Nuteistųjų kūrybiškumo įgūdžių lavinimo programos1 priedas

NUTEISTŲJŲ KŪRYBIŠKUMO ĮGŪDŽIŲ LAVINIMO PROGRAMOSUŽSIĖMIMŲ EIGA IR TURINYS

1 UŽSIĖMIMAS: „Kas aš esu“

Užsiėmimo tikslas: padėti grupės dalyviams suprasti, kaip savęs pažinimas ir savo talentų atradimas gali padėti pagerinti santykį su savimi.

Užsiėmimo uždaviniai:– Suprasti, kaip kūrybiškumas susijęs su smalsumu ir savęs pažinimu.– Suprasti, kaip galima išreikšti savo „esybę“ naudojant molį.– Pažadinti grupės narių kūrybines galias ir didinti pasitikėjimą savimi.

Reikalingos priemonės: – Registras;– Molis arba plastilinas;– Savigarbos deklaracijos (aut. Virginia Satir) kopijos (kiekvienam dalyviui); – Užsiėmimo vertinimo anketos.

Užsiėmimo trukmė – 1 val. 30 min.

2

Užsiėmimo eiga:

Trukmė Pagrindinis turinys Grupės vadovo veiksmai Grupės dalyvių veiksmai Reikalingos priemonės

5 min. Prisistatymai Vadovo prisistatymas. Užsiėmimo plano pristatymas.

Dalyviai pasirašo registrą. 

Registras 

15 min. Įvadas į molio naudojimą kaip priemonę asmens saviraiškai ir tyrinėjimui „Kas aš esu“

Vadovas veda grupės diskusiją apie molio naudojimą kaip priemonę asmens saviraiškai ir tyrinėjimui „Kas aš esu“.Vadovas papasakoja apie mokymosi ir savęs tyrinėjimo naudojant molį istoriją.

Dalyviai dalyvauja grupės diskusijoje apie molio galią kaip priemonę tyrinėti „Kas aš esu“.

5 min. Įtaka mūsų pojūčiams Vadovas įtraukia grupę į diskusiją apie tai, kaip molio terapija gali paveikti suvokimą ir kaip užmezgame ryšį su kitais žmonėmis ar grupėmis.

Dalyviai dalyvauja diskusijoje.

10 min. Motyvacijos kurti iš molio (ar plastilino) didinimas

Siekiant skatinti dalyvių kūrybiškumą ir vaizduotę, jiems išdalijama Savigarbos deklaracija (aut. Virginia Satir).

Vadovas skaito Savigarbos deklaraciją (aut. Virginia Satir), ypač pabrėždamas, kad kiekvienas dalyvis yra unikalus ir ypatingas.

Dalyviai klauso Savigarbos deklaracijos (aut. Virginia Satir).

Savigarbos deklaracija (aut. Virginia Satir).

50 min. Darbas su medžiaga (moliu ar plastilinu). Rekomenduojama sukurti tris kūrinius.

Toliau seka praktinis darbas su medžiaga (moliu arba plastilinu). Dirbtuvių tikslas yra skatinti atvirumą, didinti savęs pažinimą, pažadinti kūrybines galias. Praktinio darbo metu sukuriami trys meno kūriniai.

Vadovas pristato meno kūrinio temą.Pirmasis meno kūrinys – „Kas aš esu?“ Kiekvienas asmuo tam tikru būdu suvokia save ir savo vietą pasaulyje. Kiekvienas dalyvis savo jausmus apie save perteikia moliui (transformuoja). Pažvelgia gilyn į save. Tai stimuliuoja vaizduotę.Antras meno kūrinys – „Kuo aš noriu būti?“ Šiame

Dalyviai dalyvauja 3 meno kūrinių kūrime. Diskusijos metu išsako savo mintis apie kūrybos proceso metu kilusias emocijas, įžvalgas.

Molis arba plastilinas.

3

meno kūrinyje kiekvienas dalyvis perteikia (transformuoja) koncepciją, kuo jis nori būti ir kaip jis nori jaustis. Tai stimuliuoja savigarbą – jausmas, kad jis kontroliuoja procesą, jam suteikia pasitikėjimo iškomunikuoti savo viziją;Trečiasis meno kūrinys – „Kaip jaučiu laimę?“ Šiame meno kūrinyje kiekvienas dalyvis perteikia (transformuoja) tai, kaip jis jaučia laimę. Kiekvienam meno kūriniui reikia priskirti pavadinimą, tai gali būti metafora, frazė arba žodžiais išreikštas jausmas. Vadovas paskatina dalyvius išreikšti kūrybos proceso metu kilusias emocijas, mintis, įžvalgas.

5 min. Užsiėmimo vertinimas Vadovas išdalija ir surenka užsiėmimo vertinimo anketas.

Dalyviai užpildo užsiėmimo vertinimo anketą.

Užsiėmimo vertinimo anketos.

4

UŽSIĖMIMUI REIKALINGA MEDŽIAGA IR INSTRUKCIJOS VADOVUI

Molis ir kūrybiškumas

Beformis molis – tai neverbalinė kalba. Daugelis mūsų, galvodami apie vaikystę, įsivaizduojame vaikus, rankomis lipdančius, minkančius, kuriančius įvairiausius dalykus, naudojant plastiliną arba molį. Mokykloje, pamokinėje ir popamokinėje veikloje taip pat yra tekę susidurti su užduotimis, kurių metu reikėjo naudoti plastiliną ar molį. Ir retas kuris tuomet pagalvodavome, ką mums gali duoti molis. Keramikė, pedagogė, dailės terapijos specialistė Joana Tėvelytė teigia: „Molio terapija dažniausiai naudojama gydymo programose ir reabilitacijoje. Naudojant molį, yra dirbama su psichologinių problemų turinčiais, patyrusiais prievartą, sielvartą, sunkius išgyvenimus, vaikais ir suaugusiais, turinčiais valgymo, asmenybės sutrikimų. Socialinėje sferoje molis padeda įveikti įvairias vaikų ir suaugusių elgesio problemas. Edukacinėse programose, kuriose svarbus teigiamas kūrybinio proceso poveikis, kūrybinė saviraiška, individualybės kūrybingumo ugdymas, gydymas, savarankiškumo ugdymas, užimtumas. Molis terapijoje svarbus dėl savo savybių. Molio lietimas, spaudimas ypatingai svarbus taktiliniams pojūčiams, smulkiajai motorikai – suteikia galimybę bendrauti neverbaline kalba. Molis taip pat leidžia sukurti kažką iš nieko, keisti, kurti skirtingas formas, transformuoti jau padarytą, keisti, nes minkštame molio gabale lengva įspausti pirštų antspaudus, padedančius palikti tikro gyvenimo asmeniškus ženklus, tokia patirtis, suvokiant čia ir dabar jausmą, padeda kenčiantiems nuo širdgėlos, netekties. Kiekvienam, dirbant su moliu, lengva keisti jo formą – lengva kurti ir griauti. Jis leidžia sukurti konkretų kūrinį, kuris gali simbolizuoti vidines vizijas. Procesas, paverčiantis beformį molio gabalą nauja skulptūra ir atvirkščiai, yra terapinis procesas. Jis leidžiasi būti daugybę kartų minkomas ir perminkomas“. Taigi, molis – tai viena iš terapijos priemonių, o pats lipdymo procesas – minkyti, lipdyti, išardyti, kas sukurta, ir vėl iš naujo kurti – suteikia daug gražių ir džiaugsmingų akimirkų. Lipdymas iš molio išlaisvina fantaziją, skatina erdvinį pojūtį.

Joana Tėvelytė savo moksliniame darbe nurodo: „Molis, kaip medžiaga, yra nereiklus, plastiškas, lankstus, nešvarus, minkštas, švelnus. Lipdymas iš molio siejasi su pirmykščiais vidiniais procesais, su juo lengva susitapatinti, jis suteikia taktilinį, kineztetinį patyrimą. Teigiama, jog molio formavimas padeda prisiliesti prie primityvaus vidinio ego per fizinius pojūčius ir emocijas. Molis net įvardijamas kaip galinga medžiaga, padedančia atskleisti gilius ir užslėptus jausmus, emocines problemas. Darbas su moliu skatina mąstymą, lipdant svarbus plastiškumas, nepaliaujamas formos kitimas. Proceso metu figūras galima čia pat pridėti ir atimti, keisti jų padėtį ir išvaizdą. Naudoti molį galima atliekant terapines sensomotorines užduotys, leidžiančias naudoti molį daugiau kaip pagalbinę priemonę, visą dėmesį sutelkiant į asmens pojūčius ir saviraišką. Tokia veikla turi dailės terapijai būdingą specifiškumą – čia svarbus kūrybinio proceso poveikis, kūrybinė saviraiška, gydymas, savivertės kėlimas, nesirūpinant baigtinio rezultato kokybe. Vaizduojamasis procesas – svarbi priemonė žmonių suartinimui, tai tiltas tarp specialisto ir “kliento”, tai saviraiškos, savęs pažinimo priemonė. Sukurtas produktas atspindi nuotaikas, mintis, o tai leidžia giliau pažinti žmogų, sukelia geras emocijas“. Be to, „molis drąsina, leidžia elgtis spontaniškai, labiau nei kitos vaizduojamosios medžiagos bei naudoja jį kaip gydymo priemonę tiems, kurie buvo skriaudžiami vaikystėje. Per taktilinius pojūčius su primityvia medžiaga, molis palengvina emocijų išraišką, sukelia katarsį, atskleidžia pasąmonę. Nulipdyti kūriniai kelia asociacijas, sukelia pasitikėjimo jausmą, tikima, kad kūrimo procese kūrėjas pojūčiais gauna daugybę informacijos. Molis net naudojamas kaip priemonė, mokymosi motyvacijai padidinti. Idėjos, fantazijos gali tapti apčiuopiama forma, susijusia su jų pojūčiais tik liečiant, maigant medžiagą. Jokia kita medžiaga taip nekviečia žaisti kaip molis – jį galima minkyti, lankstyti, nesiekiant jokio rezultato. Apčiuopiamos savybės gali provokuoti išreikšti savo emocijas jausmus per minkymą, spaudymą, daužymą. Ypatingai jis tinka pykčiui ir agresijai išreikšti. Judesys, molio mušimas su pykčiu, padeda suprasti savo jausmus, pažadinti juos, pašalinti stresą. Lipdymas, sukuria tikrovišką, apimtinę, iš visų pusių apžiūrimą formą ir tuo yra svarbus savų pojūčių pristatyme“. Apibendrinant, molio terapinė nauda yra neįkainojama. Nors pradžioje gali pasirodyti kaip labai paprastas, galbūt

5

net vaikiškas užsiėmimas, minkymas, lipdymas, formavimas ir kūrinio kūrimas tampa savęs pažinimo, suvokimo ir, galbūt, įprasminimo dalimi. Koks natūralus ir tyras džiaugsmas užlieja perteikus savas mintis, vaizdus ir fantazijas konkrečiu pavidalu. Molis gali priversti sustoti, pagalvoti, įvertinti savas mintis, jausmus, emocijas, ieškoti būdų kaip visai tai perteikti konkrečiu kūriniu, o susidūrus su klaidomis – jas ištaisyti, kažką pakeičiant, papildant, o galbūt sugriaunant ir kuriant iš naujo.

Edukologė, dailės didaktikos specialistė, dailės pedagogė Dainora Skrabulienė teigia: „Molio terapijos kūrybinių užsiėmimų eiga paremta dailės terapijos metodika, kuri skirta geresniam savęs pažinimui: tai yra procesas, kuriame išliejami jausmai, yra bendraujama grupėje, reflektuojama, esant poreikiui – dalijamasi savo išgyvenimais, patirtimi ir esant pageidavimui – vyksta kūrinio transformacija. Dailės terapijos procese gilėja savęs pažinimas, savęs priėmimas, harmonizuojamas tobulėjimas, asmeninis augimas. Dailės terapijos metodai nereikalauja specialių meninių sugebėjimų, svarbus pats kūrybinis procesas. Tai – spontaniška kūryba, suteikianti plačių galimybių tyrinėti, išreikšti save, savo jausmus, pasaulėjautą ir mintis. Molio terapija – tai viena iš dailės terapijos sričių, technikų, padedančių panirti į savo vidinį pasaulį, geriau jį pajusti ir tarsi iš šalies stebėti. Lipdant molį jaučiamas atsipalaidavimas ir malonus kūrybos džiaugsmas, atsiribojant nuo baimės suklysti“.

Kiekvienas žmogus yra kūrybiškas, tačiau kartais šią savo galią užslopiname ir pamirštame. Kūryba, lipdymas skatina išlaisvinti savo vidinį „aš“, žaisti ir improvizuoti. Tokie užsiėmimai gerina emocijas, lavina kūrybinį mąstymą, leidžia pažinti savo asmenybę, pamatyti save kitų akimis. Tai moko mus būti drąsesnius, suktis iš įvairių gyvenimo situacijų, žvelgti į pasaulį su žaismu. Kartais didžiausia baimė, trukdanti žmogui imtis veiksmų, siekti tikslų, keistis, tobulėti ar judėti pirmyn yra baimė suklysti. Menas, kūryba didina žmogaus tikėjimą savo jėgomis ir galiomis, leidžia džiaugtis kūrybos procesu, suteikia galimybę patirti džiaugsmą sukūrus kažką savo rankomis. Naudojant molį ar kitas meninės raiškos priemones neprivaloma būti menininku, žinančiu, kaip tinkamai ir teisingai piešti, tapyti ar lipdyti. Kaip tik paprastas, nuoširdus, netgi vaikiškas žvilgsnis į meninę priemonę išlaisvina tokias kūrybines galias, kurių net ir pats žmogus nemanė turįs.

Informacija surinkta naudojantis interneto šaltiniais:1. Abromavičienė Lina (2012). „Molio terapijoje svarbiausias procesas, o ne rezultatas“.

Interneto prieiga: <http://www.snaujienos.lt/index.php/sveikatos-kodas/7390-molio-terapijoje-svarbiausia-procesas-o-ne-rezultatas>.

2. Tėvelytė Joana (2010). Lipdymo iš molio veiksmingumas vaikų neišsivysčiusiai kalbai ugdyti. /Magistro darbas/. Interneto prieiga: < https://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=2&cad=rja&uact=8&ved=0ahUKEwiClM20m6rYAhXIYlAKHQ75DRgQFggtMAE&url=http%3A%2F%2Fgs.elaba.lt%2Fobject%2Felaba%3A2050820%2F2050820.pdf&usg=AOvVaw1fgSsacePeNAZ6cbm6V3Ap>.

3. Savęs pažinimo ir saviraiškos studija. Interneto prieiga: <http://pazinimassaviraiska.weebly.com/dail278s-terapija-seminarai-ir-grup278s.html>.

6

Motyvacijos dalyvauti kūrybos procese didinimas

Siekiant skatinti dalyvių kūrybiškumą ir vaizduotę, motyvuoti juos dalyvauti tolesniame kūrybos (t.y. lipdymo iš molio ar plastilino procese), jiems išdalijama Savigarbos deklaracija (aut. Virginia Satir). Rekomenduotina vadovui garsiai perskaityti Savigarbos deklaraciją (aut. Virginia Satir), ypač pabrėžiant, kad kiekvienas dalyvis yra unikalus ir ypatingas.

Virginia Satir

SAVIGARBOS DEKLARACIJA

Aš esu AšVisame pasaulyje nėra tokio pat žmogaus, kaip aš.Taip, yra kažkuo panašių į mane žmonių, bet nėra nei vieno, kuris mane atkartotų.Viskas, kas iš manęs sklinda, yra tik mano, nes tai – mano pasirinkimas.Man priklauso viskas, kas manyje yra: mano kūnas ir visi jo judesiai, mano sąmonė, visos

mintys ir idėjos, kurios kyla mano galvoje. Mano akys ir tai, ką jos mato. Mano jausmai, kokie jie bebūtų – pyktis, džiaugsmas, susierzinimas, meilė, nusivylimas, susižavėjimas. Mano lūpos ir visi žodžiai, kuriuos jos ištaria – mandagūs, malonūs ir teisingi ar grubūs ir neteisingi. Mano balsas – švelnus ar grubus. Ir visi mano poelgiai. Man priklauso mano triumfai ir laimėjimai, klaidos ir nesėkmės.

Aš visa priklausau sau ir todėl galiu artimai susipažinti su savimi ir susidraugauti. Pamilti save ir visas savo dalis. Aš galiu nukreipti visus veiksmus vardan savo interesų.

Aš žinau, kas manęs netenkina. Žinau ir tai, kad yra kažkas, ko aš apie save nežinau. Bet aš myliu save ir galiu drąsiai veikti tam, kad pakeisčiau tai, kas manęs netenkina. Ir pasistengti sužinoti tai, ko dar nežinau.

Aš esu Aš. Nepriklausomai nuo to, ką aš sakau, kaip elgiuosi, kaip atrodau, ką galvoju ir ką jaučiu. Visa tai – tik mano. Ir tai atspindi tik mano būseną šią akimirką.

Kai aš matau, kaip aš atrodžiau, ką kalbėjau, ką dariau ir jaučiau, aš galiu išmesti tai, kas man nepatinka, ir palikti tai, kas mane tenkina, pakeisdama išmestą kažkuo nauju, tinkamesniu.

Aš galiu klausyti ir girdėti, kalbėti ir veikti. Aš turiu visas galimybes tam, kad būčiau artima ir naudinga kitiems žmonėms.

Viskas tam, kad susigaudyčiau mane supančių žmonių ir daiktų pasaulyje.Aš priklausau sau, todėl galiu save kurti.Aš esu Aš.Ir viskas su manimi yra gerai.

7

2 UŽSIĖMIMAS: „KŪRYBIŠKUMAS IR SĄRYŠIŲ EKONOMIKA“

Užsiėmimo tikslas – pristatyti kūrybiškumo ir sąryšių ekonomikos koncepciją.

Užsiėmimo uždaviniai:– Padėti suprasti kūrybiškumo svarbą šiuolaikiniame pasaulyje plačiąja prasme;– Supažindinti, kaip kūrybiškumas susijęs su smalsumu ir kaip jis gali padėti spręsti

problemas;– Padėti suvokti, kaip mūsų pasąmonę veikia įmonių logotipuose naudojami simboliai;– Padėti suprasti, kaip skirtingų tipų šriftais galima perteikti skirtingas žinutes ir sąryšius;– Pristatyti skirtingų spalvų charakteristikas bei padėti suprasti, kaip spalva gali padėti sukurti

tam tikrus pasąmoninius sąryšius bei tapti vizualinės kalbos dalimi.

Reikalingos priemonės: – Registras;– Rašikliai ar pieštukai;– Popierinė / magnetinė lenta;– Paveikslėlis „Filosofas meditacijoje“ (po 1 kiekvienam grupės dalyviui);– „Amazon“, „FedEx“ ir BMW logotipai (grupės vadovui);– GAP logotipas (grupės vadovui);– Žodžio „Advokatas“ kopijos 3 skirtingais šriftais (po 1 rinkinį dviem grupės dalyviams);– 11 paveikslėlių, naudojamų užduotyje „10 priežasčių naudoti spalvą, siekiant sukurti tam

tikrus sąryšius“;– Lapai, kurių vienoje pusėje pavaizduota spalva, o kitoje pusėje atspausdinta informacija

apie spalvą, 11 vnt.;– Užsiėmimo vertinimo anketos.

Užsiėmimo trukmė – 1 val. 30 min.

8

Užsiėmimo eiga:

Trukmė Pagrindinis turinys

Grupės vadovo veiksmai Grupės dalyvių veiksmai Reikalingos priemonės

5 min. Prisistatymai Grupės vadovo prisistatymas.Užsiėmimo plano pristatymas.

Dalyviai pasirašo registrą. Registras.

10 min. Kas yra kūrybiškumas ir ką reiškia terminas „sąryšių ekonomika“?

Vadovas veda diskusiją apie tai, ką reiškia sąvoka „kūrybiškumas“. Vadovas užrašo dalyvių komentarus ant popierinės arba magnetinės lentos.

Vadovas kviečia dalyvius pamąstyti apie kūrybiškumą plačiąja prasme, kaip apie esminį problemų sprendimo ir pasaulio suvokimo būdą, bei panagrinėti smalsumo svarbą.

Vadovas pristato besikeičiančio pasaulio koncepciją, kai pereinama nuo formaliai struktūruoto pramoninio pasaulio prie sąryšių ekonomikos.

Vadovas pabrėžia, kad sąryšių ekonomika nėra tai, kiek žmogus turi „Facebook“ draugų ar „Twitter“ sekėjų, o tai, kokiais būdais šiuolaikinės organizacijos ir individai gali kurti sąryšius ir kaip šie sąryšiai gerina individų socialinį kapitalą.

Vadovas veda diskusiją apie galimą pirmiau minėtų reiškinių įtaką žmonėms, susijusią su galimybėmis ir iššūkiais, ir užrašo dalyvių komentarus ant lentos.

Dalyviai grupės diskusijoje pristato savo mintis apie tai, kas yra kūrybiškumas plačiąja prasme.

Dalyviai grupės diskusijoje išskiria galimybes ir iššūkius, kurie, jų požiūriu, gali kilti sąryšių ekonomikoje.

Popierinė / magnetinė lenta.

Rašikliai.

5 min. Smalsumo sužadinimas ir pagalba žmonėms kvestionuoti tai, ką jie mato

Vadovas kiekvienam dalyviui duoda paveikslą „Filosofas meditacijoje“.

Vadovas paklausia kiekvieno dalyvio, ką jis mato paveikslėlyje. Grupei komentuojant, vadovas užduoda klausimus, kuriais skatina dalyvius pažvelgti giliau į tai, ką jie mato.

Dalyviai nagrinėja Filosofo meditacijoje paveikslėlį.

Kiekvienas dalyvis pristato savo idėjas apie tai, ką jis mato paveikslėlyje.

Paveikslas „Filosofas meditacijoje“.

9

10 min. Paslėptos žinutės logotipuose

Grupės vadovas parodo grupei įmonių logotipus („Amazon“, „Fed Express“ ir BMW) ir klausia grupės, ką ji juose mato.

Vesdamas diskusiją, vadovas parodo grupei logotipuose paslėptus simbolius ir paaiškina jų reikšmę (paslėptą žinutę). Vadovas po truputį padeda dalyviams suprasti, kad viskas, kas yra aplink juos, yra įvairiausių tipų sąryšiai, kurie gali paveikti žmonių mąstymą.

Grupės dalyvių diskusija apie tai, ką jie mato pateikiamuose logotipuose.

Atskiri lapai su skirtingais logotipais:

„Amazon“ „Fed

Express“ BMW

10 min. Ar gali spausdintiniai šriftai paveikti mūsų jausmus?

Grupės vadovas laiko 2 skirtingus įmonės GAP šriftus ir prašo dalyvių pasirinkti, kuris iš jų jiems labiau patinka ir kodėl.Vadovas paaiškina, ką įmonė GAP bandė pasiekti, keisdama savo pavadinimo šriftą, ir kodėl jai nepavyko.

Vadovas suskirsto grupę į atskiras grupeles ir kiekvienam grupelei duoda 3 korteles, ant kurių skirtingais šriftais atspausdintas žodis „Advokatas“.Vadovas paprašo grupės pasirinkti, kurį advokatą ji pasirinktų sprendžiant iš pateiktų šriftų ir kodėl.

Vadovas pabrėžia, kaip spausdintinis šriftas gali paveikti mūsų suvokimą ir kaip mes užmezgame ryšius su kitais individais ar grupėmis.

Grupinėje diskusijoje dalyviai pasirinka, kuris GAP šriftas / logotipas jiems labiau patinka ir kodėl.

Susiskirstę poromis, dalyviai žiūri į šiuos 3 šriftus ir nusprendžia, kurį advokatą jie rinktųsi ir kodėl.

Dalyviai pristato savo mintis grupei ir aptaria priežastis.

2 skirtingi GAP logotipai.

Žodžio „Advokatas“ rinkiniai skirtingais šriftais (po 3 šriftus viename rinkinyje). Tiek rinkinių, kad dalyviai galėtų dirbti poromis.

10 min. 10 priežasčių naudoti spalvą, siekiant sukurti tam tikrus sąryšius

Pasitelkdamas 11 pateiktų paveikslėlių, vadovas veda grupės diskusiją apie kiekvieną iš 10 priežasčių naudoti spalvą, siekiant sukurti tam tikrus sąryšius: „Spalvą naudokite tam, kad:

1. pagreitintumėte vaizdinę paiešką;2. lengviau atpažintumėte objektą;3. kad sustiprintumėte prasmę;4. pabrėžtumėte struktūrą;5. nustatytumėte tapatybę;6. ką nors simbolizuotumėte;

Dalyviai dalyvauja grupinėje diskusijoje apie kiekvieną paveikslėlį

11 paveikslėlių, naudojamų užduotyje „10 priežasčių naudoti spalvą siekiant sukurti tam tikrus sąryšius“.

10

7. pagerintumėte naudojimo patogumą;8. iškomunikuotumėte nuotaiką;9. parodytumėte asociacijas;10. išreikštumėte metaforas.“

30 min. Ką reiškia atskiros spalvos, kaip jos naudojamos ir kokias žinutes mums siunčia įmonės, logotipuose naudodamos tam tikras spalvas

Kiekvienam asmeniui grupėje vadovas duoda spalvotą kortelę. Dalyviams nurodoma perskaityti užpakalinę kortelės pusę, bet grupei rodyti tik spalvotąją pusę.

Perskaityti kortelę dalyviams skiriamos 5 minutės.

Tada vadovas kiekvieno dalyvio paeiliui prašo parodyti spalvotąją kortelės pusę ir klausia grupės, kokias emocijas ar mintis ta spalva jai sukelia.

Vadovas palengvina diskusijas apie kiekvieną spalvą, rodydamas atitinkamą spalvą naudojančių įmonių logotipus.

Kiekvienas dalyvis turi spalvotą kortelę ir perskaito ant jos nugarėlės užrašytą turinį. Kortelė visada laikoma spalvotąją dalį atsukus į grupę.

Paprašytas kiekvienas dalyvis parodo savo spalvą ir paklausia grupės, kokias emocijas ar mintis ta spalva jai sukelia.

Tada dalyvis perskaito spalvotame lape esančią informaciją (pagalbinę medžiagą) ir paaiškina, kokios organizacijos naudoja tokią spalvą ir kodėl.

Lapai, kurių vienoje pusėje pavaizduota spalva, o kitoje atspausdinta informacija apie spalvą.

Spalvotuose lapuose pateiktų logotipų kopijų rinkiniai vadovui.

5 min. Kaip dalyviai galėtų panaudoti tokią informaciją, kurdami naujus ryšius ar verslus

Vadovas apibendrina, kas buvo aptarta šio užsiėmimo metu:

Kas yra kūrybiškumas; Kas yra sąryšių ekonomika; Smalsumas ir mūsų matomų dalykų kvestionavimo

svarba; Paslėptos žinutės paveikslėliuose / logotipuose; Kaip šriftas gali paveikti žmogaus jausmus ir

suvokimą; Spalvos svarba vizualinėje komunikacijoje.

Vadovas veda grupės diskusiją apie tai, ko dalyviai išmoko ir kaip jie gali panaudoti šią informaciją bei įgytą supratimą naujiems ryšiams užmegzti / sukurti, savo hobiams /

Dalyviai pasikartoja, ką jie išmoko šio užsiėmimo metu.

Dalyviai dalijasi mintimis, kaip jie galėtų panaudoti šią naują informaciją, kad užmegztų /

Tuščias lapas.

Rašikliai arba pieštukai.

11

interesams įgyvendinti arba potencialiam verslui pradėti. sukurtų naujų ryšių, padėsiančių jų asmeniniam tobulėjimui, hobiams / interesams įgyvendinti arba potencialiam verslui pradėti.

Jei nori, dalyviai gali užrašyti savo mintis ant tuščio lapo.

5 min. Užsiėmimo vertinimas

Vadovas išdalija ir surenka užsiėmimo vertinimo anketas. Kiekvienas dalyvis užpildo užsiėmimo vertinimo anketą.

Užsiėmimo vertinimo anketos.

12

UŽSIĖMIMUI REIKALINGA MEDŽIAGA IR INSTRUKCIJOS VADOVUI

KAS YRA KŪRYBIŠKUMAS

Šioje mokymų programoje kūrybiškumas turi būti suprantamas plačiausia prasme. Jis reiškia ne tik gebėjimą piešti ar ką nors pagaminti, bet ir tai, kaip žmogus mato aplinkinį pasaulį, kaip lavina savo smalsumą, ar užduoda klausimą „kodėl“ ir kaip kūrybiškumo pagalba ugdo savo problemų sprendimo įgūdžius.

Žmogaus kūrybiškumas yra begalinis, bet dažnai dominuoja žodžiai „Ne!“ ir „Man tai niekada nepavyks!“.

Kūrybiškumas yra esminis žmogaus gerovės bei mūsų visuomenės ateities klestėjimo veiksnys. Visi esame kūrybingi, bet kai kuriems iš mūsų šį vertingą įgūdį užgožia nesėkmės baimė, „išmoktas bejėgiškumas“ ir kolegų spaudimas. Kūrybingi žmonės nėra kitaip „suprogramuoti“, tai tiesiog yra elgesio ir požiūrio dalykas.

Kūrybiškumas yra mūsų pasaulinio pažinimo būdas, jis susijęs su smalsumu, aistra ir pasitikėjimu. Žmogui kūrimas ir darymas teikia didelį pasitenkinimą, įprasmina gyvenimą ir yra esminis faktorius siekiant prasmingos egzistencijos. Galėdami tyrinėti idėjas ir situacijas iš įvairių perspektyvų, esame geriau pasiruošę spręsti mūsų šiuolaikinės visuomenės keliamus iššūkius.

Kūrybingas protas nori formuoti jį supantį pasaulį, tačiau mokykla ir visuomenė mus verčia jaustis taip, lyg mūsų gebėjimai būtų riboti, ir tokiu būdu atima iš mūsų pasitikėjimą savo kūrybiškumu. Visi vos gimę turime neįtikėtiną vaizduotę, intuiciją ir intelektą, bet daugelis žmonių taip ir neišmoksta jų panaudoti, tad jie sunyksta. Žmogaus socialinė medija dažnai žmogui suformuoja ribotą jo galimybių vaizdą. Žmogus privalo su tuo kovoti, bet tam jis turės išeiti už savo komforto zonos, o tai žmogų verčia jaustis pažeidžiamu. Tam reikia didelės drąsos.

Kūrybinga mąstysena gali būti taikoma viskam ir leidžia individui praturtinti savo gyvenimą. Kūrybiškumas nėra jungiklis, kurį galima įjungti ar išjungti, tai būdas matyti, įsitraukti ir reaguoti į platesnį pasaulį.

Praeityje kūrybiškumą daugelis laikė pramonės magnatų arba ekscentriškosios mažumos sritimi, tačiau šiuolaikinėje sąryšių ekonomikoje tai yra vertinga priemonė visiems individams. Jums nereikia leidimo kurti, reikia tik pasitikėjimo!

SĄRYŠIŲ EKONOMIKA

Sąryšių ekonomikos esmė yra ne tai, kiek ryšių turi socialiniuose tinkluose „Facebook“ ar „Twitter“, jos esmė – ryšys, apimantis kompleksišką dalijimąsi informacija, lūkesčiais ir kultūra. Norėdami būti sėkmingi sąryšių ekonomikoje, individai turi gebėti atsiverti kitiems, dėl to jie kartais jaučiasi pažeidžiami ir šis pažeidžiamumas gali gąsdinti. Sąryšių ekonomikoje kuriame partnerystes ir atsisakome visiškos galutinių rezultatų kontrolės.

Praeityje likęs pramonės amžius pasižymėjo produktyvumu ir ribotų išteklių vaikymųsi, o naujojoje sąryšių ekonomikoje svarbiausia yra pasirinkimų gausa, sąryšiai ir žinios. Ji skatina individus, turinčius reikiamų išteklių, priimti sprendimus, ir apdovanoja už originalumą, išskirtinumą ir meną. Ryšiai kuria individo socialinį kapitalą, kuris gali augti ir kurio vertė gali kilti. Ryšių tinklams plečiantis, jie tampa vis vertingesni ir suteikia didesnius svertus individo talentams ir pomėgiams puoselėti.

13

14

FILOSOFAS MEDITACIJOJE, 1632 M. PAVEIKSLAS, AUT. REMBRANTAS

Rembrantas (1606–1669)

Ką matome paveiksle?–Intensyvi geltona žiemos saulės šviesa;– Senas žmogus, sėdintis ir nejudantis;– Jis nusisuko nuo savo knygos;– Ką jis skaitė? Ar jis mąsto? Ilsisi? Medituoja?– Dešinėje žemos rūsio durys;– Spiraliniai laiptai veda į tamsą;– Ugnis grotelėse, kurią kursto moteris.

Rembrantas vedasi mus į kelionę iš kairės į dešinę, nuo dienos šviesos iki silpnos liepsnos. Ar tai saulė, kuri šviečia, bet nešildo, ir ugnis, kuri šildo, bet nešviečia? Žiūrovas keliauja išilgai paveikslo jo spiraliniais laiptais, kurie susieja gilias rūsio paslaptis su tamsiais viršutinių durų slėpiniais. Jaučiama subtili sąveika tarp visko, kas yra parodoma, ir visko, kas neparodoma. Kas slypi kitoje lango pusėje, už rūsio durų ar laiptų viršuje.

Didžiausias iš visų nuo mūsų slepiamų pasaulių yra filosofo protas, jo vidinis pasaulis. Šešėliai ir tamsa, truputis šviesos, švelni šiluma ir dirbantis protas – gali pasirodyti, kad čia perteiktas daugelio žmonių vidinis atspindys!

Šį paveikslą galima naudoti kaip pagalbinę priemonę, padedančią besimokančiajam (jei jis to pageidauja) pasitelkti dėmesingą įsisąmoninimą (angl. „mindfulness“), visą dėmesį sutelkiant į šią akimirką. Dėmesingas įsisąmoninimas nėra tiesiog pabuvimas tyloje (tuštumoje), tai yra mokėjimas rasti laiko, kad galėtum stebėti savo santykį su tam tikru potyriu, daug atidžiau stebėti aplinką.

15

PASLĖPTOS ŽINUTĖS

Vakarų pasaulyje žmogus yra kasdien bombarduojamas pertekline informacija. Kiekvieną dieną matysime maždaug nuo 3000 iki 5000 reklamų. Galime dėkoti savo protui, kad daugelį šios informacijos jis ištrina, bet šios reklamos ir net bendrovių logotipai dažnai turi paslėptų žinučių. Šios paslėptos žinutės sukurtos mūsų suvokimui paveikti ir sąryšiams sukurti.

„Amazon“ logotipas primena šypseną, o raidės nuo A iki Z atspindi bendrovės tikslą (Nors bendrovė pradėjo nuo elektroninės prekybos knygomis, šiandien čia parduodama beveik viskas, ką tik galima parduoti elektroninėje erdvėje).

„FedEx“ logotipas atrodo paprastas, bet jo paslėpta žinutė yra rodyklė tarp raidžių E ir X, kuri simbolizuoja, jog tai yra į ateitį orientuota organizacija.

BMW logotipe užkoduota bendrovės praeities istorija, kuomet ji Antrojo pasaulinio karo metu Vokietijos kariuomenei gamino lėktuvų variklius. Centrinė logotipo dalis simbolizuoja besisukantį propelerį, o mėlyna spalva reiškia dangų.

16

17

AR GALI ŠRIFTAS PAVEIKTI ŽMOGAUS JAUSMUS?

Visi esame spausdintinių šriftų vartotojai. Kodėl mums turėtų rūpėti šriftas? Spaudmenys / šriftai vaidina svarbų vaidmenį kasdieniame mūsų gyvenime. Jie mums padeda naršyti, daryti pasirinkimus, apsipirkinėti, jie suteikia mums išminties, o kartais bando suklaidinti. Svarbiausia, jie yra pagrindinė priemonė tam tikrai žinutei perduoti / sąryšiui sukurti. Įsigilinkite į šriftų reikšmę mūsų sąryšių ekonomikoje, ir jums atsivers visiškai naujas pasaulis!

Kiekvienas šriftas ar spaudinys turi tam tikro savitumo, kuris lemia, kaip žmogus interpretuos skaitomus žodžius, nes sužadina žmogaus emocijas ir apibrėžia tam tikrą kontekstą. Visa tai vyksta pasąmonės lygmenyje. Mūsų smegenys sukurtos taip, kad matomus dalykus suvoktų apibendrintai. Tačiau jeigu padėsime besimokančiajam sąmoningai suvokti jam kylančias emocijas, jis ims smalsauti, kokios gi tos šriftuose paslėptos žinutės.

Besimokantiesiems tai gali būti tiesiog smagu, bet galiausiai tai taip pat padės jiems suvokti egzistuojančius / kuriamus sąryšius. Šių sąryšių suvokimas suteikia individams tam tikrų galių ir leidžia jiems kontroliuoti savo priimamus sprendimus. Be to, šriftų sukeliamų emocijų supratimas besimokantiesiems gali būti naudingas ieškant / kuriant naujus ryšius – asmeniniame gyvenime, puoselėjant pomėgius / interesus ar pradedant potencialių naują verslą.

Kiekvieną dieną visi matome milžinišką kiekį šrifto. Šriftai lemia, ką skaitome, taip pat lemia tam tikrus mūsų pasirinkimus, nes instinktyviai suprantame jų skleidžiamą žinią. Visi visą gyvenimą mokomės interpretuoti šias užuominas.

Jūs, kaip užsiėmimo vadovas, galite paprašyti, kad grupė suskaičiuotų, kiek šriftų jie mato mokymų kambaryje.

Šriftai skatina mūsų lojalumą prekės ženklui, bet jei prekės ženklas pakeičia šrifto stilių į tokį, kurio pojūtis nebeperteikia jūsų vertybių, tokį pasikeitimą aiškiai pajusime.

2010 m. tarptautinis aukštosios mados parduotuvių tinklas „Gap“ atšaukė savo logotipo naują dizainą vos po keleto dienų, nes klientai užprotestavo naująjį logotipą, kuris, anot jų, atrodė „pigus, neskoningas, įprastas“. Tad bendrovė greitai grįžo prie pirminio šrifto (Pirminis dizainas: „Spire“ šriftas, perdarytas dizainas: „Helvetica Bold“ šriftas).

Šriftai taupo mūsų laiką. Kaip grupės vadovas paprašykite grupės pagalvoti apie pasaulį, kuriame būtų tik vienas šriftas. Vietoje to, kad parduotuvėje prekes imtų instinktyviai, žmonės turėtų perskaityti kiekvienos etiketės žodžius, kad suprastų, kokia tai prekė – pigi ar prabangi, su daug riebalų ar sveikuoliška. Šriftas mums pasąmonėje suteikia šią informaciją.

Šriftas padeda užmegzti ryšį su profesionalais. Grupės dalyvių paprašoma pagalvoti, su kuriuo advokatų norėtų bendradarbiauti priklausomai nuo šrifto, kurį advokatas naudoja savo iškaboje.

ADVOKATAS Šis advokatas naudoja „Arial“ šriftąADVOKATAS Šis advokatas naudoja „Comic Sans“ šriftąADVOKATAS Šis advokatas naudoja „Copperplate gothic“ šriftą

Atlikus šį testą su nuteistaisiai Jungtinės Karalystės HMP kalėjime „The Mount“, nė vienas kalinys nesirinko advokato, kuris iškaboje naudoja „Comic Sans“ šriftą. Įdomu tai, kad visi rinkosi kitus 2 šriftus naudojančius advokatus, tačiau dėl skirtingų priežasčių. „Arial“ šriftą naudojantis advokatas būtų pasitelktas civilinio pobūdžio klausimams spręsti, pvz., rašant testamentą ar perkant namą. Tačiau baudžiamosios bylos atveju visi būtų rinkęsi „Copperplate Gothic“ naudojantį advokatą, nes nuteistiesiems šis šriftas asocijuojasi su gerai įsitvirtinusiu advokatu ir didesne teisine kontora, gebančia geriau susitvarkyti su sudėtingomis nusikaltimų bylomis.

Vadovas turėtų paskatinti grupės dalyvius pagalvoti apie skirtingus šriftus, kokias žinutes ir sąryšius jie perduoda / kuria, ir paprašyti, kad grupės dalyviai apsvarstytų:

1. Kokią įtaką jiems daro skirtingi šriftai.2. Kaip jie galėtų panaudoti skirtingus šriftus, užmegzdami / kurdami ryšius su kitais.

18

ADVOKATAS ADVOKATASADVOKATAS

19

20

KOKIĄ ĮTAKĄ MUMS DARO SPALVA

Spalvų naudojimą pagrindžiančio mokslo supratimas gali padėti besimokantiesiems efektyviau užmegzti / kurti ryšius su kitais asmenimis bei organizacijomis.

Geltona – OPTIMIZMAS, AIŠKUMAS, ŠILUMAOranžinė – DRAUGIŠKUMAS, LINKSMUMAS, PASITIKĖJIMASRaudona – AZARTAS, DRĄSĄ, JAUNATVIŠKUMASVioletinė – KŪRYBINGUMAS, VAIZDUOTĖ, IŠMINTISMėlyna – PASITIKĖJIMAS, PRIKLAUSOMYBĖ, STIPRYBĖŽalia – TAIKA, AUGIMAS, SVEIKATAPilka – BALANSAS, NEUTRALUMAS, RAMYBĖ

Šis „Logo Company“ bendrovės infografikas apžvelgia didžiųjų prekės ženklų pasirinktas spalvas.

Spalva yra neverbalinės komunikacijos forma ir svarbi mūsų kasdienybės dalis. Spalvų sužadinamos pamatinės emocijos kultivuojamos nuo gimimo ir skiriasi priklausomai nuo amžiaus, geografinės lokacijos ir lyties (pvz., mėlyna berniukams, rausva mergaitėms).

Spalva veikia mūsų nuotaiką ir jausmus, o tyrimai rodo, kad ji turi ir fizinį poveikį – veikia hormonus, kurie kontroliuoja mūsų emocijas. Spalvų teorijos taikymas yra vienas iš galingiausių būdų patraukti kliento dėmesį ir užmegzti naujų ryšių.

21

Kodėl vienas interneto svetaines norisi atverti ir naršyti, o kitas – ne? Kodėl norisi pirkti iš vieno internetinio pardavėjo, o ne iš kito? Ar gali būti, kad taip elgiamės dėl savo emocinio atsako į jų naudojamas spalvų paletes?

Tinkamo spalvų derinio pasirinkimas yra ypač svarbus veiksnys, lemiantis, kaip bus kuriami nauji sąryšiai ar kaip bus vertinamas prekės ženklas.

Tyrimai parodė, kad spalva:• Iki 80 % padidina prekės ženklo atpažįstamumą;• Iki 40 % padidina vartotojų kiekį;• 73 % pagerina suvokimą;• Gali sudaryti iki 85 % priežasčių, kodėl žmonės nusprendžia pirkti.Neurologai tiki, kad spalvų apdorojimą tiriantis mokslas yra labai galingas ir dar visiškai

neišnaudotas. „Žinojimas, kad žmonės gali būti sutverti reaguoti į tam tikrus atspalvius, galėtų atverti vartus į emocijų neuroninių savybių suvokimą.“ Neurologas Bevil Conway.

Spalvų poveikio žmonių emocijoms pasekmės yra toli siekiančios, tad žmogaus sąryšių su tam tikromis spalvomis supratimas galėtų padidinti jūsų besimokančiųjų verslo idėjų ar pažinčių tinklo plėtojimo efektyvumą.

Anot interneto svetainių dizaino ir rinkodaros bendrovės „WebPageFX“ atlikto tyrimo, žmonės pasąmonėje priima sprendimą dėl prekės per mažiau nei 90 sekundžių nuo jos pamatymo, ir daugelis žmonių tokį įvertį grindžia vien tik spalva.

22

DALIJAMOJI MEDŽIAGA

Ką reiškia atskiros spalvos ir kokias žinutes mums siunčia įmonės, logotipuose naudodamos tam tikras spalvas

RAUDONA

Jei norite atkreipti dėmesį, naudokite šią spalvą. Raudona yra energinga spalva. Ji siejasi su judesiu bei susijaudinimu. Žmonių, apsuptų šia spalva, širdis plaka vos vos smarkiau bei šiek tiek užgniaužia kvapą. Ši spalva visiškai netinka vaikų kambariui. Vilkint raudonus drabužius, jūs būsite labiau pastebimas. Ši spalva simbolizuoja gyvenimą, todėl nuotakos Kinijoje vilki tokios spalvos apdarus. Taip pat raudona yra siejama su aistra, seksu, greičiu, pavojumi.

Šios spalvos nepatartina naudoti per daug, nes ji gali erzinti lankytoją. Tačiau parinkus tinkamą vietą šiai spalvai, ji gali duoti labai daug naudos. Raudoni objektai stimuliuoja žmones imtis tam tikrų veiksmų.

Raudona reiškia aistrą, energiją, pavojų ar agresiją, šilumą ir karštį. Taip pat ši spalva skatina apetitą, tai paaiškina, kodėl ji yra neretai naudojama restoranų ir maisto produktų logotipuose. Raudonos spalvos pasirinkimas taip pat gali suteikti dinamiškumo.

23

GELTONA

Tai linksma saulės spalva, kuri siejasi su juoku, džiaugsmu bei geru laiku. Žmogus, apsuptas šia spalva, jaučiasi optimistiškai, nes smegenys išskiria daugiau serotonino, dėl kurio žmogus ima jaustis geriau. Ši spalva pagreitina metabolizmą bei sukelia kūrybiškų minčių.

Geltoną spalvą patartina naudoti, norint, kad puslapis atrodytų šviesesnis bei ryškesnis. Geltona taip pat paryškina kitas spalvas.

Be to, geltoną spalvą reiktų naudoti atsargiai, nes ji turi neigiamas asociacijas tam tikrose šalyse, susijusias su draudžiamaisiais bei įspėjamaisiais ženklais. Tačiau ši spalva puikiai tinka perteikti saulėtą, šiltą bei draugišką emociją. Geltona spalva taip pat stimuliuoja apetitą.

24

ORANŽINĖ

Ši spalva susijusi su laimingais laikais, linksmomis bei aktyviomis dienomis, šiltais bei organiniais produktais. Taip pat oranžinė siejama su ambicijomis ir visiškai neturi nieko bendro su ramybe.

Ši spalva tinka svetainėms apie maistą. Ji skatina žaismingumą, todėl tinka naudoti puslapiuose, susijusiuose su įvairia aktyvia veikla. Taip pat labai tinka puslapiams, kurie skirti vaikams.

Oranžinė dažnai matoma kaip inovacijų ir modernaus mąstymo spalva. Ji taip pat siejama su jaunatviškumu, linksmumu, prieinamumu ir pasiekiamumu.

25

VIOLETINĖ

Ši spalva siejama su turtais, gerove, rafinuotumu, mistika. Ji stimuliuoja tas smegenų dalis, kurios padeda spręsti problemas. Ši spalva labai populiari tarp jaunų paauglių merginų.

Violetinė mums kalba apie didingumą ir prabangą. Ši spalva reiškia išmintį ir orumą, istorija nulėmė spalvos sąsajas su gerove ir turtais.

26

MĖLYNA

Per daugybę amžių mėlyna spalva siejama su tvirtybe, patikimumu, išmintimi, lojalumu. Mėlyna spalva žmogų ramina, tačiau tai daro ne visi atspalviai. Dažnai miegamuosiuose vyrauja ši spalva, nes ji asocijuojasi su ramybe bei poilsiu. Darbuotojų produktyvumas dažnai būna geresnis, kai jie dirba supant mėlynai spalvai. Kai kurie tyrimai rodo, kad sunkumų kilnotojas mėlynoje sporto salėje gali iškelti didesnį svorį nei paprastai. Tai galioja visoms sporto šakoms.

Ši spalva internetiniam puslapiui suteikia formalumą. Protingai parinkta mėlyna spalva suteikia pasitikėjimą jūsų verslu. Tačiau panaudojus jos per daug, klientui gali kilti daug dvejonių.

Mėlyna yra viena iš plačiausiai naudojamų spalvų, kuriant įmonių logotipus. Spalva siejama su  profesionalumu, rimtu mąstymu, vientisumu, nuoširdumu ir ramybe. Mėlyna taip pat yra susijusi su valdžia ir sėkme, dėl šios priežasties yra populiari tiek finansinių įstaigų, tiek valdžios institucijų spalva.

27

ŽALIA

Ši spalva siejama su augimu, gamta bei pinigais. Raminanti spalva, kuri suteikia teigiamas emocijas. Ligoninės dažnai naudoja šviesiai žalią spalvą, nes ji ramina pacientus. Ji taip pat susijusi su pavydu, sėkme, dosnumu bei vaisingumu. Tradiciškai ši spalva simbolizuoja taiką, harmoniją, palaikymą bei subalansuotą energiją.

Ši spalva tinka internetinėms svetainėms apie pinigus, finansus. Taip pat tinka puslapiams, susijusiems su kokiu nors augimu. Patartina šią spalvą naudoti, norint paskatinti lankytoją paspausti ant nuorodos ar nupirkti siūlomą produktą.

Žalia paprastai naudojama, kai įmonė nori pabrėžti savo ryšį su gamta ir ekologija, ypač organinio ir vegetariško maisto produktų logotipuose. Kitos reikšmės: augimas, šviežumas, turtas, atsinaujinimas, sėkmė, taip pat tai populiari finansinių produktų spalva.

28

PILKA

Ši spalva asocijuojasi su praktiškumu, amžinybe, solidžiais dalykais gyvenime, konservatyvumu, saugumu, branda. Per daug pilkos nekelia jokių jausmų, tačiau, panaudojus ją protingai, produktui prideda solidumo. Pilki atspalviai ar šešėliai siejasi su senatve, mirtimi, depresija, niūrumu.

Patartina šią spalvą naudoti taupiai. Pilka suteikia pasitikėjimo bei paryškina kitas spalvas.

29

JUODA

Ši spalva asocijuojasi su valdžia ir galia, stabilumu bei jėga. Taip pat ši spalva siejasi su intelektu, elegancija, rafinuotumu, gundymu. Kartais ši spalva siejama su blogiu bei mistika. Juoda yra labai rimta spalva, kuri iššaukia stiprias emocijas; per daug juodos spalvos gali sukrėsti žmogų.

Patartina šios spalvos naudoti nedaug, tik mažuose plotuose, nes tai gali sietis su depresija. Ši spalva tinkama taikant į aukštuomenės rinką arba siekiant sudominti jaunimą, pasitelkiant mistinį įvaizdį. Taip pat patartina kartu naudoti dar vieną „stiprią“ spalvą, siekiant klientui sukelti teigiamus jausmus.

30

BALTA

Daugeliui ši spalva asocijuojasi su tyrumu, nekaltybe (vestuvių suknelė), jaunyste, švarumu (daktarai su baltais chalatais), saugumu. Taip pat ši spalva simbolizuoja neutralumą arba spalvų nebuvimą. Rytinėje pasaulio dalyje daug kur balta siejasi su rytu. Taip pat kai kuriuose rytų šalyse ji siejama su mirtimi.

Patartina šią spalvą naudoti kaip foną, nes išryškina kitas spalvas. Balta spalva atspindi šviesą ir dauginasi, taip sukurdama įvaizdį, jog aplinka atrodo didesnė, nei iš tiesų yra. Balta spalva lyg ir neturi jokio neigiamo poveikio internetiniam puslapiui, nebent beveik visa svetainė būtų baltos spalvos.

Balta spalva paprastai yra susijusi su grynumu, švara, paprastumu ir naivumu. Praktiniu požiūriu baltas logotipas turės būti atvaizduojamas ant spalvoto fono, kad išryškėtų jo kontūrai. Daugelis įmonių pasirenka turėti kelias logotipo versijas – spalvotą ir baltą arba juodą versijas. Pavyzdžiui, „Coca- Cola“ žodinis logotipas naudojamas baltos versijos ant raudonos skardinės, arba atvirkščiai – naudojamas raudonas logotipas baltame fone.

31

RUDA

Ši spalva dažniausiai siejama su patikimumu, stabilumu bei draugyste. Tai yra žemės spalva ir asocijuojasi su natūralumu bei organiškumu. Tačiau Indijoje ši spalva reiškia gedulą.

Šią spalvą patartina naudoti siekiant sudaryti patikimo ir sąžiningo įvaizdį. Ruda spalva – vyriškas atspalvis ir yra dažnai naudojamas išreikšti produktų, susijusių su komfortu, gilumu, gamta, stabilumu bei patikimumu savybes.

32

ROŽINĖ

Tai yra tikroji meilės spalva. Tai labiausiai raminanti spalva iš visų. Dauguma nusikaltėlių yra pasodinami į kalėjimus, kur vyrauja ši spalva, nes tyrimai rodo, jog rožinė spalva mažina bei užgniaužia agresiją. Ši spalva siejasi su romantika, lengvumu, švelniais jausmais.

Patartina naudoti, kai norite apeliuoti į kliento rūpestingumą bei jo romantiškąją pusę.

Rožinis atspalvis –  linksmas ir koketiškas, bet šios spalvos asociacijos su moteriškumu lemia tai, kad ši spalva dažnai vengiama naudoti produktuose, kurie nėra specialiai skirti moteriškajai rinkos daliai.

33

3 UŽSIĖMIMAS: „KŪRYBIŠKUMO ĮŽIEBIMAS“

Užsiėmimo tikslas – paskatinti praplėsti savo mąstymą ir tyrinėti savo kūrybiškumą, ugdyti pasitikėjimą savo galimybėmis.

Užsiėmimo uždaviniai:– Padėti grupės dalyviams įžiebti savo kūrybinį mąstymą;– Mokyti pasitelkti kūrybiškumą, siekiant spręsti problemas;– Ugdyti kūrybinio mąstymo įgūdžius: gebėjimą generuoti naujas idėjas, savarankiškai

analizuoti problemines situacijas, naudoti įvairius kūrybiško mąstymo metodus, ieškoti informacijos, kritiškai ją analizuoti ir naudoti;

– Mokyti bendrauti ir bendradarbiauti grupėje / komandoje.

Reikalingos priemonės: – Registras;– Atspausdintos sėkmės istorijos kiekvienam dalyviui;– Žaidimams / pratimams reikiama medžiaga: paveikslas, vaizduojantis piramidę (arba kitokią geometrinę figūrą); popieriaus lapai, rašikliai kiekvienam dalyviui, sąvaržėlė; A4 formato lapas kiekvienam dalyviui; rašiklis ir popieriaus lapas su nupieštais simboliais kiekvienam dalyviui; popieriaus lapai kiekvienai dalyvių porai (A3 formato), spalvoti pieštukai ir flomasteriai.– Užsiėmimo vertinimo anketos.

Užsiėmimo trukmė – 1 val. 30 min.

34

Užsiėmimo eiga:

Trukmė Pagrindinis turinys

Grupės vadovo veiksmai Grupės dalyvių veiksmai Reikalingos priemonės

5 min. Prisistatymai Grupės vadovo prisistatymas.

Užsiėmimas pradedamas žodžiais „Kiekvienas yra kūrybiškas, bet ne kiekvienas tai žino...“. Tada pristatomas užsiėmimo planas (pavadinimas, tikslas, trukmė).

Dalyviai pasirašo registrą. Registras.

20 min. I dalis: sėkmės istorijos

Grupei užduodamas klausimas „Ko reikia, norint pradėti verslą?“ Dalyvių pateikiami atsakymai užrašomi ant lentos.

Tada vadovas pristato keletą (2-3) įkvepiančių istorijų pavyzdžių, kurie iliustruoja, kaip paprasti žmonės sugebėjo sukurti sėkmingus verslus neturėdami nei didelių finansinių išteklių, nei specialaus pasirengimo:

- „Pavyko sukurti kažką paparasta ir kartu - nepaprasta…“ (garsiųjų „Shkertik“ apyrankių kūrėjo Tautvydo Kalvaičio istorija, Lietuva);

- „Viskas išėjo netyčia“ (Justės Skurdelytės, dizainerės, meno dirbtuvių „Smart Art“ įkūrėjos, istorija, Lietuva);

- Ar kt.Kiekvienam dalyviui duodamos atspausdintos sėkmės istorijos.

Po kiekvienos sėkmės istorijos pristatymo seka diskusija. Vadovas dalyvių paklausia, kokį įspūdį jiems paliko sėkmės istorija; kokie, dalyvių nuomone, buvo pagrindiniai veiksniai, prisidėję prie verslo (veiklos) sėkmės; ką istorijų herojai turi bendro ir kuo jie skiriasi; ar gali dalyviai įsivaizduoti save istorijos herojų vietoje ir t.t.

Dalyviai grupinėje diskusijoje pristato savo mintis klausimu„Ko reikia, norint pradėti verslą?“

Po kiekvienos iš sėkmės istorijų dalyviai išsako savo įspūdžius, diskutuoja apie veiksnius, lėmusius verslo (veiklos) sėkmę ir t.t.

Atspausdintos sėkmės istorijos kiekvienam dalyviui.

60 min. II dalis: pratimai / žaidimai, skirti

Grupei pasiūloma atlikti kūrybiškumo pratimų/žaidimų. Pabrėžiama, kad kūrybiškumas yra įgūdis, kurį galima išsiugdyti, ir pratimai yra skirti padėti dalyviams ugdyti

Aktyvus dalyvavimas kūrybiškumo pratimuose / žaidimuose.

Kiekvienam pratimui / žaidimui

35

įžiebti kūrybiškumą

kūrybinio mąstymo įgūdžius: gebėjimą kurti naujas idėjas, savarankiškai analizuoti problemines situacijas, panaudoti įvairias kūrybinio mąstymo technikas, ieškoti, analizuoti bei kritiškai vertinti informaciją, bendrauti ir bendradarbiauti grupėje/komandoje.Instrukcijose vadovui yra pateikta kūrybiškumo pratimų / žaidimų: nuo paprastesnių, tiesiog lavinančių dalyvių vaizduotę ir skatinančių panaudoti kūrybinius gebėjimus, iki sudėtingų – lavinančių analizės bei kūrybinio mąstymo įgūdžius, sprendžiant problemines situacijas. Nurodytas kiekvieno pratimo / žaidimo tikslas, trukmė, eiga (kartu su instrukcijomis vadovui, ko jis turėtų siekti, ką turėtų pabrėžti pratimo metu).Vieno užsiėmimo metu nebūtina panaudoti visų pratimų – mokymo vadovas gali pasirinkti grupei priimtinus pratimus, atsižvelgdamas į mokymo užsiėmimo trukmę, grupės nusiteikimą, vertybines nuostatas, kūrybiškumo lygį ir pan.

reikalingos priemonės (nurodytos Instrukcijose vadovui).

5 min. Užsiėmimo vertinimas

Vadovas išdalija ir surenka užsiėmimo vertinimo anketas. Kiekvienas dalyvis užpildo užsiėmimo vertinimo anketą.

Užsiėmimo vertinimo anketos.

36

UŽSIĖMIMUI REIKALINGA MEDŽIAGA IR INSTRUKCIJOS VADOVUI

I DALIS „SĖKMĖS ISTORIJOS“

Užsiėmimas pradedamas žodžiais „Kiekvienas yra kūrybiškas, bet ne kiekvienas tai žino...“.Tada grupės vadovas pristato užsiėmimo pavadinimą, tikslą, trukmę. Grupės dalyviams užduodamas klausimas: „Ko reikia, norint sukurti savo verslą?“ Dalyvių

atsakymai surašomi lentoje. Tikėtina, kad dalyviai pateiks ir tokius atsakymus kaip: „Reikia turėti daug pinigų“, „Reikia pradinio kapitalo“ ir pan. Vadovas iškelia mintį, kad verslui pradėti pirmiausia reikia turėti gerą idėją, taip pat reikia turėti drąsos ir kūrybiškumo idėjai įgyvendinti! Pabrėžiama, kad šiuolaikinėje sąryšiais pagrįstoje ekonomikoje yra daugybė kelių ir galimybių įgyvendinti turimas idėjas, pasinaudojant turimais ryšiais ir savo socialiniu ratu. Vadovas pagrindžia šią mintį, papasakodamas užsiėmimo dalyviams keletą įkvepiančių sėkmės istorijų, iliustruojančių, kaip paprasti žmonės sukūrė sėkmingą verslą, neturėdami nei didelių lėšų, nei specialaus pasirengimo – jie tik nepabijojo ieškoti kelių ir pasinaudoti šiuolaikinės ekonomikos teikiamomis galimybėmis savo kūrybiniams sumanymams ir idėjoms įgyvendinti.

Šiame mokymo įrankyje pateikiame keletą įkvepiančių sėkmės istorijų pavyzdžių. Mokymo vadovas gali pasirinkti, kurias istorijas pasakoti, priklausomai nuo grupės nusiteikimo, vertybinių nuostatų, užsiėmimui skirto laiko ir kt. Taip pat pabrėžtina, kad į mokymus gali būti integruotos ir kitos, mokymų dalyvių šalyje įvykusios sėkmės istorijos – tokios bus dalyviams artimesnės, labiau įkvėps ir suteiks pasitikėjimo savo jėgomis.

Išklausius kiekvieną sėkmės istoriją, vyksta aptarimas. Vadovas klausia dalyvių, kokį įspūdį jiems paliko istorija, kokie, jų manymu, buvo pagrindiniai verslo (veiklos) sėkmės faktoriai, kas vienija ir kas skiria istorijų herojus, ar dalyviai įsivaizduotų save sėkmės istorijos herojaus vietoje ir pan.

37

Sėkmės istorijų pavyzdžiai

„Viskas išėjo netyčia“(Justės Skurdelytės, dizainerės, meno dirbtuvių „Smart Art“ įkūrėjos, istorija, Lietuva)

Dizainerė Justė Skurdelytė (32 m.), dirbtuvių „Smart Art“ įkūrėja, savęs ieškojo ilgai. „Savęs paieškos sudėtingos, o kelias pilnas įvairių patirčių: sėkmės, nusivylimo, džiaugsmo, liūdesio, meilės, neapykantos...“ Interjero dizainerės specialybę turinti jauna moteris neslepia bandžiusi dirbti įvairius darbus, nesusijusius su specialybe, teigia, jog kartais apnikdavusios liūdnos mintys – o gal jai su menu apskritai ne pakeliui? Justė pasakoja, kaip vieną vakarą įvyko labai keistas dalykas: visai netyčia, maigydama tarp pirštų virvę, ji ėmė ir nupynė krepšelį: „Sarkastiškai nusiteikusi – išgyvenau dėl meilės – skandinau savo mintis taurėje vyno ir, vyniodama rankose virvių likučius, likusius nuo labai keisto užsakymo, mintyse kartojau: „Tuoj pasikarsiu“. Taigi nusprendžiau nupinti pačią gražiausią savo gyvenime kilpą, – prisim0ena Justė. – Jei nusibaigti, sakiau sau, tai tik labai stilingai ir išskirtinai! Pyniau vieną kilpą, antrą... Įsijaučiau ir nė nepastebėjau, kaip nupyniau krepšį. Tokį, kad tilpo mano trejų metų dukrytė. Krepšys tapo jos slėptuve ir mane tiek pralinksmino, kad ėmiau pinti toliau. Radau virvių gamintojų. Dizaino studija „Milk“ surengė nedidelę uždarą mugę, ten viešai pristačiau savo darbus. Grįžau namo apimta euforijos. <...> Gavau daugiau užsakymų. Mano krepšiai panašūs į maišus, todėl gavo pavadinimą maiškrepšiai. Šiandien jei yra mano auksinis atradimas, žingsnis į laimę dirbti svajonių darbą.“

Šiandien Justės kuriami gaminiai (krepšiai, kilimėliai, pufai), pinami rankomis iš specialių virvių, yra populiarūs ir perkami: „Kadangi viską darau pati, kartais dėl didžiulio užsakymo kiekio tenka pasilankyti pas gydytojus, new nepakelio tiesiogine to žodžio prasme – rankos, – šypsosi Justė, – tačiau po gydymo ir masažų greitai atsigaunu ir vėl kimbu į darbus <...>. Kūryba įprasmina visas kančias!”

(Publikacija: Anetos Anra straipsnis „Nupintas žingsnis į Laimę“ žurnale „Moteris“, 2014 Nr. 6/ birželis)

38

„Pavyko sukurti kažką paprasta ir kartu – nepaprasta...“ (Tautvydo Kalvaičio, žymių „Shkertik“ apyrankių kūrėjo, istorija, Lietuva)

Tautvydas Kalvaitis (22 m.) – Lietuvoje beprotišku greičiu išpopuliarėjusios, tiek paauglių, tiek suaugusiųjų, tiek „žvaigždžių“, tiek paprastų žmonių mėgstamos „Shkertik“ apyrankės kūrėjas.

„Shkertik“ apyrankės galbūt niekada ir nebūtų išvydusios dienos šviesos, jei ne Tautvydo aistra buriuoti. Vaikinas pasakoja, kad plaukioti jachtomis pamėgo būdamas trylikos. „Kiekvienoje jachtoje pilna visokiausių šniūriukų, vienas visada turi būti po ranka – tam, kad, pavyzdžiui, būtų kuo pririšti nuleistą laivo burę. Paprastai tos virvutės kabinamos prie jachtos šonuose esančių lynų, tačiau aš jas įsimesdavau į kišenę arba užsivyniodavau ant rankos. Taip ir gimė idėja...<...> Pirmąją apyrankę Tautvydas pagamino prieš porą metų, kai pasiknaisiojęs po namuose į krūvą sumestas jachtos detales išsitraukė virvutės likutį ir pabandė iš jos ką nors sukurti. Kai gana keistą apyrankę pamatė keletas draugų, paprašė tokių ir sau. Dar paklausė, kodėl Tautvydas jų nepardavinėja. „Pamenu, nusistebėjau: „Juk ne tam aš jas kuriu!” Tuo metu Tautvydas turėjo pajamas generuojantį darbą ir apie jokį papildomą uždarbį negalvojo: „Apyrankes dariau savo malonumui ir man to visiškai užteko...“ – pradžią prisimena vaikinas. Tačiau vėliau jis visgi pabandė apyrankes išpopuliarinti: „Draugė sukūrė „Shrertik“ logotipą, įdėjau jį į feisbuką, bet vis tiek maniau, kad apyrankių kūrimas bus tik sau. O tada už jų „užsikabino“ keletas žvaigždžių <...>. Neplanavau jokio marketingo, bet kai pamačiau, kaip jos populiarėja, supratau, kad tai gelėtų tapti nedideliu verslu.

<...>. Prie apyrankių atsiradimo entuziastingai prisideda ir Tautvydo artimieji – mergina, mama bei tėtis. „Mano draugė pasigimusi „reklemščikė“ ir rašytoja, tad su ja pasikonsultuoju prieš priimdamas su ta sfera susijusius sprendimus. Mama pagelbėja su dėžučių lankstymu, taip pat sužiūri pirkėjų adresus, kad per skubėjimą nepridaryčiau klaidų, - nusijuokia. - Tėtis padeda ruošti virves ir kai kuriuos procesus yra taip įvaldęs, kad už mane greičiau padaro.“ Iki šiol visi darbai vyksta tėvų namuose, buvusiame mažyčiame Tautvydo kambaryje.

Tautvydas pasakoja, koks smagus jausmas apima pamačius savo „kūrinį“ ant kieno nors riešo – būtent dėl šios emocijos ir grįžtamojo ryšio, sako, jis ir kuriantis. Jam buvo siūloma automatizuoti visą gamybos procesą, tačiau Tautvydas nesutiko: „Man patinka sudėti savo meilę į tai, ką darau, ir žmonės tai jaučia. Jei gamintų mašina, apyrankės prarastų vertę – man, klientams“. Parduoti „Shkertik“ idėją ir visą verslą taip pat siūlė, ir norinčiųjų investuoti netrūko, tačiau nė vieno pasiūlymo Tautvydas nepriėmė.

(Publikacija: Simonos Jansonaitės straipsnis „Kai ŠKERTIKAS nustoja būti tiesiog VIRVE...“ žurnale „Žmonės“, 2015 Nr. 22)

39

„Dekoruodama krepšius atrado malonumą gyventi“ (Ingos Gilės, rankinių kūrėjos, prekės ženklo „Umpapa“ savininkės, istorija, Lietuva)

Inga Gilė (42), rankinių kūrėja ir prekinio ženklo „Umpapa“ savininkė, pirmąjį savo krepšį ištapė vos prieš dvejus metus, skubiai prireikus dovanos draugei. „Draugės ir aplinkinių susižavėjimas darbu tąkart tapo pirmąja dar kurį laiką nuo visų slėpta paskata keisti gyvenimą. Dizaino studijas baigusi moteris keturiolika metų dirbo televizijoje dizainere, sėkmingai lipo karjeros laiptais, tačiau staiga pajuto nebeturinti kur kilti ir vis dažniau susimąstanti apie gyvenimo prasmę: „Ėmiau vis labiau svarstyti apie pasirinkimą: tarp gyvenimo susikurtoje komforto zonoje ir galimybės vėl pabandyti atrasti save – galbūt naują, dar nematytą.

„Ieškodama naujos savęs, ji vis daugiau piešė: dekoravo krepšį vienai draugei, paskui kitai... Mintys ir idėjos ėmė vytis viena kitą. Ir net neieškodama pajuto radusi savo kūrybos nišą. „Išeini iš svajonių darbo į NIEKUR? Krepšiukų piešti?“ – šitą klausimą Inga skaitydavo daugelio žmonių akyse, kuriems pranešdavo žinią apie gyvenimo permainas. <...>. Tiesa, gyvenimo draugas ją palaikė ir skatino imtis to, kas miela širdžiai.

Kai prieš metus išėjusi iš darbo stojo prie molberto dekoruoti naujo krepšio, Inga neslepia vėl pajutusi malonumą gyventi. Kaskart gavusi naują užsakymą dizainerė neslepia net po to žmogaus profilį socialiniame tinkle pasižvalganti, paklausinėja, kuo užsiima, gal turi kokių nors mėgstamų daiktų, gėlių ar kokį simbolį – stengiasi suvokti, kas žmogui patiktų, kas jį pradžiugintų.

Nors parduotuvėse šiandien rankinių gali nusipirkti pačių įvairiausių, užsakovai po kelis mėnesius kantriai laukia piešiniais dekoruotų Ingos krepšių. Tiesa, pati dizainerė iki šiol... neturi nuosavo krepšio. Kaskart nupiešusi naują užmena: „Jeigu per tris dienas „neparsiduosi“, vadinasi, liksi man.“ Bet iki šiol nė vieno laisvo taip ir neliko.

(Publikacija: Jūratės Ražkovskytės straipsnis „Umpapa KREPŠIAI svajotojams“ žurnale „Žmonės“, 2015 Nr. 23)

40

„Lėlės susirado meistrę“ (Daivos Judickienės, autorinių lėlių kūrėjos, istorija, Lietuva)

Daiva Judickienė (33 m.), jau šešerius metus kurianti autorines lėles, sako, kad pati nesupranta, kodėl atėjo į lėlių pasaulį. Baigusi viešąjį administravimą, specializavosi veiklos audito srityje, dirbo vienoje valstybinėje institucijoje. Kartą mugėje pamačiusi autorinę lėlę, susižavėjo, „užsikabino“, pamanė, kad galbūt pati galėtų tokią padaryti. Daug visko teko sužinoti, įsigyti nemažai priemonių. Nestudijavusi dailės, moteris mokėsi savarankiškai – eksperimentuodama, tačiau kilo daug neaiškumų. Akys atsivėrė tik nuėjus į lipdymo kursus. Daiva neturi studijos, net savo kambario, kuriame galėtų užsidaryti ir urti. Jos darbo kampelis – valgomajame. Turi savo lentyną – aukštai, kad nepasiektų vaikai, sėdi lėlės. „Kai mažieji užmiega, išsiimu savo stebuklingas dėžes, ir pradedu dirbti“.Pirmaisiais kūrybos metais, norėdama pamatyti žmonių reakciją, sužinoti, ar jos kam patiks, Daiva nusinešė tris lėles į Kaziuko mugę. Pamena, kaip buvo šalta, jaudinosi, tačiau nepraėjus nė dviem valandoms, lėlių nebeturėjo. Per šešerius kūrybos metus Daivos lėlės pasklido p Graikiją, Ispaniją, Norvegiją, Vokietiją, Ameriką, Australiją.Daivos lėlės – alsuojančios ramybe, gera menančios, visos turi vardus. Jos kuriamos lėtai – sluoksnelis po sluoksnelio lipdomos iš modelino. „Lėlės kūryba – savitas gimdymas, - juokiasi pašnekovė. – Jai atiduoti savo energiją, jausmus, meilę“. Daiva pasakoja kurdama išsilaisvinanti, išreiškianti save, pailsinti, gaunanti geros energijos. Kūrėja neslepia, kad jos artimieji į aistrą kurti lėlės iš pradžių žvelgė skeptiškai – esą suaugusi moteris tokiais niekais užsiima! Kai pamatė rezultatą, gerbėjų rikiuotę, kai suprato, kad kurti lėlės man smagu, nuomonė pasikeitė.Daiva labai jaudinasi dėl savo kūrinių. „Išleidusi iš rankų lėlę, išgyvenu kad savininkui gali nepatikti. Kankinuosi, ypač išsiuntusi į užsienį. Gal patiko o gal nepatiko. Nė viena nesudužo, nė vienos negrąžino, ir vis tiek jaudinuosi“ – prisipažįsta kūrėja.

(Publikacija: Virginijos Majorovienės straipsnis „Lėlėmis prieš kasdienybę?“ žurnale „Moteris“, 2016 Nr. 3/kovas)

41

II DALIS PRATIMAI/ŽAIDIMAI KŪRYBIŠKUMUI ĮŽIEBTI

Dalyviams, įkvėptiems sėkmės istorijų, pasiūloma atlikti kūrybiškumo pratimų/žaidimų. Pabrėžiama, kad kūrybiškumas yra įgūdis, kurį galima išsiugdyti, ir pratimai yra skirti padėti dalyviams ugdyti kūrybinio mąstymo įgūdžius: gebėjimą kurti naujas idėjas, savarankiškai analizuoti problemines situacijas, panaudoti įvairias kūrybinio mąstymo technikas, ieškoti, analizuoti bei kritiškai vertinti informaciją, bendrauti ir bendradarbiauti grupėje/komandoje.

Toliau pateikiama kūrybiškumo žaidimų pavyzdžių nuo paprastesnių, tiesiog lavinančių dalyvių vaizduotę ir skatinančių panaudoti kūrybinius gebėjimus, iki sudėtingų – lavinančių analizės bei kūrybinio mąstymo įgūdžius, sprendžiant problemines situacijas. Vieno užsiėmimo metu nebūtina panaudoti visų pratimų – mokymo vadovas gali pasirinkti priimtinus pratimus, atsižvelgdamas į mokymo užsiėmimo trukmę, grupės nusiteikimą, vertybines nuostatas, kūrybiškumo lygį.

1. Asociacijų žaidimas “Kas tai?“Žaidimo tikslas – paskatinti grupės dalyvių kūrybišką mąstymą, padėti jiems lavinti

vaizduotę.Žaidimo trukmė – 5-10 min.Reikalingos priemonės: paveikslėlis, kuriame pavaizduota

piramidės figūra (gali būti pateikiami paveikslėliai ir su kitomis figūromis).

Eiga: Vadovas pasiūlo grupės nariams pažaisti žaidimą,

skatinantį pažvelgti į kasdienius daiktus kitaip. Grupei parodomas paveikslėlis, kuriame pavaizduota

piramidės figūra, ir klausiama „Kas tai?“. Tikėtina, kad pirmiausia dalyviai pateiks konkrečius atsakymus: „matau piramidę“ ir pan. Tuomet vadovas vis pakartotinai užduoda klausimą „Kas tai?“, skatindamas grupės narius sugalvoti kuo daugiau asociacijų, kurias kelia piramidės figūra.

Žaidimas tęsiamas tol, kol grupė nebesugalvoja asociacijų. Tuomet vadovas pasiteirauja, kaip dalyviams sekėsi įžvelgti asociacijas, matant piramidės figūrą – kas, atliekant užduotį, buvo sunkiausia, kas lengviausia?

Išklausęs atsakymus, vadovas gali parodyti dalyviams paveikslėlius su piramidė formos objektais (tai rekomenduojama ypač tuo atveju, jei sugalvoti asociacijas grupei sekėsi sunkiai).

Vadovas apibendrindamas pabrėžia, kad skirtingi žmonės mato daiktus, situacijas, problemas skirtingai, todėl gali pateikti visiškai kitokių situacijos sprendimo būdų. Gebėjimas įprastus daiktus pamatyti „kitu kampu“ gali būti labai naudingas, sprendžiant problemas.

42

43

2. Pratimas “Daikto panaudojimas kitaip”Pratimo tikslas – ugdyti kūrybiškumą, gebėjimą generuoti naujas idėjas.Žaidimo trukmė – 10 min.Reikalingos priemonės: popieriaus lapai, rašymo priemonės, sąvaržėlė.Eiga:

Vadovas suskirsto grupę į dvi mažesnės grupeles ir duoda kiekvienai po popieriaus lapą ir rašymo priemonę.

Grupėms parodomas koks nors įprastas daiktas, pavyzdžiui, sąvaržėlė, ir prašoma dirbant grupėse per 5-7 minutes sugalvoti kuo daugiau (mažiausiai – 20) to daikto panaudojimo būdų. Pvz. Sąvaržėlę galima panaudoti susegti popieriaus lapus, užkimšti klijų tūbelę, pakabinti žaisliuką ant eglutės, išsikrapštyti panages ir t.t.

Pabaigusios užduotį, grupės pristato gautus rezultatus. Apibendrinama, kurie daikto panaudojimo būdai sutapo, t.y. kurie jų buvo labiau įprasti. Didesnį dėmesį reikėtų skirti toms idėjoms, kurios buvo neįprastos, netradicinės, kūrybiškos. Akcentuojama, kad net kasdien naudojamą daiktą galima pritaikyti kūrybiškai ir inovatyviai, tiesiog kartais tereikia didesnio bendraminčių būrio, kuris padėtų į daiktą, situaciją ar problemą pažvelgti platesniu žvilgsniu.

3. Žaidimas “Gera dovana”Žaidimo tikslas – ugdyti gebėjimą kūrybiškai mąstyti, kurti naujas idėjas.Žaidimo trukmė – 10-15 min.Reikalingos priemonės: 2 popieriaus lapai ir 2 rašymo priemonės. Eiga:

Vadovas suskirsto grupę į dvi grupeles po 4-5 asmenis ir duoda kiekvienai grupei po baltą popieriaus lapą bei rašymo priemonę.

Tuomet žaidimo dalyviai paprašomi įsivaizduoti, kad jie yra sėkmingą įmonę turintys verslininkai ir Coca-Cola fabrikas jiems dovanoja 1 000 000 Coca-Cola buteliuko dangtelių. Dalyviams duodama užduotis per 10 minučių sugalvoti, kaip jie galėtų panaudoti tokią „dovaną“. Kiekviena grupė turi surašyti visas grupės dalyviams kilusias idėjas ant popieriaus lapo. Galima rašyti tiek idėjų, kiek norima, per užduočiai skirtą laiką.

Atlikus užduotį, kiekviena grupė pristato savo idėjas. Vadovas akcentuoja, kad visi esame kūrybingi ir gebame generuoti naujas idėjas – reikia tik

nesibaiminti tai daryti.

4. Pratimas “Popierinė išdaiga”Pratimo tikslas – paskatinti dalyvių saviraišką, sužadinti kūrybiškumą, stiprinti gebėjimą

save pristatyti neįprastu būdu. Pratimo trukmė – 10-15 min.Reikalingos priemonės: A4 formato popieriaus lapas kiekvienam grupės nariui.Eiga:

Kiekvienam dalyviui duodama po popieriaus lapą. Dalyviai paprašomi per 10 minučių iš popieriaus lapo sukurti kažką, kas atskleistų grupei

dalyvio pomėgius. Lapą leidžiama lankstyti, plėšyti, glamžyti ir pan. Pasibaigus užduočiai skirtam laikui, kiekvienas grupės narys parodo savo padarytą darbą, o

likę grupės nariai paprašomi atspėti, kokį pomėgį asmuo pavaizdavo (pvz. išlankstytas lėktuvėlis gali atspindėti aistrą keliauti ir pan.).

Vadovas padėkoja dalyviams už kūrybiškai pristatytus pomėgius.

5. Žaidimas “Ilgiausia linija”Žaidimo tikslas – skatinti grupės narių tarpusavio bendradarbiavimą, skatinti kūrybiškai

mąstyti ir spręsti problemas. Žaidimo trukmė – 10-15 min.

44

Reikalingos priemonės: nėra.Eiga:

Vadovas pasiūlo grupei pažaisti judrų žaidimą, kurio tikslas – sudaryti kiek įmanoma ilgesnę žmonių liniją. Vadovas pasiteirauja: “Ar turite kokių klausimų?“.

Dalyviai gali paklausti, ar linija būtinai turi būti tiesi, tuomet reikia atsakyti, kad tai nėra būtina, tačiau svarbu, kad grupės nariai patys to paklaustų. Jeigu daugiau klausimų nėra, grupei duodamos 5 minutės pagalvoti, kaip ji galėtų atlikti šią užduotį, tada leidžiama pradėti.

Tikimasi, kad, atlikdami užduotį, grupės nariai pradės kūrybiškai naudoti batraiščius, šalikėlius, kaklaraiščius, plaukus, savo pačių kūnus, norėdami padaryti kuo ilgesnę liniją. Jeigu grupės nariams kylą klausimų, ar jie gali panaudoti savo dėvimus daiktus, kurie padėtų prailginti liniją, tuomet jiems leidžiama tai daryti. Tačiau jeigu tokių klausimų grupės nariams nekyla, jiems nereikėtų sakyti, kad galima tai daryti.

Grupei sudarius liniją, vadovas pasidžiaugia, kad linija ilga, o tada duoda užduotį – sudaryti dar ilgesnę liniją.

Tikimasi, kad grupė sugalvos dar daugiau kūrybinių sprendimų, kaip prailginti liniją. Vadovas padėkoja dalyviams už aktyvumą, paklausia, kas, atliekant užduotį, buvo

sunkiausia, ką dalyviai galėjo daryti kitaip. Vadovas apibendrina žaidimo rezultatus, pabrėždamas, kad mes visi galime daugiau, nei iš

pradžių manome, ir kad kiekvieną problemą galime išspręsti, keldami naujas idėjas, ieškodami nestereotipinių, kūrybiškų jos sprendimo kelių.

6. Pratimas “Keturi trikampiai”Pratimo tikslas – ugdyti kūrybiškumą, gebėjimą savarankiškai analizuoti problemines

situacijas.Pratimo trukmė – 10-15 min.Reikalingos priemonės: po 6 degtukus kiekvienam grupės nariui (arba kiekvienai grupelei,

jei grupė yra suskirstoma į mažesnes grupeles).Eiga:

Užduotį grupės nariai gali atlikti tiek individualiai, tiek suskirstyti į grupeles po2 žmones; Dalyviams (arba grupelėms) išdalijama po 6 degtukus ir paprašoma per 5-7 minutes iš

degtukų sudaryti 4 trikampius, kurie liestųsi. Jeigu grupės nariai paklausia, ar, pavyzdžiui, galima panaudoti ir kitus turimus daiktus, pvz. siūlą, popierių, išlankstytą sąvaržėlę ir pan., galima leisti naudoti ir kitus daiktus.

Dalyviams atlikus užduotį, vadovas paklausia, kaip sekėsi atlikti užduotį, kas buvo sunkiausia, kaip gimė idėja būtent taip išdėlioti degtukus.

7. Pratimas “Eilėraščio kūrimas”Pratimo tikslas – paskatinti grupės narių tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą,

lavinti gebėjimą kūrybiškai mąstyti.Pratimo trukmė – 15-20 min.Reikalingos priemonės: popieriaus lapas ir rašymo priemonė kiekvienam dalyviui.Eiga:

Grupė perskiriama į dvi mažesnes grupeles. Kiekvienai grupelei duodamas popieriaus lapas ir rašymo priemonė.

Grupelės paprašomos ant lapų surašyti 10-ies žodžių, kurie rimuojasi, sąrašą. Vadovas paprašo grupelių pasikeisti sąrašais. Grupelėms duodama 15 minučių parašyti 8 eilučių eilėraščiui, kurio kiekviena eilutė

pasibaigtų žodžiu iš sudaryto sąrašo (2 žodžiai gali likti nepanaudoti). Atlikus užduotį, kiekviena grupelė perskaito savo sukurtą eilėraštį. Aptariama, kaip sekėsi

kurti eilėraštį, kas buvo sunkiausia, kaip sekėsi grupės dalyviams bendradarbiauti.

45

8. Pratimas “Pabaik piešinį”Pratimo tikslas – ugdyti kūrybiškumą, skatinti nestereotipinį mąstymą.Žaidimo trukmė – 10-15 min.Reikalingos priemonės: rašymo priemonė ir popieriaus lapas su nupieštais simboliais

kiekvienam dalyviui.

Eiga: Kiekvienam dalyviui duodamas popieriaus lapas ir piešimo priemonė. Dalyviai paprašomi per 8-10 min. pabaigti piešinį. Pabaigusios užduotį, dalyviai pristato savo piešinius – papasakoja, kokios asociacijos jiems

kilo, pamačius lape pavaizduotus simbolius. Apibendrinant užduoties rezultatus, akcentuojama, kad visi esame kūrybiški, tačiau kiekvienas daiktus, situacijas, matome kitaip.

46

47

48

9. Pratimas „Piešimas poromis“Pratimo tikslas – didinti grupės narių tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą, lavinti

neverbalinio bendravimo įgūdžius, skatinti kūryiškumą.Žaidimo trukmė – 15-20 min.Reikalingos priemonės: popieriaus lapai (A3 formato), spalvotos piešimo priemonės

(pieštukai ir flomasteriai).Eiga:

Grupės dalyviai suskirstomi poromis. Kiekvienai porai duodamas popieriaus lapas ir po vieną pieštuką.

Poroms duodama užduotis: abiem poros dalyviams užsimerkus, nesikalbant tarpusavyje, neatitraukiant rankos nuo popieriaus lapo piešti tai, kas šauna į galvą. Pabrėžiama, kad reikia stengtis užpildyti visą popieriaus lapą. Svarbu ne spalvinti, o piešti. Piešti galima visomis kryptimis. Kai atrodys, kad ant lapo nebeliko tuščios vietos, galima atsimerkti.

Kai visos poros įvykdo užduotį ir atsimerkia, duodama kita užduotis: “Paimkite po flomasterį ir dirbdami poroje pabandykite sukurti paveikslą iš to, kas nupiešta. Kurdami bendrą paveikslą, jau galite kalbėtis. Kuomet pabaigsite paveikslą, sugalvokite jam pavadinimą“.

Pabaigus užduotį, poros pristato savo darbus – pavadinimas, kas vaizduojama ir pan. Tuomet vadovas poroms užduoda klausimus: „ Kaip jautėtės piešdami užsimerkę? Kaip radote bendrą kalbą su savo porininku, kai buvote užsimerkę? Ar siekėte bendro tikslo, atlikdami užduotį? Kaip vyko bendradarbiavimas? Kaip sekėsi priimti bendrus sprendimus, spręsti iškilusius nesusipratimus? Ar atsižvelgėte į porininko norus? Kodėl? Kas buvo sunkiausia atliekant užduotį? Ar esate patenkinti savo atlikto darbo rezultatais?“.

Užsiėmimo pabaigoje apibendrinamos grupės dalyvių išsakytos mintis, pabrėžiama, koks svarbus tiek verbalinis, tiek neverbalinis bendravimas, sprendžiant problemas.

10. Pratimas “Idėjų generavimas raštu”(„BrainWriting“)Pratimo tikslas – sukurti kuo netikėčiausią ir nerealiausią galimą problemos sprendimą,

išmokti kūrybiškai spręsti problemas.Pratimo trukmė – 20-30 min.Reikalingos priemonės: po 8-10 popieriaus lapelių (A5 formato) ir rašymo priemonė

kiekvienam grupės nariui, gabalėlis plastilino.Eiga:

Vadovas pristato žaidimą, nurodo jo tikslą. Tuomet grupės nariai paprašomi iškelti problemą, kuri bus sprendžiama žaidimo metu. Svarbu, kad visi grupės nariai vienodai suprastų problemą. Grupė informuojama, kad žaidimo laimėtoju taps dalyvis, pasiūlęs netikėčiausią problemos sprendimo variantą.

Tuomet kiekvienam grupės nariui išdalijama po 8-10 popieriaus lapelių ir skiriama 10-15 min. sugalvoti ir užrašyti labiausiai neįtikimus, netikėčiausius galimus problemos sprendimus.

Pvz. Jei išsikelta problema yra grįžimas į darbo rinką, galimas netikėčiausias problemos sprendimo būdas - kandidatuoti į parlamentą ir tokiu būdu susirasti darbą.

Užrašyti lapeliai suklijuojami ant patalpos sienų. Toliau skiriama 15 minučių kiekvienam grupės dalyviui perskaityti visas surašytas idėjas ir prie jų prirašyti/papildyti jas idėjomis, kaip išspręsti problemą labiau praktiškais būdais. Tokiu būdu nerealus, fantastinis problemos sprendimas būtų „supaprastintas“ ir sumažintas šansas, kad būtent tas problemos sprendimo būdas laimės.

Pvz. Jei idėja buvo kandidatuoti į parlamentą ir tokiu būdu susirasti darbą, tai praktinis jos sprendimo būdas būtų – įstoti į partiją, aktyviai dalyvauti jos veikloje, kad taptum žinomas rinkėjams ir turėtum daug šansų rinkimuose.

49

Pabaigus pildyti netikėčiausias idėjas praktiškais jų įgyvendinimo būdais, kiekvienas grupės narys gauna po du balsus ir gali balsuoti už tas idėjas, kurias jis vis dar laiko labiausiai neįtikimomis. Idėja, surinkusi daugiausia balsų, laimi.

Toliau grupės padalijama į dvi mažesnes grupeles. Kiekvienai grupelei duodama užduotis per 15 minučių atrasti arba sukurti 6 perspektyvius problemos sprendimo būdus, naudojant idėjas, surašytas lapeliuose.

Pasibaigus užduočiai skirtam laikui, grupės turi pristatyti ir pabandyti „parduoti“ savo idėjas/problemos sprendimus kitai grupei.

Bendros diskusijos metu įvertinamos grupių pateiktos idėjos, jų praktiški sprendimo būdai. Didesnis dėmesys skiriamas realiai įgyvendinamiems, praktiškiems problemos sprendimo būdams. Vadovas paaiškina, kad smegenų šturmo metodas (kai pradžioje stengiamasi sugeneruoti kuo daugiau, net ir pačių absurdiškiausių, idėjų, ir tik vėliau jos analizuojamos, vertinamos) yra labai naudingas, ieškant problemos sprendimo būdų. Vadovas taip akcentuoja, kad dažnai naudinga kilusias idėjas užsirašyti. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad naudinga savo idėjomis pasidalinti su kitais žmonėmis, kurie gali jas įvertinti, papildyti ar pasiūlyti alternatyvų, labiau praktišką problemos sprendimo būdą.

50

4 UŽSIĖMIMAS: „KŪRYBIŠKUMO KLIŪTYS“

Užsiėmimo tikslas: ugdyti suvokimą apie kūrybiškumo kliūtis.

Užsiėmimo uždaviniai:– Padėti suvokti su kūrybiškumu susijusių nuostatų, įsivaizdavimų ir mitų svarbą;– Mokyti atpažinti kūrybiškumo kliūtis;– Mokyti įveikti kūrybiškumo kliūtis.

Reikalingos priemonės: – Registras;– Spalvoti A4 popieriaus lapai;– Lipni juostelė;– Balti A4 popieriaus lapai ir rašikliai arba pieštukai;– Užsiėmimo vertinimo anketos.

Užsiėmimo trukmė – 1 val. 30 min.

51

Užsiėmimo eiga:

Trukmė Pagrindinis turinys Grupės vadovo veiksmai Grupės dalyvių veiksmai Reikalingos priemonės

5 min. Prisistatymai Grupės vadovo prisistatymas.Užsiėmimo plano pristatymas.

Dalyviai pasirašo registrą. Registras.

30 min. Individuali veikla su popieriniu lėktuvėliu.

Komandinė veikla su popieriniu lėktuvėliu, įskaitant popierinių lėktuvėlių gaminimą ir lenktynes.

Vadovas duoda kiekvienam dalyviui po 2 balto A4 formato popieriaus lapus.Lipnia juostele pažymima starto linija, kur dalyviai turės sustoti, ir finišo linija (atstumas tarp starto ir finišo linijų yra 1,5 metro individualiai užduočiai).Rašikliai ir pieštukai lieka ant bendro stalo, tačiau individualiai dalyviams neduodami (dalyviui paprašius, jam leidžiama pasinaudoti rašikliu ar pieštuku).Vadovas pristato veiklos taisykles:• Kiekvienas dalyvis per 5 minutes turės pagaminti lėktuvėlį ir jį pažymėti taip, kad būtų galima identifikuoti, kieno tai lėktuvėlis;• Tada kiekvienas dalyvis savo lėktuvėlį turi nuskraidinti už finišo linijos;• Laimėtojais bus pripažinti tie dalyviai, kurių lėktuvėliai kirs finišo liniją.

Vadovas suskirsto dalyvius į dvi tokį pat dalyvių skaičių turinčias komandas. Kiekvienai komandai duodama po 10 vnt. A4 formato popieriaus lapų (kiekviena komanda gauna skirtingos spalvos A4 popieriaus lapus).Lipnia juostele pažymima starto linija, kur komandos turės sustoti, ir finišo linija (atstumas tarp starto ir finišo linijų yra 2 metrai komandinei užduočiai).Vadovas pristato komandinės veiklos taisykles:• Kiekviena komanda turi skirtingos spalvos popierių;• Turėsite 3 minutes strategijai pasirinkti, bet dar

Dalyvaujant tiek individualiose, tiek komandinėse varžybose siekti, kad kuo daugiau lėktuvėlių kirstų finišo liniją.

Lipni juostelė. Rašikliai arba pieštukai.Balti A4 formato popieriaus lapai (po 2 vnt. kiekvienam dalyviui).

Dviejų skirtingų spalvų A4 formato popieriaus lapai (po 10 vnt. kiekvienos spalvos).Lipni juostelė.

52

neturėsite popieriaus;• Per 5 minutes turėsite pagaminti lėktuvėlius ir nuskraidinti juos už finišo linijos (kuri pažymėta toliau nei individualiame žaidime);• Laimės ta komanda, kurios daugiausiai lėktuvėlių kirs finišo liniją.

50 min. Diskusijos ir apžvalga Diskusijos pradedamos apžvelgiant veiklą (-as), palaipsniui pereinant prie to, ką dalyviai išmoko apie kūrybiškumo kliūtis:• Ką dalyviai galvoja apie šią veiklą? Ar ji buvo sunkesnė ar lengvesnė nei jie įsivaizdavo? Kokie buvo sudėtingiausi aspektai, su kuo buvo sunkiausia susitvarkyti?• Skatinkite padiskutuoti, kokios kūrybiškumo kliūtys („blokai“) pasireiškė, jei išvis pasireiškė. Kokios strategijos buvo naudotos siekiant išspręsti problemą?• Padiskutuokite apie tai, kaip kiekvienas dalyvis pažymėjo savo lėktuvą, jei rašikliu ar pieštuku, kodėl ne kitaip?• Patyrinėkite, kaip galima pažymėti objektą (piešti ant jo, užrašyti pavadinimą, iškarpyti dalį popieriaus specialia forma...). Priminkite dalyviams, kad logotipai mums siunčia tam tikrą žinutę (kartu su dalyviais prisiminkite jau išmoktą pamoką apie logotipuose paslėptas žinutes);• Ar dalyviai sužinojo ką nors naujo apie kūrybiškumo kliūtis? Ar jie nustebo, kad žinojo daugiau nei iš pradžių manė žiną?• Kokių panašumų ir skirtumų turėjo skirtingos užduotys (individuali ir grupinė)? Individualus ar komandinis darbas – nauda / trukdžiai?• Ar grupėje buvo didelių nesutarimų dėl lėktuvėlio gamybos? Kaip jie buvo išspręsti?

Dalyvauja diskusijoje.

Siekia atpažinti kūrybiškumo kliūtis, kurios pasireiškė individualios ir grupinės veiklos metu.

Susipažįsta su kitomis kitas kūrybiškumo kliūtimis.

Siekia identifikuoti savo individualias kūrybiškumo kliūtis.

–

53

• Atsižvelgiant į užsiėmimo metu įgytą patirtį, kokios, dalyvių nuomone, yra dažniausios kūrybiškumo kliūtys?Vesdamas diskusiją, vadovas integruoja ir teorinę medžiagą apie kūrybiškumo kliūtis – tiek siekdamas ją pristatyti dalyviams, tiek paskatinti aktyvesnę diskusiją, tiek apibendrinti dalyvių įžvalgas.

5 min. Užsiėmimo įvertinimas Vadovas išdalija ir surenka užsiėmimo vertinimo anketas.

Kiekvienas dalyvis užpildo užsiėmimo vertinimo anketą.

Užsiėmimo vertinimo anketos.

54

UŽSIĖMIMUI REIKALINGA MEDŽIAGA IR INSTRUKCIJOS VADOVUI

Individuali ir komandinė užduotys

Vadovas gali nuspręsti atlikti abi veiklas (individualią ir komandinę) arba tik komandinę. Jei vykdomos abi, vadovas turi aptarti su grupe abiejų veiklų skirtumus, kuri buvo lengvesnė ir kodėl, griežto taisyklių laikymosi ir siekio parodyti geriausią individualų rezultatą svarbą – ar tai turėjo teigiamos įtakos komandinei veiklai (turint galvoje, kad kūrybiškumas pasireiškia ir tobulinant praeities veiklas); paieškokite, ar buvo ir kokių buvo kūrybiškumo kliūčių.

Pagrindinis abiejų užduočių tikslas yra padėti suprasti, kas trukdo kūrybiškumui – tiek individualiai, tiek grupėje.

Pasiūlytose veiklose taisyklių yra itin mažai, tačiau komandų pasirodymų rezultatai paprastai įrodo, kad esame linkę labai griežtai laikytis taisyklių, daryti per daug prielaidų, nebandome paanalizuoti problemos iš įvairių perspektyvų, kad rastume skirtingus įmanomus sprendimo būdus – visa tai smarkiai riboja mūsų gebėjimą kūrybiškai mąstyti ir sugalvoti naujų, neįprastų, „neįspraustų į rėmus“ sprendimų problemoms įveikti. Be to, žmonės paprastai baiminasi, kad jiems nepavyks, kad jie nepakankamai talentingi, arba kad kiti juos kritikuos.

Vykdydamos komandinę užduotį, daugelis grupių neišnaudoja 3 minučių, kad sukurtų gerą strategiją ir sugalvotų galimų būdų pagaminti kuo daugiau lėktuvėlių iš turimų 10-ies popieriaus lapų tokiu būdu, kad jiems tereiktų nuskristi tą trumpą atstumą nuo starto iki finišo linijos. Galimybė grupei komunikuoti tarpusavyje dažniausiai pamirštama, vietoje to visi skuba pereiti prie gamybos, ir dauguma grupių visas gamybai skiriamas 5 minutes gamina kuo daugiau popierinių lėktuvėlių (lėktuvėlių su sparnais ir uodega) – rezultatas būna toks, kad daugelis lėktuvėlių nepasiekia finišo linijos, nes jų dizainas nebūna labai aerodinamiškas. Kai po individualios užduoties vyksta komandinė, paprastai visi kopijuoja „geriausią“ lėktuvėlį, nepagalvodami strategiškai, ką dar galima būtų padaryti.

Kliūtys, neleidžiančios mums kūrybiškai mąstyti:1. Tiesiog darymas – be situacinės analizės (problemos analizės);2. Siekis rasti „teisingą“ atsakymą;3. Įsitikinimas, kad nesi kūrybiškas;4. Prielaidų darymas;5. Per griežtas taisyklių laikymasis (paraidžiui);6. Per daug rimtumo;7. Rizikos vengimas;8. Būti neteisiam yra blogai;9. Vengimas keisti savo rutiną / įpročius;10. Galvojimas, kad yra tik vienas sprendimas;11. Per ankstyvas išvadų padarymas.

Siekdami identifikuoti, su kokiomis kūrybiškumo kliūtimis susidūrė užsiėmimo dalyviai, paklauskite komandų, kokias prielaidas jos darė ir kokių taisyklių laikėsi, lėmusių, kad lėktuvėliai buvo suprojektuoti būtent taip, o ne kitaip?

Šioje užduotyje taisyklių nedaug, tačiau daugelis grupių jų laikosi labai griežtai (pažodžiui). Daugelis dalyvių darys prielaidą, kad lėktuvėlis turi turėti sparnus ir uodegą, antraip jis nebus lėktuvėlis, nors galėtų į tai pažvelgti kūrybiškiau ir tiesiog suspausti kiekvieną popieriaus lapelį į rutuliuką, kuris bus sunkesnis, ir pavadinti tai nauju dizainu arba futuristiniu lėktuvu – tokiu atveju jį nuskraidinti iki finišo linijos bus labai lengva. Kita galimybė yra sukurti lėktuvus ir sudėti juos vieną ant kito, surišant gumine juostele, kad jų bendro svorio užtektų juos numesti iki finišo. Arba galima sudėti visus lėktuvus ant kėdės su ratukais ir tiesiog nustumkite kėdę nuo starto iki finišo pasirūpinant, kad kiekvienas lėktuvėlis saugiai kirstų finišo liniją.

55

Kūrybiškumo kliūtys

Nuo ugnies „atradimo“ iki mikrobangų krosnelės išradimo, jau bent milijoną metų kūrybiškumas yra progreso šaltinis!

Kultūrinės kliūtys: Tabu; Noras laikytis normų:

o „Mes taip negalvojame ir nesielgiame!“;o „Mūsų kelias – teisingas kelias!“;o „Mes gerbiame savo tradicijas“;o „Laiminti komanda neturėtų nieko keisit!“;

Ribojantys įsitikinimai:o Problemas išsprendžia tik mokslas ir pinigai;o Protas, logika ir statistika viską paaiškina;o Nemandagu būti per daug smalsiu;o Neišmintinga viskuo abejoti;o Kiekvienai problemai yra tik vienas sprendimas;o Fantazija yra laiko švaistymas, tingumas ir netgi beprotybė.

Suvokimo kliūtys: Susijusios su problemos analize:

o Sunkumai aptinkant problemą;o Per daug susiaurinama problema;o Sunkumai žvelgiant į problemą iš skirtingų perspektyvų (požiūrio taškų);o Sunkumai apibrėžiant terminus;o Negebėjimas pasitelkti visų pojūčių;o Negebėjimas pamatyti atokesnių sąryšių;o Negebėjimas pamatyti / išnagrinėti akivaizdžių dalykų;o Per didelis susitelkimas į praeities patirtį;o Negebėjimas atskirti priežasties ir pasekmės;o Per didelė generalizacija.

Emocinės kliūtys: Baimė padaryti klaidą, rizikuoti, pralaimėti; Nusitvėrimas pirmos pasitaikiusios idėjos; Saugumo poreikis; Iš kitų žmonių nepasitikėjimo kylanti baimė; Baimė atrodyti kvailai ar juokingai; Teikiama pirmenybė idėjų vertinimui, o ne jų generavimui; Nelankstus mąstymas; Atsisakymas keisti kelią, vedantį į tikslą; „Užsidegimo“ trūkumas įgyvendinant sprendimus.

Organizacinės / aplinkos kliūtys: Išorės veiksniai, kylantys iš aplinkos ir (arba) organizacinių sąlygų, pvz.:

o Dėmesio blaškymas – mobilusis telefonas, pertraukimai, triukšmai.;o Gniuždanti atmosfera;o Nesaugi aplinka;o Nemaloni aplinka;o Bendradarbiavimo ir pasitikėjimo tarp žmonių trūkumas.

56

Apibendrinimas:Kai kurias kūrybiškumo kliūtis sukelia aplinka arba organizacija. Pavyzdžiui, aprangos kodai

ir griežtos elgesio taisyklės darbe yra subtilūs signalai, primenantys mums, kad turime paklusti, net mąstydami. Kai kuriems žmonėms tokia atmosfera gali kliudyti būti kūrybiškiems.

Daugelio kitų kliūčių atsiradimą lemia kiti žmonės. Esame labai socialios būtybės, todėl net mintis, kad visiškai nepažįstamas žmogus palaikys mus kvailu, yra pakankama, jog daugelis iš mūsų užsidarytume savyje. Žmonės iš esmės yra linkę konkuruoti ir būti kritiški, tad vertinti kitus ir jų idėjas yra lengva, net jei žinome, kokį slopinantį efektą tai turės kitam žmogui.

Galutinis ir blogiausias kūrybiškumo kliūčių šaltinis esame mes patys. Tai tas balselis mūsų galvoje, įspėjantis mus apie netradicinės minties pavojus, kuri nors ir yra kitokia, bet turi būti etiška ir nesusijusi su tamsiąja kūrybiškumo puse (nenuoširdumu). Kūrybiškumo kliūtys daugiausiai kyla iš mūsų praeities patirčių ir yra užprogramuotos nuo vaikystės / jaunystės. Mes visi išmokyti laikytis taisyklių, elgtis logiškai ir daryti viską taip, kaip tai buvo daroma ir seniau – saugiai, nieko nekeičiant ir laikantis taisyklių (neišeinant iš komforto zonos). Tėvai, mokytojai ir kolegos mums padėjo sukurti galingų psichologinių blokų, kad nenukryptume nuo socialiai priimtinų taisyklių.

Trumpai tariant, VISOS KŪRYBIŠKUMO KLIŪTYS YRA VIDINĖS, nors mus supantys žmonės ir aplinka gali palengvinti arba apsunkinti mūsų kūrybinį mąstymą.

Kaip dainavo Paul Simon, meilužę (-į) galima palikti keturiasdešimčia skirtingų būdų, o būdų nužudyti naują idėją yra dar daugiau. Štai tik keletas jų. Tikriausiai nesunkiai papildysite šį sąrašą.

Ignoruokite. Nieko nesakykite. Apsimeskite, kad nieko nebuvo pasakyta. Leskite idėjai mirti tyloje.

Dauguma žmonių supranta šią užuominą, kad pasakė kažką nepageidautino. Kritikuokite .

Pasakykite, kokia tai bloga idėja. Parodykite, kad esate tokių dalykų ekspertas ir kad idėją siūlantis žmogus nėra ekspertas, todėl negali pasiūlyti naudingos idėjos.

Vos juntamai pagirkite .Prakeikite idėją vos juntamu pagyrimu. Pasakykite, kokia ji įdomi. Arba kad ji gal net ir

suveiktų (jei būtų palankus vėjas. Leisdami suprasti, kokia ji beprasmiška. Juokitės iš jos .

Šaipykitės, kikenkite, juokitės ir krizenkite. Pasakykite, kokia tai juokinga idėja. Tai labai efektyviai užkirs kelią kitiems žmonėms ją vertinti rimtai.

Analizuokite ją .Klauskite priekabių klausimų. Tokią paprastą idėją pasiūlęs žmogus, žinoma, nebus visko

taip atidžiai apgalvojęs. Jei klausite pakankamai giliai ir greitai, paliksite autorių susipainiojusį. Tuomet tiesiog palikite, lyg advokatas, ką tik nukryžiavęs liudininką.

Jau bandyta .Pasakykite, kad idėja jau bandyta anksčiau ir visiškai nepasiteisino. Taip parodysite, kad

idėjos autorius moka sugalvoti tik senas nepavykusias idėjas. Konkuruokite .

Sugalvokite geresnę idėją, kuri parodytų, kad pirminė ne tokia ir gera. Naujoji idėja yra jūsų, tad jau galite prisiimti už ją nuopelnus arba tyliai ją numarinti, nes savo darbą ji jau atliko.

Pakeiskite .Entuziastingai paimkite idėją ir pakeiskite taip, kad būtų nebeatpažįstama.

Nušaukite pasiuntinį .Vietoje to, kad užsipultumėte idėją, pulkite ją iškėlusį žmogų. Pasakykite jam, kad jis

nemoka kurti idėjų. Kad jam nederėtų kelti tokių pasiūlymų. Tai ypač efektyvu, siekiant atbaidyti kitus žmones nuo idėjų siūlymo.

Sukurkite darbo grupę .Tai mirties bučinys beveik kiekvienai idėjai. Pasistenkite, kad darbo grupė būtų sudaryta iš

žmonių, kurie ginčysis, atidėlios ir galiausiai nieko konkretaus nesugalvos.

57

5 UŽSIĖMIMAS: „SOCIALINĖS MEDIJOS IR TEIGIAMI RYŠIAI“

Užsiėmimo tikslas – socialinių medijų teikiamų galimybių suvokimas, padedantis kurti teigiamus ryšius asmeninei, socialinei ir profesinei saviugdai.

Užsiėmimo uždaviniai:– Suteikti žinių apie IKT (informacinių komunikacinių technologijų) įrankių vaidmenį

kasdieniame kontekste, siekiant motyvuojančios ir įtraukiančios sąveikos, kuri būtų visiems naudinga;

– Suteikti žinių apie pagrindinius įrankius, kuriais keičiamasi informacija, bendraujama ir dalyvaujama internetiniuose bendradarbiavimo tinkluose;

– Supažindinti su saugaus, patikimo ir kritiško informacinių ir komunikacinių technologijų bei socialinių medijų naudojimo darbui, laisvalaikiui ir bendravimui pranašumais;

– Supažindinti su socialinių medijų poveikiu sąryšių ekonomikai ir visuomenei.

Reikalingos priemonės: – Registras;– A4 formato popieriaus lapai;– Rašikliai arba pieštukai;– Popierinė / magnetinė lenta ir rašiklis;– Dalijamoji medžiaga;– Užsiėmimo vertinimo anketos.

Užsiėmimo trukmė – 1 val. 30 min.

58

Užsiėmimo eiga:

Trukmė Pagrindinis turinys Grupės vadovo veiksmai Grupės dalyvių veiksmai Reikalingos priemonės

5 min. Prisistatymai Užsiėmimo pristatymas, trumpai paaiškinant seanso tikslus, taisykles, pagrindinę veiklą ir trukmę.

Asmeninis prisistatymas grupei.

20 min. Ledus pralaužianti minčių lietaus užduotis, susijusi su telefono paskirtimis ir didėjančia jo praktine nauda, atsiradusia pradėjus naudoti interneto ryšį

Minčių lietus „Koks tai telefonas?“:• Parodykite seno telefono paveikslėlį ir paprašykite, kad

dalyviai pasakytų grupei, kokia, jų nuomone, yra jo paskirtis?

• Parodykite mobiliojo telefono paveikslėlį ir paprašykite, kad dalyviai pasakytų grupei, kokia, jų nuomone, yra jo paskirtis?

• Apibendrinkite dalyvių komentarus ir patvirtinkite mintį, kad internetas telefoną leidžia pritaikyti įvairiai: nusiųsti paraišką dėl darbo el. paštu, rasti įdarbinimo įstaigos vietą mieste ir kokiu autobusu ten nuvažiuoti, apmokėti registraciją į internetinius mokymų kursus per internetinę bankininkystę, ieškoti darbo skelbimų internetinėse platformose ir t. t.

Dalyviai turi pasakyti/aptarti galimas mobiliojo telefono, turinčio interneto ryšį, paskirtis ir naudą.

Seno telefono paveikslėlis ir mobiliojo telefono paveikslėlis.

30 min. IKT įrankių / socialinių medijų poveikis šiuolaikinėms visuomenėms įvairiuose lygmenyse (skaičiai ir faktai) IKT įrankių / socialinių medijų pritaikymas, plėtojant socialinį kapitalą / pažinčių tinklą

Vadovas apžvelgia, kaip pasikeitė žmonių bendravimas, mokymasis, darbas, prieiga prie paslaugų, dalyvavimas bendruomenėje ir ryšių su kitais kūrimas. Trumpai apžvelgiama ir pateikiami grupiniai patarimai apie socialinių medijų keliamus pavojus ir galimybes plečiant pažintis ir plėtojant socialinius tinklus.Grupės vadovas pasiūlo sudalyvauti žaidime „60 sekundžių“, kurio tikslas – susipažinti su socialinių medijų taikymo galimybėmis ir dažnumu. Kiekvienam grupės dalyviui duodamas „60 sekundžių“ žaidimo lapas, kuriame nurodyti socialinių medijų tinklai, taip pat kortelės su galimais atsakymais. Kiekvienas grupės dalyvis turi nuspręsti, kiek veiksmų yra atliekama kiekviename iš nurodytų socialinių tinklų per vieną minutę ir priskirti atsakymo kortelę konkretaus

Dalyviai diskutuoja apie socialinių medijų paskirtis, pavojus ir galimybes.

Dalyviai renkasi atsakymus, kiek, jų manymu, veiksmų yra atliekama kiekviename iš nurodytų socialinių tinklų per 60 sekundžių.

Popierinė ar magnetinė lenta bei rašikliai.Dalijamoji medžiaga.

Žaidimo „60 sekundžių“ lapai ir galimų atsakymų variantų kortelės.

59

socialinio tinklo laukeliui. Kuomet kiekvienas dalyvis pasirenka, jo nuomone, tinkamą atsakymą, grupės vadovas pristato teisingus atsakymus.Klausimai diskusijoms:

Kokie yra socialinių medijų platformų tipai? Kam jos skirtos? Kaip jos veikia? Kas jas naudoja? Ar jūs jas naudojate? Kokiems tikslams? Kaip dar jos gali būti naudojamos?

Vadovas apibendrina diskusiją ir lentoje surašo pagrindinius pavojus ir galimybes.

30 min. Praktinių bendravimo socialinėse medijose scenarijų analizė. Teigiamų ryšių kūrimo socialinėse medijose strategijos

Grupės vadovas pasiūlo dalyvauti grupinėje viktorinoje – „Socialinių medijų MOKINIO viktorina“:1) suskirsto dalyvius į grupes po 2–3 dalyvius;2) paprašo grupių sugalvoti komandos pavadinimą ir išrinkti komandos atstovą;3) kiekvienai komandai išdalija po 1 testo formą;4) kiekvienai komandai skiria 15 minučių testui atlikti;5) grupėms atlikus užduotį, kiekvienai grupei išdalija ant lapų atspausdintus testo atsakymus;6) kartu su grupėmis patikrina teisingus atsakymus ir pristato galutinius rezultatus;7) paprašo pateikti atsiliepimus apie pagrindinius sunkumus ir užduoti dominančius klausimus bei juos aptarti;8) veda grupinę diskusiją skatindamas dalyvius mokytis iš kolegų;9) apibendrina užduoties rezultatus, ko dalyviai išmoko užsiėmimo metu, ir pateikia patarimų, kaip rasti daugiau informacijos apie socialinių medijų naudojimą.

Dalyviai analizuoja, aptaria ir pažymi bendrą atsakymą į visus testo klausimus.Dalyviai identifikuoja sunkiausius klausimus / dominančias sritis ir konkrečias abejones, kurias aptaria grupinėje diskusijoje.

Ant lapų atspausdinta testo forma ir testo atsakymai (tiek, kiek viktorinoje dalyvaus komandų).Popierinė ar magnetinė lenta bei rašikliai.

5 min. Vertinimas Vadovas išdalija ir surenka užsiėmimo vertinimo anketas. Kiekvienas dalyvis užpildo užsiėmimo vertinimo anketą.

Įvertinimo anketos.

60

UŽSIĖMIMUI REIKALINGA MEDŽIAGA IR INSTRUKCIJOS VADOVUI

Pagrindinis turinys: Interneto ir IKT poveikis kasdieniam gyvenimui. Kas yra socialinės medijos? Pagrindiniai socialinių medijų tipai. Pagrindinės socialinių medijų platformos (STP). Žvilgsnis į socialinių medijų naudojimą. Interneto ir socialinių medijų nauda. Su interneto saugumu ir pavojais susijusi elgsena. Teigiamų sąryšių kūrimas.

Interneto ir IKT poveikis kasdieniam gyvenimui

Kas yra IKT?IKT yra termino informacinės ir komunikacinės technologijos santrumpa. Jis reiškia visą

įrangą, programas ir paslaugas, kurios apima komunikaciją, pvz., kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais, televizija, radiju bei palydovinėmis sistemomis.

IKT poveikisTechnologijos ženkliai pakeitė žmonių tarpusavio sąveiką ir sąveiką su juos supančiu

pasauliu. Internetas apvertė mūsų egzistenciją aukštyn kojomis. Internetą naudojame beveik visoje savo veikloje ieškodami informacijos, įsigilindami ir kurdami, taip pat palaikydami socialinius ryšius įvairiose mūsų kasdienio gyvenimo srityse – šeimoje, mokykloje, darbe, politikoje, laisvalaikiu ir t. t.

Su IKT technologijoms susiduriame nuo ankstyvos jaunystės, kai pradedame mokytis mokykloje, o kai ją baigiame, šios technologijos mums padeda toliau mokytis visą gyvenimą. IKT taip paplito darbe, kad dabar daugelyje darbo vietų reikalingi tam tikri IKT įgūdžiai. IKT atlieka vis svarbesnį vaidmenį mums leidžiant laisvalaikį / pramogaujant, sveikatos ir geros savijautos srityje, bendravime ir socialiniame gyvenime, o taip pat ir mums dalyvaujant visuomeninėje veikloje.

Technologijos iš pagrindų transformavo žmonių santykius su kitais žmonėmis, jų šeimomis ir bendruomenėmis.

Praeityje telefonu galėjome tik paskambinti..Šiandien interneto ryšys mobiliajame telefone suteikia galimybę per keletą sekundžių

nuotoliniu būdu paspaudus porą mygtukų pasiekti milžinišką kiekį skirtingų tipų informacijos ir paslaugų:

būti informuotiems apie tai, kas šią minutę vyksta pasaulyje; ieškoti patarimų rūpimais klausimais; užsirašyti į viešą kampaniją / žygį / protestą; el. paštu nusiųsti paraišką dėl darbo; susisiekti su toli gyvenančiu draugu socialiniais tinklais; rasti parduotuvės vietą žemėlapyje ir tinkamą autobusą, kuris iki ten veža; prašyti pakeisti adresą, nurodytą viešosioms paslaugoms; užsisakyti picą; paleisti sutelktinio finansavimo kampaniją bendruomenės projektui; sumokėti už registraciją į internetinių mokymų kursą naudojant internetinę bankininkystę; ieškoti darbo skelbimų; dalytis idėjomis ir bendradarbiauti konkrečios dominančios srities forumuose /

tinklaraščiuose;Internetas šiandien yra labai svarbus informacijos ir komunikacijos šaltinis, svarbus

veiksnys formuojant mūsų įsitikinimus, nuostatas, požiūrius apie mus supantį pasaulį ir mūsų suvokimą, kas esame mes patys.

61

Galime išskirti dešimt tendencijų, kurias šiuolaikinėse visuomenėse sustiprino IKT:1. Laikas: visų visuomenės procesų paspartėjimas;2. Erdvė: didėjantis mobilumas;3. Mastelis: globalizacija;4. Socialinė infrastruktūra: tinklų individualizavimas;5. Kompleksiškumas: registracijos paplitimas kontrolės sumetimais;6. Kapitalizmas: atsinaujinimas ir augantis nestabilumas;7. Klasė: auganti socialinė nelygybė;8. Politika: pilietinė emancipacija ir populizmo augimas.Praeityje apsiribojome tiesioginiu bendravimu tarp arti vienas kito gyvenančių žmonių.

Šiandien IKT kerta erdvės ir laiko barjerus ir taip didina žmonių mobilumą globaliajame kaime.Skaitmeninės medijos paspartino šiuolaikinę globalizaciją ekonominėje sferoje –

nutrindamos sienas pasauliniuose gamybos, cirkuliacijos ir vartojimo procesuose ir liberalizuodamos pasaulinę rinką, ir kultūrinėje sferoje – internetas, el. paštas ir belaidė mobilioji komunikacija pakeitė žmonių patirtis, praplėsdama kultūrinių kodų aprėptį.

Internetas suteikia beprecedentę infrastruktūrą socialiniams kontaktams bei bendruomenių formavimuisi. Esamos bendruomenės vis dažniau pereina į internetą (bendruomenės internete). Be to, žiniatinklyje taip pat kuriasi virtualios bendruomenės, kurias dažnai sieja bendri interesai (internetinės bendruomenės).

Didėjantis bendruomenių kompleksiškumas bei IKT plėtra taip pat lėmė organizacinių, saugumo, laisvės ir asmeninio gyvenimo apsaugos poreikių kitimą. IKT sustiprino ekonominės sistemos nestabilumą, kuris yra būdingas šių dienų kapitalizmui ir jo išsiplėtusiai finansų sferai. Bankinė / kreditavimo krizė yra geras šios tendencijos pavyzdys.

Socialinę ir ekonominę nelygybę paaštrina nevienodi įgūdžiai ir nevienodas interneto naudojimas – viena socialinė kategorija ar klasė gauna daugiau naudos nei kita.

Plati interneto ir IKT aprėptis didina piliečių emancipaciją ir skatina populizmą. Specializuotose interneto svetainėse piliečiai gali konsultuotis ir palaikyti atskiras idėjas ir mėgstamiausius politikus. Vis dar gyvename televizinės politikos amžiuje, bet JAV bei Šiaurės ir Vakarų Europoje rinkiminės kampanijos persikelia į internetą.

IKT plintant visuomenėje ir paliečiant vis daugiau mūsų gyvenimo sričių, kiekvienam individui vis svarbiau tampa ugdyti skaitmeninę kompetenciją. Svarbu gebėti atidžiai atskiri interneto naudotojus, ieškoti patikimos informacijos ir atpažinti tendencingą požiūrį bei propagandą.

Kas yra socialinės medijos?Internetinės svetainės ir programos, kurios leidžia naudotojams kurti ir dalytis turiniu arba

dalyvauti socialinių kontaktų kūrime (internetiniai „Oxford“ žodynai).

Pagrindiniai socialinių medijų tipai:Galime išskirti 6 pagrindinius socialinių medijų tipus:– Socialiniai tinklai, skirti palaikyti ryšius su kitais panašių interesų ir pobūdžio žmonėmis.

Paprastai susideda iš profilio, įvairių būdų sąveikauti su kitais naudotojais, galimybės kurti grupes ir t. t. Pvz., „Facebook“ ir „LinkedIn“;

– Adresynai, skirti išsaugoti, organizuoti ir valdyti nuorodoms į įvairias interneto svetaines ir išteklius. Dauguma leidžia susieti savo nuorodas, kad jos būtų lengvai randamos ir dalijamos. Pvz., „StumbleUpon“ ir „Pinterest“;

– Dalijimasis multimedijomis, skirtas nusiųsti ir dalytis įvairiomis medijomis, pavyzdžiui, nuotraukomis ir vaizdo įrašais. Dauguma paslaugų turi papildomų socialinių funkcijų, tokių kaip profiliai, komentavimas ir t. t. Pvz., „YouTube“ ir „Flickr“;

– Viki paremti žinių dalijimosi įrankiai (vikiai) kuria ir redaguoja tarpusavyje susietų interneto svetainių kolekciją. Didžiausias vikio pavyzdys pasaulyje yra „Vikipedija“, kuri yra nemokama internetinė enciklopedija, bendrai rašoma visų ją naudojančių žmonių. Kiekvienas gali

62

redaguoti beveik bet kurį puslapį. Visi pokyčiai fiksuojami, tad atnaujinimai gali būti patikrinami ir atšaukti, jei to reikia;

– Tinklaraščiai ir forumai – internetiniai forumai, skirti bendravimui žinutėmis. Tinklaraščių komentarai yra panašūs, išskyrus tai, kad jie skelbiami tinklaraščiuose ir diskusija paprastai sukasi aplink tinklaraščio skelbimo temą. Yra DAUG populiarių tinklaraščių ir forumų;

– Socialinės naujienos, skirtos įvairioms naujienoms ar nuorodoms į išorinius straipsnius skelbti, leidžiant vartotojams vertinti naujienas balsuojant. Balsavimas yra esminis socialinis aspektas, nes daugiausia balsų surinkusios naujienos rodomos geriausiai matomoje vietoje. Bendruomenė nusprendžia, kurias naujienas matys daugiau žmonių. Pvz., „Digg“ ir „Reddit“.

Pagrindinės socialinių medijų platformos:– „Facebook“ kai kas laiko socialinių medijų sinonimu. Tai toji svetainė, kurioje, tikėtina,

rasite draugų, kolegų ir giminaičių. Nors „Facebook“ daugiausiai koncentruojasi į dalijimąsi nuotraukomis, nuorodomis ir trumpomis asmeninėmis mintimis, čia žmonės taip pat gali išreikšti savo paramą prekės ženklams ar organizacijoms tapdami jų fanais;

– „Twitter“ žinomas kaip viešas realaus laiko mikrotinklaraščių tinklas, kur naujienos pasirodo pirmiausia. Dauguma naudotojų jį pamėgo dėl jo klasikinio 140 simbolių limito ir nefiltruojamo žinių srauto, kuris jiems rodė absoliučiai viską. Per dešimt metų „Twitter“ dramatiškai pasikeitė ir dabar jis daug kritikuojamas dėl to, kad atrodo ir veikia beveik lygiai taip pat, kaip „Facebook“;

– „LinkedIn“ yra socialinis tinklas profesionalams. Visi, kas nori užmegzti ryšių savo karjeros naudai, turėtų būti „LinkedIn“. Profiliai sukurti taip, kad atrodytų lyg ypač detalūs gyvenimo aprašymai, turintys skyrius apie darbo patirtį, išsilavinimą, savanorystę, sertifikatus, apdovanojimus ir įvairią kitą aktualią su darbu susijusią informaciją. Naudotojai gali skelbti apie save ir savo verslus, užmegzdami ryšius su kitais profesionalais, bendraudami grupinėse diskusijose, skelbdami darbo skelbimus, kandidatuodami į darbą, skelbdami straipsnius „LinkedIn pulse“ ir darydami dar daug kitų dalykų;

– „Google+“ debiutavo ankstyvą 2011 m. vasarą ir tapo greičiausiai kada nors augusiu socialiniu tinklu. Patyrusi porą nesėkmių su „Google Buzz“ ir „Google Wave“, vėlyvais 2015 m. „Google“ paleido visiškai naują „Google+“, siekdama pabrėžti Bendruomenių ir Kolekcijų funkcijas, tokiu būdu suteikdama šiai platformai daugiau išskirtinumo ir suteikdama esamiems naudotojams daugiau to, ko jie pageidavo;

– „Youtube“. Kur visi keliauja, kai nori pažiūrėti ar pasidalyti vaizdo įrašu internete? Akivaizdu, kad į „YouTube“. „YouTube“ yra antra didžiausia paieškos sistema po „Google“. Nors ir priklauso „Google“, „YouTube“ galima laikyti ir atskiru socialiniu tinklu, pagrindine internetine vieta, kur galima žiūrėti vaizdo įrašus bet kokiomis temomis, o taip pat ir įkelti savo vaizdo įrašus. Muzikiniai klipai, filmai, asmeniniai vaizdo tinklaraščiai, nepriklausomi filmai – „YouTube“ turi viską. „YouTube“ neseniai paleido aukščiausios klasės abonentinę paslaugą, vadinamą „YouTube Red“, kuri iš vaizdo įrašų pašalina visas reklamas;

– „Instagram“ išaugo į vieną iš populiariausių socialinių tinklų nuotraukoms dalintis per visą mobiliojo interneto istoriją. Tai pagrindinis socialinis tinklas nuotraukų ir trumpų vaizdo įrašų dalijimuisi realiuoju laiku. Dabar jis jau tapo ir pirmaujančia prekės ženklų reklamos platforma. Programėlę galima naudoti „iOS“, „Android“ ir „Windows Phone“ platformose, taip pat ir kompiuteryje. 2012 m. „Instagram“ tinklą įsigijo „Facebook“;

– „Pinterest“ tapo stambiu žaidėju tiek tarp socialinių tinklų, tiek ir paieškos sistemų pasaulyje, taip įrodydamas, koks svarbus internete yra vaizdinis turinys. „Pinterest“ yra greičiausiai 10 milijonų unikalių lankytojų per mėnesį pasiekusi savarankiška svetainė, jos graži ir intuityvi pranešimų lentos stiliaus platforma yra vienas labiausiai viliojančių ir naudingų išteklių, kur renkamos geriausios nuotraukos, kurias galima suskirstyti į atskirų kategorijų lentas. „Pinterest“ taip pat tampa didelę įtaką socialiniam apsipirkinėjimui turinčiu veiksniu – dabar jau galima paspausti mygtuką „Pirkti“ tiesiog kai kurių mažmenininkų parduodamų prekių lentose;

63

– „Tumblr“ yra ypač populiari socialinių tinklaraščių platforma, kurią labai naudoja paaugliai ir jauni suaugusieji. Kaip ir „Pinterest“, ji yra geriausiai žinoma tuo, kad ten galima dalytis vaizdiniu turiniu. Naudotojai gali individualizuoti savo tinklaraščio temą, kurti tinklaraščio įrašus pačiais įvairiausiais turinio formatais, sekti kitus naudotojus ir matyti turinį jų ataskaitų srityje ir patys būti sekami. Dalijimasis įrašais ir įrašų pamėgimas yra populiarus komunikavimo būdas. Jei skelbiate puikų turinį, galite sulaukti tūkstančių pasidalijimų ir pamėgimų, priklausomai nuo to, kaip plačiai jis paplis „Tumblr“ bendruomenėje;

– „Flickr“ yra populiarusis „Yahoo“ dalijimosi nuotraukomis tinklas, kuris atsirado gerokai anksčiau nei kiti populiarūs konkurentai, tokie kaip „Pinterest“ ir „Instagram“, įžengė į socialinio nuotraukų dalijimosi rinką. Tai vis dar viena geriausių vietų įkelti nuotraukas, kurti albumus ir demonstruoti savo fotografijos įgūdžius draugams. „Yahoo“ taip pat įdėjo daug darbo reguliariai atnaujindama savo mobiliąsias programėles, pridėdama daugybę puikių funkcijų, kad būtų lengva ir malonu jomis naudotis mobiliajame telefone. Naudotojai į „Flickr“ gali nemokamai įkelti 1000 GB nuotraukų ir galinga programėle organizuoti bei redaguoti jas kaip tik panorėję;

– „Reddit“ niekada neturėjo gražiausio dizaino, bet neapsigaukite – tai viena aktyviausių vietų internete. Ji turi labai stiprią ir protingą bendruomenę, kuri susirenka pakalbėti mėgstamomis temomis ir tuo pačiu dalytis nuorodomis, nuotraukomis ir vaizdo įrašais, susijusiais su jų diskutuojama poteme. „Reddit AMA“ yra dar viena šauni funkcija, kuri naudotojams leidžia užduoti klausimus žvaigždėms ir kitiems viešiesiems asmenims, kurie sutinka dalyvauti. „Reddit“ principas yra rodyti pateiktas nuorodas, kurias naudotojai savo balsais iškelia į viršų arba numuša žemyn. Tos, kurios gauna daugiausia teigiamų balsų, iškeliamos į pirmąjį savo potemės puslapį.

64

KURIE SOCIALINIAI TINKLAI YRA POPULIARIAUSI?

Žvilgsnis į socialinių medijų naudojimą. Norint suprasti tikrąjį socialinių medijų poveikį šiuolaikinei visuomenei, svarbu pažvelgti į kai kuriuos skaičius. Čia pateikiamas žvilgsnis į naujausią pasaulinę socialinių medijų naudojimo statistiką 2016 m.

Pasaulyje pirmaujantys socialiniai tinklai, 2016 m.,pagal aktyvių naudotojų skaičių (milijonais)

65

PAGRINDINIAI PASAULIO SKAITMENINIAI STATISTINIAI RODIKLIAI

Žvilgsnis į pasaulio skaitmeninę statistiką.

Iš viso gyventojų

Interneto naudotojai

Aktyvūs socialinių

medijų naudotojai

Unikalūs mobiliųjų telefonų

naudotojai

Interneto naudotojai

mobiliuosiuose telefonuose

7.395 milijardo

3.419milijardo

2.307milijardo

3.790milijardo

1.968milijardo

Urbanizacija 54%

Skverbtis 46%

Skverbtis 31%

Skverbtis 51%

Skverbtis 27%

66

INTERNETO NAUDOJIMAS PASAULIO REGIONUOSE

Žvilgsnis į interneto naudotojų skaičių skirtinguose pasaulio regionuose – išsiskiria Rytų ir Pietų Azija.

INTERNETO NAUDOJIMAS: REGIONINĖ APŽVALGAInterneto naudotojai (milijonais) ir interneto skverbtis pagal regioną

Rytų AzijaPietų AzijaAfrikaVakarų EuropaŠiaurės AmerikaRytų EuropaPietryčių AzijaPietų AmerikaArtimieji RytaiCentrinė AmerikaOkeanijaCentrinė Azija

INTERNETO NAUDOJIMASRegioninės interneto skverbties duomenys

Rytų Azija 54 %Pietų Azija 27 %Afrika 29 %Vakarų Europa 83 %Šiaurės Amerika 88 %Rytų Europa 64 %Pietryčių Azija 41 %Pietų Amerika 60 %Artimieji Rytai 53 %Centrinė Amerika 44 %Okeanija 68 %Centrinė Azija 40 %

67

INTERNETINIŲ SOCIALINIŲ TINKLŲ POPULIARUMAS PAGAL ŠALĮ

Žvilgsnis į socialinių tinklų populiarumą remiantis apklausomis GWI ataskaitoje. Indonezija, Filipinai, Meksika, Indija ir Brazilija patenka tarp 10 daugiausiai lankytojų turinčių valstybių kiekviename iš šių socialinių tinklų, jose naudotojų ženkliai daugiau nei JAV, JK ir Europos šalyse.

PAGRINDINIŲ SOCIALINIŲ TINKLŲ LANKYTOJAI PAGAL ŠALĮ

% interneto naudotojų, kurie apsilankė / naudojo socialinį tinklą per paskutinį mėnesį

68

SOCIALINIŲ TINKLŲ NAUDOJIMAS PAGAL AMŽIŲ

Žvilgsnis į aktyvių naudotojų panašumą skirtingose amžiaus grupėse. Socialiniai tinklai pasiekia visų amžių ir lyčių grupes. Išimtys yra „Instagram“ ir „Tumblr“, kurios akivaizdžiai populiarios tarp jaunesnio amžiaus grupių.

PAGRINDINIŲ SOCIALINIŲ TINKLŲ IR ŽINUČIŲ SIUNTIMO PROGRAMŲ AKTYVŪS NAUDOTOJAI, PAGAL AMŽIŲ

Klausimas: Kurias iš šių paslaugų naudojote ar ką nors per jas siuntėte per pastarąjį mėnesį iš bet kokio savo turimo įrenginio? Pvz., PC/nešiojamas komp., mob. tel., planšet. komp. ir t.t. Kurias iš šių mobiliųjų aplikacijų naudojote pastarąjį mėnesį? Šaltinis: „GlobalWebIndex Q4 2014“. Imtis: aktyvūs soc. tinklų ir aktyvūs programėlių naudotojai, 16–64 m., išskyrus Kiniją.

69

PASAULINIS SOCIALINIŲ MEDIJŲ NAUDOJIMAS 2016

Žvilgsnis į socialines medijas.

SOC. MEDIJŲ NAUDOJIMASRemiantis mėnesiniu aktyvių naudotojų skaičiumi, kurį nurodė kiekvienos šalies aktyviausia

platforma

Iš viso aktyvių socialinės medijos

naudotojų

Aktyvių socialinių medijų naudotojų

procentas nuo bendro gyventojų

skaičiaus

Iš viso socialinių medijų

mobiliuosiuose telefonuose naudotojų

Aktyvių socialinių medijų

mobiliuosiuose telefonuose naudotojų

procentas nuo bendro gyventojų

skaičiaus2.31 milijardo 31% 1.97 milijardo 27%

70

SOCIALINIŲ MEDIJŲ NAUDOJIMAS PASAULIO REGIONUOSE

Žvilgsnis į aktyvias paskyras skirtinguose pasaulio regionuose - išsiskiria Šiaurės ir Pietų Amerika.

SOC. MEDIJŲ NAUDOJIMASIš viso aktyvių paskyrų pagrindiniame šalies soc. tinkle, dalis nuo gyv. skaičiaus.

Rytų Azija 48 %Pietų Azija 37 %Afrika 11 %Vakarų Europa 48 %Šiaurės Amerika 59 %Rytų Europa 45 %Pietryčių Azija 37 %Pietų Amerika 50 %Artimieji Rytai 26 %Centrinė Amerika 40 %Okeanija 45 %Centrinė Azija 6 %

Pasaulinis vidurkis: 31 %

71

PASAULINIS SOCIALINIŲ MEDIJŲ NAUDOJIMAS PAGAL ŠALĮ

Žvilgsnis į aktyvias paskyras pagal šalį, atsižvelgiant į gyventojų skaičių

SOC. MEDIJŲ NAUDOJIMAS PAGAL ŠALĮAktyvios paskyros pagrindiniame šalies soc. tinkle (milijonais), dalis nuo gyv. skaičiaus

72

AKTYVŪS NAUDOTOJAI PASAULYJE PAGAL SOCIALINĘ PLATFORMĄ

Žvilgsnis į aktyvius naudotojus pagal socialinę platformą.

AKTYVŪS NAUDOTOJAI PAGAL SOCIALINĮ TINKLĄNaujausio leidimo mėnesinė aktyvių naudotojo paskyrų apžvalga pagal platformą, milijonais

Socialinis tinklas (geltona spalva) Žinučių siuntimo programa / pokalbių programėlė / VOIP (raudona spalva)

73

SOCIALINĖSE MEDIJOSE PRALEISTAS LAIKAS

Žvilgsnis į vidutinį skaičių valandų, kurias naudotojai praleidžia socialinėse medijose.

SOC. MEDIJOSE PRALEIDŽIAMAS LAIKASVid. skaičius valandų, kurias soc. medijų naudotojas praleidžia soc. medijose kiekvieną dieną.

74

PASAULINĖS SOCIALINIŲ MEDIJŲ NAUDOJIMO EVOLIUCIJOS TENDENCIJOS

Žvilgsnis į socialinių tinklų naudotojų skaičių pasaulyje nuo 2010 m. iki 2020 m. (milijardais)

Šaltinis pateikia tik prisijungusių naudotojų informaciją. © „Statista“, 2016.

Nau

doto

jų sk

aiči

us m

ilija

rdai

s

75

Interneto ir socialinių medijų nauda

Internetas ir socialinės medijos suteikia žmonėms įvairiapusės naudos ir geresnių galimybių: palaikyti socialinius ryšius ir dalyvauti socialiniuose tinkluose (kas kitu atveju būtų neįmanoma), prieigą prie didesnio kiekio informacijos nei bet kada anksčiau, taip pat pasitikėjimo savimi bei galimybę stiprinti ir ugdyti socialinius įgūdžius, dalyvaujant internete susiburiančiose bendruomenėse ir palaikant socialinius kontaktus.

Interneto ir socialinių medijų teikiamos galimybės

Pagrindines interneto ir socialinių medijų teikiamas galimybes galima sugrupuoti pagal tokias dimensijas:

– Individai kaip socialiniai dalyviai ir aktyvūs piliečiai.Socialinių tinklų paslaugos gali suteikti lengvai prieinamas ir galingas priemones, leidžiančias

išskirti jauniems žmonėms aktualias ir juos dominančias problemas ir tikslus bei prisidėti jų siekiant. Socialinių tinklų paslaugas galima naudoti organizuojant veiklą, renginius ar grupes, siekiant parodyti problemas ir nuomones bei supažindinti su jomis platesnę auditoriją. Pvz., grupės veiklos koordinavimas, lėšų rinkimas, visuomenės supažindinimas su įvairiais judėjimais.

– Siekis tapti geriau girdimu ir didinti pasitikėjimą.Socialinių tinklų paslaugos gali padėti nušlifuoti debatų ir diskusijų įgūdžius vietiniame,

nacionaliniame ar tarptautiniame kontekste. Tai padeda naudotojams išsiugdyti viešojo savęs pristatymo įgūdžius. Šiame kontekste ypač svarbūs asmeniniai įgūdžiai, kai siekiama užmegzti, palaikyti ir išsaugoti draugystes ir būti laikomam patikimu kontaktu tam tikrame tinkle. Socialinių tinklų paslaugos suteikia galimybių išmokti sėkmingai funkcionuoti bendruomenėje, laviruoti viešojoje socialinėje erdvėje ir išsiugdyti socialines normas bei įgūdžius dalyvaujant kolegų grupėse.

– Individai kaip turinio kūrėjai, valdytojai ir platintojai.Socialinių tinklų paslaugos priklauso nuo aktyvaus dalyvavimo: naudotojai dalyvauja veikloje

ir diskusijose, įkelia, modifikuoja ir kuria turinį. Tai skatina kūrybiškumą ir gali paskatinti diskusijas apie turinio nuosavybę ir duomenų valdymą.

Socialinių tinkluose turinį – muziką, filmus, fotografiją ar tekstus – platinantys žmonės turi žinoti, kokius leidimus jie perduoda serveriui, kad galėtų priimti pasvertus sprendimus dėl to, ką skelbti atitinkamoje svetainėje.

Naudotojai taip pat gali norėti panagrinėti papildomas licencijų galimybes, kurios jiems gali būti siūlomos tose paslaugose – pvz., „Creative Commons“ licencija. Taip jie galės dalytis savo darbais su kitais žmonėmis jiems geriausiu būdu.

– Individai kaip bendradarbiai ir komandos nariai.Socialinių tinklų paslaugos skirtos padėti naudotojams dirbti, galvoti ir veikti kartu. Jos taip

pat reikalauja klausymo ir kompromisų siekimo įgūdžių. Žmonėms gali reikėti prašyti pagalbos ar patarimų, kaip naudotis paslaugomis, arba suprasti, kaip veikia platformos stebint kitus žmones, ypač sudėtingoje žaidimų ir virtualioje aplinkoje. Išsiugdę pasitikėjimą naujoje aplinkoje, naudotojai taip pat bus sukaupę reikiamos patirties, kad galėtų padėti ir kitiems.

– Individai kaip tyrinėtojai ir mokiniai.Socialiniai tinklai skatina atrasti ką nors naujo. Jei kas nors domisi tam tikromis knygomis,

prekės ženklais, receptais ar idėjomis, tikėtina, kad jų interesus patenkins socialinio tinklo paslauga ar grupė toje paslaugoje. Jei naudotojai ieško kažko konkretesnio ar neįprastesnio, tuomet jie gali sukurti savo grupę ar socialinio tinklo puslapį. Socialinių tinklų paslaugos gali padėti žmonėms ugdyti jų interesus ir rasti kitus žmones, kurie turi tuos pačius interesus. Jos padeda supažindinti žmones su naujais dalykais ir idėjomis, ir gilina domėjimąsi esamais interesais. Jos taip pat plečia naudotojų požiūrį padėdamos jiems sužinoti, kaip gyvena ir mąsto kiti žmonės visose pasaulio dalyse.

76

– Žmonės tampa nepriklausomi ir vis labiau atsparūs.Internetinės erdvės yra socialinės, o socialinių tinklų paslaugos siūlo panašias galimybes į

siūlomas neinternetinių socialinių erdvių: vietas, kuriose žmonės gali būti su draugais arba tyrinėti vieni; didinti savarankiškumą ir ugdyti įgūdžius, kurių jiems reikia, kad galėtų atpažinti ir valdyti rizikas; mokytis vertinti situacijas; ir efektyviai veikti pasaulyje, kuris kartais būna pavojingas ar priešiškas. Tačiau tokių įgūdžių negalima ištreniruoti atsiskyrus – labiau tikėtina, kad tai padaryti pavyks, kai yra pagalba iš šalies. Kai jaunas žmogus pirmą kartą vienas patenka į socialinį tinklą, tai galima prilyginti jo pirmajai savarankiškai kelionei į miesto centrą, todėl jaunam žmogui yra svarbu žinoti, kaip išlikti saugiam naujoje aplinkoje.

– Žmonės tobulina esminius realaus pasaulio įgūdžius.Buvimo internete valdymas ir gebėjimas efektyviai bendrauti internetu tampa vis svarbesniu

darbo įgūdžiu. Mokėjimą greitai adaptuotis prie naujų technologijų, paslaugų ir aplinkos jau dabar labai vertina darbdaviai. Tai gali palengvinti tiek formalųjį, tiek neformalųjį mokymąsi. Daugelis paslaugų yra tekstinės, o tam reikia raštingumo, įskaitant mokėjimą interpretuoti, vertinti ir matyti bendrą kontekstą.

Socialinių tinklų paslaugų poveikis

Kooperacinio jaunimo, technologijų ir gerovės tyrimų centro (angl. Cooperative Research Centre for Young People, Technology and Wellbeing) atliktoje literatūros apžvalgoje pateikiami tyrimų įrodymai apie socialinių tinklų paslaugų poveikį kasdienio gyvenimo kontekste (Collin, 2011). Toliau apibendrinama pagrindinė nauda, pabrėžiant medijų raštingumą, neformalias žinias ir įgūdžius, kūrybingumą, individualią tapatybę ir saviraišką, tarpasmeninių ryšių stiprinimą, priklausymą grupei ir kolektyvinę tapatybę, bendruomenių stiprinimą ir kūrimą, pilietinį įsitraukimą ir politinį dalyvavimą, gerovę ir ateities iššūkius.

Kokia nauda? Medijų raštingumas

Socialinių tinklų paslaugų naudojimas gali paskatinti medijų raštingumo ugdymą, kuris didina žmonių techninį raštingumą (pvz., išmoksta rašyti kodą, kad susikurtų savo profilį), kūrybiško turinio ir vizualinį raštingumą (pvz., remiasi ir panaudoja medijas komunikacijai ir saviraiškai tinkamu būdu) ir gilina supratimą apie įvairių formų turinio kūrimą, prigimtį ir naudojimą (pvz., naudojant rašytinį tekstą, nuotraukas, animaciją, garsus, muziką, vaizdo klipus, pagrindinius STP komponentus).

Neformalios žinios ir įgūdžiaiSocialinių tinklų paslaugos gali palengvinti mokymąsi ir įgūdžių ugdymą neformalioje

mokymosi aplinkoje per mokymąsi iš kolegų, bendradarbiavimą, įvairią kultūrinę saviraišką ir daugiau galių turintį pilietiškumą. Dalydamiesi turiniu ir kurdami / palaikydami ryšius, žmonės užsiima kolegų palaikomu, savarankišku ir interaktyviu mokymusi, kuris yra būtinas įsitraukimo ir gilaus įsisavinimo procesams.

KūrybingumasSocialiniais tinklais paremta praktika dalytis kūrybišku turiniu – tinklaraščiais, animacijomis,

vaizdo įrašais, nuotraukomis, skaitmeniniais koliažais ir t.t. – sudaro vis svarbesnę komunikacinių mainų tarp žmonių dalį ir vaidina reikšmingą vaidmenį ugdant tapatybės ir bendruomeniškumo jausmą.

Kūrybiško turinio gamyba ir mainai įgalina:I) Individus – tobulinamas jų raštingumas ir techniniai įgūdžiai, tikslų siekimo jausmas,

asmeniniai pasiekimai ir savivertė, sustiprinami tapatybės aspektai (etniškumas arba kultūrinė kilmė) bei skatinamas tolesnis kūrybiškumas ir saviraiška;

II) Bendruomenes – stiprinamas priklausymo ir sąsajos su bendruomene jausmas, kylantis iš bendros kūrybiško turinio mainų istorijos.

77

Kūrybiško turinio gamyba bendradarbiavimo pagrindu stiprina ryšį su kitais ir stiprių bendruomenių formavimąsi.

Individuali tapatybė ir saviraiškaSocialinis tinklas vis labiau tampa tapatybės išreiškimo lauku, kur ji vertinama per kritišką

kolegų prizmę. Žmonės jį naudoja eksperimentams bei norėdami patvirtinti savo politinę, etninę, kultūrinę ar seksualinę tapatybę.

Socialinio tinklo paslauga taip pat gali sustiprinti tam tikras tapatybės dalis, pvz., etniškumą ar sociokultūrinę kilmę, ir suteikti lankstų kontekstą, padedantį išgryninti tapatybę ir statusą, suprasti kultūrines užuominas ir derėtis viešajame gyvenime.

Tarpasmeninių santykių stiprinimasSocialinių tinklų naudojimas svarbus stiprinant ir plėtojant esamus ir naujus socialinius

santykius:I) Esamų santykių stiprinimas.

Teigiamų tarpasmeninių santykių turėjimas yra svarbus gerovės veiksnys.Nustatyta, kad internetas iš esmės stiprina esamus žmonių tarpasmeninius santykius. Visą

parą iš skirtingų fizinių vietų ir per skirtingas technologijas – kompiuterį arba mobilųjį telefoną – pasiekiamas el. paštas, momentinės žinutės ir socialiniai tinklai padeda apeiti žmonėms kylančius naujus barjerus – saugių, prieinamų ir priimančių susibūrimams tinkamų viešųjų erdvių trūkumą, ribotą į jas vežantį transportą, fizinį atstumą ar laisvo laiko po mokyklos ar darbo trūkumą – ir leidžia žmonėms palaikyti teigiamus socialinius santykius.

II) Naujų tarpasmeninių santykių plėtojimas.Dažnai teigiama, kad tik internetu palaikomi santykiai yra svarbūs, bet ne tokie stiprūs.

Nepaisant to, kai kuriems žmonėms, ypač marginalizuotiems ar socialiai izoliuotiems, internetiniai santykiai suteikia reikšmingą (kartais unikalią) galimybę socializuotis. Ši galimybė užmegzti kontaktą su kitais panašių poreikių ar patirčių žmonėmis gali padėti marginalizuotiems asmenims atrasti galimą palaikančiųjų ratą savo vietos bendruomenėje.

Diskusijos dėl to, ar socialinio tinklo paslauga palaiko tik esamus santykius, ar ji yra svarbi naujų santykių užmezgimą palengvinanti priemonė, remiasi prielaida, kad bendravimas akis į akį skiriasi nuo bendravimo internete. Tačiau žmonių internetinis ir neinternetinis pasauliai susilieja ir tai suformuoja unikalią patirtį, kuri lanksčiai apjungia techninės-socialinės sąveikos sistemas (pvz., žmonės dažnai bendradarbiauja interneto erdvėje naudodami socialinį tinklą, kurdami ar komentuodami „YouTube“ vaizdo įrašus ar atlikdami kitą veiklą, tuo pačiu fiziškai būdami toje pačioje vietoje).

Socialinio tinklo potencialas didinti socialinį įsitraukimą priklauso nuo to, kokie surandami būdai sujungti internetinę komunikaciją su kitomis socialinių ryšių palaikymo priemonėmis.

Priklausymas grupei ir kolektyvinė tapatybėSocialinio tinklo paslauga yra svarbi naujų kolektyvinės tapatybės formų formavimuisi. Priklausymo ir priimtinumo grupei jausmo augimas gali reikšti, kad labiau izoliacijos

pažeidžiami žmonės dažnai išlieka internetinės bendruomenės nariais daug ilgiau nei išlieka jų pirminis stimulas. Dalijimasis turiniu – rašytiniu, vaizdiniu ar garsiniu turiniu, kuris reprezentuoja arba atspindi individo arba bendruomenės patirtį – skatina kitus įsitraukti, diskutuoti ir susisieti. Visa tai vaidina esminį vaidmenį plėtojant priklausymo ir kolektyvinės tapatybės jausmą.

Ši „dalijimosi“ ir „ryšio“ patirtis nereikalauja tekstinio ar realiuoju laiku vykdomo bendravimo ir gali sušvelninti socialinės izoliacijos jausmą (pvz., nuolatinė vaizdinė prieiga prie nedidelės bendravimo grupės ar bendruomenės, kur kasdien spontaniškai įkeliamos nuotraukos į bendrą medijų erdvę).

Bendruomenių stiprinimas ir kūrimasSocialinis tinklas gali skatinti sąsajos, bendruomeniškumo ir priklausymo grupei jausmą, taip

suteikdamas galimybę kūrybiškai save išreikšti, tyrinėti ir eksperimentuoti su tapatybe ir internetinio turinio gamyba / vartojimu.

Šia prasme internetinę bendruomenę galima apibrėžti kaip kolektyvinę grupę asmenų ar organizacijų, kurios laikinai ar nuolatos susiburia elektroninėje medijoje, kad bendrautų apie

78

bendras problemas arba interesus. Tokios funkcijos kaip „Facebook“ gerbėjų puslapiai ar „Twitter“ grotažymės leidžia žmonėms užmegzti ryšį su kitais per bendrus interesus.

Pilietinis įsitraukimas ir politinis dalyvavimasSocialinis tinklas suformuoja naujas erdves pilietiniam įsitraukimui ir politiniam dalyvavimui,

kuris apima dalijimąsi informacija ir naujų tinklų apjungimą bendriems veiksmams, išnaudojant el. paštą, vartotojų generuojamą turinį ir kitas ryšių palaikymo praktikas.

Žmonės naudoja tinklaraščius ir socialinius tinklus politiniam ar pilietiniam įsitraukimui. Politiniai kandidatai, suinteresuotosios ir į tam tikras problemas orientuotos grupės vis labiau naudoja socialines medijas ir socialinių tinklų paslaugas diskusijų, organizaciniais ir mobilizaciniais sumetimais, siekdamos paveikti politinį diskursą kasdieniame žmonių gyvenime. Nuo tradicinių / institucinių politinio dalyvavimo praktikų atitolę žmonės socialinių tinklų platformas laiko svarbesnėmis už pilietines platformas. Tokie socialiniai tinklai kaip „MySpace“ naudojami norint sužinoti, ką veikia kiti žmonės. Tai daroma užmezgant ryšį su panašių interesų turinčiais individais, prisijungiant prie esamų kampanijų arba platinant informaciją apie savo projektus. Jauni žmonės kuria naujas dalyvauti kviečiančias bendruomenes, skirtas jų kolegoms, ir tokios naujos socialinių tinklų įgalintos saviraiškos formos leidžia sau unikaliu būdu susikurti savo viešąjį įvaizdį.

Organizacijos ir tarnybos vis dažniau žvelgia į socialinių ryšių praktikas kaip į kitą žingsnį skatinant jaunimo dalyvavimą valdžios ir bendruomenės sprendimų priėmime. Viešojoje erdvėje kuriamą komunikacinį tinklą bei esamos skaitmeninės praktikos vykdomąją, dalyvavimo ir kūrybinę dimensijas galima laikyti pilietiniu įsitraukimu.

Gera savijautaSocialinis tinklas atlieka svarbų vaidmenį stiprinant socialines sąsajas, savarankiškumą,

bendrąjį išprusimą ir (arba) gyvenimo įgūdžius ir yra ypatingai svarbus palaikant žmonių (ypač jaunų žmonių) bendrą protinę sveikatą ir gerą savijautą. Profilio personalizavimas yra svarbus žmogaus santykiui su kitais ir yra siejamas su individualiu savarankiškumo ar asmeninio atstovavimo supratimu. Savos internetinės erdvės turėjimo jausmas taip pat stiprina ir įgaliojimo bei pasiekimo jausmą, kuris savo ruožtu stiprina priklausymą ir prisirišimą. Taip pat yra teigiamas ryšys tarp socialinių tinklų naudojimo ir savigarbos.

Bendruomeniškumo ir priklausymo jausmas turi potencialo didinti atsparumą, suteikdamas žmonėms gebėjimą sėkmingai prisitaikyti prie pokyčių ir stresinių įvykių. Reikia daugiau plataus masto tyrimų, ypač nagrinėjančių viešojoje erdvėje mėgstamą pabrėžti neigiamą socialinių medijų ir socialinių tinklų platformų poveikį. Iš esmės panašu, kad socialiniais tinklais kuriami ir palaikomi socialiniai ryšiai vaidina svarbų vaidmenį skatinant žmonių gerą savijautą.

Socialinės medijos – vertinga parama socialiniam kapitalui, pilietiniam ir politiniam dalyvavimui

Tyrimais įrodyta, kad medijų naudojimas ir neformalūs diskusijų tinklai yra susiję su socialinio kapitalo kūrimu ir žmonių pilietiniu bei politiniu dalyvavimu, kuriuos čia trumpai apžvelgsime.

Pirmiausia, apie ką kalbame, kai vartojame sąvokas socialinis kapitalas, pilietinis įsitraukimas ir politinis dalyvavimas? Panagrinėkime keletą paprastų pavyzdžių:

socialinis kapitalas : individai bendruomenėje jaučiasi jaukiai, turi tokias pačias bendruomenines vertybes, kalba apie bendruomenės problemas, jaučia tarpusavio ryšį, padeda spręsti problemas ir rūpinasi bendruomenės nariais; pilietinis įsitraukimas : individai atlieka savanorišką darbą nepolitinėse grupėse, renka pinigus labdarai, dalyvauja susirinkimuose, kuriuose aptaria problemas kaimynystėje, perka prekes dėl bendrovės atstovaujamų socialinių vertybių ir blokuoja tam tikrą prekę ar paslaugą, nes jie nepritaria bendrovės socialinėms vertybėms; politinis dalyvavimas : neinternetinis – individai dalyvauja viešame svarstyme, miestelio susirinkime arba miesto tarybos posėdyje, kalba su valstybės pareigūnu, dalyvauja demonstracijose, protestuose ar žygiuose, įsitraukia į viešojo intereso grupę, politinį judėjimą,

79

politinį klubą ar partijos komitetą; internetinis – individai rašo politikui, prisideda prie kampanijos pinigais, prenumeruoja politinį naujienlaiškį, užsirašo kampanijos / iniciatyvos savanoriu, siunčia politinę žinutę el. paštu ar skelbimu.Su informacijos gavimu (pvz., televizijos naujienos) ir bendruomenės kūrimu (pvz.,

internetinės bendruomenės) susijęs medijų naudojimas yra teigiama prasme siejamas su pilietiniu dalyvavimu. Informacinės medijos, pvz., naujienų programos, taip pat gali skatinti pilietišką elgseną, sužadindamos loginį mąstymą ir detalizuodamos naujienas ir tokiu būdu skatindamos įsitraukti į viešuosius reikalus.

Piliečių tarpusavio bendravimo procesas taip pat veikia žmonių nuostatas ir elgseną, leisdamas jiems keistis informacija, detalizuoti bendruomenei kylančias problemas ir sužinoti apie galimybes dalyvauti pilietinėje veikloje – didesni, diversifikuoti tinklai dažniausiai dalyviams suteikia daugiau mobilizuojančios informacijos, prieidami prie aukštesnio išsilavinimo narių, teikdami žinias ir patarimus, kurie leidžia piliečiams įsitraukti tokiais būdais, kokiais kitu atveju negalėtų. Daugiau kontaktų turintys asmenys taip pat dažniau dalyvauja diskusijose apie viešuosius reikalus ir pilietinį įsitraukimą. Net jei žmonių tinkluose ir nesireiškia smalsūs individai ir juose nevyksta dažnos diskusijos viešųjų reikalų klausimais, platus tinklas pats savaime turėtų padidinti tikimybę sulaukti nesidubliuojančių galimybių ir kvietimų dalyvauti.

STP (t.y. socialinių medijų platformų) struktūra palengvina informacijos gavimą ir diskusijas apie jos svarbą bei aktualumą su kitais konkretaus individo socialinio tinklo dalyviais. Tai gali išplėsti individui prieinamą dėstymo ir apmąstymo mechanizmą iki tokio lygio, kad individas suprastų, apie ką yra kalbama. Be to, STP turi aukštą interaktyvumą, kurį suteikia internetas, ir kurį sujungus su informacijos organizavimo ir susiejimo su panašiomis temomis paprastumu taip pat galėtų būti išplėstas žmonių informavimas, kuris užtikrintų sklandų mobilizavimo procesą.

Teigiamą ryšį tarp STP naudojimo, socialinio kapitalo ir pilietinio įsitraukimo galima tyrinėti pritaikymų ir pasitenkinimų metodu:

STP gali padėti konstruoti asmeninę tapatybę, atverdamas keletą kanalų tarpasmeniniams atsiliepimams ir kolegų priėmimui – buvo nustatyta, kad šie dalykai yra susiję su socialinio kapitalo gamyba.

STP gali sustiprinti esamus ryšius ir bendruomenes, pastoviai informuodamos naudotojus apie tai, kas vyksta su jų kontaktais.

STP gali padidinti informacijos mainus tarp internetinių grupių dalyvių ir padėti įtvirtinti narių tarpusavio pasitikėjimą – taip dar labiau sustiprinamas STP potencialas didinti socialinį kapitalą.

Padėdamos naudotojams jaustis įsiliejusiais į bendruomenę ir didindamos jų žinias apie kitus narius, STP gali ugdyti tarpusavio sąveikos ir pasitikėjimo normas ir tokiu būdu sukurti galimybių pilietiniam ir politiniam įsitraukimui.

Su interneto saugumu ir pavojais susijusi elgsena

Svarbu kalbėti su žmonėmis apie saugumą internete – ypač jaunais žmonėmis ir žemo skaitmeninio ir medijų raštingumo žmonėmis. Panagrinėkime keletą esminių klausimų:

PavojaiPagrindiniai pavojai internete:

asmeninės informacijos atskleidimas; internetinės patyčios / priekabiavimas; susitikimas su internete matytais žmonėmis realiame pasaulyje; profilio nulaužimas / paskyros užgrobimas; virusai, šnipinėjimo programos ir šlamštas; sukčiavimai (angl. phishing); mokesčiai / kaštai (pvz., apgaulės „eBay“ atveju).

Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvieno žmogaus priimtinas rizikos lygis yra labai skirtingas. Jį lemia kompleksiška tarpusavyje susijusių veiksnių eilė, įskaitant raštingumą ir įgūdžius, amžių,

80

interneto prieigą ir bendrus elgesio įgūdžius. Žmonės vis dažniau susipažįsta ir dalijasi savo gyvenimais internete, todėl svarbu turėti reikiamas žinias, kad būtų galima priimti saugius su dalijimusi informacija susijusius sprendimus, ir turėti rizikingų situacijų valdymui reikiamus įgūdžius.

Patarimai kaip elgtis su jaunais žmonėmis ir jų interneto vartojimo įpročiais:Internetas yra vertingas įrankis žmonių projektams bei neatskiriamas jų socialinių ryšių

aspektas. Taip pat jis padidina mūsų matomumo lygį ir socialinę įtaką – internetinių ir el. pašto kontaktų gali sparčiai daugėti, kartais be jokio filtravimo.

Paklauskite žmonių apie jų internetinius ryšius ir kokiai aktyviai veiklai jie jį naudoja; Tęskite interneto klausimų aptarimą ir dalykitės interneto naudojimo patirtimi; Priminkite žmonėms, kad tinklaraščiuose paskelbtą medžiagą gali būti labai sunku pašalinti

iš viešumos; Nustatykite, koks jų supratimo lygis apie privatumą ir saugumo parametrus naudojamuose

svetainėse; Įsitikinkite, kad jie supranta, jog skelbimų rašymas naujienų grupėse padaro jų el. pašto

adresą viešai matomą; Įsitikinkite, kad ir jūs, ir jūsų pašnekovas supranta su autorinėmis teisėmis, privatumu,

programinės įrangos piratavimu, nulaužimu ir nešvankumu susijusius teisės aktus.

Kokie socialinių tinklų naudojimo iššūkiai?

Kooperacinio jaunimo, technologijų ir gerovės tyrimų centro (angl. Cooperative Research Centre for Young People, Technology and Wellbeing) atliktoje literatūros apžvalgoje pateikiami tyrimų įrodymai apie socialinių tinklų paslaugų poveikį kasdienio gyvenimo kontekste (Collin, 2011) išskiria pavojus ir iššūkius, naudojant socialines medijas ir plėtojant socialinius ryšius, pvz., susijusią su asmenine informacija ir privatumu, rizika patirti atakų ir patyčių ir kūrybiniam turiniui taikomų autorinių teisių supratimu.

Koncentravimasis į riziką ir jaunų žmonių apsaugą nuo pavojų dažnai būna paremtas nerimu, kad jauniems žmonėms trūksta supratimo apie interneto viešumą. Be piktnaudžiavimo pavojaus, kai kurie žmonės bijo, kad socialinių tinklų naudojimas gali pakenkti palaikančių draugysčių kūrimui ir palaikymui bei dalyvavimui institucijose, kuriose tradiciškai suvokiamos kaip tipinės bendruomenės, pvz., mokykla, sporto klubai, šeima, darbas. Pastaraisiais metais šis nerimas dominavo tiek viešuose debatuose, tiek politikos formavime.

Nepaisant pasaulinio susirūpinimo, tyrimai / literatūra pateikia įrodymų, kad jauni žmonės suvokia galimas privatumo grėsmes internete ir daugelis aktyviai imasi veiksmų, kad šią riziką kuo labiau sumažintų.

Pavojai internete ir ne internete nėra labai skirtingi nei prigimtimi, nei apimtimi. Žmonėms, kuriems kyla didžiausia rizika neinternetiniame pasaulyje, tuo pačiu kyla didžiausia rizika ir internetiniame pasaulyje. Tad pavojai tikri ir pasekmės gali būti labai rimtos. Ekspertai pabrėžia, kad svarbu nepervertinti grėsmių ir nenuvertinti iššūkio kompleksiškumo.

Daugeliui žmonių, ypač jaunimui, socialiniai tinklai yra kasdienybė ir turime ieškoti, kaip iš to pasiekti didžiausią naudą. Ribotas supratimas apie žmonių galimybę naršyti internetinėse aplinkose gali lemti neproporcingą susikoncentravimą į socialinių tinklų naudojimo pavojus. Jauni žmonės dažnai yra pažengę interneto ir tinklinių technologijų naudotojai. Jų įgūdžių ir supratimo apie socialinius tinklus išnaudojimas, plėtojimas ir skatinimas prisideda prie nerimą keliančių problemų sprendimo. Socialinių tinklų naudojimo nauda priklauso nuo gero internetinio ir medijų raštingumo, įgūdžių, leidžiančių kritiškai tyrinėti, suprasti, analizuoti, kurti ir platinti medijų turinį, turėjimas suteikia galimybes priimti informacija paremtus sprendimus ir įvertinti savo bei kitų žmonių privatumą ir atsakomybę.

81

Socialinių medijų paslaugų naudos maksimizavimas ir internetinio ir medijų raštingumo skatinimas gali padėti apsaugoti žmones nuo daugelio internetinio bendravimo keliamų pavojų – internetinių patyčių, privatumo pažeidimų ir atakų – kurios aktualios mūsų visuomenei.

Teigiamų sąryšių kūrimas

Tai, kaip elgiamės su žmonėmis, turi realų poveikį mūsų nuotaikai, energijai ir motyvacijai. Mūsų ryšio su aplink mus esančiais žmonėmis pojūtis daro įtaką mūsų asmeniniam požiūriui ir gali paveikti kontekstinę atmosferą. Kartais, po netikėto nuotaiką praskaidrinančio susitikimo, žinutės, greito pokalbio jaučiamės pakylėti, o tai suteikia pridėtinę vertę abiem asmenims. Kasdienėje kalboje tai vadiname teigiamais ryšiais. Teoriniu požiūriu į šią tyrimų sritį, tai vadinama aukštos kokybės ryšiais. Abu šie terminai reiškia trumpalaikį bendravimą, kuris yra naudingas abiem pokalbio dalyviams, ir skiriasi nuo santykių ar paprasto bendravimo koncepcijų.

Santykiai yra ilgai trunkanti sąsaja tarp dviejų asmenų, o ryšiai nebūtinai reiškia, kad tarp tų žmonių santykis užsimezgė jau seniai ar yra palaikomas šiuo metu. Vietoje to, ryšių tyrimas skiria dėmesį tarpusavio santykių mikrodalelėms, kurios bėgant laikui gali susilipdyti į visapusiškus santykius, bet yra svarbios ir pačios savaime.

Pabrėžtini svarbūs aukštos kokybės ryšių sistemos punktai:- Žmonės yra socialinės būtybės, turinčios poreikį priklausyti grupei – dėl to ryšiai yra

svarbus žmonių socialinių patirčių aspektas;- Ryšiai yra dinamiški ir daro įtaką individams, nes bendraujant su kitu asmeniu keičia jų

jausmus, mąstymą ir elgseną;- Ryšiai yra esminiai elementai, siekiant suprasti, kaip veikia socialinė rutina ir vyksta

gyvenimo planavimas;- Ryšių kokybės skirtumai atspindi skirtumus tarp skirtingų ryšių jų naudingumo sveikatai ir

gero funkcionavimo atžvilgiu konkrečiu laiko momentu. Mūsų kompleksiškoje sąryšių ekonomikoje ir visuomenėje yra svarbu ištirti prastų ar

neigiamų ryšių pasekmes, analizuoti aukštos kokybės ryšių naudą ir strategijas, mokytis juos sukurti.

Pateikiame trumpą pagrindinių temų apibendrinimą:Kas yra aukštos kokybės ryšiai?Aukštos kokybės ryšiai yra bendravimas, kuris jus verčia jaustis „užsivedusiu“, atviru,

motyvuotu ir atsigavusiu. Jie nebūtinai turi sietis su artimais ar intymiais santykiais – greita žinutė ar paprasčiausias pokalbis susirinkime gali būti aukštos kokybės, jei abi pusės jaučiasi vertinamos. Kai tik jūsų ryšiai yra aukštos kokybės, galite transformuoti pokalbį taip, kad būtų naudos visiems.

Kokia yra aukštos kokybės ryšių nauda?Aukštos kokybės ryšiai yra naudingi įvairiomis prasmėmis. Pabrėžiame sveikatos pagerėjimą

ir gyvenimo kokybę, individualų ir kolektyvinį įsitraukimą ir mokymąsi visą gyvenimą.

Aukštos kokybės ryšių pagrindinė nauda

Psichologinės ir fizinės sveikatos pagerėjimas. Aukštos kokybės ryšiai kuria teigiamas emocijas ir gyvybingumą, taip mažindami stresą.Įsitraukimas. Visi mėgaujamės draugyste ir teigiamais dialogais – esame socialinės būtybės. Aukštos kokybės ryšiai mums padeda jaustis laimingesniais ir aktyvesniais. Atviri, pasitikėjimu grįsti santykiai gali suteikti mums pasitikėjimo savimi išreikšti savo jausmus, įskaitant baimes ir rūpesčius, nes žinome, kad sulauksime reikiamos paramos.Mokymasis. Mums lengviau mokytis, kai save ir aplink mus esančius žmones vertiname teigiamai. Laimės, jaudulio ir entuziazmo jausmas gali mus sudominti naujomis idėjomis ir paskatinti mokytis naujų dalykų. Kai gerai jaučiamės, esame žaismingesni ir kūrybingesni. Kai esame užmezgę pasitikėjimu grįstus ir įtraukiančius santykius, taip pat galime jaustis pakankamai saugūs, kad atskleistume daugiau informacijos, prisiimtume riziką

82

ir pripažintume savo klaidas, tokiu būdu galėdami pasimokyti iš savo patirčių.

Kokios yra prastos kokybės ryšių pasekmės?Prastos kokybės ryšiai žmonėms gali turėti didelį poveikį, sąlygojantį neigiamus jausmus ir

elgseną.Prastos kokybės ryšių pagrindinės pasekmės

Energijos / koncentracijos trūkumas. Jei mūsų tarpasmeniniams ryšiams trūksta pasitikėjimo ar jie verčia mus jaustis neįvertintais, tai gali turėti neigiamą poveikį mums ir mūsų elgsenai. Prastos kokybės ryšiai išsunkia mūsų energiją, dėl to būna sunku susikoncentruoti ir bendrauti su kitais.Nerimas. Prasti ryšiai gali priversti mus jaustis neįvertintais, nuvertintais ir neramiais. Neigiami jausmai veikia draugus, šeimą ir bendruomenę.

Kaip kurti aukštos kokybės ryšius?Aukštos kokybės ryšiai gali būti kuriami pagarbiu bendravimu ir pasitikėjimu.Mokymasis pagarbiai bendrauti:Kai elgiamės su žmonėmis pagarbiai, sukuriame geros savijautos ir teigiamos energijos ciklą,

kuris didina visų dalyvių laimę ir teigiamus veiksmus. Būkite čia ir šią akimirką.

Kai esame čia ir šią akimirką, visiems sakome, kad esame jiems atviri ir pasiekiami, ir leidžiame jiems žinoti, kad jų mintys, idėjos ir nuomonės yra svarbios.

Klausymas.Kai kas nors su jumis kalba, ar tikrai klausotės? Ar tik pusiau klausotės ir tuo pat metu

skubate daryti išvadas, pertraukiate kalbą arba galvojate, ką norite pasakyti jūs? Efektyvus klausymas duoda žmonėms ženklą, kad jie buvo išgirsti, kas signalizuoja jūsų pagarbą jiems.

PunktualumasBuvimas laiku rodo, kad gerbiame kitų žmonių laiką ir kad suprantame įsipareigojimus,

kuriuos jie turi įgyvendinti. Autentiškumas

Būkite savimi Kai esame autentiški, parodome žmonėms, kad esame nuoširdūs, patikimi ir „nežaidžiame žaidimų“.

PatvirtinimasSvarbu iškomunikuoti, kad suprantame kito žmogaus situaciją. Padrąsinimas leidžia žmonėms

jaustis pastebėtais ir vertinamais. Bendravimas

Tai, kaip save išreiškiame, taip pat demonstruoja norą bei gebėjimą pagarbiai bendrauti su žmonėmis. Galime išvengti nesusikalbėjimo naudodami teigiamą kalbą, aiškiai apibrėždami terminus ir nustatydami konkrečius tikslus.

Pasitikėjimo kūrimui:Pasitikėjimas yra svarbus bet kokiuose santykiuose ir būtinas kuriant aukštos kokybės ryšius.

DalijimasisKai dalijamės kažkuo svarbiu ar vertingu, sakome kitiems, kad jais pasitikime ir kad jie gali

pasitikėti mumis. Atsiskleidimas

Savo jausmų, baimių ir rūpesčių atskleidimas gali padėti suformuoti su žmonėmis stipresnį ryšį.

Atsiliepimai Teikdami atsiliepimus ir jų prašydami, demonstruojame, kad vertiname kitų žmonių nuomonę,

idėjas ir požiūrius.Aukštos kokybės ryšiai mums ir aplink mus esantiems žmonėms gali suteikti energijos,

pagerinti sveikatą ir savijautą, pagerinti bendravimą su kitais ir stimuliuoti norą mokytis. Kai bendraujame su žmonėmis, kurie demonstruoja pagarbą ir pasitikėjimą, galime sukurti palaikančią

83

aplinką, kuri visiems suteiks galimybę atskleisti savo potencialą ir tokiu būdu būti efektyvesniems ir laimingesniems.

84

DALIJAMOJI MEDŽIAGA

„Koks tai telefonas?“

85

DALIJAMOJI MEDŽIAGA

„60 sekundžių“ žaidimas.

Kaip manote, kiek veiksmų yra atliekama per 60 sekundžių?

Vykdoma paieškų Įkeliama naujų dainų Sukuriama naujų blog‘ų

Užregistruojama naujų interneto

adresų

Atsisiunčiama dainų

Sukuriama naujų interneto svetainių Įkeliama naųjų nuotraukų Įkeliama nuotraukų

Yra aktyvių naudotojų Atliekama profesionalių paieškų Parašoma „tweets“ žinučių

Kiek valandų trukmės videoįrašų įkeliama?

Peržiūrima nuotraukų Įkeliama pranešimų Kiek

minučių jungiamasi Pasidalijama nuotraukų

86

tarpusavyje?„60 sekundžių“ žaidimas.

ATSAKYMAI

2 milijonai 14 347 70

15000 571 20000 3600

11000 11.000 278000 72

20 milijonų 41000 1,4 milijono 104000

87

„60 sekundžių“ žaidimas.

Kaip manote, kiek veiksmų yra atliekama per 60 sekundžių?Teisingi žaidimo atsakymai.

Vykdoma paieškų – 2 milijonai Įkeliama naujų dainų – 14 Sukuriama naujų blog‘ų – 347

Užregistruojama naujų interneto

adresų - 70

Atsisiunčiama dainų – 15000

Sukuriama naujų interneto

svetainių - 571 Įkeliama naųjų nuotraukų – 20000 Įkeliama nuotraukų – 3600

Yra aktyvių naudotojų – 11000 Atliekama profesionalių paieškų – 11000

Parašoma „tweets“ žinučių – 278000

Kiek valandų trukmės videoįrašų įkeliama – 72

Peržiūrima nuotraukų – 20 milijonų Įkeliama pranešimų – 41 000 Kiek minučių jungiamasi

tarpusavyje – 1,4 milijonoPasidalijama nuotraukų – 104000

88

DALIJAMOJI MEDŽIAGA

Socialinių medijų privalumai ir trūkumai

Privalumai Trūkumai Socialinių tinklų platformos skleidžia informaciją greičiau nei bet kuri kita žiniasklaidos priemonė; Teisėtvarka naudoja socialinių tinklų platformas nusikaltėliams gaudyti ir teisti; Socialinių tinklų platformos leidžia žmonėms gerinti savo santykius ir rasti naujų draugų; Socialinės medijos suteikia stiprybės verslo moterims; Socialinės medijos svetainės padeda darbdaviams rasti darbuotojus, o darbo ieškantiems padeda rasti darbo; Buvimas socialinio tinklo dalimi gali padidinti asmens gyvenimo kokybę ir sumažinti sveikatos problemas; Socialinių ryšių svetainės lengvina bendravimą su licėjaus mokykla; Socialinių tinklų platformos didina balsuotojų dalyvavimą; Socialinės medijos palengvina politinius pokyčius; Socialiniai tinklai yra gerai ekonomikai; Socialinių medijų platformos įgalina individus daryti gerus socialinius darbus bendruomenės lygmenyje; Socialinių tinklų platformos padeda pagyvenusiems žmonėms jaustis labiau susietais su visuomene; Socialinių tinklų platformos padeda žmonėms, kurie socialiai izoliuoti ir kurie drovisi užmegzti ryšius su kitais žmonėmis; Socialinės medijos leidžia greitai, lengvai platinti informaciją apie visuomenės saugą ir sveikatą iš geros reputacijos šaltinių; Socialinės medijos gali padėti paneigti socialines stigma; „Sutelktinis finansavimas“ leidžia žmonėms kolektyviai pasiekti tikslą; Socialiniai tinklai pristato akademinius

Socialinės medijos leidžia skleisti nepatikimą ir klaidingą informaciją; Socialinių tinklų platformoms trūksta privatumo, jos daro naudotojus pažeidžiamus, nes į tinklus gali įsikišti valdžia ar privatus verslas; Socialinių tinklų platformos gali lemti stresą ir problemas su neinternetiniais santykiais; Socialinių tinklų platformos skatina žmones švaistyti savo laiką; Socialinių medijų naudojimas gali pakenkti darbo stabilumui ir įsidarbinimo galimybėms; Socialinių tinklų platformų naudojimas koreliuoja su asmenybės ir smegenų sutrikimais, o taip pat ir su priklausomybėmis; Dėl socialinių medijų žmonės mažiau laiko praleidžia bendraudami akis į akį; Nusikaltėliai naudoja socialines medijas nusikaltimams vykdyti ir paremti; Socialinės medijos gali sukelti pavojų kariuomenei ir žurnalistams; Socialinių tinklų platformos kenkia darbuotojų produktyvumui; Socialinių ryšių platformos palengvina internetinių patyčių skleidimą; Socialinių tinklų platformos suteikia galimybę siųsti nešvankias žinutes, dėl ko gali būti pareikšti baudžiamieji kaltinimai, o asmeninės nuotraukos gali cirkuliuoti nenumatytai ilgai; Žmonės, kurie naudoja socialinių tinklų platformas yra linkę į socialinę izoliaciją; Socialinių tinklų platformos skatina mėgėjų patarimus ir savarankišką sveikatos problemų diagnozę – tai gali lemti žalingus ar gyvybei pavojingus rezultatus; Socialinės medijos sudaro sąlygas plisti neapykantos grupėms; Vaikai gali sukelti sau pavojų nesuprasdami viešos ir spontaniška sklaida

89

tyrimus platesnei auditorijai, leisdami daugumai žmonių pasiekti anksčiau nepasiekiamus mokymosi išteklius; Korporacijos ir smulkūs verslai naudoja socialines medijas, kad naudos gautų ir jie patys, ir pirkėjai; Socialiniai tinklai siūlo mokytojams platformą bendradarbiavimui su kitais mokytojais ir komunikacijai su mokiniais ne pamokų metu; Socialiniai tinklai siūlo muzikantams ir menininkams būdą pritraukti auditorijas, jei jie neturi privataus kontrakto.

pasižyminčios socialinių tinklų platformų prigimties; Socialiniai tinklai leidžia sukčiauti ruošiant pamokas; Socialinių tinklų platformų reklamos praktika gali sukelti privatumo pažeidimą; Socialinės medijos gali palengvinti netinkamus mokinio–mokytojo santykius; Neleistinas informacijos dalijimasis socialinių tinklų platformose gali lemti menininkų autorinių teisių pažeidimus, intelektinės nuosavybės praradimą ir pajamų praradimą; Socialinių medijų naudojimas gali pakenkti mokinio galimybėms būti priimtam į aukštąją mokyklą / darbo ieškotojo galimybėms rasti darbą; Socialinių medijų skelbimų negalima visiškai ištrinti ir visa paskelbta informacija gali turėti nenumatytų padarinių; Socialinių tinklų platformų naudotojus gali pažeisti prieš saugumą nukreiptos atakos, pvz., įsilaužimas, tapatybės vagystė, virusai.

90

DALIJAMOJI MEDŽIAGA

Savisauga – ką daryti ir ko nedaryti plėtojant socialinius ryšius

Socialinių ryšių plėtojimas internetu vis labiau populiarėja, atsiranda naujų kanalų / platformų, kurios leidžia komunikuoti su draugais ir nepažįstamaisiais bei kurti ryšius hobių, poreikių ir interesų pagrindu. Socialinių tinklų platformos gali būti teigiamas ir naudingas šaltinis, jei yra naudojamos atsakingai.

Toliau pateikiama keletas saugumo internete gerosios praktikos pavyzdžių:

Pavojus privatumui

KĄ DARYTI:

Nustatykite stiprų slaptažodį, kad sumažintumėte paskyros pavogimo riziką; Išmokite naudoti svetainės privatumo parametrus. Numatytasis parametras paprastai leidžia

jūsų profilį matyti visiems. Galite pakoreguoti savo parametrus, kad prieigą turėtų tik leidimą turintys žmonės;

Būkite atidūs ir žinokite, kam leidžiate su jumis susisiekti, kiek ir kokio tipo informacijos rodote nepažįstamiesiems internete;

Skirkite laiko socialinių tinklų platformose skelbiamai privatumo politikai perskaityti ir suprasti. Šiuose dokumentuose gali būti nurodyta, kokio tipo informaciją jos atskleis kitoms šalims. Jei abejojate ar nesutinkate su sąlygomis, paslaugų nenaudokite;

Skelbkite tik tokią informaciją, kurią nebijote leisti kitiems apie jus matyti ir žinoti; Naudokite atskiras el. pašto paskyras registravimuisi į socialinio tinklo platformą ir savo

asmeninei komunikacijai; Jei paskyros jums nebereikia ir joje yra privačios informacijos, ją deaktyvuoti nepakanka.

Pateikite prašymą oficialiai svetainei ištrinti jūsų paskyrą.

KO NEDARYTI:

Neskelbkite asmeninės informacijos, pvz., savo adreso, gimimo datos, asmens tapatybės numerių, telefono numerio, kredito kortelės numerio arba informacijos apie savo grafiką ar tvarkaraštį. Jei nebūtina, neatskleiskite savo pilno vardo ir pavardės;

Nenaudokite lengvai atspėjamo slaptažodžio arba to paties slaptažodžio įvairioms socialinių tinklų platformoms. Atskleidus jūsų slaptažodį, kenkėjiški žmonės galės patekti į jūsų asmeninį profilį bei apsimesti jumis. Jei įtariate, kad kažkas su jūsų paskyra negerai, iš karto pakeiskite slaptažodį;

Nesidalykite savo paskyra ir slaptažodžiu su kitais; Nepasikliaukite viskuo, ką perskaitote internete, ypač kai rašo nepažįstamieji. Žmonės gali

skelbti klaidingą ar netikrą informaciją ar net savo tapatybes.

Kenkėjiškas turinys ar kodas

KĄ DARYTI:

Įdiekite antivirusinę ir antikenkėjišką programinę įrangą, įjunkite apsaugą realiuoju laiku ir laikykite atnaujintus virusų pėdsakų failus;

Įjunkite šlamšto filtravimo funkciją, kur įmanoma. Kai kuriose socialinių tinklų platformose gali būti šlamšto kontrolės įskiepiai, filtruojantys komentarų šlamštą;

Reguliariai tikrinkite programinės įrangos naujienas ir atnaujinimus pardavėjo interneto svetainėje;

91

Prieš priimdami programą, įsitikinkite, kad ji saugi patikrindami informaciją ir atsiliepimus apie ją;

Reguliariai tikrinkite programų, kurias naudojate ar leidote naudoti, parametrus. Pašalinkite nebereikalingas programas.

KO NEDARYTI:

Nespauskite nepageidaujamų nuorodų, gautų iš nepažįstamo žmogaus ar nežinomų šaltinių. Net jei lankotės žinomuose puslapiuose, neskubėkite spausti nuorodų ar nuotraukų, nes nuorodos, nuotraukos ar kitų formatų failai gali turėti kenkėjišką kodą;

Neleiskite atsiųsti ir diegti programų ar įskiepių, kurių gerai nežinote.

Socialinės inžinerijos atakos

KĄ DARYTI:

Jei socialinio tinklo platforma jums leidžia kontroliuoti apie save pateikiamą informacijos kiekį, pvz., savo profilį leisti peržiūrėti tik artimiems draugams, pagalvokite apie šios funkcijos panaudojimą;

Apsiribokite savo tinkle žmonėmis, kuriuos tikrai pažįstate. Visiškai nebūtina pridėti kuo daugiau draugų. Daugiausia „draugų“ turintis žmogus visai nebūtinai yra socialinių ryšių lyderis;

Neskubėkite atverti nuorodų, skelbiamų socialinių tinklų platformose. Kenkėjiška svetainė gali atrodyti labai panaši į tikrąją svetainę, bet jos adreso rašyba neretai truputį skiriasi arba naudojama kitokia adreso galūnė (pvz., ne „.com“, o „.net“).

KO NEDARYTI:

Neskelbkite asmeninės informacijos, kurią galima naudoti kitose svetainėse, pvz., kredito kortelės ar banko svetainėje tikrinant jūsų tapatybę. Nors dalis tokios informacijos gali atrodyti nepavojinga (pvz., jūsų augintinio vardas), nusikaltėliams ji gali būti naudinga. Kenkėjiški žmonės gali surinkti tokią informaciją, kad apsimestų jumis ir gautų prieigą prie jūsų jautrios informacijos.

Nesiųskite jautrios informacijos internetu prieš tai neįsitikinę svetainės tinkamumu ir saugumu, ir naudokite saugų kanalą, jei įmanoma.

Nespauskite nuorodų, kurios atrodo, lyg būtų atsiųstos jūsų draugų. Socialiniuose tinkluose nesunku apsimesti kitu asmeniu, pvz., jūsų draugu ar pažįstamu, arba neteisingai pateikti faktus apie save, įskaitant amžių, lytį ir ketinimus.

Nepasikliaukite žmogumi, su kuriuo ką tik susipažinote internetu, labiau nei pasikliautumėte nepažįstamuoju, kurį ką tik sutikote gatvėje.

Tapatybės vagystė

KĄ DARYTI:

Priimdami draugavimo užklausą, pradėdami sekti draugą ar prisijungdami prie grupės būkite budrūs;

Visais būdais patikrinkite paskyros autentiškumą ir įsitikinkite, kad žinote, ką priimate į kontaktus;

Jei įtariate netikrą naudotojo profilį, praneškite apie tai paslaugos teikėjui arba atitinkamoms institucijoms;

92

Reguliariai tikrinkite, ar jūsų paskyroje nėra įtartinos veiklos; Jei įtariate, kad jūsų asmeninė paskyra pagrobta ar kiti apsimeta jumis, praneškite paslaugos

teikėjui ir policijai.

KO NEDARYTI:

Nebandykite apsimesti kitais žmonėmis; Neskubėkite priimti kvietimo draugauti iš žmogaus, kurį lyg ir pažįstat; Neatskleiskite asmeninės informacijos, nebent žinote, kad asmuo, su kuriuo kontaktuojate,

yra autentiškas naudotojas.

Internetinės persekiojimas arba patyčios

KĄ DARYTI:

Skelbkite tik tokią informaciją, kurią nebijote leisti kitiems apie jus matyti ir žinoti; Blokuokite arba ignoruokite nekviestus žmones, kuriais nepasitikite; Detaliai sekite visą persekiotojo ar patyčių skleidėjo veiklą; Jei tokia situacija jus gąsdina, pasitarkite su patikimu žmogumi ir skambinkite policijai, jei

manote, kad tai reikalinga; Naudokite atskiras el. pašto paskyras registravimuisi į socialinio tinklo platformą ir savo

asmeninei komunikacijai; Sukurkite skirtingus naudotojų sąrašus ir savo internetinę būseną leiskite matyti tik tiems

naudotojams, kuriems davėte leidimą. Atsijunkite nuo sistemų, jei situacija internete tapo priešiška.

KO NEDARYTI:

Neskelbkite nieko, kas gali jus pastatyti į gėdingą situaciją; Niekur viešojoje interneto erdvėje nesidalykite asmenine informacija, neduokite jos

nepažįstamiesiems, įskaitant el. paštu ir pokalbių kambariuose; Nenaudokite asmeninės informacijos jokioje naudotojo profilio dalyje; Neatsakykite į internetines provokacijas; Nekonfrontuokite su persekiotoju, tai gali sukelti tik dar daugiau pykčio ar emocinių atakų; Neatsakykite į internetines patyčias, tai paprastai paskatina siųsti tik dar daugiau žinučių su

patyčiomis.

Internetinis priekabiavimas

KĄ DARYTI:

Blokuokite arba ignoruokite nekviestus žmones, kuriais nepasitikite; Fiksuokite savo internetinius pokalbius. Tai užtikrins, kad turėsite įrodymų, jei vėliau kils

bėdų; Būkite atsargūs su žmonėmis, kurie jus skatina bendrauti ne viešame forume ar pokalbių

kambaryje, o privačiame; Jei tokia situacija jus gąsdina, pasitarkite su tėvais ar mokytojais ir skambinkite policijai, jei

manote, kad tai reikalinga.

KO NEDARYTI:

93

Nesuteikite asmeninės informacijos apie save, pvz., lyties ar amžiaus, žmonėms, kurie jūsų nepažįsta;

Neatsakykite į pokalbius, kuriuose pateikiamas pagal amžių netinkamas turinys; Nesusitikite akis į akį su internetiniais pažįstamaisiais, kurių gerai nepažįstate. Turėkite

galvoje, kad informacija, kurią žmonės internete skelbia apie save, gali būti neteisinga. Eiti vienam susitikti su nepažįstamaisiais gali būti pavojinga. Jei sutariate susitikti, darykite tai viešoje vietoje, atsivedę draugą, kuriuo pasitikite;

Neatsakykite į jokias nepažįstamų žmonių siūlomas galimybes, pvz., greitai užsidirbti pinigų, tapti modeliu ir t. t.

Kai kurie kiti patarimai

Atsiminkite, kad būsite atsakingi už bet kokį jūsų skelbiamą netinkamą turinį; Subalansuokite laiką, kurį skiriate socialiniams tinklams, netapkite nuo jų priklausomas; Gerbkite kitų žmonių turinį ir žinokite, kad, jums paskelbus ar pasidalijus jų turiniu, tai gali

būti autorinių teisių pažeidimas; Sukčiavimai yra įprasta nusikaltimų praktika internetinėse socialinių ryšių bendruomenėse.

Išmokite apsisaugoti nuo sukčiavimo; Socialinių tinklų platformos tampa pagrindiniu tapatybės klastotojų taikiniu. Nusikaltėliai

gali pasitelkti plačias el. laiškų grandines ir šlamšto siuntimą, kad įvykdytų apgaulę internete. Turite išmokti atpažinti apgavystę internete

94

Socialinių medijų MOKINIO viktorina

Skamba telefonas. Sulaukėte skambučio iš tolimo giminaičio.Po kelių minučių pagaliau prisimenate, tai Amelija! Pažįstama, kuri gyvena kitoje pasaulio pusėje ir su kuria niekada taip ir nesusitikote.Dabar jai 20 metų ir ji planuoja pakeisti savo gyvenimą. Susitaupiusi pinigų, ji palieka savo mažąjį gimtąjį kaimą, kur nuo pat jaunystės ji dirbo ūkyje.Sutinkate priimti ją ir padėti prisitaikyti prie naujo gyvenimo mieste. Kai pagaliau susitinkate ir daugiau pasišnekate, suprantate, kad ji beveik neturi IKT naudojimo patirties ir neturi jokio supratimo, kas yra socialinės medijos... Tikras iššūkis!

1. Pirma, supažindinate ją su socialinėmis medijomis, paaiškindami, kad...a) Socialinių medijų būna įvairių, bet, nepaisant to, ką visi sako, jų visų paskirtis ta pati: susipažinti

su naujais žmonėmis ir surasti vaikiną arba merginą!!!b) Pagrindinė įvairių socialinių medijų svetainių ir programų nauda yra nemokamas bendravimas su

draugais;c) Socialinės medijos žmonėms atveria platų galimybių spektrą: gali palaikyti ryšį su draugais ir

šeima, susipažinti su panašius interesus ir pomėgius turinčiais žmonėmis (socialiniuose tinkluose), įkelti ir dalytis nuotraukomis ir vaizdo įrašais (multimedijų dalijimasis) ir dalyvauti internetiniuose forumuose bei tinklaraščiuose, diskutuoti skelbiant žinutes įvairiomis temomis (tinklaraščiuose ir forumuose). Tai tik keletas pavyzdžių, galiu parodyti, kaip tai daroma...

Amelija jau pradeda suprasti, kad per socialines medijas galės pasiekti įvairius išteklius, bet ji neturi kompiuterio ar mobiliojo telefono su interneto ryšiu. Jūs jai gavote naudotą išmanųjį telefoną naudotų prekių mainų „Facebook“ grupės puslapyje ir nusivedate į keletą netoliese esančių vietų, kur ji gali nemokamai prisijungti prie belaidžio interneto – bendruomenės centre, viešojoje bibliotekoje, autobusų stotyje, mokyklos kieme, gyventojų paramos biure ir t. t.Tuomet papasakojate apie iššūkį – susikurti puslapį „Facebook“, viename iš populiariausių socialinių tinklų, ir bandote paaiškinti pagrindinius socialinių tinklų pranašumus...

2. „Facebook“ tinkle galima...a) Viską sužinoti apie žmones, ką jie veikia, mąsto, jaučia, ir bandyti atrasti jų vidines paslaptis;b) Užmegzti kontaktus su kitais žmonėmis ir kurti socialinius ryšius, atrasti naujas dominančias

idėjas ir tyrinėti kūrybiškus dalykus, dalyvauti grupinėse diskusijose ir dalytis informacija, mokytis iš kolegų, organizuoti veiklą ar renginius platesnei auditorijai;

c) Lyginti savo „Facebook“ draugų skaičių su kitų žmonių draugų skaičiumi ir mėginti gerinti socialumo rekordus, pajungiant į savo tinklą dar daugiau internetinių draugų.

Amelija susikuria „Facebook“ puslapį ir pradeda kontaktuoti su žmonėmis, su kuriais neseniai susipažino, ir atranda vaikystės draugus, su kuriais buvo nutrūkęs ryšys. Dabar ji pradeda jaustis mažiau izoliuota ir bendrauja internetu su grupe žmonių, komentuoja naujienas, dalijasi idėjomis, nuotraukomis. Bet Amelijos santaupos tirpsta, tad jai labai reikia darbo! Kaip jai gali padėti socialinės medijos?

3. Norite Amelijai paaiškinti, kaip geriausia socialinėse medijose ieškoti darbo galimybių ir potencialių ryšių, tad duodate keletą patarimų...

a) Kasdien savo „Facebook“ puslapyje primink „pasauliui“, kad tau reikia darbo. Dažnas tos pačios žinutės kartojimas padeda išspręsti problemas;

b) Sustiprink savo įvaizdį socialiniuose tinkluose sukurdama netikrą „Facebook“ ir „LinkedIn“ profilį (profesionalams skirtas socialinis tinklas, kuris leidžia dalytis savo gyvenimo aprašymu,

95

nurodant išsilavinimą ir darbo patirtį, užmegzti ryšius su kitais profesionalais, bendrauti grupių diskusijose, ieškoti ir kandidatuoti į darbus);

c) Saugok savo internetinę reputaciją, atidžiai rinkis savo internetinius kontaktus ir atskirk savo asmeninį gyvenimą nuo darbo kontaktų – gali sukurti „Facebook“ puslapį savo profesiniam įvaizdžiui arba „LinkedIn“ profilį.

Nuo Amelijos atvykimo jau praėjo kelios savaitės, panašu, kad ji jau neblogai prisitaikė prie naujojo miesto. Nemažai išmoko apie IKT, tyrinėja socialinių medijų galimybes ir kuria socialinius ryšius tiek internete, tiek ne internete.Vieno iš jūsų pokalbių metu Amelija pagaliau prasitaria, kad ji jaučia aistrą menui. Ji jau prieš kurį laiką pradėjo piešti ir tapyti, įkvėpta natūralios mažojo kaimo, kuriame užaugo, aplinkos. Matėte jos darbus ir manote, kad jie nuostabūs! „Pasaulis turi tai pamatyti“, – iš karto pagalvojate. Kita vertus, nesate meno ekspertas ir nepažįstate jokių menininkų...

4. Labai jai rekomenduojate...a) Patyrinėti socialinių tinklų platformas, rasti žmones, turinčius panašų pomėgį menui, aptarti ir

kurti idėjas bendradarbiaujant su kitais ir pasidalyti meno darbais, kad gautų atsiliepimų;b) Prieiti gatvėje prie žmonių, pakalbinti juos ir bandyti įtikinti, kad ateitų pažiūrėti jos darbų;c) Reikėtų piešinius įrėminti gražiu rėmu ir pakabinti namie. Ką gali žinoti, gal vieną dieną netikėtai

tave aplankys meno pasaulio žmogus.

Susirašę su Amelija keliomis trumpomis žinutėmis per „Facebook“, staiga suvokiate, kad Amelija jaučiasi prastai, ji minėjo, kad jaučiasi nuvertinta ir susirūpinusi. Ji daug valandų per dieną praleido socialiniuose tinkluose bandydama su visais užmegzti pokalbį ir likdavo vis labiau nusivylusi rezultatu – jokių atsiliepimų į žinutes, nesusipratimai dėl jos įrašų, provokuojančiai besielgiantys žmonės ir agresyvus atsakas.Suvokiate, kad Amelija tikriausiai kažką daro blogai dėl savo nedidelės patirties internetiniame bendravime ir jai reikia pagalbos, kad sugalvotų geresnę bendravimo strategiją, kuri leistų jai įsilieti, jausti motyvaciją, teigiamus ryšius, sukuriančius socialinę vertę visiems susijusiems žmonėms.

5. Jūsų nuomone, socialinių tinklų naudojimo esmė yra:a) Suprasti platformų „socialines normas“ stebint kitus, apgalvoti ir įvertinti situacijas prieš teikiant

atsiliepimus, gebėti jautriai ir diplomatiškai bendrauti – įskaitant žinojimą, kada dalyvauti internetinėje diskusijoje, o kada susilaikyti – tuo pat metu nuosekliai ugdant teigiamą pagarbaus bendravimo požiūrį, kad tave laikytų patikimu žmogumi;

b) Susitelkti į savo vertybes ir nuomones, išreiškiant save spontaniškai ir emocingai, nepriklausomai nuo bendravimo temos ir nuo to, kas kreipiasi jūsų adresu. Galėsite kontroliuoti bendravimą ribodami kitų žmonių dalyvavimą;

c) Sėkmingo bendravimo socialiniuose tinkluose esmė yra humoras. Išimtas iš konteksto, geras juokelis gali neblogai pralaužti ledus, pritraukdamas visų dėmesį. Dviprasmiškumas dėl jūsų tikslų internete gali būti gera strategija, kad nesusikirstumėte dėl skirtingų nuomonių ir liktumėte visų draugas.

Amelija vadovaujasi jūsų patarimais ir pradeda sulaukti atsiliepimų iš veiklos socialiniuose tinkluose. Ji aktyviai dalyvauja internetinėse meno bendruomenėse, susipažįsta su panašių interesų žmonėmis, kurie yra motyvuoti imtis bendrų veiksmų. Dabar ji susidūrė su nauju iššūkiu – suorganizuoti meno parodą. Sumanymas yra demonstruoti kūrybingų žmonių grupės, su kuria ji palaikė kontaktą internete ir ne internete, darbus, įskaitant ir jos pačios piešinius. Ji jau gavo tinkamą erdvę – vietos bendruomenės centrą.Bet kaip ji gali išpopuliarinti šį renginį, kad jis būtų gausiai lankomas?

96

6. Galite pasidalyti su ja savo idėjomis, kokia būtų geriausia komunikacijos strategija...a) Išplatinti rankų darbo skrajutes į vietos pašto dėžutes ir ant automobilių langų;b) Sumokėti aktoriui, kad atliktų reklaminį pasirodymą priešais bendruomenės centrą parodos metu;c) Sukurti patrauklų įvaizdį, kuriuo remiantis apie meno parodą būtų skelbiama susijusiose socialinių

medijų puslapiuose, kartu pateikiant meno kūrinių nuotraukų ir autorių biografinius aprašymus, sukurti „Facebook“ viešą renginį ir susisiekti su vietos internetinėmis naujienų tarnybomis.

Amelijos renginys buvo sėkmingas!!! Kas dabar žino, ką dar atneš ateitis...

97

Socialinių medijų MOKINIO viktorina

Klausimai Teisingi atsakymai

1 c)

Socialinės medijos žmonėms atveria platų galimybių spektrą: gali palaikyti ryšį su draugais ir šeima, susipažinti su panašius interesus ir pomėgius turinčiais žmonėmis (socialiniuose tinkluose), įkelti ir dalytis nuotraukomis ir vaizdo įrašais (multimedijų dalijimasis) ir dalyvauti internetiniuose forumuose bei tinklaraščiuose, diskutuoti skelbiant žinutes įvairiomis temomis (tinklaraščiuose ir forumuose). Tai tik keletas pavyzdžių, galiu parodyti, kaip tai daroma...

2 b)

Užmegzti kontaktus su kitais žmonėmis ir kurti socialinius ryšius, atrasti naujas dominančias idėjas ir tyrinėti kūrybiškus dalykus, dalyvauti grupinėse diskusijose ir dalytis informacija, mokytis iš kolegų, organizuoti veiklą ar renginius platesnei auditorijai

3 c)

Saugok savo internetinę reputaciją, atidžiai rinkis savo internetinius kontaktus ir atskirk savo asmeninį gyvenimą nuo darbo kontaktų – gali sukurti „Facebook“ puslapį savo profesiniam įvaizdžiui arba „LinkedIn“ profilį

4 a)

Patyrinėti socialinių tinklų platformas, rasti žmones, turinčius panašų pomėgį menui, aptarti ir kurti idėjas bendradarbiaujant su kitais ir pasidalyti meno darbais, kad gautų atsiliepimų

5 a)

Suprasti platformų „socialines normas“ stebint kitus, apgalvoti ir įvertinti situacijas prieš teikiant atsiliepimus, gebėti jautriai ir diplomatiškai bendrauti – įskaitant žinojimą, kada dalyvauti internetinėje diskusijoje, o kada susilaikyti – tuo pat metu nuosekliai ugdant teigiamą pagarbaus bendravimo požiūrį, kad tave laikytų patikimu žmogumi

6 c)

Sukurti patrauklų įvaizdį, kuriuo remiantis apie meno parodą būtų skelbiama susijusiose socialinių medijų puslapiuose, kartu pateikiant meno kūrinių nuotraukų ir autorių biografinius aprašymus, sukurti „Facebook“ viešą renginį ir susisiekti su vietos internetinėmis naujienų tarnybomis

98

6 UŽSIĖMIMAS: „MOKOMĖS DALYTIS IR PASITIKĖTI“

Užsiėmimo tikslas: ugdyti pasitikėjimą savimi ir kitais.

Užsiėmimo uždaviniai: – Ugdyti pasitikėjimą, leidžiantį dalytis informacija ir idėjomis;– Didinti pasitikėjimą savimi ir kitais;– Geriau pažinti save;– Ugdyti didesnę pagarbą kitų žmonių nuomonėms ir požiūriams.

Reikalingos priemonės:– Registras;– Žaidimo „Mokomės dalytis ir pasitikėti“ kortelės;– 2 min. smėlio laikrodis arba paprastas laikrodis (jei reikia);– Užsiėmimo vertinimo anketos.

Užsiėmimo trukmė – 1 val. 30 min.

99

Užsiėmimo eiga:

Trukmė Pagrindinis turinys Grupės vadovo veiksmai Grupės dalyvių veiksmai Reikalingos priemonės5 min. Prisistatymai Vadovo prisistatymas.

 Užsiėmimo planas.

Dalyviai pasirašo registrą. 

Registras.

10 min. Diskusija apie tai, kodėl šiuolaikinėje ekonomikoje yra svarbu dalytis ir pasitikėti

Vedama diskusija apie gebėjimo dalytis ir pasitikėti svarbą šiuolaikinėje sąryšių ekonomikoje.

Dalyviai išsako savo požiūrius ir mintis, kodėl svarbu gebėti dalytis ir pasitikėti.

–

60 min. Žaidžiamas žaidimas „Mokomės dalytis ir pasitikėti“

Vadovas paaiškina žaidimo tikslą – skatinti dalyvius kalbėti, atsiverti, dalintis, pasitikėti, geriau suprasti save, gerinti klausymosi ir bendravimo įgūdžius.Žaidimas sudarytas iš 8 klausimų grupių (kurių kiekvieną sudaro po 15 klausimų):– Emocijos;– Atsakomybė;– Augimas;– Santykiai;– Interesai;– Kūrybiškumas;– Individualumas;– Vertybės.

Vadovas gali pasirinkti, kaip naudoti žaidimo korteles, atsižvelgdamas į Žaidimo instrukciją (pateikiama Instrukcijose vadovui).

Vadovas informuoja dalyvius, ką jiems galima ir ko negalima daryti žaidimo metu: negalima keisti kortų, dalyviai gali

Dalyvis (arba vadovas) perskaito klausimą ir tada dalyvis pasako atsakymą.

Dalyviai kiekvieną kartą renkasi klausimus iš skirtingos kortų grupės.

Kai reikia, dalyviai plačiau paaiškina arba aptaria savo atsakymus.

Žaidimo „Mokomės dalytis ir pasitikėti“ kortelės.Laikrodis (jei reikia).

100

atsisakyti žaisti ir išeiti iš žaidimo, negalima komentuoti, pertraukti, kritikuoti, kai kiti kalba, galima kalbėti tik pirmuoju asmeniu („aš“), būtina laikytis konfidencialumo.

Koordinuodamas žaidimą, vadovas gali užduoti papildomų klausimų dalyviams, ypač tada, kai dalyvių atsakymai yra trumpi ir neišsamūs.

10 min. Užsiėmimo apibendrinimas

Vadovas veda grupės diskusiją apie dalyvių emocijas ir šio žaidimo metu išmoktus dalykus.Vadovas gali paklausti, ar dalyviai išėjo iš savo komforto zonos.

Grupinės diskusijos metu dalijamasi patirtais jausmais ir mintimis apie šio žaidimo metu išmoktus/sužinotus dalykus.Dalyviai gali reflektuoti savo jausmus, kuriuos sukėlė žaidimas.

5 min. Užsiėmimo vertinimas

Vadovas išdalija ir surenka užsiėmimo vertinimo anketas.

Dalyviai užpildo užsiėmimo vertinimo anketą.

Užsiėmimo vertinimo anketos.

101

UŽSIĖMIMUI REIKALINGA MEDŽIAGA IR INSTRUKCIJOS VADOVUI

Žaidimo „Mokomės dalytis ir pasitikėti“teorinis pagrindimas

Mums įgyjant naujų žinių, vyksta keletas procesų, tokių kaip pažintinis, emocinis ir psichomotorinis. Pažintinis procesas užtikrina informacijos laikymą atmintyje, matematinių skaičiavimų atlikimą, gebėjimą analizuoti, diskutuoti ir ieškoti sprendimo. Emocinis procesas susijęs su žmogaus jausmais ir emocijomis, jis sužadina simpatiją, jausmus ir emocinį nusiteikimą. Psichomotorinis procesas susijęs su fizine veikla, pvz., važiavimas dviračiu. Šiame žaidime bus integruota keletas mokymosi metodų, pvz., individualūs prisiminimai apie asmeniškai svarbias gyvenimo koncepcijas, tačiau pats žaidimo formatas skatina teigiamą ir kūrybišką atmosferą, o žaidimo taisyklių laikymasis ugdo įvairius bendravimo įgūdžius: kalbėjimo, klausymo, klausimų uždavimo ir atsakymo, taip pat empatiją ir toleranciją vienas kitam.

Šiame žaidime taip pat naudojami ugdomojo vadovavimo (angl. choaching) metodai. Jis padeda ugdyti asmeninį potencialą ir savimonę. Žaidimo tikslas – skatinti abipusį pasitikėjimą, kuris yra esminis koučingo principas. Šis žaidimas tinkamas tiems, kurie yra pasirengę pasinerti į vidinius apmąstymus ir atsakymų paiešką savyje, o ne ieškoti jau paruoštų sprendimų išorėje. Šis žaidimas skatina prisiimti atsakomybę už asmeninį gyvenimą ir pažvelgti į savo sprendimų pasekmes. Žaidimo dalyvis susikuria savo paties viziją ir norimą asmeninio tobulėjimo kryptį. Žaidimas padeda dalyviams atrasti savo vidinius išteklius ir potencialą, skatina analizuoti asmeninės ir profesinės veiklos efektyvumą, žadina norą siekti išsilaisvinti iš blokuojančių įpročių ir kurti naujus elgsenos modelius. Šis žaidimas augina savimonę, pasitikėjimą savo asmeninėmis galimybėmis ir sukuria paramos iš kitų žaidimo dalyvių jausmą.

„Eksperimentinis mokymosi modelis“ apima suvokimą, kad mokymasis sėkmingesnis būna tada, kai teorija derinama su praktinėmis užduotimis. Tai reiškia, kad žmogus naujų įgūdžių mokosi darydamas, matydamas, kaip žinios pritaikomos praktikoje ir kaip tą daro kiti. Žaidimo metu užduodant klausimus užmezgami paprasti individualūs arba grupiniai pokalbiai tokiomis temomis, kurios vaidina svarbų vaidmenį kiekvieno žmogaus gyvenime. Dalijimasis gyvenimo istorijomis, emocine būkle, vidinėmis nuostatomis, netekčių patirtimi, prisiminimais ir vertinimais dalyviams padeda tobulėti ir kurti palaikymo tinklą, kuris, savo ruožtu, skatina kurti aplinką, leidžiančią dalytis unikaliomis žiniomis ir įgūdžiais.

Vienas iš mokymosi būdų yra rengti diskusijas – tai vienas šio žaidimo elementų. Dalyviai turi atsakyti įvairių kategorijų klausimus, išreikšti savo patirtį, nusistatymą, ir patys sau įvardinti, kas jiems svarbiausia. Taip pat žaidimas leidžia užduoti klausimus ir taip plėtoti dalyvių tarpusavio dialogą, kuris ugdo toleranciją, gebėjimą klausyti bei palyginti kitų žmonių žodžius su sava patirtimi ir tokiu būdu mokytis. Žaisdami šį žaidimą, dalyviai aktyviai įtraukiami į mokymosi procesą, siekiant didinti jų susidomėjimą ir įsitraukimą.

Mokymuose taikomi žaidimo elementai susiję su dviem sąvokomis – „žaidimizavimas“ (angl. gamification) ir „žaidimu pagrįstas mokymasis“ (angl. game-based learning). „Žaidimizavimas“ yra įvairių žaidimo elementų taikymas siekiant padidinti dalyvio susidomėjimą, pvz., konkurencijos elementų, teigiamų emocijų tam tikroje aplinkoje – darbo vietoje, mokykloje, virtualioje aplinkoje ar kitur. „Žaidimizavimo“ elemento pavyzdys būtų galimybė prie „Facebook“ straipsnio paspausti „Patinka“, vieši ekranai darbovietėje, kuriuose rodomas komandinių ar individualių pasiekimų palyginimas, galimybė išreikšti teigiamas ar neigiamas emocijas šypsenėlėmis. Tuo tarpu žaidimu pagrįstas mokymasis yra metodiškai sukurtų žaidimų naudojimas siekiant konkrečių mokymosi rezultatų, labiau įtraukiant mokymosi proceso dalyvius ir suteikiant jiems praktinių galimybių išmokti ko nors naujo, teikiant informaciją žmogaus pojūčiais, pvz., vizualiniais, garsiniais ar kinetiniais elementais, tokiu būdu sukuriant vidinį judėjimą, ugdant naujus įgūdžius, padedant supaprastinti sudėtingos užduoties suvokimą. Į mokymosi procesą įtraukus žaidimo elementų, besimokantysis iš karto gauna pagalbą ir atsiliepimus. Taip vizualiai atvaizduojamas motyvacijos progresas keliant sunkius, bet pasiekiamus tikslus, ir apdovanojant atitinkamu pripažinimu.

102

Žmogaus susidomėjimas didina jo motyvaciją ieškoti, mokytis ir įsitraukti. Susidomėjimas taip pat skatina dėmesingumą ir koncentraciją, verčia prisiminti ir apgalvoti aptartas temas bei motyvuoja mokytis ir sužinoti daugiau. Vidinė motyvacija susieja gautas žinias su efektyviu jų panaudojimu ir galimais pasiekimais.

Siekiant sukelti dalyvių susidomėjimą žaidimu, pats žaidimas turėtų būti nelengvas, naujas, netikėtas, bet tuo pat metu suprantamas ir atitinkantis dalyvių gebėjimus. Minėti aspektai gali sudominti ir padidinti vidinį įsitraukimą į žaidimą, o kartu ir į patį mokymąsi bei vienas kitą, ir atverti kitų žmonių patirtį. Tyrimai rodo, kad mokytojo įsitraukimas į akademinę aplinką ugdo mokinių emocinį susidomėjimą, motyvaciją, produktyvų ir aistringą dalyvavimą mokymosi procese. Šis aspektas pabrėžia, koks svarbus mokytojo vaidmuo mokymų procese – į tai derėtų atsižvelgti žaidžiant šį žaidimą.

Esminis vaidmuo žaidimo efektyvumo prasme tenka žaidimo vadovui. Viena svarbiausių žaidimo sąlygų yra ta, kad vadovas turi sukurti saugią ir patikimą aplinką tarp grupės narių, nes žaidimo metu dalyviai dalysis savo asmenine patirtimi, vertybėmis, apmąstymais ir nuostatomis. Taip pat labai svarbu išlaikyti konfidencialumą. Svarbu sukurti teigiamą ir į tobulėjimą orientuotą atmosferą, nes teigiamos emocijos skatina kognityvinio proceso efektyvumą, kas savo ruožtu skatina naujų įgūdžių įsisavinimą. Vadovas turi būti kompetentingas ir tikėti žaidimu, jo taisyklėmis, tikslais, jis turi būti labai profesionalus ir turėti tinkamą patirtį. Vadovas turi pateikti aiškias, lengvai suprantamas instrukcijas, turi gebėti valdyti žaidimo trukmę ir laikytis laiko limitų.

Žaidimo „Mokomės dalytis ir pasitikėti“instrukcija

Žaidimo „Mokomės dalytis ir pasitikėti“ tikslas yra motyvuoti dalyvius pakeisti požiūrį į skirtingus savo gyvenimo aspektus – kūrybiškumą, vertybes, augimą, emocijas, individualumą, atsakomybę, santykius, interesus. Žaidimą sudaro 8 klausimų grupės. Kiekvienoje klausimų grupėje yra po 15 klausimų, kurie padeda dalyviui atrasti kažką naujo apie kiekvieną jo gyvenimo kategoriją. Atsakymai į vadovo klausimus individualiai arba 5–8 asmenų grupėse padeda dalyviams ir skatina juos dalytis, pasitikėti ir geriau pažinti save bei kitus.

Pirmiausia paruoškite žaidimo medžiagą – atspausdinkite klausimų korteles. Iš viso žaidimas turi 120 klausimų, kurie yra suskirstyti į aštuonias potemes – kūrybiškumas, vertybės, augimas, emocijos, individualumas, atsakomybė, santykiai, interesai. Kiekvienas klausimas turi savo kortelę. Suskirstykite visas korteles su klausimais į aštuonias atskiras krūveles (pagal potemes). Sudėkite šias aštuonias krūveles ratu stalo viduryje taip, kad nesimatytų klausimų. Tai padarę, pasiimkite smėlio laikrodį arba laikmatį ir galėsite pradėti žaisti.

Toliau pateikiami keli pavyzdžiai, kaip naudoti korteles, tačiau jos gali būti naudojamos ir įvairiais kitais būdais – taip, kaip, vadovo nuomone, yra tinkamiausia žaidime dalyvaujančiai tikslinei grupei.

I. Šios kortelės gali būti naudojamos individualių konsultacijų metu tarp vadovo ir kliento.

Tikslinė grupė: nuteistieji; Dalyvių skaičius: 1 asmuo (individuali konsultacija); Naudojama medžiaga: žaidimo „Mokomės dalytis ir pasitikėti“ kortelės.

Instrukcija Nr. 1: Klientas vienu metu paima vieną kortelę ir atsako į joje užduotą klausimą. Tada atsakymas aptariamas su vadovu. Vadovas gali užduoti papildomų patikslinančių klausimų;

Instrukcija Nr. 2: Vadovas išsirenka vieną ar kelias klausimų potemes, arba pasirenka tik keletą klausimų ir žaidžia su klientu pagal Instrukciją Nr. 1;

103

Laukiami rezultatai: šis žaidimas skatina žmogų kalbėti, atsiverti, dalytis, geriau save pažinti, pripažinti savo stiprybes ir silpnybes, kelti tikslus, gerinti bendravimo įgūdžius.

II. Žaidimas grupėje. Tikslinė grupė: nuteistieji; Dalyvių skaičius grupėje: nuo 5 iki 8 asmenų; Naudojama medžiaga: žaidimo „Mokomės dalytis ir pasitikėti“ kortelės, smėlio laikrodis

arba laikmatis.

Instrukcija Nr. 1: Visi dalyviai ir vadovas susėda aplink stalą. Kiekvienas dalyvis vienas po kito paima po vieną kortelę ir atsako į klausimą. Kiekvienas dalyvis gali kalbėti ne ilgiau kaip 2 minutes – kalbėjimo trukmę kontroliuoja vadovas.

Instrukcija Nr. 2: Visi dalyviai susėda aplink stalą, kiekvienas dalyvis priešais save turi po vieną kortelių krūvelę. Kiekvienas dalyvis vienas po kito paima po vieną kortelę iš priešais esančios krūvelės ir atsako į klausimą. Kiekvienas dalyvis atsakyti į klausimą turi per 2 minutes, kalbėjimo trukmę kontroliuoja vadovas. Apsukus vieną ratą, visi dalyviai pakeičia vietą prie stalo, pasislinkdami per vieną vietą į dešinę ir atsisėsdami priešais naują kortelių krūvelę. Vėl vienas po kito ima korteles ir atsako į klausimus. Atsakymo trukmė – 2 minutės vienam asmeniui. Žaidimas gali tęstis tiek laiko, kiek vadovui atrodo tinkama.

Instrukcija Nr. 3: Visi dalyviai ir vadovas sėdi ratu. Kiekvienas gali laisvai pasirinkti vieną kortelę ir vienas po kito atsako į klausimą. Dalyviui atsakius į klausimą, jis turi galimybę to paties klausimo paklausti vieno arba daugiausiai dviejų rate sėdinčių žmonių.

Instrukcija Nr. 4: Jeigu grupė yra susitelkusi ir yra aukštas tarpusavio pasitikėjimas, tada kiekvienas dalyvis pasirenka vieną kortelę, atsistoja ir apeina kitus grupės dalyvius, užduodamas jiems kortelėje esantį klausimą. Dalyviui grįžus į savo vietą, tą patį atlieka kitas grupės narys. Žaidžiama tol, kol klausimus grupei užduos kiekvienas grupės dalyvis.

Laukiami rezultatai: šis žaidimas skatina atsiverti ir dalytis, pasitikėti, geriau save suprasti, pripažinti savo stiprybes ir silpnybes, kelti tikslus, gerinti bendravimo įgūdžius, gerinti klausymo įgūdžius.

Reikalavimai žaidimo vadovui:

Šis žaidimas reikalauja profesionalios darbo su tiksline auditorija patirties; Vadovas turi aiškiai suprasti žaidimo tikslus ir esminius principus; Reikalingi grupės valdymo įgūdžiai, asmeninių ir grupinių diskusijų vedimo patirtis; Vadovas turi gebėti dalyviams perteikti savo unikalias žinias ir patirtį; Vadovas gali pats nuspręsti, ar dalyvaus žaidime, ar ne.

104

Žaidimo „Mokomės dalytis ir pasitikėti“ kortelės

ATSAKOMYBĖ

1. Ką darote, kai kas nors prašo jūsų pagalbos, bet jūs padėti nenorite?

2. Kai atidėliojate savo pareigas, kaip tai

paveikia jūsų gyvenimą?

3. Ką darote tą dieną, kai gaunate

atlyginimą – perkate ką nors naujo ar grąžinate skolas?

4. Kaip elgiatės, kai jus kamuoja

dvejonės?

5. Kokiomis aplinkybėmis pripažintumėte

savo klaidas ir nesėkmes?

6. Ką darote tokiu atveju, kai pažadėjote draugui paskolinti pinigų, bet staiga atsitiko nenumatytas atvejis ir šių

pinigų jums prireikė pačiam?

7. Ką darote tuo atveju, kai sutikote atlikti

daugiau darbų nei galite padaryti?

8. Kaip išleidote savo pirmąjį atlyginimą?

9. Kaip manote, koks žmogus turi stiprų

atsakomybės jausmą?

10. Ar kada nors savo gyvenime elgėtės

neatsakingai?

11. Už ką savo gyvenime jaučiatės

atsakingas?

12. Ką jums reiškia nuoširdumas?

13. Kaip manote, ar kiti jums patiki

reikšmingas užduotis?

14. Kaip elgiatės situacijoje, kai turite

svarbų susitikimą, bet netikėtai pasijuntate prastai?

15. Ką jums reiškia atsakomybė?

105

AUGIMAS

1. Kokiais būdais stengiatės tobulėti?

2. Ką esate užsibrėžęs išmokti per

ateinančius metus?

3. Ką jums reiškia augimas?

4. Kaip motyvuojate save atlikti

nemėgstamą darbą?

5. Kurio iš žinomų žmonių gyvenimas jus

labiausiai įkvepia?

6. Kaip įsivaizduojate save ateityje?

7. Ko jums reikia, kad savo gyvenime

siektumėte pokyčių?

8. Ką darote susidūrę su iššūkiais?

9. Kas gyvenime jus skatina judėti

pirmyn?

10. Kaip manote, ko reikia norint pasiekti

meistriškumą?

11. Ko naujo išmokote per pastaruosius

dvejus metus?

12. Kaip manote, kiek naudojate savo

potencialo?

13. Kiek įtakos žmogaus pasiekimams turi

valia?

14. Kaip susidorojate su nesėkmėmis?

15. Kas jus motyvuoja daryti daugiau ir

geriau?

106

SANTYKIAI

1. Kokios asmeninės savybės yra būtinos,

norint sukurti gerus santykius?

2. Kaip turėtumėte pakeisti savo elgesį, jei

nuspręstumėte pagerinti santykius su kitais?

3. Kaip parodote, kad kitas žmogus jums

yra svarbus?

4. Kaip apibūdintumėte savo santykius su

kitais?

5. Kas yra jūsų geriausias draugas?

6. Kaip įvertintumėte savo santykius su

kitais?

7. Kaip užmegzti gerus santykius su

aplinkiniais?

8. Kas, jūsų nuomone, trukdo užmegzti

gerus santykius?

9. Koks norėtumėte būti bendraudamas su

kitais?

10. Kaip parodote, kad nemėgstate kito

žmogaus?

11. Ką darote, jei santykiai su kitu

žmogumi nėra būtent tokie, kokių tikėjotės?

12. Kas, jūsų nuomone, gali paveikti ir

nutraukti gerus santykius?

13. Kokią įtaką jums daro geri santykiai ir

kaip jie veikia jūsų gyvenimą?

14. Kokią įtaką jums daro blogi santykiai ir

kokį poveikį jie turi jums?

15. Įvardinkite tris pažįstamus žmones, iš

kurių galėtumėte pasimokyti, kaip sukurti gerus santykius. Paaiškinkite,

kodėl.

107

INTERESAI

1. Jei galėtumėte rinktis, kokią profesiją

norėtumėte įgyti?

2. Koks yra įdomiausias dalykas, kurį

esate darę?

3. Koks laiko leidimo būdas, jūsų

nuomone, yra visiškai nenaudingas?

4. Jei turėtumėte galimybę pakeisti savo

darbą, koks jis būtų?

5. Kaip mėgstate leisti laisvą laiką?

6. Kokia veikla užsiimant jums laikas

bėga greičiau?

7. Kokia veikla jus džiugina iš visos

širdies?

8. Kokių laisvalaikio užsiėmimų esate

turėję?

9. Ką norėtumėte darytumėte, jei

turėtumėte daugiau laisvo laiko?

10. Kokį naują laisvalaikio praleidimo būdą norėtumėte išmėginti? Kodėl?

11. Kuriuos savo turimus įgūdžius

norėtumėte perduoti kitiems žmonėms?

12. Kuo norėjote būti vaikystėje?

13. Kokiais dalykais ir kokiomis temomis

norėtumėte turėti daugiau informacijos?

14. Kokios buvo jūsų mėgstamiausios

pamokos mokykloje?

15. Ką mokate daryti geriausiai?

108

KŪRYBIŠKUMAS

1. Kokia yra maloniausia staigmena, kurią

esate padaręs kitiems?

2. Kokius tris dalykus pakeistumėte pasaulyje, jei turėtumėte neribotas

galimybes?

3. Pabandykite prisiminti tokį momentą

savo gyvenime, kai buvote išties kūrybiškas. Ką jautėte?

4. Pabandykite išvardinti bent 10 skirtingų

spalvų?

5. Kokia yra originaliausia jūsų idėja?

6. Kas jus įkvepia?

7. Kaip naudojate savo talentus?

8. Jei rašytumėte knygą, apie ką ši knyga

būtų?

9. Kokia skaityta knyga jums paliko

geriausią įspūdį ir kodėl?

10. Kokias savybes turėtų turėti išties

kūrybiškas žmogus?

11. Kokia kūrybinė veikla yra jūsų

mėgstamiausia? Kodėl?

12. Išvardinkite bent dešimt medienos

panaudojimo būdų?

13. Jei turėtumėte piceriją, iš ko būtų

pagaminta jūsų firminė pica?

14. Kokį namą norėtumėte turėti ir kaip jį

įrengtumėte?

15. Įvardinkite dalykus, kuriuos esate

sukūręs.

109

INDIVIDUALUMAS

1. Kurioje pasaulio vietoje norėtumėte

gyventi? Kodėl?

2. Koks yra jūsų mėgstamiausio patiekalo

receptas?

3. Koks yra jūsų mėgstamiausias

gyvūnas? Kodėl?

4. Jei turėtumėte auksinę žuvelę, kokių

trijų dalykų jos paprašytumėte?

5. Kaip turėtų atrodyti jūsų svajonių

namas?

6. Kaip manote, kuo jūs skiriatės nuo

kitų?

7. Kokį prisiminimą apie save norėtumėte

palikti ateities kartoms?

8. Kokiais savo pasiekimais labiausiai

didžiuojatės? Kodėl?

9. Koks jūsų gyvenimo momentas jums

teikia didžiausią džiaugsmą?

10. Į kokio filmo ar kokios knygos veikėją

jaučiatės panašus?

11. Kokios yra penkios jūsų geriausios

savybės?

12. Kokia profesija jums būtų tobula?

13. Įvardinkite 5-10 žodžių, padedančių

tiksliausiai jus apibūdinti?

14. Įvardinkite 3-5 dalykus, kuriuos apie

jus turėtų žinoti kiti?

15. Kokią muziką mėgstate? Įvardinkite

žanrus, atlikėjus ir muzikinius instrumentus!

110

VERTYBĖS

1. Kas, jūsų nuomone, suteikia žmonėms

daugiausia džiaugsmo?

2. Kokiems žmonėms jaučiate pagarbą?

Ką jie turi bendro?

3. Jei būtumėte filmo režisierius, koks

būtų jūsų režisuojamas filmas?

4. Iš kokio žmogaus esate daugiausiai

išmokę?

5. Kokie yra trys svarbiausi dalykai jūsų

gyvenime?

6. Į ką norėtumėte būti panašus? Kodėl?

7. Kokie, jūsų nuomone, yra trys

svarbiausi dalykai, kuriuos turėtų mokėti kiekvienas vaikas?

8. Kas, jūsų nuomone, pasaulyje yra

svarbiausia?

9. Ką jums reiškia „prasmingas

gyvenimas“?

10. Ko išmokote iš skausmingų ir

nemalonių patirčių?

11. Kas, jūsų nuomone, yra vertybė?

12. Kokios asociacijos jums kyla išgirdus patarlę „Kaip šauksi, taip atsilieps“?

13. Jei turėtumėte galimybę susitikti su

žinomu žmogumi, kas jis būtų ir kodėl?

14. Geras žmogus – ką jums tai reiškia?

15. Kaip atskiriate, kas yra gerai, o kas –

blogai?

111

EMOCIJOS

1. Kokie dalykai jus gali nuliūdinti?

2. Kokį įspūdį jums palieka kitų žmonių

emocijos?

3. Kokioje neseniai įvykusioje situacijoje

jautėte vidinę ramybę ir harmoniją?

4. Kokie įvykiai ar situacijos gali

sugadinti jums dieną?

5. Kada buvo paskutinis kartas, kai

jautėtės laimingas? Dėl ko?

6. Kaip elgiatės supykęs?

7. Kada paskutinį kartą jus kas nors

nustebino? Kokia tai buvo situacija?

8. Ką atsakytumėte mažam vaikui, kuris

jūsų klausia: „Pykti yra gerai ar blogai?“

9. Už ką šiandien jaučiatės dėkingas?

10. Kas geriausia jums nutiko praėjusią

savaitę?

11. Kas jums sukelia teigiamas emocijas?

12. Kaip elgiatės, kai jaučiate liūdesį?

13. Kokiu būdu išreiškiate emocijas:

išliejate ar kaupiate savyje?

14. Iš ko paskutinį kartą stipriai juokėtės?

15. Ko klausytumėte – savo širdies ar

proto?

112

7 UŽSIĖMIMAS: „KŪRYBIŠKUMO LABORATORIJA“

Užsiėmimo tikslas: Mokyti grupės narius dalytis savo kūrybinėmis ar verslo idėjomis / iššūkiais bei įtraukti grupę į kūrybinį problemų sprendimą.

Užsiėmimo uždaviniai:– Ugdyti gebėjimą generuoti idėjas;– Išmokti įveikti kūrybinio mąstymo ir problemų sprendimo kliūtis;– Išmokti kūrybiškai pažvelgti į problemas, kartu su grupe ieškant įvairių jų sprendimo

alternatyvų;– Padėti suvokti socialinių ryšių naudą, ieškant problemų / iššūkių sprendimo būdų.

Reikalingos priemonės: – Registras;– Rašymo lenta;– Spalvotos rašymo priemonės;– Balti A4 popieriaus lapai;– Užsiėmimo vertinimo anketos.

Užsiėmimo trukmė – 1 val. 30 min.

113

Užsiėmimo eiga:

Trukmė Pagrindinis turinys

Grupės vadovo veiksmai Grupės dalyvių veiksmai Reikalingos priemonės

5 min. Prisistatymai Vadovo prisistatymas.Užsiėmimo plano pristatymas.

Dalyviai pasirašo registrą. Registras.

15 min. Problemos apibrėžimas

Vadovas, pristatydamas užsiėmimo tikslą, pabrėžia, kad užsiėmimo metu bus mėginama kūrybiškai pažvelgti į problemas, kylančias, siekiant įsilieti į darbo rinką, atlikus bausmę (susirasti darbą, sukurti verslą ir pan.). Vadovas paskatina dalyvius būti aktyvius, nebijoti reikšti savo mintis, diskutuoti, bendrauti ir bendradarbiauti su kitais grupės dalyviais. Dalyviai užtikrinami, kad grupėje jie gali jaustis saugūs ir drąsiai išsakyti net pačias netikėčiausias idėjas. Dalyviai taip pat paskatinami išgirsti kitų mintis, kuriomis gali būti naudingos ir jiems patiems

Grupei užduodamas klausimas, kurį turi atsakyti kiekvienas dalyvis: „Kokia jūsų aistra“? Ką norite veikti ateityje (po to, kai atliksite bausmę pataisos įstaigoje)?“ Dalyviams skiriamos kelios minutės atsakymams sugalvoti ir pateikti. Jeigu grupės dalyviai išsako mintis iš karto, vadovas jų nestabdo. Tuomet vadovas kiekvieną išsakytą mintį užrašo ant lentos.

Kartu su grupės dalyviais nusprendžiama, kurią iš išsakytų problemų (idėjų, aistrų, siekių, norų) grupė nagrinės užsiėmimo metu. Labai svarbu, kad kiekvienas grupės narys sutiktų su bendra išsikelta problema, kad visi grupės nariai ją suprastų vienodai.

Nusprendus, kieno pateikta problema bus nagrinėjama, vadovas paprašo idėjos autoriaus tiksliau apibrėžti problemą:

a) apibrėžti esamą nepageidaujamą situaciją;

Dalyviai grupinėje diskusijoje pristato savo atsakymus į klausimus „Kokia yra jūsų aistra? Ką norėtumėte veikti ateityje?“Dalyviai kartu priima sprendimą, kuri iš iškeltų problemų (idėjų, pomėgių, tikslų, ambicijų) bus nagrinėjama užsiėmimo metu.Idėjos autorius apibūdina problemą detaliau.

Rašymo lenta.Spalvotos rašymo priemonės.

114

b) apibrėžti tikslą arba labiau pageidaujamą situaciją;

c) apibūdinti kelyje pasitaikančias kliūtis.50 min. Problemos

analizė ir galimų sprendimų generavimas

Vadovas pristato klausimus, skirtus problemai išanalizuoti ir galimiems jos sprendimo būdams rasti (klausimai pateikiami Instrukcijose vadovui).

Šiame etape grupė analizuoja problemą, aptaria potencialias sunkumų priežastis ir generuoja galimus problemos sprendimo būdus. Pageidautina, kad į pateiktus klausimus atsakytų kiekvienas grupės dalyvis, tačiau jeigu nesugalvojama jokio atsakymo, rekomenduojama dalyvio „nespausti“ ir atsakymo nereikalauti. Vadovas gali padėti (“užvesti ant kelio”) grupei generuoti galimus sprendimus.

Grupei užduodami klausimai, kol sugeneruojama pakankamai idėjų, kaip spręsti problemą. Vadovas turėtų atkreipti dėmesį, kad šiame etape sprendimai dar nėra vertinami, jie tik keliami ir tikslinami. Galima kartu su grupės dalyviais jų atsakymus į kiekvieną klausimą žymėti skirtinguose popieriaus lapuose tam, kad užsiėmimo pabaigoje būtų galima „sukurti“ realiausią, sėkmingiausią, ar, galbūt, greičiausiai įgyvendinamą problemos sprendimo planą.

Siekiant, kad dalyviai kuo išsamiau išanalizuotų problemą, jiems pasiūloma atlikti praktinių užduočių, padėsiančių pažvelgti į problemą iš skirtingų požiūrio taškų. Instrukcijose vadovui yra pateiktos 3 praktinės užduotys – užsiėmimo metu galima panaudoti jas visas arba tik kelias, atsižvelgiant į grupės gebėjimus analizuoti problemą ir generuoti idėjas, laiko poreikį praktinės užduotims atlikti ir pan.

Dalyviai grupinėje diskusijoje analizuoja problemą ir generuoja galimus jos sprendimo būdus.

Dalyviai grupėje išreiškia savo idėjas ir bando įsigilinti į problemą iš skirtingų požiūrio taškų.

Rašymo lenta.Spalvotos rašymo priemonės.Balti A4 popieriaus lapai.

15 min. Sprendimų Vadovas apibendrina pasakydamas, kad grupė jau Dalyviai grupinėje diskusijoje vertina Rašymo lenta.

115

vertinimas išanalizavo problemą iš skirtingų perspektyvų.

Šiame etape sprendimai gali būti vertinami kritiškai, priklausomai nuo jų patikimumo, išbaigtumo ir vertės. Grupė analizuoja kiekvieną sprendimą pagal jo galimas pasekmes – ypač neigiamas pasekmes. Būtų verta susidaryti kriterijų sąrašą kiekvieno sprendimo įvertinimui. Sprendimus grupė gali vertinti naudodama skirtingus sprendimų priėmimo metodus. Pvz., siekiant susiaurinti siūlomų sprendimų sąrašą, grupės nariai gali priimti sprendimus daugumos balsais, pasverdami pliusus ir minusus arba dėl jų diskutuodami, kol bus pasiektas konsensusas.

Idėjos taip pat gali būti vertinamos pasitelkiant praktinę užduotį (Praktinė užduotis idėjoms įvertinti pateikta Instrukcijose vadovui).

Grupei sutarus dėl geriausios sprendimo alternatyvos, vadovas pabrėžia, jog nepaisant to, kad sprendžiant problemą gali būti susiduriama su įvairiais sunkumais ar nesklandumais, visuomet įmanoma pažvelgti į situaciją iš kitos perspektyvos, užduodant klausimus sau ir paskatinant save įvertinti numatytus veiksmus planui įgyvendinti. Taip pat svarbu pabrėžti, kad susidūrus su sunkumais pravartu pasinaudoti savo socialiniais ryšiais – kreiptis į artimuosius, draugus, pažįstamus, kompetentingus savo profesijų atstovus, kurie gali pasiūlyti visiškai kitokių, netradicinių problemos sprendimo kelių ar būdų.

Užsiėmimo pabaigoje vadovas padėkoja visiems už aktyvų dalyvavimą bei sugeneruotas idėjas. Vadovas apibendrina užsiėmimo rezultatus pakartodamas grupės analizuotą problemą ir išskirdamas metodus, kurie buvo naudoti

pirmiau pasiūlytas problemos sprendimo alternatyvas.

Spalvotos rašymo priemonės.

116

analizuojant problemą ir generuojant bei vertinant jos sprendimus. Akcentuoja, kad bet kurią problemą galima išspręsti, taikant užsiėmimo metu naudotus kūrybinio mąstymo metodus.

5 min. Užsiėmimo vertinimas

Vadovas išdalija ir surenka užsiėmimo įvertinimo anketas. Dalyviai užpildo užsiėmimo vertinimo anketą.

Užsiėmimo vertinimo anketos.

117

UŽSIĖMIMUI REIKALINGA MEDŽIAGA IR INSTRUKCIJOS VADOVUI

Problemos analizė ir galimų sprendimų generavimas

Grupei apibrėžus problemą, vadovas pateikia klausimus, skirtus problemai analizuoti ir galimiems jos sprendimo būdams rasti. Nebūtina užduoti visus žemiau pateiktus klausimus, klausimai gali būti pasirenkami, atsižvelgiant į diskusijos eigą.

Klausimai, galintys padėti analizuoti problemą ir generuoti galimus problemos sprendimo būdus:

– Kokių veiksmų galėtum imtis, siekdamas išspręsti šią problemą / įgyvendinti idėją?– Kokios yra šio plano stipriosios ir silpnosios pusės?– Įsivaizduokime, kad jau dabar turime įgyvendinti savo planą, ką pirmiausia darytume? Jeigu

turėtume viską, ko reikia, norėdami įgyvendinti šį planą, ką pirmiausia darytume?– Kokios galimos pasekmės, jeigu mums nepavyktų vienas ar kitas žingsnis, įgyvendinant

planą? Ką galėtume daryti kitaip, jeigu kas nors nepasisektų?– Kur galėtume kreiptis, norėdami gauti patarimą, kaip įgyvendinti savo tikslus?– Kaip manote, ar būtų kitas kelias, kaip galėtume įgyvendinti savo planus?– Kokia kita problema būtų panaši į mūsų įvardintą problemą?– Kaip galima būtų pakeisti (modifikuoti) šią problemą? – Kaip galima būtų šią problemą padidinti?– Ką galima būtų iš problemos pašalinti, norint ją sumažinti?– Kokią alternatyvą galėtume rinktis, jeigu nepavyktų šios problemos išspręsti (kaip pakeisti

problemą)?– Kaip manote, ką apie mūsų idėją pasakytų draugas?– Pabandykime į šią problemą pažiūrėti iš kitos pusės (apsukti problemą).– Pagalvokime, kaip tą pačią problemą būtume išsprendę prieš 10 metų? Kaip ją spręstume po

10 metų?

Praktinės užduotys, skirtos problemai analizuoti ir sprendimams generuotiSiekiant, kad dalyviai kuo išsamiau išanalizuotų problemą, jiems pasiūloma atlikti praktinių

užduočių, padėsiančių pažvelgti į problemą iš skirtingų požiūrio taškų.

Pvz.: Sakykime, kad grupė nusprendė, jog užsiėmimo metu bandysime išspręsti problemą – kaip integruotis į darbo rinką, atlikus įkalinimo bausmę.

1 praktinė užduotis

Vadovas paprašo grupės dalyvius atlikti pratimą, padėsiantį grupei į išsikeltą problemą pažvelgti kiek kitaip, iš kito žmogaus perspektyvos: „Įsivaizduokite, kad turite sėkmingą verslą arba esate klestinčios įmonės vadovas. Į jus kreipiasi žmogus, ką tik išėjęs iš įkalinimo įstaigos ir labai norintis susirasti darbą. Kokius klausimus užduotumėt šiam žmogui? Kokius pasiūlymus pateiktumėte?“

Ši užduotis suteikia galimybę atsidurti žmogaus, į kurį grupės dalyviai, norėdami įsidarbinti, turėtų kreiptis, pozicijoje. Svarbu, kad grupės dalyviai kiek įmanoma realiau įsijaustų į šį vaidmenį, pabandytų pažiūrėti į problemą praktiškai. Tikimasi, kad užduodami klausimus kaip sėkmingi vadovai arba verslininkai, grupės dalyviai kartu realiai suvoks, kokių klausimų gali patys sulaukti, norėdami grįžti į darbo rinką, kokių sunkumų galima tikėtis, ką reikėtų apgalvoti prieš ieškant darbo ar kuriant savo verslą. Apibendrinant užduotį, svarbu pabrėžti ir tai, kad reikia nebijoti kreiptis į kitus žmones – net jeigu iš karto nepasiseks, įgysite naudingos praktinės patirties.

118

2 praktinė užduotis

Vadovas pasiūlo grupei atlikti dar vieną užduotį, galinčią padėti į problemą (nagrinėjamoje situacijoje – buvusio nuteistojo įsitraukimo į darbo rinką problemą) pažvelgti kiek kitu kampu:

„Įsivaizduokite, kad kiekvienas iš Jūsų esate kokios nors profesijos, nesusijusios su mūsų aptarta problema, atstovas. Sakykime esate mokytojai. Kaip, būdami mokytojais, matytumėte buvusio nuteistojo įsitraukimo į darbo rinką problemą? Kaip, galvotumėte, galima ją išspręsti?“

Arba„Įsivaizduokite, kad kiekvienas jūsų esate vis kitos profesijos atstovas, pavyzdžiui,

mokytojas, ugniagesys, girininkas, ūkininkas ir t.t. Įsijauskite į jums skirtus vaidmenis, pagalvokite ir pasakykite, ką, būdami pirmiau minėtų profesijų atstovais, galėtumėte patarti buvusiam nuteistajam, norinčiam sugrįžti į darbo rinką“.

Išklausius visus grupės narius, vadovas padėkoja dalyviams už išsakytas mintis, pagiria gebėjimą pažvelgti į problemą iš įvairių perspektyvų. Svarbu, kad vadovas akcentuotų, jog nepaisant to, kokią profesiją, išsilavinimą ar gebėjimus turi įvairūs žmonės, labai dažnai jie susiduria su panašiomis problemomis. Svarbu nebijoti kreiptis pagalbos į savo aplinkoje esančius žmones, kurie, turėdami skirtingus išsilavinimus, įgūdžius, patirtis, galėtų pateikti įvairesnių problemos sprendimų būdų, veiklos alternatyvų.

3 praktinė užduotis

Grupei pasiūloma pagalvoti, kokius gebėjimus ar įgūdžius, kurie galėtų būti naudingi norint grįžti į darbo rinką, turi (galbūt įkalinimo įstaigoje yra įgiję) patys grupės dalyviai. Atliekant šią užduotį, svarbu, kad dalyviai apgalvotų visas veiklas, kurias vykdė įkalinimo įstaigose, ko naujo išmoko, įvertintų įgūdžius, kuriuos įgijo. Visi išsakyti įgūdžiai yra surašomi lentoje. Tuomet dalyviams pasiūloma įsivaizduoti, kad nuteistas asmuo, atlikęs įkalinimo bausmę ir išėjęs į laisvę, nori susirasti darbą pagal specialybę, kurią įgijo įkalinimo įstaigoje (grupės paprašoma pasirinkti nagrinėtiną specialybę), pvz. kirpėjo.

Grupės paprašoma į vieną stulpelį surašyti asociacijas, susijusias su kirpėjo profesija, o į kitą – asociacijas, susijusias su kirpėjo klientais.

KIRPĖJAS ŽMONĖS, KURIE LANKOSI KIRPYKLOJEMandagusMalonusTuri verslo liudijimą..................................................................

Norintys gražiai atrodytiSusiruošę į šventęPasiturintys....................................................................

Svarbu, kad būtų užrašomos visos į galvą šovusios idėjos, kurios asocijuojasi su pirmiau įvardytais dalykais.

Galima pasirinkti kitą specialybę, ar turimą/įgytą įgūdį ir tokiu pat principu jį išnagrinėti, pirmame stulpelyje surašant asociacijas, susijusias su nagrinėjamą įgūdį turinčiu asmeniu, o kitame stulpelyje – asociacijas, susijusias su kitais žmonėmis ar daiktais, kuriems tas įgūdis gali būti naudingas.

Surašius visas pasiūlytas idėjas, vadovas pasiūlo grupės nariams jas įvertinti, užduodamas klausimus: „Kaip manote..?, Kaip vertinate...?, Kaip jums atrodo, jei...?“ Šiame etape grupės nariai skatinami generuoti skirtingas idėjas, kaip galima būtų panaudoti įgytus įgūdžius ar specialybę savo tikslui įgyvendinti (nagrinėjamu atveju – įsitraukti į darbo rinką). Tokia išsikeltos problemos analizė leidžia įvertinti ne tik tai, kokių konkrečių įgūdžių ar gebėjimų turėtų turėti asmuo, norintis įsitraukti į darbo rinką, bet ir paskatina dalyvius pagalvoti, kokią tiesioginę naudą jų veikla galėtų teikti kitiems žmonėms ar visai visuomenei. Tikimasi, kad tokiu būdu grupės nariai į išsikeltą

119

problemą pažvelgs ir iš būsimų klientų perspektyvos, įvertins savo, kaip būsimų darbuotojų, turimus privalumus ir trūkumus, pastebės savo įgūdžius, spragas, galbūt suvoks, kad būtų naudinga įgyti papildomų, darbo rinkoje reikalingų gebėjimų.

Sprendimų vertinimas

Praktinė užduotis, skirta idėjoms įvertinti

Vadovas pasiūlo įvertinti grupės sugeneruotas idėjas, užduodant klausimą „Kas, jeigu...?“. Pirmąjį klausimą, kad būtų lengviau, užduota pats vadovas, toliau prašo, kad dalyviai patys keltų klausimus ir bandytų įvertinti tiek teigiamus, tiek neigiamus faktorius, galinčius iškilti, įgyvendinant numatytą problemos sprendimo alternatyvą.

Pvz.: Sakykime, kad grupė nusprendė, jog užsiėmimo metu bandysime išspręsti problemą – kaip integruotis į darbo rinką, atlikus įkalinimo bausmę. Vadovas užduoda klausimą: „Pradėkime nuo teigiamų įgyvendinamo plano pusių – kas, jeigu Jums pavyktų sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje?“

Toliau svarbu paskatinti pačius grupės dalyvius užduoti klausimus, siekiant kuo išsamiau įvertinti išsikeltą problemą. Kuomet teigiamų klausimų grupė nebesuformuluoja, grupės vadovas pasiūlo į problemą pažvelgti iš mažiau teigiamos pusės: „Kas, jeigu Jums bandant įsitraukti į darbo rinką, tuo metu tokių specialistų kaip Jūs rinkoje nereikėtų, t.y. jei nebūtų darbo tokią specialybę turintiems darbuotojams?“.

Grupės vadovas, kai grupė formuluoja klausimus ir į juos atsakinėja, turi užrašyti visus grupei gimusius atsakymus. Kuomet daugiau klausimų grupė nebesuformuluoja, dalyvių paprašoma grįžti į realybę ir įvertinti kiekvieną užrašyti teiginį, pasakant:

„Ką gi, šito įgyvendinti mes negalime, tačiau galbūt galime...“. Svarbu, kad šiame etape būtų išsakomos kiek įmanoma labiau praktiškos idėjos.Pvz. – Kas, jeigu man neatsiras tokio darbo, kokio aš noriu?– Man gali neatsirasti tokio darbo, kokio aš noriu. Tačiau aš galiu pats pradėti skaityti

skelbimus internete, galiu persikelti į kitą vietovę, kur tokio darbo pasiūla yra didesnė ir t.t.Kuomet grupė įvertina visus užrašytus teiginius, naudodama metodą „Ką gi, šito įgyvendinti

mes negalime, tačiau galbūt galime...“, vadovas pirmiausia pagiria grupės narius už jų pateiktus atsakymus, kurie gali būti praktiškai įgyvendinami. Taip pat pabrėžia, jog nepaisant to, kad sprendžiant problemą gali būti susiduriama su įvairiais sunkumais ar nesklandumais, visuomet įmanoma pažvelgti į situaciją iš kitos perspektyvos, užduodant klausimus sau ir paskatinant save įvertinti numatytus veiksmus planui įgyvendinti. Svarbu pabrėžti ir grupinio darbo privalumus, taip pat ir tai, kad, susidūrus su sunkumais, reikia nebijoti kreiptis pagalbos į savo socialinį ratą, turintį galbūt kitokių kompetencijų, įvairesnę darbinę, gyvenimišką patirtį.

120

8 UŽSIĖMIMAS: „DERYBOS“

Užsiėmimo tikslas: susipažinti su derybų koncepcija, principais, metodais.

Užsiėmimo uždaviniai:– Suprasti konfliktą: pozicinės derybos.– Susipažinti su 4 praktiniais derybų metodais;– Išmokti atpažinti teigiamą ir neigiamą derybininkų elgseną;– Suprasti, kaip spręsti sudėtingas derybų situacijas;– Išmokti įveikti derybų trukdžius;– Išmokti atpažinti emocijų ir jausmų poveikį derybose.

Reikalingos priemonės: – Registras;– Popierinė ar magnetinė lenta bei rašiklis;– Balti A4 popieriaus lapai ir rašymo priemonės dalyviams;– Dalijamoji medžiaga: „Pozicinės derybos: minkštos ir kietos“;– Dalijamoji medžiaga: „4 pagrindiniai derybų principai“;– Dalijamoji medžiaga: „Derybų elgsena“;– Dalijamoji medžiaga: „Thistle works“ scenarijus;– Dalijamoji medžiaga Alekso ir Kriso rolių žaidimui;– Užsiėmimo vertinimo anketos.

Užsiėmimo trukmė – 1 val. 30 min.

121

Užsiėmimo eiga:

Trukmė Pagrindinis turinys Grupės vadovo veiksmai Grupės dalyvių veiksmai Reikalingos priemonės

5 min. Prisistatymai Vadovo prisistatymas.Užsiėmimo plano pristatymas.

Dalyviai pasirašo registrą. Registras.

5 min. Derybų svarbos šiuolaikiniame pasaulyje pristatymas

Vadovas veda diskusiją apie derybų svarbą šiuolaikiniame pasaulyje.

Dalyviai grupinėje diskusijoje pristato savo mintis apie derybų svarbą šiuolaikiniame pasaulyje.

10 minučių

Suprasti konfliktą: pozicinės derybos

Vadovas pristato grupei „minkštų“ ir „kietų“ pozicinių derybų koncepciją.

Po to vadovas:1. Suskirsto grupę į dvi komandas. Paprašo, kad jos atsisėstų viena priešais kitą.2. Išdalija medžiagos kopiją kiekvienai grupei.3. Vienai komandai pasako, kad ji turės vykdyti minkštas pozicines derybas, o kita – kietas pozicines derybas.Jų užduotis yra įtikinti kitą komandą jų vykdomo metodo teisingumu. Būtina skirti pakankamai laiko dalyviams užduočiai pasirengti! 4. Signalizuoja pradžią, kad prasidėtų „konfrontacija“. Leiskite kiekvienai grupei laisvai reikštis, nesistenkite valdyti bendravimo dinamikos.5. Signalizuoja konfrontacijos pabaigą. Paprašo dalyvių grįžti į savo pradines vietas ir minutę tyloje pagalvoti, į ką išsivystė diskusija.6. Pakvieskite tuos, kas nori, pasidalyti mintimis.

Vadovas užrašo esmines mintis ant magnetinės ar popierinės lentos.

Dalyviai dalyvauja atviroje diskusijoje, siekdami išnagrinėti pozicinių derybų charakteristikas.

Dalyviai pristato atsiliepimus apie diskusiją.

Išdalijamos medžiagos kopijos „Pozicinės derybos: minkštos ir kietos“.

Popierinė / magnetinė lenta.

Rašikliai.

15 min. Derybų metodų nagrinėjimas

Grupėje aptariami keturi pagrindiniai derybų principai, skirti išvengti pozicinių derybų problemų, apribojimų ir

Dalyviai aptaria 4 pagrindinius principus ir sugalvoja pavyzdžių, kur

Išdalijamos medžiagos

122

aklaviečių.1. Atskirkite žmones nuo problemos.2. Susitelkite į interesus, o ne požiūrius.3. Atraskite abipusės naudos galimybių.4. Reikalaukite objektyvių kriterijų.

Vadovas kviečia dalyvius apmąstyti šiuos 4 principus ir sugalvoti pavyzdžių, kur jie realiai pritaikė arba nepritaikė šių principų, užrašant mintis išdalytuose lapuose.

jie realiai pritaikė arba nepritaikė šių principų.

Dalyviai užrašo savo mintis ir pavyzdžius ant išdalytų lapų: 4 pagrindiniai derybų principai.

kopijos: „4 pagrindiniai derybų principai“.

Rašikliai.

15 min. Teigiamos ir neigiamos elgsenos derybų metu pristatymas

Vadovas supažindina grupę su 5 pagrindiniais teigiamos įgudusių derybininkų elgsenos pavyzdžiais:

Išankstinis signalizavimas (angl. Flagging); Testavimas, supratimas ir apibendrinimas; Užduoti daug klausimų; Motyvų komentavimas; Savo veiksmų vertinimas

Vadovas supažindina grupę su 4 pagrindiniais neigiamos derybų elgsenos pavyzdžiais:

Dirgikliai; Gynybos / puolimo spiralės; Argumentų grandinės; Kontr-pasiūlymai.

Vadovas veda grupinę diskusiją apie tai, kaip geriausia spręsti sudėtingas derybų situacijas, įskaitant:

O ką, jei kita šalis bus stipresnė? O ką, jei kita šalis nežais? O ką, jei kita šalis naudos nešvarius triukus?

Dalyviai apsvarsto įvairias sudėtingas derybų situacijas ir diskutuoja, kaip geriausia jas spręsti.

Išdalijamos medžiagos kopijos „Derybų elgsena“

25 min. Derybų vykdymo praktika

Vadovas paaiškina, kad grupė turės dalyvauti derybose pagal duotą derybų scenarijų.Dalyviams paaiškinama, kad jie susipažino kalėjime ir jau kurį laiką kuria verslo idėją.

Šiame scenarijuje dalyviai įsijaus į Alekso arba Kriso vaidmenį.

Dalyviai perskaito vaidmenį ir jį

Išdalijama medžiaga: „Thistle works“

123

Vadovas tuomet turėtų perskaityti scenarijų ir įsitikinti, kad dalyviai supranta šį žaidimą rolėmis.Kiekvienam dalyviui duodamas apmąstymų lapas ir paaiškinama, kad derybose jie dalyvaus paeiliui (o kiti tuo metu klausys). Apmąstymų lape jie turėtų aprašyti savo strategiją kiekviename etape (kokius metodus / elgseną naudos), be to, bandyti nuspėti, kokius metodus / elgseną naudos partneris. Galiausiai, užrašyti savo emocijas ir jausmus skirtinguose derybų etapuose.Dalyviai suskirstomi poromis: dalyvis A ir dalyvis B.Dalyviui A tenka Alekso rolė.Dalyviui B tenka Kriso vaidmuo.Dalyviams reikės apie 5 min., kad įsijaustų į vaidmenį, o tada apie 20 min. truks derybos.

suvaidina. Dalyviai stengiasi derėtis, kad pasiektų norimą rezultatą

Kiekvienam dalyviui duodamas apmąstymų lapas ir paaiškinama, kad derybose jie dalyvaus paeiliui (o kiti tuo metu klausysis). Apmąstymų lape jie turėtų aprašyti savo strategiją kiekviename etape (kokius metodus / elgseną naudos), be to, bandyti nuspėti, kokius metodus / elgseną naudos partneris. Galiausiai, užrašyti savo emocijas ir jausmus skirtinguose derybų etapuose.

scenarijus.

Išdalijama medžiaga Alekso ir Kriso vaidmenų žaidimui.

Išdalijami lapai derybų apmąstymams pasižymėti.

Rašikliai.10 min. Apmąstymai apie

derybų elgseną, veiksmą ir rezultatą

Vadovas veda diskusiją, kiekvienos dalyvių poros paklausdamas, kaip pavyko derybos, ar jie pasiekė rezultatą, kokius metodus / elgseną naudojo, kokios buvo emocijos / jausmai kiekvieno derybų etapo metu ir ar tai paveikė jų derybų strategiją.

Vadovas paklausia kiekvieno dalyvio, kokį vieną dalyką jie išsineš iš šio vaidmenų žaidimo, kurį galėtų pritaikyti ir ateityje. Ką jie išmoko, kas galėtų turėsti įtakos jų elgsenai ateityje?

Dalyviai pasakoja grupei, kaip pavyko derybos, ar jie pasiekė rezultatą, kokius metodus / elgseną naudojo, kokios buvo emocijos / jausmai kiekvieno derybų etapo metu ir ar tai paveikė jų derybų strategiją.

Dalyviai apmąsto, ką išmoko ir kokios įtakos tai turės jų elgsenai ateityje, kai teks derėtis.

5 min. Užsiėmimo vertinimas

Vadovas išdalija ir surenka užsiėmimo vertinimo anketas. Kiekvienas dalyvis užpildo užsiėmimo vertinimo anketą.

Užsiėmimo vertinimo anketos.

124

UŽSIĖMIMUI REIKALINGA MEDŽIAGA IR INSTRUKCIJOS VADOVUI

Pozicinės derybos: minkštos ir kietos

Derybos ir mainai paprastai vyksta ginant skirtingas pozicijas: ginčijantis dėl didesnės ar mažesnės kainos, atsakant į prašymą padaryti išimtį iš taisyklės (arba kitokį pakeitimą, kuris prieštarauja esamiems susitarimams), bandant užsitikrinti didesnį trūkstamo ištekliaus kiekį ar dalį, atsispiriant išankstinei pretenzijai, kuri neigiamai jus paveiktų. Visa tai yra pozicinių derybų formos. T. y., kiekviena šalis turi konkrečia poziciją ar poreikį, kurį ji stengiasi prieš pastatyti (arba apginti) tam, kas yra laikoma konkuruojančia ir nesuderinama kitos šalies pozicija. Derybos vyksta kaip šių pozicijų varžybos.

Pozicinės derybos gali būti kietos arba minkštos. Jei jos yra kietos, tuomet derybos laikomos valios varžybomis, kuriose daug grasinimų, nepasitikėjimo, blefavimo ir „neperžengiamų apatinių linijų“. Visos šalys siekia laimėti. Jei derybos yra minkštos, šalys gali būti labiau suinteresuotos pasiekti susitarimą nei pergalę, linkusios eksperimentuoti, būti draugiškos, ne tik imti, bet ir duoti. Minkštasis variantas skamba visai gražiai – kol nepradedate svarstyti, kas už to slypi. O ką, jei kita šalis tik apsimeta draugiška, siekdama, kad jūs prarastumėte budrumą? Be to, ar visiškai minkštų pozicinių derybų rezultatas tikrai būtų geriausias ar išmintingiausias sprendimas visoms suinteresuotoms šalims? Ar draugiškų santykių palaikymas yra pagrindinis tikslas? Galbūt tokių ramių derybų rezultatas neužtikrins tinkamo ilgalaikių problemų sprendimo?

Pirmiau minėtos problemos atskleidžia kai kuriuos esminius pozicinių derybų trūkumus, nesvarbu, kaip jos vykdomos. Jos prasideda arba labai lengvai pereina prie įsitikinimo, kad abiejų pusių pozicijos yra nesuderinamos. Galbūt šiuo metu taip ir yra, o gal ir ne. Daugelis verslo organizacijų ir jų aplinkos veiksnių yra sąlyginiai ir keičiasi keičiantis aplinkybėms. Po metų ar vos keleto mėnesių viskas paprastai atrodo kitaip. Tad vis dar turime „pozicijas“, bet žiūrime į jas lanksčiau ir esame atviri naujų geresnių pozicijų galimybėms.

Dalis problemos yra ta, kad mūsų įsitikinimai tam tikra prasme yra uždari (psichologai tai vadina patvirtinimo šališkumu). Mes visi esame linkę tikėtis ir rasti savo požiūrio į tai, kas vyksta (kaip mums atrodo), pagrindimą, nebent sąmoningai stengiamės elgtis priešingai. Mūsų elgsena, paremta minėtu požiūriu, paprastai tik padeda mums rasti patvirtinimą: ar nepažįstamieji yra draugai, ar priešai? Tai iš dalies priklauso nuo to, ar nuspręsime su jais elgtis atsargiai ar šiltai – o jiems ta pati problema kils galvojant apie mus.

Be to, pozicinės derybos remiasi laimėjimo – pralaimėjimo prielaidomis. T. y., laimi arba mūsų pusė (o jų pusė pralaimi), arba laimi jų pusė (o mūsiškė pralaimi).

Pralaimėti gali ir vieni ir kiti, nes nė vienas iš mūsų negaus, ko norėjo (galbūt dėl to, kad mums nepavyksta sutarti, o tolesnis procesas neįmanomas). Arba galime laimėti abu – ta prasme, kad pasieksime mūsų reikalavimus atitinkančius rezultatus, net jei rezultatas ir nebus toks, kokį įsivaizdavome pradžioje.

Laimėjimo – pralaimėjimo mąstymas yra artimas kitai dažnai neįvardijamai prielaidai: kuo daugiau turi viena pusė, tuo mažiau turi kita pusė. T. y., mano laimėjimai lygūs tavo pralaimėjimams (arba atvirkščiai). Tokia situacija angliškai vadinama zero-sum (nulinės sumos) konfliktu, nes (teigiamų) laimėjimų ir (neigiamų) pralaimėjimų suma visada bus lygi nuliui. Tai kontrastuoja su kintamos sumos rezultatais, kai konflikto laimėjimų ir pralaimėjimų suma priklauso nuo to, ar konflikto dalyviai randa sprendimus, tinkančius abiem pusėms, ar vienai pusei kitos pusės sąskaita, ar derybos žlunga ir viskas baigiasi kaltinimais, kurie neatperka nė vienos šalies įdėtų pastangų.

Dėl tokių klaidingų prielaidų (fiksuotų pozicijų ir pusių, laimėjimo – pralaimėjimo, nulinės sumos rezultatų) pozicinės derybos gali baigtis ir dažnai baigiasi neprotingais ar neefektyviais susitarimais. Oponuojančios pusės pasiekia nenorimą kompromisą, kuris netenkina nė vienos iš jų, o esminės problemos lieka neišspręstos. Siekdami išvengti tokių nesėkmių, į derybas turime žvelgti (apie jas mąstyti) lanksčiau.

125

4 pagrindiniai derybų principai

1. Atskirkite žmones nuo problemos.Visos derybos apima du elementus: esminį klausimą, dėl kurio deratės, ir jūsų santykius su

kitais žmonėmis, dalyvaujančiais derybų procese. Viena iš dažnai pasitaikančių derybų problemų yra ta, kad abu elementai beviltiškai persipina. Pavyzdžiui, pozicinės derybos užprogramuoja santykių ir derybų turinio konfliktą. Tampa neįmanoma atskirti asmenines patirtis ir interesus nuo rezultato. Nepamirškite, kad derybose dažnai kyla problemų, susijusių su požiūriu, emocijomis ir bendravimu. Jų nederėtų painioti į derybų procesą ir jos negali būti šio proceso nematoma varomoji jėga. Turite pripažinti savo paties ir kitų žmonių emocijas, neleisti derybose kylančioms problemoms iškraipyti jūsų suvokimo, nepriskirti kitiems motyvų ir jausmų, atidžiai klausytis, kalbėti už save, ir t.t.

2. Susitelkite į interesus, o ne požiūrius.Svarbu suprasti, kas slypi už išreiškiamo požiūrio, siekiant suprasti bendresnius įvairių

derybose dalyvaujančių šalių interesus ir rūpesčius. Gali paaiškėti, kad bendrumo yra daugiau nei iš pradžių atrodė. Tai, kad visos šalys turi įvairių interesų, praplečia galimybių ribas. Tai taip pat padeda derybų dalyviams sutelkti dėmesį pirmiausia į keliamus klausimus, o ne į kiekvienos šalies (šiuo metu) pageidaujamus sprendimus. Be to, taip lengviau atpažinti bendrus požiūrio taškus – panašumus, o ne skirtumus.

3. Atraskite abipusės naudos galimybių.Verslumo iššūkiai retai kada turi tik vieną sprendimą ar sprendimo tipą. Pozicinė prielaida,

kad vienos pusės pergalė yra kitos pralaimėjimas, retai kada būna teisinga. Tiksliau sakant, ji būna teisinga tik tada, jei ir kai abi pusės situaciją mato kaip antklodės tempimą į savo pusę, bet kokį bandymą pateikti alternatyvų požiūrį tikriausiai suvokdamos kaip būdą pakenkti jų pozicijoms. Iš tikrųjų derybų procesas nebūtinai yra tik riboti mainai tarp fiksuoto galimybių rinkinio. Derybų formatas tikrai leidžia ieškoti alternatyvų, kūrybiškų sprendimų, kurie atneštų abiem pusėms naudingų rezultatų.

4. Reikalaukite objektyvių kriterijų.Žinoma, kalbėjimas apie abiem pusėms naudingus rezultatus neturėtų užgožti fakto, kad kai

kurie interesai tikrai susikerta ir kad reikės ieškoti kompromisų. O jų pasiekus, jie turės būti įvardinti gana konkrečiais terminais. Apeliavimas į objektyvius kriterijus nereiškia, kad derybų rezultatas gali būti tik vienas. Tai reiškia, kad rezultatas nepriklauso vien tik nuo šalių norų. Realus sutarimas turėtų būti paremtas tam tikrais sutartais principais arba formule, kurią pripažįsta visi dalyviai ir kurią jie būtų pasirengę pakartotinai pritaikyti ir vėliau, esant panašioms aplinkybėms. Žinoma, dėl tokių principų ir kriterijų vėliau gali būti deramasi iš naujo. Tačiau svarbu, kad derybos remtųsi pamatiniu darnumo ir logiško pagrindimo interesu, kuris yra būtinas sklandžiai veiklai ir kuris nenukryptų į kaprizus ir nestabilumą.

126

Derybų elgsena

Įgudusių derybininkų teigiama elgsena1. Išankstinis signalizavimas (angl. Flagging).Tai yra pasakymas žmogui, kaip tuojau elgsiesi: pavyzdžiui, „T. norėtų pasiūlyti...“, „Ar

galėčiau paklausti...“ ir t.t. Tokį elgesį lengva analizuoti ir jis rodo, kad vyksta sklandus bendravimas. Jis taip pat valdo „auditorijos“ klausymąsi ir suvokimą. Tačiau įgudę derybininkai niekada iš anksto nesignalizuoja prieštaravimo. Įdomu tai, kad dauguma iš mūsų tokį elgesį kaip tik visada signalizuoja. Vietoj to, įgudęs derybininkas pirma išdėsto priežastis ir tik tada pareiškia nepritarimą. Dauguma iš mūsų elgiasi atvirkščiai – dėl to pašnekovas nebeklauso mūsų priežasčių, o iš karto kuria savo atsakomąsias strategijas.

2. Testavimas, supratimas ir apibendrinimas.Tai užtikrina, kad kiekvienas interpretuotų tuos pačius dalykus tokiu pat būdu ir išgrynina

sutarimo struktūrą. Įgudę derybininkai tai daro net kai dėl to gali pralaimėti ginčą. Tai gali atrodyti kvaila, bet logika yra tokia – geriau jau tegul sutarimas žlunga derybų metu nei po jų. Dailinti smulkias, keblias detales yra pavojinga, nes tai gali reikšti, kad derybų rezultatas negalės būti įgyvendintas arba nebus įgyvendintas. Tai darant, pamirštamos ilgalaikės problemos, kylančios iš0 pasitikėjimo trūkumo: „Jie priėmė skubotą sprendimą“.

3. Užduoti daug klausimų.Tai būtina, jei norite nustatyti, kas gali vesti į abipusę naudą. Be to, klausimai derybose jums

duoda laiko pagalvoti, paliekant nuošaly tai, kas kitu atveju tampa teiginių ir kontr-teiginių ciklu. Kitiems žmonėms bus sunkiau nesileisti į kompromisus, kai parodote susidomėjimą jiems aktualiais klausimais.

4. Motyvų komentavimas.Tai pasakymas kitoms šalims, kodėl siūlote ar darote vieną ar kitą dalyką. Jei jos to nežinos,

pasidarys įtarios ir bandys pačios išmąstyti jūsų motyvus – tai akivaizdžiai gali privesti prie nesusipratimų ir pykčių. Daugelis mūsų norime, kad mūsų motyvai liktų nežinomi – lyg nematoma ledkalnio dalis, slypinti po vandeniu. Atskleidę didelę dalį savo motyvų kitiems derybų dalyviams, ne tik sustiprinsite savo poziciją, bet ir užtikrinsite, kad derybų neužgoš slapti nepaaiškinti ketinimai.

5. Savo veiksmų vertinimas.Įgudę derybininkai visada aptaria, kas nutiko, ir įvertina savo veiksmus. Jei turite mažiau

patirties, pirmiausia tiesiog užsirašykite, ką buvote linkę daryti derybų metu (savo standartinius metodus). Neefektyvaus elgesio atpažinimas yra ypatingai svarbus ir teigiamas ženklas – tai pirmasis žingsnis siekiant šį elgesį pakeisti.

Vengtina neigiama elgsena derybų metu 1. Dirgikliai. Tai žodžiai ar frazės, kurios jūsų pozicijai visiškai neprideda įtaigumo. „Esame

labai sąžiningi ir supratingi“ yra geras dirgiklio pavyzdys, nes jis suponuoja, jog „kita pusė“ yra nesąžininga ir nesupratinga. Taip jis ir bus išgirstas. Jei naudojate vertinamuosius žodžius ir frazes savo pačių ar kitų žmonių argumentams, idėjoms, pasiūlymams, procedūroms apibūdinti, įsivaizduokite jų priešingybes, kad suprastumėte, kaip jie tikriausiai bus suprasti.

2. Gynybos / puolimo spiralės. Neįsitraukite į situaciją, kai pradžioje netiesiogiai priekaištaujama, tada pereinama prie lengvų įžeidimų, o galiausiai prieinama iki svaidymosi necenzūriniais žodžiais. Tokios spiralės savaime priveda prie pralaimėjimo. Bet tai nereiškia, kad turėtumėte apskritai atsisakyti puolamosios elgsenos. Jei įgudęs derybininkas nusprendžia, kad derėtų užginčyti pasakytus teiginius, jis neduoda mandagaus ar švelnaus įspėjimo, jis iš karto pateikia stiprų puolamąjį argumentą ar kritiką. Problema kyla dėl įsisukančios tokių teiginių spiralės, o ne paties gynybinio / puolamojo elgesio.

3. Argumentų grandinės. Paprastai tai yra ilga eilė argumentų, priežasčių, informacijos, pagrindžiančios jūsų pasiūlymą. Plačiai paplitęs įsitikinimas, kad laimėjimas ginče priklauso nuo jūsų pateikiamų priežasčių skaičiaus: kuo jų daugiau, tuo stipresnė jūsų pozicija. Iš tikrųjų taip nėra.

127

Dauguma įgudusių derybininkų susitelkia į vieną stiprų argumentą, o kitus laiko atsargoje, kad panaudotų esant poreikiui. Taip jie elgiasi todėl, kad silpni argumentai mažina jūsų stipresnių argumentų svorį. Be to, daugiau argumentų atveria daugiau galimybių užsipulti jūsų poziciją. Tai kitoms derybų šalims suteikia daugiau laisvės.

4. Kontr-pasiūlymai. Nepakliūkite į pozicinius spąstus – ne prieš pastatykite kiekvienam kitos šalies pasiūlymui skirtingo savo paties pasiūlymo. Derybose mums norisi tą daryti dėl įvairių priežasčių, bet įgudę derybininkai to niekada nedaro.

Kai kurios sudėtingos situacijosKad ir kaip gerai būtų pagrįstos tyrimais ar stebėjimais, gerosios derybų praktikos

rekomendacijos dažnai mus verčia jaustis nejaukiai. Visada kirba jausmas, kad „Tai skamba teisingai, bet...“, „Pirkimų vadovas visada atrodo labai agresyvus...“, „Rizikos kapitalo investuotojas yra kietas „profas“, kuris nenusileis nė per nago juodymą...“, „Išbandžiau visus teorijoje pateikiamus patarimus, bet nieko neišėjo. Komercinių patalpų savininkas tiesiog elgiasi nelogiškai...“, „Yra dalykų, dėl kurių derėtis paprasčiausiai negaliu...“.

Derybininkams paprastai kelia nerimą trys dalykai: ką, jei kita šalis bus stipresnė? ką, jei kita šalis nežais? ką, jei kita šalis naudos nešvarius triukus?

Daugelis žmonių bijo, kad šios problemos iškils kiekvienose derybose. Todėl svarbu neleisti tokiam nerimui iškreipti jūsų supratimo ir pasiruošimo deryboms ir mainams proceso. Derybos tikrai gali vykti įtemptoje ir nelengvoje atmosferoje, tačiau neįtikėtina, kiek daug bendro turi abiejų pusių dalyviai – įskaitant nerimą ir nejaukumą dėl situacijos. Kitaip sakant, labai svarbu neleisti nuo pat pradžių pasireikšti baimei, kad derybose visada nutiks „blogiausias įmanomas scenarijus“. Sąžiningos derybos yra daug įprastesnis reiškinys nei bando įteigti žiniasklaidoje sklandantys mitai.Be to, galite pasiruošti ir susitvarkyti su nemaloniomis situacijomis nesijausdami taip, lyg savo asmenybę ir gebėjimus statytumėte į pavojų. Žinoma, geri ir išbandyti metodai niekada negarantuoja sėkmingo rezultato – ypač jei šansai ne jūsų pusėje. Tačiau tokiose situacijose nerekomenduojama taikyti „apatinės linijos“ strategijos – t. y. fiksuotos pozicijos (kartais vadinamos „raudonąja linija“), žemiau kurios nebenusileisite. Galite derėtis geriau, jei sustiprinsite savo „BATNA“ (angl. the best alternative to a negotiated agreement – geriausia alternatyva derybų susitarimui). Kitaip sakant, turite deryboms pasiruošti, turite apmąstyti, koks sprendimas yra jums palankiausias, jei nepanašu, kad pavyks pasiekti jus tenkinantį susitarimą, turite turėti daugiau nei vieną alternatyvą, kai ateinate derėtis.

Jei kitos šalys nieko daugiau nedaro tik užima kietą, nenusileidžiančią „viskas arba nieko“ poziciją, turėtumėte nepasiduoti pagundai pasakyti „Velniop!“ ir atsakyti panašiu stiliumi. Pažvelkite už jų užimamos pozicijos. Performuluokite jų atakas prieš jus (arba jūsų poziciją) kaip atakas prieš pačią problemą. Pasiūlykite jiems pažvelgti į savo pasiūlymą iš jūsų perspektyvos ir paskatinkite sukritikuoti jūsų idėjas neužimdami gynybinės pozicijos. Tokiu būdu gali pavykti juos įtraukti į platesnę diskusiją apie rūpesčius ir galimybes. Jei tai nepavyks, galite pagalvoti apie galimybę kreiptis į trečiąsias šalis ir nepriklausomus mediatorius, kad padėtų išspręsti šią situaciją.

Purvinų derybinių triukų atveju – kai taikoma tyčinė klasta, netikri faktai, dviprasmiškas autoritetas, nedeklaruoti ketinimai, asmeninės atakos, grasinimai ir t.t. – svarbu: a) neatsakyti tuo pačiu ir b) nesileisti į tokias provokacijas, nors tai gali būti jūsų pirmoji ir labiausiai viliojanti mintis. Pasitelkite visus principingų derybų metodus, kad atskirtumėte procesus ir procedūras. Jei tai nepavyks, pasinaudokite savo „BATNA“ ir išeikite, paaiškinę sąlygas, kuriomis sutiktumėte pratęsti derybas.

Jei nutrauksite derybas aiškiai esant teisėtam pagrindui, pvz., jei kita šalis taikė nesąžiningas procedūras, tuomet tikėtina, jog kita šalis paprašys pratęsimo. Jei neprašys, ji tikriausiai iš viso nebuvo suinteresuota pasiekti susitarimą, tad tolesnius savo veiksmus turėsite apgalvoti atsižvelgdami į šią aplinkybę.

128

„Thistleworks“ derybų scenarijus

Šiose derybose du buvę nuteistieji Aleksas ir Krisas susitinka sutarti, kokių kitų žingsnių jie turėtų imtis plėtodami savo naująjį startuolį. „Thistleworks“ yra privati įmonė, kurios misija yra žaidimų pagalba skleisti žinią apie žmonių išnaudojimą. Pirminę koncepciją jie sukūrė studijuodami inovacijų ir verslumo modulį. Jų pirmasis produktas yra inovatyvus kompiuterinis žaidimas pavadinimu „Maži gyvenimai“, kurį jie sukūrė per pastaruosius metus. Tai aukštos kokybės žaidimas, gvildenantis su vaikų išnaudojimu darbe susijusias problemas.

Programinė įranga yra beta bandymų stadijoje, atsiliepimai yra geri, ir apie šį žaidimą vis plačiau kalbama. Rinkodaros tyrimai rodo, kad yra didelis paklausos potencialas iš mokytojų, labdaros organizacijų ir žaidėjų pusės. Aleksas ir Krisas skaičiuoja, kad iki galutinio produkto žaidimui „Maži gyvenimai“ dar reikia šešių mėnesių darbo pilnu etatu ir maždaug 100 000 £, kad būtų galima pereiti į komercializavimo stadiją. Tikėdamiesi augimo ateityje, jie įkūrė bendrovę, kurios akcijas pasidalijo po 50 %.

Aleksas ir Krisas turi ambicingų planų dėl žaidimo prekybos ir būsimų programinių produktų – visa tai jie aprašė „Thistleworks“ prospekte ir savo naujojoje interneto svetainėje. Tačiau finansavimo klausimu jų nuomonės išsiskyrė. Panašu, kad Aleksas (su sau būdingu entuziazmu) rado patrauklią galimybę. Aleksas rado potencialų investuotoją, įmonę „Maxim“, kuri parūpintų visą reikiamą kapitalą, jei gautų 49 % bendrovės akcijų. Krisas šiek tiek priešinasi šiam sandėriui. Jam neramu, kad daug įtakos bus atiduota vienam investuotojui, ir jis nėra įsitikinęs, ar „Maxim“ tiks jų išplėtotai vizijai sukurti komerciškai sėkmingą socialinės paskirties organizaciją. Tačiau laikas bėga ir niekas nesugalvojo įtikinamo alternatyvaus varianto. Krisas ir Aleksas sutarė aptarti ir išspręsti susidariusią situaciją.

Šiame scenarijuje įsijausite į Alekso arba Kriso vaidmenį.

129

„Thistleworks“ derybų vaidmens suvestinė – Aleksas

Šioje vaidmens suvestinėje pateikiama informacija galima dalytis tik tokiais būdais, kurie yra suderinami su apibūdintu vaidmeniu. Galite detalizuoti informaciją tikėtinais būdais, bet jei ką nors išgalvosite ir vėliau paaiškės, kad tai netiesa, tuomet pakenksite savo reputacijai.

Esate buvęs nuteistasis, neseniai paleistas iš kalėjimo. Gyvenate savarankiškai ir turite šiek tiek šeimos pajamų, kurios padengia jūsų pagrindines išlaidas. Su Krisu susipažinote kalėjime, kur sukūrėte savo naujojo startuolio „Thistleworks“ pasiūlymą. Abu esate žaidimo koncepcijos kūrėjai, tačiau Krisas daugiausia buvo atsakingas už rinkodaros tyrimus ir prekės ženklo plėtojimą, o jūsų pagrindinis įnašas buvo pirminio žaidimo kodo parašymas. Jūs tikite, kad „Thistleworks“ potencialiai galėtų tapti pasaulyje pirmaujančia „Games for Change“ IT bendrove, palengvinančia socialinį poveikį turinčių žaidimų, naudojamų kaip esminės humanitarinės ir edukacinės veiklos priemonės, kūrimą ir platinimą. Norėdami augti šioje srityje, matote galimybę „Thistleworks“ bendradarbiauti su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis kuriant ir nukreipiant investicijas į naujų žaidimų ir projektų kūrimą.

Tikite, kad „Maxim Investments“ pasiūlymas, kuris yra apibendrintas toliau pateiktoje lentelėje, yra geras būdas judėti pirmyn, nes jis sumažintų riziką ir suteiktų bendrovei grynųjų pinigų injekciją neimant banko paskolos.

Taip pat girdėjote gandą, kad „Maxim“ savininkė netrukus gali būti linksniuojama žiniasklaidoje dėl dalyvavimo agresyvioje mokesčių vengimo schemoje, į kurią įsivėlė vienas iš kitų jos valdomų verslų. Tačiau tai tik gandas, kuris gali nepasitvirtinti.

Suvokiate, kad šie klausimai turi būti išspręsti kuo anksčiau, bet jus neramina Kriso nenoras aptarti šio reikalo. Norint sudaryti sandorį su „Maxim Investments“, svarbu veikti greitai. Investuotojas nurodė, kad, per 10 dienų nesudarius sandorio, jis ieškos kitų investicinių galimybių.

Tai lemiamas momentas jūsų naujam verslui, kuriuo nuoširdžiai tikite. Kartais pastebite, kad Krisas elgiasi labai atsargiai. Jis dirbo su prekės ženklu ir pirmine rinkodara, bet visą programavimą atlikote jūs, todėl jūs ir turėtumėte būti laikomas šio žaidimo idėjiniu lyderiu.

Jūsų derybų tikslaiAtsižvelgiant į visa tai, išsikėlėte sau tokius tikslus, kurių sieksite diskusijoje su Krisu. Jei juos

daugiau ar mažiau pasieksite, tuomet tikėtina, kad galėsite palaikyti investiciją ir likti verslo komandoje.

Tikslas Priežastis1. Įkurti verslą Buvusių nuteistųjų perspektyvos jūsų srities darbo rinkoje

neatrodo daug žadančios. Šis verslas jums asmeniškai yra galimybė greitai užsidirbti pinigų.

2. Pakoreguoti pirminę viziją.

Kai dar buvote kalėjime, jus domino su pirmine bendrovės koncepcija susijusios socialinės vertybės ir poveikis, tačiau dabar jums tai yra antrinis tikslas, o pirminis – užsidirbti pinigų

3. Išvengti nebūtinos rizikos

Manote, kad ėjimas išvien su privataus kapitalo investuotoju yra greitas būdas bendrovei judėti pirmyn, kad tai galėtų pakelti jūsų statusą rinkoje.

4. Sutikti su „Maxim“ įsitraukimu į šį verslą

Jūsų prioritetas – pritarti „Maxim“ planui.Tačiau suprantate, kad „Maxim“ dalyvavimas reikš mažesnę akcijų dalį, tenkančią jums ir Krisui. Todėl norėtumėte, jog Krisas ne tik pritartų šiam sandoriui, bet ir sutiktų turėti mažesnę bendrovės akcijų dalį, kad bendrovės valdyme didesnę įtaką turėtumėte jūs.Idealiu atveju, norėtumėte būti pagrindinis akcininkas.

130

„Thistleworks“ derybų vaidmens suvestinė – Krisas

Šioje vaidmens suvestinėje pateikiama informacija galima dalytis tik tokiais būdais, kurie yra suderinami su apibūdintu vaidmeniu. Galite detalizuoti informaciją tikėtinais būdais, bet jei ką nors išgalvosite ir vėliau paaiškės, kad tai netiesa, tuomet pakenksite savo reputacijai.

Esate buvęs nuteistasis, neseniai paleistas iš kalėjimo. Turite partnerę ir vaiką, lankantį pradinę mokyklą, o pajamų (kurias gauna jūsų partnerė už darbą nepilnu etatu) jums vos užtenka buto nuomai padengti. Su Aleksu susipažinote kalėjime, kur sukūrėte savo naujojo startuolio „Thistleworks“ pasiūlymą. Abu esate žaidimo koncepcijos kūrėjai, tačiau Aleksas daugiausia buvo atsakingas už pirminio žaidimo kodo parašymą, o jūsų pagrindinis įnašas buvo rinkodaros tyrimų vykdymas ir prekės ženklo plėtojimas. Aistringai tikite socialine „Thistleworks“ misija ir jos potencialu teigiamai paveikti vienus iš pažeidžiamiausių pasaulio žmonių.

Turite keletą abejonių dėl „Maxim Investments“ pasiūlymo, kuris yra apibendrintas toliau pateiktoje lentelėje. Prieš pokalbį atlikote alternatyvių finansavimo šaltinių analizę ir radote gerų sutelktinio finansavimo pavyzdžių kompiuteriniams žaidimams. Manote, kad reikiamą kapitalą įmanoma gauti pasitelkus sutelktinį finansavimą (ypač „Kickstarter“) ir paėmus kokios nors rūšies banko paskolą, bet šios idėjos dar nesuderinote su Aleksu.

Taip pat girdėjote gandą, kad „Maxim“ savininkė netrukus gali būti linksniuojama žiniasklaidoje dėl dalyvavimo agresyvioje mokesčių vengimo schemoje, į kurią įsivėlė vienas iš kitų jos valdomų verslų. Tačiau tai tik gandas, kurį perskaitėte „Twitter“.

Suvokiate, kad šie klausimai turi būti išspręsti kuo anksčiau, bet jus neramina sąlygos, dėl kurių Aleksas, panašu, sutarė su „Maxim“ pirminėse diskusijose. Tai lemiamas momentas jūsų naujam verslui, kuriuo nuoširdžiai tikite. Pastebite, kad Aleksas kartais elgiasi arogantiškai ir erzinančiai, bet nenorite pyktis, ypač turint galvoje, kad (atvirai šnekant) Aleksas yra šio žaidimo idėjinis lyderis.

Jūsų derybų tikslaiAtsižvelgiant į visa tai, išsikėlėte sau tokius tikslus, kurių sieksite diskusijoje su Aleksu. Jei

juos daugiau ar mažiau pasieksite, tuomet tikėtina, kad galėsite palaikyti investiciją ir likti verslo komandoje.

Tikslas Priežastis1. Įkurti verslą. Buvusių nuteistųjų perspektyvos jūsų srities darbo rinkoje

neatrodo daug žadančios. Šis verslas jums asmeniškai yra geriausia galimybė gauti darbą ir padidinti šeimos pajamas, ko jums labai reikia.

2. Laikytis pirminės vizijos.

Nerimaujate, kad bendradarbiavimas su privataus kapitalo investuotoju pakenks jūsų naujojo verslo reputacijai. Jums ypač svarbi „Thistleworks“ misija, tad nenorite jos per daug sukompromituoti.

3. Išvengti nebūtinos rizikos.

Instinktyviai priešinatės „visų kiaušinių laikymui vienoje pintinėje“ ir manote, kad būtų saugiau paskirstyti riziką pasitelkiant sutelktinį investavimą ir banko paskolas.

4. Sumažinti „Maxim“ įsitraukimą į šį verslą.

Jūsų prioritetas yra atmesti „Maxim“ planą ir pereiti prie jūsų siūlomos alternatyvos – sutelktinio investavimo ir banko paskolų.Tačiau pripažįstate, kad „Maxim“ gali būti naudingas „Thistleworks“ bendrovei, tad sutiktumėte (gana nenoriai) sumažinti „Maxim“ investiciją iki ne daugiau 40 000 £ (už 20 % akcijų), o likusią dalį bandyti gauti iš sutelktinio finansavimo ir skolinto kapitalo.