pratarmö - lkma · 3 pratarmö Šis „lkma metraštis“ yra 2003 metų antras tomas. pagal...

3

PRATARM

is LKMA Metratis yra 2003 met antras tomas. Pagal tradicij ir iame tome skelbiami LKMA kartu su kitomis institucijomis organizuotose mokslinse konferencijose, iuo atveju net trijose, skaityti praneimai. Pranejai buvo tiek Lietuvos, tiek kit ali tyrintojai.

Vyskupo, poeto Antano Baranausko, kuris domjosi ir mokslo tyrimais, veik-la nagrinjama vairiais aspektais: jo gyvenamojo laikotarpio Katalik Bany-ios padtis Rusijos valdomuose kratuose, lietuvi ir lenk santykiai, vyskupas tautinio atgimimo kontekste, jo naas tiksliuosius mokslus, kai kurie poetins krybos momentai. Lietuvos ir ventojo Sosto santykiams skirtos konferencijos praneimuose nagrinjami vairs XX amiaus laikotarpiai: imtmeio pradia, Pirmojo pasaulinio karo metai, tarpukaris, sovietins okupacijos deimtmeiai. Aptariami tarptautiniame seminare, skirtame krikionybei Baltijos alyse XX amiuje, nagrintieji klausimai, taip pat Estijos, Latvijos ir Lietuvos kai kuri konfesij istoriniai tyrimai. Skyri pradioje pateikiama konferencij programa. Atskir straipsni dalyje raoma apie vitaminologij; diaugsm, kaip dvasinio tobuljimo altin; moralines ir teisines nusikalstam struktr veiklos proble-mas.

Publikacij skyriuje pristatoma dar vienas su palaimintojo Jurgio Matulai-io veikla susijs dokumentas, Kristaus istorikum liudijantys nekrikioni is-torik ratai; taip pat apvelgiama tikinij padtis sovietmeiu. Pagerbiami LKMA jubiliatai, prisimenami ikeliavusieji aminybn.

Taigi iame tome nagrinjama Lietuvos Katalik Banyios raika XIX ir XX amiais, jos veikj indlis ms alies religin, visuomenin bei kultrin gyvenim.

REDAKCIN KOLEGIJA

4

PREFACE

This is the second volume of The Chronicle of Lithuanian Catholic Acade-my of Sciences (LCAS) published in 2003. According to tradition, it also inclu-des materials from scholarly conferences, in this case, three conferences, organi-zed jointly by the LCAS and other institutions. The speakers were researchers from Lithuania and other countries.

This volume analyzes different aspects of the activities of bishop and poet Antanas Baranauskas, who was also interested in scientific research. It deals with the situation of the Catholic Church in the countries ruled by Russia du-ring his life-time, Lithuanian-Polish relations, the bishop in the context of the national revival, his contribution to the exact sciences, and some aspects of his poetic works. The materials of the conference dealing with the relations of Lithu-ania and the Holy See analyze various periods of the 20th century: the beginning of the century, the years of World War I, the interwar period, and the decades of Soviet occupation. This volume reviews the questions discussed at an internatio-nal seminar devoted to Christianity in the Baltic countries in the 20th century, and also analyzes the problems of historical research about some religious confes-sions in Estonia, Latvia, and Lithuania. The programs of the conferences are gi-ven at the beginning of the sections. There are also non-conference articles about vitaminology and about joy as a source of spiritual improvement.

The section of newly published materials looks at the activities of Blessed Jurgis Matulaitis, the situation of the believers during the Soviet era, the wri-tings of non-Christian historians testifying about Christ as a historical figure. The anniversaries of members of the LCAS are noted as well those who have de-parted to eternity.

Thus, this volume analyzes the expression of the Catholic Church of Lithua-nia in the 19th and 20th centuries, and the contribution of its members to the reli-gious, social, and cultural life of our country.

EDITORIAL BOARD

LIETUVI KATALIK MOKSLO AKADEMIJOS METRATIS. T. 23. VILNIUS, 2003 5

T U R I N Y S

Pratarm............................................................................................................................. 3 Preface ................................................................................................................................ 4

MOKSLINIAI STRAIPSNIAI ........................................................................................ 11

TARPTAUTIN MOKSLIN KONFERENCIJA VYSKUPAS ANTANAS BARANAUSKAS: ASMENYB IR APLINKA ..... 13

Programa.......................................................................................................................... 13

VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ Ar vyskupo Antano Baranausko idjos sulauk savo iautani met? ........... 17 Have the Ideas of Bishop Antanas Baranauskas Lived to See

Their Dawning Years? (Summary) .......................................................................... 24

DR. VYTAUTAS JOGLA Antanas Baranauskas Peterburgo dvasinje akademijoje 18581862 m. ................. 25 Antanas Baranauskas at the Saint Petersburg Spiritual Academy 18581862

(Summary) ...................................................................................................................... 34

HABIL. DR. JONAS KUBILIUS Antanas Baranauskas ir matematika............................................................................ 35 Antanas Baranauskas and Mathematics (Summary)................................................... 54

HABIL. DR. VANDA EKONIEN Ekologijos samprata pagal Antano Baranausko Anyki ilel .......................... 55 The Conception of Ecology According to The Forest of Anykiai

by Antanas Baranauskas (Summary) .......................................................................... 59

DR. KAZIMIERAS GARVA Mos krato nekiriuoti balsiai nuo A.Baranausko iki i dien........................... 61 The Unstressed Vowels of the Dialect of the Second Easterners from Anta-

nas Baranauskas until Now (Summary) ..................................................................... 68

DR. DALIA IOYT Dievas ir tauta Antano Baranausko poemose ............................................................. 69 The Relationship between God and nation in the Poems

of Antanas Baranauskas (Summary) ........................................................................... 76

DR. VYTAUTAS BERENIS Antano Baranausko tvyns meil ir tautikumas ..................................................... 77 The Love of Homeland and National Consciousness of Antanas Baranauskas

(Summary) ...................................................................................................................... 85

6 TURINYS *2

EGL KLIMAIT-KETURAKIEN Antano Baranausko krikionikoji tautin savimon Auros kontekste ........... 87

The Christian-National Consciousness of Antanas Baranauskas in the Context of Aura (Summary).........................................................................................................99

DR. PAULIUS SUBAIUS Europa Antano Baranausko akimis............................................................................ 101

Europe in the Eyes of Antanas Baranauskas (Summary).......................................... 110

DR. ROMA BONKUT Antikiniai topai Antano Baranausko kryboje ......................................................... 111

Ancient Topoi in the Writings of Antanas Baranauskas (Summary) ...................... 126

HABIL. DR. EGIDIJUS ALEKSANDRAVIIUS Antano Baranausko lenkomanija lietuvi judjimo lyderi akyse .................... 127

The Polomania of Antanas Baranauskas in the Eyes of Lithuanian National Movement Leaders (Summary) ................................................................................. 133

DR. BRONIUS MAKAUSKAS Antanas Baranauskas nesuprastas intelektualas ir vyskupas.............................. 135

Antanas Baranauskas Misunderstood Intellectual and Bishop (Summary) ........ 140

HABIL. DR. ALDONA PRAMANTAIT Antanas Baranauskas ir katalikiki XIX a. ventojo Rato vertimai lietuvi

kalb: istorinis aspektas............................................................................................. 141

Antanas Baranauskas and the Roman Catholic Translations of the Bible into Lithuanian in the 19th Century: Historical Aspect (Summary) .............................. 156

DR. DARIUS STALINAS Kokia kalba mokyti baltarusius katalik tikybos? (Viena XIX a. Vidurio

Rusijos valdios problema) ....................................................................................... 157

What Language is the Best to Teach Byelorussians the Catholic Religion? (One Problem of Central Russian Authorities in the 19th Century) (Summary) ........... 169

DR. KRZYSZTOF BUCHOWSKI Stosunki polsko-litewskie na Sejneszczynie na przeomie XIX i XX wieku...... 171

Lenklietuvi santykiai Sein krate XIX ir XX a. sandroje ............................... 187

Polish-Lithuanian Relations in Seinai Region at the Turn of the 19th and 20th Centuries (Summary) ................................................................. 189

KUN. PROF. TADEUSZ KRAHEL Rzdy biskupa Stefana Zwierowicza w diecezji wileskiej w wietle

wspomnie ks. Jana Kurczewskiego ....................................................................... 191

Vyskupo Stepono Zvieroviiaus valdymas Vilniaus vyskupijoje pagal kun. Jano Kurevskio atsiminimus (Santrauka) ............................................................... 211

The Rule of Bishop Steponas Zvieroviius in the Diocese of Vilnius in the Re-miniscences of Rev. Janas Kurevskis (Summary).............................................212

*3 TURINYS 7

DR. VILMA ALTAUSKAIT Rusijos ir Apatal Sosto santyki pokyiai XIX a. paskutiniaisiais

deimtmeiais ............................................................................................................. 213 Changes in the Relations between Russia and the Holy See during the Last

Decades of the 19th Century (Summary)................................................................... 227

ALGIMANTAS KATILIUS Vyskupas Antanas Baranauskas ir kunig seminarijos problemos:

rusik disciplin dstymas ..................................................................................... 229 Bishop Antanas Baranauskas and the Problems of the Spiritual Seminary:

the Teaching of Russian Subjects (Summary) ......................................................... 236

MOKSLIN KONFERENCIJA LIETUVA IR VENTASIS SOSTAS: PRAEITIS, DABARTIS, ATEITIS .................................................................................................. 237

Programa........................................................................................................................ 237

SVEIKINIMAI ........................................................................................................................ 239 PREZIDENTAS ROLANDAS PAKSAS............................................................................... 239 KARDINOLAS AUDRYS JUOZAS BAKIS....................................................................... 241 DR. ANTANAS VALIONIS ............................................................................................... 242

ARKIVYSKUPAS JEAN-LOUIS TAURAN The Diplomacy of the Holy See. Why? ...................................................................... 244 ventojo Sosto diplomatija. Kodl? (Santrauka) ........................................................ 251

AMBASADORIUS KAZYS LOZORAITIS........................................................................... 253

VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ Lietuva ir ventasis Sostas: istorin perspektyva ..................................................... 257 Lithuania and the Holy See: Historical Perspective (Summary).............................. 275

ALGIMANTAS KATILIUS K XX a. pradioje Vatikanas inojo apie Lietuv? .................................................. 277 What Did the Vatican Know about Lithuania at the Beginning of the 20th Cen-

tury? (Summary) .......................................................................................................... 286

DR. JUOZAS SKIRIUS Lietuva ir Vatikanas Pirmojo pasaulinio karo metais .............................................. 287 Lithuania and the Vatican During World War I (Summary).................................... 294

DR. ALGIMANTAS KASPARAVIIUS Lietuvos ir Vatikano santykiai, arba ventojo Sosto reikm

tarpukario Lietuvos usienio politikai .................................................................... 295 Lithuanian-Vatican Relations or the Importance of the Holy See

on Lithuanian Foreign Policy in the Interwar Period (Summary)......................... 377

DR. REGINA LAUKAITYT Soviet valdios kova su Vatikanu pirmuoju okupacijos deimtmeiu................ 381 The Battle of the Soviet Authorities Against the Vatican During the First De-

cade of Occupation (Summary) ................................................................................. 389

8 TURINYS *4

DR. ARNAS STREIKUS SSRSVatikano santykiai ir Katalik Banyia Lietuvoje XX a. 9-ajame

deimtmetyje............................................................................................................... 391

Sowjet-Vatikanische Beziehungen und die Katholische Kirche in Litauen in den Achtzigen des XX Jahrhunderts (Zusammenfassung) ................................. 396

DR. PAULIUS SUBAIUS Lietuvos Respublikos ir ventojo Sosto santyki visuomenin refleksija

po Nepriklausomybs atgavimo .............................................................................. 399

Public Reflection on the Relations between the Republic of Lithuania and the Holy See after the Restoration of Independence (Summary)................................. 404

TARPTAUTINIS SEMINARAS KRIKIONYB BALTIJOS ALYSE XX AMIUJE. ISTORINIO TYRIMO PROBLEMOS IR PERSPEKTYVOS ................................ 405

Programa........................................................................................................................ 405

ANDRIUS MARCINKEVIIUS Lietuvos Staiatiki Banyios raidos 19181939 m. apvalga.............................. 407

A Review of the Development of the Orthodox Church in Lithuania between the Two World Wars (Summary) .............................................................................. 411

DR. ARNAS STREIKUS Katalik Banyia Lietuvoje 19441990 m. Tyrim bkl ir perspektyvos........... 413

Research on the Catholic Church in Lithuania 19441990 (Summary) ................... 416

JOUKO TALONEN The Birth of the National Church History of Latvia in 19181991 ......................... 417

Nacionalins Banyios istorijos formavimasis Latvijoje 19181991 m. (Santrauka).................................................................................................................... 424

DR. RIHO ALTNURME The Research about the Contemporary Church History in Estonia....................... 425

Naujausiosios Banyios istorijos tyrimas Estijoje (Santrauka) ............................... 428

ANDREI STOV The Process and the Reasons of Closing the Orthodox Parishes in Estonia

(19441953) .................................................................................................................. 429

Staiatiki parapij likvidavimo Estijoje (19441953) procesas ir jo prieastys (Santrauka) ................................................................................................................... 436

VAIRS STRAIPSNIAI ................................................................................................. 437 AKAD. HABIL. DR. SOFIJA KANOPKAIT

Status quo vitaminologijoje........................................................................................... 439

Status quo in Vitaminology (Summary) ....................................................................... 453

*5 TURINYS 9

HABIL. DR. ONA TIJNLIEN, INESA JURGAITYT Diaugsmas kataliko dvasinio tobuljimo altinis ir priemon........................... 455 Die Freude Quelle und Mittel der geistigen Vervollkommnung eines

Katholiken (Zusammenfassung) ................................................................................. 477

DR. KUN. KAZIMIERAS MEILIUS, DR. JONAS JUKEVIIUS, DR. GEDIMINAS MESONIS Akivaizds ir uslpti organizuotos nusikalstamos veiklos labirintai ir jos

poveikis mogui ......................................................................................................... 479 Evident and Veiled Labyrinths of Organized Crime and Its Effect on Man

(Summary) .................................................................................................................... 498

PUBLIKACIJOS .................................................................................................................. 499 KUN. LIC. VACLOVAS ALIULIS, MIC

Palaimintojo Jurgio Matulaiio veiklos lietuvi visuomenje istorinis fonas....... 501

JURGIS Keli odiai ms kunigliams................................................................................... 512

VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ Istorins tiesos apie Jz gynjai sovietmeiu .......................................................... 533

MONS. KAN. K.GAINAS Jzaus Kristaus istorikumas nekrikioni istorik ratuose................................ 537

KUN. VIKTORAS AUKLYS Kristaus istorikumo klausimu ................................................................................... 569

KRONIKA ............................................................................................................................. 575

KONFERENCIJOS .................................................................................................................. 577 TARPTAUTINS GYDYTOJ KATALIK FEDERACIJOS EUROPOS ASOCIACIJOS

VALDYBOS POSDIS VILNIUJE (L.L.Mainas) ........................................................ 577

PAGERBTI NAUJIEJI LIETUVI KATALIK MOKSLO AKADEMIJOS AKADEMIKAI (A.Vasiliauskien) ........................................................................................................ 580

MS JUBILIATAI................................................................................................................ 586 DR. MINDAUGUI BLOZNELIUI 80 .......................................................................586 PROFESORIUI JONUI GENIUI 80 ..........................................................................593 JUBILIATAS ALGIRDAS JONAS JACYNAS (L.L.Mainas) ......................................594 PROF. HABIL. DR. LEONUI LAIMUIUI MAINUI 75 ........................................595 VYSK. JUOZUI TUNAIIUI 75 ..............................................................................597 DR. ALOYZUI VIDUGIRIUI 75..............................................................................599

SUKAKTYS .............................................................................................................................. 609 PRELATAS ANTANAS LEONARDAS RUBYS (1923 11 052002 08 27)

(Prel. S.ilys) .....................................................................................................609

10 TURINYS *6

PRO MEMORIA ...................................................................................................................... 612 DR. KUN. LEONARDAS ANDRIEKUS, OFM (1914 07 152003 05 19).................... 612 ONA GALVYDAIT-BAKIEN (1907 05 252003 06 19)

(Vysk. J.Tunaiio pamokslas) ..................................................................................... 614 PRELATAS VYTAUTAS BALINAS (1910 11 212003 05 28) ................................. 615 URNALIST VIDA GAVELIEN-PETRAUSKAIT (19372003)................................ 616 DR. KUN. STEPONAS MATULIS, MIC (1918 02 212003 06 18)............................... 617 VIKTORAS AUKLYS, MIC (19082003) (V.Aliulis) .................................................. 618 ALGIMANTAS ILINSKAS (VIDAS SPENGLA) (19342003) ...................................... 620

P a p i l d a n t n e k r o l o g

Mielieji leipalingieiai ir visi palydintieji A.ilinskas ............................................. 622

Ra apie Lietuvos Banyios kankinius (D.lapkauskait) ...................................... 623 Atsiminimai apie Vid Spengl (G.A.uliauskait).................................................... 624 iupsnelis mini apie Algimant ilinsk (Kun. L.Savickas)................................. 625 Bibliografija.................................................................................................................... 626

PROF. BIRUT JADVYGA IGNATAVIIT (1924 04 062003 10 21) ....................... 629

RECENZIJOS ....................................................................................................................... 631 KAN. DR. JUOZAS STANKEVIIUS, MANO GYVENIMO KRYKELS

(Dr. Regina Laukaityt) .............................................................................................. 633

ASMENVARDI RODYKL ............................................................................................ 636

Moksliniai straipsniai


TARPTAUTIN MOKSLIN KONFERENCIJA VYSKUPAS ANTANAS BARANAUSKAS:

ASMENYB IR APLINKA

LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVI KATALIK MOKSLO AKADEMIJA

PROGRAMA

Vilnius, 2002 m. lapkriio 2122 d.

Lietuvos istorijos instituto sal (Krai g. 5)

Konferencijos organizacinis komitetas:

Vysk. akad. Jonas Boruta, SJ (LKMA) Dr. Dalia ioyt (VU) Algimantas Katilius (LII) Dr. Regina Laukaityt (LII) Dr. Darius Stalinas (LII)

Lapkriio 21 d., ketvirtadienis

9.00 v. Miios arkikatedros v. Kazimiero koplyioje Aukoja Teli vyskupas Jonas Boruta, SJ

10.00 Vysk. dr. Jonas Boruta, SJ

(Lietuvi katalik mokslo akademija) Ar vyskupo Antano Baranausko idjos sulauk savo iautan-i met? Dr. Vytautas Jogla (Lietuvos istorijos institutas) Antanas Baranauskas Peterburgo dvasinje akademijoje

14 KONFERENCIJA VYSKUPAS ANTANAS BARANAUSKAS: ASMENYB IR APLINKA

*2

11.00 Pertrauka

11.30 Akad. prof. Jonas Kubilius (Vilniaus universitetas)

Antanas Baranauskas ir matematika Prof. habil. dr. Vanda ekonien (Kauno ems kio universitetas) Ekologijos samprata pagal Antano Baranausko Anyki ilel Dr. Kazimieras Garva (Lietuvi kalbos institutas) Mos krato nekiriuoti balsiai nuo A.Baranausko iki i dien

13.0014.00 Piet pertrauka

14.00 Dr. Dalia ioyt (Vilniaus universitetas) Dievas ir tauta Antano Baranausko poemose Dr. Vytautas Berenis (Kultros, filosofijos ir meno institutas) Antano Baranausko tvyns meil ir tautikumas Dr. Skirmantas Valentas (iauli universitetas) Anyki ilelis indoeuropietikoji Antano Baranausko tvyn Egl Klimait-Keturakien (Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas) Antano Baranausko krikionikoji tautin savimon Auros kontekste

16.00 Pertrauka

16.30 Dr. Paulius Subaius (Vilniaus universitetas) Europa Antano Baranausko akimis

*3 PROGRAMA 15

Dr. Roma Bonkut (Klaipdos universitetas) Antikiniai topai Antano Baranausko kryboje Prof. habil. dr. Egidijus Aleksandraviius (Vytauto Didiojo universitetas) A.Baranausko lenkomanija lietuvi judjimo lyderi akyse

Lapkriio 22 d., penktadienis

10.00 Dr. Bronius Makauskas (Varuvos istorijos institutas) Antanas Baranauskas nesuprastas intelektualas ir vyskupas Habil. dr. Aldona Pramantait (Lietuvos istorijos institutas) ventasis Ratas XIX a. Lietuvos katalikikos kultros konteks-te: vertimai ir vertjai Dr. Darius Stalinas (Lietuvos istorijos institutas) Katalik tikybos dstymas rus kalba mokyklose: vedimo pe-ripetijos

11.30 Pertrauka

12.00 Dr. Krzysztof Buchowski (Balstogs universitetas) Lenk ir lietuvi santykiai Sein krate XIX ir XX a. sandroje Kun. prof. Tadeusz Krahel (Balstogs arkivyskupijos kunig seminarija) Vyskupo Stepono Zwierowicziaus Vilniaus vyskupijos valdy-mas pagal kun. Jano Kurczewskio atsiminimus Dr. Vilma altauskait (Lietuvos istorijos institutas) RusijosApatal Sosto santyki pokyiai XIX a. paskutiniais deimtmeiais

16 KONFERENCIJA VYSKUPAS ANTANAS BARANAUSKAS: ASMENYB IR APLINKA

*4

Algimantas Katilius (Lietuvos istorijos institutas) Vyskupas Antanas Baranauskas ir kunig seminarijos proble-mos: rusik disciplin dstymas

14.00 Konferencijos pabaiga


VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ Vilniaus universitetas

AR VYSKUPO ANTANO BARANAUSKO IDJOS SULAUK SAVO IAUTANI MET?

2002 m. ruden nuo vyskupo Antano Baranausko mirties sukako 100 met. Per t imtmet labai kontroversikai buvo vertinama tiek jo poetin kryba (i-skyrus poem Anyki ilelis), tiek jo gintos idjins, visuomenins, tautins pairos. Ypa jis buvo puolamas dl savo santrios laikysenos lietuvilenk tautini santyki atvilgiu. XIX a. pabaigoje A.Baranausko ginta pozicija iuo klausimu yra artima iuolaikinei, moderniai taut sugyvenimo sampratai, o i tikrj tai krikionikojo principo mylk kiekvien mog kaip save pat tai-kymas moni grupi ir taut konfliktams sprsti.

T pat galime pasakyti ir apie A.Baranausko poir mokslo ir tikjimo, mokslins, technins paangos ir dorovs bei sins santyk. A.Baranausko idjos, isakytos tiek jo poetinje kryboje, tiek korespondencijoje, yra identi-kos XX a. vidurio mokslo korifj mintims.

A.Baranauskas savo gyventoje epochoje daugelio nesuprastas, Maironio odiais tariant, sulauk savo iautani met. Straipsnyje, lyginant A.Bara-nausko mintis, reiktas XIX a. antrojoje pusje, su ms filosof, gamtamoksli-nink samprotavimais ia tema XX a. viduryje, parodomas tokio teiginio pa-grstumas.

Budkite, nes neinote, kada gr nam eimininkas , kad, neti-

ktai sugrs, nerast js miegani (Mk 13,3537), tai Viepaties o-diai i Evangelijos, tinkami iandien ms apmstymui.

1902 m. lapkriio 26 d. vakare Sein vyskup namuose Viepats rado anyktn Antan Baranausk tikrai nemiegant, ne tik budint, bet ir in-tensyviai dirbant, kad ms tauta greiiau turt vis katalikik ven-tojo Rato vertim lietuvi kalb. Prie 100 met vykusi jo mirt prof. Mykolas Birika taip apra: Paskutiniais gyvenimo mnesiais jis in-tensyviai vert ventj Rat lietuvi kalb. Dirbo po 12 valand kas-dien, nors jau aikiai silpo. 1902 m. lapkriio 2426 d. tebesilpnas atliko rekolekcijas ir toliau vert pranao Jeremijo raudas. Paskutinij dien, lapkriio 26-j, jis vert treij skyri. Beraydamas tekst: jis uda-r mano kelius kertuotais akmenimis, iard mano takus, patyr pasku-tin irdies priepuol ir vakare mir. Jo mirtis po rekolekcij ir su tokiais paskutiniais odiais tikrai buvo grai. Jeigu jis bt dar gyvens ir verts toliau, jam bt tek versti madaug tokius odius: Tai Viepa-

18 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *2

ties gailestingumas, kad nesame sunaikinti, nes nestinga Jo pasigailjimo. Viepats geras tiems, kurie juo pasitiki, geras sielai, kuri Jo ieko1.

Ir ne tik tiesiog herojiku pasiventimu ventojo Rato vertimo dar-bui, bet daugelyje kit srii vyskupo Antano Baranausko dvasinis pali-kimas ir iandien, 100 met prajus nuo jo mirties, reikmingas ir aktua-lus. Jo krybos tyrintoja Regina Mikyt t vyskupo reikmingum Lie-tuvai ir lietuviams katalikams taip nusako: Antanas Baranauskas lietu-vi banytins kultros istorijoje poetas, lietuvi religins poezijos ir giesmi krjas, Kauno kunig seminarijos profesorius, pirmasis lietuvikai skaits homiletikos kurs, Sein vyskupas, pirmasis prabils lietuvikai Sein katedroje2.

Jau kone imtas met Lietuvos banyiose alia A.Strazdo Pulkim ant keli ar Maironio Marija, Marija sitvirtino veni liturgijoje A.Baranausko kaldins giesms Piemenliams vargdienliams, Svei-kas, gims Viepatie, Piemenys, piemenys ir velykin Linksma diena mums pravito, kaip istorijos patikrinta lietuvi religins poezijos ver-tybi klasika ir praktika. Taiau ios giesms tebra kone anonimins. Retas ino, kad jas para Anyki ilelio autorius3.

A.Baranausko giesm Linksma diena mums pravito, tvirtai jusi banytin apyvart ne vien Sein krate, bet ir visoje Lietuvoje, tebegieda-ma lietuvi visame pasaulyje Prisiklimo rytui autant procesijoje aplink banyi ir susiliejanti su varp gaudesiu, A.Maceinos odiais, yra unikali ir autentika Velyk liturgijos Lietuvoje dalis, neaptinkama niekur Europoje4.

Taiau, nepaisant to, vyskupas Antanas Baranauskas, kaip dvasinin-kas, poetas, visuomens veikjas, per t 100-t met, kurie prabgo nuo jo mirties, o ir dar gyvas bdamas, sulauk labai skirting interpretacij: ne tik kontroversikai buvo vertinamas, bet ir auktinamas arba nirtin-gai kritikuojamas, net niekinamas. Ypa paskutiniaisiais savo gyvenimo metais. Ir ne tik jo veikla ar lietuvi tautinio atgimimo atvilgiu uimta pozicija, bet ir jo lietuvi kalba raytos poezijos idjos, neiskiriant n garsiojo ir visuotinai teigiamai vertinamo Anyki ilelio idjinis turi-nys labai skirtingai buvo interpretuojamas bei suvokiamas.

Sunkoko ir grieto ne tik kitiems, bet ir sau charakterio dvasininkas, gerokai pakritikavs Auros idjin program, sulauk piktos auri-nink reakcijos (ypa J.lipo5), kurie tvirtino tolesnje lietuvi literat- 1 Plg. M.Birika, Baranauskas Antanas, Lietuvikoji enciklopedija, t. 2, Kaunas, 1934, p. 1178. 2 R.Mikyt, Antanas Baranauskas lietuvi banytins kultros istorijoje, LKMA Metratis, t. 8, Vilnius, 1994, p. 319. 3 Ten pat, p. 321. 4 Ten pat, p. 322. 5 Jonas l ipas, Lietuviki ratai ir ratininkai, Rinktiniai ratai. Lituanistin biblioteka, t. 20, Vilnius, 1977, p. 8892.

*3 AR VYSKUPO ANTANO BARANAUSKO IDJOS SULAUK SAVO IAUTANI MET? 19

ros istorijos tkmje A.Baranausko, kaip daug adjusio, meteoru vystel-jusio, taiau greit ugesusio, net palusio talento vaizd. sigaljo A.Bara-nausko, kaip jaunystje svariai prisidjusio prie lietuvi kalbos ir kultros atgimimo, taiau vliau nuo i grai ideal nusigrusio, o kartais net lietuvi tautos renegatu tapusiojo paveikslas. Tai gerairdio Juozo Tu-mo-Vaiganto rainyje6 suskambj odiai, skauds, net iaurs ir, deja, neteisingi. Tik ms dienomis, velnjant emociniam lietuvi ir lenk pa-triot susiprieinimui, pradta blaiviau vertinti ir vlyvojo A.Baranausko asmenyb. Ypa daug ioje srityje padar literatros tyrintoja R.Mikyt. Priminsiu vieno i paskutinij jos straipsni eilutes, liudijanias kone de-speratikas pastangas reabilituoti A.Baranausk jau 19921994 m.: Mairo-nis, pains ariau A.Baranausk, apibdins jo aukt stot, gil moksl, tvirt bd ir gelein vali, ilel kaip nauj lietuvi poezijos er, di-diadvasikai patvirtino: Be jo gal ir ms nebt buv. Taiau tais pat metais kone bendraamis viesusis Vaigantas, pirmosios monografijos apie Baranausk autorius, deja, ilgam tvirtino ikreipt vyskupo portret. Motiejus Mikinis vienintelis idrso pasakyti, kad negalima sutikti su to-kia neteisinga Vaiganto nuomone. Kadaise pats Vaigantas, gindamas A.Baranausk nuo J.lipo priekait, pasirm svariu argumentu: Jis do-kumentais nepamatavo!. Deja, dokumentais nepamatavo ir pats Vaigan-tas, apkaltins A.Baranausk nepagrsta anonimins knygels Paskutinis pamokslas vieno emaii kunigo prie smert autoryste ir apauks j lie-tuvi tautos renegatu. Vaigantas plaiai citavo puslapius, kur buvo smer-kiamas 1863 m. sukilimas, auktinama baudiava, net priekaitus kuni-gams, atsidjusiems gramatikai ir filologijai i tikrj adresuotus pa-iam A.Baranauskui. Tie Vaiganto priekaitai tarsi nubrauk visa, k A.Baranauskas dav lietuvi kultros istorijai7.

Prie pat A.Baranausko gimimo 150 metini minjim, ra R.Mikyt, pavyko surasti A.Jakto rayt 100 met jubiliejui atsimini-m apie A.Baranausk rankrat. Tie atsiminimai buvo skelbti Naujojoje romuvoje 1935 m., bet be pabaigos, kurioje A.Jaktas paliudijo, kad Paskutinis pamokslas ne A.Baranausko rainys, kad paties A.Jakto t rankrat pras ispausdinti ir spaud finansavs vyskupas M.Paliu-lionis. Deja, Naujojoje romuvoje ta prisiminim pabaigos pastraipa bu-vo nubraukta. Toks pat likimas itiko ir mano straipsnio Sein katedros ely (Lietuvos aidas, 1992, 11) pabaigos ivad, kad A.Baranauskas Sei-nuose kr vien lietuviams ir djo pamatus tautinei banyiai. Ta ivada a norjau paprietarauti ms filosofo B.Genzelio teiginiui, i esms ab-surdikam teiginiui, kad Seinuose Baranauskas sulenkjo.

6 J.Tumas, Antanas Baranauskas, Kaunas, 1924. 7 R.Mikyt, min. str., p. 324.


Grsmingas polomano elis, su vaigantiku temperamentu uklo-tas tada, kai toks vieias buvo okupuoto Vilniaus randas, tebelydi A.Ba-ranausk ir iandien, ir iandien dar taip sunku nutrinti8.

Ypa sidmtina jau prie deimtmet padaryta R.Mikyts ilg jos tyrinjim ivada apie vlyvj A.Baranausk, kaip apie Sein vyskup: A.Baranauskas atvirai lietuvi neprotegavo, veng ir taip sukirint moni kirinimo, saugojosi riaui ir kraujo praliejimo. Tautini proble-m neabsoliutizavo, suprasdamas j antagonizmo pratingum ir vengdamas konflikto su universaline krikionybs religija9.

R.Mikyt, aptardama vyskupo A.Baranausko, kaip mirios tautiniu atvilgiu Sein vyskupijos ganytojo asmenyb, nepasiek to iandieninio objektyvaus nacionalini santyki aptarimo lygio, kaip V.Merkys savo monografijoje apie vysk. M.Valani10. Ji primygtinai piro A.Baranaus-ko vaizd, kaip djusiojo pamatus tautinei lietuvikai Banyiai, nors, kaip matme, ir ji pripaino, kad A.Baranauskas tautini problem ne-absoliutizavo. O 1970 m. A.Baranausko Rat vade netgi kl smo-ningam krikioniui absurdik klausim: kas aukiau Dievas ar lietu-vyb, tauta? R.Mikyt ra: lenk pravardiuojamas litvomanu ir bdamas lietuvikesnis u kitus savo kartos dvasininkus, jis su fanatiku usispyrimu gyn vis pirma Banyios interesus, antron vieton statyda-mas tautos reikalus11. Tuo pat metu ms ieivijoje J.Girnius jau dst blaiv iuolaikik nacionalizmo pagundos problemos sprendim: Ne tauta suteikia mogui vert, o mogus tautai. Atmesti nacionalizm nie-ku bdu nereikia maiau sipareigoti savj taut maiau mylti. Prie-ingai, tik tuo apeliuotina tikrj savo tautos meil. Mylti, kas savo, tai nereikia lygiai visus vertinti. Tik akla meil neskiria to, k verta mylti, nuo to, kas nra tos meils vertas. Bet dl to akla meil ir lieka bergdia. Prieingai, tikra meil neusimerkia prie tai, ko neverta mylti net sa-vuose. Ji visk kritikai vertina, rydamasi nugalti visa, ko neverta my-lti. ia isiskiria nacionalizmas ir patriotizmas, konservatyvumas ir pa-angumas. Patriotas rpinasi, kad savo bt ir mogikai vertinga, atseit, ne tik tautikai, bet ir visuotinai vertinga. Todl, pagal alkausk, patrio-tizmas tiek tautai, tiek atskiram asmeniui yra tobuljimo ir kultrins pa-angos veiksnys Yra nesusipratimas krikionyb vertinti tik kaip priemon kovai dl tautos gyvybs. Bet lygiai kosmopolitikas nesusi-pratimas krikionyb versti argumentu pateisinti tautikam abejingu- 8 Ten pat, p. 324325. 9 Ten pat, p. 328. 10 V.Merkys, Motiejus Valanius. Tarp katalikikojo universalizmo ir tautikumo, Vil-nius, 1999. 11 R.Mikyt, Antanas Baranauskas. vadinis straipsnis, A.Baranauskas, Ratai, t. 1, Vil-nius, 1970, p. 25.


mui. Abu ie nesusipratimai remiasi tuo paiu absurdiku klausimu: kas pirma Dievas ar tauta? Toks klausimas yra absurdikas nesusipratimas dl to, kad yra absurdika Diev su bet kuo lyginti. Dievas yra aukiau u visk. Bet tai joks pagrindas k nors nuvertinti Dievo vardu. Tai, kas aukiau, nenuvertina to, kas emiau, prieingai, tai, kas aukiau, tei-kia savo vert ir tam, kas emiau12.

ios J.Girniaus mintys mus atveda prie ndienikesnio ir krikioni-kesnio tarpnacionalini problem, tarp j ir nuo XIX a. antrosios puss paatrjusi lietuvi ir lenk taut santyki sprendimo, taip pat prie tei-singesnio, objektyvesnio ir autentikesnio vyskupo Antano Baranausko vaizdio, kok randame 1998 m. Lenkijos Respublikos Seimo leidyklos ileistame leidinyje13, ypa tuometinio Elko vyskupo W.Ziembos angos odyje14. Matyt, ios problemos sprendimo poiriu vysk. A.Baranaus-kas sulauk savo iautani met.

Bet tai ne vienintel sritis, kur po nirting kaltinim ir priekait A.Baranauskui ateina jo tinkamo vertinimo, supratimo metas.

Nuo Auros laik A.Baranauskui buvo priekaitaujama ne tik dl netinkamo lietuvybs klausimo sprendimo; jis Diev pirmon vieton kelda-mas, net tik savajai tautai nusikalsts yra, bet ir mokslo paangai. A.Bara-nausko ideologija pirm viet kelti tikjim, dor, moral, o ne moksl.

Net V.Mykolaiiui-Putinui 1936 m. buvo nepriimtina k tik Anyk-i ilel sukrusio jauno A.Baranausko Pasikalbjime giesminyko su Lietuva 1859 m. isakyta pozityvistins ekonomins krato gerovs, mokslo ir civilizacijos krimo programos kritika: ..uguit taut nevalia dar labiau migdyti vien pomirtins laims ir dievikos meils paadais. Lietuvis visa siela turi trokti ir moksl, ir turt, ir laisvs, ir visko, ko tik mogus emje gali pasiekti. Ne tik trokti, bet ir dl visa to grumtis ir kovoti. Kitaip jis bus parbloktas ir pavergtas su visais savo kilniais pa-dangikais idealais15.

Nors, kaip ra R.Mikyt 1970 m., A.Baranauskas pozityvistins programos kritik rm to meto istoriografijoje naujais teiginiais apie (so-vietins istoriografijos terminu) klasin antagonizm senovs Lietuvo-je, nuvainikuojant tariam ikiunijins Lietuvos demokratij, legendas ap-ie didvyrius, nevaisingiems idealizacijos metodams blaiviai priepriein-damas nuosaik ir iminting senovs vertinim16. 12 J.Girnius, Idealas ir laikas, ikaga, 1966. 13 Biskup Antoni Baranowski (Antanas Baranauskas (18351902) ordownik pojednania li-tewsko-polskiego, Warszawa, 1998. 14 Bp. W.Ziemba, Sowo od biskupa echiego; ten pat, p. 710. 15 V.Mykolai t is-Putinas, Naujoji lietuvi literatra, t. 1, Kaunas, 1936, p. 16. 16 r. R.Mikyt, Antanas Baranauskas. vadinis straipsnis, A.Baranauskas. Ratai, t. 1, 1970, p. 18.


Reikt suabejoti, ar 1936 m. paskelbti grieti V.Mykolaiio-Putino o-diai apie A.Baranausko antipozityvistines nuostatas bt bent tada atitik to meto ymij modernij mstytoj ir mokslinink poir, beje, nepa-sikeitus ir iandien. Galima pririnkti daugyb citat i mokslo moni pa-sakym apie mokslo paangos kult. tai fizikas Nobelio premijos laure-atas Maksas Bornas ra: Mes tikjome, kad tarnavimas mokslui niekados neatne monijai blogio, kadangi tiesos iekojimas yra gris pats savaime; tai buvo graus sapnas, i kurio mus paadino pasaulio vykiai, Nagasakio ir Hirosimos tragedija. Pagrindin monijai gresianio pavojaus prieastis tai amiais kurt ir gerbt etini ir religini princip sugriovimas.

Soviet termobranduolins fizikos problem tyrintojas Velikovas laikratyje Literaturnaja gazeta (1971 09 03) ra: Nors ir skaudu, bet man inomi faktai neleidia tvirtinti, kad mokslo darbas ugdyti puikias dorines savybes. Tai mane stebina, bet, matyt, kiti faktoriai daug labiau veikia asmenybs tobuljim.

Bt galima prisiminti ir austr filosofo L.Wittgensteino odius: Mes jauiame, kad tada, kai visus galimus mokslo klausimus yra atsa-kyta, ms gyvenimo problema yra nepaliesta.

Kad ir kaip btume paveikti vartotojikos kultros praktinio mate-rializmo stereotip bei mstymo klii, jauiame, kad panaios moksli-nink idjos ireikia gilesn ties, gilesnius realybs painimo klodus nei populistins visuomens informavimo priemons.

Turbt svari i dien mogaus patirt daug labiau atitinka Antano Baranausko 1889 m. laike dr. H.Weberiui to meto lietuvi kalba pareikta nuomon apie XIX a. socializmo ir komunizmo alinink propaguot ma-terializm: Materializmas gyvenime padar, jog homo, cum in honore es-set, non intellexit: comparatus est jumentis insipientibus, et similis factus est illis (Psalm 48,13). Priemonuose jisai suniekino visus mogaus gimti-nuosius ir sitaisytus ir moralikus idealus, Dievo spindulius nuo mogaus dvasios nutrauk, bjauryb su graybe, nedor su dora sulygino, dangaus tvain main priseg ir su jos vergu padar; irovs i jo irdies gersias viltis, sodino skl vargo, skausmo ir trokimo nirvanos. Moksle prigi-mimo nepaliko vietos Dievo pasireikimui, metafizik iniekino, psicholo-gij, biologij niekingais dogodiais, hipotezmis apdrabst. Jo tai darbas, jog tapo homo homini lupus. Visi tikrieji mokslai, kurie mogaus dvasi auktina ir tikrojon laimn veda, vieni iniekinti, kiti skepticizmo pagauti. Dievo mylista, per kuri mogus tampa dalinyku gyvasties Dievo (consors naturae divinae) tarp sapn paskaityta. Meil Dievo ir artimo ant ijuokos apversta. Filantropija materializmo moko: Mylk patsai save labiaus u vis k, visus gi kitus ir visa k mylk dl paties savs17. 17 A.Baranauskas, Ratai, t. 2, Vilnius, 1970, p. 275.


ias taiklias vyskupo poeto valgas patvirtino vlesn istorini vy-ki raida. Mintsias nuostatas sovietinis komunizmas ir faistinis nacio-nalsocializmas stengsi tvirtinti moni sielose bei protuose ne tik savo galingu propagandos mechanizmu, bet ir fizins prievartos priemon-mis. Skaudius padarinius jauiame ir iandien, net prajus dvylikai me-t po komunistins sistemos grities. Gal todl ankstesns propagandos paveikti laisvjantys i dien ms visuomens mons pasiymi lau-kinio kapitalizmo mstymu18. Beje, ankstyvos to laukinio kapitalizmo apraikos apraomos ir A.Baranausko Anyki ilelio baigiamosiose eilutse:

Atvaiavo kumeistras, il apirjo, Ravus ant keli kas, liesvinius padjo, Ir pagani ugyn, ir grybaut ugyn; Slapta pardavinjo ir per naktis skyn; Vyresnybei melavo; monms, kai verk, Nasrus kam klokais, kraujo klanan merk, Ir kas metai Anykius miko kuopt var; Ipstjs iinto, zasiekus padar

Naivu bt i eilui autori vysk. A.Baranausk laikyti romantiz-

mo epochos sentimentaliu verklentoju dl sunaikinto gamtos groio. Ci-tuotame laike H.Weberiui idstytas jo poiris praktin materializm yra raktas geriau, t.y. autentikiau suvokti Anyki ilel. A.Baranaus-kas ne tik vlesnje savo poetinje kryboje, bet dar ir Anyki ilelyje sielojosi dl tos aizdos, kuri moni irdims ir sinms daro praktinio materializmo dirvoje sudaigintos ir suvejusios idjos. Materialistinis, vartotojikas poiris ms pasaul toji galyb, kuri tiek A.Baranausko epochoje, tiek ms laikais mikus sugrauia, ird, di apgriva ir giesm nulauia Taip jautriai ir taktikai ireiktos didios i dien problemos ne tik aplinkos, bet ir dvasios ekologijos problemos.

Ir liko itie kalnai pliki ir kelmuoti, Aplaistyti aaroms, giesme apdainuoti. Ir giesm nebaigta: kai irdis susopo, Ant dios labai sunku ir neramu tapo. Mat toj pati galyb, k mikus sugrau, ird, di apgriuvoir giesm nulau,

18 J.Boruta, Katalikikojo dvasingumo naikinimas sovietins okupacijos metais, Anti-komunistinis kongresas ir tarptautinio Vilniaus visuomeninio tribunolo procesas Komunizmo nusikaltim vertinimas, Vilnius, 2002, p. 397401.


Tai odiai ne tik apie praeit, tai odiai apie dabart Jie liudija, kad A.Baranauskas sulauk, arba, tiksliau kalbant, vis i naujo sulaukia savo iautani met.

Manau, kad labiau A.Baranauskui negu Maironiui jau isipild, net su kaupu, Maironio eilraio odiai:

Paslps krtinje skausmo dmas Praeisiu kaip baiss verpetai; Nors mons iandien mans nesupras, Bet mano iautantys metai!

Apie tuos baisius vysk. Antano Baranausko likimo verpetus ir jau i-auusius jo metus ia ir mginome t aptarti. Kaip Evangelija jau 2000 met ilieka kiekvienai monijos kartai nauja ir jaunatvika, taip ir vys-kupo Antano Baranausko skelbtos ir liudytos tiesos tebra aktualios, vis reikmingesns, vis labiau istorijos vyki tkms patvirtinamos.

teikta 2002 m. lapkriio mn.

HAVE THE IDEAS OF BISHOP ANTANAS BARANAUSKAS LIVED TO SEE THEIR DAWNING YEARS?

Jonas Boruta, SJ

Summary

The 100th anniversary of the death of Bishop Antanas Baranauskas occurred in the autumn of 2002. During the century his poetry (except for the poem The Forest of Anykiai) and the evaluation of his ideological, social, and national views were very controversial. He was especially attacked because of his mode-rate position regarding Lithuanian-Polish national relations. The position, which Baranauskas was defending at the end of 19th century, is similar to the contem-porary, modern conception of harmony between nations and is, in fact, the Christian principle love your neighbor as yourself applied in resolving the conflicts between ethnic groups and nations.

The same is true about the view of Baranauskas toward the relationship bet-ween science and religion, between scientific-technological progress and morali-ty and conscience. The ideas expressed in his poetry and correspondence are identical to the thoughts of the scholarly coryphaei in the middle of 20th century.

Baranauskas, who was generally not understood in his epoch, in the words of Maironis, lived to see his dawning years. Comparing the ideas Baranauskas expressed in the second half of 19th century with the views of our philosophers and scientists in the middle of 20th century, the article shows the validity of this statement.


DR. VYTAUTAS JOGLA Lietuvos istorijos institutas

ANTANAS BARANAUSKAS PETERBURGO DVASINJE AKADEMIJOJE 18581862 m.

Straipsnyje aptariamas Antano Baranausko gyvenimo Peterburgo dvasinje akademijoje laikotarpis. Akademijoje jis subrendo kaip krybin asmenyb, pa-dariusi tak Lietuvos kultrai. Tuo metu Akademijoje gyvenimas nebuvo ra-mus tarp dstytoj ir valdios kildavo vairi intrig, nes valdia stengsi pa-imti i mokymo staig savo takon, kiosi Akademijos kadr reikalus.

Antano Baranausko pavard Akademijos vadovybei ir dstytojams

jau buvo girdta nuo 1855 m., nes jo bendrapavardis Antanas Baranaus-kas moksi Akademijoje pus met. Dl pablogjusios sveikatos jis buvo isistas atgal Teli vyskupij1.

1858 m. atvyks Akademij A.Baranauskas savo kurse rado 11 klie-rik. Pirmieji tais mokslo metais Akademij atvyko Ksaveras Klimaev-skis ir Vasilijus Savickis. Antanas pasirod tik spalio 24 dien, t.y. gero-kai pavlavs, o jo dokumentai buvo atsisti dar vliau. emaii vysku-pija visados dokumentus Akademij atsisdavo paskutin, matyt, tau-pydama laik ir popieri jeigu klierikas neilaikydavo stojamj egza-min, tada grdavo atgal vyskupij. Nors Antono Jakubielskio rekto-riavimo laikais tokia praktika buvo taikoma labai retai.

PRIMIMAS. Visi atvyk seminarij aukltiniai privaljo ilaikyti sto-

jamuosius egzaminus Akademijoje; laikydavo i t dalyk, kuri moksi seminarijose.

Tais metais Akademijos dstytojai ir vadovyb liberaliai vertino klie-rik inias. Tik du klierikai i vis stojanij egzaminus ilaik gerai: K.Klimaevskis vertintas gerai, o A.Baranauskas labai gerai. Patikri-nus Kameneco Podols vyskupijos klieriko V.Savickio inias, paaikjo, kad jis nepakankamai pasirengs, ir reikt j isisti atgal vyskupij.

1 Akademijos klierik sraas 18421867 m., Peterburgo centrinis valstybinis istorijos archyvas (toliau PCVIA), f. 46, ap.1, b. 413, l. 42.

26 DR. VYTAUTAS JOGLA *2

Taiau Akademijos valdyba nutar j palikti ibandymui2. Tai reik, kad jo inios bus tikrinamos dar kart.

Dar blogiau stojamuosius egzaminus ilaik i Minsko vyskupijos at-sisti klierikai Nikolajus Tomaeviius ir Adomas Stankeviius. Akade-mijos valdyba taip pat jiems leido klausyti Akademijos kurs. Tokia ds-tytoj nuostata i dalies pasiteisino, nes minti seminarij aukltiniai ge-bjo upildyti spragas ir skmingai laik egzaminus. Kita vertus, tai rod atsain vyskup poir Akademij. Juk pagal nuostatus vyskupai pri-valjo sisti Akademij geriausius savo seminarij aukltinius.

Taigi kartu su A.Baranausku Akademij 1858 m. stojo dvylika semi-narist: Kseveras Klimaevskis i Gardino, Vasilijus Savickis i Kamene-co, Liudvikas Kazlauskas, Antanas Kouchovskis, Prancikus Bainskis i Volyns, Stanislovas Novakovskis, Nikolajus Tomaeviius ir Adomas Stankeviius i Minsko. I ios vyskupijos taip pat moksi Andrius Bar-taeviius, kils i Kauno gubernijos. Vyskupas Motiejus Valanius pa-siunt Akademij iuos seminarijos aukltinius: Antan Baranausk, Prancik Gabevii (jis atvyko Dovydaiio viet) ir Jon Radavii.

Nors Akademijos statutas reikalavo, kad ia stodami klierikai bt baig vis vyskupijos seminarijos kurs, taiau ios nuostatos ne visada buvo paisoma. Tik K.Klimaevskis ir A.Kouchovskis savo seminarijoje buvo moksi po ketverius metus. Dauguma Akademij stojo baig du kursus. Pasitaikydavo ir toki, kurie buvo baig vos vien kurs, pavyz-diui, V.Savickis ir A.Bartaeviius.

KILM. Pagal savo kilm A.Baranauskas turjo jaustis nelabai jaukiai,

nes i dvylikos jis vienas buvo kils i valstybini valstiei. Visi kiti bajorai, iskyrus K.Klimaevsk, kuris save kildino i miestiei. Toks pa-siskirstymas pagal kilm neatitiko Akademijos vidurkio, pavyzdiui, 1862 m. Akademijoje moksi 45 aukltiniai, i j 34 bajorai, 4 vienkie-mininkai, 4 valstybiniai valstieiai, 1 karininkas (kantonistas), 1 lais-vasis, 1 usienietis3. Reikia pasakyti, kad Akademijos vadovyb maai arba beveik visikai nekreipdavo dmesio klierik kilm. Ta prasme Akademijoje vyravo demokratika atmosfera. Dauguma klierik irgi la-biau vertino proto gebjimus nei kilmingum. Nors vyravusi bajorikoji tradicija, inoma, dar savo tak.

MOKESTIS U MOKSL. Pagal Akademijos statut kiekviena vyskupija

turjo atitinkam viet skaii. Jeigu i viet neutekdavo, bsimieji 2 1858 m. rugpjio 28 d. Akademijos valdybos posdio protokolas, PCVIA, f. 46, ap. 3, b. 160, l. 58. 3 1862 m. Akademijos valdybos ataskaita, Rusijos valstybinis istorijos archyvas (to-liau RVIA), f. 821, ap.1, b. 903, l. 53.

*3 ANTANAS BARANAUSKAS PETERBURGO DVASINJE AKADEMIJOJE 18581862 m. 27

aukltiniai turdavo patys usimokti u moksl. Kartais kai kurios vys-kupijos nerasdavo klierik, norini mokytis Peterburge. Tada pagal vyskup susitarim laisv viet uimdavo kitos vyskupijos seminarijos aukltinis. Daniausiai toki laisv viet atsirasdavo Minsko ir Mogilio-vo vyskupijose. Akademijoje valstybs ilaikom viet nuolatos trkda-vo Vilniaus ir emaii vyskupijoms. Tad i vyskupij klierikai da-niausiai ir uimdavo laisvas vietas.

Keturiasdeimt aukltini ilaikydavo valstyb. Kitiems reikdavo mokti u moksl patiems. is mokestis buvo gana didelis 141 sidabro rublis per metus. Retas klierikas stengdavo sumokti ikart vis mokest. Akademijos vadovyb leisdavo mokti du kartus, t.y. u kiekvien se-mestr atskirai. Pinig mokslui klierikai paprastai gaudavo i savo gimi-naii, kunig arba labdaringai nusiteikusi asmen. A.Baranausko kur-se i dvylikos aukltini penki mokjo patys u savo moksl. 1858 m. dar daugiau klierik norjo mokytis u savo pinigus.

emaii vyskupas M.Valanius 1859 m. liepos 30 d. pra Akade-mij priimti mokytis u savo pinigus seminarijos aukltin Eduard Bo-rovsk4. Taiau Akademijos valdyba atsisak patenkinti vyskupo pray-m. Akademija negaljo priimti vis norini dl paprasiausios prieas-ties trko patalp klierikams apgyvendinti. Akademijoje tuo metu mo-ksi 47 klierikai, nors pagal patalp projekt buvo galima apgyvendinti tik 40. Vyskupas M.Valanius i problem isprend originaliai. emai-i vyskupijos klierik Vladislov atinsk, jis moksi Akademijoje vys-kupijos lomis, po vasaros atostog paliko vyskupijoje, o jo viet pa-siunt mintj E.Borovsk.

MOKSLAS. Per ketverius mokslo metus vairius dalykus Akademijoje

dst 15 dstytoj. Apie mokslo lyg yra vairi atsiliepim. Reikia ma-nyti, kad jis buvo pakankamas. Tai patvirtina ir toks faktas, kad usieny-je Akademijos aukltinis Prancikus Simonas apgyn daktaro disertacij. Pagal nusistovjusi tvark kiekvienais mokslo metais dstytojai pateik-davo savo dalyk programas. Ties sakant, pagal jas apie dstom daly-k lyg sunku k pasakyti, nes jose bdavo suraytos tik pagrindins te-mos ir autoriai bei j veikalai. Kai kurie dstytojai skait paskaitas rem-damiesi tais paiais autoriais, kaip ir Vilniaus akademijoje, nors kitos programos jau buvo papildytos nauj autori veikalais. Tai, matyt, dau-giausia priklaus nuo paties dstytojo gebjim ir noro pateikti klieri-kams tobulesn paskait kurs. Pirmasis Peterburgo dvasins akademijos rektorius Ignotas Holovinskis stengsi sukurti ir palaikyti gana griet 4 1859 m. liepos 30 d. Akademijos valdybos posdio protokolas, PCVIA, f. 46, ap.3, b. 163, l. 55.


mokymo ir ugdymo sistem. Jis padjo tvirtus pagrindus tolesnei Akade-mijos veiklai ir krypiai ilaikyti.

Atskirai reikt paymti rus kalba dstom dalyk lygio pakilim iklus Akademij Peterburg. Carin valdia, gyvendindama savo tikslus, siek paveikti aukltini savimon kaip tik per iuos dstomus dalykus. Akademij atjo auktos kvalifikacijos profesoriai ir dstytojai. Tai Rusijos ir visuotins istorijos profesorius Michailas Kutorga; jis savo paskaitose band velgti istorinius vykius platesne prasme, t.y. Rusijos istorij aikino Europos istorijos kontekste. Be to, nemaai vietos savo paskaitose skyr ir Lenkijos istorijai. Filosofij ir logik dst Vasilijus Jelpatjevskis. Skaitydamas paskaitas jis daugiausia rmsi Europos uni-versitet logik darbais, pavyzdiui, Vienos Karlu, Getingeno ulcu, Leipcigo Bachmanu ir kt. Sunku pasakyti, ar klierikai, baig du semina-rijos kursus, gebdavo tokius sudtingus dalykus suprasti. Jau Baranaus-kui bnant Peterburge, Akademijos vadovyb logikos dstytoju paskyr savo aukltin Zigmant Felinsk.

ANTANAS BARANAUSKAS KLIERIKAS. Perirjus vis ketveri met

A.Baranausko paymius, galima teigti, kad jis buvo vienas i geriausi savo kurso klierik. Vertinimo balai buvo raomi nuo vieneto ir toliau. Pirmame, antrame ir treiame kurse jis buvo paangiausias klierikas. Pa-gal tuometin vertinimo sistem visi vienetai, iskyrus vokiei kalb, jos mokjimas vertintas 2 balais. Vliau ir pats A.Baranauskas yra saks, kad vokiei kalbos Akademijoje taip gerai ir neimoko5. Atrodo, kad treiame kurse jis pradjo geriau mokytis ir vokiei kalb, nes visi egza-min paymiai yra geriausi. Ketvirtame kurse pagal egzamin paymius jau net trys klierikai pasiek tuos paius rezultatus: A.Baranauskas, K.Klimaevskis ir A.Kouchovskis. Dauguma klierik moksi taip pat gerai. Pats emiausias paymys egzamin knygoje buvo dvejetas.

MOKSLO LAIPSNIAI. Pagal statut kiekvienas klierikas, baigdamas

Akademijos kurs, galjo gauti du laipsnius: teologijos kandidato ir teo-logijos magistro. Teologijos kandidato darb gindavo po treio kurso, o teologijos magistro po ketvirto. Mokslinius laipsnius, ypa magistro, gaudavo ne visi klierikai.

Nordami gauti teologijos kandidato laipsn, klierikai, jau pusjus treiam kursui, raydavo praymus Akademijos konferencijai, kad jiems paskirt teologinio darbo temas. Ta pati tvarka buvo ir magistrams. Kur-so pabaigoje aukltiniai privaljo ilaikyti egzaminus ir gintis savo dar-bus Akademijos konferencijoje. ia dalyvaudavo visi dstytojai, kartais 5 18521908 m. aukltini vertinimo knyga, PCVIA, f. 46, ap.1, b. 749. l. 1319.


atvykdavo ir metropolitas arba koks nors valdios atstovas. Taiau balsa-vimo teis turjo tik dstytojai.

1861 m. birelio 26 d. vyko Akademijos konferencija, jai pirmininka-vo rektorius A.Beresneviius6. Dalyvavo: inspektorius Aleksandras Va-inskis, prof. Adolfas Bagenskis, l.e. prof. pareigas Z.Felinskis, adjunk-tai Jurgis Ivakeviius, Antanas Vrublevskis, Aleksandras Zabiela, ds-tytojas kun. Vincentas Majevskis, kolegijos sekretorius, visuotins ir Ru-sijos istorijos profesorius Stanislovas Lagnas.

A.Baranauskas ioje konferencijoje gyn teologijos kandidato darb De inspiratione Librorum Novi Testamenti (Apie Naujojo Testamento knyg kvpim). Po met, t.y. 1862 m. birelio 23 d., Akademijos konfe-rencija bsimajam vyskupui suteik magistro laipsn. kart A.Baranau-skas gyn du darbus. Vienas De Revelatione ex Theologia dogmatica (Dogmins teologijos klausimu). Kitas darbas pagal statuto reikalavimus turjo bti paraytas rus kalba. Jo pavadinimas buvo toks: O yzni i trudach Michaila Vasiljeviia Lomonosova (Apie Michailo Vasiljevi-iaus Lomonosovo gyvenim ir darbus). Darbai, parayti rus kalba, tu-rjo parodyti ne tiek aukltinio mokslo lyg, kiek rus kalbos mokjim.

Magistro darbus i A.Baranausko kurso gyn atuoni aukltiniai. Konferencija tik keturiems klierikams laipsn suteik vienbalsiai A.Ba-ranauskui, K.Klimaevskiui, A.Kouchovskiui ir V.Savickiui). Kitiems dauguma bals.Taigi gana daug klierik i tuometinio kurso tapo magist-rais. Galima teigti, kad is rodiklis virijo Akademijos prastin lyg.

SVEIKATA IR LIGOS. Atiaurus Peterburgo klimatas, kuriuo ypa sks-

davosi atvykliai, ir udaras gyvenimo bdas sekindavo jaunj klierik sveikat. Gal todl i pietins imperijos dalies klierikai nelabai noromis vykdavo mokytis Akademij. Ibti ketverius metus Peterburge ne visi galdavo. Todl danai sirgdavo ir negaluodavo ne vienas klierikas.

Akademija turjo savo ligonin, kaip klierikai patys vadindavo la-zaret. ia dirbo vienas gydytojas. A.Baranausko mokymosi metu klie-rikus ir dstytojus gyd gydytojas Ostrovskis. Vaistus Akademija pirkda-vo u valdikus pinigus, daniausiai i to paties Peterburgo vaistininko. Kiekvien dien gydytojas vizituodavo serganius klierikus ir apie ligas uraydavo ligonins knyg.

Kad klimatas turjo didel tak negalavimams, rodo ir dani klieri-k praymai Akademijos vadovybei ileisti tvyn pakvpuoti geru oru ir pataisyti sveikatos. Dstytojai danai praydavo car leisti vykti usienio kurortus pasigydyti. Prie tokio praymo bdavo pridedama gydytojo payma apie blog sveikatos bkl. Ko gera, toks praymas ir 6 18531862 m. Akademijos konferencij protokolai, PCVIA, f. 46, ap.1, b. 763, l. 120121.


payma kartais suteikdavo beveik vienintel galimyb ivykti usien. Tad, matyt, ne visada buvo vykstama gydytis usien dl negalavim. Reikia pasakyti, kad klierik nesisdavo usienio kurortus, o grinda-vo atgal vyskupij. Apie trisdeimt procent stojusi klierik grdavo atgal savo vyskupijas. Kad aukltiniai sirgdavo danai, rodo ir ie skai-iai. 18581859 m. ligoninje guljo 34 aukltiniai i 47. Gydymas pri-klausydavo nuo ligos. Trumpiausiai tais metais sirgo Antanas Kracho-vieckis, ilgiausiai Prancikus Bainskis imt dien7.

A.Baranauskas palyginti lengvai prisitaik prie atiauraus klimato s-lyg. Jis per vis mokymosi laik tik du kartus sirgo, guljo ligoninje. Pirm kart susirgo po mnesio, kai atvyko Akademij, t.y. 1858 m. lap-kriio 30 d. ankstyv ryt buvo paguldytas ligonin. Gydytojas Ostrovs-kis nustat lig obstructio alvi ir paskyr diet. Jau po keturi dien jis bu-vo iraytas i ligonins. Antr kart A.Baranauskas pateko ligonin tik po trej met (1861 m. sausio 15 d.). Gyd j tas pats gydytojas Ostrovskis. Liga F.Cotorskolis. Kokie vaistai buvo paskirti, sunku pasakyti, taiau tiek pirm, tiek antr kart buvo paskirta vadinamoji pirmoji dieta. Tokie ligoniai valgydavo jautienos sriub, antras patiekalas buvo taip pat i jau-tienos; dar arbata ir duona. kart A.Baranauskas ligoninje iguljo il-giau devynias dienas. Taigi galima teigti, kad jis buvo stiprios sveikatos, nes kiti Akademijos aukltiniai danai sirgdavo ir net numirdavo.

VALDYMAS IR PERMAINOS. Akademijoje vairius dalykus dst 15 ds-

tytoj, i j 9 kunigai, 6 pasaulieiai8. Be to, dar kitas pareigas jo 2 kuni-gai ir 4 pasaulieiai.

18581862 m. Akademijoje buvo dana dstytoj ir pareign kaita. Pasaulietini dalyk dstytojai, kurie dirbo nuo pat 1842 m., sulauk pen-sinio amiaus, ijo pensij. Tai Rusijos ir visuotins istorijos profesorius Michailas Kutorga ir filosofijos, logikos profesorius Vasilijus Jelpatjevskis. Taip pat pasikeit beveik visi ir kalb dstytojai. Prancz kalbos dstyto-j Julij Emil Tam pakeit Kamilas Rojus, vokiei kalbos Juozapas Plecas, lotyn Antonas ifneris, hebraj kalb dabar dst Danielius Chvolsonas. Banyios istorijos ilgamet profesori A.Nemk pakeit kun. A.Majevskis. Banytinio giedojimo mok kun. Bazilijus oltekas. Ta-iau svarbiausi to meto vykiai Akademijoje dar tik brendo.

Po Ignoto Holovinskio mirties Akademijai pradjo vadovauti prela-tas Antonas Jakubielskis. Jis dar Vilniaus Akademijoje jo adjunkto parei-gas, taiau nei mokslingumu, nei kitomis ypatingomis savybmis nepasi- 7 18581859 m. Peterburgo dvasins akademijos ligonins knyga, Rusijos MA bibliote-kos Rankrai skyrius, f. P-KA, b. 191, l. 2021. 8 Akademijos 1862 m. ataskaita, RVIA, f. 821, ap. 1, b. 903, l. 52.


ymjo. Rektoriumi greiiausiai tapo dl to, jog niekur nesikio ir buvo Holovinskio kratietis. Turint omenyje, kad tarp dstytoj bdavo neby-li prietaravim ir grupavimosi, toks paskyrimas atrod logikas. Kaip parod vlesni vykiai, is pasirinkimas Akademijai nebuvo pats geriau-sias. Be to, buvo paeista Peterburgo tradicija, kai metropolito ir rekto-riaus pareigas jo tas pats asmuo, nes dabar caras Nikolajus I metropoli-tu paskyr Vaclov ilinsk i Vilniaus vyskupijos. Po keleri met, t.y. 1860 m. kovo 19 d., metropolitas V.ilinskis pradeda lankytis Akademi-jos valdybos posdiuose. Dabar sunku pasakyti, ar valdybos nariai pa-tyr tokio apsilankymo padarinius. Sprendiant i vlesni veiksm, ga-lima suprasti, jog kai kurie valdybos nariai numan arba nujaut i lan-kymsi prieast. Viename posdyje, kuriame, be metropolito, dalyvavo ir rektorius A.Jakubielskis, inspektorius A.Vainskis, prof. A.Bagenskis ir adjunktas J.Ivakeviius, metropolitas priekaitavo valdybos nariams ir rektoriui, kad nra uimtos visos katedr vietos; jeigu nra moni, rei-kia skelbti konkurs9, ragino metropolitas. Kadangi Akademijos val-dybos posdiai paprastai vykdavo vien kart per mnes, tad ir dabar metropolitas atvyko Akademij balandio 16 d. ir dalyvavo valdybos posdyje. kart jis papra valdyb pateikti jam Akademijos finansin ataskait, taiau iki kito posdio tokios ataskaitos rektorius metropolitui nepateik. V.ilinskis, negaldamas dalyvauti kitame posdyje, pasielg diplomatikai valdybai para laik, kur kaltino rektori dl blogai pateiktos ataskaitos10.

Rektorius, vliau pateiks ataskait, metropolit apgavo teigdamas, kad valdyba es ataskaitai pritarusi, o i tikrj valdyba balsavo prie. Taigi taip atsirado konfliktas ne tik tarp rektoriaus ir metropolito, bet ir tarp rektoriaus ir valdybos. Akademijoje toks valdybos elgesys buvo la-bai retas. Paprastai visi sprendimai ir nutarimai bdavo priimami vien-balsiai. Savo raytame laike V.ilinskis perspjo rektori dl nenoro pa-klusti kai kuriems metropolito sprendimams. Primin, kad tokie poelgiai prietarauja Banyios ir civiliniams statymams. I laiko galima supras-ti, jog metropolitas buvo labai eistas tokio rektoriaus ipuolio. Archy-vuose nepavyko rasti duomen apie panaius nesutarimus. Konfliktai daniausiai bdavo tarp valdios ir kunig. is atvejis yra iskirtinis Akademijos istorijoje. Toks rektoriaus nusistatymas sukl atitinkamus metropolito veiksmus. Jis paved adjunktui J.Ivakeviiui ir kapelionui, vliau tapusiam profesorium Z.Felinskiui patikrinti Akademijos bibliote-k. Valdyba kasmet skirdavo iki trij imt rubli pirkti naujoms kny-goms. U knyg pirkim ir idavim buvo atsakingas bibliotekininkas. 9 1860 m. kovo 19 d. Akademijos valdybos posdio protokolas, PCVIA, f.46, ap.3, b. 166, l. 27. 10 1860 m. gegus 18 d. Akademijos valdybos posdio protokolas, ten pat, l. 6162.


ias pareigas dar nuo Holovinskio laik jo tuometinis Banyios istori-jos profesorius A.Nemka geras rektoriaus draugas. Metropolitas, si-sdamas tikrintojus, matyt, kak inojo ne tik apie gerus rektoriaus ir bibliotekininko santykius.

Taigi rezultat ilgai laukti nereikjo. Tikrintojai pasigedo 48 knyg, nors vliau paaikjo, kad 43 knygas buvo pams jau mirs metropolitas Holovinskis. Tikrindami, kaip bibliotekininkas panaudojo valdybos skir-tus pinigus knygoms pirkti, Ivakeviius ir Felinskis nustat, kad 1858 m. valdyba buvo paskyrusi 250 rubli sigyti knygoms i Isakovo knygyno Peterburge. Paaikjo, jog Akademijos bibliotekai n viena knyga nebuvo nupirkta. Be to, patikrinus jau nupirkt knyg kainas, nustatyta, kad u knygas buvo permokta penkis eis kartus daugiau, negu jos kainavo knygynuose. Suinoj apie patikrinimo rezultatus, Nemka djo Aka-demijos kas 150, rektorius 100 sidabro rubli. Vadinasi, valdybos skirti pinigai knygoms pirkti buvo pasidalyti per pus.

Dabar metropolitui pasiekti savo tiksl liko vienas ingsnis. Atvyk-damas Akademijos valdybos posd birelio 25 d. jis jau neabejojo savo teisumu. V.ilinskis valdybos nariams, taip pat rektoriui pasak, jog tai, kas vyko Akademijoje rektoriaujant A.Jakubielskiui, toliau tstis nebega-li11. Metropolitas, nors ir bdamas pats aukiausias Banyios pareig-nas Rusijos imperijoje ir turdamas gana didel tak, elgsi krikioni-kai. Jis pasil rektoriui isiskirti brolikai, t.y. parayti praym bti at-leistam i pareig. ia rektorius pasirod kaip silpna, kupina tutybs as-menyb. Jis ilgai atsiprainjo metropolit, matyt, tikdamasis ir toliau eiti ankstesnes pareigas; jis dels manydamas, jog metropolitas pakeis sa-vo sprendim. Tik grieta V.ilinskio nuostata pagaliau tikino rektori, kad kito kelio nra ir metropolitas savo sprendimo nekeis. Be to, pagal to meto valdios ir Banyios aukiausi hierach bendravimo oficialius santykius tiek caras, tiek vidaus reikal ministras labiau paisydavo met-ropolito, o ne kit kunig nuomons. Iskyrus tuos atvejus, kai Bany-ios hierarch silymai arba veiksmai prietaraudavo valdios intere-sams arba juos paeisdavo. I esms rektorius neturjo jokios tvirtos atra-mos valdios virnse, taip pat niekas ir i dvasinink aplinkos po toki veiksm nebt drss jo ginti.

Rektorius A.Jakubielskis pagaliau suvok savo padties beviltikum ir para praym atleisti i pareig. Metropolitas V.ilinskis neumiro ir geriausio rektoriaus draugo profesoriaus ir bibliotekininko A.Nemk-os. Taigi A.Nemka, nors ir turjo utarj Kitatiki dvasini reikal de-partamente ir buvo nuolankus valdiai, taip pat buvo atleistas i vis parei-g Akademijoje ir isistas Vilniaus vyskupij. Metropolitas laikinai eiti 11 1860 m. birelio 25 d. Akademijos valdybos posdio protokolas, ten pat, l. 9495.


rektoriaus pareigas paved A.Vainskiui. Visas is veiksmas turjo baigtis logika pabaiga. Irinkti arba pasilyti savo kandidat rektorius metropo-litui buvo palankios tiek politins, tiek vidaus aplinkybs. Tuo metu vidaus reikal ministras buvo Sergejus Lanskojus. is pasiymjo kaip liberali pa-ir mogus. Be to, kuo politin padtis tapdavo nestabilesn, tuo valdia daugiau darydavo nuolaid ir maiau kreipdavo dmesio smulkmenas. inoma, tokie valdios veiksmai tsdavosi iki tam tikros ribos. Rusijos im-perijos katalik vyskupai ypa greit pajusdavo tok valdios svyravim. Tuomet jie pateikdavo vis daugiau praym ir netgi reikalavim vidaus reikal ministrui. Jausdamas artjanius neramumus, vidaus reikal minis-tras pagreitindavo apdovanojim dalijim vairiems vyskupams ir prela-tams. Taigi metropolitui pateikti savo pasirinkt kandidat rektorius buvo labai palanki padtis. Pateikimo mechanizmas tradicinis. V.ilinskis para- rat vidaus reikal ministrui. S.Lanskojus nedelsdamas, t.y. jau kit die-n, pateik carui Aleksandrui II tvirtinti vyskupo Aleksandro Beresnevi-iaus kandidatr Akademijos rektorius. 1860 m. lapkriio 11 d. caras pas-kyr j rektoriumi12. Reikia pasakyti, jog naujasis rektorius valdios poi-riu nebuvo nusiteiks lojaliai. Bent taip anksiau man Rusijos imperijos administracija, perkeldama j i emaii vyskupijos Vilni. A.Beresnevi-ius atvyko Peterburg prajus daugiau kaip mnesiui.

Ta proga jo kurso draugas emaitis, kils nuo Karkln, adjunktas J.Ivakeviius savo dienoratyje ra: 1860 m. gruodio 22 d. yra viena i svarbiausi Peterburgo Romos katalik dvasins akademijos istorijoje, nes t dien Akademijos valdym ir rpinimsi ja perm A.Beresnevi-ius13. T dien naujj rektori Akademijos profesoriams ir alumnams pristat pats metropolitas V.ilinskis. Taigi po io paskyrimo, kuriuo bu-vo patenkinti tiek Akademijos profesoriai, tiek metropolitas, Akademija pradjo nauj savo istorijos etap, kuris atne vairi naujovi bei pasi-keitim ir alumnams, ir profesoriams.

PASTATAS IR KIS. A.Baranauskas, atvyks Akademij, apsigyveno

naujuose rmuose. ie rmai buvo baigti statyti ir juos perkelta Akade-mija jau 1844 metais. Tuometiniai alumnai labai diaugsi savo naujja Alma Mater.

Tai trij aukt pastatas, kur buvo paskait auditorijos, kambariai dstytojams ir alumnams, konferencij sal, koplyia, biblioteka, valgyk-la, bufetas, skalbykla, arklid ir kiti kiniai pastatai.

U vis Akademijos k atsak ir j tvark ekonomas. Caro valdia per metus Akademijai ilaikyti skirdavo 40 155 sidabro rublius. Dar kele- 12 1860 m. vidaus reikal ministro praneimai carui, RVIA, f. 821, ap. 11, b. 35, l. 4647. 13 Adjunkto Jurgio Ivakeviiaus uraai, Rusijos MA bibliotekos Rankrai skyrius, f. N.I215, l. 35.


t imt rubli pati Akademija susirinkdavo u j, nes u moksl prival-jo mokti aukltiniai, kurie buvo stoj savo noru arba ne valstybs ilai-komas vietas. Reikia pasakyti, kad pinigus valdia skyr ne i savo biu-deto, o i nusavinto 1842 m. Romos Katalik Banyios kapitalo. Pinigi-niais klausimais sprendimus priimdavo Akademijos valdyba. Pasily-mus beveik visada pateikdavo ekonomas.

Didiojoje konferencij salje dar rektoriaus Holovinskio laikais bu-vo kurta vyskup portret galerija. ia kabojo kiekvieno naujai paskirto vyskupo portretas. alia vyskup portret buvo ir car portretai. A.Bara-nausko mokymosi metu portretus Akademijai tap Ivanas (Janas) Mio-duevskis. 1858 m. u 40 rubli jis nutap Aleksandro II portret.

Vyskup portretai kainuodavo net tris kartus daugiau negu caro. Pa-vyzdiui, Antano Fijalkovskio ir Aleksandro Krasinskio portretus Aka-demija dailininkui sumokjo po 142 sidabro rublius14. Paveiksl rmus dar Dails akademijos komisionierius Ripp. U dviej rm padarym jam Akademija sumokjo 23 sidabro rublius.

Akademijos koplyia turjo savo samdom vargoninink. Vargoni-ninkas Florijonas Germanas gyveno Akademijoje. Jis u vargonavim gaudavo but, maist ir dar 6 sidabro rublius.

Taigi Antanas Baranauskas subrendo kaip krybin asmenyb, padariu-si tak Lietuvos kultrai, btent Peterburgo dvasinje akademijoje, nors joje gyvenimas nebuvo ramus vyko nuolatin dstytoj kaita. Caro valdia stengsi paimti Akademij savo takon, kiosi Akademijos kadr reikalus.

teikta 2002 m. gruodio mn.

ANTANAS BARANAUSKAS AT THE SAINT PETERSBURG SPIRITUAL ACADEMY 18581862

Vytautas Jogla

Summary

This article discusses the period when Antanas Baranauskas lived at the Saint Petersburg Spiritual Academy. In the Academy, he matured as a person and an author who influenced Lithuanian culture. At that time, the life at the Academy was far from peaceful various intrigues would arise between the academics and the authorities, who were attempting to take control over this educational institution and interfered in the affairs of the Academy's personnel. 14 1859 m.birelio 30 d. Akademijos valdybos posdio protokolai, PCVIA, f. 46, ap. 3, b. 163, l. 55.

LIETUVI KATALIK MOKSLO AKADEMIJOS METRATIS. T. 23. VILNIUS, 2003 35 HABIL. DR. JONAS KUBILIUS ANTANAS BARANAUSKAS IR MATEMATIKA

36 HABIL. DR. JONAS KUBILIUS *2

*3 ANTANAS BARANAUSKAS IR MATEMATIKA 37


HABIL. DR. VANDA EKONIEN Lietuvos ems kio universitetas

EKOLOGIJOS SAMPRATA PAGAL ANTANO BARANAUSKO ANYKI ILEL

Remiantis istoriniais, monografiniais altiniais, pateikta krato emveiks-li kaita nuo 1000 iki 2000 met. Detaliau apsistota ties Anyki ilo likimu koki tai turjo tak poetui.

Cituojami A.Baranausko poemos Anyki ilelis tekstai, kuriuos poetas su jaunatvika energija ir krybine galia pateikia lig iol nepralenkt mogaus dvasins bsenos apraym trapios ir lengvai paeidiamos gamtos fone, kvies-damas pamstyti tyloje, pajusti dvasios pakyljim.

Poetas Antanas Baranauskas poemoje Anyki ilelis, nevartodamas ekologijos svokos, pirmasis pateik pat poetikiausi jos apibrim.

VADAS. mogus nuo pirmj ingsni daro tak gyvenamajai aplin-

kai. Praeityje dl nedidelio gyventoj skaiiaus ir menk technini galimy-bi mogaus daroma taka aplinkai nesukeldavo dideli ekologini pro-blem. Gal todl ir dabartinis ekologijos terminas pirm kart buvo pavar-totas tik 1893 m.1 Jis kils i graik kalbos odio oikos, reikianio bu-vein, namus. Ekologija, gimusi kaip biologijos mokslo aka, iandien virto taikomj tyrim ir net politins veiklos sritimi2. Ekologijos samprata i-siplt ir susipyn su aplinkotvarka, aplinkosauga bei kitomis moni praktins veiklos svokomis. Vadovaujantis tausojamosios pltros princi-pais mokomasi derinti aplinkosaugin veikl su atskir kio ak pltra, visuomens poreiki tenkinimu optimaliu bdu, kai laimi ir aplinka, ir vi-suomen. Ms alyje visuomens supratimas apie tausojamj pltr, ap-linkosauginis iprusimas, atsakomybs bei pareig suvokimas dar gana menkas, danai veda populizm ar kins veiklos draudim3.

Viena i lengviausiai visuomenei suprantam taikomosios ekologijos praktins veiklos svok yra mik isaugojimas ir gausinimas. Sunkiai suprantamos ir vertinamos tokios labai svarbios mik funkcijos: esteti- 1 Ekologija. vilgsnis pasaul, Vilnius, 1999, p. 7. 2 M.a lkau skas, E.Ramokien, Ekologins informacijos lygmenys. Tausojanti pltra informacinje visuomenje. Tezs, Vilnius, 2000, p. 2223. 3 M.alake vi ius, Tausojanios pltros principas Lietuvoje biologins vairovs ap-saugoje, ten pat, p. 5859.

56 HABIL. DR. VANDA EKONIEN *2

ns, rekreacins, biologins vairovs isaugojimo ir pan. Mikai ms alyje dabar uima apie 30% teritorijos. Jie ne tik saugo ms krato gamtin aplink, palaiko ekologin alies tvarum, bet yra ir pagrindinis ms valstybs atsikuriantis iteklius, reikmingas krato ekonomikai. Lietuvoje kasmet ikertama po 56 milijonus m3 medienos, o medienos ir jos gamini eksportas sudaro 89% viso eksporto4. Tolesnis krato mi-kingumo didinimas, apeldinant miku blogos kins verts, netinka-mus ems kiui ems plotus, sietinas ne vien tik su geresne krato eko-logine bkle, bet ir su galimais padariniais, kuriuos bt galima suskir-styti ekonominius, socialinius, demografinius ir kultrinius. Manoma, kas ne visi jie darys teigiam tak krato tausojamajai pltrai5. Todl Lie-tuvos mikingumo didinimo programa, kuriai pritaria atskiros inybos ir ministerijos bei usienio specialistai, yra daug sudtingesn, nei atrodo i pirmo vilgsnio.

mogaus pastangos saugoti gamt, plsti mik plotus turi labai ilg istorij. Teofrastas (372287 m. pr. Kr.) 300 m. pr. Kr. para knyg apie miko medius, Vergilijus (7019 m. pr. m. e.) suformulavo kai kuriuos mik auginimo nuostatus, Plinijus Vyresnysis (2370 m. ) laik mik didiausia Dievo dovana mogui. Vincentas Bellovacensis XIII a. miki-ninkysts veikaluose mini jau apie 300 autori6.

Darbo tikslas ir metodai. Remiantis istoriniais ir monografiniais alti-niais, vertinti to laikotarpio (XIX a.) alies emveiksli kait, Anyki ilo istorin likim ir jo padaryt tak poetui. Nagrinjant poemos Anyki ilelio tekstus, pateikti samprotavimus apie skambia auktai-tika tarme pateikt (nors tiesiogiai nepavartot) labai poetik ekologi-jos samprat poemoje.

EPOCHA. Lietuvoje pirmieji mokslo darbai apie mikus, j botaninius

tyrimus sietini su .ilibero, S.Jundzilo, A.Pabros vardais ir siekia XVIII a. pabaig7.

Poemoje Anyki ilelis perteiktas XIX a. viduryje krat apms masinis giri naikinimas. Prof. P.Matulionis (1930), remdamasis istorini ini nuotrupomis, intuicija, lygindamas ms al su kaimyniniais kra-tais, sudar emveiksli kitimo diagram nuo 1000 iki 1900 met (da-bartiniai mokslininkai j prats iki 2000 m.). Galima diskutuoti dl Lie-tuvos mikingumo XIXVI a. (manoma, kad jis buvo gerokai didesnis),

4 R.Ozol in ius, Lietuvos mikingumo didinimas krato tausojanios pltros poi-riu, ten pat, p. 5960. 5 Ten pat, p. 60. 6 Mikininkyst, Vilnius, 1979, p. 56. 7 Ten pat, p. 9.

*3 EKOLOGIJOS SAMPRATA PAGAL ANTANO BARANAUSKO ANYKI ILEL 57

taiau P.Matulionio pateikti XVIIIXIX a. mikingumo rodikliai dabarties mokslininkams atrodo reals8.

Antano Baranausko poemoje Anyki ilelis apdainuotas mikas

toks, koks 1811 m. ufiksuotas Anyki inventoriuose. To meto matavi-mais jo plotas siek 4 valakus ir 16 marg. 1845 m. Anyki ilas buvo suvalstybintas ir kumeistris j kone veltui ipardav. 1852 m. poetas, pa-rvyks atostog, dl atimto beryno sura anyktn skund, kur jie patys nuve Kaun. Poeto minimas tikrai egzistavusio ilelio naikini-mas prasidjo i didelio vargo. Tai, kas protviams buvo venta, ainiams tapo tik pajam altiniu girtavimui, o ne apsiginti nuo bado. Jaun poet labai eid ir miko naikinimas, ir gimtosios kalbos niekinimas, nuovo-kos apie egzistavimo iame pasaulyje prasm neturjimas. Ir is susitven-ks skausmas isiliejo giesme.

Nerimas dl miko naikinimo, matyt, atsirado tada, kai mogus, su-naikins mik, suprato jo svarb ir msi jo atkrimo, nes

, brakjo mediai nuo vjo Ten, kur lietuviai gyveno Mat lietuvio dios Plikuos plotuos, be miko, lyg tartum apkursta, Tartum dista nuo sauls ir palengva skursta

8 Ekologinis miko vaidmuo, Kaunas, 2000, p. 111112.


BE MIKO DVASIA SKURSTA. Kaip minta, mik kirtimas, prasidjs kar ir mar metais, ilgainiui tapo pasipelnymo altiniu. Senosios kartos, vaitodamos, dsaudamos truput praskyn, o proankiai jau be jokios gdos naikin ilel ir tik vliau suskat sustojo ir pradjo vl auklti i-lel, nelau nei maiausio abo. Taigi mikas, kurio vardas Anyk-i ilelis, apdainuotas poeto A.Baranausko, amiais atsikuriantis, veik nesunaikinamas. Tik reikia laiku sustoti, pamstyti apie emveikslius nepaversti miko dirbamu lauku, t.y. suvokti naikinimo rib.

Poetas surado odi ir vaizd, rodos, nenusakomai dvasinei bse-nai atkurti. Tai ne tik odiams nepaklstanti, bet ir paties mogaus vi-duje nesuvokiama dvasios pilnatv9. iandien drsiau pavadinti tai auksmu dvasin ekologij.

O kaip paadinti smon; juk poeto apraoma visuomen yra varto-tojika: keturiasdeimt veim pardav, diaugdavsi ant dienos muti-n gav Ir ia poetas visa savo jaunatvika pajauta, kelerius metus kaupta krybine galia (baig rayti Anyki ilel 1859 m.), lenkty-niaudamas su Adomu Mickeviiumi, puikiai sustyguoja niekinama lietu-vi kalba poem, toki kiekvienam artim ir suprantam apie gamtos trapum ir paeidiamum. Poetas apeliuoja mogaus dvasingum, pa-sitelkdamas gamtos sudvasinimo motyvus. Tarsi praveria lang slpi-ning giri, kviesdamas siklausyti, pamstyti tyloje, pajusti dvasios pa-kyljim:

Vidunaktyj teip tyku, kad girdi, kaip jaunas Lapas arba iedelis ant akeli kraunas; Girdi, kaip akos nibda medi kalba venta, Kaip vaigdels plevena, gaili rasa krinta. Dl to ir irdyj visos pajautos nutilsta, Ramum tykumu, malda dia dangun kilsta.

Poetas budina dvasi, paliks emikus rpesius, viliasi suteiksis

stiprybs mogui, pajutusiam gamtos didybs slpinius, nuo kuri d-ia dangun kilsta.

Poetui giria tai namai, iuolaikikai buvein. Todl girios augal ir gryb pavadinimai tiesiog labai artimi, atrodo lyg atkeliav i auktai-io sodybos: voveruk leikels, paliepi torielkos, o baravykas tai blidas palivotas. Tiesiog eik mik ir grybauk, nes kazlkai auga pa-krmm, leps kur drgna tarp alksnyno, voveruk iekok, kur sau-siau, nes jos i po saman markos sarmatlyvai kyi, alpjonai tarp stuobri dygsta i skiedryno, o ruden i gruodo iauga aliuoks Gry- 9 R.Mikyt, Antanas Baranauskas. Rinktin, Vilnius, p. 7.

*5 EKOLOGIJOS SAMPRATA PAGAL ANTANO BARANAUSKO ANYKI ILEL 59

bautojo pradiamokslis. Apraydamas grybus poetas priartja ir prie ekologijos moksle vadinamos maisto mediag apykaitos grandins:

patys savaime sugleb supsta, I j tros elmenim aplinkon iplsta.

O medi graumas, bereliai kaip meldai, gliai kaip kvietkai,

putinai krauju varva, slpiningos pavns, liulanios paversms, ieva, gluosna, blendis, gria, didel ir tarytum gyva liekna sedull Visi jie gyvi, gras, jauni, liekni, gryni ir todl labai lengvai paeidiami. Gal-vok eidamas giri, nejau nesupranti, kad ia ir tavo buvein, nejau nori paversti j lyg kokia miesto igriuvusia pstyne.

Poetas tiki mogaus dvasios taurumu. R.Mikyts odiais: Bara-nauskas pirmasis lietuvi poezijoje prabilo apie liaudies mog, jo dvasi-n taurum10. Su pasididiavimu kalba apie mogui i prigimties sveti-m naikinimo, alinimo bruo: durys ne i lent, o pintos buv, lauus kren tik i sausuoli, nekirt jaun, sveik, nebent patys buvo savaime ivirt. gimta ekologija.

Poeto mogus ne tik gali suvokti, pajusti, igyventi gamtos trapum, gro, bet ir liaudikai, su taikliais palyginimais tai nusakyti

IVADA. Poetas, vartodamas liaudiai labiausiai suprantamus vaizdi-

nius, parod ne tik gamtos gro ir jos niokojim, bet ir visa tai susiejo su mogaus dvasios didybe ir silpnybe. Pateik tarytum ilo bangavim nuo vjo, kvap sklidim, vaigdi plevenim, rasos kritim, lyg mo-gaus verksm. Ir kad tai, kas Apvaizdos sukurta, mums, prastiems mo-neliams, turt bti tik irt patogu. Ir kad reikia imokti tai daryti, pa-jausti. O tai jau dvasin ekologija.

THE CONCEPTION OF ECOLOGY ACCORDING TO THE FOREST OF ANYKIAI BY ANTANAS BARANAUSKAS

Vanda ekonien

Summary

Based on historical and monographic sources the author describes the chan-ges in landed property resources from the year 1000 until 2000. She speaks in de-tail about the fate of the Anyksciai Forest and what influence it had on the poet. 10 R.Mikyt, Antanas Baranauskas, Kaunas, 1972, p. 3031.


She quotes the lines from the poem The Forest of Anykiai by Antanas Baranauskas, in which the poet with creative youthful energy and creative po-wer presents an as yet unsurpassed description of the spiritual condition of a person in the background of a fragile and easily injured nature inviting one to contemplate in silence and be spiritually uplifted.

In the poem The Forest of Anykiai the poet Baranauskas without using the concept of ecology was the first to give its most poetical expression.


DR. KAZIMIERAS GARVA Lietuvi kalbos institutas

MOS KRATO NEKIRIUOTI BALSIAI NUO A.BARANAUSKO IKI I DIEN

Straipsnyje aptariama Mos krato tarm, kuri A.Baranauskas vadino antraisiais rytieiais, o A.Girdenis, Z.Zinkeviius iaurs panevikiais. Nau-joji tarmi klasifikacija yra patobulintas A.Baranausko klasifikacijos variantas. iame straipsnyje daugiausia remiamasi A.Baranausko tekstais; jie yra seniau-sias ir gana tikslus raytinis tarms altinis.

A.Baranausko laikais tarm buvo isidsiusi abipus dabartins LietuvosLatvijos sienos ir tada visikai nesiskyr (priklaus ir tam paiam administraci-niam vienetui). U dabartins Lietuvos sienos dabar atsidr Brunavos, Bud-bergos parapijos ir Kriuk, eimelio, Smilgi, Nemunlio Radvilikio ir kit parapij iaurins dalys. Per 120 met iaurs paneviki (antrj rytiei) paplatint ir nepaplatint nekiriuot balsi i, u fakultatyvus vartojimas i es-ms nesikeit, o buv trumpieji balsiai odi galnse daniausiai visai ikrito ir vietoj j nebetariamas joks murmamasis balsis.

A.BARANAUSKO KALBINIAI DARBAI. 18671884 m. A.Baranauskas pro-

fesoriavo Kauno kunig seminarijoje. Tada i klierik surinko j nekt tekst, stengdamasis apimti daugel Lietuvos parapij, ir siunt vokiei kalbininkui Hugo Vberiui. Tuos tekstus 19201922 m. ispausdino kitas Vokietijos kalbininkas Francas pechtas, pavadindamas Lietuvi kalbos tarms, surinktos A.Baranausko1.

ia iaurs paneviki tekstai pateikti i 12 parapij: Rozalimo, Pa-vitinio, Vak (buv. Konstantinavo), Klovaini, Pakruojo, eduvos, Lin-kavos, Kriuk, Joniklio, Pasvalio, Pualoto ir Pumpn. Tuos tekstus ura 23 seminarijos aukltiniai. Dviej pakratini parapij (Kriuk ir Pavitinio) tekstai pateikti ir pirmj rytiei, t.y. iauliki, tarms dalyje. Per ias parapijas eina paneviki ir iauliki tarmi riba (gai-la, kad A.Baranausko tekstyne nenurodytos tikslesns uraymo vietos kaimai).

Dvylikos klierik vard trumposios galns ilaikytos (Antanas, Jur-gis, Kazimiaras, Martynas, Piatras, Prancikus, Vytautas ir t. t.), o 16 jau re- 1 F.Specht. Litauische Mundarten gesammelt von A.Baranowski, 12, Leipzig, 1920, p. 1922.

62 DR. KAZIMIERAS GARVA *2

dukuotos Antans / Ontans, Jons, Juozaps, Kazimiars, Mykols, Stanislovs, Vencents). Tuo metu vyko intensyvi tarms trumpj balsi redukcija ir tie uraymai atspindi tikr nekt raid. Tik atuoni klierik (galbt lkt) pavardi galns raomos nelietuvikai: Augustowski, Misiewicz, Radziwi, Woonczewski ir t. t.

1882 m. A.Baranauskas su A.Vberiu ispausdino Lietuvi rytiei tekstus2, pabaigoje priddamas kupiknikai ir bendrine kalba paray-t Anyki ilel. Autori nuomone, pusilgiai balsiai tarmse buv i seno: trumpuosius balsius sudaro viena mora, pusilgius dvi moros, il-guosius balsius trys moros. Visuose odiuose bna viena priegaid, o skiriasi pagal tai, kuri mora pabriama.

1898 m. Peterburge ispausdintos A.Baranausko Pastabos apie lietu-vi kalb ir odyn3. ia apibdinama lietuvi kalbos reikm indoeu-ropiei lyginamajai kalbotyrai, lietuvi kalbos odyno, fonetikos ypaty-bs, pateikiamas tarmi skirstymas. Plaiau A.Baranausko kalbiniai dar-bai jau yra aptarti4.

KITI ALTINIAI. Darbe daugiausia remiamasi Linkuvos5 apylinki

(madaug 9 km spinduliu apie Linkuv) tarme. A pats esu kils i to miestelio. Dauguma audicini eksperiment atlikta dar 1973 m. Linku-vos vidurinje mokykloje. 1972 ir 1973 m. pavasar madaug 5000 m il-gio magnetofono juost 19 ir 4,8 cm/s greiiu rayti tekstai (tinkami ir etnografijai, tautosakai) i 60 moni (Kriukai, Linkuva, Mikninai, Ly-gumai, Klovainiai, Griai, Vakai, Lauksodis, Pavitinys). Naudojamasi A.Baranausko Lietuvi kalbos tarmi6 ir Lietuvi kalbos instituto tar-mi tekstais bei apraais. Svarbesni dalykai tikrinti su 22 Vilniaus univer-siteto studentais i vairi tarms vietovi.

SKIRIAMOSIOS TARMS YPATYBS. Tvirtapradiai m, n pasitaiko re-

tai, o kitoki didesni fonetini skirtum tarp iaurini pantinink ir pontinink nepastebta. Todl bt teisingiau pagal tradicij juos skirti nuo kit nekt. Skiriamosiomis iaurs paneviki (Mos upyno) tarms ypatybmis reikt laikyti ias:

2 A.Baranowski, H.Weber, Ostlitauische Texte, Weimar, 1882. 3 . , , , 1898. 4 A.Saba l iauskas, Lietuvi kalbos tyrinjimo istorija, t. 1, Vilnius, 1979, p. 166171; Z.Zinkevi ius, Antanas Baranauskas kalbininkas, Literatra ir kalba, t. 19, 1986; R.Vencku t, Antano Baranausko kalbini pair itakos, enklas ir prasm, Vilnius, 1986; A.Salys, Ratai, t. 3, Roma, 1985, p. 115120. 5 Vietiniai mons miestel nuo seno vadina tik Linkava ir taip oficialiai reikt rayti. 6 Lietuvi kalbos tarms (Chrestomatija), Vilnius, 1970.

*3 MOS KRATO NEKIRIUOTI BALSIAI NUO A.BARANAUSKO IKI I DIEN 63

1) Balsi i, u platinim penkiose pozicijose bei , ir tvirtagalikai kiriuot am, an, em, en vertim , o ir om., on., m., n..

2) Trumpj galns balsi redukavim. 3) Vadinamj visuotin kirio atitraukim. Tada rytin tarms siena madaug sutapt su Lietuvi kalbos atla-

se ymima puntinink riba, nors gal dar eit pakratys iki Mos (Ne-majnai, Saloiai, Pasvalys), visada atitraukiantis kirt, daniausiai vie-nodai su pontininkais veriantis trumpuosius galns balsius bei i, u, ne-kiriuotus , , em, en, am, an. Tarms pasienyje ir ypa toliau u jos rib kai kuriose pozicijose nedsningai nebeatitraukiamas kirtis, daugelyje form ilaikomi trumpieji galns balsiai. Balsius i, u platina tik vakari-niai tarms kaimynai, ir is plotas gal visais atvejais sutapt su iauri-niais vidurio auktaiiais, kurie taip pat platina balsius i, u.

1. Negalniniai nekiriuoti i, u. Tarmje kiriuoti ilgieji balsiai i, u visada ilieka, o trumpieji ilieka

tik kiriuoti pagrindiniu kiriu (iskyrus galin skiemen). Dl nekiriuot balsi i, u iki iol buvo trys nuomons. Nuo seno

daniausiai teigiama (ar taip transkribuojama), kad tarmje visi ie bal-siai nekiriuoti suplakami tik ir o7. Kiti kalbininkai mano, kad ir o ati-tinka tik nekiriuoti balsiai , ie ir o, uo, bet balsiai i, u priekirtiniame (ar-ba ir negaliniame pokirtiniame skiemenyje), kil vien tik i ilgj ar i trumpj balsi, dvigarsiuose il, im, in, ir retkariais daug kur ar visur ilieka nepaplatinti. Gal tik prie deimtmet atsirado dar viena nuomo-n, prieinga pirmajai: iskyrus galin pokirtin pozicij, visose kitose ne-kiriuotose pozici

pratarmö - lkma · 3 pratarmö Šis „lkma metraštis“ yra 2003 metų antras tomas. pagal...

Documents