laisvĖs deklaracija ir jos signatarai

LAISVËS DEKLARACIJAir jos signatarai


Auksutë Ramanauskaitë-Skokauskienë


Kaunas 2009


UDK 947.45.08Ra-164

ISBN 978-9955-03-535-0

© Auksutë Ramanauskaitë-Skokauskienë, 2009

3

Sovietinës okupacijos metais apie LLKS deklaracijà buvo visiðkainutylima. Uþaugo iðtisa karta, nieko neþinanti apie ðá istoriná ávyká.Tyloje þinojimas neatsiranda. Atkûrus Lietuvoje Nepriklausomybæpamaþu atsiveria ðis mûsø tautos istorijos lapas. 1999 metais LietuvosRespublikos Seimas, ávertindamas LLKS Tarybos 1949-jø metø vasario16-osios Deklaracijos reikðmæ Lietuvos valstybës tæstinumui, priëmëLietuvos Respublikos ástatymà, kuriuo suteikë ðiai Deklaracijai Lietuvosvalstybës teisës akto statusà, o LLKS Tarybà pripaþino vienintele teisëtavaldþia okupuotos Lietuvos teritorijoje, pripaþino jos organizuotopasiprieðinimo teisëtumà.

2009 metais vasario 16 dienà sukanka 60 metø nuo ðios Dekla-racijos pasiraðymo. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 metais sausio20 dienà priëmë nutarimà „Dël 2009 metø paskelbimo Lietuvos laisvëskovos sàjûdþio metais“. Skelbdamas ðiuos metus Lietuvos laisvës kovossàjûdþio metais Lietuvos Respublikos Seimas dar kartà paþymëjoDeklaracijos reikðmæ Lietuvos valstybës tæstinumui.


1949 m. vasario 2–22 d. ÐiaurësLietuvoje, Radviliðkio rajone, vyko visosLietuvos vyriausiøjø partizanø vadø suva-þiavimas.

Daug þymiø ávykiø, svarbiø datø yramûsø tautos ir valstybës istorijoje. Tarp jø –ir 1949-jø metø Vasario 16-oji, Lietuvoslaisvës kovos sàjûdþio (LLKS) tarybosDeklaracijos pasiraðymo diena. Ði Dekla-racija visuomet turëtø priminti mûsø tautospasiryþimà siekti Laisvës, troðkimà kurtidemokratiniais, konstituciniais principaispagrástà nepriklausomos Lietuvos gyve-nimà.

Þuvusiø, bet nenugalëtøD E K L A R A C I J A

4

Daug kanèiø mûsø tauta patyrë apsigynimo kovose.1944 metais, prasidëjus antrajai sovietinei okupacijai, aktyvioji

Lietuvos visuomenës dalis buvo apsisprendusi ginklu ginti Lietuvosnepriklausomybæ. Áþengus sovietø kariuomenei ir jà lydintiems NKVDdaliniams á ðalá, tà apsisprendimà dar labiau stiprino prasidëjusiosrepresijos, smurtas, prievartinë masinë mobilizacija á sovietinækariuomenæ. Tûkstanèiai vyrø rinkosi Lietuvos miðkuose ir pradëjoþûtbûtinæ kovà uþ Lietuvos valstybës atkûrimà. Kaip teigia istorikai,jau 1945 m. Lietuvos miðkuose buvo apie 30 tûkstanèiø partizanø.Formavosi dideli partizanø bûriai, kartais net iki 200 vyrø. Mûðiai susovietine kariuomene vyko kaip reguliariøjø kariuomeniø susirëmimai.Stichiðkai kilæs pasiprieðinimas greitai formavosi á teritoriniu principupagrástà struktûrà. Lietuvos partizanai, tæsdami Lietuvos kariuomenëstradicijas, veikë kaip karinë struktûra. Visoje Lietuvoje iki 1948 metøbuvo sudarytos trys sritys, kuriø kiekvienoje buvo apygardos. Apy-gardose – rinktinës, bûriai. Struktûriniai padaliniai turëjo jiems paval-dþius karinius ðtabus. Tarp pasitraukusiø á miðkà buvo daugiausiaiþemdirbiø, bet nemaþai buvo ir kaimo bei miesto inteligentø, studentø,kariðkiø. Kariðkiai paprastai tapdavo didesniø partizanø junginiøvadais.

Daugelyje apygardø miðko sàlygomis partizanai organizuodavokarinius mokymus. Baigusieji karinio parengimo kursus laikydavoegzaminus. Pagal tai buvo suteikiami ar keliami laipsniai.

Partizanai kûrë karinius norminius dokumentus, kuriais siekëpalaikyti drausmæ, teisëtumà. Partizanø junginiø vadai ið kovotojøreikalavo laikytis karinës drausmës, nustatytø elgesio normø. Stodamiá partizanø gretas bûsimieji laisvës kovotojai duodavo priesaikà, kuriàsulauþius grësë laisvës kovos broliø teismas, o jei prasiþengimassunkus – karo lauko teismas.

Lietuvos partizanai atitiko tarptautinëje teisëje kariuomeneipriskiriamus poþymius – turëjo vadovybæ, dëvëjo uniformas, ginklàneðiojo atvirai, laikësi karo tradicijø. Jie buvo Lietuvos kariuomenëokupuotoje Lietuvoje. Dëvëdami karines uniformas su atitinkamaisskiriamaisiais þenklais laisvës kovotojai pabrëþdavo, kad jie yranepriklausomos Lietuvos gynëjai.

5

Partizanai kovojo uþ savo valstybæ, kuri buvo sunaikinta ir prijungtaprie SSRS. Jie atstovavo savo valstybei, nes buvo teisëti jos pilieèiai.Partizanus aktyviai palaikë visuomenë.

Laisvës kovotojai okupacijai prieðinosi ne tik ginklu, bet ir raðytiniuþodþiu. Per partizaniná karà Lietuvoje ëjo apie 60 pavadinimø periodiniøleidiniø ir apie 20 pavadinimø neperiodiniø leidiniø. Okupaciniamslaikraðèiams skleidþiant melà ir sovietinæ propagandà, partizanølaikraðèiai buvo vienintelis ðaltinis, ið kurio gyventojai suþinodavo apietarptautinius ávykius, jie buvo vienintelë spauda, puoselëjanti tautinækultûrà, tradicijas, ugdanti tëvynës meilæ, pilietiðkumà, dorovæ.

Pagal pasiprieðinimo dydá, bendrosios vadovybës kûrimo eigà,partizanø kariniø formuoèiø centralizacijos ypatumus partizaninio karotyrinëtojai iðskiria tris partizaninio karo etapus.

Pirmasis: 1944–1946 metai. Tai intensyviausios kovos, didþiausiøkautyniø su okupacine kariuomene metai. Partizanai miðkuose telkësidideliais bûriais. Maþesniuose miesteliuose jie sunaikindavo okupacinësvaldþios ástaigas, nuginkluodavo stribø bûrius, iðlaisvindavo suimtuo-sius, sunaikindavo mobilizacinius dokumentus, prievoliø þiniaraðèius.Ðiais metais skaièiuojamos ir didþiausios aukos. 1944–1945 metais þuvoapie 10 tûkstanèiø partizanø. Tokios netektys vertë keisti kovos taktikà.

Antrasis partizaninio karo etapas: 1946–1948 metai. Tai laikotarpis,kai imta vengti atvirø kautyniø su daug gausesniais NKVD daliniais.Ðiuo laikotarpiu partizanø bûriai iðsiskirstë maþesnëmis grupëmis.Vietoj stovyklø miðkuose ásirengë gerai uþmaskuotus bunkerius. Ðiuolaikotarpiu buvo ieðkoma ryðiø su Vakarais, aktyviai kuriama bendrapasiprieðinimo vadovybë. 1946 metais Tauro apygardoje buvo ásteigtasVyriausiasis Lietuvos atstatymo komitetas (VLAK) – aukðèiausiojipolitinë struktûra, vadovaujanti Lietuvos iðlaisvinimo kovai okupuotosLietuvos teritorijoje, ir Bendro demokratinio pasiprieðinimo sàjûdis(BDPS) – Karinë ginkluoto pasiprieðinimo struktûra, jungianti Lietuvospartizanø karines formuotes. Po keleto mënesiø ásteigtas ir Vyriausiasisginkluotøjø pajëgø ðtabas, turëjæs vadovauti karinëms partizanøstruktûroms. Taèiau partizanø siekiu sukurti bendrà vadovybæpasinaudojo MGB. Kilo areðtø banga. Miðkuose liko tik apie 4tûkstanèius partizanø. Tai buvo visiðkai pasiðventæ laisvës kovai þmonës.

6

Treèiasis kovos etapas: 1948–1953 metai. Ðiuo laikotarpiu, kaipasiprieðinimas jau silpo ir tik apie du tûkstanèiai partizanø tæsë aktyviàkovà, pogrindþiui pavyko suvienyti kovojanèios Lietuvos jëgas á vie-ningà organizacijà. Á tai buvo eita ilgai, visus tuos penkerius, be galosunkius laisvës kovos metus. Pagal aplinkybes keitësi ðio siekio ágy-vendinimo taktika ir strategija, numatoma geografinë vieta. 1949-aisiaismetais vasario 2-jà dienà Lietuvos partizanø vadai, atstovaujantysvisoms tuo metu Lietuvoje veikusioms partizanø apygardoms, susirinkoÐiaurës Lietuvoje – Radviliðkio rajone, Balandiðkio kaime, SteponoSajaus sodyboje, á savo suvaþiavimà. Belangëje ðios sodybos namokamarëlëje partizanø vadai diskutavo, rengë dokumentus, sprendëvalstybinius klausimus. Prasidëjus tose apylinkëse NKVD kariuomenëssiautëjimui ir kilus átarimams, kad suvaþiavimui gali grësti pavojus,vasario 10-àjà tæsti suvaþiavimo darbo buvo persikelta á Minaièiø kaimà,á Stanislovo Mikniaus sodyboje esantá Prisikëlimo apygardos vadoL. Grigonio-Uþpalio bunkerá. Po klëtimi iðkastame bunkeryje, þibalinëslempos ðviesoje, trûkstant oro, tykant mirtiniems pavojams partizanøvadai toliau tæsë suvaþiavimo darbà.

Vasario 10 d. buvo pradëtas iðplëstinis Bendro demokratinio pasi-prieðinimo sàjûdþio prezidiumo ir Karo tarybos jungtinis posëdis. Jamebuvo ákurtas Lietuvos laisvës kovos sàjûdis ( LLKS). Jis sujungë visassu okupantais kovojanèias struktûras á vieningà pasiprieðinimoorganizacijà, sudarë vyriausiàjà partizanø vadovybæ – LLKS Tarybosprezidiumà. Prezidiumo pirmininku tapo Jonas Þemaitis-Vytautas, jopirmuoju pavaduotoju – Adolfas Ramanauskas-Vanagas, tuo metu ëjæsPietø Lietuvos srities vado pareigas, antruoju – Didþiosios kovosapygardos ðtabo virðininkas bei Algimanto ir Vytauto apygardøágaliotinis Juozas Ðibaila-Merainis, treèiuoju – Prisikëlimo apygardosvadas Leonas Grigonis-Uþpalis.

Nuo vasario 11 d. iki vasario 17 d. vyko LLKS Tarybos posëdis.Jame buvo apsvarstyti 25 klausimai, tarp jø – Sàjûdþio politinë pro-grama, ginkluoto pasiprieðinimo taktika, Sàjûdþio politinë, ideologinë,organizacinë ir kita veikla, LLKS statutas, partizanø uniformos, pareigøir laipsniø þenklai, priimti kreipimaisi á Sàjûdþio dalyvius bei kitusLietuvos gyventojus.

7

Vasario 16-àjà LLKS Tarybos posëdyje buvo priimta LLKSSàjûdþio tarybos Deklaracija. Joje buvo iðdëstytos pagrindinës Sàjûdþiopolitinës programos nuostatos, nusakyta lietuviø tautos kovos esmë irbûsimosios demokratinës valstybës kûrimo modelis. Deklaracijojekonstatuota:

„LLKS Taryba okupacijos metu yra aukðèiausias tautos organas,vadovaujàs politinei ir karinei tautos iðsilaisvinimo kovai, kad bûtøatkurta nepriklausoma demokratinë, parlamentinë Lietuvos respublika“.

Deklaracija kartu su kitais LLKS suvaþiavime priimtais doku-mentais sudarë teisiná ir politiná ginkluoto pasiprieðinimo pagrindà,suteikë Laisvës kovoms naujà pobûdá, áteisino LLKS, kaip visuotinioorganizuoto ginkluoto pasiprieðinimo sovietinei okupacijai organizacijà,o jos Tarybà – kaip vienintelæ teisëtà valdþià okupuotos Lietuvosteritorijoje.

Signatarai pasisakë uþ demokratinæ respublikà, uþ tai, kadsuvereninë Lietuvos valdþia priklauso tautai, uþ laisvus, demokratinius,visuotinius, lygius ir slaptus rinkimus á Seimà, lygiø teisiø visiemsLietuvos pilieèiams, neprasikaltusiems lietuviø tautos interesams,garantavimà. Deklaracijoje aiðkiai iðreikðta bûsima teisingumo vyk-dymo nuostata: laisvoje Lietuvoje teisingumà galës vykdyti tik Lietuvosteismai. Socialiniø problemø sprendimas dokumente ávardijamas kaipvienas pirmøjø spræstinø uþdaviniø nepriklausomoje Lietuvoje,nusakomas teisiniø principø laikymas partijø veikloje. Politinë iðmintis,valstybinis brandumas, nepalauþiamas tikëjimas laisvos Lietuvosateitimi, kilnus ásipareigojimas laisvës ir demokratijos vertybëmsatsispindi signatarø pasiraðytame istoriniame Deklaracijos dokumente,nusakant ir uþsienio politikos nuostatas. Lietuvos laisvës kovos sàjûdþioTarybos deklaracija buvo okupuotos, bet nenugalëtos lietuviø tautosLaisvës konstitucija.

Lietuvos laisvës kovos sàjûdþio Tarybos 1949 m. Vasario 16-osiosdeklaracijà pasiraðë aðtuoni signatarai (në vienas jø nesulaukë laisvosLietuvos):

JONAS ÞEMAITIS-VYTAUTAS, LLKS Tarybos prezidiumopirmininkas, suðaudytas 1954 m. vasario 24 d. Maskvoje;

ADOLFAS RAMANAUSKAS-VANAGAS, LLKS Tarybosprezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas, Pietø Lietuvos sritiesvadas, suðaudytas 1957 m. lapkrièio 29 d. Vilniuje;

JUOZAS ÐIBAILA-MERAINIS, LLKS Tarybos prezidiumopirmininko antrasis pavaduotojas, Didþiosios Kovos apygardos ðtabovirðininkas bei Algimanto ir Vytauto apygardø ágaliotinis, þuvæs 1953 m.vasario 11 d. Ramygalos valsèiuje;

LEONAS GRIGONIS-UÞPALIS, LLKS Tarybos prezidiumopirmininko treèiasis pavaduotojas, Prisikëlimo apygardos vadas, þuvæs1950 m. liepos 22 d. Ariogalos apylinkëse;

ALEKSANDRAS GRYBINAS-FAUSTAS, Tauro apygardosvadas, þuvæs 1949 m. rugsëjo 28 d. Ðakiø apskrityje;

VYTAUTAS GUÞAS-KARDAS, Vakarø Lietuvos srities ðtabovirðininkas, þuvæs 1949 m. birþelio 19 d. Erþvilko valsèiuje;

BRONIUS LIESYS-NAKTIS, Prisikëlimo apygardos ðtabovirðininkas, þuvæs 1949 m. rugpjûèio 13 d. Radviliðkio rajone;

PETRAS BARTKUS-ÞADGAILA, LLKS Prezidiumo sekretorius,þuvæs 1949 m. rugpjûèio 13 d. Radviliðkio rajone.

Pasirinkæ viltá, pasiryþimà ir narsà, jie atidavë savo gyvybes uþmûsø laisvæ, tikëdami, kad Lietuva bus laisva, bus teisinga, didi ir ori.Deklaracijos signatarø ir jø vadovautos kovos bendraþygiø laisvës siekisiðsipildë. Gyvendami laisvoje Tëvynëje mes turime pateisinti jø tikëjimàLietuvos ateitim savo kasdieniais darbais, meile Tëvynei, meile vienikitiems, pasiryþimu protingai spræsti ðiø dienø iððûkius.

Ðá leidiná skiriu Lietuvos laisvës kovos sàjûdþio Tarybos Dekla-racijos 60-osioms metinëms.

Auksutë Ramanauskaitë-SkokauskienëLLKS tarybos Deklaracijos signataro

Adolfo Ramanausko-Vanago dukra,Lietuvos Respublikos Seimo narë

9

LIETUVOS LAISVËS KOVOS SÀJÛDÞIO TARYBOS

DEKLARACIJALietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio Taryba, atstovaudama visas Lie-

tuvos teritorijoje esanèias vieningos vadovybës vadovaujamas karinesvisuomenines grupuotes, bûtent:

a) Pietø Lietuvos Sritá, savo sudëtyje turinèià Dainavos ir Tauroapygardas,

b) Rytø Lietuvos Sritá, savo sudëtyje turinèià Algimanto, DidþiosiosKovos, Vyèio ir Vytauto apygardas,

c) Vakarø Lietuvos Sritá, savo sudëtyje turinèià Kæstuèio, Prisi-këlimo ir Þemaièiø apygardas,

tai yra, reikðdama lietuviø tautos valià, pakartodama VyriausiojoLietuvos Atstatymo Komiteto 1946.VI.10. Deklaracijoje, BDPS1947.V.28 nutarimuose ir BDPS Deklaracijoje Nr.2 paskelbtus pagrin-dinius principus bei juos papildydama nutarimais, priimtais 1949.II.10.BDPS Prezidiumo ir BDPS Karo Tarybos jungtiniame posëdyje,

s k e l b i a:1. LLKS Taryba, remdamasi BDPS Prezidiumo ir BDPS Karo

Tarybos jungtinio posëdþio 1949.II.10. nutarimais, okupacijos metuyra aukðèiausias tautos politinis organas, vadovaujàs politinei ir karineitautos iðsilaisvinimo kovai.

2. LLKS Tarybos ir jos Prezidiumo bûstinë yra Lietuvoje.3. Valstybinë Lietuvos santvarka – demokratinë respublika.4. Suvereninë Lietuvos valdþia priklauso tautai.5. Lietuvos valdymas vykdomas per laisvais, demokratiniais, visuo-

tinais, lygiais, slaptais rinkimais iðrinktà Seimà ir sudarytà Vyriausybæ.6. Nuo okupacijos pabaigos ligi susirenkant demokratiniam Lietuvos

Seimui, ástatymø leidþiamàjà galià turi Laikinoji Tautos Taryba.7. Laikinàjà Tautos Tarybà sudaro: visø vieningoje vadovybëje

Lietuvoje ir uþsienyje kovojanèiø srièiø, apygardø, rinktiniø, aukðtøjømokyklø, kultûriniø, religiniø organizacijø bei sàjûdþiø ir tautoje atramàturinèiø politiniø partijø atstovai, prisilaikant proporcingo atstovavimoprincipo.

10

8. Atstaèius Lietuvos Nepriklausomybæ, ligi susirenkant Seimui,Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas eina LLKS Tarybos Prezi-diumo Pirmininkas.

9. Laikinoji Lietuvos Vyriausybë sudaroma LLKS Tarybos Prezi-diumo Pirmininko pavedimu. Vyriausybë atsakinga prieð LaikinàjàTautos Tarybà.

10. Lietuviø veiklai uþsienyje ir Lietuvos atstatymo darbui koor-dinuoti LLKS Tarybos Prezidiumas turi LLKS Uþsienio Delegatûrà,kuri, bendradarbiaudama su Vakarø valstybëse akredituotais Lietuvosatstovais, sudarinëja komisijas bei delegacijas ginti ir atstovautiLietuvos reikalus Suvienytø Nacijø Organizacijoje, ávairiose kon-ferencijose ir kitose tarptautinëse institucijose.

11. LLKS Uþsienio Delegatûros nariai ið savo tarpo iðsirenka LLKSUþsienio Delegatûros Pirmininkà, kuris skaitomas LLKS Tarybos Prezi-diumo Pirmininko Pavaduotoju.

12. LLKS Uþsienio Delegatûros nariai laikomi lygiateisiais LLKSTarybos nariais.

13. Ðiai Deklaracijai vykdyti nuostatus leidþia LLKS Taryba.14. Lietuvos valstybës atstatymas, ligi Seimo bus priimta ir pa-

skelbta þmogaus laisvës ir demokratijos siekimus atitinkanti valstybëskonstitucija, vykdomas pagal ðioje Deklaracijoje paskelbtus nuostatusir 1922 m. Lietuvos Konstitucijos dvasià.

15. Atstatytoji Lietuvos valstybë garantuoja lygias teises visiemsLietuvos pilieèiams, neprasikaltusiems lietuviø tautos interesams.

16. Komunistø partija, kaip diktatûrinë ir ið esmës prieðinga pagrin-diniam lietuviø tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui –Lietuvos nepriklausomumui, – nelaikoma teisine partija.

17. Asmenys, bolðevikinës arba vokiðkosios okupacijos metu iðdavæTëvynæ bendradarbiavimu su prieðu, savo veiksmais ar átaka pakenkætautos iðsilaisvinimo kovai, susitepæ iðdavystëmis ar krauju, yra atsa-kingi prieð Lietuvos Teismà.

18. Konstatuojama teigiama religijos átaka ugdant tautos moralæ irpalaikant jos atsparumà sunkiausiu laisvës kovø laikotarpiu.

19. Socialinë globa nëra vien atskirø pilieèiø ar organizacijøreikalas, bet vienas pirmøjø valstybës uþdaviniø. Ypatingà globà

11

valstybë teikia iðsilaisvinimo kovose nukentëjusiems asmenims ir jøðeimoms.

20. Socialiniø problemø racionalus iðsprendimas ir kraðto ûkinisatstatymas yra susijæs su þemës ûkio, miestø ir pramonës reforma, kurivykdoma paèioje nepriklausomo gyvenimo pradþioje.

21. LLKS Taryba, glaudþioje vienybëje su kovojanèia tauta, kvieèiavisus geros valios lietuvius, gyvenanèius tëvynëje ir uþ jos ribø, pamirðtiásitikinimø skirtumus ir ásijungti á aktyvø tautos iðsilaisvinimo darbà.

22. LLKS Taryba, prisidëdama prie kitø tautø pastangø sukurtipasaulyje teisingumu ir laisve pagrástà pastovià taikà, besiremianèiàpilnutiniu ágyvendinimu tikrosios demokratijos principø, iðplaukianèiøið krikðèioniðkosios moralës supratimo ir paskelbtø Atlanto Chartoje,Keturiose Laisvëse, 12-je Prezidento Trumeno Punktø, Þmogaus TeisiøDeklaracijoje ir kitose teisingumo ir laisvës Deklaracijose, praðo visàdemokratiná pasaulá pagalbos savo tikslams ágyvendinti.

Okupuotoji Lietuva1949.II.16.

LLKS TarybosPrezidiumo Pirmininkas

VytautasLLKS Tarybos nariai:

FaustasKardasMerainisNaktisUþpalisVanagasÞadgaila

14

LIETUVOS RESPUBLIKOSÁSTATYMAS

DËL LIETUVOS LAISVËS KOVOS SÀJÛDÞIO TARYBOS1949 M. VASARIO 16 D. DEKLARACIJOS

1999 m. sausio 12 d. Nr. VIII-1021Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,konstatuodamas,kad nuo 1940 m. birþelio 15 d. Lietuva patyrë SSRS, Vokietijos ir

vël SSRS okupacijas,kad 1940–1990 metais Lietuvoje ávairiomis formomis vyko

pasiprieðinimas SSRS ir Vokietijos okupacijoms,kad 1941 m. birþelio 22–23 d. ginkluotas Lietuvos sukilimas ir

Laikinosios Lietuvos Vyriausybës 1941 m. birþelio 23 d. atsiðaukimasiðreiðkë tautos valià atkurti nepriklausomà valstybæ,

kad Vokietijos okupacinë valdþia neleido veikti Laikinajai LietuvosVyriausybei, todël susiformavo Lietuvos pasiprieðinimo ðiai okupacijaiorganizacijos,

kad 1944–1953 metais Lietuvoje kilo ir vyko visuotinisorganizuotas ginkluotas pasiprieðinimas sovietinei okupacijai – Lietuvosvalstybës savigyna,

kad Lietuvos iðlaisvinimo tuo pat metu siekë Lietuvos Respublikosdiplomatinë tarnyba, Vyriausiasis Lietuvos iðlaisvinimo komitetas irkitos lietuviø organizacijos uþsienyje;

pabrëþdamas, kad visø ginkluoto ir neginkluoto pasiprieðinimostruktûrø tikslas buvo Lietuvos iðlaisvinimas, pasikliaujant Atlantochartijos nuostatomis ir demokratinio pasaulio pripaþástama suvereniateise, ginklu kariaujant prieð vienà Antrojo pasaulinio karo agresoriø;

ávertindamas 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvës KovosSàjûdþio Tarybos deklaracijos reikðmæ Lietuvos valstybës tæstinumui,

priima ðá ástatymà.

15

1 straipsnis. Ástatymo paskirtisÐis ástatymas nustato Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio Tarybos

1949 m. vasario 16 d. deklaracijos statusà Lietuvos Respublikos teisëssistemoje.

2 straipsnis. Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio Taryba1. Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdis jungë karines formuotes bei

visuomenines grupes, buvo vadovaujamas vieningos vadovybës irpolitinëmis bei karinëmis priemonëmis vykdë pasiprieðinimà ir kovojouþ Lietuvos iðlaisvinimà.

2. Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio Taryba, priimdama 1949 m.vasario 16 d. deklaracijà (pridedama kartu su originalo faksimile), buvoaukðèiausia politinë ir karinë struktûra, vadovaujanti ðiai kovai, vie-nintelë teisëta valdþia okupuotos Lietuvos teritorijoje.

3 straipsnis. Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio Tarybosdeklaracija1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio Tarybos

deklaracija yra Lietuvos valstybës teisës aktas.

4 straipsnis. Baigiamosios nuostatosLietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio Taryba 1949 m. vasario 16 d.

deklaracija su originalo faksimile ir jà pasiraðiusiøjø sàraðas(pridedamas) yra ðio ástatymo neatskiriami priedai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnioantràja dalimi, skelbiu ðá Lietuvos Respublikos Seimo priimtà ástatymà.

LIETUVOS RESPUBLIKOSSEIMO PIRMININKAS

VYTAUTAS LANDSBERGIS

18

Lietuvos partizanø apygardø teritorijø 1949 m. þemëlapis

ISTORIJA ÞVELGIA IÐ NUOTRAUKØ

19

Ið kairës: Teresë, Julijona,Mikolina Mikniûtës

Antanina ir StanislovasMikniai. Jø sodyboje buvu-siame Prisikëlimo apy-gardos vado L. Grigonio-Uþpalio bunkeryje 1949 m.vasario 16 d. buvo pasira-ðyta LLKS Tarybos Dekla-racija

20

Pietø Lietuvos partizanø srities atstovø, keliaujanèiø á partizanø vadøsuvaþiavimà, susitikimas su Kæstuèio apygardos Vaidoto rinktinës partizanaisJurbarko-Girdþiø apylinkëse.Pirmoje eilëje ið kairës á deðinæ: neatpaþintas partizanas, Jonas Petrauskas-Ðarûnas, Tauro apygardos Þalgirio rinktinës ðtabo Þvalgybos skyriausvirðininkas Juozas Jankauskas-Demonas, Adolfas Kvedys-Girënas. Antrojeeilëje ið kairës á deðinæ: Alfonsas Kvedys-Jaunutis, Tauro apygardos Þalgiriorinktinës ðtabo Ûkio skyriaus virðininkas Urbantas Dailidë-Tauras, Tauroapygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas, Juozas Palubeckis-Simas,neatpaþintas partizanas

21

Vakarø Lietuvos (Jûros) ir Pietø Lietuvos (Nemuno) partizanø srièiø vadøsusitikimas. Antroje eilëje (stovi) ið kairës: ketvirtas – Vakarø Lietuvos srities ðtabovirðininkas Vytautas Guþas-Kardas, penktas – Tauro apygardos vadas AleksandrasGrybinas-Faustas, septintas – Vakarø Lietuvos srities vadas AleksandrasMilaðevièius-Ruonis, devintas – Pietø Lietuos srities vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, deðimtas – Kæstuèio apygardos ðtabo virðininkas Robertas Gedvilas-Remigijus, vienuoliktas – Vakarø Lietuvos srities Agitacijos ir propogandos skyriausvirðininkas Antanas Liesys-Idenas. 1949 m.

22

Pietø Lietuvos partizanø vadai su Kæstuèio apygardos Vaidoto rinktinësapsaugos kuopa pakeliui á partizanø vadø suvaþiavimà. 1948 m. pabaiga -1949 m. pradþia.Pirmoje eilëje ið kairës á deðinæ: Prisikëlimo apygardos vadas Petras Bartkus-Þadgaila, einantis Pietø Lietuvos partizanø srities vado pareigas AdolfasRamanauskas-Vanagas, Tauro apygardos Þalgirio rinktinës ðtabo Ûkio skyriausvirðininkas Urbantas Dailidë-Tauras. Antroje eilëje ið kairës á deðinæ: Tauroapygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas, neatpaþintas partizanas,Juozas Palubeckis-Simas, neatpaþintas partizanas

23

JONAS ÞEMAITIS-VYTAUTAS (1909–1954)

Jonas Þemaitis gimë 1909 m. kovo15 d. Palangoje tarnautojo ðei-moje, kurioje augo vyresnioji se-suo Kotryna. Vëliau Þemaièiø ðei-ma persikëlë á Lomþà, todël lankytimokyklà Jonas pradëjo Lenkijoje.Uþklupus Pirmajam pasauliniamkarui, 1917 m. Þemaièiai gráþo áLietuvà, apsigyveno Kiaulininkøkaime, Ðiluvos valsè. (Raseiniøraj.). Jau po metø dël sunkios pa-dëties ðeimai teko iðsikraustyti áRaseinius. Raseiniø gimnazijojebaigæs ðeðias gimnazijos klases,J. Þemaitis ástojo á Kauno karomokyklà. Jau 1929 m. spalio 6 d.

Jonui Þemaièiui buvo suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis, olapkrièio 23 d. jis tapo leitenantu. 1936 m. jaunasis karininkas, iðlaikæskonkursiná egzaminà, buvo iðsiøstas studijuoti á artilerijos mokyklàPrancûzijoje. Baigæs mokslus uþsienyje, á tëvynæ gráþo 1938 m. vasaràir buvo paskirtas 1-ojo artilerijos pulko skyriaus vadu. NetrukusJ. Þemaièiui buvo suteiktas kapitono laipsnis. Greitai po to jis ap-dovanotas Nepriklausomybës medaliu. 1939 m. kapitonas J. Þemaitisperkeltas á Þemaitijoje dislokuotà 4-àjá artilerijos pulkà Ðiauliuose. 1940m. Sovietø Sàjungai okupavus Lietuvà ir rugpjûèio 30 d. LSSR LiaudiesKomisarø Tarybai nutarus performuoti „Liaudies kariuomenæ“ áRaudonosios armijos 29-àjá ðauliø korpusà, J. Þemaitis pateko á 184-osios divizijos 617-àjá artilerijos pulkà ir buvo paskirtas pulko mokyklosvirðininku. Karo pradþia já uþklupo Varënos poligone. Nors buvo gavæsásakymà trauktis á Rytus, Jonas Þemaitis su grupe karininkø sàmoningaiatsiliko ir pasidavë á vokieèiø nelaisvæ. Nepanorëjæs tarnauti vokieèiams,iðëjo á atsargà ir apsigyveno Kaune, kur ásidarbino Energetikos val-dyboje. Netrukus vedë Elenà Valionytæ. 1941 m. gruodþio mënesá jiems

24

gimë sûnus Jonas Laimutis. Trijø asmenø ðeimai okupuotame Kaunebuvo itin sunku iðsilaikyti, todël 1942 m. birþelá jauna ðeima gráþo átëviðkæ ir J. Þemaitis pradëjo dirbti Ðiluvos þemës ûkio kooperatyvovadovu. 1943 m. Ðiluvos vikaras Antanas Kazlauskas J. Þemaitá pakvietëá valsèiaus komitetà, kuris bûrë patriotiðkai nusiteikusius þmones. 1944m. generolui Povilui Plechavièiui suorganizavus Vietinæ rinktinæ, J.Þemaitis tapo ðios rinktinës 310-jo bataliono vadu. Iðformavus rinktinæ,J. Þemaièiui pavyko iðlikti nesuimtam, taèiau nuo ðiol prasidëjonelegalus gyvenimas. 1945 m. kovo mën. jis susisiekë su LietuvosLaisvës Armijos atstovais (LLA) ir, davæs priesaikà, birþelio mën.ásijungë á Juozo Èeponio vadovaujamà partizanø Þebenkðties rinktinæRaseiniø rajone, pasirinko Dariaus slapyvardá. J. Þemaitis tapo ðiosrinktinës ðtabo virðininku. 1945 m. liepos 22 d. Virtukø miðko kautynësejis gavo pirmàjá kovos krikðtà. 1947 m. geguþæ J. Þemaitis buvo iðrinktasJungtinës Kæstuèio apygardos vadu. Suprasdamas didelæ spaudos átakàpartizaninei kovai, jis parengë nurodymà dël spaudos platinimo, atlikoorganizacinius partizanø struktûrø pertvarkymus, ragino nedalyvautiokupacinës valdþios rinkimuose. 1948 m. geguþës mënesá ákûrë VakarøLietuvos (Jûros) partizanø sritá, tapo jos vadu. Tais paèiais metaispasirinko Vytauto slapyvardá. 1949 m. vasario mënesá visos Lietuvospartizanø vadø suvaþiavime Jonas Þemaitis-Vytautas iðrinktas LLKSTarybos prezidiumo pirmininku, jam suteiktas laisvës kovotojo –partizanø generolo laipsnis. Nuolat gyvenant sekinanèiomis sàlygomis,jauèiant didelæ átampà ir atsakomybæ J. Þemaièio sveikata ëmë silpnëtiir 1951 m. gruodþio mënesá jis sunkiai susirgo, já iðtiko insultas. 1952m. sausio 30 d. jis pasiraðë aktà: „Ðiandien dël ligos nustojau vykdytipareigas.“ Slaugomas M. Þiliûtës slëpësi Jurbarko rajone Ðimkaièiømiðko bunkeryje. 1953 m. pasitaisius sveikatai, vël ëmë eiti buvusiaspareigas. 1953 m. geguþës 30 d. bunkeris, kuriame slapstësi J. Þemaitis-Vytautas, buvo iðduotas. Partizanø vadas suimtas gyvas. Suimtas J.Þemaitis-Vytautas skubiai lëktuvu buvo pristatytas pas L. Berijà„deryboms“. Birþelio 25 d. já tardë L. Berija, bet jau kità dienà patsbuvo suimtas. J. Þemaièio-Vytauto tardymas Maskvoje tæsësi iki 1953m. rugpjûèio 26 d. Atsisakius padëti MVD organams, J. Þemaitis-Vytautas sugràþintas á Vilniø. 1954 m. geguþës 20 d. ávyko Pabaltijo

25

karinio tribunolo tvarkomasis posëdis. Jame buvo patvirtinta, kadÞemaièiui inkriminuojama „nusikalstama“ veika atitinka Rusijos SFSRbaudþiamojo kodekso 58-1b, 58-8, 58-10 antrosios dalies ir 58-11straipsnius. 1954 m. birþelio 1–9 dienomis Vilniuje karinio tribunolopatalpose vyko uþdaras teismas, kuriame J. Þemaitis-Vytautas buvonuteistas – jam paskirta mirties bausmë ir turto konfiskavimas. 1954 m.lapkrièio 26 d. J. Þemaitis suðaudytas Maskvos Butyrkø kalëjime.1995 metais apie J. Þemaitá-Vytautà buvo sukurtas dokumentinistelevizijos filmas ,,Ketvirtasis prezidentas“ (reþisierius Juozas Sabolius,scenarijaus autoriai Eugenijus Ignatavièius ir Juozas Sabolius). 1996 m.Ðiluvos klebono Leono Kalinausko rûpesèiu J. Þemaièio tëviðkëje buvopastatytas koplytstulpis (taudodailininkas Adolfas Turauskas). 1997 m.vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu J. Þemaitis buvoapdovanotas Vyèio Kryþiaus 1 laipsnio ordinu (po mirties). 1998 m.sausio 28 d. J. Þemaièiui suteiktas dimisijos brigados generolo laipsnis(po mirties). 1998 m. lapkrièio 20 d. Kraðto apsaugos ministro ásakymuKaro Akademijai suteiktas generolo Jono Þemaièio vardas. 1999 m.Vilniuje prie Kraðto apsaugos ministerijos pastatytas paminklasgenerolui J. Þemaièiui (paminklo autorius – skulptorius Vitalijus Luko-ðaitis). 2004 m. lapkrièio 28 d. Palangoje, skvere prieðais ÐvenèiausiosMergelës Marijos ëmimo á dangø baþnyèià, atidengtas paminklas iðPalangos kilusiam Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio Tarybosprezidiumo pirmininkui generolui Jonui Þemaièiui-Vytautui (paminkloautorius skulptorius Jonas Jagëla).

26

ADOLFAS RAMANAUSKAS-VANAGAS (1918–1957)

Adolfas Ramanauskas gimë1918 metais kovo 6 dienà NewBritain mieste, JAV. 1921 m. su të-vais Liudviku ir Elena Rama-nauskais sugráþo á Lietuvà. Ðeimaásikûrë Seinø apskrityje, Ruda-minos valsèiuje, Bielënø kaime.Adolfas Ramanauskas mokësiGaliniø pradþios mokykloje. Jisbuvo gabus ir darbðtus mokinys.1930 m. baigæs pradþios mokyklà,savarankiðkai pasiruoðë stojamie-siems egzaminams ir ið karto ástojoá antràjà Lazdijø „Þiburio“ gimna-zijos klasæ. Èia uþ labai gerà mo-kymàsi buvo atleistas nuo mokslo

mokesèio. Neturtingai ðeimai tai buvo didelis palengvinimas. Sëkmingaibaigæs gimnazijà 1937 m. iðvyko studijuoti á Klaipëdos Pedagogináinstitutà. Mokslas Pedagoginiame institute sekësi labai gerai, uþtekolaiko ir saviveiklai, ir teatro bûreliui, ir domëjimuisi Lietuvos beipasaulio politiniais ávykiais. 1939 m. Klaipëdos Pedagoginis institutas,kuriame mokësi ir Adolfas Ramanauskas, buvo perkeltas á Panevëþá,todël 1939 m. A. Ramanauskas baigë jau Panevëþio Pedagoginá institutà.Tais paèiais metais jis ástojo á Kauno karo mokyklà ir baigë paskutiniàjà,15-àjà karininkø laidà. 1940 metø rudená pradëjo dirbti mokytojuDruskininkø kraðte.

1941metais, prasidëjus karui, A. Ramanauskas dalyvavo sukilimeir vadovavo partizanø bûriui Druskininkø apylinkëse. Vokieèiøokupacijos metais A. Ramanauskas persikëlë á Alytø ir dirbo Alytausmokytojø seminarijoje. Mokytojo darbà jis vertino ir mëgo. A. Rama-nauskas kolegø bei auklëtiniø buvo mylimas ir gerbiamas uþ kompe-tentingumà, principingumà, draugiðkumà. Puikiai grojo akordeonu,graþiai dainavo. Mokytojø seminarijoje A. Ramanauskas dëstë lietuviø

27

kalbos ir matematikos dëstymo metodikà, vadovavo fizinio lavinimouþsiëmimams bei pedagoginei praktikai, dëstë kariná parengimà.

Uþëjus antrajai bolðevikinei okupacijai A. Ramanauskas nedvejojo:jausdamas pilietinæ pareigà prieðintis brutaliam okupantø siautëjimui1945 metø pavasará uþmezgë ryðius su Alovës miðkuose veikusiais parti-zanais ir netrukus ástojo á Nemunaièio apylinkëje veikusá partizanø bûrá.Jau pirmàjà dienà buvo iðrinktas partizanø bûrio vadu. Pasirinko„Vanago“ slapyvardá. Bûdamas puikus organizatorius A. Ramanauskas-Vanagas subûrë Merkinës ir Alovës valsèiuje iðsibarsèiusius partizanøbûrelius á 140 vyrø kuopà. 1945 metø rudená kuopa, kuriai vadovavoA. Ramanauskas-Vanagas, buvo átraukta á Dzûkø grupæ. Vëliau kuopabuvo performuota á batalionà (áëjo 8 bûriai), o A. Ramanauskas-Vanagasbuvo paskirtas jo vadu. 1945.07.01 jis pakeltas ir á Merkio rinktinësvado pareigas. Rinktinei dar priklausë Marcinkoniø bei Druskininkøbatalionai. Bûdamas Merkinës bataliono ir Merkio rinktinës vaduA. Ramanauskas aktyviai dirbo ginkluoto pogrindþio centralizavimodarbà Dzûkijoje. 1946 metø balandþio 23 dienà Merkio rinktinës vadasA. Ramanauskas buvo paskirtas Dainavos apygardos vado pirmuojupavaduotoju. Nuo 1947 rugpjûèio laikinai ëjo Dainavos apygardos vadopareigas. 1947 m. rugsëjo 24–25 dienomis Dainavos apygardos vadøsàskrydyje, per surengtus slaptus rinkimus, Vanagas buvo iðrinktasDainavos apygardos partizanø vadu. Tapæs kovojanèios Dzûkijos vadu,Vanagas pradëjo vizituoti visus Dainavos apygardos kovojanèiusvienetus, stengësi susitikti ir atvirai pakalbëti su visais kovotojais, su-þinoti ir ávertinti eiliniø kariø ir jø vadø veiksmus ir tik po to priimtireikalingus sprendimus. Partizanai gerbë Vanagà uþ kuklumà, drau-giðkumà, nuoðirdumà, visiðkà atsidavimà laisvës kovai. Savo darbðtumuir principingumu rodë gerà pavyzdá kitiems kovotojams. Buvo tikrasidealistas. Jo veikloje siejosi ir pedagogo, ir karininko savybës.A. Ramanauskas gerai suprato, kad, norint iðlaikyti tautos sàmonëjevalstybingumo atkûrimo siekius, ðalia ginkluoto pasiprieðinimoreikalinga ir politinë idëjinë kova. Jis daug dëmesio skyrë pogrindþiospaudai. Ávairiu metu organizavo jos leidybà, redagavo ir pats raðëstraipsnius á ðiuos partizanø laikraðèius: 1945 m. rudená – Merkiobataliono laikraðtá „Treèias skambutis“, 1946–1947 m. – Merkio

28

laikraðtá „Mylëk tëvynæ“, 1947–1949 m. – Dainavos apygardos laikraðtá„Laisvës varpas“, 1947–1949 m. – laikraðtá „Svobodnoje slovo“ (skirtàokupacinës kariuomenës kariams), 1949–1950 m. – Pietø Lietuvospartizanø srities laikraðtá „Partizanas“, 1951–1952 m. – laikraðtá „Miðkobrolis“, 1948–1952 m. leido informacinius uþsienio politiniø þiniøbiuletenius.

1948 metais A. Ramanauskas-Vanagas buvo iðrinktas PietøLietuvos partizanø srities vadu. 1949 metø vasario 2–22 dienomisA. Ramanauskas-Vanagas dalyvavo visos Lietuvos vyriausiøjø parti-zanø vadø suvaþiavime Þemaitijoje, kur buvo ákurtas Lietuvos LaisvësKovos Sàjûdis, sudaryta vyriausioji partizanø vadovybë. A. Rama-nauskas-Vanagas tapo LLKS prezidiumo ir prezidiumo tarybos nariu.Suvaþiavimas já iðrinko Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio prezidiumotarybos pirmininko J. Þemaièio pirmuoju pavaduotoju, taip pat pa-tvirtino Pietø Lietuvos srities partizanø vadu. A. Ramanauskas-Vanagasyra 1949 m. vasario 16-osios Partizanø Deklaracijos signataras. Suva-þiavimo metu A. Ramanauskui-Vanagui buvo suteiktas laisvës kovotojøpartizanø majoro laipsnis. 1949 metø rudená jam suteiktas laisvëskovotojo partizanø pulkininko laipsnis, ir A. Ramanauskas-Vanagaspaskirtas Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio Vyriausiuoju GynybosPajëgø vadu. Po keliø mënesiø LLKS tarybos prezidiumo pirmininkaspasiûlë A. Ramanauskui-Vanagui suteikti partizanø generolo laipsná.1952 m. atsistatydindamas dël ligos, LLKS prezidiumo pirmininkasJ. Þemaitis vietoj savæs pirmininko pareigoms uþimti prezidiumonariams pristatë savo pirmàjá pavaduotojà A. Ramanauskà-Vanagà.

A. Ramanauskas-Vanagas dalyvavo daugelyje kautyniø.1946.04.09 A. Ramanauskas-Vanagas uþ organizaciná darbà pasi-prieðinimo sàjûdyje apdovanotas Uolumo Juostele, uþ vadovavimà Mer-kinës puolimui – Narsumo Juostele. Uþ narsumà ir nuopelnus sàjûdþiui1949 m. A. Ramanauskas-Vanagas apdovanotas II laipsnio LaisvësKovos Kryþiumi su kardais. 1950 m. LLKS Tarybos prezidiumas uþdràsà, pasiaukojimà, sumanø vadovavimà ir organizacinio darbonuopelnus A. Ramanauskà-Vanagà apdovanojo I ir II rûðies I-ojolaipsnio Laisvës Kovos Kryþiais. Atitinkamai dël to, vadovaujantisLietuvos Respublikos ástatymais, 1998 metø kovo 6 dienà LR prezidento

29

dekretu A. Ramanauskas-Vanagas apdovanotas Vyèio Kryþiaus 2-ojolaipsnio ordinas (po mirties), o 1999 metø vasario 1 dienà LR prezidentodekretu – Vyèio Kryþiaus 1-ojo laipsnio ordinu (po mirties). 1998 metøsausio 26 dienà LR prezidento dekretu Nr. 1506 jam patvirtintasbrigados generolo laipsnis.

Dar partizanavimo pradþioje 1945 10 07 A. Ramanauskas-Vanagassusituokë su Birute Maþeikaite, Alytus mokytojø seminarijos absol-vente. Toliau abu ëjo partizaninës kovos keliu. Ji buvo jo bendraþygëir bendramintë, partizanë slapyvardþiu „Vanda“. 1948 m. jiems gimëdukra Auksutë.

Nuslopinus ginkluotà pasiprieðinimà, A. Ramanauskas-Vanagasslapstësi. Tuo metu jis paraðë trijø daliø atsiminimus „Partizanøgretose“. Jø raðymas tuometinëje situacijoje liudija nepalauþiamà A. Ra-manausko-Vanago tikëjimà, kad Lietuva ateityje vis tiek bus laisva.Atkûrus nepriklausomà Lietuvos valstybæ, A. Ramanausko-Vanagoatsiminimus iðleido jo dukra Auksutë Ramanauskaitë-Skokauskienë –knyga „Daugel krito sûnø…“.

A. Ramanausko-Vanago paieðkai ir likvidavimui KGB skyrë ypaèdaug dëmesio. Ið kvalifikuoèiausiø KGB darbuotojø buvo sudarytanuolatos veikianti operatyvinë grupë, kuriai talkino daugybë KGBagentø. Vien tik 1956 m. uþverbuota 30 agentø, ið naujo uþmegztasryðys su 20 agentø, anksèiau iðbrauktø ið agentûrinio tinklo. A. Rama-nausko-Vanago paieðkai vadovavo Rainiø budelis, KGB 4-osiosvaldybos vadovas Petras Raslanas ir KGB 4-osios valdybos 2-ojoskyriaus mjr. Nachmanas Duðanskis. 1956 metø spalio 11 dienà, buvæsbendramokslis karo mokykloje, KGB agentas Antanas Urbonas(slapyvardis „Þinomas“), iðdavë A. Ramanauskà-Vanagà ir jo þmonàBirutæ Maþeikaitæ. Slapta, netikëtai suimtas ir nuveþtas á Vilniaus KGBkalëjimà partizanø vadas KGB poþemiø kameroje buvo ið kartosadistiðkai kankinamas. Tardymai ir kankinimai tæsësi metus laiko.1957.09.25 A. Ramanauskas-Vanagas LTSR aukðèiausiojo teismonuteistas mirties bausme. 1957 m. lapkrièio 29 d. suðaudytas.

Atkûrus Lietuvoje Nepriklausomybæ partizanø vado generoloAdolfo Ramanausko-Vanago atminimui áamþinti Kaune jo vardupavadinta gatvë, 1994 m. Alytuje – vidurinë mokykla (buvusi mokytojø

30

seminarija, kurioje dirbo A. Ramanauskas-Vanagas), Merkinëje –pastatytas kryþius ir skulptoriaus A. Belevièiaus paminklas-koplyt-stulpis, 1999 m. Nemenèinës kovinio rengimo centrui suteiktas Lietuvoskariuomenës generolo Adolfo Ramanausko vardas, 2006 m. prie ðiocentro generolui Adolfui Ramanauskui atidengtas paminklas(skulptorius Tadas Gutauskas). A. Ramanausko-Vanago atminimui su-kurti fimai ,,Partizanai“( reþisierius E. Zubavièius), ,,Uþ laisvæ þuvu-siems mirties nëra“ (reþisierë V. Garlinskienë).

2007 m. generolui Adolfui Ramanauskui-Vanagui suteiktas Lazdijørajono ir Alytaus miesto garbës pilieèio vardai.

31

JUOZAS ÐIBAILA-MERAINIS (1905–1953)

Juozas Ðibaila gimë 1905 m.kovo 18 d. Vadënø kaime Nedzin-gës valsè. (Alytaus apskr.), pasitu-rinèio ûkininko ðeimoje. BaigæsAlytaus mokytojø seminarijà, mo-kytojavo Alytaus, Ukmergësapskrityse. 1928 m. vedë mokytojàOnà Augustinaitæ, augino trissûnus: Vytautà, Rimvydà ir Kæs-tutá. Amþininkø liudijimu, J. Ði-baila mëgo groti armonika, þvejoti,buvo aktyvus visuomenininkas beiveiklus Ðauliø sàjungos narys, pre-zidento Antano Smetonos apdo-vanotas Vytauto Didþiojo 2 laip-snio ordinu. Prasidëjus sovietø

okupacijai, Jonas ir Ona Ðibailos mokytojavo Ukmergës apskritiesBalninkø miestelyje. 1941 m. birþelio 14 d. O. Ðibailienë su vaikaisbuvo iðtremta á Katunskojës gyvenvietæ Smolenskojës rajone, Altajauskraðte. J. Ðibaila liko Lietuvoje, nes trëmimo metu jo namie nerado.Vokieèiø okupacijos metais jis toliau dirbo Balninkø mokyklojemokytoju. Apsisprendæs ginti Tëvynæ, 1944 m. ástojo á generolo PoviloPlechavièiaus Vietinæ rinktinæ. Gráþus sovietams, J. Ðibaila 1944-øjørudená tapo partizanu. Organizavo partizanø bûrius Ukmergës apskrityje,turëjo Dieduko slapyvardá. Ið pradþiø bûrys, kuriame kovojo J. Ðibaila-Diedukas, priklausë Ukmergës apskrities 2-àjam rajonui. Ðiam bûriuivadovavo majoras J. Navikas, o J. Ðibaila-Diedukas buvo jo pa-vaduotojas. Vëliau J. Ðibaila tapo Didþiosios Kovos apygardos „B“rinktinës ðtabo virðininku, redagavo rinktinës leidiná „Tëvynë ðaukia“.Nuo 1948 m. vasario mën. jis dirbo Rytø Lietuvos (Karaliaus Mindaugo)partizanø srities ðtabe. Po metø buvo deleguotas á kuriamà partizanøvyriausiàjà vadovybæ, pasirinko Merainio slapyvardá. 1948 m. lapkrièiomën. Ðiauliø apskrities Dukto miðke ávykusiame partizanø atstovø

32

posëdyje Algimanto, Vytauto ir Didþiosios Kovos apygardø ágaliotasJ. Ðibaila-Merainis buvo paskirtas laikinai eiti Bendro DemokratinioPasiprieðinimo Sàjûdþio (BDPS) Visuomeninës dalies virðininko parei-gas, jam suteiktas partizanø majoro laipsnis. Partizanø vadas JonasÞemaitis-Vytautas vertino J. Ðibailà kaip patyrusá mokytojà, tos paèioskartos þmogø, jam buvo pavesta parengti Sàjûdþio Visuomeninës daliesprogramà. 1949 m. vasario 2–22 dienomis (Radviliðkio raj.) ávykusiamevisos Lietuvos partizanø vadø suvaþiavime J. Ðibaila-Merainis buvoiðrinktas Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio (LLKS) Tarybos prezidiumonariu, prezidiumo pirmininko antruoju pavaduotoju, Juozas Ðibaila-Merainis 1949 m. vasario 16 d. pasiraðë LLKS tarybos Deklaracijà.Nepaprastai atsidavusiam ir kruopðèiam J. Ðibailai puikiai sekësivykdyti visas LLKS statute numatytas funkcijas. Jis buvo vienas LLKSideologø, 1949 m. parengë partizanø dvasinio ugdymo nuostatøprojektà, kuriame buvo nubrëþti esminiai pogrindþio spaudos principai:atskleisti okupacinës valdþios nusikaltimus, ugdyti tautos meilæ Tëvynei,rûpintis jos sàmoningumo, kultûros ir dorovës këlimu, kovoti su ydomis,informuoti visuomenæ apie vidaus ir uþsienio politikà. Ðiame projekteJ. Ðibaila raðë, jog tokia spauda reikalinga tam, kad naujos kartos turëtøsupratimà apie partizanus ir LLKS tikslus, taip pat jis ragino rinktivisus laisvës kovos liudijimus. J. Ðibailos skatinami daugelis partizanøraðë dienoraðèius, kûrë eilëraðèius, kaupë laisvës kovø archyvà. Sudideliu pasiðventimu jis leido laikraðtá „Prie rymanèio Rûpintojëlio“,buvo ir autorius, redaktorius ir águdæs spaustuvininkas. J. Ðibailaparengë LLKS leidiná „Sutemø keleivis“, partizanø maldynà „Rûpin-tojëlis“. Be to, jis teikë pagalbà kitiems partizaninës spaudos leidëjams,todël neatsitiktinai J. Ðibaila-Merainis 1950 m. geguþës mën. tapo LLKStarybos prezidiumo pirmininko padëjëju – visuomeninës veiklosvadovu. LLKS Tarybos prezidiumo sprendimu jam suteiktas laisvëskovotojo partizanø pulkininko laipsnis. 1952 m. birþelio mën. J. Ðibaila-Merainis, vykdydamas J. Þemaièio-Vytauto nurodymà, perëmë ið JonoKimðto-Þalgirio LLKS prezidiumo 3-osios sekcijos vadovo pareigas.Nors buvo silpnos sveikatos, ir toliau nenuilstamai dirbo, rûpinosi, kadnenutrûktø LLKS spaudinio „Prie rymanèio Rûpintojëlio“ leidyba,stengësi atgaivinti visuomenei skirtà leidiná „Aukðtaièiø kova“. 1953 m.

33

vasario 11 d. iðdavus bunkerá, J. Ðibaila-Merainis kartu su savo pava-duotoju Povilu Þiliu-Audrûnu, Klevu þuvo Ramygalos valsèiausDovydø miðke. Jau Tarybos prezidiumo pirmininko aktu J. Ðibaila-Merainis uþ dràsà, pasiaukojimà ir ypatingà darbðtumà buvo ap-dovanotas visø trijø laipsniø Laisvës kovos kryþiais. 1997 m. gruodþio17 d. J. Ðibailai suteiktas Kario savanorio statusas (po mirties). 1998 m.geguþës 13 d. Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos ministro ásakymu –dimisijos pulkininko leitenanto laipsnis, tø paèiø metø geguþës 19 d.Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu J. Ðibaila apdovanotas Vyèiokryþiaus 1 laipsnio ordinu (po mirties). 2001 m. liepos 14 d. partizanøJ.Ðibailos-Merainio ir Povilo Þilio-Audrûno þuvimo vietoje atidengtaspaminklinis akmuo.

34

LEONARDAS GRIGONIS-UÞPALIS (1905–1950)

Leonardas Grigonis gimë1905 m. gruodþio 14 d. Puþoniøkaime (Rokiðkio valsè.), ûkininkøðeimoje. Baigæs mokslus nuo1931 m. iki 1944 m. su trumpapertrauka mokytojavo Sëlynëspradinëje mokykloje. 1941 m.vasarà, uþëjus bolðevikams,slapstësi. 1941 m. birþelio 14 d. áSibirà buvo iðtremta L. Grigoniomotina. Leonardas Grigonis buvolabai atsidavæs mokytojo darbui.1939-aisiais, sudegus medineimokyklai, rûpinosi naujo mûriniopastato statyba. Vokieèiøokupacijos metu statybai stingant

lëðø, mokyklos vedëjas L. Grigonis kreipdavosi á ávairias þinybas, onegavæs paramos daþnai sumokëdavo savo lëðomis. Kol vyko statyba,vaikai mokësi pas ûkininkus ir pasiðventusio mokytojo L. Grigonionamuose. Sëlynëje L. Grigonis aktyviai vadovavo kaimo ðauliø bûriui,taip pat buvo Rokiðkio apskrities Ðauliø rinktinës komiteto narys.Pedagogas domëjosi istorija, kraðtotyra, o kaimui, kuris turëjonelietuviðkà pavadinimà Litviniðkis, jis parinko skambø Sëlynës vardà.1944 metais, artëjant antrajai sovietinei okupacijai, L. Grigonispasitraukë á Ðiauliø apskritá, kur ásijungë á partizaniná judëjimà, turëjokeletà slapyvardþiø : Þvainys, Kalnius, Danys, Uþpalis. Jis buvo Ðiauliøir Radviliðkio apylinkëse veikusios Vytauto Didþiojo rinktinës ðtabovirðininkas, vëliau – Prisikëlimo apygardos vadas. L. Grigonio-Uþpaliobunkeryje, árengtame Minaièiø kaime po Stasio Mikniaus klëtimi,1949 m. vasario mën. 2–22 dienomis ávyko visos Lietuvos partizanøvadø suvaþiavimas. Jonas Þemaitis, LLKS Tarybos prezidiumopirmininkas, labai vertindamas tarybos nará Leonardà Grigoná-Uþpalá,kaip patyrusá mokytojà bei kupinà patriotizmo partizanø vadà, paskyrë

35

savo treèiuoju pavaduotoju. 1950 m. geguþës 30 d. LLKS tarybosPrezidiumo pirmininko aktu L. Grigoniui-Uþpaliui suteiktas partizanøpulkininko leitenanto laipsnis. 1950 m. L. Grigonis-Uþpalis sirguliavo.Jam reikëjo medikamentø ir bent minimalios prieþiûros. Vaistø á bunkeráatneðdavo ryðininkë Marytë Pranevièiûtë. 1950 m. birþelio 6 d. èekistøsuimta ir neva „iðlaisvinta“ ir po to iðtardyta specialiosios grupës –partizanais apsimetusiø èekistø, ji prisipaþino esanti partizanøvyriausiosios vadovybës ryðiø ágaliotinë ir þinanti L. Grigonio-Uþpaliobunkerio vietà. Po daugiau kaip mënesá trukusiø psichologinio poveikiopriemoniø ryðininkë palûþo. 1950 m. liepos 22 d. ji nuvedë èekistus áDaugëliðkiø miðke (Ariogalos vlsè.) eigulio Juozo Bersëno eiguvojebuvusá L. Grigonio-Uþpalio bunkerá, kuriame po ánirtingopasiprieðinimo þuvo antrasis Prisikëlimo apygardos vadas LeonardasGrigonis-Uþpalis, Maironio rinktinës kovotojai Aleksas Meðkauskas-Elytë, Paulius, Juozas Tomkus-Gabrys, Vytautas Kuzmickas-Sakaliukasir partizanas slapyvardþiu Banga (pavardë neþinoma). Partizanøryðininkas ir rëmëjas Kæstutis Bersënas savo prisiminimuose apie ðiuostragiðkus ávykius raðë: „1950 liepos mën. 22 d. 5 val. ryto KGB apsupomûsø sodybà, areðtavo mane. Klausinëjo, kas ðiandien turëjo atvykti.<…> Du KGB darbuotojai, kapitonas ir vyr. leitenantas, nuvedë maneá Daugëliðkiø miðkà. Maþdaug 100 metrø nuo bunkerio, ðalutiniameupelyje, stovëjo ðeði KGB vadovybës kariðkiai. Priekyje, uþsisupæskariðkà milinæ, stovëjo papulkininkis. Prie jo kojø stovëjo radijosiøstuvas. Apie 100 metrø á rytus nuo bunkerio matësi ginkluotikareiviai. Buvo aiðku, kad viskas suorganizuota ið anksto. Papulkininkiuimane betardant, prie bunkerio pasigirdo stiprus sprogimas, vëliau irantras, silpnesnis. Prasidëjo ðaudymas ið kulkosvaidþiø ir automatø.Ðaudymui nutilus, mane nuvedë prie bunkerio. Kareiviai keikësi irðaukë. <…> Ið bunkerio buvo iððokæs tik vienas partizanas. Tai buvobûrio apsaugos vadas A. Meðkauskas-Elytë, Paulius. Laikydamas ginklàrankoje, jis kniûpsèias gulëjo antroje upelio pusëje. Tikriausiai jis irmetë granatà, suþeisdamas kareivius ir tuo pasinaudodamas iððoko iðbunkerio. <…> Man nuëmë antrankius ir stumte ástûmë á bunkerá darperspëjæ, kad, jei paliesiu ginklà, vietoje nuðausià. Prie angos buvosukniubæs L. Grigonis, kuriam kulka pataikë á kairá smilkiná. Bunkeryje

36

buvo tamsu ir pilna dûmø, jie grauþë akis. Ant Nemunëlio, kurisvienintelis ið partizanø liko gyvas, buvo sugriuvæ Sakalas, Gabrys irBanga.“ 1950 m. lapkrièio 23 d. Leonardas Grigonis- Uþpalis partizanøvadovybës buvo apdovanotas 1 ir 2 laipsnio Laisvës kovos kryþiais (pomirties). 1996 m. spalio 18 d. Rokiðkio rajono tarybos sprendimuSëlynës pradinei mokyklai (Rokiðkio raj.) buvo suteiktas L. Grigoniovardas. 1998 m. geguþës 19 d. L. Grigoniui suteiktas pulkininko laipsnis(po mirties). 1998 m. geguþës 19 d. LR Prezidento dekretu jisapdovanotas Vyèio kryþiaus 1 laipsnio ordinu (po mirties) ir suteiktaspulkininko laipsnis (po mirties).

37

ALEKSANDRAS GRYBINAS–FAUSTAS (1920–1949)

Aleksandras Grybinas-Fau-stas gimë 1920 m. rugsëjo 20 d.Lukðiø kaime (Ðakiø apskr.)pradinës mokyklos mokytojo ðei-moje, kurioje augo dar du broliaiir sesuo. 1941 m. baigë Mari-jampolës mokytojø seminarijà.Mokytojavo Liudvinavo pradþiosmokykloje, vëliau – Zypliø þemësûkio mokykloje. Vokieèiø okupa-cijos metais slapstësi siekdamasiðvengti galimos mobilizacijos ávokieèiø kariuomenæ. Kai 1943–1944 m. aplinkiniuose miðkuosepradëjo siautëti raudonieji diver-santai, Aleksandras kartu su broliu

Zigmu ástojo á Lukðiuose susikûrusá savigynos bûrá. 1944 m., artëjantfrontui, pasitraukë á Vakarus. Ten – mobilizuotas á vokieèiø kariuomenæir pasiøstas á Rytø frontà, kur iðbuvo iki karo pabaigos. 1945 m. geguþësmënesá bandë pereiti á amerikieèiø okupacinæ zonà, taèiau buvo gràþintasatgal. 1945 m. slapta gráþo á Lietuvà, á Karèrûdës kaimà (Ðakiø apskr.),kur mokytojavo jo tëvas. 1945 m. birþelio mënesá pasitraukë pas par-tizanus á Kazlø Rûdos miðkus. Tapo Stirnos rinktinës Lapës kuopospartizanu, pasirinko Fausto slapyvardá. 1946 m. birþelio mënësádalyvavo kuriant Þalgirio rinktinæ, dirbo jos ðtabe. 1946 m. birþelio12 d. A. Grybinas-Faustas buvo paskirtas Tauro apygardos Þalgiriorinktinës vado Jurgio Ilgûno-Ðarûno adjutantu, po metø tapo ðiosrinktinës Þvalgybos skyriaus virðininku, vëliau – Spaudos irinformacijos skyriaus virðininku. 1948 m. rugpjûèio 10 d. þuvus Tauroapygardos vadui leitenantui Jonui Aleðèikui-Rymantui, tø paèiø metøspalio 8 d. A. Grybinas-Faustas tapo Tauro apygardos vadu. Nuo Tauroapygardos ákûrimo jis tapo penktuoju vadu ir pirmuoju civiliu, ëjusiuðias pareigas. Kovos draugus þavëjo Aleksandro Grybino-Fausto opt-

38

imizmas, ryþtas ir linksmas bûdas, o sunkiuose þygiuose ákvëpdavo jodainuojamos partizanø dainos. 1948 m. ruduo buvo itin sunkus metasTauro apygardos kovotojams: þuvo daug partizanø vadø, taip pat buvonukauti visi Bendrojo demokratinio pasiprieðinimo sàjûdþio (BDPS)Prezidiumo nariai. Siekdami suderinti partizanø veiksmus ir aptartivieningos partizanø vadovybës sudarymo klausimus Tauro apygardosvadas Aleksandras Grybinas-Faustas ir einantis Pietø Lietuvos partizanøsrities vado pareigas Ramanauskas-Vanagas 1948 m. lapkritá iðkeliavoá Þemaitijà. 1949 m. vasario mën. A. Grybinas-Faustas, kaip Tauro apy-gardos atstovas, dalyvavo visos Lietuvos partizanø vadø suvaþiavimeMinaièiuose (Radviliðkio r.), pasiraðë LLKS tarybos Vasario 16 d.Deklaracijà. Jam suteiktas laisvës kovotojo partizanø kapitono laipsnis.1949 m. kovo pabaigoje, gráþæs ið Lietuvos partizanø vadø suvaþiavimo,A. Grybinas-Faustas pakeitë Tauro apygardos organizacinæ struktûrà:rinktiniø kuopas ir bûrius pertvarkë á tëvûnijas ir kartu pakeitë vidausvaldymo struktûras, iðformavo Kæstuèio ir Birutës rinktines, nes buvosumaþëjæs partizanø skaièius. A. Grybinas-Faustas didelá dëmësá skyrëpartizanø vidinës drausmës stiprinimui. Apygardos vado specialiaiiðleistame ásakyme daliniø vadams buvo nurodyta, kad á kovotojø eilesbûtø priimami tik tokie asmenys, kurie pasiraðo pasiþadëjimà nevartotialkoholiniø gërimø iki tæsis laisvës kova, o nesilaikantys ðio paþadobus grieþtai baudþiami. 1949m. birþelio 16d. LLKS Tarybos prezidiumosprendimu A. Grybinas-Faustas buvo apdovanotas 2 laipsnio Laisvëskovos kryþium (su kardais). Þuvo 1949 m. rugsëjo 28 d. Ðakiø apskritiesJankø valsèiaus Ðunkariø miðke, patækæs á pasalà. 1997 m. gruodþio22 d. A. Grybinui suteiktas Kario savanorio statusas (po mirties).1998 m. geguþës 19 d. LR Prezidento dekretu A. Grybinas apdovanotasVyèio kryþiaus 2 laipsnio ordinas (po mirties) ir suteiktas pulkininkolaipsnis (po mirties).

39

VYTAUTAS GUÞAS-KARDAS (1920–1949)

Vytautas Guþas gimë 1920 m.sausio 2d. Rokiðkyje daugia-vaikëje maþaþemiø valstieèiøðeimoje, kurioje augo keturi sûnûsir penkios dukros. Ðeimai persi-këlus á Sièiûnø kaimà Vytautasbaigë Maþeliø kaimo pradinæmokyklà, vëliau mokësi Salø þe-mesniojoje þemës ûkio mokykloje(Rokiðkio raj.). 1939 metais jisástojo á Kauno aukðtesniàjà þemësûkio mokyklà, kurià baigæs ágijobuhalterio specialybæ. Bûdamasstudentu priklausë Lietuvos akty-vistø fronto organizacijai. 1941m.Kaune V.Guþas dalyvavo Birþeliosukilime. Tais paèiais metais pradëjo dirbti buhalteriu Taujënuose(Ukmergës raj.). Ten V. Guþas savanoriu ástojo á generolo PoviloPlechavièiaus vadovaujamà Vietinæ rinktinæ. Po ðios Rinktinës iðfor-mavimo, frontui artëjant, Vytautas sugráþo á tëviðkæ Sièiûnø kaimePanemunio valsèiuje ( Rokiðkio apskr.).

1944 metais V. Guþas bandë pasitraukti á Vakarus, taèiau pateko ásovietinës armijos rankas ir buvo gabenamas gyvuliniu traukiniu atgalá Rytus, pakeliui pavyko pabëgti. V.Guþas prisijungë prie Þemaitijospartizanø, apsistojo Pagiriø kaime, Erþvilko rajone, Tauragës apskrityje.Turëjo slapyvardþius Kardas, Mindaugas, Valentinas, Zigmas, Ga-liandra. Iðliko vienintelis gyvas ið Lydþio rinktinës dvylikos partizanø,1947m. balandþio 6 d. dalyvavusiø kautynëse su enkavëdistais ir stribaisPaparèiø kaime (Ðimkaièiø vlsè.).

Nuo 1947 m. geguþës mënesio V. Guþas-Kardas buvo JungtinësKæstuèio apygardos ðtabo operatyvinio skyriaus virðininkas. 1947 m.geguþës 28 d. BDPS prezidiumo nutarimu jam suteiktas laisvës kovotojopartizanø kapitono laipsnis. Pasiþymëjo daugelyje mûðiø, buvo labai

40

nuovokus, mokantis analizuoti, jausti ðirdimi ir daryti protu pagrástussprendimus. Ilgesná laikà lydëjæs Pietø Lietuvos srities vadà AdolfàRamanauskà-Vanagà á susitikimà su partizanø vadu Jonu Þemaièiu-Vytautu, iðkilus neaiðkumams, savo gyvybe garantavo uþ atvykusio PietøLietuvos srities vado Adolfo Ramanausko patikimumà, nors anksèiaujo nepaþinojo.

1949 m. vasario mën. V.Guþas- Kardas dalyvavo visos Lietuvospartizanø vadø suvaþiavime, pasiraðë LLKS Tarybos Deklaracijà.

Pasibaigus suvaþiavimui toliau tæsësi áprastas darbas ir kova,lydimi pavojø ir neiðvengiamø netekèiø. 1949 m. vasaros pradþia buvoypaè sunki Þemaitijos partizanams. Birþelio 7 d. dël saugumo provo-kacijos þuvo visa tuometinë Kæstuèio apygardos vadovybë. Tuo metuMGB agentas Radzevièius nustatë, kad A. Milaðevièius-Ruonis kartusu Jûros srities ðtabo nariais atvyks pas Skaudvilës valsèiuje besigydantásuþeistà srities ðtabo virðininkà V. Guþà-Kardà. Birþelio 11 d. saugu-mieèiai susekë V. Guþo slapstymosi vietà.

LLKS prezidiumo narys Vytautas Guþas- Kardas þuvo kautynëse1949 m. birþelio 11 d. Smaidriø kaime Erþvilko vlsè. ( Tauragës apskr.).1949 m. birþelio 16d. LLKS tarybos prezidiumo sprendimu VytautasGuþas-Kardas apdovanotas 2 laipsnio Laisvës kovos kryþiumi su kardais(po mirties), jam suteiktas partizanø kapitono laipsnis (po mirties).

1998 m. lapkrièio 18 d. LR Prezidento dekretu já apdovanojo VyèioKryþiaus 2 laipsnio ordinu (po mirties) ir suteikë kapitono laipsná (pomirties).

41

BRONIUS LIESYS-NAKTIS (1922–1949)

Bronius Liesys gimë 1922 m.balandþio 16 d. Ramygaloje (Pane-vëþio apskr.) progimnazijos direk-toriaus ðeimoje, vëliau visa ðeimapersikëlë á Jurbarkà. Bronius Lie-sys Vytauto Didþiojo universitetestudijavo þurnalistikà, mëgo lite-ratûrà, pats kûrë eiles, raðë strai-psnius. 1941 m. birþelio 14 d. Bro-niaus tëvai ir sesuo buvo iðtremti áSibirà. B. Liesys buvo Lietuvoslaisvës armijos narys. Jos áparei-gotas 1944 m. kartu su broliu An-tanu iðvyko á þvalgybos mokyklàRytø Prûsijoje, kurioje jie buvorengiami partizaniniam karui.1945 metais broliai Antanas ir Bronius Liesiai desantu buvo nuleistiPadruskalnio kaime, Gudþiûnø valsèiuje (Këdainiø apskr.). Ið èia abukovotojai patraukë á geriau paþástamas Jurbarko apylinkes. Partizanøradistà suëmë èekistai, o broliams pavyko iðsiverþti ið apsupties.Paþástamo ryðininko palydëti Antanas ir Bronius Liesiai nusigavo áRûdþiø miðke apsistojusá Rolando Joniko vadovaujamà bûrá. Èia jieatvyko vilkëdami rusø kariuomenës uniformomis. Atvykëlius tardëLydþio rinktinës ðtabo virðininkas Jonas Kubilius, buvæs Erþvilkogimnazijos mokytojas, kuris norëjo iðsiaiðkinti, ar jie nëra provokatoriai.1945 m. pradþioje Bronius Liesys-Naktis tapo Jungtinës Kæstuèioapygardos Lydþio rinktinës partizanu, vëliau jis buvo paskirtas ðiosapygardos ðtabo nariu, turëjo Kauko, Nakties, Dainiaus slapyvardþius.Jis redagavo pogrindiná partizanø laikraðtá „Prisikëlimo ugnis“, kuriameraðë eilëraðèius Ëglio slapyvardþiu, taip pat jo kûryba buvo spausdintarinkinyje „Kovos keliu þengiant“ bei periodinëje partizanø spaudoje.1947 metø lapkrièio mënesá Kæstuèio apygardos partizanø vadas JonasÞemaitis-Tylius, aukðtai vertindamas partizano B. Liesio-Nakties

42

organizacinius sugebëjimus, kartu su P. Bartkumi-Þadgaila pasiuntë jáá Dukto miðkus atstatyti nutrûkusius ryðius su kitomis rinktinëmis. Tømetø rudená dël kariuomenës siautëjimo ir ryðininkø suëmimo apy-gardos ðtabas neturëjo jokio ryðio su jomis. Taip pat jiems buvo patikëtasatsakingas uþdavinys drauge su rinktiniø vadovybe spræsti Prisikëlimoapygardos centralizacijos klausimus. Ðià apygardà sudarë Atþalyno(vadas S. Raziulis-Maþylis), Þaliosios (vadas P. Masilaitis-Virpða) irVoverës (vadas P. Muningis-Þvelgaitis) rinktiniø partizanai. Á ðiosapygardos ðtabà ið Kæstuèio apygardos perëjo B. Liesys-Naktis irP. Bartkus-Þadgaila.

Nuo 1948 m. liepos 27 d. B. Liesys-Naktis – Prisikëlimo apygardosðtabo virðininkas. 1949 m. vasario mën. dalyvavo LLKS Steigiamàjamesuvaþiavime Minaièiø kaime (Radviliðkio raj.) vykusiame visosLietuvos partizanø vadø suvaþiavime. LLKS Prezidiumo narys. Kartusu kitais LLKS prezidiumo nariais pasiraðë LLKS Tarybos Vasario 16-sios Deklaracijà. B. Liesiui- Nakèiai LLKS Tarybos prezidiumonutarimu suteiktas laisvës kovotojo partizanø kapitono laipsnis. B.Liesys-Naktis þuvo 1949 m. rugpjûèio 13 dienà kautynëse su NKVDdalinio kareiviais Uþpelkiø miðke (Radviliðkio apskr.) kartu su keturiaisPrisikëlimo apygardos ðtabo nariais. 1950 m. lapkrièio 23 d. LLKStarybos prezidiumo sprendimu B. Liesys-Naktis apdovanotas 1 ir 2laipsnio Laisvës kovos kryþiais (po mirties). 1991 m. B. Liesio palaikaipalaidoti Radviliðkio kapinëse. 1997 m. gruodþio 22 d. jam pripaþintasKario savanorio statusas ( po mirties). 1998 m. sausio 15 d. Kraðtoapsaugos ministerijos ásakymu B. Liesiui suteiktas majoro laipsnis.1998 m. geguþës 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretuapdovanotas Vyèio kryþiaus 1 laipsnio ordinu (po mirties).

43

PETRAS BARTKUS-ÞADGAILA (1925–1949)

Petras Bartkus gimë 1925 m.geguþës 30 d. Raseiniø apskrityje,Pakapurnio kaime, ûkininkø Anta-no ir Anastazijos Bartkø ðeimoje,kurioje dar augo brolis ir sesuo.Petras mokësi Raseiniø gimna-zijoje, buvo pavyzdingas mokinys.Mëgo literatûrà, aktyviai sportavo,kûrë eiles.

1941 m. prasidëjus karui,Petras drauge su vyresniais ben-dramoksliais buvo suimtas uþ nele-galios spaudos platinimà, taèiaukaip nepilnametis po keliø dienøpaleistas.

Frontui nuslinkus á rytus, tøpaèiø metø rudená Petras Bartkus ástojo á Kauno aukðtesniàjà technikosmokyklà. 1942 m., bûdamas studentas, Kaune ásitraukë á rezistencinækovà, priklausë Lietuvos Laisvës Armijos organizacijai (LLA).

1943 m. Petras mokësi sklandytojø kursuose, taèiau jø nebaigë,nes visas jëgas jaunuolis skyrë organizacinei pogrindþio veiklai. 1943 m.P. Bartkus LLA bûrius organizavo ir savo tëviðkëje, Pakapurnio kaime.Petras turëjo tvirtà autoritetà tarp kaimo jaunuomenës, kurie jo pa-triotizmo idëjø ákvëpti ásijungë á laisvës kovà. 1944 metais, prasidëjusantrajai sovietinei okupacijai, P. Bartkus subûrë Raseiniø apskritiespartizanus, dirbo Kæstuèio apygardos ðtabe, vëliau buvo ðio ðtaboOrganizacinio skyriaus virðininkas. Petras Bartkus turëjæs ðiuosslapyvardþius: Dargis, Martynas, Sàþinë, Þiemkentis, Alkupënas,Þadgaila. 1947 m. organizavo naujà apygardà – Prisikëlimo apygardà.1948 m. P. Bartkus-Þadgaila tapo Prisikëlimo apygardos partizanø vadu.Didelá dëmesá jis skyrë partizaninës kovos metodø ir taktikostobulinimui, kovotojø mokymams ir drausmës stiprinimui. Bûriuosetrûko þemesnio rango vadø, todël aygardos vado P. Bartkaus iniaciatyva

44

buvo nutarta organizuoti kuopø vadø kursus. Apygardos vado rûpesèiu,partizanø ryðininkë gydytoja Roþë Jankevièiûtë-Migla ne tik gydë su-þeistuosius, bet ir mokë kovotojus teikti pirmàjà pagalbà, skaitëpaskaitas partizanams apie karo sanitarijos ypatumus. Savo prisi-minimuose ryðininkë partizanø vadà P. Bartkø-Þadgailà apibûdina kaipbe galo iðtvermingà ir pasiðventøsi kovotojà.

1949 m. vasario mën. 2–22 dienomis Petras Bartkus-Þadgailadalyvavo visos Lietuvos partizanø vadø suvaþiavime, buvo paskirtasLLKS Tarybos Prezidiumo sekretoriumi. Reiklus grieþtas partizanøvadas kartu buvo ir jautrios sielos poetas, pasivadinæs Alkupënu nuoRaseiniø kraðte tekanèio Dubysos intako Alkupio upelio pavadinimo.Ugningos, uþdeganèios kovai Alkupëno eilës buvo spausdinamospartizanø leidiniuose ,,Malda girioj“, poezijos rinktinëje ,,Kovos keliuþengiant“. Tie, kurie nebuvo sutikæ partizano Petro Bartkaus-Alkupëno,pamëgo já kaip poetà – kovos ðauklá, kurio eilës virsdavo dainomis.Slapyvardá Sàþinë P. Bartkui sugalvojo kovos draugai, nes daugelis jápaþinojusiø savo prisiminimuose pabrëþia já buvus be galo sàþiningà,taurø ir patikimà kovos draugà. LLKS Pirmininko adjutantas, LLKSTarybos vasario 16-osios Deklaracijos signataras, majoras P. Bartkus-Þadgaila þuvo vykdydamas uþduotá 1949 m. rugpjûèio 13 d. Radviliðkiorajono Uþpelkiø miðke. Drauge su P. Bartkumi- Þadgaila á pasalà patekoir þuvo partizanai, taip pat poetai Vytautas Ðniuolis-Vytenis, BroniusLiesys-Naktis, Ëglis. Jø kûnai buvo sumesti á Autoniðkiø kaime esantáðuliná. 1951 m. P. Bartkui-Þadgailai (po mirties), suteiktas Laisvës kovoskarþygio garbës vardas, apdovanotas Laisvës kovos kryþiumi (sukardais). 1991 m. sumestø á ðuliná partizanø palaikai buvo surasti irpalaidoti Radviliðkio kapinëse, pastatytas iðkilus paminklas. 1995 m.Pakapurnio kaime, buvusioje Bartkø sodyboje, pastatytas paminklasþuvusiems 1945–1949 metais Pakapurnio ir aplinkiniø kaimø Kæstuèioapygardos partizanams atminti. 1997 m. lapkrièio 20 d. LietuvosRespublikos Prezidento dekretu P. Bartkus apdovanotas Vyèio Kryþiaus1 laipsnio ordinu (po mirties). 1998 m. geguþës 19 d. P. Bartkui suteiktaspulkininko laipsnis (po mirties).

45

Stepono Sajaus namas (Radviliðkio rajonas, Balandiðkio kaimas). Ðiame name1949 m. posëdþiavo partizanø vadai

Atminimo akmuo, þenklinantis Stepono Sajaus sodybà, kurioje buvo ákurtaLietuvos laisvës kovos sàjûdþio vyriausiosios vadovybës bûstinë

ISTORIJOS ATSPINDÞIAI MÛSØ ATMINTY

46

Jaun

imas

prie

atm

inim

o þy

men

ø, s

kirtø

Dek

lara

cijo

s si

gnat

aram

s. M

inai

èiø

kaim

as, b

uvus

i S. M

ikni

aus

sody

ba

47

Atm

inim

o þy

men

ø at

iden

gim

o ið

kilm

ës 2

003

met

ais.

Pirm

oje

eilë

je ið

kai

rës:

sig

nata

ro A

. R

aman

ausk

o-Va

nago

proa

nûka

s Arn

as J

ance

vièi

us ir

duk

ra A

. Ram

anau

skai

të-S

koka

uski

enë,

S. M

ikni

aus

dukr

a Ju

lijona

Mik

niût

ë, A

tsik

ûrus

ioLL

KS

Pris

ikël

imo

apyg

ardo

s va

das

Juoz

as M

ociu

s, a

tsik

ûrus

io L

LKS

Tar

ybos

pre

zidi

umo

pirm

inin

kas

J. È

epon

is,

S. M

ikni

aus

dukr

a M

ikol

ina

Mik

niût

ë.

48

LLK

S T

aryb

os D

ekla

raci

jos

pasi

raðy

mo

50-

øjø

met

iniø

min

ëjim

o ið

kilm

ës b

uvus

ioje

S.

Mik

niau

s so

dybo

je.

Prie

mem

oria

linës

lent

os S

. Mik

niau

s du

kra

Mik

olin

a, s

igna

taro

A. R

aman

ausk

o-Va

nago

duk

ra A

uksu

të, L

R S

eim

o na

riai

A. K

aðët

a, A

. Vid

þiûn

as. 1

999

m.

49

Prie

sig

nata

ram

s sk

irtø

atm

inim

o þy

men

ø S

. Mik

niau

s du

kra

Julijo

na M

ikni

ûtë

ir D

ekla

raci

jos

sign

atar

o A

. Ram

anau

sko

-Van

ago

dukr

a A

. Ram

anau

skai

të-S

koka

uski

enë

su a

nûku

Arn

u, p

artiz

anai

su

apyg

adø

vëlia

vom

is. 2

003

m.

50

Mem

oria

linis

akm

uo b

uvus

ioje

Meè

ioni

ø so

dybo

je,

Rad

vilið

kio

rajo

ne.

Ðio

je v

ieto

je á

ðulin

á buv

o su

mes

ti LL

KS

Dek

lara

cijo

s si

gnat

arø

Pet

ro B

artk

aus-

Þadg

ailo

s ir

Bro

niau

s Li

esio

-Nak

ties

pala

ikai

51

Did

inga

s tri

jø k

ryþi

ø pa

min

klas

Rad

vilið

kio

kapi

nëse

, ski

rtas

þuvu

siem

s pa

rtiza

nam

s at

min

t. È

ia p

erla

idot

i Dek

lara

cijo

ssi

gnat

arø

Pet

ro B

artk

aus-

Þadg

ailo

s ir

Bro

niau

s Li

esio

-Nak

ties

pala

ikai

.

52

Atm

inim

o þy

men

ys, s

kirti

LLK

S T

aryb

os D

ekla

raci

jos

sign

atar

ams

buvu

sioj

e S

. Mik

niau

s so

dybo

je. A

tiden

gim

o di

enà

juos

pað

vent

ino

parti

zanø

kap

elio

nas

mon

s. A

lfons

as S

varin

skas

53

Mik

niø

sody

ba. M

inai

èiø

kaim

as, R

advi

liðki

o ra

jona

s

54

Panaudota literatûra:

1.Stanislovas Abromavièius, Kæstutis Kasparas, Rûta Trimonienë.Didþiosios Kovos apygardos partizanai. Kaunas, 2007 m.

2. Algimantas Petrauskas. Tëvynei jo plakë ðirdis.Vilnius, 1998 m.3. Nijolë Gaðkaitë-Þemaitienë. Þuvusiøjø prezidentas. Vilnius,

1998 m.4. Nijolë Gaðkaitë. Pasiprieðinimo istorija. 1944–1953 m. Aidai.

1997 m.5. Zigmas Grybinas. Tarp vilties ir iðsipildymo. Kaunas, 2005 m.6. Laisvës kovø archyvas. Istorijos þurnalas, tomas 31. Kaunas,

2002 m.7. Laisvës kovos 1944–1953 metais. Dokumentø rinkinys.Vilnius,

1999 m.8. Lietuvos Laisvës Kovos Sajûdþio 1949 metø vasario 16 d.

Deklaracija. Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centrointerneto svetainë.

9. Lietuvos partizanai.1944–1953 m. Kaunas, 1996 m.10. Lietuvos partizanø vado Adolfo Ramanausko-Vanago 90-osioms

gimimo metinëms paminëti skirtø renginiø medþiaga. – Vilnius:VÁ Seimo leidykla ,,Valstybës þinios“, 2008 m.

11. Adolfas Ramanauskas. Daugel krito sûnø... Mintis, 1992 m.12. Vytautas Sinkevèius. Ástatymo dël Lietuvos Laisvës Kovos

Sàjûdþio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos vaidmuo ir vietaLietuvos teisës sistemoje. Parlamento studijos. Mokslo darbø þurnalas,Nr 1. Vilnius, 2004 m.

13. Vytautas Slapðinskas. Laisvës vytis. Kaunas, 1999 m.14. Visuotinë lietuviø enciklopedija.VII t. Vilnius, 2005 m.15. Rokiðkio kraðtotyros muziejaus archyvai.16. Karas po karo. Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos

tyrimo centras. 2005 m.

Turinys

Auksutë Ramanuauskaitë-SkokauskienëÞuvusiø, bet nenugalëtø deklaracija . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3

LLKS Tarybos deklaracija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9LR Ástatymas dël LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16-osiosdeklaracijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14Istorija þvelgia ið nuotraukø . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18Istorijos atspindþiai mûsø atminty . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 45Panaudota literatûra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54

Auksutë Ramanauskaitë-SkokauskienëLAISVËS DEKLARACIJA IR JOS SIGNATARAI

2009-02-05. 3,5 sp. l. Tiraþas 500 egz. Uþsakymas 9-040.Leidykla „Naujasis lankas“.

Spaustuvë „Morkûnas ir Ko“, Draugystës g. 17, LT-51229 Kaunas.

Leidinyje panaudotos nuotraukosið Auksutës Ramanauskaitës-Skokauskienies asmeninio archyvo

ir Genocido aukø muziejaus

laisvĖs deklaracija ir jos signatarai

Documents