lektoriaus knyga. programa „mokyklos bibliotekos darbuotojų bazinis kompiuterinis...
DESCRIPTION
Metodinė medžiaga, skirta lektoriuiTRANSCRIPT
S F M I S N R . V P 1 - 2 . 3 - Š M M - 0 4 - V - 0 1 - 0 0 1
54 psl.
Mokyklų bibliotekų darbuotojų bazinis
kompiuterinis raštingumas
Lektoriaus knyga
Ugdymo plėtotės centras
1
Švietimo informacinių technologijų centras
UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO VYKDOMAS PROJEKTAS
„MOKYKLŲ BIBLIOTEKŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS TOBULINIMAS,
TAIKANT ŠIUOLAIKINES PRIEMONES“
SFMIS NR. VP1-2.3-ŠMM-04-V-01-001
„Mokyklų bibliotekų darbuotojų bazinis
kompiuterinis raštingumas“
Metodinė medžiaga, skirta lektoriui
Projektas „Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones“,
Nr. VP1-2.3-ŠMM-04-V-01-001, finansuojamas iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos
valstybės biudžeto lėšų pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos prioriteto
„Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Kokybiškos mokymosi psichologinės, specialiosios ar socialinės
pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų
prieinamumą”. Projektas yra sudėtinė „Mokyklų tobulinimo programos plius“ dalis. Projekto vykdytojas –
Ugdymo plėtotės centras, partneris – Švietimo informacinių technologijų centras.
2
TURINYS
I. KOMPIUTERIS (6 val. auditorinės ir 2 val. savarankiško mokymosi)
1. Pagrindinės informacinių technologijų sąvokos (
1.1. Techninė kompiuterio įranga
1.2. Kompiuterio darbalaukis
1.3. Programų paleidimas ir galimi veiksmai su langais
1.4. Klaviatūra
2. IKT naudojimas ir failų tvarkymas mokyklos bibliotekoje.
2.1. Duomenys kompiuteryje
2.2. Failai ir aplankai
2.3. Hierarchinė informacijos struktūra kompiuteryje
2.4. Failų ir aplankų ieška kompiuteryje
II. TEKSTŲ TVARKYMAS (6 val. auditorinės ir 10 val. savarankiško mokymosi)
1. Teksto rinkimas
1.1. Programos paleidimas, lango struktūra ir elementai, pagrindinis meniu, įrankių juostos
1.2. Teksto įvedimas ir redagavimas, veiksmai su failais
1.3. Teksto žymėjimas, perkėlimas, kopijavimas, šalinimas, įterpimas
2. Teksto formatavimas
2.1 Teksto redagavimas
2.2. Pastraipų formatavimas
2.3. Pastraipų ženklinimas ir numeravimas
2.4. Puslapio formatavimas
3. Lentelės
3.1. Lentelių sudarymas ir redagavimas.
3.2. Langeliai
3.3. Tekstas lentelėse
4. Dokumento spausdinimas
III. SKAIČIAVIMAS SKAIČIUOKLE (6 val. auditorinės ir 6 val. savarankiško mokymosi)
1. Pagrindiniai skaičiuoklės veiksmai
1.1. Programos paleidimas
1.2. Lango struktūra ir elementai
1.3. Pagrindinis meniu, įrankių juostos
1.4. Veiksmai su langeliais, eilutėmis, stulpeliais
2. Duomenų tipai, skaičiavimai ir funkcijos
2.1. Duomenų tipų apžvalga
2.2. Formulės ir funkcijos
2.3. Aritmetinės funkcijos: sudėties, didžiausios, mažiausios reikšmės, vidurkio
3. Darbo su duomenų sąrašais pradmenys
3.1. Duomenų sąrašo sąvoka
3.2. Duomenų sąrašo įvedimas ir rikiavimas
3.3. Sąrašo filtravimas
4. Duomenų vaizdavimas diagramomis.
4.1. Diagramų rūšys
4.2. Diagramos kūrimas
5. Skaičiuoklės pritaikymas mokyklos bibliotekos darbe
IV. PATEIKČIŲ RENGIMAS (6 val. auditorinės ir 6 val. savarankiško mokymosi)
1. Darbas su pateikčių rengykle
1.1. Pateiktis ir skaidrė
1.2. Darbo su pateikčių rengykle „MS PowerPoint“ pradžia
3
1.3. Skaidrių maketai, dizaino šablonai bei ruošiniai
2. Tekstas ir kiti objektai skaidrėse
2.1. Tekstas skaidrėse
2.2. Paveikslai, lentelės, diagramos skaidrėse
3. Pateikties demonstravimas
3.1. Skaidrių (keitimo) rodymo efektai
3.2. Skaidrės elementų animacija
3.3. Pateikties pristatymas
V. INTERNETAS (6 val. auditorinės ir 10 val. savarankiško mokymosi)
1. Pagrindinės interneto paslaugos.
1.1. Interneto veikimo principai
1.2. Interneto paslaugos
1.3. Interneto adresai
2. Interneto naršyklės
2.1. Naršyklių apžvalga
2.2. Darbo su naršykle pradžia
2.3. Paieškos sistemos ir katalogai
2.4. Paieškos būdai. Aktualios mokyklos bendruomenei informacijos paieška.
2.5. Adresynas
3. Elektroninis paštas.
3.1. Elektroninio pašto programos
3.2. Žiniatinklinis paštas
3.3. Laiškų rašymas ir siuntimas
3.4. Elektroninis paštas ir saugumas
4. Pokalbiai ir bendravimas internete
4.1. Pokalbių internete programos
4.2. Pokalbių svetainės, forumai, bendradarbiavimo aplinkos, tinklaraščiai.
VI. INFORMACINĖS KULTŪROS UGDYMAS (4 val. auditorinės ir 6 val. savarankiško
mokymosi)
1. Mokyklos kultūra. Bibliotekos vaidmuo formuojant mokyklos kultūrą.
2. Informacinė kultūra. Palanki informacinė mokymosi aplinka mokykloje.
2.1. Bibliotekos vaidmuo kuriant palankią mokymosi aplinką mokykloje. Bibliotekininko
kompetencija.
2.2. Bibliotekų techninė ir programinė įranga. Aktualios informacijos talpinimas bibliotekos
svetainėje.
2.3. Bibliotekos fondo formavimas atsižvelgiantį ugdymo procesą ir mokyklos bendruomenės
poreikius
2.4. Kompiuterinės mokymo priemonės. Mokymo(si) svetainės
3. Informacinių gebėjimų ugdymo (informacinių problemų sprendimo) modeliai.
3.1. Informacinių gebėjimų modelis PLUS.
3.2. Informacinių gebėjimų ugdymo modelis EXIT
3.3. Informacinių gebėjimų ugdymo modelis BIG6 (Didysis šešetas)
4
I. KOMPIUTERIS
6 auditorinės val. ir 2 savarankiško mokymosi val.
Programos dalyvio žinios ir supratimas:
Atsakingai dirba kompiuteriu ir tinkamai naudojasi jo įrenginiais.
Apibūdina pagrindinius kompiuterio įrenginius.
Reikiamu būdu įjungia ir išjungia kompiuterį.
Skiria programos langų dalis: antraštę, meniu juostą, priemonių juostas, slankjuostę,
žino jų paskirtį.
Atveria ir užveria failus paleistose kompiuterių programose.
Pasirenką reikiamą laikmeną, aplanką, failą.
Perrašo failą ar aplanką iš vienos laikmenos į kitą (pvz., iš atminuko į standų diską).
Apibūdina hierarchinę informacijos laikymo kompiuteryje struktūrą.
Naudojasi failų ir aplankų tvarkymo programa.
Suranda kompiuteryje reikiamą failą ir aplanką.
Programos dalyvio gebėjimai:
Taisyklingai naudojasi pele ir klaviatūra.
Atlieka pagrindinius veiksmus su programų langais.
Susiranda kompiuteryje reikiamą programą ir ją paleidžia.
Atlieka bendriausius veiksmus, būdingus daugumai kompiuterinių programų.
Sukuria failą, aplanką. Juos kopijuoja, perkelia, pervardina, pašalina.
Tinkamai ir atsakingai elgiasi su informacija kompiuteryje, taiko hierarchinę
informacijos laikymo kompiuteryje struktūrą.
1. Pagrindinės informacinių technologijų sąvokos.
(3 auditorinės val. ir 1 savarankiško mokymosi val.)
1.1. Techninė kompiuterio įranga
Mokymo uždaviniai:
Aptarti pagrindines kompiuterio funkcijas.
Supažindinti su pagrindiniais kompiuterio įtaisais bei jų paskirtimi.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Pirmoji paskaita yra įvadinė, skirta lektoriui
susipažinti su programos dalyviais bei
supažindinti su kursų programa. Programos
dalyvių žinios apie kompiuterius įvairios ir
dažniausia nesistemingos, todėl labai svarbu
tinkamai atlikti situacijos analizę. Išsiaiškinti
klausytojų turimas žinias. Svarbi paties
lektoriaus nuostata taisyklingai vartoti
informacinių technologijų sąvokas bei
kompiuterijos terminus.
Taisyklingą informacinių
komunikacinių technologijų
sąvokų bei terminų
vartojimą.
Perskaityti I
SKYRIAUS 1.1
skyrelį.
Atlikti 1.1 pratimą.
Supažindinti su medžiaga skirta dalyviams, jos
struktūra ir duoti patarimus kaip skaityti ir dirbti
su šia medžiaga.
5
Supažindinti su kompiuterio struktūra bei
pagrindiniais įtaisais bei trumpai nusakyti jų
paskirtį. Galima dalyvių paprašyti, kad
kiekvienas papasakotų ką jis žino apie
kompiuterį bei kokią turi darbo su juo patirtį.
Pagrindiniai kompiuterio
elementai.
Procesoriaus, atmintinės,
vaizduoklio ir klaviatūros
paskirtis, galimos
klasifikacijos (pvz. pagal
paskirtį) bei pagrindinės
charakteristikos.
Atlikti auditorijoje 1.2 užduotį. Rekomenduoti
1.1 pratimą atlikti savarankiškai.
Žmonės vis labiau tampa priklausomi nuo įvairių
įrankių ar paslaugų. Retas gali įsivaizduoti, kaip
galima gyventi be televizoriaus, telefono,
kompiuterio ar interneto. Auditorijoje aptarkite
tokios priklausomybės gerąsias ir blogąsias
puses.
Priemonės
Kompiuteris su įvairiais išoriniais įrenginiais.
Pratimų ir užduočių komentarai
Klausimų paskirtis (1.2 užduotis) – sužadinti dalyvių mąstymą, skatinti išsakyti savo
nuomonę, mokytis diskutuoti išklausant kitą.
Klausimų (1.2 užduotis) komentarai:
o Kokie įtaisai sudaro personalinį kompiuterį?
Personalinio kompiuterio pagrindinės dalys: procesorius, vidinė atmintinė, magistralė,
išoriniai įvedimo bei išvedimo įtaisai bei išorinė atmintinė.
o Kokius įvedimo įtaisus turi kompiuteris?
Klaviatūra, pelė, valdymo rutulys (ang. trackball), vairasvirtė (ang. joystick), skeneris (ang.
scaner), mikrofonas ir kt.
o Kokius informacijos išvedimo įtaisus turi kompiuteris?
Vaizduoklis (ang. monitor) (monitorius, displėjus), spausdintuvas (ang. printer), garso
sistema (ang. sound system) ir t.t.
o Kam reikalingas standusis diskas?
Kiekviename kompiuteryje yra vienas ar keli standieji diskai (ang. Winchester disk),
kuriuose saugoma programinė įranga bei kompiuterio naudotojų duomenys. Kuo talpesnis standusis
diskas, tuo daugiau duomenų galima jame išsaugoti.
o Kokiu tikslu naudojami atmintukai?
Atmintukai pasižymi didžiule talpa ir dideliu duomenų perdavimo greičiu. Tokios laikmenos
turi milžinišką populiarumą dėl patikimumo ir naudojimo patogumo. Juose kompiuterių naudotojas
saugo savo duomenys.
Lektorius internete gali rasti įvairių kompiuterio įrenginių paveikslėlių ir pasiūlyti dalyviams
juos įvardinti (atpažinti). Lektorius gali laisvai parinkti ir kitą užduotį.
Papildomi šaltiniai
Terminų ir sąvokų taisyklingumą galima pasitikrinti:
1. Dagienė V., Grigas G., Jevsikova T. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. – V.,
2005.
2. http://www.likit.lt/term/z2odynas.html // Kompiuterinės leksikos aiškinamasis
žodynas.
3. http://terminu.sodynas.info // Tarptautinių žodžių žodynas
4. http://www.autoinfa.lt/webdic // Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
6
5. http://www.lkz.lt/dzl.php // Lietuvių kalbos žodynas.
1.2. Kompiuterio darbalaukis
Mokymo uždaviniai:
Išmokyti taisyklingai įjungti bei išjungti kompiuterį.
Supažindinti su pagrindiniais darbalaukio elementais.
Išmokyti naudotis pele ir ją taisyklingai laikyti.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Paaiškinama kaip taisyklingai įjungti, o užsiėmimui
pasibaigus, kaip taisyklingai išjungti kompiuterį.
Programos dalyviai įjungia kompiuterį atlieka 1.3
pratimą.
Perskaityti I
SKYRIAUS 1.2
skyrelį. Atlikti 1.2
lentelėje aprašytus
veiksmus pele.
Lektorius gali
rekomenduoti visus
pratimus dar kartą
atlikti namuose.
Lektorius supažindina su darbalaukiu bei jo
elementų paskirtimi. Išaiškinami darbalaukio
skirtumai pateiktoje padalomojoje medžiagoje (1.3
pav.) su realiai matomais kompiuterio ekrane.
Atkreipti dėmesį, kad kituose kompiuteriuose
darbalaukio vaizdas gali skirtis nuo pateikto
paveikslėlio ir vaizdo dalyvio kompiuterio ekrane.
Paaiškinti darbalaukio
elementų: mygtukas
„Pradėti“, darbalaukis,
piktograma, šaukinys,
užduočių juosta -
paskirtį.
Programos dalyviai suranda savo kompiuterio
darbalaukyje ir padalomoje medžiagoje aprašytus
elementus: užduočių juostą, mygtuką „pradėti“ ir
aprašytas piktogramas.
Lektorius išaiškina kaip taisyklingai laikyti pelę.
Dalyviai atlieka 1.4 užduotį ir 1.5 pratimą.
Lektorius paaiškina pelės įtaiso ir pelės žymeklio
priklausomybę ir paaiškina, kaip gali keistis pelės
žymeklio išvaizdą (1.3 lentelė) ir nuo ko tai
priklauso.
Programos dalyviai atlieka 1.6 ir 1.7 pratimus. Lektorius paprašo
dalyvių pakomentuoti
1.6 ir 1.7 pratimų
atlikimą.
Dalyviai išjungia kompiuterį (1.8 pratimas). Lektorius įspėja apie
neteisingo išjungimo
pasekmes.
Lektorius apibūdina
kitas išjungimo lango
parinktis (1.6 pav.)
Priemonės
OS „Windows“. Gali būti kelios operacinių sistemų versijos.
7
Pratimų ir užduočių komentarai
Visų pratimų atlikimo technologija aprašyta programos dalyviams skirtoje medžiagoje.
Lektorius gali rekomenduoti visus pratimus dar kartą atlikti namuose. Tai priklauso nuo grupės
pasirengimo lygio.
1.3. Programų paleidimas ir galimi veiksmai su langais
Mokymo uždaviniai:
Parodyti kaip susirasti reikiamą programą ir ją paleisti.
Supažindinti su pagrindiniais lango elementais.
Parodyti kokie ir kaip atliekami veiksmai su programų langais.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Lektorius paaiškina kaip paleidžiamos programos,
panaudojant Start mygtuką.
1.9 pratimas. Perskaityti I
SKYRIAUS 1.3
skyrelį. Lektorius
gali rekomenduoti
visus pratimus dar
kartą atlikti
namuose.
Lektorius gali parodyti ir kitus programų paleisties
būdus: naudojant programų šaukinius
darbalaukyje; sparčioji paleistis.
Lektorius parodo įvairių tipų langus: programos
langą; aplanko langą; dialogo langą; informacinį
langą ir kt.
Rodant programos
langą galima atverti ir
failą.
Lektorius parodo pagrindinius lango elementus:
antraštės (pavadinimo), meniu, įrankių, būsenos
juostas; lango užvėrimo, padidinimo, suskleidimo
mygtukus; horizontalią ir vertikalę slinkties
juostas; lango rėmelį.
Programos dalyviai atlieka 1.10, 1.11, 1.12
užduotis.
Rodant programos
langą, parodomi ir visi
lango elementai.
Lektorius paaiškina ir parodo kaip atliekamas
judėjimas lange bei lango dydžio keitimas.
Dalyviai atlieka 1.13, 1.14, 1.15 pratimus.
Paaiškinamas slinkties
juostų atsiradimas.
Dalyviai išbando įvairius dviejų langų tarpusavio
išsidėstymo variantus ir atlieka 1.16 užduotį, 1.17
pratimą, 1.18 užduotį.
Lektorius paaiškina
kad veikiamojo lango
antraštė yra ryškesnė,
negu neveikiamojo.
Lektorius paaiškina, kaip uždaromi programų
langai. Dalyviai atlieka 1.19 pratimą.
Priemonės
Programas „Programa tekstų doroklis“ („WordPad“) ir „Kalkuliatorius“ („Calculator“).
Tekstinis failas.
Pratimų ir užduočių komentarai
Visų pratimų atlikimo technologijos aprašytos programos dalyviams skirtoje padalomojoje
medžiagoje.
1.10 užduoties lango elementus galima rasti 1.18 pav.
1.16 užduotis atliekama taip pat kaip ir 1.9 pratimas, tik atveriamas kitos programos langas.
1.4. Klaviatūra
8
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti su klaviatūros sudėtimi ir pagrindiniais klaviatūros klavišais.
Pamokyti spausdinti – naudojantis klaviatūra rinkti įvairius ženklus.
Parodyti kaip perjungiamos klaviatūros veiksenos.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Lektorius supažindina su pagrindiniais klaviatūros klavišais,
paaiškina kaip taisyklingai dirbti klaviatūra.
Klaviatūros
sudėtis, klavišų
paskirtis. Rankų
ant klaviatūros
padėtis. Žymeklio
paskirtis. 1.4
lentelėje aprašyta
valdymo klavišų
paskirtis.
Išmokti
sparčiau dirbti
klaviatūra.
Mokymąsi
dirbti
paspartintų
klaviatūros
treniruoklė. Ją
galima
parsisiųsti iš
interneto. Parodoma kaip perjungiama klaviatūros darbo veiksenas ir
dalyviai atlieka 1.21 pratimą.
Dalyviai atlieka 1.22 pratimą ir atveria programos
„Programa tekstų doroklis“( „WordPad“) langą.
Programos lango
atvėtimas - 1.9
pratimas.
Programos dalyviai atlieka 1.22 pratimą 1.23 užduotį.
Mokytojas paaiškina ir parodo, kaip tinkamai laikyti rankas
ant klaviatūros (1 pav.).
1 pav. Klavišų paskirstymas pirštams
Lietuviškoje
klaviatūroje
kairiosios rankos
pirštai laikomi ant
klavišų ASDŠ,
dešiniosios – ant
klavišų KLŲĖ.
Kai reikia surinkti
ženklą, nesantį po
pirštu, pirštas
staigiu judesiu
perkeliamas ant jo
klavišo,
spustelimas
klavišas, ir pirštas
sugrąžinamas į
nuolatinę jo vietą.
Mokymąsi dirbti paspartintų klaviatūros treniruoklės – šiam
tikslui skirtos kompiuterio programos, pateikiančios teksto
rinkimo pratimų ir, juos renkant, „pastebinčios“ klaidas,
„pasufleruojančios“, kuriuo pirštu ir kurį klavišą spausti,
informuojančios apie mokymosi rezultatus: kokia rinkimo
sparta, kiek padaryta klaidų.
Treniruotis reikėtų pradėti nuo lengviausiai renkamų raidžių
ASDŠ KLŲĖ. Jas spaudant, pirštai įpranta prie savo
nuolatinių vietų. Pirmiesiems „apšilimo“ pratimams
paprastai imamos raidės pakaitomis abiem rankom,
9
pavyzdžiui, kš, dl, sų, šdš, kldš ir t. t. Tada imami žodžiai,
sudaryti iš minėtų aštuonių raidžių, pvz.: kėlė, kėdė, dėdė,
asla, klasė, šaka, šakų, dėklas, sakalas, lėks ir pan.
Kai pirštai įpranta prie savo vietų, pamažu pradedama rinkti
kitas raides, t. y. mokomasi pirštų perkėlimo–spustelėjimo–
sugrįžimo judesių.
Tarpo klavišas spaudžiamas nykščiu tos rankos, kuri
paskutinę akimirką buvo laisva. Pamažu nykščiams
duodama daugiau darbo: mokomasi rinkti didžiąsias raides
ir kitus ženklus, kuriems reikia nykščiu paspausti antrojo
arba trečiojo lygio klavišus.
Mokymas baigiamas pradedant rinkti „realius“ tekstus.
Pratimų rinkinių galima rasti aklam rinkimui skirtoje
metodinėje literatūroje: knygose, straipsniuose.
Dalyviai atlieka padalomojoje medžiagoje esančią 1.24
užduotį.
Lektorius paprašo dalyvių pasitikrinti, ar jie taisyklingai
dirba klaviatūra.
Dirbama su klaviatūros treniruokle.
Priemonės
Programas „Programa tekstų doroklis“ („WordPad“) ir klaviatūros treniruoklė „KP Typing
Tutor“ arba „Tux Type“.
Pratimų ir užduočių komentarai
Beveik visų pratimų atliko technologijos aprašytos programos dalyviui skirtoje
padalomojoje medžiagoje.
1.22 užduotis atliekama taip pat kaip ir 1.9 pratimas, tik atveriamas kitos programos langas.
Lektorius turėtų pasirūpinti kad visuose kurantų kompiuteriuose būtų įdiegta kompiuterinė
programa, skirta mokytis dirbti klaviatūra.
Jei tokia programa yra, tai lektorius gali parinkti dalyviams tinkamas užduotys. Pasaulyje
yra daug klaviatūros treniruoklių. Jos pritaikytos įvairioms kalboms ir įvairiems besimokančiųjų
polinkiams. Vaikams daromos paprastesnės, bet žaismingos, suaugusiems – rimtesnės, metodiškai
labiau apgalvotos, pagrįstos. Lietuviškai standartinei klaviatūrai jau yra pritaikytų treniruoklių, pvz.:
„KP Typing Tutor“ ir „Tux Type“.
Papildomi šaltiniai
Klaviatūros treniruoklę galima rasti:
1. www.tucows.com/preview/199152
2. www.softlookup.com/display.asp?id=3241
3. www.akl.lt/programos
2. IKT naudojimas ir failų tvarkymas mokyklos bibliotekoje
(3 akademinės val. ir 1 savarankiško mokymosi val.)
2.1. Duomenys kompiuteryje
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti su failo ir aplanko sąvokomis.
Išmokyti tinkamai ir atsakingai elgtis su informacija kompiuteryje.
Patyrinėti įvairių failų ir aplankų savybių (Properties) langus.
10
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Lektorius supažindina dalyvius su failo ir aplanko
sąvokomis, jų paskirtimi bei rūšimis ir juos
vaizduojančios piktogramos.
Failai, aplankai,
šaukiniai.
Perskaityti I
SKYRIAUS 2.1.
skyrelį.
Dalyviai aplieka 2.1 pratimą ir pildo 2.1 lentelę.
Dalyviai atlieka 2.2 pratimą ir pildo 2.2 lentelę.
Lektorius supažindina su informacijos kiekio
matavimo vienetais.
Bitas, baitas,
kilobaitas, megabaitas.
Priemonės
Dalyvių kompiuteriuose turėtų būti įvairių tipų failai (txt, doc, bmp, gif, jpg, rtf, html, xls,
ppt) ir juos atpažįstančios programos.
Pratimų ir užduočių komentarai
2.1 ir 2.2 pratimų atlikimo technologija aprašyta padalomojoje medžiagoje. Lentelę 2.1 ir
lentelę 2.2 galima persipiešti į sąsiuvinį.
2.2. Veiksmai su failais ir aplankais
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti su failo ir aplanko sąvokomis.
Parodyti kaip keisti aplanko lange esančios informacijos rodymo būdus.
Padėti išsiaiškinti kaip kopijuoti, pervardinti, perkelti, šalinti failus ir aplankus.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Lektorius paaiškina kompiuterio diskų loginius
vardus, kompaktinių diskų vaizdavimo
ypatumus, fizinius standžiųjų diskų įrenginius
ir jų loginius skaidinius.
Kreipiantis į diskinį
įrenginį, pirmiausia
nurodomas jo loginis
vardas (pvz.; C:, D:)
Lektorius gali
rekomenduoti visus
pratimus dar kartą
atlikti namuose.
Lektorius parodo kaip keisti aplanko lange
esančios informacijos rodymo būdus. Dalyviai
atlieka 2.4 pratimą.
Failo adresas
užrašomas taip:
diskas:\aplankas\failas
Dalyviai savarankiškai atlieka 2.5, 2.6, 2.7, 2.8,
2.9, 2.10, 2.11, 2.12, 2.13, 2.14, 2.15, 2.16,
2.17, 2.18, 2.19 pratimus. Kilus sunkumams,
lektorius padeda dalyviams.
Veiksmų su failais ir
aplankais atlikimo
panašumus.
Priemonės
Kiekvienam dalyviui pasiekiamas aplankas DARBINIS ir jame failas vardu tekstas.doc.
Pratimų ir užduočių komentarai
Visų pratimų atlikimo technologija aprašyta padalomojoje medžiagoje skirtoje
klausytojams. Darbui auditorijoje lektorius gali paruošti ir kitas užduotys (pvz. užrašyti nurodyto
failo adresą), o namuose savarankiškai rekomenduoti atlikti padalomojoje medžiagoje aprašytus
pratimus.
11
2.3. Hierarchinė informacijos struktūra kompiuteryje
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti su programa „Windows naršyklė“(WindowsExplorer).
Padėsi susikurti aplankų medį klausytojų kuriamiems failams saugoti.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Lektorius supažindina su „Windows
naršyklė“(Windows Explorer). Paaiškina terminą
„hierarchija“ ir aplankų hierarchiją..
Su klausytojais paanalizuojami failų prievardžiai
(2.3 lentelė) ir jų peržiūrėjimo būdai.
Programos lango
vaizdo keitimas.
Elementų
išdėliojimo
galimybes.
Perskaityti I
SKYRIAUS 2.3.
skyrelį. .Lektorius gali
rekomenduoti kai
kuriuos pratimus dar
kartą atlikti namuose. Dalyviai savarankiškai atlieka 2.20, 2.21, 2.22 ir
2.23 pratimus ir užduotys. Lektorius stebi dalyvių
darbą ir, kilus sunkumams, padeda jiems.
Failo prievardį ir
failo tipą.
Priemonės
Programa „Windows naršyklė“(Windows Explorer) ir aplankų hierarchijos schema (2.9
pav.)
Pratimų ir užduočių komentarai
Visų pratimų atlikimo technologija aprašyta padalomojoje medžiagoje skirtoje
klausytojams. 2.23 užduotį atlikti padės 2.22 pratimas.
Lektorius auditorijoje atlikti gali pasiruošti kitas užduotys, pvz.: sukurti aplanką
MOKYKLA, o jame aplankus su klasių pavadinimais (KLASE-1A, KLASE-1B, KLASE-2A ir t.t.).
2.4. Failų ir aplankų ieška kompiuteryje
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti su informacijos ieška kompiuteryje.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Lektorius dalyvius supažindina su pagrindinėmis
paieškos kompiuteryje galimybėmis.
Pademonstruoja paieškos skirtumus įvairiose OS.
Parodo ir pakomentuoja ieškos ir ieškos rezultatų
langus.
Kodėl reikia
mokėti susirasti
reikiamą
informaciją
kompiuteryje.
Perskaityti I
SKYRIAUS 2.4.
skyrelį. Ir
pasipraktikuoti ieškant
failų ir aplankų pagal
5vairius kriterijus..
Klausytojai atlieka 2.24, 2.25, 2.26 užduotys arba
kitas lektoriaus paruoštas užduotys.
Failų paieška pagal
skirtingus
kriterijus.
12
Priemonės
Programos dalyvių kompiuteriuose turėtų būti įkelti įvairių tipų failai ir aplankai kurių jie
ieškos.
Pratimų ir užduočių komentarai
2.25 užduočiai atlikti lektorius turi paruošti klausytojų kompiuteriuose šių tipų failus: doc,
jpg, mp3, pdf.
2.26 užduočiai atlikti klausytojų kompiuteriuose turėtų būti skirtingu laiku ir skirtingų
dydžių failų.
ATSAKYMAI
Užduočių atlikimas:
1. Išsiaiškinkite kada yra matomas lango padidinimo mygtukas ?
Mygtukas, esantis lango antraštės juostos dešinėje (vidurinis mygtukas), sumažinantis langą
, matomas, kai langas padidintas;
Langą sumažinus, jo vietoje atsiranda priešingam veiksmui skirtas lango padidinimo
mygtukas .
2. Patikrinkite ar galima keisti programos Kalkuliatorius (Calculator) lango dydį?
Ne. Atverkite programos langą
ir įsitikinsite.
Programos Kalkuliatorius (Calculiator)
langas
3. Nustatykite iš kokių punktų susideda programų Kalkuliatorius (Calculator) ir
Programa tekstų doroklis (WordPad) meniu? Kokius meniu punktus turi abi programos?
Abi programos turi šiuos meniu punktus: Redagavimas, Rodymas, Žinynas.
Žiūrėti į programų meniu paveikslus.
Kalkuliatorius (Calculator) meniu Programa tekstų doroklis (WordPad) meniu
4. Patikrinkite ar programos Kalkuliatorius (Calculator) lange yra slankjuostė?
Ne. Atverkite programos langą ir įsitikinkite.
5. Kiekvienam, 1 lentelėje pavaizduotam, kompiuterio programos lango elementui
parašykite jo pavadinimą bei įvardinkite jo paskirtį.
6.
Pagrindiniai lango elementai
1 lentelė
Eil. Nr. Lango elementas Pavadinimas Paskirtis
13
1
.
Lango sumažinimo mygtukas Skirtas langui sumažinti.
2
.
Lango padidinimo mygtukas Skirtas langui padidinti.
3
.
Skirtas langui užverti ir baigti
darbą su programa.
4
.
Suskleidimo mygtukas. Programa talpinama į užduočių
juostą.
5
.
Slinkties juosta Peržiūrėti informacijai lange.
7. Jei Jūs turite kompiuterinių programų, skirtų mokytis dirbti klaviatūra, tai išbandykite
jas.
Parsisiųskite (www.akl.lt/programos) klaviatūros treniruokles ir, jas įsidiegę, išbandykite.
8. Failą Paint.exe pervardinkite į tekstas.exe. Pervardintą failą atverkite ir stebėkite kas
atsitiko.
Atveriama piešimo programa.
Atsakymai į klausimus:
1. Kuriais metais sukurtas pirmasis personalinis kompiuteris?
Personalinių kompiuterių istorija prasidėjo 1976 m., kai du amerikiečiai - Stivenas Džobsas
ir Stivas Vozniakas - savo garaže surinko kompiuterį, kurį pavadino „Apple“ (Obuolys). Tai buvo
pirmas kompiuteris, skirtas personaliniam naudojimui.
Papildomos informacijos galima rasti internete.
2. Ar turėjo pirmieji personaliniai kompiuteriai paklausą ? Kodėl ?
PK užsinorėjo Džobso ir Vozniako draugai. Vaikinai įkūrė firmą, ir jau 1976 m. rinkoje
pasirodė pirmasis pramoninis personalinio kompiuterio variantas - Apple II. Šie kompiuteriai turėjo
didžiulį pasisekimą, tad jų gamybos ėmėsi daugelis firmų. Lietuvoje kompiuteriai pasirodė
baigiantis šeštajam dešimtmečiui. Jie buvo labai dideli, nepatikimi, be to, sudėtinga ir brangi jų
eksploatacija.
Papildomos informacijos galima rasti internete.
3. Kokie komponentai sudaro personalinį kompiuterį?
Personalinį kompiuterį sudaro: procesorius, atmintinė (vidinė ir išorinė), magistralė,
išoriniai informacijos įvedimo ir išvedimo įtaisai, įtampos (maitinimo) šaltinis.
4. Kokie yra personalinio kompiuterio atminties tipai?
Atmintinė – kompiuterio duomenų laikykla. Į ją galima įrašyti duomenys, po to juos paimti
– perskaityti. Atmintinės yra vidinės ir išorinės; operatyvioji ir pastovioji.
5. Kokius įvedimo įrenginius turi personalinis kompiuteris?
Klaviatūra, pelė, valdymo rutulys (ang. trackball), vairasvirtė (ang. joystick), skeneris (ang.
scaner), mikrofonas ir kt.
6. Kokius išvedimo įrenginius turi personalinis kompiuteris?
Vaizduoklis (ang. monitor) (monitorius, displėjus), spausdintuvas (ang. printer), garso
sistema (ang. sound system) ir t.t.
7. Kas koordinuoja visą personalinio kompiuterio veiklą?
Visą kompiuterio veiklą koordinuoja valdymo įrenginys. Tai sudėtinė procesoriaus dalis.
8. Kokiu tikslu naudojami modemai?
Modemas – signalų moduliavimo ir demoduliavimo įtaisas iš kompiuterio siunčiamiems
skaitmeniniams signalams keisti į ryšio linijose naudojamus tolydžiuosius signalus ir atvirkščiai –
keisti (demoduliuoti).
14
9. Išvardinkite kelis simbolius, kuriems surinkti įjungiamas trečias klaviatūros lygis?
Lietuviškos kabutės („), (“), ženklai: (<), (>), (–), (@), (#), ($), (§), (^), (&), (*) ir kt
10. Išsiaiškinkite kas atsitiks jei pakeisite failo vardą?
Atsiranda dar vienas tokio pat turinio failas tik su skirtingu vardu.
11. Nustatykite kas atsitiks jei keisdami failo vardą pakeisite ir prievardį?
Pakeitus prievardį, tokio failo kompiuterinės programos gali nepažinti.
12. Išsiaiškinkite kaip sužinoti ar failas (arba aplankas) tilps į lankstų diskelį?
Reikia sužinoti failo dydį. Jis matuojamas KB, MB arba GB. Lanksčiojo diskelio talpa 1,4
MB.
13. Išsiaiškinkite kaip pele pažymėti vieną ir kaip pažymėti kelis failus?
Vienas failas pažymimas spragtelėjus pele, o keli nuspaudus klavišą Ctrl + pele.
14. Išvardinkite kokiose laikmenose saugomi failai ir aplankai?
Failai ir aplankai gali būti saugomi: standžiame diske, kompaktiniame diske, lanksčiame
diskelyje, atmintuke, magnetinėje juostoje.
II. TEKSTŲ TVARKYMAS
6 auditorinės val. ir 10 savarankiško mokymosi val.
Programos dalyvio žinios ir supratimas:
Žino rašyklės paskirtį ir moka ją paleisti.
Skiria rašyklės lango elementus, žino jų paskirtį, moka jais naudotis bei juos valdyti.
Spausdina ir šalina tekstą.
Sugeba atšaukti ir grąžinti veiksmą (-us), žino šių funkcionalumų tarpusavio
priklausomybę.
Skiria rašyklės Keitimo, Įterpimo bei Išplėstinę veiksenas, moka jomis naudotis ir jas
valdyti.
Žino kokiais būdais galima žymėti tekstą ir jo fragmentus.
Žino apie šrifto, pastraipos ir puslapio formatavimo galimybes ir moka jomis
naudotis.
Moka kurti suženklintąjį ir numeruotąjį sąrašus, suvokia jų naudojimo privalumus.
Moka įterpti lentelę ir žino kaip suformatuoti ją pagal poreikius.
Žino kaip peržiūrėti paruoštą dokumentą prieš jį atspausdinant ir valdo spausdinimo
procesą.
Programos dalyvio gebėjimai:
Paleidžia rašyklę, moka valdyti pagal savo poreikius lango elementus ir jais
naudotis.
Atlieka pagrindinius veiksmus su failais: kuria naujus failus ir moka naudotis
šablonais, išsaugo failą ir pakeitimus jame, atveria ir užveria failus.
Spausdina ir žymi tekstą bei jo fragmentus pelės ir klaviatūros pagalba.
Iškerpa, nukopijuoja ir įklijuoja teksto elementus tame pačiame dokumente arba iš
vieno dokumento į kitą pelės ir klaviatūros pagalba.
Keičia šrifto stilių ir dydį, taiko įvairius teksto formatavimo variantus.
Formatuoja pastraipas: lygiuoja, nurodo teksto įtraukas liniuotės pagalba ir per
meniu.
Kuria suženklintąjį ir numeruotąjį sąrašą, tinkina juos.
Įterpia lentelę ir moka ją formatuoti: žymi, keičia, įterpia ir panaikina lentelės
elementus; formatuoja langelius ir kraštines.
Peržiūri ir redaguoja paruoštą spausdinimui dokumentą, atspausdina jį arba bet kurią
jo dalį; atšaukia spausdinimą.
15
1. Teksto rinkimas
(2 auditorinės val. ir 3 savarankiško mokymosi val.)
1.1. Programos paleidimas, lango struktūra ir elementai, pagrindinis meniu, įrankių juostos
Mokymo uždaviniai:
Priminti kaip paleidžiamos programos ir parodyti kaip atverti rašyklės langą
nurodytais dalyvio medžiagoje būdais;
Supažindinti su pagrindiniais rašyklės lango elementais, paaiškinti jų paskirti ir
išmokyti jais naudotis bei valdyti pagal poreikius.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Paaiškinama kam skirta rašyklė ir
kaip ją paleisti.
Išaiškinami rašyklės lango
skirtumai pateiktoje padalomojoje
medžiagoje (1.1 pav.) su realiai
matomais kompiuterio ekrane.
Akcentuojama kuo skiriasi rašyklė nuo
kitų taikomųjų programų.
Paaiškinama specifinių lango elementų
paskirtis.
Perskaityti
II SKYRIAUS
1.1 skyrelį.
Atlikti 1.7 pratimą.
Dalyviai atlieka 1.3 pratimą. Atkreipiamas dalyvių dėmesys, kad
meniu atsiveria sutrauktu pavidalu.
Paaiškinama, kodėl vaizduojami būtent
tokie punktai (dažniausiai naudojami).
Parodoma kaip išplėsti pilną meniu
sąrašą.
Paaiškinama kaip naudotis klaviatūros
klavišų deriniais komandoms atlikti.
Lektorius paaiškina kaip
velkamos matomos įrankių
juostos, kaip jos užveriamos ir
atveriamos.
Dalyviai atlieka 1.4 pratimą.
Paaiškinama kas yra mygtukų etiketės.
Parodoma kaip keičiasi pelės žymeklis
ant įrankių juostos vilkimo srities ir
paaiškinama kuo naudinga vilkimo
galimybė.
Trumpai apibūdinama dažniausiai
naudojamų įrankių juostų paskirtis.
Dalyviai atlieka 1.5 ir 1.6
pratimus.
Priemonės
MS Word programa.
Pratimų ir užduočių komentarai
Klausimų paskirtis sužadinti dalyvių mąstymą ir pastabumą, skatinti išsakyti savo nuomonę,
mokytis diskutuoti išklausant kitą.
Visų pratimų atlikimo technologija aprašyta dalyviams skirtoje medžiagoje. Lektorius gali
rekomenduoti visus pratimus dar kartą atlikti namuose ir aptarti nesklandumus per kitą paskaitą. Tai
priklauso nuo grupės pasirengimo lygio.
1.2. Teksto įvedimas ir redagavimas, operacijos su failais
16
Mokymo uždaviniai:
Parodyti, kaip spausdinti ir šalinti tekstą (po vieną ženklą, po visą žodį, fragmentą ir
t.t.);
Paaiškinti, kaip atšaukti ir grąžinti veiksmus;
Supažindinti su rašyklės Įterpimo ir Keitimo veiksenomis bei Intelektualiosiomis
žymėmis;
Paaiškinti, kas yra rašyklės šablonai;
Priminti, kokie yra pagrindiniai veiksmai su failais ir kaip jie atliekami.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Lektorius parodo kaip pradėti įvedinėti tekstą.
Dalyviai atlieka 1.8 – 1.9 pratimus.
Akcentuojama, kad
spausdinant tekstą žymeklis
visada būna dešinėje nuo jo;
rašyklė automatiškai perkelia
tekstą į naują eilutę ir pirmą
sakinio žodžio raidę pakeičia
didžiąja. Paaiškinama, kokiu
principu rašyklė perkelia
tekstą į naują eilutę.
Perskaityti
II SKYRIAUS
1.2 skyrelį.
Dalyviai atlieka 1.10 – 1.12 pratimus.
Lektorius supažindina dalyvius su rašyklės
Įterpimo ir Keitimo veiksenomis.
Dalyviai atlieka 1.13 pratimą.
Akcentuojama, kad dažnai
netyčia paspaudžiamas
mygtukas INSERT,
aptariama kokios būna
pasekmės.
Lektorius supažindina dalyvius su
Intelektualiosiomis žymėmis ir jų pranašumais
(dydžių keitiklis, matavimo vienetų keitiklis,
ryšys su kitomis programomis, pvz., įvedus
datą, galima jai suplanuoti įvykį Outlook
kalendoriuje ir t.t.)
Dalyviai atlieka 1.14 pratimą.
Lektorius supažindina dalyvius su failo
atvėrimo ir saugojimo dialogo langų struktūra.
Dalyviai atlieka 1.15 – 1.18 pratimus.
Akcentuojami neleistini failo
pavadinime simboliai,
paaiškinama kodėl jie negali
būti naudojami.
Pabrėžiamas skirtumas tarp
„Įrašyti“ ir „Įrašyti kaip...“
funkcijų.
Lektorius paaiškina dalyviams šablonų
naudojimo pranašumus. Padeda užpildyti
pasirinktą šabloną.
Dalyviai atlieka 1.18 pratimą.
Primenama kaip atverti
užduočių polangį „Naujas
dokumentas“.
Priemonės
MS Word programa.
17
Pratimų ir užduočių komentarai
Klausimų paskirtis – sužadinti dalyvių mąstymą ir pastabumą, skatinti išsakyti savo
nuomonę, mokytis diskutuoti išklausant kitą.
Visų pratimų atlikimo technologija aprašyta dalyviams skirtoje medžiagoje. Lektorius gali
rekomenduoti visus pratimus dar kartą atlikti namuose ir aptarti nesklandumus per kitą paskaitą. Tai
priklauso nuo grupės pasirengimo lygio.
1.3. Teksto žymėjimas, perkėlimas, kopijavimas, įterpimas
Mokymo uždaviniai:
Parodyti, kaip žymėti tekstą arba jo fragmentus pelės ir klaviatūros pagalba;
Išmokyti kopijuoti, perkelti ir įterpti tekstą pelės ir klaviatūros pagalba.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Lektorius paaiškina dalyviams, kodėl
svarbu išmokti žymėti tekstą (žodį, sakinį,
pastraipą ir t.t.) ir mokėti padaryti tai skirtingais
būdais (ir pele, ir klaviatūra).
Dalyviai atlieka 1.22 pratimą.
Akcentuojama, kad tekstą
reikia žymėti ne tik
perkėlimui ir kopijavimui,
bet ir formatavimui bei
kitiems veiksmams su
tekstu atlikti.
Perskaityti
II SKYRIAUS
1.3 skyrelį.
Atlikti 1.20 ir 1.21
pratimus.
Lektorius paaiškina kuo naudinga
galimybė kopijuoti ir perkėlinėti tekstą, koks tarp
jų skirtumas.
Dalyviai atlieka 1.23 – 1.27 pratimus.
Akcentuojama kodėl yra
naudinga išmokti atlikti
šiuos veiksmus ne tik
pele, bet ir klaviatūros
pagalba. Pabrėžiama, kad
tai pagreitina darbą.
Priemonės
MS Word programa.
Pratimų ir užduočių komentarai
Klausimų paskirtis – sužadinti dalyvių mąstymą ir pastabumą, skatinti išsakyti savo
nuomonę, mokytis diskutuoti išklausant kitą.
Visų pratimų atlikimo technologija aprašyta dalyviams skirtoje medžiagoje. Lektorius gali
rekomenduoti visus pratimus dar kartą atlikti namuose ir aptarti nesklandumus per kitą paskaitą. Tai
priklauso nuo grupės pasirengimo lygio.
2. Teksto formatavimas
(1 auditorinė val. ir 3 savarankiško mokymosi val.)
2.1. Teksto formatavimas
Mokymo uždaviniai:
Priminti kaip žymimas tekstas ir jo fragmentai;
Parodyti kaip formatuoti tekstą, supažindinti su formatavimo galimybėmis (pele,
klaviatūra, per meniu) ir jų taikymu.
Siūloma veikla
18
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Lektorius parodo dalyviams,
kad rašyklėje galima įvairiai
formatuoti tekstą: keisti šrifto
stilių, dydį, taikyti įvairius
formatavimus.
Akcentuojama, kad formatuojamas jau
surinktas ir pažymėtas tekstas arba jo
fragmentas.
Perskaityti
II SKYRIAUS
2.1 skyrelį.
Dalyviai atlieka 1.28 pratimą. Atkreipiamas dalyvių dėmesys į rašyklės
ypatybę, kad šriftų pavadinimai sąraše
parašyti pačiu šriftu.
Dalyviai atlieka 1.29 pratimą. Akcentuojama, kad šrifto dydį galima ne tik
pasirinkti iš sąrašo, bet ir suvesti ranka.
Dalyviai atlieka 1.30 pratimą. Akcentuojama, kad šrifto paryškinimas,
pasvyrimas ir pabraukimas taikomas ir
atšaukiamas tais pačiais atitinkamais
mygtukais. Parodoma, kad visi formatai gali
būti pritaikyti tam pačiam teksto fragmentui.
Pabrėžiamas teksto formatavimo klaviatūros
pagalba patogumas.
Dalyviai atlieka 1.31 pratimą. Atkreipiamas dėmesys, kad tekstą galima
žymėti kaip markeriu, net pelės žymeklis
pasikeičia ir tampa kaip markeris.
Dalyviai atlieka 1.32 pratimą. Akcentuojama, kad pasikeičia tik šrifto
spalva, o automatinė spalva yra tradicinė
juoda šrifto spalva.
Lektorius parodo, kad visos
anksčiau išbandytos teksto
formatavimo galimybės ir daug
kitų papildomų gali būti
taikomos per šrifto formatavimo
meniu.
Dalyviai atlieka 1.33 pratimą.
Akcentuojamos papildomos formatavimo
galimybės. Paaiškinama, kad taikomi
formatavimai matomi dialogo lango apačioje
esančiame peržiūros langelyje.
Paaiškinamas skirtumas tarp didžiųjų ir mažų
didžiųjų raidžių.
Pabrėžiama, kad tarpai tarp simbolių yra
valdomi per Šrifto formatavimo meniu ir
jeigu norima didesnių, nereikia klaviatūra dėti
tarpo po kiekvienos žodžio raidės. Kitaip
rašyklė automatiškai pradedama naują eilutę
gali „perplėšti“ žodį netinkamoje vietoje.
Siūloma dalyviams aptarti kada naudoti šrifto
formatavimo meniu, o kuriais atvejais
nereikia.
Priemonės
MS Word programa.
Pratimų ir užduočių komentarai
Klausimų paskirtis – sužadinti dalyvių mąstymą ir pastabumą, skatinti išsakyti savo
nuomonę, mokytis diskutuoti išklausant kitą.
Visų pratimų atlikimo technologija aprašyta dalyviams skirtoje medžiagoje. Lektorius gali
rekomenduoti visus pratimus dar kartą atlikti namuose ir aptarti nesklandumus per kitą paskaitą. Tai
priklauso nuo grupės pasirengimo lygio.
2.2. Pastraipų formatavimas
19
Mokymo uždaviniai:
Priminti kaip žymimos pastraipos, kaip tuo metu keičiasi pelės žymeklis;
Išmokyti lygiuoti pastraipas;
Paaiškinti kaip keisti pastraipų įtraukas įvairiais būdais (Formatavimo įrankių juostos
mygtukų pagalba, liniuotės pagalba bei per meniu);
Paaiškinti, kas yra liniuotės markeriai, kam jie skirti ir kaip jais naudotis;
Parodyti kaip valdomi tarpai tarp pastraipų ir eilučių.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Lektorius paaiškina, kokios yra
pastraipų formatavimo galimybės:
lygiavimas, įtraukų keitimas.
Dalyviai atlieka 1.34 pratimą.
Akcentuojama, kad keičiasi visų pažymėtų
pastraipų lygiavimas. Specialios įtraukos
(pirmos eilutės) nesikeičia.
Perskaityti
II SKYRIAU
S 2.2 skyrelį.
Dalyviai atlieka 1.35 pratimą. Akcentuojama, kad keičiasi visų pažymėtų
pastraipų įtrauka. Specialios įtraukos (pirmos
eilutės) nesikeičia.
Lektorius paaiškina kas yra
liniuotės markeriai ir kam jie
skirti. Paaiškina kam reikalinga
vertikali punktyro linija, kai
keičiamos pastraipos įtraukos.
Dalyviai atlieka 1.36 pratimą.
Akcentuojama, kuo šitas įtraukų būdas
pranašesnis už ankstesnį (valdomos visos
įtraukos atskirai ir ne po ½ colio) ir kokių turi
trūkumų (neįmanoma nurodyti įtraukų
tiksliai).
Pabrėžti skirtumą tarp Atvirkštinės įtraukos ir
Kairinės įtraukos markerių.
Lektorius paaiškina ir parodo, kad
gali būti keičiamas tarpas tarp
eilučių ir pastraipų.
Dalyviai atlieka 1.37 pratimą.
Akcentuojama, kad įtraukos gali būti
nurodytos labai tiksliai.
Paaiškinama, kam reikalinga galimybė valdyti
tarpus tarp eilučių ir pastraipų ir kuo ji
naudinga. Kodėl, jei norima didesnio tarpo
tarp pastraipų, neverta naudoti tuščias eilutes.
Priemonės
MS Word programa.
Pratimų ir užduočių komentarai
Klausimų paskirtis – sužadinti dalyvių mąstymą ir pastabumą, skatinti išsakyti savo
nuomonę, mokytis diskutuoti išklausant kitą.
Visų pratimų atlikimo technologija aprašyta dalyviams skirtoje medžiagoje. Lektorius gali
rekomenduoti visus pratimus dar kartą atlikti namuose ir aptarti nesklandumus per kitą paskaitą. Tai
priklauso nuo grupės pasirengimo lygio.
2.3. Pastraipų ženklinimas ir numeravimas
Mokymo uždaviniai:
Priminti kaip žymimos pastraipos;
Parodyti kaip pritaikyti suženklintąjį arba numeruotąjį sąrašą ir jį nuimti;
Paaiškinti kaip galima sąrašus tinkinti pagal poreikius.
Siūloma veikla
20
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Lektorius parodo rašyklės
numeruotą ir suženklintąjį sąrašus,
paaiškina jų naudojimo patogumą
(nereikia sekti numeracijos, įtraukų
ir t.t.).
Dalyviai atlieka 1.38 pratimą.
Akcentuojama, kad keičiasi suženklintų
pastraipų įtraukos.
Perskaityti
II SKYRIAUS
2.3 skyrelį.
Lektorius paaiškina, kad
suženklintąjį sąrašą galima tinkinti:
keisti ženkliukus bei juos
formatuoti.
Dalyviai atlieka 1.39 ir 1.40
pratimus.
Akcentuojama, kad galima ne tik išsirinkti
kitą ženkliuką, bet ir jį papildomai
tinkinti.
Parodoma įtraukų nurodymo galimybę per
meniu.
Lektorius paaiškina, kad
suženklintąjį sąrašą galima tinkinti:
keisti ženkliukus bei juos
formatuoti.
Dalyviai atlieka 1.41 ir 1.43
pratimus.
Akcentuojama, kad ištrynus arba įterpus
kelis sąrašo punktus, išsilaiko
numeravimo eiliškumas.
Atkreipiamas dėmesys, kad numeruotasis
sąrašas taip pat gali būti tinkinamas.
Priemonės
MS Word programa.
Pratimų ir užduočių komentarai
Klausimų paskirtis – sužadinti dalyvių mąstymą ir pastabumą, skatinti išsakyti savo
nuomonę, mokytis diskutuoti išklausant kitą.
Visų pratimų atlikimo technologija aprašyta dalyviams skirtoje medžiagoje. Lektorius gali
rekomenduoti visus pratimus dar kartą atlikti namuose ir aptarti nesklandumus per kitą paskaitą. Tai
priklauso nuo grupės pasirengimo lygio.
2.4. Puslapio formatavimas
Mokymo uždaviniai:
Parodyti kaip formatuojami dokumento puslapių parametrai: paraštės, popieriaus
dydis ir lapo padėtis;
Paaiškinti kas yra dokumento antraštės ir poraštės, kam jos naudojamos ir valdomos;
Išmokyti numeruoti puslapius ir tinkinti numeravimą.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Lektorius supažindina dalyvius su
puslapių tinkinimo galimybėmis:
puslapio parametrų valdymu,
paruošimu spausdinimui,
antraštėmis ir poraštėmis bei
puslapių numeravimu.
Akcentuojama, kad puslapių tinkinimas
įtakoja visą dokumentą, o ne tik pažymėta
teksto fragmentą.
Perskaityti
II SKYRIAU
S 2.4 skyrelį.
21
Dalyviai atlieka 1.44 pratimą. Paaiškinama, kokiais atvejais nurodoma
įrišimo paraštė (tarpelis).
Aptariama galimybė tinkinti puslapius per
sąrašą „Keli puslapiai“.
Dalyviai atlieka 1.45 pratimą. Akcentuojama, kodėl būtina žinoti ant kokio
dydžio popieriaus bus spausdinamas
dokumentas ir tiksliai jį nurodyti.
Lektorius paaiškina, kas yra
dokumento antraštės ir poraštės,
kaip jos apiforminamos ir kokią
informaciją galima ten pateikti (be
standartinės, pvz., dokumento arba
skyriaus pavadinimą, bet kokį
tekstą ir t.t.)
Dalyviai atlieka 1.46 pratimą.
Akcentuojama, kad tvarkant antraštes ir
poraštes dokumentas tekstas tampa
neredaguotinas.
Paaiškinama, kad naudoti antraštes ir
poraštes patogu, nes nereikia sekti, kad jose
patalpintas tekstas būtų konkrečioje lapo
vietoje.
Paminėti, kad viena iš dažniausiai
naudojamų antraštės/poraštės
informacijos rūšių yra puslapių
numeriai. Paaiškinti, kad
numeravimas irgi gali būti
tinkinamas (numerių formatai,
šrifto tinkinimas, numeravimas ne
nuo pirmo lapo ir t.t.).
Dalyviai atlieka 1.47 pratimą.
Akcentuojama, kad, jeigu dokumentas
saugomas keliuose failuose, yra naudinga
galimybė numeruoti puslapius ne nuo
pradžios. Taip pat jeigu yra titulinis lapas,
ant jo numerio neturi būti.
Priemonės
MS Word programa.
Pratimų ir užduočių komentarai
Klausimų paskirtis – sužadinti dalyvių mąstymą ir pastabumą, skatinti išsakyti savo
nuomonę, mokytis diskutuoti išklausant kitą.
Visų pratimų atlikimo technologija aprašyta dalyviams skirtoje medžiagoje. Lektorius gali
rekomenduoti visus pratimus dar kartą atlikti namuose ir aptarti nesklandumus per kitą paskaitą. Tai
priklauso nuo grupės pasirengimo lygio.
3. Lentelės
(2 auditorinės val. ir 3 savarankiško mokymosi val.)
3.1. Lentelių sudarymas ir redagavimas.
Mokymo uždaviniai:
Parodyti kaip įterpiamos lentelės ir kokios yra jų tinkinimo galimybės;
Priminti kaip žymimas tekstas ir parodyti kaip žymimi lentelės elementai (langeliai,
stulpeliai, eilutės);
Išmokyti įterpti ir panaikinti eilutę (-es) arba stulpelį (-ius);
Parodyti kaip formatuojamos lentelės kraštinės.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
22
Lektorius parodo kaip
įterpiamos lentelės ir
išvardina jų formatavimo
galimybes.
Akcentuojama, kad be tradicinės lentelių
paskirties jos gali būti naudojamos tam tikrai
teksto struktūrai kurti.
Perskaityti
II SKYRIAUS
3.1 skyrelį.
Atlikti 1.49
pratimą. Dalyviai atlieka 1.48
pratimą.
Paaiškinama, kad nors ką tik įterpta lentelė
yra per visą lapo plotį, jos vienodi stulpeliai ir
eilutės, ji lengvai gali būti tinkinama pagal
poreikį.
Dalyviai atlieka 1.50 – 1.53
pratimus.
Akcentuojama, kad eilutės visada įterpiamos
virš pažymėtos eilutės, o stulpeliai – iš kairės
nuo pažymėto stulpelio.
Atkreipiamas dėmesys, kad kiek yra
pažymėta eilučių (stulpelių), tiek jų ir įsiterps.
Dalyviai atlieka 1.54
pratimą.
Akcentuojama, kad keičiant stulpelio plotį
arba eilutės aukštį pasirodo punktyrinis
orientyras, kurio dėka patogu pagal liniuotę
nurodyti tikslius parametrus.
Dalyviai atlieka 1.55 ir 1.56
pratimus.
Priemonės
MS Word programa.
Pratimų ir užduočių komentarai
Klausimų paskirtis – sužadinti dalyvių mąstymą ir pastabumą, skatinti išsakyti savo
nuomonę, mokytis diskutuoti išklausant kitą.
Visų pratimų atlikimo technologija aprašyta dalyviams skirtoje medžiagoje. Lektorius gali
rekomenduoti visus pratimus dar kartą atlikti namuose ir aptarti nesklandumus per kitą paskaitą. Tai
priklauso nuo grupės pasirengimo lygio.
3.2. Langeliai
Mokymo uždaviniai:
Parodyti, kad formatuoti galima ne tik eilutes arba stulpelius, bet ir langelius: sulieti
arba suskaidyti juos, nuspalvinti arba tinkinti kraštines.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Lektorius parodo kokie veiksmai gali būti
atliekami su lentelės langeliais.
Perskaityti II SKYRIAUS
3.2 skyrelį.
Atlikti 1.57 – 1.60 pratimus.
Priemonės
MS Word programa.
Pratimų ir užduočių komentarai
Klausimų paskirtis – sužadinti dalyvių mąstymą ir pastabumą, skatinti išsakyti savo
nuomonę, mokytis diskutuoti išklausant kitą.
23
Visų pratimų atlikimo technologija aprašyta dalyviams skirtoje medžiagoje. Lektorius gali
rekomenduoti visus pratimus dar kartą atlikti namuose ir aptarti nesklandumus per kitą paskaitą. Tai
priklauso nuo grupės pasirengimo lygio.
3.3. Tekstas lentelėse
Mokymo uždaviniai:
Priminti kaip įvedamas ir formatuojamas tekstas;
Parodyti galimybę kartoti lentelės antraštinę eilutę kituose dokumento lapuose.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Paminėti, kad tekstą lentelėse galima formatuoti
jau žinomais būdais ir pateikti papildomas
galimybes: vertikalųjį lygiavimą ir teksto
krypties keitimą.
Perskaityti
II SKYRIAUS
3.3 skyrelį.
Dalyviai atlieka 1.61 - 1.63 pratimus. Akcentuojama, kad
suliejant langelius su
tekstu, tekstas išlieka
atskiruose pastraipose.
Priemonės
MS Word programa.
Pratimų ir užduočių komentarai
Klausimų paskirtis – sužadinti dalyvių mąstymą ir pastabumą, skatinti išsakyti savo
nuomonę, mokytis diskutuoti išklausant kitą.
Visų pratimų atlikimo technologija aprašyta dalyviams skirtoje medžiagoje. Lektorius gali
rekomenduoti visus pratimus dar kartą atlikti namuose ir aptarti nesklandumus per kitą paskaitą. Tai
priklauso nuo grupės pasirengimo lygio.
4. Dokumento spausdinimas
(1 auditorinė val. ir 1 savarankiško mokymosi val.)
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti su spaudinio peržiūros režimu, jo paskirtimi ir savybėmis;
Išmokyti spausdinti paruoštą dokumentą arba bet kurią jo dalį;
Parodyti, kaip greitai atšaukti spausdinimą.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Lektorius paaiškina, kam prieš spausdinant
naudinga peržiūrėti dokumentą spaudinio
peržiūros režimu. Parodo kaip peržiūrėti vieną
arba kelis puslapius ir kaip redaguoti pastebėtas
klaidas.
Dalyviai atlieka 1.64 pratimą.
Akcentuojamas funkcijos
„Sutraukti talpinant“
naudingumas.
Perskaityti
II SKYRIAUS
4 skyrelį.
Atlikti 1.65 ir
1.67 – 1.69
pratimus.
24
Lektorius paaiškina, kad rašyklė turi patogų
dokumento spausdinimo valdymą: galima
spausdinti ne visus puslapius, kelis dokumento
egzempliorius iškart, keisti mastelį ir .t.t
Dalyviai atlieka 1.66 pratimą.
Priemonės
MS Word programa.
Pratimų ir užduočių komentarai
Klausimų paskirtis – sužadinti dalyvių mąstymą ir pastabumą, skatinti išsakyti savo
nuomonę, mokytis diskutuoti išklausant kitą.
Visų pratimų atlikimo technologija aprašyta dalyviams skirtoje medžiagoje. Lektorius gali
rekomenduoti visus pratimus dar kartą atlikti namuose ir aptarti nesklandumus per kitą paskaitą. Tai
priklauso nuo grupės pasirengimo lygio.
III. SKAIČIAVIMAS SKAIČIUOKLE
6 auditorinės val. ir 6 savarankiško mokymosi val.
Programos dalyvio žinios ir supratimas:
Apibūdina skaičiuoklės paskirtį.
Tinkamu būdu įjungia ir išjungia skaičiuoklės programą, išsaugo sukurtus failus.
Skiria programos lango elementus: langelį, eilutę, stulpelį, langelių bloką, darbo lakštą,
langelio adresą, meniu sritį, įrankių juostų sritį, žino jų paskirtį.
Atlieka pagrindinius veiksmus su langeliais: pažymi langelį, stulpelį, eilutę langelių
bloką, kelias eilutes ir stulpelius, lakštą; kopijuoja perkelia, šalina, įterpia eilutes ir
stulpelius.
Atlieka langelyje esančių duomenų kopijavimą, naikinimą, įterpimą, redagavimą.
Sugeba pakeisti eilutės ar stulpelio aukštį ir ilgį.
Atlieka duomenų tipo pakeitimo funkciją.
Apibūdina skaičiuoklėje naudojamų formulių bei funkcijų paskirtį.
Sugeba apskaičiuoti duomenų sumą, skirtumą, minimumą, maksimumą, vidurkį.
Apibūdina skaičiuoklėje naudojamų nuorodų paskirtį ir tipus.
Apibūdina duomenų sąrašo sąvoką.
Sugeba sukurti duomenų sąrašą lentelėje, įvesti duomenis naudojant duomenų
įvedimui skirtą formą.
Sugeba sąrašo elementus išrikiuoti tam tikra tvarka, atlikti duomenų sąrašo filtravimą.
Sugeba sukurti diagramas.
Programos dalyvio gebėjimai:
Atsakingai dirba kompiuteriu ir tinkamai naudojasi jo programine įranga bei
įrenginiais.
Susiranda kompiuteryje reikiamą programą ir ją paleidžia.
Atlieka veiksmus, būdingus skaičiuoklei.
1. Pagrindiniai skaičiuoklės veiksmai
(2 auditorinės val. ir 1 savarankiško mokymosi val.)
1.1. Programos paleidimas
25
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti su skaičiuoklės paskirtimi, programos paleidimui skirta ikona, skaičiuoklės
dokumento išsaugojimo funkcija;
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Pirmoji paskaita yra įvadinė, skirta lektoriui
susipažinti su programos dalyvių (kursantų)
skaičiuoklės naudojimo patirtimi bei supažindinti
su kursų programa.
Perskaityti III
SKYRIAUS 1.1
skyrelį.
Atlikti 1.1.1.
užduotį. Supažindinti su MS Skaičiuoklės paskirtimi. Skaičiuoklės privalumus.
Rekomenduoti 1.1.1. užduotį atlikti
savarankiškai.
Priemonės
Kompiuteris ir MS Skaičiuoklės programinė įranga.
Pratimų ir užduočių komentarai
Diskusijų paskirtis– pasidalinti Skaičiuoklės naudojimo patirtimi.
Užduoties paskirtis (1.1.1. užduotis) – susipažinti bei išmokti atverti ir uždaryti Skaičiuoklės
programą, išsaugoti sukurtą dokumentą.
1.2. Lango struktūra ir elementai
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti su skaičiuoklės lango struktūra, pagrindiniais lango elementais
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Supažindinti su MS Skaičiuoklės programos lango
struktūra ir elementais. Galima dalyvių paprašyti,
kad kiekvienas papasakotų, ką jis žino MS
Skaičiuoklę.
Skaičiuoklės
dokumentų
išsaugojimą bei
skaičiuoklės
elemento adreso
svarbą.
Perskaityti III
SKYRIAUS 1.2
skyrelį ir
savarankiškai atlikti
1.2.2 ir 1.2.3
užduotis..
Atlikti auditorijoje 1.2.1 užduotį. Po 1.2.1. užduoties
atlikimo, rekomenduoti savarankiškai atlikti 1.2.2 ir
1.2.3 užduotis.
Priemonės
Kompiuteris ir MS Skaičiuoklės programinė įranga.
Pratimų ir užduočių komentarai
Užduoties paskirtis (1.2.1 ,1.2.2 , 1.2.3 užduotys) – žinių naudojimas praktinėje veikloje:
įgyti gebėjimus pažymėti vieną ar kelis stulpelius, eilutes, langelių blokus; nustatyti langelio adresą.
1.3. Pagrindinis meniu, įrankių juostos
Mokymo uždaviniai:
Susipažindinti su skaičiuoklės meniu funkcijomis ir priemonių juostos elementais.
26
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Supažindinti su skaičiuoklės meniu ir priemonių
juostomis. Galima su dalyviais padiskutuoti, kokios
meniu ir priemonių juostos funkcijos jiems yra
žinomos.
Perskaityti III
SKYRIAUS 1.3
skyrelį.
Priemonės
Kompiuteris ir MS Skaičiuoklės programinė įranga.
Pratimų ir užduočių komentarai
Diskusijų paskirtis – pasidalinti žiniomis apie įrankių juostas bei jų funkcijas.
1.4. Veiksmai su langeliais, eilutėmis ir stulpeliais
Mokymo uždaviniai:
Susipažindinti su veiksmais, kuriuos galima atlikti su langeliais, eilutėmis ir stulpeliais .
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Supažindinti su veiksmais, kuriuos
galime atlikti su langeliais, eilutėmis
ir stulpeliais.
Veiksmus su langeliais, eilutėmis
ir stulpeliais: langelių bloko
žymėjimas, bloko adreso
atvaizdavimas, eilutės aukščio,
stulpelio pločio nustatymas, eilutės
ir stulpelio įterpimas, duomenų
kopijavimas, įterpimas,
naikinimas.
Perskaityti III
SKYRIAUS 1.4
skyrelį ir
savarankiškai atlikti
1.4.2 ir 1.4.3
užduotis. Rekomenduoti savarankiškai atlikti
1.4.2 ir 1.4.3 užduotis.
Priemonės
Kompiuteris ir MS Skaičiuoklės programinė įranga.
Pratimų ir užduočių komentarai
Užduoties paskirtis (1.4.1 užduotis) – įtvirtinti žinias apie veiksmus su stulpeliais ir
eilutėmis.
Užduoties paskirtis (1.4.2, 1.4.3 užduotys) – žinių naudojimas praktinėje veikloje.
2. Duomenų tipai, skaičiavimai, formulės ir funkcijos
(2 auditorinės val. ir 2 savarankiško mokymosi val.)
2.1. Duomenų tipų apžvalga ir jų išdėstymas
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti su langeliuose atvaizduojamų duomenų tipais.
Išmokti įvairiai lygiuoti langelio duomenis.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Supažindinti su langeliuose atvaizduojamų
duomenų tipais. Galima padiskutuoti, kokie
duomenų tipai dažniausiai naudojami mokyklų
bibliotekų darbuotojų darbe.
Skirtingų duomenų
formato atvaizdavimą
langeliuose.
Perskaityti III
SKYRIAUS 2.1
skyrelį.
Atlikti 2.1.1.
27
Rekomenduoti 2.1.1. užduotį atlikti
savarankiškai.
užduotį.
Supažindinti su langelio duomenų lygiavimo
galimybėmis, bei išmokyti langelio duomenis
lygiuoti.
Rekomenduoti 2.1.2. užduotį atlikti
savarankiškai.
Atlikti 2.1.2.
užduotį.
Priemonės
Kompiuteris ir MS Skaičiuoklės programinė įranga.
Pratimų ir užduočių komentarai
Užduoties paskirtis (2.1.1, 2.1.2 užduotis) – įgytas žinias apie langelio duomenų tipus bei
lygiavimą pritaikyti praktikoje.
2.2. Formulės ir funkcijos
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti su funkcijų ir formulių naudojimo paskirtimi;
Išmokyti sudaryti formulę ir funkciją ir apskaičiuoti jų reikšmes;
Supažindinti su nuorodomis.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Supažindinti su funkcijų ir formulių naudojimo
paskirtimi. Galima padiskutuoti, kokios formulės
ar funkcijos dažniausiai naudojamos mokyklų
bibliotekų darbuotojų darbe.
Formulės ir funkcijos
skirtumą, jų naudingumą
atliekant įvairius
skaičiavimus, nuorodų
naudojimą formulėse.
Perskaityti III
SKYRIAUS 2.2
skyrelį.
Atlikti 2.2.2.
užduotis. Rekomenduoti 2.2.1. užduotį atlikti auditorijoje,
o 2.2.2 užduotį atlikti savarankiškai.
Priemonės
Kompiuteris ir MS Skaičiuoklės programinė įranga.
Pratimų ir užduočių komentarai
Užduoties paskirtis (2.2.1 užduotis) – įgytas žinias apie nuorodas pritaikyti praktikoje.
Užduoties paskirtis (2.2.2. užduotis) – taisyklingai skaičiuoti procentus.
2.2.2.Užduotis. Bankas moka 5% metinių palūkanų. Apskaičiuokite, kokia palūkanų suma bus
po vienerių metų, į banką padėjus 10000 Lt, 5000 Lt, 5435 Lt įnašus.
10000 Lt metinėms palūkanoms apskaičiuoti gali būti taikomos keturios formulės:
1. Formulės be nuorodos = 10000*5/100 arba =10000*5% . Rezultatas: 500 Lt
2. Formulės su nuoroda =A1*5/100 arba =A1*5%, kai į langelį, adresu A1, įrašoma
pradinė įnašo suma.
5000 Lt įnašo palūkanos - 250 Lt; 5435 Lt palūkanos – 271,75 Lt.
2.3 Aritmetinės funkcijos: sudėties, didžiausios, mažiausios reikšmės, vidurkio
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti su aritmetinėmis funkcijomis: sudėties, mažiausios ir didžiausios reikšmės,
vidurkio funkcijomis.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
28
Paaiškinti Akcentuoti
Supažindinti su aritmetinėmis funkcijomis: sudėties,
mažiausios ir didžiausios reikšmės, vidurkio
funkcijomis.
Aritmetinių
funkcijų
pavadinimus.
Perskaityti III
SKYRIAUS 2.3
skyrelį.
Atlikti 2.3.1. , 2.3.2
užduotis. Rekomenduoti 2.3.1. ir 2.3.2 užduotis atlikti
savarankiškai.
Priemonės
Kompiuteris ir MS Skaičiuoklės programinė įranga.
Pratimų ir užduočių komentarai
Užduoties paskirtis (2.3.1 užduotis) – pakartoti procentų skaičiavimo veiksmus, bei
skaičiavimuose panaudoti aritmetines funkcijas.
Užduoties paskirtis (2.3.2 užduotis) – atlikti skaičiavimus naudojant aritmetines funkcijas.
3. Darbo su duomenų sąrašais pradmenys
(1 auditorinė val. ir 2 savarankiško mokymosi val.)
3.1. Duomenų sąrašo sąvoka
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti su duomenų sąrašo sąvoka, jo paskirtimi bei veiksmais, kuriuos galima
atlikti naudojant sąrašą.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Supažindinti su duomenų sąrašo sąvoka, jo
paskirtimi bei veiksmais, kuriuos galima atlikti
naudojant sąrašą.
Duomenų sąrašo
sąvoką, jo kūrimo
principą ir naudingumą.
Perskaityti III
SKYRIAUS 3.1
skyrelį.
Rekomenduojama padiskutuoti, kokius sąrašus
naudoja mokyklos bibliotekos darbuotojai savo
darbe, kaip juos kuria, tvarko, kokius veiksmus
atlieka.
Priemonės
Kompiuteris ir MS Skaičiuoklės programinė įranga.
Pratimų ir užduočių komentarai
Diskusijų paskirtis– pasidalinti patirtimi apie duomenų sąrašų naudojimą mokyklų
bibliotekų darbuotojų darbe.
3.2. Duomenų sąrašo įvedimas ir rikiavimas
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti su duomenų sąrašo kūrimu naudojant sąrašo duomenų įvedimui skirtą
formą.
Išmokyti surikiuoti sąrašo elementus tam tikra tvarka.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
29
Supažindinti su duomenų sąrašo kūrimu
naudojant sąrašo duomenų įvedimui skirtą
formą.
Perskaityti III
SKYRIAUS 3.2.
skyrelį.
Rekomenduojama auditorijoje atlikti 3.2.1
užduotį.
Priemonės
Kompiuteris ir MS Skaičiuoklės programinė įranga.
Pratimų ir užduočių komentarai
Užduoties atlikimas (3.2.1. užduotis) – įgytas žinias apie duomenų sąrašo sukūrimą ,
rūšiavimą pagal vieną ar kelis požymius pritaikyti praktikoje.
3.3. Sąrašo filtravimas
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti su duomenų sąrašo filtravimo funkcija, jos paskirtimi.
Išmokyti iš duomenų sąrašo išfiltruoti duomenis.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Supažindinti su duomenų sąrašo filtravimo
funkcija, jos paskirtimi.
Filtro sąvoką, jo paskirtį
ir naudingumą.
Perskaityti III
SKYRIAUS 3.3.
skyrelį.
Rekomenduojama auditorijoje atlikti 3.3.1
užduotį.
Priemonės
Kompiuteris ir MS Skaičiuoklės programinė įranga.
Pratimų ir užduočių komentarai
Užduoties atlikimas (3.3.1 užduotis) – įgytas žinias apie duomenų filtravimą pritaikyti
praktikoje.
4. Duomenų vaizdavimas diagramomis
(1 auditorinė val. ir 1 savarankiško mokymosi val.)
4.1. Diagramų rūšys
Mokymo uždaviniai:
Susipažindinti su diagramų paskirtimi, jų rūšimis ir brėžimo įrankiu.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Susipažindinti su diagramų paskirtimi, jų
brėžimo įrankiu.
Diagramos paskirtį ir
naudingumą.
Perskaityti III
SKYRIAUS 4.1.
skyrelį.
Rekomenduojama padiskutuoti apie kursantų
patirtį kuriant diagramas.
Priemonės
Kompiuteris ir MS Skaičiuoklės programinė įranga.
30
Pratimų ir užduočių komentarai
Diskusijų paskirtis – pasidalinti diagramų kūrimo Skaičiuoklėje patirtimi.
4.2. Diagramos kūrimas
Mokymo uždaviniai:
Išmokyti nubrėžti diagramą.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Išmokyti nubrėžti diagramą. Perskaityti III
SKYRIAUS 4.2.
skyrelį. Rekomenduojama 4.2.1 užduotį atlikti
auditorijoje.
Priemonės
Kompiuteris ir MS Skaičiuoklės programinė įranga.
Pratimų ir užduočių komentarai
Užduoties atlikimas (4.2.1 užduotis) – įgytas žinias apie diagramų kūrimą pritaikyti
praktikoje.
5. Skaičiuoklės pritaikymas mokyklos bibliotekos darbe
(0.5 auditorinė val.)
Mokymo uždaviniai:
Išaiškinti, skaičiuoklės pritaikymo galimybes mokyklos bibliotekos darbe.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Išaiškinti, skaičiuoklės pritaikymo galimybes mokyklos
bibliotekos darbe.
Perskaityti III
SKYRIAUS 5.
skyrelį.
Rekomenduojama diskusija, kurios metu kursantai
pasidalintų mintimis, kur galėtų panaudoti skaičiuoklę
savo darbe.
Priemonės
Kompiuteris ir MS Skaičiuoklės programinė įranga.
Pratimų ir užduočių komentarai
Diskusijų paskirtis– pasidalinti patirtimi ir žiniomis apie Skaičiuoklės pritaikymą mokyklos
bibliotekų darbuotojų darbe.
ATSAKYMAI
Kokia yra skaičiuoklės MS Excel paskirtis?
Skaičiuoklės paskirtis – atlikti įvairius skaičiavimus, analizuoti duomenis, kurti diagramas, rengti
ataskaitas.
Kokie yra pagrindiniai skaičiuoklės lango elementai?
Skaičiuoklės lango elementai yra langelis, eilutė, stulpelis, langelių blokas, langelio adresas.
Išvardinkite veiksmus, kuriuos galima atlikti su skaičiuoklės lango elementais.
Galima įterpti, panaikinti langelius, stulpelius, eilutes, kopijuoti, redaguoti, šalinti, įterpti eilutėje,
stulpelyje ar langelyje esančius duomenis, keisti eilutės aukštį, stulpelio plotį,
Kokius veiksmus reikia atlikti, norit langelyje sukurti formulę ir funkciją?
31
Pažymėti langelį, kuriame bus vaizduojamas rezultatas, formulių įvedimo eilutėje parašyti lygybės
ženklą ir formulę arba funkcijos pavadinimą.
Išvardinkite aritmetinių funkcijų (sumos, mažiausios reikšmės, didžiausios reikšmės,
vidurkio) pavadinimus.
Sumos funkcija = sum ();
Mažiausios reikšmės funkcija = min () ;
Didžiausios reikšmės funkcija = max ();
Vidurkio funkcija = average ().
Ką vadiname duomenų sąrašu? Kokius veiksmus galime su juo atlikti?
Duomenų sąrašas – tai lentelė, kurioje kiekviename stulpelyje yra tos pačios rūšies duomenys,
kiekvieną sąrašo elementą sudaro tie patys laukai, kuriuos žymi stulpeliai. Sąrašo duomenis galima
įterpti, kopijuoti, redaguoti, naikinti, filtruoti, rūšiuoti.
Ką vadiname diagrama? Kokio tipo gali būti diagramos?
Diagrama vadinama grafinis sąrašo elementų atvaizdavimas . Diagramos gali būti stulpelinės,
skritulinės, linijinės, dvimatės ir trimatės.
IV. PATEIKČIŲ RENGIMAS
6 auditorinės val. ir 6 savarankiško mokymosi val.
Programos dalyvio žinios ir supratimas:
Apibūdina pateikčių rengyklės, pateikties bei skaidrės paskirtį.
Skiria pagrindines programos lango sritis.
Atlieka pagrindinius veiksmus su programos langais.
Žino skaidrių rodymo kompiuteryje keitimo būdus.
Žino ruošinių paskirtį.
Žino įvairius naujos pateikties kūrimo būdus.
Atlieka bendriausius veiksmus, būdingus daugumai kompiuterinių programų.
Tinkamai ir atsakingai elgiasi su informacija kompiuteryje.
Programos dalyvio gebėjimai:
Atsakingai dirba kompiuteriu ir tinkamai naudojasi jo įrenginiais.
Reikiamu būdu susiranda ir paleidžia pateikčių rengyklę.
Pasirenka tinkamą skaidrės maketą.
Pasirenka tinkamus dizaino (apipavidalinimo) šablonus.
Geba įrašyti pateikties failą.
Pateiktį papildo naujomis skaidrėmis.
Rašo ir komponuoja tekstą skaidrėse.
Šalina nereikalingas skaidres iš pateikties.
Įterpia į skaidrę paveikslėlį, lentelę ir diagramą.
Įkelia kitų pateikčių skaidres į savo pateiktį
Naudoja skaidrių keitimo efektus bei moka jų atsisakyti.
Naudoja animacijos schemas bei taiko tekstui animacijos efektus.
Keičia pasirinktinės animacijos efektus ir kuria savo animacijos sekas.
Keičia skaidrių rodymo trukmę.
Komentuoja ir demonstruoja pateiktį.
1. Darbas su pateikčių rengykle.
(1 auditorinė val. ir 2 savarankiško mokymosi val.)
1.1. Pateiktis ir skaidrė
32
Mokymo uždaviniai:
Sužindinti su pateikčių rengyklės, pateikties bei skaidrės paskirtimi.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Lektorius paaiškina pateikčių rengyklių paskirtį.
Pademonstruoja kelių programų langus, įvardija
esminius skirtumus bei panašumus.
Taisyklingą informacinių
komunikacinių technologijų
sąvokų bei terminų
vartojimą.
Perskaityti IV
SKYRIAUS 1.1
skyrelį.
Atlikti 1.1 užduotį.
Auditorijoje aptariami pateikties panaudojimo
būdai ir galimybės bei pateikimo galimybės.
Kaip pradėti rengti pateiktį.
Pranešimo rūšys.
Auditorijoje išsiaiškinama skaidrės paskirtis bei
sudėtis.
Skaidrių dizainas:
Priemonės
Kompiuteris su įvairiomis pateikčių rengimo programomis. Kompiuterinis projektorius
demonstracijai.
Pratimų ir užduočių komentarai
Klausimų paskirtis (1.1 užduotis) – sužadinti programos dalyvių smalsumą, skatinti mąstyti
ir išsakyti savo nuomonę, mokytis diskutuoti išklausant kitą.
Klausimų (1.1 užduotis) komentarai:
o Kokia pateikties rengyklės paskirtis?
Pateikčių rengyklė – tai vaizdinės medžiagos rengimo programa. Programos galimybės:
Pateikčių rengimas.
Padalomosios medžiagos ruošimas.
Skaidrių (nuotraukų, filmuotos medžiagos) paruošimas ir demonstravimas
kompiuteriu.
35 mm skaidruolių (slaidų) ruošimas.
Užrašų (pranešimų pastabų) ruošimas.
Kompiuterinis fotoalbumas (su tekstu ir garsu).
Skaidrių ruošimas demonstracijai plėvelių projektoriumi.
o Kokiam tikslui rengiama kompiuterinė pateiktis?
Pateiktis dažniausiai rengiama kaip pranešimo vaizdinė iliustracija. Pateiktis — tai
kompiuteriu parengtas dokumentas skirtas pranešimui, reklamai, pristatymui papildyti. Pateikties
pateikimo būdai:
Tinkle (tinklo režimu).
Naudojant kompiuterinį projektorių.
Naudojant skaidruolių projektorių.
Atspausdintas ant popieriaus.
35 mm skaidrėse.
o Iš kokių elementų susideda pateiktis?
Pateiktį sudaro demonstravimui skirtas kompiuterinių skaidrių rinkinys.
Lektorius kursų klausytojams gali paruošti ir kitus klausimus, bei parinkti ir kitą užduotį.
Papildomi šaltiniai
Apie pateikčių rengimą ir pranešimo ruošimą galima paskaityti:
6.Nauckūnaitė Z. Prezentacijos menas. – V., 2007.
7.Leonavičienė B. Microsoft Office 2003. – Kaunas: „Smaltija“, 2005.
33
8.Dėmenienė A. ir kt. Konferencijos, seminarai, pranešimai su Microsoft PowerPoint –
Kaunas: „Technologija“, 1997.
1.2. Darbo su pateikčių rengykle „MS PowerPoint“ pradžia
Mokymo uždaviniai:
Priminti, kaip reikiamu būdu susirasti ir paleisti pateikčių rengyklę.
Supažindinti su pagrindinėmis lango sritimis.
Aptarti skaidrių rodymo kompiuteryje būdus.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Lektorius primena klausytojams kaip reikiamu
būdu susirasti ir paleisti pateikčių rengyklę.
Klausytojai atlieka 1.2 pratimą.
Pateikčių rengyklė
surandama ir paleidžiama
kaip ir kitos programos.
Taisyklingą informacinių
komunikacinių technologijų
sąvokų bei terminų
vartojimą.
Perskaityti IV
SKYRIAUS 1.2
skyrelį.
Prisiminti kaip
atliekami pratimai
ir užduotys
pateiktos
klausytojams
skirtoje
medžiagoje.
Lektorius supažindina su pagrindinėmis lango
sritimis.
Klausytojai atlieka 1.3 užduotį bei 1.4 ir 1.5
pratimus.
Lektorius paaiškina skaidrių rodinius: Outline
View, Slide View, Slide Sorter View, Slide Show.
Pakomentuoja kiekvieno rodinio paskirtį.
Klausytojai atlieka 1.6 užduotį.
Pagrindiniai lango
elementai tokie patys kaip
ir kitų programų langų
(rašyklių, skaičiuoklių ir
kt.)
Auditorijoje aptariama papildoma informacija
pateikta klausytojams skirtoje medžiagoje.
Skatinti klausytojus
išsakyti savo nuomonę.
Priemonės
Pateikčių rengyklė „MS PowerPoint“.
Pratimų ir užduočių komentarai
Visų pratimų atlikimo technologija pateikta klausytojams skirtoje medžiagoje. 1.1 lentelėje
pateikta medžiaga iliustruoja 1. 6 užduoties atlikimą.
Lektorius gali parinkti ir kitas užduotis bei papildomas užduotys.
1.3. Skaidrių maketai, šablonai bei ruošiniai
Mokymo uždaviniai:
Paaiškinti, kaip tinkamai pasirinkti skaidrės maketą.
Parodyti įvairius dizaino (apipavidalinimo) šablonus.
Priminti, kaip įrašomas pateikties failas.
Supažindinti su ruošinių paskirtimi.
34
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Klausytojai savarankiškai atlieka 1.7 užduotį.
Lektorius paaiškina skaidrių maketo parinkimą,
supažindina su maketo elementais, maketo
pakeitimais.
Klausytojai atlieka 1. 8 pratimą. Lektorius gali
paminėti ir specialiuosius maketus, skirtus
multiterpės elementams įsikelti.
Skaidrės maketo elementų
vaizdavimo ypatumai.
Apibūdinti skaidrės rengimo
langą.
Perskaityti IV
SKYRIAUS 1.3
skyrelį.
Papildyti savo
bibliotekos
pristatymą.
Rekomenduojama užduotis – lektorius pasiūlo
paruošti savo bibliotekos pristatymą (1.9
pratimas), sudarytą iš 5 skaidrių:
1. Titulinė skaidrė.
2. Skaidrė su sąrašu.
3. Skaidrė su paveikslėliu.
4. Skaidrė su lentele.
5. Skaidrė su diagrama.
Dabar bus ruošiama titulinė
skaidrė. Kitos pristatymo
skaidrės bus rengiamos
vėliau.
Klausytojai atlieka 1. 10 pratimą. Lektorius
supažindina su dizaino šablonais. Dalyviai
atlieka 1.11, 1.12 ir 1.13 pratimus.
Lektorius primena kaip išsaugoti pateikties failą
ir dalyviai atlieka 1.14 pratimą.
Lektorius turėtų pasinaudoti
1 lentele (failų tipai),
pateikta pratimų ir užduočių
komentarų dalyje.
Lektorius gali klausytojus supažindinti su
pavadinimų ir skaidrių ruošiniais. Ir
rekomenduoti klausytojams atlikti 1.15 ir 1.16
pratimus.
Šiuos pratimus lektorius gali
rekomenduoti atlikti ir
savarankiškai.
Priemonės
Pateikčių rengyklė „MS PowerPoint“. Aplankas PRISTATYMAI, kuriame bus kaupiami
klausytojų failai.
Pratimų ir užduočių komentarai
Lektorius gali laisvai parinkti ir kitą užduotį. Visų pratimų atlikimo technologija pateikta
klausytojams skirtoje medžiagoje.
Failų tipai 1 lentelė
Įrašomo failo tipas Plėtinys Naudojamas įrašant
Pristatymas .ppt Tipišką Microsoft PowerPoint pristatymą
Windows metafailas .wmf Skaidrę kaip grafikos objektą
Apsikeitimo grafiniais vaizdais
formatas (GIF)
.gif Skaidrę kaip grafikos objektą, skirtą naudoti
tinklapiuose
JPEG apsikeitimo failais formatas .jpg Skaidrę kaip grafikos objektą, skirtą naudoti
tinklapiuose
PNG universalus tinklo grafikos
formatas
.png Skaidrę kaip grafikos objektą, skirtą naudoti
tinklapiuose
Struktūros/ RTF formatas .rtf Pristatymo struktūrą kaip struktūros dokumentą
Dizaino šablonas .pot Pristatymą kaip šabloną
35
PowerPoint demonstracija .pps Pristatymą, kuris visada bus atidaromas kaip
skaidrių demonstravimo pristatymas
Tinklapis .htm;
html
Tinklapį kaip aplanką su .htm failu ir visais
palaikymo failais
Voratinklio archyvas .mht;
mhtml
Tinklapį kaip atskirą failą, įskaitant visus
palaikymo failus
2. Tekstas ir kiti objektai skaidrėse
(2 auditorinės val. ir 2 savarankiško mokymosi val.)
2.1. Tekstas skaidrėse
Mokymo uždaviniai:
Paaiškinti, kaip pateiktis papildoma naujomis skaidrėmis.
Parodyti, kaip įrašyti tekstą į skaidrės makete nurodytoje vietoje ir bet kurioje
klausytojo pasirinktoje vietoje.
Parodyti, kaip šalinti nereikalingas skaidres iš pateikties.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Lektorius pasiūlo klausytojams atlikti 2.1
pratimą.
Priminti kaip surasti ir
atverti išsaugotą failą. Perskaityti IV
SKYRIAUS 2.1
skyrelį.
Papildyti savo
bibliotekos
pristatymą.
Lektorius paaiškina kokiais būdais pateiktis
papildoma naujomis skaidrėmis. Klausytojai
atlieka 2.2, 2.3 ir 2.4 pratimus.
Dabar bus ruošiama
skaidrė su sąrašu. Kitos
pristatymo skaidrės bus
rengiamos vėliau.
Lektorius demonstruoja įvairius perėjimo nuo
vienos skaidrės prie kitos galimus būdus ir
klausytojai atlieka 2.5 pratimą.
Klausytojai savarankiškai atlieka 2.6 ir 2.7
pratimus. Lektorius stebi dalyvius ir jiems
padeda.
Auditorijoje aptariama klausytojų medžiagos
dalyje Papildoma informacija pateikta
informacija.
Pateikta informacija yra
rekomendacinio pobūdžio.
Priemonės
Pateikčių rengyklė „MS PowerPoint“. Aplankas PRISTATYMAI. Pateikties failas
biblioteka.ppt.
Pratimų ir užduočių komentarai
Lektorius gali laisvai parinkti ir kitą užduotį. Visų pratimų atlikimo technologija pateikta
klausytojams skirtoje medžiagoje. Papildomai lektorius gali pademonstruoti kaip atliekamas teksto
įterpimas ir su WordArt priemone.
2.2. Paveikslai, lentelės, diagramos skaidrėse
36
Mokymo uždaviniai:
Parodyti kaip įterpti piešinį ar nuotrauką į skaidrės maketo nurodytą vietą ir į bet kurią
klausytojo pasirinktą vietą.
Parodyti kaip įterpti lentelę į skaidrės maketo nurodytą vietą ir į bet kurią klausytojo
pasirinktą vietą.
Parodyti kaip įterpti diagramą į skaidrės maketo nurodytą vietą.
Supažindinti kaip papildyti savo pristatymą skaidrėmis iš kitų pateikčių.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Lektorius pasiūlo klausytojams savarankiškai
atlikti 2.8 užduotį.
Perskaityti IV
SKYRIAUS 2.2
skyrelį.
Papildyti savo
bibliotekos
pristatymą bei
atlikti 2.15 ir 2.16
pratimus.
Lektorius paaiškina, kad paveikslėlio įkėlimas į
skaidrę analogiškas kaip rašyklėje ar
skaičiuoklėje. Klausytojai atlieka 2.9 užduotį bei
2.10 ir 2.11 pratimus.
Dabar bus ruošiama
skaidrė su paveikslėliu.
Tai bus pasirinkto
vadovėlio anonsas.
Lektorius paaiškina, kad lentelių kūrimas
analogiškas kaip rašyklėje. Klausytojai atlieka
2.12 pratimą.
Dabar bus ruošiama
skaidrė su lentele. Kurioje
bus pateikiamas vadovėlių
sąrašas.
Lektorius paaiškina, kad diagramų kūrimas
analogiškas kaip skaičiuoklėje. Klausytojai
atlieka 2.13 pratimą.
Dabar bus ruošiama
skaidrė su diagrama.
Diagrama vaizduos
bibliotekų lankytojus per
savaitę.
Lektorius paaiškina kaip į savo pateiktį įsikelti
skaidres iš kitos pateikties, klausytojai atlieka
2.14 pratimą.
Priemonės
Pateikčių rengyklė „MS PowerPoint“. Aplankas PRISTATYMAI. Pateikties failas
biblioteka.ppt. Dar keli (gali būti du) pateikties failai iš kurių klausytojai galėtų įsikelti pasirinktas
skaidres į savo pateiktį.
Pratimų ir užduočių komentarai
Lektorius gali parinkti ir kitą užduotį. Visų pratimų atlikimo technologija pateikta
klausytojams skirtoje medžiagoje. Papildomai lektorius gali paanalizuoti lentelių langelių užpildų
efektus (Fill Effects), pademonstruoti diagramos įterpimą su komanda Insert Chart... bei
paaiškinti struktūrinės diagramos paskirtį ir jos kūrimo galimybes.
37
3. Pateikties demonstravimas
(3 auditorinės val. ir 2 savarankiško mokymosi val.)
3.1. Skaidrių rodymo (keitimo) efektai
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti su įvairiais naujos pateikties kūrimo pradžios būdais.
Parodyti kaip naudoti skaidrių keitimo efektus ir kaip jų atsisakyti.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Lektorius pademonstruoja kokiais būdais galima
pradėti kurti naują pateiktį ir klausytojai atlieka
3.2 pratimą ir 3.1 užduotį – sukuria naują
pristatymą iš 3-5 skaidrių.
Perskaityti IV
SKYRIAUS 3.1
skyrelį.
Papildyti savo
kuriamą pristatymą. Lektorius demonstruoja kaip pasirinkti skaidrių
keitimo efektus bei kaip atsisakyti
nepageidautino efekto. Klausytojai atlieka 3.3 ir
3.4 pratimus.
Keitimosi spartos
reguliavimas. Rodymo
trukmės nustatymas.
Auditorijoje aptariama klausytojų medžiagos
dalyje Papildoma informacija pateikta
informacija.
Pateikta informacija yra
rekomendacinio
pobūdžio.
Priemonės
Pateikčių rengyklė „MS PowerPoint“. Aplankas PRISTATYMAI. Pateikties failas
biblioteka.ppt.
Pratimų ir užduočių komentarai
Lektorius gali laisvai parinkti ir kitą užduotį. Visų pratimų atlikimo technologija pateikta
klausytojams skirtoje medžiagoje. Galima skaidrių keitimosi efektus pritaikyti bibliotekos
pristatymo pateikčiai.
3.2. Skaidrės elementų animacija
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti su įvairiomis animacijos schemomis.
Parodyti kaip pakeisti pasirinktos animacijos efektus bei sukurti savo animacijos seką.
Supažindinti kaip keisti skaidrių rodymo trukmę.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Lektorius supažindina klausytojus su animacijos
schemos sąvoka bei įvairiomis animacijos
schemomis. Klausytojai atlieka 3.5, 3.6 pratimą.
Perskaityti IV
SKYRIAUS 2.2
skyrelį.
38
Lektorius klausytojus supažindina kaip atliekami
specifiniai schemų efektų pakeitimai. Klausytojai
atlieka 3.7, 3.8, 3.9, 3.10, 3.11, 3.12 pratimus.
Paaiškinti skaidrės
elementų animacijos
galimybes.
Papildyti savo
bibliotekos
pristatymą ir atlikti
3.14 užduotį. Klausytojai savarankiškai išsiaiškina kaip
nustatyti skaidrės rodymo trukmę ir atlieka 3.13
pratimą.
Rankinis pateikties
demonstravimas ir
automatinis skaidrių
keitimas.
Auditorijoje aptariama klausytojų medžiagos
dalyje Papildoma informacija pateikta
informacija.
Pateikta informacija yra
rekomendacinio
pobūdžio.
Priemonės
Pateikčių rengyklė „MS PowerPoint“. Aplankas PRISTATYMAI.
Pratimų ir užduočių komentarai
Lektorius gali laisvai parinkti ir kitą užduotį. Visų pratimų atlikimo technologija pateikta
klausytojams skirtoje medžiagoje.
3.3. Pateikties pristatymas
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti kaip komentuoti ir demonstruoti pateiktį.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Lektorius supažindina dalyvius su pastabų
paskirtimi, įrašymo tvarka. Kartu pabando įterpti
pastabas, dalyviai atlieka 3.15 ir 3.16 pratimus.
Skaidrių numeracija ir
rašybos tikrinimas.
Perskaityti IV
SKYRIAUS 3.3
skyrelį.
Papildyti savo
bibliotekos
pristatymą.
Aptariamas skaidrių demonstravimo galimybės.
Klausytojai atlieka 3.17 užduotį.
Aptariamas skaidrių spausdinimo galimybės.
Dialogo langas Print ir paaiškinamos pagrindinės
nuostatos. Aptariama skaidrių slėpimas, jo
paskirtis. Klausytojai atlieka 3.18 užduotį.
Auditorijoje aptariama klausytojų medžiagos
dalyje Papildoma informacija pateikta
informacija.
Skaidrių rūšiuotuvo
(Slide Sorter) paskirtis.
Priemonės
Pateikčių rengyklė „MS PowerPoint“. Aplankas PRISTATYMAI.
Pratimų ir užduočių komentarai
Visų pratimų atlikimo technologija pateikta klausytojams skirtoje medžiagoje. Lektorius gali
laisvai parinkti ir kitą užduotį. Klausytojai gali visai auditorijai pristatyti savo sukurtas pateiktys.
39
V. INTERNETAS
6 auditorinės val. ir 10 savarankiško mokymosi val.
Programos dalyvio žinios ir supratimas:
Apibūdina interneto sąvoką ir jo teikiamas paslaugas.
Apibūdina kompiuterio adreso tinkle sąvoką.
Žino internetinio adreso struktūrą.
Apibūdina naršyklės, paieškos sistemos ir paieškos katalogo sąvokas.
Apibūdina žiniatinklinio pašto ir pašto programos skirtumus ir panašumus;
Apibūdina pokalbių svetainės, pokalbių programos,, tinklaraščio, forumo sąvokas bei
žino jų paskirtį.
Programos dalyvio gebėjimai:
Geba nustatyti kompiuterio adresą tinkle.
Geba naudotis naršyklėmis, paieškos sistemomis ir paieškos katalogais;
Susikuria elektroninio pašto dėžutę ir geba naudotis elektroninio pašto teikiamomis
paslaugomis
Atsisiunčia pokalbių programą, įdiegia ją į kompiuterį ir geba ja naudotis.
Susikuria asmeninį tinklaraštį, dalyvauja forumų diskusijose.
1. Pagrindinės interneto paslaugos
(1 auditorinė val. ir 2 savarankiško mokymosi val.)
1.1. Interneto veikimo principai
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti su interneto sąvoka, kompiuterio prijungimo prie interneto būdais;
Apibūdinti pagrindinius veiksmus, atliekamus jungiant kompiuterį prie interneto.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Diskusija su kursų dalyviai (kursantais) apie jų
darbo patirtį internete.
Perskaityti V
SKYRIAUS 1.1
skyrelį.
Supažindinti kursantus su medžiaga, jos
struktūra bei duoti patarimus, kaip skaityti ir
dirbti su šia medžiaga.
Interneto sąvokos
vartojimą, kompiuterio
jungimo prie interneto
būdus, kompiuterio
adresą tinkle (IP adresas).
Atlikti auditorijoje 1.1.1 ir 1.1.2 užduotis.
Priemonės
Kompiuteris su įvairiais išoriniais įrenginiais.
Pratimų ir užduočių komentarai
Klausimų paskirtis (1.1 ir 1.2 užduotys) – sužadinti kursantų mąstymą, skatinti išsakyti
savo nuomonę.
1.2. Interneto paslaugos
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti su internete teikiamomis paslaugomis
Įvardinti interneto teikiamų paslaugų privalumus ir trūkumus.
40
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Supažindinama su interneto teikiamomis
paslaugomis.
Žiniatinklio, serverio,
hiperteksto, elektroninio
pašto, rinkmenų
siuntimo, pokalbių
internete, internetinių
parduotuvių sąvokas.
Perskaityti V
SKYRIAUS 1.2
skyrelį.
Atlikti 1.2.3
užduotį.
Rekomenduojama diskusija apie interneto
teikiamas paslaugas, kuriomis naudojasi
kursantai. Siūloma savarankiškai pasidomėti apie
interneto teikiamas paslaugas, kurios nebuvo
įvardintos diskusijų metu.
Interneto teikiamų
paslaugų privalumus ir
trūkumus.
Rekomenduoti savarankiškai atlikti 1.2.3
užduotį.
Priemonės
Kompiuteris, prieiga prie interneto.
Pratimų ir užduočių komentarai
Diskusijos skatina pasidalinti savo bei artimų žmonių patirtimi, skatiną mąstymą.
Užduoties paskirtis (1.2.3 Užduotis) - gebėjimo iš gausaus informacijos kiekio atrinkti
naudingiausią lavinimas.
1.3. Interneto adresai
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti su interneto tinklalapių adresų struktūra;
Paanalizuoti žinomų tinklalapių adresų struktūrą.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Supažindinama su interneto tinklalapių adresų
struktūra
Tinklalapio adreso,
domeno, URL adreso
sąvoką
Perskaityti V
SKYRIAUS 1.3
skyrelį.
Savarankiškai
atlikti 1.3.1 užduotį. Rekomenduojama išanalizuoti kelis žinomų
kursantams tinklalapių adresų struktūrą.
Savarankiškai atlikti 1.3.1 užduotį.
Priemonės
Kompiuteris, prieiga prie interneto.
Pratimų ir užduočių komentarai
Užduoties paskirtis (1.3.1 Užduotis) – žinių įtvirtinimui.
2. INTERNETO NARŠYKLĖS
(2 auditorinės val. ir 3 savarankiško mokymosi val.)
41
2.1.Naršyklių apžvalga
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti su interneto naršyklės sąvoka, naršyklės lango elementais ir atliekamais
veiksmais;
Pateikti kelių naršyklių pavyzdžių.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Supažindinama su interneto naršyklės sąvoka. Perskaityti V
SKYRIAUS 2.1.
skyrelį.
Atlikti 2.1.1
užduotį.
Pristatyti kursantams bent tris naršykles: Internet
Explorer, Mozilla Firefox ir Opera. Supažindinti su
naršylių lango elementais ir atliekamais veiksmais.
Naršyklių panašumus
ir skirtumus.
Savarankiškai atlikti 2.1.1 užduotį.
Priemonės
Kompiuteris, prieiga prie interneto.
Pratimų ir užduočių komentarai
Lektoriui suteikiama galimybė pasirinkti pristatyti kursantams ir kitas naršykles, pvz.
Chrome naršyklę.
2.2.Darbo su naršykle pradžia
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti su naršyklės lango struktūra;
Išmokyti naudotis naršykle.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Kursantai mokomi atlikti šiuos veiksmus:
Iškviesti naršyklės langą;
Surinkti tinklalapių adresų eilutėje
tinklalapių adresus;
Naudotis naršyklės priemonių juostos
elementais;
Išmokti naudotis keliomis naršyklės
kortelėmis, keliais naršyklės langais.
Naršyklių elementų
išdėstymo tvarką,
kelių naršyklės
kortelių naudojimą
vietoj kelių naršyklės
langų naudojimo
patogumą.
Perskaityti V
SKYRIAUS 2.2.
skyrelį.
Atlikti 2.2.2
užduotį.
Rekomenduojama auditorijoje atlikti 2.2.1 užduotį, o
ir 2.2.2 užduotis - savarankiškai.
Priemonės
Kompiuteris, prieiga prie interneto.
Pratimų ir užduočių komentarai
Užduoties paskirtis (2.2.2 Užduotis) – įgūdžių įtvirtinimui.
2.3.Paieškos sistemos ir katalogai
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti su įvairiais informacijos paieškos būdais;
42
Supažindinti su paieškos sistemos ir paieškos katalogo sąvokomis, jų paskirtimi,
panašumais ir skirtumais;
Išmokyti atlikti paiešką paieškos sistemose;
Išmokyti atlikti paiešką paieškos kataloguose;
Supažindinti su Google teikiamomis teksto ir tinklalapių vertimo paslaugomis.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Supažindinama su informacijos paieškos būdais,
paieškos sistemos ir paieškos katalogo sąvokomis.
Paieškos sistemos
ir paieškos
katalogo
skirtumus ir
panašumus.
Perskaityti V
SKYRIAUS 2.3.
skyrelį.
Rekomenduojama atlikti auditorijoje 2.3.1. užduotį. Atlikti 2.3.2
užduotį.
Padiskutuokite, ar kursantai naudojasi Google
teikiamomis paslaugomis. Ar naudojasi teksto ir
tinklalapių vertimo galimybe?
Teksto vertimas
gali būti
netikslus.
Rekomenduojama atlikti auditorijoje 2.3.3 ir 2.2.4.
užduotis.
Padiskutuokite, apie paieškos kataloguose naudą? Ar jie
reikalingi, jei yra paieškos sistemos?
Atlikti 2.3.5
užduotį.
Priemonės
Kompiuteris, prieiga prie interneto.
Pratimų ir užduočių komentarai
Diskusijų paskirtis – išsiaiškinti kursantų paieškos sistemų naudojimo patirtį, automatinių
kalbos vertimo įrankių privalumus ir trūkumus, paieškos katalogų naudą.
Užduočių paskirtis (2.3.1, 2.3.2, 2.3.4 užduotys) – žinių praktiniam panaudojimui.
2.4. Paieškos būdai. Aktualios mokyklos bendruomenei informacijos paieška
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti su informacijos paieškos būdais;
Pasiūlyti apsilankyti Lietuvos bibliotekų kataloguose internete bei Švietimo portale.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Supažindinama su informacijos paieškos būdais.
Pateikiama Lietuvos bibliotekų katalogų internete
adresų.
Mokyklos
bendruomenei
aktualios
informacijos internete
gausą.
Perskaityti V
SKYRIAUS 2.4.
skyrelį.
Rekomenduojama padiskutuoti, kur kursantai ieško
mokyklos bendruomenei aktualios informacijos.
Rekomenduojama padiskutuoti apie elektroninius
dienynus.
Elektroninių dienynų
trūkumai ir
privalumai.
43
Rekomenduojama auditorijoje atlikti 2.4.1užduotį.
Užduoties rezultatai aptariami auditorijoje.
Rekomenduojama savarankiškai atlikti 2.4.2
užduotį.
Atklikti 2.4.2
užduotį.
Priemonės
Kompiuteris, prieiga prie interneto.
Pratimų ir užduočių komentarai
Diskusijų paskirtis (2.2.2 Užduotis) – patirties ir žinių pasidalijimui.
2.5. Adresynas
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti su naršyklės adresyno sąvoka, jo paskirtimi ir nauda;
Išmokyti kurti adresyną.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Supažindinama su naršyklės adresyno sąvoka, jo
paskirtimi.
Adresyno naudą Perskaityti V
SKYRIAUS 2.5.
skyrelį.
Rekomenduojama padiskutuoti apie adresyno
naudojimą bei auditorijoje atlikti 2.5.1 užduotį.
Priemonės
Kompiuteris, prieiga prie interneto.
Pratimų ir užduočių komentarai
Užduoties paskirtis (2.5.1 Užduotis) – žinių panaudojimas praktinėje veikloje.
3. Elektroninis paštas
(2 auditorinės val. ir 3 savarankiško mokymosi val.)
3.1. Elektroninio pašto programos
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti su elektroninio pašto naudojimo būdais;
Supažindinti su elektroninio pašto programos, pašto dėžutės, elektroninio laiško
sąvokomis.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Supažindinama su elektroninio pašto naudojimo
būdais. Pateikiama pavyzdžių.
Elektroninio pašto ir
jo būdų trūkumus ir
privalumus.
Perskaityti V
SKYRIAUS 3.1.
skyrelį.
44
Rekomenduojama padiskutuoti apie kursantų patirtį
naudojant elektroninį paštą. Kokius būdus jie
rinkosi? Kodėl? Kokius žino žiniatinklius, kuriuose
teikiamos elektroninio pašto paslaugos?
Priemonės
Kompiuteris, prieiga prie interneto.
Pratimų ir užduočių komentarai
Diskusijos paskirtis – elektroninio pašto naudojimo patirties ir žinių pasidalijimas.
3.2. Žiniatinklinis paštas
Mokymo uždaviniai:
Susipažindinti su elektroninio pašto adreso sandara;
Išmokyti sukurti pašto dėžutę žiniatinklyje;
Susipažindinti su pašto dėžutės aplinka, jos funkcijomis.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Susipažindinama su elektroninio pašto adreso
sandara.
Elektroninio pašto
adresas - tai nėra
tinklalapio adresas.
Perskaityti V
SKYRIAUS 3.2.
skyrelį.
Neturintiems elektroninio pašto dėžutės
kursantas patariama atlikti 3.2.1 užduotį
auditorijoje.
Supažindinama su elektroninio pašto dėžutės
funkcijomis.
Priemonės
Kompiuteris, prieiga prie interneto.
Pratimų ir užduočių komentarai
Užduoties paskirtis (3.2.1 užduotis)– susipažinti su elektroninio pašto dėžutės funkcijomis ir
aplinka.
3.3. Laiškų rašymas ir siuntimas
Mokymo uždaviniai:
Išmokyti išsiųsti, perskaityti, persiųsti, atsakyti į elektroninius laiškus;
Išmokyti išsiųsti, perkaityti elektroninį laišką su priedu (prisegtu failu).
Susipažindinti su patarimais, kaip rašyti elektroninį laišką.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
45
Mokoma išsiųsti, perskaityti, persiųsti, atsakyti į
elektroninius laiškus
Elektroninio laiško
persiuntimą keliems
asmenims, laiško
kopijos siuntimą.
Perskaityti V
SKYRIAUS 3.3.
skyrelį.
Mokoma išsiųsti, perkaityti elektroninį laišką su
priedu (prisegtu failu).
Rekomenduojama atlikti 3.3.1 užduotį auditorijoje.
Susipažindinti su patarimais, kaip rašyti elektroninį
laišką.
Priemonės
Kompiuteris, prieiga prie interneto.
Pratimų ir užduočių komentarai
Užduoties paskirtis (3.3.1 užduotis)– darbo su elektroninio pašto teikiamomis paslaugomis
įgūdžių įtvirtinimas.
3.4. Elektroninis paštas ir saugumas
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti kursantus, kaip saugiai naudotis interneto teikiamomis paslaugomis.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Supažindinti kursantus, kaip saugiai
naudotis interneto teikiamomis
paslaugomis. Pateikti patarimus, kaip
išvengti nemalonių situacijų.
Sukčiavimo, priekabiavimo,
neteisėtą duomenų pasisavinimo
galimybes.
Virusų plitimą elektroniniais
laiškais.
Asmeninės informacijos
saugojimą ir neskelbimą
internetinėje erdvėje.
Perskaityti V
SKYRIAUS
3.4. skyrelį.
Rekomenduojama padiskutuoti apie
kursantų patirtį naudojantis saugiai
interneto teikiamomis paslaugomis.
Kada ir kur galima kreiptis, jei
internete susidūrė su netinkamu
turiniu, priekabiavimu ar duomenų
pasisavinimu.
Priemonės
Kompiuteris, prieiga prie interneto.
Pratimų ir užduočių komentarai
Diskusijos paskirtis – saugaus interneto naudojimo žinių bei patirties pasidalijimas.
4. Pokalbiai ir bendravimas internete
(1 auditorinė val. ir 2 savarankiško mokymosi val.)
4.1. Pokalbių ir bendravimo internete programos
46
Mokymo uždaviniai:
Susipažindinti su pokalbių ir bendravimo programomis, jų paskirtimi, privalumais ir
trūkumais.
Išmokyti įdiegti pokalbių programą kompiuteryje ir ja naudotis.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Susipažindinama su pokalbių ir bendravimo
programomis, jų paskirtimi.
Pokalbių ir
bendravimo
programų privalumus
ir trūkumus.
Perskaityti V
SKYRIAUS 4.1.
skyrelį.
Rekomenduojama auditorijoje atlikti 4.1.1 ir 4.1.2
užduotis.
Priemonės
Kompiuteris, prieiga prie interneto.
Pratimų ir užduočių komentarai
Užduoties paskirtis (4.1.2 užduotis) – išmokyti įdiegti pokalbių ir bendravimo programą,
naudotis jos funkcijomis.
4.2. Pokalbių svetainės, forumai, bendradarbiavimo aplinkos, tinklaraščiai
Mokymo uždaviniai:
Susipažindinti su pokalbių svetainių, bendravimo ir bendradarbiavimo aplinkų, tinklaraščių
sąvokomis, jų paskirtimi, trūkumais ir privalumais.
Išmokyti susikurti tinklaraštį.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Susipažindinama su pokalbių svetainių,
bendravimo ir bendradarbiavimo aplinkų,
tinklaraščių sąvokomis, jų paskirtimi.
Pokalbių svetainių,
bendravimo ir
bendradarbiavimo
aplinkų, tinklaraščių
privalumus ir
trūkumus.
Perskaityti V
SKYRIAUS 4.2.
skyrelį.
Rekomenduojama auditorijoje atlikti 4.2.1 ir 4.2.2
užduotis.
Rekomenduojama savarankiškai atlikti 4.2.3
užduotį.
Atlikti 4.2.3
užduotį.
Priemonės
Kompiuteris, prieiga prie interneto.
Pratimų ir užduočių komentarai
Užduoties paskirtis (4.2.1 užduotis) – patirties apie lankymąsi forumuose, bendravimo ir
bendradarbiavimo aplinkose, tiklaraščių rašymo patirtį.
47
Užduoties paskirtis (4.2.2. užduotis) – gebėti sukurti tinklaraščio straipsnį ir naudojantis
paieškos sistemomis rasti savo bei kolegų tinklaraščių straipsnius.
ATSAKYMAI
Kas yra internetas? Išvardinkite interneto teikiamas paslaugas.
Internetas – tai pasaulinis kompiuterių tinklas. Jo teikiamos paslaugos: informacijos teikimas,
dalinimasis, kaupimas, bendravimui ir bendradarbiavimui skirtos paslaugos, elektroninės
bankininkystės, elektroninių parduotuvių paslaugos.
Ką vadiname naršyklę? Kokia jos paskirtis? Pateikite naršyklių pavyzdžių.
Naršykle vadinama programa, skirta naršymui po internetą. Naršylių pavyzdžiai: Internet Explorer,
Mozilla Firefox, Opera .
Išvardinkite paieškos sistemos ir paieškos kataloguose skirtumus?
Paieškos sistemos ir paieškos kataloguose pagrindinis skirtumas toks, kad paieškos sistema gali
ieškoti informacijos nežinodama tinklalapių adresų, o paieškos kataloguose informacija sudėta
pagal kategorijas.
Išvardinkite elektroninio pašto naudojimosi būdus.
Elektroninio pašto naudojimo būdai: žiniatinklinis - kai paslauga prieinama per interneto naršykles,
paprastasis – kai pašto programa yra kompiuteryje (pašto programos naudojimui nereikalinga
naršyklė).
Kokia yra elektroninio pašto adreso struktūra?
Pasirinktas vartotojo vardas , eta simbolis, pašto paslaugą teikiančio žiniatinklio pavadinimas.
Kokius veiksmus galite atlikti elektroninė pašto dėžutėje?
Skaityti, rašyti, siųsti, persiųsti, elektroninius laiškus, išsiųsti dokumentus, kataloguoti elektroninius
laiškus, kaupti elektroninius adresus adresų knygelėje.
Ką vadiname pokalbių ir bendravimo programomis? Pateikite pavyzdžių.
Pokalbių programos – tai programos, kurios suteikia galimybę bendrauti realiu laiku. Pavyzdžiai:
Skype, MSN Messenger, ICQ, Yahoo! Messenger.
Ką vadiname tinklaraščiu?
Tinklaraštis – tai specialus tinklalapis, kuriame asmenys gali skelbti savo mintis, patirtį, įvykius,
pasiekimus ar straipsnius, kuriuos gali perskaityti ir komentuoti kiti interneto vartotojai.
IV. INFORMACINĖS KULTŪROS UGDYMAS
4 auditorinės val. ir 4 savarankiško mokymosi val.
Programos dalyvio žinios ir supratimas:
Apibūdina gebėjimų, ugdymo, mokyklos kultūros ir informacinės kultūros sąvokas.
Žino kokios informacinės priemonės turėtų būti mokyklos bibliotekoje.
Apibūdina veiksnius formuojančius mokyklos kultūrą.
Žino mokyklų bibliotekoms keliamus reikalavimus.
Žino informacinių gebėjimų ugdymo modelius.
Programos dalyvio gebėjimai:
Apibūdina bibliotekos funkcijas.
Geba apibrėžti bibliotekos įtaką formuojant mokyklos kultūrą.
Geba kvalifikuotai ieškoti informacijos internete.
Naudoja informacines technines priemones savo darbe.
Taiko informacinių gebėjimų ugdymo modelius.
1. Mokyklos kultūra. Bibliotekos vaidmuo formuojant mokyklos kultūrą.
. (1 auditorinė val. ir 1 savarankiško mokymosi val.)
48
Mokymo uždaviniai:
Aptarti pagrindines sąvokas.
Supažindinti su pagrindiniais veiksniais formuojančiais mokyklos kultūrą.
Apibūdinti bibliotekos vaidmenį formuojant mokyklos kultūrą.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Aptariamos sąvokos: kultūra, ugdymas.
Apsvarstomas ugdymo ir kultūros ryšys.
Atlikti 6.2
užduotį.
Apibūdinti mokyklos kultūros sąvoka. Aptarti
mokyklos kultūros svarbą, mokyklos kultūros
plėtrai svarbius ryšius.
Mokyklos kultūros svarba
ugdymui, ryšių,
bendradarbiavimo svarba
mokyklos kultūrai.
Aptarti mokyklos bibliotekos vaidmenį plėtojant
mokyklos kultūrą.
Bibliotekos svarba
mokyklos kultūros
ugdymui, mokytojų ir
bibliotekininkų
bendradarbiavimas siekiant
bendrų tikslų.
Atlikti auditorijoje 6.1 užduotį. Rekomenduoti
6.2 užduotį atlikti auditorijoje savarankiškai.
Aptarti savarankiškai atliktą 6.2 užduotį,
pasiūlyti pasidalinti patirtimi su kolegomis.
Priemonės
Kompiuteris, popieriaus lapai, rašymo priemonės.
Pratimų ir užduočių komentarai
Klausimų paskirtis (6.1 užduotis) – sužadinti kursantų mąstymą, skatinti išsakyti savo
nuomonę, mokytis diskutuoti išklausant kitą.
Klausimų (6.1 užduotis) komentarai:
o Koks kultūros ir ugdymo ryšys?
Ugdymo procese kultūros vertybėmis remiamasi rengiant augančias kartas kultūros plėtotės
darbui. Pagal kultūros vertybes formuojamas ugdytinių elgesys, asmenybė.
o Kaip apibrėžiama mokyklos kultūra?
Mokyklos kultūra – transcendentinių (filos. esantis anapus kokios nors sferos, anapus
pasaulio; neprieinamas patyrimui), socialinių, etinių, akademinių ir pedagoginių vertybių, normų ir
tradicijų visuma, kurios laikosi visa besimokanti bendruomenė. Mokyklos kultūrą nusako vertybės
ir simboliai, tradicijos ir papročiai, įsitikinimai ir bendri siekiai, kuriuos suvokia jos bendruomenė,
taip pat filosofija, politika.
o Kokie veiksniai formuoja mokyklos kultūrą?
Ryšiai su tėvais, bendradarbiavimas su kitomis švietimo įstaigomis, ryšiai su kultūrinėmis
organizacijomis.
o Koks yra mokyklos bibliotekos vaidmuo formuojant mokyklos kultūrą?
Mokyklos biblioteka rengia ir vykdo skaitymo programas ir kultūrinius renginius, dalyvauja
rengiant ir įgyvendinant projektus, ugdo moksleivių informacinius įgūdžius.
Papildomi šaltiniai
Terminų ir sąvokų taisyklingumą galima pasitikrinti:
9. Jovaiša L. Enciklopedinis edukologijos žodynas. – V., 2007.
10. Tarptautinių žodžių žodynas. – V., 2005.
49
2. Informacinė kultūra. palanki informacinė mokymosi aplinka mokykloje
(2auditorinės val. ir 2 savarankiško mokymosi val.)
2.1. Bibliotekos vaidmuo kuriant palankią mokymosi aplinką mokykloje. Bibliotekininko
kompetencija.
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti su pagrindinėmis sąvokomis.
Supažindinti su pagrindiniais informacinės kultūros aspektais.
Aptarti bibliotekos vaidmenį ir bibliotekininko kompetenciją formuojant palankią
informacinę mokymosi aplinką mokykloje.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Supažindinama su informacinės kultūros ir
informacinės visuomenės sąvokomis. Aptariama,
kokiais aspektais nusakoma informacinė kultūra ir ką
apima ši sąvoka. Kursantai atsako į 6.3 užduotyje
pateiktus klausimus.
Aptariama kokias funkcijas vykdo mokyklos
biblioteka ir kokių žinių bei gebėjimų tikimasi iš
mokyklos bibliotekininko kuriant palankią mokymosi
aplinką mokykloje. Kursantai atsako į 6.4 užduotyje
pateiktus klausimus.
Paaiškinti kokiuose
dokumentuose
apibrėžiamos
bibliotekos funkcijos
bei bibliotekininko
kompetencija..
Užduočių komentarai
Klausimų paskirtis – sužadinti kursantų mąstymą, skatinti išsakyti savo nuomonę.
Klausimų (6.3 užduotis) komentarai:
o Kaip apibūdinama informacinė kultūra?
Informacinė kultūra - tai visos visuomenės kultūros dalis, jos atributas. Tai žinių kaupimas,
mokėjimas jas apdoroti, perduoti.
o Kokias žinias ir gebėjimus apima informacinės kultūros sąvoka?
esminių informatikos žinių sistemos išmanymą bei gebėjimą taikyti šias žinias
pažinimui ir kūrybai;
gebėjimus taisyklingai vartoti pagrindinius informatikos terminus, suvokti jų prasmę,
aiškiai ir argumentuotai dėstyti savo mintis žodžiu ir raštu;
informatikos priemonių raidos ir įtakos bendrajai žmonijos kultūros raidai suvokimą;
įgūdžius sumaniai, tvarkingai, teisėtai ir pagrįstai naudotis informatikos techninėmis
priemonėmis bei metodais, visuomeniniais pasikeitimo informacijos būdais;
gebėjimą nuosekliai logiškai mąstyti bei kūrybiškai improvizuoti;
nuostatą nuolat tobulinti savo informacinės veiklos pobūdį ir stilių.
Klausimų (6.4 užduotis) komentarai:
o Kokias informacines ir edukacines funkcijas vykdo mokyklos biblioteka?
komplektuojamas, tvarkomas, saugomas ir populiarinamas fondas,
teikiamos informacinės paslaugos, susijusios su ugdymo procesu;
ugdomi mokinių informaciniai gebėjimai;
teikiama pagalba pedagogams įgyvendinant ugdymo planus;
sudaromos sąlygos savarankiško mokymosi kokybei gerinti;
mokiniai rengiami tapti visą gyvenimą trunkančio mokymosi proceso dalyviais.
o Kokių žinių ir gebėjimų tikimasi iš mokyklos bibliotekininko?
50
dirbti su bibliotekoms reikalinga programine įranga, parengti ją darbui;
naudotis kompiuteriniais informacijos ištekliais;
kvalifikuotai naudotis interneto paslaugomis;
naudotis elektroniniais leidiniais (knygomis, žurnalais, žodynais, enciklopedijomis ir t.
t.)
naudoti IKT kasdieniniame bibliotekos darbe;
sistemingai ugdyti savo ir mokyklos bendruomenės informacinę kultūrą.
Papildomi šaltiniai
1. http://terminu.zodynas.info // Tarptautinių žodžių žodynas
2. http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/isakymai/01_982.htm // Mokyklos bibliotekos
koncepcija
3. IFLA/UNESCO gairės mokyklų bibliotekoms. - V., 2004.
2.2. Bibliotekų techninė ir programinė įranga.
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti su dokumentais reglamentuojančiais bibliotekų techninį aprūpinimą.
Suteikti žinių apie bibliotekų techninę įrangą.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Paaiškinama kaip skirstomos informacinės
priemonės. Kursantams siūloma atlikti 6.5 užduotį.
Atlikti 6.5 užduotį
Kursantai supažindinami su Mokyklų
aprūpinimo standartuose pateikiamais reikalavimais
mokyklų bibliotekoms. Kursantams siūloma
savarankiškai atlikti 6.6 užduotį. Aptariama, ar
bibliotekos atitinka nustatytus standartus.
Atlikti 6.6 užduotį
Užduočių komentarai
Visos užduotys pateikiamos kursantams skirtoje medžiagoje.
2.3. Bibliotekos fondo formavimas atsižvelgiantį ugdymo procesą ir mokyklos
bendruomenės poreikius
Mokymo uždaviniai:
Sužinoti koks turėtų būti mokyklos bibliotekos fondas.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Aptarti kokia veikla galėtų užsiimti
moksleiviai mokyklos bibliotekoje ir iš ko turėtų
būti sudarytas mokyklos bibliotekos fondas. Atsakyti
į 6.7 užduotyje pateiktus klausimus.
Užduočių komentarai
Atsakant į klausimus kursantai galėtų naudotis ir skyrelyje 2.2 pateiktomis lentelėmis.
Klausimų (6.7 užduotis) komentarai:
o Pasvarstykite kokia veikla galėtų užsiimti moksleiviai mokyklos bibliotekoje?
tradicinių namų darbų ruošimas;
projektų rengimas, sudėtingų užduočių atlikimas;
51
informacijos paieška ir naudojimasis informacija;
informacijos ir įvairių darbų rengimas pristatyti mokytojui ir mokslo draugams.
o Kaip turėtų būti sudarytas mokyklos bibliotekos fondas?
Mažiausiai 60 procentų fondo turėtų sudaryti programinė ir šakinė literatūra. Be to
mokyklos biblioteka turėtų įsigyti laisvalaikio tikslams skirtos medžiagos, tokios kaip populiarūs
romanai, muzikos įrašai, kompiuteriniai žaidimai, vaizdo kasetės, žurnalai ir plakatai.
o Kaip kaupiami ir tvarkomi skaitmeniniai informacijos ištekliai?
Visi gauti dokumentai, išskyrus specialiai mainų fondui įsigytus, iš karto po priėmimo
antspauduojami tam tikslui skirtu spaudu, kuriame nurodytas bibliotekos pavadinimas. Spaudas
dedamas ant vaizdajuosčių, kompaktinių diskų, garsajuosčių, mikrofilmų įdėklų ir lankstukų,
esančių įdėklo viduje.
Kiekvieno dokumento egzemplioriaus antraštiniai duomenys ir kainos įrašomi į bibliotekos
fondo inventoriaus knygą, o duomenys apie dokumentų gavimą įrašomi į bibliotekos fondo
bendrosios apskaitos knygą.
2.4. Kompiuterinės mokymo priemonės. Mokymo(si) svetainės
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti su portale emokykla.lt siūlomais mokymo(si) ištekliais.
Išbandyti portalo galimybes.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Paaiškinti kursantams, kodėl bibliotekininkai
patys turi išmokti naudotis portalu emokykla.lt.
Drauge su kursantais peržvelgti emokykla.lt
svetainės turinį. Pasiūlyti savarankiškai atlikti 6.8
užduotį
Atlikti 6.8 užduotį
Užduočių komentarai
Visos užduotys pateikiamos kursantams skirtoje medžiagoje.
3. Informacinių gebėjimų ugdymo (informacinių problemų sprendimo) modeliai.
(1auditorinė val. ir 3 savarankiško mokymosi val.)
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti su pagrindinėmis sąvokomis.
Išaiškinti informacinių gebėjimų ugdymo svarbą.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Supažindinti kursantus su gebėjimų,
informacinio raštingumo bei informacinių gebėjimų
sąvokomis, aptarti jų ugdymo svarbą. Atlikti 6.9
užduotį
Paaiškinti su kokiomis
problemomis susiduria
moksleiviai savarankiškai
atlikdami darbus.
Užduočių komentarai
Klausimų (6.10 užduotis) komentarai:
o Kaip apibrėžiamas gebėjimas?
52
Gebėjimas – fizinė ar psichinė galia atlikti tam tikrą veiksmą, veiklą, poelgį; mokėjimo
prielaida ir padarinys.
o Kaip apibrėžiamas informacinis raštingumas?
Informacinis raštingumas apibrėžiamas kaip gebėjimų visuma, būtina individams suvokti
informacijos reikmę, aptikti, vertinti ir veiksmingai naudoti reikiamą informaciją.
o Kaip apibrėžiami informaciniai gebėjimai?
Informaciniai gebėjimai – tai gebėjimas apdoroti informaciją, t. y. susirasti ją bet kokiu
pavidalu, susisisteminti informaciją pagal svarbą, išsirinkti fragmentus, sutvarkyti, rezultatus
pateikti tinkamiausia forma.
o Su kokiomis problemomis susiduria mokiniai atlikdami savarankiškus darbus?
Mokiniai dažnai nesugeba tiksliai apibrėžti užduoties;
Menki informacinės paieškos įgūdžiai;
Sunkiai daro išvadas, apibendrinimus.
Papildomi šaltiniai
1. Herring J. E. Informacinių įgūdžių ugdymas mokykloje. – V., 1998.
2. Jovaiša L. Enciklopedinis edukologijos žodynas. – V., 2007
3. Informacinių technologijų naudojimo edukologiniai aspektai : pedagogų
kompiuterinio raštingumo standartas: edukologinė dalis. – V., 2002.
3.1. Informacinių gebėjimų modelis PLUS.
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti kursantus su vienu iš informacinių gebėjimų ugdymo modelių.
Aptarti informacinių gebėjimų ugdymo modelio PLUS komponentus.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Supažindinti kursantus su J. Heringo siūlomu
informacinių gebėjimų apibrėžimu. Paaiškinti, kokie
etapai sudaro modelį PLUS.
Smulkiau panagrinėti, kokių gebėjimų reikia
kiekviename etape. Atlikti 6.10 užduotį
Paaiškinti, kokios
problemos kyla
moksleiviams
kiekviename
savarankiško darbo
etape.
Užduočių komentarai
Klausimų (6.11 užduotis) komentarai:
o Kaip J. Herringas apibrėžia informacinius gebėjimus?
Informaciniai gebėjimai – tai gebėjimai kuriais mokiniai naudojasi tam, kad susidarytų
informacijos, sąvokų ir idėjų tikslą, o turėdami tikslą sugalvotų, kaip efektyviau tuos gebėjimus
pritaikyti.
o Kas sudaro informacinių gebėjimų ugdymo modelį PLUS?
Jameso Herringo sukurtą informacinių gebėjimų ugdymo modelį PLUS sudaro:
Tikslas (Purpose) – tyrimo ir užduoties tikslo nustatymas;
Vieta (Location) – su tikslu susijusių svarbiausių informacijos šaltinių radimas;
Panaudojimas (Use) – informacijos ir idėjų atranka ar atmetimas,
informatyvusis skaitymas, konspektavimas ir darbo pristatymas (pateikimas);
53
Savęs vertinimas (Self-evaluation) – savo darbo – informacinių gebėjimų
užduotims atlikti įvertinimas ir mokymasis ateities labui.
Papildomi šaltiniai
1. Herring J. E. Informacinių įgūdžių ugdymas mokykloje. – V., 1998
2. Informacinių technologijų naudojimo edukologiniai aspektai: pedagogų kompiuterinio
raštingumo standartas: edukologinė dalis. – V., 2002
3.2. Informacinių gebėjimų ugdymo modelis BIG6 (Didysis šešetas)
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti kursantus su informacinių gebėjimų ugdymo modeliu BIG6.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
Paaiškinti kursantams kokie etapai sudaro
BIG6 modelį, kur jis taikomas. Žinių įtvirtinimui
pasiūlyti atsakyti į užduotyje 6.11 pateiktus
klausimus.
Užduočių komentarai
Klausimų (6.11 užduotis) komentarai:
o Iš kokių etapų susideda informacinių gebėjimų ugdymo modelis BIG6?
o Užduoties apibrėžimas;
o Informacijos paieškos strategijos;
o Informacijos suradimas ir prie jos priėjimas;
o Informacijos vertinimas ir išskyrimas;
o Sintezė bei produkto pristatymas;
o Produkto ir proceso vertinimas.
o Kur naudojamas modelis BIG6?
Šis modelis sėkmingai naudojamas įvairiuose seminaruose, kur studijuojami informacinių
gebėjimų ugdymo, informacinių problemų sprendimo, informacijos technologijų taikymo ugdymo
procese, mokymo ir mokymosi strategijos, naujas mokytojo vaidmuo informacijos amžiaus
mokykloje, projektų metodas.
Papildomi šaltiniai
1. Herring J. E. Informacinių įgūdžių ugdymas mokykloje. – V., 1998
2. Informacinių technologijų naudojimo edukologiniai aspektai: pedagogų kompiuterinio
raštingumo standartas: edukologinė dalis. – V., 2002
3.3. Informacinių gebėjimų ugdymo modelis EXIT
Mokymo uždaviniai:
Supažindinti kursantus su informacinių gebėjimų ugdymo modeliu EXIT.
Siūloma veikla
Auditorijoje Savarankiškai
Paaiškinti Akcentuoti
54
Panagrinėti su kursantais informacinių gebėjimų
ugdymo modelio EXIT pakopas ir klausimus.
Pasiūlyti atsakyti į užduotyje 6.12 pateiktus
klausimus.
Paaiškinti
kursantams, kad šiuo
metodu kursantai
skatinami galvoti,
apmastyti savo
veiklą.
Žinių įtvirtinimui auditorijoje savarankiškai atlikti
užduotį 6.13.
Atlikti 6.14 užduotį
Viso kurso žinių įtvirtinimui ir patikrinimui atlikti
Užduotį 6.14.
Atlikti 6.14 užduotį
Užduočių komentarai
Klausimų (6.12 užduotis) komentarai:
o Kokios pakopos sudaro informacinių gebėjimų ugdymo modelį EXIT?
Ankstesnių žinių prisiminimas;
Tikslų nustatymas;
Informacijos vietos radimas (turimas omeny informacijos šaltinių nustatymas);
Tinkamos strategijos pritaikymas;
Darbas su tekstu;
Suvokimo stebėjimas;
Konspektavimas;
Informacijos vertinimas;
Atminties gerinimas;
Keitimasis informacija.
o Kam šiame modelyje skiriamas didžiausias dėmesys?
Wray ir Lewiso sudarytame modelyje didžiausias dėmesys skiriamas skaitymui. Mokiniai
skaitydami, apžvelgdami ar klausydami informaciją privalo gerai suvokti medžiagos turinį, susieti jį
su įgytomis žiniomis ir pradiniu tikslu.
Užduoties 6.13 technologija aprašyta kursantams skirtoje medžiagoje. Užduoties tikslas
kursantams geriau įtvirtinti įgytas žinias ir jas praktiškai pritaikyti.
Užduoties 6.14 technologija aprašyta kursantams skirtoje medžiagoje. Lektorius gali siūlyti
atlikti užduotį namuose arba auditorijoje.
Papildomi šaltiniai
1. Herring J. E. Informacinių įgūdžių ugdymas mokykloje. – V., 1998
2. Informacinių technologijų naudojimo edukologiniai aspektai: pedagogų kompiuterinio
raštingumo standartas: edukologinė dalis. – V., 2002