lietuvos didžiosios kunigaikštystės miestų sąjūdis 1789–1792 metais

TURINYS

ĮVADAS .................................................................................................................. 5

LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS MIESTAI KETVERIŲ METŲ SEIMO REFORMŲ IŠVAKARĖSE .................................. 18

Pastangos įgyvendinti reformas 1764–1788 m. ................................................ 18Miestai ir miesteliai .............................................................................................. 29

LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS MIESTIEČIAI VARŠUVOS SUVAŽIAVIMUOSE (1789–1791) .................................................38

Dalyvavimas miestiečių suvažiavimuose ............................................................ 42Pirmasis suvažiavimas ................................................................................. 42Antrasis suvažiavimas .................................................................................. 49Trečiasis suvažiavimas .................................................................................. 51Miestų deputacijos veiklos laikotarpiu ........................................................... 60

Bajorijos požiūris į miestų reformas .................................................................... 66

MIESTŲ PADĖTIS VALSTYBĖJE PO GEGUŽĖS 3 D. KONSTITUCIJOS ... 75

Miestų įstatymai .................................................................................................. 75Miestų pavaldumas ................................................................................................ 82

Abiejų tautų policijos komisija ..................................................................... 82LDK asesorių teismas .................................................................................... 89Iždo komisijos ............................................................................................... 92Civilinės karinės komisijos ........................................................................... 93

SAVIVALDŲ KŪRIMASIS ................................................................................. 98Miestų apygardų įsteigimas ir apygardų suvažiavimai ...................................... 100Savivaldų sklaida ......................................................................................... 114

Valstybiniai miestai .................................................................................... 118LDK karališkųjų ekonomijų miestai .......................................................... 124Privatūs miestai .......................................................................................... 127Bažnytiniai miestai .................................................................................... 132Rotušės ......................................................................................................... 132

MAŽŲJŲ MIESTŲ IR MIESTELIŲ KOVA UŽ SAVIVALDOS TEISES ....... 137

POKYČIAI MIESTŲ VISUOMENĖSE ........................................................... 155

Bajorai – naujieji miestiečiai ............................................................................. 155Rinkimai į miestų savivaldas (1791–1792 m.) .................................................162

Didžiuosiuose miestuose ............................................................................ 162Mažuosiuose miestuose ............................................................................... 168

Savi ir svetimi .................................................................................................... 170Bajorai ir dvasininkai ................................................................................ 170Svetimšaliai ................................................................................................ 177Žydai .......................................................................................................... 180Kitos visuomeninės grupės .......................................................................... 191

REFORMŲ LIKIMAS ....................................................................................... 195

IŠVADOS ........................................................................................................... 209PRIEDAI ............................................................................................................ 213SUMMARY

1789–1792 Towns Movement of the Grand Duchy of Lithuania .........238ŠALTINIŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS ....................................................... 244VIETOVARDŽIŲ RODYKLĖ .......................................................................... 253ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ ........................................................................ 256

18

LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS MIESTAI KETVERIŲ METŲ SEIMO REFORMŲ IŠVAKARĖSE

PASTANGOS ĮGYVENDINTI REFORMAS 1764–1788 m.

Abiejų Tautų Respublikos miestų nuopuolio pradžia istoriografijoje siejama su 1655–1661 metų Tvano ir 1700–1721 metų Šiaurės karo suirutėmis valstybė-je. Po jų LDK miestams nepavyko atsigauti iki pat XVIII a. pabaigos. XVIII a. II pusėje žvelgdama į kaimynines valstybes, kurių stiprybės požymis buvo kles-tintys miestai, Abiejų Tautų Respublika pradėjo miestų reformas. Jų pradžia siejama su Stanislovo Augusto valdymo pradžia. Tačiau ne visoje valstybės te-ritorijoje reformos galėjo prasidėti, nes 7 dešimtmetyje kilo ir užsitęsė vidaus suirutės1.

Miestų reformas sąlygojo bajoriškosios visuomenės požiūrio į miestiečius ypatumai, todėl dėmesys buvo sutelktas į miestus, bet dar nebuvo ketinama keisti miestiečių padėties visuomenėje. Tuomet dominavo nuostata, kad vie-ninteliai valstybės šeimininkai yra bajorai. III Lietuvos statutas draudė „pa-prastiems žmonėms“ naudotis bajorų prerogatyvomis ir užimti jų pareigas2.

1 Stanislovo Augusto valdymo pradžioje prasidėjo vidaus karai, kuriuos iniciavo Rusijos imperija, nesusitaikiusi su 1764 m. ir 1766 m. seimo nutarimais, kuriais mėginta valstybę ištraukti iš gilios politinės krizės. 1767 m. Jekaterina II iniciavo ir parėmė reformų opozicijos sudarytą Radomo konfederaciją, o kaip atsakas į ją 1768 m. kilo Baro konfederacija, kuri savo priešais paskelbė ir Rusijos imperiją, ir savo karalių. Vidaus karas peraugo į karą su Rusijos imperijos kariuomene, kuris užsitęsė ir baigėsi Pirmuoju valstybės padalijimu 1772 m.: Kuncevičius A., Kiaupa Z., Kiaupienė J., Lietuvos istorija iki 1795 metų, Vilnius, 1995, p. 385–386; Plačiau: Dolinskas V., Simonas Kosakovskis: politinė ir karinė veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1763–1794 m., Vilnius, 2003, p. 130–141, 157–205.

2 Statut Wielkiego Księstwa Litewskiego, naprzód za najjaśniejszego Hospodara Króla Jegomości Zyg-munta III w Krakowie w roku 1588 drugi raz w Wilnie w roku 1619 z pokazaniem zgody i różnice Koronnych i WXL. Trzeci raz za najjaśniejszego K. J. M. Władysława IV w Warszawie w roku 1648 z przydaniem konstytucji od roku 1550 do 1647. Czwarty raz za najjaśniejszego króla jego mości Jana Trzeciego w Wilnie w roku 1698 z przyłożeniem pod artykuły Konstytucji Sejmowych od sejmu roku 1550 aż do sejmu roku 1690 Obojgu Narodom służący. Teraz zaś piąty raz za szczęśliwie panujące-go najjaśniejszego króla Jego mości Augusta Trzeciego przedrukowany, Wilno, 1744, s. 79 (3 skyrius, 18 paragrafas).

19

1764 m. seimo patvirtintame įstatyme rašoma: „bajoriška lygybės ir kilmės teisė, kad ir labiausiai nuskurdusio [bajoro], yra šioje tautoje garbė“3. XVIII a. II pusės įstatymai patvirtino draudimą ne bajorams užimti pareigas valstybės administracijoje, o 1786 m. buvo uždrausta nekilmingiems turėti ir karininko laipsnį4.

Net ir pažangiais laikomuose, nors ir neįgyvendintuose to meto projek-tuose miestiečių kilmės asmenis nuo bajorų skyrė beveik nepereinama riba. Lenkijos kanclerio Andrzejaus Zamojskio 1778 m. projekte rašoma: „kai mies-tietis bus nobilituotas, iš karto žinyboje turi įvykdyti atsisakymą nuo miestiečių teisių, ir jau nebegali naudotis miestietiškomis gėrybėmis ir laivėmis, nes kitaip praras gautą bajorystę“5. A. Zamojskis, remdamasis nusistovėjusiomis bajorijos dominavimo valstybėje nuostatomis ir tradicijomis, savo projekte miestiečiams draudė važinėti karietomis, puoštis auksu, sidabru ir brangakmeniais, keliau-jant nešioti kardą ir turėti daugiau nei vieną tarną. Už tokį nusižengimą pagal tradiciją buvo siūloma 300 auksinų nubausti magistratą, kuriam pavaldus pra-sikaltęs miestietis6.

Toks požiūris į miestiečius nulėmė pradėtų reformų miestuose pobūdį. Bajorija turėjo vadovauti reformoms, jas prižiūrėti ir reguliuoti. Kita vertus, miestai buvo iš tikrųjų apleisti, juose stigo tvarkos. XVIII a. II pusėje per Lietu-vą vykusiems svetimšaliams nepasitenkinimą kėlė nesutvarkytos siauros miestų gatvės, apleisti pastatai, lūšnos, šiaudais dengti namų stogai, balos ir purvas. Jie atkreipė dėmesį į tuos vaizdus, kurie Lietuvos gyventojams buvo tapę kas-dienybe. 1778 m. aplankęs Gardiną britas Williamas Coxe neslėpė paniekos miesto betvarkei: „Sprendžiant pagal mišinį baisių lipdinių, griūnančių namų ir sugriuvusių rūmų su nuostabiais vartais – dalelėmis buvusios prabangos, būtų galima manyti, kad šis [miestas] yra pasmerktas išnykimui, nes sudaro įspūdį virstančio į pražūtį miesto. Keletas tinkamų ir gerai sutvarkytų pasta-tų tik padidina šį kontrastą“. 1784 m. Gardine apsilankęs Georgas Forsteris įspūdžius apie pravažiuojant pamatytą miestą sudėjo į kelias eilutes: „Važiavau per balotas gatves tarp pusiau mūrinių, pusiau medinių pastatų, kurių dalis

3 “prawo równości i urodzenia szlacheckiego, chociażby w największym ubóstwie, jest w tym narodzie zaszczytem”: Warunek prerogatyw stanu szlacheckiego, VL, t. 7, s. 167.

4 Zienkowska K., Sławetni… s. 30.5 “Mieszczanin gdy zostanie nobilitowanym, ma zaraz reces od prawa miejskiego uczynić, i już

do użytku i wolności należeć nie będzie pod utratą szlachectwa zyskanego”: Zamojski A., Zbiór praw sądowych przez exkanclerza Andrzeja ordynata Zamojskiego ułożony i w roku 1778 drukiem ogłoszony, a teraz przedrukowany z domieszczeniem źródeł i uwag, tak prawoznawczych, jako prawodawczych sporządzonych, Warszawa, 1874.

6 Ten pat, s. 213–214.

20

atrodė nuostabiai, o kiti – varganai“. Tais pačiais metais atvykęs į Lietuvos sostinę, G. Forsteris neslėpė susižavėjimo Vilniaus miesto didybe ir grožiu, ta-čiau keliauninko dienoraštyje neliko nepastebėtos ir siauros purvinos gatvės bei griuvėsiai.7 Mažesniųjų Lietuvos miestų būklė, svetimšalių liudijimu, buvo dar blogesnė.

Reformomis šiuos trūkumus ketinta pašalinti ir sutvarkyti miestus. Todėl reformų iniciatoriai kėlė uždavinius: įvesti miestuose tvarką, prižiūrėti statybas, peržiūrėti ir sureguliuoti miestų pajamas ir išlaidas, sudaryti sąlygas amatų ir prekybos plėtrai bei pakelti miestų ūkį ir ekonomiką. Lenkijos karalystėje šios reformos prasidėjo anksčiau nei Lietuvoje. Jau 1765 m. Senojoje ir Naujojo-je Varšuvoje bei Lvovo miestams buvo įkurtos Geros tvarkos komisijos (Boni Ordinis). Komisijos buvo lokalinio pobūdžio, su centrinės valdžios institucijų žinia sudarytos atskirai kiekvienam miestui. Komisijos nariais galėjo tapti tik bajorai. Geros tvarkos komisijos turėjo kontroliuoti miesto savivaldų veiklą ir sutvarkyti miesto dokumentus (privilegijas, nuosavybės, jurisdikų), parengti miestų planus ir inventorius, išspręsti vidaus nesutarimus ir ginčus (miestiečių su kitomis socialinėmis grupėmis, kivirčus tarp miesto bendruomenės ir magis-trato), sureguliuoti miestų išlaidas ir pajamas, prižiūrėti tvarką (gatvių tiesimas, apleistų namų sutvarkymas, šiukšlių išvežimas, priešgaisrinė apsauga, statybų kontrolė), rūpintis miesto ūkiniais reikalais. 1768 m., 1776 m., 1780 m. seimo sprendimais mėginta bajoriškų komisijų tinklą išplėsti po visus karališkuosius miestus8, tačiau reformos LDK miestuose vėlavo.

7 “Sądząc po mieszaninie okropnych lepianek, walących się domów i zrujnowanych pałaców ze wspaniałymi bramami, szczątkami dawnej świetności, można by przypuszczać, ze jest one skazane na zagładę, ma bowiem pozór miasta chylącego się do upadku. Kilka przyzwoitych budynków znajdujących się w dobrym stanie zwiększa jeszcze ten kontrast”: Coxe W., Podroż po Polsce (1778), Polska Stanisławowska... t. 1, s. 683; „poprzez błotniste ulice między domami częściowo drewnianymi, częściowo murowanymi, które niekiedy prezentowały się ładnie, a czasami były nędzne“: Forster G., Dziennik podróży po Polsce, Ten pat, t. 2, s. 77, 96.

8 1768 m. seimas patvirtino įstatymą „Lenkijos karalystės ir LDK mūsų karališkų miestų ir mies-telių sąlyga“, kuriame buvo atkreiptas dėmesys, kad dalis miestų užsiima ne prekyba ir amatais, o alkoholio gamyba ir pardavimu. Įstatymas perspėjo svetimšalius, kurie nemokėdami mokesčių į miesto kasą verčiasi prekyba, ir liepė žydų bendruomenėms sudaryti sutartis su magistratais dėl prekybos mieste sąlygų. Karalius atsisakė servitutų teisės. Įstatymas skelbė, kad miestai kasmet privalo siųsti finansines ataskaitas seniūnams arba karališkų ekonomijų valdytojams (priklauso-mai nuo miesto pavaldumo), visuose karališkuosiuose miestuose buvo numatytos sudaryti Geros tvarkos komisijos, turėjusios kontroliuoti magistratų veiklą: Warunek miast i miasteczek naszych królewskich w Koronie i w W. Ks. L., VL, t. 7, s. 351–353; Ptaśnik J., Miasta i mieszczaństwo w Polsce… s. 396–397.

21

Padėtis LDK skyrėsi nuo Lenkijos, nes seimas nubrėžė kitą reformų kursą. 1776 m. Mokesčių įstatymo Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei antrasis punktas9 skelbė naikinantis mažesnių miestų magdeburgijas, kadangi jų gyventojai ver-čiasi žemdirbyste, bet nesiverčia prekyba ir amatais, todėl jiems suteiktos pri-vilegijos neturi pagrindo. Mažesnieji miestai kanceliarijų dokumentus ir aktų knygas turėjo perduoti vaivadijų ir pavietų pilies teismų institucijoms, o miestų teismai negalėjo spręsti bylų, peržengiančių vidaus reikalus. Magdeburgo teises prarado nuo 20 iki 25 LDK miestų10. Lietuvos bajorai ne tik neprieštaravo, bet ir palaikė šį seimo sprendimą. 1778 m. Raseinių bajorų seimelis reikalavo panaikinti magdeburginius teismus visoje Žemaitijoje, o miestiečių tarpusavio bylas palikti spręsti vienai – greičiausiai, už Žemaitijos ribų buvusiai Kauno – magdeburgijai11.

Praradę savivaldas miestai nenorėjo taikstytis su tokia padėtimi, todėl į seimus siuntinėjo savo atstovus su memorialais ir prašymais. Mileičičių mies-tiečiai, 1775 m. pajutę, kad kėsinamasi į miesto teises, pas LDK pakanclerį Joachimą Liutaurą Chreptavičių išsiuntė savo atstovus, kurie nuvežė miesto privilegijų originalus. Šis aiškino niekaip negalėjęs surasti karaliaus laisvu nuo seimo laiku, todėl miestiečiai, išleidę Varšuvoje daug pinigų, sugrįžo namo, o jų reikalais pažadėjo pasirūpinti pats pakancleris. Tačiau J. Chreptavičius ne tik nieko jiems neiškovojo, bet dargi pradangino jų privilegijų originalus. Mi-leičičų miestiečiai nenuleido rankų ir 1782 m. seimo metu kreipėsi į LDK rūmų iždininką Juozapą Poniatovskį, 1786 m. – į karalių, bet iš to nieko ne-pešė12. 1776 m. mokesčių įstatyme miestams, praradusiems savivaldos teises, ginčams su seniūnais spręsti buvo numatytas vienintelis kelias – kreiptis į ase-sorių teismą. Šia galimybe pasinaudoję Lietuvos miestai ir miesteliai kėlė bylas seniūnijų valdytojams už savavališką mokesčių bei prievolių didinimą ir žemių valdų savinimąsi13.

Tik vienuolika LDK valstybinių ir karališkųjų ekonomijų miestų išsaugojo magdeburgo teises: Vilnius, Gardinas, Minskas, Kaunas, Brestas, Naugardu-kas, Pinskas, Trakai, Lyda, Volkovyskas ir Mozyrius. Seimas pirmenybę teikė

9 Ustawa podatku Księstwu Litewskiemu, Konstytucje sejmu ordynaryjnego Warszawskiego roku 1776 od dnia 26 sierpnia aż do dnia 31 października, Warszawa, 1776, s. 84–85; VL, t. 8, s. 567–568.

10 Rimša E., Lietuvos privačių miestų… p. 80; [Jurginis J.] Юргинис Ю., Судьба магдебургского права… с. 47.

11 Jučas M., XVIII a. socialinės ir politinės problemos Lietuvos pavietų seimeliuose, LIM 1973, Vilnius, 1974, p. 24; Jučas M., Lietuvos ir Lenkijos unija, Vilnius, 2000, p. 322.

12 Suplika do Najjaśniejszego króla JMCI Pana miłościwego miasta Milejczyc ekonomii Brzeskiej Litewskiej dnia 21 miesiąca listopada 1789 r. [druk], AGAD, f. ZP, b. 387, l. 268–268a.

13 Plg. Vištyčio miestiečių bylinėjimą su seniūnu Kristupu Puzinu: Ginčai, t. 2, p. 282–287.

22

kokybei, todėl miestiečių luomas ėmė nykti kiekybiškai. M. Boguckos teigimu, remiantis klasifikacijos kategorijomis, naudotomis to meto Vakarų Europoje, tik šiuos 11 miestų galima vadinti tikrais miestais14, tačiau ir kai kurie jų dy-džiu neprilygo Europos miestams, o laikui bėgant nesiekė ir 300 dūmų ribos, nustatytos 1776 m. Mokesčių įstatymo. 1789 m. atliktos liustracijos duome-nimis, Lydoje, Trakuose, Naugarduke, Volkovyske ir Mozyriuje nebuvo 300 dūmų skaičiaus, o Kaunas šią ribą vos viršijo15. Todėl iš tiesų ir dalis iš likusiųjų 11 privilegijuotų miestų neatitiko seimo nustatytų kriterijų. Pasak A. Baliulio, Trakams įstatymas paliko magdeburgo teises, nes „buvo remtasi tradicija ir tuo, kad Trakai buvo vaivadijos centras“16.

Žvelgiant užsieniečio akimis, LDK būdingas mažų miestų ir miestelių skai-čius prilygo Mažajai Lenkijai. Ją aplankęs Josephas Kaushas rašė, kad didžiuo-siuose miestuose labai mažas gyventojų procentas, tačiau „tarp bajorų luomo ir valstiečių yra dar didelis vidurinis sluoksnis, kuriam netrūksta savitų bruožų, bet iš tikrųjų tie bruožai yra taip panašūs į vieną iš dviejų minėtų pagrindinių pasaulietinių grupių, kad neverta jais specialiai užsiimti. Ta didelė klasė žmo-nių yra lenkų miestiečiai, o tiksliau – mažų miestų gyventojai“17. Tačiau Karū-nos miestams „išgryninimo“ metodų seimas netaikė. Juos vėliau siūlė Lenkijos kancleris Hugo Kołłątajus, bet nesulaukė pritarimo18. Tokia politika menkino Lietuvos mažų miestų ir miestelių potencialą, iš miestų pradėjo išsikelti gy-ventojai, todėl Ketverių metų seimo laikotarpiu buvo atvirai kalbama: „Ma-žai Lietuvoje turime miestų, kuriuos miestais galima vadinti“19. Amžininkai miestiečiai manė, jog dėl to kaltas 1776 m. įstatymas: „Visi […] skundžiasi, kad Lietuvos miestuose didžiausia betvarkė ir jie neprilygsta net tvarkingiems užsienio kaimams. Ta priežastis yra ne miestų gyventojai, bet greičiau teisė, nes […] norėdami sutvarkyti miestus, kas miesto šeimininką, t. y. magistratą, naikina?“20.

14 Bogucka M., Samsonowicz H., Miasta i mieszczaństwo w Polsce przedrozbiorowej, Wrocław – Warszawa – Gdańsk, 1986, s. 352.

15 Kartu su parapijom ir vienuolynais Lydoje – 224 dūmai, Trakuose – 116, Naugarduke – 273, Volkovyske – 240, Mozyriuje – 246, Kaune – 307: LVIA, f. SA, b. 3365, l. 3a, 5, 10, 11.

16 Baliulis A., Trakų miesto privilegijos (Lietuvos Metrikos duomenimis), Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 2, Vilnius, 1992, p. 49.

17 Kausch J., Wizerunek narodu polskiego, Polska stanisławowska… t. 2, s. 269.18 Rostworowski E., Miasta i mieszczaństwo… s. 148.19 “Mało mamy w Litwie miast, których miastami nazwać możno”: Rozmowa Bartka chłopa z

mieszczaninem Franciszkiem, MDSC, t. 1, s. 362.20 “Wszyscy […] się skarzą, że miasta litewskie w najgorszym nieporządku znajdują się i nie

wyrównywają nawet porządnym zagranicznym wsiom. Tego złego przyczynę nie w mieszkańcach miast upatruję, ale bliżej w prawie, bo […] chcąc miasta do porządku jakiego kolwiek stopniami

23

Privačių miestų 1776 m. Mokesčių įstatymas nepalietė, todėl dalis jų sa-vivaldas išsaugojo iki pat XVIII a. pabaigos. Šiandien tikslus privačių savival-das išsaugojusių miestų skaičius nėra žinomas, bet jos tikrai veikė Nesvyžiuje, Slucke, Drujoje, Ružanuose21, Kėdainiuose, Skuode, kurį laiką veikė Kretin-goje ir Biržuose. Kretingos savivalda funkcionavo bent iki 1779 m. – tuomet nutrūko įrašai miestų aktų knygose22. Biržų savivalda veikė su pertraukomis23.

Pagal 1776 m. Mokesčių įstatymą, kuris daliai mažesnių LDK miestų nai-kino magdeburgines teises, jas išsaugojusiuose miestuose tvarką turėjo įvesti Geros tvarkos komisijos, bet visuose įkurtos taip ir nebuvo. Yra žinoma, kad Geros tvarkos komisija 1776 m. pradėjo darbą Gardine24, 1786 m. įkurta Kau-ne ir Lydoje, o 1788 m. jau veikė Breste25. 1778–1786 m. buvo svarstoma įsteigti Geros tvarkos komisiją Vilniaus mieste, bet ji taip ir nebuvo įkurta26. Yra žinoma, kad komisijos savo miestui prašė Minsko miestiečiai27. Komisijų įkūrimu rūpinosi LDK pakancleris Joachimas Liutauras Chrebtavičius, o ko-misijų įsteigimą ir jų komisarus valdovo vardu tvirtino Nuolatinė Taryba. Ko-misarais galėjo tapti tik bajorai, jų skaičius nebuvo griežtai apibrėžtas. Kauno Geros tvarkos komisiją sudarė 7 komisarai, iš kurių vienas buvo vyriausiuoju – prezidentu28, o Vilniuje buvo numatyti tik 529.

przyprowadzić, kto miejskiego gospodarza, to jest magistrat, kasuje?”: [1789 IV –VI] Głos miast i miasteczek litewskich do najjaśniejszych sejmujących stanów, MDSC, t. 2, s. 111.

21 [Grickievič A. P.] Грицкевич А. П., Частновладельческие города… с. 199–201.22 Rimša E., Lietuvos privačių miestų herbai, Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 2… p. 80–81.23 Apie Biržų miesto savivaldos teisių ir teisminių galių ribojimus informuoja K. S. Radvilos ka-

rininko pranešimas: „Kryminalistę poscignionego na bestyanskim uczynku kazałem w kajdany okuć, który podług statutu gardłem karany być powinien, lecz ze maydeburgyi Bierzanskiey Jus Gladi Konstytucją odjęte y ze do Utrzymania tejże Maydeburgyi zawieszono na Wole dziedziców, które ze do tych czas od JO Xcia Pana nie jest aprobowana, więc sądzić Maydeburgyi tutejszey niemożna, a zaś do Grodu odsyłając Expens“: 1779 04 18 M. Deslevertas K. S. Radvilai, AGAD, Archiwum Radziwiłłów (toliau – AR), dz. V, 3000/I, l. 33.

24 Gordziejew J., Socjotopografia Grodna w XVIII wieku, Toruń, 2002, s. 49.25 Dziennik handlowy i ekonomiczny, t. 4, Warszawa, 1788, s. 696.26 Apie diskusijų pradžią dėl komisijos įvedimo Vilniaus miestui informuoja pavaivadžio A. Bu-

choveckio laiškas vaivadai K. S. Radvilai, kuriame perduotas miestiečių prašymas tarpininkauti komisijos kūrimo reikalais: 1778 12 13 A. Buchoveckis K. S. Radvilai, AGAD, AR, dz. V, 1573 II, l. 139–140; Vilniaus Geros tvarkos komisijos kūrimo planus iliustruoja atskira knyga, į kurią įrišti miestiečių prašymai ir skundai LDK pakancleriui J. Chreptavičiui. Šioje knygoje yra ir nepasirašytas, be datos Vilniaus Geros tvarkos komisijos projektas: MAB, F17–132, l. 251–251a.

27 Korzon T., Wewnętrzne dzieje Polski… t. 2, s. 296–297.28 Geros tvarkos komisijos kūrimo Kaune 1786 m. dokumentai, parengė L. Glemža, Kauno istorijos

metraštis, t. 2, Kaunas, 2000, p. 211–213.29 [1786?] Vilniaus Geros tvarkos komisijos projektas: MAB, F17–132, l. 251–251a.

24

Lenkijoje daug nuveikė Varšuvos, Krokuvos, Kujavijos Bresto ir kitų mies-tų komisijos, o štai Lietuvoje Geros tvarkos komisijos per vėlai pradėjo darbą, todėl laukiamų rezultatų neatnešė. Sėkmingesne veikla, matyt, galėjo pasigirti tik Gardine veikusi komisija. Gardino Geros tvarkos komisija surašė miesto iš-laidas, jas reguliavo, iniciavo miesto dokumentų tvarkymą, sudarė miesto planą su inventoriumi ir posesorių sąrašu (1780), mokesčių surinkimo instruktažą (1786)30. Įkurta Kauno komisija daugiau nei po metų pateikė magistratui pir-mines taisykles dėl miesto archyvo, kasos ir kelių ūkinių reikalų31, sudarė mies-to sklypų inventorių ir posesijų planą (1788)32 bei pradėjo skaičiuoti miesto pajamas ir išlaidas.

Įdomu tai, kad šias reformas įgyvendinti skatino ne tiek centrinės valstybi-nės institucijos, kiek vietiniai gyventojai ir seniūnijų bei ekonomijų valdytojai. Vilniuje įkurti Geros tvarkos komisiją siekė miestiečiai, nes tikėjosi jos pade-dami sustabdyti magistrato neteisėtai įvedamus mokesčius ir sustiprinti miesto pajamų bei išlaidų kontrolę33. 1783 m. Kauno miestiečiai kreipėsi į valdovą ir prašė įvesti Geros tvarkos komisiją, kad, kilus vaidams tarp magistrato parei-gūnų, sudrausmintų tuometį burmistrą Juozapą Chrapickį (Józef Chrapicki), kuris savivaliavo naudodamasis vaito Stepono Glembockio (Stefan Glembocki) parama34. Kuriant komisiją Gardino miestui prisidėjo LDK rūmų iždininkas ir Gardino seniūnas Antanas Tyzenhauzas35, Lydos mieste komisija atsirado se-niūno Igno de Campo Scipiono (Ignacy de Campo Scipion) iniciatyva. Seniūnų tikslai dažniausiai prasilenkdavo su miestiečių planais. Ypač tai pasakytina apie A. Tyzenhauzo planus ir metodus, kurie nebuvo palankūs miestų savivaldoms ir Gardine, ir kituose karališkų ekonomijų miestuose. 1788 m. LDK asesorių teisme Gardino priemiesčio gyventojai reikalavo panaikinti mieste Geros tvar-kos komisiją, nes ji rūpinasi ne miestiečių reikalais, o jų prievolėmis dvarui36. Lydos miestiečiai 1793 m. skundėsi, kad seniūnas I. de Campo Scipionas „tarsi norėdamas sutvarkyti miestą, įvedė Geros tvarkos komisiją, o tuo būdu miestui

30 Gordziejew J., Socjotopografia Grodna… s. 51–53.31 Srogosz T., Geneza i funkcjonowanie komisji dobrego porządku, Studia z dziejów państwa i

prawa polskiego, t. 2, Łódź, 1995, s. 161.32 Civinskas R., Glemža L., Kauno miesto gyventojai XVIII a. pabaigoje, LDK XVIII a.: miesto

erdvė, 2007, p. 94–96.33 1778 12 13 A. Buchoveckis K. S. Radvilai, AGAD, AR, dz. V, 1573 II, l. 139–140.34 Civinskas R., Glemža L., Kauno magistrato politinės kultūros bruožai XVIII–XIX a. sandūroje,

Kauno istorijos metraštis, t. 3, Kaunas, 2002, p. 70.35 Gordziejew J., Socjotopografia Grodna… s. 49–50.36 1788 12 12 LDK asesorių teismo dekretas, LVIA, f. SA, b. 2578, l. 49.

25

padidino išlaidas ir užtraukė 1 000 auksinų skolą, nuo kurios procentai iki dabar yra mokami“37.

Be nesutarimų tarp miesto ir seniūnijų administracijos, trumpa komisi-jų veikla sujudino įsisenėjusias miestų problemas, palietė jautrius nuosavybės, mokesčių ir finansų klausimus, todėl sulaukė nepasitenkinimo iš magistratų ir miestų gyventojų. Komisarų kišimasis į miestų vidaus reikalus tik dar la-biau paaštrino problemas, o tai stiprino miestiečių priešiškumą bet kokiam bajorijos dalyvavimui miestų veikloje ir jų įtakai. Nepasitenkinimų komisijos veikla kilo ir Kaune. XVIII a. miestiečio sąmonėje komisijų veikla prilygo pa-šalinio asmens kišimuisi į uždaros bendruomenės reikalus. Šią bendruomenę nuo išorinio pasaulio saugojo privilegijos, seimo konstitucijos, asesorių teismo sprendimai, revizijų dokumentai. Kaip ir Vakarų Europos valstybėse, Abiejų Tautų Respublikoje kuriamos naujosios valstybinės institucijos iš esmės turėjo riboti ir kontroliuoti savivaldą, o ne ją apsaugoti. Be to, J. Gordziejewo paste-bėjimu, bajorų siekio sutvarkyti miestus ištakose slypėjo ir pragmatiškas išskai-čiavimas – miestų teritorijose jie turėjo nekilnojamo turto.38 Svarbią reikšmę turėjo miestų administracinės funkcijos – tokiuose miestuose telkėsi vaivadijų ir pavietų teismai, rinkosi seimeliai. Gardine, Minske ir Vilniuje pamainomis rinkosi tribunolai. Gardine taip pat posėdžiavo LDK iždo komisija ir LDK asesorių teismas. Šiems miestams bajorai teikė išskirtinį dėmesį.

Ieškodami pragyvenimo šaltinio, bajorai dairėsi ir į miestų vaitų pareigas. Kauno miestiečiams po įtemptos kovos su vietiniais bajorais pavyko išsikovoti teisę į vaito vietą rinkti miestietį39. Tačiau ne visiems miestams pavyko apsi-ginti. Naugarduko bajoras kritikavo savo luomo asmenis, lendančius į miestų savivaldas, kurie „ieško sau naudos skriausdami miestiečių luomo žmones“40. Gardino magistratas, mirus vaitui Jelskiui (Jelski), kreipėsi į karalių ir prašė leidimo, kaip kituose miestuose, išrinkti tris kandidatus į vaito vietą, iš kurių vieną patvirtintų valdovas, nes „įvairūs ponai, seniūnai, bajorai, pareigūnai ją užimdami siekia ne įstatymu paremto valdymo, teisybės, visuotinės gerovės didinimo, bet ketina neteisėtai pasipelnyti“, spaudžia miestiečius ir priemiesčių gyventojus, atima miesto žemes, o magistratą įvelia į nesibaigiančius teismų

37 “niby dla uporządkowania miasta sprowadził komisją Boni Ordinis, a tym samym przyczynił expensu dla tegoż miasta długiem zaciągnionych na zł[otów] tysiąc, od której sumy procent do tej pory opłaca się”: 1793 I 02 Lydos miesto pajamų ir išlaidų regestras pateiktas Lydos pavieto Targovicos konfederatams, BNIA, f. 1900, a. 1, b. 1, 780–780a.

38 Gordziejew J., Civilinės karinės tvarkos komisijos... p. 256.39 Kiaupa Z., Vaito rinkimas Kauno magistrate XVI–XVIII a., LIM 1974, Vilnius, 1975, p. 13–18.40 “szukają swego zysku z krzywdą ludzi stanu miejskiego”: Dziennik handlowy… 1786, s. 472.

26

procesus, o „naudos siekimas skatina ir dabartinius konkurentus“41. Viešai išsa-kyto nepasitenkinimo dėl bajorijos išskirtinės padėties visuomenėje pasitaiky-davo ypač retai, bet nusiskundimų dėl bajorų privilegijuotos padėties miestuo-se sparčiai daugėjo. Tai sutapo su XVIII a. II pusėje prasidėjusia diskusija dėl būtinybės bajorijai apsidėti mokesčiais. Šiuose skunduose atsispindi skirtingi miestiečių ir bajorų požiūriai į miestų gerovę. Neprisistatęs Gardino miestietis laikraštyje aiškino, kad didžiąją miesto dalį sudaro dvasininkų, ponų ir bajo-rų jurisdikos, kurių posesoriai, naudodamiesi savo prerogatyvomis, paklūsta pavietų įstatymams, Geros tvarkos komisijai, bet nenori būti pavaldūs magis-tratui, finansiškai neprisideda nei prie tvarkos, nei prie miesto padėties pageri-nimo. Be to, jie į savo jurisdikas prisikviečia amatininkų, užtaria juos ir gina, ir tai kenkia miestų cechams.42 Viešai imta reikšti nepasitenkinimą ir dėl bajorų suvažiavimų į tribunolus bei seimelius miestuose tvarkos, nes miestiečiai turėjo pasirūpinti svečių apgyvendinimu.43

Po 1776 m. reformos, panaikinusios Magdeburgo teises, dalis LDK mažų-jų miestų turėjo šiokias tokias savivaldos formas, nes atskiruose dokumentuose yra užfiksuoti miestų pareigūnai44. 1776 m. įstatymas leido seniūnams savo miestuose ir miesteliuose įkurti mažas miestiečių savivaldas, kurios, neperženg-damos miesto ribų, galėjo spręsti miestiečių tarpusavio nesutarimus ir buvo pavaldžios seniūnams45. Miestiečių netenkino ribotos savivaldos, į kurias parei-gūnus skyrė ir juos kontroliavo seniūnai. Neprisistatęs mažo miesto miestietis skundėsi: „Vaitas ir burmistrai yra tarsi renkami miesto bendruomenės, tačiau mūsų ponai visada paskiria ką nori, o ne ką bendruomenė prašo […] Ir nesau-gu priešintis mūsų ponams, nes jų rankose mūsų gyvybė ir turtas“46.

1775 m. įkurto Policijos departamento veiklos sferai buvo atiduoti Abiejų Tautų Respublikos miestų reikalai. Po aštuonerių darbo metų departamentas

41 “Panowie różni, starostowie, szlachta, urzędnicy one otrzymawszy nie celem zarządzenia prawnego, sprawiedliwości, pomnożenia dobra powszechnego, lecz korzystną zysku bezprawnego nadzieją […] żądza zysków i teraźniejszych powoduje konkurentów”: 1782 XII 12 Gardino magistrato prašymas karaliui, AGAD, f. ZP, b. 325, l. 296–296a.

42 Myśl do polepszenia miasta Grodna, Dziennik handlowy…1788, s. 44. 43 Plg. Tarankiewicz I., Opis miasta Mińska w prowincji Lit[ewskiej] leżącego, Dziennik

handlowy…1786, s. 476.44 Pvz., Dysnoje seniūnas skirdavo vaitą ir 4 asesorius, Merkinėje 1789 m. minimas burmistras,

ypač daug pareigūnų užfiksuota Bresto karališkosios ekonomijos miestuose. 45 Ustawa podatku… s. 85; VL, t. 8, s. 567–568.46 “Wójt i burmistrze są niby obierani przez pospólstwo, jednak panowie nasi stanowią tu absolutnie

kogo chcą, nie kogo pospólstwo żąda… Ale niebezpiecznie przeciwstawiać się panom bo w ich ręku nasze życie i majątek”, – citata iš knygos: Hedemann O., Dzisna i Druja magdeburskie miasta, Wilno, 1934, s. 211.

27

pranešė Nuolatinei Tarybai, kad jo veiklą smarkiai suvaržė įstatymai, nes seimas uždraudęs jam kontroliuoti miestų turtą47. Reformų opozicijos pastangomis įstatyme garantuota departamentui reali ekonominė valdžia miestams išvirto į finansų kontrolę „davus sutikimą“ miestams ir jų seniūnams. Departamentas neįgijo pakankamai valdžios besikuriančioms Geros tvarkos komisijoms, ku-rios pagal pirminį sumanymą turėjo tapti vietiniu departamento padaliniu48. Nuodugniai susipažinęs su Geros tvarkos komisijų veikla Lenkijoje (komisijų veiklos ataskaitos buvo siunčiamos ir Policijos departamentui), departamentas iš esmės nebuvo patenkintas komisijų darbu. Dėl šių priežasčių padėtis buvo nepavydėtina ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, iš kurios miestų į departamentą nuolatos plaukė prašymai, skundai ir raportai. O štai net privilegijas išsaugo-jusių Lietuvos miestų prašymai ir skundai Policijos departamentą pasiekda-vo ypač retai, dažniausiai adresuoti ne departamentui, o Nuolatinei Tarybai. Pavyzdžiui, Vilniaus ir Kauno miestiečiai kreipėsi dėl disidentų teisių miesto taryboje49 ir vienodų mokesčių nustatymo visiems gyventojams50. Lietuvos miestai raportų Policijos departamentui nesiuntė. Maži miestai kreipdavosi dar rečiau. Iš likusių Policijos departamento dokumentų žinomas tik vienas Virbalio miestiečių prašymas peržiūrėti LDK iždo komisijos perskaičiuotus mokesčius51. Apibendrindami veiklos rezultatus, Policijos departamento parei-gūnai teigė, kad Lietuvos miestai gali sakyti, jog „jiems iš viso nėra Policijos departamento“, nes „didžioji dalis pagal 1776 m. [Mokesčių] įstatymą prarado pajamas ir magdeburgijas, [todėl] neturi ką skaičiuoti“52. Per trylika metų veik-los Policijos departamentas nesugebėjo išsiaiškinti nei finansinės, nei ūkinės

47 1782 09 02 Policijos departamento ataskaita Nuolatinei Tarybai už dviejų metų veiklą, AGAD, tzw. ML, dz. VII, 90, l. 399.

48 Zahorski A., Centralne instytucje... s. 32–35.49 1780 07 06 Policijos departamento posėdyje svarstytas Vilniaus protestantų skundas prieš ma-

gistratą, AGAD, tzw. ML, dz. VII, 87, 140–143; 1782 01 18 Policijos departamento posėdyje nagrinėtas Kauno miesto protestantų kreipimasis į Nuolatinę tarybą dėl jų teisių renkant magis-tratą, AGAD, tzw. ML, dz. VII, 89, l. 242–244a; 1787 07 13 Policijos departamento rezoliucija perduoti H. Eseno skundą prieš Kauno magistratą Teisingumo departamentui, AGAD, tzw. ML, dz. VII 62, l. 26.

50 1784 01 14 Policijos departamento sesijoje nagrinėtas Vilniaus miesto memorialas dėl butų mo-kesčių nustatymo visiems gyventojams, AGAD, tzw. ML, dz. VII, 93, l. 174.

51 1779 10 08 Virbalio miesto pasiuntinio Z. Vitkovskio raštas adresuotas Nuolatinei tarybai, AGAD, tzw. ML, dz VII, 86, l. 245; 1779 10 18 Policijos departamento posėdžio protokolas, Ten pat, l. 243–244.

52 “Miasta Litewskie i Ruskie mogly by powiedziec ze niemasz departamentu Policji; bo pierwszych większa częsc utraciwszy przez Prawo 1776 dochody i Magdeburgie, nie mają z czego rachować”: 1782 09 02 Policijos departamento ataskaita Nuolatinei Tarybai už dviejų metų veiklą, AGAD, tzw. ML, dz. VII, 90, l. 400.

28

Lietuvos miestų padėties, nesuskirstė jų į apygardas, nors veiklos pabaigoje tai pavyko padaryti Lenkijoje.

1788 m. ataskaitoje Policijos departamento pareigūnai apie LDK miestus rašė: „Apie Lietuvos provincijos miestus Policijos departamentas negali tiek daug pranešti ir pažadėti, nes jie kartu su Karūnos miestais buvo šaukiami universalais ir rezoliucijomis. Vienok 13 metų Policijos departamento patirtis rodo, kad juos reikia stipriau kviesti, panaikinti įvairiausias kliūtis“53. Padėtis, susiklosčiusi po 1776 m., rodė LDK miestų didelį užsisklendimą, atitrūkimą nuo valstybinių reikalų. Į ekonominio savaitraščio Dziennik handlowy i ekono-miczny redakcijos raginimus atsiųsti į Varšuvą duomenis dėl miestuose vyks-tančių turgų prekių ir kainų bei informuoti skaitytojus apie miestų padėtį rea-gavo tik Vilniaus, Gardino, Minsko ir Bresto magistratai. Kauniečiai, 1786 m. pristatę išsamų turgaus kainoraštį, į tolesnius kvietimus nebereagavo54. Tai rodo ir LDK privilegijuotųjų miestų, atitrūkusių nuo valstybinių ir bendrų miestų reikalų, pasyvumą.

Z. Kiaupos teigimu, Lietuvos miestai, visą laiką gyvenę pavieniui, nie-kad nesiėmę bendrų veiksmų, ilgai neįsitraukė į XVIII a. II pusėje prasidėjusį valstybės pertvarkymą. Miesto savivaldos institucijų veiklos erdvė tebuvo pats miestas, už kurio ribų reikėjo paklusti bajorų valdomos valstybės įstatymams55. Privilegijuotų miestų savivaldų veikla apsiribojo vietinių reikalų, kurie miestų teritoriją peržengdavo pasiekę LDK asesorių teismą, sprendimais. Dažnos bylos tarp miestiečių grupuočių, miestiečių ir bajorų, dvasininkų bei žydų nepakilo iki gilesnių ir bendresnių reformatoriško turinio reikalavimų, nes prašymo ar skundo pagrindą dažniausiai sudarė miesto privilegijų pluoštas, turėjęs įrodyti miestiečių teisėtumą ir išspręsti iškilusį konkretų reikalą.

Kiekvienas privilegijuotas miestas su didesnėmis ar mažesnėmis privilegijo-mis sudarė tarsi atskirą respubliką. Savo memorialais karaliui ir seimams miestai nebuvo vieningi56. Nors pasitaikydavo išimčių, pagrindinį dėmesį miestiečiai teikė privilegijų turiniui. Ketverių metų seimo išvakarėse, 1788 m. kovo 30 d. Vilniaus miestiečiai, susirūpinę užsienio pirklių prekyba krašte, kvietė Lietuvos

53 “O miastach Prowincji W[ielkiego] Ks[ięstwa] Lit[ewskiego] nie może departament policji tak wiele raportować i obiecywać sobie, bo lubo razem z Koronnemi wzywane były uniwersałami i rezolucjami, doświadczenie jednak przez lat 13 przekonywa departament policji, że potrzeba ich silniej wezwać, i wielorakie uprzątnąć przeszkody: Ten pat, s. 703–704.

54 Dziennik handlowy… 1786, s. 145–146; 1787, s. 12, 97–98.55 Kiaupa Z., Lietuvos miestų savivalda XIV–XVIII a. Lietuvos heraldika, Vilnius, 1998, p. 163–

183.56 Plg. Ptaśnik J., Miasta i mieszczaństwo… s. 417; Michalski J., Miasta polskie w XVIII wieku,

Miasta polskie w tysiącleciu, t. 1, Wrocław, 1966, s. 68.

226

2 priedas. 1791–1792 m. savivaldos privilegijas gavę miestai

Miestas Apygarda Miesto kategorija

Savivaldos teisių sutei-kimo data

Privilegijos įrašymo į aktų knygas data

1. Šiauliai* Raseinių Ekonomijos 1791 11 09 1792 04 03 LVIA, f. SA, b. 14980, l. 767.

2. Prienai Kauno Valstybinis 1791 11 093. Baisogala Raseinių Valstybinis 1791 11 104. Punia Kauno Valstybinis 1791 11 10 1791 12 02 LVIA, f. SA,

b. 13807, l. 588.

5. Liudvinavas Kauno Valstybinis 1791 11 10 1792 02 01 LVIA, f. SA, b. 13807, l. 756.

6. Telšiai Raseinių Valstybinis 1791 12 067. Darsūniškis Kauno Valstybinis 1791 12 078. Vilkaviškis Kauno Valstybinis 1791 12 09 1791 12 31 LVIA, f. SA,

b. 13875, l. 457.

9. Rumšiškės Kauno Valstybinis 1791 12 1210. Kalvarija Gardino Valstybinis 1791 12 27 1792 03 08 BNIA,

f. 1761, a. 1, b. 15, l. 550.

11. Liubavas Gardino Valstybinis 1791 12 2812. Kėdainiai* Raseinių Privatus 1792 01 1013. Babtai Kauno Valstybinis 1792 01 1114. Žasliai Vilniaus Valstybinis 1792 01 12 1792 02 16 LVIA, f. SA,

b. 5147, l. 987.

15. Plungė Raseinių Valstybinis 1792 01 13 1792 03 06 LVIA, f. SA, b. 15164, l. 56.

16. Punskas Gardino Valstybinis 1792 01 14 1792 02 14 BNIA, f. 1761, a. 1, b. 15, l. 520.

17. Stakliškės Kauno Valstybinis 1792 01 1618. Anykščiai Vilniaus Valstybinis 1792 01 1719. Jaluvka* Gardino Valstybinis 1792 01 1820. Volpa Gardino Valstybinis 1792 01 2121. Žiežmariai Vilniaus Valstybinis 1792 02 14

227

22. Veliuona* Raseinių Valstybinis 1792 02 1423. Vižainys* Gardino Valstybinis 1792 02 14 1792 03 08 BNIA,

f. 1761, a. 1, b. 15, l. 544.

24. Maišiagala Vilniaus Valstybinis 1792 02 23 1792 03 19 LVIA, f. SA, b. 5147, l. 1116.

25. Radoškovičiai Minsko Valstybinis 1792 02 2326. Marijampolė Kauno Valstybinis 1792 02 2327. Pilviškiai Kauno Valstybinis 1792 02 23 1792 03 14 LVIA, f. SA,

b. 13875, l. 500.

28. Pervalkas Gardino Valstybinis 1792 02 2429. Šereševas Bresto Valstybinis 1792 02 24 1792 03 20 BNIA,

f. 1761, a. 1, b. 15, l. 621.

30. Plateliai Raseinių Valstybinis 1792 02 2431. Gargždai Raseinių Valstybinis 1792 02 2432. Slonimas* Naugarduko Valstybinis 1792 02 2533. Lipniškės Vilniaus Valstybinis 1792 02 25 1792 04 30 LVIA, f. SA,

b. 5150, l. 6.34. Užpaliai Vilniaus Valstybinis 1792 02 2535. Horodnas* Pinsko Valstybinis 1792 03 1736. Karmėlava Kauno Valstybinis 1792 03 17 1792 04 05 LVIA, f. SA,

b. 13875, l. 529.

37. Veiviržėnai Raseinių Valstybinis 1792 03 1738. Šeduva Kauno Privatus 1792 03 19 1792 04 26 LVIA, f. SA,

b. 15285, l. 219.

39. Nemunaitis Gardino Valstybinis 1792 03 1940. Kvėdarna Raseinių Valstybinis 1792 03 2041. Raseiniai Raseinių Valstybinis 1792 03 20 1792 04 19 LVIA, f. SA,

b. 14798, l. 350.

42. Balninkai Vilniaus Valstybinis 1792 03 2043. Rietavas Raseinių Valstybinis 1792 03 2044. Vilkija Raseinių Valstybinis 1792 03 2045. Uhoras Vilniaus Valstybinis 1792 03 29

2 priedas. 1791–1792 m. savivaldos privilegijas gavę miestai (tęsinys)

228

Miestas Apygarda Miesto kategorija

Savivaldos teisių sutei-kimo data

Privilegijos įrašymo į aktų knygas data

46. Josvainiai Raseinių Valstybinis 1792 03 29 1792 04 24 LVIA, f. SA, b. 14798, l. 342.

47. Ariogala Raseinių Valstybinis 1792 04 1248. Žemaičių Naumiestis

Raseinių Valstybinis 1792 04 12

49. Vainutas Raseinių Valstybinis 1792 04 1250. Daugai Vilniaus Valstybinis 1792 04 2651. Perloja Vilniaus Valstybinis 1792 04 2652. Vabalninkas Kauno Valstybinis 1792 04 2653. Jurbarkas* Raseinių Valstybinis 1792 05 1254. Skirsnemunė Raseinių Valstybinis 1792 05 1255. Sudargas Raseinių Valstybinis 1792 05 1256. Degučiai Raseinių Valstybinis 1792 05 1557. Viekšniai* Raseinių Valstybinis 1792 05 15 1792 VI 15 LVIA, f. SA,

b. 14980, l. 1603.

58. Tryškiai Raseinių Valstybinis 1792 05 1559. Žvingiai Raseinių Valstybinis 1792 05 1560. Ašmena Vilniaus Valstybinis 1792 05 2261. Ukmergė Vilniaus Valstybinis 1792 05 2262. Geranainys Vilniaus Valstybinis 1792 05 2563. Kernavė Vilniaus Valstybinis 1792 05 2564. Breslauja Vilniaus Valstybinis 1792 06 0265. Perebradas Vilniaus Valstybinis 1792 06 0366. Cirinas Naugarduko Valstybinis 1792 06 0567. Biržai* Kauno Privatus 1792 06 1268. Šakyna Raseinių Valstybinis 1792 06 1269. Akmenė Raseinių Valstybinis 1792 06 1370. Borisovas Minsko Valstybinis 1792 06 1471. Simnas Gardino Valstybinis 1792 06 1572. Ostryna Vilniaus Valstybinis 1792 06 1673. Rodunia* Vilniaus Valstybinis 1792 06 2374. Valkininkai Vilniaus Valstybinis 1792 06 26

Pastaba: Šiauliai – bajorų seimelių miestai* miestai, anksčiau turėję savivaldos teises

229

3 priedas. 1792 05 08 Abiejų tautų policijos komisijos sudarytas LDK laisvųjų miestų sąrašas

Policijos intendantūra

Laisvieji miestai Iš viso

Žemaitijos Raseiniai, Viduklė, Baisogala? (Bołoki), Žvingiai? (Zwiny), Kvėdarna, Vainutas, Veiviržėnai, Gargždai, Rietavas, Plungė, Palanga, Plateliai, Telšiai, Tryškiai, Viekšniai, Žagarė, Šakyna, Joniškis, Šiauliai, Užventis, Radviliškis, Šiaulėnai

23 (3)

Kauno Kaunas, Babtai, Kėdainiai, Josvainiai, Kudrėnai, Naujasis Panevėžys, Baisogala, Ariogala, Veliuona, Skirsnemunė, Jurbarkas, Sudargas (Johansberg), Liudvinavas, Vladislavovas, Vilkaviškis, Virbalis, Vištytis, Žasliai, Pilviškiai, Marijampolė, Prienai, Alytus, Punia, Stakliškės, Darsūniškis, Rumšiškės, Karmėlava

27 (2)

Vilniaus Vilnius, Maišiagala, Kernavė, Trakai, Varėna, Valkininkai, Dieveniškės, Geranainys, Lipniškės, Trobos, Krėva, Ašmena, Naročius, Vileika, Medilas, Bistrica? (Bystrzyca), Daugai, Nemenčinė, Medininkai

19 (6)

Breslaujos Breslauja, Dysna, Polockas, Ušačiai? (Uszwiacz), Drūkšiai (Dryswiaty), Lingvėnai? (Lingwiany), Užpaliai, Ukmergė, Subačius, Uhoras

11 (3)

Minsko Minskas, Raudonkaimis (Krasnesioło), Radoškovičiai, Berezina, Borisovas, Rečica, Mozyrius, Azaryčiai (Ozarycze), Bobruiskas

9 (2)

Naugarduko Naugardukas, Cirinas, Nesvyžius, Sluckas, Slonimas, Porozovas, Naujadvaris (Nowy dwór), Volkovyskas, Jaluvka, Mstibovas, Volpa, Wolkowyiski?

11 (2)

Bresto Brestas, Pieščačius, Lomazai, Kobrinas, Horodecas, Pinskas, Nobelis, Pohostas, Horodnas, Lagišinas, Motolis, Pružanai, Šereševas, Kamenecas

14 (0)

Gardino Gardinas, Jeziorai, Skydelis, Mostai, Vosiliškės, Ostryna, Lydos Naujadvaris (Nowy dwór Lidzki), Lyda, Dubičius, Kaniovas? (Koniowo), Eišiškės, Pervalkas, Meteliai, Lazdijai, Beržininkai, Pilypavas, Vižainys, Pereroslis, Lipskas, Dombrova, Gardino Naujadvaris (Nowy dwór Grodzieński), Kuznica, Sokulka, Janovas, Vasilkovas, Krinkai, Odelskas, Luna, Kalvarija

29 (5)

Iš viso laisvų-jų miestų

143 (23)

Pastaba: apie 22 kursyvu išskirtų ir sąraše minimų miestelių įsitraukimą į miestiečių judėjimą duomenys nežinomi.

Sudaryta pagal: 1792 05 08 Rozkład miast wolnych R[zeczypospoli]tej w trzech prowincjach na in-tendencie czyli wydziały [podzielonych] z oznaczeniem geograficznym mil, AGAD, f. AKP, b. 152, l. 71a–72a. Kitame Abiejų tautų policijos komisijos dokumente nurodyta (neišvardijus miestų), kad Vilniaus intendantūroje buvo 30 laisvųjų miestų, o Gardino intendantūtoje – 33, kitų intendantūrų miestų skaičius nurodytas nebuvo: Zahorski A., Centralne instytucje… s. 131.

230

4 priedas. Vilniaus miesto savivaldos pareigūnai, išrinkti 1792 m. balandžio 7–14 d. rinkimuose1

Pareigūnai Pareigos po 1792 04 07–14 rinkimų

Pareigos miesto savivaldoje prieš rinkimus, kitos pareigos ir titulai

MagistratoAntoni Tyzenhauz

Prezidentas Bajoras, Vilniaus vaivadijos vėliavininkas ir pasiuntinys į seimą, miesto teises priėmė 1791 04 28, kaip asesorius 1792 02 20 dalyvavo Vilniaus vaivadijos Civilinės karinės komisijos rinkimuose

LVIA, f. SA, b. 4236, l. 544.

Antoni Lachnicki

Viceprezidentas Bajoras, Ukmergės sargybinis, 1790 m. išrinktas Ukmergės pavieto Civilinės karinės komisijos komisaru

Dziennik handlowy, W., 1790 04, nr. 4, s. 420.

Józef Mejer Tarėjas Bajoras, Vilniaus (Smolensko?) rotmistras, miesto teises priėmė 1791 07 28, protestavo prieš 1791 08 01–10 rinkimus, 1792 m. 1-ojo rajono rinkimų direktorius

LVIA, f. SA, b. 4235, l. 1809a.

Daniel Gotlib Hertel

Tarėjas 1789, 1791 m. tarėjas LVIA, f. 458 a. 5 b. 274, l. 2; SA, b. 5297, l. 2a.

Kazimierz Paszkiewicz

Tarėjas Miesto teises priėmė(?) 1792 04 04, 1792 m. 1-ojo rajono rinkimų 3 asesorius

Piotr Grozmani

Tarėjas Bajoras, Smolensko poručnikas, miesto teises priėmė 1791 05 11, protestavo prieš 1791 08 01–10 rinkimus, 1792 04 14 1-ojo rajono rinkimų 1 asesorius, Vilniaus ligoninių deputacijos raštininkas

LVIA, f. SA, b. 4235, l. 1809a

Marcin Knakfus

Tarėjas Bajoras, LDK kariuomenės kapitonas, miesto teises priėmė 1791 07 16, 1792 m. 2-ojo rajono rinkimų direktorius

Fridrich Heide Tarėjas 1792 m. 3-ojo rajono rinkimų 3 asesorius

Antoni Trapp Tarėjas 1792 m. 3-ojo rajono rinkimų 4 asesorius

1 Lentelė sudaryta pagal: 1791 08 01 Vilniaus deputatų į apygardos suvažiavimą rinkimų protokolą, LVIA, f. SA, b. 5147, l. 604; 1791 08 10 Vilniaus apeliacinio teismo teisėjų rinkimų protokolą, Ten pat, l. 620a; 1792 04 30 Vilniaus magistrato raportą kancleriui A. Sapiegai dėl rinkimų į miesto savivaldą 1792 04 07–14, LVIA, f. 1199, a. 1, b. 8, l. 16a–17; LVIA, f. 458, a. 4, b. 4, l. 1–93.

231

Antoni Tollokonski Paszkiewicz

Tarėjas Miesto teises priėmė 1791 07 18, Vilniaus prezidento D. T. Paškievičiaus giminaitis, 1791 08 10–13 1-ojo rajono deputatas

PSB, t. 25, s. 270; LVIA, f. SA, b. 5147, l. 603.

Franciszek Sądecki

Tarėjas 1791 08 01 deputatų rinkimų 4 asesorius, miesto bendruomenės narys, chirurgas

LVIA, f. SA 5147, l. 604; SA, b. 5234, l. 1409a.

Piotr Billing Magistrato kasininkas

2-ojo rajono suolininkas, Pirklių rūmų narys

LVIA, f. SA, b. 4235, l. 1408a.

Wawrzyniec Orzechowski

Magistrato raštininkas

Bajoras, Mozyriaus statybininkas, mies-to teises priėmė 1792 04 21

Łukasz Trzeciak

Magistrato regentas

Bajoras, Smolensko poručnikas, miesto teises priėmė 1791 06 04

Julian Wojewódzki

Magistrato sindikas

Bajoras, miesto teises priėmė 1792 04 16

Wincenty Bielenkiewicz

Fiskalinis prokuratorius

Miesto teises priėmė 1792 04 21

Feliks Kukiel Policijos prokuratorius

Bajoras, Vilniaus vaivadijos rotmistras, miesto teises priėmė 1791 07 09

Maciej Bergin Beturčių prokuratorius

1-ojo rajono

Aleksander Chmarzyński

Vaitas 1789 m. tarėjas, 1791 m. burmistras LVIA, f.458, a. 5, b. 274, l. 2; f. SA, b. 4235, l. 1855.

Maciej Pawłowski

Suolininkas Paskirtas nuo batsiuvių cecho rinkti liustratorius (1790 01 18); pirklys, Vilniaus pilietis 1791 08 01–13 1-ojo rajono deputatas; 1791 07 19 vyko į Lydą pranešti apie Miestų įstaty-mą, miesto teises priėmė 1791 07 22

LVIA, f. 1199, a. 1, b. 6, l. 4a; f. SA, b. 5147, l. 603.

Józef Orlowski Suolininkas Bajoras, Vilniaus kampininkas Józef Krzyczewski

Suolininkas 1789 m. Pirklių rūmų direktorius, 1791 08 01 deputatų rinkimų 2 asesorius

LVIA, f. 389, a. LM, b. 452, l. 363; SA, b. 5147, l. 604.

Jan Hempell Suolininkas Bajoras, karaliaus vėliavininkasGodfrid Han Suolininkas 1789–1790 m. miesto bendruomenės

prisiekusysis, išrinktas bendruomenės delegatu į Varšuvą, pasirašė po Įgalioji-mo raštu (1789 m.)

LVIA, f. 1199, a. 1, b. 6, l. 1; f. SA, b. 4235, l. 1855.

Antoni Jerman Suolininkas

232

4 priedas. Vilniaus miesto savivaldos pareigūnai, išrinkti 1792 m. balandžio 7–14 d. rinkimuose (tęsinys)



Onufry Sippko Burmistras 1789–1790 m. tarėjas LVIA, f. 389, a. LM, b. 454, l. 1a.

Piotr Majewski

Teisėjas Miesto bendruomenės prisiekusysis LVIA, f. SA, b. 4235, l. 1409a.

Piotr Kaczyński

Tesėjas Bajoras, Drohičino medžioklis; miesto teises priėmė 1791 07 28

Antoni Goralski

Teisėjas

Michał Krajewski

Teisėjas Bajoras, Rečicos rotmistras, miesto teises priėmė 1791 07 28, protestavo prieš 1791 08 01–10 rinkimus

LVIA, f. SA, b. 4235, l. 1809a.

Gottlib Zondler

Teisėjo pavaduotojas

Józef Jakubowski


Pirklių rūmų atstovas, pirklys LVIA, f. SA, b. 4235, l. 1408a.

Dominik Zaikowski


Antoni Wojsniewicz


Ignacy Grabowsky

Miesto bendruomenės prisiekusysis

Bajoras, 1790–1791 m. LDK miestų atstovas Varšuvoje 1789–1791 m.; 1791–1792 m. LDK asesorių teismo generalinis advokatas, miesto teises priėmė 1791 06 01

Fryderyk Goentz


Korneliusz Pocolojewski


Wiktor Domański


Michał Balczewski


Miesto bendruomenės prisiekusysis; miesto teises priėmė 1792 03 31

LVIA, f. SA, b. 4235, l. 1410.

Paweł Niszkowski


1790–1791 m. miesto bendruomenės prisiekusysis

LVIA, f. 1199, a. 1, b. 6, l. 3a, 13a, 17a; f. SA, b. 4235, l. 1410.

233

Bazyli Artecki Miesto bendruomenės prisiekusysis


Józef Ciechanowiecki


Bajoras, LDK kariuomenės generolas

Jan Miller Miesto bendruomenės prisiekusysis

Pirklys, apeliacinio teismo teisėjas, 1791 08 01 deputatų rinkimų direk-torius, Pirklių rūmų narys, Pirklių rūmų delegatas į trečiąjį miestiečių suvažiavimą Varšuvoje

LVIA, f. SA, b. 5147, l. 604.

Józef Growski Miesto bendruomenės prisiekusysis

Bajoras, Volkovysko pataurininkas, Vilniaus apeliacinio teismo teisėjo pa-vaduotojas (1791 08 13); miesto teises priėmė 1791 07 28

Jan Krystian Rydel


Krzysztof Arendtt


Karaliaus sekretorius, 1791 m. Pirklių rūmų direktorius, protestavo prieš 1791 08 01–10 rinkimus

LVIA, f. SA, b. 4235, l. 1408a, l. 1809a.

Wincenty Malinowski


Pirklių rūmų narys LVIA, f. SA, b. 4235, l. 1409a.

Józef Rogowski Miesto bendruomenės prisiekusysis

Pirklių rūmų narys LVIA, f. SA, b. 4235, l. 1409a.

Wincenty Mejer


Bajoras,Upytės pavieto poručnikas

2-ojo rajonoGrzegorz Pacowski

Vaitas Bajoras, Smolensko poručnikas; miesto teises priėmė 1791 07 30

Piotr Billing Suolininkas Vilniaus magistrato generalinis kasinin-kas, Pirklių rūmų narys

LVIA, f. SA, b. 4235, l. 1408a.

Wincenty Pozlewicz

Suolininkas 1790–1791 m. miesto bendruomenės prisiekusysis

LVIA, f. 1199, a. 1, b. 6, l. 13a; f. SA, b. 4235, l. 1409a.

Michał Hordowski

Suolininkas

Mateusz Kondrotowicz

Suolininkas

Wincenty Kaczyński

Suolininkas Miesto teises priėmė 1792 03 31

234




Filip Zastas(?) SuolininkasStanisław Oświecimski

Burmistras Pirklių rūmų atstovas, pirklys LVIA, f. SA, b. 4235, l. 1408a.

Antoni Waynor

Teisėjas Miesto teises priėmė 1791 08 20

Jerzy Wieczor Teisėjas Bajoras, Breslaujos pavieto rotmistras; miesto teises priėmė 1792 03 31

Adam Gudowski

Teisėjas

Łukasz Ządler TeisėjasAntoni Zielinski


Krystian Dyk Teisėjo pavaduotojas

Fryderyk Reymer


Gottlib Dyko[?] Teisėjo pavaduotojas

Ignacy Woynicz


Miesto bendruomenės prisiekusysis, kirpėjas

LVIA, f. SA, 5293, l. 103a; f. SA 4235, l. 1409a.

Gottlib Leyko Miesto bendruomenės prisiekusysis

Miesto bendruomenės prisiekusysis LVIA, f. 1199, a. 1, b. 6, l. 13a; f. SA, b. 4235, l. 1409a.

Krystian Dyk Miesto bendruomenės prisiekusysis

Michał Stankiewicz


Jan Samulewicz


Godfryd Kangisser


235

Jan Skarynkiewicz


Fryderyk Reymer


Lukasz Trzeciak


Bajoras, Smolensko poručnikas, Vilniaus magistrato regentas

Krystyan Hum Miesto bendruomenės prisiekusysis

1791 01 13 iš račių cecho išrinktas į ekonomus

LVIA, f. 1199, a. 1, b. 6, l. 16.

Jerzy Bohdziewicz


Michał Losicki Miesto bendruomenės prisiekusysis

Ignacy Markowski


Plytininkas, miesto teises priėmė 1791 08 09

Teodor Astranowicz


Ludwik Abramowicz


3-ojo rajonoThadeusz Narkiewicz

Vaitas Bajoras, Vilniaus vaivadijos rotmistras, minimas asesorių teismo byloje vaide su magistratu dėl gatvės, kurią Vilniaus rotmistras norėjo užstatyti 1789 12 14, miesto teises priėmė 1791 07 22, pro-testavo prieš 1791 08 01–10 rinkimus

LVIA, f. 389, a. LM, b. 453, l. 259–264a; f. SA, b. 4235, l. 1809a.

Józef Gaydamowicz

Suolininkas Miesto bendruomenės prisiekusysis, 1789–1790 m. bendruomenės pasiun-tinys į Varšuvą, G. Hano pagalbininkas

LVIA, f. 1199, a. 1, b. 6, l. 1a; f. SA, b. 4235, l. 1410.

Celestyn Weytman

Suolininkas

Józef Czarnowski

Suolininkas Bajoras, miesto teises priėmė 1791 09 07

Jakub Sidorowicz

Suolininkas Buvęs magistrato raštininkas, po Miestų įstatymo Vilniaus delegatas į Varšuvą 1791 05–06

236




Jan Chodasewicz

Suolininkas

Roch Winemser

Suolininkas

Jakub Doroniewski

Burmistras 1789–1790 m. tarėjas LVIA, f. 458, a. 5, b. 274, l. 2; f. SA, b. 5297, l. 2a.

Krystian Kreczmer

Teisėjas 1789–1791 m. miesto bendruomenės prisiekusysis, palaikė korespondenciją su bendruomenės delegacija Varšuvoje

LVIA, f. 1199, a. 1, b. 6, l. 2; f. SA, b. 4235, l. 1409a.

Franciszek Swięcicki

Teisėjas

Mikołaj Michaniewski

Teisėjas

Antoni Liszczarski

Teisėjas

Antoni Szabłowski


Wawrzyniec Sosnowski


1790 09 28 miesto bendruomenės prisiekusysis

LVIA, f. 1199, a. 1, b. 6, l. 13a.

Jan Eder Teisėjo pavaduotojas


Maciej Baranowski


Thadeusz Narkiewicz

Miesto ben-druomenės prisiekusysis

Bajoras, 3-ojo rajono vaitas

Jan Oganowicz Miesto bendruomenės prisiekusysis

Antoni Szabłowski


3-ojo rajono teisėjo pavaduotojas

Jan Eder Miesto bendruomenės prisiekusysis

237

Marcin Śledziński


1790 01 29 išsipirko nuo revizorių pareigų (miesto bendruomenės prisiekusysis)

LVIA, f. 1199, a. 1, b. 6, l. 5.

Piotr Kondrotowicz



Franciszek Danilewicz



Wincenty Freys Miesto bendruomenės prisiekusysis

1790 01 14 nuo duonininkų cecho paskirtas magistratui atiduoti sąskaitas (1791 01 13 išrinktas į ekonomus)

LVIA, f. 1199 a. 1, b. 6, l. 4, 16.

Jerzy Stasiewicz


Jakub Sidorowicz


Buvęs magistrato raštininkas, 3-ojo rajono suolininkas

Krzystoff Koziell


Bajoras,Vilniaus pilies teismo teisėjas; miesto teises priėmė 1791 07 30

Jan Kamiński Miesto bendruomenės prisiekusysis

Jan Chodasewicz


Franciszek Fiszer


Ignacy Skędzienski


238

SUMMARY

1789–1792 TOWNS MOVEMENT OF THE GRAND DUCHY OF LITHUANIA

The Four-Year (or Great) Sejm, the parliamentary body, introduced changes into the social history of the Grand Duchy of Lithuania by codifying social strata statuses into one document in 1791 – the May 3rd Constitution. The Four-Year Sejm reforms unified townspeople, because the same laws were now applicable to all towns in common. A movement of townspeople for rights and freedom, which began during the Four-Year Sejm period, united the large towns that already had municipal rights with the smaller towns that were requesting patents of self-governance rights based on the new laws. Such unification covering most of the towns and townships in the Grand Duchy had never before existed, in the entire history of Lithuania.

The primary focus of this monograph is the scope of the Grand Duchy’s Towns Movement and its growth. It is an endeavor to characterize this movement, to describe the features of the municipal dispersion of towns and to explain the nuances involved in the granting of town rights during 1791–1792. Further this work means to reveal how the other reforms of the Four-Year Sejm cultivated the situation of the towns within the country as well as to determine the changes within the towns themselves that were conditional to the reforms.

The concept of town used herein does not refer to the size of an urban area or to its economic potential but rather to the legal category of a town. In other words, the self-governing of a town describes that town. In this sense, a town consists of a community of free people along with its territory of residence and governance as well as the town law guiding its governance. Prior to the Four-Year Sejm, Magdeburg Law was synonymous with municipal self-governance; however, during the 1791–1792 town reforms, the situation changed. By this principle, small townships were granted patents of ruler rights during the Four-Year Sejm reforms or, based on the new law, newly established and operational self-governance meant that a small township became an actual town.

Grand Duchy towns differed from the towns in Poland by their specificity, legal subordination and freedoms. These differences were especially highlighted by the legal decrees passed in the 1770s, which permitted Grand Duchy townspeople to own land holdings. Meanwhile the elderships governing the towns with self-governance were not as controlled as they were in Poland. On the other hand, due

239

to the specificity of the Grand Duchy, there was an abundance of small townships that were subordinate to Duchy dignitaries, who determined the subsequent fates of such towns and townships. After the 1772 partition, on eve of the Four-Year Sejm, there were up to six hundred towns and townships within Grand Duchy territory. Of these some 59 % were privately-owned towns, some 12 % – church towns and some 29 % – national and estate-owned, the royal towns and townships. Of these, some one hundred towns had had self-governance rights and had periodically exercised them in the past.

The traits of the boyar strata’s viewpoint on townspeople influenced the 1764–1788 Town Reforms, thereby, as of yet, there was no intention to change the conditions of the townspeople in society, even though the focus was on towns. Reform initiators raised demands: instill law and order in towns, supervise constructions, audit and regulate the revenues and expenditures of towns and form conditions for the development of the arts and crafts and trade to raise the economic states of towns. The boyars were meant to manage these reforms, but the execution of the reform program came too late in Lithuania. The first Great Law and Order Commission was not established until 1776, in Grodno. Meanwhile the decrees of Lithuania’s central government especially rarely reached the townspeople. The reforms in Poland started ten years earlier and proceeded more successfully. One difference with Poland was that Magdeburg Rights for small townships in the Grand Duchy were abolished in 1776. Based on this legal criterion, after 1776, the settlement areas in the Grand Duchy that retained self-governance in one form or another, it could be said, numbered no more than thirty. The towns of Lithuania were small, had predominately wooden buildings and lacked law and order. The fundamental businesses of these towns – crafts and trade – suffered recessions.

Warsaw townspeople invited Grand Duchy towns to get involved in the Four-Year Sejm reforms. They organized congresses of town delegates from the Republic of Two Nations and formulated their assignments as well as the first program for those who wanted to stimulate parliamentary discussions in the Sejm on town matters. Previously Grand Duchy townspeople had only united on different issues, but no common demands were made that could unite all Grand Duchy towns. Grand Duchy town delegates met in Warsaw in April-May of 1789 and, following the initiative of the Warsaw delegates, formulated demands to the Sejm, separate from those made by Poland’s town delegates, for reforms addressing the common problems of Grand Duchy towns. The delegates of the Grand Duchy’s royal towns concurred with the initiatives made by Warsaw’s townspeople and actively participated in other 1789 town congresses. The deputation that had formed in the Sejm had to prepare a draft of town reforms. Grand Duchy townspeople received its instructions and began sending the patents of rights from

240

the royal towns that had lost their self-governance to Warsaw; in other words, they began organizing the actions of Grand Duchy townspeople. Vilnius and Grodno townspeople displayed greater and greater initiatives.

As discussions regarding the town reforms began in the Sejm, the premise considered important for strengthening towns was the possibility of immigration into the land. Meanwhile the enlarged townspeople’s rights gave hope that the ranks of statehood defenders would swell. These were the arguments that became the most important for selecting the course of town reforms by which the townspeople would gain more rights.

The April 18 1791, June 27 1791 and October 3 1791 Laws, which were common to all free towns and their residents – the townspeople – in the country, changed the situation of the towns and small townships in the entire country. The Law on Towns enlarged the rights of townspeople to the extent that some were equal to the rights and freedoms enjoyed by boyars. Town residents (excluding non-Christians) had to accept the town rights and they became subordinate to the magistrates. The boyars did not lose their prerogatives in society even after accepting the rights of the townspeople. Therefore self-governance was no longer based on social strata but on territory. A separate administrative system was introduced into towns, and seven (later eight) districts were formed. The member free towns gained the right to elect officials to the District Court of Appeals and a representative to the Sejm. The elected town district representatives became officials of the national governmental administration. All the royal towns – the national as well as the royal estates – had the status of a free town. Privately-owned towns were also able to call themselves free towns and make use of their freedoms but only when their owner permits. Thereby the townspeople movement expanded and crossed over into the boundaries of royal towns. District cities, Vilnius, Grodno, Kaunas, Minsk, Novogrudok, Brest, Pinsk and later Raseiniai, began to rule the movement in the towns and townships of their respective districts.

Only a portion of the royal towns that had retained their rights represented Grand Duchy towns at the first two Warsaw congresses. The third congress was attended by delegates from 37 Grand Duchy royal towns – those that had retained their rights, those that had lost them and those that never had them at all. At the meeting held for town districts in August 10 of 1791, the appellate judges and Sejm representatives were elected by 47 town deputies for only three of the seven districts, Vilnius, Kaunas and Grodno. In less than a year, during 1791–1792, there were 74 towns and small townships, which fought and won their patents of rights to self-governance. Over 40 towns that had not received patents of self-governance managed to establish self-governing municipalities. During the Four-Year Sejm period, over 130 towns and townships joined the townspeople movement.

241

The towns of the Žemaitija Duchy managed to get over a third of the patents of rights – as many as 26 – while the other district cities got less – 19 for Vilnius, 14 for Kaunas, 9 for Grodno, 2 each for Novogrudok and Minsk and one each for Brest and Pinsk. The national towns won the most rights of self-governance, because the central government expected that, by enlarging the rights of the townspeople, newcomers with expertise in trade and production would move into the towns, which had acquired self-governance. The efforts of the royal estate-owned towns to receive rights were curtailed by the Administration of Estates, which did not want the ruler’s treasury to lose income. Thereby not a single estate town or township in Brest and Grodno, which had been active in the townspeople movement, was able to gain self-governance rights successfully. Privately-owned towns got involved in the townspeople movement later, thus only three managed to get their owner’s consent and right of rule. Not a single one of the Grand Duchy’s church towns was able to gain a patent of self-governance rights.

Once the laws on towns were issued and municipalities established, conflicts erupted in most of the towns that had previously never had self-governance rights between the townspeople, the elderships and the Administrations of Estates. The reason was that the townspeople would rely on the Law on Towns and frequently ignore the other laws passed by the Sejm directing obedience and performance of duty until the Grand Duchy Court of Assessors passed a separate ruling. Even the institutions of the central government frequently had difficulties in calming such conflicts. The transitions encouraged townspeople to begin collecting taxes on their own and handing them over directly to the state fund. This reduced income for the elderships. Civil Military Commission commissioners often rescued the eldership and estate administrators, because they were all convinced that certain rights of self-governance had been granted erroneously. Elders often blocked the execution of directives from central governmental institutions, since their intention was to safeguard their incomes.

Townspeople, in their own minds, felt that any sorts of obligations to an estate conflicted with their acquired freedoms and rights as per the Laws on Towns passed by the Four-Year Sejm. Freedom, as townspeople understood it, was first and foremost offered security from elderships and manor administrations interfering into the community’s internal affairs. The residents who had accepted town rights identified their rights and freedom with having the exceptional or even privileged status of townspeople within the town’s territory – the Law on Towns assured such. The handing over of all town residents to rule by magistrates caused noticeable growth of antagonisms between those town’s citizens who had accepted town rights and the societal groups which paid no heed to the law or were unable to accept town rights by law. The Jews met with much antagonism from townspeople and, in different instances, this was no more than met by

242

boyars, the clergy legal residents, neighboring boyars and peasants, who had not accepted town rights.

Internal order in towns changed along with the laws regarding towns. The role of the boyars was exceptional as the town municipalities were forming and as they were being reorganized. Residents of towns and townships relied on the boyars for their experience and sought their assistance in the struggles with elderships and royal estate administrations. It could be said that the towns movement would not have grown so widely without participation by the boyar social stratum. Central governmental institutions in small and large towns also encouraged boyars to become involved in the work of the municipalities.

Grand Duchy stratum of nobles did not accept townspeople’s rights as actively and, not infrequently, this was also due to prompting by the ruler. Even the initiators of the reforms did not expect such an active movement in the towns and townships. It was inconceivable to the aristocrats of the Age of Enlightenment that illiterate people (who were the absolute majority of the townships and small townships) should be granted extended rights, freedom to elect a municipality, the ability to independently decide their town’s matters, collect taxes and, once acquiring such certain rights of citizenship, the possibility, albeit a theoretical one, to influence national processes. Thusly eldership administrators of small townships often classified residents along with peasants. Meanwhile the efforts by townspeople to gain the rights of personal inviolability and property security, which the new law guaranteed, would turn into open conflicts with the eldership and estate administrators.

Town officials who had been protecting municipal traditions up to the Four-Year Sejm changed along with the new order of municipal elections. The frequent outbreaks of conflicts during the April 1792 elections indicate that new people were breaking into town municipalities, which means that the model of oligarchic rule was withdrawing from towns, and more democratic municipalities were developing. Every owner had the chance at a position, therefore some unpopular officials had to withdraw from office or take a more humble position in the municipal hierarchy. In small townships, the priority was given to their most active citizens, and boyars elected as vaitas (akin to prefects) especially frequently stepped in to lead them.

During the time of the movement, the townspeople especially focused on recovering the townspeople community’s property, which the old, professed patents of rights guaranteed or which the lustration and inventory established. As signs of unity with other towns were forming, matters of specific, local importance comprised most of the requests directed to the ruler and to the Sejm. The attention of the townspeople concentrated on the past. Despite the expansion of rights and

243

freedom, they continued eyeing the prerogatives of the boyar stratum, seeking to acquire them by the legalized way to nobility.

The General Confederation of the Grand Duchy, with the help of Russian Army, annulled the town reforms in the summer of 1792. The Grodno Sejm decided to expand town rights somewhat in 1793 thus it turned to large cities of the Grand Duchy to present their requests to the Sejm. The delegates of Grand Duchy towns demanded the rights and freedom guaranteed by the Law on Towns, but the Sejm limited the prerogatives of townspeople and only upheld more of them for merely five large towns. Being dissatisfied with the situation, Grand Duchy townspeople actively joined the Insurrection of 1794 and briefly reinstated the rights guaranteed to towns by virtue of the May 3 Constitution.

The increase of town municipalities during the reform years should not be viewed as a final process, because the events of 1791–1792 were merely the beginning of reforms. The granting neither of municipal patents of rights nor of the course of establishing town municipalities can reveal the full picture of all the reforms their authors had devised. Therefore certain further considerations remain hypothetical or even require additional evidence. The Law on Towns defined the circumstances for granting municipal self-governance and it essentially provided for the granting of the patent of self-governance rights to all royal or free towns and townships. Actually priority was placed on towns of administrative importance that had acquired patents of rights; nonetheless, rights were not confiscated from townships and settlements either as long as they “acquire an appearance appropriate for a town”. Most of the towns with acquired patents of municipal rights were not centers of national administration; furthermore they had not availed themselves of any patents of self-governance rights previously. It should be assumed that the Police Commission of the Republic of Two Nations had exceptional influence on the diffusion of municipalities, because its jurisdiction covered free towns, which grew as the number of free towns increased. The issue regarding the fate of the elderships was very seriously raised in the Sejm. Although the Sejm did not approve the project to sell-off elderships, debates branched out and continued. The course of events indicates that the Two Nations Police Commission probably intended to leave the towns subordinate to elderships under national scrutiny, bearing in mind the universal expectation that foreigners would be moving into these towns. Nevertheless, the most important role is attributed to the townspeople taking active initiative, which even surpassed the expectations of reformer supporters, especially in Lithuania. The disputes and discord between townspeople and eldership administrators in the latter half of 18th century not only laid the groundwork for the townspeople movement but also served to speed it even more.

244

ŠALTINIAI

Archyvinia i fondai

Lietuvos valstybinis istorijos archyvas (LVIA) SA – Senieji aktai (SA)

11 – LDK iždo komisijos17 – LDK dvaro asesorių teismo110 – LDK karaliaus dvarų valdyba389 – Vilniaus gubernijos butų komisijos443 – Lietuvos vyriausiojo teismo458 – Vilniaus magistrato716 – Tiškevičių 1177 – Oginskių 1199 – Vilniaus miesto tarybos1276 – Pliaterių 1519 – Lietuvos Metrikos

Varšuvos Vyriausias Senųjų Aktų Archyvas (Archiwum Główne Akt Dawnych, AGAD) Archiwum Kameralne (AK)

Archiwum Królestwa Polskiego(AKP)Archiwum Radziwiłłów (AR)Archiwum Sejmu Czteroletniego (ASCz) tzw. Metryka Litewska (tzw. ML) Zbiór Popielów (ZP)

Varšuvos Nacionalinė Biblioteka (Biblioteka Narodowa, BN) Mikrofilmai iš Čartoriskių bibliotekos Krokuvoje (BCz)

Baltarusijos Nacionalinis Istorijos Archyvas (Национальный исторический архив Беларуси, BNIA) 1705 – Bresto pavieto pilies teismo

1710 – Volkovysko pavieto pilies teismo1711 – Gardino pavieto pilies teismo1718 – Lydos magistrato1731 – Oršos pavieto pilies teismo1733 – Pinsko pavieto pilies teismo1736 – Rečicos pavieto pilies teismo1737 – Slonimo pavieto pilies teismo1741 – Bresto pavieto žemės teismo1755 – Gardino pavieto žemės teismo1757 – Dysnos magistrato

245

1761 – Gardino magistrato1767 – Lydos pavieto žemės teismo1769 – Minsko pavieto žemės teismo1771 – Mozyriaus pavieto žemės teismo1774 – Naugarduko pavieto žemės teismo1775 – Oršos pavieto žemės teismo1777 – Pinsko pavieto žemės teismo1783 – Rečicos pavieto žemės teismo1795 – Volkovysko magistrato1816 – Minsko magistrato1822 – Pinsko magistrato1825 – Slucko magistrato1827 – Pružanų magistrato1887 – Gardino pavieto Civilinės karinės komisijos1889 – Minsko pavieto Civilinės karinės komisijos1899 – Volkovysko pavieto LDK generalinės konfederacijos1900 – Lydos pavieto LDK generalinės konfederacijos1903 – Rečicos pavieto LDK generalinės konfederacijos1920 – Bresto pavieto žemionių teismo2117 – Oršos pavieto

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius (MAB) 17 – Rankraščių kolekcija

151 – Liucijono Uziemblos233 – Adolfo Šapokos273 – Alberto Liudviko Zoštauto kolekcija

Vilniaus Universiteto Bibliotekos Rankraščių skyrius (VUB) 5 – Mišrus 7 – LDK teismų aktų

Liublino vaivadijos H. Lopacinskio viešosios bibliotekos Rankraščių skyrius (Wojewódzka biblioteka publiczna im. H. Łopacińskiego w Lublinie, WBPL)

Rusijos valstybinis karo istorijos archyvas (Российский государственный Военно-исторический архив, RKIA)

Lietuvos Nacionalinio Muziejaus Archyvas (LNMA)

Vytauto Didžiojo Karo Muziejaus Archyvas (VDKMA)

Kauno M. K. Čiurlionio Dailės Muziejaus Archyvas (KČDMA)

Publ ikuoti ša l t inia i

1. 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija (vertė ir sudarė E. Raila), Vilnius, 2001.2. 1791 m. rugpjūčio 6 d. Merkinės miesto instrukcija deputatams į Gardino apygardos

miestų suvažiavimą (parengė L. Glemža) // Lietuos miestų istorijos šaltiniai, Vilnius, t. 3, 2001, p. 125–131.

3. 1791 m. rugpjūčio 13 d. instrukcija Kauno apygardos miestų pasiuntiniui į seimą (parengė V. Kryževičius) // Lietuvos istorijos metraštis 1974, Vilnius, 1975, p. 67–69.

246

4. 1794 m. Vilniaus miestiečių nepasitenkinimas iš Lenkijos atsiųsta sukilimo vadovybe // Lie-tuvos TSR istorijos šaltiniai, Vilnius, 1955, p. 332.

5. Czacki T., Rozprawa o żydach i karaitach, Kraków, 1860.6. Dziennik handlowy i ekonomiczny, Warszawa, 1786–1790.7. Gazeta narodowa i obca, Warszawa, 1791–1792.8. Gazeta Warszawska, Warszawa, 1788–1792.9. Gazeta Wileńska, Wilno, 1788–1792.10. Geros tvarkos komisijos kūrimo Kaune 1786 m. dokumentai (parengė L. Glemža), Kauno

istorijos metraštis, t. 2, Kaunas, 2000, p. 211–214.11. Instrukcja wydziału grodzieńskiego na Sejm Wielki z 11 08 1791 roku (oprac. J. Urbano-

wicz) // Miscellanea Historico-Archivistica, t. 9, Warszawa, 2000. 12. Jucevičius L., Mokyti žemaičiai, Vilnius, 1975.13. Kitowicz J., Pamiętniki czyli historia Polski, Warszawa, 1971.14. Korespondent Warszawski, Warszawa, 1792.15. Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, t. 1: Joniškis, Jurbarkas (sudarė A. Tyla),

Vilnius, 1991; t. 2: Kretinga, Skuodas, Šiauliai, Šventoji, Varniai, Veliuona, Viekšniai, Vir-balis, Vladislavovas (sudarė A. Tyla ir D. Žygelis), Vilnius, 1997; t. 3: Kėdainiai (sudarė A. Tyla) Vilnius, 2002; t. 4: Alytus (sudarė A. Tyla), Vilnius, 2006; t. 5: Merkinė (sudarė A. Baliulis), Vilnius, 2007; t. 6: Trakai (sudarė A. Baliulis), Vilnius, 2008.

16. Lietuvos Metrika. Knyga nr. 556 (1791–1792), viešųjų reikalų knyga 35, parengė A. Baliulis, R. Firkovičius, E. Rimša, Vilnius, 2005.

17. Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais, t. 2: XVIII amžius (sudarė R. Ja-sas ir J. Orda), Vilnius, 1961.

18. Materiały do dziejów sejmu Czteroletniego (oprac. J. Woliński, J. Michalski, E. Rostworow-ski), t. 1: Wrocław, 1955; t. 2: Wrocław, 1959; t. 3: Wrocław, 1960; t. 4: Wrocław, Warsza-wa – Kraków, 1961; t. 5: Wrocław – Warszawa – Kraków, 1964; t. 6: Wrocław – Warsza-wa – Kraków, 1966.

19. Mokytojo Šulco 1793 metų kelionės įspūdžiai // Kraštas ir žmonės: Lietuvos geografiniai ir etnografiniai aprašymai (XIV–XIX a.) (parengė J. Jurginis ir A. Šidlauskas), Vilnius, 1983, p. 92–107.

20. Mundur municypalny ustawiony w Wilnie w 1792 r. na pamiątkę konstytucji 3 maja 1791 roku // Kwartalnik Litewski, t. 2, Wilno, 1910.

21. Ogiński M. K. Pamiętniki o Polsce i polakach: od roku 1788 aż do końca roku 1815, t. 1, Poznań, 1870.

22. Polska stanisławowska w oczach cudzoziemców, t. 1–2, Warszawa, 1963.23. [Potocki I., Kołłątaj H., Małachowski S.], O ustanowieniu i upadku konstytucji Polskiej

3 maja 1791 roku, Metz, 1793.24. Sirokomlė V., Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą, Vilnius, 1989.25. Stanisława Augusta projekt reformy żydówstwa polskiego (oprac. Ludwik Gumplowicz), Kra-

ków, 1875.26. Statut Wielkiego Księstwa Litewskiego, naprzód za najjaśniejszego Hospodara Króla Jegomości

Zygmunta III w Krakowie w roku 1588 drugi raz w Wilnie w roku 1619 z pokazaniem zgody i różnice Koronnych i WXL. Trzeci raz za najjaśniejszego K.J.M. Władysława IV w Warszawie w roku 1648 z przydaniem konstytucji od roku 1550 do 1647. Czwarty raz za najjaśniejszego króla jego mości Jana Trzeciego w Wilnie w roku 1698 z przyłożeniem pod artykuły Konstytu-cji Sejmowych od sejmu roku 1550 aż do sejmu roku 1690 Obojgu Narodom służący. Teraz zaś

247

piąty raz za szczęśliwie panującego najjaśniejszego króla Jego mości Augusta Trzeciego przedru-kowany, Wilno, 1744.

27. Tekieliński W., Opis dzienny szkół Wileńskich, akademii i uniwersytetu, oraz diariusz znacz-niejszych wypadków w Wilnie od roku 1781 po rok 1824 nastałych, Wilno, 1876.

28. Volumina legum, t. 7, 8: Petersburg, 1860; t. 9: Petersburg, 1890; t. 10, Gdańsk, 1952.29. Z archiwum Wileńskiej izby kupieckiej. Korespondencja z r. 1791 Wileńskiej izby kupiec-

kiej z jej delegatem na sejm A. F. Tyklem (opr. W .Studnicki) // Przegląd historyczny, t. 11, 1910.

30. Zaleski M., Pamiętniki Michała Zaleskiego wojskiego Wielkiego Księstwa Litewskiego posła na sejm Czteroletni, Poznań, 1879.

31. Zamojski A., Zbiór praw sądowych przez ex-kanclerza Andrzeja ordynata Zamojskiego ułożony i w roku 1778 drukiem ogłoszony a teraz przedrukowany z domieszczeniem źródeł i uwag tak prawo znacznych jak prawodawczych sporządzonych, Warszawa, 1874.

32. Zbiór wszystkich druków konfederacji Targowickiej i Wileńskiej potrzebnych teraz do wiadomo-ści powszechnej ażeby kto z nie wiadomości onych nie szkodował, Warszawa, 1792.

248

LITERATŪRA

1. Aleksandrowska E., Marewicz Wincenty Ignacy h. Kosciesza (1755–1822) // Polski słownik biograficzny, t. 19, 1974, s. 634–635.

2. Arcimowicz W., Wielkie Księstwo Litewskie za czasów Stanisława Augusta, zesz. 1: Korona a Litwa. Granice a podział. Sejmy, Wilno, 1938.

3. Askenazy Sz., Przymierze polsko – pruskie, Warszawa, 1918.4. Baliński M., Lipiński T., Starożytna Polska, t. 4: Wielkie Księstwo Litewskie, s. l., 1846.5. Baliulis A., Apie Akmenę ir Dabikinę XVI–XVIII amžiuje // Žemaičių praeitis, t. 3. Vil-

nius, 1994, p. 176–181.6. Baliulis A., Miškinis A., Virbalis // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, t. 8, Vilnius, 1985,

p. 73–121.7. Baliulis A., Jurbarko praeitis istoriniuose dokumentuose // Jurbarkas: istorijos puslapiai, Vil-

nius, 1996, p. 27–63.8. Baliulis A., Trakų miesto privilegijos (Lietuvos Metrikos duomenimis) // Lietuvos miestų

istorijos šaltiniai, t. 2, Vilnius, 1992, p. 39–61.9. Biržiška M., Antanas Klementas: lietuvių rašytojas pradžioj XIX amžiaus, Vilnius, 1910.10. Bogucka M., Samsonowicz H., Dzieje miast i mieszczaństwa w Polsce przedrozbiorowej,

Wrocław – Warszawa – Kraków – Gdańsk – Łódź, 1986.11. Brusokas E., Glemža L., Vilniaus savivaldos struktūra ir organizacija po Ketverių metų sei-

mo miestų reformos (1792, 1794 m.) // Lietuvos istorijos metraštis 2008, t. 1, Vilnius, 2009, p. 45–72.

12. Brusokas E., Už vientisą ir laisvą Respubliką: Vilniaus miestiečiai 1794 m. sukilime, Darbai ir Dienos, t. 27, 2004, p. 149–180.

13. Civinskas R., Glemža L., Kauno magistrato politinės kultūros bruožai XVIII–XIX a. sandūroje // Kauno istorijos metraštis, t. 3, Kaunas, 2002, p. 67–80.

14. Civinskas R., Glemža L., Kauno miesto gyventojai XVIII a. pabaigoje: skaičių kalba // Lie-tuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje : miesto erdvė, Kaunas, 2007, p. 94–102.

15. Czaja A., Lata wielkich nadziei: walka o reformę państwa polskiego w drugiej połowie XVIII wieku, Warszawa, 1992.

16. Dolinskas V., Simonas Kosakovskis: politinė ir karinė veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštys-tėje, Vilnius, 2003.

17. Glemža L., Instrukcijos LDK miestų deputatams į apygardų suvažiavimus 1791 m. // Lie-tuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 3, Vilnius, 2001, p. 113–124.

18. Glemža L., Kaunas miestiečių sąjūdyje // Kauno istorijos metraštis, t. 1, Kaunas, 1997, p. 43–69.

19. Glemža L., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos požiūris į miestų problemą Ketverių metų seimo laikais (1788–1792) // Lietuvos istorijos metraštis. 2001–1, Vilnius, 2002, p. 59–73.

20. Glemža L., Pilietinės visuomenės užuomazgos 1791 m. Gegužės 3 d. konstitucijoje // Mūsų konstitucionalizmo raida, Vilnius, 2003, p. 20–28.

21. Glemža L., Socialinių grupių susidūrimai LDK miestuose // Darbai ir Dienos, t. 28, Kau-nas, 2001, p. 33–49.

249

22. Glemža L., Vaidai miestuose ir miesteliuose: kova už savivaldą 1791–1792 metais // Darbai ir Dienos, t. 27, 2004, p. 57–74.

23. Gordziejew J., Civilinės karinės tvarkos komisijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestai Ketverių metų seimo laikotarpiu // Viešos ir privačios erdvės XVIII amžiaus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje, Vilnius, 2008, p. 253–262

24. Gordziejew J., Komisje porządkowe Cywilno – Wojskowe w Wielkim Księstwie Litewskim w okresie Sejmu Czteroletniego (1789–1792), Kraków, 2010.

25. Gordziejew J., Sociotopografia Grodna w XVIII wieku, Toruń, 2002.26. Gordziejew J., Z dziejów komisji porządkowych Cywilno – wojskowych w Wielkim Księ-

stwie Litewskim // Rocznik Biblioteki Naukowej PAU I PAN w Krakowie, Rok XLVII, 2002, s. 167–192

27. Grodziski S., Obywatelstwo w szlacheckiej Rzeczypospolitej, Kraków, 1963.28. Hedemann O., Dzisna i Druja: magdeburskie miasta, Wilno, 1934.29. Hedemann O., Graf Manuzzi, Wilno, 1935.30. Hedemann O., Historia powiatu Brasławskiego, Wilno, 1930.31. Hundert G. D., Lenkijos ir Lietuvos žydai aštuonioliktajame amžiuje: Naujųjų laikų genealo-

gija, Vilnius, 2006.32. Janeczek Z., Ignacy Potocki marszałek wielki litewski (1750–1809), Katowice, 1992.33. Janulaitis A. Žydai Lietuvoje: bruožai iš Lietuvos visuomenės istorijos XIV–XIX a., Kaunas,

1923.34. Jasas R., Pratarmė // Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais, t. 2, Vilnius,

1961.35. Jasas R., Truska L., LDK gyventojų surašymas 1790 m., Vilnius, 1972.36. Jedlicki J. Klejnot i bariery społeczne: przeobrażenia szlachectwa polskiego w schyłkowym okre-

sie feudalizmu, Warszawa, 1968.37. Jučas M. XVIII a. socialinės ir politinės problemos Lietuvos pavietų seimeliuose // Lietuvos

istorijos metraštis 1973, Vilnius, 1974, p. 21–37.38. Jučas M., Baudžiavos irimas Lietuvoje, Vilnius, 1972.39. Jučas M., Lietuvos ir Lenkijos unija (XIV a. vid. – XIX a. pr.), Vilnius, 2000.40. Jurgaitis R., Vilniaus seimelio veikla 1717–1795 m. Daktaro disertacija, Kaunas, 2007.41. Jurginis J., Merkys V., Tautavičius A., Vilniaus miesto istorija, Vilnius, 1968.42. Kaczmarczyk Z., Leśnodorski B., Historia państwa i prawa Polski, t. 2, Warszawa, 1966.43. Kalinka W., Sejm Czteroletni, t. 2, Kraków, 1895.44. Kiaupa Z., Diploma renovationis et locationis: XVIII a. pabaigos raštininkų spąstai // Lie-

tuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 3, Vilnius, 2001, p. 155–174.45. Kiaupa Z., Kiaupienė J., Kuncevičius A., Lietuvos istorija iki 1795 metų, Vilnius, 1995.46. Kiaupa Z., Lietuvos miestų savivalda XIV–XVIII a. // Lietuvos heraldika, t. 1. Vilnius, 1998,

p. 163–183.47. Kiaupa Z., Miestai // Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos kultūra, Vilnius, 2001, p. 351–364.48. Kiaupa Z., Palanga XVIII a ginčų, reformų ir kovų sūkuryje // Palangos istorija, Klaipėda,

1999, p. 166–192.49. Kiaupa Z., Reformų metas Šiauliuose 1765–1795 // Šiaulių miesto istorija (iki 1940 metų),

Šiauliai, 1991, p. 41–61.50. Kiaupa Z., Telšiai XVIII amžiaus pabaigoje // Telšiai, Vilnius, 1994, p. 85–109.51. Kiaupa Z., Vaito rinkimas Kauno magistrate XVI–XVIII a. // Lietuvos istorijos metraštis

1974, Vilnius, 1975, p. 13–18.

250

52. Kiaupa Z., Žemaitijos miestų sąjūdis 1789–1792 metais: chronologija ir mastas // Lietuva ir jos kaimynai: nuo normanų iki Napoleono, Vilnius, 2001, p. 346–357.

53. Korzon T., Komisje porządkowe cywilno – wojskowe wojewódzkie i powiatowe w latach 1790–1792 // Ateneum, t. 25, 1882.

54. Korzon T., Wewnętrzne dzieje Polski za Stanisława Augusta, t. 1–2, Kraków – Warszawa, 1897.

55. Kowecki J., Posłowie debiutanci na Sejmie Czteroletnim // Wiek XVIII. Polska i świat, War-szawa, 1974.

56. Kryževičius V., Lietuvos privilegijuotieji miestai, Vilnius, 1981.57. Kraszewski J. I., Polska w czasie trzech rozbiorów, t. 2, Warszawa, 1902.58. Kviklys B., Mūsų Lietuva, t. 1–4, Vilnius, 1989–1992.59. Lelewel J., Panowanie króla polskiego Stanisława Augusta Poniatowskiego obejmujące trzydzie-

stoletnie usilności narodu podżwignienia się, ocalenia bytu i niepodległości, Warszawa, 1831.60. Lietuvos istorija (red. A. Šapoka), Kaunas, 1937.61. Lojek J., Konstytucja 3 maja, Lublin, 1981.62. Meilus E., Žemaitijos kunigaikštystės miesteliai XVII a. II pusėje – XVIII a. (Raida, gyventojai,

amatai, prekyba), Vilnius, 1997.63. Merkys V., Simonas Daukantas, Vilnius, 1972.64. Michalski J., Miasta polskie w XVIII wieku // Miasta polskie w tysiącleciu, t. 1, Wrocław,

1966.65. Michalski J., Stanisław August obserwatorem Rewolucji Francuskiej // Kwartalnik Histo-

ryczny, t. XCVII, no. 1–2, Warszawa, 1990.66. Miškinis A., Kalvarija, Kaunas, 1994.67. Miškinis A., Kudirkos Naumiestis: istorija ir architektūra, Vilnius, 1998.68. Miškinis A., Marijampolės miestas iki 1940: istorija ir architektūra, Vilnius, 1995.69. Miškinis A., Tyla A., Joniškis // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, t. 4. Vilnius, 1981,

p. 73–121.70. Miškinis A., Vilkija // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, t. 3, Vilnius, 1979, p. 60–96.71. Miškinis A., Žiežmariai // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, t. 9, Vilnius, p. 96–153.72. Mościcki H., Bohusz Franciszek Ksawery Michał // Polski słownik biograficzny, t. 2, Kra-

ków, 1936, s. 228–229.73. Mościcki H., Fergis Józef // Polski słownik biograficzny, t. 6, Kraków, 1948, s. 423.74. Pereszczako A. M., Nobilitacje i indygenaty w Rzeczypospolitej w XVIII wieku // Roczniki

humanistyczne. Historia, t. 23, Lublin, 1985.75. Ptaśnik J., Miasta i mieszczaństwo w dawnej Polsce, Kraków, 1934.76. Rakutis V., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė Ketverių metų seimo laikotarpiu

1788–1792. Daktaro disertacija, Kaunas, 2000.77. Rakutis V., LDK kariuomenė Ketverių metų seimo laikotarpiu (1788–1792), Vilnius, 2001.78. Rimša E., 1791–1792 m. Lietuvos miestų savivaldos privilegijos kaip heraldikos šaltinis //

Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 1, Vilnius, 1988, p. 105–139.79. Rimša E., Anykščių miesto herbas // Anykščiai: istorijoje, literatūroje, atsiminimuose, Vilnius,

1992, p. 72–83.80. Rimša E., Joniškio miesto antspaudai ir herbas // Lietuvos istorijos metraštis 1989, Vilnius,

1990, p. 16–33.81. Rimša E., Kauno miesto herbas XV–XX a., Vilnius, 1994.82. Rimša E., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspaudai, Vilnius, 1999.

251

83. Rimša E., Lietuvos privačių miestų herbai // Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 2. Vilnius, 1992, p. 76–167.

84. Rimša E., Miesto herbas ir antspaudai // Alytaus miesto ir apylinkių istorijos bruožai, Vilnius, 1989, p. 55–65.

85. Rimša E., Miestų heraldika Abiejų Tautų Respublikos padalijimų metu // Lietuvos valstybė XII–XVIII a., Vilnius, 1997, p. 219–230.

86. Rostworowski E., Historia Powszechna. Wiek XVIII, Warszawa, 1999.87. Rostworowski E., Maj 1791 – maj 1792: rok monarchii konstytucyjnej, Warszawa, 1985.88. Rostworowski E., Manuzzi Mikołaj hrabia własnego // Polski słownik biograficzny, t. 19,

zesz. 83, 1974, s. 506.89. Rostworowski E., Miasta i mieszczanie w ustroju Trzeciego Maja // Sejm Czteroletni i jego

tradycje, Warszawa, 1991.90. Smoleński W., Jan Dekert prezydent starej Warszawy i sprawa miejska podczas sejmu Wielkie-

go, Warszawa, 1912.91. Smoleński W., Konfederacja Targowicka, Kraków, 1903.92. Smoleński W., Kuźnica Kołłątajowska: studium historyczne, Kraków, 1885.93. Smoleński W., Mieszczaństwo warszawskie w końcu wieku XVIII, Warszawa, 1976.94. Smoleński W., Ostatni rok Sejmu Wielkiego, Kraków, 1897.95. Smoleński W., Stan i sprawa Żydów polskich w XVIII wieku, Kraków, 1896.96. Srogosz T., Geneza i funkcjonowanie komisji dobrego porządku // Studia z dziejów państwa

i prawa polskiego, t. 2, Łódź, 1995.97. Studnicki W., Czy Wilno wysyłało posłów na sejmy Rzeczypospolitej?, s. l., [1909].98. Szaj W. Sądownictwo cywilno wojskowe w okresie Sejmu Czteroletniego, Studia i materia-

ły do historii wojskowości, t. 27, Warszawa, 1984.99. Szyndler B., Powstanie kościuszkowskie 1794, Warszawa, 1994.100. Šapoka A., Gegužės 3 d. konstitucija ir Lietuva, Kaunas, 1940.101. Šapoka A., Lietuva ir Lenkija po 1569 metų Liublino unijos, Kaunas, 1938.102. Šapoka A., Lietuva Reformų seimo metu. Daktaro disertacija. Mokslų akademijos bibliotekos

Rankraščių skyrius (toliau – MAB), f 233–117.103. Šapoka A. Raštai, t. 2: Lietuva reformų seimo metu. Iki 1791 m. Gegužės 3 d. konstitucijos

(parengė R. Jurgaitis ir R. Šmigelskytė-Stukienė), Vilnius, 2008.104. Šiaučiūnaitė-Verbickienė J., Žydai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje: sambūvio

aspektai, Vilnius, 2009.105. Šmigelskytė-Stukienė R., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijos susidarymas ir

veikla 1792–1793 metais, Vilnius, 2003.106. Šmigelskytė-Stukienė R., Miestų dokumentai 1792–1793 m. LDK konfederacijos aktų

knygose // Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 3, Vilnius, 2001, p. 133–154.107. Šmigelskytė-Stukienė R., Vietinių konfederacijų susidarymas Lietuvos Didžiojoje Kuni-

gaikštystėje 1792 m. // Lietuva ir jos kaimynai: nuo normanų iki Napoleono, Vilnius, 2001, p. 359–381.

108. Tyla A., Kėdainių magdeburginio miesto teisių ir valdymo raida // Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, Vilnius, 2002, t. 3: Kėdainiai (sudarė A. Tyla), p. 6–31.

109. Tyla A., Alytaus magdeburginio miesto padėtis ir raida XVI–XVIII a. ir jų refleksija istori-niuose šaltiniuose // Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, Vilnius, 2002, t. 4: Alytus (sudarė A. Tyla), p. 7–36.

110. Tollet D., Historia żydów w Polsce od XVI wieku do rozbiorów, Warszawa, 1999.

252

111. Tracki K., Ostatni kanclerz litewski: Joachim Litawor Chreptowicz w okresie sejmu Czterolet-niego 1788–1792, Wilno, 2007.

112. Tracki K., Problem reformy miast w ideach i działalności politycznej podkanclerzego litew-skiego Joachima Chreptowicza (z okresu sejmu czteroletniego) // Lietuvos Didžioji Kuni-gaikštystė XVIII amžiuje: Miesto erdvė, Kaunas, 2007, p. 54–63.

113. Urbanavičius A., Vilniaus naujieji miestiečiai 1661–1795, Vilnius, 2005.114. Urbanavičius A., Vilniaus naujieji miestiečiai 1661–1795 metais: sąrašas, Vilnius, 2009.115. Urwanowicz J., Woltanowski A., Grodno w 1794 r.: miasto i ludność // Miasto. Region. Spo-

łeczeństwo, Warszawa – Białystok, 1992.116. Valančius M., Žemaičių vyskupystė // Raštai, t. 2, Vilnius, 1972.117. Varsackytė R., Kauno miesto ir bažnyčios kultūrų sąveika XVI a. pabaigoje – XVIII a. pabai-

goje. Daktaro disertacija, Kaunas, 2006.118. Wierzbicki A., Konstytucja 3 maja w historiografii polskiej, Warszawa, 1993.119. Wojtowicz J., Miasta epoki Oświecenia, ich rola w rozwoju kultury // Polska w epoce Oświe-

cenia. Państwo – społeczeństwo – kultura, Warszawa, 1971.120. Wolański A., Wojna polsko – rosyjska 1792 r., Warszawa, 1996.121. Woltanowski A., Grodno w powstaniu kościuszkowskim // Grodno w XVIII wieku: miasto

i ludność, Białystok, 1997.122. Zahorski A., Centralne instytucje policyjne w Polsce w dobie rozbiorów, Warszawa, 1959.123. Zahorski A., Grabowski Ignacy // Polski słownik biograficzny, t. 8, Wrocław – Warszawa –

Kraków, 1959, s. 492.124. Zahorski A., Spór o Stanisława Augusta, Warszawa, 1990.125. Zahorski A., Warszawa za Sasów i Stanisława Augusta, Warszawa, 1970.126. Zielińska T., Szlacheccy właściciele nieruchomości w miastach XVIII w., Warszawa – Łódź,

1987.127. Zielińska Z., Ignacy Potocki // Polski słownik biograficzny, t. 28/1, zesz. 116, 1984, s. 8–10.128. Zienkowska K., Jan Dekert, Warszawa, 1982.129. Zienkowska K., Obywatele czy mieszkańcy? Nieudana próba reformy statusu Żydów pol-

skich w czasie Sejmu Czteroletniego // Sejm Czteroletni i jego tradycje, Warszawa, 1991.130. Zienkowska K., Sławetni i urodzeni. Ruch polityczny mieszczaństwa w dobie Sejmu Czterolet-

niego, Warszawa, 1976.131. Zienkowska K., Spisek 3 maja, Warszawa, 1991.132. Zienkowska K., Stanisław August Poniatowski, Wrocław – Warszawa – Kraków, 1998.133. Zienkowska K., Z dziejów miast Kurlandzkich u schyłku XVIII wieku // Wiek XVIII. Polska

i świat, Warszawa, 1974.134. Żytkowicz L., Rządy Repnina na Litwie w latach 1794–1797, Wilno, 1938.135. Zulek Z., Prozor Antoni // Polski słownik biograficzny, t. 28/ 3, zesz. 118, 1985, s. 530.136. Цiтоy B. [Citov V.], Геpальдыка беларускiх меcтаy, Мiнск, 1998.137. Грицкевич А. П. [Grickievič A. P.], Частновладельческие города Белоруссии в XVI–XVIII в.,

Минск, 1975.138. Похилевич Д. Л. [Pochilievič D. L.], Креcтьяне Белoрусии и Литвы во второй половине

XVIII века, Вильнюс, 1966.139. Юргинис Ю. М. [ Jurginis J.], Судьба магдебургского права в литовских городах // Исто-

рия СССР, Но. 4, Москва, 1975.

253

VIETOVARDŽIŲ RODYKLĖ

Akmenė 8, 115, 118, 122, 160, 199, 213, 228, 248

Alytus 9–10, 16, 32, 87, 91, 102–104, 111–115, 118, 124–127, 133, 146, 150, 160, 185, 200, 213, 229, 246, 251

Anykščiai 9, 35, 118–119, 123–124, 199, 206, 213, 226, 250

Ariogala 8, 107, 118, 123–124, 143, 147, 213, 228–229

Ašmena 35, 48, 77, 91, 99–104, 112, 118, 123–124, 150, 168–170, 184–185, 206–207, 214, 228–229

Azaryčiai 229

Babtai 91, 107–109, 113, 118–119, 122, 124, 145, 150, 153, 175, 214, 226, 229

Baisogala 8, 107, 113, 116, 119, 214, 226, 229

Bakalariava 32Balninkai 118–119, 160, 175, 199, 214, 227Baltarusija 12, 15, 244Bariūnai 32Berezina 86, 229Berlynas 35Beržininkai 32, 35, 93, 104, 118, 133, 214,

229Bešenkovičiai 33Biala 33Biržai 23, 32, 106, 118, 128–134, 214, 228Bistrica 229Bobras 33Bobruiskas 33, 55, 86, 90, 110, 124, 150,

193, 214, 229Borisovas 110, 115–118, 146–147, 150, 215,

228–229Breslauja 35, 48, 55, 73, 77, 88–90, 99–103,

111, 118, 123–124, 143, 152, 161, 168, 175, 196, 204, 206–207, 215, 228–229

Brestas 16, 21, 23–24, 26, 28, 30, 33, 35, 55, 58, 66–67, 69, 77, 81, 85–86, 89–90, 100–101, 111, 118, 124–125, 133–136,

137, 150, 166, 181, 188–189, 192, 205–206, 210, 215–219, 225, 227, 229, 240–241, 244–245

Bžostovica 32

Cholopeničiai 124Cirinas 85, 111, 215, 228–229

Čerėja 34, 124

Darsūniškis 85–86, 91, 107, 113, 116, 118–119, 123, 146, 150, 215, 226, 229

Daugai 118–119, 215, 228–229Degučiai 215, 228Dieveniškės 91, 150, 215, 229Divinas 33, 55, 111, 118, 124–126, 135,

192, 215Dysna 16, 26, 33–35, 55, 58, 60–61, 93,

109–114, 118, 124, 169, 197–198, 215, 229, 244

Dokudavas 33Dombrova 32, 124, 127, 229Druja 23, 26, 32, 34, 203, 249Drūkšiai 229Dubičius 229Dubnas 130

Eišiškės 32, 118, 124, 144, 206, 215, 229

Gardinas 12, 14, 16, 19, 21, 23–26, 28–35, 42–50, 54–55, 59, 62–67, 77–78, 81, 86, 88–90, 95–97, 100–104, 111–113, 116, 118, 120, 122, 124–126, 133, 136, 138–141, 144–147, 150, 156, 164–165, 168, 174, 181–182, 185–189, 192, 196, 200–207, 210, 212, 213, 214, 217, 219–220, 222, 224–229, 239–241, 243, 244–245

Gardino Naujadvaris 229Gargždai 86, 105, 118, 215, 227, 229Geranainys 86, 118, 135, 185, 215, 228–229

254

Gerdašiai 138Grudekas 32Gruzdžiai 125

Horodecas 33, 56, 111, 118, 124–126, 215, 229

Horodnas 33, 35, 110, 118, 215, 227, 229

Jaluvka 33, 118, 146, 148, 193–194, 215, 226, 229

Janovas 33, 56, 118, 124–125, 216, 229Jelenevas 126Jeziorai 124, 229Joniškis 8–9, 33, 56, 63, 87, 91, 105, 107,

109, 114, 118, 125, 127, 144, 149–151, 199, 216, 229, 246, 250

Jonušava 33Josvainiai 123, 216, 228–229Jurbarkas 8, 33, 45, 56, 71, 91, 105, 118,

134, 168–169, 216, 228–229, 246, 248

Kalvarija 8, 62–63, 118, 122, 172, 216, 226, 229, 250

Kamenecas 33, 55–56, 91, 93, 111, 114, 118, 125–126, 134, 150, 186, 216, 229

Kaniovas 229Karmėlava 16, 91, 107, 118, 123, 145, 150,

216, 227, 229Kaunas 6–9, 12, 14–17, 21–29, 32, 34–35,

39, 42–47, 49–54, 56, 58–60, 63–66, 68–69, 71, 77, 81, 84–87, 89–90, 93–97, 100–101, 103–109, 111–113, 116, 118, 122, 127–128, 131–133, 136, 145, 147, 152, 154, 155, 162, 164–169, 171, 176–185, 192–193, 198, 200–201, 205–208, 210, 213–219, 221–229, 240–241, 246, 248–252

Kazimieras 33Kėdainiai 10, 14, 16, 23, 33–34, 105, 107,

118, 128–130, 216, 226, 229, 246, 251Kernavė 217, 228, 229Klaipėda 10, 124, 249Kleckas 33Kličevas 86Kobrinas 33, 55–56, 77, 100, 111, 118,

124–127, 206, 217, 229Kodenas 33Kopylis 33Korycinas 30, 32, 124–125

Krasnopolis 32Kretinga 23, 33, 105, 217, 246Krėva 134, 217, 229Krinkai 32, 118, 124–125, 217, 229Krokuva 24, 43, 59, 132, 159, 182, 244Kudrėnai 229Kujavijos Brestas 24Kupiškis 118, 199, 217Kuršas 12, 126Kuznica 124, 229Kvėdarna 217, 227, 229

Lachva 33Lagišinas 34–35, 110, 118, 128–129, 217,

229Lazdijai 32, 34–35, 55–56, 93, 104, 114,

118, 120, 199, 204, 217, 229Lenkija 6–7, 11–13, 19–22, 24, 27–28, 36,

38–39, 41–43, 45, 47, 49, 52, 54–55, 59, 67, 75, 86, 88, 92, 132, 139, 155, 170, 181, 195, 209, 238–239, 246, 249, 251

Levkovas 33Liepoja 124Lingvėnai 229Lipniškės 32, 217, 227, 229Lipskas 32, 90, 104, 118, 124–125, 133, 150,

217, 229Liubavas 91, 118–122, 134, 146, 151, 180,

199, 217, 226Liubčia 33Liudvinavas 86, 91, 105, 116, 118, 145, 148,

150, 179, 218, 226, 229Livonija 70Lyda 21–25, 32, 34–35, 56, 67, 77, 91, 100,

102–104, 111, 120, 167, 172, 181–186, 200, 204, 206–207, 229, 231, 244, 245

Lydos Naujadvaris 229Lomazai 33, 55–56, 118, 124–126, 218, 229Londonas 34Luna 124, 218, 229Lunevas 33

Maišiagala 118–119, 144, 174, 218, 227, 229Malečas 33, 56, 118, 124–126, 218Marijampolė 8, 85, 107, 118, 123, 218, 227,

229, 250Markovas 91, 115, 147, 150–151, 218Medilas 32, 35, 104, 111, 118, 152, 218, 229Medininkai 229

255

Mendzižečė 33Merkinė 13–14, 14, 16, 26, 32, 35, 56, 77,

91, 93, 100, 103, 104, 111–112, 114–115, 118, 120, 123, 133, 150, 153, 160, 171–173, 186–188, 192, 202, 206, 219, 245–246

Michalovas 33Mileičičai 21, 33, 56, 111, 118, 124–126,

133, 219Minskas 16, 21, 23, 25, 28, 30–35, 42, 50,

54, 56–57, 66, 68, 77, 81, 86, 89, 95, 101, 109–111, 113, 115–116, 118, 135–136, 146–147, 164, 166, 173, 181–182, 196, 204, 210, 215, 221–222, 225, 227–229, 240–241, 245

Mintauja 107Mostai 90, 118, 124–125, 146, 150, 219,

229Motolis 34, 35, 229Mozyrius 21–22, 33–35, 58, 66, 77, 100,

110, 158, 229, 231, 245Mstibovas 90, 104, 118, 150, 219, 229

Naročius 229Naugardukas 16, 21–22, 25, 30–35, 56–57,

77, 81, 89, 100–101, 110–111, 118, 128, 136, 159, 167, 172–173, 181, 189, 205–206, 210, 225, 227–229, 240–241, 245

Naujadvaris 32, 104, 118, 124–125, 219, 229Naujasis Panevėžys 113, 124, 128, 131, 229Naumiestis (Vladislavovas) 57, 86, 93, 105,

118, 219, 229, 246Nemenčinė 229Nemunaitis 91, 150, 219, 227Nesvyžius 23, 33, 111, 118, 130–131, 219,

229Nobelis 57, 110, 118, 128, 219, 229

Odelskas 90, 104, 118, 124–125, 150, 219, 229

Opeskas 161Orchovekas 33Ostryna 120, 219, 228–229

Palanga 10, 105, 118, 144, 148, 150, 176, 199, 200, 202, 219, 229, 249

Paryžius 34, 203Pastoviai 118, 124, 219

Perbradas 115, 118, 220Pereroslis 32, 34–35, 55, 57, 93, 104, 111,

118, 220, 229Perlamas 32Perloja 118, 122, 174, 207, 220, 228Pervalkas 91, 118, 135, 138–141, 149–150,

200, 220, 227, 229Peterburgas 35, 195Pieščačius 33, 55, 57, 111, 118, 124–126,

220, 229Pilypavas 32, 34–35, 55, 57, 91, 93, 104,

118, 150, 220, 229Pilviškiai 85, 107, 118, 147, 221, 227, 229Pinskas 16, 21, 33–35, 57, 66, 77, 100–101,

110, 116, 118, 128–129, 133, 136, 186, 210, 214–215, 217, 219, 225, 227, 229, 240–241, 244–245

Plateliai 8, 105, 109, 116, 118, 122, 150, 199–200, 202, 204, 221, 227, 229

Plotnica 124Plungė 8, 91, 105–106, 109, 122, 124, 150,

199–200, 204, 221, 226, 229Pohostas 34–35, 86, 110, 221, 229Polockas 30, 33–35, 48, 55, 57–58, 61, 72,

77, 87, 89, 97, 110, 113, 118, 124, 129, 148, 159, 173, 186, 188, 193, 196–197, 204, 221, 229

Porozovas 33, 35, 93, 118, 134, 221, 229Prienai 65, 74, 77, 85–86, 94, 100, 105–106,

116, 118, 123–124, 134, 154, 176, 180, 187–189, 206, 221, 226, 229

Prūsija 38, 72, 126, 172, 178–180Pružanai 16, 33, 57, 111, 118, 124–126, 135,

206, 221, 229, 245Punia 85, 91, 116, 118–119, 121–122, 144,

150, 153, 154, 199, 221, 226, 229Punskas 118, 141, 221, 226

Radoškovičiai 109, 118–119, 135, 221, 227, 229

Radviliškis 107, 113, 125–126, 160, 199, 221, 229

Raseiniai 8, 10, 16, 21, 34–35, 67, 77, 86–88, 90–91, 94, 105–106, 116, 118, 122–123, 136, 141–143, 147–150, 160, 169, 173–174, 186, 192, 206–208, 221, 225–229, 240

Raudonkaimis 229

256

Rečica 33–35, 48, 66–67, 77, 90, 100, 110, 118, 134, 148, 159, 193, 200, 221, 229, 232, 244–245

Rietavas 8, 124, 222, 227, 229Ryga 35, 124Rodūnia 32, 118, 121–122, 144, 200, 222Rožanka 33Rumšiškės 91, 105, 116, 118, 150, 222, 226,

229Rusija 18, 33, 35, 38, 52, 80, 92, 96, 115,

172, 177–178, 190–191, 195–200, 204, 212, 220, 243, 245

Ružanai 23, 33

Simnas 32, 35, 57, 86, 93, 104, 118, 222, 228

Skirsnemunė 91, 105, 118, 143, 150, 222, 228–229

Skydelis 90, 124–125, 150, 222, 229Skuodas 23, 33, 128, 129, 246Slavatičiai 33Slonimas 33–35, 48, 77, 86, 99–100, 111,

118, 123–124, 134, 160, 168, 174, 186–189, 192, 206, 222, 227, 229, 244

Sluckas 23, 33, 34, 77, 100, 110–111, 118, 124, 128–131, 222, 229, 245

Sokulka 124, 206, 229Stakliškės 91, 105, 118, 150, 223, 226, 229Stolpcai 33Strėvininkai 176Stvolovičiai 206Subačius 229Suchovola 30, 124, 127Sudargas 118, 223, 228–229Supraslis 32Suvalkai 32

Šakiai 33Šakyna 118, 160, 199, 223, 228–229Ščiučinas 32Šeduva 8, 32, 105, 118, 128–129, 131, 223,

227Šereševas 57, 90, 111, 118, 223, 227, 229Šiaulėnai 229Šiauliai 10, 14, 32–33, 86, 91, 105–106,

109, 116, 118, 122–127, 134–135, 144, 149–152, 160, 173, 188, 199, 206, 223, 226, 228–229, 246, 249

Šventoji 33, 109, 144, 148, 199, 223, 246

Telšiai 8, 10, 105–106, 116, 118, 123, 189, 203, 206, 223, 226, 229, 249

Terespolis 33Toločinas 33Trakai 13, 21–22, 30–35, 45, 57–58, 66,

68–70, 77, 87, 100–104, 111, 120, 127, 151, 158–159, 191, 199, 200, 204, 206–207, 229, 246, 248

Tryškiai 8, 123, 223, 228–229Trobos 91, 150–151, 223, 229

Uhoras 90, 118, 137, 161, 196–197, 223, 227, 229

Ukmergė 34–35, 48, 77, 91, 98–105, 111–113, 118, 123–124, 143–144, 148, 150, 158, 160, 168, 171, 175, 184–189, 199, 206–207, 224, 228–230

Ula 33Ušačiai 33, 124, 196–197, 229Užpaliai 118, 199, 224, 227, 229Užventis 229

Vabalninkas 106–107, 118, 123–124, 228Vaganovas 33Vainutas 86, 123, 147, 224, 228–229Valkininkai 91, 102–103, 141, 153, 224,

228–229Varėna 229Varniai 33, 86, 109, 118, 132, 169, 199–200,

224, 246Varšuva 9, 11–15, 20–21, 24, 28, 38–47,

49–55, 58–71, 85, 93, 101, 103, 109–111, 113–114, 116, 119–120, 125, 127, 129, 132, 135–136, 139, 141, 143, 145, 152, 155–157, 159, 162–163, 165, 169, 171, 174–179, 182–184, 189, 196, 205, 208, 209, 210, 213–224, 231–236, 244

Vasilkovas 32, 34–35, 57, 93, 99, 104, 118, 168, 224, 229

Veiviržėnai 118, 169, 224, 227, 229Veliuona 8, 14, 32–33, 57, 61, 71, 91, 105,

107, 118, 120–121, 134, 149–150, 152, 173–174, 192, 224, 227, 229, 246

Viduklė 229Viekšniai 8, 14, 33, 122–123, 134, 199, 225,

228–229, 246Viena 34Vileika 229

257

Vilkaviškis 32, 35, 86, 105, 116, 118, 176, 179, 225–226, 229

Vilkija 8, 86, 107, 225, 227, 250Vilnius 5–10, 13–16, 18, 20–36, 41–43,

46–47, 50, 53–54, 57–60, 63–68, 71, 77, 81, 84–85, 87–97, 98–104, 108, 110–115, 118, 122, 128–130, 133, 135–136, 141, 144, 147–148, 155–179, 182, 184–193, 195–198, 201–202, 204–208, 210, 213–215, 218, 220, 224–237, 240–241, 244–246, 248–252

Virbalis 27, 33, 34, 35, 55, 57, 91, 93, 105, 118, 147, 150, 186, 225, 229, 246, 248

Vištytis 32, 35, 57, 91, 93, 105, 118, 150, 225, 229

Vižainys 32, 118, 134, 144, 147, 149–150, 174–175, 180, 187–188, 200, 202, 225, 227, 229

Vlodava 33

Voginas 33, 57, 118, 124, 225Volkovyskas 21–22, 33–35, 58, 77, 86, 100,

104, 148, 158, 164, 167, 182, 186, 202, 206, 229, 233, 244–245

Volpa 225–226, 229Vosiliškės 83, 90, 103–104, 111–112, 118,

200, 225, 229

Zabludovas 32

Žagarė 86, 107, 109, 113, 115, 125–126, 160, 199, 225, 229

Žasliai 91, 118–119, 122, 150, 204–206, 229Žemaičių Naumiestis 225, 228Žiežmariai 8, 66, 71, 86–87, 102–104,

118–124, 131, 176, 185, 188, 199, 204, 225–226, 250

Žirovičiai 33Žvingiai 123, 225, 228–229

258

Abramovičius Jokūbas, tarėjas 106Aleksandras, Lietuvos didysis kunigaikštis 61Aleksandrovičius Vincentas, Breslaujos vaitas

99, 102, 143Aleksandrowska E. 157, 248Apolonskis Bartolomiejus, Kauno magistrato

tarėjas 101, 106Augustas III, Lietuvos didysis kunigaikštis 150

Baliulis Algirdas 22, 115, 246, 248Baranovskis Juozapas, Minsko miesto

bendruomenės prisiekusysis 166Batoras Steponas, Lietuvos didysis kunigaikštis

61, 127, 149–150Belgardas Andrius, Kauno magistrato tarėjas

106Bermovičius M., bajoras 129–130Bernatovičius J., Prienų seniūnijos

gubernatorius 154, 176Bialobžeskis Jonas, bajoras 115–116, 147Bielikovičius A. 197Bielikovičius Pilypas, Platelių miestiečių

įgaliotinis 116Bildziukievičius Povilas, Radoškovičių vaitas

109Bilevičius Juozapas, bajoras, Raseinių vaitas

94Bilevičius Valerijonas, Ariogalos seniūnas 147,

213Bykovska Eleonora 135Bykovskis Ignas, Volkovysko vaitas 167, 202Bykovskis Tadas 135, 192Bogucka Maria 12, 22, 34, 39, 54, 71, 248Bogušas Ksaveras, Vilniaus katedros prelatas

88, 174, 201Bohrimas Pranciškus, Dysnos miesto delegatas

60–61Borsukas Antanas, Bresto vaivadijos

matininkas 166Brodovskis Motiejus 134Brusokas Eduardas 135, 207–208, 248

Buchoveckis Antanas, Vilniaus pavaivadis 23–24

Bulharinas, pasiuntinys į seimą 148Bulharovskis Pranciškus, seniūnijos pareigūnas

207Bžostovska Kazimiera 144Bžostovskis Mykolas 153–154

Chevalier Antoni, LDK miestų įgaliotinis 41, 64–65

Chodakovskis Tadas, Vilkaviškio miesto raštininkas 176

Chrapickis Juozapas, Kauno vaitas 24, 43–44, 94, 165–166

Chrapovickis Juozapas, seniūnas 145Chreptavičius Joachimas Liutauras,

LDK pakancleris 12, 21, 23, 40–42, 45, 71, 73–74, 119–122, 144

Chruščiovas Aleksejus, Rusijos imperijos kariuomenės generolas 198

Ciasinskis M., Platelių miestiečių įgaliotinis 116

Ciechanovieckis Juozapas, LDK kariuomenės generolas, Vilniaus 1-ojo rajono bendruomenės prisiekusysis 159

Citov V. 12, 32, 252Civinskas Remigijus 24, 35, 94, 248Coxe William, keliautojas 19–20

Čackis Tadas, LDK iždo komisijos narys 183Čarnobackis Lukas 165Čartoriskis Adomas Kazimieras 182

Daukantas Simonas 8, 250Dekertas Janas, Senosios Varšuvos miesto

prezidentas 11, 39, 42, 49, 51, 58, 60, 251–252

Deslevertas Mikalojus, karininkas 23Dobrovolskis Jokūbas, Kauno miesto

bendruomenės prisiekusysis, instigatorius 44, 52, 184

ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ

259

Dolinskas Vydas 7, 18, 195, 248Domanievskis Antanas, Babtų depuatatas

108, 145Domaševičius Juozapas, Kauno magistrato

tarėjas 52Dragalas Leonas, bajoras 106Dziešukas Antanas, bajoras 44–45

Elsneris Vincentas, Merkinės savivaldos rinkimų direktorius 103

Esenas Adolfas, Kauno miesto deputatas 105, 167

Esenas Henrikas, Kauno burmistras 27, 65, 166–167

Fergis Juozapas, bajoras, advokatas, Kauno miestų apygardos atstovas į seimą 60, 88, 107–109, 111, 114, 116, 141, 182, 200–201, 250

Forster Georg, keliautojas 19–20Frebertas Karolis Fridrichas, Minsko pašto

sekretorius, miesto delegatas 50

Gaidamovičius Juozapas, Vilniaus delegatas 54

Geištoras Dominykas, bajoras 202Giecas Kazimieras, Vilniaus miesto deputatas

164, 167Gimbutas Benediktas, bajoras, Merkinės

teisėjas 103Gineika Tadas, bajoras 165Gineitis Simonas, bajoras, Palangos vaitas

176, 202Glembockis Steponas, Kauno vaitas 24Gordziejew Jura 12–13, 23–25, 35, 85, 88,

93, 249Grabovskis Ignas, LDK miestų įgaliotinis,

generalinis advokatas 41, 63–65, 89–91, 114, 159, 172, 184, 202

Granovskis, Valkininkų seniūnas 102, 141, 153

Grinevičius Jonas, bajoras, Babtų vaitas 145, 175

Grybovskis Steponas, Dysnos magistrato tarėjas 169

Gronskis Adomas, Kauno miesto suolininkas 106–107, 131

Grovskis Juozapas, bajoras, Vilniaus apeliacinio teismo pavaduotojas 158

Grozmanis Petras, bajoras, Vilniaus magistrato tarėjas 157–158, 201

Gucevičius Laurynas, architektas 96, 158, 167Gudelis Jonas, Jaluvkos burmistras 146Gurovskis Vladislovas, LDK maršalas 45Gutakovskis Liudvikas, pasiuntinys į seimą 73

Hanas Gotfridas, Vilniaus miesto delegatas, suolininkas 53–54, 64, 165, 231, 235

Haška Jonas, Uhoro miestietis 138Hempelis Jonas, bajoras, Vilniaus 1-ojo rajono

suolininkas 159, 231Henzelis Jonas, Naugarduko apygardos

atstovas į seimą 111, 114Henzelis Zaharijus 168Hlascas Zenonas, Veliuonos parapijos klebonas

174Houvaltas Juozapas, Gardino apeliacinio

teismo teisėjas 165

Jablonskis Valentinas, gydytojas 102, 141, 153

Jacevičius Martynas, Veiviržėnų miestietis 169Jaciničius Mykolas, Vilniaus pirklių rūmų

instigatorius 46–47Jančiulis Martynas, Pervalko miestietis 138Jankovskis Motiejus, Ariogalos miestietis 143,

147Jankovskis P., Liubavo vaitas 91Janovičius Tomas, Merkinės delegatas 103Jasas Rimantas 8, 29, 89, 246, 249Jekaterina II, Rusijos imperatorė 18, 195, 199Jelskis, Gardino vaitas 25Jučas Mečislovas 9, 21, 144, 249Judickis Juozapas, LDK kariuomenės generolas

148, 193Jurgaitis Robertas 6–7, 249, 251Jurginis Juozas 9, 35, 54, 246, 249, 252Jusevičius, Žaslių miesto tarėjas 119Juzefovičius Vincentas Hlebickis, Merkinės

seniūnas 103–104, 171–172, 172

Kačinskis Piotras, bajoras, Vilniaus miesto 1-ojo rajono teisėjas 159

Kalinka Walerian 11, 40, 59, 93, 127, 249Kalofas Danielius, Kauno magistrato tarėjas

43–44, 51, 59, 101, 106Karlovičius Liudvikas, bajoras, Merkinės vaitas

103

260

Karpavičius Mykolas, dvasininkas 74, 201Kaush Joseph, keliautojas 22Kazakievičius, bajoras, 144Kiaupa Zigmantas 9–11, 17, 18, 25, 28, 32,

38, 44, 176, 200, 213, 249–250Kiaupienė Jūratė 18, 38, 249Kitowicz Jędrzej, Lenkijos dvasininkas 40,

171, 246Klava Juozapas, Gardino miesto prezidentas

165Klementas Juozapas, Telšių vaitas 203Klypa Jonas, Dysnos delegatas ir miesto

pareigūnas 60–61, 169Knakfusas Martynas, architektas, Vilniaus

magistrato tarėjas 158Kocielas T., seniūnas 151Kołłątaj Hugo, Lenkijos kancleris 39–40, 67,

71, 82, 114, 246Konopka Pranciškus, bajoras, Slonimo vaitas

99, 160, 168Korkučas Adomas, Lydos vaitas 167Korsakas Jurgis, 1792 m. Polocko vaivadijos

konfederacijos maršalas 197Korsakas Rapolas, Borisovo seniūnijos

pareigūnas 146, 147Korzon Tadeusz 11, 23, 54, 82, 92, 250Kosakovskis Juozapas Kazimieras, Livonijos

vyskupas 70, 171Kosakovskis Mykolas, pasiuntinys į seimą 152Kosakovskis Simonas, pasiuntinys į seimą,

LDK etmonas 7, 18, 195–196, 198–201, 248

Koscielskis, sindikas 114Kozakievičius Karolis, bajoras 106–107Kozielas Kristupas, bajoras, Vilniaus miesto

3-ojo rajono bendruomenės prisiekusysis 159

Kozlovskis Simonas, Kauno burmistras 44, 50–51, 59, 63, 106, 166

Kožierovskis A., bajoras 106Krajevskis Mykolas, bajoras, Vilniaus miesto

1-ojo rajono teisėjas 159Krečetnikovas Nikita Michailas, Rusijos

imperijos kariuomenės generolas 195, 197–198, 201

Kryževičius Vincas 9, 14, 34, 108, 152–153, 245, 250

Kšižanovskis Jonas, Kauno magistrato tarėjas 43–44, 52, 106–107

Kublickis Martynas, bajoras 129Kučevskis Juozapas, bajoras, Ukmergės vaitas

98–99, 160, 171, 175Kukielis Feliksas, bajoras, Vilniaus magistrato

policijos prokuratorius 158, 231Kuncevičius Albinas 18, 38, 249Kunickis Antanas, Ašmenos burmistras 99Kviklys Bronius 8, 250

Lachnickis Antanas, bajoras, Vilniaus miesto viceprezidentas 158, 160

Lachovičius Antanas, Vilniaus burmistras 163Lapickis Jonas, Slucko vaitas 129–130Laucevičius Vincentas, miestiečių įgaliotinis

160Leibovičius Icikas, Vilniaus žydų

bendruomenės narys 187Leizerovičius Tenechelas, Gardino žydų

bendruomenės narys 189Lenkievičius Danielius, Gardino magistrato

raštininkas 62–63Leonovičius Stanislovas 158Levalis Baltramiejus, Pervalko valstietis 139Levalis Simonas, Pervalko valstietis 139Levartovičius Juozapas, Pervaldo seniūnijos

administratorius 135, 138–141, 200Levkovičius G. Dysnos miesto teisėjas 169Lopata Aleksandras, bajoras, Raseinių

burmistras 94, 142Lulkovičius Laurynas, Divino burmistras 135

Macianskis Juozapas, Kauno miesto įgaliotinis 44

Mackievičius Jonas, Mostų burmistras 146Małachowski Stanisław, Lenkijos

konfederacijos maršalas 39–40, 82, 114, 155, 246

Manucis Mikalojus, Uhoro seniūnas 137–138, 161, 175, 197

Manucis Stanislovas 175, 197Marcinkievičius Laurynas, bajoras 175Marevičius Vincentas Ignas Koscieša, bajoras

157, 159Markievičius Simonas, Kauno suolininkas 52Masalskis Ignotas, Vilniuas vyskupas 144,

148, 172, 204Meilus Elmantas 29, 32, 250Mejeris Juozapas, bajoras, Vilniaus magistrato

tarėjas 158, 201

261

Mejeris, Perlojos klebonas 174Mejeris Vincentas, bajoras, Vilniaus miesto

bendruomenės prisiekusysis 159Michalovskis Laurynas, Pinsko vaitas 133Michievičius Andrejus, Markovo miestietis 91Miežejevskis Anupras, Ašmenos magistrato

raštininkas 99Mikuličius Boguslavas, Alytaus ekonomijos

administratorius 146Mileris Jonas, Vilniaus delegatas 41, 54, 59,

102, 156, 171Minkievičius Ignas, Vilniaus magistrato

tarėjas, delegatas 53, 59–60Minmontas Motiejus, bajoras 94Miškinis Algimantas 8, 121, 248, 250Mojkovskis Adomas, Vasilkovo vaitas 99–100,

168Montvidas Aloyzas, bajoras, Veiviržėnų

įgaliotinis 169Morikonis Ignas, Ukmergės seniūnas

143–144, 175Muchlinskis Bartolomiejus, Vilniaus miestietis

176Murzinas Tadas, Pervalko miestietis 138–139

Narkevičius Tadas, bajoras, Vilniaus 3-ojo rajono vaitas 157, 159

Nemcevičius Stanislovas Ursinas, pasiuntinys į seimą 137

Nemeika Dmitrijus, Ostrynos miestietis 120Niemčinovičius, bajoras 140

Oginska Paulė 151Oginskis Mykolas Kazimieras, LDK etmonas

34, 129, 160, 168, 171Oginskis Mykolas Kleopas, LDK kardininkas

14, 151, 156–157Orlovskis Ignas, bajoras, Vilniaus miesto

deputatas 158, 167Orlovskis Juozapas, bajoras, Vilniaus miesto

1-o rajono suolininkas 159Ošviecimskis Stanislovas, Vilniaus magistrato

tarėjas 102, 167Ožechovskis Laurynas, bajoras, Vilniaus

magistrato raštininkas 158, 201

Pacovskis Gžegožas, bajoras, Vilniaus miesto 2-ojo rajono vaitas 159

Pajonkovskis, Prienų seniūnijos prievaizdas 176

Paškievičius Antanas Tolokonskis, Vilniaus suolininkas ir miesto deputatas 164–165, 167

Paškievičius Danielius Tolokonskis, Vilniaus burmistras, 41, 46, 53, 64, 102–103, 111, 114, 164, 167, 231

Paškievičius Kazimieras, Vilniaus magistrato tarėjas 115, 161, 175, 196

Paškievičius Leonardas, Vilniaus burmistras 41, 163

Pašnikas Vincentas, Ašmenos vaitas 170Pavliničius Benediktas, bajoras, Kauno miesto

bendruomenės prisiekusysis 106–107, 131Pavlojevskis Kornelijus, Vilniaus miesto 1-ojo

rajono bendruomenės prisiekusysis 159Pavlovskis Motiejus, Vilniaus suolininkas 102,

165, 167Pliateris Konstantinas, Trakų vaivadijos

kaštelionas 69, 70, 197, 204Plotnickis Antanas, bajoras 128Počiobutas Martynas, Vilniaus universiteto

rektorius 201Podbipienta Aleksandras, bajoras Vilniaus

miesto 2-ojo rajono prokuratorius 159Poniatovskis Juozapas, ekonomijos valdytojas

21, 120–121, 131–132, 149Potockis Ignas, LDK maršalas 39–40, 70–71,

82, 178, 182, 246, 249, 252Poznanskiai Antanas ir Sofija 169Požerskis Motiejus, Kauno suolininkas 84–85Prozoras Antanas, bajoras 108, 145, 153, 175,

184, 252Pšeciševskis Rokas, bajoras, Raseinių miesto

tarėjas 94Pšedpelskis Klemensas, Vižainių vaitas

174–175, 202Pšemeneckis Nikodemas, Vilniaus vaitas 36,

41, 53, 59–60, 164, 167Ptaśnik Jan 11, 20, 28, 250Pušinskis Antanas, bajoras 166Puzinas Kristumas, Vištyčio seniūnas 21, 61

Rachnovičius Teodoras, Markovo miestietis 91

Radvila Dominykas 110, 128, 130Radvila Jeronimas, Vilniaus vaivada 115, 147Radvila Karolis Stanislovas, Vilniaus vaivada

23–24Radvila Motiejus 110–111, 128–130

262

Radzevičius Audrius 44Rafanovičius Juozapas 94, 154Raila Eligijus 15, 75, 245Rakutis Valdas 7, 250Reisas Jonas, Kauno vaitas 52, 168Reisas Tomas, Kauno miesto eksburistras

165–166Rimša Edmundas 5, 8–9, 14, 17, 21, 23,

32, 111, 131–132, 134–135, 214–215, 217–218, 246, 250–251

Rymaševskis Motiejus, Kauno magistrato tarėjas 168

Rodas Jonas, Kauno suolininkas 52Rodkievičius Mykolas, Uhoro miestietis 138Romanovskis Jonas, Bresto miesto delegatas,

apygardos atstovas į seimą 111Romanovskis Kazimieras, bajoras 175Rostworowski Emanuel 12–13, 22, 29–30,

34–35, 132, 197, 246, 251Rozvadovskis Stanislovas, Pružanų vaitas 135Rudnickis Jonas, bajoras 201Rusilovičius Laurynas, bajoras, Merkinės

miesto deputatas 103–104, 172

Samsonowicz Henryk 12, 22, 34, 39, 54, 71, 178, 248

Sapiega Aleksandras, LDK kancleris 45, 129, 156, 158, 204, 230

Sapiega Kazimieras Nestoras, LDK konfederacijos maršalas 40, 70–73, 98, 154, 155, 156, 171

Sarošieka Andrius, bajoras 140Savickis Jonas 141Scipionas de Campo Ignas, Lydos seniūnas 24Sidorovičius Jokūbas, Vilniaus magistrato

raštininkas 41, 64, 77, 157, 176, 204–205Sinickis Mykolas 57, 61Sirokomlė Vladislovas 176, 246Sivickis Ignas, pasiuntinys į seimą 44, 51, 69Skirmuntas Aleksandras, bajoras, Lagišino

deputatas 128Skšikievičius Martynas, ATPK prokuratorius

88, 90–91Smoleński Władysław 11, 66, 122, 134, 144,

170, 172, 183, 200, 202, 251Sokolovskis Bazilis, Vilniaus burmistras 54Sokolovskis Mykolas, bajoras, Balninkų vaitas

175Soltanas Stanislovas, ATPK komisaras 141

Soltikas Stanislovas, LDK rūmų maršalas 88Stanevičius Martynas 94Stanislovas Augustas Poniatovskis, Lietuvos

didysis kunigaikštis 173Stankevičius Tomas 145Staševskis Juozapas, Žiežmarių vaitas 176Straušas Kristijonas, tarėjas 168Stroynowski Andrzej 160–161Strutinska Rožė, Vižainių seniūnė 144, 147,

149, 174Studnicki Wladyslaw 13, 14, 162, 247, 251Svirskis Anupras, bajoras 44, 59, 108Swinarski Michał, Varšuvos miestietis 39, 43,

45–46, 182

Šadurskis Vladislovas, bajoras, LDK generalinės konfederacijos tarėjas 203

Šaniavskis Juozapas, bajoras 106–107Šapoka Adolfas 6–7, 67, 71–72, 156, 245,

250–251Šavelskis Mykolas, Gardinos miestietis,

Pervalko vaitas 138–141Ščiuka Juozapas, Trakų vaivadijos

konfederacijos tarėjas 200Šeiba Leonas, pašto sekretorius 110, 196Šiaučiūnaitė-Verbickienė Jurgita 7, 251Šiška Kajetonas, vaznys 138, 140–141Šmigelskytė-Stukienė Ramunė 6–7, 195–196,

198–199, 202, 204, 251Šmilas Zacharijus, Jurbarko vaitas 168Šmurla Rapolas, Pervalko seniūnijos

pareigūnas 141Šulcas Fridrichas, keliautojas 6, 35, 87, 246Šulenburgas Fridrichas Vilhelmas, Prūsijos

ministras 178

Talatas Kazimieras 135Tarankievičius Ignas, Minsko burmistras,

Minsko miestų apygardos atstovas į seimą 50, 110, 114, 166, 181

Tarankievičius Jonas, Nobelio deputatas 128Tarankievičius Martynas, Minsko delegatas

109Tarnovieckis Kazimieras, Bresto lantvaitas 181Tartinas Jonas, Pervalko miestietis 138Taruta Laurynas, Dysnos miesto teiėjas 169Tekieliński Władysław 14, 247Teodorovičius Jonas, Pinsko tarėjas, delegatas,

apygardos atstovas į seimą 110, 114, 116

263

Tiškevičius Liudvikas Skuminas, LDK iždininkas 144, 204

Tykiel Franciszek Antoni, Varšuvos miestietis, Vilniaus miesto įgaliotinis 14, 64, 66, 101, 162–163, 178, 184, 205

Tyla Antanas 8–10, 246, 250–251Tyzenhauzas Antanas, LDK rūmų iždininkas

6, 24, 150, 155Tyzenhauzas Antanas, Vilniaus miesto

prezidentas 155, 158–160, 172, 174, 201–202

Tomaševskis, buvęs kareivis 138, 140–141Tomaševskis Juozapas, Gardino apeliacinio

teismo teisėjas 165Tracki Krzysztof 12, 40–41, 252Tretiakas (Trečiokas) Lukas, bajoras, Vilniaus

magistrato tarėjas 158, 184Truska Liudas 29, 249Tubelevičius Ignas, Kauno apeliacinio teisto

teisėjas 93, 106, 193

Urbanavičius Agnius 7, 252Urwanowicz Jerzy 14, 103, 156, 252

Vachovičius Juozapas, Karmėlavos magistrato raštininkas 145

Valančius Motiejus 8, 252Valavičius Benediktas, Raseinių seniūnas 94,

142, 148–149, 173Valavičius Mykolas Vincentas 144Vanalevskis Simonas, Ostrynos miestietis 120Varsackytė Rasa 7, 252Vavžeckis Benediktas, Šiaulių ekonomijos

administratorius 151Vavžeckis J., karališkųjų ekonomijų

administratorius 127Vavžeckis Tomas, pasiuntinys į seimą 73, 200Vaza Vladislovas, Lietuvos didysis kunigaikštis

173Vaza Žygimantas, Lietuvos didysis kunigaikštis

150Viečoras Jurgis, bajoras, Vilniaus 2-ojo rajono

teisėjas 159Vilamonovičius Simonas, bajoras 106Vilčianinas Pachomis, Polocko tarėjas ir

delegatas 61

Vilimas Jonas, Kauno suolininkas 52, 95, 168Virlovičius Vincentas, bajoras, Vilniaus 2-ojo

rajono teismo regentas 159Viskanta Romanas, bajoras, Platelių vaitas 203Vislockis Zenonas, pasiuntinys į seimą 69Visockis Bartolomėjus, Ukmergės suolininkas

98Vitkovskis Z., Virbalio miestelio įgaliotinis 27Voiničius Ignas, Vilniaus suolininkas 165Vojciechovskis Jonas, Veiviržėnų vaitas 169Vojciechovskis M., Veliuonos vaitas 192Vojevudzkis Julijonas 158, 201Vojrbunovas D., Bobruisko vaitas 90Volskis Ignas 167

Zabiela Mykolas, Kauno pavieto maršalas 200–201

Zabiela Simonas, LDK kariuomenės generolas 190–191

Zahorski Andrzej 6, 11, 27, 83, 87, 89, 97, 101, 114, 141, 147, 172, 174, 179–180, 192–193, 229, 252

Zahorskis Antanas 143Zaleskis Mykolas Antanas, pasiuntinys į seimą

14, 44, 50–52, 59, 68–69, 71, 144, 247Zamojski Andrzej, Lenkijos kancleris 19, 181Zamojskis Antanas, bajoras, Lagišino

deputatas 128Zawadzki W. 14Zielińska Teresa 156, 252Zielinskis Juozapas Antanas, Gardino vaitas ir

delegatas 45, 55, 63Zielinskis Juozapas, Gardino burmistras,

delegatas, apygardos atstovas į seimą 45, 88, 103, 114, 116, 141, 165

Zienkievičova E., seniūnienė 151Zienkowska Krystyna 11, 12, 19, 36, 39, 41,

43, 49, 51, 54, 63, 66, 69, 71, 78, 127, 137, 141, 152, 159, 170, 178–179, 187, 190, 192, 252

Žebrovskis Tomas 132, 169Ževinskis Vincentas, bajoras 140Žygimantas Augustas, Lietuvos didysis

kunigaikštis 150Žukovskis Antanas, Vasilkovo vaitas 100, 168

lietuvos didžiosios kunigaikštystės miestų sąjūdis 1789–1792 metais

Documents