lsdp 2016-2020 m. rinkimŲĮ lietuvos respublikos ......investicijos į darbo vietas, efektyvus...
TRANSCRIPT
LSDP 2016-2020 M. RINKIMŲ Į LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMĄ
PROGRAMAGIRDIM. MATOM. DAROM.
2012-2016 m. mūsų Vyriausybės pasiekimaiGerėjanti šalies socialinė – ekonominė būklė
Įgyvendinti energetiniai ir kiti strateginiai projektai, sumažintos elektros ir šilumos kainos
Įvestas euras
Augantys atlyginimai, pensijos, kitos išmokos
Augantis tarptautinis šalies prestižas
Didinamas dėmesys krašto saugumui –mūsų žmonės tampa saugesni
Atlikti darbai leis 2017 m. turėti subalansuotą biudžetą
615,1 646,3 677,4 712,1
Darbo užmokesčio augimas, (Eur/mėn.)
2015201420132012
16%
273,9 8,1 1,9
23,9
16,2 21,8
142
2012 2013 2014 2015
Vilniaus mieste
Regionuose
mln. €
Investicijų šuolis regionuose
Lietuvos valdžios sektoriaus balansas: tinkamas laikas spartesniam struktūrinių reformų įgyvendinimui
Valdžios sektoriaus balansas (projekcijos - neįskaitant Naujojo socialinio modelio priemonių), proc. BVP
-1,5
-3,2
-11,8
-3 -2,8 -3,2 -3,5
-1,9-1,3 -1,4
-0,3 -0,3-0,8
-3,1
-9,1
-6,9
-8,9
-3,1-2,6
-0,7-0,2 -0,8
00,8 0,9
-14
-12
-10
-8
-6
-4
-2
0
2
19
95
19
96
19
97
19
98
19
99
20
00
20
01
20
02
20
03
20
04
20
05
20
06
20
07
20
08
20
09
20
10
20
11
20
12
20
13
20
14
20
15
20
16*
20
17*
20
18*
20
19*
2015 m. - mažiausias nominalusdeficitas (0,2 proc. BVP) po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Struktūrinis deficitas sudarė 0,5 proc. BVP.
Valdžios sektoriaus finansų būklė tinkama spartesniam struktūrinių reformų įgyvendinimui
Mūsų veiklos prioritetai
• Svarbiausias mūsų tikslas - žmonių pajamų didinimas.
• Dirbanti ir uždirbanti Lietuva. Užimtumo didinimas, naujos darbo vietos.
• Tvari socialinė parama. Valstybės rūpinsis šeima ir vaikais.
• Kokybiškas ir prieinamas švietimas bei aukštasis mokslas.
• Aukštos kokybės asmens sveikatos priežiūros sistema ir efektyvi susirgimų prevencija
• Darni kaimo politika ir efektyviai veikiantis žemės ūkis
• Jokių sukrėtimų. Lietuvos žmonės bus saugūs ir gyvens taikos sąlygomis
Socialdemokratinė Lietuvos vizija
Konkurencinga ir efektyvi Lietuvos ekonomika
Lietuva, kurioje valstybė rūpinasi žmonėmis
Išsilavinusi ir kompetentinga
Lietuva
Atsakinga, solidari ir atvira Lietuvos visuomenė
Saugi ir ori Lietuva Dirbanti ir uždirbanti Lietuva
Vidutinis atlyginimas (po mokesčių)
Darbas, užimtumas, atlyginimai: kertiniai siekiai
Minimalus atlyginimas ne mažesnis negu pusė vidutinio Nedarbas
ne didesnis negu
Užimtumo politika: numatomos kryptys
RegionaiPramonė
RenovacijaInvesticijos
Žemos bankų palūkanos bus
išnaudojamos valstybės investicijoms, kuriant naujas darbo vietas,
ypač didinant energetinį efektyvumą, vykdant struktūrines
reformas
Bus skatinami alternatyvūs verslo
finansavimo instrumentai: rizikos
kapitalų fondų kūrimas, verslo angelų programa
ir kt.
Toliau bus tęsiama kvartalinė daugiabučių
gyvenamųjų namų renovacija,
renovuosime ne mažiau kaip 4000 daugiabučių
Bus skatinama inovatyvi pramonė:
bioekonomika, skaitmeninė inžinerinė pramonė, robotizacija,
nanotechnologijos, mechatronika
Nauja savivaldybių finansavimo metodika
sukurs sąlygas pritraukti investicijas į regionus, kurti naujas
darbo vietas. Užimtumas regionuose
padidės penktadaliu
Finansiniai instrumentai
Prielaidos atlyginimų
augimui
Investicijos į darbo vietas, efektyvus struktūrinės paramos lėšų investavimas01
Konkurencija darbo rinkoje dėl kvalifikuotos darbo jėgos skatins atlyginimų didinimą02
Remsime socialinį dialogą tarp darbdavių ir dirbančiųjų03Valstybė didina biudžetinio sektoriaus atlyginimus (prielaidos):
• Auga BVP dalis, perskirstoma per biudžetą;• Geresnis mokesčių surinkimas;• Valstybės valdymo išlaidų mažinimas.
04
Mokestiniai pakeitimai
Ir toliau bus didinamas neapmokestinamų pajamų dydis šeimoms, auginančioms vaikus, bus teikiama mokestinė parama asmenims, gaunantiems mažesnes nei vidutines pajamas
Didesnis svoris bus suteikiamas turto, aplinkos tausojimo mokesčiams, tuo pačiu mažinant darbo jėgos apmokestinimą
Pasieksime, kad šešėlinės ekonomikos lygis neviršytų ES šalių vidurkio (sumanusis mokesčių administravimas ir kt.)
Subalansuotos, augimą skatinančios, draugiškos ir motyvuojančios mokesčių sistemos suformavimas
Jau 2017 m. neapmokestinamas pajamų dydis bus 310 eurų,
o 2019 m. – 490 eurų
NPD už kiekviena vaiką: nuo 2017 m. -
nuo 2019 m. – 400 Euriki 200 Eur,
Socialinės politikos priemonių pavyzdžiai
Savivaldybėse plėsime reabilitacijos paslaugų tinklą šeimoms, kuriose yra asmenų, kenčiančių nuo priklausomybių.
Kiekvienoje savivaldybėje įsteigsime dienos užimtumo centrus socialinės rizikos ir skurstančių šeimų vaikams
Vykdysime alkoholizmo ir narkotikų prevencijos programas
Užtikrinsime kokybišką slaugą ir paramą vienišiems senyvo
amžiaus žmonėms: kursime šiuolaikiškus senelių namus su
kokybiškomis, senjorų amžių atitinkančiomis paslaugomis
Pradėsime municipalinio būsto savivaldybėse kūrimo
programą
Savivaldybių socialinių paslaugų šeimai centrų plėtra
leis išplėsti paslaugų socialinės rizikos šeimoms spektrą ir pagerinti kokybę
Biudžeto dalis nuo BVP: prielaidos socialinėms programoms plėsti
38,7 39,039,3 39,3 39,2
38,5 38,5 38,939,6 39,9
40,0
39,2 39,4 39,9 40,0 39,6 39,3 39,2 39,740,7
41,2 41,5
29,3 29,5 30,4 30,4 30,9 30,6 28,7
27,6 27,3 27,4
28,0
29,5
27,8 28,128,9 28,4 28,1 27,5
28,0
27,9 28,7 28,729,2
31,3
30,130,7
31,4 31,6
35,1
33,5
31,7 31,7 31,732,5
25,0
27,0
29,0
31,0
33,0
35,0
37,0
39,0
41,0
43,0
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015
ES-28 Euro zonos - 19 Lietuva Latvija Estija
Švietimo politika: pagrindiniai rodikliai
01
04
0605
03Švietimo kokybė pagal PISA tyrimus pasieks ES šalių vidurkį
Pagal valstybės užsakymą priimti gerai besimokantys abiturientai aukštosiose mokyklose mokysis nemokamai
Kiekvienas vaikas galės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą
Mokytojų atlyginimai pasieks 1200 eurų
02
Kaimo mokyklos bus ne uždaromos, o jungiamos su gimnazijomis į vientisą mokyklų tinklą
Universitetai ir kolegijos jungsis: pagal QS indeksą bent vienas universitetas bus 500-tuke
Ką duos mokyklų jungimas į stambesnius vienetus?
Augs kokybė: mokytojai bus atsakingi už galutinį rezultatą
Kartu nereikės uždaryti mažų mokyklų, kurios taps filialaisMokytojai turės pilną darbo krūvį
Mažės mokyklų valdymo išlaidos
Juridiniu asmeniu taps gimnazija, sujungusi progimnazijas ir pradines
mokyklas į vientisą tinklą
Aukštojo mokslo kokybės gerinimo principai
Viename mieste nėra konkurencijos tarp krypčių, mokyklos arba jungiasi, arba atsisako jų, jei mokslo rezultatai ir infrastruktūra yra prasti (veikiama per sutartis)
2 Mokslo ir verslo sąveika (tikslas– 2 proc. MTEPI nu BVP)
Ne konkurencija, o kooperacija: tą leis naujosios sutartys
Naujos jungtinės kryptys ir sumažintas teikiamų kvalifikacijų skaičius
Išplėstas tarptautinis bendradarbiavimas
Mokslo ir studijų proceso stebėsena, dėstytojų kvalifikacijos kėlimas
Valstybės užsakymas (ten, kur įmanoma tokį suformuoti) – atsiliepiama į darbo rinkos poreikius