mados infekcija 2014 - kovo 21-23 @ Šmc, vilnius

Ruduo – žiema, AW 2014/2015

2014 03 21-23

KOMANDAIdėjinė vadėSandra StraukaitėProdiuserė Renata MikailionytėRėmimas ir rinkodara Mindaugas Morkūnas Ilma CikanaitėOrganizatoriai Saulius ImbrasasSolveiga RusytėKostas KanapeckasSričių koordinatoriaiJelena Grišina Augusta Imbrasienė Ksenija KoženkovaKristina KarvelytėAtstovė spaudai Toma JonuškaitėScenografijaRūta BagdzevičiūtėGrafinis dizainasTomas MozūraŠviesos Eugenijus SabaliauskasMindaugas Skuminas GarsasAleksandras RatmanovasProjekcijos Vitalis MikaKlipas„Creator“ & Aleksandras PolevojusKlipo garsas „RoofSound“Balsas Aistis MickevičiusDJ Happyendless DJ TeamFotografai Ignas Jurkynas Visvaldas Morkevičius Tomas AdomavičiusAudrius Solominas Gediminas Gražys Evaldas StakėnasAndrey Motorichev Bang Bang photographyGrimas Tatjana Kaminskienė Aistė RumševičiūtėVaida NavickaitėDaiva Opriško Laura Kreivytė Vilma Garliauskienė ŠeveliūrosRūta Šmolkaitė Jelena Bobyr Karina Zelkevičiūtė Irina Zudova

LAIKRAŠTISTurinys Kempinė ir SugertukasToma JonuškaitėDizainas Tomas MozūraKoordinatoriai Solveiga Rusytė Karolina TomkevičiūtėNuotraukosIš organizatorių archyvo

KOvO 21 D.penktadienis

Ieva DaugirdaitėDovilė Cibulskaitė ir Ana Romanova

Tribe by Marina & DonataLilija LarionovaKristar Design by Kristina Vikøren

Vitalija Malyško Eglė Žiemytė D.EFECT

Simbolinis skaičius 16-a dažnai žymi reikšmingą laiko slenkstį. Jei žmogui – tai pradžių pradžia, daiktui – žingsnis į senienų katego-riją, drabužiui – tiesus kelias į muziejų, o idėjai – oficialus patvirti-nimas ir įrodymas, kad pasirinktas kelias teisingas. Kai 16-tą kar-tą bandai nustebinti, jei ne visą pasaulį, tai bent Vilnių, gera žinoti, kad dirbi su bendraminčiais. Tais, kuriems nebereikia įrodinėti, kad nori, moki ir gali, todėl bendras tikslas suvienija ir geriausios idėjos materializuojasi. Festivalio „Mados infekcija“ ištikimiausia draugė ir partnerė – UAB „Boslita ir Ko“ – skatina ir padeda įgy-vendinti kūrybinius sumanymus, o mūsų komanda ieško vis nau-jų idėjų, vardų ir išraiškos būdų. Simbolinio gimtadienio proga putojantį vyną „Luigi Bosca Brut“ šįkart kabinam šaukštais! Žur-nalistų ragauta, pagerbta tarp dizainerių – „Bosca“ želė pagal „Mados infekciją“. Gyvenimui pasaldinti!

Butelis „Luigi Bosca Brut“ putojančio vyno 5 valgomieji šaukštai cukraus Želatinos (proporcingai 1 buteliui) Vyšnios, braškės, avietės, mėtų lapeliai

Supilame į puodą butelį putojančio vyno, įdedame cukrų. Pakaiti-name, kol suputos ir ištirps cukrus. Nedideliame kiekyje vandens leidžiame želatinai išbrinkti. Po to supilame pakaitintą putojan-tį vyną. Maišome, kol ištirpsta. Išpilstome į skaidrias taures ir įbe-riame uogų. Leidžiame sustingti šaldytuve. Į SVEIKATĄ! Subalan-suota stileivoms ir madistams, pritaikyta visiems pilnamečiams!

KOvO 23 D.sekmadienis

Diana PaukštytėLaura Dailidėnienė Daili

Lina GudanavičiūtėEva Baliul

Marc Le Bihan [FR]

Egidijus Sidarasmados namams

„Cantas“

KOvO 22 D.šeštadienis

Kristina KruopienytėTatsiana Grakova [RU]

Akvilė JančauskaitėGroßer Heinrich [DE] Ugnė Martinaitytė

Wali Mohammed Barrech [DK] Sandra Straukaitė

RECEPTAS GYvENIMUI PASALDINTI

19:00 19:00 17:00

PROGRAMA F

oto

S

kais

tės

Gul

bin

aitė

s

BEA

UTY

SA

N -

FIRE

NZE

- IT

ALY

CO

STU

MEN

ATI

ON

ALS

CEN

TS.C

OM

PartneriaiInformaciniai rėmėjaiFestivalio generalinis rėmėjas Festivalio prekybos centras Festivalis rekomenduoja Festivalio kosmetika Festivalio draugasFestivalio variklis

vITA

LIJA

MALY

ŠKO

fac

ebo

ok.

com

/vit

alija

mal

ysko

illu

stra

tio

ns

MA

DO

IST

O D

IEN

OR

AŠ

TIS

Kla

usim

as a

pie

tai

, ar

dra

buž

ių m

ada

šiuo

laik

inia

m v

arto

toju

i yra

rel

igija

, suk

ėlė

dau

g ko

n-tr

over

sišk

ų m

inči

ų. D

isku

tuot

i ta

tem

a tik

rai

buv

o ga

lima

laba

ilga

i ir

vie

nas

iš m

ano

atsa

-ky

mų

buv

o ta

ip, t

.y. k

ad m

ada

= r

elig

ija. K

adan

gi a

tsak

ymas

buv

o ta

ip, k

olek

cijo

je s

ukūr

iau

isto

riją

ap

ie ja

uną

vyrą

, kur

is iš

pažį

stą

MA

DO

IZM

Ą ir

yra

tar

iam

asis

jos

pra

din

inka

s. V

isas

ve

iksm

as v

ykst

a m

ano

vaiz

duo

tėje

. Ban

dži

au s

ukur

ti pa

sako

jimą

apie

tai

, kai

p š

iais

laik

ais

galė

tų v

ykti

mad

oizm

o re

ligijo

s kū

rim

as. K

olek

cijo

je M

AD

OIS

TO D

IEN

OR

AŠ

TIS

pat

eiki

u iš

-ga

lvot

o vy

ro g

yven

imą,

o je

igu

tiksl

iau

– g

yven

imą

nuo

tos

akim

irko

s, k

ai ji

s p

rad

eda

kurt

i m

adoi

zmo

relig

iją. M

adoi

sto

gyve

nim

ą su

skir

sčia

u į k

etur

is p

agri

ndin

ius

etap

us:

1 et

apas

. Gra

žus

nerū

pes

tinga

s ja

uno

vyro

, mad

os g

erb

ėjo,

gyv

enim

as.

2 e

tap

as. M

ada

bes

idom

inči

am v

yrui

nuš

vint

a p

rota

s ir

jis

suvo

kia,

kad

gal

ėtų

būt

i nau

jos,

dev

into

s, p

asau

lio r

elig

ijos

pra

din

inku

. Užs

ibrė

žia

sau

tiksl

ą –

suk

urti

nauj

ąją

relig

iją. K

ūry-

bos

kel

ią p

rad

eda

nuo

sim

bol

ių p

aieš

kos.

3 e

tap

as. K

anči

os e

tapa

s. J

is ja

učia

si įk

alin

tas

savo

min

tyse

. Pra

sid

eda

dve

joni

ų m

etas

dėl

pasi

rink

to k

elio

. Kan

čią

sim

bol

izuo

ja la

nguo

ti au

din

iai.

4 e

tap

as. N

usiv

ylim

as ir

mir

tis. N

eišt

vėrę

s ap

linko

s sp

aud

imo

jis n

usp

rend

žia

pasi

trau

kti

į kitą

pas

aulį.

Išga

lvot

o vy

ro –

mad

oizm

o re

ligijo

s p

rad

inin

ko –

mir

tis įv

ykst

a vo

nioj

e, d

uše.

T

ą et

apą

sim

bol

izuo

ja p

iešt

i pri

ntai

ant

por

os r

ūbų.

BAND

žIAU

SUK

URTI

PA

SAKO

JIMą

APIE

TAI, K

AIP

ŠIAIS

LAIK

AIS

GALė

Tų

vYKT

I MAD

OIzM

O RE

LIGIJO

S Kū

RIMAS

.

UGNė

MAR

TINA

ITYT

ė u

gnem

arti

nai

tyte

.co

m

CO

SM

OJE

Su

SC

osJ.

arb

a C

osm

oJes

us –

kol

ekci

jos

pava

din

imas

, kur

iam

e C

osm

o –

kos

mos

as, J

esus

–

relig

ijos

sim

bol

is.

Kol

ekci

ja s

ujun

gia

pri

ešin

gyb

es: m

ater

ialų

ir d

vasi

nį p

asau

lius.

Lab

iaus

iai p

asau

lyje

pap

li-

tusi

rel

igija

– k

rikš

čion

ybė

– k

alba

ne

tik a

pie

ste

buk

lus,

bet

ir t

uri d

aug

sąsa

jų s

u ko

smos

u.

Dan

gaus

sim

bol

iai k

rikš

čion

iško

se ik

onos

e ir

šia

ndie

nini

s ko

smon

auta

s yr

a m

ano

susi

do-

mėj

imo

tašk

as. A

ureo

lė v

irš

šven

tųjų

gal

vų t

arsi

ap

saug

inis

kos

mon

auto

ska

fand

ras.

Kos

-

mon

auta

s, s

kren

dan

tis į

kosm

osą,

iešk

oti m

oksl

inio

paa

iški

nim

o vi

sato

s su

sifo

rmav

imui

,

mel

dži

asi D

ievu

i.

Kol

ekci

jos

idėj

a pa

rem

ta k

rikš

čion

ybės

ir k

osm

oso

sim

bol

ių s

upan

ašėj

imu.

Kuo

met

kri

kš-

čion

ybė

tam

pa k

osm

osu,

o J

ėzus

kos

mon

autu

.

Kol

ekci

joje

nau

doj

amas

spa

usd

inta

s p

ieši

nys

ant

aud

inio

. Pie

šiny

s ili

ustr

uoja

kol

ekci

jos

idėj

ą –

Jėz

us k

osm

onau

tas.

Tan

kesn

io a

r re

tesn

io r

apor

to p

ieši

niai

per

kelia

mi a

nt s

kirt

in-

gų m

odel

ių, v

ienu

r m

argi

ntas

vis

as d

rab

užių

kom

ple

ktas

, kitu

r p

ieši

nys

atsi

rand

a tik

kai

p

maž

a d

etal

ė. A

valy

nė k

olek

cijo

je d

ar k

artą

suj

ungi

a kr

ikšč

iony

bės

ir k

osm

oso

įvai

zdži

us –

Jėza

us s

and

alų

ir k

osm

onau

to m

asyv

ių b

atų

jung

inys

. Kur

iant

įvai

zdį n

aud

ojam

os ir

kito

s

tech

nolo

gijo

s, t

okio

s ka

ip š

vieč

iant

ys a

kses

uara

i. S

ujun

gus

kosm

oso

ir k

rikš

čion

ybės

sim

bol

ius

išky

la t

aiko

s ir

nuo

lank

umo

įvai

zdis

. Tyr

as ir

kl

ausi

antis

žm

ogus

, pas

imet

ęs, a

tsar

gus

and

roge

nišk

as k

osm

onau

tas

Mėn

ulyj

e –

tok

s m

a-no

kol

ekci

jos

veid

as.

KOLE

KCIJO

S IDė

JA

PARE

MTA

KRI

KŠčIO

-NY

BėS

IR KO

SMOS

O SIM

BOLIų

SUP

ANAŠ

ė-JIM

U. KU

OMET

KRIK

Š-čIO

NYBė

TAM

PA

KOSM

OSU,

O Jė

zUS

KO

SMON

AUTU

.

NAUJOKAI

Foto Vaido Jokubausko


AKvI

Lė

JANč

AUSK

AITė

Z

INE

SIS

Kol

ekci

joje

vyr

auja

šve

ntva

gišk

as, s

avęs

pai

eško

mis

par

emta

s p

ost

pun

k st

i-liu

s, p

rita

ikyt

as X

XI a

mži

aus

žmon

ėms.

Kol

ekci

ja p

apild

yta

žais

min

gom

is d

eta-

lėm

is iš

neį

pra

stų

aud

inių

, vie

nas

iš jų

– la

teks

as. D

rab

užių

mod

elia

i yra

įkvė

p-

ti ku

ltini

ų sc

i-fi f

ilmų,

viz

ualiz

uoja

nčių

ate

itį. P

avyz

dži

ui, t

okių

, kai

p B

lad

e R

unne

r (1

98

2).

Šio

je v

izijo

je ž

mog

us s

ukūr

ė te

chno

logi

ją –

rep

likan

tus,

kur

iem

s b

uvo

sup

rogr

amuo

tas

tob

ulas

jud

ėjim

as ir

suk

urti

tai d

aryt

i lei

dži

anty

s rū

bai.

Tod

ėl ir

ko

lekc

ijos

mod

elia

i rep

reze

ntuo

ja p

atog

ų ju

dėj

imą,

tai

p p

at ir

jos

pava

din

imas

Z

INE

SIS

, kur

is g

imė

iš ž

odži

o ki

nesi

s (a

ngl.

jud

ėjim

as).

V

iska

s gi

mė

iš t

rauk

os t

am t

ikra

i sub

kultū

rai,

Zin

e. T

ai p

abėg

imas

į p

raėj

usio

am

žiau

s d

evin

tąjį

deš

imtm

etį,

kuri

s ni

ekai

s pa

vert

ė b

et k

okiu

s fo

rmal

umus

ir

pap

roči

us. K

olek

cijo

je ja

učia

si p

aaug

lių ir

sua

ugus

iųjų

muz

ikos

ir s

ubku

ltūro

s ta

-pa

tyb

ių s

usip

ynim

as.

Dau

gum

a m

odel

ių k

olek

cijo

je Z

INE

SIS

yra

pra

ktiš

ki, k

ai k

urie

jų –

ski

rti t

iek

vy-

ram

s, t

iek

mot

erim

s. D

rab

užių

det

alės

tra

nsfo

rmuo

jam

os ir

sud

aro

visa

i nau

ją

silu

etą:

tra

dic

iška

s an

gliš

kas

lietp

altis

su

mod

erni

a ši

uola

ikiš

ka s

triu

ke p

rim

ena

hib

rid

ą, s

ukur

ia u

nika

lų s

tilių

. Š

i kol

ekci

ja –

asm

enin

ės a

istr

os ir

men

inės

lais

vės

išra

iška

.

DRAB

UžIų

MOD

ELIA

I YR

A įK

vėPT

I KUL

-TI

NIų

SCI-f

I fILM

ų, vI

zUAL

IzUO

JANč

Ių AT

EITį.

DOvI

Lė C

IBULS

KAIT

ė

IR AN

A RO

MANO

vA

fac

ebo

ok.

com

/lab

el.p

ure

Pu

RE

. 0

1K

olek

cijo

je P

UR

E. 0

1 ju

ngia

si d

vi s

ąvok

os, d

aran

čios

įtak

ą žm

onėm

s, s

utei

kian

čios

gili

ą p

rasm

ę jų

gyv

enim

ui. S

por

tas,

rel

igija

pas

ireiš

kia

stip

ria

hier

arch

ija, r

itual

ais,

sav

ais

hero

jais

ir

lege

ndom

is. T

ikėj

imas

, ats

idav

imas

, pas

iauk

ojim

as, a

psi

rib

ojim

ai, m

ald

a, k

anči

a ir

šve

n-tė

. Ieš

kom

a p

usia

usvy

ra t

arp

sp

orto

ir r

elig

ijos

sąvo

kų a

pra

ngoj

e. K

olek

cijo

je n

aud

ojam

a ba

lta s

palv

a re

iški

a ga

lią, s

ėkm

ę, t

aip

pat

tob

ulum

ą. V

isa,

ko

reik

ia ir

sp

orte

, ir

relig

ijoje

.

KOLE

KCIJO

S IDė

JA

PARE

MTA

KRI

KŠčIO

-NY

BėS

IR KO

SMOS

O SIM

BOLIų

SUP

ANAŠ

ė-JIM

U. KU

OMET

KRIK

Š-čIO

NYBė

TAM

PA

KOSM

OSU,

O Jė

zUS

KO

SMON

AUTU

.

IEŠKO

MA

PUSIA

US-

vYRA

TAR

P SP

ORTO

IR

RELIG

IJOS

SąvO

Kų

APRA

NGOJ

E.

Foto Linos Martinkėnaitės

Idėja ir gamyba„Creator “Režisierius Marius Kunigėnas Idėjos autorius, postprodukcijos ir vizualinių efektų režisieriusAleksandras Polevojus OperatoriusKarolis StankusStilistėSandra StraukaitėModelisAugustina Jackevičiūtė | agentūra „Baltic Model Management“KaskadininkasSaulius JanavičiusGrimas Edita Kudriavcevienė Plaukų meistrė Irina ZudovaGarsas „Roof Sound“ | Paulius Kilbauskas ir Domas Strupinskas

Turbūt šalčiausia žiemos diena ir filmavimas nešildomame paviljone pagrindinei klipo herojei Augustinai leido nesunkiai įsijaus-ti į vaidmenį. Oda šiurpo ne tik nuo žvarbaus oro, bet ir akrobatinių triukų, kuriuos reikėjo atlikti pakibus ore ant lynų, pučiant vė-jo mašinoms.

Per 23 sekundes nusmelkia keistas jausmas: į vandenį panirusi grakšti, tarsi ne šio pasaulio gražuolė, pašiurpusia oda, pačiam žiūrovui sukelia virpulius. Hičkokiška nuotaika: tuo pat metu ir gražu, ir baisu. Klipo idėjos autorius Aleksas Polevojus sumanymą apibrėžė kaip klasikinį filosofinį derinį: grožis ir mirtis, jaunystė ir laikinumas – kokių dar sąvokų priešprieša labiau apeliuotų į ne-paviršutinišką požiūrį? Turbūt tik mirties kontrastas padeda atskleisti tikrąjį akimirkos grožį ir perteikti mados trapumą ir bepro-tišką šiuolaikinį vartojimo tempą.

MIRT

IS IR

GROŽ

IS

DėKOJAMe už kamerą „Cineskopė“

už paviljoną „Strictly Baltic“

klipo apšvietimu, šviesomis ir technine įranga rūpinosi „Arclight“

už objektyvus Dainorui ir Feliksui Abrukauskams

už vėjo mašinas „Arttek“

FIRMINIS VOKAS by „TyGelIS“

Jei skubėdami į renginį apsižiūrėsite, kad pamiršote veidrodėlį, nuraminsime – kie-kvienas madistas savo vietoje ras nauju-tėlaitį, veidrodinį ir firminį festivalio „Ma-dos infekcija“ voką. Dydis – optimalus, kokybė – nepriekaištinga, turinys – nau-dingas, išliekamoji vertė ir panaudojimas tiesiogiai proporcingi fantazijai. Festivaly-je jis gali tapti įspūdinga delnine, po ren-ginio – stilingu aplanku dokumentams, o užuomaršoms nereikės toli ieškoti vei-drodžio. Neišmesk gero daikto > nau-dok išradingai. Netaupyk, kitais metais visas mūsų fantazijas realybe paverčianti spaustuvė „Tygelis“ žada dar mandresnį variantą! Ir kaip visada – ribotas tiražas!

tygelis.lt

Videoklipe atgijo dizainerio Tomo Mozūros sukurtas 2014 metų festivalio vizualas.

Fot

o

Luk

o B

alan

dži

o |

Žm

onės

.lt

Fot

o

Ig

no J

urky

no

KAs yrA KAs? Fo

to

Audria

us Solom

ino ir arc

hyvo

DANIJ

A w

alim

oh

amm

edb

arre

ch.c

om

ICE

bR

EA

kE

R /

AW

20

14

/15

Wal

i Moh

amm

edas

Bar

rech

as p

risi

stat

o ka

ip A

fgan

ista

no-K

roat

ijos

diz

aine

ris.

Gim

ė ir

uža

ugo

Kar

ačyj

e, P

akis

tane

, vėl

iau

baig

ė A

ntve

rpen

o K

aral

išką

ją v

aizd

uoja

mųj

ų

men

ų ak

adem

iją, o

šiu

o m

etu

gyve

na ir

kur

ia K

open

hago

je. D

anijo

s so

stin

ėje

pra

ėju-

sių

met

ų ru

gpjū

tį vy

kusi

os m

ados

sav

aitė

s m

etu

Wal

i Moh

amm

edas

Bar

rech

as s

ėk-

min

gai d

ebiu

tavo

su

savo

pir

mąj

a ko

lekc

ija R

TW

.Ja

unoj

o d

izai

neri

o d

arb

us ja

u pa

steb

ėjo

įtaki

ngi m

ados

ir m

eno

žurn

alai

. Wal

i Mo-

ham

med

o B

arre

cho

kūri

niai

pri

stat

yti I

talij

os „

Vog

ue“,

tai

p p

at ž

urna

lų „

Daz

ed a

nd

Con

fuse

d“,

„W

ad“

ir k

itų p

usla

piu

ose.

Diz

aine

rio

dar

bai e

ksp

onuo

ti A

mst

erd

ame,

Lo

ndon

e ir

Bar

selo

noje

, o š

iuo

met

u ro

dom

i Ant

verp

eno

akad

emijo

s ju

bili

ejin

ėje

eks-

poz

icijo

je, p

rist

atan

čioj

e ak

adem

ijos

nauj

osio

s ka

rtos

diz

aine

rius

. Wal

i Moh

amm

edą

Bar

rech

ą įk

vep

ia jį

sup

anti

soci

alin

ė ap

linka

. Sav

o d

ebiu

tinėj

e ko

lekc

ijoje

diz

aine

ris

kalb

a ap

ie s

ocia

liniu

ose

tinkl

uose

kle

stin

tį id

entit

eto

voje

rizm

ą. K

olek

cijo

s d

rab

u-ži

ams

naud

oja

100

pro

c. m

edvi

lnin

į dži

nsin

į aud

inį,

nailo

ną ir

per

dir

bta

s m

edži

agas

.


LILIJA

LA

RIONO

vA

lili

jala

rio

nov

a.lt

IND

EP

EN

DE

NT

/ W

HIT

E H

OR

SE

S /

2IN

DE

PE

ND

EN

T (

angl

. nep

rikl

auso

mas

) –

ant

roji

diz

aine

rės

Lilij

os L

ario

novo

s fe

stiv

a-

lyje

„M

ados

infe

kcija

“ p

rist

atom

a p

rêt-

a-p

orte

r ko

lekc

ija, s

kirt

a st

ipri

ajai

lyči

ai. T

aip

pat

sėkm

inga

i na

uja

kole

kcija

buv

o an

trą

kart

ą p

rist

atyt

a P

aryž

iuje

vyk

stan

čioj

e

paro

doj

e „W

ho is

nex

t“.

Kol

ekci

ja s

kirt

a ne

pri

klau

som

am, i

šski

rtin

umą

mėg

stan

čiam

, stil

inga

m m

iest

o vy

-ru

i. D

izai

nerė

s id

ėja

– s

ukur

ti vi

entis

ą d

rab

užių

kol

ekci

ją, k

urio

s d

rab

užia

i būt

ų le

n-gv

ai d

erin

ami t

arp

usav

yje,

pap

ildyt

ų vi

enas

kitą

. Tik

slas

– s

ukur

ti ko

ncep

tual

iai

vyri

škum

u al

suoj

anči

ą ko

lekc

iją: a

iški

ų fo

rmų,

min

imal

istin

ių s

iluet

ų, ž

aid

žian

t p

ro-

por

cijo

mis

, net

ikėt

omis

kon

stru

kcijo

mis

ir s

por

tinio

bei

kla

siki

nio

stili

aus

jung

inia

is.

Kon

stru

ktyv

inia

i sp

rend

imai

– m

inim

alis

tinia

i, d

ažna

i sp

onta

nišk

i, ek

sper

imen

tinia

i. K

ai k

urie

kol

ekci

jos

mod

elia

i sub

alan

suot

i vyr

ams,

bet

kai

kas

tin

ka ir

mot

erim

s.

WAL

I MOH

AMM

ED B

ARRE

CH

LINA

GUDA

NAvI

čIūTė

T

WIN

SE

TP

agri

ndin

ė ko

lekc

ijos

idėj

a –

pal

to ir

liem

enės

kom

ple

ktas

. Ir

palta

s, ir

liem

enė

iš t

o pa

ties

palti

nio

aud

inio

. Lie

men

ė ta

rsi t

ampa

pap

ildom

a pa

lto d

alim

i (ar

ba a

tvir

kš-

čiai

) ir

paį

vair

ina

palto

dėv

ėjim

o b

ūdus

.

Foto Modesto Ežerskio


EGLė

žIEM

YTė

ww

w.d

efec

ton

line.

com

D.E

FE

CT

Ru

Du

O/

žIE

MA

‘14

Kol

ekci

ja v

izua

liai t

urėt

ų at

rod

yti j

auke

snė

ir m

inkš

tesn

ė, n

ors

dal

inu

į dvi

gan

a sk

ir-

tinga

s d

alis

. Pir

moj

i – m

inkš

ta, o

valių

lini

jų, k

okon

ą p

rim

enan

čių

silu

etų.

Ant

roji

–

grie

žtų,

kam

puo

tų fo

rmų.

Įkvė

pė

gam

tos

mot

yvai

, ypa

č ne

lygu

s, fa

ktūr

iška

s že

mės

pa

virš

ius,

tar

puk

ario

laik

otar

pio

foto

graf

ijos,

XIX

a. N

apol

eono

arm

ijos

unifo

rma

ir

toki

e ak

sesu

arai

kai

p g

iber

ne m

aiše

lis g

inkl

ų p

riež

iūra

i, ku

rio

balto

s ra

nken

os ju

os-

dav

o kr

ūtin

ę, t

aip

pat

gal

vos

dan

gala

i, av

alyn

ė, b

alto

s sp

alvo

s d

etal

ės k

aip

akc

enta

i. Li

eku

ištik

ima

geom

etri

jai,

mie

sto

arch

itekt

ūrai

, mod

erni

oms

linijo

ms,

min

imal

iz-

mui

, var

ijavi

mui

spa

lvom

is ir

fakt

ūrom

is. P

irm

ą ka

rtą

kūrė

me

aud

inių

raš

tus

šilk

ui,

tod

ėl b

end

rad

arb

iavo

me

su d

ailin

inke

, gra

fike

ir k

nygų

iliu

stra

tore

Bir

ute

Zok

aity

te.

Kai

p v

isad

a, ž

iem

os k

olek

cijo

je d

idži

ulį d

ėmes

į sky

riau

pal

tam

s ir

šva

rkam

s, d

erin

au

natū

ralio

s od

os d

etal

es k

aip

kon

tras

tą, k

lasi

kini

us s

iluet

us š

iuol

aiki

škai

inte

rpre

ta-

vau.

Iešk

ojau

3-io

jo d

ešim

tmeč

io m

ados

isto

rijo

s kn

ygos

e vy

rišk

o kl

asik

inio

pal

to ir

šv

arko

kir

pim

o si

luet

ų, a

pyka

klių

form

ų, įv

airi

ausi

ų ap

dir

bim

o b

ūdų,

juo

s at

gaiv

inau

ir

per

kėlia

u į š

iuol

aiki

nę m

adą.

KRIST

INA v

IKøRE

N k

rist

ard

esig

n.n

o

bIR

TH

Kri

stin

a V

ikør

en p

rist

atys

Kri

star

Des

ign

pre

kės

ženk

lo k

olek

ciją

, kur

i, pa

sak

jos

pa-

čios

, yra

lauk

inė,

bet

kar

tu r

afin

uota

. Kol

ekci

joje

diz

aine

rė a

naliz

uoja

žm

ogau

s gi

mi-

mą

pasa

ulyj

e, k

uria

me

jis p

asiro

do

ne m

ums

jau

įpra

sto

mat

yti ž

mog

aus,

o m

azgo

pa

vid

alu.

Maz

gas

imitu

oja

ir v

isa

ko p

rad

žios

taš

ką m

ados

ind

ustr

ijoje

, nuo

jo k

ū-rė

ja p

rad

eda

savo

kol

ekci

ją, a

psu

ptą

sus

iviju

sių

siūl

ų gu

mul

ėlių

ir p

asik

lyd

usią

tar

p

narp

alyn

ės įv

airi

ausi

ų id

ėjų.

Kri

star

Des

ign

kole

kcijo

s p

rist

atym

o m

etu

galim

e pa

-st

ebėt

i, jo

g m

azga

s, v

isai

kai

p ir

žm

ogus

, aug

a, k

eiči

asi,

įgau

na s

avitą

cha

rakt

erį i

r pa

maž

u at

rand

a sp

alva

s b

ei jų

gal

ią. N

e ve

ltui k

olek

cija

pra

ded

ama

balto

s sp

alvo

s na

tom

is, t

arsi

pab

rėži

ant

nauj

os p

rad

žios

, nau

jo g

yven

imo

švar

ų la

pą,

ir u

žbai

giam

a ra

udon

os s

palv

os m

otyv

ais,

kur

ie, p

asak

diz

aine

rės,

ap

saug

o žm

ogų

nuo

nuži

ūrėj

i-m

o. K

olek

cijo

je t

aip

pat

net

rūks

ta p

ilkos

spa

lvos

ir k

itoki

o at

šiau

rios

gam

tos

kolo

rito

, pa

brė

žian

čio

pap

rast

us, š

vari

us ir

mez

gini

ais

bei

orn

amen

tais

išra

izgy

tus

dra

buž

ių

mot

yvus

. Kai

p s

ako

pati

diz

aine

rė: „

Esu

sp

ort-

pun

k kū

rėja

, kur

iant

i ekl

ektik

ą ta

rp

pra

ktiš

kum

o ir

ava

ngar

do,

kas

kart

jį p

aska

nind

ama

eleg

anci

jos

užuo

min

omis

.“

DIANA

PAU

KŠTY

Tė

diz

ain

asta

u.lt

PA

ND

OPA

ND

O k

olek

cija

lauž

o ta

isyk

les

ir s

tere

otip

us –

net

uri r

ibų.

Ski

rta

siel

os p

anka

ms,

kuri

e pa

saul

į mat

o ki

tu k

amp

u, v

engi

a ba

nalu

mo,

iešk

o na

ujų

idėj

ų ir

lais

vės

poj

ūčio

.

PAN

DO

dra

buž

iai p

aded

a iš

lais

vint

i sie

lą, p

ajau

sti o

rigi

nalų

dra

buž

io d

izai

ną ir

stil

ių.

Ši k

olek

cija

yra

ben

dra

s p

roje

ktas

su

PAN

DO

žen

klu.

TATS

IANA

GRA

KOvA

RU

SIJA

VIV

Al

DI

FO

R P

DA

Tats

iana

gim

ė B

alta

rusi

joje

, tač

iau

20

04

-ais

iais

per

sikė

lė g

yven

ti į R

usiją

, į S

ankt

Pe-

terb

urgą

, kur

bai

gė T

aiko

mos

ios

dai

lės

ir m

ados

kol

egiją

bei

Diz

aino

ir d

ekor

atyv

ių-

jų m

enų

inst

itutą

. Mer

gina

ne

kart

ą d

alyv

avo

įvai

riuo

se k

onku

rsuo

se ir

par

odos

e, t

arp

jų

ir „

Rus

sian

Silh

ouet

te“,

„E

ast-

Wes

t“, „

Fash

ion

Ind

ustr

y“, s

taža

vosi

Ele

nos

Bad

mae

-vo

s ir

Cat

heri

ne L

evin

os m

ados

nam

uose

. Šiu

o m

etu

talk

ina

Nat

alio

s S

old

atov

os m

a-d

os n

amuo

se.

Kol

ekci

joje

vyr

auja

bar

oko

epoc

hos

elem

enta

i – m

egzt

os s

kryb

ėlės

pri

men

a au

kšta

s,

tuo

met

u m

adin

gas

pla

ukų

šuku

osen

as s

u d

aug

garb

anų.

Skr

ybėl

ės, g

arba

nos

ir v

isos

ki

tos

galv

os a

pd

anga

lų d

etal

ės s

ukur

tos

grub

iai d

ygsn

iuoj

ant.

Kol

ekci

jos

dra

buž

iuos

e ta

ip p

at n

aud

ojam

os b

arok

o ep

ocho

s d

etal

ės, t

iesa

, šįk

art

– ja

u iš

arc

hite

ktūr

os. K

o-le

kcijo

s he

rojė

s įv

aizd

is g

ana

sant

ūrus

, tač

iau

tuo

pat

met

u ji

turi

pas

lap

tį: k

uklią

už-

dar

ą su

knel

ę p

uoši

a ra

ukin

iai,

bet

jie

slep

ia ir

gili

ą iš

kirp

tę, o

dai

lų li

emen

į ir

nuga

rą

įrėm

ina

siau

ras,

gri

ežta

s ko

rset

as. Š

ios

„pas

lap

tys“

tap

o įm

anom

os d

ėl Q

R k

odų

nau-

doj

imo.

Nus

kana

vę ju

os iš

vysi

te k

orse

tus,

gili

as iš

kirp

tes

ir k

asp

inus

. „P

rakt

iška

ro-

man

tika“

, – š

ypso

si T

atsi

ana.

Kol

ekci

jos

hero

jė p

asim

etus

i ep

ocho

se: j

os įv

aizd

yje

su-

sip

ina

isto

rija

ir š

iand

ieno

s te

chno

logi

jos

bei

mod

erni

os a

teiti

es t

end

enci

jos.

LAUR

A DA

ILIDė

NIENė

d

aili.

lt

Ru

Du

O–

žIE

MA

20

14

/15

Diz

aine

rės

nauj

ausi

ų pa

tyri

mų

įsp

ūdži

ai: n

uo T

okijo

iki N

iujo

rko.

Kol

ekci

ją įk

vėp

ė ke

-lio

nės

ir a

pla

nkyt

ų ša

lių k

ultū

rini

ai s

kirt

umai

: tar

p t

ylos

ir m

ilžin

iško

tem

po,

tra

dic

ijų

ir m

oder

num

o, g

amto

s sp

alvų

ir a

rchi

tekt

ūros

, lin

ijų, s

tilių

bei

form

ų ko

ntra

stav

imas

, o

kart

u ir

sav

otiš

ka d

erm

ė. S

akur

ų so

dai

bei

fuks

ijų ž

ied

ų sp

alva

, kur

i pui

kiai

ats

pin

di

nauj

ausi

as m

ados

ten

den

cija

s. S

utik

tų ž

mon

ių p

alik

tas

įsp

ūdis

.V

isi š

ie ja

usm

ai a

tsis

pin

di n

auja

usio

s ko

lekc

ijos

dra

buž

iuos

e, s

pec

ialia

i kur

tuos

e au

din

io r

aštu

ose

ir a

kses

uaru

ose.

Dra

buž

iuos

e d

omin

uoja

ašt

rios

kir

pim

o lin

ijos

ir

min

kšti

pavi

ršia

i.


GROS

SER

HEINR

ICH

vOKIE

TIJA

g

ross

erh

ein

rich

.de

XII

IG

roß

er H

einr

ich

– d

viej

ų B

erly

ne k

uria

nčių

diz

aine

rių

– A

stri

d G

roß

er ir

Ger

ti H

ein-

rich

– d

ueta

s. M

ergi

nos

susi

paži

no s

tud

ijuod

amos

Han

over

yje.

Kar

tu jo

s ku

ria

nuo

20

06

-ųjų

, tač

iau

abi v

ieni

jant

į pre

kės

ženk

lą G

roß

er H

einr

ich

ofic

ialia

i pra

dėj

o na

u-d

oti t

ik 2

010

-ais

iais

. Būt

ent

tad

a ja

unųj

ų d

izai

neri

ų ba

igia

mas

is d

arba

s ko

nkur

-se

„B

altic

Fas

hion

Aw

ard

“ p

elnė

pir

mąj

ą vi

etą

kaip

ger

iaus

ia p

rêt-

à-p

orte

r ko

lekc

ija

mot

erim

s. K

iekv

ieną

sez

oną

nuo

savo

ofic

iala

us b

end

rad

arb

iavi

mo

pra

dži

os d

ueta

s su

kuri

a p

o p

rêt-

à-p

orte

r ko

lekc

iją m

oter

ims

ir ją

pri

stat

o P

aryž

iaus

mad

os s

avai

tėje

. S

avo

kūri

nius

Gro

ßer

Hei

nric

h ta

ip p

at r

odė

Ber

lyno

mad

os s

avai

tėje

ir d

alyv

avo

jau

dvi

ejuo

se „

Mad

os in

fekc

ijos“

fest

ival

iuos

e –

20

11 ir

20

12 m

etai

s. Š

is k

arta

s –

tre

čia-

sis.

Due

to k

ūrin

ius

atpa

žins

ite iš

jų g

ilių

spal

vų ir

org

anin

ių p

rint

ų, s

unki

ų, t

arsi

pla

u-ki

anči

ų m

ezgi

nių

ir g

lotn

ių d

rap

erijų

. Vas

arą

Gro

ßer

Hei

nric

h at

idar

ė sa

vo in

tern

eti-

nę p

ard

uotu

vę, o

dra

buž

ių-k

olia

žų, k

aip

juos

vad

ina

pači

os k

ūrėj

os, g

alim

a įs

igyt

i ne

tik B

arse

lono

je, V

ieno

je a

r B

erly

ne, b

et ir

Azi

jos

šaly

se.

Kūr

ėjos

dži

augi

asi,

kad

ga-

li b

end

rad

arb

iaut

i su

Vok

ietij

os m

ezgi

mo

įmon

ėmis

ir v

isas

sav

o ko

lekc

ijas

kurt

i iš-

skir

tinai

tik

Vok

ietij

oje.

Nau

jaus

ioje

Gro

ßer

Hei

nric

h ko

lekc

ijoje

20

14 m

etų

rud

eniu

i–ži

emai

išvy

site

uni

ka-

lią š

ilkog

rafij

ą ir

mez

gim

o m

odel

ius,

kur

iuos

įkvė

pė

mis

tiška

s ta

ro k

ortų

spa

lvin

gu-

mas

. Kol

ekci

jos

dra

buž

iai p

asiž

ymi i

šski

rtin

ėmis

spa

lvų

sche

mom

is ir

žai

smin

gom

is

teks

tūro

mis

. Vis

i jie

suk

urti

naud

ojan

t ko

ntra

sto

pri

ncip

ą: š

veln

ios

dra

buž

ių fo

rmos

d

erin

amos

su

šiur

kšči

u tr

ikot

ažu,

be

to, v

isuo

se k

olek

cijo

s d

rab

užiu

ose

vyra

uja

ku-

tai –

jie

kuri

a sa

votiš

ką n

osta

lgiš

ką p

asak

os s

tilių

. Kol

ekci

ją p

aska

nina

spa

lvos

– n

uo

gilių

tam

sių

mėl

ynų

atsp

alvi

ų ik

i gal

ingo

s or

anži

nės

ar ž

alio

s, k

urio

s at

rod

o ne

tgi k

a-ra

liška

i, ka

i nau

doj

amos

kar

tu s

u ju

oda.


SAND

RA S

TRAU

KAIT

ė s

and

ra.lt

b l

O O

D Y

M A

R Y

e m

b e

r g

l o

gren

adin

e

ro

sita

ruby

lip

sm

a u

v e

m

adne

ssr

e d

l i c

o r

i c

ew

et c

o r

a l

m

ount

an

l

aure

lp

a r

f a

i tk

a p

o o

r r

e d

kūno

pig

men

tas

–va

škas

ar

krau

jas?

FOR

MA

____

____

kint

anti

Kūn

ai /

nev

ieno

di/

kito

kie

skai

sčia

i

rau

don

i?

Foto Redos Mickevičiūtės Foto Pauliaus Gasiūno


KRIST

INA

KRUO

PIENY

Tė

kri

stin

akru

op

ieny

te.c

om

PIN

IT

/X

bO

AR

DĮk

vėp

imo

šalti

niai

– p

atys

kei

sčia

usi o

bje

ktai

: šiu

olai

kinė

sku

lptū

ra, į

vair

ios

figūr

os ir

fo

rmos

, gra

fika

ir t

apyb

a, t

echn

olog

ijos

ir a

uten

tiško

s te

chni

kos

bei

op

tinės

iliu

zijo

s.

Dab

artis

– t

ai, k

as įk

vep

ia ir

ska

tina

kurt

i.

TRIBE

BY

MAR

INA

& DO

NATA

t

rib

e.lt

ME

Rg

INA

Su

kia

ušais

/lA

DY

`S g

OT

bA

ll

S M

ergi

na p

o V

elyk

ų į m

iest

ą pa

rneš

anti

ne lū

pas,

ap

lipus

ias

kiau

šini

ais

ir m

ajon

ezu,

o

pava

sari

o šv

entė

s įs

pūd

į – m

argu

čių

sim

bol

iką,

orn

amen

tą ir

tra

dic

iją. T

ai m

ergi

na,

kuri

bal

tą m

išra

inę

palik

o an

t m

očiu

tės

stal

o, o

del

nuos

e pa

rsin

ešė

bun

dan

čią

saul

ę.

EGIDI

JUS

SIDAR

AS

MADO

S NA

MAMS

CA

NTAS

c

anta

s.lt

ŠV

AR

IOS

RA

Nk

OS

2

Foto Evos Grin Foto Pauliaus Gasiūno

MARC

LE

BIHAN

PRAN

CūzI

JA

mar

c-le

bih

an.c

om

PA

VA

SA

RIS

/V

AS

AR

A 2

01

4 P

ranc

ūzų

diz

aine

riui

Mar

c Le

Bih

an, n

uo p

irm

ųjų

karj

eros

žin

gsni

ų už

sita

rnav

usia

m

tais

yklių

lauž

ytoj

o et

iket

ę, s

ezon

inia

i mad

ų vė

jai n

erūp

i. Jo

tik

slas

– k

urti

laik

ui n

e-pa

vald

ų gr

ožį,

dir

btin

ai n

eišs

kiri

ant

lytiš

kum

o, b

et o

rgan

iška

i pab

rėži

ant

pri

gim

tiniu

s sk

irtu

mus

. Paž

intį

su t

ekst

ile p

rad

ėjęs

aud

ėjo

dar

bu

pre

stiž

inia

me

apm

ušal

ų fa

bri

-ke

„M

anuf

actu

re d

es G

obel

ins“

Par

yžiu

je, d

izai

neri

s ik

i šio

l itin

ver

tina

kruo

pšt

ų ra

nkų

dar

bą

ir t

rad

icin

es v

ieto

s m

eist

rų t

echn

olog

ijas,

kas

ryš

kiai

ats

isp

ind

i jo

kole

kcijo

se.

Vyk

dyd

amas

gam

ybą

išsk

irtin

ai P

aryž

iuje

diz

aine

ris

did

elį d

ėmes

į ski

ria

ne t

ik p

ra-

bang

iaus

ių a

udin

ių ir

pas

iuvi

mo

koky

bei

, bet

nuo

šird

žiai

dom

isi j

am d

irba

nčių

mei

s-tr

ų d

arb

o są

lygo

mis

ir u

žmok

esči

u, n

es t

ik t

okiu

būd

u ga

lima

išla

ikyt

i tai

p a

ukšt

ai s

au

ir k

itiem

s iš

keltą

kar

telę

. Pat

ies

diz

aine

rio

teig

imu,

kom

erci

nis

kūry

bos

asp

ekta

s ja

m

visi

škai

neį

dom

us, t

odėl

jis

nuos

eklia

i puo

selė

jaa

savo

filo

sofij

ą, n

esib

lašk

o ie

škod

a-m

as t

rum

pala

ikių

efe

ktų.


EvA

BALIU

L e

vab

aliu

l.co

m

Tb

TK

olek

cija

insp

iruo

ta b

aim

ės ja

usm

o –

to

mom

ento

, kai

šal

tas

pra

kaita

s už

lieja

kūn

ą ad

rena

linui

pra

dėj

us t

ekėt

i ven

omis

. Tai

ne

siau

bo

film

ų in

spir

uota

kol

ekci

ja, o

vei

-ki

au g

yven

imiš

ko v

eiks

mo

trile

rio.

Juk

vis

kas,

ko

trok

šti,

slyp

i už

baim

ės s

ieno

s.

IEvA

DAUG

IRDAI

Tė

iev

adau

gird

aite

.co

m

Ru

Du

O/

žIE

MA

20

14

/15

Nau

jaus

ia k

olek

cija

įkvė

pta

ind

ustr

inės

arc

hite

ktūr

os, d

izai

neri

o D

iete

rio

Ram

so e

stet

i-ko

s, fi

loso

fijos

ir jo

10

„ge

ro d

izai

no“

tais

yklių

.

Foto Aušros Osipavičiūtės

PAMOKA NR. 1, ARBA KAIP įSISUKTI į MADOS vERSLą

WELCOME

NAUJAS RūBAS Pavasario laukiame kaip išganymo: kiekvienas saulės spindulys pranašauja šiltesnį orą, didesnę laimės hor-monų koncentraciją kūne – vadinasi, geresnę nuotaiką, nes tuoj bus galima oficialiai išsiplikinti ir pagaliau pa-demonstruoti naujausius garderobo perliukus. Taip, taip, „Mados infekcija“ čia pat – idėjų, spalvų ir gero sko-nio dozė garantuota. Per tris jau šešioliktojo festivalio dienas iš viso bus parodyta 20 kolekcijų, o kartu su lietuviais savo kūrybą pristatys dizaineriai iš Rusijos, Vokietijos, Danijos, Prancūzijos. Metai bėga, bet susitiki-mo vietos ir tradicijų pakeisti negalima – pirmoji festivalio svečių stotelė pakeliui iš oro uosto – viešbutis „Ra-disson Blu Astorija“.

Kad svečiais čia deramai pasirūpina – svetingai pasitinka, patogiai įkurdina, šiltai apkamšo ir pavalgydina – neleis sumeluoti dizainerių iš Berlyno duetas Großer Heinrich. Jos čia apsistos jau trečią kartą, todėl geriausiai iš visų galės įvertinti pokyčius. Festivalio „Mados infekcija“ svečiai bus pirmieji, apgyvendinti ką tik renovuo-tuose viešbučio kambariuose. Asmeniškai patikrinome – dar kvepiantys erdvūs numeriai kardinaliai pertvar-kyti, su naujutėlaičiais baldais, šviestuvais ir pūkiniais patalais. Subtiliais pustoniais perdažytos sienos ir ryški kiliminė danga neleis suabejoti – gilias tradicijas puoselėjantis viešbutis „Radisson Blu Astorija“, įsikūręs pa-čiame Vilniaus senamiestyje, atviras naujovėms ir stilingiems eksperimentams. Anot dizainerės Lauros Daili-dėnienės, fuksijų žiedų spalva puikiai atspindi naujausias mados tendencijas. Nebūtina laukti komandiruotės, kad tuo įsitikintum! radissonblu.lt/viesbuti-vilnius/

IŠPAžINK MEILę BATAMS!Deichmann myli batus. Mylite ir jūs – turbūt nė-ra nė vieno stileivos, vakarais nesvajojančio apie milžinišką batų spintą, o renkantis naują porą po nosimi tyliai neniūniuojančio „Ir niekada man batų nebus per daug...“. Metas šią tikrą ir nesuvaidintą meilę parodyti pasauliui!

„Mados infekcijos“ metu Deichmann kviečia į prisipažinimų kambarį, Šiuolaikinio meno centre atsidarysiantį tik šioms trims dienoms. Čia fashio-nistos akis į akį susipažins su karščiausiomis se-zono avalynės tendencijomis ir naująja pavasario ir vasaros kolekcija. Susitikimo akimirkas ir pa-kilias „Mados infekcijos“ nuotaikas įamžins foto objektyvas, o momentines nuotraukas gausite iš-kart, vos išėję iš stilingojo kambario.

Visi per dieną užfiksuoti prisipažinimai kiekvie-ną vakarą pateks į nuotraukų galeriją Deichmann Lietuva Facebook paskyroje. Ieškokite savęs, užsitag‘inkite nuotraukoje ir balsuokite už išraiš-kingiausius prisipažinimus – du dienos geriau-sieji bus apdovanoti Deichmann dovanų čekiais. Juos išrinks Deichmann Lietuva Facebook pus-lapio fanai bei Deichmann Trendblog autorės To-ma ir Sandra.

...nes mes mylime batus.

Tikroje mados sostinėje kaip Lietuva, kur pavasa-rį stileivos nespėja iš vieno parodymo į kitą, dažnas kūrėjas, ir, žinoma, pardavėjas paburba, kad vers-las ir kūryba – du nesuderinami poliai. Ar išvis įma-noma sukurti sėkmingą verslą neprievartaujant di-zainerio kurti tai, kas jam nemiela? Kaip prasimušti į išsvajotąjį Olimpą, bet išsaugoti unikalumą? Nuo ko pradėti: pop-up shop ar fashion truck?

Organizuojame aktualiausią seminarą, į kurį pa-tekti norės visi: nuo žalio jaunimėlio iki pradedan-čiųjų ir jau tvirtai ant kojų stovinčių mados vers-lo ryklių, butikų, internetinių parduotuvių savininkų ir dizainerių. Į amžiną klausimą – KAIP PARDUOTI MADĄ – atsakys specialiu festivalio „Mados infekci-ja“ kvietimu į Lietuvą atvykstanti lektorė iš JAV Elis-sa Bloom.

Filadelfijos mados inkubatoriaus vadovė, sukau-pusi 18-os metų patirtį dirbdama korporatyvinės

rinkodaros srityje ir savarankiška antreprenere, dalin-sis patirtimi ir įžvalgomis apie verslumą madoje. Pra-dėjusi dirbti „Bloomingdales“ kaip samdoma darbuo-toja, jau aštuonerius metus vadovauja savo įkurtai aksesuarų kompanijai „Bloomin Designs“. Kadangi nuo pat pradžių pati rūpinosi dizainu, medžiagų tie-kimu, gamyba ir produktų platinimu, šiandien Elissa drąsiai dalijasi patirtimi, kaip sukurti sėkmingą vers-lą, derinant kūrybinius ir komercinius iššūkius. Saky-sit, neįmanoma? Šios lektorės kultinius straipsnius apie mados verslą spausdina tokie leidiniai kaip „In Style“, „Harpers Bazaar“, „Washington Post“. Elissa Bloom bendradarbiavo su „Victoria‘s Secret“, „Avon“, „Takashimaya“, „Reebok“ ir „Sony Japan“ kuriant šių kompanijų produktus.

Vienintelė proga išklausyti, paklausti, diskutuoti gy-vai su Elissa Bloom – „Mados infekcijos“ SEMINARAS.

KAS

Paskaita, lektorė Elissa Bloom

KUR

@ ŠMC skaitykla, Vokiečių g. 2

KADA

2014 03 24 // 8:30 – 18:00

Lektorės Elissa Bloom vizitą Lietuvoje remia JAV ambasada.Seminaras nemokamas, bet būtina registracija

Fot

o

A

udri

aus

Sol

omin

o

madosinfekcija.lt

WW

W.D

AN

IJA.LT

mados infekcija 2014 - kovo 21-23 @ Šmc, vilnius

Documents