kristina skerlienė - masažo paslaugų paklausa ir prieinamumas
TRANSCRIPT
KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
SVEIKATOS VADYBOS KATEDRA
Kristina Skerlienė
MASAŽO PASLAUGŲ PAKLAUSA IR PRIEINAMUMAS
Mokslinė vadovė
prof. habil. dr. Jadvyga Petrauskienė
Kaunas, 2009
1 SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
MASAŽO PASLAUGŲ PAKLAUSA IR PRIEINAMUMAS
Kristina Skerlienė
Mokslinė vadovė prof. habil. dr. Jadvyga Petrauskienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Socialinės medicinos katedra -
Kaunas, 2009 – 58 psl.
Darbo tikslas – išanalizuoti masažo paslaugų paklausą ir įvertinti šių paslaugų prieinamumą pirminės
grandies pacientų požiūriu.
Uždaviniai:
1. Įvertinti masažo paslaugų paklausą pirminės grandies pacientų požiūriu.
2. Nustatyti masažo paslaugų prieinamumą jo socialinius ir demografinius netolygumus.
3. Palyginti masažo paslaugų prieinamumą poliklinikoje ir privačiame sektoriuje.
Tyrimo metodika. Anketinė anoniminė Kauno X poliklinikos šeimos gydytojų pacientų apklausa (n =
402). Rezultatų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 13.0 paketą.
Rezultatai. Per paskutiniuosius 2 metus 72 proc. respondentų nors kartą naudojosi masažo
paslaugomis. 21,4 proc. respondentų šioms paslaugoms nejautė poreikio, o likusiųjų poreikis liko
nepatenkintas. Masažo paslaugos populiariausios tarp 30-49 m. amžiaus respondentų (92,9 proc.). Jos
paklausesnės poliklinikoje (69 proc.) nei privačiuose masažo kabinetuose (31 proc.) Daugiau nei du
ketvirtadaliai respondentų,naudojosi masažu tam tikrai ligai gydyti (54 proc.). Savo sveikatos
problemas respondentai labiau patiki poliklinikos masažo specialistams (85,7 proc.), o išvaizdos
defektus šalinti dažniausiai kreipiasi į privatų sektorių (71,4 proc.) .
Su gydytojo siuntimu masažo paslaugomis pasinaudoja 80 proc. respondentų. 64 proc. respondentų
galėjo pasirinkti pageidaujamą masažo specialistą. 59,7 proc. respondentų masažo paslaugai įsigyti
turėjo užsiregistruoti į eilę prieš savaitę ir ilgiau. 60,8 proc. respondentų eilėje prie masažo kabineto
laukti netenka. 55,5 proc. respondentų masažo paslaugų kainas vertina kaip vidutines.
Lyginant poliklinikoje ir privačiuose masažo kabinetuose masažo paslaugų organizacinio ir finansinio
prieinamumo lygį, nustatyta, kad poliklinikoje paskirtu laiku paslaugą įsigijo 53 proc. respondentų,
privačiame sektoriuje 76,9 proc. Poliklinikoje tenka registruotis daugiau nei prieš savaitę 76 proc., kai
tuo tarpu privačiame sektoriuje paslaugą gauna per savaitę 69 proc. respondentų. Pageidaujama
specialistą poliklinikoje pasirinko 68,8 proc., o privačiame sektoriuje 81,8 proc. Kainas poliklinikoje
kaip vidutines vertina 72,1 proc., o privačiame sektoriuje 27,9 proc.
2 Išvados: Nustatyta, kad masažo paslaugos yra paklausios. Populiaresnės jos yra poliklinikoje nei
privačiuose masažo kabinetuose. Organizacinį ir finansinį prieinamumą įtakoja gydytojo siutimo
gavimas, specialisto pasirinkimo galimybė, laukimo trukmė siekiant įsigyti paslaugą. Valstybiniame ir
privačiame sektoriuje masažo paslaugų organizacinio bei finansinio prieinamumo lygiai yra
nevienodai riboti.
Raktažodžiai: masažo paslaugos, paklausa, prieinamumas.
3
SUMMARY
Management of Public Health
THE DEMAND AND ACCESSIBILITY OF MASSAGE SERVICES
Kristina Skerlienė
Supervisor Jadvyga Petrauskienė, Dr. Sc. Assoc. Professor
Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas
University of Medicine. Kaunas; 2009. 58 p.
Aim of the study – to analyze the market of massage services and to evaluate the accessibility of these
services in the perspective of direct customers.
Objectives:
1. Evaluate the demand of massage services by first line patients.
2. Evaluate the accessibility of massage services, social and demographic spread of these
services.
3. To compare the accessibility of massage services between private and public sector.
Methods. Anonymous survey of Kaunas X policlinic's patients (n = 402). The statistical analysis of
the results was carried out using SPSS 13.0.
Results. In the last 2 years 72% of the respondents have used massage services at least once. 21,4% of
respondents did not feel the need for those services and the rest did not get the services they needed.
Massage services are most popular among 30-49 year old respondents (92,9%). It's more popular in
policlinics (69%) than in private massage cabinets (31%).More than half respondents have used
massage services as a medical treatment of some condition (54%). Health problems respondents are
more likely to entrust for policlinics massage specialist (85,7%), while they usually use private sector's
services for appearance related problems (71,4%).
80% of respondents use massage services with doctor's prescript. 64% were able to choose the
massage specialist they wanted. 59,7% of respondents had to book an appointment a week or more
before in order to get the massage service they wanted. 60,8% respondents did not have to wait in the
queue at the massage cabinet. 55,5% of respondents think that the price of massage services is
average.
Having compared the level of financial and organizational accessibility in policlinics and private
massage cabinets, it was assessed that 53% of respondents did get the service at appointed time in
policlinics and 76,9% in private sector. More than 76% have to book an appointment more than a
week in advance in policlinics, while in private sector 69% of respondents get the service in a week.
68,8% have chosen their desired specialist in policlinics and 81,8% did so in private sector. 72,1% of
4
respondents think that the price of massage service in policlinics is average, while just 27,9% think the
same about prices in private sector.
Conclusions. It was found that there is a demand for massage services. It's more popular in policlinics
than in private massage cabinets. Organizational and financial accessibility is related to doctor's
prescription, the ability to choose desired specialist and the time needed to get the service.
Levels of financial and organizational accessibility are differently restricted in policlinics and in
private sector.
5
TURINYS
ĮVADAS .............................................................................................................................. 6
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI.................................................................................. 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA............................................................................................. 9
1.1. Masažo paslaugų samprata ir poveikis žmogaus organizmui.....................................9
1.2. Masažo paslaugų paklausos ypatumai........................................................................12
1.2.1. Paklausos subalansavimo trukdžiai...........................................................13
1.2.2. Paklausos valdymas..................................................................................15
1.3. Masažo paslaugų prieinamumo pagrindiniai bruožai ir sąlygojantys veiksniai.........17
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ................................................................................ 23
2.1. Tiriamojo kontingento atranka ir apklausos organizavimas.......................................23
2.2. Statistinė duomenų analizė.........................................................................................27
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ................................................................................... 30
3.1. Masažo paslaugų paklausos įvertinimas.....................................................................30
3.2. Masažo paslaugų prieinamumas: demografiniai ir socialiniai netolygumai ir
jų palyginimas poliklinikoje ir privačiame sektoriuje...............................................39
IŠVADOS............................................................................................................................ 54
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS.................................................................................... 55
LITERATŪROS SĄRAŠAS ................................................................................................ 56
PRIEDAI
6
ĮVADAS
Sveikatos priežiūros institucijų teikiamų paslaugų prieinamumas įvairaus tipo visuomenėse
visuomet buvo ir yra diskutuotinas ir aktualus klausimas. Lietuvoje sveikatos priežiūros paslaugų
prieinamumas, ypač vykstant sveikatos reformai taip pat yra aktuali sociologinių tyrimų sritis (24).
Kaip galima pastebėti iš daugelio atliktų tyrimų ir Lietuvoje, ir užsienio šalyse, sveikatos priežiūros
paslaugų prieinamumas – aktualus, diskutuotinas klausimas. Kadangi masažo paslaugos – viena iš
sveikatos priežiūros paslaugų, vadinasi galima daryti išvadą, kad ir masažo paslaugų prieinamumas –
taip pat aktualus klausimas esamiems ir potencialiems masažo paslaugų vartotojams.
Įrodant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo aktualumą šiandieninei visuomenei
pastebėta, kad didžioji dalis tyrimų (bent jau Lietuvoje) buvo atlikta analizuojant bendrąsias sveikatos
priežiūros paslaugas, neišskiriant ir nedetalizuojant atskirų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo
problematikos. Šis tyrimas leis išsiaiškinti tipinius masažo paslaugų paklausos ir prieinamumo
ypatumus Lietuvos valstybinėse pirminės sveikatos priežiūros institucijose.
Pagrindinė darbo teorinė reikšmė – susisteminta informacija apie paslaugų paklausą ir
prieinamumą, pritaikant ją specifinei paslaugų sričiai – masažo paslaugoms.
Praktinė šio darbo reikšmė – atlikto tyrimo rezultatai, leidžiantys įvertinti masažo paslaugų
paklausą ir prieinamumą viešojoje konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje – Kauno Šilainių
poliklinikoje. Šio tyrimo rezultatai galės būti traktuojami kaip prielaida kitų Lietuvos didžiųjų miestų
pirmojo lygmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiamų masažo paslaugų paklausos ir prieinamumo
lygio įvertinimui.
Statistiniais duomenimis įrodyta, kad Lietuvoje masažo paslaugų poreikis ir paklausa sparčiai
didėja. Skliutaitės (1) teigimu, masažas tampa vis populiaresnis tarp sveikos gyvensenos, gražių kūno
formų puoselėtojų. Vadinasi, masažo paslaugų paklausa tampa vis didesnė, nes jų poreikį vis dažniau
ima jausti ne tik stacionaruose gulintys ar po sunkių traumų bandantys išsigydyti pacientai, bet ir
eiliniai nuolatinį stresą, įtampą, bendrą nuovargį jaučiantys, kūno formas norintys patobulinti
gyventojai.
Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo problematiką demonstruoja ne vienas atliktas
tyrimas. Pavyzdžiui. Kairio ir Gurevičiaus (2) atliktas tyrimas parodė, kad pagrindinė nepasitenkinimo
esama draudos medicina Vilniaus mieste priežastis – didelės eilės pas apylinkės terapeutą. Tų pačių
autorių (3) atliktas kitas tyrimas parodė, kad biurokratija registratūroje ir gydytojo kabinete yra
visiškai nesuprantami pacientui, pacientai sugaišta nemažai laiko prie gydytojo kabineto.
V.Grabausko, Peičiaus ir Kaminsko (4) atliktas tyrimas „Pacientų vaidmuo priimant sveikatos
7
priežiūros sprendimus“ pateikia faktą, kad dažniausiai nepateisinami lūkesčiai, susiję su paciento ir jį
aptarnaujančio gydytojo tarpusavio bendravimo kokybe.
Kaip galima pastebėti iš didelio skaičiaus atliktų tyrimų, siekiant įsigyti vieną ar kitą sveikatos
priežiūros paslaugą, gyventojams iškyla nemažai problemų šių paslaugų prieinamumo aspektu.
Galima daryti prielaidą, kad masažo paslaugų prieinamumas yra susijęs su panašiomis problemomis,
kaip ir kitos bendrosios sveikatos priežiūros paslaugos.
Šiuolaikinėmis, nuolatinės įtampos ir streso sąlygomis, įtakotomis ekonominės krizės
laikotarpio, masažo paslaugos turėtų būti paklausios skirtingų lyčių, amžiaus, išsilavinimo ir socialinio
statuso asmenims. Jų įsigijimo efektyvus prieinamumas reikiamu metu galėtų padėti sumažinti ne tik
įprastus pacientų negalavimus, bet ir užkirsti kelią potencialioms būsimoms pacientų lėtinėms ligoms.
8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas – išanalizuoti masažo paslaugų paklausą ir įvertinti šių paslaugų prieinamumą
pirminės grandies pacientų požiūriu.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti masažo paslaugų paklausą pirminės grandies pacientų požiūriu.
2. Nustatyti masažo paslaugų prieinamumą ir jo socialinius, demografinius netolygumus.
3. Palyginti masažo paslaugų prieinamumą poliklinikoje ir privačiame sektoriuje.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Masažo paslaugų samprata ir poveikis žmogaus organizmui
Masažas – tai viena seniausių priemonių, kurias naudoja žmonės sveikatai gerinti (5, 6).
Masažas – tai moksliškai pagrįstas gydymo metodas, tiesiogiai veikiantis organizmą, kurio
esmė – nuolatinis paciento kūno dirginimas masažuotojo rankomis arba specialiais aparatais (7, 8).
Masažuotojo rankomis atliekami veiksmai vadinami masažo veiksmais (7).
Masažas atsirado gilioje senovėje ir formavosi kartu su kitais liaudies medicinos metodais. Jį
mokėjo beveik visos tautos ir gentys. Remiantis paskutiniųjų dviejų dešimtmečių duomenimis,
paaiškėjo, kad masažas senovės Kinijoje jau yra žinomas 2500 metų prieš mūsų erą (9). Ikikarinėje
Nepriklausomoje Lietuvoje 1921 m. pradėjo veikti širmieji masažo kursai. 1937 m. buvo įsteigti
specialūs kursai, kuriuose ruošė masažo ir gydomosios gimnastikos specialistus. Ikikarinėje
Nepriklausomoje Lietuvoje buvo privačių masažo kabinetų. Masažas buvo taikomas gydymui
valstybinėse ir privačiose gydymo įstaigose, taip pat sportininkų fiziniam tobulinimui. Po Antrojo
Pasaulinio karo Lietuvoje buvo vėl įkurti masažo kursai medicinos seserims. Širmiesiems kursams
Druskininkuose vadovavo Dineika. vėliau pradėjo veikti kursai Vilniuje, Kaune, Palangoje (9).
Masažą galima klasifikuoti įvairiais požiūriais. Pagal apimtį masažas skirstomas į (9):
1) bendrąjį. Jo metu tam tikra tvarka iš eilės yra masažuojamas visas kūnas.
2) dalinį. Ši masažo rūšis skirta atskiroms kūno dalims.
Pagal tikslą masažas skirstomas į (9):
1) gydomąjį. Jis taikomas įvairioms ligoms gydyti, pažeistoms organizmo funkcijoms
atkurti bei normalizuoti.
2) sportinį. Jis daromas norint patobulinti sportininką fiziškai, darbingumui pagerinti,
padėti jam greičiau pasiekti bei stiprinti sportinę formą, efektyviai pasirengti
varžyboms bei darbingumui po didelių fizinių krūvių, protinio įtempimo, atgauti.
3) higieninį. Jis taikomas normaliai organizmo veiklai palaikyti, sveikatai stiprinti,
senėjimo procesams stabdyti.
4) kosmetinį. Jo tikslas yra pagerinti atskirų kūno dalių išvaizdą, kartais net pašalinti
kosmetinius defektus.
Pagal atlikimo priemones masažas yra skirstomas į (9):
1) manualinį, atliekamą rankomis kitam žmogui, sau, arba dviese masažuojant kitą žmogų.
2) pedialinį (kojomis), kuris yra taikomas rytietiško tipo pirtyse, taip pat sportininkams.
3) masažavimą aparatais.
10
4) kombinuotą masažą, kuris gali būti visų pirmųjų trijų rūšių įvairūs deriniai.
Be masažo rūšių skiriamos ir masažo sistemos. Masažo sistemą sudaro tam tikri ypatumai,
kuriuos sąlygoja masažo krypties, būdų, jų sekos, kartais masažavimo vietų, taškų, metodikos
parinkimas. Išskiriamos šios svarbiausios masažo sistemos arba jų grupės (9): klasikinė, švediškoji,
suomiškoji, Sarkizovo-Serazino ir Biriukovo, refleksinio, taškinio, nekontaktinio masažo.
Masažo poveikis organizmui yra sudėtingas fiziologinis procesas, jį galima būtų skirstyti į
bendrą poveikį visam organizmui ir atskiroms jo sistemoms. Bendrasis masažo poveikis apima
neurorefleksinius, neurohumoralinius ir neuroendokrininius ryšius. Pirminė grandis šioje sistemoje yra
odos mechanoreceptoriai, transformuojantys mechaninio dirginimo energiją į nervinius impulsus,
sklindančius į centrinę nervų sistemą. Pastarojo formuoja atsakomąsias reakcijas, koordinuoja,
reguliuoja įvairias funkcijas, atstato sutrikusius ryšius tarp galvos smegenų žievės ir žemiau esančiųjų
nervinių centrų, naikina arba sumažina parabiozę, stimuliuoja regeneracinius procesus. Vadinasi,
masažui yra būdingas neurofleksinis veikimas, kuris turi įtakos visoms organizmo sistemoms. (9)
Didelės įtakos turi ir masažo metu humoralinėje aplinkoje atsirandančios tokios biologiškai
aktyvios medžiagos, kaip histaminas, acetilcholinas. Patekusios į kraują, jos išplečia kraujagysles.
Pagerina nervinio impulso sklidimą, stimuliuoja vegetacinės nervų sistemos adaptacines-trofines
funkcijas. Šitaip pasireiškia neurohumoralinis masažo poveikis. (9)
Veikiant neurorefleksiniam ir humoraliniam masažo veiksniams, keičiasi įvairių vidaus
sekrecijos liaukų veikla. Šitaip pasireiškia dar ir trečiasis, neuroendokrininis, masažo veikimas (9).
Analizuojant masažo poveikį atskiroms kūno dalims galima būtų išskirti 4 pagrindines atskiras
žmogaus organizmo dalis, kurioms masažas daro ypatingą poveikį (7):
1. Oda ir poodinis riebalinis audinys. Veikiant masažui oda apsivalo nuo suragėjusio
paviršinio odos epidermio sluoksnio ir liaukose gaminamų išskyrų, dėl to gerėja
dengiamųjų audinių kraujotaka, spartėja medžiagų apykaitos bei regeneraciniai procesai.
Pagerėjus kraujotakai, nyksta audinių pabrinkimai, nelieka galimybių kauptis medžiagoms
odos ir poodinio sluoksnio ląstelyne, todėl blyški, sausa ir suglebusi oda pasidaro rožinė,
stangri ir švelni. Masažo įtakoje didėja odos atsparumas mechaniniams bei
temperatūriniams pokyčiams. Gerėja odos ir poodinio ląstelyno aprūpinimas krauju ir tuo
pačiu pagerinama viso organizmo medžiagų apykaita.
2. Širdies-kraujagyslių ir limfinė sistema. Masažas veikia odos kapiliarus, kurie yra
pati didžiausia kraujagyslių sistemos refleksogeninė sritis. Būtent dėl to odos kapiliarų
praplatėjimas masažo metu turi reikšmės viso organizmo audinių apykaitos, trofinei bei
regeneracijos funkcijoms. Masažuojant atsidaro taip pat ir rezerviniai odos kapiliarai, dėl
kurių veiklos pagerėja veninio kraujo nutekėjimas, ir taip pagreitinamas nereikalingų
medžiagų apykaitos produktų pasišalinimas, kuris susidaro metabolizmo ar prakaitavimo
11
metu. Masažo procedūrų įtakoje didėja hemoglobino, eritrocitų, trombocitų bei leukocitų
kiekis kraujyje. Masažas pagerina taip pat ir širdies darbą, nes normalizuojamas tonusas
stambiosiose bei smulkiosiose arterijose ir venose. Masažas veikia taip pat ir limfinę
sistemą. Limfa yra jungiamasis audinys tarp kraujo ir audinių ląstelių. Ji nuolat skalauja
kiekvieną ląstelę, todėl būtent per limfą vyksta audinių ir kraujyje esančių medžiagų
apykaita. Dėl to limfos cirkuliavimo pagreitinimas masažo eigoje sudaro ypač palankias
sąlygas šiems procesams vykti.
3. Raumeninė sistema ir sąnarių-jungiamasis aparatas. Veikiant masažui, didėja
raumeninių skaidulų elastingumas, pagerėja jų susitraukinėjimo funkcija, užkertamas kelias
raumenų atrofijai, sudaromos sąlygos geresniam limfos ir kraujo cirkuliavimui raumenyse,
o tuo pačiu – ir raumeninių ląstelių medžiagų apykaitai, jų mitybos bei regeneracinei
funkcijoms. Masažas padeda išlyginti randus ir odos nelygumus. Veikiant masažui, gerėja
kraujo apytaka sąnario viduje bei jį supančiuose minkštųjų audinių sluoksniuose, didėja
sąnarinės kapsulės ir jungiamųjų raiščių patvarumas, pagreitinamas patologinių produktų
transportavimas iš sąnarių, sąnariai tampa judresni.
4. Nervų sistema. Nervų sistema anksčiau negu kitos organų sistemos užregistruoja
mechaninį paciento odos sudirginimą. Taikant įvairius masažo veiksmus, kaitaliojant jų
intensyvumą bei trukmės laiką, galima įtakoti galvos smegenų žievės funkcinę būseną arba
padidinti centrinės nervų sistemos jaudrumą, sustiprinant ir pagyvinant slopinamus
refleksus. Tokiu būdu, pagerinus nervinių skaidulų maitinimą bei jų aprūpinimą
deguonimi, palengvinamas taip pat ir nervinių impulsų perdavimas šių skaidulų atšakomis.
Gydytojai ir masažo specialistai teigia, kad pirmiausiai masažas reikalingas sveikiems
žmonėms, nes jis palaiko gerą savijautą bei profilaktiškai apsaugo nuo įvairių susirgimų, tačiau
išskiriami tam tikri žmogaus negalavimo, susirgimo atvejai, kai masažas yra reikalingas (10): esant
kaklo, liemens ir nugaros skausmams, kai skauda galvą, sergant osteochondroze, esant raumenų,
sausgyslių bei raiščių patempimams, po įvairių lūžių visose jų gijimo stadijose, esant funkcionaliems
sutrikimams po kaulo lūžių ir išnirimų (sunkus sąnarių judėjimas, raumenų audinio pasikeitimai, randų
susidarymas odos audiniuose), sergant artritu pradinėje ir chroniškoje stadijoje, neuralgijos ir neuritų
atvejais, sergant radikulitu, paralyžiaus metu, esant chroniškam širdies raumens nepakankamumui,
stenokardijos atvejais, sergant hipertonija, sergant arterine hipotonija, reabilitacijos metu po miokardo
infarkto, esant chroniškam gastritui, sergant bronchitu, pneumonijos atvejais, esant skrandžio ir
žarnyno sutrikimams, sergant bronchine astma, esant dvylikapirštės žarnos susirgimams (vengiant
suaktyvėjimo).
Apibendrinant šį poskyrį galima teigti, kad masažas – viena seniausių pasaulyje gydymo
priemonių, rankomis arba specialiosiomis priemonėmis nuolat dirginant paciento kūną. Masažas
12
klasifikuojamas įvairiais požiūriais: pagal apimtį, pagal tikslą, pagal atlikimo priemones, pagal masažo
sistemas. Masažo poveikis organizmui yra sudėtingas fiziologinis procesas, jį galima būtų skirstyti į
bendrą poveikį visam organizmui ir atskiroms jo sistemoms: odai ir poodiniam riebaliniam audiniui,
širdies-kraujagyslių ir limfinei sistemai, raumeninei sistemai ir sąnarių-jungiamajam aparatui, nervų
sistemai. Pirmiausiai masažas reikalingas sveikiems žmonėms, nes jis palaiko gerą savijautą bei
profilaktiškai apsaugo nuo įvairių susirgimų, tačiau išskiriami tam tikri žmogaus negalavimo,
susirgimo atvejai, kai masažas yra reikalingas.
1.2. Masažo paslaugų paklausos ypatumai
Ekonomikos terminologijoje paklausa apibrėžiama kaip pirkėjų noro pirkti produktą (paslaugą)
greitis. Ekonominė teorija teigia, kad paklausą lemia du faktoriai: skonis ir sugebėjimas nupirkti.
Skonis, produkto geidimas, apibūdina norą nupirkti produktą už tam tikrą kainą. Sugebėjimas nupirkti
apibūdina tai, kad pirkėjas gali produktą nupirkti tik turėdamas pakankamai turto ar pajamų (11).
Apibrėžus bendrąją paklausos sąvoką, galima ją pritaikyti ir masažo paslaugų paklausos
sampratai suformuluoti. Taigi, masažo paslaugų paklausa – šių paslaugų vartotojų noro įsigyti šias
paslaugas greitis. Masažo paslaugų paklausą lemia du faktoriai – masažo paslaugų poreikis ir
galimybė įsigyti šias paslaugas. Lietuvoje galimybę įsigyti masažo paslaugas siūlo ligoninės, pirminės
sveikatos priežiūros institucijos, privatūs sveikatingumo centrai bei masažo kabinetai. Neretai masažo
paslaugas siūlo ir pavieniai masažo specialistai, šias paslaugas klientui atlikdami savo arba jo
namuose.
Galimybę įsigyti masažo paslaugą įtakoja šių paslaugų suteikimo kaina. 1 paveiksle pateikiama
apibendrinta paklausos priklausomybė nuo kainos. Ši priklausomybė būdinga ir masažo paslaugų
paklausai.
1 pav. Paklausos kreivė (11)
13
Pirminės sveikatos priežiūros institucijose 5 pirmos masažo paslaugos klientams atliekamos
nemokamai, kitose anksčiau minėtose sveikatos priežiūros institucijose šios paslaugos yra mokamos, o
jų kaina diferencijuoja priklausomai nuo daugelio faktorių. Privačiose gydymo ir sveikatos priežiūros
institucijose masažo paslaugų kainos didžiąją dalimi priklauso nuo rinkos kainos.
Masažo paslaugų rinkoje, kaip ir bet kurių kitų produktų ir paslaugų rinkose, kai masažo
paslaugos kaina yra didelė, paklausa šioms paslaugoms mažėja. Kai kaina sumažėja, paklausa didėja.
Esant mažai masažo paslaugų kainai, dauguma šių paslaugų pageidaujančių vartotojų gali įsigyti
paslaugą. Tačiau paslaugų žemomis kainomis pasiūla yra ribojama poreikių ir nėra begalinė, net jei
kaina pasidaro lygi nuliui (šią situacija geriausiai iliustruoja masažo paslaugų pasiūla pirminės
sveikatos priežiūros institucijose, kur masažo paslaugos yra nemokamos, o šių paslaugų paklausa yra
itin didelė). Kai masažo paslaugų kaina yra labai didelė, paklausa sumažėja, nes, nors pirkėjai ir norėtų
įsigyti paslaugą gydymo ar sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje masažo paslaugos yra mokamos, jie
negali to padaryti būtent dėl aukštos kainos.
Privačiose gydymo ar sveikatos priežiūros įstaigose vienkartinio masažo kaina Lietuvoje
svyruoja nuo kelių iki kelių dešimčių ar net šimto litų. Masažo paslaugų kaina priklauso nuo to, kurią
kūno dalį reikia išmasažuoti ir kur bei kokiu būdu masažo paslauga atliekama (1). Kaip jau buvo
minėta anksčiau, turintys gydytojo siuntimą poliklinikose ir ligoninėse masažo paslaugos teikiamos
nemokamai, neturintys siuntimo, arba pageidaujantys daugiau šių procedūrų nei buvo rekomenduota
gydytojo, už masažą įprastai moka 5-20 Lt. Sveikatingumo ir grožio centruose už tokią pačią paslaugą
dažnai tenka sumokėti gerokai daugiau. Brangiausi – įmantrūs masažai, skirti atsipalaidavimui, įveikti
bendrą kūno nuovargį ar patobulinti kūno formas (1). Vadinasi, galima daryti išvadą, kad masažo
paslaugų paklausa poliklinikose su gydytojo siuntimu ir be jo yra didesnė nei privačiuose masažo
kabinetuose, sveikatingumo centruose ar grožio salonuose, kur už įsigytas masažo paslaugas vartotojas
turi susimokėti. Poliklinikose masažo paklausa su gydytojo siuntimais didesnė nei tų pačių paslaugų
paklausa be gydytojo siuntimo, nes be gydytojo siuntimo masažo paslaugos poliklinikose taip pat
kainuoja, nors ir žymiai mažiau nei privačiose gydymo įstaigose.
Aptarus masažo paslaugų paklausos sampratą ir nurodžius pagrindinius šią paklausą
įtakojančius veiksnius, kituose šio skyriaus poskyriuose aptariami masažo paklausos subalansavimo
trukdžiai bei pačios paklausos valdymo ypatumai.
14
1.2.1. Paklausos subalansavimo trukdžiai
Masažo paslaugas teikiančios organizacijos, skirtingai nei gamybinė įmonės ar kitokio profilio
paslaugas teikiančios įmonės, susiduria su kitokiais sunkumais tenkinant padidėjusią vartotojų
paklausą šioms paslaugoms. Ypač šios problemos aktualios bendrosios profilaktikos poliklinikose, kur
teikiamos nemokamos įvairaus tipo masažo paslaugos. Poliklinikų, o kartais ir privačių masažo
kabinetų nesugebėjimas patenkinti padidėjusios masažo paslaugų paklausos, sukelia ir kokybės
teikiant šias paslaugas problemų, o tuo pačiu ir vartotojų nepasitenkinimą.
Masažo paslaugų paklausos ir pajėgumų panaudojimo ryšį galima būtų iliustruoti remiantis
J.Teboul paslaugų paklausos ir pajėgumų panaudojimo ryšio schema (2 pav.).
Paklausa Prarastas vartotojas, negautos pajamos Paslaugos kokybė blogėja (eilių susidarymas ir rezervavimo sistemos įvedimas)
Prieinami pajėgumai
Gera paslaugų kokybė Optimalus pajėgumų panaudojimas Paslaugų kokybė nebūtinai gera. Išlaidos dėl nepanaudotų pajėgumų
Nepanaudoti pajėgumai
2 pav. Paslaugų paklausos ir pajėgumų panaudojimo ryšys (12,260)
Autoriai Haksever, Render, Russell, Murdick (13) analizavo priežastis, sąlygojančias paslaugų
organizacijų sunkumus, dėl menkų paklausos ir pasiūlos subalansavimo galimybių. Remiantis minėtų
autorių mintimis, išskiriamos šios pagrindinės masažo paslaugų paklausos nesubalansavimo
priežastys:
Masažo paslaugos yra neapčiuopiamos, be to, vartojamos ir teikiamos tuo pačiu metu.
Dėl to šias paslaugas teikiančios gydymo ir sveikatingumo įstaigos neturi galimybių įsigyti
atsargų, kurios paprastai gamybos įmonėms padeda tenkinti padidėjusią paklausą. Masažo
paslaugų teikimo atveju šios paslaugos padidėjus paklausai gali būti teikiamos vėliau nei
pageidauja vartotojas tik tuo atveju, jei ši sutinka laukti ir jei jo sveikatos būklė tai leidžia.
Poliklinikų, sveikatingumo centrų, teikiančių masažo paslaugas bei privačių masažo
kabinetų pajėgumų dalis yra nekintama. Gamybos įmonėje pajėgumų daugiau panaudojama
dirbant viršvalandžius ar organizuojant papildomas pamainas. Tačiau minėtos gydymo
įstaigos, teikiančios masažo paslaugas tokių galimybių dažniausiai neturi.
Masažo paslaugų paklausa yra pakankamai sunkiai prognozuojama. Jeigu valstybinėse
gydymo įstaigose dažniausiai visi masažo specialistai beveik visais metų laikais visomis
pamainomis būna užimti, tačiau privatūs sveikatingumo centrai, teikiantys masažo
15
paslaugas bei privatūs masažo kabinetai kartais patiria nuostolių dėl sumažėjusios masažo
paslaugų vartotojų paklausos šio tipo paslaugoms dėl potencialių vartotojų vasaros
atostogų, valstybinių švenčių, metų laiko (tam tikrais metų laikais pacientai jaučia poreikį
masažo paslaugoms, ta tikrais – visiškai juo nesidomi).
Skirtingas masažo paslaugai suteikti reikalingas laikas. Kaip jau buvo aptarta 1.1. šio
darbo poskyryje, Lietuvoje teikiamos įvairių rūšių ir sistemų masažo paslaugos, be to, šių
paslaugų vartotojai siekia pasirinkti maksimaliai jų poreikius atitinkančias paslaugas, todėl
kiekvieno jų aptarnavimo laikas skiriasi. Dėl to sudėtinga apskaičiuoti, kiek galima
aptarnauti vartotojų per laiko vienetą (valandą, darbo dieną ir kt.).
1.2.2. Paklausos valdymas
Praeitame šio darbo poskyryje išsiaiškinus, kad masažo paslaugų paklausą tinkamai
subalansuoti yra pakankamai sunku, galima prieiti išvadą, kad pirminėse sveikatos priežiūros
organizacijose, sveikatingumo centruose, kur teikiamos masažo paslaugos bei privačiuose masažo
kabinetuose siekiant visapusiško pacientų pasitenkinimo bei maksimalaus įmonės pajėgumų
išnaudojimo, pelno ir paslaugų kokybės, pastarosioms reikia sugebėti tinkamai valdyti masažo
paslaugų paklausą.
Haksever, Render ir kt. (13) teigia, kad svarbiausias reikalavimas, siekiant efektyvaus paslaugų
paklausos valdymo, yra tas, kad paslaugų teikėjai gerai pažintų savo vartotojus ir suprastų jų poreikius.
Ne išimtis ir masažo paslaugas teikiančios įmonės. Pastarosios taip pat privalo rinkti informaciją apie
savo vartotojus: demografinę jų charakteristiką (lytį, amžių, pajamas, profesiją), gyvenimo būdą,
poreikius, lūkesčius ir kt. tai padėtų atskleisti, kas vartotojus motyvuoti rinktis vienokią ar kitokią
masažo paslaugų rūšį.
Vartotojų pažinimas įgalina paslaugų organizaciją imtis tinkamų paklausos poveikio
priemonių. Tačiau pasak Bagdonienės ir Hopenienės (12), to nepakanka. Paslaugų teikėjai turi
įsigilinti į paklausos prigimtį, kad galėtų nustatyti paklausą sąlygojančius veiksnius. Kai kurie jų
paklausą veikia nuolat, kiti – laikinai. Vartotojų pažinimas ir paklausos studijos neįmanomos be
informacijos, tačiau jos rinkimas, kaupimas ir apdorojimas yra sudėtingas ir brangus procesas, todėl ne
visos paslaugų organizacijos pajėgios turėti paklausos valdymui reikalingų duomenų bazę.
Apibendrinus įvairių autorių (13, 14, 15, 16) mintis paklausos valdymo aspektus, žemiau
pateikiamos masažo paslaugas teikiančioms įmonėms siūlomos paklausos reguliavimo priemonės:
Paklausos sklaida sudarant eiles. Tai – paslaugos teikimo terminų valdymas
organizuojant vartotojo laukimą. Potencialiems masažo paslaugų vartotojams dažnai ilgai
tenka laukti eilėje prie masažo kabineto, nors ir būna iš anksto užsisakęs paslaugą
16
konkrečiam laikui. Dėl ypatingai didelės nemokamų masažo paslaugų paklausos
poliklinikose įsigyti šias paslaugas yra pakankamai sunku. Nepaisant to, kad šiai paslaugai
įsigyti dažniausiai reikia turėti siuntimą (jam įsigyti taip pat tenka nemažai laiko praleisti
eilėje), norint masažo paslaugas įsigyti bendrąja eilės tvarka, dažnai nemokamo masažo
laikas nurodomos tik po mėnesio ar dar vėliau. Tokiu atveju poliklinikoje masažo
paslaugoms užsiregistravę pacientai nesulaukę savo eilės dažnai kreipiasi į privačius
masažo kabinetus, kuriuose susimokėję už jiems suteiktas reikalingas masažo paslaugas,
jas dažniausiai įsigyja tą dieną, kurią ir pageidauja. Kitais atvejais poliklinikose masažo
paslaugoms užsiregistravę pacientai pasijunta geriau ir po mėnesio nusprendžia, kad jiems
iš viso nebereikalingos masažo paslaugos. Pirminės sveikatos priežiūros institucijos tokio
pobūdžio situacijas įvertina, todėl dažnai užregistruojama daugiau pacientų nei įmanoma
per vieną darbo dieną aptarnauti, tikintis aptarnauti daugiau klientų. Be to, masažo
paslaugų kabinetai poliklinikose pacientus priima ir skubos tvarka. Tokiu atveju
pacientams nereikia laukti eilėje. Atkreipus dėmesį į aukščiau išvardintus faktus, galima
daryti prielaidą, kad pirminės sveikatos priežiūros institucijose masažo paslaugų paklausa
dažniausiai viršija pasiūlą, nors jose ir funkcionuoja rezervavimo sistema.
Rezervavimo sistemos įdiegimas. Ji padeda išvengti eilių ir sudaro vartotojui galimybes
pasinaudoti paslauga jam tinkamu laiku. Ši paklausos reguliavimo priemonės ypač
populiari sveikatingumo centruose, kur teikiamos masažo paslaugos ir privačiuose masažo
kabinetuose, tačiau pirminėse sveikatos priežiūros institucijose kol kas ši rezervavimo
sistema nors ir veikianti, tačiau neefektyviai. Dažniausiai poliklinikose masažo paslaugų
paklausa reguliuojama naudojant paklausos sklaidą sudarant eiles, t.y. nurodant vartotojui
artimiausią masažo paslaugai suteikti laisvą datą ir laiką, tinkamą vartotojui, nes pats
vartotojas sau laiką masažui gali rezervuoti tik po pakankamai ilgo laiko tarpo, nes šio tipo
paslaugų prieinamumas bendrosios sveikatos priežiūros institucijose yra pakankamai
sudėtingas.
Ekonominiai svertai. Siekdamos paveikti vartotojo elgseną, paslaugų organizacijos
diferencijuoja kainas skirtingais paklausos svyravimo laikotarpiais, be to, skirtingiems
vartotojų segmentams nustato nevienodės paslaugų kainas. Ne išimtis ir privatūs masažo
paslaugas teikiantys kabinetai bei sveikatingumo organizacijos. Nors poliklinikos neturi
tokios galimybės keisti masažo paslaugų įkainius priklausomai nuo šių paslaugų paklausos
piko meto (šios paslaugos pirminės priežiūros institucijose yra iš viso teikiamos
nemokamai), tačiau privačios šias paslaugas teikiančios organizacijos diferencijuoja
masažo paslaugų kainas priklausomai nuo daugelio veiksnių: teikiamų masažo paslaugų
rūšių, masažo paslaugas teikiančios organizacijos įsisteigimo vietos, esamų ir potencialių
17
klientų demografinių charakteristikų, klientų apsilankymų skaičiaus, t.y. naudojimosi
masažo paslaugomis konkrečioje įstaigoje dažnio ir pan.
Reklama. Ženklai (simboliai), reklaminės priemonės, vidaus ir išorės masažo kabinetų
bei sveikatingumo centrų, teikiančių masažo paslaugas reklama leidžia šioms
organizacijoms įtikinti vartotojus naudotis paslaugomis, į kurias jie be paskatinimo nebūtų
atkreipę dėmesio ir iškilus būtinybei kreiptųsi į kurią nors kitą gydymo įstaigą, o ne tą, kuri
reklamos ir marketingo priemonių pagalba jiems liko įstrigusi atmintyje.
Apibendrinant šį poskyrį galima daryti išvadą, kad masažo paslaugų paklausą, kaip ir bet kokių
kitų vartotojams siūlomų paslaugų paklausą, reikia sugebėti valdyti. Pagrindinis reikalavimas masažo
paslaugų paklausos valdymui – informacija apie šių paslaugų vartotojus, jų poreikius, lūkesčius,
demografines charakteristikas. Pagrindinės masažo paslaugų paklausos valdymo priemonės: paklausos
sklaida sudarant eiles, rezervavimo sistemos įdiegimas, ekonominiai svertai, reklama.
1.3. Masažo paslaugų prieinamumo pagrindiniai bruožai
ir sąlygojantys veiksniai
Masažo paslaugų prieinamumas – viena aktualiausių problemų vartotojams siekiant įsigyti šią
paslaugą. Prieinamumas vartotojų požiūriu bendrąja prasme – tai paslaugų teikimo vietos
pasiekiamumas ir patogūs kontaktai su tiekėjais (12).
Paslaugų prieinamumo vartotojams teorinius aspektus analizavo nemažai autorių (17, 18, 19,
20, 21). Lietuvoje paslaugų prieinamumo klausimai taip pat yra aktualūs ir nagrinėjami tiek teoriniu,
tiek ir praktiniu lygmeniu (12, 22, 2). Kairio ir Gurevičiaus (3) nuomone, pagrindinis rodiklis, rodantis
sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą – t.y. per kiek laiko pacientas gali patekti pas gydytoją,
atlikti procedūras ir kt. Remiantis šiuo apibrėžimu galima suformuluoti ir masažo paslaugų
prieinamumo sąvoką. Taigi, masažo paslaugų prieinamumas – tai rodiklis, rodantis per kiek laiko
pacientas gali patekti pas masažo specialistą, atlikti reikiamas procedūras ir kt.
Ruošdamasi teikti paslaugas, organizacija turi atsakyti į klausimus, kur ir kaip bus teikiama
paslaugas. Ne išimtis ir masažo paslaugas teikiančios valstybinės ir privačios gydymo bei sveikatos
priežiūros įstaigos.
Įvairūs autoriai skirtingai apibrėžia paslaugų prieinamumą sąlygojančius veiksnius. 3 paveiksle
remiantis įvairių autorių mintimis pateikiamas apibendrintas, susistemintas ir masažo paslaugoms
pritaikytas darbo autorės sudarytas masažo paslaugų prieinamumą sąlygojančių pagrindinių veiksnių
sąrašas.
18
Nuo masažo paslaugų teikėjo priklausantys veiksniai
Paslaugų teikimo vieta Personalas Darbo režimas Naudojama įranga Paslaugų teikimo infrastruktūra Telekomunikacinių paslaugų galimybė Parkavimas (aikštelės didumas, patogumas, kaina) Paslaugų įmonės matomumas Paslaugų teikėjo ir gavėjo tarpusavio komunikacijos kokybė Paslaugų suteikimo kokybė Bendras konkurencinis patrauklumas Masažo paslaugų prieinamumą sąlygojantys veiksniai Pėsčiųjų srautas Viešasis transportas Nuosavų automobilių skaičius Kelių tinklas (važiavimo sąlygos, leistinas greitis, judėjimo
apribojimai)
Nuo masažo paslaugų teikėjo nepriklausantys veiksniai
3 pav. Masažo paslaugų prieinamumą sąlygojantys veiksniai
Kiekvienas paslaugų prieinamumo vartotojui teorinius aspektus nagrinėjęs autorius išskiria
skirtingą skaičių bet kokio tipo paslaugų prieinamumą sąlygojančių veiksnių. Aptariant masažo
paslaugų prieinamumą sąlygojančius veiksnius, reikėtų atkreipti į dėmesį, kad valstybinėse ir
privačiose gydymo ir sveikatingumo įstaigose, kuriose teikiamos masažo paslaugos, kai kurie šių
paslaugų prieinamumą įtakojantys veiksniai skiriasi. Be to, skiriasi ir šių veiksnių intensyvumas.
Vietos pasirinkimas – sudėtingas ir atsakingas strateginis sprendimas, ne maža dalimis
lemiantis privačių masažo paslaugas teikiančių įstaigų veiklos rezultatus. Jis priimamas steigiant
19
gydymo įstaigą. Bagdonienė ir Hopenienė (12) vietos parinkimo veiksnius skirsto į objektyvius ir
subjektyvius, o šiose grupėse dar išskiria kiekybiškai įvertinamus ir kiekybiškai neįvertinamus.
Vadinasi, privačios gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigos, besiruošiančios teikti masažo paslaugas,
prieš priimdamos vietos sprendimus, turi išlaikyti objektyvaus ir subjektyvaus vertinimo pusiausvyrą.
Gronroos (19) nuomone, vieta – ne vienintelis paslaugos prieinamumą sąlygojantis veiksnys.
Šiai nuomonei pritaria ir darbo autorė, ypač pabrėždama pirminės sveikatos priežiūros institucijose
teikiamų masažo paslaugų ypatumus. Minėto autoriaus nuomone, paslaugų prieinamumui didelę įtaką
taip pat daro (19): personalas (darbuotojų skaičius, jų įgūdžiai), darbo režimas (darbo dienos ir
valandos), paslaugų teikimo trukmė, naudojama įranga ir įvairūs posistemiai (pvz., paslaugos
užsakymo, atsiskaitymo, funkcionavimas). Darbo autorė pritaria Gronroos (19) nuomonei, tačiau
akcentuoja, kad nors visi autoriaus paminėti paslaugų prieinamumą sąlygojantys veiksniai yra aktualūs
valstybinėms gydymo ir sveikatos priežiūros įmonėms, kuriose teikiamos nemokamos ar tik dalinai
mokamos masažo paslaugos, tačiau kai kurie jų, pvz., darbo režimas, naudojama įranga, paslaugų
teikimo infrastruktūra yra ypač reikšmingi paslaugų prieinamumą apsprendžiantys veiksniai,
vartotojams renkantis mokamas masažo paslaugas.
Zeithaml, Parasuraman, Berry (20) paslaugų prieinamumą nagrinėja ir telekomunikaciniu
aspektu. Pasak autorių, paslaugos prieinamos vartotojams, jei jie turi galimybę susiekti su įmone ryšio
priemonėmis. Tokiu būdu vartotojas gali gauti informaciją, užsisakyti paslaugą, išsikviesti teikėjus į
savo buvimo vietą, apmokėti paslaugą ir pan. Šis paslaugų prieinamumo veiksnys itin aktualus ir
masažo paslaugų teikimui. Tiek mokamas, tiek ir nemokamas masažo paslaugas užsisakantiems
klientams patogu rezervuoti laiką paslaugai telefonu, gauti pageidaujamos informacijos apie paslaugų
atlikimo trukmę, siūlomas rūšis ir pan.
Hope ir Muhlemann (21) teigia, kad paslaugų prieinamumą lemia: pėsčiųjų srautai, viešasis
transportas (tipai, kainos, potencialas), nuosavų automobilių skaičius, kelių tinklas (važiavimo
sąlygos, leistinas greitis, judėjimo apribojimai), parkavimas (aikštelės didumas, patogumas, kaina),
paslaugų įmonės matomumas. Visi autorių paminėti paslaugų prieinamumą lemiantys veiksniai
būdingi ir masažo paslaugas teikiančioms įmonėms.
Be minėtų įvairių autorių nurodytų paslaugų prieinamumą lemiančių veiksnių, analizuojant
masažo paslaugų prieinamumą, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokius aspektus, kaip:
Masažo paslaugos ypatumai. Pasak Bagdonienės ir Hopenienės (12), jeigu paslaugas
teikiančios organizacijos dėmesys bus skiriamas vartotojams patraukliai kainai, tai tokio
pobūdžio įmonės turėtų būti atidarytos ten, kur galima tikėtis didelio jų srauto. Vadinasi
pirminės sveikatos priežiūros institucijos, teikiančios masažo paslaugos taip pat turėtų būti
kuriamos ten, kur yra didžiausios gyventojų susitelkimo vietos ir dideli judėjimo srautai.
20
Kiek kitokia situacija susiklosto privačioms gydymo ir sveikatingumo
organizacijoms, teikiančioms mokamas masažo paslaugas. Tokio tipo masažo paslaugų
įmonių veikla paprastai būna nukreipta į paslaugų atlikimo aukštą kokybę, platų masažo
paslaugų rūšių spektrą, netradicinius masažo tipus ir pan. Tokiu atveju žymiai svarbiau nei
įmonės vieta organizacijai tampa palaikyti gerus santykius tarp paslaugos vartotojo ir
teikėjo, tokiu būdu jį paskatinant vėl apsilankyti toje pačioje organizacijoje bei
rekomenduoti ją pažįstamiems.
Masažo paslaugos – ne kasdieninio vartojimo paslaugos. Pasak Bagdonienės ir
Hopenienės (12), įmonės, kurių pasiūlą sudaro retesnio vartojimo paslaugos, turėtų steigtis
prestižinėse teritorijos dalyse. Įmonės, kuriose teikiamos masažo paslaugos yra mokamos,
darbo autorės nuomone, taip pat priklauso minėtų retesnių paslaugų teikėjų grupei. Dažnai
dėl nekasdieninio vartojimo tokių paslaugų teikėjų pasiekiamumas nesukelia vartotojams
didesnių sunkumų. Tokioms įmonėms vieta yra daugiau prestižo dalykas, turintis įtakos
įvaizdžiui.
Klientų dalyvavimą masažo paslaugos teikime. Kai vartotojas privalo dalyvauti
paslaugos teikimo procese ir jam reikia vykti į paslaugų įmonę, teikėjo buvimo vieta tampa
labai svarbi. Vykdamas į įmonę vartotojas patiria piniginių, laiko sąnaudų, be to, kai kada
kelionė pareikalauja nemažų fizinių pastangų (nuovargis, susierzinimas). Pasak Polese (cit.
pagal 12), kai nuotolio įveikimo sąnaudos didesnės už paslaugos naudą, vartotojas
paprastai jos atsisako. Analizuojant masažo paslaugų teikimą pirminės sveikatos priežiūros
institucijose, masažo paslaugų įsigijimas vartotojui bet kuriuo atveju atsieina pigiau nei pati
kelionė, lyginant masažo paslaugos kainą su tokios pačios paslaugos suteikimu privačiuose
masažo kabinetuose ir pan. Vadinasi, dar karta galima prieiti išvados, kad poliklinikų
steigimosi vieta yra ne itin svarbi vartotojui. Bagdonienė ir Hopenienė (12) pabrėžia, kad
vietos svarba mažėja, jeigu vartotojas paslaugos kokybę vertina labiau nei sąnaudas,
susijusias su nuvykimu į įmonę.
Eilės siekiant įsigyti paslaugą – vienas iš paslaugos prieinamumą sąlygojančių veiksnių. Eilė –
tai žmonių, automobilių ar kitų fizinių gėrybių, laukiančių aptarnavimo ar apdorojimo linija. Eilės
susidaro, kai aptarnaujamų vartotojų ar apdorojamų gėrybių skaičius viršija paslaugų organizacijos
pajėgumus. Susidarančios eilės gali būti ir nepateisinamos sąnaudų ekonomijos, pamirštant
aptarnavimo kokybę, pasekmė (12).
Eilė masažo paslaugai įsigyti – tai žmonių, laukiančių masažo paslaugos linija. Analizuojant
eilių problematiką masažo paslaugas teikiančiose organizacijose galima daryti prielaidą, kad fizinės
eilės šioms paslaugoms įsigyti dažniausiai susiformuoja valstybinėse masažo paslaugas teikiančiose
21
gydymo ir sveikatos priežiūros institucijose, o rezervacijos eilės masažo paslaugoms įsigyti egzistuoja
tiek mokamas, tiek ir nemokamas masažo paslaugas teikiančiose organizacijose.
Kadangi fizinės vartotojų eilės tiek paslaugų teikėjams, tiek ir patiems paslaugų vartotojams
sukelia daugiausiai nepatogumų, todėl šiame poskyryje analizuojami fiziniu eilių siekiant įsigyti
masažo paslaugą ypatumai.
Lovelock ir Wright (23) išskyrė 7 eilių sistemos elementus: vartotojų populiacija, vartotojų
atvykimo laikas ir skaičius, vartotojo sprendimas nestovėti eilėje, eilės konfigūracija, vartotojo
apsigalvojimas, vartotojų aptarnavimas ne eilės tvarka ir paslaugos teikimas. Autorių išskirtus eilių
sistemos elementus darbo autorė pabandė aptarti masažo paslaugų teikimo aspektu.
Masažo paslaugas teikiančios organizacijos projektuodamos eilių sistemą jau iš anksto gerai
žino šių paslaugų vartotojų poreikius ir lūkesčius. Tai joms padeda vartotojus suskirstyti į segmentus,
besiskiriančius poreikiais ir lūkesčiais. Atskirų eilių sudarymą skirtingiems masažo paslaugų
vartotojams lemia: būtinumas suteikti paslaugą skubiai, paslaugos teikimo trukmė, didesnė paslaugos
kaina, vartotojo svarba (pvz., atskira eilė sudaroma nuolatiniams vartotojams, vartotojams, iš anksto
užsiregistravusiems, vartotojams, kurių registracijos laikas atitinka esamąjį ir t.t.).
Vartotojai į masažo paslaugas teikiančias organizacijas dažniausiai atvyksta pavieniui. Jų
atvykimas gali būti spontaniškas, arba planuotas, iš anksto susitarus ar užsiregistravus. Paprastai
masažo paslaugas teikiančios įmonės administracija nustato vidutinį atvykstančiųjų skaičių ir
atvykimų pasiskirstymą per tam tikrą laiką, kad būtų galima imtis reguliuoti pasiūlą.
Pamatęs eilę, dažnai vartotojas nusprendžia negaišti laiko, tikėdamasis, kad kitoje įstaigoje
paslauga jam bus suteikta greičiau. Tokie atvejai dažnai pasitaiko pirminės sveikatos priežiūros
institucijose, kai klientams tenka ilgai laukti eilėje siekiant įsigyti masažo paslaugą, į eilę jau seniai
užsiregistravus. Tuomet dažnam klientui kyla pagunda pasinaudoti mokamomis masažo paslaugomis
privačiose gydymo įstaigose, arba iš viso atisakyti šių paslaugų.
Nesėkmingai organizuotas masažo paslaugų teikimo procesas sąlygoja ilgesnį laukimo laiką.
Tam gali daryti įtaką visi paslaugų teikimo sistemos elementai. Pasitaiko, kad nematomosios paslaugų
organizacijos dalies personalo vykdomos funkcijos priverčia laukti kontaktinį personalą, taigi, ir
vartotoją.
Psichologinės laukiančių masažo paslaugų vartotojų būsenos supratimas padeda imantis
priemonių, mažinančių laukiančiųjų eilėje susierzinimą ir teigiamai veikiančių vartotojų
pasitenkinimą. Siekiant pagerinti masažo paslaugas teikiančių organizacijų efektyvumą, padidinti šiose
organizacijose teikiamų paslaugų vartotojų pasitenkinimą ne tik gaunama paslauga, bet ir pačia
organizacija, vertėtų atkreipti dėmesį į psichologinius laukimo laiko suvokimo aspektus (24):
Daugelis žmonių sureikšmina laukimo laiką ir jį nurodo ilgesnį. Tyrimais įrodyta, kad
vartotojo realus laukimo laikas pailgėja dėl subjektyvaus suvokimo.
22
Laikas nieko neveikiant žmogui atrodo ilgesnis nei kuo nors užsiėmus. Tai žinodami,
masažo paslaugų tekėjai turėtų pasirūpinti, kad laukdamas vartotojas galėtų ką nors veikti.
Laukimas iki paslaugos teikimo pradžios vartotojui ilgesnis nei laikas, kai naudojamasi
pačia paslauga.
Nerimas ilgina laukimo laiką. Dažnai vartotojo nerimo šaltinis būna netikrumas, kuris
sąlygoja klaidingą laukimo laiko vertinimą paslaugos teikimo procese.
Nepaaiškinus, kad teks laukti, vartotojui visada atrodys, kad jis laukia ilgiau nei iš
tikrųjų yra.
Kuo mažesnis asmeninis kontrolės laipsnis, tuo mažesnis pakantumas laukimui.
Nepateisinamas laukimas ilgesnis už pateisinamą, t.y. kiekvieną kartą, kai kas nors
pažeidžia taisyklę „Pirmas atėjai, pirmas būsi aptarnautas“, vartotojas mano, kad laukti
tenka ilgiau nei jie laukia iš tikrųjų.
Kuo vertingesnė paslauga, tuo pakantesnis vartotojas.
Vienam laukti visada yra ilgiau nei grupėje.
Apibendrinant šį poskyrį galima teigti, kad įvairūs autoriai, analizavę paslaugų prieinamumo
problematiką akcentuoja įvairius paslaugų prieinamumą sąlygojančius veiksnius. Apibendrinus jų
mintis, visus masažo paslaugų prieinamumą įtakojančius veiksnius galima suskirstyti į dvi pagrindines
grupes: nuo masažo paslaugų teikėjo priklausančius veiksnius ir nuo masažo paslaugų teikėjo
nepriklausančius veiksnius. Pastebėta, kad nuo paslaugų teikėjo priklausančių veiksnių sąrašas
didesnis nei nuo teikėjo nepriklausančių veiksnių sąrašas. Masažo paslaugų prieinamumą sąlygojantys
veiksniai ir jų pasireiškimo intensyvumas skiriasi nemokamas arba dalinai mokamas masažo paslaugas
teikiančiose organizacijose ir įmonėse, kuriose masažo paslaugos yra mokamos.
Eilė masažo paslaugų prieinamumą sąlygojantis veiksnys. Fizinės eilės šioms paslaugoms
įsigyti dažniausiai susiformuoja valstybinėse masažo paslaugas teikiančiose gydymo ir sveikatos
priežiūros institucijose, o rezervacijos eilės masažo paslaugoms įsigyti egzistuoja tiek mokamas, tiek ir
nemokamas masažo paslaugas teikiančiose organizacijose. Aptarus eilių sistemos elementus masažo
paslaugas teikiančių organizacijų aspektu galima daryti išvadą, kad pagrindiniai šios sistemos
ypatumai: gerai paslaugų teikėjui žinomi vartotojų poreikiai ir lūkesčiai, iš anksto numatytas paslaugų
vartotojų skaičius eilėje per tam tikrą laiko tarpą, įvertinamos paslaugos atsisakymo galimybės dėl
eilėse sugaištamo laiko prie masažo kabineto. Masažo paslaugas teikiančios organizacijos įvertinusios
psichologinius laukimo laiko aspektus galėtų laukiančių eilėje paslaugos vartotojus pasijusti
komfortiškiau, padėtų jiems atsipalaiduoti, taip padidindamos jų toleranciją būsimos paslaugos
atlikimui ir visos organizacijos įvaizdžiui.
23
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Tiriamojo kontingento atranka ir apklausos organizavimas
Tyrimo objektas – pirminės sveikatos priežiūros grandies pacientų nuomonė apie masažo
paslaugų paklausą bei prieinamumą.
Apklausoje dalyvavo 402 Kauno X poliklinikos pirminės sveikatos priežiūros grandies
pacientai.
Apibendrinus respondentų demografines charakteristikas pastebėta, kad vertinant lyties
požiūriu, tyrime daugiausiai dalyvavo moterų (87,6 proc.) (1 lent.).
1 lentelė. Respondentų demografinės charakteristikos Demografinė charakteristika Atsakymai, proc. ATSAKYMAI, VNT.
Lytis 1. Vyrai 12,4 50 2. Moterys 87,6 352
IŠ VISO: 100,0 402 Amžius
1. Iki 30 m. 12,7 51 2. 30-39 m. 21,1 85 3. 40-49 m. 31,1 125 4. 50-59 m. 25,6 103 5. 60 m. ir daugiau 9,5 38
IŠ VISO: 100,0 402 Išsilavinimas
1. Vidurinis 14,2 57 2. Specialusis 24,1 97 3. Aukštasis
neuniversitetinis 39,8 160
4. Aukštasis universitetinis 21,9 88 IŠ VISO: 100,0 402
Vidutinės pajamos per mėnesį 1. Iki 700 Lt. 17,6 71 2. 701-1000 Lt. 32,9 132 3. 1001-1500 Lt. 32,6 131 4. Virš 1500 Lt. 16,9 68
IŠ VISO: 100,0 402 Socialinis statusas
1 Moksleiviai ar studentai 4,0 16 2. Vadovaujantys darbuotojai
8,0 32
3. Specialistai 60,0 241 4. Darbininkai 23,6 95 5. Nedirbantys 4,4 18
IŠ VISO: 100,0 402
Tarp skirtingų amžiaus grupių daugiausiai tyrime dalyvavo 40-49 m. m. amžiaus respondentų
(31,1 proc.), mažiausiai – 60 m. ir vyresnio amžiaus respondentų (9,5 proc.). Didžiosios dalies
24
respondentų išsilavinimas – aukštasis neuniversitetinis (39,8 proc.). Respondentų išsilavinimo grupių
požiūriu, mažiausiai į tyrimo imties atranką pateko vidurinį išsilavinimą įgijusių respondentų (14,2
proc.). Didžioji dalis tyrime dalyvavusių pirminės sveikatos priežiūros grandies pacientų per mėnesį
vidutiniškai uždirba 701-1000 Lt. vidutinių asmeninių pajamų (32,9 proc.) bei 1001-1500 Lt. pajamų
(32,6 proc.). Mažesnes bei didesnes pajamas uždirbantys respondentai sudarė mažesniąją tyrimo
dalyvių dalį (iki 700 Lt. – 14,2 proc., daugiau nei 1500 Lt. – 16,9 proc.).
Tyrimo metodas – anketinė apklausa (25). Anketinės apklausos instrumentas – anketa (1
priedas). Pagal pirmojoje darbo dalyje susistemintą teorinę informaciją ji buvo sudaryta pačios darbo
autorės.
Įžanginėje anketos dalyje respondentai supažindinami su apklausos tikslu, tyrimo atlikėja,
anketos pildymo metodika. Pažymima, kad anketa anoniminė. Pagrindinė anketos dalis suskirstyta į 3
sudėtines dalis: masažo paslaugų paklausai, prieinamumui nustatyti, bei išsiaiškinti respondentų
demografines charakteristikas.
Tyrimo organizavimas. Tyrimas buvo atliekamas per 2008 m. rugsėjo mėnesį Kauno miesto X
poliklinikoje. Kauno miestas buvo pasirinktas argumentuotai – tai vienas iš didžiųjų Lietuvos miestų,
kuriame veikia daug pirminės sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, pacientams be daugelio kitų
paslaugų taip pat teikiančių ir masažo paslaugas. Tyrimo metu gautus rezultatus galima bus pritaikyti
daugeliui Lietuvos panašaus tipo įstaigų.
Tyrimas buvo atliktas Kauno miesto X poliklinikoje. Ši poliklinika pasirinkta todėl, kad ji –
didžiausia Kauno mieste. Tai - viešoji įstaiga, įkurta 1997 m. VšĮ Kauno miesto X poliklinika,
teikianti pirmines bei antrines sveikatos priežiūros paslaugas, yra didžiausia poliklinika Kauno mieste
ir Kauno apskrityje. Poliklinikoje yra 4 pirminės sveikatos priežiūros klinikos (I klinika, II klinika, X
klinika su geriatrijos poskyriu, X klinika), X ambulatorija, Konsultacijų ir Diagnostikos centrai.
Analizuojamoje poliklinikoje veikiančiose pirminės sveikatos priežiūros klinikose dirba skirtingas
skaičius šeimos gydytojų (2 lentelė). Beveik visi šeimos gydytojų kabinetai skirtingose klinikose dirba
dviem pamainomis.
Masažo paslaugos – vienos iš daugelio X poliklinikoje teikiamų paslaugų. Jas X poliklinikoje
teikia Konsultacijų centre veikiantis Fizinės medicinos ir reabilitacijos poskyris. Jame pacientams
siūlomos dviejų rūšių masažo paslaugos:
1. Gydomojo masažo paslaugos: galvos masažas, veido masažas, kaklo srities masažas,
viršutinės galūnės, peties ir mentės srities arba visų viršutinės galūnės sąnarių masažas,
alkūnės sąnario masažas, riešo sąnario masažas, plaštakos ir dilbio masažas, vibracinis
masažas, nugaros masažas, pilvo raumenų masažas, juosmens ir kryžkaulio srities
segmentinis masažas, apatinės galūnės masažas, klubo sąnario masažas, kelio sąnario
25
masažas, čiurnos sąnario masažas, pėdos ir blauzdos masažas, bendrasis masažas
kūdikiams, bendrasis masažas vaikams (iki 10 m .).
2. Sveikatą gerinantis masažas: masažas taikomas paciento fiziniam ir psichiniam
atpalaidavimui, nerimui (dažnai tai įvardijama kaip vidinė įtampa bei stresas) bei raumenų
skausmui mažinti, bendrai savijautai gerinti.
2 lentelė. Kauno X poliklinikai priklausančiose pirminės sveikatos priežiūros klinikose
šeimos gydytojų kabinetų bei juose dirbančių šeimos gydytojų skaičius X poliklinikai priklausančios klinikos Šeimos gydytojų kabinetų skaičius Šeimos gydytojų skaičius
I X PSP klinika 7 12 II X PSP klinika 7 9 III X PSP klinika 5 9 IV X PSP klinika 4 6 X ambulatorija 1 3
Analizuojamoje poliklinikoje masažo paslaugos yra teikiamos penkiuose kabinetuose (257,
259, 261, 263, 321). Juose pamainomis dirba 7 masažistės. Specialistės dirba trimis pamainomis. X
poliklinikoje masažo paslaugos pacientams teikiamos su gydytojo siuntimu (nemokamai) arba be
gydytojo siuntimo (kaip mokama konsultacija). Nemokamoms masažo paslaugoms įsigyti pacientams
eilėje tenka laukti apie 2 savaites. Pacientai, sumokėję už norimą masažo paslaugą, privalo kasos čekį
saugoti ir pateikti masažuotojai, nes be čekio į procedūrą pacientai negali būti priimti.
Tyrimą leido pravesti X poliklinikos Konsultacijų centro vadovė.
Tyrimas vyko dviem etapais. Pirmiausiai buvo atliekamas bandomasis tyrimas, kurio tikslas –
įvertinti sudarytos anketos kokybę. Jo metu respondentams buvo išdalintos 23 anketos. Šias anketas
atsitiktine tvarka poliklinikos X PSP klinikos koridoriuose prie šeimos gydytojų kabinetų laukiantiems
pacientams išdalinto pati tyrimo atlikėja. Po šio tyrimo, kai kuriuos klausimus buvo tikslinga praplėsti
(dabartiniai 5 ir 7 klausimai), 19 klausimą teko susiaurinti, nes nemažas skaičius respondentų
pakankamai plačiai atsakinėjo į laisvos formos galimą atsakymą „Kita“, ko pasekoje šių atsakymų
buvo negalima susisteminti, apdorojant gautus tyrimo rezultatus kompiuterine programa.
Koreguotos anketos buvo išdalintos trims šios sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančioms
šeimos gydytojoms iš trijų skirtingų šios poliklinikos skyrių: I X PSP klinikos, X PSP. Konkrečios
šeimos gydytojos buvo pasirinktos šia tvarka: užlipus laiptais į kiekvienos tyrime dalyvavusios PSP
klinikos aukštą, buvo pasirinktas pirmas iš dešinės pusės šeimos gydytojo kabinetas ir jame dirbantis
šeimos gydytojas. Su šiais gydytojais dirbančių slaugytojų buvo paprašyta išdalinti anketas
poliklinikoje prie šių gydytojų kabinetų eilėje laukiantiems pacientams. Tyrime nedalyvavo Pagalbos
namuose tarnyboje dirbančio šeimos gydytojo pacientai, II X PSP klinikoje bei X ambulatorijoje
dirbančių šeimos gydytojų pacientai. Tyrime dalyvavę X poliklinikos skyriai buvo pasirinkti
26
tikslingai. X I ir II PSP klinikos yra apylinkės savo pacientų skaičiumi didžiausios klinikos, todėl
tyrimui pasirinkta eiliškumo tvarka pirma X PSP klinika. X ambulatorijoje dirbančių šeimos gydytojų
pacientai tyrime nedalyvavo.
Tyrimo imtis buvo apskaičiuota remiantis Paniotto formule su 0,5 proc.paklaida (26):
Kur: n – reikiamas respondentų skaičius; - 0,5 proc. paklaida; N – tiriamos visumos narių skaičius.
Remiantis aukščiau pateikta formule bei apytiksliai apskaičiavus per metus Xnn poliklinikoje
pas vieną šeimos gydytoją apsilankančių pacientų skaičiumi (per diena vienas šeimos gydytojas
vidutiniškai priima apie 20, pacientų; atitinkamai permetus jis priima apie 4800 pacientų)
apskaičiuota, kad šiame darbe atliekamo tyrimo statistiškai reikšminga imtis turėtų būti 369
respondentai.
Tyrimo metu šeimos gydytojams buvo palikta 450 tuščių (neužpildytų) anketų. Tai šiek tiek
daugiau nei vienas šeimos gydytojas per mėnesį priima pacientų. Kadangi tyrimui reikalingus
duomenis padėjo surinkti trijų šeimos gydytojų slaugytojos, vadinasi, kiekviena slaugytoja per tris
savaites pacientams turėjo išdalinti po 150 anketų. Gydytojų prašymu slaugytojos respondentams
anketas išdalindavo jų laukimo prie gydytojo kabineto eilėje metu. Respondentai anketas pildė
poliklinikos koridoriuose, sėdėdami ant minkštasuolių. Tyrimo atlikėjai sugrąžinta 434 užpildytos
anketos, iš kurių teisingai užpildytos buvo 402 (atsakas 89 proc.). Neteisingai užpildytos buvo 32
anketos (7,4 proc.). Kadangi 2008 m. sausio 1 d. duomenimis prie VšĮ Kauno X poliklinikos
prisirašiusių gyventojų skaičius buvo 71393, vadinasi, galima daryti prielaidą, kad tyrime dalyvavo
0,6 proc. visų šios pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje prisiregistravusių gyventojų, kurie yra
potencialūs arba esami masažo paslaugų vartotojai.
Principinė tyrimo organizavimo schema pateikiama 4 paveiksle.
;112
N
n
27
4 pav. Principinė tyrimo organizavimo schema
2.2. Statistinė duomenų analizė
Anketiniai duomenys buvo apibendrinami ir analizuojami naudojant statistinį duomenų
analizės paketą SPSS 9.0. ir MS Excel 2003 kompiuterinę programą.
Suvedus tyrimo metu gautus rezultatus pastebėta, kad kai kurie tyrimo instrumentarijuje
respondentams pateikti galimi kai kurių klausimų atsakymų variantai buvo nereikšmingi, t.y. tik itin
nedidelė respondentų dalis pažymėjo šiuos atsakymų variantus. Todėl analizuojant duomenis buvo
tikslinga kai kuriuos klausimų atsakymų variantus sujungti į vieną galimą atsakymų variantą. Taigi,
apdorojant anketinės apklausos metu gautus duomenis buvo apjungti šių klausimų atsakymai:
2 klausime „Jūsų amžius“ buvo apjungti 1 ir 2 atsakymų variantai ir įvardintas kaip „Iki 30
m.“. Taip pat šiame klausime buvo apjungti paskutinieji du atsakymų variantai ir įvardinti
kaip vienas: „Virš 60 m.“.
4 klausime „Jūsų vidutinės asmenines pajamos per mėnesį“ apjungti pirmieji du atsakymų
variantai ir įvardinti kaip „Iki 700 Lt.“ bei paskutinieji du galimi atsakymų variantai, kurie
įvardinti kaip „Virš 1500 Lt.“.
Tyrimo atlikėja (išdalinta 450 anketų)
I X PSP klinikos šeimos gydytojai padedanti slaugytoja (išdalino 150 anketų)
X PSP klinikos šeimos gydytojai padedanti slaugytoja (išdalino 150 anketų)
X PSP klinikos praktikos šeimos padedanti slaugytoja (išdalino 150 anketų)
Pacientai Pacientai Pacientai
I X PSP klinikos šeimos gydytojai (iš pacientų surinko 148 anketas
(atsakas 98,7 proc.))
X PSP klinikos šeimos gydytojai (iš pacientų surinko 142 anketas
(atsakas 94,7 proc.))
X PSP klinikos šeimos gydytojai (iš pacientų surinko 146 anketas
(atsakas 97,3 proc.))
Iš viso surinkta 402 teisingai užpildytos anketos (atsakas 89,3 proc.)
28
5 klausime trys galutiniai atsakymų variantai sujungti į vieną ir įvardinti kaip
„Nedirbantys“.
7 klausime skirtingų atsakymų variantų vertinimo skalėje buvo sujungtos pirma „visiškai
sutinku“ ir antra „Iš dalies sutinku“ grafa ir įvardinta kaip „Sutinku“.
9 anketos klausime „Jei vis tiktai Jums prireiktų masažo paslaugų, į kurią įstaigą
kreiptumėtės?“ buvo sujungti visi galimi atsakymai pradedant antruoju ir įvardinti kaip
„Kitur“.
10 anketos klausime „Kaip dažnai Jums teko naudotis masažo paslaugomis per paskutinius
3 metus?“ paskutinieji galimi du atsakymų variantai buvo sujungti į vieną ir pavadinti
„Dažnai (daugiau nei 3 kartus)“.
11 anketos klausime „Kur Jums dažniausiai buvo suteiktos masažo paslaugos?“ visi galimi
atsakymai pradedant antru sujungti ir įvardinti kaip „Kitur“.
13 anketos klausime „Kokio tipo masažo paslaugomis Jums teko naudotis paskutinį kartą?“
galimi trys atsakymų variantai „Ligoninėje“, „Privačiame masažo kabinete“ bei „Pas
privatų asmenį“ sujungti ir įvardinti kaip „Kitur“. Be to, šiame galimų atsakymų sąraše
buvo sujungti pirmas „Masažas tam tikrai ligai gydyti“ bei antras „Masažas pažeistoms
organizmo funkcijoms atstatyti“ galimi atsakymų variantai bei įvardinti kaip „Masažas
pažeistoms organizmo funkcijoms atstatyti“; taip pat apjungti 3-6 galimi pasirinkimai ir
įvardinti kaip „Masažas normaliai organizmo veiklai palaikyti“; taip pat apjungti 7-9 galimi
pasirinkimai ir įvardinti kaip „Masažas kosmetiniams defektams pašalinti“.
15 anketos klausime „Ar masažo paslaugai įsigyti galėjote pasirinkti pageidaujamą
specialistą?“ 2-5 pasirinkimai apjungti į vieną ir įvardinti kaip „Negalėjau laisvai pasirinkti
pageidaujamo masažo specialisto“.
18 anketos klausime „Prieš kiek laiko Jums reikėjo užsiregistruoti eilėje masažo paslaugai
įsigyti?“ 2-4 galimi atsakymų variantai buvo sujungti į vieną ir įvardinti kaip „Prieš savaitę
ir daugiau“.
20 anketos klausime „Įvertinkite masažo paslaugų kainas“ masažo paslaugų vertinimo
skalė susiaurinta iki trijų dviejų galimų vertinimų – „Vidutinės“ (apjungti atsakymai
„Mažos“ ir „vidutinės“), „Didelės“ (sujungti atsakymai „Didelės“ ir „Per didelės“) ir
„Mokama masažo paslauga nesinaudojau“.
21 anketos klausime „Atsakykite į keletą klausimų“ pirmas ir antras galimi atsakymų
variantai buvo sujungti į vieną „Taip“.
Ryšiai tarp požymių tirti susietų lentelių metodu. Remiantis šiuo metodu buvo apskaičiuota chi
kvadrato (χ²) kriterijus ir jo laisvės laipsnių skaičius (lls). Šie rodikliai leido nustatyti hipotezės, kad
29
požymiai nėra susieti, tikimybę p. Jei p<0,05, tikrinamąją hipotezę galėjome atmesti ir teigti, kad ryšys
tarp požymių yra statistiškai reikšmingas.Poriniai palyginimai buvo paskaičiuoti naudojant Z kriterijų.
30
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Masažo paslaugų paklausos įvertinimas
Išanalizavus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad iš visų tyrime dalyvavusių respondentų (n=402)
72 proc. per 2 paskutinius metus nors kartą naudojosi masažo paslaugomis, o 28 proc. respondentų nei
karto to nebuvo darę (5 pav.).
Naudojosi72%
Nesinaudojo28%
5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal naudojimąsi
masažo paslaugomis per 2 paskutinius metus (n=402)
Masažo paslaugos populiariausios tarp 30-49 m. amžiaus respondentų (3 lent.). Tarp skirtingų
lyčių respondentų naudojimosi šiomis paslaugomis reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).
3 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal jų naudojimąsi masažo paslaugomis ir amžių (n=290) Naudojosi Nes
inaIš viso
Amžius N Proc. N Proc.
N Proc.
Iki 30 m. 30 58,8 21 41,2 51 100,0 30-39 m. 79 92,9 6 7,1 85 100,0 40-49 m. 84 67,2* 41 32,8 125 100,0 50-59 m. 64 62,1* 39 37,9 103 100,0 60 m. ir vyresni
33 86,8** 5 13,2 38 100,0
Iš viso: 290 72,1 112 27,9 402 100,0 2=33,53, lls=4, p=0,00
* - p<0,05, lyginant su 30-39 m. amžiaus grupe ** - p<0,05, lyginant su 40-49 m. amžiaus grupe
31
Siekiant nustatyti masažo paslaugų naudojimosi intensyvumą, tyrimo metu norėta išsiaiškinti,
kaip dažnai respondentai per pastaruosius 2 metus naudojosi masažo paslaugomis. Paaiškėjo, kad 36,2
proc. visų respondentų (n=290) masažo paslaugomis naudojosi vieną kartą per pastaruosius du metus,
o 63,8 proc. respondentų masažo paslaugomis per pastaruosius du metus naudojosi daugiau nei vieną
kartą. Remiantis minėtais tyrimo rezultatais galima daryti išvadą, kad masažo paslaugų paklausa yra,
be to, ji yra pakankamai didelė.
Išsiaiškinus, kad masažo paslaugos yra populiarios, tikslinga įvertinti, kuriame sektoriuje –
valstybiniame (poliklinikose), ar privačiame (privačiuose masažo kabinetuose) šiomis paslaugomis yra
naudojamasi dažniau. Tyrimo rezultatai parodė, kad du trečdaliai respondentų paskutinį kartą jas
įsigijo poliklinikoje (68,6 proc.) (6 pav.). Likusieji 31,4 proc. respondentų masažo paslaugomis
naudojosi privačiuose masažo kabinetuose. Taigi, galima daryti išvadą, kad masažo paslaugomis
dažniau naudojamasi poliklinikoje, nei privačiame šias paslaugas teikiančiame sektoriuje.
Poliklinikoje69%
Privačiuose masažo
kabinetuose31%
6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kokiame sektoriuje
jie naudojosi masažo paslaugomis paskutinį kartą, proc. (n=290)
Vertinant masažo paslaugų paklausą, tikslinga nustatyti, kurios iš masažo paslaugų rūšių
respondentų tarpe yra populiariausios. Dažniausiai respondentai masažo paslaugomis naudojasi tam
tikrai ligai gydyti (53,7 proc.) ir normaliai organizmo veiklai palaikyti (31,2 proc.) (7 pav.).
32
Masažas tam tikrai ligai gydyti
54%
Masažas normaliai
organizmo veiklai palaikyti
31%
Masažas, skirtas atskirų kūno dalių
išvaizdos gerinimui
15%
7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal skirtingo masažo paslaugų naudojimąsi, proc. (n=290)
4 lentelėje pateikti tyrimo rezultatai rodo, įvairių masažo rūšių populiarumo tarp respondentų
skirtumus viešame ir privačiame sektoriuose. Masažas tam tikrai ligai gydyti ir masažas normaliai
organizmo veiklai palaikyti populiaresnis poliklinikoje. 85,7 proc. respondentų paminėjo, kad jie tam
tikrai ligai gydyti pasirinko masažo paslaugas poliklinikoje, kai tuo tarpu privačiuose masažo
kabinetuose šia paslauga naudojosi tik 14,3 proc. respondentų. Masažas normaliai organizmo veiklai
palaikyti populiarus ir privačiame, ir viešajame masažo paslaugas teikiančiuose sektoriuose
(atitinkamai 36,8 proc. ir 63,2 proc.). Tuo tarpu masažas, skirtas atskirų kūno dalių išvaizdos
gerinimui labiau respondentams priimtinas privačiuose masažo kabinetuose (71,4 proc.) nei viešojoje
pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje (28,6 proc.).
4 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal jų naudojimąsi skirtingomis
masažo paslaugų rūšimis viešame ir privačiame sektoriuose (n=290) Poliklinikoje Privačiame masažo kabinete IŠ VISO Masažo rūšis
N Proc. N Proc. N Proc. Masažas tam tikrai ligai gydyti 249 85,7 41 14,3 290 100,0 Masažas normaliai organizmo veiklai palaikyti 183 63,2 107 36,8 290 100,0 Masažas, skirtas atskirų kūno dalių išvaizdos gerinimui 83 28,6 207 71,4 290 100,0
Taigi, remiantis 4 lentelėje pateiktais rezultatais galima daryti išvadą, kad masažo paslaugas,
susijusias su jų sveikatos būklės pagerinimu, žmonės labiau linkę įsigyti poliklinikose nei privačiuose
masažo kabinetuose. Galima netgi būtų daryti prielaidą, kad taip yra todėl, jog žmonės tiki, kad
poliklinikoje dirbantys masažo specialistai turi didesnės patirties gydant specifinius negalavimus.
O dėl masažo konkrečių kūno dalių defektų šalinimo didesnio populiarumo sulaukia privatūs
masažo kabinetai. Taip pat galima daryti prielaidą, jog žmonės labiau yra linkę tikėti, kad tokiuose
33
kabinetuose dirbantys specialistai yra labiau susipažinę su naujausiomis šios srities priemonėmis ir
metodais bei juos moka ir gali taikyti savo darbe.
Apibendrinant respondentų atsakymus apie tai, kokios rūšies masažo paslaugas jie yra linkę
įsigyti viešajame sektoriuje, o kokias – privačiame, prieita išvados, kad žmonės savo sveikatos
problemas labiau patiki poliklinikos masažo specialistams, o grožio defektams šalinti dažniausiai
kreipiasi į privatų sektorių ir ten dirbančius specialistus.
Išsiaiškinus, kad respondentų tarpe populiariausios yra gydomojo arba normaliai organizmo
veiklai palaikyti masažo paslaugos, taip pat norėta sužinoti, kurių kūno vietų masažo paslaugų
naudojimas yra dažnesnis. Išanalizavus tyrimo duomenis paaiškėjo, kad dažniausiai yra atliekamas
sprando srities masažas (38,3 proc.), bendras viso kūno masažas (28,3 proc.) ir stuburo masažas (25,3
proc.) (8 pav.).
Bendras viso kūno masažas
28%
Sprando srities masažas
39%
Stuburo masažas25%
Kita8%
8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal
skirtingų kūno sričių masažo naudojimąsi, proc. (n=290)
Kadangi galima daryti prielaidą, kad masažo paslaugos teikėjų elgesys gali įtakoti šių paslaugų
naudojimosi konkrečioje gydymo įstaigoje paklausos apimtis, tyrimo metu respondentai buvo
paprašyti įvertinti jų elgesį su respondentais paslaugos teikimo metu. Tyrimo metu respondentai buvo
paprašyti įvertinti masažo paslaugų specialistų elgesį poliklinikoje ir privačiuose masažo kabinetuose
(5 lent.).
34
5 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal masažo specialistų elgesį su jais
paslaugos teikimo metu poliklinikoje ir privačiuose masažo kabinetuose (n=290) Poliklinikoje Privačiame masažo
kabinete Taip Ne Poliklinikoje
iš viso Taip Ne
Privačiame masažo kabinete iš viso
Specialistų elgesio pobūdis
N Proc. N. Proc. N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. Elgėsi pagarbiai 157 78,9 42 21,1 199 100,0 86 78,4 5 21,6 91 100,0 Išklausė skundus 199 100,0 0 0 199 100,0 83 75,5 8 24,5 91 100,0 Atsakė į klausimus 192 96,5 7 3,5 199 100,0 83 75,5 8 24,5 91 100,0 Tarėsi dėl gydymo taktikos 74 37,2 125 62,8 199 100,0 89 80,8 2 19,2 91 100,0
78,9 proc. respondentų atsakė, kad su jais masažo paslaugos teikimo metu tiek,
poliklinikoje,tiek privačiame sektoriuje specialistai elgėsi pagarbiai.Poliklinikoje išklausė visų
respondentų skundus, 96,5 proc. respondentų teigia, kad juos masažavę specialistai atsakė į visus juos
dominančius klausimus.Panašiai į klausimus atsakinejo ir privačiame sektoriuje. Statistiškai patikimų
skirtumų tarp masažo specialistų elgesio privačiame ir viešame sektoriuose nenustatyta (p>0,05).
Vertinant skirtingų demografinių charakteristikų įtaką respondentų pasitenkinimui masažo
specialistų elgesiu su jais paslaugos teikimo metu, statistiškai reikšmingi skirtumai pastebėti tarp
skirtingų amžiaus grupių respondentų jiems vertinant masažo specialistų elgesį su jais paslaugos
teikimo metu poliklinikoje (9 pav.).
30.8
69.273.8
26.2
79
21
45.1
54.9
33.3
66.7
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
Elgėsi pagarbiai Elgėsi nepagarbiai
Proc
.
Iki 30 m. 30-39 m. 40-49m. 50-59 m. 60 m. ir vyresni
*
**
***
* - p<0,05, lyginant su 50-59 m., 60 m. ir vyresnių amžiaus grupėmis ** - p<0,05, lyginant su 30-39 m. amžiaus gripe *** - p<0,05, lyginant su 60 m. ir vyresnių amžiaus grupe
2=31,56, lls=4, p<0,05
9 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal masažo specialistų elgesį su jais paslaugos
teikimo metu poliklinikoje bei respondentų amžiaus grupes, proc. (n=199)
35
40-49 m. amžiaus respondentai dažniau nei kitos respondentų amžiaus grupės teigė, kad su jais
poliklinikoje masažo paslaugos teikimo metu buvo elgiamasi pagarbiai. Daugiausia nusivylusių
respondentų masažo specialistų elgesiu su jais paslaugos teikimo metu poliklinikoje buvo iki 30 m.
amžiaus grupėje ,bei 60 m. ir vyresni (p<0,05). Privačiuose masažo paslaugas teikiančiuose
kabinetuose statistiškai reikšmingų skirtumų tarp respondentų amžiaus grupių ir šiuose kabinetuose
dirbančių specialistų pagarbaus elgesio su jais nenustatyta.
Vertinant skirtingų respondentų demografinių charakteristikų įtaką jų požiūriui, ar masažo
specialistai jiems atsakė į visus pageidaujamus klausimus, susijusius su paslaugos teikimu, statistiškai
reikšmingi skirtumai nustatyti tarp respondentų skirtingų socialinių statusų grupių (10 pav.).
Vadovaujantį darbą atliekantiems respondentams poliklinikoje buvo dažniau atsakinėjama į jų
klausimus apie paslaugos teikimo eigą bei jos poveikį jų sveikatai, nei darbininkams (p<0,05).
Privačiuose masažo paslaugas teikiančiuose kabinetuose statistiškai reikšmingų skirtumų tarp
skirtingo socialinio statuso respondentų ir masažo specialistų polinkio atsakinėti į šių paslaugų gavėjus
dominančius klausimus, susijusius su masažo paslaugos teikimu, nenustatyta.
80
20
72.7
27.3
54.345.7
25.8
74.2
33.3
66.7
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
Atsakė Neatsakė
Proc
.
Moksleivis/studentas Vadovaujantis darbuotojas Specialistas Darbininkas Nedirbantis
*
* - p<0,05, lyginant su darbininkais
2=12,58, lls=4, p<0,05
10 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal respondentų socialinį statusą ir poliklinikoje dirbančių
masažo specialistų polinkį atsakinėti į respondentų klausimus, proc. (n=199)
Apibendrinus respondentų skirtingų amžiaus grupių įtaką masažo paslaugų teikėjų elgesiui su
šių paslaugų gavėjais, galima daryti išvadą, kad viešajame sektoriuje, masažo specialistai su vyresnio
amžiaus respondentais dėl paslaugos teikimo pobūdžio tariasi rečiau nei su jaunesniais respondentai,o
36
vadovaujantiems darbuotojams dažniau atsakinėjama į klausimus apie paslaugos teikimo eigą ir jos
poveikį sveikatai nei darbininkams. Vertinant demografinių ir socialinių charakteristikų įtaka
respondentų pasitenkinimui masažo specialistų elgesio su jais paslaugos teikimo metu privačiame
sektoriuje, reikšmingų skirtumų nenustatyta.
Kadangi ne tik masažo specialistų elgesio pobūdis su pacientais paslaugos teikimo metu gali
įtakoti šių paslaugų paklausą, tyrimo metu taip pat siekta išsiaiškinti, kokia respondentų dalis,
paskutinį kartą pasinaudojusių masažo paslaugomis poliklinikoje, liko jomis patenkinti, ar pastarosios
leido jiems pasijusti geriau, ar dauguma respondentų rekomenduotų šias paslaugas įsigyti konkrečioje
sveikatos priežiūros įstaigoje savo draugams, pažįstamiems ir pan. (6 lent.).
37
6 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal jų pasitenkinimą
įsigytomis masažo paslaugomis (n=290) Taip Ne Iš viso
N Proc. N Proc. N Proc. Ar likote patenkinti masažo paslaugomis? 258 89,0 32 11,0 290 100,0 Ar masažo paslaugos padėjo Jums pasijusti geriau? 248 85,6 42 14,4 290 100,0 Ar rekomenduotumėte įstaigą, kurioje Jums buvo suteiktos masažo paslaugos, savo draugams, pažįstamiems?
234 80,7 56 19,3 290 100,0
Tyrimo rezultatai parodė, kad 89,0 proc. respondentų liko patenkinti įsigytomis masažo
paslaugomis, 85,6 proc. šios įsigytos paslaugos jiems leido pasijusti geriau, 80,7 proc. respondentų
rekomenduotų įstaigą, kurioje įsigijo masažo paslaugas bei specialistus, kurie suteikė jiems masažo
paslaugas, savo draugams, pažįstamiems ir pan. Vadinasi, galima daryti prielaidą, kad daugiau nei 80
proc. tyrime dalyvavusių respondentų, per paskutinius 2 metus pasinaudojusių masažo paslaugomis,
iškilus būtinybei ir vėl įsigyti masažo paslaugas, vėl sugrįžtų į tą pačią masažo paslaugas teikiančią
įstaigą. Be to, jie padidintų šiose įstaigose teikiamų masažo paslaugų paklausą, nes ten įsigyti minėto
tipo paslaugas jie rekomenduotų kitiems potencialiems naujiems masažo paslaugų vartotojams.
Siekiant išsiaiškinti masažo paslaugų paklausos tendencijas dabartiniu metu ir ateityje,
tikslinga sužinoti pagrindines respondentų, niekuomet nesinaudojusių masažo paslaugomis (n=112), to
nedarymo priežastis. Pagrindinė priežastis, kodėl didžioji dalis respondentų (76,4 proc.) niekuomet
nesinaudojo masažo paslaugomis – nebuvo šioms paslaugoms poreikio.
Respondentai, nei karto per dvejus paskutinius metus nesinaudoję masažo paslaugomis, buvo
klausiami, ar jie galvoja kada nors ateityje pasinaudoti šiomis paslaugomis. Pusė respondentų (53
proc.) mano, kad jiems tikriausiai ateityje tai teks daryti.
Apibendrinus šiame poskyryje pateiktus tyrimo rezultatus, nustatyta, kad paklausa masažo
paslaugoms yra 78,6 proc. visos respondentų imties (pasinaudoję masažo paslaugomis (72 proc.) ir
nepasinaudoję jomis, bet turintys poreikį jomis naudotis (6,6 proc.)). Atitinkamai poreikio masažo
paslaugoms įsigyti neturėjo 21,4 proc. (per pastaruosius 2 metus nei karto nesinaudoję masažo
paslaugomis ir neturėję poreikio tai daryti) (n=402).
Nustačius masažo paslaugų paklausos lygį, galima pristatyti patenkintos ir nepatenkintos
masažo paslaugų paklausos santykį respondentų tarpe (11 pav.).
38
Patenkinta paklausa (buvo poreikis
masažo paslaugoms ir jomis
pasinaudojo)92%
Nepatenkinta paklausa (buvo poreikis masažo paslaugoms, bet
jomis nepasinaudojo)
8%
11 pav. Patenkintos ir nepatenkintos masažo paslaugų paklausos santykis, proc. (n=316)
Remiantis 11 paveiksle pateiktais tyrimo rezultatais galima padaryti išvadą, kad 91,7 proc.
masažo paslaugų paklausos buvo patenkinta. Nepatenkinta tik 8,2 proc. masažo paslaugų paklausos.
Respondentai, per paskutinius 2 metus nei karto nepasinaudoję masažo paslaugomis, tyrimo
metu buvo klausiami, kur (į viešąjį ar į privatų sektorių) jie vis tiktai kreiptųsi šias paslaugas įsigyti,
jei paaiškėtų, kad jiems masažo paslaugos yra reikalingos. Išanalizavus tyrimo rezultatus paaiškėjo,
kad iškilus būtinybei, 84,8proc. respondentų masažo paslaugas pageidautų įsigyti poliklinikoje, o 15,2
proc. respondentų šias paslaugas įsigytų privačiuose masažo kabinetuose (12 pav.).
Poliklinikoje85%
Privačiame masažo kabinete
15%
12 pav. Respondentų, per paskutinius 2metus nei karto nesinaudojusių masažo paslaugomis,
pasiskirstymas pagal tai, kur iškilus būtinybei jie pageidautų
ateityje įsigyti masažo paslaugas, proc. (n=112)
Apibendrinant šį poskyrį galima daryti išvadą, kad per 2 paskutinius metus du trečdaliai
respondentų nors kartą yra naudojęsi masažo paslaugomis. Dauguma jų minėtomis paslaugomis per
pastaruosius du metus naudojosi daugiau nei vieną kartą. Masažo paslaugos populiariausios tarp 30-49
m. amžiaus respondentų. Šiomis paslaugomis dažniau naudojamasi poliklinikoje nei privačiuose
39
masažo kabinetuose. Populiariausia masažo rūšis – masažas tam tikrai ligai gydyti. Dažniausiai tai
būna sprando srities masažas.
Žmonės savo sveikatos problemas labiau patiki poliklinikos masažo specialistams, o fiziniams
kūno defektams šalinti dažniausiai kreipiasi į privatų sektorių ir ten dirbančius specialistus.
Vadovaujantį darbą atliekantiems respondentams poliklinikoje buvo dažniau atsakinėjama į jų
klausimus apie paslaugos teikimo eigą bei jos poveikį jų sveikatai, nei darbininkams. Ir viešajame, ir
privačiame sektoriuose masažo specialistai su vyresnio amžiaus respondentais dėl paslaugos teikimo
pobūdžio tariasi rečiau nei su jaunesniais respondentais.
78,6 proc. respondentų sudaro masažo paslaugų paklausą, o 21,4 proc. respondentų masažo
paslaugomis nesinaudoja, nes jiems nebuvo poreikio tai daryti. 91,77 proc. masažo paslaugų paklausos
buvo patenkinta.
Pagrindinė priežastis, kodėl didžioji dalis respondentų (76,4 proc.) niekuomet nesinaudojo
masažo paslaugomis (n<112)– nebuvo šioms paslaugoms poreikio, tačiau didžioji jų dalis mano, kad
ateityje jiems teks pasinaudoti šiomis paslaugomis. Dauguma jų tokiu atveju planuoja kreiptis į
polikliniką.
Palyginus gautus tyrimo rezultatus su teorinėje darbo dalyje pateiktais argumentais,
padarytos šios išvados:
Heksever ir kt. (13) teigia, kad dėl poliklinikose skirtingų sričių pajėgumų dalies (šio darbo
požiūriu – masažo paslaugų specialistų ir patalpų šioms paslaugoms teikti) nekintamumo, atsiranda
nesubalansuotumas tarp norinčiųjų įsigyti tam tikrą paslaugą ir galimybės ją suteikti. Šiame darbe
atlikto tyrimo rezultatai patvirtina faktą, kad poliklinikoje masažo paslaugų paklausa viršija šios
įstaigos galimybes jas visiems norintiems suteikti laiku. Tai įtakoja registravimosi masažo
paslaugai įsigyti eilių ilgumą, ko pasekoje pacientai dažnai iš viso atsisako įsigyti masažo
paslaugą,
Heksever ir kt. (13) teigia, kad masažo paslaugų vartotojų pasitenkinimą įtakoja šių paslaugų
teikėjų sugebėjimas gerai pažinti pacientą, jo poreikius, sugebėti tinkamai su jais bendrauti
paslaugos teikimo metu. Šiame darbe atlikto tyrimo rezultatai patvirtino minėtą teiginį. Didesnė
dalis respondentų yra labiau patenkinti privačiuose masažo kabinetuose dirbančių masažo
specialistų elgesiu nei dirbančių poliklinikoje, o tuo pačiu ir labiau patenkinti privačiame
sektoriuje įsigytų masažo paslaugų kokybe.
Pasak Gronroos (19) paslaugos paklausą įtakoja paslaugos teikėjo turima įranga, sugebėjimai ir
pan. Šiame darbe atlikto tyrimo rezultatai patvirtino šį faktą: masažo paslaugas, susijusias su
žmonių sveikatos būklės pagerinimu, pastarieji yra labiau linkę įsigyti poliklinikose nei
privačiuose masažo kabinetuose. Galima netgi būtų daryti prielaidą, kad taip yra todėl, jog žmonės
40
tiki, kad poliklinikoje dirbantys masažo specialistai turi didesnės patirties gydant specifinius
negalavimus. O dėl masažo konkrečių kūno dalių defektų šalinimui didesnio populiarumo
privačiuose masažo kabinetuose taip pat galima daryti prielaidą, jog žmonės labiau yra linkę tikėti,
kad tokiuose kabinetuose dirbantys specialistai yra labiau susipažinę su naujausiomis šios srities
priemonėmis ir metodais bei juos moka ir gali taikyti savo darbe.
3.2. Masažo paslaugų prieinamumas: demografiniai ir socialiniai netolygumai
ir jų palyginimas poliklinikoje ir privačiame sektoriuje
Organizacinis prieinamumas.
Prieinamumo vertinimas pagal galimybę įsigyti masažo paslaugą su gydytojo siuntimu .
Įvertinant faktą, kad gydytojo siuntimas suteikia pacientui dalį masažo paslaugų įsigyti nemokamai,
t.y. gydytojo siuntimas tiesiogiai įtakoja masažo paslaugų prieinamumą, tyrimo metu nustatyta, kad
didžioji respondentų dalis (65,2 proc.) masažo paslaugomis naudojosi su gydytojo siuntimu, 14,8 proc.
respondentų šiomis paslaugomis naudojosi pradžioje (5 kartus) su siuntimu, o vėliau už šias paslaugas
mokėjosi patys. 20,0 proc. respondentų, nors kartą per 2 paskutinius metus pasinaudojusių masažo
paslaugomis, jomis naudojosi be gydytojo siuntimo, t.y. už jas susimokėjo patys (13 pav.).
Be gydytojo siuntimo
20%
Pradžioje su gydytojo siuntimu, vėliau už paslaugą
mokėjosi patys15%
Su gydytojo siuntimu
65%
13 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal jų naudojimosi
masažo paslaugomis pobūdį, proc.(n=290)
41
Atsižvelgiant į tai, kad didesnė pusė respondentų (80,0 proc.), pasinaudojusių masažo
paslaugomis, jas įsigijo su gydytojo siuntimu, galima daryti prielaidą, kad iš gydytojo gauti siuntimą
masažo paslaugoms įsigyti pernelyg didelių sunkumų nėra.
Dažniausiai gydytojo siuntimą masažo paslaugai įsigyti gauna virš 50 m. sulaukę respondentai (84,4
proc.), rečiausiai – 40-49 m. amžiaus šių paslaugų vartotojai (73,2) (p<0,05). 60 m. ir vyresni
respondentai praktiškai visuomet naudojasi gydytojo siuntimu masažo paslaugai įsigyti, ignoruodami
kitus būdus šioms paslaugoms įsigyti (79,2 proc.) (p<0,05).Kadangi didžioji dalis respondentų, nors
kartą per pastaruosius du metus pasinaudojusių masažo paslaugomis, tai darė poliklinikoje (69 proc.),
tikslinga įvertinti, kokia jų dalis šias paslaugas įsigijo su gydytojo siuntimu, o kokia jų dalis – be
gydytojo siuntimo. Nustatyta ,kad didžioji dalis respondentų, masažo paslaugomis paskutinį kartą
pasinaudojusių poliklinikoje, tai darė su gydytojo siuntimu (79,9 proc.),be siuntimo tik ( 20,1 proc.)
Atsižvelgiant į šiuos duomenis galima daryti prielaidą, kad masažo paslaugų prieinamumo
poliklinikoje lygiui didelę įtaką daro valstybės sveikatos politika, reglamentuojanti konkretų
nemokamų masažo paslaugų įsigijimo vienam asmeniui skaičių (šiuo metu tai – 5 nemokamos masažo
paslaugos).
Prieinamumo vertinimas masažo specialisto pasirinkimo galimybę. Masažo paslaugų
prieinamumui įvertinti respondentų taip pat buvo klausiama, ar jie nepatyrė sunkumų rinkdamiesi
konkretų masažo specialistą šiai paslaugai įsigyti. 64,1 proc. tyrime dalyvavusių masažo paslaugų
vartotojų galėjo pasirinkti pageidaujamą konkretų masažo specialistą, 8,6 proc. respondentų nors ir
patyrė tam tikrų sunkumų, tačiau vis tiek pasirinko pageidaujamą konkretų specialistą masažo
paslaugai įsigyti, 27,3 proc. respondentų negalėjo pasirinkti pageidaujamo specialisto (14 pav.).
Įvertinus tai, kad 72,7 proc. respondentų vis tiktai pasirinko konkretų pageidaujamą specialistą, galima
daryti išvadą, kad masažo paslaugų prieinamumo lygis konkretaus specialisto pasirinkimo požiūriu yra
pakankamai aukštas.
42
Galėjo64%
Negalėjo27%
Patyrė sunkumų, bet pasirinko pageidaujamą
specialistą9%
14 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pageidaujamo
masažo specialisto pasirinkimo galimybę, proc. (n=290)
Tarp skirtingo amžiaus respondentų, galėjusių pasirinkti pageidaujamą masažo specialistą,
ryšio nenustatyta (p>0,05) (15 pav.).
74.3 7568.8
74
7.7
010
203040
5060
7080
Iki 30 m. 30-39 m. 40-49m. 50-59 m. 60 m. ir vyresni
Proc
.
2=1,25, lls=4, p=0,87
15 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pageidaujamo specialisto pasirinkimo galimybę ir amžių
Taip pat ryšio nenustatyta tarp respondentų, pasirinkusių pageidaujamą masažo specialistą ir
jų socialinio statuso (p>0,05) (16 pav.).
43
72.7
73.9
7372.5
69.2
66
67
68
69
70
71
72
73
74
75
Moksleivis/studentas Vadovaujantisdarbuotojas
Specialistas Darbininkas Nedirbantis
Proc
.
2=10,10, lls=4, p=0,10
16 pav. Respondentų pasiskisrstymas pagal galimybę pasirinkti pageidaujamą masažo specialistą,
ir jų socialinį statusą
Taigi, galima daryti išvadą, kad respondentų amžius ir socialinis statusas neįtakoja galimybės
pasirinkti pageidaujamą masažo specialistą šiai paslaugai įsigyti.
Vertinant pageidaujamo masažo specialisto pasirinkimo galimybę viešajame ir privačiame
sektoriuose nustatyta, kad poliklinikoje (68,8 proc.) respondentai rečiau galėjo pasirinkti pageidaujamą
konkretų masažo specialistą nei respondentai, šias paslaugas įsigiję privačiuose masažo kabinetuose
(81,8 proc.) (6 lent.).
7 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar jie galėjo pasirinkti pageidaujamą masažo
specialistą ir skirtingus šių paslaugų teikimo sektorius (n=290) Galėjo Negalėjo IŠ VISO
N Proc. N Proc. N Proc. Poliklinikoje
137 68,8 62 31,2 199 100
Privačiame masažo kabinete
74 81,8* 17 18,7 91 100
IŠ VISO: 211 72,8 79 27,2 290 100 2=4,09, lls=1, p=0,03
* - p<0,05, lyginant su galėjo poliklinikoje
Vertinant respondentų galimybę pasirinkti pageidaujamą masažo specialistą skirtinguose šias
paslaugas teikiančiuose sektoriuose pagal amžiaus grupes, nustatyti statistiškai patikimi skirtumai
(p<0,0,5): iki 30 m. amžiaus respondentai (76,9 proc.) dažniau nei 60 m. ir vyresnio amžiaus
respondentai (40,0 proc.) poliklinikoje gali pasirinkti pageidaujamą masažo specialistą; privačiuose
44
masažo kabinetuose iki 30 m. amžiaus respondentai (23,1 proc.) rečiau nei 60 m. ir vyresni
respondentai (60,0 proc.) gali pasirinkti pageidaujamą konkretų specialistą (17 pav.).
76.9
23.1
64.4
35.6
74.2
25.8
57.4
42.640
60
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
Poliklinikoje Privačiame masažo kabinete
Proc
.
Iki 30 m. 30-39 m. 40-49m. 50-59 m. 60 m. ir vyresni
*
*
* - p<0,05, lyginant su 60 m. ir vyresniais respondentais.
2=10,96, lls=4, p=0,03
17 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių, galimybę pasirinkti pageidaujamą masažo
specialistą ir skirtingus masažo paslaugas teikiančius sektorius
Prieinamumo vertinimas laukimo įsigyti masažo paslaugą trukmės aspektu. Masažo paslaugų
prieinamumą iliustruoja ir faktas, kiek laiko pacientams tenka laukti užsiregistravus eilėje, kol galės
įsigyti šias paslaugas. 16 paveiksle pateikti duomenys rodo, kad 60,0 proc. respondentai masažo
paslaugoms įsigyti laukė savaitę ir ilgiau. (16 pav.).
Mažiau nei prieš savaitę
40%
Prieš savaitę ir daugiau
60%
18 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal jų laukimo įsigyti masažo paslaugas trukmę (n=290)
45
Ryšio tarp respondentų skirtingų amžiaus grupių ir jų laukimo įsigyti šias paslaugas trukmės,
nenustatyta (p>0,05) (17 pav.).
42.9
41.7
37.5
41.1
42.3
3435363738394041424344
Iki 30 m. 30-39 m. 40-49m. 50-59 m. 60 m. ir vyresni
Proc
.
2=0,52, lls=4, p=0,97
19 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal galimybę įsigiti masažo paslaugas per savaitę ir ilgiau ir
jų amžių
Taip pat nenustatyta ryšio tarp respondentų, įsigijusių masažo paslaugas per savaitę ir ilgiau ir
jų socialinio statuso (p>0,05) (18 pav.).
45.5
39.1
40.2 40.6
38.5
34
36
38
40
42
44
46
48
Moksleivis/studentas Vadovaujantisdarbuotojas
Specialistas Darbininkas Nedirbantis
Proc
.
2=7,31, lls=4, p=0,12
20 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal galimybę įsigyti masažo paslaugas per savaitę ir ilgiau ir
jų socialinio statuso
46
Taigi, galima daryti išvadą, kad respondentų amžius ir socialinis statusas neįtakoja masažo
paslaugos įsigijimo laukimo trukmės.
Vertinant masažo paslaugų įsigijimo trukmę skirtinguose šias paslaugas teikiančiuose
sektoriuose nustatyta, kad 76 proc. respondentų norėdami įsigyti masažo paslaugas poliklinikoje,
turėjo užsiregistruoti į eilę daugiau nei prieš savaitę į priekį. Tuo tarpu privačiame masažo kabinete 69
proc. respondentų norėdami įsigyti masažo paslaugas, tai galėjo padaryti per vieną savaitę (7 lent.).
8 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, prieš kiek laiko jiems reikėjo užsiregistruoti
eilėje masažo paslaugai įsigyti ir skirtingus masažo paslaugas teikiančius sektorius (n=290) Poliklinikoje Privačiame masažo
kabinete Iš viso
Laikotarpis N Proc. N Proc. N Proc.
Mažiau nei prieš savaitę
48 24,0 69 76,0 117 100
Prieš savaitę ir daugiau
151 76,0 22 24,0 173 100
IŠ VISO: 199 100,0 91 100,0 290 100 2=69,36, lls=1, p=0,00
40-49 m. amžiaus respondentai masažo paslaugoms įsigyti poliklinikoje užsiregistruoja
vėlesniam laikui nei 30-39 m. amžiaus respondentai (p<0,05).
Didžioji dalis respondentų (49,0 proc.) masažo paslaugas iš anksto užsisako registratūroje, 33,0
proc. – telefonu, 18,0 proc.- Internetu.
Prieinamumo vertinimas pagal galimybę, iš anksto užsiregistravus, įsigyti paslaugą sutartu
laiku, aspektu.. Išanalizavus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad 60,8 proc. eilėje prie kabineto laukti
netenka (14 pav.).
Priimti paskirtu laiku61%
Nepriimti paskirtu laiku
39%
21 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal masažo paslaugai įsigyti
paskirto laiko tikslumą, proc. (n=290)
47
Vertinant skirtingų amžiaus grupių respondentų galimybes įsigyti masažo paslaugas tiksliai
jiems paskirtu laiku, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05) (15 pav.).
71.1
61.757.3
61.665.4
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Iki 30 m. 30-39 m. 40-49m. 50-59 m. 60 m. ir vyresni
Proc
.
2=0,83, lls=4, p=0,94
22 pav. Respondentų pasiskirtymas pagal galimybę pasinaudoti masažo paslaugomis tiksliai sutartu
laiku ir amžių
Vertinant respondentų socialinio statuso įtaką jiems įsigyti masažo paslaugas tiksliai sutartu
laiku, pastebėta, kad specialistai ir darbininkai šias paslaugas sutartu laiku įsigyja rečiau nei
vadovaujantys darbuotojai (p<0,05) (16 pav.).
48
0
94.7
62.4 60.3
33.3
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Moksleivis/studentas Vadovaujantisdarbuotojas
Specialistas Darbininkas Nedirbantis
Proc
.
* *
* - p<0,05, lyginant su vadovaujančiais darbuotojais
2=151,89, lls=4, p=0,00
23 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal galimybę įsigyti masažo paslaugą paskirtu laiku ir jų
socialinį statusą
Taigi, apibendrinus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad masažo paslaugų laiko įsigijimo tikslumą
lemia respondentų socialinis statusas.
Lyginant respondentų laukimą eilėje prie masažo kabineto atėjus įsigyti šią paslaugą iš anksto
sutartu laiku nustatyta, kad privačiuose masažo kabinetuose šių paslaugų gavėjams tenka laukti rečiau,
nei poliklinikoje: 53,3 proc. respondentų poliklinikoje masažo paslaugą įsigijo tiksliai paskirtu laiku,
kai tuo tarpu privačiuose masažo kabinetuose 76,9 proc. respondentai galėjo įsigyti šias paslaugas
tiksliai sutartu laiku (8 lent.).
9 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar jie galėjo įsigyti masažo paslaugą
tiksliai paskirtu laiku ir skirtingus šių paslaugų teikimo sektorius (n=290) Įsigijo sutartu laiku Teko laukti eilėje IŠ VISO
N Proc. N Proc. N Proc. Poliklinikoje 106 53,3* 93 46,7* 199 100 Privačiame masažo kabinete
70 76,9 21 23,1 91 100
IŠ VISO: 176 60,7 114 39,3 290 100 2=14,65, lls=1, p=0,00
* - p<0,05, lyginant su privačiame masažo kabinete
49
Apibendrinant šiuos rezultatus galima daryti išvadą, kad privačiame sektoriuje masažo
paslaugų prieinamumo lygis, lyginant su poliklinikoje šių paslaugų prieinamumo lygiu, yra dviem
tracdaliais aukštesnis tiek išankstinio užsiregistravimo šioms paslaugoms įsigyti požiūriu, tiek ir
laukimo eilėje atėjus įsigyti šias paslaugas sutartu laiku, atžvilgiu.
Finansinis prieinamumas.
Prieinamumo vertinimas pagal kainų už masažo paslaugas įvertinimą. Vienas svarbiausių
masažo paslaugų prieinamumo vertinimo kriterijų – respondentų požiūris į šių paslaugų kainą. Masažo
paslaugų kainas privačiame ir viešame sektoriuje vertino respondentai, kurie šiomis paslaugomis
naudojosi be siuntimo, bei pradžioje su siuntimu, o vėliau – be siuntimo (n=101).
Remiantis tyrimo rezultatais paaiškėjo, kad daugiau nei pusės (55,5 proc.) respondentų masažo
paslaugų kainas vertina kaip vidutines (17 pav.).
Vidutinės55%
Didelės45%
24pav. Respondentų pasiskirstymas pagal masažo paslaugų kainų vertinimą (n=101)
Nustatyta,kad tarp respondentų amžiaus ir jų suvokimo apie masažo paslaugų kainų lygį
ryšio nėra (p>0,05) (18 pav.).
50
38.5
59.1
71.9
36
66.761.5
40.9
28.1
64
33.3
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Iki 30 m. 30-39 m. 40-49 m. 50-59 m. Virš 59 m.
Proc
.
Vidutinės Didelės
2=9,42, lls=4, p=0,06
25 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal jų amžių ir masažo paslaugų kainų suvokimą (n=101)
Tyrimo metu patikimo ryšio taip pat nenustatyta tarp masažo paslaugų kainų suvokimo ir
respondentų socialinio statuso (p>0,05) (19 pav.).
0
33.3
45.5
30.4 33.3
100
66.7
54.5
69.6 66.7
0
20
40
60
80
100
120
Moksleivis/studentas Vadovaujantisdarbuotojas
Specialistas Darbininkas Nedirbantis
Proc
.
Vidutinės Didelės
2=3,87, lls=4, p=0,42
26 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal jų socialinį statusą
ir masažo paslaugų kainų suvokimą (n=101)
51
Taigi, galima teigti, kad respondentų amžius ir socialinis statusas neįtakoja jų suvokimo apie
masažo paslaugų kainų lygį.
Lyginant respondentų požiūrį į masažo paslaugų kainas skirtinguose sektoriuose nustatyta, kad
poliklinikoje masažo paslaugų kainas didžioji dalis respondentų (72,1 proc.) vertina kaip vidutines, o
privačiame sektoriuje masažo paslaugomis pasinaudojusių respondentų dauguma jų kainas įvertino
kaip aukštas (72,1 proc.) (9 lent.).
10 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal masažo paslaugų kainų vertinimą
ir masažo paslaugas teikiančius sektorius (n=101) Vidutinės Didelės IŠ VISO
N Proc. N Proc. N Proc. Poliklinikoje 51 72,1 32 27,9 83 100 Privačiame masažo kabinete
5 27,9* 13 72,1* 18 100
IŠ VISO: 56 55,4 45 44,6 101 100 2=6,40, lls=1, p=0,01
* - p<0,05, lyginant su poliklinikoje
Lyginant respondentų požiūrį į masažo paslaugų kainas poliklinikoje ir privačiuose masažo
kabinetuose, statistiškai reikšmingi skirtumai tarp šių dviejų sektorių pastebėti tik respondentų
gaunamų vidutinių mėnesinių pajamų atžvilgiu (20 pav.).
20.8
79.2
0
100
15.6
84.4
10
9087.2
12.8
40.9
59.1
88.9
11.1
77.8
22.2
0
20
40
60
80
100
120
Vidutinės Didelės Vidutinės Didelės
Poliklinikoje Privačiame masažo kabinete
Proc
.
Iki 700 Lt. 700-1000 Lt. 1001-1500 Lt. Virš 1500 Lt.
**
********
* - p<0,05, lyginant su 700-1000 Lt pajamų grupe ** - p<0,05 lyginant su 1001-1500 Lt. pajamų grupe
2=66,41, lls=3, p=0,00 (poliklinikoje);
2=19,30, lls=3, p=0,00 (privačiame masažo kabinete)
**
52
27 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal jų požiūrį į masažo paslaugų kainas
priklausomai nuo masažo paslaugas teikiančius sektorius (n=101)
Statistiškai reikšmingas skirtumas pastebėtas vertinant 700-1000 Lt. vidutinių asmeninių
pajamų per mėnesį gaunančių respondentų požiūrį į masažo paslaugų kainas poliklinikoje ir
privačiuose masažo kabinetuose: ir poliklinikoje, ir privačiame sektoriuje į šią pajamų grupę
patenkantys respondentai masažo paslaugų kainas vertino kaip dideles.
Taip pat statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas vertinant skirtingą socialinį statusą
turinčių respondentų požiūrį į masažo paslaugų kainas poliklinikoje: didžioji dalis nedirbančių
respondentų (66,7 proc.) teigė, kad poliklinikoje šių paslaugų kainos yra didelės, o didžioji dalis
vadovaujantį darbą dirbančių respondentų (81,8 proc.) teigė, kad poliklinikoje masažo paslaugų kainos
yra vidutinės (p).
Apibendrinant masažo paslaugų kainų vertinimus skirtinguose šias paslaugas teikiančiuose
sektoriuos galima padaryti išvadą, kad privačiame sektoriuje daugumai respondentų masažo paslaugų
kainos yra didelės, o poliklinikoje – vidutinės. Jautriausiai į masažo paslaugų kainas skirtinguose
sektoriuose reaguoja 700-1000 Lt. vidutinių asmeninių pajamų per mėnesį gaunantys respondentai,
nedirbantys asmenys. Remiantis šiuo požiūriu galima daryti prielaidą, kad poliklinikoje masažo
paslaugų finansinis prieinamumas yra aukštesnis nei privačiuose masažo kabinetuose.
Prieinamumo įvertinimas pagal masažo paslaugomis nesinaudojimo priežastis aspektu.
Be aukščiau šiame darbo poskyryje aptartų masažo paslaugų prieinamumą įtakojančių veiksnių
norint tiksliai įvertinti masažo paslaugų prieinamumą, naudinga nustatyti pagrindines respondentų
nesinaudojimo šiomis paslaugomis priežastis (10 lent.).
11 lentelė. Respondentų nesinaudojimo masažo paslaugomis priežastys
šių paslaugų prieinamumui įvertinti (n=26) Taip Ne Iš viso Priežastys
N Proc. N Proc. N Proc. Kai šių paslaugų reikėjo, nebuvo tam laiko 20 77,7 6 22,3 26 100,0 Masažo paslaugos yra per brangios 20 76,8 6 23,2 26 100,0 Kai šių paslaugų reikėjo, nebuvo tam tinkamų aplinkybių 21 82,1 5 17,9 26 100,0 Masažo paslaugas teikiančios įstaigos yra per toli nuo namų 13 50,0 13 50,0 26 100,0 Kol atėjo masažo paslaugai įsigyti skirtas laikas, sveikata pagerėjo 10 39,3 16 60,7 26 100,0 Gydytoja neparašė siuntimo, nors respondentai jautė, kad jiems šių paslaugų reikia
4 13,4 22 86,6 26 100,0
53
Remiantis 11 lentelėje pateiktais rezultatais svarbiausias respondentų nurodytas nesinaudojimo
masažo paslaugomis priežastis galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes:
1. Masažo paslaugomis nesinaudojama dėl respondentų asmeninių priežasčių (kai šių
paslaugų respondentams reikėjo, jie neturėjo tam laiko (77,7 proc.), kai šių paslaugų
reikėjo, nebuvo tam tinkamų aplinkybių (82,1 proc.).
2. Masažo paslaugomis nesinaudojama dėl šių paslaugų prieinamumo problemų (masažo
paslaugos yra per brangios (76,8 proc.), masažo paslaugas teikiančios įstaigos yra per
toli nuo respondentų namų (50,0 proc.), kol atėjo masažo paslaugai įsigyti skirtas
laikas, sveikata pagerėjo (39,3 proc.), gydytojas neparašė siuntimo, nors respondentai
jautė, jog jiems masažo paslaugos yra reikalingos (13,4 proc.)).
Įvertinus asmenines ir su masažo paslaugų prieinamumo problemomis susijusias respondentų
nurodytas nesinaudojimo jomis priežastis paaiškėjo, kad dažniausiai jomis nesinaudojama dėl
asmeninių priežasčių, bet ne dėl šių paslaugų prieinamumo problemų.
Apibendrinant šį poskyrį galima padaryti šias išvadas: Pagrindiniai aspektai, įtakojantys
masažo paslaugų prieinamumą – nemokamų paslaugų suteikimas gavus gydytojo siuntimą, konkretaus
pageidaujamo specialisto pasirinkimo galimybė norint įsigyti masažo paslaugą, laukimo laiko trukmė
pageidaujant įsigyti paslaugą bei šių paslaugų kainų lygis.
Vertinant masažo paslaugų organizacinį prieinamumą socialinių, demografinių netolygumų
aspektu nenustatyta statistiškai patikimų skirtumų (p>0,05), išskyrus vadovaujančių darbuotojų
galimybę dažniau nei specialistai ir darbininkai tiksliai sutartu laiku įsigyti masažo paslaugą (p<0,05).
Lyginant poliklinikoje ir privačiuose masažo kabinetuose masažo paslaugų organizacinio
prieinamumo lygį, galima padaryti išvadą, kad daugeliu požiūriu šių paslaugų prieinamumo lygis yra
aukštesnis privačiame sektoriuje: čia reikia trumpiau laukti eilėje norint įsigyti masažo paslaugą,
respondentai gali dažniau pasirinkti pageidaujamą specialistą. Tačiau vertinant masažo paslaugų
finansinį prieinamumą privačiame sektoriuje šių paslaugų kainų lygio atžvilgiu dauguma respondentų
jas įvardino kaip dideles.
Poliklinikoje masažo paslaugų organizacinio prieinamumo lygis yra žemesnis nei privačiame
sektoriuje, tačiau taip pat pakankamai aukštas. Kadangi šioje įstaigoje daugeliu atveju masažo
paslaugas įmanoma įsigyti iš dalies mokamai, arba iš viso nemokamai, norinčių masažuotis
poliklinikoje yra daugiau nei privačiuose masažo kabinetuose. Atsižvelgiant į tai, poliklinikoje
susidaro prieinamumo įsigyti minėtas paslaugas problemos: šioje įstaigoje ilgiau nei privačiame
sektoriuje tenka laukti eilėje, sunkiau pasirinkti pageidaujamą specialistą. Nors kita vertus, masažo
paslaugų kainos poliklinikoje yra žemesnės nei privačiame sektoriuje, be to, šioje įstaigoje dirbantys
54
specialistai dažniau laiku pastebi pacientų negalavimus ir rekomenduoja įsigyti masažo paslaugas,
dažnai tam išrašydami siuntimą, kurio pagrindu pacientai gali šias paslaugas gauti nemokamai arba iš
dalies mokamai.
Palyginus gautus tyrimo rezultatus su teorinėje darbo dalyje pateiktais argumentais,
padarytos šios išvados:
Januškevičienės ir Norvaišo (11) bei Skliutaitės (1) nuomone, masažo paslaugų prieinamumą
įtakoja kaina. Šiame darbe atlikto tyrimo rezultatai patvirtino minėtą teiginį. Poliklinikoje masažo
paslaugų įsigijusių respondentų dalis žymiai didesnė nei privačiuose masažo kabinetuose.
Įvertinant faktą, kad poliklinikoje dauguma respondentų masažo paslaugas įsigijo su gydytojo
siuntimu, t.y. nemokamai (5 seansai), arba iš dalies mokamai, o taip pat didžioji respondentų dalis
paminėjo, kad poliklinikoje masažo paslaugų kainos yra prieinamesnės nei privačiuose masažo
kabinetuose, galima daryti išvadą, kad būtent dėl masažo paslaugų mažesnių kainų dauguma
respondentų masažo paslaugoms įsigyti kreipiasi būtent į polikliniką, o ne į privačius masažo
kabinetus, kuriuose daugeliu atveju šių paslaugų prieinamumo lygis yra aukštesnis už poliklinikoje
teikiamų masažo paslaugų prieinamumo lygį.
Remiantis Bagdoniene ir Hopeniene (12), fizinės pacientų eilės susiformuoja valstybinėse
masažo paslaugas teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, o išankstinės rezervacijos eilės
egzistuoja ir valstybinėse, ir privačiose sveikatos priežiūros įstaigose. Tyrimo rezultatai patvirtino
šį faktą: fizinės eilės prie masažo kabinetų dažnesnės poliklinikoje nei privačiuose masažo
kabinetuose. Nors išankstinės rezervacijos eilės privačiame sektoriuje taip pat yra trumpesnės nei
poliklinikoje, tačiau ir valstybiniame, ir privačiame sektoriuje jos vis tiek yra.
55
IŠVADOS
1. Per paskutiniuosius du metus tarp pirminės grandies pacientų masažo paslaugų paklausa siekė 78,6
proc.: iš jų 91,7 proc. masažo paslaugomis pasinaudojo (72,2 proc. visų respondentų). Jos
populiariausios 30-49 m. amžiaus respondentų tarpe. Masažo paslaugomis dažniau naudojamasi
poliklinikoje nei privačiuose masažo kabinetuose. Daugiau nei du ketvirtadaliai respondentų naudojosi
masažu tam tikrai ligai gydyti. Žmonės savo sveikatos problemas labiau patiki poliklinikos masažo
specialistams, o išvaizdos defektams šalinti dažniausiai kreipiasi į privatų sektorių.
2. Organizacinis ir finansinis masažo paslaugų prieinamumas yra ribotas. Net keturi ketvirtadaliai
respondentų masažo paslaugomis naudojasi su gydytojo siuntimu. Kadangi šias paslaugas įsigyti su
siuntimu, t.y. nemokamai įmanoma tik 5 kartus, pilnu masažo kursu (8 seansai) pasinaudojo tik 23,9
proc. respondentų. Daugiau nei pusė respondentų masažo paslaugų įsigijimo laukė ilgiau nei savaitę.
Specialisto pasirinkimo galimybę turėjo du trečdaliai respondentų. Daugiau nei pusei respondentų
kainas vertina kaip vidutines, o likusieji kaip dideles.
3. Vertinant respondentų amžiaus ir socialinio statuso ryšio įtaką masažo paslaugų organizaciniam ir
finansiniam prieinamumui statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta, išskyrus tai, kad
vadovaujantys darbuotojai lyginant su specialistais ir darbininkais masažo paslaugas sutartu laiku
įsigyja dažniau.
4. Lyginant poliklinikoje ir privačiuose masažo kabinetuose masažo paslaugų prieinamumo lygį,
nustatyta, kad organizaciniu požiūriu šių paslaugų prieinamumo lygis yra aukštesnis privačiame
sektoriuje, t.y. užsiregistravus trumpiau tenka laukti eilėje norint įsigyti masažo paslaugą, galima
dažniau pasirinkti pageidaujamą specialistą. Tačiau vertinant masažo paslaugų finansinį prieinamumą,
šios paslaugos yra prieinamesnės poliklinikoje nei privačiame sektoriuje.
56
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Norint padidinti naudojimąsi masažo paslaugomis ir šių paslaugų prieinamumą poliklinikoje
rekomenduojama:
1. Didinti nemokamų masažo paslaugų seansų skaičių iki 8 kartų.
2. Sudaryti pacientams galimybę pasirinkti pageidaujamą masažo specialistą registracijos
paslaugai metu.
3. Didinti poliklinikoje dirbančių masažo specialistų skaičių.
4. Sudaryti pacientams sąlygas pageidavimų knygoje išreikšti savo nuomonę apie paslaugas.
57
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Skliutaitė I. Masažas ir mankšta tampa vis labiau geidžiama panacėja. Laikinoji sostinė 2005;
Birž.15.p.5.
2. Kairys J., Gurevičius R. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo skirtumai: problemos
Vilniaus mieste. Medicina (Kaunas) 2000;38(1):293-301.
3. Kairys J., Gurevičius R. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Vilniaus miesto
Šeškinės poliklinikos darbo įvertinimas. Medicina (Kaunas) 2002;38(1):94-102.
4. Grabauskas V., Peičius E., Kaminskas R. Pacientų vaidmuo priimant sveikatos priežiūros
sprendimus. Medicina (Kaunas) 2004;40(11):1109-1116.
5. Apie masažą [Online] 2008; Nov 22, 18:40. [cited 2008 Nov 22]. Available from:
http://masazas.netfirms.com/
6. Masažo paslaugos. [Online] 2008; Nov 22, 19:40. [cited 2008 Nov 22]. Available from:
http://masazas.netfirms.com/lt_pr/masazopaslaugos.html (buvo 5)
7. Masažo poveikis žmogaus organizmui. [Online] 2008; Nov 22, 20:00. [cited 2008 Nov 22].
Available from: http://lasmeda.w3.lt/pov_org.html
8. Aslani M. Masažo vadovas. Vilnius: UAB „Gamta“; 1998.
9. Finkelšteinaitė J. ir kt. Masažas. Vilnius: UAB „Avicena I1“; 2003.
10. Ar man reikia masažo? [Online] 2008; Nov 22, 19:12. [cited 2008 Nov 22]. Available from:
http://masazas.netfirms.com/lt_pr/ar_manreikia_masazo.html
11. Januškevičienė G., Norvaišas S. Paklausa. [Online] 2008; Nov 28, 19:30. [cited 2008 Nov 22].
Available from: http://www.culture.lt/science/SD/vu03_IV.htm#2
12. Bagdonienė L., Hopenienė R. Paslaugų marketingas ir vadyba. Kaunas: Technologija; 2004.
13. Haksever C. ir kt. Service Management and Operations. New Jersey; 2000.
14. Teboul J. Le temps des servines. Une nouvelle approche de management. Paris: Editions
d‘organisationa; 1999.
15. Mathe H. Le service global. Innovations et strategie internationales de developpement dans les
servines. Paris: Maxima; 1997.
16. Misevičienė I., Milašauskienė Ž. Pacientų pasitenkinimas ligoninės medicinos personalo darbu.
Medicina (Kaunas) 2002; 38(5):559-565.
17. Sveikatos priežiūros kaštų kompensavimas ir paslaugų prieinamumas [Online] 2008; Nov 22,
18:35. [cited 2008 Nov 22]. Available from:
http://sec.sec.lt/pages/spr/Alf_mok/Text/Kastai/apimtis.html#Anchor-PASLAUGr%20PR-
60038
58
18. Tyrimo „Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas“ ataskaita. [Online] 2008; Nov 23,
18:30. [cited 2008 Nov 22]. Available from: http://sec.sec.lt/pages/spr1/sppp%2095.htm
19. Gronroos Ch. Service Management and MArketing. Managing the Moments of Truth in
Service Competition.Lexington Bross; 1990.
20. Zeithaml V.A., Parasuraman A., Berry L.L. Delivering Quality Service. Balancing Customer
Perceptions and Expectations. New York: The Free Press; 1990.
21. Hope Ch., Muhlemann A. Service Operations Management. Strategy, design and delivery.
Prentice Hall Europe; 1997.
22. Misevičienė I., Dregval L. Lietuvos gyventojų nuomonė apie pirminės sveikatos priežiūros
prieinamumą ir teikiamų paslaugų kokybę. Medicina (Kaunas) 2002;38(11):1129-1135.
23. Lovelock Ch., Wright L. Principles of Service Marketing and Management. Prentice Hall;
1990.
24. Dierdonc van R. Capacity management. Servines Management. An Integrated Approeach;
1998.
25. Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos Teisės universitetas;
2003.
26. Paulauskaitė N., Vanagas P. Organizacijos kultūros tyrimas įgyvendinant visuotinės kokybės
vadybą. Kaunas: Technologija; 1998.