RR\1089896LT.doc PE577.063v02-00

LT Suvienijusi įvairovę LT

Europos Parlamentas 2014-2019

Plenarinio posėdžio dokumentas

A8-0058/2016

17.3.2016

PRANEŠIMAS

dėl siūlymo skirti Anthony Abelą Audito Rūmų nariu

(C8-0024/2016 – 2016/0803(NLE))

Biudţeto kontrolės komitetas

Pranešėjas: Igor Šoltes

PE577.063v02-00 2/15 RR\1089896LT.doc

LT

PR_NLE_MembersECA

TURINYS

Psl.

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO .......................................... 3

1 PRIEDAS. ANTHONY ABELOS GYVENIMO APRAŠYMAS .......................................... 4

2 PRIEDAS. ANTHONY ABELOS ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS ...................................... 6

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI ..................... 15

RR\1089896LT.doc 3/15 PE577.063v02-00

LT

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl siūlymo skirti Anthony Abelą Audito Rūmų nariu

(C8-0024/2016 – 2016/0803(NLE))

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

– atsiţvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal

kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0024/2016),

– atsiţvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį,

– atsiţvelgdamas į Biudţeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0058/2016),

A. kadangi Parlamento Biudţeto kontrolės komitetas įvertino siūlomo kandidato

kvalifikaciją, visų pirma atsiţvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286

straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

B. kadangi per 2016 m. kovo 15 d. Biudţeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas

kandidato, kurį Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nariu, klausymas;

1. teikia neigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo paskirti Anthony Abelą Audito Rūmų

nariu;

2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipaţinti – Audito Rūmams,

kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

PE577.063v02-00 4/15 RR\1089896LT.doc

LT

1 PRIEDAS. ANTHONY ABELOS GYVENIMO APRAŠYMAS

POLITINĖ KARJERA

2008–2016 m.: DARBO PARTIJOS PIRMININKO PAVADUOTOJAS (ATSAKINGAS UŢ PARTIJOS

REIKALUS)

Pagrindinės veiklos sritys

ir pareigos

Darbo partijos pirmininko pavaduotojas (atsakingas uţ partijos reikalus). Be savo

bendrųjų pareigų vykdyti ir valdyti partijos vidaus veiklą, jis taip pat priţiūrėjo Darbo

partijos 65 politinius padalinius. Jis taip pat nustatė gero valdymo standartus 39

Darbo partijos vietinėms taryboms ir rūpinosi, kad šių standartų būtų laikomasi. Jam

einant šias pareigas Darbo partijoje visais organizacijos lygiais įvyko radikalūs

pokyčiai.

Nuo 2013 m. dirba ministro pirmininko konsultantu politiniais, socialiniais ir

teisiniais klausimais. Taip pat teikia teisinę paramą Šeimos ir socialinių reikalų

ministerijai. Padėjo įgyvendinti įstatymą dėl paţeidţiamų asmenų apsaugos nuo

prievartos. Dalyvavo rengiant Informatorių aktą, panaikinant senaties terminą

piktnaudţiavimo įgaliojimais ir valstybės pareigūnų korupcijos atvejais, taip pat

rengiant įstatymą, kuriuo reglamentuojamas politinių partijų finansavimas.

1996–1998 m. DARBO KOMISIJOS NARYS

Pagrindinės veiklos sritys

ir pareigos

Darbo komisija yra pagal Konstituciją įsteigta nepriklausoma teisminė institucija,

kuri sprendţia su politine diskriminacija darbo santykių srityje susijusius klausimus.

1993–1997 m. HAMRŪNO VICEMERAS

Pagrindinės veiklos sritys

ir pareigos

Kaip Hamrūno, vieno iš didţiausių Maltos miestų, išrinktas vicemeras, buvo

atsakingas uţ įstatymų įgyvendinimą ir piliečių skundų biuro valdymą. Pradėjo taikyti

pirmuosius potvarkius ir įsteigė pirmąjį vietos teismą.

1989 m. VIENAS IŠ ŢALIŲJŲ PARTIJOS „ALTERNATTIVA DEMOKRATIKA“ STEIGĖJŲ

Pagrindinės veiklos sritys

ir pareigos

Vienas iš ţaliųjų partijos „Alternattiva Demokratika“ steigėjų; šiai partijai aktualūs

aplinkos klausimai, lyčių lygybė, politinis skaidrumas ir teisingesnė rinkimų sistema

įtraukiant nacionalinę kvotą siekiant sudaryti sąlygas, kad maţoms partijoms būtų

atstovaujama Parlamente pagal vokiškąjį modelį. Agitavo uţ Informatorių akto,

Informacijos laisvės akto taikymą, uţ senaties termino panaikinimą piktnaudţiavimo

galia ir valstybės pareigūnų korupcijos atvejais, taip pat uţ poreikį priimti Partijų

finansavimo įstatymą.

1988–1989 m. IŠRINKTAS Į DARBO PARTIJOS PIRMININKO POSTĄ

Pagrindinės veiklos sritys

ir pareigos

Dr. Abela ėjo Darbo partijos pirmininko pareigas 1988–1989 m.

1987 m. KAIP DARBO PARTIJOS KANDIDATAS DALYVAVO NACIONALINIUOSE RINKIMUOSE

Pagrindinės veiklos sritys

ir pareigos

Toni Abela pirmą kartą Maltos visuotiniuose rinkimuose dalyvavo 1987 m.

1981–1989 m. DARBO PARTIJOS NACIONALINIO VYKDOMOJO KOMITETO NARYS

Pagrindinės veiklos sritys

ir pareigos

Šiuo laikotarpiu jis agitavo uţ didesnes pilietines teises, be kita ko, uţ teisę išsiskirti,

politinę savikritiką ir politinį skaidrumą.

KITA DARBO PATIRTIS

Nuo 1984 m. ADVOKATAS

Darbovietės pavadinimas ir Savarankiškai dirbantis asmuo

RR\1089896LT.doc 5/15 PE577.063v02-00

LT

adresas

Pagrindinės pareigos Nuo 1984 m. iki dabar jis be pertraukos dirbo kaip teisininkas ir kaip advokatas

teisme. Jis dirbo įvairiose teisės srityse, daugiausia šeimos teisės, konstitucinių

klausimų, administracinės teisės, viešųjų pirkimų reglamentavimo, taip pat

dalyvavo civilinės ir komercinės teisės teismo procesuose. Jis dalyvavo

priimant precedento neturinčius sprendimus dėl maţumos akcininkų apsaugos

bylose dėl galios perėmimo, konstitucinėse bylose, kuriomis remiantis pakeisti

įstatymai, kaip kad nuomos įstatymai, sutuoktinių turto reţimai, pilietinių teisių

ir rinkimų įstatymai.

Nuo 1983 m. STRAIPSNIŲ AUTORIUS

Darbovietės pavadinimas ir

adresas

„L-Orizzont“ ir sekmadieninis laikraštis „il- Kullhadd“

Pagrindinės pareigos Nuo 1983 m. jis yra nuolatinis savaitraščio ir dienraščio straipsnių

maltiečių kalba autorius. Jis daugiausia rašo socialiniais ir politiniais

klausimais. Dabar jis taip pat yra sekmadieninio laikraščio redaktorius.

ŠVIETIMAS IR MOKYMAS

Datos (nuo – iki) 1979–1984 m.

Institucija Maltos universitetas

Įgytas kvalifikacinis laipsnis Teisės mokslų daktaras

Diplominio darbo tema „Teisės filosofija“

Datos (nuo – iki) 1979–1983 m.

Institucija Maltos universitetas

Įgytas kvalifikacinis laipsnis Viešasis notaro diplomas

KALBOS

GIMTOJI KALBA MALTIEČIŲ

KITOS KALBOS ANGLŲ ITALŲ PRANCŪZŲ

Skaitymas Puikus Puikus Geras

Rašymas Puikus Puikus Geras

Ţodţiu Puikus Puikus Geras

PE577.063v02-00 6/15 RR\1089896LT.doc

LT

2 PRIEDAS. ANTHONY ABELOS ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS

Profesinė patirtis

1. Nurodykite savo darbo patirtį viešųjų finansų – biudţeto planavimo, vykdymo ar

valdymo arba biudţeto kontrolės ar audito – srityje.

Kaip advokatas, dėmesį sutelkiau į Maltos piliečių teisių gynimą visais teisės aspektais ir

visose pilietinių teisių srityse. Taigi per savo profesinę karjerą neišvengiamai daug kartų

susidūriau su įvairiais viešųjų finansų aspektais gero valdymo srityje, ypač siekdamas apginti

piliečių interesus. Šie klausimai apėmė neteisingus vertinimus ar neteisingai sumokėto

pajamų mokesčio grąţinimus, viešuosius pirkimus reglamentuojančių nuostatų paţeidimus,

vienodų sąlygų uţtikrinimo skiriant viešąsias sutartis trūkumą, viešųjų institucijų patraukimą

atsakomybėn joms paţeidus finansinių nuostatų sistemą ir darbo etikos bei patikimo valdymo

principų taikymą įmonių teisėje, kai vykdoma veikla, prekybos įmonių likvidavimo

registravimas ar likvidavimas.

1993–1997 m. taip pat ėjau Hamrūno – vieno iš didţiausių Maltos miestų, savivaldybės

vicemero pareigas ir, be kitų uţduočių, buvau atsakingas uţ uţtikrinimą, kad būtų laikomasi

viešuosius pirkimus reglamentuojančių nuostatų. Parengiau pirmuosius vietinius potvarkius ir

vedţiau bei organizavau pirmuosius vietos teismo posėdţius. Nuo 2008 m. iki dabar einu

Darbo partijos pirmininko pavaduotojo pareigas, šiuo metu vyriausybėje, ir turėjau

kontroliuoti tiek centrinės organizacijos, tiek daugiau kaip šešiasdešimties jos politinių

padalinių įplaukas ir išlaidas. Darbo partija yra vienintelė iš pagrindinių partijų, kuri skelbia

savo ataskaitas ir kartą per metus partijos nariai turi galimybę išnagrinėti ataskaitas ir ieškoti

informacijos apie partijos finansinę padėtį. Aš taip pat buvau atsakingas uţ 39 Darbo partijos

vietos tarybų gerą ir patikimą valdymą ir priţiūrėjau, kad būtų laikomasi gero valdymo

principų bei finansinių ir viešųjų pirkimų taisyklių.

2. Nurodykite svarbiausius savo pasiekimus per profesinę karjerą.

Per savo 33 darbo advokatu metus aš be pertraukos vykdţiau advokato pareigas Maltos

teismuose. Specializavausi visų teisės sričių ginčuose. Buvo daug atvejų, kai buvau patarėjas

teisiniais klausimais priimant precedento neturinčius sprendimus.

Atstovavau „Mid-Med Bank Plc“ maţumos akcininkams ir pasiekiau, kad būtų paskelbta

vyriausybės ir „HSBC Plc“ veiksmus ribojanti teismo nutartis, kuria draudţiama pastarajai

bendrovei atlikti perėmimą, dėl kurio būtų gerokai sumaţėjusi maţumos akcininkų kapitalo

dalies vertė. Taip pat priverčiau vyriausybę skirti narius į Birţos tribunolą siekiant gauti

pareiškimą, kad akcijų pardavimo nutraukimas birţoje buvo nepagrįstas, represyvus ir paţeidė

maţumos akcininkų teisių į kapitalą skaidrumą. Į tribunolą nariai buvo paskirti ir buvo gautas

palankus pareiškimas.

Kita teisinė byla buvo susijusi su konstituciniu actio popolaris – pirmą kartą panaudotu

Maltos teismuose. Tuomet pradėjau teismo procesą siekdamas anuliuoti įstatymą, pagal kurį

valstybės televizijoje eterio laiko nebuvo skiriama Parlamente neatstovaujamoms politinėms

partijoms. Teigdamas, kad šis įstatymas paţeidė Konstituciją ir buvo diskriminacinis,

Konstitucinis teismas nurodė valstybiniam transliuotojui pripaţinti visų politinių partijų teisę

gauti tinkamo eterio laiko, ypač per rinkimų kampanijas.

RR\1089896LT.doc 7/15 PE577.063v02-00

LT

Kitoje byloje teismai paskelbė, kad policijos komisaras veikė ultra vires, t. y. perţengdamas

savo valdţios institucijos ribas ir paţeisdamas finansinio reglamento sistemą, kai reikalavo

banko garantijos, kad būtų išduota licencija veikti vairuotojų vairuojamų automobilių

tarnybai. Šis priimtas sprendimas atnešė naudos daugeliui kitų asmenų ir įstatymai buvo

pakeisti taip, kad visa procedūra buvo supaprastinta ir tapo teisingesnė.

Be šių trijų pavyzdţių, taip pat buvau advokatas priimant teismo sprendimus, kuriais daug

įstatymų buvo pakeista taip, kad jie nepaţeistų piliečių teisių, apimančius nuomos įstatymus,

šeimos teises ir tinkamą teisinį procesą baudţiamojoje srityje.

3. Kokios turite darbo tarptautinėse daugiakultūrėse ir daugiakalbėse organizacijose

arba institucijose, įsikūrusiose ne Jūsų kilmės šalyje, patirties?

Dirbdamas advokatu buvau teisinis patarėjas bylose, kuriose dalyvavo trečiųjų šalių piliečiai.

Daugelis šių bylų buvo susijusios su prieglobsčio ar gyventojo vizos prašančiais imigrantais,

tiek bendrosios kompetencijos teismuose, tiek Pilietybės perţiūros taryboje. Kitos bylos buvo

susijusios su įmonėmis, kurias kartu turėjo ar valdė Maltos piliečiai ir trečiųjų šalių piliečiai.

1982 m. kelis mėnesius praleidau savanoriškai rūpindamasis vargšais Indijoje, Kalkutoje –

tuo metu taip pat dirbau ligoninėje, kurioje slaugomi raupais sergantys pacientai. 1983 m.

keletui mėnesiui kaip pagalbininkas teisiniais klausimais buvau pasiųstas į Maltos misiją

Niujorke. Tai buvo per 38-ąją Generalinės Asamblėjos sesiją. Viešėdamas Niujorke lankiausi

forumuose ir sesijose kovos su rasine neapykanta, daugiakultūrinių aspektų integravimo į

visuomenę ir ţmonių perkėlimo klausimais. Taip pat dalyvavau uţsienio seminaruose, be kita

ko, Kanados Magillo universitete rengtame seminare apie teisės koncepcijų skirtumus. Ta

proga bendravau ir su bendrosios teisės, ir su civilinės teisės studentais, nes Maltos teisinė

sistema yra šių dviejų sistemų mišinys. Praėjusiais metais taip pat dalyvavau Eversheds

surengtame praktiniame seminare apie sienų apribojimus, kuriame dalyvavo teisės ekspertai iš

viso pasaulio. Pastaruosius trejus metus taip pat buvau narys delegacijos, kuri skatina Italijos

ir Maltos dialogą bendrojo intereso klausimais dėl abi šalis supančiuose vandenyse esančių

gamtos išteklių.

Tiek būdamas vienu iš ţaliųjų partijos „Alternattiva Demokratika“ steigėju, tiek Darbo

partijos pirmininko pavaduotoju, dalyvauju Europoje vykstančiose konferencijose ir

seminaruose. Būdamas Darbo partijos pirmininko pavaduotoju, reguliariai esu atsakingas uţ

kitų Europos partijų atstovų ir delegacijų priėmimą bei bendradarbiavimą su jomis. Taip pat

buvau partijos delegacijų į ne ES šalis vadovas. Tuo laikotarpiu net dalyvavau uţsienyje

vykusiose Darbo ir socialistų partijų konferencijose.

Mano gimtoji kalba yra maltiečių kalba – tai semitų kalba, lingvistiniu poţiūriu labai panaši į

arabų. Taip pat labai gerai kalbu ir rašau anglų ir italų kalbomis. Taip pat susikalbu

prancūziškai.

4. Ar Jums buvo suteiktas įsipareigojimų įvykdymo patvirtinimas, kai ėjote ankstesnes

vadovaujamąsias pareigas, jei tokia procedūra numatyta?

Kadangi dirbau kaip savarankiškas advokatas, įsipareigojimų įvykdymo patvirtinimo

procedūra man niekada nebuvo taikoma. Dėl visos viešosios veiklos įsipareigojimų įvykdymo

patvirtinimas man visada buvo suteikiamas be jokių pastabų ar išlygų.

PE577.063v02-00 8/15 RR\1089896LT.doc

LT

5. Nurodykite savo ankstesnes pareigas, į kurias buvote paskirtas pagal politinę

procedūrą.

1966–1999 m. buvau Maltos darbo komisijos, kuri yra atskiras konstitucinis teisminis

organas, nariu. Ją sudaro penki nariai, iš kurių tris Ministro Pirmininko patarimu skiria

Respublikos Prezidentas. Buvau vienas iš tų trijų skiriamų narių. Šiuo metu taip pat esu

Ministro Pirmininko patarėjas socialiniais klausimais.

6. Nurodykite tris svarbiausius sprendimus per savo karjerą, kuriuos priimant

dalyvavote.

Pirmą svarbų sprendimą priėmiau 1984 m., kai pradėjau dirbti advokatu. Gavau pasiūlymą

dirbti privačiame sektoriuje, kuris jaunam, tik pradėjusiam dirbti advokatui buvo gana

patrauklus. Vis dėlto nusprendţiau dirbti savarankiškai. Šį sprendimą priėmiau todėl, kad

bijojau prarasti savo profesinę ir asmeninę nepriklausomybę. Taigi įsteigiau nuosavą

teisininkų įmonę. Tai maţa, tačiau sprendţiant ginčus sėkmingai dirbanti įmonė.

1989 m. priėmiau antrą sprendimą – nusprendţiau pasitraukti iš Darbo partijos. Dėl daugelio

nepageidautinų įvykių partijoje pajutau, kad, jei pasilikčiau, mano sąţinė ir politiniai principai

būtų sukompromituoti. Pasitraukiau iš partijos pirmininko posto ir iš parlamentinės frakcijos

vadovo posto po to, kai paraginau įvykdyti partijos reformą ir šis raginimas nebuvo išgirstas.

Priimdamas šį sprendimą rizikavau savo profesija.

2008 m. priėmiau trečią svarbų sprendimą – kandidatuoti rinkimuose į Darbo partijos vadovo

pavaduotojus. Šioms pareigoms eiti reikia daug laiko ir jos kelia didelį stresą, ypač artėjant

rinkimams. Maltoje rinkimų kova itin arši. Man pavyko tuo pačiu metu ir eiti šias pareigas, ir

dirbti pagal savo profesiją. Man visada pavykdavo uţsidirbti pragyvenimui iš savo teisininko

profesijos, o pirmininko pavaduotojo pareigos mano atveju buvo visiškai nepelningos.

Nepriklausomumas

7. Sutartyje nustatyta, kad Audito Rūmų nariai, eidami savo pareigas, turi būti

„visiškai nepriklausomi“. Kaip Jūs vykdytumėte šį įsipareigojimą eidamas savo

būsimas pareigas?

Veikčiau itin nešališkai, objektyviai ir sąţiningai. Išmokau visapusiškai gerbti teisinės

valstybės principus ir jų laikytis, taip pat laikytis kolegialumo principo priimant sprendimus ir

vengti interesų konfliktų bei apie juos pranešti, jei į juos patekčiau.

8. Ar Jūs arba Jūsų artimi giminaičiai (tėvai, broliai ir seserys, įteisinti partneriai ir

vaikai) turi kokią nors įmonę, finansinio turto ar kitokių įsipareigojimų, kurie galėtų

būti nesuderinami su Jūsų pareigomis ateityje?

Ne, visiškai niekas.

9. Ar esate pasirengęs deklaruoti visus savo finansinius interesus ar kitus

įsipareigojimus Audito Rūmų pirmininkui bei juos paviešinti?

Taip, visiškai nedvejodamas.

10. Ar esate šiuo metu susijęs su kokiu nors teismo procesu? Jei taip, prašome pateikti

RR\1089896LT.doc 9/15 PE577.063v02-00

LT

išsamesnę informaciją.

Taip, man, kaip redaktoriui, yra iškeltos kelios civilinės bylos. Reikia paaiškinti, kad šios

bylos nėra iškeltos man, kaip privačiam asmeniui, bet kaip redaktoriui – Darbo partijai

priklausančio sekmadieninio laikraščio teisiniam atstovui. Maltoje, kaip ir daugelyje kitų

šalių, laikraščiams keliamos bylos tik dėl teisinių tikslų adresuojamos redaktoriui, kaip

atsakovui, ir todėl, kad Spaudos registre esu uţregistruotas kaip šio laikraščio redaktorius,

neišvengiamai turiu būti paskirtas atsakovu. Tai yra tik civilinio pobūdţio civilinės bylos.

Taigi, kadangi esu teisiškai įregistruotas sekmadieninio laikraščio „Kulhadd“ – oficialaus

Darbo partijos laikraščio, redaktorius, byla man iškelta tik kaip einančiam tas pareigas.

11. Ar atliekate kokį nors aktyvų arba vykdomojo pobūdţio vaidmenį politiniame

gyvenime? Jei taip, tai kokiu lygmeniu? Ar per pastaruosius 18 mėnesių ėjote kokias

nors politines pareigas? Jei taip, prašome pateikti išsamesnę informaciją.

Taip, iki dabar esu Darbo partijos pirmininko pavaduotojas (atsakingas uţ partijos reikalus).

Uţ šias pareigas atlyginimo negaunu. Per savo kadenciją pirmą kartą Darbo partijos istorijoje

į statutą įtraukiau draudimą šias pareigas einančiam asmeniui kandidatuoti vietos ir Europos

Parlamento rinkimuose. Buvau atsakingas uţ partijos daugelio svarbių vaidmenų ir funkcijų

vykdymą, kaip antai rinkimų kandidatų atranka, uţtikrindamas gerą vietos tarybų,

nacionalinės partijos padalinių politinių skyrių, nacionalinių renginių valdymą ir

priţiūrėdamas bendrą partijos veiklą.

12. Ar Jus paskyrus Audito Rūmų nariu būsite pasirengęs atsisakyti visų pareigų, į

kurias esate išrinktas, ir atsakingų pareigų politinėje partijoje?

Taip. Apie šį sprendimą partijai jau pranešiau ir partija jau pradėjo mane pakeisiančio asmens

rinkimų procesą.

13. Kaip spręstumėte šiurkščių paţeidimų, sukčiavimo ir (arba) korupcijos atvejus, su

kuriais būtų susiję asmenys iš Jūsų kilmės valstybės narės?

Sukčiavimas, korupcija ir šiurkštūs paţeidimai nepaiso sienų ar pilietybės. Jei į tokią veiklą

bus įsitraukę mano kilmės valstybėje narėje gyvenantys asmenys, su jais tvarkysiuos pačiu

grieţčiausiu būdu ir vykdydamas savo, kaip Audito Rūmų nario, pareigas, apie šią problemą

pranešiu atsakingoms valdţios institucijoms.

Pareigų vykdymas

14. Kokie turėtų būti pagrindiniai patikimo finansų valdymo kultūros bet kurioje

viešojoje įstaigoje bruoţai? Kaip Audito Rūmai galėtų padėti uţtikrinti, kad jų būtų

paisoma?

Viso to pagrindas – paprasčiausiai gero valdymo kultūra, kurią, deja, ne taip jau paprasta

sukurti realiame pasaulyje. Jos pagrindiniai principai: skaidrumas, atskaitomybė ir didelis

pareigos visuomenei jausmas. Norint tai įgyvendinti, turi būti sukurtas teisingas ir patikimas

viešųjų finansų valdymas, ir jis turi būti atviras visuomenės tyrimams. Be to, jis turi būti

grindţiamas nuolatiniu juntamu rezultatų ir paslaugų kokybės gerinimu, kurio piliečiai

teisingai tikisi iš valstybės tarnybos, nes ji finansuojama iš mokesčių mokėtojų pinigų.

PE577.063v02-00 10/15 RR\1089896LT.doc

LT

Siekiant uţtikrinti, kad valstybės tarnyba veiktų pagal gero valdymo principus, kad jos

rezultatai ir paslaugos būtų tinkamai teikiamos jų gavėjams naudoti ir kad būtų pasiekti

susitarti politikos tikslai, taip pat esminę svarbą turi aiški finansinių taisyklių sistema.

Atskaitomybė ir skaidrumas negali būti naudojami pakaitomis, nes atskaitomybė neįmanoma

be skaidrumo. Kai valdţios institucijos turi atsiskaityti, visais etapais atvirumas ir skaidrumas

turi būti išlaikomi visomis proceso pakopomis. Klysti yra ţmogiška ir savo klaidų

pripaţinimas padeda kurti pasitikėjimą. Yra daug geresnių būdų veikti, nei leisti visuomenei,

pvz., per ţiniasklaidą, suţinoti, kad bandėte nuslėpti savo klaidas.

Be to, finansavimas turi būti nukreipiamas tikriems prioritetams finansuoti laikantis iš anksto

nustatytos finansinės programos. Laikas parodė, kad trumparegiai sprendimai, kuriais

siekiama trumpalaikių politinių laimėjimų, yra pagrindinė abejotinų viešųjų išlaidų prieţastis

ir kad galų gale jie kenkia patiems juos priimantiems asmenims. Taigi siekiant valstybės

tarnyboje uţtikrinti patikimo finansų valdymo kultūrą, esminę svarbą turi stiprus išorinis

veikėjas, kuris laiku atskleidţia šio tipo sprendimus. Siekiant šio tikslo, išlaidų efektyvumas ir

didesnis geriausių ţmogiškųjų išteklių naudojimas turi esminę svarbą norint uţtikrinti bet

kokios išlaidų sistemos patikimą finansų valdymą. Pasaulyje po viena kitą sekusių finansinių

krizių padidėjus visuomenės nepasitikėjimui finansinėmis institucijomis, visuomenės

pasitikėjimo viešuoju sektoriumi atkūrimas tapo būtina sąlyga siekiant uţtikrinti gerą

gyventojus valdančių institucijų veikimą. Europos Audito Rūmai yra tinkama institucija, kad

vykdytų šią uţduotį daug lygių apimančiose ES institucinėse struktūrose ir jai palaikant

santykius su valstybėmis narėmis.

Tačiau taip pat yra politinis klausimo, kuris lemia ekonominį stabilumą, aspektas –

demokratinis teisėtumas. Dėl patikimo finansų valdymo trūkumo susidaro įspūdis, kad

demokratinės institucijos neveikia – nesvarbų, ar jos yra išrinktos tiesiogiai, kaip kad Europos

Parlamentas, ar jose yra atstovaujama netiesiogiai, kaip kad Komisijoje ar Taryboje. Kilus

bendram ekonominiam nepasitenkinimui, ėmė rastis nedemokratiniai politiniai dariniai ir

judėjimai. Dėl blogo mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo imama abejoti visa demokratine

sistema. Esama tokio reiškinio, kurį vadinu visiškai iškreiptu neigiamu įspūdţiu apie visas

institucijas, kuriose nėra patikimo finansų valdymo. Ţmonėms nepavyksta atskirti teisingai

dirbančių institucijų nuo tų, kurios veikia neteisingai. Piliečiai institucijas supainioja – ir

valstybių narių, ir Europos Sąjungos institucijas, nors kitos institucijos galbūt dirba teisingai.

Šiomis aplinkybėmis Europos Audito Rūmai yra unikalioje pozicijoje. Kaip išorinis audito

organas, jie atkuria pasitikėjimą Europos Sąjungos demokratinėmis institucijomis. Jie buvo

tinkamai apibūdinti kaip Europos Sąjungos „sąţinės sąmonė“. Europos Audito Rūmai, nuo jų

įsteigimo 1977 m. atlikdami neįkainojamą darbą, jau atsako į ilgametį klausimą „Qui

custodiet ipsos custodet?“ (Kas turi saugoti mūsų sargybinius?). Per keturiasdešimt savo

gyvavimo metų sukaupę metinių ataskaitų, specialiųjų metinių ataskaitų, specialiųjų ataskaitų,

nuomonių pagrindą ir patirtį, jie gali patarti, vadovauti ir veikti atveriant akis uţ ES biudţeto

įgyvendinimą atsakingiems asmenims. Jei visi veikėjai ir suinteresuotieji asmenys atsiţvelgtų

į tai, ką sako ir turi pasakyti Audito Rūmai, sudėtingas biudţeto išlaidų procesas nuo

ţemiausių iki aukščiausių sluoksnių neabejotinai pagerėtų.

15. Pagal Sutartį Audito Rūmai padeda Parlamentui įgyvendinti biudţeto vykdymo

kontrolės įgaliojimus. Kaip pagerintumėte Audito Rūmų ir Europos Parlamento

(visų pirma Biudţeto kontrolės komiteto) bendradarbiavimą, kad būtų sustiprinta

bendrų išlaidų viešoji prieţiūra ir padidinta šių išlaidų teikiama ekonominė nauda?

RR\1089896LT.doc 11/15 PE577.063v02-00

LT

Audito Rūmai Parlamentui teikia Metinę audito ataskaitą dėl biudţeto įgyvendinimo kartu su

labai laukiamu patikinimo pareiškimu – ji tebėra pagalbos Parlamentui tikrinti Komisijos

vykdomų biudţeto išlaidų rezultatyvumą prieš suteikiant Komisijai biudţeto įvykdymo

patvirtinimą, pagrindas. Ši ataskaita Parlamentui suteikia pagrindines priemones ataskaitų

patikimumui išnagrinėti ir patikrinti, kiek laikomasi reguliavimo sistemos, ypač Finansinio

reglamento.

Pagrindinis patikinimo pareiškimo tikslas – suinteresuotiesiems subjektams, ypač Europos

Parlamentui ir Ministrų Tarybai, bet ir apskritai ES piliečiams pateikti vertinimą ir nuomonę

dėl to, kaip panaudotos ES lėšos. Audito Rūmų pastabos dėl operacijų teisėtumo konkrečiais

finansiniais metais yra tinkama priemonė būsimoms klaidoms išvengti. Taigi Audito Rūmų

išvados tampa tinkama priemone, kuria Parlamentas naudojasi, kad darytų Komisijai

spaudimą būti atidesnei ir išvengti klaidų ateityje.

Jokia kita institucija neturi geresnių galimybių Parlamentui, ypač jo Biudţeto kontrolės

komitetui, pateikti neįkainojamą informaciją ir nuomones apie vykdant ES politiką pasiektus

rezultatus. Taigi Parlamentas bus geresnėje pozicijoje, kad sustiprintų Bendrijos finansuojamų

veiksmų rezultatyvumą ir veiksmingumą, sustiprintų kriterijų nustatymo procesą ir įvertintų

Sąjungos politikos poveikį valstybėms narėms. Dabar, kai turime uţ institucijas atsakingą

Audito Rūmų narį Ville Italą (Ville Itala), atsirado daugiau Audito Rūmų ir Parlamento bei jo

Biudţeto kontrolės komiteto glaudaus bendradarbiavimo galimybių. Šių abiejų institucijų

nuolatinis ryšys bus naudingas ir stiprins jas abi.

Darau nuorodą į 2014 m. Europos Audito Rūmų tarptautinės kolegialios perţiūros ataskaitą,

kurioje pateikta išmintingų pasiūlymų, kaip sustiprinti Audito Rūmų ir Parlamento (Biudţeto

kontrolės komiteto) bendradarbiavimą. Siūloma, kad uţ kiekvieną specialiąją ataskaitą

atsakingi EAR ataskaitas rengiantys nariai rengtųsi CONT komitete vykstantiems specialiųjų

ataskaitų svarstymams ir juos stebėtų. Be to, siūloma, kad EAR svarstytų galimybę

pasirūpinti, kad jų rekomendacijų įgyvendinimo tema būtų ne tik į biudţeto patvirtinimo

procedūros sritį patenkančių Parlamento svarstymų klausimas.

16. Kokia, Jūsų nuomone, yra veiklos audito pridėtinė vertė ir kaip į šio audito išvadas

turėtų būti atsiţvelgiama vykdant valdymo procedūras? Daugelis ES piliečių yra

susidarę įspūdį, kad jie negauna pakankamos naudos iš mokesčių, kuriuos jie

sumoka ES.

Apskaičiuota, kad kiekvienas ES pilietis per metus į ES biudţetą sumoka 280–300 eurų. Kaip

rašė vienas autorius, yra susidaręs bendras įspūdis, kad, viena vertus, Europos lėšos „auga ant

medţių“ ir kad todėl jos yra tam tikra gerovė, kuria reikia naudotis. Kita vertus, Briuselio

biurokratinė sistema suvokiama kaip milţiniška duobė, į kurią pinigai metami

nekontroliuojamai. Nors visi trys patikimo audito etapai, t. y. finansų, atitikties ir veiklos, gali

padėti pagerinti bendrą supratimą apie Europos Sąjungos veikimą biudţeto išlaidų srityje,

veiklos auditas įgavo ypatingą svarbą siekiant išsklaidyti neigiamus įspūdţius apie ES.

Veiklos auditas aktyviai padeda nustatyti, ar siekiant tinkamų tikslų vykdoma tinkama

politika. Būtent šiomis aplinkybėmis taikomi trys principai: ES struktūrų subjektų veiklos

ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo. Veiklos auditas yra tinkama sistema norint

ištirti taikomą praktiką ir nustatyti jos trūkumus bei racionaliau ir organiškiau suformuoti

patobulinimų pagrindą. Tai bus priemonė, taikoma siekiant atlikti reikalingus veiksmus ne

krizių valdymo būdu, bet daug tvarkingiau ir sistemingiau.

PE577.063v02-00 12/15 RR\1089896LT.doc

LT

Tačiau tai dar ne viskas. Pokyčio sėkmė priklauso ne nuo pasiūlymo, kuris atneša tą pokytį,

bet nuo to pokyčio padarinių. Taigi tolesnių veiksmų sistemos nustatymas yra būtina bet

kokio pokyčio sėkmės sąlyga. Ţinios apie tai, kaip pokyčiai paveikė suinteresuotuosius

subjektus, padės toliau gerinti viešųjų išlaidų valdymą. Veiklos auditai pateikia pakankamai

informacijos, kuri gali padėti sukurti šią sistemą.

Dar vienas veiklos audito aspektas, kuris vis dar nėra pakankamai įvertintas – tai šio audito

didaktinė vertė. Ji visiems suinteresuotiesiems subjektams pateikia empirines išvadas ir

medţiagą, sukauptą įvairių Audito Rūmų vykdyto audito etapų metu. Kitaip tariant, visi

suinteresuotieji subjektai gali pasimokyti iš veiklos audito galutinio rezultato. Kitas klausimas

– ar šia galimybe pasinaudojama ir ar ja pasinaudoja visi ar tik kai kurie?

17. Kaip būtų galima pagerinti Audito Rūmų, nacionalinių audito institucijų ir Europos

Parlamento (Biudţeto kontrolės komiteto) bendradarbiavimą atliekant ES biudţeto auditą?

Pagrindiniai šio tikslo siekimo principai jau nustatyti Sutarties 287 straipsnio 3 dalyje.

Paprasčiau tariant, pagal šį straipsnį reikalaujama, kad (1) valstybėse narėse auditas būtų

atliekamas bendradarbiaujant su nacionalinėmis įstaigomis ir (2) kad šios įstaigos su Audito

Rūmais bendradarbiautų pasitikėjimo dvasia ir toliau išlikdamos nepriklausomos.

Siekiant šio tikslo tiek Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacija (EUROSAI), tiek

jos Ryšių palaikymo komitetas gali būti naudojami kaip puikūs forumai ir kaip reali galimybė

skatinti tikrą abiejų audito institucijų sąveiką siekiant tobulinti geresnio biudţetą

įgyvendinančių subjektų stebėjimo metodus. Taigi per šiuos susitikimus Audito Rūmų nuolat

teikiama informacija Biudţeto kontrolės komitetui padės jam būti informuotam apie Europos

Audito Rūmų ir nacionalinių audito įstaigų pokyčius, suteiks Parlamentui galimybę

pasidalinti savo reakcijomis ir susidarius atitinkamoms aplinkybėms uţtikrinti konstruktyvų

grįţtamąjį ryšį. Tokiu būdu būtų galima pagerinti ES biudţeto įgyvendinimo analizę.

Atsiţvelgiant į tai, kad 80 proc. ES biudţeto patenka į pasidalijamojo valdymo sritį, ir turint

omenyje Audito Rūmų, Parlamento (Biudţeto kontrolės komiteto) ir nacionalinių audito

įstaigų trišalę sąveiką, reikia geriau suprasti, kaip veikia šie sudėtingi santykiai ir ypač, kokią

reikšmę čia turi patikros ir balansai. Taigi ad hoc iniciatyvos, kaip kad konferencijos ir

forumai, kuriuose dalyvautų Audito Rūmai ir Parlamento Biudţeto kontrolės komitetas ir

kuriuose visi suinteresuotieji subjektai turėtų galimybę susitikti ir keistis mintimis, sukurs

sveikesnį klimatą Audito Rūmų, komiteto ir valstybių narių bendradarbiavimo srityje. Tokios

iniciatyvos taip pat suteiks galimybes aptarti tolesnių veiksmų metodus, kaip įgyvendinti

Audito Rūmų pasiūlymus ir rekomendacijas.

Dėl Audito Rūmų patariamojo pobūdţio, siekiant, kad jie dirbtų veiksmingai, jiems

neišvengiamai reikalinga kitų institucijų pagalba. Šiuo poţiūriu Europos Audito Rūmai turėtų

būti laikomi natūraliu Biudţeto kontrolės komiteto sąjungininku, nes abi šios įstaigos dirba

toje pačioje srityje – jos abi ieško kontrolės metodų, kad priţiūrėtų biudţeto išlaidas ir

uţtikrintų, kad patikimo finansų valdymo sistema veiktų visais biudţeto išlaidų lygmenimis ir

pakopomis.

Vis dėlto stiprinant Audito Rūmų ir Parlamento abipusę pagarbą ir bendradarbiavimą, itin

svarbu uţtikrinti Audito Rūmų nepriklausomumą. Abi institucijos viena kitai reikalingos,

tačiau nė viena iš jų nuo kitos nepriklauso.

RR\1089896LT.doc 13/15 PE577.063v02-00

LT

18. Kaip patobulintumėte Audito Rūmų teikiamas ataskaitas, kad Europos Parlamentui

būtų perduota visa reikiama informacija apie valstybių narių Europos Komisijai

pateiktų duomenų tikslumą?

Be daugelio per metus teikiamų specialiųjų ataskaitų, vienas iš svarbiausių dokumentų,

kuriame Europos Parlamentui pateikiama esminė informacija, kad jis galėtų išnagrinėti ir

įvertinti Komisijos atsakomybę įgyvendinant ES biudţetą, neabejotinai yra Audito Rūmų

metinė ataskaita dėl ES biudţeto įgyvendinimo. Metinėse ataskaitose pateikiama

neįkainojama informacija apie tai, kaip valstybės narės veikia įgyvendindamos savo biudţeto

dalį, be kita ko, naudodamos bendrą su Komisija valdymo sistemą.

Rengdami metinės veiklos ataskaitas, Komisijos generaliniai direktoratai iš esmės yra

priklausomi nuo valstybių narių teikiamų informacijos šaltinių. Kai Audito Rūmai atidţiai

nagrinėja gautus duomenis, visada ataskaitoje išryškėja tam tikri netikslumai. Problemų

prieţastys daţnai slypi valstybėse narėse, kurios Komisijai pateikia netikslią informaciją.

Audito Rūmų ataskaitos padeda daugiau suţinoti apie valstybių narių vidines audito sistemas,

apie tai, kaip dirba jų nacionalinės audito institucijos, kaip priţiūrima ES finansuojama ir

nacionalinių agentų administruojama veikla, apie jų duomenų rinkimo mechanizmą ir visą jų

gero valdymo sistemą. EAR surinkta informacija, kai jie rengia savo metinę ataskaitą bei kitas

ataskaitas, ne tik yra vertinga medţiaga, kuri padeda nustatyti valstybės narės bet kokios

finansų valdymo sistemos trūkumus, bet ir padeda Parlamentui geriau suvokti, kaip Komisija

dirba pagal pasidalijamojo valdymo principą. Turint galvoje šį tikslą, turėtų būti skatinami

daţni oficialūs ar kitokie Audito Rūmų ir Parlamento Biudţeto kontrolės komiteto

susitikimai. Šiuo metu jie rengia vieną kasmetinį posėdį.

Daţni šių institucijų kontaktai pateiktų atsakymus į klausimus, kodėl Audito Rūmai savo

2014 m. matinėje ataskaitoje jautė poreikį priekaištauti valstybėms narėms, nes jos

nepasinaudojo joms prieinama informacija. Jeigu jos būtų ta informacija pasinaudojusios, jos

būtų galėjusios laiku uţkirsti kelią toms klaidoms arba jas aptikti ir ištaisyti prieš

padarydamos susijusias klaidas. Nors valstybės narės turėjo tinkamas institucines priemones,

kad valdydamos lėšas klaidų išvengtų, tuomet, kai gavėjams vykdė mokėjimus ar

kompensavimus, tomis priemonėmis nepasinaudojo. Parlamentui svarbu ţinoti, kodėl šie

trūkumai kartojasi kiekvienoje metinėje ataskaitoje.

Taigi Audito Rūmai teisingai elgiasi toliau rodydami trūkumus tiek susijusius su Komisija,

tiek su valstybėmis narėmis. Audito Rūmai turėtų Parlamentui toliau išsamiai aiškinti, iš ko

susideda šie trūkumai. Audito Rūmai taip pat turėtų pasiūlyti būdą, kaip šiuos trūkumus

galima pašalinti siekiant, kad jie nepasikartotų ateityje. Taigi Parlamentas turi atlikti svarbų

vaidmenį ne tik Komisijos biudţeto įvykdymo patvirtinimo srityje, bet ir suteikti galimybę

kiekvienam Parlamento nariui primygtinai reikalauti iš savo vyriausybės, kad reikia grieţtai

laikytis EAR rekomendacijų, kaip išvengti klaidų ateityje. Pačių problemos prieţasčių

šalinimas yra geriausias būdas išvengti įtampos daugiasluoksnėje ES institucinėje sistemoje,

sumaţinti klaidas ir uţtikrinti, kad visos lėšos pasiektų teisingą kryptį ir taigi ES piliečiams

teiktų daug ekonominės naudos tiek valstybėse narėse, iš ES biudţeto gaunančiose daugiau

įplaukų nei skiria jam nuosavų išteklių, tiek valstybėse narėse, skiriančiose nuosavų išteklių

ES biudţetui daugiau nei gauna išmokų.

Taigi metinis Audito Rūmų ir Biudţeto kontrolės komiteto susitikimas yra pageidautinas

įvykis. Tai vienas iš tinkamų forumų, kuriame Audito Rūmai gali informuoti komitetą visų

PE577.063v02-00 14/15 RR\1089896LT.doc

LT

pirma apie sistemos trūkumus ir silpnąsias puses, dėl kurių klaidų marţa pakartotinai viršija

reikšmingumo ribą. Čia Audito Rūmai gali toliau paaiškinti, ar pasiekti finansavimo siekiai ir

tikslai, ir jeigu jie nepasiekti, tai kodėl. Šie susitikimai gali tapti informacijos sesijomis.

Kiti klausimai

19. Ar atsiimtumėte savo kandidatūrą, jei Parlamentas pateiktų neigiamą nuomonę dėl

Jūsų paskyrimo Audito Rūmų nariu?

Siūlydamas mane skirti Audito Rūmų nariu, Maltos ministras pirmininkas išreiškė didelį

pasitikėjimą manimi, kad gerbsiu ir ginsiu nepriklausomumo, sąţiningumo ir garbės

principus, kuriais vadovaudamiesi dirba Audito Rūmai.

Manau, kad mano pareiga yra įgauti tokį patį Europos Parlamento ir jo Biudţeto kontrolės

komiteto pasitikėjimą, kad aš sugebėsiu gerbti ir ginti tuos principus, kurie turi lemiamą

svarbą Audito Rūmų patikimumui ir reputacijai ir sudaro veiksmingo ir lojalaus

bendradarbiavimo su Europos Parlamentu pagrindą.

Jei Parlamentas išreikš su šiais punktais susijusius didelius prieštaravimus mano skyrimui į

Audito Rūmų narius, jausiuosi privalantis savo kandidatūrą atsiimti.

RR\1089896LT.doc 15/15 PE577.063v02-00

LT

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data 15.3.2016

Galutinio balsavimo rezultatai +:

–:

0:

9

17

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę

nariai

Louis Aliot, Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Ryszard

Czarnecki, Tamás Deutsch, Martina Dlabajová, Jens Geier, Ingeborg

Gräßle, Bogusław Liberadzki, Monica Macovei, Georgi Pirinski, Petri

Sarvamaa, Claudia Schmidt, Igor Šoltes, Bart Staes, Marco Valli, Derek

Vaughan, Anders Primdahl Vistisen, Tomáš Zdechovský, Joachim

Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę

pavaduojantys nariai

Richard Ashworth, Karin Kadenbach, Andrey Novakov, Julia Pitera,

Miroslav Poche

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę

pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2

dalis)

Xabier Benito Ziluaga