mikroekonomika - 3 tema. pagrindines mikroekonomikos savokoscelov/dest/mikro/3 paskaita.pdf · v i...

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

EKONOMETRINES ANALIZES KATEDRA

Mikroekonomika3 tema. Pagrindines mikroekonomikos savokos

Dmitrij CELOV

September 25, 2013· 3 tema


Paskaitos turinys

• Poreikiai, ištekliai irpasirinkimai

• Ekonominiai poreikiai• Ekonomines gerybes• Ekonominiai ištekliai• Pasirinkimas ekonomikoje• Apribojimai ir galimybes• Gamybos galimybes

• Lyginamasis pranašumas irmainai

• Absoliutus pranašumas• Lyginamasis pranašumas

• Alternatyvios sanaudos• Mainai ir prekyba

• Ekonomikos apytakos ciklas• Ekonomikos agentai• Rinka

• Ekonomines sistemosistoriniame kontekste• Priešindustrine, industrine ir

postindustrine

• Šiuolaikines ekonominessistemos• Komandine, mišrioji, rinkos

Skaidre 2/28 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 3 tema


Ekonominiai poreikiai• Ekonomikos mokslas nagrineja žmoniu ekonominius poreikius

(angl. economic needs) ir budus kaip juos patenkinti• Pesimistai – ekonominiai poreikiai kažkas, ko truksta pasitenkinti

gyvenimu, verslo, asmenybes ir visos bendruomenes pletrai• Optimistai – vidines paskatos veikti, vykdyti ekonomine veikla• poreikiai skatina žmogu veikti, priimti sprendimus• begalinio godumo prielaida (nebutina, supaprastina modelius)• poreikio intensyvumas kartu su apribojimais nustato jo verte

• Poreikiai skirstomi i pirminius ir antrinius• Pirminiai poreikiai yra gyvybiškai svarbus (maistas, drabužiai, . . . )

ju neimanoma pakeisti kitais poreikiais• Antriniai yra visi kiti poreikiai (laisvalaikio praleidimo forma)• Šiu poreikiu proporcijos atspindetos vartojimo krepšelyje

Pvz. Panagrinekime Lietuvos didžiuju miestu gyventoju vidutinivartojimo krepšeliPastaba: i apklausas dažniausiai atsakineja mažesniu pajamu vartotojai(kodel?) – vidurkiai kiek paslinkti žemiau



Vartojimo krepšelisPvz. 3.1. Lietuvos didžiuju miestu vartojimo krepšelis

Išlaidu rušys 2003 m. 2008 m. 2008/2003(k.)Lt. % Lt. % Lt. %

Maistas 211,1 36,1% 323,8 34,8% 1,53 0,96Drabužiai 50,8 8,7% 82,3 8,8% 1,62 1,02Bustas 107,3 18,3% 168,7 18,1% 1,57 0,99Švietimas 6,4 1,1% 5 0,5% 0,78 0,49Kitos prekes irpasl.

214,9 36,9% 351,2 37,8% 1,63 1,02

Iš viso: 585,2 100,0% 931,0 100,0% 1,59 1,00

• Didžiausios išlaidu kategorijos – pirmojo butinumo• Absoliutiniai skirtumai 1,59 karto, strukturoje – nežymus• Ar švietimas yra pirmojo butinumo poreikis? Kodel?• Bendras desningumas: augant pajamoms – krepšelyje mažeja

pirmo butinumo išlaidu dalis ir dideja dalis, skirta (laisvalaikio)paslaugoms, prabangos ir ilgalaikio naudojimo prekems



Ekonomines gerybes• Gerybes (angl. goods) – priemones, tenkinancios poreikius• Ekonomine – jei jos kiekis yra ribotas – prekes ir paslaugos

• Individualu – vienam gerybe, kitam blogybe, neutraliPvz. Oro kiekis yra neribotas, taciau užterštame mieste grynas oras jau

gerybe – blogybe užterštas oras• Ekonominiu gerybiu tipai:

• prekes (angl. goods) – verslo sukurti materialus produktai• paslaugos (angl. services) – nematerialus produktai, kurios kuriant

susilieja (ekonomine) veikla ir rezultatas• ilgalaikio naudojimo (transportas, buitine technika, drabužiai, . . . ) ir

trumpalaikio naudojimo (duona, mesa, gira, . . . )• pakaitalai (laisvalaikio forma, susisiekimas, . . . ) ir papildiniai

(benzinas ir automobilis, kava ir puodukas, . . . )• tiesioginio (galutinio) ir netiesioginio (gamybos ištekliai) naudojimo• paieškos gerybes (angl. search goods) – visiškai informuoti apie

gerybes savybes iki vartojimo, patirties (angl. experience) –sužinome tik kai vartojame (naudotas kompiuteris), patikimumo(angl. credence) – neaišku net po vartojimo (vaistai)



Gyvenimo lygis ir neoklasikinis požiuris• Gyvenimo lygis (angl. standard of living) – socialine-ekonomine

kategorija: pasirinktos erdves ir socialines grupes individualiuekonominiu poreikiu patenkinimo laipsnis ir lygis• apibendrina tos grupes individualias pajamas, turta, užimtuma ir

darbo salygas, vartojimo krepšeli, socialine padetiP.S. vidurkis⇒ skiriasi nuo pragyvenimo lygio (angl. subsistance) –

minimalus išgyvenimui butinas daugiausiai pirminiu poreikiupatenkinimo lygis – pagrindas minimaliam atlyginimui nustatyti

• Neoklasikinis požiuris i ekonominiu gerybiu verte yra pastarujustygius (angl. scarcity ) – naudojimo (poreikio) intensyvumas irribotas prieinamas gerybiu kiekis vercia individus rinktis, vertintialternatyviasias naudojimo sanaudas, veikti• Poreiki gali tenkinti kelios gerybes, o viena gerybe – kelis poreikius• Geriausiai tai imituoja kompiuteriniai žaidimai: Sims, Democracy,

Capitalism 2, SimCity, ivairios fermos

• Jei galutinio naudojimo gerybiu truksta, jas reikia gaminti/teikti



Ekonominiai ištekliai• Trukstamu ekonominiu gerybiu kieki galima padidinti per gamyba• Ekonominiai ištekliai (anlg. economic resources) – ekonominiu

gerybiu gamybos sudedamos dalys, kurios gali tapti gamybosveiksniais arba užtikrinti ju efektyvu naudojima

• Pagrindiniai gamybos veiksniai:1 žeme (angl. land) – gamtos ištekliai, gamtos salygos e.g. gamybai2 kapitalas (angl. capital) – esamos e.g. naudojamos e.g. gamybai

• fizinis (daiktai: pastatai, irengimai, mašinos), žmogiškasis (žinios,igudžiai), bet ne pinigai (finansinis) – popier. priemone, nebegamina

3 darbas (angl. labour ) – tikslinga e.g. gamybos veikla, žmoniuprotinis ir fizinis gebejimas gaminti

4 verslumas (angl. enterpreneurial ability ) – valdymo igudžiai,novatoriškumas, gebejimas rizikuoti

valdymo igudžiai – racionalus ir efektyvus kitu g.v. panaudojimas

5 informacija (angl. information) – žinios apie stebimus ekonominiusprocesus, lukesciai

• Ekonominiai ištekliai riboti – technologine pažanga prapleciaribas, ekonomine – dabar vis dar truksta



Gamybos veiksniu efektyvus panaudojimas⇒ Visu poreikiu vienu metu negalima patenkinti⇒ Kaip efektyviausiai perskirstyti ir transformuoti ribotus išteklius?• Dvejopa mikroekonomikos užduotis – objektyvioji ir subjektyvioji• Pozityvusis aspektas – ekonomikos subjektu vykdanciu

ekonomine veikla elgsena, atspindi objektyvia realybe• Ekonomikos subjektai, apriboti gamtos ir visuomenes, turi veiksmu

pasirinkimo laisve, taciau ju rezultatas objektyvus – nepriklausonuo ju valios arba kitu individu (ne)žinojimo

• Rezultatas nebutinai optimalus (iracionalumas, interesu konfliktai)• Normatyvus aspektas – pateikti rekomendacijas, kaip

optimaliausiai organizuoti gamyba• subjektyvu – idealizuotas modelis, griežtos prielaidos

• Gamybos veiksniu pakeiciamumas: ar galima viena trukstamaveiksni pakeisti santykinai netrukstanciais gamybos veiksniais?

• Padeda gamybos funkcija (angl. production function):Q = f (F1,F2, . . . ,Fn), cia Q – gamybos apimtis, F1,F2, . . . ,Fn –gamybos veiksniai



Pasirinkimai ekonomikoje• Ištekliu ribotumas ir poreikiu ivairove – kaip ir ka pasirinkti?• Ekonominis pasirinkimas (anlg. economic choice) – geriausios

ribotu ištekliu panaudojimo alternatyvos pasirinkimas, kuometmaksimaliai tenkinami poreikiai, esant apribojimams

• Priemone – sanaudu-naudos principas• Svarbu ne fiksuoti sprendima, o gebeti spresti – ekonominio

mastymo irankiai, priemones tam padeda• Racionalaus ukio valdymo problema – globalus lošimas, su iš

anksto nusakytomis lošimo taisyklemis• Idealizuotame variante lošimo subjektas yra ekonominis žmogus

(homo economicus)• Praktikoje informacija nepilna ir netiksli, metodai apitiksli• Sprendimas – optimalios elgsenos gaires

• Neoklasikine ekonomikos elgsenos prielaida:• ekonomikos subjektas siekia maksimizuoti: vartotojas –

pasitenkinima, firma – pelna, profsajungos – nariu gerove, valstybe– pilieciu gerove (politiku reitingus)



Lyginamasis pranašumas• Sprendimo priemimo praktika – alternatyviosios sanaudos• Žmones pasirenka specializuotis specifineje srityje: kodel? kaip?• Individu gabumai skiriasi:

Pvz. 3.2. Lyginamasis ir absoliutusis pranašumaiBulves Megztiniai 50% 50% Specializacija

Arina 100 40 50 20 - 40Bronius 400 10 200 5 400 -Iš viso: 250 25 400 40

• Po to kai Bronius baige mezgimo kursus

Bulves Megztiniai 50% 50% SpecializacijaArina 100 40 50 20 - 40Bronius 400 48 200 24 300 12Iš viso: 250 44 300 52

• Specializacija (angl. specialization) –tokia darbo pasidalijimoforma, kai asmuo ar imone sutelkia savo gamybos pastangas iviena veiklos sriti arba i ribota ju kieki



Lyginamasis pranašumai ir mainai• Absoliutusis pranašumas (angl. absolute advantage) – gerybes

gamybos sanaudu pranašumas kitu gamintoju atžvilgiu,išreikštas per gerybes kieki arba jos kaina

• Lyginamasis pranašumas (angl. comparative advatage) –gerybes gamybos sanaudu pranašumas kitu gamintojuatžvilgiu,išreikštas per alternatyviasias sanaudas• lyginamasis – skatina specializuotis – darbo laikas ribotas• absoliutusis – neskatina⇒ Kur reikia specializuotis Arinai? O Broniui?• Artistai, menininkai, amatininkai gamina unikalius produktus• Masine gamyba išlošia del specializacijos• Kaip optimaliai organizuoti grupini projekta? Parazitavimas?• Globalizacija – gamybine specializacija pasauliniu mastu

• Specializacija ir mainai:• barteris – dideles laiko sanaudos• rinka ir pinigai – efektyvus ir greitas budas mainytis



Gamybos galimybes• Gamybos galimybes (angl. production capacity ) – visuomenes

(firmos) galimybes, esant duotai technologijai, gaminti e. g.maksimaliai ir efektyviai panaudojant turimus gamybos išteklius

• Gamybos galimybiu kreive (angl. production possibility curve,frontier ) – alternatyvieji efektyviosios gamybos atvejai, kuomet,esant duotai technologijai, gamybos ištekliai pilnai panaudojami

• Technologijos pasikeitimai, visuminiai strateginiai pasirinkimaipriklauso nuo ekonomines sistemos formos: tradicine –tradicijos, komandine – valdžios elitas, rinkos – rinkos sudetis



Santrauka• Ekonominis mokslas nagrineja individu poreikius ir budus juos

patenkinti, pirminiai – ko negalima pakeisti, gyvybiškai svarbus,butiniausi, antriniai – visi kiti

• Poreikiams tenkinti naudojamos ekonomines gerybes – prekes irpaslaugos

• Tarpinio naudojimo gerybes – gamybos ištekliai – gamybosprocese transformuojami, siekiant gaminti trukstamas galutinionaudojimo gerybes

• Pasirinkimai ekonomikoje daromi remiantis sanaudu-naudosprincipu – geriausios alternatyvos pasirinkimas

• Lyginamasis pranašumas – specializacijos šaltinis, kuometlyginamos alternatyviu veiklu sanaudos – darbo laiko ribotumas

• Gamybos galimybiu kreive – efektyvios gamybos alternatyvos

• (k.u.) Sugalvokite savo originalu lyginamojo ir absoliutauspranašumo uždavinio pavyzdi. Aprašykite ji kartu su sprendimoanalize ir interpretacija.



Savokos

• ekonominiai poreikiai• ekonomines gerybes• ekonominiai ištekliai• ribotumas• gyvenimo lygis• pragyvenimo lygis• gamybos veiksniai• darbas• kapitalas• žeme• gamtos ištekliai

• verslumas

• vadyba

• pasirinkimas

• gamybos funkcija

• gamybos galimybes

• gamybos galimybiu kreive

• specializacija

• lyginamasis pranašumas

• absoliutusis pranašumas

• mainai



Ekonomikos agentai• E.g. judejimas nera savaiminis – priemone jungti ekonomikos

agentus – ekonomikos santykiu subjektus, dalyvaujancius e.g.gamyboje, pasiskirstyme, mainuose ir vartojime

• Pagrindiniai ekonomikos agentai (angl. economic agents):1 Namu ukis (anlg. household) – fizinis asmuo (arba ju grupe),

gamybos veiksniu savininkas, gaunantis už ju panaudojimapajamas, pastarasias išleidžiant vartojimui• Pajamos (angl. income) – piniginiai arba kiti šaltiniai, gaunami namu

ukio už gamybos veiksniu panaudojima

2 Firma (angl. firm) – juridinis asmuo, perka gamybos išteklius,naudoja juos gamyboje, parduoda prekes ir paslaugas – pelna(dažniausiai) siekiancios organizacijos• Pelnas (angl. profit) – firmos pajamos gautos parduodant prekes

arba paslaugas atemus gamybos ir pardavimo sanaudas• individualiosios veiklos, partnerystes, korporacijos forma

3 Valstybe (angl. government) – kolektyvinis ekonomikos agentas(institutu ir organizaciju visuma), suteikiantis firmoms ir namuukiams tas ekonomines gerybes (teisetvarka, švietimas), kuriugamyba rinkos salygomis neefektyvi arba nepakankama



Ekonomikos agentu vaidmuo• Prielaida – agentai elgiasi racionaliai:

• optimizuoja: maksimizuoja rezultatus fiksavus sanaudas,minimizuoja sanaudas fiksavus rezultatus

arba savanaudiški: siekia naudos tik sau (homo economicus)arba esamo tikslo: efektyvi elgsena su tuo prie ko dirbama dabar• praktikoje paskutines 2 savybes kompromisines – ne visi

pasirinkimai savanaudiški arba trumparegiai• Skirtingu ekonomikos mokyklu interpretacija:

• Klasikinis liberalizmas – vienintelis e.a. yra individas – kiti yra joišvestines formos: firmos – juridiniai subjektai, transakciniusanaudu minimizavimas, specifiniai ir ultra-specifiniai ištekliai,valstybe – teisetvarkos ir teisiu apsaugos agentura

• Visuomenes pasirinkimo teorija – valstybe tai individu, siekianciuprivaciu interesu, visuma• ekonomine politika nera geranoriško diktatoriaus sprendimas• rinkeju nenoras balsuoti rinkimuose – racionalusis neišmanymas:

mažumos interesai (lobizmas), politiku renta (korupcija)

• Ekonomikos agentai saveikauja per ekonomines gerybes, jujudejimas – apytakos ciklas



Ekonomikos apytakos ciklas

Prekiu ir paslaugu rinkos

Namu ukiai

Gamybos veiksniu rinkos

Firmos

Paklausossrautai

Paklausossrautai

Pasiulos srautai

Pasiulos srautai

• Ekonomikos apytakos ciklas (angl. circular flow) – realiujuekonomikos gerybiu apytaka, kuria lydi piniginiu pajamu irsanaudu atasrove

• Namu ukiu ir firmu – paklausos ir pasiulos saveika – per rinkasSkaidre 17/28 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 3 tema


Paprastas ekonomikos apytakos ciklo modelis


Namu ukiai


Firmos

Vartojimosanaudos

Pajamos(alga, renta,palukanos,

pelnas)

Gamybossanaudos

PajamosPrekes irpaslaugos

Gamybosveiksniai

Gamybosveiksniai

Prekes irpaslaugos

• Tinka ir ukio šakos modeliavimui• Paprastas, nes:

• nera kaupimo (finansai, fizinis ir žmogiškasis kapitalas), valstybesir tarptautines prekybos



Valstybes vaidmuo ekonomikos apytakos cikle


Namu ukiai


FirmosValstybe

Prekes irpaslaugos Sanaudos

Viešosiosgerybes

Mokesciai

Sanaudos Gamybosveiksniai

Viešosiosgerybes

Mokesciai

• Valstybe tiesiogiai veikia agentus bei reguliuoja rinkas (tametarpe finansines ir tarptautines prekybos)• Namu ukiai ir firmos moka mokescius, gauna subsidijas ir

viešasias gerybes• Kontroliuoja ir reguliuoja rinkos žlugimus, teisiu garantas



Ekonomines sistemos istoriniame kontekstePriešindustrine Industrine Postindustrine

Dominuojanti ukio šaka

Žemes ukis Pramone Paslaugos

Ribojantis gamybos veiksnys

Žeme Kapitalas Informacija

Vyraujanti socialine grupe

Žemes savininkas Kapitalo savininkas Informacijos savininkas

• Ekonomine sistema (angl. economic system)– ekonomikoselementu visuma, pilna ir uždara ekonomine visuomenesstruktura, nusakanti saveikos taisykles ekonomikos gerybiugamyboje, pasiskirstyme, mainuose ir vartojime



Priešindustine ekonomine sistema• Istorines ribos: pramonine ir žiniu visuomenes revoliucijos• Pirmame etape – naturinis ukininkavimas, siekiant patenkinti

daugiausiai pirminius poreikius• Žmogus priklauso nuo gamtos biologiniu ciklu, susietas su

žeme, kuri yra suvokiama kaip neorganinis darbuotojo kunas• Lokali, tradicine, apribota ir uždara gamyba

• nera visuomenines (tarpukines) specializacijos• griežtos veiklos taisykles: socialines grupes (cesho,

bendruomenes), žemes savininko (feodalo, vienuolyno, valstybes)• naudojami nuosavi gamybos ištekliai• gamyba nukreipta tenkinti asmeninius poreikius ∼ pastovi

vartojimo struktura• svarbesne gerybiu kokybe, o ne ju kaina• leta technologine pažanga ∼ tradiciniai gamybos procesai• asmenine priklausomybe (sluoksnis, kasta, klase) visuose

ekonomikos procesuose

N.B. Tradicine ekonomikos forma priskiriama prie šiuolaikiniu e.s.Skaidre 21/28 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 3 tema


Industrine ekonomine sistema• Technologine pažanga mažina ∈ nuo gamtos apribojimu• Technika – antroji gamta sukurta žmogaus• Pramonine revoliucija:

• naturini ukininkavima pakeicia visuomeninis darbu pasiskirstymas⇒ specializacija ir lyginamasis pranašumas• meistriška ranku darba keicia mechaninis monotoniškas darbas• urbanizacija, industrializacija, prekybiniai (rinkos) santykiai• asmenine nepriklausomybe (formalioji), lygios galimybes –

praturteti gali ∀ – daiktine priklausomybe• žmoniu fiziniu gebejimu ribotumas⇒ specializacija• nauji reikalavimai verslo organizavimui, vadybai (moksline

ekonomikos kryptis):• F.W.Taylor – mokslinis darbo organizavimas• H.Ford – konvejeris, verslo organizavimas• G.E.Mayo – mokslinis pagrindas pramonines sociologijos,

tarpasmeniniai santykiai

• Lengvoji pramone ⇒ Sunkioji pramone ⇒ Did. pridet. vertesSkaidre 22/28 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 3 tema


Postindustrine ekonomine sistema• Žiniu revoliucija – nuo pramones prie paslaugu, MTEP:

• lyginamasis pramones svoris pridetines vertes strukturoje ↓• Lietuvoje remiantis 2000-2011 m. statistika gamybos veiklu (žemes

ukis, energetika, pramone, statyba) lyginamasis svoris svyravo apie38 proc. – paslaugu sektoriaus tolesnes pletros nera

• EBPO (angl. OECD) šalyse daugiau nei 60 proc., o jei imti vienpažangiausias ekonomikas – 70 proc. yra paslaugos

• auksines rankas keicia protu bokštai – darbas su informacija• telekomunikacija, žinios ir informacija, novat. verslo idejos• pletros centrai persikele nuo prekybos keliu, gamybos ištekliu

šaltiniu prie mokslo centru, technopoliu (JAV Silicio slenis)• žiniu menininkai, užsakomosios paslaugos (angl. outsourcing),

laisvai samdomi specialistai – pagrindinis progreso irankis• naujas žiniu ekonomikos žmogaus sociologinis tipas – laisvoji

asmenybe

P.S. Lietuva iki šiol pilnai neišnaudojo industrinio etapo galimybiu,kokybinis šuolis sietinas su galutiniu perejimu prie žiniuekonomikos (ko tam reikia?)



Ekonomikos agentu tikslai ir apribojimai• Racionaliuju ekonomikos agentu ekonomines veiklos tikslai yra

• Vartotojai siekia maksimaliai patenkinti poreikius, maksimizuojabendra gaunama nauda ∈ nuo taupymo, kainu, pajamu, . . .

• Firma arba maksimizuoja pelna, arba minimizuoja sanaudas ∈ nuokainu, rinkodaros, prekes ženklo, atsargu, . . .

• Visuomenes tikslas – ekonomikos pletra, darbo našumas, pilnasužimtumas, socialine ir ekonomine gerove, . . .

• Ekstensyvu gamtos ištekliu naudojima keicia intensyvioji,endogenine pletra

• Išores poveikiai: ekologija, demografija, viešosios paslaugos

• Šiuolaikines ekonomines sistemos:

Š.K

orej

a

Kin

ija

Rus

ija

Šve

dija

Ola

ndija

Pra

ncuz

ija

Voki

etija

Liet

uva

D.B

ritan

ija

Japo

nija

JAV

Hon

kong

as

Komandine Mišrioji Rinkos



Rinkos ekonomine sistema• Rinkos (angl. market economy )– ekonomine sistema, kurios

pagrindas pasirinkimo ir konkurencijos laisve, privatus interesai,privati nuosavybe, apribotas valstybes vaidmuo• ekonominio pasirinkimo laisve – ka, kam, kiek gaminti, ka

nusipirkti, kiek dirbti, kiek kitu gamybos veiksniu teikti rinkai• privatus interesai – pagrindine varomoji jega• atmaina tobuloji (grynoji) konkurencija (angl. perfect (pure)

competition)• daugybe pirkeju ir pardaveju• prekiu ir paslaugu homogeniškumas (savybes vienodos)• nera diskriminacijos kainomis• visi gamybos veiksniai tobulai mobilus• efektyvios rinkos hipoteze – informacija apie kainas žinoma visiems

rinkos dalyviams pilnai ir vienodai⇒ visiškai atspindeta kainose

• etaloninis rinkos modelis• Klasikine liberaline rinkos ekonomika apriboja valstybes

funkcijas – aprašo rinkos lošimo taisykles ir stebi, kad jos butupaisomos



Komandine ir mišrios ekonomines sistemos• Komandine (angl. command economy ) – e. sistema, kurios

pagrindas viešieji interesai ir valstybine nuosavybe, kolektyvineatsakomybe ir sprendimu priemimas, centralizuotas planavimas• monopolizuota gamyba, “visuminis naturinis ukis”• išpustas biurokratinis aparatas – gerybiu perskirstymas priklauso

nuo tu, kas priima sprendimus⇒ kova del perskirstymo teisiu• sunkiau priimti efektyvius sprendimus, ribojama technologine pletra• deficitine ekonomika – nors ir pilnas užimtumas ir beveik maksimali

gamybos apimtis• gali buti naudinga sprendimus priimant per automatizuotas

valdymo sistemas (Ciles transporto tinklo pvz.)

• Mišrioji (angl. mixed exonomy ) – rinkos mechanizmas papildytasaktyviuoju valstybiniu reguliavimu ir planavimu• svarbu pereinat prie žiniu ekonomikos

pvz. ES šaliu strateginis planavimas• valstybe nera pasyvi stebetoja, aktyviai reguliuoja rinkos žlugimus

N.B. gali tureti ir tradicines ekonomines sistemos bruožu



Santrauka• Ekonomines gerybes juda, o poreikiai tenkinami priklausomai

nuo ekonomikos subjektu – agentu (namu ukiu, firmu, valstybes)racionaliosios ekonomines veiklos

• Judejima aprašo ekonomikos apytakos ciklo modelis, padedantisnagrineti ekonomines sistemas

• Ekonomines sistemos evoliucionuoja, istoriniame kontekste perpramonine ir žiniu revoliucijas praeina priešindustrines(agrarines ,tradicines), industrines, postindustrines (žiniu,paslaugu) ekonomikos etapus

• Naturini ukininkavima keicia pramonine gamyba, o pastaraja –paslaugos

• Šiuolaikines ekonominiu sistemu formos:• rinkos akcentuojanti privacius interesus ir laisves, nematomos

rankos principas – savaiminis rinkos skirtingu interesu reguliavimas• komandine – dominuoja viešieji interesai ir kolektyviniai

sprendimai, centralizuotas planavimas• mišrioji – rinka papildyta aktyviuoju valstybiniu reguliavimu



Savokos

• ekonomikos agentas• namu ukis• firma• valstybe• institutai• ekonomikos apytakos ciklas• pinigai• ekonomines sistemos• agrarine, tradicine

(priešindustrine) ekonomika

• industrine ekonomika

• žiniu, paslaugu(postindustrine) ekonomika

• rinkos ekonomika

• komandine ekonomika

• mišrioji ekonomika

• ekonominiai veiklos tikslai

• paskatos


mikroekonomika - 3 tema. pagrindines mikroekonomikos savokoscelov/dest/mikro/3 paskaita.pdf · v i...

Documents