1.1. Nediskriminavimas ir Sjungos pilietyb ................................................................................. 5  
1.2. Teis laisvai judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje ................................................ 13  
1.2.1. Bendrieji aspektai ............................................................................................................ 13  
1.2.3. Apribojimai, grindiami viešja tvarka, visuomens saugumu ar visuomens sveikata  . 37 
1.3. Politins Sjungos piliei teiss ............................................................................................ 42  
1.4. Sjungos pilietyb ir valstybi nari teiss aktai pavardi srityje ........................................ 45  
1.5. Sjungos pilietyb .................................................................................................................. 50  
3.1. Bendrieji ems kio politikos aspektai ................................................................................. 58  
3.2. Bendrosios ems kio politikos tikslai ................................................................................. 62  
3.3. Bendrosios ems kio politikos krimas ir gyvendinimas .................................................. 63  
3.3.1. Institucijoms suteikti galiojimai ..................................................................................... 63  
3.3.2. Procedros ....................................................................................................................... 69  
3.4.1. Bendrieji aspektai ............................................................................................................ 70  
3.4.2. Sveikatos problemos ........................................................................................................ 71  
3.4.4. Geografini apibdinim ir registruot kilms pavadinim apsauga ............................. 89  
3.4.5. Nauj augal veisli apsauga .......................................................................................... 95  
3.5. Struktrin politika ................................................................................................................. 99  
3.7.2. Jros biologini ištekli apsauga ir valdymas ............................................................... 121  
3.7.4. Išors santykiai uvininkysts srityje ............................................................................ 123  
IV. Laisvas asmen ir paslaug judjimas bei sisteigimo laisv.................................................... 124
4.1. Laisvas asmen ir paslaug judjimas: bendrieji principai .................................................. 124  
4.2. Laisvas darbuotoj judjimas ............................................................................................... 132  
4.2.1. Bendrieji aspektai .......................................................................................................... 132  
4.2.2. Vienodas poiris .......................................................................................................... 142  
4.3. sisteigimo laisv .................................................................................................................. 158  
4.3.1. Bendrieji aspektai .......................................................................................................... 158  
 
4.5. Bendrovi teis (4.04.04; B-04.05) ...................................................................................... 187  
4.6. Socialinis draudimas ............................................................................................................. 202  
4.6.1. Bendrieji principai ......................................................................................................... 202  
4.6.2.1. Apibrimai ............................................................................................................ 210  
4.6.2.3. Vienodas poiris ................................................................................................... 219  
4.6.2.6. Savanoriškas ar neprivalomas nuolatinis draudimas .............................................. 234  
4.6.2.7. Su gyvenamja vieta siejam slyg panaikinimas/mok grinimas .................. 236  
4.6.2.8. Išmok nesutapimas ............................................................................................... 240  
4.6.3.1. Bendrieji aspektai ................................................................................................... 255  
4.6.4. Negalumas .................................................................................................................... 263  
4.6.5.1. Bendrieji aspektai ................................................................................................... 267  
4.6.5.3. Išmok apskaiiavimas ........................................................................................... 272  
4.6.5.4. Minimalios pašalpos ............................................................................................... 274  
4.6.5.5. Laikinosios pašalpos ............................................................................................... 274  
4.6.7. Pašalpa mirties atveju .................................................................................................... 276  
4.6.8. Nedarbas ........................................................................................................................ 276  
4.6.8.3. Bedarbiai, kurie paskutin kart dirbdami gyveno kitoje valstybje narje  ........... 282  
4.6.9. Šeimos pašalpos ir šeimos išmokos dirbantiems asmenims ir bedarbiams  ................... 285  
4.6.10. Pašalpos pensinink išlaikomiems vaikams ir našlaiiams ......................................... 290  
4.6.10.1. Bendrieji aspektai ................................................................................................. 290  
4.6.11. vairios nuostatos ir procedrins nuostatos ................................................................ 294  
4.7. Profesini kvalifikacij ir diplom pripainimas. ................................................................ 297  
VI Laisvs, saugumo ir teisingumo erdv ....................................................................................... 314  
6.1. Sien kontrol, prieglobstis ir imigracijos politika .............................................................. 314  
6.1.1. Išors sien kirtimas ...................................................................................................... 314  
6.1.2. Prieglobsio politika ...................................................................................................... 322  
6.1.3. Imigracijos politika ........................................................................................................ 348  
6.2.1. Bendrieji aspektai .......................................................................................................... 359  
6.2.2. Jurisdikcija ir teismo sprendim pripainimas ir vykdymas civilinse ir komercinse  bylose ....................................................................................................................................... 359  
6.2.2.1. Taikymo sritis ......................................................................................................... 359  
6.2.2.2. Speciali jurisdikcija ................................................................................................ 363  
6.2.2.5. Jurisdikcija, susijusi su individualiomis darbo sutartimis ...................................... 392  
6.2.2.6. Išimtin jurisdikcija ................................................................................................ 394  
6.2.2.9. Kitos nuostatos ....................................................................................................... 410  
6.2.4. teikimas ........................................................................................................................ 413  
6.2.9. Europos ieškini dl nedideli sum nagrinjimo procedra ....................................... 428  
6.2.10. Bankroto bylos ............................................................................................................. 428  
6.2.11 Teism jurisdikcija ir teismo sprendim vykdymas santuokos ir tv pareig srityse 438 
6.3. Teisminis ir policijos bendradarbiavimas baudiamosiose bylose ....................................... 456  
6.3.1. Bendrieji aspektai .......................................................................................................... 456  
6.3.3 Konvencija dl Šengeno susitarimo gyvendinimo ........................................................ 469  
6.3.3.1 Bendrosios nuostatos ............................................................................................... 469  
6.3.4. Teiss akt suderinimas ................................................................................................. 480  
6.3.4.1. Europos arešto orderis ............................................................................................ 480  
6.3.4.2. Auk statusas .......................................................................................................... 492  
r. taip pat: 
Sprendim Martínez Sala
Laisvas asmen judjimas –   SESV 45 straipsnis  –   Socialins apsaugos pašalpa, mokama ieškantiesiems darbo –  Gyvenamosios vietos slyga –  Sjungos pilietyb 
<...> 63. Atsivelgiant Sjungos pilietybs vedim ir Sjungos piliei teiss naudotis vienodo  poirio principu išaiškinim, pinigins išmokos, skirtos tam, kad bt galima lengviau patekti kitos valstybs nars darbo rink, atvilgiu nebegalima netaikyti Sutarties 48  straipsnio [dabar
SESV 45 straipsnis]  2 dalies, kuri yra Sutarties 6 straipsnyje [dabar SESV 18 straipsnis]
garantuojamo pagrindinio vienodo poirio principo išraiška.  64. Vienodo poirio principo taikymo srities sidarbinimo srityje aiškinimas turi atspindti tokius  pokyius, palyginti su aiškinimu1.
65. 1996 m. nutarimu [t. y.  Jobseeker’s Allowance Regulations 1996 ] vedamas skirtingas  poiris, atsivelgiant tai, ar asmuo prastai gyvena Jungtinje Karalystje, ar ne. Kadangi ši slyg lengviau vykdyti tos šalies pilieiams, šis reglamentas yra nepalankus valstybi nari  pilieiams, kurie pasinaudojo teise judti siekdami ieškoti darbo kitos valstybs nars teritori joje2.
66. Tokia gyvenamosios vietos slyga galt bti pateisinama tik jeigu ji bt pagrsta nuo atitinkam asmen pilietybs nepriklausaniomis objektyviomis prieastimis, proporcingomis nacionalins teiss siekiamam teistam tikslui3.
67. Teisingumo Teismas yra nusprends, kad nacionalinis teiss akt leidjas teistai gali norti sitikinti, ar egzistuoja realus ryšys tarp prašym dl pašalp, kurios yra socialini lengvat  pobdio Reglamento Nr. 1612/684 7 straipsnio 2 dalies prasme, pateikusio asmens ir aptariamos
geografins darbo rinkos5.
68. Reikia nurodyti, kad 1995 m. statyme <dl ieškanij darbo> numatyta darbo ieškanio asmens pašalpa yra socialinio draudimo išmoka, pakeitusi bedarbio išmok ir param, susijusi su
 pajamomis, kuriai gauti, be kita ko, reikalaujama, kad jos prašantis asmuo galt dirbti, aktyviai ieškot darbo ir negaut pajam, viršijani taikytin sum, ir neturt kapitalo, didesnio nei nustatyta suma.
69. Valstyb nar gali teistai skirti toki pašalp tik tuomet, kai nustatyta, kad šis darbo ieškantis asmuo iš tikrj susijs su šios valstybs darbo rinka. 70. Tokio ryšio egzistavim galima bt rodyti, be kita ko, konstatuojant, kad suinteresuotasis asmuo proting laikotarp veiksmingai ir iš tikrj ieškojo darbo atitinkamoje valstybje narje. 71. Taigi Jungtin Karalyst gali reikalauti, kad asmenys, prašantys tokios pašalpos, bt susij su
 jos darbo rinka.
72. Vis dlto, nors gyvenamosios vietos slyga iš esms tinkama utikrinti tok ryš, laikantis  proporcingumo principo, ji negali viršyti to, kas btina šiam tikslui pasiekti. Konkreiau kalbant,
1 1987 m. birelio 18 d. Sprendimas Lebon, 316/85, Rink. p. 2811; 1996 m. rugsjo 12 d. Sprendimas Komisija prieš Belgij, C-278/94, Rink., 1996, p. I-4307 2 1996 m. gegus 23 d. Sprendimo O’Flynn, C-237/94, Rink. p. I-2617, 18 punkt ir 2003 m. sausio 16 d. Sprendimo
Komisija prieš Italij, C-388/01, Rink. p. I-721, 13 ir 14 p 3 1998 m. lapkriio 24 d. Sprendimo Bickel ir Franz, C-274/96, Rink. p. I-7637, 27 p. 4 Mintas pirmiau.  5 2002 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marie- Nathalie D'Hoop prieš Office national de l'emploi, C-
224/98, Rink., 2002, p. I-06191, 38 p.
Turinys
 
nacionalins valdios institucijos j taikydamos turi remtis aiškiais ir iš anksto inomais kriterijais, ir turi bti numatyta galimyb kreiptis teism teismins gynybos. Bet kuriuo atveju, jei tam, kad
asmuo atitikt ši slyg, jo reikalaujama pragyventi tam tikr laikotarp, šis laikotarpis neturi viršyti tiek, kiek btina tam, kad vietins valdios institucijos galt sitikinti, kad nagrinjamas asmuo iš ties ieško darbo priimaniosios valstybs nars darbo rinkoje.   73. Taigi <...> Sutarties 48 straipsnio [dabar SESV 45 straipsnis] 2 dalyje, skaitomoje kartu su
Sutarties 6 ir 8 straipsniais [dabar SESV 18 ir 20 straipsniai], numatyta teis vienod poir nedraudia nacionalins teiss akt, pagal kuriuos teisei gauti darbo ieškanio asmens pašalp taikoma gyvenamosios vietos slyga, jei ši gali bti pateisinta objektyviomis prieastimis, nepriklausomomis nuo atitinkam asmen pilietybs ir proporcingomis teistai nacionaline teise
siekiamam tikslui.
2004 m. kovo 23 d. Sprendimas Collins (byla C-138/02, Rink. p. I-2703)
Sjungos pilietyb –  Teis laisvai judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje - Teis apsigyventi  –   Tiesioginis SESV 21 straipsnio 1 dalies taikymas  –   Apribojimai ir
slygos - Taikymas laikantis bendrj Sjungos teiss princip ir pirmiausia proporcingumo principo - Ekonomiškai neaktyvus Sjungos pilietis, turintis priimanios valstybs išduot leidim gyventi –   Naudojimasis vienodu poiriu, kiek tai susij su socialine parama, utikrinania minimal pragyvenimo lyg  
<...> 33. Tarp Direktyvos 90/3646 taikymo slyg ir apribojim EB 1 straipsnyje yra numatyta,
kad valstybs nars iš kit valstybi nari piliei, norini pasinaudoti teise apsigyventi j teritorijoje, gali reikalauti, jog jie ir j šeimos nariai bt apdrausti ligos draudimu bet kurios rizikos priimanioje valstybje narje atvilgiu ir turt pakankamai lš, kad savo gyvenimo laikotarpiu netapt našta priimaniosios valstybs nars socialins paramos sistemai. 
<...> 43. <...> dl toki išmok ekonomiškai neaktyvus Europos Sjungos pilietis gali remtis EB 12 straipsniu [šiuo metu SESV 18 straipsnis], jei jis teistai gyveno priimanioje valstybje narje tam tikr laikotarp arba jei turi leidim apsigyventi. 
<...> 46. <...> Europos Sjungos pilietis, kuriam nesuteikta teis apsigyventi priimanioje valstybje pagal EB 39, 43 ar 49 straipsnius [dabar SESV 45, 49 ir 56 straipsniai], gali kaip
Europos Sjungos pilietis apsigyventi  toje valstybje tiesiogiai taikant EB 18 straipsnio [dabar
SESV 21 straipsnis]  1 dal. Šios teiss gyvendinimui mintas straipsnis nustato slygas ir apribojimus, taiau kompetentingos valdios institucijos turi utikrinti, kad šios slygos ir apribojimai nepaeist bendrj Bendrijos teiss princip ir pirmiausia proporcingumo principo. Taiau nustaius, kad asmuo esantis tokioje padtyje kaip pareiškjas pagrindinje byloje, turi leidim apsigyventi, šis asmuo gali prašyti socialins paramos, pavyzdiui , <minimalaus
 pragyvenimo pašalpos>, remdamasis EB 12 straipsniu.
2004 m. rugsjo 7  d. Sprendimas Trojani (byla C-456/02, Rink. p. I-7573)
Sjungos pilietyb –   Sutarties nuostatos  –   Taikymo sritis draudimo diskriminuoti dl pilietybs tikslais –   Studentams teikiama pagalba j išlaikymo išlaidoms padengti –   traukimas –  Nacionalins teiss aktai, kurie numato, kad toki pagalb gali gauti tik nuolat valstybs teritorijoje gyvenantys studentai –  Galimybs studentams, kurie yra kit valstybi nari pilieiai, bti laikomiems nuolat gyvenaniais asmenimis, nebuvimas –   Nepriimtinumas
<...> 48. Esant šioms aplinkybms <...> pagalba priimaniojoje valstybje narje teistai gyvenantiems studentams, suteikiant subsidijuojamas paskolas arba stipendijas, kurios skirtos j
6 Minta pirmiau. 
 
išlaikymo išlaidoms padengti, patenka Sutarties taikymo srit EB  12 straipsnio [dabar
SESV 18 straipsnis] pirmojoje pastraipoje numatyto draudimo diskriminuoti taikymo tikslais.
<...> 57. Kalbant apie pagalbos išlaikymo išlaidoms padengti teikim studentams, valstyb nar teistai gali ši pagalb teikti tik tiems studentams, kurie rod tam tikr integracijos šios valstybs visuomen lyg7. 
58. Vis dlto šioje situacijoje valstyb nar negali reikalauti iš atitinkam student rodyti j ryšio su  pastarosios darbo rinka. Daniausiai mokantis aukštojoje mokykloje gytos inios studento nesusieja su konkreia geografine darbo rinka, todl pagalbos išlaikymo išlaidoms padengti  prašanio studento padtis nra sulyginama su asmens, kuris prašo laukimo išmokos, skiriamos savo pirmojo darbo ieškaniam jaunimui, arba išmokos darbo paieškai8.
59. Taiau tam tikros integracijos reikalavimas gali bti laikomas patenkintu, jei nustatoma, kad tas studentas tam tikr laik gyveno priimaniojoje valstybje narje9.
<...> 61. Papildoma slyga, kad studentai gali gauti pagalb išlaikymo išlaidoms padengti tik tuomet, jei jie nuolatos gyvena priimaniojoje valstybje narje, kaip ir reikalavimas gyventi trejus metus, aptartas pirmesniame punkte, tai pat galt bti laikoma pagrsta ir skirta tam tikram integracijos šios valstybs visuomens lygiui utikrinti. Taiau nustatyta, kad pagrindinje byloje nagrinjami teiss aktai nenumato jokios galimybs studentui, kuris yra kitos valstybs pilietis, gauti nuolat gyvenanio asmens status. Dl ši teiss akt toks pilietis, kad ir koks bt jo realios integracijos priimaniosios valstybs nars visuomen lygis, neturi joki galimybi vykdyti ši slyg ir gauti pagalb išlaikymo išlaidoms padengti. Todl toks poiris negali bti pateisintas šiomis taisyklmis siekiamu teistu tikslu. 
<...> 63. Esant šioms aplinkybms <...> EB 12 straipsnio pirmoji pastraipa turi bti aiškinama taip, kad ji draudia nacionalinius teiss aktus, kurie numato, kad studentai gali gauti pagalb išlaikymo išlaidoms padengti, tik jei jie nuolat gyvena priimaniojoje valstybje narje, ir nenumato jokios galimybs studentui, kuris yra kitos valstybs nars pilietis, gauti nuolat gyvenanio asmens statuso, net jei jis teistai gyvena priimaniojoje valstybje narje ir joje pabaig didel dal vidurinio mokslo bei dl to turi real ryš su šios valstybs visuomene. 
2005 m. kovo 15 d. Sprendimas Bidar (byla C-209/03, Rink. p. I-2119)
Valstybs sipareigojim nevykdymas –   SESV 18, 165 ir 166 straipsniai  –   Primimo universitet slygos, pagal kurias kitose valstybse narse vidurinio mokslo baigimo diplomus gij asmenys, vykd bendrsias primimo aukštsias mokyklas ar universitetus slygas, turi dar rodyti, kad atitinka specialias diplom išdavimo valstybje nustatytas tiesioginio primimo pasirinktas studijas slygas –  Diskriminacija –  Pateisinimo nebuvimas
<...> 41. <...> vienodo poirio principas draudia ne tik atvir diskriminacij dl pilietybs, bet ir visas paslptas diskriminacijos  formas, kurios taikant kitus kriterijus sukelia tokias paias
 pasekmes10.
42. Šioje byloje nagrinjamuose nacionalins teiss aktuose nustatyta, kad studentai, kurie gijo vidurinio mokslo diplom kitoje nei Austrijos Respublika valstybje narje ir kurie  pageidauja
studijuoti aukštojoje mokykloje ar universitete pagal konkrei Austrijos mokymo staigos studij  program, turi ne tik pateikti š diplom, bet ir rodyti, kad atitinka primimo studijas aukštojoje
7  Nusistovjusi praktika.  8 2002 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marie- Nathalie D'Hoop prieš Office national de l'emploi, C-
 
 
mokykloje ar universitete slygas toje valstybje narje, kurioje gijo diplom, pavyzdiui, išlaikyti stojimo egzamin arba pasiekti lyg, pakankam bti trauktam ribot priimam asmen sraš.  43. Taip pat panašu, kad <Universitetini studij statymo> 36  straipsnis tvirtino ne tik skirting
 poir studentus, gijusius vidurinio mokslo diplom kitoje nei Austrijos Respublika valstybje narje, taiau taip pat skirting poir jos paios studentus, atsivelgiant valstyb nar, kurioje  jie gijo vidurinio mokslo diplom.  44. Sutartyje suteiktos laisvo judjimo galimybs negalt bti visiškai veiksmingos, jeigu asmuo  bt baudiamas paprasiausia dl naudojimosi jomis. Ši išvada yra ypa svarbi švietimo srityje, atsivelgiant EB 3 straipsnio 1 dalies q punktu ir EB 149 straipsnio [dabar
SESV 165 straipsnis] 2 dalies antra trauka siekiamus tikslus, t. y. skatinti student ir dstytoj  judjim11.
<...> 48. Todl šioje byloje nagrinjamas skirtingas poiris galt bti pateisinamas, tik jeigu jis  bt pagrstas objektyviais veiksniais, kurie nepriklauso nuo atitinkam asmen pilietybs ir kurie yra proporcingi nacionalins teiss siekiamam teistam tikslui12.
2005 m. liepos 7 d. Sprendimas Komisija prieš Austrij (byla C -147/03, Rink. p. I-5969)
Sjungos pilietyb - Teis judti ir apsigyventi - SESV 20 ir 21 straipsniai - Diskriminacija
dl pilietybs - SESV 18 straipsnis - Direktyva 2004/38 - 24 straipsnis - Nukrypimas - Apimtis
- Valstyb nar, kurioje vaiavimo transportu lengvata taikoma tik studentams, kuri tvai šioje valstybje gauna pašalpas šeimai - Valstybs sipareigojim nevykdymas 
<...> 39. <...> kiekvienas Sjungos pilietis gali remtis SESV 18 straipsniu, kuriuo draudiama bet kokia diskriminacija dl pilietybs, visose situacijose, kurios priklauso Sjungos teiss taikymo ratione materiae  sriiai; prie toki situacij priskirtinos SESV 21 straipsniu suteiktos laisvs  judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje gyvendinimas13.
40. Be to, iš teismo praktikos taip pat matyti, kad šis draudimas taikytinas ir su profesinio mokymo
 prieinamumu susijusioms situacijoms, turint omenyje tai, kad tiek aukštasis, tiek universitetinis mokymas priskiriamas prie profesinio parengimo14.
41. Tai reiškia, kad Austrijoje studijuojantis valstybs nars pilietis gali remtis SESV  18 ir
21 str aipsniuose tvirtinta teise laisvai judti ir apsigyventi priimaniosios valstybs nars teritorijoje nepatirdamas tiesiogins ar netiesiogins diskriminacijos dl savo pilietybs15.
42. Dl klausimo, ar vaiavimo transportu lengvatos, kaip antai taikomos k ai kuriose Austrijos
federalinse emse, patenka sutari taikymo srit, kaip tai suprantama pagal SESV 18 straipsnio 1 dal, reikia nurodyti, kad konstatuodamas, jog profesinio parengimo  prieinamumas patenka Sjungos teiss taikymo srit, Teisingumo Teismas jau patikslino, kad ši taikymo srit patenka nacionalin parama, kuri suteikiama student išlaikymo išlaidoms  padengti, socialins išmokos pagal nemokin nacionalin sistem ir nacionalins teiss aktuose numatytos vadinamosios laukimo pašalpos, skirtos pirmojo darbo ieškantiems jauniems  bedarbiams (r. atitinkamai mint sprendim Bidar  42 punkt; Grzelczyk  46 punkt ir  D’Hoop 
34 ir 35 punktus).
11 2002 m. liepos 11 d. Sprendimas D'Hoop, C-224/98, Rink., 2002, p. I-6191, 30-32 p. 12 1998 m. lapkriio 24 d. Sprendimas Bickel ir Franz, C-274/96, Rink. p. I-7637, 27 p.; 2002 m. liepos 11 d. Sprendimas D'Hoop, C-224/98, Rink., 2002, p. I-6191, 36 p. 13 1998 m. gegus 12 d. Sprendimas Martínez Sala, C-85/96, Rink. p. I-2691, 63 p.; 2005 m. kovo 15 d. Sprendimas
Bidar, C-209/03, Rink., 2005, p. I-2119, 32 ir 33 p.; 2008 m. lapkriio 18 d. Sprendimas Förster , C-158/07, Rink.
 
taikymo srit.  <...> 48. Austrijos Respublikos argumentai dl vaiavimo transportu lengvat priskyrimo prie išmok šeimai, kaip tai suprantama pagal Reglament Nr. 1408/7116, nepaneigia, kad, kaip nurod Komisija, Austrijoje studijuojantys kit valstybi nari studentai diskriminuojami dl pilietybs.  <...> 52. <...> netiesiogin diskriminacija dl pilietybs gali bti pateisinama, tik jeigu ji pagrsta objektyviais pagrindais, nepriklausaniais nuo atitinkam asmen pilietybs, ir yra proporcingais nacionalins teiss teistai siekiamam tikslui17.
<...> 61. <...> nacionaline sistema, pagal kuri reikalaujama, kad studentas rodyt realaus ryšio su priimanija valstybe nare buvim, siekiamas tikslas iš principo galt bti teistas ir pateisinti SESV 21 straipsnyje numatyt teisi laisvai judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje apribojimus.
62. Vis dlto reikia, pirma, patikslinti, kad rodymas, kurio reikalaujama siekiant vertinti tokio realaus ryšio buvim, neturt bti pernelyg išimtinio pobdio, kuriuo bt neteisingai suteikiama pirmenyb veiksniui, nebtinai atspindiniam real ir veiksming asmens, prašanio vaiavimo transportu lengvatos, ir valstybs nars, kurioje šis asmuo studijuoja, ryšio laipsn,  pašalinant bet kok kit tok ryš atspindint veiksn18.
63. Antra, <...> reikalaujamas realus studento, prašanio skirti išmok, ir priimaniosios valstybs nars ryšys neturi bti vienodai nustatomas vis išmok atveju; jis turt bti nustatomas atsivelgiant sudtinius nagrinjamos išmokos elementus, vis pirma jos pobd ir tiksl. Be kita ko, išmokos tikslas turi bti nagrinjamas remiantis jos rezultatais, o ne struktra ar formaliu kvalifikavimu19.
64. Dl vaiavimo transportu lengvat studentams reikia paymti, kad realus besimokanio studento ir priimaniosios valstybs nars ryšys, kiek tai susij su vaiavimo transportu lengvatomis, gali bti veiksmingai patikrinamas pirmiausia nustatant, ar aptariamas asmuo yra
 priimtas, remiantis Direktyvos 2004/3820 7 straipsnio 1 dalies c punkto pirma trauka, privai arba valstybin institucij, akredituot ar finansuojam priimaniosios valstybs nars pagal jos statymus ar administracin praktik,  turdamas pagrindin tiksl studijuoti, skaitant profesin rengim.  <...> 66. Atsivelgiant visus šiuos paaiškinimus reikia konstatuoti, kad vaiavimo transportu lengvatas taikydama iš principo tik studentams, kuri tvai gauna pašalpas šeimai Austrijo je,
Austrijos Respublika nevykd sipareigojim pagal kartu taikom SESV 18, 20 ir 21 straipsni  bei Direktyvos 2004/38/EB 24 straipsnio nuostatas.
2012 m. spalio 4 d. Sprendimas Komisija prieš Austrij (byla C-75/11, Rink. p. I-0000)
Laisvas asmen judjimas –  SESV 45 straipsnis –  Valstybs nars pilietis, ieškantis darbo
kitoje valstybje narje –  Vienodas poiris –  Laukimo išmokos jauniems pirmojo darbo
ieškantiems asmenims –   Suteikimas, siejamas su mokymosi bent šešerius metus
priimaniojoje valstybje slyga 
16 1971 m. birelio 14 d. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dl socialins apsaugos sistem taikymo pagal darbo sutart dirbantiems asmenims ir j šeimos nariams, judantiems Bendrijoje. 17  Nusistovjusi praktika.  18 2002 m. liepos 11 d. Sprendimas D'Hoop, C-224/98, Rink., 2002, p. I-6191, 39 p.; 2011 m. liepos 21 d. Sprendimas Stewart, C-503/09, Rink. p. I-0000, 95 p. 19 2009 m. birelio 4 d. Sprendimas Vatsouras ir Koupatantze, C-22/08 ir C-23/08, Rink. p. I-4585, 41 ir 42 p. 20 2004 m. balandio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dl Sjungos piliei ir j šeimos nari teiss laisvai judti ir gyventi valstybi nari teritorijoje, iš dalies keiianti Reglament (EEB) Nr.  1612/68 ir panaikinanti
Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir
 
<...> 18. <...> EB 12 straipsnis [dabar SESV 18 straipsnis], kuriuo tvirtintas bendrasis diskriminavimo dl pilietybs draudimo principas, savarankiškai taikomas tik tose Sjungos teiss reglamentuojamose situacijose, dl kuri Sutartyje nenumatyta speciali nediskriminavimo taisykli21.
<...> 20. Kalbant apie EB 18 straipsn [dabar SESV 21 straipsnis], kuriame bendrai numatyta
kiekvieno Sjungos pilieio teis laisvai judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje, reikia nurodyti, kad taip pat iš teismo praktikos matyti, jog šios nuostatos konkreti išraiška yra EB 39 straipsnis [dabar SESV 45 straipsnis], kiek tai susij su darbuotoj judjimo laisve22.
<...> 25. Teisingumo Teismas šiuo atvilgiu paymjo, kad, atsivelgiant Sjungos pilietybs vedim ir teiss vienod poir, kuria naudojasi Sjungos pilieiai, aiškinim teismo praktikoje,  pinigins išmokos, skirtos patekimui kitos valstybs nars darbo rink palengvinti, atveju nebegalima netaikyti EB 39 straipsnio  2 dalies, kuri yra EB 12 straipsniu garantuojamo
 pagrindinio vienodo poirio principo išraiška23.
<...> 30. Pagrindinje byloje nagrinjamomis teiss nuostatomis nustatytas skirtingas poiris atsivelgiant tai, ar pirmojo darbo ieškantys jauni asmenys gali rodyti, kad bent šešerius vidurinio mokslo metus moksi Belgijos mokymo staigoje.  31. Todl slyg, kad buvo btina mokytis priimaniosios valstybs nars mokymo staigoje, dl  paties jos pobdio lengviau gali vykdyti šios valstybs pilieiai ir ja iš esms keliama grsm, kad kit valstybi nari pilieiams bus sudarytos maiau palankios slygos24.
<...>  33. Šiuo atvilgiu, kalbant apie išmokas, kaip antai nagrinjamsias pagrindinje byloje, kuriomis siekiama palengvinti jaun asmen integracij darbo rink baigus mokslus, reikia
nurodyti, kad Teisingumo Teismas pripaino, jog nacionalins teiss akt leidjo siekis utikrinti  prašym skirti tokias išmokas pateikusio asmens ir atitinkamos geografins darbo rinkos real ryš yra teistas25.
<...> 50. <...> veiksniai, susij su prašanio skirti laukimo išmokas asmens šeiminmis aplinkybmis, taip pat gali padti rodyti realaus ryšio tarp prašym pateikusio asmens ir  priimaniosios valstybs nars egzistavim26. Šiuo atvilgiu glaudi ryši, vis pirma asmeninio  pobdio, su priimanija valstybe nare, kurioje suinteresuotasis asmuo, susituoks su šios valstybs pilieiu, sikuria ir nuo tada prastai gyvena, egzistavimas gali prisidti prie to, kad tarp suinteresuotojo asmens ir naujos sikrimo valstybs nars atsiranda  tvirtas ryšys, skaitant ryš su šios valstybs darbo rinka27.
<...> 52. <...> pagal EB 39 straipsn draudiama nacionalin nuostata, kaip antai nagrinjamoji  pagrindinje byloje, pagal kuri pirmojo darbo ieškani jaun asmen teis gauti laukimo išmokas  siejama su slyga, kad suinteresuotasis asmuo bent šešerius metus bt moksis  priimaniosios valstybs nars mokymo staigoje, nes dl šios slygos trukdoma atsivelgti kitus veiksnius, kurie yra tinkami nustatant realaus ryšio tarp prašym skirti išmokas pateikusio asmens
ir atitinkamos geografins darbo rinkos egzistavim, ir dl to ja viršijama tai, kas btina šia nuostata siekiamam tikslui, t. y . utikrinti tokio ryšio egzistavim, pasiekti. 
21 1989 m. gegus 30 d. Sprendimas Komisija prieš Graikij, 305/87, Rink. p. 1461, 13 p.; 1998 m. gegus 12 d.
Sprendimas Gilly, C-336/96, Rink. p. I-2793, 37 p.; 2002 m. lapkriio 26 d. Sprendimas Oteiza Olazabal, C-100/01, Rink.
 p. I-10981, 25 p.; 2011 m. rugsjo 15 d. Sprendimas Schulz-Delzers ir Schulz, C-240/10, Rink. p. I-0000, 29 p. 22 2007 m. rugsjo 11 d. Sprendimas Hendrix, C-287/05, Rink., 2007, p. I-6909, 61 p.; 2011 m. rugsjo 15 d. Sprendimas
Schulz-Delzers ir Schulz, C-240/10, Rink. p. I-0000, 30 p. 23 2004 m. kovo 23 d. Teisingumo Teismo sprendimas Brian Francis Collins prieš Secretary of State for Work and Pensions, C-138/02, Rink., 2004, p. I-02703, 63 p.; 2005 m. rugsjo 15 d. Sprendimas Ioannidis C-258/04, Rink., 2005,
 p. I-8275, 22 p. 24 2005 m. rugsjo 15 d. Sprendimas Ioannidis C-258/04, Rink., 2005, p. I-8275, 28 p. 25 2005 m. rugsjo 15 d. Sprendimas Ioannidis C-258/04, Rink., 2005, p. I-8275, 30 p.; 2002 m. liepos 11 d. Sprendimas
D'Hoop, C-224/98, Rink., 2002, p. I-6191, 38 p.; 2004 m. kovo 23 d. Teisingumo Teismo sprendimas Brian Francis
 
Sjungos pilietyb –   Laisvas darbuotoj judjimas –   Vienodo traktavimo principas − SESV 45 straipsnio 2 dalis  –   Reglamentas (EEB) Nr. 1612/68  –   7 straipsnio 2 dalis − Direktyva 2004/38  –   24 straipsnio 1 ir 2 dalys  –   Vienodo traktavimo principo išimtis, taikoma paramai studijoms studento stipendij ar paskol forma  –   Priimaniojoje valstybje narje studijuojantis Sjungos pilietis –  Prieš pradedant studijas ir jas pradjus vykdyta veikla pagal darbo sutart − Suinteresuotojo asmens pagrindinis atvykimo priimaniosios valstybs nars teritorij tikslas –  taka kvalifikavimui kaip darbuotojo ir
teisei studento stipendij 
<...> 32. <...> direktyvos <2004/38 28 > 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstyb nar nepareigojama iki gyjant nuolatinio gyvenimo šalyje teis suteikti param studijoms, skaitant
 profesin parengim, susidedani iš studento stipendij ar paskol, asmenims, išskyrus darbuotojus, savarankiškai dirbaniuosius, tok status išlaikanius asmenis ir j šeimos narius.   33. Direktyvos 2004/38 24 straipsnio 2 dalis, kaip nuostata, kuria leidiama nukrypti nuo SESV
18 straipsnyje numatyto vienodo traktavimo principo  –  24 straipsnio 1 dalis yra tik jo speciali
išraiška, –   pagal Teisingumo Teismo praktik turi bti aiškinama siaurai ir remiantis Sutarties nuostatomis, skaitant susijusisias su Sjungos pilietybe ir laisvu darbuotoj judjimu29.
34. Pagal Teisingumo Teismo turim informacij L.  N. prašoma parama yra parama studijoms student stipendijos forma. Taigi šiai paramai gali bti taikomas Direktyvos 2004/38 24 straipsnio
2 dalyje numatytas leidimas nukrypti nuo vienodo traktavimo principo.
35. Taiau, kaip aiškiai matyti iš mintos nuostatos teksto, toks leidimas nukrypti negali bti taikomas nei nuolatinio gyvenimo teis turintiems asmenims, nei „darbuotojams, savarankiškai dirbantiesiems, tok  status išlaikantiems asmenis ir j šeimos nariams“.  36. Nors tiesa, jog Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta, kad Sjungos  pilietis turi teis gyventi kitos valstybs nars teritorijoje ilgiau nei tris mnesius, jei yra priimtas „  privai arba valstybin institucij“, kaip tai suprantama pagal ši nuostat, „turdamas  pagrindin studij kurso baigimo tiksl“, taiau iš šio patikslinimo nematyti, kad šias slygas atitinkaniam Sjungos pilieiui dl to automatiškai netaikomas „darbuotojo“ statusas, kaip tai suprantama pagal SESV 45 straipsn.  <...> 39. Taiau primintina, kad <...> „darbuotojo“ svoka, kaip ji suprantama pagal SESV 45 straipsn, turi autonomišk Sjungos teisei bding reikšm ir ji neturi bti aiškinama siaurai30.
40. Be to, ši svoka turi bti apibrta remiantis objektyviais darbo santykius apibdinaniais kriterijais, atsivelgiant atitinkam asmen teises ir pareigas. Pagrindinis darbo santyki poymis yra tas, kad asmuo tam tikr laik kito asmens naudai ir jo vadovaujamas teikia tam tikras
 paslaugas, u kurias gauna atlyginim31.
28 2004 m. balandio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dl Sjungos piliei ir j šeimos nari teiss laisvai judti ir gyventi valstybi nari teritorijoje, iš dalies keiianti Reglament (EEB) Nr.  1612/68 ir panaikinanti
Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir
93/96/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 5 tomas, p. 46 - 61) 29 2009 m. birelio 4 d. Sprendimas Vatsouras ir Koupatantze, C-22/08 ir C-23/08, Rink. p. I-4585, 44 p.; 2012 m. spalio
4 d. Sprendimas Komisija prieš Austrij, C-75/11, Rink., p., 54 ir 56 p. 30 1986 m. liepos 3 d. Sprendimas Lawrie-Blum, 66/85, Rink. p. 2121, 16 p.; 1988 m. birelio 21 d. Sprendimas Brown,
197/86, Rink. p. 3205, 21 p.; 1992 m. vasario 26 d. Sprendimas Bernini, C-3/90, Rink. p. I-1071, 14 p.; 2003 m. lapkriio 6 d. Sprendimas Ninni-Orasche, C-413/01, Rink. p. I-13187, 23 p. 31 1986 m. liepos 3 d. Sprendimas Lawrie-Blum, 66/85, Rink. p. 2121, 17 p.; 2003 m. lapkriio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Franca Ninni-Orasche prieš Bundesminister für Wissenschaft, Verkehr und Kunst, C-413/01, Rink., 2003, p.
I-13187, 24 p.; 2009 m. birelio 4 d. Teisingumo Teismo (treioji kolegija) sprendimas Athanasios Vatsouras (C-22/08)
ir Josif Koupatantze (C-23/08) prieš Arbeitsgemeinschaft (ARGE) Nürnberg, sujungtos bylos C-22/08 ir C-23/08, Rink., 2009, p. I-04585, 26 p.
41. emas atlyginimo lygis ar atlyginimo šaltinio kilm, didesnis ar maesnis suinteresuotojo asmens darbo našumas ar faktas, kad jis dirba tik nedidel skaii valand per savait, net rukdo
asmen pripainti „darbuotoju“, kaip tai suprantama pagal SESV 45  straipsn32.
42. Kad atitinkamas asmuo turt „darbuotojo“ status, jis turi usiimti realia ir veiksminga veikla, išskyrus visiškai nereikšming veikl, kuri gali bti laikoma nereikšminga ir pagalbine33.
<...> 46. <...> siekiant nustatyti, ar dl darbo gali bti suteiktas darbuotojo statusas, kaip tai suprantama pagal ši nuostat, nra svarbs aspektai, susij su suinteresuotojo asmens veiksmais iki ir po darbo laikotarpio. Iš ties šie aspektai visiškai nesusij su objektyviais kriterijais, nustatytais šio sprendimo 40 punkte primintoje teismo praktikoje34.
47. Šiuo klausimu paymtina, kad svokos „darbuotojas“, kaip tai suprantama pagal SESV 45 straipsn, apibrtyje išreikštas reikalavimas, bdingas paiam laisvo darbuotoj judjimo  principui, kad šios pagal Sjungos teis suteiktos laisvs lengvatomis gali remtis tik asmenys, iš ties dirbantys pagal darbo sutart ar rimtai ketinantys dirbti pagal darbo sutart. Taiau tai nereiškia,  kad naudojimasis šia laisve gali priklausyti nuo valstybs nars pilieio, prašanio leidimo atvykti ir gyventi priimaniojoje valstybje narje, siekiam tiksl su slyga, kad jis ten vykdo ar ketina vykdyti reali ir veiksming veikl. Kai ši slyga vykdyta, darbuotojo ketinimai,
galj paskatinti j ieškoti darbo atitinkamoje valstybje narje, nra svarbs ir juos nereikia atsivelgti35.
48. Jei prašym priimti prejudicin sprendim pateiks teismas nusprst, kad L.  N. turi bti laikomas „darbuotoju“, kaip tai suprantama pagal SESV 45  straipsn, reikia konstatuoti, kad atsisakymas šiam Sjungos pilieiui suteikti param studijoms paeidia teis vienod traktuot, kuri šis pilietis, kaip darbuotojas, turi.  49. Iš ties Sjungos pilietis, pasinaudojs SESV 45 straipsnyje utikrintu laisvu darbuotoj  judjimu, pagal Reglamento Nr. 1612/68 36 7 straipsnio 2 dal priimaniojoje valstybje narje naudojasi tomis paiomis socialinmis lengvatomis kaip ir vietiniai darbuotojai.  50. Teisingumo Teismas jau nusprend, kad parama studijoms yra socialin lengvata, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1612/68 7 straipsnio 2 dal37.
51. Atsivelgiant mintus argumentus, <...> Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 1 dalies c punkt ir  24 straipsnio 2 dal reikia aiškinti taip, kad Sjungos pilieiui, studijuojaniam priimaniojoje valstybje narje ir tuo paiu metu ten realiai ir veiksmingai dirbaniam pagal darbo sutart, dl ko jam gali bti suteikiamas „darbuotojo“ statusas, kaip tai suprantama pagal SESV 45  strai psn, negalima atsisakyti suteikti param studijoms, teikiam šios valstybs nars pilieiams. Prašym  priimti prejudicin sprendim pateiks teismas turi patikrinti faktus, btinus siekiant vertinti, ar ieškovo pagrindinje byloje darbas pagal darbo sutart pakankamas, kad jam bt suteiktas toks statusas. Aplinkyb, kad suinteresuotasis asmuo atvyko priimaniosios valstybs nars teritorij turdamas pagrindin studij kurso baigimo tiksl, nra svarbi nustatant, ar jis turi „darbuotojo“ status, kaip tai suprantama pagal SESV 45 straipsn, ir ar todl jis turi teis ši param tokiomis  paiomis slygomis kaip ir priimaniosios valstybs nars pilietis pagal Reglamento Nr.  1612/68
7 straipsnio 2 dal. 
32 1986 m. liepos 3 d. Sprendimas Lawrie-Blum, 66/85, Rink. p. 2121, 21 p.; 1989 m. gegus 31 d. Sprendimo Bettray,
344/87, Rink. p. 1621, 15 p.; 33 1982 m. kovo 23 d. Sprendimas Levin, 53/81, Rink. p. 1035, 17 p. 34 m. lapkriio 6 d. Sprendimas Ninni-Orasche, C-413/01, Rink. p. I-13187, 28 p. 35 1982 m. kovo 23 d. Sprendimas Levin, 53/81, Rink. p. 1035, 21  –  22 p.; 2003 m. rugsjo 23 d. Sprendimas  Akrich, C-109/01, Rink. p. I-9607, 55 p. 36 1968 m. spalio 15 d. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 1612/68 dl laisvo darbuotoj judjimo Bendrijoje (OL 2004
m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 15 - 26 ) 37 1988 m. birelio 21 d. Sprendimas Lair, 39/86, Rink., 1988, p. 3161, 23 ir 24 p.; 1992 m. vasario 26 d. Teisingumo
Teismo sprendimas M. J. E. Bernini prieš Minister van Onderwijs en Wetenschappen, Byla C -3/90, Rink., 1992, p. I-
01071
 
 
2013 m. vasario 21 d. Sprendimas L. N. (byla C-46/12, Rink. p. I-0000)
1.2. Teis laisvai judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje 
1.2.1. Bendrieji aspektai
Sjungos pilietyb –  SESV 21 straipsnis - Teis laisvai judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje –  Periodini mokjim išskaitymas iš pensijos –  Išsamios taisykls 
<...> 35. Taigi Bendrijos teis iš esms draudia valstybs nars teiss aktus, pagal kuriuos nuo  pensijos išskaitom periodini mokjim kreditoriui šioje valstybje dydis apskaiiuojamas iš šios  pensijos atmus šioje valstybje mokamo pajam mokesio avansin sum, o mokest, kur  pensijos gavjas vliau turi sumokti valstybje narje, kurioje jis gyvena, apskaiiuojant š dyd visiškai nra atsivelgiama, tokiu bdu dl tokio nevienodo poirio pajamos, kuriomis, sumokjs nuo pensijos mokesius, realiai gali disponuoti skolininkas, yra maesns antruoju atveju.
<...> 48. Atsivelgiant tai, kas išdstyta, <...>:   –   Bendrijos teis iš esms draudia valstybs nars teiss aktus,  pagal kuriuos nuo pensijos
išskaitom periodini mokjim kreditoriui šioje valstybje dydis apskaiiuojamas iš šios pensijos atmus šioje valstybje mokamo pajam mokesio avansin sum, o mokest, kur pensijos gavjas vliau turi sumokti valstybje narje, kurioje jis gyvena, apskaiiuojant š dyd visiškai nra atsivelgiama;   –   taiau Bendrijos teis nedraudia toki valstybs teiss akt, jeigu pagal juos mokest atsivelgiama su slyga, kad skolininkas pateikia rodymus apie tai, kad jis faktiškai sumokjo ar kad iš jo reikalaujama per atitinkam laikotarp sumokti tam tikr pajam mokesio sum valstybje narje, kurioje jis gyvena. Vis dlto taip yra tik tuo atveju, jeigu, pirma, šiuose teiss aktuose aiškiai numatyta atitinkamo skolininko teis tai, kad bt atsivelgta jo sumokt mokest, antra, vadovaujantis išsamiomis taisyklmis, pagal kurias atvelgiama mokest, suinteresuotai šaliai garantuojama teis metin pensijos dalies dydio koregavim, utikrinant tok pat lyg, lyg tas mokestis bt mokamas prie šaltinio valstybje narje, kuri prim šiuos teiss aktus, ir treia, šios išsamios taisykls neturi bti tokios, kad naudojimasis šia teise bt nemanomas arba pernelyg sudtingas. <Neoficialus vertimas>
2004 m. balandio 29 d. Sprendimas Pusa (byla C-224/02, Rink. p. I-5763)
Socialin darbuotoj migrant apsauga –   Vienodas poiris –   Išmokos, skirtos slaugos rizikai padengti - Slaugos draudimo staigos mokamos treiojo asmens, slauganio slaugos reikaling asmen, pensijos draudimo mokos  
<...> 34. Sjungos pilieio statusas valstybi nari pilieiams, kuri padtis yra identiška, nepaeidiant aiškiai šiuo klausimu numatyt išimi, suteikia teis vienod teisin traktuot Sutarties taikymo ribose38.
35. Taigi pagrindini byl atveju atsisakymas mokti pensijos draudimo mokas u treij asmen, slaugant slaugos reikaling asmen, motyvuojant tuo, kad jis negyvena kompetentingos valstybs, kurios teiss aktai taikomi, teritorijoje, reiškia identiškoje padtyje esani asmen , t.
y. neprofesionaliai slauganij pagal kompetentingos valstybs teiss aktus bei apdraustj slaugos draudimu pagal tuos paius teiss aktus, nevienod traktuot. Tokiu atveju, atsivelgiant treij asmen, slaugani slaugos reikalingus asmenis, veiklos tiksl, ši treij asmen
38 2002 m. liepos 11 d. Sprendimas D’Hoop, C-244/98, Rink., 2002, p. I-6191, 28 p.
Turinys
1.1.
36. Taigi <...> Vokietijos slaugos draudimo išmok, mokam pagrindini byl aplinkybmis apdraustajam asmeniui, gyvenaniam kompetentingos valstybs teritorijoje, arba asmeniui, gyvenaniam kitos valstybs teritorijoje ir apdraustam šiuo draudimu kaip darbuotojo
šeimos narys, atvilgiu Sutartis ir konkreiai EB 17 straipsnis [dabar SESV 20 straipsnis] bei
Reglamentas Nr. 1408/7139 draudia, kad bt atsisakyta mokti pensijos draudimo mokas u valstybs nars piliet, veikiant kaip apdraustj asmen slaugantis tretysis asmuo, vien dl to, kad šis treiasis asmuo ar šis apdraustasis gyvena kitoje nei kompetentinga valstybje narje.  
2004 m. liepos 8 d. Sprendimas Gaumain-Cerri ir Barth (byla C-502/01 ir C-31/02, Rink.
 p. I-6483)
Sjungos pilietyb –   Sutarties nuostatos  –   Taikymo sritis ratione mater iae   –  Netaikymas
vidaus situacijoms –  Nacionaliniai mokesi teiss aktai, susij su išlaikymo išmok atskaita iš apmokestinamj pajam –  Atsivelgimas išmok vertinim pagal kitos valstybs nars, kurioje gyvena gavjas, mokesi teiss aktus  –   Ne vien tik vidaus situacija  –   Vienodas
poiris –  Diskriminacija dl pilietybs –  Teis laisvai judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje  –  Nacionaliniai teiss aktai, pagal kuriuos išlaikymo išmokos, išmoktos kitoje valstybje narje gyvenaniam gavjui, gali bti atskaitomos iš apmokestinamj pajam tik jei jos buvo apmokestintos šioje valstybje –  Priimtinumas pagal Sutart 
<...> 20. Bet kokiu atveju iš Teisingumo Teismo praktikos taip pat išplaukia, kad EB 17 straipsnyje [dabar SESV 20 straipsnis]  tvirtinta Sjungos pilietybe nesiekiama išplsti Sutarties ratione materiae  taikymo srities vidaus situacijoms, neturinioms jokio ryšio su Bendrijos teise40. 
<...> 22. Šiuo atvilgiu paymtina, kad, priešingai nei teigia Vokietijos ir Nyderland vyriausybs, valstybs nars pilieio, pavyzdiui, E.  Schempp, kuris nepasinaudojo laisvo
 judjimo teise, padties tik dl šios aplinkybs negalima laikyti vien tik vidaus situacija41.
<...> 24. <...> kadangi siekiant nustatyti, ar galima atskaityti išlaikymo išmokas, kurias Vokietijoje gyvenantis mokesi moktojas sumokjo kitoje valstybje narje gyvenaniam gavjui,  pagrindinje byloje nagrinjamas nacionalins teiss aktas atsivelgia mint išmok vertinim  pagal valstybs nars, kurioje gyvena gavjas, mokesi teiss aktus, iš to neišvengiamai išplaukia, kad nagrinjamu atveju E. Schempp buvusios sutuoktins pasinaudojimas EB 18 straipsnyje
[dabar SESV 21 straipsnis] tvirtinta teise laisvai judti ir apsigyventi kitoje valstybje narje turjo poveik jos buvusio sutuoktinio galimybei jai sumoktas išlaikymo išmokas atskaityti iš jo apmokestinamj pajam Vokietijoje. 
25. Iš viso to išplaukia, kad tokia situacija, kai E. Schempp sutuoktins pasinaudojimas Bendrijos
teiss aktais suteikta teise turjo poveik ieškovo pagrindinje byloje teisei atskait toje valstybje narje, kurioje jis gyvena, nelaikytina vidaus situacija, neturinia jokio ryšio su Bendrijos teise.  
<...> 34. <...> EB 12 straipsniu [dabar SESV 18 straipsnis] nesiekiama panaikinti galim  poirio asmenis ir mones, patenkanius Bendrijos jurisdikcij, skirtum, egzistuojani
 
atskirose valstybse narse, jei visiems šio poirio taikymo srit patenkantiems asmenims jis yra 
taikomas remiantis objektyviais kriterijais ir neatsivelgiant j pilietyb42.
<...> 45. Bet kuriuo atveju Teisingumo Teismas jau yra nusprends, jog Sutartis negarantuoja to, kad Sjungos pilieio veiklos perklimas kit valstyb nar nei ta, kurioje  jis iki tol gyveno,
neturs jokio poveikio apmokestinimui. Dl valstybi nari mokesi teiss akt skirtum toks  perklimas, atsivelgiant aplinkybes, pilieiui gali bti daugiau ar maiau palankus arba nepalankus netiesioginio apmokestinimo atvilgiu43.
46. Toks pat principas a fortiori taikomas tokiai situacijai, kokia nagrinjama pagrindinje byloje, kurioje suinteresuotasis asmuo pats nepasinaudojo savo laisvo judjimo teise, taiau, jo buvusiai sutuoktinei perklus gyvenamj viet kit valstyb nar, teigia taps nevienodo vertinimo auka.   47. Esant šioms aplinkybms, <...> EB 12 straipsnio pirmoji pastraipa ir 18 straipsnio 1 dalis turi
 bti aiškinamos taip, kad jos nedraudia to, kad Vokietijoje gyvenantis mokesi moktojas pagal  pagrindinje byloje nagrinjamo nacionalins teiss akto nuostatas negali iš savo šioje valstybje apmokestinamj pajam atskaityti išlaikymo išmok, sumokt savo buvusiai sutuoktinei, gyvenaniai kitoje valstybje narje, kurioje šios išmokos neapmokestinamos, nors jis  turt toki teis, jei ji vis dar gyvent Vokietijoje.44 
2005 m. liepos 12 d. Sprendimas Schempp (byla C-403/03, Rink. P. I-6421)
Sjungos pilietyb –  Teis laisvai judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje –  Socialins garantijos  –   Bedarbio išmoka  –   Reikalavimas realiai gyventi valstybs nars teritorijoje, taikomas vyresniems nei 50 met bedarbiams, atleistiems nuo pareigos rodyti savo buvim darbo rinkoje, kaip slyga išlaikyti savo teis bedarbio išmok –  Priimtinumas pagal Sutart 
<...> 39. Aišku, kad tokios nacionalins nuostatos, kaip antai nagrinjamos šiuo atveju, kurios numato nepalankesnes slygas tam tikriems valstybs pilieiams tik todl, kad jie naudojosi savo laisve judti ir apsigyventi kitoje valstybje narje, yra EB  18 straipsniu [dabar
SESV 21 straipsnis] visiems Sjungos pilieiams pripaint laisvi suvarymas45.
<...> 41. Šiuo atveju gyvenamosios vietos slygos nustatymas atitinka btinyb stebti bedarbi  profesin ir šeimin padt. Iš ties ši slyga leidia darbinimo tarnybos inspektoriams patikrinti,
ar nra bedarbio išmokos gavjo padties pokyi, kurie turt takos suteiktai išmokai. Šis  pateisinimas pagrstas objektyviu bendrojo intereso pagrindu, nepriklausaniu nuo atitinkam asmen pilietybs.  42. Priemon yra proporcinga, jei ji bdama tinkama siekiamam tikslui pasiekti, neviršija to, kas  btina jam pasiekti.  43. Belgijos valdios institucijos šiuo atveju pateisino gyvenamosios vietos slyg < Office
national de l’emploi> inspektori poreikiu kontroliuoti teiss aktais numatytas slygas išlaikyti teis bedarbio išmok. Taigi ji taip pat turi leisti šiems inspektoriams patikrinti, ar nra toki asmens, deklaravusio, kad gyvena vienas ir neturi darbo, padties pokyi, kurie daryt tak suteiktai išmokai.  <...> 45. Taigi toki kontrols mechanizm, kaip antai nagrinjami pagrindinje byloje, kuriais siekiama patikrinti atitinkamo bedarbio šeimin padt ir galim suinteresuoto asmens nedeklaruot pajam šaltini buvim, veiksmingumas labai pagrstas tuo, kad kontrol atliekama netiktai ir, jei galima, vietoje, nes kompetentingos tarnybos turi bti pajgios patikrinti, ar  bedarbio pateikti duomenys ir realios aplinkybs sutampa. Šiuo aspektu paymtina, kad
42 2003 m. rugsjo 9 d. Sprendimas Milk Marque ir National Farmers’ Union, C-137/00, Rink. p. I-7975, 124 p. 43 2004 m. liepos 15 d. Sprendimas Lindfors, C-365/02, Rink. p. I-7183, 34 p. 44 2004 m. liepos 15 d. Sprendimas Lindfors, C-365/02, Rink. p. I-7183, 34 p. 45 2002 m. liepos 11 d. Sprendimas D’Hoop, C-224/98, Rink. p. I-6191, 31 p.; 2004 m. balandio 29 d. Sprendimas Pusa,
C-224/02, Rink. p. I-05763, 19 p.
 
 
kontrols, kuri reikia atlikti bedarbio išmok srityje, specifika pateisina labiau varani kontrols mechanizm, nei taikomi tikrinant kitas išmokas, nustatym.  46. Taigi jei bt taikomos maiau suvaranios priemons, pavyzdiui, dokument arba liudijim  pateikimas, kontrol nebt netikta, ir todl bt maiau veiksminga.  47. Šiomis aplinkybmis reikia manyti, kad reikalavimas gyventi valstybje narje, kurioje yra staiga, atsakinga u išmok mokjim, vidaus teisje pagrstas poreikiu kontroliuoti teiss aktais numatyt slyg gauti bedarbio išmok, atitinka proporcingumo reikalavim.  48. Atsivelgiant išdstytus argumentus, <...> EB 18 straipsniu [dabar SESV 21 straipsnis] 
visiems Sjungos pilieiams pripainta laisv judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje nedraudia pagrindinje byloje taikomos gyvenamosios vietos slygos, numatytos vyresniems nei 50 met bedarbiams, atleistiems nuo pareigos rodyti savo buvim darbo rinkoje, kaip slygos išlaikyti savo teis bedarbio išmok. 
2006 m. liepos 18 d. Sprendimas De Cuyper (byla C-406/04, Rink. p. I-6947)
Sjungos pilietyb –  Teis laisvai judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje –  Socialins garantijos - Išmoka civilms karo aukoms –  Slyga prašymo skirti išmok pateikimo metu gyventi šios valstybs teritorijoje –   Nepriimtinumas pagal Sutart - Pateisinimas  –   Pateisinimo nebuvimas
<...> 31. Tokios nacionalins nuostatos, kurios numato nepalankesnes slygas tam tikriems valstybs pilieiams tik todl, kad jie pasinaudojo savo laisve judti ir apsigyventi kitoje valstybje narje, yra EB 18 straipsnio [dabar SESV 21 straipsnis] 1 dalimi visiems Sjungos pilieiams  pripaint laisvi suvarymas46.
<...> 34. Dl pirmosios slygos, susijusios su objektyvi bendrojo intereso pagrind buvimu, iš  prašym priimti prejudicin sprendim pateikusio teismo sprendimo matyti, kad <1984 m. kovo
10 d. statyme dl civilms 1940– 1945 m. karo aukoms mokam išmok> tvirtintas asmen, kurie gali pasinaudoti šiuo statymu nustatytomis išmokomis, skaiiaus apribojimas numatant gyvenamosios vietos slyg, yra paremtas Nyderland statym leidjo siekiu solidarumo pareig civili karo auk atvilgiu vykdyti tik tiems asmenims, kurie su Nyderland tauta buvo susij per kar ir po jo. Todl gyvenamosios vietos slyga yra j ryšio su šia visuomene glaudumo laipsnio išraiška.  35. Tiesa, šis solidarumo tikslas iš tikrj gali bti laikomas objektyviu bendrojo intereso  pagrindu. Taiau btina, kad bt laikomasi <...> proporcingumo slygos. <...> priemon yra  proporcinga, jei bdama tinkama norimam tikslui pasiekti ji neviršija to, kas btina jam pasiekti47.
<...> 37. Taiau tokia gyvenamosios vietos slyga, kokia nagrinjama pagrindinje byloje, negali  bti laikoma tinkama priemone numatytam tikslui pasiekti.  38. Iš ties <...> kriterijus, reikalaujantis, jog bt vykdyta gyvenamosios vietos slyga, negali  bti laikomas pakankamai svarbiu prašym pateikusi asmen ryšio su išmok skiriania valstybe nare rodymu, jei, kaip yra pagrindinje byloje nagrinjamo kriterijaus atveju, jis gali turti skirting pasekmi asmen, gyvenani usienyje, kuri integracijos išmok skirianios valstybs nars visuomen laipsnis yra visais atvilgiais panašus, atvilgiu.   39. Todl tokio vien prašymo skirti išmok pateikimo data pagrsto gyvenamosios vietos kriterijaus, koks yra taikomas pagrindinje byloje, nustatymas nra pakankamai svarbus prašym  pateikusio asmens ryšio su visuomene, išreiškiania jam savo solidarum, glaudumo laipsnio rodymo kriterijus. Iš to, kas išdstyta pirmiau, išplaukia, kad ši gyvenamosios vietos slyga neatitinka <...> nurodyto proporcingumo principo.
40. Atsivelgiant prieš tai pateiktus išdstytus argumentus, <...> EB  18 straipsnio [dabar
SESV 21 straipsnis]  1 dalis turi bti aiškinama taip, kad ji draudia toki valstybs nars
 
 
nacionalins teiss norm, kuria remiantis atsisakoma vienam jos pilieiui jos pilieiams skirti išmok civilms karo aukoms vien todl, kad pateikdamas prašym suinteresuotasis asmuo gyveno ne šios valstybs, o kitos valstybs nars teritorijoje.  
2006 m. spalio 26 d. Sprendimas Tas-Hagen ir Tas (byla C-192/05, Rink. p. I-10451)
Laisvas asmen judjimas –  Darbuotojai –  sisteigimo laisv –  Sjungos pilietyb –  Mokesi teiss aktai - Kapitalo prieaugio dl nekilnojamojo turto, naudojamo kaip apmokestinamojo asmens arba jo šeimos nari asmeninis nuolatinis gyvenamasis bstas, atlygintino perleidimo atleidimas nuo mokesio –  Nacionaliniai teiss aktai, pagal kuriuos nuo mokesio atleidiama, jei gautos pajamos reinvestuojamos kitam bstui, esaniam valstybs teritorijoje, sigyti –   Nepriimtinumas pagal Sutart - Pateisinimas  –   Pateisinimo
nebuvimas - Valstybs sipareigojim nevykdymas 
<...> 13. EB 18 straipsnio [dabar SESV 21 straipsnis], kuriame bendrai tvirtinta kiekvieno Sjungos pilieio teis laisvai judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje, specialios normos yra EB 43 straipsnis [dabar SESV 49 straipsnis], susijs su sisteigimo laisve 48 , ir EB 39
straipsnis [dabar SESV 45 straipsnis], susijs su darbuotoj judjimo laisve49.
<...> 21. Iš tikrj akivaizdu, kad gyvendindamas EB 39 ir 43 straipsniuose  tvirtintas teises apmokestinamasis asmuo, nusprends parduoti savo gyvenamj bst Portugalijoje tam, kad  persikelt kit valstyb nar ir ten sigyt nauj gyvenamj bst, mokestiniu poiriu yra  blogesnje padtyje nei asmuo, kuris lieka Portugalijoje.
<...> 29. Teisingumo Teismas pripasta, kad btinyb išlaikyti mokesi sistemos vientisum gali  pateisinti Sutartimi garantuojam pagrindini laisvi gyvendinimo apribojim. Taiau kad tokiu  pateisinimu grindiamas  argumentas bt priimtinas, turi bti nustatytas tiesioginis ryšys tarp atitinkamos mokesi lengvatos ir jos kompensavimo konkreiu apmokestinimu 50, taiau šiuo atveju taip nra. <...> 43. Todl reikia konstatuoti, kad palikdama galiojanias mokestines nuostatas, šiuo atveju <Fizini asmen pajam mokesio kodekso> 10 straipsnio 5 dal, pagal kurias kapitalo prieaugis dl nekilnojamojo turto, naudojamo kaip apmokestinamojo asmens arba jo šeimos nari asmeninis nuolatinis gyvenamasis bstas, atlygintino perleidimo atleidiamas nuo mokesio, jei gautos  pajamos reinvestuojamos kitam bstui, esaniam Portugalijoje, sigyti, Portugalijos Respublika nevykd sipareigojim pagal EB 18, 39, 43 straipsnius bei EEE susitarimo 28 ir 31 straipsnius.
<...> 45. Kadangi Sutarties ir EEE susitarimo nuostatos dl laisvo asmen judjimo draudia ginijamus teiss aktus, nereikia atskirai nagrinti t pai teiss akt EB  56 straipsnio [dabar
SESV 63 straipsnis] 1 dalies ir EEE susitarimo 40 straipsnio dl laisvo kapitalo judjimo atvilgiu51.
2006 m. spalio 26 d. Sprendimas Komisija prieš Portugalij (byla C -345/05, Rink. p. I-10633)52 
Sjungos pilietyb –  Teis laisvai judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje - Mokesi teiss aktai - Pajam mokestis - Didesnis senatvs pensinink, gyvenani kitoje valstybje narje, apmokestinimas, kai pensija sudaro visas ar beveik visas asmens pajamas
<...> 22. Nacionalins teiss aktai, dl kuri kai kurie šios valstybs pilieiai atsiduria maiau  palankioje padtyje vien dl to, kad jie pasinaudojo savo judjimo ir apsigyvenimo kitoje valstybje narje laisve, lemt nevienod vertinim, paeidiant principus, kuriais pagrstas
48 2006 m. rugsjo 7 d. Sprendimas N, C-470/04, Rink. p. I-7409, 22 p. 49  Nusistovjusi praktika.  50 2006 m. vasario 23 d. Sprendimas Keller Holding, C-471/04, Rink. p. I-2107, 40 p. 51 2002 m. birelio 4 d. Sprendimas Komisija prieš Pranczij, C-483/99, Rink. p. I-4781, 56 p. 52 Panašs yra 2007 m. sausio 18 d. Sprendimas Komisija prieš Švedij, C-104/06, Rink. p. I-671, 2008 m. sausio 17 d.
Sprendimas Komisija prieš Vokietij, C-152/05, Rink. p. I-39
 
 
Sjungos pilieio statusas, t. y. vienodo teisinio vertinimo naudojantis savo judjimo laisve garantij (minto sprendimo Pusa 20 punktas).
<...> 26. Iš ties tiesiogini mokesi srityje Teisingumo Teismas yra pripains, kad rezident ir ne rezident padtis paprastai nra panaši53.
<...> 31. Taigi reikia konstatuoti, kad tiek, kiek Suomijoje mokama senatvs pensija sudaro visas ar beveik visas pensinink ne rezident, pavyzdiui, P.  M. Turpeinen, pajamas, pastarieji pajam mokesio atvilgiu objektyviai yra tokioje paioje padtyje kaip ir Suomijoje gyvenantys  pensininkai, kurie gauna toki pai senatvs pensij.  <...> 39. Atsivelgiant tai, kas išdstyta, <...> EB 18 straipsnis [dabar SESV 21 straipsnis] turi
 bti aiškinamas kaip draudiantis nacionalins teiss aktus, pagal kuriuos pajam mokestis, susijs su senatvs pensija, mokama atitinkamos valstybs nars institucijos asmeniui, gyvenaniam kitoje valstybje narje, kai kuriais atvejais viršija mokest, kur reikt mokti tuo atveju, jei šis asmuo gyvent šioje pirmojoje valstybje narje, kai minta pensija sudaro visas ar beveik visas minto asmens pajamas.
2006 m. lapkriio 9 d. Sprendimas Turpeinen (byla C-520/04, Rink. p. I-10685)
Laisvas asmen judjimas –   Darbuotojai  –   sisteigimo laisv –   Laisv teikti paslaugas –   Sjungos pilietyb –  Apribojimai –  Mokesi teiss aktai - Papildomas senatvs ir ankstyvos mirties draudimas - Darbdavio mokam draudimo naš atskaita tik kai našai pervedami valstybje narje steigtam draudikui –  Mokesi lengvata, taikoma tik tokiems darbdavio mokamiems draudimo našams, kurie pervedami valstybje narje steigtam draudikui  –   Kapitalo, išperkamj sum ir sukaupt sum, pervest savo gyvenamj viet usien perklusiems gavjams, apmokestinimas –   Kapitalo ir išperkamj sum, pervest u valstybs nars rib steigtai institucijai, apmokestinimas –   Pareiga usienio draudikams paskirti atsakingj atstov –   Nepriimtinumas pagal Sutart - Valstybs sipareigojim nevykdymas 
<...> 79. Kadangi Sutarties ir EEE susitarimo nuostatos, susijusios su laisvu darbuotoj judjimu, sisteigimo laisve ir laisvu asmen  judjimu, pastarajame šio sprendimo punkte nurodytas nacionalines nuostatas draudia, nebtina atskirai nagrinti ši nuostat atsivelgiant EB 56 straipsn [dabar SESV 63 straipsnis], susijus su laisvu kapitalo judjimu54.
80. Taigi reikia konstatuoti, kad:
 –  darbdavio draudimo naš, moktin pagal papildomojo senatvs ir ankstyvos mirties draudimo sutart, atskait susiedama su <1992 m. Pajam mokesio kodekso (toliau - CIR 1992)>
59 straipsnyje numatyta slyga, kad šie našai turi bti pervesti Belgijoje steigtai draudimo monei arba socialinio aprpinimo fondui,   –  ilgalaikio taupymo mokesio lengvat, pagal CIR  1992 145/1 ir 145/3 straipsnius suteikt u asmeninius papildomojo senatvs ir ankstyvos mirties draudimo arba papildomos pensijos našus, sumoktus darbdaviui išskaitant juos iš darbuotojo atlyginimo arba monei išskaitant juos iš mons vadovo, nesusaistyto sutartiniais darbo santykiais, atlyginimo, susiedama su slyga, kad šie našai pervedami Belgijoje steigtai draudimo monei arba socialinio aprpinimo fondui,   –  CIR 1992 364a straipsnio pirmojoje pastraipoje nustatydama, kad kai kapitalas, išperkamoji suma ir sukaupta suma, nurodyti šio kodekso 34 straipsnyje, yra išmokami arba skiriami mokesi moktojui, kuris anksiau perkl savo gyvenamj viet arba savo kapitalo buvimo viet usien, mokjimas arba skyrimas laikomas vykdytu dien prieš š perklim, pagal minto 364a straipsnio antrj pastraip skyrimui prilygindama bet kok šio kodekso 34 straipsnio 2 dalies
3 punkte nurodyt perklim, dl ko pagal CIR  1992 270 straipsn kiekvienas draudikas yra
53 1995 m. vasario 14 d. Sprendimas Schumacker C-279/93, Rink. p. I-225, 31 p. 54 2006 m. spalio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Portugalij, C-345/05, Rink. p. I-10633, 45 p.;
 
 
pareigotas iš anksto išskaityti profesins veiklos mokest u kapital ir išperkamj sum, išmokam ne rezidentui, kuris kakuriuo momentu buvo Belgijos rezidentas mokesi tikslais,  jeigu visa ši suma ar jos dalis buvo sukaupta per laikotarp, kai suinteresuotasis asmuo buvo Belgijos rezidentas mokesi tikslais, net jeigu Belgijos Karalysts sudarytos dvišals sutartys dl mokesi teis apmokestinti tokias pajamas suteikia kitai Susitarianiajai Šaliai,   –  pagal CIR 1992 364b straipsn apmokestindama kapitalo arba išperkamosios sumos, sukaupt gavjo arba teis jas turini asmen naudai iš darbdavio arba asmenini papildomos pensijos naš, pervedim, pensij fondo arba draudimo institucijos, kuriuose šios sumos yra sukauptos, atliekam kitam u Belgijos rib steigtam pensij fondui arba kitokiai draudimo institucijai, nors toks pervedimas nra apmokestinamas, jeigu kapitalas arba išperkamoji suma yra pervedami kitam  pensij fondui arba kitai draudimo institucijai, steigtiems Belgijoje,   –   pagal <Bendrojo reglamento dl 1927 m. kovo 3 d. Karaliaus sprendimu nustatytai valstybinei
rinkliavai prilygint mokesi> 224/2a straipsn reikalaudama, kad usienio draudikai, neturintys veiklos buveins Belgijoje, prieš teikdami savo paslaugas Belgijoje paskirt šioje valstybje reziduojant atsakingj atstov, kuris asmeniškai raštu Belgijos valstybei sipareigot sumokti metin draudimo sutari mokest, palkanas ir baudas, kurias gali tekti mokti pagal sutartis dl Belgijoje esanios rizikos, 
Belgijos Karalyst nevykd sipareigojim pagal EB 18, 39, 43 ir 49 straipsnius [dabar SESV 21,
45, 49 ir 56 straipsniai], EEE susitarimo 28, 31 ir 36 straipsnius bei Direktyvos 92/96 4 straipsn, dabar –  Direktyvos 2002/8355 5 straipsnio 1 dal. 
2007 m. liepos 5 d. Sprendimas Komisija prieš Belgij (byla C -522/04, Rink. p. I-5701)
Europos Sjungos pilietyb –   Teis laisvai judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje - Mokesi teiss aktai - Pajam mokestis - Teis atskait, taikoma tik nacionalinms privaioms staigoms sumoktam mokesiui u moksl –  Nepriimtinumas
pagal Sutart 
<...> 98. Iš to reikia daryti išvad, kad tuomet, kai vienos valstybs mokesi moktoj vaikai mokosi kitoje valstybje narje steigtoje mokykloje, kurios teikiamos paslaugos nepatenka EB 49 straipsnio [dabar SESV 56 straipsnis]  taikymo srit, <Pajam mokesio statymo> 10 straipsnio 1 dalies 9 punktas šiems vaikams nepagrstai sudaro nepalankesnes slygas, palyg inti
su tais vaikais, kurie nepasinaudojo judjimo laisve tam, kad nuvykt mokytis kitoje valstybje narje steigt mokykl, ir paeidia EB 18 straipsnio [dabar SESV 21 straipsnis] 1 dalyje
tvirtintas ši vaik teises. 
99. Todl <...> tais atvejais, kai vienos valstybs nars mokesi moktojai savo vaikus leidia kitoje valstybje narje steigt mokykl, kurios paslaugos nepatenka EB  49 straipsnio taikymo
srit, EB 18 straipsnis draudia tokius valstybs nars teiss aktus, kurie numato, kad specialiosiomis išlaidomis, suteikianiomis teis mokesi lengvat, mokesi moktojai gali laikyti tam tikroms šios valstybs teritorijoje steigtoms privaioms mokykloms sumoktus mokesius u moksl, taiau apskritai atmeta toki galimyb kitoje valstybje narje steigtai  privaiai mokyklai sumokt mokesi atvilgiu. 
2007 m. rugsjo 11 d. Sprendimas Schwarz ir Gootjes-Schwarz (byla C-76/05, Rink. p. I-6849)
Europos Sjungos pilietyb –   Teis laisvai judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje - Mokesi teiss aktai - Pajam mokestis - Teis atskait, taikoma tik nacionalinms privaioms staigoms sumoktam mokesiui u moksl –  Nepriimtinumas
pagal Sutart - Valstybs sipareigojim nevykdymas 
 
 
<...> 137. Iš to reikia daryti išvad, kad tuomet, kai vienos valstybs mokesi moktoj vaikai mokosi kitoje valstybje narje esanioje mokykloje, kurios teikiamos paslaugos nepatenka EB 49 straipsnio [dabar SESV 56 straipsnis]  taikymo srit, <Pajam mokesio statymo> 10 straipsnio 1 dalies 9 punktas šiems vaikams nepagrstai sudaro nepalankesnes slygas, palyginti su tais vaikais, kurie nepasinaudojo judjimo laisve tam, kad nuvykt mokytis kit valstyb nar, ir paeidia EB 18 straipsnio [dabar SESV 21 straipsnis] 1 dalyje tvirtintas ši vaik teises.
<...> 139. Atsivelgiant tai, kas išdstyta, reikia konstatuoti, kad be išimi neleisdama atskaityti mokesi, mokam u kitoje valstybje narje esanios mokyklos lankym, kaip specialij išlaid pagal <Pajam mokesio statymo> 10  straipsnio 1 dalies 9 punkt, Vokietijos Federacin Respublika nevykd sipareigojim pagal EB 18, 39, 43 ir 49 straipsnius [šiuo metu SESV 21,
45, 49 ir 56 straipsniai]. Likusi ieškinio dal, t. y. kaltinim, grindiam kitoje valstybje narje steigt mokykl sisteigimo laisvs paeidimu, reikia atmesti. 
2007 m. rugsjo 11 d. Sprendimas Komisija prieš Vokietij (byla C -318/05, Rink. p. I-6957)
Sjungos pilietyb –  Sutarties nuostatos –  Taikymo sritis ratione personae   –  Vienos valstybs nars pilietis, studijuojantis kitos valstybs nars teritorijoje –   traukimas –   Poveikis - Naudojimasis teismis, kurias suteikia Sjungos pilietyb - Teis laisvai judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje - Studij parama vienos valstybs nars pilieiams, besimokantiems kitoje valstybje narje –   Pirmojo studij etapo kilms valstybs nars teritorijoje esanioje staigoje reikalavimas - Nepriimtinumas pagal Sutart –  Pateisinimas –   Pateisinimo nebuvimas
<...> 18. Pateikdamas š klausim prašym priimti prejudicin sprendim pateiks teismas iš esms nori suinoti, ar EB 17 ir 18 straipsniai [dabar SESV 20 ir 21 straipsniai]  draudia tok reikalavim, koks yra pirmojo studij etapo reikalavimas. Š reikalavim, kaip matyti iš nacionalinio teismo sprendim, sudaro dviguba pareiga, kuri btina vykdyti norint gauti param studijoms kitoje valstybje narje nei prašani suteikti toki param student pilietybs valstyb:  pirma, studentas bent vienerius metus turi studijuoti pilietybs valstybje narje, antra, kitoje valstybje narje jis turi tsti tik tas paias studijas. <...> 22. Reikia nurodyti, kad bdamos Vokietijos pilietmis R. Morgan ir I. Bucher yra Sjungos  piliets EB 17 straipsnio 1 dalies prasme, todl gali remtis tok status turintiems asmenims suteiktomis teismis taip pat prieš savo kilms valstyb nar56.
23. Tarp situacij, kurios patenka Bendrijos teiss taikymo srit, yra tos, kurios susijusios su naudojimusi EB sutarties utikrinamomis pagrindinmis laisvmis, ypa tos, kurios susijusios su EB 18 straipsniu suteikta laisve judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje57. Pagrindinse  bylose nagrinjama parama yra btent parama studijoms kitoje valstybje narje.  <...> 30. Taigi dviguba pareiga  –   nurodyta šio sprendimo 18 punkte  –   išplaukianti iš pirmojo studij etapo reikalavimo, dl jos sukuriam nepatogum asmenims, papildom išlaid ir galim su ja susijusi vlavim gali atgrasyti Sjungos pilieius palikti Vokietijos Federacin Respublik dl studij kitoje valstybje narje ir taip gyvendinti pastarojoje EB 18 straipsnio 1 dalyje
numatyt judjimo bei apsigyvenimo laisv.  <...> 35. Pirma, Kelno vietos valdios administracijos manymu, š reikalavim pateisina siekis utikrinti, kad studij parama bt teikiama tik baigti studijas sugebantiems studentams. Vykstant
 posdiui Vokietijos vyriausyb taip pat pabr, kad šiuo reikalavimu siekiama suteikti galimyb studentams rodyti savo nor studijuoti ir skmingai bei greitai baigti studijas. 
 
 
36. Tai, jog tikslas utikrinti, kad studentai baigt savo studijas per trump laikotarp, be kita ko,  prisidedantis prie atitinkamos valstybs nars finansins švietimo sistemos pusiausvyros, gali bti teistas tikslas organizuojant ši sistem, nekelia abejoni. Vis dlto jokia Teisingumo Teismui
 pateikta informacija neleidia manyti, kad pats savaime pirmojo studij etapo Vokietijoje reikalavimas yra ar gali bti tinkamas utikrinti, jog atitinkami studentai baigt savo studijas. Be to, šio reikalavimo, dl kurio gali padidti bendra studij, kurioms skiriama pagrindinse bylose nagrinjama parama, trukm, taikymas pagrindinse bylose atrodo nesuderinamas su šiuo tikslu ir dl to netinkamas j pasiekti. Taigi šio reikalavimo negalima laikyti proporcingu siekiamam tikslui.
<...> 39. Be to, kalbant apie studijas, kuri atitikmens nra Vokietijoje, reikia nurodyti, kad šis tstinumo reikalavimas, kaip pabr prašym priimti prejudicin sprendim pateiks teismas, pareigoja atitinkamus studentus  –  kuriems <...> teigia priklausanios ieškovs pagrindinje
 byloje –   pasirinkti, ar visiškai atsisakyti studij, kurias jie ketino vykdyti kitoje valstybje narje, ar netekti studij paramos. Taigi šis reikalavimas negali bti laikomas proporcingu tikslui padti atitinkamiems studentams pasirinkti tinkamas studijas.
<...> 43. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas aiškiai pripaino, jog siekdama išvengti, kad  paramos išlaikymo išlaidoms padengti teikimas kit valstybi nari studentams netapt neprotinga našta, kuri galt turti takos bendram tos valstybs teikiamos paramos lygiui, valstyb nar teistai gali ši param teikti tik tiems studentams, kurie rod tam tikr integracijos šios valstybs visuomen lyg58.
44. Iš ties esant tokios neprotingos naštos grsmei, panašios išvados gali bti taikomos valstybs nars teikiamai paramai studentams, norintiems studijuoti kitoje valstybje narje.  <...> 46. Atsivelgiant tai atrodo, kad pirmojo studij etapo, t. y. bent vieneri met aukštojo mokslo studij kilms valstybje narje (prieš išvykstant studijuoti kit valstyb nar), reikalavimas yra per daug bendras ir išimtinis. Jis neteisingai suteikia pirmenyb aplinkybei, kuri nebtinai atspindi integracijos šios valstybs nars visuomen laipsn prašym skirti param  pateikimo momentu. Todl jis viršija tai, kas btina tikslui pasiekti, ir neturi bti laikomas  proporcingu59.
<...> 50. Taiau pirmojo studij etapo reikalavimu visiškai nesiekiama ukirsti kelio to paties  pobdio paramai, kuri bt galima gauti kitoje valstybje narje, ar j atsivelgti. Taigi negalima teigti, kad šis reikalavimas pats savaime yra tinkamas ar btinas utikrinti, kad parama nebt teikiama kelis kartus.  51. Atsivelgiant visus pirmiau išdstytus argumentus, <...> EB 17 ir 18 straipsniai tokiomis
aplinkybmis, kokios yra pagrindinse bylose, draudia nustatyti, kad parama studijoms kitoje valstybje narje, kuri nra tokios paramos prašani student pilietybs valstyb, galt bti skiriama tik studentams, kurie tsia studijas, bent vienerius metus vykdytas savo kilms valstybje narje. 
2007 m. spalio 23 d. Sprendimas Morgan ir Bucher (byla C-11/06 ir C-12/06, Rink. p. I-9161)
Sjungos pilietyb –  Teis laisvai judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje –  Socialins garantijos - Civilms karo ar represij aukoms skirta inva lidumo pensija - Gyvenimo
nacionalinje teritorijoje per vis pensijos mokjimo laikotarp slyga –  Nepriimtinumas
pagal Sutart –  Pateisinimas –  Pateisinimo nebuvimas –  Proporcingumo principo paeidimas 
<...> 35. Dl pirmosios slygos iš atsakovo pagrindinje byloje bei Lenkijos vyriausybs Teisingumo Teismui pateikt pastab matyti, kad <1974  m. gegus 29 d. statymas dl karo ir kariuomens invalid ir j šeim aprpinimo> numatytas apribojimas iš esms grindiamas Lenkijos statym leidjo siekiu solidarumo su civilmis karo ar represij aukomis sipareigojim
 
 
taikyti tik tokiems asmenims, kurie turi ssaj su Lenkijos tauta. Taigi gyvenamosios vietos slyga  patvirtina j integracij Lenkijos visuomen.  <...> 37. Teisinga, kad ir siekis utikrinti ssaj tarp atitinkamos valstybs nars visuomens bei teiss išmok turtojo, ir btinyb patikrinti, ar pastarasis tebetenkina šios išmokos skyrimo slygas, yra objektyvs bendrojo intereso pagrindai, galintys pateisinti tai, kad tokios išmokos skyrimo ar mokjimo slygos galt turti takos šios valstybs nars piliei judjimo laisvei.  <...> 39. Pavyzdiui, valstyb nar, nustatydama su suinteresuotojo asmens pilietybe ar gyvenamja vieta susijusias slygas, gali teistai apriboti išmok civilms karo ar represij aukoms skyrim tik tokiems asmenims, kurie turi tam tikro laipsnio ssaj su šios valstybs nars visuomene.
40. Taiau nors <...> nustatytas apribojimas gali bti pateisintas objektyviais pirmesniame punkte nurodytais bendrojo intereso pagrindais, dar btina, kad jie nebt neproporcingi siekiamam tikslui.
41. Vis pirma, kalbant apie nuolatins gyvenamosios vietos nacionalinje teritorijoje turjimo  per vis aptariamos išmokos mokjimo laikotarp slyg, laikom civili karo ar represij auk  
ssajos su Lenkijos visuomene kriterijumi, reikia konstatuoti, kad nors teisinga, jog gyvenamoji vieta yra toki ssaj patvirtinti galintis kriterijus, pagrindinje byloje nagrinjamomis aplinkybmis tokia slyga viršija tai, kas btina siekiamam tikslui gyvendinti.  42. Neginijama, kad H.  Nerkowska yra Lenkijos piliet ir gyveno Lenkijoje daugiau kaip dvidešimt met, per kuriuos moksi ir dirbo.  43. Pagrindinje byloje nagrinjam išmok skirianios valstybs nars pilietybs turjimo bei daugiau kaip dvidešimties met gyvenimo šioje valstybje studijuojant ir dirbant aplinkybs gali  pakakti ssajai tarp šios valstybs ir teiss gauti ši išmok turtojo rodyti. Tokiomis aplinkybmis gyvenamosios vietos per vis mintos išmokos mokjimo laikotarp reika lavimas
laikytinas neproporcingu, nes jis viršija tai, kas btina tokiai ssajai utikrinti.  44. Antra, kalbant apie argument, kad gyvenamosios vietos slyga yra vienintel priemon  patikrinti, ar teiss invalidumo pensij turtojas tebetenkina jos skyrimo slygas, pakanka atsakyti, jog negali bti pagrstai teigiama, kad siekiamo tikslo negalima pasiekti kitomis  priemonmis, kurios, nors ir maiau ribojanios, yra tokios pat veiksmingos.  45. Nors medicininis ar administracinis patikrinimas reikalauja, k ad teiss toki išmok, kokia nagrinjama pagrindinje byloje, turtojas bt atitinkamos valstybs nars teritorijoje, niekas netrukdo, kad ši valstyb nar pakviest š teiss turtoj atvykti ši valstyb tokiam patikrinimui, skaitant galim išmokos mokjimo sustabdymo sankcij nepagrsto minto teiss turtojo atsisakymo atveju.
46. Todl gyvenamosios vietos slyga, kokia nagrinjama pagrindinje byloje, viršija tai, kas  btina, siekiant gyvendinti tiksl patikrinti, ar teiss išmok turtojas tebetenkina jos skyrimo
slygas, ir todl ši slyga neatitinka <...> proporcingumo principo. 47. Atsivelgiant pirmiau išdstytus argumentus, <...> EB 18 straipsnio [dabar
SESV 21 straipsnis]  1 dalis turi bti aiškinama kaip draudianti tokias valstybs nars teiss nuostatas, pagal kurias jos pilieiams absoliuiai ir bet kokiomis slygomis atsisakoma mokti civilms karo ar represij aukoms skirt išmok vien dl to, kad jie neturi gyvenamosios vietos šios valstybs teritorijoje per vis šios išmokos mokjimo laikotarp ir gyvena kitoje valstybje narje. 
2008 m. gegus 22 d. Sprendimas Nerkowska (byla C-499/06, Rink. p. I-3993)
Sjungos pilietyb –  Teis laisvai judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje –  Socialins garantijos - Išmokos karo auk našliams –  Gyvenamosios vietos nacionalinje teritorijoje slyga –   Nepriimtinumas pagal Sutart –   Pateisinimas  –   Pateisinimo nebuvimas  –   Proporcingumo principo paeidimas 
 
 
<...> 38. Ir iš Badeno–Viurtembergo federalins ems, ir iš Vokietijos vyriausybs Teisingumo Teismui pateikt pastab išplaukia, kad <1950 m. gruodio 20 d. Federalinio aprpinimo statymo> numatytu apribojimu siekiama suteikti tinkam išmok u Vokietijos rib gyvenantiems gavjams, atsivelgiant dabartinius pragyvenimo lygio, pajam ir socialini išmok skirtumus šioje valstybje narje ir valstybse narse, kuriose gyvena teiss turtojai. Be to, remiantis šiomis  pastabomis, btinyb utikrinti pakankam teiss turtoj profesins ir socialins situacijos, be kita ko, j pajam, kontrol taip pat pateisina nagrinjam apribojim. 39. Ir siekis skirti išmokas atsivelgiant mintus skirtumus tarp atitinkam valstybi nari, ir  btinyb utikrinti pakankam teiss turtoj profesins ir socialins situacijos kontrol yra objektyvs bendrojo intereso pagrindai, galintys pateisinti tai, kad toki išmok, kokios nagrinjamos pagrindinje byloje, mokjimo slygos ir taisykls gali turti poveik judjimo laisvei.
<...> 41. Vis dlto gyvenamosios vietos reikalavimas, koks nagrinjamas pagrindinje byloje, negali bti laikomas proporcingu siekiamiems tikslams.  42. Reikia paymti, kad <1990 m. birelio 30 d. Nutarimas dl aprpinimo usienyje> 1 straipsnis aiškiai apriboja <1950 m. gruodio 20 d. Federalinio aprpinimo statymo> 64e strai psnio taikym teiss turtojams, turintiems nuolatin ar prast gyvenamj viet arba vienoje iš dešimties šiame straipsnyje nurodyt valstybi nari, arba Albanijoje ar buvusioje Jugoslavijoje, arba buvusioje Soviet Sjungoje.  43. Taiau yra <1990 m. birelio 30 d. Nutarimo dl aprpinimo usienyje> 1 straipsnyje
nenurodyt valstybi, kur pragyvenimo lygis yra maesnis nei