Pelkių įvairovė ir reikšmė

Prezidento Jono Ţemaičio gimnazijos

Geografijos vyr. mokytojos

Kristinos Raţanienės

Tikslas

• Aptarti pelkių paplitimą Lietuvoje, jų

susidarymo ypatumus, įvairovę,

gamtinius poţymius, reikšmę.

Pamokos klausimai

• Išanalizuoti pelkių paplitimą

• Apibūdinti pelkių susidarymo ypatumus ir

jų tipus

• Ţinoti ir mokėti ţemėlapyje parodyti

didţiausias Lietuvos pelkes, ţinoti

saugomas pelkes.

Pelkės

• http://mkp.emokykla.lt/enciklopedija/lt/straipsniai/zeme/pelkes/

Pelkė lietuvių kalboje turi ne

vieną pavadinimą –

tai

bala, raistas, plynia, tyruliai, lieknos

, palios, liūnas, piaunis, plovas, kirb

a, burlungis ir kt.

Pelkės – nuolat šlapi ţemės paviršiaus

plotai su savita augalija, kuriai nunykus

susidaro durpės.

Pastaruoju metu plačiai vartojamas

terminas šlapţemės, šlapynės.

Svarbiausia sąlyga pelkėms susidaryti

– drėgmės perteklius

Pelkės Lietuvoje apima

apie 4150 km²,

arba

maţdaug 6,4 %

šalies ploto

Daugiausia pelkių yra

Baltijos ir Ţemaitijos aukštumų

daubotame reljefe

(Molėtų, Zarasų, Ignalinos, Marijampolės, Telšių

rajonuose)

Nemuno delta, Pajūrio ţemuma

Maţiausiai uţpelkėję

Pakruojo, Pasvalio, Šakių rajonai

Pelkėtumas Lietuvoje

Pelkių susidarymas

• Pagrindinė sąlyga – drėgmės

perteklius

kurį lemia teritorijos

klimatas, reljefas, hidrogeologinės

sąlygos, dirvožemis ir augalija.

Pelkių kilmė

• Dauguma Lietuvos pelkių yra

eţerinės kilmės

• Sausumos pelkės susidaro

paviršiaus paţemėjimuose,

kuriuose kaupiasi gruntinis ar kritulių

vanduo

Pelkės susidarymas

1. Sunykę eţero augalai virsta dumblu ir kaupiasi dugne

2. Pakrantės augalai išplinta visame eţere

3. Seklaus ir uţaugusio eţero vandenyje ima trūkti deguonies

4. Augalų irimo procesai lėtėja

5. Formuojasi ne visai susiskaidţiusi augalų liekanų masė – durpės

6. Durpės klostosi ant dumblo

7. Eţeras pamaţu uţanka ir virsta pelke

Pelkių įvairovė - skirtumai

• Paviršiaus išgaubtumas

• Mityba

• Augalija

Pelkių tipai

• Ţemapelkės

• Aukštapelkės

• Tarpinės

pelkės

71 %

22 %

7 %

Uţduotis

• Uţduočių sąs. 42p. – 33 uţduotis

• Vadovėlyje 99-100pusl.

Ţemapelkė

• Paviršius

įgaubtas, ţemėjantis

nuo pakraščių į vidurį

• Maitina gruntinis

vanduo

• Šlapios visus metus

• Maţo

rūgštingumo, tamsių

spalvų durpės

Ţemapelkių paplitimas

Merkio ir Vokės upių slėniuose susidariusios

Baltosios Vokės

Naujienų pelkė (Trakų raj.)

Šakos pelkė (Rūdininkų girioje)

Maţos pelkaitės

paplitusios

Rytų Lietuvoje

Ţemapelkės augalai

Mineraliniu vandeniu maitinamose ţemapelkėse auga

alksniai, viksvos, nendrės, asiūkliai, meldai,

ţaliosios samanos

ir

kiti maţai rūgščią terpę mėgstantys augalai

Ţemapelkės augalai

Ţaliosios samanos

Meldai

Baltoji lelija

Nendrės

Asiūkliai

Tarpinės pelkės

Vasarą

maitinamos

daugiausia

krituliais,

kuriuose nėra

mineralinių

medţiagų.

Tarpinės pelkės augalai

Šalia ţemapelkei būdingų

augalų atsiranda

mėgstantys rūgštesnę

terpę augalai.

Tai

kiminai, spanguolės, said

ros

Kiminai

Spanguolės

Aukštapelkė

• Paviršius išgaubtas,

aukštėjantis nuo

pakraščių į vidurį

• Pelkės viduryje

sausiau, pakraščiuose

– šlapiau

• Maitina kritulių

vanduo

•Labai rūgščioje terpėje susidaro šviesiai rusvos

spalvos durpės.

Aukštapelkių paplitimas

Didţiosios Lietuvos aukštapelkės –

Čepkelių

Ţuvinto

Kamanų

Aukštapelkės augalai

Labai rūgščioje terpėje auga

gailiai, virţiai, vaivorai, spanguolė

s, balţuvos, tekšės, durpyniniai

bereiniai, švyliai, kūlingiai, saidros,

viena kita pušelė

Kiminai

Varnauogės

Siauralapė balţuva

Vaivorai

Kupstinis švylys

Kupstinė kūlingė

Baltoji saidra

Durpyninis bereinis

Gailiai

Tekšė

Virţiai

Saulašarė

Pelkių reikšmė

1. Kaupiasi durpės

2. Auga saviti augalai

3. Kai kurie augalai turi gydomųjų savybių

4. Dera vertingos uogos

5. Peri reti paukščiai

6. Prieglobstį randa ţvėrys

7. Yra savotiškos vandens saugyklos

8. Reguliuoja vandens reţimą

9. Iš jų prasideda upės

10.Švarina atmosferą

11.Yra tarsi Ţemės metraščiai

Pelkių apsauga

Pelkės yra saugomos ir

globojamos.

Paskelbtos

rezervatais, botaniniais

draustiniais

Pelkės – rezervatai

• Čepkeliai

• Ţuvintas

• Kamanos

• Viešvilė

• Girutiškis

Rezervatuose neleidţiama jokia veikla, kuri galėtų

paţeisti natūralius gamtos procesus. Pašaliniams

draudţiama vaikščioti be administracijos leidimo

Čepkelių rezervatas

Kamanų

rezervatas

Viešvilės

rezervatas

Ţuvinto

rezervatas

Girutiškio rezervatas

Uţduotis

• Uţd. sąs. 42p. – 32 uţd.

Namų darbai:

1. Vadovėlio 106p. – 2uţd.- 14 kl.

2. Uţrašyti po 3-4 argumentus apie

Pelkių nusausinimo: ţalą ir naudą.

Nauda Ţala

• Filmas

• http://www.youtube.com/watch?v=93J

o4wX5vK4

• http://whatiexpect.in/index.php?option

=com_video&Itemid=148&video=vkFj

vu_4WZY

• http://www.nzt.lt/nzt/selectPage.do?d

ocLocator=7AE723ED165E11E081D

A746164617373&inlanguage=lt

Pelkių nusausinimas

Nauda • Pelkės paverstos

durpynais, kultūrinėmi

s pievomis, dirbamais

laukais

Ţala • Nyksta pelkių

augalai ir gyvūnai

• Senka upės

• Sausėja likusios

pelkės