PR\661725LT.doc PE 386.573v03-00

LT LT

EUROPOS PARLAMENTAS2004 «

«««

«««««

««

« 2009

Bendrovės „Equitable Life Assurance Society“ krizės tyrimo komitetas

NEGALUTINIS2006/2199(INI)

3.4.2007

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOSdėl bendrovės „Equitable Life Assurance Society“ žlugimo(2006/2199(INI))

Bendrovės „Equitable Life Assurance Society“ krizės tyrimo komitetas

Pranešėja: Diana Wallis

PE 386.573v03-00 2/35 PR\661725LT.doc

LT

PR_INI

TURINYS

Psl.

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS......................................................................................3

IŠVADOS ..............................................................................................................................3

A. II dalis – PERKĖLIMAS Į NACIONALINĘ TEISĘ .......................................................3

B. III DALIS – REGULIAVIMO SISTEMA.......................................................................8

C. IV dalis – TEISIŲ GYNIMO BŪDAI ...........................................................................13

D. V DALIS – KOMISIJOS VAIDMUO...........................................................................23

E. VI DALIS – TYRIMO KOMITETŲ VAIDMUO .........................................................25

REKOMENDACIJOS ..........................................................................................................26

A. REKOMENDACIJOS, II-III DALYS – PERKĖLIMAS Į NACIONALINĘ TEISĘ IR REGULIAVIMO SISTEMA ................................................................................................26

B. REKOMENDACIJOS, IV DALIS – TEISIŲ GYNIMO BŪDAI ..................................28

C. REKOMENDACIJOS, V DALIS – EUROPOS KOMISIJOS VAIDMUO ...................31

D. REKOMENDACIJOS, VI DALIS – TYRIMO KOMITETŲ VAIDMUO ....................35

PR\661725LT.doc 3/35 PE 386.573v03-00

LT

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

dėl bendrovės „Equitable Life Assurance Society“ žlugimo(2006/2199(INI))

IŠVADOS

A. II dalis – PERKĖLIMAS Į NACIONALINĘ TEISĘ

Trečiosios direktyvos dėl gyvybės draudimo perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Nors ir įvardijęs keletą konkrečių JK vidaus teisės aktų ir 3LD straipsnių neatitikimų1, komitetas mano, kad šių neatitikimų pobūdis ir skaičius nėra pakankamai svarbūs norint įvardyti „oficialų“ perkėlimo procesą kaip netobulą.

2. Vis dėlto komitetas pateikia vieną išimtį dėl valstybės sekretoriui JT teisės aktais suteikiamų plačių galių (kaip numatyta 1982 m. ICA 68 skirsnyje) atsisakyti taikyti riziką ribojančius teisės aktus. Paaiškėjo, kad šios galios neatitinka direktyvos teksto ir tikslo, jomis buvo naudojamasi netinkamai2 (ypač daug kartų suteikiant leidimą įtraukti būsimą pelną į mokumo atsargą) ir todėl šiuo konkrečiu atveju rimtai nuogąstaujama, kad 3LD nebuvo išsamiai perkelta į nacionalinę teisę.

3. Komitetas mano, kad JK 3LD formaliai buvo perkelta beveik teisingai, bet ne taip, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti pagrindinius jos tikslus. Komitetas mano, kad JK taikytas epizodinis įgyvendinimo būdas (t. y. direktyva buvo perkelta ne į vieną nacionalinį įstatymą, bet išskaidyta į skirtingus įvairių lygių aktus) nepakankamai aiškus ir tikriausiai anaiptol ne geriausias siekiant integruoti EB principus ir standartus į vidaus teisės aktus.

Konkretūs taikymo klausimai

„Finansinės visos veiklos priežiūros“ sąvoka

4. Komitetas primena, kad direktyvoje numatyta, jog finansinė priežiūra turi apimti „draudimo įmonės visos veiklos priežiūrą“.3 Komitetas, būdamas teisės aktų leidybos

1 Žr. II dalies II.2.1 skirsnį, p. 85-86; II dalies II.2.2 skirsnį, p. 68; II dalies II.2.3 skirsnį, p. 92; ir WE 20.2 Žr. II dalies II.1.1 skirsnį dėl 3LD 25 straipsnio, p. 60-61; taip pat žr. WE 17, 7.2.2 dalį, p. 228.3 3LD 8 straipsnis.

PE 386.573v03-00 4/35 PR\661725LT.doc

LT

subjektas, pažymi, kad šie paprasti terminai vienareikšmiški ir turi būti aiškinami plačiai ir tinkamai.

5. Komitetas mano, kad JK institucijos prižiūrėdamos bendrovę „Equitable Life Assurance Society“ (angl. ELAS) nesilaikė Trečiosios direktyvos dėl gyvybės draudimo 81, 182 ir 253 straipsnių, nepaisė „finansinės visos veiklos priežiūros“ sąvokos arba ją neteisingai aiškino.

6. Komitetas mano, kad 18 straipsnio 1.D dalyje nurodytame variante neatmetama galimybė, kad būsimos pasirenkamos arba nesutartinės draudėjams tenkančios pelno dalys (bonusai) bus sudėtinė „viso įmonės verslo“ dalis ir, vadovaujantis šiuo variantu, valstybės narės institucijos neatleidžiamos nuo pareigos padaryti viską, kas tik įmanoma, kad būtų įgyvendintas direktyvos tikslas ir formuluotės. Be to, remiantis komiteto turima medžiaga4, viena pagrindinių finansinio ELAS žlugimo priežasčių buvo ta, kad daugelį metų ji nekaupė tinkamų atsargų būsimoms pasirenkamoms arba nesutartinėmsdraudėjams tenkančioms pelno dalims (bonusams) padengti.

7. Buvo teigiama5, kad ELAS neturėjo pareigos daryti atidėjinių būsimoms pasirenkamoms arba nesutartinėms draudėjams tenkančioms pelno dalims (bonusams), nes, remiantis direktyva, tai buvo galimas, bet neprivalomas variantas ir JK reguliavimo institucija nusprendė šia galimybe nesinaudoti. Komitetas mano, kad, padarius pasirenkamų draudėjams tenkančių pelno dalių (bonusų) atidėjinius neprivalomus, buvo pakenkta direktyvos tvirtumui ir jos vidaus nuoseklumui. Šios galimybės įvedimas neatitiko bendro direktyvos tikslo.

8. Iš komitetui pateiktų parodymų6 matyti, kad reguliavimo institucija daugiausia dėmesio skyrė mokumo atsargai siaurąja prasme ir bendroje įmonės finansinės padėties analizėje mažai atsižvelgė arba visai neatsižvelgė į būsimas pasirenkamas arba nesutartines draudėjams tenkančias pelno dalis (bonusus). Todėl komitetas mano, kad tikėtina, jog reguliavimo institucija nesugebėjo užtikrinti, kad ELAS visą laiką turėtų deramą visos veiklos mokumo atsargą.

Patikimų administracinių, apskaitos procedūrų ir deramų vidaus kontrolės priemonių trūkumas

9. Aiškiai matyti, kad JK reguliavimo institucijos sąmoningai nesprendė dvilypio ir prieštaringo ELAS skirtojo aktuaro vaidmens klausimo. Šis aktuaras šešerius metus taip pat ėjo vadovaujančias bendrovės vykdomojo direktoriaus pareigas. Komitetas mano, kad šie dvigubi vaidmenys sukėlė polisų savininkų interesų neatitinkantį interesų konfliktą, kurį reguliavimo institucijos turėjo siekti pašalinti kaip blogo įmonės valdymo pavyzdį.

1 Žr. II dalies II.1.1 skirsnį, p. 39-41; II dalies II.2.3 skirsnį, p. 99-100; taip pat žr. WE 16 (16 skyrių; 19 skyriaus 210 dalį; 18 skyriaus 220 dalį; 21 skyrių) ir WE Conf 3.2 Žr. II dalies II.1.1 skirsnį, p. 52-53; II dalies II.2.3 skirsnį, p. 104-106; taip pat žr. WE Conf 11, WE 16, WE 26 ir WE 79.3 Žr. II dalies II.1.1 skirsnį, p. 59-60; II dalies II.2.3 skirsnį, p. 107-108; taip pat žr. WE 17, 7.2.2 dalį, p. 228.4 Žr. II dalies II.2.3 skirsnį, p. 105-106; taip pat žr. WE 16, WE 26 ir WE 79.5 Žr. II dalies II.1.1 skirsnį, p. 52-54.6 Žr. WE 16 19 skyriaus 210 dalį.

PR\661725LT.doc 5/35 PE 386.573v03-00

LT

Be to, komitetas mano, kad skirtojo aktuaro dvigubo vaidmens klausimu delsdama imtis veiksmų JK reguliavimo institucija neatliko savo pareigos ELAS priversti „turėti tvirtą administracinę ir apskaitos tvarką bei atitinkamą kontrolės sistemą“, kaip konkrečiai reikalaujama 3LD, ir nesilaikė 8 straipsnio nuostatų1. Komitetas primygtinai teigia, kad skirtojo aktuaro vaidmuo JK priežiūros sistemoje buvo pagrindinis ir kad nesugebėjimas užtikrinti šių pareigų veiksmingumo pakenkė visai priežiūros sistemai, visa vidaus kontrolė tapo nepakankama. Komitetas mano, kad, nepaisant to, ar pagal Bendrijos teisės aktus buvo reikalaujama turėti aktuarą, paskirtas jis tapo JK reguliavimo ir priežiūros sistemos dalimi, o visai šiais sistemai buvo taikoma Trečioji direktyva dėl gyvybės draudimo. Be to, tam tikri pareiškimai2 verčia komitetą manyti, kad ši nesėkmė buvo plačiai paplitusios administracinės praktikos dalis ir vertė niekais Bendrijos teisės aktuose numatytų apsaugos priemonių veiksmingumą.

Nesugebėjimas patenkinti polisų savininkų pagrįstų lūkesčių (angl. PRE)

10. Remiantis tam tikrais komitetui padarytais pareiškimais3, PRE sąvoka reiškė tai, kad kartu su sutartinėmis išmokomis polisų savininkai tikėjosi gauti pasirenkamas draudėjams tenkančias pelno dalis (bonusus). Komitetas mano, kad jeigu JK institucijos privalėjo patenkinti PRE taip iš dalies atlikdamos pareigą pagal Bendrijos teisės aktus, jos taip pat turėjo užtikrinti, kad atsargos būtų pakankamos pasirenkamoms draudėjams tenkančioms pelno dalims (bonusams) padengti. Komitetas mano, kad, nelaikydamos pasirenkamų draudėjams tenkančių pelno dalių (bonusų) sudėtine visos įmonės veiklos dalimi ir neįpareigodamos ELAS numatyti joms deramų techninių atidėjinių, JK reguliavimo institucijos deramai neatsižvelgė į PRE ir todėl pažeidė 3LD 18 straipsnio formuluotę ir tikslą.

11. Komitetas primena, kad, siekiant išvengti apdraustųjų asmenų interesų pažeidimų arba juos ištaisyti, 3LD 10 straipsnyje reikalaujama suteikti JK institucijoms teisių ir priemonių užtikrinti, kad būtų tenkinami PRE ir kad būtų imtasi visų deramų ir reikiamų priemonių užtikrinti, kad ELAS veikla ir toliau atitiktų JK teisės aktus4.

12. Iš komitetui padarytų pareiškimų5 matyti, kad dešimtajame dešimtmetyje JK reguliavimo institucijos nepanaudojo savo plačių galių ELAS atžvilgiu, nors matė pakankamai požymių, kad artėja krizė. Kai kuriose ataskaitose6 matyti, kad reguliavimo institucija ELAS atveju laikėsi nesikišimo politikos. Komitetas mano, kad taip galėjo būti pažeista reguliavimo institucijos pareiga užtikrinti, kad būtų tenkinami PRE, todėl buvo pažeisti ir 3LD 10 straipsnio formuluotė ir tikslas.

Per daug atlaidus JK reguliavimo institucijų požiūris į mokumo atsargą

1 Žr. II dalies II.1.1 skirsnį, p. 41-42; II dalies II.2.3 skirsnį, p. 98.2 Žr. R. Bairdo pranešimo (WE 17) 2.13.6 dalį.3 Žr. II dalies II.1.1 skirsnį, p. 40-41 ir 47; II dalies II.2.3 skirsnį, p. 101-102; taip pat žr. WE 16 18 skyriaus 220 dalį, WE 26, WE 52-54 ir LLOYD H5.4 Žr. II dalies II.1.1 skirsnį, p. 47-48.5 Žr. II dalies II.1.1 skirsnį, p. 45-47; II dalies II.2.3 skirsnį, p. 101-102; taip pat žr. WE 17.6 Žr. II dalies II.2.3 skirsnį, p. 99-101, ir WE 16.

PE 386.573v03-00 6/35 PR\661725LT.doc

LT

13. Remiantis kai kuriais pareiškimais,1 galima daryti išvadą, kad ELAS dirbtinai gerino išorinį savo finansinės padėties vaizdą ir sugebėjo atitikti mokumo reikalavimus sėkmingai gaudama daugelį reguliavimo institucijos leidimų įtraukti būsimą pelną ir jam, kaip daliai numanomo turto, taikyti Zilmerio metodą. Šie leidimai buvo suteikti remiantis 1982 m. ICA 68 skirsnyje numatytomis valstybės sekretoriaus atsisakymo teisėmis. Komitetas abejoja šių teisių suderinamumu su 3LD formuluotėmis ir tikslu. Būdamos šioje srityje per daug atlaidžios, JK reguliavimo institucijos pažeidė 3LD 10 ir 25 straipsnius.

14. Komitetas mano, kad, galėdama dirbtinai atitikti mokumo reikalavimus, ELAS slėpė tiesą nuo polisų savininkų ir kėlė grėsmę būsimam savo finansiniam gyvybingumui. Todėl galima daryti išvadą, kad buvo kilusi grėsmė PRE ir kad JK reguliavimo institucijos, kaip teigiama, ėmėsi priemonių, kurios nebuvo „tinkamos ir būtinos siekiant išvengti apdraustųjų asmenų interesų pažeidimų arba juos ištaisyti“.

15. Komitetas mano, kad dėl piktnaudžiavimo būsimu pelnu ir Zilmerio metodo taikymo mokumo atsarga, kaip finansinės ELAS padėties rodiklis, tapo gana klaidinanti ir kad todėl JK reguliavimo institucijos neatliko pareigos reikalauti, kad ELAS visą laiką turėtų deramą visos veiklos mokumo atsargą.

Reguliavimo institucijų turėtų išteklių pakankamumas

16. Daug medžiagos2 rodo, kad ypač dešimtojo dešimtmečio pradžioje, priešingai nei nustatyta Trečiosios direktyvos dėl gyvybės draudimo 10 straipsnio 3 dalyje numatytame standarte, JK priežiūros ir reguliavimo institucijos nebuvo pakankamai aprūpintos – stigo kompetentingų darbuotojų, nepakako išteklių, kuriuos jos būtų skyrusios priežiūros ir reguliavimo funkcijai atlikti. Šios reikalingos teisės ir priemonės bei iš jų išplaukianti veiksmingos priežiūros galimybė dar svarbesnės žinant, kad, įsigaliojus Trečiajai direktyvai dėl gyvybės draudimo, kilmės valstybė narė pasilieka visą atsakomybę už finansinę gyvybės draudimo bendrovių priežiūrą.

Informacijos pateikimo reikalavimai

17. Iš komiteto turimos medžiagos3 kyla abejonių, ar JK tinkamai įvykdė Trečiojoje direktyvoje dėl gyvybės draudimo nustatytus atskleidimo reikalavimus ir ar „Equitable Life“ atveju jie buvo pažeisti.

Trečiosios direktyvos dėl gyvybės draudimo taikymas

18. Komitetas mano, kad aišku, jog direktyvose valstybėms narėms skiriamos pareigos susijusios ne tik su teisės aktų leidybos kompetencija, bet ir administracine bei teismine kompetencija. Be to, taikant direktyvą įgyvendinančias valstybės vidaus priemones, nebūtinai galutinai pasiekiamas direktyvos poveikis. Kad direktyva būtų taikoma

1 Žr. II dalies II.1.1 skirsnį, p. 60-61; II dalies II.2.3 skirsnį, p. 105-106; taip pat žr. WE 17, 7.2.2 dalį, p. 228.2 Pvz., žr.: R. Bairdo pranešimo (WE 17) 2.23.5 dalį; G. W. Penrose‘o pranešimo (WE 16) 19 skyriaus 158 ir 160 dalis.3 Žr. IV skirsnį (ypač p. 266-267).

PR\661725LT.doc 7/35 PE 386.573v03-00

LT

išsamiai, užtikrinama tik tada, kai valstybės vidaus įgyvendinimo priemonės taikomos taip, kad būtų įgyvendintas jomis siekiamas tikslas. Kitu atveju direktyvų taikymo skirtumai turėtų neigiamą poveikį Bendrijos teisinės tvarkos vienodumui ir atitikčiai.

19. Komitetas mano, kad JK taikant 3LD ELAS atveju buvo trūkumų ir kad JK reguliavimo institucijos nepakankamai laikėsi galutinio direktyvos tikslo. Komitetas mano, kad šiuo atveju, kai teisės aktas buvo perkeltas į nacionalinę teisę ir keliais aspektais taikomas netinkamai, galima daryti išvadą, kad visas įgyvendinimo procesas turėjo trūkumų.

PE 386.573v03-00 8/35 PR\661725LT.doc

LT

B. III DALIS – REGULIAVIMO SISTEMA

JK reguliavimo institucijų taikoma „lankstaus“ reguliavimo politika

1. Esama įtikinamų pranešimų, iš kurių matyti, kad JK praėjusius du dešimtmečius ilgą laiką ir prieš Trečiosios direktyvos dėl gyvybės draudimo įsigaliojimą, ir jai įsigaliojus nuosekliai taikė nepakankamai išvystytą „lankstaus“ gyvybės draudimo veiklos reguliavimo politiką. Iš parodymų ir pareiškimų matyti, kad principais grindžiama reguliavimo politika vėliau buvo labai išplėtota, įgyvendinta JK ir, kaip tikimasi, bus integruota į „Mokumas II“ pasiūlymus.

2. Komitetas suvokia, kad joks reguliavimo režimas neturi siekti visiškai pašalinti rizikos ir užkirsti kelio visoms reguliuojamų įmonių nesėkmėms, nes labai tikėtina, kad tokia sistema kliudys naujovėms ir mažins vartotojų pasirinkimą. Vis dėlto esama daug pareiškimų, kuriuose teigiama, kad, vykdydama „lankstaus“ reguliavimo politiką, JK nuėjo šiek tiek per toli ir sudarė sąlygas susiformuoti silpnai reguliavimo aplinkai, leidusiai ELAS sunkumams didėti nepastebėtiems. Esant tvirtesnei reguliavimo sistemai, jie tikriausiai būtų paaiškėję anksčiau ir būtų užkirstas kelias galutinei krizei.

3. Paaiškėjo, kad JK reguliavimo institucijos laiku nesureagavo į tai, kad bendrovei ELAS visą dešimtąjį dešimtmetį nuolat trūko turto, nes ji nekaupė tinkamų atsargų būsimoms galutinėms draudėjams tenkančioms pelno dalims (bonusams) padengti. Taip įvyko todėl, kad reguliavimo institucijos sąmoningai nustatė neaiškias taisykles dėl atidėjinių, apimančių būsimas pasirenkamas draudėjams tenkančias pelno dalis (bonusus), ir leido neprižiūrimiems skirtiesiems aktuarams jas taikyti.

JK reguliavimo institucijų vykdomo reguliavimo trūkumai

4. Esama daug pranešimų ir parodymų, įrodančių, kad įvairios JK gyvybės draudimo reguliavimo institucijos (Prekybos ir industrijos departamentas, angl. DTI, Valstybės iždas, angl. HMT, Finansų paslaugų tarnyba, angl. FSA) ir Valstybės aktuaro departamentas (angl. GAD) prastai vykdė ELAS priežiūrą dešimtajame dešimtmetyje ir ypač 1994 m. įsigaliojus Trečiajai direktyvai dėl gyvybės draudimo, buvo aptikta daug riziką ribojančios priežiūros trūkumų.

5. Be to, apstu duomenų, kad jeigu JK reguliavimo institucijos būtų teisingai ir apdairiai pasinaudojusios Trečiosios direktyvos dėl gyvybės draudimo 10 ir 13 straipsniuose reikalaujamomis priežiūros ir reguliavimo teisėmis, jos tikrai būtų suradusios ELAS verslo modelio ir operacijų silpnąsias vietas ir su jomis susijusią riziką, kol galutinė krizė dar netapo akivaizdi.

6. Buvo daug pranešimų, esą JK reguliavimo institucijos nesugebėjo užkirsti kelio ELAS krizei ir todėl neapsaugojo ELAS polisų savininkų JK ir kitose valstybėse narėse nuo tiesioginio padarinio – finansinių nuostolių.

PR\661725LT.doc 9/35 PE 386.573v03-00

LT

7. Komiteto gautuose pareiškimuose ir eksperto konsultacijoje prieštaraujama lordo G. W. Penrose‘o bendram vertinimui, kad „iš esmės bendrovė pati buvo savo nesėkmių kaltininkė. Blogas reguliavimo sistemos darbas buvo tik antraeilis veiksnys1“. Visų pirma, jo paties pareiškimo „Pagrindiniuose nustatytuose faktuose“2 pateikta informacija neatitinka minėto vertinimo – „faktuose“ teigiama, kad blogas reguliavimas išties daug prisidėjo prie to, kad buvo sukurta silpna reguliavimo aplinka, kuri leido kilti ELAS krizei.

Nesugebėjimas nustatyti garantuotos anuiteto normos (angl. GAR) rizikos

8. Esama daug medžiagos, kurioje teigiama, kad JK reguliavimo institucijos nenustatė galimo GAR polisų poveikio finansiniam ELAS stabilumui arba šį poveikį įvertino nepakankamai, ypač didelio finansų rinkų smukimo atveju ir atsižvelgiant į tai, jog ELAS visada turėdavo mažą mokumo atsargą ir kitus atidėjinius. Atrodo, kad tuo metu, kai JK reguliavimo institucijos pagaliau nustatė riziką, buvo per vėlu atitaisyti padėtį ir bet kuris vėlesnis reguliavimo veiksmas galėjo būti viso labo pavėluotas bandymas sumažinti žalą.

9. Neverta abejoti, kad 2001-2002 m. krintantys akcijų kursai paskelbus Lordų Rūmų sprendimą paspartino ELAS krizę. Vis dėlto vien nepalankios rinkos jėgos negali būti laikomos vienintele ELAS krizės priežastimi, nes faktai liudija, kad ne visos JK gyvybės draudimo įmonės patyrė tokio plataus masto finansinę krizę. Apie ELAS turima medžiagos, kad vėlesnės bendrovės finansinės problemos kilo dėl veiksnių (ypač GAR aspekto), atsiradusių gerokai anksčiau nei pradėjo kristi akcijų kursai.

Per didelis pasitikėjimas ELAS

10. Taip pat akivaizdu, kad JK reguliavimo institucijos ELAS atžvilgiu elgėsi labai pagarbiai, nes ji turėjo ilgą istoriją, gerą reputaciją. Reguliavimo institucijos laikė šią bendrovę gyvybės draudimo pramonės lydere ir tikriausiai manė, kad ji „per gera ir per geros reputacijos“, kad darytų klaidų.

11. Daugelio liudytojų parodymuose ir pareiškimuose buvo teigiama, kad būtent šis pagarbus požiūris daug prisidėjo prie to, kad susiformuotų liberali riziką ribojanti priežiūra ir silpna reguliavimo aplinka, kuri leido ELAS veikti be apribojimų ir neprižiūrimai daugelį metų kaupti finansines problemas.

JK reguliavimo institucijų pareigų perskirstymas

12. Komitetas mano, kad iki FSA sukūrimo vykęs įvairių JK reguliavimo institucijų pareigų perskirstymas dešimtajame dešimtmetyje akivaizdžiai pakenkė priežiūros ir reguliavimo veiksmingumui.

13. Esama daug pareiškimų, kuriuose remiamas teiginys, jog prastas JK reguliavimoinstitucijų bendradarbiavimas prisidėjo prie padėties, kuriai susidarius ELAS problemos didėjo, niekas jų netikrino, ir kilo krizė. Vis dėlto šiuo konkrečiu aspektu tam tikruose

205 Žr. WE 16 20 skyriaus 84 dalį.206 Žr. WE 16 240 dalies 7-11 punktus, p. 726.

PE 386.573v03-00 10/35 PR\661725LT.doc

LT

pareiškimuose teigiama, kad nuo bendros Finansų paslaugų tarnybos sukūrimo padėtis JK pagerėjo.

Teiginiai apie reguliavimo institucijų sąmokslą su ELAS ir (arba) sąmoningą sukčiavimą

14. Komitetas netiki1, kad JK reguliavimo institucijos ir ELAS valdymo organai buvo sudarę sąmoningą ir koordinuojamą sąmokslą trukdyti ELAS krizės priežastims tyrti arba ELAS polisų savininkų sąskaita sąmoningai ir koordinuotai sukčiauti.

15. Komitetas mano, kad prasidėjus ELAS krizei, kaip teigė daugelis suinteresuotųjų šalių, vykdydamos ELAS tyrimą ir pranešdamos apie jį visuomenei, ypač atitinkamiems polisų savininkams, JK reguliavimo institucijos keletą kartų veikė lėtai, santūriai ir ne visada skaidriai.

Kompromisinė schema (angl. CS)

16. Esama daugelio įtikinanmų pareiškimų2, kuriuose teigiama, kad daug polisų savininkų, užsisakydami Kompromisinę schemą ir už ją balsuodami, jautėsi lyg ELAS ir reguliavimo institucijos klaidinami ar apgaudinėjami.

17. Komitetas mano, kad, balsuodami dėl CS polisų, savininkai neturėjo išsamios informacijos apie teisinius šio sprendimo padarinius.3 Iš dalies taip įvyko todėl, kad kartu su CS pasiūlymu ELAS ir FSA pateikta teisinė informacija buvo gerokai sudėtingesnė, nei vidutinis poliso savininkas gali suvokti.

18. Komitetas taip pat mano, kad polisų savininkams turėjo būti pateiktas aiškus įspėjimas, kad, sutikus su CS, ilgalaikis fondo „su dalyvavimu pelne“ stabilumas anaiptol nebus užtikrintas, visiškai priklausys nuo finansų rinkų svyravimų ir kad pagal CS padidintą polisų vertę gali atsverti tolesnis polisų vertės mažėjimas.

Teiginiai apie klaidingą pardavimo informaciją

19. Buvo daug tiesioginių ir netiesioginių pareiškimų, kai kuriuose iš jų aiškiai palaikomas teiginys, kad ELAS polisų savininkams ir potencialiems klientams JK, Vokietijoje ir kitose valstybėse narėse, kuriose ji vykdė veiklą, teikė klaidingą informaciją apieparduodamus polisus.

20. Visų pirma kai kuriuose pareiškimuose4 teigiama, kad daugeliu klausimų ELAS klaidingai informavo polisų savininkus ir galimus klientus, žinojo, bet nepranešė apie GAR riziką, nors dėl šios problemos ELAS buvo ką tik pasikonsultavusi su teisininkais ir reguliavimo institucijomis.

207 žr. III dalies IV.1 skirsnio b ir f punktus.208 žr. III dalies IV.3 skirsnio e punktą.209 žr. III dalies IV.3 skirsnio b ir d punktus.210 žr. III dalies IV.2 skirsnio a punktą ir IV.4 skirsnio a punktą, p. 69-71.

PR\661725LT.doc 11/35 PE 386.573v03-00

LT

21. Komitetas apsvarstė ir kitus teiginius apie klaidingą pardavimo informaciją – esą ELAS pardavimo prospektuose buvo teigiama, kad fondas „su dalyvavimu pelne“ atsverdavo pajamų ir turto vertės svyravimus. Be to, buvo teigiama, kad ELAS vykdė agresyvią esamų ELAS polisų „įmaišymo“ į naujesnes ir bendrovei ELAS gerokai pelningesnes investavimo priemones politiką, taip sukurdama naujas veiklos kryptis, uždirbdama didesnius komisinius ir įgydama teisę laikyti dar mažesnes kapitalo atsargas – tai akivaizdžiai prieštaravo polisų savininkų interesams.

22. Esama pareiškimų, kuriais įrodomi ir kiti klaidingos pardavimo informacijos pateikimo faktai kitose valstybėse narėse, kuriose ELAS atlikdavo pardavimo operacijas, pvz.,viliodama galimus klientus ir teigdama, kad potencialios investicijos turi konkrečių savybių, kurių iš tikrųjų nebuvo, taip pat kad Airijos ir tarptautiniai polisai buvo paskirstyti konkrečioms sritims ir kad Vokietijos polisams buvo taikoma Vokietijos finansų reguliavimo institucijos vykdoma kontrolė.

Aplaidi reguliavimo institucijų Verslo praktikos (angl. CoB) priežiūra

23. Komitetas mano, kad JK CoB reguliavimo institucijos į minėtą ELAS pardavimo ir pateikimo į rinką praktiką sureagavo per vėlai, jeigu apskritai sureagavo. Kitose suinteresuotose valstybėse narėse CoB reguliavimo institucijos taip pat sureagavo pavėluotai iš dalies dėl to, kad dar nebuvo tinkamų priežiūros struktūrų, o iš dalies dėl to, kad pasitikėjo JK reguliavimo ir priežiūros veiksmingumu. Vis dėlto atrodo, kad iškart, kai ELAS problemos tapo visuotinai žinomos arba apie jas buvo pranešta užsienio reguliavimo institucijoms, pastarosios pagerino CoB priežiūrą.

24. Apskritai iš apsvarstytų pareiškimų ir parodymų galima tvirtai spręsti, kad valstybėse narėse per pastaruosius penkerius metus gyvybės draudimo reguliavimas ir priežiūra pagerėjo, ypač tais atvejais, kai viena bendra draudimo priežiūros institucija apima ir riziką ribojančią, ir CoB priežiūrą.

Nesėkmingas JK ir užsienio reguliavimo institucijų bendravimas

25. Daugelyje pareiškimų buvo remiamas teiginys, kad visą dešimtąjį dešimtmetį iki pat 2002 m. ELAS atžvilgiu palaikomi JK ir užsienio reguliavimo institucijų ryšiai buvo nepatenkinami arba visiškai netobuli. Komitetas visų pirma mano, kad jeigu ryšiai ir buvo palaikomi, jie tikrai buvo nepakankami norint išspręsti tokį svarbų klausimą kaip ELAS krizė, akivaizdžiai turėjusi tarptautinių padarinių.

26. Komitetas yra tvirtai įsitikinęs, kad reguliavimo institucijos per daug pasyviai aiškino savo ir kitų šalių pareigas prižiūrėti gyvybės draudimo bendroves. Viena reguliavimo institucija buvo linkusi pasitikėti kita. Kaip patvirtinta daugeliu pareiškimų, jau vien toks elgesys prisidėjo prie tolesnio reguliavimo aplinkos silpninimo ir paliko visų pirma ne JK gyvenančius polisų savininkus be pagalbos, o priimančiosios šalies reguliavimo institucija geriausiu atveju pasirodė esanti stebėtoja, mažai tegalinti kontroliuoti jos teritorijoje vykdomą draudimo veiklą.

27. Komitetui pateikti pareiškimai ir medžiaga leidžia manyti, kad nuo 2004 m. draudimo reguliavimo institucijų bendravimas pagerėjo, nes dabar reguliavimo institucijos

PE 386.573v03-00 12/35 PR\661725LT.doc

LT

glaudžiau bendradarbiauja naujoje Europos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo sistemoje - Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros komitete (CEIOPS), kuriuo siekiama geresnių rezultatų vykdant tarptautinę priežiūrą ir atliekant reguliavimo veiksmus.

28. Vis dėlto komitetas mano, kad tais atvejais, kai priimančioji valstybė nepraneša visuotinių taikytinų taisyklių kilmės valstybės institucijai, visada esama rizikos, kad nei kilmės, nes priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija netikrins, kaip laikomasi verslo praktikos taisyklių, nes kiekviena iš jų manys, kad antroji taiko savo taisykles.

PR\661725LT.doc 13/35 PE 386.573v03-00

LT

C. IV dalis – TEISIŲ GYNIMO BŪDAI

Įvadas

1. Iš viso įvykiai bendrovėje „Equitable Life“ pakenkė 1,5 mln. polisų savininkų. Didžioji jų dalis buvo JK gyventojai. Vis dėlto nukentėjo daug polisų savininkų iš 14 kitų ES valstybių narių, ypač apie 8 000 Airijos ir 4 000 Vokietijos piliečių. Taigi dėl krizės bendrovėje „Equitable Life“ nukentėjo daug Europos piliečių.

2. Iš komitetui pateiktų parodymų raštu ir žodžiu1 matyti, kad ELAS krizė sukėlė finansinių sunkumų daugeliui pensininkų ir taupytojų. Įrodymai byloja, kad daugelis polisų savininkų, neminint finansinių nuostolių, patyrė didelį rūpestį ir stresą spręsdami klausimus, kaip ginti savo teises ir pasiekti teisingumą.

3. Remiantis komitetui pateiktais parodymais, neįmanoma tiksliai nustatyti bendrų polisų savininkų patirtų nuostolių2. 2001 m. liepos 16 d. paskelbtas polisų vertės kritimas sudarė 4 mlrd. svarų. Vis dėlto esama prieštaringų nuomonių apie tai, kokią dalį reikėtų priskirti blogam bendrovės valdymui ir kokią sukėlė išoriniai veiksniai, pvz., bloga tuometinė padėtis finansų rinkose. Veikiausiai pagrindinės polisų vertės sumažėjimo priežastys buvo dešimtajame dešimtyje bendrovės taikyta praktika mokėti perteklines draudėjams tenkančias pelno dalis (bonusus) ir kartu apmokėti GAR išlaidas.

4. Komitetui padarytuose pareiškimuose3 pabrėžiama tai, kad įvairioms polisų savininkų grupėms ši krizė padarė skirtingą poveikį. Vis dėlto žinoma, kad keletas grupių nukentėjo ypač: visų pirma, su GAR nesusiję polisų savininkai, tapę bendrovės klientais dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ir 2000 m., kadangi jie anksčiau nebuvo pasinaudoję bendrovės mokamomis perteklinėmis draudėjams tenkančiomis pelno dalimis (bonusais); antra, pasirinkusieji anuitetus „su dalyvavimu pelne“, nes jiems mokami anuitetai labai sumažėjo ir jie neturėjo galimybės pervesti polisus kitam paslaugos teikėjui; trečia, polisų savininkai, gyvenantys ne Jungtinėje Karalystėje, o kitose valstybėse narėse, atsidūrę itin sunkioje padėtyje, nepaisant to, kokios buvo jų ELAS poliso sąlygos.

5. Komitetui padaryti pareiškimai parodė, kad daugeliui nukentėjusiųjų nuo ELAS krizės buvo labai sudėtinga sužinoti, kokių veiksmų imtis ar į ką kreiptis bandant paduoti ieškinį ir gauti kompensaciją. Daugelį jų įvairios agentūros tiesiog siuntinėjo viena pas kitą. Kiti akivaizdžiai daug tikėjosi iš alternatyvių ginčų sprendimo sistemų (angl. ADR), o geriau būtų padavę ieškinį tradiciniam teismui, jeigu tik būtų išgalėję sumokėti finansines išlaidas. Taigi iš komitetui pateiktos medžiagos matyti sumaištis ir labai nevienodas statusas. Dabar bus paeiliui nagrinėjamos toliau pateiktos išvados ir rekomendacijos dėl ieškinių statuso, polisų savininkams prieinamų teisių gynimo priemonių tikslingumo ir teisminių bei neteisminių teisių gynimo būdų prieinamumo.

1 Žr. IV dalies II skirsnio 1 ir 3 punktus.2 Žr. IV dalies II skirsnio 2 punktą.3 Žr. IV dalies II skirsnio 3 punktą.

PE 386.573v03-00 14/35 PR\661725LT.doc

LT

I. Teisminiai teisių gynimo būdai

(a) ELAS bylos procesas

6. Bendrovės „Equitable Life“ bandymas išieškoti nuostolius teismine tvarka iš buvusiųjų direktorių ir auditorių naudos polisų savininkams nedavė. Kadangi net gerai finansuojama bylos šalis nesugeba iki galo apginti ieškinio, matyti, kokios didelės išlaidos patiriamos ir koks neapibrėžtumas Jungtinėje Karalystėje kyla ginant teises teisme.

(b) Civilinė byla prieš ELAS

7. Prieš ELAS pradėtas teismo procesas (remiantis 1986 m. Finansinių paslaugų įstatymo 62 skirsniu dėl klaidingos informacijos suteikimo arba dėl aplaidaus konsultavimo) teoriškai buvo galimas būdas nukentėjusiems polisų savininkams apginti savo teises. Vis dėlto praktikoje iš komitetui pateiktų parodymų1 matyti, kad šiuo būdu pasinaudojo arba per teisės konsultantus grasino pasinaudoti tik keletas pasiturinčių polisų savininkų. Šiuo būdu pasinaudoti pagrasinę polisų savininkai vėliau iki teismo su bendrove sudarė taikos susitarimus, kuriems taikomos griežtos slaptumo išlygos. Dėl JK teisės sistemoje susidarančių didelių išlaidų ir rizikos vidutiniai polisų savininkai negalėjo iškelti ieškinio prieš bendrovę ir turėjo pasikliauti Finansų kontrolieriaus tarnyba (angl. FOS) kaip vieninteliu galimu būdu apginti savo teises. Komitetas mano, kad tai akivaizdžiai nesąžininga.

(c) Teismo procesas priežiūros institucijų atžvilgiu

8. Iš komiteto užsakytos specialisto konsultacijos2 galima spręsti, kad pagal JK, skirtingai nei pagal daugumos kitų ES šalių, teisę priežiūros institucijos negalima pripažinti kalta dėl aplaidumo, o tik dėl piktnaudžiavimo valdžia valstybės tarnyboje – tam reikia įrodyti nesąžiningumą. Tai būtų galima įrodyti tik tais atvejais, kai institucija naudojasi savo galiomis neteisėtai, konkrečiai siekia padaryti ieškovui žalos arba šią žalą sukelia veikdama beatodairiškai abejingai. Iš turimos medžiagos matyti, kad šie reikalavimai ELAS atveju nepatenkinti, todėl kyla didelių abejonių, ar nukentėjusiems polisų savininkams pavyktų pasiekti, kad pagal JK teisę reguliavimo institucijos būtų pripažintos kaltos dėl jų patirtų nuostolių.

(d) Polisų savininkų iš kitų valstybių narių padėtis ir statusas

9. Komitetas pažymi Komisijos išdėstytas abejones3 dėl laisvės teikti paslaugas ir visuotinės gerovės sąvokų ir sutinka, kad šių sąvokų aiškinimo skirtumai „daro didelę žalą Trečiojoje direktyvoje dėl gyvybės draudimo įsteigtos sistemos veikimui“.

10. „Equitable Life“ turėjo filialus Airijoje (1991-2001 m.), Vokietijoje (1992-2001 m.), pardavė savo produktus maždaug 8000 Airijos ir 4000 Vokietijos klientų. Kai kuriuose

1 Žr. IV dalies VI skirsnio 2c punktą.2 Žr. IV dalies VII skirsnio 2 punktą.3 Aiškinamasis komunikatas dėl laisvės teikti paslaugas ir visuotinės gerovės interesų draudimo sektoriuje, 2000/C 43/03, 2000 m. vasario 16 d.

PR\661725LT.doc 15/35 PE 386.573v03-00

LT

parodymuose1 buvo teigiama, kad „Equitable Life“ ypač stengėsi pritraukti Airijos ir Vokietijos klientų dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ir dar labiau 2000 m., tuo metu, kai jos finansinė padėtis tapo kritinė ir, remiantis 2000 m. Apeliacinio teismo nutartimi, buvo labai tikėtina, kad dėl GAR įsipareigojimų ji toliau blogės. Tai rodo įtartina bendrovės reklamos kampanija Vokietijoje, kurią per apklausas Šveicarijos institucijų atstovas apibūdino kaip neįmanomą jo reguliavimo aplinkoje2, ir bendrovės „Europos fondo“ įsteigimas Airijoje. Abu šie veiksmai buvo atlikti 2000 m.

11. Analogiškai „Equitable Life“ Jungtinėje Karalystėje pateiktai klaidingai informacijai, esama įtikinamų pareiškimų3, kuriuose teigiama, kad bendrovė suklaidino nemažai Airijos ir Vokietijos polisų savininkų ir galimų klientų nenurodydama jiems GAR rizikos ir klaidingai teigdama, kad fondas „su dalyvavimu pelne“ sušvelnina pajamų ir turto vertės svyravimus. Be to, komitetui buvo pateikta ir daugiau pareiškimų4 apie tai, kad bendrovė klaidingai informavo tam tikrus Airijos klientus, kad jie įsigijo arba įsigis atskiro Airijos fondo vienetų, kurie bus atskirti, o JK fondo įsipareigojimai jiems neturės įtakos. Bendrovė ir toliau taip elgėsi net ir 2000 m. sausio mėn. Apeliaciniam teismui priėmus nutartį, keletą kartų teigė, kad ši nutartis nedarys įtakos Airijos ir kitiems „tarptautiniams“ polisams.

12. Komitetui buvo pranešta apie Vokietijos polisų savininkų nepasitenkinimą pastarojo metu bendrovės sprendimu nebeskelbti metinio akcininkų susirinkimo dokumentų ir pranešimų bei ataskaitų vokiečių kalba.5 Šiuo sprendimu Vokietijos polisų turėtojai akivaizdžiai patenka į blogesnę padėtį negu JK polisų savininkai. Tampa aišku, kad reikia griežtai reikalauti pateikti informaciją ne tik prieš pasirašant sutartį, bet ir visu jos galiojimo laikotarpiu.

13. Komitetas mano, jog keista, kad nė viena Airijos institucija neprisiima atsakomybės už Airijos reguliavimo institucijos „Equitable Life“ atžvilgiu iki 2003 m. atliktus veiksmus.

14. Remiantis turima medžiaga6, ELAS krizės metu Airijoje, be gyvybės draudimo direktyvose nustatytų reikalavimų pateikti informaciją, nebuvo jokių specialiai gyvybės draudimui skirtų verslo praktikos taisyklių. Paaiškėjo, kad Airijos reguliavimo institucija iki 2002 m. liepos mėn. nepranešė JK reguliavimo institucijai apie verslo praktikos taisykles. Vokietijos reguliavimo institucija jos teritorijoje veikiančioms EB draudimo bendrovėms, įskaitant „Equitable Life“, Vokietijos verslo praktikos taisykles irgi pateikė 1996-2000 m. Išskyrus vieną Vokietijos reguliavimo institucijos įsikišimą siekiant nutraukti klaidingą reklamos kampaniją, nei Airijos, nei Vokietijos institucijos nesiėmė jokių konkrečių veiksmų priversti „Equitable Life“ laikytis verslo praktikos taisyklių.

1 Žr. IV dalies IX skirsnio 2b ir 2d punktus.2 Žr. IV dalies IX skirsnio 3a punktą (p. 248).3 Žr. IV dalies IX skirsnio 2c punktą.4 Žr. IV dalies IX skirsnio 2c punktą.5 Žr. IV dalies IX skirsnio 2e punktą.6 Žr. IV dalies IX skirsnio 3a punktą (Airijos reguliavimo institucijos, p. 245-247; Vokietijos reguliavimo institucijos, p. 247-250).

PE 386.573v03-00 16/35 PR\661725LT.doc

LT

15. Komitetas daro išvadą, kad ir Airijos, ir Vokietijos reguliavimo institucijos labai pasyviai vertino „Equitable Life“ verslo praktikos reguliavimą ir neišsamiai pasinaudojo šiuo klausimu Trečiojoje direktyvoje dėl gyvybės draudimo joms suteiktomis galiomis.

16. Atsižvelgdamas į turimą medžiagą1, komitetas mano, kad Trečiojoje direktyvoje dėl gyvybės draudimo nepakankamai aiškiai apibrėžiamos kilmės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės institucijų galios, funkcijos ir pareigos. Trūkstant aiškumo, kyla problemų ir įmonėms, norinčioms veikti bendrojoje rinkoje ir susiduriančiomis su neapibrėžtumu dėl taikytinų taisyklių, ir ypač vartotojams, kurie tikriausiai nežino jiems apsaugoti skirtų taisyklių ir tuo labiau nežino, kuri institucija kompetentinga priversti laikytis šių taisyklių ir nagrinėti atitinkamus skundus. Be to, komitetas pažymi, kad vartotojai tarptautinių santykių atveju dažnai turi priimti sprendimą, ar jų skundas susijęs su finansine priežiūra ar kokiu nors kitu reguliavimo aspektu, o daugeliu atvejų tai atskirti sudėtinga.

17. „Equitable Life“ atveju dar labiau išryškėja tam tikrose srityje susidarę glaudūs finansinės priežiūros ir verslo praktikos aspektų ryšiai ir dubliavimasis. Kilmės šalies ir priimančiosios valstybės kompetencijos pasidalijimas gali sukelti probleminių atvejų, kai priimančiosios valstybės verslo praktikos reguliavimo institucijai trūksta reikiamos finansinės informacijos (kurią turi tik riziką ribojantį reguliavimą vykdanti kilmės šalies institucija) norint įvertinti, ar finansinių paslaugų teikėjo daromi pareiškimai ir pateikiama informacija tiksli, ar nepakankama, o galbūt klaidinga ir reikės imtis intervencinių reguliavimo priemonių. Tai, kad FSA niekada nemanė esą reikalinga įspėti priimančiųjų valstybių reguliavimo institucijas apie kritinę „Equitable Life“ finansų būklę, galėjo būti svarbi priežastis, kodėl Vokietijos ir Airijos verslo praktikos reguliavimo institucijos nesiėmė reguliavimo veiksmų.

18. Ir Airijos, ir Vokietijos reguliavimo institucijos atsakė į daugelį polisų savininkų pateiktų klausimų ir prašymų suteikti informaciją. Iš komiteto gautos medžiagos2 matyti, kad abi reguliavimo institucijos siekė gauti informacijos iš JK institucijų ir perdavė šią informaciją atitinkamų valstybių narių polisų savininkams.

19. Vis dėlto iš komitetui pateiktų pareiškimų3 galima aiškiai spręsti, kad Airijos ir Vokietijos polisų savininkai negalėjo gauti kompensacijos už patirtą žalą per savo nacionalines finansų reguliavimo institucijas. Airijos institucija neturėjo galių priimti sprendimų skundų pagrindu. Vokietijos reguliavimo institucija daugumą gautų skundų atmetė, nes laikė, kad jie susiję su finansinės priežiūros klausimais, už kuriuos ji nebuvo atsakinga. Du skundai, kuriuos Vokietijos reguliavimo institucija patenkino, nebuvo susiję su „Equitable Life“ krize.

20. Daugelyje komitetui pateiktų pareiškimų ir parodymų4 teigiama, kad finansinės ir verslo praktikos priežiūros dubliavimasis ir „pilkosios zonos“ leido kilmės ir priimančiosios valstybių narių institucijoms sprendžiant skundus perkelti atsakomybę viena kitai. Pvz.,

1 Taip pat žr. IV dalies IX skirsnio 3a punktą, p. 250-251.2 Žr. IV dalies IX skirsnio 3a punktą (pvz., p. 247 ir 250).3 Žr. IV dalies IX skirsnio 3a punktą (Airijos reguliavimo institucijos, p. 247; Vokietijos reguliavimo institucijos, p. 249).4 Žr. IV dalį, p. 249-252, 257-258.

PR\661725LT.doc 17/35 PE 386.573v03-00

LT

nei Vokietijos, nei JK reguliavimo institucijos nelaikė savęs kompetentingomis spręsti konkretų skundą1, kurį viena iš jų laikė susijusiu su finansinės priežiūros klausimu, kita –su verslo praktika. Komitetas mano, kad šios tarptautinio teisių gynimo spragos nepriimtinos.

21. Komitetas mano, kad diskriminacija gyvenamosios vietos pagrindu, su kuria susiduriama siekiant teismine ir neteismine tvarka ištirti blogą reguliavimo institucijų darbą, riboja Sutartimi užtikrinamą laisvę gauti paslaugas. Be to, ši diskriminacija teisių gynimo srityje taip glaudžiai susijusi su laisve gauti ir teikti gyvybės draudimo paslaugas ir šioms paslaugoms teikti, kaip užtikrinama Sutartimi, kurti filialus, kad ji tikrai prieštarauja EB sutarties 43 ir 49 straipsniams.

22. Su vienu ES esančių bendrovės filialų sudarę sutartis polisų savininkai gali pateikti ieškinius „Equitable Life“ savo valstybės teisme pagal vidaus teisę, kaip užtikrina Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 ir Konsoliduotos gyvybės draudimo direktyvos 32 straipsnis. Komitetas neturi duomenų apie „Equitable Life“ atžvilgiu iškeltas bylas Airijos teismuose2, bet žino, kad viena tokia byla iškelta Vokietijos regioniniame teisme. Komitetas mano, kad valstybės vidaus teismų jurisdikcija nukentėjusiems polisųsavininkams teikia privalumų. Vis dėlto esama tam tikrų abejonių, ar vidaus teismai sugebėtų deramai spręsti į „Equitable Life“ atvejį panašias bylas, kai svarstytini įrodymai apima sudėtingus tvirtai su kita valstybe nare susijusius aktuarų ir reguliavimo klausimus ir tuo labiau turėtų būti verčiami iš užsienio kalbos. Be to, gali atsirasti sudėtingų argumentų ne tik dėl taikytinos teisės, bet ir dėl tarptautinės privatinės teisės ir vidaus rinkos taisyklių sąveikos.

23. Bendra išvada, kurią komitetas padarė apie JK polisų savininkus, būtent tai, kad teisminis procesas vidutiniam poliso savininkui dėl galimai didelių išlaidų ir rizikos nėra perspektyvus, taikytina ir ne JK polisų savininkams, nors rizikos, kurią bylos šalys gali patirti, laipsnis gali priklausyti nuo atitinkamų valstybių vidaus teisės sistemų ir naudojimosi jomis išlaidų, taip pat nuo teisinės pagalbos sistemų buvimo.

(e) Teisių gynimo priemonės pagal Bendrijos teisę

24. Komitetas pažymi teisinį precedentą ir institucinę praktiką, kuriais remdamasi Komisija neturi teisės valstybėms narėms pradėti teisės aktų pažeidimo procesų dėl praeityje įvykdytų Bendrijos teisės pažeidimų, kurie yra atitaisyti. Vis dėlto komitetas primygtinai teigia, kad ši padėtis yra teisinės apsaugos spraga, nepalanki asmenims, nukentėjusiems nuo valstybės narės įvykdytų Bendrijos teisės pažeidimų, kurie gali išaiškėti tik praėjus keletui metų nuo pažeidimo. Komitetas mano, kad galimybė pripažinti valstybes nares kaltomis dėl praeityje įvykdytų pažeidimų ne tik padėtų nukentėjusiems asmenims nuspręsti paduoti ieškinius valstybės vidaus teismuose, bet ir tvirtai skatintų valstybes nares įgyvendinti ES teisės aktus tinkamai ir laiku. Komitetas taip pat pažymi, kad

1 Žr. IV dalies IX skirsnio 3a punktą, p. 257.2 Žr. IV dalies IX skirsnio 5 punktą.

PE 386.573v03-00 18/35 PR\661725LT.doc

LT

Komisija turi teisę tirti praeityje įmonių padarytus Bendrijos teisės – tam tikrų Sutarties taisyklių pažeidimus, kai tam yra teisėtas interesas.1

25. Taip apribojant Komisijos teises, pažymima, kokia gyvybiškai svarbi piliečių teisė teikti peticijas ir Parlamento teisė tirti šiuos atvejus. Atsakydama į gautus „Equitable Life“ polisų savininkų skundus, Komisija teigė, kad ji negalėjo tirti buvusio JK reguliavimo režimo, kuris nuo to laiko buvo pakeistas, turinio ir taikymo. Parlamentas, atvirkščiai, nusprendė, kad peticijų teikėjų iškelti klausimai pakankamai svarbūs, kad būtų pradėtas išsamus tyrimas ir įkurtas tyrimo komitetas. Nors pats Parlamentas neturi galių teikti peticijų teikėjams kompensacijų, jis gali šiuo klausimu priimti reikiamas rekomendacijas.

26. Trečiojoje direktyvoje dėl gyvybės draudimo nenumatyta jokių teisių gynimo būdų ir nesprendžiamas bei nepaminėtas kompensacijų klausimas. Todėl šie klausimai turi būti sprendžiami remiantis bendraisiais Bendrijos teisės principais, įskaitant EB sutarties 10 straipsnyje įtvirtintą lojalaus bendradarbiavimo pareigą.

27. Iš esmės nacionaliniuose teismuose Jungtinę Karalystę galima pripažinti kalta ir priteisti žalą „Equitable Life“ polisų savininkams, patyrusiems nuostolių dėl JK nesugebėjimo laikytis Trečiosios direktyvos dėl gyvybės draudimo nuostatų. Tam tikri JK reguliavimo institucijų neatlikti veiksmai2 pagal Bendrijos teisę jau patys savaime gali būti laikomi gana dideliais valstybės atsakomybę užtraukiančiais pažeidimais. Be to, aišku, kad bendras JK institucijų pažeidimų poveikis gali būti laikomas dideliu ir akivaizdžiu jų diskrecijai nustatytų ribų nepaisymu.

II. Neteisminės teisių gynimo priemonės

(a) FSA gauti skundai ir įvairūs anksčiau nei EQUI atlikti tyrimai

28. Komitetui padarytuose pareiškimuose3 teigiama, kad nei FSA po krizės gauti polisų savininkų skundai, nei kiti oficialūs tyrimai nesuteikė galimybių gauti kompensacijas. Teisinės atsakomybės ir galimų kompensacijų klausimai buvo arba nesprendžiami, arba konkrečiai išbraukti iš tyrimų turinio sąrašo.

29. Iš komiteto gautos medžiagos4 nematyti, kad FSA būtų nesugebėjusi deramai bendrauti su skundus pateikusiais arba informacijos prašiusiais Airijos ir Vokietijos polisų savininkais. Komitetui nurodyti atvejai, kuriais FSA atsisakė tirti tam tikrus skundų aspektus, buvo susiję su verslo praktikos klausimais, už kuriuos, remiantis Trečiąja direktyva dėl gyvybės draudimo, visų pirma buvo atsakingos kilmės valstybės reguliavimo institucijos. Vis dėlto, kaip ir JK polisų savininkai, parodymus FSA davę Vokietijos ir Airijos polisų savininkai kompensacijų negavo.

1 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo, Oficialusis leidinys L 1, 2003 m. sausio 4 d., 1–25 psl., 11 konstatuojamoji dalis ir 7 straipsnio 1 dalis.2 Žr. IV dalies X skirsnio 2b punktą (ypač p. 272-273).3 Žr. IV dalies III skirsnį.4 Žr. IV dalies IX skirsnio 4a punktą.

PR\661725LT.doc 19/35 PE 386.573v03-00

LT

(a) Finansinių paslaugų kompensavimo schema

30. JK Finansinių paslaugų kompensavimo schema nuo „Equitable Life“ nukentėjusiems asmenims buvo neprieinama, nes bendrovė nebuvo paskelbta nemoki.

31. Vis dėlto komitetas pažymi, kad teisę į kompensacijų fondą turi tik investuotojai, pasirašę polisus su JK įmone arba, jeigu investuotojas sudarė sutartį su dukterinėmis įmonėmis kitose valstybėse narėse, su įmone, kurios rizika arba įsipareigojimas užfiksuoti JK. Komitetas mano, kad antroji sąlyga diskriminuoja gyvenamosios vietos pagrindu ir todėl nesuderinama su Bendrijos teise.

(b) JK Finansų kontrolierius

32. Keli tūkstančiai polisų savininkų padavė skundus dėl „Equitable Life“ Finansų kontrolieriaus tarnybai (angl. FOS)1, kuri patenkino kelis šimtus skundų ir paskyrė kompensaciją.

33. Komitetui pateiktuose pareiškimuose2 teigiama, kad FOS ne visais atvejais užtikrino, kad kompensacijų sumos būtų skaičiuojamos pakankamai skaidriai ir jas galėtų patikrinti skundų pareiškėjai, kurie buvo įsitikinę, kad sumos buvo nepakankamos. Daugelyje pareiškimų3 buvo teigiama, kad, administruodama skundus, FOS grindė sprendimus ne tik konkretaus skundo pareiškėjo padėties motyvais, bet ir individualių savo sprendimų poveikiu likusiems bendro fondo polisų savininkams.

34. FOS atsisakymas svarstyti Lordo Penrose'o nustatytais faktais grindžiamų skundų esmę atskleidė didelę teisinės apsaugos spragą ir FOS galimybių tirti skundus ribas tais atvejais, kai jos sprendimai galėjo turėti padarinių reguliavimo praktikai. Komitetui duotuose parodymuose4 taip pat buvo teigiama, kad FOS priimant sprendimą nebuvo užtikrintas nepriklausomumas nuo reguliavimo institucijų. Dėl šio FOS sprendimo visa galimai pagrįstus skundus dėl per didelių draudėjams tenkančių pelno dalių (bonusų) išmokėjimo padavusi pareiškėjų grupė buvo palikta be alternatyvos brangiai kainuojančiam ir rizikingam teismo procesui.

35. Iš daugelio komitetui pateiktų parodymų5 matyti, kad tam tikrus FOS paduotus skundus buvo labai vėluojama tirti. Kai kuriais atvejais dėl šio vėlavimo sueidavo senaties terminai, ir pareiškėjai nebegalėdavo kreiptis į teismą. Komitetas mano, kad šis padarinys nepriimtinas.

36. Apskritai komitetas mano, kad FOS nesuteikė deramų teisių gynimo priemonių didžiajai daliai „Equitable Life“ polisų turėtojų, patyrusių žalą dėl „Equitable Life“ krizės.

1 Žr. IV dalies VI skirsnio 1b punktą, p. 216.2 Žr. IV dalies VI skirsnio 1c punktą (ypač p. 221 ir 224).3 Žr. IV dalies VI skirsnio 1b punktą (ypač p. 218).4 Žr. IV dalies VI skirsnio 1c punktą (pvz., p. 225).5 Žr. IV dalies VI skirsnio 1c punktą (p. 219, 220, 223 ir 224).

PE 386.573v03-00 20/35 PR\661725LT.doc

LT

37. Komitetas yra susirūpinęs, jog piliečių lūkesčiai, kad ombudsmenų institucijos, pvz., FOS, bus veiksminga ir perspektyvi alternatyva teisminiam teisių gynimo būdui, tikrovėje ne visada atitinka tai, ką šios sistemos sugeba suteikti.

(c) Kompromisinė schema

38. Iš komitetui duotų parodymų1 galima spręsti, kad pagrindinis Kompromisinės schemos tikslas buvo pašalinti „Equitable Life“ teisinį neapibrėžtumą, įsipareigojimus ir taip stabilizuoti fondą. Vis dėlto ši schema nepagerino polisų savininkų padėties, nes GAR rizikos neprisiėmusiems polisų savininkams už įsipareigojimą neteikti ieškinių suteiktą polisų vertės padidėjimą atsvėrė vėlesnis smukimas.

39. Daugelyje pareiškimų2 teigiama, kad siūlydama schemą bendrovė žinojo, kad įprastomis aplinkybėmis buvo neįmanoma išlaikyti polisų vertės padidėjimo. Vis dėlto ji apie tai nepranešė polisų savininkams, kurie tikriausiai būtų balsavę prieš schemą, jeigu būtų išsamiai informuoti apie bendrovės finansų padėtį. 3

40. Komitetas daro išvadą, kad praktinis schemos rezultatas buvo atimtos visų likusių polisų turėtojų teisės kelti bendrovei ieškinius, o jų nuostoliai ir toliau didėjo.

41. Be to, keliuose pranešimuose4 teigiama, kad pati bendrovė arba individualiai, arba per polisų apžvalgas išnagrinėjo kai kuriuos GAR rizikos neprisiėmusių ir susitarimo dėl kompromiso nesudariusių polisų savininkų skundus ir pasiūlė jiems šiek tiek kompensacijos. Remiantis turima informacija, dauguma polisų savininkų pasiūlymus priėmė, nors aišku, kad sumos anaiptol neatspindėjo tikrųjų dėl „Equitable Life“ krizės patirtų nuostolių.

(b) JK Parlamento ombudsmenas

42. JK Parlamento ombudsmeno tyrimas, ar už „Equitable Life“ reguliavimą atsakingos institucijos dėl blogo administravimo padarė asmenims žalą, papildo Europos Parlamento tyrimą.

43. Šio komiteto mandate nenumatyta galimybės priskirti kaltę ar atsakomybę JK Vyriausybei ar reguliavimo institucijoms; tai turėtų būti atliekama JK Parlamento ombudsmeno, JK Parlamento tyrimuose bei teisiniuose procesuose.

44. JK Parlamento ombudsmenas išsiaiškino klausimų eigą ir nustatė visų užsienyje gyvenančių polisų savininkų, kurie teigia patyrę žalą dėl blogo „Equitable Life“ riziką ribojančios priežiūros administravimo, padėtį. Visi nustatyti faktai ir rekomendacijos taip pat bus susijusios su šių polisų savininkų padėtimi. Ombudsmenas gali JK Vyriausybei rekomenduoti išmokėti kompensaciją.

1 Žr. IV dalies IV skirsnio 2 punktą.2 Žr. IV dalies IV skirsnio 2 punktą.3 Žr. IV dalies IV skirsnio 2 punktą.4 Žr. IV dalies IV skirsnio 3 punktą (apie patirtus nuostolius žr. II skirsnio 2 punktą).

PR\661725LT.doc 21/35 PE 386.573v03-00

LT

(e) Polisų savininkai iš kitų valstybių narių: ombudsmeno sistemų prieinamumas JK ir gyvenamosios vietos valstybėje

45. Esama duomenų1, kad taikant Airijos draudimo ombudsmeno (angl. IOI) sistemą, galiojusią „Equitable Life“ krizės metu, bet vėliau pakeistą Finansinių paslaugų ombudsmeno (FSO) pareigybe, buvo gauti 79 Airijos polisų savininkų skundai, iš kurių 13 buvo patenkinti. IOI atstovai neatsakė į komiteto prašymą paaiškinti, kokiu pagrindu jie nusprendė tirti tam tikrus skundus, o kitus nukreipti į JK FOS. Iš IOI taip pat nebuvo galima gauti informacijos apie tai, ar bent vienas iš 13 skundo pareiškėjų naudai išspręstų atvejų buvo susijęs su pagrindiniais komiteto įvardytais teiginiais dėl klaidingos pardavimo informacijos pateikimo. Apskritai komiteto gauta medžiaga rodo, kad buvusioji IOI sistema nebuvo tinkamas būdas Airijos ELAS polisų savininkų teisėms ginti. Vis dėlto reikia pažymėti, kad įkūrus Finansinių paslaugų ombudsmeno pareigybę padėtis pagerėjo.

46. Vokietijos draudimo sektoriuje iki 2001 m. spalio mėn. ombudsmeno sistemos nebuvo. Be to, draudimo ombudsmenas (vok. Versicherungsombudsman), kurio pareigybė buvo įkurta 2001 m. spalio mėn., neturi teisės spręsti „Equitable Life“ klausimų, nes bendrovė niekada nebuvo sistemos narė, o nuo šios narystės priklauso ombudsmeno jurisdikcija.

47. Iš esmės „Equitable Life“ polisų savininkai, įsigiję polisus iš bendrovės filialų Airijoje, Vokietijoje ir kitose ES valstybėse narėse, negalėjo kreiptis į JK Finansų kontrolieriaus tarnybą, nes FOS jurisdikcija netaikoma skundams dėl JK įmonių paslaugų, suteiktų ne iš JK teritorijos.

48. Vis dėlto komitetas žino2, kad FOS tyrė keletą Airijos polisų savininkų skundų. Lieka neaišku, kokiu konkrečiu pagrindu FOS nusprendė, kad tie skundai priklauso jos jurisdikcijai. Komitetas linkęs manyti, kad tuo metu tarp polisų savininkų, reguliavimo institucijose ir pačioje FOS vyravo sumaištis ir jos nežinojo, ar tam tikri Airijos polisų savininkų skundai priklauso FOS jurisdikcijai. Keista, bet, kaip žinoma, FOS nepriėmė kitose valstybėse narėse, įskaitant Vokietiją, gyvenančių polisų savininkų skundų.

49. Apskritai galima teigti3, kad ne JK gyvenantys polisų savininkai Jungtinėje Karalystėje neturėjo tinkamų neteisminių teisių gynimo būdų. Todėl jie atsidūrė dar nepalankesnėje padėtyje nei JK polisų savininkai. Kadangi buvo neaišku, į ką polisų savininkams kreiptis (jeigu apskritai į ką nors galima kreiptis), vienas ne JK gyvenantis poliso savininkas net pateikė skundą Europos ombudsmenui, kurio jurisdikcijai šis klausimas nepriklausė.

(f) Neteisminio ginčų finansinių paslaugų sektoriuje sprendimo tinklas (FIN-NET)

50. Europos alternatyvių ginčų sprendimo (angl. ADR) sistemų tinklas FIN-NET yra decentralizuota sistema, kurios tikslas – padėti tarptautiniais atvejais nukreipti vartotojus į institucijas, kompetentingas nagrinėti jų skundus.

1 Žr. IV dalies IX skirsnio 3b punktą.2 Žr. IV dalies IX skirsnio 4b punktą (ypač p. 259).3 Žr. IV dalies IX skirsnio 4 punktą.

PE 386.573v03-00 22/35 PR\661725LT.doc

LT

51. Komitetas pažymi1, kad FIN-NET sistemoje esama didelių spragų. Tai iš esmės savanoriška sistema. Šios spragos visų pirma atsirado dėl to, kad ši sistema net ir po kelerių metų veikimo neapima visų ES valstybių narių ir finansinių paslaugų. Be to, FIN-NET priklausančių ADR sistemų galios ir kompetencijos sritys labai skirtingos. Galiausiai ir įvairių FIN-NET narių jurisdikcijos nustatymo kriterijai labai skirtingi ir ne visada sudaro nuoseklią sistemą. Pvz., FIN-NET negalėjo padėti Vokietijos „Equitable Life“ polisų savininkams, kurių skundams nebuvo taikoma naryste grindžiama Vokietijos ombudsmeno ir teritorinė JK kontrolieriaus jurisdikcija. Žinant šias spragas, tikėtina, kad kilo arba kils ir daugiau panašių tarptautinių atvejų, kuriais visiškai nėra neteisminių ginčų sprendimo būdų. Komitetas pažymi, kad ELAS krizė padėjo Komisijai įvardyti šias FIN-NET problemas ir bandyti rasti patenkinamus sprendimus ateityje.

52. Komitetas mano, kad vartotojų teisių gynimo spragos visiškai nepriimtinos vidaus rinkoje, kurioje sparčiai daugėja tarptautiniu mastu teikiamų finansinių paslaugų. Į „Equitable Life“ atveju iškilusius sunkumus panašios problemos kenkia vartotojų pasitikėjimui visos Europos finansinių paslaugų rinkoje. Vartotojai turi būti vienodai apsaugoti neteisminėmis teisių gynimo sistemomis nepaisant to, ar jie įsigyja finansines paslaugas iš šalies vidaus, ar iš užsienio paslaugų teikėjų. Skirtumai šioje srityje trukdo atverti tarptautinę mažmeninę rinką, kuri neabejotinai yra pagrindas siekiant išsamiai panaudoti visas vidaus rinkos galimybes.

53. Komitetas laiko visiškai nepriimtina, kad ES atvėrus finansinių paslaugų rinkas privalomais teisės aktais – Sutarties principais arba antriniais teisės aktais, vartotojų teisių apsaugos klausimai buvo sprendžiami tik rekomendacinio pobūdžio teisės priemonėmis –rekomendacijomis ir susitarimo memorandumais.2

1 Žr. IV dalies X skirsnio 3a punktą (ypač p. 277 ir 278).2 Žr. 1998 m. kovo 30 d. Komisijos rekomendaciją 98/257/EB dėl atsakingoms už neteisminį vartotojų ginčų sprendimą institucijoms taikomų principų (Oficialusis leidinys L 115, 1998 m. balandžio 17 d., p. 31); 2001 m. balandžio 4 d. Komisijos rekomendaciją 2001/310/EB dėl principų, taikomų neteisminėms įstaigoms, atsakingoms už šalių susitarimo pagrindu sprendžiamus vartotojų ginčus (Oficialusis leidinys L 109, 2001 m. balandžio 19 d., p. 56); Susitarimo memorandumą dėl tarptautinio EEE finansinių paslaugų srityje neteismine tvarka teikiamų skundų tinklo.

PR\661725LT.doc 23/35 PE 386.573v03-00

LT

D. V DALIS – KOMISIJOS VAIDMUO

Komisijos vaidmuo „Equitable Life“ krizėje

1. Komitetas mano, kad Komisija neprižiūrėjo 3LD taikymo taip veiksmingai, kaip galėjo prižiūrėti, nors galima teigti, kad ji laikėsi tuo metu vyravusios praktikos. Komitetas mano, kad Komisija turėjo laikytis aktyvesnės pozicijos, o ne laukti, kol ims plaukti skundai.

2. Komitetas mano, kad Komisijai ir valstybėms narėms laikantis dinamiško požiūrio į teisės aktų įgyvendinimą ir atsižvelgiant ne tik į teisės aktų tekstą, bet ir jų tikslą bei praktinio taikymo metodus 3LD taikymo trūkumai tikriausiai būtų išaiškėję.

3. Komitetas mano, kad Komisijos užsakytas 3LD taikymo Jungtinėje Karalystėje tyrimas buvo nenaudingas, neišsamus, prastos kokybės, jame nebuvo iškelta jokių esminių klausimų. Vienas pagrindinių šio tyrimo trūkumų – jo buvo imtasi iškart po direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir nebuvo ilgesnio laikotarpio duomenų, pagal kuriuos būtų galima vertinti ilgalaikį direktyvos įgyvendinimą.

4. Komitetas mano, kad, nustačius pasirenkamus variantus, sumažėjo direktyvos nuoseklumas, veiksmingumas ir pasidarė sunkiau įgyvendinti ir taikyti ES teisės aktus. Tai atvėrė galimybių valstybėms narėms imtis „dailinimo“ ir taikyti skirtingus standartus. Tai tapo akivaizdu 3LD valstybėms narėms suteikus galimybę pasirinkti, ar daryti nesutartinių draudėjams tenkančių pelno dalių atidėjinius (18 straipsnio 1.D dalis).

Tyrime atskleisti sisteminiai trūkumai

5. Komitetas mano, kad, kaip išdėstyta įvairiose šio pranešimo dalyse1, ELAS atvejis Komisijoje išryškino tam tikrus sisteminius trūkumus, susijusius su derama ES teisės aktų įgyvendinimo priežiūra.

6. Komitetas mano, kad nors pastaruoju metu kyla įspūdis, kad padėtis pagerėjo, ELAS atvejis rodo, kad Komisija praeityje atliko tik formalų ir nerangų vaidmenį stebint Bendrijos teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę. Šis vaidmuo tikriausiai atitiko tuo metu vyravusią filosofiją, bet dabar, žinoma, jau nepriimtinas. Iš ELAS atvejo dar labiau matyti, kad skubiai reikia dinamiškesnės ir išsamesnės ES teisės aktų įgyvendinimo koncepcijos.

7. Komitetas mano, kad dabartiniame tyrime atskleistas ir kitas sisteminis Komisijos darbo trūkumas – per mažai darbuotojų, kuriuos būtų galima skirti teisės aktų perkėlimui į nacionalinę teisę prižiūrėti. Visų pirma atskleista2, kad Komisija per daug pasitikėjo sutarties pagrindu samdytų konsultantų vykdoma priežiūra. ELAS atveju šie konsultantai atliko neišsamų ir prastos kokybės tyrimą.

1 Žr. V dalies III skirsnį, p. 314; II dalies II.2.1 skirsnį, p. 85-81; II dalies II.2.2 skirsnį, p. 92-94.2 Žr. II dalies II.2.2 skirsnį, p. 94.

PE 386.573v03-00 24/35 PR\661725LT.doc

LT

8. Komitetas reikalauja, kad Komisija ir ypač valstybės narės daugiau dėmesio skirtų kalbosproblemoms ir ES teisės aktų įgyvendinimo klausimams.

PR\661725LT.doc 25/35 PE 386.573v03-00

LT

E. VI DALIS – TYRIMO KOMITETŲ VAIDMUO

Tyrimo komitetas, vadovaudamasis savo įgaliojimais, kuriais remdamasis jis gali pateikti bet kokį reikiamą pasiūlymą, daro šias išvadas:

1. komitetas reiškia nepasitenkinimą ir apgailestauja dėl nemandagaus keleto su juo nebendradarbiavusių liudytojų elgesio;

2. komitetas pažymi, kad Darbo tvarkos taisyklėse ir Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimu 95/167 nustatytos tyrimo komiteto galios yra labai mažos ir neatitinka Europos Parlamento politinio lygmens, poreikių ir kompetencijos sričių;

3. komitetas prašo atnaujinti Sprendimą 95/167, pagerinti Europos Parlamento teises atlikti tyrimus ir suderinti jas su daugumos valstybių narių parlamentų teisėmis.

PE 386.573v03-00 26/35 PR\661725LT.doc

LT

REKOMENDACIJOS

A. REKOMENDACIJOS, II-III DALYS – PERKĖLIMAS Į NACIONALINĘ TEISĘ IR REGULIAVIMO SISTEMA

1. Komitetas tvirtai rekomenduoja visoje Sąjungoje toliau stiprinti riziką ribojančios priežiūros ir reguliavimo standartus, įskaitant pareigą daryti atidėjinius įsipareigojimams, pvz., draudėjams tenkančioms pelno dalimis (bonusams), išmokėti, įskaitant galutinius bonusus ir garantuotas išmokas.

2. Komitetas prašo finansines paslaugas reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyti prevencines ankstyvo perspėjimo sistemas, galinčias veiksmingai įspėti apie finansinių paslaugų įmonių priežiūros ir reguliavimo srityje galinčias kilti problemas, ypač tarptautinių finansinių operacijų atveju. Manoma, kad tai turėtų būti įtraukta į Komisijos pasiūlymą dėl „Mokumas II“.

3. Komitetas teigiamai vertina dabar vykstančias diskusijas dėl „Mokumas II“ ir principais bei rizika grindžiamo būdo riziką ribojantiems reikalavimams nustatyti. Taikant šiuos reikalavimus, bus užtikrinta, kad įmonės turėtų jų profilį atitinkantį kapitalo kiekį, o ne atitiktų kokį nors visiems bendrą reikalavimą.

4. Komitetas tvirtai rekomenduoja įgyvendinti sudėtingesnes sistemas, galinčias užtikrinti pavyzdinį nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimą, ypač Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros komiteto (CEIOPS) sistemoje, siekiant sukurti veiksmingą intervencijos priemonių sistemą, galinčią sėkmingai reaguoti į nenormalią padėtį vidaus rinkoje arba jos sutrikimus.

5. Komitetas džiaugiasi, kad CEIOPS buvo įtrauktas į jo 2007 m. darbo programą, kurioje bus persvarstomos tarptautinės veiklos priežiūros institucijų taikomos taisyklės, kaip išdėstyta Sienos protokole1. Komitetas ragina išsamiai persvarstyti šį protokolą daugiausia dėmesio skiriant polisų savininkų apsaugai ir tarptautinių skundų nagrinėjimui.

6. Komitetas laiko nepriimtinu bet kokį bandymą aiškinti, kad nacionalinės finansų reguliavimo institucijos atlieka tik pasyvų ir tik valstybės vidaus jurisdikcija grindžiamą vaidmenį, arba šį vaidmenį teisinti ir ragina EB teisės aktuose pabrėžti kolektyvinę nacionalinių reguliavimo institucijų atsakomybę užtikrinant optimalų finansinių paslaugų vidaus rinkos veikimą ir aukščiausius vartotojų apsaugos standartus. Visų pirma komitetas mano, kad priimančiosios valstybės narės reguliavimo institucijos turėtų aktyviai padėti skundų teikėjams teikti skundus tinkamai institucijai.

1 Sienos protokolas dėl EB valstybių narių priežiūros institucijų bendradarbiavimo, ypač taikant direktyvas dėl gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo (1997 m.).

PR\661725LT.doc 27/35 PE 386.573v03-00

LT

7. Komitetas pripažįsta, kad Komisija negali prisiimti „reguliavimo institucijų reguliuotojo“ vaidmens. Vis dėlto siekdamas užtikrinti tinkamą EB teisės aktų taikymą vidaus rinkoje, jis tvirtai rekomenduoja Komisijai atidžiai tikrinti, ar visos valstybės narės suteikė savo reguliavimo institucijoms pakankamai priemonių ir išteklių, kad jos sugebėtų finansinės priežiūros srityje išsamiai ir nuosekliai taikyti EB teisės aktus. Be to, jis ragina Komisiją apie savo atliktą vertinimą pranešti atitinkamiems Europos Parlamento komitetams.

8. Komitetas labai prašo, kad visuose finansines paslaugas reglamentuojančiuose teisės aktuose investuotojų apsaugos klausimams būtų teikiama derama pirmenybė kartu finansinių paslaugų teikėjams užtikrinant dinamišką ir konkurencingą aplinką, kurioje būtų kuo labiau sumažinta biurokratija ir nekliudoma naujovėms. Šiuo atžvilgiu komitetas ragina visuose finansines paslaugas reglamentuosiančiuose teisės aktuose daugiau dėmesio skirti principais grindžiamam reguliavimui. Taip pat atsižvelgdamas į tai, kad dėl demografinio netolygumo ir senėjančios visuomenės investicijos į pensijų paslaugas Europos ekonomikoje taps vis svarbesnės, komitetas pabrėžia, kad reikia skatinti vartotojų pasitikėjimą pensijų paslaugomis visoje vidaus rinkoje užtikrinant jiems aukščiausius saugumo standartus ir investuotojų apsaugą.

PE 386.573v03-00 28/35 PR\661725LT.doc

LT

B. REKOMENDACIJOS, IV DALIS – TEISIŲ GYNIMO BŪDAI

9. Komitetas tvirtai įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į JK Vyriausybės nesugebėjimą laikytis Trečiosios direktyvos dėl gyvybės draudimo reikalavimų ir nesant nei prieinamų teisminių, nei veiksmingų alternatyvių teisių gynimo būdų, atsakomybę privalo prisiimti JK Vyriausybė. Todėl komitetas tvirtai rekomenduoja JK Vyriausybei apsvarstyti ir įgyvendinti tinkamą būdą kompensacijoms išmokėti JK ir užsienyje gyvenantiems „Equitable Life“ polisų savininkams.

10. Komitetas ragina JK Vyriausybę priimti ir įgyvendinti visas rekomendacijas dėl „Equitable Life“, kurias pateiks (jeigu pateiks) JK Parlamento ombudsmenas.

11. Nors FOS, sprendžiant iš kompetencijos sričių ir galių, gali būti laikoma viena pažangesnių neteisminių ginčų sprendimo sistemų Europoje, komitetas mano, kad „Equitable Life“ atvejis atskleidė daug didelių jos darbo trūkumų. Todėl komitetas reikalauja, kad JK Vyriausybė skubiai šiuos trūkumus pašalintų, stiprintų FOS pajėgumus ir užtikrintų, kad FOS tikrai nepriklausytų nuo FSA.

12. Komitetas ragina valstybes nares užtikrinti, kad, siekiant pašalinti likusias FIN-NET geografines spragas, atitinkamose teritorijose būtų įdiegtos tinkamos alternatyvios ginčų sprendimo sistemos (ADR), apimančios visą finansinių paslaugų sritį. Komitetas taip pat ragina Europos Parlamentą remti privalomas priemones, numatytas finansines paslaugas reglamentuojančių teisės aktų sistemoje, įpareigojančioje valstybes nares užtikrinti, kad jų teritorijose taip pat būtų šios sistemos. Manoma, kad Bendrijos pareiga sukurti šias sistemas neprieštarauja taisyklei, kad vartotojai gali, bet neprivalo šiomis neteisminėmis sistemomis naudotis.

13. Siekdamas panaikinti šias FIN-NET sistemos spragas ir žinodamas, kaip vartotojams svarbu turėti galimybę pasinaudoti nešališkomis neteisminėmis ginčų sprendimo sistemomis, komitetas prašo Komisiją pateikti pasiūlymų dėl privalomų priemonių, kuriomis valstybės narės būtų įpareigojamos įstatymais sukurti ADR sistemas, apimančias visas jų teritorijose teikiamas finansines paslaugas. Komisijos pasiūlyme turėtų būti apibrėžiamas ADR sistemų nepriklausomumas, galios ir kompetencijos sritys ir reikalaujama, kad valstybės narės patvirtintų bendrus kriterijus dėl atitinkamų šių sistemų jurisdikcijos ribų.

14. Komitetas ragina Komisiją stengtis užtikrinti, kad FIN-NET sistema būtų labiau pastebima ir kad vartotojai daugiau apie ją žinotų. Komitetas taip pat ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su FIN-NET, inter alia pranešant jai apie visas išskirtines šios srities sistemas.

15. Komitetas mano, kad Europos Parlamentas turi būti išsamiai įtrauktas į FIN-NET persvarstymą. Tai apima valstybėms narėms išsiųstą klausimyną1 ir tolesnius veiksmus.

1 H9, p. 11.

PR\661725LT.doc 29/35 PE 386.573v03-00

LT

16. Komitetas mano, kad finansinių paslaugų vartotojams turėtų būti suteikta daugiau galių sukurti geresnę savo ir finansinių paslaugų įmonių, kurios teisingai nusprendžia pasinaudoti vidaus rinkos pranašumais, padėties pusiausvyrą ir taip užtikrinti, kad nebūtų „judumo be atsakomybės“.

17. Todėl komitetas mano, kad privalomi sąžiningumo ir polisų savininkų nediskriminavimo principai ir didžiajai daugumai jų neprieinamos teisminio proceso kainos verčia remiantis Bendrijos teisės aktais suteikti finansinių paslaugų vartotojams teisę sutelkti išteklius ir valstybių narių teismuose kolektyviai imtis veiksmų paslaugų teikėjų arba valstybių narių priežiūros institucijų atžvilgiu. Šia procedūra, kurią taikant maži ieškiniai sujungiami į vieną ieškinį, sutaupomas laikas, pinigai. Ja neturėtų būti siekiama pakeisti valstybių narių viduje teikiamų teisių gynimo priemonių, kuriomis siekiama gauti kompensacijas už finansines paslaugas reglamentuojančių ES arba valstybių narių vidaus teisės aktų pažeidimus.

18. Be to, svarbu aiškiai nustatyti, kad tam tikri polisų savininkų patirti netiesioginiai nuostoliai būtų įtraukti į kompensuojamuosius. Tai būtina siekiant užtikrinti pagal Bendrijos teisės aktus turimų teisių veiksmingumą. Be to, platų nuostolių dydžio aiškinimą, apimantį negautą pelną ir palūkanas, Teisingumo Teismas jau pripažino nacionalinės procedūrinės autonomijos apribojimu. Plačiai turi būti aiškinamas ir teismingumas, kad ieškovai bendrus arba tarpusavyje susijusius fakto ar teisės klausimus galėtų spręsti bendrai.

19. Komitetas džiaugiasi, kad Komisija pradėjo kolektyvinių teisių gynimo būdų tyrimą,1 ir prašo Komisiją toliau tirti galimybę sukurti tarptautinę teisinę Europos kolektyvinių ieškinių sistemą su vienodais civilinio proceso reikalavimais ir pranešti Parlamentui šio tyrimo rezultatus.

20. Komitetas prašo Komisijos pateikti tinkamų pasiūlymų, kuriuose būtų aiškiai išdėstomos ES teisės aktais reglamentuojamos kilmės ir priimančios valstybės kompetencijos sritys, susijusios su draudimo įmonių verslo praktikos priežiūra ir visuotinės gerovės sąvoka. Šiais pasiūlymais priimančiai valstybei visų pirma turėtų būti suteikta galimybių atlikti veiksmingą savo teritorijoje veikiančių įmonių verslo praktikos priežiūrą, o kilmės valstybė teiktų jai pagalbą ir informaciją apie šių įmonių finansinę padėtį.

21. Komitetas mano, kad Trečiojoje direktyvoje dėl gyvybės draudimo nustatyti informacijos teikimo reikalavimai turėtų būti išplėsti ir patikslinti siekiant užtikrinti aukšto lygio suderintą vartotojų apsaugą visoje ES. Be kitų dalykų, vartotojams turi būti aiškiai ir išsamiai pranešta, į kurias institucijas kreiptis norint pateikti skundų arba klausimų, ir pateikta konkrečių pavyzdžių. Vartotojui teikiamoje informacijoje turi būti nurodyta institucija, į kurią vartotojas turėtų kreiptis norėdamas pateikti skundus arba klausimus, ir pateikta konkrečių pavyzdžių. Komitetas prašo Komisiją šiuo klausimu greitai parengti tinkamų pasiūlymų.

1 Europos Komisija, 2007-2013 m. ES vartotojų politikos strategija, SEC (2007) 321-323, p. 11; Komisijos narės M. Kuneva 2007 m. kovo 13 d. kalba Parlamente.

PE 386.573v03-00 30/35 PR\661725LT.doc

LT

22. Komitetas tvirtai reikalauja, kad valstybių narių finansinės institucijos kuo labiau stengtųsi bendradarbiauti ir užtikrinti, kad būtų tinkamai tiriami skundai, susiję su riziką ribojančios priežiūros ir verslo praktikos klausimais.

23. Komitetas prašo JK Vyriausybės pataisyti atitinkamus teisės aktus ir suderinti juos su ES teisės aktais, kad investuotojams, sudariusiems sutartis su užsienyje esančiais JK įmonių filialais, nepaisant to, ar šie investuotojai gyvena JK, būtų suteikta galimybė pasinaudoti Finansinių paslaugų kompensavimo schema.

24. Komitetas taip pat ragina Komisiją greitai parengti direktyvą, kuria remiantis kiekviena valstybė narė privalėtų sukurti draudimo garantijų sistemą, apimančią ir šalies vidaus, ir ES priklausančių užsienio šalių filialų klientus bei naudos gavėjus, ir iki 2007 m. pabaigos pateikti pasiūlymą.

25. Komitetas rekomenduoja Komisijai pasilikti galimybę panaudoti savo diskreciją praeityje padarytiems ES teisės pažeidimams tirti, ypač tais atvejais, kai tariami pažeidimai turi įtakos daugeliui keleto valstybių narių piliečių. Be to, jis ragina Komisiją įvertinti, ar būtų naudinga pataisyti Sutarties nuostatas taip, kad Komisijai būtų suteikta teisė bausti valstybes nares už praeityje padarytus pažeidimus.

26. Komitetas tvirtai rekomenduoja Komisijai, Tarybai ir Parlamentui leidžiant finansinių paslaugų srities teisės aktus nepamiršti, kad teisės aktus reikia rengti taip, kad individualiems vartotojams būtų suteiktos aiškiai apibrėžtos teisės, kuriomis būtų galima pasinaudoti valstybių narių vidaus teismuose. Tai pagerintų vartotojų apsaugą ir kartu tvirtai skatintų valstybes nares perkelti šiuos ES teisės aktus į nacionalinę teisę tinkamai ir laiku.

PR\661725LT.doc 31/35 PE 386.573v03-00

LT

C. REKOMENDACIJOS, V DALIS – EUROPOS KOMISIJOS VAIDMUO

27. Daugiau dėmesio teisės aktų kokybei ir jų ilgalaikiam vertinimui

a) Komitetas tvirtai rekomenduoja Komisijai ne tik, kaip dabar, formaliai aiškinti perkėlimą, bet ir skirti daugiau dėmesio teisės aktų kokybei ir jų ilgalaikiam vertinimui.

b) Komitetas mano, jog itin svarbu, kad teisės aktų leidybos procese dalyvaujančios Bendrijos institucijos jau teisės akto rengimo etape atsižvelgtų į galimus taikymo ir Bendrijos teisės priežiūros sunkumus ir kad kuo labiau stengtųsi iš anksto įvertinti priėmus aktą galinčias kilti problemas.

c) Komitetas ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti Bendrijos aktų įgyvendinimui, pastangoms priversti jų laikytis ir užtikrinti, kad visos priimtos direktyvos būtų nuosekliai įgyvendinamos visoje Sąjungoje, remiantis jos 2006 m. lapkričio 14 d. patvirtinta „Geresnio reglamentavimo Europos Sąjungoje strategine apžvalga“1. Be to, visose direktyvose turėtų būti nustatytas teisiškai privalomas perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpis, kuris turėtų būti kuo trumpesnis ir paprastai neviršyti dvejų metų.

28. Komitetas taip pat ragina Komisiją aktyviau vertinti įgyvendinimą. Ji turėtų išsaugoti aktyvų vaidmenį visame teisės akto leidybos procese ir jam pasibaigus bei įgyvendinti veiksmingas priemones, skirtas užtikrinti, kad teisės aktas turėtų reikiamą poveikį. Komisija turėtų reikalauti, kad valstybės narės atsiskaitytų už įgyvendinimo būklę ir kad ta pareiga būtų vienodai paskirstyta valstybėms narėms ir Komisijai, o audito rezultatai būtų pateikti Europos Parlamentui.

29. Komitetas mano, kad reikia skatinti valstybių narių keitimąsi pažangiąja patirtimi, pvz., Komisijos rengiamuose Perkėlimo į nacionalinę teisę paketo susitikimuose ir praktiniuose užsiėmimuose. Šiuo aspektu komitetas ragina Komisiją apsvarstyti būdus įtraukti į minėtus procesus Parlamentą, ypač pranešėją, kuri turėjo galimybę sekti teisės akto raidą per visą jo leidybos procesą. Komitetas būtinai ragina tvirtai taikyti sankcijas už nesilaikymą, įskaitant periodines ir vienkartines baudas.

30. Komitetas pabrėžia, kad pagrindinė pareiga perkelti ir taikyti Bendrijos teisės aktus priklauso valstybėms narėms. Šiuo atžvilgiu komitetas ragina valstybes nares visais įmanomais atvejais sudaryti projekto grupes, kurios sektų ne tik akto leidybos, bet ir įgyvendinimo šalies viduje procesą.

31. Komitetas pabrėžia, kaip svarbu siekti, kad piliečiai geriau suvoktų ES teisės aktus, ir

1 COM(2006) 689 galutinis.

PE 386.573v03-00 32/35 PR\661725LT.doc

LT

ragina visuose pasiūlymuose dėl teisės aktų, kaip daroma tam tikrose valstybėse narėse1, pradėti taikyti piliečiams skirtas santraukas, kurios, nors ir neturėdamos teisinio poveikio, sudarytų teisės akto dalį ir būtų pateikiamos kaip neformalus piliečiams ir kitoms suinteresuotosioms šalims skirtas paaiškinimas. Jis ragina Komisiją imtis vadovauti šiuo klausimu ir, kaip Parlamentas nusprendė 2006 m. gegužės 16 d.2, visuose pasiūlymuose dėl teisės aktų pateikti santraukas.

Nukrypti leidžiančių nuostatų, išimčių ir pasirenkamų variantų naudojimas

32. Laukdamas būsimo pasiūlymo dėl „Mokumas II“, komitetas tvirtai rekomenduoja Komisijai ir Tarybai būsimuose teisės aktuose daugiau nenaudoti pasirenkamų variantų, išimčių ar nukrypti leidžiančių nuostatų. Valstybės narės turi užtikrinti, kad perkeldamos ES teisės aktus į nacionalinę teisę ir taikydamos papildomus reikalavimus („dailinimas“) nesukels naujų įgyvendinimo problemų. Be to, Komisija turi toliau konsoliduoti, paprastinti ir kodifikuoti Bendrijos teisę siekdama, kad ji būtų lengviau prieinama ir skaitoma.

Koreliacinės lentelės

33. Komitetas primena 2003 m. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros3 ir ypač Tarybos įsipareigojimą skatinti valstybes nares parengti ir paskelbti lenteles, kuriose būtų nurodyta direktyvų ir šalių viduje taikomų perkėlimo priemonių koreliacija.

34. Siekdamas palengvinti valstybių narių vidaus teisės aktų atitikties tikrinimą, teisminę peržiūrą ir padidinti skaidrumą, komitetas tvirtai rekomenduoja visose direktyvose nustatyti valstybių narių pareigą perkeliant direktyvas į nacionalinę teisę parengti išsamią koreliacijos lentelę. Šioje srityje Parlamentas turėtų visais atvejais, kai turi tam teisę, pateikti pakeitimą.

35. Komitetas mano, kad, nuolat turėdama koreliacijos lenteles, Komisija galės lengviau vykdyti priežiūrą, kuri tam tikrais atvejais be reikalo apsunkinama nesant „Ariadnės siūlo“, kuris vestų per visą teisės akto įgyvendinimo procesą. Be to, komitetas mano, kad, nuolat turėdami koreliacines lenteles, valstybių narių parlamentai norės aktyviau prižiūrėti ES teisės aktų įgyvendinimą, galės lengviau kontroliuoti nacionalines vyriausybes ir reikalauti jų atsakomybės.

Jeigu įmanoma, būtina vengti fragmentiško perkėlimo

36. Komitetas mano, kad valstybės narės visais įmanomais atvejais turėtų vengti fragmentiško perkėlimo, t. y. praktikos, kai direktyvos į nacionalinę teisę perkeliamos keliais skirtingų lygių teisės aktais arba esamomis valstybių vidaus teisinėmis koncepcijomis, nes tai nepadeda prižiūrėti įgyvendinimo ir nedidina skaidrumo ES piliečiams. Ši išvada dar

1 Suomijos teisingumo ministerijos leidinys, 2006:3, Teisės aktų leidybos nurodymai, p. 12 ir 30.2 Rezoliucija dėl Komisijos 21-ojo ir 22-ojo metinių pranešimų apie Bendrijos teisės aktų taikymo kontrolę (2003 m. ir 2004 m.) (2005/2150(INI)), 19 dalis.3 Oficialusis leidinys 2003/C 321/01, 2003 m. gruodžio 31 d., 34 dalis. Taip pat žr.: Europos Komisija, Geresnio reglamentavimo Europos Sąjungoje strateginė apžvalga, COM(2006) 690-691, p. 9.

PR\661725LT.doc 33/35 PE 386.573v03-00

LT

svarbesnė nesant koreliacijos lentelių.

Mažiau direktyvų, daugiau reglamentų

37. Komitetas rekomenduoja, kad visais įmanomais atvejais kaip standartinė teisinė forma priimant teisės aktus itin opiais klausimais būtų pasirinktos ne direktyvos, o reglamentai –taip bus galima geriau pasiekti teisės aktų leidybos institucijų tikslus. Tai ypač taikoma teisės aktams, kurių perkėlimo į nacionalinę teisę klaidos arba vėlavimas gali labai sutrikdyti vidaus rinką arba labai kenkti ES vartotojams.

Bendradarbiavimo sistemos

38. Komitetas mano, kad tradicinės teisės aktų įgyvendinimo sistemos, grindžiamos Komisijos inicijuojamais teisės aktų pažeidimo procesais, reikalingos, bet jų tikrai nepakanka daugėjant ES ir valstybių narių taikomų teisinių priemonių. Komitetas tvirtai rekomenduoja jas papildyti moderniomis nacionalinių institucijų bendradarbiavimo sistemomis daugiau dėmesio skiriant pajėgumų kūrimui. Šiuo atžvilgiu komitetas remia Lamfalussy bankininkystės, vertybinių popierių ir draudimo teisės aktų reguliavimo sistemą kaip sektiną pavyzdį. Keletu lygmenų vykdoma valdymo sistema pakeičia tradicines hierarchines politikos kūrimo ir įgyvendinimo formas, skatina nacionalinių reguliavimo ir priežiūros institucijų bendradarbiavimą. Vis dėlto komitetas pažymi, kad, nustatant ir įgyvendinant šias procedūras, reikia deramai apsaugoti Europos Parlamento prerogatyvas.

Komisijai reikia daugiau išteklių

39. Komitetas tvirtai rekomenduoja suteikti Komisijai daugiau išteklių, darbuotojų (ypač lingvistų) ir taip pagerinti teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę priežiūros kokybę. Be to, komitetas ragina Europos Parlamentą iki galo įvykdyti šį įsipareigojimą ir remti Komisiją didesniais šiai konkrečiai funkcijai skirtais biudžeto asignavimais.

Komisija turėtų labiau sekti valstybėse narėse vykstančius procesus

40. Komitetas mano, kad Komisija turėtų aktyviau stebėti valstybėse narėse vykstančius procesus, ypač susijusius su itin svarbiomis ES direktyvomis. Komisija turėtų atidžiau sekti valstybių vidaus spaudą ir palaikyti artimesnius ryšius su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kad galėtų laiku aptikti galimas ES teisės aktų taikymo problemas. Todėl komitetas ragina Komisiją intensyviau pasinaudoti savo delegacijomis valstybėse narėse. Be to, reikia dar labiau pripažinti ir stiprinti būtiną simbolinį Europos piliečių vaidmenį veiksmingai prižiūrint Bendrijos teisės aktų taikymą.

Reikia glaudesnio Europos Parlamento ir valstybių narių parlamentų bendradarbiavimo

41. Komitetas mano, kad valstybių narių parlamentai ir Europos Parlamentas būtinai turi glaudžiau bendradarbiauti prižiūrėdami Bendrijos teisės aktų taikymą. Palaikant artimesnius ryšius, bus skatinama ir gerinama veiksminga Europos klausimų apžvalga nacionaliniu lygmeniu, nes valstybių narių parlamentai priežiūros procese turi atlikti išskirtinį svarbų vaidmenį. Šiuo bendradarbiavimu taip pat bus stiprinamas demokratinis

PE 386.573v03-00 34/35 PR\661725LT.doc

LT

Sąjungos teisėtumas, kuris bus artinamas prie piliečių.

Geresnė Europos Parlamento vykdoma priežiūra

42. Komitetas mano, kad Europos Parlamento nuolatiniai komitetai turėtų imtis aktyvesnio vaidmens stebėti atitinkamo komiteto kompetencijos sričiai priklausančių teisės aktų įgyvendinimą. Komitetas primygtinai reikalauja, kad visais įmanomais atvejais už atitinkamą klausimą atsakingas Parlamento pranešėjas atliktų pagrindinį ir nuolatinį vaidmenį kontroliuojant, kaip valstybės narės įgyvendina Europos teisės aktus ir jų laikosi. Šioje srityje pavyzdys galėtų būti Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rengiami nuolatiniai įgyvendinimo posėdžiai. Nepažeisdamas Komisijos funkcijų, pranešėjas galėtų koordinuoti skundus ir piliečių atsiliepimus. Be to, atsakingas pranešėjas kartu su šešėliniais pranešėjais arba teisės akto leidybos procese aktyviai dalyvavusiais nariais turėtų gauti pakankamą administracinę paramą, kad savo funkciją galėtų atlikti veiksmingai. Tam tikrais atvejais vykstant šiam procesui kiekviename komitete galiausiai turėtų būti sukurta įgyvendinimo darbo grupė. Teisės aktų įgyvendinimas ir efektyvumas turi būti nuolat veiksmingai prižiūrimi.

PR\661725LT.doc 35/35 PE 386.573v03-00

LT

D. REKOMENDACIJOS, VI DALIS – TYRIMO KOMITETŲ VAIDMUO

43. Komitetas rekomenduoja kompetentingam Parlamento komitetui inicijuoti darbą ir pasiūlyti Komisijai ir Tarybai pataisyti Sprendimą 95/167 siekiant išplėsti Europos Parlamento tyrimo komitetų galias ir padidinti jų autoritetą, ypač plečiant jų tyrimo vykdymo galias ir suteikiant jiems teisę šaukti liudytojus glaudžiai bendradarbiaujant su valstybių narių institucijoms, kurioms turėtų būti įpareigotos šį prašymą vykdyti ir artimai bendradarbiauti per visą tyrimą.