Nr.2(320�761)

2011 m.sausio 13-19 d.

3-7 p.

Elena KNIUKÐTAITË. ,,Þvirbliai erðkeèiø krûme�

2 p.Sausio takoskyra.Nugalëta mirtis

2

Vyksmas . 2011 m. sausio 13�19 d., Nr. 2 (320�761)

�Iðgrásim mes tada plieniniais savo skydaisKlampius ir purvinus takus,Kad gráþtø didvyriø dvasia, naujai praþydus,Á mûsø sunkiai merdinèius laikus.�

Taip pokario metais raðë poetas Bronius Krivickas, raðë ne saugiaitûnodamas kolaborantø kohortoje, raðë kiekvienà minutæ rizikuoda-mas gyvybe, raðë, sàmoningai pasirinkæs pasiprieðinimo, kovos prieðokupantus kelià. Partizanas � poetas, kurio kûryboje iðskirèiau benesvarbiausià imperatyvà � garbingà, iðdidþià mirtá kovojant.Nepasiduoti, neiðduoti, nepabëgti. Tatai nebuvo deklaracija. B. Kri-

vickas þuvo 1952 metais bunkeryje, nepasidavæs ir neiðdavæs, taèiauiðduotas savø. Dar kartà ásiskaitykime á eilutes, raðytas ðirdies kraujuir tikëjimu. Poeto ir jo bendraþygiø idealø �plieniniai skydai� ið tiesøspindi klampyniø raizgalynëje, ir juos atranda naujøjø laikø herojai,tæsdami kilniø herojiniø nuostatø tradicijà � aukotis vardan Tëvynëslaisvës.Tragiðkasis 1991-øjø sausis, kurio dvideðimtmetá nûnai minime, vi-

sø pirma siejasi su aukomis, su tais, kurie, kaip ir pokario partizanai,sàmoningai ryþosi þengti pasiprieðinimo, protesto keliu prieð iki dan-tø ginkluotà jëgà, tik visiðkai beginkliai. Nepabûgo, nepasitraukë,neiðdavë...Nesitraukë ir tûkstantinë minia, glaudþiu gynybos þiedu apsupusi

Lietuvos Nepriklausomybës simboliu tapusá Aukðèiausiosios Tary-bos � Atkuriamojo Seimo pastatà, nesitraukë ir pastato viduje darkruvinøjø ávykiø iðvakarëse kario-gynëjo priesaikà davæ ðimtai rû-mø gynëjø...Bet Sausá prasidëjo takoskyra mûsø sàmonëje ir ðirdyse. Sausá pra-

sidëjo ir tæsiasi iki ðiol. Toji takoskyra gilëja, ir jokie bandymai per-mesti bent laikinus lieptelius negelbës.Nes vienoje pusëje � idealistai, riteriai, iðtikimi duotai priesaikai

ar vidiniam imperatyvui esant bûtinybei aukotis dël Tëvynës laisvës irnepriklausomybës, o kitoje � pragmatiðki cinikai, kuriø per dvideðimt-metá prisiveisë legionai, jiems þodþiai Auka, Tëvynë, Garbë � tuðèiasgarsas, iððaukiantis vypsná ir paðaipas. Þinoma, ne vieðai. Kol kas tikvienas kitas, lyg laboratorinë þiurkë, þvygteli reakcijos iðbandymuikokià nors ðmeiþikiðkà penktosios kolonos arsenalo citatà, taèiau sa-vo bendraminèiø ratelyje cinikai atvirai vaiposi ið �husarø�, idealis-tø ir dar tikinèiø Laisvës idëja.O ko nesivaipyt. Juk idealistai, pasiryþæ mirt uþ Tëvynæ, nenutuokia,

kad Nepriklausomybæ galima parduoti uþ skatikus, kad energetinës ne-priklausomybës toji Tëvynë dël cinikø pragmatikø manipuliacijø seniainebeturi, kad strateginius objektus ir finansus seniai valdo vikingai irriurikovièiai, kad seniai pasidalintos visos ekonominës sritys ir tereikiavisai nedaug pastangø � pasitelkti jau iðbandytà prieðkario �kritiniorealizmo� ir �liberalizmo� metodà. Tai jau ir daroma.Juk 1940 metø okupacijai buvo rengiamasi, pasitelkiant kritinæ

mintá � valdþios peikimas buvo ágavæs ypatingà màstà, pakanka prisi-minti ávairius bûsimø iðdavikø ir kolaborantø literatûros kûrinius,publicistikà.Dar subtilesnis, tautinæ sàmonæ nuodijantis arsenalas metamas da-

bar. Kritikos ir kritikø cinizmas akivaizdþiai balansuoja ties iðdavys-tës ir tarnystës svetimoms struktûroms riba.�Kà man davë ta Lietuvos nepriklausomybë? Kà man duos Tëvy-

në?� � purkðtauja �kritinio realizmo� pritvinkæs liberalus naujalie-tuvis, �diplomuotø valizø veþikas�...O kà tu jai davei? Ar bent vienas ið jûsø idëjiniø vadø � �liberalio-

sios dvasios� apologetø yra priminæs senovës romënø imperatyvà ��Atiduok, kà privalai�, ir mûsø didvyriø, pasirinkusiø, pasak B. Kri-vicko, �Pergalës mirtá�, dar gilesná skambesá ágaunantá patikslintàimperatyvà � �Atiduok TËVYNEI, kà privalai�?Nusivylimas valdþia siejamas su nusivylimu valstybe, Nepriklauso-

mybe. Vyksta planingas bet kokiø vertybiø suplakimas, skatinamasnepasitenkinimas, diegiama mintis, kad tokioje aplinkoje neámanomaágyvendinti siekiø, pritaikyti gautø þiniø.O juk visø pirma turëtume pasiklausti savæs, ar bent dalelæ atidavë-

me savo Tëvynei, ar tik mokame reikalauti. Ið tiesø, reikalavimø daugë-ja, ne visada jie pagrásti ir paremti realiomis valstybës galimybëmis.Kritinio realizmo ir liberalioji dvasia, toji, pasak A. Maceinos, bol-

ðevizmo pagimdyta kreatûra, kuri ápratusi tik imti, griebti, pardavinë-ti ir iðdavinëti, ypatingai suinteresuota idealizmo þlugdymu. Nesidealizmas � tai pasiaukojimas. Idealizmas � tai nuolat skambantis he-rojinis motyvas. Idealizmas � bebaimiðkumas... Idealizmas � mûsø viltis.Maþos tautos liberalioji dvasia... Gliti, baili, prisitaikanti, parduo-

danti, ciniðka.Jie, tos dvasios kaupëjai ir neðëjai, stumdosi anoje takoskyros pu-

sëje, ðaiposi ir krizena ið idealistø, budriø riteriø, tikinèiø ir turinèiøsavo nuostatas. Jie turtëja Tëvynës sàskaita, bet jø takai � klampûs irpurvini, o jø darbai paþenklinti �gëdos dëme�.Kruvinøjø Sausio ávykiø dvideðimtmetis. Jis akivaizdþiai parodë

gilià takoskyrà. Nutylëti jos jau nebegalima. Toleruoti glièios ir bai-lios, Tëvynæ ávairiais bûdais parduodanèios dvasios nebegalima.Poetas Algimantas Mackus iðeivijoje raðë: �Ir mirtis nebus nugalë-

ta...� Manau, kad pokario rezistentai, 1991-øjø Sausio aukos nugalë-jo mirtá. Jø mirtis � Pergalës mirtis. Idealistø, pasiryþëliø dvasia gyva.Jø auka áprasmino kilnià Idëjà. Mirtis nugalëta.Ir, nepaisant gilëjanèios

takoskyros ir besidaugi-nanèiø vien pelno ir nau-dos siekianèiø vertelgø,idealai kol kas triumfuoja.Lietuva nebus nugalëta.

Funikulierius

Sausio takoskyra.Nugalëta mirtis

AudronëMEÐKAUSKAITË

Sausio 13-osios ávykiø dienajuodais kaspinais nuplevësuos jaudvideðimtà kartà, todël ir prisimin-ti bus ðiek tiek iðkilmingiau, neipraëjusiais metais. Kauno miestosavivaldybë pasiruoðusi sukviestidaugybæ þmoniø pabûti kartu, tikðá syká taikiais tikslais Kauno spor-to halëje, kurioje skambës naujakompozitoriaus Giedriaus Kuprevi-èiaus poetinë oratorija �Amþinojiðviesa�. Kompozitorius, pedago-gas, eseistas � visa tai vienas þmo-gus, kuriantis ávairiø þanrø muzi-kos kûrinius: operas, miuziklus,simfonijas, kamerinius kûrinius,oratorijas, vokalinius ciklus. Netru-kus sulauksime kaþko naujo.�Kauno miesto savivaldybës uþ-

sakymas sukurti specialø kûrináSausio 13-sios ávykiø 20-meèiuibuvo netikëtas ir, atvirai pasakysiu,bauginantis. Nesu proginiø kûriniøðalininkas, ypaè jei jie politiðkai an-gaþuoti. Bet itin dràsino idëjà pa-siûliusio profesoriaus Petro Binge-lio palaikymas�, � teigia kompozi-torius, nemëgstantis savo kûrybosspalvinti politinëmis, dokumenti-nëmis detalëmis, sieti jà su realijo-mis. Todël ir ðia proga nuo scenosskambës poezija ir muzika, o ne po-litiniai lozungai.Ákvëpimo ðaltiniu kompozitoriui

tapo 1992 m. iðleista knyga � An-tano Jasmanto (filosofoAntanoMa-ceinos literatûrinis slapyvardis)

�Amþinoji ðviesa� primins sausio 13-àjà�Poezija�, o visà kûrybos procesàlydëjo prisiminimai ið slogios1991-øjø þiemos. �...netikëtai ið-sprûdo maþa, kukli ir ant prasto po-pieriaus 1992 metais atspausta kny-gelë � Antano Jasmanto �Poezija�.Atverèiau, pradëjau skaityti. Ið kar-to tapo aiðku � tai mano bûsimo kû-rinio Poetas. Visa kita susidëliojosavaime. Po gero pusmeèio poeti-nës oratorijos �Amþinoji ðviesa�partitûra buvo uþbaigta, natos ið-dalintos atlikëjams�, � kûrinio at-siradimo istorijà pasakoja G. Kup-revièius, ásitikinæs, kad A. Macei-nos poezija vis dar aktuali ir jaudi-nanti. Kûrinys kalba apie tautosvienybæ, kovø ir darbø prasmæ, to-dël puikiai atspindi skaudþius dvi-deðimties metø senumo ávykius,juos apibendrina platesniame kon-tekste, nors ir neseka realia istorija.Kompozitorius teigia sàmoningaivengæs ðiuolaikiniø autoriø.Poetinæ oratorijà atliks Kauno

miesto simfoninis orkestras (diri-gentas Modestas Pitrënas), Kaunovalstybinis choras (vadovas PetrasBingelis), solistai: OnaKolobovaitë(sopranas) ir Liudas Mikalauskas(bosas), smuikininkas VilhelmasÈepinskis. Fliugelhornu gros Vale-rijus Ramoðka, dalyvaus Kaunochoras, skaitys aktorius EgidijusStancikas. Operà reþisavoGytis Pa-degimas, dailininkë � Birutë Ukri-naitë, videodailininkas � SimonasGlinskis. Itin stipri menininkø ko-manda teikia vilties iðvysti neeili-ná reginá.�Esame ápratæ, kad menininkas

kuria remdamasis subjektyviu po-þiûriu, asmeninëmis problemomis,todël labai svarbu, kad G. Kupre-

vièius sugeba visiðkai organiðkaireaguoti á svarbias mûsø ðaliai da-tas ir ávykius. Tuomet sutampa kû-rybinis menininko vektorius ir jopilietinë savimonë. Tikiuosi, kadðis kûrinys bus parodytas ne tik sau-sio 13 d., bet ir vëliau, nes A. Jas-manto tekstas labai pranaðiðkas,kalbantis simboliais, kuriuos gali-ma ávairiai interpretuoti. Tekstas pa-prastas, emocionalus, taèiau kartulabai gilus. Dirba jau seniai susibû-rusi komanda. Keista, kai matai S.Glinskio, kurio tëvai buvo sàjûdþiometraðtininkai, darbus. Tai visiðkaikita stilistika, kitos kartos poþiûris,kuris atveria tuos paèius klodus.Taip visas kûrinys atveria gilius, ar-chetipinius pasikartojimus. Svarbusávykis reflektuojamas nuoðirdþiu,tikru meno kûriniu. Man paèiam ðisdarbas yra svarbi pilietinë prieder-më � að lyg ir toliau stoviu Baltijoskelyje�, � sako reþisierius G. Pade-gimas.�Kauno halës erdvë � specifinë,

tad tenka gerokai pasukti galvàapie jos �uþpildymà�. Tiesa, tai ne-bus ðou ar efektø spektaklis. Nuta-rëme sutelkti dëmesá á poezijà, mu-zikà ir, anot poetoA.Maceinos, �at-gniauþtà delnà pradaryti�, pabûtikartu, pamàstyti apie tai, kuo esa-me ir kaip gyvename. A. Maceinospoezija skamba netikëtai, aktualiai,jaudinanèiai. Kas þino, gal bent tàvalandà pagalvosime apie pareigàTëvynei ir pamàstysime apie jos at-eitá�, � viliasi kompozitorius, tikin-tis klausytojø jautrumu.Poetinës oratorijos �Amþinoji

ðviesa�premjerasausio13d.,18val.Kauno sporto halëje. Áëjimaslaisvas.

AudronëMEÐKAUSKAITË

Nors menininkø namø scena pri-minë keistà miðkà, kuriame balta-kamieniai berþai augina egliø ða-kas, joje sausio 10 d. dëjosi rimtidalykai. Á minkðtus krëslus ðio �mið-ko� vidury sëdo ásimintiniausi2010 m. Kauno menininkai.Jau tryliktus metus ið eilës Kau-

no menininkø namai renka Ásimin-tiniausià Kauno menininkà, nes,pasak direktoriaus Viktoro Valaði-no, tai dabar praverèia ir kaip krite-rijus, padedantis atskirti profesio-naløjá menà nuo tokiu tik apsime-tanèio. Kaip ir kasmet, ið kûrybiniøorganizacijø pateiktø kandidatøKauno menininkø namø Meno ko-legija paskelbë 9 pretendentus ðiamtitului gauti, o apdovanoti buvodu: tapytoja Elena Kniûkðtaitë irpianistas Rokas Zubovas.Ásimintiniausiø Kauno meninin-

kø pavardës bus áraðytos Stasio Þir-gulio sukurtoje skulptûroje �Spar-nuotoji kolona�, kur nuo 1998 m.jau áamþinta 19 kûrëjø ir 1 kûrybi-nis kolektyvas. Panaðios skulptû-rëlës keliaus ir á jø namus kartu supuokðèiø glëbiais ir sveikinimais.Anksèiau Ásimintiniausio metø

menininko pagerbimo iðkilmësMenininkø namuose vykdavo prieðpat Naujuosius metus. Dabar ðiðventë nukelta á sausio pradþià, kadnepasimestø tarpuðvenèio ðurmuly-je, kuomet visiems pritrûksta vie-no laisvo vakaro.Ta proga skambëjo itin pompas-

tiðka, nuo juoko iki aðarø nusiritu-si kompozitoriaus Giedriaus Kup-revièiaus odë apdovanotiesiems irjø miestui Kaunui. Reziumuoti jàgalima paprastai: �Naivu galvoti,kad naivø menà kuria naivûs daili-ninkai. R. Zubovas savaip atradoÈiurlioná ir atëjo á scenà, kad sa-vaip já atrastume mes�.O tà vakarà miesto kûrëju (nes

visiems tada bent truputá norisi to-

kiais tapti) pavadintas meras An-drius Kupèinskas pasidþiaugë, kad,kaip ir planuota, menininkai ið tie-sø padëjo iðgyventi sunkmetá. OKaunas pagaliau nebëra miestas, iðkurio juokiasi visa likusi Lietuva.Dabar miestui telieka siekti ásimin-tiniausio metø titulo.Vëliau visi susirinkusieji klau-

sësi koncerto (juos dþiugino solis-të Vaiva Genytë, smuikininkas Vil-helmas Èepinskis bei gitaristas Ser-gejus Krinicinas), fotografavosi ir...buvo atiduoti publikos �savivalei�.�Nemuno� skaitytojams meni-ninkai jau buvo pristatyti, taèiau ðáiðkilmingà vakarà juos dar kartà pa-kalbinome.Tapytoja Elena Kniûkðtaitë, ap-

dovanota uþ 35-eriø metø kûrybosretrospektyvinæ parodà, 2010m. su-rengtà Kauno paveikslø galerijoje,ir uþ visu gyvenimu árodytà talentounikalumà.Jos paveiksluose atsispindi sa-

vita liaudiðka pasaulëjauta, þmo-gaus bûties suvokimas. Ankstyvuo-siuose paveiksluose vyrauja pa-prasti motyvai, vëlesniuose � sudë-tingesnë erdvinë struktûra, panora-minë ir daugiafigûrë kompozicija,krikðèioniðkosios tematikos siuþe-

tai. Paveikslai itin dekoratyvûs, me-taforiðki, átaigaus kolorito, svajin-gos, melancholiðkos nuotaikos, tau-todailës tradicijai artima tapysena.Elena yra baigusi fotografijos

mokslus Vilniaus technologijostechnikume, o tapyti mokësi tik dai-lës mëgëjø studijoje �Paletë� pasdailininkà Rimà Bièiûnà. Jau dau-giau kaip tris deðimtmeèius ji gy-vena Rumðiðkëse ir Liaudies bui-ties muziejuje dirba restauratore.�Daugmetø að beveik visiðkai ne-

dalyvavau vieðajame gyvenime, sa-vo darbus Kaune eksponavau labaiseniai, tik sovietmeèiu, bet artëjantðeðiasdeðimtmeèiui sumaniau paro-dà. Ir jos norëjau labai rimtos, o nekokioje nors maþoje galerijoje ar ho-le. Pamaþujàsurengëmekartusu�Eg-lës� galerija, o dabar dar ir toká �titu-là� teko pelnyti. Net pati nustebau.Norëjau apþvelgti visø darbo metørezultatus, kà per juos nuveikiau.Dirbtuvëje darbø negali pamatyti to-kiø, kokie jie yra. Reikia platesnëserdvës, atstumo, kitos nuotaikos, kadjie atsivertø.Net draugai parodoje ste-bëjosi vieno kito darbo nematæ, norsjie tikrai ne kartà buvo dirbtuvëje.

Nukelta á 9 p.

Sparnuotieji menininkai

Tapytoja Elena Kniûkðtaitë ir pianistas Rokas Zubovas.Narcizo FREIMANO nuorauka

3

.2011 m. sausio 13�19 d.,

Nr. 2 (320�761)

Skirmantas VALIULIS,

Stanislovas ÞVIRGÞDAS

Vartant Lietuvos fotografijos istorijospuslapius, nesunku pastebëti, kad fotogra-fija nuo pat jos iðradimo domëjosi daili-ninkai, muzikai, raðytojai, o Sankt Peter-burgo dailës akademijà baigæs AleksandrasStrausas ir Vilniaus pieðimo mokyklos ab-solventas Stanislovas Filibertas Fleury nettapo profesionaliais fotografais. 1918 m. at-gavus nepriklausomybæ, daugelis Lietuvosdailininkø (Adomas Varnas, Domicelë Ta-rabildienë, Vaclovas Kosciuðka, VytautasKairiûkðtis, Adolfas Valeðka, Sofija Urbo-navièiûtë-Subaèiuvienë, Alfonsas Dargis,Petras Kiaulënas, Kazys Varnelis, Petras Ta-rabilda, Antanas Þmuidzinavièius, VladasDrëma ir kt.) taip pat fotografavo, taèiautik visai neseniai á jø fotografijas pradëjo-me þiûrëti kaip á atskirà kûrybos formà.Ypaè ádomiai dailës ir fotografijos santy-kiai susiklostë modernizmo ir postmo-dernizmo laikais, kai atsirado bendrø pro-jektø galimybë, o fotografijos funkcijos ta-po labai plaèiai suvokiamos. Lietuvoje itinsvarbus buvo fotografijos kaip meno pri-paþinimas, kuris atëjo gerokai pavëluotai.Dabar nieko nestebina, kai fotografija mi-nima greta dailës ir visø kitø vaizduoja-møjø menø.Gana keblûs dailës ir fotografijos san-

tykiai atsiskleidë jau nuo XIX a. vidurio,bet tik su modernizmu prasidëjo fotogra-fijos kaip naujos meno kalbos paieðkos. Ájas ásitraukia ne vien dailininkai. Raðyto-jai greta plunksnos irgi ima á rankas foto-aparatus. Ypaè kai patobulinama fotogra-fijos technika ir ágyvendinamas garsusis�Kodako� principas: �Jûs nuspaudþiateuþraktà, o visa kita padarome mes.� Pran-cûzø klasikas Emilis Zolia fotografijà pa-sitelkdavo kaip uþraðus savo natûralisti-niams romanams. Ðvedø dramaturgas ir ro-manistas Augustas Strindbergas, prieðin-

Mikalojus Konstantinas Èiurlionis �fotografas

gai, fotografijoje matë sugebëjimà pagautinematomà þmogaus egzistencijà. Uþtatvertino fotomontaþus ir visokius dvigu-bus vaizdus, tikëdamasis uþfiksuoti mis-tiðkà þmogø. Galbût dël panaðios prieþas-ties fotografija domëjosi ir rusø prozinin-kas mistikas Leonidas Andrejevas. O Mi-kalojus Konstantinas Èiurlionis? Kaþin,ar jo fotografijà galima traktuoti kaip lai-kinà pomëgá ir atskirti nuo visos kûrybosbei interesø platumo. Juk dar studijuoda-mas Varðuvos muzikos institute jis domë-josi istorija, chemija, fizika, astronomija,astrologija, mitologija, senomis ir naujo-mis kalbomis, klasikine ir naujàja filoso-fija, Vakarø ir Rytø religijomis. Plati inte-resø skalë bûtent ir atvedë á fotografijà,juolab kad buvo kam paskatinti ir palai-kyti. Tuo metu Kaune jau fotografavo ir

filmavo Vladislovas Starevièius, beje, ir-gi pradëjæs nuo pieðiniø ir karikatûrø. Ne-þinome, ar jis kà nors buvo girdëjæs apieM. K. Èiurlioná, bet likimas lëmë, kad tuojpo jo mirties atsidûrë Maskvoje, ten tæsëpradëtus eksperimentus su lëline anima-cija ir ðiandien pasauliniu mastu pripaþás-tamas kaip jos pradininkas. Ar bûtø filma-væs M. K. Èiurlionis? Sunku pasakyti, ne-teko aptikti duomenø apie jo domëjimàsikinu. Taèiau keistas dalykas: jo laiveliøkompozicijos, judesio pagava, þmoniø fi-gûros juose labai primena garsøjá avan-gardiná Sergejaus Eizenðteino filmà �Ðar-vuotis �Potiomkinas�, kuris pasirodë tikpo poros deðimtmeèiø. Gal M. K. Èiurlio-nis uþbëgo fotografijos ir kino moderniz-mui uþ akiø?Áþymaus mûsø menininko � tapytojo,

grafiko ir kompozitoriaus � M. K. Èiur-lionio fotografijos, kaip atskira kûrybossritis, vis dar maþai tyrinëtos ir ávertintos.Vienà pirmøjø publikacijø �M. K. Èiur-lionis � fotografas� savaitraðtyje �Dieno-vidis� paskelbë vienas ðio straipsnio au-toriø 1998 m.1 Nacionalinis M. K. Èiur-lionio dailës muziejus 2000 m. surengë fo-tografijø parodà ir iðleido katalogà �Visdar nepaþintas Èiurlionis: Èiurlionis ir fo-tografija�2, kuriam áþanginá þodá paraðëOsvaldas Daugelis. Apie M. K. Èiurlioniofotografijas raðë ir jo palikimo tyrinëtojasVytautas Landsbergis3. Be to, ðiek tiekduomenø apie tai galima rasti M. K. Èiur-lionio laiðkuose4, sesers Jadvygos Èiurlio-nytës atsiminimuose5, Petro Galaunës su-darytame 1938 m. leidinyje6, viena kitauþuomina aptinkama ir kitø autoriø rað-tuose. 2004 m. M. K. Èiurlionio fotogra-fijos publikuotos ir Spaudos fotograføklubo metraðtyje �Tai Lietuva�7. 2010 m.M. K. Èiurlionio fotografijø paroda vëleksponuojama Nacionaliniame M. K. Èiur-lionio dailës muziejuje ir Seimo galerijo-je Vilniuje, o Milane (Italija) surengtojeparodoje �Èiurlionis: ezoterinë kelionë1875-1911� drauge su tapybos darbais pa-rodytos ir 47 fotografijos.8

Nukelta á 4 p.

1 S. Þvirgþdas.M. K. Èiurlionis � fotografas.Dienovidis, Nr. 40 (394) 1998 10 30-11 05.

2 Vis dar nepaþintas Èiurlionis: Èiurlionis irfotografija. � Kaunas: Nacionalinis M. K. Èiur-lionio muziejus, 2000.

3 Ðiek tiek fotografijos In: V. Landsbergis. Vi-sas Èiurlionis. � Vilnius: Versus aureus, 2008;Vainikas Èiurlioniui. � Vilnius: Mintis, 1980;MKÈ: Laiðkai Sofijai.� Vilnius: Vaga, 1973.

4 M. K. Èiurlionis. Apie muzikà ir dailæ: Laið-kai, uþraðai ir straipsniai. � Vilnius: Valstybinëgroþinës literatûros leidykla, 1960.

5 Jadvyga Èiurlionytë: Atsiminimai apie M. K.Èiurlioná.� Vilnius: Vaga, 1973.

6 M. K. Èiurlionis. Straipsniø rinkinys, red.P. Galaunë. � Kaunas: Vytauto Didþiojo kultû-ros muziejus, 1938.

7 Tai Lietuva. Lietuvos spaudos fotografija2004. � Vilnius: Lietuvos spaudos fotografø klu-bas, 2004.

8 I. Gaiþutytë. Apie �M. K. Èiurlionio ezoteri-næ kelionæ� Milane. � bernardinai.lt, 2010 11 13.

4

TILTAI . 2011 m. sausio 13�19 d., Nr. 2 (320�761)

Mikalojus Konstantinas Èiurlionis � fotografasAtkelta ið 3 p.

M. K. Èiurlionio turëtà fotoapa-ratà �Kodak� savo prisiminimuosemini sesuo Jadvyga. Ji raðo: �Bro-lis turëjo fotoaparatà ir tà kartà(1908 m.) daug fotografavo, o pas-kui abu su Zose ryðkino, dþiovino,karpë nuotraukas ir klijavo á albu-mus. Viena kita nuotrauka, jo dary-ta, iðliko iki mûsø laikø.�9 Kitojevietoje mini ir fotoaparato modelá:�Mëgau þiûrëti, kaip jis darë ðei-mos fotonuotraukø atspaudus. Fo-tografavo jo draugas dailininkasBoleslovas Èarkovskis, vieðëjæs tàvasarà (1909 m.) Druskininkuose irlankæsmus. Tai buvo ne nauja. Prieðkeletà metø ir brolis buvo atsive-þæs nedidelá �Kodakà� ir nemaþa fo-tografavo. Tada rûsyje, tamsiausio-je vietoje, buvo aiðkinamos kliðës,ir visi vaikai pasilenkæ þiûrëdavo-me, kaip ant stiklo iðryðkëja juodiveidai, rankos ir balti plaukai. Bu-vo truputá baugu (tø nuotraukø ið-liko ligi mûsø laikø).�10Be to, kompozitorius Juozas Tal-

lat-Kelpða lankæsis M. K. Èiurlio-nio Vilniuje, Andrejevo (dabar Sa-vièiaus) g. name Nr. 11 nuomota-me bute, raðo: �Kambarys buvo þe-mas, bet erdvus. Jame stovëjo siau-ra geleþinë lova, prie jos nedidelisstalelis su këdute. Prie kitos sienosbuvo pastatytas nuosavas Lippen-bergo firmos pianinas (...) Virðujpianino ant sienos buvo prikaltapuðies ðakutë. Prie lovos � kita. Darpora këduèiø ir lagaminas, kuria-me buvo visas jo turtas � rankrað-èiai; ant pianino þiupsnelis gaidø,ant lango foto aparatas. Tai ir visasjo kambario apstatymas.�11Minëjome, kad M. K. Èiurlionis

turëjo fotoaparatà �Kodak�. Jodraugas dailininkas BoleslovasÈarkovskis, jau patyræs fotografas,besimokydamas Varðuvos dailësakademijoje fotografuodavo gam-tovaizdþius ir kolegø kûrinius. Jonuotraukos suklijuotos á du albu-mus, ið kuriø vienas iðlikæs, o kità,kuriame buvo ir M. K. Èiurlioniopaveikslø reprodukcijos, Antrojopasaulinio karo pabaigoje sovietøkareiviai panaudojo ugniai ákurti.12Greièiausiai B. Èarkovskis ir buspaskatinæs M. K. Èiurlioná fotogra-fuoti. Sprendþiant ið M. K. Èiurlio-nio 1905m. geguþës 8 d. laiðko bro-liui Povilui, kuriame jis raðo: �Siun-èiu èia Tau nuotraukas savo fanta-zijø... Gaila, kad negaliu Tau atsiøs-ti savo geresniø darbø reprodukci-jø. Jas taip pat turiu tik atsitiktinu-mo dëka�13, galima spëti, kad daili-ninkas pats dar nefotografavo, oreprodukcijas bus padaræ kolegos(gal B. Èarkovskis?). Tikëtina, jogfotoaparatà M. K. Èiurlionis ásigi-jo dar besimokydamas Varðuvosdailës akademijoje apie 1905 m.vasarà, prieð vykdamas á Anapà, ogal Bronislava Volmanienë pado-vanojo? Ðá teiginá patvirtina faktas,kad pradþioje, kol neturëjo foto-aparato, naudojo bièiuliø nufotog-rafuotas savo kûriniø reprodukci-jas, o laiðkus raðydavo ant atvirukøsu savo paveikslø tapytais ar spal-votais pieðtukais pieðtais siuþetais.Vëliau, jau ásigijæs fotoaparatà irpradëjæs spausdinti nuotraukas, jasretsykiais panaudodavo vietoje at-virukø.M. K. Èiurlionio turëtas 1898-

1904 m. gamybos �Kodak� su-lankstomasis fotoaparatas buvo pa-lyginti pigus, skirtas fotomëgëjams,todël norint juo fotografuoti be-veik nereikëjo iðankstinio pasiren-gimo. Fotoaparate, sprendþiant ið

M. K. Èiurlionio darytø nuotraukøformato, naudotos 9 x 12 cm stik-lo plokðtelës. Fotografuoti buvogalima nuo stovo ar laikant aparatàrankose.M. K. Èiurlionis Druskininkø

namelio rûsyje buvo ásirengæs im-provizuotà fotolaboratorijà ir patsspausdindavo nuotraukas. Apie jøspausdinimà atsiminimuose raðo se-suo Jadvyga.14 Be to, M. K. Èiur-lionis apie tai uþsimena ir 1909 m.rugsëjo 22 d. ið Druskininkø raðy-tame laiðke Sofijai Kymantaitei:�Zuliuk mano mieliausias, spëk, kàað darau ið nuobodulio? Kopijuojumûsø ðeimos grupes. Ásivaizduoksau, Balys (Èarkovskis) padarë 4nuotraukas ir iðvaþiuodamas pali-ko stiklus, du patronus viraþfiksa-þo ir vakar gavau paðtu (nuo jo) ry-ðulëlá popieriaus, tai dabar sau ir ko-pijuoju. Paimk ið kun. Jono mûsøstiklà ir dar gal kokius, ir sau pasi-darysime � gerai? (...)�15 Tuo metufotografijos kontaktiniu bûdu bu-vo kopijuojamos su specialiu rëme-liu ant aristotipinio (�dieninio�)maþo jautrumo sidabro chloridiniofotopopieriaus, skirto kopijuotidienos ðviesoje. Á kopijavimo rëme-lá silpnoje ðviesoje bûdavo ádeda-mas stiklo negatyvas, ant jo emul-sija prie emulsijos uþdedamas fo-topopierius ir prispaudþiamas spe-cialiu dangteliu su spyruokle. Pas-kui rëmelis bûdavo laikomas stip-rioje dienos ðviesoje, kol popieriu-je atsirasdavo reikiamo kontrastoatvaizdas. Tada popierius apdoro-jamas specialiu preparatu viraþu-fiksaþu, kuris vienu metu ir tonuo-davo, ir uþfiksuodavo vaizdà. Vë-liau popieriø plaudavo vandeniu iriðdþiovindavo. Tokiu bûdu gautosnuotraukos bûdavo karpomos ir kli-juojamos á albumus. Kadruoti buvogalima tik apkarpant fotografijà ar ko-pijuojant ádëti á rëmelá maþesnio for-mato nei skilo negatyvas fotopopie-riaus gabalëlá � ðtai kodëlM.K.Èiur-lionio fotografijø matmenys tokieávairûs (5,4 x 5,2 ar 8,9 x 11,9 cm irpan.).Viraþu-fiksaþu apdorotos nuo-traukos po kurio laiko pradëdavoblukti, todël M. K. Èiurlionio ðiuobûdu darytos fotografijos mums da-bar atrodo nelabai kontrastingos,apyðviesës, tarsi bûtø mëgëjo blo-gai atspausdintos. 1909 m. lapkri-èio 21-22 d. laiðke Sofijai raðo-ma: �Að èia leidþiu laikà, kaip ið-manau: kopijuoju fotografijas,pirkau bromo sidabro popieriaus� ir nieko neiðeina � jau penkispopierius sugadinau. Zuliukasmane lups? Bet turiu uþtat dar vie-nà pakelá �Solio�, ir ant to popie-riaus labai gerai atrodo, vëliau at-siøsiu Tau kà nors.�16 Tuo metujau buvo naudojami sidabro bro-midiniai fotopopieriai, kuriuos rei-këjo apdoroti prie raudonos ðvie-

sos, ryðkinti specialiame ryðkale,fiksuoti ir t. t. M. K. Èiurlionis bu-vo ápratæs nuotraukas kopijuoti antaristotipinio (�dieninio�) fotopo-pieriaus �Solio� ar kitokio, todël irpozityvai gerai pavykdavo. Gali-mas dalykas, kad ant sidabro bro-midinio fotopopieriaus jis bandëspausdinti nuotraukas tokiu pat bû-du kaip ir ant aristotipinio. Viraþas-fiksaþas èia netiko, o silpnoje die-nos ðviesoje popierius pilkëdavoiki visiðko patamsëjimo. Ið 1909 m.laiðkø Sofijai suþinome, kad foto-popieriø ir reikiamas medþiagaspirkdavo Vilniuje. �Ar gavai ið Jan-kos grupæ? Tiesa, kaip gerai kai ku-rie iðëjo? Kliðës ir viraþas yra palik-ti, tik popieriaus turi atsiøsti, o galTu nupirktum, jei pro Vilniø va-þiuosi?�17 Kitame laiðkemini ir par-duotuvæ Vilniuje: �Paskui buvaupas Hurèinà, aha! ir paskui nusipir-kau kavos ir popieriaus ir fotografi-jas (chemikalø?).�18M. K. Èiurlionis 1905-1906 m.

þiemà gyvendamas Druskininkuo-se kûrë fluorofortus (tai darë ir vë-liau) � vaðkuoto stiklo plokðtelëjeplienine adata iðraiþytus ir fluororûgðtimi iðësdintus atspaudus, at-spaudþiamus ant drëgno popieriaus.Fotografijos procesas ðiek tiek pri-mena minëtà grafikos technikà, ku-rià Lietuvoje jis pirmasis pradëjotaikyti. Gal todël M. K. Èiurlionisfotografinius negatyvus vadina kli-ðëmis? Nors tikëtina, kad tai jo laið-kø (raðë lenkiðkai) vertimo netiks-lumai, nes lenkø kalboje þodis klis-za � fotonegatyvas.M. K. Èiurlionio laiðkuose mi-

nima, kad stiklo negatyvai buvosaugomi ir retkarèiais ið jø spausdi-namos fotografijos. Kyla klausimas,kur tie negatyvai dabar, ar iðliko perdviejø karø audras ir visas negan-das? J. Èiurlionytë atsiminimuosemini, kad Druskininkuose tarp kitødailininko daiktø buvo saugoma ir�geroka krûva sàsiuviniø su juodaisceratiniais virðeliais... Turbût tai bu-vo dienoraðèiai. Ðiandien, visa taiprisiminus, grauþia sielvartas. Juktuose sàsiuviniuose gal buvo ne-ákainojami turtai. Gal jie atskleistølabai svarbias jo dvasios paslaptis,gal kai kas paaiðkëtø, ko mes nesu-gebame suprasti... Gal tie dienorað-èiai atsiras, kaip atsirado Èiurlioniolaiðkø juodraðèiai. O þiniø apie die-noraðèius tik tiek turiu, kad 1911me-tø balandþio pabaigoje atvykæs iðVilniaus Lietuviø dailës draugijoságaliotinis iðveþë visusKastuko stal-èiaus turtus kartu su paveikslais.�19Reikia manyti, kad kartu su dieno-raðèiais ir kitais daiktais buvo ið-veþti ir stiklo negatyvai, kurie vie-nà dienà gali iðplaukti á pavirðiø ko-kio nors kolekcininko rinkinyje armuziejaus saugykloje, jeigu nebu-vo sunaikinti kaip nevertingi, o to-

kiø pavyzdþiø turime ir mûsø die-nomis.Didþiausià dailininko fotografi-

nio palikimo dalá sudaro nuotrau-kos ið Anapos albumëlio. 1904 m.pabaigoje M. K. Èiurlionis susipa-þino su tik kà ið Irkutsko gráþusiaVolmanø ðeima. 1905 m. vasarà jisbuvo pakviestas á Anapà, kur tuometu poilsiavo Volmanai. M. K.Èiurlionis laiðke broliui Povilui ra-ðo: �Sëdëjau ten daugiau kaip dumënesius.�20 Kaukaze nemaþai fo-tografavo, o vëliau tas labai ávai-raus formato nuotraukas suklijavoá nedidelá albumëlá (140 x 215mm).Buvimas didingos gamtos prie-globstyje suteikë naujø jëgø, atvë-rë nematytus horizontus, praturti-no màstymà, o patirti áspûdþiai da-vë peno lakiai vaizduotei ir moty-vø bûsimai kûrybai. Gráþæs á Drus-kininkus, M. K. Èiurlionis laiðkebroliui Povilui apraðo áspûdþius:�Krantai uolëti, aukðti, vietomis ne-prieinami, vietomis vos galima nuobangos pabëgti, o nuo kokio norskalno beveik pusë jûros matyti...Maèiau kalnus, kuriø galvas glostëdebesys, maèiau ir iðdidþias sniegovirðûnes, kurios aukðtai, virðum de-besø, laikë savo spindinèias karû-nas... Maèiau per 140 kilometrøElbrusà, tarytum didþiulá sniegodebesá, baltos kalnø grandinës prie-kyje. Maèiau, saulei tekant, Darja-lo tarpukalnæ tarp laukiniø, pilkaiþalsvø ir rausvø fantastiniø uolø.�21Daugelis stebisi þvelgdami á pa-veikslus �Aukuras� (1909 m.) ar�Auka� (1909m.) � ið kur tas þvilgs-

nis ið aukðtybiø, juk M. K. Èiurlio-nis niekada neskraidë. Prancûzø ra-ðytojas Romenas Rolanas laiðkedailininko þmonai, regis, prastai ið-manydamas M. K. Èiurlionio biog-rafijà, taip pat raðo: �Mane nuste-bino vienas jo paveikslø kompozi-cinis bruoþas: beribiø plotø reginys,kuris atsiveria nuo kaþkokio bokð-to ar labai aukðtos sienos. Negaliusuprasti, ið kur jis gali semtis ðiøáspûdþiø tokioje ðalyje, kaip jûsið-kë, kuri, kiek að þinau, vargu ar galiteikti tokiø motyvø? Aðmanau, kadjis pats turëjo pergyventi kaþkokásvaigulá ir tà pojûtá, kurá patiriamekartais uþmigdami, kai mums stai-ga pasirodo, jog mes sklandomeore.�22 Mes þinome, kad kopimas áKaukazo kalnus ir buvo galimybëiðvysti þemæ ar jûrà ið paukðèioskrydþio, o vëliau ir nutapyti ma-tytus vaizdus.M. K. Èiurlionis mini, kad Kau-

kaze �tapydavau arba ðiaip iðtiso-mis valandomis sëdëdavau prie jû-ros, o ypaè saulei leidþiantis visuo-met bûdavau prie jûros.�23 Kauka-zo vaizdø fragmentus nesunkiai ap-tinkame po kelionës Lietuvoje ta-pytuose paveiksluose ir fluorofortuo-se ar eskizuose: �Kalnai� (1905 m.),�Kalnas� (1905-1906 m.), �Kalnaimiglose� (1906 m.), �Kalnø vaiz-delis� (1905 m.), �Jûros krantas�(1905 m.), �Jûra� (1905-1906 m.),�Kiparisai� (1905-1906 m.), tripti-ko �Manokelias� III dalis (1907m.),o �Þalèio� sonatos finale (1908 m.)matome didingus Kaukazo kalnøsiluetus, kuriø virðûnëse atsispindisaulë.24 Paveiksle �Pasaulio sutvë-rimas IX� (1905�1906 m.) tolima-me plane matoma álanka ir uolëtapakrantë labai panaði á fotografijàNr. 38 (19) ið Anapos albumëlio.25Yra ir daugiau nuotraukø, inspiruo-tø, taèiau savaip traktuotø tapybi-niø siuþetø. Kai kurie apie foto-grafijà raðæ autoriai teigia, kadM. K. Èiurlionis ir tapydamas �Pira-midþiø sonatà� (Andante, 1909 m.)naudojo fotografijà. Toks tvirti-nimas, regis, ne be pagrindo, nesM.K. Èiurlionis, kaip atsiminimuo-se paþymi sesuo Valerija Èiurlio-nytë-Karuþienë, tapydamas �Pira-midþiø sonatà�, naudojosi gausiaiiliustruotomis Rytø kraðtø knygo-mis.26 Manytume, kad tose knygo-se galëjo bûti ir piramidþiø fotogra-finiø vaizdø.M. K. Èiurlioniui buvo labai

svarbi jo kûriniø forma, ritmika, erd-vës struktûra. Fotografijose taip pat

5

. 2011 m. sausio 13�19 d., Nr. 2 (320�761) TILTAI

jauèiamas siekis iðgryninti formà,perteikti lakoniðkà, detaliø neper-krautà vaizdà. Kai kurie vaizdai nu-fotografuoti fragmentiðkai � maþy-tis þmogus prieðprieðinamas gam-tos didybei, gaivaliðkai jëgai, sti-chijos galiai � nors daþniausiai fik-suojamos vieniðos pakrantës uolos,rami, regis, vasaros kaitros iðvargin-ta jûra, tingiai besiritanèios bangos.Taèiau pasitaiko jûros fotografijø,kuriose, kaip ir tapyboje, dailinin-kà domina vaizdo dinamika: ramy-bë ir vëjas, tyla ir audra, ávairûs þiû-ros taðkai, perspektyva, ðviesos irðeðëliø þaismas, beribiai, tarsi iðaukðtybiø matomi toliai. Jis uþfik-savo ir kitokiø Juodosios jûros pa-krantës vaizdø: burines valtis, vie-tinius gyventojus, vartus, vieniðaskapinaites, kuriø temà vëliau iðplë-tojo tapybos darbuose. Kai kuriøgamtiniø fotografijø motyvuose at-paþástami dailës kûriniø fragmen-tai ar detalës: kelias, vieniðas ma-þytis þmogus didingo peizaþo pla-tybëse, pakrantës uolos, bangømûðair t. t. V. Landsbergis taikliai paste-bi: �O patikusi, áspûdinga vietovëjo bent syká uþfiksuota ir abiem bû-dais: pakibusiø uolø atkrantë maþa-mealiejumi tapytameeskize (J. Èiur-lionytë rado besimëtantá gimtøjønamø palëpëje) ir to paties rakursofotografijoje, taip pat fotografijojesu nueinanèiu (vaizdas ið nugaros)Èiurlioniu.�27Analizuojant gamtos motyvus

M. K. Èiurlionio paveiksluose, pa-stebimi kalnuose patirtø áspûdþiøatgarsiai. Nors tiesioginiø atitikme-nø su Kaukaze darytomis fotogra-fijomis beveik nëra, vis dëlto gali-ma teigti, kadM.K. Èiurlionis gam-tovaizdines nuotraukas, regis, busketinæs panaudoti kaip bûsimø ta-pybos darbø eskizus. Ðias jo foto-grafijas derëtø vertinti kaip profe-sionaliai sukurtus, gerai sukompo-nuotus, moderniai perteiktus vaiz-dus. Atkreiptinas dëmesys, kad kar-tais dailininkas vykusiai panaudo-ja ir stiklo negatyvo brokà. Pavyz-dys: Anapos albumëlio fotografijosNr. 36 (50) ir Nr. 35 (36).28 Stiklainuo drëgmës sulipo, todël fotogra-fijose virð uolø danguje matomosdëmës labai primena baltà debesë-lá. Visose kitose prie Juodosios jû-ros darytose nuotraukose danguspilkas ar tik kai kur matomi iðdri-kæ skysti debesys. Manytume, kadM. K. Èiurlionis pastebëjo dëmæ irnesunkiai galëjo jà uþretuðuoti, ta-èiau paliko kaip kompozicijos de-talæ � maþà baltà debesëlá, besiil-sintá ant uolø keteros.Anapos albumëlyje suklijuotos

ir M. K. Èiurlionio ar kolegø (galkartu vasarojusiø: Eugenijaus Mo-ravskio, Bronislovo Volmano arbroliø Tvardovskiø) fotografuotosþmoniø bei þmoniø grupiø fotogra-fijos. Atrodo, kad jos buvo skirtosatminèiai. Nuotraukos statiðkos,þmonës akivaizdþiai pozuoja, kaikurie sujudëjæ. Menotyrininkai jo-se áþvelgia M. K. Èiurlioniui bû-dingà braiþà ar mëgstamà vaizda-vimo bûdà. Dël dailës kûriniø nesi-ginèijame, taèiau fotografijoje taipriklauso nuo tuo metu naudotømaþo ðviesos jautrumo fotografiniømedþiagø. M. K. Èiurlionio naudo-tos stiklo plokðtelës buvo ypaè ma-þo jautrumo, todël fotografuojamiþmonës turëjo pozuoti ir nuotrau-kose atrodydavo it sustingæ.M. K. Èiurlionio fotografiná pa-

likimà papildo dar vienas albumas,kuriame dailininkas suklijavo sa-vo darbø reprodukcijas. 1908 m.sausio 30 d. ið Vilniaus broliui Po-vilui raðytame laiðke skaitome:�Nuolat ruoðiuosi Tau paraðyti il-gà ilgà laiðkà ir renku albumà ið sa-vo dailës kompozicijø (foto nuo-traukas).�29 Fotografijos, kuriø iðli-ko tik nedidelë dalis, buvo sukli-juotos eskizø albumëlyje. Be to,1909 m. vasarodamas Plungëje fo-tografavo savo sukurtus paveiks-lus: �Ið kai kuriø paskutiniøjø pa-

veikslø padarëme su kunigu Jonuapie 12 nuotraukø, ir kai tik turësiugerus pozityvus, tuojau Tau atsiø-siu.�30 Minimas reprodukcijø albu-mëlis saugomas NacionaliniameM. K. Èiurlionio muziejuje.FotografinëjekûrybojeM.K. Èiur-

lionis apgalvotai pasirenka moty-vus, nes visos jo nuotraukos, ypaègamtovaizdinës, pasiþymi nuotai-kos ir iðraiðkos vienove. VytautasKairiûkðtis raðë, kad M. K. Èiurlio-nis klausydamasis muzikos patirda-vo optiniø reginiø áspûdþius.31 Ti-këtina, kad ir fotografuodamas dai-lininkas girdëjo skambant muzikà.Ne veltui jis mini norás savo kûry-boje panaudoti �naujà kalbà�32 �naujais vaizdavimo bûdais iðreikð-ti dvasinæ bûsenà. Gal galvoje tu-rëta dailës, muzikos ir fotografijossintezë?Rokas Zubovas raðo, kad M. K.

Èiurlionis �eksperimentavomeninë-je fotografijoje.�33 Taèiau kaip? Ne-trukus po jo mirties Vilniuje ásikûrëvienas garsiausiø Vilniaus fotogra-fø � Janas Bulhakas. Jis sekë pran-cûzø ir belgø piktorialistø pëdsakais,ieðkojo fotografijoje tapybiðkumo,pasitelkdamas bromido technikà.Sidabro bromidiná popieriø mini irM. K. Èiurlionis, tik jam su juo nesi-seka dirbti, todël geriau pasirenkakità. Nesidomëdamas kokiais spe-cialiais techniniais fotografijos eks-perimentais M. K. Èiurlionis visgisukûrë labai iðraiðkios fotografinëskalbos darbø, kurie primena ir jo ta-pybos vizualiàsias ypatybes: kompo-zicijos gylá, perteikiamà plokðtumo-je, linijø dinamikà, figûrø iðsidësty-mà. Taèiau didþiausias bendrumas �motyvai. �Pagrindine M. K. Èiurlio-nio tema ir vienu svarbiausiø moty-vø ilgainiui vis daþniau tampa gam-ta, jos kitimas ir bûsenos�, � paþymimenotyrininkë RasaAndriuðytë-Þu-kienë.34 Èia slypi ir kone tiesiogi-niai kai kuriø paveikslø ir fotografi-jø atitikmenys. M. K. Èiurlioná neðiaip sudomino Anapos kalnai ir jû-ra, prie kurios jis praleido porà më-nesiø. Jûros fotografijas (beje, ir lai-vø) galima sudëlioti á atskirà ciklà,jame matome visà jos bûtá nuo ban-geliø ið labai aukðto taðko iki bangømûðos á krantà, kur ant molo stoviþmogus. Kaþkas panaðaus á sonatà.

9 Jadvyga Èiurlionytë: Atsiminimai apieM. K. Èiurlioná. � Vilnius: Vaga, 1973,p. 301.

10 Ten pat, p. 319.11 M. K. Èiurlionis. Straipsniø rinkinys, red. P. Galaunë. � Kaunas: Vytauto

Didþiojo kultûros muziejus, 1938, p. 85-86. Atsiminimai apie M. K. Èiurlioná. �Vilnius: Aidai, 2006, p. 60.

12 Ðiek tiek fotografijos. In: V. Landsbergis. Visas Èiurlionis. � Vilnius: Versusaureus, 2008, p. 123.

13 M. K. Èiurlionis. Apie muzikà ir dailæ: Laiðkai, uþraðai ir straipsniai. �Vilnius: Valstybinë groþinës literatûros leidykla, 1960, p. 181.

14 Jadvyga Èiurlionytë: Atsiminimai apie M. K. Èiurlioná. � Vilnius: Vaga,1973, p. 319.

15 Ten pat, p. 247.16 MKÈ: Laiðkai Sofijai. � Vilnius: Vaga, 1973, p. 132.17 Ten pat, p. 115.18 M. K. Èiurlionis. Apie muzikà ir dailæ: Laiðkai, uþraðai ir straipsniai. �

Vilnius: Valstybinë groþinës literatûros leidykla, 1960, p. 258.19 Jadvyga Èiurlionytë: Atsiminimai apie M. K. Èiurlioná. � Vilnius: Vaga,

1973, p. 233.20 M. K. Èiurlionis. Apie muzikà ir dailæ: Laiðkai, uþraðai ir straipsniai. �

Vilnius: Valstybinë groþinës literatûros leidykla, 1960, p. 186.21 Ten pat. p. 186-187.22 I. Gaudrimas, A. Savickas.M. K. Èiurlionis. � Vilnius: Vaga, 1974, p. 80-81.23 M. K. Èiurlionis. Apie muzikà ir dailæ: Laiðkai, uþraðai ir straipsniai. �

Vilnius: Valstybinë groþinës literatûros leidykla, 1960, p. 186.24 Atsiminimai apie M. K. Èiurlioná. � Vilnius: Aidai, 2006, p. 168.25 Vis dar nepaþintas Èiurlionis: Èiurlionis ir fotografija. � Kaunas: Nacionali-

nis M. K. Èiurlionio muziejus, 2000, 38 (19).26 J. Gaudrimas, A. Savickas.M. K. Èiurlionis. � Vilnius: Vaga, 1974, p. 78-79.27 Ðiek tiek fotografijos. In: V. Landsbergis. Visas Èiurlionis. � Vilnius: Versus

aureus, 2008, p. 124.28 Vis dar nepaþintas Èiurlionis: Èiurlionis ir fotografija. � Kaunas: Nacionali-

nis M. K. Èiurlionio muziejus, 2000, 36 (50), 35 (36).29 M. K. Èiurlionis. Apie muzikà ir dailæ: Laiðkai, uþraðai ir straipsniai. �

Vilnius: Valstybinë groþinës literatûros leidykla, 1960, p. 207.30 Ten pat, p. 249.31 V. Kairiûkðtis. Èiurlionies tapybos kûryba. In: M. K. Èiurlionis. Straipsniø

rinkinys, red. P. Galaunë. � Kaunas: Vytauto Didþiojo kultûros muziejus, 1938, p.39.

32 MKÈ: Laiðkai Sofijai. � Vilnius: Vaga, 1973, p. 80.33 http://ciurlionis.eu/lt/34 Rasa Andriuðytë-Þukienë. M. K. Èiurlionis: tarp simbolizmo ir modernizmo. �

Vilnius: Versus aureus, 2004, p. 99.35 M. K. Èiurlionis. Þodþio kûryba. � Vilnius: Lietuvos raðytojø sàjungos lei-

dykla, 1997, p. 83.36 V. Landsbergis.M. K. Èiurlionis Þodþio kûryba. � Vilnius: Lietuvos raðytojø

sàjungos leidykla, 1997, p. 21.

Artima ir literatûriniams tapytojoeksperimentams, pavyzdþiui, vaiz-delyje �Jûra�: �Galinga jûra. Didi,beribë, neiðmatuota. Visas dangusapgaubia savo mëlyne tavo bangas,o tu, didybës pilna, alsuoji tyliai irramiai, nes þinai, kad nëra ribø tavogaliai, tavo didybei, tavo bûtis be-galinë.� 35 Vëliau prie kitos jûros �Baltijos � valandomis stebëjo skrie-janèius debesis. Paveiksluose jie ta-po simboliais. Po ðimtmeèio Algi-mantas Kunèius fotografijose visàLietuvà pavaizdavo kaip debesøme-tamorfoziø ir konfigûracijø kraðtà.Kas uþginèys mûsø peizaþo traukospastovumà, nors likimas lëmë, kadM.K. Èiurlionis fotografijà atrado irtoli nuo Lietuvos?XIX a. pabaigoje ir XX a. pra-

dþioje dailës, literatûros, filosofijoskryptims apibûdinti vartotas termi-nas modernizmas. Regis, atëjo lai-kas ir M. K. Èiurlionio fotografinækûrybà laikyti modernizmo pradþiaLietuvos fotografijoje. Moderniz-mà jau po Pirmojo pasaulinio ka-ro fotografijoje plëtojo dailinin-kai D. Tarabildienë, V. Kairiûkðtis,V.Drëma ir kt. Kai kurieM.K.Èiur-lionio darbai, vertinant tometo kon-tekste, yra ganëtinai novatoriðki,nes panaði stilistika Lietuvos foto-grafijoje atsirado tik po Antrojo pa-saulinio karo, penktojo deðimtme-èio pabaigoje, o devintajame de-ðimtmetyje iðsiplëtojo socialiniopeizaþo adeptø kûryboje.Ilgà laikà M. K. Èiurlionio foto-

grafijomis niekas nesidomëjo. Josbuvo vertinamos vien kaip ikonog-rafinë medþiaga biografijai paþinti.Tik maþdaug prieð penkiolika metøvertinimas pasikeitë, ir M. K. Èiur-lionio fotografijos tapo neatskiria-ma viso jo kûrybinio palikimo da-limi. Per fotografijà dar labiau ið-ryðkëja menininko interesai, su-prantamesnë tampa ir jo kaip daili-ninko ar kompozitoriaus kûryba, at-skleidþiamas dar vienas, maþai þi-nomas ir menkai tyrinëtas, ilgà lai-kà nesvarbiu laikytas kûrybos as-pektas.�Galø gale Èiurlionio palikimo

visuma priklauso mums, paveldë-jusiems, ir visos to palikimo dalystraktuotinos tolygiai pagal iðlieka-màjà meninæ vertæ.�36

Gediminas JANKAUSKAS

Aktorius Anthony Quinnas(1915-2001 m.) per ðeðiasdeðimtpenkerius metus kine suvaidinodaugiau kaip 150 vaidmenø, ta-èiau daugeliui þiûrovø jis visø pir-ma asocijuojasi su graiku Zorba.Ðis þemiðkø malonumø gurmanasir valstietiðkai iðmintingas gyveni-mogeismoekspertasNikoKazant-zakio romano puslapiuose taip sa-ve charakterizavo: �Aðesukaip tasSindbadas jûreivis. Tik neapkelia-vau aplinkpasaulá � kur ten!Uþtatað vogiau, melavau ir gulëjau sudaugybe bobø. Sulauþiau visusDievo ásakymus. Kiek ten jø yra?Tik deðimt?O kodël ne dvideðimt,penkiasdeðimt, ðimtas? Að visusjuos bûèiau sulauþæs. Ir vis dëlto,jeigu yra Dievas, að be jokios bai-mës paskutinio teismodienà stosiuprieð jo veidà...�

Vingiuoto kelio pradþia

A.Quinno tëvai (airis ir meksikie-të) susituokë Meksikos revoliucijosmetu, o jø santuokà palaimino pake-liui á frontà sutiktas kunigas. Maþa-sis Tonis augo jau Amerikoje, mek-sikieèiø emigrantø aplinkoje, ir vai-kø buvo pravardþiuotas �Gringo�.Paradoksalu, bet bûtent A. Quin-

nas, niekuomet nemëgæs Holivudoir amerikietiðko gyvenimo bûdo, ga-li bûti laikomas idealiu JungtinëseValstijose nuo seno propaguojamo�save sukûrusio þmogaus� (self-ma-de-man) ásikûnijimu. Gyvenime jisvisko pasiekë tik dël savo uþsispy-rimo ir fantastiðko darbðtumo. Oaktoriumi tapo beveik atsitiktinai.A. Quinnas norëjo studijuoti archi-tektûrà ir, pernelyg nesikuklindamas,papraðë jo gabumus ávertinti garsø ar-chitektà Frankà Lloydà Wrightà. Ðisir pasiûlë �nepësèiam� vaikinui kuogreièiau atsikratyti klaikaus akcentoir mokytis aktorinio meno.Mëgstantis avantiûras vyrukas

paklausë protingo patarimo ir potrumpø studijø atsidûrë privaèiameaktorës May West teatre. Garsiojiskandalistë ir puiki dramaturgë nau-jokui ið karto davë vaidmená, kurá

repetuoti ruoðësi anuometinis pub-likos numylëtinis Johnas Barrymo-re�as. A. Quinnas neteko þado. �Aðnet klaikiame sapne negalëjau ási-vaizduoti savo airiðkai azijietiðkosfizionomijos ðalia aristokratiðkoBar-rymore�o profilio�. Taèiau nugalë-jo jaunatviðkas azartas, o legendi-nis konkurentas savo nuomonæ apie�iðsiðokëlá� iðreiðkë daug sakanèiulakoniðku komentaru: �Ðikniau, taikiekgi tau, po velniø, metø?�A. Quinnas ne kartà pasakojo ðià

istorijà ir gyrësi gyvenime negirdë-jæs geresnio komplimento. Ið ðio þiû-rovø numylëtinio jis iðgirdo ir geràprofesiná patarimà, kurá daþnai ci-tuodavo: �Nepamirðk, vyruti, kadkiekvienas ið groþio gali padaryti ðû-dà. Bet reikia turëti daug dràsos, kadðûdà paverstum groþiu.�Ðis ir panaðûs liaudiðkos iðminties

�perlai� graþiai papuoðë ir A. Quin-no autobiografinæ knygà �Prigimti-në nuodëmë�, kurios epigrafu galë-tø bûti toks autoriaus prisipaþini-mas: �Mylëti ir bûti mylimam be jo-kiø sàlygø � didþiausias mano tiks-las. Nesugebëjimas taip mylëti ma-no akimis yra ta prigimtinë nuodë-më, ið kurios kyla visos likusios.�

Kinas ilgai neteikë vilèiø

Teatrinë A. Quinno karjera sëk-mingai susiklostë gana anksti. O ki-ne, atvirkðèiai, pripaþinimo tekolaukti labai ilgai. Filmuotis jis pra-dëjo nuo 1936 m., bet ilgai vaidinonereikðmingus antraeilius persona-þus � daþniausiai indënus bei mek-sikieèius vesternuose ir karinëse dra-mose. Pasitaikydavo ir kur kas eg-zotiðkesniø personaþø � ispanas(�Paskutinis traukinys ið Madrido�,1937m.), filipinietis(�SugráþimasáBa-taanà�, 1945m.) ir net grynø gryniau-si kinai (�Dingusiø þmoniø sala�,1939m., �Kinijos dangus�, 1945 m.).Bet ir po tokiø persikûnijimø jis visdar nepasidarë plaèiau þinomas. Netsu sekso deive praminta Rita Hay-worth ugningai suðoktas tango fil-me �Kraujas ir smëlis� (1941 m.) si-tuacijos në per colá nepakeitë.

Nukelta á 6 p.

Nemirtingieji

Gyvenimogeismo ekspertas

Tapyti Anthony Quinnas pradëjo suvaidinæs Paulá Gauguinà.

6

TILTAI . 2011 m. sausio 13�19 d., Nr. 2 (320�761)

Gyvenimo geismo ekspertas

AnthonyQuinnas.

Atkelta ið 5 p.

Ir tai suprantama: �airiðkai azijie-tiðka� aktoriaus iðvaizda neatitikoprieðkarinio holivudinio groþio ka-nonø, todël filmuose, kuriuose vai-dino Clarkas Gable�as ar Gary Coo-peris, A. Quinnui teko susitaikyti tiksu egzotiðko statisto vaidmeniu.1947 m. A. Quinnas spjovë á kino

karjerà ir reþisieriausEliaKazanone-seniai ásteigtame teatre pradëjo vai-dinti dramaturgoTennesseeWilliam-so pjesës �Geismø tramvajus� insce-nizacijoje. Pradþioje pagrindiniuvaidmeniu dalijosi su anksti iðpopu-liarëjusiuMarlonuBrando, o ðiam ið-ëjus á kinà liko vienvaldis ir, kaip tei-gia þinovai, kai kuo net pranaðesnisuþ konkurento sukurtà Stenlá Kovals-ká. Po penkeriø metø abu kolegas jaukine vël suvedë E. Kazanas, leidæssavo gabiems mokiniams suvaidintibrolius antagonistus karinëje dramo-je�Viva,Zapata!� (1952m.).Norskri-tikø choras unisonu liaupsino Mek-sikos revoliucijos lyderá EmilijanàZapatà herojiðkais potëpiais vaizda-vusá Marlonà Brando, �Oskaras� visdëlto atiteko A. Quinnui, sodriai su-vaidinusiam klastingà ir savanaudið-kà jo brolá Eufemijø.

Beveik etatinis �arabas�

Pirmàjá arabà A. Quinnas ákûnijomuzikinëje komedijoje �Kelias áMa-rokà� (1942 m.). Solo partijas ðiamekvailø nesusipratimø vodevilyjetraukë dainininkas Bingas Crosby irekscentriðkas komikas Bobas Ho-pe�as. Jiedu vaidino du paðëlusiusnuotykiø ieðkotojus Dþefà ir Tiurká,kurie keliavo plaustu Vidurþemio jû-ra ir audros buvo nublokðti á dyku-mà. Tiurkis netrukus tapo spindinèiogroþio princesës Ðalmar vergu, olinksmuoliui Dþefui teko já vaduoti.A. Quinnas èia pirmà kartà pasimata-vo tradicinius musulmonø drabuþiusir puikiai suvaidino dykumos klajok-liø genties vadà Kasimà.Kur kas áspûdingesná musulmo-

niðkà personaþà A. Quinnas sukûrëbritø reþisieriaus Davido Leano epi-nëje dramoje �Arabijos Lourensas�(1962m.). Pagrindinis ðios plaèiafor-matës istorinës freskos herojus buvolegendinis britø karininkas ThomasEdwardasLawrence�as (já ákûnijo ak-torius Peteris O�Toole�as) � avantiû-

ristas ir strategas, Pirmojo pasauliniokaro metu gavæs slaptà britø þvalgy-bos misijà: vykti á Artimuosius Ry-tus vienyti tarpusavy kariaujanèiasarabø gentis ir telkti jas á stiprià parti-zanøarmijà, galinèià pasiprieðinti tur-kø imperijos priespaudai.�Arabijos Lourensas� ir dabar yra

nepralenkiamas ðedevras, suformavæsne vienà epinio kino kanonà. Filmoautoriams galima priekaiðtauti ne-bent dël to, kad jie pernelyg romanti-zuoja britø kolonizacinæ politikà Ar-timuosiuoseRytuose, simpatiðkàmë-lynaká ir ðviesiaplauká europietáprieðprieðindami nuoþmios iðvaizdosklastingiems arabams. Tobulai Ru-dyardo Kiplingo idëjà apie �baltojoþmogausnaðtos�prasmæ ákûnijæs jau-nas aktorius P. O�Toole�as akimirks-niu tapo þvaigþde, oA.Quinnas ener-gingai suvaidino Kuveito ðeichà Au-dà Abu Tay�á, istorijos vadovëliuosevadinamà vienu þymiausiu ÐiaurësArabijos karvedþiø.Gerokai vëliau arabø reþisieriaus

Moustapha Akkado karinëje dra-moje �Dykumos liûtas� (1980 m.)A. Quinnas vaidino Omarà Muchta-rà � Libijos beduinø lyderá, dvejusmetus (1929-1931) narsiai gynusá sa-

vo ðalá nuo BenitoMussolinio kariau-nos. Bet, ko gero, sunkiausia uþduotisA. Quinno laukë kitame M. Akkadofilme �Apreiðkimas� (1976 m.), ku-rio tikslas buvo kuo tikroviðkiau pa-vaizduoti pranaðo Mohammedo gy-venimà, jo paties ekrane neparodant:to reikalauja islamo tradicija, teigian-ti, kad pranaðo asmenybës materia-lus vaizdavimas prieðtarauja jo misi-jos dvasinei esmei (apie tai be uþuo-lankø skelbiama filmo pradþioje). Iðpirmo þvilgsnio neámanomà uþduotáákûnyti tikrai pavyko, tai liudija ki-tas áþanginis titras: �Islamo tyrinëto-jai irKairoAl-Azharo universiteto is-torikai bei Libano Aukðèiausiasis ði-jitø kongresas patvirtina ðiame filmevaizduojamø ávykiø tikrumà.�Praëjus beveik 600 metams po

Kristausmirties klestinèioje ArabijosMekoje gimæs Mohammedas perpenkis þemiðkojo gyvenimo deðimt-meèius sugebëjo turtingø pirkliø val-domà ir beveik 360 skirtingø dievøgarbinanèià gimtinæ paversti vienin-telá Dievà pripaþástanèia ðalimi, iðkurios garsas apie Alachà ir jo pra-naðà pasklido po visà likusá pasaulá.A. Quinnas filme �Apreiðkimas� su-vaidino senolá Hamzà, kurá sàlyginai

galima bûtø vadinti musulmoniðko-jo pasaulioMoze. Savo autoriteto ga-lia ir gebëjimu paprastais þodþiais ið-reikðti svarbias teologines tiesas(�Kai að naktá medþioju dykumoje,að þinau, kadDievas sergstimano na-mus�) ðis senas iðminèius ágyja teisækalbëtis su Mohammedu, o kai atei-na laikas paimti á rankas kardà, ne-dvejodamas tampa Alacho kareiviuir þûva uþ naujàjá tikëjimà.

Fellinio �universitetai� irBiblijos iliustracijos

Ryðkiu posûkiu A. Quinno karje-roje tapo paþintis su didþiuoju kinomagu Federico Felliniu. Italø reþisie-riai ðeðtojodeðimtmeèiopradþioje ak-toriui pasiûlë kur kas ádomesná reper-tuarà. Kino studijoje �Cinecitta� jistada suvaidino Antinojà Homero�Odisëjoje� (1954 m.), hunø vadàAtilà (1954 m.) ir net traukë PietroMascagni arijas kino operoje �Kai-mo garbë� (1953 m.). O F. Felliniodramoje �Kelias� (1954 m.) ákûnytasðiurkðtaus charakterio klajojantis cir-kininkas Zampano tapo tikru neore-alistinio kino atradimu. Aktorius netik labai ryðkiai suvaidino �triumfuo-jantá chamà�, bet ir átikino, kad nesa-vanaudiðka meilë gali ið dvasinio le-targo paþadinti net toká þmogaus pa-vidalo bejausmá siaubûnà. Atvirkðti-næ ðios temos variacijà A. Quinnasnetrukus parodë Victoro Hugo �Pa-ryþiaus katedros� ekranizacijoje(1956m.), kuriojepobaisiaNotreDa-me�o varpininko Kvazimodo iðvaiz-da slypi jautri ir romantiðka siela.Italijoje A. Quinnas ákûnijo ir

keletà Naujojo Testamento perso-naþø. Reþisieriaus Franco Zeffirel-lio epiniame seriale �Jëzus ið Naza-reto� (1977 m.), preciziðkai atku-rianèiame Evangelijoje áamþintussvarbiausius Kristaus darbus ir þo-dþius, A. Quinnas suvaidino Gali-lëjos vyriausiàjá kunigàKajafà, daþ-niausiai vadinamà pagrindiniu Jë-zaus ideologiniu prieðininku. JukKristaus mirtis gerokai anksèiau uþPiloto nuosprendá buvo iðpranaðau-ta (o gal ir iðprovokuota?) bûtentKajafo (�Jûs nieko neiðmanote irnepagalvojate, jog jums geriau, kadvienas þmogus mirtø uþ tautà, o nevisa tauta þûtø�).Kajafo vaidmuo buvo labai ne-

didelis benefisas pasaulinio garsoaktoriø sukurtø bibliniø personaþøgalerijoje, uþtai kitas Naujojo Tes-tamento herojus Barabas to patiespavadinimo vaidybiniame filme(1962m., reþisieriusRichardas Fleis-cheris) leido A. Quinnui Kristaus lai-kø epochà patyrinëti netradiciniais

rakursais. Ið Evangelijos apie Barabàþinome tik tai, kad ðá nusikaltëlá Pi-lotas ketinonukryþiuoti kartu suKris-tumi, bet buvo priverstas paleisti, nesto pareikalavo minia.Katalikø Baþnyèia ilgai plaèiau

nekomentavo Evangelijoje pagal Jo-nà pateiktos lakoniðkos charakteris-tikos (�Barabas buvoplëðikas�), o kaikurie istorikai ðá personaþà linkæ va-dinti maiðtininku prieð okupacinæRomos politikà ir kovotoju uþ savoðalies nepriklausomybæ. Tai neseniaiið dalies patvirtino ir popieþius Be-nediktas XVI enciklikoje �Spe Sal-vi� (2007m.): �Jëzus nebuvo Sparta-kas, átrauktas á kovà uþ politiná iðsi-laisvinimà, kaip Barabas arba Bar-Kochba.�Bûtent toká maiðtininkà A. Quin-

nas ir vaidina filme�Barabas�, sukur-tame pagal religingu ateistu save va-dinusio ðvedø raðytojo Paro Lagerk-visto romanà. Brutalus individualis-tas, nepratæs galvoti apie savo veiks-mø pasekmes, radikaliai pasikeièia,kai iðvengia mirties Golgotoje, kadpo kurio laiko vis dëltomirtø ant kry-þiaus, bet jau ne kaip nusikaltëlis, okaip dar vienas krikðèioniðko tikëji-mo kankinys.

Menokûrëjøpasaulyje

A. Quinno suvaidintø genialiømenininkø galerijà pradeda PaulisGauguinas Vincente�o Minnellibiografinëje dramoje �Gyvenimogeismas� (1956m.).Ðioje IrvingoSto-ne�o romano ekranizacijoje pirmuo-ju smuiku grieþë Vincentà van Gog-hà vaidinæs Kirkas Douglas, në aki-mirkai nedingstantis ið autoriø dëme-sio lauko. O Gauguinas ðiame dviejøvalandø trukmës filme pasirodo voskelias minutes. Bet ðis trumpas bene-fisas atneðë aktoriui antràjá �Oskarà�.1989 m. A. Quinnas suvaidino le-

gendiná smuikømeistràAntonioStra-divará biografiniame filme (reþisieriusGiacomo Battiato) ir árodë, kad bû-damas beveik septyniasdeðimt pen-keriø vis dar yra þavus, elegantiðkasir kupinas kûrybiniø jëgø.Beje, daugumà aktoriaus kine su-

kurtø personaþø dràsiai galima va-dinti meniðkomis natûromis. Netprieðtaringàjá Aristotelá Onassisà, sukuriuo A. Quinnui kine teko susidur-ti du kartus. 1976 m. filme �Graikømagnatas� (reþisierius J. LeeThomp-sonas) jis suvaidino multimilijonie-riø Teo Tomazá kaip ekscentriðkà ro-mantikà, dëlmeilës lengvai atsisakan-tá pasakiðkø turtø. Nors viena jo my-limoji, JAV prezidento þmona, filmebuvo pavadinta Liza Kesidi, o kita �operos diva � Sofija Matalas, nerei-këjo jokio libreto, kad suprastum, jogfilmo autoriai turi omenyje tragiðkaiþuvusio Johno Kennedy�o naðlæ Ja-queline�à irMarijà Callas. O 1988m.TV seriale �Turtingiausias pasaulyjeþmogus� A. Quinno dëka iðminèiu-mi tapo ir Aristotelio Onassiso tëvasSokratas (matyt, ne veltui abu buvopavadinti filosofø vardais...).Gaila, kaddar vienogenialausme-

nininko A. Quinnui jau niekad nepa-vyks suvaidinti. Jis bûtø puikus Pa-blo Picasso, ko gero, átaigesnis uþ ko-legà Anthony Hopkinsà. Pastarajamvisgi pavyko priartëti prie áþymausispano filme �Iðtverti su Picasso�, oið A.Quinno seno sumanymo liko tikáspûdingos bandymø nuotraukos irilgai trukusi aktoriaus aistra tapybai�a la Picasso�.Gal kada nors ir dël A. Quinno ta-

pybospasaulis kraustysis ið proto. Jukiliuzijos kino juostoje sensta greitai,o tapybos darbai (ypaè po autoriausmirties) laikui bëgant tik brangsta.P. S. Birþelio treèiàjà paminësime

deðimtàsias Anthony Quinno mirtiesmetines. Taèiau sielotis tikrai never-ta. Juk aktoriaus tobulai suvaidintasZorba mokë niekada nepasiduoti liû-desiui.Kai uþgriûvanemalonumai ar-ba prispaudþia bëdos, reikia paimti árankas santûrá ir paèiam sau juo pa-groti. O dar geriau � suðokti pergalësðoká sirtaká. Taip, kaipA.Quinnas ðo-ka �Graiko Zorbos� finale...

Egzotiðkasis arabas Auda Abu Tayi filme �ArabijosLourensas�

Kadras ið istorinës dramos �Barabas�

7

. 2011 m. sausio 13�19 d., Nr. 2 (320�761) TILTAI

Gediminas JANKUS

Tiesà sakant, nûnai vos ne visusKauno teatrus sàlygiðkai derëtø va-dinti maþaisiais, kadangi ir pats Ga-lijotas � valstybinis dramos, � ne-tekæs didþiosios scenos, susiskaldæsá daug maþøjø scenyèiø ir erdviø, irtieji tradiciniai maþieji tampa var-þovais, kurie it dovydai kartais ga-li netikëtai ir pribloðkianèiai laimë-ti. Þinoma, tik kartais, nes tik judë-jime ir ávairioj kaitoj mezgasi betkokia meninë gyvastis. Ðiuo aspek-tu du miesto teatrai � Kamerinis irMaþasis � savo neva nesikeièian-èia bûsena ir vos ne ðtampais tam-panèiais atsiliepimais apie naujau-sius pastatymus kai kam kelia ið-ankstiná nuobodá. Taèiau niekaipnesibaigianti valstybinio dramteat-rio rekonstrukcija rodo, kad dar il-gai valstybininkams teks ramstytisavo teatro legendà ir ádirbá kame-riniais pastatymais, ir jiems ant kul-nø, be abejo, lips tradicijà ir nuo-seklià repertuarinæ politikà puose-lëjæ �maþiukai�.Ðit Kauno kamerinis teatras ne-

seniai pakvietë á premjerà � juodà-jà komedijà �Be galo ðvelni þmog-þudystë�. Dramaturgë ir poetë Dai-va Èepauskaitë, galima sakyti, ta-po etatine ðio teatro autore, raðan-èia bûtent ðiai scenai, ir tatai nërapeiktina � þinodama teatro galimy-bes, aktoriø amplua bei jø ribas, jigali atitinkamai sudëstyti dramatur-ginius akcentus, iðvengdama per-nelyg sudëtingø pasaþø ir persona-þø ámantrybiø.Suklusti ir kiek sunerimti verèia

vos ne áprasta norma ir kitose sce-nose tampantis reiðkinys � autorys-tës klausimas. Klausimas gan sub-tilus, taèiau elementarus padorumasir literatûrinë bei teatrinë tradicijareikalauja autoriø, kurio veikalunaudojiesi, besàlygiðkai minëtikaip pagrindiná, o nenukiðti parað-tën, �uþ skliausteliø�, prisidengiantiðganinguoju þodeliu �pagal�.D. Èepauskaitë pristatoma kaip

veikalo autorë, ir tik ásigilinæs su-sigaudai, kad ði pjesë sukurta �pa-gal Ray Bradbury�. Taigi pagal jonoveles ir apsakymus, neaiðku, ku-riuos, D. Èepauskaitë suraitë pjesæir pasiskelbë (ar jà paskelbë) auto-re. Gal taip teatras nori iðvengti tamtikrø autoriniø teisiø ásipareigoji-mø, bet tokiu atveju ir be draminioR. Bradbury varianto galima gy-venti, ar ne? Pakanka paèiam skai-tyti to �mago, ið savo stebuklingosskrybëlës traukianèio nuostabiasistorijas� (taip pristatomas raðyto-jas programëlëje) kûrinius ir ásivaiz-duoti jø herojus.Manau, kad tendencija taip besà-lygiðkai skelbtis autoriumi sulesio-to ir sudurstyto veikalo, suraðantdialogo forma veikëjø paðnekesius,tikrai netoleruotina. Tikiu D. Èe-pauskaitës geromis intencijomis irmanau, kad autorë neapsiþiûrëjo arbuvo suklaidinta. Juk turime dau-gybæ pavyzdþiø, kurie byloja apiejau seniai átvirtintà etinæ normà.Ypaè skrupulingai jos laikësi dra-maturgas R. Samulevièius (prisi-minkime jo inscenizacijà �Neby-lys�, autorius, þinoma, buvo áraðy-

tas Vaiþgantas, o pats R. Samulevi-èius tik kukliai minimas). R. Kaz-las �Palatos� autorystæ besàlygið-kai paliko A. Èechovui, nors nema-þai paklojo triûso, inscenizuoda-mas keletà ðio klasiko apsakymø.J. Vaitkus, kaþkada pritaikydamasscenai grandioziná È. Aitmatovo ro-manà �Golgota�, taip pat autorys-tës laurus paliko raðytojui. Tai tikkeli pavyzdëliai, kuriø pakanka,kad ateityje teatras (ir ne tik ðis) to-kiø riktø nedarytø.Taigi D. Èepauskaitës � R. Brad-

bery duetas scenoje. �Be galo ðvel-ni þmogþudystë� � gan trumpa pa-radoksali novelë, gan raiðkiai pa-sakojanti apie pasenusià sutuokti-niø porà, kuri jau seniai iðbarstëmeilës, prieraiðumo likuèius ir vie-nas kitam spendþia rimtas mirtiespinkles. D. Èepauskaitë papildë ðáribiniø situacijø komediná raizginánovele apie tikràjà meilæ (�Kas yrameilë? Tai yra... kai atpaþásti sa-ve...�) ir sudarë galimybæ lyg pa-

matyti seniø niurzgliø mirtininkøporà jaunystëje, kupinà tikro polë-kio, gaivaus jausmo ir idealizmo.Tiesà sakant, ið pradþiø atrodë,

kad net pagal �didájá magà� suregz-toje gan dirbtinëje kolizijoje akto-riai neturës kà veikti, taèiau jau popirmøjø scenø, po pirmøjø �malo-niø�Dþoðua Enderbio (AleksandrasRubinovas) ir jo þmonos Mergytës(Goda Piktytë) pasiðnekëjimø, nuo-monë pasikeitë. Visø pirma nuste-bino abiejø aktoriø itin taupiomispriemonëmis pasiektas personaþøátaigumas, tikslios charakteringosdetalës ir nelauktas ásigilinimas ápersenusiø þmogystø vidiná pasau-lá. Ðie personaþai ir juokingi, ir kar-tu kraupûs savo neiðpasakyta ne-apykanta, jie gyvena vieninteliunoru praþudyti, ir viskas pajungtatik ðiam tikslui.A. Rubinovas kiekvienu savo

nauju vaidmeniu rodo augantámeistriðkumà, daugiabriauná talen-tà. Persikûnijimo átaigumas, manau,

ðá aktoriaus personaþà kilsteli áaukðtà profesionalø lygá. Þinoma,tas pats taikytina ir Godai Piktytei.Be jos gilaus ir visais atþvilgiais ne-priekaiðtingai atliekamo vaidmensbûtø daug sunkiau ir paèiam A. Ru-binovui. Dabar scenojematome ste-bëtinai pasikeitusià, neiðpasakytaiklàstingà, visà savo mirties iðradin-gumà puikiai slepianèias po pado-rumo ir malonios senutës kauke he-rojæ. Tiksli mimika, eisena, tûpèio-jimai, balso tembras � nepakartoja-mi G. Piktytës atradimai, suteikian-tys visam pastatymui ypatingos au-ros. Ðis aktoriø duetas � tikra atgai-va. Ypatingai profesionaliai ir sub-tiliai iðspræsta finalinë mirties sce-na, kuri norom nenorom priverèiasusimàstyti � kodël? Kodël tampa-me tokie þiaurûs, abejingi vienaskitam, kodël ir kaip sugebame ið-barstyti kilnius jausmus, kur dings-ta jaunystës polëkis?Juk jaunystë tokia þavi, visaapi-

manti Meilë neboja jokiø nepritek-liø ir nesëkmiø. Junieji ásimylëjë-liai Daglas Spauldingas (GintautasBejeris) ir Megë Spaulding (AstaSteponavièiûtë) � tai mûsø nusenu-siø, kerðtingøjø herojø meilës isto-rijos pradþia. Abu jaunieji aktoriaigan sëkmingai susidoroja su jiemsreþisûros (Stanislovas Rubinovas)keliama uþduotim � átikinti þiûro-và, kad tikroji Meilë viskà nugali.Aktoriai trykðte trykðta entuziazmuir jausmø pertekliumi, natûralu, kadvëlesnë metamorfozë (nuo meilësiki neapykantos � vienas þingsnis)bûtø gan sunkiai paaiðkinama, tadatsiranda dar viena pora, lyg vaiz-duojanti jausmø iðblësas ir nesibai-gianèias rietenas. Egidijui Tamo-ðiûnui ir Daivai Ðkelevaitei, vaidi-nantiems Gouriø ðeimynëlæ, tenkagana nedëkinga uþduotis. Juk nuo-lat tik triukðmingai bartis, priekaið-tauti ir demonstruoti vien tik nepa-kantà, þodþiu, bûti scenoje vienpla-

Þvilgsnis á Kauno maþøjø teatrø scenas:ir polëkis, ir sàstingis

niais veikëjais, yra nelengva. Ak-toriai ðiaip ne taip susidoroja su sa-vo palyginti neiðradinga ir bana-lia siuþetine linija, o ðit tarnaiteiLilai (Violeta Staponkutë) apskri-tai nepasisekë � pas þodþio magàR. Bredbury jai daugiau vietos ne-atsirado, o D. Èepauskaitë dëmesiopagailëjo, tad V. Staponkutë pirmo-je dalyje, pritrûkusi teksto, bepras-miðkai dûlinëja ir kaþkà progiesmiudeklamuoja, aèiû ir uþ tai, taèiaunenustembi, kai ji gan greitai tam-pa eilinës klàstingø senukø mirtieskilpos auka. Visà veiksmà pagyvi-na iðradingosios ir lanksèiosios tar-naitësMeri ir Keri (Simona Bladþe-nauskaitë ir Edita Niciûtë), nors kar-tais susidaro áspûdis, kad jos labiauskiriamos viso spektaklio �iðtem-pimui�, pailginimui ar ðiaip egzo-tikai. Taèiau bendras pastatymo ly-gis pakankamai aukðtas ir vertaspagyros, ypatingai S. Rubinovo irG. Piktytës duetas.O ðioje vietoje jau turëtø prasidëti

kito teatro � Maþojo � spektaklio�Mylimiausi� (reþisierius VytautasBalsys) recenzija. Ir neprasideda, nesvisø pirma net neþinau nuo ko pra-dëti ir kà pasakyti apie toká pavirðu-tiniðkà, lëkðtà, menkavertá veikalà,jei apskritai tà lemenimà galima va-dinti dramos kûriniu. Jame yra daugnecenzûruotø obsceniðkø posakiø irþodeliø, tad geriausiu atveju manoáspûdþiai turëtø atspindëti visa pa-matytà ir iðgirstà, ir sudarytø eilædaugtaðkiø arba pypsiø. Nevarginsiuir bent èia nesitaðkinsiu, pakankaMa-þojo teatro, taèiau niekaip negaliu su-vokti, kaip toks profesines aukðtumaskaþkada pasiekæs, kino menà pas V.Þalakevièiø studijavæs reþisierius V.Balsys nusitrenkë iki tokio þemo ly-gio � koledþo lygmens Lauros deWeckveikalëlio �Mylimiausi�... Sce-noje trys porelës, lyg studentai, stai-posi, vaiposi vienas prieð kità, atei-na, iðeina, suðoka, pasilamdo, pergu-li, pasëdi, paðokèioja ir, svarbiausia,be perstojo raðinëja vienas kitam ne-iðpasakyto kvailumo kupinas sms þi-nutes, su visokiais p... b... ir kitais pa-dargais. Sutinku, gal autorë ir susiþa-vëjæs reþisierius taip norëjo parodytiðiuolaikinio jaunimo pasaulá bliablia blia. Ir kas? Koks dar tikslas?Kas tokiu lëkðtu parodymu pasiekia-ma? Nejau V. Balsys galvoja, kad�Katytës P� abejotina sëkmë yra jokûrybos rodiklis? Nejau galima bedideliø pastangø maitinti þiûrovà darbanalesniais ir bukinanèiais suroga-tais? Nejau galima dar ir kvailinti,rimtu veidu postringaujant, kad ðioveikalëlio �herojø kalba irmintys pil-nos uþslëpto iðprusimo, inteligentið-kos visuomenëshumoro, lengvos iro-nijos�?..Atsainus, paniekinantis poþiûris

akivaizdus � juk net programëlës ne-pasivarginta parengti. O kam? Þiû-rovas jau toks. Vaginos monologusiðklauso net apsiseilëjæs, tai èia apieb... ir p.... bei merguþëliø ir bernuþë-liø hormonø audras iðsiþiojæs iðklau-sys. Kadangi tik du aktorius paþinau,tame farse bevaidinanèius, juos ir pa-miniu � Saulius Bagaliûnas (labai rit-miðkai juda) ir Ramûnas Ðimukaus-kas (tetrûko garsiojo �nafik�).Reþisûros nerasta. Pozicijos ne-

rasta. Meno nerasta. O gaila. Negitoks Maþojo teatro visas repertua-ras, negi tokia banalëjimo ir kvaili-nimo kryptis?.. Nesitikëjau tokiomenko lygio ið V. Balsio. Skaudutai sakyti, bet privalu.

Teatrø archyvø nuotraukos

Scena ið spektaklio ,,Mylimiausieji�.

Mergytë (aktorë Goda Piktytë) ir jos vyras Dþoðua Enderbis (aktorius Aleksandras Rubinovas)

8

Kûryba . 2011 m. sausio 13�19 d., Nr. 2 (320�761)

Vytautas V. LANDSBERGIS

Du trumpo metraþo sapnai

brolis

I

þemaièiø kunigaikðtis Erdvilas(maniðkis atsipraðant tëvas) piliskelias turëjæs (ir kiekvienoj po þmonà)slaptos karaliaus Mindaugo tarybos ásakytasvest mano motinà ið slavø þemës, idantpasienio uþpuolimai, padegimai liautøsiparsiveþë Tamarà ið Voluinës bei dustaèiatikius vienuolius � jaunesná, kità senà.

Ákurdino juosLopaièiuos, pily, kurioj po metø ir gimiau

II

jauèiau, nesu þindyviø aukliø mylimas,tik motina

su tais vienuoliais popino mane: prieðmiegà sekdavo

esà þemaièiai kergias su lokiais (uþtatplaukuoti jie ir þiaurûs)

uþtat ir þmonà ne po vienà turi. Ir Dievonesigëdina, nors priþadëjo

tuojaus po prûsø krikðto (jau poraðimtmeèiø prabëgo nuo Brunono

ðviesiosios atminties) mylëti po vienintelæ:ale vaikeli, kur tau

þvëris tuos neraliuotus � tiktai ugnis, tikVieðpaties rûstybë

sutramdyti galëtø!

III

prieð pilnatá (pamaèius tëvà ypaè) motuðeisiutas muðdavo galvon: loky gauruotas, kodëlatsiveþei mane á ðá gaðlybiø kraðtà (galbût

dël tomûsø pilies jis vengë. Nors galvàádirþusia ranka paglostytøarba suurgztø bent)

IV

daug ko iðmokë tie vienuoliai: romëniðkøimtyniø, spàstus paspæst

kurapkoms, moterims. Buvau jau pusbernis,kai motinëlei

eilinis prieðpilnis uþëjo � ið lovos iðvertënakèia: krapðtyk akis

tëtukà aplankyti josim!!! Pasirengiau kaipámanydamas

kieme þirgai balnoti bei palyda: abuvienuoliai, pati motina. Patraukëme

á artimiausià tëvo pilá, aptikom kunigaikðtávidur kiemo

apsikabinusá eilinæ graþuolëlæ, ragaujantámidaus

ir sumedþioto tauro kepsná. Dar muzikantai,lauþo liepsnos

laimingas kunigaikðtis, ðokantis lokys... manvisa tai

sukûrë begëdiðkà (bedieviðkà) ir stulbinantááspûdá: tokia

ir turi bût linksmybë po karaliðkos medþioklës!

tik motina (kaip visad) viskà sugadino:besarmati

(pribëgus krito traukuliuos) tavo sûnusatvyko palikuonis

o tu vis girtas, vis su mergom patrakæslinksminies!

V

gráþtant namo motuðë ëmë guostis, esàapnikæ blogos nuojautos, jog tëvas ketinàsnunuodyti kai kà: tik paþadëk, sûneli mielasnekerðyt savo tëvui niekadtai nuodëmë didþiulëtarytum perspëjo

VI

o kità rytà ið tiesø � kunigaikðtienë negyvasavajam guolyj. Ant josios lûpø putossukreðæs kraujas, o ant grindø suduþus

moliotaurë ir tëvo (netyèia atrasta) sagtis. Neliko

abejoniø(bent vienuoliams), kieno tai darbas (rabota

batiuðki rodnogo)tik að (kaip iki tol, taip ir po to) likau tam

abejingas, net pakasynomskai buvo deginamas motinëlës kûnas,

aukojant Vëlinuijos dûmus

arba kai tëvaspilin sugráþo nebe vienas. Su ta paèia, kuriàbuèiavo po medþioklës. Jinai jau laukësi

VII

paskui(kai atsirado brolis)man tëvas globot já patikëjo: iðmokyk

vaikðèiot, ant þirgøsu sakalais medþioti. Tada ir pajutau �

broliukasbene vienintelis ðiame lokiø kraðtekuris mane, sakytum, myli

VIII

kunigaikðtukas augo, vyriðkëjo. Ðventikaidu krankliai, kur buvæ, kur nebuvæ �á ausá man: kunigaikðtystë tavo, ar nemataitiktai jaunëlá myli tas beprotis. Kodël

turëtum pasiduot?jei nori, jeigu kiltø kas... mes pasiruoðæ

tau padëtderëtø kerðyt motinos þudikui! Esi

pakankamai subrendæsvaldytumei ne tik Tverus, bet ir kitas

apylinkiø pilis

IX

ir abejonë it angis á ðirdá ásirangë: tikraibroliukas mylimas labiau! Jam pagyrimai,

liaupsëso að: nubëk, nujok, nuneðk ar pargabenk.

Kiek galiðitai tæstis? Pabëgom vienà naktá su

vienuoliaispradingom trys ðeðëliai

po metø ar kitøkai gráþom su kariuomene ðventai sutaræ,

jog niekoneþudysim ir kraðto neterliosim (tiktai rûsy

ákalinsimtà paleistuvá tëvà. Paskui kartu su broliuðá kraðtà nuostabø valdysim)

X

ne taip iðëjo: jie apsupo, gëdingaipralaimëjom ir patekau nelaisvënpaþemintas bei suþeistas. Prie stulpo

prirakintaspakelëje, idant praeiviai ant iðdaviko

nusispjautø. Maniaujog baigsiu kartuvëse, bet tëvas gailestingas:

tik iðtrëmë

gimtinën motinos, padovanodamas net pilá(minëtas kraðtas

tada jau Lietuvai priklausë). Ar ne juokinga?Gudijos

uþkampio kunigaikðtukas!

XI

vedþiau, vaikø nesusilaukëm (tiktai dukrelës)meldþiausi tris kartus dienoj, kad leistø tëvassugráþt pas brolá Þemaitijon. Kartojau ir

kartojau dusdamascerkvelës varpinën uþkopæs:

vieðpatiejëzaukristaudievosûnaupasigalëkimanæsnusidëjëlio. Ir tik senatvëje

þilojAukðèiausiasis mane iðgirdo � þygûnassu gromata nuo brolio: gali sugráþtbausmë jau atðaukta. O kraðto kunigaikðtis(taviðkis beigi mano tëvas) mûðyje þuvæs

XII

pasiligojæs, bet laimingasgimtam kraðte stûmiau dienas (kiek likæ)gimtoj pily, kilnaus brolelio slaugomas. Jis(porà dienø prieð mirtá) man patvirtinoko neiðdrásdavau átart: o taip! Tamara juk patiiðgërë nuodus. Taèiau (kaip mudu puikiai

þinom)melas � net ir graþiausiais sakomas tikslais �neturi, broli, tæsinio.

melagëmotina

I

MOTERIS:mums teko (nejaugi uþmirðai?)maitinti keturis svetimðaliusákalintus pilies rûsy. Nuneðdavau jiems maistoapkuopdavau, pakreikdavau ðvariø ðiaudøgultams egliðakiø

II

daþniausiai eidavau su dviem berniukais(o vienas jø buvai, Juozeli, tu). Þinojom kitàrytsudegintas (dievams ir dvasioms paaukotas)bus kaþkuris belaisvis: juk pats mateiðá rytà vyrai kieme sakingø ràstø ðëtrà krovë

III

sutemuspaskutinásyk á rûsá nusileidau(neðiau sriubos su ðerno ðonkauliais)

RITERIS:skaniai gamini, moterie (að vosneatsisëdau!). Imk drambliukus duið duonos nulipdþiau. Tai dovanaberniukams tavo... Toks maþmoþis

(kada iðmoko mûsiðkai?)

MOTERIS:tu, riteri, turi vaikø?

RITERIS:tris berniukus ir dvi mergaites, Tiuringijoj(ir ëmë pasakot, kà mëgsta jo vaikai, kà mokair kaip þaidþia)

MOTERIS:ðtai durys, riteri, bëk pamiðkepro àþuolynà ligi pelkiø. Toliau brisk

kûlgrindapalei lazdynus, berþelius, o ten jau niekasnesuras

IV

MOTERIS:tai að paleidau kaliná, valdovenes sapnavau: paleidus baigsis karassugráð ir mano vyras, ir kiti

PILIESVALDOVAS:beprote moterie! Tave apgauti buvo lengvataèiau þinai � jeigu ne jiemstai kam sukrautas lauþas? Eik

droþk ðëtron su abiem vaikaisir susiliek su ugnimi prieð tekant saulei �dievai negali likti alkani!

V

MOTERIS:tada, Juozulipaëmus judu uþ rankyèiønusivedþiau link smilkstanèio, sakingo rûmojums nieko èia neatsitiks, áþengsime viduniðeisim kitapus ir tenramiai gyvensime toliau!

jûs patikëjote, taèiau liepsnaþalèiaipradëjo apdarus laiþyt ir kandþiotis(tiek laiko nutekëjo, o þvilgsnávis prisimenu)

VI

SÛNUS:girdi, kaip ðnaraplasnoja virð galvos pulkelis gulbiø(jø lizdas � mënuo, o kiauðiniaipavirtæ á ledà). Ir nieko jau daugiaunebeuþmirðiu, nebentnumirtø mano siela

Romo JUÐKELIO nuotrauka

9

. 2011 m. sausio 13�19 d., Nr. 2 (320�761) Mozaika

Sparnuotieji menininkai

Ne mûðiai, o þmoniø jausmai

Atkelta ið 2 p.

Èia, parodoje, viskas kitaip atsiskleidþia.Net man paèiai. Matau savo kûrybos raidà,pasikeitimus. Kyla labai ádomiø minèiø, ta-èiau jas noriu pasilaikyti sau paèiai. Dirb-dama jauèiu, kad kaþkas manyje pasikeitë,kad turëjo reikðmës iðgyvenimai, nuotaikos,nueiti etapai. Dþiaugiuosi ðiais metais. Taibuvo mano þenklo, Tigro, metai, gal todëltokie geri. O Triuðio metais man siûlomapailsëti, nurimti, taèiau að neketinu sustoti.Ramybë, þinoma, bus naudinga kûrybai, nesesu ið tø menininkø, kuriems reikia tylos,gamtos, o ne viskà sujaukianèiø áspûdþiø.�Pianistas Rokas Zubovas, apdovanotas

uþ M. K. Èiurlionio fortepijoninës muzi-kos koncertø ciklà �Èiurlionio miestai� iruþ nuolatiná profesionaliojo meno puose-lëjimà.Paþymint 135-àsias Mikalojaus Konstan-

tino Èiurlionio metines ir pasitinkant 2011metus, kuriais tarp minëtinø metø datøUNESCO paskelbë kompozitoriaus ir daili-ninko M. K. Èiurlionio 100-øjø mirties meti-niø minëjimà, pianistas R. Zubovas penkiø

vakarø-koncertø metu uþsibrëþë klausyto-jams pristatyti visus Èiurlionio kûrinius for-tepijonui. Vëliau visà kompozitoriaus paliki-mà planuojama iðleisti penkiose kompaktinë-se plokðtelëse kaip ciklà �VisiM. K. Èiurlioniokûriniai fortepijonui�.�Man ðie metai buvo vienos spalvos. Va-

sario mënesá sugalvojau rengti koncertø cik-là �Èiurlionio miestai�, taèiau leisdamasis átà kelionæ, net nenumaniau, kiek darbo ma-næs laukia. Kai planuoji, atrodo, kad apskai-èiavai teisingai, bet realiai tie darbai visadareikalauja daugiau jëgø ir laiko, nei tikëjai-si. Pasirengimas uþgriuvo visà mano kasdie-nybæ, taèiau planà ágyvendinau ir labai tuodþiaugiuosi.Ðalia ðios programos mes kartu su þmona

naktimis sukûrëme irM. K. Èiurlioniui skirtàsvetainæ � www.ciurlionis.eu. Man atrodëlabai svarbu, kad per tuos metus suspëèiauáraðyti visà muzikiná Èiurlionio palikimà,kad ir po ðimto metø þinotume, kiek jis yranuveikæs. Paveikslus, grafikà, laiðkus ir ki-ta mes þinome, nes galime matyti bet kada,taèiau fortepijoninës muzikos ið natø per-skaityti negalime. Dabar, kai viskas áraðyta,

þmonëms bus prieinama ir muzika. Að patsnustebau pamatæs, koks didelis ir ávairus yraðis palikimas. Kûriniai, kuriuos Èiurlionisraðë mokydamasis, labai svarbûs, nes þymipirmuosius þingsnius: paprastus, bet labaijautrius ir intymius. Vëliau kûrë polifoni-næ muzikà, kuri taip pat þymi mokymosiperiodà, taèiau siekia ne iðspræsti uþdavi-nius, o iðreikðti kaþkà svarbaus. Matyti, kaipÈiurlionis sau këlë sudëtingas uþduotis irneieðkojo lengvø keliø. Charakterinës mi-niatiûros, kurias grodavo draugams vakarë-liuose, atspindi improvizatoriaus talentà. Þi-nome, kad jis sëdëdavo net po kelias valan-das prie fortepijono, taèiau galime tik nu-manyti, kà jo klausytojai girdëdavo. Kokiøperlø mes netekome? Tiesa, ði muzikinë ið-monë uþfiksuota vëlesniuose kompozito-riaus kûriniuose. Visa programa lygiai to-kia pat ávairi, net sunku ásivaizduoti, kadyra vieno þmogaus sukurta.Ið pradþiø maniau, kad bent septyniasde-

ðimt procentø Èiurlionio programos yra ma-no repertuare, kad jà visai nedaug teks pa-pildyti. Taèiau vëliau paaiðkëjo, kad að, pa-vyzdþiui, ið trisdeðimties mazurkø groju tik

penkias. Teko labai daug dirbti. Be artimø-jø pagalbos tikrai nebûèiau to áveikæs. Ðiuosmetus prisiminsiu tikrai ilgai. Taèiau ir at-einanèiais nurimti neteks. Pasirodys kom-paktinës plokðtelës, jas dovanosime biblio-tekoms, mokykloms, todël norësis vaþinëtipo Lietuvà ir jas pristatyti.Ðie Èiurlionio ðimtmeèio minëjimo metai

turi bûti ásimintini tuo, kad pagaliau suþino-tume, koks jis ið tiesø buvo. Jis yra tapæs le-genda, todël manome, kad viskà apie já þino-me. O ið tiesø � labai nedaug. Kai meno kûri-ná priimame kaip saugotino paveldo objek-tà, tai tik retkarèiais nuðluostome nuo jo dul-kes ir vël padedame, kad ramiai gulëtø. Ta-èiau jei norime, kad kûrinys bûtø gyvas, turi-me visà laikà já atrasti ið naujo. Tai, kà apieÈiurlioná kalbëjo tëvai, yra viena, o vaikai játuri ið naujo iðgirsti, pamatyti ir ávertinti. Èiur-lioná labai nesunku atrasti, nes jis visà gyve-nimà buvo jaunas. Tai jauno, verþlaus, á atei-tá þvelgianèio þmogaus idëjos. Norëèiau, kadðiemet visoje Lietuvoje bûtø kalbama, klau-somasi Èiurlionio. Tai tikrai daug nekainuo-ja. Lietuvoje yra labai daug Èiurlioná mylin-èiø þmoniø, todël tikiu, kad jie prisimins játinkamai, ir jokia �vyriausybinë neprograma�tam nepakenks�.

2010metø JonoMarcinkevièiaus litera-tûrinë premija áteikta raðytojui ir istorikuiRimantuiMarèënui.�Nemunas� sveikina laureatà ir klausia:� Gal galëtumëte praverti istorinio roma-

no laboratorijos dureles? Kas Jums labiau-siai rûpëjo raðant �Sosto papëdëje�?

R.Marèënas:\� Atsakydamas á Jûsø klausimà, pasirem-

siu Cz. Miloszo þodþiais. Ðis didis kûrëjassakë, kad jam rûpëjo atskleisti jo kûriniuose�apgyvendintø� þmoniø jausmus. Ne taip se-niai supratau, kad ir man, nepalyginamai þe-mesnio rango raðytojui, bûtent ðitai visadalabiausiai rûpëjo. Sunkiai ásivaizduoju neið-jaustà eilëraðtá ar gerà vis naujø þmoniø kar-tø vël ir vël skaitomà romanà, na, kad ir �Gra-fà Montekristà�, ir jau visai kitokio pobû-dþio nemirtingà kûriná, pvz., �Anà Kareni-nà�, kuriø personaþø jausmams pats autoriusbûtø buvæs abejingas, kuriø sëkmës ir nesëk-mës giliai giliai jo bûtø nejaudinæ. Pastaruo-ju atveju tie kûriniai jau senø seniausiai bû-tø iðsitrynæ ið skaitytojø atminties ir apneðtistoru dulkiø sluoksniu. Man asmeniðkai to-kia neuþmirðtama knyga yra �Martinas Ide-nas�, gal todël, kad visa, apie kà ten kalbama,iki skausmo rûpëjo romano autoriui Dþ. Lon-donui. Turiu prisipaþinti, kad pastarajame sa-vo istoriniame romane �Sosto papëdëje� mansvarbiau uþ viskà buvo ásijausti á karalienësMortos slapèiausius jausmus ir juos atskleisti,na kad ir tuo visai Lietuvai lemtingu momen-tu, kai ji ákalbinëjo Mindaugà neatsimesti nuokrikðèionybës. Ne maþiau rûpëjo pamëgintisuprasti jos sesers Daugvilës (vardas iðgalvo-tas, nes jos tikrojo vardo senieji ðaltiniaimums,deja, nepaliko) jausmus, kai ji laisva valia pa-siliko naðlio Mindaugo pilyje. Ir ypaè buvosvarbu ásijausti á Daugvilës vyro karvedþioDaumanto, iðduoto ir savo karðtai mylëtosþmonos, ir valdovo Mindaugo, kuriam jis il-gus metus iðtikimai tarnavo, jausmus. Nëraabejoniø, kad ne tik karalienë Morta, apie kàsenuosiuose ðaltiniuose vis dëlto ðis tas papa-sakojama, bet ir jos sesuo � paskutinioji Min-daugo gyvenimo draugë turëjo didelæ átakàvieninteliam atskiros Lietuvos karaliui, o kar-tu ir jo vykdomai valstybës politikai. Negalë-damas pasiremti senais patikimais dokumen-tais, mokslininkas neturi teisës kà nors prikur-ti, nebent atsargiai pasamprotauti ir paspëlio-ti. Ðiuo poþiûriu beletristas yra dëkingesnëjepadëtyje. Jo rankos nëra taip neatmazgomaisuriðtos ir vaizduotë nëra eliminuota. Vis dël-

to ir beletristas, ypaè jeigu já savotiðkai áparei-goja istoriko diplomas, negali savo persona-þo, XIII a. þmogaus, priversti màstyti, jausti irelgtis, kaip elgiamës mes XX ar XXI am-þiaus vaikai. Kaip èia neprisiminsi, kadviduramþiais LDK moterø, ypaè kilmingøjø,vaidmuo ne tik ðeimoje, bet neretai ir valsty-bës reikaluose buvo akivaizdþiai didesnis, ne-gu to paties laiko V. Europos moterø. Nors irðykðèiai, nors ir neslepiant nuostabos, taèiautai atsispindëjo svetimtauèiø metraðtininkøsuraðytose kronikose ne tik apie karalienæMortà, Kæstuèio þmonà Birutæ, Vytauto iðti-kimàjà gyvenimo draugæ Onà ir kai kurias ki-tas. Deja, nepripratæ prie tokios pagarbos irdëmesio moterims, kuo garsëjo Lietuvos vals-tybë, V. Europos kronikininkai neretai nesi-teikdavo á savo tekstus áraðyti net Lietuvoskunigaikðèiø dukrø vardus. Taèiau ið iðliku-siø teisiniø aktø, vëliau suraðytø á tris Lietu-vos statutus, þinome, kad ir paprastø Lietu-vos bajoraièiø turtinës juridinës teisës ðei-moje ir visuomenëje buvo kur kas didesnës,negu, pvz., Lenkijos karalystëje.

Ir ðtai kas dar man buvo ypaè svarbu. Su-pratau, kad tiesiog neturiu teisës vienareikð-miai ir be iðlygø pasmerkti Daumantà, kaipMindaugo nuþudymo plano vykdytojà (is-torikai neabejoja, kad ðis planas gimë þemai-èiø kunigaikðèio Treniotos galvoje), kaip taiiki ðiol jau buvo padaryta dagelyje istorijosmokslo veikalø ir beletristikos kûriniø. Savoromane að taip pat nemëginu Daumanto tei-sinti, o tik stengiuosi átikinti skaitytojà, kadðis þmogus, vëliau tapæs Pskovo kunigaikð-èiu ir net staèiatikiø ðventuoju, labiausiai nu-baudë pats save ir iki pat gyvenimo pabai-gos neðë savo didþiosios kaltës kryþiø. Prisi-paþinsiu: tai beletristo, ne istoriko versija,nes viduramþiø valdovai ir didþiûnai ne tikLietuvoje, bet ir Vakarø Europos karalystë-se, Rusijos carystëje ir t. t. be didesnio sàþi-nës griauþimo galëjo nuþudyti savo tëvà, bro-lá ar sûnø, jeigu tik ðis jam uþtverdavo keliàá sostà arba mëgindavo tà sostà paverþti.Bent jau man labiausiai uþkliûna, kai is-

toriniu, o ne fantastiniu romanu ar pasaka pa-vadintame kûrinyje jo personaþai verèiamimàstyti, jausti, turëti panaðià sudëtingà irámantrià pasaulëþiûros sistemà, kaip XXI am-þiaus visokiø ámantriø filosofijø ragavæ þmo-nës. Mane visada stebino ir stebina, jog kar-tais ir paties aukðèiausio rango istorikai pro-fesionalai neástengia iðsivaduoti ið apraðo-mo laiko amþininko ranka raðyto dokumen-to hipnozës. Aèiû Dievui, jau daug senovëskronikininkø, vienuoliø ir ne vienuoliø, kon-kreèiø melagysèiø yra iðaiðkinta. Árodyta, kadtos melagystës turëjo akivaizdþius ideologi-nius politinius tikslus, siekianèius paþemin-ti prieðiðkos valstybës valdovus ir pakenktijo valdomai valstybei. Jau ðiandien niekasnebetiki prieð daugelá amþiø suraðytu grubiuir primityviumelu, kad Gediminas buvæs Vy-tenio arklininkas, taèiau susimylëjæs su Vy-tenio þmona ir jiedu Lietuvos valdovà nuþu-dæ. Tikslas aiðkus: paþeminant galingàjá Lie-tuvos valdovà Gediminà, beje, tikrø tikriau-sià Vytenio brolá, paþeminti ir paèià Lietu-vos valstybæ. Þiûrëkite, broliai krikðèionys,kokia besielë toji barbarø pagoniø valstybë!Pulkite jà ir naikinkite kalaviju ir ugnimi!Taèiau, deja, atkakliai neiðsiþadama dar se-novëje sukurtø pasakaièiø, kurios tebegy-vuoja iki ðiø dienø. Antai, J. Dlugoðas átiki-nëjo, kad Griunvaldo mûðio metu lietuviøraiteliai, neatlaikæ kryþiuoèiø raiteliø spau-dimo, pasitraukë á jø uþnugaryje esanèià gi-raitæ ir mûðá teko pergalingai baigti vieniemsnenugalimiesiems lenkø pulkams. Ðios me-

lagingos versijos lenkø istorikai nepaneigëiki ðios dienos. O juk dar Ðapokos istorijojebuvo dalykiðkai árodinëjama, jog tai buvoapgaulingas Vyriausiojo Jungtinës kariuo-menës vado Vytauto manevras, perimtas iðtotoriø (beje, tame lietuviø raiteliø manevreir patys Lietuvos totoriai dalyvavo), ávilio-jant persekiotojus á ið anksto paspæstus spàs-tus ir taip juos sunaikinant. Dar A. Ðapokaatkreipë dëmesá, kad vadinamieji lietuviø�pabëgëliai� á mûðio laukà sugráþo, o jø per-sekiotojai kryþiuoèiai prasmego tartum skra-dþiai þemæ. Jau prieð kelis deðimtmeèius at-rodë, kad ðioje byloje galutiná taðkà padëjoðvedø istorikas Svenas Ekdahlis, beðaliðkasnesuinteresuotas tyrinëtojas, kurs Getingenovalstybiniame archyve rado ir mokslinei vi-suomenei paskelbë Þalgirio mûðio dalyvio,kryþiuoèiø kariuomenës nario, laiðkà, adre-suotà naujajam magistrui. Laiðko autorius,kuriam tose kruvinose kautynëse pavyko ið-likti gyvam, juodu ant balto patvirtina, kadvadinamasis lietuviø bëgimas ið tikrøjø bu-vo ið anksto Vytauto suplanuotas, o parengtispàstai praþudë rinktinius riteriø raitelius, lë-më mûðio baigtá. Taèiau lenkø istorikai irðiandien, lyg bûtø kurti ir akli, apie ðvedosurastà dokumentà nenori net girdëti.Negali nestebinti ir tai, kad kai kurie iðkilûs,

Lietuvos istorijos mokslui labai nusipelnæ mû-sø istorikai lyg niekur nieko savo monografi-jose perpasakoja tà, darVytauto laikais didþiau-siø mûsø kunigaikðèio nedraugø sukurptà ðian-dienio þmogaus akimis þiûrint juokingà, o iðtikrøjø labai piktà pasakaitæ apie tai, kad Vy-tautas, gelbëdamasis nuo þûties, jau po jo tëvoKæstuèio nuþudymo pabëgo ið Krëvos piliespersirengæs savo þmonos Onos tarnaitës rû-bais... Ar mes visiðkai nebenorime prisiminti irásijausti á ano tolimo meto þmoniø paproèius irðiandien mums jau nebesuprantamus jø elgse-nos ir moralës principus? Tai tik mûsø laikais,na kad ir juoko dëlei, vyras gali persirengti mo-terimi, ragana ar net paèiu ðëtonu, ir niekas tuonesistebës ir ið jo nesiðaipys. Taèiau anais lai-kais, net ir gelbstint savo gyvybæ, kunigaikð-èiui persirengti moters, ir dar paprastos tarnai-tës, rûbais bûtø reiðkæ uþsitraukti tokià gëdà,kurios þmogus nebûtø galëjæs nusiplauti visàlikusá savo gyvenimà.Taigi ðiame romane mano dëmesio centre

atsidûrë ne mûðiai ir politiniai tarpvalstybi-niai susitarimai, nors ir apie juos nutylëti ne-turëjau teisës, o þmoniø jausmai. Galbût to-dël, kad istorikai profesionalai apie juos ra-ðyti turi nedaug galimybiø. Labai rûpëjojausmai, kuriuos slepiame giliai giliai ðirdy-je ir apie kuriuos garsiai prabylame tik savoiðtikimiausiems draugams...

Autoriaus asmeninio archyvonuotrauka

10

Vilniaus langas . 2011 m. sausio 13�19 d., Nr. 2 (320�761)

Per Tris Karalius � apdovanojimaiK. Plateliui ir V. DaujotyteiTradiciðkai per Tris karalius pa-

gerbiamas Lietuvos raðytojø sà-jungos (LRS) premijos laureatas.Nuo 1992-øjø teikiamà premijàyra gavæ tokie iðkilûs lietuviø au-toriai kaip Antanas A. Jonynas,Jurgis Kunèinas, Donaldas Kajo-kas, Sigitas Geda, Sigitas Paruls-kis ir kiti. Prieð metus Lietuvos ra-ðytojø sàjungos premija uþ eilërað-èiø rinkiná �Aoristas� buvo áteiktaðiø metø premijos komisijos pir-mininkui Donatui Petroðiui.Dël premijos, kuri skiriama uþ

didelës vertës literatûros kûriná, ið-leistà per pastaruosius dvejus me-tus, ðiais metais varþësi nemaþai ta-lentingø autoriø � Aidas Marèënassu knyga �Dievø taupyklë�, Kor-nelijus Platelis (�Karstiniai reiðki-niai�), Rolandas Rastauskas (�Pri-vati teritorija�), Giedra Radvilavi-èiûtë (�Ðiànakt að miegosiu priesienos�), Valdas Papievis (�Eiti�).Vertëtø atkreipti dëmesá, kad vi-sos á apdovanojimà pretendavu-sios prozos knygos ðiuo metu darvarþosi ir Metø knygos konkurse,á kurá, ekspertø nuomone, patenkageriausios per metus iðëjusios pro-zos knygos, taigi kuriam nors ið jøautoriø netrukus dar teks bûti lai-mëtoju. Taigi keturiems komisijosnariams balsavus �uþ�, vienam su-silaikius, premija ir trijø tûkstan-èiø litø vertës èekis áteiktas poetui,vertëjui Kornelijui Plateliui uþ ei-lëraðèiø knygà �Karstiniai reiðki-niai�.

�Nauji jo eilëraðèiai stengiasivienyti gyvenimo prieðybes irkartu ðypteli: tie protingi bandy-mai naivûs, visuma vis tiek dau-giaspalvë, neatspëjama. Dël nove-linio bûsenø konkretumo eilërað-èius skaityti tiesiog ádomu. Ádo-mi ir þanrinë ávairovë � iðplëto-tos kompozicijos, originalûs cik-lai, diskusinë kalba...� � raðoma

knygos �Karstiniai reiðkiniai�anotacijoje.Renginyje kalbëjusi profesorë

Viktorija Daujotytë iðvedë labaioriginalià paralelæ tarp Platono olosir Platelio kompiuterio dëþutës.�Tas savotiðkas dabartinio þmogaussàmonës inkilas: gyvenimas kom-piuterio dëþutëj. Arba oloj. Dëþutëpoeto yra paminëta tarp ertmiø. Ji

suartinta su ola. Ir su Platono olosalegorija, kurios pamatinë idëja reið-kia, kad þmogus, neiðvengiamai bû-damas oloje, neiðvengiamai apri-botos laisvës sukioti galvà, prieð sa-ve mato tik ðeðëlius. Tik idëjø (gy-vybës turëtojø, neðëjø) ðeðëlius. Arne tokioj pat situacijoj yra ðiø die-nø þmogus, kurio ola yra kompiu-terio dëþutë? Ir joje esantis (ar á jàþvelgiantis þmogus) atskirtas nuoto, kas yra gyvas, atsiranda ið ert-mës ir á jà sugráþta�, � kalbëjo pro-fesorë.Vakaro metu poetas, LRS sa-

vaitraðèio �Literatûra ir menas� vy-riausiasis redaktorius, Meno kûrë-jø asociacijos prezidentas kolegøpasveikintas ir artëjanèio 60-me-èio proga. Laureatui ir jubiliatuinuoðirdþius þodþius skyrë kultû-ros ministras Artûras Gelûnas, ðvie-timieèiai � K .Plateliui yra tekæ bû-ti Ðvietimo ministru. Taip pat bu-vo perduotas Lietuvos Respubli-kos Seimo pirmininkës Irenos De-gutienës laureatui adresuotas laið-kas. Jurgis Razma sveikinimà sa-kë kaip partietis partieèiui ir lin-këjo K. Plateliui rasti ðiek tiek lai-ko ir politikai. Þodá tarë antràjà ka-dencijà baigiantis LRS pirminin-kas Jonas Liniauskas. Antroje va-karo dalyje K. Platelis drauge suPetru Vyðniausku atliko savotiðkàperformansà, kuriame darniai py-nësi poetinis þodis ir muzika.Trijø karaliø dienà Raðytojø sà-

jungoje apdovanota ir literatûro-

logë profesorë Viktorija Daujoty-të. Uþ pernai iðleistà monografijà�Tragiðkasis meilës laukas� apiepoetà Sigità Gedà (1943�2008)profesorei áteikta pirmoji Lietuvosautoriø teisiø gynimo asociacijos(LATGA-A) premija.�Knyga paraðyta su didþia pa-

garba talentui, nors joje yra ir tai,kas nëra vien tiktai malonu. Susi-formavo kaþkokia kalbëjimo gai-da, balsas, intonacija, kada ramiai,tyliai, iðmintingai galima kalbëtiapie viskà (...) ir tai në kiek nema-þina nei pagarbos, nei lygio suvo-kimo�, � apie monografijà yra sa-kæs literatûros kritikas, LATGA-Aprezidentas Valentinas Sventickas.Kai kuriø monografijos skaity-

tojø teigimu, po paskutiniais gy-venimometais S. Gedos patirtø tra-giðkø asmeniniø patirèiø ir ðiø ávy-kiø atspindþiø spaudoje V. Daujo-tytës monografija visuomenës sà-monëje viskà tarsi gràþina á savovietas. Visgi kai kam minëtoji mo-nografija pasirodë sunkiai ákanda-mas rieðutas: 2010 m. gruodþio 17d. iðplatintas laiðkas, pasiraðytaskeleto marginaliniø organizacijøatstovø, kuriame, be kita ko, tei-giama, esà Daujotytë paniekino po-eto atminimà, skelbdama neva ne-tikslius faktus, ir piktinamasi, kad�monografijoje apie S. Gedà ne tikkad neraðoma, kaip apie Lietuvainusipelniusá Sàjûdþio veikëjà, ta-èiau nutylima ir tai, kaip Jis aist-ringai imdavosi kiekvieno dorodarbo, aistringai sàjûdietiðkai uþ-degdavo kiekvieno ðirdá vardanðvento Tautos vardo, kad Sigitasvisada ir visur buvo tikras visa ðir-dimi Patriotas, negailestingai smer-kë prisitaikëlius bei savanau-dþius.�

,,Nemuno� informacijaBenedikto JANUÐEVIÈIAUS

nuotrauka

Kaipþinome,Platonasmanë,kadpoetaivals-tybëje griauna tvarkà, tad jø galëtø ir nebûti.Jei ir bûtø, tai geriau nematomai, nejuntamai.Kornelijus Platelis, priartëjæs prie raminanèiosðeðiasdeðimtmeèio ribos, negali gventi valsty-bëje nei nematomai, nei nejuntamai. Organi-zuoja (kad ir Druskininkø poezijos rudená), va-dovauja (kokiai kûrëjø asociacijai, laikraðèiui�Literatûra ir menas�, pasitaikë, kad ir ministe-rijai � Ðvietimo ir mokslo...). Politikas, kà irbepridursi, jei ir kultûros politikas, vis judinan-tis ir judinantis kokià kûrëjø problemà, toksgeras skaièiuotojas, beveik buhalteris, juos iruþjauèiantis � dël tikrai sudëtingødabartiesmo-kesèiø.Tikriausiai padëjæs iðspræsti vyresniemsmeno þmonëms skaudþià problemà, neleidusiàjiems garbingai ne tik dirbti, bet ir koká skatikàuþsidirbti.KaþkadaCz.Miloszas laiðke J.Gied-rocui (Jurgiui Giedraièiui) yra prasitaræs, kadgal ir galëtø be honoraro, bet kad tokia yra eti-ka: dirbdamas turi uþdirbti. Iki ðiol atrodë, kadpensininkams, dar ðiek tiek kûrybingiems, ge-riau nieko nedirbti, tik þiûrëti pro langà, skai-èiuoti varnas ar varnënus ( þiûrint koks metølaikas).Tad visai suprantama, kad kaip tik Korneli-

jus Platelis pirmasis ir praneðë menininkamsdþiugià þinià, paskelbë jà pirmajame 2011 me-tø �Literatûros ir meno� numeryje, spëjusiameiðeiti itin dþiugios Trijø Karaliø dienos pava-karæ. Pirmoji �Laimingø 2011-øjø !� pastraipayra tokia: �Pirmiausia � gera naujiena mûsøpensininkams, kurios dël savo neþinojimo ne-perdaviau, raðydamas praeito numerio vedamà-já. Kaip mane patikino socialinës apsaugos irdarboviceministrëAudronëMorkûnienë, darb-davio neturintiems (pagal darbo sutartá nedir-bantiems) pensininkams, gavusiems autoriniusatlyginimus, ðiais metais �Sodros� bei valsty-binës pensijos nebebus maþinamos�.Tokie praneðëjai kiekvienai valstybei rei-

kalingi. Jie þino, nes rûpinasi ne tik savimi,bet ir kitais.Ir ðios geros þinios lydimi Trys Karaliai at-

neðëKornelijui Plateliui raðytojø akysedidþiau-sià ávertinimà � Lietuvos raðytojø sàjungos pre-mijà uþ geriausià knygà, renkamà ið dviejø pas-kutiniø metø leidiniø. Tokios premijos vertukomisijos pripaþintas aðtuntasis KornelijausPlatelio rinkinys �Karstiniai reiðkiniai�, 2010metais iðleistas Lietuvos raðytojø sàjungos lei-dyklos. Klausytis Lietuvos raðytojø sàjungospirmininko Jono Liniausko iðkilmiø proga per-

skaitytø vardø ir knygø, paþymëtø ðia premija,buvo smagu. Suspëta ir Jurgá Kunèinà uþ jo�Tûlà� pagerbti, ir Nijolæ Miliauskaitæ, ir Judi-tà Vaièiûnaitæ, ir Onæ Baliukonæ...Bet gráþkime prie Platono ir Platelio, prie

pavadinimo. Viena bûtø politiko skraiste pri-sidengusiam poetui uþsitikrinti vietà valsty-bëje. Kita � pabandyti pelnyti Platono palan-kumà idëjomis, idëjø pratæsimais. Vardøsàskambiai (ypaè jubiliejiniame vakare) gra-þûs, gali bûti ir neabejotinai svarbûs. Poezi-joje viskas svarbu. Svarbu skirti karastiniusreiðkinius nuo karstiniø, kà savo maþaþodëjekalboje (tiesa, gerokai iðplëstoje puikiu dia-logu su Petru Vyðniausku, tikru meno inter-medialiøjø galimybiø atveju) paþymëjo ir patsK. Platelis. Poezijai lygiai svarbu ir atitikimas,ir skirtumas. K. Platelis gali bûti regimas Pla-tono tradicijoje kaip idëjø poetas, kaip po-etas, neprarandantis vilties idëjø keliu susi-tikti su gyvenimu. Ne kartà kritikø kalbëtaapie ðio poeto intelektualumà, intelektualinævaizduotæ, nuolat aktyvinamà poezijos, to gal-bût su grynuoju protu nesuderinamo veiks-mo. Bet veiksmo, kuris yra bûtinas, neiðven-giamas. Ið èia � savitosios Platelio metaforos:pinklës vëjui, prakalbos upei. Ir prakalbos vë-jams � jau naujojoje kngoje (�Iðsivedë�). Tuð-èias reikalas � sakyti tokias prakalbas. Tad ireilëraðèio �Netikëkit menu� pabaiga: �Neti-këkit menu, netikëkit � / jis nepadeda gyven-ti�. Kas nepadeda, trukdo, � galëtø bûti ir to-kia platoniðkoji iðtartis. Bet poezijos linijosdaugeriopai susikryþiavusios. Jos prasitæsi-nëja ið visko: ir ið þvilgsnio, ið atidaus tikro-vës þvalgymo, ið nuolatinio sàmonës pasiren-gimo matyti. Ir karstai, ir karstinës ágriuvos(Þemëje ir sàmonëje) duoda impulsø ir ben-driaumàstyti apie ertmes, plokðtumas. Ir ganatiksliai (tikslingai) jas aptarti, ávedant skaity-tojà á eilëraðèio rinkinio idëjø pasaulá. �Ert-mës ir plokðtumos: olos, koridoriai, spintos,dëþutës, ásèios, niðos, rûsiai, kapai... ir skeldë-jantys senø paveikslø daþai, ledo lytys, grin-dinio plokðtës, kilimëliai, ðachmatø lentosðmëkðèioja ðioje knygoje. Herakleitas saky-

tø: visa randasi ið ertmiø ir á ertmes sugráþta.Olos rangosi þemëje, sàmonëje, atmintyje. Artik jos viena ktos nepratæsia? Ar þemë, sàmo-në ir atmintis ne tapaèios? Bent jau galø galenesutampanèios? Ar þemë ne tokia pat gyvakaip sàmonë, o ði tokia pat negyva kaip þe-më? O atmintis � kas knibþda joje, kol mumstebëra �dabar�?� Tai ryðki filosofinë idëja,paremta Herakleitu, jo judesio, judëjimo prin-cipais: visa randasi ið ertmiø, juda plokðtumo-mis ir á ertmes sugráþta. Ir èia pat pasigirstaPlatonas, nes pasigirsta ola, lyg tolima olosalegorijos uþuomina. Olos kaip visuotinojoprincipo idëja: olos þemëje, sàmonëje, atmin-tyje. Atitikimai, sàmonëje klydinëjanèios idë-jos nuolat á kà nors atsiremia, su kaþkuo su-sitinka, susiduria. Antikos pasaulis, to pa-saulio idëjos, daþniausiai vaizdinës, K. Pla-telio kûryboje svarbios, iki antikiniø met-rø, jø parafraziø (tragiðkai graþus eilëraðtis�Sausainis Persefonei�). Poetui ádomu ási-terpti á kito pasaulá, á kità ritmà, sintaksæ.Perkeisti � tokio ádomaus perkeitimo, iðlai-kant stabilumà, pavyzdys �Karstiniuosereiðkiniuose� eilëraðtis �Ryto vëjas� � jamelabai girdimas Henrikas Radauskas, intona-cija kaip idëja, bet kitas þodynas, tvarka (irapie tai uþsiminë pats K. Platelis, ðá eilëraðtáatlikæs kartu su P. Vyðniausku):

Að atskrendu virð balto pieniø lauko,Dangaus dugne praþilæ paraðiutai,Apgauti mirtá, uþmarðtá ir laikà,Ugnin tarsi á vandená paþvelgti.

Lyg H. Radausko poetiniuose koduoseslypëtø tos paèios ertmës, ásèios, olos, tiepatys iðëjimai ir sugráþimai:

Iðyra patvari dienø grandinë,Kranklys þvilgsniu tvirtai uþado dangø,Atvëræs langà vëjas ásiverþiaSu sëklose apmirusia gyvybe.

Sëklos ertmëje yra gyvybë, apmirusi, ga-linti gráþti á gyvenimo plokðtumà, jà pereiti

ir mirti ar tik apmirti. Sëkliðkoji gyvybë � irpaukðtiðkoji, varnëniðkoji. Kartojimo, karto-tës eilëraðèiai, kaþkuo Plateliui itin svarbûs:�Apie varnënus po deðimtiesmetø� ( dar �Ato-slûgio juostoj�, 2000). Ir �Karstiniø reiðki-niø� knygà atveriantis �Apie varnënus darpo penkeriø metø�:

Dabar jau pats nelyginant varnënaskompiuterio dëþutëj gyvenu,tinklan pasaulio laidau savo giesmes,tolyn, platyn, nors jau turbût maþiauausø begirdi negu tavo, broli,kuris namo sugráþæs po þiemosant stogo ulbi plakdamas sparneliais,pavirtæs visas kvieèianèiu balsu.

Á ðá eilëraðtá galima þvelgti ne vienu kam-pu. Bet ðio raðinio pamatinei idëjai yra svar-bi kompiuterio dëþutë. Tas savotiðkas da-bartinio þmogaus sàmonës inkilas: gyveni-mas kompiuterio dëþutëj. Arba oloj. Dëþutëpoeto yra paminëta tarp ertmiø. Ji suartintasu ola. Ir su Platono olos alegorija, kuriospamatinë idëja reiðkia, kad þmogus, neiðven-giamai bûdamas oloje, neiðvengiamai apri-botos laisvës sukioti galvà, prieð save matotik ðeðëlius. Tik idëjø (gyvybës turëtojø, ne-ðëjø) ðeðëlius. Ar ne tokioj pat situacijoj yraðiø dienø þmogus, kurio ola yra kompiuteriodëþutë? Ir joje esantis (ar á jà þvelgiantis þmo-gus) atskirtas nuo to, kas yra gyvas, atsirandaið ertmës ir á jà sugráþta.Yra (ar gali bûti skaitanèiam) ir tas kelias,

kurá sàmonë nueina nuo Platono olos iki Pla-telio kompiuterio dëþutës. Lieka (kol kas lie-ka) varnënas, patvirtinantis Cz.Miloszomin-tá, kad þmogui gera gyventi ten, kur dar yrapaukðèiø. Varnëno horizontas laisvas, neap-ribotas, nutûpæs ant ðakos, jis laisvai sukio-ja savo galvelæ, á kurià plûsta pasaulio gyvy-bë, todël tokia nenusibostanti jo giesmë. Irpoetas turi varnëniðkos prigimties, kompiu-terio dëþutë yra tik minties, idëjos prasitæsi-mas. Galø gale þemë, sàmonë ir atmintis su-tampa. Tik tas galø gale ne mûsø þinioj ir nemûsø valioj. Poezija (poeto tapatybë) yra gun-doma gyvybës, eroso. Þinoti, kad esi oloj, irjoj nebûti � nors ta dalimi, kurià valdo po-ezijos erosas. Galingesnis uþ politikos erosà.Ir todël Platelá Platonas galëtø palikti

savo valstybëje.Viktorija DAUJOTYTË

Kornelijø Platelá Platonasgalëtø palikti savo valstybëje

Profesorë Viktorija Daujotytë, poetai Kornelijus Platelisir Jonas Liniauskas

11

. 2011 m. sausio 13�19 d., Nr. 2 (320�761) Kampas

ISSN 0134-3149

Gedimino g. 45, 44239 KaunasTelefonas ir faksas � (8-37) 322244El. paðtas: nemunasredakcija@gmail.comInternetinis adresas: http://www.culture.lt/nemunas �Nemuno� sàskaitos AB banke �Swedbank�:

LT 147300010002256121� einamoji sàskaita;LT 097300010002230312� biudþetinë sàskaita;LT 757300010034284035� valiutinë sàskaita.

Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën.Iðeina ketvirtadieniais

Vyriausiasis redaktoriusViktoras Rudþianskas � tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255Referentë � Aurina Venislovaitë � tel. (8-37) 322244Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas �Donaldas Kajokas (KAUKO LAIPTAI) � tel. (8-37) 322251Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja �Graþina Viktorija Petroðienë (TILTAI) � tel.: (8-37) 322266Naujienø redaktoriai: AudronëMeðkauskaitë � tel. (8-37) 322251,(8-615) 24983 Andrius Jakuèiûnas � tel. (8-611) 98945, el. paðtas:jakuciunas@gmail.comApþvalgininkai: literatûra � Valdemaras Kukulas, ErikaDrungytë; fotografija � Romualdas Rakauskas; muzika �Eugenija Þakienë; kinas � Gediminas Jankauskas.Fotografai: Zenonas Baltruðis, Narcizas Freimanas.Stilistë � Lina Navickaitë � tel. (8-37) 322251Maketuotojas � Juozas Puþauskas � tel. (8-656) 38529Buhalterë � Irena Kavaliauskienë � tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705

Indeksas 0079Steigëjas ir leidëjas� Lietuvos raðytojø sàjungaSteigimo liudijimas Nr. 405Spausdino UAB �ArxBaltica�Tiraþas 1500

Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname.

Rëmëjai:

SPAUDOS, RADIJO IRTELEVIZIJOSRËMIMO

FONDASKAUNOMIESTOSAVIVALDYBË

LIETUVOS RESPUBLIKOSKULTÛROS RËMIMO

FONDAS

Prenumeratos kaina mënesiui � 9 LtPrenumerata priimama visuose paðto skyriuose,internetu www.post.lt ir www.prenumerata.lt

arba redakcijoje

90-ojo kûrybiniosezono sausiomënesiorepertuaras13 d., ketvirtadiená, 19 val.Maþojoje scenoje (Laisvës al. 71) �

D. Dasino �Paskutinë Diuranø daina�. Iðpaþintis. Reþisierius AgniusJankevièius. Spektaklio trukmë � 2.30 val. Bilietø kainos � 20, 25 Lt.14 d., penktadiená, 18 val. Penktojoje salëje (Laisvës al. 71) �

Danielio Daniso �Akmenø pelenai�. Prisiminimø drama. ReþisieriusAgnius Jankevièius. Spektaklio trukmë � 2 val. Bilieto kaina � 30 Lt.14 d., penktadiená, 19 val. Ilgojoje salëje (Kæstuèio g. 62) �

Timothee de Fombelle �Ðvyturys�.Monospektaklis. ReþisieriusGin-taras Varnas. Spektaklio trukmë � 1.10 val. Bilieto kaina � 25 Lt.14 d., penktadiená, 19 val.Maþojoje scenoje (Laisvës al. 71,V a.) �

MichaloWalczako �Kelionë á kambario vidø�. Reþisierius Agnius Jan-kevièius. Spektaklio trukmë � 2.20 val. Bilietø kainos � 20, 25 Lt.15 d., ðeðtadiená, 15 val. Tavernos salëje (Kæstuèio g. 62) � Tonino

Guerros�Ketvirtoji këdë�.Vienosdalieskomedija.ReþisieriusRolandasAtkoèiûnas. Spektaklio trukmë � 1 val. Bilietø kainos � 25, 30 Lt.15 d., ðeðtadiená, 18 val. Penktojoje salëje (Laisvës al. 71) �

Keturakio �Amerika pirtyje�. Trijø daliø komedija. Reþisierius Val-das Lencevièius. Spektaklio trukmë � 2.20 val. Bilieto kaina � 40 Lt.16 d., sekmadiená, 12 val.Maþojoje scenoje (Laisvës al. 71, V a.) �

�Kiðkis pabëgëlis�. Muzikinis spektaklis vaikams nuo 5 m. pagalLiudviko Jakimavièiaus knygelæ �Lapë ir kalioðai�. Reþisierë AgnëSunklodaitë. Spektaklio trukmë � 1 val. Bilieto kaina � 15 Lt.16 d., sekmadiená, 15 val. Tavernos salëje (Kæstuèio g. 62) �

Inos Pukelytës �Meilë Paryþiuje�. Vienos dalies kabaretinë komedija.Reþisierë I. Pukelytë. Spektaklio trukmë � 1 val. Bilieto kaina � 25 Lt.16 d., sekmadiená, 17 val. Penktojoje salëje (Laisvës al. 71) �

Jeano Dello ir Geraldo Sibleyraso �Tegyvuoja Buðonas�. Vienosdalies komedija. Reþisierius Artûras Þukauskas. Spektaklio trukmë �2 val. Bilieto kaina � 40 Lt.16 d., sekmadiená, 18 val. Ilgojoje salëje (Kæstuèio g. 62) �

Rainerio Wernerio Fassbinderio �Karèios Petros fon Kant aðaros�.Dviejø daliø drama. Spektakliomeno vadovas Gintaras Varnas, reþi-sierius Rokas Ramanauskas. Spektaklio trukmë � 2.15 val. Bilietokaina � 30 Lt.18 d., antradiená, 18 val. Ilgojoje salëje (Kæstuèio g. 62) � Anto-

no Èechovo �Palata�. Vienos dalies spektaklis. Inscenizacijos auto-rius ir reþisierius � Rolandas Kazlas. Spektaklio trukmë � 1.50 val.Bilieto kaina � 60 Lt.19 d., treèiadiená, 18 val. Ilgojoje salëje (Kæstuèio g. 62) � Auð-

ros Marijos Sluckaitës �Antigonë Sibire�. Vienos dalies postdramapagal Jeano Anouilho �Antigonæ�. Reþisierius Jonas Juraðas. Spek-taklio trukmë � 2 val. Bilieto kaina � 25, 50 Lt.Teatrokasa (Laisvës al. 71) dirbakasdien10.30-19val., tel. 224064.

Bilietus taip pat platina Tiketa.

Kauno valstybinis lëliø teatras15 d., ðeðtadiená, 12 val. Didþiojoje scenoje �

naujametë premjera ir susitikimas su Kalëdø Sene-liu �Sniego pasaka�. Ðerkðnota istorija, nutikusi pa-lydint Senuosius metus. Nuo 3 m. Autorius ir reþi-sieriusOlegas Þiugþda. DailininkëAldona Jankaus-kienë. Bilietø kainos � 12, 15 Lt.16 d., sekmadiená, 13 val.Maþojoje scenoje � naujametis spek-

taklis ir susitikimas su Kalëdø Seneliu Lëliø muziejuje �Þaisliukoistorija�. Kalëdinë pasaka apie vieniðà meðkiukà. Nuo 3m. Autorë irreþisierë Rasa Bartninkaitë. Daineles kûrë Rasa Èiþauskaitë. Bilietokaina � 12 Lt.Teatro kasa dirba IV-V 11-17 val., VI-VII 10-14 val., tel. 22 16 91.

Bilietus taip pat platina Bilietø pasaulis.

Kauno kamerinis teatras13 d., ketvirtadiená, 18 val. Konstantino Kosten-

ko �Hitleris ir Hitleris�. Dviejø daliø spektaklis. Reþi-sierius Stanislovas Rubinovas. Spektaklio trukmë �2.15 val. Bilietø kainos � 24, 30 Lt.14 d., penktadiená, 18 val.Daivos Èepauskaitës �Be galo ðvelni

þmogþudystë�. Dviejø daliø juodoji komedija pagal RëjausBredberiokûrybà. Spektaklio trukmë � 2.10 val. Reþisierius Stanislovas Rubi-novas. Bilietø kainos � 24, 30 Lt.15 d., ðeðtadiená, 18 val. Daivos Èepauskaitës �Kavinë �Pas

Blezà�. Pasimatymas po dvideðimties metø. Reþisierius StanislovasRubinovas. Spektaklio trukmë � 1.45 val. Bilieto kaina � 28, 35 Lt.16 d., sekmadiená, 18 val. Januðo Glovackio �Antigonë Niujor-

ke�. Dviejø daliø tragikomedija. Reþisierius Stanislovas Rubinovas.Spektaklio trukmë � 2.40 val. Bilietø kainos � 24, 30 Lt.19 d., treèiadiená, 18 val. D. Fo, F. Rame �Viena namuose�.

Monokomedija. ReþisieriusAleksandras Rubinovas. Spektaklio truk-më � 1 val. Bilietø kainos � 20, 25 Lt.Teatro kasa (Kæstuèio g. 74A)dirba I-V14-18val.,VI-VII 11-18val.,

tel. 22 82 26. Bilietus taip pat platina Bilietai.lt ir Bilietø pasaulis.

18 d., antradiená, 19 val. �Mokëk � duo-siu�. Spektaklis-pokðtas pagal Gitanos Guge-vièiûtës pjesæ �Labas gyvenimas�. ReþisieriusVytautas Balsys. Spektaklio trukmë � 1.10 val.Bilieto kaina � 30 Lt.Teatro kasa (M. Daukðos g. 34) veikia

III-V 15-19 val., VI 15-18 val., VII � valandàprieð spektaklá, tel.: 40 84 70, 22 60 90. Bilietus taip pat platinaBilietai.lt.

Kauno valstybinis muzikinis teatras14 d., penktadiená, 18 val.Dþoakino Rosinio �Sevili-

jos kirpëjas�. Trijø daliø komiðka opera. Dirigentas JonasJanulevièius, reþisierius Gintautas Þelvys, dailininkë Tat-janaAstafjeva (Rusija). Spektaklio trukmë � 3 val. Bilietøkainos � 15, 25, 30, 40, 45, 50, 100 Lt.15 d., ðeðtadiená, 18 val. Franco Leharo �Linksmoji naðlë�. Trijø

veiksmø operetë. Reþisierius Gintas Þilys, dirigentas Julius Geniu-ðas, dalininkë Virginija Idzelytë, choreografas Danil Salimbaev (Ru-sija). Spektaklio trukmë � 3 val. Bilietø kainos � 15, 25, 30, 40, 45,50, 100 Lt.16 d., sekmadiená, 12 val. Zitos Bruþaitës �Grybø karas ir taika�.

Dviejø veiksmø operëlë-parodija vaikams ir tëveliams. ReþisieriusAidas Giniotis, dirigentas Virgilijus Visockis, dailininkë RamunëSkrebûnaitë. Spektaklio trukmë � 1.35 val. Bilietø kainos � 5, 10, 12,15, 18, 20, 50 Lt.16 d., sekmadiená, 18 val. Sai Kolmano �Mieloji Èariti�. Dviejø

daliømiuziklas. Reþisierius Kæstutis Jakðtas, dirigentas Julius Geniu-ðas, dailininkë Marija Rubavièiûtë, choreografas Aurelijus Liðkaus-kas. Spektaklio trukmë � 3.30 val. Bilietø kainos � 15, 25, 30, 50, 55,60, 100 Lt.19 d., treèiadiená, 17 val. Genadijus Gladkovas �Brëmeno muzi-

kantai�. Dviejø veiksmømiuziklas vaikams ir tëveliams. Skirta vyres-niøjø klasiømoksleiviams. ReþisieriusDmitrij Harchenko (Estija), di-rigentas Julius Vilnonis, dailininkëAnne-Mai Heimola (Estija). Spek-taklio trukmë � 2.30 val. Bilietø kainos � 5, 10, 12, 15, 18, 20, 50 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 91) dirba II-VII 11-14, 14.45-18 val., tel.

200933.Bilietus taippatgalimaásigyti internetuwww.muzikinisteatras.lt.

15 d., ðeðtadiená, 14 val. Juozo Tu-mo-Vaiþganto muziejuje (Aleksoto g. 10-4, Kaunas) vyks kultûros gyvenimo þurna-lo �Naujoji Romuva� naujausio (2010/4)numerio pristatymas. Dalyvauja þurnalovyr. redaktorius Andrius Konickis, poetësRita Makselytë bei Giedrë Jarmalavièienë,bendraautoriaiVytautas ir StasysGirdzijaus-kai. Informacija tel. 22 23 71.

15 d., ðeðtadiená, 16 d., sekmadiená, 16 val. Varpø muzikoskoncertai Vytauto Didþiojo karo muziejaus sodelyje �Þiemos muzi-ka�. Kariljonu skambins Giedrius Kuprevièius.

Laisvës gynëjø dienos 20-meèiui skirti renginiai Kaune

13 d., ketvirtadiená8-8.10 val. tarptautinë istorinio teisingumo akcija �Atmintis gyva,

nes liudija� � uþdegamos þvakelës languose. Dalyvaus visos bendro-jo lavinimo pradinës, pagrindinës, vidurinës mokyklos, gimnazijos.10 val. Ðv. Miðios Kauno Ðv. Arkangelo Mykolo (Águlos) baþny-

èioje (Nepriklausomybës a. 14). Po Ðv. Miðiø vyks minëjimas �At-minties liepsna�. Dalyvaus Kauno vaikø ir moksleiviø laisvalaikiorûmømeno kolektyvai, veiksmoksleiviø dailës darbø paroda �Gelto-na, þalia, raudona � vienybës spalvos�.11.30 val.Kaunomoksleiviø, visuomeniniø organizacijø eisena á

Vytauto Didþiojo karo muziejaus sodelá.12 val. gëliø padëjimas prie Neþinomo kareivio kapo ir Laisvës

paminklo Vytauto Didþiojo karo muziejaus sodelyje.12.30 val. buvusiø KTU studentø Rimanto Juknevièiaus ir Virgi-

nijausDruskio atminimo pagerbimasKTUTelekomunikacijø ir elek-tronikos fakultete (Studentø g. 50). Tito Masiulio, Juozo Vaidotokapø lankymas (Petraðiûnø, Romainiø kapinës).13 val. Laisvës gynëjø dienos paminëjimas Lietuvos politiniø ka-

liniø ir tremtiniø sàjungos salëje (Laisvës al. 39).15 val.paminklinës lentos ant LRTKauno skyriaus pastato (S. Dau-

kanto g. 28A) atidengimas.17val. J.Urbðiokatalikiðkojevidurinëjemokykloje (Partizanøg. 68)

Dainavos bendruomenës sueiga �Laisvës kaina�.17 val. literatûrinë-muzikinë programa �Atminties valanda�Kau-

no menininkø namuose (V. Putvinskio g. 56). Dalyvaus Petras Ven-slovas ir folkloro ansamblis �Kupolë�.18 val. G. Kuprevièiaus poetinës oratorijos Sausio 13-osios au-

koms atminti �Amþinoji ðviesa� premjera Kauno sporto halëje (Per-kûno alëja 5). Reþisierius Gytis Padegimas. Dalyvaus Kauno valsty-binis choras (dirigentas Petras Bingelis), Kauno miesto simfoninisorkestras (dirigentas Modestas Pitrënas), solistai Ona Kolobovaitë,Liudas Mikalauskas, smuikininkas Vilhelmas Èepinskis, ValerijusRamoðka, skaitovai. Áëjimas nemokamas.

13 d., ketvirtadiená, 18 val. Kauno tautinës kultûros centre(A. Jakðto g. 18) � tapybos mokymai suaugusiems �Prie molberto�.Veda dailininkas Gvidas Latakas.15 d., ðeðtadiená, 16 val. paskaita �Kà þmogus turi ir kas ið jo bus

paimta�. Lektorius Aleksandras Þarskus. 18 val. paskaita �Jonas KarolisChodkevièius irSalaspiliomûðis�.Dalyvaujaetnografë JûratëDruèkienë.17 d., pirmadiená, 18 val.KTKC Etninës veiklos studijoje (Kal-

nieèiø g. 180) �mokymai jaunimui ir suaugusiems �Kûrybos dþiaugs-mai�: natiurmortas ið praeities (tapyba). Veda dailininkëDalia Þiurke-lienë. Informacija tel. (8 679) 36783.18 d., antradiená, 18 val. drabuþiø ir interjero puoðybos moky-

mai suaugusiems �Vakarojimai seklyèioje�: veltinio pavirðiaus deko-ravimas. Veda Daiva Vainauskienë.19 d. treèiadiená, 14 val. seminaras �Tradicinis smuikavimas�.

Veda etnomuzikologëGaila Kirdienë,mokytoja ekspertë AlvydaÈe-sienë. 18.30 val. paskaita �Nuo R. Dekarto iki mokslinës psichologi-jos�. Lektorius Aleksandras Þarskus.Informacija tel. (8 652) 08885, www.ktkc.lt.

14 d., penktadiená, 18 val. Raðytojøklube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) � Donelai-èio skaitymai. Poetinë muzikinë kompozi-cija �Þiemos rûpesèiai�. Iðtrauka ið K. Do-nelaièio poemos �Metai�. Atlieka LMTAVaidybos ir reþisûros I kurso studentai(kurso vadovas Aidas Giniotis, scenos kalbos dëstytoja doc. JuditaUðinskaitë, asistentë Aldona Vilutytë).18 d., antradiená, 17.30 val. raðytojos Inezos Juzefos Janonës

kûrybos vakaras su knygomis �Su Tavimi be Tavæs�, �Galudarþëskrunë� ir vertimø knyga �Pusiausvyra�. Dalyvaus knygø autorë InezaJuzefa Janonë, leidyklos �Versus aureus� redaktorë Ona Gudþiûnie-në, vertëja, literatûrologë dr. Alma Lapinskienë, raðytojai VytautasGirdzijauskas, Jolanta Sereikaitë, Aleksandras Ðidlauskas, literatûroskritikas Alfredas Guðèius. Koncertuos fortepijoninis trio Dalia Ðeðel-gienë (smuikas), Ramutë Kalnënaitë (violonèelë), Saulë Lapënaitë(fortepijonas). Vakaro vedëjas � filosofas dr. Andrius Konickis.Raðytojø klube veikia Lietuvos nacionalinës kultûros ir meno pre-

mijos laureato dailininko LeonardoGutausko tapybos paroda �Amþi-ninkai. Kompozicijos�.Á renginius áëjimas nemokamas. Informacija tel. (8 5) 2629627,

(8 5) 2617727; el. p. rasytojuklubas@aiva.lt.

14 d., penktadiená, 16 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino mu-ziejuje (Vilniaus g. 41, Vilnius) atidaroma fotomenininko RièardoDailidës fotografijø paroda �Gyvenimas dþiaze�. Atidarymo metuskambës dþiazas: Povilas Jaraminas � klaviðiniai, Kæstutis Vaiginis �saksofonas. Paroda veiks iki vasario 10 d.Muziejus dirba II-V 11-18 val., VI 11-16 val. Informacija tel. (8 5) 262 2406.

15 d., ðeðtadiená, 12 val. Baþnytinio paveldo muziejuje (Ðv. My-kolo g. 9, Vilnius) � edukacinis uþsiëmimas ðeimoms �Bernardiniøkasdienybë ir ðventës�. Bilieto kaina ðeimai � 14 Lt. Informacija tel.(8 5) 269 78 03.

Lietuvos literatûros vertëjø sàjunga skelbiaDominyko Urbo konkursàDominyko Urbo premija skiriama groþinës ir humanitarinës lite-

ratûros vertëjui uþ debiutà: per pastaruosius trejus metus publikuotàprofesionalø, meniðkà pirmà arba antrà vertimà á lietuviø kalbà. Kon-kurso tikslas � ávertinti ir skatinti pradedanèiuosius literatûros vertë-jus bei sudaryti prielaidas lengviau integruotis á Lietuvos kultûrinágyvenimà ir tapti aktyviais meno kûrëjais.Konkursui gali bûti teikiami tik knyga iðleisti vertimai. Konkurse

gali dalyvauti asmenys iki 35 m. amþiaus.LLVS kvieèia siûlyti kandidatus iki 2011 m. vasario 10 d. Uþpil-

dytà siûlymo anketà praðome siøsti el. paðtu info@llvs.lt. Taip patbûtina pateikti kandidato iðverstà knygà ir jos originalà (po konkursobus gràþintas). Dël apsilankymo LLVS biure (Ðv. Ignoto g. 5-264)reikëtø susitarti ið anksto tel. (8 698) 18116 arba el. paðtu.Premija bus teikiama ketvirtàkart 2011m. balandþio 28-àjà,minint

þymaus vertëjo, redaktoriaus ir kalbininkoDominykoUrbo 103-àsiasgimimometines.Kandidatus premijai gauti gali siûlyti vertëjai, leidyklos, asociacijos,

ðvietimoástaigos,valstybinës institucijos,kiti fiziniai ir juridiniaiasmenys.

Metø verstinës knygos rinkimaiLietuvos literatûros vertëjø sàjunga tæsia projektà �Metø verstinës

knygos rinkimai� ir kvieèia visus el. paðtu info@llvs.lt siûlyti 2010 m.lietuviðkai pirmàkart iðleistas ðiuolaikines vertingas knygas pagal ðiuoskriterijus: groþinë uþsienio literatûra (suaugusiøjø proza, dramaturgija,poezija, literatûrinë eseistika); originalas pirmàkart iðleistas uþsienyjeneseniaunei prieð30metø (t.y. 1980m.);meninëkûriniovertë (pagrindiniskriterijus); geras vertimas.Sykiu LLVS ketina parengti rekomenduojamø klasikos ir kitø laiko

iðbandymà atlaikiusiø, 2010 m. pirmàsyk lietuviðkai iðleistø verstiniøknygø sàraðà (t. y. kuriø originalas iðleistas seniau nei prieð trisdeðimtmetø), tad kvieèiame siûlyti knygas ir ðiam antrajam sàraðui (uþ jas bal-suojama nebus).Praðytume siûlant knygà pateikti jos bibliografinius duomenis: auto-

riausvardaspavardë, knygos lietuviðkaspavadinimas, vertëjas, leidykla.Taip pat � knygospavadinimasoriginalo kalba ir pirmojo leidimouþsie-nyjemetai.LLVS ekspertai, remdamiesi Lietuvos nacionalinës bibliotekos bib-

liografiniaisduomenimisirgautaispasiûlymais,atrinksvertingiausiøknygøtrumpàjá sàraðà. Ðá sàraðà ir paèias knygas LLVS pristatys per Vilniausknygø mugæ 2011 m. vasará. Skaitytojai bus kvieèiami balsuoti LLVStinklalapyjeuþ, jønuomone,vertingiausià trumpojo sàraðoknygà.Balsa-vimo rezultatus ketinama vieðai paskelbti balandþio 23 d. � Pasaulinæknygos ir autoriø teisiø dienà.

12

Spektras . 2011 m. sausio 13�19 d., Nr. 2 (320�761)

�Nemunas� rekomenduoja

Savaitgalis prie televizoriaus

Kitokio kino klube � �Visi sako, kad að tave myliu�Gediminas Jankauskas

Kitokio kino klube tæsiamas fil-mø ciklas, pavadintas �Antikriziniukinu�. Antradiená, sausio 18 d. þiûrë-sime reþisieriaus Woody Alleno ko-medijà �Visi sako, kad að tave my-liu�. Tai tikra dovana kino gurma-nams ir muzikiniø filmø mëgëjams.Vienas originaliausiø ir darbðèiausiøAmerikos kino reþisieriø W. Allenas(be kasmet kuriamø filmø dar spëjan-tis raðyti knygas, profesionaliai grotiklarnetu dþiazo koncertuose ir ðoki-ruoti puritoniðkà publikà savo asme-ninio gyvenimo skandalais) sumanëatgaivinti geriausias Holivudo miu-

ziklø tradicijas. Ir ðá amatà jis ávaldëbe didesniø sunkumø.Filme �Visi sako, kad að tave my-

liu� vien pagrindiniø veikëjø suskai-èiuoti beveik neámanoma. Visi jie netik tarpusavy konfliktuoja, bet dar ðo-ka ir dainuoja, o veiksmas blaðkositarp saulëto Niujorko, rudenëjanèiosVenecijos ir Paryþiaus þiemà.W.Alleno kûryboje labai ryðkûs

keli skirtingi etapai.Karjerospradþio-je jis juokino publikà ekscentriðko-mis komedijomis ir ryðkiu grotesku.Paskui sekë �bergmaniðkas� etapas(�Interjerai�, �Kitamoteris�) ir filmai,pelnæ reþisieriui �Manheteno neuro-tiko� reputacijà. Dar vëliau Europo-

je W. Allenas sukûrë filmus, kuriuo-se þenkli Fiodoro Dostojevskio lite-ratûriniø ðedevrø átaka (�Lemiamastaðkas�, �Kasandrosprakeiksmas�).O�Visi sako, kad að tave myliu� � tik-ras gerø emocijø, nebanalaus humo-ro, iðradingø situacijø, nepriekaiðtin-go ritmo ir azartiðko siautulio fejer-verkas. Èia dainuoja ir ðoka visi �parduotuviø darbuotojai, praeiviaigatvëse, subintuoti pacientai ligoni-nëje ir net... neseniai mirusio aðtuo-niasdeðimties metø senelio dvasia. Opats W. Allenas nuoðirdþiai traukiagraudþià vieniðiaus arijà. Visa ði sti-chija taip uþvaldo þiûrovà, kad nori-si uþdainuoti ir suðokti paèiam.

Apie lietuviø jausmus, japonø iðtikimybæir samurajø garbæGediminas JANKAUSKAS

Jau antrà savaitæ LTV ir LTV2primena praëjusá antradiená miru-sio kino reþisieriaus Almanto Gri-kevièiaus filmus ir já patá. Vël pasi-tvirtina ydinga ir, deja, stipriai ási-senëjusi lietuviø savybë � graþiaiir ilgai galime kalbëti tik apie mi-rusius. O kol jie gyvi, vengiame (argëdijamës) tai daryti. Galime kiekpasidþiaugti, kad pernai Maestro A.Grikevièius tapo Nacionalinës pre-mijos laureatu (þr. �Nemunà� 2010,Nr. 22). Tik ðis pripaþinimas, deja,atrodë kaip paguodos prizas uþ se-niai nuveiktus darbus. Gaila, kadbeveik visi vyriausios kartos kine-matografininkai laisvoje Lietuvo-je tapo savo ðaliai nereikalingi.Laimë, laikas, kuris gydo visas

þaizdas, visai nepakenkë geriau-siemsA.Grikevièiaus filmams. Tuoátikina ir �Jausmai� (ðeðtadienis,18.45 val. LTV), 1968-aisiais drau-ge su kolega Algirdu Dausa sukurtipagal estø raðytojo Egono Lyvo ro-manà �Velnio dvyniai� (scenari-jus Vytauto Þalakevièiaus). Filmaspasakoja tradicinæ lietuviø kinuipokario istorijà. Tik ðá kartà nepa-matysime aðtrios �klasiø kovos�,

nes autorius labiau domina karoaudrø sujaukti paprastø þmoniø li-kimai. Po þmonos mirties þvejasKasparas (aktorius RegimantasAdomaitis) su dviem naujagimiaisiðplaukia á kità mariø krantà pasbrolá Andriø (aktorius Juozas Bud-raitis). Ðis vizitas atgaivins Kaspa-ro jausmus Andriaus þmonai Agneiir sujauks broliø gyvenimus.Dar vienas lietuviðkas filmas

�Adomas nori bûti þmogumi�(sekmadienis, 21.00 val., TV1) bu-vo vienas pirmøjø mûsø nacionali-nio kino ðedevrø. Pagal Vytauto Si-rijos Giros romanà �Buenos Aires�1959 m. sukurtas filmas puikiai at-skleidþia jauno reþisieriaus Vytau-to Þalakevièiaus brandà, iðryðkinapsichologinæ siuþeto ir charakteriøpotekstæ, þavi emocingumu ir ki-nematografinës kalbos vaizdingu-mu. Tai vienas aukðèiausiø lietu-viðko kino pasiekimø. Prisiglaudæssenoje barþoje jaunuolis Adomasikikariniame Kaune ásidarbina pa-siuntinuku emigracijos biure. Vai-kinas svajoja susitaupyti pinigø irdrauge su pamilta mergina Liuce ið-vykti á koká nors egzotiðkà uþjûriomiestà. Bet visos iliuzijos greitai ið-sisklaido.

O filme �Atsipraðau� (sekma-dienis, 15.20 val., LTV2) V. Þala-kevièius bando ávardinti skaudu-lius, kurie laikui bëgant neiðven-giamai ima kartinti artimø þmoniøsantykius. Konfliktai filme paûmë-ja, kai ið dideliø miestø á gimtinæatvyksta iðpopuliarëjæs bardas Pra-nas, kuris sumano tëvø namuose pa-sidaryti remontà. Nors filmo auto-riai atskleidþia daug skaudþiø kon-fliktø, visus juos finale uþglaistoVytauto Kernagio dainuojama dai-na Antano Vienaþindþio þodþiais�Linksminkimos!�Komedija �Nepakenèiamas

þiaurumas� (ðeðtadienis, 23.05val., TV3) broliai Joelis ir Etha-nas Coenai panardina á prabangiøvilø ir spindinèiø vieðbuèiø pa-saulá, kuriame likimas suvedë vie-nas kito vertus avantiûristus. Gra-þuolë Merilina (aktorë CatherineZeta-Jones) ðiame turtuoliø pasau-lyje ieðko patikliø milijonieriø,kad galëtø juos be didelio vargoapgauti. Scenarijus visada taspats: graþuolë iðteka uþ eilinës�aukos�, o tuoj po to organizuojapelningà skyrybø procesà. Kartà áþavios aferistës kerø tinklus pa-kliûva klestintis Los Andþelo sky-

rybø advokatas Mailsas Meisis(aktorius George�as Clooney).Merilinai pavyksta padaryti já sa-vo sàjungininku. Bet vieno daly-ko ji nenumanë...Drama �Haèiko. Ðuns istorija�

(sekmadienis, 13.40 val., TV3) pa-sakoja tikrà istorijà apie unikaløpaminklà... ðuniui, kuris devyne-rius metus kiekvienà vakarà atei-davo á stotá pasitikti mirusio ðei-mininko. Toje vietoje, kur ðuo kan-triai tupëdavo, japonai ir pastatëpaminklà. Haèiko pats dalyvavopaminklo atidengimo ceremonijo-je. O kai ðuo uþbaigë savo dienas,ðalyje buvo paskelbtas gedulas.Antrojo pasaulinio karo metu pa-minklas buvo sunaikintas � karopramonei reikëjo metalo, bet 1948metais atstatytas. Ðiandien prie pa-minklo susitikinëja ásimylëjëliai,nes ðuo Haèiko Japonijoje yra ta-pæs meilës ir iðtikimybës simboliu.Apie meilæ bei iðtikimybæ mi-

rusiems verèia susimàstyti ir �Më-nesienos mylia� (sekmadienis,19.00 val., TV6). Kai Dþo Nastonuotaka tragiðkai þuvo visai prieðpat vestuves, jaunuolis pasilikogyventi su jos tëvais, pasiryþæs nie-kuomet daugiau nevesti. Taèiau

laikas gydo visas þaizdas. Netru-kus á Dþo gyvenimà ásiverþia nau-jas jausmas. Tenka rinktis: áþadaiar ðirdies balsas.Tikrà himnà meilei tautø drau-

gystës fone regësime lenkø reþisie-riaus Waldemaro Krzysteko me-lodramoje �Maþoji Maskva�(sekmadienis, 21.15 val., LTV). Pa-grindiná prizà �Auksiná liûtà� Gdy-nës festivalyje laimëjæs filmas pa-sakoja apie meilæ, tegalinèiàskleistis slapèia. Veiksmas rutu-liuojasi 1967-aisiais Lenkijosmiestelyje Legnica. Kadangi jamebuvo dislokuota didþiausia RytøEuropoje sovietø kariuomenëságula, Legnica buvo vadinamas�Maþàja Maskva�. Èia susiþavë-jusi lenkø poezija ir muzika lakû-no Juros jauna þmona Vera ásimylilenkø karininkà ir muzikantà Mi-chalà.O �Elito kinas� pristato garsaus

japonø reþisieriaus Nagisos Oshi-mos dramà �Laimingø Kalëdø,misteri Lorensai� (sekmadienis,23.20 val., LTV), kurios veiksmasákalintas Javos saloje. Èia Antrojopasaulinio karo metais japonai bu-vo árengæ karo belaisviø stovyklà,á kurià 1942 m. patenka britø ma-joras Dþekas Seljersas (já suvaidi-no garsus roko dainininkas Davi-das Bowie). Jo nepalauþiama dva-sia tampa neáveikiama kliûtimi ka-lëjimo priþiûrëtojams. Stovyklosvirðininkas kapitonas Jonojis tikidrausme ir samurajaus garbe. Jisuþsispiria bet kokia kaina palauþ-ti paslaptingàjá brità. Ðiø dviejønepaprastos valios ir dvasios tvir-tybës þmoniø prieðprieðà bando pa-veikti pulkininkas Lorensas. Dëlmeilës Japonijos kultûrai ir japo-nø kalbos mokëjimo Lorensas tam-pa pavojinga figûra abiem konflik-tuojanèioms pusëms.

Sekmadiená Vilniuje Tautiniøbendrijø namuose buvo áteikta Lie-tuvos þurnalistø draugijos premi-ja internetinio dienraðèio Bernar-dinai lt.vyriausiajam redaktoriuiAndriui Navickui.Tai LÞD tradicinë, kartà per me-

tus teikiama Stasio Lozoraièio pre-mija � �Kelyje á Vilties PrezidentoLietuvà�. A. Navickui ji paskirta uþiðskirtinæ publicistikà. Lauretà svei-kino pirmoji ðià premijà pelniusiNijolë Bauþytë, ankstesni lauretai� kunigas Vaclovas Aliulis, Liud-vika Pociûnienë, LÞD pirmininkëMarytë Kontrimaitë, kolegos. Pre-mijos fundatorius Kazys Starkevi-èius pasidþiaugë, kad LÞD premija

Þurnalistø premija �Andriui Navickui

teikiama jaunam, tvirtà pilietinæpozicijà turinèiam þmogui, linkë-jo, kad á draugijos gretas ateitø irdaugiau jaunimo, neabejingo Lie-tuvos likimui, jos laisvës átvirtini-mui. A. Navickas priimdamas, anotjo, pirmàjà savo gyvenime premijàtaip pat dþiaugësi, kad gauna jànors ir ne ið gausios, bet garbingosorganizacijos. �Esu ásitikinæs, kadStasys Lozoraitis yra vienas svar-biausiø XX amþiaus politikø, oman � ne tik Vilties prezidentas, betir Svajoniø Prezidentas�, � sakë fi-losofas ir þurnalistas A. Navickas.

,,Nemuno� informacijaReginos JASUKAITIENËS

nuotrauka