praktikos ataskaita
TRANSCRIPT
TARPTAUTINĖ TEISĖS IR VERSLO AUKŠTOJI MOKYKLAVADYBOS IR TEISĖS FAKULTETAS
FINANSŲ KATEDRA
TARPTAUTINIŲ FINANSŲ STUDIJŲ PROGRAMANuolatinės studijos
II kursasTFInl 11/1 grupė
PROFESINĖS VEIKLOS PRAKTIKA
Praktikos ataskaita
Studentas Andrius Dainaravičius(parašas)
Metodinio darbo vadovė Jelena Borisova(parašas)
Vilnius, 2013
Turinys
Įvadas..................................................................................................................................................3
1. Įmonės aprašymas..............................................................................................................................4
1.1. Įmonės teisinė forma, organizacinė struktūra............................................................................5
1.2. Įmonės pagrindinė veikla...........................................................................................................6
1.3. Pagrindiniai įmonės veiklos rezultatai.......................................................................................8
2. Įmonės finansinės informacijos analizė........................................................................................10
2.1. Įmonės finansinės analizės šaltiniai...........................................................................................10
2.2. Įmonės finansinės informacijos vartotojai.................................................................................11
2.3. Finansinės atskaitomybės turinys ir teikimo tvarka...................................................................12
3. Turto vertinimas............................................................................................................................13
3.1. Turimo įmonėje turto aprašymas...............................................................................................13
3.2. Turto vertės nustatymas.............................................................................................................14
3.3. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaita.......................................................................................15
Išvados..............................................................................................................................................16
Literatūra..........................................................................................................................................17
Priedai.Atsiskaitymo lapas...............................................................................................................18
2
Įvadas
Praktika ir teorija tai turbūt du neatsiejami dalykai, nes teorinės žinios puikiai įtvirtinamos
praktikos metu, todėl studentams yra labai svarbu atlikti praktiką. Praktikos metu studentas gali ne
tik pasitikrinti savo turimas žinias, bet ir įgyti naujų žinių, o taip pat pasijusti savo srities
specialistu.
Aš esu tarptautinių finansų antro kurso studentas ir šiemet turėjau galimybę pirmą kartą
atlikti praktiką. Profesinės veiklos praktikos trukmė – 6 savaitės. Šią pirmąją praktiką atlikau
BIGBANK AS Lietuvos filiale, centrinėje įmonės būstinėje esančioje Jogailos g. 4 (Vilnius).
Praktiką atlikau lizingo skyriuje.
Praktikos tikslas – pritaikyti praktikoje studijų metu įgytas teorines žinias bei atlikti
paskirtas užduotis.
Tyrimo objektas – BIGBANK AS.
Remiantis turimais informacijos šaltiniais, kurių pagrindą sudarys įmonės finansinė ataskaita bei
internetinis puslapis www.bigbank.lt atliksiu praktikos užduotis, kurias ir pateiksiu šioje ataskaitoje.
Praktikos užduotis, kurios bus pateiktos ataskaitoje:
Įmonės aprašymas: teisinė forma, organizacinė struktūra, pagrindinė veikla,
pagrindiniai veiklos rezultatai)
Įmonės finansinės informacijos analizė: finansinės analizės šaltiniai, finansinės
informacijos vartotojai, finansinės atskaitomybės turinys ir teikimo tvarka.
Turto vertinimas: turimo įmonėje turto aprašymas, turto vertės nustatymas,
ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaita.
3
1. Įmonės aprašymas
BIGBANK AS – specializuotas vartojimo paskolų bankas, veikiantis Estijoje, Latvijoje,
Lietuvoje, Suomijoje, Vokietijoje ir Austrijoje. Baltijos šalyse ir Suomijoje bankas specializuojasi
vartojimo paskolų ir terminuotųjų indėlių srityje, o Vokietijoje ir Austrijoje siūlo indėlius kaip
tarptautinę („cross-border“) paslaugą. Šiandien BIGBANK yra vienas didžiausių privačių asmenų
kreditorių po universaliųjų bankų ir lizingo bendrovių Baltijos šalyse. Bendrovė buvo įkurta 1992
m. Tartu mieste, Estijoje. 2007 m. bendrovė įsteigė filialą Lietuvoje, kuris pirmasis pradėjo veiklą
naudodamas BIGBANK prekės ženklą.
BIGBANK misija – užtikrinti, jog finansavimas būtų paprastas procesas, suteikiantis
žmonėms galimybę pagerinti jų gyvenimo kokybę.
BIGBANK vizija - iki 2016 metų būti tarp dešimties geriausių Europos specializuotų
bankų, suteikiančių vartojimo paskolas.
Būdamas specializuotu banku, BIGBANK turi galimybę atskirai išanalizuoti kiekvieno kliento
situaciją ir įvertinti kliento aplinkybes. Todėl BIGBANK veikia greičiau ir lanksčiau už kitus
bankus bei kreditus teikiančias įmones. Platus BIGBANK klientų aptarnavimo skyrių tinklas
užtikrina patogią galimybę klientams susitikti asmeniškai su banko darbuotojais. Estijoje, ir
Latvijoje BIGBANK paslaugos yra teikiamos taip pat ir per pašto skyrių tinklą visoje šalyje.
Lietuvoje, bendradarbiaujant su Lietuvos paštu, klientų patogumui sutartį pristatome tiesiai į namus
taip pat paskolos įmokas galima atlikti visose Lietuvos pašto skyriuose. Taip pat bankas siūlo
galimybę naudotis visais įmonės elektroniniais kanalais - interneto, telefono paslaugomis -
nepriklausomai nuo laiko ir vietos. BIGBANK strategija numato tęsti darbą savo dabartinėje
veiklos sferoje, remiantis jau egzistuojančiais susiformavusiais principais. Bankas siekia
sukoncentruoti savo pastangas ties jau esančiu klientų segmentu ir visada teikti geriausias
paslaugas, atitinkančias šių klientų poreikius. BIGBANK nesiekia konkuruoti su stambiais
universaliais bankais tradicinių banko paslaugų srityse.
4
1.1. Įmonės teisinė forma, organizacinė struktūra
BIGBANK teisinė forma – akcinė bendrovė. Akcinė bendrovė – bendrovė, kuri priklauso
vienam ar keliems juridiniams ar fiziniams asmenims ir veikia kaip juridinis asmuo. Aukščiausias
bendrovės valdymo organas yra akcininkų susirinkimas. Jis tvirtina bendrovės įstatus, stebėtojų
tarybą, jei stebėtojų taryba nesudaroma, tai bendrovės valdyba, jei bendrovės valdyba nesudaroma
išrenkamas bendrovės vadovas, išrenka išorės audito įmonę, paskirsto pelną, didina ar mažina
įstatinį kapitalą ir kt. Stebėtojų taryba akcininkų susirinkimo suteiktų įgaliojimų ribose kontroliuoja
bendrovės veiklą, renka valdybos narius, jei nėra numatyta bendrovės valdyme valdybos narių
institucijos paskiria vadovą. Valdybos nariai jiems suteiktų įgaliojimų ribose kolegialiai dalyvauja
bendrovės valdyme, su jais bendrovės vadovas privalo derinti svarbesnius, bendrovės nuostatuose
nurodytus sprendimus. Bendrovės vadovas vienvaldžiai priima sprendimus savo įgaliojimų ribose.
Įprasta, kad kuo mažesnė bendrovė tuo ji turi mažiau valdymo institucijų. BIGBANK AS veiklą
pirmiausia reglamentuoja Estijos Respublikos Komercinis kodeksas, Kredito įstaigų įstatymas ir
įmonės įstatai. Įmonės įstatų pakeitimai atliekami remiantis Komercinio kodekso, Kredito įstaigų
įstatymo ir įmonės įstatų nuostatomis. Įmonės valdymo organai yra visuotinis akcininkų
susirinkimas, stebėtojų taryba ir valdyba. Valdybos narių skyrimas, atsistatydinimas, pašalinimas ir
įgaliojimai reglamentuojami vadovaujantis Estijos respublikos Komerciniu kodeksu, Kredito įstaigų
įstatymu ir BIGBANK įmonės įstatais. Žemiau paveikslėlyje pamatysite valdymo schemą (1 pav.).
(1pav.).
5
BIGBANK AS akcijos yra lygiomis dalimis valdomos dviejų asmenų Parvel Pruunsild
(Stebėtojų tarybos pirmininkas) ir Vahur Voll (Stebėtojų tarybos narys) abu turintys po 50 %
akcijų. BIGBANK AS akcijos yra įregistruotos Estijos Centriniame vertybinių popierių
depozitoriume. Akcijų suteikiamos balsavimo teisės nėra apribojamos. Įmonei nežinomi jokie
akcininkų susitarimai, numatantys bendrą valdymo politiką sutartinio balsavimo priemonėmis ar
kitokiu būdu apribojantys balsavimo teisių panaudojimą. BIGBANK nėra išleidęs jokių vertybinių
popierių, suteikiančių teisę valdytį įmonę, išskyrus įmonės akcijas. Šiuo metu BIGBANK AS
valdybą sudaro keturi nariai: Targo Raus (valdybos pirmininkas) ir kiti 3 valdybos nariai Veiko
Kandla, Kaido Saar ir Ingo Põder. Tuo tarpu stebėtojų taryba sudaro penki nariai: Parvel Pruunsild
(stebėtojų tarybos pirmininkas) ir kiti 4 nariai Vahur Voll, Andres Koern, Juhani Jaeger ir Raul
Eamets.
Pasibaigus 2012 metams BIGBANK dirbo 582 žmonės: 238 Estijoje, 149 Latvijoje, 90
Lietuvoje, 45 Suomija, 38 Ispanijoje ir 22 Švedijoje. Tuo tarpu 2011 m. pabaigoje dirbo 531
žmogus. Per metus darbuotojų skaičius išaugo 9,6 %, nauji darbuotojai buvo pasamdyti veiklai
naujose rinkose plėtoti.
2012 metų pabaigoje BIGBANK AS turėjo 29 klientų aptarnavimo skyrius: 10 Estijoje, 7
Latvijoje, 10 Lietuvoje ir po vieną Ispanijoje bei Suomijoje.
1.2. Įmonės pagrindinė veikla
BIGBANK teikia dviejų rūšių paslaugas: Baltijos šalyse, Suomijoje, Ispanijoje ir Švedijoje -
paskolas ir terminuotuosius indėlius, o Vokietijos, Austrijos bei Olandijos rinkose - indėlius.
Tarptautinė veikla: BIGBANK motininė įmonė yra 100% estiško kapitalo įmonė, jos pagrindinis
biuras yra Estijoje. BIGBANK grupei priklauso dukterinė įmonė ir filialai Latvijoje, Lietuvoje,
Suomijoje bei Ispanijoje ir aktyvios, tarptautinės („cross-border") operacijos Vokietijoje, Austrijoje
bei Olandijoje.
Mes siūlome šiuos produktus:
Apyvartinių lėšų kreditas – kreditas yra skirtas apyvartinėms lėšoms finansuoti, suteikimo
(arba grąžinimo) terminas - iki 24 mėnesių. Minimali kredito suma – 10 000 Lt. Kredito
suma išmokama vienu pavedimu, kreditas ir palūkanos grąžinami vienodomis
kasmėnesinėmis įmokomis - anuiteto būdu, arba kreditas vienu pavedimu sutarties termino
pabaigoje, mokant palūkanas kiekvieną mėnesį. Grąžinta kredito suma nebenaudojama.
6
Kredito linija – daugkartinis kredito limitas, t.y. kreditą galima grąžinti anksčiau nustatyto
termino ir prireikus vėl juo pasinaudoti iki sutartyje numatyto kredito termino pabaigos ir
atsižvelgiant į kredito linijos ribas. Maksimalus terminas bendrajai kredito linijos sutarčiai ir
kiekvienai panaudotai kredito daliai – 12 mėnesių, o minimalus kredito limitas – 10000 Lt.
Išmokėjimų skaičius neribojamas. Klientas grąžina kreditą pagal galimybes, bet ne vėliau
termino pabaigos, kuris numatytas kredito linijos sutartyje. Palūkanos kartu su
įsipareigojimo mokesčiu nuo nepanaudotos kredito dalies mokamos kas mėnesį.
Banko garantija - BIGBANK suteikia šias garantijas: mokėjimo, išankstinio mokėjimo,
sutarties įvykdymo, pasiūlymo ir garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo. Banko
garantijos terminas – iki 2 metų. Banko garantija suteikiama su sąlyga, kad garantinis
įsipareigojimas ir garantijos gavėjas yra aiškiai nustatyti.
Siekiame, kad kliento sprendimas skolintis būtų kruopščiai apgalvotas, o skolinimosi procesas -
paprastas, todėl kredito gavimo iš mūsų banko tikslai nėra ribojami, paliekant klientui teisę gauti
pajamas į savo banko sąskaitą, esančią kitame banke bei jame tvarkyti visas kasdienes bankines
operacijas. Vietoj varginančio stovėjimo eilėse, mūsų klientai gali paprastu ir patogiu būdu kreiptis
dėl paskolos BIGBANK interneto svetainėje. Mes esame pasiruošę atvirai išklausyti klientų
pageidavimus, nes norime kuo geriau suprasti jų asmeninius poreikius. Nesiūlome standartinių
sprendimų, įsiklausome į klientų norus ir stengiamės pateikti pasiūlymą, kuris pranoktų jų
lūkesčius. Kadangi esame bankas, kurio specializacija – vartojimo kreditai, mūsų verslo modelis
yra paprastas ir skaidrus. Daug klientų iš įvairių šalių pasirinko mus kreditavimo arba indėlių
paslaugų banku, tad siekiame būti patikimu partneriu ateityje, kurdami suprantamas ir paprastas
finansavimo paslaugas. Mes vertiname ilgalaikį bendradarbiavimą su klientais ir partneriais.
UNO lizingas – patogus finansavimo būdas įsigyti prekes išsimokėtinai. Užpildę paraišką,
atsakymą sužinosite nedelsiant, partnerio prekybos vietoje. Teigiamo atsakymo atveju, galėsite
pasirinkti vartojimo lizingo grąžinimo laikotarpį bei mėnesio įmokos dydį ir naudotis norima preke
iškart.
UNO lizingas Lietuvoje pradėjo veikti nuo 2011 m. pavasario, pasinaudoti UNO lizingo paslauga
galite daugumoje parduotuvių iš viso apie 120 partnerių (Lietuvoje).
UNO lizingas siūlo paslaugas taip pat Estijoje, Latvijoje ir Suomijoje.
7
1.3. Pagrindiniai įmonės veiklos rezultatai
Finansinėje ataskaitoje galima rasti BIGBANK pagrindinius veiklos rezultatus. 2012 m.
BIGBANK buvo sėkmingi, metus baigė su 7,030 mln. Eurų grynuoju pelnu, tai net 24,1 % daugiau
nei uždirbo 2011 m. atitinkamai 5,665 mln. Eurų. Palūkanų pajamos išaugo 26,3 % 2011 m. siekė
36,314 mln. Eurų, o 2012 m. 45,893 mln. Eurų. Palūkanų išlaidos taip pat išaugo 20,4 % 2011 m.
siekė 6,310 mln. Eurų, o 2012 m. 7,601 mln. Eurų. Pajamos iš viso per metus išaugo beveik
trečdaliu 32,9 %, 2011 m. buvo 42,873 mln. Eurų, o 2012 m. 57,015 mln. Eurų. Visus šiuos
teigiamus pokyčius nulėmė klientų skaičiaus augimas. Pagal 2012 m. finansinę ataskaitą galiojančių
kredito sutarčių skaičius buvo 163 000. Taip pat gal finansinę ataskaitą paskaičiavau keletą
finansinių rodiklių (Bendrojo pelningumo rodiklį, nuosavo kapitalo pelningumą, grynąjį
pelningumo rodiklį ir EBIT).
Bendrojo pelningumo rodiklis (BPR), kuris parodo vieno pardavimo pajamų piniginio vieneto
uždirbtą bendrąjį pelną. Gerai būna, kai šio rodiklio reikšmė būna daugiau nei 20 %. BIGBANK šis
rodiklis 2011 m. buvo lygus 17,8 %, o 2012 m. atitinkamai 15,5 %. Nors ir rodiklio reikšmė yra
žemiau 20 % įmonė sugeba uždirbti pelną iš pagrindinės įmonės veiklos, kontroliuoja pardavimo
pajamas bei pardavimo savikainos lygį.
Nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis (ROE), kuris parodo kiek pelno tenka kiekvienam
savininko investuotam į verslą piniginiam vienetui. Jis parodo investicijų pelningumą. Aukštas lygis
užtikrina didelius dividendus. Šis rodiklis lyginant su 2011 m. išaugo, nes 2012 m. buvo lygus
12,5%, kai tuo tarpu 2011 m. 11,2 %.
Grynasis pelningumo rodiklis (grynojo pelno marža) nusako, kiek grynojo pelno tenka
kiekvienam grynųjų pardavimų pajamų vienetui. Grynasis pelningumas apibūdina visos tiriamo
subjekto veiklos (gamybinės, komercinės, investicinės, finansinės) galutinį pelningumą. Rodiklio
mažėjimas parodo, kad būtinos naujovės, įspėja, kad prekių konkurencingumas smunka. Kuo
didesnis šis rodiklis tuo įmonės veikla efektyvesnė. Šis rodiklis tiek 2011 m. tiek 2012 m. buvo
panašus atitinkamai 15,6 % ir 15,3 %.
Veiklos pelningumas prieš palūkanas ir mokesčius (EBIT). Jis parodo įmonės pelną, uždirbtą
veiklos ir investicinio ciklų metu, bet prieš įmonės finansavimo politikos įtakos pelnui vertinimą bei
pelno mokesčio atskaitymą. Arba kitaip tariant kokį pelną įmonė būtų uždirbusi, jei ji nebūtų
turėjusi finansinių skolų. 2011 m.buvo 17,2 %, 2012 m išaugo iki 18 %.
8
Įdomus faktas, jog filialas esantis Lietuvoje patiria nuostolį, nepaisant rekordiškai augančio
paskolų portfelio. Pagal neaudituotus praėjusių metų finansinius rezultatus, BIGBANK AS filialo
Lietuvoje paskolų portfelis augo net 27 % ir metų pabaigoje siekė 85 mln. Lt.
BIGBANK AS Lietuvos filialo bendrieji aktyvai per metus išaugo iki 88,2 mln. Lt. Lyginant
su 69,4 mln. Lt 2011 metų pabaigoje, fiksuojamas 27 % metinis augimas. Banko palūkanų pajamos
2012 metų pabaigoje sudarė 22,7 mln. Lt, t.y. 25 % daugiau lyginant su praėjusiais metais, kuomet
palūkanų pajamos siekė 18,2 mln. Lt. Metų pabaigoje bankas patyrė 0,413 mln. Lt nuostolį, kuris
yra 0,179 mln. Lt mažesnis nei pernai. Pagrindinė patirtų nuostolių priežastis – tai didelės
investicijos į pagrindinių banko sistemų vystymą.
„Įgyvendinome visus užsibrėžtus tikslus, ir portfelio augimas tai puikiai atsispindi. Sėkmingai
vystomės ir augame visomis kryptimis – tiek pagrindinėje banko veikloje išduodant vartojimo
paskolas, tiek vystant UNO prekės ženklu pažymėtą vartojimo lizingo paslaugą. Gana sparčiai auga
išduodamų paskolų skaičius smulkiam ir vidutiniam verslui. Priešingai nei kiti bankai 2013 metais
tikimės nemažiau spartaus banko portfelio augimo,“ – teigė banko BIGBANK vadovas Rolandas
Norvilas.
9
2. Įmonės finansinė informacijos analizė
2.1. Finansinės informacijos šaltiniai įmonėje
Finansinės ataskaitos yra svarbiausias reglamentuotas informacijos šaltinis, parodantis
įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Finansinės ataskaitos skirtos tiek
vidaus, tiek išorės vartotojams, kad jie galėtų gauti konkrečios informacijos apie įmonės finansinę
būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus, perspektyvas ir panašiai.
Finansinėse ataskaitose pateikiama informacija apie:
1. Turtą;
2. Nuosavą kapitalą;
3. Įsipareigojimus;
4. Pajamas ir sąnaudas;
5. Pinigų srautus.
Įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydis ir struktūra paskutinę ataskaitinio
laikotarpio dieną pateikiama balanse. Nuosavo kapitalo pokyčiai per ataskaitinį laikotarpį
pateikiami nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje. Per ataskaitinį laikotarpį įmonės uždirbtos
pajamos, patirtos sąnaudos ir gautas pelnas (ar nuostoliai) pateikiami pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Pinigų srautų ataskaitoje pateikiami pinigų srautai suklasifikuoti pagal įmonės veiklos rūšis:
pagrindinę, investicinę ir finansinę veiklą. Aiškinamajame rašte papildomai apibūdinami finansinių
ataskaitų straipsniai, kad šių ataskaitų informacijos vartotojai geriau galėtų suprasti įmonės veiklos
specifiką, įvertinti jos finansinę būklę ir priimti pagrįstus sprendimus.
10
2.2. Įmonės finansinės informacijos vartotojai
Finansinių ataskaitų informacijos vartotojai yra dabartiniai ir potencialūs investuotojai,
darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, pirkėjai, vertybinių popierių komisijos, biržos, vyriausybė, jos
organizacijos, finansiniai konsultantai, profesinės sąjungos ir visuomenė. Kiekvieną finansinių
ataskaitų informacijos vartotoją domina konkreti informacija. Investuotojai rūpinasi savo investicijų
rizika ir pelningumu, galimybe gauti dividendus, kad nuspręstų pirkti, laikyti ar parduoti akcijas.
Darbuotojus domina darbdavio stabilumas ir pelningumas, galimybės dirbti ir gauti darbo
užmokestį. Kreditorius domina suteiktų paskolų saugumas, t. y. ar įmonė pajėgi sumokėti palūkanas
ir grąžinti paskolą. Tiekėjus ir pirkėjus ypač domina įmonės veiklos tęstinumas, kai jie susiję
ilgalaikiais ryšiais arba yra nuo jos priklausomi. Valstybės institucijos naudojasi finansinių ataskaitų
informacija priimdamos ekonominio vystymo, mokesčių politikos, įmonių veiklą reguliuojančius ir
kitus svarbius sprendimus. Bendra įmonių veiklos gerėjimo tendencija svarbi visuomenei, nes nuo
to priklauso visų gyventojų pragyvenimo lygio augimas.
Finansinėse ataskaitose pateikta informacija yra retrospektyvinė, t. y. apibūdina praėjusius
laikotarpius. Finansinės ataskaitos nesuteikia visos informacijos, kurios priimant sprendimus gali
prireikti jos vartotojams, nes šiose ataskaitose dažnai nepateikiama detalios nefinansinio pobūdžio
informacijos, nors ji yra svarbi atskiram finansinių ataskaitų vartotojui priimant sprendimus (pvz.,
pirkėjų lojalumas, produkcijos kokybė, informacija apie konkurentus ir pan.). Finansinių ataskaitų
vartotojai turi turėti galimybę palyginti įmonės skirtingų ataskaitinių laikotarpių finansines
ataskaitas, kad nustatytų jos finansinės būklės, veiklos rezultatų ir pinigų srautų kitimo tendencijas.
Todėl ta pati apskaitos politika ūkinių operacijų apskaitai taikoma visais ataskaitiniais laikotarpiais.
11
2.3. Finansinės atskaitomybės turinys ir teikimo tvarka
Įmonės finansinė atskaitomybė – įmonės finansinės būklės, veiklos rezultatų, pinigų
srautų duomenų ir jų aiškinimo rengimas nustatyta forma. BIGBANK auditorius yra „KPMG“,
kuris ir paruošia finansines ataskaitas. Ketvirčio ataskaitas ir metines ataskaitas BIGBANK skelbia
per 35 dienas nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.
Bendrovė rengia pilną finansinės atskaitomybės ataskaitą kuria sudaro:
Balansas;
Pelno (nuostolių) ataskaita;
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;
Pinigų srautų ataskaita
Aiškinamasis raštas.
Finansinių ataskaitų sudedamosios dalys yra tarpusavyje susijusios, nes jose tos pačios
ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai pateikiami skirtingi aspektais. Nors kiekvienoje finansinėje
ataskaitoje pateikta informacija skiriasi nuo kitų finansinių ataskaitų informacijos, tačiau kiekviena
atskira ataskaita negali patenkinti visų informacijos vartotojų konkrečių poreikių. Pvz., pelno
(nuostolių) ataskaita leidžia susidaryti nuomonę apie įmonės pelningumą, tačiau ši nuomonė bus
neišsami be balanso, nuosavo kapitalo pokyčių ir pinigų srautų ataskaitų informacijos. Skaitydamas
pelno (nuostolių) ataskaitą, kreditorius gali susidaryti nuomonę, kad uždirbto pelno užteks grąžinti
paskolą, tačiau pinigų srautų gali nepakakti, kad paskola būtų grąžinta. Aiškinamajame rašte
vartotojams papildomai paaiškinami tam tikri finansinių ataskaitų straipsniai. Informacijos
reikšmingumo vartotojams požiūriu negalima išskirti nė vienos finansinės ataskaitos, jos visos yra
reikšmingos.
12
3. Turto vertinimas
3.1. Turimo turto įmonėje aprašymas
Turtas – tai visos materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo,
naudoja ir kuriomis disponuoja įmonė bei kurias naudodama tikisi įgyti kuo didesnės ekonominės
naudos. Finansinėse ataskaitose turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį.
Ilgalaikis turtas – tai visas įmonės turimas turtas, kuris naudojamas ekonominei naudai gauti
ilgiau nei metus.
Trumpalaikis turtas – tai įmonės turtas, kuris sunaudojamas ekonominei naudai gauti per
metus arba per vieną veiklos ciklą. Ilgalaikis turtas gali būti skirstomas į nematerialųjį, materialųjį,
finansinį ir kitą ilgalaikį turtą. Trumpalaikis turtas gali būti skirstomas į atsargas, avansus ir
nebaigtas vykdyti sutartis, per vienus metus gautinas sumas, kitą trumpalaikį turtą, pinigus ir jų
ekvivalentus. Pakankamai mažokai informacijos apie įmonės turimą turtą, tačiau kiek turiu tiek
pateiksiu. Įmonės finansinį turtą sudaro: lėšos bankuose ir centriniuose bankuose, paskolos
klientams.
Nematerialųjį turtą sudaro: įsigytos programinės įrangos licenzijos.
Materialusis turtas: filialai, žemė, kompiuteriai, spausdintuvai, telefonai, kondicionieriai ir
visa kita biuro įranga.
Kitas turtas apima kilnojamą ir nekilnojamą turtą, klientų įkeistą kaip paskolos užtikrinimo
priemonė, perduota Grupei po nesėkmingų varžytinių. Kitas turtas apima sklypus, namus ir butus.
Dabartinėje makroekonominėje aplinkoje užtikrinimo priemonės realizacija gali tapti laiko
reikalaujančiu procesu.
Įmonės turto pagrindą sudaro finansinis turtas.
Pinigai ir pinigų ekvivalentai tai visų įmonės turimų piniginių lėšų ir jų ekvivalentų (pvz.,
grynų pinigų kasoje ir banko sąskaitose, banko čekių, perlaidų) vertė, tos pinigų sumos, kuriomis
įmonė realiai gali naudotis. Įmonė naudoja tik atsiskaitomąją banko sąskaitą.
13
3.2. Turto vertės nustatymas
Materialusis turtas yra apskaitomas jo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės
sumažėjimo nuostolius. Turtas pripažįstamas materialiojo turto straipsniais jeigu jis naudojamas
Grupės versle, yra reikšmingas ir jo preliminarus naudingo tarnavimo laikas viršija vienerius
metus. Turtas, kurio naudingo tarnavimo laikas yra trumpesnis ir kuris yra mažiau reikšmingas,
yra įtraukiamas į išlaidas ir apskaitomas nebalansiniuose straipsniuose. Vėlesnės sąnaudos,
galinčios padidinti materialaus turto ekonominę naudą, pridedamos prie apskaitinės turto vertės.
Materialiojo turto nuolatinio aptarnavimo sąnaudos apskaitomos kaip išlaidos tuo
laikotarpiu, kai yra patiriamos. Kai materialiojo turto atgautina suma nukrenta žemiau jo apskaitinės
vertės, turtas nurašomas į atgautinas sumas. Vertės sumažėjimo nuostoliai apskaitomi kaip patirtos
išlaidos. Įsigytas nematerialusis turtas apskaitomas jo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir bet
kokius nuvertėjimo nuostolius. Viduje sukauptas prestižas ir sąnaudos, susijusios su įmonės ir
prekių ženklais, apskaitomos kaip išlaidos jų patyrimų metu. Kiekvieną ataskaitinę dieną vadovybė
įvertina, ar nėra turto nuvertėjimo požymių. Jeigu tokių požymių yra, atliekamas turto nuvertėjimo
testas ir nustatoma turto atgaunamoji vertė. Turto atgaunamoji vertė yra turto tikroji vertė (atėmus
pardavimo išlaidas) arba turto naudojimo vertė, nustatoma naudojant diskontuotų pinigų srautų
metodą, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra didesnė. Jeigu testai parodo, kad turto atgaunamoji vertė
yra mažesnė negu jo apskaitinė vertė, turto vertė sumažinama iki jo atgaunamosios vertės. Jeigu
turto atgaunamosios vertės nustatyti neįmanoma, nustatoma mažiausios turto grupė, kuriai šis turtas
(jo pinigus generuojanti dalis) priklauso, atgaunamoji vertė. Nuvertėjimo nuostoliai apskaitomi kaip
išlaidos kai yra patiriami. Jeigu atgaunamosios vertės skaičiavimai rodo, kad ankstesniais metais
turtui nustatytas nuvertėjimą nebeegzistuoja arba yra sumažėjęs, ankstesnis nuvertėjimas yra
atstatomas ir turto apskaitinė vertė padidinama. Padidinta apskaitinė vertė negali viršyti apskaitinės
vertės, kuri būtų buvusi nustatyta (atsižvelgiant į įprastą nusidėvėjimą), jeigu nebūtų pripažintas
turto nuvertėjimas. Kitas turtas balanso ataskaitoje apskaitomas savikaina arba tikrąja verte, atėmus
pardavimo išlaidas, priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Kitas turtas nurašomas kai jo savikaina
viršija grynąją realizavimo vertę. Turto perkainavimo vertė yra turto apskaitinės vertės ir tikrosios
vertės skirtumas. Prireikus, turto tikroji vertė nustatoma pasitelkus kvalifikuotų ekspertų pagalbą,
kurie savo išvadas pagrindžia faktinėmis panašių sandėrių, sudarytų prieš du mėnesius iki
vertinimo, kainomis. Jeigu vertinamas nekilnojamas turtas, faktinė sandorio kaina nustatoma taikant
tinkamą kainos nustatymo veiksnį pagal specifinius turto bruožus.
14
3.3. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaita
Nusidėvėjimas išsamioje pelno(nuostolio) ataskaitoje pripažįstamas taikant tiesiogiai
proporcingą metodą per numatytą kiekvieno materialiojo turto dalies naudingo tarnavimo laiką.
Nusidėvėjimo apskaičiavimo pradžia – įsigijimo diena. Tiesiogiai proporcingas (tiesinis) metodas -
tai dažniausiai naudojamas metodas. Skaičiuojant šiuo metodu nusidėvėjimą, daroma prielaida, kad
ilgalaikis turtas kiekvienais jo naudojimo metais nusidėvi vienodu dydžiu. Nusidėvėjimas
apskaičiuojamas iš ilgalaikio turto pradinės vertės atimant likvidavimo vertę ir gautą sumą padalinat
iš naudojimo laiko (metų skaičiaus).
Žemei nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Apskaičiuotas naudingo tarnavimo laikas:
Nusidėvėjimo normos perskaičiuojamos kiekvieną ataskaitinę datą ir atsiradus aplinkybėms,
galinčioms turėti reikšmingos įtakos turto ar turto grupės naudingo tarnavimo laikui. Skaičiavimų
pokyčių rezultatas pripažįstamas einamuoju ir vėlesniais laikotarpiais. Nematerialusis turtas
amortizuojamas per jo 5 metų naudingo tarnavimo laiką.
Turto grupė Naudingo tarnavimo laikas
Žemė ir meno kūriniai nenusidėvi
Pastatai 25 - 50 metai
Automobiliai ir biuro įranga 5 metai
Kompiuteriai 3 - 4 metai
Kita įranga ir įrenginiai 5 metai
15
Išvados
Praktikos metu pasitikrinau savo turimas žinias, taip pat įgyjau naujų žinių ir patirties savo
srities specialybėje. Atlikdamas praktiką pasijutau tarsi įmonės darbuotojas, todėl pateikiau save
kiek įmanoma geriau, nes galbūt ateityje teks šioje įmonėje jau dirbti, o ne atlikti praktiką. Nors
Lietuvoje už praktikos atlikimą ir nemokamas atlygis, tačiau įgyta patirtis, ir savęs tobulinimas tai
didelis įnašas į ateitį, kuris yra kur kas vertingesnis nei atlyginimas.
Atlikdamas praktiką turėjau puikią galimybę susipažinti su įmonės veikla, atlikti praktikos
vadovės paskirtas užduotis, išmokti dirbti su banko vidine programa ir žinoma parodyti savo studijų
metu įgytas žinias.
Rašant praktikos ataskaitą teko papildomai pasidomėti įmonės organizacine struktūra ir
išanalizuoti įmonės finansinę ataskaitą, kuri buvo pateikta anglų kalba.
Apibendrinant, tai praktika šioje įmonėje leido suprasti ką reiškia dirbti ofise po 8 valandas
sėdima darbą, susipažinti su įmone ir jos veikla, taip pat supratau ką reiškia atsakomybė ir
pavaldumas.
16
Literatūra
1. 1. J.Žvinklys, E.Vabalas. Įmonės ekonomika.[vadovėlis]. 2006m. 54-70 p. ISBN 9955-528-
11-7
2. Įmonės internetinė svetainė [interaktyvus]. [ Žiūrėta 2013 m. birželio 15 d.]. Prieiga per
internetą: http://www.bigbank.lt/lt/bigbank/apie-bank
3. Įmonės finansinė ataskaita [interaktyvus]. [ Žiūrėta 2013 m. birželio 16 d.]. Prieiga per
internetą:http://www.bigbank.lt/images/stories/finanataskaitos2012/
bigbank_as_annual_report_2012.pdf
4. Informacija apie UNO paslaugą interaktyvus]. [ Žiūrėta 2013 m. birželio 17 d.]. Prieiga per
internetą: https://www.unolizingas.lt/index.php/pirkite-issimoketinai
5. Įmonės naujienos [interaktyvus]. [ Žiūrėta 2013 m. birželio 17 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.bigbank.lt/lt/naujienos/naujien-archyvas/70-2013/655-2012-metais-rekordikai-
augo-banko-bigbank-paskol-portfelis
6. 1-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė“ metodinės rekomendacijos
[interaktyvus]. [ Žiūrėta 2013 m. birželio 15 d. ]. Prieiga per internetą:
http://www.aat.lt/index.php?id=175
17