KULINARINIO TURIZMO GALIMYBĖS DIDINANT IR

STIPRINANT ŠALIES TURISTINĮ PATRAUKLUMĄ

Ass. Prof. Dr. Daiva Labanauskaite

KU

LIN

AR

INIO

TU

RIZ

MO

GA

LIM

YB

ĖS

DID

INA

NT

IR

ST

IPR

INA

NT

ŠA

LIE

S T

UR

IST

INĮ

PA

TR

AU

KL

UM

Ą

1

KULINARINIO TURIZMO GALIMYBĖS DIDINANT IR STIPRINANT ŠALIES TURISTINĮ

PATRAUKLUMĄ

Kas nulemia keliautojų norą apsilankyti konkrečioje šalyje?

Šalies patrauklumą tarptautinio turizmo rinkoje lemia:

Geografinė padėtis,

Atstumas iki jos,

Klimatas,

Turimi gamtiniai ir kultūriniai ištekliai,

Vietinė kultūrinė ir politinė situacija (D. Bernstein, 2006)

Taip pat nustatyta, jog šalies turistinis patrauklumas vertinamas remiantis:

Asmeniniais turisto bruožais,

Planuojamos kelionės tipu

Bei šių dviejų aspektų suderinamumo galimybėmis.

Labiausiai šalies turistinio patrauklumo vertinimą įtakoja šios asmeninės savybės:

Amžius,

Išsilavinimas,

Finansinė padėtis,

Socialinė padėtis,

KU

LIN

AR

INIO

TU

RIZ

MO

GA

LIM

YB

ĖS

DID

INA

NT

IR

ST

IPR

INA

NT

ŠA

LIE

S T

UR

IST

INĮ

PA

TR

AU

KL

UM

Ą

2

Profesija bei užimamos pareigos.

Šalies turistinis patrauklumas taip pat vertinamas pagal:

Kelionės vieta

Kelionės laikas

Kelionės priežastis

Pageidaujamos pramogos

Vietovę lankančių turistų tipas

Kelionės tipas (individuali ar grupinė),

Keliaujančios grupės dydis (S. Berardi, 2002).

Šalies turistinio patrauklumo formavimas per įvaizdžio formavimą

Šalies įvaizdį tarptautinėje turizmo rinkoje galima paaiškinti turistų elgesio ypatumais:

Turistų nuostatomis šalies atžvilgiu: jos suvokimu kaip artimos ar tolimos, atviros ar uždaros ir priimtinos ar nepriimtinos;

Pasitikėjimo informacija apie šalį ir pasiryžimo ten keliauti lygmeniu.

Turistų apklausų metu nustatyta, kad turistinį šalies ar regiono patrauklumą lemia:

Atstumas iki lankytinų objektų. Šis aspektas itin svarbus vyresnio amžiaus turistams, su vaikais keliaujantiems asmenims bei trumpai

šalyje besilankantiems keliautojams.

Laikas. Lankytinų vietų apžiūrėjimo laikas itin svarbus skubantiems žmonėms, kurie norėtų pamatyti kuo daugiau per vieną dieną.

Kelionės kaina. Šis faktorius yra lemiantis mažas pajamas gaunantiems keliautojams.

Kelionės priežastis. Šis faktorius svarbus tam tikrų lūkesčių turintiems keliautojams, todėl rinkdamiesi kelionę jie apsvarsto siūlomas

pramogas, dominuojantį kontingentą ir t.t.

KU

LIN

AR

INIO

TU

RIZ

MO

GA

LIM

YB

ĖS

DID

INA

NT

IR

ST

IPR

INA

NT

ŠA

LIE

S T

UR

IST

INĮ

PA

TR

AU

KL

UM

Ą

3

Šalies reputacija tarp keliautojų ir kelionių agenturų darbuotojų. Šis turistinio šalies patrauklumo komponentas įtakoja visų

keliautojų vertinimą, tačiau apie šalį gauta informacija suvokiama labai skirtingai priklausomai nuo asmeninio išsilavinimo, amžiaus ir

socialinės padėties. RIZMIMYBĖS DIDITURIZMO GALIMYBĖS DIDINANT ŠALIES TURISTINĮ PATRAUKLUMĄ

Saugumas. Šis elementas, susijęs su nusikalstamumo situacija vietovėje ir pasirinku keliavimo būdu bei pramogomis, lemia vyresnių turistų,

jaunų moterų ir su vaikais keliaujančių žmonių vertinimą.

Kultūra. Šis aspektas reikšmingas visų keliautojų vertinimui, tačiau jo svarba priklaus nuo turistų segmento, pasirinktos šalies ir kelionės

trukmės.

Kodėl kulinarinis turizmas svarbus turistiniam šalies vystymuisi?

Turizmo rinkoje išskiriami šie segmentai:

Medicininis turizmas,

Gamtinis turizmas,

Kulinarinis turizmas,

Nuotykių, žaidimų ir gryname ore siūlomų pramogų kelionės,

Kultūrinis turizmas.

Kodėl svarbus kulinarinis turizmas?

1. Beveik visi turistai renkasi įvairias maitinimo įstaigas kelionių metu;

2. Valgymas yra 1 iš 3 labiausiai turistams patinkančių pramogų;

3. Kuo didesnė sąskaita už maistą, tuo didesnė tikimybė, kad klientai yra turistai.

4. Egzistuoja didelis tarpusavio ryšys tarp keliautojų domėjimosi vynais ir maistu bei pomėgio lankytis muziejuose, spektakliuose, muzikos ir

filmų festivaliuose bei parduotuvėse.

5. Kulinariniai turistai labiau linkę dalyvauti po atviru dangumi organizuojamose užsiėmimuose.

6. Kulinarinis turizmas domina visų amžiaus grupių keliautojus.

KU

LIN

AR

INIO

TU

RIZ

MO

GA

LIM

YB

ĖS

DID

INA

NT

IR

ST

IPR

INA

NT

ŠA

LIE

S T

UR

IST

INĮ

PA

TR

AU

KL

UM

Ą

4

7. Kulinarija yra visus penkis žmogaus pojūčius gebantis sujaudinti menas.

8. Kulinariniai turistai ieško naujų potyrių.

9. Kulinarinės pramogos prieinamos ištisus metus.

10. Vietinė virtuvė yra svarbiausias faktorius, lemiantis šalies, į kurią bus keliaujama, pasirinkimą.

Kas yra kulinarinis turizmas?

Kulinarinis turizmas plačiąja prasme apibrėžiamas kaip įvairių įsimintinų su mastu susijusių potyrių paieškos kelionės metu, tačiau kulinariniu turistu

galima būti ir savo gyvenamojoje vietoje (Tarptautinė kulinarinio turizmo asociacija).

Kulinarinis turizmas – tai šoko terapija, padedanti vėl pajusti gyvenimo skonį per netikėtas ir neplanuotas staigmenas.

Pateikiame keletą kulinarinio turizmo pavyzdžių:

Kulinarijos kursai ar seminarai, rengiami mieste ar kaime, kai dalyviai galima maistą iš savo atsineštų produktų;

Vyno degustacijos įdomiose vietoje, pvz., senoje oloje;

Gardžiausius blynelius su mėlynėmis regione siūlantis užmiesčio restoranas, į kurį mielai atvažiuoja žmonės ir iš tolimesnių miestų;

Unikalaus alaus darykla, į kurią nepakartojamo skonio pajusti keliautojai leidžiasi kaip į piligriminę kelionę – bent sykį per gyvenimą;

Unikalus ir gilų įspūdį paliekantis produktas, pagamintas iš jūsų ūkyje ar sodyboje augančių produktų, pvz., pagal močiutės receptą pagamintas

kriaušių sviestas, kurio skonis yra tiesiog neprilygstamas;

Su nuosavu sodu, ūkiu ar sodyba sujungtas restoranas ar užkandinė, kurioje lankytojai galės mėgautis unikalia aplinka.

Kokia yra kulinarinio turizmo esmė? Autentiški patiekalai ar restoranai? Jokiu būdu! Tai yra autentiški klientų potyriai!

Kaip apsilankymas maitinimo įstaigoje tampa potyriu? Kulinarinis turizmas yra interaktyvus bei pajėgus sujaudinti visus penkis keliautojų pojūčius:

Maistą galima pamatyti;

Jis skleidžia išskirtinį kvapą;

Galima pajusti valgio struktūrą ir temperatūrą;

KU

LIN

AR

INIO

TU

RIZ

MO

GA

LIM

YB

ĖS

DID

INA

NT

IR

ST

IPR

INA

NT

ŠA

LIE

S T

UR

IST

INĮ

PA

TR

AU

KL

UM

Ą

5

Kepsniai išskiria čirškančius garsus;

Maistas turi skonį.

Kultūrinis nuoseklumas

Kulinarinio turizmo raida turi būti neatsiejama nuo vietinės kultūros ir jos vertybių bei padėti išsaugoti ir sustiprinti kultūrinę tapatybę. Kaip

kulinarinį turizmą galima paversti turistinį šalies patrauklumą stiprinančiu faktoriumi? Tai galima pasiekti organizuojant renginius, kurie sudaro

sąlygas formuotis žmogaus – produkto dimensijai, t.y. tiesioginiam ryšiui tarp kliento ir jo įsigyjamo produkto.

Egzistuoja keletas renginių organizavimo formų:

Improvizuoti renginiai, turintys dailės, muzikos, teatro, kino choreografijos elementų (hepeningai);

Kruopščiai suplanuoti renginiai;

Atsitiktiniai renginiai.

Turizmo ypatumai Lietuvoje

Lietuvos geografinė ir geopolitinė situacija yra ypatinga ir svarbi tarptautiniams santykiams, kadangi mūsų šalis yra Europos centre, pusiaukelėje tarp

rytų ir vakarų.

KU

LIN

AR

INIO

TU

RIZ

MO

GA

LIM

YB

ĖS

DID

INA

NT

IR

ST

IPR

INA

NT

ŠA

LIE

S T

UR

IST

INĮ

PA

TR

AU

KL

UM

Ą

6

Nuo Vokietijos iki Rusijos besidriekianti magistralė ”Via Baltica“ nutiesta per Lietuvą ir jungia Skandinavijos šalis su Lenkija, Vokietija ir kitomis

vidurio Europos šalimis. Tokia Lietuvos padėtis yra itin patogi tarptautinių santykių bei turizmo plėtojimui. Lietuvos privalumas – gamtiniai ištekliai,

būtini rekreacinio turizmo vystymuisi: t.y. puikus klimatas, ežerai, miškai ir parkai.

Turistinis Lietuvos įvaizdis tarptautinėje turizmo rinkoje pirmiausia siejamas su gamtos peizažais, kuriuose vyrauja žalia spalva, kuri asocijuojasi su

laisve, šiluma, atsipalaidavimu ir potyriais.

KU

LIN

AR

INIO

TU

RIZ

MO

GA

LIM

YB

ĖS

DID

INA

NT

IR

ST

IPR

INA

NT

ŠA

LIE

S T

UR

IST

INĮ

PA

TR

AU

KL

UM

Ą

7

Emocinis Lietuvos įvaizdis

Užsieniečiams Lietuva asocijuojasi su:

Nežinoma bei nepažįstama šalimi, kurioje gyvena malonūs ir patrauklūs žmonės;

Žemomis kainomis;

Religingais gyventojais;

Krepšiniu;

Gėrimais;

Nenuspėjamu oru.

Užsieniečius domina:

Itin turtinga Lietuvos istorija;

Tradicinis kaimietiškas gyvenimo būdas;

Išsaugotos švenčių tradicijos;

Tradicinė virtuvė;

Tautodailė.

Šių dienų Lietuva užsieniečiams turistams patraukli dėl:

KU

LIN

AR

INIO

TU

RIZ

MO

GA

LIM

YB

ĖS

DID

INA

NT

IR

ST

IPR

INA

NT

ŠA

LIE

S T

UR

IST

INĮ

PA

TR

AU

KL

UM

Ą

8

Unikalių istorinių ir kultūrinių lankytinų vietų (Nida, Kryžių kalnas, bažnyčios, Europos centras ir t.t.);

Laukinės gamtos (ežerai, upės, miškai ir pušynai);

SPA centrų Palangoje, Neringoje ir Druskininkuose;

Auštus Europos sąjungos standartus atitinkančio aptarnavimo viešbučiuose, restoranuose ir baruose;

Puikaus kainos ir kokybės santykio.

Lietuvos narystė Europos regioninio kulinarinio paveldo tinkle

Europos regioninio kulinarinio paveldo tinklas (ERKPT) yra įvairiuose Europos regionuose veiklą vykdančius verslininkus vienijanti organizacija.

Vietiniai verslininkai tampa licencijuoto regioninio tinklo, esančio Europos tinklo dalimi, nariais ir taip įgauna teisę naudotis ERKPT logotipu.

Tinklo nariai privalo vykdyti šias funkcijas:

Būti puikiais regioninės virtuvės ambasadoriais;

Maisto ruošimui naudoti regione išaugintus produktus;

Būti gerai susipažinę su kulinarinio paveldo sąvoka;

Pakabinti tinklo logotipą klientams matomoje vietoje.

23 Europos regionus jungiantis ERKPT buvo įkurtas 1995 m. Švedijoje. Šio tinklo nariai siekia populiarinti tradicinius regioninius patiekalus bei remti

smulkius verslininkus, gaminančius valgius iš vietinių žaliavų.

Šiam tinklui priklauso 2 Lietuvos regionai: Aukštaitija ir Dzūkija.

KU

LIN

AR

INIO

TU

RIZ

MO

GA

LIM

YB

ĖS

DID

INA

NT

IR

ST

IPR

INA

NT

ŠA

LIE

S T

UR

IST

INĮ

PA

TR

AU

KL

UM

Ą

9

Rytų Aukštaitija yra šiaurės rytų Lietuvos regionas, kurį Kulinarinio paveldo projekte atstovauja Utenos apskritis ir Švenčionių rajonas. Lietuviai

visuomet mėgo valgyti gardžiai ir sočiai, šį pomėgį puikiai iliustruoja posakis: „Sunkus darbas valgį skatina“. Rytų Aukštaitijos virtuvė garsi savo

paprastumu. Svarbiausias jos principas – patys produktai suteikia patiekalui skonį, kurį galima tik paryškinti įvairiais papildomais ingredientais bei

prieskoniais.

Ruginė duona yra seniausias ir svarbiausias rytų Aukštaitijos valgis, valgomas kaskart per pusryčius, pietus ir vakarienę.

Egzistuoja 2 tradicinės duonos rūšys – rauginta bei plikyta. Rauginta duona kepama nuo gilios senovės, o plikytą lietuviai pradėjo kepti tik XX a.

Pradžioje.

Bulvės laikomos antrąja lietuvių duona, valgoma ištisus metus. Populiariausi bulvių patiekalai – cepelinai, vėdarai ir bulviniai blynai.

KU

LIN

AR

INIO

TU

RIZ

MO

GA

LIM

YB

ĖS

DID

INA

NT

IR

ST

IPR

INA

NT

ŠA

LIE

S T

UR

IST

INĮ

PA

TR

AU

KL

UM

Ą

10

Pieno produktai Lietuvoje populiarūs nuo senų laikų. Populiariausias iš pieno gaminamas valgis – lietuviškas varškės sūris, kuris gali būti šviežias,

keptas, džiovintas, rūkytas, saldus ar pikantiško skonio, pagardintas kmynais.

Populiariausia lietuvių valgoma mėsa – šviežia, vytinta arba rūkyta kiauliena. Labai mėgstamos įvairios rūkytos dešros. Lietuvoje taip pat valgoma

paukštiena, jautiena, veršiena, šerniena, stirniena, briediena bei kiškiena.

Seniausi lietuviški gėrimai – midus ir alus. Mūsų krašte taip pat mėgstamas obuolių ir uogų vynas.

KU

LIN

AR

INIO

TU

RIZ

MO

GA

LIM

YB

ĖS

DID

INA

NT

IR

ST

IPR

INA

NT

ŠA

LIE

S T

UR

IST

INĮ

PA

TR

AU

KL

UM

Ą

11

Rytų Aukštaitijos regionas garsus įvairiausiais blynais.

Kaip garsinti lietuviškąjį kulinarinį paveldą?

1. Per kultūrinio paveldo muziejus.

Lietuvos kultūrinio paveldo muziejų Rumšiškėse

KU

LIN

AR

INIO

TU

RIZ

MO

GA

LIM

YB

ĖS

DID

INA

NT

IR

ST

IPR

INA

NT

ŠA

LIE

S T

UR

IST

INĮ

PA

TR

AU

KL

UM

Ą

12

Šio muziejaus ekspozicijoje galima pamatyti XVI – XX a. būdingą virtuvės, gyvenamųjų ir ūkinių pastatų interjerą, kulinarines knygas, antikvarinius

baldus bei kitus su maisto gaminimu susijusius eksponatus, surinkus Lietuvoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Ispanijoje, Amerikoje

ir Australijoje. Lankytojams pasakojama eksponatų istorija, raida ir pokyčiai.

Lietuvos kulinarinio paveldo muziejus

Šiame muziejuje organizuojami su Lietuvos kulinariniu paveldu susiję renginiai, ruošiami tipiški patiekalai, vyksta maisto gaminimo demonstracijos,

degustacijos, paskaitos ir mokomosios programos.

2. Per tradicines šventes

Užgavėnės

KU

LIN

AR

INIO

TU

RIZ

MO

GA

LIM

YB

ĖS

DID

INA

NT

IR

ST

IPR

INA

NT

ŠA

LIE

S T

UR

IST

INĮ

PA

TR

AU

KL

UM

Ą

13

Velykos

Joninės

Kūčios

KU

LIN

AR

INIO

TU

RIZ

MO

GA

LIM

YB

ĖS

DID

INA

NT

IR

ST

IPR

INA

NT

ŠA

LIE

S T

UR

IST

INĮ

PA

TR

AU

KL

UM

Ą

14

3. Turizmo verslą

Kaimo sodybas

Restoranai

Kaip pavieniai restoranai gali populiarinti kulinarinį turizmą?

Viena iš svarbiausių kulinarinio turizmo filosofijos propagavimo idėjų yra tokia, jog keliautojai atvykę į svečią šalį restoranuose turėtų

paragauti to, ko nėra jų namuose.

Šią idėją restoranų savininkai turėtų įgyvendinti išsirinkę tam tikrus vietinius ar regioninius patiekalus bei sukurdami unikalius jų variantus.

KU

LIN

AR

INIO

TU

RIZ

MO

GA

LIM

YB

ĖS

DID

INA

NT

IR

ST

IPR

INA

NT

ŠA

LIE

S T

UR

IST

INĮ

PA

TR

AU

KL

UM

Ą

15

HBH Juozo alus

Šis restoranas - kaimo turizmo sodyba tapo projekto partneriu bei dalyvavo akcijoje „Vakarienė 50 km spinduliu“. VŠF atlikto tyrimo rezultatai parodė,

kad „HBH Juozo alus“ puikiai atitinka akcijos koncepciją, kadangi restorano patiekalus gaminant naudojami produktai yra išauginti arba pagaminti ne

daugiau kaip 50 km spinduliu.

KU

LIN

AR

INIO

TU

RIZ

MO

GA

LIM

YB

ĖS

DID

INA

NT

IR

ST

IPR

INA

NT

ŠA

LIE

S T

UR

IST

INĮ

PA

TR

AU

KL

UM

Ą

16

Tradiciniai restorane „HBH Juozo alus“ patiekiami valgiai

KU

LIN

AR

INIO

TU

RIZ

MO

GA

LIM

YB

ĖS

DID

INA

NT

IR

ST

IPR

INA

NT

ŠA

LIE

S T

UR

IST

INĮ

PA

TR

AU

KL

UM

Ą

17