prievolių teisė i

7/21/2019 Prievoli teis I

1/26

PRIEVOLI TEIS I 1 TURINYS

2 Prievoli samprata ......................................................................................................................................... 3

2.1 Prievols .................................................................................................................................................... 3

2.2 Prievols elementai .............................................................................................................................. 4

2.3 Prievoli atsiradimo pagrindai ........................................................................................................ 5

2.4 Daiktini ir prievolini teisi skirtumai ...................................................................................... 6

2.5 Prievoli rys ........................................................................................................................................ 6

3 Asmen daugtas prievolje ................................................................................................................... 10

3.1 Dalins ir solidariosiso prievols asmen daugtas ............................................................ 10

3.1.1 Teismo sprendimo galia, kai yra kreditori daugtas ............................................... 11

3.1.2 Solidari prievoli vykdymas .............................................................................................. 11

4 ali pasikeitimas prievolje................................................................................................................... 13

4.1 Kreditoriaus pasikeitimo pagrindiniai bruoai ..................................................................... 13

4.2 Skolos perklimas .............................................................................................................................. 14

5 Prievoli vykdymas ..................................................................................................................................... 15

5.1 Pauliano iekinys ................................................................................................................................ 16

5.1.1 Pauliano iekinio slygos ....................................................................................................... 17

5.2 Netiesioginis iekinys ....................................................................................................................... 18

6 Prievoli vykdymo utikrinimo bdai ................................................................................................ 19

6.1 Netesybos .............................................................................................................................................. 20

6.2 Laidavimas ............................................................................................................................................ 21

7 Prievo ls pabaiga ......................................................................................................................................... 21

7.1 skaitymas kaip prievoli pasibaigimo pagrindas ................................................................ 22

7.1.1 Solidarios atsakomybs atvejis ........................................................................................... 22

8 Sutari teiss bendrosios nuostatos .................................................................................................. 23

8.1 Sutarties samprata ............................................................................................................................. 23


2/26

2

8.1.1 Sutari principai ..................................................................................................................... 23

8.1.2 Sutari rys ............................................................................................................................. 24

9 Ikisutartiniai santykiai ............................................................................................................................... 24

9.1 Preliminarioji sutartis ...................................................................................................................... 25

10 Civilin atsakomyb ............................................................................................................................... 25


3/26

3

Literatra:

1. Skaidrs. 2. Civilinio kodekso komentaras: 6.1-6.304 str.3. Civilin teis: prievoli teis. 4. V. Mat ulnas Prievoli teis.

2 PRIEVOLI SAMPRATA

Viepatavimas prievoli teisje yra asmen atvilgiu (vienas asmuo viepatauja kito asmensveiksm atvilgiu), be to, absoliutumas santykinis, nes viepatavimas yra konkretaus as-mens konkrei jo veiksm atvilgiu.

Skirtingai nuo daiktins, prievoli teis yra santykin, siejama tik su konkreiai asmenimis,jos pagrindas yra viepatavimas ne daikto, o konkretaus asmens ar jo veiksm atvilgiu.Viena alis turi koki nors reikalavimo teis kitos alies atvilgiu tam, kad kita konkreti alisatlikt kokius nors konkreius veiksmus arba nuo j susilaikyt, tai yra vykdyt pareig.

Prievol tei sinis santykis tarp dviej ali, kuri viena turi reikalavimo teis kitos atvil-giu, kad ji atlikt kokius nors veiksmus arba nuo j susilaikyt. Viena i ali yra vadinamakreditoriumi (alis, kuri turi reikalavimo teis, dar vadinama aktyvija prievols alimi), kita skolininkas (alis, turinti pareig, tai ji turi atlikti kakokius konkreius veiksmus arba nuoj susilaikyti, dar vadinamas pasyvija alimi).

Aktyvija alimi kreditorius vadinamas todl, kad turi reikalavimo teis, o skolininkas tikpaklsta valiai, turi savo veiksmais realizuoti kreditoriaus vali, tai yra vykdo pareig ir ne-paeidia kreditoriaus teiss, arba nevykdo ir paeidia dl to atsiranda teisiniai padariniai

ir taikoma teisin atsakomyb. Negalima tapatinti svok prievol ir pareiga. Pareiga yra tik vienas i prievols element.Pareig turi skolininkas, bet prievolje, kaip teisiniame santykyje, yra reikalavimo teis, ku-ri turi kreditorius.

Prievol ir sutartis nra tas pats. Sutarties svoka platesn sutarties pagrindu gali atsirastine viena, o kelios prievols.

2.1 PRIEVOLS

Prievols poymiai:

1. Prievols atsiranda tarp dviej arba daugiau ali. Nesvarbu, kiek asmen dalyvautprievoliniame santykyje, visada jie bus vadinami tik kreditoriais arba skolininkais.

2. Prievol atsiranda tik tarp t konkrei dviej ar daugiau asmen (su konkreiaisvardais arba pavadinimais). Prievolin teis yra santykin, todl turi bti santykistarp konkrei asmen. Prievoli teisei bdingas udarumas tarp dviej ar keli, betkonkrei asmen tai iplaukia i santykinio teiss pobdio.

3. Prievols alis sieja tarpusavio teiss ir pareigos. Pagal tarpusavio teises ir pareigiasskiriamos 2 prievoli rys:

a. Prievols su paprasta turinio struktra (viena reikalavimo teis ir viena pa-reiga. Visa tai atsiranda atitinkamo juridinio fakto pagrindu). Dar vadinama


4/26

4

vienaale prievole arba prievole siaurja prasme;b. Pr ievols su sudtinga turinio struktra (to paties juridinio fakto pagrindu

atsiranda toms paioms alims egzistuoja ir teiss, ir pareigos, be to, jos tar-pusavyje prieinasi, tai yra atitinka viena kit: pareiga u pareig, teis uteis). Dar vadinama pr ievol plaija prasme arba dviale prievole.

Jei kalbame apie kreditoriaus pareigas ir skolininko pareigas, kurios vykdomos pa-

reikalavus kreditoriui, jos skirstomos kelias grupes: a. Pareigos dl veiksm atlikimo arba susilaikymo nuo veiksm:

i. Pagrindins pareigos. P agrindin pareiga yra tokia, kuri atkleidiaatsiradusio santykio esm, tai yra, tie veiksmai, kurie atitinka kredi-toriaus interes pasiekiamas prievols tikslas. Jei kreditorius reika-lauja tokius veiksmus atlikti, tai sakoma, kad reikalaujama pareigasatlikti natra;

ii. Papildomos pareigos . Tai tokios pareigos, kurios utikrina, kad btgalima vykdyti pagrindin pareig. Jos aptarnauja pagrindin parei-g: i pareig taip pat galima reikalauti atlikti natra.

b. Apsaugins rpestingumo pareigos. ios pareigos tam tikra prasme yra sava-rankikos nuo pagrindini pareig dl veiksm atlikimo ir j reikalauti atlik-ti natra negalima (pavyzdiui, rangos sutartis dl remonto. Pagrindin pa-reiga yra suremontuoti, taiau nesvarbu, ar aptarta sutartyje, yra apsauginpareiga nesugadinti bute esani usakovo daikt). Galima reikalauti tikpaalinti padarinius.

c. Papildomos savarankikos pareigos, kurios atsiranda dl pirmos arba antrospareig grups paeidimo. ia kalba eina apie civilin atsakomyb, kai dlpareig paeidimo atsiranda nauja skolininko pareiga atlyginti al arbanuostolius (atsiranda nauja prievol: teis reikalauti alos atlyginimo ir pa-reiga j atlyginti).

4. Pareiga atskirti teisin prievol nuo moralins pareigos. Prievol kaip teisinis santy-kis yra tik tada, kai jos vykdymas gali bti utikrintas prievarta, gali bti taikomossankcijos. Pasibaigus senaties terminui prievol transformuojasi prigimtin prievo-l, kuri priklauso tik nuo skolininko geros valios.

2.2 PRIEVOLS ELEMENTAI

Prievols subjektai: kreditorius ir skolininkas.

Prievols dalykas tai skolininko veiksmai (veikiamas ir neveikimas), kuriuos jis privaloatlikti, arba nuo kuri atlikimo privalo susilaikyti, tai yra vykdydamas to, ko tikisi kredit o-rius i skolininko ir kasskolininkui yra privaloma. Reikalavimai dalykui:

1. Apibrtumas. To reikia tam, kad bt aiku, kokius konkreiai veiksmus skolinin-kas turi atlikti (turi bti apibrta, pavyzdiui, sutartyje).

2. Interesas (kreditoriaus ar treiojo asmens). Prievols atveju gali bti taip, kad int e-res dl prievols vykdymo turi ne kreditorius, o koks nors treias asmuo, pavyz-diui, vaikas, banko indlio sutartis vaiko naudai, sudaroma tv.

3. Teistumas. Prievol gali bti tik dl toki veiksm, kurie nepaeidia imperatyvistatymo norm, geros valios ir vieos tvarkos.

4. manomumas. Prievol gali atsirasti tik dl to, kas apskritaiobjektyviai manoma


5/26


6/26

6

C. Sandoris, sudarytas neturint galiojim, yra prietaraujantis imperatyvioms teiss normoms, beto, perduotas daikta s, kuris nepriklaus pardavjui. A turi teis ginyti sandor, kuris dl mint prieasi yra negaliojantis, be to, gali reikalauti (be alos atlyginimo) vindikacijos dl t pai prieasi. Restitucija ia netinka, nes tai prievolinis gynimo bdas ir gali bti taikomas tik tarpsandorio ali. Kadangi paeista A nuosavybs teis kompiuter, jis kaip savininkas, gali prie-inti savo teises bet kuriam asmeniui (reikalauti taikyti vindikacij , CK 4.96 str.).

Prievoliniai ir daiktiniai teisi gynimo bdai tarpusavyje santykiauja ir yra susij, nes rest i-tucija gali bti taikoma tarp ali tiek, kiek leidia vindikacijos taisykls. Vindikacija turipirmum prie restitucij. Kai galima vindikacija, restitucija negalima.

Prievols udarumas santykinis pobdis tarp ali slygoja gynimo bd, kad prievoli-ns teiss gali bti ginamos tik prievoliniais gynimo bdais, o daiktins daiktiniais.

2.4 DAIKTINI IR PRIEVOLINI TEISI SKIRTUMAI

Daiktini ir prievolini teisi skirtumai:

1. Daiktin teis yra absoliuti, o prievolin santykin; 2. Daiktinei teisiniai santykiai atsiranda tarp vieno subjekto ir kit neapibrt subjek-

t dl daikto, o prievolins teiss atsiranda tarp dviej ar daugiau, bet konkrei,subjekt paprastai ne dl daikto, o dl veiksm atlikimo ar neatlikimo;

3. Daiktin teis seka paskui daikt, prievolin susieta su asmeniu;4. Daiktins teiss ir prievolins teiss gynimo bdai yra skirtingi, nors ir turi tam tikr

ry;5. Daiktin teis (ypa nuosavybs), jei atsiranda daikt, galioja paprastai neribotam

laikui, o prievolins teiss paprastai atsiranda ir galioja apibrt laik (kol vykdo-ma, apibrt termin ir pan.);

6. Daiktins teiss turi pirmum prie kitas teises ( pvz., hipoteka arba kilnojamojo turtokeitimas).

2.5 PRIEVOLI RYS

Prievoli ri yra daug ir jos yra skirstomos pagal nemaai kriterij.

Prievols skirstomos, pirmiausiai, pagal atsiradimo pagrind: sutartins ir delikto (statymopagrindu). Pagal prievols dalyk prievols gali bti atlikti veiksmus arba susilaikyti nuoveiksm.

Dar y ra prievols pagal teiss pobd. ia reikia vertinti, kaip skolininkas prisiima rizik:jeigu skolininkas prisiima rizik dl konkrei rezultat, tai prievol bus laikoma tinkamaivykdyta tik pasiekus rezultat ir j tinkamai pasiekus. Rys:

1. Prievols, kurios yra susijusios su rezultato pasiekimu ( pvz., perduoti daikt nuosav y-bn, pastatyti nam ir pan.), tai yra, kol nepasiekiamas konkretus rezultatas, tol nepa-tenkinimas kreditorius;

2. Prievols dti maksimalias pastangas ( pvz., teisini paslaug teikimo sutartis arba asmenssveikatos prieiros teikimo sutartis). iuo atveju prievols esm sudaro ne rezultato pa-siekimas , o tinkamas veiksm atlikimas, pvz., su advokatu sudaryta teisini paslaug tei-kimo sutartis, tai prievol negali bti orientuojama bylos laimjim, bet svarbu, kad advokatas


7/26

7

tinkamai teikt paslaugas.

Prievols su asmen daugtu:

1. Dalins prievols; 2. Solidariosios prievols;

3.

Subsidiarins prievols. Prievols pagal dalyko daugt. ioms prievolms bendra yra tai, kad prievols dalyksuda-ro ne vienas, o du arba daugiau veiksm, t. y. vieno ar keli veiksm atlikimas arba susilai-kymas nuo j:

1. Universalios (jungtins) prievols. ios prievols nra atspindtos pozityviojoje tei-sje. Tarkim, yra sudaryta nuomos sutartis, pagal kuri nuomotojas sipareigoja per-duoti daikt nuomininkui valdyti, o pastarasis sipareigoja mokti u naudojimsi at-lyginim. Sutartis sudaryta 3 metams. Nuomininko pareiga mokti nuomos mokestapibdinta taip: nuomininkas kas mnes moka 2000 LTL. ia prievols turin suda-

ro nuomotojo teis reikalauti nuomos mokesio ir nuomininko prievol j mokti,bet i prievol sudaro ne vienas veiksmas, o daug mokjim, t. y. mokti vis nuo-mos laikotarp kas mnes ir iuos visus mokjimus reikia atlikti, kad bt patenkin-t as kreditoriaus interesas. iuo atveju prievol nebus atlikta tol, kol visi veiksmainebus atlikti . Nesvarbu, kad prievol kas kart sudaro atskiri veiksmai, vis tiek tin-kamas prievols vykdymas bus tik tada, kai visi veiksmai bus atlikti. Neatlikus vienokurio nors veiksmo, tai reik prievols paeidim, todl nuomininkas negali sakyti,nesumokjs vieno mnesio mokesio, o kitus mokdamas, kad tinkamai vykdoprievol. Jeigu vieno kurio nors veiksmo neatlikimas reikia paeidim, tai dl toveiksmo kredi torius i karto gali ginti teis, jam nereikia laukti termino pabaigos,

nes jo teis irgi isiskaido atskirus reikalavimus dl konkretaus veiksmo atlikimo.Iekinio senatis tokiu atveju skaiiuojama taip pat atskirai kiekvienam reikalavimuidl kiekvieno veiksmo . Vien kart pareikus iekin u tam tikrus veiksmus teisme,po dar kit veiksm neatlikimo, kreditoriui nebus ukirstas kelias dar kart kreiptis teismas, nes kiekvieno veiksmo neatlikimas atskiras paeidimas, taiau teismebus galima reikal auti tik tam tikr konkrei, t. y. paeist veiksm atlikimo. CK6.35. Atsiradus nemokumui, ;

2. Alternatyviosios prievols. CK 6.26-28 str. ioje prievolje utenka vykdyti bentvien ar kelis veiksmus, kurie sudaro prievols dalyk, kad kreditorius bt paten-kintas . Bendru atveju skolininkas yra tas subjektas, kuris pasirenka, kurie i t

veiksm bus atlikti, bet gali bti susitarta, kad ir kreditorius ar treiasis asmuo galspasirinkti . Kai pakanka atlikti vien ar kelis veiksmus i vis galim, kad bt vyk-dyta prievol, btina inoti, kokie gali bti padariniai, kai j negalima atlikti:

a. alternatyviosios prievols negalima vykdyti n vienu i numatyt bd: i. dl nenugalimos jgos;

ii. kai dl to atsakingas skolininkas; iii. dl to atsakingas kreditorius.

b. alterna tyviosios prievols negalima atlikti vienu i numatyt bd: i. dl nenugalimos jgos;

ii. kai dl to atsakingas skolininkas;

iii. dl to atsakingas kreditorius. Tarkim nuomotojas sipareigojo perduoti patalpas arba Konstitucijos pr. arba Gedi-


8/26

8

mino pr., sakykim, kad ias patalpas abiejose vietose uliejo. Tada nuomotojas negalin vien, n kit patalp perduoti nuomininkui. iuo atveju priklausys reikalavimaikreditoriaus nuo to, kas atsakingas dl situacijos, ir nuo to, kas turjo teis reikalau-ti, kuriuo bdu bus vykdyta prievol. Jeigu uliejimas bus dl nenugalimos jgos,prievol bus laikoma atlikta. Jeigu nuomotojas nesiningas ir u didesn nuomoskain inuomojo patalpas kitam nuomininkui, dl to negali vienu i bd vykdytiprievols, liks manomas tik kitas bdas. Ar nuomotojas privalo priimti likus bd,ar gali reikalauti nutraukti sutart priklauso nuo to, kas turjo teis pasirinkti, kuriuobdu bus vykdoma prievol: jei turjo teis nuomininkas, tai jis gali reikalauti nu-traukti sutart, bet jei nuomotojas, tada nuomininkas turs priimti vykdym kitu ga-limu bdu.

3. Fakultatyvins prievols. CK 6.29 str. ioje prievoli ryje skolininkas privalo atliktipagrindin veiksm (kuris nurodytas) , o tuo atveju, jei prievols negalima vykdytituo bdu, galima vykdyti kitu papildomu ar papildomais (nurodytais) veiksmu. Pvz.,nuomotojas ir nuomininkas susitaria, kad nuoma bus mokama pinigais, bet pritr -kus l, numatoma, kad nuomininkas gals atlikti papildomus veiksmus nuomot o-jui, kurie bus uskaityti kaip nuomos sumokjimas, tarkim, padaryti remont. Skir-tingai nuo alternatyvi priemoni, kreditorius ir skolininkas negali rinktis, kokiusveiksmus atliks, o bna nustatytas eilikumas.

Prievols dar gali bti:

1. Daiktins-turtins prievols. Tai tokios sutartys, kurios susijusios su kokia norsdaiktine teise taip, kad skirtos daiktins teiss aptarnavimui (gyvendinimui). Pvz.,atsiradus hipotekai kaip daiktinei teisei, jos davjas privalo saugoti t daikt ir ne-leisti jo bloginti i prievol ir bus daiktin-tur tin, nes skirta tam, kad bt galimarealizuoti ateityje daiktin teis;

2. Daiktins-asmenins prievols. ios prievols yra nesusijusios su daiktine teise irpriklauso nuo konkretaus asmens (skolininko) veiksm atlikimo. Pvz., pardavjo pa-reiga perduoti da ikt: asmuo turi atlikti perdavimo veiksmus, bet perdavimas nraskirtas utikrinti daiktins teiss egzistavimui. ios prievols dar gali bti:

a. grynai asmenins prievols, kurios stipriai susijusios su kreditoriaus ar sko-lininko asmeniu. i prievoli turin sudaro ribotai esantys arba iimti i civi-lins apyvartos objektai. i prievoli negalima nei perleisti, nei paveldti.Pvz., autovykio metu yra padaryta ala sveikatai (yra deliktas), sualotasis turi teisreikalauti i sualojusiojo atlyginti al, o pastarasis turi pareig j atlyginti , be to, dar gali bti reikalaujama ir neturtins alos atlyginimas. Taiau mirus sualotam asme-niui kyla klausimas, ar jo pdiniai gali reikalauti alos atlyginimo. Kitu atveju, jeimirta skolininkas, irgi kyla klausimas, ar turs prievol atlyginti al jo pdiniai. At-sakymas priklauso nuo to, ar konkreti pareiga ar teis yra grynai asmenin. Pirmu at-veju gali reikalauti alos atlyginimo tik al patyrs asmuo, nes padaryta ala susijusitik su juo. Antruoju atve ju (mirus skolininkui) pareiga nra grynai asmenin, nes al gali atlyginti ne tik skolininkas, kuris padar al, todl i pareiga yra ir paveldima. Ki-tas pvz.: asmuo sudar sutart su leidykla parayti knyg, bet numir. Tokiu atveju i paveldtoj leidykla negals reikalauti atlikti i pareig, nes knygos paraymas yra grynai asmeninis . Jei knygos paraymo sutartis bt pasirayta su fiziniu asmeniu, o neleidykla, taiau tas asmuo mir tokiu atveju jo pdiniai negali reikalauti knygos pa-raymo, nes is leidjas yra taip pat reikmingas kaip asmuo, yra svarbu, kas ileis k-rin. Pastaruoju atveju ir skolininko pareiga, ir kreditoriaus teis yra grynai su jais su-sijusios. Reikia turti galvoje, kad ir teis, ir pareig reikia vertinti atskirai;


9/26

9

b. tiesio g asmenins turtins prievols, kurios nra stipriai susijusios su kredi-toriaus ar skolininko asmeniu. ios teiss gali bti ir paveldimo, ir perlei-diamos kitam asmeniui.

Konstitucinio Teismo nutarimas CK 6.272 str. atvilgiu pasak, jog teis neturtin al yrapaveldima , taiau daug kas su tuo nesutinka, nes istorijos perspektyvoje niekada nebuvo

teigiama, jog grynai asmenins teiss bt buvusios paveldimos. Teis neturtin al yrapaveldima teisingai vis poiriu, kai mirusysis jau buvo kreipsis teism ir bylos nagrin-jimo metu mir.

Pavyzdiai: 1. Tarkim, asmuo sipareigoja parduoti kokybik, tinkam but, bet yra nesumokti mokesiai u

komunalines paslaugas iki daikto perdavimo. Ikils klausimas, ar i pareiga (sumokti mokes-ius iki daikto perdavimo) pereina naujam savininkui, ar ji lieka buvusiam savininkui, kitaip ta-riant, ar seka paskui daikt, ar ne.

2. Kitu atveju, parduodamas automobilis, kuris yra sugadintas autovykio metu. alys tai ino irvykdo pirkimo- pardavimo sandor. Klausimas, ar teis alos atlyginim lieka pas buvus sav i-

nink, ar pereina naujam. 3. Hipotekos pagrindu keiiamas daiktas ir atsiranda prievol rpintis daiktu, taiau keistas

daiktas parduodamas kitam asmeniui. Kyla klausimas, ar pareiga saugoti daikt ir neblogint i pereis automatikai naujam daikto savininkui, ar ne.

Pirmais dviem mintais atvejais pareigos nepereis naujam savininkui, ias pareigas turs vykdyti buvssavininkas, nes tai nra daiktins teiss, o asmenins-turtins prievols ir neseka paskui daikt(lieka suasmeniu, kuriam bdinga ta pareiga). inoma, susitarti galima dl skolos perklimo ir pan. Treiuojuatveju yra daiktin-turtin prievol, kuri utikrina daiktins teiss egzistavim, todl ir prievol pereisautomatikai naujam keisto daikto savininkui.

Kitas prievoli ris, kurios nurodytos skaidrse, pasiirti patiems. CK 6.30-35. Slygins

ir terminuotos prievols skiriasi tuo, kad slyga paprastai nra utikrinta, ar ji vyks, ar ne,be to, nepriklauso iimtinai nuo alies valios. Terminas objektyvus reikinys, kuris nori-nenori ateis. Kitas skirtumas: slygin prievol reikia, kad tol, kol atidedamoji slyga neat-siras, tol ir prievol nra atsiradusi, o termino atveju, jei yra atidedamasis terminas, tai prie-vol yra atsiradusi, tik jos vykdymas atidedamas, kol sueis terminas. Naikinamoji slyga irnaikinamasis terminas i esms reikia t pat: ir vienu, ir kitu atveju baigiasi prievol. Ter-minas neturi grtamosios galios, taiau slyga turi , t. y., kai vyksta atidedamoji slyga,la ikoma, kad santykiai yra atsirad nuo tada, kai alys susitar dl vien ar kit prievoli, otermino atveju santykiai.

CK 6.36- 37 str. raoma apie pinigin prievol. Pinigins prievols turi bti ireikiamos irapmokamos valiuta, kuri pagal galiojanius statymus yra teista atsiskaitymo priemonLietuvos Respublikoje. Pinigins prievols gali bti statym nustatyta tvarka apmokamosbanknotais (monetomis), ekiais, vekseliais, mokamaisiais pavedimais, naudojant mokam-sias korteles ar kitomis teistomis mokjimo priemonmis. Kai iekinys pareiktas LietuvosRespublikoje dl usienio valiuta ireiktos pinig sumos priteisimo, kreditorius savo pasi-rinkimu gali reikalauti jam priteisti i sum usienio valiuta arba Lietuvos Respublikos na-cionaline valiuta p agal valiut kurs, galiojant mokjimo dien. Jeigu pinigin prievol i-reikta valiuta, kuri negali bti teista atsiskaitymo priemone, tai skolininkas privalo apmo-kti prievol ta valiuta, kuri yra teista atsiskaitymo priemon, pagal valiut kurs, galiojan-t mokjimo metu prievols vykdymo vietoje. Jeigu skolininkas praleido prievols vykdymotermin, o po io termino pabaigos dl valiut kurs pasikeitimo valiuta, kuria turi bti mo-


10/26


11/26

11

bendraskolininkus: procesine prasme gali bti privalomas arba neprivalomas (fakultatyvus)bendrininkavimas procese. Solidarios prievols atveju, kai iekoma teisme, bendraskolinin-kai turi bti traukti bendraatsakoviais teismo proces. traukimas teismo proces rei-kia: alimis traukti asmen savo iniciatyva negali, t. y. jeigu iekovas kreipiasi teism tiktraukdamas vien atsakov skolininku, tai is skolininkas gali reikalauti teismo trauktiirkitus skolininkus atsakovais. To gali vliau paprayti ir iekovas. Jei to neprao nei iekovas,nei atsakovas, o teismui yra inoma, kad yra ir kit solidari skolinink, teismas turi infor-muoti praneimu skolininkus apie bylos nagrinjim, o tada jaupatys skolininkai elgsis taip,kaip nors. ito praneimo pakanka, net ir nestojus alimi byl, kad teismo sprendimasbt taikomas vis solidari skolinink atvilgiu.

3.1.1 TEISMO SPRENDIMO GALIA, KAI YRA KREDITORI DAUGTAS Pvz., yra A1, A2 ir A3, kurie t uri solidari teis reikalauti po 30 tkst. LTL, t. y. aktyvusis daugtas, o sk o-lininkas vienas.

Visi kreditoriai turi kiekvienas tiek bendrai, tiek kiekvienas turi teis reikalauti tiek visos

sumos, tiek dalies jos. CK 6.17-22; 6.6-16 str. Taiau kreditori atveju egzistuoja vienas niu-ansas: pvz., trys bendraautoriai sukr pagal usakym bendr krin vaizduojamosios dails pa-minkl. Nutiko taip, kad subjektas, negavs leidimo ir be licencijos pastat paminkl vieoje vietoje irleido kitiems atgaminti dvimat paminklo form. Autoriai mano, kad j teis paeista ir padaryta ala,nes jie negavo atlyginimo u paminklo naudojim. Kyla klausimas, ar, kaip ir solidari skolinink atveju, gali kreiptis vienas kreditorius teism ir ginti teismas bendr krin, ar turi visi kartu kreiptis teis-m? Be to, kaip galios teismo sprendimas?

Tiek skolinink atveju, tiek kreditori solidariu atveju privalomas procesinis bendrininka-vimas, tai reikia, kad pagal CK 6.18 str. gali ir vienas kreditorius reikti reikalavim. Solida-rs kreditoriai turt bti traukti iekovo pusje, jei jie nesutinka arbanenori dalyvautiteismo procese, tai teismas turi jiems praneti apie bylos nagrinjim. Bendriems iekovamsnedalyvavus byloje, bna taip:

1. Kai teismo sprendimas yra palankus ir naudingas kreditoriams ( pvz., nutraukti saldai-ni dui platinim su paminklo atvaizdu ir alos atlyginimas), tai net jeigu ir vienas bu-vo iekovu (o kiti nedalyvavo bendrais iekovais ir net jei nebuvo informuoti apieteismo proces), tai sprendimas galios ir visiems kreditoriams;

2. Kai teismo sprendimas nepalankus, tai jis turs teisin gali kitiems solidariemskreditoriams tik tuo atveju, jeigu jie buvo informuoti arba buvo stoj proces. Jeigunei buvo stoj, nei jiems buvo praneta, tai toks sprendimas turs gali tik tam kre-

ditoriui, kuris pateik iekin ir dalyvavo byloje. Pagal civilinio proceso vadovl bendraautorysts atveju paduoti iekin gali tik visi bendrikreditoriai.

3.1.2 SOLIDARI PRIEVOLIVYKDYMAS

Solidars skolininkai ( pvz., minti skolininkai) pareigoti vykdyti prievol. Vieno skolininkoveiksmai sukelia padarinius kitiems skolininkams, o kreditoriaus veiksmas su vienu skoli-ninku turi takos ir kitiems bendriems skolininkams. Skolininko veiksmai, turintys bendrtak, tai, pvz., bendri atsikirtimai prie kreditori, tarkim sujs senaties terminas, tai vie-nam papraius, tai turs takos ir kitiem. Lygiai tas pats ir tada, kai kreditorius pareikalaus


12/26

12

vykdyti vien i skolinink prievol anksiau termino. Svarbu inoti, kad atsikirtimai turibti bendri, t. y., ne individuals, o susij su visa prievole. Pvz., jei vienas i skolinink kakadabuvo sudars sutart su dabartiniu kreditorium, kuris pagal t sutart liko skolingas, tai tik tas paskol i-ns skolininkas gals naudoti t skol kaip argument. Jeigu kreditorius, pareikalavs i vienoskolininko atlikti prievol, jo pasigailjo ir atidjo vykdym, tai toks atidjimas palies ir ki-tus skolininkus, nes atidjimas bendros prievols vienam i skolinink turi takos ir kitiemsskolininkams (tas pats bt ir su atleidimu). Jeigu vienas i skolinink pripasta prievolsbuvim, tai ir kiti skolininkai yra susaistyti skolos pripainimo.

3.1.2.1 IIMTYS

Nesvarbu, kad yra keli skolininkai, bet padariniai tam tikr veiksm sukelia pasekmes t ikkonkretaus ar konkrei skolinink ir kreditori atveju:

Kreditorius gali atsisakyti solidaraus reikalavimo tik vieno ar keli solidari skolinink at-vilgiu. Taip jis gali pasielgti, jeigu vienas i bendraskoli jam vykdo dal prievols, pvz., vie-

nas skolininkas sumoka 30 tkst. LTL (arba teisme prisiteisia, kai skolininkas teismo sprendim vykdo)i 90 tkst. LTL skolos. Kreditoriui primus ir sutikus (pasakius, kad yra patenkintas bet ne-btinai privalo pasakyti, kad atsisako solidarumo) suskolini nko dalies vykdymu , jis i jodaugiau solidariai reikalauti likusios pareigos negali. CK 6.6,8; 6.8,3; 6.23,1- 2 str. aprayta,kai skolininkas vykdo dal pareigos ir prims kreditorius atsisako jo atvilgiu solidarausreikalavimo. CK 6.129, 6 Gali bti taip, kad kreditorius gali atleisti konkret skolinink nuoprievols vykdymo apskritai. Pvz., pasirenka kreditorius vien i skolinink ir atleidia nuo priev o-ls, tai laikoma, kad atleidiama proporcinga-lygi prievols dalis (pvz., 30 tkst. LTL i 90 tk st. LTL, kai yra 3 skolininkai) . Taiau kreditorius isaugo, tokiu atveju, solidaraus reikalavimo teis kitusskolininkus likusiai sumai. Kitiems skolininkams nata sumaja ta apimtimi, kuria vykdoskolininkas prievol (ir tai uskaito kreditorius bei atsisako reikalavimo) arba ta apimtimi,kurios atsisako kreditorius. CK 6.8,4 str. esant vienam ar keliems skolininkams nemokiemskreditorius neturi nuo to nukentti, lik moks skolininkai padengia nemokiems skolinin-kams tekusias dalis solidariame mokjime. Tuo atveju, kai vienas i skolinink buvo atleis-tas nuo dalies prievols vykdymo, o vienas i likusi skolinink vliau tapo nemokus, taipagal CK 6.23,3 str. kreditorius gals isireikalauti tik t dal nemokaus skolininko prievols,kuri likt atmetus dal tenkani atleistajam skolininkui.

Jei skolininkas u visus atlieka vis prievol, tai jis turi atgrtinio reikalavimo bdu teisreikalauti i kit skolinink j dalis (proporcingai). Jei vienas i skolinink nemokus, tai ilikusij gals isireikalauti tik t dal, kuri likt atmetus proporcingai apmokjusiajam pri-valjusi tekti dal.

Pagal CK 6.9,5 str. jei skolininkas vykd prievol u kitus ir jis nra kaltas dl to, kad taprievol atsirado ar ji nebuvo vykdyta, tai jis gali isireikalauti vis nuostol i kaltininko.Pvz., CK 6.270 str. arba CK 6.273 str. autovykio metu susidrus dviem automobiliams padaroma ala psiajam, tai pagal CK 6. 270,4 str., jeigu ala padaroma dviej arba daugiau pavojaus valdymo alt i-ni, tai didesnio pavojaus altinio valdytojai atsako solidariai. Tarkim dl transporto vykio yra kaltasvienas automobilio vairuotojas, taiau yra numatyta solidari atsakomyb psiasis gali reikalautikompensuoti nuostoliu i bet kurio skolininko arba i abiej. Jei bt kalti abu vairuotojai ir sumoktvienas i j vis sum, tai jis gali isireikalauti i nesumokjusiojo vairuotojo dal sumoktos sumos. At-sakomyb be kalts valdant didesnio pavojaus valdymo priemon yra taikoma tik padariusal treiajam asmeniui (jei ala padaroma paiam vairuotojui, tai taikoma bendra norma, o


13/26

13

ne CK 2.70,4). Tik pats valdytojas didesnio pavojaus altinio yra laikomas didesnio pavojausaltinio valdytoju, visi kiti asmenys tretieji. Didesnio pavojaus altiniu gali bti pripaintasobjektas, kuris negali bti valdomas tam tikrose situacijose taip, kaip mogus nori (gali btiir gyvnas, u kur turs atsakyti savininkas).

CK 6.16 str. Veiksmai, kuriais nutraukiamas iekinio senaties terminas kreditoriaus irvieno

i bendraskoli santykiams, turi toki pat reikm to kreditoriaus santykiams su kitais ben-draskoliais. i taisykl taikoma ir tuo atveju, kai yra solidarioji reikalavimo teis. Iekiniosenaties termino sustabdymas vienam i bendraskoli neturi takos kitiems bendrasko-liams. i taisykl taikoma, kai yra solidarioji reikalavimo teis. Taiau skolininkas, i kuriobuvo reikalaujama vykdyti prievol, turi atgrtinio reikalavimo teis bendraskoliams, ku-ri pareiga pasibaig dl iekinio senaties termino pabaigos. Vieno i skolinink pareiktasatsisakymas reikalauti taikyti iekinio senat neturi takos kitiems bendraskoliams. Jeigutoks atsisakymas pareikiamas tik dl vieno i kreditori, turini solidarij reikalavimoteis, jis yra taikomas ir kitiems kreditoriams. Bendraskolis, kuris atsisak reikalauti taikytiiekinio senat, netenka atgrtinio reikalavimo teiss kitus bendraskolius, kuri pareiga

pasibaig sujus iekinio senaties terminui.

4 ALI PASIKEITIMAS PRIEVOLJE

Prievolje gali bti 2 ali pasikeitimoatvejai:

1. Kreditoriaus pasikeitimas;2. Skolininko pasikeitimas.

Abu pasikeitimo atvejai gali pasikeisti iais bdais:

1.

Singuliariniu bdu (pagal sutart); 2. Universaliuoju bdu (paveldjimo arba reorganizavimo atvejis);3. (daugiau bdinga kreditoriui) Reikalavimo teiss perjimas pagal statym arba

teismo sprendi m.

4.1 KREDITORIAUS PASIKEITIMO PAGRINDINIAI BR UOAI

Kreditorius gali pasikeisti pagal:

1. Sutart. i sutartis vadinama cesijos sutartimi reikalavimo teiss perleidimas. Ce-dentas pradinis kreditorius, cesionierius naujasis kreditorius . bd reglamen-tuoja CK 6.101-110 str. iuo atveju yra susitarimas tarp dviej konkrei ali: pra-dinio ir naujojo kreditoriaus. Skolininko valios (sutikimo) dl reikalavimo teissperdavimo nereikia , nebent abi alys yra ir skolininkas, ir kreditorius (sudtingoseprievolse);

2. Reikalavimo teiss perdavimas pagal statym (arba teismo sprendim). bd reg-lamentuoja CK 6.111- 114 str. ir dar vadinamas perjimu regreso tvarka. Esm iayra tame, kad treiasis asmuo atlieka kakoki prievol u skolinink, kai jam nepri-valu tai daryti, tada jam pereina reikalavimo teis t pat objekt, kur turjo skoli-ninko kreditorius reikalauti. iuo reikalavimu, skirtingai nei cesijoje, kai pasikeiiatik kreditoriaus alis, bet lieka ta pati prievol, visada yra bent trys subjektai: kredi-torius, skolininkas ir treiasis asmuo, kuris vykdo kak u skolinink. Kai treiasisasmuo vykdo u skolinink prievol, atsiranda nauja (regresin) prievol, prievol,


14/26

14

kuri vykdo treiasis asmuo u skolinink pasibaigia, nes bna vykdoma. statymopagrindu atsiranda naujas santykis regresin prievol, kuri leidia isireikalautitiek, kiek treiasis asmuo prarado vykdydamas prievol u skolinink. Nesvarbu,kad atsiranda nauja regresin prievol ir naujas teisinis santykis, visos taisykls tai-komos j (naujo kreditoriaus ir skolininko) tarpusavio naujam teisniam santykiuitokios paios, kaip ir senajai prievolei. Pvz., jei jau buvo sujs senaties terminas su senukreditoriumi , tai is argumentas gali bti panaudotas prie nauj kreditori. Permus regre-so tvarka reikalavimo teis naujas senaties terminas taikomas nuo to momento, kaiturjo bti vykdyta pagrindin prievol. Draudimo teisiniuose santykiuose yra i -skirtinumas. Pvz., yra turto draudimo sutartis, kurios esm yra draudjas ir draudikas. Turtui padaroma ala treiojo asmens veiksmais. U padaryt al kompensuoja draudikas, jo drau-dimo pareigos esm atlyginti u trei subjekt padaryt al, todl jis perims draudjo teises al padarius atvej, atsaking u draudimin vyk. CK 6.1015 str. subrogacija (draudi-mo santykiuose). Subrogacija tai regreso tvarka perjimas asmeniui teiss reika-lauti i skolininko atlyginti nuostolius, kuriuos jis atlygino kreditoriui. Draudimosantykiams taikomas 1 met senaties terminas (reikalavimams dl draudimo sutar-

ties vykdymo tarp draudiko ir draudjo) ir 3 metai alos atlyginimui (perjusiai reg-resinei prievolei u alos atlyginim, t. y. pagrindineiprievolei taikomas senatiesterminas) , iekinio senaties termino pradia, kai buvo vykdyta pagrindin prievol(sumokta draudimo imoka u al). Lietuvos Respublikos Aukiausiasis teismasnaujausiame nutarime usim kryba.

Sutartinio reikalavimo pvz.:1. Sudaryta prikimo- pardavimo sutartis, pagal kuri pirkjas perima daikt ir sumoka 5000 LTL.

Pardavjas turi reikalavimo teis, kad 5000 LTL bt sumokti. i teis jis cesija gali perleistinaujajam kreditoriui (gali bti daug prieasi, pvz., pardavj as skolingas naujajam kredito-riui);

2. Taiau pirkime- pardavime yra sudtingos struktros prievol, nes pardavjas yra ir skolinin-kas, turintis pareig perduoti daikt. Nordamas perduoti reikalavimo teis, kai daiktas darneperduotas, pardavjas privalo gauti pirkjo sutikim.

Reikalavimo teiss perjimo regreso tvarka pvz.: 1. Bendriausia prasme regreso tvarka reikalavimas pereis i vieno kreditoriaus kitam, ka ikoks

nors vienas subjektas vykdys jam nepriklausani arba papildomai priklausani prievol ukit skolinink. Pvz., sudaryta sutartis tarp banko B ir kredito gavjo A, kuris yra keits sveti-m nam C. Gausis taip, kad bankas nukreips iiekojim C nam, taiau C perims reikalavimoteises A u tai, kad vykd u j prievol ;

2. CK 6.51 str. Yra sudaryta nuomos sutartis tarp A (nuomotojas) ir B (nuomininkas), bet A yraskolingas didel sum C. Nuomininkas suino, kad gali bti aretuotos patalpos C iniciatyva,taip gali B nusprsti umokti skol u A, tada pereis reikalavimo teis i C B dl tos pinigsumos reikalauti i A.

CK 6.101 str. 4 d. 4 punktas reikalavimo teiss perdavimas draudikui statymo pagrindu(regreso tvarka).

4.2 SKOLOS PERKLIMAS

Klausimus, skaidrse nurodytus prie ali pasikeitimo ir skolos perklim pastudijuotisavarankikai.

Skol perkelti galima pagal skolininko ir skolos permjo sutart tik esant kreditoriaus sut i-kimui. Skol perimti galima pagal sutart tarp kreditoriaus ir naujojo skolininko (kreditorius


15/26

15

susiranda pajgesn, mokesni ar pan. naujj skolinink ir susitaria, kad jis vykdys pareigu pradin skolinink) arba pats skolininkas susiranda naujj skolinink ir jie tarpusavyjesusitaria dl skolos perjimo, bet tam reikalingas kreditoriaus sutikimas.

Skolos perklimas neturi takos kreditoriaus papildomoms teisms, iskyrus:

1.

Kai papildomos teiss neatsiejamai susijusios su pradinio skolininko asmeniu; 2. Kai laiduotojas ar kaito davjas aikiai nepareikia sutikimo atsiskaityti u naujjskolinink, jeigu kaito davjui buvo treiasis asmuo.

Skolos sutartis turi bti raytin, naujasis skolininkas gali reikti tuos paius atsikirtimuskaip ir senasis, iskyrus tai, kas lieia skaitym. Jeigu skolos perklimo sutartis negalioja, tai atnaujinamos pradinio skolininko prievols ir visos papildomos teiss ir pareigos, jeigu tainepaeidia treij asmen teisi. Kreditorius turi teis reikalauti nuostoli, patirt dlskolos perklimo sutarties pripainimo negaliojania, atlyginimo.

5 PRIEVOLI VYKDYMAS

CK 6.38- 65 str. reglamentuoja vykdym.

Prievols vykdymas visada yra vienaalis sandoris tai teisiniai veiksmai, skirti pabaigtiarba pakeisti teises ir pareigas , atsiradusias tarp prievols ali. Ginyti tok sandor galimabendrais sandorio negaliojimo pagrindais.

Vykdymas tai atlikimas veiksm, kurie sudaro prievols dalyk. Kai skolininkas atliekaveiksmus, kuriuos privalo ir atlieka tinkamai, prievol laikoma pasibaigusia tinkamu prievo-ls vykdymu.

Tinkamas prievols vykdymas:

Turi bti laikomasi statym, sutarties, bendrj civilins teiss ir prievoli vykdy-mo princip, geros morals, vieosios tvarkos, profesins veiklos standart ir etikostaisykli reikalavim;

Prievoli vykdymas yra sandoris; Turi bti tinkamas prievols vykdymo bdas; Turi bti vykdoma tinkamam asmeniui:

o Kreditoriui ar jo atstovui;o Kreditoriaus paskirtam asmeniui;o Asmeniui, kur statymas ar teismo sprendimas pareigoja prievols vykdy-

m;o Negali paeisti kit skolininko kreditori interes ;o Skolininkui tenka prievols vykdymo neturiniam teiss j priimti asmeniui

rizika, nebent j is rodyt siningai klyds. Turi bti pateikiamas tinkamas prievols vykdymo utikrinimo bdas, jeigu to reika-

laujama.

Treiojo asmens teis vykdyti prievol u skolinink: CK 6.50 str. ir 6.51 str.:

6.50 straipsnis. Treiojo asmens teis vykdyti prievol (skolininkas gali prietarauti vykdymui)


16/26

16

1. Prievol visikai ar i dalies gali vykdyti treiasis asmuo, iskyrus atv e- jus, kai ali susitarimas ar prievols esm reikalauja, kad skolininkas jvykdyt asmenikai. 2. Kreditorius negali priimti prievols vykdymo i treiojo asmens, jeiguskolininkas prane kreditoriui prietaraujs tokiam vykdymui, iskyrusio kodekso 6.51 straipsnio 1 dalyje numatyt atvej. 3. Treiajam asmeniui, vykdiusiam prievol, pereina kreditoriaus teiss,susijusios su skolininku.6.51 straipsnis. Treiojo asmens teis vykdyti prievol u skolinink (sko-lininkas negali prietarauti vykdymui) 1. Jeigu kreditorius nukreip iekojim skolininko turt, tai tretieji asme-nys, kurie dl tokio iiekojimo gali netekti tam tikr teisi t turt, gali patenkinti kreditoriaus reikalavim. Tokia pat teis priklauso valdaniamturt asmeniui, jeigu is dl iiekojimo gali prarasti turto valdymo teis.Tr eiasis asmuo, vykds u skolinink prievol, gyja regreso teis reika-lauti i skolininko. 2. Kreditoriaus reikalavimas taip pat gali bti patenkintas mokant pinigus notaro, banko ar kitos kredito staigos depozitin sskait arba skai-tant prieprieinius reikalavimus.

Prievols vykdymo terminas: jeigu prievols vykdymo terminas neapibrtas, tai skolinin-kas turi vykdyti prievol per 7 dienas (minimalus reikalavimas) nuo to momento, kai kredi-torius pareikalauja.

5.1 PAULIANO IEKINYS

Pauliano iekinys (actio Pauliana ): utikrina kreditoriui jo teisi gynimo bd, kai nesi-

ningas skolininkas perleidia savo turt treiajam asmeniui ir dl to negali vykdyti savoprievols kreditoriui. Be to, prevencikai saugoti skolinink nuo jo kreditori takos, kad jisnesuteikt pirmumo kam nors, neturiniam pirmumo teiss, kit kreditori atvilgiu.

Pavyzdiai: 1. Dalyviai yra bankas, mon A ir mon B. Tarp banko ir bendrovs A buvo sudaryta cesijos su-

tartis, t. y. buvo perleista reikalavimo teis: bankas perleido A reikalavimo teis, kurios vert1500 tkst. LTL ir dar vien reikalavimo teis, kurios vert 800 tkst. LTL, bendrai 2300 tkst.LTL. ios sumos reikalavimo teis A gijo bendrov B. Bendrov A ias teises gijo atlygintinai,sumokdama bankui 2000 tkst. LTL (atlygintinis turtini teisi permimas). Pasirod, kad i-kilo g rsm bendrovs A mokumui, tada pradjo aikintis klausimus bendrovs A kreditoriai

(gresia bankroto bylos klimas) susijusius su banko ir A sandoriu. Paaikjo, kad bendrov Bvargu ar kada nors apskritai gals patenkinti tokius reikalavimus. Klausimas, ar galima remtisCK 6.66 str. (Pauliano iekiniu) ir ginyti cesijos sutart?

2. 2003 m. birelio 15 d. buvo priimtas teismo sprendimas dl 20 tkst. LTL priteisimo i subjekto A u alos atlyginim B naudai. 2003 m. sausio 10 d. A suinojo, kad B perleido (padovanojo) Cnam vald. C yra artima giminait. Sandoris vyko 2001 m. kovo 20 d. Paaikjo, kad ala buvo padaryt 2001 m. vasario 3 d., o 2002 m. gruodio 10 d. buvo pareiktas iekinys dl alosatly- ginimo (iekin pareik A). Pradjus nagrinti byl po kurio laiko paaikjo, kad iekovas nega-ls isiiekoti i B 20 tkst. LTL. Klausimas: ar galima nuginyti sandor taip, kad bt atgau-tas turt as ir j nukreiptas iiekojimas? Kaip ir bet kokios prievols atveju, kiekvienas i teisinisantyki atsiranda juridini fakt pagrindu. Teisinio santykio dl alos atlyginimo atsiradimui

irgi reikia juridinio fakto. Dl to iuo atveju reikalavimo teis reikalauti alos atlyginimo atsi-rado 2001 m. vasario 3 d., kai ala buvo padaryta, o teismo sprendimas tik pareigoja prievols


17/26

17

vykdym. Sandorio sudarymo atveju alos reikalavimo teis buvo atsiradusi.

Pauliano iekinio paskirtis padti apsaugoti kreditori nuo skolininko nesining veiks-m, t. y. sandori sudarymo, nuo kuri gali sumati skolininko mokumas. iuo iekiniusiekiama atstatyti skolininko turtin padt ikisutartin tam, kad bt galima apginti kredi-toriaus teises (pripainus sandor negaliojaniu, taikoma restitucija tarp sandorio ali).

Pauliano iekinyje sandor ginys kreditorius, todl restitucija netaikoma bendrais pagrin-dais, t. y. turtas pagal nuginyt sandor grinamas ne skolininkui, o i to turto tenkinamaskreditoriaus reikalavimas, o likusi dalis atiduodama skolininkui. Taiau klausimas lieka, arlikusi dalis turt bti grinta ne skolininkui, o treiajam asmeniui, su kuriuo skolininkasbuvo sudars sandor. Kai treiasis asmuo sigyja atlygintinai daikt ar turt, tai jo interesaiirgi turi bti ginami, jis gali atsidurti blogoje padtyje.

Viena i tokio iekinio tenkinimo slyg, kai sandoris atlygintinas turi ir skolininkas, irtreiasis asmuo buvo nesiningi (treiasis asmuo neinojo ir negaljo inoti). Jeigu subjek-tas yra nesiningas, jis negali turti jokios naudos i savo veiksm, todl negalima treia-jam asmeniui palikti likusios daikto dalies (antrajam galima tik dl to, kad ir nesiningas,nes jis visgi buvo savininkas).

5.1.1 PAULIANO IEKINIO SLYGOS

Slygos:

1. Kreditorius gali ginyti sandor tik tada, kai turi galiojani reikalavimo teis skoli-ninkui, nesvarbu, ar ji vykdytina jau, ar dar ne , svarbu, kad apskritai bt prievol irbt reikalavimo teis. Ar reikalavimo teis laikoma galiojania, ar ne, neturi reik -ms senaties termino sujimas, reikalavimo teis laikoma galiojania.

2. Turi bti nustatyta, kad skolininkas sandorio, kur jis sudar paeisdamas kredit o-riaus interesus, neturjo ir neprivaljo sudaryti. Pvz., jei buvo sudaryta preliminarioji su-tartis , kuri pareigojo sudaryti sandor dar prie reikalavimo teis.

3. Sandoris gali bti nuginytas tik tada, jei jo sudarymas kenkia kreditoriaus intere-sams. Kitaip sakant, turi bti prieastinis ryys tarp sandorio ir kreditoriaus pad-ties pablogjimo tokia prasme, kad skolininkas negali vykdyti pareigos, pvz., suma i-na skolininko turt. Dl to negali bti ginijami nedaromi sandoriai, kurie padidintskolininko galimybes vykdyti prievol, kad ir palikimo neprimimo sandoris. Pvz., Aukiausio Teismo 2007 -03-19 nutartis Nr. 3K-3-39 .

4. Turi bti atlygintinio sandorio ir skolininko, ir treiojo asmens nesiningumas. Jei-

gu skolininkas ino, kad jis turi galiojani pareig kreditoriams ir daro sandori,kurios kenks kreditoriaus interesams, jis laikomas nesiningu. Treiojo asmens ne-siningumas nustatomas sudtingiau: CK 6.67 str. preziumuojamas nesiningu-mas, jeigu:

1) skolininkas sudar sandor su savo sutuoktiniu, vaikais, tvais ar kitaisartimaisiais giminaiiais; 2) skolininkas sudar sandor su juridiniu asmeniu, kurio vadovas, valdy-mo organo narys arba dalyvis, nuosavybs teise tiesiogiai ar netiesiogiaivaldantis maiausiai penkiasdeimt procent juridinio asmens akcij (pa-

jaus, na ir pan.), yra skolininko sutuoktinis, vaikas, tvas (motina) ar ki-ti artimieji giminaiiai, arba kai jiems visiems kartu priklauso maiausiai


18/26

18

penkiasdeimt procent to juridinio asmens akcij (pajaus, na ir pan.); 3) skolininkas juridinis asmuo sudar sandor su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba io asmenssutuoktinis, vaikas, tvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis; 4) vykdymo, kur pagal t sandor turjo atlikti skolininkas, vert ymiaivirija kitos sandorio alies pateikt vykdym (prieprieini sipareigo-

jim disproporcija); 5) sandoris sudarytas dl skolos, kurios mokjimo terminas dar nebuvo su-js, mokjimo; 6) skolininkas juridinis asmuo sudar sandor su fiziniu asmeniu, kuris pats arba jo sutuoktinis, vaikai, tvai ar kiti artimieji giminaiiai, arbakartu su jais yra to juridinio asmens dalyviai, nuosavybs teise tiesiogiai arnetiesiogiai valdantys maiausiai penkiasdeimt procent juridinio as-mens akcij (pajaus, na ir pan.); 7) skolininkas juridinis asmuo sudar sandor su kitu jur idiniu asmeniu,kur skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos i sandorio ali vadovas arvaldymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu

su savo sutuoktiniu, vaikais, tvais ar artimaisiais giminaiiais turintisnuosavybs teise maiausiai penkiasdeimt procent kito juridinio asmensakcij (paj, na ir pan.) arba abiej juridini asmen akcij (paj, nair pan.);8) skolininkas juridinis asmuo sudar sandor su juridini asmen aso-ciacija ar kitokiu susivienijimu, kurio narys jis yra.

Daniausiai Pauliano iekiniu ginijami dovanojimo sandoriai arba su dovanojimo elementu,nuosavybs teiss perleidimai atlygintinai, turtini teisi perleidimo sandoriai.

Pauliano iekinio senaties terminas 1 metai nuo tada, kai kredit orius suinojo apie gini-jam sandor.

Pauliniano iekiniai danai naudojami bankroto bylose, j ypatumai:

1. Paprastai t daro ne kreditoriai, o bankroto administratoriai; 2. Sandoriai gali bti ginijami nepriklausomai nuo to, mon privaljo sudaryti sando-

rius ar ne;3. Bankroto atveju grinamas turtas mons balans, o tada tenkinami kreditori in-

teresai;4. Egzistuoja periodas, per kur turi bti patikrinti sandoriai.

5.2

NETIESIOGINIS IEKINYSCK 6.68 str.

1. Kreditorius, turintis neabejotin ir vykdytin reikalavimo teis skolinin-kui, turi teis priverstinai gyvendinti skolininko teises pareikdamas iek i-n skolininko vardu, jeigu skolininkas pats i teisi negyvendina arba at-sisako tai daryti ir dl to paeidia kreditoriaus interesus (netiesioginisiekinys). 2. Pareikti netiesiogin iekin galima tik tais atvejais, kai kreditoriui b-tina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam ikelta bankrotobyla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki iekinio pareikimo yra sujs prievoli vykdymo terminas.


19/26

19

3. Kreditorius neturi teiss reikalauti gyvendinti tas skolininko teises, k u-rios iimtinai susijusios su skolininko asmeniu. 4. Asmuo, kuriam kreditorius pareikia netiesiogin iekin, gali panaudoti prie kreditori visus prietaravimus ir atsikirtimus, kuriuos jis galjonaudoti prie skolinink. 5. Patenkinus netiesiogin iekin, ireikalautas turtas skaitomas skol i-ninko turt ir naudojamas vis skolininko kreditori reikalavimams ten-kinti.

Pvz., A su B sudars prikimo-pardavimo sutart , paga l kuri B skolingas A 10 tkst. LTL, o A skolingas C15 tkst. LTL. A yra kreditorius B atvilgiu, o C kreditorius A atvilgiu. A turi ir kit kreditori, kurireikalavimo terminai pasibaig anksiau. Ar C turi galimyb ir be A veiksm jo vardu pareikti iekin B?Bendriausiu atveju, turi, t. y. gali savo veiksmais u A gyvendinti savo teises. Pareiga, kuri turi B A atvilgiu, neturi bti asmeninio pobdio. Pinig sumokjimas nra asmenin pareiga, taiau, pvz., menokrinio sukrimas bt tokia pareiga ir C niekaip negalt reikalauti, nebent bt A ir B sutikimas. Toksteisi gyvendinimas u kit asmen manomas tik tada, kai sujs pareigos vykdymo terminas. Tai skir-tumas nuo Pauliano iekinio. B jau turjo bti sumokjs A. Pauliano iekinys gina tik konkretaus kredi-toriaus teis. C, veikdamas A vardu, aukojasi ne tik dl savs, bet ir dl kit galim A kreditori. Jei A turikit kreditori, kurie turi pirmumo teis prie C, tai C galiausiai gali ir nieko negauti. Procesine prasmeiekovu yra C, o A tiesiog paymimas iekinyje. A ir C galt bti bendraiekovais, jei turt solidariasreikalavimo teises B.

6 PRIEVOLI VYKDYMO UTIKRINIMO BDAI

Prievoli vykdymo utikrinimas tai statymu ar sutartimi nustatyta papildoma prievolprie pagrindins prievols, suteikiant papildom garantij, kad pagrindin prievol bus tin-kamai vykdyta. Bendra taisykl CK 6.70 ir 6.100 str. reguliuojamas prievoli utikrinimas.

Prievoli utikrinimo bdai: Asmeniniai prievoli vykdymo utikrinimo bdai:

o Netesybos;o Rankpinigiai;o Laidavimas;o Garantija;o Kiti.

Daiktiniai prievoli vykdymo utikrinimo bdai:o Hipoteka;o Kilnojamojo turto keitimas.

alims nedraudiama susitarti paioms dl utikrinimo bd, pvz., avansas.

Prievoli vykdymo utikrinimo bdams bdingi poymiai:

Prievoli vykdymo bdai yra papildomos prievols, palyginti su pagrindine prievole (iskyrus garantij);

Utikrinti galima tik galiojanios prievols vykdym; Pagrindins prievols negaliojimas daro negaliojania ir papildom utikrinimo

prievol; Papildomos utikrinimo prievols negaliojimas nedaro pagrindins prievols nega-

liojania;


20/26

20

Utikrinti galima ir esam, ir bsim prievol.

Utikrinimo prievolms bdingas aksesorikumo (papildomumo) poymis. Utikrinimoprievols atsiranda tik tada, kai atsiranda pagrindin prievol.Pvz., prikimo-pardavimo sutartis: pareiga sumokti kain atsiranda tada, kai pardavjas pranea pirkjui, kad yra daiktai paruoti perv e- imui jo nurodyt viet, bet pirkjas buvo utikrins pareigos sumokti kain keitimu. Tol, kol neatsi-

rado pareiga mokti kain, tol neatsirado prievol keisti daikto. Negali tas, kuris utikrina prievo-ls vykdym, prisiimti didesns natos, negu prievols dydis.Pvz., kainos dydis buvo 100 tkst.LTL, tai kreditorius negals nukreipti savo reikalavimo tenkinti didesnei negu 100 tkst. LTL sumai, net jeigu keistas daiktas ir vertingesnis. Utikrinimo dydis maesnis bti gali. Be to, papildomosprievols atveju tas, kuris utikrina (aktualu svetimo daikto kaito davjui ir pan.), gali nau-doti visus gynybos bdus, kurios galimos pagrindiniam skolininkui pagal pagrindin prievo-l. Pvz., nra sujs skolos vykdymo terminas, kreditoriui pareikalavus vykdyti papildom prievol, jis gali nevykdyti argumentuodamas termino nesujimu (tas pats ir senaties terminu) . Pasibaigus pa-grindiniai prievolei, pasibaigia ir utikrinanioji-papildoma prievol.

CK 6.90 str. 2 d.

1. Garantija laikomas vienaalis garanto sipareigojimas garantijoje nur o-dyta suma visikai ar i dalies atsakyti kitam asmeniui kreditoriui, jeiguasmuo skolininkas prievols nevykdys ar j vykdys netinkamai, ir atl y- ginti kreditoriui nuostolius tam tikromis slygomis (skolininkui tapus ne-mokiam ir kitais atvejais). Garanto atsakomyb yra subsidiari. 2. Garanto prievol kreditoriui nepriklauso nuo pagrindins prievols, k u-rios vykdymui utikrinti iduota garantija, net ir tais atvejais, kai garant i- joje ta prievol nurodyta. 3. vykds u skolinink prievol, garantas gyja atgrtinio reikalavimo

teis skolininkui.

i teiss norma parodo, kad garantijai nebdingas aksesorikumas.

Pvz., garantija ir laidavimas buvo atskirti utikrinti kredito vykdym. Kreditavimo sutartis buvo tink a-mai vykdyta ir laiduotojo pareiga savaime pasibaig. Tai nereikia, kad pasibaig garanto pareigos. Taireikminga tuo atveju, kai pagrindin skolininko pareiga vykdyta, taiau papildomos pareigos (palk a-nos ar pan.) ne. Tada garantijos objektu bus galimyb kreditoriui i garanto pareikalauti, kad bt padengta tai, ko jam trksta.

Garantijos atvejui nebdingi ir kiti aksesorikumo poymiai: garantas prisiima tiek siparei-gojim, kiek numatyta sutarties ribose, o ar tai daugiau, ar maiau nei prievol nesvarbu.Netaikoma taisykl ir dl gynimosi bd (priemoni), t. y. garantas nra tas subjektas, kurisgali naudoti argumentus, kuriuos turi skolininkas. Pirmiausiai kreditorius turi kreiptis sko-linink, o tik jam atsisakius gali kreiptis garant (laidavimo atveju ssolidari). Banko ga-rantijos atveju yra galimyb kreditoriui btinai i pradi kreiptis skolinink (tradicija). Lietuvos teismai i taisykl leido taikyti ir ne bank garant atveju, jei asmenys patys su-tinka , bet tai prietarauja CK 6.90 str. 1 d., nes garantija vienaalis aktas, o ne sutartis.

6.1 NETESYBOS

Skaidrse.

Netesyboms taikomas sutrumpintas 6 mnesi senaties terminas. U tstinio pobdio


21/26

21

paeidimus iekinio senaties terminas prasideda kiekvien paeidimo dien per nauj. Kaipareikiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos skaitomos nuostoli atlyginim.

Pvz., pagal pirkimo- pardavimo sutart perduotas daiktas, bet netinkamos kokybs. Pagal sutart buvosutarta, kad pristaius netinkamos kokybs daikt, bus mokamos netesybos bauda. Pirkjas reikalaujair pakeisti daikt, ir gauti netesybas. Taip negalima pagal CK 6.73 str. 1 d. neleidia reikalauti prievols

vykdymo natra ir netesyb vienu metu, nebent praleistas prievols vykdymo terminas.Pagal teism praktika yra galimyb mainti netesyb dyd: netesybos niekada negali virytipagrindins prievols dydio. Jei dl prievols nevykdymo neatsirado kit nuostoli, net e-sybos taip pat gali bti mainamos.

6.2 LAIDAVIMAS

Laidavim, kaip utikrinimo bd, labiausiai charakterizuoja tai, kad is utikrinimas tre-iojo asmens suteikiamas. Pagal CK 6.76 str.: skol ininkas suteikia laidavim kito asmenskreditoriui.

Esmins slygos, kad galiot laidavimas: pagrindins prievols nurodymas, jos ali nuro-dymas, kreditoriaus ir laiduotojo nurodymas.

Laiduotojo ir skolininko prievol yra solidarioji kreditoriui, dl to kreditorius gali rinktis iko reikalauti prievols vykdymo, kaip solidari kreditori. Gali bti susitarta dl subsidia-raus laidavimo. Jeigu susitarta subsidiari laidavimo sutartis: laiduotojas gali kreditoriui nu-rodyti, kad jis pirmiausiai nukreipt iiekojim skolinink ir jo konkret turt ir tik tadanukreipt teises j (solidarumo atveju taip nurodyti negalima).

CK 6.83 str. 1 d. lemia tai, kad laiduotojui vykdius prievol u skolinink, kreditorius per-duoda jam regreso tvarka reikalavim skolinink. Laiduotojui leidiama visa apimtimi isi-reikalauti tai, k jis u skolinink vykdo. Taiau CK 6.86 str. nurodo, kad:

Kai kreditorius atsisako savo pirmenybs teiss patenkinti reikalavim arkito jo naudai nustatyto prievols utikrinimo, laiduotojas atleidiamasnuo atsakomybs, jeigu kreditorius bt galjs patenkinti savo reikalav i-m pasinaudodamas teismis, kuri atsisak.

Laiduotojas yra iek tiek privilegijuotas tarp kit utikrinimo bd. Privilegija pasireik t a-da, kai kreditorius atsisa kys kokio nors jo naudai nustatyto kito utikrinimo.

7 PRIEVOLS PABAIGA

CK 6.123-144 str.

Fizinio asmens mirtis gali bti pabaiga prievolei tik tada, kai ji neatsiejamai susijusi su as-meniu. Juridinio asmens likvidavimas gali bti juridinio asmens prievols likvidavimo pa-grindas (iskyrus statymo numatytus atvejus, pvz., nedraudiminis vykis darbuotojui pa-daroma sveikatos ala arba atimama gyvyb valstybs monje). Individualios mons likvi-davimo atveju, likvidavimas turt bti pabaiga prievoli ir savininkui po likvidavimo netu-rt bti galima reikti pretenzij.


22/26

22

7.1 SKAITYMAS KAIP PRIEVOLI PASIBAIGIMO PAGRINDAS

CK 6.130 6.140 str.

skaitymo taikymo pvz.: Tarp A ir B sudaryta pirkimo pardavimo sutartis. A perdav daikt, B turjosumokti kain. Tarp A ir B taip pat anksiau buvo sudaryta nuomos sutartis, pagal kuri B nuomoto-

jas, o B - nuomininkas. Nuomininkas B turjo mokti nuomos mokest; susidar 12 tkst. lt skola (sk o-lingas A). Subjektai tie patys, tarp j skirtingos sutartins prievols, pagal vien viena alis skolinga, pagal kit kita. Pagal pirkimo pardavimo 20 tkst. lt (skolingas B). galima atskirai vykdyti, taiau galima ir pasinaudoti 6.130 str., kuriame numatyta skaitymo galimyb, t.y. viena alis turinti reikal a-vim kitai aliai, kai tarp j yra tarpusavio sipareigojimai, gali reikalauti taikyti skaitym ir taip pa-dengti sipareigojim ir taip pabaigti toje dalyje prievol. Kad A nereikt mokti 12 tkst., tai skaito irtada B lieka skolingas tik 8 tkst.

Norint pasina udoti tokia galimybe yra tam tikros slygos:

Turi bti prieprieiniai reikalavimai (prieprieiniai sipareigojimai);

Vienariai reikalavimai. Nustatomi ar vienariai, ar ne, pagal prievols dalyk. Arvienos ir kitos alies veiksmai yra vienodi ar ne (ries prasme). (ia vienariai, nesir viena alis turi sumokti pinigus ir kita).

Turi bti galiojantis reikalavimas. Ne tik galiojantys, bet ir vykinantys (sujs terminas prievolei vykdyti; ne tik tai a-

liai, kuri taiko skaitym, bet ir tai aliai, kuri skaito).

CK 6.122 str. Esm ta, kad vykdytinumo slyga atitiks ir situacij, jei jau buvo sujs prievo-ls vykdymo terminas, bet atidjo (leido vliau vykdyti). Bet skaitymo prasme jau bus ga-lima taikyti skaitym.

Apibrtumas reikalavimui. Reikalavimai turi bti aiks, j niekas neginija, dl jnevyksta ginas teisme.Pvz., jei vyksta ginas, ar reikia mokti kain, ar ne, tai vadinasi n-ra apibrtumo.

Kai viena alis savo pareikimu taiko skaitym. Tada tas veiksmas turi atitikti visas 5 sly-gas. Nuo slyg galima nukrypti, jei alys susitar dl skaitymo.

7.1.1 SOLIDARIOS ATSAKOMYBS ATVEJIS

Jei vienas i skolinink pagal kuri nors kit su kreditoriumi sudaryt sutart taiko skait y-m, tai galimas skaitymas tik jo solidarios prievols dalyje (10 tkst.). Ta dalimi maja kitskolinink solidari prievol.

CK 6.140 str. Kai skolininkas tampa nemokus.

A bendrov su B buvo sudariusi pirkimo-pardavimo sutart. A siskolinusi 10 tkst. lt. A su B taip patbuvo sudariusi paskolos sutart. B skolingas 10 tkst. lt. B ikeliama bankroto byla. Kaip elgtis B? Arjis gali taikyti skaitym? Tai reik, jei taikys, tai jam nereiks stoti bendr kreditori eil bankrotoprocedros metu, o jei negals, tai jis turs sumokti 10 tkst. bankrutuojaniai monei, o jam paiamreiks stoti kreditori eil. Kreditoriai gali skaityti savo reikalavimus, nors j terminas ir nesujs,nebent konkretus taikytinas statymas, t.y. moni bankroto statymas, nustatyt kitaip (o jis nenustatokitaip).

Ar skaitymo atveju sakysime, kad vykdoma prievol ar ne? Ir kas j vykdo? Ar tik B, ar ir A ir B? Ats.:teism praktika mano, kad bankrutuojaniai monei skaitymas negalimas. Taigi B turs mokti 10


23/26

23

tkst., o dl savo 10 tkst. turs stoti kreditori eil. Dstytojas su tuo nesutinka. skaitymas sando-ris, bet ne vykdymas. Vykdymas kaip sandoris yra atskiras prievols pasibaigimo pagrindas.skaitymu tai neatliekami veiksmai, sudarantys prievols dalyk, todl tai ne vykdymas, ospecialus pagrindas pasibaigti prievolei , esant tam tikroms slygoms. Taigi negali aikintibankroto statymo vykdymo taisykls skaitymu. Reikia kitos taisykls. CK bendra norma,kad galima skaityti nemokumo atveju, iskyrus statymo numatytus atvejus.

Novacija vienos prievols pakeitimas kita (nesvarbu ar tarp t pai ali, ar atsirandanauja). Turi bti aikiai ireiktas sutikimas. Kvalifikuoti novacijai reikia, kad bt pasikei-tusi prievol, jos ris, dalykas.

8 SUTARI TEISS BENDROSIOS NUOSTATOS

Sutari teis reguliuoja CK 6.154-228 str., o CK 6.256- 262 str. reguliuoja sutartin atsako-myb kaip vien i gynimo bd, kai nevykdoma arba netinkamai vykdoma sutartis (CK6.245- 6254 str. taip pat taikomos ir sutari prievoli atveju).

8.1 SUTARTIES SAMPRATA

8.1.1 SUTARI PRINCIPAI

CK 6.159 str. atsispindi konsensualizmo principas: kad sutartis bt laikoma sudaryta irgaliojanti, utenka veiksni ali susitarimo (gali bti praplsta iki suderintos valios ir pan.) ir, statym nustatytais atvejais tinkamos sutarties formos.

CK 6.156 str. numato sutari laisvs princip, j sudaro 3 elementai: laisv laisvai nustatytisutarties slygas, laisv apsisprsti su kuo sudaryti sutart ir laisv nesudaryti sutarties. ioslaisvs turi ribas, kurias nustato imperatyvios statym normos.

Siningumo principas tai bendras principas, bet praktine prasme turi reali reikm. Svarbs ir sutarties vykdymo ekonomikumo (alys turi orientuotis kitos alies interesus, one didiausias snaudas), bendradarbiavimo ir kooperavimosi, sutarties privalomumoprincipai , ie principai tarsi siningumo principo dalis.

Sutarties isaugojamumas (pirmumas) sutartis turi bti pripainta negaliojanti tik tada,kai tai jau yra paskutin priemon. Formalus sutarties paeidimas, t. y. suteikiantis formaliaiteis nutraukti sutart turi bti dar papildomai aikinamas, turi bti analizuojama, ar tikrai

abiems alims tai reikalinga. Reikia vertinti ali balans, kad abiems nebt per dideli nuo-stoliai ir pan.

CK 6.167 str. nurodo, kas yra ofertas. Oferta pasilymas sudaryti sutart. Invitatio ad offe-rendum pakvietimas pateikti ofert, jis yra tada, kai idstytame pasilyme nra galimasuprasti, kad jau laukiama sutikimo, t. y. nra sipareigojimo sudaryti kak. Jeigu pasily-mas yra aikiai suformuotas ir nurodo nor sudaryti sipareigojim ne kompiuteriniais tink-lais taikoma bendra taisykl, jei kompiuteriniai tinklais: sutarties sudarymui matoma in-formacija yra tik kvietimas pateikti ofert, kai sutinkama su kvietimu, pareikiama kitai pu-sei oferta, o gavus patvirtinim bus gautas akceptas, t. y. sutartis bus sudaryta.

Akceptas sutikimas su oferta (teigiamas atsakymas).


24/26

24

Tas, kas siunia ofert oferentas, kas duoda akcept akceptantu. Sutartis sudaryta pagalbendr taisykle yra tada, kai oferentas gauna akcept (realiai suino apie tai).

CK 6.166 str. tvirtina recepcijos taisykl kiekvienas siuniamas praneimas (ar akceptas,ar ne) laikomas gautu, jeigu jis pasiek adresato buvein ir buvo bent minimali galimybprieiti prie jo. Sutartis dar gali bti sudaroma be recepcijos ir kitokiais bdais, pvz., alys gali

susitarti, kad j susitarimui privaloma notarin forma. Realini sutari atveju sutartys laikomossudarytos tik nuo perdavimo momento, pvz., dovanojimo sutartis laikoma vykusi tik tada, kaidaiktas jau perduotas . Kartais realini sutari atveju gali bti ir notarins formos reikalavi-mas ir sudarymas bus tik tada, kai notaras patvirtins.

Priepriein oferta reikalinga, kai akceptantas nori papildom esmini sutarties pakeitimprie sudarant sutart. Jei pakeitimams nesuteikiama esmin reikm tai pasilym dlnorm keitimas nebus priepriein oferta ir nereiks atskiro akcepto, t. y. neprietaraujantkitai aliai dl pakeit imo bus laikoma, kad akceptas gautas ir sutartis sudaryta.

8.1.2 SUTARI RYS Galimos sutartys: vienaals ir dvials, daugiaaliai gali bti tik sandoriai. Pagal sutartiessudarymo moment: konsensualins ir realins.

Vienaals sutartys tai tokios sutartys, kuriose tik viena alis turi teis ir tik viena alis turireikalavim ( pvz., paskolos sutartis (ne bankas, nes banko atveju skolinimas kreditavimas), panauda,daniausiai realins sutartys ir t. t.), t. y. nra prieprieini pareig ir teisi. Sutarty s, kai alyssiejamos prieprieini tarpusavio sipareigojim, dar vadinamos silarmatin mis.

9 IKISUTARTINIAI SANTYKIAI

Culpa in contrahendo doktrina netinkamo elgesio deryb (ikisutartini santyki) mettaisykl. Doktrinos esm ali pareiga elgtis siningai atsiranda nuo ikisutartini sant y-ki pradios. Bet koks kaltas alies veiksmas ikisutartiniuose santykiuose yra pagrindas tai-kyti civilin atsakomyb.

Ikisutartiniuose santykiuose svarbu siningo ir rpestingo elgesio pareiga. Nesiningoelgesio ikisutartiniuose santykiuose atveju, kai nebuvo sudaryta sutartis, negalima reikalau-ti negaut pajam (pelno), kurios galt bti gautos sudarius sutart. Kalbant apie negautpeln yra taisykl, kad apskritai reikia rodyti pelno realum, tad nesudarius sutarties nebu-

vo realios galimybs gauti peln. Kompensavimas dl ikisutartini santyki yra siejama suala, kuri reikia laiko eikvojim ir pan., t. y. nesiejama su paia sutartimi ir su situacija, kuribt, jei bt sudaryta sutartis.

Taikant civilin atsakomyb u alos atlyginim nesiningo elgesio ikisutartiniuose sant y-kiuose ginamas tik negatyvus interesas, t. y. patirtos ilaidos (kelionms deryb susitiki-mus ir pan., didesns kainos sumokjimu sigyjant daikt i kito asmens). Pozityvus intere-sas neginamas, t. y. noras gauti kak i tos sutarties, dl kurios buvo tariamasi, pvz., negi-namas nesiningas turto padidjimo sutrukdymas. Pozityvus interesas bus ginamas tada,kai realiai suformuluota galimyb ir tikjimas gauti kakokia naud, o kol tik deramasi ne.

CK 6.249 str. 3 dalis. Jeigu rodoma, kad ala gali bti patirta dl ikisutartiniuose santykiuo-se buvusio nesiningumo ir mogus neturi jau pinig, pvz., dl pakilusi rinkos kain padi-


25/26


26/26

prievolių teisė i

Documents