Minime rašytojos ir dailininkės Jurgos Ivanauskaitės (1961-2007) 50-ąsias gimimo metines

Jurga Ivanauskaitė gimė 1961 lapkričio 14 d. Vilniuje. Motina – Ingrida Korsakaitė, dailėtyrininkė. Tėvas – Igoris Ivanovas, dailininkas.1968–1972 m. mokėsi Vilniaus 22-ojoje vidurinėje mokykloje.1972–1979m. mokėsi M. K. Čiurlionio vidurinės meno mokyklos Dailės skyriuje.1977m. gimė sesuo Radvilė.

1978m. paskelbė pirmuosius eilėraščius žurnale „Moksleivis“.1979–1985m.m.studijavo Lietuvos valstybinio dailės instituto Vaizduojamosios dailės fakulteto Grafikos katedroje.1982–1983m.m.paskelbė pirmąsias noveles žurnaluose „Nemunas“ ir „Pergalė“ (dabar „Metai“).

1985m. išleista pirmoji knyga – novelių rinkinys “Pakalnučių metai”

priimta į Lietuvos rašytojų sąjungą.

1988–1989m.rašė leidiniams „Sąjūdžio žinios“, „Atgimimas“.

1989m. su jaunųjų rašytojų grupe lankėsi Kinijoje;

išleistas novelių rinkinys „Kaip užsiauginti baimę“ .

1988m. išleistas pirmasis romanas „Mėnulio vaikai“;

1991m. išleista pasaka vaikams „Stebuklinga spanguolė“ (Iliustracijos autorės);dalyvavo Vasario 16d. minėjime Hiutenfelde Vasario 16-osios gimnazijoje;lankėsi Miunchene, Austrijos Alpėse, Tiubingene;rudenį susitiko su Dalai Lama XIV Vilniuje jo pirmojo vizito Lietuvoje metu.

1992m. vyko į Buriatiją klausytis Dalai Lamos mokymų; išleistas romanas „Pragaro sodai“.

1993m. išleistas romanas „Ragana ir lietus“;

pirmoji kelionė į Indiją, Dharamsalą. Kartu su draugais įsteigė Tibeto rėmimo fondą, iš kurio išsirutuliojo neformali Tibeto rėmimo grupė.

1994–1995m.m. keliavo po šiaurės Indiją, ilgiau apsistojo Dharamsaloje, rinko medžiagą apie Tibeto kultūrą, religiją, papročius, budizmo filosofiją.1995m.išleistas romanas „Agnijos magija“ .1996m. išleista pirmoji Rytų trilogijos knyga „Ištremtas Tibetas“ (su Dalai Lamos pratarme); vėl lankėsi Indijoje, Dharamsaloje, keliavo po Ladaką, nuvyko į Nepalą.1997m.04 24–05 30. piešinių iš ciklo „Mandalos“ paroda Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje.Išleista antroji Rytų trilogijos dalis „Kelionė į Šambalą“ . Iliustruota autorės piešiniais iš ciklo „Mandalos“.

1998m.dalyvavo tarptautinio renginio „Pasaulio menininkai už Tibetą“ parodoje „Vilties auka Tibetui“ Vilniuje.

1998–2000m.m.skirta LR kultūros ministerijos valstybinė stipendija.

1999m.Trečiojoje tarptautinėje Baltijos knygų mugėjeeksponavo fotografijų parodą „Tibetas – kita realybė“; išleista trečioji trilogijos dalis „Prarasta Pažadėtoji žemė“;nominuota Baltijos asamblėjos premijai. 2000m.išleistas romanas „Sapnų nublokšti“ .

2002-06-17. Aktyviai dalyvavo pikete už Tibeto laisvę Kinijos Liaudies Respublikos prezidento Dziang Dzemino vizito Vilniuje metu.

2003 01. Nominuota Č. Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ 2002 metų Tolerancijos žmogaus titului; apdovanota fondo diplomu.02-16. Apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

2002 m. išleistas romanas „Placebas“

2004m. išleista pirma eilėraščių knyga „Šokis dykumoje“, (tuo pačiu pavadinimu sukurtas ir dokumentinis filmas apie J.Ivanauskaitę).

2004m. išleista trilogija „Tibeto mandala“

2004–2006m.m. LR kultūros ministerijos valstybinė stipendija.2004–2005m.m. LRT tarybos narė.2005m. Apdovanota LATGA-A Aukso žvaigžde ir Metų autoriaus diplomu.Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė.

Išleista interviu knyga „Švelnūs tardymai” bei knyga “Miegančių drugelių tvirtovė”

2006m.Apdovanota LATGA-A Aukso žvaigžde ir Metų autoriaus diplomu.

2007m. Išleista eilėraščių knyga „Odė džiaugsmui“(iliustracijos autorės). Gydėsi Švedijoje ir Lietuvoje.

Žavi šypsena ir gilus tikėjimas gyvenimu rašytojos Jurgos Ivanauskaitės neapleido, net kovojant su sunkia liga.

“Žinoma rašytoja, rikiuodama naujas kūrybines idėjas, derasi su liga, kad suteiktų jai trumpas paliaubas, per kurias spėtų jas įgyvendinti” /”Kauno diena” 2006-10-14/ Apie užklupusią ligą J.Ivanauskaitė kalbėjo:

“...kovoju su slibinu, kuriam vis atauga galvos...”

Rašytoja ir dailininkė Jurga Ivanauskaitė mirė 2007 vasario 17d. Vilniuje. Palaidota Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

2007m.išleista J. Ivanauskaitės atminimui skirta knyga "Rytai - Vakarai: komparatyvistinės studijos VI", parengta Kultūros, filosofijos ir meno instituto (sudarytojas prof. A. Andrijauskas). Bemaž ketvirtį knygos sudaro skyrius "Jurga Ivanauskaitė kaip sociokultūrinis fenomenas". "Pasižymėdama įvairiais gabumais, puikia atmintimi, aštriu kritiniu mąstymu, įžvalgumu, turtinga vaizduote, sugebėjimu siurbti išorinio pasaulio įspūdžius, darbštumu, polinkiu į savianalizę, ji natūraliai ieškojo įvairių kūrybinės saviraiškos būdų ir per visą savo gyvenimą pakeitė daugelį kūrybinės veiklos sričių, kurios papildė vieną kitą ir suformavo savitą Jurgos fenomeną, kuriame jungėsi prozininkės, dramaturgės, poetės dailininkės, žurnalistės, fotografės, eseistės, kultūros antropologės ir kitos intencijos".A.Andrijauskas. Jurgos Ivanauskaitės orientalistinė nomadologija, in: Rytai - Vakarai: komparatyvistinės studijos VI. - V.; 2007, p 60

2008m. išleista knyga „Jurga. Atsiminimai, pokalbiai, laiškai". (Sudarė Dovilė Zelčiūtė).

"Žvelgdamas į Jurgos nueitą kelią, suprantu, kad savo orientalistinėmis ir humanistinėmis nuostatomis ji buvo unikalus mūsų kultūros reiškinys. Savo talentingomis Tibetui skirtomis publikacijomis ir knygomis Jurga mokė skaitytojus pagarbos kitoms tautoms, kitokių kultūrų tradicijoms, priartino prie Lietuvos šią autentiškos kultūros dar civilizacijos nenuniokotą, tačiau žiaurią kinų okupaciją priverstą kęsti šalį, ir kartu daugelį jos aistringų knygų įkvėptų lietuvių paskatino ten nuvykti".P. Normantas. Keturis dešimtmečius trukusi Jurgos kelionė, in: Rytai - Vakarai: komparatyvistinės studijos VI. - V.; 2007, p 87.

"Ta idėja kažkaip spontaniškai kilo (...) Jurga iš viso labai mėgo įvairius žvėrelius ir gyvūnėlius, jos bute pilna visokių (į gyvūnus panašių daiktų - BNS), tai buteliai, pavirtę zebrais ir tigrais, visokios skulptūrėlės, o katinus ji ypatingai mėgo. Paskutiniais gyvenimo metais turėjo katytę Lūšį, ji jai praskaidrino daugelį liūdnų valandų (...) Katės ir angelai buvo Jurgos didžioji meilė", - kalbėjo J.Ivanauskaitės mama.

2009m. Vilniuje, Aguonų gatvėje buvo atidengta prieš porą metų mirusios rašytojos Jurgos Ivanauskaitės atminimui įamžinti skirta skulptūra "Katinas".

2009-02-18 Vilniuje įvyko dokumentinio filmo apie J. Ivanauskaitę „Šokis dykumoje” premjera (rež. Agnė Marcinkevičiūtė, antrasis rež. Vytautas V. Landsbergis, prodiuserė Živilė Gallego). “Šokis Dykumoje“ - dokumentinis biografinis filmas, pristatantis rašytojos Jurgos Ivanauskaitės gyvenimą, kūrybą ir visuomeninę veiklą. Tam pasitelkiame gerai Jurgą pažinojusių žmonių liudijimus, vaizdo garso archyvinę medžiagą, taip pat šiek tiek vaidybinių intarpų, kur naudojami autentiški rašytojos daiktai. Svarbiausias filmo uždavinys – perteikti Jurgos Ivanauskaitės gyvenimo patirtį ir tokiu būdu įamžinti tas idėjas, įtakojusias daugybę jos amžininkų ir kurias ji paliko mums kaip kvietimą drąsiai ir beatodairiškai siekti dvasinio tobulėjimo.

Angelui Sargui

Šaukiuosi Tavęs tik tada,kai labai skauda, tarsimažas vaikas, kuris žino,kad prisivėręs pirštą gaus saldainį..................................................Tu niekada neatsiliepi,neištiesi rankos nei piršto,tik apreiški, kad tarp mūsųnėra jokio tarpo,net menkiausio plyšio...............................

Einu į priekį -Tu seki iš paskos,dar nepradėjau trauktis -o tu jau žengi atbulas,net šešėlis galėtųTau pavydėti užsispyrimotikslumo ir ištikimybės..................................Anapus debesų - pasvirę bokštai,po žeme - sudegę tiltai, Angele Sarge, skrendam ten,kur mudviem būti užginta.

J. Ivanauskaitė. Odė džiaugsmui. – V., 2007, p 109-108.

/md.biblioteka/

Dėkojame už dėmesį !

/md.biblioteka/