84

ISSN 1392–0561. INformacIjoS mokSlaI. 2009 49

Lietuvos mokslininkų komunikacija: mokslo kūriniams publikuoti pasirenkamų mokslo leidinių atvejo studija

Renata MatkevičienėVilniaus universiteto Komunikacijos fakultetoInformacijos ir komunikacijos katedros lektorė, daktarė

Lector, dr., Department of Information and Communication,Faculty of Communication, Vilnius University

Saulėtekio al. 9, LT-10222 VilniusTel. (8-5) 236 61 17El. paštas: renata.matkeviciene@kf.vu.lt

Mokslo komunikacija, išryškinanti mokslo idėjų, tyrimo rezultatų sklaidą, mokslininkų bendravimą ir bendradarbiavimą, tampa aktualia ir vis dažniau diskutuojama tema Lietuvoje. Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo atliki keli tyrimai, atskleidžiantys formaliosios mokslo komunikacijos padėtį, raišką, at-sakomybę Lietuvoje. Tačiau tiek Lietuvoje, tiek užsienyje menkai tiriama mokslininkų tinklų raiškos pro-blematika, kuri sietina su keliais tyrimo aspektais: visų pirma mokslininkų tinklų analizė leidžia nustatyti esminius, kritinius mokslinių idėjų atitinkamose srityse sankaupos taškus (mokslo leidinius, mokslines konferencijas, mokslininkų organizacijas, pan.); kita vertus, mokslininkų tinklų analizė leidžia nustatyti mokslo raidą, atitinkamos mokslo srities raidos tendencijas. Mokslininkų tinklų analizė gali leisti nusta-tyti ne tik formaliuosius ir neformaliuosius mokslininkų tinklus, ne tik atskleisti tarpdisciplininių moks-linių tyrimų raidos ir kaitos tendencijas, bet ir įtraukti į mokslinę diskusiją suinteresuotuosius, atskleisti mokslinės komunikacijos socialinės atsakomybės raišką.

Šiame straipsnyje pristatomas Lietuvos humanitarinių mokslų atstovų – mokslininkų požiūris į mokslo komunikaciją, analizuojant Lietuvos mokslininkų publikacijų sklaidą, mokslininkų sąsajumą su atitinka-mu mokslininkų tinklu per mokslo kūriniams publikuoti pasirenkamus mokslo leidinius.

Straipsnyje pristatomas 2008 metais atliktas Lietuvos mokslininkų, publikuojančių savo mokslo kūrinius Lietuvos valstybės remiamuose mokslo leidiniuose, tyrimas.

Viena iš esminių funkcijų, užtikrinančiųmoksloidėjų,rezultatųsklaidąirplėtrą,–komunikacija. tik tinkamai vykdoma ko-munikacija teikia galimybęmokslo idėjųperimamumui, pristatyti mokslo tyrimus ir rezultatus, diskutuoti ir vykdyti tolesnius mokslinius tyrimus, kurie atitinkamai gali užtikrintimoksloraidą.

komunikacija moksle suprantama ne tik kaip informacijos, bet ir kaip žinių,

nuomonių, socialinių tapatybių, vertybiųsklaidospriemoniųvisuma1, taikoma sie-kiantužtikrintimoksloperimamumą.Taippatkomunikacijąmokslegalimąvertintiir

1 Websteris (1996)yrapateikęs tokįbendrąjįko-tokįbendrąjįko-bendrąjįko-bendrąjįko- ko-munikacijos apibrėžimą, kuris gali būtipritaikomas ir mokslo komunikacijos apibrėžčiai: komunikacija yra procesas, kurio metu individai, jų grupės, instituci-jos keičiasi informacija, naudodami bendras elgesio ir vertybių sistemas.

85

kaippriemonę,irterpę,užtikrinančiąžini-joskūrimą,skleidimą,saugojimą,plėtimą.Atsižvelgiant į mokslo ir komunikacijosgalimas sankirtas, komunikacijai moksle užtikrintigali būti įvardijamoskeliosbūti-nos sąlygos: bendros vertybių ir elgsenossistemos, suprantamos ir priimtinos visiems mokslo komunikacijos dalyviams. kitaip sakant,efektyviaikomunikacijaibūtinaben-dramoksloerdvėjedalyvaujančiųjųkultūra,kuriužtikrintųkomunikacijosdalyviųtinka-mus informacijosmainus, skatintųgerano-rišką,atsakingąmoksloinformacijosplėtrą.

Mokslo komunikacijos tikslai ir procesas

Mokslofilosofijojeirmoksloteorijojere-tai kada tiesiogiai yra rašoma, diskutuoja-ma apie komunikacijos vaidmenį, tačiaukomunikacija,kurisuprantamakaipžmo-nių grupes, bendruomenes, visuomenęjungiantis elementas, egzistuoja savai-me mokslo sampratoje (komunikacija ir mokslassudarovienį,kuriameneįmanomavienoišobjektųaiškiatskirtisneįvardijantkito):analizuojantmokslą,joraidą,kalba-maapiemoksliniųidėjųkeitimąsi,moks-lininkųbendradarbiavimą,kas turėtųbūtipriskiriama komunikacijai.

Komunikacijos moksle užduotis –mokslo idėjų plėtra, kuri užtikrinamamokslo žiniaskaupiant, saugant, keičian-tis jomis. Moksle komunikacija taip pat galibūtisuprantamairkaipmoksloidėjųskleidimas,jųdiskutavimas,įprasminimasmokslo darbuose,mokslodarbųplatinimasir pan. kai diskutuojama apie mokslinius tyrimus ir publikacijas, įvardijama daugveiksnių,lemiančiųmokslokomunikaciją,tokiųkaipantai:mokslas,leidėjai,valstybėsvaidmuo,galiosstruktūros,tyrėjai/moksli-ninkai(Salager–Meyer,2008,p.121).

Galima teigti, kadkomunikacija užti-krina mokslo kaip institucijos saviorgani-zavimą,įgalinamokslosistemosbuvimą.Pastarosiosapibrėžimassietinassumoks-lo komunikacijos sistema ir aiškintinas dedamųjųišskyrimu:komunikacijosdaly-viai,komunikacija, jospobūdis,komuni-kacijostikslaiirtaisyklės,mokslo(moks-linė) komunikacija ir jos sukuriamas tu-rinys (žr.1pav.),bei jųsąveika.Mokslokomunikacija egzistuoja ir kaip tam tikra mokslo tradicija. kaip teigia Fry (2006, p.300),mokslotradicijąapibrėžiaatitin-kamos mokslo komunikacijos formos ir joje taikomos technologijos, kurias lemia atitinkamos mokslinės srities tradicijos,ritualai.

1 pav. Mokslo komunikacijos dalyviai (pagal Leydesdorff, 2007, p. 378)

AutOrIAI

ŽINIJA

tekStAI

Žinojimosociologija

Išreikštos / neišreikštos žinios

Mokslometrija

86

Mokslo komunikacijos sistema sudė-tinga ir saviorganizuojanti, save kurianti ir aprašanti, jos formavimąsi tik iš dalieslemiaįvairūssumokslususijusiusdalykusreglamentuojantys teisiniai dokumentai. Kalbantapiekomunikacijossistemąmoks-levertapabrėžtitechnologijų,„priemonių,kurias taikant yra skleidžiamos moksložinios, kuriama mokslo žinija, svarbą“(Thurk,Fine,2003,p.107).

Mokslo komunikacijos sistemoje ele-mentas,užtikrinantismokslokomunikaci-josvyksmą,yramokslininkas(moksloins-titucija,mokslininkųgrupė).Mokslininkasmokslokomunikacijossistemojegalibūtitik aktyvus dalyvis, neatsižvelgiant į da-lyvavimo mokslo komunikacijoje inten-syvumą: mokslininkas gali aktyviai kurtitekstą(vykdytimokslinįdarbą,moksliniustyrimus, rengti mokslinius veiklus, juos pu-blikuoti, pristatyti mokslo bendruomenei, juos diskutuoti), pasyviai dalyvauti moks-lo komunikacijoje (neįsitraukti į mokslodiskusijas, tačiau vykdyti tyrimus, rengtimokslo darbus). Mokslininkų aktyvumasmokslo komunikacijoje gali būti aiškina-mas sistemos dalyvių sąveikos būtinumukuriant žiniją (individų, socialinių grupių,socialiniųinstitucijųsąveikakaipkomuni-kacijos apibrėžties sąlyga yra išryškinamadaugeliosocialiniųmokslųatstovųdarbuo-se(Dance(1970);Habermas(1983,1985);Angus (1998)).Mokslas suvokiamas kaipsocialinėsistema(komunikacijossistema),kurios pagrindas – bendradarbiavimas ir mokslininkųgrupėsdarbas:„žiniosyrasu-kuriamossocialinėssąveikosmetuiržinijosformavimas priklauso nuo daugelio veiks-nių,tokiųkaipmoksloinstitucijos,jųaplin-ka,socialiniaitinklai,kurieužtikrinamoksložiniųformuojamosmoksložinijoskokybę.“(Hemlin,Rasmunssen,2006,p.188)

Siekiant kurti naujas žinias, būtinasmokslininkų, mokslo institucijų bendra-darbiavimas, tinkamas keitimasis sukur-tomis mokslo žiniomis: tik taip galimamoksložinijoskaipsistemos,aprėpiančiostiek formaliąją, tiek neformaliąjąmokslokomunikaciją,analizė.

Komunikacijos moksle pobūdis

Analizuojant mokslo komunikacijos sis-temą, apibrėžiamą mokslininko–teksto–žinijos santykiu, išryškėja komunikacijosmoksle specifika, kuri gali būti analizuo-jama ne vien per mokslininko atliekamo vaidmensintensyvumą,betperkomunika-cijospobūdį,kurisnusakomasirlemiamaskomunikacijos būdų ir priemonių.Moks-lo komunikacijos priemones, kurias taiko mokslininkai tiek savo darbe (atlikdami mokslinius tyrimus), tiek įsitraukdami įžinijos raišką (dalyvaudami mokslinėsekonferencijose), reikėtų suprasti kaip taspriemones, kurias mokslininkai naudoja „tieknaujomsžiniomssukurti,tieksukur-tomsmoksložiniomsperduoti,jųsklaidai“(Thurk,Fine,2003,p.107).

Mokslininko dalyvavimas mokslo ko-munikacijos sistemoje galimas tiek forma-lus, tiek neformalus. Formalioji mokslo komunikacija dar kitaip gali būti vadina-ma tradicine dokumentine komunikacija, kuri vertinama tik kaip mokslininko doku-mentuotas dalyvavimas, t. y. jo publikuota mokslinė produkcija. Pasak Leydesdorff(2007, p. 378–380), kai autorius publi-kuoja savo mokslo kūrinį, tekstas savokognityvineirsocialineprasmesąveikau-ja. Mokslo kūrinio publikavimas moks-lo komunikacijos sistemoje gali pakeisti mokslo kūrinio autoriaus padėtį jo atsto-vaujamoje organizacijoje, taip pat ji gali veikti ir autoriaus vertinimą mokslinėje

87

bendruomenėje apskritai.Mokslo kūriniopristatymasmokslinėjekonferencijojeyratik tam tikras mokslo teksto aprobavimas, mokslininko skleidžiamų žinių patvirtini-mas. Tačiau mokslinės konferencijos dėlsavo specifikos ne visada atitinka forma-liosios–tradicinėsdokumentinės–moks-lokomunikacijosreikalavimus,tačiaukaiyrapublikuojamasrecenzuotasmokslokū-rinys,jamepateikiamosžinios(žinija)yraaprobuojamos (patvirtinamos), įtraukia-mosįsocialinę(žinijos)sistemą.„Mokslokūriniorecenzavimasyratarsijamepatei-kiamųžiniųkokybėsgarantavimas“(Ley-desdorff,2007,p.380).

Mokslokomunikacijossistemojemoks-lo idėjų, „mokslo rezultatų, moksliniųgandųkomunikacijatarpmokslininkųyraypačsvarbižiniųgamybai,sklaidai,augi-mui“ (Fry, 2006, p. 300), neatsižvelgiantįtai,arkomunikacijayraformalizuojama, t. y. dokumentuojama, ar – ne.

Greta formaliosios – tradicinės doku-mentinės–mokslokomunikacijosyrane-formaliojimokslokomunikacija,kuriužti-krinapersonalių,kartaisirprofesinių,tamtikros mokslų srities mokslininkų tinklųegzistavimą, kuri pasireiškia priklausy-mu neformaliems mokslininkų tinklams,įsitraukimu į neformalias mokslininkųdraugijas ardalyvavimumokslinėsekon-ferencijose,rengiamosetokiųtinklų,kuriųrezultatai (moksliniai tekstai) nėra doku-mentuojami. Kalbant apie neformaliąjąmokslo komunikaciją pažymėtina, kad šikomunikacija, pagal Fry (2006, p. 300), yra„papildantiformaliąjąmokslokomuni-kaciją žiniųgamyboje, skleidžiant idėjas,kuriant intelektinės veiklos, atliekamosatitinkamose institucijose, reputaciją, ta-čiau,antravertus,neformaliojimoksloko-munikacijamažaianalizuojama,neįvertin-

tajosįtakaformaliajai mokslo komunika-cijai“.Formaliosiosmokslokomunikacijossistemos esminėmis funkcijomis laikytinapripažinimo ir įvertinimo funkcijos,one-formalioji mokslo komunikacija sietina su žiniųsklaidamokslininkųsocialiniuosetin-kluose. Formalioji komunikacija, atsklei-džiantidokumentuotąmokslininkoirteks-to bei žinijos santykį, yra plačiai tiriama:dažnaiformaliosiosmokslokomunikacijostyrimams taikomi bibliografiniai tyrimai,atliekant bibliografinių duomenų, atsklei-džiančių mokslininkų ir tekstų sąveiką,analizę.Remiantisformaliosioskomunika-cijostyrimaistaippatgalibūtiatskleidžia-masmokslininkųbendradarbiavimas(idė-jųmainųryšiai)(Shrum,Campion,2000, p. 2). kai mokslo komunikacija neforma-lioji,griežtomokslininkų ir idėjųperima-mumo,ryšiopagrįstinegalima.

Tačiau,nepaisantšiųproblemų,moks-lininkų tinklų, veikiančių formaliosios irneformaliosios mokslo komunikacijos pa-grindu, tyrimai pastaraisiais metais aktua-lizuojami.

Mokslininkų tinklai kaip komunikacijos sistema

Moksliniuose straipsniuose, analizuojan-čiuose formaliąją mokslo komunikaciją,yrapastebima,kadmokslokūriniųbiblio-grafiniai tyrimai leidžia nustatyti ne tikmokslokūriniųcituojamumą,betirmoks-linių publikacijų prieinamumą, moksloidėjų,moksliniųtyrimųrezultatųtąsą,pan.Tadtikėtina,kadmokslininkųmokslokū-riniųpublikavimasgaliatskleistiegzistuo-jančius mokslininkų tinklus (tiek forma-liuosius, tiek neformaliuosius).

Mokslo kūrinių publikavimas nurodokeletąmokslokomunikacijoslygmenų:in-

88

dividualųjį (mokslo kūrinio parengimas);nacionalinį (mokslo kūrinio pristatymasnacionaliniu (šalies) lygiu (mokslo kon-ferencijoje, mokslo leidinyje); tarptautinį(mokslokūriniųpristatymasregiono,tarp-tautiniulygiu)(žr.2pav.).

Šių lygmenų santykis yra santykinis:kartais atskirti nacionalinįmokslo komu-nikacijos lygmenį nuo tarptautinio sudė-tinga, tačiau mokslo bendruomenėje yraįprastamanyti, kadvietos žinijayra tarsiopozicija (kontrastas) moderniai / šiandie-neižinijai(Nygren,1999,p.267).

Mokslininkai, tiriantys formaliąją do-kumentuotą mokslo komunikaciją, yranustatę tam tikrus mokslo komunikacijąnusakančių lygmenų ypatumus: išsivys-čiusių šalių mokslininkai, atstovaujantysužsienio mokslo institucijoms ir turintysgeresnęprieigąpriemokslobendruomenė-je įsitvirtinusiųmokslo leidinių, turigali-mybesužtikrintimoksloidėjųpermokslokūriniussklaidąnetiknacionaliniu,betirtarptautiniu lygiu. Kitų šalių mokslinin-kai, tiksliau –mažiau išsivysčiusių šaliųmokslininkai, yra tarsi atskiriami, tai rodo ir sustiprina tamtikrą„mokslinę izoliaci-ją, sunkią (uždelstą) integraciją įmokslo(mokslininkų) bendruomenę“ (Shrum,

Campion, 2000, p. 2). Išsivysčiusių ša-lių mokslininkai, kaip pažymi Shrum irCampion(2000,p.2), linkękeistis infor-macija tarpusavyje: mokslinės informa-cijos srautai vyksta tik tarpmokslininkų,priklausančių išsivysčiusiems regionams,o informacijos srautai, kuriuose dalyvau-jamokslininkai iš besivystančių regionų,yranetolygūs:moksložinijaiformuotiyrataikomi išsivysčiusių šalių mokslininkųdarbai,jiemsskiriamasprioritetas,mažiauvertinamitopatiesišsivystymolygiošaliųmokslininkųdarbai,jųkuriamairįtvirtina-mažinija.Kitavertus,pastebima,kadpro-fesiniai ryšiai, labiau grįsti neformaliąjamokslo komunikacija, yra akivaizdesni ir svarbesnimokslininkamsišbesivystančiųregionų:informacijossrautaivykdomilo-kaliai, taippaskirstomamokslininkų turi-mainformacijairdaromaįtaka.

Didžioji dalis neformaliosios mokslokomunikacijos, kuri lemia mokslo idė-jų,mokslokūrinių,moksložinijosplėtrą,egzistuoja asmeninių mokslininkų tinklų(angl. personal network, collegial cir-cle) pagrindu, jie sukuriami mokslininko moksline veikla, publikacijomis, kontak-tais sukitaismokslininkais (formaliąja irneformaliąjakomunikacija)irgalibūtitiek

2 pav. Mokslo komunikacijos lygmenys

NACIONAlINIS lyGMuO

INDIVIDuAluS lyGMuO

tArPtAutINIS lyGMuO

89

nacionaliniai (lokalūs), tiek tarptautiniai.Išesmėsasmeninismokslininkųtinklasat-spindi mokslininko socialinius tinklus, ku-rie sietini sumokslininkomokslo tyrimųlauku, profesine veikla ir pan. kalbant apie mokslo komunikacijos lygmenis moksli-ninkųasmeniniųtinklųkontekstepažymė-tina,kadvietosmokslobendruomenėyraypač svarbi išsivysčiusiuose regionuose,kuriuosešibendruomenėyraįtakinga(dėlmokslo institucijų, mokslo leidinių pres-tižo, įsitvirtinimo tam tikrame moksliniųtyrimųlauke,pan.).

Šiame straipsnyje toliau pristatomame tyrime siekiama ištirti, kiek lietuvos hu-manitarinių ir socialiniųmokslų atstovai,publikavimuisi pasirinkdami vieną pres-tižinį LietuvosVyriausybės finansuojamąmokslo leidinį, suvokia mokslo komuni-kaciją per mokslo kūriniams publikuotipasirenkamus leidinius,viešąprieigąpriemokslokūrinių,pan.

Tyrimo problemos aptarimas

Mokslo populiarinimo veikla, mokslo re-zultatųsklaidairviešinimas–pastaraisiaismetais aktyviai mokslo bendruomenėjediskutuojamos temos. Mokslo komuni-kacijos tradicija lietuvoje kiek skiriasi nuo mokslo komunikacijos traktavimo užsienyje:Lietuvoje,kalbantapiemokslokomunikaciją, dažniausiai turimaomeny-je mokslo populiarinimo veikla, kitaip sa-kant,populiarusmokslo,moksliniųtyrimųirjųrezultatųpristatymasvisuomeneidaž-nai mokslui populiarinti taikant visuome-nės informavimo priemones, o užsienyjemokslo komunikacijos tyrimai suprantami plačiau,įjuosįtraukiantirmokslorezulta-tųplėtrą, ir sklaidą tiekmokslobendruo-menėje,tiekplačiojojevisuomenėje.

Lietuvojeatliekamuosetyrimuosedaž-niausiaipabrėžiamimoksložurnalųypatu-mai(Macevičiūtė,2000),mokslorezultatųsklaida, taip pat mokslo populiarinimas Lietuvoje (Nevinskaitė, 2006).Analizuo-jant mokslo kūrinių viešosios prieigosproblematikostyrimusLietuvojepažymė-tina,kaddažniausiaimokslo leidiniųvie-šos prieigos klausimus kelia ir analizuoja Lietuvosmoksliniųbibliotekųdirektoriai,aptardami prieigos prie mokslo leidiniųinternetu galimybes. Aptariamuose tyri-muose nėra analizuojamas mokslininko,mokslokūrinioautoriauspožiūrisįmoks-loidėjųirmokslotyrimųrezultatųsklaidąnetikvisuomenei,betirmokslininkųben-druomenėse.

Tyrimo metodologija

Šiame straipsnyje analizuojant mokslinin-kų tinklus daroma prielaida, kad moks-lo kūriniams publikuoti pasirenkami tiemokslolediniai,kurievertinamidėljuosepateikiamųmokslo idėjų ir tyrimų rezul-tatų,dėlpristatomopožiūrioatitikties,dėlsavo priskirties atitinkamai mokslininkųbendruomenei,publikuojančiaisavomoks-lokūriniusatitinamameleidinyjeirpertaisavepriskiriančiaitamtikrammokslininkųtinklui.

tyrimui, kuriuo siekiama nustatyti mokslininkų,publikuojančiųmokslokū-riniusvalstybės remiamuosemokslo lei-diniuose,požiūrįįmoksloidėjųirmokslotyrimų rezultatų sklaidą, kuri, manoma,atspindės egzistuojančius mokslininkųtinklus, ar tiksliau, mokslininko (mokslo kūrinioautoriaus)susisiejimąsuatitinka-mamokslininkų grupe (tinklu, bendruo-mene) per publikavimąsi atitinkamamemokslo leidinyje, buvo pasirinktas kieky-

90

binės apklausosmetodas, taikant anketa-vimą2.

Klausimynąsudarėdviesminėsklausi-mųgrupės:pirmojiklausimųgrupėskirtanustatyti mokslo kūrinių, publikuojamųvalstybės remiamuose mokslo žurnaluo-se,autoriųpožiūrįįviešąprieigą,antroji–mokslo kūrinių autorių požiūrį į autoriųteises ir licencijas, susijusias su mokslo kūrinių publikavimu. Šiame straipsnyjepristatomi tik tie anketinės apklausos re-zultatai,kurierodomokslininkovykdomąmokslo idėjų ir tyrimo rezultatų sklaidąpermokslokūriniamspublikuotipasiren-kamus mokslo leidinius.

Atliekantmokslinių straipsnių autoriųpožiūrio tyrimą buvo apklausiami moks-lininkai, publikuojantys savo mokslo kūrinius Lietuvos valstybės remiamuo-se mokslo leidiniuose (lietuvoje tokiais žurnalais pripažinti 50 mokslo žurnalų).Apklausai pasirinkti 2007 ir 2008metaisvalstybės remiamuose mokslo tęstiniuo-se leidiniuose publikavęsi mokslininkai,apklausta kiekviename valstybės remia-mame mokslo leidinyje atsitiktine tvarka atrinktų10mokslokūriniųautorių.Nebu-voapklausiamineturinčiųviešosprieigosmoksloleidiniųautoriai.Išvisoapklausaiatrinkta420mokslininkų,gauta23,8proc.anketų. Šiame straipsnyje parodomi hu-

2 Anketinės apklausos rezultatai buvo pristatytimonografijoje (Autorių teisės mokslo komunikacijo-Autorių teisės mokslo komunikacijo-mokslo komunikacijo- komunikacijo-je: Lietuvos mokslininkų kūrinių, publikuojamų vals-tybės remiamuose moksliniuose žurnaluose, teisinėintelektinės nuosavybės apsauga :monografija /MarijaStonkienė, zenona Ona Atkočiūnienė, Renata Matke-vičienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009. 350p.ISBN978-9955-33-394-4)irmoksliniamestraip-snyje„Mokslo komunikacijos kaita“(MarijaStonkienė,zenona Atkočiūnienė, Renata Matkevičienė. Moks-lo komunikacijos kaita. Informacijos mokslai. 2009, Nr. 48, p. 46–67. ISSN 1392-0561), tačiauminimosepublikacijose šiame straipsnyje analizuojami aspektai nebuvo pristatyti.

manitarinių mokslų komunikacijos ir in-formacijos mokslų krypties mokslininkųtyrimo rezultatai.

Anketųgrįžtamumaspagalmokslolei-diniųpriskyrimąmokslosritimspasiskirstėbeveiktolygiai:siųstųirgautųanketųsan-tykis 3,75. Humanitarinių mokslų atstovaibuvo apklausiami taikant tiek elektroninįklausimyną,tiekspausdintinį,todėlatsaky-mųgrįžtamumaspakankamaididelis–dau-giaukaip31proc.(taikant tikelektroninįklausimyną anketų grįžtamumas buvo18,6 proc.). Anketų grįžtamumas huma-nitariniuose ir socialiniuose moksluose panašus(apie20proc.,taikantelektroninįanketavimą), tai rodo šiųmokslų atstovųpakankamai didelį uždarumąmokslo ko-munikacijoje.

Straipsnyje pristatomi humanitariniųirsocialiniųmokslų3sritiesatstovųanke-tinės apklausos rezultatai, atskleidžian-tys mokslo leidinių pasirinkimą moksloidėjų ir rezultatųsklaidai.Komunikacijosir informacijos mokslų krypties atstovai,dirbantys Vilniaus universiteto komunika-cijos fakultete, buvo pasirinkti detalesnei apklausai, siekiantnustatytimokslo idėjųirmokslo tyrimų rezultatų sklaidai taiko-mas priemones, kurios turėtų nurodyti irtam tikrusmokslininkų tinklus, į kuriuosmokslininkai jungiasi (akivaizdžiai nuro-dydami savo priklausomybę atitinkamamformaliam ar neformaliam mokslininkųtinkluiarnesąmoningaipriskirdamiarsie-damisavesutamtikrossritiesmokslininkųtinklu)pagalmokslokūriniųpublikavimą.Vilniaus universiteto komunikacijos fakul-

3 komunikacijos ir informacijos srities moksli-ninkai formaliai turėtų būti priskiriami humanitariniųmokslų sričiai, tačiau, atsižvelgiant į mokslo tyrimus,jųspecifiką,vertanurodyti,kaddaliskomunikacijos irinformacijos mokslų krypties mokslo darbų priskirtinihumanitariniams, dalis – socialiniams mokslams.

91

tetodarbuotojai leidžiadutarptautinįpri-pažinimąturinčiusleidinius„Informacijosmokslai“ ir „Knygotyra“, todėlmanoma,kad šio akademinio padalinio darbuotojųapklausa leistų nustatyti egzistuojančiasmokslininkų preferencijas mokslo leidi-niams ir atskleistų jų darbų publikavimopasirinkimo ypatumus, taip pat manoma, kad apklausa parodytų ir besiformuojan-čius,taippatesamusmoksloidėjųirmoks-lotyrimorezultatųsklaidostiekLietuvoje,tiek užsienyje aspektus.Apklausoje daly-vavo daugiau kaip 80 proc.Vilniaus uni-versiteto komunikacijos fakulteto mokslo darbądirbančiųdarbuotojų.

Apklausavykdyta2008m.spalio10d.–2008m.lapkričio7dienomis.

Tyrimo rezultatų pristatymas

Straipsnyje,siekiantatsakytiįiškeltątiks-lą, tyrimorezultataipristatomijuosskirs-tant į tokias grupes: pirmiausia pateikia-mas ir aptariamasmokslininkų požiūris įnaudojimąsi mokslo informacijos talpy-klomis, toliau pristatomas požiūris į vie-šą iratvirąprieigąpriemokslokūrinių irtokiosprieigosnaudą,taippataptariamas

mokslokūriniųautoriųpožiūris įmoksli-ninkų tinkluspermokslo leidiniųmokslokūriniuipublikuotipasirinkimą.

Analizuojant mokslo kūrinių autorių,priskirtinų humanitarinių mokslų sričiai,atsakymus, matyti, kad mokslininkai, rengdamimoksliniuskūrinius,dažniausiainaudojasi patogiai pasiekiamomis duo-menų talpyklomis: informacijos ieškomainstitucijų talpyklose (apie40proc.), taippat elektroniniuose archyvuose (apie 30proc.)(žr.3pav.).

Mokslininkųskiriamasdidelisdėmesysinstitucijųirelektroninėmstalpyklomslei-džiadarytiprielaidą,kadirpublikuodamisavo mokslo kūrinius mokslininkai pasi-rinks viešos (ir patogios) prieigos mokslo leidinius.Mokslo kūrinių autoriai, publi-kuojantys mokslo darbus humanitariniųmokslų sričiai priskirtinuose leidiniuose,vertindami prieigą prie mokslo žurnalų,nurodo, kad prieiga tiek prie lietuvos moksloleidinių,tiekprieužsieniomoksloleidiniųyravertinamavidutiniškai.

Atsakydami į klausimą apie publika-vimąviešosprieigosduomenųtalpyklose,Lietuvosmokslokūriniųautoriaipabrėžia,jog mokslo kūriniai turi būti skelbiami

3 pav. Naudojimosi duomenų talpyklomis, prieinamomis internetu, vidurkis, proc.

Kita10,58%Nesinaudoja

0,36 %

Institucijų talpyklos 39,41%

elektroniniai archyvai 27,77%

Kitosinstitucijųtalpyklos21,88%

92

viešosprieigosžurnaluose (taip mano apie 90 proc. visų apklaustų humanitariniųmokslųatstovų)(žr.4pav.).

Vertindami suteiktiną prieigą priemokslo kūrinio, dauguma humanitariniųmokslų atstovų nurodo, kad viešai turėtųbūtiprieinamastikmoksloleidinioredak-torių kolegijos ir recenzentų aprobuotas,kalbos specialistų sutvarkytas mokslo kū-rinys (41,5 proc.). Iš apklausos duomenųryškėja,kadpakankamaididelisprocentasteikiamas atsakymams, jog viešai galėtųbūtiprieinamapublikacijossantraukair/arbibliografinismokslokūrinioaprašas.

Mokslininkų požiūris į viešą prieigą prie mokslo kūrinių ir tokios prieigos naudos vertinimas

Analizuojant valstybės remiamų mokslotęstiniųleidiniųviešąprieigąpažymėtina,kad dauguma (90 proc.) lietuvos mokslo tęstiniųleidiniųyraviešaiprieinami,otaileidžia daryti prielaidą, jogmokslo idėjųsklaidai, mokslo kūriniams publikuoti irmokslo komunikacijai skiriama pakanka-maidėmesio.

Humanitarinių mokslų sričiai priski-riamųmokslokūriniųautoriai,vertindami

viešos prieigos teikiamas galimybes, nu-rodo, jog viešos prieigos didžiausia naudayra jos teikiamos galimybės susipažinti sumokslorezultataisiružtikrintimokslorezul-tatųiridėjųsklaidą(žr.1lentelę),oviešosprieigos teikiama nauda mokslo komuni-kacijai, tam, kaddidėtų citavimas,mokslotyrimams pristatyti ir naujiems tyrimams implikuoti vertinama kritiškiau.

Iš pateiktos tyrimo duomenų anali-zės matyti, kad Lietuvos mokslininkųbendruomenė dar nėra stipri, mokslinin-kai, publikuodami savomokslo kūrinius,skleisdami mokslo idėjas ir pristatyda-mi mokslo tyrimų rezultatus, nepabrėžiamokslinėsbendruomenėssvarbos,taippatnesiejasavorezultatųsuinstitucija,kuriaijieatstovauja,nematomokslokūriniųsą-sajųtieksumokslobendruomene,tieksumokslo institucija, kuriai, publikuodamas mokslokūrinį,autoriuspateikiasavokaipmokslininkopriskirtį.

Veiksniai, lemiantys mokslo leidinio mokslo kūriniams publikuoti pasirin-kimą: atvejo tyrimas

Analizuojantveiksnius,nurodančiusmoks-lokūriniuipublikuotipasirenkamąmokslo

4 pav. Mokslo kūrinių skelbimas viešos prieigos žurnaluose, proc.

Nežinau4%

taip, kartais36 %

taip, visada56 %

Ne4%

93

leidinį,tyrimometunustatyta,kadsvarbiau-si kriterijai mokslininkams yra mokslo leidi-nioreputacijairpripažinimas,mažiausvar-

būsveiksniaiyraįvardijamimoksloleidiniomatomumas ir informacijos apie mokslo leidinįprieinamumas(žr.2lentelę).

1 lentelė. Galima viešos prieigos nauda, proc.

2 lentelė. Veiksnių, lemiančių mokslo žurnalo pasirinkimą mokslo kūriniui publikuoti, vertini-mo vidurkis, proc.

Humani-tariniai mokslai

Socialiniai mokslai

Fiziniai mokslai

Biomedici-nos mokslai

technologi-jos mokslai

Vidurkis

Užtikrinamarezultatųsklaida

4,36 4,3 4 4,2 4 4,172

Padidėjęscitavimas 4,25 4,1 4 4,05 3,7 4,02

Bendruome-nėssupažin-dinimas su rezultatais

4,28 3,8 3,8 4,1 3,3 3,856

Atstovauja-mos instituci-jos propaga-vimas

4,2 3,65 3,5 3,8 3,1 3,65

Naujųtyrimųskatinimas 4,4 3,95 4,1 4,3 4,1 4,17

Humanitari-niai mokslai

Socialiniai mokslai

Fiziniai mokslai

Biomedici-nos mokslai

technologi-jos mokslai

Vidurkis

Mokslinėsbendruomenėsžurnalopripaži-nimas

4,5 4 3,8 4,25 3,75 4,06

Žurnaloreputa-cija, reikšmin-gumas

4,52 4,3 4 4,55 4 4,274

Žurnalopripaži-nimas 4,7 4,5 4,75 4,7 4,4 4,61

Žurnalai,leidžiamimokslininkųbendruomenės,kuriai priklauso mokslininkas

3,7 3,9 33 32,9 3 3,3

Žurnalomato-mumas 3,72 3,1 2,7 3,4 2,9 3,164

Informacijos apiežurnaląprieinamumas

3,96 3,15 3,9 43,3 3 3,462

94

Tyrimo duomenys rodo ir tam tikrąmokslininkų bendruomenės vertinimą:dauguma humanitarinių, biomedicinosir socialinių mokslų atstovų nurodė, kadmokslo kūriniui publikuoti svarbu pasi-rinktimokslinėjebendruomenėjepripažin-tąmoksloleidinį.Tokieatsakymaileidžiadarytiprielaidą,kadLietuvosmokslininkaisiekiaintegruotisįnacionalinįirtarptauti-nįmokslininkųtinklą.

Siekiantnustatytimokslininkųtinklus,kuriamuspermokslokūriniųpublikavimąpasirinktuose mokslo leidiniuose, matyti, kad dauguma komunikacijos ir informaci-jos srities mokslininkų renkasi Lietuvojeleidžiamus leidinius (žr. 5 pav.): vyraujašiossritiesvalstybėsremiamomokslolei-dinio„Informacijosmokslai“pasirinkimasmokslo kūriniams publikuoti (iš visų nu-rodytųjų apklausosmetumokslo leidiniųmokslokūriniųpublikavimasšiamemoks-loleidinyjesudaro42proc.visųleidinių,kuriuose komunikacijos ir informacijos

krypties mokslininkai, dalyvavę apklau-soje, publikuoja savo mokslo kūrinius).Iš tyrimo matyti, kad dalis mokslininkųmokslo kūriniams publikuoti renkasi ki-tusLietuvojeleidžiamusmoksloleidinius,kurie yrapripažįstamivalstybės (tik kiekdaugiau nei 10 proc. visų komunikacijosirinformacijoskryptiesmokslininkųsavomokslokūriniamspublikuotirenkasiLie-tuvosmoksloleidinius)(žr.5pav.).

Tokietyrimorezultataileidžiamanyti,kad lietuvos komunikacijos ir informacijos krypties mokslininkai mokslo kūriniamspublikuoti renkasi pripažįstamus (aukš-tais balais vertinamus) lietuvos mokslo leidinius; tai leidžia daryti prielaidą, jogLietuvosmokslininkų bendruomenė ganaglaudi,mokslininkųryšiaiteikiagalimybędidinti publikavimuisi pasirenkamų leidi-nių ratą, tačiau dažniausiai apsiribojamalietuvos leidiniais.

tyrimo metu taip pat buvo siekiama nustatyti, kaip lietuvos komunikacijos

5 pav. Komunikacijos ir informacijos krypties mokslininkų pasirenkami mokslo leidiniai, jų tematika, mokslo leidinio lygis (nacionalinis, tarptautinis)

95

ir informacijos mokslų krypties moksli-ninkai vertina mokslo leidinius, kuriuose publikuojami komunikacijos ir informa-cijoskryptiesmokslokūriniai,irarsiekiaplėstimokslokūriniųpublikavimogalimy-bes. tuo tikslu buvo klausiama, kokiuose mokslo leidiniuose komunikacijos ir infor-macijoskryptiesmokslininkainorėtųpub-likuoti savo mokslo kūrinius. Buvo ma-noma,kadatsakymai į tokįklausimą leisne tik atskleisti lietuvos komunikacijos ir informacijos krypties mokslininkų publi-kavimąsiirprioritetiniusmoksloleidinius,kuriuose mokslininkai norėtų publikuotisavomokslokūrinius,betir leisnustatytimokslininkoprisiskyrimąarsiekiamąpri-skirtįtamtikrammokslininkųtinklui,kurissusidarotarppublikuojančiųjųatitinkama-me mokslo leidinyje (manoma, kad moks-lininkas,rinkdamasisleidiniusmokslokū-riniams publikuoti, siekia prisiskirti save prie tame leidinyje publikuojančių savomokslo kūrinius autorių; taip, manoma,atsiskleismokslininkųpotencialūs(siekia-mi) socialiniai – moksliniai tinklai).

Kaip matyti iš tyrimo rezultatų (žr. 6 pav.), mokslininkai, pasirinkdami moks-lokūriniamspublikuotimoksloleidinius,formuoja tam tikrus, galbūt labiau nefor-malius, mokslinius tinklus:

• visųpirma,respondentųvertinimu,beveik60proc.visųkomunikacijosirinformacijoskryptiesmokslininkųnorėtųpublikuotisavomokslokūri-nius Lietuvoje leidžiamame moks-lo leidinyje „Informacijosmokslai“(toksmokslininkųpasirinkimasrodo,viena vertus, mokslo leidinio verti-nimą,kitavertus, tokspasirinkimasgali būti apribotas menkos mokslokūriniui publikuoti pasirinkimo ga-limybės(„Informacijosmokslai“yravienintelisLietuvojeleidžiamasko-munikacijos ir informacijos kryp-ties prestižinis valstybės remiamasleidinys, referuojamaspripažintosetarptautinėseduomenųbazėse);

• antra, komunikacijos ir informa-cijos krypties mokslininkai, jau publikavę savo mokslo kūrinius

6 pav. Komunikacijos ir informacijos krypties mokslininkų mokslo kūriniams publikuoti pasirenkami mokslo leidiniai

u

96

„Informacijosmoksluose“,nurodė,kadjieirtoliaunorėtųsavomokslokūrinius publikuoti šiame moksloleidinyje (taip atsakė daugiau nei 68proc.respondentų);tiknedaugelis (15 proc.) respondentų, dirbančiųkomunikacijos ir informacijos kryp-tyje,nurodėnenorintyssavomoks-lokūriniųpublikuotišiamemoksloleidinyje(toksmokslininkųpasirin-kimasgalibūtiaiškinamasišskirti-niu mokslininko tyrimo lauku, kuris negalibūtipristatytas„Informacijosmoksluose“);

• trečia, tyrimo rezultatai rodo, kaddaugiau nei 40 proc. respondentųnurodė,kadnorėtųpublikuotisavomokslo kūrinius ne tik „Informa-cijos moksluose“, bet ir užsieniomoksložurnaluose(toksatsakymasgali būti siejamas su mokslo kū-rinių vertinimu, kuris, publikavusmokslokūrinįpripažintamemoksloleidinyje, gautų daugiau taškų, neipublikuotas lietuvoje, kita vertus, tai gali rodyti lietuvos mokslinin-kų norą integruotis į tarptautiniusmokslininkųtinklus).

Išvados

Apibendrinant atliktą teorinį ir empiri-nį Lietuvos mokslininkų komunikacijostinklų tyrimą, pažymėtina, kad Lietuvosmokslininkų komunikacijoje vyrauja for-maliojidokumentinėkomunikacija.TokiąprielaidąpagrindžiaLietuvosmokslininkųir mokslo institucijų mokslo vertinimaspermokslokūriniųpublikavimą.

VertinantLietuvosmokslininkųmoks-lo leidinių pasirinkimo kriterijus, matyti,kad lietuvos mokslininkai siekia savo mokslo idėjų pripažinimo ir sklaidos ne

tik nacionaliniu lygiu, bet ir tarptautiniu, rinkdamiesimokslokūriniamspublikuotimokslobendruomenėježinomus,turinčiusgerą reputaciją, mokslo bendruomenėjepripažintusleidinius.FormaliosiosmokslokomunikacijosplėtrąbūtųgalimąįvardytiLietuvosmokslininkųsavokūriniamspu-blikuotipasirenkamusužsieniopripažintusmokslo leidinius.

Tyrimorezultataileidžiadarytiprielai-dąapiemoksloidėjųsklaidosnepakanka-mąužtikrinimą,mokslininkųbendruome-nėsuždarumą:atsakymaidėlgalimosvie-šosprieigospriemokslokūrinių,kurnu-rodoma, jogviešai turėtųbūtiprieinamastik mokslo leidinio redaktorių kolegijosir recenzentų aprobuotas, kalbos specia-listųsutvarkytasmokslokūrinys, taippatpublikacijos santrauka ir / ar bibliografi-nismokslokūrinioaprašas.ToksLietuvosmokslininkųpožiūrisrodo,jogjienėralin-kępriešskelbdamimoksloidėjąarmoks-linių tyrimų rezultatus aptarti, diskutuotijuos viešai (mokslo kūrinių juodraščiųviešasskelbimasnėravertinamaskaipga-limas publikavimo variantas). kita vertus, tairodoirtamtikrąLietuvosmokslokul-tūrą:moksloprojektųsvarstymo,diskusijųtrūkumą.

Apibendrinant atliktą tyrimą būtinapažymėti,kadmokslininkųtinklųirpubli-kavimosisąsajųanalizėatskleidžia tokiaslietuvos mokslo komunikacijos tenden-cijas:

• Visųpirma,Lietuvosmokslokomu-nikacijoje irmokslininkų tinkluosevyrauja užsienio mokslininkų nu-rodytos tendencijos, įvardijančiosišsivysčiusių regionų mokslininkųkūrinių vyravimą ir glaudesnį šiųregionųmokslininkųbendradarbia-vimą.

97

LITERATūRA

ANGUS,Ian(1998).TheMaterialityofExpres-sion: Harold Innis‘ Communication theory and the Discursive turn in the Human Sciences. Canadian Journal of Communications.Vol.23,No1,1998.

DANCE,Frank (1970).The “concept” of com-munication. Journal of Communication, 1970, Vol. 20, p. 201–210

Fry, j. (2006.) Scholarly research and information practices:adomainanalyticapproach[interaktyvus].Information Processing and Management,2006,42, p.300(p.299-316)[2009-04-15].Prieigaperinterne-tą:<www.elsevier.com/locate/infoproman>

HABERMAS,Jürgen(2002).Modernybės filosofi-nis diskursas.Vilnius:ALK,Almalittera,p.58.

HEMLIN,Sven;RASMUNSSEN,SørenBarlebo(2006).TheShiftinAcademicQaulityControl[in-teraktyvus].Science, Technology & Human Values, 2006,31,p.188(p.173–198)[žiūrėta2009-04-15].Prieiga per internetą: <http://sth.sagepub.com/cgi/content/abstract/31/2/173>

LEYDESDORFF,Loet(2007).ScientificCommu-nicationandCognitiveCodification.SocialSystemsTheoryand theSociologyofScientificKnowledge[interaktyvus].European Journal of Social Theory, 2007,10,p.378(p.375–388)[žiūrėta2009-05-15].Prieiga per internetą: <http://est.sagepub.com/cgi/content/absract/10/375>

• Antra,tiriantLietuvosmokslininkųtinklus irmokslo kūriniams publi-kuoti pasirenkamus mokslo leidi-niuspažymėtinasLietuvosmoksli-ninkų bendradarbiavimas bei tarp-disciplininių mokslininkų tinklųformavimasis.

• Trečia, pažymėtinas didesnis Lie-tuvos mokslininkų publikavimasisnacionaliniulygmeniu:taigalbūtle-

mia nesena lietuvos mokslo tarptau-tinėskomunikacijostradicija.Tačiautyrimas rodo, kad lietuvos moksli-ninkaisiekiaplėstimokslokomuni-kaciją publikuoti savo kūrinius pa-sirinkdami užsienyje pripažįstamusmokslo leidinius. Manytina, kad tai gali paskatinti lietuvos formaliosios dokumentinės komunikacijos raidąišnacionalinėsįtarptautinę.

NyGreN, Anja (1999). local knowledge in the environment – Development Discourse [interaktyvus].Critique of Anthropology, 1999, 19,p.267–288(p.267)[žiūrėta2009-04-15].Prieigaper internetą: <http://coa.sagepub.com/cgi/content/abstract/19/3/267>

SALAGER-MEYER,Franoise(2008).Scientificpublishing in developing counries: Challenges for the future[interaktyvus].Journal of English for Acade-mic Purposes,2008,7,p.121(p.121–132)[žiūrėta2009-04-15]. Prieiga per internetą: <www.elsevier.com/locate/jeap>

SHruM, Wesley, CAMPION, Patricija (2000). Are Scientists in Developing Coutries Isolated? Sci-ence Technology & Society,2000,5,p.2(p.1–34)[žiūrėta200-04-15].Prieigaperinternetą:<http://sts.sagepub.com/cgi/content/abstract/5/1/1>

tHurk, jessica; FINe, Gary Alan (2003). the Problem of tools. technology and the Sharing of Knowledge [interaktyvus].Acta Sociologica, 2003, 46,p.107(p.107–117)[žiūrėta2009-04-15].Prieigaper internetą:<http://asj.sagepub.com/cgi/content/abstract/46/2/107>

WEBSTER, Frank (1996).Theories of the in-formation society. London:Routledge, 1996. 257 p.ISBN0-415-10573-0

98

Science communication is going to be the most actual theme that is discussed in lithuania, including ana-lysisofdevelopmentandspreadofscientificideas,resultsofscientificresearchers,andcooperationandcollaborationofscientificcommunity.Inrecentyears,in lithuania there were developed several researches foranalysisofthepositionandconditions,expressionand manifestation of formal documentary science communication. In the lithuanian and foreign scien-tific tradition, the problemsof scientific networks(networks of scientists) were investigated only in the contextofscientificcommunication,butthenetworkquestion was not raised.

Theaimoftheinvestigation(carried2008)couldbenamedas,first,analysisofthenetworksofscien-tists allows to show the main points of collections of scientific ideas in particular scientific spheres

LITHUANIAN SCIETISTS’ COMMUNICATION: CASE STUDY OF THE CHOICE OF SCIETIFIC JOURNALS FOR SCIETIFIC PUBLICATIONS

Renata MatkevičienėS u m m a r y

(scientificjournals,scientificconferences,scientificorganizations, etc.); second, analysis of scientificnetwork to show the development of the scientificsphere, the evolution of scientific ideas andmaintendencies.

Analysis of the network of scientists allows to investigate not only formal and informal scientificnetwork,butalsotoexhibittendenciesofthedeve-lopment and change of interdisciplinary scientificresearches, as well as to involve scientists and other interested parties into discussion.

the research deals with attitudes of lithuanian scientistsworkinginthefieldofhumanitiestowardscience communication, analysis of the development ofscientificpublications,relationsamongscientiststhrough the scientific journals that are selected forpublicationofscientificarticles.