2

AUKSINIAI MUZIEJAUS METAI

IR... ŠAUKŠTAS DEGUTO

Direktoriaus pavaduotoja

D A I N A K A M A R A U S K I E N Ė

2015-ieji įeis į muziejaus istoriją kaip išskirtiniai, gausūs iškilių datų, renginių, retų parodų ir dide-lių vilčių, siejamų su Europos Sąjungos struktūri-nių fondų atėjimu į kultūros sritį.

Trijų itin iškilių asmenybių – Mikalojaus Kons-tantino Čiurlionio 140-osios gimimo metinės ir jo mecenato Oginskio bei Pauliaus Galaunės jubilie-jiniai metai privertė smagiai suktis, siekiant pras-mingai ir pastebimai pažymėti šiuos žmones.

M. K. Oginskis įamžintas tradiciškai – surengta įspū-dinga paroda „Veidai iš būtojo laiko. Kunigaikščių Oginskių dailės kolekcija“. Joje pristatoma turtinga ku-

nigaikščių kolekcija, kurios dalis iš Plungės dvaro 1925 m. pateko į tuometinį Valsty-bės muziejų. Parodos medžiaga doku-mentuota rinkinio kataloge.

Čiurlionis buvo minimas visus metus. Mu-ziejuje surengta daug netradicinių rengi-nių, koncertų, sukurta naujų muzikinių ir meninių projektų, siekiant parodyti, kad

3

Čiurlionis gali būti jaunatviškas, šmaikš-tus, įkvepiantis ir vis dar aktualus. Sureng-tas ciklas „Čiurlionis įkvepia“aprėpė naci-onalinį moksleivių fotografijų konkursą, džiazą, gatvių šokius, avangardinę muziką, drąsias improvizacijas. Buvo netgi sukurti komiksai apie Čiurlionį, gaminami Čiur-lionių šeimos patiekalai. Profesionalams buvo skirtas paskaitų ciklas „Pasaulinės kuratorystės pamokos“, kuriame savo pa-tirtimi rengiant Čiurlionio parodas dalinosi

užsienio šalių kuratoriai. Jubiliejinių metų akcentu tapo reta, iš privačių kolekcijų su-rengta paroda „Kazimieras Stabrauskas – Čiurlionio mokytojas“.

Čiurlionio metai buvo minimi ir užsienyje. Krokuvoje, Tarptautiniame kultūros cen-tre, surengta viena iš didžiausių ir labai įspūdinga Čiurlionio darbų paroda „Mika-lojus Konstantinas Čiurlionis. Lietuviška pasaka“. Iškilmingas parodos atidarymas

„Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Lietuviška pasaka“. Fotografija: Klaudyna Schubert

4

pradėjo Lietuvos kultūros savaitę Kroku-voje.

15 kūrinių M. K. Čiurlionio buvo atrinkti į tarptautinę parodą, surengtą Italijoje „Mo-dernumo demonas“.

Paroda „Europa ant operacinio stalo: Pir-masis pasaulinis karas Luiso Ramakerso karikatūrose“, vykusia istorinėje Preziden-tūroje, buvo pažymėtos 100-osios šio karo metinės, netikėtai tapusios labai aktualia tema šių dienų pasaulyje. Šiame muzie-jaus padalinyje paroda „Gimęs tai vietai ir toms pareigoms“ paminėtos LR preziden-

to Aleksandro Stulginskio 130-osios gimi-mo metinės.

Labai išsamiai parengta paroda „Pra-nas Domšaitis. Visuomet kelyje“ lankyto-jams priminė apie šio iškilaus menininko 135-ąsias metines ir supažindino su mažai matytais jo kūriniais iš Lewben Art Foun-dation kolekcijos.

Dešinėje: iš „Pa(si)maty-mas su Adoliu Krištopai-

čiu“ ekspozicijos

5

90-ies metų jubiliejui buvo skirta kiek ma-žiau žinomo, tačiau labai ryškiai įsiliejusio į Lietuvos meno istoriją dailininko Adolio Krištopaičio paroda „Pa(si)matymas su Adoliu Krištopaičiu“. Išsami, informatyvi, puikiai menotyrininkės Violetos Jocienės parengta paroda sulaukė itin didelio me-nininkų susidomėjimo.

Paroda „Amžinybės pažadai“, sukėlusi ti-krą lankytojų apgultį, buvo skirta kun. Ri-čardo Mikutavičiaus 80-ties metų jubiliejui paminėti.

Kairėje: „Pranas Domšaitis. Visuomet kelyje“Fotografijos: R. Šeškaitis

6

Kaip visuomet „Kauno Bienalė“ ir jau XII „Kaunas Photo“ festivalis, surengti M. Ži-linsko dailės galerijoje ir Kauno paveikslų galerijoje, susilaukė ne tik gausių lankyto-jų, bet labai aktyvios, kartais kontroversiš-kos žiūrovų reakcijos.

Muziejaus edukatoriai įsiliejo į naujas vei-klas. M. Žilinsko dailės galerijoje vasaros metu pradėjo veikti kūrybinė stovykla „Va-sara. Vasara“, Prezidentūros darbuotojai Tarptautinės muziejų nakties proga su-rengė neįtikėtino susidomėjimo sulaukusį turnyrą-žaidimą „Dingęs Kaunas“. Bendra-darbiaujant su mokyklomis buvo sėkmin-

Edukacija M. Žilinsko dailės galerijoje

7

gai vystomas distancinio mokymo planas, pradėtos kurti vaizdo pamokos iš mu-ziejaus. Drauge su Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos gimnazistais ir mokytojais rengiamos filmuotos muziejaus profesijų prezentacijos, skirtos moksleivių karjeros ugdymo programoms.

Kiekvieni metai pažeria didesnių ar ma-žesnių atradimų. Šių metų „atradimu“ ga-lėtumėm įvardinti dailininko Andriaus Va-liaus parodą, kurią parengė kuratorė Eglė Komkaitė-Baltušnikienė. Daug kam ne-buvo žinoma, kad šis menininkas, puikus pedagogas, laisvalaikiu kūrė profesiona-lius, įdomius gobelenus. Netikėtai į dienos šviesą iškilo fotografijų rinkinys, kurį 2014 metais mūsų muziejaus skaitmeniniame archyve aptiko dr. Jolita Mulevičiūtė. Tai – unikali fotografų Zdanauskų 76 nuotraukų kolekcija, kurios pagrindu kuratorė Vaida Sirvydaitė-Rakutienė praėjusių metų pa-baigoje surengė parodą „Iš nežinios į ne-žinią: Antrojo pasaulinio karo atbėgėliai Lietuvoje“. Šiais metais kolekcija sulaukė išskirtinio dėmesio: paroda perkelta į Vro-clavą, Žemutinės Silezijos fotografijos cen-trą „Romaninis namelis“, pasirodys rinki-nio katalogas, 2016 metasi paroda keliaus į Varšuvos „Susitikimų su istorija namus“.

Muziejus, belaukdamas 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų paramos, parengė visų muziejaus padalinių rinkodaros pla-

nus, pagal kuriuos patekome į tvarkytinų objektų sąrašą, tačiau kiek pastatų pasieks Europos pinigai, priklausys nuo tolimesnių sėkmingai parengtų investicinių projektų. Kol kuriami nauji projektai, buvo atnaujin-tos keturios M. Žilinsko ekspozicijų salės. Keramikos muziejuje vasario mėnesį įgy-vendintas projektas „Keramikos muzie-jus – emocinga erdvė“. Gaila, kad ši erdvė metų pabaigoje prisipildė ne pačių pozi-tyviausių emocijų, kadangi Kauno miesto savivaldybės sprendimu šios patalpos nuo 2016 m. kovo 1 d. atiteks miestui. Taigi Keramikos muziejus dings iš Kauno kultū-rinio žemėlapio, kadangi alternatyvių pa-siūlymų atkurti tokį muziejų nėra. Tačiau trumparegiški sprendimai neturi sutruk-dyti planuoti naujų darbų, kurie nušvies ateinančius metus.

Muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis šiais metais už nuveiktus darbus įvertin-tas aukščiausiu LR Kultūros ministerijos apdovanojimu – garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Šiais žodžiais nešinas muziejaus kolektyvas pasitinka Naujus, 2016-uosius metus.

8

ĮVYKIŲ APŽVALGA 2015

Auksiniai muziejaus metai ir... šaukštas deguto 2

Čiurlionis Įkvepia 11

Nešk savo šviesą ir tikėk (...) Osvaldui Daugeliui 20

M. K. Čiurlionis svetur: 22Krokuva 24Rovigo 28Minskas 30

Lietuvos meno palikimosargyboje 32

Veidai iš būtojo laiko: kuni-gaikščių Oginskių dailės kolekcija 36

Pranas Domšaitis. Visuomet kelyje. Tapyba iš privačių rinkinių 44

Kazimieras Stabrauskas – M. K. Čiurlionio mokytojas 48

Boleslava ir Edmundas Zdanauskai. Iš nežinios į nežinią: (...) 50

Metų atradimas: Andrius Valius. Iliuzija tikiu 54

Adolis Jonas Krištopaitis. Pa(si)matymai 58

Amžinybės pažadas: paveikslai iš kun. Ričardo Mikutavičiaus kolekcijos 62

Keramikos muziejus – emocinga erdvė 64

Sujungti. 10-oji Kauno tekstilės bienalė 66

E. Veliūtės vitražai pagal M. K. Čiurlionio eskizus 74

Istorinei Prezidentūrai – 10 76

9

Edukacija 86Edukacija Keramikos muziejuje 86

Edukaciniai projektai M. Žilinsko galerijoje 88

Jaunojo piliečio pamoka. Edukacija Istorinėje Prezidentūroje 92

Leidiniai 94„Vaitkuškis“ Grafas Stan-islovas Kazimieras Kosa-kovskis ir XIX a. mėgėjų fotografija 94

Seserys. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė 96

Meila Balkus 98

Išėjau su Čiurlioniu. Tuoj grįšiu. 100

Paskaitos 104Pasaulinės kuratorystės pamokos 106

Išlikti ir kurti: lietuvių dailės gyvenimas pokario Vokietijoje 109

Naujai įgyti eksponatai 112

ĮVYKIŲ KRONIKA 2015 116

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus 118

M. Žilinsko dailės galerija 128

Kauno paveikslų galerija 134

Keramikos muziejus 140

A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus 146

A. ir P. Galaunių namai 152

Istorinė LR Prezidentūra 156

M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus 162

V. K. Jonyno galerija 170

Rėmėjai ir partneriai 174

10

ČIURLIONISĮKVEPIA

RENGINIŲ CIKLAS

140-OSIOMS M. K. ČIURLIONIO

GIMIMO METINĖMS

11

...KURTI...DŽIAUGTIS...IMPROVIZUOTI

...NAKTINĖTI...DALYTIS...SUJUNGTI ĮVAIRIAS KULTŪROS SRITIS IR MENINES VEIKLAS

M . K . Č I U R L I O N I O S K Y R I A U S I N F O R M A C I J A

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus M. K. Čiurlionio 140-ųjų gimimo me-tinių proga surengė unikalų nemokamų renginių ciklą „Čiurlionis įkvepia“, vykusį nuo gegužės 16 d. iki rugsėjo 24 d.

Renginio metu buvo įgyvendintas tikslas sujungti įvairias kultūros sritis ir menines veiklas, pasitelkiant interaktyvias priemones, bendradarbiaujant su skirtingų am-žiaus grupių ir skirtingų sričių menininkais. Taip pavyko aktualizuoti daugiasluoks-nį M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą, atskleidžiant M. K. Čiurlionio idėjų novatoriš-kumą, ir suteikti galimybę įvairioms visuomenės grupėms įvertinti šio menininko reikšmę Lietuvai. Šiam tikslui pasiekti buvo užsibrėžti ir įgyvendinti šie uždaviniai: renginių ciklo atskirų dalių suplanavimas, suorganizavimas, įgyvendinimas bei projekto ir jo rezultatų viešinimo užtikrinimas.

Gegužės 16 d. renginys „ČIURLIONIS ĮKVE-PIA NAKTINĖTI“ sutapo su rengiama tarp-tautinės muziejų bendruomenės akcija „Muziejų naktis“. Jos metu lankytojų, ga-lėjusių iki išnaktų džiaugtis atviru muzie-jumi, laukė trys kontrastingi savo stiliumi muzikiniai pasirodymai (nuo fleitininko Andriaus Radziukyno improvizacijų, Skai-

dros Jančaitės pasivaikščiojimo po galeriją dainuojant sutartines iki „Jaras Ramūnas ir sotus kauno muzikai“ kolektyvo elektroa-kustinio eksperimento). Be muzikinės pro-gramos, dar įvyko teatro ir šokio studijos „In Beat“ pasirodymas, o mažiesiems lan-kytojams buvo skirtos net trys čiurlioniš-kos kūrybinės dirbtuvės.

13

Birželio 18 d. renginyje „ČIURLIONIS ĮKVE-PIA DŽIAUGTIS“ lankytojus džiugino po-puliari roko grupė „Garbanotas bosistas“ ir džiazo kolektyvas „Subtilu-Z“. Daug ži-niasklaidos dėmesio susilaukė pirmųjų komiksų apie Čiurlionį paroda. Parodos autoriai (VDA KF taikomosios grafikos ka-tedros studentai) visą savaitę prieš renginį dalyvavo muziejuje vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse, kurias vedė garsios Lietuvo-je komiksų kūrėjos Miglė Anušauskaitė ir Gerda Jord. Kūrybinių dirbtuvių metu stu-dentai gilinosi į Čiurlionio biografiją, kūry-bą ir bandė sukauptas žinias perteikti neti-kėtu, šmaikščiu kampu. Atidarymo svečiai buvo kviečiami nupiešti savo komiksą. Savaitraštis „Literatūra ir menas“ atrinko publikuoti 4 studentų komiksus.

Liepos 23 d. „ČIURLIONIS ĮKVEPIA IMPRO-VIZUOTI“ renginio metu pianistas Rokas Zubovas, džiazo pianistas Artūras Anu-sauskas ir aktorius Aleksas Kazanavičius atliko „Improvizaciją pagal Čiurlionį“. Im-provizacijos metu visi vaikai buvo kvie-čiami piešti milžinišką ant scenos kabantį piešinį, įkvėptą skambančios muzikos. Ilo-na Klusaitė, Daiva Stulgytė, Daiva Stubrai-tė, Hendrikas Savickis pristatė programą „Muzika ir žodis Lietuvoje“.

Rugpjūčio 20 d. renginys „ČIURLIONIS ĮKVEPIA KURTI“ prasidėjo Čiurlionio muzi-kos įkvėptu „Šokių bunkerio“ modernaus

t u r i n y s ↑

„Miesto sodo“ restoranas pagal Čiurlionių šeimos tradicijas parengė specialų „Čiurlionišką meniu“, kuria-me lankytojai galėjo rasti netikėtų istorijų iš Čiurlio-nio gyvenimo, susijusių su siūlomais patiekalais.

šokio pasirodymu. Antrojoje vakaro dalyje atėjusiuosius džiugino Ingridos Spalinskaitės ir Justės Sakalytės grupė „Šalutinis efektas“.

Rugsėjo 24 d. „ČIURLIONIS ĮKVEPIA DALYTIS“ – renginių ciklo uždarymo šventė. Jos metu buvo pagerbti daugiau nei pusę metų vykusio Nacionalinio fotografijos konkurso laurea-tai. Po apdovanojimų pirmą kartą muziejaus istorijoje greta Čiurlionio darbų ekspozicijų salėse buvo atidaryta konkurso finalininkų paroda. Pasibaigus parodos atidarymui, ren-ginių ciklo rėmėjus ir kviestinius svečius pasveikino solistės Skaidros Jančaitės ir berniukų choro „Varpelis“ muzikinis projektas. Renginį vainikavo iškilmingas „Kazimieras Stabraus-kas – Čiurlionio mokytojas“ parodos atidarymas.

Parodos „Kazimieras Stabrauskas – Čiurlionio mokytojas“ atidarymas. Fotografija: A. Kapčius

„ČIURLIONIS ĮKVEPIA DALYTIS“ – renginių ciklo uždarymo šventė.

Akimirkos iš Nacio-nalinio fotografijos konkurso laureatų apdovanojimų bei finalininkų fotografijų parodos atidarymo. Taip pat Skaidros Jančaitės ir berniukų choro „Varpelis“ muzikinio projekto momentai.

Fotografijos: J. Račiūnaitė

18

Visų renginių metu svečius vaišino „Miesto sodo“ restoranas, pagal Čiurlionių šeimos tradicijas parengęs specialų meniu. Me-niu lankytojai galėjo rasti netikėtų istorijų iš Čiurlionio gyvenimo, susijusių su siūlo-mais patiekalais.

Renginiai buvo aktyviai populiarinami: pagrindinėje miesto gatvėje (Laisvės al.) ir turizmo centruose buvo platinami pla-katai, dalijamos skrajutės, buvo reklamuo-jamasi per ACM ekranus, spaudos pra-nešimai plačiai pasklido svarbiausiuose

19

internetiniuose portaluose, socialiniuose tinkluose ir spaudoje („Kauno diena“, „Li-teratūra ir menas“). Reportažus apie mu-ziejaus veiklą rengė LRT ir INIT televizijos ir „Žinių radijas“.

Daug žiniasklaidos dėmesio susilaukė pirmųjų komiksų apie Čiurlionį paroda. Renginio svečiai buvo kviečiami nupiešti savo komiksą. Fotografija: R. Norkutė

10-14 psl: „Čiurlionis įkvepia“ renginių akimirkos. Fotografijos: R. Norkutė,

J. Tolvaišytė-L.

t u r i n y s ↑

20

NEŠK SAVO ŠVIESĄ IR TIKĖKKULTŪROS MINISTERIJOS GARBĖS

ŽENKLAS ĮTEIKTAS

OSVALDUI DAUGELIUIL R K U L T Ū R O S M I N I S T E R I J O S P R A N E Š I M A S

Kultūros ministerijos Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ spalio 19 dieną įteiktas Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriui Osvaldui Dauge-liui. Aukščiausią Kultūros ministerijos apdovanojimą „Žalgirio“ arenos amfiteatre Kaune įteikė kultūros ministras Šarūnas Birutis.

O. Daugelis apdovanotas už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už kultūros paveldo saugojimą ir sklaidą, už iniciatyvas, inspiruojančias ben-druomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.

Menotyrininkas, muziejininkas Osvaldas Daugelis, nuo 1992 m. vadovaudamas Na-cionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muzie-jui, įgyvendina muziejaus infrastruktūros gerinimo projektus, yra parengęs daugybę publikacijų lietuvių ir užsienio kalbomis nacionaliniams ir tarptautiniams meno leidiniams, kuriomis pristatoma XIX – XX a.

Lietuvos dailės kolekcijų istorija bei Naci-onalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkiniai, yra nuolatinis muziejaus organi-zuojamų parodų katalogų įžangų autorius.

Tarp žymiausių O. Daugelio inicijuotų ir surengtų M. K. Čiurlionio kūrinių parodų pastaraisiais metais Lietuvoje bei užsieny-je yra ekspozicija „M. K. Čiurlionis ir am-žininkai“ Nacionaliniame Ukrainos dailės muziejuje, „Spalvų ir garsų dialogai. Mika-lojus Konstantinas Čiurlionis ir amžininkų kūryba“ Nacionalinėje dailės galerijoje Vil-niuje, „M. K. Čiurlionis ir amžininkai“ Esti-jos meno muziejuje, „M. K. Čiurlionis: un Viaggio Esoterico (1875-1911)“ Milano ka-

21

rališkųjų rūmų „Palazzo Reale“ muziejuje, „Dvasių Europa. Susižavėjimas okultizmu, 1750-1950“ Strasbūro modernaus ir šiuo-laikinio meno muziejuje, „Dvasių Europa“ Zentrum Paul Klee (Šveicarija), „Gamtos svajonės. Simbolizmas nuo Van Gogh‘o iki Kandinskio“ Van Gogo muziejuje ir Suo-mijos nacionalinėje galerijoje, „Nuo Van Gogo iki Kandinskio. Europos simbolistinis peizažas 1880-1910“ Škotijos nacionalinėje galerijoje, „M. K. Čiurlionis. Svajojant apie Lietuvą“ Gento dailės muziejuje (Belgija), taip pat naujausia paroda „M. K. Čiurlionis. Lietuviška pasaka“ Tarptautiniame kultū-ros centre Krokuvoje (Lenkija).

Osvaldas Daugelis aktyviai dalyvavo ir vals-tybinių, visuomeninių bei profesinių (taip

pat ir tarptautinių) organizacijų veikloje: nuo 1990 m. yra Lietuvos dailininkų są-jungos narys, nuo 1995 m. – Lietuvos dai-lės istorikų draugijos narys, nuo 2003 m. – Tarptautinės olandų ir flamandų meno kuratorių tarybos narys.

Už nuopelnus kultūrai, jos išsaugojimui bei sklaidai, Osvaldas Daugelis yra apdo-vanotas Karališkojo Norvegijos nuopelnų riterio ordinu (1998 m.), LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2005 m.), Karališ-kojo Belgijos Leopoldo II ordinu (2006 m.), Lenkijos Respublikos Auksiniu Nuopelnų kryžiumi (2006 m.), Oraniečių – Nasau or-dinu (2008 m.).

www. lrkm.lrv.lt

t u r i n y s ↑

22

S V E T U R :

K R O K U V A

R O V I G O

M I N S K A S

23

24

2015 m. spalio 15 d. – 2016 m. sausio 31 d. Krokuvos tarptautinio kultūros centro galerijoje pristatyta Mikalojaus Konstan-tino Čiurlionio, vieno žymiausių lietuvių menininkų, paroda. Jį drąsiai galima ly-ginti su tokiais amžininkais, kaip Arnoldas

M. K. ČIURLIONIOLietuviška pasaka KROKUVOJE

M . K . Č I U R L I O N I O S K Y R I A U S I N F O R M A C I J A

Beklinas, Edvardas Munchas, Odilonas Redonas, ar Vasilijus Kandinskis. Paroda atskleidė šio neeilinio menininko-vizionie-riaus kūrybą, kurioje galima rasti tiek sim-bolizmo, tiek ekspresionizmo elementų, taip pat nuorodų į abstrakcionizmą.

25

Publikos dėmesiui pateikta bemaž 100 eksponatų – tapybos, grafikos darbų, eskizų albumėlių, galima išgirsti Čiurlio-nio muzikinių kūrinių įrašų. Tai suteikia galimybę lankytojams susipažinti su įvai-riapusiška menininko kūryba – tiek plasti-ne, tiek muzikine.

Čiurlionio kūrybos daugialypiškumas sie-tinas su XX a. aušroje sklandžiusia popu-liaria menų sintezės idėja. Menininkas yra teigęs, kad tarp meno šakų nėra ribų, kad muzika jungia poeziją ir tapybą, turi savo architektoniką, lygiai taip pat tapyba gali spalvomis perteikti garsus.Taigi Čiurlionio

26

darbuose muzika dažnai suskamba tapybi-nės plastikos kalba. Muzikos elementai la-bai svarbūs tiek paveikslų pavadinimuose, tiek kompoziciniuose sprendimuose, cikli-nėje paveikslų struktūroje, laiko tėkmės akcentavime. Parodoje šią svarbią kūrėjo ieškojimų kryptį reprezentuoja paveikslai Preliudas ir Fuga (1908), Žvaigždžių sonata (1908), Žalčio sonata (1909).

Didelę turtingo darbų palikimo dalį sudaro gamtos peizažai, pasižymintys nepaprasta

atmosfera ir nuotaika. Šias mąslias lyri-niais elementais alsuojančias kompozici-jas galima suprasti kaip įkūnytą pasaulio harmonijos idėją, taip pat ir kaip vidinių žmogiškųjų būsenų išraišką.

Tarp rodomų darbų – ir gerai žinomas aštuonių paveikslų ciklas Žiema (1907) – vienas didesnių tapybinių menininko pa-siekimų.Šis ciklas gali būti laikomas M.K. Čiurlionio, kaip vieno iš pradininkų, indėliu į abstraktaus meno idėjinę plėtrą.

22-25 psl: M. K. Čiurlionis. „Lietuviška pasaka“ Krokuvos Tarptautinio Kultūros Centro Galerija. Fotografijos: Klaudyna Schubert

27

Parodoje taip pat akcentuojamas glaudus Čiurlionio kūrybos ryšys su gimtąja kultū-ra, pradedant nuo menininką įkvėpusio gimtinės kraštovaizdžio, lietuviškos mito-logijos, liaudies kūrybos, baigiant aktyviu dalyvavimu lietuvių kultūriniame gyveni-me. Lietuviškas kontekstas geriausiai at-sispindi darbuose Raigardas (1907), Lie-tuviškos kapinės (1909), Perkūnas (1909)ir operos Jūratė (1908) eskizuose.

Be to, parodoje pristatyti asmeninį meni-ninko gyvenimą atspindintys elementai – menininkui artimi žmonės ir vietos, ga-lima prisiminti menininko gyvenimo Var-šuvoje laikotarpį. Čia jis tobulino savo, kaip muzikanto, įgūdžius (tuo metu buvo labai susižavėjęs Šopeno kūryba), studi-javo Varšuvos dailės mokykloje ir persiė-mė kultūrinės miesto atmosferos.

Krokuvos paroda suteikia galimybę lenkų visuomenei prisiliesti prie nepaprastos asmenybės, menininko, kurio fenome-nas peržengia lokalaus konteksto ribas ir užtikrina jam vietą tarp XX a. pr. naujųjų meno tendencijų šauklių.

25 psl. apačioje: Nac. M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, LR kultūros ministras Šarūnas Birutis, Lenkijos kul-tūros ir nacionalinio paveldo ministrė Małgorza-ta Omilanowska, parodos kuratorė Natalia Żak. Fotografijos: Klaudyna Schubert

t u r i n y s ↑

28

Italijoje kartu su kitais didžiaisiais Europos menininkais buvo pristatomas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Rovigo mieste, Venete, atidaryta paroda „Modernumo demonas“ (it. Il demone della modernità). Roverella rūmuose vykstančioje parodoje galima pamatyti 15 eksponuojamų M. K. Čiurlionio paveikslų. Lietuvių menininkas sugrįžo į Italiją po ketverių metų pertrau-kos (2010 – 2011 m. Milane vyko asmeninė dailininko paroda „Čiurlionis. Ezoterinė ke-lionė. 1875–1911“).

„M. K. Čiurlionį laikau vienu originaliausių 8 – to šimtmečio pabaigos ir 9 –to pra-džios Europos simbolistinės kultūros pro-tagonistų. Ne tik vienu originaliausių, bet ir vienu talentingiausių. Man atrodo, kad jo nepaprasto stiliaus tapyba atspindi vi-sus to laikotarpio intelektualinius ir vaiz-duojamuosius komponentus, tokius kaip pasaulio dvasinė ir moralinė įtampa, ba-lansuojanti tarp pragmatiško, meterealisti-nio progreso ir stipraus transcendencinio

poreikio“, – sakė parodos „Modernumo demonas“ kuratorius, profesorius Giando-menico Romanelli. „Čiurlionio menas yra rafinuotas ir elitinis, turtingas paslėpto-mis, ezoterinėmis reikšmėmis, tačiau taip pat ir labai staigus: mintis atrodo aiški ir suprantama taip pat ir vaikui, nes auto-riaus vizija yra skaidri, neliguista, ženklų ir formų semiamasi iš pasakiškų vaizdinių“, – įspūdžiais apie M. K. Čiurlionio kūrybą dalinosi G. Romanelli.

Parodoje buvo pristatoma virš 30 Euro-pos tapytojų, kūrusių 19 a. pab. – 20 a. pr. Tai James Ensor, Paul Klee, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Franz Von Stuck, Leo Putz, Odillon Redon, Arnold Böcklin, MaxKlinger, Karl Wilhelm Diefenbach, Gustav Moreau, Mario De Maria, Guido Cadorin, Alberto Martini ir kt. Kaip sako organizatoriai, paroda paremta stipriomis emocijomis, kalbama apie gyvenimą, pa-sąmonę, košmarus ir svajones.

Il demone della modernitàROVIGO, ITALIJA

M . K . Č I U R L I O N I O S K Y R I A U S I N F O R M A C I J A

29

„Paroda noriu pristatyti meninę srovę, kuri geriau ir labiau nei šiuolaikinės srovės atspindi dramatišką ir tragišką epochos dvasią, sklandžiusią prieš pirmąjį pasau-linį konfliktą. Prieštaravimų ir atradimų, naujų studijų sričių ir tyrimų epochą, tik pagalvokite apie psichoanalizę ir pasąmo-nės mokslą. Tai metas, kuomet išnyksta antikiniai mitai arba jiems yra suteikiamos naujos interpretacijos, kai gimsta nauji mi-tai ir nauji vaizduotės vaisiai. Laikotarpis, kai garbinamas technologinis progresas, tačiau tuo pat metu vyrauja ir niūrios nuo-jautos dėl šio progreso keliamo pavojaus“, – sakė G. Romanelli.

Parodą „Modernumo demonas“ sudarė beveik 180 kūrinių. 15 lietuvių dailininko M. K. Čiurlionio darbų į Italiją atvežti iš Kaune įsikūrusio Nacionalinio M. K. Čiur-lionio dailės muziejaus. Rovigo mieste, Roverella rūmuose, ekspozicija veikė iki birželio vidurio. Trys parodoje eksponuoti M. K.Čiurlionio darbai („Auka“, „Demonas“, „Angelėliai“), pasibaigus parodai Italijoje, keliavo į Kroatiją, Zagrebą, kur „Moder-numo demonu“ pasidžiaugti ir tenykščiai meno mylėtojai.

Parengta pagal www.itlietuviai.lt Agnės Buc-kutės straipsnį „M.K.Čiurlionis sugrįžta į Ita-liją: „demoniškoje“ ekspozicijoje 15 genijaus darbų“

t u r i n y s ↑

30

2015 spalio 1 d. Nacionaliniame Baltarusi-jos dailės muziejuje atidaryta paroda „The golden century of silk weaving: Kontush belts and portraits of the nobilty of the collection of M. K. Čiurlionis National Mu-seum of Art (Kaunas)“. Parodoje buvo eks-ponuota 5 kontušo juostos, 1 arnotas, 1 stula, pasiūti iš kontušo juostų ir kontušo juostos fragmentas ir 5 XVII - XVIII a. 5 di-dikų Zavišų ir Oginskių portretai. Viso – 13 eksponatų iš nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus kolekcijos.

Muziejaus rinkinių paroda ir M. K. Čiurlionio

vardo gatvėMINSKE

Taikomosios dailės skiriaus rinkinių saugotoja

R E D A S T U I N I E N Ė

2015 spalio 30 d. Baltarusijos sostinėje Minske naujo mikrorajono gatvei buvo suteiktas lietuvių dailininko ir kompozito-riaus M. K. Čiurlionio vardas ir atidengtas beveik dviejų metrų paminklinis akmuo su dailininko kūrybos motyvais jo vardo gatvės pradžioje. Įvykis sulaukė bendruo-menės suisdomėjimo, atidengime dalyva-vo Minsko mero pavaduotojas, Kultūros ministerijos atstovai, Lietuvos Respublikos ambasada, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis su darbuotojais. Paminklo auto-rius Jonas Venckūnas.

31

Parodos „The golden century of silk weaving“ atidarymas.

t u r i n y s ↑

32

Kazimiera Galaunienė jubiliejiniame A. ir P. Galaunėms skirtame renginyje 2015 sausio 30 d. Fotografija: J. Tolvaišytė-L.

33

Adelės ir Pauliaus Galaunių garbingų su-kakčių paminėjimas buvo puiki proga dar kartą atsigręžti į dvi ryškias mūsų šalies kultūros istorijoje asmenybes, prisiminti ir paanalizuoti jų gyvenimiškas patirtis, sie-kius ir nuveiktus didžiulius darbus.

LIETUVOS MENO PALIKIMO SARGYBOJE

Paroda skirta A. ir P. Galaunių gimimo jubiliejui

A. ir P. Galaunių namų vadovė

M I G L Ė B A N Y T Ė

2015 m. sausio 30 d. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje įvyko rengi-nys, skirtas ilgamečio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus, menotyrinin-ko ir pedagogo Pauliaus Galaunės 125-osioms ir solistės, lietuviškos operos pra-dininkės Adelės Galaunienės 120-osioms gimimo metinėms paminėti bei parodos „Lietuvos meno palikimo sargyboje“ atidarymas.

Prieš parodos atidarymą, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus muzikos salėje pranešimą „Tai, kas padaryta – liko visiems“ apie P. Galaunės darbą leidžiant „Lietuvių liaudies meno“ albumų seriją skaitė Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus A. ir P. Galaunių namų rinkinių saugotoja dr. Inga Nėnienė, o apie Adelės Galaunienės nuopelnus Lietuvos muzikai pasakojo ir pranešimą „Adelė Galaunie-nė – pirmoji lietuvių Violeta G. Verdi operoje „Traviata“ skaitė Kauno miesto mu-ziejaus skyriaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus muziejininkė muzi-kologė Kristina Vaitkūnienė.

Pagrindinis akcentas Adelės ir Pauliaus Galaunių gimimo jubiliejui skirtoje par-odoje šįkart teko liaudies menui. Prisi-jungiant prie Lietuvos „Muziejų kelio“ programos, kuri 2015 metais plėtojo liau-dies meno grožio temą, parodos žiūrovai

34

buvo pakviesti prisiminti „Lietuvių liaudies meno“ albumų seriją. Šios serijos pradi-ninkas buvo Paulius Galaunė, 1955 - 1968 m. parengęs 6 knygas: „Medžio dirbiniai“ (dvi knygos), „Keramika“, „Skulptūra“ (dvi knygos) ir „Raižiniai. Tapyba“ ir 1970 m. už tai apdovanotas LSSR Valstybine premija. Parodos ekspozicijoje pristatyta tik ne-didelė dalis Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus rinkiniuose saugomo Lietuvos liaudies meno aukso fondo, kuris pakliuvo ir į mi-nėtą leidinių seriją. Kai kurie serijos kny-gų puslapiuose atsidūrę liaudies meno kūriniai savo muziejinę istoriją pradėjo dar nuo 1907 m. įkurtos Lietuvių dailės draugijos rinkinių, kiti jų 1925 m. pirmą kartą sėkmingai Lietuvai atstovavo Mon-zoje (Italija) dekoratyvinio meno parodoje ar 1931 m. lietuvių liaudies meną garsino parodose Skandinavijos kraštuose (Švedi-ja, Norvegija, Danija). Į leidinius pateko ir tokie liaudies meno kūriniai, kuriuos tega-lime išvysti jau tik albumų ir autentiškų jų maketų puslapiuose, taip pat eksponatai su įdomiomis, kartais šmaikščiomis savo likimo istorijomis, užfiksuotomis Pauliaus Galaunės plunksnos ir taip pat pristatyto-mis parodos lankytojams.

„Tai ne vėtra, kuri išlaužia šilą, – šilas ataugs; tai ne audra, kuri susuka verpetan sodžius, – jie susitaisys. Čia, kai palaido-

sime senąją žmonių kartą, – palaidosime amžiais išnešiotą gyvąją lietuvio dvasios kūrybą (...)“, rašė P. Galaunė, išsakydamas begalinį rūpestį liaudies meno palikimu ir jo išsaugojimu. Šis rūpestis skleidėsi dau-gybėje P. Galaunės parengtų publikacijų ir leidinių įvairiais liaudies meno klausimais (eksponuoti parodoje), o „Lietuvių liaudies meno“ albumų serija, kaip rašė pats suda-rytojas, buvo „gigantiškas sumanymas“, prie kurio dirbo daug specialistų: Feliksas Bielinskis, Kazys Šešelgis, Klemensas Čer-bulėnas, Juozas Balčikonis, Mikalina Glem-žaitė, Halina Kairiūkštytė – Jacinienė, Akvilė Mikėnaitė, Regina Kulikauskienė, Rimutė Rimantienė, A. Kaušakis, Jonas Murauskas, Stasys Vaitkus, Juozas Stanišauskas, P. Ste-ponavičius, Kazimiera Galaunienė, Zita Že-maitytė, Vytautas Bačėnas, Vilius Armalas, J. Grigienė, A. Berman, „Vagos“ kolektyvas, vadovaujamas Jono Čekio, Jurgio Tornau, Alfonso Maldonio ir daugelis kitų. Parodą papildžiusioje foto dokumentinėje me-džiagoje iš A. ir P. Galaunių namų rinkinių galėjome pažinti ir kai kurias čia minimas asmenybes, – su jomis P. Galaunė palaikė artimus bičiuliškus ir kolegiškus ryšius.

Dešinėje: parodos „Lietuvos meno pali-kimo sargyboje“ atidarymas. Ekspozicijos

fragmentai. Fotografijos: J. Tolvaišytė-L.

t u r i n y s ↑

36

37

Oginskiai nuo seno garsėjo kultūros ir meno puoselėjimu, taip pat – ir dailės po-mėgiu, jos kolekcionavimu ir mecenavimu. Belieka apgailestauti, kad nemaža dalis šių turtų buvo prarasta Pirmojo pasaulinio karo metu. Nepaisant to, Lietuvos vals-tybė paveldėjo daug užsienio ir Lietuvos dailės vertybių, kurios 1925 m. iš Plungės

VEIDAI IŠ BŪTOJO LAIKO: KUNIGAIKŠČIŲ OGINSKIŲ

DAILĖS KOLEKCIJAParoda, skirta Mykolo Kleopo Oginskio

250-ųjų gimimo metinių jubiliejui, 2015 09 23 – 2016 04 31

projekto vadovė

A U Š R A V A S I L I A U S K I E N Ė

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2015-ieji yra paskelbti valstybės veikėjo, di-plomato, kompozitoriaus ir rašytojo Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) metais, o UNESCO generalinės konferencijos nutarimu M. K. Oginskio 250-ųjų gimimo me-tinių jubiliejus įtrauktas į pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų sąrašą. Šia proga Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus surengė parodą „Veidai iš būtojo laiko“, kurioje pirmą kartą visuomenei plačiai pristatoma išlikusi kunigaikščių Oginskių giminės meno kolekcijos dalis.

dvaro buvo atvežtos į tuometinį Valstybės muziejų.

Šiandien kolekcijoje yra per 300 tapybos, skulptūros, grafikos ir taikomosios dailės kūrinių. Didžiąją tapybos rinkinio dalį su-daro Oginskių giminės portretai, sukurti Lietuvos, Lenkijos ir Vakarų Europos meis-

38

trų. Iki šiol populiariausi yra prancūzų tapytojo F. X. Fabre‘o Florencijoje sukurti Amelijos Oginskytės ir Ireniejaus Kleopo Oginskio portretai. Dirbant prie jubiliejui paminėti skirto projekto muziejaus me-notyrininkams pavyko papildyti pirminius duomenis, tiriamasis ir palyginamasis darbas padėjo nustatyti nemažai portre-tuojamų personalijų – pavyzdžiui, įtakingą Italijos didikę Vittoriją della Rovere, „Pikų dama“ iki tol vadintą Jadvygą Teresę Zalus-kytę Skuminienę-Tiškevičienę Oginskienę, pirmąją Mykolo Kleopo žmoną Izabelę ar carą Aleksandrą I. Kiek anksčiau muziejaus direktoriaus O. Daugelio tyrimų pagrindu identifikuoti itin reti Marijos Neri Oginskie-nės, Olgos Kalinovskos-Oginskienės, taip pat Mykolo Kleopo Oginskio (dail. J. Oleš-kevičius), du suaugusio Ireniejaus Kleopo Oginskio portretai (dail. J. K. Kaniewskis, C. de Paris). Iš grafikos technika atliktų por-tretų įdomūs A. Molinario mišria technika atlikti Mykolo Kleopo Oginskio ir Oginskie-nės portretai. Vertingas yra užsienio gra-viūrų ir lituanistikos rinkinys. Skulptūros rinkinyje daug marmuro biustų, tarp kurių taip pat yra keletas giminės portretų, kitų vertingų eksponatų. Tarp taikomosios dai-lės eksponatų daugiausia yra porceliano dirbinių ir dekoratyvinių bronzos statulė-lių, keli laikrodžiai, trys Boulle stiliaus bal-dai, XVII a. juodmedžio spintelės ir sekre-teras, inkrustuoti dramblio kaulu, ir t.t.

Parodos koncepcijoje yra akcentuojamos Oginskių giminės asmenybės, naujai iden-tifikuoti jų veidai, visuomenę supažindi-nant ne tik su portretais kaip meno kūri-niais, bet ir su juose vaizduojamais žmo-nėmis bei jų ryšiais tiek su M. K. Oginskiu, tiek ir su visa plačia kunigaikščių gimine. Ekspoziciją sudaro ir kiti įdomūs, vertingi kolekcijos eksponatai, atspindintys Ogins-kių meninį skonį, kultūrinius interesus, pomėgius, dvaro aplinkos daiktai, siekiant sukurti užuominas į autentišką dvaro atmosferą.

Parodą remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, projektas yra valstybinio Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių mi-nėjimo dalis.

36-39 psl: parodos „Veidai iš būtojo laiko: Kunigaikščių Oginskių dailės kolekcija“

atidarymo akimirkos

40-43 psl: prodos „Veidai iš būtojo laiko: Kunigaikščių Oginskių dailės kolekcija“

ekspozicijos erdvėsFotografijos: R. Ropytė

39t u r i n y s ↑

40

41

42

43

44

PRANAS DOMŠAITISVISUOMET KELYJE.

TAPYBA IŠ PRIVAČIŲ RINKINIŲProdos kuratorė

K R I S T I N A J O K U B A V I Č I E N Ė

45

Šiemet minimos 135-osios Prano Domšaičio gimimo me-tinės paskatino Lietuvos išeivijos dailės fondą surengti parodą, kurioje pristatyti fondo ir kitose privačiose ko-lekcijose – Nerijaus Dagilio, Rolando Valiūno, Ramunės ir Antano Zabulių – esantys dailininko kūriniai. Paroda suteikė galimybę pažvelgti ir į Nacionalinio M. K. Čiur-lionio dailės muziejaus Mykolo Žilinsko dailės galerijoje saugomus P. Domšaičio kūrinius, į muziejų patekusius kaip privačių asmenų, visų pirma dailininko našlės Adel-heidės Armhold-Domšaitienės-Žvironienės (1901–1992) ir jos antrojo vyro Kazio Žvirono (1904–2001), dovanas.

Parodoje eksponuojami 53 kūriniai – aliejiniai paveikslai, pastelės, akvarelės. Kūriniai parodai atrinkti ir ekspozicija su-formuota siekiant pateikti koncentruotą ilgos dailininko gyvenimo kelionės nuo Kruopynų kaimo Mažojoje Lietuvoje iki Keiptauno Pietų Afrikoje vaizdą.

P. Domšaičio kūrybai, kuri Vokietijoje, o vė-liau Pietų Afrikoje skleidėsi veikiama vyrau-jančių XX a. moderniosios dailės tendencijų, būdingos lygia greta besivystančios ir kas kelerius metus atgyjančios gana skirtingos meninės kalbos linijos. Dailininko kūrybos pradžia pažymėta vėlyvojo impresionizmo ženklu. Ankstyvuosiuose kūriniuose vyra-vo gimtojo krašto gamtos ir kasdienybės vaizdai. Lūžis įvyko Pirmojo pasaulinio karo metais. Tapybinio realizmo stilistiką jo kūri-niuose keitė ekspresionizmui artimesnė au-

toriaus išgyvenimų raiška, supaprastintos formos, įvairi tapybos paviršiaus struktūra, sodrios spalvos. Sėkmės ir pripažinimo Vo-kietijoje laikotarpį nutraukė Trečiojo reicho nuo 1933 m. pradėta kampanija prieš mo-dernųjį meną, paskelbtą „išsigimusiu“ (En-tartete Kunst). Patekęs į nepageidaujamų dailininkų sąrašus, P. Domšaitis Antrojo pasaulinio karo išvakarėse rado prieglobstį Austrijoje, o 1949 m. kartu su žmona išvyko į Pietų Afriką. Pirmaisiais metais Pietų Af-rikoje P. Domšaitis daug keliavo, analizavo naują aplinką ir tiksliai perteikė įspūdžius, vaizduodamas afrikiečių darbus, ritualus ir aplinką. Tolimoje šalyje radęs palankią kūrybai atmosferą, dailininkas intensyviai kūrė, rengė personalines parodas, dalyva-vo bendrose parodose. Jo vardas ir kūryba tapo neatsiejama Pietų Afrikos XX a. dailės istorijos dalimi.

Kairėje: P. Domšaitis Kraštovaizdis su namais. Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcija

Kairėje: P. Domšaitis Kraštovaizdis su namais. Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcija

46

Dailininko kūrybos palikime intriguoja gau-sūs dvipusiai paveikslai, kurių antra pusė meniškumu neretai nenusileidžia pirmai. Dėl šios priežasties parodoje pirmą kartą visuomenei bus pristatytos abi P. Domšai-čio dvipusių paveikslų dalys.

VšĮ Lietuvos išeivijos dailės fondas, įsteigta „Lewben Art Foundation“, – nevalstybinė institucija, kurios tikslas – sistemingai tyri-nėti išeivijos dailę ir grąžinti kūrinius į tėvy-nę. Lietuvos išeivijos dailės fondo adminis-truojamą kolekciją sudaro Lietuvos išeivių darbai nuo XIX a. pradžios iki šių dienų.

Parodos kuratorė – Kristina JokubavičienėOrganizatorius – Lietuvos išeivijos dailės fondasParodos koordinatorė – Ugnė BužinskaitėParodos architektas – Aurimas SyrusasPartneriai: „Lewben Art Foundation“, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejusRėmėjai: „Lewben Group“, „Enercom Capital“, Živilė ir Jonas Garbaravičiai, Lietuvos kultūros taryba

47

46-47 psl: P. Domšaičio parodos „Visuomet kelyje. Tapyba iš privačių rinkinių“ atidarytmo akimirkosFotografijos: R. Šeškaitis

t u r i n y s ↑

48

49

Rugsėjo 24 d., ketvirtadienį, 17 val., 140-ųjų M. K. Čiurlionio gimimo metinių proga vykusį renginių ciklą „Čiurlionis įkvepia“ vainikavo ypatingos parodos atidarymas. Pirmą kartą Lietuvoje buvo eksponuoja-mi M. K. Čiurlionio mokytojo Kazimiero Stabrausko kūriniai iš „ValiunasEllex“, dr. Jauniaus Gumbio ir Rolando Valiūno kolek-cijų. Pirmą kartą rengtoje didžiausio Lietu-vos dailininko mokytojo darbų parodoje atsiskleidė jo simbolistinės idėjos, savo laiku įkvėpusios M. K. Čiurlionį. Parodos lankytojai turėjo galimybę paieškoti rakto į garsiojo dailininko kūrybą jo mokytojo darbuose, pajusti menininkus vienijusią pasaulėjautą, pažinti jų filosofines ir este-tines pažiūras.

Lietuvių kilmės dailininkas K. Stabrauskas gimė 1869 m. lapkričio 21 d. Kruplėnuose, netoli Naugarduko. Kelią į meno pasaulį pradėjo 1887 m. Peterburgo dailės akade-mijoje, studijuodamas pas Pavelą Čistiako-vą ir Ilją Repiną. 1897 m. studijas pratęsė Paryžiuje pas Žaną-Žozefą Bendžameną Konstaną ir Žaną-Polį Loraną. Keletą metų po Paryžiaus pagyvenęs Peterburge, 1903 m. persikėlė į Varšuvą, kur su bendramin-čiais įsteigė Varšuvos dailės mokyklą ir tapo pirmuoju jos direktoriumi bei moky-toju. 1904–aisiais čia dailės mokslus pra-dėjo M. K. Čiurlionis. K. Stabrauskas buvo ne tik M. K. Čiurlionio mokytoju, bet ir jo draugu, patarėju, kolega, rėmėju, bendra-minčiu, o kartais netgi pasekėju. Dailėje šiuos du menininkus jungė idealaus pa-saulio paieškos, puikiai įvaldyta pastelės technika, panašūs siužetų motyvai.

KAZIMIERAS STABRAUSKAS –M. K. ČIURLIONIO MOKYTOJAS

Prodos kuratorė

V I L M A K I L I N S K I E N Ė

Kairėje.: Kazimieras Stabrauskas, Moters aktas fantastinio miško fone, 1927

t u r i n y s ↑

50

51

1939-ųjų pabaigoje – 1940-ųjų pradžio-je Vilniuje tvyrojusią atmosferą įamžino fotografų šeima Edmundas (1905–1984) ir Boleslava (Tallat-Kelpšaitė, 1908–1982) Zdanauskai, 1945 m. repatrijavę į Gdynią. Žymios fotografės Janinos Tallat-Kelpšie-nės dukra, užaugusi Kaune ir atvykusi į Vil-nių studijuoti šviesoraščio meno pas iškilų Lenkijos ir Lietuvos fotografiką Janą Bułha-

Boleslava ir Edmundas Zdanauskai. Iš nežinios į nežinią:

Lenkijos karo pabėgėliai Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais

parodos kuratorė ir katalogo sudarytoja

V A I D A S I R V Y D A I T Ė - R A K U T I E N Ė

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, atsiliepdamas į Žemutinės Silezijos Fo-tografijos centro „Romaninis namelis“ (Dolnosląskie Centrum Fotografii „Domek Ro-manski“) vadovo Jano Bortkiewicziaus kvietimą, 2015 m. rugpjūčio 6 d. – rugsėjo 26 d. Vroclave Lenkijos visuomenei pristatė parodą pavadinimu „Boleslava ir Edmundas Zdanauskai. Iš nežinios į nežinią: Lenkijos karo pabėgėliai Lietuvoje Antrojo pasau-linio karo metais“. 2014 m. lapkričio 6 d. – 2015 m. sausio 18 d. ši paroda, pavadinta „Iš nežinios į nežinią: Antrojo pasaulinio karo atbėgėliai Lietuvoje“ debiutavo Kaune. Ja paminėta 75 m. sukaktis, kai Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai, traukdamiesi iš 1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietijos užpultos Lenkijos, miniomis užplūdo Lietuvą.

ką (1876–1950), čia ir pasiliko, ištekėjusi už paties meistro mokinio ir bendradarbio Edmundo Zdanowskio (Zdanausko).

Fotografai vykdė šią misiją Draugijos Vil-niaus kraštui remti užsakymu. Kiekviena fotografija paženklinta reljefiniu įspaudu (E.B.ZDANAUSKAI/VILNIUS), o nugarinėje pu-sėje yra Zdanauskų firminis antspaudas

52

(E. ir B. Zdanauskai / FOTO – VILNIUS / Vil-niaus, g-vė 25 b. 5) ir draugijos atstovo at-spausdintas iškalbingas vaizdo aprašymas.

Tiek fotografijos, tiek jų komentarai yra vertinga 1939 m. istorinių įvykių šešėlyje liekančios kasdienybės ikonografija, at-skleidžianti socialinius, visuomeninius, kultūrinius ir emocinius-psichologinius atbėgėlių gyvenimo Vilniuje aspektus. At-bėgėlių priėmimas buvo didžiulis iššūkis Lietuvos Respublikos vyriausybei, nes, vos tik atgavus Vilnių (1939 m. spalio 10 d.), teko spręsti daugybę su jais susijusių pro-blemų: saugumo, registracijos, apgyvendi-nimo, maitinimo, pašalpų skyrimo, medici-nos paslaugų teikimo, našlaičių priežiūros, švietimo ir kitų. Remiantis Lietuvos Raudo-nojo kryžiaus apskaita, 1939 m. gruodžio 2 d. buvo užregistruota 18 311 atvykėlių: 3723 lietuviai, 7728 lenkai, 6860 žydų, o 1940 m. sausio viduryje Lietuvoje apyti-kriai buvo jau 34 939 atbėgėliai: 4173 lie-tuviai, 17 297 lenkai, gudai, rusai ir 13 469 žydai.

Parodoje siekta atkreipti dėmesį į žmo-giškąsias vertybes, įžvelgti visuomeninių organizacijų ir draugijų, tokių kaip Raudo-nasis kryžius, Vilniaus lietuvių labdarybės draugija, Moterų globos komitetas ir kt., veiklos svarbą ištiesiant pagalbos ranką karo negandų parblokštiems žmonėms.

Pačioje 2015 m. pabaigoje baigtas rengti ir perduotas spaustuvei parodos katalo-go maketas. Puoselėta viltis, kad istorinę ir kultūrinę vertę įgysiantis leidinys pasklis ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų pamažu virsta tikrove. 2016 m. pavasarį Susitikimų su istorija namuose (Dom Spotkań z Histo-rią) Lenkijos sostinės Varšuvos gyvento-jams ir svečiams bus pristatyta ne tik par-oda, bet ir ją dokumentuojantis leidinys.

50 psl: Vroclavo radijo stoties „Radio Wrocław Kultura“ žurnalistas Maciek Przestalski kalbina Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus

direktorių Osvaldą DaugelįFotografija: V. Sirvydaitė-Rakutienė

Dešinėje: Edmundo ir Boleslavos Zdanauskų fotografijos iš parodos ekspozicijos

53t u r i n y s ↑

54

METŲATRADIMAS

ANDRIUS VALIUSILIUZIJA TIKIU

. . .

55

Prodos kuratorė

E G L Ė K O M K A I T Ė - B A L T U Š N I K I E N Ė

2015 m. rugsėjo 4 d. įvyko Andriaus Va-liaus pirmosios personalinės parodos „Iliuzija tikiu...“ atidarymas.

Parodos autorius, kuklus ir drovus žmo-gus, audžia gobelenus tvankioje sena-miesčio palėpėje, piešia eskizus, „kai nėra ką veikti“, ir nė karto nėra parodęs savo

visų kūrinių. A. Valius labiausiai Kaune ži-nomas kaip pedagogas – dirbdamas dau-giau nei šešis dešimtmečius, jis išugdė ne vieną menininkų kartą. Atsidėjimas mo-kytojavimui atėmė kūrybai skirtą laiką, ir dabar dailininkui rūpi visi jo mokiniai, jų kūrybinis kelias, parodos, katalogai. Todėl ir kilo mintis surinkti menininko kūrinius

Kairėje: A. Valius. Iliuzija VII. 2013 (fragmentas)Aukščiau: Parodos „Iliuzija tikiu...“ atidarymas

56

ir pristatyti pirmojoje personalinėje par-odoje, parodyti mokiniams ir kolegoms, ką kuria A. Valius.

A. Valius – klasikinio gobeleno kūrėjas. Tradicinės tekstilės mokyklos kūriniai glaudžiai susiję su liaudies meno tradici-ja ir tuo pat metu su moderniuoju menu. Dailininkas improvizuoja jautriais spalvų deriniais ir geometrinėmis formomis. Su-kūręs siužetinių gobelenų, vėliau visiškai

57

atsisako siužeto ir kuria abstrahuotus, for-momis, spalvomis ir atspalviais žaidžian-čius kūrinius. Dekoratyvūs, apibendrintų vaizdų kūriniai – poetiškais ir net pa-slaptingais pavadinimais, kuriuos dažnai mėgsta pabaigti daugtaškiu. Vienas mėgs-tamiausių pavadinimų – „Iliuzija“. Iliuzija – tarsi visos kūrybos moto: pabėgus nuo realybės, rutinos, kasdieninių darbų ir pa-saulio bėdų – tyliai, kantriai ir kruopščiai iš plonų siūlų kurti savąją Iliuziją.

Parodoje pristatomi kūriniai – nuo anksty-viausių iki pat paskutiniųjų, pabaigtų prieš pat parodą, nuaustų įkaitusioje palėpėje karštą šių metų rugpjūtį.

Parodos „Iliuzija tikiu...“ atidarymo akimirkos. Fotografijos: R. Ropytė

t u r i n y s ↑

58

59

Prodos kuratorė

V I O L E T A J O C I E N Ė

2015 balandžio 30 d. Kauno paveikslų galerijoje atidaryta Dailininko Adolio Jono Krištopaičio (1925−2000) 90-ajam jubiliejui paminėti skirta paroda „Pa(si)matymai“.

Dailininkas Adolis Jonas Krištopaitis (1925−2000) – išeivis iš Šiaurės Lietuvos, žiem-galietis. Taip pat – vienas intelektualiausių ir originaliausių Kauno „tyliojo moder-nizmo“ atstovų, kuris lietuvių tapybos kontekste XX a. 8−10-ajame dešimtmečiais išsiskyrė orientacija į konceptualų, metaforišką, itin estetizuotą meną.

Dailininko užrašuose rasta menoty-rininko M. Sokolovo frazė: „Tapyba – valstybė mano. Aš jos pilietis amžinai. Jos kariuomenėje yra eilinių, karininkų, būna generolų, o kartais pasitaiko net maršalų...“ Parodoje siekiama prista-tyti A. J. Krištopaičio „paveikslus gene-rolus“ – pirmą kartą tiek daug, praėjus 30 metų po paties dailininko rengtos 60-mečio ekspozicijos šioje pačioje parodinėje erdvėje 1985 m. Erdvėje, kurioje jis dirbo restauratoriumi, kūrė, bendravo, kurioje įvyko ir paskutinis dailininko atsisveikinimas su visuo-mene. Greta molbertinės tapybos, daugumai netikėta bus išvysti kitokius tapytojo įvairiapusiškumą liudijančius kūrinius: sieninės tapybos, taikomo-sios grafikos, dizaino darbus – plaka-tus, ekslibrius, iliustracijas, logotipus, ženkliukus, spaudos dizaino kūrinius, kurių įvairovė turėtų nustebinti net

60

artimiau dailininką pažinojusius draugus. Išvysti jo „kūrybos virtuvę“ − kiek eskizų, etiudų, variacijų buvo kuriama, ieškant ga-lutinio kūrinio sprendimo. Visada išlaikant itin stilingą, „krištopaitišką“ manierą, kuria nuo 7-ojo dešimtmečio pabaigos išsiskyrė šis poetinės metaforos ir lakoniškos kalbė-senos meistras.

Dar vienas parodos netikėtumas − dailinin-ko asmeninio žvilgsnio ir minčių prezenci-ja eksponuojamų kūrinių interpretacijose, požiūryje į savo gyvenimą. Neatsitiktinis tad ir parodos pavadinimas: ekspozicija

A. J. Krištopaičio jubiliejinės parodos atidarymo akimirkos ir

ekspozicijos fragmentaiFotografijos: R. Ropytė

kviečiama ne tik pasimatyti su A. J. Krišto-paičiu jo kūriniuose, autoportretuose, bet ir dokumentinėse nuotraukose, demons-truojamame filme atskiroje susitikimo er-

61

dvėje. Ne mažiau norima parodyti, kaip jis pats (pa)matė, pasaulį, meną, patį save.

Parodą papildė „išsivaikščiojusių“ kūrinių katalogas, su kuriais pasimatyti norėtų ir parodos rengėjai...

Paroda surengta iš Nacionalinio M. K. Čiur-lionio dailės muziejaus, Lietuvos dailės muziejaus, šeimos kolekcijos ir privačių rinkinių.

t u r i n y s ↑

62

AMŽINYBĖS PAŽADAS:PAVEIKSLAI IŠ KUN. RIČARDO MIKUTAVIČIAUS

(1935–1998) KOLEKCIJOSParodos kuratorė

I R M A N T Ė Š A R A K A U S K I E N Ė

Paroda skirta 80-osioms tragiško likimo kunigo, teologijos mokslų daktaro, poeto ir kolekcininko Ričardo Mikutavičiaus gimimo metinėms. Joje pristatomi surasti paveikslai iš pagrobtos ir jam gyvybę kainavusios įspūdingos kolekcijos.

Tai buvo viena iš žinomiausių ir garsiau-sių Lietuvoje privačių Europos dailės kū-rinių kolekcijų, surinktų sovietmečiu. 1979 m. R. Mikutavičiaus kolekcija buvo eksponuota Valsty-biniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune, 1988 m. – Kultūros fon-de Vilniuje. Kaip pasa-kojo pats kunigas, jo ko-lekcionavimo kelias pra-sidėjo nuo filatelistikos. Vėliau jis susižavėjo kitų asmenų kolekcijomis, matytomis Leningrade (dab. Sankt Peterburge) ir Maskvoje. Jų paska-

tintas R. Mikutavičius pradėjo domėtis Vakarų Europos daile ir ją kolekcionuoti.

63

Ši pranašiška R. Mikutavičiaus nuojauta pasitvirti-no 1998 m. birželio 30 d., kai iš kunigo buto buvo pagrobta vertinga jo sukaupta kolekcija, o jis pats žiauriai nužudytas.

Parodos lankytojai buvo kviečiami apžiūrėti atras-tus garsiosios kolekcijos paveikslus, prisiminti tra-giškos kunigo žūties istorijos įvykius, sulaukusius daugybės atgarsių tuometinėje spaudoje. Greta eksponuoti tušti rėmai priminė, kad jie vis dar lau-kia nesurastųjų kolekcijos paveikslų.

1996 m. išleistas kunigo kolekcijos katalogas liudija, kad ją sudarė per 50 paveikslų, 15 skulptūrų ir kelios dešimtys taikomosios dailės dirbi-nių, sukurtų XVI–XX a. įvairiose Eu-ropos šalyse.

Katalogo įvade R. Mikutavičius apie kolekcionavimą rašė:

Šventam atradimui, į kurį įklimpau siela ir kūnu, kuriame tvyrojau tar-si ATSIMAINYDAMAS ar PAGAUTAS <...>, – atidaviau Viską ir todėl esu be galo laimingas.

O apie patį katalogo išleidimą sakė:

Kažkokia būties kertele juntu, kad šis testamentas – tai dar gyvo posūkis į Anapilį, neatšylančių vartelių pravė-rimas, atsistojimas šalia savęs pa-ties kitaip, iš anapus. Tai jau išėjimo pradžia iš nedosnaus idėjos draugų pasaulio.

Kairėje: Jan Rutgers van Niwael. „Tobijas išgydo tėvo akis“

Viršuje: Domenico Morelli. „Madona su kudikiu ir knyga“

t u r i n y s ↑

64

65

Keturiose Keramikos muziejaus ekspozici-nėse salėse ir jų prieigose įrengtas nauja moderni apšvietimo sistema, atnaujinta ekspozicinė įranga. Muziejuje įrengta edu-kacinė klasė – jauki erdvė moksleivių ir šei-mų kūrybinei veiklai ar tiesiog maloniems muziejaus lankytojų, menininkų susitiki-mams ir bendravimui.

Papildyta ir prakalbinta unikali archeolo-ginės Kauno keramikos ekspozicija: naujai parengti tekstiniai pasakojimai, surastas taiklus grafinis jų pateikimo būdas, atras-tos naujos eksponavimo erdvėje galimy-

EMOCINGA ERDVĖKeramikos muziejaus vadrovė

A U K S Ė P E T R U L I E N Ė

2015 vasario 4 duris atvėrė atnaujinta Keramikos muziejaus ekspozicija. Projektas siekė apsilankymą muziejuje paversti jausmingu nuotykiu, apjungiančiu ypatingos istorinės erdvės (renesansinių Kauno rotušės rūsių) ir čia eksponuojamų meno kū-rinių teikiamas patirtis.

bės. Čia atskeidžiami klestinčio viduram-žių Kauno ypatumai: nuo virtuvės arche-ologijos iki šventųjų gyvenimų. Ekspozicija papildyta Jaučakių piliakalnio (Vilkijos r., Kauno sen.) gyvenvietės keramikos radi-niais - tai seniausi eksponatai, nukeliantys istorinį ekspozicijos horizontą į I-XIII a.

Atnaujintame Keramikos muziejuje galima rasti tai, ko ypač ilgimės virtualėjančiame pasaulyje: tikrus išskirtinius daiktus – ke-raminius, skulptūrinius objektus, ir erdvę gyvam bendravimui.

t u r i n y s ↑

66

67

10 -OJI

KAUNO TEKSTILĖS BIENALĖRugsėjo 19 d. pristatytos 10-osios Kauno bie-nalės parodos. M. Žilinsko dailės galerijoje atidarytos parodos: Silvia Giambrone perso-nalinė paroda „Siaubinga karo meilė“, Au-driaus Janušonio personalinė paroda „Kauno poetams“, „Lewben Art Foundation“ paroda „Tinkliniai susidūrimai išsijungus“ bei paroda „Garsų raštai“.

Silvia Giambrone parodoje „Siaubinga karo mei-lė“ kalba apie nematomus šeiminius smurto aspektus. Smurtas kare tampa teisėtas, bet jis egzistuoja ir kasdieniame gyvenime, šeimose už uždarų durų. Čia jis dažnai būna neįvertintas.

Audriaus Janušonio paroda „Kauno poetams“ ne-turi vienos aiškios, nušlifuotos koncepcijos. Eks-pozicijoje – keraminės „statulos“ ir objektai, šiek tiek metalinių ir medinių konstrukcijų, baldų, tru-putis garso ir piešinių.

68

„Lewben Art Foundation“ paroda „Tinkli-niai susidūrimai išsijungus“ pasakoja apie vienos kartos menininkus, kurie tiria nau-ją atvaizdo estetiką, žaidžia medžiagomis, išvaizda ir figūromis. Internetas ir skai-tmeninės technologijos padarė įtaką ne tik tam, kaip matome figūras mes, bet ir tam, kaip jas mato menininkai – vertinant ir klasikines meno formas, kaip antai tapy-bą bei skulptūrą, ir meną, kuriamą taikant pažangiausias technologijas. Parodos me-nininkai: Ian Cheng, Gabriele De Santis, Nick Darmstaedter, Mohamed Namou, Deimantas Narkevičius, Simon Denny. Ku-ratorė – Francesca Ferrarini.

Paroda  „Garsų raštai“  yra kuruojama Goldsminths koledžo (Londono universi-tetas) profesorės  Janis Jefferies  ir koordi-nuojama bienalės partnerio – Crafts Coun-cil UK – kuratorės Karen Gaskill. Britų me-nininkų grupė šiame jungtiniame projekte eksponuoja kūrinius parodoje, skaito pra-nešimus seminare bei gyvai groja (2015 m. rugsėjo 21 d.), taip pat veda kūrybines dirbtuves (2015 m. rugsėjo 22 d.).

James Bulley serija „Tactus“ – tai akliesiems ir silpnaregiams tiesiogiai kalbančių meno kūrinių apžvalga. Tekstilinės partitūros – tai liečiami garsą skleidžiantys paviršiai, atiduodantys pagarbą Louiso Braille’io muzikos notacijos sistemai ir Corneliuso Cardew grafinėms partitūroms. „Tactus“

jungia klausos ir lytėjimo jusles ir kviečia peržiūrėti meno objektų prigimtį bei patei-kimą galerijose ir muziejuose.

Kauno Bienalės parodų atidarymas M. Žilinsko dailės galerijoje. Fotografija: R. Ropytė

69

Bendras tekstilės menininkės Myrto Kara-nikos ir garso menininko Jeremy Keenano darbas „Povas“ gilinasi į erdvės ir kūno iš-raiškos santykius. Tam pasitelkiamos nau-joviškos technologijas ir tradicinės meno praktikos, kaip antai graviūra, dygsniavi-

mas ir siuvinėjimas. Šis kūrinys kelia tęs-tinumo jausmą, jungdamas šiuolaikinius sąveikaus meno pasiekimus ir ilgą kilimų audimo istoriją. „Povo“ raštas atspindi tekstilės sąsajas, su kuriomis užaugo My-rto, ir šiuolaikiškai interpretuoja motyvus,

70

dažnai aptinkamus tradiciniuose pobizan-tiškosios tekstilės dirbiniuose. Darbas pra-šosi tyrinėjamas akimis, rankomis, galūnė-mis ir visu kūnu.

Scanner, Ismini Samanidou „Nuaustos bangos“ tiria garsus, geografiją bei žemė-lapius ir tai, kaip šie duomenys susiję su tekstilės raštų struktūromis bei muzikinė-mis partitūromis. Menininkų duetą įkvėpė jųdviejų naudojamų kompiuterinių pro-gramų vaizdiniai ir techniniai panašumai, programinio kodo kūniškumas ir kaip visa tai savo ruožtu yra susiję su miestų žemė-lapių kūrimo bei miesto garsų įrašymo mechanizmais.

Fabio Lattanzi Antinori darbas „Duomenų vėliavos“ kalba apie nesėkmę ir bankrotą verslo pasaulyje. „Duomenų vėliavas“ įkvė-pė korporacijų vėliavos, kuriomis siekiama pašlovinti įmonių tapatybę visame pasau-lyje. Šis kūrinys – tai šilkografijos būdu atspausdintas didelis popieriaus lapas, nudažytas juoda spalva iš vienos pusės ir auksine iš kitos. Šios spalvos simbolizuoja senuosius naftos ir aukso standartus, ku-rie būdavo lyg atskaitos taškai finansų rin-koms. „Duomenų vėliavų“ kalbą supranta tik finansų srities specialistai, bet ji labai veikia mūsų kasdienį gyvenimą, o sopra-nas paverčia šią istoriją šiuolaikine trage-dijos interpretacija.

A. Janušonis. Is ciklo „Kauno poetams“. 2015

71

„Knyttan“ ir „Common Works“ darbas „At-pasakojimas“ – tai bandymas sukurti ben-drą darbą pasinaudojant nauja „Knyttan“ mezgimo technologija. Londono Viktorijos ir Alberto muziejaus parodoje „Digital We-ekend“ (2014  m.) lankytojai galėjo įrašyti savo balsą, dainas ir skanduotes. Paskui ši garsinė informacija buvo automatiškai konvertuota į tradicinius škotiško stiliaus mezginių raštus, o šie reguliariais interva-lais mezgami. Gauti darbai buvo pristatyti į muziejų ir pridėti prie meno kūrinio.

Paveikslų galerijoje pristatytos dvi per-sonalinės festivalio parodos: Mattia Vacca „Žiemos pasaka“ ir Artū-ro Morozovo „Kikimoros gimimas“.

Mattia Vacca  personalinėje parodoje  „Žiemos pasaka“  (kuratorė – Paola Re / „Arte&Arte“, IT) pasakojama apie nederlin-guose kalnuose prie Komo ežero, žaliame

A. Morozovas. „Kikimoros gimimas“ Fotografijų ciklas is Kijevo, Ukraina. 2014

t u r i n y s ↑

72

slėnyje tarp spygliuočių miškų ir aukšti-kalnių ganyklų besiglaudžiantį Škinjano kaimelį. Viena seniausių šios gyvenvietės tradicijų, žinoma, yra kasmetinis karna-valas. Alegorijų ir simbolių pilna eisena vaizduoja vyrų atsisveikinimą – jie išvyksta iš kaimelio ir grįžta prie klajokliško gyveni-mo būdo. „Žiemos pasaka“ – tai pirmasis ilgalaikis menininko projektas, užtrukęs daugiau kaip trejus metus. Parodos auto-riui pavyko įsiskverbti į uždarumu garsė-jančią bendruomenę. Šis darbas atspindi slėpiningą tikrovę ja nedvejodamas, jos neaiškindamas ir nebandydamas apipinti jos kontekstu. Kadrai parodo tiek, kiek rie-kia parodyti nesugriaunant iliuzijos ir ne-išduodant paslapties. Užsimerkite ir ner-kite į haliucinogeninį karnavalo pasaulį.

Artūro Morozovo  personalinė paro-da „Kikimoros gimimas“ – tai pasakojimas apie moteris, siuvančias aprangą Ukrai-nos kariams, kovojantiems šalies rytuose. Sudaryta iš daugybės audinio skiautelių, natūralaus pluošto atraižų, kikimora pa-verčia snaiperį nepastebima karo būtybe.

Į XVIII a. statytą tvirtovę Kijevo centre, ku-rioje jau metus laiko įsikūręs „Savigynos štabas“, visą dieną renkasi tai merginos, tai jų mamos ar močiutės. Dienomis mez-gėjų susirenka tiek, kad sunku prasilenkti tvirtovės koridoriuose, o erdves užpildo kalbų klegesys, kavos aromatas ir per ra-diją skambanti ukrainietiška muzika. Mo-terys čia susirenka gaminti uniformų Don-base kovojantiems snaiperiams.

Kikimora – tai slavų mitinė būtybė, pelkių deivė, gebanti įvilioti į klaidžius liūno akiva-rus. Šiuo žodžiu vadinama ir snaiperio uni-forma, padedanti jam išlikti nepastebėtam aplinkoje.

Prengta pagal Kauno bienalės informaciją.www.bienale.lt

Kauno Bienalės parodų atidarymas M. Žilinsko

dailės galerijojeFotografijos: R. Ropytė

73t u r i n y s ↑

74

E. VELIŪTĖS VITRAŽAI PAGAL M. K. ČIURLIONIO VITRAŽŲ ESKIZUS

M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus vadovė

V I D A M A Ž R I M I E N Ė

2015 m. balandžio 17 d. M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje, Druskininkuo-se, atidengtas Eglės Valiūtės vitražų diptikas, sukurtas pagal M. K. Čiurlionio vitra-žų piešinius „REX“, 1904 (I-II).

E. Valiūtė M. K. Čiurlionio vitražų eskizais susidomėjo gyvendama Druskininkuose. 1993 m. M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus vidaus ekspozicijų salei sukūrė vitražų diptiką pagal M. K. Čiurlionio pie-šinius. Laikui bėgant, keičiantis ekspozicijų koncepcijai, nesant tinkamo apšvietimo, vitražai buvo išmontuoti ir atsidūrė sau-gyklose. 2012 m. renovavus M. K. Čiurlio-nio memorialinio muziejaus namelius ir viename iš pastatų sukonstravus plačią langų erdvę, atsirado galimybė vitražus įkomponuoti jiems tinkamoje vietoje su natūraliu apšvietimu. Vitražų atnaujinimą įkvėpė artėjantis M. K. Čiurlionio 140-ųjų gimimo metinių jubiliejus, istoriniai as-pektai, leidžiantys išryškinti dar vieną M. K. Čiurlionio kūrybos aistrą – kurti vitra-žus. Negailestingas laikas ir ankstyva M. K. Čiurlionio mirtis neleido jam užbaigti savo

sumanymų, tačiau vitražų eskizai biblinė-mis temomis, saugomi Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkiniuose, tapo atspirties tašku kito laiko meninin-kams. Remdamasi vitražų projektų „REX“ (1904) pavyzdžiais, nuosekliai atkartoda-ma M. K. Čiurlionio vizijas, E. Valiūtė savo kompozicijose suformavo užburiančiomis spalvomis alsuojantį reginį, kuriame pinasi biblinės tiesos, giliamintiški M. K. Čiurlio-nio apmąstymai, mezgasi siužeto trajek-torijos. Vitražų atnaujinimo ir įgyvendini-mo naujose M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus erdvėse ėmėsi pati autorė E. Valiūtė – tai tapo kilnia mecenatiška akcija, skiriama iškiliam M. K. Čiurlionio jubiliejui.

E. Valiūtės vitražų nuotraukų paroda „Su-grįžęs laikas“ – dailininkės įkvėpimo vers-mių, struktūrinių ir stilistinių atradimų

75

laukas. Remdamasi klasikinėmis lietuviško vitražo tradicijomis, sulydydama moder-niąsias struktūras, siekdama vizualinio ansambliškumo, dailininkė Vaikų univer-sitetinėje ligoninėje Vilniuje sukūrė vitražą „Šeima“ (2005), Lietuvių kultūros namuose Punske – vitražą „Saulė“ (2005), penkis er-dvinius parodinius vitražus „Eksperimen-tai“ (2006), Aukštadvario regioninio par-ko administraciniame pastate – vitražus „Aukštadvaris“ (2007), parodinių vitražų:

„Prasišviečiantys“ (2007), „Atsispindintys“ (2008) ir daugelį kitų.

E. Valiūtė (g. 1953) – iškili Lietuvos vitražis-tė, knygų iliustruotoja, tarptautinių paro-dų dalyvė, vitražais apipavidalinusi per 70 visuomeninių ir privačių interjerų Vilniuje, Klaipėdoje, Kupiškyje, Šeduvoje, Panevė-žyje ir kitur.

Dailininkė apdovanota LR Vyriausybės meno ir kultūros premija (2004).

E. Veliūtė. vitražų diptikas, sukur-tas pagal M. K. Čiurlionio vitražų piešinius „REX“

t u r i n y s ↑

76

77

ISTORINEIPREZIDENTŪRAI

10Istorinės LR Prezidentūros vadrovė

R E N A T A M I K A L A J Ū N A I T Ė

Kalėdinis Istorinės LR Prezidentūros sodelis. Fotografija: R. Mikalajūnaitė

78

Jubiliejiniai, dešimtieji Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune veiklos metai baigėsi įspūdingu apdovanojimu – muziejaus vadovė Renata Mikalajūnaitė, muziejininkės Ingrida Jakubavičienė, Justina Minelgaitė ir Jovita Jankauskienė su-laukė įvertinimo ir pripažinimo – Kultūros ministerijos premijos už muziejininkys-tės darbus. Premija įteikta už istorinę savimonę formuojančias, visuomenę pažini-mo procese dalyvauti skatinančias bei krašto istoriją ir paveldą reprezentuojančias šiuolaikines ekspozicijas ir parodas.

Muziejaus metai buvo išties gausūs įdo-mių renginių ir parodų, naujų edukacinių programų ir prasmingų susitikimų. Metų pradžioje į komandą sėkmingai įsiliejo is-torikas Gediminas Kasparavičius, kurio ve-damos ekskursijos ir edukacinės progra-mos sparčiai populiarėja ir susilaukia ypa-tingai gero įvertinimo. Artėjantis Lietuvos

Respublikos atkūrimo šimtmetis įpareigo-ja visą Istorinės Prezidentūros komandą pasitempti ir prisidėti prie šios ypatingos sukakties deramo paminėjimo. Bene pir-mieji Lietuvoje prabilę apie pasirengimą šimtmečiui, jau 2013 metais Istorinės Pre-zidentūros muziejininkai pradėjo tęstinį projektą „Šimtmečio belaukiant: reikšmin-

2016 m. sausio 6 d. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Muzikos salėje Lietuvos Respublikos Kultūros viceministras Romas Jarockis įteikė Kultūros ministerijos premiją už muziejininkystę Istorinės Prezidentūros Kaune komandai

79

giausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiai“, kurio kulminacija – 2018 metais muziejuje visuomenei bus pristatyta paroda „100 reikšmingiau-sių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“.

Fotografijų parodoje „DINGĘS KAUNAS“ lankytojai atrado kitokį, spalvingą ir kon-trastingą tarpukario Kauną. Kauną, kuria-me egzistavo to meto reikmėms pritai-

SVARBIAUSI 2015-ŲJŲ ĮVYKIAI ISTORINĖJE LR PREZIDENTŪROJE KAUNE

kytas ankstesnių laikotarpių palikimas, o kartu kilo modernūs, didingi, tautinio sti-liaus motyvais dekoruoti statiniai. Roman-tizuojamas senasis Karo muziejus, Vytauto

t u r i n y s ↑

80

Didžiojo universiteto Fizikos ir chemijos instituto rūmai, panemune pūškuojantis traukinukas „kukuška“, S. Dariaus ir S. Gi-rėno mauzoliejus – tai tik keletas parodoje pristatytų, bet kauniečių pasakojimuose vis dar minimų Kauno „pradingėlių“.

Parodos kuratorė – istorikė, Istorinės Prezi-dentūros muziejininkė Justina Minelgaitė.

Nuotraukų savininkas – Antanas Burkus

Prezidento Aleksandro Stulginskio 130-os-ioms gimimo metinėms skirtoje parodo-je „GIMĘS TAI VIETAI IR TOMS PAREI-GOMS: PREZIDENTAS ALEKSANDRAS STULGINSKIS (1922–1926 M.)“ pasakoja-

ma apie jauniausio to meto Europos prezi-dento pastangas „statyti valstybės rūmą“, sunkumus vadovaujant 112 „karaliukų“ ir bandymus įveikti vieną didžiausių to laiko iššūkių – „visų Lietuvos kūno dalių sujungi-mą į vieną“.

Parodos kuratorė – istorikė, Istorinės Prezi-dentūros muziejininkė Justina Minelgaitė.

Vis stiprėjančiame, karo baimės ir panikos diskurse olandų dailininko darbų paro-da „EUROPA ANT OPERACINIO STALO: PIRMASIS PASAULINIS KARAS LUISO RAMAKERSO KARIKATŪROSE“ leido pa-žvelgti ne tik į karo baisumus, bet ir į to

81

meto propagandinę retoriką. L. Ramakersas į istoriją įėjo kaip vienas reikšmingiausių šio karo portretistų, ypatingai pasitarnavusių anti-vokiškai karo propagandai. Parodą papildė ir lietuvių kančias šiame kare atspindintys J. Šiliečiu pasivadinusio pedagogo, dailininko mėgė-jo Jaroslavo Rimkaus darbai. J. Šiliečio sukurti vaizdai susipina į vien-tisą pasakojimą, o juos, kaip ir žymiojo L. Ramakerso darbus, papildo trumpos, dažnai ironiškos žinutės. Parodos lankytojai galėjo palyginti vakarietiškąjį ir lietuviškąjį karo propagandos stilių, abiejų menininkų vaizduojamas karo aktualijas.

Parodos kuratorė – istorikė, Istorinės Prezidentūros muziejininkė Jovita Jankauskienė.

Žinių turnyras „ŠIMTMEČIO BELAUKIANT“

Istorinė Prezidentūra jau trečius metus vykdo projektą „Šimtmečio belaukiant: reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respu-blikos įvykiai“. Kiekvienais metais naujas

projekto etapas startuoja su žinių turnyru. Šiais metais trečiąjį projekto turnyrą lai-mėjo VDU istorikų komanda. Birželio mė-nesį laimėtojai atsiėmė savo prizą – išvyko į ekskursiją Prezidento Aleksandro Stul-ginskio takais.

82

MUZIEJŲ NAKTIS: orientacinis pažintinis žaidimas „DINGĘS KAUNAS“

Azartas, įkvėpimas, atradi-mo džiaugsmas, prakaitas, paklydimas, vėl atradimo džiaugsmas, laukimas ir pa-galiau iškovoti prizai – Tarp-tautinę „Muziejų naktį“ Isto-rinės Prezidentūros organi-zuotas orientacinis pažintinis žaidimas „Dingęs Kaunas“ dalyviams pažėrė visą puokš-tę patyrimų ir emocijų. Iš už-siregistravusių 76 komandų sėkmingai žaidimą įveikė net 74 komandos!

83

ISTORINEI PREZIDENTŪRAI – 10!

Dešimtąjį gimtadienį švenčianti Istorinė Prezidentūra sulaukė daugybės gerbėjų ir sveikintojų. Šventės metu netrūko gėlių, pa-dėkos raštų, elektroninių sveikinimų, saldainių ir kitų gurmaniškų gėrybių, šiltų apkabinimų bei nuoširdžių palinkėjimų. Visą dieną muziejuje vyko Lietuvos piliečio pamokos, kurias vedė muziejaus is-torikai. Pamokose dalyvavo darželinukai ir vyresni vaikai, kartu su tėveliais ir seneliais.

84

Istorikė, Istorinės Prezidentūros Kaune muziejininkė dr. Ingrida Jakubavičienė 2015 m. kovo 30 d. buvo apdovanota Lietuvos Respublikos Seimo įsteigtu Gabrielės Petkevičai-tės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ už visuomeniškai aktualią publicistiką.

Istorinės Prezidentūros atstovai dalyvavo lapkričio 6–7 d. Vilniuje vykusioje 5-ojoje mokyklų įrangos, mokymo priemonių ir technologijų parodoje MOKYKLA 2015, kurios šūkis „Mokykla be sienų“ kvietė moksleivius ir mokytojus ieškoti, kurti, atrasti, bendrauti neįprastoje aplinkoje ir neįprastais mokymosi būdais. Gruodžio 8 d. dalyvauta Nacionalinėje dailės galerijoje vykusioje muziejų edukacijos idėjų mugė-je. Abejose parodose sėkmingai pristaty-ta nauja muziejaus edukacinė programa „Jaunojo piliečio pamoka“.

Muziejaus vadovė Renata Mikalajūnaitė liepos 5–11 d. dalyvavo Baltijos muzeolo-gijos mokykloje Šiauliuose. Kartu su kole-gomis iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos muzie-jų diskutavo ir klausėsi muziejų ekspertų dr. François Mairesse (Sorbonos universi-tetas, Prancūzija) ir dr. Martin R. Schärer (Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) Eti-kos komiteto pirmininkas, muzeologijos dėstytojas) paskaitų tema „Muziejų etika XXI a. kūrybinės ekonomikos kontekste”.

t u r i n y s ↑

85

Angelas Prezidentas Kalėdiniame Istorinės Prezidentūros sodelyjeFoto: Renata Mikalajūnaitė

86

ED

UK

AC

IJ

A

Eduk

acin

ė pr

ogra

ma

„Užb

urti

mie

stai

“ Ke

ram

ikos

muz

ieju

je. F

otog

rafij

a: A

. Pet

rulie

nė

87

EDUKACIJA KERAMIKOS MUZIEJUJEKeramikos mauziejaus vadrovė

A U K S Ė P E T R U L I E N Ė

Nuo 2015 gegužės Keramikos muziejuje įsibėgėjo edukacinė veikla. Pirmoji eduka-cinė programa moksleiviams tyrinėja ar-cheologinę Kauno keramikos ekspoziciją per buities, kasdienio gyve-nimo aspektą. „Jos dideny-bė viduramžių kasdienybė“ – tai programa įtikinamai įveikianti beveik 600 metų atstumą panaudojant mo-komąją video projekciją, specialų maršrutą arche-ologinėje ekspozicijoje, at-gaivinant azartiškąjį vidu-ramžių žaidimą molio rutu-lėliais “Murmelspiel”.

Edukacinė programa „Už-burti miestai“ išmėgina visai naują formatą. Tai – dviejų valandų trukmės kūrybinės dirbtuvės, savotiškos meistriškumo pamokos tiems kurie nori patys išbandyti molį. Programos vadovės jaunos keramikės Eglė Šidlauskaitė ir Vik-torija Radionova, VDA KDF keramikos ka-tedros absolventės, atskleidžia keramikos meno paslaptis. Kūrybai įkvepia čia pat

eksponuojamos keramikos meistrų par-odos. Programa sumanyta italų meninin-kų Sandra Baruzzi ir Guglielmo Marthyn parodai. Dalyviai susipažįsta su architek-

tūriška italų keramikos ekspozicija, disku-tuoja apie miestą, erdvės patyrimus ir su-kuria savo erdvinį kūrinį iš molio.

Viršuje: Archeologinė edukacinė programa „Jos didenybė viduramžių kasdienybė“

t u r i n y s ↑

88

kūrybinės dirbtuvės „VASARA, VASARA...“

M. Žilinsko dailės galerijoje

89

EDUKACINIAI PROJEKTAIM. ŽILINSKO DAILĖS GALERIJOJE

Švietimo ir informacijos skyriaus vadrovė

V I O L E T A J A S E V I Č I Ū T Ė

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus misija – kaupti, saugoti ir populiarin-ti kultūros bei meno vertybes. Sparčiai plintant pasaulinėms globalizacijos procesų paveiktoms tendencijoms, misija pasipildo naujomis vertėmis ir prasmėmis – mu-ziejus palaipsniui tampa bendruomenę buriančia, į jos poreikius reaguojančia ir socialiai atsakinga institucija.

Remdamasis programoje „Lietuva 2030“ numatytomis sumanios visuomenės poky-čių iniciatyvomis – plėtoti aukštos kokybės kultūros paslaugas [...], ugdyti Lietuvos kul-tūrinę ir politinę savivoką [...], formuoti tur-tingą kultūrinę terpę [...], skatinti visuomenės dalyvavimą kultūros pro-cesuose [...], muziejus ren-gia specializuotas visoms visuomenės grupėms skirtas edukacines pro-gramas, švietėjiškus ren-ginius, vykdo socialinius projektus, skatinančius bendruomenę dalyvauti muziejaus veikloje.

2015 m. muziejaus Švieti-mo ir informacijos skyriaus veiklos akcentai – sociali-niai projektai ir renginiai.

Jau tradicinis tampa renginys „ŽMONĖS TIESIOG YRA REIKALINGI VIENAS KITAM“ (S. Macaitis), skirtas Šv. Valentino dienos paminėjimui, vasario mėn. 14 d. Ši šventė, kaip pastebėjome, aktuali ne tik jaunimui, bet ir garbaus amžiaus žmonėms.

90

2015 m. rugsėjo 8 d. pradėtas vykdyti pro-jektas „TILTAS – PASSERELLE“ (iniciatorė menininkė iš Prancūzijos Judith Lesur). Da-lyviai – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Liono dailės muziejus, galerija „Meno parkas“, Roano miesto kalėjimas, Marijampolės pataisos namai. Projek-to metu menininkė Judith Lesur kartu su lietuvių menininkais ir Švietimo skyriaus edukatorėmis Marijampolės pataisos na-muose organizavo kūrybines dirbtuves su nuteistaisiais, o 2016 m. pavasarį M. Žilins-ko dailės galerijoje bus demonstruojamas proceso metu sukurtas rezultatas – vide-ofilmas.

M. Žilinsko dailės galerijoje lapkričio 4 d. startavo naujas socialinis karjeros ugdy-mo projektas ,,ATEIK, ATRASK, PAŽINK“.

Tai bendras Kauno Jono Pauliaus II gim-nazijos (iniciatorė – karjeros koordinatorė Edita Rabizaitė) ir muziejaus (atsakinga už projekto vykdymą muziejaus Švietimo sky-riaus vadovė Violeta Jasevičiūtė) projektas, kurio metu moksleiviai vieną kartą per mėnesį susitiks su įvairių sričių muziejaus specialistais. Gimnazistai ne tik klausys pa-sakojimų apie profesijas, bet ir praktiškai jas išbandys. Ši patirtis skatins mokinių ly-derystę, nes vyresnieji mokiniai kurs vaiz-do pamokas, o karjeros ugdymo pamokų metu perduos savo patirtį jaunesniems mokiniams. Projektas bus vykdomas iki 2016 m. mokslo metų pabaigos.

Muziejuje organizuojami įvairūs progi-niai renginiai, skirti šeimoms. Ypač daug dėmesio ir palankių vertinimų susilaukė

91

muziejaus Švietimo ir informacijos sky-riaus organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „VASARA, VASARA...“, kurios liepos ir rug-pjūčio mėnesiais kviečia šeimas turiningai išnaudoti atostogų metą. Atsižvelgdami į dirbančių ir auginančių vaikus tėvelių užimtumą, laiko stoką ir menkas galimy-bes apsilankyti su vaikais darbo dienomis edukacinėse programose, pradėjome įgy-vendinti projektą „ŠEŠTADIENĮ EINAM Į SVEČIUS PAS MŪZAS“, kuris, tikimės, taps ilgalaikis.

Nuo š. m. lapkričio kiekvieno mėnesio pir-mąjį šeštadienį, 12 val., kviečiame šeimas į M. Žilinsko dailės galeriją (Nepriklauso-mybės a. 12). Čia Jus pasitiks muziejaus edukatorės, kurios įdomiai ir suprantamai pristatys naujausias parodas ir nuolatines galerijos ekspozicijas. Mamos, tėčiai, sene-liai ir senelės turės galimybę kartu su vai-kais ir vaikaičiais pasinerti į meninę aplin-ką, pasisemti nepatirtų įspūdžių, išbandyti savo kūrybinius sugebėjimus, o svarbiau-sia – jaukiai šeimyniškai, bet ne kasdieniš-kai pabendrauti ir nors valandėlei pamiršti visus rūpesčius.

89 psl: „Kupranugaris dykumoje“Mildos piešinys

90-91 psl: Akimirkos iš edukacinių programų M. Žilinsko dailės galerijoje

t u r i n y s ↑

92

JAUNOJO PILIEČIO PAMOKAEDUKACIJA ISTORINĖJE PREZIDENTŪROJE

Istorinės LR Prezidentūros vadrovė

R E N A T A M I K A L A J Ū N A I T Ė

Liepos 1 dieną Istorinėje Prezidentū-roje startavo nauja edukacinė progra-ma „Jaunojo piliečio pamoka“, skirta 1-4 klasių moksleiviams ir šeimoms su 5-10 metų vaikais. Šioje programoje apie pilietinės visuomenės vertybes kalbama per valstybinius simbolius.

Iškilmingoje ir autentiškoje tarpukario Prezidento rūmų aplinkoje edukacijos dalyviai supažindinami su pagrindi-niais Lietuvos valstybės simboliais, jų atsiradimo istorija ir reikšme, naudo-jimu kasdienybėje ir oficialiomis pro-gomis. Dėliodami spalvingą tautiškos giesmės dėlionę mažieji piliečiai kalba apie tokias abstrakčias sąvokas kaip „Tėvynė“, „dorybė“, „nauda“ ir kt. Edu-kacijos metu ugdoma jaunųjų lanky-tojų pagarba Lietuvos valstybės sim-boliams, puoselėjama Tėvynės meilė, tautinė savigarba bei atsakomybė už tautą ir valstybę.

93

Ilgalaikės ir trumposios edukacinės programos vyksta daugelyje Na-cionalionio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinių.

Šiuo metu vyksta net 29 skirtingos edukacinės programos skirtos priešmokyklinio amžiaus vaikams, įvairaus amžiaus moksleiviams ir net suaugusiems. Muziejuje nuolat rengiamos naujos trumpalaikės edukacinės programos parodų ekspozicijose.

Plačiau apie edukacines programas skaitykite ir sekite naujienas: http://www.ciurlionis.lt/edukacija

Viršuje: Edukacinė programa M. Žilinsko dailės galerijoje

t u r i n y s ↑

94

Knygos „Vaitkuškis“. Grafas Stanislovas Ka-zimieras Kosakovskis (1837–1905) ir XIX a.

mėgėjų fotografija viršelisLE

ID

IN

IA

I

95

„VAITKUŠKIS“ GRAFAS STANISLOVAS KAZIMIERAS KOSAKOVSKIS

(1837–1905) IR XIX A. MĖGĖJŲ FOTOGRAFIJA

K n y g o s s u d a r y t o j a i r t e k s t o a u t o r ė

J O L I T A M U L E V I Č I Ū T Ė

2016 sausio 7 d. buvo pristatyta dailės istorikės Jolitos Mulevičiūtės parengta kny-ga „Vaitkuškis“: grafas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis (1837–1905) ir XIX a. mėgėjų fotografija“.

Knygoje pristatomas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomo gra-fo S. K. Kosakovskio fotografijų archyvo fragmentas. Publikuojamos nuotraukos padarytos 1894–1905 m., dauguma – Vait-kuškyje. Jose užfiksuotas dvaras, apylinkės ir vietos gyventojai: grafo šeima, tarnai, Vilkmergės apskrities dvarininkai, katalikų dvasininkai, carinės administracijos parei-gūnai, lietuvių valstiečiai, žydų amatinin-kai, čigonai.

Tai – kolektyvinis lokalios bendruomenės portretas. Fotografijas papildančioje stu-dijoje mėgėjiška S. K. Kosakovskio kūryba nagrinėjama kaip paradoksalus ir kartu simptomiškas atvejis. Analizuojama, kaip konservatyvioje didikų aplinkoje taikoma

buržuazinės visuomenės medija keičia tradicionalistinį S. K. Kosakovskio žvilgsnį. Vaitkuškio savininko pomėgis fotografuoti susiejamas su Lietuvos ir Lenkijos aristo-kratų šeimos istorija, paveikta moderniza-cijos procesų ir politinių pervartų.

Mokslinės monografijos sudarytoja ir teksto autorė – JOLITA MULEVIČIŪTĖ

Dailininkė – MILDA KAIRAITIENĖ

Išleido Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kartu su Lietuvos kultūros tyrimų institutu.

304 p. Spaudė Uždaroji dizaino ir leidybos AB „Kopa“

t u r i n y s ↑

96

SESERYS.SOFIJA SMETONIENĖ IR JADVYGA TŪBELIENĖ

K n y g o s a u t o r ė

I N G R I D A J A K U B A V I Č I E N Ė

Vasario 5 d. pristatyta dr. Ingridos Jakubavičienės knyga „Seserys. Sofija Smetonie-nė ir Jadvyga Tūbelienė“.

Dvi ryškiausios Pirmosios Lietuvos Respublikos moterys – Sofija Smetonienė ir Ja-dvyga Tūbelienė – pagaliau sulaukė savo biografijų pristatymo Prezidento rūmuo-se Kaune. Būtent čia apie 15 metų virė ne tik Smetonų šeimos, bet ir visos Lietuvos politinis gyvenimas.

Tarpukario Lietuva kartais buvo pavadina-ma „svainių respublika“, kadangi šalį valdė svainiai – Prezidentas Antanas Smetona ir ištikimas jo bičiulis Ministras Pirmininkas Juozas Tūbelis bei jų žmonos – seserys So-fija ir Jadvyga. Lietuvos politinio elito šių moterų įtaka jau senokai nestebino, tačiau užsienio diplomatams toks unikalus poli-tinis kvartetas atrodė labai egzotiškai. Di-plomatai savo raportuose nesivaržydami konstatuodavo, jog pirmiesiems Lietuvos asmenims didelę įtaką turinčios jų žmo-nos. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos reika-lų patikėtinis Kaune Thomas H. Prestonas teigė, jog viena iš A. Smetonos populiaru-

mo priežasčių yra būtent ponia Sofija, kuri esanti „rimtas prezidento pagalbininkas“. Šis diplomatas S. Smetonienę net lygino su Rusijos imperatoriene Jekaterina II. Amerikos pasiuntinys Kaune Frederickas W. Colemanas taip pat stebėjosi, kad jo-kių valstybinių pareigų neužimančios po-nios Smetonienė ir Tūbelienė dalyvaudavo valstybės reikalų sprendime.

Šias ir daugelį kitų intriguojančių detalių skaitytojai atras „Versus aureus“ leidyklos išleistoje knygoje „Seserys. Sofija Sme-tonienė ir Jadvyga Tūbelienė“. Biografi-nė monografija atskleidžia ne tik seserų

97

įtaką politiniams ir sociali-niams valdžios vyrų spren-dimams, bet ir jų visuo-meninę darbuotę įvairiose moterų organizacijose, jų motiniškus rūpesčius, lais-valaikį, pomėgius ir kai ku-rias asmeninio gyvenimo paslaptis. Seserų gyvenimo istorija glaudžiai susipynusi su jų sutuoktinių veikla, to-dėl kai kurių istorinių faktų interpretacija pateikiama žvelgiant iš Smetonų ir Tū-belių šeimų gyvenimo pers-pektyvos. Apie tai, kaip susi-klostė jų likimai pasitraukus iš Lietuvos 1940-ųjų birželį, visuomenė žino labai miglo-tai. Kur jos praleido likusius metus? Kaip susiklostė jų palikuonių likimai?

S. Smetonienės ir J. Tūbe-lienės biografijas papildo jų vaikaičių Vytauto Juliaus Smetonos ir Peterio Kuhl-manno labai atviri atsimini-mai bei asmeninių archyvų nuotraukos. Knygos autorė – INGRIDA JAKUBAVIČIENĖ

Dailininkas – RIMANTAS TUMASONIS

256 p. Išleido leidykla „Versus aureus“

t u r i n y s ↑

98

MEILA BALKUSParodos katalogas

L e i d i n i o s u d a r y t o j a

E G L Ė K O M K A I T Ė - B A L T U Š N I K I E N Ė

Rugpjūtį M. K. Čiurlionio dailės galerijoje atidaryta Meilos Kairiūkštytės-Balkus (1922–2015) paroda. Renginyje dalyvavo skulptorės M. Kairiūkštytės-Balkus dukra Daiva Balkus ir anūkė Ona Janina Balkus. Šiai parodai išleistas katalogas, kuriame publikuojami visi muziejui dovanoti ir parodoje eksponuoti kūriniai.

2014 metų pradžioje Nacionalinį M. K. Čiur-lionio dailės muziejų pasiekė malonus laiš-kas iš JAV. Skulptorės M. Kairiūkštytės-Bal-kus dukra Daiva Balkus, įgaliota mamos, nusprendė muziejui padovanoti skulptūrų kolekciją. Taip Į Nacionalinį M. K. Čiurlionio dalies muziejų atkeliavo dovana – 19 Mei-los Balkus skulptūrų. Didžioji dalis – bron-zinės moterų skulptūros, taip pat gipsinis autoportretas, dukters ir anūkės portretai. Džiaugiamės, kad ši kolekcija svariai papil-dė muziejaus išeivijos dailės fondą.

M. Kairiūkštytė-Balkus 1947 m. emigravo į JAV. Baigusi studijas Niujorke 1950–1953 m. (The Art Students League), Bostono uni-versitete 1972 m. ir Floridos Valstybiniame universitete 1974 m. apsigynusi magistro

diplomą, pradėjo dalyvauti parodose.

Skulptorė nuo pat pradžių domėjosi fi-gūratyviąja skulptūra. Pačioje XX a. 7-ojo dešimtmečio pradžioje menininkė kūrė antropomorfines skulptūras, taip pat draugų, artimųjų, žymių žmonių portretus, kuriuos mėgo per visą savo kūrybos laiko-tarpį. Apie 1965–1969 metus Niujorke kur-tos skulptūros – gipsinės, kartais dažytos juodai baltai ir nors yra abstrakčios, turi žmogaus kūno dalių pavadinimus „Galva“, „Figūra“, „Galva su ašara“. (...)

Vėliau M. Balkus daug dėmesio skyrė mo-ters figūros studijoms. Piešti, eskizuoti nemėgo, dirbo su gipsu ir modeliavimo mase. Apie 1977-uosius metus pradėjo studijuoti ir kurti nėščių moterų figūras.

99

Šias studijas tęsė visą kūrybinį laikotarpį. (...) Skulptorė visada kūrė iš natūros artimųjų ir pa-žįstamų skulptūrinius portre-tus bei figūras. Didžioji skulptū-rų dalis – bronzinės.

M. Balkus kūrė klasikine tradici-ja paremtas skulptūras. Tyrinė-jo antikinį meną, realizmą, taip pat domėjosi šiuolaikinėmis dailės tendencijomis ir mėgo du labai skirtingus skulptorius: Johną De Andrea‘ą (g. 1941) ir Richardą Millerį (1923–2008). J. De Andrea‘o avangardinės lateksinės skulptūros traukė nepaprastu realistiškumu, mo-deliavimo būdu, kai skulptūros formos nuimamos nuo gyvo žmogaus, o R. Milleris – pa-garba modeliui ir plastikai bei apibendrintomis realistinėmis figūromis.

Menininkė visada domėjosi psi-chologija, Bostone dirbo psichi-atrijos ligoninėje, vėliau, studi-juodama Bostono universitete, pasirinko psichologinės pakrai-pos bakalauro studijas. 1974 m. Floridoje pradėjo dirbti su nesveikos psichikos kaliniais, mokė juos dailės ir rengė jų

parodas. Skulptorei darbas su ligoniais padėjo gilintis į žmogaus prigimtį.

Katalogo sudarytoja – EGLĖ KOMKAITĖ-BALTUŠNIKIENĖ

Tekstai: EGLĖS KOMKAITĖS-BALTUŠNIKIENĖS, GRAŽINOS SLUCKAITĖS straipsniai, ištrauka iš AUŠROS MARIJOS SLUCKAITĖS-JURAŠIENĖS knygos „Egziliantės užrašai“

Dailininkė – MILDA KAIRAITIENĖ

Išleido Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

32 p. Spaudė Uždaroji dizaino ir leidybos AB „Kopa“

100

101

Leidinys dienos šviesą spė-jo išvysti pačioje 2014-ųjų metų pabaigoje, o skaityto-jams pirmąsyk jis pristatytas 2015-ųjų sausį M. K. Čiurlionio galerijoje. Kol vyresniems sve-čiams autorės pasakojo apie knygelės idėją ir atsiradimą, mažieji skaitytojai, talkinami muziejaus švietimo skuriaus edukatorių, galėjo prisijau-kinti čiurlioniškus personažus kūrybinėse „Vilkyšiaus dirbtu-vėlėse“. Vėliau knyga drauge su kūrybinėmis dirbtuvėmis keliavo į Vilniaus Knygų mugę, o rugsėjį ji pristatyta Memori-

IŠĖJAU SU ČIURLIONIU.TUOJ GRĮŠIU.

D A I N A K A M A R A U S K I E N Ė / p a s a k o j i m a s /

J U L I J A T O L V A I Š Y T Ė - L E O N A V I Č I E N Ė / i l i u s t r a c i j o s /

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, pradėdamas švęsti jubiliejinius Čiur-lionio metus, pristatė knygą „Išėjau su Čiurlioniu. Tuoj grįšiu“. Pirmoji Lietuvoje vaikams skirta knyga apie M. K. Čiurlionį yra ir pirma muziejaus Mažųjų bibliotekos knygelė. Ji skirta šilčiausiai buvimo drauge valandėlei, kai vartydami ir skaitydami, padėdami vieni kitiems, galime trumpam iškeliauti į Čiurlionio kūrybos pasaulį, ieškoti ir pastebėti menininko paveiksluose tūnančias įdomybes ir paslaptis.

102

aliniame M. K. Čiurlionio muziejuje Drus-kininkuose, Kastuko gimtadienio šventėje. Baigiant jubiliejinius M. K. Čiurlionio me-tus, Vilkyšius su kompanija sugužėjo ir į M. K. Čiurlionio menų gimnaziją Vilniuje, kur su knygele aktyviai susipažino itin gausus būrys moksleivių.

Teksto autorė – DAINA KAMARAUSKIENĖ

Iliustratorė – JULIJA TOLVAIŠYTĖ-LEONAVIČIENĖ

Knygelėje panaudotos M. K. ČIURLIONIO kū-rinių reprodukcijos

32 p. Spaudė UAB „Kopa“

Rėmėjas: LIETUVOS KULTŪROS TARYBA

Viršuje: Renginio M. K. Čiurlionio memoriali-niame muziejuje akimirkos.

101 ir 103 psl.: Pristatymas ir kūrybinės dirb-tuvėlės M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje

t u r i n y s ↑

103

104

PA

SK

AI

TO

S

Dr. Serge Fauchereau, Paryžius (Prancūzija) paskaita Kaip Vakarų Europa atrado Čiurlionį. Fotografija: R. Norkutė

105

106

PASAULINĖS KURATORYSTĖS PAMOKOS

M . K . Č I U R L I O N I O S K Y R I A U S I N F O R M A C I J A

„Pasaulinės kuratorystės pamokos“ – tai unikalus paskaitų ciklas, kurį skaitė lekto-riai iš Vakarų Europos. Žymūs parodų kuratoriai dalijosi savo parodų rengimo sub-tilybėmis, technikomis ir problemomis.

M. K. Čiurlionį pasaulis pradėjo atrasti nuo jo pirmų didžiųjų pristatymų Maskvoje (1975), Tokijuje (1992). Dabar jo kūriniai yra apkeliavę Europos, JAV, Kanados muzie-jus, beveik kasmet jo retrospektyvinės parodos rengiamos vis kitoje šalyje, kūriniai integruojami į bendras tarptautines parodas. Pasaulis pagaliau įrašė Čiurlionį į Eu-ropos meno istoriją.

107

Atvykę lektoriai – Čiurlionio parodų Lenkijoje, Belgijoje, Italijoje, Prancūzijoje kuratoriai. Jie dalijosi parodų rengimo koncepcijomis, savo Čiurlionio suvokimu ir ieškojimais, kaip jį pristatyti savo ša-lies žiūrovui. Tai buvo puiki galimybė studijuojantiems meno isto-riją, besidomintiems Čiurlionio kūryba, muziejininkams, visiems rengiantiems parodas pasisemti tarptautinės patirties ir patobu-linti savo žinias. Paskaitos vyko anglų kalba.

Ciklo paskaitos

Rugsėjo 18 d. Maria Goląb, Poznanė (Len-kija): Mikalojus Konstantinas Čiurlionis iš Lenkijos meno istorijos perspektyvos

Dr. Maria Gołąb – Nacionalinio Poznanės muziejaus Lenkijos meno galerijos kurato-rė, Čiurlionio kūrybos tyrinėtoja, 2001 m. Poznanėje kuravusi M. K. Čiurlionio retros-pektyvinę parodą „M. K. Čiurlionis: kūryba, asmenybė, aplinka“.

Rugsėjo 22 d. Moniek Nagels, Gentas (Bel-gija): Čiurlionis Flandrijoje: atradimų ke-lionė

Moniek Nagels Gento vaizduojamosios dai-lės muziejuje dirba nuo 1982 m. kaip mokslo darbuotoja ir parodų kuratorė, rengusi par-odas Gente, Palmoje, Amsterdame, Taline. 2013 m. kuravo parodą „M. K. Čiurlionis. Svajojant apie Lietuvą“, skirtą Lietuvos pirmi-ninkavimo Europos Sąjungos Tarybai progai.

Rugsėjo 22 d. Prof. Giandomenico Roma-nelli, Venecija (Italija): M. K. Čiurlionis parodoje „Modernumo demonas“ (Rovi-go, Italija)

G. Romanelli nuo 1979 m. vadovavo Ve-necijos miesto muziejams, nuo 2008 iki 2011m. – Venecijos miesto muziejų fondo direktorius. Šiuo metu yra Buonconsiglio pilies ir Trento provincijos muziejų moks-linio komiteto pirmininkas. Dėsto archi-tektūros ir urbanistikos, muziejininkystės ir kolekcijų formavimo istoriją aukštosiose mokyklose. Yra laisvas parodų kuratorius. Šiais metais M. K. Čiurlionio darbai buvo eksponuojami jo kuruojamoje parodoje „Modernumo demonai“ Palazzo Roverella Rovige (Italija) ir Moderna Galerija Zagrebe (Kroatija). Paskaita italų k., buvo verčiama į lietuvių kalbą.

108

Spalio 8 d. Dr. Serge Fauchereau, Paryžius (Prancūzija): Kaip Vakarų Europa atrado Čiurlionį

S. Fauchereau (Fošro) – meno istorikas, tarptautinių parodų Paryžiaus Pompidou

centre ir daugelio kitų Europos, Azijos ir Amerikos muziejuose rengtų parodų kura-torius, tarptautinių meno komitetų narys, šiuo metu vienas iš dviejų meno patarėjų Europos Parlamente. Tai – žymus pran-cūzų poetas ir meno kritikas. Daugelio monografijų apie XX a. meną ir kūrėjus, kuriose analizavo dailininkų Ležė, Brako, Kupkos, Arpo, Malevičiaus, Mondriano ir

taip pat Čiurlionio kūrybą, autorius. Čiur-lionio menu labai susidomėjo nuo pirmos pažinties per knygas ir kolegas, kurie buvo susidūrę su lietuvių menininku. Vėliau jau originalius jo darbus pamatė pirmųjų Čiur-lionio parodų pasaulyje metu – Paryžiuje,

Maskvoje, Vokietijoje. Pagaliau po ilgų pastan-gų pavyko apsilankyti ir Kaune.

2012 m. Serge Fau-chereau buvo vienas iš generalinių paro-dos „Dvasių Europa“ („L‘Europe des Esprits“) Strasbūre (Prancūzija) ir Berne (Šveicarija) ko-misarų. Joje šalia gar-sių Vokietijos, Austrijos, Belgijos, Ispanijos, Esti-jos, Suomijos, Prancū-zijos, Graikijos, Italijos, Nyderlandų, Lenkijos,

Jungtinės karalystės, Rusijos, Šveicarijos autorių atstovauti Lietuvai buvo pasirinkti M. K. Čiurlionio ir K. Šimonio darbai.

t u r i n y s ↑

106 psl.: Moniek Nagels, Gentas (Belgija): Čiurlionis Flandrijoje: atradimų kelionė

108 psl.: Dr. Serge Fauchereau, Paryžius (Prancūzija) paskaita. Fotografija: R. Norkutė

109

IŠLIKTI IR KURTI: LIETUVIŲ DAILĖS GYVENIMAS

POKARIO VOKIETIJOJEl e k t o r ė – d r . R A S A Ž U K I E N Ė

Po 1990-ųjų į Lietuvos muziejus sugrįžusi išeivių dailė pristatoma parodose, publi-kuojama meno albumuose, bet gilesnės egzilio dailės refleksijos vis dar trūksta. Keturių paskaitų ciklas, vestas VDU Menų fakulteto dėstytojos dr. Rasos Žukienės, skirtas lietuvių dailės vokiškojo periodo, vadinamo egziliniu, gilesniam pažinimui.

Pasibaigus II pasauliniam karui, Vokietijos teritorijoje, pabėgėlių stovyklose gyve-no apie 60 tūkstančių lietuvių. Vokietijoje susibūrė didelės lietuvių inteligentijos pa-jėgos. Dailininkams Vokietijos laikotarpis buvo ne tik skurdo ir kankinusios neži-nios dėl savo atei-ties, bet ir ypatingo kūrybingumo laikas. 1946-1950 m. Vokie-tijoje buvo tęsiamos lietuvių nacionalinio meno tradicijos, ku-rias Lietuvoje, tapu-sioje LTSR, drastiškai užgniaužė Stalino re-

žimas. Prieškario kultūros tąsą Vokietijos pabėgėlių stovyklose liudija brandūs dai-lės kūriniai, leidyklų ir meno būrelių vei-kla. Politiškai nestabilioje aplinkoje išryš-

110

kėjo ne tik menininkų kūrybiškumas, bet ir pilietiškumas, aiškiai suvokta, kad dailė pajėgi reprezentuoti šalį ir savą kultūrą, kad parodos – puiki galimybė karo laimė-tojams anglams, amerikiečiams, prancū-zams priminti apie iš Europos žemėlapio ištrintas nepriklausomas Baltijos valstybes – Lietuvą, Latviją, Estiją.

Dr. Rasos Žukienės paskaitų cikle „Išlikti ir kurti: lietuvių dailės gyvenimas pokario Vokietijoje“ nušviečiamos įvairios išeivi-jos dailininkų veiklos pusės, ir bandoma atsakyti į aktualius egzilio dailės tyrimo klausimus: ką kūrėjams reiškė buvimas, „kitu“, „svetimu“; kaip okupacija ir egzilis įtakojo jų tapatybę; kodėl Europos meno žinovai, įvertinę lietuvių dailės profesiona-lumą, vis dėlto nenorėjo jos laikyti sava ir

Ciklo paskaitos

Balandžio 30 d. Baltijos šalių dailininkai Vokietijoje (1945-1949).

Gegužės 7 d. Reprezentacinės lietuvių dailės parodos Vokietijoje po II pasaulinio karo.

Gegužės 14 d. Menotyrininko Aleksio Rannito (1914-1985) žygis Vakaruose: vieno pranešimo reikšmė M. K. Čiurlionio tyrimuose.

Gegužės 21 d. Juokas pro ašaras: Vokietijos laikotarpio lietuvių spaudos karikatūros ir jų kūrėjai.

modernia? Paskaitose buvo galima išgirsti, kaip pietų Vokietijos mieste veikė Kauno meno mokyklos pakaitalas, kaip dailinin-kai puoselėjo santykius su sąjungininkų karinės valdžios atstovais; apie kokias parodas, skirtas amerikiečiams mąstyta, emigruojant į JAV; kokia menotyrininko tezė Vakaruose niekad nebuvo pamiršta, ir, pagaliau, kas yra vadinamasis „tremties jumoras“, priversdavęs dypuką – „žmogų be vietos“ – nusišypsoti.

Paskaitų ciklas parengtas vykdant projektą „Lietuva karuose“ kultūra, tapatybės, egzi-lis“ (LMT), finansuojamą pagal Europos są-jungos 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą „Parama moks-lininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai.“

111

Viršuje: V. Vizgirda tapybos pamo-koje su Julija Kiefer-Sapkus

109 psl.: P. Osmolskis. „Lietuva tarp dviejų laisvintojų“.

t u r i n y s ↑

112

NAUJAI ĮGYTI EKSPONATAI

Vyriausia fondų saugotoja

N I J O L Ė A D O M A V I Č I E N Ė

Eksponatai, įgyti vykdant Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamą Muziejinių vertybių įsigijimo projektą

K. Petrikaitės-Tulienės, (1906, Maskva – 1999, Kaunas), Kauno meno moky-klos auklėtinės, kortų projektai.

Kortos atliktos realistine maniera. Išskir-tinė jų savybė yra ta, kad pavaizduotoms figūroms (damoms, valetams, karaliams) suteikti nacionaliniai bruožai: damos ir va-letai (arba mergelės ir berniukai) nupiešti dėvintys lietuvių tauti-nius drabužius, o ka-raliai pavaizduoti kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdo-vai. Tai atspindi dar nuo tarpukario Lietu-voje populiarią ten-denciją žaidimo kortų

figūroms suteikti nacionalinių ypatybių.

Į Vaizduojamosios dailės skyrių įgytas labai ankstyvas Jono Janulio (1888–1973) dar-bas „Kapinės Stavropolyje“. 1916 m.

113

Muziejui dovanoti kūriniai

Telesforo Valiaus (1914–1977) spalvo-tą ofortą „Samogitia“ ir 1929 m. Balti-morėje (JAV) išleistą Lietuvos žemėlapį su Jono Basanavičiaus ir Vytauto Di-džiojo portretais.

P. Elena Čiurlytė-Barnet dovanojo mu-ziejui Meilos Balkus bronzinę skulptūrą „Moteris“ ir Vytauto Košūbos gipsinį bareljefą.

Bronės Aleksandros Jameikienės (Ja-siukevičiūtės) (1919–2001), Havajuose gyvenusios mūsų tautietės, žymios vitra-žistės, dizainerės ir tekstilininkės vitražą „Gaidys“ muziejui padovanojo – Ilinojaus

112 psl.: J. Janulis. „Kapinės Stavropolyje“. 1916

Plakatųi ir afišų kolekcija

Kolekcijos pagrindą sudaro dešimt retų XX a. 2 – 6 deš. po-litinės, kultūrinės ir reklaminės krypties plakatų bei afišų. Ankstyviausi dokumentai datuojami 1916 m. ir atspindi Lietuvos visuomenės gyvenimo realijas Pirmojo pasaulinio karo metu. Politinių dokumentų srityje išskiriami du pra-nešimai Lietuvos gyventojams dėl prezidento Antano Sme-tonos 60-čio minėjimo. Išskirtinas Sporto dienos, skirtos I Pasaulio lietuvių kongreso progai, plakatas, sukurtas 1935 m. Plakatas ne tik skelbia apie reikšmingą tarptautinį ren-ginį Kaune, kuriame dalyvavo Amerikos, Latvijos ir Lietuvos sportininkai, bet turi ir meninę vertę.

Aldona Gustas, (g. 1932) – lietuvių kilmės rašytoja ir dailininkė, nuo 1945 m. gyve-nanti bei kurianti Vakarų Berlyne padova-nojo muziejuj savo 41piešinį, eksponuo-tus šią vasarą Nacionaliniame M.K. Čiurlio-nio dailės muziejuje, jos kūrinių parodoje „Esu gamtos dalis..“ ( darbai saugomi gra-fikos sektoriuje).

Jonas Vazbys, gyvenantis Čikagoje (JAV) dovanojo muziejui Adomo Galdiko ir An-tano Petrikonio darbus. ( Vaizduojamo-sios dailės sk.).

Lietuvos Respublikos ambasada JAV, Vašingtone muziejui perdavė dailininko

114

valstijoje JAV gyvenanti dailininkės giminaitė p. Sigutė Žemaitienė.

Velnių muziejaus rinkinys pasipil-dė vertingais eksponatais: p. Gra-žina Jurėnienė padovanojo savo vyro tautodailininko, medžio dro-žėjo Gedimino Jurėno 80 vnt. velnių skulptūrėlių.

P. Rainer Herleth ir Doris Ja-ger-Herleth padovanojo tris „Di-ablitos“ keramikines skulptū-rėles iš Dominikos respublikos.

Gerardui Skrickiui dėkojame už padovanotą XX . 3-4 d. komodą; p. Linai Preišegalavičienei už Vitos Gelūnienės gobeleną.

Romualdui Gelminiauskui, Jūratei Norvilienei, Antanui Skaisgiriui, Rimantaui Kasta-nauskui už istorinius dokumen-tus ir fotografijas, papildžiusius LR istorinės prezidentūros rinkinius.

Lietuvos Bankui už perduotus naujųjų Eurų pavyzdžius ir ko-lekcines euro monetas; Lietu-vos Paštui už naują produkciją (198 vnt. už 164,66 Eurų), UAB „Monetų Namams“ už padova-notus 36 medalius.

K. Petrikaitės-Tulienės kortų projektai.

115

Jaunosios tapytojų kartos atsto-vas, gyvenantis ir kuriantis Kaune Leonid Alekseiko muziejui pa-dovanojo 2013 m. sukurtą darbą „Mama ir brolis“.

Autorius 2014 m. metų ARTHESIS konkurse pelnęs du apdovano-jimus: jaunojo menininko kūrinį „Autoportretas“ balsavimu „Delfi“ portale įvertino plačioji publika bei papildoma premija – tarptautinė konkurso žiuri.

L. Alekseiko „Mama ir brolis“

t u r i n y s ↑

116

KR

ON

IK

A

Foto: Audiovizualinis performansas MODUS, Tarptautinės grafikos bienalės atidarymas. M. Žilinsko dailės galerija. Fotografija: R. Ropytė

Kronikos tekstą parengė

V I D A L A B A N A U S K I E N Ė

117

118

ĮVYKIŲ KRONIKA 2015

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS

Sausio 15 d. Nacionalinis M.  K.  Čiurlionio dailės muziejus, pradė-damas švęsti jubiliejinius Čiurlionio metus, pristatė Dainos Kama-rauskienės ir Julijos Tolvaišytės-Leonavičienės knygą vaikams „Išėjau su Čiurlioniu. Tuoj grįšiu“. Tai – pirmoji Lietuvoje knyga vaikams apie M. K. Čiurlionį ir pirmoji muziejaus Mažųjų bibliotekos knygelė, kvie-čianti vaikus ir tėvelius trumpam iškeliauti į Čiurlionio kūrybos pa-saulį, pilną netikėtumų ir jaudinančių atradimų.

Sausio 22 d. skambėjo F. Chopino, S. Prokofievo, J. S. Bacho, F. Liszto ir kitų kompozitorių kūriniai. Koncerte dalyvavo Nacionalinės M. K. Čiur-lionio menų mokyklos mokytojo Donaldo Račio mokiniai: Simona Šlei-terytė, Laura Stepkovičiūtė, Gustas Raudonius ir Glasgow Karališko-sios muzikos konservatorijos magistrantė Julija Sadaunykaitė.

Sausio 23 d. visus besidominčiuosius meno istorija, muziejininkyste, rinkinių istorija pakvietė VI mokslinė muziejaus konferencija, skirta žymaus meno ir kultūros veikėjo, ilgalaikio muziejaus vadovo Pau-liaus Galaunės gimtadieniui paminėti.

Sausio 29 d. skambėjo F. Chopino, S. Prokofjevo, S. Rachmaninovo ir kitų kompozitorių kūriniai. Koncerte dalyvavo D. Račio studentai

119

iš VDU Muzikos akademijos: Živilė Kudirkaitė, Agnė Petraitytė, Paulė Galinienė, Justina Frankaitė ir Glasgow Karališkosios muzikos konser-vatorijos magistrantė Julija Sadaunykaitė.

Sausio 30 d. surengtas parodos „Lietuvos meno palikimo sargyboje“ atidarymas. Pagrindinis akcentas Adelės ir Pauliaus Galaunių gimimo jubiliejui skirtoje parodoje šįkart teko liaudies menui. Parodos ekspo-zicijoje pristatyta tik nedidelė dalis Nacionalinio M. K. Čiurlionio dai-lės muziejaus Liaudies meno skyriaus rinkiniuose saugomo Lietuvos liaudies meno aukso fondo.

Kovo 6 d. įvyko leidinio „Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas“ pristatymas. Savo įžvalgomis apie Kauno architektūrą ir jos įdomy-bes dalijosi Julija Reklaitė, Jolita Kančienė, Giedrė Jankevičiūtė, Vai-

das Petrulis, Marija Drėmaitė, Almantas Bružas ir Rūta Leitanaitė.

Architektūros kritikas Almantas Bružas pristatyme teigė, leidinio „Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas“ vertę esant tai, jog jame organiškai pereina-ma nuo tarpukario iki šiuolaikinės archi-tektūros: „džiaugiuosi, kad skirtingiems autoriams pavyko sukurti vientisą gidą. Jis galėtų būti suvokiamas ir kaip tam tikras šiuolaikinės architektūros reabi-litacijos leidinys, nes greta tarpukario šedevrų yra ir šiuolaikiniai architektū-ros objektai, kurie formuoja šiuolaikinio miesto veidą ir yra svarbūs.“

„Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas“

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS

t u r i n y s ↑

120

ĮVYKIŲ KRONIKA 2015

Kovo 12 d. vyko Adolfo Vaičaičio (g.1915) parodos „Pilnatis“, skirtos dailininko 100-osioms gimimo metinėms, atidarymas. Parodoje eks-ponuota plati dailininko kūrybos panorama – nuo ankstyviausių, dar studijų laikais sukurtų darbų iki abstrakcijų. Parodos pagrindą suda-rė Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus eksponatai. Didelę dalį jų dovanojo pats dailininkas, taip pat Melburno M. K. Čiurlionio diskusijų klubas. Eksponatų parodai taip pat skolino Lietuvos dailės muziejus, Šiaulių universiteto biblioteka, Kauno apskrities viešoji bi-blioteka.

Balandžio 23 d. įvyko Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko parodos „Mūsų turtas“ atida-rymas. Paroda skirta 15-os-ioms UNESCO saugomo Kur-šių nerijos paveldo metinėms. Ekspozicijoje – šiuolaikiniai dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko piešininiai, akvare-lės ir tapybos darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regi-ono – svarbaus etnokultūrinio ir gamtinio objekto dvasios.

Balandžio 30 d. surengta dr. Rasos Žukienės paskaita „Baltijos šalių dailininkai Vokietijoje (1945–1949) “ iš ciklo „Išlikti ir kurti: lietuvių dai-lės gyvenimas pokario Vokietijoje“.

A. Krajinskas „Dar likęs vikingų kvapas“

121

Gegužės 7 d. vyko dr. Rasos Žukienės paskaita „Reprezentacinės lie-tuvių dailės parodos Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo“ iš ciklo „Išlikti ir kurti: lietuvių dailės gyvenimas pokario Vokietijoje“.

Gegužės 14 d. dr. Rasa Žukienė skaitė paskaitą „Menotyrininko Alek-sio Rannito (1914–1985) žygis Vakaruose: vieno pranešimo reikšmė M. K. Čiurlionio tyrimuose“ iš ciklo „Išlikti ir kurti: lietuvių dailės gyve-nimas pokario Vokietijoje“.

Gegužės 16 d. vyko tarptautinei muziejų nakčiai skirtas renginys „Čiurlionis įkvepia naktinėti“. Įvairiausio spektro muzika, naujos tech-nologijos, originalios edukacinės programos, žaismingos kūrybinės idėjos, nematytų Čiurlionio darbų projekcijos, improvizuota lauko kavinė skanaujant Čiurlionių šeimos patiekalus leido kitaip pažvelgti į tokį tarsi jau gerai pažįstamą mūsų tautos pasididžiavimą.

Gegužės 20 d. surengtas knygos „Kazys Šimonis. Kryžių, koplytstul-pių ir stogastulpių piešiniai“ pristatymas. Tai – ketvirtoji dailininko K. Šimonio paramos fondo ciklo knyga, atskleidžianti Kazio Šimonio kū-rybos daugialypiškumą. Šiame albume pristatomi dailininko įvairiose Lietuvos vietose užfiksuoti mediniai ir mūriniai mažosios architektū-ros paminklai, kurie iki šių dienų neišliko.

Gegužės 21 d. įvyko dr. Rasos Žukienės paskaita „Juokas pro ašaras: Vokietijos laikotarpio lietuvių spaudos karikatūros ir jų kūrėjai“ iš ci-klo „Išlikti ir kurti: lietuvių dailės gyvenimas pokario Vokietijoje“.

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS

t u r i n y s ↑

122

ĮVYKIŲ KRONIKA 2015

Gegužės 29 d. duris atvėrė Aldonos Gustas (g. 1932) piešinių paroda „Esu gamtos dalis...“. Aldona Gustas (g. 1932) – lietuvių kilmės rašytoja ir dailininkė, nuo 1945 m. gyvenan-ti ir kurianti Vakarų Berlyne. Me-ninkę garsina tiek jos kūryba, tiek faktas, jog 1972 m. moteris subūrė legendinę „Berliner Malerpoeten“ grupę. Jai priklauso (ar priklausė) tokie garsūs asmenys, kaip 1999 m. Nobelio literatūros premijos laure-atas Günteris Grassas, Friedrichas Schröderis-Sonnensternas, Kurtas Mühlehauptas ir kiti. A. Gustas iš-leido keliolika lyrikos rinkinių, kurių didžiąją dalį taip pat pati iliustravo. Jos literatūrinė kūryba verčiama į užsienio kalbas, publikuota dau-giau nei 100 antologijų.

Parodos ekspoziciją sudarė 1990–2012 m. sukurtų piešinių ciklas moters tema, kuri menininkės kūryboje užima išskirtinę vietą. Ciklą sudarė darbai, iliustruojantys įvairius A. Gustas literatūrinės kūrybos veikalus: „Simbiozės moterys“, „Dabar“, „Žodžių kubeliai“ ir kt.

Birželio 11 d. vyko kamerinės muzikos koncertas „Subtilūs kalbėjimai“. Dalyvavo Dovilė Juozapaitienė (altas) ir Daiva Stulgytė (fortepijonas). Koncertą vedė Jūratė Kuodytė. Koncerte skambėjo nuostabūs kūriniai altui ir fortepijonui bei juos papildantys keltų dvasinės išminties tekstai.

A. Gustas piešinys. 1996

123

Birželio 18 d. įvyko renginys „Čiurlionis įkvepia džiaugtis“ iš M. K. Čiurlionio jubiliejinių renginių ciklo. Pirmąjį vasaros mėnesį kvietėme susipažinti su šmaikščiuoju Čiurlioniu. Lankytojų laukė komikso pie-šinių parodos „Čiurlionis įkvepia juoktis“ atidarymas bei grupių „Sub-tilus-Z“ ir „Garbanotas Bosistas“ koncertai.

Liepos 23 d. M.  K.  Čiurlionio jubiliejinių renginių ciklas „Čiurlionis įkvepia“ sukvietė visus į dviejų dalių pasisėdėjimą muziejaus kiemely-je „Čiurlionis įkvepia improvizuoti“. Šį kartą programoje karaliavo žo-dis ir muzika. Skambėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Osvaldo Balakausko, Loretos Narvilaitės, Dalios Kairaitytės, Antano Kučinsko, Broniaus Kutavičiaus muzika, kurią atliko smuikininkė Ilona Klusai-tė ir pianistė Goda Stanionytė. Kazio Bradūno, Sigito Gedos, Antano Marčėno, Juditos Vaičiūnaitės eiles skaitė aktoriai Daiva Stubraitė ir Henrikas Savickis. Pianistas Rokas Zubovas ir Artūras Anusauskas, vienas ryškiausių Lietuvos džiazo pianistų, kartu su žinomu režisie-riumi, aktoriumi, dainų kūrėju ir atlikėju Aidu Giniočiu drąsiai impro-vizavo Čiurlionio tema. Čiurlionio sukurta muzika susiliejo su džiazo ritmais ir A. Giniočio skaitomais tekstais.

Rugpjūčio 7 d. vyko Meilos Kairiūkštytės-Balkus (1922–2015) paro-dos atidarymas. Renginyje dalyvavo skulptorės M. Kairiūkštytės-Bal-kus dukra Daiva Balkus ir anūkė Ona. Į Nacionalinį M. K. Čiurlionio da-lies muziejų atkeliavo dovana – 19 Meilos Balkus skulptūrų. Didžioji dalis – bronzinės moterų skulptūros, taip pat gipsinis autoportretas, dukters ir anūkės portretai. M. Balkus kūrė klasikine tradicija parem-tas skulptūras. Tyrinėjo antikinį meną, realizmą, taip pat domėjosi šiuolaikinėmis dailės tendencijomis. Išleistas parodos katalogas.

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS

t u r i n y s ↑

124

ĮVYKIŲ KRONIKA 2015

Rugpjūčio 20 d. M. K. Čiur-lionio jubiliejui skirtas rengi-nių ciklas pakvietė į dar vie-ną nepakartojamą renginį – „Čiurlionis įkvepia kurti“. Studijos „Šokių bunkeris“ pristatė naują programą. Čiurlionis įkvėpė juos pasi-žvalgyti po šio kompozito-riaus ir dailininko gyvenimą bei kūrybą, pritaikyti tai moderniam šokiui ir savo gyvenimiškai patirčiai.

Grupė „Šalutinis efektas“ – originalus Ingridos Spalinskaitės-Kurienės (koncertinės kanklės) ir Justės Sakalytės (saksofonas, vokalas, klaviši-nis instrumentas, skudučiai) duetas. Šiame koncerte muzikių įkvėpi-mo šaltiniu tapo ir M. K. Čiurlionio kūryba, o duetą papildė kontrabo-sininkas Gintaras Eidukaitis.

Rugpjūčio 27 d. koncertavo VII tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso dalyviai Paulius Pancekauskas ir Gaivilė Simaitytė.

Rugsėjo 3 d. vyko VII tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso dalyvių Justo Čeponio, Neringos Valuntonytės ir Gusto Raudoniaus koncertas.

Rugsėjo 10 d. koncertavo VII tarptautinio M.  K.  Čiurlionio pianistų konkurso dalyvė Emilija Rožukaitė.

„Čiurlionis įkvepia kurti“

125

Rugsėjo 18 d. prasidėjo paskaitų ciklas „Pasaulinės kuratorystės pamokos“. Maria Goląb (Poznanė, Lenkija) skaitė paskaitą „Mikalo-jus Konstantinas Čiurlionis iš Lenkijos meno istorijos perspektyvos“. Dr. Maria Gołąb – Nacionalinio Poznanės muziejaus Lenkijos meno galerijos kuratorė, Čiurlionio kūrybos tyrinėtoja, 2001 m. Poznanėje kuravusi M. K. Čiurlionio retrospektyvinę parodą „ M. K. Čiurlionis: kūryba, asmenybė, aplinka“.

Rugsėjo 22 d. tęsėsi paskaitų ciklas „Pasaulinės kuratorystės pamo-kos“. Moniek Nagels, (Gentas, Belgija) skaitė paskaitą „Čiurlionis Flan-drijoje: atradimų kelionė“. Moniek Nagels 2013 m. kuravo parodą „ M. K. Čiurlionis. Svajojant apie Lietuvą“, skirtą Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai progai. Prof. Giandomenico Romanelli (Ve-necija, Italija) skaitė paskaitą „ M. K. Čiurlionis parodoje „Modernumo demonas“ (Rovigo, Italija)“. Šiais metais M. K. Čiurlionio darbai buvo eksponuojami jo kuruojamoje parodoje „Modernumo demonai“ Pa-lazzo Roverella Rovige (Italija) ir Moderna Galerija Zagrebe (Kroatija).

Rugsėjo 24 d. vyko pasku-tinis renginys „Čiurlionis įkvepia dalytis“ iš jubilie-jinių renginių ciklo „Čiur-lionis įkvepia“, kurio metu buvo apdovanoti Naciona-linio moksleivių fotogra-fijos konkurso „Čiurlionis įkvepia atrasti“ laureatai. Atrinkta 140 jaunuolių, įtai-giausiai perteikusių čiur-

„Čiurlionis įkvepia dalytis“

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS

t u r i n y s ↑

126

ĮVYKIŲ KRONIKA 2015

lioniškąją pasaulėjautą fotografijoje. Tai pirmas kartas muziejaus istorijoje, kai jaunųjų fotomenininkų darbai buvo eksponuojami tose pačiose muziejaus salėse, kaip ir M. K. Čiurlionio paveikslai.

Rugsėjo 24 d. 140-ųjų M. K. Čiurlionio gimimo metinių proga vyks-tantį renginių ciklą „Čiurlionis įkvepia“ vainikavo ypatingos parodos „Kazimieras Stabrauskas – M.  K.  Čiurlionio mokytojas“ atidarymas. Pirmą kartą Lietuvoje buvo eksponuojami M. K. Čiurlionio mokyto-jo Kazimiero Stabrausko (1869–1929) tapybos kūriniai iš „Valiuna-sEllex“, dr. Jauniaus Gumbio ir Rolando Valiūno kolekcijų. Parodoje galima išvysti išsamią visą dailininko kūrybos laikotarpį aprėpiančią ekspoziciją.

Spalio 8 d. vyko dr. Ser-ge Fauchereau (Pary-žius,Prancūzija) paskaita „Kaip Vakarų Europa at-rado Čiurlionį“ iš paskaitų ciklo „Pasaulinės kurato-rystės pamokos“. S.  Fau-chereau (Fošro) – meno istorikas, tarptautinių par-odų Paryžiaus Pompidou centre ir daugelio kitų Eu-ropos, Azijos ir Amerikos muziejuose rengtų paro-

dų kuratorius, tarptautinių meno komitetų narys, šiuo metu vienas iš dviejų meno patarėjų Europos Parlamente. Tai – žymus prancūzų poetas ir meno kritikas.

Serge Fauchereau paskaita „Kaip Vakarų Europa atrado Čiur-lionį“

127

Spalio 9 d. surengtas Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijos klarneto klasės mokinių koncertas. Koncerte dalyvavo Mstislavo Rostropo-vičiaus fondo Pagalba Lietuvos vaikams ir Roderick F. Tucko fondo stipendininkai Rapolas Bartulis, Rokas ir Stasys Makštučiai. Taip pat pasirodė talentinga jaunoji atlikėja Amelija Lapinskaitė.

Lapkričio 20 d. įvyko vokalinės muzikos koncertas „Rudens serena-dos“. Renginyje dalyvavo dainininkai Aura Burneckaitė (sopranas), Andrius Apšega (baritonas), pianistės Živilė Kudirkaitė ir Lina Šabū-naitė. Koncertą vedė Šviesė Čepliauskaitė.

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS

t u r i n y s ↑

128

ĮVYKIŲ KRONIKA 2015

M. ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA

Vasario 13 d. vyko šventinis renginys „Žmonės tiesiog yra labai reika-lingi vienas kitam“ (S. Macaitis), skirtas Šv. Valentino dienai.

Vasario 22 d. surengtas parodos „Amžinybės pažadas: paveikslai iš kun. Ričardo Mikutavičiaus (1935–1998) kolekcijos“ atidarymas. Par-oda skirta 80-osioms tragiško likimo kunigo, teologijos mokslų dak-taro, poeto ir kolekcininko Ričardo Mikutavičiaus gimimo metinėms. Joje pristatyti surasti paveikslai iš pagrobtos jam gyvybę kainavusios įspūdingos kolekcijos.

Kovo 26 d. įvyko dailininkų sąjungos Kauno skyriaus or-ganizuojamos Kau-no tarptautinės gra-fikos bienalės ati-darymas. Bienalės kviestinius dalyvius subūrė aistra ak-centuoti klasikines grafikos technikas ir kartu senąja daug kartų išbandyta technika atskleis-

Šokio teatras „Aura“.Kauno tarptautinės grafikos bienalės atidarymas

129

ti šiuolaikinio pasaulio istorijas ar reikšmes. Šis dualumas ir kartu tarpusavio ryšiai – tarp senos išraiškos ir naujos prasmės – slypi ir bienalės koncepcijos pavadinime „Kultūros linija“. Linija – yra viena pagrindinių sudedamųjų dalių grafikos mene, tai pagrindas ir visa ko pradžia; dailininkui pasirinkus šią meno specifiką su linija reikia susigyventi, prie jos absoliuto reikia priprasti. Linija buvo naudota seniausiais laikais, jos išraiškos užtekdavo didžiausiems simboliams atskleisti. Linija įgali sujungti meistro vis tobulinamą techniką su šių dienų kultūra taip, kad grafikos menas ne tik atskleistų grožį ar har-moniją, bet ir būtų aktualus, aštrus ir skaidrus šių dienų veidrodis.

Gegužės 8 d. įvyko parodos „Ro-meo gali būti druskos kruopelė, o Džuljeta – žemėlapis“ atidarymas. Parodoje pristatyti Dogu Bankovo darbai pagal Federico García Lor-cos kūrinį „Publika“ („El Público“).

Į Dogu Bankovo kūrinius pagal F. G. Lorcos dramą nereikėtų žiūrėti kaip į tradicines iliustracijas. Dau-geliu atvejų Bankovo darbai yra paremti Lorcos simbolių interpre-tacijomis, pridėdamas dalelę sa-vęs, jis keičia ir perkuria originalą.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad Fe-derico García Lorcos kūrinys „Pu-blika“ yra siurrealistinis. Tie, kurie žino, kad 1920 metais Lorcos ge-riausi draugai buvo Salvadoras Dali

D. Bankov, „Lorca“

M. ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA

t u r i n y s ↑

130

ĮVYKIŲ KRONIKA 2015

ir siurrealistinių filmų kūrėjas Luisas Bunuelis, greičiausiai taip ir manytų, bet pats Lorca niekada šio kūrinio nevadino siurrealistiniu. Jei siurrealiz-mo apibrėžimas apima daugiau ar mažiau nesusijusių idėjų ir elementų sudėjimą kartu vardan kompozicijos, o ne dėl tikrosios jų reikšmės, skai-tytojas atras, kad kūrinys „Publika“ iš tikrųjų yra visiškai kitoks. Tai yra kruopščiai suplanuota drama, prisotinta graikų ir romėnų mitologijos, Andalūzijos (su maurų tradicijomis) bei krikščionybės simbolių.

Gegužės 19 d. surengtas švedų menininko Ingvaro Staffanso paro-dos „Po 25 metų“ atidarymas.

Birželio 12 d. duris atvėrė Lietuvos išeivijos dailės fondo organizuota jubiliejinė Prano Domšaičio (1880–1965) kūrybos paroda „Visuomet kelyje. Tapyba iš privačių rinkinių“.Parodoje eksponuoti 53 kūriniai – aliejiniai paveikslai, pastelės, akvarelės. Kūriniai parodai atrinkti ir ekspozicija suformuota siekiant pateikti koncentruotą ilgos dailinin-ko gyvenimo kelionės nuo Kruopynų kaimo Mažojoje Lietuvoje iki Keiptauno Pietų Afrikoje vaizdą.

Liepos 7 d. pradėtos rengti kūrybines dirbtuves šeimoms – „Vasara, vasara…“ Liepos ir rugpjūčio mėnesių antradieniais vaikų ir jų tėvelių laukė įdomūs teminiai kūrybiniai užsiėmimai.

Rugpjūčio 6 d. įvyko Robertas Alda (Lenkija), Gillianas Carsonas (Ško-tija), Karen Kipphoff (Kanada/Vokietija) ir Rita Marhaug (Norvegija) parodos „(Ne)pažįstamas“ („The (Un)familiar“) atidarymas. Renginyje dalyvavo ir parodos autoriai.

131

Šie įvairiose srityse kuriantys meninin-kai gyvena ir dirba Bergene (Norvegija), kartu nuolat rengia parodas jau nuo 2009 metų. Visi jie yra PAB (Bergeno performanso meno) nariai.

R. Alda parodoje pri-statė piešinius, G. Carsonas eksponavo skulptūrą ir fotogra-

fijas, K. Kipphoff – instaliaciją, o R. Marhaug šiai parodai sukūrė tris minkštas skulptūras iš kailio.

Rugsėjo 14 d. prasidėjo mokymų programa „Susitikime muziejuje“. Antrą kartą Lietuvoje vykstanti mokymų programa yra orientuota į muziejų veiklos prieinamumą asmenims, sergantiems demencija, Alzheimerio liga, turintiems mąstymo, suvokimo sunkumų.

Mokymų programa remiasi Niujorko modernaus meno muziejaus (MOMA) (Museum of Modern Art) patirtimi ir yra skirta muziejinin-kams, dirbantiems lavinimo ir švietimo darbą. Mokymų programa vyko rugsėjo 14, 15, 21, 22 ir 23 d.

Rugsėjo 19 d. lankytojus pakvietė 10-osios Kauno bienalės parodų atidarymas. Renginio metu buvo pristatytos parodos: Silvia Giam-

Parodos „Ne(pažįsta-mas“ autoriai

M. ŽILINSKO DAILĖS GALERIJAM. ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA

t u r i n y s ↑

132

ĮVYKIŲ KRONIKA 2015

brone  personalinė paroda  „Siaubinga karo meilė“, Audriaus Janu-šonio personalinė paroda „Kauno poetams“, Lewben Art Foundati-on paroda „Tinkliniai susidūrimai išsijungus“ ir paroda „Garsų raštai“. 

Rugsėjo 23 d. įvyko parodos „Veidai iš būtojo laiko“, skirtos Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių jubiliejui, atidarymas. Paro-doje pirmą kartą visuomenei plačiai pristatyta kunigaikščių Oginskių giminės išlikusi meno kolekcijos dalis. Parodos koncepcijoje akcen-tuojamos Oginskių giminės asmenybės, naujai identifikuoti jų veidai, visuomenę supažindinant ne tik su portretais kaip meno kūriniais, bet ir su juose vaizduojamais žmonėmis bei jų ryšiais tiek su M. K. Oginskiu, tiek su visa plačia kunigaikščių gimine. Ekspoziciją sudarė įdomūs, vertingi kolekcijos eksponatai, atspindintys Oginskių meninį skonį, kultūrinius interesus, pomėgius, dvaro aplinkos daiktai, sie-kiant sukurti užuominas į autentišką dvaro atmosferą.

Spalio 23 d. prasidėjo italų kino klasikos savaitė. Buvo rodomi Fede-rico Fellini, Roberto Rossellini, Michelangelo Antonioni, Vittorio De Sica ir kitų iškilių Italijos kino kūrėjų filmai.

Italų kino klasikos sa-vaitė. Kadras iš filmo „Dviračių vagys“

133

Lapkričio 25 d. vyko Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Švietimo skyriaus ir Kauno „Vyturio“ gimnazijos projektas „Atgims-tanti Oginskio menų sintezė...“. Kauno „Vyturio“ gimnazijos muzikos skyriaus mokytojos A. Banaitienė, A. Didžiulytė ir V. Karužaitė prista-tė 12 savo mokinių, kurie atliko M. K. Oginskio ir M. K. Čiurlionio kū-rinius fortepijonui. Po koncerto dalyviai klausėsi Švietimo skyriaus edukatorių pasakojimų apie Oginskio gyvenimą, susipažino su įsta-bia dailės kolekcija, piešė šeimos herbą ir, sekdami Oginskio pavyz-džiu, rašė priesakus.

Gruodžio 3 d. surengtas koncertas „Oginskis ir kiti dvarų kompo-zitoriai“. Renginio dalyviai – Kauno J. Gruodžio konservatorijos sty-ginių orkestras ir aktorė Jūratė Onaitytė. Programoje skambėjo M. K. Oginskio, M. Radvilos sukurti polonezai, L. Boccherini, J Haydno ir kitų kompozitorių kūriniai. J. Onaitytė skaitė M. K. Oginskio kupinus išminties laiškus sūnui Irenėjui.

Gruodžio 10 d. vyko trumpametražio meninio-dokumentinio filmo „The Flag Project“ premjera. 2014 m. rugpjūčio 29-osios rytą viename aukščiausių Kauno miesto taškų nepriklausoma meno grupė „3am“ budino miegantį Kauną menine akcija „The Flag Project“. Filmas po-etiškai dokumentuoja, kaip per kontekstualų meną išryškinamas pil-kos spalvos vyravimas Kauno mieste.

M. ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA

t u r i n y s ↑

134

ĮVYKIŲ KRONIKA 2015

KAUNO PAVEIKSLŲGALERIJA

Sausio 17 d. pradėjo veikti viena populiariausių ir daug žiūrovų dė-mesio sulaukianti paroda „Geriausias 2014 metų kūrinys“. Savo dar-bus pristatė 117 autorių.

Vasario 16 d. vyko parodos „Geriausias 2013 metų kūrinys“ laureatų paskelbimas ir apdovanojimas. Jau šešioliktą kartą buvo išrinkti ir ap-dovanoti geriausi Kauno menininkai.

„Geriausio 2014 metų kūrinio“ apdovano-jimai

135

Prano Griušio „Jų ieško policija“ tapo geriausiu publikos išrinktu 2014 metų Kauno meno kūriniu.

Profesionalų komisijos įvertinta ta-pytojos Elenos Balsiukaitė-Brazdžiū-nienės drobė „Asteroidas“, Gintarės Marčiulynaitės paveikslas „Nuobo-džios peržiūros“, fotomenininko Romualdo Požerskio fotografija iš festivalio „Degantis žmogus“, skulp-toriaus Danieliaus Sodeikos darbas „44 požiūriai į realybę“ bei skulpto-riaus Vytauto Umbraso darbas „Lai-vas“.

V. Umbrasą už jo kūrinį apdovanojo ir savo premiją įsteigęs architektas Audrys Karalius. Skulptoriui atiteko ir Kauno valstybinio lėlių teatro bei Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus skirti apdovanojimai.

Vasario 20 d. įvyko Aušros Andziulytės ir Aušros Barzdukaitės-Vait-kūnienės parodos „Dvi Aušros“ atidarymas. Parodoje pateikiami kūri-niai, išimtinai atlikti ant popieriaus, įvairiomis technikomis ir techno-logijomis. Tai individualios menininkių pažiūros, atsirandančios dėl skirtingų požiūrių ir pasaulio patirties aplinkybių. Turėdamos daug aspektų, įgaudamos skirtingus stilius, išraiškas, menininkės provo-kuoja žiūrovą lyginti, ieškoti bendrų mąstymo taškų ar visai skirtingų manifestacijų.

V. Umbrasas „Laivas“

KAUNO PAVEIKSLŲ GALERIJA

t u r i n y s ↑

136

ĮVYKIŲ KRONIKA 2015

Vasario 27 d. surengtas Gintaro Kamarausko parodos „Vakar dienos dėlionės“ iš ciklo „Lūžio kartos vardai“ atidarymas. G. Kamarauskas išsiskiria itin stipriu archetipinių pasaulio sutvėrimo, jo egzistavimo pagrindų elementų pajautimu. Šiuos elementus jis randa kasdieni-nės aplinkos daiktuose, liaudies kūryboje, mitologijoje. Stebėdamas buities daiktus, aplinkos elementus, juos perkuria. Skulptūrose lieka

atpažįstamų daiktų kontū-rai, tačiau juos menininkas panaudoja kurdamas nau-jas išbaigtas, tvarkingas formas. Skulptorius mėgsta savo parodas papildyti pie-šiniais. Jie eskiziški, lengvi, plastiški, tarsi atsitiktiniai, tačiau tuo pat metu išbaig-ti, atradę tobulą formą, kur kiekvienas štrichas turi savo vietą.

Kovo 26 d. įvyko Kauno tarptautinės grafikos bienalės atidarymas. Kauno tarptautinės grafikos bienalės kviestinius dalyvius subūrė aistra akcentuoti klasikines grafikos technikas ir kartu senąja daug kartų išbandyta technika atskleisti šiuolaikinio pasaulio istorijas ar reikšmes. Bienalės parodų metu dominuoja spalvoti lino, medžio rai-žiniai, šilkografija, oforto technika, mecotinta ir kt.

Balandžio 10 d. įvyko parodos „Neatrastas Julius Čepėnas (1925–2011)“, skirtos dailininko 90-osioms gimimo metinėms, atidarymas. Minint 90-ąsias tapytojo, grafiko, vitražisto ir meno pedagogo Juliaus

G. Kamarauskas. Parodos „Vakar dienos dėlionės“ atidarymas

137

Čepėno (1925-2011) gimimo metines Nacionalinis M. K. Čiur-lionio dailės muziejus nupūtė dulkes nuo menininko kūrinių ir surengė retrospektyvinę jo kūry-bos parodą. Muziejaus lankyto-jai simboliškai pavadintoje par-odoje buvo kviečiami atrasti iki šiol nepažintą menininko kūry-bos pusę: scenografiją, tapybą, grafiką, vitražą, knygų ir jų virše-lių iliustracijas, plakatus, statinių projektus, lietuvių liaudies meno

ekspedicijų piešinius ir t. t. Menininko būtis ir kūryba įprasminta par-odos kataloge-albume bei atvirukų su J. Čepėno gimtojo miesto Kau-no vaizdais rinkinyje.

Balandžio 30 d. surengtas Adolio Jono Krištopaičio (1925–2000) parodos „Pa(si)matymai“, skirtos dailininko 90-osioms gimimo meti-nėms, atidarymas. Dailininkas Adolis Jonas Krištopaitis (1925−2000) – išeivis iš Šiaurės Lietuvos, žiemgalietis. Taip pat – vienas intelektu-aliausių ir originaliausių Kauno „tyliojo modernizmo“ atstovų, kuris lietuvių tapybos kontekste XX a. 8−10-ajame dešimtmečiais išsiskyrė orientacija į konceptualų, metaforišką, itin estetizuotą meną. Greta molbertinės tapybos daugumai netikėta buvo išvysti kitokius tapy-tojo įvairiapusiškumą liudijančius kūrinius: sieninės tapybos, taiko-mosios grafikos, dizaino darbus – plakatus, ekslibrisus, iliustracijas, logotipus, ženkliukus, spaudos dizaino kūrinius. Parengta edukacinė programa.

J. Čepėnas. „Lietinga diena“. 1980

KAUNO PAVEIKSLŲ GALERIJA

t u r i n y s ↑

138

ĮVYKIŲ KRONIKA 2015

Birželio 4 d. pradėjo veikti Magdalenos Birutės Stankūnienės jubi-liejinė paroda „Svajonių žemė“. M. B. Stankūnienė iš Lietuvos išvyko 1944 metais. Patyrusi netektis, klajonių audras ir išeivės dalią Vokie-tijoje, Anglijoje, galutinai apsistojo JAV, Čikagoje. Šioje parodoje eks-ponuojama ypač daug M. B. Stankūnienės grafikos darbų. Archajiniu pasaulėjautos savitumu pasižymi grafikos ciklai „Lietuvių moterų darbai“, „Tautosakos deivės“.

Birželio 4 d. įvyko Leo-no Striogos skulptūrų ir piešinių parodos „Švie-sos lauke“ atidarymas. L. Striogos kūryba iškyla kaip retas modernisti-nės ir tautinės archai-kos derinys, kur vieni-jasi asmeniniai išgyve-nimai, vaikystės dienų retrospektyva, nauju žvilgsniu prisiliečiama prie beišnykstančių ver-tybių. Tarnaudamas tik

vienai mūzai – skulptūrai, L. Strioga visada ieškojo optimalių meis-trystės matmenų, individualių personažų, savitų plastinių formų. Skulptorius surado unikalią vibruojančių faktūrinių paviršių medžio kapojimo techniką, prilygstančią impresionistų teptuko kalbai.

Liepos 9 d. surengtas šiuolaikinės tapybos festivalio „Kartos XY.Z?“ pagrindinės parodos „Prieš/Po/Dabar“ atidarymas. Paroda tarsi di-

L. Striogos parodos „Šviesos lauke“ atida-rymas

139

delis paveikslas, atskleidžiantis visus kūrybos tarpsnius, stilius, maty-mus ir mąstymus – tai skirtingų Kauno tapytojų kartų rinktinė, prista-tanti išsamią šiuolaikinės Kauno tapybos panoramą.

Nuo rugpjūčio 13 d. pradėjo veikti Aurio Radzevičiaus paroda „Neži-nomas autorius: tapybos objektai procese“.

Rugsėjo 13 d. surengtas Aurio Radzevičiaus parodos „Nežinomas autorius: tapybos objektai procese“ uždarymas. A. Radzevičius skaitė tekstus kartu su punk rock impro grupe „Nepakavota Birutė“.

Rugsėjo 19 d. Kauno bienalė pristatė Mattia‘o Vaccos personalinę parodą „Žiemos pasaka“ ir Artūro Morozovo personalinę parodą „Ki-kimoros gimimas“.

Šiuolaikinės tapybos festivalio „Kartos XY.Z?“ parodos „Prieš/Po/Dabar“ atidarymas. Festiva-lio dalyviai

KAUNO PAVEIKSLŲ GALERIJA

t u r i n y s ↑

140

ĮVYKIŲ KRONIKA 2015

KERAMIKOS MUZIEJUS

Sausio 16 d. pradėjo veikti paroda „Terra humana“. Ekspozicijoje – Kristinos Sereikaitės fotografijos, Beno Šarkos videodarbas ir an-tikinių skulptūrų kolekcijos likučiai iš Kauno senamiesčio. Parodoje persidengia medijų ir epochų sluoksniai: mįslingos antikinių mar-muro skulptūrų nuolaužos, ekstremalus B. Šarkos videokūrinys ir K. Sereikaitės fotografijos. Stiprūs reginiai – sustingusi marmuro oda, virpantys įtempti raumenys, molis, apglėbiantis kūną, – provokuoja galvoti žemės ir kūno, nykimo ir išlikimo kryptimis.

Vasario 26 d. įvyko Danijoje gyvenančios lietuvių menininkės Mari-jos Griniuk parodos „The Edge/Riba“ atidarymas. Šis kviestinis įvairių sričių Lietuvos ir Danijos menininkus jungiantis bendras projektas į Keramikos muziejų atkeliavo iš Kunstahal Aarhus (Danija), kur buvo eksponuotas 2014 m. Devynių kūrėjų įgyvendintą projektą „The Edge/Riba“ sudaro vaizdo, garso ir skulptūros instaliacija, pasako-janti apie skirtingas vizualiosios raiškos tradicijas, jų kaitą ir reikšmę aplinkos procesams.

Kovo 6 d. surengtas IX tarptautinės Baltijos šalių šiuolaikinės kera-mikos parodos „Pavasaris 2015“ atidarymas. Kasmet nuo 2007 m. Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus Keramikos sekcijos tę-siamas projektas jau tapo tradicija keramikos meno pasaulyje. „Pa-vasaris 2015“ yra didžiausia šios dailės srities paroda Baltijos šalyse, kurioje pristatoma įvairių kartų profesionalių menininkų kūryba iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, JAV, Švedijos, Anglijos.

141

Gegužės 7 d. surengtas Elvyros Teresės Petraitienės personalinės par-odos „Ugnelės dovanos“ atidarymas. E. T. Petraitienės keramikos paro-da yra dovana visiems, besiilgintiems šviesių kūrinių, kuriuose gėris yra tiesiog apčiuopiamas. Tai vienas iš tų retų atvejų, kai profesionaliam menininkui pavyksta savo darbuose atskleisti ir parodyti visą liaudies meno grožį. Geležingas Merkinės molis suteikia skulptūroms specifinį raudoną atspalvį ir net ausiai malonų skambesį stuktelėjus. Dalis par-odoje eksponuojamų darbų išdegta juodosios keramikos būdu, kuris Merkinės apylinkėse turi itin senas, išpuoselėtas tradicijas.

Gegužės 21 d. vyko Valdo Baranausko poezijos vakaras „20 eilučių be grimo“.V.  Baranauskas pakvietė žiūrovus į susitikimą su kitokia šiuolaikine poezija.

Birželio 5 d. pradėjo veikti Jaunųjų menininkų keramikos darbų paroda. Pribloškiančios porceliano idėjos, technologiniai išradimai ir konceptua-lios molio transformacijos – tokia įkvepianti šiemet VDA Kauno fakulteto taikomosios keramikos studijų programos studentų darbų paroda.

Birželio 28 d. pasitinkant vasarą Keramikos muzie-jus kvietė dalyvauti origi-nalioje programoje „Va-saros saulėgrįžos arbata“, kurios metu buvo galima patiems pasigaminti puo-delį, vėliau laukė arbatos gėrimo ceremonija ir spe-ciali ekskursija po parodas.

Arbatos gėrimo ceremonija E. T. Petraitienės parodos „Ugnelės do-vanos“ ekspozicijoje

KERAMIKOS MUZIEJUS

t u r i n y s ↑

142

ĮVYKIŲ KRONIKA 2015

Arbatos puodelis šį kartą išskirtinis – kvepia bičių vašku, o pamirštas lauke po lietingos savaitės jis virsta... saulėn besistiebiančiu augalu! Tai – VDA Kauno dailės instituto keramikos magistrės Viktorijos Ra-dionovos išrastas ekologiškas vienkartinis puodelis iš nedegto molio masės, savyje saugančios augalų sėklas.

Liepos 16 d. pradėjo veikti šiuo-laikinių Italijos keramikos meistrų – Sandros Baruci paroda „Užkerėti miestai“ ir Guljelmo Martyno paroda „Poetiška visata“.

Rugpjūčio 1 d. lankytojus pakvie-tė kūrybinės keramikos dirbtuvės „Užburti miestai“. Dirbtuvių dalyviai kviečiami fantazuoti miesto, būsto, namų tema ir pamėginti savo vaiz-dinį nulipdyti. Įkvėpimo ir kūrybinio polėkio suteikė muziejuje eksponuo-

jama Italijos meistrų paroda, vienijanti dviejų autorių skirtingus ste-binančių formų ir spalvų fantastinius pasaulius.

Rugsėjo 10 d. įvyko Ingos Likšaitės parodos „Nauji pasakojimai, pa-rašyti medžiu ant vandens“ atidarymas. Parodoje pristatyta serija – tai nauji darbai, sukurti 2015 metais, subrandinti menininkės darbo studijoje ir ilgų vaikščiojimų Palangoje metu. Parodoje – įvairių for-matų etiudai, kuriuose persidengia tapyti ir siuvinėti sluoksniai, taip pat eksponuojamos kelios siuvinėtos drobės.

S. Baruci „Užkerėti miestai“

143

Nuo rugsėjo 16 d. pradėjo veikti Lolitos Grabauskienės odinių įriši-mų paroda „15 žingsnių su knyga“, skirta Kauno kolegijos 15 metų jubiliejui. Pristatomą kolekciją sudaro klasikiniai odiniai literatūrinių knygų įrišimai, sukurti įvairiais laikotarpiais dalyvaujant tarptautinė-se parodose ir meninės knygrišystės projektuose. Kai kurios knygos naujai sukurtos, dalis jų niekada neeksponuota Lietuvoje.

Spalio 23 d. atidaryta Kristinos Alšauskienės paroda „Pokalbis“. Pir-moje personalinėje jaunosios menininkės parodoje vyravo gamtos tema, individualiai išgyventas santykis su aplinkos pokyčiais, gyvybės ir mirties priešprieša. Šios temos pateikiamos užuominomis, ste-bėtojo žvilgsnį kreipiant į kūrinių paviršiuose glazūromis ir reljefais kuriamus pasakojimus. Dažniausiai naudojama plokštės ar lėkštės plastinė forma, kur tarsi paveiksle ryškiomis faktūromis „tapomi“ pa-sakojimai.

Lapkričio 13 d. įvyko parodos „Ironiškas porcelianinis sudie!“ atidary-mas. Nuo 1978 m. Kauno rotušės rūsyje gyvuojančio Nacionalinio M.

K. Čiurlionio dailės muzie-jaus padalinio Keramikos muziejaus veikla nutrūksta 2016 metų kovo mėnesį. Pirmosios atsisveikinimo parodos idėja kilo sponta-niškai, neplanuotai, kaip mėginimas suspėti paro-dyti muziejaus keramikos rinkinių įvairiapusiškumą ir svarumą. Parodoje eks-

„Ironiškas porceliani-nis Sudie“ ruošia-mos ekspozicijos fragmentas

KERAMIKOS MUZIEJUS

t u r i n y s ↑

144

ĮVYKIŲ KRONIKA 2015

ponuoti meistriški prabangios medžiagos ir sudėtingos technolo-gijos kūriniai yra praradę taikomąją funkciją. Šmaikštūs puodeliai, groteskiški žaislai taikliomis ironijos kulkomis nusitaiko tiesiai į tarp mūsų klestintį gyvenimo absurdą.

Lapkričio 26 d. surengtas Mindaugo Karaliaus instaliacijos „Skylanti vilna“ pristatymas. Jauno keramiko M. Karaliaus pamėgtas persona-žas avelė primena komikso piešinį, įgavusį trečią matmenį molyje. Šioje instaliacijoje autorius kviečia susimąstyti apie nepatogumą kal-bėti smurto tema tiek visuomenėje, tiek asmeniškai. Atskirtis tarp privataus ir visiems matomo pasaulio, rodant užglaistytą harmoniją, veda prie skaudžių rezultatų, parodoje perteikiamų skirtingomis ke-ramikos būklėmis, formomis ir tekstūromis. Ši paroda – Baltojo kas-pino festivalio dalis.

Gruodžio 4 d. vyko Kristinos Pau-lauskaitės parodos „Šviesos kodas“ atidarymas. Tai – jaunosios kartos keramikės pasaulis, įtikinamai su-kurtas vaizduotės jėgai jungiantis su meistriškai įvaldytomis kerami-kos technologijomis. Šioje parodo-je menininkė pristatė naujausius pastarųjų metų kūrinius ir reali-zavo savo seniai puoselėtą siekį – keramikos objektus sujungė su šviesos šaltiniais. Šviesos srautai, jų intensyvumo įvairovė kūriniams suteikė daugialypę sąvoką.

K. Paulauskaitė „Ufooo“

145

Gruodžio 10 d. duris atvėrė Italijos meistrų prakartėlių paroda. Ši paroda kupina paprastumo, kuklumo ir kasdienybėn nusileidusios šviesos. Kiekvieni namai Italijoje prieš Kalėdas puošiasi nedidukėmis prakartėlėmis. Skirtinguose regionuose skiriasi ir prakartėlių tradici-ja – Neapolyje jos smagios ir šmaikščios, Turino apylinkėse – santū-resnės, giliamintiškesnės. Keramikos muziejaus ekspozicijoje galima grožėtis ne tik tradicinėmis prakartėlėmis, bet ir meniškomis jų in-terpretacijomis, kai įprastą biblinių personažų kompoziciją papildo šiandienos herojai.

Gruodžio 11 d. surengtas vasaros kūrybinės stovyklos „Paluodė – 2015“ darbų parodos „Fotosintezė“ atidarymas. Kiekvienas meninin-kas ieškojo savo santykio su siūloma tema, savaip subrandino idėjas ir realizavo jas kūriniuose. Šioje parodoje pristatomi realūs kūriniai, tačiau nemaža jų liko vietoje, kur buvo sukurti, ir tapo aplinkos dalimi.

Nuo gruodžio 15 d. pradėjo veikti kūrybinės keramikos dirbtuvės „Tebūnie šviesa“. Jos pakvietė visus pasiilgusius šviesos susitikti ir iš molio nusilipdyti žibintą ar jaukią mažą prakartėlę savo namams, kla-sei, darželio grupei.

KERAMIKOS MUZIEJUS

t u r i n y s ↑

146

ĮVYKIŲ KRONIKA 2015

A. ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS

Sausio 22 d. įvyko Aldonos Keturakienės parodos „Jos kambarys“ atidarymas. Kiekviena paroda menininkė stebina konceptualiais plastiniais sprendimais. A. Keturakienės rankoms paklūsta viena iš kaprizingiausių medžiagų – kaulinis porcelianas. Minimalistinė, iki sterilumo išgryninta plastinė raiška yra pagrindinis keramikės kūry-bos bruožas. Jos instaliacijos nukelia žiūrovus į subtilų, giliai išjaustą prasmių pasaulį. Ir šįkart personalinėje parodoje „Jos kambarys“ kie-kvienas objektas persmelktas gilios semantinės prasmės. Išgrynintos formos, jų aptakumas, peršviečiamumas nutildo kasdienybės, bui-ties šurmulį. Balta, vietomis švelniai rausva porceliano spalva kuria sakralumo, trapumo įspūdį.

Balandžio 10 d. įvyko grafiko Romualdo Čarnos personalinės par-odos atidarymas. R.  Čarna – poetinio, daugiasluoksnio grafikos pasaulio maestro, ilgus kūrybinius metus stebinantis žiūrovus jau-triais, lyriniais vaizdais. Parodoje eksponuoti pastarųjų kelerių metų autoriaus darbai. Tai sudėtingos technikos didelių formatų spalvoti lakštai, savo koloritu artimi tapybai. Juose autorius išlieka ištikimas temoms, lydėjusioms visą kūrybinį laikotarpį: Lietuvos kraštovaizdžio grožio apdainavimui, ypatingą dėmesį skiriant šiaurinės Lietuvos ly-gumoms, mitologiniams, tautosakiniams, istoriniams siužetams.

147

Gegužės 7 d. surengtas lenkų dailininko Aleksandro Olševskio (Aleksander Olszewski) parodos „Tarp erdvės ir laiko“ atidarymas. Jo studijų objektai yra materialusis pasaulis ir erdvė. Taip optima-liausia ir pamėgta išraiškos priemone tampa skaitmeninė technika. Remdamasis kristališkai tyromis, kietomis lyg deimantas geometri-nėmis formomis, autorius veda mus į sterilų ir išvalytą savo sam-pratų pasaulį.

Birželio 11 d. duris atvėrė Marguerite de Merode paro-da „Pėdsakai“. Marguerite de Merode pastaruosius metus analizuoja migrantų gyveni-mą. Fotografuodama tik jų gy-venamą aplinką, be konkrečių žmonių portretų, ji kuria tų žmonių gyvenimo istorijų pa-sakojimus. Menininkė plečia tyrimo lauką. Ji fotografuoja darbo netekusių žmonių del-nus. Šie rankų portretai tam-

pa gyvenimo istorijų žemėlapiais. Paroda „Pėdsakai“ – aktualus šian-dieninio pasaulio tyrimas, atskleidžiantis tikrąją realybės pusę.

Liepos 2 d. duris atvėrė išskirtinė paroda „Susitikimai“. Pirmą kartą eksponuojami privačios dr. Jauniaus Gumbio kolekcijos darbai, susiję su dailininko A. Žmuidzinavičiaus namų istorija. Parodoje pristatomi lietuvių tapybos klasikų sukurti iškilių asmenų portretai. Pirmą kar-tą A. Žmuidzinavičiaus namuose eksponuojamas vienas iš garsiau-

M. de Merode parodos „Pėdsakai“ atidarymas

A. ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS

t u r i n y s ↑

148

ĮVYKIŲ KRONIKA 2015

sių dailininko Antano Žmuidzinavičiaus pei-zažų – „Dzūkų bajorų kaimelis II“ (1910). Taip pat lankytojai ga-lėjo pamatyti keturis skirtingo laikotarpio A. Žmuidzinavičiaus peizažus iš privačios kolekcijos, kurie kar-tu su muziejuje eks-ponuojamais darbais leido žiūrovui išsa-miai susipažinti su dailininko kūryba.

Liepos 16 d. pradėjo veikti Alfredo Paulausko akvarelių paroda. Dau-gelis šioje parodoje eksponuotų akvarelių kelis dešimtmečius pra-gulėjo pamirštos, ir ši paroda suteikė galimybę plačiau supažindinti visuomenę su architekto A. Paulausko kūrybiniu palikimu.

Rugsėjo 4 d. vyko Andriaus Valiaus pirmosios personalinės parodos „Iliuzija tikiu...“ atidarymas. A. Valius – klasikinio gobeleno kūrėjas. Tradicinės tekstilės mokyklos kūriniai glaudžiai susiję su liaudies meno tradicija ir tuo pat metu su moderniuoju menu. Dailininkas improvizuoja jautriais spalvų deriniais ir geometrinėmis formomis. Sukūręs siužetinių gobelenų, vėliau visiškai atsisako siužeto ir kuria abstrahuotus, formomis, spalvomis ir atspalviais žaidžiančius kūri-nius. Parodoje pristatyti kūriniai – nuo ankstyviausių iki pat paskuti-

A. Žmuidzinavičius. „Dzūkų bajorų kaime-lis II“. 1910

149

niųjų, pabaigtų prieš pat parodą, nuaustų įkaitusioje palėpėje karštą šių metų rugpjūtį.

Rugsėjo 29 d. atidaryta personalinė grafikės Giedrės Gučaitės paro-da „Gilesnės už jūrą jos mintys“ (Sir. 24,29). Prieš metus, rugsėjo 29-

ąją, auksiniam rudeniui palietus žemę, neteko-me grafikės G. Gučaitės. Pastaruosius keletą metų autorė intensyviai dirbo su šventraščių tekstais. Lietuvių, lotynų, lenkų, hebrajų kalbomis citatos iš Senojo Testamento ka-ligrafiškai nugulė popie-riaus lakštuose ir kerami-kos plokštėse.

Spalio 1 d. duris atvėrė paroda „Lietuvos žydų gyvenimas iki Holo-kausto“ iš asmeninės Michailo Duškeso kolekcijos. Tokia išplėstinė paroda Kaune rodyta pirmą kartą. Ji skirta Lietuvos žydams, kurie buvo nužudyti per Holokaustą. Gausi archyvinė medžiaga, fotogra-fijos, originalūs dokumentai, atvirlaiškiai pristatė XIX a. pab. – XX a. pr. žydų gyvenimą ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Žydų veikla pristatyta per bendruomenės savitarpio pagalbos, mecenatystės, sa-višalpos principus. Parodoje akcentuotos žymios personalijos, religi-nės organizacijos, bankai, kontoros, kredito draugijos.

G. Gučaitės kūrinio fragmentas

A. ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS

t u r i n y s ↑

150

ĮVYKIŲ KRONIKA 2015

Spalio 8 d. pradėjo veikti Sigito Straigio paroda „Baltų takais“. Šį kar-tą autoriaus žvilgsnis nukreiptas į praeities laiką. Jo medinės skulp-tūros prabyla baltiškų ženklų kalba. Ekspozicijoje, lyg archeologinėje radimvietėje, lietuvių, latvių, prūsų simboliai ir ornamentai subtiliai sujungiami į išgrynintas skulptūrinės plastikos formas.

Lapkričio 12 d. įvyko Juozo Kėdainio parodos „Mintimis išvaikštinėju kiekvieną lauko rėžį...“, skirtos 100-osioms autoriaus gimimo metinėms, atidarymas. J. Kėdainis išsi-skyrė kaip universalus skulp-torius, per gyvenimą sukūręs daugybę skulptūrų, puikiai įvaldęs tiek monumentalią skulptūrą, tiek kamerinę, gru-pines kompozicijas, bareljefus ar goreljefus. Skulptorius iš-bandė skirtingas technikas ir medžiagas: gipsą, marmurą, medį, bronzą, akmenį panau-dodamas skirtingą apdirbimo techniką. J. Kėdainis savo kur-tiems personažams suteikė minties ir jausmų tikrumą ir įprasmino būtį tarsi pagavo kasdienybės akimirką.

Jubiliejinės J. Kėdainio parodos kvietimas

151

Gruodžio 17 d. surengtas Sofijos Rickevičiūtės parodos „Vasaros vė-jai“ atidarymas. Parodos „Vasaros vėjai“ ekspoziciją sudarė 2015 m. sukurti darbai gamtos tema, kuri menininkės kūryboje užima išskir-tinę vietą. S. Rickevičiūtę labiausiai domina laisva, juslinė ekspresyvi tapyba. Naujuose darbuose autorė balansuoja tarp ekspresyvios, visa tapybinę plokštumą užvaldančios, ir minimalistinės raiškos.

S. Riskevičiūtė. „Vasa-ros Vėjai“

A. ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS

t u r i n y s ↑

152

ĮVYKIŲ KRONIKA 2015

A. IR P. GALAUNIŲNAMAI

Vasario 10 d. vyko Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos mokinių Ugnės Stasiukonytės, Evelinos Šutaitės ir Juliaus Šidlausko fortepijo-ninės muzikos koncertas.

Kovo 12 d. surengtas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. dr. Jurgio Dvariono smuiko klasės studentų koncertas, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-osioms metinėms paminėti.

Kovo 13 d. koncertavo Kauno I-osios muzikos mokyklos mokyto-jos Svetlanos Mažeikienės fortepijono klasės mokiniai. Programoje skambėjo V. A. Mocarto, F. Mendelsono, L. Bethoveno kūriniai.

Kovo 18 d. įvyko Kauno I muzikos mokyklos mokytojų Giedrės Ban-kietienės ir Juditos Radomskienės mokinių klasikinės gitaros koncer-tas „Šv. Velykų belaukiant“.

Kovo 25 d. surengtas tautodailininkės Viktorijos Jurgutienės tapybos darbų parodos „Sodžiaus peizažai“ atidarymas.

V. Jurgutienė gimė 1936 m. Marijampolėje. Vaikystė ir jaunystė pra-bėgo Alytuje. Tapyti pradėjo dar mokykloje. Mokslas Kaune ir inži-nierės darbas privertė atsisakyti tapybos, tačiau visą laiką menininkė

153

žinojo, jog su teptuku draugystę dar tęsianti. Nuo 1991 metų V. Jur-gutienė priklauso Tauto-dailininkų sąjungai, daly-vauja įvairiose parodose, rengia personalines par-odas. Pagrindinis daili-ninkės kūrybos motyvas – Lietuvos gamta, kurioje kaskart randa vis naujų įkvėpimo šaltinių. Lanko-si senuose dvaruose, so-dybose. Vasarą žydinčios pievų ir darželių gėlės – jos natiurmortuose.

Kovo 27 d. koncertų ciklas „Improdimensija“ pristatė naują dviejų ži-nomų ir patyrusių muzikantų Tomo Razmaus ir Arno Mikalkėno džia-zo projektą „Dueto menas“.

Balandžio 30 d. surengtas Ukmergės kultūros almanacho „Eskizai“ naujausio numerio ir poeto Romo Railos eilėraščių knygos „Rašyk. Kažką daryk su šia padange“ pristatymas.

Gegužės 8 d. koncertavo Kauno I muzikos mokyklos mokytojų Jūra-tės Žemaitytės ir Olgos Baranauskienės fortepijono klasės mokiniai.

V. Jurgutienė. „Sody-ba pajuryje“. 2012

A. IR P. GALAUNIŲ NAMAI

t u r i n y s ↑

154

ĮVYKIŲ KRONIKA 2015

Gegužės 21 d. įvyko Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos mo-kytojos Rūtos Varnienės mokinių kamerinės muzikos popietė „Pava-sario džiaugsmai“.

Gegužės 28 d. surengtas VDU Muzikos akademijos klasikinės gita-ros studenčių Gabrielės Obuchavičiūtės ir Eglės Kuliešytės (dėstytojai Inga Raginienė ir Sergėjus Krinicinas) koncertas, kuriame skambės užburiančios gitaros melodijos.

Gegužės 28 d. vyko Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos dainavi-mo metodinės grupės mokinių (mokytoja Jurga Šalčiūtė) koncertas.

Birželio 1 d. surengtas Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos for-tepijono klasės mokinių koncertas „Laimingi muzikos šaly“.

Rugsėjo 17 d. įvyko daili-ninko Bangučio Prapuo-lenio akvarelės darbų parodos „Iš debesų...“ atidarymas.

B. Prapuolenis gimė 1961 m. Kaune. Mokėsi Kauno S. Žuko taikomo-sios dailės technikume meninio medžio apdir-bimo specialybės, vėliau

B. Prapuolenis. „Suša-lusi sodyba“. 2014

155

studijavo Valstybinėje dailės akademijoje, interjero dizaino fakulte-te. Nuo 1987 m. dirba dėstytoju Kauno kolegijos Justino Vienožins-kio menų fakultete dailės kūrinių konservavimo ir restauravimo ka-tedros vedėju.

Akvarelistų pleneruose ir grupinėse parodose aktyviai dalyvauja nuo 1985 metų. Ši paroda – antroji menininko personalinė kūrybos paroda.

Spalio 27 d. koncertavo Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos ir A. Kačanausko muzikos mokyklos mokiniai.

Spalio 29 d. vyko Kauno A. Kačanausko muzikos mokyklos mokinių vokalinės ir fortepijoninės muzikos koncertas.

A. IR P. GALAUNIŲ NAMAI

t u r i n y s ↑

156

ĮVYKIŲ KRONIKA 2015

ISTORINĖ LR PREZIDENTŪRA

Sausio 15 d. surengtas naujo Lietuvos gyventojų genocido ir re-zistencijos tyrimo centro leidinio „...pergyventų jausmų atogarsis“, kuriame publikuojamas Vyčio apygardos partizano Balčio dienoraš-tis, laiškų ir eilėraščių faksimilės, pristatymas. Dienoraštis rašytas 1946–1947 m. Tai autentiškas liudijimas apie tuometinio gyvenimo žiaurumus, už Lietuvos laisvę kovojusių ir nužudytų Vyčio apygardos partizanų vadų ir eilinių partizanų buitį ir būtį, nuotaikas, begalinę meilę Tėvynei.

Vasario 5 d. vyko istorikės dr. Ingridos Jakubavičienės knygos „Sese-rys. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė“ pristatymas. Biografinė monografija atskleidžia ne tik seserų įtaką politiniams ir socialiniams valdžios vyrų sprendimams, bet ir jų visuomeninę darbuotę įvairiose moterų organizacijose, jų motiniškus rūpesčius, laisvalaikį, pomėgius ir kai kurias asmeninio gyvenimo paslaptis. Seserų gyvenimo istorija glaudžiai susipynusi su jų sutuoktinių veikla, todėl kai kurių istorinių faktų interpretacija pateikiama žvelgiant iš Smetonų ir Tūbelių šeimų gyvenimo perspektyvos.

Vasario 16 d. kvietė žmones švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo die-ną, pasitikrinti istorijos žinias, dalytis puikia nuotaika ir džiaugsmin-gomis akimirkomis.

157

Vasario 26 d. surengtas parodos „Gimęs tai vietai ir toms pareigoms: Preziden-tas Aleksandras Stulginskis (1922–1926 m.)“ atidary-mas. Parodoje išsamiai pristatytas A.  Stulginskio prezidentavimo laikotar-pis. Čia supažindinama su A. Stulginskio veikla įgyven-dinant svarbiausius Stei-giamojo Seimo nutarimus, trumpai apžvelgiami pre-zidento ir Seimų santykiai.

Pristatytas jo dalyvavimas sprendžiant opiausias užsienio politikos problemas. Apžvelgiami didžiausi jaunos valstybės vidaus politikos pasiekimai. Pasakojama, kokį Prezidentą matė visuomenė, ir atidaro-mos durelės į pažintį su prezidento šeima. Parodoje eksponuojama daug visuomenei mažiau matytų nuotraukų ir dokumentų.

Vasario 27 d. įvyko Seimo nario, istoriko Arvydo Anušausko knygos „KGB. Visiškai slaptai“ pristatymas.

Kovo 19 d. surengtas Lietuvos laisvės šauklio, žinomo rezistento An-tano Terlecko naujausios knygos „Lietuvoje iš vėjo ir šalčių žemės sugrįžus“ pristatymas. Knygoje pateikiamos ištraukos iš A. Terlecko 1987 m. ir 1988 m. pradžios dienoraščio, rašyto grįžus po kalinimo ir tremties į Lietuvą.

ISTORINĖ LR PREZIDENTŪRA

t u r i n y s ↑

„Gimęs tai vietai ir toms pareigoms: Prezidentas Alek-sandras Stulginskis (1922–1926 m.)“. Nuotraukoje: parodos kuratorė – istorikė, Justina Minelgaitė.

158

ĮVYKIŲ KRONIKA 2015

Kovo 26 d. vyko Viktorijos Šeinos knygos „Laikinoji sostinė lietuvių li-teratūroje“ pristatymas. Knygoje išsamiai nagrinėjama, kaip kūrėsi ir kito laikinosios sostinės vaizdinys tarpukario, išeivijos, sovietmečio ir šiuolaikinėje lietuvių literatūroje.

Balandžio 2 d. įvyko leidinio „Krepšinio pilnaties sapnas“ pristatymas. Leidinio sudarytojas Skirmantas Leonas Karalevičius dedikavo knygą Ar-vydo Sabonio 50-čiui, tačiau joje pasakoja ne tik apie geriausio Lietuvos krepšininko ir sportininko karjerą, bet ir apie tarpukario Lietuvos krepšinį.

Balandžio 9 d. vyko diskusi-ja „Laisvė kaip dovana ir iš-šūkis: susikalbėjimo paieš-kos“. Kartu tai filosofijos daktaro, Bernardinai.lt vyr. redaktoriaus Andriaus Na-vicko knygos „Laisvų žmo-nių bendruomenė?“ prista-tymas. Diskusijoje dalyvavo filosofas Andrius Navickas, žurnalistė Birutė Garbaravi-čienė, profesorius istorikas Egidijus Alekandravičius ir teologas, Kauno vyskupas

augziliaras Kęstutis Kėvalas. Diskusijos dalyviai kėlė klausimus – ar mes vis dar turime pagrindą vadintis laisva bendruomene? kiek mes vertina-me laisvę? su kokiais iššūkiais šiandienos Lietuvoje susiduria laisvę my-lintys žmonės? ar mes dar norime ir sugebame tartis, diskutuoti, priimti vienas kito unikalumą? ką šiandien reiškia kova už laisvę?

Diskusija „Laisvė kaip dovana ir iššūkis: su-sikalbėjimo paieškos“

159

Balandžio 23 d. surengtas naujausio prof. Stanislovo Sajausko albu-mo „Vilkaviškio kraštas. Iš praeities į dabartį“ pristatymas. Naujausia-me albume pateiktas viso Vilkaviškio krašto senųjų istorinių fotografijų platus spektras. Ypač gausu XX a. pradžios, Pirmojo pasaulinio karo ir tarpukario vaizdų.

Gegužės 7 d. įvyko architektūros istoriko dr. Vaido Petrulio paskaita ir diskusija „Europos paveldo ženklas: Kauno tarpukario architektūros vertės“. 2015 m. balandžio 15 d. 1919–1940 m. Kauno architektūriniam paveldui buvo iškilmingai įteiktas Europos paveldo ženklas. Paskaitos metu klausytojai susipažino su šio įvertinimo tikslais ir reikšme, išsamiau sužinojo apie pastatus, paminėtus šioje garbingoje nominacijoje. Disku-sijoje buvo kalbama apie tai, kaip šis įvykis galėtų prisidėti prie Kauno miesto ir jo architektūrinio palikimo išsaugojimo ir populiarinimo.

Gegužės 14 d. surengtas prof. Egidijaus Aleksandravičiaus knygos „Prieš aušrą“ pristatymas. XIX a. vidurio Lietuvos kultūrinis, visuome-ninis gyvenimas neatskiriamas nuo Lietuvių tautinio atgimimo idėjų formavimosi procesų. Knygoje tarsi piešiami to meto Lietuvos kultū-ros veikėjų portretai.

Gegužės 16 d. pradėjo veikti archyvinių fotografijų paroda „Dingęs Kaunas“ iš kolekcininko Antano Burkaus rinkinio. Istorinės Prezidentū-ros sodelyje pristatomoje parodoje lankytojai atranda kitokį, spalvin-gą ir kontrastingą dingusį tarpukario Kauną. Skurdų ir modernėjantį. Apgaubtą „kukuškos“ dūmų Nemuno lankoje arba spindintį ant Žalia-kalnio ir Aleksoto kalvų kylančiomis „miesto karūnos“ puošmenomis – universiteto rūmais, gyvenamosiomis „vilaitėmis“.

ISTORINĖ LR PREZIDENTŪRA

t u r i n y s ↑

160

ĮVYKIŲ KRONIKA 2015

Gegužės 16 d. vyko tarptautinei muziejų nakčiai skirtas orientacinis pažintinis žaidimas „Dingęs Kaunas“. Žaidime dalyvaujančioms ko-mandoms teko identifikuoti ir surasti 10 objektų, buvusių tarpukario Kaune, ir ten atlikti įvairias užduotis.

Birželio 18 d. surengtas istoriko, diplomato prof. dr. Alfonso Eidinto studijos „Gyvenimas Lietuvai. Vincas Mašalaitis ir jo darbai“ pristatymas. Apie teisininko, svarbaus Lietuvos okupacijų liudininko V. Mašalaičio vei-klą Pirmojoje Lietuvos Respublikoje ir emigracijoje pasakojo knygos au-torius, leidėjai, atsiminimais dalijosi iš JAV atvykęs V. Mašalaičio sūnus Pu-tinas su žmona, renginio dalyvius kalbino prof. Egidijus Aleksandravičius.

Birželio 25 d. įvyko olandų dailininko Luiso Ramakerso (Louis Rae-maekers) darbų parodos „Europa ant operacinio stalo“ atidarymas. Parodoje kaip ant delno matosi žaidimas žmonių baimėmis ir siekis manipuliuoti. Ramakersas nupiešė apie 1000 Pirmojo pasaulinio karo vaizdų ir į istoriją įėjo kaip vienas reikšmingiausių šio karo portretistų, svariai pasitarnavusių antivokiškai karo propagandai.

Liepos 1 d. paminėtas dešimtasis Istorinės LR Prezidentūros gimta-dienis. Buvo laukiami muziejaus bendraamžiai – dešimtmečiai vaikai, kartu su tėveliais, seneliais, broliukais ir sesutėmis. Jiems skirtos Lietu-vos piliečio pamokos, kurias vedė muziejaus istorikai.

Rugsėjo 10 d. surengta istoriko Arvydo Pakštalio paskaita „Dingęs Kaunas: gubernijos centro spindesys ir skurdas“. Kaip ir kuo Kaunas bei kauniečiai gyveno XIX a. antroje pusėje, pasitelkęs to meto ikono-grafiją, pasakojo istorikas A. Pakštalis.

161

Lapkričio 19 d. surengtas publicisto Vidmanto Valiušaičio knygos „Va-liušaičiai: keturi šimtai metų istorijoje“ pristatymas. Renginyje dalyva-vo knygos autorius, Kauno apskrities bajorų draugijos vadas Kęstutis Ignatavičius, žurnalistas Vidas Mačiulis, žurnalistas ir Seimo narys Val-das Vasiliauskas. Knygoje pateikiama senos Valiušaičių giminės istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų. Iš karališkųjų valstiečių kilusios gimi-nės, siekiančios XVII a. pradžią, istorija atspindi tarpukario Nepriklau-somos Lietuvos tragizmą, susidūrus su sovietiniu smurtu.

Lapkričio 28 d. vyko kalėdinio Istorinės Prezidentūros sodelio ati-darymas. Tūkstančiais lempučių nušviestame sodelyje susirinkusius miestiečius ir svečius sveikino bevardis angelas Prezidentas ir Kauno 1-osios muzikos mokyklos jaunieji talentai. Pirmą kartą miestą mylin-čių verslininkų ir Kauno senamiesčio draugijos dėka Istorinės Prezi-dentūros sodelis sužibėjo šventinėmis spalvomis. 

Gruodžio 11 d. surengtas jaunųjų Kauno 1-osios muzikos mokyklos talentų pasirodymas. Tai adventinio koncertų ciklo „Iš širdies į širdį“ renginys, kurį miestiečiams dovanojo Kauno senamiesčio draugija ir Kauno 1-oji muzikos mokykla. Koncerto pradžioje klausytojų laukė trumpas ir įdomus istorikės Justinos Minelgaitės pasakojimas apie tarpukarinio Kauno kalėdinį šurmulį. Renginio dalyviai sužinojo apie švenčių laukimą inteligentų šeimose ir Kūčių stalo tradicijas. Klausyto-jai galėjo pasisemti kalėdinės eglutės puošimo idėjų ar užsirašyti vieną kitą šventinį receptą.

ISTORINĖ LR PREZIDENTŪRA

t u r i n y s ↑

162

ĮVYKIŲ KRONIKA 2015

M. K. ČIURLIONIOMEMORIALINIS MUZIEJUS

Kovo 1 d. surengtas jungtinės fotografijų parodos „Laiškai Čiurlio-niui“ atidarymas. Parodų ciklas „Laiškai M. K. Čiurlioniui“ šįkart at-vėrė duris jungtiniam menui, kai istorinio fotografijos palikimo fone komunikuojama su nūdienos fotografų darbais. Druskininkų foto-grafai, susibūrę į Fotografų asociaciją, ne vienerius metus tyrinėja M. K. Čiurlionio paveldo istoriją, susijusią su Druskininkais. Dalyva-vimas šioje parodoje – dar vienas įrodymas, kokia aktuali miesto menininkams Čiurlionio laiko ir nūdienio sąlyčio tema.

Balandžio 11 d. vyko renginys „Su M. K. Čiurlionio vardu Pamyro viršukalnėse“. Renginio svečias – Lietuvos keliautojas, alpinistas Algimantas Jucevičius. Buvo rodomos skaidrės, dalijamasi kelionių istorija, įkopimo į M. K. Čiurlionio viršukalnę prisiminimais.

Balandžio 17 d. surengtas Eglės Valiūtės vitražų diptiko, sukurto pagal M. K. Čiurlionio vitražų piešinius „REX“, 1904 (I-II), atidengi-mas ir vitražų nuotraukų parodos „Sugrįžęs laikas“ atidarymas.

E. Valiūtė savo kompozicijose suformavo užburiančiomis spalvomis alsuojantį reginį, kuriame pinasi biblinės tiesos, giliamintiški M. K. Čiurlionio apmąstymai, mezgasi siužeto trajektorijos. E. Valiūtės

163

vitražų nuotraukų paroda „Sugrį-žęs laikas“ – dailininkės įkvėpimo versmių, struktūrinių ir stilistinių atradimų laukas. Remdamasi klasikinėmis lietuviško vitražo tradicijomis, sulydydama moder-niąsias struktūras, autorė siekia vizualinio ansambliškumo.

Gegužės 17 d. lankytojus sukvietė tarptautinės muziejų nakties ren-giniai „Kai eksponatai užmiega...“.

Birželio 26 d. prasidėjo Roko Zu-bovo organizuojama Penkiasde-šimta fortepijoninės muzikos va-sara Druskininkuose. Koncertavo Nicholasas Phillipsas (JAV).

Liepos 1 d. įvyko Halinos Radvilaitės koncertas, kurio metu skam-bėjo M. K. Čiurlionio, J. S. Bacho, A. Šenderovo, M. de Falla kūriniai. Liepos 4 d. vyko Sergejaus Okruško koncertas. Programoje skambė-jo M. K. Čiurlionio, F. Shuberto, V. Barkausko kūriniai.

Liepos 5 d. surengtas XIII tarptautinio menų festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ atidarymas.

E. Valiūtė. Vitražų diptikas, sukurtas pagal M. K. Čiurlionio vitražų piešinius „REX“

M. K. ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS

t u r i n y s ↑

164

ĮVYKIŲ KRONIKA 2015

Liepos 5 d. atidaryta japonų medžio graviūrų paroda „Allegro tekan-čios saulės šaliai“ (iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių). Paroda dedikuota M. K. Čiurlionio 140-ajam jubiliejui. Eks-ponuoti unikalūs XIX a. japonų raižiniai, reikšmingumu prilygstantys Kabuki teatrui, ikebanai, kitoms, išskirtinėms japonų kultūros sritims.

Fortepioninės muzikos vasara Druskininkuose:

Liepos 8 d. koncertavo Jurgis Karnavičius.

Liepos 11 d. koncertavo Birutė Vainiūnaitė. 

Liepos 14 d. vyko Gintarės Rudaitytės koncertas. 

Liepos 16 d. koncertavo Motiejus Bazaras.

Liepos 18 d. įvyko Jorio Sodeikos koncertas. Programoje skambėjo M. K. Čiurlionio, J. S. Bacho, V. A. Mozarto, M. Mussorgskio kūriniai.

Liepos 22 d. koncertavo Živilė Karkauskaitė. Renginio metu skambė-jo M. K. Čiurlionio, M. Ravelio, O. Messiaeno, L. Berio kūriniai.

Liepos 25 d. vyko Roko Valuntonio koncertas. Programoje – M. K. Čiurlionio, M. Ravelio, R. Schumano, F. Liszto kūriniai.

Nuo rugpjūčio 1 d. lankytojus pakvietė edukacinė programa „Čiur-lionis įkvepia piešti“.

Fortepioninės muzikos vasara Druskininkuose:

Rugpjūčio 1 d. įvyko Pauliaus Pancekausko koncertas. Programoje skam-bėjo M. K. Čiurlionio, L. Beethoveno, F. Chopino, S. Prokofievo kūriniai.

Rugpjūčio 4 d. koncertavo Dominykas Gričius ir Sergejus Liachnovič.

165

Renginio metu skambėjo M. K. Čiurlionio, J. S. Bacho, V. A. Mozarto, F. Chopino, S. Rachmaninovo, A. Scriabino kūriniai.

Rugpjūčio 6 d. vyko Jurgio Aleknavičiaus koncertas. Programoje – M. K. Čiurlionio, J. S. Bacho, J. Brahmso kūriniai.

Rugpjūčio 8 d. įvyko Martos Filkenštein koncertas. Programoje skambėjo M. K. Čiurlionio, J. S. Bacho, L. Beethoveno, J. Andrejevo, A. Scriabino kūriniai.

Rugpjūčio 11 d. koncertavo Neringa Valuntonytė. Renginio metu skambėjo M. K. Čiurlionio, A. Šenderovo, J. S. Bacho, L. Beethoveno, S. Rachmaninovo kūriniai.

Rugpjūčio 13 d. vyko Justo Čeponio koncertas. Programoje – M. K. Čiurlionio, L. Beethoveno, S. Vainiūno, R. Schumanno kūriniai.

Rugpjūčio 15 d. įvyko Pauliaus Andersson koncertas. Programoje skambėjo M. K.Čiurlionio, J. S. Bacho, L. Beethoveno, S. Vainiūno, R. Schumanno kūriniai.

Rugpjūčio 18 d. vyko festivalio „Muzika be sienų“ koncertas „Festiva-lio virtuozai“. Renginyje pasirodė tarptautinio konkurso dalyviai.

Fortepioninės muzikos vasara Druskininkuose:

Rugpjūčio 19 d. koncertavo Leonidas Dorfmanas. Renginio metu skambėjo M. K. Čiurlionio, J. Haydno, J. Brahmso, L. Janačeko, F. Cho-pino, A. Piazzolla kūriniai.

Rugpjūčio 20 d. vyko vakaras „Aktualioji Čiurlionio dvasia“. Rengi-nyje dalyvavo prof. Giedrius Kuprevičius. Renginio metu lankytojai

M. K. ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS

t u r i n y s ↑

166

ĮVYKIŲ KRONIKA 2015

išgirdo profesoriaus komentarus, improvizacijas M. K. Čiurlionio idė-jų tema.  Skambėjo baleto „Čiurlionis“ fragmentai, „Žalčio Sonatos“ fortepijonui ištraukos, ligi šiol nežinomos, metus prieš mirtį sukurtos Čiurlionio simfoninės poemos „Dies Irae“ eskizas.

Rugpjūčio 21 d. vyko festivalio „Muzika be sienų“ koncertas „ M. K. Čiurlionis, jo amžininkų kūryba ir epocha“, skirtas M. K. Čiurlio-nio 140-osioms gimimo metinėms.

Fortepioninės muzikos vasara Druskininkuose:

Rugpjūčio 22 d. vyko Andriaus Vasiliausko koncertas. Programoje skambėjo M. K. Čiurlionio, L. Beethoveno, W. A. Mozarto, F. Chopino, K. Szymanowskio kūriniai.

Rugpjūčio 26 d. koncertavo Guoda Gedvilaitė. Renginio metu skam-bėjo M. K. Čiurlionio, L. Narvilaitės, L. M. Gottschalko, I. Stravinskio, N. Kapustino kūriniai.

Rugpjūčio 29 d. vyko Aleksandros Žvirblytės koncertas. Programoje – M. K. Čiurlionio, A. Scriabno, K. Szymanowskio kūriniai.

VII tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso dalyvių koncertai:

Rugpjūčio 27 d. P. Pancekauskas, G. Simaitytė; Rugsėjo 3 d. J. Čepo-nis, N. Valuntonytė, G. Raudonius; Rugsėjo 10 d. E. Rožukaitė.

Rugsėjo 19 d. atidaryta LR Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato, LDK Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalieriaus, knygos ir plakato dailininko Broniaus Leonavičiaus paroda „Vilniaus legen-

167

dos“. B. Leonavičiaus paroda atveria beribius baltiškosios istorijos klodus, apipintus sa-kmėmis ir legendomis, kurios ne kartą įkvėpė ir M.  K.  Čiur-lionio kūrybą. B. Leonavičiaus rankų darbo popieriuje sukur-tas 14 unikalių paveikslų ciklas, alsuojantis preciziška istorinių vaizdų, šriftų ir spalvų orkes-truote – tai unikali dovana ne tik M. K. Čiurlionio jubiliejiniam gimtadieniui, bet ir valstybin-gumo šimtmetį besiruošiančiai paminėti mūsų šaliai.

Rugsėjo 20 d. surengta popietė „Vaikai – Čiurlioniui“. Renginio metu buvo pristatyta knygelė mažiesiems „Išėjau su Čiurlioniu. Tuoj grį-šiu“. Vaikai dalyvavo kūrybinėje dirbtuvėlėje su knygos iliustratore Julija Tolvaišyte-Leonavičiene. Vėliau visų susirinkusių laukė įspū-dinga mažųjų druskininkiečių akcija „140 laivelių Čiurlioniui!“, kuriai buvo ruoštasi jau nuo pavasario.

Spalio 10 d. įvyko poetinio Druskininkų rudens festivalio dalyvių po-ezijos skaitymai. Šiuokart M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus aplinkoje girdėjosi poetinio žodžio skrydis. Muzikos ir dailės sinteze alsuojanti muziejaus aplinka praturtėjo literatūriniais poezijos chora-lais, kurie buvo nesvetimi ir M. K. Čiurlionio pasaulėjautai.

B. Leonavičius. „Vilniaus legendos“

M. K. ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS

t u r i n y s ↑

168

ĮVYKIŲ KRONIKA 2015

Spalio 19 d. surengta literatūrinė-muzikinė popietė, skirta Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės „Raštų“ (I-VIII tomų) pristatymui. Dalyvavo Mikalojaus Konstantino ir Sofijos Čiurlionių vaikaitė, „Raštų“ pasku-tiniųjų tomų sudarytoja Dalia Zubovaitė-Palukaitienė, redaktorė Do-nata Linčiuvienė, literatūrologė prof. Viktorija Daujotytė, aktorė Liu-cija Zorūbaitė, skaitovė Dainuolė Kazlauskienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro vedėjas Gytis Vaškelis.

Lapkričio 8 d. atidaryta paroda „Pustelnikas. Paskutinis pasaulio taškas“, skirta M. K. Čiurlionio atminimui. Renginyje dalyvavo Kauno dailininkai ir druskininkiečių kelionės į Pustelniką dalyviai. Pustelniko vardu tuomet vadinta sodyba netoli Marki miestelio, kur gydytojas K. Olechevičius buvo atidaręs privačią „Raudonojo dvaro“ sanatoriją dvasios negandų ištiktiesiems. Čiurlionis čia praleido apie metus.

Gruodžio 12 d. vyko Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos inicijuotos respublikinės parodos „Lyrinės reminiscencijos: iš ciklo „Baltų sa-kmės“ atidarymas. Parodoje pristatyti kūriniai – semantinės ženklų struktūros, apeliuojančios į Lietuvos kultūros palikimą, tautos dvasią. Stilizuoti senieji Baltų simboliai ir ženklai įvairiuose šiuolaikiniuose kontekstuose įgauna kitą – istorinę, socialinę prasmę. Vaizdai ir kodai kvietė parodų lankytoją surasti besiskleidžiančias baltiškųjų ženklų interpretacijas, pažvelgti į ženklus iš šių dienų perspektyvos.

169

„Vaikai – Čiurlioniui“. Mažųjų druskininkiečių akcija „140 laivelių Čiurlioniui!“ bei kūrybinės dirbtuvėlės knygelės „Išėjau su Čiurlioniu. Tuoj grįšiu.“ pristatyme

M. K. ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS

t u r i n y s ↑

170

ĮVYKIŲ KRONIKA 2015

V. K. JONYNOGALERIJA

Balandžio 2 d. įvyko Prano Griušio tapybos parodos „Magiškasis re-alizmas“ atidarymas. Ekspozicija apėmė kelių dešimtmečių kūrybos laikotarpį, atspindintį autoriaus pasiekimus šiuolaikinio meno kon-tekste.

Gegužės 6 d. surengtas jubiliejinės Magdalenos Birutės Stankū-nės-Stankūnienės (JAV) batikų ir tapybos parodos „Tolima žemė“ ati-darymas. Menininkės kūryba vienija etnines tautines tradicijas, Va-karų pasaulio dvelksmą, muzikalaus pasaulio vizijas. Svarbiausias M. B. Stankūnės-Stankūnienės kūrybos leitmotyvas – ryšys su Tėvyne.

Birželio 12 d. vyko Australijos lietuvio Adolfo Vaičaičio (1915–2015) jubiliejinės parodos „Po liepsnojančiu dangum“ atidarymas. Saulė-toji Australija dailininkui tapo antraisiais namais, svaigaus kūrybinio

skrydžio oaze – individualaus braižo meninin-kas dalyvavo parodose Aus-tralijoje, Naujo-joje Zelandijoje, Vokietijoje. Tapy-ba, grafika, eks-

A. Vaičaitis. Be pavadinimo. 2006

171

librisai kultūros bendražygiams skamba dailininko vizijose įstabiais obertonais, liejasi poetiškų metaforų aidu, grakščiai vilnija ritmų ir spalvų sūkuryje.

Liepos 26 d. vyko Eugenijaus Nalevaikos akvarelės parodos „Andante“ atidarymas. Parodą pristatė pats autorius, renginio metu grojo jaunieji smuikininkai. Nau-jausiose akvarelėse, sukurtose specia-liai parodai „Andante“,  pastebima subti-lių gamtos detalių užuominų, motyvų iš aplinkos, užfiksuotų pastabiu profesio-nalo žvilgsniu ir įgudusia dailininko ranka perkeltų ant popieriaus.

Rugpjūčio 28 d. surengta atvira piešimo ir tapybos meistriškumo pa-moka „Figūra erdvėje“. „Raigardo“ plenero dalyviai — menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Prancūzijos ir JAV – dovanojo šią pa-moką visiems, norintiems ugdyti dailės įgūdžių. Vaikų tėveliai drauge su dailininkų delegacija galėjo aplankyti galeriją ir susipažinti su joje saugomomis kolekcijomis.

E. Nalevaika. „Pirmas veiksmas“. 2014

V. K. JONYNO GALERIJA

t u r i n y s ↑

172

ĮVYKIŲ KRONIKA 2015

Rugsėjo 3 d. įvyko tarptautinio tapybos plenero „Raigardas 2015: figūra ir erdvė“ parodos atidarymas. Parodoje eksponuoti dailinin-kų Gunos Melersone (Latvija), Gintaro Palemono Janonio (Lietu-va), Sergejaus Grinėvičiaus (Baltarusija), Eugenijaus Varkulevičiaus (Lietuva), Valentinos Šoba (Baltarusija), Antano Obcarsko (Lietuva), Anos Pavinskajos (JAV), Simono Gutausko (Lietuva), Anės Mišelė Vrijė (Prancūzija), Linos Beržanskytės-Trembo (Lietuva), Sauliaus Rudziko (Lietuva), Elmos Šturmaitės (Lietuva), Gerardo Raito Šatūno (Lietuva) darbai.

Rugsėjo 11 d. duris atvėrė Audro-nės Petrašiūnaitės paroda „Mano Liza eina pasivaikščioti“. Paroda žiūrovą pakvietė į netikėtą pasi-vaikščiojimą kartu su autorės ta-pyta „Mano Liza“, žadėdama neti-kėtas, alogiškas situacijas, į kurias patenka jos paveikslų herojai. Au-torė suteikė galimybę žiūrovui pa-keliauti iliuzijų ir realybės, poetiškų nuojautų ir dramatiškų išgyvenimų takais, formuodama tik jai vienai būdingą vaizdinių pasaulį.

A. Petrašiūnaitė. „Mano Liza“

173

Spalio 24 d. surengtas Stasio Ušins-ko kūrybos parodos „Trys dimensi-jos“, skirtos dailininko 110-osioms gimimo metinėms, atidarymas. Absorbavęs konstruktyvizmo, ku-bizmo, neoklasicizmo, Art Deco iš-raiškas, S. Ušinskas savo darbuose įkūnijo epochos aktualijas, ėjo kartu su pasaulio meno avangardu. Daili-ninkas išsiveržė iš regioninės meno aplinkos, sukūrė himną žmogaus fi-gūrai, dominuojančiai trijų dimensi-jų fone, rakursų įvairovėje. Plastinė-mis tūrinėmis apimtimis jis formavo savitą darbų technologiją, archajiš-kumą derino su modernia stilizaci-ja, buitinį žanriškumą – su poetine metafora.

Gruodžio 17 d. įvyko Jūratės Petruškevičienės tekstilės parodos „Iš būtojo laiko...“ atidarymas. „Ši paroda – tai mano pagarbos ir mei-lės ženklas senajai lietuvių tekstilei. Geriausi jos pavyzdžiai saugomi muziejų fonduose, o aš norėjau paliesti tuos dar išlikusius, išsiblaš-kiusius pridulkusiose palėpėse, numestus, suteptus, paplyšusius, pa-blukusius ir nelabai kam bereikalingus“, – teigia parodos autorė. Me-nininkės darbo tikslas – ne tik dar kartą prisiliesti prie visiems mums brangaus paveldo, bet ir surinktai senų audinių kolekcijai suteikti naują turinį ir įprasminimą.

S. Ušinskas. „Šeimyna“

V. K. JONYNO GALERIJA

t u r i n y s ↑

174

M. K. Čiurlionio klubasKAUNAS

RĖMĖJAI IR PARTNERIAI 2015

175t u r i n y s ↑

176 t u r i n y s ↑

RĖMĖJAI IR PARTNERIAI 2015

177

© NACIONALINIS M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS, 2015

Sudarė ir maketavo Julija Tolvaišytė-Leonavičienė

w w w . c i u r l i o n i s . l t