lietuvos moksleiviŲ mitybos socialiniai · socialiniai netolygumai didžiausią įtaką turėjo...
TRANSCRIPT
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Profilaktinės medicinos katedra
Indrė Šepeleva
LIETUVOS MOKSLEIVIŲ MITYBOS SOCIALINIAI
NETOLYGUMAI
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata ir mityba)
Mokslinis vadovas
Prof. habil. dr. A.Zaborskis
2014 m. gegužės mėn.
KAUNAS, 2014
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)
LIETUVOS MOKSLEIVIŲ MITYBOS SOCIALINIAI NETOLYGUMAI
Indrė Šepeleva
Mokslinis vadovas Prof. habil. dr. Zaborskis. A.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės
medicinos katedra. Kaunas; 2014
Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių mitybos socialinius
netolygumus.
Darbo uždaviniai: Nustatyti moksleivių socialinę padėtį. Įvertinti moksleivių mitybos
įpročius. Nustatyti ryšį tarp moksleivių maitinimosi ir jų šeimos turtingumo.
Tyrimo metodika: Iš viso apklausti 3465 Lietuvos moksleiviai. Imtis atrinkta naudojant
atsitiktinumo principą ir taikant hierarchinės atrankos schemą. Kintamųjų ryšiai vertinti
taikant Pirsono chi kvadrato (χ2) kriterijų. Siekiant nustatyti įvairių maisto produktų vartojimo
santykinį netolygumo indeksą tarp ištirtų paauglių, taikyta vienaveiksnė ir daugiaveiksnė
logistinė regresinė analizė. Naudoti šie statistinio reikšmingumo lygiai: p≤0,05, p≤0,01 ir
p≤0,001.
Rezultatai: Lietuvos moksleivių šeimų socialinė ekonominė situacija yra nevienoda. 19,7
proc. moksleivių gyveno žemos, 38,8 proc. vidutinės ir 41,5 proc. aukštos socialinės
ekonominės situacijos šeimose. Didelės dalies Lietuvos moksleivių mityba nėra sveika, nes
nepakankamai dažnai vartojami vaisiai ir daržovės. Mergaitės dažniau vartojo vaisius,
daržoves, saldainius ir šokoladą, o rečiau - traškučius, greito maisto produktus ir putojančius
saldžius gėrimus. Vyresniųjų klasių mokiniai rečiau vartojo vaisius, tortą, pyragaičius ir
sausainius, traškučius, putojančius saldžius gėrimus. Vienuoliktokai rečiausiai valgė greito
maisto produktus. Gyvenantieji mieste dažniau valgė vaisius ir daržoves, bet rečiau
traškučius. Socialiniai netolygumai didžiausią įtaką turėjo vaisių ir daržovių valgymui:
didesnę galimybę valgyti šiuos produktus turėjo turtingiausių šeimų vaikai. Tačiau jie rečiau
valgė traškučius.
Išvados: Lietuvos moksleivių mitybai būdingi reikšmingi socialiniai netolygumai pagal
gyvenamąją vietą ir tėvų turtinę padėtį. Reikalinga valstybinė politika, mažinanti socialinius
netolygumus.
Raktažodžiai: mitybos įpročiai, socialiniai netolygumai
3
SUMMARY
Public Health (Public health and nutrition)
SOCIAL DISCREPANCIES BETWEEN THE EATING HABITS OF STUDENTS IN
LITHUANIA
Indrė Šepeleva
Scholar Prof. habil. dr. A. Zaborskis
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Preventive
Medicine. Kaunas. 2014
The aim of the study: Evaluate the social discrepancies between the eating habits of
secondary comprehensive school students in Lithuania
The objectives of the study: Identify the social status of the students examined. Assess the
eating habits of students. Evaluate the relation between the eating habits of students and their
socio-economic status.
Methodology: 3465 Lithuanian students were interviewed during the examination. The
number of recipients was chosen according to the principle of coincidence and hierarchical
scheme of classification. Relations of the variables were evaluated applying the criteria of
Pearson chi-square. In order to examine relative index of inequality between various products,
one-act as well as multiple act logic-based depression analysis were applied. The statistical
levels of significance applied were the following: p≤0,05, p≤0,01 ir p≤0,001.
Results: 19,7% of students lived in the families with low, 38,8% with average and 41,5%
with high social situation. The eating habits were not healthy because of low intake of fruits
and vegetables. Girls ate more fruits, vegetables, sweets and chocolate but less crisps, fast
food and sparkling drinks. The olders consumed less fruits, cakes, biscuits, sparkling drinks.
Eleven-grade-students were the ones who ate the least fast food. More of the students who
lived in cities ate fruits and vegetables, while they ate less crisps. Discrepancies within social
status influenced the most on how much students ate fruits and vegetables as students from
wealthy families had more possibility to eat them. However, they more rarely ate crisps.
Conclusion: There are typical social discrepancies of eating habits between Lithuanian
students with regard to the place they live and social status. There is a need of policy that
would decrease those social differences.
Key words: eating habits, social discrepancies
4
SANTRUMPOS
HBSC – Mokyklinio amžiaus vaikų su sveikata susijęs elgesys (ang. Health Behavior in School-
aged Children)
KMI – kūno masės indeksas
n – absoliutus tiriamųjų skaičius
SES – Socialinis ekonominis statusas (angl. Social Economic Status)
OR – Galimybių santykis (angl. Odds Ratio)
RII - Santykinis netolygumo indeksas (angl. Relative Index of Inequality)
SVT – stulpelių vidurio taškai
lls – laisvės laipsnių skaičius
5
TURINYS
ĮVADAS .................................................................................................................................... 6
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ................................................................................... 7
1. LITERATŪROS APŽVALGA .......................................................................................... 8
1.1. Mitybos svarba paauglių sveikatai ir jos ypatumai paauglystės laikotarpiu....................8
1.2. Mitybos socialiniai netolygumai....................................................................................13
1.3. Socialinių netolygumų vertinimo metodai.....................................................................17
1.3.1. Regresija pagrįsti netolygumo vertinimo metodai. Santykinis netolygumo indeksas18
1.3.2. Apibendrinti netolygumų įvertinimai. Sveikatos koncentracijos indeksas.................20
2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ............................................................. 23
2.1.Tyrimo organizavimas. .................................................................................................. 23
2.2.Tiriamieji ir jų imtis ...................................................................................................... 23
2.3. Tyrimo metodas ir procedūros.......................................................................................24
2.4. Tiriamųjų kontingento charakteristika...........................................................................26
2.5. Statistinė duomenų analizė.............................................................................................27
2.6. Magistrantės indėlis į vykdytą tyrimą............................................................................30
3. REZULTATAI .................................................................................................................. 31
3.1. Socialinės moksleivių padėties įvertinimas.................................................................. 31
3.2. Moksleivių mitybos įpročių įvertinimas ...................................................................... 32
3.3. Šeimos socialinės padėties reikšmė moksleivių mitybai .............................................. 36
4. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS ............................................................................... 44
4.1. Socialinės moksleivių padėties įvertinimas.................................................................. 44
4.2. Moksleivių mitybos įpročių įvertinimas ...................................................................... 44
4.3. Šeimos socialinės padėties reikšmė moksleivių mitybai .............................................. 45
IŠVADOS ............................................................................................................................... 47
REKOMENDACIJOS .......................................................................................................... 48
LITERATŪRA ...................................................................................................................... 49
PRIEDAI ................................................................................................................................ 58
6
ĮVADAS
Sveikas gyvenimo būdas yra labai svarbu, nes jis padeda užtikrinti gerą visuomenės
sveikatą [39]. Lėtinių neinfekcinių ligų išsivystymui didelę įtaką daro gyvensena: nesveikas
maitinimasis, mažas fizinis aktyvumas, psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholio,
narkotikų, tabako) [3]. Didelę reikšmę turi sveika mityba [17, 36].
Siekiant, kad visuomenė būtų sveikesnė ir daugiau žmonių laikytųsi sveikos
gyvensenos ir mitybos principų, reikia sveikus įpročius ugdyti nuo vaikystės. Vaikystėje ir
paauglystėje susiformavę gyvensenos įpročiai dažnai lieka visam gyvenimui, nes pakeisti juos
yra sunku [19, 101]. Norint, kad vaikai augtų pilnavertėmis asmenybėmis, reikia suteikti
sąlygas jų fiziniam ir protiniam vystymuisi, gerai sveikatai [89]. Vaikai renkasi maistą
priklausomai nuo socialinių, kultūrinių ir individualių veiksnių [5, 7, 8, 14]. Įvairių šalių
tyrimai rodo, kad vaikų mityba nėra sveika: vaikams būdingas pusryčių nevalgymas,
nuolatinis užkandžiavimas ir dietų laikymasis [15, 74, 80, 87]. Lietuvos vaikų mityba taip pat
nėra tinkama: jie nepakankamai vartoja sveikatai palankių produktų, o per dažnai valgo
sveikatai nepalankius (pavyzdžiui, šokoladą, saldžiuosius gėrimus) [34].
Daugeliui Europos šalių būdingi gyventojų sveikatos skirtumai [56]. Jų mažinimas yra
tarp svarbiausių Europos sveikatos politikos tikslų [100]. Tai padaryti bus lengviau, žinant
mitybos netolygumų priežastis [11]. Tyrimais nustatyta, kad aukštesnės socialinės padėties
gyventojų maitinimasis yra sveikesnis negu žemesnės socialinės padėties žmonių [17, 36, 55,
75]. Namų ūkiuose, turinčiuose mažiau lėšų maistui, vartojami pigesni, žemos maistinės
vertės produktai [87]. Mokslininkai skirtingose šalyse taip pat įrodė, kad ir vaikų maitinimasis
priklauso nuo šeimos socialinės ekonominės padėties [1, 77]. Lietuvoje vykdyto tyrimo
rezultatai parodė, kad turtingesnės šeimos dažniau valgė vaisius ir daržoves. Taip pat skyrėsi
įvairaus turtingumo šeimų saldainių ir šokolado vartojimas [104].
Lietuvos tyrėjai nemažai analizavo moksleivių maitinimąsi, tačiau tyrimų, kurie
aiškintųsi mitybos problemas, jų priežastis, svarba išlieka [89]. Taip pat trūksta tyrimų, kurie
nagrinėtų moksleivių maitinimosi ir socialinių netolygumų ryšius Lietuvos mastu. Būtent
šiems ryšiams tirti skirtas šis darbas.
7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas
Įvertinti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių mitybos socialinius netolygumus.
Uždaviniai:
1. Nustatyti moksleivių socialinę padėtį.
2. Įvertinti moksleivių mitybos įpročius.
3. Nustatyti ryšį tarp moksleivių maitinimosi ir jų šeimos turtingumo.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Mitybos svarba paauglių sveikatai ir jos ypatumai paauglystės laikotarpiu
Mokyklinis amžius vaikų raidai labai svarbus, nes tokiame amžiuje formuojasi
požiūris į sveikatą, sveikos gyvensenos įpročiai [85]. Tinkama mityba yra labai svarbi vaikų
sveikatai: ji daro įtaką fiziniam ir protiniam jų vystymuisi, darbingumui, imunitetui ir
gyvenimo trukmei [21]. Pasaulio, Europos ir Lietuvos mokslininkai vis daugiau dėmesio
skiria vaikų ir paauglių sveikatai ir sveikai gyvensenai [85].
Netinkama mityba ir mažas fizinis aktyvumas yra tarp svarbiausių lėtinių neinfekcinių
ligų rizikos veiksnių. Vaikystėje ir paauglystėje suformoti gyvensenos įpročiai dažnai lieka
visam gyvenimui, nes pakeisti juos yra sunku. Pastebėta, kad paaugliai laisvalaikio metu
nepakankamai sportuoja, o tai kartu su nesveika mityba gali vėlesniame amžiuje nulemti
nutukimą. Pasaulio sveikatos organizacijos pasiūlytoje lėtinių nežkrečiamų ligų profilaktikos
strategijoje daugiausia dėmesio skiriama sveikai gyvensenai: tinkamai mitybai, fiziniam
aktyvumui, rūkymo ir girtavimo paplitimo mažinimui [19, 101]. Šie ligų rizikos veiksniai
plačiai paplitę ir Lietuvoje. Todėl reikia gerinti Lietuvos gyventojų sveikos gyvensenos
įgūdžius, didelį dėmesį skiriant moksleiviams [25].
Poreikis stebėti jaunų žmonių maitinimosi įpročius tapo ypač aktualus pastaraisiais
metais dėl epidemiškai pasaulyje plintančio antsvorio [4, 13]. Taip pat pastebėtas kitų su
maistu susijusių lėtinių ligų rizikos veiksnių plitimas tarp vaikų tokių kaip hipertenzija,
hipercholesterolemija ir antro tipo diabetas [49, 71]. Tyrimai rodo, kad dietos, kuriose mažai
vaisių, daržovių ir pieno produktų arba gausu nepalankių sveikatai produktų (saldžiųjų gėrimų
ir riebių, saldžių produktų bei vartojimas per daug riebalų ir sočiųjų riebalų bei per mažai
folio rūgšties ir kalcio) didina antsvorio ir kitų rizikos veiksnių paplitimą. [34]
Tyrimų duomenimis, dabartinė valgymo aplinka išsivysčiusiose šalyse skatina maisto
pasirinkimą, kuris neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų taip sukeldamas svorio prieaugį
ir nutukimą [8, 14, 84]. Dėl urbanizacijos ir gyvenimo būdo pokyčių paauglių valgymo
modeliai turi savitų bruožų. Pusryčių nevalgymas, laikymasis dietos ir užkandžiavimas yra
svarbios paauglių sveikatos problemos visame pasaulyje [15, 74, 80, 87] ir jos susijusios su
antsvoriu bei nutukimu. [6, 64]. Bendrai paaugliai daugelyje šalių paprastai valgo triskart per
dieną [15, 81].
9
Nors yra mažai duomenų apie Lietuvos vaikų maitinimosi įpročius, informacija, gauta
iš tarptautinio tyrimo ,,Mokyklinio amžiaus vaikų su sveikata susijęs elgesys‘‘ (HBSC) rodo,
kad panašios problemos būdingos ir Lietuvos vaikams: nepakankamas vaisių ir daržovių
valgymas ir didelis svartojimas saldainių, šokolado, saldžiųjų gėrimų ir kitų nepalankių
sveikatai produktų [34].
Vaikų mitybos įpročiams susiformuoti įtakos turi tokie individualūs veiksniai kaip
maisto pasirinkimas ir supratimas, kas yra sveika mityba. Turi įtakos ir šeimos veiksniai –
mitybos įpročių ugdymas namuose; taip pat veiksniai, veikiantys už šeimos ribų: maitinimasis
mokyklos valgykloje, kavinėse. Tyrimais nustatyta, kad tėvų įtaka renkantis maisto produktus
paauglystėje mažėja. Paaugliai yra savarankiškesni, lyginant su jaunesniais vaikais [21].
Europos maisto ir mitybos politikos veiksmų planas 2007–2012 m. numato, kad
Europos šalys turi supažindinti vaikus su sveiko maitinimosi principais, mokyklose sudaryti
aplinką, kuri padėtų kovoti su didėjančiu vaikų nutukimu ir plintančiomis neinfekcinėmis
ligomis [102]. Visi moksleiviai mokyklose turi turėti galimybę valgyti šviežią, šiltą ir
visavertį maistą, vaikai turi gauti pakankamai maisto medžiagų [54]. Užsienio autorių
teigimu, moksleivių maitinimas mokyklose turi būti suorganizuotas taip, kad jis skatintų
tinkamus mitybos įpročius. Reikia užtikrinti, kad neigiamą įtaką sveikatai turintys maisto
produktai nepatektų į mokyklą, kad mokyklų valgyklose, bufetuose, maisto ir gėrimų
automatuose būtų tinkamas maisto asortimentas. Kad būtų pagerinta moksleivių mityba,
reikia, kad būtų derinami skirtingų sektorių veiksmai, skatinamas tėvų, vaikų, pedagogų ir
visuomenės sveikatos specialistų bendradarbiavimas [10, 58].
Pasak Suomijos tyrėjų, maitinimasis mokyklos valgykloje formuoja tinkamus vaikų
mitybos įpročius. Ištirta, kad mokyklose pietauja apie 70–90 proc. 9–18 metų moksleivių.
Tyrimo rezultatai parodė, kad tie moksleiviai, kurie valgo mokyklų valgyklose ir gali
pasirinkti maistą iš sveikos mitybos rekomendacijas atitinkančių produktų, maitinasi sveikiau
nei moksleiviai valgantys kitur [70].
Lietuvoje 2006 m. atliktas tyrimas „Moksleivių nuomonė apie maitinimo paslaugų
kokybę“ atskleidė, kad apie 52,5 proc. apklaustų moksleivių nepatiko valgyklos patiekalų
įvairovė. Valgykloje niekada iki soties nepavalgydavo 87,4 proc. apklaustų berniukų ir 78
proc. mergaičių [107].
Lietuvoje 2009 m. ištyrus moksleivių sveikatos priežiūrą ir maitinimąsi bendrojo
lavinimo ugdymo įstaigose, atskleista, kad mokyklų valgyklose patiekiamas maistas nėra
pritaikytas vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis. Ketvirtadalio apklaustųjų netenkino
10
valgyklos patiekalų asortimentas ir kokybė. Apie penktadalis moksleivių kai kada valgė
sveikatai nenaudingą maistą [60].
Pagal 2010 m. Kauno medicinos universiteto vykdyto tyrimo, nagrinėjusio Lietuvos 9
ir 11 klasių moksleivių maitinimąsi, rezultatus, Lietuvos moksleiviai maitinasi netinkamai: jie
per retai valgo sveikatai palankius maisto produktus [83]. Siekiant sveiką mitybą paversti
natūraliu vaikų įpročiu, reikia žinoti jų požiūrį į maitinimąsi ir maistą. Anglų tyrėjai
išsiaiškino, kodėl vaikai nesistengė maitintis sveikai: jų netenkino patiekalo išvaizda, skonis,
kaina, patiekalų įvairovė, mokykloje buvo per trumpa pietų pertrauka. Valgykloje
moksleiviams trūko patraukliai atrodančių, pigesnių patiekalų [59].
Atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvos moksleiviai retai valgo sriubas, yra linkę valgyti
šaltus užkandžius, nes jiems trūksta laiko [90]. 2010 m. vykdyto tyrimo rezultatai patvirtino,
kad moksleiviai retai valgo sriubas, bet 43 proc. norėtų jų valgyti. Tyrimu nustatyta, kad
moksleiviai sriubų nevalgo ne dėl to, kad nespėja, bet labiausiai todėl, kad valgykloje
tiekiamos sriubos jiems nėra skanios [89].
2006 m. buvo tirti Lietuvos vyresniųjų klasių moksleivių maitinimosi netolygumai ir
miesto ir kaimo vietovėse besimokančių vaikų mitybos skirtumai. Tyrimo duomenys parodė,
kad nemažai vaikų valgo gana kaloringus, bet nelabai vertingus sveikatai maisto produktus:
dažnai vartoja šokoladą ar saldainius (49 proc.), putojančius saldžius gėrimus (23 proc.),
traškučius (16 proc.) [106].
HBSC tyrimo, nagrinėjusio 41 šalies jaunimo maitinimosi įpročius duomenimis, [34]
Lietuvos moksleiviai užima skirtingas vietas įvairių šalių moksleivių mitybos įpročių reitinge.
Vaikai Lietuvoje valgo vaisius ir daržoves santykinai retai. 2002, 2006 ir 2010 apklausų
duomenys rodo, kad tik 21,1 proc. berniukų ir 27,1 proc. mergaičių kasdien valgė vaisius,
vidutiniškai 24,9 proc. berniukų ir 29,6 proc. mergaičių teigė kasdien valgantys daržoves.
Visose apklausose nacionaliniai duomenys buvo ženkliai žemesni nei HBSC šalių vidurkiai
(2005-2006 m. mažiau vaisių nei lietuviai vartojo tik 15-mečiai iš Grenlandijos [34; 104].
Nepalankių sveikatai produktų (saldainių ir šokoladų, sausainių ir pyragaičių, saldžiųjų
gėrimų, bulvių traškučių ir greito maisto produktų) vartojimo atžvilgiu, lyginant su kitų šalių
moksleiviais, Lietuvos moksleivių duomenys geresni. HBSC apklausos duomenys parodė
didelius skirtumus saldžiųjų gėrimų vartojime tarp šalių. Lietuvos moksleiviams būdingas
vienas žemiausių saldžiųjų gėrimų vartojimo lygis [34]. Lyginant su ES vidurkiu, mažai
Lietuvos vaikų kasdien vartojo saldainius ir saldžius gėrimus (,,Coca-Cola‘‘, ,,Sprite“ ar
kitus) 2001-2002 [105].
11
HBSC tyrimas parodė, kad mergaitės iš visų amžiaus grupių valgo vaisius, daržoves,
saldainius ar šokoladus dažniau nei berniukai, tačiau priešinga situacija dėl saldžių gėrimų,
bulvių traškučių ir greito maisto produktų vartojimo. Lietuvos vaikų kasdienis vaisių ir
daržovių vartojimas ženkliai krenta amžiaus tarpsnyje tarp 11 ir 15 metų [104]. Tokie lyties ir
amžiaus skirtumai būdingi moksleiviams iš daugelio HBSC šalių [63, 69, 95] ir taip pat
pastebėti kituose tyrimuose [32, 65, 87]. Šie tyrimai nustatė, kad vyresni moksleiviai yra linkę
vartoti mažiau vaisių ir daržovių nei jaunesni dėl išaugusios bendraamžių ir sumažėjusios tėvų
įtakos [65, 87].
2010 m. tyrimo rezultatai atskleidė, kad vaikams būdingas beveik nuolatinis
užkandžių kramsnojimas: pavalgius ir pusryčius, ir pietus, ir vakarienę. Pastebėta, kad šie
užkandžiai neretai yra saldūs, turintys labai didelę energinę vertę, bet mažai nutrientų.
Kiekvieną dieną užkandžius perka 10,2 proc. moksleivių, keliskart per savaitę juos perka 28,8
proc., o niekada neperka 39,1 proc. apklaustųjų. Kaip svarbiausią užkandžių valgymo
priežastį tiriamieji minėjo alkį (64,2 proc.) [89]. Kitų tyrimų duomenys atskleidžia, kad
moksleivių mityba nereguliari, tik pusė moksleivių pusryčiauja kiekvieną dieną, trečdaliui
būdingas užkandžiavimas įvairiu dienos metu [28].
2010 m. atliktas Vilniaus pedagoginio universiteto tyrimas parodė, kad
apklaustiesiems būdingas tam tikras požiūris į sveikatai nepalankų ir greitą maistą. Į tokį
maistą neigiamai žiūrėjo 47 proc. tiriamųjų [108]. 2010 m. vykdyto kito tyrimo duomenimis,
38 proc. apklaustųjų apie sveiko maitinimosi taisykles sužinojo mokykloje, 50,4 proc.
tiriamųjų norėtų gauti daugiau informacijos apie sveikatai naudingus ir nenaudingus
produktus, 44 proc. apklaustųjų domina maisto užteršimas ir ekologiškas maistas [89]. Tai
patvirtina ankstesnių tyrimų metu gautus duomenis, kad moksleiviai neturi tvirtų nusistatymų
dėl svarbiausių maisto grupių vartojimo, jie per mažai valgo produktus iš šių grupių, kurie turi
vitaminų, mineralinių medžiagų, baltymų ir sudėtinių angliavandenių [83]. Taip pat minėtas
tyrimas parodė, kad 65,3 proc. apklaustų moksleivių manė, kad jų šeimoje dedamos pastangos
tinkamai maitintis, 11,6 proc. teigė, kad to daryti jų šeimoje nesistengiama. Atkreiptinas
dėmesys į tai, kad, to pačio tyrimo duomenimis, moksleiviams trūksta žinių apie tinkamą
maitinimąsi, todėl vargu, ar jie gali tinkamai įvertinti jų šeimų mitybos įpročius [89].
Nors pedagogai palankiai vertina tai, kad mokykloje būtų analizuojamos su mityba
susijusios temos, bet tokio pobūdžio renginiai vyksta retai, o moksleiviai nedalyvauja veikloje
[108]. Teigiama, kad geras būdas moksleivius mokyti tinkamo maitinimosi būtų technologijų
pamokos, bet šio ir kitų dalykų mokytojai sveikos mitybos temą paliečia tik trumpai arba išvis
12
jos nedėsto. Tyrimų duomenys rodo teigiamą technologijų pamokų poveikį moksleiviams
renkantis maisto produktus ateityje [89].
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Vilniaus univeristeto medicinos
fakultetas ir Kauno medicinos universitetas parengė sveikos mitybos rekomendacijas [86]:
1. Valgyti dažniau augalinį nei gyvūninį, įvairų maistą.
2. Keliskart per dieną vartoti grūdinius produktus ar bulves.
3. Keliskart per dieną vartoti įvairias, geriau šviežias vietines daržoves ir vaisius (bent
400 g. dienoje)
4. Palaikyti normalų kūno svorį (KMI turi būti tarp 18,5 ir 25).
5. Mažiau vartoti riebalų, vartoti augalinius aliejus ir minkštus margarinus, o ne
gyvūninius riebalus.
6. Vietoje riebios mėsos ir mėsos produktų vartoti ankštines daržoves, žuvį, paukštieną
ar liesą mėsą.
7. Gerti liesą pieną, valgyti nesūrius ir liesus jo produktus (tokius kaip varškė, sūris,
jogurtas, rūgpienis ir kefyras).
8. Vengti produktų, kuriuose daug cukraus, vengti rafinuoto cukraus, saldžių gėrimų ir
saldumynų.
9. Nevartoti sūraus maisto. Bendras dienos druskos neturi viršyti vieno arbatinio
šaukštelio (5 g). Į šį kiekį įeina ir druska, gaunama su duona, sūdytais, rūkytais,
konservuotais produktais. Rekomenduojama vartoti joduotą druską.
10. Vengti alkoholio.
11. Maitintis reguliariai.
12. Suvartoti pakankamą kiekį skysčių, ypač vandens.
13. Kiekvieną dieną aktyviai judėti.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad reikia atsižvelgti į visas taisykles, o ne į kelias iš jų.
Norint, kad moksleiviai šias rekomendacijas geriau suvoktų ir vykdytų, yra pasiūlyta įvairių
sveikos mitybos ugdymo priemonių. Populiariausia iš jų - sveikos mitybos piramidė (1 pav.).
13
1 pav. Moksleiviams skirta sveikos mitybos piramidė [86]
1.2. Mitybos socialiniai netolygumai
Daugumoje Europos valstybių egzistuoja gyventojų sveikatos skirtumai [56], todėl jų
mažinimas yra tarp pagrindinių Europos sveikatos politikos tikslų [100]. Norint tai pasiekti
reikia nustatyti sveikatos skirtumų priežastis. Žinoma, kad jie priklauso nuo kultūrinių,
psichologinių, socialinių, ekonominių, aplinkos ir gyvensenos rodiklių. Labai svarbi mityba
[17, 36]. Atliktų mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad geresnės socialinės padėties gyventojai
maitinasi sveikiau už blogesnės socialinės padėties žmones [17, 36, 55, 75]. Geresnę socialinę
padėtį užimantys gyventojai dažniau vartoja vaisius ir daržoves, o mažiau – gyvūninius
14
riebalus. Turtingesniems būdingas dažnesnis naujų maisto produktų valgymas, o
neturtingesniems – tradiciniai mitybos įpročiai [27, 67, 76].
Geriausiai socialinė ir ekonominė padėtis apibūdinama pagal išsimokslinimą, profesiją
ir pajamas [46]. Išsimokslinimas dažnai naudojamas epidemiologiniuose tyrimuose
socialiniams sveikatos skirtumams įvertinti, nes jis kinta mažiausiai, jį galima įvertinti
objektyviai, išsimokslinimas susijęs su žmogaus darbu ir pajamomis. Lietuvoje buvo
išanalizuota mirtingumo priklausomybė nuo išsimokslinimo. Nustatyta, kad kuo didesnis
išsimokslinimas, tuo mažesnis mirtingumas [23, 42].
Standartizuotas bendrasis mirtingumas tarp pradinį išsimokslinimą turinčių žmonių
buvo 1,5 karto didesnis nei žmonių su aukštuoju išsilavinimu. Vyrų su pradiniu išsilavinimu
vidutinė būsimojo gyvenimo trukmė buvo 11,7 metų, o moterų 4,3 metų trumpesnė nei vyrų ir
moterų su aukštuoju išsimokslinimu [41]. 26,8 proc. vidutinės būsimojo gyvenimo trukmės
skirtumo tarp vyrų ir 44,9 proc. tarp moterų nulemta širdies ir kraujagyslių sistemos ligų.
Sergamumas širdies ir krajagyslių ir kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis turi ryšį su
mityba [19, 73]. Šių ligų rizika mažėja dėl daržovių, vaisių, žuvies, augalinių aliejų valgymo,
o didėja dėl riebių gyvūninių produktų vartojimo. Sudarant lėtinių ligų profilaktikos
programas reikia žinoti mitybos ypatumus, būdingus skirtingo išsilavinimo žmonių grupėms
[24].
Lietuvoje nuo 1994 m. vykdomas tarptautinis FINBALT HEALTH MONITOR
projektas. Vertintas mitybos įpročių ir išsimokslinimo ryšys tarp suaugusiųjų. Tyrimo
rezultatai parodė, kad žmonių su aukštuoju išsilavinimu mityba buvo sveikesnė nei turinčių
tik nebaigtą vidurinį išsilavinimą žmonių. Žmonės su aukštuoju išsimokslinimu dažniau
vartojo šviežius vaisius ir daržoves, valgė žuvį, maisto gaminimui naudojo aliejų, rečiau gėrė
natūralų kaimišką pieną. Aukštąjį išsilavinimą turinčios moterys rečiau vartojo mėsą nei
moterys su nebaigtu viduriniu išsilavinimu. Visgi žmonės su aukštuoju išsimokslinimu
dažniau sumuštiniams gaminti naudojo sviestą; vyrai dažniau vartojo fermentinį sūrį, o
moterys mažiau vartojo juodos duonos nei žmonės su nebaigtu viduriniu išsimokslinimu.
Nors 1994–2002 m. laikotarpiu visose išsimokslinimo grupėse mityba keitėsi, tačiau jos
skirtumai tarp grupių išliko. Norint sumažinti Lietuvos gyventojų sveikatos skirtumus reikia,
be kitų priemonių, gerinti ir mitybą, didžiausią dėmesį skiriant žmonėms su žemesnio
išsimokslinimu [24].
Kai kurie tyrimai nagrinėjo socialinius ir ekonominius sveiko maitinimosi bendroje
populiacijoje, įskaitant vaikus ir paauglius, veiksnius [87]. Nustatytas tiesioginis ryšys tarp
maisto vartojimo būdų ir pajamų, maisto produktų kainų, išsilavinimo, darbo, produkto
15
rinkodaros, žiniasklaidos ir kitų veiksnių. Priešingai nei suaugusiųjų, vaikų elgesį, susijusį su
mityba, lemia daugiau veiksnių. Vaikų mitybos įpročiai keičiasi priklausomai nuo šeimos
konteksto: šeimos valgomų valgių, tėvų mitybos žinių, vaikų auklėjimo stiliaus ir pan.
Mokyklos aplinka ir valstybinės mitybos rekomendacijos taip pat turi didelę reikšmę vaikų ir
paauglių sveikai mitybai. Nepaisant didėjančio susidomėjimo socialiniais ir ekonominiais
maisto vartojimo įpročių skirtumais, tiriančių vaikus ir paauglius tyrimų nėra daug, jie
atliekami nedaugelyje šalių ir dažnai naudoja neatspindinčias populiacijos imtis. Be to, sunku
lyginti šiuos tyrimus, nes skiriasi imčių sudarymo metodai ir mitybos įpročių nustatymas bei
socialiniai ir ekonominiai kintamieji [104].
Vaikai teikia pirmenybę maistui, kurį jau ankščiau valgė [8]. Maisto pasirinkimas taip
pat priklauso nuo individualių, socialinių ir kultūrinių veiksnių. Kai kurie iš šių veiksnių yra
endogeniški kiekvienam vaikui, bet kiti priklauso nuo aplinkos. Pastarieji apima maisto
produktus, prieinamus vaikams namuose ir už jų ribų, ir globėjų, ypač tėvų, elgesio modelį [5,
7, 8, 14]. Tyrimai keliose šalyse parodė, kad vaikų mitybos įpročiai ir valgymo modeliai yra
susiję su šeimos socialiniu ekonominiu statusu (SES) [1, 77]. Išsivysčiusiose šalyse paplitęs
nereguliarus valgymas ir užkandžiavimas, ypač tarp mergaičių iš žemos SES sričių [31], tuo
tarpu paaugliams iš aukštesnio socialinio ekonominio sluoksnio būdingas dažnesnis daržovių,
vaisių ir skaidulų gausaus maisto vartojimas bei mažesnis mėsos, mėsos produktų ir riebalų
vartojimas nei jų bendraamžių iš žemesnio socialinio ekonominio sluoksnio [77, 99].
Optimalus mikronutrientų kiekis svarbus ne tik sveikatai ir psichologinei paauglių
gerovei, bet ir jų augimui, ilgalaikei sveikatai ir vystymuisi [34]. Nors ir labai svarbu iš
visuomenės sveikatos perspektyvos [96], informacija apie paauglių maisto medžiagų
vartojimą retai buvo renkama besivystančiose šalyse, o jeigu ir buvo renkama, tai rėmėsi
mažomis, nereprezentatyviomis imtimis. Pastaraisiais dešimtmečiais mityba pastebimai
pasikeitė Brazilijoje ir vakarietiška mityba keičia tradicinę dietą, kurioje gausu grūdinių
produktų, tokių kaip ryžiai ir pupelės [48]. Brazilijoje atlikto tyrimo rezultatai prisideda prie
įrodymų, kad socialiniai ekonominiai veiksniai lemia mitybos bruožus [38]. Maisto produktų
kaina ir prieinamumas gali dalinai paaiškinti šį fenomeną. Dietos, kurios sudarytos iš maisto
produktų, kuriuose didelė maisto medžiagų koncentracija ir mažas energijos tankis, paprastai
yra brangesnės nei tos, kuriose gausu rafinuotų grūdų, pridėtinio cukraus ir riebalų [20].
Remiantis nacionalinės apklausos apie namų ūkiams prieinamą maistą duomenimis
Brazilijoje, salyginis vaisių, daržovių, pieno ir mėsos vartojimas didėja kartu su pajamomis,
nors šviežių daržovių vartojimas nedidelis net ir turtingiausiųjų grupėje [48]. Tas pats efektas
pastebėtas ir pagal tėvų išsilavinimo lygį: esantiems žemiausio tėvų išsilavinimo grupėje ir
16
esantiems žemų pajamų grupėje būdingesnis neadekvatus suvartojimas beveik visų maisto
medžiagų [38]. Tikėtina to priežastis yra ta, kad suaugusieji su aukštesniu išsilavinimo lygiu
turi daugiau žinių apie sveikus mitybos įpročius ir dėl to gali patys sveikiau maitintis ir daryti
įtaką savo vaikų maisto pasirinkimui [103].
Antalijoje buvo atliktas tyrimas, kuriame tirti miesto ir kaimo vietovėse gyvenantys
moksleiviai. Tirti jų maitinimosi įpročiai, nustatytas KMI, kreipiant dėmesį į jų šeimos
gyvenseną ir turtingumą. Dauguma moksleivių iš kaimo pusryčius valgydavo namie, o
moksleiviai iš miesto dažniausiai užkandžiaudavo mokykloje. Tarp kaimo moksleivių
nutukimas sudarė 4,3 proc., tarp miesto - 8,4 proc. [45] Manoma, kad tokį skirtumą lėmė
maitinimosi ir gyvenimo būdo skirtingumai tarp analizuotų moksleivių grupių [89].
Lyginant apklaustuosius pagal gyvenamąją vietą, didesnė dalis kasdien vartojančių
vaisius nustatyta tarp berniukų ir mergaičių, gyvenančių kaimo vietovėje, tuo tarpu daržovių
vartojimas labiau paplitęs tik tarp kaimo vietovėje gyvenančių berniukų. Reguliarus saldainių
ir šokoladų valgymas maždaug pusantro karto dažnesnis tarp vaikų iš kaimo vietovių, tuo
tarpu jų bendraamžiai iš miesto pusantro karto labiau linkę valgyti sausainius, pyragaičius ir
gerti saldžiuosius gėrimus. Tokie ryšiai gali būti paaiškinti šių produktų skirtingu
prieinamumu miesto ir kaimo vaikams [104]. Tyrimai JAV, pavyzdžiui, atskleidė, kad
gyvenimas arčiau prekybos centrų turi ryšį su padidėjusiu bulvių traškučių, šokolado ir baltos
duonos vartojimu [82]. Miesto rajono parduotuvės gali sudaryti pagrindinę riziką vaikų
mitybai, nes dažniausiai jose perkami žemos maistinės vertės, didelio energinio tankio maisto
produktai ir gėrimai, tokie kaip bulvių traškučiai, saldainiai ir cukrumi saldinti gėrimai [9]. Iš
kitos pusės, nors Lietuvos statistikos duomenimis, vidutinės disponuojamos pajamos namų
ūkiui per mėnesį miesto vietovėse yra daug didesnės nei kaimo vietovėse, išlaidų maistui
atveju yra priešinga situacija [53]. Dėl to ekonominiai skirtumai pagal gyvenamąją vietą
Lietuvoje yra ryškūs ir gali padėti paaiškinti mitybos netolygumus tarp moksleivių [104].
Vaisių ir daržovių vartojimas didėjo sulig šeimos SES ir šeimos materialiniu turtu
(vaikai, gyvenantys aukštos SES/ turtingose šeimose, buvo dukart labiau linkę kasdien valgyti
vaisius ir daržoves nei vaikai, gyvenantys žemos SES/ neturtingose šeimose). Be vaisių ir
daržovių valgymo, nustatyti ženklūs skirtumai tarp SES grupių saldainių ir šokolado
vartojimo atžvilgiu. Šie rezultatai galbūt gali būti paaiškinti didesnėmis tokių maisto produktų
kainomis Lietuvoje [104]. Yra ženklių įrodymų, kad egzistuoja ryšys tarp mažo namų ūkio
biudžeto maistui ir pigesnių, žemos maistinės vertės maisto produktų vartojimo [87]. Tyrimai
rodo, kad moksleiviai, kuriems būdingas maisto skurdas, yra mažiau linkę valgyti vaisius,
daržoves ir tamsią duoną, (OR kito nuo 0,66 iki 0,81) ir labiau linkę valgyti bulvių traškučius,
17
keptas bulvytes ir mėsainius (OR kito nuo 1.20 iki 1.62) [61]. Žemesnės vaisių ir daržovių
kainos, didesnės greito maisto kainos ir didesnis prekybos centrų prieinamumas yra susijęs su
didesniu vaisių ir daržovių vartojimu, ypač tarp paauglių, kuriems yra antsvorio rizika ir kurie
priklauso nuo žemo iki vidutinio SES [66, 88].
Pagal šeimos struktūrą galima numatyti mitybos netolygumus tarp Lietuvos paauglių,
tačiau tik mažesnio bulvių traškučių vartojimo ir didesnio daržovių vartojimo tarp mergaičių,
kurios gyvena pilnose šeimose, lyginant su nepilnomis, atveju [104]. Tyrimas atskleidė, kad
nepilnoms šeimoms būdinga mažesnė bendra mityba dėl mažesnių pajamų ir komforto
namuose [26, 37].
Lietuvoje tyrime nagrinėti socialiniai veiksniai labai pasikeitė analizuotu laikotarpiu
(2002 m., 2006 m. ir 2010 m.). Galimai šie veiksniai padarė įtaką jaunų žmonių maitinimosi
įpročiams ir sveikatai. Užfiksuota daugiau vaikų, gyvenančių mieste ir tų, kurie gyvena
nepilnose šeimose, nors pastebėti teigiami pokyčiai SES ir subjektyviame šeimos turtingumo
vertinime. Tuo tarpu šalyje pasikeitė daug makrosocialinių rodiklių ir dauguma jų pablogėjo
[34, 104]. Padidėjo nedarbas [53], šeimų su vaikais skurdo rizika [53], maisto kainos (ypač
vaisių ir daržovių, pieno produktų ir grūdų) – pakilo [50]. Socialinės aplinkos pokyčiai galėjo
turėti įtakos Lietuvos gyventojų, ypač vaikų, maitinimuisi [104]. Lyginant 2010 m. su 2002
m., didžiausias reikšmingas sumažėjimas pastebėtas nagrinėjant kasdieninį vaisių valgymą
(22,5 proc. tarp berniukų, 34,0 proc. tarp mergaičių) [104]. Dėl to tyrimo duomenys įrodo,
kad egzistuoja mitybos netolygumai tarp Lietuvos moksleivių ir kad dėl socialinių
ekonominių kliūčių vartojama mažiau vaisių ir daržovių [61, 78, 104].
Tyrimų duomenys rodo, kad vaisių ir daržovių programos mokyklose gali padidinti
vaisių ir daržovių vartojimą tarp vaikų 70 proc. [18] Šios programos duoda naudą gerindamos
vaikų iš žemos SES mitybą ir mažindamos sveikatos ir socialinius netolygumus [18, 91].
Nepalankaus sveikatai maisto vartojimo sumažėjimas pastebėtas 2010 m. abiems lytims. Ši
tendencija galėtų būti paaiškinta tuo, kad buvo įgyvendintos kelios sveikatos strategijos ir
intervencijos, tokios kaip vaisių ir pieno vartojimo skatinimo programos Lietuvos vidurinėse
mokyklose [51, 52, 104].
1.3. Socialinių netolygumų vertinimo metodai
Ankstesniame skyrelyje pateikti duomenys rodo, kad sveikatos socialinio netolygumo
problema yra aktuali įvairiose visuomenės sveikatos srityse, neišskiriant ir gyventojų mitybos.
Todėl šią problemą nagrinėjantys mokslininkai ieško būdų, kaip sveikatos socialinio
18
netolygumo mastą įvertinti universaliais, tinkančiais įvairioms situacijoms metodais.
Daugiausia šioje tyrimų srityje yra nuveikę J. P. Mackenbach ir A. E. Kunst [22, 33, 46, 56],
kurie pasiūlė sveikatos socialiniams netolygumams vertinti santykinį netolygumo indeksą RII
(angl. Relative Index of Inequality).
Sveikatos netolygumams vertinti yra pasiūlyta įvairių metodų, kurie skirstomi į dvi
grupes: 1) regresija pagrįsti netolygumo vertinimo metodai ir 2) apibendrinti netolygumų
vertinimo metodai [57].
Sveikatos netolygumą įvertinantys rodikliai naudojami norint nustatyti tam tikro
sveikatos rodiklio su pajamomis susijusio netolygumo laipsnį [40, 46, 97]. Pavyzdžiui, gali
būti naudojama nustatyti laipsnį, kuriuo sveikatos subsidijos vienose šalyse yra geriau
orientuotos į nepasiturinčiuosius nei kitose šalyse [12]. Taip pat gali būti vertinama,
sakykime, laipsnis, kuriuo vaikų mirtingumas yra netolygiau pasiskirstęs labiau paliečiant
neturtinguosius vienoje šalyje nei kitoje [98]. Dar gali būti nustatomas lygis, kuriuo
suaugusiųjų sveikatos netolygumai labiau pasireiškia vienose šalyse nei kitose ir panašiai
[92].
1.3.1. Regresija pagrįsti netolygumo vertinimo metodai. Santykinis netolygumo indeksas
Santykinis netolygumo indeksas (RII) naudojamas norint palyginti atvejo, paprastai
mirties ar ligos, dažnumą tarp priklausančiųjų žemiausiam ir aukščiausiam socialiniam
ekonominiam statusui. Sakykime, kad kiekvienas asmuo dominančioje populiacijoje priklauso
x socialiniam sluoksniui. Dydis x kinta tarp 0 (pats žemiausias SES) ir 1 (pats aukščiausias
SES), o dominančios išeities dažnumas yra f(x) asmenims su x socialiniu sluoksniu. RII
apibrėžiamas kaip f(1)/f(0), t. y. atvejo dažnių santykis (dažnai hipotetinis) dviems asmenims
su žemiausia ir aukščiausia SES. Praktikoje f(x) yra nežinomas ir turi būti apskaičiuojamas
pagal turimus duomenis, kur asmenys yra suskirstyti į k socialinių klasių taip, kad x parodo,
kuriai iš socialinių klasių priklauso tiriamasis asmuo [79].
Tiriamoji populiacija gali būti ne tik padalinta į k socialinių klasių, bet ir suskirstyta į l
grupių, kurios atitinka tam tikro standartizuojančio rodiklio skirtingus lygius. Pavyzdžiui, šis
rodiklis gali būti amžius ir l grupių gali būti tiriamųjų amžiaus grupė, sakykime, penkių ar
dešimties metų intervaluose. Tarkime, kad dominanti išeitis yra mirtis. Sakykime, kad atvejų
skaičius j amžiaus grupėje ir i socialiniame sluoksnyje yra tij ir kad mirčių per tiriamąjį
laikotarpį šioje grupėje yra dij. Tai padarius, RII yra vis dar reikšmingai apibrėžiamas kaip
f(1)/f(0): mirties dažnio koeficientas asmenims iš tos pačios amžiaus grupės ir priešinguose
19
socialinės skalės galuose. Tokiu būdu RII apskaičiuojamas kiekvienoje amžiaus grupėje ir
lygindami skaičiavimo rezultatus galime nustatyti, kurioje amžiaus grupėje mirčių dažnio
priklausomybė nuo socialinio netolygumo yra didžiausia (arba mažiausia).
Šio palyginti paprasto rodiklio RII skaičiavimas, deja, vykdomas darant kai kurias
prielaidas apie funkcinę priklausomybę f(x). Jos reikalingos tam, kad būtų galima apskaičiuoti
reikšmes f(0) ir f(1), įgijant x hipotetines reikšmes 0 (galimai žemiausias socialinis sluoksnis)
ir 1 (galimai aukščiausias socialinis sluoksnis). Uždavinys tampa dar sudėtingesnis, kai
tiriamoji populiacija gali būti padalinta į k ne vienodo, bet skirtingo dydžio socialinių klasių.
Dėl šių priežasčių tyrėjai pasirenka įvairias f(x) išraiškas.
Pati paprasčiausia funkcijos f(x) išraiška randama taikant tiesinės regresijos metodą.
Tokia funkcijos išraiška rodo, kad nagrinėjamų atvejų dažnis kinta (didėja arba mažėja)
proporcingai didėjant socialiniam sluoksniui. Tiesinio modelio taikymas grafiškai
pavaizduotas 2 pav.
2 pav. Santykinio netolygumo indekso RII skaičiavimo paaiškinimas taikant f(x) tiesinę
išraišką
Pateiktame pavyzdyje tiriamoji populiacija padalinta į 5 socialinius sluoksnius,
sunumeruotus nuo 1 iki 5. Tarkime, kad, sudarant N dyžio imtį, iš kiekvieno socialinio
sluoksnio į imtį pateko n1, n2, n3, n4 ir n5 asmenų (n1+ n2+ n3+ n4 + n5 = N), todėl atitinkamų
socialinių sluoksnių dalys visoje imtyje yra n1/N, n2/N, n3/N, n4/N ir n5/N. 2 pav. pavaizduotų
stulpelių aukštis rodo tiriamųjų atvejų dažnį socialiniame sluoksnyje, o stulpelių plotis yra
proporcingas atitinkamo socialinio sluosnio daliai imtyje. Akivaizdu, kad
20
n1/N+n2/N+n3/N+n4/N+n5/N =1, o dydis x yra komuliatyvinė imties dalis. Ieškomoji funkcija
aproksimuoja stulpelių viršūnių vidurines dalis (grafike jos pavaizduotos taškais). Ieškomoji
funkcija turi tiesinę išraišką
f(x) = a + b * x, kur a ir b yra iš tyrimo duomenų surandami parametrai. Naudojantis pateiktu
grafiku nesunku įsitikinti, kad f(0) = a ir f(1) = a + b. Todėl RII = (a + b)/a.
Funkcijos f(x) išraiška gali būti ir kitokia nei tiesinė. Tais atvejais, kai vertinami
dvinarių (binarinių) sveikatos rodiklių socialiniai netolygumai, kai kurie autoriai
[Vandenheede et al., 2014] taiko logistinę f(x) išraišką (dvinaris kintamasis įgyja reikšmes 0
arba 1, reiškiančias ,,ne atvejų" ir ,,atvejų" kodus, o kintamasis x laikomas tolygiuoju
kintamuoju, kintančiu nuo 0 iki 1). Tokiame modelyje RII rodiklio analogas yra galimybių
santykis OR = exp B, kur B yra logistinės regresijos koeficientas. Galimybių santykis OR
parodo, kiek kartų didesnė yra ,,atvejo" galimybė, kai x = 1 (galimai aukščiausias socialinis
sluoksnis), lyginant su ,,atvejo" galimybe, kai x = 0 (galimai žemiausias socialinis sluoksnis).
Kitose studijose taikoma funkcijos f(x) aproksimacija Puasono regresija [43, 93].
1.3.2. Apibendrinti netolygumų įvertinimai. Sveikatos koncentracijos indeksas
Apibendrinti sveikatos netolygumų vertinimo metodai taikomi tais atvejais, kai
tiriamieji gali būti grupuojami į dvi grupes, pavyzdžiui, sveiki ir sergantys, tačiau tyrėjus
domina ne šių būsenų dažnis įvairiuose socialiniuose sluoksniuose, o pačių socialinių
sluoksnių pasiskirstymai tiriamųjų grupėse. Ieškoma būdų, kaip išmatuoti šių pasiskirstymų
skirtumą. Tarp šių metodų dažnai naudojamas sveikatos koncentracijos metodas (angl. Health
Concentration Index). Norėdami paaiškinti šio metodo esmę, pasinaudosime pav. 3.
Tarkime, kad egzistuoja populiacija, kurioje nėra jokio sveikatos netolygumo, t. y.
visuose socialiniuose sluoksniuose yra vienodas sveikų (arba sergančių) procentas. Tokiu
atveju kuo didesnę populiacijos dalį paimsime, tuo didesnę dalį sveikų (arba sergančių) joje
rasime. Vaizduodami šią priklausomybę grafiškai turėsime 45° liniją nuo koordinačių
pradžios iki viršutinio dešiniojo taško (x ašis atspindi imties, padalintos pagal gyvenimo lygį,
pradedant neturtingiausiais, sukauptą (komuliatyvinį) dalį, kintančią nuo 0 iki 1, o y ašis
parodo sukauptą sveikų tiriamųjų dalį, kintančią nuo 0 iki 1). Realioje populiacijoje, kurioje
egzistuoja sveikatos socialiniai netolygumai, tiesinės priklausomybės nėra - sukauptos
sveikatos rodiklio dalies priklausomybė nuo sukaupto populiacijos socialinio neturtingumo
turi kreivės formą. Ši kreivė vadinama koncentracijos kreive. Koncentracijos rodiklis
apibrėžiamas kaip dvigubas plotas tarp koncentracijos kreivės ir socialinės lygybės linijos
21
(45° linijos nuo koordinačių pradžios iki viršutinio dešiniojo taško). Tuo atveju, jeigu nėra su
pajamomis susijusios nelygybės, koncentracijos rodiklis lygus nuliui. Sutarta, kad rodiklis yra
neigiamas, kai kreivė yra virš lygybės linijos, rodydamas sveikatos rodiklio neproporcingą
koncentraciją tarp neturtingųjų; teigiamas, kai kreivė yra žemiau lygybės linijos. Jei sveikatos
rodiklis yra ,,blogas“, pavyzdžiui, liga, koncentracijos rodiklio neigiama reikšmė reiškia ligos
didesnį paplitimą tarp neturtingųjų [68].
Sukaupta
sveik
ų t
iria
mųjų
dalis
Sukaupta populiacijos, išrikuotos pagal SES, dalis0
0
1
1
3 pav. Koncentracijos indekso skaičiavimo paaiškinimas
Sveikatos koncentracijos indeksas pastaruoju metu plačiai taikomas vertinant
socialinius sveikatos netolygumus. Pavyzdžiui, E. K. Morasae et al. [62] taikė šį indeksą
tirdami psichinės sveikatos sutrikimų socialinius netolygumus, O. Alaba et al. [2] panaudojo
šį indeksą nagrinėdami suaugusiųjų antsvorio paplitimo socialinius netolygumus. Tiesioginis
šio rodiklio skaičiavimas, deja, nėra galimas taikant standartines SPSS arba kitų paketų
procedūras, tačiau juo remiantis galima nustatyti veiksnius, nuo kurių labiausiai priklauso
socialiniai sveikatos netolygumai.
Literatūros apžvalgos apibendrinimas. Išanalizavus apžvalgoje pateiktus darbus
galima pastebėti, kad tiek užsienio, tiek Lietuvos mokslininkų duomenimis, vaikų ir paauglių
mityba nėra sveika. Tai kelia susirūpinimą, nes būdent šiuo žmogaus amžiaus laikotarpiu
formuojasi mitybos įpročiai, kurie dažnai išlieka ir visą gyvenimą. Įrodyta, kad tarp veiksnių,
lemiančių vaikų mitybą, yra šeimos socialinė padėtis. Tačiau tyrimų, analizuojančių vaikų
mitybos socialinius netolygumus, yra mažai.
22
Sveikatos socialiniams netolygumams vertinti dažniausiai naudojami du skaičiavimo
principai: santykinis netolygumo indeksas ir sveikatos koncentracijos indeksas.
Suprantamesnis ir lengviau skaičiuojamas yra santykinis netolygumo indeksas.
23
2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS
2.1. Tyrimo organizavimas
Lietuvos moksleivių mitybos tyrimą organizavo Lietuvos sveikatos mokslų
universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instuto
Vaikų ir jaunimo sveikatos laboratorija. Tyrimo vadovas – prof. habil. dr. A. Zaborskis.
Vykdant tyrimą buvo bendradarbiaujama su savivaldybių visuomenės sveikatos biurais.
Tyrimo vykdymui pritarė Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, jam vykdyti
gautas Bioetikos komiteto leidimas (1 priedas). Tyrimas atrinktose mokyklose vyko tik gavus
jų vadovų sutikimą. Moksleivių tėvams išdalinti informaciniai lapeliai apie vykdomą tyrimą ir
prašoma jų sutikimo apklausti vaiką. Remiantis biomedicinių tyrimų etiniais reikalavimais, jei
tiriamieji yra jaunesni 16 metų, tyrime galėjo dalyvauti tik tie moksleiviai, kuriems sutikimo
dalyvauti tyrime formą pasirašė abu tėvai.
2. 2. Tiriamieji ir jų imtis
Tyrime dalyvavo septintų, devintų ir vienuoliktų klasių moksleiviai.
Siekiant optimizuoti tyrimą – taupyti tyrimui skirtas lėšas ir mažinti mokyklinio darbo
trikdžius – prieš pradedant tyrimą buvo apskaičiuota tyrimo imtis. Tiriamųjų skaičius,
reikalingas patikimoms išvadoms gauti, buvo apskaičiuotas padarius tokias prielaidas:
- Išvadų patikimumas: 95 proc. (α=0,05);
- Kriterijaus galingumas: 80 proc. (β=0,20);
- Tiriamų atvejų dažnumas: ν1=50 proc.;
- Minimalus identifikuotinas atvejų dažnumo skirtumas tarp tiriamųjų grupių: ν1 –
ν2=10 proc. (skirtumo ženklas nežinomas).
Norint, kad nagrinėjami dažniai patikimai skirtųsi, pakankamas tiriamųjų skaičius
kiekvienoje grupėje apskaičiuojamas taikant šią formulę [94]:
),()(
)1()1(2
21
2211
fn
.
Įprastų α ir β pasirinkimų ir dvipusio testo atveju f(α,β) = 7,9. Įstatę į formulę kitas
reikšmes, apskaičiuojame n = 388, kas reiškia, kad kiekvienoje tiriamųjų grupėje turi būti po
388 paauglių. Planuota palyginti duomenis tarp berniukų ir mergaičių išskiriant 3 amžiaus
24
grupes, todėl bendras grupių skaičius yra 6. Todėl bendras ištirtų moksleivių skaičius turėtų
būti ne mažesnis už 388 x 6 = 2328.
Tyrimų mokyklose patirtis rodo, kad apie 25 proc. tyrimui atrinktų moksleivių
nepavyksta apklausti (tyrimo dieną praleidžia pamokas arba atsisako dalyvauti tyrime). Todėl
sudarant tiriamųjų imtį, ji privalo būti didinama atitinkamu dydžiu: 2328 + 2328 x 0,25 =
2910. Kadangi tyrimui bus atrenkami ne individai, o jų grupės (klasės), dėl galimos individų
sąveikos grupėse imties dydis privalo būti padidintas dar 10 – 30 proc. [72] Taigi
apskaičiuotas galutinis imties dydis lygus numatomas apie 4300 moksleivių.
Buvo siekiama, kad tiriamųjų imtis reprezentuotų visas Lietuvos mokyklas vietovės
(didžiųjų šalies miestų, rajonų centrų ar mažų miestelių) ir kalbos, kuria vykdomas mokymas
(lietuvių, rusų ar lenkų), atžvilgiu. Imtis atrinkta naudojant atsitiktinumo principą ir taikant
hierarchinės atrankos schemą. Iš pradžių atsitiktiniu būdu atrenkamos savivaldybės, po to -
mokyklos ir paskutiniame atrankos etape – klasės, jei atrinktoje mokykloje yra kelios
paralelinės to paties lygio klasės. Tyrime dalyvauti buvo numatyta kviesti visus atrinktos
klasės moksleivius, nežiūrint jų amžiaus.
2.3. Tyrimo metodas ir procedūros
Moksleivių tyrimas vyko anoniminės apklausos metodu. Apklausoms buvo naudota
anoniminė anketa, kurią sudarė tyrėjų grupė, remdamasi HBSC tyrimo patirtimi ir šiame
tyrime taikyta anketa [16]. Darbo autorė šiame tyrime dalyvavo rengiant anketos klausimus,
skirtus aprašyti moksleivio šeimos socialinę ekonominę būklę.
Šiame darbe analizuojama, kaip moksleiviai atsakė į klausimus apie mitybą ir šeimos
socialinę ekonominę būklę.
Tirdami moksleivių mitybą siekėme išsiaiškinti, kaip dažnai moksleiviai valgo arba
geria šiuos maisto produktus, kurie būdingi sveikai mitybai arba paauglystės laikotarpiui:
- vaisius;
- daržoves;
- saldainius, šokoladą;
- tortą, pyragaičius, sausainius;
- traškučius;
- greito maisto produktus (picą, mėsainius, kebabus ir pan.);
- kokakolą, fantą ar kitus putojančius saldžius gėrimus.
25
Buvo pateikti tokie galimi atsakymai į šiuos klausimus: 1) niekada; 2) rečiau nei kartą
per savaitę; 3) kartą per savaitę; 4) 2-4 dienas per savaitę; 5) 5-6 dienas per savaitę; 6)
kasdien, kartą per dieną; 7) kasdien, kelis kartus per dieną. Apibendrinant duomenis, 1-5 ir 6-
7 atsakymų variantai apie vaisius ir daržoves buvo apjungti į dvi kategorijas, pavadintas „retai
valgoma“ ir „dažnai valgoma“. Sveikatai nepalankių maisto produktų (saldainių, šokolado,
torto, pyragaičių, sausainių, traškučių, greito maisto produktų, putojančių saldžių gėrimų) 1-3
atsakymų variantai buvo apjungti į „retai valgoma“, o 4-7 į „dažnai valgoma“.
Moksleivių mityba analizuota atsižvelgiant į tiriamųjų lytį, amžių (klasę, kurioje
tiriamieji mokosi) ir socialinius veiksnius (gyvenamąją vietą, šeimos socialinį-ekonominį
statusą (SES)). Šie veiksniai buvo apibrėžti taip:
- gyvenamoji vieta: gyvena mieste (dideliame mieste arba rajono/savivaldybės centre);
gyvena kaime (mažame miestelyje arba kaime);
- šeimos socialinis ekonominis statusas SES.
Moksleivių šeimos SES įvertinimas atliktas pagal HBSC tyrimo metodiką. Analizuoti
atsakymai į keturis klausimus (1 lentelė). Kiekvienam atsakymui priskirtas balas. Visų keturių
atsakymų balai susumuoti. Didžiausia galima suma buvo 7 balai (aukščiausias SES
sluoksnis), žemiausias – 0 balų (žemiausias SES sluoksnis). Be to, duomenų analizės metu
moksleivių šeimos suskirstytos į tris socialines grupes: iki 3 balų – neturtinga šeima, 4 ir 5
balai – vidutiniškai turtinga, 6 ir 7 balai – turtinga šeima.
1 lentelė. Socialinės ekonominės situacijos įvertinimo klausimai
Klausimas Galimi atsakymai Priskirti balai
Ar Tavo šeima turi
kompiuterį?
Nė vieno
Vieną
Du
Tris ar daugiau
0
1
2
2
Kiek kartų per pastaruosius
12 mėnesių Tu kartu su visa
šeima iškylavai arba vykai į
keliones?
Nė karto
1 kartą
2 kartus
Daugiau nei 2 kartus
0
1
2
2
Ar Tavo šeima turi
automobilį?
Ne
Taip, vieną
Taip, du arba daugiau
0
1
2
Ar Tu turi savo atskirą
kambarį?
Ne
Taip
0
1
26
Apklausa vyko klasėse. Atlikti apklausą padėjo klasių auklėtojai, kurie laikėsi
nurodymų, surašytų instrukcijoje, ir užtikrino apklausoje dalyvavusių moksleivių
anonimiškumą.
Apklausos duomenys buvo užkoduoti ir suvesti į kompiuterinę duomenų bazę.
Paprastai prieš apklausas klausimynai yra išbandomi. Šiame tyrime, norėdami
patikrinti tyrimo klausimyno patikimumą, apklausėme po dvi septintąsias, devintąsias ir
vienuoliktąsias klases – iš viso 108 moksleivius. Apklausą pakartojome po dviejų savaičių.
Atsakymai buvo palyginti naudojant kappa statistiką (jos artimos 1 reikšmės rodo didelį
tiriamo požymio stabilumą, t.y. abiejuose tyrimuose apklaustieji į tą patį klausimą atsakinėja
vienodai). Tokios analizės rezultatai, pateikti 2 lentelėje, rodo, kad tiriamieji apie savo šeimos
turtinę padėtį (kompiuterių, automobilių ir atskiro kambario vaikui turėjimą) abiejuose
tyrimuose atsakinėjo ypatingai vienodai, tačiau atsakymai apie iškylas su šeima pasižymėjo
mažesniu stabilumu.
2 lentelė. Socialinės ekonominės situacijos įvertinimo klausimų patikimumo vertinimas
test-retest metodu
Klausimas Kappa statistika
Ar Tavo šeima turi kompiuterį? 0,937***
Kiek kartų per pastaruosius 12 mėnesių Tu
kartu su visa šeima iškylavai arba vykai į
keliones?
0,660***
Ar Tavo šeima turi automobilį? 0,870***
Ar Tu turi savo atskirą kambarį? 0,973***
*** p<0,001 tikrinant hipotezę, kad kappa=0.
2.4. Tiriamųjų kontingento charakteristika
Iš viso tyrimo metu apklausti 3465 Lietuvos moksleiviai, 1663 (48,0 proc.) berniukai
ir 1802 (52,0 proc.) mergaitės. Tiriamųjų skirstinys pagal lytį ir klases (amžių) pateiktas 3
lentelėje. Pasiskirstymas pagal klases panašus: septintosios klasės moksleivių apklausta 1160
(tai sudaro 33,5 proc. visų apklaustųjų), devintosios – 1212 (35,0 proc.), vienuoliktosios –
1093 (31,5 proc.). Mergaitės ir berniukai tarp septintokų ir devintokų pasiskirstę vienodai, o
tarp vienuoliktokų mergaičių buvo daugiau (skirtumas sudaro 19,4 proc.).
27
3 lentelė. Klasių sudėtis pagal moksleivių lytį
Klasė
Lytis
Berniukai Mergaitės Iš viso
n proc. n proc. n proc.
Septintoji 597 51,5 563 48,5 1160 100
Devintoji 626 51,7 586 48,3 1212 100
Vienuoliktoji 440 40,3 653 59,7 1093 100
Iš viso 1663 48,0 1802 52,0 3465 100
4 lentelėje pateikta apklaustųjų skirstinys pagal gyvenamąją vietą ir lytį. Tiriamieji,
gyvenantys mieste ir kaime, pasiskirstę panašiai (atitinkamai 1759, 51,0 proc. ir 1690, 49,0
proc.).. Mieste ir kaime gyvenančių moksleivių pasiskirstymas pagal lytį panašus: berniukai
sudaro 46,8 proc. apklaustųjų, gyvenančių mieste, mergaitės – 53,2, o kaime gyvenančiųjų -
48,9 proc. ir 51,1 proc. atitinkamai.
4 lentelė. Tiriamųjų skirstinys pagal gyvenamąją vietą ir lytį.
Gyvenamoji
vieta
Lytis
Berniukai Mergaitės Iš viso
n proc. n proc. n proc.
Miestas 824 46,8 935 53,2 1759 100
Kaimas 827 48,9 863 51,1 1690 100
Iš viso 1651 47,9 1798 52,1 3449 100
2.5. Statistinė duomenų analizė
Duomenims analizuoti naudota programų paketo SPSS for Windows versija 17.0.
Atsakymų dažniai apskaičiuoti naudojant procedūrą ,,Frequencies“ ir vertinant atsakymo
varianto atvejų skaičių ir tikrąjį procentą (apskaičiuotą atmetus neatsakiusius į klausimą).
Taip pat naudota funkcija ,,Crosstabs“ siekiant nustatyti kokybinių kintamųjų sąsajas. Tokių
kintamųjų ryšiai vertinti taikant Pirsono chi kvadrato (χ2) kriterijų. Naudoti šie statistinio
reikšmingumo lygiai: p≤0,05, p≤0,01 ir p≤0,001, lentelėse ir grafikuose pažymėti atitinkamai
kaip *, ** ir ***.
28
Pagrindinę statistinės analizės dalį sudarė santykinio netolygumo indekso RII
apskaičiavimas. Šio indekso apskaičiavimas buvo vykdomas taikant SPSS logistinės analizės
procedūrą. Norint pasinaudoti šia procedūra, prieš tai reikėjo įvertinti kiekvieno tiriamojo
šeimos SES ir apskaičiuoti SES „stulpelio vidurio tašką“ (SVT). Šie skaičiavimai vyko tokiais
etapais:
1. Taikant šeimos socialinio ekonominio statuso įvertinimo klausimus (žr. 1
lentelę), kiekvienam tiriamajam apskaičiuota SES balų suma, kuri išsaugojama
duomenų bazėje.
2. Surandamas tiriamųjų skirstinys pagal SES balų sumą, t.y. kokia dalis tiriamųjų
įgijo 0, 1, 2, … balų (maksimali balų suma buvo 7).
3. Apskaičiuojami stulpelių vidurio taškai (SVT) taikant formules:
SVT0 = f0/2;
SVT1 = f0 + f1/2;
SVT2 = f0 + f1 + f2/2;
…
SVT7 = f0 + f1 + f2 + f3 + f4 + f5 + f6 + f7/2,
kur fi yra dalis tiramųjų, įgijusių i SES balų (i = 0, 1, …, 7).
4. Duomenų bazėje sukuriamas naujas kintamasis SVT. Tiriamiesiems, įgijusiems i
SES balų, SVT kintamajam priskiriama SVTi reikšmė.
5. Skaičiavimai kartojami tiriamųjų grupėse, sudarytose pagal lytį, klasę,
gyvenamąją vietą.
Skaičiavimai pateikti 5 lentelėje (čia skirstiniai pateikiami procentais).
29
5 lentelė. Stulpelių vidurinių taškų apskaičiavimas
Visi moksleiviai
SES balų suma (i) 0 1 2 3 4 5 6 7
Balų pasiskirstymas
(fi) 0,8 2,6 6,0 10,4 17,2 21,5 23,4 18,1
SVTi 0,4 2,1 6,4 14,6 28,4 47,8 70,3 91,1
Berniukai
Balų pasiskirstymas
(fi) 0,9 1,9 5,1 10,4 16,5 20,4 24,7 20,2
SVTi 0, 5 1,9 5,4 13,1 26,6 45,0 67,6 90,0
Mergaitės
Balų pasiskirstymas
(fi) 0,7 3,1 6,8 10,4 17,8 22,8 22,2 16,2
SVTi 0,4 2,3 7,2 15,8 29,9 50,2 72,7 91,9
Septintokai
Balų pasiskirstymas
(fi) 1,7 2,8 5,5 10,1 16,3 20,0 24,8 18,8
SVTi 0,9 3,1 7,3 15,1 28,3 46,4 68,8 90,6
Devintokai
Balų pasiskirstymas
(fi) 0,6 2,7 6,7 10,2 17,6 22, 23,0 17,1
SVTi 0,3 2,0 6,65 15,1 29,0 48,8 71,3 91,34
Vienuoliktokai
Balų pasiskirstymas
(fi) 0,2 20 5,8 10,9 17,7 22,6 22,4 18,5
SVTi 0,1 1,2 5,1 13,5 27,8 47,9 70,4 90,9
Gyvenantieji mieste
Balų pasiskirstymas
(fi) 0,5 2,0 3,9 8,5 16,1 22,2 25,0 21,7
SVTi 0,3 1,5 4,5 10,7 23,0 42,1 65,7 89,1
Gyvenantieji kaime
Balų pasiskirstymas
(fi) 1,1 3,1 8,1 12,3 18,3 21,0 21,7 14,3
SVTi 0,55 2,7 8,3 18,5 33,8 53,4 74,8 92,8
Siekiant nustatyti įvairių maisto produktų vartojimo santykinį netolygumo indeksą
(RII) tarp ištirtų paauglių, taikyta vienaveiksnė ir daugiaveiksnė logistinė regresinė analizė.
Šioje analizėje kintamasis SVT laikytas tolygiuoju kintamuoju. Šiam kintamajam
apskaičiuotas galimybių santykis OR parodo, kiek kartų didesnę galimybę sveikai maitintis
turi asmenys iš pačių turtingiausiųjų šeimų lyginant juos su asmenimis iš pačių
neturtingiausiųjų šeimų. Daugiaveiksnės analizės atveju duomenys suvienodinti pagal lytį,
amžių ir gyvenamąją vietą. Apskaičiuotas įvairių maisto produktų vartojimo santykinis
netolygumo indeksas (RII) lyginant berniukus ir mergaites, taip pat paauglių grupes pagal
klases ir gyvenamąją vietą (miestą ir kaimą).
30
2.6. Magistrantės indėlis į vykdytą tyrimą
Atliktą didelės apimties tyrimą vykdė keletas tyrėjų. Dalyvavau ruošiant tiriamiesiems
klausimus apie jų šeimos socialinę ekonominę padėtį, parengiau šeimos turtingumo vertinimo
metodiką. Drauge su kita magistrante įvykdžiau tyrime taikyto klausimyno patikimumo
vertinimą test-retest metodu, vedžiau atlikto pagrindinio tyrimo surinktus duomenis į
kompiuterį. Šis parengtas magistrinis darbas, kartu su jo literatūros analize, duomenų
statistine analize ir rezultatų interpretacija, yra savarankiškas darbas.
31
3. REZULTATAI
3. 1. Socialinės moksleivių padėties įvertinimas
Daugiausia (44,9 proc.) apklaustų berniukų gyvena aukštos SES šeimose (6 lentelė),
mažiausia – žemos (18,3 proc.). Dauguma mergaičių taip pat iš vidutinės ir aukštos SES
šeimų (40,6 proc. ir 38,6 proc. atitinkamai). Iš viso moksleiviai iš turtingiausių ir vidutinio
turtingumo šeimų sudaro po panašią dalį – po 41,5 proc. ir 38,8 proc. atitinkamai, o beveik
kas penktas (19,7 proc.) moksleivis yra kilęs iš neturtingos šeimos.
6 lentelė. Mergaičių ir berniukų šeimų turtingumas
Šeimos SES
Iš viso Žema Vidutinė Aukšta
Lytis
Berniukai n 296 597 728 1621
proc. 18,3 36,8 44,9 100,0
Mergaitės n 376 726 687 1789
proc. 21,0 40,6 38,4 100,0
Iš viso n 672 1323 1415 3410
proc. 19,7 38,8 41,5 100,0
Visose klasėse daugiausia moksleivių iš turtingiausių šeimų, mažiausia – apie
penktadalį – iš neturtingiausių (7 lentelė). Tarp septintokų moksleiviai iš aukštos SES šeimų
sudaro didžiausią dalį – 43,7 proc. Atitinkamai, septintoje klasėje mažiau moksleivių iš
vidutinio turtingumo šeimų nei kitose klasėse: čia jie sudaro 36,3 proc. Devintoje ir
vienuoliktoje klasėse vidutinės ir aukštos SES šeimų vaikai sudaro panašią dalį, atitinkamai
39,7 proc ir 40,1 proc. bei 40,3 proc. ir 40,8 proc.
7 lentelė. Įvairių klasių moksleivių šeimų turtingumas
Šeimos SES
Iš viso Žema Vidutinė Aukšta
Klasė
Septintoji n 228 412 496 1136
proc. 20,1 36,3 43,7 100,0
Devintoji n 243 477 482 1202
proc. 20,2 39,7 40,1 100,0
Vienuoliktoji n 205 438 444 1087
proc. 18,9 40,3 40,8 100,0
Iš viso n 676 1327 1422 3425
proc. 19,7 38,7 41,5 100,0
32
Moksleiviai iš vidutiniškai turtingų šeimų mieste ir kaime sudaro panašią moksleivių
dalį (atitinkamai 38,3 proc. ir 39,3 proc., 8 lentelė). Tyrimo rezultatai rodo, kad moksleivių iš
turtingų šeimų mieste gyvena net dešimčia procentų daugiau nei kaime (mieste 46,7 proc.,
kaime 36,0 proc.). Atitinkamai žemos SES šeimų vaikų daugiau gyvena kaime (mieste 15,0
proc., kaime 24,6 proc.).
8 lentelė. Mieste ir kaime gyvenančių moksleivių šeimų turtingumas
Šeimos SES
Iš viso Žema Vidutinė Aukšta
Gyvenamoji
vieta
Miestas n 261 668 814 1743
proc. 15,0 38,3 46,7 100,0
Kaimas n 410 655 600 1665
proc. 24,6 39,3 36,0 100,0
Iš viso n 671 1323 1414 3408
proc. 19,7 38,8 41,5 100,0
3. 2. Moksleivių mitybos įpročių įvertinimas
Atlikus tyrimo duomenų analizę paaiškėjo, kad egzistuoja statistiškai reikšmingas
ryšys tarp vaisių valgymo dažnumo ir trijų veiksnių: lyties, klasės ir gyvenamosios vietos (9
lentelė). Beveik dešimt procentų daugiau mergaičių valgo dažnai vaisius nei berniukai
(atitinkamai 38,3 proc. ir 28,6 proc.). Taip pat pastebėtina, kad septintokai dažniausiai valgo
vaisius, o vyresnėse klasėse vaisių valgymas palaipsniui mažėja. Šešiais procentais daugiau
vaikų, gyvenančių mieste valgo pakankamai vaisių nei gyvenančių kaime (atitinkamai 35,3
proc. ir 29,2 proc.). Iš viso tik kas trečias moksleivis dažnai vartoja vaisius (32,4 proc.).
9 lentelė. Vaisių valgymo dažnumo pasiskirstymas pagal lytį, klasę ir gyvenamąją vietą
Valgo retai Valgo dažnai
n proc. n proc.
Berniukai 1037 71,2 420 28,8 χ2=16,512, lls=1,
p=0,000 Mergaitės 1020 64,3 567 35,7
Septintokai 685 65,0 369 35,0
χ2=6,541, lls=2, p=0,038 Devintokai 731 67,6 351 32,4
Vienuoliktokai 649 70,4 273 29,6
Gyvenantys mieste 1026 64,7 560 35,3 χ2=12,777, lls=1,
p=0,000 Gyvenantys kaime 1031 70,8 426 29,2
Tyrimo rezultatai rodo, kad daržovių valgymui statistiškai reikšmingą įtaką turi
mokinio lytis ir gyvenamoji vieta (10 lentelė). Mergaitės beveik dešimčia procentų daržoves
33
valgo dažniau nei berniukai (atitinkamai 38,3 proc. ir 28,6 proc.). Moksleiviai, kurie gyvena
mieste jas dažniau valgo negu gyvenantieji kaime penkiais procentais (atitinkamai 36,1 proc.
ir 30,9 proc.). 32,5 proc. septintokų pakankamai valgo daržovių, o tarp vienuoliktokų tokių
moksleivių šiek tiek daugiau - 35,7 proc. Iš viso daržovių dažnai vartoja trečdalis moksleivių
(33,5 proc.).
10 lentelė. Daržovių valgymo dažnumo pasiskirstymas pagal lytį, klasę ir gyvenamąją
vietą
Valgo retai Valgo dažnai
n proc. n proc.
Berniukai 1053 71,4 421 28,6 χ2=31,870, lls=1,
p=0,000 Mergaitės 941 61,7 584 38,3
Septintokai 699 67,5 337 32,5
χ2=2,871, lls=2, p=0,238 Devintokai 721 67,4 348 32,6
Vienuoliktokai 585 64,3 325 35,7
Gyvenantys mieste 1001 63,9 565 36,1 χ
2=8,946, lls=1, p=0,003
Gyvenantys kaime 990 69,1 443 30,9
Saldainių ir šokolado valgymo dažnumas tarp moksleivių statistiškai reikšmingai
priklauso tik nuo vaiko lyties (11 lentelė). Mergaitės beveik devyniais procentais dažniau
linkusios valgyti šiuos produktus nei berniukai (atitinkamai 41,2 proc. ir 32,5 proc.). Lyginant
saldainių ir šokolado valgymo dažnumą skirtingose klasėse pastebėta, kad tarp septintokų ir
devintokų jis panašus (atitinkamai 37,8 proc. ir 38,0 proc.), o tarp vienuoliktokų – šiek tiek
mažesnis (35,5 proc.). Vaikai, gyvenantys kaime, šiuos produktus valgo truputį dažniau nei
gyvenantieji mieste (atitinkamai 40,5 proc. ir 37,0 proc.). Tyrimo domenys rodo, kad per
dažnai saldainius ir šokoladą valgo 37,4 proc. Lietuvos moksleivių.
11 lentelė. Saldainių ir šokolado valgymo dažnumo pasiskirstymas pagal lytį, klasę ir
gyvenamąją vietą
Valgo retai Valgo dažnai
N proc. n proc.
Berniukai 197 67,5 95 32,5 χ
2=4,896, lls=1, p=0,027
Mergaitės 187 58,8 131 41,2
Septintokai 120 62,2 73 37,8
χ2=0,314, lls=2, p=0,855 Devintokai 147 62,0 90 38,0
Vienuoliktokai 118 64,5 65 35,5
Gyvenantys mieste 358 63,0 210 37,0 χ
2=0,206, lls=1, p=0,650
Gyvenantys kaime 25 59,5 17 40,5
34
Pagal tyrimo duomenis torto, pyragaičių ir sausainių valgymo dažnumui statistiškai
reikšmingą įtaką turi tik moksleivio klasė (12 lentelė). Kas penktas septintokas dažnai valgo
šiuos produktus, o vyresnėse klasėse ši dalis palaipsniui mažėja ir beveik tik kas dešimtas
vienoliktokas linkęs juos valgyti per dažnai. Mergaitės ir berniukai šiuos saldumynus valgo
panaši dažnumu: atitinkamai po 15,5 ir 16,0 proc. Vaikai, gyvenantys mieste, juos valgo šiek
tiek dažniau nei gyvenantieji kaime (atitinkamai 16,8 proc. ir 14,8 proc.). Iš viso per dažnai
tortą, pyragaičius ir sausainius valgo 15,6 proc. moksleivių.
12 lentelė. Torto, pyragaičių ir sausainių valgymo dažnumo pasiskirstymas pagal lytį,
klasę ir gyvenamąją vietą
Valgo retai Valgo dažnai
n proc. n proc.
Berniukai 1369 84,0 261 16,0 χ
2=0,138, lls=1, p=0,710
Mergaitės 1510 84,5 278 15,5
Septintokai 927 80,6 223 19,4 χ
2=26,644, lls=2,
p=0,000 Devintokai 1003 83,7 195 16,3
Vienuoliktokai 964 88,5 125 11,5
Gyvenantys mieste 1465 83,2 295 16,8 χ
2=2,576, lls=1, p=0,109
Gyvenantys kaime 1415 85,2 245 14,8
Atliktas tyrimas parodė, kad traškučių valgymo dažnumas statistiškai reikšmingai
priklauso nuo visų trijų analizuojamų veiksnių (13 lentelė). Berniukai dažniau nei mergaitės
linkę valgyti šį produktą (atitinkamai 16,6 proc. ir 10,5 proc.). Beveik kas penktas septintokas
dažnai valgo traškučius, o tarp vienuoliktokų tokių moksleivių tik 7,1 proc. Gyvenantys
kaime moksleiviai šiek tiek dažniau valgo šį produktą nei gyvenantys mieste (atitinkamai 15,1
proc. ir 12,0 proc.). 13,3 proc. Lietuvos moksleivių traškučius valgo per dažnai.
13 lentelė. Traškučių valgymo dažnumo pasiskirstymas pagal lytį, klasę ir gyvenamąją
vietą
Valgo retai Valgo dažnai
n proc. n proc.
Berniukai 1363 83,4 272 16,6 χ2=27,445, lls=1,
p=0,000 Mergaitės 1599 89,5 188 10,5
Septintokai 931 81,1 217 18,9 χ
2=67,700, lls=2,
p=0,000 Devintokai 1033 85,9 170 14,1
Vienuoliktokai 1012 92,9 77 7,1
Gyvenantys mieste 1549 88,0 211 12,0 χ
2=7,059, lls=1, p=0,008
Gyvenantys kaime 1412 84,9 251 15,1
35
Greito maisto valgymo dažnumas statistiškai reikšmingai priklauso nuo moksleivio
lyties ir klasės, kurioje jis mokosi (14 lentelė). Berniukai dvigubai dažniau nei mergaitės
piknaudžiauja šiuo produktu (atitinkamai 12,85 proc. ir 6,5 proc.). Septintokai ir devintokai
greitą maistą vartoja panašiai dažnai – po 11 proc., tačiau vartojimas beveik dvigubai retesnis
tarp vienuoliktokų (6,1 proc.). Ženklaus skirtumo tarp moksleivių, gyvenančių mieste ir
kaime, nenustatyta (atitinkamai 9,1 proc. ir 10,0 proc.). Iš viso 9,5 proc. moksleivių valgo
greitą maistą per dažnai.
14 lentelė. Greito maisto valgymo dažnumo pasiskirstymas pagal lytį, klasę ir
gyvenamąją vietą
Valgo retai Valgo dažnai
n proc. n proc.
Berniukai 1429 87,2 209 12,8 χ2=38,426, lls=1,
p=0,000 Mergaitės 1672 93,5 117 6,5
Septintokai 1023 88,8 129 11,2 χ
2=22,518, lls=2,
p=0,000 Devintokai 1070 88,9 134 11,1
Vienuoliktokai 1024 93,9 66 6,1
Gyvenantys mieste 1603 90,9 160 9,1 χ
2=0,893, lls=1, p=0,345
Gyvenantys kaime 1499 90,0 167 10,0
Pagal tyrimo duomenis putojančių saldžių gėrimų vartojimo dažnumas taip pat
reikšmingai priklauso nuo vaiko lyties ir klasės (15 lentelė). Dažnai šiuos gėrimus vartojančių
berniukų yra beveik 9 proc. daugiau nei mergaičių (atitinkamai 19,5 proc. ir 10,8 proc.).
Putojančių saldžių gėrimų vartojimas vyresnėse klasėse mažėja: tarp septintokų dažnai juos
vartoja 18,9 proc. moksleivių, tarp devintokų – 16,7 proc., tarp vienuoliktokų – 8,9 proc.
Pažymėtina, kad ženklesnis vartojimo sumažėjimas įvyksta tarp devintosios ir vienuoliktosios
klasių. Kaime ir mieste gyvenantys moksleiviai putojančius saldžius gėrimus vartoja panašiai:
atitinkamai po 15,6 proc. ir 14,2 proc. Iš viso putojančius saldžius gėrimus dažnai geria 14,8
proc. Lietuvos moksleivių.
36
15 lentelė. Putojančių saldžių gėrimų valgymo dažnumo pasiskirstymas pagal lytį, klasę
ir gyvenamąją vietą
Valgo retai Valgo dažnai
n proc. n proc.
Berniukai 1312 80,5 318 19,5 χ2 =51,478, lls=1,
p=0,000 Mergaitės 1594 89,2 192 10,8
Septintokai 927 81,1 216 18,9 χ
2 =48,573, lls=2,
p=0,000 Devintokai 996 83,3 200 16,7
Vienuoliktokai 995 91,1 97 8,9
Gyvenantys mieste 1505 85,8 249 14,2 χ
2 =1,332, lls=1, p=0,249
Gyvenantys kaime 1401 84,4 259 15,6
3. 3. Šeimos socialinės padėties reikšmė moksleivių mitybai
Tyrimo rezultatai parodė, kad egzistuoja statistiškai reikšmingas ryšys tarp šeimos
turtingumo ir moksleivio vaisių valgymo dažnumo (4 pav.). Kuo šeima turtingesnė, tuo
dažniau vaikai suvalgo pakankamai vaisių. Skirtumas tarp žemos SES šeimų ir aukštos SES
šiuo atžvilgiu yra beveik 10 proc. (27,4 proc. ir 37,2 proc. atitinkamai).
27.4
30.337.2
0
5
10
15
20
25
30
35
40
Žema
Vidutinė
Aukšta
χ2=22,087, lls=2, p=0,000
4 pav. Dažnai vartojančių vaisius moksleivių procentinė dalis pagal šeimos turtingumą
Analizuojant daržovių valgymo dažnumą, pastebėta, kad jis taip pat statistiškai
reikšmingai priklauso nuo šeimos SES (5 pav.). Aukštos SES šeimų vaikų dalis dažnai
vartojanti daržoves sudaro 36,8 proc., o žemos – 29,8 proc.
37
27.4
30.337.2
0
5
10
15
20
25
30
35
40
Žema
Vidutinė
Aukšta
χ2=10,774, lls=2, p=0,005
5 pav. Dažnai vartojančių daržoves moksleivių procentinė dalis pagal šeimos turtingumą
Dažniau saldainius ir šokoladą valgo moksleiviai iš turtingesnių šeimų, nors šis
skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (6 pav.). Skirtumas tarp žemos SES šeimų vaikų
dalies, dažnai valgančios šiuos produktus ir aukštos SES šeimų tesiekia 2,5 proc. (atitinkamai
36,0 poc. ir 38,5 proc.).
36
36.6
38.5
34.5
35
35.5
36
36.5
37
37.5
38
38.5
Žema
Vidutinė
Aukšta
χ2=0,282, lls=2, p=0,868
6 pav. Dažnai vartojančių saldainius ir šokoladą moksleivių procentinė dalis pagal
šeimos turtingumą
Tortą, pyragaičius ir sausainius šiek tiek dažniau valgo žemesnės SES šeimų vaikai (7
pav.). Skirtumas tarp žemos SES šeimų vaikų ir aukštos SES tesudaro 1,5 proc. (atitinkamai
16,3 proc. ir 14,8 proc.) ir nėra statistiškai reikšmingas.
38
16.3 16.1
14.8
14
14.5
15
15.5
16
16.5
Žema
Vidutinė
Aukšta
χ2=1,183, lls=2, p=0,553
7 pav. Dažnai vartojančių tortą, pyragaičius ir sausainius moksleivių procentinė dalis
pagal šeimos turtingumą
Traškučių valgymo dažnumas priklauso nuo šeimos turtingumo (8 pav.). Šis ryšys yra
statistiškai reikšmingas. 5 proc. daugiau moksleivių iš neturtingų šeimų dažnai valgo
traškučius nei moksleiviai iš turtingų šeimų (atitinkamai 17,3 proc. ir 12,3 proc.).
17.3
12.3
12.3
0
5
10
15
20
Žema
Vidutinė
Aukšta
χ2=11,775, lls=2, p=0,003
8 pav. Dažnai vartojančių traškučius moksleivių procentinė dalis pagal šeimos
turtingumą
Nenustatytas reikšmingas ryšys tarp moksleivių šeimų turtingumo ir greito maisto
valgymo dažnumo (9 pav.). Mažiausiai moksleivių dažnai valgo greito maisto produktus iš
vidutinės SES šeimų (8,5 proc.), o daugiausiai – iš žemos SES (11,8 proc.).
39
11.8
8.59.3
0
2
4
6
8
10
12
Žema
Vidutinė
Aukšta
χ2=5,816, lls=2, p=0,055
9 pav. Dažnai vartojančių greitą maistą moksleivių procentinė dalis pagal šeimos
turtingumą
Tarp putojančių saldžių gėrimų vartojimo dažnumo ir šeimos SES reikšmingo ryšio
nenustatyta (10 pav.). Mažiausiai moksleivių dažnai vartoja šiuos gėrimus iš vidutinės SES
šeimų, o daugiausiai – iš žemos SES (atitinkamai 13,7 ir 16,5 proc.).
16.5
13.715
0
5
10
15
20
Žema
Vidutinė
Aukšta
χ2=2,876, lls=2, p=0,237
10 pav. Dažnai geriančių putojančius saldžius gėrimus moksleivių procentinė dalis pagal
šeimos turtingumą
Vykdant vienaveiksnę analizę, pastebėta (16 lentelė), kad socialiniai netolygumai
reikšmingai veikia reguliarų vaisių, daržovių (atitinkamai RII=2,04, R=1,77, p0,001) ir
40
retesnį traškučių valgymą (R=1,51, p0,05). Atliekant daugiaveiksnę analizę, rezuktatai išliko
panašūs. Socialiniai netolygumai labiausiai veikia vaisių valgymo dažnumą. Taip pat didelę
įtaką turi daržovių valgymui. Paaugliai iš turtingiausių šeimų turi maždaug dvigubai didesnę
galimybę reguliariai valgyti vaisius ir daržoves (atitinkamai RII=2,04 ir RII=1,82, p0,001).
Taip pat rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp socialinių netolygumų ir traškučių valgymo.
Kuo šeima turtingesnė, tuo rečiau paaugliai valgo šį produktą (RII=1,57, p0,05). Kitų
produktų vartojimo dažnumo socialiniai netolygumai reikšmingai neveikia.
Pastebėtos ir kitos, bet statistiškai nereikšmingos tendencijos. Daugiaveiksnė tyrimo
duomenų analizė parodė, kad turtingiausių šeimų vaikai rečiau nei neturtingų valgo greito
maisto produktus (RII=1,30), šiek tiek rečiau vartoja pyragaičius, sausainius ir tortą
(RII=1,17), tačiau turi mažesnę galimybę rečiau valgyti saldainius ir šokoladą (RII=0,81).
Galimybė gerti saldžius putojančius gėrimus vaikams iš skirtingų SES šeimų panaši
(RII=1,02).
16 lentelė. Įvairių maisto produktų vartojimo santykinis netolygumo indeksas (RII) tarp
visų ištirtų paauglių.
Maisto produktų
vartojimas
Vienaveiksnė analizė Daugiaveiksnė analizėa
RII (95 proc. PI) RII (95 proc. PI)
Reguliarus vaisių valgymas 2,04 (1,56-2,68)*** 2,04 (1,54-2,69)***
Reguliarus daržovių
valgymas
1,77 (1,35-2,31)*** 1,82 (1,38-2,41)***
Retesnis saldainių ir
šokolado valgymas
0,86 (0,47-1,57) 0,81 (0,44-1,51)
Retesnis pyragaičių,
sausainių ir torto valgymas
1,09 (0,79-1,52) 1,17 (0,83-1,63)
Retesnis traškučių valgymas 1,51 (1,06-2,14)* 1,57 (1,09-2,25)*
Retesnis greito maisto
valgymas
1,20 (0,80-1,79) 1,30 (0,86-1,96)
Retesnis putojančių saldžių
gėrimų vartojimas
0,93 (0,66-1,30) 1,02 (0,72-1,44)
a suvienodinta pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą. * p0,05; ** p0,01; *** p0,001.
Lyginant berniukus ir mergaites nustatyta, kad berniukų galimybei reguliariai valgyti
vaisius socialinė šeimos padėtis turi šiek tiek didesnę reikšmę nei mergaičių (atitinkamai
RII=2,16 ir RII=1,94, p0,001; 17 lentelė). Tuo tarpu reguliariam daržovių valgymui didesnė
įtaka mergaitėms (berniukų RII=1,66, p0,05; mergaičių RII=1,97, p0,001). Rastas
statistiškai reikšmingas skirtumas tarp mergaičių galimybės valgyti traškučius ir jų socialinės
41
padėties (p0,05). Mergaitės iš turtingiausių šeimų turi 1,85 karto didesnę galimybę rečiau
valgyti traškučius nei iš neturtingiausių (RII=1,85, p0,05).
Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad abiejų lyčių moksleiviai iš turtingiausių šeimų
dažniau valgo saldainius ir šokoladą (berniukams RII=0,78, mergaitėms RII=0,81). Mergaitės
iš turtingiausių šeimų rečiau nei atitinkamose šeimose augantys berniukai valgo pyragaičius,
sausainius, tortą (atitinkamai RII=1,25 ir RII=1,08), greito maisto produktus (atitinkamai
RII=1,65 ir RII=1,11) nei gyvenančios neturtingiausiose šeimose. Jos taip pat rečiau geria
putojančius saldžius gėrimus (RII=1,15). Tuo tarpu šiuos gėrimus šiek tiek rečiau geria
berniukai iš neturtingiausių šeimų nei turtingiausių (RII 0,93). Tačiau šie skirtumai nėra
statistiškai reikšmingi.
17 lentelė. Įvairių maisto produktų vartojimo santykinis netolygumo indeksas (RII)
lyginant berniukus ir mergaitesa.
Maisto produktų
vartojimas
Berniukai Mergaitės
RII (95 proc. PI) RII (95 proc. PI)
Reguliarus vaisių valgymas 2,16 (1,43-3,27)*** 1,94 (1,34-2,82)***
Reguliarus daržovių
valgymas
1,66 (1,10-2,51)* 1,97 (1,36-2,88)***
Retesnis saldainių ir
šokolado valgymas
0,78 (0,31-1,97) 0,81 (0,35-1,85)
Retesnis pyragaičių,
sausainių ir torto valgymas
1,08 (0,67-1,76) 1,25 (0,78-1,98)
Retesnis traškučių valgymas 1,41 (0,87-2,27) 1,85 (1,07-3,20)*
Retesnis greito maisto
valgymas
1,11 (0,66-1,89) 1,65 (0,84-3,24)
Retesnis putojančių saldžių
gėrimų vartojimas
0,93 (0,59-1,45) 1,15 (0,67-1,97)
a suvienodinta pagal amžių ir gyvenamąją vietą. * p0,05; ** p0,01; *** p0,001.
Skirtingose klasėse besimokančių paauglių socialinės padėties įtaka galimybei valgyti
analizuojamus produktus pateikta 18 lentelėje. Visų trijų klasių moksleivių galimybė
reguliariai valgyti vaisius didesnė tarp pasiturinčiųjų. Turtingesnių šeimų devintokų ir
vienuoliktokų galimybė valgyti šiuos produktus išauga net daugiau nei dvigubai (atitinkamai
RII=2,39, p0,001, ir RII=2,15, p0,01). Septintokams įtaka mažesnė (RII=1,76, p0,05).
Taip pat statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tarp devintokų ir vienuoliktokų socialinės
padėties ir daržovių valgymo galimybės. Vaikai iš turtingiausių šeimų turi daugiau nei du
kartus didesnę galimybę valgyti daržoves nei neturtingieji (devintokams RII=2,39, p0,001 ir
vienuoliktokams RII=2,10, p0,01). Pažymėtina, kad skirtumai tarp turtingiausių ir
42
neturtingiausių galimybės valgyti vaisius ir daržoves šiek tiek didesni tarp devintokų nei
vienuoliktokų. Septintoje klasėje besimokantys turtingų šeimų vaikai taip pat dažniau valgo
daržoves (RII=1,24), tačiau tai nėra statistiškai reikšminga. Vienuoliktokai iš turtingesnių
šeimų turi beveik triskart didesnę galimybę rečiau valgyti traškučius nei nepasiturintys jų
bendraamžiai (RII=2,88, p0,05).
Rečiau traškučius valgo ir septintokai bei devintokai, gyvenantys turtingose šeimose
(atitinkamai RII 1,32 ir 1,48), tačiau tai nėra statistiškai reikšminga. Duomenis analizuojant
pastebėta, kad retesnis saldainių ir šokolado valgymas 1,66 karto dažnesnis tarp turtingų
septintokų, nei neturtingų jų bendraamžių. Devintoje ir vienuoliktoje klasėse tendencija
priešinga: rečiau šiuos produktus valgo vaikai iš neturtingų šeimų (atitinkamai RII=0,54 ir
RII=0,61). Rečiau valgyti pyragaičius, sausainius, tortą (septintokams RII=1,14,
vienuoliktokams RII=1,63) ir greito maisto produktus (septintokams RII=1,90,
vienuoliktokams RII=2,12) didesnę galimybę turi septintokai ir vienuoliktokai, gyvenantys
turtingose negu neturtingose šeimose. Devintokams būdinga priešinga tendecija: rečiau šiuos
produktus valgo vaikai iš neturtingų šeimų (pyragaičiams sausainiams ir tortui RII=0,95,
greitam maistui RII= 0,70). Vienuoliktokai iš turtingiausių šeimų turi daugiau nei du kartus
didesnę galimybę rečiau vartoti putojančius saldžius gėrimus nei neturtingiausi jų
bendraamžiai. Tuo tarpu septintoje ir devintoje klasėse priešinga situacija: rečiau šiuos
gėrimus vartoja vaikai iš neturtingiausių šeimų (atitinkamai RII=0,86 ir RII=0,82).
18 lentelė. Įvairių maisto produktų vartojimo santykinis netolygumo indeksas (RII)
lyginant paauglių grupes pagal klasesa.
Maisto produktų
vartojimas
7 klasė 9 klasė 11 klasė
RII (95 proc. PI) RII (95 proc. PI) RII (95 proc. PI)
Reguliarus vaisių valgymas 1,76 (1,10-2,82)* 2,39 (1,50-3,82)*** 2,15 (1,28-3,61)**
Reguliarus daržovių
valgymas
1,24 (0,76-2,02) 2,39 (1,49-3,82)*** 2,10 (1,28-3,46)**
Retesnis saldainių ir
šokolado valgymas
1,66 (0,53-5,22) 0,54 (0,20-1,49) 0,61 (0,20-1,83)
Retesnis pyragaičių,
sausainių ir torto valgymas
1,14 (0,67-1,96) 0,95 (0,55-1,67) 1,63 (0,83-3,20)
Retesnis traškučių
valgymas
1,32 (0,77-2,27) 1,48 (0,82-2,68) 2,88 (1,22-6,83)*
Retesnis greito maisto
valgymas
1,90 (0,97-3,74) 0,70 (0,36-1,35) 2,12 (0,85-5,28)
Retesnis putojančių saldžių
gėrimų vartojimas
0,86 (0,50-1,49) 0,82 (0,47-1,44) 2,11 (0,99-4,52)
a suvienodinta pagal lytį ir gyvenamąją vietą. * p0,05; ** p0,01; *** p0,001.
43
Socialinės padėties įtaka įvairių produktų valgymo galimybei tarp mieste ir kaime
gyvenančių moksleivių pateikta 19 lentelėje. Statistiškai reikšmingas ryšys nustytas tik tarp
vaisių ir daržovių valgymo ir socialinės padėties. Kaime gyvenantys moksleiviai iš
turtingiausių šeimų turi daugiau nei du kartus didesnę galimybę valgyti vaisius ir daržoves nei
neturtingi jų bendraamžiai (atitinkamai RII=2,16 ir RII=2,05, p0,001). Mieste gyvenančiųjų
šis skirtumas šiek tiek mažesnis (atitinkamai RII=1,98, p0,001 ir RII=1,68, p0,01).
Pastebėta, kad kaime gyvenantys vaikai iš neturtingiausių šeimų žymiai rečiau valgo
saldainius ir šokoladą nei turtingų šeimų vaikai (RII=0,16). Mieste šis skirtumas mažesnis
(RII=0,89). Mieste rečiau pyragaičius, sausainius ir tortą valgo vaikai, gyvenantys turtingose
šeimose (RII=1,40), o kaime – neturtingose (RII=0,93). Rečiau valgyti traškučius maždaug
pusantro karto didesnę galimybę turi turtingų šeimų vaikai tiek mieste, tiek kaime
(atitinkamai RII=1,46 ir RII=1,61). Miesto ir kaimo vaikai iš turtingų šeimų rečiau valgo
greitą maistą nei iš neturtingų šeimų, tik kaime šis skirtumas didesnis (atitinkamai RII=1,15 ir
RII=1,51). Mieste rečiau putojančius saldžius gėrimus vartoja neturtingų šeimų vaikai, o
kaime – turtingų šeimų (atitinkamai RII=0,91 ir RII=1,16). Visgi šie skirtumai nėra
statistiškai reikšmingi.
19 lentelė. Įvairių maisto produktų vartojimo santykinis netolygumo indeksas (RII)
lyginant mieste ir kaime gyvenančius paaugliusa.
Maisto produktų
vartojimas
Miestas Kaimas
RII (95 proc. PI) RII (95 proc. PI)
Reguliarus vaisių valgymas 1,98 (1,36-2,88)*** 2,16 (1,44-3,25)***
Reguliarus daržovių
valgymas
1,68 (1,16-2,45)** 2,05 (1,37-3,08)***
Retesnis saldainių ir
šokolado valgymas
0,89 (0,48-1,67) 0,16 (0,01-2,23)
Retesnis pyragaičių,
sausainių ir torto valgymas
1,40 (0,89-2,20) 0,93 (0,57-1,51)
Retesnis traškučių valgymas 1,46 (0,86-2,47) 1,61 (0,99-2,63)
Retesnis greito maisto
valgymas
1,15 (0,64-2,07) 1,51 (0,85-2,70)
Retesnis putojančių saldžių
gėrimų vartojimas
0,91 (0,56-1,47) 1,16 (0,72-1,88)
a suvienodinta pagal lytį ir amžių. * p0,05; ** p0,01; *** p0,001.
44
4. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS
4. 1. Socialinės moksleivių padėties įvertinimas
Moksleivių šeimos turtingumas vertintas pagal atsakymus į keturis klausimus pagal
HBSC tyrimo metodiką (žr. skyrių „Tyrimo metodika ir kontingentas“). Rezultatai parodė,
kad dauguma tirtų moksleivių, gyveno aukštos ir vidutinės SES šeimose (atitinkamai 41,5
proc. ir 38,8 proc.), o penktadalis – žemos SES. Lyginant su 2010 metų duomenimis, kuriose
SES vertinamas ta pačia skale, kaip ir šiame darbe, moksleivių skaičius iš turtingų šeimų
didesnis beveik dešimčia procentų (2010 m. buvo 31,8 proc.), vidutiniškai turtingų mažiau
(2010 m. buvo 45,6 proc.), o neturtingų dalis panaši (2010 m. buvo 22,6 proc.) [104]. Tyrimo
duomenimis, moksleiviai iš turtingų šeimų mieste sudaro didesnę dalį nei kaime (atitinkamai
46,7 proc. Ir 36,0 proc.). Tai atspindi Lietuvos statistikos departamento duomenis, pagal
kuriuos vidutinės disponuojamosios pajamos namų ūkiui mieste yra didesnės nei kaime [53].
4. 2. Moksleivių mitybos įpročių įvertinimas
Sveikos mitybos rekomendacijose pažymima, kad reikia bent kelis kartus per dieną
valgyti vaisių ir daržovių, vengti saldžių gėrimų, saldumynų. Mūsų tyrimo duomenimis,
mergaitės dažniau nei berniukai valgo vaisius, daržoves, saldainius ir šokoladą, tuo tarpu
berniukai dažniau vartoja traškučius, greito maisto produktus ir putojančius saldžius gėrimus.
Šios tendencijos atitinka anksčiau, pagal HBSC tyrimo duomenis, atliktos analizės išvadas
[104]. Lyginant mūsų ir 2002 - 2010 m. tyrimo rezultatus [104], vaisių ir daržovių kasdieninis
vartojimas išaugo tarp abiejų lyčių: vaisių vartojimas tarp mergaičių nuo 27,1 iki 38,3 proc.,
berniukų nuo 21,1 iki 28,6 proc., o daržovių tarp mergaičių nuo 29,6 iki 38,3 proc. ir berniukų
nuo 24,9 iki 28,6 proc. Brazilijoje vykusio tyrimo duomenimis, šios šalies 35,5 proc. berniukų
ir 51,4 proc. mergaičių vartoja vaisius penkias dienas per savaitę ir dažniau. Taip dažnai
daržoves vartoja 39,5 proc. berniukų ir 47,4 proc. mergaičių [35]. Mokslininkų
duomenimis, Liverpulyje tik 31 proc. pradinės mokyklos ir 21 proc. vidurinės mokyklos
moksleivių suvalgė rekomenduojamą vaisių ir daržovių kiekį. 23 proc. pradinės ir 26 proc.
vidurinės mokyklos moksleivių vartojo daugiau vaisių negu daržovių. Apskritai, minėtus
maisto produktus dažniau vartojo mergaitės negu berniukai [29].
45
Lyginant moksleivių mitybą pagal jų amžių, nustatyta, kad vyresnių klasių moksleiviai
mažiau valgo vaisių (35,0 proc. tarp septintokų, 32,4 proc. tarp devintokų, 29,6 proc. tarp
vienuoliktokų), torto, pyragaičių ir sausainių (19,4 proc. tarp septintokų, 16,3 proc. tarp
devintokų, 11,5 proc. tarp vienuoliktokų), traškučių (18,9 proc. tarp septintokų, 14,1 proc.
tarp devintokų, 7,1 proc. tarp vienuoliktokų), geria putojančių saldžių gėrimų (18,9 proc. tarp
septintokų, 16,7 proc. tarp devintokų, 8,9 proc. tarp vienuoliktokų). Greito maisto vartojimas
rečiausias tarp vienuoliktokų, o tarp septintokų ir devintokų panašus (11,2 proc. tarp
septintokų, 11,1 proc. tarp devintokų, 6,1 proc. tarp vienuoliktokų). Su amžiumi tėvų įtaka
mitybai mažėja, o bendraamžių – didėja, tačiau mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad vyresni
moksleiviai rečiau valgo kai kuriuos nepalankius sveikatai produktus.
Atlikto tyrimo duomenimis, gyvenamoji vieta turi įtakos vaisių, daržovių ir traškučių
valgymui. Daugiau gyvenančių mieste nei kaime vaikų valgė vaisius (atitinkamai 35,3 proc. ir
29,2 proc.) ir daržoves (atitinkamai 36,1 proc. ir 30,9 proc.). Tuo tarpu traškučius gyvenantys
mieste valgė rečiau (12,0 proc. tarp gyvenančių mieste, 15,1 proc. tarp gyvenančių kaime).
Iš viso, mūsų duomenimis, Lietuvoje pakankamai vaisių valgo 32,4 proc., o daržovių
33,5 proc. moksleivių. Priskirtus nepalankiems sveikatai maisto produktus: saldainius ir
šokoladą per dažnai vartoja 37,4 proc., tortą, pyragaičius ir sausainius – 15,6 proc., traškučius
- 13,3 proc., greitą maistą – 9,5 proc., putojančius saldžius gėrimus – 14,8 proc. moksleivių.
Kitų šalių moksleiviams taip pat būdingas saldžių, sveikatai nenaudingų produktų vartojimas.
Bosnijoje ir Hercegovinoje atliktas tyrimas parodė, kad apie 42 proc. moksleivių mokykloje
valgydavo bandeles ir užkandžius, 58 proc. kiekvieną dieną valgė saldumynus [30].
Liverpulyje dažnai šokoladinius sausainius vartojo 55 proc. berniukų ir 50 proc. mergaičių,
pyragaičius – 35 proc. ir 30 proc. atitinkamai. Kasdien saldintus gėrimus gėrė 58 proc.
berniukų ir 45 proc. mergaičių [29].
4. 3. Socialinės padėties reikšmė moksleivių mitybai
Mūsų analizė parodė, kad socialiniai netolygumai didžiausią įtaką turi vaisių valgymo
dažnumui. Jie taip pat daro įtaką daržovių ir traškučių valgymui. Moksleiviai iš turtingiausių
šeimų turi dvigubai didesnę galimybę valgyti vaisius (RII=2,04, p0,001), beveik dvigubai –
daržoves (RII=1,82, p0,001) ir pusantro karto mažesnę – traškučius (RII=1,57, p0,05) nei
neturtingiausieji. Tyrimas, atliktas Lietuvoje 2010 m. nustatė statistiškai reikšmingą SES įtaką
vaisių, daržovių, saldainių ir šokolado vartojimui [104].
46
Reguliariam vaisių valgymui SES turi daugiau įtakos berniukams nei mergaitėms
(atitinkamai RII=2,16 ir RII=1,94, p0,001), o daržovių – mergaitėms (berniukų RII=1,66,
p0,05, mergaičių RII=1,97, p0,001). Nustatyta, kad mergaitės iš aukštos SES šeimų turi
1,85 karto didesnę galimybę valgyti traškučius nei iš žemos SES (RII=1,85, p0,05).
Visų trijų analizuojamų klasių turtingesni moksleiviai turi didesnę galimybę valgyti
vaisius nei neturtingieji. Didesnė socialinės padėties įtaka yra devintokams ir vienuoliktokams
(atitinkamai RII=2,39, p0,001, ir RII=2,15, p0,01), o septintokams mažesnė (RII=1,76,
p0,05). Socialinė padėtis daro įtaką daržovių valgymo galimybei tik tarp devintokų ir
vienuoliktokų. Turtingiausi moksleiviai turi daugiau nei du kartus didesnę galimybę valgyti
daržoves nei neturtingieji (devintokams RII=2,39, p0,001 ir vienuoliktokams RII=2,10,
p0,01). Vienuoliktokai iš neturtingiausių šeimų turi beveik triskart didesnę galimybę dažniau
valgyti traškučius nei turtingi jų bendraamžiai (RII=2,88, p0,05).
Išanalizavus socialinės padėties reikšmę įvairių produktų valgymo galimybei tarp
mieste ir kaime gyvenančių moksleivių, pastebėta, kad ryšys yra tik tarp vaisių ir daržovių
valgymo ir socialinės padėties. Kaimo vietovėse gyvenantys moksleiviai iš aukštos SES
šeimų turi daugiau nei du kartus didesnę galimybę valgyti vaisius ir daržoves nei
bendraamžiai iš žemos SES šeimų (atitinkamai RII=2,16 ir RII=2,05, p0,001). Mieste
gyvenančiųjų skirtumas šiek tiek mažesnis (atitinkamai RII=1,98, p0,001 ir RII=1,68,
p0,01).
47
IŠVADOS
1. Lietuvos moksleivių šeimų socialinė ekonominė situacija yra nevienoda. Remiantis
taikytais socialinės ekonominės padėties kriterijais, 19,7 proc. moksleivių gyveno
žemos, 38,8 proc. vidutinės ir 41,5 proc. aukštos socialinės ekonominės situacijos
šeimose. Moksleivių iš turtingų šeimų mieste gyveno dešimčia procentų daugiau nei
kaime.
2. Tyrimas atskleidė, kad didelės dalies Lietuvos moksleivių mityba nėra sveika, nes
nepakankamai dažnai vartojami vaisiai ir daržovės. Duomenų analizė parodė, kad
įvairių moksleivių grupių mityba buvo skirtinga. Mergaitėms būdingas dažnesnis
vaisių, daržovių, saldainių ir šokolado, o berniukams - traškučių, greito maisto
produktų ir putojančių saldžių gėrimų vartojimas. Vyresniųjų klasių moksleiviai rečiau
negu jaunesni vartojo vaisius, tortą, pyragaičius ir sausainius, traškučius, putojančius
saldžius gėrimus. Vienuoliktokai rečiau negu septintokai ir devintokai valgė greito
maisto produktus. Gyvenantieji mieste dažniau nei gyvenantieji kaime valgė vaisius ir
daržoves. Kaimo vietovėse gyvenantys moksleiviai dažniau valgė traškučius.
3. Tyrimo duomenimis, Lietuvos moksleivių mitybai būdingi reikšmingi socialiniai
netolygumai. Socialiniai netolygumai didžiausią įtaką turėjo vaisių ir daržovių
valgymui: didesnę galimybę valgyti šiuos produktus turėjo turtingiausių šeimų vaikai.
Kuo šeima turtingesnė, tuo rečiau vaikai valgė traškučius. Berniukų galimybei
reguliariai valgyti vaisius socialinė šeimos padėtis turėjo šiek tiek didesnę įtaką negu
mergaičių, o daržovių valgymui didesnė reikšmė buvo mergaitėms. Mergaitės iš
neturtingų šeimų turėjo didesnę galimybę dažniau valgyti traškučius nei iš turtingų.
Visų klasių moksleivių galimybė reguliariai valgyti vaisius buvo didesnė tarp
pasiturinčiųjų. Devintokai ir vienuoliktokai iš turtingiausių šeimų turėjo didesnę
galimybę valgyti daržoves nei neturtingi jų bendraamžiai. Nepasiturintys
vienuoliktokai turėjo didesnę galimybę dažniau valgyti traškučius nei pasiturintieji.
Kaime ir mieste gyvenantys moksleiviai iš turtingiausių šeimų turėjo didesnes
galimybes valgyti vaisius ir daržoves nei gyvenantys neturtingose šeimose.
48
REKOMENDACIJOS
1. Tobulinti mokyklų valgyklose maitinimo organizavimą taip, kad moksleiviai turėtų
galimybę neribotai valgyti vaisius ir daržoves. Pavyzdžiui, perkant pagrindinį
patiekalą, prie jo patiekiamų daržovių kiekį moksleivis galėtų pasirinkti pats ir jam
nereikėtų už tai papildomai mokėti.
2. Maisto vartojimo skatinimo programas diegti masiškiau ir efektyviau. Jau vykdomos
palankių sveikatai maisto produktų (vaisių, daržovių, pieno produktų) tiekimo ugdymo
įstaigoms programos turėtų būti plėtojamos, taikomos daugelyje mokyklų.
3. Valstybinė mitybos politika turi būti grindžiama maisto produktų kainų reguliavimu.
Nepalankūs sveikatai maisto produktai (saldainiai, šokoladas, traškučiai, greito maisto
produktai, putojantys saldūs gėrimai ir pan.) turėtų būti apmokestinami daugiau, o
palankių (vaisių, daržovių) kainos turi būti mažinamos.
49
LITERATŪRA
1. Ahmed F, Zareen M, Khan MR, Banu CP, Haq MN and Jackson AA (1998): Dietary
pattern, nutrient intake and growth of adolescent school girls in urban Bangladesh. Public
Health Nutr. 1:83–92
2. Alaba O, Chola L. Socioeconomic Inequalities in Adult Obesity Prevalence in South
Africa: A Decomposition Analysis. Int. J. Environ. Res. Public Health 2014; 11:3387-3406
3. Ambrozaitis K. Baltijos šalių gyventojų gyvenimo trukmės ir kūdikių mirtingumo
dinamika. Visuomenės sveikata. 2005; 1 (28): 75-77
4. Aranceta J, Pérez-Rodrigo C, Serra-Majem L, Bellido D, de la Torre ML, Formiguera X
et al. Prevention of overweight and obesity: a Spanish approach. Public Health Nutr 2007,
10:1187-1193
5. Baranowski T, Cullen KW, Baranowski J. Psychosocial correlates of dietary intake:
advancing dietary intervention. Annu. Rev. Nutr. 1999; 19:17–24
6. Berkey CS, Rockett HR, Gillman MW, Field AE, Colditz GA. Longitudinal study of
skipping breakfast and weight change in adolescents. Int. J. Obes. Relat. Metab. Disord. 2003;
27:1258–1266
7. Birch LL, Fisher JO: Development of eating behaviors among children and adolescents.
Pediatrics. 1998; 101:539–549
8. Birch LL. Development of food preferences. Annu. Rev. Nutr. 1999; 19:41–62
9. Borradaile KE, Sherman S, Vander Veur SS, McCoy T, Sandoval B, Nachmani J et al.
Snacking in children: the role of urban corner stores. Pediatrics. 2009; 124:1293-1298
10. Briefel RR, Crepinsek MK et al. School food environments and practices affect dietary
behaviors of US public school children. Am Diet Assoc. 2009;109(2):S91-107
11. Butkevičiūtė R. Kauno miesto ir rajono moksleivių mitybos ryšiai su socialiniais
veiksniais. Magistro diplominis darbas. Kaunas: 2013
12. Castro-Leal F et al. Public spending on health care in Africa: do the poor benefit? Bulletin
of the World Health Organization. 2000; 78(1):66-74
13. Cecchini M, Sassi F, Lauer JA, Lee YY, Guajardo-Barron V, Chisholm D. Tackling of
unhealthy diets, physical inactivity, and obesity: health effects and cost-effectiveness. Lancet.
2010; 376:1775-1784
14. Crockett SJ, Sims LS. Environmental influences on children’s eating. J. Nutr. Educ. 1995;
27:235–249
50
15. Cruz JA. Dietary habits and nutritional status in adolescents over Europe–Southern
Europe. Eur. J. Clin. Nutr. 2000; 54 (Suppl 1), S29–S35
16. Currie C et al. Social determinants of health and well-being among young people. Health
Behaviour in School-aged Children (HBSC) study: international report from the 2009/2010
survey. Copenhagen: WHO Regional Office for Europe. [Online] 2012 (Health Policy for
Children and Adolescents, No. 6) [cited 2014 Jan 27] Available from:
<http://www.euro.who.int/en/countries/armenia/publications/social-determinants-of-health-
and-well-being-among-young-people.-health-behaviour-in-school-aged-children-hbsc-study>
17. Davey Smith G, Brunner E. Socio-economic differentials in health: the role of nutrition.
Proc Nutr Soc. 1997; 56:75-90.
18. De Sa J, Lock K. Will European agricultural policy for school fruit and vegetables
improve public health? A review of school fruit and vegetable programs. Eur J Public Health.
2008; 18:558-568
19. Diet, nutrition and the prevention of chronic diseases. Report of a WHO Expert
Committee. WHO Technical Report Series. Report No. 916. Geneva: World Health
Organisation. 2003
20. Drewnowski A, Darmon N, Briend A. Replacing fats and sweets with vegetables and fruit
– a question of cost. Am J Public Health. 2004; 94: 1555–1559
21. Fitzgerald A, Heary C, Nixon E, Kelly C. Factors influencing the food choices of Irish
children and adolescents: a qualitative investigation. Health Promot Int. 2010; 25(3):289-298
22. Gallo V, Mackenbach JP, Ezzati M, Menvielle G, Kunst AE, Rohrmann S, et al. Social
Inequalities and Mortality in Europe – Results from a Large Multi-National Cohort. PMC
[Online] 2012 [cited 2014 Apr 29]. Available from: <
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3405077/>.
23. Grabauskas V, Kalėdiene R. Tackling social inequality through the development of health
policy in Lithuania. Scand J Public Health. 2002; 30 Suppl 59:12-29
24. Grabauskas V, Petkevičienė J, Kriaučionienė V, Klumbienė J. Lietuvos gyventojų
sveikatos skirtumai: išsimokslinimas ir mitybos įpročiai. Kaunas: Medicina. 2004; 40 (9):
875-883
25. Grabauskas V, Zaborskis A, Klumbienė J, Petkevičienė J, Žemaitienė N. Lietuvos
paauglių ir suaugusių žmonių gyvensenos pokyčiai 1994-2002 metais. Medicina. 2004; 40
(9): 884-890
51
26. Gray VB, Byrd SH, Cossman JS, Chromiak J, Cheek WK, Jackson GB. Family
characteristics have limited ability to predict weight status of young children. J Am Diet
Assoc. 2007; 107:1204-1209
27. Grignon C, Grignon C. Long-term trends in food consumption: a French portrait. Food
Foodways. 1999; 8:151-174
28. Grinienė E. Kauno miesto moksleivių maitinimosi ypatumai. Visuomenės sveikata. 2005;
2(29):29-33
29. Hackett AF, Gibbon M, Sratton G, Hamill L. Dietary intake of 9-10-year-old and 11-12-
year-old children in Liverpool. Public Health Nutr. 2002;5(3):449–455.
30. Hasanbegovic S, Mesihovic-Dinarevic S, et al. Epidemiology and etiology of obesity in
children and youth of Sarajevo Canton. Bosnian J. of Basic Medical Sciences. 2010; 10(2): 6-
140.
31. Hoglund D, Samuelson G, Mark A. Food habits in Swedish adolescents in relation to
socioeconomic conditions. Eur. J. Clin. Nutr. 1998; 52: 784–789
32. Hoppu U, Lehtisalo J, Kujala J, Keso T, Garam S, Tapanainen H et al. The diet of
adolescents can be improved by school intervention. Public Health Nutr. 2010; 13:973-979
33. Hosseinpoor AR, Bergen N, Mendis S, Harper S, Verdes E, Kunst A, et al.
Socioeconomic inequality in the prevalence of noncommunicable diseases in low- and
middle-income countries: Results from the World Health Survey. PMC [Online] 2012 [cited
2014 Apr 29]. Available from: <http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3490890/>.
34. Institute of Medicine, Food and Nutrition Board. Dietary Reference Intakes: Applications
in Dietary Assessment. Washington, DC: National Academy Press. 2000
35. Jaime PC, Figueiredo ICR, de Moura EC, Malta DC. Factors associated with fruit and
vegetable consumption in Brazil, 2006. Revista de Saude Publica. 2009;43(2):57–64.
36. James WPT, Nelson M, Ralph A, Leather S. Socio-economic determinants of health. The
contribution of nutrition to inequalities in health. BMJ. 1997; 314:1545-1549
37. Jones LR, Steer CD, Rogers IS, Emmett PM. Influences on child fruit and vegetable
intake: sociodemographic, parental and child factors in a longitudinal cohort study. Public
Health Nutr. 2010; 13:1122-1130
38. Junior EV, Cesar CLG, Fisberg RM, Marchioni DML. Socio-economic variables
influence the prevalence of inadequate nutrient intake in Brazilian adolescents: results from a
population-based survey. [Online] [cited 2013 Apr 9 ] Available from:
<http://journals.cambridge.org/action/displayAbstract?fromPage=online&aid=8347250>
52
39. Juškelienė V. Visuomenės sveikatos įvadas: sveikatos samprata, sveikatos rizikos ir
palaikantys veiksniai. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. 2007.
40. Kakwani NC, Wagstaff A, Van Doorslaer E. Socioeconomic inequalities in health:
Measurement, computation and statistical inference. Journal of Econometrics. 1997; 77(1):87-
104
41. Kalediene R, Petrauskiene J. Inequalities in life expectancy in Lithuania by level of
education. Scand J Public Health. 2000; 28:4-9
42. Kalėdienė R. Lietuvos gyventojų bendras mirtingumas ir išsimokslinimo lygis. Socialiniai
mokslai. Sociologija. 1996; 3(7):85-87
43. Kaselienė S, Kalėdienė R. Inequalities in Mortality From Infectious Diseases and
Tuberculosis by the Level of Education in Lithuania. Kaunas: Medicina. 2011;47(6):347-353.
44. Kołłątaj W, Sygit K, Sygit M, Karwat ID, Kołłątaj B. Eating habits of children and
adolescents from rural regions depending on gender, education, and economic status of
parents. Annals of Agricultural and Environmental Medicine [Online] 2011; [cited 2014 Apr
29] Available from:
<http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Eating+habits+of+children+and+adolescents+f
rom+rural+regions+depending+on+gender%2C+education%2C+and+economic+status+of+p
arents>
45. Kukulu K, Sarvan S, Muslu L, Yirmibesoglu SG. Dietary habits, economic status,
academic performance and body mass index in school children: a comparative study. Health
Care. 2010; 14(4):355-366
46. Kunst AE, Mackenbach JP. Measuring socio-economic inequalities in health.
Copenhagen: WHO. 1993
47. Lambert P. The distribution and redistribution of income: A mathematical analysis. 2nd
ed. Manchester: Manchester University Press. 1993
48. Levy-Costa RB, Sichieri R, Pontes NS et al. Household food availability in Brazil:
distribution and trends (1974–2003). Rev Saude Publica. 2005; 39, 530–540
49. Liese AD, Bortsov A, Günther AL, Dabelea D, Reynolds K, Standiford DA, et al.
Association of DASH diet with cardiovascular risk factors in youth with diabetes mellitus: the
SEARCH for Diabetes in Youth study. Circulation 2011; 123:1410-1417
50. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Žemės ūkio ir maisto produktai. Rinkotyra.
[interaktyvus] 2010; [žiūrėta 2014 m. balandžio 26 d.]. Prieiga per internetą: <
http://www.laei.lt/index.php?mt=leidiniai&straipsnis=234&metai=2010>
53
51. Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerija. Programa „Pienas vaikams“ – vis
populiaresnė [Interaktyvus]. [žiūrėta 2014 gegužės 2 d.] Prieiga per internetą:
<http://www.zum.lt/index.php?1698339734>
52. Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerija. Vaisių ir daržovių tiekimo vaikams
programa tampa vis populiaresnė [Interaktyvus]. [žiūrėta 2014 gegužės 2 d.] Prieiga per
internetą: < http://www.zum.lt/index.php?-1425044661>
53. Lietuvos statistikos departamentas. Gyventojai ir socialinė statistika. [Interaktyvus]
[žiūrėta 2014 gegužės 3 d.] Prieiga per internetą: <
http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectTable/omrade0.asp?Subjectcode=S3&PLanguage=0&Sho
wnews=OFF&tree=false>
54. Lietuvos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. V-645. Dėl
mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos aprašo patvirtinimo.
Valstybės žinios. 2010; 89-4735
55. Lopez-Azpiazu I, Sanchez-Villegas A, Johansson L, Petkeviciene J, Prattala R, Martinez-
Gonzalez MA. Disparities in food habits in Europe: Systematic review of educational and
occupational differences in the intake of fat. J Hum Nutr Dietet. 2003; 16:1-16
56. Mackenbach JP, Kunst AE, Cavelaars AE, Groenhof F, Geurts JJ, the EU Working Group
on Socioeconomic Inequalities in Health. Socioeconomic inequalities in morbidity and
mortality in Western Europe. Lancet. 1997;349:1655-1659
57. Mackenbach JP, Kunst AE. Measuring the magnitude of socio-economic inequalities in
health: an overview of available measures illustrated with two examples from Europe
[Online] [cited 2014 Apr 29]. Available from:
<http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/9080560?dopt=Abstract>
58. McKenna ML. Policy options to support healthy eating in schools. J Public Health.
2010;101(2):S14-7
59. McKinley MC, Lowis C, et al. It’s good to talk: children’s views on food and nutrition.
European Journal of Clinical Nutrition. 2005;59(4):542-551
60. Minkevičiūtė I. Moksleivių sveikatos priežiūra ir mityba bendrojo lavinimo ugdymo
įstaigoje Lietuvoje. Magistro darbas. Kaunas: 2009
61. Molcho M, Gabhainn SN, Kelly C, Friel S, Kelleher C. Food poverty and health among
schoolchildren in Ireland: findings from the Health Behaviour in School-aged Children
(HBSC) study. Public Health Nutr. 2007; 10:364-370
62. Morasae EK, Forouzan AS, Hosseinpoor AR, et al. Understanding determinants of
socioeconomic inequality in mental health in Iran's capital, Tehran: a concentration index
54
decomposition approach. PMC [Online] 2012 [cited 2014 Apr 29]. Available from: <
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3342912/>.
63. Niclasen B, Schnohr CW. Greenlandic schoolchildren’s compliance with national dietary
guidelines. Public Health Nutr. 2010; 13:1162-1169
64. Ortega RM, Requejo AM, Lopez-Sobaler AM, Quintas ME, Andres P, Redondo MR et al.
Difference in the breakfast habits of overweight/obese and normal weight schoolchildren. Int.
J. Vitam. Nutr. Res. 1998; 68:125–132
65. Pearson N, Atkin AJ, Biddle SJ, Gorely T. A family-based intervention to increase fruit
and vegetable consumption in adolescents: a pilot study. Public Health Nutr. 2010; 13:876-
885
66. Powell LM, Han E, Chaloupka FJ. Economic contextual factors, food consumption, and
obesity among U.S. adolescents. J Nutr. 2010; 140:1175-1180
67. Prätälä R, Berg MA, Puska P. Diminishing or increasing contrasts? Social class variation
in Finish food consumption patterns, 1997–1990. Eur J Clin Nutr. 1992;46:279-287
68. Quantitative Techniques for Health Equity Analysis - Technical Note #7. The
Concentration Index. [Online] [cited 2014 Apr 29] Available from:
<http://siteresources.worldbank.org/EXTEDSTATS/Resources/3232763-
1171296378756/concentration.pdf >
69. Rasmussen M, Krølner R, Svastisalee CM, Due P, Holstein BE. Secular trends in fruit
intake among Danish schoolchildren, 1988 to 2006: changing habits or methodological
artefacts? Int J Behav Nutr Phys Act. 2008; 5:6
70. Raulio S et al. School and workplace meals promote healthy food habits. Public Health
Nutr. 2010;13(6A):987-992
71. Rees A, Thomas N, Brophy S, Knox G, Williams R. Cross sectional study of childhood
obesity and prevalence of risk factors for cardiovascular disease and diabetes in children aged
11-13. BMC Public Health. 2009; 9:86
72. Roberts C. Appendix B. Sample design and sampling error. In: King A, et al. (ed.). The
health of youth. A cross-national survey. Copenhagen: WHO Regional office for Europe,
1996 (WHO Regional Publications, European Series No. 69).
73. Robertson A, Tirado C, Lobstein T, Jermini M, Knai C, Jensen JH et al. Food and health
in Europe: a new basis for action. WHO Regional Publications, European Series, No.96.
Copenhagen: World Health Organization. 2004
74. Rolland-Cachera MF, Bellisle F, Deheeger M. Nutritional status and food intake in
adolescents living in Western Europe. Eur. J. Clin. Nutr. 2000; 54 (Suppl 1), S41–S4
55
75. Roos G, Johansson L, Kasmel A, Klumbienė J, Pratala R. Disparities in vegetable and
fruit consumption: European cases from the north to the south. Public Health Nutr
2001;4(1):35-43
76. Ross E, Prattala R, Lahelma E, Kleemola P, Pietinen P. Modern and healthy?
Socioeconomic differences in the quality of diet. Eur J Clin Nutr. 1996;50:753-60
77. Samuelson G. Dietary habits and nutritional status in adolescents over Europe. An
overview of current studies in the Nordic countries. Eur. J. Clin. Nutr. 2000; 54 (Suppl 1),
S21–S28
78. Sausenthaler S, Standl M, Buyken A, Rzehak P, Koletzko S, Bauer CP, et al. Regional
and socio-economic differences in food, nutrient and supplement intake in school-age
children in Germany: results from the GINIplus and the LISAplus studies. Public Health Nutr.
2011; 31:1-12
79. Sergeant JC. Estimating the Relative Index of Inequality in R. UK: Nuffield College,
University of Oxford [Online] 2005 [cited 2014 Apr 29]. Available from: <://ftp.uni-
bayreuth.de/math/statlib/R/CRAN/doc/vignettes/RII/RIIoverview.pdf>
80. Shaw ME. Adolescent breakfast skipping: an Australian study. Adolescence. 1998;
33:851–861
81. Siega-Riz AM, Carson T, Popkin B. Three squares or mostly snacks—what do teens
really eat? A sociodemographic study of meal patterns. J. Adolesc. 1998; Health 22:29–36
82. Skidmore P, Welch A, van Sluijs E, Jones A, Harvey I, Harrison F, et al. Impact of
neighbourhood food environment on food consumption in children aged 9-10 years in the UK
SPEEDY (Sport, Physical Activity and Eating behaviour: Environmental Determinants in
Young people) study. Public Health Nutr. 2010; 13:1022-1030
83. Statkevičiūtė J. Lietuvos 9–11 klasių mokinių mitybos įvertinimas. Magistro darbas.
Kaunas: 2010
84. St-Onge MP, Keller KL, Heymsfield SB. Changes in childhood food consumption
patterns: a cause for concern in light of increasing body weights. Am. J. Clin. Nutr. 2003;
78:1068–1073
85. Strukčinskienė B, Griškonis S, Raistenskis J. Lietuvos miestų vyresniųjų klasių mokinių
mitybos ypatumai. Sveikatos mokslai. 2011; 4: ISSN 1392-6373
86. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Vilniaus universiteto medicinos fakultetas,
Kauno medicinos universitetas. Sveikos mitybos rekomendacijos. Vilnius: Sveikatos mokymo
ir ligų prevencijos centras [interaktyvus] 2010; UDK 613.2(474.5), Sv-13. ISBN 9955-9476-
4-0. [žiūrėta 2014 balandžio 29 d.] Prieiga per internetą:
56
<http://www.smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Metodine_medziaga/Sveikos_mitybos_rekomen
dacijos_2010.pdf>
87. Taylor JP, Evers S, McKenna M. Determinants of healthy eating in children and youth.
Can J Public Health. 2005; 96(Suppl 3):S20-6, S22-29
88. Tarasuk V, Fitzpatrick S, Ward H. Nutrition inequities in Canada. Appl. Physiol Nutr
Metab. 2010; 35:172-179
89. Umbrasienė N, Varvuolienė R, Krupskienė A, Narkauskaitė L, Beržanskytė A,
Kranauskas A. Mokinių mitybos įpročiai. Visuomenės sveikata [interaktyvus] 2011; 2(5 3)
[žiūrėta 2014 m. balandžio 29 d.] Prieiga per internetą:
<http://www.hi.lt/images/Sv_2%2853%29_Varvuoliene.pdf>
90. Vaitkevičius JV, Miliūnienė L, Vaitkevičienė A. Šiaulių apskrities moksleivių mitybos
įpročiai ir savijauta. Visuomenės sveikata. 2008;1(40):37-41
91. Van Cauwenberghe E, Maes L, Spittaels H, van Lenthe FJ, Brug J, Oppert JM et al.
Effectiveness of school-based interventions in Europe to promote healthy nutrition in children
and adolescents: systematic review of published and ‘grey’ literature. Br J Nutr. 2010;
103:781-797
92. Van Doorslaer E, et al. Income-related inequalities in health: Some international
comparisons. Journal of Health Economics. 1997; 16: p. 93-112
93. Vandenheede H, Vikhireva O, Pikhart H, Kubinova R, Malyutina S, Pajak A, et al.
Socioeconomic inequalities in all-cause mortality in the Czech Republic, Russia, Poland and
Lithuania in the 2000s: findings from the HAPIEE Study. PMC [Online] 2013 [cited 2014
Apr 29]. Available from: <http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3963532/>.
94. Venclovienė J. Statistiniai metodai medicinoje. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.
2010.
95. Vereecken CA, Inchley J, Subramanian SV, Hublet A, Maes L. The relative influence of
individual and contextual socio-economic status on consumption of fruit and soft drinks
among adolescents in Europe. Eur J Public Health. 2005; 15:224-232
96. Viteri EF, Gonzales H. Adverse outcomes of poor micronutrients status in childhood and
adolescence. Nutr Rev. 2002; 60: S46–S52
97. Wagstaff A, Paci P, van Doorslaer E. On the measurement of inequalities in health. Social
Science and Medicine. 1991; 33:545-557
98. Wagstaff A. Socioeconomic inequalities in child mortality: comparisons across nine
developing countries. Bulletin of the World Health Organization. 2000; 78(1):19-29
57
99. Wardle J, Jarvis MJ, Steggles N, Sutton S, Williamson S, Farrimond H et al.
Socioeconomic disparities in cancer-risk behaviors in adolescence: baseline results from the
Health and Behaviour in Teenagers Study (HABITS). Prev. Med. 2003; 36: 721–730
100. WHO Regional Office for Europe. Health 21 – the health for all policy for the WHO
European Region. European Health for All Series, No. 6. Copenhagen: WHO Regional Office
for Europe.1999
101. World Health Organisation Executive Board Session 105th. Global strategy for the
prevention and control of non-communicable diseases: Report by the Director-General.
Geneva: World Health Organisation. 1999; Report No.: EB 105/42
102. World Health Organization Second WHO European Action Plan for Food and
Nutrition Policy 2007–2012
103. Xie B, Gilliland FD, Li YF, et al. Effects of ethnicity, family income, and education
on dietary intake among adolescents. Prev Med. 2003; 36: 30–40
104. Zaborskis A, Lagunaite R, Busha R, Lubiene J. Trend in eating habits among
Lithuanian schoolaged children in context of social inequality: three cross-sectional surveys
2002, 2006 and 2010. BMC Public Health [Online] 2012 [cited 2014 Apr 29] Available from:
<http://www.biomedcentral.com/1471-2458/12/52>
105. Zaborskis A, Lenciauskiene I. Health behaviour among Lithuania’s adolescents in
context of European Union. Croat Med J. 2006; 47:335-343
106. Zaborskis A, Petronytė G, Buitvydaitė R ir kt. Lietuvos vyresniųjų klasių moksleivių
mitybos įpročių netolygumai. Visuomenės sveikata. 2006;1(32):40-45
107. Zaborskis A, Petronytė G, Lubienė J. Moksleivių nuomonė apie maitinimo paslaugų
kokybę bendrojo lavinimosi mokyklose. Visuomenės sveikata. 2006;4(35):5-8
108. Zaveckienė D. Mokinių požiūrio į greito ir sveikatai nenaudingo maisto vartojimą
koregavimo galimybės technologijų pamokose. Magistro darbas. Vilnius: 2010
58
PRIEDAI
1 priedas. Lietuvos bioetikos komiteto leidimas atlikti tyrimą kopija.
2 priedas. Mokinių mitybos apklausos anketa.
59
1 PRIEDAS
60
2 PRIEDAS
MOKINIŲ APKLAUSA
APIE MITYBĄ
Apklausą vykdo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultato
Sveikatos tyrimų instituto Vaikų ir jaunimo laboratorija
Eivenių g., 4, 50009, Kaunas, tel. (37) 302969
bendradarbiaujant su VšĮ Humana People to People
Programa „Maitinkime vaikus geriau“
Kirtimų g. 47, 02244, Vilnius, tel. (5) 2641058
61
Dėkojame Tau, kad dalyvauji šiame tyrime.
Atsakydamas į šios anketos klausimus, leisi mums daugiau sužinoti apie vaikų mitybos ypatumus. Tai padės įvertinti mokinių mitybos įpročius, išsiaiškinti jų poreikius ir tikslingiau spręsti mitybos problemas. Tau tai bus naudinga, nes sveika mityba yra geros sveikatos pagrindas.
Kaip pildyti anketą? Atidžiai perskaityk kiekvieną klausimą. Atsakydamas į jį pažymėk tą langelį, kuris yra šalia arba žemiau Tau labiausiai patinkančio atsakymo. Prie kiekvieno klausimo pažymėk tik vieną langelį, nes kitaip mes negalėsime suskaičiuoti Tavo atsakymų.
Jeigu sunku išsirinkti vienintelį atsakymą, tai pagalvok, kuris atsakymas šiuo momentu yra tiksliausias.
Užpildęs anketą, įdėk ją į voką ir užklijuok. Pažadame, kad mokykloje niekas nesužinos Tavo atsakymų. Labai prašome į klausimus atsakinėti savarankiškai.
Iš anksto dėkojame už sąžiningumą ir nuoširdumą.
62
1. Šios dienos data: 201 ..... m. .................... mėn. ...... d.
2. Kas Tu esi: berniukas ar mergaitė? Atitinkamą langelį pažymėk kryželiu ().
1 Berniukas 2 Mergaitė
3. Kelintoje klasėje mokaisi?
Aš mokausi ........ klasėje
4. Kuriais metais gimei?
1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004
5. Kurį mėnesį gimei?
Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis
1 2 3 4 5 6
Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis
7 8 9 10 11 12
6. Kur Tu gyveni?
1 Dideliame mieste
2 Mieste, kuris yra rajono/savivaldybės centras
3 Mažame miestelyje
4 Kaime
7. Kiek Tu sveri (be rūbų)? Jei neprisimeni, praleisk šį klausimą.
Aš sveriu ..................................... kilogramų
8. Koks Tavo ūgis (be batų)? Jei neprisimeni, praleisk šį klausimą.
Mano ūgis ................................... centimetrų
63
Valgymas ir maistas
9. Kiek vidutiniškai dienų per savaitę Tu pusryčiauji (ne tik išgeri arbatos, vandens)? Atskirai pažymėk atsakymus apie savaitės darbo dienas, kai eini į mokyklą, ir savaitgalį.
A. Savaitės darbo dienos B. Šeštadienis ir sekmadienis
1 Prieš eidamas į mokyklą
niekada nepusryčiauju
1 Niekada nepusryčiauju
savaitgaliais
2 Vieną dieną
3 Dvi dienas
2
Paprastai pusryčiauju vieną
savaitgalio dieną (šeštadienį ARBA sekmadienį)
4 Tris dienas
5 Keturias dienas
3
Paprastai pusryčiauju abi
savaitgalio dienas (šeštadienį IR sekmadienį)
6 Penkias dienas
10. Kaip dažnai Tu valgai mokykloje? Pažymėk po vieną langelį kiekvienoje eilutėje
1 2 3 4
Kas dieną 3 – 4 kartus
per savaitę
1 – 2
kartus per savaitę
Retai arba
niekada
a) Šiltus pusryčius arba pietus
mokyklos valgykloje
b) Lengvus užkandžius
mokyklos valgykloje
c) Iš namų į mokyklą atsineštą
sumuštinį
d) Saldainius, sausainius,
traškučius pertraukų metu
e) Obuolius arba kitus vaisius
pertraukų metu
64
11. Ar dažnai mokyklos valgykloje Tu valgai/geri šiuos maisto produktus? Pažymėk po vieną langelį kiekvienoje eilutėje
1 2 3 4
Kas dieną 3 – 4 kartus per savaitę
1 – 2 kartus per
savaitę
Retai arba niekada
a) Sriubą b) Karštą antrąjį patiekalą
(mėsą, kotletą, blynus ar kt.)
c) Daržovių salotas
(atskirą porciją)
d) Kompotą, kisielių, arbatą e) Sultis f) Kokakolą arba kitus gazuotus
saldintus gėrimus
g) Saldainius, šokoladą h) Sausainius, bandeles i) Obuolius arba kitus vaisius
12. Pagal ką Tu renkiesi patiekalus, juos pirkdamas valgykloje?
Pažymėk po vieną langelį kiekvienoje eilutėje 1 2 3 4
Labai
dažnai Dažnai Retai Niekada
a) Kainą
b) Išvaizdą
c) Porcijos dydį
d) Naudingumą sveikatai
e) Skonį
f) Nieko neperku
65
13. Kaip Tu dažniausiai moki už maitinimą mokykloje?
1 Pats susimoku
2 Sumoka tėvai („išperka“ maitinimą)
3 Gaunu nemokamą maitinimą
14. Jei pats moki už maitinimą, kiek vidutiniškai per savaitę išleidi pinigų maitinimuisi mokykloje?
1 Nė kiek
2 Iki 10 Lt
3 11 – 20 Lt
4 21 – 30 Lt
5 Daugiau nei 30 Lt
15. Ką dažniausiai perki užkandžiams parduotuvėje? Pažymėk vieną patį tinkamiausią atsakymą
1 Spurgą, bandelę, sausainius
2 Saldainius, šokoladą, batonėlius
3 Kukurūzų arba bulvių traškučius
4 Vaisius
5 Ledus
6 Kokakolą ar kitus gazuotus saldintus gėrimus
7 Vandenį
8 Kita.................................................................(įrašyk)
66
16. Kaip dažnai valgai vaisius? Pažymėk po vieną langelį kiekvienoje eilutėje 1 2 3 4 5 6 7
Niekada
Rečiau
nei kartą
per
savaitę
Kartą
per
savaitę
2-4
dienas
per
savaitę
5-6
dienas
per
savaitę
Kartą
per
dieną
Kelis
kartus
per
dieną
1. Visokius vaisius 2. Iš jų:
Obuolius
3. Kriaušes
4. Apelsinus,
mandarinus,
5. Bananus 6. Arbūzus, melionus 7. Šviežias ar šaldytas
uogas (braškes,
serbentus ir kt.)
17. Kaip dažnai valgai daržoves? Pažymėk po vieną langelį kiekvienoje eilutėje 1 2 3 4 5 6 7
Niekada
Rečiau nei kartą
per
savaitę
Kartą per
savaitę
2-4 dienas
per
savaitę
5-6 dienas
per
savaitę
Kartą per
dieną
Kelis kartus
per
dieną
1. Visokias daržoves 2. Iš jų: žalias lapines
salotas
3. Žalių arba raugintų
kopūstų salotas
4. Šviežius agurkus,
pomidorus
5. Žirnius, pupeles 6. Nevirtas morkas 7. Virtas daržoves
(burokėlius, morkas
ir kt.)
67
18. Kaip dažnai valgai šiuos maisto produktus? Pažymėk po vieną langelį kiekvienoje eilutėje
1 2 3 4 5 6 7
Niekada
Rečiau
nei kartą per
savaitę
Kartą
per savaitę
2-4
dienas per
savaitę
5-6
dienas per
savaitę
Kartą
per dieną
Kelis
kartus per
dieną
1. Juodą duoną
2. Baltą duoną, batoną
3. Manų košę
4. Kitokių kruopų
košes
5. Varškę, sūrį
6. Saldžius sūrelius,
jogurto gėrimus,
ledus
7. Saldainius, šokoladą
8. Tortą, pyragaičius,
sausainius
9. Traškučius
(kukurūzų, keptų
bulvių)
10. Greito maisto
produktus
(mėsainius, picą,
kebabus ir kt.)
11. Žuvį
12. Žuvies produktus
13. Virtą, keptą mėsą
14. Sardeles, pieniškas
dešreles
15. Rūkytą kumpį,
rūkytą dešrą
16. Kiaušinius
68
19. Kaip dažnai geri? Pažymėk po vieną langelį kiekvienoje eilutėje 1 2 3 4 5 6 7
Niekada
Rečiau
nei kartą per
savaitę
Kartą
per savaitę
2-4
dienas per
savaitę
5-6
dienas per
savaitę
Kartą
per dieną
Kelis
kartus per
dieną
1. Šviežiai
pagamintas vaisių
ar daržovių sultis
2. Namuose
konservuotas sultis
3. Iš parduotuvės
nupirktas sultis
pakeliuose
4. Vandenį
5. Iš parduotuvės
nupirktą vandenį
6. Kokakolą, fantą ar
kitus gazuotus
saldžius gėrimus
7. Natūralią kavą
8. Natūralų kaimišką
pieną
9. Parduotuvėje pirktą
pieną
10. Kefyrą, rūgpienį,
natūralų jogurtą
69
20. Ką valgai, kai užkandžiauji tarp pagrindinių valgymų? Pažymėk po vieną langelį kiekvienoje eilutėje
1 2 3
Dažnai Kai kada Niekada
1. Vaisius
2. Sausainius, bandelę
3. Saldainius, šokoladą
4. Saldaus jogurtą, sūrelį
5. Riešutus 6. Džiovintus vaisius
5. Kukurūzų arba bulvių traškučius
6. Kita. Parašyk ............................
...................................................
7. Tarp pagrindinių valgymų niekada
neužkandžiauju
21. Kaip dažnai Tu valgai tomis dienomis, kai eini į mokyklą? Pažymėk po vieną langelį kiekvienoje eilutėje
1 2 3 4
Kas dieną 3 – 4 kartus per savaitę
1 – 2 kartus per
savaitę
Retai arba niekada
a) Pietus namuose b) Pietus dienos centre c) Vakarienę dienos centre d) Vakarienę namuose
70
22. Ką moki pasigaminti valgyti, vienas būdamas namuose? Pažymėk po vieną langelį kiekvienoje eilutėje
1 2 3 4
Dažnai Kai kada Niekada Nemoku
gaminti
1. Sumuštinį 2. Išsivirti arba išsikepti
kiaušinį 3. Pasidaryti daržovių
salotas 4. Pasidaryti sudėtingesnį
patiekalą 5. Negaminu nieko, nes
nemoku
23. Kiek, Tavo nuomone, yra naudingi sveikatai šie maisto produktai? Pažymėk po vieną langelį kiekvienoje eilutėje
1 2 3 4 5
Visai
nenaudingi
arba žalingi
Nelabai
naudingi
Viduti-
niškai
naudingi
Naudingi Labai
naudingi
1. Šviežiai pagamintos
vaisių ar daržovių
sultys
2. Kokakola, fanta ar
kiti gazuoti saldinti
gėrimai
3. Juoda rupi duona 4. Balta duona, batonas 6. Bulvių traškučiai
(„čipsai“)
7. Liesas pienas 8. Natūralus kaimiškas
pienas
9. Saldūs sūreliai, ledai 10. Saldainiai
71
24. Kuriame iš šių maisto produktų, Tavo nuomone, yra daugiausiai vitaminų? Pažymėk tik vieną atsakymą
1 Juodoje rupioje duonoje
2 Makaronuose
3 Baltoje duonoje, batone
4 Nežinau
25. Kokiose daržovėse, Tavo nuomone, yra daugiausiai vitaminų? Pažymėk tik vieną atsakymą
1 Žaliose
2 Virtose
3 Konservuotose 4 Nežinau
26. Kiek, Tavo nuomone, per dieną reikia suvalgyti vaisių ir daržovių? Pažymėk tik vieną atsakymą
1 Apie 100 g
2 Apie 200 g
3 Apie 300 g
4 400 g ir daugiau 5 Nežinau
27. Kodėl,Tavo nuomone, labiausiai nesveika valgyti daug saldumynų? Pažymėk tik vieną atsakymą
1 Gali sugesti dantys
2 Galima nutukti
3 Gali pradėti skaudėti pilvą
4 Gali pradėti skaudėti galvą
5 Nežinau
28.
.
Kaip manai, kas iš išvardytų asmenų turi daugiausiai rūpintis Tavo sveikata? Pažymėk tik vieną atsakymą
1 Gydytojai
2 Mokytojai
3 Tėvai
4 Aš pats 5 Kiti (parašyk) ...................................................................
72
29.
.
Ką, Tavo nuomone, reikia pirmiausia daryti norint numesti per didelį svorį?
1 Gerti svorio reguliavimui skirtus vaistus
2 Nepersivalgyti ir daugiau judėti
3 Laikytis labai griežtos (bado) dietos
4 Nevalgyti vakare 5 Nežinau
30. Ar manai, kad Tu turi pakankamai žinių apie sveiką mitybą?
1 Taip
2 Ne
3 Nežinau
31. Ar Tu norėtum gauti naujų žinių apie sveiką mitybą ir sveikatos stiprinimą?
1 Nuolatos
2 Dažnai
3 Retkarčiais
4 Niekada
32. Ar Tau įdomu žiūrėti televizijos laidas arba skaityti knygas apie maisto ruošimo būdus, patiekalų receptus?
1 Labai įdomu
2 Įdomu
3 Neįdomu
4 Visai neįdomu
33. Ar Tau svarbu sveikai maitintis?
1 Labai svarbu
2 Svarbu
3 Nelabai svarbu
4 Nesvarbu 5 Visai nesvarbu
73
34. Ar rūpiniesi savo sveikata?
1 Nuolatos
2 Dažnai
3 Retkarčiais
4 Tik tada, kai susergu 5 Visai nesirūpinu
35. Ar Tavo šeimoje stengiamasi sveikai maitintis, kai tam yra galimybių?
1 Nuolatos
2 Dažnai
3 Retkarčiais
4 Tik tada, kai kas nors suserga 5 Visai nesistengiama
36. Ar pats (pati) stengiesi sveikai maitintis?
1 Nuolatos
2 Dažnai
3 Retkarčiais
4 Tik tada, kai susergu 5 Visai nesistengiu
37. Ar šiuo metu laikaisi dietos arba darai ką nors kita, kad sumažintum kūno svorį?
1 Ne, nes mano svoris normalus
2 Ne, bet man reikėtų numesti svorio
3 Ne, nes man reikėtų priaugti svorio
4 Taip
38. Ar Tu mėgsti „sukiotis“ virtuvėje ir pats ką nors gaminti valgyti?
1 Labai mėgstu
2 Mėgstu
3 Nemėgstu
4 Labai nemėgstu
74
39. Kurį iš šių užkandžių išsirinktum, jei Tau būtų pasiūlyta pasivaišinti?
1 Aliejuje paskrudintą duoną su česnaku
2 Obuolį
3 Šokoladinį saldainį
4 Paskrudintus su druska riešutus 5 Džiovintus vaisius
40. Kiek arbatinių šaukštelių (gabaliukų) cukraus dedi į arbatos arba kitų iš anksto nesaldintų gėrimų puodelį?
1 Visai nededu
2 1 šaukštelį
3 2 šaukštelius
4 3 ir daugiau šaukštelių
41. Ar sūdai paruoštą maistą papildomai?
1 Beveik visada
2 Jei nepakankamai sūru
3 Niekada
42. Ar kalbatės apie sveiką gyvenseną ir mitybą su mokytojais?
1 Niekada
2 Kai kada
3 Dažnai
43. Ar kalbatės apie sveiką gyvenseną ir mitybą su tėvais?
1 Niekada
2 Kai kada
3 Dažnai
75
44. Kokiu būdu labiausiai norėtum mokytis sveikos mitybos?
1 Sveikos gyvensenos pamokose
2 Darbų pamokose
3 Žiūrėdamas specialias televizijos laidas
4 Skaitydamas specialią literatūrą
5 Internete
6 Kita. Parašyk …................………..……..…………………
……………………………….……………………………..
45. Kiek svarbūs šie dalykai Tavo gyvenime? Pažymėk po vieną langelį kiekvienoje eilutėje
1 2 3 4 5
Labai svarbu
Svarbu Nelabai svarbu
Nesvarbu Visai
nesvarbu
1. Šeima 2. Sveikata 3. Meilė 4. Pinigai, turtas 5. Išsilavinimas 6. Darbas, karjera 7. Pripažinimas (būti
lyderiu, autoritetu,
„žvaigžde“)
46. Kaip apibūdintum savo sveikatą?
1 Puiki
2 Gera
3 Patenkinama
4 Bloga
76
47. Koks, Tavo manymu, yra Tavo kūnas?
1 Gerokai per plonas
2 Truputį per plonas
3 Normalus
4 Truputį per storas 5 Gerokai per storas
48. Ar dažnai per pastaruosius 6 mėnesius patyrei: Pažymėk po langelį kiekvienoje eilutėje.
1 2 3 4 5
Beveik kiekvieną
dieną
Dažniau nei kartą
per savaitę
Beveik kiekvieną savaitę
Beveik kiekvieną mėnesį
Retai arba
niekada
1. Galvos skausmą 2. Skrandžio arba pilvo
skausmą 3. Nugaros skausmą 4. Liūdesį, prislėgtumą 5. Irzlumą, blogą
nuotaiką
6. Nervinę įtampą,
susirūpinimą
7. Buvo sunku užmigti 8. Galvos svaigimą,
silpnumą 49. Apskritai, kaip Tu jautiesi galvodamas apie savo dabartinį
gyvenimą? 1 Jaučiuosi labai laimingas
2 Jaučiuosi pakankamai laimingas
3 Nesijaučiu laimingas
4 Esu visiškai nelaimingas
77
50.
10 Labiausiai patenkintas gyvenimu
9
8
7
6
5
4
3
2
1
Paveikslėlyje nupieštos kopėčios.
Kopėčių viršuje yra 10 – labiausiai patenkintas savo gyvenimu; apačioje 0 – mažiausiai patenkintas savo gyvenimu.
Kurioje vietoje ant kopėčių dabar Tu jautiesi stovintis?
Pažymėk langelį, kuris geriausiai atspindi Tavo padėtį.
0 Mažiausiai patenkintas gyvenimu
51. Tavo nuomone, kaip klasės auklėtojas vertina Tavo mokymąsi, lyginant su kitais bendraklasiais?
1 Labai gerai
2 Gerai
3 Vidutiniškai
4 Blogiau nei vidutiniškai
52. Kaip manai, ar sunku Tau mokytis? Kiekvienam teiginiui pažymėk savo nuomonę.
1 2 3 4 5
Tikrai sutinku Sutinku
Nei taip, nei ne Nesutinku
Tikrai nesutinku
1. Man užduodama per daug mokytis
2. Man mokymasis yra sunkus darbas
3. Aš dažnai pavargstu nuo mokymosi
78
53. Ar dažnai ne pamokų metu, laisvalaikiu, mankštiniesi ir sportuoji taip, kad suprakaituotum, padažnėtų kvėpavimas?
1 Kasdien
2 4-6 kartus per savaitę
3 2-3 kartus per savaitę
4 Kartą per savaitę
5 Kartą per mėnesį
6 Rečiau nei kartą per mėnesį
7 Niekada
54. Kiek valandų per savaitę ne pamokų metu mankštiniesi ir sportuoji taip, kad suprakaituotum, padažnėtų kvėpavimas?
1 Nė vienos valandos per savaitę
2 Apie pusę valandos per savaitę
3 Apie 1 valandą per savaitę
4 Apie 2-3 valandas per savaitę
5 Apie 4-6 valandas per savaitę
6 7 ir daugiau valandų per savaitę
55. Ar esi kada nors rūkęs (mažiausiai vieną cigaretę)?
1 Taip
2 Ne
56. Ar dabar dažnai rūkai?
1 Kiekvieną dieną
2 Mažiausiai kartą per savaitę, bet ne kiekvieną dieną
3 Rečiau nei kartą per savaitę
4 Aš visai nerūkau
79
57. Ar dažnai dabartiniu metu geri alkoholinius gėrimus: alų, vyną, spiritinius gėrimus ir kt.? Pabandyk suskaičiuoti ir tuos kartus, kai geri tik truputį. Pažymėk po langelį kiekvienoje eilutėje.
1 2 3 4 5
Kiekvieną dieną
Kiekvieną savaitę
Kiekvieną mėnesį Retai Niekada
1. Alų
2. Vyną 3. Šampaną
4. Likerį
5. Degtinę ir kitus
stiprius gėrimus
6. Silpnus alkoholinius gėrimus (Sidras, Mix, Fizz, kokteiliai su alkoholiu)
58. Ar kada nors buvai išgėręs tiek daug alkoholinių gėrimų, kad pasijustum apsvaigęs? .
1 Ne, niekada
2 Taip, vieną kartą
3 Taip, 2 – 3 kartus
4 Taip, 4 – 10 kartų
5 Taip, daugiau nei 10 kartų
59. Kiek šiuo metu artimų draugų ir draugių Tu turi? Pažymėk po vieną langelį abiejuose stulpeliuose.
A. Draugų (berniukų) B. Draugių (mergaičių)
1 Nė vieno 1 Nė vienos
2 Vieną 2 Vieną
3 Du 3 Dvi
4 Tris arba daugiau 4 Tris arba daugiau
80
60. Ar dažnai kalbiesi su draugais telefonu, siunti jiems trumpąsias žinutes (SMS) arba bendrauji internetu?
1 Retai arba niekada
2 1 ar 2 dienas per savaitę
3 3 ar 4 dienas per savaitę
4 5 ar 6 dienas per savaitę
5 Kasdien 6 Neturiu mobilaus telefono ir interneto
61. Ar Tavo šeima turi kompiuterį?
1 Nė vieno
2 Vieną
3 Du
4 Tris ar daugiau
62. Kiek kartų per pastaruosius 12 mėnesių Tu kartu su visa šeima iškylavai arba vykai į keliones?
1 Nė karto
2 1 kartą
3 2 kartus
4 Daugiau negu 2 kartus
63. Ar Tavo šeima turi automobilį?
1 Ne
2 Taip, vieną
3 Taip, du arba daugiau
81
Tavo šeima Norėtume paklausti apie žmones, su kuriais Tu gyveni. Visos šeimos yra skirtingos (pavyzdžiui, ne visi vaikai gyvena su abiem tėvais, kartais vaikai gyvena tik su mama arba tik su tėvu, kartais vaikai turi dvejus namus arba dvi šeimas). Todėl mes norėtume sužinoti apie Tavo šeimą.
64. Pažymėk visus, kas gyvena namuose, kuriuose Tu gyveni visą laiką arba praleidi daugiausiai laiko.
A. Suaugusieji: B. Vaikai:
1 Mama
2 Tėvas
3 Pamotė (arba tėvo draugė)
4 Patėvis (arba mamos draugas)
5 Senelė
6 Senelis
7 Dar ir kiti čia neišvardyti asmenys. Jei gali, parašyk:
.............................................
..............................................
8 Gyvenu pas globėjus (-ą) arba vaikų namuose
Parašyk, kiek šiuose namuose gyvena seserų ir brolių (įskaitant patėvių ir globėjų vaikus). Parašyk skaičiais. Jei negyvena, tai rašyk 0 (nulį). Savęs neskaičiuok.
Kiek brolių? …………….
Kiek seserų? ……………..
65. Kuris iš žemiau pateiktų apibūdinimų geriausiai nusako dabartinę
Tavo šeimos padėtį?
1 Gyvenu su ABIEM savo tėvais
Gyvenu ne su ABIEM savo tėvais, nes:
2 Mano tėvai yra išsiskyrę
3 Vienas iš mano tėvų dirba ir gyvena kitoje
vietoje
4 Vienas iš mano tėvų yra miręs
5 Vieno iš jų visai nesu matęs ir nežinau, kur
tėvas (mama) yra
6 Gyvenu pas globėjus (-ą) arba vaikų namuose
82
66. Ar Tu turi savo atskirą kambarį?
1 Ne
2 Taip
67. Kaip Tu manai, ar Tavo šeima yra turtinga?
1 Labai turtinga
2 Pakankamai turtinga
3 Vidutiniškai turtinga
4 Nelabai turtinga
5 Visai neturtinga
68A. Ar Tavo tėvas turi darbą? B. Ar Tavo mama turi darbą?
1 Taip 1 Taip
2 Ne 2 Ne
3 Nežinau 3 Nežinau
4 Tėvo neturiu, jo nesutinku 4 Mamos neturiu, jos nesutinku
69. Ar visada Tu turi pakankamai pinigų pavalgyti mokykloje?
1 Taip
2 Ne
3 Gaunu nemokamą maitinimą
70. Ar išeidamas iš mokyklos valgyklos jautiesi pavalgęs tiek, kiek norėtųsi?
1 Visada
2 Kai kada
3 Niekada
4 Mokyklos valgykloje nevalgau
83
71. Ar Tau lengva kalbėtis su tėvu ir motina apie dalykus, kurie Tau labai svarbūs ir Tave jaudina? Pažymėk po vieną langelį kiekvienoje eilutėje
1 2 3 4 5
Labai
lengva Lengva Sunku
Labai
sunku
Jo (jos)
neturiu,
nesutinku
1. Su tėvu 2. Su mama
72. Pabaigai dar keletas klausimų apie Tave ir Tavo šeimą. Pažymėk po vieną langelį kiekvienoje eilutėje
1 2 3 4
Visada Dažnai Kartais Niekada
1. Ar visada turi savo pinigų tiek,
kad galėtum nueiti į kiną,
nusipirkti ledų, atsigerti ar kita?
2. Ar per Tavo gimtadienį yra
ruošiamos vaišės ar kitos
pramogos Tavo draugams?
3. Ar Tavo namuose žiemą būna
šalta?
4. Ar Tau tenka nešioti kitų vaikų
dėvėtus drabužius?
5. Jei reikia naujų batų arba
rūbelių, ar tėvai Tau juos iškart
nuperka?
6. Ar Tu vartoji vitaminus ar kitus
sveikatą stiprinančius maisto
papildus?
7. Ar dažnai Tau tenka eiti į
mokyklą arba miegoti alkanam?
8. Ar Tu turi galimybės valgyti
vaisių ir daržovių tiek, kiek
norisi?
Prašome patikrinti, ar atsakei į visus klausimus. Ačiū.