darbo ir socialiniŲ tyrimŲ institutas - elibrary.lt · 1.2 diagrama profesini ... padaugėjo kone...

DARBO IR SOCIALINIŲ TYRIMŲ INSTITUTAS

Tyrimo “Nelegalaus darbo, teisės aktų,

reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų, darbdavių atstovų grasinimų ar

kitokio psichologinio pobūdžio įtakos darbuotojų darbo rezultatams bei saugai ir

sveikatai” ataskaita

Vilnius, 2004

TURINYS

Ataskaitoje naudojamų santrumpų sąrašas ......................................................3 Įvadas .........................................................................................................................4 1. “Nelegalaus darbo, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų, darbdavių atstovų grasinimų ar kitokio psichologinio pobūdžio įtakos darbuotojų darbo rezultatams bei saugai ir sveikatai” tyrimo tikslai, metodai ir atlikimas....................................................................................................5 1.1 Bendra respondentų charakteristika pagal ekonomines veiklas, įmonės dydį bei miestą/rajoną ......................................................................................................6 2. Darbo teisės pažeidimų analizė..............................................................................9 3. Nelegalaus darbo/neoficialaus užimtumo įvertinimas (tyrimo rezultatų analizė) .......................................................................................................................33 4. Psichologinio poveikio darbo vietoje vertinimas ..................................................50 4.1. Psichologinę įtampą darbe sąlygojantys veiksniai..............................................50 4.2. Psichologinio poveikio darbo vietoje vertinimas (tyrimo rezultatų analizė) ......53 Išvados ir pasiūlymai .................................................................................................68 Literatūra....................................................................................................................81 Priedai ........................................................................................................................82 1 priedas .....................................................................................................................83

Anketa Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių inspektoriams....................84

Anketa profesinių sąjungų/darbuotojų atstovams......................................................90

Anketa įmonių vadovams ..........................................................................................96

2 priedas .....................................................................................................................102

Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių inspektorių ekspertinės

apklausos rezultatai ....................................................................................................103

Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų ekspertinės apklausos rezultatai ...................117

Įmonių vadovų (darbdavių atstovų) ekspertinės apklausos rezultatai .......................136

2

ATASKAITOJE NAUDOJAMŲ SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

SVV – Smulkus ir vidutinis verslas

VMI – Valstybinė mokesčių inspekcija

VDI – Valstybinė darbo inspekcija

DSTI – Darbo ir socialinių tyrimų institutas

ATP – Administracinės teisės pažeidimai

LR DK – Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas

LDB – Lietuvos darbo birža

LLRI – Lietuvos Laisvosios Rinkos institutas

OECD – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

3

ĮVADAS

Neoficialus gyventojų užimtumas (nelegalus darbas) įsigalėjo ir suklestėjo

pereinamojo laikotarpio į rinkos ūkį sąlygomis. Tai veiksnys, kuris ganėtinai padidina

realų gyventojų užimtumą ir sumažina nedarbą. Iš kitos pusės, tinkamas darbo

santykių neįforminimas mažina darbuotojų socialinį saugumą, neužtikrina visų

darbuotojų socialinių garantijų, sudaro pagrindą darbo apmokėjimo pažeidimams.

Plėtojant gamybą bei skatinant užimtumo augimą Lietuvoje, būtina ne tik mažinti

neoficialų užimtumą, bet ir įvairias kitas darbo teisės pažeidimų formas (tame tarpe ir

moralinę bei psichologinę prievartą). Tai ne tik paskatintų efektyvesnį darbo jėgos

panaudojimą, užtikrinantį Lietuvos įmonių konkurencingumo didinimą, bet ir

sudarytų sąlygas spartesnei žmonių socialinei raidai. Tačiau Lietuvoje ši sfera buvo

mažai analizuojama ir iki šiol beveik nebuvo atlikta sisteminių aptariamos problemos

tyrimų.

Įgyvendinant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus

2004 m. kovo 3 d. potvarkiu Nr. A3-22 patvirtintą programos „Profesinio sveikatos

pakenkimo prevencija ir saugos darbe gerinimas“ realizuojamų 2004 metais

priemonių planą, buvo numatyta atlikti “Nelegalaus darbo, teisės aktų,

reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų, darbdavių atstovų grasinimų ar

kitokio psichologinio pobūdžio įtakos darbuotojų darbo rezultatams bei saugai ir

sveikatai” tyrimą.

Šiame tyrimo etape buvo atlikta Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių

skyrių inspektorių, profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų bei įmonių

vadovų/darbdavių atstovų apklausa. Šioje baigiamojoje ataskaitoje pateikiami atlikto

tyrimo rezultatai bei analizuojami atlikto tyrimo duomenys. Išanalizavus atlikto

tyrimo rezultatus, numatomos galimos prevencijos priemonės.

Darbo atlikėjai: dr. B. Gruževskis, m.d. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė, dr. A.

Pocius, programuotojas R. Junevičius. Autoriai dėkoja Valstybinės darbo inspekcijos

bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovams ir specialistams: M. Pluktui,

V. Zabulionytei, P. Abaravičiui, V. Mačiulaičiui, R. Kancevičiui, N. Liubarskajai už

dalykinius pasiūlymus ir pagalbą, ruošiant šį tyrimą.

4

1. “NELEGALAUS DARBO, TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ DARBO SANTYKIUS, PAŽEIDIMŲ, DARBDAVIŲ ATSTOVŲ

GRASINIMŲ AR KITOKIO PSICHOLOGINIO POBŪDŽIO ĮTAKOS DARBUOTOJŲ DARBO REZULTATAMS BEI SAUGAI IR SVEIKATAI”

TYRIMO TIKSLAI, METODAI IR ATLIKIMAS

Pagrindinės tyrimo kryptys ir tikslai:

Tyrimo tikslas – įvertinti nelegalaus darbo, teisės aktų, reglamentuojančių

darbo santykius, pažeidimų bei darbdavių atstovų grasinimų ar kitokio psichologinio

poveikio įtaką darbuotojų darbo rezultatams bei jų saugai ir sveikatai.

Tyrimo tikslui pasiekti turi būti įgyvendinti šie uždaviniai:

1. Nustatyti Lietuvos Respublikos įvairių ekonominės veiklos rūšių įmonėse

nelegalaus darbo, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų,

darbdavių atstovų grasinimų ar kitokio psichologinio poveikio įtaką darbuotojų darbo

rezultatams bei saugai ir sveikatai;

2. Parengti anketas bei atlikti Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių

inspektorių, profsąjungų/darbuotojų atstovų bei įmonių vadovų ekspertines apklausas;

3. Išanalizavus atlikto tyrimo rezultatus, numatyti galimas prevencijos

priemones.

Tyrime buvo išskirtos trys pagrindinės numatomų apklausti respondentų

grupės:

1. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių inspektoriai.

2. Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai (anketos buvo platinamos per

organizacijas: Lietuvos profsąjungų/darbuotojų konfederaciją, Lietuvos

darbo federaciją bei Lietuvos profesinę sąjungą “Solidarumas”).

3. Įmonių vadovai/darbdavių atstovai.

Pagrindinis informacijos rinkimo metodas - anketinės apklausos, skirtos

Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių inspektoriams, profesinių

sąjungų/darbuotojų atstovams bei įmonių vadovams (darbdavių atstovams).

Visa anketa suskirstyta į keletą dalių pagal pateikiamų klausimų tematiką:

1. Teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai.

Reikia pažymėti, kad plėtojant rinkos santykius Lietuvos ūkyje, išlieka teisės

aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų aktualumo problema. Jos

sprendimui pirmiausiai reikalingas teisingas vykstančių procesų supratimas bei

5

socialinis dialogas tarp dirbančiųjų ir darbdavių. Todėl anketose pateikiami klausimai,

siekiant, tyrime dalyvaujančių respondentų pagalba, detaliau įvertinti analizuojamo

reiškinio mastą ir specifiką įvairiose ekonominėse veiklose.

2. Nelegalus darbas/neoficialus užimtumas.

Daugelyje besivystančių šalių neoficialus užimtumas yra vertinamas teigiamai

lyginant su nedarbu. Tačiau, reikia pažymėti, jog neoficiali užimtumo forma mažina

darbuotojų socialines garantijas, apriboja jų žmogiškųjų išteklių plėtrą, sudaro

pagrindą darbo apmokėjimo pažeidimams. Anketose pateikiami klausimai, kurie leis

detaliau įvertinti neoficialų užimtumą įvairiuose ekonominės veiklos sektoriuose.

3. Psichologinis poveikis.

Šiuolaikinėje visuomenėje, augant gamybos sudėtingumo laipsniui bei

kasdieninio gyvenimo ritmui, darbo santykiai turi didelę įtaką žmogaus psichologinei

savijautai bei darbo motyvacijai, kas tiesiogiai sąlygoja darbo rezultatus. Anketose

pateikiami klausimai, siekiant įvertinti šį mažai Lietuvoje analizuojamą darbo

santykių bruožą.

Anketos buvo platinamos per asociacijas, tiesiogiai jas įteikiant respondentams

bei elektroninio pašto pagalba.

Iš viso apklausoje dalyvavo 40 Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių

inspektorių, 154 profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai, 119 įmonių

vadovų/darbdavių atstovų.

1.1. Bendra respondentų charakteristika pagal ekonomines veiklas,

įmonės dydį bei miestą/rajoną

Įmonių vadovų pasiskirstymas pagal atstovaujamą ekonominę veiklą, įmonės

dydį bei miestą/rajoną. Tyrime dalyvavę asmenys pagal ekonominę veiklą pasiskirstė

labai nevienodai. Daugiausiai darbdavių vadovavo statybos įmonėms - net 18 proc.,

14 proc. – prekybos. Pakankamai daug į tyrimą pateko ir pramonės įmonių

vadovaujančių darbuotojų. Iš jų vertėtų išskirti dirbančius lengvojoje pramonėje – 12

proc., maisto pramonėje - 8 proc., medžio apdirbimo pramonėje – 8 proc., chemijos

pramonėje – 6 proc., metalo apdirbimo pramonėje – 6 proc. Kitų veiklų įmonių

vadovų (jų atstovų) buvo mažiau (žr. 2 priedą, 35 klausimą).

Daugiau nei trečdalis (37,8 proc.) tyrime dalyvavusių įmonių

vadovų/darbdavių atstovų atstovavo įmonę, kurioje dirba 10-49 darbuotojai, 26,9

6

proc. – 50-249 darbuotojai, 20,2 proc. – įmonę, kurioje daugiau nei 250 darbuotojų,

15,1 proc. – iki 10 darbuotojų (žr. 1.1 diagramą).

1.1 diagrama

Įmonių vadovų pasiskirstymas pagal atstovaujamos įmonės dydį (%)

15,1

37,8

26,920,2

05

10152025303540

Iki 1

0da

rbuo

tojų

10-4

9da

rbuo

toja

i

50-2

49da

rbuo

toja

i

Dau

giau

nei

250

darb

uoto

jų

%

Didžiausia dalis apklausoje dalyvavusių įmonių vadovų/darbdavių atstovų

buvo iš Vilniaus (61,9 proc.), Alytaus (8 proc.), Kauno (4,4 proc.) bei Šiaulių (2,7

proc.) miestų. Detalesnis įmonių vadovų pasiskirstymas pagal miestą/rajoną pateiktas

2 priede (37 klausimas).

Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų pasiskirstymas pagal atstovaujamą

ekonominę veiklą, įmonės dydį bei miestą/rajoną. Tyrime dalyvavę asmenys atstovavo

skirtingoms ekonominėms veikloms. Daugiausiai buvo sveikatos priežiūros ir

socialinio darbo profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų (30 proc. respondentų). Kitų

veiklų apklausoje dalyvavusių profsąjungų/darbuotojų atstovų buvo gerokai mažiau.

Švietimo profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų buvo 15 proc., elektros ir dujų

tiekimo - 11 proc., transporto - 7,5 proc., maisto pramonės - 7,5 proc., prekybos - 7,5

proc. Kitos ekonominės veiklos buvo atstovaujamos gerokai mažiau (žr. 2 priedą, 36

klausimą). Svarbesnės netolygaus apklaustųjų pasiskirstymo pagal ekonomines

veiklas priežastys – ekonominės veiklos dydis, skirtingas darbuotojų profesinio

judėjimo aktyvumas atskirose ekonominėse veiklose, nevienodas darbuotojų poreikis

bei organizaciniai gebėjimai jungtis į profesinius susivienijimus, skirtinga jų socialinė

padėtis, nevienodas įmonės dydis ir pan.

Dauguma (41,1 proc.) tyrime dalyvavusių profesinių sąjungų/darbuotojų

atstovų atstovavo įmonę, kurioje dirba daugiau nei 250 darbuotojų, trečdalis

respondentų – 50-249 darbuotojai, 21,9 proc. – 10-49 darbuotojai, mažiausia dalis

tyrime dalyvavusių respondentų atstovavo įmonę, kurioje dirba iki 10 darbuotojų (žr.

1.2 diagramą).

7

1.2 diagrama Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų pasiskirstymas pagal

atstovaujamos įmonės dydį (%)

6,2

21,930,8

41,1

01020304050

Iki 1

0da

rbuo

tojų

10-4

9da

rbuo

toja

i

50-2

49da

rbuo

toja

i

Dau

giau

nei 2

50da

rbuo

tojų

%

Didžioji dalis (42 proc.) profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų apklausoje

dalyvavo iš Vilniaus miesto, 11,2 proc. - Visagino miesto. Detalesnis profesinių

sąjungų/darbuotojų atstovų pasiskirstymas pagal miestą/rajoną pateiktas 2 priede (38

klausimas). Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių inspektorių

pasiskirstymas pagal miestą/rajoną pateiktas 1.1 lentelėje.

1.1 lentelė Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių inspektorių1

pasiskirstymas pagal miestą/rajoną

Atsakymų pasiskirstymai

Miestas/rajonas Skaičius

% (nuo bendro

apklaus-tųjų skaičiaus)

% (nuo atsakiu-siųjų į

klausimą) Panevėžys 4 10,0 10,3Mažeikiai 2 5,0 5,1Šiauliai 3 7,5 7,7Tauragė 6 15,0 15,4Klaipėda 10 25,0 25,6Telšiai 5 12,5 12,8Utena 1 2,5 2,6Marijampolė 1 2,5 2,6Visaginas 1 2,5 2,6Vilnius 6 15,0 15,4Nenurodė 1 2,5 -Viso 40 100,0 100,0

1 Toliau darbe naudojama santrumpa – VDI inspektoriai.

8

2. DARBO TEISĖS PAŽEIDIMŲ ANALIZĖ

Darbo teisės pažeidimai Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis. Per

pirmąjį šių metų pusmetį atlikta 14 proc. daugiau tikrinimų nei pernai tuo pačiu metu.

Duota 43690 nurodymų pašalinti nustatytus pažeidimus (11 proc. daugiau nei pernai

tuo pačiu metu). Tarp jų:

• darbo apmokėjimo pažeidimų – 2088 (20 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu

metu);

• darbo ir poilsio organizavimo pažeidimų – 3779 (33 proc. daugiau nei pernai tuo

pačiu metu);

• darbo sutarties sudarymo pažeidimų – 4502 (beveik tiek pat kaip pernai tuo pačiu

metu);

• darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų – 28280 (beveik 10 proc.

daugiau nei pernai tuo pačiu metu).

Nustatytos 6785 neteisingai įformintos darbo sutartys (31 proc. mažiau nei

pernai tuo pačiu metu). Esant pavojui darbuotojų saugai ir sveikatai, sustabdyti darbai

(darbo vietų skaičius) 190 atvejų; uždrausta naudoti darbo priemonių – 126; atvejų,

kai sustabdytas visos įmonės (atskiro struktūrinio padalinio) darbas, - 20.

Be to per pirmąjį šių metų pusmetį:

• Surašyta 850 administracinių teisės pažeidimų (ATP) protokolų (31 proc. daugiau

nei pernai tuo pačiu metu);

• Skirta 419620 baudų (litais) (13 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu). Gauti

2087 skundai (24 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu);

• Užregistruoti 187 pranešimai apie sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus ar

mirtis darbe (pernai - 176);

• Gauta 300 pranešimų apie įtariamas profesines ligas.

Šių metų pirmąjį pusmetį darbo inspektoriai šalies įmonėse nustatė per trečdalį

daugiau nei pernai tuo pačiu metu darbo ir poilsio režimo pažeidimų. Pasak LR

vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Mindaugo Plukto, griežtesnės darbo ir

poilsio kontrolės imtasi reaguojant į piliečių nusiskundimus šiais klausimais, kurių

padaugėjo kone tris kartus. Darbuotojai vis dažniau skundžiasi dėl paros ir savaitės

9

poilsio laiko pažeidimų, taip pat pažeidimų, susijusių su viršvalandžiais ir naktiniu

darbu – tokių klausimų pagausėjo daugiau nei penkis kartus2.

Darbdaviai dar vis pažeidžia Darbo kodekso nuostatas, kuriomis aiškiai

apibrėžti nemokamų atostogų suteikimo atvejai, kita vertus galima manyti, kad

darbuotojai geriau susipažįsta su įstatymų reikalavimais ir teikiamomis garantijomis,

dėl priverstinių atostogų kreipiasi kone tris kartus daugiau nei pernai.

Pusė skunduose minimų pažeidimų – darbo apmokėjimo klausimai. Drąsiau

(irgi beveik tris kartus daugiau nei pernai) kreipiamasi dėl negauto atlygio už darbą

poilsio, švenčių dienomis, už viršvalandžius ir nakties darbą, o didžiausią klausimų

dėl darbo apmokėjimo dalį sudaro skundai darbdaviui galutinai neatsiskaičius

atleidžiant iš darbo, nesumokėjus kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

Tikrindami įmones, darbo inspektoriai darbo apmokėjimo pažeidimų taip pat nustatė

20 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Tačiau, mano VDI vadovas, darytina prielaida, kad darbdaviai geriau suprato

ir atkreipė dėmesį į Darbo kodekso reikalavimus sudarant darbo sutartis – kur kas

mažiau (31 proc.) nustatyta neteisingai įformintų darbo sutarčių. Nelegalų darbą

kontroliuojančios institucijos, tarp jų šią veiklą koordinuojanti Valstybinė darbo

inspekcija, per 2004 m. sausio – gegužės mėnesius nustatė 3626 neteisėtai dirbančius

asmenis, dėl jų buvo surašyta 2710 administracinių teisės pažeidimų protokolų ir

pradėtos ikiteisminio tyrimo bylos. VDI vadovybė ėmė rengti susitikimus, kurių metu

su daugelio ministerijų, prie jų esančių inspekcijų, departamentų, tarnybų pareigūnais

aptariami įvairūs nelegalaus (neteisėto) darbo pareiškimai ir tariamasi dėl

bendradarbiavimo užkertant jiems kelią.

Darbo teisės pažeidimų masto įvertinimas remiantis 2004 m. VDI inicijuotų

tyrimų rezultatais (palyginamoji analizė). Įvairių apklaustųjų grupių nuomonės apie

dažniausiai pasitaikančių darbo teisės pažeidimų pobūdį daugeliu atvejų yra panašios.

Nepaisant to, galima pastebėti tam tikrų skirtumų. Net 75 proc. VDI (teritorinių

skyrių) inspektorių, 47 proc. profsąjungų/darbuotojų atstovų bei 42 proc. įmonių

vadovų mano, kad dažniausiai pasitaiko darbo ir poilsio laiko pažeidimai. Ypač tai

akcentuoja darbo inspektoriai. Kiek retesni yra darbo užmokesčio ir kitų darbo

išmokų, susijusių su darbo santykiais pažeidimai (šį atsakymo variantą pasirinko apie

2 Ataskaitoje pasinaudota 2004 m. spaudoje (laikraštyje Respublika) paskelbtais duomenimis (iš publikacijos “Padaugėjo darbo teisės pažeidimų, nemažta nelaimingų atsitikimų”).

10

40 proc. profsąjungų/darbuotojų atstovų ir 35 proc. įmonių vadovų bei 20 proc. VDI

inspektorių). Mažiau pasitaiko darbo sutarties pažeidimų (taip manė 10 - 13 proc.

tiriamų grupių apklaustųjų). Kiti darbo sutarties pažeidimai pasitaiko dar rečiau (žr.

2.1 diagramą).

2.1 diagrama

Respondentų atsakymų į klausimą ”Pažymėkite, Jūsų nuomone, dažniausių pažeidimų pobūdį” pasiskirstymas (%)

2,50

75

20

1054,2

4234,5

13,4 9,15,8

46,8

38,3

11,7

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Darbo sutartiessudarymo pažeidimai

Darbo užmokesčio beikitų išmokų, susijusiųsu darbo santykiais,

išmokėjimopažeidimai

Darbo ir poilsio laikopažeidimai

Atskiroms darbuotojųkategorijoms

numatytų garantijųpažeidimai (jaunimui,neįgaliesiems ir pan.)

Kolektyvinės sutartiessudarymo bei

vykdymo pažeidimai

%

VDI inspektoriai Įmonių vadovai Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai

Darbo sutarties pažeidimai. Nors darbo sutarties bei darbo laiko pažeidimai

nėra patys dažniausi, tačiau tai bene patys aktualiausi darbo teisės pažeidimai. Todėl

tikslinga juos panagrinėti atskirai. Visos apklaustųjų grupės sutaria, kad dažniausias

darbo sutarties pažeidimas – darbo sutartyje nustatyto darbo laiko nesilaikymas (šį

atsakymo variantą pasirinko apie 45 proc. profsąjungų/darbuotojų atstovų ir apie 70

proc. įmonių vadovų bei 87 proc. VDI inspektorių). Antra pagal svarbą priežastis –

realios darbo sąlygos blogesnės negu sulygtos darbo sutartyje (šį atsakymo variantą

pasirinko apie 40 proc. profsąjungų/darbuotojų atstovų, apie 30 proc. įmonių vadovų

bei apie 35 proc. VDI inspektorių). Trečia pagal svarbą priežastis (nepagrįstai,

nesuderinus keičiamos darbo sutarties sudarymo sąlygos) faktiškai seka iš antrosios.

Ją nurodė trečdalis profsąjungų/darbuotojų atstovų ir 16 proc. įmonių vadovų bei

11

beveik ketvirtadalis VDI inspektorių. Kaip rodo tyrimas, darbdaviai yra mažiau linkę

pripažinti sutartyje numatytų darbo sąlygų pažeidimus (lyginant su kitomis

apklaustųjų grupėmis). Kitos priežastys yra mažiau svarbios. Nors kitais atvejais

galima pastebėti gana didelius nuomonių skirtumus. Tokį darbo sutarties pažeidimo

atvejį, kaip nelegalų darbą, išskyrė palyginti nemažai (18 proc.)

profsąjungų/darbuotojų atstovų, tačiau pastarąjį nurodė tik 5 proc. darbo inspektorių

(žr. 2.2 diagramą). Labai panašiai pasiskirstė šių tyrime dalyvavusių apklaustųjų

grupių rodiklių reikšmės ir atsakymo “mokamas darbo užmokestis mažesnis nei

sulygtas sutartyje” atveju. Taigi, nelegalus darbas bei mokamas mažesnis nei sutartyje

numatytas darbo užmokestis profsąjungų/darbuotojų atstovų požiūriu yra gerokai

dažniau pasitaikantys darbo sutarties pažeidimai, nors VDI inspektorių nuomonė šiais

klausimais gerokai skiriasi. Jie mano, kad šie darbo sutarties pažeidimo atvejai

pasitaiko itin retai.

2.2 diagrama

Respondentų atsakymų į klausimą ” Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, pažeidimai sudarant sutartį?” pasiskirstymas (%)

0

10,1

23,7

5,3

86,8

2,6

34,2

1616,8

68,1

14,3

31,1

2,6

33,6

17,8

46,7

17,8

39,5

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Realios darbosąlygos blogesnės

nei sulygtossudarant sutartį

Mokamasmažesnis darboužmokestis nei

sulygtas sutartyje

Nesilaikomadarbo sutartyjenustatyto darbo

laiko

Nesudaromosdarbo sutartys

(dirbamaneteisėtai)

Nepagrįstai,nesuderinus

keičiamos darbosutarties sąlygos

Darbo sutartysnutraukiamosnepasibaigus

sutartam terminui

%


Darbo apmokėjimo pažeidimai. Bandant apibendrinti tiriamų grupių nuomonę,

vienu iš dažniausių darbo apmokėjimo pažeidimu reikia laikyti darbo užmokesčio

12

vėlavimą. Taip mano 40 proc. profsąjungų/darbuotojų atstovų, šiek tiek daugiau nei

pusė įmonių vadovų bei 48 proc. VDI inspektorių. Šiuo atveju apklaustų asmenų

grupių nuomonės beveik nesiskyrė. Kitas itin dažnas ir svarbus darbo apmokėjimo

pažeidimas – neapmokamas darbas už viršvalandinį bei nakties darbą. Tačiau šiuo

atveju apklaustųjų nuomonės skyrėsi gana žymiai. Pastarąjį darbo pažeidimą išskyrė

55 proc. darbdavių, 42 proc. VDI inspektorių bei 64 proc. profesinių

sąjungų/darbuotojų atstovų. Daugiau nei ketvirtadalis profsąjungų/darbuotojų atstovų

(29 proc.) manė, kad vienas iš dažniausių darbo apmokėjimo pažeidimų yra

neapmokamas darbas poilsio ir švenčių dienomis, tarp įmonių vadovų jų buvo kiek

mažiau – 24 proc. Kiek daugiau jų buvo tarp VDI inspektorių (28 proc.). Tačiau patys

didžiausi atsakymų dažnumų skirtumai pastebimi (lyginant su kitomis darbo

apmokėjimo pažeidimų priežastimis), nurodant darbo apmokėjimo pažeidimų

priežastį “galutinai neatsiskaitoma atleidimo iš darbo atveju” (žr. 2.3 diagramą). Ją

nurodė daugiausia VDI inspektorių (net 53 proc.) bei ypač mažai

profsąjungų/darbuotojų atstovų (9 proc.). Kaip matome, apklaustųjų asmenų grupių

nuomonės apie darbo apmokėjimo pažeidimų mastą skiriasi ypač žymiai. Todėl

apibendrinti ir išskirti dažniausiai pasitaikančius atsakymų variantus gana sunku.

2.3 diagrama

Respondentų atsakymų į klausimą ”Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, darbo apmokėjimo pažeidimai?” pasiskirstymas (%)

52,5

7,5

42,5

27,5

0

47,5

11,810,9

55,5

24,4

9,2

52,9

913,9

63,9

28,5

6,9

40,3

0

10

20

30

40

50

60

70

Vėl

uoja

dar

bo u

žmok

estis

Nem

okam

as m

inim

alus

atly

gini

mas

Nea

pmok

amas

dar

bas u

ž p

oils

ioir

švenčių

dien

omis

Nea

pmok

amas

dar

bas u

žvi

ršva

land

inį i

r nak

ties d

arbą

Nem

okam

os k

ompe

nsac

ijos u

žne

pana

udot

as a

tost

ogas

Gal

utin

ai n

eats

iska

itom

a at

leid

imo

iš d

arbo

atv

eju

%


13

Darbo ir poilsio laiko pažeidimai. Žymiai skiriasi tiriamų apklaustųjų grupių

nuomonės apie darbo ir poilsio laiko pažeidimus. Itin ryškus dažniausiai pasitaikantis

pažeidimas – neteisingai fiksuojamas darbo laikas. Pastarąjį atsakymų variantą

pasirinko 37 proc. profsąjungų/darbuotojų atstovų, 45 proc. įmonių vadovų, bei 88

proc. VDI inspektorių Kitų pažeidimų reikšmė beveik visais pažeidimų atvejais

gerokai mažesnė. Be minėto pirmo atsakymo varianto, profsąjungų/darbuotojų

atstovai dažniausiai akcentavo šiuos darbo teisės pažeidimus: nefiksuojamas darbo

laikas (19 proc.); darbo laiko nustatymas, neatsižvelgiant į darbo aplinką (36 proc.).

Pastarąjį pažeidimą išskyrė ir 21 proc. įmonių vadovų, penktadalis jų pažymėjo, kad

laiku nesuteikiamos atostogos, tiek pat - neišskiriamos papildomos ir specialios

pertraukos. Penktadalis VDI inspektorių prie dažniausiai pasitaikančių pažeidimų

priskyrė neteisingai apskaitomą naktinio darbo bei budėjimo laiką. Šiek tiek daugiau

jų (23 proc.) išskyrė jau minėtą atsakymų variantą “laiku nesuteikiamos atostogos”

(žr. 2.1 lentelę). Kitų, nepaminėtų atsakymų dažnumai mažesni.

2.1 lentelė

Respondentų atsakymų į klausimą ”Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, darbo ir poilsio laiko pažeidimai?” pasiskirstymas (%)

Profesinių sąjungų/dar

buotojų atstovai

Įmonių vadovai Inspektoriai

1. Neteisingai fiksuojamas darbo laikas 36,6 45,3 87,5 2. Darbo laikas nėra fiksuojamas 19,0 12,0 10,0 3. Darbo laikas nustatomas, neatsižvelgiant į darbo aplinką (kenksmingus darbo aplinkos veiksnius) 35,9 21,4 5,0 4. Laiku nesuteikiamos atostogos 18,3 19,7 22,5 5. Nesuteikiamos kasmetinės minimalios atostogos 4,2 2,6 5,0 6. Nesuteikiamos pailgintos ir papildomos atostogos 7,0 12,8 2,5 7. Nesuteikiamos tikslinės atostogos (pvz., studijoms) 13,4 14,5 0,0 8. Neskiriamos pertraukos pailsėti, pavalgyti 16,9 6,8 7,5 9. Neskiriamos papildomos ir specialios pertraukos 12,0 19,7 7,5 10. Nesuteikiamas paros ir savaitės poilsis 7,0 9,4 5,0 11. Neteisingai apskaitomas naktinio darbo bei budėjimų darbo laikas 7,7 10,3 20,0 12. Kita: 2,1 1,7 10,0 Nenurodė - - - Viso 180,3 176,1 182,5

Ekonominės veiklos, kuriose teisės aktų, reguliuojančių darbo santykius

pažeidimai yra dažniausi. Apskritai, bene dažniausiai darbo teisės aktai pažeidinėjami

statybose. Taip manė net apie 90 proc. įmonių vadovų bei trys ketvirtadaliai

profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų. Tai iš dalies susiję su šios ekonominės veiklos

14

specifika. Dėl darbų turinio statyboje padidėjusi nelaimingų atsitikimų ir traumų

rizika. Be to, gana sudėtinga kontroliuoti darbdavius, kai darbuotojų darbo vieta, kur

vyksta pastatų bei statinių gamyba ir remontas, nuolat keičiama. Jų darbas

neapsiriboja veikla konkretaus kabineto rėmuose. Apklaustųjų nuomone, itin dažni

darbo teisės aktų pažeidimai būna ir prekyboje (apie 80 proc. įmonių vadovų bei 77

proc. profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų). Iš kitų ekonominių veiklų, kuriose teisės

aktų pažeidimai pasitaiko pakankamai dažnai, vertėtų išskirti transportą, žemės ūkį,

atskiras pramonės šakas (lengvąją, bei maisto) bei sveikatos apsaugą ir socialinį

darbą. Pastarąsias ekonomines veiklas išskyrė ne mažiau kaip 23 proc. apklaustųjų.

Išimtis – situacija sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikloje, kur padėtis

vertinama itin skirtingai. Tik apie dešimtadalis profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų

bei 30 proc. įmonių vadovų manė, kad sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikloje

teisės aktų pažeidimai pasitaiko dažniausiai. Pastaruosius skirtumus, matyt, galima

paaiškinti tuo, kad profsąjungų/darbuotojų atstovai geriau žino situaciją šioje veikloje,

kadangi tiek pat jų (net 30 proc.) išreiškia sveikatos priežiūros ir socialinio darbo

darbuotojų interesus. Kitaip sakant, šioje veikloje profsąjungos pakankamai stiprios.

Kitose veiklose pažeidimų atvejai pasitaiko dar rečiau (žr. 1 – 3 priedų 5 klausimą).

Teisės aktų, reguliuojančių darbo santykius, dažniausiai pasitaikančių

pažeidimų pobūdis skirtingose ekonominėse veiklose. Siekiant atskleisti darbo

santykių pažeidimų pobūdį atskirose ekonominėse veiklose, buvo apklausti ekspertai -

VDI inspektoriai, geriausiai žinantys realią situaciją. Netikėta tai, kad analizuojant

padėtį pagal darbo santykių pažeidimų pobūdį, statyba ir prekyba toli grąžu ne visais

atvejais yra pagrindinės veiklos, kur situacija yra blogiausia. Pavyzdžiui, darbo

sutarties sąlygų pažeidimai dažniausiai pasitaiko šiose ekonominėse veiklose: medžio

apdirbimo pramonėje (taip manė net 52 proc. apklaustųjų) bei miškininkystėje (41

proc.), o statyba ir prekyba pagal VDI inspektorių nuomonių dažnumą užima tik trečią

ir ketvirtą vietą (šias ekonomines veiklas išskyrė 37 ir 33 proc. apklaustųjų)(žr. 2.4

diagramą).

15

2.4 diagrama

Respondentų atsakymų į klausimą ”Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, darbo sutarties sąlygų nustatymo pažeidimai yra dažniausi?”

pasiskirstymas (%)

37,0

22,2

51,9

18,514,8

18,514,8

11,17,4

33,340,7

29,622,2

25,922,2

0

10

20

30

40

50

60St

atyb

a

Tran

spor

tas

Med

žio

apdi

rbim

as

Met

alo

apdi

rbim

as

Stat

ybin

ių m

edži

agų

pram

onė

Leng

voji

pram

onė

Mai

sto

pram

onė

Che

mijo

s pra

monė

Elek

tros d

ujų

ir va

nden

s tie

kim

as

Prek

yba

Miš

kini

nkys

tė

Žemės

ūki

s

Vie

šbuč

iai i

r res

tora

nai

Švie

timas

Svei

kato

s prie

žiūr

a ir

soc.

dar

bas

%

Darbo užmokesčio pažeidimai dažniausi yra šiose veiklose: statyboje – tai

pažymėjo 42 proc. apklaustųjų, maisto pramonėje - 36 proc., medžio apdirbimo

pramonėje - 33 proc., bei žemės ūkyje – 30 proc.(žr. 2.5 diagramą).

2.5 diagrama

Respondentų atsakymų į klausimą ”Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais,

išmokėjimo pažeidimai yra dažniausi?” pasiskirstymas (%)

12,1

33,3

27,3

18,2

27,3

36,4

18,2

6,1

21,2

9,1

30,3

18,2

12,115,2

42,4

05

1015202530354045

Stat

yba

Tran

spor

tas

Med

žio

apdi

rbim

as

Met

alo

apdi

rbim

as

Stat

ybin

ių m

edži

agų

pram

onė

Leng

voji

pram

onė

Mai

sto

pram

onė

Che

mijo

s pra

monė

Elek

tros d

ujų

ir va

nden

s tie

kim

as

Prek

yba

Miš

kini

nkys

tė

Žemės

ūki

s

Vie

šbuč

iai i

r res

tora

nai

Švie

timas

Svei

kato

s prie

žiūr

a ir

soc.

dar

bas

%

16

Darbo ir poilsio laiko pažeidimai dažniausi šiose veiklose: prekyboje – tai

pažymėjo net 87 proc. apklaustųjų, transporte – 72 proc., statyboje – 64 proc.,

viešbučių ir restoranų veikloje – apie 50 proc., maisto pramonėje – apie 50 proc.,

medžio apdirbimo pramonėje – apie 40 proc., lengvojoje pramonėje – apie 40 proc.

bei žemės ūkyje apie 30 proc. Kitos ekonominės veiklos buvo minimos rečiau (žr. 2.6

diagramą).

2.6 diagrama

Respondentų atsakymų į klausimą ” Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, darbo ir poilsio laiko pažeidimai yra dažniausi?” pasiskirstymas (%)

64,171,8

38,5

20,5 23,1

38,548,7

7,717,9

87,2

20,530,8

51,3

5,1

23,1

0102030405060708090

100

Stat

yba

Tran

spor

tas

Med

žio

apdi

rbim

as

Met

alo

apdi

rbim

as

Stat

ybin

ių m

edži

agų

pram

onė

Leng

voji

pram

onė

Mai

sto

pram

onė

Che

mijo

s pra

monė

Elek

tros d

ujų

ir va

nden

s tie

kim

as

Prek

yba

Miš

kini

nkys

tė

Žemės

ūki

s

Vie

šbuč

iai i

r res

tora

nai

Švie

timas

Svei

kato

s prie

žiūr

a ir

soc.

dar

bas

%

Deja, rezultatai apie garantijų pažeidimus atskirų kategorijų darbuotojams bei

kolektyvinės darbo sutarties sudarymą ir vykdymą nėra pakankamai patikimi dėl itin

mažų atsakymų dažnumų, todėl atskirai mes jų nenagrinėsime (žr. 2.7, 2.8 diagramas).

17

2.7 diagrama

Respondentų atsakymų į klausimą ”Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, atskiroms darbuotojų kategorijoms numatytų garantijų pažeidimai

(jaunimui, neįgaliesiems ir pan.) yra dažniausi?” pasiskirstymas (%)

0 0 0

25

0 0

25

0 0

12,512,512,5

25

12,512,5

0

5

10

15

20

25

30

Stat

yba

Tran

spor

tas

Med

žio

apdi

rbim

as

Met

alo

apdi

rbim

as

Stat

ybin

ių m

edži

agų

pram

onė

Leng

voji

pram

onė

Mai

sto

pram

onė

Che

mijo

s pra

monė

Elek

tros,

dujų

, van

dens

tiek

imas

Prek

yba

Miš

kini

nkys

tė

Žemės

ūki

s

Vie

šbuč

iai i

r res

tora

nai

Švie

timas

Svei

kato

s prie

žiūr

a ir

soc.

dar

bas

%

2.8 diagrama

Respondentų atsakymų į klausimą ”Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, kolektyvinės sutarties sudarymo bei vykdymo pažeidimai yra

dažniausi?” pasiskirstymas (%)

20 20 20 20 20 20 20

60

80

20 20 20 20

60 60

0102030405060708090

Stat

yba

Tran

spor

tas

Med

žio

apdi

rbim

as

Met

alo

apdi

rbim

as

Stat

ybin

ių m

edži

agų

pram

onė

Leng

voji

pram

onė

Mai

sto

pram

onė

Che

mijo

s pra

monė

Elek

tros,

dujų

, van

dens

tiek

imas

Prek

yba

Miš

kini

nkys

tė

Žemės

ūki

s

Vie

šbuč

iai i

r res

tora

nai

Švie

timas

Svei

kato

s prie

žiūr

a ir

soc.

dar

bas

%

Priežastys, dėl kurių tenka dažniausiai pažeisti darbo teisės įstatymus. Pasak

apklaustųjų, esminė priežastis dėl kurios tenka bene dažniausiai pažeisti darbo teisės

įstatymus – per dideli mokesčiai. Taip manė net 64 proc. profsąjungų/darbuotojų

18

atstovų, 44 įmonių vadovų bei 54 proc. VDI inspektorių (žr. 2.9 diagramą). Kitaip

tariant, šią svarbią priežastį nurodė net apytikriai kas antras tyrime dalyvavusių

asmenų grupių apklaustasis. Paradoksalu, tačiau būtent darbdaviai, nešantys visą

mokesčių naštą, šį atsakymų variantą nurodė rečiau negu kitos apklaustųjų grupės.

Kita vertus, būtina pastebėti, kad darbdaviai svarbiausią priežastį dėl kurios

pažeidžiami darbo teisės įstatymai laiko netgi ne mokesčius (nors ir šis klausimas yra

itin svarbus), o nelanksčius įstatymus darbo ir poilsio laiko režimo srityje. Šį

atsakymą pasirinko net 47 proc. įmonių vadovų (t.y. gerokai daugiau nei kitų

apklaustųjų grupių asmenų).

Darbo teisės įstatymai (aktai) pažeidžiami ir dėl itin aukštų išdirbio normų.

Pastaroji darbo teisės aktų pažeidimų priežastis yra toli gražu ne esminė (trečia pagal

svarbą). Nepaisant to, tyrime dalyvavusios apklaustųjų grupės išreiškia itin skirtingą

požiūrį į šią problemą. Darbdaviai faktiškai ją ignoruoja, tuo tarpu kitos apklaustųjų

grupės per aukštas išdirbio normas laiko pakankamai svarbia darbo teisės įstatymų

pažeidimo priežastimi. Kad darbo teisės įstatymus tenka pažeidinėti dėl aukštų

išdirbio normų mano 18 proc. VDI inspektorių, apie 15 proc. profesinių

sąjungų/darbuotojų atstovų ir tik 1 proc. įmonių vadovų. Kitų verslo sąlygų

suvaržymas esminės įtakos darbo teisės įstatymų pažeidimams neturėjo.

2.9 diagrama

Respondentų atsakymų į klausimą ” Jūsų nuomone, dėl kokių priežasčių tenka dažniausiai pažeisti darbo teisės įstatymus?” pasiskirstymas (%)

2,6

17,9

38,5

53,8

8,71,1

46,743,5

5,414,2

19,6

64,2

0

10

20

30

40

50

60

70

Per didelių mokesčių Dėl nelanksčiųįstatymų darbo ir

poilsio laiko režimosrityje

Dėl per aukštųnustatomų

(aptarnavimo, išdirbio,laiko) normų

Dėl kitų verslo sąlygųsuvaržymų

%


19

Teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų įtaka darbo

rezultatams. Daugiau nei pusė VDI inspektorių (53 proc.) bei apie 70 proc.

profsąjungų/darbuotojų atstovų mano, kad teisės aktų, reglamentuojančių darbo

santykius, pažeidimai įtakoja darbo rezultatus. Įmonių vadovų tarpe tokių buvo tik

(44 proc.). Griežčiausias (t.y. negatyviausias) požiūris į nagrinėjamą problemą buvo

profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų, o darbdaviai buvo linkę sumažinti šio

reiškinio mastus. Tokių asmenų, kurie nemano (pasirinko atsakymo variantą “ne”),

jog teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai įtakoja darbo

rezultatus buvo labai nedaug: tarp įmonių vadovų buvo 5 proc., VDI inspektorių – 5

proc., profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų – 3 proc.

Atsakymą “labiau ne negu taip” į klausimą “Ar, Jūsų nuomone, teisės aktų,

reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai, turi įtakos darbo rezultatams?”

pasirinko daugmaž vienoda dalis įmonių vadovų bei VDI inspektorių (atitinkamai 17

ir 16 proc.). Gerokai rečiau šį pakankamai pozityvų nelegalaus darbo įtakos

vertinimo variantą pasirinko profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai (vos 7 proc.).

Atsakymą “labiau taip negu ne” pasirinko negatyviau vertinę darbo santykių

pažeidimų įtaką darbo rezultatams. Tokių asmenų tarp įmonių vadovų trečdalis, tarp

VDI inspektorių - ketvirtadalis, o tarp profsąjungų/darbuotojų atstovų tik penktadalis

(žr. 2.10 diagramą).

2.10 diagrama

Respondentų atsakymų į klausimą ” Ar, Jūsų nuomone, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai, turi įtakos darbo rezultatams?”

pasiskirstymas (%)

5,3

15,8

26,3

52,6

5,1

16,9

44,1

33,9

2,66,6

21,7

69,1

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Taip Labiau taip negu ne Labiau ne negu taip Ne

%


20

Teisės aktų pažeidimai, turintys labiausiai neigiamą įtaką darbo rezultatams.

Visos apklaustųjų grupės sutaria, kad reikšmingiausi darbo užmokesčio bei kitų

išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo pažeidimai. Pastarąjį atsakymo

variantą pasirinko kas antras profsąjungų/darbuotojų atstovas bei VDI inspektorius.

Kad teisės aktų pažeidimai, turintys labiausiai neigiamą įtaką darbo rezultatams,

pažymėjo net du trečdaliai įmonių vadovų. Gana netikėta, jog įmonių vadovai šį

atsakymų variantą paminėjo dažniau nei kitos apklaustųjų grupės. Antroji pagal

svarbą teisės aktų pažeidimų grupė, apklaustųjų nuomone, turinti įtaką darbo

rezultatams – darbo ir poilsio laiko pažeidimai. Juos dažniausiai akcentavo VDI

inspektoriai (apie keturi dešimtadaliai) bei rečiausiai paminėjo įmonių vadovai (tik

penktadalis). Trečioje vietoje pagal svarbą - darbo sutarties pažeidimų įtaka darbo

rezultatams, kitų teisės aktų pažeidimų įtaka darbo rezultatams gerokai mažesnė (žr.

2.11 diagramą).

2.11 diagrama

Respondentų atsakymų į klausimą ”Kokie pažeidimai, Jūsų nuomone, turi labiausiai neigiamą įtaką darbo rezultatams?” pasiskirstymas (%)

15

52,5

42,5

0

0

7,8

66,4

21,6

0,9

3,4

13,1

51

30,7

2,6

10,5

0 10 20 30 40 50 60 70

Kolektyvinės sutarties sudarymo bei vykdymopažeidimai

Atskiroms darbuotojų kategorijoms numatytų garantijųpažeidimai (jaunimui, neįgaliesiems ir pan.)

Darbo ir poilsio laiko pažeidimai

Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbosantykiais, išmokėjimo pažeidimai

Darbo sutarties sudarymo pažeidimai

%


Iškyla natūralus klausimas, kaip teisės aktų pažeidimai, įtakoja darbo

rezultatus. Prie negatyvių veiksnių, įtakojančių darbo rezultatus, priskirtini – įmonės

21

konkurencingumo, motyvacijos bei personalo drausmingumo mažėjimas. Daugiausiai

apklaustųjų (beveik trys ketvirtadaliai profesinių sąjungų, šiek tiek daugiau nei pusė

įmonių vadovų bei VDI inspektorių) mano, kad teisės aktų pažeidimai mažina darbo

motyvaciją, antroje vietoje pagal svarbą yra personalo drausmingumo mažėjimo

veiksnys, trečioje - įmonių konkurencingumo mažėjimas (žr. 2.12 diagramą). Būtina

pabrėžti, kad pirmieji du svarbiausi veiksniai turi neigiamą įtaką pačių darbuotojų

sąmoningumui, o trečiais įmonės padėčiai rinkoje. Tokiu būdu, galima padaryti

išvadą, kad negatyvi teisės aktų įtaka daugiau įtakoja pačių darbuotojų sąmoningumą,

nei įmonės ekonominę padėtį (mažina jos konkurencingumą).

2.12 diagrama

Respondentų atsakymų į klausimą ” Kaip teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai įtakoja į darbo rezultatus?” pasiskirstymas (%)

39,5

2,62,6

31,6

55,3

10,5

32,2

5,11,7

29,7

59,3

16,1 14,7

4,72

38,7

72,7

19,3

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Maž

ina įm

onės

konk

uren

cing

umą

Maž

ina

darb

uoto

jųm

otyv

aciją

Maž

ina

pers

onal

odr

ausm

ingu

mą

Did

ina

vado

voau

torit

etą

Maž

ina

pikt

naud

žiav

imus

darb

e

Be

darb

o te

isės

įsta

tymų

paže

idimų

nega

lima

norm

alia

i dirb

ti

%


Kita vertus, apklaustųjų nuomone, egzistuoja ir pozityvūs teisės aktų

pažeidimo aspektai, kurie gerina darbo rezultatus. Tačiau keleto jų įtaka darbo

rezultatams itin nežymi (tik 3 - 5 proc. apklaustųjų mano, kad teisės aktų pažeidimai

mažina darbuotojų piktnaudžiavimus darbe, apie 2 proc. – didina darbuotojų

autoritetą). Pasak pakankamai didelės dalies apklaustųjų - “be darbo teisės įstatymų

pažeidimų negalima normaliai dirbti”. Pastarąjį atsakymo variantą pasirinko net

22

keturios dešimtosios VDI inspektorių, trečdalis įmonių vadovų bei 15 proc.

profsąjungų/darbuotojų atstovų. Pastarasis teisės aktų pažeidimo aspektas yra itin

svarbus veiksnys. Taigi, darbo teisės įstatymų netobulumas trukdo įmonėms normaliai

dirbti. Rimtas argumentas šiam teiginiui patvirtinti - itin svari VDI nuomonė, kurie

darbo teisės aktus, reglamentuojančius (įtakojančius) darbo santykius, žino geriausiai.

Iš vienos pusės, netobuli darbo įstatymai verčia darbdavius pažeidinėti teisės aktus.

Tai galima susieti įmonių būtinybe konkuruoti darbo rinkoje. Tai ekonomiškai

motyvuotas argumentas. Pastarąją blogybę galima ištaisyti toliau tobulinant darbo

teisės aktus. Iš kitos pusės, nepateisinama tai, jog dalis įmonių vadovų pažeidinėja

darbo teisės aktus darbuotojų sveikatos ir gerbūvio sąskaita. Antroji didesnė blogybė

negu pirmoji, nes tai neišvengiamai mažina darbuotojų drausmingumą bei motyvaciją,

mažindama jų suinteresuotumą kokybiškai dirbti. Itin jautriai darbuotojai reaguoja į

darbo užmokesčio mokėjimų pažeidimus. Matyt, tai viena iš priežasčių, dėl kurių tam

tikros dalies darbuotojų uždarbis nėra pakankamas jų materialiniams ir dvasiniams

poreikiams tenkinti. Nenuostabu, kad nepaisant spartaus ekonomikos augimo šalies

darbuotojų darbo užmokestis itin žemas ir auga gana lėtai.

Į klausimą ”Ar, Jūsų nuomone, teisės aktų, reglamentuojančių darbo

santykius, pažeidimai, turi įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai? ”taip” atsakė net 92

proc. darbo inspektorių, 78 proc. profsąjungų/darbuotojų atstovų, bei 51 proc.

darbdavių (žr. 2.2 lentelę). Dėsninga, kad darbdaviai šį atsakymo variantą pasirinko

gerokai rečiau. Ir atvirkščiai - tarp darbdavių buvo daugiausiai nemanančių, jog teisės

aktų pažeidimai daro neigiamą įtaką, darbuotojų saugai bei sveikatai (9 proc.).

Atsakymą “ne” pasirinko tik 1 proc. profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų. Tačiau,

įmonių vadovai gerokai dažniau nei kitos apklaustųjų grupės išskyrė atsakymą “sunku

pasakyti, įvairiai būna” (net keturi dešimtadaliai).

2.2 lentelė

Respondentų atsakymų į klausimą ” Ar, Jūsų nuomone, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai, turi įtakos darbuotojų saugai ir

sveikatai?” pasiskirstymas (%)

Profesinių

sąjungų/darbuotojų atstovai

Įmonių vadovai Inspektoriai

1. Taip 77,9 50,8 92,1 2. Ne 1,3 9,3 2,6 3. Sunku pasakyti, įvairiai būna 20,8 39,8 5,3 Nenurodė - - - Viso 100,0 100,0 100,0

23

Teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų įtaka darbuotojų

saugai ir sveikatai. Nagrinėjant skirtingų apklaustųjų grupių požiūrį į darbo santykių

poveikį darbų saugai ir sveikatai galima išskirti tris pagrindinius veiksnius:

psichologinės įtampos atsiradimas ir stresinių situacijų susiformavimas, nelaimingų

atsitikimų pavojaus padidėjimas bei fizinės sveikatos pablogėjimas. Tyrimas rodo,

kad pagrindinis negatyvus veiksnys – psichinės darbuotojų būklės pablogėjimas. Tai

pripažįsta net devyni dešimtadaliai profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų, trys

ketvirtadaliai inspektorių bei 70 proc. įmonių vadovų (žr. 2.13 diagramą). Daug VDI

inspektorių (72 proc.) akcentuoja nelaimingų atsitikimų pavojų, rečiau šį atsakymų

variantą paminėjo įmonių vadovai (53 proc.) bei profesinių sąjungų/darbuotojų

atstovai (41 proc.). Fizinės sveikatos praradimą, kaip darbo santykių praradimo

pasekmę, akcentavo 30 proc. profsąjungų/darbuotojų atstovų. Kitos apklaustųjų

grupės šį veiksnį laikė mažiau reikšmingu.

2.13 diagrama

Respondentų atsakymų į klausimą ” Jeigu minėti pažeidimai nors kiek turi įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, tai nurodykite, ką įtakoja labiausiai?”

pasiskirstymas (%)

72,2

19,4

75

13,9

53,3

16,2

70,5

27,6

41,3

20

89,3

30

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Didina nelaimingųatsitikimų pavojų

Didina profesiniųsusirgimų tikimybę

Psichinę būklę, sukeliastresines situacijas

Fizinę sveikatą

%


Susidorojimo su darbuotojais atvejai. Apklaustųjų nuomone, susidorojimų su

darbuotojais atvejai (kai dirbantysis buvo pažemintas pareigose, atleistas iš darbo,

skirta kita poveikio priemonė, kuris paviešino tam tikrus darbo teisės įstatymų

24

pažeidimus) pasitaiko gana dažnai. Net trečdalis apklaustųjų pripažino, kad tokie

atvejai pasitaiko dažnai. Tai - nerimą keliantis faktas. Šį reiškinį tirti itin sudėtinga ne

tik dėl informacijos stokos, bet ir todėl, kad susidorojimo motyvai gali būti persipynę

arba nesusiję su teisės aktų pažeidimų paviešinimu. Šiaip ar taip, netgi jeigu

darbdavių susidorojimo su darbuotojais motyvai nesusiję su teisės aktų pažeidimais,

pats tokios nepagrįstos prievartos faktas automatiškai gali sukelti darbuotojų teisių

pažeidimus. Todėl šis reiškinys itin pavojingas.

Vis tik daugiau apklaustųjų manė, kad susidorojimo darbe atvejai dėl darbo

sąlygų pažeidimų paviešinimo pasitaiko retkarčiais. Taip mano 40 proc. profesinių

sąjungų/darbuotojų atstovų bei 38 proc. VDI inspektorių. Kad tokių susidorojimų

nepasitaiko, pažymėjo tik 4 proc. profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų ir 2,5 proc.

VDI inspektorių. Ketvirtadalis apklaustųjų apie šią problemą neturi informacijos (žr.

2.14 diagramą).

2.14 diagrama

Respondentų atsakymų į klausimą ” Ar, Jūsų nuomone, pasitaiko susidorojimo su darbuotojais atvejų (t.y. buvo pažemintas pareigose, atleistas iš darbo, skirta

kita poveikio priemonė), kuris paviešino tam tikrus darbo teisės įstatymų pažeidimus?” pasiskirstymas (%)

25

2,5

37,535

23

3,9

39,5

33,6

05

1015202530354045

Dažnai Retkarčiais Nepasitaiko Neturiuinformacijos

%

VDI inspektoriai Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai

Ekonominės veiklos, kuriose susidorojimo darbe atvejai dėl darbo sąlygų

pažeidimų paviešinimo yra dažniausi. Dažniausi darbdavių susidorojimo su

darbuotojais atvejai pastebimi prekyboje ir statybose. Taip manė atitinkamai 80 proc.

ir 70 proc. VDI inspektorių bei 87 proc. ir 63 proc. profesinių sąjungų/darbuotojų

25

atstovų (žr. 2.3 lentelę). Aišku, kad didele dalimi tai galima sieti su nelegalaus darbo

atvejais, kurie šiose ekonominėse veiklose pasitaiko dažniausiai. Gana netikėtas

faktas, kad dažniausiai susidorojimo su darbuotojais atvejai pasitaiko būtent

prekyboje, o ne statyboje, nors neoficialaus užimtumo mastai yra didžiausi būtent

pastarojoje. Manome, kad susidorojimai prekyboje susiję su priverstiniais darbuotojų

viršvalandžiais, kurie susiję su gautų piniginių lėšų bei pardavimų (ūkinės veiklos

rezultatų) apskaita. Iš kitų ekonominių veiklų, kur susidorojimai su darbuotojais dėl

minėtos priežasties pasitaiko pakankamai dažnai, vertėtų išskirti atskiras pramonės

šakas - lengvąją, maisto bei medžio apdirbimo veiklas ir transportą. Kitose veiklose

šie atvejai pasitaiko rečiau.

2.3 lentelė

Respondentų atsakymų į klausimą ” Jūsų nuomone, kokiose ekonominėse veiklose dažniausiai pasitaiko tokie atvejai?” pasiskirstymas (%)

Profsąjungos Inspektoriai 1. Statyba 63,4 70,0 2. Transportas 28,4 33,3 3. Medžio apdirbimas 14,2 53,3 4. Metalo apdirbimas 1,5 6,7 5. Statybinių medžiagų pramonė 2,2 3,3 6. Lengvoji pramonė 36,6 56,7 7. Maisto pramonė 30,6 16,7 8. Chemijos pramonė 0,0 0,0 9. Elektros dujų ir vandens tiekimas 6,0 0,0 10. Prekyba 79,9 86,7 11. Miškininkystė 5,2 3,3 12. Žemės ūkis 17,2 16,7 13. Viešbučiai ir restoranai 16,4 20,0 14. Švietimas 12,7 16,7 15. Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 26,9 3,3 16. Kitos paslaugos 6,0 10,0 Nenurodė - - Viso 347,0 396,7

26

Pagrindinės priemonės, kurios leistų sumažinti teisės aktų, reglamentuojančių

darbo santykius, pažeidimus

1a. VDI inspektorių pasiūlytos esminės darbo sutarties sudarymo tvarkos

pažeidimų galimos mažinimo priemonės:

• Vykdytų darbdavių ar darbdavių atstovų švietimą; • Steigiant įmonę ar samdant darbuotojus, iš įmonės vadovo reikėtų reikalauti

išsimokslinimo cenzo (yra nemažai įmonių vadovų, visiškai nesugebančių mąstyti ar skaityti norminius aktus);

• Plėtoti realų dialogą tarp darbuotojų ir darbdavių; • Įmonėms, sistemingai pažeidžiant įstatymus, neleisti dalyvauti įvairiuose

konkursuose; • Mažinti mokesčius; • Sudaryti kolektyvines sutartis; • Numatyti atvejį, kad būtų įmanoma sudaryti darbo sutartis ir žodiškai (savaitei,

skirti bandomąjį laikotarpį); • Trumpalaikiams darbams bei žemės ūkio derliaus nuėmimo darbams leisti dirbti

be darbo sutarties, o tik apdraudžiant darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų; • Vienkartiniams ir trumpalaikiams darbams iki 5 dienų darbo santykius įforminti

griežtos atsakomybės kvitu; • Darbo sutartis laikyti griežtos atsakomybės blankais; • Tobulinti LR darbo kodeksą; • Pastoviai kontroliuoti visas institucijas įmonėse, kuriose visi ar dauguma

darbuotojų dirba po 4 val.; • Supaprastinti darbo sutarties sudarymo tvarką.

1b. Įmonių vadovų pasiūlytos esminės darbo sutarties sudarymo tvarkos


• Tobulinti terminuotas darbo sutartis praplečiant jų sudarymo galimybes (esant lankstesnei terminuotų darbo sutarčių įvairaus pobūdžio darbams atlikti sudarymo galimybei, stipriai sumažėtų pažeidimų);

• Įvesti suminio darbo laiko apskaitą; • Numatyti galimybę, esant būtinumui, darbo sutartį perrašyti darbdavio iniciatyva,

be darbuotojo sutikimo, pervedant jį dirbti kitus reikalingus darbus; • Mažinti mokesčius susijusius su darbo užmokesčiu; • Šviesti darbuotojus darbo teisės klausimais; • Sistemingai šviesti darbuotojus informuojant apie jų teises, sudarant darbo sutartį

arba keičiant darbo sutarties sąlygas; • Valstybės institucijų dalyvavimas didinant darbo sutarčių sudarymo ir vykdymo

kontrolę; • Numatyti sutartyje darbuotojų pareigų sugretinimą; • Tęsti terminuotas darbo sutartis šalių susitarimu; • Suteikti darbdaviams galimybę sudaryti lankstesnes darbo sutartis, kurias būtų

galima pritaikyti kiekvienai įmonei individualiai;

27

• Užtikrinti liberalesnes darbo sutarčių sudarymo sąlygas - daugiau laisvės darbdaviui ir darbuotojui (pvz. galimybė nustatyti sutarčių terminus tarpusavio susitarimu ir kt.);

• Liberalizuoti darbo sutarčių sudarymo tvarką; • Užtikrinti lankstesnes darbo sutarčių nutraukimo bei terminuotų sutarčių

sudarymo procedūras; • Sudaryti geresnes sąlygas darbdaviams lengvai atleisti darbuotojus; • Sudaryti lengvesnes sąlygas darbdaviams samdyti darbuotojus trumpalaikiams

darbams; • Mažinti “popierizmą” sudarant darbo sutartį (galima būtų sudarinėti trumpalaikes

sutartis be "Sodros" draudimo); • Didinti darbdavių ir dirbančiųjų abipusę atsakomybę už rezultatus; • Darbo sutartį patvirtinti profesinių sąjungų institucijose; • Didinti darbo sutarties vykdymo kontrolę; • Siūlyti Valstybinei darbo inspekcijai labiau kontroliuoti darbo sutarties sudarymo

sąlygas; • Didinti nuobaudas už darbo sutarties sudarymo tvarkos pažeidimus (jų priežiūros

griežtinimas); • Aktyvinti Sodros ir DB veiklą; • Mažinti fizinių pajamų mokestį ir pajamų mokesčius; • Teisingai paruošti teisės aktus, pritaikant juos konkrečiai darbo vietai; • Sutvarkyti mokesčių sistemą ir teisės aktus; • Standartizuoti darbo sutartis.

1c. Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų pasiūlytos esminės darbo sutarties sudarymo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo priemonės: • Darbo inspekcijos bei profesinių sąjungų vaidmens didinimas kontroliuojant

įmones; • Darbo inspektorių atsakomybės didinimas; • Skelbti viešai pažeidėjus; • Organizuoti darbuotojams ir darbdaviams seminarus darbo sutarčių sudarymų ir

galimų jų pažeidimų klausimais (kelti darbuotojų bei darbdavių išprusimą darbo teisės srityje);

• Didinti darbo inspekcijos etatus, kad sustiprėtų valstybinė darbo teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo kontrolė;

• Pasirašyti kolektyvines darbo sutartis; • Aktyvinti profsąjungų/darbuotojų veiklą; • Darbo sutartyse numatyti konkrečias darbo apmokėjimo sąlygas; • Priimant į darbą darbuotojus sumažinti bandomojo laikotarpio trukmę iki 2

savaičių; • Mažinti mokesčius, kadangi darbdaviai nenori sudaryti sutarčių dėl didelių

mokesčių, todėl reikia, kad abi šalys sudarytų sutartį, aptariant kiekvieną punktą, išklausant pasiūlymus;

• Didinti darbdavio atsakomybę, pažeidus darbo sutarties sudarymo tvarką (sudarant darbo sutartis atskirti sezonines, terminuotas, neterminuotas ir kt.);

• Skatinti ir remti profsąjungų/darbuotojų steigimąsi; • Vykdyti darbuotojų teisinį švietimą (teisinio konsultavimo plėtra, atstovavimo

praktikos formavimas);

28

• Darbo sutartis tvirtinti pas notarą; • Didinti darbdavių kontrolę bei baudas jiems; • Plačiau informuoti darbuotojus apie jų teises ir darbdavių pareigas (darbuotojų

darbo kodekso išmanymas bei informacija apie galimas pažeidimų pasekmes darbdaviams - tikrai galėtų sumažinti norą nusižengti įstatymams);

• Keisti mokesčių sistemą; • Mažinti fizinių asmenų mokesčius; • Nesudaryti sutarčių žodžiu; • Pasirašant darbo sutartį turėtų dalyvauti profsąjungos atstovas (darbo sutartys

turėtų būti derinamos su profesine sąjunga); • Skirti darbdaviams didesnes drausmines nuobaudas; • Mažinti korupciją tarp valdininkų (ypač rajonuose); • Skatinti darbuotojus pasitaikius pažeidimams kreiptis į atitinkamas institucijas,

sudaryti tam sąlygas; • Didinti darbdavio atsakomybę dėl nelegalaus darbo.

2a. VDI inspektorių pasiūlytos esminės darbo užmokesčio bei kitų išmokų,

susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo

priemonės:

• Nustatyti griežtesnes sankcijas, dėl nesavalaikio atsiskaitymo, ypač su atleistais iš darbo;

• Neleisti dalyvauti įvairiuose konkursuose toms įmonėms, kuriose sistemingai pažeidžiami darbo įstatymai;

• Mažinti mokesčius (sumažinus mokesčius būtų fiksuojamas visas darbuotojų dirbtas laikas ir mokami viršvalandžiai);

• Didinti minimalų mėnesinį atlyginimą; • Sugriežtinti atsiskaitymo sąlygas tarp užsakovų ir rangovų bei tiekėjų ir gavėjų,

nustatant trumpesnius atsiskaitymo terminus. Atsiskaitymo priežiūrą turėtų vesti bankai;

• Reglamentuoti, jog išmokos, susijusios su darbo santykiais, būtų mokamos pirmiausiai;

• Darbo užmokesčio išmokėjimą laikyti prioritetiniu prieš kitus mokesčius; • Suteikti galimybę betarpiškai kreiptis į teismą, kuris darbo užmokesčio

išmokėjimo pažeidimo bylas nagrinėtų supaprastinta tvarka.

2b. Įmonių vadovų pasiūlytos esminės darbo užmokesčio bei kitų išmokų,

susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo

priemonės:

• Stiprinti organizacijų tarpusavio atsiskaitymų drausmę; • Mažinti mokesčius, susijusius su darbo užmokesčiu; • Mažinti mokesčius, daugiau liktų atlyginimų išmokėjimui; • Mažinti neapmokestinamąjį pajamų dydį; • Neįstatyti į rėmus atlygio už darbą, kadangi yra nemažai SVV įmonių, kurioms

specialisto reikėtų kelias valandas per mėnesį ar savaitę, o už darbą jam turi mokėti ne mažiau pusė minimalaus atlygio;

29

• Griežtinti atsakomybę už darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais išmokėjimo tvarkos pažeidimus, didinti išmokėjimo tvarkos kontrolę;

• Sumažinti minimalų darbo užmokestį; • Sumažinti nuo darbo užmokesčio mokamus pajamų ir socialinio draudimo

mokesčius, darbdaviai rečiau pažeidinėtų darbo santykius, susijusius su užmokesčiu;

• Nedidinti minimalaus darbo užmokesčio, sunkiai besiverčiantiems darbdaviams nustatyti žemesnį darbo užmokestį (minimalų);

• Skatinti mokesčių lengvatomis darbdavius sąžiningai mokėti užmokestį; • Taikyti lankstesnes darbo apmokėjimo formas (siekiant jų įvairovės); • Didinti darbuotojų aktyvumą; • Skatinti profesinių sąjungų kūrimąsi įmonėse; • Dažniau kontroliuoti ypač privačius darbdavius, kaip teisingai jie atsiskaito su

dirbančiaisiais; • Mažinti delspinigius mokesčių rinkimo institucijose (Sodra, VMI ir kt.) -

dabartinėje situacijoje skubama mokėti mokesčius, o darbo užmokestis vėluoja; • Mažinti fizinių asmenų ir pajamų mokesčius; • Sugriežtinti atsiskaitymus tarp įmonių.

2c. Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų pasiūlytos esminės darbo

užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo tvarkos


• Didinti darbo inspekcijos kontrolę įmonėse; • Didinti darbo inspektorių atsakomybę tikrinant įmones; • Skelbti viešai darbo įstatymų pažeidėjus; • Aktyvinti profesinių sąjungų poziciją esminės darbo užmokesčio išmokėjimo

pažeidimų klausimais; • Sumažinti mokesčius; • Didinti darbo laiko kontrolę iš valstybinių institucijų pusės ir skirti dideles baudas

už pažeidimus, paviešinant pažeidėjus; • Kurti profesines sąjungas; • Pasirašyti kolektyvines darbo sutartis; • Mažinti galimybes mokėti atlyginimą vokeliuose bei mokėti delspinigius už

pavėluotą darbo užmokestį; • Vykdyti kolektyvinės darbo sutarties kontrolę; • Griežtinti finansines baudas darbdaviams už laiku neišmokėtą atlyginimą (siūloma

atlyginimą mokėti kiekvieną penktadienį); • Gerinti įmonių buhalterijos darbą; • Ugdyti įmonių vadovų sąmoningumą sprendžiant darbo apmokėjimo problemas; • Gerinti darbo inspekcijų veiklos kokybę bei didinti profsąjungų/darbuotojų darbo

aktyvinimą; • Supaprastinti bankroto procedūras; • Užtikrinti galimybę darbuotojams skųstis dėl darbo apmokėjimų pažeidimų

išsaugant jų anonimiškumą; • Vykdyti profsąjungų/darbuotojų kryptingesnę veiklą; • Didinti atsakingų žmonių atsakomybę už darbo sutarties sudarymą ir vykdymą;

30

• Teikti nemokamas teisines konsultacijas darbuotojams.

3a. VDI inspektorių pasiūlytos esminės darbo ir poilsio laiką

reglamentuojančių nuostatų pažeidimų galimos mažinimo priemonės:

• Nustatyti lankstesnį darbo laiką - laisvą darbo režimą, režimą pagal "iškvietimą" ir pan.;

• Didinti darbuotojų socialumą; • Leisti susitarti darbuotojui ir darbdaviui dėl ilgesnio darbo trukmės laiko; • Pasiekti, kad visos įmonės prieš įstatymą būtų lygios; • Leisti įmonėms įvesti ir taikyti suminę darbo laiko apskaitą; • Supaprastinti suminės darbo laiko apskaitos įvedimo tvarką; • Apriboti didelių parduotuvių darbą sekmadieniais; • Taikyti suminę darbo laiko apskaitą tik įmonėms, dirbančioms nepertraukiamai,

netaikyti jos prekybos sistemoje; • Keisti teismų požiūrį į VDI inspektorių pateikiamų įrodymų svarbą ir reikšmę,

vadovaujantis nuostata, jog pareigūnai šiaip sau šių pažeidimų neteikia; • Panaikinti suminės darbo laiko apskaitos įvedimą; • Taikyti privalomas griežtas sankcijas darbdaviams už bet kurį, darbo ar poilsio

laiko pažeidimą; • Sugriežtinti sankcijas darbdaviams.

3b. Įmonių vadovų pasiūlytos esminės darbo ir poilsio laiką

reglamentuojančių nuostatų pažeidimų galimos mažinimo priemonės:

• Praplėsti "neatidėliotinų darbų" sąvoką, apibrėžiant daugiau atvejų, kuriuos būtų galima laikyti priežastimi atlikti neatidėliotinus darbus;

• Supaprastinti įstatymus; • Įvesti suminę darbo laiko apskaitą; • Suformuoti didesnes galimybes ar lankstesnes nuostatas, pačiai įmonei spręsti

darbo ir poilsio laiką; • Suteikti galimybę, esant būtinumui, darbo ir poilsio laiką koreguoti pagal

gamybos poreikius, viršijant bendras įprastines darbo laiko normas; • Mažinti mokesčius susijusius su darbo užmokesčiu; • Nereglamentuoti pernelyg griežtai įstatymų, leidžiant tartis darbdaviui ir

darbuotojui tarpusavyje, įstatymu nustatant tik minimalius reikalavimus darbo laiko reguliavimo srityje (pagal ES direktyvas) ir leidžiant įmonėms lanksčiau reaguoti į pokyčius rinkoje bei organizuoti savo veiklą, atsižvelgiant į klientų pageidavimus;

• Prailginti laiką daugiau kaip 8 val. per dieną, jeigu darbuotojas sutinka dirbti iki 12 val., leisti dirbti aptarnavimo sferoje, prekyboje, darbą susijusį su materialinių vertybių perdavimu po 12 val./d. pagal grafikus;

• Leisti dirbti viršvalandinį darbą šalių susitarimu ir kartu susitarti dėl apmokėjimo už darbą;

• Liberalizuoti LR DK straipsnius, reglamentuojančius dirbančiųjų darbą ir poilsį bei apskritai darbo santykių sferą;

• Valstybinei kelių inspekcijai imti kontroliuoti tachografų parodymus; • Mažinti darbą poilsio dienomis išskyrus aptarnavimo sferoje;

31

• Mažinti viršvalandžių skaičių; • Gerinti darbo organizavimą įmonės lygyje, nereikės dirbti viršvalandžių; • Tinkamai padalinti darbo krūvį tarp darbuotojų; • Aktyvinti darbo inspekcijos veiklą; • Pasirašyti kolektyvines sutartis tarp įmonių administracijos ir profsąjungos ar

kolektyvo tarybos, vykdyti jos vykdymo kontrolę iš darbuotojų kolektyvo pusės; • Stiprinti profesinių sąjungų veiklą; • Gerinti kolektyvinių sutarčių sudarymo ir jų vykdymo kontrolę; • Paviešinti darbo ir atostogų grafikus; • Organizuoti darbo sutarčių viešą priėmimą; • Sudaryti galimybes kelti darbo užmokestį, tvarkant įstatymus reglamentuojančius

ūkio veiklą ir ekonomiką; • Leisti įdarbinti darbuotojus dirbti po kelias valandas nemokant už tai mokesčių; • Didinti VDI įgaliojimus taikant baudas; • Įrengti poilsio kambarius darbovietėse; • Užtikrinti pertraukas darbo metu; • Laikytis darbo sutarties reglamentų; • Reguliuoti darbo laiką.

3c. Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų pasiūlytos esminės darbo ir

poilsio laiką reglamentuojančių nuostatų pažeidimų galimos mažinimo priemonės:

• Skelbti viešai pažeidėjus; • Didinti įmonės veiklos kontrolę; • Trumpinti darbo laiką; • Vykdyti realią darbo laiko kontrolę iš valstybinių institucijų pusės ir skirti dideles

baudas už pažeidimus paviešinant juos; • Kurti profesines sąjungas; • Vykdyti darbo saugos patikrinimus; • Sudaryti darbo grafikus bei laikytis jų; • Suteikti darbuotojams visas atostogas; • Didinti vadovų atsakomybę; • Sudarant darbo grafiką, jį pateikti prieš 1 sav. iki kito mėn. pradžios; • Steigti darbo teismus; • Įtraukti į darbo sutartį viršvalandžių tarifus; • Didinti atsakomybę už darbo sutarties sudarymą ir vykdymą; • Dažniau tikrinti ar nepažeidžiamos darbuotojų teisės; • Įvesti sankcijas darbdaviams už darbo laiko pažeidimus bei kompensacijas

nukentėjusiems darbuotojams.

32

3. NELEGALAUS DARBO/NEOFICIALAUS UŽIMTUMO ĮVERTINIMAS (TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ)

Kadangi nelegalus darbo apimties įvertinimas itin sudėtinga ir įvairialypė

problema analizuodami situaciją pasinaudosime įvairiais duomenų šaltiniais:

Statistikos departamento bei kitų institucijų apklausų duomenimis, specialių

skaičiavimų rezultatais. Tačiau padėties įvertinimo pagrindas – 2004 m. VDI

inicijuotų tyrimų rezultatai.

Nelegalaus darbo apimtys. Neoficialus gyventojų užimtumas (nelegalus

darbas) įsigalėjo ir suklestėjo pereinamojo laikotarpio į rinkos ūkį sąlygomis. Tai

veiksnys, kuris ganėtinai padidina realų gyventojų užimtumą ir sumažina nedarbą.

Informacija apie užimtumą ir nedarbą nepilnai atspindi tikrąją padėtį. Tačiau tam

esama svarių priežasčių. Įvairūs atrankiniai tyrimai parodė, kad daug žmonių sunkiai

besiverčiančiose šalies įmonėse apskaitomi kaip dirbantys, nors iš tikrųjų dirba ne

visą darbo laiką arba iš viso nedirba. Abstrakčios sąvokos užimtumas ir nedarbas irgi

mums nedaug ką pasako apie tikrąją padėtį darbo rinkoje, nes egzistuoja darbo rinkos

struktūros elementai (neregistruotas arba paslėptas nedarbas, nevisiškas ir neoficialus

užimtumas), kurie yra faktiškai neapčiuopiami ir sunkiai įvertinami. Skaičiavimus

apsunkina tikslios statistinės informacijos trūkumas, todėl jie apytikriai. Neoficialaus

užimtumo įvertinimas - tai tiriamo reiškinio dinamikos iliustracija, žinant, jog

konkrečioms skaičiavimų reikšmėms statistikoje įtakos turi tiek turimų duomenų

kokybė, tiek konkrečios skaičiavimų metodikos specifika.

Nelegalaus darbo (neoficialaus užimtumo) problema egzistuoja ir Vakarų

Europos šalyse, tačiau jos mastai yra gerokai mažesni. Lietuvoje, kaip ir kitose

pokomunistinėse šalyse, susiformavo sudėtinga specifinė darbo rinkos struktūra. Be

pagrindinių darbo rinkos segmentų (oficialusis užimtumas ir registruotas nedarbas),

kurie ypač ryškūs Vakarų Europos šalyse, mūsų šalies ūkyje susiformavo dar du

(paslėptas nedarbas ir neoficialus užimtumas).

Viena iš užimtumo legalizacijos sąlygų: įtraukti į oficialią darbo rinką tą

“turgaus rinkos” dalį, kurios atstovai susiję su šešėline ekonomika. Galima

konstatuoti, kad pagrindinė neoficialiojo užimtumo paplitimo priežastis, iš vienos

pusės, yra nepakankama finansinė ir darbo kontrolė, iš kitos - mažos atskirų gyventojų

grupių pajamos. Manome, jog pagerėjus padėčiai darbo rinkoje bei išaugus gyvenimo

lygiui, neoficialus užimtumas vidutinės trukmės perspektyvoje turėtų sumažėti. Kita

33

vertus, netgi neoficialus užimtumo sumažėjimas perspektyvoje gali neigiamai įtakoti

registruotų bedarbių skaičiaus mažėjimo procesą - jeigu neoficialus užimtumas

(paslėptas nedarbas) transformuosis į oficialų nedarbą.

Apibendrinant skirtingus duomenų šaltinius, galima pateikti nelegalaus darbo

apimties (dirbančiųjų neoficialioje darbo rinkoje skaičius) tikėtinas svyravimo ribas

2003 m.: pastarasis rodiklis galėjo svyruoti nuo 100 iki 200 tūkst. Viršutinė šio

intervalo riba remiasi Darbo ir socialinių tyrimų instituto atliktais skaičiavimais.

Pastaruosius skirtumus galima aiškinti tiek apytikriu vertinimų pobūdžiu, tiek

metodiniais skaičiavimų skirtumais.

Nedeklaruoto darbo apimtis tampriai susijusi su šešėline ekonomika.

Statistikos departamento vienkartinio tyrimo duomenimis, 2002 m. šešėlinė

ekonomika Lietuvoje sudarė 15,2 – 18,9 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Tais metais šalies BVP siekė 50,758 mlrd. litų, taigi šešėlinė ekonomika vertinama

7,7 – 9,6 mlrd. litų. Paprastai tokie tyrimai būna vienkartinio pobūdžio, todėl

naujesnių duomenų nepateikiama. Tačiau spendžiant iš Lietuvos Laisvosios Rinkos

instituto (LLRI) atlikto tyrimo duomenų, šešėlinė ekonomikos dalis 2002 - 2003 m.

nepakito (siekė 20 proc.). Nepaisant to, šios mokslo institucijos tyrimo duomenimis

numatoma, kad jos dalis 2004 m. sumažės iki 19 proc.

Aktuali problema - nelegalaus darbo apimties įvertinimas. Jau minėto

Statistikos departamento tyrimo duomenimis, nemažą dalį iš 104 tūkst. neregistruotų

samdomų darbuotojų pernai sudarė statybos ir apdirbamosios pramonės (po 23 proc.),

žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės įmonių (po 20 proc.) darbuotojai.

Ekspertiniais vertinimais, 2003 metais taip dirbančių gyventojų skaičius nežymiai

sumažėjo ir jie sudarė 9,1 proc. visų samdomųjų. Būtina pabrėžti, jog tiek šešėlinės

ekonomikos, tiek neoficialaus užimtumo apimties įvairūs vertinimai gana žymiai

skiriasi. Darbo ir socialinių tyrimų instituto skaičiavimais, neoficialaus užimtumo

mastas 2003 metais galėjo siekti apie 200 tūkst. užimtųjų.

Remiantis Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktu tyrimu,

praėjusiais metais vidutinis darbo užmokestis padidėjo vos 2 litais. Dalis atlyginimų

yra mokami vadinamuosiuose vokeliuose. Kai kurie darbdaviai tiesiog atsisakė

atlyginimų vokeliuose ir pradėjo mokėti didesnę oficialią algą. Dėl to statistika

pagerėjo, tačiau gyventojų gaunamos pajamos nepakito.

LLRI duomenimis, net 40 proc. minimalią algą gaunančių darbuotojų dar

papildomai gauna ir neoficialių pajamų. Pasak LLRI vyresniosios ekspertės A.

34

Piaseckos, pastaruosius dvejus metus įmonės neturėjo pakankamai lėšų atlyginimams

didinti. Dėl didelės konkurencijos įmonės taupė darbuotojų algų sąskaita – pelnas

būdavo skiriamas investicijoms.

A. Piaseckos teigimu, nustatyti tikslų šešėlinės ekonomikos lygį yra sudėtinga.

Manoma, kad mažmeninėje prekyboje 15 proc. apyvartos yra niekur neapskaitoma.

Taip pat opi problema – nelegalus įdarbinimas, ypač statybose. Linco (Austrija)

universiteto profesoriaus Friedricho Shneiderio duomenimis, Lietuvoje šešėlinė

ekonomika siekia 29,4 proc. BVP.

Neapskaitytų pajamų Lietuvos įmonėse tyrimas: Pranešimas spaudai (2003 m.

Statistikos departamento duomenys). Neapskaitytų pajamų legaliai veikiančiose

Lietuvos įmonėse tyrimas buvo sudėtinė neapskaitomos ekonomikos projekto dalis.

Tyrimo tikslas buvo nustatyti neapskaitytų pajamų įmonėse dydį (procentas nuo

apskaitytų pajamų), kuris būtų pagrindas apskaičiuojant BVP korekcijos koeficientus

neapskaitytų pajamų dalimi. Tyrimo visuma – visos 42 - jose veiklose legaliai

veikiančios Lietuvos įmonės – individualios, AB - UAB ir valstybinės. Buvo

naudotasi tiesioginiais bei netiesioginiais tyrimo metodais – (1) mokesčių inspektorių

apklausa, kuri buvo atlikta 2003 m. balandžio mėn. padedant Valstybinei Mokesčių

Inspekcijai ir (2) Įmonių Statistikos Skyriaus 2000 ir 2001 m. informacija apie

pajamas, tenkančias 1 darbuotojui, pagal 42 veiklas bei įmonių dydžio grupes (pagal

darbuotojų skaičių). Buvo darytos šios prielaidos: (1) Individualiose įmonėse yra

didesnė neapskaitytų pajamų dalis nei valstybinėse ar AB - UAB, (2) Mažose įmonėse

iki 19 darbuotojų taipogi yra didesnė neapskaitytų pajamų dalis nei vidutinėse ir

stambiose, (3) Nepilnai sumokėti mokesčiai yra pagrindinė neapskaitytų pajamų

priežastis įmonėse, (4) 2 mokesčiai – pelno bei pajamų, taipogi – pridėtinės vertės

mokestis yra tiesiogiai susiję su neapskaitytų pajamų dydžiu įmonėse. Mokesčių

inspektorių apklausa buvo sąrašinė, 61 proc. inspektorių atsakė į pašto anketos

klausimus apie neapskaitytų pajamų dalį jų inspektuojamose įmonėse. Nustatant BVP

korekcijos koeficientus neapskaitytų pajamų Lietuvos įmonėse dalimi buvo naudotasi

originalia metodika, kuri buvo adaptuota turimiems informacijos šaltiniams

prisilaikant OECD rekomendacijų. Tai – procentinių dydžių transformavimo į

koeficientus metodas bei svertiniu aritmetiniu vidurkiu pagrįstas agreguotų korekcijos

koeficientų skaičiavimo metodas. Tyrimo metu suskaičiuoti korekcijos koeficientai

pagal veiklas skiriasi. Bendras visų veiklų korekcijos koeficientas yra 1,143. Veiklų

35

koeficientai varijuoja nuo 1,500 iki 1,000. Daugiausia neapskaitytų pajamų pastebėta

žuvininkystėje bei miškininkystėje, tekstilės gamyboje, kitoje verslo veikloje ir

paslaugose, taip pat – mašinų, asmeninių bei namų ūkio reikmenų nuomoje.

Nelegalaus darbo nustatymas ir kontrolė (VDI duomenimis). Itin svarbi

problema - nelegalaus darbo mažinimas. Todėl vykdant Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2001 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. 1407 “Dėl nelegalaus darbo

reiškinių kontrolės vykdymo”, nuo 2002 m. funkcionuoja Nelegalaus darbo reiškinių

atsiradimo sąlygų nagrinėjimo ir jo kontrolės centrinė koordinavimo grupė. Siekiant

sumažinti neoficialų užimtumą, paskutiniaisiais metais padidėjo išaiškintų nelegalaus

darbo atvejų skaičius. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, 2003 m.

nustatyti 1422 neteisėtai dirbę asmenys (2002 metais – 1266). Analizuojant nelegaliai

dirbusių asmenų išaiškinimą pagal ekonominės veiklos sektorius (pagal VDI tikrinimo

rezultatus) matyti, kad daugiausia nelegaliai dirbusių asmenų nustatyta: statybose –

204 ūkio subjektuose nustatyta 511 nelegaliai dirbusių asmenų (35,94 proc. visų

išaiškintų nelegaliai dirbusių asmenų), apdirbamojoje pramonėje – 133 subjektuose

293 asmenys (20,6 proc.), žemės ūkyje – 47 subjektuose 120 asmenų (8,44 proc.) bei

didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje – 94 subjektuose 139 nelegaliai dirbę asmenys

(9,77 proc.) (forma ND - A1). Kaip ir anksčiau, daugiausiai neteisėtai dirbančių

asmenų nustatoma įmonėse – 913 (64,2 proc.) ir pas fizinius asmenis – 383 (26,93

proc.).

Darbdaviams pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 - 3 straipsnį

(Nelegalus darbas), numatantį administracinę atsakomybę darbdaviams ar jų

įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki

dešimties tūkstančių litų, surašyti 241 administracinių teisės pažeidimų protokolai

(2002 metais – 593 protokolai) dėl 499 nelegaliai dirbusių asmenų (2002 metais –

722). 2003 metais pagal Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų surašytus

administracinių teisės pažeidimų protokolus teismai išnagrinėjo 185 bylas (76,8 proc.)

(per tą patį 2002 metų laikotarpį – 234 bylų, (70,1 proc.)).

Nelegalaus darbo (neoficialaus užimtumo) įvertinimas remiantis 2004 m. VDI

inicijuotų tyrimų rezultatais (palyginamoji analizė). Analizuodami skirtingų socialinių

grupių nuomonę apie nelegalaus darbo apimtį iškėlėme hipotezę, kad tyrimo

rezultatus tam tikru mastu veikia atskirų socialinių grupių interesai.

36

Profsąjungų/darbuotojų atstovai dažniausiai iškeldami socialinius prieštaravimus ir

darbo rinkos negeroves linkę situaciją pernelyg dramatizuoti, o įmonių vadovai

(darbdaviai) mažiau linkę kelti jas viešumon. Todėl jų apklausos rezultatai turėtų būti

optimistiškesni. “Aukso vidurys” yra VDI teritorinių skyrių inspektoriai, kurių

rezultatai turėtų atspindėti savotišką tyrimų vidurkį. Pastarąją hipotezę galima taikyti

analizuojant ir duomenis apie darbo pažeidimus ir pan.

Įdomu, kad įvairių grupių respondentų nuomonės apie neoficialaus užimtumo

mastą buvo iš esmės panašios. Analizuojant nesugrupuotus duomenis išryškėjo, kad

labiausiai tikėtinas neoficialaus užimtumo rodiklio intervalas siekia 10 - 20 proc.

dirbančiųjų. Imant intervalo vidurį, kaip nelegalaus darbo neoficialaus užimtumo

mastą atspindintį vidurkį, gavome, kad neoficiali darbo rinka 2004 m. sudarė 15 proc.

šalies dirbančiųjų. Išreiškus absoliutiniu skaičiumi, nelegalaus darbo apimtis 2003 –

2004 m. siekia apie 215 tūkst. dirbančiųjų. Pastaroji yra kiek mažesnė nei mūsų

tiesioginių skaičiavimų rezultatai (apie 200 tūkst.), nors yra gerokai aukštesnė už

Statistikos departamento atlikto Neapskaitomos ekonomikos tyrimo rezultatus.

Džiugu, kad žymiu mastu nepasitvirtino hipotezė apie skirtingų tyrime

dalyvavusių grupių tam tikrą šališkumą vertinant tiriamo reiškinio apimtį. Visos

grupės vertino situaciją daugmaž panašiai. Vertinant labiausiai tikėtino neoficialaus

užimtumo apimties intervalo (nuo 10 iki 20 proc.) dažniausiai pasitaikančiais

kraštutines reikšmes išryškėjo, kad žemesniąją 10 proc. nelegalaus darbo reikšmę

nurodė 21 proc. VDI inspektorių, 18 proc. įmonių vadovų bei 13 proc.

profsąjungų/darbuotojų atstovų. Atitinkamai aukštesniąją labiausiai tikėtino intervalo

reikšmę nurodė 24 proc. VDI inspektorių, 22 proc. įmonių vadovų bei 18 proc.

profsąjungų/darbuotojų atstovų. Pažymėtina tai, kad darbdaviai buvo netgi linkę

dažniau pasirinkti aukštesniąją tiriamo intervalo reikšmę (t.y. 20 proc.). Tyrimų

rezultatų panašumas (pakankamai žemas variacijos mastas), mūsų nuomone, leidžia

spręsti apie pakankamą jų objektyvumą. Pagal dažniau pasitaikančius atsakymų

dažnumus gauti rezultatai pasiskirstė taip: VDI apklausos duomenimis tik 6 proc.

respondentų dirbančiųjų neoficialioje darbo rinkoje dalį nurodė 1 proc., 9 proc. – 3

proc., 21 proc. – 10 proc., 24 proc. – 20 proc., įmonių vadovų apklausos duomenimis

atitinkamai – 7,5 - 5 proc., 18 proc. – 10 proc., 8,5 - 15 proc., 22 proc. – 20 proc., 7

proc. – 25 proc. 6 proc. – 30 proc., profsąjungų/darbuotojų atstovų– 13 proc. – 10

proc., 16 proc. – 15 proc., 18 proc. – 20 proc., 8 proc. – 25 proc., 15 proc. – 30 proc.

37

Būtina pabrėžti, kad vidutinė neoficialaus užimtumo apimtis remiantis atskirų

apklaustųjų grupių vidurkiais yra didesnė nei 15 proc., kuri buvo nustatyta, kaip

labiausiai tikėtino neoficialaus užimtumo apimties intervalo vidurys. Tik VDI

inspektorių apklausos duomenimis vidutinė dirbančiųjų neoficialioje darbo rinkoje

dalis siekė 15 proc. Tuo tarpu įmonių vadovų bei profesinių sąjungų/darbuotojų

atstovų nuomone šis vidutinis rodiklis siekė apie 20 proc. Šiuo požiūriu įmonių

vadovų bei profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų nuomonė faktiškai sutapo (žr. 3.1

diagramą).

3.1 diagrama

Vidutinė neoficialaus užimtumo apimtis (užimtųjų neoficialioje darbo rinkoje dalis) Lietuvoje skaičiuojant nuo bendro užimtųjų skaičiaus (%)

21,7

34,1 35,4

05

10152025303540

%

VDI inspektoriai

Įmonių vadovai

Profesiniųsąjungų/darbuotojųatstovai

Neoficialaus užimtumo pasiskirstymas pagal ekonomines veiklas. Analizuojant

duomenis, esminį dėmesį vertėtų skirti toms ekonominėms veikloms, kuriose

neoficialus užimtumas paplitęs labiausiai. Tai ganėtinai sudėtinga todėl, kad

neoficialus užimtumo mastas tai kiekybinė išraiška, kuri išreiškiama dirbančiųjų

skaičiumi arba dalimi, tuo tarpu šio reiškinio pasiskirstymas pagal ekonomines veiklas

dėl informacijos stokos išreiškiamas balų skale nuo 1 iki 9. 9 balai išreiškia didžiausią

neoficialaus užimtumo reikšmę, 1 – mažiausią. Dėl itin didelės atsakymų reikšmių

variacijos bei santykinai mažo respondentų skaičiaus vertinti situaciją itin keblu (ypač

VDI inspektorių apklausoje). Pavyzdžiui, 35 proc. įmonių vadovų laikė, kad situacija

prekyboje itin bloga (9 balai), tačiau 8 balų reikšmę nurodė tik 19 proc. respondentų.

Todėl siekdami palyginti skirtingų tyrimų rezultatus pagal ekonomines veiklas

laikysime, kad neoficialaus užimtumo situaciją vertina nepalankiai, kai respondentai

susiklosčiusią padėtį vertina nuo 6 iki 9 balų. Taigi, padėties nepalankumo rodiklį

38

išreikšime apklaustųjų dalimi, kurių atsakymai siekia nuo 6 iki 9 balų (žr. 3.2

diagramą). Pastarasis rodiklis panaudotas tolesnėje rezultatų analizėje. Jis parodo

neoficialios darbo rinkos paplitimo mastą, kuris išreiškiamas blogiausiai išreiškusių

situaciją balais apklaustųjų dalimi (proc.). Kaip rodo skirtingų apklaustųjų grupių

nuomonės, labiausiai neoficialus užimtumas paplitęs statybos, žemės ūkio ir

miškininkystės veiklose. Tačiau pakankamai dažnas šis reiškinys ir prekyboje bei

autoservisų veikloje. Pastarieji duomenys iš esmės panašūs į Statistikos departamento

tyrimų rezultatus, nors neoficialaus užimtumo apimtis autoservisų veikloje nebuvo

tirta dėl informacijos stokos. Didesnė 2003 m. statistikos departamento tyrime buvo

galimybė įvertinti neapskaitomas pajamas šioje veikos sferoje.

3.2 diagrama

Neoficialaus užimtumo požiūriu nepalankiai situaciją vertinusių (nuo 6 iki 9 balų) apklaustų asmenų dalis skirtingose ekonominėse veiklose

(neoficialios darbo rinkos paplitimo mastas)(proc.)

3,6

24,1

28,6

50

59,4

14,2

14,2

20

22,5

47,7

41,4

55,2

73,4

20

17,1

24,8

37,3

57,6

68,7

58,1

76,9

0

65,8

11,1

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Kita komunalinė, socialinė,aptarnavimo veikla

Viešbučiai, restoranai

Pramonė

Transportas, sandėliavimasir nuotoliniai ryšiai

Prekyba

Autoservisai

Žemės ūkis, miškininkystė

Statyba


39

Kitos ekonominės veiklos (švietimas, sveikatos apsauga ir pan.). Tarp kitų

ekonominių veiklų, kurios nebuvo detalizuotos tyrimo anketoje 32 proc. įmonių

vadovų, kurie atsakė į aptariamą klausimą, manė, kad neoficialus užimtumas paplitęs

švietime, 18 proc. paslaugų sferoje, 9 – proc. sveikatos apsaugoje, kitose veiklose šis

procentas gerokai mažesnis. Profsąjungų/darbuotojų atstovai daugiausiai išskyrė tik

vieną tyrimo anketoje nepaminėtą ekonominę veiklą – t.y. sveikatos apsaugą ir

mediciną. Tokių asmenų tarp atsakiusiųjų į aptariamą klausimą buvo 22 proc. Kitas

konkrečias ekonomines veiklas išvardijo labai nedaug respondentų (prie jų vertėtų

priskirti švietimą, medžio apdirbimo pramonę bei kai kurias kitas veiklos sferas,

kurios buvo išskiriamos ypač retai. Būtina pabrėžti, kad aptariamų skirtingų tyrimų

duomenimis net 80 proc. apklaustųjų konkrečios kitos ekonominės veiklos neišskyrė.

Todėl galima teigti, kad kitos ekonominės veiklos įvardijimas esminės įtakos

neoficialaus užimtumo įvertinimui neturėjo.

Apklaustųjų nuomonė apie neapskaitomą darbo užmokestį. Skirtingų

gyventojų grupių požiūris į “dvigubos buhalterijos” mastus yra panašus. Labiausiai

tikėtina neapskaitomo darbo užmokesčio apimtis sudaro 20 - 30 proc. neto darbo

užmokesčio. Imant intervalo vidurį, kaip “dvigubos buhalterijos” mastą, atspindintį

vidurkį, gavome, kad neapskaitomas darbo apmokėjimas siekė apytikriai 25 proc.

darbo užmokesčio, išmokamo į rankas.

Vertinant labiausiai tikėtino neapskaitomo darbo apmokėjimo apimties

intervalo (nuo 20 iki 30 proc.) dažniausiai pasitaikančias kraštutines reikšmes

išryškėjo, kad žemesniąją (20 proc.) “dvigubos buhalterijos” apimties reikšmę nurodė

16 proc. VDI inspektorių, apie 10 proc. įmonių vadovų bei 17 proc.

profsąjungų/darbuotojų atstovų. Atitinkamai aukštesniąją (30 proc.) labiausiai tikėtino

intervalo reikšmę išskyrė 18 proc. VDI inspektorių, 19 proc. įmonių vadovų bei 21

proc. profsąjungų/darbuotojų atstovų. Pastarosios labiausiai pasitaikančios reikšmės

dažnumas skirtingų tyrimų rezultatais itin panašus. Kiek žymiau skyrėsi profesinių

sąjungų/darbuotojų atstovų atsakymai, kurių viena reikšmė gerokai viršija mūsų

nustatyto tipinio intervalo ribas. Antai net daugiau kaip kas penktas

profsąjungų/darbuotojų atstovas (22 proc.) dvigubos buhalterijos mastą nurodė 50

proc. Todėl galima teigti, kad jų požiūris į neapskaitomo darbo apmokėjimo apimtį

šalyje gerokai pesimistiškesnis negu kitų tiriamų asmenų grupių (jie mano, kad

40

neapskaitomo darbo apmokėjimo mastai yra didesni). Atlikti tyrimai parodė, kad

“dvigubos buhalterijos” mastai yra žymiai didesni nei neoficialaus užimtumo.

Būtina pabrėžti, kad vidutinė neapskaitomo darbo apmokėjimo apimtis

remiantis atskirų apklaustųjų grupių vidurkiais yra didesnė nei 25 proc., kuri buvo

nustatyta, kaip labiausiai tikėtino neoficialaus užimtumo apimties intervalo vidurys.

Tik VDI inspektorių apklausos duomenimis, vidutinė dirbančiųjų neoficialioje darbo

rinkoje dalis siekė 22 proc. Tuo tarpu įmonių vadovų bei profesinių

sąjungų/darbuotojų atstovų nuomone šis vidutinis rodiklis siekė apie 35 proc. Kaip

matome, atsargiausiai apie neapskaitomo darbo apmokėjimo apimtį nuomonę išreiškia

VDI inspektoriai. Aptariamas rodiklis pagal VDI inspektorių tyrimo rezultatus yra

mažiausias, remiantis kitų tiriamų grupių nuomone, vidutinė neapskaitomo darbo

apmokėjimo dalis turėtų būti gerokai didesnė (žr. 3.3 diagramą).

3.3 diagrama

Vidutinė neapskaityto darbo apmokėjimo dalis Lietuvoje, išmokama “į rankas” taikant “dvigubą buhalteriją” (%)

21,7

34,1 35,4

05

10152025303540

%

VDI inspektoriai

Įmonių vadovai

Profesiniųsąjungų/darbuotojųatstovai

Pagal dažniau pasitaikančius atsakymų dažnumus gauti rezultatai apie

neapskaitomą darbo apmokėjimą pasiskirstė taip: VDI inspektorių apklausos

duomenimis tik 8 proc. respondentų dvigubos buhalterijos dalį nurodė 3 proc., 11

proc. - 10 proc. 16 proc. - 20 proc., 18 proc. – 30 proc., 8 proc. – 40 proc., įmonių

vadovų apklausos duomenimis atitinkamai – 9 proc. - 10 proc., 6 proc. – 15 proc., 10

proc. - 20 proc., 19 proc. – 30 proc., 13 proc. – 50 proc., profsąjungų/darbuotojų

vadovų – 17 proc. – 20 proc., 21 proc. – 30 proc., 22 proc. – 50 proc.

Iš ekonominių veiklų, kuriose “dvigubos buhalterijos” mastai didžiausi įmonių

vadovai dažniausiai minėjo statybą (ją pažymėjo net 89 proc. apklaustųjų,

41

pateikusiųjų atsakymą ), 60 proc. išskyrė prekybą, 42 proc. – autoservisus, 36 proc. -

žemės ūkį, 21 proc. - viešbučius ir restoranus. 78 proc. VDI inspektorių pažymėjo

statybą, 55 proc. - prekybą, 40 proc. – autoservisus, 28 proc. žemės ūkį, 18 proc. –

pramonę. Panašiai atsakinėjo ir profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai. 76 proc. jų

pažymėjo statybą, 66 proc. - prekybą, 58 proc. – autoservisus, 24 proc. – pramonę, 22

proc. žemės ūkį, 15 proc. - viešbučius ir restoranus (žr. 3.4 diagramą). Taip pasiskirstė

atsakymai pagal pagrindines ekonomines veiklas pagal dvigubos buhalterijos mastą

(paplitimą) šalyje.

3.4 diagrama

Respondentų atsakymų į klausimą ” Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, “dvigubos buhalterijos” mastai yra didžiausi?” pasiskirstymas (%)

89

36,4

66,4

75,8

22,1

24,2

12,5

10

12,5

40

5

17,5

27,5

77,5

55

13,6

15,3

21,2

5,1

42,4

1,7

60,2

9,4

15,4

7,4

57,7

4,7

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Kitoje veikloje

Autoservisai

Kita komunalinė, socialinė aptarnavimo veikla

Viešbučiai, restoranai

Transportas sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai

Prekyba

Statyba

Žemės ūkis, miškininkystė

Pramonė

%


42

Kiek kitaip šalyje pasiskirstė neapskaitomas darbo užmokestis. Pagal 2003 m.

Statistikos departamento tyrimo duomenis, gauta, kad didžiausios darbo užmokesčio

koregavimo koeficiento reikšmės siekė viešbučių ir restoranų aptarnavimo sferoje bei

prekyboje (pagal vidutinį skaičiavimų variantą - atitinkamai 2,4 ir 1,7, pagal

optimistinį – 2,1 ir 1,5). Pakankamai aukštos šio koeficiento reikšmės buvo ir

sveikatos priežiūros švietimo bei žuvininkystės ekonominėse veiklose (vidutinis

variantas – 1,5, optimistinis – 1,3). Taigi didžiausias neapskaitomo darbo užmokesčio

mastas pagal Statistikos departamento duomenis - viešbučių bei restoranų sferoje, bei

didmeninėje prekyboje. Ypač išsiskyrė viešbučių bei restoranų sfera, kur darbo

užmokesčio koregavimo koeficientas, išreiškiantis neapskaitomo darbo apmokėjimo

įtaką itin aukštas, nors mūsų tyrime šios veiklos “dvigubos buhalterijos” mastai

gerokai mažesni.

Šį nesutapimą galima paaiškinti tuo, jog arbatpinigiai nėra “dvigubos

buhalterijos” elementas, kadangi ši darbo apmokėjimo dalis yra už darbdavio

apskaitos sferos ribų, tačiau jie yra žymi šios ekonominės veiklos darbuotojų pajamų

dalis. Tuo tarpu mūsų atliktuose VDI inicijuotuose tyrimuose buvo klausiama apie

“dvigubos buhalterijos” mastus, kuriuos kiekybiškai nevertėtų visiškai sutapatinti su

neapskaitomu darbo apmokėjimu.

Nelegalaus darbo įtaka darbo rezultatams ir darbo aplinkai bei

darbuotojams. Beveik pusė darbo inspektorių bei profsąjungų/darbuotojų vadovų

mano (atitinkamai 46 proc. ir 45 proc.), kad nelegalus darbas turi neigiamos įtakos

darbo rezultatams. Įmonių vadovų tarpe tokių buvo tik apie trečdalis (36 proc.).

Savaime suprantama, kad griežčiausias (t.y. negatyviausias) požiūris buvo VDI

inspektorių, o liberaliausiai situaciją vertino darbdaviai. Tokių, kurie nemano

(pasirinko atsakymo variantą “ne”), jog nelegalus darbas turi neigiamos įtakos darbo

rezultatams tarp įmonių vadovų buvo daugiausiai (9 proc.). Šį atsakymą pasirinkusių

asmenų tarp kitų apklaustųjų grupių buvo kiek mažiau. Atsakymą “labiau ne negu

taip” į klausimą “ Ar nelegalus darbas turi neigiamos įtakos darbo rezultatams”

pasirinko daugmaž vienoda dalis įmonių vadovų bei profsąjungų/darbuotojų atstovų

(atitinkamai 22 ir 25 proc.). Gerokai rečiau šį pakankamai pozityvų nelegalaus darbo

vertinimo variantą pasirinko darbo inspektoriai (vos 13 proc.). Atsakymą “labiau taip

negu ne” pasirinko labiau negatyviai vertinę nelegalaus darbo įtaką darbo

43

rezultatams. Tokių asmenų tarp įmonių vadovų bei VDI inspektorių buvo trečdalis, o

tarp profsąjungų/darbuotojų atstovų tik ketvirtadalis (žr. 3.5 diagramą).

3.5 diagrama

Respondentų atsakymų į klausimą ” Jūsų nuomone, ar nelegalus darbas, daro neigiamą įtaką darbo rezultatams?” pasiskirstymas (%)

7,712,8

33,3

46,2

9,3

22

35,6 33,1

6

25,324

44,7

05

101520253035404550


%


Į klausimą “Ar nelegalus darbas daro neigiamą įtaką, darbo sąlygoms,

darbuotojų saugai bei sveikatai” “taip” atsakė net 78 proc. darbo inspektorių, 72 proc.

profsąjungų/darbuotojų atstovų, 56 proc. darbdavių (žr. 3.6 diagramą). Dėsninga, kad

darbdaviai šį atsakymo variantą pasirinko gerokai rečiau. Ir atvirkščiai - tarp

darbdavių buvo daugiausiai nemanančių, jog nelegalus darbas daro neigiamą įtaką,

darbo sąlygoms, darbuotojų saugai bei sveikatai (9 proc.). Atsakymo “ne” nepasirinko

nei vienas profesinių sąjungų atstovas. Negalima sakyti, kad darbdaviai žymiu mastu

ignoruoja negatyvias nelegalaus darbo pasekmes. Tiesiog jų neigiamos nuostatos nėra

tokios ryškios. Antai, tarp apklaustųjų grupių, pasirinkusių atsakymą “labiau taip negu

ne”, kurį pasirinko labiau negatyviai vertinę nelegalaus darbo įtaką darbo aplinkai,

daugiausia buvo darbdavių. Šį atsakymų variantą pasirinko 31 proc. įmonių vadovų

(skaičiuojant nuo bendro jų skaičiaus), 22 proc. profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų

bei 18 proc. darbo inspektorių. Pastarosios dvi apklaustųjų grupės negatyvias

nelegalaus darbo pasekmes vertino gerokai kategoriškiau (jie pasirinko jau minėtą

atsakymų variantą “taip”).

44

3. 6 diagrama

Respondentų atsakymų į klausimą ” Jūsų nuomone, ar nelegalus darbas, daro neigiamą įtaką darbo sąlygoms, darbuotojų saugai ir sveikatai?” pasiskirstymas

(%)

50

17,5

77,5

4,29,2

55,5

31,1

06

22

72

0102030405060708090


%


Iš tyrimų duomenų seka labai svarbi išvada: kad negatyvi nelegalaus darbo

įtaka darbo sąlygoms, darbuotojų saugai bei sveikatai yra gerokai svaresnė už jo

įtaką darbo rezultatams, kuris faktiškai yra antraeilis negatyvus neoficialaus

užimtumo veiksnys. Akivaizdu, kad būna atvejų, kad nelegalus darbas turi netgi

pozityvią įtaką darbo rezultatams, jeigu darbuotojus įdarbinantys oficialioje darbo

rinkoje darbdaviai tepasiūlo itin žemą, jų sugebėjimų neatitinkantį atlyginimą. Todėl

galima teigti, kad žemas oficialus darbo užmokestis sudaro itin palankias sąlygas

neoficialiam užimtumui klestėti, iš kurio dirbančiųjų žmonių pajamos gali būti

didesnės. Vienas iš būdų išvengti šios blogybės: didinti minimalų darbo apmokėjimą,

kuris negali užtikrinti pakankamo šalies gyventojų vartojimo lygio. Kita vertus,

neoficialus darbas didina užimtumo galimybes. Šią pasekmę išskyrė apie dešimtadalis

skirtingų tiriamų grupių apklaustųjų (žr. į kitą klausimą “nelegalaus darbo įtaka

darbuotojams”).

Skirtingų apklaustųjų grupių požiūris į nelegalaus darbo pasekmes, kurios

įtakoja įmonėse dirbančius darbuotojus skiriasi palyginti nedaug (žr. 3.7 diagramą).

Apklaustieji išskyrė tris pagrindinius veiksnius: socialinių garantijų mažėjimas, saugių

darbo sąlygų nebuvimas, psichologinės įtampos (streso) augimas. Socialinių garantijų

mažėjimą, kaip nelegalaus darbo pasekmę darbuotojams, išskyrė net 93 proc. VDI

45

inspektorių, 84 proc. įmonių vadovų, bei 82 proc. profesinių sąjungų/darbuotojų

atstovų. Kad neoficialus užimtumas neužtikrina saugių darbo sąlygų mano 45 proc.

VDI inspektorių, 32 proc. įmonių vadovų, bei 51 proc. profesinių sąjungų/darbuotojų

atstovų. Psichologinės įtampos (streso) augimą akcentavo 35 proc. VDI inspektorių,

38 proc. įmonių vadovų, bei 36 proc. profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų.

3.7 diagrama

Respondentų atsakymų į klausimą ”Kokią įtaką nelegalus darbas turi darbuotojams?” pasiskirstymas (%)

11,912,5

5

35

10

45

2,5

10

92,5

11,9

38,1

10,2

32,2

4,2

83,9

81,6

6,6

35,5

17,8

50,7

6,6

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Didina profesiniųsusirgimų galimybę

Neužtikrina saugių darbosąlygų

Mažina karjerosgalimybes

Didina psichologinęįtampą ir stresą darbe

Mažina darbo motyvaciją

Mažina darbuotojųsocialines garantijas

Didina užimtumogalimybes

%


Būtina pabrėžti, kad vertinant neoficialų užimtumą aktualūs ir kitų specialių

tyrimų duomenys. Šiuo aspektu panagrinėsime 2003 m. DSTI atlikto teritorinėse

darbo biržose pakartotinai užsiregistravusių bedarbių situacijos darbo rinkoje tyrimo

rezultatais.

46

Pasiūlymų įsidarbinti nerealizavimo priežastys (remiantis 2003 m. DSTI

atlikto pakartotinai darbo biržoje užsiregistravusių bedarbių tyrimo rezultatais)

nelegalaus darbo kontekste. Tyrimas parodė, kad pagrindinė pakartotinų bedarbių

neįsidarbinimo priežastis - nepakankamas darbo užmokestis (ją nurodė net 35 proc.

pasiūlymą įsidarbinti gavusių apklaustųjų). Kas penkto respondento netenkino darbo

sąlygos, 15 proc. netenkino darbo turinys (pasiūlytas darbas sunkus, neįdomus, ne

pagal turimą specialybę). Be šių priežasčių pakankamai svarbios yra neįsidarbinimo

priežastys, susijusios su neoficialiu užimtumu. Naudodamiesi keblia bedarbių

padėtimi, gana dažnai darbdaviai jiems siūlo nelegalų darbą. Pagal tyrimo duomenis

kas penktas galėjęs įsidarbinti pakartotinai darbo biržoje užsiregistravęs bedarbis

nesutiko dirbti nesudarant darbo sutarties, kas dvidešimtas – nesutiko gauti minimalų

darbo užmokestį su neoficialiu priedu (žr. 3.8 diagramą). Kitas neįsidarbinimo

priežastis apklaustieji įvardijo patys. Pagrindinės iš jų – darbas toli nuo gyvenamosios

vietos, amžius, užimta darbo vieta, neturėjo tinkamos kvalifikacijos (patirties), prasta

sveikata, nebuvo darbo (vieta buvo užimta), nepriėmė, netiko darbdaviui ir pan. Šių

priežasčių buvo daug, ir visų jų, kartu paėmus, dalis yra pakankamai didelė (25 proc.).

Tačiau atskirų priežasčių lyginamasis svoris bendroje atsakymų struktūroje buvo

palyginti mažas.

3.8 diagrama

Kodėl pakartotinai darbo biržoje užsiregistravę bedarbiai atsisakė siūlomo darbo? (%)

34,6

20,8

19,9

15,5

7,4

0 5 10 15 20 25 30 35 40

Netenkino darbo užmokestis

Netenkino darbo sąlygos

Nesutikau dirbti nesudarant darbo sutarties

Netenkino darbo turinys

Nesutikau oficialiai gauti minimalų darboužmokestį su neoficialiu priedu

%

47

Neoficialaus užimtumo mažinimo priemonės. Apklaustieji buvo paprašyti

išvardinti neoficialaus užimtumo mažinimo priemones. Pastarieji atsakymai pateikti

šios ataskaitos prieduose. Remiantis tyrimo duomenų analize, galima išskirti dvi

pagrindines neoficialaus užimtumo mažinimo kryptis: tai mokesčių mažinimas ir

darbo vietų kūrimas. Antai net 18 proc. profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų nurodė

būtinumą mažinti mokesčius apskritai, 7 proc. kurti daugiau darbo vietų, o 5 proc. -

mažinti pajamų mokesčius. Tai pakankamai aukšti rodikliai, kadangi respondentams

buvo pateikti atviri klausimai, o gauti atsakymai pasižymi itin didele įvairove. Todėl

analizuojant tyrimo medžiagą, aptarsime esminius, dažniausiai pasitaikančius

atsakymus, kurie labiausiai atspindi apklaustųjų nuomonę. Be to, 4 proc.

profsąjungų/darbuotojų atstovų pažymėjo minimalaus darbo užmokesčio didinimo

svarbą, 3 proc. mano, kad būtina didinti įmonių kontrolę, 4 proc. – didinti baudas

darbdaviams už nelegalų darbą. Darbdaviai ypač akcentuoja mokesčių mažinimo

svarbą. Net 36 proc. jų pasirinko paprasčiausią atsakymą “mažinti mokesčius”. Tačiau

faktiškai priemones, susijusias su mokesčių mažinimo galimybėmis išskyrė net

daugiau nei kas antras darbdavys (iš konkrečių atsakymų galima išskirti šiuos: 4 proc.

darbdavių išskyrė fizinių asmenų mokesčio mažinimą, 7 proc. siūlė apskritai mažinti

visus mokesčius, susijusius su darbo užmokesčiu (tiek pajamų, tiek socialinio

draudimo)) ir pan.. VDI inspektoriai dažniausiai pasirinko tradicinį trafaretinį

atsakymą “mažinti mokesčius” (beveik kas penktas apklaustasis), bet atsakymų,

susijusių su mokesčių mažinimu buvo ir daugiau (mažinti mokesčius įmonėms, keisti

mokesčių sistemą, mažinti mokesčius ir darbo santykių įforminimo sudėtingumą).

Todėl apibendrinus tyrimų rezultatus galima teigti, kad viena iš svarbesnių

neoficialaus užimtumo priežasčių yra mokesčių sistemos netobulumas. Iš empirinės

medžiagos seka būtinybė mažinti mokesčius bei tobulinti mokesčių sistemą. Daugiau

nei kas dešimtas VDI inspektorius akcentavo naujų darbo vietų kūrimo būtinumą.

Pastarąjį neoficialaus užimtumo mažinimo veiksnį išskyrė ir 7 proc. profesinių

sąjungų/darbuotojų atstovų.

Be to, VDI inspektoriai pažymėjo (dažniau pasitaikantys atsakymų variantai),

jog siekiant sumažinti neoficialų užimtumą svarbu:

• pakeisti nelegalaus darbo sąvoką;

• keisti darbdavio ir darbuotojo sąmoningumą šiuo klausimu;

• nemokėti bedarbių pašalpų;

48

• plėsti viešuosius ir namudinius darbus bei paslaugų sferą;

• supaprastinti nelegalių darbuotojų įforminimą (turima omenyje

legalizavimą).

Pažymėtina, kad skirtingai nei VDI inspektoriai bei profsąjungų/darbuotojų

atstovai darbdaviai naujų darbo vietų kūrimo svarbos nelaiko neoficialaus užimtumo

mažinimo veiksniu, matyt, tuo netiesiogiai pripažindami, kad darbo vietos gali būti

kuriamos ir neoficialioje darbo rinkoje, o kurti legalias darbo vietas yra pakankamai

sudėtinga dėl mokesčių naštos ir biurokratinių apribojimų.

49

4. PSICHOLOGINIO POVEIKIO DARBO VIETOJE VERTINIMAS

4.1. Psichologinę įtampą darbe sąlygojantys veiksniai Plėtojant gamybą bei skatinant užimtumo augimą Lietuvoje, būtina ne tik

mažinti neoficialų užimtumą bei kitas įvairias darbo teisės pažeidimų formas, bet

didelį dėmesį skirti moralinės bei psichologinės prievartos prevencijai ir mažinimui.

Tai ne tik paskatintų efektyvesnį darbo jėgos panaudojimą, užtikrinantį Lietuvos

įmonių konkurencingumo didinimą, bet ir sudarytų sąlygas spartesnei žmonių

socialinei raidai. Tačiau, kaip jau minėjome, Lietuvoje ši sfera buvo mažai

analizuojama ir iki šiol beveik nebuvo atlikta sisteminių aptariamos problemos

tyrimų.

Prieš pradedami analizuoti mūsų atliktų tyrimų rezultatus, aptarsime veiksnius

sąlygojančius psichologinę įtampą darbo vietoje.

Su darbu susijusio streso šaltiniai yra du: aplinkos sąlygojami ir asmeniniai.

Visų pirma, gausybė išorinių (arba aplinkos) veiksnių sukelia stresą. Paprastai

išskiriami sekantys psichologinę įtampą darbo vietoje sukeliantys aplinkos veiksniai:

per didelis ir nepakankamas darbo krūvis, veiksniai susiję su darbo sąlygomis,

veiksniai susiję su darbo organizavimu, veiksniai susiję su darbo turiniu bei socialiniai

veiksniai. Trumpai detalizuosime kiekvieną iš jų.

Per didelis ir nepakankamas darbo krūvis

Psichinį stresą ir jį sukeliančius veiksnius apibūdina dvi sąvokos: per didelis

krūvis ir nepakankamas krūvis. Ne tik dirbant viršvalandžius, bet kartais ir paprastų

užduočių vykdymas gali būti stresinis.

Atliekamas darbas gali būti per didelio ir nepakankamo krūvio. Pvz., darbas

prie konvejerio kiekybiškai per didelio (daug produkcijos), o kokybiškai

(monotoniškas) yra nepakankamo darbo krūvio. Funkciniu požiūriu klaidinga siekti

visiškai mažo darbo krūvio, nes dirbančiajam tinkamiausias yra optimalus krūvis.

Veiksniai, susiję su darbo sąlygomis

Darbo aplinkos kenksmingi veiksniai gali sukelti papildomą psichologinį

efektą. Darbo vietoje dažnas kenksmingas veiksnys – triukšmas. Triukšmas ypač

trukdo, kai reikia susikaupti arba kai jis izoliuoja nuo kitų žmonių. Oro tarša taip pat

turi įtakos psichiniam stresui, nes dėl jos priklausomai nuo dirbančiojo žinių apie

50

cheminių medžiagų poveikį gali kilti baimė. Ankstyvieji psichinio streso simptomai

gali pasireikšti darbinės veiklos ir elgesio pokyčiais. Padidinti psichinį stresą gali

blogas apšvietimas, skersvėjai, ribota darbo erdvė ir kiti darbo sąlygų trūkumai.

Veiksniai susiję su darbo organizavimu

Darbo organizavimas ir darbo atlikimas turi įtakos psichiniam stresui. Rankų

darbas, mechanizuota ir automatizuota gamyba sukuria skirtingus stresorius, kuriuos

įvertinant psichinį stresą būtina aptarti. Dirbantysis priklauso nuo darbo laiko. Dėl

netaisyklingo darbo režimo ir viršvalandžių kyla įvairių problemų, pvz., pamaininio

darbo darbuotojų įprastos problemos – miego sutrikimai ir sunkumai šeimyniniame

gyvenime. Psichologiniu požiūriu labai svarbūs veiksniai yra psichologinė autonomija

ir galimybė darbe laisvai judėti. Autonomiškas žmogus darbe yra tas, kuris laisvai gali

priimti sprendimus ir reguliuoti darbo tempą. Dėl laiko stygiaus nepakankama

autonomija – ypač stiprus streso veiksnys.

Kai kada psichinį stresą gali sąlygoti ir darbo užmokesčio sistema, pavyzdžiui,

dirbant sektoriuje, kur dažnesni nelaimingi atsitikimai, o algos mokamos tik už atliktą

darbą ir pan. Stresinis gali būti, pavyzdžiui, ir prekybininkų darbas, jei apmokėjimas

priklauso tik nuo pardavimo, o į skirtingą darbinę situaciją visai neatsižvelgiama.

Darbo organizavimas turi įtakos dirbančiųjų santykiams darbe. Galimybė

pasitarti, grįžtamasis ryšys apie atliktą darbą, aiškus darbas, tiksliai apibrėžta

atsakomybė užtikrina gerus darbuotojų tarpusavio santykius ir mažina psichologinį

stresą. Dažna streso darbe priežastis yra darbo vaidmens problemos, kurios gali

atsirasti dėl dviprasmiškos ateities perspektyvos.

Veiksniai, susiję su darbo turiniu

Svarbiausi su darbo turiniu susiję veiksniai – tai individuali asmens įtaka

darbui, t.y. galėjimas nepriklausomai priimti sprendimus dėl darbo. Su gamyba susiję

sprendimai ar vadovavimas gali riboti šią įtaką. Nesant galimybės savarankiškai

spręsti ar daryti įtaką darbo turiniui gali atsirasti psichinio streso simptomų.

Darbas, pasižymintis nepaprastai dideliu informacijos kiekiu, kuriuo remiantis

būtina priimti svarbų ir greitą sprendimą, taip pat gali sukelti psichinį stresą. Didžiulė

atsakomybė darbe – stiprus stresorius, ypač atsakomybė už kitus žmones. Atsakinga

profesinė veikla reikalaujanti sprendimo priėmimo, paprastai suvokiama kaip

51

patraukli veikla, nors toks darbas ir stresinis. Psichinio streso simptomų dažnai sukelia

ir labai monotoniškas darbas pvz., darbas kurio metu kartojasi paprasta užduotis.

Socialiniai veiksniai

Nuo darbo organizavimo ir turinio priklauso dirbančiųjų santykiai. Tačiau

asmeninių santykių problemų gali kilti ir dėl vidaus darbo santykių, pvz., darbininko-

meistro santykiai, ir dėl konfliktiškų santykių tarp darbuotojų grupių. Tokių sunkumų

priežastis gali būti darbo pobūdis, pvz., kliento – pardavėjo, mediko – paciento, ar

mokytojo – mokinio santykiai.

Problemiški žmonių santykiai darbovietėje

Vidaus konfliktų išaiškinimas darbovietėje paprastai užima nemažai laiko.

Pagrindinį dėmesį reikėtų kreipti į santykius tarp darbininkų ir vadovų. Pastangos

atskleisti konfliktų priežastis gali skatinti tarpusavio kaltinimus, taigi pravartu

pasitarti su nepriklausomu ekspertu.

Darbas žmogui padeda patenkinti socialinius poreikius, todėl darbe labai

svarbu turėti galimybę bendrauti su kitais žmonėmis, aptarti problemas, susijusias su

darbu. Jeigu to nėra, t.y. darbas izoliuotas, žmogui kyla streso pavojus.

Žmonės kaip darbo objektas

Kai darbe būtina bendrauti su žmonėmis, pvz., dirbant su klientais, pacientais,

mokiniais, gali būti per didelis darbo krūvis, todėl vadovai dėl konfliktinės įtampos

gali patirti psichologinį stresą.

Trumpalaikis bendravimas su kitu asmeniu dažnai yra paviršutinis. Tikras

kontaktas gali būti neužmegztas ar klientai gali reikšti tik negatyvias emocijas. Jei

darbas yra atliekamas pavojingomis sąlygomis, psichinis stresas didėja.

Kai darbo objektas yra žmonės, ilgalaikiai tarpusavio santykiai tampa

stresiniais, o toks darbas paprastai skatina didžiulę atsakomybę už kitus. Ypač

stresinis darbas tada, kuomet tenka dirbti su specifinėmis žmonių grupėmis ir tam

darbui reikia intymių kito emocinio gyvenimo žinių.

Individualūs veiksniai

Vertinant psichinių stresorių sukeltus efektus, reikėtų nepamiršti, kad stresinių

reakcijų pasireiškimui, be aplinkos veiksnių, turi įtakos ir individualūs veiksniai.

Ekstravertai ir optimistai, savimi pasitikintys asmenys lengviau įveikia stresines

situacijas. Tačiau žmonės nevienodai suvokia stresinę situaciją. Tie, kurie stengiasi

52

spręsti problemas sistemingai, ieško įvairių išeičių, tvarkosi geriau už tuos, kurie

užsisklendžia savyje, domisi tik asmeniniais klausimais.

4.2. Psichologinio poveikio darbo vietoje vertinimas (tyrimo rezultatų analizė)

Paanalizuosime, kaip psichologinį poveikį darbo vietoje vertina tyrime

dalyvavę respondentai. Respondentams anketoje buvo pateiktas klausimas “Ar

Lietuvoje psichologinis poveikis darbo vietoje yra rimta problema?”. Psichologinio

poveikio darbo vietoje problemą respondentų prašėme įvertinti 100 proc. balų skalėje,

t.y. 0 reikštų, jog tai nėra problema ir nėra tikslo apie ją kalbėti, 100 proc. – labai

rimta problema. Kaip parodė tyrimo duomenys, psichologinis poveikis darbo vietoje

Lietuvoje yra aktuali problema. Ypatingai tai akcentavo profesinių sąjungų/darbuotojų

atstovai (žr. 4.1 diagramą). Net trečdalis tyrime dalyvavusių profesinių

sąjungų/darbuotojų atstovų šią problemą įvertinto 100 proc., t.y. kaip labai rimtą

problemą. Mažiau reikšminga psichologinio poveikio problema Lietuvoje atrodytų

įmonių vadovams.

4.1 diagrama

Respondentų atsakymų į klausimą “Ar, Jūsų nuomone, Lietuvoje psichologinis poveikis darbo vietoje yra rimta problema?” pasiskirstymas (%)

0

5

10

15

20

25

30

35

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 %

%


53

Visų tyrime dalyvavusių respondentų nuomone, dažniausiai psichologinės

prievartos auka yra darbuotojai. Tai pažymėjo 89,5 proc. VDI inspektorių, 87,2 proc.

įmonių vadovų bei 93,5 proc. profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų (žr. 4.2

diagramą). Tuo tarpu didžioji dalis tyrime dalyvavusių respondentų darbdavius

nurodydavo kaip dažniausią psichologinės prievartos subjektą. Tai nurodė 64,9 proc.

VDI inspektorių, 70,9 proc. profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų. Mažiausia dalis

pasirinkusių tokį atsakymą tarp darbdavių (47 proc.) (žr. 4.3 diagramą).

4.2 diagrama

Respondentų atsakymų į klausimą “Kas, Jūsų nuomone, dažniausiai yra psichologinės prievartos auka?” pasiskirstymas (%)

89,5

5,3 2,6

87,2

7,7 3,4

93,5

3,3 3,30

102030405060708090

100

Darbuotojai Darbdaviai Įmonėje nedirbantysasmenys, laikinai esantysdarbo vietoje (klientai ir

pan.)


%

54

4.3 diagrama

Respondentų atsakymų į klausimą “Kas, Jūsų nuomone, dažniausiai yra psichologinės prievartos subjektas (šaltinis)?” pasiskirstymas (%)

13,5

64,9

21,6

10,4

4738,3

4

70,9

24,5

01020304050607080

Darbuotojai Darbdaviai Įmonėje nedirbantys asmenys,laikinai esantys darbo vietoje

(tiekėjai, ir pan.)

%


Tyrimo duomenimis, vidutiniškai psichologinę prievartą darbe patiria:

Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių inspektorių vertinimu – 46,29 proc.

darbuotojų, 12,09 proc. darbdavių bei 11,01 proc. įmonėje nedirbančių asmenų,

laikinai esančių darbo vietoje (klientų, tiekėjų ir pan.).

Įmonių vadovų vertinimu - 49,11 proc. darbuotojų, 26,31 proc. darbdavių bei

16,26 proc. įmonėje nedirbančių asmenų, laikinai esančių darbo vietoje (klientų,

tiekėjų ir pan.).

Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų vertinimu – 60,5 proc. darbuotojų, 20,4

proc. darbdavių bei 19,33 proc. įmonėje nedirbančių asmenų, laikinai esančių darbo

vietoje (klientų, tiekėjų ir pan.).

Detalesni respondentų vertinimai pateikti 4.4, 4.5, 4.6 diagramose.

55

4.4 diagrama

Respondentų vertinimai, kiek procentų darbuotojų patiria psichologinę prievartą darbe (%)

13,9

8,3

2522,2

30,6

5,1

24,8

29,1

22,2

17,9

21,823,9

27,5

16,2

10,6

0

5

10

15

20

25

30

35

1-20 21-40 41-60 61-80 81-100

%

%VDI inspektoriai Įmonių vadovai Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai

4.5 diagrama

Respondentų vertinimai, kiek procentų darbdavių patiria psichologinę prievartą darbe (%)

000

13,6

86,4

3314,1

23,2

55,6

1,12,25,6

20,2

70,8

0102030405060708090

100

1-20 21-40 41-60 61-80 81-100

%

%


56

4.6 diagrama

Respondentų vertinimai, kiek procentų įmonėje nedirbančių asmenų, laikinai esančių darbo vietoje, patiria psichologinę prievartą (%)

0000

100

1,502,9

16,2

77,9

4,102,7

21,6

71,6

0

20

40

60

80

100

120

1-20 21-40 41-60 61-80 81-100

%

%


Respondentų nuomone, psichologinė prievarta darbe dažniau pasireiškia

santykiuose tarp darbuotojų ir darbdavių (tai nurodė 92,3 proc. VDI inspektorių, 84,2

proc. profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų, mažiausia dalis pasirinkusių tokį

atsakymą tarp įmonių vadovų - 64,7 proc.). Įmonės vadovai šiek tiek dažniau nei kiti

respondentai nurodė, jog psichologinė prievarta darbe dažniau pasireiškia santykiuose

tarp pačių darbuotojų (10,9 proc.) (žr. 2 priedą, 26 klausimą).

Šie atlikto tyrimo apklausos rezultatai patvirtina ir kitų atliktų tyrimų išvadas.

Kaip parodė pirmasis Lietuvoje atliktas bulingo tyrimas3, psichologinis stresas,

teroras darbe yra rimta problema. Atliekant tyrimą, kurio metu buvo apklausiami 7

Kauno vidurinių mokyklų mokytojai, nustatyta, kad 17 proc. tyrime dalyvavusių

mokytojų patiria psichologinį terorą darbe, 11,3 proc. iš jų – reguliariai, t.y. keletą

kartų per savaitę ir dažniau. Užsienio autorių duomenimis, 8,6 proc. Norvegijos

gyventojų, 26,6 proc. Austrijos ligoninių tarnautojų, 14 proc. Didžiosios Britanijos

valstybinimo sektoriaus darbuotojų, 10,5 proc. Kanados sveikatos specialistų yra

psichologinio teroro darbe aukos. “Šio reiškinio priežastis dažnai būna organizacinė

3Pastaruoju metu mokslinėje kalboje atsirado naujas terminas – bulingas. Šiuo terminu apibūdinamas psichologinis stresas, teroras, patiriamas darbe. Minėtas tyrimas atliktas 2004 m., koordinuojant Šiaurės ministrų tarybai. Tyrimą atliko KMU Kardiologijos instituto vyr. mokslo darbuotoja Vilija Malinauskienė ir Kauno medicinos universiteto profesorius Vytautas Obelenis. Šio tyrimo rezultatai buvo pristatyti ir Norvegijoje vykusioje konferencijoje.

57

įmonės struktūra, psichologinis klimatas darbe, - teigia V. Malinauskienė (Respublika,

2004 09 27, Nr. 224 (4372)). Be to, konstatuojama, jog apie 75 proc. atvejų bulingo

šaltinis yra vadovaujančias pozicijas užimantys asmenys (kas išryškėjo ir mūsų atlikto

tyrimo duomenimis), 37 proc. – kolegos.

Kaip rodo tyrimo duomenys, dažniausiai psichologinis poveikis darbe

pasireiškia tokiomis formomis: naudojimusi tarnybine padėtimi (atitinkamai pažymėjo

61 proc. profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų, 50,4 proc. įmonių vadovų bei 46,2

proc. VDI inspektorių) ar žodinės agresijos elgesiu – įžeidimai, keiksmai,

užgauliojimai ir pan. (atitinkamai pažymėjo 53,2 proc. profesinių sąjungų/darbuotojų

atstovų, 41,2 proc. įmonių vadovų bei 33,3 proc. VDI inspektorių). Mažiausia dalis

respondentų nurodžiusių seksualinio priekabiavimo formą (žr. 4.7 diagramą).

4.7 diagrama

Respondentų atsakymų į klausimą “Kaip, Jūsų nuomone, dažniausiai pasireiškia psichologinis poveikis darbe?” pasiskirstymas (%)

0

50,4

1,75,8

61

1,9

46,2

0

33,338,5

56,4

4,2

41,2

26,9

40,3

53,2

29,930,5

0

10

20

30

40

50

60

70

Agresyvuselgesys,

grasinimai

Ignoravimas Įžeidimai,žeminimas

Seksualinispriekabiavimas

Nadojimasistarnybinepadėtimi

Kita

%


Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių inspektorių vertinimais

dažniausiai psichologinė prievarta darbe atsiranda dėl didelio darbo krūvio (52,8

proc.), žemo darbo užmokesčio (44,4 proc.), nesąžiningo darbo apmokėjimo (38,9

proc.), netinkamo vadovavimo (36,1 proc.), dėl papildomų (neaptartų) užduočių (30,6

proc.), nerealaus darbo atlikimo terminų (25 proc.) bei dėl individualių asmens

(darbdavio/darbuotojo) savybių (19,4 proc.) (žr. 4.8 diagramą).

58

Įmonių vadovų vertinimais dažniausiai psichologinė prievarta darbe atsiranda

dėl didelio darbo krūvio (44,5 proc.), netinkamo vadovavimo (37,8 proc.), dėl

individualių asmens (darbdavio/darbuotojų) savybių (32,8 proc.), žemo darbo

užmokesčio (31,9 proc.), nerealaus darbo atlikimo terminų (28,6 proc.), nesąžiningo

darbo apmokėjimo (27,7 proc.), dėl papildomų (neaptartų) užduočių (26,1 proc.) bei

nekokybiško pareigų vykdymo (23,5 proc.) (žr. 4.8 diagramą).

Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų vertinimais, visų pirma, dažniausiai

psichologinė prievarta darbe atsiranda dėl netinkamo vadovavimo (65,6 proc.),

individualių asmens (darbdavio/darbuotojo) savybių (37 proc.), papildomų (neaptartų)

užduočių (33,1 proc.), didelio darbo krūvio (32,5 proc.), nerealaus darbo atlikimo

terminų (24 proc.), nesąžiningo darbo apmokėjimo ir žemo darbo užmokesčio

(atitinkamai po 22,7 proc.) bei dėl nepakankamos darbo santykių kontrolės (18,8

proc.) (žr. 4.8 diagramą).

59

4.8 diagrama

Respondentų atsakymų į klausimą “Jūsų nuomone, dėl kokių priežasčių atsiranda psichologinė prievarta darbe?” pasiskirstymas (%)

38,9

5,6

44,4

8,3

23,5

27,7

5,9

31,9

65,6

7,8

22,7

9,7

37

18,8

22,7

8,4

3,2

19,4

2,8

2,8

2,8

36,1

25

30,6

52,8

32,8

10,9

0

3,4

37,8

28,6

26,1

44,5

24

33,1

32,5

0 10 20 30 40 50 60 70

Dėl didelio darbo krūvio

Dėl papildomų(neaptartų) užduočių

Dėl nerealaus darboatlikimo terminių

Dėl netinkamovadovavimo

Dėl nekokybiško pareigųvykdymo

Dėl nesąžiningo darboapmokėjimo

Dėl iš dalies nuslepiamosšešėlinės veiklos

Dėl individualių asmens(darbdavio/darbuotojo)

savybių

Dėl nepakankamos darbosantykių kontrolės

Dėl žemo darboužmokesčio

Dėl neužtikrinamųsaugių darbo sąlygų

Kita

%


Dauguma tyrime dalyvavusių respondentų akcentavo, jog jų įmonėse nėra

vertinama rizika susijusi su grasinimais ar kitokiu psichologinio pobūdžio poveikiu

darbo vietoje (tai nurodė 74,3 proc. VDI inspektorių, 60,5 proc. profesinių

sąjungų/darbuotojų atstovų bei 53,8 proc. įmonių vadovų). 29,4 proc. įmonių vadovų

60

teigė, jog jų vadovaujamose įmonėse aptariama rizika vertinama iš dalies, 10,1 proc. –

jog vertinama formaliai (žr. 4.9 diagramą).

4.9 diagrama

Respondentų atsakymų į klausimą “Ar Jūsų įmonėje yra vertinama rizika susijusi su grasinimais ar kitokiu psichologinio pobūdžio poveikiu darbo vietoje

pasiskirstymas (%)

11,4 10,1 13,68,6

29,421,1

74,3

53,860,5

6,75,7 4,8

0

20

40

60

80

VDI inspektoriai Įmonių vadovai Profesinių sąjungų/darbuotojųatstovai

%

Vertinama sistemingai Vertinama formaliai Vertinama iš dalies Nevertinama

Kodėl nevertinama įmonėse rizika, susijusi su psichologinio pobūdžio

poveikiu darbo vietoje? Didžioji dauguma tyrime dalyvavusių įmonių vadovų nurodė,

jog nėra poreikio (41,3 proc.). Daugiau nei tarp kitų tyrime dalyvavusių respondentų

įmonių vadovų tarpe pažymėjusių, jog atitinkamos rizikos vertinimui nėra specialistų

(36,5). Tuo tarpu tyrime dalyvavę profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai bei VDI

inspektoriai dažniau akcentavo atitinkamų metodikų ir rekomendacijų bei tradicijų

nebuvimą (žr. 4.10 diagramą).

4.10 diagrama

Respondentų atsakymų į klausimą “Jei rizika nevertinama, nurodykite priežastis” pasiskirstymas (%)

8,0

32,044,0

8,0

36,5 36,528,6

41,326,1

33 35,225

01020304050

Nėr

asp

ecia

listų

Nėr

aat

itink

amų

met

odikų

irre

kom

enda

cijų

Nėr

a tra

dici

jų

Nėr

a po

reik

io


%

61

Pažymėtina, jog tyrime dalyvavę profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai (91,4

proc.) bei VDI inspektoriai (91,7 proc.) dažniau nei įmonių vadovai (70,6 proc.)

nurodė, jog psichologinė prievarta turi įtakos darbo sąlygoms, darbuotojų saugai ir

sveikatai (žr. 4.11 diagramą).

4.11 diagrama

Respondentų atsakymų į klausimą “Ar, Jūsų nuomone, psichologinė prievarta turi įtakos darbo sąlygoms, darbuotojų saugai ir sveikatai?”

pasiskirstymas (%)

VDI inspektoriai

Ne

Sunku pasakyti

Taip

Įmonių vadovai

Ne

Sunku pasakyti

Taip

Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai

NeSunku

pasakyti

Taip

Visi tyrime dalyvavę respondentai (tiek VDI inspektoriai, tiek įmonės vadovai,

tiek profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai) dažniausiai pažymėjo, jog psichologinė

prievarta, visų pirma - didina stresą, nerimą, sąlygoja depresiją (žr. 4.12 diagramą).

Tarp įmonės vadovų daugiau nei tarp kitų respondentų nurodžiusių, jog psichologinė

prievarta mažina darbo našumą (60,5 proc.) ir motyvaciją (49,6 proc.). Tuo tarpu tarp

VDI inspektorių ir profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų daugiau pažymėjusių, jog

62

psichologinė prievarta neigiamai įtakoja fizinę asmens būklę, sveikatą (atitinkamai

72,2 proc. ir 51,6 proc.).

4.12 diagrama

Respondentų nuomonės, kaip įtakoja psichologinė prievarta į darbuotojus, jų elgesį? (%)

2,5

21,815,115 13,9

25

11,1

86,1

72,2

33,336,1

78,2

39,5

60,5

49,6

13,721,6

80,4

51,654,2

42,5

0102030405060708090

100

Mažina darbomotyvaciją

Mažina darbonašumą

Neigiamaiįtakoja fizinęasmens būklę,

sveikatą

Didina stresą,nerimą,sąlygojadepresiją

Skatinasuicidines

nuotaikas ikisavižudybės

Sąlygojanelaimingusatsitikimus

Mažina poreikįkelti

kvalifikaciją irkarjeros

galimybes

%


Kokios priemonės, respondentų nuomone, mažintų psichologinę prievartą

darbo vietoje?

Dažniausiai įmonių vadovai nurodė, jog psichologinę prievartą mažintų darbo

krūvio ir darbo laiko suderinimas (52,5 proc.), teisingo darbo apmokėjimo

užtikrinimas (t.y. darbo užmokestis turi atitikti realias darbo sąnaudas) (42,4 proc.),

bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir informavimas apie jų teises ir pareigas

(37,3 proc.), darbuotojų laisvalaikio organizavimas (33,1 proc.), sankcijų už

psichologinę prievartą įvedimas (25,4 proc.), platesnis darbo santykių dalyvių

informavimas apie psichologinės prievartos atvejus (21,2 proc.) bei saugių darbo

sąlygų užtikrinimas (19,5 proc.) (žr. 4.13 diagramą).

63

4.13 diagrama

Respondentų atsakymų į klausimą “Kokios, Jūsų nuomone, priemonės mažintų psichologinę prievartą darbo vietoje” pasiskirstymas (%)

27,8

19,4

13,9

11,1

38,9

58,3

22,2

2,8

14,4

25,4

11

33,1

52,5

42,4

19,5

23,5

45,8

15,7

17

40,5

37,3

55,6

19,4

11,1

0

37,3

21,2

13,6

0

13,1

51,6

21,6

17

0 10 20 30 40 50 60 70

Sisteminis prievartos darbe faktų registras

Platesnis darbo santykių dalyvių informavimas apiepsichologinės prievartos atvejus

Bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir informavimasapie jų teises ir pareigas

Psichologo (pasitikėjimo darbuotojo) etato įmonėjesukūrimas

Sankcijų už psichologinę prievartą įvedimas

Įmonėje turi būti sudaromos psichologinio klimatoprogramos (planai)

Darbuotojų laisvalaikio organizavimas

Darbo krūvio ir darbo laiko suderinimas (optimizavimas)

Teisingo darbo apmokėjimo užtikrinimas (darboužmokestis turi atitikti realias darbo sąnaudas)

Saugių darbo sąlygų užtikrinimas

Kita

%


Mažinant psichologinę prievartą darbo vietoje, įmonių vadovų teigimu, visų

pirma, turėtų būti taikomos šios priemonės: darbo krūvio ir darbo laiko suderinimas

(optimizavimas), teisingo darbo apmokėjimo užtikrinimas (t.y. darbo užmokestis turi

64

atitikti realias darbo sąnaudas) bei bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir

informavimas apie jų teises ir pareigas.

Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių inspektoriai dažniausiai

pažymėjo, jog psichologinę prievartą mažintų teisingo darbo apmokėjimo

užtikrinimas (t.y. darbo užmokestis turi atitikti realias darbo sąnaudas) (58,3 proc.),

bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir informavimas apie jų teises ir pareigas

(55,6 proc.), darbo krūvio ir darbo laiko suderinimas (38,9 proc.), psichologo

(pasitikėjimo darbuotojo) etato įmonėje sukūrimas (27,8 proc.), saugių darbo sąlygų

užtikrinimas (22,2 proc.), platesnis darbo santykių dalyvių informavimas apie

psichologinės prievartos atvejus bei sankcijų už psichologinę prievartą įvedimas

(atitinkamai po 19,4 proc.) (žr. 4.13 diagramą).

Mažinant psichologinę prievartą darbo vietoje, Valstybinės darbo inspekcijos

teritorinių skyrių teigimu, visų pirma, turėtų būti taikomos šios priemonės: teisingo

darbo apmokėjimo užtikrinimas (t.y. darbo užmokestis turi atitikti realias darbo

sąnaudas), bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir informavimas apie jų teises ir

pareigas bei darbo krūvio ir darbo laiko suderinimas.

Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų nuomone, labiausiai psichologinę

prievartą darbo vietoje mažintų bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir

informavimas apie jų teises ir pareigas (51,6 proc.), sankcijų už psichologinę prievartą

įvedimas (45,8 proc.), darbo krūvio ir darbo laiko suderinimas (40,5 proc.), teisingo

darbo apmokėjimo užtikrinimas (t.y. darbo užmokestis turi atitikti realias darbo

sąnaudas) (37,3 proc.), psichologo (pasitikėjimo darbuotojo) etato įmonėje sukūrimas

(23,5 proc.), platesnis darbo santykių dalyvių informavimas apie psichologinės

prievartos atvejus (21,6 proc.).

Mažinant psichologinę prievartą darbo vietoje, profesinių sąjungų/darbuotojų

atstovų teigimu, visų pirma, turėtų būti taikomos šios priemonės: bendras darbo

santykių dalyvių švietimas ir informavimas apie jų teises ir pareigas bei sankcijų už

psichologinę prievartą įvedimas.

65

KELETĄ SVARBESNIŲ UŽSIENIO ŠALYSE ATLIKTŲ TYRIMŲ REZULTATŲ BEI PATIRTIS, SIEKIANT APSAUGOTI DARBUOTOJUS

NUO PRIEVARTOS IR MORALINIO AR SEKSUALINIO PRIEKABIAVIMO DARBE

Europoje 2000m. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų fondas vykdė tyrimą apie darbuotojų sampratą apie jų darbo sąlygas. Tyrimas parodė, kad 6% 15 Europos Sąjungos valstybių narių darbuotojų patyrė fizinę kitų asmenų prievartą įmonėje, iš jų trečdalis - prievartą iš kitų įmonės darbuotojų pusės, ir du trečdaliai - iš kitų asmenų, esančių darbo vietose, pusės. Remiantis Europoje atliktais tyrimais, 2 % Europos Sąjungos darbuotojų buvo seksualinio priekabiavimo darbe aukos. Remiantis Europoje atliktų tyrimų duomenimis, 9% Europos Sąjungos darbuotojų yra buvę moralinio priekabiavimo darbe aukomis. Belgijoje 2001m. Federalinės užimtumo, darbo ir socialinės rūpybos tarnybos iniciatyva su Europos socialinio fondo parama atliktas tyrimas dėl priekabiavimo darbe įmonėse parodė, kad 3,5% apklaustų darbuotojų laiko save fizinės prievartos aukomis. Remiantis Belgijoje atliktais tyrimais, 8% darbuotojų pareiškė buvę seksualinio priekabiavimo aukomis. Tyrimo rezultatai parodė, jog pagrindinės aukos vis dar yra moterys (10,8% palyginus su 5,7% vyrų). Be to, seksualinį priekabiavimą dažniau patiria jauniausi darbuotojai (iki 40 metų), nors priekabiavimas pasireiškia visose amžiaus grupėse. Remiantis Belgijoje atliktų tyrimų duomenimis, 11 % darbuotojų pareiškė buvę moralinio priekabiavimo aukomis. Rezultatai taip pat parodė, jog moralinis priekabiavimas dažnesnis biudžetinėse organizacijose (17,4%) nei privačiame sektoriuje (8,8%). Biudžetinės administracinės organizacijos yra vieta, kur moralinis priekabiavimas pasireiškia labiausiai (23,2%), po to seka mokslo įstaigos (15,4%), bankai ir draudimo įstaigos (14,8%).

Tyrimuose apibrėžiamos prievartos samprata

Prievarta darbe yra laikoma bet kokia faktinė situacija, kai darbuotojas arba kitas asmuo, kuriam taikomos specialios su prievarta, moraliniu ir seksualiniu priekabiavimu darbe nuostatos, patiria psichologinį arba fizinį persekiojimą, grasinimą arba agresiją.

Prievartos darbe veiksmai

Prievarta darbe iš esmės pasireiškia spontanišku fizinės (tiesioginiai smūgiai, o taip pat grasinimai ginkluota ranka) ar žodinės agresijos elgesiu (įžeidimai, keiksmai, užgauliojimai). Seksualinis priekabiavimas gali pasireikšti įvairiomis formomis, tiek žodinėmis, tiek fizinėmis: tai gali būti įkyrus ar geidulingas žvilgsnis, nurengiantis žvilgsnis, dviprasmės užuominos arba meilikavimai, pornografinių nuotraukų demonstravimas, kompromituojantis pasiūlymas... tai gali būti tam tikri faktai: prisilietimai, drabužių nuplėšimas, smūgiai ir sužeidimai, išprievartavimas... Tokį elgesį gali lydėti grasinimai (atisisakymas padidinti atlyginimą, grasinimas atleisti...) arba tam tikrų privalumų pasiūlymai mainais (pažadas pakelti pareigose, atlyginimo pakėlimas...) Moralinis priekabiavimas darbe - tai bet kokie perdėti ar pakartotiniai visokio pobūdžio veiksmai, tiek iš įmonės vidaus, tiek iš išorės, tiek iš įvairių institucijų pusės, kurie pasireiškia elgesiu, žodžiais,

66

bauginimais, veiksmais, gestais, vienašališkais raštais, kurių tikslas - paveikti darbuotojo ar kito jam prilyginto asmens, kuriam įstatymas taikomas jo darbo vykdymo metu, asmenybę, orumą, fizinį ar psichologinį vieningumą, kelti riziką jo darbui arba sukurti bauginančią, priešišką, gniuždančią, žeminančią arba įžeidžiančią darbo aplinką. Prevencinės priemonės, skirtos apsaugoti darbuotojus nuo prievartos ir moralinio

ar seksualinio priekabiavimo darbe 2002 m. liepos 1 d. Belgijoje įsigaliojo specialiosios nuostatos, skirtos apsaugoti darbuotojus nuo prievartos ir moralinio ar seksualinio priekabiavimo darbe. Tai yra nuostatos, kurios taikomos visiems darbuotojams ar asmenims, esantiems darbo vietoje ir kurios nustato, kad visi darbuotojai ir asmenys turi susilaikyti nuo bet kokių prievartos ar seksualinio arba moralinio priekabiavimo veiksmų darbe. Šios naujosios nuostatos atneša esminį dalyką: nuo šiol darbdaviai privalo įgyvendinti prevencijos politiką. Šiuo teisės aktu Belgija vėl įsilieja į Europos tautų, lyderiaujančių kovoje prieš prievartą ir priekabiavimą darbe, būrį. Ši kova puikiai įsilieja į Europos pastangas gerinti darbo sąlygų kokybę. Naujoji kovos prieš prievartą ir seksualinį ar moralinį priekabiavimą darbe politika pabrėžia du aspektus:

• Prevencija ir švietimas; • Represinės priemonės.

Siekiant gerinti darbuotojų gerovę jų darbo vykdymo metu, darbdavys privalo įgyvendinti prevencijos politiką. Būtent šioje bendroje prevencijos politikos plotmėje darbdavys turi integruoti reikiamas priemones kovai su prievarta ir moraliniu bei seksualiniu priekabiavimu darbe. Šios priemonės nustatytos dinamiškos rizikos vertinimo sistemos rėmuose, remiantis rizikos analizės rezultatais. Kovos su prievarta ir moraliniu bei seksualiniu priekabiavimu darbe priemonės yra integruojamos į bendrą prevencijos politiką, kuri yra papildoma specifinėmis priemonėmis.

67

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 1. Darbo teisės aktų pažeidimų problema nepraranda aktualumo Lietuvoje.

Kaip rodo Valstybinės darbo inspekcijos duomenys, bendras darbo teisės

aktų pažeidimų skaičiaus 2001 – 2003 m. išaugo nuo 22,8 iki 25,8 tūkst.

Tyrimo “Nelegalaus darbo, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius,

pažeidimų bei darbdavių atstovų grasinimų ar kitokio psichologinio

poveikio įtakos darbuotojų darbo rezultatams bei jų saugai ir sveikatai”

duomenimis 75 proc. VDI (teritorinių skyrių) inspektorių, 47 proc.

profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų bei 42 proc. įmonių vadovų

pažymėjo, kad dažniausiai pasitaiko darbo ir poilsio laiko pažeidimai. Nors

darbo sutarties bei darbo laiko pažeidimai nėra patys dažniausi, tačiau tai

bene patys aktualiausi darbo teisės pažeidimai. Visos apklaustųjų grupės

sutaria, kad dažniausias darbo sutarties pažeidimas – darbo sutartyje

nustatyto darbo laiko nesilaikymas. Vienas iš dažniausių darbo

apmokėjimo pažeidimų - darbo užmokesčio vėlavimas. Kitas itin dažnas ir

svarbus darbo apmokėjimo pažeidimas – neapmokamas darbas už

viršvalandinį bei nakties darbą.

2. Atsižvelgiant į atlikto tyrimo duomenis, darytina išvada, kad dažniausiai

darbo teisės aktai pažeidinėjami statybose. Taip manė net apie 90 proc.

įmonių vadovų bei trys ketvirtadaliai profesinių sąjungų/darbuotojų

atstovų. Apklaustųjų nuomone itin dažni darbo teisės aktų pažeidimai būna

ir prekyboje (apie 80 proc. įmonių vadovų bei 77 proc. profesinių

sąjungų/darbuotojų atstovų). Iš kitų ekonominių veiklų, kuriose teisės aktų

pažeidimai pasitaiko pakankamai dažnai, vertėtų išskirti transportą, žemės

ūkį, atskiras pramonės šakas (lengvąją bei maisto) bei sveikatos apsaugą ir

socialinį darbą.

3. Darbo teisės aktų pažeidimus lemia įvairios priežastys. Tyrimas parodė,

kad viena iš esminių teisės aktų pažeidimų priežasčių – per dideli

mokesčiai. Paradoksalu, tačiau būtent darbdaviai, nešantys pagrindinę

mokesčių naštą, atsakymų variantą “kad darbo teisės įstatymus reikia

pažeidinėti dėl per didelių mokesčių” nurodė rečiau negu kitos apklaustųjų

grupės. Kita vertus, būtina pastebėti, kad darbdaviai svarbiausią priežastį

dėl kurios tenka pažeisti darbo teisės įstatymus laiko netgi ne mokesčius

68

(nors ir šis klausimas yra itin svarbus), o nelanksčius įstatymus darbo ir

poilsio laiko režimo srityje. Šį atsakymą pasirinko net 47 proc. įmonių

vadovų (t.y. buvo gerokai daugiau nei kitų apklaustųjų grupių asmenų).

4. Nėra abejonių, kad nelegalus darbas turi neigiamą įtaką darbo rezultatams.

Todėl itin svarbu išsiaiškinti šio poveikio mastus. Net du trečdaliai įmonių

vadovų pažymėjo, kad teisės aktų pažeidimai turi labiausiai neigiamą įtaką

darbo rezultatams. Antroji pagal svarbą teisės aktų pažeidimų grupė, kuri

apklaustųjų nuomone turi įtaką darbo rezultatams – darbo ir poilsio laiko

pažeidimai. Juos dažniausiai akcentavo VDI inspektoriai (apie keturi

dešimtadaliai) bei rečiausiai paminėjo įmonių vadovai (tik penktadalis).

Trečioje vietoje pagal svarbą darbo sutarties pažeidimų įtaka darbo

rezultatams, kitų teisės aktų pažeidimų įtaka darbo rezultatams gerokai

mažesnė.

5. Pabrėžtina darbo teisės aktų pažeidimų priežastis – netobuli darbo

įstatymai. Pasak pakankamai didelės dalies tyrime dalyvavusių

respondentų, “be darbo teisės įstatymų pažeidimų negalima normaliai

dirbti”. Pastarąjį atsakymo variantą pasirinko net keturios dešimtosios VDI

inspektorių, trečdalis įmonių vadovų bei 15 proc. profesinių

sąjungų/darbuotojų atstovų. Itin svari šiuo klausimu yra VDI nuomonė,

kurie darbo teisės aktus, reglamentuojančius (įtakojančius) darbo

santykius, žino geriausiai. Iš kitos pusės, nepateisinama tai, jog dalis

įmonių vadovų pažeidinėja darbo teisės aktus darbuotojų sveikatos ir

gerbūvio sąskaita. Tyrimas atskleidė pagrindines darbo santykių pažeidimų

pasekmes, kurios įtakoja darbų saugą ir darbuotojų sveikatą. Tai

psichologinės įtampos atsiradimas ir stresinių situacijų susiformavimas,

nelaimingų atsitikimų pavojaus padidėjimas bei fizinės sveikatos

pablogėjimas. Tyrimas rodo, kad darbo santykių pažeidimai labiausiai

įtakoja psichinės darbuotojų būklės pablogėjimą. Tai pripažįsta net devyni

dešimtadaliai profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų, trys ketvirtadaliai

inspektorių bei 70 proc. įmonių vadovų.

6. Itin svarbus negatyvus darbo santykių aspektas - susidorojimų su

darbuotojais atvejai. Šį reiškinį tirti ypač sudėtinga ne tik dėl informacijos

stokos, bet ir todėl, kad susidorojimo motyvai gali būti persipynę arba

69

nesusiję su teisės aktų pažeidimų paviešinimu. Apklaustųjų nuomone,

susidorojimų su darbuotojais atvejai (kai dirbantysis buvo pažemintas

pareigose, atleistas iš darbo, skirta kita poveikio priemonė, kuris paviešino

tam tikrus darbo teisės įstatymų pažeidimus) pasitaiko gana dažnai. Net

trečdalis apklaustųjų iš visų tirtų respondentų grupių pripažino, kad tokie

atvejai pasitaiko dažnai. Tai nerimą keliantis faktas.

7. Neoficialus gyventojų užimtumas (nelegalus darbas) Lietuvoje įsigalėjo ir

suklestėjo pereinamojo laikotarpio į rinkos ūkį sąlygomis. Nedeklaruoto

darbo apimtis tampriai susijusi su šešėline ekonomika. Tyrimas atskleidė

šio negatyvaus reiškinio paplitimo mąstą Lietuvoje. Analizuojant

nesugrupuotus duomenis išryškėjo, kad labiausiai tikėtinas neoficialaus

užimtumo (nelegalaus darbo) rodiklio intervalas siekia 10 - 20 proc.

dirbančiųjų. Imant intervalo vidurį, kaip neoficialaus užimtumo mastą

atspindintį vidurkį, gavome, kad neoficiali darbo rinka 2004 m. sudarė 15

proc. šalies dirbančiųjų.

8. Atsižvelgiant į atlikto tyrimo rezultatus, galima teigti, jog psichologinis

poveikis darbo vietoje Lietuvoje yra aktuali problema. Ypatingai tai

akcentavo profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai. Visų tyrime dalyvavusių

respondentų nuomone, dažniausiai psichologinės prievartos auka yra

darbuotojai. Tuo tarpu didžioji dalis tyrime dalyvavusių respondentų

darbdavius nurodydavo kaip dažniausią psichologinės prievartos

subjektą/šaltinį.

9. Kaip rodo tyrimo duomenys, dažniausiai psichologinis poveikis darbe

pasireiškia tokiomis formomis: naudojimusi tarnybine padėtimi

(atitinkamai pažymėjo 61 proc. profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų,

50,4 proc. įmonių vadovų bei 46,2 proc. VDI inspektorių) ar žodinės

agresijos elgesiu – įžeidimai, keiksmai, užgauliojimai ir pan. (atitinkamai

pažymėjo 53,2 proc. profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų, 41,2 proc.

įmonių vadovų bei 33,3 proc. VDI inspektorių). Mažiausia dalis

respondentų nurodžiusių seksualinio priekabiavimo formą.

10. Dauguma tyrime dalyvavusių respondentų akcentavo, jog jų įmonėse nėra

vertinama rizika susijusi su grasinimais ar kitokiu psichologinio pobūdžio

70

poveikiu darbo vietoje (tai nurodė 74,3 proc. VDI inspektorių, 60,5 proc.

profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų bei 53,8 proc. įmonių vadovų). 29,4

proc. įmonių vadovų teigė, jog jų vadovaujamose įmonėse aptariama rizika

vertinama iš dalies, 10,1 proc. – jog vertinama formaliai.

11. Psichologinė prievarta darbo vietoje turi įtakos darbo sąlygoms, darbuotojų

saugai ir sveikatai. Kaip parodė atlikto tyrimo duomenys, visų pirma,

psichologinė prievarta didina stresą, nerimą, sąlygoja depresiją. Tarp

įmonės vadovų daugiau nei tarp kitų respondentų nurodžiusių, jog

psichologinė prievarta mažina darbo našumą (60,5 proc.) ir motyvaciją

(49,6 proc.). Tuo tarpu tarp VDI inspektorių ir profesinių

sąjungų/darbuotojų atstovų daugiau pažymėjusių, jog psichologinė

prievarta neigiamai įtakoja fizinę asmens būklę, sveikatą (atitinkamai 72,2

proc. ir 51,6 proc.).

Atsižvelgiant į atlikto tyrimo rezultatus, darbe numatomos galimos

prevencinės priemonės.

1. Psichologinės prievartos darbo vietoje galimos prevencinės priemonės

1) Atsižvelgiant į atlikto tyrimo rezultatus bei įvertinus kitų šalių patirtį,

mažinant psichologinę prievartą (terorą ar stresą) darbo vietoje, visų pirma, darbdavys

privalo plėtoti prevencijos politiką.

Įvairias prevencijos priemones galima būtų suskirstyti į tris kategorijas.

Pirminės prevencijos priemonės, kurių tikslas yra rizikos prevencija, t.y. darbdavys

pirmiausiai turi nustatyti, kokių prevencijos priemonių reikia imtis, siekiant užkirsti

kelią psichologinei prievartai, moraliniam ir seksualiniam priekabiavimui darbe.

Įgyvendinant pirminę prevenciją, dažniausiai rekomenduotinos šios priemonės:

viešosios diskusijos kolektyve, prevencijos patarėjo ir galimų pasitikėjimo darbuotojų

skyrimas; reguliarus darbuotojų informavimas ir švietimas; įtampų šaltinių šalinimas

(pvz., žmogaus pervedimas į kitą objektą ar į kitą pamainą, ar pan.) ir kt.

Po pirminės prevencijos sektų antrinės prevencijos priemonės, kurių tikslas

– žalos prevencija. Šios priemonės reikštų tiesioginį reagavimą į anksčiau minėtą

elgesį tam, kad toks elgesys būtų nedelsiant nutrauktas. Tai iš esmės kalbame apie

71

procedūras, kurių turi būti laikomasi, kai darbuotojas pasiskundžia dėl prievartos,

moralinio bei seksualinio priekabiavimo darbe, ir apie būdus, kaip geriausiai būtų

galima padėti aukai.

Ir paskiausiai yra priemonės, kurių tikslas yra sumažinti padarytą žalą. Tai -

tretinės prevencijos (“gydomosios”) priemonės.

2) Tačiau dabartiniu metu Lietuvoje vargu, ar būtų galima šnekėti apie

antrinės bei tretinės prevencijos įgyvendinimą, nes apskritai mūsų šalyje kol kas nėra

bendrosios psichologinės prievartos prevencijos politikos nuostatos. Todėl šiame

etape turėtų būti aiškiai apibrėžtas prevencijos politikos vykdymas, įteisinant

sisteminį prievartos darbe faktų registravimą bei plačiai informuojant visus darbo

rinkos dalyvius apie vykdomas prevencinės politikos priemones, jos galimybes bei

rezultatus.

3) Mūsų nuomone, kadangi Lietuvoje tik pradedama “atpažinti” psichologinę

prievartą darbo santykių lygmenyje, tai būtina aktyviai skatinti šį procesą nacionalinio

lygmens valdymo institucijų pastangomis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Sveikatos ministerijos,Valstybinės darbo inspekcijos bei LR Trišalės tarybos. Šiame

etape pagrindinės pastangos turėtų būti nukreiptos į:

- teisinių nuostatų formulavimą;

- darbo santykių dalyvių informavimą.

Veiklą tikslinga pradėti nuo platesnio, sisteminio visuomenės informavimo.

Šiam tikslui puikiai gali pasitarnauti atliktas tyrimas, kadangi apie tyrimą buvo

informuotos visos pagrindinės Lietuvos profsąjunginės bei darbdavių organizacijos ir

daugelis jų atstovų pildė anketas.

4) Formuojant atitinkamą teisinę aplinką, būtina užtikrinti tamprų teisininkų ir

darbo medikų (psichologų) bendradarbiavimą, kad psichologinės prievartos

fenomenas būtų tiksliai apibrėžtas ir nesudarytų pagrindo manipuliacijoms ir

piktnaudžiavimams.

Psichologinės prievartos prevencija bei jos mažinimo priemonės plačiau galėtų

būti aptariamos kolektyvinėse sutartyse, nes šis fenomenas labai priklauso nuo darbo

pobūdžio ir efektyviausiai gali būti kontroliuojamas “prie šaltinio”, t.y. kuo arčiau

konkrečios darbo vietos.

72

2. Prevencinės ir kitokio pobūdžio priemonės, siekiant sumažinti teisės

aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimus

Bendrosios teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų

mažinimo priemonės (remiantis VDI teritorinių skyrių inspektorių, įmonių vadovų bei

profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų tyrimo duomenimis) iš vienos pusės susijusios

su darbo santykių liberalizavimu, iš kitos pusės su įmonių kontrolės sugriežtinimu.

Siekiant sumažinti teisės aktų pažeidimų grėsmę, pastarąsias situacijos gerinimo

kryptis suderinti ganėtinai sudėtinga. Tyrime išreiškiama nuostata, kad įstatymus

darbdavius verčia pažeidinėti atskirų darbo teisės aktų netobulumas. Pastarąjį faktą

akcentuoja ne tik darbdaviai, bet ir VDI darbo inspektoriai. Svarbiausios darbo

santykių tobulinimo nuostatos – siekti lankstumo reguliuojant teisės aktus,

reglamentuojančius darbo santykius atsižvelgiant į darbdavių interesus iš vienos pusės

bei išvengiant darbo teisės aktų (darbuotojų teisių) pažeidimų iš kitos pusės. Būtina

šių nuostatų realizavimo sąlyga – darbuotojų ir darbdavių interesų derinimas. Aišku,

kad galima teisės aktų liberalizavimo tendencija iškelia grėsmę, kad bus ignoruojami

bei pažeidinėjami darbuotojų interesai. Todėl būtina stengtis eliminuoti negatyvų jų

poveikį. Būtina pabrėžti, kad tyrime dalyvavę darbdaviai (beveik pusė įmonių

vadovų) svarbiausią priežastį dėl kurios pažeisti darbo teisės įstatymus laiko

nelanksčius įstatymus darbo ir poilsio laiko režimo srityje.

Teisinės priemonės, susijusios su darbo santykiais

Tyrime dalyvavę respondentai siūlo:

• Supaprastinti darbo sutarties sudarymo tvarką, suteikiant darbdaviams galimybę sudaryti lankstesnes darbo sutartis, kurias būtų galima pritaikyti kiekvienai įmonei individualiai, leidžiant tartis darbdaviui ir darbuotojui tarpusavyje, įstatymu nustatant tik pagrindinius reikalavimus darbo laiko reguliavimo srityje ir leidžiant įmonėms lanksčiau reaguoti į pokyčius rinkoje bei organizuoti savo veiklą, atsižvelgiant į klientų pageidavimus;

• Tobulinti terminuotas darbo sutartis praplečiant jų sudarymo galimybes (stipriai sumažėtų pažeidimų esant lankstesnei terminuotų darbo sutarčių sudarymo galimybei įvairaus pobūdžio darbams atlikti);

• Numatyti galimybę trumpalaikiams darbams bei žemės ūkio derliaus nuėmimo darbams įdarbinti darbuotojus be darbo sutarties, tik apdraudžiant darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų;

• Vienkartiniams ir trumpalaikiams darbams atlikti iki 5 dienų darbo santykius įforminti griežtos atskaitomybės kvitu;

• Darbo sutartis laikyti griežtos atskaitomybės blankais;

73

• Sudarant darbo sutartis, atskirai reikėtų išskirti sezonines, terminuotas bei neterminuotas;

• Priimant į darbą darbuotojus, sumažinti bandomojo laikotarpio trukmę iki 2 savaičių;

• Numatyti darbo sutartyje darbuotojų pareigų sugretinimą; • Suteikti galimybę betarpiškai kreiptis į teismą, kuris darbo teisės pažeidimų bylas

nagrinėtų supaprastinta tvarka; • Praplėsti teisines galimybes darbdaviams atsiskaityti už trumpalaikius darbus,

samdant darbuotojus epizodiniams darbams, neįstatant į griežtus rėmus atlygio už darbą, kadangi yra nemažai SVV įmonių, kurioms specialisto reikėtų kelias valandas per mėnesį ar savaitę, o už darbą jam turi mokėti ne mažiau pusė minimalaus atlygio;

• Praplėsti "neatidėliotinų darbų" sąvoką, apibrėžiant daugiau atvejų, kuriuos būtų galima laikyti priežastimi atlikti neatidėliotinus darbus;

• Svarstytina galimybė prailginti laiką daugiau kaip 8 val. per dieną, jeigu darbuotojas sutinka dirbti iki 12 val., leisti dirbti aptarnavimo sferoje, prekyboje, darbą susijusį su materialinių vertybių perdavimu po 12 val./d. pagal grafikus, įtraukti į darbo sutartį viršvalandžių tarifus. Kita vertus, būtina siekti, kad darbo laiko pailginimu nebūtų piktnaudžiaujama.

Siekiant išvengti piktnaudžiavimų, galima numatyti darbo sutarties papildymą,

kur darbuotojai su darbdaviu sutaria dėl darbo laiko prailginimo tik vienerių metų

laikotarpiui - iki 65 val. per savaitę (Respublika, 2004, Nr.225), numatant konkretų

atlygį už vieną darbo valandą. Nesant užfiksuotų darbo teisės aktų pažeidimų bei

darbuotojų nusiskundimų, šis darbo sutarties papildymas gali būti pratęsiamas kasmet.

Manytume, kad toks darbo sutarčių papildymas galėtų būti apiforminamas vienu

dokumentu su visų taip dirbančių darbuotojų sąrašais bei kabėti įmonės skelbimų

lentoje. Pastarąjį dokumentą turėtų patvirtinti profesinė sąjunga, o jeigu jos nėra,

įmonės darbuotojų susirinkimas. Šie saugikliai padėtų išvengti darbdavio spaudimo

darbuotojams.

Ekonominių svertų taikymas, siekiant sumažinti darbo teisės aktų pažeidimų skaičių

Siekiant sumažinti darbo teisės aktų pažeidimų skaičių, būtina ekonominių

svertų pagalba sumažinti nepalankių ekonominių sąlygų poveikį įmonėms. Esminė

nuostata – mažinti išorines priežastis, kurios sąlygoja darbo tesės pažeidimus ne dėl

darbdavio kaltės. Manome, jog įgyvendinant šią nuostatą, itin svarbus turėtų būti

įvairių institucijų - Ūkio ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos bei

Valstybinės darbo inspekcijos vaidmuo. Akivaizdu, kad egzistuoja priverstiniai darbo

teisės aktų pažeidimai dėl išorinių priežasčių (darbdavys negali išmokėti

74

darbuotojams atlyginimo dėl medžiagų tiekimo sutrikimų, sutrikus gamybos ciklui,

vėliau gali tekti pažeidinėti ir darbo laiką reglamentuojančias teisines nuostatas ir

pan.).

Tyrime dalyvavę apklaustieji nurodė šias esmines ekonomines –

administracines priemones, kurios taikytinos, siekiant sumažinti darbo teisės aktų pažeidimų skaičių: • Stiprinti organizacijų tarpusavio finansinių atsiskaitymų drausmę, sugriežtinti

atsiskaitymo sąlygas tarp užsakovų ir rangovų bei tiekėjų ir gavėjų, nustatant trumpesnius atsiskaitymo terminus;

• Mažinti delspinigius mokesčių rinkimo institucijose (Sodra, VMI ir kt.) - dabartinėje situacijoje skubama mokėti mokesčius, o darbo užmokestis vėluoja;

• Supaprastinti įmonių bankroto procedūras; • Siekiant apsaugoti darbuotojų interesus, svarbu reglamentuoti, jog išmokos,

susijusios su darbo santykiais, būtų mokamos pirmiausiai (darbo užmokesčio išmokėjimą laikyti prioritetiniu prieš kitus mokesčius);

• Apriboti didelių parduotuvių darbą savaitgaliais, tuo pačiu sudarant geresnes sąlygas plėtoti legalų smulkų verslą prekyboje, tai kiek išlygintų nevienodas konkurencijos sąlygas tarp smulkių įmonių bei stambiųjų prekybos firmų.

Darbo teisinės aktų pažeidimų galimybių mažinimas tobulinant mokesčių bei apskaitos sistemą

Apklaustųjų nuomone - viena iš esminių teisės aktų pažeidimų priežasčių – per

dideli mokesčiai. Tyrime dalyvavę apklaustieji išvadino pagrindines mokesčių

sistemos tobulinimo priemones, kurių dėka būtų galima sumažinti darbo teisinės aktų

pažeidimų skaičių:

• Mažinti mokesčius susijusius su darbo užmokesčiu (fizinių pajamų mokestį bei socialinio draudimo įmokas);

• Mažinti neapmokestinamąjį pajamų dydį; • Sunkiai besiverčiantiems darbdaviams nustatyti žemesnį minimalų darbo

užmokestį; • Gerinti įmonių buhalterinės apskaitos kontrolę.

Nurodant konkrečias teisės aktų pažeidimų priežastis, ypač dažnai mūsų

tyrime buvo akcentuojamas mokesčių mažinimas. Natūralu, kad mūsų šalyje, kur

gyvenimo lygis ES mastais yra žemas, esama mokesčių našta laikoma bene

svarbiausia teisės aktų pažeidimų priežastimi. Tačiau sunku tikėtis, kad galimas

mokesčių mažinimas iš esmės išspręstų visas darbo teisės aktų pažeidimų problemas.

Kita vertus, naivu būtų galvoti, kad įstojus į ES mokesčių našta mažės. Apklaustųjų

nuomone, nuostatų realizavimą mažinant mokesčius, galima vertinti gana skeptiškai

75

(diskutuotina išimtis – gyventojų pajamų mokestis). Tai liečia mokesčių mažinimo

problemą apskritai. Iš kitos pusės, egzistuoja labiausiai neapsaugotos darbo rinkoje

socialinės gyventojų grupės: jaunimas, priešpensinio amžiaus asmenys, invalidai bei

moterys auginančios mažamečius vaikus, bedarbiai. Sumažinus mokesčius atskiroms

gyventojų grupėms, darbdaviai būtų suinteresuoti įtraukti šiuos asmenis į darbo rinką

(ypač tai aktualu atsiradus darbo jėgos trūkumo problemai). Akivaizdu, kad darbo

teisės aktų pažeidimų požiūriu, tai itin pažeidžiamos gyventojų grupės. Valstybė

prarasdama dalį pajamų mokesčių lengvatoms, ekonominio pakilimo akivaizdžiai

susigražintų jas užimtumo padidėjimo dėka. Aišku, kad visas mokesčių mažinimo

pasekmes minėtoms tikslinėms grupėms sunku numatyti. Todėl, iš pradžių, galima

būtų apsiriboti viena problemine grupe (pvz. jaunimu), galbūt, eksperimento tvarka ją

realizuojant viename regione sumažinant mokesčius darbdaviams, priimantiems

jaunimą iki 25 metų amžiaus. Lengvatos galiojimo trukmė kiekvienam įdarbintajam

galėtų siekti du metus (vertinimo kriterijus - oficialus darbo stažas).

Vertas dėmesio pasiūlymas - suteikti galimybę priimti dirbti kelias valandas

besimokančiam jaunimui, nemokant už tai mokesčių.

Dar viena mokesčių sistemos racionalizavimo nuostata – santykinės mokesčių

naštos darbo jėgai mažinimas (gal būt, netgi vertėtų pasvarstyti apie gyventojų pajamų

mokesčio sumažinimo galimybes).

Administracinės bei kitos darbo santykių reguliavimo priemonės Siekiant sumažinti darbo teisės aktų pažeidimų skaičių, svarbią reikšmę turi

administracinės priemonės. Manome, kad iš VDI duomenimis išaugusio bendro darbo

teisės aktų pažeidimų skaičiaus 2001 – 2003 m. anaiptol nereiškia apie situacijos

blogėjimą (pastarasis rodiklis padidėjo nuo 22,8 iki 25,8 tūkst.). Dėsninga, kad įstojus

į ES, turėtų augti įmonių darbuotojų aktyvumas bei sąmoningumas. Gerėjant situacijai

darbo rinkoje bei gausėjant darbo vietų skaičiui, dirbantieji gali drąsiau kreiptis dėl

darbo teisės pažeidimų į VDI, mažiau bijodami prarasti darbo vietą. Iškyla klausimas,

ar aptarta tendencija neliudija, kad auga gyventojų pasitikėjimas VDI veikla? Kita

vertus, akivaizdu, kad darbo teisės aktų pažeidimų skaičių galima vargu ar galima

sumažinti vien tik administracinėmis priemonėmis. Palanki dirva darbo teisės aktų

pažeidimams egzistuoti - biurokratiniai verslo apribojimai, silpnos profsąjungos,

žemas darbo užmokestis, nepakankamai tobuli darbo teisės aktai, netolygus regionų

76

ekonominis vystymasis ir pan. Pastarieji sudaro palankią terpę tokiems reiškiniams

egzistuoti. Siekiant padidinti administracinių priemonių efektyvumą būtina:

• administracines priemones derinti su ekonominėmis, teisinėmis bei socialinėmis

priemonėmis, kurios skatintų darbo teisės pažeidimų mažėjimą;

• atsižvelgti į priežastis bei aplinkybes, kurios skatina atskirus darbdavius

pažeidinėti konkretų teisės aktą.

Tyrime dalyvavę asmenys išvardino šias pagrindines administracines teisės aktų pažeidimų mažinimo priemones: • Valstybinė darbo inspekcija turėtų griežčiau kontroliuoti darbo sutarties sudarymo

sąlygas, didinti nuobaudas darbdaviams už darbo sutarties sudarymo tvarkos bei kitų darbo santykių pažeidimus;

• Didinti darbo laiko kontrolę iš valstybinių institucijų pusės ir skirti dideles baudas už pažeidimus, paviešinant pažeidėjus;

• Nustatyti griežtesnes sankcijas darbdaviams dėl nesavalaikio darbo apmokėjimo, ypač su atleistais iš darbo darbuotojais;

• Neleisti dalyvauti įvairiuose konkursuose sistemingai pažeidinėjančioms įstatymus įmonėms;

• Didinti darbo inspektorių atsakomybę tikrinant įmones; • Didinti Valstybinės darbo inspekcijos etatus, kad sustiprėtų valstybinė darbo teisės

aktų reikalavimų įgyvendinimo kontrolė; • Skatinti darbuotojus, pasitaikius darbo teisės pažeidimams, kreiptis į atitinkamas

institucijas, sudaryti tam palankesnes sąlygas; • Paviešinti darbo ir atostogų grafikus; • Organizuoti darbo sutarčių viešą priėmimą įmonėje.

Manome, kad tikslinga būtų organizuoti bendrus Valstybinės darbo ir

mokesčių inspekcijos atliekamus įmonių patikrinimus. Tai padėtų objektyviau

nustatyti priežastis dėl kurių pažeidinėjami darbo teisės aktai. Apsiriboti įspėjimais ar

bent jau švelnesnėmis baudomis įmonėms, kur teisės aktai pažeidinėjami dėl išorinių

priežasčių (bloga ekonominė situacija, tiekimo sutrikimai ir pan.). Didelės

administracinės sankcijos gali sužlugdyti ekonomiškai silpną įmonę. Iš kitos pusės,

tokių bendrų patikrinimų išdavoje galima būtų sudaryti “Juodąjį įmonių sąrašą”,

kurios piktybiškai pažeidinėja darbo teisės aktus, kai nėra švelninančių išorinių

aplinkybių. Būtina atlikti pakartotinus tokių įmonių patikrinimus bei taikyti

griežtesnes sankcijas šiems sistemingiems teisės aktų pažeidimo subjektams (ypač

geroje ekonominėje situacijoje esančioms stambaus verslo įmonėms, kadangi

išaiškinti pažeidimai gali apimti pakankamai didelį darbuotojų skaičių).

77

Profesinių sąjungų vaidmens didinimas bei kitos darbo santykių gerinimo priemonės

• Stiprinti profesinių sąjungų veiklą bei didinti jų autoritetą tarp darbdavių ir

darbuotojų, skatinti kurtis naujas; • Skatinti realų dialogą tarp darbuotojų, darbdavio bei profesinių sąjungų atstovų; • Aktyvinti profesinių sąjungų poziciją esminiais darbo užmokesčio išmokėjimo

pažeidimų klausimais; • Įrengti poilsio kambarius darbovietėse; • Užtikrinti pertraukas darbo metu.

Suinteresuotų asmenų švietimas, susijęs su darbo santykių pažeidimų prevencija

• Vykdyti darbuotojų teisinį švietimą (teisinio konsultavimo plėtra, atstovavimo

praktikos formavimas), kelti darbuotojų bei darbdavių išprusimą darbo teisės srityje;

• Organizuoti darbuotojams ir darbdaviams seminarus darbo sutarčių sudarymo ir galimų jų pažeidimų klausimais informuojant apie jų teises, sudarant darbo sutartį arba keičiant darbo sutarties sąlygas;

• Teikti nemokamas teisines konsultacijas darbuotojams.

3. Nelegalaus darbo (neoficialaus užimtumo) bei neapskaityto darbo apmokėjimo

mažinimo kryptys

Apibendrinus tyrimų rezultatus, galima teigti, kad viena iš svarbesnių

neoficialaus užimtumo priežasčių yra mokesčių sistemos netobulumas. Iš empirinės

medžiagos seka būtinybė tobulinti mokesčių sistemą. Daugiau nei kas dešimtas VDI

inspektorius akcentavo naujų darbo vietų kūrimo būtinumą. Pastarąjį neoficialaus

užimtumo mažinimo veiksnį išskyrė ir 7 proc. profesinių sąjungų atstovų.

Be to, VDI inspektoriai pažymėjo (dažniau pasitaikantys atsakymų variantai),

jog siekiant sumažinti neoficialų užimtumą svarbu:

• keisti darbdavio ir darbuotojo sąmoningumą šiuo klausimu; • plėsti viešuosius ir namudinius darbus bei paslaugų sferą; • supaprastinti nelegalių darbuotojų legalizavimą (turima omenyje įtraukti

juos į oficialią darbo rinką). Pažymėtina, kad skirtingai nei VDI inspektoriai bei profsąjungų atstovai,

tyrime dalyvavę daugelis darbdavių naujų darbo vietų kūrimo svarbos nelaiko

neoficialaus užimtumo mažinimo veiksniu, matyt, tuo netiesiogiai pripažindami, kad

darbo vietos gali būti kuriamos ir neoficialioje darbo rinkoje, o kurti legalias darbo

vietas yra pakankamai sudėtinga dėl mokesčių naštos ir biurokratinių apribojimų.

Pagrindinė darbdavių nuostata – mažinti mokesčius. Iš pateiktų pasiūlymų, vertėtų

78

išskirti šiuos: atleisti nuo mokesčių mažą atlyginimą gaunančius žmones; teikti

mokesčių lengvatas darbdaviams, kuriantiems naujas darbo vietas, tai padėtų

sumažinti nelegalų darbą. Reikšmingesni profsąjungų atstovų pasiūlymai: skatinti

naujų darbo vietų kūrimą, suteikiant mokesčių lengvatas darbdaviams bei per masines

informacijos priemones plačiau informuoti apie neigiamas nelegalaus darbo

pasekmes. Be abejonės, profesinių sąjungų atstovų tyrime buvo ir akcentuota

mokesčių mažinimas bei darbdavių atsakomybės už nelegalų darbą didinimas.

Žemiau pateiktos mūsų siūlomos neoficialaus užimtumo ir neapskaityto darbo

apmokėjimo mažinimo kryptys (priemonės).

• Neoficialaus užimtumo įtakos mažinimas šalies ūkiui, legalizuojant užimtumą, t.y. sudarant sąlygas nelegaliai dirbantiems asmenims įsitraukti į oficialią darbo rinką taip dirbti legaliai. Pastarosios nuostatos realizavimo kryptys: mokesčių sistemos bei darbo teisės aktų tobulinimas, savo verslo bei darbo vietų kūrimosi skatinimas, biurokratinių apribojimų, trukdančių smulkaus verslo vystymąsi panaikinimas.

• Siekiant išvengti neoficialaus užimtumo augimo, būtina didinti minimalų darbo apmokėjimą, kuris negali užtikrinti pakankamo šalies gyventojų vartojimo lygio. Galima teigti, kad žemas oficialus darbo užmokestis sudaro itin palankias sąlygas neoficialiam užimtumui klestėti, iš kurio dirbančiųjų žmonių pajamos gali būti didesnės.

• Plačiau naudoti statistinę informaciją, kovojant su nelegaliu darbu. Siekiant išsiaiškinti nelegalaus darbo atvejus VDI darbuotojams vertėtų efektyviai naudoti “Sodros” duomenų bazę. Tai gerokai palengvintų nelegalaus darbo nustatymo faktus, kadangi pastarieji užimtieji nepatenka į apdraustų užimtųjų skaičių.

• Organizuoti vietinės spaudos kampaniją prieš nelegalų darbą, plačiai propaguojant socialines garantijas oficialiai dirbantiems asmenims, bei nuolat primenant darbdaviams, kuo jie rizikuoja, priimdami asmenis nelegaliam darbui.

• Taikyti griežtas priemones darbdaviams, taikantiems "dvigubą buhalteriją" (nevisiško (dalinio) neoficialaus užimtumo forma). Reikėtų atkreipti dėmesį į prievartinę “dvigubos buhalterijos” formą, kai darbdaviai savanaudiškai prieš dirbančiojo valią nemoka socialinio draudimo įmokų. Manome, jog čia gali būti ypač diskriminuojamos moterys. Todėl būtina atlikti sistemingą, tokių įmonių patikrinimą, kur dideliai daliai darbuotojų mokamas minimalus darbo užmokestis, išsiaiškinant, ar pastarąjį faktą sąlygoja ekonominė būtinybė, ar kitos priežastys. Ypač vertėtų atkreipti dėmesį į tokias įmones, kuriose darbuotojai įdarbinami už minimalų darbo užmokestį tik pusei etato. Tokiais atvejais itin praverstų “Sodros” duomenys.

• Siekiant išsiaiškinti dvigubos buhalterijos bei nelegalaus darbo atvejus, būtina glaudžiau bendradarbiauti valstybinėms institucijoms - VDI, VMI bei Sodrai, organizuojant bendrus įmonių patikrinimus, pasitelkiant teisėsaugos pareigūnus, plačiau pasitelkiant žiniasklaidos bei visuomenės atstovus. Paprastai kovojant prieš “šešėlinę ekonomiką”, esminis dėmesys sutelkiamas ties neoficialiu užimtumu. Tačiau manome, kad būtina keisti esamos politikos prioritetus - esminį

79

dėmesį sutelkiant kovai su dviguba buhalterija bei nuslepiamu pelnu. Matyt, svarbu keisti įsišaknijusį požiūrį, kad atviras (visiškas) neoficialus užimtumas yra esminė šalies “šešėlinės ekonomikos” blogybė. Pastarajam teiginiui pagrįsti pateikti šie žemiau išvardinti argumentai:

1) Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad “dvigubos buhalterijos” mastai yra žymiai didesni nei neoficialaus užimtumo. Imant intervalo vidurį, kaip nelegalaus darbo neoficialaus užimtumo mastą atspindintį vidurkį, gavome, kad neoficialus užimtumas 2004 m. sudarė 15 proc. šalies dirbančiųjų, tuo tarpu “dvigubos buhalterijos” apimtis neapskaitomas darbo apmokėjimas) siekė apytikriai 25 proc. darbo užmokesčio, išmokamo į rankas (pastarasis rodiklis gali būti netgi gerokai didesnis).

2) Dirbančių skaičius neoficialioje darbo rinkoje gerokai sumažėjo. Antai Darbo ir socialinių tyrimų institute atlikti skaičiavimai rodo, jog iki 1995 m. neoficialusis užimtumas Lietuvoje augo (siekė beveik 400 tūkst. dirbančiųjų), o 1995 - 1997 m. stabilizavosi, ėmė ryškėti mažėjimo požymiai. Per 1998 - 2003 m. toliau mažėjo ir laikotarpio pabaigoje buvo mažiausias per visą paskutinių šešerių metų laikotarpį (laikotarpio pabaigoje siekė apie 200 tūkst.).

3) Tikėtina, kad atviras (visiškas) neoficialus užimtumas transformuojasi į paslėptą (dalinį), kuris pasireiškia dvigubos buhalterijos forma. Gerokai sunkiau nuslėpti neoficialiai dirbančius darbuotojus, negu dalį užimtų darbuotojų darbo užmokesčio. Be abejonės, tobulėja ir nuslėpimo technika. Kita vertus, atviras neoficialus užimtumas, be abejonės, yra ypač susijęs su smulkiu verslu, kuris nėra pajėgus legaliai konkuruoti su stambiais “ekonomikos rykliais” (ypač šiuo atveju ryškus prekybos pavyzdys) dėl pakankamai žemo darbo produktyvumo. Vargu ar galima kalbėti apie reikšmingą tokių smulkių įmonių indėlį šalies ūkyje.

4) Skirtingai nei “dviguba buhalterija” visiškas neoficialus užimtumas, tai veiksnys, kuris ganėtinai padidina realų gyventojų užimtumą ir sumažina realų nedarbą. Kad neoficialus darbas didina užimtumo galimybes pažymėjo apie dešimtadalis skirtingų tiriamų grupių apklaustųjų. Nelegalus darbas gali būti susijęs su nedarbu (nelegaliai dirbantys asmenys neretai registruojasi darbo biržoje). Todėl tikėtina, kad šis reiškinys labiau apima labiausiai skurstančių dirbančiųjų grupes.

80

LITERATŪRA

1. Ašmenskas J., Baubinas A., Obelenis V, Šimkūnienė B. Aplinkos medicina.

Vilnius: Spindulys, 1997, 487 p.

2. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo ĮSTATYMAS

(Kodeksas). Įstatymas IX-926 2002 06 04. Valstybės žinios,2002, Nr. 64-2569 ir Nr.

71 (atitaisymas).

3. Dessler G. Darbo sauga ir darbuotojų sveikata//Personalo valdymo pagrindai (iš

anglų kalbos vertė dr. D. Masilionis). UAB “Poligrafija ir informatika”, 2001, p. 297-

323.

4. Jankauskas R., Pajarskienė B. Psichinį stresą darbe sukeliantys veiksniai ir jų

įvertinimas. Vilnius:Baltijos kopija, 1997, 28 p.

5. Kiek laiko dirbsime per savaitę // Respublika, Nr. 225 (4373).

6. Pajarskienė B. Stresas darbe ir sveikata. Vilnius: Informacijos ir leidybos centras,

1995, 52 p.

7. Pocius A. Antrinės darbo rinkos įvertinimo problemos. Vilnius, Lietuvos statistikos

darbai, 2000, p.12-25.

8. Pocius A. Šalies darbo rinkos apimties įvertinimo problemos//Lietuvos statistika

XX amžiuje. Straipsnių rinkinys. Vilnius, Statistikos departamentas 1999, p. 200-214.

9. Psichologinis teroras darbe žaloja sveikatą//Respublika, Nr. 224 (4372).

10. Report on sexual harassment in the workplace in EU member states. The Irish

Presidency of the European Union in association with FGS consulting and professor

Aileen McGolgan. Government of Ireland, June 2004.

11. Saugus darbas. Metinė ataskaita Nr. 135 (9). Vilnius:Valstybinė darbo inspekcija,

2003, 210p.

12. Vykdyti prevenciją ir kovoti prieš prievartą ir moralinį ar seksualinį priekabiavimą

darbe. Leidinys išleistas Europos sąjungos – Europos socialinio fondo – pagalba.

Briuselis: Generalinė darbo humanizavimo direkcija, 2003 m.

13. http://www.vdi.lt

14. http://www.meta.fgov.be

81

http://www.migracija.lt/MD/Raida2002/r2002.htm

http://www.meta.fgov.be/

PRIEDAI

82

83

1 PRIEDAS. ANKETOS

1 anketa. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių inspektoriams

2 anketa. Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovams

3 anketa. Įmonių vadovams

84

ANKETA VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS TERITORINIŲ SKYRIŲ INSPEKTORIAMS Darbo santykių pažeidimai šiuolaikinės rinkos ekonomikoje daro neigiamą įtaką tiek darbuotojų, tiek ir darbdavių interesams, nes sumažina darbo jėgos panaudojimo efektyvumą bei gamybos panaudojimą. Tačiau reikia pažymėti, kad Lietuvoje pastaruoju metu ne tik nemažėja teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų, bet ir stebima jų augimo tendencija. Tobulinant darbo santykių teisinį reguliavimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia detaliau įvertinti teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų specifiką ir intensyvumą. Tuo tikslu organizuojamas specialus tyrimas. Tyrimo tikslas –įvertinti nelegalaus darbo, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų bei darbdavių atstovų grasinimų ar kitokio psichologinio poveikio įtaką darbuotojų darbo rezultatams bei jų saugai ir sveikatai. Tyrimo metu planuojama apklausti VDI regioninių skyrių inspektorius, profesinių sąjungų atstovus bei įmonių vadovus. Tyrimą vykdo nepriklausoma įstaiga - Darbo ir socialinių tyrimų institutas. Anketoje pateikti klausimai su galimais atsakymais į juos. Jums tinkamą atsakymą pažymėkite langelyje kryžiuku ⌧. Jei tokio atsakymo varianto nėra, jį parašykite. Yra klausimų, į kuriuos atsakymus reikia parašyti patiems. Prašytume išsamiai atsakyti į visus pateiktus klausimus. Anketa anoniminė. Tyrimo rezultatai bus pateikiami tik suvestiniais skaičiais. Jei Jums pildant anketą kiltų kokių nors problemų, klausimų, prašytume kreiptis į vieną iš tyrimo ekspertų – dr. Boguslavą Gruževskį (tel. (8 5) 273 47 79, el. paštas: [email protected]); L. Okunevičiūtę Neverauskienę (tel. (8 5) 275 22 35), el. paštas [email protected].

Nuoširdžiai dėkojame už bendradarbiavimą.

I. TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ DARBO SANTYKIUS, PAŽEIDIMAI

Reikia pažymėti, kad plėtojant rinkos santykius Lietuvos ūkyje, išlieka teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų aktualumo problema. Jos sprendimui pirmiausiai reikalingas teisingas vykstančių procesų supratimas bei socialinis dialogas tarp dirbančiųjų ir darbdavių. Todėl žemiau pateikiami klausimai, siekiant, Jūsų pagalba, detaliau įvertinti analizuojamo reiškinio mastą ir specifiką įvairiose ekonominėse veiklose.

1. Pažymėkite, Jūsų nuomone, dažniausių pažeidimų pobūdį. Pažymėkite tik 1 atsakymą. 1. Darbo sutarties sudarymo pažeidimai 2. Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo pažeidimai 3. Darbo ir poilsio laiko pažeidimai 4. Atskiroms darbuotojų kategorijoms numatytų garantijų pažeidimai (jaunimui, neįgaliesiems ir pan.) 5. Kolektyvinės sutarties sudarymo bei vykdymo pažeidimai 6. Kiti darbo teisės pažeidimai. Įrašykite__________________________________________________

2. Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, pažeidimai sudarant sutartį? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus.

1. Realios darbo sąlygos blogesnės nei sulygtos sudarant sutartį 2. Mokamas mažesnis darbo užmokestis nei sulygtas sutartyje 3. Nesilaikoma darbo sutartyje nustatyto darbo laiko 4. Nesudaromos darbo sutartys (dirbama neteisėtai) 5. Nepagrįstai, nesuderinus keičiamos darbo sutarties sąlygos 6. Darbo sutartys nutraukiamos nepasibaigus sutartam terminui 7. Kita. Nurodykite___________________________________________________________________

3. Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, darbo apmokėjimo pažeidimai? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus.

1. Vėluoja darbo užmokestis 2. Nemokamas minimalus atlyginimas 3. Neapmokamas darbas už poilsio ir švenčių dienomis 4. Neapmokamas darbas už viršvalandinį ir nakties darbą 5. Nemokamos kompensacijos už nepanaudotas atostogas 6. Galutinai neatsiskaitoma atleidimo iš darbo atveju 7. Kita. Nurodykite___________________________________________________________________

mailto:[email protected]

mailto:[email protected];

85

4. Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, darbo ir poilsio laiko pažeidimai? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus. 1. Neteisingai fiksuojamas darbo laikas 2. Darbo laikas nėra fiksuojamas 3. Darbo laikas nustatomas, neatsižvelgiant į darbo aplinką (kenksmingus darbo aplinkos veiksnius) 4. Laiku nesuteikiamos atostogos 5. Nesuteikiamos kasmetinės minimalios atostogos 6. Nesuteikiamos pailgintos ir papildomos atostogos 7. Nesuteikiamos tikslinės atostogos (pvz., studijoms) 8. Neskiriamos pertraukos pailsėti,pavalgyti 9. Neskiriamos papildomos ir specialios pertraukos 10. Nesuteikiamas paros ir savaitės poilsis 11. Neteisingai apskaitomas naktinio darbo bei budėjimų darbo laikas 12. Kita. Nurodykite__________________________________________________________________

5. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, kokie teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai yra dažniausi. Pažymėkite pagal kiekvieną ekonominę veiklą.

Darbo sutarties sąlygų

nustatymo pažeidimai

Darbo užmokesčio bei

kitų išmokų, susijusių su

darbo santykiais, išmokėjimo pažeidimai

Darbo ir poilsio laiko

pažeidimai

Atskiroms darbuotojų

kategorijoms numatytų

garantijų pažei-dimai (jauni-mui, neįga-

liesiems ir pan.)

Kolektyvi-nės sutarties sudarymo

bei vykdymo

pažeidimai

1. Statyba 2. Transportas 3. Medžio apdirbimas 4. Metalo apdirbimas 5. Statybinių medžiagų pramonė 6. Lengvoji pramonė 7. Maisto pramonė 8. Chemijos pramonė 9. Elektros, dujų ir vandens tiekimas 10. Prekyba 11. Miškininkystė 12. Žemės ūkis 13. Viešbučiai ir restoranai 14. Švietimas 15. Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 16. Kitos paslaugos

6. Jūsų nuomone, dėl kokių priežasčių tenka dažniausiai pažeisti darbo teisės įstatymus? Pažymėkite tik 1 atsakymą.

1. Per didelių mokesčių 2. Dėl nelanksčių įstatymų darbo ir poilsio laiko režimo srityje 3. Dėl per aukštų nustatomų (aptarnavimo, išdirbio, laiko) normų 4. Dėl kitų verslo sąlygų suvaržymų. Nurodykite, kokių______________________________________

7. Ar, Jūsų nuomone, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai, turi įtakos darbo rezultatams?

1. Taip 2. Labiau taip negu ne 3. Labiau ne negu taip 4. Ne

8. Kokie pažeidimai, Jūsų nuomone, turi labiausiai neigiamą įtaką darbo rezultatams? Pažymėkite tik 1 atsakymą.

1. Darbo sutarties sudarymo pažeidimai 2. Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo pažeidimai 3. Darbo ir poilsio laiko pažeidimai 4. Atskiroms darbuotojų kategorijoms numatytų garantijų pažeidimai (jaunimui, neįgaliesiems ir pan.) 5. Kolektyvinės sutarties sudarymo bei vykdymo pažeidimai 6. Kiti darbo teisės pažeidimai. Įrašykite__________________________________________________

86

9. Kaip teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai įtakoja į darbo rezultatus? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus.

1. Mažina įmonės konkurencingumą 2. Mažina darbuotojų motyvaciją 3. Mažina personalo drausmingumą 4. Didina vadovo autoritetą 5. Mažina piktnaudžiavimus darbe 6. Be darbo teisės įstatymų pažeidimų negalima normaliai dirbti 7. Kita. Nurodykite___________________________________________________________________

10. Ar, Jūsų nuomone, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai, turi įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai?

1. Taip 2. Ne 3. Sunku pasakyti, būna įvairiai 11. Jeigu minėti pažeidimai nors kiek turi įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, tai nurodykite, ką įtakoja labiausiai? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus.

1. Fizinę sveikatą 2. Psichinę būklę, sukelia stresines situacijas 3. Didina profesinių susirgimų tikimybę 4. Didina nelaimingų atsitikimų pavojų 5. Kita. Nurodykite___________________________________________________________________

12. Ar, Jūsų nuomone, pasitaiko susidorojimo su darbuotojais atvejų (t.y. buvo pažemintas pareigose, atleistas iš darbo, skirta kita poveikio priemonė), kuris paviešino tam tikrus darbo teisės įstatymų pažeidimus?

1. Dažnai 2. Retkarčiais 3. Nepasitaiko 4. Neturiu informacijos 13. Jūsų nuomone, kokiose ekonominėse veiklose dažniausiai pasitaiko tokie atvejai? Pažymėkite ne daugiau kaip 5 atsakymus.

1. Statyba 2. Transportas 3. Medžio apdirbimas 4. Metalo apdirbimas 5. Statybinių medžiagų pramonė 6. Lengvoji pramonė 7. Maisto pramonė 8. Chemijos pramonė

9. Elektros dujų ir vandens tiekimas 10. Prekyba 11. Miškininkystė 12. Žemės ūkis 13. Viešbučiai ir restoranai 14. Švietimas 15. Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 16. Kitos paslaugos

14. Kokios, Jūsų nuomone, priemonės leistų sumažinti teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimus? Parašykite. 1. Darbo sutarties sudarymo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo priemonės: _____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ 2. Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo priemonės: _____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ 3. Darbo ir poilsio laiką reglamentuojančių nuostatų pažeidimų galimos mažinimo priemonės: _____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

87

II. NELEGALUS DARBAS/NEOFICIALUS UŽIMTUMAS4

Daugelyje besivystančių šalių neoficialus užimtumas yra vertinamas teigiamai lyginant su nedarbu.

Tačiau reikia pažymėti, jog neoficiali užimtumo forma mažina darbuotojų socialines garantijas, apriboja jų žmogiškųjų išteklių plėtrą, sudaro pagrindą darbo apmokėjimo pažeidimams .

Žemiau pateikiami klausimai, siekiant, Jūsų pagalba, detaliau įvertinti neoficialus užimtumo mastą įvairiuose ekonominės veiklos sektoriuose.

15. 2003 m. šalyje buvo 1,438 mln. užimtųjų. Kokia, Jūsų nuomone, yra neoficialaus užimtumo apimtis (užimtųjų neoficialioje darbo rinkoje dalis) Lietuvoje? Skaičiuojant nuo bendro užimtųjų skaičiaus ___________ proc.

16. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, yra labiausiai paplitęs neoficialus užimtumas? Įvertinkite kiekvieną ekonominę veiklą pagal neoficialaus užimtumo mastą nuo 1 iki 9 balų, kur 1 balas reikštų - neoficialaus užimtumo dalis mažiausia, 9 balai – neoficialaus užimtumo dalis didžiausia.

Pagrindinės ekonominės veiklos Balai, nuo 1 iki 9 Pagrindinės ekonominės veiklos Balai, nuo 1 iki 9 1. Pramonė 6. Viešbučiai, restoranai 2. Žemės ūkis, miškininkystė 7. Kita komunalinė, socialinė

aptarnavimo veikla

3. Statyba 8. Autoservisai 4. Prekyba 5. Transportas, sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai

9. Kitoje veikloje. Įrašykite ir įvertinkite ____________________

17. Kokia, Jūsų nuomone, yra neapskaityto darbo apmokėjimo dalis Lietuvoje, išmokama “į rankas” taikant dvigubą buhalteriją? Skaičiuojant nuo neto darbo užmokesčio šalyje ___________ proc.

18. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, “dvigubos buhalterijos” mastai yra didžiausi? Pažymėkite ne daugiau kaip 3 atsakymus.

1. Pramonė 2. Žemės ūkis, miškininkystė 3. Statyba 4. Prekyba 5. Transportas sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai 6. Viešbučiai, restoranai 7. Kita komunalinė, socialinė aptarnavimo veikla 8. Autoservisai 9. Kitoje veikloje. Nurodykite__________________________________________________________

19. Jūsų nuomone, ar nelegalus darbas, daro neigiamą įtaką darbo rezultatams? 1. Taip 2. Labiau taip negu ne 3. Labiau ne negu taip 4. Ne

20. Jūsų nuomone, ar nelegalus darbas, daro neigiamą įtaką darbo sąlygoms, darbuotojų saugai ir sveikatai?

1. Taip 2. Labiau taip negu ne 3. Labiau ne negu taip 4. Ne

21. Kokią įtaką nelegalus darbas turi darbuotojams? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus. 1. Didina užimtumo galimybes 2. Mažina darbuotojų socialines garantijas 3. Mažina darbo motyvaciją 4. Didina psichologinę įtampą ir stresą darbe 5. Mažina karjeros galimybes 6. Neužtikrina saugių darbo sąlygų 7. Didina profesinių susirgimų galimybę 8. Kita. Nurodykite___________________________________________________________________

4Analizuojant nelegalaus darbo pasekmes bei įvertinant jo apimtį, naudosime mokslinėje literatūroje vartojamus terminus (sinonimus) “neoficialus užimtumas” bei “užimtieji neoficialioje darbo rinkoje”.

88

22. Jūsų nuomone, kokiomis priemonėmis būtų tikslinga mažinti neoficialų užimtumą?Išvardinkite. _____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

III. PSICHOLOGINIS POVEIKIS

Šiuolaikinėje visuomenėje, augant gamybos sudėtingumo laipsniui bei kasdieninio gyvenimo ritmui, darbo santykiai turi didelę įtaką žmogaus psichologinei savijautai bei darbo motyvacijai, kas tiesiogiai sąlygoja darbo rezultatus. Žemiau pateikiami klausimai, siekiant įvertinti šį mažai Lietuvoje analizuojamą darbo santykių bruožą. 23. Ar, Jūsų nuomone, Lietuvoje psichologinis poveikis darbo vietoje yra rimta problema? Įvertinkite 100 proc. balų skalėje.

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 tai nėra labai rimta problema problema ir nėra tikslo apie ją kalbėti

24. Kas, Jūsų nuomone, dažniausiai yra psichologinės prievartos auka? Pažymėkite tik 1 atsakymą.

1. Darbuotojai 2. Darbdaviai 3. Įmonėje nedirbantys asmenys, laikinai esantys darbo vietoje (klientai, tiekėjai ir pan.)

25. Nurodykite, kiek procentų žemiau nurodytų darbo rinkos dalyvių, patiria psichologinę prievartą darbe.

1. Darbuotojai_______proc. 2. Darbdaviai________proc. 3. Įmonėje nedirbantys asmenys, laikinai esantys darbo vietoje (klientai, tiekėjai ir pan.)______proc.

26. Jūsų nuomone, kas dažniausiai yra psichologinės prievartos subjektas (šaltinis)? Pažymėkite tik 1 atsakymą.


27. Jūsų nuomone, ar psichologinė prievarta darbe dažniau pasireiškia santykiuose:

1. Tarp pačių darbuotojų 2. Tarp darbuotojų ir darbdavių 3. Tarp darbdavių ir trečiųjų asmenų (klientų, tiekėjų ir pan.) 4. Tarp darbuotojų ir trečiųjų asmenų (klientų, tiekėjų ir pan.)

28. Kaip, Jūsų nuomone, dažniausiai pasireiškia psichologinis poveikis darbe? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus.

1. Agresyvus elgesys, grasinimai 2. Ignoravimas 3. Įžeidimai, žeminimas 4. Seksualinis priekabiavimas 5. Naudojimasis tarnybine padėtimi 6. Kita. Įrašykite_____________________________________________________________________

89

29. Jūsų nuomone, dėl kokių priežasčių atsiranda psichologinė prievarta darbe? Pažymėkite ne daugiau kaip 3 atsakymus.

1. Dėl didelio darbo krūvio 2. Dėl papildomų (neaptartų) užduočių 3. Dėl nerealaus darbo atlikimo terminių 4. Dėl netinkamo vadovavimo 5. Dėl nekokybiško pareigų vykdymo 6. Dėl nesąžiningo darbo apmokėjimo 7. Dėl iš dalies nuslepiamos šešėlinės veiklos 8. Dėl individualių asmens (darbdavio/darbuotojo) savybių 9. Dėl nepakankamos darbo santykių kontrolės 10. Dėl žemo darbo užmokesčio 11. Dėl neužtikrinamų saugių darbo sąlygų 12. Kita. Įrašykite____________________________________________________________________

30. Ar, Jūsų nuomone, yra vertinama rizika susijusi su grasinimais ar kitokiu psichologinio pobūdžio poveikiu darbo vietoje?

1. Vertinama sistemingai 2. Vertinama formaliai

3. Vertinama iš dalies 4. Nevertinama

31. Jei rizika nevertinama, nurodykite priežastis. 1. Nėra specialistų 2. Nėra atitinkamų metodikų ir rekomendacijų 3. Nėra tradicijų

4. Nėra poreikio 5. Kita. Įrašykite________________________ ________________________________________

32. Ar, Jūsų nuomone, psichologinė prievarta turi įtakos darbo sąlygoms, darbuotojų saugai ir sveikatai?

1. Taip 2. Ne 3. Sunku pasakyti, būna įvairiai

33. Jūsų nuomone, kaip įtakoja psichologinė prievarta į darbuotojus, jų elgesį? Pažymėkite ne daugiau kaip 3 atsakymus.

1. Mažina darbo motyvaciją 2. Mažina darbo našumą 3. Neigiamai įtakoja fizinę asmens būklę, sveikatą 4. Didina stresą, nerimą, sąlygoja depresiją 5. Skatina suicidines nuotaikas iki savižudybės 6. Sąlygoja nelaimingus atsitikimus 7. Mažina poreikį kelti kvalifikaciją ir karjeros galimybes 8. Kita. Įrašykite_____________________________________________________ _______________

34. Kokios, Jūsų nuomone, priemonės mažintų psichologinę prievartą darbo vietoje? Pažymėkite ne daugiau kaip 3 atsakymus.

1. Sisteminis prievartos darbe faktų registras 2. Platesnis darbo santykių dalyvių informavimas apie psichologinės prievartos atvejus 3. Bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir informavimas apie jų teises ir pareigas 4. Psichologo (pasitikėjimo darbuotojo) etato įmonėje sukūrimas 5. Sankcijų už psichologinę prievartą įvedimas 6. Įmonėje turi būti sudaromos psichologinio klimato programos (planai) 7. Darbuotojų laisvalaikio organizavimas 8. Darbo krūvio ir darbo laiko suderinimas (optimizavimas) 9. Teisingo darbo apmokėjimo užtikrinimas (darbo užmokestis turi atitikti realias darbo sąnaudas) 10. Saugių darbo sąlygų užtikrinimas 11. Kita. Nurodykite__________________________________________________________________

35. Jūsų nuomone, kokios priemonės, mažinant psichologinę prievartą, turi būti taikomos pirmiausiai? Įrašykite. ____________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________

36. Jūsų miestas/rajonas. Nurodykite________________________________________________________

90

ANKETA PROFESINIŲ SĄJUNGŲ ATSTOVAMS Darbo santykių pažeidimai šiuolaikinės rinkos ekonomikoje daro neigiamą įtaką tiek darbuotojų, tiek ir darbdavių interesams, nes sumažina darbo jėgos panaudojimo efektyvumą bei gamybos panaudojimą. Tačiau reikia pažymėti, kad Lietuvoje pastaruoju metu ne tik nemažėja teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų, bet ir stebima jų augimo tendencija. Tobulinant darbo santykių teisinį reguliavimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia detaliau įvertinti teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų specifiką ir intensyvumą. Tuo tikslu organizuojamas specialus tyrimas. Tyrimo tikslas –įvertinti nelegalaus darbo, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų bei darbdavių atstovų grasinimų ar kitokio psichologinio poveikio įtaką darbuotojų darbo rezultatams bei jų saugai ir sveikatai. Tyrimo metu planuojama apklausti VDI regioninių skyrių inspektorius, profesinių sąjungų atstovus bei įmonių vadovus. Tyrimą vykdo nepriklausoma įstaiga - Darbo ir socialinių tyrimų institutas. Anketoje pateikti klausimai su galimais atsakymais į juos. Jums tinkamą atsakymą pažymėkite langelyje kryžiuku ⌧. Jei tokio atsakymo varianto nėra, jį parašykite. Yra klausimų, į kuriuos atsakymus reikia parašyti patiems. Prašytume išsamiai atsakyti į visus pateiktus klausimus. Anketa anoniminė. Tyrimo rezultatai bus pateikiami tik suvestiniais skaičiais. Jei Jums pildant anketą kiltų kokių nors problemų, klausimų, prašytume kreiptis į vieną iš tyrimo ekspertų – dr. Boguslavą Gruževskį (tel. (8 5) 273 47 79, el. paštas: [email protected]); L. Okunevičiūtę Neverauskienę (tel. (8 5) 275 22 35), el. paštas [email protected].


1. TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ DARBO SANTYKIUS, PAŽEIDIMAI

Reikia pažymėti, kad plėtojant rinkos santykius Lietuvos ūkyje, išlieka teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų aktualumo problema. Jos sprendimui pirmiausiai reikalingas teisingas vykstančių procesų supratimas bei socialinis dialogas tarp dirbančiųjų ir darbdavių. Todėl žemiau pateikiami klausimai, siekiant, Jūsų pagalba, detaliau įvertinti analizuojamo reiškinio mastą ir specifiką įvairiose ekonominėse veiklose.

1. Pažymėkite, Jūsų nuomone, dažniausių pažeidimų pobūdį. Pažymėkite tik 1 atsakymą. 1. Darbo sutarties sudarymo pažeidimai 2. Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo pažeidimai 3. Darbo ir poilsio laiko pažeidimai 4. Atskiroms darbuotojų kategorijoms numatytų garantijų pažeidimai (jaunimui, neįgaliesiems ir pan.) 5. Kolektyvinės sutarties sudarymo bei vykdymo pažeidimai 6. Kiti darbo teisės pažeidimai. Įrašykite__________________________________________________


1. Realios darbo sąlygos blogesnės nei sulygtos sudarant sutartį 2. Mokamas mažesnis darbo užmokestis nei sulygtas sutartyje 3. Nesilaikoma darbo sutartyje nustatyto darbo laiko 4. Nesudaromos darbo sutartys (dirbama neteisėtai) 5. Nepagrįstai, nesuderinus keičiamos darbo sutarties sąlygos 6. Darbo sutartys nutraukiamos nepasibaigus sutartam terminui 7. Kita. Nurodykite___________________________________________________________________


1. Vėluoja darbo užmokestis 2. Nemokamas minimalus atlyginimas 3. Neapmokamas darbas už poilsio ir švenčių dienomis 4. Neapmokamas darbas už viršvalandinį ir nakties darbą 5. Nemokamos kompensacijos už nepanaudotas atostogas 6. Galutinai neatsiskaitoma atleidimo iš darbo atveju 7. Kita. Nurodykite___________________________________________________________________



91

4. Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, darbo ir poilsio laiko pažeidimai? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus.

1. Neteisingai fiksuojamas darbo laikas 2. Darbo laikas nėra fiksuojamas 3. Darbo laikas nustatomas, neatsižvelgiant į darbo aplinką (kenksmingus darbo aplinkos veiksnius) 4. Laiku nesuteikiamos atostogos 5. Nesuteikiamos kasmetinės minimalios atostogos 6. Nesuteikiamos pailgintos ir papildomos atostogos 7. Nesuteikiamos tikslinės atostogos (pvz., studijoms) 8. Neskiriamos pertraukos pailsėti,pavalgyti 9. Neskiriamos papildomos ir specialios pertraukos 10. Nesuteikiamas paros ir savaitės poilsis 11. Neteisingai apskaitomas naktinio darbo bei budėjimų darbo laikas 12. Kita. Nurodykite__________________________________________________________________

5. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, dažniausiai pasitaiko teisės aktų, reguliuojančių darbo santykius, pažeidimai? Pažymėkite ne daugiau kaip 5 atsakymus.



6. Jūsų nuomone, dėl kokių priežasčių tenka dažniausiai pažeisti darbo teisės įstatymus? Pažymėkite tik 1 atsakymą.

1. Per didelių mokesčių 2. Dėl nelanksčių įstatymų darbo ir poilsio laiko režimo srityje 3. Dėl per aukštų nustatomų (aptarnavimo, išdirbio, laiko) normų 4. Dėl kitų verslo sąlygų suvaržymų. Nurodykite, kokių______________________________________


1. Taip 2. Labiau taip negu ne 3. Labiau ne negu taip 4. Ne 8. Kokie pažeidimai, Jūsų nuomone, turi labiausiai neigiamą įtaką darbo rezultatams? Pažymėkite 1 atsakymą.



1. Mažina įmonės konkurencingumą 2. Mažina darbuotojų motyvaciją 3. Mažina personalo drausmingumą 4. Didina vadovo autoritetą 5. Mažina piktnaudžiavimus darbe 6. Be darbo teisės įstatymų pažeidimų negalima normaliai dirbti 7. Kita. Nurodykite___________________________________________________________________

92


1. Taip 2. Ne 3. Sunku pasakyti, įvairiai būna

11. Jeigu minėti pažeidimai nors kiek turi įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, tai nurodykite, ką įtakoja labiausiai? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus.

1. Fizinę sveikatą 2. Psichinę būklę, sukelia stresines situacijas 3. Didina profesinių susirgimų tikimybę 4. Didina nelaimingų atsitikimų pavojų 5. Kita. Nurodykite___________________________________________________________________

12. Ar, Jūsų nuomone, pasitaiko susidorojimo su darbuotojais atvejų (t.y. buvo pažemintas pareigose, atleistas iš darbo, skirta kita poveikio priemonė), kuris paviešino tam tikrus darbo teisės įstatymų pažeidimus?

1. Dažnai 2. Retkarčiais 3. Nepasitaiko 4. Neturiu informacijos

13. Jūsų nuomone, kokiose ekonominėse veiklose dažniausiai pasitaiko tokie atvejai? Pažymėkite ne daugiau kaip 5 atsakymus.



14. Kokios, Jūsų nuomone, priemonės leistų sumažinti teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimus? Parašykite. 1. Darbo sutarties sudarymo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo priemonės: _____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

2. Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo priemonės: _____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

3. Darbo ir poilsio laiką reglamentuojančių nuostatų pažeidimų galimos mažinimo priemonės: _____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


Daugelyje besivystančių šalių neoficialus užimtumas yra vertinamas teigiamai lyginant su nedarbu. Tačiau reikia pažymėti, jog neoficiali užimtumo forma mažina darbuotojų socialines garantijas, apriboja jų žmogiškųjų išteklių plėtrą, sudaro pagrindą darbo apmokėjimo pažeidimams .

Žemiau pateikiami klausimai, siekiant, Jūsų pagalba, detaliau įvertinti neoficialus užimtumo mastą įvairiuose ekonominės veiklos sektoriuose.

15. 2003 m. šalyje buvo 1,438 mln. užimtųjų. Kokia, Jūsų nuomone, yra neoficialaus užimtumo apimtis (užimtųjų neoficialioje darbo rinkoje dalis) Lietuvoje? Skaičiuojant nuo bendro užimtųjų skaičiaus ____________ proc.


93

16. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, yra labiausiai paplitęs neoficialus užimtumas? Įvertinkite kiekvieną ekonominę veiklą pagal neoficialaus užimtumo mastą nuo 1 iki 9 balų, kur 1 balas reikštų - neoficialaus užimtumo dalis mažiausia, 9 balai – neoficialaus užimtumo dalis didžiausia.


aptarnavimo veikla



17. Kokia, Jūsų nuomone, yra neapskaityto darbo apmokėjimo dalis Lietuvoje, išmokama “į rankas” taikant dvigubą buhalteriją? Skaičiuojant nuo neto darbo užmokesčio šalyje ___________ proc.


1. Pramonė 2. Žemės ūkis, miškininkystė 3. Statyba 4. Prekyba 5. Transportas sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai 6. Viešbučiai, restoranai 7. Kita komunalinė, socialinė aptarnavimo veikla 8. Autoservisai 9. Kitoje veikloje. Nurodykite__________________________________________

19. Jūsų nuomone, ar nelegalus darbas, daro neigiamą įtaką darbo rezultatams?

1. Taip 2. Labiau taip negu ne 3. Labiau ne negu taip 4. Ne 20. Jūsų nuomone, ar nelegalus darbas, daro neigiamą įtaką darbo sąlygoms, darbuotojų saugai ir sveikatai?

1. Taip 2. Labiau taip negu ne 3. Labiau ne negu taip 4. Ne 21. Kokią įtaką nelegalus darbas turi darbuotojams? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus.

1. Didina užimtumo galimybes 2. Mažina darbuotojų socialines garantijas 3. Mažina darbo motyvaciją 4. Didina psichologinę įtampą ir stresą darbe 5. Mažina karjeros galimybes 6. Neužtikrina saugių darbo sąlygų 7. Didina profesinių susirgimų galimybę 8. Kita. Nurodykite___________________________________________________________________


94


Šiuolaikinėje visuomenėje, augant gamybos sudėtingumo laipsniui bei kasdieninio gyvenimo ritmui, darbo santykiai turi didelę įtaką žmogaus psichologinei savijautai bei darbo motyvacijai, kas tiesiogiai sąlygoja darbo rezultatus. Žemiau pateikiami klausimai, siekiant įvertinti šį mažai Lietuvoje analizuojamą darbo santykių bruožą.

23. Ar, Jūsų nuomone, Lietuvoje psichologinis poveikis darbo vietoje yra rimta problema? Įvertinkite 100 proc. balų skalėje.


24. Kas, Jūsų nuomone, dažniausiai yra psichologinės prievartos auka?Pažymėkite tik 1 atsakymą. 1. Darbuotojai 2. Darbdaviai 3. Įmonėje nedirbantys asmenys, laikinai esantys darbo vietoje (klientai, tiekėjai ir pan.)



26. Jūsų nuomone, kas dažniausiai yra psichologinės prievartos subjektas (šaltinis)?Pažymėkite tik 1 atsakymą.


27. Jūsų nuomone, ar psichologinė prievarta darbe dažniau pasireiškia santykiuose: 1. Tarp pačių darbuotojų 2. Tarp darbuotojų ir darbdavių 3. Tarp darbdavių ir trečiųjų asmenų (klientų, tiekėjų ir pan.) 4. Tarp darbuotojų ir trečiųjų asmenų (klientų, tiekėjų ir pan.)


1. Agresyvus elgesys, grasinimai 2. Ignoravimas 3. Įžeidimai, žeminimas

4. Seksualinis priekabiavimas 5. Naudojimasis tarnybine padėtimi 6. Kita. Įrašykite_____________________


1. Dėl didelio darbo krūvio 2. Dėl papildomų (neaptartų) užduočių 3. Dėl nerealaus darbo atlikimo terminių 4. Dėl netinkamo vadovavimo 5. Dėl nekokybiško pareigų vykdymo 6. Dėl nesąžiningo darbo apmokėjimo 7. Dėl iš dalies nuslepiamos šešėlinės veiklos 8. Dėl individualių asmens (darbdavio/darbuotojo) savybių 9. Dėl nepakankamos darbo santykių kontrolės 10. Dėl žemo darbo užmokesčio 11. Dėl neužtikrinamų saugių darbo sąlygų 12. Kita. Įrašykite____________________________________________________________________

95

30. Ar Jūsų įmonėje yra vertinama rizika susijusi su grasinimais ar kitokiu psichologinio pobūdžio poveikiu darbo vietoje?



31. Jei rizika nevertinama, nurodykite priežastis. 1. Nėra specialistų 2. Nėra atitinkamų metodikų ir rekomendacijų 3. Nėra tradicijų 4. Nėra poreikio 5. Kita. Įrašykite_____________________________________________________________________




1. Mažina darbo motyvaciją 2. Mažina darbo našumą 3. Neigiamai įtakoja fizinę asmens būklę, sveikatą 4. Didina stresą, nerimą, sąlygoja depresiją 5. Skatina suicidines nuotaikas iki savižudybės 6. Sąlygoja nelaimingus atsitikimus 7. Mažina poreikį kelti kvalifikaciją ir karjeros galimybes 8. Kita. Įrašykite_____________________________________________________________________


1. Sisteminis prievartos darbe faktų registras 2. Platesnis darbo santykių dalyvių informavimas apie psichologinės prievartos atvejus 3. Bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir informavimas apie jų teises ir pareigas 4. Psichologo (pasitikėjimo darbuotojo) etato įmonėje sukūrimas 5. Sankcijų už psichologinę prievartą įvedimas 6. Įmonėje turi būti sudaromos psichologinio klimato programos (planai) 7. Darbuotojų laisvalaikio organizavimas 8. Darbo krūvio ir darbo laiko suderinimas (optimizavimas) 9. Teisingo darbo apmokėjimo užtikrinimas (darbo užmokestis turi atitikti realias darbo sąnaudas) 10. Saugių darbo sąlygų užtikrinimas 11. Kita. Nurodykite__________________________________________________

35. Jūsų nuomone, kokios priemonės, mažinant psichologinę prievartą, turi būti taikomos pirmiausiai? Įrašykite. _______________________________________________________________________________________

36. Jūsų atstovaujama ekonominė veikla. Nurodykite. 1. Statyba 2. Transportas 3. Medžio apdirbimas 4. Metalo apdirbimas 5. Statybinių medžiagų pramonė 6. Lengvoji pramonė 7. Maisto pramonė 8. Chemijos pramonė

9. Elektros dujų ir vandens tiekimas 10. Prekyba 11. Miškininkystė 12. Žemės ūkis 13. Viešbučiai ir restoranai 14. Švietimas 15. Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 16. Kitos paslaugos.Įrašykite_______________

37. Kiek darbuotojų Jūsų atstovaujamoje įmonėje? 1. Iki 10 darbuotojų 2. 10-49 darbuotojai

3. 50-249 darbuotojai 4. Daugiau nei 250 darbuotojų

38. Jūsų miestas/rajonas. Nurodykite ________________________________________________________

96

ANKETA ĮMONIŲ VADOVAMS Darbo santykių pažeidimai šiuolaikinės rinkos ekonomikoje daro neigiamą įtaką tiek darbuotojų, tiek ir darbdavių interesams, nes sumažina darbo jėgos panaudojimo efektyvumą bei gamybos panaudojimą. Tačiau reikia pažymėti, kad Lietuvoje pastaruoju metu ne tik nemažėja teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų, bet ir stebima jų augimo tendencija. Tobulinant darbo santykių teisinį reguliavimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia detaliau įvertinti teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų specifiką ir intensyvumą. Tuo tikslu organizuojamas specialus tyrimas. Tyrimo tikslas –įvertinti nelegalaus darbo, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų bei darbdavių atstovų grasinimų ar kitokio psichologinio poveikio įtaką darbuotojų darbo rezultatams bei jų saugai ir sveikatai. Tyrimo metu planuojama apklausti VDI regioninių skyrių inspektorius, profesinių sąjungų atstovus bei įmonių vadovus. Tyrimą vykdo nepriklausoma įstaiga - Darbo ir socialinių tyrimų institutas. Anketoje pateikti klausimai su galimais atsakymais į juos. Jums tinkamą atsakymą pažymėkite langelyje kryžiuku ⌧. Jei tokio atsakymo varianto nėra, jį parašykite. Yra klausimų, į kuriuos atsakymus reikia parašyti patiems. Prašytume išsamiai atsakyti į visus pateiktus klausimus. Anketa anoniminė. Tyrimo rezultatai bus pateikiami tik suvestiniais skaičiais. Jei Jums pildant anketą kiltų kokių nors problemų, klausimų, prašytume kreiptis į vieną iš tyrimo ekspertų – dr. Boguslavą Gruževskį (tel. (8 5) 273 47 79, el. paštas: [email protected]); L. Okunevičiūtę Neverauskienę (tel. (8 5) 275 22 35), el. paštas [email protected].


I. TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ DARBO SANTYKIUS, PAŽEIDIMAI

Reikia pažymėti, kad plėtojant rinkos santykius Lietuvos ūkyje, išlieka teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų aktualumo problema. Jos sprendimui pirmiausiai reikalingas teisingas vykstančių procesų supratimas bei socialinis dialogas tarp dirbančiųjų ir darbdavių. Todėl žemiau pateikiami klausimai, siekiant, Jūsų pagalba, detaliau įvertinti analizuojamo reiškinio mastą ir specifiką įvairiose ekonominėse veiklose. 1. Pažymėkite, Jūsų nuomone, dažniausių pažeidimų pobūdį. Pažymėkite tik 1 atsakymą..



1. Realios darbo sąlygos blogesnės nei sulygtos sudarant sutartį 2. Mokamas mažesnis darbo užmokestis nei sulygtas sutartyje 3. Nesilaikoma darbo sutartyje nustatyto darbo laiko 4. Nesudaromos darbo sutartys (dirbama neteisėtai) 5. Nepagrįstai, nesuderinus keičiamos darbo sutarties sąlygos 6. Darbo sutartys nutraukiamos nepasibaigus sutartam terminui 7. Kita. Nurodykite__________________________________________________________________


1. Vėluoja darbo užmokestis 2. Nemokamas minimalus atlyginimas 3. Neapmokamas darbas už poilsio ir švenčių dienomis 4. Neapmokamas darbas už viršvalandinį ir nakties darbą 5. Nemokamos kompensacijos už nepanaudotas atostogas 6. Galutinai neatsiskaitoma atleidimo iš darbo atveju 7. Kita. Nurodykite__________________________________________________



97

4. Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, darbo ir poilsio laiko pažeidimai? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus.

1. Neteisingai fiksuojamas darbo laikas 2. Darbo laikas nėra fiksuojamas 3. Darbo laikas nustatomas, neatsižvelgiant į darbo aplinką (kenksmingus darbo aplinkos veiksnius) 4. Laiku nesuteikiamos atostogos 5. Nesuteikiamos kasmetinės minimalios atostogos 6. Nesuteikiamos pailgintos ir papildomos atostogos 7. Nesuteikiamos tikslinės atostogos (pvz., studijoms) 8. Neskiriamos pertraukos pailsėti,pavalgyti 9. Neskiriamos papildomos ir specialios pertraukos 10. Nesuteikiamas paros ir savaitės poilsis 11. Neteisingai apskaitomas naktinio darbo bei budėjimų darbo laikas 12. Kita. Nurodykite_________________________________________________________________

5. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, dažniausiai pasitaiko teisės aktų, reguliuojančių darbo santykius, pažeidimai? Pažymėkite ne daugiau kaip 5 atsakymus.



6. Ar Jums tenka pažeisti darbo teisės įstatymus?

1. Dažnai 2. Retkarčiais 3. Įstatymų nepažeidinėju 7. Dėl kokių priežasčių tenka dažniausiai pažeisti darbo teisės įstatymus? Pažymėkite tik 1 atsakymą.

1. Per didelių mokesčių 2. Dėl nelanksčių įstatymų darbo ir poilsio laiko režimo srityje 3. Dėl per aukštų nustatomų (aptarnavimo, išdirbio, laiko) normų 4. Dėl kitų verslo sąlygų suvaržymų. Nurodykite, kokių______________________________________ _____________________________________________________________________________________


1. Taip 2. Labiau taip negu ne 3. Labiau ne negu taip 4. Ne 9. Kokie pažeidimai, Jūsų nuomone, turi labiausiai neigiamą įtaką darbo rezultatams? Pažymėkite 1 atsakymą.

1. Darbo sutarties sudarymo pažeidimai 2. Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo pažeidimai 3. Darbo ir poilsio laiko pažeidimai 4. Atskiroms darbuotojų kategorijoms numatytų garantijų pažeidimai (jaunimui, neįgaliesiems ir pan.) 5. Kolektyvinės sutarties sudarymo bei vykdymo pažeidimai 6. Kiti darbo teisės pažeidimai. Įrašykite_________________________________________________


1. Mažina įmonės konkurencingumą 2. Mažina darbuotojų motyvaciją 3. Mažina personalo drausmingumą 4. Didina vadovo autoritetą 5. Mažina piktnaudžiavimus darbe

6. Be darbo teisės įstatymų pažeidimų negalima normaliai dirbti 7. Kita. Nurodykite_____________________ _______________________________________ ________________________________________

98


1. Taip 2. Ne 3. Sunku pasakyti, būna įvairiai 12. Jeigu minėti pažeidimai nors kiek turi įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, tai nurodykite, ką įtakoja labiausiai? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus.

1. Fizinę sveikatą 2. Psichinę būklę, sukelia stresines situacijas 3. Didina profesinių susirgimų tikimybę 4. Didina nelaimingų atsitikimų pavojų 5. Kita. Nurodykite__________________________________________________________________

13. Kokios, Jūsų nuomone, priemonės leistų sumažinti teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimus? Parašykite. 1. Darbo sutarties sudarymo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo priemonės: _____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ 2. Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo priemonės: _____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ 3. Darbo ir poilsio laiką reglamentuojančių nuostatų pažeidimų galimos mažinimo priemonės: _____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


Daugelyje besivystančių šalių neoficialus užimtumas yra vertinamas teigiamai lyginant su nedarbu.

Tačiau reikia pažymėti, jog neoficiali užimtumo forma mažina darbuotojų socialines garantijas, apriboja jų žmogiškųjų išteklių plėtrą, sudaro pagrindą darbo apmokėjimo pažeidimams .

Žemiau pateikiami klausimai, siekiant, Jūsų pagalba, detaliau įvertinti neoficialus užimtumo mastą įvairiuose ekonominės veiklos sektoriuose. 14. 2003 m. šalyje buvo 1,438 mln. užimtųjų. Kokia, Jūsų nuomone, yra neoficialaus užimtumo apimtis (užimtųjų neoficialioje darbo rinkoje dalis) Lietuvoje? Skaičiuojant nuo bendro užimtųjų skaičiaus ____________ proc. 15. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, yra labiausiai paplitęs neoficialus užimtumas? Įvertinkite kiekvieną ekonominę veiklą pagal neoficialaus užimtumo mastą nuo 1 iki 9 balų, kur 1 balas reikštų - neoficialaus užimtumo dalis mažiausia, 9 balai – neoficialaus užimtumo dalis didžiausia.


aptarnavimo veikla




99

16. Kokia, Jūsų nuomone, yra neapskaityto darbo apmokėjimo dalis Lietuvoje, išmokama “į rankas” taikant “dvigubą buhalteriją”? Skaičiuojant nuo neto darbo užmokesčio šalyje ___________ proc.


1. Pramonė 2. Žemės ūkis, miškininkystė 3. Statyba 4. Prekyba 5. Transportas sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai 6. Viešbučiai, restoranai 7. Kita komunalinė, socialinė aptarnavimo veikla 8. Autoservisai 9. Kitoje veikloje. Nurodykite__________________________________________________________

18. Jūsų nuomone, ar nelegalus darbas, daro neigiamą įtaką darbo rezultatams?

1. Taip 2. Labiau taip negu ne 3. Labiau ne negu taip 4. Ne 19. Jūsų nuomone, ar nelegalus darbas, daro neigiamą įtaką darbo sąlygoms, darbuotojų saugai ir sveikatai?

1. Taip 2. Labiau taip negu ne 3. Labiau ne negu taip 4. Ne 20. Kokią įtaką nelegalus darbas turi darbuotojams? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus.

1. Didina užimtumo galimybes 2. Mažina darbuotojų socialines garantijas 3. Mažina darbo motyvaciją 4. Didina psichologinę įtampą ir stresą darbe 5. Mažina karjeros galimybes 6. Neužtikrina saugių darbo sąlygų 7. Didina profesinių susirgimų galimybę 8. Kita. Nurodykite___________________________________________________________________



Šiuolaikinėje visuomenėje, augant gamybos sudėtingumo laipsniui bei kasdieninio gyvenimo ritmui, darbo santykiai turi didelę įtaką žmogaus psichologinei savijautai bei darbo motyvacijai, kas tiesiogiai sąlygoja darbo rezultatus. Žemiau pateikiami klausimai, siekiant įvertinti šį mažai Lietuvoje analizuojamą darbo santykių bruožą. 22. Ar, Jūsų nuomone, Lietuvoje psichologinis poveikis darbo vietoje yra rimta problema? Įvertinkite 100 proc. balų skalėje.


23. Kas, Jūsų nuomone, dažniausiai yra psichologinės prievartos auka?Pažymėkite 1 atsakymą.


100



25. Jūsų nuomone, kas dažniausiai yra psichologinės prievartos subjektas (šaltinis)?Pažymėkite 1 atsakymą.


26. Jūsų nuomone, ar psichologinė prievarta darbe dažniau pasireiškia santykiuose:

1. Tarp pačių darbuotojų 2. Tarp darbuotojų ir darbdavių 3. Tarp darbdavių ir trečiųjų asmenų (klientų, tiekėjų ir pan.) 4. Tarp darbuotojų ir trečiųjų asmenų (klientų, tiekėjų ir pan.)


1. Agresyvus elgesys, grasinimai 2. Ignoravimas 3. Įžeidimai, žeminimas 4. Seksualinis priekabiavimas 5. Naudojimasis tarnybine padėtimi 6. Kita. Įrašykite____________________________________________________________________


1. Dėl didelio darbo krūvio 2. Dėl papildomų (neaptartų) užduočių 3. Dėl nerealaus darbo atlikimo terminių 4. Dėl netinkamo vadovavimo 5. Dėl nekokybiško pareigų vykdymo 6. Dėl nesąžiningo darbo apmokėjimo 7. Dėl iš dalies nuslepiamos šešėlinės veiklos 8. Dėl individualių asmens (darbdavio/darbuotojo) savybių 9. Dėl nepakankamos darbo santykių kontrolės 10. Dėl žemo darbo užmokesčio 11. Dėl neužtikrinamų saugių darbo sąlygų 12. Kita. Įrašykite___________________________________________________________________

29. Ar Jūsų įmonėje yra vertinama rizika susijusi su grasinimais ar kitokiu psichologinio pobūdžio poveikiu darbo vietoje?



30. Jei rizika nevertinama, nurodykite priežastis.

1. Nėra specialistų 2. Nėra atitinkamų metodikų ir rekomendacijų 3. Nėra tradicijų 4. Nėra poreikio 5. Kita. Įrašykite____________________________________________________



101


1. Mažina darbo motyvaciją 2. Mažina darbo našumą 3. Neigiamai įtakoja fizinę asmens būklę, sveikatą 4. Didina stresą, nerimą, sąlygoja depresiją 5. Skatina suicidines nuotaikas iki savižudybės 6. Sąlygoja nelaimingus atsitikimus 7. Mažina poreikį kelti kvalifikaciją ir karjeros galimybes 8. Kita. Įrašykite_____________________________________________________________________


1. Sisteminis prievartos darbe faktų registras 2. Platesnis darbo santykių dalyvių informavimas apie psichologinės prievartos atvejus 3. Bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir informavimas apie jų teises ir pareigas 4. Psichologo (pasitikėjimo darbuotojo) etato įmonėje sukūrimas 5. Sankcijų už psichologinę prievartą įvedimas 6. Įmonėje turi būti sudaromos psichologinio klimato programos (planai) 7. Darbuotojų laisvalaikio organizavimas 8. Darbo krūvio ir darbo laiko suderinimas (optimizavimas) 9. Teisingo darbo apmokėjimo užtikrinimas (darbo užmokestis turi atitikti realias darbo sąnaudas) 10. Saugių darbo sąlygų užtikrinimas 11. Kita. Nurodykite_________________________________________________________________

34. Jūsų nuomone, kokios priemonės, mažinant psichologinę prievartą, turi būti taikomos pirmiausiai? Įrašykite. ____________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ 35. Jūsų atstovaujama ekonominė veikla. Nurodykite.

1. Statyba 2. Transportas 3. Medžio apdirbimas 4. Metalo apdirbimas 5. Statybinių medžiagų pramonė 6. Lengvoji pramonė 7. Maisto pramonė 8. Chemijos pramonė 9. Elektros dujų ir vandens tiekimas 10. Prekyba 11. Miškininkystė 12. Žemės ūkis 13. Viešbučiai ir restoranai 14. Švietimas 15. Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 16. Kitos paslaugos.Įrašykite___________________________________________________________

36. Kiek darbuotojų Jūsų atstovaujamoje įmonėje?

1. Iki 10 darbuotojų 2. 10-49 darbuotojai 3. 50-249 darbuotojai 4. Daugiau nei 250 darbuotojų

37. Jūsų miestas/rajonas. Nurodykite________________________________________________________

2 PRIEDAS. TYRIMO REZULTATAI

1. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių inspektorių ekspertinės apklausos rezultatai 2. Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų ekspertinės apklausos rezultatai

3. Įmonių vadovų (darbdavių atstovų) ekspertinės apklausos rezultatai

2

1. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių inspektorių ekspertinės apklausos rezultatai

Atsakymų

pasiskirstymai

Anketos klausimai Skaičius

% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

1. Pažymėkite, Jūsų nuomone, dažniausių pažeidimų pobūdį.

1. Darbo sutarties sudarymo pažeidimai 4 10,0 10,0

2. Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais,

išmokėjimo pažeidimai 8 20,0 20,0

3. Darbo ir poilsio laiko pažeidimai 30 75,0 75,0

4. Atskiroms darbuotojų kategorijoms numatytų garantijų pažeidimai

(jaunimui, neįgaliesiems ir pan.) 0 0,0 0,0

5. Kolektyvinės sutarties sudarymo bei vykdymo pažeidimai 1 2,5 2,5

6. Kiti darbo teisės pažeidimai 0 0,0 0,0

Nenurodė 0 0,0 -

Viso 40 107,5 107,5

2. Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, pažeidimai sudarant sutartį?

1. Realios darbo sąlygos blogesnės nei sulygtos sudarant sutartį 13 32,5 34,2

2. Mokamas mažesnis darbo užmokestis nei sulygtas sutartyje 1 2,5 2,6

3. Nesilaikoma darbo sutartyje nustatyto darbo laiko 33 82,5 86,8

4. Nesudaromos darbo sutartys (dirbama neteisėtai) 2 5,0 5,3

5. Nepagrįstai, nesuderinus keičiamos darbo sutarties sąlygos 9 22,5 23,7

6. Darbo sutartys nutraukiamos nepasibaigus sutartam terminui 0 0,0 0,0

7. Kita: 1 2,5 2,6

Sudaromos terminuotos darbo sutartys nuolatiniam darbui 1 100,0 100,0

- nenurodė 0 0,0 -

Nenurodė 2 5,0 -

Viso 40 152,5 155,3

3. Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, darbo apmokėjimo pažeidimai?

1. Vėluoja darbo užmokestis 19 47,5 47,5

2. Nemokamas minimalus atlyginimas 0 0,0 0,0

3. Neapmokamas darbas už poilsio ir švenčių dienomis 11 27,5 27,5

4. Neapmokamas darbas už viršvalandinį ir nakties darbą 17 42,5 42,5

5. Nemokamos kompensacijos už nepanaudotas atostogas 3 7,5 7,5

6. Galutinai neatsiskaitoma atleidimo iš darbo atveju 21 52,5 52,5

7. Kita: 1 2,5 2,5

Pagal 2p. 7d. pinigai mokami "į vokelį" kada nori, t.y. nevisada,

todėl daug skundų 1 100,0 100,0

- nenurodė 0 0,0 -

Nenurodė 0 0,0 -

Viso 40 180,0 180,0

3

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

4. Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, darbo ir poilsio laiko

pažeidimai?

1. Neteisingai fiksuojamas darbo laikas 35 87,5 87,5

2. Darbo laikas nėra fiksuojamas 4 10,0 10,0

3. Darbo laikas nustatomas, neatsižvelgiant į darbo aplinką

(kenksmingus darbo aplinkos veiksnius) 2 5,0 5,0

4. Laiku nesuteikiamos atostogos 9 22,5 22,5

5. Nesuteikiamos kasmetinės minimalios atostogos 2 5,0 5,0

6. Nesuteikiamos pailgintos ir papildomos atostogos 1 2,5 2,5

7. Nesuteikiamos tikslinės atostogos (pvz., studijoms) 0 0,0 0,0

8. Neskiriamos pertraukos pailsėti, pavalgyti 3 7,5 7,5

9. Neskiriamos papildomos ir specialios pertraukos 3 7,5 7,5

10. Nesuteikiamas paros ir savaitės poilsis 2 5,0 5,0

11. Neteisingai apskaitomas naktinio darbo bei budėjimų darbo laikas 8 20,0 20,0

12. Kita: 4 10,0 10,0

Nenustatomas darbo režimas 1 25,0 25,0

Pietų pertrauka nurodoma 1 val, o faktiškai pietaujama 15 - 20

min. 1 25,0 25,0

Dirbami viršvalandžiai 2 50,0 50,0

- nenurodė 0 0,0 -

Nenurodė 0 0,0 -

Viso 40 182,5 182,5

5. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, kokie teisės aktų,

reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai yra dažniausi?

a) Darbo sutarties sąlygų nustatymo pažeidimai

1. Statyba 10 25,0 37,0

2. Transportas 6 15,0 22,2

3. Medžio apdirbimas 14 35,0 51,9

4. Metalo apdirbimas 5 12,5 18,5

5. Statybinių medžiagų pramonė 4 10,0 14,8

6. Lengvoji pramonė 5 12,5 18,5

7. Maisto pramonė 4 10,0 14,8

8. Chemijos pramonė 3 7,5 11,1

9. Elektros dujų ir vandens tiekimas 2 5,0 7,4

10. Prekyba 9 22,5 33,3

11. Miškininkystė 11 27,5 40,7

12. Žemės ūkis 8 20,0 29,6

13. Viešbučiai ir restoranai 6 15,0 22,2

14. Švietimas 7 17,5 25,9

4

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

15. Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 6 15,0 22,2

16. Kitos paslaugos 3 7,5 11,1

Nenurodė 13 32,5 -

Viso 40 290,0 381,5

b) Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais,

išmokėjimo pažeidimai

1. Statyba 14 35,0 42,4









10. Prekyba 7 17,5 21,2


12. Žemės ūkis 10 25,0 30,3


14. Švietimas 4 10,0 12,1



Nenurodė 7 17,5 -

Viso 40 297,5 339,4

c) Darbo ir poilsio laiko pažeidimai

1. Statyba 25 62,5 64,1









10. Prekyba 34 85,0 87,2


12. Žemės ūkis 12 30,0 30,8


14. Švietimas 2 5,0 5,1

5

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)



Nenurodė 1 2,5 -

Viso 40 550,0 561,5

d) Atskiroms darbuotojų kategorijoms numatytų garantijų pažeidimai

(jaunimui, neįgaliesiems ir pan.)

1. Statyba 0 0,0 0,0









10. Prekyba 1 2,5 12,5


12. Žemės ūkis 2 5,0 25,0


14. Švietimas 0 0,0 0,0



Nenurodė 32 80,0 -

Viso 40 107,5 137,5

e) Kolektyvinės sutarties sudarymo bei vykdymo pažeidimai

1. Statyba 1 2,5 20,0









10. Prekyba 1 2,5 20,0


12. Žemės ūkis 1 2,5 20,0


14. Švietimas 3 7,5 60,0

6

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)



Nenurodė 35 87,5 -

Viso 40 155,0 540,0

6. Jūsų nuomone, dėl kokių priežasčių tenka dažniausiai pažeisti

darbo teisės įstatymus?

1. Per didelių mokesčių 21 52,5 53,8

2. Dėl nelanksčių įstatymų darbo ir poilsio laiko režimo srityje 15 37,5 38,5

3. Dėl per aukštų nustatomų (aptarnavimo, išdirbio, laiko) normų 7 17,5 17,9

4. Dėl kitų verslo sąlygų suvaržymų 1 2,5 2,6

Noro pasipelnyti kitų sąskaita 1 100,0 100,0

- nenurodė 0 0,0 -

Nenurodė 1 2,5 -

Viso 40 112,5 112,8

7. Ar, Jūsų nuomone, teisės aktų, reglamentuojančių darbo

santykius, pažeidimai, turi įtakos darbo rezultatams?

1. Taip 20 50,0 52,6

2. Labiau taip negu ne 10 25,0 26,3

3. Labiau ne negu taip 6 15,0 15,8

4. Ne 2 5,0 5,3

Nenurodė 2 5,0 -

Viso 40 100,0 100,0

8. Kokie pažeidimai, Jūsų nuomone, turi labiausiai neigiamą įtaką

darbo rezultatams?









Netinkamas įstatymų traktavimas (sovietinis) 1 50,0 50,0

Netikslinga prekyboje taikyti suminę darbo laiko apskaitą 1 50,0 50,0

Nevykdomi Vyriausybės draudimai įvesti suminę darbo laiko

apskaitą 1 50,0 50,0

- nenurodė 0 0,0 -

Nenurodė 0 0,0 -

Viso 40 115,0 115,0

7

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

9. Kaip teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai

įtakoja į darbo rezultatus?

1. Mažina įmonės konkurencingumą 4 10,0 10,5

2. Mažina darbuotojų motyvaciją 21 52,5 55,3

3. Mažina personalo drausmingumą 12 30,0 31,6

4. Didina vadovo autoritetą 1 2,5 2,6

5. Mažina piktnaudžiavimus darbe 1 2,5 2,6

6. Be darbo teisės įstatymų pažeidimų negalima normaliai dirbti 15 37,5 39,5

7. Kita 2 5,0 5,3

Didėja sergamumas, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų

skaičius 1 50,0 50,0

Darbuotojai bijo, nes kitaip darbdaviai grasina, kad LR neras

darbo, kiti grasina fiziniu susidorojimu 1 50,0 50,0

- nenurodė 0 0,0 -

Nenurodė 2 5,0 -

Viso 40 145,0 147,4


santykius, pažeidimai, turi įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai?

1. Taip 35 87,5 92,1

2. Ne 1 2,5 2,6

3. Sunku pasakyti, įvairiai būna 2 5,0 5,3

Nenurodė 2 5,0 -

Viso 40 100,0 100,0

11. Jeigu minėti pažeidimai nors kiek turi įtakos darbuotojų saugai

ir sveikatai, tai nurodykite, ką įtakoja labiausiai?

1. Fizinę sveikatą 5 13,5 13,9

2. Psichinę būklę, sukelia stresines situacijas 27 73,0 75,0

3. Didina profesinių susirgimų tikimybę 7 18,9 19,4

4. Didina nelaimingų atsitikimų pavojų 26 70,3 72,2

5. Kita 0 0,0 0,0

Nenurodė 1 2,7 -

Viso 37 178,4 180,6

12. Ar, Jūsų nuomone, pasitaiko susidorojimo su darbuotojais

atvejų (t.y. buvo pažemintas pareigose, atleistas iš darbo, skirta kita

poveikio priemonė), kuris paviešino tam tikrus darbo teisės

įstatymų pažeidimus?

1. Dažnai 14 35,0 35,0

2. Retkarčiais 15 37,5 37,5

3. Nepasitaiko 1 2,5 2,5

8

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

4. Neturiu informacijos 10 25,0 25,0

Nenurodė 0 0,0 -

Viso 40 100,0 100,0

13. Jūsų nuomone, kokiose ekonominėse veiklose dažniausiai

pasitaiko tokie atvejai?

1. Statyba 21 52,5 70,0









10. Prekyba 26 65,0 86,7


12. Žemės ūkis 5 12,5 16,7


14. Švietimas 5 12,5 16,7



Nenurodė 10 25,0 -

Viso 40 322,5 396,7

14. Kokios, Jūsų nuomone, priemonės leistų sumažinti teisės aktų,

reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimus?

14.1. Darbo sutarties sudarymo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo

priemonės

Darbdavių ar darbdavių atstovų švietimas. Per mažai dirba tokios

įstaigos kaip verslo informaciniai centrai. Steigiant įmonę ar samdant

darbuotojus, iš įmonės vadovo reikėtų reikalauti išsimokslinimo cenzo

(yra nemažai įmonių vadovų, visiškai nesugebančių mąstyti ar skaityti

norminius aktus). 2 5,0 9,1

Realus dialogas tarp darbuotojų ir darbdavio 2 5,0 9,1

Sistemingai pažeidžiant įstatymus neleisti dalyvauti įvairiuose

konkursuose. 1 2,5 4,5

Susitarimų liberalizavimas 1 2,5 4,5

Mokesčių mažinimas 4 10,0 18,2

Kolektyvinių sutarčių sudarymas 1 2,5 4,5

Kad būtų įmanoma sudaryti darbo sutartis ir žodiškai kaip pvz. savaitei 1 2,5 4,5

9

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

t.y. lyg ir bandomasis laikotarpis

Protokolų surašymas 1 2,5 4,5

Konkurencija 1 2,5 4,5

Trumpalaikiams darbams bei ž.ū. derliaus nuėmimo darbams leisti

dirbti be darbo sutarties, o tik apdraudžiant darbuotojus nuo nelaimingų

atsitikimų. 1 2,5 4,5

Vienkartiniams ir trumpalaikiams darbams iki 5 dienų darbo santykius

įforminti griežtos atsakomybės kvitu. 1 2,5 4,5

Darbo sutartys - kaip griežtos atsakomybės blankai 1 2,5 4,5

Darbo sutartyse kategoriškai uždrausti aptarinėti Vyriausybės nustatytą

MMA, o propaguoti papildomo užmokesčio mokėjimon aptarimą 1 2,5 4,5

Laikytis teisės aktų reikalavimų 1 2,5 4,5

LR darbo kodekso tobulinimas 1 2,5 4,5

Neleidžiama suminė darbo laiko apskaita 1 2,5 4,5

Įmonėse, kuriose visi ar dauguma darbuotojų dirba po 4 val, visų

institucijų pastovi kontrolė 1 2,5 4,5

Supaprastinta darbo sutarties sudarymo tvarka 1 2,5 4,5

Nežino, neturi nuomonės 1 2,5 4,5

Nenurodė 18 45,0 -

Viso 40 105,0 109,1

14.2. Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais,

išmokėjimo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo priemonės

Nustatyti griežtesnes sankcijas, dėl nesavalaikio atsiskaitymo, ypač su

atleistais iš darbo. 2 5,0 9,5





Didinti minimalų mėnesinį atlyginimą 2 5,0 9,5

Sumažinus mokesčius būtų fiksuojamas visas darbuotojų dirbtas laikas

ir mokami viršvalandžiai 1 2,5 4,8

Protokolų surašymas, prevencija 1 2,5 4,8


Sugriežtinti atsiskaitymo sąlygas tarp užsakovų ir rangovų bei tiekėjų ir

gavėjų, nustatant trumpesnius atsiskaitymo terminus. Atsiskaitymo

priežiūrą turėtų vesti bankai. 2 5,0 9,5

Griežtai reglamentuoti - jog išmokos, susijusios su darbo santykiais,

būtų mokamos pirmiausiai. 1 2,5 4,8

10

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

Darbo užmokesčio išmokėjimą laikyti prioritetiniu prieš kitus

mokesčius 1 2,5 4,8

Suteikti galimybę betarpiškai kreiptis į teismą, kuris tokias bylas

nagrinėtų supaprastinta tvarka 1 2,5 4,8


Nenurodė 19 47,5 -

Viso 40 100,0 100,0

14.3. Darbo ir poilsio laiką reglamentuojančių nuostatų pažeidimų

galimos mažinimo priemonės

Leidimas nustatyti lankstesnį darbo laiką - laisvą darbo režimą, režimą

pagal "iškvietimą" ir pan. 2 5,0 7,4




Darbuotojų socialumo didėjimas 2 5,0 7,4

Dėl ilgesnio darbo trukmės laiko leisti susitarti darbuotojui ir

darbdaviui 2 5,0 7,4

Pasiekti, kad visos įmonės prieš įstatymą būtų lygios 1 2,5 3,7

Informuoti žmones, kad jie šito reikalautų iš savo darbdavių 1 2,5 3,7

Leisti įmonėms įvesti ir taikyti suminę darbo laiko apskaitą 1 2,5 3,7

Naikinti LR Darbo kodekso 146 str.1d.1 punktą 2 5,0 7,4

Supaprastinti suminės darbo laiko apskaitos įvedimo tvarką 1 2,5 3,7

Prevencija 1 2,5 3,7


Apriboti parduotuvių darbą sekmadieniais 1 2,5 3,7

Suminę darbo laiko apskaitą taikyti tik įmonėms, dirbančioms

nepertraukiamai, netaikyti prekybos sistemoje 1 2,5 3,7

Keisti teismų požiūrį į mūsų pateikiamų įrodymų svarbą ir reikšmę,

vadovaujantis nuostata, jog pareigūnai šiaip sau šių pažeidimų neteikia 1 2,5 3,7

Panaikinti visus apribojimus 1 2,5 3,7

Įstatymų tobulinimas 1 2,5 3,7

Už bet kurį, darbo ar poilsio laiko pažeidimą turi būti privalomos

griežtos sankcijos įvairių institucijų 1 2,5 3,7

Panaikinti suminės darbo laiko apskaitos įvedimą 1 2,5 3,7

Keisti DK straipsnius 1 2,5 3,7

sugriežtinti sankcijas darbdaviams 1 2,5 3,7


Nenurodė 13 32,5 -

Viso 40 102,5 103,7

11

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

15. 2003 m. šalyje buvo 1,438 mln. užimtųjų. Kokia, Jūsų nuomone,

yra neoficialaus užimtumo apimtis (užimtųjų neoficialioje darbo

rinkoje dalis) Lietuvoje skaičiuojant nuo bendro užimtųjų

skaičiaus, proc.

0,1 1 2,5 3,0

1,0 2 5,0 6,1

3,0 3 7,5 9,1

4,0 1 2,5 3,0

8,0 1 2,5 3,0

9,0 1 2,5 3,0

10,0 7 17,5 21,2

17,5 1 2,5 3,0

18,0 2 5,0 6,1

20,0 8 20,0 24,2

25,0 1 2,5 3,0

29,0 1 2,5 3,0

30,0 1 2,5 3,0

37,5 1 2,5 3,0

40,0 1 2,5 3,0


Nenurodė 7 17,5 -

Viso 40 100,0 100,0

16. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, yra labiausiai

paplitęs neoficialus užimtumas?

16.1.Pramonė

1 10 25,0 34,5

2 9 22,5 31,0

3 2 5,0 6,9

4 5 12,5 17,2

5 3 7,5 10,3

6 0 0,0 0,0

7 0 0,0 0,0

8 0 0,0 0,0

9 0 0,0 0,0

Nenurodė 11 27,5 -

Viso 40 100,0 100,0

16.2. Žemės ūkis, miškininkystė

1 1 2,5 3,1

2 1 2,5 3,1

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

3 5 12,5 15,6

4 3 7,5 9,4

5 3 7,5 9,4

6 5 12,5 15,6

7 2 5,0 6,3

8 9 22,5 28,1

9 3 7,5 9,4

Nenurodė 8 20,0 -

Viso 40 100,0 100,0

16.3. Statyba

1 1 2,5 2,9

2 0 0,0 0,0

3 0 0,0 0,0

4 3 7,5 8,6

5 8 20,0 22,9

6 1 2,5 2,9

7 5 12,5 14,3

8 8 20,0 22,9

9 9 22,5 25,7

Nenurodė 5 12,5 -

Viso 40 100,0 100,0

16.4. Prekyba

1 4 10,0 14,3

2 2 5,0 7,1

3 5 12,5 17,9

4 4 10,0 14,3

5 5 12,5 17,9

6 3 7,5 10,7

7 1 2,5 3,6

8 4 10,0 14,3

9 0 0,0 0,0

Nenurodė 12 30,0 -

Viso 40 100,0 100,0

16.5. Transportas, sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai

1 6 15,0 20,7

2 2 5,0 6,9

3 6 15,0 20,7

4 4 10,0 13,8

5 4 10,0 13,8

12

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

6 4 10,0 13,8

7 2 5,0 6,9

8 0 0,0 0,0

9 1 2,5 3,4

Nenurodė 11 27,5 -

Viso 40 100,0 100,0

16.6. Viešbučiai, restoranai

1 9 22,5 32,1

2 10 25,0 35,7

3 2 5,0 7,1

4 1 2,5 3,6

5 5 12,5 17,9

6 0 0,0 0,0

7 0 0,0 0,0

8 0 0,0 0,0

9 1 2,5 3,6

Nenurodė 12 30,0 -

Viso 40 100,0 100,0

16.7. Kita komunalinė, socialinė, aptarnavimo veikla

1 9 22,5 33,3

2 9 22,5 33,3

3 4 10,0 14,8

4 2 5,0 7,4

5 0 0,0 0,0

6 0 0,0 0,0

7 0 0,0 0,0

8 2 5,0 7,4

9 1 2,5 3,7

Nenurodė 13 32,5 -

Viso 40 100,0 100,0

16.8. Autoservisai

1 3 7,5 9,4

2 3 7,5 9,4

3 3 7,5 9,4

4 5 12,5 15,6

5 2 5,0 6,3

6 3 7,5 9,4

7 1 2,5 3,1

8 8 20,0 25,0

13

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

9 4 10,0 12,5

Nenurodė 8 20,0 -

Viso 40 100,0 100,0

a16.9. Kitoje veikloje (kokioje)

Švietimas (korepetitoriai) 1 2,5 11,1

Žuvininkystė 1 2,5 11,1

Namų ūkiai (pas teisėjus, prokurorus ir pan.) 1 2,5 11,1

Butų remontai 1 2,5 11,1

Siuvimas 1 2,5 11,1

Kita veikla 4 10,0 44,4

Nenurodė 31 77,5 -

Viso 40 100,0 100,0

a16.9a. Kitoje veikloje (įvertinimas)

1 2 22,2 22,2

2 0 0,0 0,0

3 0 0,0 0,0

4 1 11,1 11,1

5 2 22,2 22,2

6 1 11,1 11,1

7 2 22,2 22,2

8 0 0,0 0,0

9 1 11,1 11,1

Nenurodė 0 0,0 -

Viso 9 100,0 100,0

17. Kokia, Jūsų nuomone, yra neapskaityto darbo apmokėjimo

dalis Lietuvoje, išmokama “į rankas” taikant dvigubą buhalteriją?

Skaičiuojant nuo neto darbo užmokesčio šalyje, proc.

0,01 1 2,5 2,6

3,00 2 5,0 5,3

5,00 3 7,5 7,9

8,00 1 2,5 2,6

9,00 1 2,5 2,6

10,00 4 10,0 10,5

15,00 2 5,0 5,3

18,00 2 5,0 5,3

20,00 6 15,0 15,8

25,00 1 2,5 2,6

30,00 7 17,5 18,4

40,00 3 7,5 7,9

14

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

47,00 1 2,5 2,6

50,00 1 2,5 2,6

65,00 1 2,5 2,6


Nenurodė 2 5,0 -

Viso 40 100,0 100,0

18. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, “dvigubos

buhalterijos” mastai yra didžiausi?

1. Pramonė 7 17,5 17,5

2. Žemės ūkis, miškininkystė 11 27,5 27,5

3. Statyba 31 77,5 77,5

4. Prekyba 22 55,0 55,0

5. Transportas sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai 5 12,5 12,5

6. Viešbučiai, restoranai 4 10,0 10,0

7. Kita komunalinė, socialinė aptarnavimo veikla 5 12,5 12,5

8. Autoservisai 16 40,0 40,0

9. Kitoje veikloje 2 5,0 5,0

Siuvimas 1 50,0 100,0

- nenurodė 1 50,0 -

Nenurodė 0 0,0 -

Viso 40 257,5 257,5

19. Jūsų nuomone, ar nelegalus darbas, daro neigiamą įtaką darbo

rezultatams?

1. Taip 18 45,0 46,2



4. Ne 3 7,5 7,7

Nenurodė 1 2,5 -

Viso 40 100,0 100,0


sąlygoms, darbuotojų saugai ir sveikatai?

1. Taip 31 77,5 77,5



4. Ne 2 5,0 5,0

Nenurodė 0 0,0 -

Viso 40 100,0 100,0

21. Kokią įtaką nelegalus darbas turi darbuotojams?

1. Didina užimtumo galimybes 4 10,0 10,0

15

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

2. Mažina darbuotojų socialines garantijas 37 92,5 92,5

3. Mažina darbo motyvaciją 2 5,0 5,0

4. Didina psichologinę įtampą ir stresą darbe 14 35,0 35,0

5. Mažina karjeros galimybes 4 10,0 10,0

6. Neužtikrina saugių darbo sąlygų 18 45,0 45,0

7. Didina profesinių susirgimų galimybę 1 2,5 2,5

8. Kita 1 2,5 2,5

Darbuotojai tampa vergais dėl duonos kąsnio 1 100,0 100,0

- nenurodė 0 0,0 -

Nenurodė 0 0,0 -

Viso 40 202,5 202,5

22. Jūsų nuomone, kokiomis priemonėmis būtų tikslinga mažinti

neoficialų užimtumą?

Turi keistis nelegalaus darbo sąvoka 2 5,0 6,1

Sukurti daugiau darbo vietų 4 10,0 12,1

Keisti darbdavio ir darbuotojo sąmoningumą šiuo klausimu 2 5,0 6,1

Daugiau dėmesio skirti smulkiajam verslui 1 2,5 3,0

Labiau vykdyti švietėjišką veiklą, aiškinant piliečiams nelegalaus darbo

pasekmes, soc. garantijas. 1 2,5 3,0

Nemokėti bedarbių pašalpų 2 5,0 6,1

Darbo santykių liberalizavimas 1 2,5 3,0

Mokesčių sistemos pakeitimas 1 2,5 3,0

Viešųjų darbų didesnis taikymas, namudinių verslų plėtojimas,

paslaugų sferos plėtojimas 2 5,0 6,1

Mažinti mokesčius ir darbo santykių įforminimo sudėtingumą 2 5,0 6,1

Mažinti mokesčius 6 15,0 18,2

Darbdaviams atlikti šviečiamąjį darbą, t.y. motyvuoti, kad slėpdami

mokesčius nelabai ką sutaupo. Be to galima didinti baudas ir griežčiau

bausti už nelegalius darbuotojus. Taip pat ir patys darbuotojai turėtų

reikalauti, kad juos įdarbintų, taip pat vaidmenį suvaidintų jų švietimas 1 2,5 3,0

Mažinant įmonėms mokesčius 1 2,5 3,0

Baudžiamoji atsakomybė 1 2,5 3,0

Supaprastinti nelegalių darbuotojų įforminimą ir darbdavių nubaudimą 2 5,0 6,1

Kuriant darbo vietas, mažinant mokesčius naujai įkurtai įmonei ir

įmonėse įsikūrusiose periferijoje. 1 2,5 3,0

Supaprastinti nelegalaus darbo įrodymo procesą, t.y. nerišti jų su darbo

užmokesčio mokėjimo ar susitarimo dėl mokėjimo įrodymu. 1 2,5 3,0

Keisti nelegalaus darbo sąvoką, išjungiant darbo užmokesčio mokėjimo

įrodymo būtinumą teismuose 1 2,5 3,0

16

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

Pagrindinė ND priežastis mano nuomone yra mokesčiai. Todėl reiktų

juos liberalizuoti, skatinant darbdavius legalizuoti šešėlinę darbo rinką.

Ta pati problema samdant darbuotoją fizinio asmens (namų ruoša,

vaiko priežiūra ir kt.) atsiranda mokesčių ir kitų įforminimų problema,

nes reikalavimai laikau per dideli (SODRA,MI) 1 2,5 3,0

Numatyti nelegaliai dirbančiuosius skatinti dirbti legaliai 1 2,5 3,0

Dar didesnis soc.lengvatų apribojimas nedirbantiems ir be pateisinamos

priežasties dirbantiems 4 val. 1 2,5 3,0

Pavesti kontrolę policijai 1 2,5 3,0

Jėgos struktūromis 1 2,5 3,0

Ekonominėmis sankcijomis 1 2,5 3,0

Vystyti pramonę 1 2,5 3,0


Nenurodė 7 17,5 -

Viso 40 117,5 121,2

23. Ar, Jūsų nuomone, Lietuvoje psichologinis poveikis darbo

vietoje yra rimta problema?

0 0 0,0 0,0

10 1 2,5 2,6

20 1 2,5 2,6

30 4 10,0 10,3

40 1 2,5 2,6

50 10 25,0 25,6

60 2 5,0 5,1

70 11 27,5 28,2

80 3 7,5 7,7

90 2 5,0 5,1

100 4 10,0 10,3

Nenurodė 1 2,5 -

Viso 40 100,0 100,0

24. Kas, Jūsų nuomone, dažniausiai yra psichologinės prievartos

auka?

1. Darbuotojai 34 85,0 89,5

2. Darbdaviai 2 5,0 5,3

3. Įmonėje nedirbantys asmenys, laikinai esantys darbo vietoje (klientai,

tiekėjai ir pan.) 1 2,5 2,6

4. Darbuotojai bei įmonėje nedirbantys asmenys 1 2,5 2,6

Nenurodė 2 5,0 -

Viso 40 100,0 100,0

17

Atsakymų

pasiskirstymai

Skaičius

% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

Anketos klausimai

25. Nurodykite, kiek procentų žemiau nurodytų darbo rinkos

dalyvių, patiria psichologinę prievartą darbe.

25.1. Darbuotojai

10 4 10,0 11,1

20 7 17,5 19,4

30 3 7,5 8,3

35 1 2,5 2,8

40 4 10,0 11,1

50 4 10,0 11,1

51,7 1 2,5 2,8

60 4 10,0 11,1

70 1 2,5 2,8

80 2 5,0 5,6

90 2 5,0 5,6

100 3 7,5 8,3

Nenurodė 4 10,0 -

Viso 40 100,0 100,0

25.2. Darbdaviai

1 1 2,5 4,5

2 1 2,5 4,5

3 1 2,5 4,5

5 5 12,5 22,7

10 7 17,5 31,8

15 1 2,5 4,5

20 3 7,5 13,6

30 3 7,5 13,6

Nenurodė 18 45,0 -

Viso 40 100,0 100,0

25.3.Įmonėje nedirbantys asmenys, laikinai esantys darbo vietoje

(klientai, tiekėjai ir pan.)

0,5 1 2,5 10,0

5 1 2,5 10,0

6 1 2,5 10,0

10 3 7,5 30,0

13,6 1 2,5 10,0

15 1 2,5 10,0

20 2 5,0 20,0

Nenurodė 30 75,0 -

Viso 40 100,0 100,0

18

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

26. Jūsų nuomone, kas dažniausiai yra psichologinės prievartos

subjektas (šaltinis)?


2. Darbdaviai 24 60,0 64,9



Nenurodė 3 7,5 -

Viso 40 100,0 100,0

27. Jūsų nuomone, ar psichologinė prievarta darbe dažniau

pasireiškia santykiuose:

1. Tarp pačių darbuotojų 1 2,5 2,6

2. Tarp darbuotojų ir darbdavių 36 90,0 92,3

3. Tarp darbdavių ir trečiųjų asmenų (klientų, tiekėjų ir pan.) 2 5,0 5,1

4. Tarp darbuotojų ir trečiųjų asmenų (klientų, tiekėjų ir pan.) 0 0,0 0,0

Nenurodė 1 2,5 -

Viso 40 100,0 100,0

28. Kaip, Jūsų nuomone, dažniausiai pasireiškia psichologinis

poveikis darbe?

1. Agresyvus elgesys, grasinimai 22 55,0 56,4

2. Ignoravimas 15 37,5 38,5

3. Įžeidimai, žeminimas 13 32,5 33,3

4. Seksualinis priekabiavimas 0 0,0 0,0

5. Naudojimasis tarnybine padėtimi 18 45,0 46,2

6. Kita 0 0,0 0,0

Nenurodė 1 2,5 -

Viso 40 172,5 174,4

29. Jūsų nuomone, dėl kokių priežasčių atsiranda psichologinė

prievarta darbe?

1. Dėl didelio darbo krūvio 19 47,5 52,8

2. Dėl papildomų (neaptartų) užduočių 11 27,5 30,6

3. Dėl nerealaus darbo atlikimo terminių 9 22,5 25,0

4. Dėl netinkamo vadovavimo 13 32,5 36,1

5. Dėl nekokybiško pareigų vykdymo 1 2,5 2,8

6. Dėl nesąžiningo darbo apmokėjimo 14 35,0 38,9

7. Dėl iš dalies nuslepiamos šešėlinės veiklos 2 5,0 5,6

8. Dėl individualių asmens (darbdavio/darbuotojo) savybių 7 17,5 19,4

9. Dėl nepakankamos darbo santykių kontrolės 1 2,5 2,8

10. Dėl žemo darbo užmokesčio 16 40,0 44,4

11. Dėl neužtikrinamų saugių darbo sąlygų 1 2,5 2,8

19

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

12. Kita 3 7,5 8,3

Dėl didelio nedarbo 2 66,7 66,7

Dažniausiai nėra galimybės tinkamai apmokėti už darbą 1 33,3 33,3

- nenurodė 0 0,0 -

Nenurodė 4 10,0 -

Viso 40 252,5 269,4

30. Ar Jūsų įmonėje yra vertinama rizika susijusi su grasinimais ar

kitokiu psichologinio pobūdžio poveikiu darbo vietoje?

1. Vertinama sistemingai 2 5,0 5,7

2. Vertinama formaliai 4 10,0 11,4

3. Vertinama iš dalies 3 7,5 8,6

4. Nevertinama 26 65,0 74,3

Nenurodė 5 12,5 -

Viso 40 100,0 100,0


1. Nėra specialistų 2 7,7 8,0

2. Nėra atitinkamų metodikų ir rekomendacijų 8 30,8 32,0

3. Nėra tradicijų 11 42,3 44,0

4. Nėra poreikio 2 7,7 8,0

5. Kita 2 7,7 8,0

nėra norminių teisės aktų 1 50,0 50,0

Niekam neįdomu, nes darbas atliekamas tik formaliai 1 50,0 50,0

- nenurodė 0 0,0 -

Nenurodė 1 3,8 -

Viso 26 100,0 100,0

32. Ar, Jūsų nuomone, psichologinė prievarta turi įtakos darbo


1. Taip 33 82,5 91,7

2. Ne 0 0,0 0,0


Nenurodė 4 10,0 -

Viso 40 100,0 100,0

33. Jūsų nuomone, kaip įtakoja psichologinė prievarta į

darbuotojus, jų elgesį?


2. Mažina darbo našumą 12 30,0 33,3

3. Neigiamai įtakoja fizinę asmens būklę, sveikatą 26 65,0 72,2

4. Didina stresą, nerimą, sąlygoja depresiją 31 77,5 86,1

5. Skatina suicidines nuotaikas iki savižudybės 4 10,0 11,1

20

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

6. Sąlygoja nelaimingus atsitikimus 9 22,5 25,0

7. Mažina poreikį kelti kvalifikaciją ir karjeros galimybes 5 12,5 13,9

8. Kita 0 0,0 0,0

Nenurodė 4 10,0 -

Viso 40 260,0 277,8

34. Kokios, Jūsų nuomone, priemonės mažintų psichologinę

prievartą darbo vietoje?

1. Sisteminis prievartos darbe faktų registras 4 10,0 11,1

2. Platesnis darbo santykių dalyvių informavimas apie psichologinės

prievartos atvejus 7 17,5 19,4

3. Bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir informavimas apie jų

teises ir pareigas 20 50,0 55,6

4. Psichologo (pasitikėjimo darbuotojo) etato įmonėje sukūrimas 10 25,0 27,8

5. Sankcijų už psichologinę prievartą įvedimas 7 17,5 19,4

6. Įmonėje turi būti sudaromos psichologinio klimato programos

(planai) 5 12,5 13,9

7. Darbuotojų laisvalaikio organizavimas 4 10,0 11,1

8. Darbo krūvio ir darbo laiko suderinimas (optimizavimas) 14 35,0 38,9

9. Teisingo darbo apmokėjimo užtikrinimas (darbo užmokestis turi

atitikti realias darbo sąnaudas) 21 52,5 58,3

10. Saugių darbo sąlygų užtikrinimas 8 20,0 22,2

11. Kita: 1 2,5 2,8

Pasaulinės kaštų struktūros ir kainodaros įgyvendinimas 1 100,0 100,0

- nenurodė 0 0,0 -

Nenurodė 4 10,0 -

Viso 40 262,5 280,6

35. Jūsų nuomone, kokios priemonės, mažinant psichologinę

prievartą, turi būti taikomos pirmiausiai?

Sisteminis prievartos darbe faktų registras 0 0,0 0,0

Platesnis darbo santykių dalyvių informavimas apie psichologinės


Bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir informavimas apie jų teises

ir pareigas 5 12,5 17,2

Psichologo (pasitikėjimo darbuotojo) etato įmonėje sukūrimas 0 0,0 0,0

Sankcijų už psichologinę prievartą įvedimas 2 5,0 6,9

Įmonėje turi būti sudaromos psichologinio klimato programos (planai) 0 0,0 0,0

Darbuotojų laisvalaikio organizavimas 0 0,0 0,0

Darbo krūvio ir darbo laiko suderinimas (optimizavimas) 3 7,5 10,3

Teisingo darbo apmokėjimo užtikrinimas (darbo užmokestis turi atitikti 6 15,0 20,7

21

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

realias darbo sąnaudas)

Saugių darbo sąlygų užtikrinimas 0 0,0 0,0

Gerinti verlo aplinką šalyje 1 2,5 3,4

Veiklos ir santykių viešumas įmonėje, normalaus mikroklimato

palaikymas tarp darbuotojų 1 2,5 3,4


Psichologinės prievartos faktai turi būti viešinami. Darbo krūvio ir

darbo laiko suderinamumas taptų šį faktorių naikinantis veiksnys 1 2,5 3,4


Geras vadovavimas ir gerai sukomplektuotas darbuotojų kolektyvas 1 2,5 3,4

Kad kiekvienas darbuotojas kokybiškai atliktų savo darbą ir neviršytų

savų įgaliojimų. Taip pat reikėtų mikro klimatui darbe ir darbovietėse

įdiegti kokybės valdymo sistemą 1 2,5 3,4

Laisvalaikio organizavimas 1 2,5 3,4

Dialogas tarp darbdavio ir darbuotojų, profesinių sąjungų kūrimas 1 2,5 3,4

Normalūs darbuotojų ir darbdavių santykiai organizacijose, įmonėse 1 2,5 3,4

Darbo ir poilsio organizavimas 1 2,5 3,4

Norminių teisės aktų priėmimas 1 2,5 3,4

Sudarymas sąlygų vystytis pramonei panaudojant kreditus ir aktyvus

dalyvavimas pasaulinėje rinkoje. 1 2,5 3,4

Darbo humanizavimas 1 2,5 3,4

Žmogus turi būti gerbiamas 1 2,5 3,4


Nenurodė 11 27,5 -

Viso 40 110,0 113,8

36. Jūsų miestas/rajonas

Panevėžys 4 10,0 10,3

Mažeikiai 2 5,0 5,1

Šiauliai 3 7,5 7,7

Tauragė 6 15,0 15,4

Klaipėda 10 25,0 25,6

Telšiai 5 12,5 12,8

Utena 1 2,5 2,6

Marijampolė 1 2,5 2,6

Visaginas 1 2,5 2,6

Vilnius 6 15,0 15,4

Nenurodė 1 2,5 -

Viso 40 100,0 100,0

22

2. Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų ekspertinės apklausos rezultatai

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

1. Pažymėkite, Jūsų nuomone, dažniausių pažeidimų pobūdį.









Normalių darbo sąlygų nesilaikymas 1 16,7 20,0

Pastovus psichologinis poveikis 1 16,7 20,0

Mano įmonėje nėra 1 16,7 20,0

Darbo krūvio neteisingas paskirstymas 1 16,7 20,0



Nenurodė 0 0,0 -

Viso 154 115,6 115,6

2. Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, pažeidimai sudarant sutartį?







7. Kita: 4 2,6 2,6

Nebuvo 2 50,0 50,0

Sutartis sudaroma ne visam darbo laikui, o dirbama visą 1 25,0 25,0


- nenurodė 0 0,0 -

Nenurodė 2 1,3 -

Viso 154 159,7 160,5

3. Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, darbo apmokėjimo pažeidimai?






23

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)


7. Kita: 11 7,1 7,6

Nebuvo, nebuvo (kalba apie savo situaciją) 3 27,3 27,3

Kas mėnesį mažėja premija 2 18,2 18,2

Neapmokama už papildomą darbo krūvį 1 9,1 9,1

Pasitaiko įvairių pažeidimų 1 9,1 9,1

Oficialiai nurodomas mažesnis darbo etatas, nei iš tikrųjų dirbama 1 9,1 9,1

Jokių pažeidimų 1 9,1 9,1

Išleidus atostogų mėnesiu vėluoja atostoginiai (pinigai) 1 9,1 9,1


- nenurodė 0 0,0 -

Nenurodė 10 6,5 -

Viso 154 165,6 170,1


pažeidimai?




(kenksmingus darbo aplinkos veiksnius) 51 33,1 35,9








11. Neteisingai apskaitomas naktinio darbo bei budėjimų darbo laikas 11 7,1 7,7

12. Kita: 3 1,9 2,1

Prieš šventinę dieną tenka tirbti kaip eilinę dieną. 1 33,3 33,3

Nėra 1 33,3 33,3


- nenurodė 0 0,0 -

Nenurodė 12 7,8 -

Viso 154 174,0 180,3

5. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, dažniausiai

pasitaiko teisės aktų, reguliuojančių darbo santykius, pažeidimai?

1. Statyba 114 74,0 76,5



24

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)







10. Prekyba 115 74,7 77,2


12. Žemės ūkis 39 25,3 26,2


14. Švietimas 8 5,2 5,4



Nenurodė 5 3,2 -

Viso 154 363,0 371,8

6. Jūsų nuomone, dėl kokių priežasčių tenka dažniausiai pažeisti

darbo teisės įstatymus?



3. Dėl per aukštų nustatomų (aptarnavimo, išdirbio, laiko) normų 21 13,6 14,2


Dėl darbdavių savivalės 1 12,5 14,3

Dėl įmonių(darbdavių) godumo 2 25,0 28,6

Dėl nemokėjimo organizuoti darbą 1 12,5 14,3

Terminų įsipareigojimų 1 12,5 14,3

Dėl darbdavio požiūrio ir noro 2 25,0 28,6

Dėl darbuotojų negerbimo 1 12,5 14,3



Nenurodė 6 3,9 -

Viso 154 103,2 103,4


santykius, pažeidimai, turi įtakos darbo rezultatams?

1. Taip 105 68,2 69,1



4. Ne 4 2,6 2,6

Nenurodė 2 1,3 -

Viso 154 100,0 100,0

25

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

8. Kokie pažeidimai, Jūsų nuomone, turi labiausiai neigiamą įtaką

darbo rezultatams?









Darbdavių nnenoras pripažinti kolektyvinės sutarties, kaip

pagrindinio dokumento įmonėje 1 50,0 50,0


- nenurodė 0 0,0 -

Nenurodė 1 0,6 -

Viso 154 109,1 109,2

9. Kaip teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai

įtakoja į darbo rezultatus?







7. Kita 4 2,6 2,7

Sudaro galimybes įmonėms gauti didesnį pelną darbuotojų

išnaudojimo sąskaita. 1 25,0 25,0

Mažina darbuotojo darbingumą, našumą 2 50,0 50,0


- nenurodė 0 0,0 -

Nenurodė 4 2,6 -

Viso 154 153,2 154,7


santykius, pažeidimai, turi įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai?

1. Taip 120 77,9 77,9

2. Ne 2 1,3 1,3


Nenurodė 0 0,0 -

Viso 154 100,0 100,0

26

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

11. Jeigu minėti pažeidimai nors kiek turi įtakos darbuotojų saugai

ir sveikatai, tai nurodykite, ką įtakoja labiausiai?





5. Kita 0 0,0 0,0

Nenurodė 2 1,3 -

Viso 152 179,6 180,7

12. Ar, Jūsų nuomone, pasitaiko susidorojimo su darbuotojais

atvejų (t.y. buvo pažemintas pareigose, atleistas iš darbo, skirta kita

poveikio priemonė), kuris paviešino tam tikrus darbo teisės

įstatymų pažeidimus?

1. Dažnai 51 33,1 33,6


3. Nepasitaiko 6 3,9 3,9

4. Neturiu informacijos 35 22,7 23,0

Nenurodė 2 1,3 -

Viso 154 100,0 100,0

13. Jūsų nuomone, kokiose ekonominėse veiklose dažniausiai

pasitaiko tokie atvejai?

1. Statyba 85 55,2 63,4









10. Prekyba 107 69,5 79,9


12. Žemės ūkis 23 14,9 17,2


14. Švietimas 17 11,0 12,7



Nenurodė 20 13,0 -

Viso 154 314,9 347,0

27

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

14. Kokios, Jūsų nuomone, priemonės leistų sumažinti teisės aktų,

reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimus?

14.1. Darbo sutarties sudarymo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo

priemonės

Darbo inspekcijos kontrolė įmonėse 1 0,6 1,1

Darbo inspektorių atsakomybė 1 0,6 1,1

Viešas pažeidėjų skelbimas 1 0,6 1,1

Didesnė profesinių sąjungų ir Darbo inspekcijos darbuotojų kontrolė 1 0,6 1,1

Darbdavys renkasi darbo sutartį 1 0,6 1,1

Darbdavys visada renkasi kuo patogesnę darbo sutartį 1 0,6 1,1

Švietimas, seminarų šia tema organizavimas darbuotojams ir

darbdaviams, darbo inspekcijos etatų didinimas, kad sustiprėtų

valstybinė darbo teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo kontrolė 1 0,6 1,1

Darbdavių atsakomybės didinimas 2 1,3 2,1

Darbuotojų išprusimas darbo teisės srityje 1 0,6 1,1

Reali darbo laiko kontrolė iš valstybinių institucijų pusės ir didelės

baudos už pažeidimus arba pažeidimų paviešinimas 1 0,6 1,1

Kolektyvinės sutartys, profsąjungų aktyvi pozicija bei jų narių teisinis

švietimas 2 1,3 2,1

Aktyvus žmonių informavimas apie darbo sutartis 1 0,6 1,1

Informuojant apie pažeidimus VDI 1 0,6 1,1

Principingai sudaryti K.S. neleisti darbdaviui tuo piktnaudžiauti 1 0,6 1,1

Reikia laikytis darbo kodekso įstatymų 1 0,6 1,1

Keisti įstatymus 1 0,6 1,1

DK išmanymas, darbuotojų švietimas 1 0,6 1,1

Kolektyvinės sutarties pasirašymas 10 6,5 10,5

Darbuotojų teisinis mokymas, švietimas 2 1,3 2,1

Numatyti konkrečias darbo apmokėjimo sąlygas 1 0,6 1,1

Atsakomybės didinimas darbdaviams 1 0,6 1,1

Kolektyvnės sutartys, profsąjungų veikla. 1 0,6 1,1

Priimant į darbą bandomojo laikotarpio trukmės sumažinimas iki 2 sav. 1 0,6 1,1

Didesnė kontrolė 6 3,9 6,3

Baudos 1 0,6 1,1

Baudos darbdaviams 1 0,6 1,1

Darbuotojų trūkumas. Aiškesnis ir skaidresnis darbo įstatymas,

paprasčiau suprantamas darbuotojams. Stiprios profsąjungos, veikimas

neformaliai 1 0,6 1,1

Profesinės veiklos stiprinimas, kolektyvinės darbo sutartys 1 0,6 1,1

Darbdaviai nenori sudaryti sutarčių dėl didelių mokesčių, todėl reikia 1 0,6 1,1

28

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

mažinti mokesčius

Abi šalys sudarytų sutartį, aptariant kiekvieną punktą, išklausant

pasiūlymus 1 0,6 1,1

Didinti darbdavio atsakomybę, pažeidus daebo sutarues sudarymo

tvarką. Sidweant darbo sutartis atskirti sezonines, terminuotas,

neterminuotas ir kt. 1 0,6 1,1

Profsąjungų steigimosi skatinimas, rėmimas. Darbo teismų steigimas 1 0,6 1,1

Jei patys darbuotojai būtų labiau informuoti apie savo teises 1 0,6 1,1

Reikia, kad kiekvieną darbuotoją atstovautų savo juristas, kuris gali

paaiškinti visas darbo sutarties vietas. Ne kiekvienas žmogus moka ir

žino juridinę kalbą. 1 0,6 1,1

Darbuotojų teisinis švietimas, teisinio konsultavimo plėtra, atstovavimo

praktikos formavimas 1 0,6 1,1

Darbo sutarčių tvirtinimas pas notarą 1 0,6 1,1


Didelės baudos darbdaviams ir stiprios profsąjungos 1 0,6 1,1

Didesnė darbdavių kontrolė bei baudos jiems 1 0,6 1,1

Reguliavimų mažinimas, didesnės galimybės susitarti, ypatingai

kolektyvinėje sutartyje. 1 0,6 1,1

Darbuotojų informavimas apie jų teises ir darbdavių pareigas.

Manyčiau darbuotojų darbo kodekso išmanymas bei informacija apie

galimas pažeidimų pasekmes darbdaviams - tikrai galėtų sumažinti norą

nusižengti įstatymams 1 0,6 1,1

Tipinė darbo sutarties forma, kiekvienas punktas aptariamas su

darbuotoju. 1 0,6 1,1

Tikrų ir veiksnių profsąjungų įsisteigimas 1 0,6 1,1

Solidžios piniginės baudos darbdaviams 1 0,6 1,1

Didesnė ir dažnesnė įmonių kontrolė šioje srityje bei didesnės baudos

už pažeidimus 1 0,6 1,1

Įstatymų tobulinimas, darbuotojų švietimas, įmonės vadovų mentaliteto

kilimas 1 0,6 1,1

Keisti mokesčių sistemą 1 0,6 1,1

Fizinių asmenų mokesčių mažinimas 1 0,6 1,1

Nesudaryti sutarčių žodžiu 1 0,6 1,1

Visapusiškai griežtas kontroliuojančių organų darbas 1 0,6 1,1

Griežtesni reikalavimai darbdaviui 2 1,3 2,1

Darbo sutarties suderinimas 1 0,6 1,1

Ten kur nesudaromos kolektyvinės sutartys103 1 0,6 1,1

Informavimas ir mokymas 1 0,6 1,1

29

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

Darbo sutarties sudarymo tvarkos geras žinojiimas, jo tinkamos

interpretacijos, pastovus darbuotojų informavimas ir mokymas. 1 0,6 1,1

Profsąjungų kryptingesnė veikla ir darbdavių kultūrinis ir moralinis

augimas 1 0,6 1,1

Kadangi darbas susijęs konkursiniu būdu ir yra duoti terminai. Dažnai

tenka dirbti viršvalandžius po 14 val. ir švenčių dienom. Nes mokama

už padaryytą darbą. 1 0,6 1,1


Už darbo sutarties sudarymą ir vykdymą atsakingas žmogus turėtų

turėti didesnę atsakomybę 1 0,6 1,1

Kolektyvinė sutartis su darbo inspekcija 1 0,6 1,1

Derybos su profsąjunga 2 1,3 2,1

Išleidus atostogų mėnesį vėluoja atostoginiai (pinigai) 1 0,6 1,1

Turi būti abiejų pusių geranoriškumas sutariant ir pasirašant sutartį, jos

laikymasis abiejų pusių. Jeigu nors viena pusė nesilaikys sutarties

punktų nepadės jokie įstytymai. 1 0,6 1,1

Pasirašant darbo sutartį turėtų dalyvauti profsąjungos atstovas 1 0,6 1,1

Turi būti sudaromos tikslios, aiškios ir konkrečios darbo sutartys 1 0,6 1,1

Skirti darbdaviams didesnes drausmines nuobaudas. 1 0,6 1,1

Kad visais atvejais būtų galima pranešti tam tikrom tarnybom

nemokamu telefonu. 1 0,6 1,1

Skaitytis su darbuotojais 1 0,6 1,1

Profąjungų stiprinimas 1 0,6 1,1

Teisinis darbuotojų švietimas 1 0,6 1,1

Anoniminio skyriau darbo inspekcijos viešinimas 134 1 0,6 1,1

Korupcijos tarp valdininkų (ypač rajonuose) mažinimas 1 0,6 1,1

Švietimas, darbo teisės klausimais 1 0,6 1,1

Skatinti darbuotojus pasitaikius pažeidimams kreiptis į atitinkamas

institucijas, sudaryti tam sąlygas 1 0,6 1,1

Nuobaudos už pažeidimus 1 0,6 1,1

Darbuotojas turi reikalauti, o darbdavys pateikti realias ir detalias

sutarties sąlygas. 1 0,6 1,1

Profesinių sąjungų kūrimas 2 1,3 2,1

Darbdavio atsakomybė dėl nelegalaus darbo 1 0,6 1,1


Nenurodė 59 38,3 -

Viso 154 105,8 109,5

14.2. Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais,

išmokėjimo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo priemonės

30

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

Darbo inspekcijos kontrolė įmonėse 1 0,6 1,1



Aktyvesnė profesinių sąjungų pozicija šiuo klausimu 1 0,6 1,1

Sumažinti mokesčius 6 3,9 6,7

Jeigu bus sumažinti mokesčiai darbdaviui 1 0,6 1,1




Įstatymų sureguliavimas, griežtesnė kontrolė. Gamintojas - vartotojas

procese sustiprinti prekybos įmonių atsakomybę, nustatyti griežtesnius

ir trumpesnius atsiskaitymo terminus. 1 0,6 1,1

Didesnė valstybinių institucijų kontrolė ir nekorumpuotumas 1 0,6 1,1



Siejasi su kolektyvinėmis darbo sutarimis. 2 1,3 2,2

Didinti darbdaviams rizikos faktorius 1 0,6 1,1

Kurti profesines sąjungas 1 0,6 1,1

Darbdavys privalo laikytis tų punktų, kurie liečia darbo užmokesčio

išmokėjimą 1 0,6 1,1

Laikytis įstatymų 1 0,6 1,1

Darbdavio teisių ir pareigų išmanymas 1 0,6 1,1


Mažinti galimybes mokėti atlyginimą vokeliuose. Delspinigių

mokėjimas už pavėluotą darbo užmokestį. 1 0,6 1,1

Valstybė konkrečiais įstatymais turi reguliuoti sveikatos apsaugoje 1 0,6 1,1

Reikia nustatyti atlyginimus pagal atskiras darbų kategorijas 1 0,6 1,1

Profesinės sąjungos įkūrimas 4 2,6 4,5

Kolektyvinės darbo sutarties kontrolė 2 1,3 2,2

Griežtesnės finansinės baudos darbdaviams už laiku neišmokėtą

atlyginimą (siūlyčiau atlyginimą mokėti kiekvieną penktadienį). 1 0,6 1,1

Finansinės kontrolės didinimas 1 0,6 1,1

Baudos 1 0,6 1,1





Kolektyvinės darbo sutartys, anoniminis pasitikėjimo telefonas finansų

ministerijoje 1 0,6 1,1

31

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)


Laikytis darbo sutartyje nustatyto užmokesčio dydžio 1 0,6 1,1

Taikyti nuobaudas už šios tvarkos pažeidimus 1 0,6 1,1


Palankesnė mokesčių sistema 1 0,6 1,1

Tikslus buhalterijos darbas 1 0,6 1,1

Darbo našumo kokybinės apskaitos įvedimas, vertinant darbuotojo

patirtį, dirbtą darbo laiką, darbo rezultatų kokybę, pavedimų vykdymo

operatyvumą ir pan. 1 0,6 1,1

Įmonės vidaus problema, susijusi su apyvartinių lėšų valdymu ir kt.

problemomos, kurias spręsti turi pati įmonė. 1 0,6 1,1

Įmonių vadovų sąmoningumo ugdymas, nuobaudų skyrimas 1 0,6 1,1

Kieta darbo laiko ir įkainių reglamentacija 1 0,6 1,1

Mažesnis reguliavimas, darbo inspekcijų veiklos kokybės gerinimas,

profsąjungos darbo aktyvinimas, viešumas, bankroto procedūrų

supaprastinimas. 1 0,6 1,1

Manyčiau taip pat labai svarbu, kad darbuotojai žinotų ko jie gali

reikalauti teisės pažeidimo atveju. 1 0,6 1,1

Delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną 1 0,6 1,1

Platesnė informacija apie pažeidimus ir nuobaudas už tai 1 0,6 1,1


Galimybė darbuotojams skųstis dėl pažeidimų išsaugant anonimiškumą 1 0,6 1,1




kilimas 1 0,6 1,1

Sudaryti sutartį 4 2,6 4,5



Sankcijų įvedimas 2 1,3 2,2

Didesnė valstybinių įmonių kontrolė 1 0,6 1,1

Kontrolė 2 1,3 2,2


Darbo sutarties sudarymo tvarkos geras žinojiimas, jo tinkamos

interpretacijos, pastovus darbuotojų informavimas ir mokymas. 1 0,6 1,1


augimas 1 0,6 1,1

Nėra už darbą atsiskaitymų lapelių 1 0,6 1,1

Darbo užmokesčio nuostatos 1 0,6 1,1

32

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)



Darbuotojojų aktyvumas 1 0,6 1,1

Darbo inspekcija 1 0,6 1,1

Kontrolė, kurią turi vykdyti įmonės profesinė sąjunga 1 0,6 1,1

Turi būti darbo užmokesčio diferenciacija 1 0,6 1,1

Mokėti už viršvalandžius 1 0,6 1,1

Teisinės konsultacijos 1 0,6 1,1

Profsąjungų stiprinimas 1 0,6 1,1

Nemokamų teisinių konsultacijų teikimas 1 0,6 1,1

Buhalterinė kontrolė, auditas 1 0,6 1,1

Darbuotojų švietimas darbo teisės klausimais 1 0,6 1,1

Delspinigiai 1 0,6 1,1

Realios bausmės darbdaviams jas pažeidus. 1 0,6 1,1

Darbdavio atsakomybė 1 0,6 1,1


Nenurodė 65 42,2 -

Viso 154 107,1 112,4

14.3. Darbo ir poilsio laiką reglamentuojančių nuostatų pažeidimų

galimos mažinimo priemonės

Darbo inspekcijos kontrolė įmonėse (didesnė) 2 1,3 2,4



Didesnė įmonės veiklos kontrolė 2 1,3 2,4

Trumpinti darbo laiką 2 1,3 2,4




Darbdavių atsakomybės stiprinimas ir didesnė VDI kontrolė 1 0,6 1,2



Pastebejau, kad ne tik darbuotojai, bet ir administracija nežino, kokios

turi būti darbo ir poilsio laiko nukrypimai nuo normalių režimų

nuostatos. Todėl reikalingas aktyvus informavimas 1 0,6 1,2

Kurti profesines sąjungas 3 1,9 3,6

Viskas turi būti fiksuojama K.S. 1 0,6 1,2

Įvairūs darbo saugos patikrinimai 1 0,6 1,2

Vadovautis DK 1 0,6 1,2


33

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

Darbo grafikų sudarymas ir jų laikymasis 1 0,6 1,2

Privalomai (darbdaviams) suteikti darbuotojams visas atostogas 1 0,6 1,2

Vadovų atsakomybės didinimas 1 0,6 1,2

Patikrinimai (dažnesni), įspėjimai, baudos 1 0,6 1,2





Aiškios, tikslios darbo sutartys 1 0,6 1,2

Patys darbuotojai turi reikalauti jiems priklausančio poilsio 1 0,6 1,2

Sudarant darbo grafiką, jį pateikti prieš 1 sav. iki kito mėn pradžios 1 0,6 1,2

Taikyti nuobaudas už šių nuostatų pažeidimus 1 0,6 1,2


Darbo vadovo aukštas atsakingumas. Darbo laiko tikrinimo komisijų

aktyvus darbas. 1 0,6 1,2

Į darbo sutartį įtraukti viršvalandžių tarifus 1 0,6 1,2

Didelės baudos darbdaviams ir stiprios profsąjungos, privalomas

kasmetinis išleidimas atostogų be galimybės jas perkėlinėti. 1 0,6 1,2

Reguliavimų mažinimas, didesnės galimybės susitarti, ypatingai

kolektyvinėje sutartyje. 1 0,6 1,2

Manyčiau taip pat labai svarbu, kad darbuotojai žinotų ko jie gali

reikalauti teisės pažeidimo atveju. 1 0,6 1,2

Darbo ir poilsio valandos turi ne tik detaliai aptartos su darbuotoju, bet

ir nustatytos tam tikros priemonės/sankcijos, kurios būs taikomos jei

viena ar kita šalis nesilaikys įsipareigojimų. 1 0,6 1,2

Platesnė informacija apie pažeidimus ir nuobaudas už tai 1 0,6 1,2


Viskas nurody DK, jo ir reikia laikytis 1 0,6 1,2

Lankstumo didinimas 1 0,6 1,2




kilimas (sugebėti organizuoti darbų paskirstymą) 2 1,3 2,4

Sudaryti sutartį 4 2,6 4,8


LR įstatymų laikymasis ir vykdymas 2 1,3 2,4



Darbo sutarties sudarymo tvarkos geras žinojiimas, jo tinkamos 1 0,6 1,2

34

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

interpretacijos, pastovus darbuotojų informavimas ir mokymas.


augimas 1 0,6 1,2

Darbo tvarkos taisyklės 1 0,6 1,2



Normalus darbas pagal DK 1 0,6 1,2

Darbo inpekcija 1 0,6 1,2

Reikia, kad būtų atsižvelgiama į darbuotojų pageidavimus 1 0,6 1,2

Dažniau tikrinti ar nepažeidžiamos darbuotojų teisės 1 0,6 1,2

Išklausyti darbuotojų nuomonę 1 0,6 1,2

DK realiai apibrėžtos poilsio priemonės 1 0,6 1,2

Maksimalaus darbo laiko mažinimas per paros laikotarpį 1 0,6 1,2

Sudaryti sąlygas darbuotojams savarankiškai kreiptis į atitinkamas

institucijas 1 0,6 1,2

Baudos už pažeidimus 3 1,9 3,6

Didelės baudos darbdaviams (finaninės) ir kompensacijos (finansinės

arba atostogos) nukentėjusiesiems 1 0,6 1,2

Atitinkamų sankcijų įvedimas 2 1,3 2,4


Nenurodė 71 46,1 -

Viso 154 103,9 107,2

15. 2003 m. šalyje buvo 1,438 mln. užimtųjų. Kokia, Jūsų nuomone,

yra neoficialaus užimtumo apimtis (užimtųjų neoficialioje darbo

rinkoje dalis) Lietuvoje skaičiuojant nuo bendro užimtųjų

skaičiaus, proc.

1,50 1 0,6 0,8

2,00 1 0,6 0,8

4,00 1 0,6 0,8

5,00 3 1,9 2,3

7,00 1 0,6 0,8

8,00 1 0,6 0,8

10,00 17 11,0 13,1

12,50 3 1,9 2,3

15,00 21 13,6 16,2

16,00 1 0,6 0,8

17,50 1 0,6 0,8

18,00 3 1,9 2,3

20,00 23 14,9 17,7

35

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

25,00 10 6,5 7,7

27,50 1 0,6 0,8

30,00 20 13,0 15,4

35,75 1 0,6 0,8

40,00 7 4,5 5,4

50,00 5 3,2 3,8

60,00 1 0,6 0,8

70,00 1 0,6 0,8


Nenurodė 24 15,6 -

Viso 154 100,0 100,0

16. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, yra labiausiai

paplitęs neoficialus užimtumas?

16.1.Pramonė

1 17 11,0 14,0

2 23 14,9 19,0

3 22 14,3 18,2

4 15 9,7 12,4

5 14 9,1 11,6

6 6 3,9 5,0

7 11 7,1 9,1

8 5 3,2 4,1

9 8 5,2 6,6

Nenurodė 33 21,4 -

Viso 154 100,0 100,0


1 2 1,3 1,6

2 7 4,5 5,6

3 5 3,2 4,0

4 16 10,4 12,9

5 22 14,3 17,7

6 10 6,5 8,1

7 13 8,4 10,5

8 22 14,3 17,7

9 27 17,5 21,8

Nenurodė 30 19,5 -

Viso 154 100,0 100,0

16.3. Statyba

1 0 0,0 0,0

36

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

2 0 0,0 0,0

3 4 2,6 3,0

4 10 6,5 7,5

5 17 11,0 12,7

6 15 9,7 11,2

7 18 11,7 13,4

8 25 16,2 18,7

9 45 29,2 33,6

Nenurodė 20 13,0 -

Viso 154 100,0 100,0

16.4. Prekyba

1 4 2,6 3,2

2 8 5,2 6,4

3 11 7,1 8,8

4 11 7,1 8,8

5 19 12,3 15,2

6 13 8,4 10,4

7 17 11,0 13,6

8 19 12,3 15,2

9 23 14,9 18,4

Nenurodė 29 18,8 -

Viso 154 100,0 100,0


1 11 7,1 9,1

2 8 5,2 6,6

3 20 13,0 16,5

4 19 12,3 15,7

5 18 11,7 14,9

6 18 11,7 14,9

7 11 7,1 9,1

8 10 6,5 8,3

9 6 3,9 5,0

Nenurodė 33 21,4 -

Viso 154 100,0 100,0


1 19 12,3 15,4

2 26 16,9 21,1

3 27 17,5 22,0

4 13 8,4 10,6

37

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

5 17 11,0 13,8

6 6 3,9 4,9

7 7 4,5 5,7

8 3 1,9 2,4

9 5 3,2 4,1

Nenurodė 31 20,1 -

Viso 154 100,0 100,0


1 23 14,9 19,2

2 25 16,2 20,8

3 21 13,6 17,5

4 15 9,7 12,5

5 12 7,8 10,0

6 9 5,8 7,5

7 9 5,8 7,5

8 5 3,2 4,2

9 1 0,6 0,8

Nenurodė 34 22,1 -

Viso 154 100,0 100,0

16.8. Autoservisai

1 0 0,0 0,0

2 4 2,6 3,1

3 5 3,2 3,9

4 13 8,4 10,2

5 18 11,7 14,1

6 15 9,7 11,7

7 21 13,6 16,4

8 27 17,5 21,1

9 25 16,2 19,5

Nenurodė 26 16,9 -

Viso 154 100,0 100,0


Apsaugos tarnybos 1 0,6 3,7

Sveikatos apsauga, medicina 6 3,9 22,2

Lengvoji pramonė 1 0,6 3,7

Medžio apdirbimo 1 0,6 3,7

Švietimas 1 0,6 3,7

Valstybinis sektorius 1 0,6 3,7

Kita veikla (nepažymėta) 16 10,4 59,3

38

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

Nenurodė 127 82,5 -

Viso 154 100,0 100,0


1 4 14,8 15,4

2 3 11,1 11,5

3 2 7,4 7,7

4 0 0,0 0,0

5 7 25,9 26,9

6 2 7,4 7,7

7 1 3,7 3,8

8 1 3,7 3,8

9 6 22,2 23,1

Nenurodė 1 3,7 -

Viso 27 100,0 100,0

17. Kokia, Jūsų nuomone, yra neapskaityto darbo apmokėjimo

dalis Lietuvoje, išmokama “į rankas” taikant dvigubą buhalteriją?

Skaičiuojant nuo neto darbo užmokesčio šalyje, proc.

1,50 1 0,6 0,7

2,50 1 0,6 0,7

3,00 1 0,6 0,7

5,00 1 0,6 0,7

7,50 1 0,6 0,7

10,00 5 3,2 3,7

12,50 2 1,3 1,5

15,00 3 1,9 2,2

17,50 1 0,6 0,7

20,00 23 14,9 17,0

25,00 6 3,9 4,4

30,00 28 18,2 20,7

35,00 3 1,9 2,2

40,00 15 9,7 11,1

45,00 1 0,6 0,7

50,00 30 19,5 22,2

60,00 3 1,9 2,2

70,00 4 2,6 3,0

80,00 3 1,9 2,2

90,00 1 0,6 0,7

100,00 1 0,6 0,7


39

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

Nenurodė 19 12,3 -

Viso 154 100,0 100,0

18. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, “dvigubos

buhalterijos” mastai yra didžiausi?

1. Pramonė 36 23,4 24,2


3. Statyba 113 73,4 75,8

4. Prekyba 99 64,3 66,4






Farmacinė 1 14,3 16,7

Mokslas 1 14,3 16,7

Sveikatos apsauga 1 14,3 16,7

Viešoje veikloje 1 14,3 16,7

Medicina 2 28,6 33,3


Lengvoji pramonė 1 14,3 16,7



Nenurodė 5 3,2 -

Viso 154 277,3 283,2


rezultatams?

1. Taip 67 43,5 44,7



4. Ne 9 5,8 6,0

Nenurodė 4 2,6 -

Viso 154 100,0 100,0



1. Taip 108 70,1 72,0



4. Ne 0 0,0 0,0

Nenurodė 4 2,6 -

40

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

Viso 154 100,0 100,0









8. Kita 0 0,0 0,0

Nenurodė 2 1,3 -

Viso 154 209,7 211,2

22. Jūsų nuomone, kokiomis priemonėmis būtų tikslinga mažinti

neoficialų užimtumą?

Didesnė įmonių kontrolė 4 2,2 3,0

Visuotinis pajamų deklaravimas 1 0,5 0,8


Didinant kontrolę 2 1,1 1,5

Keisti pajamų mokestį 2 1,1 1,5

Subalansuoti mokesčių sistemą. Valstybinėms institucijoms daugiau

nagrinėti dirbančiųjų pajamų - darbo apmokėjimo tendencijas. Per

masines informavimo priemones daugiau aiškinti žmonėms neoficialaus

užimtumo pasekmes. 1 0,5 0,8

Mažinti bedarbių skaičių ir didinti socialinių garantijų svarbą 1 0,5 0,8

Steigti naujas darbo vietas, didinant minimalų darbo užmokestį 2 1,1 1,5

Stiprus supaprastinimas pradėt savo verslą 1 0,5 0,8

Pertvarkyti mokesčių sistemą 1 0,5 0,8

Socialinis-ekonominis darbuotojų švietimas, efektyvi darbo inspekcijų

veikla, profesinių organizacijų veikla. 1 0,5 0,8

Turi būti skatinamas ir griežtai kontroliuojamas verslas, lengvatos

steigti smulkias įmones pradžioje, valstybės parama. 1 0,5 0,8

Suteikti lengvatas darbdaviams, steigiantiems naujas darbo vietas. 2 1,1 1,5

Skatinti naujų darbo vietų kūrimą 1 0,5 0,8

Didinti minimalų darbo užmokestį 5 2,7 3,8

Darbo santykius reglamentuojančių įstatymų liberalizavimas 1 0,5 0,8

Gyventojų pajamų mokesčio mažinimas 2 1,1 1,5

Stimuliuoti mažą ir vidutinį verslą suteikiant daugiau lengvatų 1 0,5 0,8

Didinti baudas darbdaviams 1 0,5 0,8

Baudos darbdavimiams 4 2,2 3,0

41

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

Padidinti darbuotojų darbo užmokestį 1 0,5 0,8

Mokesčių mažinimas skatinant firmas priimti oficialiai darbuotojus 1 0,5 0,8

Įmonių kontrolė 1 0,5 0,8

Mažinti mokesčius, apginti darbuotojus, kurie viešai prabyla apie

neoficialų užimtumą 1 0,5 0,8

Sukurti pakankamai darbo vietų, atitinkančius teisės aktų

reglamentuojančius darbo santykius 2 1,1 1,5

Didinti darbo vietų skaičių, mažinti bedarbystę, bausti darbdavius,

nelegaliai įdarbinančius darbuotojus 1 0,5 0,8

Mažinti darbo jėgos mokesčius 2 1,1 1,5

Įmonių mokesčių mažinimas.Rinkos sektorių plėtra. 1 0,5 0,8

Didesnių socialinių garantijų suteikimas dirbančiam oficialiai asmeniui

(kuo didesnės pajamos, tuo didesnės socialinės garantijos. 1 0,5 0,8

Mokesčių sistemos tobulinimas, finansinės duobaudos darbdaviams. 1 0,5 0,8

Stiprinti profsąjungas 1 0,5 0,8

Viešumas 1 0,5 0,8

Gal būt reikėtų už nelegalaus darbo identifikavimą taikyti žymiai

griežtesnes nuobaudų formas bei atsakomybės už darbuotoją dydį. 1 0,5 0,8

Skatinti smulkų verslą 1 0,5 0,8

Didelės baudos 1 0,5 0,8

Didesnė vadovų atsakomybė už nelegalų įdarbinimą 1 0,5 0,8

Neoficialiai dirbančių susirūpinimas dėl galimų socialinių garantijų

praradimų 1 0,5 0,8

Mažinti skirtumą tarp neto ir bruto darbo užmokesčio 1 0,5 0,8

Didinti kontrolę ir baudas 1 0,5 0,8

Labiau liberalizuoti rinką 1 0,5 0,8

Lengvatų darbo vietų kūrėjams taikymas 1 0,5 0,8

Naudoti sankcijas įmonėms, daryti patikrinimus 1 0,5 0,8

Pertvarkyti, keisti mokesčių sistemą 2 1,1 1,5

Regionuose įvesti VDI atstovų etatus 1 0,5 0,8

Sumažinti pajamų mokesčius 7 3,8 5,3

Kurti daugiau darbo vietų 9 4,8 6,8

Pradėti kelti atlyginimus 2 1,1 1,5

Didesnė darbo inspekcijos kontrolė 1 0,5 0,8

Nedarbo mažinimas 1 0,5 0,8


Didinti kontrolę ir nustačius pažeidimų atvejus taikyti griežtesnes

poveikio priemones apie tai informuojant visomis priemonėmis

visuomenę 1 0,5 0,8

42

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

Didinti oficialių darbo vietų skaičių 2 1,1 1,5

Sąžiningi mokesčių inspekcijos patikrinimai 1 0,5 0,8

Darbo biržos turėtų aktyviau sirbti ne tik žodžiu, bet ir darbais. 1 0,5 0,8

Liberalesnė mokesčių politika 1 0,5 0,8

Visuomenės švietimas 1 0,5 0,8


Turi būti didesnė valstybės kontrolė ir griežtesni šiuo atžvilgiu

įstatymai. 1 0,5 0,8

Sudaryti darbdaviams tokias sąlygas, kad jiems nereikėtų slėpti

darbuotojų skaičiaus 1 0,5 0,8

Griežta kontrolė 1 0,5 0,8

Mokėti didesnes oficialias algas 1 0,5 0,8

Tobulinti mokesčių sistemą 1 0,5 0,8

Privatūs pensijų fondai 1 0,5 0,8

Švietimas darbo teisės klausimais 1 0,5 0,8

Investicijų skatinimas 1 0,5 0,8

Uždaryti (likviduoti) tokias įmones, kurios nelegaliai įdarbina 1 0,5 0,8

Statyti daugiau pramonės 1 0,5 0,8

Mažinti mokesčius įmonėms 1 0,5 0,8

Nepalankių sąlygų neoficialiam užimtimui sudarymas 1 0,5 0,8

Atitinkamas apmokėjimas už atliktą darbą 2 1,1 1,5

Tikrinti įmones darbo metu 1 0,5 0,8


Nenurodė 53 28,5 -

Viso 186 100,0 100,0

23. Ar, Jūsų nuomone, Lietuvoje psichologinis poveikis darbo

vietoje yra rimta problema?

0 0 0,0 0,0

10 0 0,0 0,0

20 1 0,6 0,7

30 5 3,2 3,3

40 8 5,2 5,2

50 16 10,4 10,5

60 13 8,4 8,5

70 17 11,0 11,1

80 32 20,8 20,9

90 14 9,1 9,2

100 47 30,5 30,7

Nenurodė 1 0,6 -

43

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

Viso 154 100,0 100,0

24. Kas, Jūsų nuomone, dažniausiai yra psichologinės prievartos

auka?

1. Darbuotojai 143 92,9 93,5




Nenurodė 1 0,6 -

Viso 154 100,0 100,0

25. Nurodykite, kiek procentų žemiau nurodytų darbo rinkos

dalyvių, patiria psichologinę prievartą darbe.

25.1. Darbuotojai

1,0 1 0,6 0,7

10,0 4 2,6 2,8

15,0 1 0,6 0,7

20,0 9 5,8 6,3

25,0 1 0,6 0,7

30,0 12 7,8 8,5

33,0 1 0,6 0,7

35,0 1 0,6 0,7

40,0 8 5,2 5,6

50,0 25 16,2 17,6

60,0 14 9,1 9,9

65,0 1 0,6 0,7

70,0 10 6,5 7,0

75,0 2 1,3 1,4

80,0 21 13,6 14,8

85,0 2 1,3 1,4

90,0 17 11,0 12,0

99,0 3 1,9 2,1

100,0 9 5,8 6,3

Nenurodė 12 7,8 -

Viso 154 100,0 100,0

25.2. Darbdaviai

1,0 1 0,6 1,1

4,0 2 1,3 2,2

5,0 11 7,1 12,4

8,0 1 0,6 1,1

9,0 1 0,6 1,1

44

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

10,0 25 16,2 28,1

15,0 3 1,9 3,4

20,0 19 12,3 21,3

25,0 6 3,9 6,7

30,0 6 3,9 6,7

40,0 6 3,9 6,7

50,0 4 2,6 4,5

60,0 1 0,6 1,1

70,0 2 1,3 2,2

90,0 1 0,6 1,1

Nenurodė 65 42,2 -

Viso 154 100,0 100,0

25.3.Įmonėje nedirbantys asmenys, laikinai esantys darbo vietoje


1,0 4 2,6 5,4

2,0 1 0,6 1,4

2,5 1 0,6 1,4

3,0 1 0,6 1,4

4,0 1 0,6 1,4

5,0 10 6,5 13,5

10,0 21 13,6 28,4

15,0 4 2,6 5,4

20,0 10 6,5 13,5

25,0 3 1,9 4,1

30,0 9 5,8 12,2

40,0 4 2,6 5,4

50,0 1 0,6 1,4

60,0 1 0,6 1,4

90,0 2 1,3 2,7

100,0 1 0,6 1,4

Nenurodė 80 51,9 -

Viso 154 100,0 100,0

26. Jūsų nuomone, kas dažniausiai yra psichologinės prievartos

subjektas (šaltinis)?


2. Darbdaviai 107 69,5 70,9



4. Įmonėje nedirbantys asmenys, laikinai esantys darbo vietoje (klientai, 1 0,6 0,7

45

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

tiekėjai ir pan.) bei darbdaviai

Nenurodė 3 1,9 -

Viso 154 100,0 100,0

27. Jūsų nuomone, ar psichologinė prievarta darbe dažniau

pasireiškia santykiuose:





5. Tarp pačių darbuotojų bei tarp darbuotojų ir darbdavių 6 3,9 3,9

6. Tarp pačių darbuotojų bei tarp darbdavių ir trečiųjų asmenų 1 0,6 0,7

7. Tarp darbuotojų ir darbdavių bei tarp darbdavių ir trečiųjų asmenų 4 2,6 2,6

8. Tarp darbuotojų ir darbdavių bei tarp darbuotojų ir trečiųjų asmenų 3 1,9 2,0

Nenurodė 2 1,3 -

Viso 154 100,0 100,0

28. Kaip, Jūsų nuomone, dažniausiai pasireiškia psichologinis

poveikis darbe?






6. Kita 3 1,9 1,9

diskriminacija (įv. pobūdžio) 1 33,3 33,3

nesiskaitymas su darbuotoju 1 33,3 33,3

Darbuotojui primenama, kad visada gali išeiti 1 33,3 33,3

- nenurodė 0 0,0 -

Nenurodė 0 0,0 -

Viso 154 182,5 182,5

29. Jūsų nuomone, dėl kokių priežasčių atsiranda psichologinė

prievarta darbe?









46

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)




12. Kita 5 3,2 3,2

Dėl darbuotojo galimybių neįvertinimo 1 20,0 20,0

Dėl rizikos būti bet kada atleistam iš darbo 2 40,0 40,0

Dėl darbuotojų netikrumo dėl savo ateities 1 20,0 20,0

Potencialių darbuotojų yra daugiau nei darbo vietų 1 20,0 20,0

- nenurodė 0 0,0 -

Nenurodė 0 0,0 -

Viso 154 285,7 285,7

30. Ar Jūsų įmonėje yra vertinama rizika susijusi su grasinimais ar

kitokiu psichologinio pobūdžio poveikiu darbo vietoje?





Nenurodė 7 4,5 -

Viso 154 100,0 100,0






5. Kita 7 7,9 8,0

Nėra noro vertinti, darbdaviui tai nerūpi 2 28,6 28,6

Tokie faktai neregistruojami ir slepiami 1 14,3 14,3

Vergo kompleksas 1 14,3 14,3

Šis vertinimas darbdaviams labai nepalankus, neapsimoka

darbdaviui 2 28,6 28,6

Darbdavių savivalė 1 14,3 14,3


- nenurodė 0 0,0 -

Nenurodė 1 1,1 -

Viso 89 127,0 127,3

32. Ar, Jūsų nuomone, psichologinė prievarta turi įtakos darbo


1. Taip 138 89,6 91,4

2. Ne 0 0,0 0,0

47

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)


Nenurodė 3 1,9 -

Viso 154 100,0 100,0

33. Jūsų nuomone, kaip įtakoja psichologinė prievarta į

darbuotojus, jų elgesį?








8. Kita 0 0,0 0,0

Nenurodė 1 0,6 -

Viso 154 277,9 279,1

34. Kokios, Jūsų nuomone, priemonės mažintų psichologinę

prievartą darbo vietoje?


2. Platesnis darbo santykių dalyvių informavimas apie psichologinės


3. Bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir informavimas apie jų

teises ir pareigas 79 51,3 51,6

4. Psichologo (pasitikėjimo darbuotojo) etato įmonėje sukūrimas 36 23,4 23,5


6. Įmonėje turi būti sudaromos psichologinio klimato programos

(planai) 24 15,6 15,7



9. Teisingo darbo apmokėjimo užtikrinimas (darbo užmokestis turi

atitikti realias darbo sąnaudas) 57 37,0 37,3


11. Kita 0 0,0 0,0

Nenurodė 1 0,6 -

Viso 154 281,8 283,0

35. Jūsų nuomone, kokios priemonės, mažinant psichologinę

prievartą, turi būti taikomos pirmiausiai?


Platesnis darbo santykių dalyvių informavimas apie psichologinės


48

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

Bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir informavimas apie jų teises

ir pareigas 21 13,6 19,4



Įmonėje turi būti sudaromos psichologinio klimato programos (planai) 3 1,9 2,8



Teisingo darbo apmokėjimo užtikrinimas (darbo užmokestis turi atitikti

realias darbo sąnaudas) 9 5,8 8,3


Darbo vietų kūrimas, mikroklimato įmonėje sudarymas ir jo gerinimas 1 0,6 0,9

Švietimas ir informavimas apie stresą darbe, galimas to pasekmes,

problemos sprendimo būdus. 1 0,6 0,9


Viską vykdant pagal įstatymus 1 0,6 0,9

Saugus darbas 1 0,6 0,9

Švietimas darbdavių ir darbuotojų darbo kodekso žinojimas, darbo

sauga, vadovavimo ir t.t. Kartais tai vyksta ne dėl blogo noro, o dėl

nežinojimo kaip. 1 0,6 0,9

Profsąjunga kaip tarpininkas 1 0,6 0,9

Darbuotojo vertinimas pagal atliktus darbus 1 0,6 0,9

Profesinės sąjungos įkūrimas ir kolektyvinės sutarties pasirašymas ir

kontrolė 1 0,6 0,9

Viešumas 1 0,6 0,9

Sankcijos 1 0,6 0,9

Vadovaujančio personalo testavimas, psichologinis tinkamumo

vadovauti įvertinimas 1 0,6 0,9

Teisingas užmokestis už viršvalandinį darbą, darbą poilsio dienomis 1 0,6 0,9

Darbdavių mokymas/informavimas apie prievartą jaučiančių mastą ir

prievartos pasekmes 1 0,6 0,9

Paskatinančios priemonės 4 2,6 3,7

Vadovų kompetencijos ir vadovavimo įgūdžių ugdymas, jei reikia -

sankcijų už psichologinę prievartą įvedimas. 1 0,6 0,9

Privalomas darbdavių švietimas šiais klausimais 1 0,6 0,9

Anoniminės apklausos darbuotojams ir baudos darbdaviams 1 0,6 0,9

Švietimas ir kultūros ugdymas 1 0,6 0,9

Darbuotojai turi būti informuoti nuolat apie tai, kas vyksta jų įstaigoje.

Apie tai, kokias jie turi pareigas, ir ką iki kada turi atlikti. Darbdaviai

turi informuoti apie tai, ka jie daro darbuottojų labui ir kaip tai bus 1 0,6 0,9

49

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

įgyvendinama

Pirmiausiai, naudojantis prievartą darbdavys ar/ir darbuotojas/tretysis

asmuo turi žinoti, kad jis/ji už tai bus "nubaustas""" Noras ir galimybė

naudoti psichologinę prievartą atsiranda būtent tada, kai žmogus jaučia,

kad jis yra padėties šeimininkas, ir kad jam/jai negresia jokios sankcijos

už tokių priemonių taikymą. Todėl reikėtų ne tik registruoti ir nagrinėti

psichologinės prievartos atvejus, bet ir taikyti įvairaus lygio nuobaudas

psichologinę prievartą naudojantiems žmonėms. 1 0,6 0,9

Bendras vadovavimo tobulinimas 1 0,6 0,9

Švietimas ir informavimas 1 0,6 0,9

Tiksliai nustatytos darbuotojų teisės, pareigos, funkcijos 1 0,6 0,9

Kompetetingų vadovų skyrimas, sankcijų už psichologinę prievartą

įvedimas 1 0,6 0,9

Tarpusavio supratimas 1 0,6 0,9

Visos, kurios duotų teigiamą efektą 1 0,6 0,9

Informavimas apie psichologinės prievartos atvejus 1 0,6 0,9

Konkrečių atvejų paviešinimas 1 0,6 0,9

Suaugusiam žmogui sunku išmokti kitą žmogų gerbti. Kultūringo

elgesio ir tolerancijos reikia mokyti nuo veikystės, šeimoje. 1 0,6 0,9

Kolektyvinės sutarties vykdymas 1 0,6 0,9

Darbo kontrolė 1 0,6 0,9

Turi būti realiai įgyvendinta nuostata - socialinė partnerystė, gerbiami

darbuotojai, kaip silpnesnė darbo sutarties pusės, interesai. 1 0,6 0,9

Darbdavio ir darbuotojo dialogas 1 0,6 0,9

Būtinas darbuotojų atstovavimas. Profesinės sąjungos steigimas 1 0,6 0,9

Tinkamas darbuotojų atstovavimas 1 0,6 0,9

Didesnė darbdavių kompetencija, žmogiškumas. 1 0,6 0,9

Sudaryti gerą psichologinę atmosferą 2 1,3 1,9

Stengtis suprasti paprastą žmogų 1 0,6 0,9

Įvairių metodikų ir rekomendacijų susijusių su šiuo klausimu taikymas,

įvedimas 1 0,6 0,9

Švietimas darbo teisės klausimais 1 0,6 0,9

Atitinkamų norminių aktų kūrimas 1 0,6 0,9

Pokalbis su darbuotoju 1 0,6 0,9

Darbuotojo anoniminė anketa 1 0,6 0,9

Darbuotojas turi jaustis saugus 1 0,6 0,9

Atitinkamų įstatymų priėmimas 2 1,3 1,9

50

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

Visų gyventojų sluoksnių aukštesnis pragyvenimo lygis, gerbūvio

augimas 2 1,3 1,9

Nedarbo mažinimas 1 0,6 0,9

Ekonominio augimo stabilumas 1 0,6 0,9


Nenurodė 46 29,9 -

Viso 154 120,1 128,7

36. Jūsų atstovaujama ekonominė veikla

1. Statyba 2 1,3 1,4









10. Prekyba 11 7,1 7,5


12. Žemės ūkis 4 2,6 2,7


14. Švietimas 22 14,3 15,1



Valstybės tarnyba 5 15,2 20,0

Kultūros sr. 1 3,0 4,0

Informacinės technologijos 1 3,0 4,0

Teisėsauga 1 3,0 4,0

Draudimas 1 3,0 4,0

Socialinės paslaugos 1 3,0 4,0

Finansinis tarpininkavimas, nekilnojamas turtas ir bankininkystė 2 6,1 8,0

Administravimas 1 3,0 4,0

Aptarnavimas 2 6,1 8,0

Leidyba 1 3,0 4,0

Komunalinės paslaugos 2 6,1 8,0

Elektronikos pramonė 5 15,2 20,0

Konsultacinės paslaugos 1 3,0 4,0

Laivų statyba 1 3,0 4,0


51

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

Nenurodė 8 5,2 -

Viso 154 124,0 125,3


1. Iki 10 darbuotojų 9 5,8 6,2

2. 10-49 darbuotojai 32 20,8 21,9

3. 50-249 darbuotojai 45 29,2 30,8

4. Daugiau nei 250 darbuotojų 60 39,0 41,1

Nenurodė 8 5,2 -

Viso 154 100,0 100,0


Vilnius 60 39,0 42,0

Ignalina 5 3,2 3,5

Klaipėda 2 1,3 1,4

Šiauliai 7 4,5 4,9

Alytus 1 0,6 0,7

Palanga 1 0,6 0,7

Utena 1 0,6 0,7

Alytaus raj. 1 0,6 0,7

Kauno raj. 2 1,3 1,4

Elektrėnai 3 1,9 2,1

Kaunas 10 6,5 7,0


Raseinių raj. 3 1,9 2,1

Raseiniai 1 0,6 0,7

Visaginas 16 10,4 11,2

Ignalinos raj. 1 0,6 0,7

Anykščiai 1 0,6 0,7

Ukmergė 1 0,6 0,7

Molėtai 2 1,3 1,4

Elektrėnai 6 3,9 4,2

Birštonas 7 4,5 4,9

Prienų raj. 1 0,6 0,7

Visaginas 4 2,6 2,8

Trakų raj. 1 0,6 0,7

Nenurodė 11 7,1 -

Viso 154 100,0 100,0

39. Anketą pildė:

1. Profsąjungų atstovas 76 49,4 49,4

2. Darbuotojų atstovas 78 50,6 50,6

52

Atsakymų

pasiskirstymai


% (nuo bendro

apklaustųjų

skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

Nenurodė 0 0,0 -

Viso 154 100,0 100,0

53

3. Įmonių vadovų (darbdavių atstovų) ekspertinės apklausos rezultatai Atsakymų pasiskirstymai

Anketos klausimai Skaičius % (nuo bendro

apklaustųjų skaičiaus)

% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

1. Pažymėkite, Jūsų nuomone, dažniausių pažeidimų

pobūdį.


2. Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo

santykiais, išmokėjimo pažeidimai

41 34,5 34,5


4. Atskiroms darbuotojų kategorijoms numatytų garantijų

pažeidimai (jaunimui, neįgaliesiems ir pan.)

5 4,2 4,2



Neturime pažeidimų (apie save kalba) 1 50,0 50,0

Darbo drausmė 1 50,0 50,0

- nenurodė 0 0,0 -

Nenurodė 0 0,0 -

Viso 119 100,8 100,8

2. Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, pažeidimai sudarant

sutartį?







7. Kita: 4 3,4 3,4

Nėra tokių pažeidimų arba jie netrukdo 2 50,0 50,0

Valstybinė įmonė, pažeidimų nėra 1 25,0 25,0

Neturime pažeidimų (apie save kalba) 1 25,0 25,0

- nenurodė 0 0,0 -

Nenurodė 0 0,0 -

Viso 119 159,7 159,7

3. Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, darbo apmokėjimo

pažeidimai?







54




% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

7. Kita: 3 2,5 2,5

Pažeidimų nėra 2 66,7 66,7

Valstybinė įmonė 1 33,3 33,3

- nenurodė 0 0,0 -

Nenurodė 0 0,0 -

Viso 119 167,2 167,2


pažeidimai?




(kenksmingus darbo aplinkos veiksnius)

25 21,0 21,4








11. Neteisingai apskaitomas naktinio darbo bei budėjimų darbo

laikas

12 10,1 10,3

12. Kita: 2 1,7 1,7

Nėra 1 50,0 100,0


Nenurodė 2 1,7 -

Viso 119 174,8 176,1

5. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, dažniausiai pasitaiko teisės aktų, reguliuojančių darbo santykius,

pažeidimai?

1. Statyba 104 87,4 88,9









10. Prekyba 96 80,7 82,1


55




% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

12. Žemės ūkis 49 41,2 41,9


14. Švietimas 6 5,0 5,1



Nenurodė 2 1,7 -

Viso 119 387,4 392,3

6. Ar Jums tenka pažeisti darbo teisės įstatymus?

1. Dažnai 5 4,2 4,3


3. Įstatymų nepažeidinėju 50 42,0 42,7

Nenurodė 2 1,7 -

Viso 119 100,0 100,0

7. Dėl kokių priežasčių tenka dažniausiai pažeisti darbo

teisės įstatymus?



3. Dėl per aukštų nustatomų (aptarnavimo, išdirbio, laiko)

normų

1 0,8 1,1


Kiek teko girdėti iš kitų, tai daugiausia, ypač smulkiojo ir

vidutinio verlo sektoriaus įmonės, pažeidžia darbo teisės

įstatymus "dėl per didelių mokesčių"

2 25,0 28,6

Siūlau šalių susitarimu tęsti terminuotas darbo sutartis 1 12,5 14,3

Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas 2 25,0 28,6

Valstybinė įmonė, pažeidimai nedaromi 1 12,5 14,3

Nepažeidinėju 1 12,5 14,3


Nenurodė 27 22,7 -

Viso 119 100,0 100,0

8. Ar, Jūsų nuomone, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai, turi įtakos darbo

rezultatams?

1. Taip 52 43,7 44,1



4. Ne 6 5,0 5,1

Nenurodė 1 0,8 -

Viso 119 100,0 100,0

9. Kokie pažeidimai, Jūsų nuomone, turi labiausiai neigiamą įtaką darbo

56




% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

rezultatams?


2. Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo

santykiais, išmokėjimo pažeidimai

77 64,7 66,4


4. Atskiroms darbuotojų kategorijoms numatytų garantijų

pažeidimai (jaunimui, neįgaliesiems ir pan.)

1 0,8 0,9



Nesiskaitymas su dirbančiuoju 1 33,3 50,0

Neigiamos įtakos neturi, turi teigiamą 1 33,3 50,0


Nenurodė 3 2,5 -

Viso 119 102,5 102,6

10. Kaip teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai įtakoja į darbo rezultatus?







7. Kita 5 4,2 4,2

Įgyvendinant verslo planus, kartais nepavyksta jų atlikti,

nepažeidžiant įstatymų.

1 20,0 20,0

Didina įmonės konkurencingumą 2 40,0 40,0

Mažiau mokama mokesčių, lieka didesnis pelnas 1 20,0 20,0

1 20,0 20,0

- nenurodė 0 0,0 -

Nenurodė 1 0,8 -

Viso 119 147,9 148,3

11. Ar, Jūsų nuomone, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai, turi įtakos darbuotojų saugai ir

sveikatai?

1. Taip 60 50,4 50,8

2. Ne 11 9,2 9,3


Nenurodė 1 0,8 -

Viso 119 100,0 100,0

12. Jeigu minėti pažeidimai nors kiek turi įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, tai nurodykite, ką įtakoja labiausiai?

57




% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)





5. Kita 0 0,0 0,0

Nenurodė 2 1,9 -

Viso 107 166,4 167,6

13. Kokios, Jūsų nuomone, priemonės leistų sumažinti teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimus?

13.1. Darbo sutarties sudarymo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo priemonės

Esant lankstesnei terminuotų darbo sutarčių įvairaus pobūdžio

darbams atlikti sudarymo galimybei, stipriai mažėtų pažeidimų

1 0,8 1,8

Suminio darbo laiko apskaitos įvedimas 1 0,8 1,8

Laisvas darbuotojų sprendimas dėl atostogų ir poilsio dienų

apmokėjimo

1 0,8 1,8

Galimybė, esant būtinumui, darbo sutartį perrašyti darbdavio

iniciatyva, be darbuotojo sutikimo, pervedant jį dirbti kitus

reikalingus darbus.

2 1,7 3,5

Mažinti mokesčius susijusius su darbo užmokesčiu 2 1,7 3,5

Sistemingas darbuotojų švietimas ir informavimas apie jų teises,

sudarant darbo sutartį arba keičiant darbo sutarties sąlygas

2 1,7 3,5

Reikalinga valstybės intitucijų kontrolė 2 1,7 3,5

Optimizuoti sutarties tekstą 1 0,8 1,8

Darbuotojų pareigų sugretinimas 2 1,7 3,5

Universalių darbuotojų įforminimas 3 2,5 5,3

Siūlau šalių susitarimu tęsti terminuotas darbo sutartis 1 0,8 1,8

Darbo sutarties sudarymo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo

priemonės

1 0,8 1,8

Lankstesnės darbo sutartys, kurias būtų galima pritaikyti

kiekvienai įmonei individualiai

1 0,8 1,8

Pas mus jų nėra 1 0,8 1,8

Liberalesnės sutarčių sudarymo sąlygos - daugiau laisvės

darbdaviui ir darbuotojui (pvz. galimybė nustatyti sutarčių

terminus tarpusavio susitarimu ir kt.)

1 0,8 1,8

Nuobaudų už darbo sutarties sudarymo tvarkos pažeidimus

didinimas ir jų priežiūros griežtinimas

1 0,8 1,8

Padaryti lankstesnes darbo sutarčių nutraukimo bei terminuotų

sutarčių sudarymo procedūras

1 0,8 1,8

Darbuotojų švietimas darbo klausimais 1 0,8 1,8

Sudaryti geresnes sąlygas darbdaviams lengvai atleisti 1 0,8 1,8

58




% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

darbuotojus

Liberalizuoti darbo sutarčių sudarymo tvarką 1 0,8 1,8

Sudaryti lengvesnes sąlygas darbdaviams samdyti darbuotojus

trumpalaikiams darbams

1 0,8 1,8

Sudarant darbo sutartį reikėtų mažiau popierizmo. Galima būtų

sudarinėti trumpalaikes sutartis be "Sodros" draudimo

1 0,8 1,8

Labiau darbo inspekcijai kontroliuoti darbo sutarties sudarymo

sąlygas

1 0,8 1,8

Kontrolė, darbuotojo reiklumas 1 0,8 1,8

Lankstesnės darbo sutarties sąlygos 1 0,8 1,8

Darbo kodekso pakeitimas 1 0,8 1,8

Didesnė darbo inspekcijos kontrolė, aktyvesnė veikla 2 1,7 3,5

Įvesti kontroliuojančią tarnybą 1 0,8 1,8

Darbdavių ir darbuotojų informatyvumo didinimas 2 1,7 3,5

Kontrolė 2 1,7 3,5

Aktyvesnė Sodros ir DB veikla 1 0,8 1,8

Darbo įstatymo vykdymo kontrolės sustiprinimas. 1 0,8 1,8

Darbo sutaties patvirtinimas profesinių sąjungų institucijose 1 0,8 1,8

Tobulinti nacionalinius įstatymus 1 0,8 1,8

Didinti darbdavių ir dirbančiųjų abipusę atsakomybę už

rezultatus

1 0,8 1,8

Būtina keisti įstatymus. Mažinti fizinių pajamų mokestį ir

pajamų mokesčius

1 0,8 1,8

Teisingai paruošti teisės aktai, pritaikyti konkreči darbo vietai. 1 0,8 1,8

Mokesčių sistemos ir teisės aktų sutvarkymas 1 0,8 1,8

Mokesčių sumažinimas 3 2,5 5,3

Tokiomis sąlygomis, kokios yra šiuo metu, darbo pažeidimų yra

ir bus

1 0,8 1,8

Didesnė darbdavių atsakomybė 1 0,8 1,8

Dažnai įrašomas minimalus darbo užmokestis, o žodžiu

sutariamas didesnis

1 0,8 1,8

Standartizuotos darbo sutartys 1 0,8 1,8

Laikytis darbo sutarties ir įstatymų 1 0,8 1,8

Savalaikis atsiskaitymas tarp įmonių 1 0,8 1,8

Kontrolė-kaip darbdavys laikosi darbo sutartyje numatytų

punktų darbuotojo atžvilgiu

1 0,8 1,8

Laikytis darbo sutartyje numatytų reikalavimų 1 0,8 1,8


Nenurodė 62 52,1 -

Viso 119 104,2 108,8

59




% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

13.2. Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo

priemonės


Pažeidimų nėra 1 0,8 1,7

Organizacijų tarpusavio atsiskaitymų drausmės stiprinimas 2 1,7 3,3

Mažinti mokesčius, susijusius su darbo užmokesčiu 2 1,7 3,3

Įstatymų laikymosi kontrolė bei vienodas jų taikymas visiems

rinkos dalyviams

2 1,7 3,3


Viršvalandžių detali ataskaita 1 0,8 1,7

Atsiskaitymas nutraukus sutartį susitartu laiku 3 2,5 5,0

Mažinti mokesčius, daugiau liktų atlyginimų išmokėjimui 1 0,8 1,7

Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo

santykiais, išmokėjimo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo

priemonės

1 0,8 1,7

Mažinti neapmokestinamąjį pajamų dydį 1 0,8 1,7

Neįstatyti į rėmus atlygio už darbą, kadangi yra nemažai SVV

įmonių, kurioms specialisto reikėtų kelias valandas per mėnesį

ar savaitę, o už darbą jam turi mokėti ne mažiau pusė

minimalaus atlygio

1 0,8 1,7

Pas mus jų nėra 1 0,8 1,7

Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo

santykiais, išmokėjimo tvarkos kontrolės griežtinimas ir

atsakomybės didinimas už išmokėjimo tvarkos pažeidimus

1 0,8 1,7

Lankstesni įsipareigojimai darbdaviui 1 0,8 1,7

Sumažinti minimalų darbo užmokestį 1 0,8 1,7

Sumažinti nuo darbo užmokesčio mokamus pajamų ir socialinio

draudimo mokesčius, darbdaviai rečiau pažeidinėtų darbo

santykius, susijusius su užmokesčiu

1 0,8 1,7

Mokesčių inpekcija turėtų labiau kontroliuoti darbdavius ar jie

teisingai vykdo darbo apmokėjimo įsipareigojimus, numatytus

sutartyje

1 0,8 1,7

1 0,8 1,7 Nedidinti minimalaus darbo užmokesčio. Sunkiai

besiverčiantiems darbdaviams nustatyti žemesnį darbo

užmokestį (minimalų)

Mokesčių lengvatomis skatinti darbdavius sąžiningai mokėti

užmokestį

1 0,8 1,7

Lankstesnių darbo apmokėjimo formų (įvairovės) 1 0,8 1,7

Darbuotojų aktyvumas 5 4,2 8,3

Profesinių sąjungų kūrimas įmonėse 2 1,7 3,3

60




% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

Dažniau audituoti ypač privačius darbdavius, kaip teisingai jie

atsiskaito su dirbančiaisiais

2 1,7 3,3

Delspinigių sumažinimas mokesčų rinkimo institucijose (Sodra,

VMĮ ir kt.). Dabartinėje situacijoje skubama mokėti mokesčius,

o darbo užmokestis vėluoja.

2 1,7 3,3

Atitinkamos tarnybos - Darbo inpekcija, ekonominė policija turi

suintensyvinti kontrolę

1 0,8 1,7

Dvigubos buhalterijos išnaikinimas. 1 0,8 1,7

Būtina mažinti fizinių asmunų ir pajamų mokesčius 1 0,8 1,7

Atsiskaitymų tarp įmonių sugriežtinimas 1 0,8 1,7

Dideli mokesčiai neleidžia didnti atlyginimų, stengiamasi

pirmiausia sumokėti mokesčius

2 1,7 3,3

Didesnės baudos 1 0,8 1,7

Laiku mokėti atlyginimą 1 0,8 1,7

Papildomai mokėti už viršvalandžius 1 0,8 1,7

Sugriežtinti įstatymus, numatant sankcijas darbdavio atžvilgiu 2 1,7 3,3

Įsiskolinimų likvidavimas 1 0,8 1,7

Darbo užmokesčio fondas turi būti panaudotas, atsižvelgiant į

darbo rezultatus ir trukmę, bei darbuotojo indėlį

1 0,8 1,7

Vykdyti darbo sutartyje numatytą punktą apie darbo užmokestį 1 0,8 1,7


Nenurodė 59 49,6 -

Viso 119 106,7 113,3

13.3. Darbo ir poilsio laiką reglamentuojančių nuostatų pažeidimų galimos mažinimo priemonės

Praplečiant "neatidėliotinų darbų" sąvoką, apibrėžiant daugiau

atvejų, kuriuos būtų galima laikyti priežastimi atlikti

neatidėliotinus darbus

1 0,8 1,8

Įstatymų supaprastinimas 1 0,8 1,8

Įvesti suminę darbo laiko apskaitą 2 1,7 3,6

Didesnės ar lankstesnės nuostatos, pačiai įmonei spręsti darbo ir

poilsio laiką

1 0,8 1,8

Galimybė, esant būtinumui, darbo ir poilsio laiką koreguoti

pagal gamybos poreikius, viršijant bendrų normų.

2 1,7 3,6

Mažinti mokesčius susijusius su darbo užmokesčiu 2 1,7 3,6

Ne toks griežtas įstatyminis reglamentavimas; leidimas tartis

darbdaviui ir darbuotojui tarpusavyje, įstatymu nustatant tik

minimalius reikalavimus (pagal ES direktyvas) ir leidžiant

įmonėms lanksčiau reaguoti į pokyčius rinkoje bei organizuoti

savo veiklą, atsižvelgiant į klientų pageidavimus

2 1,7 3,6

61




% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)


Gerai parengtos ir vykdomos vidaus darbo taisyklės 1 0,8 1,8

Prailginti laiką daugiau kaip 8 val. per dieną, jeigu darbuotojas

sutinka dirbti iki 12 val., leisti dirbti aptarnavimo sferoje,

prekyboje, darbą susijusį su materialinių vertybių perdavimu po

12 val./d. pagal grafikus.

3 2,5 5,4

Šalių susitarimu leisti dirbti viršvalandinį darbą ir kartu susitarti

apmokėjimą už darbą

1 0,8 1,8

LR DK straipsnių, reglamentuojančių dirbančiųjų darbą ir

poilsį, liberalizavimas

1 0,8 1,8

Darbo santykių liberalizavimas 2 1,7 3,6

Valstybinei kelių inspekcijai imti kontroliuoti tachografų

parodymus

1 0,8 1,8

Darbo dienos, savaitės darbo laiko trukmės kontrolės didinimas,

atsakomybės už darbo ir poilsio laiką reglamento pačių

nuostatų pažeidimus didinimas

1 0,8 1,8

Turi būti pakankamai dirbančiųjų, kad kiekvienas galėtų dirbti

jam paskirtą darbą

1 0,8 1,8

Suteikti teisę pačioms įmonėms reguliuoti darbo ir poilsio laiką 1 0,8 1,8

Lankstesni įsipareigojimai darbdaviui 1 0,8 1,8

Mažinti darbą poilsio dienomis išskyrus aptarnavimo sferoje 1 0,8 1,8

Mažinti viršvalandžių skaičių 1 0,8 1,8

Gerinti darbo organizavimą įmonės lygyje, nereikės dirbti

viršvalandžių

1 0,8 1,8

Didesnė darbo inspekcijos kontrolė, priežiūra 2 1,7 3,6

Tinkamai padalinti darbo krūvį tarp darbuotojų 1 0,8 1,8

Darbo inspekcijos aktyvesnė veikla 1 0,8 1,8

Kolektyvinė sutartis 1 0,8 1,8

Kolektyvinės sutarties pasirašymas tarp administracijos ir

profsąjungos ar kolektyvo tarybos, jos veiklos kontrolė iš

darbuotojų kolektyvo pusės

1 0,8 1,8

Profesinių sąjungų veikos stiprinimas 1 0,8 1,8

Šių nuostatų tobulinimas, nes, taisyklės sunkiai pritaikomos

realiame gyvenime, darbe- pažeidimai tampa neišvengiami

1 0,8 1,8

Gerinti kolektyvinių sutarčių sudarymo ir jų vykdymo kontrolę 1 0,8 1,8

Darbo laiko apskaitos įvedimas 1 0,8 1,8

Viešumas 1 0,8 1,8

Darbo ir atostogų grafikų paviešinimas 1 0,8 1,8

Darbo sutarčių viešas priėmimas 1 0,8 1,8

Laikytis įstatymo normų 2 1,7 3,6

62




% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

Priimti darugiau darbuotojų, nors ir laikinai. 1 0,8 1,8

Sudaryti galimybes kelti darbo užmokestį tvarkant įstatymus

reglamentuojančius ūkio veiklą ir ekonomiką

1 0,8 1,8

Galimybė leisti dirbti nemokant mokesčių po kelias valandas 2 1,7 3,6

Sumažinti ar išvengti įmanoma, tačiau tuomet kenčia kitos

sritys

1 0,8 1,8

Galimybė priimti dirbti kelioms valandoms 1 0,8 1,8

"Darbo inspekcija" turi gauti didesnius įgaliojimus taikant

baudas

1 0,8 1,8

Viešųjų pirkimų įstatymai turi suvaldyti korupciją įmonei

gaunant užsakymą

1 0,8 1,8

Supaprastinta apskaita 1 0,8 1,8

Teisinga darbo laiko apskaita 1 0,8 1,8

Darbovietėse tam turi būti įrengti poilsio kambariai 1 0,8 1,8

Užtikrinti pertraukas darbo metu 1 0,8 1,8

Laikytis darbo sutarties reglamentų 1 0,8 1,8

Reguliuoti darbo laiką 1 0,8 1,8


Nenurodė 63 52,9 -

Viso 119 101,7 103,6

14. 2003 m. šalyje buvo 1,438 mln. užimtųjų. Kokia, Jūsų nuomone, yra neoficialaus užimtumo apimtis (užimtųjų

neoficialioje darbo rinkoje dalis) Lietuvoje skaičiuojant nuo bendro užimtųjų skaičiaus, proc.

0,10 1 0,8 0,9

2,0 1 0,8 0,9

2,5 1 0,8 0,9

3,0 2 1,7 1,9

5,0 8 6,7 7,5

6,5 1 0,8 0,9

7,5 2 1,7 1,9

8,0 1 0,8 0,9

10,0 19 16,0 17,9

12,0 3 2,5 2,8

12,5 3 2,5 2,8

14,0 1 0,8 0,9

15,0 9 7,6 8,5

17,5 2 1,7 1,9

20,0 23 19,3 21,7

25,0 7 5,9 6,6

63




% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

30,0 6 5,0 5,7

35,0 2 1,7 1,9

40,0 5 4,2 4,7

45,0 1 0,8 0,9

50,0 3 2,5 2,8

60,0 1 0,8 0,9

80,0 2 1,7 1,9


Nenurodė 13 10,9 -

Viso 119 100,0 100,0

15. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, yra labiausiai paplitęs neoficialus užimtumas?

15.1.Pramonė

1 27 22,7 27,0

2 16 13,4 16,0

3 14 11,8 14,0

4 11 9,2 11,0

5 12 10,1 12,0

6 4 3,4 4,0

7 7 5,9 7,0

8 4 3,4 4,0

9 5 4,2 5,0

Nenurodė 19 16,0 -

Viso 119 100,0 100,0


1 2 1,7 1,9

2 4 3,4 3,7

3 8 6,7 7,5

4 17 14,3 15,9

5 17 14,3 15,9

6 8 6,7 7,5

7 14 11,8 13,1

8 20 16,8 18,7

9 17 14,3 15,9

Nenurodė 12 10,1 -

Viso 119 100,0 100,0

15.3. Statyba

1 0 0,0 0,0

2 1 0,8 0,9

3 4 3,4 3,5

64




% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

4 7 5,9 6,2

5 18 15,1 15,9

6 11 9,2 9,7

7 12 10,1 10,6

8 21 17,6 18,6

9 39 32,8 34,5

Nenurodė 6 5,0 -

Viso 119 100,0 100,0

15.4. Prekyba

1 4 3,4 3,6

2 9 7,6 8,1

3 18 15,1 16,2

4 9 7,6 8,1

5 18 15,1 16,2

6 17 14,3 15,3

7 15 12,6 13,5

8 12 10,1 10,8

9 9 7,6 8,1

Nenurodė 8 6,7 -

Viso 119 100,0 100,0


1 10 8,4 10,2

2 23 19,3 23,5

3 15 12,6 15,3

4 19 16,0 19,4

5 9 7,6 9,2

6 9 7,6 9,2

7 6 5,0 6,1

8 3 2,5 3,1

9 4 3,4 4,1

Nenurodė 21 17,6 -

Viso 119 100,0 100,0


1 25 21,0 25,3

2 12 10,1 12,1

3 18 15,1 18,2

4 17 14,3 17,2

5 13 10,9 13,1

6 5 4,2 5,1

65




% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

7 7 5,9 7,1

8 2 1,7 2,0

9 0 0,0 0,0

Nenurodė 20 16,8 -

Viso 119 100,0 100,0


1 22 18,5 22,4

2 28 23,5 28,6

3 16 13,4 16,3

4 12 10,1 12,2

5 6 5,0 6,1

6 4 3,4 4,1

7 7 5,9 7,1

8 2 1,7 2,0

9 1 0,8 1,0

Nenurodė 21 17,6 -

Viso 119 100,0 100,0

15.8. Autoservisai

1 4 3,4 3,8

2 8 6,7 7,7

3 13 10,9 12,5

4 12 10,1 11,5

5 24 20,2 23,1

6 11 9,2 10,6

7 15 12,6 14,4

8 8 6,7 7,7

9 9 7,6 8,7

Nenurodė 15 12,6 -

Viso 119 100,0 100,0



Sveikatos apsauga 2 1,7 9,1

Valymo paslaugos 1 0,8 4,5


Turizmas 1 0,8 4,5

Paslaugų sfera 4 3,4 18,2

Kūryba 1 0,8 4,5

Žvejyba 1 0,8 4,5

Valstybinis sektorius 1 0,8 4,5

66




% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

Informacinės technologijos 1 0,8 4,5

Kita veikla 2 1,7 9,1

Nenurodė 97 81,5 -

Viso 119 100,0 100,0


1 9 40,9 45,0

2 3 13,6 15,0

3 1 4,5 5,0

4 2 9,1 10,0

5 2 9,1 10,0

6 0 0,0 0,0

7 1 4,5 5,0

8 1 4,5 5,0

9 1 4,5 5,0

Nenurodė 2 9,1 -

Viso 22 100,0 100,0

16. Kokia, Jūsų nuomone, yra neapskaityto darbo apmokėjimo dalis Lietuvoje, išmokama “į rankas” taikant dvigubą

buhalteriją? Skaičiuojant nuo neto darbo užmokesčio šalyje, proc.

5,0 3 2,5 2,6

6,0 3 2,5 2,6

6,5 1 0,8 0,9

10,0 10 8,4 8,6

12,5 2 1,7 1,7

15,0 7 5,9 6,0

17,5 1 0,8 0,9

20,0 11 9,2 9,5

25,0 6 5,0 5,2

28,0 1 0,8 0,9

30,0 22 18,5 19,0

32,0 1 0,8 0,9

35,0 5 4,2 4,3

36,0 1 0,8 0,9

40,0 7 5,9 6,0

45,0 1 0,8 0,9

50,0 15 12,6 12,9

55,0 2 1,7 1,7

60,0 5 4,2 4,3

65,0 3 2,5 2,6

70,0 4 3,4 3,4

67




% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

80,0 1 0,8 0,9

90,0 1 0,8 0,9

100,0 2 1,7 1,7


Nenurodė 3 2,5 -

Viso 119 100,0 100,0

17. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, “dvigubos buhalterijos” mastai yra didžiausi?

1. Pramonė 16 13,4 13,6


3. Statyba 105 88,2 89,0

4. Prekyba 71 59,7 60,2






Lengvoji pramonė - ypač siuvyklos 1 50,0 50,0


- nenurodė 0 0,0 -

Nenurodė 1 0,8 -

Viso 119 283,2 284,7


rezultatams?

1. Taip 42 35,3 35,6



4. Ne 11 9,2 9,3

Nenurodė 1 0,8 -

Viso 119 100,0 100,0

19. Jūsų nuomone, ar nelegalus darbas, daro neigiamą įtaką darbo sąlygoms, darbuotojų saugai ir

sveikatai?

1. Taip 66 55,5 55,5



4. Ne 5 4,2 4,2

Nenurodė 0 0,0 -

Viso 119 100,0 100,0



68




% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)







8. Kita 0 0,0 0,0

Nenurodė 1 0,8 -

Viso 119 191,6 192,4

21. Jūsų nuomone, kokiomis priemonėmis būtų tikslinga mažinti neoficialų

užimtumą?

"Balto" ir konkurencingo atlyginimo mokėjimas darbuotojams 1 0,8 1,4

Įstatymų suvienodinimas 1 0,8 1,4

Didesnė DB priežiūra, kontrolė 2 1,7 2,7

Aplaidžios kontroliuojančios tarnybos 1 0,8 1,4

Turi mažėti korupcija, tuo pačiu metu mažės ir neoficialus

užimtumas, taip pat turi didėti socialinės garantijos

1 0,8 1,4

Mažinant FAPM ir SODRA įmokas, tenkančias darbdaviui 2 1,7 2,7

Mažinti mokesčius, susijusius su darbo užmokesčiu 2 1,7 2,7

Labiau kontroliuoti įmones ir darbo biržas, t.y. tuos, kas gauna

išmoką iš darbo biržos (daugelis realiai dirba).

2 1,7 2,7

Mažinti naujų, ką tik įsikūrusių įmonių mokesčius, atleisti nuo

pelno mokesčio pvz. 3-5 metus

2 1,7 2,7

Fizinių asmenų pajamų mokesčio mažinimas 3 2,5 4,1

Didesnė valstybės intitucijų kontrolė 3 2,5 4,1

Mažinti mokesčius 26 21,8 35,6

Sudarant, gerinant sąlygas legaliam darbui 3 2,5 4,1

Supaprastinant priėmimo ir atleidimo darbuotojų tvarką 3 2,5 4,1

Tikrinti pagal apimtis sumokėtą SODRAI mokestį. Pagal firmos

atlyginimų vidurkius, įvertinant ir vadovų

1 0,8 1,4

Mažinant mokesčius, tobulinant darbo sutartis ir paliekant

daugiau erdvės darbdaviams, o ne darbininkams

1 0,8 1,4

"Turgaus" tipo verso uždraudimas 1 0,8 1,4

Didinti legalių darbo vietų skaičių, griežtinti atsakomybę už

nelegalų verslą

1 0,8 1,4

Didinant atlyginimus 2 1,7 2,7

Darbo užmokesčio mokesčių mažinimas 1 0,8 1,4

Mažinti mokesčius už popierizmą 1 0,8 1,4

Kurti daugiau oficialių darbo vietų skatinant jų atsiradimą

mokesčių lengvatomis

1 0,8 1,4

69




% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

Darbuotojai turėtų dažniau kreiptis į darbo inpekciją dėl

pažeidimų

1 0,8 1,4

Atleisti nuo mokesčių mažą atlyginimą gaunančius žmones 1 0,8 1,4

Sustiprinti darbo sąlygų užtikrinimo kontrolę privačiose

įmonėse

1 0,8 1,4

Lankstesnės darbo sutarties sąlygos 1 0,8 1,4

Mokesčiais 2 1,7 2,7

Terminuotų darbo sutarčių sudarymo supaprastinimas 1 0,8 1,4

Tobulinti įstatyminę bazę 1 0,8 1,4

Mažinant mokesčius darbdaviui 2 1,7 2,7

Kontrolė 1 0,8 1,4

Aktyvinti darbo inspekcijos ir ekonominės policijos veiklą šioje

srityje

1 0,8 1,4

Taikyti mokesčių lengvatas darbdaviams, sukuriantiems naujas

darbo vietas.

1 0,8 1,4

Griežtinti nelegalaus darbo kontrolę, dirbti su pačiu nelegalų

darbininkų kontingentu, kad išsiaiškinti darbdavius, samdančius

nelegalus.

1 0,8 1,4

Įstatymų vykdymas 1 0,8 1,4

Mažinant fizinių asmenų ir pajamų mokestį 1 0,8 1,4

Keičiant mokesčių sistemą 1 0,8 1,4

Per mokesčių sistemą sureguliuota86 1 0,8 1,4

Per mokesčius ir ekonomikos sutvarkymą 2 1,7 2,7

Koreguojant mokesčių sistemą 1 0,8 1,4

Mažinti mokesčius mažai apmokamiems darbuotojams 1 0,8 1,4

Griežta kontrolė 1 0,8 1,4

Aktyvus įmonių tikrinimas 1 0,8 1,4

Keisti darbo inspektorių darbo metodus, kurie dažniausiai

apsiriboja formaliu dokumentų patikrinimu

1 0,8 1,4


Nenurodė 46 38,7 -

Viso 119 111,8 119,2

22. Ar, Jūsų nuomone, Lietuvoje psichologinis poveikis darbo vietoje yra

rimta problema?

0 1 0,8 0,9

10 2 1,7 1,7

20 4 3,4 3,4

30 12 10,1 10,3

40 9 7,6 7,8

50 19 16,0 16,4

70




% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

60 16 13,4 13,8

70 14 11,8 12,1

80 17 14,3 14,7

90 10 8,4 8,6

100 12 10,1 10,3

Nenurodė 3 2,5 -

Viso 119 100,0 100,0

23. Kas, Jūsų nuomone, dažniausiai yra psichologinės

prievartos auka?

1. Darbuotojai 102 85,7 87,2


3. Įmonėje nedirbantys asmenys, laikinai esantys darbo vietoje


4 3,4 3,4

4. Darbuotojai ir darbdaviai 2 1,7 1,7

Nenurodė 2 1,7 -

Viso 119 100,0 100,0

24. Nurodykite, kiek procentų žemiau nurodytų darbo rinkos dalyvių, patiria psichologinę prievartą

darbe.

24.1. Darbuotojai

2 1 0,8 0,9

5 1 0,8 0,9

10 12 10,1 10,3

15 1 0,8 0,9

20 6 5,0 5,1

25 5 4,2 4,3

30 14 11,8 12,0

40 7 5,9 6,0

42 1 0,8 0,9

45 1 0,8 0,9

50 18 15,1 15,4

60 14 11,8 12,0

70 11 9,2 9,4

80 18 15,1 15,4

85 1 0,8 0,9

90 1 0,8 0,9

99 2 1,7 1,7

100 2 1,7 1,7


Nenurodė 2 1,7 -

71




% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

Viso 119 100,0 100,0

24.2. Darbdaviai

1 8 6,7 8,1

2 2 1,7 2,0

5 7 5,9 7,1

10 21 17,6 21,2

15 1 0,8 1,0

20 16 13,4 16,2

30 14 11,8 14,1

31 1 0,8 1,0

36 1 0,8 1,0

40 7 5,9 7,1

50 13 10,9 13,1

60 1 0,8 1,0

70 2 1,7 2,0

80 1 0,8 1,0

90 1 0,8 1,0

100 2 1,7 2,0


Nenurodė 20 16,8 -

Viso 119 100,0 100,0

24.3.Įmonėje nedirbantys asmenys, laikinai esantys darbo vietoje (klientai,

tiekėjai ir pan.)

1 3 2,5 4,4

2 1 0,8 1,5

3 1 0,8 1,5

5 13 10,9 19,1

10 23 19,3 33,8

15 2 1,7 2,9

20 10 8,4 14,7

25 1 0,8 1,5

27 1 0,8 1,5

30 6 5,0 8,8

40 3 2,5 4,4

45 1 0,8 1,5

60 1 0,8 1,5

100 1 0,8 1,5


Nenurodė 51 42,9 -

72




% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

Viso 119 100,0 100,0

25. Jūsų nuomone, kas dažniausiai yra psichologinės prievartos subjektas

(šaltinis)?


2. Darbdaviai 54 45,4 47,0

3. Įmonėje nedirbantys asmenys, laikinai esantys darbo vietoje


12 10,1 10,4

4. Darbuotojai ir darbdaviai 2 1,7 1,7

5. Darbuotojai ir įmonėje nedirbantys asmenys 1 0,8 0,9

6. Darbdaviai ir įmonėje nedirbantys asmenys 2 1,7 1,7

Nenurodė 4 3,4 -

Viso 119 100,0 100,0

26. Jūsų nuomone, ar psichologinė prievarta darbe dažniau pasireiškia

santykiuose:





5. Tarp pačių darbuotojų bei tarp darbuotojų ir darbdavių 9 7,6 7,6

6. Tarp pačių darbuotojų bei tarp darbuotojų ir trečiųjų asmenų 1 0,8 0,8

7. Tarp darbuotojų ir darbdavių bei tarp darbdavių ir trečiųjų

asmenų

3 2,5 2,5

8. Tarp darbuotojų ir darbdavių bei tarp darbuotojų ir trečiųjų

asmenų

4 3,4 3,4

9. Tarp darbdavių ir trečiųjų asmenų bei tarp darbuotojų ir

trečiųjų asmenų

1 0,8 0,8

Nenurodė 0 0,0 -

Viso 119 100,0 100,0

27. Kaip, Jūsų nuomone, dažniausiai pasireiškia psichologinis poveikis

darbe?






6. Kita 2 1,7 1,7

Darbuotojo nevertinimas 1 50,0 50,0

Nesilaikymas darbo įstatymų - darbuotojams per dideli

mokesčiai ir kt. verslo suvaržymai - darbdaviams.

1 50,0 50,0

- nenurodė 0 0,0 -

73




% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

Nenurodė 0 0,0 -

Viso 119 164,7 164,7

28. Jūsų nuomone, dėl kokių priežasčių atsiranda psichologinė prievarta

darbe?












12. Kita 0 0,0 0,0

Nenurodė 0 0,0 -

Viso 119 273,1 273,1

29. Ar Jūsų įmonėje yra vertinama rizika susijusi su grasinimais ar kitokiu psichologinio pobūdžio poveikiu darbo

vietoje?





Nenurodė 0 0,0 -

Viso 119 100,0 100,0






5. Kita 0 0,0 0,0

Nenurodė 1 1,6 -

Viso 64 142,2 142,9

31. Ar, Jūsų nuomone, psichologinė prievarta turi įtakos darbo sąlygoms, darbuotojų saugai ir

sveikatai?

1. Taip 84 70,6 70,6

2. Ne 2 1,7 1,7


74




% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

Nenurodė 0 0,0 -

Viso 119 100,0 100,0

32. Jūsų nuomone, kaip įtakoja psichologinė prievarta į darbuotojus, jų

elgesį?








8. Kita 0 0,0 0,0

Nenurodė 0 0,0 -

Viso 119 267,2 267,2

33. Kokios, Jūsų nuomone, priemonės mažintų psichologinę prievartą darbo

vietoje?


2. Platesnis darbo santykių dalyvių informavimas apie

psichologinės prievartos atvejus

25 21,0 21,2

3. Bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir informavimas

apie jų teises ir pareigas

44 37,0 37,3

4. Psichologo (pasitikėjimo darbuotojo) etato įmonėje

sukūrimas

17 14,3 14,4


6. Įmonėje turi būti sudaromos psichologinio klimato

programos (planai)

13 10,9 11,0



9. Teisingo darbo apmokėjimo užtikrinimas (darbo užmokestis

turi atitikti realias darbo sąnaudas)

50 42,0 42,4


11. Kita 0 0,0 0,0

Nenurodė 1 0,8 -

Viso 119 268,9 270,3

34. Jūsų nuomone, kokios priemonės, mažinant psichologinę prievartą, turi būti taikomos

pirmiausiai?


Platesnis darbo santykių dalyvių informavimas apie

psichologinės prievartos atvejus

7 5,9 8,0

75




% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

Bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir informavimas apie

jų teises ir pareigas

14 11,8 16,1



Įmonėje turi būti sudaromos psichologinio klimato programos

(planai)

0 0,0 0,0



Teisingo darbo apmokėjimo užtikrinimas (darbo užmokestis turi

atitikti realias darbo sąnaudas)

15 12,6 17,2


Atlyginimų didinimas 1 0,8 1,1

Pagarba vienas kitam 1 0,8 1,1

Tarpusavio bendravimas neformalioje aplinkoje 2 1,7 2,3

Vadovų inicijuotos psichologinio klimato gerinimo programos,

darbo santykių dalyvių švietimas

2 1,7 2,3

Profesinių sąjungų kūrimasis 2 1,7 2,3

Darbo santykių atvirumas 1 0,8 1,1

Darbo krūvio ir darbo laiko suderinimas 1 0,8 1,1


Darbo ir poilsio laiko režimo užtikrinimas 1 0,8 1,1

Griežčiau vertinti prievartos faktus 1 0,8 1,1

Sankcijos ir baudos 1 0,8 1,1

Teisingo užmokesčio užtikrinimas 1 0,8 1,1

Sankcijų už psichologinę prievartą įvedimas ar sugriežtinimas 1 0,8 1,1

Informacijos išviešinimas; sankcijos 1 0,8 1,1

Psichologinio klimato programos 1 0,8 1,1

Geras elgesys 1 0,8 1,1

Skatinimas 3 2,5 3,4

Dėmesys 2 1,7 2,3

Darbo įstatymų laikymosi užtikrinimas ir galimybė 1 0,8 1,1

Psichologo etato įvedimas 1 0,8 1,1

Gerų darbo sąlygų užtikrinimas 1 0,8 1,1

Daugiau viešumo darbo kolektyvuose ir konstrukyvaus

bendradarbiavimo tarp administracijos bei kolektyvo rinktų

atstovų

1 0,8 1,1

Mokymai, švietimas 2 1,7 2,3

Sudaryti teigiamą psichologinę atmosferą 1 0,8 1,1

Palanki darbo atmosfera 1 0,8 1,1

Darbuotojo įvertinimas 1 0,8 1,1

76




% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)


Nenurodė 32 26,9 -

Viso 119 126,9 136,8

35. Jūsų atstovaujama ekonominė veikla

1. Statyba 21 17,6 17,6









10. Prekyba 17 14,3 14,3


12. Žemės ūkis 1 0,8 0,8


14. Švietimas 5 4,2 4,2


17. Buitinių prietaisų ir elektronikos pramonė 1 0,8 0,8

18. Verslo informacija telefonu, katalogų sudarymas ir leidyba,

duomenų bazės internete, reklama, konsultacijos

2 1,7 1,7

19. Komunalinės paslaugos 1 0,8 0,8

20. Mokslo įstaiga 1 0,8 0,8

21. Elektronikos gamyba 1 0,8 0,8

22. Viešas maitinimas 1 0,8 0,8

23. Garantinis parduotų prekių aptarnavimas 1 0,8 0,8

24. Aptarnavimas ir paslaugų teikimas gyventojams 1 0,8 0,8

25. Spauda 1 0,8 0,8

26. Paslaugų teikimas 1 0,8 0,8

27. Informacinės technologijos 2 1,7 1,7

28. Ryšiai su visuomene 1 0,8 0,8

29. Patalpų nuoma, ilgalaikė žemės nuoma 1 0,8 0,8

Nenurodė 0 0,0 -

Viso 119 104,2 104,2


1. Iki 10 darbuotojų 18 15,1 15,1

2. 10-49 darbuotojai 45 37,8 37,8

3. 50-249 darbuotojai 32 26,9 26,9

4. Daugiau nei 250 darbuotojų 24 20,2 20,2

77




% (nuo

atsakiusiųjų į

klausimą)

Nenurodė 0 0,0 -

Viso 119 100,0 100,0


Alytus 9 7,6 8,0

Kaunas 5 4,2 4,4

Šiauliai 3 2,5 2,7

Vilnius 70 58,8 61,9

Jonavos raj. 2 1,7 1,8

Anykščiai 1 0,8 0,9

Klaipėda 2 1,7 1,8

Ukmergė 1 0,8 0,9


Šiaulių raj. 2 1,7 1,8

Jonava 2 1,7 1,8

Prienai 1 0,8 0,9

Mažeikiai 1 0,8 0,9

Utena 1 0,8 0,9

Marijampolė 1 0,8 0,9

Trakai 2 1,7 1,8

Šalčininkai 2 1,7 1,8

Panevėžio raj. 1 0,8 0,9

Alytaus raj. 2 1,7 1,8

Šiaulių apskritis 1 0,8 0,9

Molėtai 1 0,8 0,9

Vilniaus raj. 1 0,8 0,9

Nenurodė 6 5,0 -

Viso 119 100,0 100,0

_______________________________________________________

78

darbo ir socialiniŲ tyrimŲ institutas - elibrary.lt · 1.2 diagrama profesini ... padaugėjo kone...

Documents