nr. 8 1958 lsmu iškilmingai paminėta lietuvos valstybės

RËMËJAI:

LSMU IR LSMU LIGONINËS KAUNO KLINIKŲ SAVAITRAŠTIS. 2013 M. VASARIO 22 D. ISSN 1648-620XNr. 8 (1958)

3 p.

2 p.

Lina Pankratjevaitė

Visiems sugiedojus Lietuvos valstybės himną įžanginį žodį tarė Senato pirmininkas prof. Vilius Grabauskas,

paminėjęs Lietuvos valstybės atkūrimo dienos svarbą kiekvienam lietuviui ir pakvietęs sveikinimo žodį tarti LSMU rektorių prof. Remigijų Žaliūną. Universiteto rek-torius pažymėjo tikintis, kad visi lietuviai Vasario 16-ąją susimąsto apie tikrąsias vertybes ir jomis dalijasi su ki-tais. „Valstybė, Tauta, Laisvė, Nepriklausomybė…“ – vardijo profesorius. Visai Universiteto bendruomenei, ypač Kauno universitetų bendruomenei, ši diena svarbi ir tuo, kad 1922 m. Kaune įsteigtas Lietuvos universitetas. „Politikai, universiteto bendruomenė viską orientavo į jaunąją kar-tą, todėl neatsitiktinai šiame Senato ir Tarybos posėdyje pagrindinis pranešimas patikėtas būtent studentams“, – teigė rektorius. Studentijos vardu šventinį pranešimą pristatė LSMU Studentų atstovybės prezidentas Vytenis Simenas. LR Seimo narė prof. Vida Marija Čigriejienė savo kalboje pažymėjo, jog Vasario 16-oji užima ypatingą vietą lietu-vių tautos ir Lietuvos valstybės istorijoje. Ši diena yra mūsų visų šventė, nes valstybė – tai mes visi. „Gal kas-dieniai rūpesčiai kartais atrodo svarbesni, reikšmingesni nei amžinosios vertybės, tačiau žmogus be Tėvynės tarsi medis be šaknų“, – kalbėjo prof. V. M. Čigriejienė. Ji pabrėžė, kad gyventi laisvoje šalyje, savo žemėje yra didžiulė vertybė.Sveikinimo žodį tarė ir Seimo narys prof. Arimantas Dum-čius – palinkėjo visiems sėkmės, sveikatos, o Universite-tui – ir toliau klestėti bei išlikti lyderiu.

LSmu iškiLmingai paminėtaLietuvoS vaLStybėS atkūrimo dienaVasario 15-ąją gausus būrys Lietuvos sveikatos mokslų universiteto akademinės bendruome-nės narių bei garbingų svečių rinkosi į iškilmin-gą LSMU Senato ir Tarybos posėdį, skirtą Lietu-vos valstybės atkūrimo dienai paminėti.

Valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-ąją ordinais ir medaliais apdovano-jo 32 Lietuvos bei užsienio piliečius.

Prof. Rūta Nadišauskienė, LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė

LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas.

LietuvoS didžiojo kunigaikščio gedimino ordino riterio kryžiuS – prof. rūtai nadišauSkienei

klinikos vadovei rūtai Jolantai nadi-šauskienei.Nuoširdžiai sveikiname mūsų visų gerbiamą profesorę ir prašome nu-sakyti jausmą, gavus aukštą Tėvynės įvertinimą iš Lietuvos Respublikos Prezidentės rankų.„Nustebimas, nuoširdus dėkingumas ir pasididžiavimas užplūdo sužino-jus, kad mano kandidatūra pateikta šiam apdovanojimui. Šis apdovano-jimas kolegų, su kuriais daug metų dirbu, sveikatos politikų įvertinimas. Apdovanojimas nėra vien mano as-mens ir mano darbo įvertinimas, tai medicinos srities, visos komandos, su kuria turiu garbės ir atsakomybės dirbti, įvertinimas.

Džiuljeta Kulvietienė

„Minėdami Lietuvos valstybės atkū-rimo 95-ąsias metines pagerbiame žmones, kurių pasiaukojimas ir darbai stiprina Lietuvą. Jie savo pavyzdžiu rodo, kad laisvė yra neat-siejama nuo atsakomybės kovoti už savo valstybę ir rūpintis ja“, – įteik-dama apdovanojimus sakė šalies Prezidentė.Pasak Prezidentės, laisvės kovų da-lyviai, valstybės gynėjai, nepabūgę agresijos Sausio 13-ąją, teisininkai,

mokslininkai ir gydytojai, kultū-ros darbuotojai bei meno kūrėjai nusipelno ypatingos pagarbos už pasiaukojimą ir ryžtą siekti geriausio Lietuvai bei jos žmonėms. Prezidentė padėkojo ir užsienio piliečiams, kurie buvo šalia, kai Lietuvai buvo sunku, bei kuriems brangi mūsų istorija ir kultūra.Už nuopelnus Lietuvai Lietuvos di-džiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius įteiktas Lietuvos svei-katos mokslų universiteto profesorei, LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos

M. Ambrazo nuotr. (ELTA)

informacija2 avevita/2013 m. vasario 22 d., Nr. 8

nutarimaiLietuvos sveikatos mokslų universiteto Senatas, vadovaudamasis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Statuto (Žin., 2010, Nr. 81-4231) 37 punkto 7 papunkčiu, rektoriaus prof. Remigijaus Žaliūno teikimu ir Senato Finansų ir socialinių reikalų komisijos išvadomis, nutarė:1. Pritarti 2013 m. pajamų ir išlaidų sąmatoms ir 2013–2015 metų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto strateginiam veiklos planui.2. Teikti siūlymus dėl 2013 metų pajamų ir išlaidų sąmatų ir 2013–2015 metų strateginio veiklos plano tvirtinimo Lietuvos sveikatos mokslų uni-versiteto Tarybai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 21 str., Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Statuto (Žin., 2010, Nr. 81-4231) 37 p., Studijų kokybės vertinimo centro direkto-riaus 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1-01-157 „Dėl ketinamos vykdyti studijų programos aprašo rengimo, jos išorinio vertinimo ir akreditavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 147-6925), remdamasis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Senato nutarimu (Nr. 21-12; 2012 m. gegu-žės 30 d.) dėl „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studijų programų kūrimo, tobulinimo ir valdymo tvarkos“, Senatas nutarė patvirtinti Biome-dicinos mokslų studijų srities Žemės ūkio ir veterinarijos krypčių grupės Maisto studijų krypties „Maisto mokslas“ studijų programą ir teikti prašy-mą akredituoti programą bei programos aprašą Studijų kokybės vertinimo centrui.

Vadovaudamasis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Statuto (Žin., 2010, Nr. 81-4231) 37 straipsnio 12 punktu Senatas nutarė:1. Tvirtinti 2013 metų bendrojo priėmimo į Lietuvos sveikatos mokslų uni-versiteto ir Vilniaus universiteto laipsnio nesuteikiančias (rezidentūros) studijas bendruosius principus.2. Tvirtinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto 2013 metų priėmimo į laipsnio nesuteikiančias (rezidentūros) studijas priėmimo sąlygas.3. Tvirtinti Motyvacijos pokalbio organizavimo tvarką.

Vadovaudamasis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Statuto (Žin., 2010, Nr. 81-4231) 23 punkto 10 papunkčio, 37 punkto 19 papunkčio nuos-tatomis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Senatas nutarė:1. Tvirtinti vientisųjų studijų, pirmosios, antrosios ir trečiosios (doktoran-tūros) studijų pakopų 2013 metų studentų priėmimo taisykles.2. Pritarti, kad rektorius teiktų Universiteto Tarybai tvirtinti vientisųjų stu-dijų, pirmosios, antrosios ir trečiosios (doktorantūros) pakopų bei laipsnio nesuteikiančių (rezidentūros) studijų 2013 metų studijų kainas ir įmokų dydžius, tiesiogiai nesusijusius su studijų programos įgyvendinimu.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Senatas, vadovaudamasis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Statuto (Žin., 2012, Nr. 81-4227) 37 p. 12 pp. nuostatomis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vidurinės mokyklos įstatų 31.9 punkto nuostatomis, nutarė:1. Pritarti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vidurinės mokyklos dar-buotojų parinkimo ir vertinimo principų projektui.2. Teikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vidurinės mokyklos dar-buotojų parinkimo ir vertinimo principų projektą Lietuvos sveikatos moks-lų universiteto Tarybai.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Senatas, vadovaudamasis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statuto 37 p. 19 pp. nuostatomis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Senato 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 13-02 „Dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslo institutų nuostatų patvirtinimo“ 5 p. nuostatomis, 2012 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 19-13 „Dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto pavadinimo, vidinės struktūros keitimo, Senato nu-tarimo atšaukimo, profilinės klinikos steigimo ir pritarimo viešosios įstai-gos steigimui“ nuostatomis, apsvarstęs Lietuvos sveikatos mokslų univer-siteto Elgesio medicinos instituto tarybos 2013 m. sausio 29 d. nutarime Nr. 5-1 „Dėl LSMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto pavadinimo nuostatuose pakeitimo“ pateiktą siūlymą, nutaria pakeisti Lietuvos svei-katos mokslų universiteto Elgesio medicinos instituto nuostatus.

Vadovaudamasis „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Tarybos, Senato rinkimų komisijos sudarymo ir darbo reglamentu“ (patvirtintas Kauno medicinos universiteto Senato 2010-08-31 nutarimu Nr. 55-03 ir Lietuvos veterinarijos akademijos Senato nutarimu 2010-08-30 posėdyje, protokolo Nr. 05-02-01), įvertinęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Statuto (Žin., 2010, Nr. 81-4231) 40 p. įtvirtintą pariteto principą ir atsižvelgdamas į LSMU Tarybos, Senato rinkimų komisijos pirmininko Edmundo Varpioto informaciją apie pasikeitusią komisijos sudėtį, Senatas nutaria deleguoti į LSMU Tarybos, Senato rinkimų komisiją: dr. Liudą Gargasą, Kardiologijos institutas; dr. Antaną Banį, Veterinarijos akademija.

Prof. Vilius Grabauskas, Senato pirmininkasProf. Jūratė Macijauskienė, Senato sekretorė

LSmu Senato poSėdyje. 2013 m. vaSario 15 d.LSmu iškiLmingai paminėta LietuvoS vaLStybėS atkūrimo diena

VDU Katalikų teologijos fakulteto prodekanas prelatas prof. Vytautas Steponas Vaičiūnas visus nuoširdžiai sveikino su lietuvių tautai brangia Vasario 16-osios diena bei perskai-tė specialiai šventei savo parašytą kūrinį. „… ir mokame prasmingai išnaudot kiekvieną dieną, kuri tokia brangi, nes turi amžinybės kainą…

Vytenis Simenas.

1 p.

L. Pankratjevaitės nuotraukos

Myliu tave, Tėvyne“, – sakė prof. V. S. Vaičiūnas. Lietuvos valstybės atkūrimo proga pa-sveikino Kauno arkivyskupas metropo-litas Sigitas Tamkevičius. Jis pažymėjo, kad Vasario 16-oji nejučiomis mintis nukreipia į Tėvynę ir Laisvę. Arkivys-kupas metropolitas S. Tamkevičius kalbėjo, kad visiems reikėtų nulenkti galvas prieš Motinas, perduodančias

vaikams meilę gimtajam kraštui, mei-lę Tėvynei bei palinkėjo visiems būti vieningiems, mylėti Lietuvą ir šį jaus-mą ugdyti ir kitų širdyse.Šventę vainikavo choras „Neris“ (meno vadovas T. Lapinskas), pra-džiuginęs renginio dalyvius atliktais kūriniais. Pasirodė ir ansamblis „Ave vita“, kuris publiką žavėjo energin-gais šokiais, dainomis.

Prof. Artūras Stimbirys, LAMPSS pirmininkas

Vasario 12 d. įvyko Lietuvos aukš-tųjų mokyklų profesinių sąjungų

susivienijimo (LAMPSS) atstovų ir švietimo ir mokslo ministro D. Pa-valkio susitikimas. Buvo tikimasi sužinoti naujojo ministro nuomonę apie LAMPSS iškeltas problemas, aktualias visiems aukštųjų mokyklų darbuotojams, bei galimybę LAMPSS nariams dalyvauti peržiūrint bei formuojant aukštojo mokslo stra-tegiją. XVI Vyriausybės programa numato bendradarbiavimą su socia-liniais partneriais priimant svarbius sprendimus. Ministras dėl įtemptos darbotvarkės nebuvo susipažinęs su iš anksto pateiktais klausimais, bet dėl ankstesnės profesinės veiklos gerai žino Lietuvos aukštojo mokslo situaciją ir procesus. LAMPSS pirmininkas A. Stimbirys pateikė problemas, tarp kurių viena svarbiausių – iškeltas darbuotojų atstovavimo universitetams bei jų pa-daliniams valdymo organuose klausi-mas. Tai būtų galimybė tiesiogiai gau-ti informaciją ir pasakyti nuomonę dėl akademinės veiklos vykdymo. Dau-geliui aukštųjų mokyklų yra aktualūs atvirumo ir įvairių reformų viešinimo bendruomenėje reikalai: universitetų autonomija kartais virsta autokratija, todėl įstatymo tvarka turėtų būti numatyta galimybė profsąjungų atsto-vams dalyvauti priimant sprendimus. Buvo pabrėžta, kad dėstytojai yra

labiausiai socialiai neapginta grupė, nes dažnai terminuotai darbo sutar-čiai pasibaigus jiems neišmokamos išeitinės kompensacijos – taip, kaip dirbantiems pagal terminuotas sutar-tis ar Seimo nariams. Susitikimo metu buvo aptartas ir naujasis aukštojo mokslo finansavi-mo modelis. Dėl mažėjančio studentų skaičiaus (planuojamas daugiau nei 9 proc. mažėjimas) mažės ir finansa-vimas aukštajam mokslui, tačiau ke-tinama švelninti šį mažėjimą: galbūt galėtų mažėti studentų skaičius, bet ne finansavimas konkrečioms studijų kryptims ar programoms. Šiuo metu ŠMM keliamas tikslinių kvotų klau-simas, bandoma suplanuoti Lietuvos darbo rinkoje trūkstamas specialybes ir nukreipti lėšas šiems specialistams rengti. Taip pat iškilo klausimas dėl ne pagal specialybę dirbančių bei išvykstančių iš Lietuvos aukštųjų mo-kyklų absolventų. Galbūt valstybės finansuojami studentai turėtų sumo-kėti už studijas ar dirbti po baigimo tam tikrą laiką Lietuvoje. Vyriausybės programoje numato-mas dėstytojų prestižo didinimo ir

darbo krūvio mažinimo punktas. Tai susiję su atlyginimų klausimu. Ministras pabrėžė, kad ŠMM negali daryti įtakos atlyginimams, studento krepšelyje yra numatyta atlyginimo dalis. Buvo nagrinėtas ir kvalifikaci-jos vertinimo klausimas, pabrėžta, kad skirtingų sričių mokslininkams turėtų būti taikomi skirtingi kriterijai, atsižvelgiant į specifiką, negalimas vien tik kiekybinis vertinimas. Taip pat buvo diskutuota apie viešuosius pirkimus mokslo srityje. Problema ministerijai yra žinoma ir jau buvo aptariama su Viešųjų pirkimų tarny-ba. Galimas būdas spręsti šį klau-simą – leisti, kad pirkimus vykdytų tiesiogiai mokslinės programos vado-vas, kuris yra finansiškai atsakingas už lėšų naudojimą.Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais yra dabartinės Vyriau-sybės programos prioritetas, todėl LAMPSS atstovams buvo pažadėta įtraukti susivienijimo narius į Aukš-tojo mokslo tarybą bei Švietimo įstatymo peržiūros grupę; tikimasi aktyvaus LAMPSS dalyvavimo svars-tant aukštojo mokslo strategiją.

LampSS atStovų ir švietimo ir mokSLo miniStro dainiauS pavaLkio SuSitikimaS

R. Povilaičio nuotr.

informacija 3avevita/2013 m. vasario 22 d., Nr. 8

4 p.

1 p.

LietuvoS didžiojo kunigaikščio gedimino ordino riterio kryžiuS – prof. rūtai nadišauSkieneiDžiaugiuosi, kad mūsų darbai, lai-mėjimai yra pastebimi, matomi ir vertinami, – prof. R. Nadišauskienė prisiminė laiką, kai sužinojo apie teikimą valstybės apdovanojimui. – Apdovanojimai niekada nebuvo nei tikslas, nei siekiamybė, bet negaliu sakyti, kad manęs tai nesujaudino – būčiau nenuoširdi, jei sakyčiau ki-taip. Tai pats brangiausias – Tėvynės įvertinimas.“„Labai džiaugiuosi galimybe susitikti su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite. Tai labai stipri ir charizmatiška asmenybė, puikiai atstovaujanti Lietuvos išmintingoms, kantrioms ir darbščioms moterims. Malonu pastebėti, kad Jos Eksce-lencija ir Prezidentūros darbuotojai sukūrė labai šventišką, bet kartu ir nuoširdžią bei jaukią atmosferą apdovanotiesiems ir jų šeimų na-riams. Jautėmės laukiami ir gerbiami svečiai.“„Reikia pripažinti, jei ne šeimos palaikymas, supratimas, kad dirbi

svarbų, reikšmingą visiems darbą – kažin, kaip čia būtų. Man labai svar-bus vyro, mamos, sesers ir, žinoma, dukros palaikymas. Ir jų nuoširdus džiaugsmas – su manimi ir už mane. Negalėčiau pasakyti, kad nuo šiol kažkas bus kitaip. Kaip dirbau, taip ir dirbsiu, kaip stengiausi, taip ir stengsiuosi. Darbo tikrai yra daug“, – kalbėjo prof. R. Nadišauskienė, neseniai sulaukusi ir Kazachstano valstybinio įvertinimo.Prof. R. Nadišauskienės planai – ko-kybės ir saugumo sistemų įdiegimas į perinatologiją ir ginekologiją. Sistemų, kurios leistų dirbti saugiau darbuoto-jams ir apsaugotų nuo galimų klaidų ir neatitikčių gydomus žmones.„Šis procesas vyksta visame pasau-lyje. Tai pabrėžia Pasaulio sveikatos organizacija, Pasaulinė akušerių ginekologų federacija“, – prof. R. Na-dišauskienė lapkričio mėn. tobuli-nosi JAV kursuose, skirtuose moterų sveikatos priežiūros organizacijų vadovams, administratoriams, orga-nizatoriams.

„Kursuose nagrinėta, kaip pasiekti, kad minėtos sistemos veiktų, kaip pereiti nuo hierachinio prie koman-dinio darbo principų. Visi komandos nariai – nuo atsakingo vadovo iki pagalbinio personalo – turi jaustis ti-kra komanda, suprasti ir įvertinti, ir užkirsti kelią nesaugumo grėsmėms. Nagrinėta saugumo kultūros gydymo įstaigose kūrimo sveikatos priežiū-ros sistemoje puoselėjimo būdai. Klaida galima, bet ne aplaidumas. Svarbu sukurti aplinką, kurioje sau-gu pripažinti suklydus (pirmieji pa-vyzdį turi rodyti vadovai). Darbų ir sumanymų tikrai yra daug“, – prof. R. Nadišauskienė mato plačią darbo sritį, pirmiausia – vadovaujamoje LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, o Šveicarijos programos pagalba – įtvirtinti ir visoje Lietuvoje.„Apdovanojimai – džiugu, smagu, šventiška, bet darbo pobūdžio, kryp-ties – jie nepakeičia“, – kalbėjo prof. R. Nadišauskienė ir visiems perdavė sveikinimus bei linkėjimus Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.

Džiuljeta Kulvietienė

„ES reta laikoma liga, kuria serga mažiau nei 5 iš 10 tūkst. žmonių. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad ši dalis labai maža, bet ligonių skaičius gali būti ir didesnis, nes šiandien jau žinoma apie 7 tūkst. įvairių retų ligų. Manoma, kad ES retomis ligomis serga 6–8 proc. gyventojų, o tai yra 27–36 mln. žmonių. Kai kurie žmonės serga ir dar retesnėmis ligomis, ku-rios vargina 1 asmenį iš 100 tūkst. ar net daugiau. Statistikos duomenimis, visose ES valstybėse narėse sergančių tokiomis ligomis yra apie 246 tūkst. žmonių, Lietuvoje retomis ligomis serga apie 2 tūkst. žmonių – pasakojo naujai įsteigto centro vadovė prof. B. Šitkauskienė. – Didžiąją retų ligų dalį lemia genetiniai sutrikimai. Kita priežastis – aplinkos veiksniai nėštu-mo metu arba vyresnių žmonių – daž-nai kartu su genetiniu polinkiu.“ Prof. B. Šitkauskienė pasakojo, kad kai kurios iš retų ligų yra retos įpras-tų ligų formos arba komplikacijos. Viena iš retų ligų serga 4–5 proc. naujagimių. Jų požymius galima pastebėti vos tik gimus ar vaikystė-je, daugiau kaip 50 proc. retų ligų susergama suaugus. Jos dažnai kelia grėsmę gyvybei arba nuolat sekina žmogų, vargina jo artimuosius.

„Kol kas daugelio retų ligų veiks-mingai išgydyti negalima, bet anksti diagnozavus ir tinkamai prižiūrint galima pagerinti ligonio gyvenimo ko-kybę, pailginti jo trukmę, – profesorė pasakojo, kad retos ligos kelia didelį susirūpinimą visuomenės sveikatos specialistams ir yra ES sveikatos bei mokslinių tyrimų programų priorite-tas. – Rengiant ES teisės aktus, fi-nansuojant mokslinių tyrimų ir tech-nologijų plėtros projektus siekiama remti retomis ligomis sergantiems pacientams skirtų retų vaistų kūrimą. Kurdama tinklus, padėdama dalytis patirtimi, mokymu ir žinių sklaida ES skatina tinkamą retų ligų profilaktiką, diagnostiką ir gydymą.“„Mūsų visuomenėje dar dažnai ga-lima išgirsti klausimą, kas gi yra tos retos ligos, kokios jos, kaip pasireiš-kia? Tai grėsmę gyvybei keliančios ir nuolatos organizmą silpninančios ligos (dažniausia paveldimos), ku-riomis serga nedaug žmonių. Reikia mūsų visų bendrų pastangų siekiant laiku atpažinti, diagnozuoti ir tin-kamai gydyti, norint sumažinti jų keliamas komplikacijas, neįgalumą, neleisti ištikti naujagimių, mažų vaikų bei apskritai šiomis ligomis sergančių žmonių mirtims, išsaugoti jų gyvenimo kokybę, socialines ir ekonomines galimybes.

vaSario 28-oji – tarptautinė retų Ligų diena

reta Liga – ne vieno žmogauS probLemaEuropos Sąjungos (ES) Taryba rekomendavo ES valstybėms na-rėms iki 2013 m. pabaigos parengti ir įgyvendinti kovos su reto-mis ligomis planus. Siekiant gerinti teikiamų medicinos paslaugų kokybę ir veiksmingumą diagnozuojant ir gydant retas ligas Kau-no klinikose šių metų pradžioje įsteigtas Retų ligų koordinacinis centras. Kauno klinikų generalinio direktoriaus prof. Juozo Pun-dziaus įsakymu Retų ligų koordinacinio centro vadove paskirta profesorė Brigita Šitkauskienė.

Prof. Brigita Šitkauskienė. Asmeninė nuotr.

Loreta Giedraitienė

Gyd. A. Krikščionaitienė jau septyneri metai yra Europos gaivinimo tarybos (ERC) ir Amerikos širdies asociacijos (AHA) gaivinimo instruktorė. Lie-tuvoje šios gydytojos ir jos kolegų vedamus praktinius specializuotos reanimacijos kursus sėkmingai baigė daugiau nei 4000 tam tikrų specialy-bių gydytojų ir slaugytojų.„Nėra abejonių, kad mokėti gaivinti privalo visi. Ypač visuomenė, paci-entai ir jų artimieji to tikisi iš medi-cinos darbuotojų. Tačiau dauguma medikų su gaivinimu susiduria retai.

pakvietė į Jungtinę Karalystę, Lidsą (Leeds). Ten specializuotos reani-macijos pagalbos ji mokė šios šalies medikus. Šiemet gydytoja Lidse lankėsi antrą kartą ir tapo pilnateise tarptautine instruktore, galinčia mo-kyti visoje Europoje. Gydytoja sako, kad vienas svarbiausių kelionės į Lidsą tikslų buvo pasidalyti patirtimi ir dar kartą įsitikinti, kad Lietuvoje šie mokymai vyksta pagal tarptauti-nius standartus. „Vizito metu supratau, kad gaivinimo mokymo srityje mes nenusileidžiame užsienio kolegoms nei savo kompe-tencija, nei mokymo įgūdžiais, o kai kur, pvz., simuliacijos taikymu mo-kymų metu, esame labiau pažengę. Man, kaip dėstytojai, kelionė į Lidsą buvo labai naudinga, nes vėl dirbau su savo mokytojais. Be to, teko dės-tyti anglų kalba. Per šiuos metus – tai antroji užsienio kalba, kuria ve-džiau mokymus. Praėjusiais metais penkis kartus lankiausi Kazachstane, prisiminiau ir rusų kalbą“, – kalba gyd. A. Krikščionaitienė. Ekstremaliosios medicinos katedros mokslininkams, ieškantiems naujų veiksmingesnių gaivinimo mokymo metodikų, svarbu labai gerai žinoti, kas pasaulyje jau padaryta. „Tai, kad esame pasaulinių organizacijų nariai, gerai įvertinti užsienio kolegų, leidžia drąsiai išbandyti naujus mo-kymosi būdus“. 2012 m. Ekstremaliosios medicinos katedroje pradinio gaivinimo mokyta apie 1000 tam tikrų specialybių stu-dentų. Buvo taikomi tiek šiuo metu Europoje naudojami, tiek katedroje sukurti mokymo metodai. Džiugina tai, kad taikant katedroje sukurtus gaivinimo algoritmus studentai geriau lavina praktinius įgūdžius, labiau patenkinti mokymosi procesu, pasiekia geresnių rezultatų praktinio atsiskaitymo metu.

LSmu ma dėStytoja – tarptautinė inStruktorėEkstremaliosios medicinos katedros asistentė gydytoja anestezio-logė-reanimatologė Asta Krikščionaitienė – pilnateisė tarptautinė ekspertė, specializuotos reanimacijos pagalbos galinti mokyti visoje Europoje.

Iškyla sunkumų, nes netaikomi labai svarbūs gyvybę gelbstintys įgūdžiai pasimiršta, o rizika susidurti su staigia mirtimi išlieka tiek ligoninė-je, tiek už jos ribų. Ekstremaliosios medicinos katedros mokslininkai nuo 2012 m. intensyviai ieško naujų mokymo būdų, kurie padėtų įgytus praktinius įgūdžius išlaikyti ilgiau. Tam labai padeda įgyta tarptautinė patirtis“, – pasakoja A. Krikščionai-tienė.Europos gaivinimo tarybos atstovai, įdiegę specializuotos reanimacijos pagalbos kursą (angl. ALS) Lietuvo-je, pernai gyd. A. Krikščionaitienę

Asta Krikščionaitienė. Asmeninė nuotr.


reta Liga – ne vieno žmogauS probLemaDėl žinių apie šias ligas stokos ilgą laiką joms buvo skiriamas per mažas dėmesys“, – sakė prof. B. Šitkaus-kienė.Prof. B. Šitkauskienė džiaugiasi, kad ES pastangos padeda sutelkti negausius išteklius, išsibarsčiusius pavienėse ES šalyse. Bendri veiksmai padeda pacientams ir medikams bei kitiems specialistams tarptautiniu mastu dalytis patirtimi ir informa-cija. ES imasi konkrečių priemonių gerindama retų ligų pripažinimą ir informuotumą apie jas. ES valstybė-se narėse remia nacionalinius kovos su retomis ligomis planus, Europos mastu didina bendradarbiavimą ir koordinavimą, skatina platesnį retų ligų tyrimą, kuria Europos informa-cinius tinklus.Profesorė viliasi, kad šie tinklai sies tam tikrų šalių kompetencijos cent-rus ir specialistus, suteiks galimybę dalytis žiniomis, patirtimi, bendra-darbiauti tiriant ir gydant sergančius retomis ligomis žmones, ypač jei reikiamų išteklių bei galimybių nėra jų gyvenamojoje šalyje ar vietovėje.

„Juo giliau plėtojamas mokslas, juo mes geriau pažįstame ir atpažįsta-me, sugebame tiksliau diagnozuoti bei įvardyti retas ligas. Tad būtina ne tik gerinti diagnostiką, bet ir šviesti visuomenę, skirti lėšų mokslo, jo informacijos plėtrai, – profesorės nuomone, gerai, kad daug dėmesio skiriama universitetiniams cen-trams – kaip koordinuojantiems, kur yra visos sąlygos, specializuoti pada-liniai, leidžiantys visapusiškai ištirti ir profesionaliai diagnozuoti, suteikti tinkamą pagalbą ligoniams bei švies-ti medikus ir visuomenę retų ligų klausimais. – Remiantis šia intencija mūsų Universiteto ligoninėje ir įkur-tas Retų ligų koordinacinis centras.“„Universitetų ligoninės atitinka ES apibrėžtus kompetencijos centro kriterijus, kurie būtini retų ligų centrams. Centralizuojant brangių tyrimų atlikimą tokiuose centruose, būtų racionaliau panaudojamos pa-slaugos teikti skiriamos lėšos. Kom-petencijos centro funkcijos turėtų apimti ne tik paslaugų teikimą, bet ir organizacinę, mokslinę, mokymo vei-klą. Šie centrai turėtų rengti konkre-

čių retų ligų diagnostikos ir gydymo rekomendacijas, susisteminti jų veik-lai aktualią informaciją bei pateikti visuomenei“, – akivaizdžią naudą įžvelgia Kauno klinikose įsteigto Retų ligų koordinacinio centro vadovė.Šio centro pagrindinis tikslas – ko-ordinuojant ir integruojant centre dalyvaujančių kitų centrų, kuriuose diagnozuojamos bei gydomos re-tos ligos, veiklą, padėti inicijuoti, formuoti ir įgyvendinti kokybišką bei laiku atliekamą retų ligų dia-gnostiką, gydymą Kauno apskrityje ir šalyje. Klinikose įsteigti ir jau veikia šie centrai: Fakomatozių – vadovė prof. Milda Endzinienė, Pirminio imunodeficito – vadovė prof. Brigita Šitkauskienė, Plautinės hipertenzijos – vadovas prof. Skai-drius Miliauskas, Retų endokrininių ligų – vadovė dr. Lina Barsienė, Retų virškinimo sistemos ir kepenų ligų – vadovė doc. Vitalija Petren-kienė, Suaugusiųjų cistinės fibro-zės – vadovas prof. Kęstutis Mala-kauskas, Vaikų lėtinių kvėpavimo organų ligų – vadovė doc. Laimutė Vaidelienė, Vaikų nervų-raumenų

3 p. ligų – vadovė prof. Nerija Vaičienė-Magistris.Prof. B. Šitkauskienė pasakojo, kad siekdamas įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, Kauno klinikų Retų ligų koordi-nacinis centras iškėlė uždavinius: ko-ordinuoti kvalifikuotos ir specializuo-tos medicinos pagalbos teikimą retų ligų centruose; retų ligų diagnostikos ir gydymo metodinių rekomendaci-jų ir mokymo medžiagos rengimą; gydytojų ir slaugos specialistų kon-sultavimą dėl retų ligų profilaktikos, gydymo bei reabilitacijos ir šių spe-cialistų kvalifikacijos kėlimą retų ligų srityje; retų ligų gydymo kokybės ir rezultatų analizę bei vertinimą; retų ligų naujų gydymo metodų įdiegimą; programų ir projektų, susijusių su retomis ligomis įgyvendinimą; or-ganizuoti renginius, skirtus retoms ligoms; priemonių, skirtų visuomenei šviesti retų ligų klausimais, įgyvendi-nimą; kvalifikuotos bei specializuotos medicinos pagalbos teikimą pacien-tams, sergantiems retomis ligomis, nepriskiriamomis pagal nustatytą kompetenciją konkrečiam centrui.„Šiuo metu Lietuvoje duomenys apie

retų ligų paplitimą dar nėra susis-teminti, skirtingų asmens sveikatos priežiūros lygių specialistų veiksmai per mažai koordinuoti. Retų ligų neįmanoma iki galo klasifikuoti pa-gal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos X pataisytą bei papildytą leidimą. Dau-gelis retų ligų registruojamos pagal vyraujančius klinikinius požymius, bet dėl tokios registravimo sistemos šių ligų kilmė dažnai būna neįvardy-ta, – pasakojo profesorė. – Daug retų ligų arba jų komplikacijos pažeidžia ne vieną organą ar jų sistemą. Reto-mis ligomis sergantys pacientai yra labiau pažeidžiami psichologiškai, socialiai, ekonomiškai ir kultūriškai, nei sergantys paplitusiomis, visuo-menėje žinomomis ligomis. Dėl per mažų mokslininkų ir medikų žinių apie retas ligas bei diagnostinių tyri-mų stokos, daugeliui tokių pacientų liga diagnozuojama vėlai arba visai nediagnozuojama. Negavę tinkamos pagalbos, tokie žmonės kenčia nuo sukeliamų ligos komplikacijų, patiria socialinę atskirtį. Stengsimės dirbti taip, kad dėl naujai įkurtų centrų šių fizinių ir dvasinių atskirčių bei nepa-togumų sergančiam reta liga žmogui būtų kuo mažiau.“

metų – dar ir LSMUL Kauno klinikų Darbo medicinos tarnyboje. Aplinkos ir darbo medicinos katedroje – kaip dėstytojas – turėjau puikią galimybę susipažinti su visų studijų pakopų programomis plačiau. Kvalifikaciją kėliau užsienio šalyse ir Lietuvoje, dalyvavau konferencijose bei dau-gelyje parodų. Vadovaujant Aplinkos ir darbo medicinos katedros vedėjai doc. Rūtai Ustinavičienei, buvau vienas iš komandos narių, kuriems pavyko sėkmingai įgyvendinti ES finansuojamą projektą „Praktinės veiklos simuliavimo modelio (PVSM) sukūrimas ir taikymas studentų mokymui Kauno medicinos univer-sitete“. Įgyvendinant projektą sukur-ta speciali kompiuterių programa. Ją naudodamas jau įrengtoje kompiu-terizuotoje darbo vietoje laborato-rinių darbų metu studentas atlieka virtualų laboratorinį darbą, sprendžia sudėtinę (kompleksinę) probleminę situaciją – PaVėSSį, kartu bendrauja su dėstytojais. Ši kompiuterių pro-grama sėkmingai naudojama kate-droje nuo 2007 m. Katedra didžiuo-jasi, kad projektas už visuomenei naudingą el. idėją 2009 m. laimėjo apdovanojimą „Europos burės“. Beveik ideali sėkmės istorija – ji gali būti geras pavyzdys studentams, ko galima siekti mūsų visuomenės svei-katos studijose.

Kokia jūsų atsakomybės sritis? Pirmiausia – tai visi tiesioginiai kas-dieniai dekanės pavedimai, taip pat ir studijų kokybės garantavimas, stebėsena, tobulinimas, atnaujini-mas, atsižvelgiant į tarptautinius kokybės standartus, studijų rezulta-tų įskaitymas, vadovavimas studijų programų komitetams, aktyvus da-lyvavimas pačiame studijų procese, bendravimas su studentais. Veiklų – daug, atsakomybės sričių – daug. Ir vis daugėja. Esu įtrauktas ir į komi-

sijų veiklas – skatinamųjų stipendijų skyrimo, studijų kokybės užtikrini-mo ir stebėsenos, į fakulteto studijų ir mokslo komisiją. Esu paskirtas ir Visuomenės sveikatos fakulteto pro-gramų kuratoriumi. Veiklos naujos, įdomios ir labai atsakingos. Įdomu paskaityti kitų universitetų studijų programas, pasigilinti, palyginti su mūsų.

Kokių principų laikotės bendrauda-mas su studentais?Laikausi draugiškumo ir tarpusavio supratimo principo. Nuoširdus ben-dravimas duoda rezultatų. Visada priimu, labai noriu, kad jie kreiptųsi visais rūpimais klausimais, nelauk-dami visuotinių susitikimų su fakul-teto vadovybe. Dažnai būna taip, kad problema iškyla, ir ją reikia spręsti čia ir dabar. Pripažįstu, kartais reikia truputį palaukti. Praeina kiek laiko, sunkumai pasirodo ne tokie dideli, išsisprendžia savaime.

Kuo šiandieniniai studentai skiriasi nuo Jūsų studijų metų? Turbūt drįsčiau pasakyti, kad nelabai kuo ir skiriasi. Nedaug laiko praėjo nuo tada, kai dar pats buvau stu-dentas – bet ir anksčiau, ir dabar jie nori žinių, geros ir draugiškos aplinkos, gero studijavimo ir studen-tavimo. Mano nuomone, dabartiniai studentai yra savarankiškesni, gal smalsesni, aktyvesni paskaitų metu, daugiau klausinėja, žingeidesni ir aš tą jų žingeidumą palaikau. Dau-guma jų moka už mokslą, todėl ir daugiau reikalauja iš dėstytojų, nori gauti grąžą. Gal jų savarankiškumą išugdo ir pažangesni studijų metodai bei mažesnis auditorinių valandų skaičius. Jie gal drąsesni, labiau nori bendrauti su dėstytojais, daugiau žino savo teises. Kartais jiems tenka priminti ir jų pareigas. Apskritai ir anksčiau, ir dabar studen-

tai siekia žinių, nori geros, draugiš-kos aplinkos. Stengiamės tą draugiš-ką aplinką sukurti. Jie nori smagaus studentavimo, bet nustemba, kai pasakau, kad šeštadienius, sekma-dienius reikėtų skirti poilsiui, pramo-goms, užuot sėdėjus prie knygų.

Derinate dėstymą ir administracines funkcijas – ar sudėtinga planuoti laiką, kokios savybės padeda?Niekada negalvojau, kad būsiu Uni-versiteto dėstytojas, o juo labiau – prodekanas. Nemaniau, kad liksiu savo Alma mater ir darysiu kažką naudingo studentams. Taip jau išė-jo – ir tuo labai džiaugiuosi. Kol kas derinti dėstymą ir administracines pareigas nėra labai sunku, nes visi mano viršininkai labai tolerantiški ir supratingi. Tikiuosi taip bus ir toliau. Apskritai Universitete labai gera aplinka ir sąlygos dirbti, tad visas pareigas ir veiklas galima suderinti. Esu pedantas. Nemėgstu pats vėluo-ti, to reikalauju iš kitų. Man padeda punktualumas, darbų planavimas minučių tikslumu, automobilis ir, be abejo, didelis noras dirbti. Jau 7 val. ryto būnu darbe. Esu naujokas, todėl turiu dar daug ko išmokti. Šalia visų pareigų derinimo, dar reikia skirti laiko savišvietai, gilintis į darbo sub-tilybes. Vakarus norisi skirti šeimai – žmonai ir dviem dukrytėms. Tenka suktis kaip vijurkui.

Kokie Jūsų pomėgiai? Kaip leidžiate laisvalaikį?Kokį laisvalaikį? Nuo rugsėjo mėnesio laisvalaikį esu šiek tiek primiršęs. Ta-čiau mėgstu ir kieme žolę nupjauti, ir sniegą nukasti, į kiną nueiti, – po įtemptų darbo valandų labai padeda atsipalaiduoti. Labai patinka kelio-nės, vairuoti automobilį – visur, kur tik įmanoma, stengiuosi keliauti automobiliu. Hobio turbūt neturiu. Nebent raktų pakabukų kolekciona-vimą, – jie puošia kabineto sieną, namuose turiu keletą kitų nedidelių kolekcijų.

ĮdomiauSia – bendrauti Su StudentaiS

Prodekanas dr. Paulius Vasilavičius. L. Pankratjevaitės nuotr.

Visuomenės sveikatos fakultete šiais mokslo metais prodekano pareigas pradėjo eiti dr. Paulius Vasilavičius. Vienas jauniausių prodekanų Universitete jau yra nemažai pasiekęs profesinėje veikloje. Jis – LR sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės dar-bo medicinos ekspertų komisijos narys. Naujos pareigos – nauji iššūkiai, tačiau įdomiausia, pasak prodekano, bendravimas su studentais.

Loreta Giedraitienė

Esate jaunas prodekanas. Kokios patirties reikia šioms pareigoms? Džiaugiuosi visiškai naujomis parei-gomis. Pirmiausia norėčiau padėkoti Visuomenės sveikatos fakulteto dekanei gerbiamai profesorei Ra-munei Kalėdienei už pasitikėjimą, už įvertinimą. Imdamasis šių parei-gų, administracinio darbo patirties

neturėjau. Baigiau visas mūsų Universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto studijų pakopas. 2001 metais įgijau visuomenės sveika-tos bakalauro kvalifikacinį laipsnį, 2003 metais – visuomenės sveikatos magistro kvalifikacinį laipsnį, specia-lizacija – sveikatos ekologija. 2007 metais apgyniau daktaro disertaciją. Nuo 2003 metų dirbu Aplinkos ir darbo medicinos katedroje, nuo 2002


„Gautų atvirukų skaičius penkiskart

pranoko akcijos rengėjų lūkesčius –

iš viso atkeliavo net 520 darželinukų

išmargintų atvirukų.“

Akcijos „Pradžiugink ligoniuką“ iniciatorės prie atvirukų parodos.

K. Šimatonio nuotr.

Jolanta Jonikienė

Likimo jai skirtos dovanos suteikė daug džiaugsmo, bet visų per-

galių – sava kaina. Anot Giedrės, ji labai laiminga, kad baigėsi viena sunkiausių savaičių jos gyvenime, įtampa, laiko bei poilsio stygius ir būtinybė puikiai dainuoti televizijos žiūrovams. Džiugu, tai jai pavyko. Dabar svarbiausia, kad norėdama atiduoti duoklę savo gerbėjams mūsų Giedrė sugebėtų susivokti, kas jai gyvenime svarbiausia, o kas liks tik pomėgiu. Straipsnius apie TV projekte „X Fak-torius“ merginos mokytoju buvusį Saulių Urbonavičių-Samą ir kaip jai sekėsi konkurso metu bei apie tam tikrus asmeninius potyrius galime pasiskaityti interneto puslapiuose, o mums pavyko pakalbinti Giedrės magistrinio darbo vadovą, beje, prieš keletą metų dalyvavusį žygyje su žemaitukais iki Juodosios jūros „2000 km istorijos“, taip pat plačiai nušviesto žiniasklaidos.„Kas būsiu – dainininkė ar veterinari-jos gydytoja? Dainuojanti veterinarė. Manau, jau įrodžiau, kad viena kitam netrukdo. Penktadienį (vasario 15 d.) atsisveikinau su mokslais Universi-tete.“ Tokiomis ir panašiomis frazė-mis mirgėjo beveik visi straipsniai žiniasklaidoje, bet iš Giedrės magis-trinio darbo vadovo mes išgirdome, jog mergina ketina tęsti mokslus Universitete ir turbūt studijuoti re-zidentūroje. Doc. dr. A. Kučinskas, paklaustas apie savo magistrantę, atsakė klausimu – ar sakyti teisybę?

Taip, nepaisant visko, patikinau do-centą. „Giedrė Vokietytė – unikalus atvejis. Jeigu kitus studentus reikia nuolat drąsinti ar net stumtelėti tiks-lo link, tai šią merginą ne kartą teko stabdyti. Didžiuojuosi ir džiaugiuosi ja ne tik kaip studente, bet ir kaip žmogumi. Tos pačios savybės, kurios išryškėjo ir televizijos projekte, daug kartų stebino mane ir jai siekiant mokslo rezultatų. Giedrė yra labai komunikabili, galinti bendrauti su įvairaus temperamento žmonėmis ir, svarbiausia, visada randanti bendrą kalbą bei sugebanti įtikinti ir patikėti ja. Dėl savo magistrinio darbo ji iš-vyko į praktiką Vokietijoje rinkti duo-menų apie žirgų opaligės gydymą, savo lėšomis įsigijo reikiamą aparatą ir pasiekė užsibrėžtą tikslą. Ši mergi-na tvirtai žino, ko nori iš gyvenimo, ir tikrai, manau, neketina sustoti kokio nors užsibrėžto tikslo pusiaukelėje. Jėgų ir ištvermės jai pakanka. Bega-linis jos noras kuo daugiau aprėpti rašant magistrinį darbą netgi gąsdino mane, kad studentė nepaklystų duo-menų bei išvadų peripetijose.“Giedrė į savo magistrinio darbo gy-nimą atvyko po naktinio koncerto, pailsėjusi vos kelias valandas, gynėsi viena pirmųjų ir buvo įvertinta de-vynetu.LSMU VA G. Vokietytei dėstę dėstyto-jai tvirtina, kad Giedrė tikrai pateko į savo vėžes, ir džiaugiasi, kad ji tapo veterinarijos gydytoja. LSMU VA bend-ruomenės nariai didžiuojasi Giedrės pelnytu laimėjimu „X Faktoriuje“ ir linki, kad likimas jai ir toliau būtų dosnus.

veterinarijoS gydytoja – tv projekto nugaLėtojaGiedrė Vokietytė, vasario 15 d. LSMU Veterinarijos akademijoje devynetui apsigynusi magistrinį darbą „Žirgų skrandžio opaligės skirtingų gydymo metodų palyginimas“ (darbo vadovas doc. dr. A. Kučinskas, Neužkrečiamųjų ligų katedros vedėjas, LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikos vadovas), vasario 17 d. iškovojo per-galę TV projekto „X Faktorius“ konkurse, žymia balsų persvara įveikusi savo konkurentus.

Giedrė Vokietytė. Autorės nuotr.


Paulius Klikūnas, VšĮ „Baltai Juoda“ direktorius, pasakojo jau nuo

mokyklos laikų kartu su kitais sava-noriais rengėsi bent kelias valandas laisvalaikio skirti geriems darbams

atlikti. Iniciatyvūs jaunuoliai lanko ne tik sergančius mažylius. Nepamiršta ir vienišų senukų. Bendrauja su vai-kais iš globos namų, su jais žaidžia, moko. Duoda jiems gyvenimiškų pa-tarimų – juk sulaukus pilnametystės tenka išsikraustyti iš globos namų.

Pagalbos sulaukia ne tik žmonės, bet ir gyvūnai: savanoriai ne kartą lankė-si ir gyvūnų globos namuose. „Gerumas užkrečiamas“ – konsta-tuoja jaunuoliai. Tad savanoriai nu-sprendė aplankyti mažuosius LSMUL KK ligoniukus ir taip praskaidrinti jų dienas ligoninėje, padėti sveikti. Sve-čius Kauno klinikų ortopedijos trau-matologijos, chirurgijos, akių ligų, endokrinologijos, neurologijos bei onkologijos skyriuose gulintys vaikai bei jų tėveliai pasitiko su džiaugsmu. Jaunimas ligoniukams ne tik įteikė pačių keptų skanumynų, vaisių, moksleivių darytų atvirukų, bet kartu piešė, šoko. Beje, numerį „Gangnam style“ atliko ne tik svečiai, vaikai, jų tėveliai: prie jų prisijungė net me-dicinos personalo nariai! Valentino dienos akcija Kauno klinikose sulau-kė teigiamų reakcijų: vaikai, jų tėvai dėkojo šventės organizatoriams, džiaugėsi širdį užplūdusiomis džiu-giomis emocijomis bei minėjo, kad tokie gerumą skatinantys renginiai labai reikalingi. Per pietus aplankę Kauno klinikų ligoniukus, vakarop po visų darbų organizacijos „Baltai Juoda“ sava-noriai išskubėjo džiaugsmą dova-noti slaugos namų gyventojams bei pakvietė visus norinčius skleisti gerumą nebijoti ir prisijungti prie jų (daugiau informacijos adresu http://www.facebook.com/BaltaiJuoda).

meiLėS dieną dovanojo džiaugSmą LigoniukamSVasario 14-ąją – įsimylėjėlių dieną – dauguma žmonių išreiškia meilę savo antrosioms pusėms dovanodami įvairias dovanas. Organizacija „Baltai Juoda“ šią dieną nusprendė paminėti ne-įprastai. Vasario 14-ąją būrys jaunuolių kartu su Universiteto kapelionu aplankė mažuosius LSMUL Kauno klinikų ligoniukus. Į prieš kelis mėnesius įkurtos organizacijos „Baltai Juoda“ narių kvietimą prisijungti prie kilnios akcijos Kauno klinikose atsiliepė ir LSMU studentai.

Universiteto kapelionas su savanoriais.

vaikai vaikamS Linki paSveikti ir nebeSirgtiPasaulinės ligonių dienos proga Kauno klinikų Vaikų ligų kli-nikos pacientai sulaukė savo bendraamžių linkėjimų. Į ligo-ninės palatas atkeliavo septyniolikoje Kauno vaikų darželių pagaminti sveikinimo atvirukai.

Kauno klinikų skyrių, kuriuose gydomi vaikai, sienas papuošė darželių ugdytinių rankų darbo atvirukai su pačiais nuošir-džiausiais linkėjimais nebijoti adatų, kuo greičiau pasveikti ir niekada daugiau nebe-sirgti, gerti vitaminus ir klausyti gydytojų.Akcija „Pradžiugink ligoniuką“ surengta Kauno Panemunės lopšelio-darželio ir jame veikiančio Vaiko socialinės raidos metodinio-konsultacinio centro iniciatyva. Darželio direktorė Vilija Gečienė, direk-torės pavaduotoja ugdymui Ingrida Ši-lanskienė, metodininkė-organizatorė Eglė Budreckaitė, menų pedagogė Aurelija Mi-lašiūtė vasario 11-ąją minimos Pasaulinės ligonių dienos proga pakvietė prisiminti ligoninėje gydomus mažuosius pacientus. Per dvi savaites į akcijos organizatorių kvietimą pagaminti atvirukų sergantiems vaikams atsiliepė 17 Kauno darželių. Gau-tų atvirukų skaičius penkiskart pranoko akcijos rengėjų lūkesčius – iš viso atkelia-vo net 520 darželinukų išmargintų atviru-kų. Juose surašyti šilti vaikų linkėjimai ir mintys pradžiugino ne tik Kauno klinikose gydomus vaikus, bet ir jų tėvelius.

AVE VITA inf.

Autorės nuotr.


Vasario 2 d. Kaune įvykęs Lietuvos universitetų studentų žiemos

lengvosios atletikos čempionatas buvo sėkmingas LSMU rinktinės ko-mandai, kurios vadovė – Sporto ins-tituto Sporto centro trenerė Virginija Bertašiūtė. Universitetui atstovavo 18 studentų, kurie startavo 3000 m sportinio ėjimo (Aira Ragauskaitė, OF IV k.), 60 m bėgimo (Rytis Saka-lauskas, SLF I k. doktor., Domantas Girskis, OF I k., Egidijus Morkūnas, MF III k., Žygimantas Birgiola, SLF I k., Domantas Balsys, MF IV k., Rugilė Pilvinytė, MF III k., Monika Šakinytė, SLF I k., Monika Zaleckytė, OF I k., Agnė Čėsnaitė, VF IV k., Gabrielė Mačiuitytė, OF I k., Gabrielė Ambru-laitytė, OF I k., Virginija Bertašiūtė, SLF IV k. doktor. (akad. at.), Henrieta Juciūtė, OF I k.), 60 m barjerinio bė-gimo (Andrius Daugintis, MVB I k.), 200 m bėgimo (Domantas Girskis, OF I k., Rugilė Pilvinytė, MF III k.), 400 m bėgimo (Domantas Balsys, MF IV k., Agnė Čėsnaitė, VF IV k.), šuolio į tolį (Lukas Auzinš, SLF I k., Žygimantas Birgiola, SLF I k.), rutulio stūmimo (Eglė Narkutė, OF III k., Živilė Ščevinskaitė, FMR I k. mag.) rungtyse.Džiugu, kad šiose varžybose po ilgos pertraukos bėgdamas 60 m LSMU Slaugos fakulteto Sporto instituto biologijos mokslo krypties I kurso doktorantas Rytis Sakalauskas iško-vojo aukso medalį ir pagerino mūsų universiteto 26 metų senumo Alek-sėjaus Zacharovo rekordą.

LSmu Studentų SportinėS pergaLėS

Rytį Sakalauską po pergalės sveikina LSMU lengvosios atletikos rinktinės vadovė Virginija Bertašiūtė.

Rytis Sakalauskas yra 2012 m. Londono olimpiados dalyvis (tapo antruoju Lietuvos bėgiku vyru startavusiu šioje rungtyje po 84 m. pertraukos), daugkartinis Lietuvos čempionatų ir tarptautinių varžybų nugalėtojas bei prizininkas, Lietu-vos rekordininkas, Pasaulio uždarų patalpų alternatyvios 150 m bėgimo rungties rekordininkas, šio sezo-no Lietuvos 60 m. bėgimo lyderis. „Rytis yra nuostabus, sąžiningas ir žodžio žmogus, gabus ir sportui, ir mokslui“, – po varžybų apie stu-dentą atsiliepė Lietuvos nusipelnęs treneris, LSU sporto prorektorius prof. Aleksas Stanislovaitis.Svarus rezultatas pasiektas 2013 m.

Lietuvos graikų-romėnų imtynių čempionate. LSMU urologijos re-zidentas Aurimas Žibutis laimėjo bronzos medalį svorio kategorijoje iki 96 kg., į finalą praleidęs tik 2012 m. pasaulio jaunimo čempioną Vilių Laurinaitį. Aurimas jau keleri metai yra šios svorio kategorijos medalininkas. Šiemet dėl traumos čempionate nedalyvavo aštuonis kartus Lietuvos imtynių čempio- natų medalininkas LSMU Farma- cijos fakulteto studentas Povilas Žukauskas.Sveikiname varžybų dalyvius ir pri-zininkus, garbingai atstovavusius mūsų Alma Mater.

SI Sporto centro inf.

A. Didžgalvio nuotr.

OF I k. studentas Domantas Girskis.

Sveikiname Rytį Sakalauską, LSMU Slaugos fakulteto Sporto instituto bio-logijos mokslo krypties I kurso doktorantą, iškovojusį 2013 m. Lietuvos lengvosios atletikos žiemos čempionate Šiauliuose 60 m bėgimo rungtyje aukso medalį ir pasiekusį geriausią šalies sezono rezultatą.Sveikiname Domantą Girskį, OF I k. studentą, kartu su savo šunimis Arčiu ir Mauru iškovojusius 1 vietą 2013 m. Baltijos žiemos taurės šunų kinkinių varžybose Latvijoje SP2 Nordic kategorijoje (dviejų šiaurinių veislės šunų kinkinio lenktynėse).

SI Sporto centrasE. Mitrofanovos nuotr.

Sveikiname LSmu StudentuS čempionuS

Simona Peterkova.

Jolanta Jonikienė

Į klausimą, kodėl pasirinko LSMU VA ir Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų kliniką, Simona atsakė, kad ji pakankamai ilgai dvejojo, kur studijuoti, bet paskui apsisprendė tik dėl praktikos užsienyje. „Aš čia atlikau tik praktiką, bet iš pradžių galvojau apie studijas, taigi ieškojau universitetų, kurie turėjo studijų programą anglų kalba. Galėjau rink-tis Lietuvos, Norvegijos, Vengrijos ar Turkijos universitetus. Vienu metu norėjau vykti į Norvegiją, bet šią šalį pasirinko kita mergina, todėl Lietuva man atrodė kaip geriausia galimybė atlikti praktiką.“LSMU VA Dr. L. Kriaučeliūno smulkių-jų gyvūnų klinikos vadovė dr. Birutė Karvelienė studentę Simoną apibūdi-no kaip smalsią merginą, kuri labai greitai įsiliejo į klinikos kolektyvą ir netrukus tapo visateise jo nare. Studentės žinios pastebimai gerėjo, įgūdžiai tobulėjo, ji padėdavo apžiū-rų ir operacijų metu. Įdomu tai, kad, nemokėdama lietuvių kalbos, iš ve-

Autorės nuotr.

StudentėS Stažuotė LSmu veterinarijoS akademijojeBrno veterinarijos ir farmacijos universiteto studentė Simona Peterkova į LSMU Veterinarijos akademiją atvyko iš Čekijos. Vete-rinarinės medicinos fakultete, šeštame kurse, studijuojanti mer-gina, grįžusi po chirurginės praktikos LSMU VA Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje, turės laikyti baigiamuosius egzami-nus savo šalyje.

terinarijos gydytojo veiksmų supras-davo, ko jis nori, ir operatyviai padė-davo. Sausio 25 d. Simona išvyko iš Lietuvos, bet klinikos vadovė tikisi, jog, apsvarsčiusi visus pasiūlymus, ji sugrįš atgal į mūsų universitetą. Studentė Lietuvoje praleido penkis mėnesius. Nors ji išvyko visiškai neseniai, jos labai trūksta.Pirmieji mėnesiai iš Čekijos atvyku-siai studentei Lietuvoje ir LSMU buvo pakankamai sudėtingi. Anot Simonos, vos tik atvykus į šalį jai labai nepa-tiko Kaunas. Bet po vienos ar dviejų savaičių viskas pradėjo klostytis gana sėkmingai. Simona sakė: „Su naujai-siais draugais suradome vietų, kurio-se buvo galima pasilinksminti, todėl kai pažinau miestą, jis man pradėjo patikti. O dabar drąsiai galiu pasakyti, kad prieš išvykdama namo pamilau Kauną ir liūdna šį miestą palikti. Studentei iš Čekijos patiko LSMU Veterinarijos akademijos Patologijos centras, ji tikisi, kad po rekonstruk-cijos Stambiųjų gyvulių klinika bus labai graži ir turės puikią naujausią gydymo įrangą.

Prieš išvykdama Simona nuoširdžiau-siai dėkojo Dr. L. Kriaučeliūno smul-kiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytojoms Ligitai Zorgevičai-Pockevi-čai ir Daliai Kacinkevičiūtei, todėl kad jos išmokė daugybės dalykų, visada buvo draugiškos ir bendravo angliš-kai. Džiaugėsi, kad veterinarės skati-no daug dirbti ir leido savarankiškai atlikti kai kurias užduotis. Studentė teigia, būtent kolegių dėka supratusi, kad galės tapti gera veterinarijos gydytoja, nes jai pavyko atsikratyti ją persekiojusių baimių. Indrei Narmon-taitei Simona dėkinga už draugišku-mą ir visokeriopą pagalbą.Simona svajoja išvykti studijuoti pagal dar vieną Erasmus programą, taip pat tikisi puikiai išlaikyti baigia-muosius egzaminus ir gauti diplomą. Ateityje ji sieks susirasti gerą darbą ir būti gera specialistė.

„Kauną pamilusi Simona Peterkova iš Čekijos pataria

visiems studentams išvykti studijuoti pagal Erasmus

programą.“


Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijaA. Mickevičiaus g. 9, LT-44307 KaunasTel. 407433, 327217, viet. tel. 1527, 1417.Faksas 407433. El. p.: [email protected] Išeina kiekvieną penktadienį http://lsmuni.lt/lt/struktura/neakademiniai-padaliniai/leidybos-namai/leidiniai/

Redakcinės kolegijos pirmininkas:Edgaras STANKEVIČIUS, Leidybos namų direktorius

Redakcinė kolegija:Algimantas TAMELIS, Medicinos fakulteto dekanasAntanas SEdErEVIČIUS, LSMU prorektorius veterinarijaidaiva ZAgUrSKIENė, Kauno klinikų direktorė slaugaiIngrida ULoZIENė, Mokslo centro vadovė

Spausdino UAB „Arx reklama“,Savanorių pr. 363A, KaunasEl. paštas: [email protected]žas – 1000 egz.

Leidinys skirtas LSMU ir LSMU ligoninės Kauno klinikų darbuotojams, studentams

Redakcija:Laima ZAKArAITė, vyriausioji redaktorėviet. tel.: 1464, mob. tel. (8 652) 90747

Irena BUBNyTė, redaktorė Nijolė drAgŪNIENė, operatorėAida jAKIMAVIČIENė, korektorėjelena BABAchINA, maketuotoja

Kęstutis LEVIšAUSKAS, Kauno klinikų direktorius motinos ir vaiko sveikatos priežiūraiVytenis SIMENAS, Studentų atstovybės prezidentas

Korespondentai (viet. tel. 1417):Loreta gIEdrAITIENėdžiuljeta KULVIETIENėEglė SVITojŪTė, Lina pANKrATjEVAITė

vaSario 16-oSioS eiSenoje

L. Pankratjevaitės nuotraukos


■ Gydytojo ortopedo-traumatologo (0,75 et.) Ortopedijos ir traumatologijos klinikoje.■ Gydytojo kardiologo (1,0 et.) Kardiologijos klinikoje.

Prašymą, gyvenimo aprašymą, turimą specialybę ir kvalifikaciją patvirti-nančių dokumentų kopijas, rekomendacijas pateikti Kauno klinikų Perso-nalo skyriui per 10 dienų nuo paskelbimo datos.

Prof. Juozas Pundzius, Generalinis direktorius

ADMInISTrAcIJA SKELbIA KonKurSą EITI šIAS PArEIGAS:

Nepareis, nesugrįš, nepabels į duris,Nors iš skausmo ir plyštų širdis.Amžinybėj tylioj jis ilsėsis ramiai,Tik sapne kai kada aplankys.

Mirus mylimam tėčiui nuoširdžiai užjaučiame prof. Vidmantą Barauską.neonatologijos klinikos darbuotojai

Skaudžią netekties valandą Vaikų ligų klinikos darbuotojai nuoširdžiai užjaučia Vaikų chirurgijos klinikos vadovą profesorių Vidmantą Barauską

dėl mylimo tėvelio mirties.

Skaudžią netekties valandą dėl tėčio mirties nuoširdžiai užjaučiame Vaikų chirurgijos klinikos vadovą profesorių Vidmantą Barauską

ir jo artimuosius.Vaikų chirurgijos klinikos kolektyvas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų chirurgijos klinikos vadovą profesorių Vidmantą Barauską, mirus tėveliui, nuoširdžiai užjaučia

Chirurgijos klinikos darbuotojai.

Kovo 28 d. 12 val. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Mokomojo labo-ratorinio korpuso 422 auditorijoje (Eivenių g. 4, LT-50009 Kaunas) viešajame Visuomenės sveikatos mokslo krypties tarybos posėdyje bus ginama Aušros Mickevičienės daktaro disertacija „Sergančiųjų priešinės liaukos vėžiu gyveni-mo kokybės ir ligos suvokimo vertinimas“ (biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata – 09B)Mokslinis vadovas – doc. dr. Giedrius Vanagas (Lietuvos sveikatos mokslų univer-sitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata – 09B)Konsultantas – prof. habil. dr. Žilvinas Padaiga (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, visuomenės svei-kata – 09B)Visuomenės sveikatos mokslo krypties taryba:Pirmininkas – prof. habil. dr. Abdonas Tamošiūnas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, visuomenės svei-kata – 09B)nariai:Doc. dr. Rima Kregždytė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata – 09B)Prof. dr. Ričardas Radišauskas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medi-cinos akademija, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata – 09B)Prof. habil. dr. Janina Didžiapetrienė (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, medicina – 06B)Prof. dr. Danguolė Jankauskienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas – 03S)oponentai:Prof. dr. Arturas Inčiūra (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, medicina – 06B)Prof. dr. Arūnas Germanavičius (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata – 09B)Su disertacija galima susipažinti LSMU bibliotekoje (Eivenių g. 6, LT-50161 Kaunas)

Mokslo centras

daktaro diSertacijoS gynimaS

Turnyro nugalėtojai.

Agnietė švedaitė, VASA

Atėjus paskutiniam žiemos mė-nesiui studentų galvose sukasi

mintys apie pavasarį, kuris dažnai jaučiamas atėjus vasariui. Būtent šiomis dienomis, jau nurimus di-desniems žiemos speigams, padvel-kia Šv. Valentino dienos skleidžiama šiluma. Tokia proga neliko užmiršta ir kūrybingųjų Veterinarijos akade-mijos studentų asociacijos (VASA) narių. Šiais metais VASA nusprendė Šv. Valentino dieną paminėti sporto salėje.Pirmasis šiemet mūsų surengtas renginys Veterinarijos akademijoje

G. Rašinskytės nuotr.

krepšinio turnyraS „mudu abudu“ veterinarijoS akademijoje

buvo kiek neįprastas. Šv. Valentino dieną paminėjome be meilės laiš-kelių ir žandais aplipdytų širdelių. Daugelis jau žino – tai VASA „Mudu abudu“ 2×2 krepšinio turnyras, vy-kęs VA sporto salėje. Meilės dienos proga išpuoštoje salėje rungtyniavo 15 porų, panorusių išmėginti savo jėgas.Komandų sudėtį sudarė vaikinas ir mergina, kurie nepabijojo krepšinio kamuolio ir priešininkų atakų. Po bendros mankštos ir smagaus ap-šilimo dalyvauti tokiose varžybose komandų nariams nesutrukdė tai, jog daugelis žaidėjų buvo draugai bei kolegos. Gerų draugų komandos

buvo ne prastesnės nei porų. Kai ku-rie dalyviai į komandą susibūrė netgi renginio metu. Varžybas stebėjo bei vertino kompetentingi LSMU kūno kultūros dėstytojai.Kamuolį pačiupinėti teko kiekvie-nam, buvusiam salėje, nes po rungtynių buvo surengti baudų iš tritaškių konkursai, kuriuose galėjo dalyvauti ir žiūrovai. Nesidrovėjo nei su kostiumu atėję vaikinai, nei aukš-takulnius avinčios merginos.Turnyro nugalėtojams buvo įteikti medaliai, diplomai ir rėmėjų do-vanos, kiti konkursų nugalėtojai taip pat buvo pagerbti diplomais ir šmaikščiomis rėmėjų dovanėlėmis.


Renginio metu doc. K. Skauminas studentams pasakojo apie tra-

dicinės medicinos raidos istoriją, priminė laikus, kai gydytojas gau-davo algą tik iš sveikų žmonių, o sergančius gydydavo nemokamai. Docentas pabrėžė svarbą atkreipti dėmesį į sveikus žmones, pasidomė-ti, ką jie daro, kad neserga. Dalyviai buvo supažindinti su sveikatingumą skatinančiais projektais ir jų rezul-tatais: neurochirurgas studentams papasakojo apie įmones, mokančias priedus prie atlyginimo darbuoto-jams, lankantiems sveikos mitybos pamokėles, įsipareigojusiems darbo metu nesinaudoti liftu. Seminare „Sveikatingumo saviugda“

giLino žiniaS apie SaviugdąVasario 13-ąją Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentai gausiai rinkosi į antrąją „Susitikimo su Asmenybe“ – doc. Kęstu-čiu Skauminu – dalį. Kaip ir pirmasis susitikimas, taip ir jo tęsi-nys nebuvo įprastas: LSMU SMD organizuoto renginio dalyviai neišgirdo neurochirurgo gyvenimo sėkmės istorijos, bet domėjosi „Sveikatingumo saviugda“. Seminare buvo matyti ne tik naujų veidų: į susitikimą susirinko ir didelė dalis pirmojoje jo dalyje buvusių studentų.

doc. K. Skauminas studentams ne kartą patarė sutelkti dėmesį į savo gyvenimo tikslą, ragino nuoširdžiai sau atsakyti į klausimą „kokia jo buvimo šioje Žemėje prasmė?“ Do-centas taip pat paaiškino, ką reikėtų daryti, kad norai neliktų tik svajonė-mis, o virstų realybe. Paragino savo tikslų siekti kryptingai, kad artėjant gyvenimo saulėlydžiui būtų galima drąsiai pasakyti – atlikai tai, ką norėjai padaryti. Renginyje taip pat buvo aptartos ir asmeninės savybės, padedančios siekti gyvenimo tiks-lų. Neurochirurgas pažymėjo vieno sėkmės mokytojo ištartus žodžius: „Išmokite maitinti savo stiprybes ir priverskite badauti silpnybes“. Docentas ne kartą pabrėžė – visa jėga slypi žmogaus viduje. Ją išlaisvinus,

bus galima pasiekti taip trokštamą tikslą. Doc. K. Skauminas renginio dalyviams taip pat paaiškino, kaip atpažinti, ar jie yra toli nuo savo gy-venimo misijos, ar kaip tik greitai ją įgyvendina. Neurochirurgas pasakojo, kad žengdami ne tuo keliu, praran-dame džiugesį, o įgyvendindami savo misiją jaučiamės puikiai.

Doc. Kęstutis Skauminas.Autorės nuotr.

nr. 8 1958 lsmu iškilmingai paminėta lietuvos valstybės

Documents