IuDKlg(0?6f

M_163

vltautas Snieska, GraLi.na Startiene, vltautas Barkauskas, Dalia Bematonyte,Mindaugas Dapkus, Daiva Dumdiuviene, Andrius Guzaviiius,Aldona Juozapavidiene, Virginija Kavaliauskiend, Daiva Laskiene,Inga Maksq4iene, Valentinas Navickas, Irena pekarsk i"ne, Liriiustuopyte.

Mo ks I i n iui reds kto ria i :Vytautas Snie5ka, GraLjna Startiene

Recenzavo:doc. dr. Jurgita Stravinskiene;doc. dr. Julius Algimantas Urbonas

TURINYS

PRATARME 4

I. EKONOMIKOS TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI.. 5

2. PAKLAUSOS IR PASII]LOS ANALIZES PAGRINDAI 12

3. PAKLAUSOS IR PASII]LOS ELASTINGUMAS 22

4. VARTOTOJO ELGSENA IR PREKIU PAKLAUSA...... 29

5. GAMYBOS TEORrJA............. 36

6. FIRMOS GAMYBOS KASTAI 44

7. FIRMOS PELNO MAKSIMIZAVIMAS TOBT]LOSIOS

KONKURENCIJOS RINKOJE 52

8. GAMYBOS VEIKSNIU RTNKOS. AKTYVU RINKA..... 64

9. BENDROJI PUSIAUSVYRA IR BFEKTYVUMAS......... 78

10. MONOPOLIJA 86

11. MONOPOLINES KONKURENCIJOS RINKA 96

12. OLIGOPOLINE RINKA13. RINKOS RIBOTUMAS IR MONOPOLIJOS

VALDZIOS REGULIAVIMASLITERATIJRA

104

115

123Be raitiiko leidyklos ,,Technorogija" sutikimo ne viena iios knygos darisjokiais tikslais ir jokiomis priembnemis neturi bilti kopijuojami."

Siaullr{ P.MllnrklovleloJl blbllotcka

O V. Snic5ka,G. Starticnc (nroksliniai redaktoriai),2006

O Leidykla,,Tochnologi ja..,2006

rsBN 9955-25-064_X

06 / ilr+ot J

000210802

r

PRATARME

. Si mokomoji knyga sudaryta vadovaujantis populiarum4 igijusio mlsquniversiteto destytoiq parengto vadovdlio ,,Mikroekonornika., rolila, islaikantt4 padi4 mikoekonomikos kurso nagrinejimo strukt[rE r"ygoj" pateikiamadaug uzdaviniq ir pratimq apimandiq pioblemines situacual iuriq analizeitaikomi ekonominiq desningumq analizei, grafiniai ir matematiniai sprendimob[dai. Kiekvienoje temoje pateikiama tiek pagrindines ekonomines kategorijasiliustruojandiq pratimrg tiek uZdavini[ tuiiems sprEsti b[tinas nuodugnesnisekonominis pasirengimas.

loder mokomoji knyga orientuota tiek i techliniqspecialybiq studentus, nagrinejandius mikroekonomikos [vadin[ kursfu tiek Ivadybos ir ekonomikos studiiq programq studentus, stuiijuojandius platesn[mikroekonomikos kursa.

.. . Sia mokom4ja-.knyga patariama naudotis tiek pradedant studijuotimikoekonomikos teoriiq kadangi dalis uZduodiq padlda geriau suvoktisEvokas bei jq sErySius, atkreipdamos studrjuojaneiojo deries[ i sqvokqniuansus, tiek baigus studijuoti visq teorijos skyriq.

Mokomqjq knyg4 para5e autoriq kolektyvas: I sk. _ prof. VyautasSnie5ka, II sk. - lekt. vytautas Barkauskas, lekt. Daiva Laskiene, III sk. - doc.Irena Pekarskiene, IV 1t - ]ett Inga Maksvytiene, V sk. _ doc. MindaugasDapkus, doc. Andrius Guzavidius, vI ir vil sk. - doc. Aldona Juozapavidiene,vIII sk. - doc. valentinas Navickas, IX sk. - doc. GraZina Startieni, X sk. -prof. Virginija Kavaliauskiene, doc. Zaneta stuopyte, XI ir XII sk. - doc. DariaBematony'te, XIII sk. - doc. Daiva Dumdiuviend.

Mes tikimes, kad si mokomoji knyga, atspindedama mikroekonomikoskurso logik4 bus geras pagalbininkas ne tik studentams, siekiantiems lgytiekonominio m4stymo [gudZia bet ir paskaitas, seminarus vedantiemsdestytojams, - knygoje pateikiarnus uZdavinius ir pratimus galima panaudotikontroliniams darbams, egzaminams, ekonomikos'.rokslo olimpiadoms.

a--

I. OKONOMIKOS TYRIMO OBJEKTAS IR MBTODAI

I'lgrindin€s sqvokos

. Ilkonomika

. Garnybos galimybiq kreive o

. Ilkonomikos sistema .

. Mikroekonomika .

. Makroekonomika .

. Teonja, modelis 'r ,,Ceteris paribus" o

r Nonrinalieji ir realieji rodikliai

Kon troliniai klausimai

l. Kaip apibudinamas ekonomikos mokslo objektas?

2. Kodel iSgaubta gamybos galimybiq kreive?.1. l(4 galima pasakyti apie gamyb4 jeigu pasirinktas gamybos varianto taSkas,

csantis Zemiau uZ gamybos galimybiq kreivp?,t. Apibtrdinkite paprodirl grynojo kapitalizmo, komandinE ir miSriqi4

ckonomikos sistemas.

5. Kokias pagrindines funkcijas turi atlikti vyriausybe, nor6dama laiduoti

c I cktyvrl rinkos funkcionavim4?0. Aqrihficlinkite racionalq ir neracionalq vartotojq verslinink4.7, Krro sl<iriasi normuojandioji ir pozityvioji ekonomikos?

tl. Koliias firnkcijas rinkos ekonomikoje atlieka nuosavybe?9. Apibudinkite sandorio ka5tus.

I l). l,abandykite iSvardy'ti visus aStuonis pagrindinius tobulosios konkurencijosrinkos rnodelio bruoZus.

l lidaviniai ir pratimai

l. [)u sludcrrtai * Jurgis ir Marius - dalyvavo gyventojq suraiyme. Jq darb4

galirnl suskirstyti i dr.r etapus: anketiniq duomenq uZraSymas ir jqtrZl<odavirnas. .lurgis dirba spardiau. Jis per 1 valand4uZpildo l5 anketq ar

rrZkocluo.ia 45 anketas. Marius per I val. uZpildo 6 anketas ar uZkoduoja l2runkctr4. Apskaidiuokite:I . I Kaip iie turetq pasidalyti darb4 kad Sis bfitq atliktas greidiausiai.

1 .2 Kiek valandq jie uZtruktr5 jei per dien4 noretq sura514i 1 20 gyventojq?

l. h rrr.i rros i5 pateiktq teiginiq priskirtumete pozityvinei ekonominei analizei, o

krrritros -- normatyvinei?

Racionali elgsena

Normuoj andioji ekonomikaPozityvioji ekonomikaTobuloji konkurencijaRinkos klaidaNuosavybes teisiq i i5teklius rinkaEkonominiq srautq cirkuli acij a

r

2.1. Tekstiles gaminiq importo is Kinijos ribojimo panaikinimas sumaZintqtekstiles gaminiq kainas.

2.2. Salilai Floridoje gali sqlygoti apelsinq suldiq kainq i5augim4.2.3. valstybes biudZeto islaidos svietimui turetq blti didinamos ne keliant

pajamq mokesti, bet didinant prekybos alkoholiu, tabaku ir loSimonamq apmokestinimq.

2.4. vyriausybes subsidijos Zemes [kiui yra per dideles ir turi bfitisurnaZintos.

2'5. Jeigu akcizo mokestis cigarediq pakeliui padidinamas 50 centq, taicigarediqpakelio kaina pakyta 30 centq.

3. Kuriuos i5 dia pateiktq teiginiq priskirtumete vertinimams. r. v.normatyvinei ekonomikai?3. L Nedarbo lygis yra per Zemas, norint i5laikyti kainq stabilum4.3.2. Nedarbo lygis yra per auk5tas.3.3. 3 procentq infliacijos lygis turi maZiau neigiamq pasekmir5 nei 4

procentq nedarbo lygis.3.4. Infliacija s4lygoja nuostolius finansinio kapitalo savininkams.3.5. Dirbantys sunkq fizin[ darbq turi gauti didesn[ atlyginim4 nei jiems

vadovauj antis personalas.3.6. vartotojai, perkantys importuotus pieno produktus, Zlugdo vietinius

pieno gamintojus.

4. Ceteris paribus (sutrumpintai: c.p.) - tai:4. l. Ypatingas empirinio testavimo bfldas.4.2. LotyniSkas posakis, reiskiantis ,,visoms kitoms s4lygoms esant

nekintamoms"_4.3. Posakis, reiSkiantis ,,su b[tinais pakeitimais,,.4.4. Teiginys, i5reiSkiantis modelio ar teorijos teisingumq.

5. Gamybos galimybiq kreive arspindi:5. I . Absoliutq ekonominiq kaStq dydi.5.2. Ar prekiq rinkinys A kainuoja brangiau, nei prekiq rinkinys B.5.3. Alternatyvinius kastus, pereinant nuo prekiq rinlinio e prie prekirtr

rinkinio B.5.4. Galimas gamybos alternatyvas.5.5. Ekonominio pelno dydi.5.6. Per tam tikrE laikotarpl galimq pagaminti maksimalq prekiq rinkini.

6. Fermeris turi du Zemds sklypus, kuriuose pasirinktinai gali auginti grfidineskult[ras ar darZoves, priklausomai nuo Zemes derlingumo. pirmame laukejis gali iSauginti 50 tonq grfidiniLl kultDrq arba 100 tonu darZoviu. Antrasis

1

sl<lypus derlingesnis gr[dinems kult[roms, todel iame galima isauginti 200

lorrr1 grhdiniq kultflrq ar 50 tonq darZoviq.

6.l. NubreZkite abiejq sklyprf gamybos galimybiq kreives.(r.2. Apskaidiuokite vienos tonos grudiniq kultUrq altematyviuosius kaitus

kiekviename sklype. Kuriame sklype jie didesni?

Lurtcleje pateiktos dviejq prekiq - robotq ir sviesto - hipotetines gamybos

gllirnybes:

Gamybossalimyb€s

Robotai,tiikst. vnt"

Sviestas,tnkst. t

Ribin6 transformacij os

norma

C

DE

F

0 l09

2 7

5 Aa

G 4 0

Atl ikite Sias uZduotis:7. | . Apskaidiuokite ribinq transformacijos norm4 ir paaiSkinkite jos kitim4.

7.2. NubreZkite gamybos galimybiq keivg.

tl. 'l'arkime, kad imone su turimais istekliais gali gaminti kompiuterius irrrtrgnetofonus. Jei visus i5teklius skirtq magnetofonq gamybai, tai per

nrcncsi pagamintq 15 000 'vnt., o jei visus i5teklius skirtq kompiuteriqg.rrrnyl"rai, pagamintq 6000 vnt. Galimi ir kiti gamybos variantai, kurieprrle il<li lenteleje:

(Jnmvbos variantai Magnetofonai, vnt. Kompiuteriai, vnt.TI 15 000 0

II l2 000 2000

III l0 000 3000

IV 6000 5000

V 3000 5500

VI 0 6000

Arl ikite Sias uZduotis:fi. | . NubreZkite [monds gamybos galimybiq kreivE.

l.i.l. l'asakykite, kurie gamybos variantai rodo efektyvi4 gamybE, o kurie -ncefektyviq gamyb4.

H l. l'raiSkinkite, kuriq gamybos variantq imon€ negali lgyvendinti.Koclcl?

r9. Lenteleje pateiktos X ir y prekiq gamybos galimybes:

Gamvbos variantai X prek6, tiikst. vnt. Y prek6, tiikst. vnt.A 0 l2B z I 1,8C 4 lt 5

D 6 ilE 8 l0F 0 8G 6H 1.5 4J 2 0

Atlikite Sias uZduotis;I l.l NubreZkite gamybos galimybiq kreivg.I 1.2 Kokie yra drabuZiq gamybos padidinimo vienu vienetu altematyviniai

ka5tai, jei drabuziq gaminama: a) 2 vnt., b) 3 vnt., c) 4 vnt.?ll'3 Tarkime, kad technind, pazanga Zemes lkyje leido padidinri maisro,tenkandio vienam Zemes [kyje panaudoto ist"kliuu.^vienetui, iseigq.Kaip tai paveiks drabuziq gamybos altematyvinius kaStus?

I1.4 Tarkime, kad sausra perpus sumazino su turimais istekliais gaminamqmaisto kiek[. NubraiZykite naujE gamybos galimybiq keivE.

| 2. ftirrkos ekonomika daLnai, siekiant pabrdht jot ir komandines(ccrrtralizuoto [kio) sistemos skirtumus, apibudinama kaip kapitalistind arba

libcrali ekonomikos sistema. Ar Siuos bruoZus teisingai perteikia Zemiau

putcikti teiginiai:12. I ttinkos ekonomikoje yra kapitalas, o komandin6je ekonomikoje - ne.

12.2 Tik rinkos ekonomikoje nustatoma kapitalo kaina - palfkanos.| 2.3 Rinkos ekonomikoje kapitalu disponuoja decentralizuoti ekonomikos

subjektai.12.4 Komandindje ekonomikoje kapitalo pajamos atitenka gamintojams

(darbininkams).| .1. 5 Komandinej e ekonomikoj e darbininkas negali btti iSnaudojamas.

lJ.6 l,iberalioje rinkos ekonomikoje namq flkiai ir imones, veikdami ikinr.rstatytq lstatymq ribrS sprendimus priima laisvai.

Ll.l(uric i3 Zemiau pateiktq teiginiq paai5kina aktyvq valstybes dalyvavimqrirrkos ekonomikoje:ll.l.Valstybe disponuoja iSsamesne informacija, todel geriau Zino, kq

reikia daryti.ll.2.Yra sridirl kur rinkos mechanizmo veikimas s4lygotq neigiamas

pasekmes.

11.1.Rinkos s4lygotas pajamq paskirstymas daugumai Zmoniq atrodo

koreguotinas.| 1.4. Valstybinis planavimas sumaZina klaidingai vykdomas investicijas.l1,5.Valstybe geriausiai Zino, ko reikia visuomenes gerovei, tuo tarpu

privatus subjektai vadovaujasi asmeniniais interesais ir todel kenkiavisrromends gerovei.

l,l. llltonurniniq srautq judejimas ratu (rinkos apytakos schema) rodo, kad:

l"l. | . lrnones si[lo gamybos i5teklius.| '1. 2. I rrrones perka vartoj imo prekes.I .1. 1. Narnq fikiai sillo gamybos i5teklius.1,1.4. Nnrnq ukiai si[lo vartojimo prekes.

| .1.5. I rnones perka gamybos iSteklius.

| {. h rl nrrrnrt hkiai ir imones sinlo rinkoje? Nurodykite teisingus atsakymus.

| 5 l. Nurnq lkiai siulo gamybos i5teklius.l\..1.lrlones siulo pinigus vartojimo prekems isigyti.l\.1.lrlrones siulo pinigus gamybos i5tekliams isigyti.15,,1. Nanrq lrkiai sifllo pinigus vartojimo prekdms isigyti.1 1. 5. lrrroncs siulo gamybos i5teklius.| 'r.tr lrrroncs siulo vartojimo prekes ir paslaugas.

Atlikite Sias uZduotis:9.1. NubreZkite gamybos galimybiq keivE.9.2. Tarkime, kad gamyba atitinka F variantq. Kokie yra X prekes gamybos

padidinimo I tUkst. vnt. alternatyviniai kaStai?

10. Gamybos galimybiq kreive gali iliustruoti mikroekonomikos irmakroekonomikos skirtumus. Kurias problemas priskirtumdtemakroekonomikai, o kurias - mikroekonomikai?10.1 Gamybos galimybiq kreive ilguoju laikotarpiu slenka I deSinE.l0'2 Ekonomika veikia ant gamybos galimybiq kreives arualos vidule.10.3 Pasirinkimq gaminti daugiau X prekes ir maZiau i prekes, arba

atvirk5diai - daugiau y prekes ir maLiau X prekes (kai pasirinkimovariantai yra ant gamybos galimybiq kreives).

ll.Tarkime, kad hipotetineje salyje gaminamos tik dvi prekes: maistas irdrabuZiai. Galimi gamybos variantai pateikti lentel€ie:

l6'Tarkime, kad benzino litro kaina Klaipedoje yra 20 centq didesne neguUtenoje' Ar si situacija sudarys galimybes arbiiraLui vykti (i.y., tuo nr,no,pirktr'1 benzin4 Utenoje ir perningai parduotq jI Klaipedoje)? Kodel taip,arba kodel ne?

lT.Telefoniniq pokalbiq vienos minutes kaina per 200r_2005 metq raikotarp[sumazejo nuo 40 centq iki 22 cenitruZ minutE, t.y. 45 procentais. Vartotojrlkainq indeksas per tq.pat[ laikotarpr padidejo l0 procentq. Kaip pasikeitereali telefoniniq pokalbiq kaina?

l8.Lenteleje pateikti JAV duomenys, rodantys vidutines benzino kainos irvartotojq kainq indekso kitimq l9g0_2005 m.

lll. lll<orromistai teigia, kad ekonominiai sprendimai priimami vadovaujantis

rircionalumo principu. Vartotojq poZiflriu, racionalus sprendimo priemimas

lciSkia (nurodykite, ar teiginys teisingas, ar klaidingas):10. l. Kad vartotojas nepirks prekirl kurios labai nedaug padidina jo

pasitenkinim4.20.2.Kad vartotojas stengsis maksimizuoti individualq pasitenkinim4

gaunamq i5 uZdirbamq pajamq.

20.3.Kad vartotojas perka tos ru5ies prekes, kurias perka vidutinisvartotojas.

20.4. Kad vartotojas stengiasi gauti didZiausi4 vertq i5 pinigrt i5leistqprekems pirkti.

.r(1.5.l(ad vartotojas palygina (galbflt labai atsainiai) pirkinio ka5tus su tanauda, kuriqtikisi gauti i5 pirkinio.

I |. hrrric i5 dia pateiktq teiginiq apibudina tobulosios konkurencijos

ckorrornik4:

.11 . l. Pardavejq ir pirkejq yra daug ir kiekvienas i5 jq uZima nedidelE rinkos

dal[.J 1.2. Pardavejq ir pirkejq yra nedaug ir kiekvienas i5 jq uZima didelg rinkos

dal[.I | .3. Nera lejimo ir i5ejimo i5 rinkos barjerq.

.ll.4.NO vienas pirkejas ar pardavejas negali pakeisti kainos, nes neturirnonopolin€s valdZios rinkai.

.'1.5. l)lrdavejas pats nustato prekes pardavimo kainq.

.'1.(r.l)r'cl<ds mainomos tik pagal jq kokybq ir kain6 t. y. pirkejai irpurdavdj ai yra anoniminiai.

.t| .7. ligzistuoja visq prekiq ir paslaugq rinkos.,' | .fi. Nar-rda individui sutampa su nauda visuomenei..) | .t). l)ardavejai parduoda skirtingas prekes.

.l | . 10. Sandorio ka5tai lygfls nuliui.

.) I . I l. IStekliai tiesiogiai, be tarpininktS priklauso vartotojams.

! !. Nrrrotlykite, kuriuos i5 dia i5vardl'tq elementq apima sandorio kadtai:

,'.). | . Silrraudas, b[tinas potencialiam pirkejui ar pardavdjui surasti.

,'.t..1. l)rckiq gamybos s4naudas.

.'.r. l. I)rckiq reklamos s4naudas.).).,1. l)r'ckis savybiq nustatymo s4naudas.

.t.'. t. l'lrr:kiq transportavimo s4naudas.r1.(r.Silrrurdas, atsirandandias prekg parduodant pirkejui bei nustatant, o

vt'liuu ir uZtikrinant nuosavybds teisg i prekg.

Bureau of Labor Statistics

Atlikite Sias uZduotis:lS.l.Apskaidiuokite realiq benzino galono kainQ 19g0 m. doleriq vene.

Kaip pasikeitd reali benzino galono kaina?l8'2'Koks procentinis

_.:1]or binzino galono kainos (r9g0 m. doleriqverte) pokytis nuo l9g0 m. iki 2005 m.?

l8.3.Perskaidiuokite vartojimo kainq indeksa [ 1990 : 100 ir nustatykite. ^ . IguliS benzino galono kain4 1990 m. doleriq verte.18.4.Koks procentinis realios benzino galono kainos (1990 m. doleriq

verte) pokl.tis nuo l9g0 m. iki 2005 m.? palyginkite gaut4 atsakymq su18.2 punkte apskaidiuotu ir pakomentuokite.

19. Atskirkite mikro- ir makroekonomikos nagrinejamas problemas:19.1. Vyriausybes i5laidq lygis.19.2. Vyriausybes skiriamq subsidijq pieno gamintojams dydis.19.3. UZsienio firmq investicijos Lietuvoie.19.4. Maisto produktq kainos.I 9.5. Infliacijos norma.19.6. vidutinis darbo uZmokestis, mokamas tekstiles [mo'ir1 darbininkams.l9.T.Bendrosios Lietuvos namq [kiq islaidos, skirtos drabuZiams ir

avalynei pirkti.I 9.8. Praejusiq metq namq Dkiq taupymo lygis.

11

1980 r985 1990 1995r 2000 2005Vartotojq kainq indeksas,(JAV miestq vidurkis) r00 107,6 130,7 152,4 t7) ) t95,3Vidutine benzino galono(lygus 3,785 l) kaina, JAVdol.(JAV miestq vidurkis)

| ')) 1,20 l)) t,2l 1,56 2,34

l0

2. PAKLAUSOS IR PASIfJLOS ANALIZES PAGRINDAI

Pagrindinds s4vokos

r Paklausar Paklausos kiekio pokytiso Pasi0la. Pasiulos kiekio pokytiso Rinkos pusiausvyra

Pagrindiniai klausirnai

Pusiausvyros kainaRinkos situacijos: perteklius ir tr[kumasMinimalioji ir maksimalioii kainos

a

a

a

o Prekes pakaitair Papildandios prekes

a

2.1 pav. A prekes paklausos kreive

I'rrvirizrluokite grafike pasiulos ir paklausos kreiviq pokydius ir nurodykite,

l.oli, iir ptrsiausvyra pasiekiama Zemiau nurodytais atvejais:

.r.l. Netiketai i5augo paklausa. Prisitaikl'ti prie rinkos pokydiq ndra laiko,todel gamintojai nesiima jokiq papildomq priemoniq gamybai plesti'

.r.1. 'Iikimasi paklausos padidejimo. Laikas ribotas, gamintojai didinagarrybos apimti trumpalaikiq veiksnirl sqskaita.

.1.1. l)aklausos padidejimas Zinomas i5 anksto. Laiko yra pakankamai.( iamintojai pledia gamyb4.

Nrrrodykite, kurie i5 i5vardytq veiksniq sqlygos pasitlos kreives poslink[ it lcS ittg:l. L Zaliavq naudojamqprekei pagaminti, kainqpadidejimas.| .), Nlujq technologijq didinandiq darbo na5umq idiegimas.{ I lnllirciniai l0kese iai.

/.r'rrrrrrr pateiktame grafike pavaizduotos raSaliniq plunksnakodiq pasiulos irnirli llrrs<ls kreives.

o

1.2 plv. Ra5aliniq plunksnakodiq paklausos ir pasi[los kreives

Il. Kodel paklausos kreive turi neigiamq nuolydi?2. Kodel pasi[los kreive turi teigiamq nuolydj?3. Nurodykite pasifilos veiksnius.4. Nurodykite paklausos veiksnius.5. PaaiSkinkite rinkos pusiausvyros susidarymo mechanizmq.

!. 5"g skiriasi paklausos pokydiai ir paklausos kiekio pokydiai?7. Kokiq prekiq paklausa

flaugs, pudid"lu, pirkejo puju.o.rZ I kuriq pusgpaslinks paklausos kreive?

8. Kokia rinka vadinama vartotojo rinka, o kokia gamintojo?9' Kaip keidiasi situacija

.rinkoje, jei vyriausybe nustato minimali4

rink4? Kieno interesus gina vyriausybe, nustatydama tokiq kain4?10.Kaip keidiasi situacija. rinkoj, jei vyriausybl nustato maksimali4

rib4? Kieno interesus gina vyriausybe, nustatydama kain4?

UZdaviniai ir pratimai

l' Toliau pateiktoje diagramoje parodya A prekes pakrausos kreive.Nurodykite, kaip ji pakeis savo padetl, jei:1.1. Pakilo A prekes kaina.1.2. Padidejo gyventojq pajamos.1.3. Pagerejo A prekes kokybe.1.4. A ir B prekes - pakaitai, o B prekds kaina i5augo.1.5. Kilo panika del galimo A prekes pabrangimo.

kainos

kainos

t2 l3

rNurodykite atvejus, sukeliandius rasariniq plunksnakodiq paklausoskreivds padeties pasikeitim4:

4. l. Tu5iniq plunksnakodiq kainos sumaZeiimas.4.2. RaSalo kainos kritimas.4.3. ZaliavrS naudojamq ra5alinio plunksnakodio gamybai, atpigimas.4.4. Laukiamas mokesdiq sumaZej imas.4.5. Laukiamas gyventojq piniginiq pajamq padidejimas.4.6. Ra5alinio plunksnakodio reklama.

zemiau pateiktame grafike pavaizduota palapiniq pasi[los keive pakeitepadeti i5 S, i Sz.

0 a2.3 pav. Palapiniq paklausos ir pasi[los kreives

Nurodykite prieZastis, sukelusias pasillos pasikeitimq:Nauj q technol ogij q palapini q gamyboj e naudoj imas.Gyventoj q pajamq iSaugimas.Komplektiniq prekiq kainos sumaZej imas.Laukiamas kainq sumaZej imas palapiniq rinkoje.

tr /. l(aip pasikeis duonos paklausos kreives padetis, jei gyventojq pajamos

prrclides?

\7. f{rrrkrrs paklausos sviestui lygtis yra tokia: Qo=aPs + bPo + cI ,

l,ril (/1, - perkamas sviesto kiekis per savaitg, t[kst. kg; a, b, c - laisvieji

Irittilti; /'5 - sviesto kaina, eurai/kg; la*-dU9l.1gq.-(aina, eurai/kg; 1- pajamos

v it'ruutt gyventojui. eurais.

l'irr'l<irr, kad a: -0,5; b: -1l' P*p:J; c:0,025; I: 400.

/. l. tJZra5ykite sviesto paklausos lygti ir nubreZkite paklausos kreivE'

/..1. Kaip pasikeis sviesto paklausa, jei duonos kaina padidejo iki 2

ctrnl/kg, esant ceteris paribus? UZrasykite naujq sviesto paklausos lygtiir parodykite paklausos pasikeitimq grafike.

/ | l(nip pirkejai vertina sviestq ir duonq?

/'1. l(aip pasikeis sviesto paklausa, jei vieno gyventojo pajamos padides

il(i 600 eurq (palyginti su 7.1 atveju)? UZra3ykite nauj4 sviesto

paklausos lygti ir nubraiZykite grafike.

/.5. Kokios kokybes preke yra sviestas vartotojams?

\ ll. .lonlts, Darius, Mindaugas, Evaldas ir Linas nori remontuoti butus, tadiau

lirrrr r.cikalinga licencija. Jonas uZ licencijq sutinka mok€ti ne daugiau kaip

l,i0(l c:rrrq, Darius - ne daugiau kaip 700 eurrS Mindaugas - ne daugiau kaip()00 (:urrl, o Evaldas ir Linas - ne daugiau kaip 500 eurq.

ti I NrrbreZkite licencijos paklausos kreivg.t{ .' Vyriausybe nustate 600 eurq kainq Siai licencijai. I5 grafiko

rrrrslatykite, kiek licencijq bus nupirkta.

I tf l)rrrrlos dviejq vartotojq paklausos A prekei funkcijos: P,t:16-2Q ir

l', l0 5Q.r,kur P,q - A prekes kaha; Q1- pirmojo vartotojo perkamas A

lrrt'l,is l<ickis , Q2 - antrojo vartotojo perkamas A prekes kiekis.rr I t lzlasykite bendr4 abiejq vartotoiq paklausos lygti.rt .r ( ilulike nubreZkite bendrosios paklausos kreivE (lauZtE).

lfl=lilrrrk'nlo lcdq paklausqper savaitq rodo lygtis: P : I0/Q' Kiek pinigq jisr';lrrrl/il lcdams? NubreZkite ledq paklausos kreivq.

ll.ltrrrrtc pcr savaitg picai iSleidZia 24 eurus, kad ir kiek pica kainuotq.

I tTrrr:lykilc picos paklausos kreivds funkcijq ir nubreZkite paklausos kreivg.

11.,.\rrrlu irri iianalizuokite pateikt4 grafik4 ir pateikite atsakymus i Siuos

l, lirrr;tttttts:

5. 1.

5.2.

5.3.

6. Atsakykite i Zemiau pateiktus klausimus:6.1. Kaip pasikeis kviediq pasifilos kreivds padetis, jei isaugs mineraliniq

trqsq kainos?6.2. Gamyboje naudojama nauja technologija, uZtikrinanti sqnaudq

ekonomijq. Kaip tai pakeis pasiDlos kreives padet[?6.3. Kaip pasikeis avienos mesos pasiDlos kreives padetis, jei pabrangs

avikailiai?6 4 Kaip paslinks pasiulos kreive, jei valstybe apmokestins prekes?6.5. Kaip pasikeis jautienos paklausos kreives padetis, jei isaugs avienos

kaina?6.6. Kaip pasikeis lengvqjq automobiliq paklausos kreivds padetis, jei

gyventojq pinigines pajamos sumaZes?

t4 15

a

-n

oQrQ2.4 pav. Rinkos pusiausvyra

l2' l ' Koki4 ekonoming prasmQ turi kreiviq S ir D susikirtimas taske E?l2.2.Kokia ekonomine atkarpos KL interpietacija esant kainai p3?12.3. Kokia ekonomine atkarpos MN interpretu"lu

"r*t kainai p2?12.4.Jeigu iSaugs vartotoiq pajamos (esant ceteris paribus), kaip keisis

pusiausvyros kainos lygis _ bus aukSdiau ar LemiiuuL.kainqpl12.5. Tarkime, kad pabrango Zaliavos. Kokiame lygyje nusrstoves

pusiausvyros kaina- aukSdiau ar LemiauuZ kain4pli13' Tarkime, kad vyriausybe nustate A prekes kain4 g0 eu^1. sios prekds

pusiausvyros kaina 120 eun4. Atsakykite I klausimus:I 3 . I . Kokios Sios situacij os galimos pasekmes?l3.2.Kokia galetq b[ti Sios prekes kaina juodojoje rinkoje?I 3. 3. Parodykite apra5yt4 situacij q paklausos iipasiulos modelyj e

14. Lenteleje pateiktos A prekes paklausos ir pasillos apimtys:

irrrkurnui ir pertekliui? PaZymekite kainos judejimo kryptis

rodykldmis.1,1.2. NubreZkite paklausos ir pasifllos keives.

15. l)lklausos ir pasiulos apimtys pateiktos lenteleje:

n tl ikite Sias uZduotis:I 5. I. Nustatykite pusiausvyros kainq ir kieki.lr.J.UZpildykite ketvirt4 skilti ir paaiskinkite, kaip keisis kainos esant

prckiq trukumui ir jq Pertekliui.| 5 ..l . l'aZymekite kainos pokydius rodyklemis penkt4 skilti.l5.4.ttemdamiesi lenteles duomenimis, nubreZkite paklausos ir pasifilos

kreives.| 5.5. I'aaiSkinkite, kodel rinkoje, esant prekes kainai 1 eurui arba

5 curams, n6ra PusiausvYros?

l{r= | crrlr'liric pateiktos paklausos ir pasifllos apimtys:

Kuina, EUR/vnt. Paklausos kiekis, vnt. Pasiiilos kiekis, vnt.

6 80 20

t4 70 40

22 50 50

30 40 60

38 30 80

Atlikite Sias uZduotls:lrr. | . NrrbreZkite pasiulos ir paklausos kreives.

Irr .). Nrrstatykite Sios prekes pertekliq ar trlkumq jei jos kaina bus 6 eurai;

10 curq.Itr l, Nrrslatykite pusiausvyros kainq ir kieki.

It,.l.'l'rrr'liirne, kad gyventojq pajamos padidejo ir paklausa iSaugo 20 vnt't.srrrrl kiekvienam kainq lygiui. Pavaizduokite 5i4 situacij4 grafike ir

rrrrstltykite nauj4 pusiausvyros kainq ir kiek[.

l4'l'Nustatykite Sios prekes pusiausvyros kain4 ir kiek[. UZpildykite 4-q ir5-4 skiltis ir paaiSkinkite, kokia kryptimi keisis kainos esant prekiq

l ',J;i',r-l-.,,-.,,t.t--iffifI r' viii'i*il,r vicsoji I

I 't':{'gie(n-jc,('./ /LrT0x

Krrinn,lll ll{/vnt.

Paklausoskiekis, int.

Fasiiilosil'kiekis, vnt,

Perteklius (+)Trukumas (-)

Poveikis kainai

I 12000 I 500

1 9000 2500

1 4500 4500

,l

5

2500 5250

I 500 6500

Kaina,EUR/vnt,

Paklausoskiekis, vnt.

Pasiuloskiekis, vnt.

Perteklius (+)Trtikumas (-)

Kainos judEjimokrYPtis

50 10 4/U 9 6

90 8 8

110 7 l0130 6 t2

l6 t1

r[7.Tarkime, kad kviediq bendroji paklausa ir bendroji pasiula per menesl

gr[diniq kultlrq birloje pateikta lenteleje:

Kvieiirl kaina,EUR/t

Kvieiiq paklausoskiekis. fiikst. t

Kvibiiq pasiuloskiekis, taikst. t

Prekiq triikumas (-)arba perkelius (+)

65,40 6J 72

15,70 80 naIJ

85,00 75 7595.00 70 77

l0t ,00 65 79106,90 60 8l

Atlikite Sias uZduotis:lT.l.Nustatykite kviediq rinkos kainq ir kviediq pusiausvyros kiek[.

UZpildykite ketvirrq lenteles skilt[ ir paaiskinkire sivo atsakymus.lT.2.Remdamiesi lenteleje pateiktais duomenimis, nubreZkite kviediq

paklausos bei pasiDlos kreives ir paZymekite rinkos pusiausvyros kainqir kiekf.

17.3.Tarkime, kad valsrybd nustatd minimaliQ kviediq kain4- l0l euro/t irisipareigojo kviediq kiekio pertekliq supirkti pari. Koks kviediq kiekisbus parduodamas birzoje dabar? Kiek kviediq supirks valstybe? Kienointeresus gina valstybd, nustatydama tokiq kain4? Savo atsakymEpailiustruokite grafi ke.

l8.Tarkime, kad paklausos lygtis yra: p=10 -0,5eo, o pasiUlos lygtis:P =2+0,5Qs,fut Qoi, er-paklausos irpasi[los kiekiai, op_kaina.18.1. Apskaidiuokite pusiausvyros kainq ir kiek1.1 8.2. P av aizduokite rinkos pusiausvyr4 grafi ke.

{19. Paklausos kreives lygtis yrai en = 1000 - 4p , o pasiulos lygtis:

Qs =200+4P.19. I . Apskaidiuokite pusiausvyros kain4 ir kiek[.19.2. NubreZkite paklausos ir pasifilos grafikus.l9.3.vyriausybe nustate rnaksimali4 kain4. Apibudinkite, kokia situaciia

bus rinkoje (kainq pasirenkate savarankiSkai).

'20. Nurodyos A prekds paklausos ir pasi[los funkcijos:Qo=20-0,5P, Qs=5+2P.20. l.Apskaidiuokite pusiausvyros kain4 ir kiek[. parodykite rinkos

pusiausvyrq grafike.

,)().J. Kaip galetq pasikeisti pusiausvyra, jeiA prckd yra geros kokYb€s?

.10. 1. Kaip galetq pasikeisti pusiausvyra, jeiyrn A prekes pakaitalas?

J0..1. Vyriar.rsybe nustate minimali4 kainq. Ar ji bus didesn6, ar maZesnd net

pusiausvyros kaina? Kieno interesus atitinka minimalios kainos

nustatymas?

ll.Mol<ykloie valgomq kompleksiniq pietq paklaus4 ir pasiulq apibfldina

lirrrkci.jos: Qo=900-200P ir 9, =300+400P , kur Q - kompleksiniq

piclrl kir.:l<is per dienq vnt.; P - kompleksiniq pietq kaina, eurai/vnt.

,'l l,liokia kompleksiniq pietq kaina mokyklos valgykloje? Kiek

nrrpcrkama per dien4?.'1..1.Sitrracijq pavaizduokite grafike, nubreZdami kompleksiniq pietq

plklausos ir pasifilos kreives..)1.1. Mokyklos administracija nustatd pietq komplekso kainos maksimum4

(nrll<simaliq kain4 pasirinkite patys)' Kiek kompleksiniq pietq bus

nrrpcrkama dabar? Kokia situacija susidarys dabar mokyklos

valgykloje? Kieno interesus gina mokyklos administracija,

rrustatydama toki4 kain4?

.' I .,1. I'lsikeitusi4 situacijq pavaizduokite grafike.

!1. Nrrrrr<lytos Sios A prekes pasifilos ir paklausos funkcijos:

r11 , rpl 70-P+2P2( ), : O^="

.l r lP 2+2P

.'.). | . Apskaidiuokite pusiausvyros kain4 ir kieki.

.' .) . .1. l'ulodykite rinkos pusiausvyrE grafike.

ll, llg('j0 laikotarpio pasiflos kreive duonai - horizontali tiese. Duonos

kcprrlitrko rinkos kaina 3 eurai, o paklausos funkcija yra tokia:

()r, 50-2P , kur Qp - duonos kepalq paklausos kiekis, mln. vnt' per

rrrt'lrrs; /) - duonos kepaliuko kaina, eurais.

.) t.l . I(okia pusiausviros gamybos apimtis ir kaina?

'l..r..lcigu kiekvienas duonos kepaliukas bfltq apmokestintas I euru, kokia

hiitrl pusiausviros gamybos apimtis?

' I I Abi situacijas pavaizduokite grafike.

J,l. 1.. orrrt'r'cincs paskirties Zemes paklausa apraSoma lygtimi:

( r,, ('0 000- 20P,kut Q _ Lemts kiekis, ha', P - vieno aro kaina, eurais' I5

r r,,o rlrr.tluodama 30 000 ha Sios Zem6s. Sillomas Zemes kiekis nepriklauso

Itrr() lori l<itinos.

' I I Nrrslllvkite vieno aro Zemes kaina.

padideja gyventojq pajamos, o

atpigo B preke, kuri gamintojui

iq

l8 19

24.2.Situacijq pavaizduokite grafike, nubreZdami paklausoskreives.

25. Rinkoje paklausq ir pasiDl4 A prekei apib[dina tokios funkcijos:Qo=1000-100P , Qs =500+100p.25.l.Apskaidiuokite pusiausvyros kain4 ir kiekl bei nubrezkite paklausos ir

pasiulos kreives.25'2' Padidejo gyventoiq pajamos, ir uZ rinkoje esandi4 kainq vartotojai noripirkti 900 vnt. prekiq. Apskaidiuokite nauj4 paklauro, fu,rt.4q ir naujq

pusiausvyrq bei parodykite j4 grafike.25.3.Pabrangus Zaliavomr, ,u*ur.;o pasi[la, ir gamintojai uZ rinkoje

esandiq kai'4 nori parduoti tik 6i5 vnt. ApskaiEiuokite nauiq pasi'losfunkcij4 ir naujq rinkos pusiausvyrq bei paiodykite jq grafike.'

26' salies rinkoje jautienos pakrausa ir pasiura aprasomos siomis rygti'ris:Po=20-0,1Q ir p, = 2+0,1e, kur p_jautienos I kgkaina, Jurais;nuperkarnasjautienos kiekis per menes[, t[kst. kg.26.l.Apskaidiuokite, kiek Salyje pugu-inu-u jaurienos

ios kaina.26'2'situaciiq pavaizduokite gralike, nubreZdami jautienos paklausos irpasi[los keives.26'3'Pabrangus kitos r[sies mesai, uZ tq padi4 kainq vartotojai nori pirkti l0t[kst. kg j autienos daugiau- N ustatykite naui q i-autienos pat<tauios

-tygti

ir apskaidiuokite naujq pusiausvyros t<aina Uei t<ieti.26.4.Pasikeitusi4 situacijq jautienos rinkoje parodykite

grafike.26.5. SumaZejo jautienos pasi[la, ir gamintojai

pusiausvyros) kainq nori parduoti tO tutrt.Nustatykite naujq jautienos pasiulos lygti irnaujai susidariusios pusiausvyros t<ainq Uei

- _ - gul ."jo sukelti jautienos pasiDlos sumaZejim4?

uz tq padiq (naujoskg jautienos naLiau.apskaidiuokite rinkoje

kieki. Kokie veiksniai

laJo KalnE.

26.6.PasikeitusiE situacijq jaurienos rinkoje parodykitegrafike ir palyginkite prading rinkos pusiausvyrqpasi0lai pasikeitus.

27' Vyno paklausa ir pasi[la mieste per menesi aprasomos tokiornis rygtimis:Po:30-0,5Q ir Ps =10+0,5p, kurp- I litro vyr.ro kaina,.u.uir;i g_nuperkamas vyno kiekis, tlkst. litrq.27' l ' Apskaidiuokite, kiek vyno nuperkama per mdnesi ir kokia io kailt_.2, \ y no.i'koi ;i; ;'*;;;ffi;i##il::"27.3.Vyriausybe nustate lg proc. pridetinei verles

naujq vyno kainq ir nauj4 nuperkamq kiekl.

20

mokesti. Nustatykite

pasiIlos

;Q_

ir kokia

tame padiame

tarne padiamesu pusiausvyra

' / ,l I'lsil<cilusiq rinkos pusiausvyrq parodykite tame padiame grafike.

'/'r.Aqrsl<aiiiuokite, kiek pridetines vertes mokesdio surenka valstybe i5

nrreslo gyventojq per metus.

llrrrvclsilclo knygyne mikroekonomikos vadovelio paklausa ir pasiula

,rpr*'urnros lygtimis: p, = ir P, - 1+ 0,01p, kur P vadovdlio kaina,

,'rrrrris; () nuperkamas vadovdlio kiekis per metus.

.'s.l.l.,okia vadovelio kaina universiteto knygyne ir koks jo kiekisrrrrpcll<amas?l*,oliios bendrosios studentq i5laidos perkant 5i vadovel[?l.,rrrp pasikeitd vadovelio kaina, perkamas kiekis ir studentq bendrosios

r;lrrirlos, jei, padidejus studentq stipendljai, vadovdlio paklausa

prrrlitlcjo ir bet kuria kaina jo perkama 200 vnt. daugiau?

'lj ,l Ahi situacijas pavaizduokite viename grafike, nubrdZdami paklausos irnrrsirrlos kreives.

3. PAKLAUSOS IR PASIIJLOS ELASTINGUMAS

Pagrindinds sqvokos

. Paklausos elastingurnas kainos .atZvilgiu .r Pasi[los elastingumas kainos .atLvilgiu

r Santykinis elastingurnas 3r Santykinisneelastingurnas. Vienetinis elastingumas .

Pagrindiniai kla usimai

l. PaaiSkinkite, kodel, vienodai pabrangus duonaikiekiai sumaZdja nevienodai?

2' Kaip apskaidiuoJamas paklausos ir pasi[los elasti'gumas kainos atZvirgiuintervale ir taSke?3.

4.f,.

Kodel pardavejui, keidiant prekds kain4 svarbu Zinoti paklausos elasti'gum4/Kokie veiksniai s4lygoja santykinai n""turtingfpaklausq?PaaiSkinkite, kaip priklauso pasi.los

"lurtingu*us nuo laiko, per kurigamintojai gali sureaguoti Irinkos pokydius.Kokiq infornacii4 teikia apskai3ruotus paklausos elasti'gurno pajamqatZvilgiu koeflcientas?

6.

1 Kq galite pasakyti apie prekes, jei apskaidiuotaskoeflcientas yra -0,7 52

8. PaaiSkinkite teigini: paklausa plataus varto.limo

^ llquoju laikotarpiu nei trumpuoju laikotarpiu.n' j:i-:l::11:Io:"^li*'i ,qaaioi'1i

pa.;u31 is uk.i,u rnokesdiq, ji privaro

Xtlil::::Tlipl!k1, kuri+ paklausa: a) elastinga; b) "";i;il;;;'

o. *y:,?:::1?, ::::T I ls

minimari4. k;; ;;;fi ; ;J*_ffi ffi dides'r s : a)kai paklausai ir pasirila elastinga; uy r."i puii"uJ;;;;;i##ffi;UZdaviniai ir pratimai

L. Tjnoma, kad paklausos elastingumo kainosEo = -1,5, pasirllos - Es =0,S. Kaip pasiskirstys

JAV, rerniantis ernpiriniq tyrimq duomenimrs, nustatytt Sie prekiq irpaslaugq paklausos kainos atZvi lgiu elastingun.ro koeflcientai :- rnedicininis aptamavirnas _ 0"6:

)

- 4,0;

22

- turistines keliones

L)

Ir'lt'vizot i:tt 11

|.rrrlorl:lrrirsi tcorinenris Ziniomis apie paklausos elastingumE kainos

rr, r rl;,ru ve ihilndir.rs veiksnius, paaiSkinkite Siuos koeficientus.

Absoli utus elastingumasAbsol i utus neelastingumasPak lausos elastingumas pajarrrqatZvilgiuKryZminis paklausoselastingumasAkcizo rnokesiio veikirno sritis

rr Sokoladui, jq perkami

kryZrninio elastingumo

prekerns elastingesnd

atZvilgiu koeficier.rtasakcizo mokesiiq naSta?

\r rrrurolc, kad namq maistui paklausos elastingumas pa1amq

Ilril,'inr:r (ru rnaZesnis) negu restorano maistui? Paai5kinkite.

I l, l, lrirrir; vircluliq paklausos elastingumo kainos atZvilgiu

I t, l. Nustatykite, kokio pardavimr-1 pasikeitimo galima

t,, r r, I r r r',' i : r i cl cktriniq virdulirl kainq sumaZintq I 0 procentq?

| , rt,'lr't(' prrtcikti paklausos duomenys:

/,lil r'ovll:li ;r ir' irrs. I til<st.

i rilon I

\1,,;klii'iuokite bilietq pardavdjo bendr4sias pajamas ir paklausos

,l.r';(rrsr.rn'lo kainos atZvilgiu koeficientus (naudodami vidurkiol,,r rrrrrlg'). Gautus rezultatus pateikite lenteleje.

atZvilgiu yra

koeficientastiketis, jei

' I lrr:;lrnquttlo koeficientus palyginkite su apskaidiuotomisr',r, l:rr vl<ite iSvadas.

t llrrlrrt'Zkite paklausos kreivE ir paZymekite joje1,.,r,'lrt'icrrtq reik5mes. Padarykite iSvadas apie paklausos

"\ \ t:lvlllltls.I I rzrrr!vl<ite paklausos lygti.

rrr, l, tt' pllcikti pasilrlos duomenys:

l'r r l,ir; l,:rirr:r, l)UR/vnt.

l'r r I,ir; ;r:rsitikls kiekis, vnt.

\1',1,:rrt'itrokite pasiulosr r,lrn I'io lilrrnulp).

=l it '.elastingumE kainos at2vilgiu (naudodami

t'.r,rr,;1,irrliilc priklausomybq tarp pasilrlos kiekio ir kainos.

I lrrl'r r')l<itc pasiulos kreivq.

pajamomis ir

elastingumoelastingumo

Elastingumokoeficientas

Bendrosiospajamos,

ttikst. EUR

F.v

1 Zinomapaklausos lygtis: e, = 100 * l0p.7.1. NubreZkite paklausos tiesE ir paZyrnekite ta5kus:P:8,p:6;p:4:p:3.7'2' Ap-skaiiiuokite pakrausos elastingum* kainos atZvirgiu koeficientus

.*.-. .._ paZyn.retuose ta5kuose.I 7'3''lApskaidiuokite paklausos elastingurnq kainos atZvilgiu intervaluosetarp paZymetq ta5kq, naudodami vidurio

-r _vrdurio taSko. forrnulq.Paai5kinkite, koks bus , .- --

i*ai.l^rnc ioi. Karnq pasrkertrnro poveikis bendrosioms vartotojqiSlaidorns, jei:

t','o nr Azijos ialyse pradejus naudoti ragus vaistq gamybai, ragtl kainar rrrl rr1,' 1'rrIilo il<i 6 JAV dolerirl uZ svarqir skautqbhrys tais metais uZdirbor,{r {r0() IAV tlolcriq.| ' I l':rr:rrztlLrol<ite apra5ytq situacl-jq paklausos - pasirllos grafiniame

rrr.tlrrlyic, tardarni, kad briedZiq ragq pasilla nesikeite.| ' ' l':rrotlyliitc grafike skautq blrio pajamas, esant pradinei ir naujai

rrrrl.os liainai.I I \p:;l'liiiuokite pasilrlos elastingumo kainos atZvilgiu koeficientq

r r: rr rt lorlurtti vidurio taSko formulg.

I r l' rr..rl l, rrtt'li'ic pateiktus duomenis atsakykite i Zemiau pateiktus klar-rsimus:

hi'sPaklausos

elastrngumo Kalnosativilsiu koeficientai

Kryiminio paklausoselastingumo koefi cientaifteidiantis maisto kainai)

ot lu l< llt i -o ?5

1a -0.1 3

-0,85 +0,07

I i I l', ur ronrs prekdms paklausa elastinga kainos atZvilgiu, kokioms - ne?

| : ' l,.rrlr vcikia maisto produktq kainos pasikeitirnas vyno ir alaus

',,rr rrr lo jtttrq?

I: rLrrlr prrsikeis qino ir alaus paklausa, iei padides maisto kaina?

i'.rr,',lr l. ilc grafike.

t'rrrl,,,1,.rl.l:rrrsiqirpasihlqaluid€ZuteseapiblrdinaSiosfunkcijos:,, l{lr)o l00P, Qs- 500 + l00P. Atlikite Sias uZduotis:I I I \1',lrri'irrokite rinkos pusiausvyr4irparodykite jqgrafike.i | !'r,'l,i' rrprnokestinama 1 euro akctzo mokesdiu. Apskaidiuokite nauj4

I'r r', r: I r r:jvyl.il ir parodykite jq grafi ke.| | i l .[.r;r'r pljamas i5 akcizo mokesdio gauna valstybe ir kaip pasiskirsto

r r r,, l. r': ;l i s'.' Apskaidr uokite ir parodykite grafi ke.

! | I ij, rrr,l:rrnicsi akcizo mokesdio pasiskirstymu, apibfidinkite paklausos ir

l'. r . | | | l(,,r t'l:rslingumq kainos atZvilgiu.I | | , tr rrlos tlulies atsakym4 pagr[skite, apskaidir-rodami paklausos ir

l'., ,rrrlr,'; t'llstit.tgumo kainos atZvilgiu koeficientus esant pradinei ir

'r .rl.rr I rrrlios Pttsiattsvyrai.

i ,, I , t, rl, l:rrr:;:l :tpil.rrrdina funkcija: QD: 50 - 5P.i I rlrr'.l.rt\l.rlt'. kokios trus pardavimq pajamos, kai rinkos kaina 5 eurai.

I rrt, t,.r';rl.t'is pl.jarnos, jei kaina padides iki 6 eurq?

8.l. Kaina maLeja, o paklausa santykinai neelastinga.8.2 Kaina dideja, o paklausa santy-kinai elastrnga.8 3. Kaina maLeja, opaklausa saniykinai eiastinga.8 4 Kaina dideja, o paklausa santykinai neelastinga.8.5. Kaina mai.eja, o paklausa vienetinio elastingumo.8.6. Kaina dideja, o paklausa absoliudiai neelastinga.

9' Ki'o teatro administracijai padidinus bilietq kainas nuo 6 eurq iki g eurqZiDrovq sumaZ€jo perpus.t t

*ffff;uokite bilierq paklausos vidutinl elasringumE Siame kainq

9.2. Ar Sis adrninistracijos sprendirnas

. paaiSkinkrte.

10. Duota paklausos funkcija: eo = 500 _ 2,5p .

10. l. NubreZkite paklausos tilesQ rr apskaidiuokite elastingumo kainos

1111:19:*::Ti :'llt j :j.

k"lna ke i d i asi n,o r s o- "

u,q ll;'i?ffi ,;' o,

*flffJ:,1"11"*r:lll:luots "ru,tingu'"o-kui;;;;ir,;il:',-[,.n,n::::1?"ut",

karp keisis pardavejI bendrosios o;l",i*,'l.l'";i;padides.

buvo pagr[stas? Atsakyrn4

l0'3'Antrosios daries .atsakymq pagr[skite, apskaidiuodami bendr4siaspajamas ir parodydarnilq keitimfsi grafike.

11. Duota pasiDlos funkcija: es = l0 + 4p.I 1. 1. NubreZkite pasiDlos tiese.I I'2'Apskaidiuokite pasinros erastingurno koeficient4 taske, kar kaina5 eurai, geo'.retrir.riu ir argebrini-u elastingurno apstaieiavimo taskebudu.l l'3'Paai.kinkite, kaip keisis pasiDlos elastir.rgu'ras didejant kainai.

12. DZeksono valstrjoje ,(JAV) skautq b[rys rinkdavo briedZiq ragus rr .juosparduodavo a'atininkarns sagtirns, ,ugo,'r, ir suvenyram, gu,'',nii"rvos n'.rinkoje ragq svaras kainavo 6 ct, ir st"aut,f burys uZdirbo 540 JAV doteriq.

24 25

F*

l5'2'Pagal pajamq pokyti apib[dinkite paklausos erastingurnE kainosatZvilgiu Siame intervale.15'3'Atsakymq patikslinkite, apskaidiuodarni paklausos elastingurno kainosatZvilgiu koeficientq minetame intervaie.

16. PaaiSkinkite, koks bus kyZminis paklausos elastingumas, jei:]9 ] ?"f prekds yra pakaitai vartotojq poZiuriu.

:9? ?"i prekes yra kornplektln., uu,totolq poZiDriu.16.3. Siq prekiq vartojir.nas nera susijEs.

17'Kavine pietq rnetu suma-iino dienos patiekalo.kainenuo g eurq iki 5 eurq.Realizacija iskart padidejo nuo 60 iki l g0 uzsaky,o,l per dien4. padaugejo irqlivirU U gerimq uZsakymq - r.ruo 30 iki 150 kasdien.l7'l'Apskaiiiuokite dienos patiekalo pakrausos elastingu'rq kainosatZvileiu.I 7.2. Apskaidiuokite dienos patiekalo

elastingumE.l7'3' Paaiskinkite, ar kavi'ds administracija buvo teisi, sumazindamapatiekalo kain4.

18'Parodykite grafikuose ir paaiskinkite, kaip vartotoiq pajamLl padidejirnaspaveiks A, B ir C prekiq paktausos kreives, " j;i ;."-ki,r'laktausos

elastingurno pajarnq atZvilgiu koeficientai tokie: nf = t,l:af =-o,z; sf =0.

l9' Nubrezkite paklausos ir pasillos kreives, jei Zinoma, kad pasiul4 apib[di'afunkcija es =2+ p , o paklausa bet kuriame taSke yra vieneti'ioelastingurno. Rinka yra pusiauSvira, kai p : 4 eurai, e: 6 vnt.

20'X prekes parduodama 2500 vnt. per savaitg. sumaZejus y prekes karnai r0!lo:., X prekes parduodama per savaitg 5O vnt. daugiau.20' L Apskaidiuokite X ir y preki[ kryZminl -paklausos

erasti'gumokoeficient4.20.2. PaaiSkinkire, koks Siq prekiq rySys.

2t.5:gkl:jlus pirkejo rabako gaminiq paklaus4 rodo lygtis eD:20/p.21.1. Kiek daugiausia pinigq jis iStelOZia r[katams?21.2. Koks Sios paklausos elartir,gurnas kainos atfuilgiu?2l'3'KE patarturndte vyriausybel, siekiandiai apriboti r[ky'rq? Atsakyrn4pagr[skite.

,t'nr,'1,(",t rrrr, guckg' I or"tro akcizo mokesdiu. Naudodamiesi paklausos lr

1, r',rr r l, r', 1'r :r I ini tt tttotlttlitt, rrustatykite:' ' I l..rrp lir'isis pasihla ir rinkos pusiar"tsvyros kaina?

' ' ' l'.:u1r prrsisliirstys akcizo mokestis tarp pirkejq ir pardavejq?

" i l'.r1,:rl rnokcsdio pasiskirstym4 nusprpskite apie paklausos ir pasillos, l;r';l rrrlr,rtttll kainos atZvilgiu.

| , rrr, l, tr' pltciktos Seimos i5laidos, skirtos keturioms prekems pirkti.I t.rl,un(.tinuu llikotarpiu prekiq kainos nesikeite. Apskaidiuokite kiekvienos

1,r,lr', 1r:rllrrrsos elastingum4 pajamq atZvilgiu ir apibldinkite kiekvien4

r 'r, | ,

'l tl<(1sI5laidos, EUR

Anksiiau Dabar

II('l)

30 50

30 l025 20

l5 60

I5 viso 100 200

| 'rrr'rrr.r. l,:rrl liavos paklausos elastingumas kainos atZvilgiu yra - 0,75, o

I i rr', r ( ul\r'rrus paklausos kryZminis elastingumo koeficientas - 0,5.' | | \1,',1.,:rri irrokite, kiek procentq pasikeite perkamas kavos kiekis. jei

| ,i,,', k:rirll padidejo 5 proc., o cukraus kaina sumaZejo 2,5 procento.

| .rrr,. ,1,1 p:tvaizduokite grafike, naudodami paklar"rsos kreives modeli.

- 1,,,1' , 1,;rilrtttsos funkcija: Qox =14-2Px +0,1Pr, kur Px X prekes

I rrrr r /', \' Dlckes kaina. P;6 = 6 eurai/vnt., o Pr: l0 eurq/vnt. Atlikiter,' il 'liloll:,.' l\t,'.1,.:rrrrrol<ite X prekds paklausos elastingumo kainos atZvilgiu

l,'{ ltr t('nlil.' \t,,l ,rr, rrroliitc kryZmini (Y prekes kainos atZvilgiu) X prekes

l, rl l.rrr,,r,r t'llrstingumo koeficient4.: l' rl..nr( nluoliilc apskaidiuotus koeficientus.

r' i,,,1, , 1r;rl. l:rrrsos elastingumo kainos atZvilgiu koeficientas -0,8, o

1 rt i rrr ,, . , l,r':lrnsrrrlas pirkejq pajamq atZvilgiu 0,5.,, I llrr t,itrl'rlt'. liuip pasikeistq Z prekes perkamas kiekis, jei gyventojq

t' rt.rr.', r;rrrrlrZcttl 2 procentais, o prekes kaina sumaZetq 5 procentais-, ,rr,rrr r;.1 1,:rr':rrztluokite grafike, naudodamiesi paklausos kreives-

r,'1, 1,.rl.. l.rrlro:; lirrrl<cija: Qot =500-4PA+0,5Pn 0,751 , kur: P,a -' i'' l, I rrrr.r. /'7, l| prckes kaina, 1 - pirkejq pajamos. Tarkime, kad A

I

22.Zinomos paklausos rr pasrilos tunkciios:pusiausvyros taSkas 6 (p - 2.5 EUR; O _ 5

ir gaiviqjq gerimq kryZmin[ paklausos

Qo=10-2P,Qs =2+1,2p;vnt.). Tarkime, kad vyriausybe

26 21

prekes kaina * 5 eurai, B prekcs kainireurq. Atlikite Sias uZduotis:2T.l.Apskaidiuokite A prekcs pnl<lrrrrsos r'!nrlrrrg,rrnro hrrrrros irtivilgiu

koeficientq.27.2.Apskai(,iuokite kryZmirr[ (lt ltlckes lrlililrrii rrtlvrlgrrr) A ;lrr:kis

paklausos elastingumo koc lic icntrl,2T.3.Apskaidiuokite A prckcs pithlitrrsos r'lrrslrrrgrrrrru hoclrt'rcrrtil pirkcjq

pajamq atZvilgiu.27 .4. P akomentuokite apskaid i uot trs k oc I i c i r r r t I rs,

2T.5.Pavaizduokite gralikc ir lltli$kirrliitr', lrnip hi r!lr11t A prelrt.s prrlil:rusa,jei B prekes kaina pacliclctrl.

28. Rinkodaros konsultarrtai ivcltirro plr.lrr',s pnhlnrrl*r lirrrl<cij4:

Qn =100P-3'112'3/10'5, kLrr' /' lllc.ltts krrrrrrr, / pirhclrl lrirliurros, /l -i5laidos reklarnai. Atlikito Sius trZtlrurtis:28. l. Nustatykite pal< lausos clrrsl irrgrrrnil hrrirrrr:l ltl rvl I glii28.2.Nustatykite, kaip kcisis pit'lii.ir; i$lrrirhrr prcl rr prrhtr, ;cr

blrtq sunraZinta 2 proc.28.3.Nustatykite prckcs llrklarrsos cln$lnlp.ltrrro prrIi,;ip lrrllunrl

koeficientE.28.4.Nustatykite prckcs paltluttsos clnslrrr;r.rlrro rehlirrrros lrtivilgiu

koeficient4.

29. Prekes pasi[los f'unkcila: p5 100 | ](l/'.29. LNubreZkite pasiulos ticsg.29.2. Apskai(,iuokite pasiulos cluslirtgrrrrro hnrrrrrr trllvrlplirr lioclicicntq

ta5ke, kai kaina 25 cttriti, g,cotttcltittitt tt rrlp.e lrrrrrirr e lirstingumoapskaidiavimo ta5l<o budu.

29.3.Apib[dinkite pasiilos cllstingrrrrril lirrrrrc lrr:1lrc it prrrrrsl'inkite, kaipkeisis pasiulos clastinguntirs tlitlc jrrrrl Liunltl.

r'ulll, (r l)rlunori 500

;os liuina

rrtivilgiu

28 29

a

a

a

a

a

a

a

4. VARTOTOJO ELGSENA IR

I'ngrindinds s4vokos

. Naudingumo funkcija

. MaZejandio ribinio naudingumoclesnis

PREKIV PAKLAUSA

Vartotoj o abej ingumo kreiveRibine pakeitimo normaVartotojo biudZeto funkcija

Vartotojo naudingumomaksimizavimo funkcij aPajamq ir vartojimo kreivdPajamq poveikis paklausai

Pakeitimo poveikis paklausai

Vartotojo paklausos kreive

I'utrindiniai klausimai

l. lilm reikalinga vartotojq prioritetrS pasirinkimo galimybiq ir prekiq

lrrr k I ausos modeliq analizd?l. Kokia yra bendrojo ir ribinio naudingumo priklausomybe?.1. Koks vartotojo abejingumo funkcijos vaidmuo sprendZiant naudingumo

rrratavimo problem4?

'1. l(11 rodo vartotojo abejingumo kreive ir abejingumo kreivirl Zemelapis?r. Kaip galima i5matuoti ribinE pakeitimo norm4 ir kokios jos savybes?6. l(okiq ltakqprekiq paklausai turi vartotojo biudZetas?7. l(okie veiksniai ir kaip sqlygoja vartotojo biudZeto pokydius?tt. l( rri p maksimizuoj amas vartotojo naudingumas?r!. lr.ol<ia yra vartotojo pajamq pokydiq ir prekiq paklausos priklausomybe?ll). l,'okia yra kainq pokydiq ir prekiq paklausos priklausomybe?

I ltrlnviniai ir pratimai

L lcrriuu i5vardytos ivairios Zmogaus vartojamos gerybes: lengvoji ma5ina,Ir'lcvizorius. drabuZiai, nuosavas namas, knygos, maistas, vasarnamis,n r l r r rl l i q bran gakmeniq papuo5alai, vieno kambario butas daugiaauk5di amerrlrrnc,.iachta.| | ltvardltas gdrybes savo nuoZiflra suraSykite I eilq.| .'. l(rro remdamiesi tokia tvarka surikiavote gerybes?I I l.,oks butq nurodltq gerybiq pirmenybinis s4raSas, jei gaunate vidutini

rlrrlbo uZmokest[?

I lirt'lrrr; lr.:ikiarnas naudingumas apra5omas tyglimi: TU = -2Q2 +20Q.

' I Apsli,liiiuokite, koki prekes vienetq kiek[ sunaudojus, vartotojas gausrl rrliilrrsiil hcndr4ji naudingumE.

' ' ll:r:rli,ilc ribinio naudingumo funkcijq.' t Nrrlrr cil<itc bcndroio ir ribinio naudingumo kreives.

2.4. Koks naudingumo kiekybinio matavimo sunkumas?

3. Prekiq teikiamas naudingumas apra5omas lygtimi: 77-1 = -e2 + 5e .

3.1. Apskaidiuokite, kokl prekes vienetq kiek[ sunaudojus, vartotojas gausdidZiausi4 bendrql I naudingum4.

3.2. Raskite ribinio naudingumo funkcijE3.3. NubreZkite bendrojo ir ribinio naudingumo kreives.

4. Prekiq teikiamas naudingumas apraSomas lygtimi: TU = -3e2 +90e .

4.1. Apskaidiuokite, koki prekes vienetq kieki sunaudojgs, vartotojas gausdidZiausiE bendrEj i naudingum4.

4.2. Raskite ribinio naudingumo funkcijq.4.3. NubreZkite bendrojo ir ribinio naudingumo kreives.

5. Lenteleje pateikti prekiq kiekiai ir juos atitinkantis bendrasis naudingumas:

Prekds kiekis.vnt.

0 t 2 3 4 5 6 7 8

Bendrasisnaudineumas

..'i0 8I

l5 25 JZ 36 '38 )l Jl,,

liApskaidiuokite ribin[ naudingurnii:NubreZkite bendrojo ir ribinio naudingumo kreives.Kiek prekes vienetq suvartojr.rs pradeda veikti maZejandio ribinionaudingumo desnis?

7. Lenteleie pateikiami vartotojo preki4 kep5elio prekiq kiekiq deriniai:

NubreZkite vartotoj o abej ingurno krei vq'

UZra5ykite vartotojo abejingurf o kreives funkcijq algebrine forma.Kok[ naudingumq rodo gautos vartotoJo abejingumo kreives ta5kai?

Koki4 prekirf tarpusavii priklausomybQ atspindi gautos abejingumokreives forma?

I

8. Lenteleje pateikiami vartotojo preki4 krepSelio prekiq kiekiq deriniai:

5.1 .

5.2.5.3.

6.1.

6.2.6.3.6.4.

NubreZkite varlotoj o abej ingumo kreivg.UZra5ykite varlotojo abejingumo kreives funkcij4 algcbrine fbrrna.Kok[ naudingum4 rodo gautos vartotojo abejingumo kreivcs ta3kai?Kokiq prekirl tarpusavio priklausomybq atspindi gautos abejingurnokreives forma?

8.1. NubreZkite vartotoio abeiinguf o KrelvQ'

8.2. UZra5ykite vartotojo aUejin[umo kreives funkcijq algebrine forma.

8.3. Koki naudingum4 rodo gautos vartotoJo abejingumo kreives taSkai?

8.4. Koki4 prekiq tarpusavio priklausomybQ atspindi gautos abejingumokreives forma?

9. Trys vartotojo prekiq krep5eliai 1ud atitinkam4 bendrqii naudingum4:

TUe:3; TUs: 6; TUr:9'9.1. Naudodami vartotojo abejingumo funksijq nubreZkite abejingumo

kreiviq Zemelapi.9.2. Kuri abejingumo kreive atspindes didZiausio naudingumo prekiq

rinkini?9.3. Kokias savybes turi abejingumo kreive5, iSsidesdiusios abejingumo

kreiviq Zemelapyj e? Atsakyma Pagqskrte grafi ko duomenimi s.

I

{

I .1)\

A B C D E F G H I J K

,rSvyturio'dalus

20 18 l6 l4 12 l0 8 6 4 2 0

,rKalnapilio'oalus

0 2 4 6 8 t0 12 I4 lo t8 20

-\qnn"Prek6. vnt.---r--

A B C D E F G H I J

Fotoanaratas 2 6 8 10 t2 t4 t6 18 20

Fotoiuosta 2 A 6 8 t0 t2 t4 16 l8 20

6. Lenteleje pateikiami vartotojo prekiq krcpSclio prekiq kiekiq deriniar:

\---._{rrinVs

Prek6, vnt.----.-A B c t) E F G H

X 6 l5 t2 l0 6 A

Y I 4 6 l0 l2 t5 60

30

PioYtPrek6, vnt. ----- A B C D E

Sviestas l8 l0 6 4 J

Margarinas z 4 8 t4 l8

10. Lenteleje pateikti vartotojo prekiq krepSelioskirtingus prekiq kiekiq derinius:

penki variantai, turintys

'1 0. I . NubreZkite abej ingurno kreivE.1 0.2. Apskaidiuokite ribines pakeitimo normas abej ingumo kreives

atskiroms atkarpoms.10.3. Ka rodo ribines pakeitimo nonnos maZejimas (didejimas)?10.4. Kuo ypatingos visiSkq pakaitq ir komplektiniq prekiq ribines

pakeitimo normos?

ll.Vanotojo biudZet4 sudaro dvi dalys: pajamos ir i5laidos. Pateikiarne trisvartotojo biudZeto modelius:

M:QtxPn+QuxP6;M >QexPn+Q,,xPs;

M <Qnx P,, + Q,x Po,

kur M biudZetas, Q A ir13 plckiq kickiai, P-Air Bprekiqkainos.Apibfidinkite, kuo nurodyti nroclcliai skiriasi vicnas nuo kito.

12.Vartotojo prekiq rinkini suclaro kostiuntrs ir bat"ai. Kostiurno kaina 600eurq batq- 200 eurL1.

12.l.Koks turi b0ti vartotojo biuclictls, klcl .j is galctq nupirkti Siq prekiqrinkin[?

12.2. NubreZkite biudZeto ticsq.

13.Tarkime, kad prekiq rinkq sr-rdalo 2 plckcs: sar,rsainiai (A) ir saldainiai (B).Per tam tikrq laikotarp[ vartoto.jas nupcrka l0 kg sausainiq po 3 eurus uZ

kilogramE ir 5 kg saldainiq po l4 e Lrrq u2 kilogramq.l3.l.Apskaidiuokite vartotojo biLrclZctrl, skiriamq visam sausainirl ir

saldainiq kiekiui nupirkti.13.2.Pagal gautus duonrcnis graliSkai atvaizduokite vartotojo biudZeto

tiesE.

ll.Nrrrrtlotlrrrnicsi l3-o uZdavinio s4lyga ir to paties uZdavinio atsakymais: rpsli l i i: i trok itc vartotoj o biudZeto pasikeitimus ir galimus nupirkti sausainirllrt'r s:rltluinitl kiekius. jei:l,l. l. Vartotojo biudZetas 2 kartus padidejo ir 2 kartus padidejo sausainiq ir

saldainiq kainos.l:l.2.Vartotojo biudZetas 3 kartus sumaZeio ir 3 kafius sLrmaZejo sausainiq

ir saldainiq kainos.l4.3.Var1otojo biudZetas 2 kartus padidejo, o sausainiq ir saldainiq kainos

nepasikeite.l4.4.Varlotojo biudZetas 2 karlus sumaZejo, o sausainiq ir saldainiq kainos

nepasikeite.14.5. Varlotojo biudZetas nepasikeitd, o sausainirl ir saldainiq kainos

sumaZdjo perpus.l4.6.Vartotojo biudZetas nepasikeitd, sausainiq kaina 3 kartus padidejo, o

saldainiq- 2 kartus sumaZejo.

l4.T.Vartotojo biudZetas 3 kartus padidejo, sausainiq kaina 2 kartuspadidejo, o saldainiq kaina 3 kartus sumaZdio.

14.8.Vartotojo biudZetas sumaZejo perpus, sausainiq kaina 3 kartus

sumaZdjo, o saldainiq kaina padidejo dvigubai.I 4.9. Pasikeitusias varlotojo biudZeto situaciias atvaizduokite grafi Skai.

l5.Tarkime, parduodama 3 kg citrinq (A) po 6 eurus uZ kilogram4 ir 2 kgvynuogiq (B) po l0 eurq uZ kilogramq. Citrinq paklausos funkcija:

r/ : n t gl,-vynuogiqpaklausos funkcija: ffi = ZO t 9Bo.

I 5. I . NubreZkite citrinq ir rynuogiq paklausos kreives.l5.2.Apskaidiuokite vartotojo biudZet4, skirtq visam citrinq ir vynuogiq

kiekiuinupirkti.l5.3.Citrinq ir vynuogiq paklausos grafikuose paZymekite pusiausvyros

taSkus.

l6.Rinkos situacija, nurodyta l5 ame uZdavinyje, pasikeite: pirkejq pajamos,

skirtos citrinoms ir vynuogems pirkti, i5augo. Tai padidino citrinq irvynuogiq paklausE ir s4lygojo jq kainq pakilim4: citrinq kaina pakilo ikiI 0 eurq uZ kilogramq o vynuogiq - iki 16 eurq uZ kilogramq.l6.l.NubreZkite pasikeitusios situacijos biudZeto tiesq ir abejingumo

kreivE, jei abejingumo kreives funkcrja gA : lS t gB .

16.2. Apskaidiuokite citrinq ir vynuogiq paklausos kieki, pakilus kainoms.16.3.Koks turi blti vartotojo biudZetas, kad tiek citrintl ir vynuogiq butq

galima nupirkti?I 6.4. Citrinrl ir vynuogiq paklausos grafikuose, nubrdZtuose, iSsprendus I 5-4

uZdavin[, paZymekite naujus pusiausvyros taSkus.I

JLJJ

l6.5.Pagal 15-o ir 16-o uZdavinio sqlygas nubrdZkite pasifilos kreives abiemprekdms.

16.6. UZra5ykite abiejrl prekiq pasiDlos funkcijq lygtis.

17. vartotojo prekiq rinkin[ sudaro A ir B prekes. vartotojo biudZetas, skirtasSiam rinkiniui pirkti, yra 100 eurr1. A prekes kaina - 10 eurq uZ vienetfu Bprekes - 16 eurq uZ vienetq. Grafiniu sprendimo bldu nustatykite A ir Bprekiq kiekius, maksimizuojandius vartotojo naudingumq jei vartotojoabejingumo kreivds funkcija prekiq rinkiniui: e^: 15,6t5 I eB-.

18. vartotojo prekiq rinkin[ sudaro A ir B prekds. A prekes kaina - l0 eurq uzvienet4 B prekes - 20 eurq uZ vienet4.l8.l.Parodykite grafike, kokie bus vartotojo naudq maksimizuoiantvs siu

prekiq rinkiniai, jei:18.1.1.Vartotojo biudZetas 50 eurq o jo abejingumo prekiq rinkiniui

funkcija: Qs:3,125 I e6;18.1.2.vartotojo biudZetas 100 eur6 o jo abejingumo prekiq rinkiniui

funkcija: Qs:12,5 I e6;18.1.3.Vartotojo biudZetas 200 eur6 o jo abejingumo prekiq rinkiniui

funkcija: QB:50 t e^.I 8.2. Nurodykite, kokios kokybes prekiq rinkinys pavaizduotas grafikuose.1 8.3. Kiek padides A ir B prekiq paklausa, padidejus vartotojo b]udZetui nuo

50 iki 200 eurq?

19.varlotojo biudzetas 100 eurq. prekirl rinkin[ sudaro A preke ir B preke. Aprekds kaina I euras uZ vienetfu o B - 20 eurq uZ vieneiq. UZ savo pajamasvartotojas gali pirkti ne daugiau kaip 100 vnt. A prekiq arba 5 vnt. B prekiq.Vartotojas gali rinktis ivairias siq preki[ kombinacijas. Grafikepavaizduokite galimus vartotojo pasirinkimo variantus, jei:19. l.A prekes kaina isauga 2 kartus, o B prekes kaina -nesikeidia.19.2. A prekes kaina nesikeidia, o B prekds kaina i5auga 2 kartus.19.3.A prekes kaina isauga 2 kartus ir B prekes kaina isauga 2 kartus.19.4.Aprekds kaina sumaZeja perpus ir B prekes kaina sumaZeja perpus.19'5.A prekes kaina isauga 2 kartus, o B prekes kaina sumaZeju 3^kurtur.19.6.A prekds kaina isauga 2 kartus ir B prekes kaina isauga i kurtur.19.7.A prekes kaina sumaZdja 3 karlus, o B prekds kaina sumaZeja 2 kartus.19.8.A prekds kaina sumaZeja pe{pus, o B prekes kaina isauga 3 kartus.

20. Vartotojo prekiq rinkin[ sudaro maistas (A) ir drabuziai (B). Maisto prekiqkaina 10 eurq uZ vienet6 drabuZiq- 20 eurq uZ vienetq. vartotojo biudZetas100 eury. Vartotojo abejingumo prekiq rinkiniui funkcija: eB-: TU / eA.Prekiq rinkin[ sudaro normalios kokvbes prekes.

.)0. L Apskaidiuokite prekiq rinkinio paklausos pasikeitim4 padidejus

rrraisto prekiq kainai iki l5 eurq uZ vienet4.

.1().).Nustatytq pasikeitimq parodykite grafike, naudodami abejingumol<rcivirl ir biudZetin€s tieses model[.

!l.Vrrrtotoias dal[ pajamq skiria A prek6s Qa kiekiui pirkti. Likusiq pajamq

tlirlI sunaudoja B, C ir D prekems pirkti, kurioms i5leidZia M pinigq sum4

(Al1 : L pii;. Qi). Tarkime, kad sausio mdnesi vartotojas skyre 50 eurq Siam

prckiq rinkiniui pirkti, vasario menesi - 100 eurq kovo menesi - 200 eunL

balandZio mdnesl - 300 eury. Per 5i laikotarpl prekiq kainos nepasikeite. Al'rreke kainavo 4 eurus uZ vienetq o B, C ir D prekiq kainq suma buvo5 eurai. Pirkejo abejingumo Sioms prekems kreives funkcija apra5oma

lygrimi tt'l: ru t 2o.2l.l.Apskaidiuokite A prekes kiekius, kuriuos nupirks vartotojas atskirais

menesiais.2l.2.Nustatykite B, C ir D kartu isigyjamq prekiq kiekiq sum4 atskirais

mdnesiais.21.3.Naudodami abejingumo kreiviq ir biudZetines tiesds modeli,

parodykite grafike, kaip dideja A prekes vartojimas didejant pirkejopajamoms.

2l.4.NubreZkite A prekes pajamq ir vartojimo kreivg bei nustatykite,kokios kokybes yra A preke.

2l.5.NubreZkite A prekes Engelio kreivq.

22. Prekiq rinkini sudaro A ir B prekes. A prekes parduota 12,5 vnt. po 4 eurus,

o B prek€s - 10 vnt. po 5 eurus. Vartotojas i5leido 100 eurq. Jo abejingumo

prekiq rinkiniui funkcija Qn=TUlQu. Tatkime, vartotojo biudZetas

nepakito, tadiau A prekes kaina padidejo iki 5 eurq uZ vienetq o B - likopastovi.22.l.Apskaidiuokite ir grafiSkai pavaizduokite vartotojo biudZeto sistemq.

Nustatykite A ir B prekiq paklausq iki A prekes kainos pasikeitimo.

22.2.Apskaitiuokite ir tame padiame grafike pavaizduokite naujq vartotojopasirinkimq. Nustatykite A ir B prekiq paklausq A prekes kainaipasikeitus.

22.3.Nustatykite A prekes kainos pokydio [takq A ir B prekiq paklausai.

1AJ+ 35

5. ( lr\ lVl \'ll( f S 'l'1,:( tll1.1,,\

Itrrgr irtrlirrf.r !tl r.(,hofi

r { r,ilil\ lr0.; vcrli.sttil-t.r l .kr)ilr)lllinis ef-ektyvumaso Calnybos funkcijao Izokvanter Izokvantindkartograma. Ribine techninio keitimo norma

Pagrindiniai klausimai

6. Kaip naujos technologijos pdiegimas gali bUti7. Kuo skiriasi vidutinis ir ribinis produktai?8. Kokios prieZastys gali paskatinti ribinio

maZeiima?

r Bendrasis produktasr Vidutinis produktasr Ribinis produktas. MaZejandio ribinio

rezultatyvumo desniso Gamybos masto grqZa

atvaizduotas izokvantemis?

kapitalo (darbo) produkto

l. ISvardykite pagrindinius individualios ir akcines bendrovds skirlumus.2. Kl1 vaizduoja izokvantc ir izokvantind kartograrna?3. l'ruriikirkitc tlLrnrpojo ir ilgojo laikotarpio [morres veikloje skirtumus."1. I(rriP, Pusitcllius l(obo ir l)uglnso lirnkcij4, nustatyti, ar salies [kio sakai

bucli^gu rr*rZc.iu.l"i, cliclc.ia'ti arba pastovi gamybos masto grqZa?5. I)aaisl<inkitc, kaip ribincs tcchninio keitirno normos maZdiimas veikia

izokvantcs lbrnril.

9. Kaip suprantate technologin[ ir ekonomini efbktyvumq?l0.Koks maZejandio ribinio naudingumo (4 tema) ir maLdlandio ribinio

rezultatyvumo desniq ry5ys?

UZdaviniai ir pratimai

l. Remdamiesi standarline gamybos fr"urkcija o= r|,kl, nurodykite, kadabendrasis darbo produktas pasiekia maksimum4:l. I Kai vidutinis darbo produktas tampa lygus nuliui.1.2 Kai ribinis darbo produktas tampa lygus nuliui.1.3 Kai vidutinis darbo produktas pasiekia maksimumq.1.4 Kai ribinis darbo produktas pasiekia maksimumq.

2. Remdamiesi standarrine gamybos funkcija o= r|.kl. nurodykite, kadaprasideda antroji gamybos stadrja:2.1 . Kai ribinis darbo produktas auga.2.2. Kai vidutinis darbo produktas yra maksimalus, o ribinis darbo

produktas maZeja.

36 JI

2.3. Kai bendrasis darbo produktas yra maksimalus, o ribinis darboproduktas lygus nuliui.

2.4. Tinka visi paminetieji atvejai.

Jei ribine technin€ kapitalo keitimo darbu norma yra2,tada ribinio kapitaloprodukto ir ribinio darbo produkto santykis yra:

3.1. Lygus 2.

3.2. Lygus 1/2.

3.3. Lygus L3.4. LygLrs 4.

Uzpildykite tu5dius lenteles langelius:'

Remdamiesi lenteles duomenimis :

4. 1. NubraiZykite bendrojo produkto, ribinio produkto ir vidutinio darboprodukto grafikus.

4.2. Pasakykite, kada ima veikti maZejandio ribinio rezultatyrumo desnis?

Prisimindami Kobo-Duglaso funkcijq pasakykite, kokia bus gamybos

masI"o grqLa, kai gamybos funkcija yra:

5.1. Q=l1yKosMo's.5.2. Q = 5Ko'z Los .

5.3. Q = 66Ko'a Lo'l .

5.4. Q : 12Ko'5 Lo'3 Mol .

5.5. Q = 13Ko'a Lo'a .

Gamybos funkcija yra Q :200d's, kur M kintamasis gamybos iSteklius.Atlikite Sias uZduotis:6.l. Apskaidiuokite ribinio ir vidutinio produktq funkcijas.

4.

5.

6-

Kapitaloapimtys,

vnt.

Darboapimtys,

vnt.

Bendrasisdarbo

produktas, vnt.

Vidutinis darboproduktas, vnt.

Ribinis darboproduktas, vnt.

2 0 0

2 II 75

2 2 100

2 3 100

2 4 380

2 5 50

2 6 15

11.4. t\.oKle rlDlnes Igcnntnes Ketumo normos KlLlrno uEsllnBurrral srtruuill lr

ka iie rodo?

I izokvantd II izokvant€ III izokvantd IV izokvant6

L K L K L K L K3

2

t4 L+ t4 5.5 l5 8 16

10 J ll 5 t2 7 1)\3 6 4 8 55 9 8 9

4+--

)6

1

8

4,5 5 6.3 6 R? 9 7

6 5 7 7 t0 6.4

J 7 4,4 8 6 u 7

2.7 8 4 9 5K

J 9 4.4 t0 6

l.l.(iaminant vyntu vynuoges turi bfiti ra5komos rankomis. Sios produkcijosgarnybos funkcija apibreZiama kaip izokvantinds kreives esant pastoviairraudoj amq gamybos veiksniq proporcijai. Kiekvienas \ynuoges ra5kantis

tlarbininkas turi turdti Zirkles; Zirkliq skaidius yra ribotas. Kiekvienastlarbininkas per 1 val. gali nura5kyti 50 kg vynuogiq.lS.l.NubreZkite vyno gamybos izokvantines kreives, kai per lval.

nura5koma 500, 1000 ir 1500kg vynuogiq. Nustatykite, kuriuoseizokvantines kreives ta5kuose imone optimizuos gamyb4. Ar yra Siuo

atveju galimybe keisti vien4 gamybos veiksni kitu?ll.2.Tarkime, imoneje yra20 vnt. Zirkliq. Kiek Zmoniq pasamdys imonds

savininkas, noredamas optimizuoti gamybE? Kiek kilogramq vynuogiqbus nura5koma?

I l.3.Abiem rankom galintys dirbti darbininkai, naudojantys dvejas Zirkles,

gali nuradkyti 75 kg vynuogiq per I val. NubreZkite vyno gamybos

izokvantines kreives, kai per 1 val. nura5koma 500, 1000 ir 1500kgvynuogiq.

f .f. ls:rvrrs gamybos funkcija apra5oma lygtimi: Q=100^[KxL, dia Q-perI vrrl. pagaminamq kavos pakeliq kiekis; K - irengimq, naudojamq per Ir';rl. skaidius; L * per 1 val. samdomq darbuotojq skaidius.l,l LNubreZkite izokvantinE Sios gamybos funkcijos kreivE, kai gamybos

lgrinrtis per I val. yra 1000 vnt.| | .l .lci K: 10, kiek darbuotojqreikds 1000 vnt. kavos pakeliqpagaminti?| | I l*,oks yra vidutinis darbo produktas?

6.2. NubreZkite vidutinio produkto keivq.6.3. Pavaizduokite bendrojo produkto priklausomybq nuo kintarnojo

gamybos iStekhaus.

7. NubreZkite gamybos funkcrjq izokvantes:1.1. Q:2L+K.7.2. Q=min(2L,K).

8. Firma gali gaminti produkcijq trimis variantais, skirtingai naudodamadarb4 ir kapitalE Pirmajame variante santykis K/L - I, antrajameKlL : 2 ir trediajame I(/L : 0.5. Siq gamybos technologijq funkcijosyra'.

Qt: K, Qz:2L ir Qj:2K.8.1. NubraiZykite izokvandiq grafikq kai Q : l, Q : 2 ir Q : 3.

8.2. Kuris variantas neefektyvus?

9. Zinornos Sios gamybos funkcijos: Q = K" L; Q: K + L; Q = min(K,L);

Q = max(K,L) .

9.1. NubraiZykite gamybos izokvantes, kai p: l, Q:2 ir Q:3. Arkiekviena gamybos lunkcija atitinka ribines technines keitimo normosmaZejimo desn[?

9.2. Pasakykite, kokia yra gamybos masto grEZa?

9.3. Ar veikia maZejandio ribinio darbo (kapitalo) rezultatyvumo ddsnis?

9.4. k kapitalo ir darbo idejimai papildo vienas kit6 ar konkuruojatarpusavyje?

l0.Tarkirne, kad gamybos funkcija apraSoma tiesine lygtimi Q:26 + 0,2L iratspindi bendrojo produkto priklausomybg nuo darbo valandq apimties.Kokie bus dienos vidutinis bei ribinis darbo produktai, kai gamybos procese

dalyvauja 20 darbuotojq, dirbandiq po 8 val.?

ll. Kaip turi pasikeisti darbo jegos naudojimas, jei siekiama i5saugoti tq padi4gamybos apimt[, kai ribinio kapitalo produkto santykis su ribiniu darboproduktu yra 5:1, o ma5inines [rangos naudojimas sumaZdjo nuo 500 iki400 val.?

12. Lenteleje pateikti darbo ir kapitalo deriniai, atitinkantys keturias izokvantes.l 2. l. Nustatykite ribinE techninio keitimo normE keisdami darbq kapitalu (ir

kapitalq darbu) tarp gretutiniq kiekvienos izokvantds taSkq.12.2. NubreZkite izokvantes toje padioje koordinadiq sistemoje, parodydami

keiviq persilenkimo taSkus.l2.3.Kokie gamybos veiksniq deriniai neet-ektyvfis kiekvienam gamybos

lygiui?

38

l4.4.Tarkirne, naujq technologijq atsiradimas pakeidia gamybos funkcij4:

Q = 2001K x Z . Remdamiesi nauja gamybos funkcija, atsakykite i14.1, 14.2 ir 14.3 klausimus.

15. lmone gamina produkcij4 trumpuoju laikotarpiu, kapitalo sqnaudos yrapastovios. Darbo sqnaudos ir pats produktas kinta Zemiau atvaizduotudesningumu:

Darbosanaudos. vnt.

t0 20 30 40 50 60

Bendrasis darboproduktas, vnt.

100 430 930 I 360 l 600 I 600

1 5. l . Apskaidiuokite vidutini ir ribin[ darbo produktus.15.2.NubreZkite bendrojo darbo produkto, ribinio darbo produkto ir

vidutinio darbo produkto kreives.15.3.Pagal gautus grafikus apskaidiuokite, kiek darbo sqnaudq sunaudojus

pradeda veikti maZejandio ribinio rezultatyvumo ddsnis. Kiek darbosqnaudq sunaudojus bendrasis darbo produktas bus maksirnalus? Arapsimoka toliau didinti darbo sqnaudas? Kodel?

16. [rnones gamybos funkcija yra i5rei5kiama lygtirni:

Q=35K+4K2 -2K3 +l8L+3L2 -2L3.l6.l.Apskaidiuokite bendrqiI darbo produkt4 ribin[ darbo produktq ir

vidutin[ darbo produktq kai kapitalo sqnaudos yra pastovios K: 5.

16.2.NubreZkite bendrojo darbo produkto, ribinio darbo produkto irvidutinio darbo produkto kreives, kai darbo sqnaudos kinta nuo 0 iki 5

vienetq.16.3.Pagal gautus graf-rkus apskaidiuokite, kiek darbuotojq pasamdZius

pradeda veikti maZejandio ribinio rezultatyvumo desnis? Kiekdarbuotojq pasamdZius bendrasis darbo produktas bus maksimalus?

lT.Dviejose audimo [monese i5audZiamas tiek pat produkcijos, tadiau pinnojeribind techninio keitimo norma keidiant kapitalq darbu yra 3, o antroje - l/3.Atvaizduokite esam4 situacrjq grafike ir paaiSkinkite, ar 5i situacija rei5kia,kad:17.1. Pirmoji [mone naudoja darbui imlesnq technologijq nei antroji?17.2. Pinnoji imone naudoja kapitalui imlesng technologijq nei antroji?11 .3. Ar abiejose imonese taikoma technologija yra vienoda?17.4. Turint Siuos duomenis, nieko tiksliai pasakyti negalima.

18. [nrones gamybos funkcija i5rei5kiama lygtimi: Q = 20K0's L0'5 .

40 4l

l9

I 8.1 . Apskaidiuokite vidutini kapitalo produktE ir vidutini darbo produktE.

| 8.2. Tarkime, kapitalas pastovus ir yra K: 200. NubreZkite vidutinio darbo

produkto kreivg.lS.3.NubreZkite izokvanting Sios gamybos funkcijos kreivq, kai gamybos

apimtis Q:40.'I'arkime, kad alaus gamyba yra apra5oma garnybos funkcrja: Q = 6K + 4L ,

tia Q - pagaminamq alaus skardiniq skaidius per valand4; K - kapitalodarbo valandq skaidius, I - sunar-rdojamo darbo kiekis, valandomis.

19.l.Tardami, kad kapitalas nekinta tr yra K:6, pasakykite kiek darbo

pareikalaus gamybos procesas, siekiant uZtikrinti 60 alaus skardiniqgamybq; 100 alaus skardiniq gamybq?

l9.2.Tarkime, kad Siuo atveju kapitalas K - 8. Kiek darbo pareikalaus

gamybos procesas, siekiant uZtikrinti 60 alaus skardinir4 gamybE; 100

alaus skardiniq gamyb4?lg.3.NubraiZykite Q: 60 ir Q : 100 gamybos lygius atspindindias

izokvantes. PaZymekite 19.1 ir 19.2 uZduotyse rastus ta5kus.

19.4. Apskaidiuokite ribing techninio keitimo norm4 keidiant darb4 kapitalu.

20.'Iarkime, firma buvo pasamdyta i5kasti dirbting vandenvietg. Jai tereikiarrusprqsti, kiek darbininkq bus pasiqsta Siam darbui atlikti. Gamybos

procesas gali blti apraSytas funkcija: Q =100'[L, kur I darbo kiekis per

valandq.10.I . Grafike atvaizduokite Sio proceso gamybos funkcij4.l0.2.Nustatykite vidutini darbuotojq produktyvum4 Sioje firmoje.

Atvaizduokite vidutini darbo produktq grafike ir apib[dinkite stebimas

tendencijas..)0.3.Nustatykite ribinio darbo produkto funkcijos i3rai5k4 ir atvaizduokite

j4 grafi5kai. Paai5kinkite, kodel ribinio produkto kreive yra Zemiau uL

vidutinio produkto kreivg.

.'l . I rrrkime, kad p metinis produkcijos kiekis, K - kapitalo poreikis metams,

/ metinis darbo poreikis ir gamybos funkcija yra:

() K xL-0,8K2 - 0,2K2 -0,2L2.'l l 'fardami, kad K: 10, nubreZkite bendrojo ir vidutinio darbo produkto

l<rcives. Kokiam darbo kiekiui esant bus pasiektas maksimalus darbo

ruriumas?'l.l l'ardami, kad K: 10, nubreZkite ribinio darbo produkto kreivp.

l.,okiam darbo kiekiui esant ribinis darbo produktas tampa lygusrruliui? Koks tada bus bendrojo produkto dydis?

2l.3.Tarkime, kad kapitalo kiekis i5augo iki K:20. Kaip tada atsakysite I2l.l ir 21 .2 riduotyse pateiktus klausimus?

22.Esant tam tikram kapitalo ir darbo panaudojimo variantui, ribinis kapitaloproduktas lygus 6 vienetams, o ribine techninio pakeitimo norma yra 3

kapitalo vienetai vienam darbo jegos vienetui. Koks yra ribinis darboproduktas?

23.Analizuojamos dvi - A ir B konkuruojandios dviradiq gamybos imones. Jq

gamybos funkcijos yra: Q1=l0Ko'6L0'4 tr QB =70K0'4L0'7 , dia e -dviradiq gamybos apimtis per dien4; K - [rengimq darbo laikas, valandomis;Z- darbo kiekis, valandomis. Atsakykite I Siuos klausimus:23.l .Jei abi imones naudoja tuos padius kapitalo ir darbo kiekius, kuri jq

pagamins daugiau produkcij os?23.2.Kokius gamybos masto grqZos atvejus atspindi abiejq firmq gamybos

funkcijos?23.3.Tardami, kad kapitalas nekinta ir yra lygus 8 ma5inos darbo

valandoms, o darbo apimtis neribota, apskaidiuokite, koks ribinisdarbo produktas bus sukurtas kiekvienoje imoneje.

24.Kiekvienam duotq gamybos funkcrjq veiksniui apskaidiuokite ribinius beividutinius produktus:

24.1. Q =100L2 K xT .

24.2. Q = 102 + 5K - Lz -2K2 +3Lx K .

24.3. Q = 7o'6a 6o'st .

24.4. Q = Lo Ko .

25. Lenteleje pateiktos gamybos apimtys, gautos naudojant atitinkamus kapitaloir darbo jegos kiekius.

Kapitalo kiekis,ma5inos darbo val.

Darbo kiekis, darbo val.

I ) 3 44 30 53 IJ 92J atL1 A -', 58 IJ

2 t7 30 42 53

10 II 24 JU

Naudodamiesi lenteles duomenimis:25.l.NubreZkite izokvantg, atitinkandiq 30 vienetq gamybos apimti. Ar

pasireiSkia maZejandio rezultatyvumo desnis?

25.2. Pasakykite, kokio tipo gamybos masto gr4Za pasirei5kia.

25.3.NubreZkite bendrojo, vidutinio bei ribinio darbo produkto kreives, kai

kapitalo kiekis lygus 4.

2(r. Tarkime, kad turime gamybos funkcij4 apra5andiE praTgqef Sakos

gamybos priklausomybE nuo darbo ir kapitalo: Q : 1500L"''.K"''. Koki4gamybos masto gr4Zos situacijq atspindi 5i gamybos funkcija? [rodykite tai

apskaidiavimais.

27. Tarkime, kad turime gamybos funkcij4 aprasandiq pramones Sakos

gamybos priklausomybg nuo darbo ir kapitalo: Q : 3L + 4K + 60' Koki4gamybos masto gr4Zos situacij4 atspindi 5i gamybos funkcija? [rodykite tai

apskaidiavimais.

Itt.Atlikite apskaidiavimus ir nubreZkite 10000 prekiq Jl.l9t.l gamybos

proceso izokvantg, kuri aprasoma tsia funkcij a: Q : 100Lu''K''. Atsakykite,

ar darbo jegos ir kapitalo derinys, kuri sudaro 4 darbo jegos 100 kapitalo

vienetq, yra ant nubreZtos izokvantds, ir k4 Siuo atveju tai rei5kia?

AA

6. FrRMos cAMyBos x.rSrar

Pagrindin6s s4vokos

. Ka5tai .

. Alternatyvieji kaStai .

. Pastovieji ka5tai .o KintamiejikaStai .r Bendriejika5tai .

Kontroliniai klausimai

l. Kas yra alternatyviejikaStai?Kaip apskaidiuojamas buhalterinis pelnas, kuo jis skiriasi nuo ekonominio?Atidarete savo name kirpyklq ir J[sq Seima ten dirba. Kokios i5laidos buseksplicitines, kokios implicitines? Kaip nustatysite normalqii pelnq?Kuo skiriasi finnos trumpojo ir ilgojo laikotarpio kaStai?PaaiSkinkite bendrqlq kaStq struktlrq trumpuoju laikotarpiu.Kodel vidutiniq pastoviqiq kaStq kreive yra Zemejanti?Kodel ribiniq ka5tq kreive kerta vidutiniq kinramqjq kaStq kreivE josminimumo ta5ke?PaaiSkinkite ka5tq minimizavimo sqlyg4 trurnpuoju laikotarpiu.Kodel ilgojo laikotarpio gaubiamoji vidutiniq ka5tq keive, esantdidejandiajai gamybos masto grezai, liecia trumpojo laikotarpio vidutiniqka5tq kreives ne minimumo taSke?

10. Kokia yra garnybos masto gr4Za, kai ilgojo laikorarpio vidutiniq ka5trlkreive yra Zemejanti (kylanti)?

UZdaviniai ir pratimai

1. Apskaidiuokite firmos pelnE prie5 mokesdiq mokejimq ir po to, jei finnaprivalo moketi 15 proc. dydZio pelno mokesti. Pateikiami Sie duomenys:a) rentos i5laidos * 25 000 eurq;b) pajarnos, gautos uZ 5000 vnt. prekiq pardavimq kai prekes vienero

kaina 40 eurq;c) keliones i5laidos - l9 000 eurq;d) kanceliarijos iSlaidos - 15 000 eurq;e) atlyginimai- 335 000 eurq;

0 telefono i5laidos - 8000 eurq;g) pajamos, gautos pardavus 4000 vnt. Prekiq, kai prekes vierreto kaina

75 eurq;h) reklarnos iSlaidos - 28 000 euru.

,,l,ino" firmos savininke yra tekstiles pramon€s verslininke. praejusiaisnrctais ji gavo 55 000 eurq pajamq o buhalterines iSlaidos sudare 27 000curt1. Versle ji naudojo 25 000 eurq nuosavo kapitalo. Jei ji bntq dirbusidideleje korporacijoje, tai uZdirbtq 2l 000 eurq. Palfikanq norma tais metaisbuvo l0 proc. Apskaidiuokite:2.1. Ekonominius ka5tus.1.2. BuhalterinIpelnq.1.3. Firmos savininkes alternatyviuosius nuosavq iStekliq ka5tus.1.4. EkonominI pelnq.

.lonas yra keramikos gaminiq [mones savininkas. Jis samdo vien4pagalbinink4 kuriam per metus moka 12000 eurq. Per t4 pat[ laikotarpi.lonas moka 5000 eurq uZ patalpq nuomq, u2 Laliavas - 20 000 eun"6 uZ

inronds irengimus - 4000 eurq nuomos mokesdiq. Konkurentas Jonuipasifile darb4 uZ kur[ b0tq mokama 15 000 eury per metus. Metinesbcndrosios pajamos uZ pagamintq produkcij4 sudaro 72 000 eurq.i. l. Apskaidiuokite imones eksplicitinius kaStus.1.2. Apskaidiuokite [mones gaunamq ekonominl pelnq.

I'ricS metus J[s pirkote dvirat[ uL 200 eurq, bet niekada juo nesinaudojote.'l'oks pats dviratis Siuo metu kainuoja 1200 eurq. Tadiau Jlsq dviratis galibirti parduotas tik uZ 400 eurq. Paai5kinkite, kuris i5 pateiktq dviradiolrrikymo alternatyviniq ka5tq variantq yra teisingas:l) 200 eurq;b) 400 eurq;c) 600 eurq;tl) 1000 eurq;e) I 200 eurq.

l'r'iklausomybd tarp bendrqq ka5tq ir produkcijos apimties nusakoma Bia

lrrrrlici.ja: TC =100Q-1130Q3. Apskaidiuokite ribinius ka5tus, jei gamybos,rlitrrlis:,r ) 25 vienetai;l') l0 vienetq.

lrrrrrrIrro.ju laikotarpiu visus kaStus galima skirstyti i pastoviuosius irI rrrt:rrrrrrosins. Prie kurios kaStq grupes priskirsite:,r ) r't'l<lanros iSlaidos;l,) rilrriclas kurui pirktr;, I r,;lrrirlas Zaliavoms lsigyti;,lI rrrol<csdius uZ nekilnojamqii turtq;, I l';rlrrkantl mokejimus uZ paskol6I r r:rrlovrl atlyginimus;

RibiniaikaStaiVidutiniai bendrieji kaStai

Vidutiniai kintamiej i ka5taiNormalusis pelnas

Ekonominis pelnas

)3.

4.

6.1

8.9.

t

AATT 45

darbininkq darbo uZrnokest[;amortizacinius atskaitymus;nuouros mokesti u2 [rengimus.

7. Firmos pastovieji kaStai - 60 eur6lenteleje.

o kintamieji kaStai (eurais) pateikti

Apskaidiuokite TC, AVC, AFC, ATC ir MC. Gautus duomenissuraSykite i atitinkamas lenteles skiltis.NubreZkite bendrqjq pastoviqlr5 kintamqjq ir bendrqlq ka5tq kreives.PaaiSkinkite 5iq ka5tq kreiviq formas.

7.3. NubreZkite AFC, AVC, MC grafikus. PaaiSkinkite kreiviq fbrmq ir jL1

tarpusavio s4veikq. Kodel kreive MC kerta AVC ir ATC iu n.rinimumotaSkuose?

Remdarniesi l-o uLdavinio duomenimis, tarkime, kad pastovieji kaStaiyra ne 60 eur6 o 100 eurq. Be to, kintarnieji ka5tai l0 eurq maZesniesant nurodytai gamybos apimdiai. pavaizduokite Siq situacrjqdiagramoje ir paaiSkinkite, kaip pasikeis AFC, AVC, ATC, MC kreiviqpadetis.

Firrros bendrqjq kaitLl funkcrj a: TC = e3 6e2 + l5e.Atlikite Sias uZduotis:9. l. Apskaidiuokite, kokiai gamybos apimdiai esant firmos viduti'iai

bendrieii kaitai vra maZiausi.

e.2.

9.3.().4.

Apskaidiuokite vidutiniq bendrqiq kaitq minimali4 reikimE ir ribiniqka5tq reik5mg gaminant 9..1 punkte nustatyt4 gamybos apimtl.

NubreZkite vidutiniq bendrqq kaStq ir ribiniil kaitq kreives.

Apskaidiuokite bendruosius kaStus gaminant punkte 9.1 nustatytq

gamybos apimti. Parodykite breZinyje plotq atitinkanti Siuos kaStus'

f f l. Irirmos vidutiniq bendrqiq ka5tq funkcija: ATC = 1 + 0,02Q'

Apskaidiuokite firmos ribinius kastus, kai ji gamina 100-qit produkto

vlenet4.

I l. l(aip pasikeis firmos ribiniq kaitq kreives padetis, jei:I I .1. Firmai ivedamas naujas licencijos mokestis.

I I .2. Firma apmokestinama didesniu akcizo mokesdiu.

I 1.3. Firmos produkcijai panaikinamas laikinai ivestas akcizo mokestis.

ll.4.lvedus Salyje turto mokest[, firmos turtas apmokestinamas metiniu 5

proc. mokesdiu, skaidiuojamu nllo turto veftds.

| 2. liirmos bendrqjq kaitq funkcija: TC = 0.45Q2 + 1 6p + 800. Padideius

rcklamos islaidoms, kaitq funkcija pasikeite ir igavo Si pavidalq:

'tC =0,45e2 +16Q+1000. Kaip toks pasikeitimas paveiks ribiniq kastq

lirnkcijq?

I l. Ar teisingi ekonominiq ka5tq ir pelno sampratos teiginiai?

| 3.1 . Firma, gaunanti nemaZq buhalterinl pelnq yra klestinti'l3.2.Nuosavq istekliq alternatyvieii kaitai plius buhalteriniai kaitai sudaro

ekonominius kaStus.

11.3. Bendrasis pelnas sutampa su ekonominiu pelnu.

ll.4.Normalusis pelnas yra ekonominiq ka5tq sudedamoji dalis'

I i.5. Ekonominis pelnas gali b[ti neigiamas.

ll.6.Kai bendrosios pajamos sutampa su bendraisiais kastais, fima gauna

tik normalqii Peln4.I I 7. Ekonomini peln4 firma gauna tada, kai jos bendrosios pajamos virSija

bendruosius ka5tus.

I l ii.llkonomistai, apskaidiuodami ekonominius ka5tr.ts, lvertina ne tikcl<splicitinius, bet ir irnplicitinius (numanomuosius) ka5tus'

I i (). liirma, gaunanti ekonomini peln4 butinai gauna ir normalqii peln4'

I i 10. I)asirinkto lrengimq naudojimo altematyvieji ka5tai yra Sio gamybos

vciksnio paslaugos vertd esant geriausiam jo naudojimo variantui.

I i | | lluhalteriai apskaidiuoja buhalterinl pelnq atimdami i5 bendrqiq

pa.i arnq buhalterinius kaitus.t I I ' l,agal ekonoming prigirnti normalusis pelnas yra alternatyvieji

rrtrrodl4o konkretaus verslo kaitai.

g\a/h)i)

l.t.

7.2.

8.

9.

Gamy-bos

aprm-tis, vnt.

Pasto-vieji

ka5tairc

Kinta-mreJtkaStaivc

Bend-rieji

ka5taiTC

Vidut.pasto-vieji

kaStaiAFC

Vidut.kinta-mreJrkaStaiAVC

Vidut.bend-rieji

kaftaiATC

Ribi-niai

kastaiMC

0 60 0I 60 452 60 85

3 60 t204 60 r50

60 185

6 60 ll)1 60 2108 60 3259 60 390

10 60 465

46 47

l4.Jaunos darbuotojos pajamos per menesi - 1000 eurt5 atemus gyvenimoiSlaidas. Ji turi galimybg baigti draudimo agentes kursus, rengiamusuZmiesdio viloje. UZsiemimai vyks kasdien darbo valandomis du nTdnesius.Mokestis uZ kursus - 1500 eurq. Be to, tektq moketi 30 eurq uZ kursqmetodinE medZiag4. Kelionds iSlaidos iki uZmiesdio vilos darbo dienomiskainuotq 50 eurq visam kursq laikotarpiui. Gyvenimo i5laidos per tElaikotarpi, [skaitant mokest[ uLbuI1 sudarytq 1800 eurq.14. 1. Apskaidiuokite draudimo agentes kursq bendruosius ka5tus.14.2. Kokie yra altematyvieji implicitiniai agentes kursq ka5tai?

15. Studentas, pasirinkEs bakalauro programos studrjas, per 4 metus turesi5leisti mokesdiui uZ mokslq 4000 eun5 knygoms ir kanceliarinems prekdms- 150 eurq per metus, b[stui, maistui, drabuZiams ir kitoms asmenindmsreikmems - 1200 eunl per metus. Studentas, atsisakgs studijq dirbdamasprivadioje firmoje, daugiausia galetr4 uZdirbti 6000 eurq per metus,neskaitant buto ir maisto i5laidq.15. l. Apskaidiuokite, kiek studentui kainuotrl 4 metq studijos?15.2. Kokie yra altematyvieji implicitiniai bakalauro studijq kaStai?

16. Mokslininkas yra puikus kulinaras. Jis gamina maistq gardZiau neirestorane, tadiau dazniausiai valgo kavindse ir restoranuose. Paaiskinkitemokslininko elgesi, pritaikydarni alternatyviqjq ka5tq sampratq.

17.Kai firma gamina 18 produkto vienetq, jos bendrosios pajamos sutampa subendraisiais ka5tais ir yra 7200 eurq. Vidutiniai pastovieji gamybos ka5tai -200 eurq.l T.l. Apskaidiuokite bendruosius kintamuosius ka5tus, vidutinius

bendruosius ka5tus ir vidutinius kintamuosius ka5tus gaminant 18produkto vienetq.

lT.2.Pavaizduokite situacijq breZinyje, naudodami vidutiniq ka5tq tipines(,,U" formos) kreives. PaZymekite breZinyje apskaidiuotus dydZius, jeiLrnoma, kad vidutiniq kintamqjq ka5tq kreive pasiekia savo minimumEgaminant 36 vienetus.

18. Firmos bendrqjq ka5tq kitimas apraSomas funkcrja: TC = 4Q2 + 30. AtlikiteSias uZduotis:I 8. l. Nustatykite bendrqj t1 kintamqlq ir bendn4 q fi rmos ka5tq funkcr.; as.l8.2.Nustatykite vidutiniq bendrqjq, vidutiniq kintamqjq, vidutiniq

pastoviqjq ir ribiniq kaStq funkcijas.

19. Firmos bendrqjq ka5tq funkcij a: TC = 3Q2 + 27 .

19.1. Apskaidiuokite, kokiq produkcijos apimt[ gaminant vidutiniai bendriejika5tai yra maZiausi. Kokia iq reikSme?

l9.2.Raskite ribiniq ka5tq funkcijq ir apskaidiuokite ribiniq ka5tq reik5mg'

kai gaminama punkte 19. 1 nustatl4a produkcijos apimtis.l9.3.Raskite vidutiniq kintamq kaStq funkcijq ir apskaidiuokite vidutinius

kintamuosius ka5tus gaminant punkte 19.1 nustat)'t4 produkcijos

apimt[.

l(f. liirmos vidutiniq kintamqiq ka5tq funkcij a: AVC =30 + Q. Jos ribiniq kaitq

lirnkcija: MC : 30 + 2Q . Yiduttniai pastovieji kaStai gaminant l0 produkto

vienetq yra 90.

20. l.Nustatykite firmos bendruosius pastoviuositls kaitus.20.2.rJLralykite firmos kintamqiq ir bendrqiq ka5tq funkcijas.

20.3.Apskaidiuokite produktq kiek[, gaminamq minimaliais vidutiniaisbendraisiais ka5tais.

20.4.Apskaidiuokite minimalius vidutinius bendruosius kastus ir ribiniuska5tus gamin ant 20.3 punkte nustatytq produktq kieki. Pakomentuokite

5iq dydZiq tarpusavio priklausomybq.

I f . Irirmos trumpojo laikotarpio bendniq ka5tq funkcija: TC =100 + Q2 .

l'astovieji kastai: FC = 48.

2l.l.Nustatykite ltrmos bendrqiq kintamq kaStq funkcijq vidutinirlkintamqiq ir vidutiniq bendrqjq ka5tq funkcijas, taip pat ribiniq ka5tq

tunkcij4.2l.2.Apskaidiuokite produktq kieki, gaminamzl minimaliais vidutiniais

kintamaisiais ka5tais ir produktq kieki, gaminam4 minimaliaisvidutiniais bendraisiais kaStais. Nustatykite 5iq ka5tq reikSmes.

ll. l irrnos vidutiniq bendrqjq ka5tq funkcij a: ATC = 400Q2 + l4 400.

.12. | .Nustatykite firmos bendniq ka5tq ir ribiniq ka5tq funkcijas.

.)2.2.Apskaidiuokite vidutinius bendruosius ir ribinius kaitus gaminant 10

produkto vienetq.

I l. NrrbrcZkite pletros kreivg trumpuoju laikotarpiu, kai:.' I | . Kapitalo ir darbo santykis yra I :1.

.'1.2. Kapitalo ir darbo santykis yra 1:3.) I l. Kapitalo ir darbo santykis yra 3:L

.rl. I rrrrros, veikiandios trumpuoju laikotarpiu, ribinis darbo ir ribinis kapitalo

l'rotlrrktas yra atitinkamai 0,62 ir 0,33 vienetq. Firmos naudojamo darbo irl,;rlrilrrlo paslaugqvalandos kainos yra atitinkamat 4 ir 2 eutai.

' | | Ar minimizuoja firma ka5tus trumpuoju laikotarpiu? Kodel?'l ' .lci firma ka5tq neminimizuoja, tai kaip ji turetq keisti naudojamo

tlrrlbo ir kapitalo kiekius, noredama minimizuoti ka5tus?

48 49

25. Firma, veikianti ilguoju laikotarpiu, derina gamybos veiksnius tokiusantykiu,.kad jos gamybos ka5tai yra minimal[s. Gamybos masto grqZa yrapastovi. Sios firrnos trumpojo laikotarpio vidutiniq bendrqjq kastq funkcija:

ATC =36+Q2 .

a25. l.Nustatykite ilgojo laikotarpio vidutiniq kasrq ir ribiniq kastq funkcijas

esant pastoviai gamybos masto gr4Zai ir pavaizduokite jas breZinyje.25.2.Nustatykite Sios firmos ilgojo laikotarpio bendrqjq kaStq funkcijq ir

nubreZkitejos grafik4.

26. Firmos trumpojo laikotarpio vidutiniq bendrqjq kaStq funkcija:

ATC =!o'-z1o+tq.4- 4'26.l.Apskaiiiuokite Sios funkcijos minimali4 reik5mg ir produktq kieki,

kur[ gaminant gaunama 5i reik5me.26.2.Tarkime, analizuojama firma veikia ilguoju taikotarpiu, kai gamybos

masto grqLa yra pastovi. {vertinE produkto vieneto gamybosbendruosius kastus, nubrezkite ilgojo ir trumpojo laikotarpiq vidutinir4kaStq kreiviq derin[.

26.3.ULralykite firmos ilgojo laikotarpio bendrqiq ka5tq funkcij4 irnubreZkite jos grafik4.

27.Fnma gamybos procese naudoja darb4 ir kapitalq. Linoma, kad ribiniskapitalo produktas yra 8 vnt., o ribinis darbo produktas - 20 vnt. Kapitalo irdarbo valanda kainuoja atitinkamai 4 ir 10 eurq. Ar iiuo atveju firmaoptimaliai panaudoja savo i5teklius (kaSrq minimizavimo poZifiriu)?

28. Kompanija turi dvi [mones su siomis ribiniq kastq funkcijomis:MCt=20+2Qr, MCz=10+5Qz; 6a MC1 - pirmos [mones ribiniaikaltai, MC2 - antros [mones ribiniai ka5tai, 0r - pirmos [mones produkcijoskiekis, Q2- anftos [mones produkcijos kiekis. Nurodykite:28.1.Jei kompanija siekia maZiausiq ka5t6 pagamindama pirmoje imoneje

5 produkcijos vienetus, kiek ji gales pagaminti produkcijos 2-ojelmoneje?

28.2.Kokia yra kornpanijos ribiniq ka5tq funkcija?28.3.Ar galite i5 pateiktq duomenq nustatyti vidutiniq ka5tq

atskirai kiekvienai lmonei?

29.Firmos darbo ir kapitalo ribiniai produktai atitinkamai yra 10 ir l6Darbo valandos kaina yra 4 eurai, o kapitalo valandos kaina -Nustatykite, kaip galima pakeisti gamybos veiksniq kiekius,naudojimo santykis blrtq optimalus.

funkcijq

vienetq.2 eurai.kad jq

lll. lrirrnos gamybos funkcija yra: Q - L0'sK)'5. Darbo kaina - 2 elrai uL

vlland4. Kapitalo valandos kaina - 4 eurai. Firma samdo 8 darbuotojus,

kurie aptarnauja 1 6 vienetq kapitalo.30. I . Parodykite situacijq grafike, nubreZkite izokvantE ir izokostq.

30.2. Apskaidiuokite maksimalq produktq kiek1, kurl gali pagaminti firma su

tais padiais ka5tais. Iliustruokite situacijq grafike.

50

7. F'IRMOS PELNO MAKSIMIZAVIMAS TOBULOSIOSKONKURENCIJOS RINKOJE

Pagrindin6s sqvokos

o Bendrosios pajamos. Vidutines pajamos. Pelnaso Pelnq maksimizuojanti gamybos

apimtis. Pelno maksimizavimo taisykle

r Ribinis pelnasr Ribines pajamosr Vidutinis pelnaso Firmos trumpojo laikotarpio

pasiIlos kreiveo Firmos ilgojo laikotarpio pasiulos

kreive

Kontroliniai klausimai

1. Kodel paklausos kreive konkuruojandiosios firmos pagaminto produktoatLvilgiu yra absoliudiai elastinga?

2. NubreZkite firmos pajamq kreives ir paai5kinkite jas.3. Paai5kinkite, kaip maksimizuojamas konkuruojandios firmos pernas

naudojant bendrqjq dydZiq modeli.4' Paaiskinkite, kaip konkuruojandios firmos pelnas maksimizuojamas pagal

vidutiniq ir ribiniq dydZiq modeli, iliustruokite tai breZiniu.5. I5analizuokite konkuruojandios firmos nuostoliq minimizavimo atvejI ir

iliustruokite j I breZiniu.6. Paai5kinkite atvej[, kai firma, minimizuodama nuotolius, turi nutraukti

gamybq.7. Kas yra firmos veiklos sustabdymo taSkas?8. Iliustruokite breZiniu kastq padengimo (nenuostolingos veiklos) task4.9. Apib0dinkite firmos trurnpojo laikotarpio pasi[los kreivg.10.Apibfidinkite firmos ilgojo laikotarpio pasiulos kreives, kai vidutiniai kastai

pastovus ir kai ka5tai didejantys.

UZdaviniai ir pratimai

l. Pritaikydami pelno maksimizavimo taisyklE, pasakykite, kokia turi b[tifirmos peln4 maksimizuojanti produkcijos apimtis, jei:1.1. Kaina maZesnd uZ vidutiniq kintamqjq ka5tq minimumq.r.2. Kaina didesne uz vidutiniq kintamqq kastq minimum4 ir ribi'iq kastq

kreive kyla I de5inE.1.3. Kaina lygi vidutiniq kinramqjq kaStq minimumui.

2. Kaip pasielgs firma trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu, jei produkcijosgamyba yra nuostolinga?

l.l. IS karto nutrauks gamyb4.2.2. TEs nuostolingq gamybq tol, kol nuostoliai bus maZesni uZ fiksuotus

kaStus.

lrirmos pasi[los kreivd trumpuoju laikotarpiu yra ribiniq ka5tq kleives dalis,

kr,rri yra auk5diau uZ vidutiniq kintamqiq kaitq minimumq ir kyla auk5tyn idc5inE. Pasakykite, ar galima bendru atveju taip apibfidinti pasillos kreivE

ilguoju laikotarpiu, kai vidutiniai ka5tai yra ,,U" raidds formos?

I'asakykite, kuris Zemiau nurodytas apibudinimas atitinka pasifilos kreivE

ilguoju laikotarpiu, kai firmos gamybos masto gr4Za yra pastovi (t.y. firmosvidutiniai kaStai yra pastovts)?2.3. Pasillos kreiv6 absoliudiai elastinga.2.4. Pasillos kreive tipine - kyla aukdtyn i de5inq.

liirmos vidutiniai ka5tai ilguoju laikotarpiu atitinka ,,U" raidds form4. Arlirma maksimizuos peln6 jei gaminamo produkto apimtis atitinka ta3k4

csant[ kairiau ta5ko, Zymindio vidutiniq ka5tq minimum{ Pavaizduokitesituacijq grafike.

'f'arkime, ilguoju laikotarpiu firmos vidutiniai ka5tai yra pastours.

I'asakykite, kiek produktq gamins firma, noredama maksimizuoti peln4 jeiprodukto kaina lygi vidutiniams firmos ka5tams?(r.1. Firmai tas pats, kiek produktq gaminti.(r.2. Firma stengsis gaminti kuo daugiau produktq.(r.3. Firma nutrauks gamyb4.6.4. Pasirinkt4 atsakym4 iliustruokite brdZinyje, nurodydami peln4

maksimizuojandi4 gamybos apimti ir plotus, atitinkandius bendr4sias

pajamas ir bendruosius kaitus.

liirrna veikia tobulos konkurencijos s4lygomis. Jos vidutiniq ka5tq funkcijailgrroju laikotarpiu LRAC :480 eurq. Per menesi firma pagamina 12 000

1rlodukto vienetq. Raskite:/. l. Ilgojo laikotarpio ribinius kaStus.

/ J. Peln4 maksimizuojandiq produkcijos apimti, jei produkto kaina

nekinta ir sutampa su ilgojo laikotarpio vidutiniais kaitais./ I F-irmos menesio bendrqsias pajamas ir bendruosius kaitus gaminant

I 2 000 produkto vienetq./ ,l . lrirmos ekonomini peln4./ 5. l)avaizduokite analizuojam4 situacijq breZinyje.

I rr rrros gaminamos prekds vieneto kaina yra 13 eurq.

:i I Nustatykite ribines pajamas gaminant kiekvienq papildomE prekds

vicnet4 ir uZpildykite atitinkamq lenteles skilti.

52 53

Prekiq kiekis, vnt. Ribiniai ka5tai" EUR Ribinds pajamos, EUR0

642 20-) 5

4 J5 J6 97 JI8 49

9. Firmos produkcijos paklausos funkcija: p=17 EUR. Jos bendrqiq kastqfunkcija: TC = Q + 0,02e2. Atlikite iias uZduotis:9.1. Raskite ribiniq ka5tq ir ribiniq pajamq funkcijas.9.2. Nustatykite produkcijos apirnti, kuri4 gaminant firma gauna didZiausiE

ekonominI peln4.9.3. Apskaidiuokite bendrqjI peln4 ir ribini pelnq gaminant peln4

maksimizuoj andiE produkcij os apimti.9.4. Apskaidiuokite ribinf pern4 iei firma sumazintq gamybos apimti 14

vienetq.9.5. Kokie galimi tolesni firmos veiksmai siekiant maksimizuoti pelna?

10. Lenteleje pateikti tokie duornenys:

l0.l.Apskaidiuokite vidutines pajamas ir vidutinius kaStus, kai produkto

vieneto kaina 8 eurai. Gautus duomenis sura5ykite I lentelE. Vidutiniq

ka5tq funkcij a: ATC = | I 4Q2 - 2l Q + la .

l0.2.NubreZkite vidutiniq bendn{q ka5tq ir vidutiniq pajamq grafikus irnustatykite grafiSkai pelnq maksimizuojandi4 produkcijos apimti, jeiribiniq kaitq kreive yra tipine.

l l. Naudodamiesi 10-o uZdavinio vidutiniq ir ribiniq kadtq grafikais, keisdami

produkto rinkos kain4 grafiSkai pavaizduokite Zemiau nurodl4us trisatvejus:I I . l. Firma gauna ekonominl peln4. Ji atitinkant[ plotE parodykite breZinyje.

ll.2.Firma patiria ekonominio pelno nuostoliq. Juos atitinkanti plot4parodykite breZinyje.

I 1.3. Firma negauna ekonominio pelno, jis lygus nuliui. BreZinyjeparodykite plot4 atitinkant[ bendruosius ka5tus ir bendr4sias pajamas.

12. Tarkime, fermeris parduoda 3 tlkst. centneriq bulviq. Vieno centnerio kaina

8 eurai. Vidutiniai gamybos ka5tai yra 6 eurai. Koks bus bendras fermeriopelnas?

1.1. Nustatykite mokesdiq poveikl konkuruojaniios firmos produkcijos pasillaitrumpuoju laikotarpiu, jei firma moka:| 3. 1 . Nuosavybes mokesti, priklausanti nuo firmos gamybiniq pajegumq.

13.2. Mokesti, lygq 50 proc. pelno dydZio.13.3. 10 centq mokesti nuo kiekvieno produkto vieneto, pagaminto firmoje.13.4.500 eurq mokest[ uZ licencijq mokam4 prieS pradedant versl4.

13.5. Socialinio draudimo mokesdio padidejim4 sudarant[ 1 proc. nuo darbo

uZmokesdio dydZio. Tadiau darbdarys moka tik dali 5io mokesdio

padidejimo. Likusiq dali moka patys darbuotojai.

l,l. | ,cnteldje pateikti tokie duomenys:

| | | NubraiZykite ribiniq pajamq irliickvien4 ribiniq ka5tq reikSmqvirluriu.

ribiniq ka5tq grafikus, susiedamisu produkcijos kiekio intervalo

8.2. Pagal lenteles duomenis nubreZkite ribiniq pajamq irgrafrkus. Nustatykite optimaliq firmos gamybos apimti,didZiausi4 peln4.

8.3. Koki rinkos struktDros tip4 atitinka pateikti duomenys?

ribiniq ka5tquZtikrinandiq

Produkcijosrealizavimo apimtis,

ttikst. vnt.

Bendrosios pajamos,ttikst. EUR

Vidutin6spajamos, EUR

Vidutiniaika5tai,EUR

I 8

z I6J .,'

^4 )z5 406 481 568 64

Produkcija,liikst. vnt./savaite

Ribinds pajamos,EUR

Ribiniai ka5tai, EUR

I 25 11

2

J

4

5

25 15

25 25

25 40

25 60

</1 55

l4.2.Nustatykite, kokiE produkcijos apimtl pasirinks firma, noredamamaksimizuoti pelnq.

14.3. Tarkime, ribiniai ka5tai padideja 30 eurq esant kiekvienam produkciiosapimties lygiui. Kokiai produkcijos gamybos apimiiai .sanr fi.n.amaksimizuoj a peln4 dabar?

l4.4.Tarkime, duota pradine ribiniq kastq kreivds padetis. Kokiaiprodukcijos apirndiai esant firma maksimizuos peinq iei ribinespajamos padides 30 eurq esant kiekvi"tru. produkcijos apimtieslygiui?

15. Ar sutinkate su Siais teiginiais, apib[dinandiais tobulE konkurencing rinkq?15. l.Firma maksimizuoja peln4 parduodama pagamintos produkcijos kuo

daugiau.15.2. Firmos paklausos kreive sutampa su ribiniq pajamq kreive.l5.3.Kiekviena firma, noredama maksimizuoti pelnq turi minimizuoti

kaStus kiekviename produkcij os api mties lygyj".l5.4.Ribiniq pajamq kreivds paslinkimas Zemyn reiskia, kad pelnas

maksimizuojamas esant maZesniam produkcijos apimties lygiui.l5.5.Peln4 maksi'rizuojanti firma pasirenka tokiE gamybos api-mt[, kuriai

esant ribiniai kastai lygls ribinems pajamoms. Ar iiomis s4lygomispelnas visada maksimalus, o nuostoliai minimalls?

15.6.Tipine tobulos konkurencijos rinkos paklausos keive yra zemejanti.15.7. Firmos, veikiandios tobulos konkurencijos s4lygomis, pasiulos kreive

yra dalisjos ribiniq ka5tq kreives.15.8. Firma savo produktui nustato tokiq kain4 kuri lygi tuo metu

susiklosdiusiai produkto kainai rinkoje.

16.Pavaizduokite grafiskai situacijq kai tobulos konkurencijos rinkoje laikinaisumaZdja paklausa. Nustatykite, kaip pasikeis:16. l. Kainq lygis rinkoje.16.2. Firmos pelnq maksimizuojanti produkcijos apimtis.

17. Tobulos konkurencijos rinkos produkto paklausos ir pasiflos tipinesfunkcijos yra: P = 30 - 3e, p = 2e. Atlikite Sias uZduotis:17.1. NubreZkite sias funkcijas brezinyje ir apskaidiuokite firmos,

veikiandios tobulos konkurencij os rinkoj e, produkto kainq.lT.2.Apskaidiuokite gamybos apimti, kuriai esant firma gauna didziausiq

pelnE Raskite jo dyd[, jei firmos vidutiniq kaStq funkcij a: ATC = e .

lT.3.NubreZkite firmos ribiniq ir vidutiniq kastq funkcijas, paZymedarnibreZinyje plot4 aritinkanti didZiausiq firmos peln4.

lll. lrl1on6 veikia tobulos konkurencijos rinkoje. {mone per menesi pagamina Q

tonq produkto. Bendrqiq gamybos ka5tq funkcija: TC=+Q'z +15Q.)U

lrnone priima savo produktui tuo metu rinkoje susiklosdiusiq kain% kuri

yra: P:3leuras.I 8.I . Apskaidiuokite, kokiai produkto gamybos apimdiai esant fmones

pelnas maksimalus. Raskite pelno dydi.ls.2.Pavaizduokite [mones situacijq breZinyje. Tuo tikslu nubrdZkite

imones produkto paklausos tiesq, jos vidutiniq ir ribiniq ka5tq

funkcij as. Parodykite breZinyj e pelnq maksimizuoj anti produkto kiek[

ir plot4 rodanti ekonomin[ Peln4.l8.3.Tame padiame breZinyje parodykite imones gaunam4 vidutini peln4

vidutinius ir ribinius kastus, jeiji gamintq ne peln4 maksimizuojandiq

produkto apimti, bet, tarkime, 500 tonq.

l9. Pagal lenteles duomenis nustatykite:l9.l.Firmos pelnq ir ribinius kastus, uZpildydami atitinkamas lenteles

skiltis, jei produkto kaina yra 40 eurq. Nustatykite, kiek firma gamins

produktq, norddama gauti didZiausiq peln4.

l9.2.Kaip pasikeistq firmos gaminamq produktq kiekis ir pelnas' jei

produkto kaina rinkoje nukristq nuo 40 iki 35 eurq? Tai suZinosite,

uZpildg paskutines tris lenteles skiltis.

56 57

20. Firma, gaminanti kavinukus, veikia tobulos konkurencijos rinkoje. Bendriejigamybos kastai apra5omi funkcija: TC = 100 + e2 . Firmos pastovieji kastailyg[s 100 eurr.1. Raskite:20. l.Kiek firma gamins kavinukrg norddama maksimizuoti pelnq jei vieno

kavinuko kaina yra 60 eurq?20.2. Koks bus pelno lygis Siuo atveju?20.3.Kokia turi bUti maZiausia kavinuko kaina, kad firma trumpuoju

laikotarpiu galetq nenutraukti kavinukq gamybos?

21. Firma, veikianti tobulos konkurencijos rinkoje, apmokestinama vieno europardavimo mokesdiu, kai jos produkto kaina rinkoje yra 5 eurai.Nustatykite:2l.1.Kaip Sis mokestis paveiks firmos ribiniq kast6 vidutiniq kintamqiq ir

vidutiniq bendrqlq ka5tq kreives?2r.2.Kaip mokestis paveiks firmos produkto kainq gaminamo produkto

kiek[ ir pelnq trumpuoju laikotarpiu?21.3. Kaip toks mokestis paveiktq firm4 ilguoju laikotarpiu?

22. Firmos vidutiniq bendrtgq kastq funkcija: A't/c = e . Jos vidutiniq

pastoviqjrtr ka3tq funkcij a: AFC = + prekes vienero kaina 40 eurq.-a22.1 . Nustatykite ir nubreZkite firmos vidutiniq bendrqjq ka5tq funkcijq.22'2.Apskai(iuokite firmos vidutinius kastus, vidutin[ ekonomini pelnq ir

bendrqli ekonomin[ peln4 gaminant 1 0 vienetq.22.3.Apskaidiuokite ekonomin[ pelnE (ar nuostolius), kai firma gamina 30

vienetq.

23.Firma veikia tobulos konkurencijos rinkoje. Jos bendrqjq kastq funkcija:TC =200*Q2, o kintamqlq kaitq funkcij a: VC =g2. Firmos pastoviejikaStai yra 200 eur6 o produkto kaina rinkoje - 50 eurq.23.l.Apskaidiuokite firmos pelnq maksimizuojandi4 produkcijos apimt[.

BreZinyje pavaizduokite ribiniq ir vidutiniq kintamq kastq kreives beipeln4 maksimizuojandiq produkto apimt[.

23.2.Apskaidiuokite vidutinius kintamuosius kastus, vidutinius bendruosiuskaitus ir vidutin[ peln4 gaminant pelnq maksimizuojanti produktqkiek[.

23.3.Apskaidiuokite ekonomin[ peln4 gaminant nustatytqi4 produkcijosapimt[.

23.4.BreLinyje paZyrnekite plot4 iliustruojanti gautas bendrEsias pajamas.23.5. Nustatykite ir parodykite breZinyje firmos pasi[los tiesg.

23.6.[rodykite, kad gaminant nustat]tq produkto apimti firmos pastovieji

ka5tai nepakito ir lyg[s 200 eurq. NubreZkite breZinyje pastoviqjq

kaitq tiesg.

l.l. Irirrr,a, kurios veiklq nusako 23-ame uZdavinyje pateikta s4lyga,

aprnokestinama 2 eurq pardavimo mokesdiu, mokant ji uZ kiekvien4

parduot4prekes vienet4. Rinkos kaina nekinta, i5lieka 50 eurq.

24.1.Kaip pasikeis firmos vidutiniq kintamqiq ir ribiniq ka5tq tieses po

apmokestinimo? UZraiykite jrf funkcijas ir nubrdZkite breZinyje.

24.2.Kokiqprodukcij os apimt[ fi rma gamins po apmokestinimo, noredama

maksimizuoti ekonomini Peln4?24.3.Kokie turetq buti firmos vidutiniai bendrieji gamybos ka5tai, kad

firmos ekonominis pelnas bfltq nulinis?24.4.Apskaidiuokite firmos bendr4sias pajamas, gautas pagaminus ir

realizavus pasirinkt4 optimaliq gamybos apimti, ir breZinyjepaZymekite jas atitinkant[ plotq.

25.Tobulos konkurencijos Saka yra ilgalaikes pusiausvyros. Tarkime, Sakos

firmos apmokestinamos pardavimo mokesdiu. Kaip pasikeis produkto

kaina, firmq skaidius Sakoje ir kiekvienos firmos gaminamq produktq kiekis

ilguoju laikotarpiu?

16. F-irmos trumpojo laikotarpio bendrqiq kaStq kreive'. TC = 100+ Q2 . Jos

pastovieji ka5tai: FC = 64 , o kintamqjq ka5tq funkcij a: VC = 36 + Qz .

26.l.Nustatykite firmos vidutiniq bendrqiq ir vidutiniq kintamqjq ka5tq bei

ribiniq ka5tq funkcijas. Pavaizduokite jas breZinyje.

26.2.Nustatykite kain4 ir gamybos apimt[, kuriai esant firma nepadengia

fiksuotq kaitq. Kaip vadinamas toks ta3kas firmos veikloje? Kartunustatykite kain4 kuriai esant firma gauna normalq peln4.

)(r.3.Nustatykite kain4 ir gamybos apimtf, kuriai esant firmos ekonominispelnas lygus nuliui. Kaip vadinamas toks ta5kas firmos veikloje?

.16 4. Pagal pateikt4 sElygq parodykite, kad hrma patiria nuostoli6 kai

prekes rinkos kaina 10 eurq. Apskaidiuokite firmos nuostolius.

.16.5.Apskaidiuokite, kokius nuostolius prisiima firma, budama firmos

veiklos sustabdymo taike. Parodykite Siuos nuostolius breZinyje.)(r.(r. Raskite gamybos apimtis, kurioms esant firmos ekonominis pelnas

lygus nuliui, kai prekes kaina 50 eurq. Situacij4 iliustruokite brdZiniu.

i/ f rorlykite teisingumq teiginio, kad firma gauna ekonomini pelnq kai jos

l,;rrnrr didesne uZ reikSma Qz -kQ+t, jei jos bendrqlq ka5tq funkcija

58 59

fC = Q3 - ke' + le . Cia k ir I yrakoeficientai, didesni uZ vienerE ar lyglsvienetui.

28. Raskite firmos garninamo produkto kainos priklausomybg, rodandi4 kokiaikainai esant firma gali uZsitikinti ekonomin[ peln4-jei nrr"ot bendrqiqka5rq funkcija: TC =Q2 +r\Q. patikrinkite savo teiginio teisingumqanalizuodami konkrediq situacijq.

29. Firmos trumpojo laikorarpio kintamqjq ka5tq funkcij a yra: VC = e2 + 150.29. l. Nustatykite, kokiai kainai esant finnos pajamos bus lygios

kintamiesiems ka5tams.29.2.PagaI pateiktq sElygE apskaidiuokite, ar firma tgs gamybq trumpuo1u

Iaikotarpiu, jei prekes vieneto kaina _ I 5 eurq.

30' Firmos' veikiandios toburos konkurencijos s4lygomis, bendrqq kastqfunkcija: fC =e3 -8e2 +2ae.30.1. Apskaidiuokite ir nubreZkite vidutinirtr ir ribiniq kastq funkcijas.30.2.Apskaidiuokite

_p"l_n-E rnaksimizuojandi4 produkcijos aiimtl, kai

produkto kaina p = 100 euru.30.3.Apskaiiiuokite..firmos vidutin[ ir bendrqlI pelnE gaminant pelnq

maksimizuo.iuldil.produkcijos apimti, kui [aina'F : 100 eurq.Parodykite apskaidiuotus dydZius breZinyje.Tarkime, firma gamina l0 produkto vienetq, kai kainap: 100 eurq.

^ Tai didesne gamybos apimtis uZ optimaliq esant esamornis sqiygomis.30.4. Apskaidiuokite flrmos vidutini pelnq gaminant l0 vienetq.30.5. Apskaidiuokite. fi rmos patiriu-ur .ikri.alaus perno nuostolius, kai

firma, esant kainai 100 eur6 pasirenka ne optimali4 gamybos apimt[,ber didesng (e: t0), tadiau dar uZtikrinandi4 p.tno giui;t BreZinyjeparodykite plotq rodanti maksimalaus pelno nuostoli-us.

30.6.Kaip pasielgtq. firma rrumpuoju ir iiguoju laikotarpiu (ar gamintqprodukcijq), jei kaina rinkoje nukristq Zemiau uz g eurus. Atsakym4paaiSkinkite.

3l'Firma veikia trurnpuoju raikotarpiu tobulos konkurencijos rinkoje. FirmosbendrqiLl kaStq fu'kcija: TC = 100+p2, pastovieji kaStai F.C : 100. okintarnqjq ka5tq funkcij a: VC : et.3l.l.Apskaidiuokite, kokiai produkcrjos apimdiai ir kainai esant firmos^ - gkonominis pelnas lygus nuliui. pavaizduokite situacijE breZinle.31.2. Kokiame kainos kitirno intervale firma patiria ekonorninio petno

nuostoli q trumpuoj u laikotarpiu?

60 6l

ll.3.Apskaidiuokite vidutinius pastoviuosius ka5tus gaminant l0 vienetrlprodukcijos. Kartu apskaidiuokite firmos bendruosius pastoviuosiuskaitus gaminant 10 vienetq.

3 1.4. UZra5ykite analizuojamos firmos pasi[los tieses lygti ir parodykite j4breZinyje.

3 | .5. Apskaidiuokite peln4 maksimizuojandiq produkcijos apimtl, jei rinkojeprekds vieneto kaina yra 100 eurq.

3 l.6.Apskaidiuokite bendrqsias pajamas, bendruosius ka5tus ir ekonominipeln4 firmai gaminant 31.5 punkte nustatytE gamybos apimti.

12. l;irrnos ka5tq padengimo ta5ke gaminama 30 produkto vienetq. Kintamiejika5tai yra 500 eun; o pastovieji - 250 eurq. Apskaidiuokite produktovieneto kain4.

l.l. l.'irmos ka5tq padengimo ta5ke gaminama 500 vienetq. Pastovieji ka5tai yra45 000 eurq. Prekes rinkos kaina - 600 eurq. Apskaidiuokite firmosbendruosius kintamuosius ir vidutinius kintamuosius ka5tus.

l-1. Apskaidiuokite produkto vieneto kain6 jei firma kaitq padengimo ta5kegamina 100 produkto vienetq, o jos vidutiniai kintamieji ka5tai - 45 eurr-rs.lrirmos pastoviqlq ka5tq verte yra 1800 eurq.

15. lrirmos gamybos apimtis yra 50 produkto vienetq, kai jos bendrieji ka5tailyg[s bendrosioms pajamoms. Kintamieji gamybos ka5tai - l5 000 eurq, oprekes vieneto rinkos kaina - 500 eurq. Apskaidiuokite firmos bendruosiuspastoviuosius ir vidutinius pastoviuosius kaStus.

l{r. Apskaidiuokite firmos gamybos apimt[ jos ka5tq padengimo ta5ke, jeividutiniai kintamieji gamybos ka5tai yra 45 eurai, bendrieji pastovieji ka5taivra 3600 eurll, o produkto kaina yra 95 eurai.

17. liirnros vidutiniai kintamieji ka5tai - 65 eurai. Jos gamybos apimtis, kailrcndrieji kaStai lyg[s bendrosioms pajamoms, yra 72 vienetai. Pastoviejilirrnos ka5tai - 3500 eurq. Apskaidiuokite firmos gannam4 ekonomin[pclnq, kai ji gamina ll0 produkto vienetq, jei vidutiniai kintamieji ka5taivlir pastovfis.

ll{. liirrnos ka5tq padengimo ta5ke vidutiniai kintamieji ka5tai yra 120 eurq.t irrrnybos apimtis - 20 vienetq kai vieneto kaina - 205 eurai.Apskaidiuokite pastoviuosius kaStus ir firmos ekonominI pelnq kai1,;rrrinanra 60 vienetq, jei vidutiniai kintamieji kaStai nepasikeidia.

lrf . I r rrros gamybos apimtis - 50 produkto vienetq, kai jos ekonominis pelnaslr1'rrs nnliui. Tuomet firmos bendrieji ka5tai yra 1000 eunt o pastovieji -I'rr,;t' bendrqjq ka5tq sumos. Apskaidiuokite firmos peln6 kai ji gamina

dvigubai daugiau produktq, o vidutiniai kintamieji ka5tai nepriklauso nuogamybos apimties.

40. Firmos trumpojo ir ilgojo laikotarpiq pasi[los kreivds: P : ZQt P : 4Q - 3.

40. I . NubreZkite i I goj o ir trumpoj o laikotarpiq pasi Dlos tieses.40.2.Nustatykite, kokiai kainai esant ilguoju ir trumpuoju laikotarpiu firma

gamins tE pat[ produktq kiek[. Apskaidiuokite j [.40.3.Nustatykite, kuri pasifllos tiese atitinka trumpqj[, o kuri ilgzui

laikotarpl? Atsakymq pagriskite, analizuodami teigiamq kainos pok)tltariant, kad kaina lygi 8 eurams.

41. Firmos produkto gamybos ribinius kaStus rodo funkcija: MC = 3 + 2Q .

Produkto rinkos kaina vra 59 eurai.41. L Apskaidiuokite, koki4 produkto gamybos apimti pasirinks frrma.4l .2.Pavaizduokite situacijq breZinyje nurodant paklausos tiesg

produkcijai.4l.3.Apskaidiuokite ir parodykite tame padiame breZinyje

bendrqsias pajamas, gautas gaminant pasirinktq gamybos apimt[.

42. Firrnos vidutiniq kintamq ka5tq funkcij a: AVC = 3 + Q, o ribiniq kaStrtr

funkcrja: MC =3 + 2p. Pastovieji kaStai - 53 eurai. Koki peln4 uZdirbs

firma trumpuoju laikotarpiu - teigiam4 neigiam4 ar nulin[? Sprendimuinaudokites 4 1-ojo uZdavinio rezultatais.

43. Firmos, gaminandios produktus tobulos konkurencijos rinkoje, bendrqiq

ka5tq kreive apra5oma lygtimi: TC = 3Q2 + 27 . Produkto kaina rinkoje yra

18 eurq.43.1. Nustatykite peln4 maksimizuojandi4 produkto apimti, kuriq pasirinks

firma.43.2.Apskaidiuokite, ar gauna firma ekonomin[ pelnq gamindama optimalq

produktq kieki.43.3.Apskaidiuokite, kokiai kainai esant firma gauna normalqii pelnq.43 .4. Nustatykite firmos ekonominio pelno nuostolius, j ei produkto kaina I 2

eurq.

44.Tobulos konkurencijos rinkoje produkto paklausos ir pasi[los funkcijos:

0=1000-20p,Q=-10+2p.44. l.Apskaidiuokite rinkos pusiausvyros ta5ko koordinates ir ilius

situacij4 breZinyje.44.2.Tarkrmq analizuojam4 produkt4 eme gaminti daugiau

NubreZkite nauj4 rinkos pasi[los tiesE ir nustatykitepusiausvyros ta5k4 [vertindami jo koordinates pagal grafik4.

62

Frrmos

Frrmos

44.3.NubreZkite firmos, veikiandios Sioje rinkoje ir gaminandios

analizuojam4 produkt4 paklausos tieses 41.1 ir 41 .2 atvejams. K4galite pasakyti apie Siq tiesiq elastingum4?

44.4.tJLralykite firmos bendrqiq pajamq funkcijas abiem atvejams.

,l5.Tobulos konkurencijos rinkoje produkto paklausos ir pasifilos tipines

ftrnkcijos yta: Q = 1000 - 2p; Q = -20 + 2 p.

45.l.Raskite pusiausvyros kainqir kiek1. Situacij4pavaizduokite breZinyje.

45.2.NubreZkite firmos, veikiandios Sioje rinkoje, produkto paklausos tiesE,

nurodydami kainq.45.3.Apskaidiuokite ir parodykite breZinyje firmos bendr4sias pajamas, jei

ji gamina pelnE maksimizuojantl produkto kieki' kuris lygus 12

vienetq.

.f (r. Konkurencinds firmos bendrqirl ka5tq funkcij a yra: TC = 200 + 4Q + 2Q2 '

[mone parduoda prekes kaina P = 24 EUR. Apskaidiuokite:46.1 . Kokia butq konkurencines firmos optimali gamybos apimtis?

46.2.Esant optimaliai gamybos apimdiai, koks bltq firmos pelnas?

46.3. Grafike parodykite optimalq konkurencines firmos pasirinkimq.

fi rrrr 11.

naulil

8. GAMYBOS VEIKSNTV

Pagrindin6s s4vokos

r Darbo jega. Darbo rinka. Darbo uZmokestis. Ekonomine renta. Monopsonrja

Pagrindiniai kla usimai

1. ApibLidinkite konkurencinE gamybos veiksniq rink4.2. Kaip keidiasi darbo paklausa kinta't firmos gamybiniams pajegu'rams?3. Kaip susidaro Sakos darbo paklausos keive?4. Paai5kinkite pajarnq ir pakeitimo poveikius darbo rinkoje.5. Kaip susidaro ekonomine renta?6. Kada iStekliq paklausos keive bus elastingesne: tobulosios konkurenciios ar

monopolijos atveju? Kodel? Kaip tai veiks uZimtumq?7. Kaip apskaidiuojama pal[kanq norma?8. Kokie yra monopsonin6s galios Saltiniai?9. Kuo akcija skiriasi nuo obligacijos?10. Ar galima abipuse monopolija darbo jegos rinkoje?

UZdaviniai ir pratimai

1' Lenteleje pateikti firmos ukinds veiklos rodikliai. Firma privalo moketi280 eurq kiekvienam darbuotojui, nepriklausomai nuo to, kiek darbo jegosji samdo. Firmos kastai susideda is darbo ir kapitalo. Kapitalo kastaipastov[s - 200 eurq.

l. ll.l paveiksle pateikta Jono indiferenti5kumo kreiv6 17, rodanti pajamq

laisvalaikio pasirinkin,q. Jonas i5 savo tevq kasdien gauna po l0 eurq

pa.jamq. Jis neketina dirbti daugiau kaip l2 val. per dienq.

l. l. NubreZkite Jono biudZetinE tiesg, jei jis sutinka dirbti uZ 2,50 euro per

valand4..1.2. Kiek valandq Jonas dirbs?.1.1. Firmai naudinga, kad Jonas dirbtq ilgiau, ir ji sifllo jam premtj4 uZ

ilgesnl darb4. Premijos dydis - 1,50 euro uZ papildom4 darbo valandq.

Kaip pasikeis biudZetine tiese?1.1. Kiek valandq Jonas dirbs dabar?

RINKOS. AKTYVU RINKA

. Darbo pasiulos kreiver Dabartine (esamoji) verter Kapitalo rinkao Pal[kanq normao Diskontavirnas

l.l. Apskaidiuokite bendrEsias pajamas, ribinio darbo produktoribini pajamq produkt4 ribines pajamas produkcijos vienetui irduomenis suraSykite I lentelg.

1.2. Nubrezkite ribinio darbo produkto vertds ir ribiniq darbo produktopajamtl grafikus.Nustatykite, kokiam darbuotojq skaidiui esant firma gaus maksimalqpelnq lrurnpuoj u laikotarpiu.Apskaidiuokite firmos pelno dyd[ trumpuoju laikotarpiu.

vertg,gautus

tat -J.

lhr-I rrrotojq

skri-Iiusovnt.

Paga-minta

produk-cija,vnt.

Ribinisdarbopro'

duktas.vnt.

Pre-k6s

kaina,EUR

Ben-drosiospaja-mos,EUR

Ribin6spaja-mos,EUR

Ribiniodarbo

produk-to vert€,

EUR

Ribiniodarbo

produk-to paja-

mos,EUR

0 0'""

l: 35

35 r.- t2

\/.{) 80,, " 10

'"r.42

1

^

5

6

122< 8

:r34

ts6'i 6

:"21

177{ 4

)3I 80' 2

1.4.

64 65

Pajamos,

iEUR/dien

8.2 paveikslo grafikeindiferenti5kumo l<reives.nedarbo pajamq.

pavaizduotos petro pajamqDarome prielaid4 kad petras

ir laisvalaikiogauna 20 eurq

30

20

l0

r o 9 12 Laisvalaikis (val./dien4)

8.1 pav. Jono indiferentiSkumo kreive

l. | . NubreZkite Petro biudZeting tiesg, jei dirbdamas jis gali gauti 2,50 europer valand4.

.1.2. Kiek valandq per dien4 Petras dirbs?3.3. Kaip pasikeis Petro biudZetine tiese, jei darbo uZmokestis bus

padidintas iki 3,33 euro per valandq?.1.4. Kiek valandq per dienq Petras dirbs dabar?t.5. Koks Petro poZiflris I laisvalaikl: ar jis laisvalaik[ vertina kaip

normaliq gerybg, ar kaip maZiau reikSming4 palyginti su vartojimu?

tt.3 paveiksle pavaizduota tipine ma5ininkiq darbo paklausos kreive tamtikroje fikio Sakoje, taip patjq darbo pasiulos kreive.

DarbotuZmokestis,

EUR

Darbo kiekis. vnt.

t. t.

8.3 pav. Pusiausvyra [kio Sakos darbo rinkoje

Pradine Sakos darbo paklausos keives padetis yra Dy, o darbo pasiuloskreivds - SL. Koks yra pusiausvyros darbo uZmokestis ir samdos lygis?Sakykime, kad sumaZeja paklausa Sios Sakos produkcijai. Koks busnaujas pusiausvyros darbo uZmokestis ir samdos lygis? AtsakymqpaaiSkinkite.Gr[Zkime prie pradines D1 ir 51 kreiviq padeties. Sakykime, kadiSaugo paklausa ma5inininkiq darbui kitose Sakose ir paveike jq darboruZrnokesti. Kaip pasikeis darbo uZmokestis ir samdos lygisnagrinejamoje Sakoje?

t. ).

3.

Pajam os,(E UR/dien4

8.2 pav. Petro pajamrl ir laisvalaikio indiferentiskumo kreivds

,t.1.

J.III

J-IIII

Laisvalaikis (val./dienq)

66 61

4'4' Masininkiq darbo pakrausa sumaZdjo, toder kreive i5 padeties D1paslinks I padeti D.. Darbuotojq profs4junga aktyviai veikia prieSdarbo uZmokesdio,,apkarpymd., todel uZmokestis i.laikomas pradiniolygio. Kodel sutriko pusiausvyra darbo rinkoje ir koks ,o ,u,.it in,omastas?

5' Tarkime, kad darbdavys darbui apmoketi gali skirti 40 t[kst. eurq pervaland4.5'l' Apskaidiuokite, kleliis gari samdyi darbuotoi6 mokddamas uivienq

darbo valandq5,7,5 ir l0 euru?5.2. NubraiZykite darbo paklausos grafika.5'3' Paaiskinkite, kuris. i5 garimq variarriq geriausiai atitinka darbuotolg

profsqlungos ir darbdavio interesus. tcoOetZ

6. 8.4 paveiksle pavaizduotas atskiro individoskirtingiems darbo uZmokesdio lygiams.

darbo pasiulos kiekis esant

DarbouZrn okestis,

EUR

wr

8.4 pav. Darbo pasiIla

ISnagrinekite darbo pasifilos kitimo ypatybes, keidiantis darbo uzmokesiiui!o..Y^, iki w2' Pasakykite, kurie is zemiau ijvardytq teiginiq y." t"iri"gi i,kodel?6'l' Arskiras darbuotojas negali pasiekti, kad darbo varandq kiekis aug'1.6.2. Finna keidia kapitalq t darbE.

Darbo valandos

68 69

8.

6.3. Zmogus gali dirbti tiek pat darbo valandq, darbo uZmokesdiuisumaZejus iki W3.

6.4. Individas reikalauja daugiau laisvalaikio.6.5. Pajamq efektas vir5ija substitucijos efekt4.

7. Sakykime, kad nekvalifikuotos darbo jegos pasilla yra neribota.l'aaiSkinkite:7.l. Kaip atrodo tos pasillos kreive?7.2. Kaip ji pasikeis, jeigu nekvalifikuotos darbo jegos kiekis sumaZds ir

taps palyginti ribotu?7.3. Kaip pasikeis darbo pasi[los kreive, jeigu nekvalifikuotos darbo jegos

kiekis toliau dideti nebegali ir liks stabilus?7.4. Kokiais atvejais susidaro ekonomine renta?

Yra trys Zemes sklypai: A - labai na5us, B - ribines kokybes ir C -blogesnis uZ B. Sklypai vienodo dydZio ir juose auginama ta pati kurtlra. Asklypo gamybos ka5tai yra 80 tflkst. eurq maZesni uZ B, o B - 12 tukst. eururnaZesni uZ C. Apskaidiuokite Zemds rentos dydi, kai:ll. I . Paklausa auginamai kultDrai lema, C sklypas nenaudojamas.t1.2. Paklausa iSaugo, C sklypas tampa ribiniu.

tl.5 paveiksle pavaizduoti ribiniai darbo kastai (ME), vidutiniai darbo kastai(AW), vidutines darbo produkto pajamos (ARpr_) ir ribines darbo produktopajamos (MRPL).

DarbouZmokestis,paJamos,

EUR

ME

ARPL

MRPL

BC Darbuotoiu skaidius

ll.5 puv. Ribini% vidutiniq darbo kaStq ir darbo produktq pajamq kitimas

,F-

Tarkime, kad visi kiti gamybosvariantus i5rinkite, kiek reikiamaksimalq pelnq?9.1. OA.9.2. OB.9.3. OC.9.4. OD.

Darbo

uZmokestis,pajamos,

EUR

veiksniai yra fiksuoti.pasamdyti darbuotojq

Pagal pateiktussiekiant gauti

| 1.2. Nustatykite, kiek darbininkq samdys

konkurencijos sqlygomis, kai valandinisgaminamos produkcijos kaina - 2 eurai?

firma,darbo

veikianti tobulosiosatlygis yra 8 eurai, o

r0.8.6 paveiksle pavaizduotos ribiniq darbo kastq (ME), ribinio darbo produktovertes (MVP1), darbo uZmokesdio (W) ir ribiniq darbo produkto pa1amtt(MRPr-) kreives. Nustatykite, koks samdomq darbuotojrr skaidius padesmaksimizuoti pelnq kiekvienai Zemiau i5vardytai firmai:l0.l.Firma veikia toburos konkurencijos sQlygomis ir darbo jeg4 samdo

tobulos konkurencijos rinkoje.10.2'Firma neturi [takos isreidziamos produkcijos kainai, bet veikia kaip

monopsonija darbo rinkoje.l0.3.Paklausos kreive firmos gaminamai produkcijai turi tradicing form4

firrna veikia kaip monopsonija darbo iintoi".10.4. Firmos produkcijos paklausos kreive yra tiadicine, darbo jegos rinka -konkurencine.l0.5.Koks yra monopolijos ir monopsonijos galios efektas (poveikis)

firmos darbo jegos paklausai?

MVPL

ll. I)arbo paklausa ir pasiula nustatomos pagal Sias lygtis: Z = 10000 -100Wir L=-2000+200W. Prasidejus ekonomikos krizei, mokant bet kokiirtlyginim4 darbo paklausa sumaZdjo 1500 Zmoniq. Apskaidiuokite, kaippasikeitd samdomq darbuotojq skaidius ir jq atlyginimas?

l.l. l'aklausa ir pasiula darbo rinkoje apibudinamos Siomis lygtimis:/. = 5000 -100W 1r I = -1000 +200W. Del ekonomikos krizds ir jos

sukeltos emigracijos bangos sumaZejo ir darbo paklausa, ir pasiula. Mokantbct kokl atlyginim4 paklausa sumaZdjo 1000 Zmoniq o pasi[la - 400

Zmoniq. Apskaidiuokite, kaip pasikeite samdomq darbuotojq skaidius ir jqrrllyginimas?

f .l. l)arbo paklausq ir pasiul4 rodo Sios lygtys: W = 12 - 0,0032 irll/ = 2 + 0,002L. Kiek Zmoniq turi darbo? Koks iq valandinis atlyginimas?

15. l)lrbo paklausa ir pasiflla apskaidiuojamos pagal Sias lygtis:

/, .10000 -400W tr L= -2000+80014/ . Kiek Zmoniq dirba? Koks jqvrrlandinis atlyginimas?

l(r. I..orrkurencineje darbo rinkoje [sigalejq diskriminaciniai santykiai. Darbo

1r:rsiula apskaidiuojama pagal lygti I = -100 + 5W . Privilegijuottlrl;u bininkq paklausa nustatoma pagal lygti L = 400 - 5tr{z . Tuo tarpu

rlisl<rirninuojamq darbininkq samdoma 100 maZiau, kad ir koks bfitqr r roliumas atlyginimas.lr' I . Apskaidiuokite, kiek darbininkq samdoma privilegijuotoje ir

AB C D Darbuotojqskaidius

8.6 pav. Ribiniq darbo kaStq ribinio darbo produktovertes ir ribiniq darbo produkto pajamq kitimas

ll. Lenteleje pateikti [mones veiklq apibDdinantys duomenys.I l. l. Baikite pildyi lentelE.

llnrbuotojqsl<aiCius,

vnt.

Bendrasisproduktas,

vnt.

Ribinisproduktas,

vnt.

BendrosiospaJamos,

EUR

Ribinds darboprodukto

pajamos, EUR

0 0

I t2

2 22

3 28

4 J-)

5 JI

6 40

1 Aa

70 71

diskrirninuoj amoj e grupese?16.2.Kokie dier.ros atlyginimai bus mokami?

17. Konkurencineje darbo rinkoje yra [sigalejg diskriminaciniai santykiai.Darbo pasi[la nustatoma pagal lygtl L=*250+25IIt. Diskrimiruojarnqdarbininkq paklausel rodo lygtis L = 350 - 25w . privilegijuotq darbininkqpaklausa skiriasi tuo, kad, rnokant bet kokl atlyginimq samdon.ra 50darbininkq daugiau.lT.l.Apskaidiuokite, kiek darbininkq samcioma privilegijuotoje ir

diskriminuoj amoj e grupese?17.2. Kokie valandiniai atlyginimai jiems mokami?

18. Konkurencineje darbo rinkoje isigalejE nelegal[s diskriminaciniai santykiai.Darbo pasiDl4 rodo lygtis W: 10 + 0,062. Diskrirninuojarnq darbininkqpaklausq apib[dina lygtis llt : 30 - 0,042. privilegijuottl darbininkqpaklausa skiriasi tuo, kad, mokant bet kokp atlyginirn4 sau.rdon.ra 100darbininkq daugiau. [statymai draudZia moketi skirting4 atlyginirn4. Kiekdarbininkq samdoma abiejose grupese?

19. Konkurencinije darbo rinkoje yra [sigalejg nelegal[s diskrirninaciniaisantykiai. Darbo pasi[lq rodo lygtis: r - 20w - 200. privilegrjuotqdarbininkq paklausq - lygtis: L - 600 - 30w. Tuo tarpu diskriminuojarnqdarbininkq samdoma 50 maziau, kad ir koks b[tq mokarnas atlyginirnas.Kiek bus samdoma darbini.kq abiejose grupdse, jei istatymai draudZiamoketi skirtingq atlyginirndi

20. Baikite pildyti lentelE. Kiek darbininkq samdys ir koki valandini arlygininrqmokes firrna, veikianti monopsoninije darbo rinkoje,i

'1. N4rrrropsonineje darbo rinkoje pasiDlE rodo lygtis W - 3 + 0,012, o ribines

tlrrlbo produkto pajamas lygtis MRPy: 15 - 0,044.

.l | .1. Apskaidiuokite, kiek darbininkq samdoma ir koks valandinis

atlyginimas j iems mokamas..1 1.2. Kaip pasikeis darbuotojq skaidius, jei profesine sqjunga pasieks, kad

bhtq mokamas 6 eurq valandinis atlyginimas?

.'l. Lcnteleje pateikti duomenys rodo firmos, veikiandios netobulosios

liorrl<urencijos prekiq ir darbo rinkose, gamyb4, prekes paklausE ir darbo

plsihl4. Koki valandinl atlyginim4 mokes firma ir koki4 prekes kain4 jirrusirinks?

l):rrbuotojqsliitiliuso vnt.

Valandinisatlyeinimas, EUR

Gamvbos.animtis. vnt.

Prekds kaina,EUR

4 6,0 t0 5,0

5 18 4'7

o'75

25 4,4

1 30 4l

8 8,0 34 1R

9X\ JO

' !. Nilrrdodami lenteleie pateiktus duomenis apskaidiuokite bendrEsias paiamas

rr libinio produkto vertE. Kiek darbuotojq dirbs imoneje, jeigu:

' I I . Valandinis darbo uZmokestis 15,5 euro?

.l 1 2. Valandinis darbo uZmokestis 16 eurq?

' I .1. Valandinis darbo uZmokestis 20 euru?

Darbuotojqskaiiius,

vnt.

Bendriejidarbo ka5taio

EUR

Ribiniaidarbo ka5tai,

EUR

Bendrosiospajamos,

EUR

Ribinds darboprodukto

paiamos, EUR0 0 0

I 1 l92 t6 36

l 21 5l4 40 64

5 55 15

6 72 84

l)a rbuotojqsliiritius, vnt.

Bendrasisproduktas, vnt.

Ribinisnroduktas. vnt.

Prekdskaina. EUR

0

l_2

3,4

5

6 __7

(,

l0

0 3.1

l0 l0 3,0

l9 9 )92l 8 2.8

-)+ 7 )'740

-

A<

6)5

49 4 )452 3

aa

54 2 2.2

55 I )1

12t)

b) Petro pasirinkimas

Perspektyvinisvartojimas, EUR

100 Einamasisvartojimas, EUR

8.7 pav. Pasirinkimo tarp vartojimo ir taupymo modelis

ly. l. PasakyKlte, KoKlos paluKanrl normos yra garullos JUilu il rEtrU

biudZetinese tiesdse?

19.2. NubreZkite Jono ir Petro santaupq pasifllos kreives.

a) Jono pasirinkimas

Perspektyvinisvartojimas, EflR

Einamasisvartojimas, EIIR

F-

24.ULprldykite lentelQ, nubreZkite firmos darbo paklausoskonkurencijos atveju.

kreivq tobulosios

Darbuo-tojrl

skaidius,vnt.

Bendrasisproduk-tas, vnt.

Ritrinisproduk-tas, vnt.

Prekdskaina.EUR

Bendro-sios

paJamos,EUR

Ribinioprodukto

vert6oEUR

0 0 5

10

2 19 5

3 2',7 5

4 1AJ1t 5

5 40 5

o 45 5

7 49 5

8 52 5o 54 5

10 55 5

25.Apskaidiuokite rinkos pusiausvyros vertes siems aktyvams, kai rinkojepallkanqnorma lygi 10 procentq:25.l.obligacijai, kurios nominali vertd yra 1000 eurq ir metines pal[kanos

- 100 eur4. Jos iSmokamos metq gale. Antrqjq metq gale iimokantpal[kanas kartu padengiama ir obligacrja.

25.2.Fondq akcijai, kuri Siuo'retu teikia l0 eurq pelno per metus, kartutikintis, kad Sis pelnas kasmet (neribotam metq skaidiui) padides 6procentais.

26.Firmai sifiloma investuoti l0 mln. eurq. Bus pastatyta elektros varikliilgamykla, kuri per metus pagamins 96 000 varikliq ir teiks 96 0000 eurqpelno. Po 20 metrl gamyklq numatoma ui.daryti. Jos likutine verld I mln.eurq. Palfikanq norma - 7,5 procento. Ar priims firma tok[ pasiulym4?

2T.Savininkas turi akcijq kurios jarn kasmet duoda 100 piniginiq vienetqpajamq. UZ kokiq kain4iis parduotq tuos vertybinius popierius, norddamasuZsitikrinti sau kasmet 100 piniginiq vienetq pajanras?

28.J[s galite investuoti 100 eurL1. Jums siDloma investuoti gaunant 10,3 proc.metiniq palukanq ar 2,5 proc. ketvirtiniq palDkanLl. Kuris investavimasgeresnis, jei investuojate vieneriems metams?

29.Naudodamiesi Zemiau pateikto 8.7 paveikslo a) ir b) grafikais, arlikite siasuZduotis:

74

30. Tegul Siuo metu pal[kanq strukt[ra nesikeidia. Trijq menesiq iZdo vekseliaiir vieneriq metq iZdo vekseliai kiekvienas parduodamas uZ 1000 eurq irduoda 9 proc. rnetiniq pallkanq. (90 eurq vienq metq vekseliams ir 22,50euro trijq mdnesiq vekseliams.) Jus turite rimtq [rodyrn6 kad rytojpalfikanos labai kris - iki 6 proc., t.y. bet kuris vyriausybds i5leistas ir rytojparduodamas po 1000 eurq vekselis duos 6 proc. palfikanq (60 eurq uZvienq metq vekselius ir 15 eurq uZ trijq mdnesir4 vekselius).30.l.Apskaidiuokite, kas atsitiks 9 proc. vieneriq metq iZdo vekselio rinkos

kainai.30.2.Nustatykite, koks bus jusrl spekuliacinis pelnas trijq rn€nesiq ir

vieneriq metq vekseliams?30.3. Kodel vienas vekselis teikia didesn[ spekuliacin[ peln4 negu kitas?

31.Tarkime, kad firma investuoja 95 000 eurq i naujo modelio autornobiliqgamybq ir tam tikslui perka auk5to technologinio lygio stakles. Ketveriusmetus ji gauna 50 000 eurq peln4 o po ketveriq metq tas stakles parduodauZ 60 000 eurq. Metine pal0kanq norma - 15 procentq. Ar firmai naudinga5i investicija?

32. Fermeris nusipirko 20 arq Zemes sklypq uZ 40 000 eurq. Pasistatd nam4 uZ100000 eurq. Tadiau po metq nam{ su sklypu pardavd uL.200 000 eurq.Pal[kanq norma - l5 procentq. Apskaidiuokite pelno, kur[ gavo fermeris,dvdi'

33. Restoranui nupirkti reikejo 2,5 mln. eurq. Du pirmuosius metus pelnas sieke0,6 mln. eurq. Du paskutiniuosius - 0,8 mln. eurq. Restoranas buvoparduotas po 4 metq uZ 6 mln. eurq. Palukanq norma lygi 30 procentr4.Apskaidiuokite pelno, kuri gavo restorano savininkas, dyd[.

34.Camintojas turi ma5in4 kuri4 naudoja 10 metq ir ji duoda kasmet po 100eurq pajamq. Metine palhkanq norma - 6 procentai. UZ koki4 maZiausiqkain4 gamintojui naudinga parduoti maSin4?

35.10 procentq valstybes iZdo vekselis, kurio nominali verte 100 eurq, birZoieparduodamas uL 62,50 eurq. Apskaidiuokite:35.1. Pal[kanq norm4.35.2. Pal[kanq normq jeigu vekselis b[tq parduodamas uZ 75 eurus.35.3. Vekselio kainq jeigu pal[kanq norma sumaZetq iki 8 procentq.

36. Asmuo turi I 00 eurq. Jeigu j is j uos paskolintq tai po metq gautq I I 2 eurq.lnfliacijos lygis 14 proc. per metus. Nustatykite:3 6. I . Nominaliq palLrkanq norm4.36.2. RealiE palfikanq normE.36.3.Kaip pasielgs asmuo su turimais 100 eurq?36.4. Kaip jis elgsis, jeigu inlliacijos lygis bus 10 procentq?

16

l /. l rrrkime, kad Jums sifiloma studijuoti speciali4 programtu kuri padds

rirnokti programuoti kompiuteriu. Apmokymas truktq metus, atsitraukusrrrro tiesioginio darbo ir kainuotq 2000 eurq. Per tq laikq netektumdte l6 500t'rrrq darbo uZmokesdio. Programa duotrl Jums kasmet 30-ies metqlrril<otarpiu po 5000 eurtl papildomq pajamq. Palukanq norma - 15 procentq.

Ar' .h"rms tikslinga pradeti Siq mokymo programE?

tll. l lrkime, kad palfikanos apmokestinamos 30 proc. pajamq mokesdiu.I'lai5kinkite, kaip Sis mokestis paveiks santaupq pusiausvyrq. Ar galirnarllry.ti i5vad6 kad Siuo atveju santaupos maZds?

tt)" l lrkime, kad Jums sihloma pirkti Zemes sklypq uZ 50 000 eurq. Jlsivcrlinate, kad galesite 5[ sklyp4 i5nuomoti uZ 4000 eurq per metus.Nrrsprendete uZ 50 000 eurq gauti maksimalq pelnE.

It). l. Ar pirksite 5l Zemes sklypq jei palukanq norma 10 procentq?\t).2. Ar pirksite 5[ Zemes sklyp4 jei pallkanLl norma 8 procentai?it).1. Ar pirksite 5i Zemes sklypq jei palukanq norma 6 procentai?

9. BENDROJI PUSIAUSVYRA IR

Pagrindin€s s4vokos

. Gamybos galimybiq kreive

. Bendroji pusiausvyrar Pareto prekiq paskirstymo

optimumaso Paskirstymo sandoriq kreivd

Pagrindiniai klausimai

EF'EKTYVUMAS

l. Kiauliena ir jautiena tai, vartotojq poZi[riu, prekds pakaitai. Tarkime, kadjautienos pasiula sumazejo. Naudodamiesi paklausos ir pasifilos kreivemis,paaiSkinkite, kaip pasikeis pusiausvyra jautienos ir kiaulienos rinkose.

2. Paai5kinkite efektyvius mainus A ir B prekiq rinkose, naudodami EdZvorlodiagramq.

3. NubraiZykite maisto ir drabuZiq mainq sandoriq kreivg. Kqji parodo?4. Ar Pareto optimalus prekiq paskirstymas yra teisingas paskirstymas?5. Kokios seplygos turi bfiti tenkinamos, kad gamyba b0tq optimali?6. NubreZkite gamybos galimybiq kreivE ir paai5kinkite, kaip ji gaunama?7. Kodel ribine transformacijos norrna did€ja?8. Kada ekonomikos bDsena vadinama Pareto optimalia?9. Kodel, norir-rt pasiekti Pareto optimumq butina, kad abiejq vartotojq ribines

pakeitimo norrtos susilygintq su ribine transfbnr"racijos nonna?l0.Tarkime, kad abiejq vartotojq ribine pakeitimo norma lygi 6 drabuZiq

vienetams uZ vienE maisto vienetq o ribine transformacijos norma - 4drabuZiq vienetams uZ vienq maisto vienetq. Kaip galima pakeisti Siq dviejqprekiq gamyb4 ir paskirstym4 kad abu varlotojai laimetq?

Pratimai ir uZdaviniai

1. carninamos dvi prekes: duona ir alus. Naudojarni sesi darbo jegos vienetai.Kapitalo apimtis yra pastovi. Kapitalas negali bilti perkeliamas is vienosprekes garnybos I kitos prekes gamyb4. Tadiau darbo jega gali pereiti iS

vienos prekis garnybos i kitos prekds gamybq. Minetq prekiq trumpojolaikotarpio garnybos funkc ij os pateiktos lenteldj e :

o Pareto iStekliq paskirstymooptimumas

. Gamybos sandoriq kreiveo Ribine transformacijos nonrar EdZvorto diagrama

78 19

Darbo jdgoskiekis. vnt.

Duonos gamyba,vnt. per savaite

Alaus gamyba,vnt. ner savaite

0 0 0

r20 180

2 220 -J -i (,

aJ 300 450

4 360 540

5 400 600

o 420 630

At I ikite Sias uZduotis:| . l. NubreZkite gamybos galimybiq kreivE.

| .2. UZpildykite Zemiau pateiktq lentelq.

: I t'rrtel€je pateikiami gamybos galimybir-1 duomenys:

\t I rkilc Sias uZduotis:' I NrrbreZkite gamybos galimybiq kreivE.

I'laiSkinkite gamybos galimybiq kreives nuolydi.' i I'lriSkinkite A ir F oasirinkimo variantus.

t'apildomi darbojdgos vienetai

alaus gamyboje

Papildomaalaus

gamyba, vnt.

DuonosgamyDos

sumazeJlmas,vnt.

Ribin6transforma-cuos norma

I

2

3

4

6

I'asirinkimo variantaiX prek6,

vnt. per savaitgY prek€o

vnt. ner savaite

A 0 )n

B I t9C 2 t1

D 3 l-)

E 4 8

F 5 0

3. Tarkime, kad ekonomikoje yra daug gamintojq ir vartotojq tadiaugaminamos tik dvi prekes - maistas ir knygos. Abiejq prekiq rinkos yratobulos konkurencijos. Maisto prekes vieneto pusiausvyros kaina yra 20eurq. Vienos knygos pusiausvyros kaina - 10 eurq. Kintamas gamybosveiksnys yra darbas. Darbo teikiamas pasitenkinimas abiejq prekiqgamyboje yra vienodas. Ekonomika yra pusiausvira. Atsakykite i tokiusklausimus:3.1. Kiek papildomo naudingumo (iSreiksto piniginiais vienetais) gauna

vartotojai i5 paskutinio pagaminto knygos vieneto?3.2. Kiek knygq sutiktq atiduoti vartotojai uZ maisto prekes vienetq jei

vartotoj q bendrasis naudingumas iSliktq nepasikeitgs?3.3. Kokie yra paskutines knygos ir paskutinio maisto vieneto ribiniai

gamybos kaStai? Pagriskite savo atsakym4.3.4. Kiek papildomai knygq galima pagaminri, jeigu maisto gamyba bDtq

sumaZinta vienu vienetu ?

9. I paveiksle parodyta gamybos galimybiq kreive ekonomikoje, kuriojegaminamos tik dvi prekds: pienas ir sDris. vienintelio vartotojo prioritetusparodo abejingumo kreivds.

4.

Pienas,

\41t.

Z SDris, r,nt,

9.1 pav. Bendroji pusiausvyra vieno vartotojo ekonomikoje

Atsakykite I Siuos klausimus:4. l. Kuriam i5 rinkiniLl - A, B ar C - vartotojas teikia prioritetq?4.2. Kuris rinkinys (taSkas) rodo auk5diausiq pasiekiamo naudingumo lyg[?

80 81

5.

l.l. Kurios i5 biudZetiniq tiesiq - WX ar YZ - nuolydis rodo santykinq

pieno ir slrio kain4 jeigu vartotojas pasirenka didZiausiq naudingumo

lygi teikianti prekiq rinkinl?.1.4. Tarkime, ekonomika yra taike D. ApibDdinkite Siq ekonomikos

b[sen4.,1.5. Tarkime, kad biudZeto tiesd yta YZ. Kokius rinkinius (taikus)

pasirinks gamintojai ir vartotojai? Kaip galima suderinti jq interesus?.1.6. Kuris ta5kas rodo Pareto optimumq? Pagr[skite savo atsakym4.

ltinkoje yra du vartotojai - X ir Y ir dvi prekes - A ir B. Kuris i5 Lemiau

pateiktq atvejq apibfidina bendrql 4 pusiausvyrq:

5.1. PAx MPs: Psx MP6.MP,O PR

MPB PA

Ds l- MRS =:2 -

PA

5.4. MRTS: MRS.\.5. P,1 : Ps.\.6. MRSr-- MRS:: MRT.

().2 paveiksle parodya EdZvorto diagrama.

r( 100 Maistas

I lr:rbuZiai L:3 00

9.2. pav. EdZvorto iStekliq paskirstymo diagrama

\ | I il( ite Sias uZduotis:r' | . l)aaiSkinkite efektyvq gamybos veiksniq paskirstym4.r, ' NubrdZkite ir paai5kinkite efektyvaus gamybos veiksniq paskirstymo

kreivq.r, I NubreZkite ir paai5kinkite gamybos galimybiq kreivg.

7 . 9.3 paveiksle parodlta EdZvorto diasrama.

9.3. pav. EdZvorto prekiq paskirstymo o,u*.u,nuu

utttut

Agnes prekiqkiekis

20 Luko prekiqkiekis

9.4 pav. Prekiq paskirstymas

Atlikite Sias uZduotis:I 0. I . Paai5kinkite efektyvq preki q paskirstymq.10.2. NubreZkite ir paaiSkinlit"

"f"ttyuuu, p.Jtiq paskirstymo kreivg.

Kuri pateikta charakteristika apib.dina pareto optimal6 kuri - paretoneoptimalq b0v[:8' l ' Keidiant vien4 ekonomikos buv[ kitu, vieni vartotojai pasidaro

turtingesni, kiti - neturtingesni (vienierns geriau, kitiems jtfogi*).8'2' Keidiant vienq ekonomikos b[v[ kitu, nieiam nepasidaro Lr"El"", ,'.kai kam - geriau.

Tarkime, kad Agne ir t_.u.t<1 apie prekiq rinkinio teikiam4 naudingum4sprendZia pagal prekiq. kieki rinkinyje.

-9.4 paveiksl. pu.oay,u LJt",u,alternatyviniq prekiq paskirstymo tarp Agnes ir Luko variantu.

Da

A ldona

8.

9.

82 83

Nrrrodykite:(). l. Kurie paskirstymo variantai pranaSesni pagal Paretq uZ

variant4?().2. Kurie paskirstymo variantai maliau vertingi pagal

paskirstymo variant4?t).3. Tarkime, turima 20 prekiq vienetq:

- kurie paskirstymo variantai neefektyvfls?

- kurie paskirstymo variantai efektyv[s?

- kurie paskirstymo variantai negalimi?

lll. larkime, kad dviejrf vartotojq ir dviejq prekiq hipotetineje ekonomikojerratrdingumo funkcija vartotojui A yra: TUA : X1 x Y,a, o naudingumolirnkcija vartotojui B'. TUs: Xa+ Is. Prekes X turima 10 vienetq o prekesY - 8 vienetus. Atlikite Sias uZduotis:10. l.Parodykite Pareto optimalius b[vius EdZvorto vartojimo diagramoje.

Ar visos i5 tq padediq patenkina abiejq vartotojq ribiniq keitimo normqlygybes sqlygq?

10.2. Sakykime, pradindje situacijoje A vartotojas turi 7 vienetus X prekes ir3 vienetus Y prekes, o B vartotojas turi 3 vienetus X prekes ir 5

vienetus Y prekes. Ar tai yra Pareto optimalus prekiq paskirstymas?Jei ne, iSsprqskite ir parodykite EdZvorto diagramoje, kaip galetq bUtipasiektas Pareto optimalus paskirstymas.

I l. Zcmiau pateiktame paveiksle vaizduojama bendroji pusiausvyra.

Mrrisv t.l [.

X DrabuZiai, vnt.

9.5 pav. Bendroji pusiausvyra

A paskirstymo

Paretq uZ A

7rF-

Nustatykite:1 l. l. Bendrosios pusiausvyros ta5k4.ll'2'Kokiu principu gamintojai pasirenka optimaliE ga'rybos apimtl ir

kuris taSkas tai rodo diagramoje?ll.3.Kokiu principu varlotojai pasirenka prekiq derini, teikiantl jiems

didZiausiq naudingurnq ir kuris ta5kas tai rodo?ll.4.Paai5kinkite, kodel negarima pasiekti aukstesnio naudingumo lygio,

kur[ parodo 13 kreive?

12. 9.6 paveiksle pavaizduota bendrosios pusiausvyros susidarymo problema.

./ pinigq kiekis duodamas Ingai, b - pinigq kiekis, duodamas Pauliui. Kaip

t,'vli padalys pinigus?

I l. Srrl<ykime, kad a yra prekiq kiekis, kuri gauna Inga, o b - prekiq kiekis, kur[

1,,rrrrna Paulius. Tarkime, kad vienas vienetas Ingos vartojamo produkto

lirrinuoja 1 eur6 o Pauliaus - 2 eurus. Taigi biudZetas galetq blrti uZraiytas

lrrilr: a * 2b -- 1000.l4.l.Jei naudingumo funkcija yra TU: o + b, kuris vaikas gaus daugiau

pinigq? Kuris vaikas [sigis daugiau prekiq?

lzt.2.Jei naudingumo funkcija yra TU: a x b, kuris vaikas gaus daugiau

pinigq? Kuris vaikas [sigis daugiau prekiq?

l5.Vartotojai A ir B turi vienodas naudingumo funkciias: TLI = x2 + y2. Jie

trrri pasidalyti l0 vienetq x prekds ir .l 0 vienetqy prekds.

| 5. l.NubraiZykite Edzvorto diagram4 vaizduojandiq jq indiferentiskumo

kreives.| 5.2. PaZymekite Pareto optimumq.

1(r. l,lulius ir Darius megsta obuolius ir apelsinus. Pauliaus naudingumo

lrrnkcija: TU =2Qt+Qp, o Dariaus: TU =2Q^+Qot, ila Q o ir Q n

r"ra Pauliaus ir Dariaus apelsinq suvartojamas kiekis, Q o it Q ot- Pauliaus

rr l)ariaus obuoliq suvartojamas kiekis. I5 viso yra 12 obuoliq ir 12 apelsinq,

litrrie turetq bhti padallti Pauliui ir Dariui.| (r. l.NubraiZykite Edzvorto diagramfu vaizduojandiq jq indiferentiskumo

kreives.

t1

| 6.2. P azymdkite Pareto optimalum4.

( irrnrybos galimybiq kreive apibfidinama funkcija: X2 +Y2 = 450.

Visrromenes naudingumo funkcija: TU - X x L Atlikite Sias uZduotis:

I T.l.Apskaidiuokite optimali4 gamybos apimti (bendrosios pusiausvyros

taikfl.| 7.2. Bendrosios pusiausvyros susidarym4 parodykite grafike, nubraiZydami

gamybos galimybiq kreivg ir indiferenti5kumo kreivq.

Maistas,vnt.

DrabuZiai, vnt.

9.6 pav. Bendrosios pusiausvyros susidarymas

Tarkirne, kad drabuZiq santykine kaina yra tokia, kokiq vaizduojabiudZetine tiese L1. paaiSkinkite:

I 2. l. Kuris ta5kas rodo, kiek garnintojai nords parduoti prekiq?l2.2.Kuris ta5kas rodo, kiek vartotojai nores pirkti piekiqi Ar vartoto.lai

patenkir-rs savo poreikius Siame ta5ke?I 2.3. Kokiu atvej u drabuZiq kaina padides, o maisto * sumaZes?12.4'Kokiq posli'kiq deka ga'rintojai ir vartotojai pasieks pusiausvyrq

rinkoje?

13. Tevai turi du vaikus - lng4 ir pauliq kuriuos vienodai myti. Jie turi 1000 eurqkuriuos nori atiduoti vaikarns. Naudi'gumo funkcrja yra: TU: Ji * Ji , Uu,

84 85

r./. lvronopo[nes rlrmos ne KreK neergKlyvesnes negu torkonkurencijos firmos.

| .3. Kliutys trukdo naujoms firmoms [eiti i rinkq.1.4. Monopolisto paklausos kreive pakankamai elastinga.

l. Kuris i5 atvejq teisingas:2.1. Monopolistas gamina produkcijos kiek[, kuriam esant ribiniai ka5tai

minimalIs.2.2. Monopolistas visada gauna ekonomin[ pelnE2.3. Monopolistas nustato kain4 didesng uZ ribinius ka5tus.2.4. Monopolistas nustato didZiausi4 galim4 kain4.

I, Monopolisto gaunamas ekonominis pelnas:.1. l. Ribojamas konkurencijos [statymo..1.2. Gali egzistuoti tik trumpuoju laikotarpiu.3.3. I5nyksta ilguoju laikotarpiu.1.4. Gali egzistuoti trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu.

l. Kas logiSkai prie5tarautq grynosios monopolijos sqvokai:4.1. [ejimo kliltys.4.2. Masto ekonomija.4.3. Nuostoliq patiriantys gamintojai.4.4. Gamintojq gaminami artimi produktq pakaitai.

T. Monopolistas visada gauna maksimalq peln4 $atiria minimaliq nuostoliq),pusirinkdamas toki4 gamybos apimti, kuriai esant:5.1. Ribiniq pajamq kreive kerta vidutiniq bendrqjq kaitq kreivg.5.2. Vidutiniai bendrieji ka5tai yra minimalus.5..j. Ribinirt ka5tq kreive kerta ribiniq pajamq keivg.5.4. Ribiniq ka5tq kreive kerta vidutiniq kintamqiq kaStq keivE.

h, Munopolistas sustabdo gamybq trumpuoju laikotarpiu, jei:(r. L Patiria nuostoliq.0.2. Ribines pajamos maZesnes uZ ribinius ka5tus.rr. l. Vidutines pajamos maZesnes uZ vidutinius bendruosius ka5tus, kai

gamybos apimtis yra optimali.tr,,l. Ribines pajamos maZesnes uZ vidutinius kintamuosius ka5tus, kai

gamybos apimtis yra bet kokia.() 5. Vidutines pajamos maZesnes uZ vidutinius kintamuosius kaltus, kai

gamybos apimtis yra optimali.

I N4orropoline galia:/ | . Gebejimas padidinti kain4 neprarandant visos pardavimq apimties.

F

rO. MONOPOLIJA

Pagrindinds s4vokos

r Monopolija. Crynoji monopolija

o Nat[ralioji rnonopolija

. Monopohjos valdZiar Monopolinds firrnos ribines

pajamos

[ejimo I monopolinE 5ak4 kliltysKainq diskriminacijaPirmojo laipsnio (tobuloji) kainLldiskriminacija

o Antrojo laipsnio kainq diskriminacija. Trediojo laipsnio kainq diskriminacija

a

a

a

Pagrindiniai klausimai

l. Kuo grynoji monopolija skiriasi nuo nat[raliosios? pateikite grynosios irnatlraf iosios monopolij os pavy zdLiq.

2. Kada taikoma pirkejq diskriminacrja kainomis?3' Kuo skiriasi pirmojo, antrojo ir trediojo laipsnio diskriminacija kainomis?4. Kas laimi esant diskriminacijai kainomis?5. Ar gali buti lejinio I monopolinE Sakq kli[diq?

pagflndlnes.6. Kada monopolininko ribines pajamos maZesnds nei kaina? paaiskinkite tai.7. Kodel peln4 maksimizuojantis monopolininkas niekada negamina esant

neelastingai paklausos keivei?8. Ar monopolijai nustatytas mokestis (subsidrja) atsispindi rinkos kainoje ir

gamybos apimtyje, jeigu ilgojo laikotarpio vidutiniai ka5tai yra pastov[s?9. Tarkime, kad pramogq parko savininkas gali taikyti tobulqiq diskirninaciiq

kainomis ir nustatyti skirting4 kain4 ui. kiekvienq pasivaZinejim4atrakcionais. Sakykime, ribiniai visq pasivaZinejimq kastai rygus nuliui irvaftotoiq pomegiai nesiskiria. Kas monopolijai geriau: ar nustatytipasivaZinejimq kain4 ir ileisti l parkq nemokamai, ar nustatyti [ejimo kain4 iparkq ir leisti vaZineti atrakcionais nemokamai?

10. Disneilendas siulo iejimo I pramogq park4 nuolaidq tiems gyventojams,kurie gyvena mieste, kur veikia parkas (reikia pateikti dokumentqpatvirtinanti gyvenamEiE viet4). Kokia dia taikoma diskrirninacijakainon,is? K4 tai pasako apie to mieto gyventojq paklausos Disnejausatrakcionams elastingumq kainos atZvilgiu?

Pratimai ir uidaviniai

l. Monopoline firma gauna peln4 ilguoju laikotarpiu, nes:l.l. Monopolistas gali pigiau pirkti isreklius.

iSvardykite

86

tav

8.

7.2. Egzistuoja, kai firmos garninamo produkto paklausos kreive reidZiasiZernyn.

7.3. Didesne, kai paklausa maZiau elastinsa.7.4. Tinka visa, kas rrrinita.

Paveiksle pavaizduotos firmos viduriniq kastq, ribiniq ka5tq vidutir-riqpaJamq ir ribiniLl pajamq kreives.

AC,P,MR,MC.ErJR

NL

10.1 pav. Monopolijos pelnas maksin.rizavimas

lSnagrindkite pateikt4 paveikslE ir atsakykite, kokiai gamybos apimdiaiesant firma:8.1. Maksimizuos pelnE?8.2. Maksimizuos bendr4sias pajamas?8.3. Gamins techniSkai optimalq produkcijos kiekl?8.4. Gaus tik normalqji peln4.

9. Lentelcje pateikti tokie duornenys:

Paklausoskiekis, vnt. Kaina, EUR Bendrosios

paiamos. EURRibinds

paiamos. EUR0 40

35

2 30J 254 205 15

6 l0

| {).1 . UZpildykite tu5dias lenteles skiltis.l{) 2. Koki4 gamybos apimti pasirinks firma monopolininke?

I | . Morropolijos ribiniq kaitq funkcija: MC : 60 + 2Q , kut MC nbiniai

l,rritai, eurais; Q - gamybos apimtis, vnt. Paklausos funkciia: P - 100 Q,I'rrr P - prekds kaina, eurais. Apskaidiuokite:ll.l..lei monopolija nori maksimizuoti peln4 koki4 gamybos apimt[ turi

pasirinkti?I | .2. KokiE kainqji turi nustatl'ti?I I .3. Grafike parodykite optimalq monopolisto pasirinkimq.

Monopolisto paklausos kreivd: Q -100 -2P , rlbtniq ka5tq funkcija:

t lC : 2Q. Apskaidiuokite:

I l. l. Kokia monopolijos optimali gamybos apimtis?I J.2. Kokiq kain4 nustatys monopolija?

| ,cnteleje pateikti monopolijos veikl4 apibhdinantys duomenys:It

9.1.

9.2.Apskaidiuokite bendr4sias ir ribines pajamas.NubreZkite monopolisto paklausos ir ribiniq pajamq kreives.

!l| | t'ntclcie pateikti monopoliios veikl4 apibudinantys duomenys:

Q, vnt.

88 89

13. l. UZpildykite tuSdias lenteldsI3.2. Kokiq kainq pasirinks linna

skiltis.monopolininke?

14. Lenteleje pateikti rnonopolijos veikl4 apib[dinantys duornenys;

Gamyba,vnt.

Kaina,EUR

Bendrie-Jr Kastar,

EUR

Viduti-niai kai-tai, EUR

RibiniaikaStai,EUR

Bendro-sros paJa-mos, EUR

Ribindspalamos,

EUR

50 r00 202 l5 463 125 138

4 44 35

5 )z 346 25 2407 38 215

8 )z 22

14. l. Baikite pildyi lentelg.14.2. KokiE kain4 ir koki4 gamybos apimt[ pasirinks firma monopolininke?I 4.3. Kokl pelnq gaus?

15.Pagal lenteleje pateiktus duomenis, nustatykite kokiq gamybos apimtipasirinks monopoline finna?

16. Monopolijos bendrqjq ka5tq funkcrja: TC = 25 000 +150e +3e2 , kurZC - firmos menesio ka5tai, eurais Q - pagamiLrtas produkcijos kiekis, vnt.Nustatykite:l6.l.Jeigu pramonds Saka yra ilgojo laikotarpio pusiausvyroje, kokia b[tq

monopolines firmos produkcijos kaina?

Gamyba,vnt,

Kaina,EUR

Vidutiniaikaitai,EUR

BendriejikaStai,EUR

RibiniaikaFtai,EUR

BendrosiospaJamos,

EUR

Ribin0spajamos,

EURU 110 60I 100 110

2 903 80 604 10 505 60 446 50

l 40 508 30 60

t1

16.2. Kokia monopolijos menesio gamybos apimtis?

Monopolistas gamina lazerius. Paklausos kreivds funkcija:

(),, = 8300 -2,1P ,obendrqiqka5tqtunkcija yra TC =2200+a80Q+20Q1 .

krrr P kaina, eurais; IC - bendrieji kaStai, eurais; O - menesio gamybos

r r;ri mtis, vnt. Apskaidiuokite:| 7.1.lmones ribiniq pajamq funkcij4.| 7.2. Peln4 maksimizuojandiq gamybos apimtl ir kain4.I 7.3. Jei 5is kiekis butq pagamintas ir parduotas, koks butq mdnesio pelnas?

| 7.4. Monopolisto pasirinkim4 parodykite grafike.

lll. N4orropolijos paklausos funkcija P = 50 - p, bendrqq ka5tq funkcija

i (' - l0 + 6Q + 92 ,kur Q - menesio gamybos kiekis, vnt. Apskaidiuokite:

I fi. I . Peln4 maksimizuojandiq gamybos apimt[ ir kainq.| !i 2. Bendrqsias pajamas, bendruosius kaStus ir peln4.

I fi.3. Optimalq monopolisto pasirinkimE parodykite grafike.

| 'f . Mrrrropolininko bendrrgq ka5tq funkcrja TC :100 + 3Q . Monopolisto

l'rrl<lausos funkcija P :200-Q. Iei monopolininkas gamina 20 vnt. per

r r rcrresi, apskaidiuokite:l(). l. Monopolisto bendrqsias pajamas.| ().2. Monopolisto ribines pajamas ir ribinius ka5tus.

l() J. Monopolisto pelnq maksimizuojandi4 gamybos apimtl ir kain4.

lfr Nlrrnopolines firmos ribiniq pajamq funkcija MR = 1000 -20Q, bendrqiq

1r:rjrmq funkcija

,r /r' - 100 +10Q .

l.Apskaidiuokite peln4 maksimizuojandi4 gamybos apimti ir kain4rnonopolisto pelnq.

'o .1. Monopolinds firmos situacij4 parodykite grafike.

'l Nlrrntrpolijos bendrqiq pajamq funkciia TR:l5Q-0.00000502 ir ribiniq

l,.ll:unr[ funkcija MR=15 0,000010. Ribiniai gamybos ir realizavimo

I ,r';l:ri yra nekintami ir lygls 5 eurai/vnt. Visi kiti kaStai padengti visi5kai.\ 1':;lilidiuokite:' | | l'cln4 maksimizuojandiE gamybos apimti.' L' Monopolijos nustatytq kainq.'t i Monopolijos peln4.

Ir ri )n('s monopolininkes produkto paklausa/' )0 0,1p . Gamybos ribiniai kaitai pastovls

TR =1000Q -l)Q' , o ribiniq ka5tq funkcija

nustatoma pagal lygtiir lygus 10 eurr1.

bei

90 9l

22.l.Apskaidiuokite peln4 maksimizuojandiE produkto kain4 ir gamybosapimt[ bei imones pelnq.

22.2. [mones pasirinkim4 parodykite grafike.

23. lmones rnonopolininkes produkto paklausa nustatoma pagal lygtiP = 50 - 2Q . Gamybos ribiniai kaStai pastovDs ir lyg[s 30 eun"l.

Apskaidiuokite:23.1. Peln4 maksimizuojandiq produkto kainE ir gamybos apimti.23.2. Kokia kaina ir kokia garnybos apimtis b[tu jeigu [mone veiktq tobulos

konkurencijos rinkoje? Pastoviqjq ka5tq nera.

24. I3 dvieiq skirtingq rinkq viena yra tobulos konkurencijos rinka, kita -monopoline rinka. Pusiausvyros taskuose paklausos elastingumo kainosatzvilgiu koeficientai yra aritinkamai - l,J5 ir - 0,85. Kuriai is rinku sieelastingumo koeficientai priklauso? paaiSkinkite, kodel?

25. Monopolistas gamina tiek, kad paklausos elastingumo kainos atzvilgiukoeficientas lrl = : . KiekvienE prekes vienetq vyriausybe ap'rokestina 6

eurq mokesciu. Kiek padides kaina, jei rnonopolisto paklausos keive yratiesine?

26-10.2 pav. nubreztos 'ronopolininko

trumpojo laikotarpio vidutiniq kastgribiniq ka5tq, paklausos ir ribiniq pajamq kreives.

P, AC

20

l3

220 290 Q, vnt.

10.2. pav. Monopolijos pelno rnaksirnizavirnas

Atlikite Sias uZduotis:26. l.Nustatykite rnonopolisto pelnq maksimizuojandi4 gamybos

netaikoma kainq diskriminacij a?

92

aplmtL Jel

93

.'tr.2. PaaiSkinkite, kodel maksimalus monopolisto pelnas turi blti maZesnts

negu 1540 eurq, jei jis netaiko kainq diskriminacijos.

'6.3. Kiek vienetq gamins monopolistas, taikantis tobul4 kainq

diskriminacijq?

ll. l;irrrros paklausos kreive gaminamai prekei yra 5i: P : 28 - 0,14Q, kur P -pr.cl<cs kaina, eurais; Q - gamybos apimtis, vnt. Nurodykite:.'7.l.Koki4 kainq nustatys firma ir kiek prekiq parduos, jei ii siekia

maksimizuoti bendrqsias pajamas?;1 .2.Jet firmos ribiniai ka5tai l4 eurq, ar firma gamins daugiau, ar maZiau

prekiq, su s4lyga, kadji turetq gauti didZiausi4peln4?

.'H. I'll<elds kavines savininkas yra monopolistas. Kavines uZkandZiq paklausa

prrlcikta lenteldje:

Kaina. EURJvnt. Paklausos kiekis. vnt./per savaite

I,00 60

t,50 40

2,00 20

2.50 00

3,00 80

150 60

4.00 40

4s0 35

5.00 -t(,

5,50 25

I lzl<rndZiq gamybos ribiniai ir vidutiniai ka5tai yra nekintami, I euras/vnt.

's.l.Apskaidiuokite kain4 kuriq nustatytq kavinds savininkas vistems

klientarns, j ei netaikytq kainq diskriminacij os.

Kiek vienetq parduotq, jei netaikytq kainq diskriminacijos?Kok[ maksimalq peln4 gautq, jei netaikytq kainq diskriminaciios?Rldamas monopolistas, kavinds savininkas gali taikyti kainq

cliskriminaci.jq ir suskirsto savo klientus I dvi pagrindines grupes -turistus ir sunkveZimiq vairuotojus. Siq dviejq grupiq paklausa

pateikta lenteleje:

's.l's1

KainaoEUR/vnt.

Paklausos kiekis. vnt./per savaite

Sunkveiimiu vairuotoiai Turistai1,00 10 90

1,50 65 15

2,00 60 60

2,50 55 45

3,00 50 30150 45 l54.00 40 0

4,50 35 0

5,00 30 0

5,50 25 U

Tardami, kad kavines savininkas taiko kainq diskriminacij4 paai5kinkite:28.4. Koki4 prekes kainq jis nustatytq smkveZimiq vairuotojarns?28.5. Kokiq kain4 nustatytq turistams?

29.Tarkime, monopolistas pirkejus gali suskirstyti 1 du segmentus. Paklausa

vlename segmente: Pl = 150 -2Qr, o kitame: P, = 100 -0,5Q2.Pastovieji ka5tai - 2500 eurq, o bendrieji kintamieji ka5tai apibDdinarni

furrkcija: I/C = 20Q t 0.1Q2 .

29. l.Apskaidiuokite pelnq maksimizuojandiq gamybos apimti, kain6 irpaklausos elastingurnq kainos atZvilgiu kiekvienam rinkos segrnentui.

29.2.k monopolija naudoja kainq diskriminacijq? Jei taip, apskaidiuokite,kok[ peln4 gauna, naudodama kainLl diskriminacij4.

30.Tarkime, monopolistas pirkejus gali suskirstyti I du segmentus. Paklausa

viename segmente: Pr = 400- 5Qr, o kitame: P2 = 300 -25Q2. Ribiniaika3tai lygDs vidutiniams kintamiesiems ka5tams, t. y. 20 euruL o pasroviejika5tai - 1000 eurq. Apskaidiuokite:30.1. Pelnq maksimizuojandiq gamybos apirnti, kainq ir paklausos

elastingurnq kainos atZvilgiu kiekvier.ram rinkos segmentui.30.2. Kok[ peln4 gauna rnonopolija, naudodama kainq diskriminacrj4?30.3. Peln4 maksimizuojandiq garnybos apimti, kainq ir peln4 joi

n"ronopol ij a netaikytq kainq diskriminac ij os.

31. Monopolija veikia dviejose rinkose, ir prekiq paklausa pateikta lenteleje.

94 95

Kaina,EUR/ vnt.

Paklausos kiekisA rinkoie, vnt.

Paklausos l<ichisl] rinkoic. vnl.

l0 t0 _ ()

__?4

9 20

8 30

7 40 8

6 50 r6

5 60 )z4 70 64

3 80 r00

2 90 200

100 400

0 110 1000

I rrrl<ime, ribiniai kaitai nekinta, jie lygDs vidutiniams bendriesiems ka5tamsrr yla 4 eurai/vnt. Apskaidiuokite:i I l. Monopolijos bendr4sias ir ribines pajamas, jei netaikoma kainq

diskriminacija.i I l. PelnE maksimizuojandi4 gamybos apimt[, kain4 ir peln4 iei netaikoma

kainq diskriminacija.il l.Tarkime, monopolija taiko kainq diskriminacij4 pagal rinkos

segmentus. Raskite monopolijos bendrqsias ir ribines pajamas, pelnqrnaksimizuojandi4 gamybos apimtl, kain4 ir peln4 atskirai A ir Brinkoms.

tl l.Apskaidiuokite, kiek daugiau pelno gauna monopolija, jei taiko kainqdiskriminacij4?

r T. MONOPOLINES KONKURENCIJOS RINKA

Pagrindin6s sqvokos

o Monopoline konkurencijao Diferencrjuotas produktasr Firrnos trurnpalaike pusiausvyra

monopolinej e konkurencinej e

rinkoje

Pagrindiniai klausimai

o Nekainin6konkurencijar Firmos ilgalaike pusiausvyra

monopolinejekonkurencineje rinkoje

. Gynybin0 reklama

1. Kokie yra pagrindiniai monopolines konkurencijos rinkos bruoLai?2. Ar gali firma monopolineje konkurencin6je rinkoje trumpuoju laikotarpiu

gauti ekonomini pelnE? Gaminti nuostolingai?3. Koks pagrindinis monopolines konkurencijos ir tobulosios konkurencijos

rinkq skirtumas?4. Kaip formuojasi ilgalaike pusiausvyra monopolineje konkurencineje

rinkoje?5. Kuo skiriasi ilgojo laikotarpio tobulosios konkurencijos ir monopolines

konkurencijos rinkos?6. Ar visada firmoms naudinga konkuruoti maZinant kainas?7. Kokias nekainines konkurencijos formas gali panaudoti firmos?8. Kokie veiksniai turi [takos produkto diferenciacijai?9. Kokie yra reklamos pliusai ir minusai (firmos ir vartotojo poZilriu)?10. Apib[dinkite gynybines reklamos naudojimo bDtinum4.

Uidaviniai ir pratimai

1. Nurodykite, kurie i5 Zemiau iSvardy.tq atvejq geriausiai apib[dinamonopolinE konkurencinE rinkq:1.1. Rinka, kai firmos Zenklu paZymet4 avalyng labai panaSiomis kainomis

parduoda gana didelis skaidius firmq.1.2. Tokia rinka, kai telekomunikacijos priemoniq tiekejas yra vienintelis.1.3. Rinka, kai daug ferrneriLl parduoda morkas vienodomis kainomis.1.4. Rinka, kai automobiliq padangas parduoda keletas didZiuliq firmq.1.5. Tokia rinka, kai anglies kasimo [rengirnq pirkejas yra vienintelis.1.6. Rinka, kai geleZinkelio transporto priemoniq tiekejas yra vienintelis.

2. Lenteleje pateiktos A ir B firmq bendrosios pajamos parduodant skirlingrlprodukcijos kiekl:

9697

(iamybos apimtis,vnt.

A firmos bendrosiosoaiamos. EUR

B firmos bendrosiosnaiamos. EUR

I z\t t02 40 20

3 60 50A 80 60

5 r00 50

6 t20 20

N rrrodykite:

'. l. Kokioje rinkoje A firma parduoda prekes?

' J. Kokioje rinkoje B firma parduoda prekes?

' I Kokios yra A firmos ribines pajamos, kai ji gamybos apimti padidinanuo 3 iki 4vnt.?

'.,1. Kokios B firmos ribines paiamos, kai ji gamybos apimtl padidina nuo

3 iki 4 vnt.?

Nrrrodykite, kurios i5 pateiktq ypatybiq bhdingos monopolinesk orr l<urencij os Sakai, esant il galaikei pusiausvyrai :

i | . Kiekviena Sakoje veikianti firma gauna maZ4 monopolini peln4.i ,l Atskiros firmos Sakoje sieks parduoti daugiau produkcijos pagal

individualias kainas.i l Vyrauja diferencijuotieji produktai.i ,t. Kiekvienos firmos paklausos kreivd - nuoZulniai krintanti Zemyn.i 5. Firmos iSnaudoja ne visus gamybinius pajegumus.l.(r. Firmos maksimizuoja pelnq kai ribiniai ka5tai lygls ribindms

paiamoms.i /. Vyrauja susitarimai tarp Sakoje veikiandiq firmq.

Nrrrodykite, kurie i5 Zemiau pateiktq teiginiq apibudina monopolinEL or r liurencij 4 ilguoju laikotarpiu:I I lrsant ilgalaikei pusiausvyrai, firmos gauna ekonomini pelnq kai

pusiausvyros kaina viriija ilgojo laikotarpio vidutiniq ka5tq dyd[.| ' lrirmos, kuri uZsiima reklama, pusiausvyros kaina vir5ija vidutinius

garnybos kaStus il guoju laikotaryiu.I i Monopolinds konkurencijos atveju reklama negali nuolatos didinti

llrmos ekonominio pelno.| | Ilguoju laikotarpiu naujoms firmoms [einant i Saka, firmoms, jau

vcikiandioms Sakoje, bldinga jq gaminamos produkcijos apimties rrl<ainq maZej imo tendencij a.

| , rr{clc.je pateikti firmos pajamas ir kaitus apibtdinantys duomenys:

F

Gamybosapimtis, vnt.

Kaina, EUR Bendriejikaitai, EUR

Ribiniaikaitai, EUR

Bendrosiqspajamos,

EUR

Ribindspalamos,

EUR0 280 200

260 2602 240 310J 220 3604 200 4355 180 5906 160 850

F

E

CB

Nurodykite:5.1. Ar firma gamina produkte tobulosios ar netobulosios konkurencijos

rinkoje?5.2. Apskaidiuokite ir sura5ykite I lentelE firmos ribinius ka5tus, bendrqsias

ir ribines pajamas.5.3. Kiek vienetq gamins firma, siekdama maksimizuoti peln4?5.4. Kok[ ekonomin[ peln4 ji gaus, garnindama 5i produkcijos kiek[?5.5. Kokie firmos pastovieji ka5tai?

6. I 1.1. paveiksle grah5kai pavaizduotas firmos pelno maksirnizavrmasmonopolines konkurencijos sqlygomis. Nustatykite:6. l. Kokia bus firmos gaminamos produkcijos apimtis?6.2. Kokia bus parduodamos produkcijos kaina?6.3. Ar Sioje situacijoje firma gaus ekonominl peln4? Jeigu taip, nustatykite

ekonominio pelno dydi.6.4. Kada pasiekiarna Si firmos pusiausvyra: trumpuoju ar ilguoju

laikotaroiu?

Kaina,kaStai.

pq

EUR

C M N Q,vnt.

ll.l pav. Firma monopolines konkurencijos sqlygomis

9899

/= Nrrstatykite, kuris atvejis naudingesnis monopolines konkurencijos Sakai:

7.l. A5tuonios firmos monopolines konkurencijos sqlygomis gamina Q1

vienetq produkcijos. Tegul Qt:2000 vnt., o P1 : 20 EUR.7.1. Keturios firmos monopolines konkurencijos s4lygomis gamina Q2

vienetrl produkcijos. Tegul Q2: 4000 vnt., o P1 : 15 EUR.

H. l,c:rrteleje pateikti monopolines konkurencijos firmos ka5tq ir paklausos

rlrromenys:

Nrrstatykite:fi l. Ribiniq kaitrS bendn{q ir ribiniq pajamq reikimes ir sura5ykite i

lentelg.l'i 2. Koki produkcijos kieki firma gamins trumpuoju laikotarpiu? Koki4

kain4 nustatys? Kok[ ekonomini pelnE gaus?

li l. Kaip keisis firmos paklausa ilguoju laikotarpiu? Su kokiu kintamuojutures sutapti kaina ilguoju laikotarpiu? Koki ekonomini peln4 gaus

firma?

tl Nrrrrdodamiesi 11.2 paveikslu, nurodykite ilgojo laikotarpio tobulosiosLorrl<urencijos ir monopolines konkurencijos rinkq skirtumus:

(,lnrnybos

npinrlis, vnt.Bendrieji

kaBtai, EURRibiniai

kaStai, EURKaina. EUR

Bendrosiospalamos,

f,UR

Ribinispajamos,

EI]R

0

2-t_o

X

l0t?_l4t6It3

l0

15 120

120 ll0135 100

165 90

210 80

270 10

345 60

435 50

540 40

660 30

195 20

p

EU

PE

P

EUR

PE

Qe

11.2 pav. llgojo laikotarpio tobulosios konkurencijos ir monopolindskonkurencij os rinkq palyginimas

l0.Tarkirne, kad X bendrove (monopolines konkurencijos firma) yra vidutiniodydZio firma, gaminanti detales vejq laistymo irenginiams. FirmosinZinieriai patobulino vejq laistymo irenginiq detales, siekdami sunaudotimaLiau vandens. lnZinieriai nustate, jog garrinio ka5tq funkcij a yra..

TC : 500 000 + 4009, da Q - gamybos apimtis, r[kstandiais detaliq.Firmos marketingo skyrius prognozuoja, kad detaliq paklausa bus:P : 5000 - 2Q, tia P - I t[kst. detaliq kaina, eurais.Apskaidiuokite:10.1.Kokia turetq b[ti peln4 maksirnizuojanti gamybos apinrtis ir garninio

kaina?l0.2.Koks bus pelnas optimalios gamybos apimties atveju?10.3.llgojo laikotarpio pusiausvyros kainq peln4 ir gamybos apimtl (darant

prielaidq kad paklausos kreive paslinks, nekeisdama nuolydZio).10.4. Kokia bus bendrovds paklausos funkcija ilguoju laikotarpiu?

11.Kai firma reklamuoja produktus, susidaro papildomq ka5t6 kurie daZnaivadinami ,,pardavimo" ka5tais, taip skiriant juos nuo,,gamybos" ka5tq. Kaip,,pardavimo" ka5tai veiks firmos kaStq kreives:I l.l. Trurnpuoju laikotarpiu?I 1.2. llguoju laikotarpiu?ll.3.Tarkime, kad firma, nepriklausomai nuo gaminamos produkcijos

apimties, kiekvienais metais reklamai i5leidZia 10 000 euru. Ar Sieka5tai darys [tak4:

I 1.4. Firmos ribiniams ka5tams?1 L5. Firmos gaminamos produkcijos kiekius?

r00 l0l

ll

l.l. Nludodamiesi 1 1.3 paveikslu, nurodykite, arI orr kurencij os rinkoj e trumpuoj u laikotarpiu,rrl lqs gamybq?

firma, veikianti monopolin6suZsidarys ir nutrauks gamybq

0" ae Q, vnt.

I1.3 pav. Trumpoio laikotarpio monopolinds konkurencijos rinka

I rrrl<ime, kad Jus vadovaujate monopolines konkurencijos firmai, kurios

1',rrrrirramos produkcijos paklausos kreiv6: P : 20 - 2Q. Firmos ribiniaiLrrilai pastovieji - 8 eurai. Pastoviqjq kadtq ndra. Nustatykite:I Kokia yra ribiniq pajamq kreive?

l(okia peln4 maksimizuojanti gamybos apimtis?I I(okia pelnq maksimizuojanti kaina?I l(ok[ pelnE gauna firma?

*rli.rr.je veikia 50 firmq: penkios A tipo firmos, de5imt B, penktolika C irrlvitlciimt D tipo firmq. Jq ribiniai kaStai pateikti lenteleje:

I lrl,r e Zl<ite:

| | | Srkos pasifilos kreivg, kai kaina kinta nuo 4 iki 6 eurq.

ItItlllrtl

'ir.nos lirmosgu rtrybos

nrrirrrlis. vnt.

A tipo firmosribiniai

ka5tai. EUR

B tipo firmosribiniai

ka5tai. EUR

C tipo firmosribiniai

kaStai. EUR

D tipo firmosribiniai

ka5tai. EURt0.10

r0

t0'r( )

(r0

lo

4 6 8 0

6 8 0 2

8 0 2 A

0 2 A 6

2 A o 8

4 6 8 20

6 8 20 22

14.2. Sakos paklausos kreivg (paZymekitepusiausvyros kainq jei Sakos paklausqduomenys:

jE D) ir suraskite Sakos

apibudina lenteleje pateikti

. Kaina,EUR

t6 T4 t2 l0 8 6 A

Paklausoskiekis. vnt.

l 800 2000 2200 2400 2600 2800 3000

Kaina,EUR t4 t2 t0 8 6 4 2

Paklausoskiekis. vnt.

200 300 400 500 600 700 800

14.3. Kiek frrmq sudarys ,,5ak4", esant pusiausvyros kainai?Tarkime, kad, padidejus prekiq pakaitq konkurencijai, paklausakeidiasi taip, kaip pateikta lenreleje:

Nurodykite:14.4.Ar padidejo (sumaZejo) paklausa? NubreZkite nauj4 paklausos kreivE,

jqpaZymekite D1.

1 4.5 . Kokia nauj a pusiausvyros kaina?14.6. Kiek firmq sudarys Sakq?

15. 11.4 paveiksle pateiktos monopolines konkurencijos firmos pajamos irkaStai.

Kaina,ir kaStai

EUR

Kiekis, vnt

ll.4 pav. Monopolinds konkurencijos firmos pajamq ir ka5tq keivds

l0

102

llcrndamiesi paveiksle pateiktais duomenimis, nurodykite:| 5. I . KokiE kain4 vartotojai pasirengg moketi, iei pirktq 6 vienetus?15.2. Kokios ribines pajamos gaminant 6 vienetus?| 5.3. Kok[ produkcijos kieki gaminant vidutiniai kaStai yra minimalts?| 5.4. Koki4 kain4 nustatys firma, jei gamins produkcijos kieki, kai vidutiniai

ka5tai minimal[s?I5.5.Kokie bus bendrieji ka5tai, bendrosios pajamos ir pelnas gaminant 5i

kiek[?| 5.6. Kokl produkcijos kiekl gaminant bus gaunamas maksimalus pelnas?

15.7. Kokios yra ribin6s pajamos gaminant 5i kieki?15.8. Kokie yra ribiniai kaStai gaminant 5[ kieki?

!(r. li konsultacines kompanijos firma gavo i5vadq kad jos produkcijos

lrrklausos funkcija yra: 8=78-1,1P+2,3Y+0,9A. Cia Q - parduotq

plckiq skaidius, vnt.; P - prekes kaina, eurais; )'- vieno gyventojo pajamos.

lrrl<st. eurq; I - firmos reklamos i5laidos, t[kst. eurq. Firmos vidutiniq

I'irrtamrjq ka5tq funkcij a yra: AVC = 41-8Q +1,5Q2. Remiantis pateikta

irr lbnnacija, nurodykite:l6.l . Ar galite nustatyti firmos ribiniq ka5trl kreivp? Jei taip, apskaidiuokite

jos tunkcijq?l(r.2. Ar galite nustatyti firmos ribiniq pajamrl kreivE? Jei taip,

apskaidiuokite jos funkcij q?

I (r..1. Ar galite nustatyti firmos optimalq gamybos kieki ir kainq? Jei taip, taikoks yrajq dydis?

lilil.Nr.

Oligopolinds firmos sprendimqveiksniai

Veiksniai.skatinantyssusitarimus

Veiksniai,neskatinantvs

susitarimq

(t

li

I

)

1

I

leiimo kliltysNestandartinis produktasPaklausa ir kaStai pastowsSusitarimas teisetasKainq ir gaminamos produkcijosapimties paslaptisSusitarimas neteisetasInformacija apie kainas irgaminamos produkcijos apimtlStandartinis Droduktas

l. ll.l paveiksle pavaizduota oligopolines firmos lauZta paklausos kreive.l'irrna gamina Qr kiekt produkcijos, kurios kaina P1.

p

EUR

P

12.1 pav. Oligopolines firmos lauZta paklausos kreive

Nrrrodykite, kurios i5 Zemiau pateiktq s4lyglt budingos tokiai firmai:l | . Firma gali i5laikyti nepakitusias kainas, net ir pasikeitus ka5tams.| .1. Firma veikia Sakoje, kur ji privalo atsiZvelgti i negausiq

konkuruojandiq fi rmq galim4 elgesl.I I. Firma patiria gamybos sunkumq, kai del darbo jegos trukumo

gaminamos produkcijos apimtis didesne negu Q1.

Nrrrrrdykite, kurios i5 pateiktq kliudirt, trukdandiq naujoms firmoms ieiti 1

'Ir1ro116li6U rinkq yra ,,natltralios" ir kurios - ,,firmq sttkurtos kliutys":I L Stambios gamybos ekonominis efektas.

F

12. OLIGOPOLINE RINKA

Pagrindinds s4vokos

. Oligopohjar Natflralioji oligopolijao Vyraujandioji firmar Karteliso LauLta paklausos kreivd

Pagrindiniai klausimai

1. Kokie pagrindiniai oligopolines rinkos bruoZai?2. Kokias Zinote natlralias ir dirbtines [ejimo I rink4 kliutis?3. Kokia firmq elgsenos strategija galima paai5kinti stabiliq kain4

oligopolineje rinkoje?4. Kokio tikslo siekia firmos, sudarydamos kartel[?5. Kokios yra slaptq susitarirnq kli[tys?6. Kq vadiname vyraujandios firmos rinka?7. Kaip sudaroma vyraujandios firmos produkcijos paklausos kreive?8. Kqvadiname duopolija?9. K4 vadiname balno ta5ku?10. Kokia yra J.Neumano ir O.Morgen5terno racionalaus elgesio taisykle?

Uidaviniai ir pratimai

l. Tarkime, kad dvi firmos aprripina mineraliniu vandeniu vartotojus, irmineralinio vandens gamybos ribiniai ka5tai lyg[s nuliui. Ribiniq pajamqkreive Siq firmq bendrajai produkcijai yra: MR=10-20e, kur MR -ribines pajamos, Q - mineralinio vandens kiekis galonaisr, parduodamasabiejq hrmq per valand4. Naudodami Kumo modeli, apskaidiuokite:1.1. Kiek mineralinio vandens parduos kiekviena firma, siekdama

maksimizuoti peln4?1.2. Kok[ pelnq gaus kiekviena firma?

2. Nurodykite, kurie i5 lenteleje pateiktq veiksniq oligopolineje rinkoje skatinasusitarti tarpusavyje jos dalyvius ir kurie neskatina. paZynrekite

atitinkamose ski ltyse.

' Galonas - skysdiq t[rio vienetas.DidZiojoje Britanijoje - I galonas : 4,546091; JAV - I galonas :3,18543 l.

a

a

a

a

a

DuopolijaLoSimas

NeSo pusiausvyraMinimakso principasBalno ta5kas

I

r04

7.

Patentas atskiram produktui.Reklama.Keliq tos padios prekds modeliq gaminimas.Didesnio negu reikia kiekio [rengimq normaliam gamybos lygiuipalaikyti, surnontavimas.Absoliutaus kaStq lygio prana3umo iSlaikymas.

Kartelis - tai slaptas susitarirnas tarpNurodykite:5.1. Kokiu b[du net nedideles

dalyvaujandios kartelyje, galipranaSumq?

fimrq, veikianiiq vienoje rinkoje.

pagal gamybos apimtl firrnos,tg)4i ,,grynosios rnor-ropolijos,.

5.2. Kokiq [takq tam turi tokiq finnq ka5tq dydis?5.3. Kartelio situacijtl pavaizduokite grafiniu b[du.

Tarkirne, keturios firmos (A, B, c ir D) sukuria kartell. sakos paklausosfunkcija, Sakos ribinds pajamos apib[dinamos lygtirnis:P = 100 O,IQ; MR - 100 - 0,2e; keturiq fi'nq ribiniai kaStai yra iot ie: efirnros ribiniai kaitai MC,1 : l0 + 0,2en; B f.imos ribiniai kaStar:MCB: 0,4Qu; C fi'nos ribi'iai ka{tai: MCL. : 0,4ec,; D flrmos ribiniaika!;tai: MCe:20 + 0,19u. Sakos ribiniai kaStai (t.y. karrelio ribiniai kaStar):MC:12,5+0,05p.Apskaiiiuokite:6.l. Pelnq maksimizuojandiE gamybos apimtI visan"r karleliui.6.2. Kain6 kuriq turitq nustatyti karlelis.6.3. Kiekvieno kartelio nario garrybos apimtis.

Tarki're, kad yra Saka, kurioje veikia viena didele fl'na (vyraujanti firrna)ir daug r.'azq firmq. Vyraujanti fi'na veikia kaip kainq lyieris: ji nustatoprekds kain6 o maZosios firmos pardavindja savo produkiri4 vyraujandiosfirmos nustatytomis kainomis. Situacri4 sakoje apibfldina sie duom",,,ys:Sakos paklausos kreive: Qo: 23 000 - 30p; vyraujandios f-rrmos ribiniaikaitai: MC : 25 naLqlLl finnq pasiulos keive: es =l0p_2000.Apskaidiuokite:7.1. Vyraujandios firmos paklausos kreive.7.2. Kai'os ir gamybos api'ties derini, maksimizuojantl vyraujandios

finnos peln4.7.3. MaZqlq firn-rq gamybos apimtf.

Tarkime, kad rinkoje veikia dvi firmos - A ir B. Kiekvie'aiq gali pasirinktigaminti ,,rninimalq" (l strategija) ar ,,maksimalq" (rI strategiiaj proautctloskieki. Lenteleje pateikti firmr-1 pasirenkamq sprendimq atikiru-laikotarpiugalirri rezultatai - gaunarno pelno dydis:

S1 uZdavini sprpskite vadovaudamiesi kalinio dilemos principais ir,isivaizduodami, kad priimate sprendimus A firmai, nurodykite:8.1. Kokia pagamintos produkcijos apimtis maksimizuotq A firmos peln4

einamr.roju laikotarpiu, jeigu B firma gamina minimalq produkcijoskiek[?

8.2. Kokia pagamintos produkcijos apimtis maksimizr,rotq B firmos peln4,jeigu A firma gamina maksimalq produkctjos kiek[?

8.3. Kokia pagamintos prodr"rkcijos apimtis maksimizr"rotq A firmos peln4jeigu B firma gamina maksimalq produkcijos kiekl?

8.4. Kokiomis aplinkybemis A firma nusprgstq gaminti minimalqprodukcijos kiek[?

8.5. Tarkime, kad A firma susitaria su B firma gaminti minimalqprodukcijos kiek1. Kokias priemones A firrna galetq panaudoti,noredama uZtikrinti, kad B firma laiky'tqsi susitarimo?

tt.6. Kokias priemones A firma galetq panaudoti, kad itikintq B firmq. jogfirma A laikysis susitarimo?

'r I)uopoliios rinkoje veikia A ir B firmos, kurios turi galimybp pasirinkti dvisl rategij as, pateiktas lentelej e:

N r rslltykite:') | l(okiE strategij4 geriausia pasirinkti A firmai, jeigu ji

sprendimE. Koki4 strategij4 tada pasirenka B firma?() ) hol<i4 strategij4 geriausia pasirinkti B firmai, jeigu ji

spr cndim4. Koki4 strategijzl tada pasirenka A firma?

pirmoji priima

pirmoji priirna

A firmos pasirinkimaiB firmos nasirinkimai

I strateeiia II strateeiia

I strategijailn: l5rI": 15

tre: 2

f[": 20

II strategijanA:20rln:2

[e:8[n:8

li lirmosp:rsircnkamos

sl rrtesiios

A firmos Dasirenkamos stratesiios

I II

IA firmos pelnas - 6 mln. EURB firmos oe'lnas - 5 mln. EUR

A firmos pelnas - l0 mln. EURB firmos pelnas - 5 mln. EllR

tl A firmos pelnas 5 mln. EURB firmos pelnas l0 mln. EUR

A firnros pelnas 5 mln. EURB firmos pelnas 6 mln. EUR

106 107

10. Firma veikia oligopolineje Sakoje ir parduoda plien4. Lenteleje pateiktaplieno paklausa:

Tonos kaina, EUR Paklausos kiekis, tiikst. t

1400 200l 200 s00r000 800800 900600 1000400 1 100

Atlikite Sias uZduotis:10. l.Remdarniesi lenteleje pateikta informacija, nubreZkite firmos plieno

paklausos kreivq.l0.2.Tegul firma padidina I tonos plieno kain4 nuo 1000 iki 1200 eurq.

Koks yra paklausos elastingumas kainos atZvilgiu tarp dviejqpaklausos kreives ta5kq? Kaip pasikeidia firmos pardavirno pajamos,padidinus kainE?

l0.3.Tarkime, kad firma sumaZina I tonos plieno kainqnuo 1000 eurq iki800 eurq. Koks plieno paklausos elastingurnas kainos atZvilgiu?

10.4.Ar lauZta paklausos kreivO paai5kina kainq stabilumq oligopolinejerinkoje?

tl.12.2 paveikslas rodo, kad oligopolistas ir jo konkurentai nustato p kainq irgamina Q produkcijos kieki. LauZtos paklausos keivd susideda iS Da dalies,esandios vir5 P kainos, ir Ds dalies, esandios Zemiau P kainos. Atitinkarnosribinitl pajamq keivds yra MRa ir MRs.

l(aina,ribiniaika5tai,EUR

P

12.2. pav. Oligopolines firmos ribines pajamos ir ka5taiI

r08 109

Nurodykite:ll.l.Kuri ribiniq pajamr4 kreive (MRa ar MRs) atitiks lauZt4 paklausos

kreivq, jei ologopolistas: a) padidins gamybos apimt[; b) sumaZinsgamybos apimti?

ll.2.Kai oligopolisto ribiniq ka5trl kreive ]ra MC1, tai: a) kokiq kain4 jisnustato (didesng, maZesnE ar lygiE PX b) kok[ produkcijos kiek[ jisgamina (didesn[, maZesni, lygtl Q)?

ll.3.Kai oligopolisto ribiniq ka5tq kreive yra MC2, tai; a) kokiq kainE jisnustato (didesnq, maZesnq ar lygiq P)? b) koki produkcijos kiek[ jisgamina (didesn1, maZesni, lygq Q)?

ll.4.Kai oligopolisto ribiniq ka5tq kreive yra MC3, tai; a) koki4 kain4 jisnustato (didesnE, maZesng ar lygi4 P)? b) kokl produkcijos kiekl jisgamina (didesn[, maZesni, lygq Q)?

ll.5.Kaip pasikeistq P kaina (padidetq, sumaZetq, nepasikeistq), jei MC2kreive pakiltq i viriq (kairg pusE), tadiau kirstq vertikaliq ribiniqpajamq kreivds XY dali?

ll.6.Kaip pasikeistq P kaina (padidetq, sumaZdtq nepasikeistq), jei MCzkreivd persikeltq 1 apadi4 (de5ing pusg), tadiau kirstq vertikaliq XYdali?

lf. I2.3 paveiksle pateiktos kartelio paklausos (D) ir dviejq kartelio firmqribiniq ka5tq MC1 ir MC2 kreives.

Kaina,ir kaitai,uu\o

196 Kiekis, vnt.

12.3 pav. Kartelio paklausos ir firmq ka5tq kreives

llrrrorlvl<ite:| ' I hokia yra kartelio ribinir-1pajamq funkcija?| " Kol<l produkcijos kiek[ gaminant yra maksimizuojamas kartelio

I rt'l rras?

I ' i l..oliiil gaminamo produkto kainzlnustatys kartelis?

l2.4.Karp karlelis paskirstys gamybq tarp abiejq firm4 siekdamasmaksimizuoti kartelio peln4?

13. Sakoje veikia tik dvi firmos, kurios gamina ir parduoda ypatingos paskirties

maSinas. jq produkcijos paklausos kreive tokia: P = 580 -3e ; dia p -prekes kaina, eurais; p bendras prekiq kiekis. Pimos firmos bendrqjqkaStLl funkcija TC, = 2299r; antros firmos bendrqjq ka5tq funkcijaTCt = Z2g9t. Apskaidiuokite:

13.l.Jei Sios dvi firrnos susitaria ir nori, derindamos savo veiksmus, gautididZiausi4 pelnq kiek prekiq jos gamins ir kokia kaina parduos?

13.2. Kiek prekiq gamins kiekviena firma?13.3. Koki pelnq gaus kiekviena finr,a?

14. Oligopolineje Sakoje veikia dvi firmos, gaminandios vienodas prekes. Josnustato vienod4 prekiq kainq ir po lygiai pasidahja prekiq rinkq. Kiekvienosf-rnnos paklausa ir bendrieji ka5tai pateikti lenteleje:

Kaina,tiikst. EUR

Paklausos kiekis,vnt.

Bendrieji ka5tai,tnkst. nUR

l0 5 459 6 418 1 501 8 556 o 65

l4.l.Jeigu darytume prielaid4 kad kiekvie'a firma elgsis korektiskai irnustatys tokiqpadi4kain6 tai kokia bus ta kaina?

14.2. Laikantis 14. I prielaidos, kok[ kieki gamins kiekviena firma?14.3. Ar naujos firmos leis I Sakq ilguoju laikotarpiu?

15. Dvi firmos gamina videotechnikE. Paklausos kreive iiai technikar yra:P : 200 000 - 4(Q + Qz) . Pinnos firmos bendrqyq kaStq funkcijaTC, =ggggq ; antros firmos bendrqq kaStq funkcrj a TC, = 80000? . Jeigukiekviena i5 dviejq firmq nustatys gamybos kiek1, kuris uZtikrins didZiausiqpelnq darant prielaidq, kad kita flrma nekeis gamybos lygio.Apskaidiuokite:15.1. Koks butq kiekvienos firmos garnybos kiekis?15.2. Koks b[tq kiekvienos firmos pelnas?

16. Tarkime, kad yra tik dvi firmos, gaminandios tam tikrq produktq. pasekrniqmatrica - j[sr.1 firmos gaunamo pelno dydis sudary.ta remiantis paklausos

I110 l1t

Jtisqgamybosapimtis,

vnt.

Jiisr; konkurentq gamybos apimtis, vnt.

I 2 3 4 6

I l0 9 8 l 6 5

) l8 16 14 2 0 8

J'', A 21 18 5 2 9

4 28 1A 20 6 2 8

f, 30 25 20 5 0 5

6 30 25 l8 z 6 0

lirnkcija: P : 14 - Q, kur Q - dviejq firmq bendra gamybos apimtis.Itibiniai ka5tai pastovieji ir lyg[s 2 eurams.

Nr"rstatykite:1 6.1. Koks Jhsq ir konkurento pelnas, jei gaminate 2 vnt., o konkurentas - 4

vnt.?l6.2.Koki produkcijos kiekl gamintrl Jusq ir konkurentq firma, jei abi

elgtqsi kaip tobulosios konkurencijos firmos? Kokl pelnq gautq abifirmos?

l6.3.Kokl produkcijos kiekl gamintq .lusq ir konkurentq firma, jeisusitartr-1 ir elgtqsi kaip vienas monopolistas. Kokl peln4 gautq

firmos?l6.4.Koki produkcijos kiek[ gamintq J[sq ir konkurentq firma, jei abi

elgtqsi pagal Kurno modeli? Kokl peln4 gautq abi firmos?

l'1 .l)..4 paveiksle pateiktas specifinis oligopolines rinkos modelis.

12.4. pav. Oligopoline rinka

abiabi

P,EU

0-8-

6-

4-2-0

Nustatykite:17.l. Koks oligopolines rinkos modelis pateiktas 12.4 paveiksle?17.2.Tarkime, kad ribiniai firmos ka5tai pastovieji ir yra 3,5 eurq. Kokia

bus firmos gaminamos produkcijos apimtis ir kaina?17.3. Jeigu ribiniai kaStai padides iki 5 eur6 kaip pasikeis finnos

gaminamos produkcijos apimtis ir kaina?

18. Firmos paklaus4 oligopolineje rinkoje apibudina paklausos funkcijos:P: l0 -Q;P:8-0,5Q.18. l. Apskaidiuokite stabiliE kainq ir prekiq kieki esant Siai kainai. Stabilios

kainos modeli pavaizduokite grafi Skai.18.2.Tarkime, kad ribiniai kaStai yra 3 eurai. Kaip pasikeistq f-rnnos

gaminamos produkcijos apimtis ir kaina, jeigu ji maksimizuotq pelnq?

l9.Firmos paklausq oligopolineje rinkoje apibudina dvi paklausos funkcijos:Q:20-2l3PirQ-80-4P.19.l. Apskaidiuokite stabiliE kain4 ir prekiq kiekl ir pavaizduokite grafiSkai.

l9.2.Tarkime, bendrqjq ka5tq funkcija: TC =5Q+51rcQ!. Nurodykire,koks b[tq firmos gaminamq prekiq kiekis ir kaina pelnomaksimizavimo atveju. Pavaizduokite toki4 situacijq grafi ke.

20.Tarkime, kad Sakoje veikia viena didele firma (dominuojanti firma) ir daugmaZq firrnq. Didele f-rrma veikia kaip kainLl lyderis. Situacij4 Sakojeapibldina Sie duomenys:Sakos paklausos kreiv,t, Qo =200-l0P;rnaZqlirmq pasiulos kreive Qs = -25 + 5P ; dominuojandios firmos ribiniaikaltat MC: 6 eurai. Nustatykite:20. l. Dominuojandios firmos paklausos kreivE.20.2. Kainos ir gamybos apimties derin[, maksirnizuojant[ dorninuojandios

firmos peln4.20.3. MaZqjq firrnq garnybos apirnti.

2l.Tarkin,e, A bendrovd vis4 par4 teikia informacijos paslaugas teletbnu. Sibendrove yra dominuojanti rinkoje ir veikia kaip kainq lyderis. Be Abendroves, tokias pat paslaugas teikia dar dvi firrnos - B ir C. lnformacijostelefonu paslaugos Sakos paklausos keive yra: O=500S00 l9600P.

Bendrqjq ka5tq funkcijos yra Sios: TC A = 30 000 + 5Q n + 0,0002 nt ,

TCB:75000 -7Qu+0,0025u2 , TC" = 50000+ 3er+0,0025.'. Ribiniq

ka5tq funkcrjos yra Sios: MCA =5+0,0004Qu, MCs = -l +0,005Q8,MCc :3 + 0,005p..Nustatykite:

It2 113

2 | .1. B ir C firmq teikiamq paslaugq pasilrlos kreives, jei firmos veikia kaipkainq gavejos.

I 1.2. Kokia yra A bendrovds paslaugtl paklausos kreive?I I .3. Kokia yra A firmos peln4 maksimizuojanti kaina ir paslaugq apimtis?21.4. Kiek paslaugq teiks B ir C bendroves?

l2. farkime, kad Sakoje veikia viena didele firma (dominuojanti) ir daug maZtllirmq. Didele firma veikia kaip kainq lyderis. Sakos paklausos kreivd:l' -- 20 - 0,02Q; maZq firmq pasillos kreiv6: P -- 4 + 0,04Q.I )om inuoj andios fi rmos ribini ai kaltai : MC : 0,03 Q. Nustatykite :

22.I . Dominuojandios firmos paklausos kreivg.22.2.Dominuojandios firmos pelnq maksimizuojandiq kainq ir gamybos

apimtl.22.3.MaL'qLL firmq gaunam4 kiek1.

l.l.'farkime, kad Sakos paklausos kreive yra: Q -- 100 - 5P; smulkiq firmqpasifilos kreivd: Q, : 10 + P. Dominuojandios Sakoje firmos A ribiniaika5tai: MC :2Qu . Nustatykite:23.1. Dominuojandios A firmos paklaus4.l3.2.Dominuojandios A firmos peln4 maksimizuojandiq kainq ir gamybos

apimti.

l,l. l"arkime, kad dvi firmos A ir B, veikiandios Sakoje, sukhre kartell. Sakos

;rakfausos funkcija: P - 1000 - O.IQ.Sakos ribiniai kaStai (t.y. karteliolrcndrieji ka5tai) yra Sie: MC =62,5+0,015Q. A firmos ribiniai ka5tai:

I4CA=100+0,3Qr; B firmos ribiniai kaStai: MCB=50+O,lpu.Apskaidiuokite:.14.1. Kokl produkcijos kiek[ gaminant gaunamas maksimalus kartelio

pelnas?.),4.2. Kokiq gaminamos produkciios kainq turetq nustatyti kartelis?.1.X.3. Kokl produkcijos kiekl gamins kiekvienas kartelio narys?

15, lrrrkirne, kad Sakoje veikiandios firmos sukrlre karteli. Sakos paklausoslirrrkcija: Qn: 6O 000 - 1000P; pasillos funkcija: Qs - 20 000P. Sakos,l.rrip kartelio, ribines pajamos: MR: 6 - 0,0002Q. Apskaidiuokite:

'5 l.Koki prekiq kiek[ gaminant butrl gaunamas maksimalus karteliopelnas?

's 2 Kokiq kain4 turetr4 nustatl'ti kartelis, kuris uZtikrintq maksimalq peln4savo nariams?

.'tr lrrrliirre, kad Saudo Arabija - OPEC lyderis - sutinka, kad kitos Salys -ol'1,('nards galetq parduoti bet kok[ kiek[ naftos, tadiau Saudo Arabijarru:rl:rlo kainq (5alys - OPEC nards sutinka su tokia sqlyga). Naftos

F

paklausos funkcija: P : 88 - 2Qo, kur P - naftos I barelio katna Qp -paklausos apimtis (mln. bareliq per dien{. Kitq OPEC Saliq nariLl naftospasiDlos funkcija (Qs): Os: 0,6P. Saudo Arabrjos naftos gamybos ribiniaikaltai: MC: 15. Apskaidiuokite:26.1.Kok[ naftos kieki turi i5gauti Saudo Arabija, kad gautq maksimalq

peln4?26.2. Kokiq naft o s kainq nustatys S audo Arabij a?26.3.Kok[ naftos kiek[ esant tokiai kainai iSgaus visos kitos OPEC Salys,

kartu paemus?

I,I. IIINKOS RIBOTUMAS IRREGULIAVIMAS

l':rgrindin6s sqvokos

. Efektyvumas

. Efektyvi gamybos apimtisr Varlotojo perteklius. Gamintojo perteklius. Nuostoliai esant monopoliiai

MONOPOLIJOS VALDZIOS

o I5oriniai efektair Visuomenines gerybdso Lemerio indeksasr Herfindalo indeksaso Natlralioji monopolija

I'l grindiniai klausimai

| . Kaip suprantate efektyvi4 prekiq gamybq?l. l(aip nusakomi ir apskaidiuojami vartotojo ir gamintoio pertekliai?\. Kodel pereinant i5 tobulosios konkurencijos I monopolij4 pralaimi

vartotojai?.1. Kokie Lernerio indekso ribotumai?5. Nuo kada ir kokiais tikslais apskaidiuojamas Herfindalo indeksas?6. l(okie yra natfiraliosios monopolijos prana5umai ir kokie trukumai?7. Nurodykite prieZastis, kodel fiksuotos kainos gali bflti daZniau taikomos

tokiose pramones Sakose, kuriose Herfindalo indeksas yra tarp 1000 ir I 800,nci tose, kuriose Sis indeksas maZesnis uZ 1000 arba didesnis r-rZ 1800?

tl. Nurodykite prieZastis, nulemiandias konkurenciniq rinkq ribotum4.(f. l'!lai5kinkite, kaip suprantate i5orinius efektus, ir pateikite teigiamq bei

rrci giamq iSoriniq efektq pavyzdi.10. I(ol<ios savybes bldingos visuomenindms gerybems?

I rirl:rviniai ir pratimai

l. Zirrotnos trys vartotojq paklausos funkcijos: Pt = 60 - Q, Pz =100 - Q ,

l'\ . 104- p, kur P - kaina, Q - produktq kiekis. Ribiniai produkto ka5tai

vrr I80 eurq. Atlikite Sias uZduotis:I l. Apskaidiuokite, koks yra ekonomi5kai efektyvus produkcijos kiekis?| .1. Pavaizduokite atsakymq grafi5kai.| | Kaip pasikeis atsakymas, jei produkto ribiniai ka5tai yra 60 eurr"6 350

crrrq?

.t I 1'zisluoja dvi rinkos: A ir B. Jq struktfiros pateiktos lenteleje:

I l5

Kitos 43 I - kiekviena

Kitos 40 I - kiekviena

4.

, t l,"i:]le rietineje .i:!"j.. parduodarni rr rmporluori produktai. Arvyrrausybes apskaidiavimai padidins, ar sumaZrns tikrqiikoncentracij os laipsn[? Kodel?

).2. Sakykime, kad auk5diau minetas produktas

l'*:::{*di\;iF1;;'il":t,1"":?f:il,f, :ilHffi'#'i"lliklausimo dall? Kodel?

5. 2. Apskaidiuokite bendr4 vartotoj o pertekl i aus praradim4 monopol izar.usgamybE.

5.3. Pavaizduokite grafiSkai gautus rezultatus.

l,enteleje pateiktos atskirq pramones Sakos [moniq pardavimq apimtys:

lmon€Pardavimq apimtiso

tlkst.vnt. Imon€Pardavimq apimtis,

tiikst.vnt.A r 000 F 200B 800 G r50C 600 H r00D 400 50E 300 J I

(r.l. Apskaidiuokite keturiq ir SeSiq [moniq koncentracijos laipsn[.6.2. Apskaidiuokite Herfindalo indeks4 visai pramones Sakai.(r.3. Sakykirne, kad A rr B [mones ketina susijungti, nekeisdamos

pardavimq apimties. Apskaidiuokite naujq Sakos Herfindalo indeks4.

1. | 3.1 . paveiksle pavaizduota maZejandiq ka3tq monopolija:

P,AT

1

I

120

loo80

604020

ATC

MC

Monopolistas gar.nina produkciiq esa't vidutinrams ir ribiniamsAC = MC = 5. Inones rinkos paklausos kerve apib[dinamaQ=s3-P.

ka5tarns:funkcija:

4.1. Apskaidiuokitekornbinacij4.Kokia butq SiosApskaidiuokiterinkoje.Parodykite, kad jis virSijasumfu gautus monopolineje

monopolisto pelno maksirnizavimo kainos ir kiekio

imones.garnybos apimtis esant tobulai konkurencrjai?vartotoJo pertekliq, gautq tobulosios konkurenciios

4.2.AAa. J.

4.4. monopolisto pelno ir vaftotojo perlekliausrinkoie.

rMR

20 40

13.1 pav. Monopolijos paklausos ir kaStq kreives

Nustatykite, kiek produkcijos gamins ir koki4 kainq nustatysrnonopolistas, siekdamas gauti maksimalq peln4.Koki4 maksirnali4 kainq nustatys reguliuojanti institucija, jeigumonopolijai leis gauti tik normalqi[ pelnq? Kiek produkcijos tokiulutveju monopolistas gamins?

Tarkirne' kad tobulos ko.nkurencijos pramo'ds saka gali gaminti produktuspastoviais ribiniais ka.tais r0 eur[ vienetui. rrl0nopolizavus prarnones sak4kastai i.auga iki 12 eurq vieneiui, kaoangi z eurai turi b[ti su'roketilobistams, norint iSlaikyri, pinnaujanii4 pori.1q. Sakykime, rinkos prekiqpaklausa apib[dinarna funkcija: g = l00d _ 50p .

5' l ' Apskaiiiuokite gamybos apimti ir kainas esant tobulai konkurencijai irmonopolijai.

t.l

t).

ll6 n7

F

9.

7.3. Kokiq kainq nustatys reguliuojanti institucija, jeigu ji nutars, kadmonopolija turi gaminti visuomeni5kai optimalq produkcijos kieki?Koks bus tas kiekis?

8. Nurodykite teisingq atsakymq i5 pateiktq atvejq jeigu iakos penkirlfirmq koncentracijos koeficientas yra 20 procentq:

8.1. Sakoje veikia penkios stambios frrmos, kuriq kiekvienai tenka po 20procentq rinkos.

8.2. DidZiausiai firmai Sakoje tenka 20 procentq rinkos dalies.8.3. DidZiausirl penkiq firmq vidutine rinkos dalis yra 20 procentq.8.4. DidZiausiq penkiq firmq bendra rinkos dalis sudaro 20 procentq.

Paveiksle pateiktos kaStq ir pajamq kreivds. Palyginkite pusiausvyr4 kurisusidaro monopolines ir tobulosios konkurencijos rinkose.

P, MC, MR.EUR 4

13.2 pav. Monopolind ir tobula konkurencine rinka

9.1. Kokiai kainai esant susidaro rnonopolindje rinkoje pusiausvyra?9.1. 1. OC, tada Q : OL;9.1.2. OB, tada Q: OM;9.1.3. OE, tada Q : OM;9.t.4. OC, rada Q: OM.

9.2. Kokiai kainai esant susidaro pusiausvyra tobulos konkurencijosrinkoje?9.2.1. OC, o garnybos apimtis - OL;9.2.2. OB, o gamybos apimtis - OM;9.2.3. OE, o gamybos apimtis - OM;9.2.4. OC, o gamybos apimtis - OM.

9.3. Bendr4 varlotojq ir gamintojq pertekliq tobulosios konkurencijosrinkoie rodo:

Q, vnt.

118

9.3.1. KGI plotas;9.3.2. EBGK plotas;9.3.3. FEK ir AGB plotq suma;9.3.4. AIF plotas.

9.4. Bendrq vartotojq ir gamintojq pertekliq monopolineje rinkoje rodo:9.4.1. KGI plotas;9.4.2. FEK ir AGB plotq suma;9.4.3. AIF plotas;9.4.4. ABG ir BGKE bei EFK plotq suma.

9.5. Grynuosius monopolinds galios (neefektyvumo) nuostolius rodo:9.5.1. KGI plotas;9.5.2. FEK ir AGB plotq suma;9.5.3. AIF plotas;9.5.4. ABG ir BGKE bei EFK plotq suma.

t).6. Vartotojo pertekliaus dali, atitenkandi4 monopoliniam gamintojui, rodo:9.6.1. CBGI plotas;9.6.2. FEK ir AGB plotq suma;9.6.3. AIF plotas;9.6.4. BCHG plotas.

().7. Bendr4 vartotoiq pertekliaus sumaZejimq monopolindje rinkoje rodo:9.7.1. CBGI plotas;9.1.2. FEK ir AGB plotrl suma;9.7.3. AIF plotas;9.7.4. BCHG plotas.

ll). | 1.3 paveiksle pateikta telefono paslaugq paklausos kreive ir ilgojolrril<otarpio vidutiniq bendrqq ka5tq kreive.

KaStaikaina,EUR

P

Q' Qz Q: Q, vnt./metus

13.3 pav. Telefono paslaugq paklausos ir kaitq kreives

I l9

l*

Nustatykite:10. l.Kokia yra peln4 maksimizuojanti telefono paslaugtl kaina, jei Sias

paslaugas teikia monopolija?l0.2.Koks yra monopolijos peln4 maksimizuojantis telefono paslaugq

kiekis?l0.3.Koki maksimalq pelnq gali gauti telefono paslaugas teikianti

rnonopoline firma?10.4. Kaip keidiasi vidutiniai kaStai didinant teikiamq paslaugq kiekl?l0.5.Tarkime, kad telefono paslaugas teikia be galo daug tarpusavyje

konkuruojandiq firmq. Kokia bus Sakos rinkos struktlra?l0.6.Tarkime, kad vidutiniai visq [ 5ak4 ieinandiq firmq ka5tai vienodi.

Kok[ paslaugq kieki teiks Saka?

10.7. Koks plotas rodo efektyvumo nuostolI esant monopolijai?

ll.Lenteleje pavaizduotos atskirq firmq uZimamos rinkos dalys dviejoseskiningose rinkose. Kiekvienoje rinkoje veikia po keturias firmas:

Pirmoii rinka Antroii rinkaFirma Rinkos dalis, proc. Firma Rinkos dalis. nroc.

A 25 E 94B 25 F 2

C 25 G 2

D 25 H z

Nurodykite:1l.l.Koks yra keturiq firmq koncentracijos laipsnis pirmoje ir antroje

rinkose?11.2.k turima rinkos galia vienoda abiejose rinkose? Kodel taip arba kodel

ne?

12. Monopolija rei5kia tam tikr4 valdLiq rinkoje. Anglq ekonomistas A.

Lemeris pateike monopolines galios indeks q: f = !: !9 . PaaiSkinkite :

P12.1. Kokiose dydZio L ribos: ? < L < ?

12.2. Koks yra Lemerio indeksas esant tobulai konkurencijai?

l3.Kuriuos i5 Zemiau iSvardintq veiksniq galima priskirti prie veiksniq,darandiq [takq [mones monopolinei galiai atsirasti:13.1.[moniq skaidius ir atitinkamai gamybos koncentracija tam tikroje

rinkoje.1 3.2. lmones vidutiniq ka5tq lygis.I 3.3. [mones produkcijos paklausos elastingumas.I 3.4. Pasi[los elastinsumas.

t20 121

11.5. Susitarimai tarp Sios rinkos [moniq.

l.l. Kokiems Zemiau nurodvtiems atveiams esant vertetq priinrlilntirnonopolinius [statymus:l4.l . Keliq buitiniq elektros prietaisq gamyklq direktoriai slaptu susitarirltr

nustato savo produkcijai vienodq kainq. Tai leidLia jiems diktuotikainas Sioje gamybos Sakoje.

l4.2.Susijungia viena didele draudimo kompanija ir dirbtinio pluoStogamykla.

14.3. Susijungia kelios dirbtinio pluo5to gamyklos.14.4. Cheminiq tr45q gamykla del naujos technologijos [diegimo ir gamybos

masto ekonomijos turi galimybg diktuoti pardavimq s4lygas Sakoje.

f S.Monopolisto paklausos kreive yra: P : 1l - Q,kur P - prekes vienetolilina, eurais; p - prekes kiekis, tflkst. vnt. Vidutiniai produkcijos vienetoI'nitai yra pastovieji ir lygls 6 eurams. Atlikite Sias uZdr"rotis:

| 5.1. Apskaidiuokite, kokia yra monopolisto pelnq maksimizuojanti kaina irkiekis, koki peln4 firma gauna? NubraiZykite vidutiniq bei ribiniqpajamq ir vidutiniq bei ribiniq ka5tq kreives.

| 5.2. Apskaidiuokite [mones monopolinq gali4 naudodami Lernerioindeksq.

15.3. Reguliuojanti agentura nustate 7 eurq produkcijos vieneto maksimali4kainq. Koks kiekis produkcijos bus gaminamas ir koki pelnq gaus

imone? Kaip pasikeis imonds monopoline galia?15.4. Kokia maksimali kaina leidZia gaminti didZiausi4 produkcijos kiek[?

Koks tas kiekis? Koks yra imones monopolines galios laipsnis esantSiai kainai?

f tr. l\4trnopolisto paklausos kreivd yra: Q - 144 I P , kur Q yra paklausos kiekis,

vrrl., o P - kaina, eurais. Vidutiniai kintamieji ka5tai apra5omi funkcija:tt'(' - Q''t,pastovieji kaitai lygfls 5. Atlikite Sias uZduotis:l{r l.Apskaidiuokite monopolisto pelnq maksimizuojandi4 kainq ir kiek1.

Raskite firmos peln4.1. Sakykime, vyriausybe reguliuoja kainas ir neleidZia nustaty.ti

auk5tesnes kainos nei 4 eurai uZ produkcijos vienet4. Kokia busrnonopolisto gamybos apimtis? Koks bus jo pelnas?

l. Sakykime, vyriausybe nustato kain4 kuri leidlia monopolistui gamintididZiausiq galim4 produkcijos kiek1. Kokia kaina leistq siekti tokiotikslo?

)

LITERAT[IRA

l. Ekonomikos teorijos uZdaviniai ir pratimai. Mikroekonomika irmakroekonomika. Kaunas: Technologila, 1994, 20g p.

2. Mikroekonomika. Moksliniai redaktoriai/ v. Snie5ka, G. Startiene:Vadoveliq leidybos komisijos rekomenduotas vadoveris aukstqf qmokyklq studentams. Ketvirtasis pataisytas ir papildytas leidimas.Kaunas: Technologija , 2002,293 p.

l. Tama5auskiend Z. Mikroekonomika. UZduotys pratyboms. siauriquniversiteto leidykla, 2001, 209 p.

4. Besanko D.. Braeutigam R.R. Microeconomics. Second edition. JohnWiley & Sons, INC., 2005.

5. Mansfield Edwin. Managerial Economics. New york, 1990,557 p.6. Mixon J.wilson. Uri Noer D. Manageriar Economics. Landon. 19g5,

580 p.

I . Parkin Michael. Economics. Addison-wesrey pubrishing, rg90, r020 p.ll. Pindvck R.S.. Rubinfetd D.L. Microeconomics. Sixth edition. pearson

Education International, 2005.9. Roone), Robert F. Managerial Economics. Boston, 19g5, 496 p.10. Schiller Bradley R. The Micro Economy today. McGraw-Hill, Inc,

1991.I l. sloman J.. Sutcliffe M. Economics. Student workbook and Reader.

Third Edition. Prentice Hall. 1998.

A.H.tlenypnn M.H. C6opHr.rx 3aaaq no 3KoHoMr.rqecKoff reopzll. Kr.rpon,1997,413 c.

| ,1.

3xouoruuqecrasreoprq. Tlpaxrrlxyu. [L.rrep, 2003,400 c.

I_lenrr ur teHoo6pasoaasae. Tecrsr 14 3a1aqv. Canrcr-llerep6ypr: Ih,rrep, I ggg,207 c.

KopHefi.r)rr 8.B.. CnHrnHa JI.f. Muxpo:rconoMr{Ka: recrbr, 3a1aqv,perrreHur. Canrr-Ilerep6ypr: [Irzrep, 2002, 2|g c.

ls

17. Sakykime, [mone yra monopolistas, jos ka5tq funkcrja:TC =100-5Q+Q', o paklausos funkcija: p : 55 _ 2e. Arlikite SiasuZduotis:lT.l.Apskaidiuokite, kokiq kain4 nustatys [mone, siekdama rnaksimizuoti

peln4? Kok[ produkcijos kiek[ imond gamins? Koki pelnq gaus 1mond,ar bus gaunamas vartotojo perteklius?

l7'2.Raskite, kokia gamybos apimtis bus, jeigu [mone veiks kaip tobulaskonkurentas, nustatydama MC : p? Koks imones pelnas ir vartotojoperteklius bus gautas?

l 7.3. Nustatykite, kokio dydZio yra perteklinis nuostolis esant monopolijai.17.4. Sakykime, vyriausybd, nutarusi, kad produkcijos kainos yru p.,

aukstos, nustato maksimaliq vieneto kainq - 27 eurus. Apskaie iuokite,kaip tai veiks preki.q kiek[, vartorojo pertekliq [mones peln4? Kaippasikeidia monopolijos sqlygotas perteklinis nuostolis?

l7'5. Sakykime' vyriausybd nustato maksimariE kainQ - 23 eurus.Apskaidiuokite,.kaip tai veiks prekirtr kiek1, vartotojo pertekliq, lmonespelnq? Kaip pasikeidia monopolijos s4lygotas perteklinis nuosiolis?

l7.6.Tarkime, vyriausybe nustatd maksimaliE kainq _ 12 eurq. Kaip taiveiks prekiq kiek[, vartotojo perteklig [mones pelnE? Kaip pasikeismonopolijos sqlygotas perteklinis nuostolis?

t22