tačiau, eksperimento pabaigoje

tiriamosios grupės triušiukų svoris buvo didesnis 15,5 proc. nei jauniklių, kurie probiotikų negavo.

El Dimerdash M. Z. ir kiti bendraautoriai (37) atliko tyrimą, siekiant įvertinti probiotikų

poveikį triušių sveikatingumui ir produkcijos kokybei. Probiotikai triušiams buvo duodami su

geriamuoju vandeniu.

Tyrimų rezultatai parodė, kad probiotikų naudojimas padidino triušių priesvorius, skerdenos

išeigą, mėsos baltymingumą ir globulino kiekį, sumažino išmatų pH ir E. coli kiekį žarnyne.

Probiotikai pasitvirtino kaip priemonė kovojant su triušių virškinamojo trakto ligomis.

Rautray A. K. ir kiti (42) pastebėjo teigiamą poveikį triušių organizmui. Triušiai, kurie

gaudavo probiotikų preparatų, priesvoriai būdavo didesni 4,7 proc. nei triušių, kurie negavo

probiotinių preparatų. Taip pat probiotikus gavę triušiukai mažiau sirgo ir gaišo.

Probiotikus galima terpti kartu su mineraliniais priedais. Shrivastava A. K. ir kiti (26) tyrimo

metu nustatė, kad probiotikas (60 g) ir mineralinis priedas (2 proc. raciono) labiausiai padidino

21

triušiukų svorius lyginant su kita tiriamąja grupe (gavusia 60 g probiotiko), bei kontroline grupe

(negavusia nei mineralinio priedo, nei probiotiko).

Vandana R. ir kiti mokslininkai (43) tyrimais nustatė, kad probiotikai sumažina triušių

mirtingumą atjunkymo laikotarpiu ir gerina penėjimo savybes.

2013 metais Egipte buvo atlikti tyrimai su triušiais. Tyrimų metu 140 triušių buvo suskirstyta

į 7 grupes (kiekvienoje po 10 patelių ir 10 patinų). 6 grupėms nuo 3 iki 13 savaitės (su 582±8.58 g

gyvojo svorio vidurkiu) buvo duodama skirtingu santykiu ir kiekiu probiotinio – prebiotinio

preparato „Bio-Mos®, mannoligosacchride“ ir „Bio-Plus® 2B, Bacillus subtilis and Bacillus

licheniformis“, o 7 grupė šio pašarų priedo negavo.

Tyrimų metu buvo nustatyta, kad:

Triušių, kurie gavo didesnę koncentraciją probiotiko kartu su prebiotiku, vidutinis paros

priesvoris buvo didesnis už kontrolinės grupės.

Triušių, kurie gavo ankstyvesnį laikotarpį šio pašarų priedo (nuo 3 savaitės), vidutinis paros

priesvoris buvo didesnis už triušių, gavusių pašarų priedo nuo 5 savaitės amžiaus.

Vartojant šį pašarų priedą pašarų sąnaudos padidėjo.

Padidėjo maisto medžiagų virškinamumas (NEM).

Aklosios žarnos turinyje sumažėjo Escherichia coli ir Clostridium spp.

Triušiai, gavę „Bio-Mos®, mannoligosacchride“ ir „Bio-Plus® 2B, Bacillus subtilis ir

Bacillus licheniformis“ preparato, augo sparčiau, taip pat sumažėjo triušių gaištamumas (7).

22

2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

2.1 Tyrimų atlikimo vieta, laikotarpis, tyrimo objektas

Magistro baigiamasis darbas atliktas 2013–2015 metais Lietuvos Sveikatos Mokslų

Universitete, Veterinarijos Akademijoje, Gyvulininkystės technologijų fakultete, Maisto saugos ir

kokybės katedroje.

Tyrimo objektas – viename Lietuvos triušininkystės ūkyje auginami mėsiniai – kailiniai

triušiai mišrūnai.

Triušiai buvo laikomi uždaro tipo triušidėje, dviejų aukštų vielos tinklo (2,5×2,5 cm)

narvuose, kurių dydis 100×75×50 cm (veislinėms patelėms, nujunkytiems triušiukams, patinams) ir

100×150×50 cm (penimiems jaunikliams), 50 proc. narvų dugno ploto dengė plastikinis kilimėlis su

1,5 cm skersmens akutėmis. Atstumas tarp viršutinio ir apatinio narvų buvo 20 cm su 45° kampu

nutiesta vandeniui nepralaidžia plastikine plokšte, kuri skirta mėšlui ir srutoms nutekėti. Triušidė ir

narvai buvo valomi 1 kartą per savaitę.

Triušių laikymo ir priežiūros zoohigieninės sąlygos buvo vienodos: oro temperatūra – 16–22

°C, santykinė oro drėgmė – 60–75 proc., oro judėjimo greitis – 0,2–0,4 m/sek. Triušidė buvo

apšviečiama natūraliu ir, pagal poreikį, priklausomai nuo metų laiko bei auginimo periodo, dirbtiniu

apšvietimu – apie 12–14 val. per parą.

Triušiai buvo laiku vakcinuojami ir, pagal poreikį, dehelmintizuojami.

Triušiai buvo šeriami ir girdomi 2 kartus per parą (6 valandą ryte ir 18 valandą vakare) taip,

kad triušiai nuolat turėtų pašaro ir geriamojo vandens ad libitum.

Natūralių pievų šienas (50 proc. raciono) buvo dedami į „V“ formos tinklines ėdžias, kurios

įrengtos tarp narvų. Ėdžių tinklo akučių dydis 5,0×2,5 cm.

30 proc. raciono sudarė ūkyje pagamintas pašaras, kurį sudarė šie kokybiškų žaliavų

komponentai: traiškytos avižos – 25 proc., traiškyti miežiai – 23 proc., traiškyti kukurūzai – 15

proc., miežiniai miltai – 12 proc., kvietinės sėlenos – 10 proc., traiškyti kviečiai – 10 proc., traiškyti

žirniai – 3 proc. ir vitamininiai bei mineraliniai priedai – 2 proc. Pašaras buvo supilamas į narvų

priekinėje dalyje pritaisytas nerūdijančio metalo šėryklas – lovelius, kurių matmenys 10×15×10 cm.

Šėryklų skaičius buvo naudojamas priklausomai nuo triušių amžiaus grupės, laikymo periodo bei

individų skaičiaus.

23

20 proc. raciono sudarė sultingieji pašarai – 10 proc. pašarinės morkos ir 10 proc. pašariniai

runkeliai.

Triušiai buvo girdomi geriamuoju vandeniu, atitinkančiu HN 24:2003 „Geriamojo vandens

kokybė ir saugos reikalavimai“. Geriamasis vanduo buvo pilamas į narve pritvirtintas 0,5 l talpos

nerūdijančio metalo gėralines ir keičiamas 2 kartus per parą.

2.2 Tiriamų grupių sudarymas ir tyrimų eiga

Atliekant tyrimus prisilaikėme gyvūnų gerovės reikalavimų, vadovaujantis „Mokslo ir

mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimais“, patvirtintais

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. Įsakymu Nr. B1-866.

(Žin., 2012-11-10, Nr. 130‒6595) (51).

Bandymai atlikti su 36 triušiukais, kurių amžius buvo 45–60 d, vidutinis triušiukų svoris 0,84

kg ir su 72 triušiukais, kurių amžius buvo 100–120 d, vidutinis triušiukų svoris 1,64 kg. Jaunesnio

amžiaus triušiukai buvo laikomi po 4 vnt. narve, vyresnio amžiaus triušiukai buvo laikomi

erdviuose narvuose po 8 vnt. Abiejuose amžiaus ir bandomose grupėse patinų ir patelių skaičius

pasirinktas santykiu 1♀:1♂. Triušiukai buvo suskirstyti į šias bandomas grupes:

Kontrolinė grupė (K.), kurią sudarė 12 vnt. jaunesnių triušiukų ir 24 vnt. vyresnio amžiaus

triušių. Kontrolinės grupės triušiai buvo kasdien šeriami įprastiniu pašaru ir girdomi įprastiniu

geriamuoju vandeniu.

Bandomoji grupė Nr. 1 (P.A.) – šią grupę sudarė 12 vnt. jaunesnių triušiukų ir 24 vnt.

vyresnio amžiaus triušių, kurie buvo šeriami įprastiniu pašaru ir girdomi vandeniu, papildytu skystu

probiotikų mišiniu „Probio – active“ santykiu 1:1000 ml. Probiotikais praturtintu geriamuoju

vandeniu triušiukai buvo girdomi kasdien, keturias savaites iš eilės.

Bandomoji grupė Nr. 2 (P.R.) – šioje grupėje buvo 12 vnt. jaunesnių triušiukų ir 24 vnt.

vyresnio amžiaus triušių, kurie buvo šeriami įprastiniu pašaru ir girdomi vandeniu, papildytu skystu

probiotikų mišiniu „Rabbits poliprobiotic“ santykiu 1:1000 ml. Šiuo probiotiku mišiniu praturtintu

geriamuoju vandeniu triušiukai buvo girdomi kasdien, keturias savaites iš eilės.

Visų sudarytų grupių triušiai prieš bandymus buvo pasverti kalibruotomis elektroninėmis

svarstyklėmis „D2-6“ ir pakartotinai sveriami kas savaitę. Triušiai buvo sveriami keturis kartus nuo

24

tyrimo pradžios ir fiksuojamas kiekvieno triušiuko svoris (g) atskirai. Siekiant įvertinti probiotikų

poveikį triušiukų augimo intensyvumui, buvo vertinamas skirtingų grupių triušiukų vidutinis

priesvoris (g) per savaitę.

Taip pat bandėme palyginti skirtingų probiotikų preparatų įtaką triušiukų išsaugojimui.

Bandymų metu buvo registruojami nugaišę triušiukai ir apskaičiuotas kiekvienos grupės triušiukų

išsaugojimas procentais.

Tuo pačiu atlikome triušių skerdienos išeigos skaičiavimus ir triušienos cheminius bei fizinius

tyrimus. Iš kiekvienos vyresnio amžiaus tiriamų grupių, atsitiktinai pasirinkta po 6 vyriškos lyties

triušiai, kurie buvo pasverti ir, prižiūrint veterinarijos gydytojo, paskersti bei išdarinėti. Po

skerdimo, triušių skerdenėlės pasvertos ir apskaičiuotas kiekvienos grupės triušių skerdenėlių

vidutinis svoris bei skerdienos išeiga proc. Tyrimo metu siekiama įvertinti probiotikų įtaką triušių

skerdienos išeigai ir mėsos cheminėms bei fizikinėms savybėms.

Mėsos kokybei įvertinti buvo paimtas triušio minkštųjų dalių vidutinis bandinys ir nustatyta

mėsos cheminė sudėtis ir fizinės – cheminės savybės (1 lentelė).

1 lentelė. Mėsos kokybiniai rodikliai

Mėsos cheminė sudėtis Mėsos fizinės savybės

Sausosios medžiagos proc.

Riebalai proc.

Pelenai proc.

Vandens rišlumas mg/proc.

Virimo nuostoliai proc.

Vandeningumas proc.

Mėsos pH

Mėsos šviesumas L*

Mėsos rausvumas a*

Mėsos gelsvumas b*

Triušienos cheminės bei fizinės savybės buvo nustatytos šiais tyrimų metodais:

Sausosios medžiagos buvo nustatomos mėsos mėginius džiovinant iki pastovios masės

automatinėmis sausųjų medžiagų nustatymo svarstyklėmis.

Riebalų kiekis – Soksleto metodu, naudojant Soxtern SE 416 macro (ISO 1443:1973 Meat

and meat products determination of total fat content).

Pelenai – sudeginant mėsos organinę medžiagą 600 °C temperatūroje (ISO 936:1998 Meat

and meat products determination of total ash).

25

Vandens rišlumas – Grau ir Hammo metodu.

pH matuotas naudojant Inolab-3 pH-metrą (ISO 2917:1999 Meat and meat products

measurement of pH).

Spalvingumas – naudojant Minolta Chroma Meter 410 pagal CIE–LAB metodą, matuojant

mėsos šviesumą (L*), rausvumą (a*) ir gelsvumą (b*).

Virimo nuostoliai buvo nustatomi mėsą verdant cirkuliacinėje vandens vonelėje 30 min.

pagal mėginio masės pasvertos prieš verdant ir išvirtą pokyčius.

Vandeningumą sužinojome pagal mėginio masės sumažėjimą per 24 val., laikant mėsą

pakabintą specialiose tinkliniuose maišeliuose + 4 ºC temperatūroje.

Sekančius bandymus atlikome su tų pačių tiriamųjų grupių triušiais, kurie buvo užauginti iki

tinkamo reprodukcijai amžiaus – 6 mėn., triušiai vidutiniškai svėrė 3,6 kg. Iš kiekvienos grupės

buvo pasirinkta geriausio kūno sudėjimo po 5 pateles ir 1 patiną, kurie, įvertinus inbrydingo riziką,

buvo naudojami tolimesniems bandymams. Reprodukciniams bandymams skirti triušiai buvo

suskirstyti į tris grupes (kontrolinė, bandomoji grupė Nr. 1 ir bandomoji grupė Nr. 2). Triušių

laikymo ir šėrimo sąlygos nesikeitė, išskyrus tai, kad bandomųjų grupių triušiai buvo girdomi ne

keturias, o šešias savaites iš eilės tos pačios koncentracijos, tais pačiais probiotikų mišiniais.

Bandymas buvo atliktas siekiant įvertinti probiotikų poveikį triušių lytiniam aktyvumui.

Tyrimo metu, penkios patelės buvo kergiamos su tos grupės patinu, skiriant po vieną patelę vienam

patinui per parą ir stebimas jų reprodukcinis intensyvumas. Reprodukcinis aktyvumas buvo

vertinamas pagal sukergtų patelių skaičių procentais pirmo, antro ir trečio kergimo metu.

Pirmo kergimo metu buvo skaičiuojama kiek procentų patelių susikergė iš pirmo karto.

Antras kergimas (pakartotinas) buvo atliekamas praėjus 5 d. po pirmo patelės sukergimo.

Skaičiuojamas patelių pakartotinas – antras susikergimas procentais.

Trečias kergimas buvo atliekamas praėjus 14 d. po paskutinio patelės susikergimo, prieš tai

įsitikinus ar patelė nėra triušinga. Remiantis Zakarausko A. (10) rekomendacijomis, triušingumas

buvo nustatomas apčiuopus patelės pilvo sritį – jei patelės pilvo ertmėje apčiuopiami lazdyno

riešuto dydžio grandinėle išsidėstę gemalai, tai tokia patelė yra triušinga. Nustačius patelės

triušingumą buvo skaičiuojamas susikergusių patelių skaičius procentais.

Nustačius, kad patelė netriušinga, triušė pakartotinai kergiama ir skaičiuojamas trečias patelių

kergimas procentais. Po trečio kergimo patelės nebuvo pakartotinai kergiamos.

26

Taip pat stebėjome skirtingų probiotikų poveikį triušių jauniklių gyvybingumui. Praėjus 30–

31 d. po kergimo, pradėjus triušiuotis visų trijų grupių patelėms, buvo skaičiuojami atvesti

jaunikliai. Triušiukų gyvybingumas buvo nustatomas skaičiuojant gyvų ir negyvų naujagimių

jauniklių skaičius lizde procentais.

Bandymų metu pasvėrėme vienos dienos amžiaus jauniklius ir paskaičiavome kiekvienos

grupės atvestų triušiukų vidutinį svorį. Svėrimo tikslas buvo nustatyti ir palyginti skirtingų

probiotikų įtaką atvestų triušiukų svoriui.

Norint nustatyti probiotikų poveikį triušių patelių pieningumui ir jauniklių augimo

intensyvumui, atlikome sekantį bandymą. Praėjus vienai parai po patelės triušiavimosi, naujagimiai

triušiukai, pirmą gyvenimo dieną, buvo sveriami elektroninėmis svarstyklėmis „D2-6“ ir

pakartotinai sveriami kas savaitę. Triušiukai buvo sveriami du kartus nuo tyrimo pradžios, kol jie

neišeidavo iš lizdo, fiksuojant kiekvieno triušiuko svorį (g). Siekiant įvertinti probiotikų poveikį

patelių pieningumui ir jauniklių augimo intensyvumui, buvo vertinamas vidutinis triušiukų

priesvoris (g) per savaitę.

Dar vienas bandymas buvo atliktas norint nustatyti probiotikų poveikį triušiukų

gyvybingumui 2 savaičių laikotarpiu. Buvo skaičiuojamas triušiukų išsaugojimas procentais dvi

pirmas jauniklių gyvenimo savaites.

2.3 Statistinė duomenų analizė

Duomenys buvo apdoroti „R“ statistiniu paketu versija 2.0.1. Taip pat statistinei analizei buvo

naudoti skaičiuoklės „MS Exel 2013“ duomenų analizės įrankiai. Buvo apskaičiuotas koreliacijos

koeficientas (r). Rezultatai laikyti patikimais, kai p < 0,05.

27

3. REZULTATAI

3.1 Skirtingų probiotikų poveikis triušiukų augimo intensyvumui

Vertindami skirtingų probiotikų preparatų poveikį jaunesnių ir vyresnių grupių triušiukų

augimo intensyvumui, pastebėjome tam tikrus skirtumus.

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

1 2 3

81,5

46,25

166,87

133,75

71,42

161,08

99,75

17,91

107,2

Vid

utin

iai

pri

esvori

ai p

er s

av. (

g)

Savaitės

P.R. P.A. K.

1 pav. Skirtingų probiotikų įtaka jaunesnių grupių triušiukų augimo intensyvumui

Analizuodami jaunesnių triušiukų grupių augimo intensyvumą (1 pav.), pastebėjome

didžiausią augimo spartą triušiukų grupėje, kuri buvo nuolat girdoma geriamuoju vandeniu,

praturtintu probiotikų preparatu „Rabbits poliprobiotic“. Pirmąją bandymo savaitę „Rabbits

poliprobiotic“ girdytos grupės triušiukų augimas buvo lėčiausias, lyginant su kontrolinės grupės

triušiukais, taip pat su triušiukais, kurie buvo girdomi geriamuoju vandeniu, praturtintu probiotikų

preparatu „Probio active“. Antrąją eksperimento savaitę „Rabbits poliprobiotic“ probiotiku girdyti

triušiukai priaugo mažiau nei „Probio active“ probiotiku girdyti triušiukai, tačiau daugiau nei

įprastiniu geriamuoju vandeniu girdyti triušiukai. Trečiąją savaitę „Rabbits poliprobiotic“ girdyti

triušiukai augo greičiau už kontrolinės grupės triušiukus ir „Probio active“ probiotikų preparatu

girdytus triušiukus. Stebint „Rabbits poliprobiotic“ probiotikais girdytų triušiukų augimą trijų

28

savaičių eigoje, nustatėme, kad intensyviausiai jaunikliai augo trečiąją savaitę – tuo metu triušiukai

priaugo daugiau kaip 50 proc. pirmąją savaitę nustatytų priesvorių ir net apie 75 proc. daugiau negu

antrąją savaitę nustatytų triušiukų priesvorių.

Panaši triušiukų augimo tendencija pastebima ir probiotikų „Probio active“ girdytų triušiukų

grupėje. Pirmąją ir antrąją savaites „Probio active“ preparatu girdytos grupės triušiukai augo

greičiau už triušiukus, girdytus probiotikų mišiniu „Rabbits poliprobiotic“ ir triušiukus, kurie buvo

girdomi įprastiniu geriamuoju vandeniu. Trečiąją savaitę „Probio active“ probiotikais praturtintu

geriamuoju vandeniu girdyti triušiukai augo greičiau nei triušiukai, kurie probiotikų negavo, tačiau

pasiekė šiek tiek mažesnius priesvorius nei „Rabbits poliprobiotic“ probiotiku girdytų triušiukų.

Analizuojant „Probio active“ probiotikais girdytų triušiukų augimo intensyvumą trijų savaičių

eigoje, nustatytas sparčiausias augimas trečią bandymo savaitę – priesvoriai buvo didesni 27,33 g

nei pirmos bandymo savaitės ir 89,66 g nei antros savaitės triušiukų priesvorius.

Kontrolinės grupės triušiukai pirmą bandymo savaitę priaugo daugiau nei bandomosios

grupės Nr. 2, tačiau mažiau nei bandomosios grupės Nr. 1 triušiukai. Antrą ir trečią savaitę, iš visų

trijų grupių, kontrolinės grupės triušiukai priaugo mažiausiai. Trijų bandymo savaičių eigoje,

įprastiniu geriamuoju vandeniu girdyti triušiukai daugiausiai priaugo trečią bandymo savaitę.

Triušiukų priesvoriai buvo 7,45 g didesni nei pirmos savaitės ir 89,29 g didesni nei antros savaitės.

2 pav. Skirtingų probiotikų įtaka vyresnių grupių triušiukų augimo intensyvumui

29

Analizuojant skirtingų probiotikų poveikį vyresnių grupių triušiukų augimo intensyvumui (2

pav.), nustatyta, kad, visas tris bandymo savaites, didžiausi priesvoriai buvo kontrolinėje grupėje.

Tačiau, kas savaitę kontrolinės grupės triušiukų priesvoriai palaipsniui mažėjo.

Ryškiausias priesvorių regresas matomas triušiukų grupėje, kuri buvo girdoma geriamuoju

vandeniu, papildytu probiotikų mišiniu „Rabbits poliprobiotic“ – kas savaitę triušiukų priesvoriai

mažėjo apie 25 proc. ir, eksperimento pabaigoje (trečią savaitę) vidutiniai priesvoriai buvo mažesni

daugiau kaip 50 proc. nei pirmą savaitę nustatyto triušiukų augimo intensyvumo. Paskutinio

svėrimo metu, bandomosios grupės Nr. 2 triušiukų augimo intensyvumas buvo mažiausias, lyginant

su kontroline ir bandomąja grupe Nr. 1.

Triušiukai, kurie buvo girdomi vandeniu, papildytu probiotikų preparatu „Probio active“ augo

sparčiausiai, tačiau jų augimo intensyvumas buvo labiausiai kintantis. Pirmąją bandymo savaitę

bandomosios grupės Nr. 1 triušiukų priesvoriai buvo mažiausi, lyginant su kontroline ir bandomąja

grupe Nr. 2, tačiau, antrą savaitę „Probio active“ preparatu girdytos triušiukų grupės augimo

intensyvumas pastebimai didėjo, o trečią savaitę triušiukų augimas sulėtėjo.

3.2 Skirtingų probiotikų poveikis triušių išsaugojimui

Vertindami skirtingų probiotikų poveikį triušiukų išsaugojimui (3 pav.), nustatėme, kad

vyresnių triušiukų (kontrolinės, bandomosios grupės Nr. 1 ir bandomosios grupės Nr. 2)

išsaugojimas buvo vienodas ir siekė 93,75 proc. Jaunesnių triušiukų bandomosios grupės Nr. 1 ir

bandomosios grupės Nr. 2, išsaugojimas siekė 91,67 proc. ir buvo didesnis nei kontrolinės grupės,

kur kontrolinės grupės triušiukų išsaugojimas siekė tik 75 proc.

30

3 pav. Skirtingų probiotikų įtaka triušiukų išsaugojimui

3.3 Skirtingų probiotikų poveikis triušių skerdenos išeigai

Vertindami paskerstų triušių skerdenos išeigą (4 pav.) nustatėme tam tikrus skirtumus.

Didžiausia skerdenos išeiga pasižymėjo bandomosios grupės Nr. 1 paskersti triušiai. Šios

grupės triušių skerdenos išeiga buvo 2,66 proc. didesnė už kontrolinės grupės ir 1,82 proc. didesnė

skerdenos išeiga už bandomosios grupės Nr. 2.

Mažiausia skerdenos išeiga buvo nustatyta kontrolinės grupės triušių. Tai sudarė 0,84 proc.

mažiau už bandomosios grupės skerdenos išeigą.

Tyrimų metu pastebėjome, kad geresniais skerdenos išeigos rodikliais pasižymėjo triušiai,

kurie kasdien buvo girdomi geriamuoju vandeniu, praturtintu probiotikų preparatais.

31

4 pav. Skirtingų probiotikų įtaka triušių skerdenos išeigai

3.4 Skirtingų probiotikų įtaka triušienos cheminėms bei fizinėms savybėms

Siekiant įvertinti skirtingų probiotikų preparatų poveikį triušienos cheminėms bei fizinėms

savybėms, iš kiekvienos grupės (kontrolinės, bandomosios Nr. 1 ir bandomosios Nr. 2), atlikome

triušių skerdenų analizę ir nustatėme šias triušienos savybes:

mėsos sausųjų medžiagų kiekį (proc.),

triušienos spalvą (L* - šviesumą, a* - rausvumą, b* - gelsvumą),

mėsos vandeningumą (proc.),

vandens rišlumą (proc.),

virimo nuostolius (proc.),

tarpraumeninių riebalų kiekį (proc.),

pelenų kiekį (proc.).

Tyrimų rezultatus pateikiame lentelėje Nr. 2.

32

2 lentelė. Skirtingų probiotikų poveikis triušienos cheminėms ir fizikinėms savybėms

Tir

iam

osi

os

gru

pės

s.m

., %

pH

Spalva,

Van

den

ingu

mas,

%

Van

den

s ri

šlu

mas,

%

Vir

imo n

uost

oli

ai,

%

Tarp

rau

men

inia

i ri

ebala

i, %

Pel

enai,

%

L*

a*

b*

Kontrolinė

gr.

24,01

±1,58

5,71

±0,23

49,21

±1,81

9,78

±0,98

4,16

±0,46

0,84

±0,21

62,12

±2,56

13,24

±1,13

2,07

±0,48

1,27

±0,08

Bandomoji

gr. Nr. 1

23,73

±1,22

5,76

±0,19

50,61

±2,01

10,49

±1,2

4,77

±0,55

1,24

±0,34

68,70*

±2,78

13,66

±1,26

1,34

±0,18

1,23

±0,07

Bandomoji

gr. Nr. 2

24,61

±1,57

5,71

±0,16

49,86

±1,64

10,32

±0,69

3,34

±0,37

1,15

±0,27

65,47

±3,45

16,75*

±0,98

2,13

±0,22

1,20

±0,06 *P<0,05

Atlikti triušių mėsos tyrimo rezultatai parodė, kad triušių, gavusių probiotiko „Rabbits

poliprobiotic“ mėsa būna šviesesnė, pasižymi didesniu vandeningumu, pH ir 6,58 proc. (P < 0,05)

didesniu vandens rišlumu, bei mažesniu tarpraumeninių riebalų bei sausųjų medžiagų kiekiu.

Triušių, gavusių probiotiko „Probio active“, mėsoje pastebimas didesnis sausųjų medžiagų

kiekis, mėsa ryškesnio atspalvio, su padidėjusiu vandeningumu ir vandens rišlumu, bei 3,51 proc.

(P < 0,05) sumažėjusiu virimo nuostoliu.

Kontrolinės grupės triušių mėsa pasižymi didesniu pelenų kiekiu bei mažesniu

vandeningumu.

3.5 Skirtingų probiotikų poveikis triušių kergimosi intensyvumui

Analizuodami probiotikų preparatų poveikį triušių reprodukciniam intensyvumui (5 pav.),

nustatėme, kad triušių kergimosi intensyvumas buvo nevienodas.

Pirmojo kergimo metu susikergė po 60 proc. patelių iš kontrolinės ir bandomosios Nr. 2

grupių, tačiau, susikergė tik 20 proc. patelių iš bandomosios grupės Nr. 1.

Pakartotino – antrojo kergimo metu susikergė po 40 proc. patelių, girdytų įprastiniu

geriamuoju vandeniu bei vandeniu, papildytu probiotiku „Rabbits poliprobiotic“ ir 60 proc. patelių,

girdytu „Probio active“ probiotikų mišiniu.

33

Trečias kergimas buvo atliekamas praėjus 14 dienų po paskutinio patelių kergimo, įsitikinus

ar patelė nėra triušinga. Rezultatai parodė, kad patelės, girdytos įprastiniu geriamuoju vandeniu, bei

vandeniu, papildytu probiotiku „Rabbits poliprobiotic“ pirmo ir antro kergimo metu susikergė 100

proc. ir visoms bandomosios Nr. 2 ir kontrolinės grupės patelėms buvo nustatytas triušingumas, o

bandomosios grupės Nr. 1 patelių, pirmo ir antro kergimo metu susikergė tik 80 proc., visoms šios

grupės patelėms nustatytas triušingumas. Likusios 20 proc. bandomosios grupės Nr. 2 patelės buvo

kergiamos trečią kartą ir susikergė.

5 pav. Skirtingų grupių triušių kergimosi intensyvumas

3.6 Skirtingų probiotikų poveikis atvestų triušiukų gyvybingumui

Vertinant skirtingų probiotikų poveikį atvestų triušiukų gyvybingumui (6 pav.), pastebėjome

tam tikrus skirtumus.

Patelės, kurios buvo girdomos įprastiniu geriamuoju vandeniu, atvedė gyvybingesnius

triušiukus, šios grupės triušiukų gyvybingumas buvo didžiausias ir sudarė net 29,77 proc. daugiau

už „Rabbits poliprobiotic“ grupės, bei 38,93 proc. „Probio active“ grupės triušiukų gyvybingumo

rodiklius.

„Rabbits poliprobiotic“ girdytų probiotikų triušiukų gyvybingumas buvo 9,16 proc. didesnis

nei „Probio active“ girdytų triušiukų.

34

Prasčiausias atvestų triušiukų gyvybingumas nustatytas triušiukams, kuriuos atvedė patelės,

girdytos geriamuoju vandeniu, papildytu probiotikų mišiniu „Probio active“.

6 pav. Skirtingų probiotikų įtaka atvestų triušiukų gyvybingumui

3.7 Skirtingų probiotikų poveikis atvestų triušiukų svoriui

Lygindami skirtingų probiotikų preparatų įtaką atvestų triušiukų svoriui (7 pav.), pastebėjome

šiuos skirtumus.

Mažiausias triušiukų vidutinis svoris buvo nustatytas bandomosios grupės Nr. 1. Šios grupės

triušiukai vidutiniškai svėrė tik 1,2 g mažiau už bandomosios grupės Nr. 2 triušiukus.

Didžiausias triušiukų vidutinis svoris buvo nustatytas kontrolinėje triušiukų grupėje. Šios

grupės triušiukų vidutinis svoris buvo 11,39 g didesnis nei bandomosios grupės Nr. 1 ir 10,19 g

didesnis nei bandomosios grupės Nr. 2.

Pastebėta, kad probiotikų preparatais girdytos triušių patelės atvedė mažesnius triušiukus, nei

patelės, kurios šio probiotikų priedų negavo. Taip pat rezultatai parodė, kad abiejų bandomosios

grupės patelių atvestų triušiukų vidutiniai svoriai skyrėsi nežymiai.

35

7 pav. Skirtingų probiotikų įtaka atvestų triušiukų svoriui

3.8 Skirtingų probiotikų poveikis triušiukų augimo intensyvumui

Analizuojant skirtingų probiotikų preparatų poveikį atvestų triušiukų augimo intensyvumui

(8 pav.), pastebėjome tai, kad pirmą ir antrą savaitę sparčiausiai augo kontrolinės grupės triušiukai.

Pirmą savaitę įprastiniu geriamuoju vandeniu girdytų patelių triušiukai priaugo 14,65 g daugiau nei

„Rabbits poliprobiotic“ probiotikais girdytų patelių triušiukai ir 19,33 g daugiau nei „Probio active“

probiotikais girdytų patelių triušiukai. Antrą savaitę kontrolinės grupės triušiukai priaugo 20,07 g

daugiau už bandomosios grupės Nr. 2 ir 13,60 g daugiau nei bandomosios grupės Nr. 1 triušiukus.

Pastebėta, kad kontrolinės grupės patelių atvestų triušiukų augimo intensyvumas tendencingai

didėjo – antrą savaitę triušiukų priesvoris buvo 2,27 g didesnis nei pirmą savaitę.

Nežymiu progresu pasižymėjo ir bandomosios grupės Nr. 1 triušiukų priesvorių rodikliai –

antrą augimo savaitę triušiukai vidutiniškai priaugo 8,0 g daugiau nei pirmą savaitę. Pirmą savaitę

bandomosios grupės Nr. 1 triušiukai priaugo mažiausiai, lyginant su bandomąja grupe Nr. 2,

triušiukai priaugo 4,68 g mažiau, tačiau, antrą savaitę bandomosios grupės Nr. 1 triušiukų vidutinis

priesvoris buvo didesnis 6,47 g nei bandomosios grupės Nr. 2.

36

Vidutinių priesvoriu regresu pasižymėjo „Rabbits poliprobiotic“ probiotikų girdytų patelių

triušiukai – antrą savaitę triušiukai priaugo 3,15 g mažiau nei pirmą augimo savaitę. Lyginant visas

tris grupes tarpusavyje, antrą augimo savaitę „Rabbits poliprobiotic“ probiotikų gavę triušiukai

priaugo mažiausiai.

8 pav. Skirtingų probiotikų įtaka triušiukų augimo intensyvumui

3.9 Skirtingų probiotikų poveikis triušiukų išsaugojimui

Vertindami skirtingų probiotikų poveikį atvestų triušiukų išsaugojimui pirmas dvi triušiukų

gyvenimo savaites (9 pav.), nustatėme, kad bandomosios grupės Nr. 1 ir bandomosios grupės Nr. 2

triušiukų išsaugojimas sudarė 100 proc., t. y. dviejų savaičių stebėjimo laikotarpiu, nei vienas iš

minėtų grupių triušiukų nenugaišo.

Kontrolinės grupės triušiukų išsaugojimas, dviejų savaičių laikotarpiu, sudarė 77,78 proc., tai

sudarė 22,22 proc. mažiau už „Probio active“ ir „Rabbits poliprobiotic“ probiotikais girdytų

triušiukų išsaugojimo rodiklius.

37

9 pav. Skirtingų probiotikų įtaka triušiukų išsaugojimui

38

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimų metu vertinome skirtingų probiotikų preparatų poveikį triušių augimo intensyvumui,

išsaugojimui, reprodukcijai, skerdienos išeigai bei triušienos cheminėms ir fizinėms savybėms.

Tyrimų rezultatai parodė, kad probiotikų preparatai turėjo įtakos jaunesnio amžiaus triušiukų

augimo intensyvumui. Tokius pačius rezultatus skelbia Kritas S. K. ir kiti (44), Chrastinova L. ir

kiti (50), Seleem T. S. (52), Rautray A. K. ir kiti (42), El Dimerdash M. Z. ir kiti (37), Shrivastava

A. K. ir kiti (26) mokslininkai. Tačiau, probiotikų preparatai neturėjo įtakos vyresnio amžiaus

triušiukų augimo intensyvumui. Panašius rezultatus skelbia Matusevičius P. ir kiti (53), Pascual J. J.

ir kiti (38), Onbasilar I. ir S. Yalcin (6), Gerencsér Zs. ir kiti (54) mokslininkai. Kotenkova E. ir kiti

(13), Amber Kh. ir kiti (7) teigė, kad probiotikai turi didesnę įtaką augimo intensyvumui, jei yra

naudojami nuo pat triušiukų atjunkymo pradžios arba nuo jaunesnio triušiukų amžiaus.

Tyrimų metu pastebėjome, kad probiotikai turi įtakos jaunesnio amžiaus triušiukų

išsaugojimui. Pastebėta, kad probiotikai pasitvirtino kaip priemonė kovojant su triušių jauniklių

virškinimo trakto veiklos sutrikimais. Probiotikų gavusių triušiukų išsaugojimas buvo didesnis nei

triušiukų, kurie probiotikų negavo. Tokius pačius rezultatus paskelbė Matusevičius P. ir kiti (53),

Pascual J. J. ir kiti (38), Chrastinova L. ir kiti (50), Rautray A. K. ir kiti (42), El Dimerdash M. Z.

ir kiti (37), Vandana R. ir kiti (43), Amber Kh. ir kiti (7) mokslininkai. Probiotikų poveikio

vyresnio amžiaus triušių išsaugojimui nepastebėta.

Tyrimų metu nustatėme, kad skirtingi probiotikų preparatai turėjo neigiamos įtakos triušių

reprodukcijai. Probiotikų gavusios patelės ir patinai prasčiau kergėsi, atvesti jaunikliai buvo

mažesnio svorio, bandomosiose grupėse pasitaikė žymiai daugiau atvestų negyvų jauniklių. Taip

pat nustatėme, kad probiotikais girdytų patelių jaunikliai augo lėčiau nei kontrolinės grupės

triušiukai. Gauti tyrimų rezultatai skiriasi nuo mokslininkų Ewuola, E. O. (55), Seleem T. S. (52)

skelbiamų rezultatų, kuriuose teigiama, kad probiotikų preparatai gerina triušių reprodukcines

savybes. Tačiau, probiotikai daro teigiamą poveikį atvestų jauniklių išsaugojimui.

Tyrimų metu nustatėme, kad didesne skerdenos išeiga pasižymėjo triušiai, kurie kasdien buvo

girdomi geriamuoju vandeniu, praturtintu probiotikų preparatais. Panašius rezultatus publikuoja

mokslininkai El Dimerdash M. Z. ir kiti (37), Vandana R. ir kiti (43).

Atlikę triušienos cheminius ir fizinius tyrimus, nustatėme, kad triušių, gavusių probiotiko

„Rabbits poliprobiotic“ mėsa šviesesnė, vandeningesnė ir pasižymi 6,58 proc. (P < 0,05) didesniu

vandens rišlumu, bei mažesniu tarpraumeninių riebalų kiekiu. „Probio active“ probiotikų girdytų

triušių mėsoje nustatytas didesnis sausųjų medžiagų kiekis, mėsa ryškesnio atspalvio, su

39

padidėjusiu vandeningumu ir vandens rišlumu, bei 3,51 proc. (P < 0,05) sumažėjusiu virimo

nuostoliu. Kontrolinės grupės triušių mėsoje nustatytas didžiausias pelenų kiekis bei mažesnis

vandeningumas. Mokslininkai Simonova P. M. ir kiti (35), Simonova P. M. ir kiti (56) teigė, kad

probiotikai neturi pastebimos įtakos triušienos cheminei sudėčiai ir fizinėms savybėms, tačiau, tam

tikrais atvejais, poveikis pastebimas.

Rozas de Perez ir kiti (49) teigė, kad eksperimentai neįrodė galutinio ir pastovaus teigiamo

probiotikų poveikio. Atlikę tyrimus ir įvertinę tyrimų rezultatus, siūlome atlikti daugiau ir

išsamesnių tyrimų, siekiant nustatyti pastovų neigiamą arba teigiamą probiotikų poveikį triušių

augimo spartai, išsaugojimui, reprodukcijai, skerdenos išeigai bei triušienos cheminėms bei

fizinėms savybėms.

40

IŠVADOS

Atlikę tyrimus ir įvertinę probiotikų poveikį triušių augimo intensyvumui, išsaugojimui,

reprodukcijai, skerdienos išeigai bei triušienos cheminėms ir fizinėms savybėms, nustatėme, kad:

1. Probiotikai turėjo įtakos jaunesnio amžiaus triušiukų augimo intensyvumui – triušiukų,

girdytų vandeniu, papildytų probiotikų mišiniais „Poliprobiotic rabbits“ ir „Probio active“ trečią

bandymo savaitę priesvoriai buvo didesni nei kontrolinės atitinkamai 59,85 g ir 54,06 g. Tačiau,

vyresnio amžiaus triušiukų augimo intensyvumui probiotikų poveikio nenustatyta.

2. Probiotikai turi įtakos jaunesnio amžiaus triušiukų išsaugojimui – probiotikų gavusių

triušiukų išsaugojimas buvo 16,67 proc. didesnis nei triušiukų, kurie probiotikų negavo. Probiotikų

poveikio vyresnio amžiaus triušių išsaugojimui nepastebėta.

3. Probiotikų poveikis vadovaujantis mūsų tyrimais triušių reprodukcijai yra neigiamas.

Probiotikų gavusios patelės ir patinai prasčiau kergėsi. Patelių, gavusių probiotikų „Probio active“ ir

„Poliprobiotic rabbits“, atvesti jaunikliai svėrė mažiau atitinkamai 12,06 proc. ir 13,48 proc.,

lyginant su kontroline grupe. Bandomosiose grupėse pasitaikė žymiai daugiau atvestų negyvų

jauniklių. Probiotikais girdytų patelių jaunikliai augo lėčiau nei kontrolinės grupės triušiukai, tačiau,

probiotikai rodo teigiamą poveikį atvestų triušiukų išsaugojimui. Probiotikų gavusios patelės

jauniklių išsaugojo 22,22 proc. daugiau nei patelės, kurios probiotikų negavo.

4. Didesne skerdenos išeiga pasižymėjo triušiai, kurie kasdien buvo girdomi geriamuoju

vandeniu, praturtintu probiotikų preparatais. Bandomosios grupės Nr. 1 triušių mėsa šviesesnė,

vandeningesnė ir pasižymėjo 6,58 proc. (P < 0,05) didesniu vandens rišlumu, bei mažesniu

tarpraumeninių riebalų kiekiu. Bandomosios grupės Nr. 2 triušių mėsoje nustatytas didesnis sausųjų

medžiagų kiekis, mėsa ryškesnio atspalvio, su padidėjusiu vandeningumu ir vandens rišlumu, bei

3,51 proc. (P < 0,05) sumažėjusiu virimo nuostoliu. Kontrolinės grupės triušių mėsoje nustatytas

didžiausias pelenų kiekis bei mažesnis vandeningumas.

41

PASIŪLYMAI

Atsižvelgdami į savo tyrimus siūlytumėme probiotikus naudoti triušiukams nuo 3 sav.

amžiaus iki skerdimo. Tai pagerins jų sveikatingumą, išsaugojimą, augimo intensyvumą, turės

teigiamos įtakos triušienos savybėms.

Nerekomenduojame naudoti probiotikus triušių reprodukciniu laikotarpiu.

42

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Stimbirys A. Triušiena ir jos vartojimas maistui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

mokslo publikacijos. KMU02-000078957; 2008.

2. Massimiliano P., Bianchi M., Cavani C. Development of rabbit meat products fortified with

n-3 polyunsaturated fatty acids. Nutrients 2009. p. 111-8.

3. The EFSA Journal The Impact of the current housing and husbandry systems on the health

and welfare of farmed domestic rabbits. 2005; 267:p. 1-31.

4. Lapėnaitė L. Triušių sveikatos tyrimai, ligų prevencija ir kontrolė. Magistro baigiamasis

darbas. Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas Veterinarijos akademija. Kaunas; 2015. p. 7

– 18.

5. Moreki J. C., Commercial rabbit production. Poultry and Rabbits Section, Non-Ruminants

Division, RAB 01 June 2007.

6. Onbaşilar I., Yalçin S. The effects of dietary supplementation of probiotic and anticoccidial

additives on performance and blood parameters in growing rabbits, Revue Méd. Vét.;

2008:159:11. p. 570-4.

7. Amber Kh., Abd El-Nabi F. M., Morsy W. A., Morsy S. H. A. Effect of dietary

supplementation of probiotic and prebiotic on preventing post weaning digestive disorders

and productive performance of growing rabbits. Egypt. Poult. Sci. 2014; p. 19-38.

8. Debi M. R., Islam K. M. S., Akbar M. A., Ullha B., Das S. K.; Response of growing rabbits to

different levels of dietary citric acid; Bang. J. Anim. Sci. 2010, 39(1&2):ISSN 0003-3588;

2010. p. 125-133.

9. El-deek A. A., Albanoby M.A., Abou El-Naga M. K. Evaluation of super action probiotic as a

natural growth promoter for growing rabbits. Egyptian Poultry Science Journal Vol 2013 (33)

(II): ISSN: 1110-5623; 2013. p. 407-19.

10. Zakarauskas A.; Patarimai gyvulių augintojams. Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Vilnius,

1995. p. 243-52.

43

11. Grannis J. U. S. Rabbit Industry Profile. Centers for Epidemiology and Animal Health Center

for Emerging Issues 2150 Center Ave., Building B Fort Collins, CO 80526 8117 USA; 2002.

12. Carneiro M., Afonso S., Geraldes A., Garreau H., Bolet G., Boucher S., et al. The genetic

structure of domestic rabbits, Mol. Biol. Evol. 28(6): 2011. p. 1801-16.

13. Kotenkova E., Ushakova N., Fedosov E. The effect of lactating and some gastrointenstinal

symbiotic bacteria on the growth of young rabbits in prepubertal period. Muzeul Olteniei

Craiova. Tom. 26, No. 2/2010 ISSN 1454-6914.

14. Wang Ch., Li F., Zhu Y., Wang X., Sun L. Impact of probiotics on intestinal microbial

community diversity of growing rex rabbits. Proceedings 10 th World Rabbit Congress –

September 3 - 6, 2012– Sharm El- Sheikh –Egypt; 2012. p. 635-39.

15. Dalle Zotte A. Rabbit farming for meat purposes. Department of Animal Medicine,

Production and Health. University of Padova, Viale dell’Università 16, 35020 Legnaro (PD)

Italy, 2014.

16. Szabóová R., Chrastinová Ľ., Strompfová V., Simonová M., Vasilková Z., Lauková A., et al.

Combined effect of bacteriocin-producing Enterococcus faecium CCM4231 strain and sage in

rabbits; 9th World Rabbit Congress – June 10-13, 2008 – Verona – Italy.

17. Khajali F., Karimi S., Qujeq D. Probiotics in Drinking Water Alleviate Stress of Induced

Molting in Feed-deprived Laying Hens; Asian-Aust. J. Anim. Sci. Vol. 21, No. 8 : August

2008. p. 1196-1200.

18. Fanatico A., Green C. S. Sustainable Rabbit Production, NCAT Agriculture Specialists

Published 2012 NCAT IP445.

19. Petracci M. and Cavani C. Rabbit meat processing: historical perspective to future directions;

World Rabbit Sci. 2013, 21: doi:10.4995/wrs.2013:1329; p. 217-26.

20. Dal Bosco A., Szendrő Zs., Mugnai C., Kovàcs M., Ruggeri S., Mattioli S., et al. Dietary

supplementation of spirulina (Arthrospira platensis) and thyme (Thymus vulgaris). Part 5:

Effect on rabbit meat appearance during retail display; Proceedings 10 th World Rabbit

Congress – September 3 - 6, 2012– Sharm El- Sheikh –Egypt; 2012. p. 937-41.

21. Zamkevičiūtė A. Triušienos kokybės rodiklių pokyčių priklausomybė nuo laikymo būdo,

magistro baigiamasis darbas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, gyvulininkystės

technologijų fakultetas, gyvūnų mitybos katedra, 2013. p. 6-14.

44

22. Fadare A. O., Arogbo V. K. Influence of Breed on the Organoleptic Properties of Rabbit;

Journal of Agriculture and Sustainability ISSN 2201-4357 Volume 7, Number 2; 2015. p. 1-

13

23. Hernández P. Enhancement of nutritional quality and safety in rabbit meat. 9th World Rabbit

Congress – June 10-13, 2008 – Verona – Italy.

24. Dalle Zotte A., Szendrő Z. The role of rabbit meat as functional food; Meat Science 88 (2011)

p. 319-31.

25. Di Iorio M. Cryopreservation of rabbit semen: Effectiveness of different permeable and non-

permeable cryoprotectants on post-thaw sperm quality and reproductive performances,

“Welfare, biotechnology and quality of animal production”, Related disciplinary scientific

section: 07/G1 (Scienze e Tecnologie Animali). University of Molise, Department of

Agricultural, Environmental and Food Sciences, Academic year 2013/2014.

26. Shrivastava A.K., Tiwari K. K., Kumar R., Jha R. R. Effects of feed additives on body

weights at different ages in rabbit. Scholarly Journal of Agricultural Science Vol. 2(11); 2012.

p. 277-82.

27. Cardinali R., Dal Bosco A., Mugnai C., Mattioli S., Ruggeri S., Dalle Zotte A. et al. Effect of

different dietary aromatic essences on meat quality of rabbit. Proceedings 10 th World Rabbit

Congress – September 3 - 6, 2012– Sharm El- Sheikh –Egypt; p. 925-29.

28. Oseni S. O., Lukefahr S. D. Rabbit production in low-input systems in Africa: Situation,

knowledge and perspectives – a review. World Rabbit Sci. 2014, 22: 2014:1348. p. 147-60.

29. Kritas S. K., Dovas C., Fortomaris P., Petridou E., Farsang A., Koptopoulos G. A. Pathogenic

myxoma virus in vaccinated and non-vaccinated commercial rabbits; Research in Veterinary

Science 85. 2008. p. 622-24.

30. Oppelt C., Strakloff A., Rausch P., Holst V. D., Rodel H. G. Major histocompatibility

complex variation and age-specific endoparasite load in subadult European rabbits; First publ.

in: Molecular Ecology 19 (2010), 19, pp. 4155-4167, DOI: 10.1111/j.1365-294X.2010.04766.

31. Al-Rukibat R. K., Irizarry A. R., Lacey J. K., Kazacos K. R., Storandt S. T., DeNicola D. B.

Impression smear of liver tissue from a rabbit. Department of Veterinary Pathobiology:

School of Veterinary Medicine. 1243 Veterinary Pathology Building. Purdue University.

West Lafayette. IN 47907-1243, 2001. p. 57-61.

45

32. Kritas S. K., Petridou E. I., Fortomaris P., Tzika E., Arsenos G., Koptopoulos G. The effect of

probiotics on microbiology, health and performance of fattening rabbits; Asian-Aust. J. Anim.

Sci. Vol. 21, No. 9 : September 2008. p. 1312-17.

33. Ewuola E. O., Amadi C. U., Imam, T. K. Performance evaluation and nutrient digestibility of

rabbits fed dietary prebiotics, probiotics and symbiotics; IJAAAR 7 (1&2) International

Journal of Applied Agricultural and Apicultural Research © Faculty of Agricultural Sciences,

Lautech, Ogbomoso, Ibadan Nigeria, 2011. p. 107-17.

34. Vántus V., Dalle Zotte A., Kovács M., Dal Bosco A., Szendrő Zs., Zsolnai A. Dietary

supplementation of spirulina (Arthrospira platensis) and thyme (Thymus vulgaris L.). Part 3:

effect on caecal bacterial community in growing rabbits, Proceedings 10 th World Rabbit

Congress – September 3 - 6, 2012– Sharm El- Sheikh –Egypt; 2012. p. 669-672.

35. Simonová Pogány M., Laukova A., Chrastinová L., Szabóová R., Mojto J., Strompfová V.

Quality of rabbit meat after application of bacteriocinogenic and probiotic strain Enterococcus

faecium CCM 4231 in rabbits International Journal of Probiotics and Prebiotics 02/2009;

4(1): p. 1-6.

36. Naujalytė R. J. Triušių žarnyno bendro enterobakterijų ir enterokokų skaičiaus nustatymas,

Magistro baigiamasis darbas, Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos

akademija, Kaunas, 2015. p. 7-14.

37. El Dimerdash M. Z., Dalia M.H., Hanan F.A., Doaa S.A. Studies on the effect of some

probiotics in rabbits; SCVMJ, XVI (2) 2011.

38. Pascual J. J., Moya V.J., Martínez E., Calvo M. A., Adelantado C., Jiménez G., et al. Effects

of dietary inclusion of toyocerinò (Bacillus cereus var. toyoi) on performance, health and

faecal nitrogen excretion in growing rabbits; 9th World Rabbit Congress – June 10-13, 2008 –

Verona – Italy.

39. Vrotniakienė V., Jatkauskas J. Effects of probiotics pietaryc supplementation on diarrhea

incidence, fecal shedding of Escherichia coli and growth performance in post-weaned piglets;

ISSN 1392-2130. Veterinarija ir zootechnika (Vet Med Zoot). T. 63 (85). 2013.

40. Rasiukevičius A. Probiotikų įtaka bičių produktyvumui ir medaus kokybei. Magistro

baigiamasis darbas. Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija,

Kaunas, 2014. p. 6-15.

46

41. Al-Masri S. A., El-Safty S. M. S., Nada S. A., Amra H. A. Saccharomyces cerevisiae and

probiotic bacteria potentially inhibit fumonisin B1 production in vitro and in vivo. Journal of

American Science. 2011. p. 198-205.

42. Rautray A. K., Patra R. C., Sardar K.K., Sahoo G. Potential of probiotics in livestock

production; EAMR, Vol. 1, Issue 1 - July, 2011.

43. Vandana R., Brijesh Y., Lakhani G. P. Application of probiotic and prebiotic in animals

production: A Review; Environment & Ecology 31 (2B), April—June 2013. p. 873-6.

44. Kritas S. K., Petridou E., Fortomaris P., Tzika E., Arsenos G., Koptopoulos G. Effect of

inclusion of probiotics on micro-organisms content, health and performance of fattening

rabbits: 1. Study in a commercial farm with intermediate health status; 9th World Rabbit

Congress – June 10-13, 2008 – Verona – Italy.

45. Khalil H. A., Kishk W. H., Omnia E. M. A., Awad M. M. Evaluation of productive and

physiological performance of baladi red compared to New Zealand white rabbits under the

same managerial conditions; Egyptian J. Anim. Prod. (2014) 51(3):2014. p. 200-9.

46. Ashraf R., Shah N. P. Review article antibiotic resistance of probiotic organisms and safety

of probiotic dairy products. International Food Research Journal. 2011. p. 837-53.

47. Cavallini D. C., Bedani R., Bomdespacho L., Vendramini R., Rossi E. Effects of probiotic

bacteria, isoflavones and simvastatin on lipid profile and atherosclerosis in cholesterol-fed

rabbits: a randomized double-blind study; Lipids in Health and Disease 2009, 8:1

doi:10.1186/1476-511X-8-1.

48. Mohania D., Kumar K. V., Sagwal R., Kruzliak P. Probiotic Lavk2 dahi improves lipid

profiles in hypercholesterolemic rats; Adv Dairy Res 2014.

49. Rozas de Pérez A.M., Rosell J.M., Díaz J.V., Carabaño R., García J., González J., et al.

Digestive microbiota studies in rabbits by rep-pcr method; 9th World Rabbit Congress – June

10-13, 2008 – Verona – Italy.

50. Chrastinova L., Chrenková M., Lauková A., Poláčiková M., Simonová M., Szabóová R., et al.

Influence of selected phytoadditives and probiotics on zootechnical performance, caecal

parameters and meat quality of rabbits; Archiva Zootechnica 13:2, 2010. p. 30-35

51. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. Įsakymas Nr.

B1-866. „Mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo

reikalavimais“ (Žin., 2012-11-10, Nr. 130‒6595).

47

52. Seleem T. S. Californian rabbit performance as prebiotic or/and probiotics in drinking water.

Animal Production Research Institute (APRI) 2011 Egyptian Journal Nutrition and Feeds

1110-6360; 2011. p. 239-50.

53. Matusevičius P., Ašmenskaitė L., Žilinskienė A., Gugolek A., Lorek M.O. Effect of probiotic

Bioplus 2B® on performance of growing rabbit, ISSN 1392-2130. Veterinarija ir

zootechnika. T. 36 (58). 2006.

54. Gerencsér Zs., Szendrő Zs., Matics Zs., Radnai I., Kovács M., Nagy I., et al. Dietary

supplementation of spirulina (Arthrospira platensis) and Thyme (Thymus vulgaris L.). Part 1:

Effect on productive performance of growing rabbits World Rabbit Science Association

Proceedings 10 th World Rabbit Congress – September 3 - 6, 2012– Sharm El- Sheikh –

Egypt; 2012. p. 657-61.

55. Ewuola E. O. Daily sperm production, gonadal and extra-gonadal sperm reserves of rabbits

fed prebiotic and probiotic supplemented diets IJAAAR 9 (1&2) International Journal of

Applied Agricultural and Apicultural Research Faculty of Agricultural Sciences, Lautech,

Ogbomoso, Nigeria, 2013. p. 48-53.

56. Simonová Pogány M., Chrastinová L’., and Lauková A. Dietary supplementation of a

bacteriocinogenic and probiotic strain of Enterococcus faecium CCM7420 and its effect on

the mineral content and quality of Musculus longissimus dorsi in rabbits Animal Production

Science Published online: 20 August 2015.