Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ Nr. 10 (354) priedas

1

Mokyklos aplinka2015 11 17 Nr. 5

Kūrybiškagamtamokslinėedukacija:neišsemiamospamokųgamtojegalimybės

Vis dau giau ša lies mo ky to jų gam tą su vo kia kaip gy vą jį va do vė lį, pui kią mo ky mo si ir kū ry bos erd vę, pa de dan čią vai kams to bu lė ti ir aug ti, at ve rian čią nau jas ug dy mo si ga li my bes ste bint ir ty ri nė jant ap lin ką. Ska tin ti ža lių jų edu ka ci nių erd vių kū ri mą si ša lia mo kyk lų, per kel ti da lį ug dy mo pro ce so į ar ti miau sią gam ti nę ap lin ką – vie nas iš pa grin di nių nuo 2013  m. Lie tu vos mo ki nių ne for malio jo švie ti mo cen tro įgy ven di na mo pro jek to „Ža lio sios edu ka ci nės erd vės ir gam tos eks po zi ci jos mo kyk lų ap linko je“ tiks lų. Pro jek to veik lo se da ly vau ja ben dro jo ug dy mo mo kyk lų gam tos moks lų, tech no lo gi jų, dai lės mo ky to jai, pro fe si nio mo ky mo įstai gų ir ne for ma lio jo vai kų švie timo mo ky to jai, švie ti mo įstai gų ad mi nist ra ci jos at sto vai. Spa lio 8 d. gau sus bū rys su si rin ko į Vil niaus uni ver si te to (VU) Bo ta ni kos so dą, ku ria me vy ko tarp tau ti nė kon fe renci ja „Įtrau kian ti kū ry biš ka gam ta moks li nė edu ka ci ja: įvai ro vė dar nos link“. Kon fe ren ci jo je daug dė me sio skir ta nau joms gam ta moks li nės edu ka ci jos ga li my bėms, da lin ta si ge rą ja pa tir ti mi. Pra ne ši mus skai tė Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos, Vals ty bi nės sau go mų te ri to ri jų tarny bos, Lie tu vos edu ko lo gi jos uni ver si te to, Na cio na li nio Lat vi jos Bo ta ni kos so do, VU, Lie tu vos zo o lo gi jos so do ir VU Bo ta ni kos so do spe cia lis tai.

Žaliosios edukacinės erdvės Pasvalio Svalios pagr. m-kloje

Gamtinės ir kultūrinės erdvės Šeduvoje

Viktorijos Kalaimaitės nuotr.

Mokyklos aplinka

2

Kūrybiškagamtamokslinėedukacija:neišsemiamospamokųgamtojegalimybės

Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos (ŠMM) Ben dro jo ug dy mo de par ta men to Pa grin di nio ir vi du ri nio ug dy mo sky riaus vy riausio ji spe cia lis tė Jur gi ta Ne ma nie nė pri sta tė vie nos iš pri ori te ti nių ug dy mo kryp čių – gam tos moks lų, tech no lo gi jų, in ži ne ri jos, me nų ir ma te ma ti kos (angl. Scien ce, Tech no lo gy, En gi ne e ring, Arts, Mat he ma tics, STE AM) kom plek si nio ug dy mo tei kia mas ga li my bes ne for ma lia jam vai kų švie ti mui. No rint pa ska tin ti vai kus ir jau ni mą do mė tis STE AM moks lais, o at ei ty je rink tis šių sri čių stu di jas ir pro fe si jas, pa si tel kia ma ES struk tū ri nių fon dų pa ra ma: die gia mos at vi ros pri ei gos la bo ra to ri jos, ge ri na ma mokyk lų moks li nės įran gos ba zė, vis dau giau dė me sio ski ria ma, kaip kurti ki tas pa trauk lias edu ka ci nes erd ves ir po pu lia rin ti moks lą. Pa sak J.  Ne ma nie nės, tik ug dant mo ki nių STE AM pa žin ti nius ir ži nių tai ky mo ge bė ji mus, ga li ma tikėtis ino va ci jų kul tū ros Lie tu vo je.

Lie tu vo je veiks 10 STE AM – gam tos ir tech no lo gi jos moks lų – cen trų moks lei viams

Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja krei pė si į de šim ties Lie tu vos mies tų – te ri to ri nių ap skri čių cen trų – va do vus, kvies da ma steig ti STE AM cen trus mo ki niams.

„No rė da mi, kad eko no mi kos ir ino va ci jų pa dė tis tik ge rė tų, tu ri me in ves tuo ti į jau ną ją kar tą. Rei kia skatin ti moks lei vių su si do mė ji mą gam tos ir tech no lo gi jų moks lais“, – sa ko švie ti mo ir moks lo mi nist rė Aud ro nė Pit rė nie nė.

Pa sak švie ti mo ir moks lo vi ce mi nist rės Svet la nos Kau zo nie nės, STE AM re gio ni niai moks lo cen trai mokslei viams kar tu su Moks lo cen tru vi suo me nei pa dė tų for muo ti ino va ci jų kul tū rą ir di din ti ša lies kon ku rencin gu mą.

Sie kia ma, kad Aly taus, Kau no, Klai pė dos, Ma ri jam po lės, Pane vė žio, Šiau lių, Tau ra gės, Tel šių, Ute nos ir Vil niaus mies tuo se bū tų įsteig ti in te rak ty vūs moks lo cen trai, ku riuo se vai kai ga lė tų iš ar ti su si pa žin ti su gam tos, tech no lo gi jų, ma te ma ti kos moks lų dės niais ir nau jau siais iš ra di mais, pa tys eks pe ri men tuo tų ir kur tų.STE AM cen trus pla nuo ja ma steig ti de šim ty je re gio nų, jie ati tik tų kiek vie no spe ci fi ką ir po rei kius, ino va ci jas. Ke le tą iš jų nu ma to ma įkur ti moks lo, stu di jų ir ver slo slė niuo se, pa nau do jant jau da bar vei kian čią in fra struk tū rą.

Ma no ma, kad to kie cen trai tu rė tų veik ti tai kant vie šo sios ir pri va čios part ne rys tės prin ci pą.

STE AM moks lo cen trų kū ri mą nu ma to ma fi nan suo ti 2014– 2020 m. ES struk tū ri nių fon dų lė šo mis.

Pa reng ta pa gal ŠMM Ko mu ni ka ci jos sky riaus in f.

Kon fe ren ci jos or ga ni za to riai – Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja, Lie tu vos mo ki nių ne for ma lio jo švie ti mo cen tras ir Vil niaus uni ver site to Bo ta ni kos so das – ti ki si, kad jos da ly viai pa si sė mė nau jų ža lių jų edu ka ci nių erd vių kū ri mo ir pa mo kų gam to je idė jų.

Jono Karolio nuotraukos

Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ Nr. 10 (354) priedas

3

Šiuo me tu Eu ro po je pa ste bi mas di de lis no rin čių jų gi lin tis į gam tos moks lus nuos mu kis. Tad ky la klau si mas, kaip su do min ti mo ki nius, kad jie rink tų si gam tos moks lų stu di jas? Ar šie moks lai pa trauk lūs jau na jai kar tai? Da bar šią pro ble mą nag ri nė ja daugy bė moks li nin kų, jų ty ri mų re zul ta tai at sklei džia, kad tik ma ža jau nų žmo nių da lis do mi si gam tos moks lais ir tech no lo gi jo mis. Ke lia mas klau si mas, ar ši pro ble ma at si ran da dėl so cio kul tū rinių po ky čių, dėl jau nų žmo nių gy ve ni mo bū do iš si vys čiu sio se ša ly se? O gal to kia yra gam ta moks li nių da ly kų pri gim tis?

Spręs ti šiuos iš šū kius sie kia LEU Gam tos, ma te ma ti kos ir techno lo gi jų bei Ug dy mo moks lų fa kul te to moks li nin kai, ku rie kar tu su ko le go mis iš Jung ti nės Ka ra lys tės, Grai ki jos, Vo kie ti jos, Ita li jos, Pran cū zi jos, Ru mu ni jos, Iz ra e lio, Is pa ni jos, Nor ve gi jos, Olan di jos, Švei ca ri jos ir Kip ro uni ver si te tų vyk do 7osios Eu ro pos Są jun gos ben dro sios pro gra mos pro jek tą EN GA GE. Šis pro jek tas skir tas tam, kad bū tų for muo ja mi esa mų ir bū si mų mo ky to jų ino va ty vių mo ky mo me to dų tai ky mo ge bė ji mai, pvz., ty ri nė ji mais grindžia mas gam tos moks lų mo ky mas (angl. In qui ry Ba sed Scien ce Edu ca tion). EN GA GE pro jek to tiks lai: pa dė ti mo ky to jams tai ky ti ak tu a lias šiuo lai ki nio moks lo ži nias, ug dy ti jų kom pe ten ci ją rink tis so cia liai at sa kin gus ty ri mus ir ino va ci jas, ug dy ti nau jo sios kar tos mo ki nių gam ta moks li nę mo ty va ci ją bei ska tin ti rink tis gam tos moks lų stu di jas.

Mo ty va ci jos ug dy mo ži nios su si de da iš ži no ji mo, ko kie yra nau jo sios kar tos bruo žai ir kas yra mo ty va ci ja. Šiuo me tu mes mo ko me mo ki nius, ku rie pri klau so va di na ma jai Z kar tai (gi mę 1995–2012 m.). Ha ra Est roff Ma ra no tei gia, jog Z kar ta yra psicho lo giš kai pa žei džia ma, sil pna, ne ga li pa kel ti net mi ni ma lių iš ban dy mų, su si dū ru si su ne di de liais sun ku mais la bai grei tai pa lūž ta, per ver ti na sa vo ge bė ji mus ir ga li my bes, sun kiai adaptuo ja si dar bi nė je veik lo je, ne tu ri ge rų sa va ran kiš ko dar bo įgū džių ir gam ta moks li nės mo ty va ci jos. Šiems mo ki niams svarbiau sia – gy ve ni mo bū das, o ne dar bas ar as me ni nis gy ve ni mas (kaip bu vo bū din ga anks tes nėms kar toms). Tai kar ta, ku ri už au go kar tu su grei tai be si vys tan čio mis kom piu te ri nė mis tech no lo gi jomis: in ter ne tu, plan še ti nių kom piu te rių at si ra di mu ir pa pli ti mu, mo bi lių jų te le fo nų ga li my bių iš si plė ti mu. To dėl Z kar tos at sto vai ne ga li įsi vaiz duo ti gy ve ni mo ir mo ky mo si be šių prie mo nių.

Ki tas klau si mas – kas gi yra mo ky mo si mo ty va ci ja? Ko kia mo ty va ci ja grin džia mas EN GA GE pro jek tas? „Mo ty va ci ja – psicho fi zio lo gi nis pro ce sas, re gu liuo jan tis as me ny bės veik lą ir san ty kius su ap lin ka mo ty vų kai tos pa grin du“ (Le o nas Jo vai ša). Mo ty va ci jos ne tu rin tis mo ki nys jau čia si ne ver ti na mas, jam stin ga tam tik ros sri ties kom pe ten ci jų ir kon tro lės. Iš ori nę mo ty va ci ją for muo ja ap do va no ji mai ar baus mės, as mens svar bos iš ryš ki nimas, o vi di nei mo ty va ci jai bū din gas su si do mė ji mas, džiu ge sys, pa si ten ki ni mas. Re mian tis vi di nės mo ty va ci jos te ori ja, pa grindi niai kiek vie no as mens po rei kiai su si de da iš kom pe ten ci jos

(anks tes nės pa tir ties) pri pa ži ni mo, au to no mi jos ir ry šių / san ty kių po rei kio. Kom pe ten ci jos po jū tį iš ryš ki na veik los, ku rias mo ki nys api bū di na kaip ge rai pa si se ku sias: „Ma nau, kad šią veik lą at li kau ga na ge rai, ly gi nant su ki tais mo ki niais“, „Esu pa ten kin tas, kaip at li kau sa vo už duo tį“, „At lik da mas šią veik lą jau bu vau ga na įgu dęs / pa ty ręs“. Lais vė pa tiems iš si rink ti veik las iš ryš ki na au tono mi jos po jū tį, ku ris iš reiš kia mas to kiais at sa ky mais: „Ti kiu, kad tu rė jau pa si rin ki mą at lik da mas šią veik lą“, „Pa bai giau šią veik lą, nes pats to no rė jau.“ Ko le gia lus vei ki mas at lie kant ne di de lius pro jek tus, ry šiai su moks lo pa sau liu, tie sio gi nė ko mu ni ka ci ja su moks li nin kais at sklei džia ry šių / san ty kių po jū tį.

Re mian tis vy ra vu siu tra di ci niu po žiū riu, gam tos moks lo naujo vės pa tei kia mos kaip gam ta moks li nio tu ri nio da lis (ypa tin gas dė me sys nau jiems fak tams). Šiuo me tu for muo ja ma ki to kia sampra ta: svar bu nag ri nė ti to kius moks lo at ra di mus, ku rių tai ky mas ska ti na dis ku si jas, o ver ty bės ir ar gu men tai yra daug svar bes ni už fak tus. Mo ki nių po žiū rį į mo ky mą si pa tei kė Hel sin kio uni versi te to ty rė jas dr. Pa si Sahl ber gas: „Ne vis kas, ko mes mo ko mės, bū ti nai yra tei sin ga. Tu rė tu me kri tiš kiau ver tin ti vis ką, ką ma to me ir gir di me, nes daug kas yra tik ki tų žmo nių nuo mo nė.“ Tai gi šiuo me tu for muo ja ma so cia liai at sa kin gų ty ri mų ir ino va ci jų (angl. Res pon sib le Re se arch and In no va tion) kryp tis, ku rią taip pat ban do plė to ti ir EN GA GE pro jek tas. So cia liai at sa kin gais ty ri mais ir ino va ci jo mis grin džia mas mo ky mas su si de da iš ke lių lyg me nų: ty ri nė ji mas (ko or di nuo to ty ri nė ji mo lyg muo), moks li niai ty ri mai ir laips niš kas įgū džių for ma vi ma sis. Re mian tis kon struk ty viz mo te ori ja, ži nios nė ra ga lu ti nės, ne kin ta mos ir to kios, ku rias ga li ma per teik ti, o ži no ji mas iš da lies yra as me niš kas (sub jek ty vus), jo reikš mę kon struo ja pats mo ki nys, rem da ma sis sa vo pa tir ti mi. Mo ky ma sis yra so cia li nis vyks mas, ku ris ty ri mais grin džia mo mo ky mo si me tu tam pa ty ri mo pro ce su – mo ki niai at lie ka ty rė jų vaid me nį. Ug dy mo tu ri nį su da ro tiek nau ji moks li nių at ra di mų fak tai, tiek pats at ra di mų pro ce sas, o mo ky mo si pro ce se svar bu at skleis ti moks li nių ty ri mų ap lin ką ir de ta les. Nuo sek liai for muojant įgū džius, at si žvel gia ma į pro gra mos ir mo ki nių pa tir ties der mę, nu ma to mi mo ky mo si eta pai, ypač iš ryš ki na mi tie moky mo si žings niai, ku riais per ei na ma prie nau jo ži no ji mo. Bū ti na aiš kiai api bū din ti są vo kas ir mo de liuo ti pro ce sus, juos ap tar ti, nuo lat mo ki niams pa teik ti klau si mus – taip su ži no si me mo kymo si pro gre są ir už tik rin si me grįž ta mą jį ry šį. For muo jant po žiū rį į moks li nius ty ri mus, dė me sys krei pia mas ne be į tai, kas ir kaip at ras ta, bet į tai, ko kia at ra di mų iš lie ka mo ji ver tė, kiek kai nuo ja jų įdie gi mas, kaip tai kei čia vi suo me nės gy ve ni mą, ką nau ji atra di mai reiš kia mo ki niui, jo ša liai, mo kyk lai, šei mai.

Tai gi, vyk dant EN GA GE pro jek tą, nau jau sios moks lo, tech nolo gi jų ži nios per duo da mos pla čia jai vi suo me nei. Šiuo lai ki nės moks lo ša kos (bio tech no lo gi jos, na no tech no lo gi jos, ge ne ti ka ir kt.) daž nai ke lia ne pa grįs tą bai mę. Ką mes iš tie sų ži no me apie ska lū nų ga vy bą? Ar mums pa vo jin gi ge ne tiš kai mo di fi kuo ti uodai? Ar tik rai plas ti ko puo de lis yra vi siš kai ne pa vo jin gas žmo gaus svei ka tai? Šių ir dau ge lio ki tų klau si mų nag ri nė ji mas ug do kri ti nį mąs ty mą, ple čia pa sau lė žiū rą. Eu ro pos gy ven to jai pri va lo tu rė ti už tek ti nai ži nių apie nau jau sius moks lo lai mė ji mus, su vok ti techno lo gi jų nau dą ir ga li mas grės mes.

EN GA GE pro jek tas orien tuo tas į tris pa grin di nius stu den tų moks li nio raš tin gu mo kom po nen tus: su si do mė ji mą, ži nias ir ge bė ji mus. Sie kia ma gam tos moks lus pri sta ty ti ne tra di ciš kai, nag ri nė jant sri tis, ku rios dar iki šiol dis ku tuo ti nos ir nė ra iki ga lo moks li nin kų iš tir tos. Ban do ma stip rin ti ry šius tarp mo kinių, mo ky to jų ir moks li nin kų. Tam nau do ja mos šiuo lai ki nės in ter ne to tech no lo gi jos, at vi ros pri ei gos plat for mos. Re mian tis ge riau sia anks tes nių pro jek tų pa tir ti mi, pla nuo ja ma į veik las įtrauk ti apie 12 000 esa mų ir bū si mų gam tos moks lų mo ky to jų vi so je Eu ro po je.

De ta les nė in for ma ci ja – www.en ga gings cien ce.eu/lt.

Parengė Da lius DAP KUS, Pal mi ra PE ČIU LIAUS KIE NĖ

Kaip ug dy ti gam ta moks li nę mo ty va ci ją kal bė jo Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Gam tos, ma te ma ti kos ir tech no lo gi jų fa kul te to Bio lo gi jos ka ted ros do cen tas dr.  Da lius Dap kus. Jis pri sta tė LEU įgy ven di na mą pro jek tą „Ki tos kar tos ap rū pi ni mas akty viam įsi trau ki mui į gam tos moks lus“ (angl. Equip ping the Next Ge ne ra tion for Ac ti ve En ga ge ment in Scien ce, EN GA GE), ku riuo sie kia ma su bur ti mo ky to jų ben druo me nę in ter ne to erd vė je, kur pa tei kia mos moks lo nau jie nos ir at vi ros pri ei gos mo ky mo prie monės, daug lais vai pri ei na mų kur sų, ku ria ma mo ky to jųmoks li nin kų part ne rys tės sis te ma.

Įtraukiantikūrybiškagamtamokslinėedukacija:

įvairovėdarnoslink

Mokyklos aplinka

4

vai per teik ti in for ma ci ją, mo ky ti vai kus pa jaus ti, su vok ti ir su pras ti eko sis te mo je vyks tan čius pro ce sus, kraš to vaiz džio kom po nen tų są vei ką, for muo ja kraš to vaiz džio, laukinės gam tos, kul tū ros ir pa vel do ver ty bių, sau go mų te ri to ri jų ir veik los jo se ga li my bių sam pra tą, mo ko sau go ti ir tin ka mai elg tis gam to je. „Tik svar bu ne pa mirš ti, kad už si ė mi mams gam to je bū din gas spon ta niš kumas, pa vyz džiui, iš ėjus su vai kais su si pa žin ti su au ga lais, ga lima pa ma ty ti jū ri nį ere lį, ta da pa mo kos te ma kei čia si iš es mės. Tuo šie už si ė mi mai iš skir ti niai ir įdo mūs ne tik mo ki niams, bet ir mo ky to jams“, – įsi ti ki nu si R. Baš ky tė.

Nors daž nai ma no ma, kad gam ta ir mo der nio sios techno lo gi jos ne la bai de ra tar pusa vy je, tai ne tie sa. Na cio nali nio Lat vi jos Bo ta ni kos so do In for ma ci jos ir edu ka ci jos sky riaus ve dė ja Las ma Seme ro va pri sta tė Bo ta ni kos so de pri tai ky tus šiuo lai ki nius tech no lo gi nius įren gi nius, pa de dan čius mo ki niams įgyti dau giau ži nių. 3200  kv.  m plo to „iš ma nio jo je“ oran že ri jo je su si pa žin ti su eks po zi ci ja ir mo ky tis ga li ma in te rak ty viai – žai džiant, at lie kant tes tus. Čia gau su mo der nios įran gos: me te o ro lo gi nė sto te lė, au to ma ti nė ven ti lia ci jos sis te ma, kli ma to ju tik liai, ro bo tasžo liap jo vė – šios tech no lo gi jos lan ky to jams kar tais ne ma žiau įdo mios nei au ga lai.

Vilniaus universiteto Stu di jų di rek ci jos Stu di jų pro gra mų ko ky bės val dy mo sky riaus ve dė ja dr. Dai va Le pai tė konfe ren ci jos da ly vius su pa žin dino su 8–15 me tų mo ki niams skir ta pro gra ma „Vai kų uni versi te tas“. VU mo ki nius kvie čia į uni ver si te to dės ty to jų rengia mas pa skai tas ir prak ti nius už si ė mi mus, ku rių me tu siekia ma at skleis ti ir la vin ti vai kų ga bu mus, juos su do min ti ir parodyti prak ti nę moks lo nau dą.

Vals ty bi nės sau go mų te ri tori jų tar ny bos di rek to riaus pava duo to ja Rū ta Baš ky tė pa s ka ti no pa mo kas or ga ni zuo ti sau go mo se ša lies te ri to ri jo se: na cio na li niuo se ir re gio niniuo se par kuo se, re zer va tuose ir draus ti niuo se. Pui kias edu ka ci jos ga li my bes at ve ria lan ky to jų cen trai: iš skir ti nės eks po zi ci jos, gam tos mo kyklos, pa žin ti niai ir mo ko mie ji

ta kai, ap žval gos bokš tai, or ga ni zuo ja mi už si ė mi mai mo ki niams, ku rių me tu su si pa žįs ta ma su kraš to vaiz džiu, au ga lais ir gy vū nais. Pa sak R. Baš ky tės, pa mo kos gam to je – iš skir ti nės, nes lei džia gy

Iš edukacinių mainų patirties Latvijoje

Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ Nr. 10 (354) priedas

5

Lie tu vos zo o lo gi jos so do di rek to rius Au ri mas Di džio kas ir Komu ni ka ci jos ir edu ka ci jos sky riaus ve dė ja Ne rin ga Ki ri jen kai tė pa pa sa ko jo apie zo o lo gi jos so de or ga ni zuo ja mas edu ka ci nes veik las. Sie kia ma ug dy ti emo ci nius vai kų ry šius su gy vū nais ir pa ži ni mą de rin ti su pra mo go mis, to dėl mo ki niams ren gia mos te mi nės pro gra mos ir už si ė mi mai, pa žin ti nės eks kur si jos, konkur sai, įvai rūs ren gi niai.

Taip pat or ga ni zuo ja mos iš va žiuo ja mo sios edu ka ci nės progra mos – į ša lies mo kyk las ke liau ja ma žie ji gy vū nai (rop liai, vabz džiai).

Apie for ma li ą ją ir ne for mali ą ją edu ka ci ją VU Bo ta ni kos so de pa sa ko jo Ry šių su vi suome ne sky riaus ve dė jas, Vilniaus ko le gi jos Ag ro tech nolo gi jų fa kul te to Kraš tot var kos ka ted ros dės ty to jas dr. Da rius Ry liš kis. Kon fe ren ci jos da lyviams jis pa lin kė jo, kad Lietu vo je, kaip ir dau gu mo je pa žan gių Eu ro pos ir pa sau lio ša lių, edu ka ci ja gam ti nė se

erd vė se tap tų kas die ny be, o ne iš skir ti niu įvy kiu.

Ge rą ja Aust ri jos, Nor ve gi jos, Jung ti nių Ame ri kos Vals ti jų patir ti mi su pa žin di nant mo ki nius su bio lo gi ne įvai ro ve pasidalino Vil niaus uni ver si te to Bo ta ni kos so do Ry šių su vi suo me ne sky riaus vyr. spe cia lis tė Ra sa Ry liš kie nė.

Jono

Kar

olio

por

tret

ai

Stasės Mameniškienės ir Almanto Kulbio nuotraukos

Iš patirties mainų Lenkijos ir Čekijos žaliosiose edukacinėse erdvėse

Mokyklos aplinka

6

Net vie nuo li kos ug dy mo įstai gų pe da go gai kon fe ren ci jai pa ren gė sten di nius pra ne ši mus, ku riuo se pri sta to mos mo kyk lų ža lio sios edu ka ci nės erd vės ir pa mo kų gam to je idė jos. Smagu ma ty ti, kad mo ky to jai ak ty viai da li ja si pa tir ti mi, su kaup ta da ly vau jant ža lio sioms edu ka ci nėms erd vėms skir tuo se se mina ruo se, tarp tau ti niuo se mai nuo se.

Vil niaus lop še lisdar že lis „Žio ge lis“ su pa žin di no su edu ka ci ne svei ka tin gu mo pro gra ma „Bėgs pė du tės ta ke liu į Svei ka tos ša lį“. Kur šė nų Pa ven čių mo kyk la pri sta tė pro jek tą „Ža lio ji sto te lė“: mo ki niai au gi no vais ta žo les, jas ir ki tus mo kyk los te ri to ri jo je au gan čius au ga lus žy mė jo eti ke tė mis. Še du vos lop še lisdar že lis pri sta tė kny gų na me lį – ne di de lę bib lio te kė lę po at vi ru dan gu mi ir cit ri nos for mos dar žą, ku rio skil te lė se kiek vie na dar že li nu kų gru pė au gi na skir tin gus au ga lus. Lau ko bib lio te ką ir eko lo giš ką dar žą taip pat įsi ren gu si ir Šiau lių r. Aukš tel kės mo kyk la. Pa svalio Lė vens pa grin di nė mo kyk la sten di nia me pra ne ši me pri sta tė mo kyk los kie me įreng tas po il sio ir pa ro dų eks po na vi mo vie tas ir kas met or ga ni zuo ja mą ant ri nių ža lia vų rin ki mo ak ci ją, į ku rią įsi trau kia vi sa mo kyk los ben druo me nė. Še du vos gim na zi jos žalio sios erd vės – iš skir ti nės: čia įreng tas ap tva ras žir gams, ja me vyks ta te ra pi nio jo ji mo už si ė mi mai, ir mo ko mo ji fer ma, ku rio je mo ki niai įgy ja žir gų au gi ni mo ir prie žiū ros prad me nis.

Plun gės „Sau lės“ gim na zi ja pri sta tė ne se niai pra dė tą įgyven din ti pro jek tą – ša lia mo kyk los te kan čios Bab run go upės pa kran tė je pla nuo ja mą įreng ti pa žin ti nį ta ką. Čia jau vei kia me te o ro lo gi nių ste bė ji mų ir van dens ty ri mų sto te lės. Vil niaus ko le gi jos Ag ro tech no lo gi jų fa kul te to Kraš tot var kos ka ted ros at sto vai pa tei kė ori gi na lų bū dą, kaip ga li ma ste bė ti ap lin ką van dens at spin džiuo se.

Vil niaus Ver kių mo kyk ladau gia funk cis cen tras pri sta tė mo kyklos te ri to ri jo je įreng tas ža li ą sias kla ses, gy vū nų vieš bu čius, ta kus ir la bi rin tus, ska ti nan čius prak tiš kai iš ban dy ti ir pri tai ky ti gam tos moks lų ži nias ir ge bė ji mus. Šio se erd vė se mo ki niai at pa žįs ta ir spren džia eko lo gi nes, svei ka tos, dar naus vys ty mo si pro ble mas. „Ak ty viai mo ky da mie si ir veik da mi mo kyk los so do ir dar žo ža liosio se erd vė se, mo ki niai ty ri nė ja gy vą ją ir ne gy vą ją gam tą, ieš ko dės nin gu mų ir ry šių, nag ri nė ja fak tus ir reiš ki nius. To kios veik los ypač ak tu a lios ir nau din gos spe cia lių jų po rei kių tu rin tiems moki niams“, – įsi ti ki nu sios cen tre dir ban čios mo ky to jos.

Jono

Kar

olio

nuo

trau

kos

Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ Nr. 10 (354) priedas

7

Šiau lių lop še lisdar že lis „Eg lu tė“ pri s ta tė veik las, pa de dan čias nuo ma žens drau gau ti su gam ta: ru de nį vai kai so di na me de lius, pa va sa rį ka bi na in ki lus, įreng ti ža lie ji ir gy vie ji kam pe liai, prie sko ni nių ir vais ti nių au ga lų dar že liai.

ŽaliosiosedukacinėserdvėsŠiaulių„Eglutėje“

Mokyklos aplinka

8

Priedą Mokyklos aplinka parengė: informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ vyr. redaktorė Zina Rimgailienė, kalbos redaktorė Inesa Čižiūnaitė, maketuotoja Eglė Lesniauskienė.Tel. (8 5) 264 9455, el. p. – zina.rimgailiene@sac.smm.lt.

Vin giuo ja ak me nų ta kas, tar si Sva lios upė, ku rios var du pa va din ta mo kyk la.

Ša lia mo kyk los įreng ti al pi na riu mai iš dau gia me čių įvai rių for mų ir spal vų spyg liuo čių me de lių ir ak me nų.

Prieš mokyklą – aikš te lė su me di nė mis skulp tū ro mis ir suoliukais. Čia vyks ta gam tos pa mo kos.

Mokyklos aplinka

PasvalioSvaliospagrindinėsmokyklosžaliosiosedukacinėserdvės

Priedo tekstai – Lie tu vos mo ki nių ne for ma lio jo švie ti mo cen tro komunikacijos specialistės Vik to ri jos KA LAI MAI TĖS.