L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 2 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

M2007 m. gruodþio 6�19 d. Nr. 21(377)

5, 7 p. 6, 7 p. 14, 15 p.

Per feljeto-

nus � á

publicisto

kelià

Lietuviø

mokslo

draugijos

ðimtmeèiui

Þengiant

á nano-

elektronikos

erà

2, 3 p. 4, 12 p.

Prof. V. A.

Snieèkus:

prieðintis

plintanèiam

materializmui

Keièiasi

klimatas ir

aplinka

IETUVALOKSLOLIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS

Biochemijos mokslo iððûkiøakivaizdoje

Biochemijos institutas savo 40-metá pa-þymëjo energingai, þvaliai, su keturiasde-ðimtmeèio pasitikëjimu jau padarytais dar-bais, áveiktomis virðukalnëmis. Tikriausiai nemaþiau svarbu ir tikëjimas bûsimaisiais dar-bais. Be jo vargu ar bûtø bent kiek didesnëprasmë dirbti bûtent ðá darbà. Tikriausiainiekas ið Biochemijos institute dirbanèiøjøneabejoja, kad biochemijos moksle, tiek fun-damentiniame, tiek taikomajame, yra ir buskà veikti dar labai ilgus metus. Tuo átikina irlapkrièio 15 d. Biochemijos instituto 40 veik-los metø sukakèiai paþymëti surengta tarp-tautinë mokslinë konferencija Ðiuolaikinësbiochemijos iððûkiai ir galimybës.

Tiesa, iðkilmingiausia jubiliejaus iðkilmiødalis vyko jau kità dienà Verkiø rûmuose.Áspûdingà praneðimà apie Biochemijos ins-tituto ákûrimà ir jo 40 metø veiklà padarë ins-tituto direktorius prof. Valdas Laurinavièius(vadovauja nuo 2004 05 05). Áspûdá sustipri-no ir visø trijø prieð tai buvusiø Biochemijosinstituto direktoriø tarti þodþiai. Pirmoji di-

rektorë prof. habil. dr. Liuda Rasteikienë(vadovavo 1967 01 01 � 1985 12 02) prisimi-në kûrimosi pradþià ir sunkumus, kuriø ki-lo, kai ið instituto moksliniø pajëgø kûrësi irkitos mokslinës institucijos � tuometinis Sà-junginis taikomosios enzimologijos institutas(dabar � Biotechnologijos institutas) beiImunologijos institutas. Antrasis Biotechno-logijos instituto direktorius akad. Juozas Ku-lys (vadovavo 1985 12 02 � 1992 03 26), tau-sodamas visø laikà apsiribojo sveikinimo þo-dþiu, paþadëjæs apie iðgyventus sunkumuspapasakoti, kai bus minimas instituto 50-me-tis. Treèiasis direktorius akad. ValdemarasRazumas (vadovavo 1992 03 26 � 2004 05 05)kalbëjo apie dramatiðkà pirmøjø nepriklau-somybës metø laikotarpá, kai keièiantis san-tvarkoms ir ekonominei Lietuvos padëèiaididþiulës infliacijos sàlygomis mokslo insti-tutai grimzdo á skolas ir kaip juos gelbstintsekësi (arba nesisekë) rasti kalbà su to me-to mûsø valstybës vadovais.

Nukelta á 10 p.Lisabonoje pristatyta Europoskvalifikacijø sàranga

Visai Europai reikðmingasdokumentas

Lapkrièio 26�27 d. Lisabonoje vyko kon-ferencija Mokymosi vertinimas: Europos patir-tis neformaliojo ir formaliojo mokymo pri-paþinimo srityje. Á ðios konferencijos darbo-tvarkæ átrauktas Europos kvalifikacijø sàran-gos pristatymas. Sàrangos kûrimas truko nevienus metus ir ðio proceso rezultatas yra Eu-ropos Parlamente ð. m. spalio 24 d. pirmuo-ju skaitymu patvirtinta Europos Parlamentoir Tarybos rekomendacija dël Europos kvali-fikacijø sàrangos mokymuisi visà gyvenimàkûrimo (angliðkai European QualificationsFramework for Lifelong Learning). Taigi Por-tugalijai ðá pusmetá pirmininkaujant EuroposTarybai priimtas labai svarbus visai EuroposSàjungai dokumentas.

Europos kvalifikacijø sàranga teikiaveiksmingas galimybes palyginti ávairiose ESðalyse ágytas kvalifikacijas. Ne paslaptis, kadnesant tokios sistemos, keliantis á kitas ðalismokytis ar dirbti þmonës susidurdavo su dau-

gybe sunkumø. Ne maþiau sunkumø kilda-vo darbdaviams, mokslo ir studijø instituci-joms, kai tekdavo palyginti atvykëliø þiniasir jø kvalifikacijas. Priëmus Europos kvalifi-kacijø sàrangà, þmonëms sumaþës nepato-gumø iðvykstant mokymosi ar darbo tikslaisá kitas ðalis. Tai � þmoniø judrumà ir naujødarbo vietø kûrimà didinanti galimybë, leng-vinanti jaunimo siekius mokytis ir studijuotiávairiose ES ðalyse.

Priminsime svarbesnius ðio proceso eta-pus. 2005 m. kovo mën. Briuselyje ES Vyriau-sybiø vadovai iðreiðkë pritarimà sukurti Eu-ropos kvalifikacijø sàrangà, taip palaikydamiES ðaliø nariø ðvietimo ir mokslo ministrø re-komendacijas. Plaèios diskusijos vyko tarp ESðvietimo ir mokslo politikos formuotojø, so-cialiniø partneriø, suinteresuotøjø ðaliø irkvalifikacijø sistemø ekspertø visoje Europo-je. 2006 m. rugsëjo 5 d. Briuselyje EuroposKomisija priëmë Europos Parlamento ir Ta-rybos rekomendacijas mokymosi visà gyveni-mà Europos kvalifikacijø sàrangà. Tai vienas

Nukelta á 8 p.

Konferencijos �Mokymosi vertinimas: Europos patirtis neformaliojo ir formaliojo mokymo pripaþinimosrityje� darbo metu Lisabonoje

Savo veiklos keturiasdeðimtmetá mininèio Biochemijos instituto buvæ vadovai ir dabartinis direktorius:akad.  Valdemaras Razumas, prof. Valdas Laurinavièius, prof. Liuda Rasteikienë ir akad. Juozas Kulys

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2 2007 m. gruodþio 6�19 d. Nr. 21(377)APLINKA

Lietuvos þemës ûkio univer-sitete surengta konferencija Ag-roekosistemø tvarumas besikei-èianèio klimato ir aplinkos sàly-gomis. Rengëja � Lietuvosmokslø akademijos Þemës ûkioir miðkø mokslø skyriaus Agro-nomijos sekcija. Praneðimusskaitë ir diskusijose dalyvavoprof. Arûnas Bukantis (Vilniausuniversitetas), prof. RomualdasJuknys (Vytauto Didþiojo uni-versitetas), prof. Remigijus Ozo-linèius ir dr. Vidas Stakënas(Lietuvos miðkø institutas),dr. Sigitas Lazauskas (Lietu-vos þemdirbystës institutas),doc. Pranas Pranaitis ir dokto-rantë Rima Juozaitytë (Lietuvosþemës ûkio universitetas).Prof. R. Juknys savo praneðimesupaþindino su prioritetiniøkrypèiø programa APLIKOM(Antropogeniniø klimato ir ap-linkos pokyèiø kompleksinispoveikis miðkø ir agroekosiste-mø augmenijai), kurios vykdy-mui jis vadovavo 2004�2006metais.

Per konferencijos pertraukàkalbinome Agronomijos sekci-jos vadovà ir vienà konferenci-jos organizatoriø Lietuvos MAnará korespondentà prof. Algir-dà SLIESARAVIÈIØ.

Ledynai � pusiausvyràuþtikrinantis veiksnys

Gerbiamasis Profesoriau, susida-ro áspûdis, kad kaþkam labai reikiaþmonijà nuolat laikyti átampoje ar netbaimëje. Amþiø sandûroje buvomeágàsdinti ið rikiuotës iðeisianèiaiskompiuteriais ir tada þmonija, girdi,atsidurs visiðkame chaose. Nuolatesame bauginami pasaulyje plintan-èiu paukðèiø gripu, kuris gali persi-duoti ir þmonëms � nebûsià jokio ið-sigelbëjimo� Bet kompiuteriai am-þiø sandûroje �neiðprotëjo�, o irpaukðèiø gripas bent jau ligi ðiol ne-nusineðë tiek gyvybiø, kaip kitos þmo-nëms gal net pavojingesnës gripo rû-ðys. Kiek aprimus bauginimams dëlatsiverianèiø ozono �skyliø� aukðtu-tiniuose atmosferos sluoksniuose, pa-sirodë naujas baubas � nesustabdo-ma klimato kaita, atvesianti þmoni-jà prie naujø nenuspëjamø padariniøir net katastrofø. Þodþiu, maþai kuoskiriamës nuo pirmykðèiø þmoniø,kurie dël menko gamtos jëgø suvoki-mo buvo gamtos ir savo neþinojimoákaitai. Gal kartais problemà (nere-tai tariamà) iðpûsti naudinga, jaispræsti gaunant milijonines lëðas?Mintyje turiu ne Lietuvos mokslo, betgerokai garsesnes ir pasaulyje labaigerai þinomas institucijas. Norint ðátà konkretaus pasakyti apie pasauli-nio klimato kaità reikia kelis ðimtusmetø vykdyti stebësenà, o juk tuo nie-kas bent kiek rimèiau nëra uþsiëmæs.

Kai þmonija susirûpina spræstivienà ar kità problemà, mokslinin-kams gal ir esama tam tikros nau-

dos. Kita vertus, nieko ne-darant, nesirengiant proble-

mos sprendimui, galima priartëtiprie ribos, kai padëtis taps grës-minga ir vëlu bus kà nors pakeisti.

Tiesa, per ðimtmeèius ne kaþinkas pasikeitë, bet tai ne árodymas,kad ir toliau nesikeis. Praeityje Þe-mës rutulio klimato kaitos procesaibuvo gana stabilûs, o dabar mato-me, kokie jie nepastovûs, labai ryð-ki kaitos tendencija.

Paukðèiø gripas ir klimato kai-ta � nelabai sulyginamos proble-mos. Paukðèiø gripas pasireiðkia at-skiruose regionuose, já galima kon-troliuoti. O klimato kaita � globaliproblema. Svarbu laiku pasitrauk-ti ið cunamiø ar panaðiø katastro-fø vietoviø. Lankydamasis Kam-èiatkoje prie dundanèio ugnikal-nio, kai aplinkui maèiau tik juodoslavos masyvus, pirmà kartà paju-tau, koks þmogus maþas ir silpnasprieð gamtos jëgas. Kelia nerimàklimato ðiltëjimo sparta, kuri ávykoir tebevyksta vienos kartos þmoniøgyvenime. Mes dar prisimenamespeigus, vëpûtiniø uþpustytus ke-lius ir ðulinius. Pamenu, gimtajamemiestelyje á pieninës ledainæ þiemàrogëmis su korukais (dar vienosprikabintos nedidelës rogës) þmo-nës ið eþero veþdavo metro storioledus. Þirgø lenktynës ant Sartøeþero ledo vyko nuo senø laikø, oðiandien tik prie eþero. Atðalimaimûsø ðalyje trumpalaikiai, ir jaudþiaugiamës, kai iðkrenta sniego.Tokiø pokyèiø padarinius labaisunku prognozuoti, ypaè þemësûkyje, kur gamyba vyksta po atvi-ru dangumi. Bet juk ir susirinkomeá konferencijà aptarti ðias proble-mas.

Jeigu mûsø planetoje dël kli-mato ðiltëjimo sumaþës ledynai,kaitos procesai ims reikðtis darsmarkiau, nes ligi ðiol ledynai tebë-ra pusiausvyrà uþtikrinantis veiks-nys. Maþëjant ledynams, siaurëjant�amþinojo� áðalo zonai, stabilumobus maþiau.

Iðtirps ledynai, uþtat padaugësvandenø, kurie juk taip pat yra kli-mato stabilumo �garantas�.

Taip, bet ðiuo metu svarbiausiasstabilizuojantis veiksnys yra Þemësðiaurinio pusrutulio ledynai. Ten-

dencija tokia, kad ðiltëjimo zona di-dëja ir ji toliau plësis. Poveikis kli-matui gali bûti labai reikðmingas.

Vandenynas plësdamasis uþimsne tik dabar ið vandenyno �atka-riautas� þemes, bet ir papildomusþemës plotus. Sumaþës þemës ûkionaudmenø.

Ið mokslo laukiamaveiksmingesniø pasiûlymø

Ðiandieninëje konferencijoje dau-giau nagrinëjama ne tai, kaip pasi-prieðinti visuotiniam klimato ðiltëji-mui. Daugiausia kalbama apie auga-lø prisitaikymà prie naujø sàlygø ar-ba kai kuriø augalø nesugebëjimàprisitaikyti. Tarsi susidûrëme su ne-iðvengiamybe. Kà galime padaryti?Maþinti sieros, azoto junginiø, an-glies dvideginio ar anglies monoksi-do iðmetimà á atmosferà. Ir viskas?

Pasaulio valstybës susitarimaisto ir siekia. Labai abejoju, ar yra ki-tø priemoniø, kurios veiksmingiaupadëtø keisti esamà padëtá. Mestokiø neþinome. Tiesa, dar mëgi-nama pristabdyti ozono �skyliø�susidarymà.

Be to, kiekvienas nagrinëja sa-vo srities galimas problemas. Pa-vyzdþiui, mûsø Agronomijos sekci-jai priklauso tyrinëti atskirø auga-lø rûðiø ir veisliø reakcijà á kintan-èio klimato sàlygas. Nuo ðiø poky-èiø gali keistis ir kai kurie agrotech-nikos elementai. Jau dabar aiðkë-ja, kad þieminius javus rudená bustikslinga sëti bent savaite vëliau ne-gu iki ðiol buvo rekomenduojama.

JAV ir Kinija nëra pasiraðiusiosKioto protokolo, kuris riboja kenks-mingø dujø iðmetimà á atmosferà.Uþuot veiksmingai maþinusios terða-lø iðmetimà á atmosferà, kai kuriosvalstybës ima konkuruoti, kaip èia uþ-sitikrinti didesnes leistinø terðalø ið-metimo kvotas, prekiauja tomis kvo-tomis ir taip mëgina uþsidirbti ið pa-saulio grësmiø. Neþinau, ar tai mo-ralu.

Ekonomiðkai dabar sunku áver-tinti, kà galima padaryti. Pasauly-je, matyt, daroma, kas apskritaiámanoma. Galimas dalykas, moks-

las pasiûlys veiksmingesniø spren-dimø, nes jø tikrai galima rasti.

Taèiau kenksmingø dujø iðme-timas á atmosferà susijæs su naujøtechnologijø panaudojimu, o kar-tu su didelëmis investicijomis. To-dël suprantama, kad ðiuos proce-sus sunku reguliuoti tarptautiniumastu, nes visur yra konkurencijair reikalingos didelës lëðos.

Kaip apibûdintumëte ðià konfe-rencijà?

Ji sutelkë suinteresuotus asme-nis, kurie skaitë praneðimus ir da-lyvavo diskusijose. Taip pat supa-þindino su klimato kaitos mokslopagrindais, apibûdino pokyèius,kuriø galime sulaukti artimiausiaismetais, sprendþiant pagal mokslenaudojamus modelius. Konferen-cijoje taip pat buvo pateikti moks-liniai klimato kaitos árodymai.

Dalyvavo skirtingø institucijø ty-rëjai. Ar jie klimato pokyèiø padari-nius Lietuvoje tyrinëja pagal bendràprogramà, o gal skirtingas progra-mas?

Prof. R. Juknys (VDU) prista-të tyrimø programos APLIKOM re-zultatus, kuriuose apibendrinoseptyniø mokslo institucijø projek-tà. Ðie tyrimai buvo derinami, vyk-dyti pagal bendrà metodikà. Ðian-dien viena mokslo institucija nepa-jëgi atlikti tokio masto darbus. To-dël ateièiai formuojamos komplek-sinës klimato kaitos padariniø tyri-mø programos.

Taèiau tokias programas turikaþkas inicijuoti, vienose rankose turibûti laikomos �vadelës�. Antraipskirtingø institucijø tyrëjai nesusikal-bës.

Dabar kuriami technologiniaislëniai, Vyriausybë formuoja irkompleksines programas, platfor-mas, prie kuriø jungiasi daug tyri-

mo kolektyvø.Vienas ið penkiø Lietuvos moks-

lo prioritetø siejasi su klimato kaitospadariniais aplinkai ir þmogui.

Tai prioritetinë kryptis, prie josprisideda labai ávairiø srièiø ir kryp-èiø mokslininkai.

Panaðiai kaip prie nanotechnolo-gijø suskato dëtis, kas tik netingi ir tu-ri pakankamai vaizduotës. Naujasarkliukas, ant kurio uþðokus bus ga-lima neblogai pajoti.

Nieko stebëtino, kad prie ðiodidþiulio klimato kaitos padariniøtyrimo projekto prisidës daugmokslo institucijø � tai labai gerai.Juk ir APLIKOM programoje buvonumatyti kai kurie augalø prisitai-kymo molekuliniai tyrimai. Taèiauprogramai skyrus maþiau lëðø, su-manymo teko atsisakyti. Programàtæsiant, neabejotinai reikës iðsa-mesniø tyrimø. Ið ðiandienos tyri-mø rezultatø pristatymo paaiðkëjo,kad bûtina giliau tirti CO2 ir ozo-no kiekio pokyèiø poveiká auga-lams. Dabar pateiktos iðvados nevisai mus tenkina. Bûtø tikslinga ið-samiau tyrinëti, kas ir kaip keisisbiologinëje aplinkoje, jei maþintu-me ðiø dujø kieká. Ið to bus galimaspræsti, kas mûsø laukia po 15�20metø. Klimato kaita yra ðiø dienøaktualija, taigi nenuostabu, kadðios problemos sprendimui skiria-ma daug dëmesio.

Fitotronus dar teksstatytis

Ar sutinkate, kad tokiai dideleimokslinei programai turëtø vadovau-ti viena kuri nors mokslo institucija,taip pat reikëtø ir vieno uþ programàatsakingo mokslininko. Juk panaðiaibuvo su valstybine mokslo programa�ECOSLIT� ir kitomis programo-mis, kurioms vadovavo akad. Leo-nardas Kairiûkðtis, o bazinë institu-cija buvo Lietuvos miðkø institutas.

Turi bûti ir vadovavimas, ir sà-lygos vadovauti. Pastarajai progra-

Klimatas keièiasi, kartu ir aplinka

Lietuvos mokslø akademijos narys korespondentas prof. Algirdas Sliesaravièius

Konferencijoje �Agroekosistemø tvarumas besikeièianèio klimato ir aplinkossàlygomis�

Praneðimà skaito Lietuvos þemës ûkio universiteto doktorantëRima Juozaitytë

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2007 m. gruodþio 6�19 d. Nr. 21(377) 3

mai APLIKOM vadovavoprof. R. Juknys ið VDU, o bazinëmokslo institucija buvo Sodinin-kystës ir darþininkystës institutas,ypaè Augalø fiziologijos laborato-rija, vadovaujama prof. habil. dr.Povilo Duchovskio, kurioje vykdo-mi ekofiziologiniai tyrimai. Mat

institute yra reikalinga tyrimø ba-zë, tad ir ðio instituto mokslininkøánaðas á projekto vykdymà buvo la-bai didelis.

Kokia tyrimø bazë reikalinga kli-mato kaitos tyrimams?

Sodininkystës ir darþininkystësinstitute yra klimato kameros, ðilt-

namiai, kur galima sudaryti ir kon-troliuoti tyrimams reikalingas sàly-gas. Ten galima �valdyti� klimatokaità ir antropogeninius veiksnius.Pavyzdþiui, keièiamas ozono, an-glies dvideginio kiekis ir stebimasjo poveikis augalø vegetacijai. Tu-rint atitinkamas sandarias kamerasbuvo galima atlikti tokius tyrimus.

Be abejo, reikalinga ir ðiuolai-kinë laboratorinë áranga augaløpigmentø angliavandeniø, fitohor-monø bei kitø junginiø analizei.Kartu vykdomi ir genetiniai tyri-mai, kuriems taip pat reikalingispecialûs metodai bei áranga.

Ar mûsø mokslo institucijos jaupribrendusios klimato kaitos poky-èius nagrinëti, modeliuoti galimuspokyèius ir jø átakà augalams? O galtai dar tik pirmieji þingsniai? Galkartais daugiau tenkinamasi perduotitarptautinæ tos srities tyrimø patirtáLietuvoje? Ið praneðimø galima susi-daryti nuomonæ, kad modeliuojamine galimi klimato pokyèiai, bet tø po-kyèiø � vienokiø ar kitokiø � poveikisaugalams, miðkams.

Dabar sudaromose didelësekompleksinëse programose tik-riausiai dalyvaus ir uþsienio partne-riai. Mûsø mokslo institucijos jauturi neblogos árangos, artimiausiaismetais gaus ir naujos. Ðiltnamiokaitos procesø tyrimui reikia ðiltna-miø � fitotronø. Þinoma, juos darreikës pastatyti. Iðskyrus Sodinin-kystës ir darþininkystës institutà,daugiau niekas neturi tokiems ty-rimams reikalingø sàlygø. Taèiau iðES struktûriniø fondø gavus lëðø,þemës ûkio mokslo institucijø ma-terialinë bazë ið tiesø pagerëjo. Ti-kimës, kad ilgainiui ji taps visiðkaiðiuolaikiðka.

Beje, kas tie fitotronai?Tai gali bûti atskiros patalpos ar

kameros, kur palaikomi nustatytiaplinkos parametrai, sudaromasatitinkamas augalø augimo reþimas.

Jauni veidai � ateitiesviltis

Baigësi konferencija, ávyko disku-sija tarp ávairiø srièiø mokslininkø.Kas toliau?

Kaip sakiau, dabar derinamiveiksmai dël bûsimøjø programøformavimo. Klimato kaita � pri-oritetinë Lietuvos mokslo kryp-tis. Selekcininkams svarbu su-vokti, kokiø augalø augimàvarþanèiø veiksniø galime su-laukti visai netolimoje ateityje.Maþai kas abejoja, kad tie veiks-niai keisis. Anksèiau þemdirbiaiskøsdavosi drëgmës pertekliumi,o dabar, ypaè vasaros mënesiais,vis daþniau iðtinka sausros. Apietai girdëjome ir ið prof. A. Bu-kanèio praneðimo. Augalø atspa-rumas ligoms dël kintanèios ap-linkos sàlygø � viena svarbiausiøproblemø. Aukðtesnëje aplinkostemperatûroje geresnës sàlygosplisti ávairiems kenkëjams ir li-goms, kurioms anksèiau neleidoplisti mûsø klimato sàlygos ir ap-linkos temperatûra. Pavyzdþiui,skëriai iki Lietuvos neatskrisda-vo, mûsø klimato sàlygomis ne-sidaugindavo.

Ar esama poþymiø, kad atskris irdauginsis?

Tikiuosi, kad greitai tokiø tem-peratûros pokyèiø mûsø klimatozonoje nebus.

Ar mûsø Lietuvos teritorija nëraper maþa tokio masto klimato kaitosprocesams tyrinëti? Gal reikëtø tyri-nëti didesniø regionø mastais, tarki-me, visà Baltijos regionà, gal átrau-kiant ir Skandinavijos ðalis? O gal irLenkijà, Baltarusijà? Tokios sutelk-tos atskirø regionø tyrëjø pastangosgalëtø duoti ir solidesná moksliná re-zultatà. Juk vienos Lietuvos mastaisnet ir gerai atlikti tyrimai vargu argalëtø bûti pastebëti tarptautiniumastu.

Minëtø kraðtø sàlygos gerokaiskiriasi. Kad ir Vokietija. Palygin-ti su Lietuva ten visada buvo ðil-èiau, klimatas ðvelnesnis. Tad Lie-tuvai bûtø aktualiau daryti ben-drus tyrimus su Skandinavijos ða-limis, nes mûsø klimatas panaðes-nis. Manau, kad ateityje tokiøbendrø tyrimø programø rasis irdaugiau. Juk Europos Sàjungos7-oji bendroji programa skatinaimtis tokiø bendrø tyrimø. Tojeprogramoje dar yra vietos klima-to kaitos, aplinkos poveikio tyri-nëjimams.

Gal jau dabar gauti tyrimø rezul-tatai galëtø bûti ir tam tikras pradi-nis ádirbis bûsimoms programoms,taip pat tarptautinëms?

Neabejoju, kad taip ir bus.Lietuvos mokslininkai, manau,tikrai pasinaudos ðiomis galimy-bëmis.

Tarp klausytojø matau nemaþaijaunø veidø.

Dalyvauja Lietuvos þemës ûkiouniversiteto magistrantai, vienàpraneðimà skaitë doktorantë RimaJuozaitytë, dalyvavusi projekte.

Jei magistrantai, tai jø galëtø bûtiir daugiau.

Atëjo tam tikrø specializacijømagistrantai � agronomijos, selek-cijos, kuriems ðios konferencijostema artimiausia.

Pertrauka baigiasi, konferencijosdalyviai renkasi diskutuoti, tad kà ga-lime pasakyti pabaigai?

Reikia visuomenei aiðkintiðiø klausimø svarbà, jà turi pa-siekti informacija apie klimatokaitos poveiká mûsø aplinkai,Lietuvoje vykdomus darbus. Tamtikra prasme ir ði konferencijaatlieka ðià funkcijà, nes á jà atvy-ko mokslininkø ið ávairiausiø ins-titucijø.

Kalbëjosi GediminasZemlickas

Projekto vykdytojas � Vil-niaus universiteto Ekologijos ins-titutas.

Projekto partneris � Vilniausuniversiteto Gamtos mokslø fa-kultetas.

Projektas skirtas Lietuvos2004�2006 m. Bendrojo progra-mavimo dokumento 2 prioritetoÞmogiðkøjø iðtekliø plëtra 5 prie-monës Þmogiðkøjø iðtekliø koky-bës gerinimas moksliniø tyrimø irinovacijø srityje tikslams ágyven-dinti.

Projekto pradþia: 2006 m. ge-guþës mën.

Projekto pabaiga: 2008 m. ge-guþës mën.

Skirta parama: 560 292 Lt

Projekto tikslas � kelti moks-lininkø, kitø tyrëjø ir aplinkos ap-saugos darbuotojø kvalifikacijàbei motyvacijà ir sudaryti sàlygasrengti naujus aukðtos kvalifikaci-jos specialistus, siekiant, kad at-liekamø gamtiniø tyrimø ir teikia-mø paslaugø kokybë atitiktø nau-jus, su naryste ES iðkilusius porei-kius, o vykdomi tyrimai bûtø kon-kurencingi ES mastu.

Projekto uþdaviniai

1. Sudaryti sàlygas mokslinin-kø ir tyrëjø bei aplinkosaugosdarbuotojø, dirbanèiø klimato

kaitos, ekologinës stebësenos, bio-ávairovës, iðtekliø vertinimo ir pla-navimo srityse bei kitose su globa-lios kaitos ir antropogeninio povei-kio ekosistemoms tyrimais susiju-siose srityse, gebëjimø didinimui,vedant tarpdisciplininius mokymøciklus. Jais siekiama glaudaus tarp-disciplininio bendradarbiavimo beigalimybës keistis naujausia informa-cija, kuri padidintø atliekamø moks-liniø tyrimø konkurencingumà.

2. Parengti naujus specialistusvykdant mokymus II ir III pakoposávairiø gamtamoksliniø studijø stu-dentams pagal projekto metu pa-rengtà mokymø medþiagà Globalioskaitos ir antropogeninio poveikioekosistemoms tyrimai.

3. Sudaryti sàlygas kelti moksli-ninkø ir tyrëjø bei II ir III pakopos

studentø motyvacijà, vedant rinkti-niø seminarø ciklus.

4. Apmokyti dirbti projekto da-lyvius pagal patvirtintas ekologinësstebësenos metodikas.

2006�2007 m. pasiektitiesioginiai projekto

rezultatai

�Apmokyti 16 projekto daly-viø pagal patvirtintas ekologinësstebësenos metodikas. Pirmasmokymø ciklas vyko 2007 m. ge-guþës mën. Þemaitijos nacionali-niame parke. Antras ciklas vyko2007 m. rugsëjo mën. � Aukðtaiti-jos nacionaliniame parke. Moky-muose dalyvavo aplinkosaugosdarbuotojai ið Lietuvos naciona-

liniø, regioniniø parkø bei rezer-vatø.

�Vesti 4 tarpdisciplininiø moky-mø ciklus. Pirmo ciklo Globalios kai-tos ir antropogeninio poveikio ekosis-temoms tyrimai ir monitoringas: kli-mato kaitos poveikio aplinkai vertini-mas panaudojant GIS technologijasmetu vyko mokymo kursai. Antràciklà sudarë mokymai apie Globaliàkaità ir biotà: pokyèius, jø vertinimà irgrësmæ, treèià � apie Ekosistemø jaut-rumà, paþeidþiamumà ir adaptacijøvertinimà ir prognozes, ketvirtà � apieBioávairovæ globalios kaitos sàlygomis.Mokymai, kuriø dalyviai buvoVUEI, VU GMF mokslininkai ir kitityrëjai, vyko Vilniaus universitetoEkologijos institute. Be Lietuvosekspertø mokymuose dalyvavo uþ-sienio ekspertai: dr. Vadim E. Panov

Projektas�Mokymø organizavimas II ir III pakopos studentams

bei tyrëjø mokslinës kompetencijos didinimas sudarant prielaidasES teisës aktø, susijusiø su globalios kaitos ir antropogeninio

poveikio ekosistemoms tyrimu bei monitoringu, ágyvendinimui�

(Zoologijos institutas, Sankt-Pe-terburgas), Gordon H. Coop(Center of Environmental Fishe-ries and Aquaculture Sciences,DEFRA, UK), Rusijos MA narëkorepondentë prof. N. Nemova(Karelijos mokslo centro Biologi-jos institutas), dr. Ravinder Sehgal(San Francisco Universitetas,JAV), dr. Mikhail Kozlov (Depart-ment of Biology, Section of Ecolo-gy, University of Turku, Suomija).

�Vesti 2 rinktiniø seminarøciklai Globalûs klimato ir gamtospokyèiai.

�Sukurta II ir III pakoposstudentø mokymø medþiaga Glo-bali aplinkos kaita.

�Sukurta tarpdisciplininiømokymø mokslininkams ir tyrë-jams medþiaga Biota ir globalikaita (Pirmoji knyga).

2008 m. planuojamitiesioginiai projekto

rezultatai

� Baigti 20 aukðèiausios kva-lifikacijos specialistø mokymus.

� Baigti 27 II ir III pakopos stu-dentø pagal programà Globalioskaitos ir antropogeninio poveikioekosistemoms tyrimai mokymus.

� Vesti 1 tarpdisciplininiømokymø kursà.

� Pabaigti rengti ir iðleisti tarp-disciplininiø mokymø knygà Biotair globali kaita (Antroji knyga).

� Iðleisti ekologinës stebëse-nos metodikø knygà.

Paramos skyrimo sutartis Nr. ESF/2004/2.5.0-03-381/BPD-208/06/24

Praneðimà apie klimato kaitos padarinius skaito Vilniaus universiteto profesoriusArûnas Bukantis

Vytauto Didþiojo universitetas profesorius Romualdas Juknys pristato tyrimøprogramos APLIKOM rezultatus, kuriuose apibendrintas septyniø mokslo

institucijø projektas

4 2007 m. gruodþio 6�19 d. Nr. 21(377)UÞSIENIO LIETUVIAI

Pabaiga, pradþia Nr. 20

Mûsø tautietis prof. ViktorasAlgirdas SNIEÈKUS, Lietuvosmokslø akademijos uþsienio na-rys, gyvena ir dirba Kanadoje,Kingstono mieste, dësto Que-en�s universitete. Tæsiame su juopradëtà paðnekesá.

Kompiuteris nepakeis gerospecialisto

Praëjæs pokalbis nutrûko intriguo-janèioje vietoje. Pasakëte, kad kanadie-èiai nemëgsta, kai juos pavadina �ame-rikonais�. O kaip reikëtø vadinti?

Að esu lietuvis, Kanados lietu-vis, ir ði ðalis man suteikë laimingàgyvenimà. Bet jeigu ðiaip Kanadojevietos gyventojà pavadinsi �ameri-konu� ar kanadietá taip pavadinsiLietuvoje, já skaudþiai áþeisi. Galbûttie, kurie gimë JAV ar Kanadoje,mano kitaip, bet bendraudamas sujaunesniais savo kolegomis að to ne-galëèiau pasakyti.

Nuo politikavimo geriau sukimeprie organinës chemijos dalykø. Kaipðià pramonës ðakà plëtoti Lietuvoje,kur nëra tarptautiniø bendroviø, tur-tingø, suinteresuotø investuotojø?

Kiek supratau ið savo paðnekovø,Lietuvoje biotechnologijos bendrovësveikia neblogai ir net pleèia veiklà.Organizuodami Baltijos organinëssintezës konferencijas, sutrumpintaiBOS (Balticum Organicum Syntheti-cum) mëginame atvykusiems á Lietu-và aiðkinti, kad èia bûtø galima pra-dëti steigti ámones ar jø padalinius.

Bet nuo 2000 m., kai vyko pirmo-ji BOS konferencija, vien dël jos veik-los neásisteigë jokia nauja ámonë.

Neásisteigë. To gal dar teks pa-laukti. Bûtø neblogai ir man paèiambent ðiek tiek susipaþinti su Vilniu-je veikianèiomis biotechnologijosámonëmis, jø galimybëmis. Ligi ðiolvis tekdavo tenkintis mokslinës kon-ferencijos veikla, arba � kaip ðá ru-dená � skaityti paskaitas Vilniausuniversiteto studentams chemi-kams. Kartais nelengva susigaudy-ti, kai atvyksti vos kelioms dienoms.Bet jeigu biotechnologijø ámoniø at-stovai pasiûlytø susitikti, nedelsda-mas tai padaryèiau. Biotechnologi-ja yra labai artima organinei chemi-jai, tad JAV ir Kanadoje man tenkabendrauti su daugeliu bendroviø. Ne-retai joms reikia padëti susigaudytisintezës subtilybëse.

Kokiø specialistø labiausiai pagei-dauja didþiulës organinës ar biotech-nologijos pramonës ámonës? Supran-tu, visiems reikia aukðèiausios klasësprofesionalø. Kokiø?

Organinës chemijos specialistaivis dëlto labai reikalingi, tad ir rei-kia rengti molekuliø sintezavimosrityje dirbanèius specialistus. Kom-piuteris niekada neatstos gero orga-ninës chemijos specialisto. Mes áMokslo Lietuvos redakcijà dabar at-ëjome ið Vilniaus universiteto Che-mijos fakulteto Organinës chemijoslaboratorijos. Ten matëme, su kokiuuþsidegimu ir energija darbuotojai,studentai praktiðkai savo rankomissintezuoja molekules.

Vadinasi, kompiuteriniai moleku-liø sintezavimo modeliai ne visada ati-tinka to, kas vyksta tikrovëje?

Kartais atitinka, kartais ne.Kompiuterinis modelis galiparodyti kryptá, kuria reikia

eiti, bet þmogus vis tiek turi stovëtiprie kolbø, kai kà á jas ádëti, sumai-ðyti junginius ir þiûrëti, kas ið to bus.

Kas organinëje chemijoje svar-biau: �auksinës rankos� ar �auksinëssmegenys�?

Geriausia, kai ir rankos, ir sme-genys �auksinës�. Moksle pasitaikopuikiai protaujanèiø þmoniø, betnieko neástengianèiø padaryti labo-ratorijoje. Ir yra tokiø, kurie tik�auksines� rankas ir teturi. Jiems vi-si eksperimentai pasiseka, bet teori-nës þinios ðlubuoja. Ir vieniems, irkitiems gali nepasisekti.

Kai buvo tik pradþia

Ar galëtumëte palyginti BOS kon-ferencijos, vykusias Vilniuje, Rygoje irTaline? Kuo jos skyrësi?

Ðias konferencijas pradëjome or-ganizuoti penkiese: lietuviai EugenijusButkus ir Jonas Dunèia (jis gyvena irdirba JAV), estas Jaanas Pesti, latvisJanis Upeslacis ir að. 2000 ir 2002 m.BOS konferencijos buvo surengtosVilniuje, 2004 m. � Rygoje ir 2006 m. �Taline. Visur konferencijos buvo pui-kiai organizuotos. Ið pradþiø mûsø nie-kas nepaþinojo, baiminomës, kad galibûti maþai norinèiøjø dalyvauti. Ir tik-rai jø susirinkdavo nedaug, bet vëliauviskas buvo gerai. Kaskart pavykstapasikviesti vis daugiau lektoriø.

Bene didþiausià áspûdá man pa-liko pirmoji BOS konferencija Vil-niuje. Nieko nepaþinojome, nebu-vome uþmezgæ bent kiek glaudesniøryðiø. Neturëjome net elementariosinfrastruktûros, techniniø priemo-niø, paprasèiausià ekranà pasirodësunku gauti. E. Butkus naktá vaþia-vo ið kaþin kur parveþti tà ekranà.Buvo ádomus laikas.

Dalyviams labai naudinga apsi-lankyti trijose Baltijos ðalyse, neskiekviena skiriasi savo kultûra, pa-vyzdþiui, estø kalba visiðkai kitokianegu latviø ir lietuviø. Vilnius, Rygair Talinas taip pat gerokai skiriasi, taisaviti miestai. Beje, ir nacionaliniaivalgiai kitokie. Tad atvykusieji ne tikdalijasi mokslo þiniomis , bet ir pati-

ria daug naujø áspûdþiø. Mûsø siekis,kad á konferencijas atvyktø kuo dau-giau þmoniø ið ávairiø ðaliø.

Gal koká naujà Nobelio premijoslaureatà pavyks atvilioti á Vilniø, kaivasarà vyks BOS konferencija?

Matysim, kaip seksis. Programàjau esame suderinæ. Beje, keturio-se konferencijose jau dalyvavo trysNobelio premijos laureatai.

Studentai rûpi ne maþiaukaip laureatai

Malonu, kad Jums rûpi ne vienpripaþinimà moksle pelnæ laureatai,

bet ir studentai, kuriems skaitëte pa-skaitas Talino technikos universitete irVilniaus universitete. Tuo tikslu á Es-tijà ir Lietuvà ðá rudená buvote atvykæs.Kokias paskaitas skaitëte?

Tai buvo paskaitos apie ortome-talinimo reakcijà (angl. Directed ort-ho metalation) organinëje chemijoje.Nors paskaitos buvo skirtos studen-tams, atëjo pasiklausyti doktorantø irnet profesoriø. Kalbëjau ne vien apiesavo ðios krypties darbus, stengiausipateikti ir tam tikrø pasaulyje atlieka-mø darbø apþvalgà. Tokius kursusskaitau ir bendrovëse, kad jø darbuo-tojai galëtø geriau suprasti naujus or-ganinës chemijos metodus.

Skaityti paskaitas man visadapatinka. Kiekvienà kartà stebiuklausytojus, kaip jie supranta dësto-mà dalykà. Estijoje ir Lietuvoje ið-kilo papildomø problemø dël kal-bos. Ten þmonës gan gerai skaitoangliðkai, bet prastokai kalba, nela-bai iðmano anglø kalbos fonetikà.Nors studentai ir linksi galvomis,kad viskà supranta, bet jauèiu, kadyra kitaip. Tad kartais tenka ieðkotikitø þodþiø, sinonimø. O ðiandienpaskaitos metu kaþkaip nejuèia per-ëjau á lietuviø kalbà ir pats nustebau,kad kalbu lietuviðkai. Staiga suvo-kiau, kad man sunku gráþti prie an-glø kalbos. Tarsi kas bûtø blokavæs

smegenis. Ðtai kaip man patiko kal-bëti lietuviðkai. Smagu, kad studen-tai suprato ir tai, kà að sakiau lietu-viø kalba.

Mane nustebino dar vienas da-lykas. Ðtai keturias ar penkias die-nas praleidau Lietuvoje, ir vienà ry-tà nubudæs staiga suvokiau, kadpradedu màstyti lietuviðkai. Tada áatmintá sugráþo tëvelio sakyti þo-dþiai, kuriø ið nieko kito nesu girdë-jæs penkiasdeðimt ar ðeðiasdeðimtmetø. Ðiandien rytà klausiu: �Ar jûsvartojate toká þodá � bindzinëti?�Kaþkas atsakë, kad toká þodá yra gir-dëjæs: bindzinëti � tai tuðèiai leistilaikà. Atsimenu, kad mano tëvelis tà

þodá vartodavo norëdamas manesudrausminti: �Nebindzinëk daug!�Á atmintá gráþta kai kurie labai seniaitëvo vartoti þodþiai.

Apskritai ádomu, kaip ið vienoskalbos pereinama á kità. Vykdamasið Talino á Vilniø pusæ kelio skaièiauvienà estiðkà laikraðtá, paskui paë-miau Lietuvos rytà. Iðkart pereitiprie kitos kalbos buvo nelengva. Trisar keturias dienas kalbëjæs ir skai-tæs estiðkai turëjau prisitaikyti prielietuviø kalbos. Kai stiuardesë lietu-viðkai paklausë, ar noriu kavos, jainetyèia atsakiau estiðkai.

Manau, kad psichologai turëtø ty-rinëti ðiuos dalykus. Gal tai ir daro.

Estiðkai pramoko pabëgëliøstovykloje

Ar estø kalbos iðmokote ið savomamos, nes juk ji buvo estë?

Iðmokau, kai su tëvais gyveno-me Vokietijoje estø pabëgëliø sto-vykloje. Man buvo 7�8 metai, þais-damas su vaikais ir pramokau kal-bëti estiðkai. Kartu iðmokau ir vo-kiðkai. Ir dabar, kai pradedu kalbë-ti estiðkai, nejuèia á galvà ima lásti irvokiðki þodþiai. Ta kalbø sumaiðtis �labai ádomus dalykas.

Kokioje stovykloje buvote ákurdin-ti Vokietijoje?

Buvome pasitraukæ á Bavarijà,Ansbacho miestà netoli Niurnbergo.

Kaip atsitiko, kad atsidûrëte estø,o ne lietuviø persikëlëliø stovykloje?

Lietuviams skirtoje stovykloje ne-buvo vietos, o mama buvo estë, todëlpatekome á estø stovyklà. Tëtë buvoatsidûræs kitame lageryje, vëliau pa-vyko susieiti, ir gyvenome kartu.

Padëjo dienoraðtis

Koká pëdsakà Jums paliko bëgi-mas ið Lietuvos á Vokietijà, paskui pa-bëgëlio dalia perkeltøjø asmenø sto-vykloje? Vëliau teko pritapti prie kito �Ðiaurës Amerikos � þemyno ir visaiskirtingos, kanadietiðkos, kultûros.

Ðeimoje su mama ir tëvu visadakalbëjau lietuviðkai arba estiðkai.Kanadoje ásikûrëme Albertoje, tenUoliniai kalnai, garsusis Kalgaris,kur yra vykusi þiemos olimpiada.Albertoje lietuviø ir estø gyveno ne-daug, estø gal net buvo daugiau.Prisimenu Kalëdas, kai kalbëjometik lietuviðkai ir estiðkai. Bet dau-giausiai teko kalbëti angliðkai. Mo-kykloje � tik angliðkai, tad kitas kal-bas pradëjau uþmirðti, taip pat vo-kieèiø kalbà. Uþtat mokiausi pran-cûzø kalbos. Gráþus á Vokietijà1976 m. buvo labai sunku vël prabil-ti vokiðkai, labai trûko þodþiø, betpamaþu prisiminiau ðià kalbà.

Visada stengiausi nepamirðti kal-bø. Man padëjo dienoraðtis, á kurá ra-ðydavau lietuviðkai ir estiðkai. Ir da-bar to áproèio nepamirðau, stengiuo-si uþsiraðyti kiekvienos savo dienosáspûdþius. Vakar buvau susitikæs sugiminëmis, ir jie man daug pasakojoapie vaikystæ Kaune, ko iðvis nepri-siminiau. Taigi pusæ nakties raðiaudienoraðtá, kad nepamirðèiau.

Vis sakau, kad esu kanadietis lie-tuvis, bet gerokai skiriuosi nuo dau-gumos kanadieèiø. Beje, kadangiKanadoje gyvena daugybës tautø at-stovai, ten nesunku iðlaikyti savo kal-bà ir kultûrà. Ðiaip Kanada, kaip irJAV, yra naujas kraðtas. Ten nëra to-kios senos kultûros kaip Vokietijojear Lietuvoje. Mëgstu þiûrëti á senasbaþnyèias ar pilis. Man europietiðkakultûra giliau ástrigusi á atmintá, tegulir matyta vaiko akimis. Parvykæs áLietuvà ar Estijà, jauèiuosi, kad grá-þau namo. Tai lyg susidvejinimas, sa-votiðka ðizofrenija. Viena vertus, no-rëtøsi gráþti á gimtinæ, daugiau èia nu-veikti, bet� tenka ieðkoti balanso.

Pasiseka já rasti?Mëginu. Lietuvoje norëèiau ágy-

vendinti daugiau projektø. Manau,kad bûtø labai gerai su E. Butkumiparaðyti organinës chemijos vado-vëlá lietuviðkai, su kolega estu � es-tiðkai. Latviðkai neparaðysiu, bet tu-riu gerà draugà latvá, organinës che-mijos specialistà. Pagaliau galimavadovëlá paraðyti angliðkai ir iðversti

Kai vykstu á Lietuvà ar Estijà, gráþtu namo (2)

Nukelta á 12 p.

Viktoras Algirdas Snieèkus � nepasiklydæs tarp dviejø tëvyniø

Profesorius Viktoras Algirdas Snieèkus su savo Queen�s universiteto studentas

2007 m. gruodþio 6�19 d. Nr. 21(377) 5PAMATAI

Lietuviø mokslo draugijos ðimtmeèiui

VILNIAUS UNIVERSITETOEKOLOGIJOS INSTITUTAS

SKELBIA VIEÐÀ KONKURSÀ UÞIMTIDIREKTORIAUS PAREIGAS

1. Konkurse dalyvaujantis asmuo (toliau � pretendentas) pri-valo:

1.1. bûti ne vyresnis kaip 65 metø;1.2. bûti mokslininkas, ágijæs habilituoto daktaro mokslo laipsná

biomedicinos mokslø srities, ekologijos ir aplinkotyros ar zoolo-gijos kryptyse;

1.3. turëti ne maþesná kaip 10 metø mokslininko staþà (biome-dicinos srities ekologijos ir aplinkotyros ar zoologijos kryptys) beiadministracinio darbo patirties;

1.4. kvalifikacija turi atitikti ne maþesnius kaip vyriausiojomokslo darbuotojo pareigoms uþimti taikomus kvalifikacinius rei-kalavimus;

1.5. bûti susipaþinæs su moksliniø tyrimø ástaigø veiklos orga-nizavimà, finansavimà, darbo teisinius santykius reglamentuojan-èiais Lietuvos Respublikos ástatymais, Lietuvos Respublikos Vy-riausybës nutarimais ir kitais teisës aktais.

2. Privalumai:2.1. dalyvavimas tarptautinëse konferencijose ir seminaruose,

moksliniø publikacijø skelbimas leidiniuose, áraðytuose á ISI ba-zës pagrindiniø leidiniø sàraðà;

2.2. narystë tarptautinëse mokslinëse organizacijose, bendra-darbiavimo patirtis su tarptautinëmis institucijomis;

2.4. dalyvavimo rengiant ir ágyvendinant mokslo ir ES struk-tûriniø fondø paramos projektus patirtis.

3. Per vienà mënesá nuo konkurso paskelbimo spaudoje die-nos, áskaitant paskelbimo spaudoje dienà, pretendentas privalopateikti:

3.1. praðymà dalyvauti konkurse;3.2. asmens tapatybæ, pilietybæ ir amþiø patvirtinantá dokumen-

tà ir jo kopijà;3.3. mokslo laipsná liudijantá dokumentà ir jo kopijà;3.4. valstybinio socialinio draudimo paþymëjimà ir jo kopijà;3.5. trumpà gyvenimo ir mokslinës veiklos apraðymà;3.6. instituto veiklos plano projektà;3.7. moksliniø darbø sàraðà;3.8. kitus papildomus dokumentus, leidþianèius objektyviai

ávertinti pretendento kvalifikacijà.

Pretendentai dokumentus gali siøsti registruotu laiðku arba pa-teikti asmeniðkai Institute Personalo, informacijos ir leidybos sky-riaus vadovui adresu: Akademijos g. 2, 236 kabinetas, Vilniuje.

Informacija teikiama nurodytu adresu telefonu (8 ~ 5) 2729898 arba el. paðtu rita@ekoi.lt

Padëtis be vietos

Vis dëlto reikðmingo jubiliejausnukëlimas á metø pabaigà turëjoveikiausiai daug paprastesnæ ir ma-þai kà su bendro giliø apmàstymøsiekiais turëjusià prieþastá. Viskasdaug proziðkiau. Lietuvos moksløakademijos rûmai (Gedimino pr. 3)remontuojami, akademija liko tar-si be vietos, ir jos renginiai prime-na skrajojanèio olando ar amþino-jo þydo nesibaigianèias klajones:kur kas priima po savo stogu, tenrenginiai ir vyksta. Labai norint ga-lima áþvelgti ir simboliðkà tokios pa-dëties be vietos prasmæ. Antaisvarstymui pateiktame naujajameMokslo ir studijø ástatymo projek-te � svarbiausia mokslinio gyvenimoaktualija � Lietuvos mokslo akade-mijai iðvis neatsirado vietos. Ðvieti-mo ir mokslo ministrë Roma Þakai-tienë jubiliejinëje sesijoje ðio pro-jekto rengëjø nuostatà komentavoðitaip: Mokslø akademija yra pata-riamoji institucija, tad jos funkcijosir neturi bûti apibrëþtos siûlomameástatyme. Taèiau projektas dar neástatymas. Jeigu Mokslø akademijaárodys, kad yra tyrimo darbais uþsi-imanti institucija, t. y. atlieka nevien vizirio prie ðacho rûmø funkci-jas, bet yra ir mokslo institucija, ta-da ástatymo projekte jai gal ir galë-tø atsirasti vietos.

Mokslø akademijos nariamsteks paprakaituoti, stengiantis áro-dyti, kad jie yra mokslininkai, o nekupranugariai, á akademijà susiren-kantys kaljanà rûkyti. Ið Lietuvosmokslø draugijos pasëto grûdo ið-augintai Lietuvos mokslø akademi-jai metø pabaigai teko originali ir la-bai lietuviðka dovanëlë Mokslodraugijos ðimtmeèiui. Akademijospastato remontas vis tiek kada norsbus baigtas, o kada baigsis Akade-mijos kûnà kreèianti karðtinë, tik-riausiai joks orakulas negalëtø pa-sakyti. Pasiskaièius kai kuriø ðiaipjau lyg ir màstanèiø vyrø raðinius, at-rodo, kad didþiausia ðiandieninioLietuvos mokslo bëda � tai netikæakademikai ir ne kà geresni rekto-riai. Pirmieji esà visiðki nuliai, ver-tinant ið pasaulinio mokslo aukðty-biø, o antrieji per savo kadencijosmetus taip spëjo nukedenti jiemspatikëtus universitetus, kad studen-tai pasirengæ pasiraitojæ kelnes bëg-ti á ðvedø braðkynus, o ne sliûkinti áapyðaltes savojo universiteto audi-torijas.

apèiuopiamà studento �krepðelá�.Paèios tos reformos jø galvose dau-giausia siejasi tik su lëðø srauto nu-kreipimu tekëti kitomis kryptimis,nes valstybë aukðtajam mokslui ski-ria tegul ir nepakankamai, bet ne-menkus milijonus. Visa ligðiolinëmûsø gyvenimo praktika � privatiza-vimo vajai, �lygios galimybës� imtisverslo, �laisvosios rinkos� magija, jauseniai turëjusi sutvarkyti pramonæ,verslà ir aukðtàjá mokslà, uþtikrintinormalià konkurencijà � verèia abe-joti ávairiais naujø laikø mitais. Kaþ-kodël per 18 nepriklausomos valsty-bës gyvavimo metø tie garsiai ðau-kiantys pranaðai sugebëdavo sutvar-kyti tik savo asmeninius reikalus.

Galimas dalykas, kad V. Humbol-tas su savo idealizmu negráþtamai pa-seno, kaip ir jo paþiûros á universite-tus. Industrinëje epochoje universite-tai su juose plëtojamais mokslais jauprivalëjo rûpintis valstybës galiø stip-rinimu, o kuo turi rûpintis postindust-rinëje epochoje? Gal partijø klanais,oligarchais ir visokio plauko globalis-tø siekiais, nieko bendro neturinèiaisnei su tautos, nei su valstybës, nei sujos þmoniø interesais.

Ið Mokslo draugijos sklidovalstybingumo siekis

Vienà pagrindiniø praneðimøLietuviø mokslo draugija ir jos reikð-më tautinei savimonei, mokslui irvalstybës raidai Lietuvos MA sesijojeskaitë prof. J. A. Krikðtopaitis, be-je, ne akademijos narys. Profesoriuspaþymi, kad kultûros vertybëmis, ið-silavinimu ir tautinës valstybës idë-ja grástà kelià XX a. pradþioje rin-kosi tas lietuviø tautos branduolys,kurio centrine figûra buvo daktarasJonas Basanavièius. Jis su bendra-minèiais 1907 m. ir ásteigë Lietuviømokslo draugijà. Negalima pamirðtiir kitos beveik tuo paèiu metu ásteig-tos lietuviø tautinei sàrangai labaisvarbios Lietuviø dailës draugijos.Mokslo draugija telkësi ir veikë perðviesuolius, intelektualus, kuriemssvarbiausia buvo loginë paþinimoforma. Dailës draugijos nariai savokûrybinæ veiklà grindë per vizualiusmeninius impulsus, o jie ne maþiauveikë ir stiprino tautinæ savimonæ.

Steigimo metais Mokslo draugi-joje buvo 156 nariai, atstovavæ 28

konfesijoms, o ið vi-so per draugijos gy-vavimà jos veiklojevëliau reiðkësi apie1,5 tûkst. þmoniø. Iðpradþiø draugijosbranduolá sudarëmedikai, pedagogaiir dvasininkai. Moks-lininkø, kuriuos bûtøgalima pavadintiprofesionalais, tebu-vo apie 7 proc. visønariø (tarp jø duakademikai ir devyniprofesoriai). PasakJ. A. Krikðtopaièio,net ketvirtá sudarëvisuomenëje átakin-gø asmenø grupë �mokytojai ir gydyto-jai. Galima teigti,kad draugijos nariaiformavo tautos irbûsimosios Lietuvosvalstybës ateitá, jøveikla bei pastangoslietuviø tautà iðvedëá Nepriklausomybës

siekimo kelià. Þinoma, byrant im-perijoms, susidarius atitinkamomsistorinëms sàlygoms ir konkreèioms

Maþdaug tokie atradimai dabarskelbiami moderniose internetosvetainëse. Vyresnioji karta labaipanaðius �kaltøjø� demaskavimusgirdëdavo per pokario komjaunuo-liø atvirus susirinkimus, o vidurinio-ji dar atsimena, kas buvo tie kinøchunveibinai, jø garsieji �datzybao�lapeliai ir �kultûrinë revoliucija�.Technologijos paþengë toli á prieká,o revoliucinis ákarðtis niekur nedin-go, tik pakeitë lozungus. Kaltøjøieðkojimo tradicija sena kaip pasau-lis. Kalti kiti, tik ne mes. Jeigu tikë-tume Lietuvos gyvenime tik tamsi-àjà gyvenimo pusæ matanèiais kriti-kais, viskas ritasi á prarajà, artëjaapokalipsë. Nesusimàstome, kadjau seniai tûnome prarajoje, o apo-kalipsë anaiptol ne ðiandien ir nevakar tapo mûsø gyvenimo bûdu beijausena.

Kai kam jau Humboltasnegráþtamai pasenæs

Prisimename Lietuviø mokslodraugijos kûrimo iðtakas, o mintysvis apie tà patá � mûsø ðiandienà ir vi-sokio plauko reformatoriø, moder-nizatoriø ir privatizatoriø siûlomàðviesià rytdienà. Tik kodël ji tokia ne-viliojanti, nors ir lengvai þadama?Gal todël, jog ðiandien labai toli esa-me kad ir nuo ðtai ðios VilhelmoHumbolto XIX a. teigtos minties:universitetas, kaip mokslø ugdytojassavo veiklà privalo skirti tautos dva-siniam ir moraliniam auklëjimui.Aèiû idealistui prof. Juozui Algi-mantui Krikðtopaièiui, kad priminëðià kito idealisto Humbolto univer-siteto vizijà. Ar tà misijà ðiandien at-lieka mûsø kone trys deðimtys uni-versitetø, neþinia kaip sutelpanèiøankðtoje Lietuvoje? Kada uþsiimsugdymu ir auklëjimu, jeigu ið jø rei-kalaujama �teikti paslaugas�, bûti þi-nias teikianèia bendrove, specialistø�kalve�, o ið studentø reikalaujamamokëti uþ �perkamas� þinias. Ne-svarbu, kad paskui jø nematyti audi-torijose, nes juk kaþkur turi uþsidirb-ti uþ mokslà. Blogiausia, kad taip nu-perkamas ir diplomas, tik be þiniø.Ðiandien aukðtojo mokslo ir kitø re-formø aktyvûs entuziastai pirmiausiagalvoja ne apie dvasines vertybes,pernelyg aukðtai sklendþianèias irsunkiai pasiekiamas, bet apie lengvai

aplinkybëms � visa taip, bet reikëjo,kad rastøsi, kas tomis sàlygomis iraplinkybëmis pasinaudotø. Tokiøasmenybiø jau buvo, ir jas iðugdëtaip pat Lietuviø mokslo draugija.

J. Basanavièius suvokë stiprausintelektinio potencialo svarbà vi-suomenei ir tautai, ðtai tà potencialàkaupti bei stiprinti turëjo jo vado-vaujama Lietuviø mokslo draugija.Pradëta nuo paprastø, bet esminiødalykø: mokyklø visoje ðalyje steigi-mo, lietuviðkø vadovëliø ir knygøleidybos. Tos veiklos nesustabdë netPirmasis pasaulinis karas, o evakuo-tos mokyklos veikë ir ugdë lietuvið-kosios màstysenos jaunuolius nettoli nuo Lietuvos. Visi ðie draugijosþingsniai ir priemonës turëjo pa-rengti tautà moderniøjø laikø iððû-kiams. Ir parengë. Ðiandien tuospirmtakø darbus vertiname kaip la-bai svarbius ir bûtinus visai vëlesneitautos bei valstybës raidai.

Ðiø siekiø tàsa ir apogëjus � taiLietuvos Nepriklausomybës paskel-bimas 1918 metais. Tarp 1918 m.Vasario 16-osios Aktà pasiraðiusiø20 asmenø net 19 buvo Lietuviømokslo draugijos nariai. Taip pattrys bûsimieji Lietuvos prezidentai �

Lietuviø mokslo draugijosðimtmetá Lietuvos mokslø aka-demija lapkrièio 13 d. paþymëjosesija Lietuviø mokslo draugija irLietuvos mokslo raida. Iðkilmin-gesnæ vietà sesijai bûtø sunkurasti � vyko Lietuvos Respubli-kos Seimo rûmø konferencijø sa-lëje. Galima suprasti organizato-rius, kodël 1907 m. balandþio 7 d.ákurtosios Lietuviø mokslo drau-gijos ðimtmetá minëti buvo pasi-rinktas vëlyvas ruduo. Metamsbaigiantis prisiminti ir kalbëtiapie lietuviø tautai itin reikðmin-gos draugijos sukaktá labai pras-minga, ypaè jeigu kartu tai ir nu-eito kelio ávertinimas, apibendri-nimas bei mëginimas susivoktidabartyje.

Nukelta á 7 p.

Lietuviø mokslo draugijos ðimtmetis iðkilmingai paþymëtasLietuvos mokslø akademijos sesijoje

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

6 2007 m. gruodþio 6�19 d. Nr. 21(377)NAUJOSIOS TECHNOLOGIJOSPuslaidininkiø fizikos institute

surengtas seminaras pagal 2004�2006 m. Bendrojo programavimodokumento 2-ojo prioriteto (Þmo-giðkøjø iðtekliø plëtra) 5-osios prie-monës (Þmogiðkøjø iðtekliø kokybësgerinimas moksliniø tyrimø ir ino-vacijø srityje) projektà, kuriuo buvosiekiama parengti nanotechnologi-jø ir elektronikos aukðèiausios kva-lifikacijos specialistø rengimo irkvalifikacijos këlimo Lietuvoje stu-dijà. Projektà vykdë dvi institucijos:Puslaidininkiø fizikos institutas irVilniaus Gedimino technikos uni-versitetas (VGTU). Seminaro eigabuvo transliuojama kompiuteriniaistinklais á VGTU Architektûros fa-kultete esanèià Nuotolinio mokymocentro vaizdo konferencijø salæ, otaip pat atskirame interneto tinkla-lapyje, tad seminare skaitytø prane-ðimø galëjo klausytis studentai, dës-tytojai ir kitø Lietuvos mokslo ins-titucijø ðios srities specialistai.

Studija rengta keliais etapais.Pirmajame etape buvo parengtosketurios tarpinës studijos, skirtos la-bai svarbioms tyrimø temoms: na-noelektronikos ir nanofotonikosplëtojimo Lietuvoje prognozei, na-nodariniø ir nanostruktûriniø me-dþiagø bei dangø tyrimui ir techno-logijoms, nanobiotechnologijai beielektronikai. Studijose iðnagrinëtosðiø tyrinëjimo krypèiø plëtojimo ga-limybës Lietuvoje, ateities progno-zës ir aukðèiausios kvalifikacijosspecialistø rengimo bei tobulinimogalimybës.

Kartu buvo parengtos dvi ap-klausinës statistinës studijos: vienaskirta magistrantø, doktorantø irmokslininkø bei tyrëjø poþiûriui ánanotechnologijas bei elektronikosplëtojimà Lietuvoje, antroji � nano-technologijø ir elektronikos aukðtø-jø technologijø gamybos ðakos ámo-niø bei mokslo tyrimo ástaigø plëto-jimosi perspektyvoms. Joje pateik-ti ir apibendrinti tokiø ámoniø irástaigø vadovø apklausos rezultataibei iðvados apie ðiø specialistø po-reikio Lietuvoje ateities prognozes.

Kaip pabrëþë projekto vadovëPuslaidininkiø fizikos instituto vyres-nioji mokslo darbuotoja VGTU do-centë dr. Nerija Þurauskienë, tik dëlES struktûriniø fondø paramos buvogalima vykdyti ðá projektà, parengtiminëtà studijà. Puslaidininkiø fizikosinstitute vykusiame seminare ði studi-ja ir buvo aptarta, projekto dalyviai tu-rëjo gerà progà diskutuoti visam ða-lies mokslui svarbiais klausimais.

Elektronika judananoelektronikos link

Puslaidinikiø fizikos instituto di-rektorius prof. Steponas Aðmontaspriminë, kad pasaulyje nanotechno-logija ir nanoelektronika tampa vie-nu svarbiausiø mokslo prioritetø.Tiesa, tai brangus malonumas, ne-atsitiktinai tarp pasauliniø lyderiøtoliausiai paþengusios yra JAV, Ja-ponija, Europos Sàjunga, o pasta-ruoju metu labai reikðmingus ðioskrypties tyrimus atlieka Kinija.Prognozuojama, kad jau 2010 m.Kinija nanotechnologijos ir nanoe-lektronikos darbais aplenks ES irJaponijà, pradës konkuruoti su JAV.Iðvados ir prognozës daromos pagalðiuo metu skelbiamus moksliniusstraipsnius ir gaunamus patentusaptariamoje tyrimø kryptyje. Neno-ri atsilikti ir Rusija, ji á ðià sritá pas-taruoju metu nukreipia vis daugiaulëðø, steigia nanotechnologijø cen-trus, o universitetuose � nanotech-

nologijos ir nanoelektroni-kos fakultetus.

Þengiant á nanoelektronikos erà

Iðvada akivaizdi: jeiguLietuva nori bûti modernivalstybë, privalo nelikti nuo-ðalyje nuo proceso, á kurá ási-traukia daugelis pasauliovalstybiø. Tam reikia turëtigerø ðios srities specialistø,ir jø rengimu bûtina rûpin-tis jau ðiandien. Parengta ty-rimø studija ir jai aptartiskirtas seminaras rodo, kadLietuva nëra visiðko ðtilio ða-lis, pasaulinio mokslo ten-dencijos suvokiamos ir á jasreaguojama.

Prof. S. Aðmontas taippat priminë, kad nanotech-nologijos ir elektronika yraprioritetinë Lietuvos mokslokryptis, todël per Lietuvosmokslo ir studijø fondà fi-nansuojami ðios kryptiesprojektai. Dar vykdant Vyriausybëspatvirtintà 2003�2006 m. Aukðtøjøtechnologijø plëtros programà, iðryð-këjo, kad Lietuvoje nanotechnologi-jø ir elektronikos kryptyje nepakan-ka aukðtos kvalifikacijos specialistø,o ðalies universitetuose nëra jø ren-gimui sudarytø bûtiniausiø studijøprogramø ar specialiø kursø. Todëlir kilo mintis atlikti studijà, kuriojebûtø iðnagrinëtas tokiø specialistøporeikis bei jø rengimo galimybës.

Pasak S. Aðmonto, elektroniko-je ir toliau iðlieka procesø spartos di-dinimo ir naudojamø elementø mat-menø maþinimo tendencija. Kitaiptariant, elektronika juda nanoelek-tronikos link. XX a. pirmenybë bu-vo teikiama mikroelektronikai, oXXI a. tikriausiai taps nanoelektro-nikos amþiumi. Be nanotechnologi-jø nepavyks iðsiversti, o ðiø tyrimøkrypèiø plëtra priklausys jau ne viennuo kietojo kûno ir puslaidininkiø fi-zikos specialistø pastangø, betátrauks ir kitø mokslø atstovus � che-mikus, matematikus, biologus, medi-kus ir kitus. Ið nanotechnologijos at-siðakoja ir toliau plëtojasi tokios ty-rinëjimø kryptys kaip nanomedicina,

nanobiotechnologija, naujø stuktûri-zuotø medþiagø kûrimas ir kitos.Vie-na ið toliausiai paþengusiø krypèiø �nanoelektronika.

Jeigu siekiame bûtimodernia valstybe

Europos Sàjungoje pra-dëtos kurti technologinësplatformos, kuriose susieja-mos mokslo ir verslo pastan-gos. Viena ið pirmøjø buvoákurta ES nanoelektronikostechnologijø platformaENIAC. Joje Lietuva turi sa-vo atstovà � VGTU prof. Ro-mualdà Navickà. Mûsø ðaly-je taip pat ákurta Nanoelek-tronikos ir elektronikos tech-nologijø platforma, kuri tel-kia mokslininkus ir pramoni-ninkus, dirbanèius ðioje tyri-mø kryptyje bei gamyboje.LR Ûkio ministerijos lëðomisparengta ðios platformosveiklos strategija. Jà rengiant

paaiðkëjo, kad norint mûsø ðaliai de-ramai ásitraukti á nanotechnologijosir elektronikos plëtojimo darbus, bû-tina sukurti specializuotus aukðto ly-

gio mokslinius centrus. Vienà ið to-kiø centrø, pasak S. Aðmonto, bûtøgalima kurti Puslaidininkø fizikosinstituto pagrindu, perkeliant jo ty-rimø bazæ á Visorius. Ten bûtønaudinga kurti ðiuolaikiná nano-mokslo ir nanotechnologijø moksli-ná centrà. Specialistus tokiam centruireikëtø pradëti rengti jau dabar Vil-niaus Gedimino technikos ir Kaunotechnologijos universitetuose. Ðiàmintá, atrodo, palaiko ir Lietuvospramonininkai.

Ðiuo metu Vyriausybëje svarsto-ma, kur nukreipti gana solidþias ESstruktûriniø fondø lëðas, skirtas2007�2013 m. moksliniams tyri-mams. Paskelbtos penkios mokslo irtechnologijø slëniø vizijos. Puslaidi-ninkiø fizikos institutas kartu su Vil-niaus Gedimino technikos universi-tetu ir Vilniaus universitetas kartusu dar keturiais mokslo institutaissiûlo Vilniaus slënio vizijà. Jeigu pa-siûlymas bûtø priimtas, 2009 m.Puslaidininkiø fizikos institutas per-sikeltø á Visorius ir tæstø savo veik-là naujajame nanomokslo ir nano-technologijø centre.

Kokie partneriai pasiryþæ ben-dradarbiauti kuriant nanotechnolo-gijø ir nanoelektronikos tyrimø cen-trà siûlomame Vilniaus slënyje? TaiVU, VGTU ir KTU, Biochemijos,Chemijos, Fizikos ir Puslaidininkiøfizikos institutai. S. Aðmontas pa-brëþia jaunø ðios krypties specialis-tø rengimo svarbà. Juos parengtilengviau negu perkvalifikuoti ið ki-tos specialybës ar krypties. Tad vi-sai neatsitiktinai projekte dalyvautitelkiami VGTU ir KTU kaip svar-biausi inþineriniø mokslø rengimocentrai ðalyje.

Siekiant intelektinesaplinkos

Uþ aptariamo projekto prieþiû-rà atsakingas VGTU prof. Romual-das Navickas praneðime Nanoelek-tronikos Lietuvoje vystymo prognozë iraukðèiausios kvalifikacijos specialistørengimas bei kvalifikacijos këlimasapibûdino ðios krypties tyrimø padëtáEuropos Sàjungoje, taip pat toskrypties tyrimø bûklæ Lietuvoje. Da-lis praneðimo buvo skirta pasiûly-mams. Kaip galima bûtø skatinti irplësti aukðèiausios kvalifikacijos spe-cialistø mokslinës veiklos galimybesLietuvoje, taip pat baigiant naujus ty-rimo metodus. Anot praneðëjo, ar-tëja metas, kai naujausios technolo-gijos, kuriø nemaþa dalis iðaugs iðpuslaidininkiø fizikos, medþiagoty-ros ir kitø srièiø, skverbsis praktiðkaiá visas gyvenimo sritis. Nauji interak-

KURKIME ATEITÁ DRAUGE!

PUSLAIDININKIØFIZIKOS INSTITUTASEuropos socialinis fondas

Vilniaus Gediminotechnikos universitetas

Aptariant nanotechnologijø ateitá Lietuvoje: prof. Arûnas Ramanavièius, prof. Juozas Vidmantis Vaitkus irdr. Nerija Þurauskienë; uþ jø � dr. Algirdas Suþiedëlis, dr. Vytautas Karpus ir kiti konferencijos dalyviai

VGTU prof. Romualdas Navickas � Lietuvos atstovas ESnanoelektronikos technologijø platformoje ENIAC

Jie tikisi, kad nanotechnologijos padës Lietuvà iðvesti á �Baltijos tigrø� gretas: ið kairës prof. Romualdas Navickas,prof. Saulius Balevièius, prof. Steponas Aðmontas, dr. Nerija Þurauskienë, prof. Arûnas Ramanavièius, dr. Vytautas Karpus,

dr. Algirdas Suþiedëlis, Edgaras Raþanas ir dr. Èeslovas Ðimkevièius

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2007 m. gruodþio 6�19 d. Nr. 21(377) 7

tyvûs átaisai ir prietaisai tenkins ávai-riausius visuomenës poreikius, darysdidþiulæ átakà visoms gyvenimo sri-tims � nuo asmenø sveikatos ir auto-mobiliø judëjimo kontrolës iki visuo-menës saugos. Europos Sàjunga më-gins ágyvendinti aplinkos intelekto vi-zijà, t. y. tokios aplinkos, kuri �su-pranta� þmogaus buvimà ir atsiliepiaá jo poreikius.

Siekiant plëtoti inovacijoms irpartnerystei palankià aplinkà ES su-kurtos 26 technologijø platformos.Viena pirmøjø yra minëta Europostechnologijø platforma ENIAC. Pertechnologiniø platformø pramonæ,mokslo institucijos, universitetai, fi-nansinës organizacijos, regioninë aratskirø ES ðaliø valdþia gali ben-drauti, apsirûpinti reikiamais iðtek-liais, kurie bûtini kuriant ES vizijos2020 m. programà.

Anot R. Navicko, ið 10 geriausiøpasaulyje puslaidininkiø pramonës

ámoniø ðiuo metu trys veikia ES. Taiámonës, kurios kuria konkurencin-gus gaminius ir remiasi pasauliniaisðios srities laimëjimais, iðlaiko aukð-tà naujoviø lygá. Taigi ES yra veiks-minga infrastruktûra puslaidininkiøtechnologijos tobulinimui ir gamy-bai. Prancûzijoje ir Vokietijoje esan-èios ámonës jau dabar gamina 65�90 nm integrinius grandynus ant300 mm skersmens plokðteliø. Taimoderniausi ðiuo metu pasaulyje in-tegriniai grandynai. Kas treji metainumatyta pereiti á naujà technologi-ná lygmená pagal minimalø grandy-nø matmená: ðiuo metu pasiekta65 nm riba, 2010 m. bus pasiekta45 nm, 2013 m. � 32 nm, o 2016 m. �22 nm technologinë norma. Taipbus pleèiamos ateities mikroproce-soriø ir specialios paskirties integ-riniø grandynø galimybës, kuriø pa-grindu ir bus kuriamos ateities kom-piuteriø �smegenys�. Joms numaty-

ta reikðminga vieta jau dabar kuria-mose aplinkos intelekto sistemose.Kad tos sistemos galëtø protingaisàveikauti su aplinka, teigia R. Na-vickas, jos turës bûti aprûpintos�akimis�, �ausimis�, �rankomis irkojomis�. Ðiandien tai raðome ka-butëse, bet labiau ið kuklumo, dëltam tikros nedràsos, tuo paèiu no-rëdami pabrëþti, kad tie iðvardytiþmogiðkieji organai techninëse sis-temose tikriausiai visiðkai bus nepa-naðûs á þmogaus organus, nors atlikspanaðias funkcijas.

ES veikia keli pasaulinio mastopuslaidininkiø tyrimo centrai Belgi-joje, Prancûzijoje, Vokietijoje. Ðiossrities maþesniø tyrimo centrø taippat yra ir Lietuvoje � Vilniuje irKaune. Taikant aukðtàsias techno-logijas, kuriø neatsiejama dalimitampa nanotechnologijos, galimakurti konkurentiðkà produkcijà. Beto, pramonëje ðalia kiekvieno nano-

technologijø krypties darbuotojosukuriama apie 10 netiesioginiø ðioskrypties darbo vietø. Labai svarbu,kad ði veikla sutampa ir su Lietuvos2007�2013 m. trimis prioritetais, ku-riems numatoma panaudoti struk-tûriniø fondø lëðas. Tai produktyvidarbo jëga þiniø visuomenëje, kon-kurencinga ekonomika bei gyveni-mo kokybë ir sanglauda. Ðiomis pa-stangomis siekiama sudaryti infor-macines ir technologines sàlygas,kurios uþtikrintø taip pat mûsø vals-tybës reikmes, plëtojantis pagal ESvizijà iki 2020 metø.

Seminare apie nanofotonikosplëtojimo problemas kalbëjodr. V. Karpus (PFI, VGTU), apienanodariniø ir nanostruktûriniømedþiagø technologijø plëtojimoprognozæ � doc. dr. A. Suþiedëlis(PFI, VGTU), apie nanobiotechno-logijos plëtojimo perspektyvas �prof. habil. dr. A. Ramanavièius

(VU), elektronikos plëtojimo Lie-tuvoje prognozæ ir aukðèiausioskvalifikacijos specialistø rengimàbei kvalifikacijos këlimà � prof. ha-bil. dr. S. Balevièius (PFI, VGTU).Aukðèiausios kvalifikacijos specia-listø poþiûrá á nanotechnologijø irelektronikos plëtrà pagal statistiniøstudijø rezultatus pristatë E. Raþa-nas, atstovavæs apklausas atlikusiàUAB Bovari.

Rengiantis gyventi ir veikti inte-lektinëje aplinkoje, kuri jau labaigreitai taps mûsø gyvenimo kasdie-nybe, bûtina ruoðti ne vien moksli-nës ir technologinës veiklos specia-listus, bet taip pat plaèiàjà visuome-næ rengti tiems gyvenimo poky-èiams. Tokia iðvada perðasi iðklau-sius Puslaidininkiø fizikos institutesurengto seminaro praneðimø irdiskusijø.

Gediminas Zemlickas

VILNIAUS UNIVERSITETO EKSPERIMENTINËSIR KLINIKINËS MEDICINOS INSTITUTAS

SKELBIA VIEÐÀ KONKURSÀ UÞIMTIINSTITUTO DIREKTORIAUS PAREIGAS

Skelbiamo konkurso á Vilniaus universitetoEksperimentinës ir klinikinës

medicinos instituto direktoriaus pareigas sàlygos

1. Konkurse dalyvaujantis asmuo (toliau � pretendentas) pri-valo:

1.1. bûti mokslininkas, ágijæs daktaro arba habilituoto daktaromokslo laipsná biomedicinos mokslø srities medicinos kryptyje;

1.2. turëti ne maþesná kaip 10 metø mokslininko darbo staþà iradministracinio darbo patirtá bei kvalifikacijà, atitinkanèià ne ma-þesnius kaip vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas uþimti taiko-mus kvalifikacinius reikalavimus;

1.3. turi bûti susipaþinæs su moksliniø tyrimo ástaigø veiklos or-ganizavimà, finansavimà, darbo teisinius santykius reglamentuo-janèiais Lietuvos Respublikos ástatymais, Lietuvos Respublikos Vy-riausybës nutarimais ir kitais teisës aktais.

2. Privalumai:2.1. dalyvavimas tarptautinëse konferencijose ir seminaruose,

moksliniø publikacijø skelbimas leidiniuose, átrauktuose á ISI ba-zës pagrindiniø leidiniø sàraðà;

2.2. pedagoginio darbo patirtis;2.3. narystë tarptautinëse mokslinëse organizacijose, bendra-

darbiavimo su tarptautinëmis institucijomis patirtis;2.4. patirtis rengiant ir ágyvendinant mokslo bei ES struktûri-

niø fondø paramos projektus.

3. Per vienà mënesá nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos,áskaitant paskelbimo spaudoje dienà, pretendentai privalo pateikti:

3.1. praðymà dalyvauti konkurse;3.2. asmens tapatybæ, pilietybæ patvirtinantá dokumentà ir jo ko-

pijà;3.3. mokslo laipsná liudijantá dokumentà ir jo kopijà;3.4. valstybinio socialinio draudimo paþymëjimà ir jo kopijà;3.5. trumpà gyvenimo ir mokslinës veiklos apraðymà;3.6. instituto veiklos plano projektà;3.7. moksliniø darbø sàraðà;3.8. kitus papildomus dokumentus, leidþianèius objektyviai áver-

tinti pretendento kvalifikacijà.

Pretendentai dokumentus gali siøsti registruotu laiðku arba pa-teikti asmeniðkai instituto mokslinei sekretorei adresu: Vilniaus uni-versiteto Eksperimentinës ir klinikinës medicinos institutas, Þygi-mantø g. 9, LT-01102, Vilnius.

Informacija teikiama nurodytu adresu ir telefonu (8 ~5 ) 2628841 arba el. paðtu birute.butkiene@ekmi.vu.lt

Kvieèiame dalyvauti!VU Teorinës fizikos ir astronomijos instituto planetariu-

me gruodþio 13 d. 17 val. vyks paskaita Fizikos Nobelio pre-mijos. Nobelio premijø suteikimo istorija: nuo Rentgeno iki ðiømetø laureatø. Faktai ir nematomoji pusë.

Praneðëjas � dr. Romualdas Karazija.Renginys nemokamas.Planetariumo adresas: Konstitucijos pr. 12A, Vilnius.http://mokslasplius.lt/planetariumas

Lietuviø mokslo draugijos ðimtmeèiui

Aleksandras Stulginskis, Kazys Gri-nius ir Antanas Smetona, du minist-rai pirmininkai � Augustinas Volde-maras ir Juozas Tûbelis buvo drau-gijos nariai. Draugijos dëka tos as-menybës ir galëjo burtis, reikðtis, ið-augti ir plësti savo veiklà.

Apibendrinkime: ið Lietuviømokslo draugijos veiklos iðsirutulia-vo Lietuvos valstybingumo idëja,kuri buvo materializuota PirmosiosNepriklausomybës respublikos gy-vavimu. Nepaneigiama draugijosnariø veiklos iðdava buvo ir Lietu-vos universiteto ásteigimas 1922 m.,mat lenkams okupavus istorinæ Lie-tuvos sostinæ Vilniaus universitetasLietuvai buvo nepasiekiamas.

Tautiðkai orientavo tautà

Lietuviø mokslo draugijos veik-loje prof. J. A. Krikðtopaitis iðskyrëketuris mums ir ðiandien reikðmin-gus ávykiø raidos bruoþus � ðvieti-mo, mokslo ir kultûros laikotarpius,tiesiogiai susijusius su XX a. mo-dernios valstybës kûrimu ir jos pra-rastimi jau prasidëjus okupacijoms.Pirmasis laikotarpis sietinas su Di-dþiuoju Vilniaus Seimu ir pirmai-siais Lietuviø mokslo draugijosþingsniais. Antrasis prasideda su1918 m. Nepriklausomybës dekla-racija, Lietuvos nepriklausomosvalstybës funkcionavimu ir Lietuvosuniversiteto 1922 m. ákûrimu. Tre-èiasis sutapo su Lietuvos okupacijair karo ávykiais, kai prasidëjo Lietu-

vos nepriklausomos valstybës struk-tûrø griovimas. Ketvirtasis laikotar-pis iðryðkëjo, kai prasidëjo sovietøsistemos griûtis.

Pirmajame laikotarpyje prane-ðëjas áþvelgia struktûrø formavimà-si bûsimosios tautinës valstybës ins-titucijoms, tarp jø ir bûsimo univer-siteto bei mokslà vienijanèio cen-tro � mokslø akademijos steigimobûtinybæ. Bûtent Lietuviø mokslodraugijai èia buvo numatyta atliktiesminá vaidmená. Ne kas kitas, odraugija ið sukauptø lëðø aprûpinovadovëliais pirmàsias lietuviðkasmokyklas ir gimnazijas. Galima sa-kyti, nuo pagrindø � mokyklø �draugija pradëjo naujos tautinës vi-suomenës kûrimo darbà.

Paþymësime, kad kelias nuo Lie-tuviø mokslo draugijos iki Lietuvosmokslø akademijos áteisinimo uþtru-ko kone 35 metus. Tam bûta prieþas-èiø. Lietuvai netekus savo istorinëssostinës ir vadinamojo Vilniaus krað-to, Vilniuje su daktaru Jonu Basana-vièiumi prieðakyje tebeveikusios Lie-tuviø mokslo draugijos veikla buvolabai apribota, teko tenkintis lietuvy-bës palaikymu nuo Lietuvos atplëð-tame kraðte, o 1938 m. draugijai ið-vis teko nutraukti savo veiklà.

Lietuviø mokslo draugijos Kau-no padalinys ryðkesnio vaidmens ne-atliko, nes jo aktyviausi nariai ásitrau-kë á nepriklausomos valstybës irmokslo institucijø, ávairiø organiza-cijø kûrimo darbà. Pasak J. A. Krikð-topaièio, svarbiausia draugijos Kau-no padalinio veiklos reikðmë ta, kadjo pastangos iðliko daugelio mokslo,

kultûriniø ir kitø organizacijø veiklospadariniuose. Tai, kad pavyko iðug-dyti tautinæ mokyklà, iðauginti iðsila-vinusià ir tautiðkai orientuotà tautà,praneðëjas mato esant bene svar-biausià Lietuviø mokslo draugijosveiklos rezultatà.

Ir iðties Lietuviø mokslo draugi-jos veiklos padariniø matome labaidaug, o svarbiausia esminiø: juk pa-vyko sukurti ðalyje akademinës irmokslinës veiklos pagrindus, sufor-muoti ir sunorminti modernizuotàbendrinæ lietuviø kalbà, sukurti lie-tuviðkà ávairiø srièiø terminijà. Visatai vëliau uþgriuvusiø okupacijø sà-lygomis tapo svarbiu tautos savigy-nos ánagiu, á tai ir atkreipë dëmesápraneðëjas. Vis dëlto ryðkesniø pa-saulio mokslui darbø ið Pirmosiosnepriklausomybës laikotarpioJ. A. Krikðtopaitis neiðvardijo, nesjø ir nebuvo � visas intelektines pa-jëgas teko nukreipti á organizacinësir materialinës bazës kûrimà. Jukbeveik viskà reikëjo pradëti konetuðèioje vietoje. Remiantis á labaimenkus iðteklius buvo bûtina moky-ti ir ðviesti jaunuomenæ, rengti pir-muosius mokytojus, mokslininkusbei dëstytojus. Ir vis dëlto sugebëtaá Europos ðaliø universitetus iðsiøs-ti tobulintis pirmuosius studentus,imta tyrinëti Lietuvos gamtos iðtek-lius, pradëti reikðmingus lituanisti-nius tyrinëjimus. Visa tai nedingo bepëdsako, bet gulë á bûsimojo Lietu-vos mokslo pamatus.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

Atkelta ið 5 p.

Kvieèiame dalyvauti!

Lietuviø mokslo draugijos ðimtmeèiui skirtà praneðimà skaito prof. Juozas Algimantas Krikðtopaitis; uþ jo � ðvietimo irmokslo ministrë Roma Þakaitienë, Lietuvos MA prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas, LR Seimo Pirmininkas Viktoras

Muntianas ir Seimo Ðvietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas

8 2007 m. gruodþio 6�19 d. Nr. 21(377)MES EUROPOS SÀJUNGOJEPrisiminta ir

�MoksloLietuva�

Portugalijos pir-mininkavimas Euro-pos Tarybai ásiminsir Mokslo Lietuvosredakcijai, kurià pa-siekë pono Rui Ma-nuel Carlos Nuneslaiðkas. Jame Portu-galijos ðvietimo mi-nisterijos vardu ga-vome kvietimà daly-vauti Lisabonojevyksianèioje konfe-rencijoje. Ðá malonøkvietimà supratomeir kaip pagarbosþenklà Mokslo Lie-tuvos skaitytojams,kurie nusipelno þi-noti, kas vyksta ávai-riose ES ðalyse. Jukdiskutuojami, pri-imami dokumentai,vadinasi, tam tikraprasme sprendþia-mas ir nemaþos da-lies Lietuvos þmoniølikimas.

Buvo ádomu kadir skubotu þvilgsniupaþvelgti á sostinæðalies, kuri 1975 m.iðëjusiame Lietuvið-kosios tarybinës en-ciklopedijos 9 tomepristatoma kaip vie-

na ið labiausiai atsilikusiø Europo-je. Labai ieðkant to �atsilikimo�pëdsakø Portugalijoje galima ras-ti, kaip ir bet kurioje kitoje Euro-pos valstybëje, taèiau pirmiausia áakis krinta modernios architektû-ros siluetai. Daug jø buvo pastaty-ta rengiantis Pasaulinei parodaiEXPO�98. Beje, Lisabonos konfe-rencija kaip tik ir vyko EXPO�98 At-

lantiko paviljone (Pavilhão Atlânti-co), kuris yra Tautø parko (Parquedas Nações) teritorijoje.

Labai daug modernios archi-tektûros pastatø ir ðiuo metu stato-ma Lisabonoje, ir tai sëkmingai Eu-ropos Sàjungoje ásitvirtinusios ða-lies gyvybingumo árodymas. Þino-ma, senojoje miesto dalyje nesun-kiai atrasime buvusios jûrinës im-perijos didybës þenklø, kurie atsi-spindi áspûdinguose paminkluoseþymiems valstybës vyrams ir ávairiøepochø rûmuose. Gana ryðkusmaurø architektûros paveldas, at-ëjæs veikiausiai per arabus, kurienuo VIII a. buvo pavergæ portuga-lus ir tik 1143 m. prasidëjo nepri-klausomos Portugalijos karalystësgyvavimas.

Bûtø ádomu visa tai apraðyti ið-samiau, taèiau ði iðvyka buvo tiksli-në, skirta nuðviesti Lisabonos kon-ferencijoje pristatytai Europos kva-lifikacijø sàrangai. Apie tai ir Lietu-vos nacionalinës kvalifikacijos siste-mos sukûrimà kalbësimës su vienujos kûrimo darbo grupës nariu Vy-tauto Didþiojo universiteto Profesi-nio rengimo studijø centro vadovudr. Vidmantu TÛTLIU, kuris kaipLietuvos atstovas deleguotas LRÐvietimo ir mokslo ministerijos, da-lyvavo darbo grupëje, rengusioje irredagavusioje Europos kvalifikaci-jø sàrangos deklaracijos tekstà.

Siekiant suderintiskirtingus poreikius

Gerbiamasis Vidmantai, nejau li-gi ðiol Lietuvoje neturëjome kvalifika-cijø sistemos? Jeigu neturëtume, taiðvietimo sistema suktøsi tuðèiom apsu-kom, nes juk privalu þinoti, kokie spe-cialistai ir kam rengiami.

Atsakymas á ðá klausimà labaipriklauso nuo paèios kvalifikacijøsistemos sampratos. Galime teigti,kad mes turëjome ir turime dauge-lá kvalifikacijø sistemos elementø irprocesø � kvalifikacijos planuoja-mos ir sudaromos kuriant profesi-nio mokymo standartus ir studijøreglamentus, ðvietimo ir profesiniorengimo sistema teikia kvalifikaci-jas, jos yra pripaþástamos akredituo-tø institucijø arba aukðtøjø mokyk-lø, veikia profesinio iðsilavinimo lyg-menø sistema. Taèiau visiems ðiemsprocesams ir elementams trûko irtebetrûksta sistemingø tarpusavioryðiø, veiklos suderinamumo tarpðvietimo sistemø. Bûtent ðià proble-mà turi iðspræsti nacionalinës kvali-fikacijø sistemos sukûrimas.

Svarbiausia problema ta, kadkvalifikacijø sistema iki ðiol nebuvoaiðkiai apibrëþta ir sutvarkyta. Tai

atsitiko ir dël Lietuvoje vykusiø po-kyèiø, perëjus á nepriklausomosvalstybës ir jos naujø struktûrø kû-rimà.

Ar nacionalinës kvalifikacijø sis-temos kûrimas yra daugiau iðoriniopoveikio suformuota bûtinybë? Juk in-tegracija su kitomis ES ðalimis musverèia savo kvalifikacijø sistemà uni-fikuoti ir derinti?

Þinoma, tai yra svarbus veiksnyskuriant nacionalinæ kvalifikacijø sis-temà, taèiau reikëtø pabrëþti, kadðios sistemos kûrimas visø pirma yramûsø valstybës vidaus reikalas. Jo-kio spaudimo ið Europos Sàjungosðioje srityje nëra, ir viskas priklau-so nuo mûsø paèiø, nuo to, kaip su-gebësime uþtikrinti sàveikà tarpdarbo rinkos ir visø ðvietimo siste-

mos grandþiø � bendrojo lavinimo,profesinio rengimo ir aukðtojomokslo. Pastangos nukreiptos á tai,kad ðvietimo sistemos grandys galë-tø sëkmingai veikti ir tenkinti veik-los sistemos (verslo, pramonës, pa-slaugø teikimo) poreikius. Kartuðvietimo sistemai privalu atlikti tàmisijà, kurià jai iðkelia visuomenë.

Atskaitos taðkas

Suprantu, kad rûpinantis ðvieti-mo, profesinio rengimo ir aukðtojomokslo reikalais, ávairaus lygmensmokymo institucijø teikiamomis kva-lifikacijomis labai svarbu gerai suvok-ti, kokia ðiandien yra mûsø pramonësir verslo, apskritai darbo rinkos aplin-ka. Taip pat bûtina numatyti, kokie po-kyèiai vyksta darbo rinkoje, kokia taaplinka bus jau netolimoje ateityje.Kaip Jûs tà darbo rinkos aplinkà ga-lëtumëte apibûdinti?

Gana sudëtingas klausimas.Lietuvos nacionaliniame kvalifikaci-jø kûrimo projekte mëginome atliktiesamos padëties analizæ. Bandëmeanalizuoti tiek veiklos sistemos, tiekðvietimo, profesinio rengimo iraukðtojo mokslo bûklæ. Norëdamisuvokti, kokie procesai vyksta veik-los sistemoje, stengëmës ávertintiveiklos sistemos ir ðvietimo sistemosprocesø ir institucijø raidà, pagrin-dinius iððûkius ir kitus svarbiusveiksnius.

Jei taip, tai koká atskaitos taðkàpasirinkote?

Vertinant veiklos sistemos irðvietimo sistemos raidà, vienas svar-biausiø pasirinktø atskaitos taðkø �perëjimas nuo planinës á rinkos eko-nomikà. Kitaip tariant, svarbu áver-tinti visø pagrindiniø perëjimo vir-smø átakà esamai kvalifikacijø situ-acijai: ûkio restruktûrizacijos, poky-èiø þmogiðkøjø iðtekliø srityje, jø po-reikiø kaità. Pavyzdþiui, sovietinësplaninës ekonomikos ir rinkos eko-nomikos poreikiai kvalifikacijoms iðesmës skiriasi. Planinei ekonomikailabiausiai buvo reikalinga gausi, betsiaurai specializuota darbo jëga.Ðiuolaikinëje postindustrinëje eko-nomikoje jau reikia palyginti plaèioskvalifikacijos, plataus iðsilavinimodarbuotojø. Daug didesná vaidme-ná atlieka bendrosios kompetenci-jos, t. y. tos, kurias galima pritaiky-ti daugelyje skirtingø veiklos srièiø.

Ar ið to ir iðplaukia tæstinio moky-mo reikalingumas, mokymosi visà gy-venimà bûtinybë?

Þinoma, tai susijæ dalykai. Mo-kymosi visà gyvenimà reikalingumàpagrindþia ne tik ekonomika, bet irsocialiniai pokyèiai, tam tikros ideo-loginës nuostatos, kai kalbama apiesocialinæ sanglaudà, þmogaus indi-vidualaus mokymosi ir tobulëjimogalimybiø uþtikrinimà visuomenëje.Visa tai siejasi ne vien su ekonomi-ka, bet ir su daug platesniais þmo-gaus ir visuomenës poreikiais.

Gráþkime prie veiklos sistemos ver-tinimo analizës, kurià su kolegomis at-likote. Kokias iðvadas galima daryti iðtos analizës?

Bene svarbiausia iðvada: Lietu-voje bûtina kurti nacionalinæ kvali-fikacijø sistemà. Mums labai trûks-ta veiklos ir ðvietimo sistemø sude-rinamumo. Ði problema vis labiauaðtrëja ir dël to, kad esame itinreikðmingø pokyèiø etape: integ-ruojamës á ES ekonomines ir socia-lines struktûras. Jeigu visa tai dary-sime kryptingai, rezultatai bus vie-nokie, o jeigu paliksime savieigai arblaðkysimës, praradimai gali bûtidaug didesni. Bûtent nacionalinëkvalifikacijø sistema yra vienas iðmechanizmø, kuris atveria þmo-nëms platesnes mokymosi ir profe-

Lisabonoje pristatytaEuropos kvalifikacijø

sàranga

Atkelta ið 1 p.

ið konkreèiø darbo programos Ðvie-timas ir mokslas 2010 m., parengtospo Europos Vadovø Tarybos susiti-kimo 2000 m. Lisabonoje, ágyvendi-nimo rezultatas. Kartu ir Lisabonosstrategijos, siekiant socialinio irekonominio vystymosi tikslø, ágy-vendinimo dalis. Kalbant labai kon-kreèiai � tai naujø darbo vietø kûri-mo ir konkurencingumo didinimovariklis, bet kad jis veiktø, bûtinanuolat atnaujinti þinias, stengtis ágytinaujos patirties. Tik taip ámanomaspëti kartu su pasauliu.

Europos kvalifikacijø sàrangospagrindà sudaro aðtuoni atskaitoslygmenys, pagal kuriuos vertinamiasmens mokymosi laimëjimai � þi-nios, ágûdþiai, asmeninës ir profesi-nës kompetencijos. Dëmesys skiria-mas ne mokymosi ástaigai, kuriojeþinios ágytos, ne mokymosi trukmei,bet rezultatui. Darbdaviai gali teig-ti, kad bûtent to visà laikà ir siekësavo nesibaigianèiuose ir kartais be-vaisiuose disputuose su profesiniorengimo institucijomis ir aukðtosio-mis mokyklomis. Priimtoji sàrangasudaro pagrindà vienoje ES ðalyjeágytas ir pripaþintas kvalifikacijaspripaþinti ir kitose Sàjungos ðalyse.Bet tai ne vien palyginimo galimy-bë, nes sàranga padës kurti palan-kesnes sàlygas neformaliam moky-muisi ir saviðvietai, leis nustatyti bû-dus, kaip turës bûti áteisinti ágûdþiaiir þinios, kai mokomasi formaliai irneformaliai. To ligi ðiol nebuvo. Eu-ropos kvalifikacijø sàranga � tai prie-monë, skatinanti mokytis visà gyve-nimà, sukursianti mechanizmà, ku-ris uþtikrins mokymosi visà gyvenimàgalimybes. Ði sàranga integruoja kva-lifikacijas, ágytas bendrojo lavinimo,pirminio profesinio rengimo, aukð-tojo mokslo ir tæstinio profesiniorengimo sistemose. Aðtuoni lygme-nys aprëpia visà kvalifikacijø ávairo-væ, nuo tø, kurios suteikiamos baigusprivalomàjá mokslà, iki aukðèiausioakademinio iðsilavinimo ir profesiniopasirengimo lygmens. Kartu tai ir

atitikties tarp ávairiø kvalifika-cijø nustatymo priemonë,

ðvietimo ir mokymo sistemø skaidru-mo, jø geresnio suprantamumo pla-èiajai visuomenei garantas. Labaisvarbu ir tai, kad á vientisà sàrangàpateko kvalifikacijos, ágytos aukðto-jo mokslo studijose ir profesinësemokyklose. Taigi maþinama atskirtistarp ðiø dviejø sistemø, kurios ligi ðiolbent jau Lietuvoje buvo ganëtinai at-skirtos.

Europos kvalifikacijø sàrangayra puikus orientyras kuriant ES ða-liø nariø nacionalines kvalifikacijøsistemas, kurios iki 2010 m. turës bû-ti susietos su Europos kvalifikacijøsàranga. Kol kas ES ðaliø kvalifika-cijø sistemos ir sàrangos labai skiria-si, todël kyla keblumø, kai kitose ða-lyse norima ásidarbinti ar mokytis.Remiant Europos socialiniam fonduiLietuvoje vykdomas projektas Na-cionalinës kvalifikacijø sistemos sukû-rimas. Já vykdo Lietuvos darbo rin-kos mokymo tarnyba prie Socialinësapsaugos ir darbo ministerijos beiÐvietimo ir mokslo ministerijos Pro-fesinio mokymo metodikos centras.

Taigi procesas siekiant sanglau-dos su kitø ES ðaliø kvalifikacijø sis-temomis tæsiasi.

Lisabonoje Europos kvalifikacijø sàranga buvo pristatyta Atlantiko paviljone (Pavilhão Atlântico),kuris pastatytas rengiantis pasaulinei parodai �EXPO�98�

Pristatant Europos kvalifikacijø sàrangà diskutuoja Latvijos ðvietimo ministerijos atstovas Dmitrijs Kulss, organizacijos�Business Europe� atstovas Èenìk Tim Ðlapák, Vytauto Didþiojo universiteto Profesinio rengimo studijø centro vadovas

dr. Vidmantas Tûtlys; toliau � Liuksemburgo Ðvietimo ir profesinio mokymo ministerijos atstovas Jos Noesen

2007 m. gruodþio 6�19 d. Nr. 21(377) 9MES EUROPOS SÀJUNGOJEsinës karjeros galimybes, padedasiekti socialinës sanglaudos, kryp-tingai ir strategiðkai plëtoti þmogið-kuosius iðteklius tiek nacionalinës,tiek atskiros ûkio ðakos, sektoriausar net organizacijos mastu.

Savanoriðkumo principasiðlieka reikðmingas

Kartais girdime sakant, kad eko-nomikai, ûkiui nereikia trukdyti, vals-tybë turi kuo maþiau kiðtis. Neva rin-ka pati susireguliuos ir iðspræs visasproblemas. Tad gal darbo rinkos ap-linka veiks ir ðvietimo sistemà, viskassavaime susireguliuos? Kur slypi tokiomàstymo ribotumas?

Jûsø suformuota tezë ið princi-po gal ir turi ðiek tiek tiesos, bet jilabiau buvo populiari XX a. pirmo-joje pusëje, liberalios kapitalistinëssistemos vystymosi apogëjuje. Kva-lifikacijø sistemos neturëtume ver-tinti kaip grieþtai reguliuojanèios arribojanèios priemonës. Savanorið-kumo principas neprieðtarauja jo-kiems rinkos dësniams. Á kvalifika-cijø sistemà reikëtø þvelgti tik kaipá veiklos aplinkai ir ðvietimo sistemaipadedantá veiksná.

Tai tam tikros pagalbos mechaniz-mas, tikslingà veiklà uþtikrinanti sis-tema?

Bûtent pagalbos mechanizmas,nes ði sistema informuoja, orientuo-ja, bet ne kaþin kokiu grieþtu bûdudraudþia ar reguliuoja.

Kita vertus, gal ir to grieþtumokartais reikëtø, nes labai daþnai veik-los aplinkos atstovai nesusikalba suðvietimo institucijomis, ypaè aukðtojomokslo. Ið gamybininkø ir verslinin-kø nuolat girdime, kad aukðtojo moks-lo sistema neatitinka ðiandieniniø ga-mybos ir verslo reikalavimø, todël bû-tina reforma. Universitetø atstovai pa-teikia savo argumentà: universitetai irneturi rengti specialisto konkreèiaidarbo vietai, tai daugiau kolegijø irprofesiniø mokymo ástaigø uþdavinys.Taigi vieni apie veþëèias, kiti apie akë-èias.

Ði konkreti jûsø paminëta pro-blema galbût nëra tiesiogiai susiju-si su kvalifikacijø sistemoms bei sà-rangoms keliamais tikslais ir uþda-viniais, taèiau nacionalinës kvalifi-kacijos sistemos sukûrimas ir ádie-gimas, ypaè tam tikrø tos sistemosprocesø, pavyzdþiui, kvalifikacijøsuteikimo, profesinio orientavimo irkarjeros konsultavimo plëtojimas,lanksti ir kvalifikacinio augimo ga-limybes atverianti kvalifikacijø sà-ranga gali padëti iðspræsti ðias pro-blemas. Tik nereikia tikëtis, kad taibus staigus ir vienkartinis aktas. Taiilgalaikis procesas, kuris pareika-laus visos visuomenës pastangø irbendro sutarimo.

Gal reikëtø siekti, kad pirmiausiapatys dëstytojai ir mokytojai labai ge-rai susipaþintø su veiklos aplinka?Antraip sunku tikëtis veiklos aplinkosir ðvietimo sistemos bent kiek pastebi-mos sanglaudos.

Visiðkai sutinku, nes tai yra vie-nas svarbesniø mûsø aptariamoskvalifikacijø sistemos diegimo uþda-viniø. Bûtina parengti ekspertus,kurie ástengtø koordinuoti ðià siste-mà, veiklos ir ðvietimo sistemø spe-cialistus, kurie ðia sistema naudosisteikdami, vertindami ir pripaþinda-mi kvalifikacijas ir visus visuomenësnarius, kurie ðia sistema naudosismokydamiesi, ágydami ir tobulinda-mi kvalifikacijas. Labai svarbu dar-bui su ðia sistema parengti mokyto-jus, dëstytojus, visà pedagoginá per-sonalà, nes bûtent ðiems þmonëmsteks ágyvendinti svarbius nacionali-nës kvalifikacijø sistemos keliamus

uþdavinius. Jie turës padëti moks-leiviams ir studentams ágyti atitinka-mas kvalifikacijas. Labai svarbusvaidmuo teks savarankiðkam moky-muisi, savaiminiam mokymuisi, perpatirtá ágytø kvalifikacijà vertinimuiir pripaþinimui. Tai labai svarbûsprocesai, kuriø plëtotei bûtina telktidideles pastangas. Patys dirbantiejiir besimokantieji turës bûti savaran-kiðkesni ir iniciatyvesni ágyjant beikeliant kvalifikacijà.

Reikëtø numatyti neigiamuspadarinius

Taigi mûsø ðvietimui, profesiniammokymui ir aukðtajam mokslui iðky-la svarbûs uþdaviniai. Kokios pagal-bos galima sulaukti ið Europos Sàjun-gos struktûrø? Juk ðtai ir ði konferen-cija Lisabonoje rengiama Europos Ta-rybos, kuriai ðá pusmetá pirmininkau-ja Portugalija, ir Europos Komisijos,ir Portugalijos ðvietimo ministerijospastangomis.

Europos Sàjunga remia nacio-naliniø kvalifikacijø sistemø ir sà-rangø kûrimà finansiðkai ir teikda-ma ávairià ekspertinæ pagalbà ðalimsnarëms. Pavyzdþiui, Lietuvos nacio-nalinës kvalifikacijø sistemos sukû-rimo projektà remia Europos socia-linis fondas. Kitø ðaliø nariø, pavyz-dþiui Èekijos, Austrijos nacionaliniøkvalifikacijø sàrangø kûrimo pro-jektai taip pat yra remiami Europossocialinio fondo. Europos Komisi-jos Ðvietimo ir kultûros reikalø di-

rektoratas organizuoja ávairius se-minarus ðaliø nariø ekspertams, ku-riantiems nacionalines kvalifikacijøsistemas ir sàrangas, kuriø metu ða-liø ekspertai gali dalytis savo patir-timi ir kartu ieðkoti atsakymø á ávai-rius klausimus. Pavyzdþiui, ðiø me-tø spalio mënesá teko dalyvauti to-kiame seminare Budapeðte, kur pri-staèiau Lietuvos patirtá ir paþangàkuriant nacionalinæ kvalifikacijø sis-temà.

Kaip kuriant Europos kvalifika-cijø sàrangà dalyvauja kitos ES ða-lys? Beje, ar dalyvauja visos ðalysnarës?

Yra ekspertø darbo grupë, ku-ri parengë paèià Europos kvalifi-kacijø sàrangos koncepcijà. Taidokumentas, kuriuo gali remtisðalys, kurdamos savo nacionalinëskvalifikacijø sistemas. Ekspertusparinko Europos Komisija. Tarp-tautiniu mastu tai labai þinomikvalifikacijos ir mokymosi visà gy-venimà ekspertai, ne vienus metusdirbantys kvalifikacijø sistemosrengimo darbe. Daugiausia jie iðES ðaliø senbuviø.

Ar ekspertai buvo ið ðaliø, kur to-kiø problemø nëra, jos iðspræstos?

Pastebëjimas ið dalies teisingas,nes tarp pagrindiniø ekspertø nau-jø ðaliø atstovø nebuvo. Bet tai në-ra esminë problema, nes visos ðalysnarës dalyvauja derinimo procese,tad tikrai nëra jokios diskriminaci-jos. Parengus atitinkamus doku-

mentus jie buvo derinami tarp ðaliø.Derinimui buvo sukurtos plaèiosiosdarbo grupës, á jas buvo pakviesti at-stovai ið kiekvienos ES ðalies.

Ar visada mums tinka tai, kasáprasta Didþiajai Britanijai, Prancû-zijai ar Ðvedijai? Ar tø ðaliø eksper-tai gerai suvokia naujøjø ES ðaliønariø problemas? Ar visada susikal-bama?

Þinoma, kiekviena ðalis turëssavaip prisitaikyti prie Europos

kvalifikacijø sàrangos. Taèiau ðikvalifikacijø sàranga visø pirmayra palyginamumo ir orientacijospriemonë, teikianti itin plaèias ga-limybes suderinti nacionalineskvalifikacijø sàrangas. Kaip pavykspraktiðkai suderinti Europos kvali-fikacijø sàrangos galimybes ir skir-tingø ðaliø kvalifikacijas, parodyslaikas, nes ðiuo metu dar tik pra-dëti pirmieji iðbandymo projektai,á kuriuos ásitraukë nemaþai ðaliønariø, tarp jø ir naujosios narës.Labai svarbu dalyvauti ðiame pro-cese. Mums bûtina jungtis, integ-ruotis á ES kvalifikacijø sàrangà.

Matote vien tik to jungimosi priva-lumus. Jokiø pavojø neiðkils?

Kai kas sako, kad visa tai galidar labiau skatinti �protø nutekëji-mà�, didinti emigracijà. Taèiau Eu-ropos kvalifikacijø sàrangà galimavertinti ir kaip galimybæ ieðkant bû-dø, kaip paskatinti reemigracijà. Tu-rint nacionalinæ kvalifikacijø siste-mà, suderintà su ES kvalifikacijø sà-

ranga, ateityje bus lengviau veiktibûtent ðia kryptimi.

Gal neigiamus padarinius galimanumatyti ið anksto ir stengtis juos pa-veikti, maþinti?

Neabejotinai galima numatyti,bet rizikos veiksniø maþinimas su-sijæs su mûsø valstybës vidiniais pro-cesais � ekonomikos, socialinio gy-venimo, ðvietimo, aukðtojo mokslo.

Kiek ES suinteresuota, kad ðaliønariø praradimai, pereinant prie nau-jos kvalifikacijø sistemos, bûtø kuomaþesni? Bet gal tai kiekvienos ðaliesvidaus reikalas?

Paèios ES egzistavimas pagrás-tas darbo jëgos ir kapitalo mobilu-mo principais, bûtent á ðiuo priori-tetus orientuojamasi.

Galimybiø laisvësorientyras

Bûtø ádomu suþinoti, kaip sekësidirbti darbo grupëje?

Tekdavo dalyvauti posëdþiuo-se, kuriuose buvo svarstomas do-kumento tekstas. Svarstymø metupateikiami ávairiø ES ðaliø atstovøpasiûlymai dël dokumentø tekstopapildymø ar pakeitimø. Laikas ri-botas, todël kartais visø niuansø irsubtilybiø tiesiog fiziðkai bûdavoneámanoma aptarti. Bendri posë-dþiai daþniausiai vykdavo Briuse-lyje, o gráþtamàjá ryðá pateikdavo-me ir gaudavome elektroniniupaðtu.

Kaip kuriama Lietuvos naciona-linë kvalifikacijø sàranga atitinka Eu-ropos kvalifikacijø sàrangà?

Kuriant Lietuvos nacionalinækvalifikacijø sàrangà buvo nuosek-liai orientuojamasi á Europos kva-lifikacijø sàrangà, todël esminiøskirtumø tarp ðiø sàrangø struktû-rø nëra ir jos gerai dera tarpusavy-je. Lietuvos nacionalinëje kvalifi-kacijø sàrangoje yra 8 lygmenys,tiek pat kiek ir Europos kvalifika-cijø sàrangoje. Ir Lietuvos naciona-linë kvalifikacijø sàranga, ir Euro-pos kvalifikacijø sàranga yra pa-grástos mokymosi pasiekimais, norsLietuvos nacionalinëje kvalifikaci-jø sàrangoje labiau atsiþvelgiama áveiklos sistemos poreikius, o Euro-pos kvalifikacijø sàranga daugiauvadovaujasi ðvietimo sistemos gali-mybëmis.

Gal trumpai apibûdinkime tuos 8nacionalinës kvalifikacijø sàrangoslygmenis?

Nuo 1 iki 5 lygmens visos kva-lifikacijos siejasi su profesiniu mo-kymu � tai daugiausia kvalifikaci-jos, bûdingos darbininkiðkomsprofesijoms. 1 lygmuo � elementa-rus, jam priklauso pagrindiná iðsi-lavinimà turintys þmonës, dirban-tys paprastus darbus, nereikalau-janèius specialaus profesinio pasi-rengimo. Pavyzdþiui, pagalbinisstatybø darbininkas, rûbininkas irpan.

2 lygmuo jau susijæs su tam tik-ra specializacija, kai dirbama su me-chanizmais, nors darbas nesudëtin-gas. 3 lygmuo reikalauja profesinioiðsilavinimo, kvalifikacijà ágijæs as-muo turi bûti baigæs specializuotàprofesinæ mokyklà. 4 lygmuo � kaiprofesinë kvalifikacija susijusi subendruoju iðsilavinimu � tai kvalifi-kuotas darbininkas. 5 lygmuo atitik-tø meistro, techniko kvalifikacijà. 6�8 lygmenys siejami su aukðtojomokslo kvalifikacijomis: bakalauro,magistro, daktaro.

Aukðèiau jau kopti nëra kur?Nacionalinë ir Europos kvalifi-

kacijø sàrangos niekaip nesuvarþo

Nukelta á 16 p.

Europos Sàjungos ðvietimo reikalø komisaras Ján Figel ir Portugalijos ðvietimo ministrë Maria de Lurdes Rodrigues bei kitikonferencijos dalyviai

Konferencijos dalyviai klausosi ES ðvietimo reikalø komisaro Ján Figel

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

10 2007 m. gruodþio 6�19 d. Nr. 21(377)SUKAKTIS

Neabejotina visø jubiliejaus ið-kilmiø ir mokslinës konferencijossëkmë buvo ta, kad organizato-riams pavyko ið uþsienio ðaliø pa-sikviesti perspektyviose biochemi-jos ir kitø mokslø sandûroje dir-banèiø lietuviø mokslininkø, jieskaitë ádomius ávadinius praneði-mus. Manèesterio universiteto (Di-dþioji Britanija) Tarpdisciplininiobiocentro Integruotos sistemø bio-logijos centro eksperimentø vado-vas dr. Naglis Malys skaitë prane-ðimà Sistemø biologija � modernio-sios mikrobiologijos pagrindas. Bû-tina paminëti ir Harvardo medici-nos mokyklos (JAV) Oftalmologi-jos fakulteto profesoriaus Sche-pens Akies tyrimø instituto vyres-niojo mokslo darbuotojo Ph.D. Andriaus Kazlausko praneðimàKaip valdomas kraujagysliø augi-mas? Malmës universiteto (Ðvedi-ja) Sveikatos ir visuomenës fakul-teto Biomedicininiø laboratorijosmokslø ir technologijø skyriauslektoriaus dr. Tautgirdo Ruzgopraneðimo tema � Gyvø làsteliøelektrocheminiai matavimai, o Ver-monto universiteto (JAV) profeso-riaus dr. Sauliaus Butëno � Kraujokreðëjimo biochemija.

Biochemijos institute surengtaapskritojo stalo diskusija suteikëprogà diskutuoti su svarbiausiaisinstituto asmenimis ir jubiliejiniøiðkilmiø sveèiais ið uþsienio. Juospirmiausia ir iðvar-dysime: tai dr. Nag-lis Malys (DidþiojiB r i t a n i j a ) ,P h .   D .   A n d r i u sKazlauskas (JAV),dr. Tautgirdas Ruz-gas (Ðvedija) irdr. Saulius Butënas(JAV). Biochemi-jos institutui atsto-vavo du buvæ jo di-rektoriai, Lietuvosmokslø akademijostikrieji nariai insti-tuto Fermentø che-mijos skyriaus ve-dëjas prof. JuozasKulys bei Bioelek-trochemijos ir bios-pektroskopijos sky-riaus vedëjas Val-demaras Razumas, instituto tary-bos pirmininkas Molekulinës mik-robiologijos ir biotechnologijosskyriaus vedëjas dr. RolandasMeðkys, dabartinis instituto direk-torius, Bioanalizës skyriaus vedëjasprof. Valdas Laurinavièius, Bioor-ganiniø junginiø chemijos skyriausvedëjas dr. Algirdas Palaima irVystymosi biologijos skyriaus vedë-jas dr. Mindaugas Valius.

Prieðakinio pasauliniomokslo pozicijose

Mokslo Lietuva. Biochemijosinstituto 40-meèiui skirtoje konferen-cijoje Vilniaus universiteto rektoriusakad. Benediktas Juodka institutàávardijo kaip vienà paþangiausiø Lie-tuvoje ir dirbantá prieðakinëse pasau-linio biochemijos mokslo pozicijose.Rektorius svaresniø ðio teiginio árody-mø nepateikë, ir nesunku suprasti,kodël: kalbëjo biochemikø auditori-jai, kuriai jo teiginiai buvo savaimesuprantami, todël apsieita be plates-niø komentarø. Taèiau �Mokslo Lie-tuvos� skaitytojai uþ papildomus ko-mentarus tikriausiai bus dëkingi. Kasjuos galëtø pateikti?

Rolandas Meðkys. Atsa-kyti á ðá klausimà tikriausiai

yra instituto tarybos pirmininkoprerogatyva, nors tà galëtø padary-ti ir kiti èia esantys mûsø darbuo-tojai.

Pirmiausia dël teiginio � vienaspaþangiausiø ðalies mokslo institu-

tø. Pradëkime nuo instrumentuo-tës. Jau ðiuo metu turime labai ge-ros árangos, o visai netrukus (gruo-dþio mën.) turësime ir naujos, ku-rià naudosime proteomø tyrimams.Instituto Proteomikos centras busaprûpintas tokia áranga, kokiosðiandien neturi ir tikriausiai dar il-gai neturës nei latviai, nei estai.

ML. Bet tai ateities darbai?R. Meðkys. Tai dabarties dar-

bai, nes proteomikos tyrimai ir ðiuometu atliekami institute, tik naudo-jamasi uþsienio laboratorijø apara-tûra. Jau parengti darbuotojai, ku-rie atlieka ðiuos tyrimus.

Paminësiu ir ankðèiau institutesukauptà aparatûrà. Turime Ra-man spektroskopijos centrà ir be-ne jau ketverius metus naudojameunikalià aparatûrà. Ðie tyrimai pa-dëjo sukurti metodus, kuriuos tai-kant mes jau galime savo analizë-se aptikti net vienà atitinkamos me-dþiagos molekulæ. Ið Europos Sà-jungos struktûriniø fondø lëðø pa-vyko ásigyti konfokaliná mikrosko-pà, kuris leidþia paþvelgti á làstelësvidø.

Dabar apie mûsø laimëjimus.Pradësiu nuo darbuotojø, kurierengiami institute. Tai viena ið veik-los funkcijø, kurià vykdyti mus ápa-reigoja valstybë. Kasmet savo ba-

kalaurinius ir magistrinius darbusinstitute atlieka 20�30 studentø.

ML. Árodymas, kad institutas in-tegruotas á ðalies universitetø gyveni-mà?

R. Meðkys. Nors formaliai ne-same universitetinisinstitutas, bet susie-ti su keturiais uni-versitetais: Vilniaus,Vilniaus Gediminotechnikos, Vilniauspedagoginiu ir Vy-tauto Didþiojo. Taippat ðiandien esameið tø institucijø, ku-rios sëkmingai ren-gia doktorantus.Pakankamai daugjø apsigina diserta-cijas. Mûsø institutodarbuotojai dëstoávairiuose universi-tetuose, turi didelápedagoginio darbokrûvá.

Apie moksliniustyrimus. Biochemi-

jos institute istoriðkai susiformavobioelektrochemijos arba bioelek-trokatalizës tyrimø mokykla. Ji ge-rai þinoma mokslo pasaulyje. Ðioskrypties tyrinëjimai galop virsta tai-komojo mokslo produktais � bioju-tikliais farmacijai, medicinai, mais-to ir maisto kontrolës pramonei.Ðios krypties darbams prireikënaujø biokatalizatoriø, tad institu-te buvo ieðkoma ir atrasta naujøfermentø. Vykdant minëtus tyri-mus bendradarbiauta suBayerBioScience GmbH ir kitomisbendrovëmis. Tie mûsø ir Bayer ty-rëjø rasti fermentai gaminami Vo-kietijoje. Su Bayer bendrove mûsøprojektai naujø biokatalizatoriø ty-rimø srityje tæsiasi 5 metus. Ðie dar-bai reikðmingi ir Europos biotech-nologijos mastu. Bioelektrokatali-zës arba fermentø tyrimo kryptis ið-siplëtë uþ instituto ribø, nes daugmûsø buvusiø darbuotojø dabardirba Chemijos institute, Vilniausuniversiteto Chemijos fakultete irdaugybëje uþsienio laboratorijø.Taigi mûsø institute iðugdyta kryp-tis ir toliau sëkmingai plëtojama.

Tradiciðkai stiprus Genø inþi-nerijos skyrius, kuriame atliekamireikðmingi genø analizës ir mikro-organizmø genø tyrinëjimø darbai.Jau 20 metø tiriamas bakteriofagø

genomas, vienas pirmøjø organiz-mø, kurio genomo seka buvo visið-kai nustatyta, buvo bakteriofagasT4. Jeigu atsiversime pasaulyje ðiaitemai skirtas knygas ir vadovëlius,rasime duomenø, kuriø tyrimo me-todai sukurti Biochemijos institute.Mintyje turiu bakteriofagø regulia-cijos sritá.

Yra dar dvi labai svarbios tyri-mø kryptys. Pirmoji � tai organinëschemijos darbø kryptis, kuri iðsi-vystë ið prieðvëþiniø preparatø kû-rimo ir tyrimo. Kai kurie ið jø buvopasiekæ klinikinio iðbandymo stadi-jà ir net ádiegti. Vëliau ði kryptis su-menko dël nepakankamo finansa-vimo, nes tai labai brangûs tyrimaiir procedûros � Lietuvoje nebuvoskirta lëðø tokiems tyrimams. Tadðiuo metu minëtos krypties darbailabiau orientuoti á tiksliosios che-mijos junginius. Vien ið ðiø junginiøsintetinimo ir gamybos institutasuþdirbdavo apie 1,5 mln. Lt. permetus. Labai stipri parama valsty-bei, nes 2005 ir 2006 m. institutouþdirbti pinigai sudarë tiek pat,kiek mums skirdavo valstybë. Vadi-nasi, institutas nëra vien tik iðlaiky-tinis.

Antroji kryptis � làstelës biolo-gijos tyrinëjimai. Tai itin stipri kryp-tis, integruojanti Biochemijos ins-tituto ir labai svarbius medikø dar-bus, � naujø terapijai ir analizei

skirtø þymenø paieðka, naujos gy-dymo technologijos. Ði kryptis turinemaþà potencialà, nes pradëjomedirbti ir kamieniniø làsteliø panau-dojimo kryptimi. Tai visiðkai naujostechnologijos.

Bûtina paminëti ir mûsø ryðiussu Lietuvos biotechnologijos pra-mone. Kai kurias technologijasmûsø institutas kuria Fermentui, fi-nansuojanèiam tuos darbus. Ben-dradarbiaujame ir su Sicor Biotechbendrove, taip pat su naujomisbendrovëmis. Viena ið jø � Imuno-lita, dirbanti làsteliniø technologi-jø kryptyje. Ði bendrovë uþsiimaþmogaus kamieniniø làsteliø bankokûrimu, o tam reikia specifiniø bal-tymø ir technologijø, kuriø kûrimedalyvauja Biochemijos institutas.

Tikrai galime didþiuotis, kaipper mokslà esame susijæ su kitomisES ðalimis. Ðiuo metu dalyvaujameketuriuose ES 6-osios bendrosiosprogramos projektuose, ið kuriøvienas koordinuojamas Biochemi-jos instituto. Apskaièiavus, kiek pi-nigø ið europiniø projektø atne-ðama vienam Biochemijos institu-to darbuotojui, galima ásitikinti,kad tarp Lietuvos mokslo institutøpirmaujame. 2005 m. duomenimisið Europos Komisijos remiamø 6-osios bendrosios programos pro-jektø vienam Biochemijos institu-to tyrëjui tenka vidutiniðkai po2474 eurus.

Lietuvis ðvedams atveþëtyrimø kryptá

ML. Visa, kas pasakyta � þvilgs-nis á Biochemijos institutà ið vidaus.Tai labai svarbu, bet ne maþiau ádo-mu, kiek Biochemijos instituto darbaipastebimi Ðvedijoje, Didþiojoje Brita-nijoje ar JAV? Ar iðvis tø valstybiømokslo laboratorijas pasiekia bentðioks toks garsas apie Lietuvos bio-chemikø darbus?

Tautgirdas Ruzgas. R. Meðkys,pristatydamas Biochemijos institu-to darbus, pradëjo nuo bioelektro-chemijos kaip ðiame institute su-formuotos ir daug metø plëtotosreikðmingos biochemijos tyrimømokyklos. Biochemijos institutaspasaulio moksle yra þinomas kaipvienas ið tos krypties tyrimø pradi-

Biochemijos moksloiððûkiø akivaizdoje

Atkelta ið 1 p.

KULTÛROS,FILOSOFIJOS IR MENO INSTITUTAS

SKELBIA VIEÐÀ KONKURSÀDIREKTORIAUS PAREIGOMS UÞIMTI

Konkursas organizuojamas vadovaujantis Mokslo ir studijø ásta-tymu, Instituto statutu, Instituto tarybos darbo reglamentu.

Konkurse gali dalyvauti humanitarinio profilio mokslininkai, tu-rintys mokslinio darbo staþà bei organizaciniø sugebëjimø, susipa-þinæ su Instituto veikla bei turintys jos vizijà, þinantys Lietuvos Res-publikos ástatymus, Vyriausybës nutarimus ir kitus teisës aktus, reg-lamentuojanèius mokslo ir studijø institucijø veiklà.

Pretendentai iki skelbime nurodytos datos privalo pateikti ðiuosdokumentus:

� praðymà Instituto tarybos pirmininko vardu dalyvauti konkurse;� asmens tapatybæ ir amþiø patvirtinanèio dokumento kopijà;� valstybinio socialinio draudimo paþymëjimo kopijà;� mokslo laipsná liudijanèio dokumento (-ø) kopijà (-as);� trumpà gyvenimo ir mokslinës veiklos apraðymà (CV);� svarbiausiø moksliniø darbø sàraðà;� instituto veiklos plano projektà;·� kitus papildomus dokumentus, leidþianèius objektyviai ávertinti

pretendento kvalifikacijà (pretendento nuoþiûra).Direktoriø renka Instituto taryba, savo posëdyje iðklausiusi pre-

tendentø programiniø praneðimø.Pretendentai dokumentus pateikia Kultûros, filosofijos ir meno

instituto mokslinei sekretorei (Saltoniðkiø g. 58, LT�08105, Vilnius,215 kab.) iki 2007 m. gruodþio 20 d. Telefonas pasiteirauti (8 ~ 5)275 1898. Pateikiant dokumentø kopijas turëti jø originalus.

Apskritojo stalo diskusijoje: dr. Tautgirdas Ruzgas (Malmës universitetas), akad. Valdemaras Razumas, dr. Saulius Butënas(Vermonto universitetas), Ph. D. Andrius Kazlauskas (Harvardo medicinos mokyklos Akies tyrimø institutas) ir

dr. Naglis Malys (Manèesterio universitetas)

Biochemijos instituto direktoriø prof. Valdà Laurinavièiø su institutojubiliejumi sveikina Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2007 m. gruodþio 6�19 d. Nr. 21(377) 11SUKAKTISninkø bei kûrëjø. Þinoma, kartu suvokieèiais, rusais ir britais. Malonupaþymëti, kad ir Lietuvos bioelek-trochemikai ðià tyrinëjimø kryptágerokai stumtelëjo pirmyn. Á Ðve-dijà ði tyrimø kryptis tik su manimiir �atvaþiavo�, o iki tol juk dirbauBiochemijos institute.

ML. Bet tai jau praeities darbai?Korifëjai padëjo pamatus, bet jauno-ji tyrëjø karta gal labiau suinteresuo-ta naujomis tyrimø kryptimis? Ap-skritai bûtø ádomu iðgirsti, kiek ins-tituto veikloje svarbi tradicija, ar tæ-siami vyresniosios kartos mokslinin-kø pradëti tyrimai? Ar lengva rankanenumojama á pradëtus ir kadais sëk-mingus darbus?

T. Ruzgas. Tai ne vien praeities,bet ir dabarties darbai. Su Bioche-mijos instituto tyrëjais esame daly-vavæ ir bendruose europiniuoseprojektuose. Faktas, kad institutassugeba bûti ES 6-osios bendrosiosprogramos projekto koordinato-riumi, daug pasako. Ðvedijoje toksinstitutas bûtø labai gerbia-mas ir vertinamas.

Algirdas Palaima. Su ðve-dais mûsø Biochemijos insti-tutas yra vykdæs keletà ben-drø projektø � su ÐvedijosKaraliðkàja mokslø akademi-ja ir Lundo universitetu. Tuosprojektus finansavo ðvedai.

Kraujo kreðëjimotyrimai

Saulius Butënas. Manbûtø sunkiau komentuoti,kiek Biochemijos institutaspastebimas tarptautiniumastu, nes dirbu kraujo kre-ðëjimo biochemijos srityje.Ðioje kryptyje nëra dirbamaBiochemijos institute. Kiekteko domëtis, ði biochemijosmokslo ðaka apskritai Lietu-voje nëra plëtojama. Tiek ga-liu pasakyti ið savo asmeni-niø pastebëjimø, mano ðiødarbø ryðiai su Lietuvos tyrë-jais grindþiami daugiausia iðtø laikø, kai man teko dirbti Lietu-voje, taip pat þiniomis, kad èia dir-ba stipri viena ar kita chemikø or-ganikø grupë. Neþinau, kaip dabaryra Lietuvoje, bet Vakaruose irJAV, jeigu yra stiprios biochemikøgrupës, tai jos daþniausiai neturi ki-tø srièiø specialistø, o jei turi, tai la-bai ribotà kieká. Jeigu mums Ver-monte (JAV) prireikia chemikø or-ganikø pagalbos, kà nors sinteti-nant, visada þinau, kad geriausias,greièiausias ir pigiausias kelias �kreiptis á savo buvusius kolegasLietuvoje, Biochemijos institute.Nuolatinius ryðius palaikome su

dr. Algirdo Palaimos vadovaujamuBioorganiniø junginiø chemijosskyriumi. Jo darbuotojai labai daþ-nai mûsø Vermonto universitetolaboratorijai sintetina ávairius rei-

kalingus cheminius junginius, taippat kompanijai, kuri dirba kraujokreðëjimo technologijø kryptyje.Tiesa, tie uþsakymai ligi ðiol buvogana kuklûs, bet greièiausiai tie ry-ðiai plësis.

ML. Sakote, kad Lietuvos bioche-mikai neatlieka kraujo kreðëjimo ty-

rimø, bet gal ðioje srityje dirba Lie-tuvos medicinos ástaigø tyrëjai?

S. Butënas. Vaþinëdamas átarptautines konferencijas sutinkutik vienà kità lietuvá. Ásiminiau dak-taro Romualdo Jurguèio ið Klaipë-dos pavardæ: jis yra Jûrininkø ligo-ninës Hematologijos skyriaus irHemofilijos centro vadovas. Bet jisgydytojas praktikas, o ne moksli-ninkas. Tose konferencijose visadaieðkau lietuviðkø pavardþiø tarppraneðëjø autoriø. Kartais randu,bet daþniausiai tai bûna ne Lietu-voje dirbantys mokslininkai, bet at-liekantys eksperimentus uþsienio

universitetuose, vykdantys jø uþsa-kymus. Gal klystu, bet man atrodo,kad kraujo kreðëjimo mokslo pa-kraipa nëra bent kiek plaèiau ið-plëtota Lietuvoje.

Juozas Kulys. Rei-këtø paþymëti, kadkraujo kreðëjimo tyri-mø tema Lietuvoje bu-vo prasidëjusi ne kurkitur, o bûtent Bioche-mijos institute. Jeiguneklystu, 1988 m. mesgavome Biochemijosinstitutui nemaþai pini-gø tam, kad pradëtu-me plëtoti ðià kraujokreðëjimo temà. TadaSaulius Butënas, tuometu mûsø institutomokslo darbuotojas,kaip tik á tà temà ási-traukë ir pradëjo jà

plëtoti. Jeigu S. Butënas bûtø pa-silikæs Lietuvoje, jeigu nebûtø pra-sidëjæs �protø nutekëjimo� proce-sas á Vakarus, ði tema Lietuvosmoksle bûtø ir ðiandien sëkmingaiplëtojama. Gal Sauliaus, kaipmokslininko likimas ir sëkmingaisusiklostë, bet Lietuvai tai ne visai

sëkmingas atvejis. Ir, deja, ne vie-nintelis.

ML. Su mûsø moksle dirbanèio-mis asmenybëmis á Vakarus nuteka irjø metø metais kaupta mokslinio dar-bo patirtis, idëjos, net iðtisos tyrimøkryptys, kaip ir ðiuo atveju.

Juozas Kulys. Jeigu �smegenønutekëjimo� nebûtø, tai ðiandienturëtume visai kità tyrimø intelek-tà ir mokslinæ bazæ.

ML. Taèiau net jei ði kraujo kre-ðëjimo kryptis ar pakraipa ir nëra ið-plëtota Lietuvoje, juk á tarptautiniusprojektus Lietuvos tyrëjai gali jungtis?

S. Butënas. Á tarptautinius pro-jektus visada galima ásitraukti. Jaukelis deðimtmeèius kaupiamosduomenø bazës. Kraujo kreðëjimoproblemos tiesiogiai siejasi su uþ-degiminiais procesais organizme irðirdies kraujagysliø ligomis. Iðsivys-èiusiose ðalyse daugiau kaip50 proc. mirèiø sukelia bûtent ðir-dies kraujagysliø susirgimai. Ðiuossusirgimus labai daþnai sukeliakraujo kreðëjimo pokyèiai, baltymøkoncentracijos pakitimai. TodëlEuropoje ir visame pasaulyje ren-kamos genetinës duomenø bazësapie atitinkamas proteinø mutaci-jas. Imamas kraujas ið visø galimøpacientø, o pirmiausia ið tø, kuriepatys kreipiasi á ligonines. Atlieka-ma kraujo genetinë ir ávairiø balty-mø koncentracijos kraujyje anali-zë, ávertinamos tam tikrø baltymømutacijos. Be abejo, tuo paèiu at-liekama daug platesnë analizë �daugelio kitø veiksniø susijusiø su

kraujo kreðëjimu. Ði informacijasaugoma duomenø bazëse. Tasprocesas labai iðplëtotas Olandijo-je, kur jau keli deðimtmeèiai kau-piami duomenys. Nëra mënesio,kad svarbiausiuose mûsø kryptiesþurnaluose nebûtø publikacijø, pir-miausia ið Olandijos, panaudojantduomenø bazes. Jeigu atsirandanaujø duomenø apie tai, kuris fer-mentas ar baltymas gali turëti áta-kos kraujo kreðëjimo pokyèiams,arba pastebima mutacija, tai net irseni duomenys perþiûrimi, atlieka-ma jø analizë. Daþniausiai tai bû-na naujas ánaðas, teikiantis naujøþiniø apie tuos susirgimus.

Galbût tai daugiau medicininiøtyrimø pakraipa, bet Lietuva tuosetarptautiniuose projektuose tikraigalëtø sëkmingai dalyvauti.

ML. Tikëkimës, kad priedr. S. Butëno grupës Vermonto uni-versitete prisijungs ir vienas kitasmokslininkas ið Lietuvos, kurie ágyspatirties ir gráð á Lietuvà.

S. Butënas. Taip jau yrabuvæ, jauni mokslininkai iðLietuvos yra tobulinæsi mû-sø laboratorijoje.

Kaip valdytikraujagysliø augimà

ML. Ið S. Butëno ir kitøkolegø pareikðtø minèiø aki-vaizdu, kad ðiandieninë bio-chemija atsidûrë ávairiø irskirtingø mokslø sandûroje.Nors paèios biochemijos pri-gimtyje jau ið anksto uþkoduo-tas tarsi tam tikras dvilypu-mas � biologijos ir chemijos.Tolesnë biochemijos raida vislabiau atskleidþia tà dvilypu-mà. Tuo galëjome ásitikinti irvakar konferencijoje klausy-damiesi Harvardo medicinosmokyklos (JAV) Oftalmologi-jos fakulteto profesoriausPh. D. Andriaus Kazlauskopraneðimo apie kraujagysliøaugimo valdymà.

Andrius Kazlauskas.Pradësiu nuo toli, beteisiu prie klausimo, kiekBiochemijos institutasþinomas kad ir manokrypties tyrëjams. MesAmerikoje diskutuoja-me labai panaðiais klau-simais, kaip kad ir ðian-dien èia Biochemijosinstitute. Að dirbu Sche-pens Akiø tyrimø insti-tute, kuris yra maþdaugto paties dydþio kaip irBiochemijos institutas.Schepens Akiø institu-tas susijæs su Harvardouniversitetu. Mûsø ins-tituto darbuotojai ir ty-rëjai daþnai savæs klau-sia, kiek mes esame þi-nomi ir kà reikëtø dary-ti, kad bûtume dar þinomesni?

ML. Kiek þinau, Harvardo uni-versitetas rengia bûsimuosius Ameri-kos prezidentus. O kà ruoðia Akiesinstitutas?

A. Kazlauskas. Iðties kas pervienas yra mûsø Akies institutas?Kaip ir kokiu bûdu mes save verti-name? Kokiu bûdu ámanoma þino-ti, ar esi þinomas mokslo pasauly-je ir t. t. Kadangi mums tenka dirbtimiðrioje tyrëjø grupëje, tai kaipmums þinoti, gerai ar prastai moks-lo rinkoje esame vertinami? Norë-dami á ðiuos klausimus atsakyti ne-iðvengiamai turime atsigræþti á sa-vo grupës ir instituto mokslininkøpublikacijas. Mano nuomone, esiþinomas ið institute dirbanèiø

mokslininkø pasiekimø.ML. Suprantu, kad sàvokos

�mokslas� ir �rinka� ðiandien suda-ro tam tikrà vienovæ, kurioje moksli-ninkams tenka suktis. Matyt, esu se-no kirpimo þmogus, nes kai iðgirstuðias sàvokas naudojant vienà ðalia ki-tos, truputá nukreèia ðiurpuliukai...Nors ir suprantu, kad kitaip jau nie-kada nebus.

A. Kazlauskas. Mano padëtisgal skiriasi tuo, kad mes gaunamefinansavimà ið kolegø ávertintø pro-jektø ir skirtøjø grantø. Esame rin-koje, nes mus nuolatos vertina kitikolegos. Ir tai mums neleidþia uþsi-mirðti.

ML. Vertinate kaip normaliàmokslininko padëtá ðiuolaikiniameglobaliame pasaulyje?

R. Meðkys. Jûs turbût turitemintyje, kad JAV pinigai net funda-mentiniam mokslui ateina kaipgrantai, ne tik ið ðalies biudþeto,bet kartais ir ið pramonës. Daþnaivalstybës pinigai perskirstomi perspecialias organizacijas, pavyz-dþiui, nacionaliniai sveikatos insti-tutai gauna milijardus doleriø iðvalstybës ir perskirsto mokslinin-kams, dirbantiems toje srityje, dau-giausia atliekantiems fundamenti-nius tyrimus. Bet mûsø tyrimokryptyje tik maþdaug 10 proc. pro-jektø finansuojami.

A. Kazlauskas. Valstybë yra pa-grindinis lëðø ðaltinis. Kone80 proc. þmoniø ið valstybës gaunalëðø ne tik savo laboratorijoms, betir savo algà. Nuo to priklausome.Tas lëðas paskirstyti valdþia kvieèia-si projektus vertinanèius moksli-ninkus, t. y. mûsø kolegas. Jie irvertina vieni kitø darbus.

ML. Visa tai vyksta skaidriai, në-ra konkurencinio pavydo, nepasitai-ko asmeniniø sàskaitø suvedinëjimo?

A. Kazlauskas. Spëkite.ML. Manau, kad yra, nes þmonës

visur vienodi.A. Kazlauskas. Visur yra. Kuo

maþiau pinigø, tuo daugiau subjek-tyvumo juos skirstant.

R.Meðkys. Lietuvoje vyriausy-bës labai paprastai elgiasi: duoda

ðimtà litø ir nori, kad uþ tai bûtø su-kurtas Mercedes-Benz markës auto-mobilis. Juokingai skamba. Bio-chemijos institute turim tokià patpadëtá: per 10 metø valstybës ski-riamas instituto biudþetas iðliko taspats. O juk vien dël infliacijos tu-rëjo iðaugti bent jau ketvirtadaliu.Lietuvoje esanèios konkurencijossàlygos mokslo institutams yra vi-siðkai neadekvaèios toms, kuriomiskonkuruoja uþsienio mokslo insti-tucijos. Tad net jeigu ir ten, ir èiakonkursus laimi 10�20 proc. pro-jektø, Lietuvoje daug dramatiðkes-në padëtis.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

Dr. Tautgirdas Ruzgas ir akad. Valdemaras Razumas

Verkiø rûmuose jubiliejiná praneðimà skaito Biochemijosinstituto direktorius prof. Valdas Laurinavièius

Buvæ akad. Juozo Kulio (deðinëje) mokiniai � dr. Naglis Malys ir dr. Tautgirdas Ruzgas, dabardirbantys Manèesterio ir Malmës universitetuose

Biochemijos instituto tarybos pirmininkas,Molekulinës mikrobiologijos ir biotechnologijos

skyriaus vedëjas dr. Rolandas Meðkys

12 2007 m. gruodþio 6�19 d. Nr. 21(377)

Nuspræsta finansuoti dar 37uþsienyje dirbanèiø lietuviø mokslininkø vizitus

á Lietuvos studijø ir mokslo institucijas

Lapkrièio 19 d. vykusio ekspertinio vertinimo metu nuspræsta finan-suoti dar 37 uþsienyje dirbanèiø lietuviø mokslininkø paraiðkas trumpa-laikiams vizitams atvykti á Lietuvos studijø ir mokslo centrus.

�Dþiaugiamës didëjanèiu Lietuvos mokslo institucijø aktyvumu. Tikiu,kad tokios iniciatyvos kaip ði, gali paskatinti aktyvesná bendravimà tarp Lie-tuvos institucijø ir iðvykusiø mokslininkø. Juk realûs pokyèiai èia gali pra-sidëti bûtent nuo sutvirtëjusiø ryðiø, geriausios pasaulio patirties perëmi-mo�, � tvirtina vienas ið projekto iniciatoriø dr. Tomas Þalandauskas.

Ðiam vertinimui paraiðkas pateikë lietuviai tyrëjai ið Didþiosios Brita-nijos, Australijos, Belgijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Kanados, Prancûzijos,Suomijos, Vengrijos, Vokietijos, ketinantys atvykti á Vilniaus, Vytauto Di-dþiojo, Vadybos ir ekonomikos (ISM), Kauno medicinos, Kauno techno-logijos, Ðiauliø universitetus, Lietuvos kûno kultûros akademijà, Puslai-dininkiø fizikos, Matematikos ir informatikos, Socialiniø inovacijø, Socia-liniø tyrimø, Ekologijos, Lietuviø kalbos, Fizikos, Biotechnologijos, Iðei-vijos, Eksperimentinës ir klinikinës medicinos ir kt. institutus.

�Ðiam vertinimui iki lapkrièio pirmosios pateikta 40 paraiðkø, kurio-mis praðoma finansuoti uþsienyje dirbanèiø tyrëjø trumpalaikius vizitus.Dvi ið jø buvo atmestos lapkrièio pradþioje vykusio administracinio ver-tinimo metu, nes neatitiko pagrindiniø keliamø reikalavimø. Eksperti-nis paraiðkø vertinimas vyko lapkrièio 14 ir 19 d., jo metu atmesta darviena paraiðka. Likusiøjø 37 tyrëjø vizitams nuspræsta skirti finansavimà,o jø vizitai á Lietuvos mokslo centrus prasidës jau lapkrièio 29 d.�, � apieparaiðkø vertinimà pasakoja vizitus organizuojanèio Mokslininkø sàjun-gos instituto atstovë Julija Sabataitytë.

Atvykstantys mokslininkai vizitø metu vykdys tiriamàjà, mokslinæ beipedagoginæ veiklà socialiniø mokslø, technologijø, fiziniø, biomedicinosbei humanitariniø mokslø srityse.

Pasak J. Sabataitytës, kaip ir ankstesniø paraiðkø svarstymø metu �didþiàjà dalá ðákart sudarë biomedicinos mokslø tyrëjø iniciatyvos (13),ðiek tiek maþiau aktyvûs socialiniø (9), fiziniø (7), humanitariniø (6) beitechnologiniø (5) mokslø atstovai.

Ekspertø komisijos patvirtintà finansavimà gaus 37 ið svetur atvyk-siantys lietuviai mokslininkai bei juos priimanèios institucijos (Lietuvosmokslo ir studijø centrai ar kt.). Vieno nuo 2 savaièiø iki 3 mënesiø trun-kanèio vizito biudþetui (atvykstanèiam tyrëjui ir priimanèiajai instituci-jai kartu) skirta nuo 5 500 Lt iki 28 000 Lt.

Teikti paraiðkas ir uþmegzti ar plëtoti bendradarbiavimo ryðius beisiekti patirties sklaidos trumpalaikiams vizitams pasikvieèiant uþsienyjedirbanèius lietuvius tyrëjus ypaè skatintos Lietuvos mokslo ir studijø ins-titucijos, rengiantis paskutiniajam paraiðkø priëmimo laikotarpiui, pa-sibaigusiam ð. m. lapkrièio 1 d., projekto rengëjø suburta grupë indivi-dualiai dirbo su Lietuvos mokslo ir studijø institucijomis, siekdama iðsa-miau informuoti ir paskatinti Lietuvos mokslo centrus numatyti bent pokelis mokslinius vizitus jø institucijose.

Daugiau informacijos apie atvykstanèiø uþsienyje dirbanèiø moksli-ninkø vizitus bei tyrëjø rengiamas atviras paskaitas ar seminarus visi be-sidomintieji gali rasti interneto svetainëje www.sugrizimai.lt.

Mokslininkø vizitai rengiami ágyvendinant projektà Protø susigràþi-nimo programos parengimas ir ágyvendinimas, kuriuo siekiama sukurti uþ-sienio mokslo centruose studijuojanèiø ir dirbanèiø Lietuvos pilieèiø ska-tinimo gráþti á Lietuvà programà.

Projektas Protø susigràþinimo programos parengimas ir ágyvendinimasfinansuojamas pagal Lietuvos 2004�2006 m. Bendrojo programavimo do-kumento 2 prioriteto Þmogiðkøjø iðtekliø plëtra 2.5 priemonæ Þmogiðkø-jø iðtekliø kokybës gerinimas moksliniø tyrimø ir inovacijø srityje.

Uþsienio lietuviø rëmimo centro informacija

á tris Baltijos tautø kalbas. Gal pa-vyks ágyvendinti toká sumanymà.

Humanizmo svarba

Ðiandien prieð ðá mûsø pokalbáVilniaus universiteto Chemijos fakul-tete praëjome pro Teodoro Grothusoauditorijà, pavadintà pirmojo fiziko-chemiko Lietuvoje vardu. Buvo laikai,kai chemija ir fizika jungësi á vientisàmokslà, pagaliau senuosiuose univer-sitetuose matematika, fizika, biologi-ja sudarë bendrà gamtos mokslø dis-ciplinà, o ilgainiui ji iðsiskaidë á atski-rus mokslus. Kaip yra dabar, ar fizi-ka ir chemija iðsiskyrë negráþtamai?

Ðiuo metu pasaulyje chemijos ty-rëjai kartu su biologais, medþiagoty-rininkais ir chemikais organikais at-lieka labai svarbius bendrus darbus.Ðtai fermentø sistemos biologijoje.Tai sudëtinës baltyminës medþiagos,dalyvaujanèios organizmo làstelësevykstanèiuose procesuose, greitinan-èios chemines reakcijas. Bet reikiasukurti tas maþas tinkamas moleku-les, ir tai daroma organinës sintezësmetodais. Reikia rasti raktà, kuriuobûtø galima atidaryti atitinkamo re-ceptoriaus �spynà�. Svarbu sukurtitas maþas tinkamas molekules, ir tai

daroma organinës sintezës meto-dais. Làstelëje blokuojant tam tikrusfermentus galbût pavyks sustabdytiAIDS, vëþá ar kurià kità ligà.

Mokslo uþdavinys � rasti mole-kules, kurios galëtø perduoti signalàper organines molekules. Tai galibûti ávairiø polimerø sistemos, betsvarbu atrasti tokias sistemas ir mo-lekules. Ir randama. Jau nieko ne-nustebinsi skystøjø kristalø ekranaisir kitais panaðiais dalykais, kurie bu-vo sukurti bendromis fizikø, chemi-kø ir biologø pastangomis.

Tad kas ateityje atliekant panaðiassintezes gros pirmu smuiku: fizikas,organinës chemijos ar biologijosmokslø atstovas?

Dabar reikia dirbti taip, kad ne-bûtø to pirmo smuiko. Ðios tyrimø sri-tys persikloja, tad reikia labai glau-dþiai bendradarbiauti. Bûtina áveiktisavàjá egoizmà ir dirbti kartu. Galimapateikti daug pavyzdþiø, kai per dide-lis noras pirmauti kliudo naðiai ben-dradarbiauti.

Bet kaip Jûsø siûlomà al-truizmà suderinti su konkuren-cijos principu? Juk nuolat gir-

dime, kad konkurencija � tai paþangosvariklis.

Konkurencija neturi bûti beato-dairiðka, turime dirbti dël iðradimo.Mokslas privalo iðsaugoti humaniz-mo dvasià ir siekti iðrasti kà norsnaujo, kad þmonija ið to laimëtø.Gal tai idealistiðka, bet að laikausitokios nuomonës.

Ið mokslo istorijos þinome nema-þai pavyzdþiø, kai idealizmo vedamimokslininkai atlikdavo nuostabiø at-radimø. Taèiau supervalstybëms lenk-tyniaujant ir tarpusavio konkurencijo-je pradëjus naudoti mokslo laimëji-mus, mokslas didþia dalimi praradosavo humanistinæ prigimtá.

Taip ir atsitiko, nes moksliniaityrimai, iðradimai tarsi tapo naujareligija.

Ði nauja �religija� þmones jungiaar skiria?

Ir jungia, ir skiria. Manau, persenøjø religijø ávaizdþius galima per-teikti ðiuolaikinio pasaulio proble-matikà. Labai svarbu susieti huma-niðkàsias vertybes, moralæ, religijà suðiuolaikinio pasaulio ávaizdþiu.

Prieðintis suvienodëjimui irplintanèiam materializmui

Esate Vakarø mokslo atstovas.Prieð deðimt metø pirmà kartà atvyko-

te á Lietuvà, kurioje gimëte ir gyvenotekone septynerius pirmuosius savo me-tus. Kaip Jums tada atrodë, ar labaimes skiriamës nuo Vakarø þmoniø. Juksu jais teko daugiau bendrauti?

JAV ir Kanados visuomenës yralabai pragmatiðkos, sumaterialëju-sios. Vokietijoje taip pat ásitvirtinoamerikietiðkas gyvenimo bûdas, ypaèper pastaràjá deðimtmetá. Ðio proce-so, matyt, neámanoma sustabdyti, joneiðvengs ir Lietuva. Akivaizdþiaimatau, kad amerikietiðkas gyvenimobûdas bei vertybës Lietuvoje labaisparèiai plinta ir ásitvirtina.

Michailo Gorbaèiovo laikais, kaiLietuva siekë iðsivaduoti ið SovietøSàjungos gniauþtø, rusai vyko á JAVstudijuoti verslo administravimo, tei-sës ir kitø dalykø. Bet, tiesà sakant,bûtø daug geriau, jeigu jie amerikie-èiams skaitytø paskaitas apie rusø li-teratûrà, klasikinæ muzikà ir kitas di-dþias kultûros vertybes. Taèiau rusaiAmerikoje norëjo iðmokti gráþæ á Ru-sijà �daryti pinigus�. Taip pasaulyjeplinta materializmas.

Ar teisingai supratau Jûsø mintá:posovietinis pasaulis, kuriam priklau-

so ir Lietuva, turëtø prisiimti ir tamtikrà Vakarø civilizacijos humaniza-vimo misijà?

Taip ir reikëtø daryti, kad bentpatys vis labiau negrimztume á prag-matizmà ir materializmà.

Ðios Jûsø mintys daugeliui galibûti netikëtos. Juk maþa turëti gerø no-rø, esame ávelti á konkurencinæ kovàdaugelyje gyvenimo srièiø. Èechovasar Donelaitis lieka anapus pirmos bû-tinybës ribos. Ir vargu ar esame pasi-rengæ atlikti kultûros misionieriø vaid-mená Vakarø pasauliui.

Kaip tik nuo giminaitës AuðrosBartkienës gavau dovanà � kom-paktinæ plokðtelæ su DanieliausDolskio dainomis. Auðra priminë,kad mano tëveliai labai mëgdavolankytis koncertuose, teatre.D. Dolskis buvo tikras Kauno pub-likos numylëtinis: kas vakarà prisi-rinkdavo pilna �Versalio� restoranosalë klausytis jo dainø.

Lietuvoje sutinku daug ðviesiøþmoniø, bet reikia, kad jie daugiaupatys màstytø ir kitiems kalbëtø,kaip svarbu iðsaugoti savo kultû-ros vertybes. Tik taip galima ap-ginti savo tautos ir ðalies savitumà.Reikia prieðintis supanaðëjimui sukitais kraðtais. Suprantu, kad pa-siprieðinti suvienodëjimui ir plin-tanèiam materializmui � didþiulisdarbas.

Apie paminklus chemikams

Rygoje pastatytas paminklasgarsiam chemikui, vokieèiø kilmësLatvijos mokslininkui. Ar teko ma-tyti?

O, taip. Tai paminklas þymia-jam Paului Valdenui. Latviai manebuvo pakvietæ á P. Valdenui skirtàkonferencijà. Maèiau ir paminklàVilhelmui Ostvaldui. Jis buvo vie-nas ið fizikinës chemijos kûrëjø,1909 m. paskelbtas Nobelio premi-jos laureatu.

Latvija � maþa ðalis, o Rygoje su-gebëjo pastatyti du áspûdingus pamin-klus organinës chemijos atstovams.Tai chemiko ir mokslo istoriko pro-fesoriaus Janio Stradinio iniciatyvos.Ar Kanadoje yra bent vienas pamin-klas chemikui?

Statyti paminklus � tai europie-tiðka tradicija. Ji Kanadoje nëra la-bai prigijusi.

Dël taupumo?Tiesiog nëra tokios mados ar

áproèio. Kanadoje þmonës gal ki-taip màsto negu senojoje Euro-poje.

Bet gal pristatyta paminklø gene-rolams, uþkariautojams?

To yra, bet ne tiek daug kaipEuropoje. Jaunimà paminklai auk-lëja, tad að pritariu jø kûrimui irstatymui.

Lietuvoje tiktø turëti paminklàTeodorui Grothusui, pavyzdþiui,Þeimelyje Ðiaurës Lietuvoje. Tiesa,Grothusas buvo ne organinës chemi-jos, bet fizokochemijos atstovas.

Kodël lietuviams to nepada-rius? Bûtø gerai.

Kanadoje Viktoras,Lietuvoje Algirdas

Beje, kuriuo vardu esate daugiauvadinamas � Algirdu ar Viktoru?Daþnai matau, kad raðoma ávairiai?

Amerikoje ir Kanadoje nie-kas negali teisingai iðtarti Algir-das, o sutrumpinus iðeina�Aldþi�. Yra toks mikroorganiz-mas, tad Algirdu Kanadoje nega-liu bûti. Todël ten esu Viktoras,o Lietuvoje daþniausiai mane va-dina Algirdu.

Ir pabaigai?Manau, svarbu Baltijos ðalyse

tæsti BOS konferencijas, negalimasustoti. Gal net reikëtø tas konfe-rencijas labiau pakreipti á praktinæpusæ, daugiau stengtis sudomintikompanijas. Dabar ðtai vienas es-tas nori atvykti á Queen�s universi-tetà studijuoti organinës sintezësdalykø. Tai irgi stiprins gilëjanèiusryðius su Baltijos ðaliø mokslu.

O kodël nekvieèiate lietuviø?Kol kas niekas nepareiðkë to-

kio noro. Be to, reikëtø gauti finan-savimà. Estas studentas ið savovalstybës gaus stipendijà.

Kitas man labai svarbus dar-bas � parengti organinës chemijosvadovëlá lietuviø, latviø ir estø kal-bomis.

Dëkui uþ pokalbá ir iki susitikimoBOS konferencijoje 2008-øjø vasarà.

Aèiû uþ galimybæ iðsakyti rûpi-mus dalykus. Tai gera proga ap-màstyti savo tikslus ir geriau su-prasti, kurlink toliau kreipti savoveiklà.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Kai vykstu á Lietuvà ar Estijà, gráþtu namo (2)Atkelta ið 4 p.

Net ir trumpam á Lietuvà gráþusiam prof. Viktorui Algirdui Snieèkui sunku atsiplëðti nuo kompiuterio

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

2007 m. gruodþio 6�19 d. Nr. 21(377) 13MOKSLAS IR GAMYBA

Pradþia Nr. 20

Kad dulkës nenusëstø

Ið UAB Arginta gamybos vado-vo Stanislovo Keþevièiaus darbovietos visas cechas atsiveria kaip antdelno. Gamybos triukðmà slopinastora stiklo siena, o gamybos vado-vui svarbu matyti ne tik tai, kasvyksta ceche, bet ir tai, kà rodokompiuterio ekranas. S. Keþevièiuigamybos procesà stebëti ekrane pa-deda informaciniø technologijøspecialistas Robertas Ziminskis.

Gintautas Kvietkauskas pasiû-lo pabendrauti su ðiais vyrais, visai

nesijaudindamas, kad dël to sutriksgamybos procesas. G. Kvietkaus-kas trumpam mus palieka, uþeida-mas á netoliese ásikûrusiø technolo-gø valdas. Galimas dalykas, kad ty-èia palieka mus vienus, nes cecheneatsargiai mestelëjau frazæ: � Þi-noma, prie jûsø gamybos vadovaskalbës kaip kad reikia ámonës savi-

Kaip metalas paklûstavandeniui ir ðviesai (2)ninkui. Prie kavos puodelio gal ki-

taip kalbëtø��Gamybininkai yra tokie þmonës,

kad þodþiø vynioti á vatà nemato rei-kalo, nes dirba su metalu, tvaria ma-terijos forma. Todël dabar ir galvo-ju, kad ið ávairiø posëdþiø, teoriniøkonferencijø ir maþai kà bendro sugyvenimo praktika turinèiø diskusi-jø kartais gal visai neproðal bûtø vi-siems drauge nuvykti á koká mecha-niná cechà, kur apdirbamas metalas,ir pasikalbëti su paprastais darbinin-kais, technologais ir inþinieriais. Ne-abejoju, kad iðgirstume tegul ir pa-prastø, bet labai giliø tiesø, kurios il-gai posëdþiaujant ar diskutuojant

apsineða dulkëmis �jas naudinga bent ret-sykiais nupûsti.

Pati programaskylës

nepragræþia

Taigi kas Argintosgamybos vadovo dar-be sudëtingiausia?Ðalia gamybos vado-vo Stanislovo Keþe-vièiaus dirbanèiaminformaciniø techno-logijø specialistuiRobertui Ziminskiuiatrodo, kad svar-biausia ávykdyti ga-mybos planà � taiámonës veiklos alfa iromega. Gamyba au-tomatizuota, visossistemos veikia pagalgerai suderinto laik-rodþio principà, tad,atrodytø sunku iðde-rinti gamybos ritmà.Paèiam gamybos va-dovui Stanislovui Ke-þevièiui didþiausiaproblema � ir tai tru-putá nustebino � yraþmogiðkasis veiksnys,nes viskà lemia pro-fesionalûs ir moty-vuoti darbuotojai.Aðtuonioliktieji ne-priklausomybës me-tai, atrodytø, naujojeekonominëje ir poli-tinëje santvarkoje se-niai turëjo atsisijoti

grûdai nuo pelø, bet darbuotojøkvalifikacija, sàmoningumas, poþiû-ris á darbà iðlieka svarbiausi krite-rijai. Labai ádomus atsakymas, nestik kà ceche mums atrodë, kad au-tomatizuotoje gamyboje viskà le-mia puikios ðvediðkos kompiuteri-nës programos Monitor, o þmogustëra gamybos priedëlis. Bet paklau-

sykime, kà sako S. Keþevièius: �Pa-ti programa skylës nepragræþia, uþ-vartø nenuima, detalës ið taðko A átaðkà B nenuveþa��

Mëginu susivokti subtilybëse,nes jos gali prasprûsti pro akis ir au-sis. S. Keþevièiui teko bûti gamybosvadovu ir tarybiniais metais, tad ádo-mu iðgirsti jo nuomonæ, ar per tuosprabëgusius nepriklausomybës me-tus labai pasikeitë mûsø darbinin-kai, apskritai darbuotojai? Didþiojidalis mûsø darbininkø yra ið ano lai-kotarpio, kai formavosi kolektyvinismàstymas ir kolektyvinë atsakomy-bë uþ padarytà ar nepadarytà dar-bà, kai vyravo nuomonë: darbas �ne vilkas, á miðkà nepabëgs. Buvo-me didelio bendro kolûkio dalis. To-kie ir panaðûs teiginiai garsiai neta-

riami, bet kartais dar gyvi mûsø dar-buotojø sàmonëje, bent jau tam tik-ros jø dalies. Ir tai galima pasakytine vien apie gamybà. Uþtenka su-sirgti, kviestis greitàjà pagalbà, nu-pëdinti á poliklinikà ar atsidurti ligo-ninëje � iðkart pamatome, kà vienosar kitos srities darbuotojams reið-kiame.

Specialistai ar aukos?

Bet juk á Argintos ámonæ ateinajauni, jau dabartinëje santvarkojeparengti specialistai, tad jø neturë-tø veikti buvusios santvarkos viru-sai? Prieð atsakydamas S. Keþevi-èius iðlaiko ilgokà pauzæ, o paskuisiûlo pasiþvalgyti plaèiau uþ ðio ce-cho sienø. Kas tuos jaunuolius ren-gia gamybai, suteikia jiems bûti-niausiø þiniø, þodþiu, parengia pro-fesinei veiklai? Kokia yra tø rengë-jø kvalifikacija ir siekiai, pagaliau,kokius darbo kriterijus jie sugebasuformuoti tø jaunuoliø sàmonëje?Kas ðiandien ið profesiniø techniniømokyklø ir kolegijø, taip pat aukð-tøjø mokyklø ateina á ámones?

Atrodo, ðis gal ne visai �gamy-biðkai� suformuluotas klausimas su-këlë iðtisà naujø klausimø kaskadà

dabar jau gamybininkams. Deja, pa-gyrimo þodþiø mûsø dabartinei ðvie-timo ir aukðtøjø studijø sistemai iðgamybininkø, bent jau Argintoje ne-teko iðgirsti. O pretenzijø dël pase-nusiø studijø programø, dëstytojømenko ðiuolaikinës gamybos supra-timo ir panaðios kritikos teko iðgirs-ta gana daug. Þinoma, galima uþsi-kimðti ausis ir negirdëti, kai sakominemalonûs dalykai. Vis dëlto turë-jome kantrybës iðklausyti, kà ðnekatie asmenys, kuriems tenka dirbti sumûsø dabartinës mokymo ir studi-jø sistemos parengtais specialistais.Vienu metu pasiklausæsgamybininkø buvau paraðæs � auko-mis, vëliau nubraukiau, paskui nu-tariau palikti pirminá variantà � au-tentiðkumo dëlei.

Taigi, kokie specialistai, pasakS. Keþevièiaus, ateina á ámonæ?Prie stakliø jø nestatyk, nes jie dar-bininkais bûti nesirengia � mat mo-kyti dirbti vadybininkais. Taip pagaldiplomà, nors ið tiesø turëtø bûti ið-mokyti bent elementariø kvalifi-kuoto darbininko atliekamø opera-cijø, bet atëjæs á cechà daþnai neski-ria, kur detalë frezuojama, o kurtekinama. Dabar daþnas mokslusbaigæs ir á ámonæ atëjæs jaunikaitisásivaizduoja, kad viskà moka, bettik tol, kol nereikia þiniø ir ágûdþiøpritaikyti praktiðkai. Ðtai tada ir ið-aiðkëja visos spragos. Jaunuolis ið-kart tik atëjæs norëtø á rankas gau-ti kelis tûkstanèius, bet gamybai iðjo dar nedaug naudos, o juk tuostûkstanèius kaþkas pirmiausia darturi uþdirbti.

Prastas profesinis parengimaspriklauso nuo daugelio prieþasèiø,kai kurias jø mëgino atskleisti ir Ar-gintos darbuotojai. Kas savaitë á ðiàámonæ atvaþiuoja ekskursijos ið uni-versitetø ir kolegijø. Daþnas pirma-kursis apskritai nelabai supranta,kur ástojo ir kokios specialybës mo-kosi. Vaikinukui nusiðypsojo laimëástoti á kaþkelintà pagal eilæ aukðtà-jà mokyklà, deðimtà ar penkioliktà

pagal sàraðà, tai kà jis gali iðmanytiapie mechanikà, jeigu në karto në-ra buvæs metalo apdirbimo ceche.Jam mechanika ir metalo apdirbi-mas yra gûdus miðkas. Kaip tik ðiomûsø paðnekesio iðvakarëse Argin-toje lankësi vienos kolegijos pirma-kursiai, ástojæ á mechanikos specia-lybæ. Bent jau tekinimà nuo freza-vimo lyg ir turëtø skirti. Iðvydæs kaipprograminio valdymo staklëmis te-kinamà detalæ auðina emulsija, drà-siausias vaikinukas ir klausia: �Artai su vandeniu pjaunamas meta-las?..� Kaþkur girdëjo, kad esamatokiø stakliø.

Blusø kaustymo laikaipraëjo

Gal geresni reikalai dël kom-piuterinio projektavimo, nes da-bartiniai studentai nuo maþens pri-junkæ prie kompiuterio, dirbti suklaviatûra pratinti ir mokykloje.Bet Argintos darbuotojai kaþkodëlnegiria ámonæ lankiusiø studentø.

Ðie tvirtino mokæsi projektus ir brë-þinius braiþyti Autocad ir SolidWorks programomis, bet á rankasgavæ technologiná brëþiná, nesuge-ba perskaityti elementariø dalykø.Vadinasi, studijos gerokai nutolu-sios nuo ágyjamø þiniø, praktiniotaikymo reikmiø.

Kad tikrai taip yra, rodo ir tokspavyzdys. Ateina dëstytojas irklausia: �Kà manote apie metaloapdirbimo árankiø projektavimà �frezø, peiliø ir t. t.? Ið kokio me-talo geriau gaminti, kaip apskai-èiuoti atsparumà?..� Gamybinin-kai susiþvalgo ir nelabai supranta,kam iðvis reikia tuos árankius ga-minti, jeigu uþtenka atsiversti ka-talogà ir uþsisakyti, kokiø reikia.Juk ne sovietø gamybos visuotiniodeficito laikai, kai be viskà mokan-èiø ir iðmananèiø auksarankiø, su-gebanèiø pakaustyti blusà, iðvisneámanoma buvo apsieiti. Gamy-bininkams keistai atrodo dëstyto-jas, eikvojantis jëgas aiðkindama-sis, kur gauti ið sukepintos kerami-kos kietmetaliui pagaminti reika-lingà plokðtelæ. Ðiandien reikia nemokytis, kaip tuos árankius gamin-

Nukelta á 15 p.

Èia ásikûrusi UAB �Arginta�

Prieð UAB �Arginta� informaciniø technologijø specialisto Roberto Ziminskio akis atsiveria visas gamybinis cechasUAB �Machinery� Lietuvoje veikianèio padalinio

vadovas Juozas Jaskelevièius

UAB �Arginta� gamybos direktorius GintautasKvietkauskas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

14 2007 m. gruodþio 6�19 d. Nr. 21(377)ASMENYBË

Marijona � tai Prancûzija

Gerbiamasis Viliau, per savo itinaktyvø publicisto gyvenimà paraðëtedaugybæ straipsniø. Kai kuriuos tøstraipsniø jau spëjote ádëti ir á knygas.Jei neklystu, iðleidote tris tokias knygas.

Tris knygas iðleidau geopoliti-niais klausimais ir dvi humoristi-nes � feljetonø, nes bûtent nuo po-litiniø feljetonø ir pradëjau vedþio-ti plunksnà. 1937�1939 m. ëmiaudomëtis, kas darosi pasaulyje. Pra-dëjau raðyti politinius feljetonus,veiksmo vietà pavadinæs Jauropësbaþnytkaimiu, Vatikanà vadinau�klebonija�, Vengrijà � vaistininku(nes kadaise vengrai su vaistaisvaikðèiodavo po Lietuvos miesteliusir kaimus, pardavinëdavo kaimie-èiams). Saloje ásitaisiusià Anglijà va-dinau Jonu Bulausku (nuo JohnBull), uþ eþero mano feljetonuosegyveno dëdë Simas (suprask: dëdëSamas), Vokietija buvo malûninin-kas Pitleris, Sovietø Sàjungos ávaiz-dis teko nusigyvenusiam Ivanui, onaðle Marijona vadinau, savaimesuprantama, Prancûzijà.

Kodël Prancûzija � Marijona?Nuo þurnalo pavadinimo Maria-

na. Tai ðitaip pradëjau savo veiklàspaudoje ir domëjimàsi politika. Pa-menu, nuëjau á Lietuvos aidà, kurioredakcija buvo ásikûrusi Pieno cen-tro pastate. Liftu pakilau á treèiàaukðtà � ne juokas. Redaktorius bu-vo raðytojas Vytautas Alantas, tadajis sëdëjo dideliame fotelyje. Að jamiðkilmingai padaviau savo pirmà li-teratûriná bandymà.

Lietuvos aide tuo metu dirboAugustinas Gricius, savo feljetonuspasiraðinëjæs slapyvardþiu Pivoða.Jis buvo vadinamas atkarpos re-daktoriumi, nes á tà Atkarpà apati-nëje puslapio dalyje buvo dedamosnovelës ir ávairûs �serialai�. Neþi-nau, ar tai dël to, kad Gricius-Pivo-ða tvarkë tà laikraðèio dalá, ar dëlkitos prieþasties, bet kai po savai-tës atëjau vël á redakcijà, Alantasperþvelgë mane ir pasakë: �Mumsnetinka. Galite duoti laikraðèiui 10centø�. O tie 10 centø buvo vadina-mi veþikø laikraðèiu. Já redagavoJustas Paleckis.

Nusiminæs iðëjau ið redakcijos,Laisvës alëjoje sutikau kole-

Per feljetonus � á tarptautininko publicisto kelià

gà, pasiguodþiau, kad Alantas at-metë mano feljetonà. Kolega pasiû-lë laimæ pabandyti XX amþiuje. Tamlaikraðèiui vadovavo Ignas Skrups-kelis ir kun. Juozas Prunskis. XXamþiuje laukiamajame radau VladàButënà, dalyvavusá rezistencinëjeginkluotëje. Jis redagavo uþsienioðaliø skyriø, turëjo didelá radijo apa-ratà. Su juo uþsiðnekëjau, palikæssavo feljetonà ant redaktoriø stalo.Staiga prelatas J. Prunskis prieinaprie mûsø: �Kur tas Braþvilius � te-bëra? Raðyk daugiau, raðyk...� Matmano feljetonas buvo pasiraðytas �Braþvilius. Girdþiu, kaip prelatas irkiti juokiasi skaitydami.

Taigi vienam redaktoriui netiko,o kitiems net ir labai patiko. Taippradëjau raðyti XX amþiui. Genera-linio ðtabo majoras Juozas Navi-kas � labai ádomi asmenybë (atëjussovietams jis buvo iðtremtas á Sibi-rà; nors gráþo, nuo patirtø kanèiøgreitai mirë) � man pasakojo gráþæsið atostogø: girdi, kunigai ir provin-cijos mokytojai pagal mano feljeto-nus seka ir vertina pasaulio politikà.

Feljetonuose nuspëdavoateitá

Ar iðties tuose feljetonuose sugebë-davote perteikti tarptautinës politikosatðvaitus?

Iðpranaðavau, kad nacistinë Vo-kietija uþims Sudetus ir uþpuls Len-kijà. Man paèiam ðiandien nuosta-

bu, matyt, turëjau nuojautà. Regis,savo knygoje Po dvylika vëliavø arkurioje kitoje apraðiau, kà reiðkiamano slapyvardis, kuriuo pasiraði-nëju savo feljetonus � pavardës irvardo santrumpa. Niekam nesigy-riau, kad esu Braþvilius. Kartà suti-kau savo gerà draugà ateitininkà, la-bai iðsilavinusá þmogø. Kalbëjomeapie ðá bei tà, o jis ir klausia: �Kastas Braþvilius, kuris raðo XX amþiu-je? Jo feljetonus reikëtø iðversti á vo-kieèiø, prancûzø ir anglø kalbas.�Neiðkenèiau ir kaip ta varna su sû-riu snape: �Nagi, Jurgi, að ir esu tasBraþvilius.�

Kad matytumët, kaip pasikeitëJurgio veidas: neliko sensacijos, jamstaiga tas Braþvilius pasidarë visið-kai neádomus. Pasirodo besàs pa-prastas þmogus, kurá net paþásti...

Ar tai reiðkia, kad þmogaus pri-gimtyje glûdi paslapties troðkimas?Jam reikia miglos, dûmo? Mistika irávairûs tikëjimai iðauga ne tuðèioje vie-toje?

Kaþko tokio þmogui tikrai rei-kia. Daug vëliau, kai jau raðiauAmerikoje, niekam nesigyriau savoautorystëmis, maþai kas þinojo, kadesu Braþvilius. Man átakà padarëprisiminimai ið Vokietijos. Kartàvienas raðytojas organizavo literatû-ros vakarà Detmolde. Turëjo daly-vauti Jonas Aistis, Juozas Kruminasir Nelë Mazalaitë. Vakaro organiza-toriui pasiûliau savo feljetonà. Jis,nors ir buvo mano kaimynas, neþi-nojo, kad esu Braþvilius. Jis tik ran-

ka numojo: �A, èia visokiø feljeto-nø priraðo.� Net nepaklausæs, kasautorius, metë á ðonà. O Lietuvojemane gaudydavo laikraðèiai ir þur-nalai, dalyvaudavau literatûros va-karuose. O èia kaimyno nesudomi-nau. Þmonës labai keisti.

Ðalia Aisèio ir Mazalaitës gal nevisai bûtø derëjæ Braþviliaus feljeto-nai?

Mazalaitë buvo mistikë raðyto-ja ir þurnalistë. Tokios asmenybëslietuviø literatûroje ðiandien pasi-gendu. Tai ðtai ji atvaþiavo á minë-tàjá literatûros renginá ir klausia tomano raðytojo , kuris organizavovakarà: �Ar Braþvilius dalyvaus?�Mat buvo sutikusi mane traukiny-je ir net neabejojo, kad dalyvausiu.Kadangi sëdëjau salëje tarp klau-sytojø, prie manæs priëjo ir vaka-ro rengëjas. Klausë, gal turiu pa-siëmæs feljetonø, galëèiau paskai-tyti. Þinojau, kad prieis, bet atsa-kiau: �Su savimi feljetonø nesine-ðioju�.

Ðtai nuo ko pradëjau domëtispolitika. Tai man paèiam parodë,kad turiu uoslæ. Bent jau politikossrityje. Kai uþ horizonto kaþkas dartik ðmëkðèioja...

Kaip ásigijo gerà uoslæ

Kaip Jûs pats paaiðkintumëte tàsavo uoslës fenomenà: ið apsiskaitymo,domëjimosi tarptautine politika, o galið paties savæs, jautriø jusliø?

Manau, kad ið domëjimosi, skai-tymo. Mano dëdë provincijos klebo-nas Kazimieras Gedvila buvo labaiinteligentiðkas þmogus, prenumera-vo vokiðkà laikraðtá, kurio pavadini-mo dabar neprisimenu. Taip patprenumeravo minëtà prancûziðkàhumoro þurnalà Mariana. Ðtai ið kuratëjo mano humoreskø Marijona.Po truputá toje spaudoje �grabalio-davausi� ir nemokëdamas skaityti.Taip skaitydavau ir þurnalà NationalGeographic.

Na, þinote, geras provincijos kle-bonas. Toli graþu ne daþnas universi-teto profesorius ðiandien gali prenu-meruoti tokius þurnalus ir laikraðèius.

Klebonas K. Gedvila buvo ir lo-tynø kalbos þinovas. Gal mane pa-veikë jo pavyzdys, gal tie spaudiniaipraplëtë mano akiratá, tad dràsiaiþvelgiau á pasaulio ávykius, juos ver-tinau ne vien ið lietuviø regëjimotaðko.

Kiek to meto lietuviðka aplinka bu-vo palanki jaunajam literatui ar poli-tikos srityje norinèiam reikðtis jaunuo-liui? Pirmosios nepriklausomybës lai-kotarpá kartais ásivaizduojame kaipgûdokà provincijà: Lietuva � þemësûkio kraðtas, neþinantis, kur parduosiðaugintas þàsis. Bet jaunam protuireikðtis galimybiø vis dëlto buvo?

Kaip matote. Jeigu viena redak-cija mano darbo nepriimdavo, eida-vau á kità � pasirinkimo bûta. Netrû-ko ir skirtumø: Lietuvos aidas uþ ei-lutæ mokëdavo 12 centø, o XXamþius � 5 centus. Bûdamas idealis-tas spausdinausi XX amþiuje (juo-kiasi). Jei rimtai, tai Lietuvos aidasbuvo reikðmingesnis spaudinys, visdëlto valstybës laikraðtis. O XXamþius � opozicijos laikraðtis. Kiekvëliau ir Lietuvos aidas spausdinoBraþviliø.

Cenzûros varþymai labai spaudë?Cenzûra buvo, ir geroka, bet ne

itin þiauri. Ligi tol ëjo Rytas, bet ëmëðiauðtis prieð vyriausybæ, tad tekouþsidaryti. Atsidarë kaip XX amþius.

Apie kunigus

Matyt, neatsitiktinai prisiminëteklebonà Kazimierà Gedvilà. Kunigijosvaidmuo Pirmojoje respublikoje buvolabai reikðmingas. Daug kunigø reið-kësi kaip literatai, ávairiø spaudiniøleidëjai. Kaip vertintumëte tas asmeny-bes, ar galëtumëte palyginti su dabar-tine Lietuvos kunigija?

Kunigø buvo visokiø, pasitaiky-davo ir �frantø�, kuriuos varþë ce-libato reikalavimai. Buvo ir mëgi-nanèiø �mandravoti�. Pamenu, kar-tà senutë þemaitë vienam jaunamkunigui, kuris kaþin kà labai dràsausëmë ðnekëti, pasakë: �Netrydaliok,kunigëli, netrydaliok.� Ta þemaitëpati buvo kunigo motina. Aiðku, taibuvo ne vieðoje vietoje, bet uþdarojekompanijoje. Bet dauguma kunigøbuvo apsiðvietæ inteligentai. Kunigøseminarija juos gerokai apðviesda-vo. Prisiminkime kunigà Vladà Mi-ronà � jis tapo ministru pirmininku.Prieð 1926 m. perversmà, kai valdëkrikðèionys demokratai, kai kas,ypaè socialdemokratai, tà laikotar-pá yra vadinæ klerikalizmu. Kunigaiturëjo labai didelæ átakà. Þmonëskartais pas kunigà eidavo kilus ko-kiam nesutarimui � klebonas ið-spræsdavo ginèà vietoj teisëjo.

Vadinasi, kunigas buvo ir morali-nis autoritetas?

Buvo moralinis autoritetas, tu-rëjo átakos ir valstybës politikai.Taèiau socialdemokratai pradëjovaryti agitacijà prieð klerikalizmà.Staiga net ir davatkëlës ëmë bal-suoti uþ �cicilikus�, t. y. socialistus.

Á Lietuvà ið JAV sugráþæs ne tik lietuviø skaitytojams gerai pasaulyje þinomas þurnalistas ir publicis-tas Vilius Braþënas, ðiemet sulaukæs 94-eriø, dar nesirengia vien tik poilsiauti. Jis � daþnas ávairiø ren-giniø lankytojas, bet ne tam, kad tyliai sëdëtø kamputyje. V. Braþënas ne tik turi kà paklausti praneðë-jo, bet daþniausiai noriai ásivelia á diskusijà, visada turi aiðkià nuomonæ. V. Braþëno paþiûros gali patik-ti, kai kam gal ir nepatikti, bet visus þavi jo kaip polemisto azartas, greita reakcija ir gebëjimas disku-sijoje rasti argumentø, kurie net ir kitaip mananèiuosius verèia susimàstyti.

Tëvynæ Lietuvà galime mylëti ávairiai. V. Braþëno bûdas � tai nuolatinë, visà gyvenimà besitæsiantidiskusija su tais, kuriems pasaulis yra vienmatis ir vienspalvis, tiesa � viena ir neiðvengiamai tik bau-dþianti maþus ir silpnus. V. Braþënas mus moko nebûti maþais ir silpnais, visada jausti atsakomybæ uþsavo likimà, valstybës ir tautos ateitá.

V. Braþënas veikiausiai mielai pasiraðytø po popieþiaus Jono Pauliaus II, patyrusio nacizmo ir ko-munizmo tironijà, þodþiais, kuriuos mëgsta cituoti: �Net didþiausia Dievo bausmë bûtø tik balzamas,palyginti su tuo, kas iðtiktø þmonijà, jei Rytø ar Vakarø materialistai uþgrobtø pasaulio valdþià�. Tik-riausiai daugelis pasiraðytume, bet kitaip negu dauguma verkðlentojø ir dejuotojø, V. Braþënas tebeda-ro viskà, kad materializmas niekada nepasiektø pergalës.

Kalbindami Viliø BRAÞËNÀ tikimës, kad skaitytojai nepamirðo ir ð. m. Mokslo Lietuvos Nr. 8 ir 9 sujuo jau skelbtø paðnekesiø.

Vilius Braþënas Vilniaus universiteto Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø instituto surengtoje diskusijoje

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

2007 m. gruodþio 6�19 d. Nr. 21(377) 15Visa tai sukëlë 1926 m. perversmà.Jame kaip bendraminèiai dalyvavotautininkai, krikðèionys demokra-tai ir ateitininkai. Kadangi tautinin-kai buvo silpni, nesusitaræ dël po-zicijø, krikdemai atkrito, manyda-mi, kad tautininkai neiðsilaikys bejø. Apsiriko. Tokie mano patiesáspûdþiai.

Kà manote apie klerikalizmo pa-vojø to meto Lietuvoje? Ar jis turëjo re-alaus pagrindo?

Mano galva, turëjo. Kunigai da-rë didelæ átakà politikai ir valstybei.Matyt, bûta tokiø, kurie perdëjonaudodamiesi savo átaka. Taèiau jødalyvavimas tada buvo neiðvengia-mas, nes stigo inteligentø.

Mykolas Krupavièius buvo kuni-gas, bet vargu ar kam kyla mintis já pa-vadinti klerikalizmo atstovu.

M. Krupavièius buvo nuostabuspolitikas. Uþtektø prisiminti, kokiàpaþangià þemës ûkio reformà jis subendraminèiais diegë Lietuvoje. Su-maþino dvarininkø þemes, kurios ájø rankas pateko ið baudþiauninkøir valstieèiø. Net ir su dvarininkaisbuvo pasielgta teisingai � uþ paim-tà ið jø þemæ buvo kompensuota.Savanoriams buvo duodama þemësir mokamos paðalpos. Pasitaikyda-vo tokiø, kurie, gavæ þemës, jà pra-ðvilpdavo, taip pat ir paðalpà. Todëlpriimtas sprendimas paðalpas duo-ti dalimis, kai pasistatomas namas,ûkiniai pastatai. O M. Krupavièiuireikia atiduoti visà jam deramà pa-garbà uþ jo nuveiktus darbus.

Kai mokomasi ið blogøpavyzdþiø

Matyt, kalbëdami apie M. Krupa-vièiaus vykdytà þemës reformà, netu-rëtume pamirðti ir popieþiaus Leo-no XIII garsiosios enciklikos �Rerumnovarum�. Joje buvo siûlomi bûdai,kaip Baþnyèia turëtø ginti darbo þmo-niø interesus ir taip juos atplëðti nuoplintanèio komunizmo bei socializmoidëjø.

Man sunkiau bûtø komentuotiLeono XIII enciklikà, bet akivaiz-du, kad Baþnyèia buvo uþëmusi aið-kià pozicijà darbo þmogaus pusëje.Kiek ta enciklika paveikë M. Kru-pavièiaus þemës reformà, man sun-ku pasakyti. Reforma buvo aiðkiainukreipta prieð dvarininkijà. Tai bu-vo ir Lietuvos valstybës, liaudies po-litika. Be to, teisëta, nes niekas ne-buvo apiplëðtas � dvarininkams uþjø nusavintà þemæ buvo iðmokëtoskompensacijos. Tiesa, galima su-abejoti, ar viskà kompensavo. Þem-valdþiø þemës plotas buvo apribo-tas, o to ðiuolaikinëje Lietuvoje, de-ja, nëra.

Kodël nepasimokoma ið gerø pa-vyzdþiø?

Todël, kad tie, kurie grobia þe-mæ, ieðko blogø pavyzdþiø ir ið jømokosi. Manau, kad tai 50 sovieti-nës okupacijos metø padariniai. In-teligentija, intelektualai ir platesnioakiraèio þmonës nëjo á politikà, tàveiklos sritá atidavë kitoms ran-koms, kurios kartais vedamos ne vi-sai patriotiniø ir sàþiningø ðirdþiø.Visuomenëje buvo skleidþiamanuomonë, kad politika � tai neðva-rus �biznis�. Ir iðties taip gali atro-dyti, nes neðvarûs þmonës aktyviau-siai joje dalyvavo. O ðvarûs nëjo.

Kodël nëjo? Tie, kurie pamëginoeiti, bemat buvo apðmeiþti, primintosjø bûtos ir nebûtos nuodëmës, konekiekvienam buvo prikiðamas kolabo-ravimas su sovietø valdþia, ar net kaikuriomis tos valdþios struktûromis.Pamëgink nekolaboruoti, jeigu dirbivalstybës tarnyboje ir ið tos valdþios

gauni algà ar dar kokià privilegijà �mokslo laipsná, valstybës premijà. Bu-vo mëginama suprieðinti aktyviausius,talentingiausius þmones. Tik neþinia,ar tai buvo sàmoninga veikla, ar sa-vaiminis procesas.

Bet kas inteligentams trukdëðviesti savo aplinkà, sakyti teisybæ?Tai jø kaltë, nes nesugebëjo uþsitik-rinti paramos, suorganizuoti tautie-èius, kurie juos palaikytø. Vienasgenerolas neina á karà, jo jëga � pul-kai ir divizijos. O ir savo kariø nie-kas iðkart nesiunèia á mûðá, ið pra-dþiø juos apmoko. Juk á politikà bu-vo einama ið karto. Kai kur ir Ame-rikoje buvo �ðimtaprocentininkø�,panaðiai kaip Lietuvoje.

Kas tai yra?Tai tie, kurie reikalauja, kad ki-

ti bûtø tokie pat, kaip að, kaip kadað noriu. Jei neatitinka visus ðimtuprocentø, su jais nebendrauja. Betjuk praktiðkai tokiø �ðimtaprocen-tiniø� nëra ir neturëtø bûti. Manæsniekas nekankino, kaþkaip iðsisu-kau, nors buvau visai netoli prie su-ëmimo ir iðdavystës pagundos. Lai-mei, anksti suvokiau komunizmokerø ir ideologijos pavojø. Mëginopatraukti á komunistø pusæ, bet pa-vyko iðsisukti. Þinoma, man padë-jo tai, kad per pogrindá þinojau, jogbet kurià dienà rusus puls vokieèiai.Suprantu, kad to �liuksuso� neturë-jo iðkilesni þmonës, gyvenæ 50 me-tø okupacijos neviltyje ir spaudþia-mi ðlykðèiausio melo ir dvasinio beiekonominio prievartavimo ðëtonið-koje sistemoje.

Bet Jûs pogrindþiui nepriklausëte?Beje, apie koká pogrindá kalbame?

Pogrindþio organizacijø buvodaug. Taip pat naciø okupacijos me-tais informacijos gaudavau ið ávairiøðaltiniø. Në vienai tø organizacijøformaliai nepriklausiau, priesaikosnebuvau davæs, bet teko dirbti ir ri-zikuoti savo laisve, nes bendradar-biavau su Lietuvos laisvës sàjunga.Að nepasitikëjau tos organizacijosslaptumu, konspiraciniais jos nariøgebëjimais, ir tai man trukdë ástoti ájos narius.

Kas Jums sukëlë toká nepasitikëjimà?Kad ir toks atvejis. Man, elektri-

kui, skambina inþinierius chemikas,regis, Jurgis Lelëjevas, kurá geraipaþinojau, jis platino slapta spaudà,parûpindavo spausdinimui daþus irviskà, ko reikia. Tà kartà reikëjospausdinti Laisvës kovotojà ir nebu-vo kam, tai Lelëjevas skambinoman, nors formaliai nepriklausiautai organizacijai, kad nueièiau per-raðyti �chemijos paskaitø uþraðus�.Tegu ir þinojau daug kà, bet man to-kia �konspiracija� këlë nepasitikë-jimà. Ádomu, kad Lelëjevas dirboámonëje, kuri Vokietijos Vermach-tui gamino baterijas radijo apara-tams. Kai gestapas norëjo já suimti,patys Vermachto karininkai slapstëLelëjevà. Ðtai kokie dalykai.

Beje, per mane á Raseiniø ap-skritá eidavo tie pogrindþio laikrað-èiai. Tekdavo per inþinieriø VincàÞemaitá ið ten gautus pinigus per-duoti kitam sàmokslininkui inþ. Jo-nui Jurkûnui. Kad mane átraukë á tàveiklà, tai gerai, bet kad telefonuskambina ir dar adresà praneðë, kurreikia spausdinti! Ðtai tas mane pri-bloðkë.

Nenuëjote, kur buvote praðytas?Nuëjau, nes nedrásau pasirody-

ti bailiu. Þinojau, kad gestapas klau-sydavosi telefono pokalbiø, o gesta-pe tarnavo ir lietuviai. Ko gero, ir jie�ne viskà iðgirsdavo�.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

dintis, bet kaipjais naudotis.Kaip du laivai jû-roje iðsiskiriaðiuolaikinë gamyba, technologijosir mûsø studijø programos aukðto-siose mokyklose. Plika akimi ma-tyti, kad suderinamumo nëra.

Pokyèiai turi prasidëtinuo dëstytojø

Argintos vadovai tvirtina mielaipriimà á gamybinæ praktikà studen-tus ir dëstytojus, bet stebisi, kad nevisos aukðtosios mokyklos skubapasinaudoti tokia galimybe. Jeigustudentas laboratoriná darbà atlik-tø su programinio tekinimo staklë-mis, lazerinio ar vandens èiurkðlepjovimo staklëmis, visai kitaip pa-justø ðiuolaikinës gamybos galimy-bes, kitaip suvoktø savo darbo pras-mæ. Bet teisus ir Fizikos institutoTaikomøjø tyrimø laboratorijos sky-riaus vedëjas dr. Gediminas Raèiu-kaitis: geri pokyèiai pirmiausia turiprasidëti nuo paèiø dëstytojø, tik ta-da galima tikëtis, kad keisis ir stu-dentø poþiûris á studijas, ágyjamàprofesijà ir motyvacija. Niekas ne-pasikeis, kol neávyks pokyèiø dësty-tojø ir profesûros galvose. Aiðkiainepakankamas argumentas, kad

universitetai, kitaip ne-gu kolegijos, nerengiaspecialistø konkreèiaidarbo vietai. Jai ir ne-turi ruoðti, bet specia-listus parengti privalo.

Ið Argintos vadovøaiðkinimø supratau,kad ámonë 5�7, net iki10 studentø gali nuolatpriimti á praktikà kaipdarbininkus, programi-niø stakliø operatoriusir á panaðius darbus. Su-dëtingø árenginiø jiems,aiðku, negalima patikë-ti, bet ðalia patyrusiooperatoriaus jie iðmok-

tø dirbti, stebëti gamybos procesus,atlikti elementarias operacijas. Svar-biausias tokiø prakti-kø rezultatas � jaunasþmogus pamato, kaipsprendþiamos darboeigoje kylanèios ga-mybinës problemos.Juk tokiø praktiðkødalykø nei vadovëlyjeiðskaitysi, nei dëstyto-jas iðaiðkins. Jaunuo-liai ne ið brëþiniø, betceche pamato, koksnaudojamas gamybi-niø þaliavø asortimen-tas, kaip jos uþsako-mos, kokios ten sijos,vamzdþiai. Tada jiemspaprasèiau atlikti irprojektines uþduotis.Kelias á vadybininkodiplomà juk taip patturëtø vesti bent perelementarø darbininkiðkø profesijøásisavinimà. Gal ir ne geriausia pro-ga priminti tarybinius laikus, kaikiekvienas moksleivis ágydavo tamtikrà darbininkiðkà kvalifikacijà. Betjie bent jau turëjo supratimà apie ga-mybà.

Akis paganyti taip patsvarbu

Gamybininkai dþiaugiasi, kad ápraktikà Argintoje ateis kolegijosdëstytojos, kurios, apsilankiusiosámonëje suprato, kad be tokiospraktikos neiðsivers. Bûtent dësty-tojai pirmieji ir turëtø ateiti pasi-praktikuoti, kartu padaryti gal ir kaikuriuos tiriamuosius darbus, labo-ratoriniø ar praktikos darbø uþduo-tis savo studentams. Dëstytojai pir-miausia turi paèiupinëti ðiuolaikinë-je ámonëje gaminamus gaminius,susipaþinti su gamybos procesais.

Patys gamybininkai lyg ir nelie-ka pasyvûs stebëtojai. Ðtai G. Kviet-

kauskas pasistengë,kad Sandvik ben-drovës katalogai,skaidrës, mokymoprogramos pasiektøuniversitetus ir kole-gijas. Deja, mûsøaukðtosiose mokyk-

lose dar labai daug inertiðkumo,dëstytojai kaip ápratæ skaityti pa-

skaitas ið senø konspektø, taip ir tæ-sia, nes kitokiø, matyt, neturi ir ne-labai stengiasi ásigyti.

UAB Machinery Lietuvoje vei-kianèio padalinio vadovas JuozasJaskelevièius pateikë savo asmeni-nës patirties pavyzdá. Kai kurie jobuvæ bendrakursiai ið senosios KPIlaikø dabartiniame Kauno techno-logijos universitete dësto studen-tams, o vienas net vadovauja kated-rai. Rugsëjo 17�22 d. Tarptauti-niuose Hanoverio parodø rûmuo-se Vokietijoje vyko didþiausias irreikðmingiausias pasaulyje metaloapdorojimo technologijø ir inova-cijø forumas EMO Hannover 2007.Pasiûlius vykti á ðià áspûdingà nau-jausios árangos ir technologijø pa-rodà, universiteto dëstytojai, aiðku,nevaþiavo. Vienam asmeniui bûtøkainavæ 900 litø, universitetas tokiøpinigø neskyrë, nes neturi numatæstokiems tikslams. Verslininkus irgamybininkus tai stebina: neásten-gia nuvaþiuoti dëstytojai, kurie pa-tys universitete rengia maðinø pro-jektavimo specialybës studentus!Vis dëlto J. Jaskelevièius vienà sa-vo buvusá dëstytojà prikalbino va-þiuoti, ir ðis gráþo plaèiai iðplësto-mis akimis, kupinas áspûdþiø. Aið-ku viena: nesuvokiant pasauliniøgamybos tendencijø, nesusipaþás-tant su naujausiomis technologijo-mis ðiandien neámanoma rengti bû-simuosius inþinierius. Lyg ir aki-vaizdi tiesa, bet kartais ji nutolstanuo mûsø konkreèiø kasdieniødarbø. Vienas kitas iðorinis postû-mis reikalingas, kad gràþintø prietiesos momento patirèiø.

Bus daugiau

Kaip metalas paklûstavandeniui ir ðviesai (2)

Atkelta ið 13 p.

Fizikos instituto Taikomøjø tyrimø laboratorijosskyriaus vedëjas dr. Gediminas Raèiukaitis

UAB �Arginta� gamybos vadovas StanislovasKeþevièius ir dr. Vidimantas Kabelka

Þvilgsnis á UAB �Arginta� gamybiná cechà

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

16 2007 m. gruodþio 6�19 d. Nr. 21(377)

Vyriausiasis redaktorius Gediminas ZemlickasKalbos redaktorë Rûta KrasnovaitëStilistës Kristina Sakalauskienë,Jolanta RaèkauskaitëDizainerë Jolanta Mitalauskaitë

ISSN 1392-7191Leidþia

UAB �Mokslininkø laikraðtis�SL Nr. 169Spausdino

UAB �Sapnø sala�S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius

Tiraþas 800 egz.

Patarëjai: V. Bûda, S. Goberis, J. Puodþius,A. Ramonas, J. Ulbikas, E. K. Zavadskas.

Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 VilniusEl. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8 ~ 5) 212 1235

Laikraðtis internete: http://ml.lms.ltRedakcija gerbia savo autoriø nuomonæ ir mintis, net jei ne visada joms pritaria.

Perspausdinant ar naudojant laikraðèio �Mokslo Lietuva� ir jo internetinio puslapiohttp://ml.lms.lt paskelbtà medþiagà bûtina nuoroda á �Mokslo Lietuvà�.

Lisabonojepristatyta Europos

kvalifikacijøsàranga

þmogaus galimybiø siekti profesi-nio tobulëjimo ir karjeros net ir pa-siekus aukðèiausià kvalifikacijoslygmená.

Ar tapsime tikresniaiseuropieèiais

Kiekviena ðalis nustatys savo kvalifi-kacijø sistemà, pagal jà rengs kvalifikuo-tus specialistus. Taèiau kaip pasiekti tar-pusavio sanglaudà su kitø ðaliø kvalifi-kacijø sistemomis? Juk nuo to priklau-sys darbo jëgos mobilumas Europoje.

Europos kvalifikacijø sàrangayra instrumentas, uþtikrinantis at-skirø ðaliø kvalifikacijø sàrangø su-derinamumà. Ðalys, kurios naudo-sis ðiomis gairëmis, galës tarpusavy-je nesunkiai suderinti teikiamas irpripaþástamas kvalifikacijas.

Ar tai taip paprasta?Gal ir nëra taip paprasta, taèiau

pati idëja, principas aiðkus. Profesi-në Europos kvalifikacijø sàranga turitapti tam tikra atskaitos sistema vi-soms ES ðalims, kad jos galëtø tar-pusavyje derinti savo nacionalineskvalifikacijø sistemas. Diegiant Eu-ropos kvalifikacijø sàrangà ir vyks-tant nacionaliniø sàrangø kûrimoprocesams daugelyje ðaliø nariø, nu-matoma, kad kiekviena ðalis, prisi-jungianti prie Europos kvalifikacijøsàrangos iniciatyvos, turës ásteigti va-dinamuosius nacionalinius koordi-navimo taðkus, kurie bus atsakingi uþnacionaliniø kvalifikacijø sàrangøderinimo su Europos kvalifikacijøsàranga koordinavimà.

Kai suderinsime, tapsime tikres-niais europieèiais?

Tai iðties filosofinis klausimas.Manau, kad tikrai tapsime europie-

tiðkesni. Kiekviena sritis, kurioje kasnors suderinama, veda á didesnæ san-glaudà, vadinasi, didina mûsø euro-pietiðkumà.

Kokiomis intelektinëmis jëgomisremiatës? Kaip vienintelis Europoskvalifikacijø sàrangos darbo grupësnarys ið Lietuvos tikriausiai patiriatenemaþà darbo krûvá?

Ðis darbas yra ádomus, jame ga-liu pasitelkti ekspertus, kurie dirbakurdami nacionalinæ kvalifikacijøsistemà. Daug padeda Ðvietimo ir

mokslo ministerijos profesinio ir tæs-tinio mokymo departamento direk-torius Romualdas Pusvaðkis, Vytau-to Didþiojo universiteto prorektoriusprofesorius Rimantas Lauþackas,Lietuvos darbo rinkos mokymo tar-nybos direktorius dr. Tomas Jovaiðair kiti ekspertai.

Neásivaizduoju, kad ðià kvalifika-cijø sistemà bûtø galima ágyvendintinepasiekus normalios sanglaudos tarpaukðtøjø mokyklø, verslo ir pramonës.Dabar toli graþu ne visada sanglauda

pakankama. Tà matome kad ir ið stu-dentø praktikos: darbdaviai kartaisnelabai suinteresuoti priimti studen-tus. Gal baiminasi, kad informacija iðprivaèiø bendroviø gali nutekëti kon-kurentams, gal yra ir kitø prieþasèiø.

Praktikos bus tik sudëtinë visoproceso dalis. Studentø praktika �viena ið studentø mokymo srièiø, taipraktinis mokymas. Ðioje srityjevykdoma nemaþa kitø projektø pa-gal Leonardo da Vinci programà,ávairias nacionalines programas.

Manau, ðiai problemai skiriama pa-kankamai dëmesio.

Ar galime bûti tikri, kad þengiamkoja kojon su gyvenimu, neatsilieka-me nuo kitø ES ðaliø, kad ir nuo Eu-ropos kvalifikacijø sàrangos doku-mentø?

Europos Parlamento direktyvaDël Europos kvalifikacijø sàrangosmokymuisi visam gyvenimui ádiegimobuvo priimta Europos Parlamentepirmuoju skaitymu tik ð. m. spalio24 d. Europos kvalifikacijø sàrangatik pradëta diegti. Lietuva savo na-cionalinæ kvalifikacijø sistemà pra-dëjo kurti daugiau kaip prieð dvejusmetus ir ðiuo metu jau yra pareng-ta sistemos koncepcija, nacionalinëskvalifikacijø sàrangos projektas,kvalifikacijø registro projektas, pro-fesiniø standartø kûrimo metodika,atlikti bandomieji profesinës veiklostyrimai statybø ir vieðbuèiø ir resto-ranø sektoriuose, kuriø duomenysbus panaudojami kvalifikacijø pro-jektavimui. Ðiuo metu su nacionali-nës kvalifikacijø sistemos koncepci-ja ir turiniu supaþindinamos ávairiostikslinës grupës, rengiant seminarusVytauto Didþiojo universitete. Pa-daryta daug darbø, beveik pasireng-ta nacionalinës kvalifikacijø siste-mos praktiniam diegimui ir Lietuvatikrai ðioje srityje neatsilieka nuo ki-tø ES ðaliø, o daugelá jø net ir ðiektiek lenkia.

Kaip ir kada bus áteisinta Lietuvosnacionalinë kvalifikacijø sistema ?

Lietuvos nacionalinë kvalifikaci-jø sistema jau yra paminëta priimta-me Profesinio mokymo pakeitimoástatyme. Ðià sistemà áteisins ðiuo me-tu rengiamas Kvalifikacijø ástatymas.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Atkelta ið 9 p.

Psichikos sveikata paskelbtaprioritetine sveikatos apsaugossrityje. Ypaè pabrëþiama preven-cijos ir psichikos sveikatos stipri-nimo svarba. Lietuvoje kuriamosávairios psichikos sveikatos stipri-nimo bei prevencijos programosvaikams, paaugliams, ðeimoms.Pradëta rûpintis ir darbuotojø psi-chikos sveikata. Studentai, deja,daþniausiai lieka nuoðalyje. Uni-versitetai rûpinasi studentais su fi-zine negalia (árengiamos vietos au-tomobiliø stovëjimo aikðtelëse,specialûs ávaþiavimai, liftai irpan.). Taèiau kodël taip maþai rû-pinamasi studentais, turinèiais psi-chikos sveikatos problemø? Juksuteikus pagalbà ankstyvoje sutri-kimø atsiradimo stadijoje, suma-þës psichiatrinës pagalbos, hospi-talizacijos poreikis, studentamsnereikës nutraukti mokslø, atidë-ti sesijos ar imti akademiniø atos-togø. Kartais atrodo, kad studen-tams, turintiems rimtø psichologi-niø problemø ar psichikos sveika-tos sutrikimø, ne vieta aukðtosio-se mokyklose.

Lietuvoje nerenkama specia-lios statistikos apie studentø psi-chikos sveikatà. Taèiau vien pa-þvelgus á statistinius duomenisapie saviþudybes, depresijas ir ki-tokius sutrikimus bei ðiø sutrikimø

DËMESYS STUDENTØ PSICHIKOS SVEIKATAIvarginamø þmoniø amþiø, pastebi-ma, kad nemaþa dalis jø � studen-tai. Psichikos sveikatos federacijakonstatuoja, kad psichikos sveika-tos problemø turi vienas ið keturiøpasaulio gyventojø. Pripaþástama,kad gerokai daugëja psichikos sutri-kimø (depresijos, valgymo sutriki-mø ir kt.) tarp jaunø (16�25 metøamþiaus) þmoniø.

Daugelyje pasaulio universitetøjau seniai yra psichikos sveikatoscentrai (ar psichologinës pagalboscentrai), kuriuose konsultuojamistudentai, turintys psichologiniø irpsichikos sveikatos problemø, vyk-domos ávairios psichikos sveikatosstiprinimo ir prevencijos progra-mos, atliekami moksliniai tyrimai.Universitetø psichologinës tarnyboskonstatuoja, kad klientø kasmetdaugëja. Ðtai Viskonsino universite-te atlikti tyrimai parodë, kad92 proc. studentø, kurie kreipësi áuniversiteto konsultacinæ tarnybà,turëjo akademiniø sunkumø,

16 proc. buvo silpnai iðreikðti dep-resijos poþymiai, 43 proc. kankinovidutiniðkai, o 41 proc. � stipriai ið-reikðta depresija. (Woolfson, 1997).Leièesterio universiteto apklausosatskleidë, kad 40 proc. studentø ne-rimauja dël akivaizdþiø depresijossimptomø, fobijø ar net panikospriepuoliø.

Kembridþo universitete 1995�1998 m. surinkti duomenys apie stu-dentø grupæ, kuri sudarë 25 proc.visø universiteto studentø. Pateiktosðios iðvados:

� apie 20 proc. studentø nuro-dë bent vienà problemà, kuri sukë-lë didelá nerimà;

� viena ið 5 moterø ir vienas ið10 vyrø bent kartà patyrë depresijosarba nerimo epizodus;

� psichologinës problemos ið-augdavo universiteto egzaminø se-sijos metu;

� 6 proc. nurodë, kad jiems ki-lo minèiø apie saviþudybæ, o 1 proc.mëgino þudytis.

� 6 proc. moterø nurodë, kadkankinasi dël dietø;

� apie 10 proc. studentø nuro-dë vartojantys tiek alkoholio, kad taijau gali sukelti priklausomybæ (Sur-tees, Wainwright and Pharoah, 2000).

Ne taip seniai Lietuvos univer-sitetai pradëjo teikti psichologineskonsultacijas. Jose dirbantys profe-sionalûs psichologai irgi stengiasipadëti kuo didesniam studentøskaièiui.

Vykdant projektà Psichologiniøinovacijø ir eksperimentiniø tyrimømokymo centro kûrimas, kuris ágy-vendinamas pagal Lietuvos 2004�2006 m. Bendrojo programavimodokumento 2.5 priemonæ Þmogið-køjø iðtekliø kokybës gerinimasmoksliniø tyrimø ir inovacijø srityje,Vilniaus universiteto Filosofijos fa-kultete ákurtas Psichologiniø inova-cijø ir eksperimentiniø tyrimø mo-kymo centras. Vienas centro tiks-lø � teikti psichologines paslaugas.Vilniaus universitetas pirmasis Lie-

tuvoje buvo ákûræs psichologinækonsultacijà. Deja, dël lëðø, patal-pø ir darbuotojø trûkumo, pagal-ba buvo teikiama tik nedideliamklientø skaièiui. Dabartinis cen-tras ásikûrë buvusios Psichologi-nës konsultacijos pagrindu. Kon-sultacijoje sukaupta patirtis leidodràsiai planuoti ateities darbus, ly-giuojantis á uþsienio universitetøpsichikos sveikatos centrus. Cen-tras ragina visø universiteto fakul-tetø studentus pradëti rûpintis sa-vo psichikos sveikata, nebijotikreiptis konsultacijø ar pagalbos.

Psichologiniø inovacijø ir eks-perimentiniø tyrimø centre teikia-mos individualios psichologinëskonsultacijos, taip pat siûlomasðeimø (porø, tëvø ir vaikø ir pan.)psichologinis konsultavimas. Stu-dentai turës galimybæ spræsti jiemskilusius sunkumus, geriau paþintisave, mokytis, kaip áveikti stresàbei tobulinti savo bendravimo ágû-dþius. Dar viena centre teikiamapaslauga � asmenybës savybiø,paþintiniø gebëjimø ir profesiniotinkamumo ávertinimas.

Rûpindamasis studentø ir kitøVU bendruomenës nariø psichikossveikata Psichologiniø inovacijø ireksperimentiniø tyrimø mokymocentras nuolat organizuos psicho-loginio ðvietimo akcijas.

Vëjo plaikstomas bures primena Lisabonos traukiniø stoties �Oriente� pastatø fasadai

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka