Projektas „Nacionalinės kosmoso asociacijos (NKA) veiklos stiprinimas (SPACETECH)„

Įgyvendina Lietuvos kosmoso asociacija ir Žinių ekonomikos forumas.

Remia Lietuvos Respublika. Iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.

Kviečiame atsiversti aštuntąjį kosmoso žurnalo numerį, kuriame susipažinsite su naujausiais mūsų šalies ir viso pasaulio kosmoso pasiekimais ir įdomybėmis. Ar vis dar manote, kad Lietuva kosmoso srityje nieko negali nuveikti? Įrodymas, kad mes galime – pirmieji pilotiniai mažieji palydovai. Ar žinote, kad kosmoso technologijos visai nusileido ant žemės? Sužinokite, kas bendro tarp kosmoso technologijų ir žemės ūkio. O ką turime daryti, kad pasiektume proveržį kosmoso srityje? Pirmiausia visi turime tikėti ir palaikyti šį siekį, veikti kartu ir pagaliau pamatysime rezultatus. Informacinio žurnalo redakcija.

Gerbiami skaitytojai,

Šiame numeryje skaitykite:

Lietuvos kosmoso sektoriaus aktualijos

Lietuvos kosmoso sektoriaus perspektyvos

Kelyje link Lietuvos kosmoso proveržio

Lietuvos kosmoso klasterio perspektyvos ir intelektinės nuosavybės valdymas

Pirmieji Lietuvos mažieji palydovai pakils 2015 metais

Lietuvos kosmoso patirtis pristatyta pasauliniuose renginiuose

Kosmoso technologijos ir žemės ūkis – kas bendro?

Lietuviškas potencialas – kosmoso technologijoms kurti

Svarbiausi Lietuvos 2009-2011 m. kosmoso srities įvykiai

Projektas GLORY

Galileo piešinių konkurso nugalėtojos vardu bus pavadintas kosmoso palydovas

Klaipėdietis Kinijoje stebės kosmoso palydovo paleidimą

Kosmoso technologijos

Žemė

Kosmoso įdomybės

Renginiai

Naudingos nuorodos, video, foto

Kosmoso naujienų apžvalga

Informacinis elektroninis žurnalas

2012 m. kovo 30 d.

Nr. 8

Lietuvos kosmoso sektoriaus aktualijos

Lietuvos kosmoso sektoriaus perspektyvos

www.space-lt.eu

Lietuvos kosmoso asociacija kartu asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ įgyvendinimo dvejus metus trukusį projektą „Nacionalinės kosmoso asociacijos (NKA) veiklos stiprinimas (SPACETECH)„ LKA, siekdama sustiprinti ir koordinuoti nacionalinį kosminių technologijų partnerystės tinklą ir integruotis į tarptautines organizacijas, įgyvendino tokias veiklas:

įstojo į Tarptautinę astronautikos federaciją (International Astronautical Federation (IAF)), į Europos kosmoso asociaciją „Eurisy“ ir į Europos mažų ir vidutinių įmonių kosmoso asociacijų organizaciją SME4SPACE,

kartu su partneriais suorganizavo pirmąsias tarptautines kosmoso konferencijas Lietuvoje „Space Economy in the Multipolar World“ (SEMW’10 ir SEMWO 2011),

atnaujino internetinį tinklapį ir sukūrė viešojo pobūdžio informacinį portalą (www.space-lt.eu), kuriame pateikia informaciją apie LKA bei Lietuvos ir pasaulio kosmoso įvykius,

parengė Nacionalinės kosminių technologijų platformos tarptautinės integracijos įgyvendinimo galimybių studiją;

LKA, siekdama sustiprinti asociacijos narių ir partnerių bendruosius gebėjimus, organizavo mokymus projektų valdymo ir mokslo komunikacijos srityse;

kartu su projekto partneriu Žinių ekonomikos forumu išleido 8 elektroninius žurnalus „Kosmoso naujienų apžvalga“;

sukūrė videofilmą apie Lietuvos kosmoso asociaciją,

kartu su projekto partneriu Žinių ekonomikos forumu suorganizavo 4 seminarus:

o Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtros galimybės, o Lietuvos kosmoso sektoriaus perspektyvos:

kosmoso mokslo ir technologijų baltoji knyga, o Lietuvos kosmoso klasterio perspektyvos ir

intelektinės nuosavybės valdymas o Pirmieji pilotiniai Lietuvos mažieji palydovai.

parengė Lietuvos kosmoso mokslo ir technologijų baltąją knygą.

ELTA nuotraukos.

Lietuvos kosmoso asociacijos nuotraukos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuotrauka.

Lietuvos kosmoso sektoriaus aktualijos

Seminare patirtimi pasidalino Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus, kuris aptarė nemažai galimų krypčių: transporto, ryšių, informacijos, navigacijos, turizmo paslaugos, gyvybės palaikymo sistemos ir medicininė priežiūra, naudingos iškasenos. Diskusijos dalyviai išsakė mintis dėl Lietuvos potencialo panaudojimo, kokius produktus ir paslaugas galime gaminti/teikti ir kaip galime sukurti nacionalinę ir tarptautinę marketingo sistemą. Lazerinių technologijų įmonės „Altechna“ Valdybos pirmininkas Gintas Šlekys akcentavo, kad norint pasiekti proveržį, būtina bendradarbiauti, sukoordinuoti ir sujungti tą potencialą, kurį turime, ieškoti to, ko reikia rinkoms ir patenkinti rinkos poreikius.

Seminaro pranešimai:

Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtros kryptys 2014-2018. Baltoji knyga.

Kosmoso plėtros įgyvendinimo priemonės ir tikslinės grupės.

Galimos kosminės ir erdvinės technologijos žemės ūkyje.

Pamąstymai apie kosmoso technologijų rinką ir eksportą.

Kelyje link Lietuvos kosmoso proveržio

Žinių ekonomikos forumas ir Lietuvos kosmoso asociacija vasario 22 d. organizavo seminarą „Lietuvos kosmoso sektoriaus perspektyvos: kosmoso mokslo ir technologijų baltoji knyga“. Seminare buvo pristatytos Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtros kryptys, priemonės, tikslinės grupės, vyko diskusija, kur link Lietuva turi eiti ir ką turėtų daryti, kad pasiektų proveržį kosmoso srityje. Seminaro dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas, kuris pasidžiaugė, kad kosmoso srityje vykdomos tokios iniciatyvos kaip tarptautinė kosmoso konferencija SEMWO, kurios metu Lietuva pristatoma pasauliui. Taip pat padrąsino, kad nors esame maža šalis, bet turime būti stiprūs, matyti perspektyvas, kad kosmoso technologijos Lietuvoje turi ateitį. Ir tik nuo mūsų pačių priklauso, kokią naudą turėsime iš kosmoso technologijų.

Vidmantas Tomkus, Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius. LKA nuotrauka.

Lietuvos kosmoso asociacijos nuotrauka.

Lietuvos kosmoso asociacijos nuotrauka.

Svarbu palaikyti mūsų šalies siekį vystyti kosmoso technologijas.

Lietuvos kosmoso klasterio perspektyvos ir

intelektinės nuosavybės valdymas

Lietuvos kosmoso sektoriaus aktualijos

Lietuvos kosmoso asociacijos nuotrauka.

Lietuvos kosmoso asociacijos nuotrauka.

CanSat palydovas pagal ESA SpaceMaster programą.

UAB „Telesoftas“ nuotrauka.

Seminare buvo aptartos klasterio kūrimo Lietuvoje galimybės ir intelektinės nuosavybės valdymo klausimais, diskutuota ar Lietuvoje galima ir ar verta kurti kosmoso klasterį. Klasterio kūrimo galimybėmis Lietuvoje pasidalino Kauno technologijos universiteto Verslo strategijos instituto direktorius Robertas Jucevičius. Mindaugas Kiškis, advokatų kontoros LAWIN advokatas, aptarė klasterio intelektinės nuosavybės valdymo aspektus.

Seminaro pranešimai:

Kosmoso klasterio kūrimo galimybės.

Klasterio intelektinės nuosavybės valdymas.

Seminaras organizuotas įgyvendinant projektą „Nacionalinės kosmoso asociacijos (NKA) veiklos stiprinimas (SPACETECH)„

Pirmieji pilotiniai Lietuvos mažieji palydovai

pakils 2015 metais

Žinių ekonomikos forumas ir Lietuvos kosmoso asociacija kovo 27 d. organizavo seminarą „Lietuvos kosmoso klasterio perspektyvos ir intelektinės nuosavybės valdymas“ Seminare buvo pristatyti pirmieji Lietuvos pilotiniai mažieji palydovai ir pasidalinta mažųjų palydovų kūrimo patirtimi. Algirdas Stonys, UAB „Telesoftas“ direktorius, pristatė CanSat palydovą pagal ESA SpaceMaster programą. Palydovas kuriamas kartu su įmonės studentais - darbuotojais. CanSat projekto esmė – leisti studentams pritaikyti įgytas žinias praktikoje. Darbas vyko 5-6 žmonių grupėse, suformuotose tokiu būdu, kad grupėje būtų įvairių sričių ekspertų. Darbas buvo atliktas sėkmingai. Vidmantas Tomkus, Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius, aptarė 2010 m. nanopalydovų sistemos misijos idėjų pirmojo konkurso MIC-1 rezultatus, pristatė 2012 m. nano ir mikropalydovų panaudojimo misijos idėjų antrojo konkurso MIC-2 kvietimą.

Tikimasi, kad 2015 m. Lietuva taps kosmine valstybe

Lietuvos kosmoso sektoriaus aktualijos

Vytenis Buzas ir Laurynas Mačiulis, VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai sprendimai" atstovai, pristatė nano-palydovo termosferos tyrimams su aktyvia orbitos palaikymo ir korekcijos sistema koncepciją tarptautiniam projektui „QB50“. Šio projekto galimybė – patiems sukonstruoti palydovą. Palydovo paleidimas planuojamas 2015 m. Domantas Bručas, Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius, aptarė nano-palydovo su unikalia moksline-bandomąja įranga konstravimą. Projekto mokslinis tikslas – žemutinės žemės termosferos tyrimas nano-palydovų tinklo pagalba. Numatomas palydovų išvedimas į orbitą – 2015 vidurys.

Kviečiame susipažinti su seminaro pranešimais:

CanSat palydovas pagal SpaceMaster programą.

Japonų nano palydovo (Mission Idea Contest) projekto pristatymas.

Nano-palydovas termosferos tyrimams su aktyvia orbitos palaikymo ir korekcijos sistema.

Nano palydovo su unikalia moksline-bandomąja įranga konstravimas.

Nano-palydovo termosferos tyrimams su aktyvia orbitos palaikymo ir korekcijos sistema.

VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai sprendimai“ nuotrauka.

Nano palydovo su unikalia moksline – bandomąja įranga konstrukcijos maketas. Kosmoso mokslo ir technologijų instituto nuotrauka.

Lietuvos kosmoso asociacijos atstovai, siekdami pasidalinti ir įgyti kosminių technologijų patirties kosmoso, aktyviai dalyvavo ir skaitė pranešimus pasaulinėse konferencijose:

Lithuanian Nano-Satellite Project. 2nd Nano-Satellite Symposium, March 14 – 16 Tokyo, Japan.

Project of Lithuanian Nano-Satellite. 8th Annual CubeSat Developer's Workshop, April 20-22, Cal Poly, USA.

Development of Nano-satellite with Re-entry Capsule. International Conference ”SPEXP-2011” Scientific and Technological Experiments on Automated Space Vehicles and Small Satellites, June 27-30, Samara, Russian Federation.

Project of Development of Nano-satellite with Re-entry Capsule. 16th International Scientific Conference, System Analysis Guidance and Navigation, June 3-10, Evpatoria, Crimea, Russian Federation.

Development of Nano-satellite with re-entry capsule. 62nd IAC International Astronautical Congress , October 3-7, Cape Town, South Africa.

Tezės išsiųstos į šias konferencijas:

„Development of Piezo Reaction Equipment for Implementation on Small Satellites“ Small Satellites Systems and

Services - The 4S Symposium 2012, 4-8 June 2012 Portoroz, Slovėnija.

„Development of Piezo Reaction Equipment for Cubesat type Satellites”, 63rd International Astronautical Congress,

Naples, Italy 1 -5 October 2012.

Taip pat pateiktos 3 FP7 Space 2011 dalyvavimo konsorciumuose paraiškos. Viena iš jų – FANGSO („Fractionated Architecture for Next Generation Space Observation"), gavo 13 balų iš 15 ir pateko į 5 potencialiai finansuojamų projektų sąrašą.

Lietuvos kosmoso patirtis pristatyta pasauliniuose renginiuose

Lietuvos kosmoso sektoriaus aktualijos

Kosminės technologijos ir žemės ūkis – kas

bendro?

Tikriausiai ne vienam kosmosas ir kosminės technologijos asocijuojasi su neaprėpiamomis kosmoso platybėmis, kosminiais laivais ir palydovais, skafandrais. Tai atrodo taip tolima ir mažai ką turi bendro su kasdienybe. Tačiau šiandien kosmoso sektorius peržengia tradicines ribas ir intensyviai skverbiasi į kasdienį žmonių gyvenimą. Didžiausias kosminių technologijų indėlis jaučiamas telekomunikacijų, vietos nustatymo (palydovinės navigacijos), Žemės stebėjimo srityse (klimato kaita, gamtos išteklių stebėjimas ir analizė, vandens, miškų priežiūra). Galima net pastebėti, kad kosminės technologijos visiškai nusileido ant žemės. Taigi kas bendro tarp kosmoso ir žemės ūkio?

„Yra nemažai kosminių technologijų panaudojimo žemės ūkio sektoriuje galimybių. Tai geografinės pozicionavimo sistemos, detali žemėlapių ir palydovinių vaizdų analizė, kuri naudojama būsimo derliaus modeliavimui bei pasėlių racionaliam išdėstymui pagal dirvožemio savybes. Kosminės technologijos leidžia vystyti precizinį ūkininkavimą, kai, atsižvelgiant į pasėlių būklę, planuojamą derlingumą, piktžolių, kenkėjų ir ligų paplitimą, reljefą, sudaromi optimalaus pasėlių tręšimo ir apsaugos planai (labai derlingi pasėlių plotai tręšiami mažiau arba visai netręšiami, mažai derlingi – tręšiami daugiau)“, - pasakoja Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Zenonas Dabkevičius. Z. Dabkevičius akcentuoja kosminių technologijų naudojimo žemės ūkyje naudą šaliai: galima stebėti pasėlių plotus, jų išsidėstymą ir ribas teritorijoje, kontroliuoti, ar laikomasi geros žemdirbystės praktikos, ar yra apleistų plotų. Jau keletą metą pasėlių būklės, derlingumo, dirvožemio drėgmės ir kokybės žemėlapiai leidžia koreguoti žemės ūkio technologijas, mažinti ne tik ūkininkavimo išlaidas, bet ir cheminių medžiagų naudojimą, aplinkos ir vandens šaltinių taršą.

GPS kontrolės sistemos. PUDEŁKO ir kt. iš Žemdirbystė-Agriculture, nuotrauka.

ASU VTI, A.S. Šileikos nuotrauka.

auka.

Piktžolių intensyvumas kukurūzų laukuose pagal aeronuotraukas. PUDEŁKO ir kt. iš Žemdirbystė-Agriculture, nuotrauka.

„Vargu, ar galėtume šiandien be kosminių programų įsivaizduoti palydovinių ryšių paslaugas, meteorologinį prognozavimą, pasaulinius interneto ir televizijos transliacijų tinklus, aplinkosauginį Žemės monitoringą bei kitas gyvybiškai svarbias veiklas. Matome kosminių technologijų panaudojimo perspektyvas net žemės ūkio sektoriuje. Plėtrą padėtų užtikrinti aktyvesnis programinės įrangos kūrimas, kosminių technologijų diegimas žemės ūkyje ir naudos įvertinimas, taip pat svarbus žemdirbių ir valstybinių institucijų susidomėjimas naujomis technologijomis bei šalies ir Europos Sąjungos parama“, - apie teigiamas Lietuvos kosmoso sektoriaus perspektyvas kalbėjo Zenonas Dabkevičius.

Lietuvos kosmoso sektoriaus aktualijos

Lietuviškas potencialas – kosmoso technologijoms kurti

2010-ieji – lūžio metai Lietuvos kosmoso srityje. 2010 m. Vyriausybė priėmė nutarimą dėl mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų kosmoso srityje plėtros ir pasirašė susitarimą su Europos kosmoso agentūra dėl bendradarbiavimo taikiais tikslais kosmoso srityje. Lietuvos mokslo ir verslo įmonės, dirbančios kosmoso technologijų srityje, apibrėžė artimiausio laikotarpio veiklos prioritetus. Viena iš perspektyvių krypčių galėtų būti bepiločių orlaivių ir mažųjų palydovų technologijų kūrimas bei jų panaudojimas ryšių, žemės stebėjimo ir mikrokrovinių gabenimo paslaugoms teikti. Daugiau Šaltinis: InOvacijos, 2011-2012, Nr.5

2009 m. birželio 26 d. įsteigiama Lietuvos kosmoso asociacija;

2010 m. birželio 7 d. LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-436 patvirtinama Nacionalinė mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų plėtros kosmoso srityje 2010–2015 m. programa ir jos įgyvendinimo 2010–2011 m. priemonių planas;

2010 m. spalio 7 d. pasirašomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos kosmoso agentūros susitarimas dėl bendradarbiavimo taikiais tikslais kosmoso srityje. 2011 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas susitarimą ratifikuoja;

2010 m. spalio 6-8 d. įvyksta pirmoji kosmoso konferencija Lietuvoje „Space Economy in the Multipolar World, 2010“ (SEMW’10).

2010 m. lapkričio 15 d. LKA įsteigia Kosmoso mokslo ir technologijų institutą;

Šaltinis: InOvacijos, Nr.5

Svarbiausi Lietuvos 2009-2011 m. kosmoso srities įvykiai

2011 m. rugsėjo 19-21 d. įvyksta pirmas oficialus aukšto rango JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) pareigūnų vizitas Lietuvoje. NASA pareigūnai viešėjo LKA kvietimu;

2011 m. lapkričio 16-18 d. įvyksta antroji kosmoso konferencija Lietuvoje „Space Economy in the Multipolar World, 2012“ (SEMWO 2012). Pagrindinis konferencijos organizatorius – LKA;

2010–2012 m. LKA įgyvendina projektą „Nacionalinės kosmoso asociacijos (NKA) veiklos stiprinimas (SPACETECH)“;

Pradėti konstruoti pirmieji lietuviški palydovai. FP7 QB50 mažųjų palydovų 2015 metais paleidimo į kosmosą projektui rengiamos dvi paraiškos - Kauno technologijos universiteto bendradarbiaujant su VšĮ „Inovatyvios inžinerinės technologijos“, UAB „Precizika“, UAB „Arcus Novus“ ir LKA Kosmoso mokslo ir technologijų instituto paraiška.

Šaltinis: Lietuvos kosmoso asociacija

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuotrauka.

Lietuvos kosmoso asociacijos nuotraukos.

Projektas GLORY

Viskas prasidėjo 2008-ųjų vasarą. Pasakiau sau – gausiu Lietuvos nuotraukas iš kosmoso. Nors tada net nežinojau tikslaus veiklos plano, tačiau tikėjau, kad man pavyks. Daug kas mėgino pašiepti tuometines mano svajones... Dabar manau, kad būtent tai stūmė prie užsibrėžto tikslo – įrodyti ne tik sau, bet ir kitiems, kad galiu padaryti tai, apie ką dauguma nė nesvajoja! Projekto esmė buvo tokia: prie didelio helio pripildyto baliono pririšti fotoaparatą ir balioną paleisti. Balionas turėjo pakelti fotoaparatą į daugiau negu į 30 km aukštį. Susitarta, kad kosminė erdvė prasideda 100 km aukštyje. Tačiau jau 30 km virš žemės atmosfera yra neįtikėtinai reta, dangus visiškai juodas, o horizonte matomas žemės išlinkimas ir ryškus mėlynas atmosferos sluoksnis. Daugiau

Galileo piešinių konkurso nugalėtojos vardu bus pavadintas kosmoso palydovas

Europos Komisija džiaugiasi galėdama paskelbti „Galileo“ programos piešinių konkurso nugalėtojos Lietuvoje vardą. Devynmetės Danielės Gedminaitės piešinį „Raudonosios kometos elektros srovė“ nacionalinė komisija išrinko geriausiu. Kiekvienos iš 27 Europos Sąjungos šalių narių konkurso nugalėtojo (-os) vardas bus suteiktas į kosmosą paleidžiamam vienam „Galileo“ programos palydovui. Taigi ir Danielės vardu pavadintas palydovas bus „Galileo“ programos suformuoto žvaigždyno dalis. Daugiau Šaltinis: www.vtv.lt

GLORY nuotrauka.

APSTAR-7. www.novosti-kosmonavtiki.ru nuotrauka.

Klaipėdietis Kinijoje stebės kosmoso palydovo paleidimą

Prancūzijos ir Kinijos kompanijų paruoštas vienas galingiausių regione kosmoso palydovų „APSTAR-7“ startuos kovo 31 d. Iš trijų renginyje dalyvaujančių lietuvių, vienas - jaunimo atstovas Eimantas Mikšys, kurį siunčia visuomeninis judėjimas TAIP. Mes dažnai užmirštame savo mažos tautos didelius darbus ir didžias asmenybes. Jau septynioliktame amžiuje lietuviai galvojo apie kosmosą. Vienas iš jų - Kazimieras Simonavičius. Būtent jis sukūrė raketų prototipą ir padėjo pagrindą šiandien vystomiems kosmoso tyrimams visame pasaulyje. Daugiau Šaltinis: Klaipeda.diena.lt

Lietuvos kosmoso sektoriaus aktualijos

Ar dirbtinė saulė įmanoma

http://aramiska.com nuotrauka.

Kosmoso turistai po 5 metų galės skristi aplink Mėnulį

Pasiektas naujas kosminio atstumo

rekordas

Bendrovė „Space Adventures“, organizuojanti privačius kosminių turistų skrydžius Rusijos kosminiais laivais „Sojuz“, ketina 2017 metais surengti pilotuojamą skrydį aplink Mėnulį. 2011 metų sausio pabaigoje „Space Adventures“ paskelbė, kad privačiam asmeniui už 150 mln. dolerių pardavusi vieną iš dviejų bilietų į pirmą komercinę kosminę kelionę laivu „Sojuz“ aplink Mėnulį. Pamaskvėje įsikūrusi Rusijos raketinės ir kosminės technikos korporacija „Energija“ pasiūlė dvi schemas komerciniam skrydžiui aplink Mėnulį realizuoti. Daugiau Šaltinis: http://kauno.diena.lt

Space.com nuotrauka.

Kosmoso technologijos

Dar nerodyti kadrai: erdvėlaivio „Challenger“ katastrofa

NASA žavėjęsis tuomet 19-metis kosminių skrydžių entuziastas Džefris Oltas (Jeffrey Ault) 1986-ųjų sausio 28 d. atvyko į Floridą stebėti ir mėgėjiška vaizdo kamera „Super 8“ juostelėje nufilmuoti daugkartinio naudojimo erdvėlaivio „Challenger“ su septyniais JAV astronautais skrydį į orbitą. „Vyliausi, jog tai, ką pamatysiu, prisiminsiu visą gyvenimą, – dabar prisimena unikalių video kadrų autorius. – Taip ir buvo… Tiesa, išvydau visai ne tai, ką norėjau išvysti.“. Vaizdo medžiagoje užfiksuotas kylantis erdvėlaivis „Challenger“. Daugiau Šaltinis: www.technologijos.lt

Akimirkos po erdvėlaivio „Challenger“ starto.

Nauja Europos kosminė raketa pakilo pirmajam skrydžiui

Nauja lengvoji raketa nešėja "Vega" startavo iš Europos kosminių skrydžių centro, iškeldama į orbitą devynis palydovus. Tikimasi, kad ši lengvoji raketa bus naudojama mažiems palydovams iškelti į žemąsias orbitas aplink Žemę. Ši nešėja papildys sunkiąją raketą "Ariane 5", galinčią skraidinti daugiau nei 20 tonų sveriančius naudinguosius krovinius, taip pat vidutinės klasės Rusijos raketą "Sojuz", sukonstruotą dar Sovietų Sąjungoje. Pastarosios nešėjos pernai buvo pradėtos leisti iš Kuru pagal sutartį tarp Rusijos ir Europos kosmoso agentūros (ESA). "Vega" kūrimo projektas buvo pradėtas 1998 metais ir kainavo 776 mln. eurų (2,68 mlrd. litų). Beveik 60 proc. šios sumos skyrė Italija. Daugiau Šaltinis: www.delfi.lt

Raketa „Vega“ ESA nuotrauka.

Mįslingas kosminis lėktuvas X-37B: vieneri metai orbitoje

Žemė

Jei Žemės magnetiniai poliai susikeistų vietomis

Remiantis įvairiomis prognozėmis, pasaulio pabaiga gali ateiti bet kada. Kai kas mano, kad kataklizmas kils, kai apsivers Žemės magnetiniai poliai. Kai šiaurė atsidurs pietuose, anot jų, kontinentai gali pradėti intensyviau judėti į vieną arba kitą pusę, sukeldami didžiulius žemės drebėjimus, sparčius klimato pokyčius ir ištisų rūšių išnykimą. Geologiniai duomenys rodo, kad Žemės istorijoje būta šimtų polių apsivertimų. Jie įvyksta tuomet, kai dalis geležies atomų skystame Žemės išoriniame branduolyje išsirikiuoja priešinga krytimi, tarsi maži magnetai, nukreipti į kitą pusę, nei esantys aplink. Kai ši priešinga dalis pasiekia tokį tašką, kai ima dominuoti branduolyje, visas Žemės magnetinis laukas apsiverčia. Daugiau Šaltinis: www.technologijos.lt NASA nuotrauka.

Nuostabios Žemės nuotraukos – kaip jos padaromos?

NASA nuotrauka.

Kodėl Žemės sukimasis lėtėja

Tikriausiai daugelis žmonių net nepastebėjo, bet 2009 metais, Žemė aplink savo ašį sukosi šiek tiek greičiau nei įprasta, to pasekoje šiek tiek sutrumpėjo dienos. Šis fenomenas tęsėsi keletą savaičių, o per tą laiką dienos sutrumpėjo 0,1 milisekunde. Tačiau mokslininkų šis dienų sutrumpėjimo reiškinys nedžiugina. Spėjama, kad šis reiškinys kilo dėl vandenyno srovių, supančių Antarktidą, staigaus sulėtėjimo. Kodėl taip nutiko, mokslininkai iki šiol nežino. Žemės sukimosi greitis dėl tam tikrų faktorių keičiasi dažnai, tačiau dažniausiai šiuos pokyčius įtakoja besikeičiantis vėjo greitis. Kai tik vėjo greitis grįžta į pradinę būklę, normalizuojasi ir srovių intensyvumas, ir žemės sukimasis aplink ašį. Daugiau Šaltinis: www.mokslon.lt

Žmones į orbitą vežios kosminis traukinys?

NASA nuotrauka.

Kai žiūrime į Žemės planetos nuotraukas, dažnai nė nesusimąstome, kokių gudrybių tenka griebtis mokslininkams, kad gautų kvapą gniaužiančias nuotraukas. Dabar gi NASA mokslininkai ne tik pasidalino naujausiomis Žemės rutulio nuotraukomis, gautomis dėka dirbtinio palydovo „Suomi NPP“, bet ir paaiškino kaip šios nuotraukos yra padaromos. Daugiau pasidomėjus „Suomi NPP“ palydovu ir jo padarytomis nuotraukomis, iš karto į akis krenta keisti nesutapimai. Mat palydovas skrieja poliarinėje orbitoje 824 km aukštyje virš Žemės paviršiaus. O jo darytose nuotraukose Žemės paviršiaus atrodo taip, tarsi būtų fotografuotas iš 12 743 km aukščio. Kokia čia paslaptis? Daugiau Šaltinis: www.technologijos.lt

Kosmoso įdomybės

Astronomai patvirtino vandens pasaulio egzistavimą

JAV astronomai patvirtino naujos planetų klasės - vandens pasaulio su tiršta garų pavidalo atmosfera - egzistavimą, skelbia BBC. Egzoplaneta "GJ 1214b" yra vadinamoji "Superžemė" - didesnė už mūsų planetą, tačiau mažesnė už Saulės sistemos milžines, tokias kaip Jupiteris. "Hubble" teleskopu vykdyti stebėjimai patvirtino, jog didžiulė planetos dalis yra vanduo. Dėl aukštos temperatūros planetoje spėjama, jog joje gali būti egzotinių medžiagų. Daugiau Šaltinis: www.delfi.lt

GJ 1214b planeta. www.cosmosmagazine.comnuotrauka.

Dėl kosmoso turistų Europoje konkuruos Škotija ir Švedija

R. Bransono bendrovė „Virgin Galactic“ baigia pasirengimus skraidinti turistus į kosmosą, bet ta pačia kryptimi žiūri ir daugiau bendrovių, įsteigtų arčiau mūsų. Numatyta, kad pirmieji kosmoso turistai iš kosmodromo Niu Meksiko dykumoje pradės kilti dar 2013 metais. Trijų valandų trukmės skrydis, kurio metu bus patirtos ir 5 minutės nesvarumo, kainuos maždaug 152 tūkst. eurų (apie 524 tūkst. litų). Apie savo turistinį kosmodromą svarsto Jungtinės Karalystės ekonomikos ministerija, kuri tikisi „Virgin Galactic“ bendrovę prisikviesti į Škotiją. Daugiau Šaltinis: www.delfi.lt

Virgin Galactic kosmodromas. http://luxatic.com nuotrauka.

Rusija sukūrė robotą kosminėms misijoms

Po 40 metų į kosmosą kilsime liftu?

Sumanymas pastatyti liftą, kuris nukeliautų ketvirtadalį atstumo iki Mėnulio, per 40 metų gali tapti realybe. „Obayashi Corp“ teigia, kad naudodama anglies nanovamzdelių technologiją, kuri yra 20 kartų stipresnė nei plienas, ji gali sukonstruoti lifto šachtą, kuri kiltų 96 tūkst. kilometrų virš Žemė. Anot kompanijos, liftas vienu kartu galėtų vežti iki 30 keleivių, jis savaitę keliautų 200 kilometrų per valandą greičiu, o įveikęs 36 tūkst. kilometrų sustotų stotelėje. Turistai pasiliktų ten, o tyrėjai ir specialistai galėtų keliauti toliau iki pat galo Daugiau Šaltinis: www.delfi.lt www.lift.co.uk nuotrauka.

Renginio data Vieta Pavadinimas

Gegužės 21 - 23 d. Venecija, Italija 2012 ESA Workshop on Aerospace EMC

Gegužės 26 d. Šiauliai Aviacijos šventė „Plieno sparnai“

Birželio 4 – 8 d. Portoroz, Slovėnija

Small Satellites Systems and Services - the 4S Symposium 2012

Birželio 18 – 22 d. Briugė, Briuselis Atmospheric Science Conference

Birželio 19 d. Londonas, UK 3rd European Space Tourism Conference: Open for Business

Rugpjūčio 13 –16 d.

Juta, JAV 26th Small Satellite Conference

Rugsėjo 24 – 28 d. Olandija 12th Int. Symposium on Materials in a Space Environment

Spalio 1 – 5 d. Neapolis, Italija 63rd International Astronautical Congress (IAC)

Spalio 10 – 13 d. Nagoja, Japonija UN/Japan Workshop and The 4th nana-Satellite Symposium

Spalio 17 d. Lisabona, Portugalija

5th International Workshop on System & Concurrent Engineering for Space Applications SECESA 2012

Spalio 24 – 26 d. Vilnius Tarptautinė konferencija SEMWO 2012. Space Economy in Multipolar World.

Žinių ekonomikos forumas siekia užtikrinti efektyvią informacijos sklaidą. Jei nepageidaujate daugiau gauti šio ŽEF informacinio žurnalo, prašome atsakyti į laišką temoje (subject) nurodant „nesiųsti“.

Pasiūlymus ir pastabas dėl informacinio žurnalo kviečiame siųsti

redaktorei Renatai Vaicekauskaitei, el. paštas renata@zef.lt

Renginiai

GLORY paleidimas

Didžiausios raiškos Žemės nuotrauka

Kas nutiktų šaudant kosmose?

Erdvėlaivio „Challenger“ katastrofa

Astrofotografija: tūkstančiai nuotraukų virsta užburiančiu vaizdu

Kuo skiriasi skambinimas gitara Žemėje ir kosmose?

Skrendant per geomagnetinę audrą

Saulės žybsnio sukelta geomagnetinė audra

Naudingos nuorodos, video, foto