MS ALIS - LIETUVA.

Lietuvos regionai

Regionas teritorija, turinti tam tikrus bendrus bruous.

AUKTAITIJAAuktaitija - didiausias Lietuvos etnografinis regionas. Auktaitijos nacionalinis parkas auktaii ems perlas, plaiai igarsjs grauoliais eerais bei juos juosianiais mikais.

AUKTAITIJASostin Panevys.

Miestai Pakruojis, Birai, Pasvalys, Kupikis, venionys, Anykiai, Utena, Ukmerg, Moltai, Kdainiai ir kt.

Eerai Drkiai, Sartai, Tauragnas, Avilys.

Ups ventoji, Nevis, Lvuo, Ma, eimena.

TARMAnyktnai ir kupiknai veria a o (nomas, rotai), e, a (madus, mergoita).

Utenikiai veria o a (rakiknas, berniakas).

Panevikiai veria am, an, om, on, o (somts, ronk, os).

Auktaii gyvenamasis namas gryia.

Auktaii tautiniai drabuiaiAuktaii drabui ratai saikingi: languoti, dryuoti arba lygs.

Drabui skiriamasis bruoas - vyraujanti balta spalva: balti nuometai, markiniai, prijuosts, o kartais ir sijonai.

Auktaii vyriki drabuiai

Auktaii moteriki drabuiai

LANKYTINOS VIETOSPanevio kratotyros muziejus saugo balt genties atmint

Seniausias Panevio miesto pastatas

Puntuko akmuo

Kristaus Karaliaus katedra

Dails galerija

Stelmus uolas

Juozapins kalnas

EMAITIJA

EMAITIJASostin Teliai.

Miestai Skuodas, Maeikiai, Palanga, Plung, Varniai, Kelm, ilal, Taurag, Kurnai, Priekul, Akmen ir kt.

Eerai Plateli, Luktas, Birulio, Mastis, Pliki.

Ups Jra, ya, Minija, Venta, Dan.

TARMVietoje o, emaiiai taria dvibalsius uo, ie (bruolis brolis, uors oras, tieus tvas, vies vjas).

Vietoje uo, ie emaiiai taria trejopus garsus (pagal tai tarm skirstoma patarmes): iaurin dalis ou, ei (douna duona, peins pienas); pietin , y (dna duona, pns pienas).

emaii gyvenamasis namas troba.

emaii tautiniai drabuiaiemaii drabuis sudtingas. Vienas bdingiausi bruo spalv rykumas, rat ir dryi dekoratyvumas.

emaitijos tautiniai drabuiai vairs ne tiek ratais, kiek iilginiu dryuotumu ir savitu spalv derinimu.

emaii vyriki drabuiai

emaii moteriki drabuiai

LANKYTINOS VIETOSKryi kalnas

Teli v. Mergels Marijos mimo dang banyia

Dubysos Nemuno santaka

SUVALKIJASuvalkijos pasididiavimas - Prien ilas, kuriame auga aukiausia ms mik egl. Toliau, neprivaiavus Balbierikio, ilas priartja prie Nemuno skardio, kur rengta poilsio aiktel pasigroti vaizdingu ups vingiu. Suvalkija turi ymiausi draustin Lietuvoje - uvinto rezervat - pauki karalyst, kur steig garsus Lietuvos zoologas Tadas Ivanauskas. Jis, beje, kr ir Kaune esant Zoologijos muziej.

SUVALKIJASostin Marijampol.

Miestai Vilkavikis, Kazl Rda, akiai, Kybartai, Kalvarija.

Eerai Vityio, Alvitos, Orijos, Jurgeeri.

Ups Nemunas, eup, irvinta, Jotija.

Suvalkiei gyvenamasis namas stuba.

Suvalkiei tautiniai drabuiai

Suvalkiei tautiniai drabuiai yra vieni puoniausi savo ratais, spalvomis ir pasivimu.

Suvalkiei vyriki drabuiai

Suvalkiei moteriki drabuiai

LANKYTINOS VIETOSDr. Vinco Kudirkos kltel-muziejus

Kauno marios

DZKIJADzkijos teritorijoje yra ne tik dabartin alies sostin Vilnius, bet ir senoji valdoviet - Trakai su vertingos architektros salos pilimi. Dzkij garsina dailininkas ir muzikas M. K. iurlionis, literatros klasikas V. Krv. Labai reikminga Dzkijos kratui yra tai, kad jame yra Europos centras. Dl to Dzkija yra ne tik Europos Sjungos, bet ir visos Europos centrinis regionas.

DZKIJASostin Alytus.

Miestai Lazdijai, Varna, Druskininkai, Veisiejai, Daugai.

Eerai uvintas, Dusia, Metelys, Didiulis, Seirijus.

Ups Nemunas, Merkys, eup, la.

TARM

, d tarimas c, dz (dziaugsmas).

t, d ir tv, dv tarimas c, dz ir cv, dzv (ciltas, dziena).

Dzk gyvenamasis namas pirkia.

Dzk tautiniai drabuiaiDrabuiai pasiymi nepaprastu spalv, dryi ir langeli margumu. Prijuosts, languoti sijonai kai kur buvo dvimi net iki XXa. Labiausiai buvo naudojami augaliniai, geometriniai ir languoti ratai.

Auktaii vyriki drabuiai

Dzk moteriki drabuiai

LANKYTINOS VIETOSMerkins piramid

Likiavos piliakalnis

Likiavos v. Trejybs banyia

Trak pilis

Maoji Lietuva

Maosios Lietuvos regionas tai Klaipdos kratas. i Maosios Lietuvos dalis yra lietuvi ratijos gimtin - ia ileista pirmoji lietuvika knyga, pirmoji gramatika, pirmasis dainynas, steigtas pirmasis Lietuvos kratotyros brelis, kur pirmiausia imta rinkti lietuvi tautosak, tirti lietuvi kalb; atidarytos pirmosios lietuvikos mokyklos. Maoji Lietuva tai labai skirtinga unikalus groio gamta ir viena u kit domesns vietovs. iame regione yra vienas i graiausi Europos kratovaizdi Kuri nerija (Kuri nerijos NP), stebinanti smlyn, mik ir vanden derme. Nepakartojama yra Nemuno delta su daugybe sal ir senuoju Rusns miesteliu, Minijos (Mings) kaimas, kur centrins gatvs vietoje up; pamario gyvenviet Kintai, Vents ragas ir ornitologin stotis, nes per iuos kratus eina Didysis pauki migracijos traktas. Kaip sargybiniai stovi senieji Uostadvario ir Vents rago vyturiai.

Maosios Lietuvos tautiniai drabuiaiio krato lietuviai, konservatyvs ir labai prisiri prie sav tradicij, mgo dvti paius senovikiausius drabuius; j spalvos tamsokos, bdingas margumas bei dryuotai austi audeklai.

Maosios Lietuvos vyriki drabuiai

Maosios Lietuvos moteriki drabuiai